Mokslas Ir Gyvenimas 2007 m. Nr.1

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 1 1

2007

1

P e n k i a s d e ð i m t i e j i ,, M o k s l o i r g y v e n i m o ” þ u r n a l o l e i d i m o m e t a i

Vasario 14 d. Lietuva ir pasaulio lietuviai minës poeto BernardoBrazdþionio 100 - àsias gimimo metines

2 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 1

1997 m. Nr. 5-6 ,,Mokslo ir gyvenimo” puslapius pavarèius


Vyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKAS

Redakcijos kolegija:

VALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIGALASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASGEDIMINAS ILGÛNASPAULIUS JURKUSJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISJONAS KUBILIUSKÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUS

Redakcijos darbuotojai:

Redaktorë

ELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktorius

VILIUS JAUNIÐKISKonsultantë

SAULË MARKELYTËRinkëja

VIOLETA SADAUSKIENË

REDAKCIJOS ADRESAS:

“Mokslas ir gyvenimas”,

Antakalnio g. 36, LT-10305,

Vilnius

TELEFONAI:vyr. redaktoriaus - 2 34 15 72,

redaktoriø - 2 34 41 00.

Faksas: 2 34 15 72

Elektroninis paðtas:

[email protected]

Pasiraðyta spaudai 2007 01 18.SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8.Popierius ofsetinis.Uþs. Nr. 107. Kaina 3,95 Lt,

Spausdino AB ,,Spauda”,

Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius

SCIENCE AND LIFE

Science popular and historical

monthly. Editor-in Chief:

J.Baldauskas

“Mokslas ir gyvenimas”,Antakalnio st. 36,

LT-10305, Vilnius, Lithuania.

© “Mokslas ir gyvenimas”, 2007

“Mokslo ir gyvenimo” adresas

internete: http://ausis. gf.vu.lt/mg/

Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalasÞurnalo leidimà remiaSPAUDOS, RADIJO

IR TELEVIZIJOS

RËMIMO FONDASMOKSLAS ir

GYVENIMAS

2007

1Lietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,

Lietuvos mokslo istorikødraugija, Klaipëdos univer-

sitetas, Kultûros, filosofijos irmeno institutas, Lietuvos

gamtos draugija, VGTU

T u r i n y s

Eina nuo 1957 m. 2007 m. Nr.1 (579) sausis


1997 m. Nr. 5-6 ,,Mokslo ir gyvenimo”puslapius pavarèius ............................................... 2

V.KUÈINSKAS Daugiaveiksnispaveldëjimas – kas tai? .......................................... 4

A.UTKUS Þmogaus veidas – genetinësligos atspindys? ..................................................... 6

R.JUSIENË, K.VENCKIENË Psichologiniokonsultavimo problemos medicinos genetikoje ..... 7

G.ANDRULIONIS Asmens autonomijosidëja biomedicininiø tyrimø teisinëjereglamentacijoje ..................................................... 8

J.RUBIKAS Molekulinë biologija – idëjosir praktika.............................................................. 10

Z.DABKEVIÈIUS Mokslas þemës, maisto irmiðkø ûkiui bei kaimo plëtrai ................................ 12

J.KRAUJELIS Juridiniø subjektø vieta irperspektyvos þemës ûkyje ................................... 14

P.PUNYS, B.RUPLYS, J.JABLONSKISUþtvenktos upës: nauda ar netektys? .................. 16

A.LUKIANAS Melioracija ir gamtinë aplinka ......... 18

J.GRIGAS Ar esame vieni visatoje ........................ 21

J.V.VAITKUS Ðviesos pakerëtas ........................... 24

J.BAUÐYS Kodël ðveicariukai ðoko ,,Aguonëlæ” .. 26

A.VITKUS Rusø sentikiai Estijoje ......................... 30

J.V.BAUÞYS Lietuvos sveikatos statistika ............. 32

J.A. KRIKÐTOPAITIS Intriguojantysduomenys apie Mendelejevo dukraitæ japonæ ..... 33

M.KARÈIAUSKAS Bernardo Brazdþioniosugráþimas á Stebeikëlius ...................................... 34

J.GRIGAS Ar þinai, kad... ...................................... 34

V.ÞIGAS Po Kiaulës þenklu ................................... 34

J.R.STONIS Kanarø salos – natûrali evoliucijosmokslo laboratorija ............................................... 37

N.BALÈIÛNIENË Paþinkime Vilniausregioninius parkus ............................................... 40

P.JURKUS 2006 metø Nobelio ir Abeliopremijø laureatai .................................................. 42

Retro ..................................................................... 43

Jubiliejai, sukaktys... ............................................ 44

Vienas 1997 m. „Mokslo ir gy-venimo“ numeris buvo skirtas beveikvien biologijai. Skaitytojai jame radonet devynis straipsnius, kuriø autoriai– jauni, mokslo visuomenei maþaiþinomi ar net visai neþinomi vaikinai:Tadas Panavas, Skirmantas Ja-nušonis, Darius Sabaliûnas, ArnasPalaima, Giedrius Buraèas, Ramû-nas Stepanauskas, Dainius Plepys,Paulius Jurkus, Algirdas Þiogas. Vi-si jie dar visai neseniai yra buvæ Vil-niaus universiteto Gamtos mokslø fa-kulteto biologijos specialybës studen-tai. Ðiandien dauguma jø sëkmingaitæsia savame kraðte pradëtas biolo-gijos studijas ávairiuose JAV, Ðvedijosbei Ðveicarijos universitetuose.

Bendras ðiø jaunø þmoniø straips-niø pasirodymas viename „Mokslo ir gy-venimo“ numeryje nëra atsitiktinumas,nes visi autoriai priklauso iki ðiol turbûttik Gamtos mokslø fakulteto darbuoto-jams þinomai Vilniaus universiteto bio-logø uþsienyje draugijai (VU BUD). ÐiDraugija yra tokia pat jauna, kaip ir josnariai – ákurta 1996 m. pavasará. Drau-gijos ákûrimo idëja priklauso Arnui Pa-laimai, jis, regis, yra ir neformalus VUBUD lyderis. Draugijos pagrindinis tiks-las tikrai þavus: savo veikla ðie jauniþmonës nori aktyviai dalyvauti plëtojantir keliant Vilniaus universiteto Gamtosmokslø fakulteto biologijos studijø pe-dagoginiø ir moksliniø tyrimø lygá...

Taèiau laikas nepaprastai greitaibëga. Po keliø ar keliolikos metø vëliðkils nepaprastos svarbos klausimas:o kas pakeis dabartines fakulteto bio-logijos þvaigþdes?..

O gal biologijos þvaigþdëmis, lyde-riais, be kuriø neásivaizduojama moksloplëtra, taps ir kas nors ið dabartinësVU BUD nariø?! Juk jie, savo iniciaty-va ir rizika pasklidæ po Amerikos ir Eu-ropos universitetus, po keleriø metøkaip niekas kitas gerai bus perpratæpasaulinës mokslo rinkos ypatumus irþaidimo joje taisykles. Visko gali bûti.

Taip prieð 10 metø palydëdamasjaunøjø biologø straipsnius 1997 m.jiems skirtame numeryje raðë VUGamtos mokslø fakulteto dekanasprof. habil. dr. Jonas Naujalis.

Prabëgo 10 metø. Visi 9 to nu-merio autoriai tebegyvena, tebedir-ba uþsienyje...

Redakcija norëtø suþinoti, kaipjiems sekasi, ar mato perspektyvassugráþæ dirbti moksliná, pedagoginádarbà Lietuvoje? Norëtume naujaisjûsø straipsniais pradþiuginti skai-tytojà. Paraðykite! Pirmajame þurnalo virðelyje

Vinco KORKUÈIO nuotr.


Pastaruosius 30 metø pasaulyje buvomoksliðkai tyrinëjamos ligos, grieþtai pa-veldimos pagal G.Mendelio 1865 metaisnustatytus dësnius. Pasirodë, kad jos yralabai retos: sergantieji nustatomi reèiaukaip vienas ið dviejø tûkstanèiø asmenø.Ðias ligas lemia ávairûs paveldimi vienogeno DNR nukleotidø sekos pokyèiai(mutacijos), taigi tokios ligos vadinamosmonogeninëmis. Konkreèià monogeninæligà lemianèio geno mutacijø skaièius ir

Daugiaveiksnis

Ar visos ligos, kuriomis mes sergame, yra grieþtaipaveldimos? Gal tik kai kurios? O galbût jos sudaro tik

labai nereikðmingà þmogaus patologijos dalá?

Lietuvos MA narys ekspertasprof. habil. dr. Vaidutis KUÈINSKAS

paveldëjimas –kas tai?

ávairovë tarp viso pasaulio ligoniø gali bûtilabai didelë. Antra vertus, analizuojantkonkreèios populiacijos serganèiuosius,daþniausiai pasirodo, kad tiriamojo ge-no mutacijø ávairovë nëra tokia didelë ir,dar daugiau, ji gali bûti specifiðka kon-

daugiau nei 20. Palyginus Lietuvoje nu-statytas PAH geno mutacijas su kitø ðaliø(Latvijos, Vokietijos, Italijos) duomenimis,paaiðkëjo, kad mutacijø rinkinys ir konkre-èiø mutacijø daþnis akivaizdþiai skirtingi –ir ne tik Vokietijoje bei Italijoje, bet ir mûsøkaimynëje Latvijoje (1 pav.).

Daugeliui monogeniniø ligø jau nu-

mui ir gydymo galimybëms, diagnosti-nio nustatymo galimybës ir klinikinë ver-të. Vis dëlto tokiø þiniø turima toli graþune apie visas ið ðiuo metu þinomø per5000 monogeniniø ligø. Be to, ir ðis áspû-dingas skaièius dar negalutinis, nes, da-bartinëmis þiniomis, þmogaus genomeyra daugiau kaip 30 000 genø, kuriø kiek-vienas gali ágyti ávairiø mutacijø, taigi irlemti dar nenustatytas ligas arba slypëtipo kitos ligos su panaðiais simptomais„kepure“. Nors monogeninës ligos ir re-tos, dël didþiulës jø ávairovës kiekvienojepopuliacijoje tokiomis ligomis serga pa-lyginti didelë individø dalis.

Vis dëlto kasdien mes susiduriamesu daugeliu kitø ligø, kuriose susipinadaugelio genø ir aplinkos veiksniø po-veikis. Tai vadinamosios daugiaveiksnësligos, ið kuriø þinomiausios yra plaèiai pa-plitusios lëtinës ligos – cukraligë, inkstøakmenligë, opaligë, ðirdies ir kraujagys-liø, psichikos ligos (schizofrenija), daþnoságimtos raidos anomalijos (lûpos ir (ar-ba) gomurio áskilimas, klubo sànario ið-nirimas ir t. t.). Koks ðiø ligø santykis sumûsø genomu?

Maþdaug prieð ðimtà metø ásiplieskëginèas tarp tø, kurie manë, kad tik ryškiaibesiskiriantys (alternatyvûs) poþymiai yra

1 pav. PAH genomutacijø daþnis kaikuriose Europospopuliacijose

2 pav.Poþymiøpaveldëjimas:G. Mendelio,F. Goltono,R. Fišeriomokymas

statyti su patologija susijæ genai ir jø mu-tacijos, ávertintas ávairiø konkreèiø muta-cijø poveikis geno raiðkai, ligos sunku-

kreèiai populiacijai. Pa-vyzdþiui, Lietuvoje mesjau daugelá metø tyrinë-jome paveldimàjà mo-nogeninæ ligà fenilketo-nurijà (FKU). Negydantšios ligos pagrindinissimptomas yra didelisprotinis atsilikimas. Li-gà lemia fermentà feni-lalaninhidroksilazæ ko-duojantis genas (PAHgenas). Skirtingø jomutacijø visame pa-saulyje jau nustatytadaugiau kaip 600, ta-èiau Lietuvos ligoniamsFKU PAH geno mutaci-jø nustatëme tik kiek

Virg

inijo

s V

AL

UC

KIE

NË

S n

uo

tr.

Ðiuolaikinës technologijos medicinos genetikoje


paveldimi pagal G.Mendelio nustatytusdësnius, ir Frensio Goltono (Francis Gal-ton) bei jo pasekëjø, tvirtinusiø, kad kie-kybiniai poþymiai, kaip intelektas, odosspalva ir kt., nëra paveldimi pagal šiuosdësnius. Tik Ronaldui Fišeriui (RonaldAymler Fisher) pavyko suvienyti šias dviskirtingas mokyklas (2 pav.). Jis matema-tiðkai árodë, kad kiekybinio poþymio pa-veldëjimà galima paaiðkinti tarus, kad já(pvz., ûgá ar odos spalvà) lemia ne vie-nas, bet keli genai (3 pav.). Dar daugiau,jei poþymá lemia ne tik genai, bet ir aplin-kos poveikis, tai tokio poþymio reikðmëspopuliacijoje pasiskirsto pagal normalio-jo (Gauso) skirstinio dësná. Vis dëlto tosteorijos negalima tiesiogiai pritaikyti daþ-nø daugiaveiksniø ligø genetinei analizei.Ðioje srityje nemaþai pasidarbavo jau mû-sø bendraamþiai, kurie sukûrë paveldimopolinkio á ligà analizës pagrindus. Tokiustyrimus pradëjo D.Falkoneris, vëliau juostæsë R.Eltono (4 pav.), F.Klerge-Darpu(F.Clerget-Darpoux) (5 pav.) ir kitos mo-kyklos. Ðiandien kalbama apie paveldimàpolinká sirgti kuria nors liga (pvz., bronchi-

3 pav. Kiekybinio poþymio fenotipø pasiskirstymas populiacijoje

5 pav. Prof. F. Clerget-Darpoux irprof. V. Kuèinskas Dþ. Neru universiteteNiu Delyje (Indija) 2006 m.

4 pav.Prof.R. Eltonas(pirmas iðkairës) irprof. V.Kuèinskas(pirmas iðdeðinës)konferenci-jojeBrisbene(Australija)2006 m.

6 pav. Ávairûs chromosomø tyrimo metodai irjø skiriamoji geba (tirtas vaikas, kuriamnustatyti dismorfiniai poþymiai ir protinisatsilikimas). a) Chromosomø ruoþuotumas.Pakitæs 2-os, 5-os, 6-os, 8-os ir 14-oschromosomø pieðinys rodo, kad ávykosudëtingi chromosomø persitvarkymai. b)Chromosomø tapymo metodu nustatytividuchromosominiai persitvarkymai 2-oje,

5-oje, 6-oje, 8-oje ir 14-oje chromosomose(skaièiais paþymëti chromosomø fragmentai,perkelti ið atitinkamø chromosomø). c)Lyginamosios genomo hibridizacijosskiriamosios gebos nepakanka chromosomøpersitvarkymams nustatyti. d) Atlikusvektorinæ lyginamàjà hibridizacijà nustaty-tos keturios delecijos (nuo 1,4Mb iki 4,3 Mb)5-oje ir 6-oje chromosomose

ne astma, ateroskleroze ar kt.). Paveldi-mo polinkio stiprumà galima apibûdintipaveldëjimo koeficientu. Norëtøsi paþy-mëti, kad pirmieji realûs ðios teorijos tai-kymai pasaulyje prasidëjo 1972–1974 me-tais Lietuvoje tiriant paveldimàjá polinká ábronchinæ astmà (V.Kuèinskas, 1974).

Bendrasis paveldëjimo koeficientovertinimas parodo tik bendrà visø genø(kuriø skaièius neþinomas: su konkreèia

Liga

Šizofrenija 85Bronchinë astma 80Lûpos ir gomurio áskilumas 76Iðeminë ðirdies liga 65Padidëjæs kraujospûdis 62Nervinio vamzdelio defektai 60Opaligë 37

Paveldi-maspolinkis(proc.)

Polinkio á ligas paveldëjimo koeficientai

�


liga gali bûti susijæ tik trys arba net 300genø) poveikio dalá ligos atsiradimui. Li-kusi dalis tenka aplinkos veiksniams. Pa-vyzdþiui, jei paveldëjimo koeficientas ly-gus 70 proc., tai aplinkos poveikis su-daro 30 proc. (þr. lentelæ). Taigi ðiandie-nëje genetikoje genomas negali bûti at-skiriamas nuo aplinkos, o daugelio po-þymiø ir ligø paveldëjimas yra aiðkina-mas kaip jø sàveikø rezultatas.

Tai yra esminis šiuolaikinës genetikosteiginys. Taèiau tai tik bendrasis ávertini-mas. 2003 metais nustaèius detalià þmo-gaus genomo struktûrà, labai padidëjogalimybës ávertinti konkreèiø genø ir at-skirø DNR sekø reikðmæ ligos etiologijo-je. Labai veiksmingi ieðkant genø, atsa-kingø uþ ligos atsiradimà, yra molekuli-niai citogenetiniai chromosomø persitvar-kymø tyrimai (6 pav.). Rutininiai chromo-somø ruoþuotumo tyrimai leidþia aptiktitik labai ðiurkðèius (keliø milijonø nukle-otidø porø ilgio DNR fragmentø) chro-mosomø persitvarkymus (6 pav. a), ochromosomø spektrinë analizë (SKY –6 pav. b), lyginamosios genomo hibridi-zacijos (6 pav. c) ir dar labiau – vektorinëslyginamosios genomo hibridizacijos (ar-ray CGH) (6 pav. d) metodai leidþia labaitiksliai nustatyti chromosomø persitvarky-mus. Aptikæ chromosomø persitvarkymàir konkreèiai apibrëþæ ðio persitvarkymosritá chromosomose, galime analizuoti ávai-rias genomo duomenø bazes ir ávertinti,koks konkretus genas gali bûti susijæssu tiriamàja patologija, t.y. nustatomaspotencialus genas kandidatas. Lietuvo-je šiuos metodus bandome pritaikyti lû-pos ir gomurio áskilumø genominiuosetyrimuose. Akivaizdu, kad, pasitelkusnaujà ðios dienos mokslà bioinformati-kà, galima rasti deðimtis ir net ðimtus sukonkreèia daugiaveiksne liga susijusiøgenø kandidatø. Pavyzdþiui, mes, bioin-formatikos metodais ieškodami su ate-roskleroze susijusiø genø kandidatø, to-kiø genomo srièiø aptikome daugiau kaip700 (A.Timinskas ir kt., 2006). Tolesnisuþdavinys yra eksperimentais nustatyti irmatematinës statistinës analizës meto-dais ávertinti, ar ðios genetinës sritys arbaatskiri jose esantys genai ir jø pokyèiai tik-rai yra susijæ su ateroskleroze. Tai atlieka-ma pasitelkus aukðtàsias genø ir geno-mo tyrimo technologijas: ávairius DNR sek-venavimo metodus, DNR lustø technolo-gijà ar genø raiðkos tyrimo metodus.

Taip ðiuolaikinës technologijos: mate-matinë statistinë analizë, bioinformatika,molekulinë citogenetika, molekulinë ge-nomika, funkcinë genomika, DNR lustøanalizë ir kt. leidþia konkreèiai ávertinti irnustatyti detalià polinkio á ligà genominæsandarà ir tiksliau ávertinti jos nustatymo,gydymo ir prevencijos galimybes.

Veidas sudaro nedidelæ galvos da-lá, taèiau jis yra viena svarbiausiø þmo-gaus iðorës srièiø. Dël biologiniø, isto-riniø, socialiniø veiksniø poveikio kiek-vieno þmogaus veidas skiriasi išraiška,individualumu. Nerasime në vieno þmo-gaus, kurio veidas bûtø tapatus kitoþmogaus veidui.

Veidas (lot. facies) – tai priekinë þmo-gaus galvos dalis, kurios virðutinë ribayra plaukuotoji galvos dalis, apatinë ri-ba – apatinio þandikaulio apatinis krað-tas ir apatinio þandikaulio kampai, ðoni-nës ribos – apatinio þandikaulio ðakøkraðtai ir ausø kauðeliø prisitvirtinimo vie-tos. Veidà galima suskirstyti á tris vieno-das dalis: viršutinæ, vidurinæ ir apatinæ.Norint taip suskirstyti veidà reikia nubrëþtidvi ásivaizduojamas linijas: vienà antakiølinijoje, kità – ðnerviø. Gausime tris vie-nodas veido dalis. Toks veido daliø su-skirstymas pateisinamas ir genetineprasme, nes kiekviena veido dalis turisavo gemalines pirmines struktûras, iðkuriø išauga veido kaulai, kremzlës, rau-menys, nervai, kraujagyslës, riebalinisaudinys, oda. Veido raidai svarbûs ávai-rûs genai ir jø mutacijos, jie gali lemti vei-do raidos sutrikimus. Vaiko veido dalysyra nevienodos, pavyzdþiui, vieneriø me-tø vaiko apatinë veido dalis yra maþes-në palyginti su kitomis veido dalimis. Tuotarpu naujagimio veido virðutinë dalis(kakta) sudaro beveik pusæ veido ir taiatspindi palyginti didelá kaukolës tûrá, ku-ris reikalingas auganèioms smegenims.

Jau Leonardas da Vinèis nurodë, kadsuaugusio þmogaus galvos aukðtis su-daro 1/8 þmogaus ûgio. Þmogaus ûgioir galvos proporcijos priklauso nuo þmo-gaus amþiaus. Naujagimio galva sudaro¼ kûno ûgio, o septyneriø metø amþiaus

vaiko – 1/6 dalá. Suaugusio þmogaus gal-va sudaro maþdaug 13 proc. jo ûgio.

Moksliniai duomenys apie veidà skirs-tomi á dvi grupes: veido anatominiai-fizio-loginiai ir klinikiniai poþymiai (prozopolo-gija – mokslas apie veidà, gr. prosopon –veidas, logos – mokslas) ir veido išraiškospoþymiai, kurie kartais paprasèiausiai va-dinami mimika (gr. mimikos – pamëgdþio-jantis), atspindintys þmogaus psichinæbûklæ, judant mimikos raumenims.

Taigi yra dvi pagrindinës veido tyri-mo kryptys – veido struktûros ir mimikos.Medicininëje genetikoje vertinant þmo-gaus fenotipà (iðorinius poþymius) á vei-dà kreipiamas ypatingas dëmesys, neskai kuriø genetiniø ligø poþymiai veidegali padëti átarti ar net diagnozuoti sin-dromà (ligà). Yra net vadinamøjø „por-tretiniø“ sindromø, kai vien tik pagal vei-do bruoþus átariama genetinë liga. Ana-lizuojant veidà galima nustatyti didesnioar maþesnio laipsnio veido asimetrijà, to-dël klaidinga manyti, kad graþus veidasturi bûti absoliuèiai simetriðkas. Absoliu-èiai simetriðko veido nebûna. Net anti-kos laikø skulptûrø – Veneros ir Apolonoveidai nëra visiškai simetriški. Þinoma,veido asimetrijos plika akimi daþnai ne-pamatysime, reiktø specialiø tyrimø. Pa-prasèiausias metodas, árodantis þmo-gaus veido asimetrijà, yra veido fotonuot-

Þmogaus

Doc. dr.AlgirdasUTKUSVilniaus

universitetoMedicinos

fakultetoÞmogaus ir

medicininësgenetikos

katedra

Kiekvieno þmogaus veidas yra unika-lus. Dailininkai, rašytojai já vaizduojavienaip, o medikai, remdamiesiþmogaus anatomijos ir antropologijosþiniomis, – kitaip.

genetinës ligosveidas –

atspindys?

Vienpusis virðutinës lûpos, dantinësataugos ir gomurio nesuaugimas

�


raukos atkûrimas ið deðiniøjø ar kairiøjøveido pusiø. Kartais genetiniø ligø atve-jais veido asimetrija yra gana ryðki ir aki-vaizdþiai matoma.

Þmogaus veide galima matytimaþàsias ir didþiàsias raidos anomalijas.Maþosios raidos anomalijos neturi átakosþmogaus gyvenimui, jo funkcijoms, taèiaulabai svarbios diagnozuojant genetinesligas. Maþøjø raidos anomalijø visuma galisuformuoti bûdingà veidà sergant gene-tine liga, pavyzdþiui, naujagimio veidasyra plokðèias, apvalus, ástriþi akiø plyðiai(vidiniai akiø kampai þemiau iðoriniø akiøkampø), ádubusi nosies nugarëlë. Atski-rai šiuos poþymius gali turëti daugelisþmoniø, taèiau jø visuma leidþia átarti Dau-no ligà ir tokiam vaikui rekomenduojamaatlikti kariotipo (chromosomø) tyrimà. Ap-skritai þmogaus veide daþnai galima ras-ti maþøjø raidos anomalijø. Dar vienasypatumas – veidas beveik visuometneuþdengtas ir já galima ávertinti ir ásidë-mëti. Maþøjø raidos anomalijø veide yradaug ir apie tai bûtø galima raðyti atskiràstraipsná, taèiau paprasèiausiai galima pa-sakyti, kad jeigu koks nors poþymis vei-de yra neáprastas, taèiau jis netrukdo funk-cijoms, gyvenimui, tai greièiausiai bus ma-þoji raidos anomalija. Gydytojas geneti-kas, apibûdindamas þmogaus veidà, jáaprašo labai smulkiai nuo kaktos iki apa-tinio þandikaulio apatinio krašto (kakta,antakiai, blakstienos, vokai, akys, nosis,filtras (atstumas nuo nosies apaèios ikivirðutinës lûpos), skruostai, lûpos, þandi-kauliai), nurodo visas matomas maþàsiasir didþiàsias raidos anomalijas.

Viena daþniausiø didþiøjø raidosanomalijø – ágimtas veido nesuaugi-mas. Dauguma veido organø yra þiau-niniø lankø kilmës, ir dël ávairiø prieþas-èiø (þalingø veiksniø poveikis pirmaisiaisnëðtumo mënesiais, chromosomø skai-èiaus ar struktûros pokyèiai, genø mu-tacijos, suminis daugelio veiksniø po-veikis – vadinamasis daugiaveiksnis pa-veldëjimas) sutrikus raidai atsiranda di-dieji raidos defektai: virðutinës lûpos irgomurio vienos ar abiejø pusiø nesu-augimai (þr. pav.). Jie gali bûti izoliuotiarba bûti kartu ir sudaryti visà lûpos,dantinës ataugos (dantenø) ir gomurioplyðá. Izoliuotas lûpos nesuaugimas arkartu su nesuaugusiu gomuriu pasitai-ko maþdaug vienam iš 700–1000 gimu-siøjø. Izoliuotas gomurio nesuaugimasretesnis – maþdaug keturiems iš 10 000gimusiøjø. Maþdaug 30–40 proc. vaikø,turinèiø ágimtø veido nesuaugimø, nu-statomos ir kitø organø anomalijos, daþ-niausiai ágimtos ðirdies ydos.

