Upload
others
View
6
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
SLAUGOS FAKULTETAS
SPORTO INSTITUTAS
Martynas Rubavičius
INDIVIDUALIOS KINEZITERAPIJOS PROGRAMOS POVEIKIS ASMENŲ,
JAUČIANČIŲ APATINĖS NUGAROS DALIES SKAUSMĄ, SU SVEIKATA
SUSIJUSIAI GYVENIMO KOKYBEI IR SKAUSMO INTENSYVUMUI
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Dr. Vilma Mauricienė
KAUNAS, 2013
2
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
SLAUGOS FAKULTETAS
SPORTO INSTITUTAS
TVIRTINU
Slaugos fakulteto dekanė
prof. dr. J. Macijauskienė
20 m. mėn. d.
INDIVIDUALIOS KINEZITERAPIJOS PROGRAMOS POVEIKIS ASMENŲ,
JAUČIANČIŲ APATINĖS NUGAROS DALIES SKAUSMĄ, FIZINIAM
PAJĖGUMUI IR SU SVEIKATA SUSIJUSIAI GYVENIMO KOKYBEI
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas:
Dr. Vilma Mauricienė
2013 m. mėn. d.
Recenzentas: Darbą atliko:
II kurso magistrantas
Dr. Alma Kajėnienė Martynas Rubavičius
2013 m. mėn. d. 2013 m. mėn. d.
KAUNAS, 2013
3
TURINYS
SANTRUMPOS .................................................................................................................................................... 4
SANTRAUKA ........................................................................................................................................................ 5
SUMMARY .......................................................................................................................................................... 7
ĮVADAS................................................................................................................................................................ 8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ........................................................................................................................ 10
1. LITERATŪROS APŽVALGA ............................................................................................................................ 11
1.1. Apatinės nugaros dallies skausmo paplitimas..................................................................................... 11
1.2. Apatinės nugaros dallies skausmo lokalizacija ir įtaka sveikatai ......................................................... 11
1.3. Apatinės nugaros dallies skausmo skausmo trukmė .......................................................................... 12
1.4. Apatinės nugaros dallies skausmo priežastys ..................................................................................... 14
1.4.1. Tarpslankstelinio disko išvarža ................................................................................................. 15
1.4.2. Radikulopatija ........................................................................................................................... 17
1.4.3. Liumbopatija ............................................................................................................................. 18
1.5. Apatinės nugaros dallies skausmo vertinimas .................................................................................... 19
1.5.1. Lasego mėginys ......................................................................................................................... 19
1.5.2. Skausmo vertinimo skalės ........................................................................................................ 20
1.5.3. Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimas ............................................................... 21
1.6. Apatinės nugaros dallies skausmo gydymas ....................................................................................... 22
1.6.1. Kineziterapija, esant apatinės nugaros dallies skausmui .......................................................... 23
1.6.2. Kineziterapija namuose ............................................................................................................ 24
2. TYRIMO METODIKA ..................................................................................................................................... 26
2.1. Tyrimo organizavimas ......................................................................................................................... 26
2.2. Tyrimo metodai ................................................................................................................................... 27
3. TYRIMO REZULTATAI ................................................................................................................................... 35
3.1. II reabilitacijos etapas ......................................................................................................................... 35
3.1.1. Anketinių duomenų analizė ...................................................................................................... 35
3.1.2. Apatinės nugaros dalies skausmo intensyvumo pokytis ......................................................... 36
3.1.3. Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės pokytis .................................................................... 38
3.1.4. Stuburo paslankumo pokytis .................................................................................................... 40
3.1.5. Pilvo ir nugaros raumenų statinės ištvermės pokytis .............................................................. 42
3.1.6. Funkcinio judėjimo pajėgumo pokytis ..................................................................................... 44
3.2. Kineziterapijos namuose etapas ......................................................................................................... 45
4
3.2.1. Anketinių duomenų analizė ...................................................................................................... 45
3.2.2. Apatinės nugaros dalies skausmo intensyvumo pokytis ......................................................... 47
3.2.3. Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės pokytis .................................................................... 48
4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS ............................................................................................................... 51
5. IŠVADOS ...................................................................................................................................................... 53
6. PRAKTINĖ REKOMENDACIJA ....................................................................................................................... 54
7. PRANEŠIMAI MOKSLINĖSE KONFERENCIJOSE ............................................................................................. 55
8. LITERATŪROS SĄRAŠAS ............................................................................................................................... 55
PRIEDAI ............................................................................................................................................................. 61
5
SANTRUMPOS
BSV – bendras sveikatos vertinimas
EB – emocinė būklė
EG – energingumas/gyvybingumas
FA – fizinis aktyvumas
S – skausmas
SAS – skaičių analogijos skausmo skalė
SF – socialinė funkcija
TLK – tarptautinė ligų klasifikacija
VAS – vizualinė skausmo skalė
VE – veiklos apribojimas dėl emocinių problemų
VF – veiklos apribojimas dėl fizinių problemų
VO2max – maksimalus deguonies suvartojimas
6
SANTRAUKA
M. Rubavičius. Individualios kineziterapijos programos poveikis asmenų, jaučiančių
apatinės nugaros dalies skausmą, su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei ir skausmo intensyvumui,
magistro baigiamasis darbas/mokslinė vadovė dr. V. Mauricienė; Lietuvos sveikatos mokslų
universiteto, Medicinos akademijos, Slaugos fakultetas, Sporto institutas. – Kaunas, 2013, - 70 p.
Tyrimo tikslas - nustatyti individualios kineziterapijos programos poveikį asmenų,
jaučiančių apatinės nugaros dalies skausmą, su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei ir skausmo
intensyvumui.
Tyrimo uždaviniai. 1. Nustatyti asmenų, jaučiančių apatinės nugaros skausmą, skausmo
intensyvumo, su sveikata susijusios gyvenimo kokybės, stuburo paslankumo, liemens statinės
ištvermės ir funkcinių judesių atlikimo pokyčius II reabilitacijos etape; 2. Nustatyti asmenų,
jaučiančių apatinės nugaros skausmą, skausmo intensyvumo pokyčius po individualios
kineziterapijos namuose programos; 3. Nustatyti asmenų, jaučiančių apatinės nugaros dalies
skausmą, su sveikata susijusios gyvenimo kokybės pokyčius po individualios kineziterapijos
namuose programos.
Tyrimo metodai. 1. Apatinės nugaros dalies skausmo intensyvumo vertinimas naudojant
skaičių analogijos skausmo skalę (SAS); 2. Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimas
naudojant SF-36 klausimyną; 3. Stuburo paslankumo vertinimas naudojant inklinometrą; 4.
Liemens raumenų statinės jėgos ištvermės vertinimas; 5. Funkcinių judesių atlikties testų
vertinimas; 6. Matematinė statistika; 7. Apklausa elektroniniu paštu; 8. Medicininės dokumentacijos
analizė.
Tyrimo dalyviai: Tyrime dalyvavo 27 tiriamieji, besiskundžiantys apatinės nugaros dalies
skausmu. Skausmas buvo šaknelinis (radikulopathia) ir juosmeninis (lumbopathia), esant
tarpslankstelinio disko išvaržai ar be jos. Visiems tiriamiesiems buvo taikoma įprasta grupinė
kineziterapijos programa ir reabilitacijos priemonių kompleksas. Tiriamiesiems, sutikusiems
bendradarbiauti toliau (n=13) po gydymo kurso ligoninėje buvo taikoma individuali kineziterapijos
namuose programa.
Tyrimo išvados. 1. II reabilitacijos etapo pabaigoje asmenų, jaučiančių apatinės nugaros
skausmą, sveikatos būklė pagerėjo: a) skausmo intensyvumas sumažėjo; b) stuburo paslankumas,
liemens raumenų statinė ištvermė bei funkcinių judesių atliktis pagerėjo; c) su sveikata susijusi
gyvenimo kokybė pagerėjo fizinio aktyvumo, skausmo, bendrojo sveikatos vertinimo,
energingumo/gyvybingumo ir socialinės funkcijos srityse; 2. Po individualios kineziterapijos
7
namuose programos, asmenų, jaučiančių apatinės nugaros skausmą, skausmo intensyvumo pokyčio
nenustatyta; 3. Po individualios kineziterapijos namuose programos., asmenų, jaučiančių apatinės
nugaros skausmą, su sveikata susijusi gyvenimo kokybė pagerėjo vertinant veiklos apribojimą dėl
fizinių problemų, skausmą, bendrą sveikatos vertinimą, energingumą/gyvybingumą ir veiklos
apribojimą dėl emocinių problemų.
8
SUMMARY
M. Rubavičius. The effectiveness of individual physiotherapy programme for quality of
life and pain intensity in patiens with low back pain, master thesis/supervisor Ph. D. V. Mauricienė;
Lithuanian University of Health Sciences; Faculty of Nursing, Institute of Sports. – Kaunas, 2013, -
70 p.
The goal of study - to determine the effectiveness of individual physical therapy
programme for quality of life and pain intensity in patiens with low back pain.
Objectives of study: 1. To evaluate decrease of pain intensity, health related quality of
life, spine mobility, abdomen and back muscles strenght and physical capacity after II stage of
rehabilitation in patiens with low back pain; 2. To evaluate low back pain intensity after individual
home physiotherapy programme; 3. To evaluate health related quality of life after individual home
physiotherapy programme.
Methods of study: 1. Pacient‘s low back pain intensity evaluation using number analogy
scale; 2. Pacients‘ pain impact in quality of life evaluation using SF-36 quastionnaire; 3. Pacients‘
spine mobility evaluation using inclinometer; 4. Pacients‘ abdomen and back muscles static strenght
endurance evaluation; 5. Pacients‘ physical capacity evaluation using physical performance task
batteries; 6. Mathematics statistics; 7. Survey via e-mail; 8. Analysis of medical history.
Subjects of study: The study was made in Kaunas clinical hospital‘ vertebroneurology
department. 27 patients, 18 women and 9 men, with diagnosed low back pain were evaluated. Low
back pain was radiculopathy and lumbopathy, with or without lumbar disc herniation. For all
patients, usual physiotherapy programme and rehabilitation were applied. For patients, who
accepted to collaborate futher, individual physiotherapy programme for home performance were
applied.
Conclusions: 1. At the end of II stage of rehabilitation health status has improved: a) pain
intensity decreased; b) spinal flexibility, abdominal and back muscle endurance and physical
performance increased; c) Health-related quality of life indicators increased in terms of physical
activity, pain, general health, energy/vitality and social function; 2. Decrease of low back pain
intensity after individual home physiotherapy programme did not increase; 3. Health-related quality
of life indicators after individual home physiotherapy programme increased in terms of activity
limitation due to physical problems, pain, general health, energy/vitality and activity limitations due
to emotional problems.
9
ĮVADAS
Apatinės nugaros dalies skausmu skundžiasi apie 70 proc. išsivysčiusių pasaulio šalių
žmonių. Ši problema išlieka bene brangiausiai kainuojanti industrinių valstybių sveikatos apsaugos
sistemoms. Nedarbingumas tarp asmenų iki 45 metų amžiaus taip pat yra didžiausias būtent dėl
lėtinių nugaros skausmų (Luomajoki, 2010). Turimais duomenimis, 2003 m. Lietuvoje 259 iš 100
000 gyventojų, kurie kreipėsi į gydymo įstaigas, buvo diagnozuoti nugaros skausmai, iš jų
pirmąkart - 37,6 proc., pakartotinai - 62,4 proc. (Samėnienė, 2005; Rainville, 2009). Vertinant
bendrus sergamumo rodiklius Lietuvoje, kiekvienais metais vis daugėja žmonių, besiskundžiančių
nugaros skausmais. Nuo 2007 m. nugaros skausmo atvejų padaugėjo 26,4 proc., o 2008 metais - dar
keturiais procentais (http://www. www.emedicina.lt/lt.lt/index.php?s_id=9920&lang=lt).
Radikulopatija - tai objektyviai nustatytas sensorinės ar motorinės funkcijos sutrikimas dėl
aksoninio laidumo sumažėjimo nugariniame nerve ar jo šaknelėse. Radikulopatija sudaro 5-10 proc.
visų nervų ligų. Pagrindinį ligonių kontingentą sudaro jauni žmonės (Ščiupokas, 2005b).
Radikulopatijos priežastys būna įvairios. Degeneraciniai stuburo pokyčiai ir tarpslankstelinio disko
išvaržos yra dažniausios priežastys (Pasku, 2011). Klinikiniai požymiai: subjektyvus jėgos
sumažėjimo, sustingimo pojūtis, patvirtintas klinikiniu-neurologiniu tyrimu. Parestezijas
atitinkamose dermatomose gali sukelti nugarinio nervo ar jo šaknelių išemija, taip pat tai gali būti
prasidedančio laidinio bloko, kartu ir šaknelės ligos požymis (Ščiupokas, 2005b).
Gydant chirurginiu būdu, 20 proc. pacientų ir toliau jaučia skausmą, 7-15 proc. stuburo
operacijų būna nesėkmingos, taip pat lieka pooperaciniai randai. Dėl šių priežasčių didesnis
dėmesys skiriamas konservatyviam gydymui (Yuan, 2013). Svarbus konservatyvaus gydymo
principas - parodyti pacientams, kad judėjimas, esant nugaros skausmui, yra saugus. Gydant
konservatyviai, svarbus individualios gydymo programos sudarymas ir paciento informavimas apie
gydymo eigą (Rainville, 2009). Kineziterapija yra geriausias konservatyvaus gydymo metodas esant
apatinės nugaros dalies skausmui (Rainville, 2009).
Darbo aktualumas. Nugaros skausmas gydomas taikant kompleksines reabilitacijos
priemones, tačiau ir po jų taikymo kai kuriem pacientams išlieka vidutinio intensyvumo skausmas ir
gyvenimo kokybė pagerėja ne visose srityse. Šio darbo tikslas yra nustatyti, kuriose sveikatos
srityse po sėkmingo II reabilitacijos etapo įveikimo, išlieka tam tikri apribojimai ir nustatyti
individualios kineziterapijos programos poveikį su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei ir skausmo
intensyvumui. Individuali kineziterapija, parinkta pagal pacientų galimybes ir poreikius, turėtų
mažinti skausmą ir jo įtaką funkcinei būklei, išlikusius po II reabilitacijos etapo.
10
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas
Nustatyti individualios kineziterapijos programos poveikį asmenų, jaučiančių apatinės
nugaros dalies skausmą, su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei ir skausmo intensyvumui.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti asmenų, jaučiančių apatinės nugaros skausmą, skausmo intensyvumo, su sveikata
susijusios gyvenimo kokybės, stuburo paslankumo, liemens statins ištvermės ir funkcinių
judesių atlikimo pokyčius II reabilitacijos etape.
2. Nustatyti asmenų, jaučiančių apatinės nugaros skausmą, skausmo intensyvumo pokyčius po
individualios kineziterapijos namuose programos.
3. Nustatyti asmenų, jaučiančių apatinės nugaros skausmą, su sveikata susijusios gyvenimo
kokybės pokyčius po individualios kineziterapijos namuose programos.
11
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Apatinės nugaros dalies skausmo paplitimas
Apatinės nugaros dalies skausmu skundžiasi apie 70 proc. išsivysčiusių šalių žmonių. Ši
problema išlieka bene brangiausiai kainuojanti industrinių valstybių sveikatos apsaugos sistemoms.
Jos mastą gerai parodo šie rodikliai: tarp darbingo amžiaus asmenų (18-55 metai) vien lėtinio
juosmens skausmo sukelta negalia vargina daugiau žmonių, nei vėžys, širdies ligos, galvos smegenų
insultas ir AIDS kartu sudėjus (Luomajoki, 2010). Minėtų negalavimų tendencijos Lietuvoje
panašios kaip visose ekonomiškai stipriose šalyse: turimais duomenimis, 2003 m. Lietuvoje 259 iš
100 000 gyventojų, kurie kreipėsi į gydymo įstaigas, buvo diagnozuoti nugaros skausmai, iš jų
pirmąkart - 37,6 proc., pakartotinai - 62,4 proc. 2003 m. Lietuvoje pirmą kartą neįgaliais dėl
nugaros problemų pripažinti 2064 asmenys (Samėnienė, 2005). Vertinant bendrus sergamumo
rodiklius Lietuvoje, kiekvienais metais vis daugėja žmonių, besiskundžiančių nugaros skausmais.
