Sportinės traumos, jų priežastys, profilaktika.

Sportines traumas sukelia ar sudaro sąlygas jai atsirasti išoriniai ir vidiniai veiksniai. Išorinės priežastys I. Užsiėmimų vedimo metodinės klaidos: užsiėmimai vedami nereguliariai, krūvis didinamas nelaipsniškai, treniruotės neindvidualizuotos.

Profilaktika. 1. Treniruotės plano sudarymas ir metodikos

parinkimas atsižvelgiant į sveikatos būklę, fizinį išsivystymą bei treniruotumą. Treniruotės turi būti griežtai indvidualizuotos. Po traumų ar ligų krūviai turi būti mažesni. 2. Krūvius didinti palaipsniui, prieš treniruotę daryti pilnavertę pramankštą, tarp pratimų turi būti optimali pertrauka.

II. Užsiėmimų ar varžybų organizavimo trūkumai, nesilaikymas instrukcijų, saugumo reikalavimų.

Profilaktika. 1. Sportuojančius suskirstyti į grupes pagal

amžių, lytį, svorį, pasiruošimo lygį, medicininės kontrolės duomenis.

2. Teisingai išdėstyti sportuojančius sporto salėje, aikštelėje, stadione.

3. Žiūrėti, kad nebūtų susigrūdimo, organizuoti tvarkingą ir organizuotą judėjimą iš vienos vietos į kitą, išėjimą iš salės. 4. Užsiėmimų metu būtinai turi būti treneris.

III. Pratimų atlikimo technikos ypatumai: Smūgiai, kritimas (boksas, futbolas, ledo ritulys, akrobatika, šuoliai, sportiniai žaidimai). Pratimai, reikalaujantys didelio greičio, arba, kai juos atliekant, viršijama aktyvių judesių amplitudė per sąnarius.

Profilaktika. 1. Specialus raumenų, raiščių paruošimas,

išmokyti teisingai kristi, pilnavertė pramankšta.

2. Naudoti apsaugos priemones, kovoti su sportinių žaidimų metu pasitaikančiu grubumu.

IV. Blogas materialinis techninis aprūpinimas: netinkami rūbai, batai, apsaugos priemonės, nelygi danga aikštelėse, futbolo lauke, bėgimo takelyje, slidžios grindys, kietas paviršius (šuoliai).

Profilaktika. 1. Užsiėmimų vietos, priemonių būklės

kontrolė. 2. Laikytis taisyklių laikant, naudojant,

valant, saugant sportinį inventorių. 3. Dėvėti tinkamą aprangą, atsižvelgiant

į klimato sąlygas, užsigrūdinimą.

V. Blogos higieninės ir metereologinės

sąlygos:

apšvietimo, ventiliacijos, temperatūros, oro

drėgnumo; sniego, rūko, stipraus vėjo,

saulės, labai aukštos ar žemos oro

temperatūros, nepakankama aklimatizacija

kalnuotose vietovėse.

Profilaktika.

1. Laikytis higieninių normų, grūdintis.

2. Teisingai organizuoti adaptacijos

periodą pakitus aplinkos sąlygoms.

VI. Netinkamas sportininko elgesys ar veiksmai: grubumas, disciplinos nesilaikymas, netikslūs, nesavalaikiai judesiai atliekant pratimus. Profilaktika. Auklėjamasis darbas, disciplina.

VII. Gydytojų rekomendacijų ignoravimas.

Pradėjus per anksti treniruotis po traumos.

Profilaktika.

Vykdyti gydytojų rekomendacijas.

Vidinės priežastys. Tai sportininkų būsenos pakitimai dėl vidinių ir išorinių sąlygų. 1. Ypač pavojingi koordinacijos sutrikimai, dėmesio

pablogėjimas esant nuovargiui, persitempimui. Sutrinka koordinuota raumenų antagonistų veikla,

sumažėja judesių amplitudė atskiruose sąnariuose, dėl to mažėja greitis, vikrumas.

Pakinta nervų raumenų aparato dirglumas ir labilumas, dėl to sutrinka judesių atlikimo tikslumas.

2. Atskirų organizmo sistemų funkcinės būklės pakitimai nutraukus sistemingas treniruotes dėl ligos ar traumos. Sumažėja raumenų jėga, ištvermė, susitraukimo ir atsipalaidavimo greitis, sutrinka judesių koordinacija. Būtina pradėti treniruotis nuo nedidelių krūvių ir palaipsniui juos didinti bei laikytis gydytojo rekomendacijų. 3. Nepakankamas sportininko fizinis pasiruošimas atliekant sudėtingos koordinacijos pratimus.