Taigi ið tiesø þmogaus veidas galibûti ir genetinës ligos atspindys.

Pastaruosius keliolika metø atlieka-mi psichologiniai tyrimai atskleidþia ke-letà svarbiø veiksniø, galimai lemianèiøþmoniø apsisprendimà tirtis dël geneti-niø ligø. Svarbûs ne tik individualûsveiksniai, susijæ su asmens bûdo savy-bëmis ar socialine aplinka, bet ir su pa-èia liga ir jos gydymu. Pavyzdþiui, apsi-sprendimui tirtis dël konkreèios ligos áta-kos gali turëti tai, ar jos prieþastys tik ge-netinës (Hantingtono liga), ar daugia-veiksnës (cukrinis diabetas). Pacientønuomone, tikimybë susirgti daugiaveiks-ne liga yra maþesnë, nes susirgimà ðialiga lemia ne vien genetinës prieþastys,todël ir apsispræsti tirtis yra lengviau. Beto, þmonës daþniau atsisako tirtis, kaimano, kad nëra efektyvaus ligos gydy-mo. Dël ðios prieþasties ikisimptominiamgenetiniam iðtyrimui dël Hantingtono li-gos ryþtasi tik 10 proc., krûties vëþio at-veju – 50 proc. (nes yra gana veiksmin-gø ligos profilaktikos ir gydymo bûdø),o Adenomatous polyposis atveju – net80 proc., nes ši liga veiksmingai gydo-ma (Marteau, Croyle, 1998). Pasiryþti tir-tis dël genetiniø ligø itin sudëtinga, kaityrimo rezultatas nëra vienareikðmis, otiktai tikimybinis. Svarbu pastebëti, jogobjektyvi, medikø pateikiama rizika daþ-nai skiriasi nuo asmens subjektyviai su-vokiamos rizikos.

Didelës átakos apsispræsti genetiškaitirtis turi paèiø pacientø ásitikinimai apieligà, jos pasekmes, tikimybæ susirgti. Re-èiau tiriasi tie, kurie yra labiau ásitikinæ, kadneserga ar rizika susirgti ateityje paveldi-ma liga yra labai maþa, taip pat tie, kuriemano, kad liga sukelia daugiau neigia-

tyvius dalykus, labiau tikisi neigiamø re-zultatø, todël vengia tirtis (Van den Stre-estraten et al., 1994).

Apsisprendimui tirtis dël genetinës li-gos svarbià reikðmæ turi ir sociodemog-rafinës paciento charakteristikos. Mote-rys ryþtasi tirtis daþniau negu vyrai (Bek-ker et al. 1993; Marteau, Croyle, 1998).Be to, susituokæ, vyresnio amþiaus,maþesnio išsilavinimo pacientai daþniaulinkæ atsisakyti genetinio tyrimo, nes bijobûti diskriminuojami, atstumti. Nenorin-tieji tirtis savo atsisakymà daþnai moty-vuoja ir tuo, kad nenori nuvilti, áskaudintiartimøjø, ið kuriø galëjo paveldëti ligà.

Panašiø problemø iðkyla ir tuomet, kaisiûloma prenatalinë genetiniø ligø diag-nostika. Ðiuo atveju sprendþiama ne dëlsavo paties, o dël savo bûsimo vaiko svei-katos. Apsisprendimà tirti vaisiø dël ge-netinës ligos daþnai apsunkina ir kitos ap-linkybës: baimë, kad gali bûti pakenktavaisiui arba kad gali ávykti persileidimas;bûtinybë apsispræsti dël nëðtumo nutrau-kimo, jei atsakymas bus teigiamas.

Augant technologijø medicinosgenetikoje galimybëms vis

daugiau ligø tampa prieinamosikisimptominiam iðtyrimui.

Taèiau galimybë þinoti, ar kon-kretus asmuo (arba jo palikuo-nis) sirgs genetine liga, yra ne

tik pageidaujama, bet ir skaus-minga, taigi visuomet prieðtarin-

ga. Todël labai svarbu ávertintiðiø naujø technologijø teikiamøgalimybiø psichologiná poveikáasmenims, jø ðeimos nariams,

visuomenei.

Psichologinio

Dr. RomaJUSIENË

Mykolo Romeriouniversiteto Psicho-

logijos katedrosdocentë

problemos medicinoskonsultavimo

genetikoje

KristinaVENCKIENËVU Santariðkiø klinikøMedicininës genetikoscentro medicinospsichologë

mø negu teigiamø pasekmiø ir kad di-desnæ naðtà dël jos patiria ne jie patys, oartimieji (Vernon et al., 1999). Nustatyta,kad atsisakymà tirtis daþnai lemia pras-tas savæs vertinimas, silpnas ego, kom-plikuoti santykiai, nesugebëjimas toleruotinerimo, baimiø, neadaptyvios streso ávei-kimo strategijos, intravertiðkumas. Tyrimaiatskleidþia, kad psichologiškai paþeidþia-mesni, tai yra nerimastingesni, depre-siškesni, linkæ á saviþudybæ, pesimistiðkiasmenys daugiau koncentruojasi á nega-

�


biomedicininiø tyrimø

Kitas svarbus psichologinio konsul-tavimo uþdavinys yra apsisprendusiøjøtirtis psichologinis ávertinimas bei psicho-loginës paramos jiems teikimas. Bûtinapabrëþti, jog ðiuo atveju psichologiniskonsultavimas reikalingas ir prieð gene-tiná tyrimà, ir laukiant atsakymo, ir suþi-nojus tyrimo rezultatus.

Manoma, jog þmogaus reakcijà á tyri-mo rezultatus labiausiai prognozuoja joemocinë bûklë ar bendra nuotaika iki ið-

Poreikis apsaugoti þmogø nuo pa-sikartojimo tokiø medicininiø eksperi-mentø, kurie buvo vykdyti Antrojo pa-saulinio karo metu nacistinëje Vokieti-joje, ir su jais susijusio „gyvybës never-to gyvenimo naikinimo“, „likvidavimo“,kuriuos nacionalsocialistinis reþimasvykdë kaip valstybines priemones, lë-më teisëkûros biomedicininiø tyrimø sri-tyje pradþià. Pirmàjá toká dokumentà –Niurnbergo kodeksà (1947 m.) priëmëamerikieèiø kariniai teismai, teisdami as-menis, atsakingus uþ nusikalstamusmedicininius eksperimentus nacistinë-je Vokietijoje.

Prasidëjusi Niurnbergo kodekso pri-ëmimu, šios srities teisëkûra išsiplëtojoá vienà pagrindiniø besiformuojanèiossveikatos teisës institutø, kuris apimaðimtus teisiniø ne tik nacionaliniø, bet irtarptautiniø dokumentø. Niurnbergo ko-dekso 1 str. buvo átvirtinta taisyklë, bio-medicininius tyrimus su þmogumileidþianti atlikti tik tada, kai tam yra gau-tas laisvas þmogaus sutikimas2 . Ði tai-syklë – tai þmogaus teisiø apsaugos irpagarbos asmens autonomijai (gr. aut-hos – pats, nomos – ástatymas), reiškian-èios asmens teisæ savarankiškai apsi-spræsti ir pasirinkti, išraiška, kuri yra lai-

Pastarieji dešimtmeèiai, kuriemsbûdinga neátikëtinai spartitiksliøjø ir gyvybës (daugiausiaibiologijos) mokslø raida bei jølaimëjimø praktinis taikymas(medicina), siejami su visiðkai

naujø socialiniø santykiø atsira-dimu. Jø sudëtingumas verèiavisiðkai naujomis aplinkybëmispermàstyti ne tik biologijos irmedicinos mokslø laimëjimø, betir juos reglamentuojanèiø taisyk-

tyrimo. Psichologinë reakcija á teigiamustyrimo rezultatus taip pat susijusi ir suanksèiau minëtais veiksniais, turinèiaisátakos ir paèiam apsisprendimui tirtis. Pa-vyzdþiui, paèios ligos pobûdis ir jos gy-dymo galimybës, asmenybës savybës,santykiai su artimais þmonëmis, atspa-rumas stresui, net socialinës demogra-finës charakteristikos.

Teigiamus genetinio tyrimo rezultatus,arba tam tikros ligos diagnozæ, þmogus

daþnai traktuoja kaip savo sveikatos ne-tektá. Natûralu, kad kyla gedëjimui bûdin-gos psichologinës reakcijos: ðokas, nei-gimas, pyktis, depresija. Þmogus neigialigà, pyksta ar kaltina save, artimuosius,ið kuriø paveldëjo ligà. Be to, þmogus siel-vartauja, liûdi, nes suvokia, kad gyveni-mas pakito akimirksniu. Pacientui kylanerimas, baimë, nes jis neþino, kaip iðnaujo adaptuotis gyvenime, kaip já pri-ims visuomenë, kaip á diagnozæ reaguos

koma vienu ið pagrindiniø sveikatos tei-sës principø ir yra bendras vardiklis, vie-nijantis visus šiuolaikinius biomedicini-niø tyrimø reglamentus. Antra vertus, ðisprincipas ir jam teikiama vertë gali bûtiávairiai interpretuojami, o nuo to priklau-so visas sveikatos teisës vertybinis bran-duolys, kuris lemia ne tik sveikatos tei-sës aktø turiná, bet ir valstybës vykdomàsveikatos politikà.

Asmens autonomija, atsiþvelgiant áasmens dualistinæ prigimtá, turëtø bûtiaiškinama išskiriant du jos lygmenis –asmens fiziná ir moraliná integralumà. Pa-garba asmens fiziniam integralumuireiškia jo fizinës bûties integralumo ap-saugà, o pagarba moraliniam inte-

vertybiø hierarchijoje aukðèiausià statu-sà turi asmens gyvybë (biologinës bû-ties integralumas), kuri sveikatos teisëjeniekada negali bûti vien tik priemonë ki-tam tikslui pasiekti. Biomedicinos moks-lo interesai yra priemonë gyvybei apsau-goti ir jos kokybei pagerinti, bet asmenslaisvo apsisprendimo atþvilgiu jie gali bûtitikslas. Dël ðio tikslo asmuo gali rizikuoti(aukoti) savo interesais, taèiau tik tiek,kiek tuo jis nekelia grësmës savo ar kitøfizinei egzistencijai (pagal A.Maslowþmogaus poreikiø klasifikacijà jokie þmo-gaus interesai negali paneigti asmens fi-ziniø poreikiø).

Taigi laisvas asmens apsisprendi-mas yra priemonë ginti schemoje (1pav.) ávardytus gërius (vertybes). Ðiø ver-tybiø hierarchijos (sistemos) sveikatos

�

Asmens

Dr. Gytis ANDRULIONIS

biomedicininiø tyrimø teisinëje reglamentacijoje

autonomijos idëja

gralumui – sutei-kimà asmeniuiteisës spræsti dëlintervencijos. Taivertybës, kuriosegzistuoja isto-riðkai ir kultûrið-kai nulemtojesistemoje (verty-biø hierarchijoje).

Po Niurnber-go kodekso pri-imti kiti tarptauti-niai etiniai ir teisi-niai dokumentairodo, kad ðioje

1 pav.


liø, kuriø daugumà sudaro teisësnormos, turiná. Akivaizdþiausiaišie procesai pastebimi biomedici-niniø tyrimø srityje, kurie susijæsu biomedicinos mokslø hipoteziøpatikrinimu mokslo tyrimo

metodais ir þmogaus sveikatosypatumø paþinimo plëtojimu1 .Biomedicininiai tyrimai atliekamisu þmogumi, jø grupëmis, þmo-gaus audiniais, organais, làstelë-mis, jo genetine medþiaga,

artimieji, kokia tikimybë, kad vaikai taippat paveldës ligà.

Vienos ið emociðkai stipriausiø sergan-èiøjø paveldimomis ligomis reakcijø yra gë-da ir kaltë. Þmogus gëdisi savo ligos, nesmano, kad ji yra trûkumas, ir kaltina save,nes supranta, kad ligà galëjo paveldëti irjo vaikai bei anûkai. Be to, þmonës daþnaijauèia kaltæ suþinojæ, kad neserga tam tik-ra liga, nors kiti šeimos nariai ja serga. Taiið dalies paaiðkina gana netikëtus psicho-

logø pastebëjimus, kad neigiami tyrimo re-zultatai (diagnozës atmetimas) irgi gali bûtisunkiai emociðkai priimami (Martenu, Cro-yle, 1998). Todël ir psichologinis konsulta-vimas turi bûti siûlomas po genetinio iðtyri-mo bet kuriuo – ir teigiamø, ir neigiamø ty-rimo rezultatø – atveju.

Nepaisant nemaloniø psichologiniøreakcijø á diagnozuotà ligà, kai genetiniotyrimo rezultatai yra teigiami, iðsityrusioþmogaus distresas labai sumaþëja. Atsi-

teisëje modelis yra visuotinai akceptuo-tas ir pagrástas asmens egzistencijosporeikiais. Þvelgiant dar plaèiau, jos pa-grindas yra humanizmo principais irþmogaus gyvybës verte paremtas kon-sensusas, tarptautiniu lygmeniu pasiek-tas po Antrojo pasaulinio karo. Paþymë-tina, kad sutikimas intervencijai šiojehierarchijoje apibrëþiamas nebûtinaikaip paties asmens sprendimas, kadan-gi tik tokia jo samprata iðsprendþia in-tervencijos á asmená teisëtumà, kai as-muo negali duoti sutikimo (kûdikiai, ko-mos bûklëje esantys asmenys). Paða-linti tokiø asmenø ið tiriamøjø sàraðo ne-galima, nes tada nelieka galimybës vyk-dyti biomedicininius tyrimus dël sveika-tos sàlygø ar aplinkybiø, ribojanèiø ðiøasmenø gebëjimà sutikti ir daranèiø juospaþeidþiamus. Tai savo ruoþtu gali pa-veikti gydymo priemoniø ir metodø plë-tojimà toms asmenø grupëms. EuroposTaryba paþymi, kad tokius tyrimus uþ-draudus visiðkai, bûtø neámanomapaþanga kovojant dël sveikatos bûklëspalaikymo ar pagerinimo, su ligomis,paþeidþianèiomis tik vaikus, protiðkainepilnaverèius asmenis ar asmenis,kenèianèius nuo senatvinës silpna-protystës. Taigi vertybine prasme tyrimaisu paþeidþiamø asmenø grupëmis yrabûtini, siekiant pagerinti þmogaus bûtá.Ðis supratimas lëmë, kad tarptautiniaiteisës aktai, pavyzdþiui, Pasaulio medi-kø asociacijos Helsinkio deklaracija dëlmedicininiø tyrimø, kurioje kaip tiriamiejidalyvauja þmonës, etikos principø (1964)ar Europos Tarybos 1997 m. balandþio7 d. Konvencija dël þmogaus teisiø ir oru-mo apsaugos biologijos ir medicinos tai-kymo srityje3 asmens laisvà, informuotàsutikimà átvirtino ne formaliàja (procedû-rine), bet vertybine prasme, t.y. numatë

galimybæ biomedicininius tyrimus atlik-ti ir su asmeniu, jeigu jis pats negali su-tikti, bet uþ já, laikantis papildomø ap-saugos priemoniø, gali sutikti jo ar josatstovas arba valdþios institucija, arbaástatymø nustatytas asmuo ar organiza-cija, jeigu tai tiesiogiai ar netiesiogiai ati-tinka tiriamojo interesus.

Schemoje (1 pav.) ávardytos hierar-chijos laikymasis išsprendþia daugelásveikatos teisës problemø arba bent jaupadeda formuoti nuoseklià sveikatos tei-sës doktrinà ir veiksmingà jos taikymopraktikà. Dël to valstybës turi sudarytisàlygas šiai hierarchijai funkcionuoti.

Taèiau, nepaisant šio susitarimo, kaikurios valstybës, nacionalinio lygmenssveikatos teisës aktuose reglamentuo-damos biomedicininius tyrimus, asmensautonomijà aiškina modifikuotai. Tokspavyzdys galëtø bûti Islandija, kur as-mens sutikimà dalyvauti biobankø veik-loje keièia bendruomenës sutikimas(faktiðkai ástatymø leidëjas), asmeniui tikvëliau palikdamas teisæ atsisakyti daly-vauti tokiame tyrime, ar valstybës, lei-dþianèios terapinio klonavimo tyrimus(pvz., Jungtinë Karalystë), kuriose pra-dëtas þmogaus organizmas aukojamasbiomedicininiø tyrimø tikslais. Á tokiø vals-tybiø sàraðà patenka ir Lietuva, kuriojeasmens autonomijos vertës nustatymopradinë pozicija yra Lietuvos Respubli-kos Konstitucijos 21 str. 4 d. nuostata:„Su þmogumi, be jo þinios ir laisvo suti-kimo, negali bûti atliekami moksliniai armedicinos bandymai“4 . Kituose LietuvosRespublikos teisës aktuose ði nuostatataip pat átvirtinama kaip neturinti iðimèiøir daugeliu atvejø neleidþianti atlikti bio-medicininiø tyrimø su asmenimis, kurienegali sutikti ar savo sutikimo kompeten-tingai išreikšti. Toks biomedicininiø tyri-

mø laisvës ribojimas Lietuvoje, nelei-dþiant tyrimø, kai uþ asmená sutinka kiti,riboja tø asmenø teisæ gauti sveikatosprieþiûrà, kuri atitiktø jø sveikatos bûklæir naujausias mokslo þinias.

Taigi asmens autonomijos idëja bio-medicininiø tyrimø reglamentacijoje yrapamatinë vertybë, taèiau nepakankamaidetalus ðiø klausimø reglamentavimastarptautiniu lygmeniu nacionaliniams tei-sëkûros subjektams leidþia sukurti bio-medicininiø tyrimø taisykliø atskirosevalstybëse skirtumus. Dël to asmens au-tonomijos vertybë apima ir reikalavimàtyrimø reglamentus unifikuoti. Tokiosvalstybës kaip Lietuva, kuriose daugu-ma sveikatos teisës institutø tik þengiapirmuosius þingsnius, asmens autono-mijos ir apskritai sveikatos teisës klausi-mams turëtø skirti daugiau dëmesio, nesnuo jø analizës priklauso atskirø sveika-tos teisës srièiø teisës aktø turinys, o kartuir þmogaus teisiø biologijos ir medicinossrityje sauga (jos pakankamumas ar ne-pakankamumas).

1 Lietuvos Respublikos biomedicininiø ty-rimø etikos ástatymas // Valstybës þinios. 2000.Nr. 44–1247.

2 Der Nürnberg Kodex / Ethik und Medizin1947 – 1997. Was leistet die Kodifizierung vonEthik? Wallstein Verlag, Göttingen, 1997. P. 517–518.

3 Europos tarybos Konvencija dël þmogausteisiø ir orumo apsaugos biologijos ir medici-nos taikymo srityje (Þmogaus teisiø ir biomedi-cinos konvencija) // Valstybës þinios. 2002, Nr.97-4258 ir Valstybës þinios. 2002, Nr. 97-4259.

4 Lietuvos Respublikos Konstitucija. Vil-nius, 1992.

embrionu, vaisiumi. Ðie tyrimaibeveik visada susijæ su interven-cija á þmogaus kûnà, todëlþmogaus teisiø apsaugos poþiûriujie yra svarbûs ir turi bûti detaliaisureglamentuoti.

randa daugiau aiðkumo, prasideda psi-chologinio prisitaikymo prie ligos (ar þi-nios apie galimà ligà ateityje) procesas.Pastebima, jog didþiausia átampa, neri-mas, kitos intensyvios nemalonios emo-cijos patiriamos tuomet, kai laukiama ty-rimo rezultatø. Ðá distresà, kaip ir kituspsichologinius sunkumus, susijusius sugenetiniu iðtyrimu, galima sumaþinti siû-lant tinkamus psichologinio konsultavi-mo ar paramos bûdus.


1968 metais þurnalas „Pergalë“ ið-spausdino mano straipsná „Ar þmogusturi teisæ gimti sveikas?” Straipsnyje ra-ðiau apie lytiniø làsteliø susidarymà,chromosomø pasiskirstymà ir pasitai-kanèius sutrikimus, apie Dauno ir pana-ðias ligas, jø prieþastis, kà tada apie tasligas þinojome. Mane nustebino reakci-ja á straipsná: skambino keletas þmoniø,vieni straipsná peikë, mane kaltino ne-þmoniðkumu, kiti klausë patarimo. La-biausiai ásiminë vienos moters skambu-tis. Ji verkdama daug kalbëjo ir klausë„... o jei tavo ðeimoje bûtø toks ligonis, jeitavo vaikas bûtø toks...?” Padëti niekuonegalëjau, kartojau straipsnio þodþius.

Praëjo beveik 40 metø. Làstelës bio-logija, genetika ir medicina tapo tarsi vi-siðkai nauji mokslai. Nauji molekulinësgenetikos, làsteliø iðlaikymo ir auginimokultûroje, imunologijos metodai ir patysnaujausi – genomika ir proteomai atvë-rë didþiules galimybes ðiø srièiø teori-niams tyrimams. Taip pat radosi gali-mybë taikyti visiðkai naujus gydymo ir,pavadinkime, patologinës situacijos ið-vengimo arba genetinës profilaktikosmetodus. Ligos tapo geriau diagnozuo-jamos, tiksliau nustatomos ligø prieþas-tys, gal todël serganèiøjø, atrodo, yra netdaugiau. Taèiau, kaip ir prieð 40 metø, lie-ka skaudus, ðirdá veriantis klausimas „...jeitavo vaikas bûtø toks ligonis...?”

Moksle, kalbama apie biomedicinosmokslus, kiekvienas naujesnis, atverian-tis didesnes galimybes metodas suke-lia savotiðkos euforijos bangà – atrodo,ðis metodas padës iðspræsti paèius sun-kiausius ir, dar geriau, visus klausimus.DNR tyrimø pradþioje buvo bandomatransformuoti paèius neámanomiausiusorganizmus – ðtai, pavyzdþiui, buvo ban-dyta azoto fiksacijos procesà ið bakterijøperkelti á augalus. Þinomas anekdotiškasatvejis, kai Breþnevui buvo perduota þi-nutë, jog Ukrainos genetikai iðvedë nau-jà gatavai raugintø agurkø veislæ.

Taèiau mûsø atvejais tyrëjø euforijayra padiktuota ligoniø beviltiðkumo. At-rodytø, jog kai kurie sëkmingi bandymaisu gyvuliukais pagrástai leidþia taikyti taspriemones ir þmogaus gydymui. Tokiaisatvejais daþnai nusivylimas bûna skau-dus ir kartais turi pavojingø pasekmiø.

Mokslo sukurti metodai kol kas yratarsi eksperimentiniai, tyrimo stadijos,daug kas neaiðku, pagrásta daugiau te-orine idëja. Tyrimø baras platus, o gy-venimas reikalauja jau ðiandien, jau da-

Molekulinë biologija – idëjos ir Dr. Jonas RUBIKAS

bar pagelbëti ne þmonijai, bet konkre-èiam þmogui. Reikia daug tyrimø, eks-perimentø ir tyrimø laisvës, laisvës ieð-koti, laisvës bandyti. Taèiau iðkyla ideo-loginës kliûtys, pasaulëþiûros átakos. At-rodo, mokslas, siekdamas spræsti þmo-gaus sveikatos klausimus, daro nusikal-timus, nes imamasi draudimø valstybi-niu mastu. Tarsi tai bûtø atominës bom-bos pakartotinis kûrimas. Tokioje drau-dimø politikoje didþiausià átakà daro ti-këjimas, ásitikinimai, kurstomi religiniø fa-natikø. Skaudþios yra religijos, kaip or-ganizacijos, ásikiðimo, policiniø priemo-niø bei draudimø tikintiesiems pasek-mës. Bene labiausiai tokia reakcine veiklapasiþymëjo katalikø Baþnyèia, o ir kiti ti-këjimai. Tokiø draudimø esmë yra ne blo-gas metodas, gydymo pasekmës, bet tai,kad mokslas nepaiso religiniø dogmø.Grieþtas ideologinis spaudimas neaplen-kia ir bendrø pasaulëþiûros klausimø, tar-si bûtø bijoma, kad kitokios paþiûros ga-li sugriauti Baþnyèià kaip organizacijà.

Vël ateina á galvà klausimas: ,,...jeitavo vaikas bûtø toks ligonis...?”

O þmonës ir dabar serga daugybeligø, sutrikimø, kurie daugiau ar maþiauyra susijæ su genetika. Tik ðiø dienø ge-netika ir medicina turi daug geresniø li-gos prieþasties nustatymo metodø,ypaè kuriø prieþastis yra paèios geneti-nës medþiagos DNR nukleotidø sekospakitimai. Suaugusiam ar vaikui atliktitokius molekulinius tyrimus santykinaipaprasèiau, bet tai bus tik jau esamosar dar bûsimos nepagydomos ligos diag-nozavimas. Ar galima iðvengti tokiø vai-kø gimimo? Ar yra galima tokiø ligø ge-netinë profilaktika? Nenorëèiau, kad ðisterminas bûtø suprastas kaip neigia-mas, nenorëèiau ginèytis dël jo tikslu-mo, tik manau, kad jis tinka šiø priemo-niø kompleksui apibûdinti. Visos naujo-sios diagnostikos, gydymo ir ðios ge-netinës profilaktikos priemonës remiasilàstelës biologijos þiniomis, làsteliø au-ginimo kultûroje tobulesniais metodais.

Genetinës profilaktikos ir gydymopriemones, tikriau priemoniø idëjas, ga-lima grupuoti á tris kompleksus priklau-somai nuo tikslo. Pirmas – apvaisintoskiauðialàstës dalijimasis ir besidalijan-èiø làsteliø gumulëlio auginimas terpë-je. Tokie làsteliø gumulëliai gali bûti nau-dojami vaisiui iðauginti arba kaip dau-giavertës kamieninës làstelës, kurios vë-lesnës raidos metu skirsis á atskirø au-diniø savitàsias làsteles. Antras – abor-

to metu embrionø audiniai ir virkðtelëskraujas naudojami daugiavertëms arbavienavertëms kamieninëms làstelëmsgauti. Treèias priemoniø kompleksas –iš suaugusio organizmo išskiriamos, au-ginamos ir panaudojamos kaip audiniøvienavertës arba daugiavertës kamieni-nës làstelës.