Nuo 2007 m. nugaros skausmo atvejų padaugėjo 26,4 proc., o 2008 metais - dar keturiais
procentais. 2010 m. dorsalgija, dorsopatijos ir spondilopatijos (pagal TLK–10 klasifikaciją) buvo
diagnozuotos 69,2 gyventojams iš tūkstančio (http://www.manosveikata.lt/lt/temos/sveikas-
gyvenimas-spa/8-patarimai-kaip-palengvinti-nugaros-skausmus).
1.2. Apatinės nugaros dalies skausmo lokalizacija ir įtaka sveikatai
Nugaros srities jutiminė zona yra plati, tačiau dažniausia klinikinėje praktikoje pasitaikanti
nugaros skausmo sritis yra nugaros apatinė dalis. Topografijos požiūriu nugaros apatinė dalis yra
anatominė sritis, kurią riboja: viršuje šonkaulių linija, apačioje horizontali dubens (klubų) juostos
linija, o vertikaliai – liemens linijos. Šio klasifikavimo, paremto Tarptautinės skausmo tyrimų
asociacijos rekomendacijomis, siūloma laikytis ir Lietuvoje (Ščiupokas, 2006a).
Lėtinis apatinės nugaros dalies skausmas yra susijęs su įvairiomis ligomis ir neigiamai
veikia sveikatą. Žmonės, patiriantys lėtinį skausmą, išleidžia daugiau pinigų sveikatos priežiūrai.
Keletas atliktų tyrimų nustatė ryšį tarp lėtinio nugaros skausmo ir psichinės sveikatos ligų, tokių
kaip depresija, nerimas ir kiti panašūs sutrikimai, atsiradimo (Davis, 2011).
Bener ir kt. (2013) tyrė apatinės nugaros dalies skausmo sąsajas su psichologinėmis
problemomis, tokiomis kaip nerimas, depresija ir somatizacija. Buvo nustatyta, jog psichologinės
12
problemos asmenims, besiskundžiantiems apatinės nugaros dalies skausmu, pasitaikė dažniau, nei
asmenims, kurie skausmo nejautė.
Tyrimai parodė, jog pacientai, kenčiantys nuo lėtinio apatinės nugaros dalies skausmo,
jaučiasi nepilnaverčiai, mažiau savarankiški kasdienėje veikloje, būna susirūpinę, jiems būdinga
nuotaikų kaita. Didelei daliai atsiranda psichinės sveikatos sutrikimų (Rutten, 2010).
1.3. Apatinės nugaros dalies skausmo trukmė
Ūmus skausmas. Ūmų nugaros skausmą gali sukelti trauma, per didelio svorio kėlimas,
staigus ir nekoordinuotas judesys, ilgalaikė nefiziologinė poza (ilgai trunkantis sėdėjimas, ypač
automobilyje ir nepatogiose kėdėse), peršalimas. Dažniau serga aukštesni asmenys, moterims
skausmus didina antsvoris, nėštumas, jauniems tėvams – vaikų priežiūra. Dažniau kenčia dirbantys
sėdimą darbą arba, priešingai, – sunkiai fiziškai dirbantys, atliekantys stereotipinius kilnojimo,
lankstymosi judesius. Manoma, kad net 97 proc. atvejų ūminės lumbalgijos priežastis yra
mechaninė, t. y. susijusi su stuburo statinės ir dinaminės funkcijos sutrikimu. Tai paprastai siejama
su stuburo struktūrų (diskų, sąnarių, raiščių) degeneracijos procesais, tačiau tik kai kuriais atvejais
(ne daugiau nei 10 proc.) šie mechaninės kilmės lumbalgijos atvejai gali turėti rimtesnių pasekmių,
nes jie susiję su spondilolisteze, disko išvarža, spinaline stenoze (Ščiupokas, 2005a)
(http://www.pasveik.lt/naujausi-medicinos-straipsniai/klausimai-ir-atsakymai-apie-umini-juosmens-
skausma/25037).
Ūmus apatinės nugaros dalies skausmas dažnai praeina savaime, tačiau 30% žmonių
praėjus metams po ūmaus skausmo epizodų dar jaučia nepastovų skausmą, 15% jį apibūdina kaip
stiprų. Skausmo pasikartojimo dažnis yra didelis: 75 proc. žmonių, nors kartą patyrusių ūmų
skausmą, jaučia jo pasikartojimus. 50–80 proc. atvejų ūmus skausmas pasikartoja per pirmus metus
(McIntosh, 2008). Didžioji dalis nugaros skausmų praeina per savaitę po pažeidimo, tačiau, jei
skausmas tęsiasi ilgiau nei 3 mėnesius, gijimas tampa ilgesnis ir sudėtingesnis. 2–7 proc. atvejų
ūmus skausmas tampa lėtiniu (Verkerk, 2011).
Ūmaus skausmo atveju svarbiausieji tikslai yra:
1. Greitai ir efektyviai numalšinti skausmą.
2. Atkurti statinę ir dinaminę stuburo funkcijas.
3. Pacientų mokymas.
4. Skausmo gydymo kontrolė.
5. Sutrikusios funkcijos grąžinimas (Ščiupokas, 2005a).
13
Lėtinis skausmas: Skausmas laikomas lėtiniu, kai simptomai neišnyksta po ligos ar
traumos gydymo arba trunka ilgiau nei 3–6 mėnesius. Jis apibūdinamas kaip gilus, skausmingas,
bukas arba deginantis skausmas vienoje nugaros srityje, galintis išplisti į kojas. Pacientai gali jausti
kojų nutirpimą arba nejautrumą, sunkumą kasdienėje veikloje ir dirbant. Lėtinis nugaros skausmas
paprastai jaučiamas ilgą laiko tarpą, ir kartais įprastas gydymas nepadeda. Skausmas gali atsirasti
dėl senos traumos, degeneracinių stuburo audinių pakitimų arba dėl artrito, tačiau dažniausiai yra
susijęs su laikysenos pakitimais ir raumenų disbalansu, taip pat su pakitusiu skausmo suvokimu,
įtampa, depresija bei kitais emociniais, neurotiniais ir su stresu susijusiais sutrikimais, turinčiais
įtakos skausmo slenksčiui ir jo ištvėrimui (Ščiupokas, 2006b) (http://www.nebeskauda.lt).
Dažnai kartu su lėtiniu skausmu atsiranda jį palaikančių ir stiprinančių veiksnių, kurie
lemia ir kai kurias elgesio, kartu ir judėjimo ypatybes – blogą laikyseną, nemigą, apatiją, depresiją
ir nepakankamą savęs vertinimą. Dažniausios lėtinio nugaros skausmo priežastys – stuburo
motorinių segmentų nestabilumas, miofascijinis sindromas, facetinių sąnarų artrozė, spondilolizė
arba spondilolistezė. Tai susiję su degeneraciniais stuburo pakitimais, tačiau tiesioginės
priklausomybės tarp lėtinio juosmens skausmo ir stuburo degeneracinių pakitimų nėra (Panchal,
2004).
Lėtinis skausmas gali pasireikšti dėl:
• tarpslankstelinio disko patologijos (degeneracija, išsigaubimas, išvarža);
• tarpslankstelinio sąnario (facetinio) degeneracijos;
• stuburo raiščių pakitimų;
• tarpslankstelinės angos suspaudimo;
• skoliozės;
• spondilolizės, spondilolistezės.
Jei nespecifinis nugaros apatinės dalies skausmas pasiekia lėtinę stadiją, gydymo principai
keičiasi. Kineziterapija su specialiais pratimais bei intensyvus daugiadisciplininis gydymas tampa
svarbiausi. Pacientams patariama išlikti aktyviems (nusilpę raumenys labiau jautrūs skausmui).
Gydymo efektyvumas vertinamas atsižvelgiant į skausmą, emocinę būklę ir funkciją. Svarbios yra
reabilitacinės priemonės, kurių tikslas – kiek įmanoma labiau sugrąžinti funkcinį pajėgumą ir grįžti
į įprastinį gyvenimą (1 lentelė.). Lėtinis apatinės nugaros dalies skausmas turi didelės reikšmės
psichosocialiniams aspektams (Ščiupokas, 2006b).
14
1 lentelė. Apatinės nugaros dalies ūminio ir lėtinio skausmo korekcijos būdai ir jų
veiksmingumo įvertinimas (Sakalauskienė, 2009)
Veiksmingumo įvertinimas Ūmus apatinės nugaros dalies
skausmas
Lėtinis apatinės nugaros dalies
skausmas
Didelis Paciento raginimas (mokymas)
išlikti aktyviam
Kineziterapija, intensyvus
multidisciplininis gydymas
Vidutinis Stuburo manipuliacinė terapija,
elgesio terapija,
multidisciplininis gydymas
„Nugaros mokykla“, elgesio
terapija, stuburo manipuliacinė
terapija
Nedidelis arba statistiškai
nepatvirtintas
„Nugaros mokykla“, juosmens
įtvarai, multidisciplininis
gydymas, TENS, trakcinė
terapija, gydymas temperatūra,
elektromiografinis grįžtamasis
ryšys
Elektromiografinis grįžtamasis
ryšys, juosmens įtvarai,
masažas, TENS, trakcinė
terapija.
Neveiksmingas poveikis Specifiniai nugaros raumenų
pratimai
Žalingas poveikis Lovos rėžimas
1.4. Apatinės nugaros dalies skausmo priežastys
Nugaros apatinės dalies skausmo diagnostikos klausimai yra svarbiausi. Didžioji dauguma
pacientų būklių (apie 90 proc.) yra priskiriama nespecifinio skausmo kategorijai. Nugaros apatinės
dalies skausmas dar vadinamas mechaniniu, o dažniausios specifinės nugaros skausmo priežastys
yra tarpslankstelinio disko išvarža, infekcija, osteoporozė, slankstelių lūžiai, augliai ar metastazės
(Ščiupokas, 2006a).
Apatinės nugaros dalies skausmo atsiradimo rizikos veiksniai:
• sunkių daiktų kėlimas;
• kėlimas darant pasilenkimo ir pasisukimo judesius;
• traukimas ir stūmimas;
• paslydimas;
• kritimas;
15
• ilgas sėdėjimas ar vairavimas.
Individualūs rizikos veiksniai gali būti:
• nutukimas;
• rūkymas;
• netinkama laikysena;
• mažas fizinis aktyvumas;
• psichologinis stresas ir nerimas;
• sumažėjusi raumenų jėga ir sąnarių paslankumas (McGill, 2007)
1.4.1. Tarpslankstelinio disko išvarža
Tarpslankstelinio disko išvaržų paplitimas ir tipai: Tarpslankstelinio disko išvarža
dažniausiai pasitaiko 30–50 metų amžiaus žmonėms, vyrų ir moterų santykis yra 2:1. 25–55 metų
amžiaus žmonėms 95% tarpslankstelinio disko išvaržų pasitaiko apatinėje nugaros dalyje (L4/5 –
L5-S1 lygyje). Išvarža aukštesniame lygyje labiau būdinga asmenims, vyresniems nei 55 metų
amžiaus (Jordan, 2009).
Minkštiminio branduolio protrūzija yra lengviausia išvaržos forma, galinti pasireikšti
lokaliu skausmu dėl spaudimo į skaidulinio žiedo užpakalinę dalį ar užpakalinį išilginį raištį.
Tarpslankstelinių diskų išvaržos su minkštiminio branduolio prolapsu, ekstruzija ar sekvestracija
gali sukelti tiesioginį nervinių struktūrų spaudimą (2 lentelė, 1 pav.) (Neumann, 2010).
16
2 lentelė. Tarpslankstelinių diskų išvaržų tipai
(http://skaudanugara.wordpress.com/tag/ekstenzija/)
Diskų išvaržų tipai Apibūdinimas
Protrūzija Besiveržiantis minkštiminis branduolys yra skaidulinio žiedo viduje,
bet gali sudaryti spaudimą nugaros smegenims.
Prolapsas Besiveržiantis minkštiminis branduolys pasiekia užpakalinį disko
kraštą, bet lieka izoliuotas išorinio skaidulinio žiedo sluoksnio.
Ekstruzija Skaidulinis žiedas plyšta, minkštiminis branduolys iš disko prasiveržia į
epidurinį tarpą - tarp stuburo kanalo sienos ir kietojo smegenų dangalo.
Sekvestracija Minkštiminio branduolio dalelės ir fragmentai pasklinda epiduriniame
tarpe.
1 pav. Tarpslankstelinių diskų išvaržų tipai
(http://skaudanugara.wordpress.com/tag/ekstenzija/)
Tarpslankstelinio disko išvaržų lokalizacija. Apie 95% tarpslankstelinio disko išvaržų būna
L4-L5 ir L5-S1 stuburo judesio segmentuose, t.y. didžiausio juosmeninės stuburo dalies
paslankumo bei didžiausio statinio - dinaminio apkrovimo lygyje. Šiuose segmentuose dažniausiai
17
atliekamos ir pakartotinės operacijos. Kitų lygių tarpslankstelinio disko išvaržos retesnės, tačiau jų
klinikinė eiga sudėtingesnė, nes dažnai nėra tipinė.
L4-L5 lygio (L5 šaknelė) išvaržos sukelia skausmą ir tirpimą, plintantį užpakaliniu
šlaunies, blauzdos ir pėdos paviršiumi link nykščio. Jaučiamas nykščio ar pėdos silpnumas.
Dėl L5-S1 lygio išvaržos (S1 šaknelė) atsiranda skausmų ir jutimų sutrikimų
užpakaliniame šlaunies, šoniniame blauzdos ir pėdos paviršiuje. Nustatomas dvilypio blauzdos
raumens silpnumas, išnyksta Achilo sausgyslės refleksas.
L2-L4 lygio išvaržos būna 2-4% atvejų. Jos sukelia skausmus priekiniame medialiniame
blauzdos paviršiuje. Susilpnėja kelio girnelės refleksas, sumažėja keturgalvio šlaunies raumens
jėga. Arklio uodegos kompresiją paprastai sukelia medialinės disko išvaržos. Ligoniai skundžiasi
juosmens skausmais, šlapimo sulaikymu, ¾ ligonių atsiranda „balno“ tipo jutimų sutrikimai, kartais
pėdų parezės (Eidėjienė, 2006).
2 pav. Plintančio skausmo priklausomybė nuo tarpslankstelinio disko pažeidimo lokalizacijos (pagal
University of Maryland, 2003)
1.4.2. Radikulopatija
Nugaros smegenų radikulopatija – nugaros smegenų šaknelių pažeidimas. Radikulopatija
sudaro 5-10 proc. visų nervų ligų. Pagrindinį ligonių kontingentą sudaro jauni žmonės.
Radikulopatija - tai objektyviai nustatytas sensorinės ar motorinės funkcijos sutrikimas dėl
aksoninio laidumo sutrikimo nugariniame nerve ar jo šaknelėse. Klinikiniai požymiai: subjektyvus
18
jėgos sumažėjimo, sustingimo pojūtis, patvirtintas klinikiniu-neurologiniu tyrimu (Ščiupokas,
2005b).
Patologija: Bet kokie veiksniai, kurie sukelia laidinį bloką ar sutrikimą nugarinio nervo ar
jo šaknelių aksonuose – tiesiogiai (kompresinis mechanizmas) ar netiesiogiai (išeminis, uždegiminis
mechanizmai):
a) foraminalinė stenozė,
b) tarpslankstelinio disko išvarža,
c) lėtinis nervinių šaknelių ir dangalų uždegimas (Ščiupokas, 2005b).
Radikulopatijos klinika:
• Silpnas skausmas dažniausiai būna maudžiantis ir atsiranda tik fiziškai dirbant ar
atliekant staigius judesius;
• Vidutinio stiprumo skausmas taip pat gali būti jaučiamas ir ramybės metu, tačiau yra
pakenčiamas. Pacientas gali pamažu judėti, ieškoti mažiau skausmingų padėčių.
Skausmas nesutrikdo miego;
• Stiprus skausmas gali būti pastovus ir ramybės metu, o mažiausias judesys jį dar
padidina. Ligoniai paprastai guli, jų padėtis yra priverstinė. Dėl didelių skausmų sutrinka
miegas (Novikas, 2004).
Skiriami subjektyvūs ir objektyvūs šaknelės pažeidimo simptomai:
• subjektyvūs: skausmas, parestezijos, dizestezijos, nejautra, jėgos sumažėjimas, judesių
ribotumas.
• objektyvūs: stuburo statinės būklės pakitimas, ypač konfigūracijos, stuburo judesių
amplitudės sumažėjimas, raumenų tonuso pakitimai, stuburo neurologinių struktūrų
pažeidimo simptomatika (parezės, atrofijos, jutimo sutrikimai), autonominiai simptomai
(odos spalvos, temperatūros, trofikos pokyčiai).