4. Polinkis raumenų, kraujagyslių spazmams.

Sportinių traumų profilaktika. Tai kompleksas organizacinių metodinių priemonių skirtų: 1. Kelti trenerių kvalifikaciją, Gerinti materialinį techninį aprūpinimą, Gerinti treniruočių pravedimo sąlygas. 2. Gydytojų rekomendacijų vykdymas. 3. Laikymasis didaktinių sportininko rengimo principų.

Traumų atsiradimo mechanizmai. 1. Tiesioginės. Krintant, gavus smūgį. 2. Netiesioginės. •Viršijus fiziologines judesių amplitudės ribas. •Raumenų, raiščių pertempimas, •Per didelis galūnės ištiesimas ar sulenkimas. •Pagal tempimo ir susukimo mechanizmą traumos įvyksta dėl: a) nekoordinuoto raumenų susitraukimo ar sutrikusio atsipalaidavimo,

b) judant didelio svorio sportininkui (keliant štangą, priešininką). 3. Kombinuota. Kai kartu veikia tiesioginiai ir netiesioginiai veiksniai arba jie eina vienas po kito.

Trauma – audinių vientisumo pažeidimas dėl išorinio poveikio. Traumos gali būti Atviros (žaizdos)

Uždaros Išorinės Vidinės

Traumos, kai pažeistas odos ar gleivinės vientisumas vadinamos atviromis arba tiesiog žaizdomis: • paviršinės žaizdos, •atviri kaulų lūžiai, •prasiskverbiantys vidaus organų sužalojimai.

Uždaromis vadinamos traumos, kai odos ir matomos gleivinės vientisumas nepažeistas: •minkštųjų audinių sumušimas, • raiščių patempimas, •sausgyslių, raumenų įtrūkimas, dalinis ir pilnas jų plyšimas, • uždari vidaus organų sužalojimai.

Ištikus traumai reikia: •Preliminariai nustatyti traumos pobūdį. •Nuspręsti, kada kreiptis į medikus. •Suteikti pirmą medicininę pagalbą.

Kiekvienos traumos metu būna uždegimas, skausmas Trauma Kraujavimas Skysčių susikaupimas Padidėjęs spaudimas audiniuose Skausmas Lėtas gijimas (uždegimas)

Skausmo tipai •Traumos metu – aštrus skausmas. •Po traumos, esant uždegimui - tolygus skausmas. •Dėl kraujagyslių susitraukimo – pulsuojantis skausmas. •Nakties metu - bukas skausmas. •Fizinio aktyvumo metu – geliantis skausmas.

Traumų gijimo etapai Uždegimas Gijimas Atsistatymas

Pirmas tris dienas po traumos būna uždegimas: •Patinimas – dėl skysčių susikaupimo. •Paraudimas – dėl kraujo susikaupimo. •Karštis – dėl padidėjusio kraujo pritekėjimo. •Skausmas – dėl nervinių šaknelių dirginimo. •Funkcijos sutrikimas – dėl patinimo, skausmo.

3 – 7 dieną po traumos prasideda gijimas: •Sumažėja patinimas. •Atsistato audinių struktūra.

Atsistatymas po traumos: •Trunka nuo kelių savaičių iki metų. •Gerėja audinių funkcijos, audiniai adaptuojasi, atstatomi optimalūs judesiai. •Audinių atsistatymas (regeneracija) vyksta ilgiau, nei pasirodo išgijimo požymiai. •Žmogus gali jaustis sveikas, bet pažeistos vietos audiniai dar nebus pilnai atsistatę.

Pirma pagalba įtarus atramos judėjimo sistemos traumą 1. Suteikti galūnei ramybę: rekomenduojama pirmąsias 24 – 48 val. po traumos, judinti tik būtiniausiu atveju. Pažeistą kūno dalį laikyti patogioje padėtyje.

2. Šaldyti traumuotą vietą. Šaldyti iš karto po traumos, kad sumažėtų skausmas, tinimas, kraujavimas. Ledas turi būti laikomas 10 – 20 minučių. Šaldyti reikia kas 2 – 3 valandas. Šaldymas naudojamas pirmąsias 24 – 48 val. po traumos.