Pirmasis genetinës profilaktikos ir gy-dymo priemoniø kompleksas kelia dau-giausia diskusijø visuomenëje. Paminë-siu kai kuriuos tø priemoniø galimo nau-dojimo atvejus.

Skaudi liga yra nevaisingumas. Mo-terø – daþniausiai dël kiauðintakio paki-timø: kiauðinëlis negali bûti apvaisintasarba negali nukeliauti á gimdà. Vyrø –nekokybiðka sperma, kai gyvybingøsëkleliø yra nepakankamai daug. Vienin-telë pagalbos priemonë – kiauðinëlio ap-vaisinimas ne moters organizme. Ið pa-ruoðtos moters paimamos kelios kiau-ðialàstës ir apvaisinamos sëkla, jei rei-kia, atrinkus gyvybingas sëkleles. Ste-bimas làsteliø dalijimasis ir po trijø-ke-turiø dalijimøsi geriausiai atrodantys vie-nas ar du làsteliø gumulëliai perkeliamiá gimdà. Kiti gumulëliai uþðaldomi ir, jeimatyti, kad gimdoje gumulëlis ásiterpë ágimdos gaurelius ir auga, atsiranda nëð-tumo poþymiø, kiti uþðaldyti gumulëliaisunaikinami. Taip ðeima sulauks gene-tiðkai savo kûdikio. Deja, ne visi atvejaiyra sëkmingi. Ðioje làsteliø gumulëliostadijoje jau galima matyti, jei yra, chro-mosomø pakitimus, ir toks gumulëlis ne-perkeliamas á gimdà.

Apvaisinimas ne moters organizmegali bûti naudojamas genetinës profilak-


Kamieninëslàstelës ir jø

naudojimogalimybës,nepaisantdraudimø,

tiriamos,tobulinamos

daugelyjelaboratorijø.

Daugumadraudimø

kartaisremiasi

isteriðkaisetikos argu-

mentais

r praktikaásiskverbia á gimdos gaurelius ir yra pa-ðalinami. Blogiausia, kad tai draudimøpolitikai vadovauja katalikø Baþnyèia. Ti-kintiesiems, deja, ne visuomet padedaDievas, neiðklauso jø maldø. Tada þmo-gus arba susitaiko su likimu ir neða, kaipjis mano, Dievo uþ nuodëmes uþdëtàkryþiø, arba kreipiasi á gydytojus ir pikti-nasi jø negalia padëti. Tik vienà kartàBaþnyèios draudimas buvo moksluinaudingas – tai draudimas GregoruiMendeliui dirbti su pelëmis. Esà poruo-damas pelytes bus ðëtono gundomas

tikos tikslais. Ið gautø làsteliø gumulëliøpaëmus vienà làstelæ, galima iðskirti DNRir nustatyti átariamus sekos pakitimus. Taiypaè svarbu, kai vienas arba abu tëvaituri DNR pakitimø viename ið chromoso-mos rinkiniø. Iðtyrus auginamus gumu-lëlius atrenkamas tas, kurio DNR neran-dama patologiniø sekø, ir perkeliamas ágimdà. Bûsimas vaikas iðgelbstimas nuobûsimos nepagydomos ligos.

Iš blastulos krepšelio paimtos dau-giavertës kamieninës làstelës naudo-jamos genetinëms ir kitoms ligoms, kaiyra pakenkta organø veikla, gydyti: su-leistos kamieninës làstelës augdamosskiriasi á ávesto audinio làsteles, pakei-èia neveikliàsias ir atstato organo veiklà(pvz., diabeto, ðirdies infarkto atvejais).Toks gydymas galëtø iðgelbëti vaikà ar-ba suaugusájá nuo mirtinos ligos baig-ties. Yra iðvestos kamieniniø làsteliø li-nijos, kurias naudojant, manoma, gali-ma gauti gerø rezultatø.

Kamieninës làstelës, išaugintos išaborto metu gautø embrionø arba iš su-augusiojo audiniø, yra daþniausiai vie-navertës, nes skiriasi augdamos tik á au-diná, iš kurio yra paimtos. Be to, jø nau-dojimas ribotas, nes savo paviršiuje turiorganizmo savitøjø baltymø, tad gali bûtinaudojamos tik individui, ið kurio audi-niø buvo iðskirtos.

Šiø naujø genetinës profilaktikos irgydymo metodø tyrimai yra dar tik pra-dinës stadijos. Tikimasi, kad ðie meto-dai yra perspektyvûs ir kad ateities me-dicinoje jie bus svarbiausi. Taèiau reikiaþinoti, kad kamieniniø làsteliø naudoji-mo gydymui rezultatai gali bûti blogi –besidaugindamos organizme làstelësgali elgtis ne taip, kaip tikimasi, gali ið-augti á vëþines ir neduoti laukiamo efek-to. Taèiau yra kartais ir teigiamø atvejø,jie apraðomi spaudoje, o kartais, kaip ðigera þinia apie tokià klinikà, eina ið lûpøá lûpas. Ligonis ar vaiko tëvai turi viltieskibirkðtëlæ, aukoja lëðas, sutinka su gy-dymu be garantijos ir tikisi teigiamo re-zultato. Jie neturi kito pasirinkimo.

Kamieninës làstelës ir jø naudojimogalimybës, nepaisant draudimø, tiria-mos, tobulinamos daugelyje laboratori-jø. Dauguma draudimø kartais remiasiisteriðkais etikos argumentais esà tie làs-teliø gumulëliai yra jau þmonës, turintyssielà, ir nepanaudotø sunaikinimas to-lygus þmogaus þudymui. Nepagalvoja-ma, kiek daug apvaisintø kiauðinëliø ne-

�

�

ir tai pakenks jo, kunigo, moralei. Poþy-miø, kuriuos ketino tyrinëti Mendelis, pa-veldimumas, kaip vëliau suþinota, yrasudëtingas, o pasirinkæs maþiau nuodë-mingà objektà – þirnelius – laimëjo dvi-gubai – iðvengë ðëtono gundymø ir nu-statë pagrindinius paveldimumo dësnin-gumus, nes þirneliø þiedø ir kiti tirti po-þymiai yra lemiami genø, esanèiø skir-tingose chromosomose.

Bûtø naudinga nustatyti, kada po ap-vaisinimo augantá individà bûtø galimavadinti þmogumi. Manyèiau, kad ta ribaturëtø bûti dinamiðka, kintanti su moks-lo paþanga. Galëtø bûti du raidos tarps-niai – pirmasis – ankstyvasis, kai prasi-deda embrioninë raida, matomos orga-nø ir kûno uþuomazgos; ir antrasis – kaivaisius gali išgyventi ne motinos orga-nizme, kad ir palaikomas specialios apa-ratûros. Pastarasis laikytinas tikràja, re-alia þmogaus pradþia.

Daug dar reikia mokslui suþinoti, pa-tikrinti, atmesti, ieðkoti naujø bûdø. Bettai turi daryti mokslininkai, bet ne politi-kai ar religiniø organizacijø vadovai.Mokslas ras optimalø kelià. Daugelyjevalstybiø nëra jokiø kamieniniø làsteliø

tyrimo ir naudojimo apribojimø. Ten irvyksta þymiausi mokslininkai, ið ten irplinta naujos mokslo þinios.

Lietuvoje draudimà lëmë ne moksli-ninkai (esama ir ðiø draudimø ðalinin-kø), bet politikai, remdamiesi savo reli-giniais ásitikinimais. Naudojamas intrigø,skundø, komisijø sudarymo metodas.Juk tai kûrybingo mokslininko veiklosnuodijimas. Ir vis dëlto ðio naujo moks-lo tyrëjai ir praktikai stengiasi prasimuð-ti per draudimø sienà.

Galime pasidþiaugti, kad išsamûskamieniniø làsteliøbiologijos tyrimai at-liekami keliose Lie-tuvos laboratorijo-se. Tikëtina, kad tietyrimai bus naudo-jami þmogaus gydy-mo praktikoje.

Bûtina iðskirtinaipaþymëti, kad kartusu genetikos moks-lo atgimimu ir pirmai-siais tiriamaisiais dar-bais prasideda irþmogaus genetikostyrimai – tada, 1969metais, dar bûda-mas studentas Vai-dutis Kuèinskas pa-skelbia savo pirmàjámokslo darbà. Vosbaigæs Vilniaus uni-versiteto Gamtos fa-kultetà, 1970 metais

prie Respublikinës klinikinës ligoninës„Raudonasis kryþius” ákuria genetikoskonsultacijà. Ði ástaiga ðiandien tapo mo-derniu VU Santariðkiø klinikø Medicininësgenetikos centru, kuriam kartu su VU Me-dicinos fakulteto Þmogaus ir medicininësgenetikos katedra vadovauja LMA narysekspertas prof. habil. dr. Vaidutis Kuèins-kas. Jo bibliografijos ir mokslinës veiklosrodyklëje yra daugiau kaip 650 áraðø. Šio-se mokslo, fundamentiniø tyrimø ir prak-tikos institucijose visos Lietuvos þmonësgauna kvalifikuotà genetinæ konsultaci-jà, diagnozuojamos ligos, nustatoma to-lesnë ligonio gydymo arba genetinësprofilaktikos strategija. Laboratorijosenaudojami naujosios biotechnologijosmetodai. Centras dirba, nepaisydamasgana slogios intrigø aplinkos Lietuvoje,ypaè kai siekiama retai gaunamos Euro-pos Sàjungos finansinës paramos.

Galime visà þmonijà pagal poþiûrá ánaujosios biologijos ir medicinos teori-jà ir praktikà santykinai dalyti á dvi dalis:TIE, KURIEMS REIKIA, BUS UÞ, TIE, KU-RIEMS NEREIKIA, BUS PRIEŠ.

Bet prisiminkime klausimà: ,,...o jeitavo vaikas bûtø toks ligonis...?”


LMA narys ekspertasZenonas DABKEVIÈIUS

Lietuvos þemdirbystës institutodirektorius

Lietuvos þemës ûkio, miðkø ir maistomokslø srities dviejose universitetinëseaukðtosiose mokyklose (Lietuvos þemësûkio universitete ir Lietuvos veterinarijosakademijoje), trijuose valstybës moksloinstitutuose (Lietuvos þemdirbystës, Lie-tuvos sodininkystës, Lietuvos miðkø), pen-kiuose universitetø mokslo institutuose(LÞÛU Þemës ûkio inþinerijos ir Vandensûkio, LVA Gyvulininkystës ir Veterinarijos,KTU maisto) ir vienoje mokslo ástaigoje(Agrarinës ekonomikos institute) dirbaapie 650 mokslo darbuotojø, rengiamaapie 180 doktorantø, kuriø dalis, baigæ stu-dijas, taip pat ásilies á mokslo darbuotojøgretas. Pagal dabartiná mokslo suskirsty-mà minëtøjø mokslo darbuotojø veikla pri-skiriama biomedicinos, technologiniø irsocialiniø mokslø sritims. Iš viso agrariniømokslø sektoriuje dirba apie 6,1 proc. vi-sø Lietuvos mokslo darbuotojø, tai maþ-daug atitinka dabar þemës ûkio sukuria-mo bendrojo vidaus produkto dalá. Taèiauagrarinis mokslas nëra susijæs vien tik suþemës ûkio gamyba, jis taip pat dalyvau-ja kuriant bendràsias fundamentaliàsiasmokslo þinias, rûpinasi Lietuvos ekologi-ne bûkle, kaimo plëtra, kraðtovaizdþiu.

Sunku rasti ribà tarp skirtingø moks-lø srièiø, krypèiø ir ðakø. Kai kurias þe-mës, maisto ir miðkø ûkio bei kaimo plët-ros, energetikos problemas nagrinëja irkitos mokslo ir studijø ástaigos, su kurio-mis glaudþiai bendradarbiauja þemësûkio mokslo ir studijø institucijos.

Kad þemës ûkiui reikalingas mokslas,jau suprasta XIX a. pradþioje – Vilniausuniversitete 1803 m. ásteigta Þemës ûkiokatedra, vadovaujama profesoriaus My-kolo Oèiapovskio. 1819–1932 m. ji ren-

gë dvarø „uþvaizdus“ ir mokytojus pavie-tø mokykloms. 1828 m. Pilaitëje prie Vil-niaus ásteigtas Agronomijos institutas –bazë studentø praktikoms ir pirmiesiemsmokslo eksperimentams. Joniðkëlyje1810 m. ákuriama parapinë mokykla, ku-rioje dëstomi þemës ûkio mokslo pagrin-dai. Mokslo þiniø poreiká XIX a. pabaigo-je – XX a. pradþioje pajuto ir dvarininkaibei stambieji ûkininkai, kurie pradëjo telk-tis á draugijas – 1897m. ákurta Raseiniøapskrities gyvulininkystës draugija, o1900m. – Kauno þemës ûkio draugija.Draugijø nariai savo ûkiuose darë pir-muosius augalø ir gyvuliø veisliø, auga-lø træðimo, auginimo tyrimus, apibendrin-davo jø rezultatus ir jais naudojosi. Pa-stebëjus, kad tokia veikla nepakankama,1902 m. Ukmergës apskrityje sudarytasþemës ûkio bandymø komitetas, 1908 m.ákurtas Kauno gubernijos þemës ûkio ty-rimø skyrius su tyrimo stotimi Baisogalo-je, o 1910–1917 m. Baisogaloje veikë irpirmoji þemës ûkio bandymø stotis. 1911m. Dotnuvoje ákurta Kauno gubernijosPiotro Stolypino vidurinioji þemës ûkiomokykla su bandymø stotimi. Mokyklaper Pirmàjá pasauliná karà (1914 m.) bu-vo evakuota á Tulos gubernijà.

Atkûrus Lietuvos nepriklausomybæ,susimàstyta, kaip plëtoti Lietuvos þemësûká, nes vidutinis javø derlingumas tesie-kë 5–6 cnt/ha, o ið karvës per metus bu-vo primelþiama tik apie 1000 litrø pieno.Todël 1919 m. Dotnuvoje ákurtas þemësûkio technikumas, kuris veikë iki 1927metø. Kitas reikðmingas ávykis – 1922 m.Dotnuvoje ákurta selekcijos stotis, kurio-je ið Maskvos Timiriazevo þemës ûkioakademijos sugráþæs ir vertingos selek-cinës medþiagos parsiveþæs profesoriusDionizas Rudzinskas pradëjo þemës ûkioaugalø selekcijà. Tais paèiais metais Kau-no universitete atidaryti Agronomijos,Miðkininkystës ir Veterinarijos skyriai.1923 m. ákurta Dotnuvos bandymø sto-

tis. Taèiau to nepakako ir tuometiniai po-litikai nutarë þemës ûkio technikumo ba-zëje atidaryti atskirà aukðtàjà mokyklà –Þemës ûkio akademijà Dotnuvoje.

Plëtojant gyvulininkystæ Lietuvoje 1936m. ákurta Veterinarijos akademija. Tais pa-èiais metais mokslo þiniø sklaidai, þemësûkio politikai formuoti, ryšiams tarp þem-dirbiø stiprinti ásteigti Þemës ûkio rûmaiKaune. Regioniniø þemës ûkio ir speciali-zuotø augalininkystës moksliniø tyrimø irproblemø sprendimui, mokslo þiniø sklai-dai ir þemdirbiø konsultavimui 1927–1940m. ákurtos 9 þemës ûkio bandymø stotys(Joniðkëlio, Rumokø, Varënos, Radviliðkio,Elmininkø, Alytaus, Samaliðkës, Upytës irVytënø. Taip buvo suformuota veikianti þe-mës ûkio mokslo ir studijø sistema, ku-rios tikslai buvo rengti aukðtàjá iðsilavini-mà turinèius þemës ûkio specialistus, vyk-dyti nacionalinæ augalø selekcijà, atlikti ið-samius dirvoþemio, augalininkystës, mið-kininkystës, agrochemijos, gyvuliø mity-bos, veterinarinius ir fitopatologinius tyri-mus, raðyti pirmuosius vadovëlius, kny-gas, monografijas lietuviø kalba, rûpin-tis Lietuvos agrarine kultûra. Aktyviosmokslo ir praktikos veiklos dëka augaløir gyvuliø produktyvumas nuo 1918 iki1940 m. išaugo daugiau nei du kartus.

Nuo 1945 iki 1990 m. daugiausia dë-mesio moksle buvo kreipiama á þemësûkio gamybos intensyvinimà, kartais ne-paisant ir ekonomikos dësniø ar gamto-saugos reikalavimø. Tyrimø tikslas buvomelioruojant, kalkinant ir træðiant dirvaspanaudoti kuo didesnius plotus þemësûkio gamybai, kurti paþangias augalø au-ginimo technologijas, plëtoti dirvoþemioagrocheminius tyrimus, augalø selekci-jà, intensyvinti gyvulininkystæ, tirti gyvu-liø ir augalø ligas ir kenkëjus, kurti akty-vias apsaugos nuo parazitiniø organiz-mø priemones, t.y. siekti kuo didesnio au-galø derliaus. Buvo reorganizuojamos irkuriamos naujos mokslo institucijos:1946 m. ákurtas Lietuvos mokslø akade-mijos Þemës ûkio institutas, 1947 m. Þe-mës ûkio akademija ið karo metu su-sprogdintø rûmø Dotnuvoje perkelta áKaunà, 1950 m. ákurti Lietuvos miðkø ins-titutas Girionyse (Kauno r.) ir Lietuvos hid-romelioracijos institutas Vilainiuose (Kë-dainiø r.), 1952 m. Þemës ûkio institutas

Mokslas þemës,maisto ir miðkø ûkiuibei kaimoplëtrai


reorganizuotas á Þemdirbystës ir dirvo-þemio institutà Trakø Vokëje ir Gyvulinin-kystës ir veterinarijos institutà Baisoga-loje (Radviliðkio r.). 1956 m., atstaèius bu-vusios Þemës ûkio akademijos rûmus irsujungus Dotnuvoje veikianèias selekci-jos ir bandymø stotis, ákurtas Lietuvosþemdirbystës institutas. Tais paèiais me-tais Raudondvaryje (Kauno r.) ákurtas Lie-tuvos mechanizacijos ir elektrifikacijosinstitutas, 1958 m. Kaune – Sàjunginiosviesto ir sûriø instituto Lietuvos filialas,1959 m. Vilniuje – Þemës ûkio ekonomi-kos institutas, o 1960 m. Kaiðiadoryse –Lietuvos veterinarijos institutas bei Þem-dirbystës instituto bandymø stotys Dûkð-te (Ignalinos r.) ir Kaltanënuose (Ðilalësr.), 1987 m. Þemdirbystës instituto Vytë-nø bandymø stoties bazëje – Lietuvos so-dininkystës ir darþininkystës institutas.Nauji þemës ûkio institutai buvo kuriamine Lietuvos didmiesèiuose, bet regionuo-se, daugiausia iðlikusiø dvarø bazëje, sie-kiant labiau suartinti þemës ûkio mokslàsu gamyba. Nors didelë struktûra turëjotarnauti tarybinei þemës ûkio politikai, ta-èiau ir tuo laikotarpiu dauguma þemësûkio mokslo darbuotojø sugebëjo iðliktiobjektyvûs, dalyvavo tarptautinëse kon-ferencijose, studijavo uþsienio literatûrà,teikë tik mokslo rezultatais pagrástas re-komendacijas ir prieðinosi ið Maskvos at-einantiems vajams, tokiems kaip koksa-gizo, kukurûzø auginimo, Lysenkos te-orijos taikymo selekcijoje ir kitiems, norsuþ tai bûdavo barami ar net baudþiami.

Naujas etapas þemës ûkio moksleprasidëjo Lietuvai paskelbus nepriklau-somybæ. 1991 m. mokslo institutai ið Þe-mës ûkio ministerijos perëjo Ðvietimo irmokslo ministerijos þinion, aukðtosiosmokyklos tapo universitetinëmis. Moks-lininkai ásijungë á tarptautines programasir projektus, tyrimai tapo fundamentales-ni, o jø rezultatai pradëti skelbti tarptauti-niuose mokslo þurnaluose. Pavyzdþiui,2006 m. ðalies þemës ûkio mokslo ir stu-dijø institucijos aukðèiausio lygio ISI WOSduomenø bazëje esanèiuose mokslo þur-naluose paskelbë 72 mokslinius straips-nius, ISI ir kitose tarptautiniø duomenøbazëse esanèiuose þurnaluose – 539straipsnius, iðleido 14 monografijø, áre-gistravo 14 naujø augalø veisliø Europosbendruosiuose kataloguose. Aukštà þe-mës ûkio mokslo lygá patvirtina ir per pas-taràjá deðimtmetá agrariniø mokslo atsto-vø gautos 6 Lietuvos valstybinës mokslo

premijos, dalyvavimas ES mokslo ben-drosiose programose, Valstybinësemokslo, Lietuvos valstybinio mokslo irstudijø fondo aukðtøjø technologijø, pri-oritetiniø krypèiø, ministerijø uþsakomo-siose ir kitose programose.

Nepaisant mokslo institucijø priklau-somybës, jos glaudþiai bendradarbiau-ja su Þemës ûkio, Aplinkos, Ûkio ir kito-mis ministerijomis, verslo ir ûkio subjek-tais. Mokslo rezultatai skleidþiami minis-terijø organizuojamuose seminaruose,konferencijose, þemdirbiø mokymuose,rengiant mokslo leidinius, knygas, vado-vëlius, þinynus, dalyvaujant Lietuvos þe-mës ûkio konsultavimo tarnybos, Þemësûkio rûmø, Ûkininkø sàjungos, Þemësûkio bendroviø asociacijos, privaèiø kom-panijø konferencijose ir seminaruose.Sunku viskà iðvardyti ir suskaièiuoti, betvien tik 2005m. þemës ûkio mokslo dar-buotojai 4 specializuotose þemës ûkioperiodiniuose leidiniuose („Ûkininko pa-tarëjas“, „Valstieèiø laikraðtis“, „Manoûkis“ ir „Þemës ûkis“) paskelbë 349straipsnius, per kuriuos pateikë operaty-viausios informacijos vartotojams. Kitasinformacijos sklaidos bûdas – nuolatinësþemës ûkio parodos: Agrobalt, KÀ pa-sësi..., Agropanorama, Agrovizija ir kt.,specializuotos radijo ir televizijos laidos.

Þemës ûkio, kaip ir kitiems mokslams,bûdingos nuolatinës reformos, kai dis-kutuojama, kur turi krypti moksliniai tyri-mai ir kas dabar svarbiausia: fundamen-tiniai ar taikomieji tyrimai, technologinëplëtra, mokslas pagal Lietuvos ûkio po-reikius ar jo sklaida. Manome, kad vis-kas yra svarbu, taèiau, vertinant moksloir studijø institucijø rezultatus, nereikëtøtaikyti vienodø standartø tiksliøjø moks-lø ir þemës ûkio mokslø atstovams, o rei-këtø atsiþvelgti á ðiø institucijø pagrindi-næ misijà, tikslus ir uþdavinius.

Galima bûtø daug vardyti, kà nuveikëþemës ûkio srities mokslo darbuotojai, ko-kius tyrimus atliko, kokiø rezultatø pasie-kë, bet svarbiau màstyti ir planuoti, kokietyrimai aktualûs ateityje, kà mokslo dar-buotojai turëtø daryti, kad duotø kuo dau-giau naudos ðaliai ir pateisintø mokesèiømokëtojø lëðas. Agrariniai mokslai yra la-bai priklausomi nuo sektoriaus – Þemës,maisto ir miðkø ûkio bei kaimo plëtros per-spektyvø. Europos þemës ûkio plaèiàjaprasme modelis – konkurencingas þemësûkio sektorius, aplinkai draugiðkas ûkinin-kavimas, kokybiðki ir saugûs produktai,

kraðtovaizdþio iðsaugojimas ir turtinimas,tvari þemës ûkio ir kaimo ekonomika, su-balansuota regionø plëtra, maþëjantisûkio neigiamas poveikis aplinkai pasauli-niu mastu. Ðiam modeliui ágyvendinti bû-tinos inovacijos, kuriomis siekiama geres-nës produkto ir paslaugos kokybës ir pla-tesnio asortimento, naujø rinkø, didesniodarbo naðumo, moderniø gamybos tech-nologiniø procesø, maþesniø energijos irþaliavø sànaudø, maþesnio kenksmingopoveikio aplinkai.

Naudodamiesi paþangiais biotechno-logijos ir selekcijos metodais mokslo dar-buotojai kuria augalø veisles ir gyvuliølinijas, kuriø auginimas reikalauja maþes-niø sànaudø. Naujos modernios maþes-niø kaðtø reikalaujanèios þemës dirbimo,augalø ir gyvûnø auginimo ir prieþiûros,maisto perdirbimo ir pakavimo technolo-gijos leistø sukurti saugius ir didelæ pridë-tinæ vertæ turinèius produktus. Rinkoje di-dëjant maisto produktø pasiûlai ir maþë-jant paklausai, atsiranda galimybiø augintine maisto paskirties þemës ûkio produk-cijà – þaliavas pramonei ir energetikai.

Inovacijas ir naujas technologijas kurtigalima mokslui glaudþiai bendradarbiau-jant su verslo partneriais ir vartotojais. Taiðiuo metu skatina Ðvietimo ir mokslo,Ûkio, Þemës ûkio ir kitos ministerijos. Vie-nas ið inovacijø skatinimo bûdø yra na-cionalinës technologinës platformos(NTP). Þemës ûkio ir mokslo institucijoskartu su verslo partneriais ir ûkio subjek-tais aktyviai kuria ar dalyvauja maistoûkio, ateities augalø, gyvûnø sveikatin-gumo ir gerovës, biotechnologijø, miðkøsektoriaus, biomasës ir biokuro gamy-bos, biodegalø NTP veikloje. Ðiuo meturengiamos NTP vizijos, strategijos, moks-liniø tyrimø programos. Á ðias platformassusitelkæ partneriai turëtø kurti sveiko irkokybiško maisto, maisto specifinëmsvartotojø grupëms, geros kokybës ir tva-raus paðaro, biomedþiagø ir biochemi-jos produktø bei biomasës, biodegalø irbioenergijos gamybos technologijas. Na-cionaliniø technologiniø platformø veik-los sëkmë, o kartu ir inovacijos priklau-sys nuo verslo ir mokslo partneriø akty-vumo ir valstybiniø institucijø paramos.