Atsižvelgiant į subjektyvią ir objektyvią simptomatiką sudaromas individualus
reabilitacinių priemonių kompleksas (Novikas, 2004).
1.4.3. Liumbopatija
Liumbopatija (juosmens skausmas) – tai skausmas, kylantis regione, kurį riboja: viršuje–
horizontali linija per krūtinės Th12 slankstelio keterinę ataugą, apačioje – horizontali linija per 1-
ojo kryžmeninio slankstelio keterinę ataugą, lateraliai – vertikalios linijos per šonines m. erector
spinae porcijas (Ščiupokas, 2005b).
19
Dažnai juosmens skausmas išnyksta per kelias dienas ar savaites, rečiau – mėnesius, tačiau
jis gali būti ir labai sunkios ligos požymis. Skausmą gali sukelti stuburo struktūrų patologija
(vertebrogeninis skausmas), taip pat kitų struktūrų, pavyzdžiui, vidaus organų (viscerogeninis
skausmas) pažeidimas (Ščiupokas, 2006b).
1.5. Apatinės nugaros dalies skausmo vertinimas
Nugaros skausmo įvertinimas apima dvi sritis: ligos istorijos analizę ir fizinį ištyrimą.
Analizuojant ligos istoriją, svarbu atsižvelgti į buvusius osteochondrozės, osteoartrito, vėžio
atvejus, taip pat radiologinius tyrimus. Kiti svarbūs požymiai: neaiškus karščiavimas, svorio
kritimas, ginekologiniai simptomai, šlapinimosi ir tuštinimosi sutrikimai (Allen, 2009).
1.5.1. Lasego mėginys
Lasego ištiestos kojos kėlimo testas remiasi prielaida, kad juosmeninių nervinių šaknelių,
iš kurių susidaro sėdmeninis nervas, ištempimas nėra skausmingas, jei asmuo sveikas, ir tampa
skausmingas tuomet, kai nervas yra dirginamas arba užspaustas. Lasego ištiestos kojos kėlimo
testas yra nuolat teigiamas, kai apatinė juosmeninio nervo dalis yra dirginama arba spaudžiama. Šį
testą lengva atlikti, o skirtingi tyrėjai atlieka labai panašiai, todėl Lasego testas yra puikus pradinis
klinikinių tyrimų taškas, tiriant pacientą, besiskundžiantį apatinės nugaros skausmu, plintančiu į
kojas (3 pav.) (Iglesias-Casarrubios, 2004).
3 pav. Lasego ištiestos kojos kėlimo testas (www.chirobase.org)
20
1.5.2. Skausmo vertinimo skalės
Skaičių analogijos skausmo skalė (SAS): Tai horizontali arba vertikali linija, kurios
kairiame gale pažymėtas 0, o dešiniame 10. Paciento paprašoma įvertinti savo skausmo
intensyvumą balais nuo 0 iki 10 (0 – nėra skausmo, 10 – nepakeliamas skausmas).
Vizualinė analoginė skausmo skalė (VAS) (angl. Visual Analog Scales for pain) taikoma
kiekybiniam skausmo vertinimui, t.y. padeda nustatyti jo intensyvumą bei stiprumą. Manoma, jog
tai moderniausia ir kol kas tiksliausia priemonė. Naudojant VAS, galima palyginti skausmo
stiprumą prieš procedūrą ir po jos, o taip pat prieš gydymo kursą ir po jo. Skausmo intensyvumas
vertinamas nuo 0 (nėra skausmo) iki 10 balų (nepakeliamas skausmas) (O’Sullivan, 2005). Neretai
taikomi kelių skalių deriniai (pvz. SAS ir VAS), kurie pagerina skausmo įvertinimo tikslumą,
pastovumą (Stollee, 2005).
Grafinė skausmo skalė – joje pateikiama keletas veido išraiškų, iš kurių pacientas
pasirenka vieną, labiausiai atitinkančią dabartinę jo skausmo būseną. Kiekvienas veidukas turi savo
skaičių, kuris nurodo skausmo intensyvumą. Juo didesnis skaičius, tuo intensyvesnis skausmas (3
lentelė).
4 pav. Skausmo vertinimo skalės (http://sveikata.diena.lt/ )
21
Kitos skausmo vertinimo skalės:
Roland–Morris klausimynas – skirtas vertinti juosmens skausmo įtaką paciento funkcinei
būklei. Sudarytas pagal SIP (Sickness Impact Profile) klausimyną, tik yra paprastesnis, greičiau
užpildomas. Po gydymo pakartotinai užpildant šį klausimyną, gali būti įvertinamas gydymo
efektyvumas, todėl tinkamas paciento būklei sekti. Ypač gerai atspindi ūmaus skausmo pokyčius.
Vertinimo skalė – 0–24, kuo mažiau balų surenka, tuo mažesnė juosmens skausmo įtaka funkcinei
paciento būklei (Samėnienė, 2005).
Oswestry klausimynas – skirtas įvertinti nugaros skausmo įtaką paciento funkcinei būklei,
bet šiuo klausimynu, kitaip nei kitais, jau galima įvertinti paciento neįgalumo laipsnį. Šis
klausimynas labiau atspindi pokyčius pacientams, besiskundžiantiems lėtiniu skausmu, tinkamesnis
naudoti tretinio lygio sveikatos priežiūros įstaigose. Vertinimo skalė – 0–100, kuo mažiau balų
surenkama, tuo mažesnė juosmens skausmo įtaka funkcinei paciento būklei (Samėnienė, 2005).
NASS (The North American Spine Society) klausimynu vertinama nugaros skausmo įtaka
paciento funkcinei būklei. Juo galima vertinti stuburo skausmo įtaką funkcinei būklei pacientų,
besiskundžiančių tik segmentiniu stuburo skausmu, bet daugiausia kreipiamas dėmesys į juosmens
skausmą bei jo plitimą į kojas, neurologinius požymius. Vertinimo skalė – 0–100, kuo mažiau
surenkama balų, tuo mažesnė juosmens skausmo įtaka funkcinei paciento būklei (Samėnienė,
2005).
Quebec klausimynas padeda įvertinti nugaros skausmo įtaką paciento funkcinei būklei.
Tinka besiskundžiantiems juosmens, krūtininės ar kaklinės stuburo dalies skausmu. Vertinimo skalė
– 0–100, kuo mažiau surenkama balų, tuo mažesnė skausmo įtaka funkcinei paciento būklei
(Samėnienė, 2005).
McGILL skalė – skirta vertinti skausmui šiais aspektais: sensoriniu, emociniu, pavyzdžiui:
deginantis, smelkiantis ir pan. Skalėje pateikti 54 skausmo apibūdinimai, suskirstyti į 14 poskalių.
Skaitiniai skausmažodžiųįverčiai gali būti sumuojami bendrai arba atskirai, emociniai ir sensoriniai,
išvedant sensorinį ir emocinį kokybinius indeksus. Skausmo apibūdinimas padeda suprasti, koks
skausmo mechanizmas vyrauja – nocicepcinis ar neuropatinis (Samėnienė, 2005).
1.5.3. Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimas
Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės SF – 36 klausimynas – tai vienas labiausiai
paplitusių gyvenimo kokybės klausimynų. Jį sudaro 36 klausimai, kurie atspindi aštuonias
gyvenimo sritis: fizinį aktyvumą (FA), veiklos apribojimą dėl fizinių problemų (VFP), veiklos
22
apribojimą dėl emocinių problemų (VEP), socialinę funkciją (SF), emocinę būklę (EB),
energingumą/gyvybingumą (EG), skausmą (S) ir bendrąjį sveikatos vertinimą (BSV). Atsakymai
yra vertinami balais, ir pagal tam tikrą algoritmą kiekviena sritis vertinama nuo 0 iki 100 balų (100
balų– geriausias įvertinimas). Šios 8 sritys jungiamos į dvi pagrindines sveikatos dimensijas: fizinę
ir psichinę sveikatą. Fizinę sveikatą atspindi FA, VFP, S ir BSV sritys, o psichinę sveikatą– VEP,
SF, EB ir EG sritys. SF–36 klausimynas yra bendrasis klausimynas, kuris gali būti naudojamas tiek
sergančiųjų įvairiomis ligomis, tiek ir bendros populiacijos su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei
vertinti (Staniūtė, 2008).
Notingemo sveikatos anketa (Nottingham Health Profile) susideda iš dviejų dalių.
Pirmojoje dalyje yra prašoma atsakyti taip arba ne į 38 pateiktus klausimus, kurie apjungiami į
šešias sritis: judrumas, skausmas, energija, miegas, emocinės reakcijos ir socialinė izoliacija.
Antrojoje dalyje yra klausiama apie sveikatos poveikį septynioms kasdieninio gyvenimo sritimis:
darbui, namų ruošai, socialiniam gyvenimui, šeimos gyvenimui, seksualiniam gyvenimui,
pomėgiams bei hobi ir atostogoms. Notingemo sveikatos anketa yra trumpa ir dėl riboto atsakymų
variantų kiekio yra labai greitai užpildoma. Tyrimuose dažniausiai yra naudoja pirma NHP dalis,
todėl santykinai mažai yra padaryta antros dalies psichometrinių darbų (Hunt, 1981).
Ligos įtakos anketa (Sickness Impact Profile) susideda iš 136 klausimų, atspindinčių 12
sveikatos sričių: judrumas, vaikščiojimas, šeimyniniai, socialiniai ryšiai, elgsena, komunikacija,
rekreacija, valgymas, darbas, miegas, emocijos ir savirūpa. Jis yra plačiai pritaikomas instrumentas,
kuris matuoja eilę sveikatos išeičių, įskaitant gerovės pasikeitimą per tam tikrą laiką. Anketą gali
pildyti pats tiriamasis asmuo arba apklausiantysis asmuo, ji išsamiai įvertina gerovę, tačiau
pagrindinis šio klausimyno trūkumas yra jo ilgumas (Bergner, 1981).
1.6. Apatinės nugaros dalies skausmo gydymas
Pagrindinis nugaros skausmo gydymo uždavinys yra efektyvi skausmo kontrolė, atstatant
sutrikusias funkcijas ir paciento darbingumą. Esant ūmiam nugaros skausmui daugumai pacientų
pakanka tik simptominio gydymo (Valeikienė, 2006).
Pirmoji pagalba pažeidus nugarą – ramybė ir priemonės skausmui malšinti. Anksčiau buvo
rekomenduojama ilsėtis gulimoje padėtyje, kol nugaros skausmas išnyks. Tačiau vėliau buvo
įrodyta, jog trumpesnis kelių dienų poilsis yra efektyvesnis už ilgesnį – savaitės laiko – poilsį
gydant nugaros skausmą (Hurwitz, 2005). Ilgą laikant būnant nejudrioje padėtyje, reikšmingai
sumažėja raumenų jėga. Būtent dėl šios priežasties, kai kurie autoriai teigia, jog gulimas režimas
23
neturėtų užtrukti ilgiau kaip keturias dienas. Skiriant gydymą taip pat būtina atskirti ūminio ir
lėtinio apatinės nugaros dalies skausmo atvejus (Ščiupokas, 2006b; Rauck, 2004).
Tyrimų duomenimis, fiziniai pratimai yra geriausias konservatyvaus gydymo metodas
esant apatinės nugaros dalies skausmui. Jis turi teigiamos įtakos nugaros skausmo prevencijai,
širdies ir kraujagyslių sistemai, pagerina bendrą savijautą. Gydant konservatyviai, svarbus
individualios gydymo programos sudarymas ir paciento informavimas apie gydymo eigą. Tyrimai
parodė, kad konservatyvus gydymas sumažino negalią tiek pat reikšmingai, kaip ir chirurginis
gydymas. Chirurginis gydymas mechaninę skausmo priežastį pašalina struktūriškai, o
konservatyvus gydymas didina paciento galimybę fiziškai funkcionuoti ir nepašalinus skausmo
priežasties (Konin, 2003; Rainville, 2009).
Manoma, kad efektyviausiai lėtinį apatinės nugaros dalies skausmą galima koreguoti
įvairiais multidisciplininės reabilitacijos metodais. Teigiami rezultatai priklauso nuo gydytojo ir
kitų reabilitacijos specialistų patirties. Labai svarbi yra paties paciento motyvacija dalyvauti
skausmo kontrolės procese. Tačiau ir po reabilitacijos ciklo kartais pasitaiko liekamųjų ligos
reiškinių (Sakalauskienė, 2009).
Reabilitacijos priemonės skausmui malšinti:
1. Kineziterapija;
2. Masažas;
3. Fizioterapijos priemonės;
4. Kompensacinės technikos priemonės: lazdelės, ramentai, vaikštynės, vežimėliai;
5. Ortopedijos priemonės: įtvarai, protezai, ortopedinė avalynė;
6. Refleksoterapija;
7. Ligonio mokymas;
8. Manualinė terapija;
9. Psichoterapijos priemonės (Veitienė, 2006).
1.6.1. Kineziterapija, esant apatinės nugaros dalies skausmui
Kineziterapijos efektyvumas yra įrodytas moksliniais tyrimais. Individuali kineziterapija
veiksmingai gydo daugelį ligų bei malšina skausmą (Veitienė, 2006). Ankstyvas kineziterapijos
taikymas duoda gerą efektą daugumai pacientų, atstatant funkcinę būklę (Chou, 2007). Gydant
juosmeninės stuburo dalies skausmus, svarbiausią vietą užima aktyvi kineziterapija. Tyrimų rezultatai parodė, kad kineziterapija yra efektyviausias nugaros skausmų gydymo būdas, kuris
24
sumažina ar visiškai pašalina skausmą, ir žmogus gali grįžti prie įprastinės kasdienės veiklos (Long,
2004).
Aerobiniai pratimai: Jų metu didžioji dalis organizmui reikalingos energijos gaunama
aerobiniu būdu. Pagrindinis rodiklis – maksimalus deguonies suvartojimas (VO2max). Aerobinių
pratimų metu įtraukiami stambieji kūno raumenys. Atliekant aerobinius pratimus gerėja širdies-
kraujagyslių ir kvėpavimo sistemos veikla bei fizinė organizmo būklė.
Žmonėms, kenčiantiems nugaros skausmus, geriausiai tinka tokia aerobinė mankšta, kurios metu
juosmuo nepatiria pakartotinių smūgių, t.y. vaikščiojimas, plaukiojimas, važinėjimas dviračiu. Tam,
kad aerobinė mankšta būtų veiksminga, ją reikia atlikti reguliariai (Weil, 2001).
Tempimo pratimai: Gydant nugaros skausmą tempimo pratimais, siekiama atpalaiduoti ir
ištempti sutrumpėjusius raumenis, mažinti skausmą. Nustatyta, kad stuburo paslankumą labiausiai
didina tempimo pratimai, nes tempiant išilgine ašimi, atitolinami slanksteliai, tokiu būdu padidėja
tarpslankstelinio tarpo erdvė, sumažėja disko spaudimas į išilginius stuburo raiščius, kas pagerina
stuburo paslankumą. Reikia tempti taisyklingai, sutelkti dėmesį į tempiamų pratimų grupę,
nespyruokliuoti ir netempti iki aštraus skausmo. Stengtis tempti lėtai ir laipsniškai, nesuaktyvinti
tempimo reflekso. Tempiant svarbu kvėpuoti lėtai ir ritmiškai. Jei reikia lenktis pirmyn, tai
susilenkus iškvėpti, o po to lėtai kvėpuoti. Jokiu būdu nesulaikyti kvėpavimo (Weil, 2001; Long,
2004).
Raumenų stiprinimo pratimai: Jėgos ugdymo pratimai stuburą ir raumenis veikia labiau nei
aerobiniai ar tempimo pratimai. Jie turi būti atliekami esant patogiai padėčiai: sergant juosmeninės
stuburo dalies radikulopatijomis – gulint, stovint, keturpėsčia, sergant kaklinės – krūtininės dalies
radikulopatijomis – sėdint ir stovint. Gydant juosmeninės stuburo dalies skausmus, didžiausią
dėmesį reikia kreipti į pilvo ir nugaros raumenų stiprinimą, nes tvirti pilvo ir nugaros raumenys
sudaro natūralų raumeninį korsetą, kuris fiksuoja stuburą ir apsaugo nuo smūgių (Lewis, 2004).
1.6.2. Kineziterapija namuose
Fiziniai pratimai yra patvirtinti kaip patikima priemonė gydant nugaros skausmą.