Šaldymo būdai: •Ledo masažas. Ledo gabalėliu atliekami cirkuliarūs judesiai 5 – 10 min. •Ledo paketai. Dedami ant tvarsčių ar įtvarų. Laikyti 15 – 20 min. •Galūnės įmerkimas į šaltą vandenį. •Vandens temperatūra rekomenduojama 10- 15o C, trukmė 5 – 15 min. •Šalčio gelio pakelių aplikacijos. •Šaldančios dujos.

3. Uždėti spaudžiamą tvarstį. Stiprus elastinis tvarstis stabdo kraujavimą, tinimą, riboja judesius. Atliekant tvarstymą reikia: Dezinfekuoti žaizdos kraštus. žaizdą uždengti steriliu tvarsčiu. Jis turi dengti visą žaizdą ar traumuotą sritį. Tvarstis neturi pabloginti sveikų audinių kraujotakos bei riboti sveikų kūno dalių funkcijos.

4. Uždėti apsaugą traumuotai galūnei. Imobilizacijos būdas parenkamas pagal galūnės pažeidimo pobūdį. Dažniausiai sportininkams po galūnės traumos pilnos imobilizacijos nereikia, nebent yra raiščių plyšimas ar kaulo lūžis. Dalinė imobilizacija funkciniu įtvaru, elastiniu bintu sutvirtinant traumuotos galūnės sąnarį yra būtina.

5. Pakelti traumuotą galūnę. Galūnė pakeliama virš širdies lygio. Pagerėja veninio kraujo ir limfos nutekėjimas, sumažėja patinimas, pagreitėja sužalotos srities gijimas. Pakeltą galūnę laikyti rekomenduojama pirmąsias 24 – 48 val. po traumos. Stengtis, kad traumuota galūnė būtų kuo mažiau įtempta.

Kraujavimo rūšys, stabdymas

Nukraujavus gali: •sutrikti gyvybiškai svarbių organų veikla, • ištikti šokas, •ir mirtis netekus daug kraujo.

Kraujavimas gali būti Išorinis Vidinis

Išorinis, kai išoriškai pažeidžiama kraujagyslė.

Vidinis, kai pažeidžiami vidaus organai arba kraujagyslės.

Vidinio kraujavimo simptomai: • Nukentėjusysis išblyškęs, išsigandęs, sunerimęs; • Skundžiasi dideliu silpnumu, troškuliu; • Nukentėjusysis dreba, išpiltas šalto prakaito; • Kvėpavimas dažnas, paviršutinis; • Pulsas dažnas, silpnas; • Nukentėjusysis gali būti be sąmonės.

Kraujavimo tipai Kapiliarinis

Arterinis Veninis

Kapiliarinis kraujavimas • kraujas švelniai raudonos spalvos; • teka lėtai sunkdamasis iš žaizdos.

Kapiliarinis kraujavimas turi būti stabdomas steriliu spaudžiamuoju tvarsčiu, kad išvengti žaizdos užkrėtimo.

Arterinis kraujavimas • Kraujas ryškiai raudonas. • Kraujas trykšta čiurkšle ar pulsuojančia srove iš žaizdos. • Arterinis kraujavimas, dėl galimo greito nukraujavimo yra pavojingas gyvybei.

Veninis kraujavimas • Kraujas tamsiai raudonas. • Kraujas teka tolygia srove, gali būti gausus, bet netrykšta srove kaip arterinio kraujavimo metu.

Kraujavimo stabdymas: • Stabdant kraujavimą rekomenduojama užsidėti sterilias gumines pirštines, kad išvengti kontakto su nukentėjusiojo krauju. • Plikomis rankomis liesti žaizdos negalima. Jei jų neturite, galite naudotis skysčiui nepralaidžiomis medžiagomis, pavyzdžiui, polietileniniu maišeliu. •Gyvybei pavojingą kraujavimą galima stabdyti plikomis rankomis, bet po to jas kruopščiai nusiplauti ir dezinfekuoti.

• Kapiliarinis kraujavimas gali būti stabdomas steriliu spaudžiamuoju tvarsčiu. • Net jei kraujuoja negausiai būtina uždėti sterilų tvarstį, kad išvengti žaizdos užkrėtimo.