Ávertinant dabartinæ Lietuvos þemës,maisto ir miðkø ûkio bei kaimo plëtrosbûklæ ateityje tyrimai turëtø plëtotis ðio-mis kryptimis: genomika ir moderni mo-lekulinë biologija augalø ir gyvûnø selek-cijai ir naujoms technologijoms; genetið- �


JeronimasKRAUJELIS

LÞÛB asociacijosprezidentas

Juridiniø

kai modifikuotø organizmø naudojimoprivalumø ir rizikos ávertinimas; bioávai-rovës ir augalø, gyvûnø bei mikroorga-nizmø genofondo apsauga bei racio-nalus naudojimas; maisto kokybë irsauga (maisto sauga dabar svarbiau uþkokybæ); natûraliø ištekliø racionalusnaudojimas ir jø apsauga; natûraliøpluoðtø paieðka, auginimas ir ávairiapu-sis naudojimas; atsinaujinanèiø energi-jos ðaltiniø paieðka; nenaðiø þemës ûkioplotø apþeldinimas miðku; naujø þemësûkio technologijø kûrimas bei senøjøesminis keitimas besikeièianèioje aplin-koje; kraðtovaizdþio iðsaugojimas, kû-rimas ir ávairinimas; regioninë ðalies irkaimo vietoviø plëtra, kaimo turizmas,daugiafunkcinis þemës naudojimas;globalizacija ir rinkos pokyèiø tyrimas;bendrosios ES þemës ûkio politikos áta-ka kaimo plëtrai; tausojanèios ir orga-ninës þemdirbystës plëtros galimybës,bioterorizmo galimybës ir prevencija,biosauga; rizikos veiksniø analizë; in-fekciniø augalø ir gyvûnø ligø plitimomodeliavimas ir jø prevencija; þemësûkio informaciniø sistemø kûrimas.

Ypaè svarbu stebëti ir tirti globaliniøklimato pokyèiø átakà þemës ûkiui ir ap-linkai. Lietuvai reikia išnaudoti situacijà,kai Vidurþemio jûros ir Pietø Europos ða-lyse baiminamasi, kad dël ðiltëjanèio kli-mato ir daþnëjanèiø sausrø kai kuriø þe-mës ûkio augalø ir gyvuliø auginimas ga-li bûti perspektyvesnis ðiauriniuose Eu-ropos regionuose, t.y. Baltijos ir Skandi-navijos ðalyse. Pastarøjø metø neápras-tai ðiltos ir sausos vasaros, ðvelnios þie-mos ir vëlyvos pavasario ðalnos Lietu-voje verèia galvoti apie dirvos drëgmësreþimo palaikymà ir racionalø jos nau-dojimà, naujø augalø rûðiø ir veisliø au-ginimà, bioávairovës pasikeitimà, naujøaugalø ir gyvûnø patogenø ir kenkëjø at-siradimà ar epidemijas, dirvos degrada-cijà ir miðkø nestabilumà, taip pat ir apiegalimas socialines pasekmes.

Suprantama, tiek daug problemøgali spræsti tik kooperuotas tarp ávairiøðakø, krypèiø ir srièiø mokslas. Þemësûkio mokslà tapti tarpdisciplininiu ska-tina ir ES bendrosios ir Lietuvos moks-lo programos.

Reikalavimai þemës ûkio mokslo dar-buotojams kasmet didëja, taèiau 2000–2002 m. þemës ûkio mokslo ir studijøinstitucijø finansavimas, palyginti su1999 m., sumaþëjo 35 procentais. Norsskelbiama, kad per pastaruosius 6 me-tus ðalies biudþetas padvigubëjo, 2007m. biudþeto subsidijos agrariniam moks-lui ir studijoms nesiekia 90 proc. paly-ginti su 1999 metais. Esant tokiai situa-cijai mokslo darbuotojø skaièius per pas-taràjá deðimtmetá sumaþëjo 40 proc.,

nors Europos Sàjungoje siekiama tyrë-jø skaièiø padvigubinti. Taèiau kai vyks-ta mokslo ir studijø reformos, þiniasklai-doje vis pasirodo kaltinimø, kad moksli-ninkai ir dëstytojai neefektyviai dirba, ne-atnaujinama mokslo ir studijø institucijøeksperimentinë bazë, o doktoranto sti-pendija nedaug didesnë uþ minimaliàalgà, magistrantûros studijas baigæ ab-solventai nemato perspektyvø savo gy-venimà paskirti mokslui.

Tuo tarpu mokslo darbuotojams ke-liama daug uþdaviniø – jie turi vykdytifundamentinius ir taikomuosius tyrimus,dalyvauti tarptautinëse ir ES moksloprogramose, LVMSF aukðtøjø techno-logijø, prioritetiniuose ir mokslininkøgrupiø projektuose, rengti aukðto lygiomokslines publikacijas, monografijas,knygas, vadovëlius, dalyvauti studijøprocese, rengti doktorantus, vykdytimokslines programas ministerijø ir ûkiosubjektø uþsakymu, kurti konkurencin-gas, þinioms imlias technologijas ir pro-duktus, diegti mokslo naujoves ámonë-se ir ûkiuose, populiarinti mokslà þi-niasklaidoje, panaudoti ES struktûriniusfondus, teikti paslaugas, konsultacijas,atlikti ekspertizes, dalyvauti formuojantþemës ûkio politikà, rengiant ástatymus,projektus, normatyvinius dokumentus,bûti þemës ûkyje naudojamø produktøekspertais, atstovauti Lietuvai tarptau-tiniuose ir dviðaliuose projektuose. At-rodo, kad kai kuriø funkcijø galima bû-tø ir atsisakyti ar pasirinkti prioritetus,bet tai neleidþia daryti mokslo ir studijøinstitucijø finansavimas, kuris tenkina50–60 proc. minimaliø poreikiø. Tenkaimtis kad ir menkai apmokamø darbø.Bet ar uþteks jëgø viskam?

2006 m. lapkritá vykusioje LMA irLÞÛM sesijoje švietimo ir mokslo minist-rë Roma Þakaitienë pripaþino, kad „di-dþiausias mokslininkø rûpestis – eks-perimentinë bazë“, ir pareiðkë viltá, „kadði problema ið esmës spræsis 2007–2013 metø finansinëje perspektyvoje –tada nemaþa ES finansiniø iðtekliø nu-matoma skirti mokslui ir ypaè jo infra-struktûrai“. Tai dþiugi naujiena moksli-ninkams, taèiau ar tik Europos Sàjun-gos lëðomis turime spræsti ðià proble-mà, ar mûsø valstybë jau dabar negaliskirti bent kiek daugiau lëðø bûtinaiaparatûrai ir árangai ásigyti?

Taèiau mokslininkai yra optimistai,tiki, kad artimiausioje ateityje materiali-nës ir finansinës problemos bus ið-spræstos, ir yra pasirengæ aktyviai dirb-ti, kad didëtø Lietuvos þemës, maisto irmiðkø ûkio sektoriaus konkurencingu-mas, regionø ir kaimo plëtra.

�

�

Masiðkai þemës ûkio bendrovës buvoregistruotos 1991 m. rudená – 1992 m. pa-vasará. Svarbiausias tikslas steigiant ben-droves tada buvo iðsaugoti stambius, mili-jonus kainuojanèius gamybinius objektus,infrastruktûrà þemës ûkio gamybinei ir ko-mercinei veiklai. Deja, daug kas buvo su-naikinta. Pirmøjø metø veiklos metines apy-skaitas sudarë 4234 ÞÛB. Iðlikusios ir da-bar veikianèios 542 ÞÛB, AB, UAB pava-sará minës 15-os metø jubiliejø. Toká pat ju-biliejø rengiasi paþymëti ir Lietuvos þemësûkio bendroviø asociacija, ásteigta paslap-èiomis 1992 m. birþelio 30 dienà.

Per tà laikotarpá ÞÛB ástatymas buvotaisytas 18 kartø. 2001 m. geguþës 17 d.priimta nauja ástatymo redakcija. Tuo ku-riam laikui buvo „uþkonservuotos“ galimy-bës materialiai alinti neblogai dirbanèiasbendroves. Pakeistas principas – „vienasnarys – vienas balsas“ kitu principu „vie-nas narys turi tiek balsø, kiek turi pajinioánaðo“ – suteikë stabilumo, paskatino, pa-sitelkus mokslo þinias, uþsienio patirtá, tech-nikos laimëjimus, spartinti gamybos mo-dernizavimà, didinti konkurencingumà.

Þemës ûkio bendrovës ir kitos þemësûkio ámonës – ryðkûs prekiniai ûkiai. 2005m., naudodamos apie 11,8 proc. þemësûkio naudmenø, jos nuo visø supirkimøpardavë: grûdø – 42,1 proc.; rapsø – 38,7proc.; cukriniø runkeliø – 38,1 proc.; vai-siø – 52,3 proc.; gyvuliø ir paukðèiø – 67,1proc.; pieno – 16,8 procento.

Bendrovës sudaro nedidelæ pieno su-pirkimø dalá, taèiau 2005 m. uþ natûralauspieno kilogramà (be iðmokos) jos suge-bëjo gauti 90 ct, o smulkiesiems pienogamintojams mokama pusë to. Tai geraspavyzdys, kà, kompleksiðkai susitelkus,ir Lietuvoje galima padaryti. Ðis pavyzdys– tai graþus mokslo, mokymo ástaigø, ûkiø

subjektø vieta


perspektyvosspecialistø, vadovø, savivaldos organiza-cijø bendrø pastangø lydinys.

Asociacija visada naudojosi moksloinstitutø, mokymo ástaigø sukauptomis þi-niomis ne tam, kà ir kaip ðiandien daryti,bet pirmiausia tam, kà ir kaip reikës darytimaþiausiai po 3–5 metø. Todël pasisekëpadëti neblogus pagrindus, kurie jau da-bar duoda rezultatø. Tai rodo bendrosiosþemës ûkio produkcijos apimèiø pokyèiai2005 m. lyginant su 2000 metais. Visuo-se ûkiuose jie didesni 11,5 proc., ûkinin-kø ir ðeimos ûkiuose – 1,9 proc., o þemësûkio bendrovëse ir kitose ámonëse – 47,5procento. Jei ne praëjusiais metais patirtididþiuliai þiemos ðalèiø ir vasaros saus-ros nuostoliai, galima bûtø skelbti dar ge-resnius 2006 m. rezultatus.

ÞÛB ir kitos þemës ûkio ámonës dir-bo pelningai. Rentabilumas be iðmokø2003 m. buvo 13,4 proc., 2004 m. – 11,5proc., 2005 m. – 10,6 procento.

Per pastaruosius keletà metø ÞÛB pa-suko gamybos modernizavimo keliu,naudodamos ES ir valstybës paramà. To-dël kasmet jø turtas, atskaièius nusidë-vëjimà, didëjo. Turto padidëjimas per me-tus 2003 m. buvo 16,5 proc., 2004 m. –28,4 proc., 2005 m. – 30 procentø. Turtuididëti átakos turëjo suaktyvëjæs skolinima-sis ir paskolø garantijos. Praëjusiø metøpradþioje bendrovës buvo pritraukusios266 mln. Lt kredito ástaigø lëðø (visi kitiûkiai – 287 mln. Lt). Kas antras kreditolitas paskolintas su valstybës garantija.

Þemës ûkio mokslo laimëjimus sten-giamasi paskleisti ne tik bendrovëse, betir kredito ástaigose. Gerà idëjà ágyvendi-na Þemës ûkio paskolø garantijø fondas– organizuoja bankininkø dienas laukuo-se ir fermose. Tokie renginiai jau vyko Dot-nuvoje ir Babtuose. Lietuvos þemdirbys-tës institute kredito ástaigø darbuotojamsbuvo pristatyta Lietuvos augalininkystësdabartis ir vizija mokslininkø, valstybës ins-titucijø darbuotojø suvokimu, susipaþintasu Þemës ûkio konsultavimo tarnyba, kaiptarpininku tarp mokslo ástaigos ir þemdir-bio ûkio, bandymø laukuose susipaþintasu ateities augalø veislëmis. UAB „Dotnu-vos projektai“ kredito ástaigø darbuotojai

pamatë modernià þemës ûkio paslaugøámonæ. Panaði schema taikyta ir Lietuvossodininkystës ir darþininkystës institute.Tai daug prisidëjo ir dar prisidës prie to,kad þemës ûkis komerciniams bankamsbûtø objektyviai suprantamas ir vertina-mas. Tai plaèiau atveria duris naujoms di-desnëms investicijoms. O kai atsirandainvesticijos, mokslas tampa bûtinas.

2003–2006 m. bendrovëse sparèiau-siai buvo atnaujinama technika ir árengi-mai – paþangiø technologijø pagrindas.Skaièiuojant vienam hektarui, 2006 m.,palyginti su 2003 m., ðio turto buvo dau-giau 64 proc., o vienam darbuotojui – net95 procentais. Tai teisinga kryptis. Taèiauvis daugiau bendroviø labai skausmin-gai susiduria su kita problema – þmoniø,sugebanèiø patikimai dirbti su ðia tech-nika, trûkumu. Nebëra ir sistemos, kurjuos parengti, kur jiems tobulintis. Kol kasgelbëja firmos, parduodanèios technikà.

Atnaujinus technikà ir ádiegus naujastechnologijas, per dvejus metus darbonaðumas padidëjo beveik 27 procentais.Dabar vienam darbuotojui per metus ten-ka daugiau kaip 53 tûkst. Lt pardavimøpajamø. Darbo iðlaidø dalis, palyginti suvisomis iðlaidomis, nëra didelë ir dauge-lyje ðakø ji maþëja.

Sparèiai didëjo iðlaidos materiali-niams iðtekliams (javams jos iðaugo be-veik 25 proc., rapsams – 22 proc., kar-vëms – 27 proc.), taèiau, skaièiuojant vie-nam hektarui ar vienam gyvuliui, jos yra3–4 kartus maþesnës nei Danijos ar kaikuriø kitø ðaliø ûkininkø. Deja, mûsø ben-drovëse tiek pat kartø maþesnës ir paja-mos. Veikia seniai tradiciniame þemësûkyje þinomas dësnis – daugiau duosiþemei, daugiau ir ji gràþins.

Asociacija artimiausiems 5 metamsformuluoja uþdaviná – kaip þemës ûkiobendrovëms pasiekti Danijos ar Ðvedi-jos, kai kuriø Vokietijos þemiø tradicinioþemës ûkio intensyvumo lygá. To pasie-kusiø bendroviø jau yra. Pvz., „Draugys-tës“ ÞÛB Pasvalio rajone. Praëjusiais pro-duktyvumo kontrolës metais ið 458 kar-viø vidutiniðkai primelþta po 8315 kg 4,5proc. riebumo ir 3,58 proc. baltymingu-mo pieno. Yra bendroviø, ið 1000 ha irdidesnio ploto prikulianèiø po 6–7 tonasgrûdø, ið 200–300 ha rapsø – po 3–4 to-

nas. Suprantama, normaliais metais. No-rint to pasiekti ir kitose bendrovëse, dar-bø uþteks ir mokslininkams, ir praktikams.

Pagrindinis intensyvinimo tikslas –kad þmonës turëtø daugiau darbo paja-mø. Dabar per metus vienam darbuoto-jui iðmokame po 8424 litus darbo uþmo-kesèio ir dar po 2829 litus valstybinio so-cialinio ir sveikatos draudimo ámokø, ku-rios gamybos iðlaidas padidina 4,6 pro-cento. Tai maþas atlyginimas. Kad jis bû-tø dvigubai didesnis – bûtina moderni-zuoti gamybà. Tam reikia daugiau inves-tuoti. O tam bûtinas pelnas ir parama.

Asociacija atidþiai seka, kas ið ben-droviø veiklos lieka þmonëms kaime irkas atitenka kitiems. 2005 m. 330 ben-droviø duomenimis vienam hektarui þe-mës ûkio naudmenø teko 3071 Lt paja-mø kartu su tiesioginëmis iðmokomis.Darbo uþmokesèiui iðleista 563 Lt, pirk-tiems iðtekliams (tràðoms, degalams, ap-saugos priemonëms ir kt.) – 1914 Lt. Pel-no liko 594 Lt. Taigi kaimui 1 ha davë tik1157 Lt. Todël, norëdamos sau uþdirbti1 Lt, bendrovës sudaro galimybæ kitiemsuþdirbti 1,65 Lt. Manau, kad visiðkai ne-teisûs tie, kurie sako, kad þemës ûkis yranaðta ðalies ekonomikai. Tuo labiau þe-mës ûkio bendrovës ir kitos þemës ûkioámonës. Ið pateiktø duomenø matyti, kadjos turi neblogas galimybes skolintis irpanaudoti investicinæ ES paramà.

2006 m. Seimui priëmus labai nepa-lankø Þemës ásigijimo laikinàjá ástatymà, ap-ribojantá turëti nuosavos þemës ne daugiaukaip 500 ha, buvo suduotas smûgis þe-miau juosmens tokioms intensyvioms ben-drovëms, kaip „Grûduva“, „Papilë“, „Þvir-blonys“, „Draugystë“, ir ðimtui kitø. Mes ið-platinome visoms bendrovëms Seimo na-riø ir partijø sàraðus, kaip kas balsavo arbalsavo „kojomis“. Mes tai vertiname kaipnaujà ásitvirtinusiø bendroviø ardymo pro-gramà. Ar tai sàmoningai padaryta, paro-dys parengto naujos redakcijos Þemësûkio bendroviø ástatymo priëmimo eiga,2007–2013 m. naujo finansinio laikotarpioparamos ribojimø logiðkumas.

Ið mokslo visada reikalavome dau-giau. Taèiau bûkime teisingesni. Daugmokslo mes nepanaudojame. Daugmokslui esame skolingi. Manau, kadMokslø akademijos sesija Þemës ûkio mi-nisterijoje padës daug kà iðtiesinti, paspar-tinti. Þemës ûkio bendrovës ir kitos þemësûkio ámonës turi, palyginti su smulkiaisûkiais, geresniø perspektyvø iðsilaikyti ESrinkoje. Tuo labiau, kad jose dirva moksloþinioms, technikos naujovëms, paþan-gioms technologijoms paruoðta ir imli.

1991m. balandþio 16 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos þemës ûkiobendroviø ástatymas. Taip atsirado teisinis pagrindas masiðkai steigtisûkininkø ûkiams, þemës ûkio bendrovëms ir kità statusà turintiems ûki-niams subjektams, privatizuojant kolûkiø ir tarybiniø ûkiø turtà. Pabrëþiu,kad buvo padëti teisiniai, bet ne ekonominiai mokslo iðmintimi pagrástipamatai. Gaila, kad daugelis mokslo protø tada tylëjo.

irþemës ûkyje

�


Uþtvenktos upës: nauda ar

Prof. habil. dr. Petras PUNYSLietuvos þemës ûkio universitetas,

doc. dr. Bronislovas RUPLYSLietuvos þemës ûkio universitetas,

habil. dr. Jonas JABLONSKIS Lietuvos energetikos institutas

aþosios ir vidutinës upës. Daugu-ma tvenkiniø, árengtø prieð 25–30 metøir vëliau, buvo skirti ne hidroenergetikai,o kitiems tikslams (þemëms drëkinti, ero-zijai valdyti, rekreacijai ir kt.). Ðiose upë-se krovininë laivyba negalima, iðskyrusmaþøjø laiveliø. Ðiems, kaip ir migruojan-èiosioms þuvims praleisti, uþtvankos pri-valo turëti specialias pralaidas.

Pastaruoju metu pleèiasi kaimo turiz-mo, ávairûs rekreacijos centrai. Vandenstelkiniai – viena ið pagrindiniø atrakcijø.Ne iðimtis ir tvenkiniai.

Ðalyje yra gausybë senø ir apgriuvu-siø uþtvankø, buvusiø vandens malûnø,kurie ne tik neteikia naudos, bet ir keliagrësmæ aplinkai. Jos uþkerta kelià þu-vims, gadina kraðtovaizdá ir kelia pavojøþmoniø saugumui. Gargþdø mieste Mini-joje yra senos hidroelektrinës griuvenos(3 pav.). Upë paskelbta ichtiologiniu (þu-vø) draustiniu, todël jokiø uþtvankø staty-ba ar atstatymas nëra galimas. Ði uþtvan-ka yra didþiulë kliûtis nutekëti potvyniams,kuriais pasiþymi Minija. 2005 m. rugpjû-èio vidurio liûèiø sukeltas potvynis buvoapsëmæs greta esanèias sodybas. Ðitonebûtø atsitikæ, jei uþtvanka bûtø sutvar-kyta. Analogiðkas atvejis – Siesarties uþ-tvankos griuvësiai (Ukmergës raj.), kurðios vietovës þemës ploto savininkas jau6 metai negauna leidimo statybai. Gam-tos sergëtojø motyvai – pakenks þuvims,sugadins kraðtovaizdá. Be abejo, vieðasinteresas – iðsaugoti þuvø populiacijas pri-valo bûti ginamas, taèiau ne aklai.

Ðalyje nustatyta apie 80 panaðios ir ge-resnës bûklës uþtvankø þuvø migracijos at-þvilgiu svarbiose upëse ir ateityje numato-ma jas paðalinti. Minëtiesiems darbams at-likti bus naudojamos biudþeto lëðos. Uþ-tvankø statytojai yra pasirengæ atstatyti bu-vusias jëgaines savo lëðomis, numatant rei-kiamas aplinkosaugos priemones.

Apie uþtvankø avarijas

Uþtvankos, kaip ir kiti inþineriniai sta-tiniai, projektuojamos ir statomos taip,

kad su nustatyta atsarga bûtø pastovios,stiprios, kuo maþiau deformuotøsi ir sto-vëtø numatytà laikà. Dabartiniø svarbiø-jø uþtvankø avarijø tikimybë yra labai ma-þa, – kartas per 10 000 metø.

Kiekviena uþtvanka yra savaip unika-li. Ji remiasi á upës vagos, slënio bei slë-nio ðlaitø gruntus, kurie susidaræ ledynøir poledyninio laikotarpio procesø metu,labai ávairûs ir ávairiausiai susisluoksnia-væ. Todël vos ne kiekviename kvadrati-niame metre (o daþnai – ir decimetre) ap-tinkamos skirtingos uþtvankos pagrindoypatybës, nuo kuriø iki 12 proc. priklau-so uþtvankos pastovumas, tvirtumas ir t.t.

Svarbiausia tai, kad uþtvankos, kaipinþineriniai statiniai, nuolatos kontaktuo-ja su vandeniu. Jis veikia uþtvankà me-chaniðkai, fiziðkai, chemiðkai ir biologið-kai labai savitais deriniais ir lygiais.

Vienas pavojingiausiø poveikiø yra uþ-tvankos (tvenkinio) vandens persiliejimasper þemiø uþtvankos virðø, dël kurio pa-saulyje yra ávykæ apie 15 proc. avarijø. To-kiais atvejais iðplaunama kokia nors sil-pnesnë uþtvankos dalis ir per jà iðsiverþiatûkstanèiai ir milijonai kubiniø metrø pa-tvenkto vandens. Tekëdamas plaèiai ir di-deliu greièiu, ðis vanduo suniokoja deðim-tis kilometrø upës slënio teritorijos þemiauuþtvankos, pasiglemþia þmoniø gyvybiø.

Ðitokios avarijos prieþasèiø gali bûtikeletas. Viena jø – neprognozuoto dydþioupës potvynis, didesnis uþ Lietuvoje pa-siteisinusià vieno-dviejø ðimtmeèiø (0,5–1 proc.) tikimybæ ir suprojektuotosios po-tvyniø vandens pralaidos pralaidumà.Jau yra duomenø, kad ðiltëjant klimatuitokie pavojai dar labiau ryðkëja.

Kita ðitokios avarijos prieþastis galibûti potvyniø vandens pralaidos prieþiû-ros stoka, pvz., ðachtinës potvyniø van-dens pralaidos grotø uþsikimðimas plûd-

menimis (þabais, þole ir pan.), uþdoriøvaldymo sutrikimai ir t.t.

Labai savitas ir grësmingas patvenk-to vandens poveikis þemiø uþtvankai eg-zistuoja dël to, kad vanduo sunkiasi (fil-truojasi) per uþtvankos masyvà, pagrin-dà, ðonus, palei vandens pralaidos ele-mentø ðonus bei dugnà ir gali prasiverþtisutelktine tëkme, iðplauti uþtvankos dalá.Pasekmës tokios pat, kaip ir vandeniuipersiliejant per uþtvankos keterà. Ne ma-þiau grësmingas ir dël vandens sunkimo-si susidarantis uþtvankos þemutinio ðlai-to ámirkimas. Dël to labai sumaþëja ðlaitopastovumas, dalis jo nuðliauþia, o likusio-ji uþtvankos dalis nebeatlaiko patvenkto-jo vandens slëgio jëgos. Dël viso to pa-saulyje ávyko iki 29 proc. avarijø. Þinomair daugiau uþtvankø avarijø atvejø ir jø(daþnai labai savitø) prieþasèiø.

Kai kurie þemiø uþtvankø avarijø pa-vyzdþiai:

1. Dël vandens persiliejimo per uþ-tvankos keterà buvo paplautos Brazili-jos uþtvankos: Euklides da Kinèa 63 maukðèio ir Armando di Sales Oliveira 32m aukðèio (1977 m.), Indijos Macchu II26 m aukðèio (1972), Lietuvos PadvariøBurðtino apie 6 m aukðèio uþtvanka prieKretingos (2005).

2. Dël ávairiø geofiltracijos reiðkiniø bu-vo paplautos uþtvankos: JAV Titono (Te-ton) 93 m aukðèio (1976), Lietuvos Vy-giø (Gynios) 9 m aukðèio (1975), abi kàtik uþpildþius tvenkinius, Lietuvos Ðauko-to 11,6 m aukðèio (1997) (4 pav.).

Uþtvankø avarijos – tai ir dideli mate-rialiniai nuostoliai (pvz., Titono uþtvankosapie 500 mln. doleriø), o neretai – ir þmo-niø þûtys (Macchu II atveju apie 2000 þmo-niø). Laimë, kad Lietuvos uþtvankø avari-jos þmoniø aukø nëra pareikalavusios.