Pasibaigus reabilitacijai ar ambulatoriniam apatinės nugaros dalies skausmo gydymui,
kineziterapeutai rekomenduoja ir moko pacientus atlikti pratimus namie. Tai taip pat
rekomenduojama kaip skausmo profilaktikos priemonė (Moffett, 2006).
Įvairūs užsienio tyrėjai vertino namuose atliekamos kineziterapijos poveikį įvairians
aspektais. Kolt (2003) tyrė paskirtos kineziterapijos programos laikymos įtaką mažinant skausmą ir
25
jo paūmėjimo dažnį. Buvo nustatyta, jog 50 proc. pacientų nevykdo paskirtos mankštos programos
arba ją atlieka netinkamai.
Medina-Mirapeix ir kt. (2009) iškėlė hipotezę, jog paciento asmeninės savybės lemia
motyvaciją atlikti namų kineziterapijos programą. Buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo ištirti
pacientų motyvaciją atlikti pratimus namie skausmo paūmėjimo ir remisijos epizodais, vykdant
namų reabilitacijos programą lėtinio nugaros skausmo gydymui. Motyvacija buvo tiriama trimis
skirtingais aspektais: kai skausmas ir negalia sustiprėja; kai skausmas ir negalia susilpnėja; kai
skausmas ir negalia išnyksta ilgesniam laikui. Nustatyta, jog skausmo ir negalios paūmėjimas
mažina pacientų motyvaciją atlikti pratimus bei pasitikėjimą gydymo nauda. Skausmo ir negalios
sumažėjimas po paūmėjimo epizodų didina motyvaciją atlikti pratimus. Tačiau skausmui išnykus ir
būklei pagerėjus ilgesniam laikui ir, motyvacija sumažėja.
Minėti autoriai atliko kitą tyrimą, kurio tikslas buvo nustatyti motyvacijos atlikti fizinius
pratimus ryšį su makštos dažniu per savaitę ir mankštos trukme. Nebuvo nustatytas ryšys tarp
motyvacijos atlikti trumpesnės trukmės didesnio dažnio per savaitę pratimus, su ilgesnės trukmės
mažesnio dažnio per savaitę pratimus. Tačiau mažesnis užsiėmimų dažnis per savaitę labiau
motyvavo pacientus atlikti namų mankštos programą (Medina-Mirapeix, 2009).
Escolar-Reina ir kt. (2010) tyrė sveikatos specialisto bendravimo su pacientu įtaką namų
kineziterapijos programos atlikimui. Į tyrimą buvo įtraukti pacientai, kuriems per 3 mėnesių
laikotarpį buvo taikyta kineziterapija, ir gavę individualią treniruočių programą iš savo sveikatos
specialisto, skirtą atlikti namuose. Kontrolinė grupė atliko mankštą savarankiškai namuose be
specialisto įsikišimo. Tiriamoje grupėje sveikatos specialistas skambindavo pacientams ir
motyvuodavo juos atlikti kineziterapiją namie. Buvo nustatyta, jog pacientų, su kuriais sveikatos
specialistas bendravo telefonu, namų programos atlikimo motyvacija buvo didesnė.
Lietuvoje nėra atlikta daug tyrimų, vertinančių namų kineziterapijos programos
efektyvumą. Janulis ir kt. (2012) atliko tyrimą, kurio tikslas buvo įvertinti bei palyginti
ambulatorinės reabilitacijos ir namų programos veiksmingumą juosmeninės stuburo dalies išvaržos
ligoniams. Vieną grupę sudarė pacientai, besigydantys ambulatoriškai po gydymo stacionare. Kitos
grupės tiriamieji atliko 14 dienų trukmės namų programą, pagal kurią jie savarankiškai turėjo atlikti
nurodytus pratimus vieną kartą per dieną. Tyrimo pabaigoje buvo nustatyta, jog po ambulatorinės
reabilitacijos juosmeninės stuburo dalies skausmas, funkcinė negalia sumažėjo, o gyvenimo
pilnatvės indeksas padidėjo labiau, nei po namų programos.
26
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo organizavimas
Tyrimas buvo atliktas 2013 m. vasario – birželio mėnesiais VŠĮ Kauno klinikinės ligoninės
Vertebroneurologijos skyriuje. Tyrimui vykdyti buvo gautas LSMU Bioetikos centro leidimas Nr.
BEC-SRFP(M)-109 (Priedas Nr. 4). Iš visų tiriamųjų buvo gautas raštiškas sutikimas dalyvauti
tyrime.
Tyrime dalyvavo 27 tiriamieji, kuriems buvo diagnozuota juosmeninės–kryžmeninės
stuburo dalies liumbopatija ar radikulopatija, dėl tarpslankstelinio disko išvaržos ar be jos. Pacientai
buvo stacionarizuoti VŠĮ Kauno klinikinės ligoninės Vertebroneurologijos skyriuje. Tyrimas vyko
dviem etapais. II reabilitacijos etape visiems tiriamiesiems Fizinės medicinos ir reabilitacijos
skyriuje buvo taikoma įprasta kineziterapijos programa. Ją sudarė aerobiniai pratimai, raumenų
tempimo pratimai, raumenų stiprinimo pratimai. Jais buvo siekiama atpalaiduoti ir ištempti
sutrumpėjusius raumenis, stiprinti pilvo, nugaros raumenis, išlaikančius stuburo stabilumą. Pradinės
padėtys – ant nugaros, pilvo, keturpėsčia. Pratimai kartojami apie 10 kartų. Mankštos trukmė apie
30 minučių kasdien. Tiriamiesiems buvo skirta vidutiniškai po 7 (6,4±0,3) kineziterapijos
procedūras, po vieną per dieną. Paaiškinus apklausos tikslą ir gavus sutikimą naudoti gautą
informaciją, pacientų buvo prašoma užpildyti anketą ir klausimynus bei dalyvauti fiziniame
ištyrime. Ištyrimas buvo atliktas II reabilitacijos etapo pradžioje ir pabaigoje. Pacientams taip pat
buvo taikomos ir kitos tokiais atvejais įprastos reabilitacijos priemonės – fizioterapijos procedūros,
gydomasis masažas ir medikamentinis gydymas.
II reabilitacijos etapo pabaigoje pacientams buvo siūloma dalyvauti tolesniame tyrime
argumentuojant tuo, kad pasibaigus gydymo kursui, buvo išlikęs vidutinio stiprumo skausmas ir
gyvenimo kokybė pagerėjo ne visose srityse. Namų kineziterapijos etape pacientai atliko
individualiai sudarytą kineziterapijos programą, skirtą atlikti namie, ją gaudami elektroniniu paštu.
Sutikus dalyvauti, jie buvo konsultuojami individualiai vieną mėnesį laiko po gydymo ligoninėje
pabaigos. Atsisakius dalyvauti tolesniame tyrime, su tiriamaisiais toliau bendraujama nebuvo.
Atsisakymo priežastys buvo kompiuterinis neraštingumas, mažas naudojimasis arba visiškas
nesinaudojimas elektroniniu paštu, galimybės atlikti kineziterapijos pratimus namie (vietos,
inventoriaus trūkumas) nebuvimas bei motyvacijos trūkumas. Namų kineziterapijos etape sutiko
dalyvauti 13 tiriamųjų. Individualią kineziterapijos programą sudarė dvi programos, atliekamos po
dvi savaites. Pirma programa buvo siunčiama namų kineziterapijos etapo pradžioje. Antra programa
buvo siunčiama praėjus dviems savaitėms po šio etapo pradžios. Pirmąją programą sudarė
27
aerobiniai pratimai, raumenų tempimo pratimai, raumenų stiprinimo pratimai, pritaikyti pagal
individualias paciento galimybes ir tikslus. Pratimai buvo skirti atlikti kasdien. Trukmė 30 minučių
(Priedas nr. 2). Antrąją programą taip pat sudarė aerobiniai pratimai, raumenų tempimo ir
stiprinimo pratimai, tačiau pratimai buvo sudėtingesni, reikalaujantys daugiau lankstumo, ištvermės
ir jėgos, buvo atliekami kartojant daugiau kartų ir truko ilgiau. Pratimai buvo skirti atlikti kasdien,
po 40-45 minutes (Priedas nr. 3). Namų kineziterapijos etapo pabaigoje tiriamųjų buvo prašoma dar
kartą užpildyti elektroninius SAS ir SF-36 klausimynus. Tyrimo schema vaizduojama 5 pav.
5 pav. Tyrimo schema
2.2. Tyrimo metodai
Apatinės nugaros dalies skausmo intensyvumo vertinimas. Apatinės nugaros dalies
skausmo intensyvumas prieš ir po gydymo buvo vertinamas naudojant skaičių analogijos skausmo
skalę (SAS) (6 pav.). Tai vertikali linija, kurios kairėje pažymėtas 0, o dešinėje - 10. Paciento
paprašoma įvertinti savo skausmo intensyvumą balais nuo 0 iki 10 (0 – nėra skausmo, 1 – 4 balai —
silpnas skausmas, 5, 6 balai — vidutinio stiprumo skausmas, 7, 8 balai — stiprus skausmas, 9, 10
balų — nepakeliamas skausmas) .
6 pav. Vizualinė analoginė skausmo skalė
28
Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimas. Su sveikata susijusi gyvenimo
kokybė buvo vertinama naudojant SF-36 klausimyną (Short Form 36 Medical Outcomes Study
Questionnaire). Jį sudaro 36 klausimai, kurie atspindi aštuonias gyvenimo sritis: fizinį aktyvumą
(FA), veiklos apribojimą dėl fizinių problemų (VFP), veiklos apribojimą dėl emocinių problemų
(VEP), socialinę funkciją (SF), emocinę būklę (EB), energingumą/gyvybingumą (EG), skausmą (S)
ir bendrąjį sveikatos vertinimą (BSV). Atsakymai yra vertinami balais, ir pagal tam tikrą algoritmą
kiekviena sritis vertinama nuo 0 iki 100 balų (100 balų - geriausias įvertinimas). SF – 36
klausimynas yra bendrasis klausimynas, kuris gali būti naudojamas tiek sergančiųjų įvairiomis
ligomis, tiek ir bendros populiacijos su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei vertinti (Priedas nr. 1).
Stuburo paslankumo vertinimas. Juosmens aktyvios judesių amplitudės vertinimas buvo
atliekamas naudojant inklinometrą (Baseline® Bubble inclinometer) (7 pav.).
7 pav. Inklinometras
Buvo vertinami šie judesiai: stuburo lenkimas pirmyn, tiesimas atgal, lenkimas į dešinę ir į kairę.
Lenkimo ir tiesimo matavimas (pagal prietaiso naudojimo instrukciją):
• Tiriamasis stovi tiesiai;
• Inklinometras prig;audžiamas prie krūtininės stuburo dalues slankstelių keterinių
ataugų, nustatoma nulinė padėtis;
• Tiriamasis lenkia stuburą pirmyn , po to tiesia atgal;
• Fiksuojami rezultatai.
(Lenkimo norma <87o, tiesimo - <18o)
29
8 pav. Stuburo lenkimo ir tiesimo matavimas inklinometru Lenkimo į dešinę ir į kairę matavimas (pagal prietaiso naudojimo instrukciją):
• Tiriamasis stovi tiesiai;
• Inklinometras uždedamas Th 12-L1 srityje, nustatoma nulinė padėtis;
• Tiriamasis lenkia stuburą į dešinę , po to į kairę;
• Fiksuojami rezultatai.
(Šoninio lenkimo norma <24o)
9 pav. Stuburo šoninio lenkimo matavimas inklinometru
30
Pilvo raumenų statinės jėgos ištvermės testas. Tiriamasis guli ant nugaros, keliai
sulenkti 90o kampu, rankos sukabintos už kaklo. Tiriamasis atlieka prisilenkimą, pirmiausiai
pakeldamas galvą, mentes ir šioje padėtyje išsilaiko kiek galima ilgiau. Testo pabaigos laikas
fiksuojamas, kai tiriamasis nebeišlaiko ir tiriamojo mentės paliečia kušetę. Laikas matuojamas
chronometru sekundėmis, ir verčiamas į balus. Testo vertinimo kriterijai:
• Normalu (5) – rankos už kaklo, o mentys pakeltos nuo žemės. Išlaikoma 20-30
sekundžių.
• Gerai (4) – rankos sukryžiuotos ant krūtinės, mentys pakeltos nuo žemės. Išlaikoma 15-
20 sekundžių.
• Patenkinamai (3) – rankos ištiestos prie šonų, mentys pakeltos nuo žemės. Išlaikoma 10-
15 sekundžių.
• Silpnai (2) – rankos tiesiamos prie kelių, kad pakiltų viršutinis mentės kraštas. Išlaikoma
1-10 sekundžių.
• Blogai (1) – įstengiama pakelti tik galvą, mentės nepakyla. (Moreland et al., 1997)
a) b)
31
c) d)
e)
10 pav. Pilvo raumenų statinės ištvermės testo vertinimas:
a) normalu - 5 balai, b) gerai - 4 balai, c) patenkinamai - 3 balai,
d) silpnai - 2 balai, e) blogai - 1 balas (Magee, 2002)
Nugaros raumenų statinės jėgos ištvermės testas. Tiriamasis guli ant pilvo, kojos
ištiestos per kelius, rankos sukabintos už galvos. Tiriamasis atlieka nugaros tiesimą, pirmiausiai
pakeldamas galvą ir vėliau krūtinę, kad pakiltų kardinė atauga ir išlaiko tokią padėtį kuo ilgiau.
Testo pabaigos laikas fiksuojamas, kai tiriamasis nebeišlaiko ir tiriamojo kardinė atauga paliečia
kušetę. Laikas matuojamas chronometru sekundėmis ir verčiamas balais. Testo vertinimo kriterijai:
• Normalu (5) – rankos sukabintos už galvos, pakelta galva, krūtinė, šonkauliai. Išlaikoma
20-30 sekundžių.
32
• Gerai (4) – rankos prie šonų, pakelta galva, krūtinė, šonkauliai. Išlaikoma 15-20
sekundžių.
• Patenkinamai (3) – rankos tiesiai, pakeltas krūtinkaulis. Išlaikoma 10-15 sekundžių.
• Silpnai (2) – rankos ištiestos, galva pakelta. Išlaikoma 1-10 sekundžių.
• Blogai (1) – susitraukia tik raumenys, judesys neatliekamas. (Reese, 1999)
a) b)
c) d)
11 pav. Nugaros raumenų statinės ištvermės testo vertinimas:
a) normalu - 5 balai, b) gerai - 4 balai, c) patenkinamai - 3 balai,
d) silpnai - 2 balai (Magee, 2002)
33
Funkcinio judėjimo pajėgumo vertinimas. Vertinimas buvo atliktas naudojant
standartizuotą funkcinių judesių atlikties testų rinkinį (angl., „physical performance task batteries“
Lee et al., 2000; Simmonds J.M. 2006), kurio metu registruotas testo atlikimo laikas (3 lentelė). Šį
rinkinį sudaro testai, paremti labai dažnai kasdienėje veikloje atliekamais judesiais.
3 lentelė. Funkcinių judesių atlikties testų aprašymas (Reese, 1999)
Užduotis (testas) Procedūra Matavimas
Pasikartojantis „stotis-sėstis“ testas
Tiriamasis atsisėda ir atsistoja nuo kėdės kaip galima greičiau,
penkis kartus
Laikas (sekundėmis)
Pasikartojantis „lenktis-tiestis“ testas
Tiriamasis lenkiasi pirmyn ir grįžta į stovimą padėtį kiek
galima greičiau 5 kartus
Laikas (sekundėmis)
„360° apsivertimas (gulint)“testas:
- dešinėn - kairėn
Tiriamasis guli ant nugaros. Verčiasi aplink save 360
laipsnių kaip galima greičiau. Po trumpos pauzės verčiasi aplink save 360 laipsnių į priešingą
pusę
Laikas (sekundėmis)
Matematinė statistika. Statistinių duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS Statistics
21 ir Microsoft Office Excel 2013 paketus. Lentelėse pateikiami vidutiniai požymių dydžiai
(aritmetiniai vidurkiai (�̅) ± standartinė paklaida (SE)), grafikuose pateikiama procentinis požymių
pasiskirstymas ir vidurinės požymių reikšmės (medianos). Priklausomų imčių požymių skirtumai
apskaičiuoti naudojant Vilkoksono kriterijų. Nepriklausomų imčių požymių skirtumai apskaičiuoti
naudojant Manio–Vitnio kriterijų.