•Krauju permirkusių tvarsčių nereikia nuimti, nes galite nudrėksti susidariusį krešulį ir taip atnaujinti kraujavimą. • Reikia dėti papildomus tvarsčius ant permirkusiųjų krauju tvarsčių viršaus. • Pažeistos srities tiesiogiai spausti negalima jei yra atviras kaulų lūžis.

•Jei spaudžiamasis tvarstis kraujavimo nesustabdo, galima pažeistą galūnę pakelti.

• Tinka stabdant arterinį kraujavimą.

•Taip sumažinamas kraujo pritekėjimas į galūnę. •Galūnę reikia Iškelti aukščiau širdies lygio.

• Esant veniniam kraujavimui galūnės pakėlimas netinka, nes kraujas venomis teka link širdies. • Šis būdas netinka, jei įtariate kaulų lūžį ar išnirimą.

• Kraujavimą stabdyti galima maksimaliai sulenkiant galūnę per sąnarį. • Šis būdas netinka, jei įtariate kaulų lūžį ar išnirimą.

• Jei nepasiseka sustabdyti kraujavimo reikia spausti stambią arteriją ten, kur ji yra negiliai po oda, šalia kaulo, prie kurio ji ir gali būti prispausta. • Kiekvienoje kūno pusėje

yra du taškai, teikiant pirmąją medicininę pagalbą, tinkamiausi stambiom arterijoms užspausti ― viršutinėje vidinėje žasto pusėje ir kirkšnyje.

• Kai kraujavimas liaujasi reikia uždėti spaudžiamąjį tvarstį ir standžiai subintuoti galūnę. • Būtina apčiuopti distalinį pulsą traumuotoje galūnėje.

• Jei neužčiuopėte pulso, reikia šiek tiek atlaisvinti sutvarstytą galūnę, kad nesutrikdyti kraujotakos. • Negalima taip užspausti tvarstį, kad visai sustotų kraujotaka.

• Jeigu kraujavimas nesiliauja reikia galūnę užveržti timpa. • Kai tik įmanoma nenaudokite timpos, nes galite pažeisti kraujagysles ir nervus. • Timpa veržiama 5 cm aukščiau žaizdos. Jos negalima dėti ant sąnario, reikia veržti aukščiau jo. Po timpa būtina padėti minkštą audinį. • Kas 30 ― 60 minučių timpa reikia atleisti. • Po kelių minučių vėl užveržti, bet šiek tiek aukščiau, kad išvengti minkštųjų audinių sužalojimo. • Būtina užrašyti laiką kada buvo uždėta timpa.

Šokas • Dėl traumos ir jos pasekmių (didelis skausmas, nukraujavimas) gali išsivystyti šokas. • Šokas yra širdies ir kraujagyslių sistemos nepakankamumas, kai į organus nepatenka deguonis ir dėl to sutrinka gyvybiškai svarbių organų ir audinių funkcija, bei gresia nukentėjusiajam mirtis.

Šoko simptomai: • Sujaudinimas, nerimas, baimė. • Silpnumas. • Galvos svaigimas. • Pykinimas, vėmimas. • Padažnėjęs ir paviršutinis kvėpavimas. • Padažnėjęs ir susilpnėjęs pulsas. • Sumažėjęs arterinis kraujo spaudimas • Blyški, šalta oda, lūpos, nagai. • Sąmonės praradimas. • Sustojęs kvėpavimas ir širdies veikla.

•Visais atvejais, kai traumą patyrusio paciento oda yra vėsi ir jam pasireiškia tachikardija, reikia laikyti, kad yra šokas, kol nebus įrodyta kitaip.

Tachikardija yra jei širdies susitraukimų dažnis: • Kūdikiams> 160 k/min • Ikimokyklinio amžiaus vaikams >140 k/min • Mokyklinio amžiaus vaikams >120 k/min • Suaugusiems žmonėms >100 k/min • Pagyvenusiems žmonėms tachikardijos gali nebūti dėl vartojamų medikamentų įtakos.

Pagalba įtariant šoką: • Paguldyti nukentėjusįjį ant nugaros ir pakelti 20 ― 30 cm virš pagrindo kojas; • Jei žmogus yra be sąmonės ir vemia, reikia jį paguldyti ant šono.

•Iškviesti greitąją medicininę pagalbą; • Stabdyti išorinį kraujavimą; • Sužeistąjį šiltai apkloti;

•Stengtis nuraminti nukentėjusįjį; • Neduoti nei gerti, nei valgyti; • Sustojus kvėpavimui ir širdies veiklai atlikti gaivinimą.