Viso pasaulio hidrotechnikai ir greti-

Pabaiga.Pradþia 2006 m. Nr. 12

M3 pav. Gargþdø HE griuvësiai (Minijos upës ichtiologinis draustinis)


netektys?

aukðèio patvankos statiniai Nemune sulaivybos ðliuzu ir þuvitakiu. Be to, ðie van-dens lygio reguliatoriai sudarytø reikiamusgylius laivybai iki numatomo kroviniø uos-to Petraðiûnuose (prie Kauno HE).

Kultûros paveldui atkurti, puoselëti,papildomiems su tvenkiniu susijusiemsverslams. Šalyje yra gausybë apgriuvu-

4 pav. Paplauta Šaukoto uþtvanka (Gomertos upelis, Radviliškio r.) 1997 m.

mø specialybiø atstovai intensyviai dir-ba kurdami teorijas ir praktinius, tarp jønormatyvinius, dokumentus uþtvankø pa-vojaus rizikai ávertinti, jø saugai padidin-ti. Paþangiø valstybiø (JAV, Jungtinës Ka-ralystës, Rusijos, Latvijos (!) ir kt., deja,ne Lietuvos) valdþios organai net ástaty-miðkai reglamentuoja uþtvankø saugà.

Uþtvankø statybos draudimøpoveikis vandens ûkiui ir kitø verslø

plëtrai

Ðalyje galiojantys labai grieþti aplin-kosauginiai uþtvankø statybos suvarþy-mai neleidþia efektyviai plëtoti perspek-tyvø vandens ûkio sektoriø ir su tvenki-niais susijusiø aplinkiniø verslø.

Hidroenergetikai. Lietuvos upës, ne-paþeidþiant ið esmës upiø ekologinës bûk-lës, realiai gali tenkinti 10–15 proc. ðalieselektros energijos poreikiø. Dël esamødraudimø jie sumaþëjo iki 1 procento.

Maþiesiems hidroenergijos ištekliams.Iki ðiol, atsiþvelgiant á saugomas teritori-jas, kuriose negalima uþtvankø statyba,jø iðtekliai sudarë apie 290 mln. kWh/metus, arba 14 proc. teoriniø iðtekliø. Uþ-draudus jø beliko 126 mln. kWh/metus,arba 5 proc. teoriniø iðtekliø. Palyginimui,ES senbuviø ðaliø ði upiø energija siekia25–35 proc. Panaðus procentas yra irnaujosiose ES šalyse ir tai yra 5–7 kar-tus daugiau negu Lietuvoje.

Didiesiems hidroenergijos ištekliams.Ekonomiðkai tikslingi iðtekliai sudaro apie1 mlrd. kWh/metus. Iki ðiol jø panaudotaapie 15 proc., taèiau jø dabar nebeliko.

Yra didelë tikimybë, kad dël tokiø su-varþymø Lietuva iki 2010 m. neávykdys„Þaliosios elektros“ direktyvos „Elektrosenergijos gamybos ið atsinaujinanèio-sios energijos ðaltiniø skatinimas“ (AEÐ-E) (2001/77/EC) reikalavimø gaminti 7proc. elektros ið AEÐ-E.

Laivybai upëmis. Kroviniø ir kelei-viø gabenimui (kruiziniai laivai) bûtinivandens gyliai, kurie efektyviausiai pa-siekiami patvankos statiniais (uþtvanko-mis). Investicijos vien tik vandens keliuisunkiai pasiteisina, bûtinas daugiatiks-lis upës vandens naudojimas (pvz., kar-tu su hidroenergetika).

Upës aplinkos sutvarkymui, van-dens turizmo ir rekreacijos iðplëtojimui.Kauno mieste ketinama atgaivinti laivy-bà Nemunu, pagerinti upës estetiná vaiz-dà, árengti krantines, prieplaukas ir tuo pa-èiu pritraukti investicijas turizmui bei rek-reacijai. Ðiam tikslui numatyti du þemo

siø uþtvankø, buvusiø vandens malûnø.Uþtvankø statytojai yra pasirengæ atstaty-ti buvusias jëgaines savo lëðomis, numa-tant reikiamas aplinkosaugos priemones(þuvø takus, laiveliø pralaidas). Prie tven-kiniø kuriasi kaimo turizmo sodybos, ak-tyvaus poilsio centrai, kuriuose išnaudo-jami visi vandens teikiami privalumai.

Apsaugai nuo potvyniø. Pastaruojumetu dël intensyvios urbanizacijos uþsta-tomi upiø slëniai, ûkinë veikla priartëjoprie upiø vagø. Iðaugo potvyniø grësmëuþliejamoms teritorijoms (pvz., Jonava,Klaipëda, Kretinga ir kt.). Uþtvankos ir jøtvenkiniai gali apsaugoti nuo potvyniø pa-sekmiø ar jas suðvelninti.

Aplinkosauginëms funkcijoms.Tvenkiniuose sukauptas vanduo gali pa-gelbëti upëms sausmeèio metu.

Þemiø drëkinimui. Tvenkiniuose su-kaupiamà vandená, kurio savikaina ma-þa (lyginant su poþeminiu), galima nau-doti þemëms drëkinti. Numatoma, kadþemiø drëkinimo poreikis þemës ûkyjeiðaugs. Tai daryti reikia kompleksiðkai,tenkinant ir kitus poreikius.

Tvenkininei þuvininkystei. Upiøtvenkiniuose þuvø produktyvumas di-desnis negu natûralioje upëje. Uþsienioðaliø tyrimai rodo, kad þuvø vidutiniðkaisugaunama 2–5 kartus daugiau nei ikitvenkinio statybos. Maþi tvenkiniai pasi-tarnautø kaimo þmonëms þuvininkystësplëtrai, jø verslas taptø ávairesnis.

Epilogas

2002–2004 m. diskutuojant uþtvankø

statybos draudimus Parlamento, Vyriausy-bës, Aplinkos ministerijos lygiu LMA Van-dens problemø taryba, energetikos ir ki-tos vandens inþinerijos organizacijos ne-pritarë tokiems kategoriðkiems sprendi-mams, kurie, kaip matyti ið pateiktø pavyz-dþiø, tampa ne tik ekonominës plëtros kliû-timi, bet ir nëra naudingos vandensaugai.

Manome, kad bûtina perþiûrëti aplinko-saugos teisës sistemà dël uþtvankø staty-bos besàlygiðkø draudimø. Uþtvankos, ku-rios yra kertinë infrastruktûra ûkio plëtrai,visapusiðkai reikalingos taikant civilizuotøðaliø patirtá, pirmiausia – poveikio visos ap-linkos (fizinës, biologinës, socialinës-eko-nominës-kultûrinës-paveldo) komponen-tams vertinimà. Bûtina laikytis aplinkai da-romos galimos þalos kompensavimo me-chanizmo, derinant tris pagrindinius priori-tetus – ekonomikà, socialinæ bûklæ ir aplin-kosaugà. Á tai atkreipë dëmesá ir Seimo ap-linkos apsaugos komitetas.

ES lygiu dabar rengiami teisës do-kumentai dël ES Bendrosios vandenspolitikos direktyvos reikalavimø ir upiønaudojimo hidroenergetikai, laivybai,taip pat apsaugai nuo potvyniø suderi-nimo. Juos rengiant dalyvauja visi su-interesuotieji. Ieðkoma kompromiso, o nevieno sektoriaus dominavimo áteisinimokito atþvilgiu. Tuo tarpu mûsø ðalies gam-tos sergëtojai Europai mëgino ásiûlytiaukðèiau apraðytà uþtvankø statybosdraudimà, kaip „gerà praktikà“ vanden-saugai. Taèiau tai buvo atmesta.

��

Straipsnis paraðytas remiantis tyrimø, atliktø vyk-

dant Lietuvos valstybinio mokslo ir studijø fondo

remiamos mokslo programos „Saulës energijos

konversija ir naudojimas (2001–2004)“, rezultatais.

Straipsnyje panaudoti ir uþsakomøjø darbø tyrimø

rezultatai: Lietuvos ûkio ministerijos (2002–2005),

Aplinkos apsaugos agentûros (2002), VðÁ „Vidaus

vandens keliø direkcijos“ (2005) ir ES 5 bendro-

sios mokslo programos „Maþøjø HE teminis tinklas“

(2003–2006).


Viena þmogaus „kovos“ su vande-niu priemoniø yra melioracija. Meliora-cija (lot. melioratio – pagerinimas) – dir-voþemio gerinimas hidrotechninëmis,kultûrtechninëmis, agromelioracinëmisir kitomis priemonëmis siekiant suregu-liuoti dirvoþemio vandens, ðilumos ir ororeþimà, sudaryti geresnes sàlygas þem-dirbystei, iðsaugoti ir padidinti dirvosderlingumà, formuoti racionalià ûkio þe-mëvaldà. Melioracija ágalina paversti uþ-mirkusius arba sausringus þemiø masy-vus kultûriniø augalø laukais. Todël me-lioratoriai kartais vadinami þemës gydy-tojais, nes jie gydo þemës þaizdas, su-daro sàlygas þmogui gyventi geriau. Ne-atsitiktinai vieno stambaus mûsø ðaliesûkio þemdirbiai pastatë melioratoriamspaminklà, kuriame áraðë prasmingus þo-dþius: „Melioratoriams, kuriø protas irrankos suteikë mûsø þemei naujø jëgø“.

Melioracijos átaka gamtinei aplinkaiyra ávairiapusë. Ji keièia ne tik dir-voþemio vandens reþimà, bet ir agrarinákraðtovaizdá, hidrografinio tinklo tanku-mà upiø baseinuose, hidrologiná terito-rijos reþimà (upiø nuotëkio kaità ir jo pa-siskirstymà per metus, upiø vandens ko-kybæ), þemës ûkio technikos darbo sàly-gas (stambinami laukai), socialines sà-lygas (vienkiemiø perkëlimas, keliø tiesi-mas ir kt.). Todël ir melioracija vertinamane vien teigiamai. Bûta ir karèiø priekaið-tø melioratoriams, nes praeityje padary-ta nemaþai klaidø. Pavyzdþiui, kai kur ne-pagrástai kanalizuotos graþiø upeliø va-gos, siekiant sustambinti dirbamos þe-mës plotus bereikalingai nusausinti (be-je, ne visada sëkmingai) maþi tarpukal-viø durpynëliai, dël didelës darbø apim-ties neišvengta ir statybos darbø broko.

Mûsø ðalies gamtinëmis sàlygomisþemdirbiai susiduria ir su vandens per-tekliumi, ir su trûkumu. Aktualiausia yrasausinamoji melioracija.

Pernelyg ðlapiø ir nusausintøþemiø apimtys

Lietuva, kaip ir dalis kitø Europos ða-liø, yra drëgmës pertekliaus zonoje, ku-

rioje krituliø iðkrenta daugiau negu ið-garuoja. Todël ðalyje gana daug perne-lyg ðlapiø þemiø, jos Lietuvoje uþima55,8 proc. visos šalies teritorijos. Dau-giausia jø yra þemumose ir lygumose,kur dirvos pagal granuliometrinæ sudëtáyra sunkesnës. Daugiausia sausintinøþemiø yra Vidurio Lietuvos upiø basei-nuose, pavyzdþiui, Lëvens – 93,1 proc.,Nevëþio – 78,5 proc., Ðeðupës – 70 pro-centø. Palyginti daug sausintinø þemiøyra Vakarø Lietuvoje – nuo 65 iki85 proc., o maþiausiai – Pietryèiø Lietu-vos upiø baseinuose – 26–48,5 procen-to. Šalyje yra 3,4 mln. ha pernelyg drëg-nø þemiø, arba 85,9 proc. bendro þe-mës ûkio paskirties þemës ploto. Todëlintensyvi þemdirbystë ámanoma tik nu-sausinus pernelyg drëgnas þemes. La-bai daug melioracijos darbø buvo atlik-ta 1965–1990 metais. Per ðá laikotarpánusausintø þemiø plotas padidëjo nuo1,2 mln. ha iki 3 mln. ha. Paþangiausiassausinimo bûdas yra drenaþas. Drena-þu nusausintø þemës ûkio paskirties þe-miø plotas ðalyje dabar yra 2,6 mln. ha,arba 77,7 proc. ðiam tikslui naudojamosþemës. Nusausintose þemëse iðaugina-ma 89 proc. visos þemës ûkio produk-cijos, o kai kurie kultûriniai augalai au-ginami tik tokiose þemëse.

Atkûrus nepriklausomybæ, perëjusnuo planinës ekonomikos prie rinkosekonomikos, naujos sausinimo siste-mos beveik nerengiamos, o dël nepa-kankamos sistemø prieþiûros dalis jøtampa nebefunkcionalios, todël jø plo-tas ëmë maþëti. Ðalyje 2006 m. sausio1 d. buvo 2 981,6 tûkst. ha nusausintøþemiø, ið jø 2 581,8 tûkst. ha nusausin-ta drenaþu (1 lentelë).

Sausinimo sistemø bûklë

Visø sausinimo árenginiø balansinëvertë yra 7468,8 mln. Lt. Tai didelis me-lioracijos turtas, sukurtas daugelio þmo-niø pastangomis, ir todël labai gaila, kadjis prarandamas, nes jau dabar árengi-niø nusidëvëjimo vertë yra 4211,9 mln.Lt, t.y. 56,4 procento. Dabar naujos sis-

temos beveik neberengiamos (þemës sa-vininkai neturi tiek lëðø), todël aktualiau-sia ðiandienos melioracijos problema yraesamø sistemø prieþiûra ir jø renovacija.Deja, dabartinë sistemø bûklë kelia di-delá nerimà. Dël nepakankamos sausini-mo árenginiø prieþiûros ir remonto sausi-nimo sistemos vis sparèiau genda, visdaugiau sistemø veikia nepakankamaiefektyviai. Þemës ûkio subjektai patiriadaug nuostoliø dël blogai veikianèiø me-lioracijos sistemø. Savininkams gràþin-tuose þemës sklypuose dauguma me-lioracijos sistemø tapo bendrojo naudo-jimo. Tokiø sistemø prieþiûra vieno savi-ninko þemëje ir savomis lëðomis praktið-kai tapo neámanoma. Priëmus Meliora-cijos ástatymo pataisas, dalis melioraci-jos statiniø kaip nusausintos þemës pri-klausiniai tapo þemës savininkø nuosa-vybe. Dël to tampa sudëtingesnë melio-racijos statiniø prieþiûros, remonto, kon-trolës organizavimo sistema, darbø finan-savimo ðaltiniø sudarymas. Todël labaiaktuali efektyvaus melioracijos turto nau-dojimo strategija, jo valdymo ir finansa-vimo bûdai. Finansinë parama melioruo-tos nevalstybinës þemës savininkamsnuosavybës teise priklausanèiø meliora-cijos statiniø remonto ir prieþiûros dar-bams teikiama ið Lietuvos Respublikosvalstybës biudþeto lëðø, skirtø savivaldy-biø biudþetams. Deja, ši parama yra la-bai ribota ir jos nepakanka.

MelioracijaProf. dr. Antanas LUKIANASVilniaus Gedimino technikos

universiteto Hidraulikos katedros vedëjas

Þmogaus gyvenimas – tarsi savotiðka kova ir uþ vandená, ir su juo. Prasmingi Antuano de Sent- Egziu-peri þodþiai: „Vanduo! Tavæs negalima apraðyti – tavimi galima tik gërëtis, nesuprantant, kas tu esi.Tu bûtinas palaikyti gyvybei ir pats esi gyvybë.“ Ið tiesø, be vandens þmogaus gyvenimas yra neáma-nomas. Jis bûtinas buityje, ûkinëje veikloje, rekreacijai. Labai sunkus ir sudëtingas þmogaus gyveni-

mas, kai vandens trûksta, ir esti daug problemø, kai vandens gamtinëje aplinkoje per daug, kaigausios liûtys sukelia didþiulius potvynius, patiriami didþiuliai materialiniai ir moraliniai nuostoliai.

ir gamtinëaplinkaProblemos ir sprendimai

Metai Iš viso Drenaþunusausintø

1965–01–01 1172,0 438,01970–01–01 1526,9 934,11975–01–01 2080,1 1552,91980–01–01 2613,6 2134,41985–01–01 2870,1 2404,61990–01–01 2966,0 2550,71995–01–01 3041,2 2616,72001–01–01 2982,0 2582,22006–01–01 2981,6 2581,8

1 lentelë.Nusausintø þemiø plotai, tûkst. ha


Dël nepatenkinamos sistemø eksplo-atacijos labai akivaizdþiai blogëja magist-raliniø kanalø bûklë, jie uþauga piktþolë-mis, krûmais ir net medþiais, deformuo-jasi grioviø dugnas ir šlaitai (1, 2 ir 3 pav.).Dël to labai pablogëja sausinimo siste-mø funkcionalumas, patvenkiamos dre-naþo þiotys, blogëja ir drenaþo veikimas.Drenaþo sistemos genda ir dël kitø prie-þasèiø, taèiau kad drenaþas nebeveikia,akivaizdþiai pamatoma tik tada, kai pa-tvinsta laukai ir juose nebeámanoma at-likti jokiø þemës darbø.

Daug nuostoliø þemës ir miškø savi-ninkams atneða gausëjanti bebrø popu-liacija, nes bebrai ið tiesø yra labai geri„hidrotechnikai“ ir pastaraisiais metais la-bai pagausëjo jø statomø melioracijoskanaluose uþtvankø (4 pav.). Ðios uþtvan-kos patvenkia drenaþo þiotis, nebefunk-cionuoja kanalai, pablogëja ûkininkavi-mo sàlygos.

Vadovaujantis nauja Melioracijos ásta-tymo pataisa nuo 2005 m. neberemon-tuojamos ir neberekonstruojamos þemëssavininkø þemëje esanèios drenaþo sis-temos. Todël padidëjo valstybës biudþe-to lëðø dalis grioviø remontui ir rekonst-ravimui. Ið valstybës biudþeto melioraci-jai 2005 m. buvo skirta tik 45 mln. Lt. Þe-mës ûkio ministerijos ásakymu patvirtin-ta melioracijos programa 2006–2008 me-tams. Melioracijos statiniams remontuo-ti, polderiams eksploatuoti, nusausintosþemës bûklei vertinti ir kitiems darbams2006 m. skiriama jau ðiek tiek daugiau –68,2 mln. Lt.

Þemës ûkio ministerija kartu su Pran-cûzijos Lioreto departamento Þemës ûkiorûmais parengë ir pradëjo vykdyti tarp-tautiná projektà, kurio tikslas – iðnagrinëtigalimybes kurti þemës naudotojø asocia-cijas melioracijos statiniams eksploatuoti.Projektu siekiama, kad þemës savininkaiir naudotojai ágytø teoriniø þiniø ir prakti-niø ágûdþiø apie sausinimo sistemø, ap-imanèiø keliø savininkø þemes, prieþiû-rà ir eksploatavimà, kooperuojant ávairiøðaltiniø lëðas ir veiksmingiau naudojantES finansinæ pagalbà. Pirmieji darbai pa-

1 pav. Tinkamai priþiûrimas kanalas

2 pav. Taip irdar blogiau

dabar atrododauguma

melioracijoskanalø

3 pav. Kanalassu ryškiomisdugno defor-

macijomis

gal ðá projektà pradëti Rietavo ir Ukmer-gës savivaldybëse, dalyvaujant konsul-tantams ir ekspertams ið Prancûzijos.

Be to, yra patvirtinti 36 vandentvarkos

projektai, kuriø 90 proc. ágyvendinimo ið-laidø bus finansuojama ES fondø lëðo-mis. Taigi galima tikëtis, kad padëtis potruputá gerës, bet tokios lëðos problemosið esmës neiðsprendþia.

Atstatomoji visos melioracijos infra-struktûros vertë sudaro 22 mlrd. litø. Me-lioracijos statiniai kasmet nusidëvi 2proc., arba jø vertë kasmet sumaþëja 100mln. litø. Kasmetinës investicijos á melio-racijà dabar negali garantuoti normalausmelioracijos sistemø funkcionavimo.

Lietuvai tapus ES nare gali egzistuotitik konkurencingi ûkiai. Iðauginamos þe-mës ûkio produkcijos kiekis yra tiesiogiaisusijæs su þemës ûkio naudmenø naðu-mu, o jis priklauso nuo melioracijos sis-temø bûklës. Rinkos ekonomikos sàly-gomis valstybës biudþeto lëðø skirstymasturëtø bûti pagrástas ekonomiðkai, áverti-nus ekonominæ naudà. Tam bûtina turë-ti efektyvià melioruojamø þemiø ir melio-racijos statiniø bûklës ávertinimo sistemà.Be to, ne visø dirvoþemiø ekonominisefektyvumas yra vienodas. Sausinimosistemos derlingiausiose þemëse padi-dina naudmenø naðumà apie 3 kartusdaugiau nei nederlingose þemëse. To-dël skirstant valstybës biudþeto lëðas bû-

tina tai ávertinti. Daugiau lëðø reikëtø skirtimelioracijos sistemø eksploatacijai der-lingose þemëse. Maþai naðiose þemësejau dabar dalis þemës savininkø pereina

nuo tradicinës þemdirbys-tës prie kitø verslø, pavyz-dþiui, sparèiai plëtojamaskaimo turizmas. Ateityje þe-mës ûkio gamyba maþainaðiose þemëse bus ne-perspektyvi, todël reikia la-bai pagrástai ávertinti, ar me-lioracijos sistemas tose þe-mëse bûtina iðsaugoti, argalima jø atsisakyti.

Melioracijos infrastruk-tûros valdymo ir reguliavi-mo operatyvumas ir priim-tø sprendimø efektyvumaspriklausys nuo to, kaip grei-

tai bus galima gauti informacijos apie me-lioruotos þemës ir melioracijos statiniøbûklæ, surasti projektinæ statiniø doku-mentacijà ir gauti duomenø apie jø savi-ninkus. Kadangi ði informacija apima vi-sà ðalies teritorijà, labai aktualu naudotigeografines informacines sistemas (GIS).Ðiuo metu yra kuriama melioracijos ge-ografinë informacinë sistema (MelGIS),kurios vienas tikslø turëtø bûti kaupti duo-menis apie melioruotø þemiø bûklæ beimelioracijos statiniø efektyvumo ávertini-mà. Numatoma sukurti nusausintos þe-mës ir melioracijos statiniø þemëlapiøelektroninæ-skaitmeninæ duomenø bazæ.

Nemuno ir kitø upiø þemaslëniøproblemos

Ypatingas Lietuvos regionas yra Ne-muno þemaslënis, iðsiskiriantis specifinë-mis gamtinëmis, ekonominëmis ir socia-linëmis sàlygomis. Dël maþø þemës pa-virðiaus altitudþiø virð jûros lygio potvy-niai uþlieja didelius plotus (pavyzdþiui,esant 1 proc. tikimybës pavasario potvy-niui uþliejama apie 39 tûkst. ha).

Daugelá deðimtmeèiø Nemuno þe-maslënis buvo intensyviai kultûrinamas.Vienas ið kultûrinimo bûdø yra þmogaus �


veiklos dariniai – polderiai. Juos árengusgreta upës esanèios teritorijos pavasa-rio potvyniø arba vasaros poplûdþiø me-tu apsaugomos nuo uþliejimo. Pylimaisapsaugotose teritorijose pagerëja ne tikvandens reþimas dirvoþemyje, bet ir jo-se gyvenanèiø þmoniø buitinës sàlygos.Dabar Nemuno þemaslënyje (áskaitant ir

vø arba paukðèiø apsau-gos. Tarp daugelio veiks-niø, sudarant specifinestam tikrø zonø sàlygas irnustatant ûkinës veiklosapribojimus, svarbià vie-tà uþima vandens reþimovaldymas, todël svarbuišsiaiškinti hidrologinio re-þimo pokyèius dël pasi-keitusios ûkinës veiklos.

Viena svarbiausiøcharakteristikø, ryðkiau-siai atspindinèiø hidrolo-ginio reþimo pokyèius ti-riamoje teritorijoje, yranuotëkis. Tiksliai nusta-tyti nuotëkio dydá potvy-niø uþliejamoje teritorijo-

Minijos þemupá) yra árengta po 18 þiemosir vasaros polderiø. Bendras polderiø ba-seino plotas – apie 50 tûkst. ha, ið jø37 proc. – þiemos, 63 proc. – vasaros. Ak-tyvi ûkinë veikla turëjo ryðkø poveiká uni-kaliai ðios teritorijos gamtinei aplinkai:árengtos sausinimo sistemos, pastatytossiurbliø stotys, nutiesti keliai. Pakitus van-dens reþimui, pasikeitë augalijos rûðinësudëtis ir kraðtovaizdis. Atkûrus Lietuvosnepriklausomybæ ið esmës pasikeitë ûki-nës ðio regiono funkcijos. Perëjus ið pla-ninës á rinkos ekonomikà, ûkininkavimastapo ekstensyvesnis. Pasikeitus ekonomi-nëms sàlygoms, keièiasi ir ekologinë pa-dëtis. Todël svarbi problema yra ávertintihidrologinio reþimo pokyèius, keièiantisûkininkavimo sàlygoms. Pasikeitus ûkinin-kavimo sistemai, vyksta Nemuno þemas-lënio natûralizavimosi procesas, keièiasiðio regiono hidrologinis reþimas. Þemësreforma ir þemës privatizavimas sudaropalankias prielaidas teigiamai agrariniokraðtovaizdþio kaitai ir geresniam aplin-kosaugos reikalavimø ávertinimui. Deja,pastebima ir neigiamø tendencijø. Dël lë-ðø stygiaus ir nepakankamos prieþiûrosgenda daug kainavusios melioracijos sis-temos, didëja nenaudojamø þalienø plo-tai, blogëja þolynø sudëtis, vyksta antri-nis þemiø pelkëjimas. Siekiant geriau de-rinti gamtosaugos reikalavimus ir ûkinæveiklà bei iðsaugoti originalø Nemuno þe-maslënio kraðtovaizdá ir kultûros paveldovertybes, buvo ásteigtas Nemuno deltosregioninis parkas. Jo plotas – per 290 km2.Parko teritorijoje yra daugelio retø ir nyks-tanèiø augalø rûðiø, bendrijø augimvieèiø.