Skirtumas su galima paklaida, mažesne nei 0,05, buvo vertinamas kaip statistiškai
patikimas.
Apklausa elektroniniu paštu. Elektroninis klausimynas buvo sudarytas naudojant Google
Docs programą Google diske. Nuoroda į šį klausimyną respondentams buvo siunčiama elektroniniu
paštu. Atsakius į visus klausimus, duomenys automatiškai išsiunčiami atgal (12 pav.). Klausimyną
sudarė SF-36 klausimynas ir SAS skalė.
34
12 pav. „Google docs“ atsakymų skiltis
Medicininės dokumentacijos analizė. Susipažinta su medicinine dokumentacija, iš kurios
sužinota atvykusio į stacionarą paciento ligos diagnozė, nusiskundimai, anamnezė ir objektyvi
sveikatos būklė atvykus į stacionarą.
35
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. II Reabilitacijos etapas
3.1.1. Anketinių duomenų analizė
Tiriamųjų amžius svyravo nuo 21 iki 51 metų, amžiaus vidurinė reikšmė (mediana) buvo
39 (37,9±1,7) metai. Moterų amžiaus vidurinė reikšmė buvo – 40,5 (39,3±2,2) metai, vyrų – 33
(35,2±2,2) metai. Tyrime dalyvavo 27 pacientai, iš jų 18 moterų ir 9 vyrai (santykis 2:1).
Procentinis tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį vaizduojamas 13 paveiksle.
13 pav. Procentinis tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį
Ištyrus tiriamųjų apatinės nugaros dalies skausmo trukmę, ji svyravo nuo 1 iki 17 metų,
skausmo trukmės vidurinė reikšmė buvo 3 (5±0,9) metai. Moterų skausmo trukmės vidurinė
reikšmė buvo 5 (6,1±1,1) metai, vyrų – 1 (2,9±2,9) metai. Įvertinę tiriamųjų skausmo trukmę
galime teigti, jog visiems buvo būdingas lėtinis apatinės nugaros dalies skausmas.
Medicininėje dokumentacijoje tiriamųjų diagnozės buvo radikulopatija, liumbopatija ir
tarpslankstelinio disko išvarža. Diagnozės buvo nustatytos gydytojo neurologo. Radikulopatija buvo
nustatyta 8, liumbopatija 14, ir tarpslankstelinio disko išvarža - 22 tiriamiesiems. 19 tiriamųjų
skundėsi daugiau nei vienu nusiskundimu. 1 tiriamąjam buvo nustatyta radikulopatija ir
liumbopatija, 5 tiriamiesiems buvo nustatyta radikulopatija dėl tarpslankstelinio disko išvaržos, 11
tiriamųjų buvo nustatyta liumbopatija dėl tarpslankstelinio disko išvaržos, ir 2 tiriamiesiems buvo
nustatyta ir radikulopatija, ir liumbopatija dėl tarpslankstelinio disko išvaržos.
67%
33%
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
80%
90%
100%
moterys vyrai
36
Vertinant skausmo pobūdžio pasiskirstymą pagal lytį, buvo nustatyti 6 radikulopatijos, 9
liumbopatijos ir 16 tarpslankstelinio disko išvaržos atvejai, vertinant moteris, taip pat buvo nustatyti
2 radikulopatijos, 5 liumbopatijos ir 6 tarpslankstelinio disko išvaržos atvejai, vertinant vyrus.
Vertinant stuburo pažeidimo lokalizaciją, pažeidimas L3-4 lygyje buvo nustatytas 18,5
proc. tiriamųjų, pažeidimas L4/5 lygyje buvo nustatytas 66,7 proc. tiriamųjų ir pažeidimas L5/S1
lygyje buvo nustatytas 14,8 proc. tiriamųjų.
Vertinant stuburo pažeidimo lokalizaciją, atsižvelgiant į amžių, tiriamųjų, turinčių
pažeidimą L3/4 lygyje, amžiaus vidurinė reikšmė buvo 32 (33,8±5,5) metai, turinčių pažeidimą
L4/5 lygyje amžiaus vidurinė reikšmė buvo 40 (39,3±1,8) metų, ir tiriamųjų, turinčių pažeidimą
L5/S1 lygyje, amžiaus vidurinė reikšmė buvo 36 (37±4,4) metai.
Vertinant stuburo pažeidimo lokalizaciją, atsižvelgiant į lytį, nustatyta, jog pažeidimą L3/4
lygyje turėjo 3 moterys ir 2 vyrai, pažeidimą L4/5 lygyje turėjo 11 moterų ir 7 vyrai, ir pažeidimą
L5/S1 lygyje turėjo 4 moterys. Vyrų tarpe pažeidimo L5/S1 lygyje nepasitaikė.
Vertinant stuburo pažeidimo lokalizaciją, atsižvelgiant į lėtinio apatinės nugaros dalies
skausmo trukmę, tiriamųjų, turinčių pažeidimą L3/4 lygyje, lėtinio skausmo trukmės vidurinė
reikšmė buvo 4,5 (5,6±1,5) metai, tiriamųjų, turinčių pažeidimą L4/5 lygyje, lėtinio skausmo
trukmės vidurinė reikšmė buvo 4 (5,2±0,9) metai ir tiriamųjų, turinčių pažeidimą L5/S1 lygyje,
lėtinio skausmo trukmės vidurinė reikšmė buvo 3 (5±0,9) metai.
3.1.2. Apatinės nugaros dalies skausmo intensyvumo pokytis
Apatinės nugaros dalies skausmo intensyvumas buvo įvertintas naudojant SAS skalę. 4
lentelėje pateikiamos skausmo intensyvumo reikšmės (vidurkis ± standartinė paklaida), taip pat
skausmo intensyvumo minimali ir maksimali reikšmės II reabilitacijos etapo pradžioje ir pabaigoje.
II Reabilitacijos etapo pradžia II Reabilitacijos etapo pabaiga
Vidutinė reikšmė,
balais
Minimali reikšmė,
balais
Maksimali reikšmė,
balais
Vidutinė reikšmė,
balais
Minimali reikšmė,
balais
Maksimali reikšmė,
balais
6,66±0,31 2 9 4,85±0,44 0 8
4 lentelė. Apatinės nugaros dalies skausmo intensyvumo vidutinės reikšmės
37
Tiriamųjų apatinės nugaros dalies skausmo intensyvumas II reabilitacijos etape pakito 16,6
proc. Apatinės nugaros dalies skausmo intensyvumo rodiklių pokytis buvo statistiškai patikimas
(p<0,05) (14 pav.).
14 pav. Apatinės nugaros dalies skausmo intensyvumas II reabilitacijos etape (* -
skirtumas tarp skirstinių yra statistiškai patikimas, p<0,05)
Apatinės nugaros dalies skausmo intensyvumo rodikliai buvo palyginti atsižvelgiant į
tiriamųjų lytį. 5 lentelėje pateikiami skausmo intensyvumo rodiklių vidurkiai ± standartinė paklaida,
taip pat skausmo minimali ir maksimali reikšmės II reabilitacijos etapo pradžioje ir pabaigoje.
II Reabilitacijos etapo pradžia II Reabilitacijos etapo pabaiga
Visi tiriamieji
Vidutinė reikšmė,
balais
Minimali reikšmė,
balais
Maksimali reikšmė,
balais
Vidutinė reikšmė,
balais
Minimali reikšmė,
balais
Maksimali reikšmė,
balais
Moterys 6,55±0,42 2 9 4,83±0,51 0 8 Vyrai 6,88±0,45 5 8 4,88±0,88 0 8
5 lentelė. Moterų ir vyrų apatinės nugaros dalies skausmo intensyvumo rodiklių vidutinės
reikšmės
Moterų apatinės nugaros dalies skausmo intensyvumo rodikliai II reabilitacijos etape
pakito 16,6 proc. Moterų apatinės nugaros dalies skausmo intensyvumo rodiklių pokytis II
reabilitacijos etape buvo statistiškai patikimas (p<0,05).
Vyrų apatinės nugaros dalies skausmo intensyvumo rodikliai II reabilitacijos etape pakito
25 proc. Vyrų apatinės nugaros dalies skausmo intensyvumo pokytis II reabilitacijos etape buvo
statistiškai patikimas (p<0,05) (15 pav.).
6
5
0
1
2
3
4
5
6
7
Skau
smo
inte
nsy
vum
as, b
alai
s
II reabilitacijos etapo pradžia II reabilitacijos etapo pabaiga
*
38
15 pav. Moterų ir vyrų apatinės nugaros dalies skausmo intensyvumas II reabilitacijos
etape (* - skirtumas tarp skirstinių yra statistiškai patikimas, p<0,05)
3.1.3. Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės pokytis
Tiriamųjų su sveikata susijusi gyvenimo kokybė buvo vertinama naudojant SF-36
klausimyną. 6 lentelėje pateikiami su sveikata susijusios gyvenimo kokybės rodiklių vidurkiai ±
standartinė paklaida, taip pat rodiklių minimali ir maksimali reikšmės II reabilitacijos etapo
pradžioje ir pabaigoje.
6
8
5
6
0
1
2
3
4
5
6
7
8
9
moterų SAS vyrų SAS
Skau
smo
inte
nsy
vum
as, b
alai
s
II reabilitacijos etapo pradžia II reabilitacijos etapo pabaiga
**
39
II reabilitacijos etapo pradžia II reabilitacijos etapo pabaiga
Rodiklis Vidutinė reikšmė, proc.
Minimali reikšmė,
proc.
Maksimali reikšmė,
proc.
Vidutinė reikšmė, proc.
Minimali reikšmė,
proc.
Maksimali reikšmė,
proc.
FA 33,89±3,96 0 70 47±4,94 5 95 VF 10,2±4,27 0 100 10,9±4,27 0 100 S 21±3,15 0 77,7 27,5±3,52 0 77,7
BSV 40 (43,9±4) 10 90 51,3±4,48 10 100 EG 41,1±4,28 5 85 50,4±3,49 15 85 SF 40,7±4,7 0 88,8 48,75±3,9 11,1 88,8 VE 29,6±7,61 0 100 29,2±8 0 100 EB 56,6±3,9 4 84 55,7±3,86 16 92
6 lentelė. Tiriamųjų su sveikata susijusios gyvenimo kokybės rodiklių vidutinės reikšmės
(FA - fizinis aktyvumas, VF - veiklos apribojimas dėl fizinių problemų, VE - veiklos apribojimas
dėl emocinių problemų, SF - socialinė funkcija, EB - emocinė būklė, EG -
energingumas/gyvybingumas, S – skausmas, BSV – bendras sveikatos vertinimas)
Vertinant tiriamųjų veiklos apribojimą dėl fizinių problemų, veiklos apribojimą dėl
emocinių problemų ir emocinę būklę II reabilitacijos etape, rodiklių pokytis nebuvo statistiškai
patikimas (p>0,05). Vertinant fizinį aktyvumą, skausmą, bendrą sveikatos vertinimą,
energingumą/gyvybingumą ir socialinę funkciją, rodiklių pokytis II reabilitacijos etape buvo
statistiškai patikimas (p<0,05) (16 pav.).
16 pav. Tiriamųjų su sveikata susijusi gyvenimo kokybė II reabilitacijos etape (* -
skirtumas tarp skirstinių yra statistiškai patikimas: FA p=0,001<0,05; S p=0,039<0,05; BSV
p=0,012<0,05; EG p=0,002<0,05; SF p=0,047<0,05)
30
0
22,2
40
40
44,4
0
60
40
0
22,2
50
52
44,4
0
56
0 20 40 60 80 100 120
Fizinis aktyvumas
Veiklos apribojimas dėl fizinių problemų
Skausmas
Bendras sveikatos vertinimas
Energingumas/gyvybingumas
Socialinė funkcija
Veiklos apribojimas dėl emocinių problemų
Emocinė būklė
Gyv
enim
o k
oky
bę
apib
ūd
inan
tys
teig
inia
i
II reabilitacijos etapo pradžia II reabilitacijos etapo pabaiga
%
*
*
*
**
*
*
*
*
%
40
Vertinant moterų veiklos apribojimus dėl fizinių problemų, skausmą, veiklos apribojimą
dėl emocinių problemų ir emocinę būklę, rodiklių pokytis II reabilitacijos etape nebuvo statistiškai
patikimas (p>0,05). Vertinant moterų fizinį aktyvumą, bendrą sveikatos vertinimą ir
energingumą/gyvybingumą, rodiklių pokytis buvo statistiškai patikimas (p<0,05). Vertinant moterų
socialinę funkciją, rodiklių pokytis nebuvo statistiškai patikimas, tačiau buvo nustatyta pokyčio
tendencija (p=0,098<0,15) (7 lentelė).
Vertinant vyrų veiklos apribojimus dėl fizinių problemų, bendrą sveikatos vertinimą,
socialinę funkciją, veiklos apribojimą dėl emocinių problemų ir emocinę būklę, rodiklių pokytis II
reabilitacijos etape nebuvo statistiškai patikimas (p>0,05). Vertinant fizinį aktyvumą, skausmą ir
energingumą/gyvybingumą, rodiklių pokytis buvo statistiškai patikimas (p<0,05).
FA VF S BSV EG SF VE EB
Visi tiriamieji
p=0,001* p=0,774 p=0,039* p=0,012* p=0,002* p=0,047* p=0,752 p=0,840
Moterys p=0,015* p=1,000 p=0,215 p=0,035* p=0,018* p=0,098** p=1,000 p=0,555 Vyrai p=0,027* p=0,317 p=0,020* p=0,104 p=0,027* p=0,380 p=0,655 p=0,446
7 lentelė. Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės rodiklių pokyčio II reabilitacijos etape
palyginimas pagal tiriamųjų lytį (* - skirtumas tarp skirstinių yra statistiškai patikimas - p<0,05;
** - nustatyta skirtumo tarp skirstinių tendencija - p<0,15)
3.1.4. Stuburo paslankumo pokytis
Stuburo paslankumas buvo įvertintas išmatavus juosmens aktyvių judesių amplitudes
inklinometru. Buvo vertinamas aktyvus lenkimas, tiesimas bei šoninis lenkimas. 8 lentelėje
pateikiami stuburo paslankumo rodiklių vidurkiai ± standartinė paklaida, taip pat rodiklių minimali
ir maksimali reikšmės II reabilitacijos etape.
41
II reabilitacijos etapo pradžia II reabilitacijos etapo pabaiga
Judesys Vidutinė reikšmė, laispniais
Minimali reikšmė, laipsniais
Maksimali reikšmė, laipsniais
Vidutinė reikšmė, laipsniais
Minimali reikšmė, laispniais
Maksimali reikšmė, laipsniais
lenkimas 67,2±5,39 10 107 73,13±5 21 107 tiesimas 23,3±2,28 5 50 29,5±2,32 10 50 lenkimasį dešinę
27,2±1,52 12 43 31,8±1,55 14 50
lenkimasį kairę
21,6±1,69 10 40 25,2±1,68 6 50
8 lentelė. Tiriamųjų stuburo paslankumo rodiklių vidutinės reikšmės
Lenkimo judesio amplitudė II reabilitacijos etape pakito 13,3 proc. Lenkimo amplitudės
pokytis buvo statistiškai patikimas (p<0,05). Tiesimo judesio amplitudė pakito 5,7 proc. Tiesimo
amplitudės pokytis II reabilitacijos etape buvo statistiškai patikimas (p<0,05). Šoninio lenkimo į
dešinę amplitudė pakito 2,86 proc. Šoninio lenkimo į dešinę amplitudės pokytis buvo statistiškai
patikimas (p<0,05). Šoninio lenkimo į kairę amplitudė pakito 13 proc. Šoninio lenkimo į kairę
amplitudės pokytis buvo statistiškai patikimas (p<0,05) (17 pav.).
17 pav. Tiriamųjų stuburo paslankumas II reabilitacijos etape (* - skirtumas tarp
skirstinių yra statistiškai patikimas – p<0,05)
Moterų stuburo lenkimo judesio amplitudė II reabilitacijos etape pakito 9,8 proc. Lenkimo
amplitudės pokytis nebuvo statistiškai patikimas, tačiau buvo pastebėta pokyčio tendencija
(p=0,084<0,15). Moterų stuburo tiesimo judesio amplitudė pakito 20,7 proc. Tiesimo amplitudės
pokytis buvo statistiškai patikimas (p<0,05). Moterų stuburo šoninio lenkimo į dešinę amplitudė
65
25
25
20
75
26,5
32,5
23
0 50 100 150
lenkimas
tiesimas
šoninis lenkimas į dešinę
šoninis lenkimas į kairę
II reabilitacijos etapo pradžia II reabilitacijos etapo pabaiga
*
laipsniai
*
*
*
*
42
pakito 12,4 proc. Šoninio lenkimo į dešinę amplitudės pokytis buvo statistiškai patikimas (p<0,05).