Jei traumos metu nutraukiamos kūno dalys reikia: • Stabdyti kraujavimą; • Sutvarstyti žaizdą; • Malšinti skausmą; • Nutrauktą kūno dalį įdėti į polietileninį maišelį, sandariai užrišti; • Šį maišelį įdėti į kitą maišelį ar indą su ledais ar labai šaltu vandeniu; • Skubiai kviesti greitąją medicininę pagalbą, arba skubiai gabenti nukentėjusįjį kartu su nutraukta kūno dalimi į ligoninę.

Odos pažeidimas

•Odos nubrozdinimas yra negilus odos paviršinio sluoksnio – epidermio pažeidimas. •Būdingas negausus kapiliarinis kraujavimas. •Gali patekti infekcija. •Pažeistą vietą reikia švelniai nuplauti vandeniu ir muilu, dezinfekuoti bei uždėti sterilų tvarstį.

Žaizda

Požymiai (simptomai): •Skausmas. •Kraujavimas. •Žaizdos kraštų žiojėjimas.

Pagal atsiradimo mechanizmą

žaizdos skirstomos:

Pjautinės, kai žaizdos kraštai yra lygūs.

• Žaizda padaroma aštriu daiktu.

• Dažniausiai gausiai kraujuoja, nes

pažeistos kraujagyslės yra atviros.

• Galima žaizdos infekcija.

Durtinės, kai žaizdoje matoma nedidelė

įėjimo anga.

Išorinis kraujavimas negausus,

bet viskas priklauso nuo žaizdos gylio ir

pažeistų kraujagyslių dydžio.

Galima infekcija, nes mažai kraujuoja iš

žaizdos į išorę ir žaizda neišsivalo.

Plėštinės, kai žaizdos kraštai nelygūs, dantyti, karpyti, oda ir minkštieji audiniai suplėšyti, gali laisvai kabėti ant odos lopo. • Kraujuoja. • Sunkiai gyja, lieka negražus randas. • Dažniausiai supūliuoja, nes infekcijai tokiose žaizdose yra labai palanki aplinka.

Muštinės, padaromos stipriu smūgiu kietu buku daiktu. • Labai skausmingos su plačiu minkštųjų audinių pažeidimu. • Sunkiai gyja, gali supūliuoti.

Traiškytinės, žaizda atsiranda smarkiai prispaudus, suspaudus minkštuosius audinius ar net kaulus. • Sužalojimai platūs, sunkūs, greitai supūliuojantys ir labai sunkiai gyjantys. • Dažniausiai žaizda nekraujuoja.

Kastinės, kai žaizda atsiranda įkandus gyvuliui arba žmogui. • Visada būna užkrėstos, kraujuoja. • Sunkiai ir lėtai gyja. • Reikia stebėti gyvūną dėl pasiutligės arba jei gyvūno stebėjimas neįmanomas, reikia skiepyti vakcina nuo pasiutligės.

Kirstinės, kai žaizda padaroma kertamuoju įrankiu. • Kraujuoja. • Žaizdos gilios, gali pažeisti raumenis, sausgysles, kraujagysles, nervus, kaulus. • Sunkiai gyja.

Šautinės, kai žaizda padaroma kulka. • Žaizda turi: a) mažesnę įėjimo angą, b) žaizdos kanalą ir c) plėštais kraštais didesnę išėjimo angą (jei šautinė žaizda nekiauryminė, tai išėjimo angos nebus). • Visada būna infekcija. • Galimi sunkūs ar net mirtini vidaus organų sužalojimai.

Apnuodytos, kai žaizda atsiranda paveikus cheminėms medžiagomis, įkandus gyvatei. • Mišrios, kai žaizdą atsiranda dėl keleto veiksnių. • Pvz. pjautinė ir durtinė, muštinė ir plėštinė ir t.t.

Žaizdų gijimas: • Pradžioje žaizdoje vyksta uždegiminė reakcija. Uždegimo metu infekuotos žaizdos valosi. • Žuvusių ląstelių vietą užima naujos ląstelės. Susidaro jaunas randinis jungiamasis audinys. Jis saugo žaizdą nuo infekcijos, nes pats išskiria priešmikrobinį sekretą. • Kietėjant ir tvirtėjant jungiamajam audiniui formuojasi randas

Žaizdų gydymas: • Nedideles žaizdas reikia švelniai nuplauti po tekančiu vandeniu su muilu, dezinfekuoti (jodo tirpalu, spiritu), uždėti sterilų tvarstį. • Jei iš žaizdos gausiai kraujuoja pirmiausiai stabdomas kraujavimas. .