4 pav. Bebrø uþtvanka ant melioracijos kanalo

tarpius iðsiurbto vandens kiekiai suma-þëjo nuo 398 iki 141 mm. Analogiðkai pa-kito ir siurbimo koeficientai – vidutinësreikðmës sumaþëjo nuo 0,57 iki 0,20.

Þiemos polderiuose ryðkesniø hid-rologiniø charakteristikø pakitimø neávy-ko. Vidutiniø siurbimo moduliø pokytisnevirðijo 25 proc., o vidutiniškai išsiurb-to vandens kiekio – tik 3,6 procento. Vi-dutiniai metø siurbimo koeficientai likotie patys, nes þemiø ûkinio naudojimopobûdis þiemos polderiuose ið esmësnepakito. Ten ir dabar yra galimybë in-tensyviai ûkininkauti.

Teigiamas reiðkinys, kad polderinësesistemose vis daugiau árengiama sraig-tiniø siurbliø, nes juos naudojant apsau-gomos þuvys nuo sunaikinimo.

Daug nemalonumø potvyniai suke-lia ir kitose upëse. Pavasario potvyniømetu vandens tëkmë daug rûpesèiø gy-ventojams padaro ne tik Nemuno þe-maslënyje, bet ir ties Birðtonu, kur nere-tai iðkyla pavojus, kad vanduo persiliesper apsauginius pylimus ir uþlies kuror-tà. Labai aukðtai potvyniø metu vandenslygis pakyla Nevëþyje, todël prie Këdai-niø taip pat yra árengtas polderis. Kai ka-da vanduo upëse labai aukðtai pakylair vasaros metu dël gausiø liûèiø. Taipávyko 2005 m. vasarà, kai dël liûèiø iðsi-liejo Minija, Merkys, Danë ir kai kurioskitos upës (5 pav.). Didþiuliai vandenssrautai uþliejo teritorijas, kuriose ákurtoskaimo turizmo sodybos, vanduo apsë-më gyvenamuosius ir ûkinius pastatus,iðardë keliø sankasas. Jeigu vietovëseárengtos melioracijos sistemos ir jos tvar-kingos, poplûdþiø vanduo daug spar-èiau bus paðalintas ir gyvenimas grei-èiau sugráš á normalias vëþes.

Melioracijos sistemos yra didelisþemdirbiø turtas, todël reikia visokerio-pai stengtis, kad jis bûtø iðsaugotas irfunkcionuotø dar daugelá metø.

Aleksandro KAJUÈIO, Romano LAMSODÞIO,Antano LUKIANO ir Valentino ÐAULIO nuotr.

� Nemuno þemaslënio vandens telkiniai –tai ir daugelio vertingø þuvø nerðtavietës,ir þuvø migracijos keliai. Nemuno þemas-lënis – svarbi teritorija migruojantiemspaukðèiams, dël kuriø gausos ir ávairovësdelta yra ypatinga teritorija visame Baltijosregione. Nemuno deltos regioniniame par-ke yra skirtingø prioritetø zonø: augalø, þu-

5 pav.

je gana sudëtinga. Vandens pertekliusið polderiø daugiausia ðalinamas siur-bliais, todël nuotëkis polderiuose vadi-namas siurbimo nuotëkiu. Siurbimo nuo-tëkio dydþio polderiuose analizei naudotiLÞÛU Vandens ûkio instituto darbuotojøeksperimentiniuose polderiuose atliktømatavimø duomenys. 1991–1998 m. tir-tos hidrologinio reþimo charakteristikosbuvo lyginamos su anksèiau (1961–1977m. bei 1967–1976 m.) nustatytø charak-teristikø dydþiais, t. y. su tais laikotarpiais,kai pievos intensyviai naudotos ir atitin-kamai intensyviau sausinta.

Analizë rodo, kad ryðkûs hidrologinioreþimo charakteristikø pokyèiai yra tik va-saros polderiuose. Metø vidutiniai siur-bimo moduliai sumaþëjo nuo 11,9 iki 4,5l/s×km2. Gerokai maþiau ir iðsiurbto van-dens. Vidutiniai per lyginamuosius laiko-


vieni visatojeProf. Jonas GRIGAS

Mes gyvename nuostabaus groþio planetoje Þemëje (1 pav.). Kiekpriraðyta ir prikalbëta per ávairiø ðaliø radijà ir televizijà apie siauraa-kius ateivius ið kosmoso, skraidanèiomis lëkðtëmis ir kitokiais erdvëlai-viais lankanèius mûsø Þemæ, paliekanèius visokiausiø þymiø laukuose irpievose, bendraujanèius, paskraidinanèius ar net grobianèius mûsøþmones. Kai kuriuos net nusigabena á kitas planetas ir gràþina atgal. Irtaip raðo ir kalba, atrodytø, normalûs iðsilavinæ þmonës. Net vienaVilniaus habilituota mokslø daktarë parapsichologë skraidydavo á kitasplanetas. Kas tai – þmoniø mulkinimas, liga ar neiðmanymas?Tad panagrinëkime ðá klausimà ið esmës – ar gyvena, kur gyvena tie kitøplanetø gyventojai, ar jie lanko mus ir bendrauja su Þemës þmonëmis?Jei ne, tai kodël ir kur jie slepiasi?

Saulës sistema, kurios centre spindiSaulë, yra nedidelë dalelë maþdaug 200mlrd. þvaigþdþiø jungianèios sistemos,vadinamos galaktika. Þodis galaktika yrakilæs ið graikø kalbos ir reiðkia pieno ra-tas danguje. Graikø mitologijoje vyriau-siasis dievas Dzeusas savo sûnø ið mir-tingosios moters padëjo prie mieganèiosdeivës Heros, kad ðis paèiulptø dievið-kojo pieno ir taptø nemirtingas. Bet dei-vë Hera pabudo, atstûmë svetimà vaikàir jos pieno èiurkðlë pasklido danguje.Ðvytintys pieno ratai tapo þvaigþdþiø tel-kiniais spiralinëse galaktikose (2 pav.).Saulei ne maþiau kaip 5 mlrd. metø, omûsø galaktika yra gerokai senesnë.Saulë kartu su Þeme ir kitomis planeto-mis yra nutolusi 32 tûkstanèius ðvies-meèiø nuo galaktikos centro. Ji yra gel-tonojo apskritimo viduryje (3 pav.). Ga-laktikos centrà nuo mûsø akiø uþstojaðvytintys þvaigþdþiø ûkai, jis atrodo labairyðkus, o jo padëtis nustatyta tik radijoteleskopais. Galaktika sukasi apie cen-trà. Saulë su Þeme ir kitomis planetomisapsisuka apie galaktikos centrà per 225mln. metø, kirsdama ávairiausius kitø ga-laktikø radiacijos srautus, kurie veikia Þe-mës klimatà ir gyvybæ.

Visiðkai aiðku, kad Saulës sistemosplanetose protingøjø bûtybiø nëra. Betper pastaràjá deðimtmetá buvo atrasta po-ra deðimèiø á Saulæ panaðiø kitø þvaigþ-dþiø su planetomis. Ir nors dar nerasta áÞemæ panaðiø planetø, taèiau jø ieðko-ma ir nëra abejoniø, kad jø gali bûti dau-gybë ir jos bus atrastos. Kadangi plane-tos yra bûtinos gyvybës egzistavimui irevoliucijai, ðie jaudinantys planetø atra-dimai yra geras þenklas, rodantis, kadGalaktika gali bûti pilna gyvybës. O Vi-satoje yra nesuskaièiuojama daugybëgalaktikø su þvaigþdëmis ir planetomis.

Mes jau supratome Þemës gyvybësistorijà. Seniausias þemiðkosios gyvybësárodymas yra Vakarø Australijos uolose

rastos 3,5 mlrd. metø senumo bakteri-jos. Ðie organizmai jau buvo gerokai ið-sivystæ, todël galima manyti, kad gyvy-bë Þemëje atsirado maþdaug prieð 4mlrd. metø. O paèios Þemës amþius yra4,6 mlrd. metø. Taigi, matuojant geologi-niais mastais, gyvybë Þemëje atsiradolabai greit susiformavus mûsø planetai.Nobelio premijos laureatas biochemikasKristianas Duve‘as teigia: „Gyvybë privaloatsirasti, kai tik fizinës sàlygos tampa pa-naðios á tas, kurios buvo Þemëje prieð 4mlrd. metø“. Todël yra pagrindo manyti,kad visatoje knibþdëte knibþda gyvybë.

Bet ar tai reiðkia, kad gausu ir techno-logiðkai iðsivysèiusiø civilizacijø kitose pla-netose? Daugelis mano, kad jei atsiran-da gyvybë, natûralios atrankos ir evoliu-cijos bûdu iðsivystys ir protingosios bûty-bës, panaðios á mus, kurios sukurs tech-nologijas ir civilizacijas. Bet ar bûtinai taip?Jau 1950 m. garsusis fizikas Enriko Fermipirmasis pastebëjo, kad jei neþemiðkøjøgyvybiø taip gausu, tai kur jos? Šis klau-simas þinomas kaip Fermi paradoksas.

Kur jie slepiasi

Galaktikos skleidþia radijo bangas.Bandymai aptikti neþemiškàsias civiliza-cijas klausantis ið kosmoso ateinanèiø ra-dijo signalø nesiseka ir nëra jokiø pagrás-tø árodymø, kad kosmoso ateiviai lankëÞemæ, nepaisant visokiø þiniasklaidospaistalø. Kosmosui klausyti pasirinktos1,42 GHz (gigahercas yra milijardas her-cø) daþnio radijo bangos (mikrobangos).Ðis daþnis atitinka labiausiai kosmose pa-plitusio elemento vandenilio spinduliavi-mo daþná, tikintis, kad ir kitos civilizacijostai þino ir juo bandys uþmegzti su mu-mis ryðá (Scientific American, 1975 m. ge-guþë). Galingiausiu ðiuo metu Areciboradijo teleskopu, esanèiu Puerto Rike, ir-gi siunèiami 1014 vatø galios mikroban-

gø signalai, kurie gali pasiekti uþ 50 ðvies-meèiø nutolusias planetas. Atsakymo kolkas negauta. Minëtojo daþnio mikroban-gø signalø patikimai negauta ið erdvësdalies, kuri nutolusi nuo Þemës 4 tûkst.ðviesmeèiø ir 3 pav. paþymëta geltonuo-ju apskritimu. Raudonasis apskritimas þy-mi 40 tûkst. ðviesmeèiø nuotolá nuo Þe-mës. Þinoma, ðie tyrimai apima tik maþàkosmoso dalá ir jokiu bûdu nereiðkia, kadprotingøjø aukðtos civilizacijos neþemið-køjø bûtybiø ið viso nëra. Harvardo uni-versiteto profesorius Paulius Horowitzasmano, kad maþiausiai viena aukðta civi-lizacija galëtø bûti erdvëje 1000 ðviesme-èiø atstumu nuo Saulës.

Tarp mûsø galaktikos 200 mlrd.þvaigþdþiø gali bûti tûkstanèiai aukðtoscivilizacijos planetø, nes planetø siste-mos apie þvaigþdes, pasirodo, yra natû-ralus reiðkinys (Scientific American, 2000m. liepa). O galaktikø su milijardaisþvaigþdþiø Visatoje yra gal milijonai ardaugiau. Jau apie 50 metø lëkðtinëmisantenomis ir jautriausiais mikrobangø im-tuvais klausomasi ið kosmoso atsklindan-

vieni visatojeAr esame

1 pav. Kokia graþi mûsø planeta...

2 pav. Spiralinë galaktika

�



èiø minëto daþnio mikrobangø signalø,kurie galëjo bûti pasiøsti prieð deðimtme-èius, ðimtmeèius ar tûkstantmeèius. Þi-noma, kitø planetø gyventojai galëtø nau-doti ir kito daþnio radijo signalus. Paþiû-rëkime, kokie turi bûti radijo siøstuvai, ku-riø siunèiami radijo signalai ateitø ið pla-netø, nutolusiø nuo mûsø uþ deðimèiøar ðimtø ðviesmeèiø. Fizika sako, kad bû-tø labai sunku vienai civilizacijai bendrautisu kita bet kokio daþnio mikrobangomis.

Pirmoji problema yra sukurti tinkamàradijo siøstuvà. Reiktø naudoti mikroban-gas, kuriø daþnis yra tarp 1 ir 3 GHz, nestokio daþnio mikrobangos maþiausiai su-geriamos tarpþvaigþdinëje erdvëje ir ge-riausiai sklinda 300 tûkstanèiø kilometrøper sekundæ greièiu. Atstumas, kurá tokiosmikrobangos gali nusklisti, priklauso nuopenkiø svarbiausiø veiksniø. Pirmasis yratriukðmai. Visi kûnai kuria triukðmus – at-mosfera, galaktikos, radijo imtuvo antenataipogi triukðmauja. Atsklidusio ið erdvëssignalo galia turi bûti bent jau panaði á an-tenos triukðmo galià. Panaðiai, kad þmo-nës susikalbëtø minioje, jø balsai turi bûtine silpnesni uþ minios keliamà triukðmà.Nesunku suskaièiuoti, kad geriausiø vie-no kvadratinio metro ploto antenø triukð-mo galia yra apie 5x10-22 vatø. Galia mik-robangø, atsklidusiø ið kitø planetø gyven-tojø, priklauso nuo atstumo iki jø. Jei jiebûtø uþ 100 ðviesmeèiø ir siøstø mikro-bangø signalus mûsø kryptimi, galima ap-skaièiuoti, kad jø siøstuvo galia turëtø bû-ti 5,8x1015 vatø. Tai milþiniðka galia. Ji 7tûkstanèius kartø didesnë uþ daugiausiaelektros energijos gaminanèios ðalies JAVvisø elektriniø galià.

Galaktikos mastais 100 ðviesmeèiøyra labai maþas atstumas. Tokiame at-stume yra apie tûkstantis þvaigþdþiø ar-ba maþiau nei milijoninë procento dalismûsø galaktikos þvaigþdþiø. Norint rastiaukðtos technologijos civilizacijas, reik-tø jø ieškoti daug toliau.

Jei paimtume ne vienà antenà, o dau-gybæ, pvz., vieno kilometro ilgio virtinæ (4pav.), siøstuvo galia sumaþëtø milijonà kar-tø, bet priimtume signalus ið kosmoso tiklabai tiksliai nukreiptus á antenas. Tai ne-realu. Su realiai pasiekiama antenø sis-tema reiktø siøstuvo galios, didesnës neivisos Þemës elektriniø generuojama ga-lia. Klausymasis kosmoso ið tolimesniø at-stumø reikalautø nerealiø priemoniø.

Taèiau ne tik mikrobangø siøstuvø irimtuvø galimybës riboja tarpþvaigþdiniusradijo ryðius. Mikrobangos vakuumesklinda tiesiai, nebent sutinka kliûtis, ku-rios atspindi ar sugeria jas. Bet tarp-þvaigþdinëje erdvëje yra dujø, yra mag-netiniø laukø. Jie uþlenkia mikrobangas,keièia jø poliarizacijà, sukelia fliuktuaci-jas. Dujos keièia mikrobangø sklidimo

greitá, keièia jø fazæ. Vienos bangos galisustiprinti arba susilpninti kitas.

Mikrobangø sklidimo fizika rodo, kadðis bûdas uþmegzti ryðius su kitomis gali-momis Galaktikos civilizacijomis nëra per-spektyvus. Milþiniðki galaktikø atstumai rei-kalauja neámanomø priemoniø – nerea-liai didelës siøstuvø galios arba milþinið-kø antenø ir labai kryptingø mikrobangøspinduliø. Tokiam projektui siøsti radijo sig-nalus kitoms galaktikos civilizacijoms reik-tø didesniø nei visos Þemës planetos lë-ðø. Net jei kaþkokia civilizacija ir nusiøstøradijo signalus kitai civilizacijai, tarpplane-tiniø ryðiø operatoriui (5 pav.) atsakymoreiktø laukti ðimtmeèius. Tai bûtø dauge-lio kartø projektas. Reiktø tvirtos organi-zacijos, paremtos nekintama dogma, kaippagrindiniø pasaulio religijø.

Civilizacijos atsiranda ir iðnyksta natû-raliai arba paèios save susinaikina. Jei ma-nytume, kad civilizacijai atsirasti vidutiniškaireikia 1000 metø, tai per maþdaug 12 mlrd.mûsø galaktikos metø jø galëjo bûti dau-gybë. Tai nejaugi jokia ið milijonø civilizaci-jø, net vienintelë, nepaliko jokiø pëdsakø?

Kad ir kà kas kalbëtø apie matytus arnukritusius neatpaþintus skraidanèiusobjektus su kitø planetø gyventojais, në-ra jokiø mokslo patvirtintø árodymø, kadkosmoso ateiviai lankë ar lanko Þemæ.Kitaip evoliucija Þemëje bûtø pasibaigu-si ir mûsø èia nebûtø.

Jei neþemiðkosios civilizacijos kosmo-se ið tiesø paplitusios, tai yra bent ketu-rios prielaidos, kodël mes jø nematome.(1) Galbût tarpþvaigþdinës kelionës yraneámanomos, todël kitø planetø gyvento-jai ir norëdami negali mûsø lankyti. (2) Gal-bût kitø planetø gyventojai keliauja erd-vëje, bet mûsø dar nepasiekë. (3) Galbûttarpþvaigþdinës kelionës galimos, bet ki-tø planetø gyventojai nesklinda po kitasplanetas. (4) Pagaliau galbût kitø planetøgyventojai skraido netoli Þemës, bet ne-

nori mûsø trikdyti, kiðtis á mûsø gyvenimà.Jei paneigtume visas ðias prielaidas, taireikðtø, kad esame vienintelë technologið-kai iðsivysèiusi civilizacija mûsø galaktiko-je, unikalus Dievo ar Saulës kûrinys.

Pirmàjà prielaidà reikia atmesti, nesjoks fizikos dësnis nedraudþia tarpþvaigþ-diniø kelioniø. Jau sukurti varikliai, kurieiðvysto 20 proc. ðviesos greièio ir galimaskristi á kitas þvaigþdes (Scientific Ameri-can, 1999 m. vasaris). Kuriami ir dauggreitesni kosminiø laivø varikliai. Antrojiprielaida taipogi neátikima, nes visos ci-vilizacijos turëtø plëstis á kosmosà ir ko-lonizuoti kitas planetas eksponentiðkaigreièiu, kurá lemtø erdvëlaiviø greitis irkolonizuoti reikiamas laikas. 100 tûkstan-èiø ðviesmeèiø galaktikà galima koloni-zuoti per 5 mln. metø. Ir tai tik penkiosðimtosios procento galaktikos amþiaus.Tai akimirksnis astronominëje ir biologi-nëje laiko skalëje. Tai galëjo atsitikti prieð4 mlrd. metø, kol dar Þemëje buvo tik mik-roorganizmai ir ji buvo atvira kosmoso at-eiviams. Taèiau nëra jokiø fiziniø, chemi-niø ar biologiniø pëdsakø, kad gyvybëbuvo atneðta ið kitur. Net jei gyvybë ir bu-vo atneðta, kaip mano dalis mokslinin-kø, ji buvo palikta savieigai ir evoliucijai.

Fermi paradokso sprendimas

Kad ir kokios taikios, sëslios ir nesmal-sios bûtø neþemiðkosios civilizacijos, josturi motyvø tarpþvaigþdinëms kelionëms,nes jokia þvaigþdë negyvuoja amþinai.Per galaktikos istorijà ðimtai milijonø áSaulæ panaðiø þvaigþdþiø jau sudeginovandenilá ir virto raudonaisiais milþinaisarba baltosiomis nykðtukëmis. Jei tøþvaigþdþiø planetose buvo civilizacijos,kur jos? Ar jos laukë, kol þvaigþdës uþ-ges ir jos išnyks?

Technologiniø civilizacijø retumaspraðosi paaiðkinimo. Vienas jø yra ga-laktikos cheminis praturtinimas. Gyvybë

�

3 pav. Mûsø galaktika.Saulës sistema yrageltonojo apskritimocentre.

Ið Scientific American,2000 m. liepos mën.


Þemëje ir neþemiðkoji biochemija priklau-so nuo elementø, sunkesniø uþ vande-nilá ir helá, o ypaè anglies, azoto ir deguo-nies kiekio. Ðie ir kiti elementai gimstaþvaigþdþiø atominiuose reaktoriuose, pa-plinta erdvëje ir ið jø formuojasi naujosplanetos, atsiranda gyvybë ... ir þmonës.Tolimoje praeityje ðiø elementø nepaka-ko gyvybei atsirasti. Saulë gamina daugðiø elementø ir galbût todël Saulës sis-tema buvo laiminga gyvybei atsirasti.

Taèiau mokslui kol kas neþinomas kri-tinis ðiø elementø kiekis, reikalingas gyvy-bei atsirasti. Be to, Saulë yra ne vienintelëþvaigþdë, gaminanti tuos sunkiuosius ele-mentus, ið kuriø sudaryti ir mes, þmonës.Senosios þvaigþdës tø elementø taipogipagamina gausiai. Á Saulæ panaði 7 mlrd.metø senumo þvaigþdë 47 Ursae Majoris,prie kurios neseniai atrasta Jupiterio ma-sës planeta, sunkiøjø elementø pagami-

na panaðiai kaip Saulë. Gyvybë èia galëjoatsirasti prieð 2,5 mlrd. metø. Galaktikojeyra milijonai panaðiø cheminiø elementøturtingø þvaigþdþiø. Gal jø planetose ne-buvo tokios sodrios atmosferos, kuri rei-kalinga gyvybei atsirasti. Kai maþdaugprieð 2,7 mlrd. metø atsirado fotosintezuo-janèios bakterijos, Þemës atmosferojepraktiðkai nebuvo deguonies. Nuo to lai-ko deguonies kiekis mûsø atmosferoje di-dëjo labai lëtai ir tik prieð 2,4 mlrd. metødeguonies staiga padidëjo tûkstanterio-

pai. Be to, Pietø Afrikos ðachtose rastabakterijø, kurios gyvena be deguonies.Dël urano skilimo veikiamos ðilumos vyks-ta molekuliø sintezë ne fotocheminiu bû-du. Todël cheminë galaktikos evoliucijaviena nepaaiðkina Fermi paradokso(Scientific American, 1999 m. geguþë).

Fermi paradokso sprendimas, matyt,priklauso nuo paèiø kitø civilizacijø. Gal-bût jos susinaikino anksèiau, nei spëjokolonizuoti galaktikà arba jø etinës nor-mos neleido kiðtis á primityviø Þemës bû-tybiø gyvenimà. Taèiau jei galaktikoje yramilijonai ar milijardai technologiðkai iðsi-vysèiusiø civilizacijø, sunku patikëti, kadjos visos save bûtø susinaikinusios arbavisos laikytøsi vienodø etiniø normø. Ve-nintelë mums þinoma civilizacija – mûsøþemiðkoji – linkusi susinaikinti, yra eks-pansinë ir nevengia kiðtis á kitø bûtybiø(beþdþioniø, drambliø ir kt.) gyvenimà. Ki-tø planetø kolonizacija gali bûti pradëtadël politiniø, religiniø ar moksliniø tikslø.

Þemës gyvybës istorija siûlo átikina-mesná ðio paradokso paaiðkinimà. Gyvy-bë Þemëje egzistavo, kaip jau minëta, mi-lijardus metø, taèiau daugialàsèiai gyvû-nai atsirado tik maþdaug prieð 700 mln.metø. Daugiau nei 3 mlrd. metø Þemëjegyveno tik vienàlasèiai mikroorganizmai.Daugialàsèiø gyvûnø evoliucija yra neáti-këtina, kaþkaip ávyko fazinis virsmas ádaug sudëtingesnæ kokybæ. Toks vir-smas gali ávykti tik nedaugelyje ið milijo-nø primityvià gyvybæ turinèiø planetø. Netjei fotosintezë sukurtø pakankamai de-guonies sudëtingoms gyvybës formoms,tai dar nereiðkia, kad atsiras protingosios

bûtybës, tuo labiau technologiðkai iðsi-vysèiusios civilizacijos. Protingøjø bûty-biø evoliucija priklauso nuo atsitiktiniø ap-linkos poveikiø ir galbût dar nuo kaþko,ko mokslas dar neþino.

Tai rodo ir dinozaurø likimas. Jie gy-veno Þemëje apie 140 mln. metø, bettechnologinës civilizacijos neiðvystë, ne-paisant jø dydþio. Þmoniø atsiradimas Þe-mëje iki ðiol nëra visiðkai aiðkus. 1983 m.fizikas Brandonas Carteris raðë, kad „pa-naðios á mûsø civilizacijos turëtø bûti ypaè

retos, net jei sàlygos kitur galaktikoje yrapanaðios“. Dar 1853 m. Williamas Whe-wellas raðë, kad panaðios diskusijos, kaipðiame straipsnyje, yra ties riba, kur bai-giasi þinios ir prasideda neiðmanymas.Nepaisant milþiniðkø mokslo laimëjimøper pusantro ðimto metø, esame iki ðiolpanaðioje padëtyje. Vienintelis kelias su-maþinti mûsø neiðmanymà yra tirti kos-moso platybes. Reikia tirti Marsà ir iðaið-kinti, ar jame gyvybë egzistavo ir iðnyko.Jei jos nebuvo, tai kodël? Reikia ieðkoti áÞemæ panaðiø planetø apie artimiausiasþvaigþdes, tirti jas, spektroskopiniais me-todais ieðkoti gyvybës pëdsakø jø atmo-sferoje. Tas dabar ir daroma.

JAV Nacionalinio aeronautikos ir erd-vës astrobiologijos instituto darbuotojai ra-do mikroorganizmø keisèiausiose þemësvietose – giliai þemëje, dideliame karðtyjeir ðaltyje. Jie kosminiais laivais ieðko neatskrendanèiø lëkðtëmis ateiviø, bet norsprimityviausiø gyvybës rûðiø ir kitose pla-netose. Jei ras, tai bus didelis mokslo lai-mëjimas. Pamirðkite ateivius. Netikëkitemulkintojais, kad ir kas jie bûtø. Nobeliopremijos laureatas, pirmasis ðio institutodirektorius Baruchas Blumbergas mano,kad sàlygos, kuriomis klesti gyvybë Þe-mëje, egzistuoja ir kitose mûsø galaktikosplanetose ir toliau, bet neþemiðkosios ci-vilizacijos yra maþai tikëtinos.