Moterų stuburo šoninio lenkimo į kairę amplitudė pakito 20 proc. Šoninio lenkimo į kairę
amplitudės pokytis nebuvo statistiškai patikimas, tačiau buvo pastebėta pokyčio tendencija
(p=0,099<0,05) (9 lentelė).
Vyrų stuburo lenkimo judesio amplitudė II reabilitacijos etape pakito 13,3 proc. Lenkimo
amplitudės pokytis nebuvo statistiškai patikimas, tačiau buvo pastebėta pokyčio tendencija
(p=0,141<0,15). Vyrų stuburo tiesimo amplitudės pokytis nebuvo statistiškai patikimas (p>0,05).
Vyrų stuburo šoninio lenkimo į dešinę amplitudė pakito 28,6 proc. Šoninio lenkimo į dešinę
amplitudės pokytis nebuvo statistiškai patikimas, tačiau buvo pastebėta pokyčio tendencija
(p=0,115<0,05). Vyrų stuburo šoninio lenkimo į kairę amplitudė pakito 12 proc. Šoninio lenkimo į
kairę amplitudės pokytis buvo statistiškai patikimas (p<0,05).
Lenkimas Tiesimas Lenkimas į dešinę Lenkimas į kairę
Visi tiriamieji p=0,023* p=0,002* p=0,001* p=0,012*
Moterys p=0,099** p=0,001* p=0,003* p=0,084**
Vyrai p=0,141** p=0,671 p=0,115** p=0,027*
9 lenetelė. Stuburo paslankumo rodiklių pokyčio palyginimas atsižvelgiant į tiriamųjų
lytį (* - skirtumas tarp skirstinių yra statistiškai patikimas - p<0,05; ** - nustatyta skirtumo tarp
skirstinių tendencija - p<0,15)
3.1.5. Pilvo ir nugaros raumenų statinės ištvermės pokytis
Pilvo ir nugaros statinė ištvermė buvo vertinama matuojant užduoties atlikimo trukmę
chronometru ir vertinama balais nuo 1 (blogai) iki 5 (normalu). 10 lentelėje pateikiami pilvo ir
nugaros statinės ištvermės rodiklių vidurkiai ± standartinė paklaida, taip pat rodiklių minimali ir
maksimali reikšmės II reabilitacijos etape.
II reabilitacijos etapo pradžia II reabilitacijos etapo pabaiga
Statinė ištvermė
Vidutinė reikšmė,
balais
Minimali reikšmė,
balais
Maksimali reikšmė,
balais
Vidutinė reikšmė,
balais
Minimali reikšmė,
balais
Maksimali reikšmė,
balais
pilvo 3,55±0,23 1 5 4,07±0,18 2 5 nugaros 3,48±0,26 1 5 3,88±0,23 1 5
10 lentelė. Tiriamųjų pilvo ir nugaros raumenų statinės ištvermės rodiklių vidutinės
reikšmės II reabilitacijos etape
43
Pilvo ir nugaros raumenų statinės ištvermės rodikliai II reabilitacijos etape pakito
statistiškai patikimai (p<0,05) (18 pav.).
18 pav. Tiriamųjų pilvo ir nugaros raumenų statinė ištvermė II reabilitacijos etape (* -
skirtumas tarp skirstinių yra statistiškai patikimas – p<0,05)
Moterų pilvo raumenų statinės ištvermės rodiklių pokytis II reabilitacijos etape nebuvo
statistiškai patikimas, tačiau buvo pastebėta pokyčio tendencija (p=0,054<0,15). Moterų nugaros
raumenų statinės ištvermės rodikliai pakito statistiškai patikimai (p<0,05) (11 lentelė).
Vyrų pilvo raumenų statinės ištvermės rodiklių pokytis II reabilitacijos etape buvo
statistiškai patikimas (p<0,05). Vyrų nugaros raumenų statinės ištvermės rodiklių pokytis nebuvo
statistiškai patikimas, tačiau buvo nustatyta pokyčio tendencija (p=0,083<0,15).
Pilvo raumenų statinė ištvermė
Nugaros raumenų statinė ištvermė
Visi tiriamieji p=0,005* p=0,005*
Moterys p=0,054** p=0,023*
Vyrai p=0,034* p=0,083**
11 lentelė. Pilvo ir nugaros raumenų statinės ištvermės rodiklių pokyčių palyginimas
atsižvelgiant į lytį (* - skirtumas tarp skirstinių yra statistiškai patikimas - p<0,05; ** -
nustatyta skirtumo trap skirstinių tendencija - p<0,15)
4
3
4 4
1
2
3
4
pilvo raumenų ištvermė nugaros raumenų ištvermė
Įver
tin
imas
, b
alai
s
II reabilitacijos etapo pradžia II reabilitacijos etapo pabaiga
**
44
3.1.6. Funkcinio judėjimo pajėgumo pokytis
Funkcinis judėjimo pajėgumas buvo įvertintas naudojant standartizuotą funkcinių judesių
atlikties testų rinkinį, kurį sudarė pasikartojantis „stotis – sėstis“ testas, pasikartojantis „lenktis –
tiestis“ testas ir 360° apsivertimo gulint testas. Užduoties atlikimo laikas buvo vertinamas
sekundėmis. 12 lentelėje pateikiami pilvo ir nugaros statinės ištvermės rodiklių vidurkiai ±
standartinė paklaida, taip pat rodiklių minimali ir maksimali reikšmės II reabilitacijos etape.
II reabilitacijos etapo pradžia II reabilitacijos etapo pabaiga
Atlikties testai
Vidutinė reikšmė,
sek.
Minimali reikšmė,
sek.
Maksimali reikšmė, sek.
Vidutinė reikšmė,
sek.
Minimali reikšmė,
sek.
Maksimali reikšmė,
sek.
stotis-sėstis 15,65±1,6 5,8 41,49 12,29±0,9 5,62 24,61 lenktis -
tiestis
12,95±1,13 4,45 28,3 11,3±0,79 4,72 21,55
360°
apsivertimas
9,16±0,77 3,01 15,8 7,2±0,58 2,74 13,71
12 lentelė. Tiriamųjų funkcinių judesių atlikties testų rodiklių vidutinės reikšmės II
reabilitacijos etape
„Stotis – sėstis“, „lenktis – tiestis“ ir „360° apsivertimo gulint“ testų rezultatų pokytis II
reabilitacijos etape buvo statistiškai patikimas (p<0,05) (19 pav.). II reabilitacijos etapo pabaigoje
tiriamieji atlikties testus atliko per trumpesnį laiko tarpą.
19 pav. Tiriamųjų funkcinio judėjimo pajėgumas II reabilitacijos etape (* - skirtumas
tarp skirstinių yra statistiškai patikimas – p<0,05)
12,55
11,52
9,31
12,55
11,38
6,84
0 5 10 15 20 25 30
stotis - sėstis
lenktis - tiestis
360° apsivertimas
II reabilitacijos etapo pradžia II reabilitacijos etapo pabaiga
sek
*
*
**
*
*
45
Moterų „stotis – sėstis“, „lenktis – tiestis“ ir „360° apsivertimo gulint“ testo rezultatų
pokytis II reabilitacijos etape buvo statistiškai patikimas (p<0,05) (13 lentelė).
Vertinant vyrų „lenktis – tiestis“ testo rezultatų pokytį II reabilitacijos etape, statistiškai
patikimas pagerėjimas nebuvo nustatytas (p>0,05). Vertinant „stotis – sėstis“ ir „360° apsivertimo
gulint“ testų rezultatų pokytį, statistiškai patikimo skirtumo nebuvo nustatyta, tačiau buvo pastebėta
tendencija gerėti (p=0,057<0,15; p=0,066<0,15).
stotis-sėstis lenktis - tiestis 360° apsivertimas Visi tiriamieji p=0,001* p=0,006* p=0,001*
Moterys p=0,004* p=0,011* p=0,003* Vyrai p=0,057** p=0,222 p=0,066** 13 lentelė. Funkcinių judesių atlikties testų rezultatų pokyčių palyginimas atsižvelgiant į
lytį (* - skirtumas tarp skirstinių yra statistiškai patikimas - p<0,05; ** - nustatyta skirtumo tarp
skirstinių tendencija - p<0,15)
3.2. Kineziterapijos namuose etapas
3.2.1. Anketinių duomenų analizė
Tiriamųjų amžius svyravo nuo 21 iki 42 metų, vidurinė amžiaus reikšmė (mediana) buvo
32 (33,1±2) metai, moterų amžiaus vidurinė reikšmė buvo 34 (32,7±2,9) metai, vyrų – 32
(33,6±2,6) metai. Tyrime dalyvavo 13 pacientų, iš jų 8 moterys ir 5 vyrai. Procentinis tiriamųjų
pasiskirstymas pagal lytį vaizduojamas 20 paveiksle.
20 pav. Procentinis tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį
61%
39%
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
80%
90%
100%
moterys vyrai
46
Ištyrus tiriamųjų apatinės nugaros dalies skausmo trukmę, ji svyravo nuo 1 iki 17 metų,
skausmo trukmės vidurinė reikšmė buvo 3 (3,8±1,2). Moterų apatinės nugaros dalies skausmo
trukmės vidurinė reikšmė buvo 3 (4,9±1,9) metai, vyrų – 1 (2,2±0,7) metai. Įvertinus tiriamųjų
skausmo trukmę galime teigti, jog visiems buvo būdingas lėtinis apatinės nugaros dalies skausmas.
Tiriamųjų diagnozės buvo radikulopatija, liumbopatija ir tarpslankstelinio disko išvarža.
Diagnozės buvo nustatytos gydytojo neurologo. Radikulopatija buvo nustatyta 2, liumbopatija 7, ir
tarpslankstelinio disko išvarža - 11 tiriamųjų. 6 tiriamieji skundėsi daugiau nei vienu nusiskundimu.
1 tiriamąjam buvo nustatyta radikulopatija dėl tarpslankstelinio disko išvaržos, 4 tiriamiesiems
buvo nustatyta liumbopatija dėl tarpslankstelinio disko išvaržos, ir 1 tiriamąjam buvo nustatyta
radikulopatija ir liumbopatija dėl tarpslankstelinio disko išvaržos.
Vertinant skausmo pobūdžio pasiskirstymą pagal lytį, buvo nustatyti 2 radikulopatijos, 4
liumbopatijos ir 7 tarpslankstelinio disko išvaržos atvejai, vertinant moteris, taip pat buvo nustatyti
3 liumbopatijos ir 4 tarpslankstelinio disko išvaržos atvejai, vertinant vyrus.
Vertinant stuburo pažeidimo lokalizacijos paplitimą, pažeidimas L3-4 lygyje buvo
nustatytas 23 proc. tiriamųjų, pažeidimas L4/5 lygyje buvo nustatytas 61,5 proc. tiriamųjų ir
pažeidimas L5/S1 lygyje buvo nustatytas 15,5 proc. tiriamųjų.
Vertinant stuburo pažeidimo lokalizaciją, atsižvelgiant į amžių, tiriamųjų, turinčių
pažeidimą L3/4 lygyje amžiaus vidurinė reikšmė buvo 23 (25,3±3,4) metai, turinčių pažeidimą L4/5
lygyje amžiaus vidurinė reikšmė buvo 38 (36,7±1,9) metai, ir tiriamųjų, turinčių pažeidimą L4/S1
lygyje amžiaus vidurinė reikšmė buvo 30 (30±2) metų.
Vertinant stuburo pažeidimo lokalizaciją, atsižvelgiant į lytį, nustatėme, jog pažeidimą
L3/4 lygyje turėjo 1 moteris ir 1 vyras, pažeidimą L4/5 lygyje turėjo 4 moterys ir 4 vyrai, ir
pažeidimą L5/S1 lygyje turėjo 2 moterys. Vyrų tarpe pažeidimo L5/S1 lygyje nepasitaikė.
Vertinant stuburo pažeidimo lokalizaciją, atsižvelgiant į lėtinio apatinės nugaros dalies
skausmu, tiriamųjų, turinčių pažeidimą L3/4 lygyje, lėtinio skausmo trukmės vidurinė reikšmė buvo
1 metai, tiriamųjų, turinčių pažeidimą L4/5 lygyje, lėtinio skausmo trukmės vidurinė reikšmė buvo
4 (5,4±1,8) metai ir tiriamųjų, turinčių pažeidimą L5/S1 lygyje, lėtinio skausmo trukmės vidurinė
reikšmę buvo 2 (2±1) metai.
47
3.2.2. Apatinės nugaros dalies skausmo intensyvumo pokytis
Apatinės nugaros dalies skausmo intensyvumas buvo įvertintas naudojant SAS skalę. 14
lentelėje pateikiami skausmo intensyvumo reikšmių vidurkiai ± standartinė paklaida, taip pat
skausmo intensyvumo minimali ir maksimali reikšmės prieš ir po kineziterapijos namuose taikymo.
Prieš kineziterapijos namuose taikymą Po kineziterapijos namuose taikymo
Vidutinė reikšmė,
balais
Minimali reikšmė,
balais
Maksimali reikšmė,
balais
Vidutinė reikšmė,
balais
Minimali reikšmė,
balais
Maksimali reikšmė,
balais
4,3±0,74 0 8 3,84±0,53 1 8
14 lentelė. Apatinės nugaros dalies skausmo intensyvumo vidutinės reikšmės
Tiriamųjų apatinės nugaros dalies skausmo intensyvumo rodikliai po kineziterapijos
taikymo pakito 20 proc. Apatinės nugaros dalies skausmo intensyvumo rodiklių pokytis po
kineziterapijos taikymo nebuvo statistiškai patikimas (21 pav.).
21 pav. Apatinės nugaros dalies skausmo intensyvumas kineziterapijos namuose etape
Apatinės nugaros dalies skausmo intensyvumas buvo palygintas moterų ir vyrų tarpe. 15
lentelėje pateikiami skausmo intesyvumo vidurkiai ± standartinė paklaida, taip pat skausmo
intensyvumo minimali ir maksimali reikšmės prieš ir po kineziterapijos namuose taikymo,
atsižvelgiant į lytį.
5
4
0
1
2
3
4
5
Skau
smo
inte
nsy
vum
as, b
alai
s
prieš kineziterapiją namuose po kineziterapijos namuose
48
Prieš kineziterapijos namuose taikymą Po kineziterapijos namuose taikymo
Visi tiriamieji
Vidutinė reikšmė
Minimali reikšmė
Maksimali reikšmė
Vidutinė reikšmė
Minimali reikšmė
Maksimali reikšmė
Moterys 4,25±0,77 0 7 3,5±0,46 1 5 Vyrai 4,4±1,63 0 8 4,4±1,2 1 8
15 lentelė. Moterų ir vyrų apatinės nugaros dalies skausmo intensyvumo rodiklių vidutinės
reikšmės
Moterų apatinės nugaros dalies skausmo intensyvumo rodikliai po kineziterapijos namuose
pakito 20 proc. Vyrų apatinės nugaros dalies skausmo intensyvumo rodikliai po kineziterapijos
namuose pakito 33,3 proc. Pokytis vertinant vyrų ir moterų apatinės nugaros dalies skausmą po
kineziterapijos namuose nebuvo statistiškai patikimas (p>0,05) (22 pav.).
22 pav. Moterų ir vyrų apatinės nugaros dalies skausmo intensyvumas kineziterapijos
namuose etape
3.2.3. Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės pokytis
16 lentelėje pateikiami su sveikata susijusios gyvenimo kokybės rodiklių vidurkiai ±
standartinė paklaida, taip pat rodiklių minimali ir maksimali reikšmės prieš ir po kineziterapijos
namuose taikymo.