• Negalima plauti vandeniu didelių pjautinių, durtinių, plėštinių žaizdų. Reikia stabdyti kraujavimą, uždėti sterilų tvarstį ir kreiptis į gydomąją įstaigą. • Žaizdos kraštus dezinfekuoti ir žaizdą sutvarstyti steriliu tvarsčiu. • Svetimkūnius iš žaizdos šalina tik gydytojas. • Esant nešvariai žaizdai reikia skiepyti nuo stabligės

Raumenų pažeidimai Raumens pažeidimas pagal jo sunkumą skirstomas į tris laipsnius: • Pirmo laipsnio pažeidimas, kai yra raumens struktūros pažeidimas, bet nėra raumens plyšimo. • Antro laipsnio raumenų pažeidimas, kai yra raumens struktūros pažeidimas ir dalinis raumens plyšimas. • Trečio laipsnio pažeidimas kai yra visiškas raumens plyšimas.

Raumenų sumušimai Dažniausiai raumenų sumušimai pasitaiko kontaktinėse sporto šakose dėl sportininkų susidūrimo, žaidimų sporto šakose dėl smūgio su kamuoliu arba sporto inventoriumi. Taip pat netyčia pargriuvęs sportininkas gali traumuoti raumenis.

Raumenų sumušimų simptomai: • Skausmas; • Patinimas; • Poodinės kraujosruvos; • Traumuotos kūno dalies funkcijos sutrikimas.

Sumušimai atsiranda, kai raumuo nukenčia tarp smūgiuojančio elemento ir kaulo.

Raumenų sumušimų gydymas • Suteikti traumuotai galūnei ramybę; • Šaldyti sumuštą raumenį; • Uždėti spaudžiamąjį tvarstį; • Pakelti traumuotą galūnę.

Raumenų patempimai • Gali įvykti kai fizinis krūvis yra didesnis, nei raumuo sugeba pakelti. • Gali kartotis. • Atsiranda dėl stipraus tempimo ar raumenų perkrovos.

Raumenų perkrova gali įvykti dėl: • Netinkamos avalynės; • Galūnės raumenų disbalanso; • Silpnų pėdos skliauto raumenų; • Pastovaus sportavimo ant kietos dangos; • Netaisyklingos treniravimosi technikos: šuolių - neteisingai ir nesaugiai nusileidžiant ant pėdos, bėgimo ant kojų pirštų, bei netaisyklingo jų statymo ir t.t.; • Apšilimo stokos; • Neadekvačiai intensyvių treniruočių; •Nepakankamo bendro fizinio pasirengimo.

Raumens patempimo simptomai: • Raumens skausmas fizinio krūvio metu; • Pablogėjusi galūnės funkcija; • Sumažėjusi raumens susitraukimo jėga.

Raumens patempimo gydymas: • Suteikti patemptam raumeniui ramybę; • Šaldyti patemptą raumenį; • Uždėti spaudžiamąjį tvarstį; • Pakelti traumuotą galūnę.

Raumenų plyšimai

• Raumenų skaidulos gali dalinai įplyšti arba visiškai plyšti. • Trūkus skaiduloms, sutrinka raumens funkcija. • Raumens plyšimo vietoje susidaro randas, kurio dydis gali įtakoti raumens funkciją.

Raumenų plyšimą gali lemti: • Raumenų nuovargis arba patempimas; • Neatliktas apšilimas. Geras raumenų apšilimas gerina kraujotaką ir medžiagų apykaitą, atpalaiduoja raumenis; • Neatlikimas raumenų tempimo pratimų, kurie didina raumens elastingumą, gerina kraujotaką.

Raumenų plyšimo simptomai •Traumuotos srities

didelis skausmas; • Raumens patinimas; • Kraujosrūva, kuri atsiranda plyšus raumeniui ir trūkus kraujagyslei; • Raumens deformacija.

Raumenų plyšimo gydymas • Suteikti raumeniui ramybę. • Šaldyti pažeistą raumenį. • Uždėti spaudžiamąjį tvarstį. • Pakelti traumuotą galūnę. • Gali prireikti chirurginio gydymo - priklauso nuo raumens plyšimo dydžio ir vietos.