Tik tirdami kosmosà mes suprasimesavo vietà galaktikoje. Jei nerasime jokiøtechnologiðkai iðsivysèiusiø civilizacijø ap-raiðkø, tai reikð, kad esame vieninteliaiSaulës ar Dievo kûriniai mûsø galaktikojeir mûsø lemtis yra pradëti jà kolonizuoti.

5 pav. Tarppla-netiniø ryðiøoperatorius

4 pav. Antenos mikrobanginiams ryšiams su neþemiškosiomis civilizacijomis


Profesoriui vaikystëje pasisekë – vospramokæs raides, jis jau skaito apie vie-nà áspûdingiausiø XX a. mokslo ir tech-nologijos laimëjimø – þmogaus þygá á kos-mosà; smalsumà skatina tëvai ir pirma-sis mokytojas – Ðiauliø 5-ojoje vidurinë-je mokykloje (dabar – Didþdvario gimna-zija) dëstæs pedagogas V.Paulauskas.Baigæs Vilniaus S.Nëries mokyklà, A.Þu-kauskas gali pasigirti matematikos, an-glø kalbos mokëjimu bei mëgëjiðkais ra-diotechnikos ágûdþiais, taèiau jauèia, kadtrûksta fizikos þiniø, todël abiturientas nu-taria jà studijuoti ið naujo. Pasitelkæs lo-garitminæ liniuotæ jis áveikia stojamøjø eg-zaminø uþdavinius ir 1974-øjø rudená at-siduria Vilniaus universiteto Fizikos fakul-tete. Èia studentas A.Þukauskas turi kiekvyresná draugà – Edmundà Kuokðtá (ðiuometu Vilniaus universiteto profesoriø), sukuriuo susipaþino sportinio pelengavimovarþybose ir kartu organizavo pirmàsiasFiziko dienø diskotekas (tarp studentøE.Kuokðtis garsëjo savadarbe garso stip-rinimo aparatûra, o A.Þukauskas – ðvie-sos efektø áranga). Po kurio laikoE.Kuokštis supaþindina A.Þukauskà susavo vadovu – dr. Remigijumi Baltramie-jûnu, talentingu mokslininku, kartu su da-bartiniu profesoriumi Juozu Vaitkumi su-kûrusiu pirmà lietuviðkà lazerá ir pritaikiu-siu já puslaidininkiø tyrimams. Nagingastreèio kurso studentas bemat randa sa-vo vietà mokslinëje laboratorijoje, kurio-je vykdomiems tyrimams tada reikëjodaug savadarbës árangos.

Tuo metu Lietuvoje sparèiai plëtojosidvi eksperimentinës fizikos kryptys – pus-laidininkiø fizika ir lazeriø fizika. Lazeriospinduliuotës ir puslaidininkiniø kristaløsàveika ir tampa pirmàja A.Þukauskomokslinio darbo tema: R.Baltramiejûnuipasiûlius, jis ima tirti elektronø ir eksito-nø (elektronø ir skyliø vandeniliniø dari-niø) kaitimà lazerio ðviesa suþadintuoseII ir VI grupës elementø junginiø krista-luose. Tuo metu ðios medþiagos, tokioskaip CdSe, CdS, ZnTe, ZnSe, buvo laiko-mos perspektyvios ateities optoelektroni-kai, jø pagrindu buvo tikimasi sukurti þa-lios ir mëlynos spektro srities ðviesos ðal-tinius. Krûvininkø kaitimas buvo laikomasnepageidaujamu ðalutiniu efektu stipriai

Neseniai Vilniaus universiteto Medþiagotyros ir taikomøjø moksløinstituto direktoriø ir Puslaidininkiø fizikos katedros profesoriø,Lietuvos mokslø akademijos nará ekspertà, Lietuvos mokslopremijos laureatà habilituotà daktarà Artûrà Þukauskà kolegossveikino su pirmuoju „rimtu“ jubiliejumi. Prof. A.Þukauskokûrybinë biografija – nesenø ávykiø Lietuvos fizikoje atspindys.ÐviesospakerëtasLietuvos MA narys

korespondentasprof. Juozas Vidmantis

VAITKUS

suþadintuose kristaluose, trukdanèiu na-ðiai ðviesos generacijai. Tokio kaitimo dës-ningumai, aptikti II-VI kristalø liuminescen-cijos spektruose, tapo A.Þukausko dak-taro (tuomet – kandidato) disertacijos, ap-gintos 1983 m., tema. Ilgainiui tampa aið-ku, kad dël suþadinimo lazerio spinduliuo-te ne tik ákaista krûvininkai, bet ir „ásisiû-buoja“ tam tikros kristalo virpesiø modos –atsiranda vadinamieji „karðti“ fononai.A.Þukauskui pavyksta identifikuoti ðio reið-kinio eksperimentinius dësningumus þa-dinamuose šviesa puslaidininkiuose ir

juos apraðyti vientisu teoriniu „karðtøjø“elektronø ir fononø energijos mainø mo-deliu. Ðie darbai pelno pripaþinimà tuo-metinëje Sovietø Sàjungoje, rezultataispausdinami geriausiuose SSRS moksli-niuose þurnaluose.

1987 m. R.Baltramiejûnui perëjusdirbti á Fizikos institutà, A.Þukauskas pa-maþu ima vadovauti puslaidininkiø liumi-nescencijos tyrimams Vilniaus universi-teto Puslaidininkiø probleminëje labora-torijoje. Taèiau, 1991 m. apgynæs habili-taciná darbà, mokslininkas atsiduria antbedugnës kraðto. Dël sumaþëjusiobiudþetinio finansavimo ir atsiradusiønaujø galimybiø versle fizikai masiðkaipalieka laboratorijas. Norint iðsaugoti su-kauptà moksliná potencialà ateièiai,

Su Shuji Nakamura (Montpellier,Prancûzija, 1999 m.)

Sveèiuose pas Dëdæ Semà(Trojus, JAV, 2000 m.)

Ðviestukø fitotronas Lietuvossodininkystës ir darþininkys-

tës institute (2004 m.)


1992 m. prof. J.Vaitkaus pastangomis Vil-niaus universitete ásteigiamas Medþiago-tyros ir taikomøjø mokslø institutas, á kurápo kurio laiko ásilieja ir nedidelisA.Þukausko vadovaujamas Liumines-cencijos sektorius. Praktiðkai neturint jo-kiø ištekliø, reikia skubiai persiorientuoti ávakarietiškus moksliniø tyrimø ir publika-vimo standartus. Tuo paèiu metuA.Þukauskas puola ieškoti naujø tyrimokrypèiø, kurios galëtø bûti svarbios atei-ties Lietuvoje. Gerokai uþbëgdamas ávy-kiams uþ akiø, jis vienas pirmøjø Lietuvo-je ima tyrinëti nanometriniø matmenø ob-jektus – puslaidininkines nanodaleles.1992–1998 m. A.Þ ukauskas kartu su ben-dradarbiais paskelbia nemaþai moksliniøstraipsniø apie krûvininkø dinamikà kad-

mio sulfido nanokristaluose. Šie irankstesni darbai apibendrinami dar-bø cikle „Energijos virsmai ðviesa su-þadintose puslaidininkinëse me-dþiagose ir nanodariniuose“, uþ kuráA.Þukauskas kartu su V.Gulbinu,S.Jurðënu ir G.Tamulaièiu po ku-rio laiko pelno Lietuvos mokslo pre-mijà (2002 m.).

Taèiau po 1998 m. A.Þukausko tiria-moji veikla ima krypti visiškai nauja lin-kme. Tuo metu jau tapo plaèiai þinomisensacingi japonø inþinieriaus Shuji Na-kamuros atradimai 9-ojo deðimtmeèio vi-duryje. Ðiam mokslininkui pavyko tai, koiðtisus deðimtmeèius nesugebëjo pa-siekti didþiulës mokslo ástaigos – paga-minti aukðtos kokybës nitridinius pus-laidininkius (III grupës elementø nitridus)ir jais remiantis sukurti labai naðius më-lynos ir þalios spalvos puslaidininkiniusðviesos diodus – šviestukus (ðá lietuvið-kà terminà pasiûlë dr. Rimantas Krauja-lis). 1997 m. S.Nakamuros pastangomisatsiranda ir baltas šviestukas, kuriampranašaujamas revoliucinis vaidmuoðviesos technologijoje – galimybë pa-keisti riboto naðumo áprastus apðvieti-mo prietaisus, tokius kaip kaitinamosiosir fluorescencinës lempos. Beje, 2006 m.uþ ðiuos atradimus S.Nakamurai buvosuteikta neseniai Suomijoje ásteigtaTûkstantmeèio technologijø premija(antroji po Tim Berners-Lee, pasauliniokompiuteriø voratinklio iðradëjo).

„Mëlynosios“ puslaidininkinës revoliu-cijos kertinës medþiagos – galio nitridas(GaN) ir jo lydiniai (InGaN ir AlGaN), pasi-rodo, savo fizikinëmis savybëmis labai pa-našios á A.Þukausko anksèiau tyrinëtus II-VI kristalus, tokius kaip kadmio sulfidas.Lietuvoje nesant nitridiniams puslaidinin-kiams gaminti reikalingø technologijø,A.Þukauskas puola ieškoti ryðiø uþsieny-

je, kad galëtø ásijungti á tarptautines pa-stangas tobulinti naujàjà puslaidininkinætechnologijà. Netikëtai paaiðkëja, kad jobuvæs magistrantas ir kolega dr. Remigi-jus Gaška dirba vienoje toliausiai GaNtechnologijoje paþengusiø grupiø Jung-tinëse Valstijose. Netrukus pirmieji ðio pus-laidininkio bandiniai atkeliauja á Vilniø, irA.Þukauskas su kolegomis ima tirti jø op-tines savybes. Pirmoji bendra su ameri-kieèiais publikacija apie šviesa suþadin-

tus karštus elektronus ga-lio nitride

pasirodo þurnale Applied Physics Letters1999 metais. Bendradarbiavimas pleèia-si, amerikieèiai vieni pirmøjø susintetinalabai svarbø nitridinei optoelektronikaijunginá – keturgubà lydiná AlInGaN. Ban-diniai kurjeriø paðtu skrenda á Lietuvà, kurþaibiðkai gaunamas patvirtinimas, kadnaujojoje medþiagoje lauktosios savybësið tiesø pasireiškia. Kartu su kolegomisprof. Gintautu Tamulaièiu ir prof. Sauliu-mi Jurðënu A.Þukauskas galutinai pero-rientuoja laboratorijos tematikà ir imasiplataus masto vadinamøjø III-N puslai-dininkiø optiniø savybiø tyrimø. Kartu suJAV, Lenkijos, Taivano, Olandijos, Pran-cûzijos, Vokietijos, Jungtinës Karalystës,Švedijos, Baltarusijos, Latvijos moksli-ninkais gilinamasi á ðviesos generavimonitridiniuose puslaidininkiuose ir kvan-tiniuose dariniuose paslaptis, optimizuo-jamos gamybos technologijos. Ði veik-la plaèiai atspindima mokslinëje spau-doje: nuo 2000 iki 2006 metø prof. A.Þu-kauskas su bendraautoriais naujàja te-matika paskelbia apie 100 moksliniøstraipsniø, kurie susilaukia atgarsiomokslo bendruomenëje (per ðá trumpàlaikotarpá cituojami apie 300 kartø).

Nukelta á 28 p.

Lietuvos mokslo laimëjimøpristatymas Elþbietai II

(Vilnius, 2006 m.)

Originalas(2002 m.) ir

vertimas á kinøkalbà (2005 m.)


Dvi ðveicarës – motina ir duktë – ke-liavo po Lietuvà. Jos matë, kà daþniau-siai regi uþsienio turistai: Vilniaus ir Kau-no mûrus, muziejus, lietaus merkiamàir todël savo groþá pridengusià Neringà.Taèiau vieðnios leidosi ne á paprastà tu-ristinæ kelionæ. Jos mûsø kraðte tikëjosiiðvysti tai, kas daugelá metø gyvavo jøsvajonëse. Ta prasme Ursula Siegg-Su-ter ir jos motina Elisabeth Burger Lietu-voje nebuvo naujokës.

Kai Ursula dar tik studijavo ir ruoðësiraðyti diplominá darbà, draugë jà pakvie-të á ðokiø ratelá: „Ateik ðokti lietuviðkø ðo-

Kodël ðveicariukai Juozas BAUÐYS

kiø...“ Daugiau nei apie tuos ðokius, neiapie tà ðalá ji neþinojo. Taèiau, studijuoda-ma romanistikà – lotynø, prancûzø kalbas,ji jau girdëjo, kad viena seniausiø indo-europieèiø kalbø yra lietuviø. Ðis grynasatsitiktinumas ávyko apie 1972 metus.

Kitas atsitiktinumas ávyko beveik prieððeðias deðimtis metø, kai Pirmasis pa-saulinis karas jau buvo ápusëjæs. Fribur-go universiteto studentas Josephas Eh-retas, studijavæs indoeuropieèiø kalbas,iðgirdo savo profesoriaus pasiûlymà ar-timiau susipaþinti su lietuviø kalba, ku-rioje dar yra iðlikusiø senojo sanskritopëdsakø: „... tuomet bent galësite iðgirsti,kaip skambëjo senovës indoeuropieèiøkalba“. Jis suvedë su kolegomis – lietu-viais. „Lietuviai dþiaugsmingai priëmë ásavo bûrá, nes jie taip pat ieðkojo draugøsavo tautai“, – vëliau prisiminë profeso-rius dr. Josephas Ehretas. Tuo metu jisbuvo vienintelis lietuviø kalba besidomin-

tis lingvistas, dalyvavæs „Lituanie“ drau-gijos veikloje sveèio teisëmis.

...Studentë Ursula, atëjusi á lietuviðkøðokiø ratelá, lietuviø, deja, èia neuþtiko. Ra-telá buvo subûrusi Joana Stasiulienë, ku-rià ið Tëvynës iðvarë karo audros. Ið pra-dþiø ji gyveno Vokietijoje, vëliau atsikraustëá Ðveicarijà ir Ciûriche subûrë ðokëjø gru-pelæ. Deja, lietuviø bendruomenë èia bu-vo negausi, todël ilgainiui tarp ðokëjø tau-tieèiø nebeliko. Bet ði energinga moterismokëjo sudominti kiekvienà, kuris norskartà ateidavo á repeticijà. Be to, draugëprikalbindavo draugà ar draugæ, paþásta-

mai. Ðis þmogus buvo ligonis – gydësiplauèius. 1918 m. per gripo epidemijà jisiðkeliavo Anapilin. Prieð tai lietuvis savodraugo ðveicaro spëjo papraðyti: „Jei tuvietoj manæs vyktum á Lietuvà ir prisidëtumprie naujos valstybës atkûrimo, tuometman bûtø lengviau èia numirti“. Ðveicaraspaþadëjo nuvykti bent vieneriems metams,o lietuvis nudþiugo: jei jis nuvyksiàs bentmetams – liksiàs visà gyvenimà...

Ursulos studijø metais ir vëliau Lietu-va buvo sunkiau pasiekiama negu betkada. Visi kraðtai, buvæ uþ „geleþinës uþ-dangos“, pasauliui galëdavo praneðti tikmenkas þinias apie savo likimà. Taèiausmalsumas kuo daugiau suþinoti apie taineblëso ir já reikëjo kaip nors tenkinti.

Kiekvienais metais Ðveicarijoje buvominimos lietuviðkos ðventës – ypaè Va-sario 16-oji. „Viltis“ – taip vadinosi lietu-viðkø ðokiø ratelis – bûdavo tarsi privalo-mas ðventës atributas. Ir visad á tokiasðventes ið Bazelio atvykdavo laukiamiau-sias jø sveèias – profesorius JosephasEhretas. Ðventëse lankydavosi bei jo mie-lai klausydavosi ir Ursulos motina Elisa-beth. Daugelá kartø profesorius su dide-le meile pieðë to tolimo kraðto vaizdà,kiekvienàsyk surasdamas jam naujøspalvø. Ne vienam kildavo klausimas: iðkur jis þino tiek ávairiausiø smulkmenø?

Profesorius në sykio nepasakojo apiesave, nesakë, kad su auditorija kalbasiLietuvos pilietis nuo 1922 metø JuozasEretas. Lietuvos labui jis ëmë darbuotis

Ursula su bûsimuvyru ðoka lietuviðkusðokius

Ðveicariukølietuviðkaistautiniais rûbaisansambliukas

mas – paþástamà.Ratelis graþiai gyva-vo ir mokësi vis nau-jø ðokiø.

Šveicaras anaistolimais metais lietu-viðkoje draugijoje tu-rëjo daug bièiuliø.Su vienu jø – Myko-lu Aðmiu jis susi-draugavo gana arti-


ðoko Aguonëlæ

nuo 1917-øjø. Pirmiausia ásitraukë á Lie-tuvos informacijos biuro Friburge veiklà.1919-aisiais, po draugo mirties atvykæs ámûsø ðalá, jis dirbo Lietuvos diplomati-nëje tarnyboje. „Man reikëdavo imtis di-plomatiniø misijø ir, pavyzdþiui, praðyti uþ-sienio vyriausybes pripaþinti Lietuvà jeine de jure, tai bent de facto. Tai dariausu dideliu malonumu“, – gerokai vëliaudalijosi prisiminimais profesorius.

1920 m. ásteigæs telegramø agentû-rà, kurià pavadino ELTA, J.Eretas tapojos direktoriumi ir uþsienyje ákûrë 14agentûros skyriø. Vëliau buvo juokauja-ma: jis áamþino savo pavardæ pirmojojetos agentûros raidëje. Tas keturias rai-des neva reiktø iððifruoti taip: Ereto Lie-tuvos Telegramø Agentûra...

Jaunoje, besikurianèioje valstybëjebuvo daugybë srièiø, kurioms reikëjodarbðèiø rankø. Ðveicaras, atrodo, norë-jo spëti visur. Jis stoja savanoriu á Lietu-vos kariuomenæ. Trejus metus dëstoAukðtuosiuose kursuose vokieèiø kalbàir literatûrà. Atkuria blaivybës draugijà.Stoja á krikðèioniø demokratø partijà ir ne-trukus iðrenkamas á II Seimà. Tampa Lie-tuvos katalikø mokslo akademijos nariu,vëliau gauna jos akademiko vardà. 1922–1940 m. profesoriauja Lietuvos, vëliau Vy-tauto Didþiojo universitete, vadovauja Te-ologijos-filosofijos fakulteto visuotinës li-

teratûros katedrai. Paraðo nemaþa moks-lo veikalø ið literatûros istorijos ir kitø sri-èiø. Daug reiðkiasi spaudoje, redaguojaþurnalà „Athenaeum“. Kuria sporto drau-gijas, steigia keletà katalikiðkø jaunimoorganizacijø. Sunku net suminëti visassritis, kuriose paliktos ryðkios jo veiklospëdos. Kûrybingai veiklai taðkà padëjo1940-øjø ávykiai. Po metø jis su ðeima pa-sitraukë ið Lietuvos. Darbai, kuriuos jisèia dirbo, naujiesiems ðeimininkams ne-reikalingi, profesoriaus vardas Lietuvojeturi nuslinkti á uþmarðtá...

Ðiø gyvenimo puslapiø profesorius sa-vo klausytojams neatverèia. Tai, kà jis kal-ba Ursulai, jos mamai ir kitiems klausyto-jams, dabar, þinoma, sunku atkurti. Taèiautas paèias mintis jos abi rado profesoriausvokiðkai paraðytoje knygutëje „Apie euro-pieèiø Adomà“, iðleistà Bazelyje 1976 m. irpakartotà 1977 metais. Beje, tarp profeso-riaus kûrybinio palikimo Lietuvoje ji nemi-nima. Plaèiau þinomi tik „Uþmirðtieji baltai“,kiek anksèiau paraðytas ir penkiomis kal-bomis iðleistas publicistikos kûrinys, ðiojeknygutëje uþimantis atskirà skyriø. Ið visøleidinio puslapiø trykðte trykšta meilë beipagarba Lietuvai ir lietuviø kalbai.

„Tø indoeuropieèiø protëviø mes ne-paþástame, – rašo profesorius, – nes jiegyveno anais tamsiais laikais, kurie, uþ-dengti storu praeities sluoksniu, neleidþiaprasiskverbti mûsø þvilgsniui. Taèiau protà rûko ðydà mes girdime jø balsus – tar-si brangø prieð tûkstantmeèius á kapusnuëjusio pasaulio palikimà – indoeuro-pieèiø prokalbæ. Ji skamba kaip vadina-masis sanskritas senøjø indø maldø rað-tuose, ji oðia graikø klasikos palikime, jiaidi lotyniðkuose Romos ásakymuose irji gyvuoja lietuviø lûpose...“

Pateikæs pavyzdá, kaip lietuviø, sans-krito, graikø ir lotynø kalbose asmenuo-jamas veiksmaþodis „esu“, jis daro iðva-dà: „Kad ir kiek gerbtina yra senovës in-dø kalba, kokios graþios bebûtø graikøkalbos formos, vis dëlto ðias ir visas ki-tas senàsias indoeuropieèiø kalbas vir-ðija paprasti lietuviø kalbos faktai, nes ðiakalba ðnekama dar ir dabar. Taigi, kaimes iðvystame lietuvá, tai sutinkame eu-ropieèiø Adomà...“

Ursula tuo tarpu jau moka ðokti „Blez-dingëlæ“, „Linelá“, „Lenciûgëlá“, „Rezginë-læ“, „Subatëlæ“, „Ruguèius“... Ðokëjai, su-sirinkdami kartà per savaitæ, mokosi visnaujø. Ir nuolat rodo publikai, kà yra ið-mokæ. Vienà jø koncertà, ávykusá Vokieti-

joje 1973 m., graþiai apraðë vietos laik-raðtis. Þurnalisto þodþiais, profesorius Eh-retas buvo pristatytas „gimæs ðveicaru,taèiau savo sieloje esàs tikriausias lietu-vis“. Pasakodamas apie lietuviø kalbà, jødainas ir ðokius, jis atvërë visà ðios tau-tos gyvenimo filosofijà. O ðokiai buvo pui-ki paskaitos iliustracija, nors në vienas iðseptyniolikos ðokëjø nëra lietuvis. Taèiauðveicarai ðoko temperamentingai, su di-deliu polëkiu ir ákvëpimu. Pasipuoðæ mar-gais rûbais, kuriuos suprojektavo jø va-dovë Joana Stasiulienë, jaunieji ðveica-rai buvo akims tikras iðganymas. Kà reið-kia jø ðokiø pavadinimai, kodël jie taipkeistai skamba? Ir vël atsakas skambaið profesoriaus lûpø.

„Ten, kur Adomas, taip pat yra ir Ieva,kuri vyro sukurtà þodá savaip pakeièia. Kurvyras daþniau remiasi logika ir formalia tie-sa, moteris apvalina formas, tuo pratur-tindama þodþiø lobynà ir lanksèiai já nu-dailindama... Kalbos, kopianèios á virðø, ájëgos ir galios iðraiðkà, yra „vyrø kalbos“,kuriose maþybiniai maloniniai þodþiai tiksilpnai reiðkiasi... Prieðingai, kalbos, ku-rios leidþiasi þemyn, á dailumà ir ðvelnu-mà, yra „moteriðkos“, bent jau ðiuo po-þiûriu. Þvelgiant ið ðio taðko, lietuviø kal-ba yra neabejotinas Ievos idiomas...

Pirmiausia mums krenta á akis, kad lie-tuvis ne tik daiktavardþius, bet ir bûdvar-dþius bei – visai neátikëtinu bûdu – veiks-maþodþius ir prieveiksmius gali maþybin-ti. Ir ðitai jo kalboje liejasi su tokia per krað-tus besipilanèia gausa, kad ðneka ágau-na draugiðkà, nuoðirdø charakterá, ir netik pakilioje, poetinëje vartosenoje.

Tas keturiø kalbos daliø „nusileidimasþemyn“ veda mus ... á daugkartiná maþy-binimà, kadangi lietuviø deminutyvai antkiekvieno laiptelio gali bûti dar kartà ma-þybinami. Pavyzdþiui, þodis „mama“ ga-li bûti penkiskart maþybinamas: 1. ma-mytë; 2. mamytëlë; 3. mamytelytë; 4. ma-mytëlyèiukë; 5. mamytëlyèiukytë“. Profe-soriaus þodþiais, „mama“ tokiu bûdu galiágyti per ðeðiasdeðimt malonybiniø ma-þybiniø formø... Pasirodo, net ðokiø pa-vadinimai reiðkia ðvelnumà, gerumà.Juos ðokant ir tarp jaunuoliø mezgasi pa-þintys, draugystë. Ievos ieðko Adomø –ir atvirkðèiai. Suranda tarp savøjø ðokë-jø... Ursula taip pat surado sau antràjàpusæ, tik ne ið ðokëjø tarpo. Taèiau tuojpo iðkilmingos vestuviø ceremonijos lie-tuviðkais tautiniais rûbais pasipuoðusiødraugø bûrelis ðokiu sveikino jaunuosius. �

, ,

Josephas Ehretas


Neiðlaikë ir jaunoji – su vestuvine sukne-le suðoko „Aðtuonnytá“, „Pirðlio ðoká“... Ði-tokio reginio èia dar niekas nebuvo ma-tæs. Ir vël buvo nemaþai klausianèiø, kastie lietuviai ir ta ðalis Lietuva.

„Gali bûti kiek daugiau kaip trys mili-jonai tø, kurie kalba lietuviðkai, - aiðkinoprofesorius. – Tai rimti þmonës, kurie, pa-tekæ ant Rytø ir Vakarø bangos, ið vienøpatyrë pernelyg daug skausmo, o ið kitøpernelyg daug kanèiø, kad galëtø sauleisti triukðmingai dþiaugtis. Todël jie pri-kanda lieþuvá, nes tylëjimas yra jø iðraið-kingiausia graþbylystë. Svetimðalio as-menyje jie nebûtinai regi bièiulá, nes irtai, kà vertingiausia jie gavo ið Vakarø –krikðèioniðkàjá tikëjimà, – buvo norëtaábrukti jiems ant Ordino kalavijø smaiga-liø. Todël ir Vieðpats Dievas, kurá po ðiau-diniu stogu droþia paprastas dievdirbys,yra toks susirûpinæs. Taèiau tas, kurá (lie-tuvis) priims, patirs beribá svetingumà...“

Iðtekëjus ir persikëlus gyventi pasuoðvius, Ursulai prasidëjo kiti rûpesèiaiir ðokiams nebeliko laiko. Já visà atëmëðeima, darbas, vëliau vaikai. Taèiau vosjiems paaugus, atmintyje vël atgijo ðo-këjos áspûdþiai. Ji manë, kad vaikai turipatirti tà patá dþiaugsmà, kaip ir jø moti-na, ðokdama lietuviðkus ðokius. Prie po-ros savøjø ji prikalbino dar kelias porasið vaikø darþelio, áðnekino kaimynus irðitaip subûrë vaikø ansambliukà, ðokan-tá lietuviðkus ðokius.