5
6
4 4
0
1
2
3
4
5
6
7
moterų SAS vyrų SAS
Skau
smo
inte
nsy
vum
as, b
alai
s
prieš kineziterapiją namuose po kineziterapijos namuose
49
Prieš kineziterapijos namuose taikymą Po kineziterapijos namuose taikymo
sritis Vidutinė reikšmė Minimali reikšmė
Maksimali reikšmė
Vidutinė reikšmė
Minimali reikšmė
Maksimali reikšmė
FA 59,23±7,71 10 95 66,15±6,36 25 95 VF 5,77±4,15 0 50 26,28±8,99 0 100 S 32,4±6 0 77,7 60,6±4,8 22,2 77,7
BSV 60,77±6,32 30 100 72,69±5,59 30 100 EG 56,3±4,5 20 85 65,38±3,69 45 85 SF 55,5±6,16 22,2 88,8 64,89±7,4 11,1 88,8 VE 31,6±12 0 100 52,1±11,4 0 100 EB 64,23±5,63 32 92 69,38±5,2 34 92
6 lentelė. Tiriamųjų su sveikata susijusios gyvenimo kokybės rodiklių vidutinės reikšmės
(FA - fizinis aktyvumas, VF - veiklos apribojimas dėl fizinių problemų, VE - veiklos apribojimas
dėl emocinių problemų, SF - socialinė funkcija, EB - emocinė būklė, EG -
energingumas/gyvybingumas, S – skausmas, BSV – bendras sveikatos vertinimas)
Vertinant tiriamųjų fizinį aktyvumą ir emocinę būklę, statistiškai patikimo rodiklių
pokyčio po namuose kineziterapijos nebuvo nustatyta (p>0,05). Vertinant veiklos apribojimą dėl
fizinių problemų, skausmą, bendrą sveikatos vertinimą, energingumą/gyvybingumą ir veiklos
apribojimą dėl emocinių problemų po kineziterapijos namuose, buvo nustatytas statistiškai
patikimas pokytis (p<0,05). Vertinant socialinę funkciją po kineziterapijos namuose, statistiškai
patikimo pokyčio nebuvo nustatyta, tačiau buvo pastebėta pokyčio tendencija (p=0,138<0,15) (23
pav.).
50
23 pav. Tiriamųjų su sveikata susijusi gyvenimo kokybė prieš ir po kineziterapijos
namuose taikymo (* - skirtumas tarp skirstinių yra statistiškai patikimas: VF p=0,027; S
p=0,005; BSV p=0,017; EG p=0,027; VE p=0,026; ** - nustatyta skirtumo tarp skirstinių
tendencija: SF p=0,138;)
Vertinant moterų emocinę būklę, rodiklių pokytis po kineziterapijos namuose nebuvo
statistiškai patikimas (p>0,05). Vertinant fizinį aktyvumą, veiklos apribojimą dėl fizinių problemų,
skausmą, bendrą sveikatos vertinimą, energingumą/gyvybingumą, socialinę funkciją ir veiklos
apribojimą dėl emocinių problemų po kineziterapijos namuose, buvo nustatytas statistiškai
patikimas pokytis (p<0,05).
Vertinant vyrų fizinį aktyvumą, veiklos apribojimą dėl fizinių problemų, bendrą sveikatos
vertinimą, energingumą/gyvybingumą, veiklos apribojimą dėl emocnių problemų ir emocinę būklę,
statistiškai patikimo pokyčio po kineziterapijos namuose nebuvo nustatyta (p>0,05). Vertinant
skausmą ir socialinę funkciją po kineziterapijos taikymo, statistiškai patikimo pokyčio po
kineziterapijos namuose nebuvo nustatyta, tačiau buvo pastebėta pokyčio tendencija (S
p=0,109<0,15; SF p=0,063<0,15) (17 lentelė).
FA VF S BSV EG SF VE EB
Visi tiriamieji
p=0,167 p=0,027* p=0,005* p=0,017* p=0,027* p=0,138** p=0,026* p=0,532
Moterys p=0,041* p=0,041* p=0,018* p=0,011* p=0,034* p=0,027* p=0,039* p=0,443 Vyrai p=0,414 p=0,317 p=0,109** p=0,785 p=0,492 p=0,063** p=0,317 p=1,000
17 lentelė. Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės rodiklių pokyčio II reabilitacijos
etape palyginimas pagal tiriamųjų lytį (* - skirtumas tarp skirstinių yra statistiškai patikimas:
p<0,05; ** - nustatyta skirtumo tarp skirstinių tendencija - p<0,15)
60
0
33,3
60
60
44,4
0
64
70
25
66,6
80
65
77,7
66,6
72
0 20 40 60 80 100 120 140 160
Fizinis aktyvumas
Veiklos apribojimas dėl fizinių problemų
Skausmas
Bendras sveikatos vertinimas
Energingumas/gyvybingumas
Socialinė funkcija
Veiklos apribojimas dėl emocinių problemų
Emocinė būklė
Gyv
enim
o k
oky
bę
apib
ūd
inan
tys
teig
inia
i
prieš kineziterapiją namuose po kineziterapijos namuose
%
*
*
*
*
**
*
*
*
*
*
**
51
4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS
II reabilitacijos ir kineziterapijos namuose etapuose dalyvavo darbingo amžiaus asmenys,
besiskundžiantys apatinės nugaros dalies skausmu. Dudonienė (2010) savo atliktame tyrime nustatė,
jog nugaros skausmai vargina darbingo amžiaus žmones ir pasiekia piką apie keturiasdešimtuosius
gyvenimo metus.
Ištyrus tiriamųjų apatinės nugaros dalies skausmo trukmę II reabilitacijos ir kineziterapijos
namuose etapuose, nustatėme, jog visiems tiriamiesiems buvo būdingas lėtinis skausmas. Skausmas
laikomas lėtiniu, kai simptomai neišnyksta po ligos ar traumos gydymo arba trunka ilgiau nei 3–6
mėnesius (Ščiupokas, 2006b). Lėtinis apatinės nugaros dalies skausmas pasitaiko 50 proc. visos
žmonių populiacijos. Apatinės nugaros dalies skausmo paplitimas yra didžiausias tarp jauno
amžiaus aktyvių žmonių (Huang, 2013).
Išanalizavus gautus duomenis, nustatyta, kad II reabilitacijos etape apatinės nugaros dalies
skausmo intensyvumas sumažėjo, tačiau išliko vidutinio stiprumo. Kineziterapijos namuose etape
apatinės nugaros dalies skausmo intensyvumas sumažėjo iki silpno, tačiau pokytis nebuvo
statistiškai patikimas. Manome, kad pokytis šiame etape nebuvo nustatytas dėl gerų pradinių
skausmo intensyvumo rodiklių. Įvairūs autoriai pripažįsta kineziterapijos efektyvumą. D. Veitienė
(2006) teigė, jog kineziterapija yra efektyviausias metodas gydant nugaros apatinės dalies skausmą,
ir individuali ar grupinė kineziterapija veiksmingai malšina skausmą.
Siekiant tikslesnių duomenų II reabilitacijos etape, poveikio vertinimui buvo pasirinkti
objektyvūs tyrimo metodai – stuburo paslankumas, pilvo ir nugaros raumenų statinė ištvermė bei
funkcinių judesių atlikties testai. Buvo nustatytas pagerėjimas, vertinant visus rodiklius.
Višinskienė (2006) tyrė stuburą stabilizuojančių pratimų poveikį raumenų statinei ištvermei. Buvo
nustatytas pagerėjimas vertinant pilvo raumenų statinę ištvermę. Polskytė (2010) tyrė sveikatinimo
treniruočių poveikį liemens funkciniam pajėgumui. Buvo nustatytas pagerėjimas vertinant visus
funkcinio pajėgumo rodiklius. Želnys (2010) tyrė pacientus su lėtiniu juosmens skausmu. Buvo
vertinta statinė raumenų (pilvo ir nugaros) ištvermė ir funkcinių judesių atlikties testai. Po gydymo
statinė raumenų ištvermė nepakito, o funkcinių atlikties testų rezultatai pagerėjo išskyrus „lenktis-
tiestis“ testą.
Rezultatai parodė, jog tiriant su sveikata susijusią gyvenimo kokybę, skausmo, bendro
sveikatos vertinimo ir energingumo/gyvybingumo rodikliai padidėjo ir II reabilitacijos, ir
kineziterapijos namuose etape. Fizinio aktyvumo ir socialinės funkcijos rodikliai padidėjo II
reabilitacijos etape, o kineziterapijos namuose etape jų pokytis nebuvo statistiškai patikimas.
52
Veiklos apribojimo dėl fizinių ir emocinių problemų rodikliai II reabilitacijos etape nepakito, tačiau
jų pokytis buvo pastebėtas kineziterapijos namuose etape. Emocinės būklės rodikliai nepakito nei
viename tyrimo etape. Vereščiagina (2007) tyrė pacientus, kuriems nustatyta tarpslankstelinio disko
išvarža ir indikuotinas chirurginis gydymas, ir lygino juos su pacientais, besiskundžiančiais
nespecifiniu apatinės nugaros dalies skausmu, kuriems buvo taikomas konservatyvus gydymas.
Buvo nustatytas statistiškai patikimas skirtumas, vertinant visus gyvenimo kokybės aspektus.
53
5. IŠVADOS
1. II reabilitacijos etapo pabaigoje asmenų, jaučiančių apatinės nugaros skausmą, sveikatos
būklė pagerėjo:
a. skausmo intensyvumas sumažėjo;
b. stuburo paslankumas, liemens raumenų statinė ištvermė bei funkcinių judesių atliktis
pagerėjo;
c. su sveikata susijusi gyvenimo kokybė pagerėjo fizinio aktyvumo, skausmo, bendrojo
sveikatos vertinimo, energingumo/gyvybingumo ir socialinės funkcijos srityse.
2. Po kineziterapijos namuose etapo, asmenų, jaučiančių apatinės nugaros skausmą, skausmo
intensyvumo pokyčio nenustatyta.
3. Po kineziterapijos namuose etapo, asmenų, jaučiančių apatinės nugaros skausmą, su sveikata
susijusi gyvenimo kokybė pagerėjo vertinant veiklos apribojimą dėl fizinių problemų,
skausmą, bendrą sveikatos vertinimą, energingumą/gyvybingumą ir veiklos apribojimą dėl
emocinių problemų.
54
6. PRAKTINĖ REKOMENDACIJA 1. Pacientams po II reabilitacijos etapo yra svarbu ir toliau taikyti reabilitacijos priemones, nes
daliai pacientų išlieka vidutinio intensyvumo skausmas bei gyvenimo kokybė pagerėja ne
visose srityse.
55
7. PRANEŠIMAI MOKSLINĖSE KONFERENCIJOSE
1. Reabilitacijos metodų ir priemonių efektyvumas : Lietuvos reabilitologų asociacijos
konferencijos medžiaga : Birštonas, 2013 m. spalio 4-5 d. / Lietuvos reabilitologų asociacija.
p. 120-123.
2. Studentų mokslinė konferencija „Judėk sveikai“ : Konferencijos pranešimų tezės : Kaunas,
2013 m. gruodžio 10 d. / Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. p. 79-81;.
56
8. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Eidėjienė A. Stuburo stabilizavimo pratimų efektyvumas pooperaciniu tarpslankstelinių diskų
išvaržų laikotarpiu / Magistro darbas. Kaunas, Lietuvos kūno kultūros akademija, 2006. – 12p.
Prieiga per internetą: <http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-
0001:E.02~2006~D_20060509_125704-61768/DS.005.0.02.ETD>
2. Dudonienė V, Radzevičiūtė J. Skirtingų kineziterapijos programų poveikis gydant juosmeninės
stuburo dalies skausmus. Reabilitacijos mokslai: slauga, kineziterapija, ergoterapija Nr. 1 (2)
2010.
3. Janulis M, Leimonienė L, Jazepčikienė E. Ambulatorinės reabilitacijos ir namų programos
veiksmingumas juosmeninės stuburo dalies išvaržos ligoniams. Reabilitacijos mokslai: slauga,
kineziterapija, ergoterapija 2012; 1(6):8-11.
4. Polskytė D. Sveikatinimo treniruočių poveikis asmenų, jaučiančių apatinės nugaros dalies
skausmą, liemens funkcinio pajėgumo, skausmo ir gyvenimo pilnatvės rodikliams / Magistro
darbas. Kaunas, Kauno medicinos universitetas, 2010. – 40p. Prieiga per internetą:
<http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20100621_093502-
20921/DS.005.0.02.ETD>
5. Sakalauskienė G. Apatinės nugaros dalies skausmo nemedikamentinė korekcijapavienėmis bei
kompleksinėmis medicininės reabilitacijos priemonėmis ir jų poveikio įvertinimas. Medicina
(Kaunas) 2009; 45(9). 739-749.
6. Samėnienė J, Morkevičius T, Medzevičiūtė R, Valančiūtė R, Brazauskaitė L, Narauskas R.
Nugaros skausmo įtaka paciento funkcinei būklei ir gyvenimo kokybei bei jo vertinimas
reabilitacijoje. Skausmo medicina 2005;Nr. 2 (11):11-13.
7. Staniūtė M, Brožaitienė J. Sergančiųjų depresija su sveikata susijusios gyvenimo kokybės
ypatumai ir jos palyginimas su sergančiųjų išemine širdies liga bei bendros populiacijos
asmenų su sveikata susijusia gyvenimo kokybe. Biologinė psichiatrija ir psichofarmakologija
2008. Nr. 1: 3-6.
8. Ščiupokas A. Dar kartą apie nugaros skausmą. Gydymo menas 2006a;132:29-92.
9. Ščiupokas A, Bražėnienė R. Juosmens skausmo diagnostika ir gydymas. Skausmo medicina
2005a;Nr. 2 (11):19-24.
10. Ščiupokas A. Nugaros skausmas. Farmacija ir laikas 2006b;2:50-52.
11. Ščiupokas A. Stuburinis ir šaknelinis skausmas. Klinikinio vertinimo ir diagnostikos teoriniai
pagrindai. Skausmo medicina 2005b;10:9-11.
57
12. Valeikienė, V., Mereckas, G. (2006). Ūmūs ir lėtiniai skausmai vyresnio amžiaus pacientams.
Gerontologija, 7(3), 154–157.
13. Višinskienė D. Stuburą stabilizuojančių pratimų poveikis, 19-20 metų specialaus fizinio
ugdymo grupės merginų, nugaros skausmui / Magistro darbas. Kaunas, Lietuvos kūno kultūros
akademija, 2006. – 29-39p. Prieiga per internetą: <http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-
0001:E.02~2006~D_20060510_115306-98807/DS.005.0.01.ETD>
14. Veitienė D. Reabilitacijos priemonės skausmui malšinti. Gydymo menas 2006;129:106-108.
15. Vereščiagina K, Ambrozaitis KV. The measurements of health-related quality-of-life and
pain assessment in the preoperative patients with low back pain. Medicina 2009; 45(2).
16. Želnys I. Pacientų su lėtiniu juosmens skausmu, turinčių segmentinį stuburo nepaslankumą,
judėjimo sistemos funkcinės būklės vertinimas / Magistro darbas. Kaunas, Kauno medicinos
universitetas, 2010. – 50p. Prieiga per internetą: <http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-
0001:E.02~2009~D_20090617_084136-10416/DS.005.0.02.ETD>
17. Allen R, Hulbert K. Chronic Low Back Pain: Evaluation and Management. American Family
Physician 2009;79(12):1067-1074.
18. Bener A, Mohamud V, Elnour E, Dafeeah O, Falah T, Josia S, Alhasan S, Shehryar K.
Psychological factors: anxiety, depression, and somatization symptoms in low back pain
patients. Journal of Pain Research 2013:6: 95-101.
19. Bergner M, Bobbit RA, Cartier WB, Gilson BS. The Sickness Impact Profile:
development and final revision of a health status measure. Med Care 1981; 19(8): 787-805.
20. Chou R, Huffman LH. Nonpharmacologic therapies for acute anr chronic low back
pain. American Pain Society 2007, 147:492-504.
21. Davis JA, Robinson RL, Kim Le T. Incidence and impact of pain conditions and comorbid
illnesses. Journal of pain research 2011;4:331–345.
22. Escolar-Reina P, Medina-Mirapeix F, Juan GC, Joaquina MH, Francisco JS, Silvana OS, M
Elena B, Rafael LV. How do care-provider and home exercise program characteristics affect
patient adherence in chronic neck and back pain: a qualitative study. BMC Health Services
Research 2010, 10:60.
23. Huang Q, Li D, Yokotsuka N, Zhang Y. The intervention effects of different treatment for
chronic low back pain as assessed by the cross-sectional area of the multifidus muscle. J Phys
Ther Sci 2013; 25(7): 811–813.
24. Hunt SM, McKenna SP, McEwen J, Williams J, Papp E. The Nottingham Health Profile:
subjective health status and medical consultations. Soc Sci Med 1981; 15A:221-229.
58
25. Hurwitz EL, Morgenstern H. et al. Effects of Recreational Physical Activity and Back
Exercises on Low Back Pain and Psychological Distress: Findings From the UCLA Low Back
Pain Study. Am J Public Health 2005;95:1817-24.
26. Iglesias-Casarrubios P, Alday-AnzolaR, Ruiz-Lopez P, Gomez-Lopez P, Cruc-Bertolo J,
Lobato RD. Laseques test prognostic factor patients undergoing lumbar disc surgery.
Neurochirurgia 2004, 15 (2), 140.
27. Yuan, WA. Integrative TCM Conservative Therapy for Low Back Pain due to Lumbar Disc
Herniation: A Randomized Controlled Clinical Trial. Evidence-Based Complementary and
Alternative Medicine Volume 2013, Article ID 309831; 8.
28. Jordan J, Konstantinou K, O’Dowd J. Herniated lumbar disc. Clinical Evidence 2009;03:1118.
29. Kolt GS, McEvoy JF: Adherence to rehabilitation in patients with low back pain. Man Ther
2003, 8:110-6.
30. Konin JG, Beil N, Werner G. Functional rehabilitation. Facilitatingthe serape effect to enhance
extremity force production. Ther Today 2003. 8;54-6
31. Lewis J. (2004, October). Individual or group treatment for the management of chronic low
back pain? A randomised clinical trial investigating the clinical outcome and cost effectiveness
of two forms of physiotherapy intervention. Paper presented at 1st Annual International
Evidence-Based Physical Therapy Conference, London, UK.
32. Long A, Donelson R, Fung T. Does it matter which exercise? A randomized control trial of
exercise for low back pain. Spine 2004, 29, 2593–2602.
33. Luomajoki H, Kool J, Bruin E, Airaksinen O. Improvement in low back movement control,
decreased pain and disability, resulting from specific exercise intervention. Sports Medicine,
Arthroscopy, Rehabilitation, Therapy & Technology 2010;2:11.
34. McGill, S. Low back disorders. Evidence – Based Prevention and Rehabilitation. Human
Kinetics 2007.
35. McIntosh G, Hall H. Low back pain (acute). Clinical Evidence 2008;10:1102.
36. Medina-Mirapeix F, Escolar-Reina P, Juan GC, Joaquina MH, Sean C. Personal characteristics
influencing pacients‘ adherence to home exercise during chronic pain: a qualitative study. J
Rehabil Med 2009; 41: 347–352
37. Medina-Mirapeix F, Escolar-Reina P, Juan GC, Joaquina MH, Sean C. Predictive factors of
adherence to frequency and duration components in home exercise programs for neck and low
back pain: an observational study. BMC Musculoskeletal Disorders 2009, 10:155.
38. Moffett JK, Mclean S. The role of physiotherapy in the management of non-specific back pain
and neck pain. Rheumatology 2006, 45:371-8.
59
39. Moreland J, Finch E, Stratord P, Balsor B, Gill C. Interrater reliability of six test trunk muscle
function and endurance. The Journal of Orthopaedic and Sports Physical Therapy 1997, 26,
200�208.
40. Neumann DA. Kinesiology of the musculoskeletal systems. Foundations for Rehabilitation, 2th
edition, 2010; 352
41. Panchal SJ.Treatment of Low Back pain: Recognizing and Treating Pain of Mixed Causes. In:
The Spectrum of Pain. Case-Based Medicine Teaching Series, (ed.) Carr B.D. – New York,
NY, McMahon Publishing Group, 2004, p. 76–86.
42. Pasku D, Soufla G, Katonis P, Tsarouhas A, Vakis A, Spandidos DA. Akt/PKB isoforms
expression in the human lumbar herniated disc: correlation with clinical and MRI findings. Eur
Spine Journal (2011) 20:1676–1683.
43. Rainville J, Nguyen R, Suri P. Effective Conservative Treatment for Chronic Low Back Pain.
Semin Spine Surg 2009;21(4):257–263.
44. Rauck A. Chronic low back pain: New perspectives and treatment guidelines for primary care.
Managed Care Interface 2004;4:71-8.
45. Reese NB. (1999). Muscle and Sensory Testing. Philadelphia: W. B. Saunders Co.
46. Rutten GM, Degen S, Hendriks E, Braspenning J, Harting J, Oostendorp R. Adherence to
clinical practice guidelines for low back pain in physical therapy: do patients benefit?
Physical therapy 2010;90(8):1111-22.
47. Stollee P, Hillier LM, Esbaugh J. et al. Instruments for the Assessment of Pain in Older Persons
with Cognitive Impairment. Journal of the American Geriatrics Society 2005, 53 (2),
319-326.
48. Verkerk K, Luijsterburg P, Ronchetti I, Miedema H. Course and prognosis of recovery for
chronic non-specific low back pain: design, therapy program and baseline data of a prospective
cohort study. BMC Musculoskeletal Disorders 2011;12:252;2-10.
49. Weil AJ. Non-surgical treatment. Low back pain. Marietta: Georgia; 2001.
50. Duomenų bazė: Kineziterapija. org [interaktyvus]. Žiūrėta [2012-12-05]. Prieiga per internetą:
<http://skaudanugara.wordpress.com/tag/ekstenzija/>
51. Duomenų bazė: emedicina. lt [interaktyvus]. Žiūrėta [2013-08-17]. Prieiga per internetą:
<http://www.emedicina.lt/lt/zurnalai//lietuvos_gydytojo_zurnalas_2011/7/nugaros_skausmai_d
iagnostikos_ir_gydymo_abc.html>
52. Duomenų bazė: 5jue. lt Žiūrėta [2012-11-23]. Prieiga per
internetą:<http://www.nebeskauda.lt/lt/nt2/skausmas/skausmo_rusys/nugaros_skausmas>
60
53. Duomenų bazė: manosveikata.lt. [interaktyvus]. Žiūrėta [2013-12-05] Prieiga per internetą:
<http://www.manosveikata.lt/lt/temos/sveikas-gyvenimas-spa/8-patarimai-kaip-palengvinti-
nugaros-skausmus>
54. Duomenų bazė: pasveik . lt [interaktyvus]. Žiūrėta [2012-12-07]. Prieiga per internetą:
<http://www.pasveik.lt/naujausi-medicinos-straipsniai/klausimai-ir-atsakymai-apie-umini-
juosmens-skausma/25037>
61
PRIEDAI
1 Priedas
SF-36 KLAUSIMYNAS
Anketoje pateikti klausimai apie Jūsų sveikatą, kaip Jūs jaučiatės ir kaip galite atlikti kasdienę
veiklą. Jeigu nesate įsitikinęs, kaip atsakyti į kokį nors klausimą, prašome parinkite tinkamiausią
atsakymą ir, jeigu norite, pateikite savo komentarus. Nepraleiskite per daug laiko atsakinėdami,
nes greitas atsakymas dažnai ir būna teisingas.
1. Ar galite apskritai pasakyti, kad Jūsų sveikata yra: (prašome pažymėti vieną atsakymą)
puiki labai gera gera
nebloga bloga
2. Kaip pasikeitė Jūsų sveikata, lyginant su buvusia prieš metus:
(prašome pažymėti vieną atsakymą)
Daug geresnė negu prieš metus Truputį geresnė negu prieš metus
Panaši, kaip ir buvo Truputį blogesnė negu prieš metus
Žymiai blogesnė, negu prieš metus
3. Ar dabartinė Jūsų sveikata riboja kasdienę veiklą veiklą? Jei taip, tai kiek?
(pažymėkite vieną langelį kiekvienoje eilutėje)
Taip, Taip, Ne labai riboja truputį riboja neriboja visai a) Energinga veikla, kaip bėgimas,
sunkių daiktų kėlimas, sportavimas
b) Vidutinio sunkumo veikla, kaip
stalo perstūmimas, valymas dulkių siurbliu
c) Maisto prekių kėlimas ir nešimas
d) Lipimas keletą aukštų laiptais
e) Lipimas vieną aukštą laiptais
f) Pasilenkimas, klūpojimas ar stovėjimas
g) Ėjimas daugiau negu 1,5 kilometro
h) Ėjimas pusę kilometro
i) Ėjimas 100 metrų
j) Prausimasis ir apsirengimas
62
4.Ar per pastarąsias 4 savaites Jūs turėjote kokių nors išvardintų problemų, susijusių su darbu, ar kita reguliaria kasdienine veikla dėl fizinės sveikatos? (Prašome atsakyti TAIP arba NE į kiekvieną klausimą) Taip Ne a) Mažiau laiko praleidžiate darbe ir kitur
b) Atlikote mažiau nei norėjote
c) Apribojote darbo rūšį ar kitą veiklą
d) Iškilo sunkumų atliekant darbą ar kitą veiklą
5.Ar per pastarąsias 4 savaites Jūs turėjote kokių nors išvardintų problemų, susijusių su darbu ar kita reguliaria kasdienine veikla dėl kokių nors emocinių problemų (tokių kaip depresijos ar nerimo jutimas)? (Prašome atsakyti TAIP arba NE į kiekvieną klausimą) Taip Ne a) Mažiau laiko praleidžiate darbe ir kitur
b) Atlikote mažiau nei norėjote
c) Neatlikote darbo rūpestingai Kaip paprastai
6.Kaip Jūsų fizinė sveikata ar emocinės problemos trukdė Jums bendrauti su Jūsų šeima, draugais, kaimynais ar grupėmis per pastarąsiais 4 savaites?
(prašome pažymėti vieną atsakymą)
Visiškai ne Nedaug Vidutiniškai
Gana nemažai Ypatingai
7. Kokio intensyvumo būdavo kūno skausmai per pastarąsias 4 savaites? (prašome pažymėti vieną atsakymą)
Nebuvo Labai silpni Silpni
Vidutinio intensyvumo Stiprūs Labai stiprūs
8. Kaip skausmas per pastarąsias 4 savaites skausmas pertraukė Jūsų normalų darbą (įskaitant namų ruošą ir darbą ne namie)? (prašome pažymėti vieną atsakymą)
Visiškai ne Nedaug Vidutiniškai
Gana nemažai Ypatingai 9.Kaip dažnai per pastarąjį mėnesį:
(pažymėkite vieną langelį kiekvienoje eilutėje)
Visada Dažniausiai Kartais Retkarčiais Retai Niekada a) Jautėtė gyvenimo pilnatvę?
b) Buvote labai nervingas?
63
c) Jautėtės tokios blogos nuotaikos,
kad niekas negalėjo pralinksminti?
d) Jautėtės ramus ir taikus?
e) Turėjote daug energijos?
f) Jautėtės nuliūdęs ir niūrus?
g) Jautėtės išsisėmęs?
h) Buvote laimingas žmogus?
i) Jautėtės pavargęs?
j) Jūsų sveikata apribojo socialinę veiklą? 10. Prašome pasirinkti atsakymą, kuris geriausiai išreiškia, teisingas ar klaidingas Jums yra kiekvienas iš šių tvirtinimų? (pažymėkite vieną langelį kiekvienoje eilutėje)
Tiksliai Dažniausiai Nesu Dažniausiai Tiksliai teisingas teisingas įsitikinęs klaidingas klaidingas a) Man atrodo, kad aš labiau linkęs
sirgti negu kiti žmonės
b) Esu toks pas sveikas, kaip ir kiti
mano pažįstami
c) Aš manau, kad mano sveikata blogės
d) Mano sveikata puiki
64
2 priedas
PIRMA NUGAROS PRATIMŲ PROGRAMA (PAVYZDYS)
Gulint ant nugaros
1. Pėdų lankstymas (lenkiamos abi kojos vienu metu pakaitomis. Trukmė 1 minutė);
2. Pėdų sukimas ratais (pėdos vienu metu sukamos priešingomis kryptimis. Trukmė 1 minutė);
3. Kojos šiek tiek plačiau, ištiestos, suvedamos į vidų, pratimas kartojamas (trukmė 1 minutė);
4. Kojos po vieną lenkimos prie pilvo pakaitomis (10 pakartojimų kiekviena koja);
5. Kojos sulenkiamos per kelius, atremiamos į grindis, keliai suglaudžiami. Abu keliai vienu
metu lenkiami į vieną ir kitą šoną (10 pakartojimų);
65
6. Viena koja sulenkiama, kita tiesi keliama į viršų. Vėliau keliama kita koja (10 pakartojimų kiekviena koja);
7. Kojos sulenktos per kelius, pėdos atremtos į grindis. Iš šios padėties dubuo keliamas į viršų,
kol liemuo atsiduria vienoje linijoje. Tokioje padėtyje būnama 1 minutę.
8. Koja pritraukiama prie pilvo, apkabinama rankomis (laikoma 10 sekundžių, tada kita koja
10 sekundžių, ir taip 10 kartų).
Ant pilvo
1. Kojos lenkimos per kelius pakaitomis (10 pakartojimų kiekviena koja);
2. Kojos sulenkiamos, suglaudžiamos. Pėdomis ore brėžiamas apskritimas (30 sekundžių į
vieną pusę, 30 sekundžių į kitą pusę).
3. Kojos ištiestos, pėdomis remiamasi į grindis. Kojos įtempiamos, kad keliai pakiltų nuo
grindų (Kartojama 10 kartų).
66
Keturpėsčia
1. Sėdamasi ant ant kulnų, rankos tiesiamos į priekį, galva nuleista. Šioje padėtyje būnama 1 minutę;
2. Kelio slydimas link priešingos pusės rankos pakaitomis (10 kartų kiekviena koja);
3. Išriečiama katės nugara (10 pakartojimų).
4. Rankos tiesimas į priekį ir priešingos pusės kojos tiesimas atgal vienu metu (kregždutė)
(pozicija laikoma 20 sekundžių, pratimo trukmė 1 minutė).
67
3 priedas
ANTRA NUGAROS PRATIMŲ PROGRAMA (PAVYZDYS)
Apšilimas (gulint ant nugaros)
9. Pėdų lankstymas (lenkiamos abi kojos vienu metu pakaitomis. Trukmė 1 minutė);
10. Pėdų sukimas ratais (pėdos vienu metu sukamos priešingomis kryptimis. Trukmė 1 minutė);
11. Kojos šiek tiek plačiau, ištiestos, suvedamos į vidų, pratimas kartojamas (trukmė 1 minutė);
Gulint ant nugaros
1. Kojos po vieną lenkimos prie pilvo pakaitomis (15 pakartojimų kiekviena koja);
2. Kojos sulenkiamos per kelius, atremiamos į grindis, keliai suglaudžiami. Abu keliai vienu
metu lenkiami į vieną ir kitą šoną (15 pakartojimų);
68
3. Viena koja sulenkiama, kita tiesi keliama į viršų. Vėliau keliama kita koja (15 pakartojimų
kiekviena koja);
4. Kojos sulenktos per kelius, pėdos atremtos į grindis. Iš šios padėties dubuo keliamas į viršų,
kol liemuo atsiduria vienoje linijoje. Tokioje padėtyje būnama 30 sekundžių.
Atsipalaiduojama 10 sekundžių, tada pratimas kartojamas (5 pakartojimai).
5. Koja pritraukiama prie pilvo, apkabinama rankomis (laikoma 30 sekundžių, tada kita koja 30
sekundžių, ir taip 5 kartus).
6. Kojos sulenkiamos per kelius, atremiamos į grindis, keliai suglaudžiami. Vienu metu abu
keliai lenkiami į vieną šoną. Tuo pat metu priešinga ranka siekiama į šoną, galva sukama į tą
pačią pusę. Po to atliekama į priešingą pusę (15 pakartojimų);
7. Viena koja sulenkta pastatoma ant grindų. Kita koja užkeliama ant sulenktos. Koja suimama
už šlaunies ir pritraukiama prie saves, kad jaustųsi tempimas (laikoma 30 sekundžių, tada
kita koja 30 sekundžių, ir taip 5 kartus).
69
Gulint ant pilvo
4. Kojos lenkimos per kelius pakaitomis (15 pakartojimų kiekviena koja);
5. Rankos ir kojos ištiestos, padėtos ant grindų. Vienu metu pakeliamos rankos ir kojos.
Laikoma 30 sekundžių. Atsipalaiduojama 10 sekundžių, po to vėl kartojama (5 kartai).
6. Kojos ištiestos, pėdomis remiamasi į grindis. Kojos įtempiamos, kad keliai pakiltų nuo
grindų (Kartojama 15 kartų).
Keturpėsčia
5. Sėdamasi ant ant kulnų, rankos tiesiamos į priekį, galva nuleista. Šioje padėtyje būnama 30
sekundžių. Atsitiesiama. Pratimas kartojamas (5 pakartojimai);
6. Kelio slydimas link priešingos pusės rankos pakaitomis (15 kartų kiekviena koja);