Tai nebuvo lengvas uþsiëmimas. Kursurasti vaikiðkø ðokiø apraðymus? Ne-lengvai, taèiau juos surado. Viskas apra-ðyta lietuviðkai, ta graþia kalba, apie kuriàtiek pasakojo profesorius. O kaip jà su-prasti? Ursula ásigyja þodynà. Taèiau kaipiðversti sudëtingus ðokiø apraðymus, kaigreta nëra në vieno, kuris mokëtø tà gy-vàjà kalbà? Didþiulis noras, kûrybingavaizduotë padëjo, todël turëtume graþiaipavydëti tai energingai moteriai, kuri ávei-kë visus sunkumus. Ir pasidþiaugti sykiusu ja, kai vaikai ëmë ðokti „Aguonëlæ“,„Gyvatarà“, „Ðarabonà“, „Noriu miego“...

Ursula graþiai taria lietuviðkø ðokiøpavadinimus, nes patys ðokiai tebërajai prieð akis ir ðirdyje. O mums liko tikdailios tø ðokëjø, kurie dabar jau yra su-augæ, nuotraukos. Mûsø tautinius rû-bus, kuriais pasipuošæ ðveicariukai, pa-rûpino taip pat Ursula.

Ligi Lietuvos nepriklausomybës at-gavimo dar turëjo praeiti nemaþas lai-ko tarpas. Tuo metu profesorius, tarsikoks pranaðas, pasauliui primindamastrijø Baltijos valstybiø okupacijà, nuolatkalbëjo ir viename jau minëtos knygosskyriuje raðë: „... jei kas istorijoje bentkiek susigaudo, tai þino, kad uþkariau-tojas niekad nepajungs pavergtos tau-tos tol, kol ji saugo savo nacionaliná sa-

vitumà ir savo laisvës troðkimà. Juk aki-vaizdu, kad didþiosios galybës nebusamþinai didelës ir galingos, nes dide-lës valstybës net greièiau iðnyksta ne-gu maþosios tautos. Kadangi ðie poky-èiai neiðvengiami ir Tarybø Sàjungoje,tai jos panorama nëra ið geriausiø. Jaudabar geltonasis ruoþas rytø horizonteneþada nieko gero. Tuo labiau, kad tikpusæ kariuomenës sudaro rusai, o kitàpusæ – 130-ies svetimø tautø kareiviai,kuriø Maskva nenori prarasti.

Kai dël satelitø lojalumo, tai já liudijakruvini pëdsakai Èekoslovakijoje (1968/69), Vengrijoje (1956), Lenkijoje ir Vidu-rio Vokietijoje (1953). Todël visas vaka-rinis Tarybø Sàjungos sparnas yra vien-tisa politinë ir karinë þaizda.

Ðis konstatavimas toli graþu nëra ka-ro kurstymas, jis vienareikðmiðkai nu-kreiptas tik taikos link. Ji geriausiai uþ-tikrinama, kai kiekviena tauta, net patimaþiausioji, dþiaugiasi laisve, kurià jaikaip neatimamà teisæ suteikia aukðtes-në pasaulio tvarka.

Taip pat ir baltams, uþmirštiems.“Tolesni ávykiai klostësi taip, kaip nu-

matë profesorius. Baltai ir kiti, daugiauar maþiau uþmirðti, atkûrë savo valsty-bes. Taèiau pats profesorius, deja, tojau neiðvydo. Jis mirë 1984 m. Bazely-je, ten ir palaidotas. Vis dëlto JuozasEretas gráþo á nepriklausomos Lietuvosgyvenimà. Jis mums – literatûros istori-kas, pedagogas, politikas, þurnalistas,redaktorius. Þmogus, ðeðis deðimtme-èius dirbæs Lietuvos labui. Nors Lietu-voje buvo graþiai paminëtas jo gimimoðimtmetis, profesoriaus darbai, jo pub-licistika, ypaè iðvykus á Ðveicarijà, nusi-pelno didesnio dëmesio. Savo þodþiu,mokslo darbais, asmeniniu pavyzdþiujis traukë Lietuvos link daugybæ þmo-niø – ir mokslo pasaulyje, ir tarp Švei-carijos bei pasaulio visuomenës.

Tarp tokiø þmoniø buvo ir lietuviðkøtautiniø ðokiø entuziastë Ursula su savomotina Elizabeth. Keliaujant po Lietuvà,jas stebino þaluma. Pripratus prie visosepusëse matomø kalnø, èia akis traukë to-lumos. Teko ásitikinti, kad Lietuva – ne ðiau-diniø stogø ir kaimø kraðtas, kuriame þmo-nës vaikðto su tautiniais drabuþiais. La-bai gaila – ëjo vasara, buvo atostogø me-tas, todël niekur neteko iðvysti tautiniø ðo-kiø... Bet namo jos gráþo pajutusios, kadLietuva tapo dar artimesnë...

Dabar daþnai kalbama apie Lietu-vos ávaizdþio kûrimà pasaulyje. Minimosdidþiulës tam tikslui bûtinos pinigø su-mos, bûriai to ávaizdþio kûrëjø. Ar nesi-nori ið viso to pasiðaipyti, kai ásitikini, kiekgali padaryti vienas ar viena nuoðirdþiaidirbæ, ið to neturëjæ jokios naudos – tikdvasiná pasitenkinimà pelnæ þmonës?

Pradëjus vaisingus bendrus tyrimus,R.Gaška netrukus pateikia paraiðkà JAVNacionalinei mokslo tarybai dël para-mos bendradarbiavimui su Lietuva, ir2000 m. A.Þukauskas, kaip vizituojan-tis mokslininkas, atsiduria Rensselaeriopolitechnikos institute (Trojus, Niujorkovalstija). Èia kartu su prof. MichaeliuS.Shuru gimsta idëja paraðyti pirmà pa-saulyje monografijà apie kietakûná ap-ðvietimà – naujausiais ðviestukais pa-remtà technologijà.

Knygos planas pateikiamas seniau-siai mokslinës literatûros leidyklai –John Wiley & Sons, iš kurios netrukusgaunamas sutikimas leisti. 2002 m.A.Þukausko, M.S.Shuro ir R.Gaškosknygà „Introduction to Solid-State Ligh-ting“ („Ávadas á kietakûná apðvietimà“) ið-vysta pasaulá. Knygà, kuri prasidedaepigrafu ið J.Biliûno „Laimës þiburio“, ási-gyja svarbiausiø universitetø ir moksloástaigø bibliotekos; S.Nakamura, tuometu jau Kalifornijos universiteto SantaBarbaroje profesorius, jà naudoja savopaskaitose studentams; 2005 m. kny-ga iðverèiama á kinø kalbà. Po knygospasirodo daug moksliniø straipsniø ap-ðvietimo tematika. Vienas tokiø darbø –apšvietimo istorijos ir perspektyvøapþvalga Elektros ir elektronikos inþinie-riø instituto (IEEE) þurnale Proceedingsof the IEEE – pelno ðios vienos didþiau-siø pasaulio inþineriniø draugijø apdo-vanojimà – jos ákûrëjo Donaldo G.Finkoprizà uþ geriausià 2005 m. publikacijà.

Kietakûnio apðvietimo technologijayra didþiausias elektros energijos tau-pymo rezervas. Manoma, kad netolimo-je ateityje ji leis taupyti 10 proc. pasau-lyje sunaudojamos elektros energijos(šiuo metu JAV apšvietimui išeikvojamaapie 20 proc. elektros energijos, o ma-þai iðsivysèiusiose ðalyse – iki 85 proc.).Didelës valstybës (JAV, Japonija, Kini-ja) realizuoja milþiniškus kietakûnio ap-ðvietimo srities projektus. Gráþæs á Lie-tuvà po keliø vieðnagiø JAV, A.Þukaus-kas supranta, kad jo þinios, sukauptosraðant knygà, gali bûti pritaikytos ir mû-sø nedidelëje šalyje. Naujos kartosšviestukai gali bûti taikomi daugelyjevadinamøjø niðiniø srièiø – fototerapi-joje, valdomuose baltos šviesos šalti-niuose, optiniuose matavimuose, au-galininkystëje. Rengdamasis realizuotinaujas idëjas, A.Þukauskas stiprina sa-vo vadybines ir organizacines pozici-jas: 2002 m. jis iðrenkamas Vilniaus uni-versiteto Medþiagotyros ir taikomøjø

Atkelta ið 25 p.

�


Ðviesospakerëtasmokslø instituto direktoriumi bei Lietuvosmokslø akademijos nariu ekspertu, Eu-ropos mokslo ir technologijø bendradar-biavimo programos COST veiklos „Efek-tyvus apšvietimas 21-ajam amþiui“ rë-muose ima koordinuoti nacionalinius ireuropinius tyrimus ðviesos diodø srityje,kartu su bendradarbiu prof. Kæstuèiu Ja-raðiûnu ir prof. Arûnu Krotkumi ið Puslai-dininkiø fizikos instituto inicijuoja Euro-pos Sàjungos mokslinio pranaðumo cen-tro „Puslaidininkinës medþiagos ir prie-taisai ðviesos technologijoms (SELITEC)“atsiradimà.

A.Þukausko paakintas, vienas jo stu-dentø parengia verslo planà diodiniamsðviesoforams diegti Vilniaus mieste, ir da-lyje sankryþø jie árengiami (daugelyje pa-saulio miestø jau visiškai pereita prie kie-takûniø ðviesoforø, kurie naudoja maþiauelektros energijos, reikalingi maþesnioaptarnavimo, padidina eismo saugumà,nes nesukelia apgaulingo saulës atspin-dþio). Taèiau tai buvo tik pradþia.

Gilindamasis á apðvietimo technolo-gijà, A.Þukauskas susiduria su daugias-palviø baltos ðviesos ðaltiniø problema.Paèiai þinoma trispalvë sistema netenki-na reikalavimø aukðtos kokybës apðvie-timui, kadangi ðviestukø spinduliuotësspektro juostos yra per siauros. Dël to,apšvietus objektus balta šviesa, sudary-ta vien tik ið raudonos, þalios ir mëlynoskomponenèiø, kai kurios spalvos yra ne-teisingai suvokiamos. Tampa aiðku, kadkokybiðkai baltai ðviesai gauti trijø spal-votø ðviestukø maþa. Taèiau, skirtingainuo dviejø ir trijø ðviestukø, keturios irdaugiau pirminiø spalvø gali bûti kombi-nuojamos begale variantø. Kaip ið jø at-rinkti geriausià? A.Þukauskas kreipiasipagalbos á kolegas matematikus – prof.Feliksà Ivanauskà ir dr. Rimantà Vaice-kauskà. Kartu su jais sukuriamas meto-das optimizuoti daugiaspalvius baltosðviesos ðaltinius, sudarytus ið bet kokiopirminiø ðviestukø skaièiaus. Tokie dau-giaspalviai šaltiniai leidþia ne tik optima-liai kaitalioti apšvietimo spalvinius para-metrus, bet ir rasti kompromisà tarp ðvie-sos kokybës ir kainos. Netrukus Medþia-gotyros ir taikomøjø mokslø institute su-kuriamas keturspalvës kietakûnës lem-pos prototipas. Vienas pirmøjø lempostaikymø – sezoniniø sutrikimø (emoci-nës bûsenos pablogëjimo dël ðviesos

stokos þiemos metu) fototerapijos tyrimai,atliekami kartu su Vilniaus universitetomedikais. Plësdamas tyrimus, prof. Þu-kauskas pasiûlo prof. Henriko Vaitkevi-èiaus psichofizikø grupei tirti spalvø su-vokimà, kai objektai apðvieèiami daugias-palviais ðaltiniais. Paaiðkëja, kad dabarti-niai baltos ðviesos kokybës standartai,prieð keletà deðimtmeèiø sukurti fluores-cencinëms lempoms, nebetinka šviestu-kams. Kuriami nauji baltos ðviesos koky-bës vertinimo kriterijai, kurie padës naujaiapðvietimo technologijai ásiskverbti á ben-dràjá – darbo vietø ir bûsto – apðvietimà.Naudodamas daugiaspalviø lempø opti-mizavimo idëjas, A.Þukauskas kartu su lie-tuviais ir amerikieèiais kolegomis patobu-lina ir klasikiná baltà ðviestukà, kuriame da-lis generuojamos mëlynos ðviesos paver-èiama á geltonà tam tikrame fosfore. Pa-aiðkëjo, kad, kombinuojant toká ðviestukàsu spalvotais šviestukais, galima gerokaipadidinti apðvietimo kokybæ. Ði idëja pa-tentuojama Jungtinëse Valstijose.

Nitridiniai puslaidininkiai leidþia sukur-ti ne tik regimos šviesos, bet ir ultraviole-tinius (UV) šviestukus AlGaN lydinio pa-grindu. Tokie ðviestukai gali generuoti la-bai trumpø bangos ilgiø ðviesà, kuria ga-lima þadinti aminorûgðèiø ir baltymø mo-lekules. Todël UV ðviestukai gali bûti pla-èiai taikomi medicinos diagnostikoje, bio-loginiuose tyrimuose ir net genø inþine-rijoje. Bendradarbiaudama su šios tech-nologijos pasauliniu lyderiu – JAV ben-drove Sensor Elctronic Technology, Inc.,kuriai vadovauja R.Gaška, A.Þukauskomokslininkø grupë ásitraukë á naujøjø UVspinduliuotës ðaltiniø taikymø paieðkà.Šiems tyrimams paskatinti 2004 m.A.Þukauskas su kolega iš JAV M.ShuruVilniuje surengia NATO paþangiøjø tyri-mø seminarà, skirtà UV spinduliuotës kie-takûniams ðaltiniams ir detektoriams. Poseminaro vilnieèiø fizikø laboratorijos ar-senalas pasipildo mëgintuvëliais ir pipe-tëmis – pradedami aktualûs biologiniømedþiagø fluorescencijos tyrimai naudo-jant UV ðviestukus. A. Þukauskas sutel-kia pastangas á naujø metodø pavojin-goms bakterijoms atpaþinti kûrimà. Ðiemetodai labai reikalingi optiniams jutik-liams, kurie áspëtø apie biologinio teroroaktus. Pasiûlomas bûdas, kuriuo biolo-ginës medþiagos atpaþástamos pagal at-sakà á aukštu daþniu moduliuotà UV

ðviestuko spinduliuotæ. Ðie darbai, ma-þai kà dominæ Lietuvoje, sulaukia pri-paþinimo uþsienyje – tyrimus ima finan-suoti JAV Gynybos departamentas, A.Þu-kauskas ima pirmininkauti tarptautinëmskonferencijoms, skirtoms gynybiniamscheminiams ir biologiniams jutikliams.

Daug didesnio atgarsio Lietuvoje su-laukë kita nauja A.Þukausko inicijuota ty-rimø kryptis – kietakûnis apðvietimas au-galininkystëje. Bandymai kultivuoti auga-lus, naudojant puslaidininkinius ðviestu-kus, þinomi jau seniai, taèiau Lietuvosmokslininkai ëmë realizuoti patá ambicin-giausià projektà – atverti kelià kietakû-niam apðvietimui á pramoniná darþoviø au-ginimà ðiltadarþiuose. VadovaujantA.Þukauskui, Vilniaus universitete suku-riami keli eksperimentiniai árenginiai au-galams apðviesti ðviestukø spinduliuote.Moderniausiu ið jø galima sukomponuotiapðvietimo spektrà ið aðtuoniø spektriniølinijø, atitinkanèiø ávairiø fitopigmentø su-gertá, kaitalioti ðá spektrà sulig kiekvienaauginimo valanda, naudoti ávairios truk-mës ðviesos impulsus. Šviestuvai áren-giami Lietuvos sodininkystës ir darþinin-kystës institute, prof. Pavelo Duchovskiolaboratorijoje, kur 2003 m. prasideda pir-mieji eksperimentai. Bendras fizikø ir au-galø fiziologø darbas (vienas pirmøjøValstybinio mokslo ir studijø fondo Aukð-tøjø technologijø programos projektø)duoda daug naujø rezultatø – valdomospektro apšvietimas leidþia veikti augaløvystymàsi ávairiais morfogenezës tarps-niais (dygimo, þydëjimo, ðakniavaisio for-mavimo ir kt.). Naudodami naujas kieta-kûnio apðvietimo galimybes, per keletàmetø Lietuvos mokslininkai iðmokstasparèiau formuoti ðakniavaisius, spartintiþydëjimà, keisti maistiniø medþiagø ir fi-tohormonø, tokiø kaip biologiðkai akty-vûs antioksidantai, kieká augaluose. Norsðviestukø kaina nuolat krinta, ji vis darper didelë, kad kietakûná apðvietimà bû-tø galima naudoti viso augimo ciklo me-tu. Todël imamos kurti pramoninës tech-nologijos, pagrástos kietakûniø ðviestu-vø naudojimu tik tam tikru augalo vysty-mosi tarpsniu. Viena tokiø technologijø,leidþianti gerokai sumaþinti nitratø kiekálapinëse darþovëse jas trumpà laikà ap-dorojus tam tikros spektrinës sudëtiesðviesa, jau patentuojama.

Profesoriaus Artûro Þukausko veiklatuo nesibaigia: mintyse – naujos idëjosir ðviesos technologijø projektai, labora-torijoje – ádomios uþduotys studentams,ant stalo – lietuviðko vadovëlio apie pus-laidininkinius ðviestukus metmenys.�


988 m. Kijeve rusø kunigaikðtis Vla-dimiras priëmë krikðèioniðkà pravoslavøtikëjimà ið Bizantijos graikø, ir jis ne tikiðsilaikë iki pat 1653 metø, bet ir buvopripaþintas nekintanèia nacionaline ðven-tove. Atëjus á valdþià patriarchui Nikonui,1653–1666 m. buvo ávykdyta (daugiau-sia dël politiniø motyvø ir patriarcho am-bicijø) rusø pravoslavø cerkvës reforma.Jis ir jo ðalininkai, siekdami unifikuoti baþ-nyèià ir teologinæ sistemà Rusijoje, jà su-derinti su Balkanø ir kitø ðaliø staèiatikiøreliginëmis apeigomis, ëmësi baþnyèiosreformos – naikino baþnytiniø knygø beiapeigø skirtumus ir nevienodumus, pa-keitë arba panaikino kai kuriuos papro-èius, pvz., nusilenkimà iki þemës, persi-þegnojimà ne dviem, bet trimis pirštais irkt. Sentikystë nuo oficialiosios staèiatiky-bës skiriasi ne tiek dogmatika, kiek litur-gija, apeigomis. Sentikiai tradiciðkai þeg-nojasi dviem pirðtais, pripaþásta tik senà-sias ikonas, aðtuongalá kryþiø. Dalis dva-sininkø (protopopai Avakumas, Danijilasir kiti) ðiai reformai nepritarë ir gynë se-nàjá tikëjimà. Vyriausybës ásakymais beikarine jëga visaip stengtasi persekioti ki-tamanius. Nepaklusæ dvasininkai buvonet fiziðkai naikinami. 1656 m. baþnyèiossusirinkimas reformos prieðininkus sen-tikius atskyrë nuo baþnyèios, o 1667 m.geguþës 26 d. Rusijos staèiatikiø baþny-èios sobore Maskvoje, kuriame ypatin-gà vaidmená vaidino Aleksandrijos pa-triarchas Pajisijus ir Antiochijos patriar-chas Makarijus, senøjø apeigø ðalinin-kai buvo prakeikti ir perduoti pasaulinësvaldþios teismui. Senojo tikëjimo pase-këjai liko be valdþios: 1665 m. buvonuþudytas vyskupas Pavelas Kolomens-kis; 1668 m. prasidëjo Solovkø vienuoly-no karinë apgultis, o kai vienuolynas bu-vo uþimtas, gyvi iðlikæ vienuoliai uþdarytiá kalëjimà; 1675 m. ið bado duobëje mi-rë bojarinë F.Morozova; po 4 metø kalëji-mo balandþio 14 d. gyvas sudegintas sen-tikiø lyderis protopopas Avakumas. Viso-je Rusijoje sentikius pradëta þiauriai per-sekioti, tremti, kankinti, bausti, deginti jøbaþnyèias, ikonas ir gyvenvietes. XVII a.antrojoje pusëje, gelbëdamiesi nuo per-sekiotojø, sentikiai pasitraukë á miðkus,dykumas, bëgo á uþsiená, dalis apsistojoPabaltijyje ir net Amerikoje. XVIII a. prasi-dëjo masinë sentikiø emigracija ið Rusi-

jos á Vakarus. Daugiau kaip tris ðimtme-èius rusø emigrantø palikuonys saugojosavo „senàjá tikëjimà“, statë maldos na-mus, puoðë juos ikonomis (ikonostasais).Naujose vietose sentikiai kûrë savo ben-druomenes, laukdami Antikristo atëjimo.Po baþnyèios susiskaldymo dël nesuta-rimø atsirado keliolika sentikiø atmainø.Didþiausios sentikiø atðakos yra popinin-kai (pripaþástantys dvasininkijà ir turintysðventikus) ir bepopiai (nepripaþástantysstaèiatikiø ðventikø ir baþnyèios). Dël so-cialiniø ir religiniø prieðtaravimø bepopiaisuskilo á daugybæ sektø ir atskalø. Estijo-je atrado prieglobstá pomorø ir fedosëji-ninkø atmainos. Senojo tikëjimo iðpaþin-tojus imta vadinti atskalûnais (raskolni-kais). Pvz., pirmoji bepopiø krypèiai pri-klausanti bendruomenë Lietuvoje ásikû-rë Girelëje (Anykðèiø rajone); 1973 m. Lie-tuvoje veikë 52 nedidelës bepopiø ben-druomenës su centru Vilniuje.

Jie patys save vadino sentikiais (rus.staroverije, staroobriadèestvo) – baþny-èios ir religinës bendruomenës, nepri-paþástanèios XVII a. rusø staèiatikiø ávyk-dytos reformos ir sauganèios senàsiasreligines tradicijas ir apeigas. Po caro1905 m. balandþio 17 d. ásakymo „ Apietikëjimo tolerancijà“ áteisintas „sentikiø“pavadinimas, pirmà kartà jie buvo pa-minëti 1795 m. rugpjûèio 13 d. Jekateri-nos II reskripte.

XVIII a. sentikiai sudarë savo bendruo-menæ Riapine: pastatë malûnà, kalvæ, ki-tø statiniø, pradëjo uþsiimti þemdirbysteir þuvininkyste. Tuo metu estai, þuvinin-kystæ laikæ þemesniu amatu, patys uþsi-ëmë tik þemdirbyste. 1718 m. dvasinisvadovas K.Fiodorovas palieka bendruo-menæ, paskiriamas ðventiku á Jamburgà(dabartiná Kingisepà) ir gauna teisæ tvar-kyti sentikiø reikalus. Gavus melagingàpraneðimà, kad pas sentikius slepiasi pa-bëgæ kareiviai, nespëjæ pasislëpti senti-kiai buvo suimti ir išveþti á Jurjevà (Tartu).Ið ten nugabenti net á Peterburgà kvosti,ir tik po metø, nepasitvirtinus skundui,paleisti, taèiau jø maldos namai bei kai-mas buvo apiplëðti.

XVIII a. pradþioje prie Èiudo (est. Pei-

pus) eþero prasidëjo maldos namø staty-ba. 1740 m. Kukitoje pastatyti maldos na-mai pabëgusio á èia novgorodieèio pirklioNikitino ir vieno ið Maskvos Morozovo ba-jorø. Jie atveþë baþnytiniø knygø, keturisvarpus, reikalingà inventoriø. Maldos na-mai buvo pastatyti kaimuose Varnja, Kal-laste, Kolkja, Kasepaa, Mustvee ir kitur. Ta-èiau jau XIX a. pirmojoje pusëje prasidëjojø naikinimas. Rusijos caras Nikolajus Iëmësi represijø prieð sentikius. Ið Rygosatëjo nutarimas uþdaryti visus sentikiø mal-dos namus, taèiau jø negriauti. Prieš sen-tikius imta kalbëti net pravoslavø baþnyèio-je, esà jie krikðtija vaikus á savo tikëjimà,vaikai gimsta nuo tëvø, kurie nesituokæ baþ-nyèioje (tuoktis sentikiai galëjo tik tarpusa-vyje, t.y. to paties tikëjimo) ir t.t. 1840 m.prie Èiudo eþero beliko tik viena maþa cerk-vë kaimelyje Kasepaa. Rusø rašytojasF.Bulgarinas, apsilankæs ðiuose kaimuose,tik gerai atsiliepia apie sentikius, jø kaimusbei buitá. Jis pastebi, kad „visi jie moka es-tø kalbà, taèiau gyvena rusiðkai“.

1832 m. sentikiams uþdrausta turëtisavo slaptas mokyklas, o jie vaikus pri-valëjo leisti á mokyklas, kurioms vadova-vo pravoslavø ðventikai. Tose mokyklo-se vaikai mokësi ne tik katekizmo, baþ-nytiniø giesmiø, bet buvo supaþindina-mi su raðymu bei aritmetika. Nepaisantto, XIX a. antrojoje pusëje gana plaèiaibuvo organizuojamos „tetø“ mokyklos,kuriose dëstë daugiausia moterys, iðma-nanèios baþnytinius paproèius bei mo-kanèios skaityti baþnytines knygas. „Te-tø“ mokyklose daug dëmesio buvo krei-piama á giedojimo pamokas – jaunimasrengiamas baþnytiniams chorams.Turtin-gieji sentikiai mergaites siøsdavo á Peter-burgà ar á Pskovà, kur jos buvo moko-mos dainavimo, skaitymo, kad gráþusiosgalëtø ne tik giedoti maldos namuose,bet ir mokyti kitus. Maskvoje ir Peterbur-ge buvo perkamos ranka raðytos „seno-jo“ raðto knygos ir vëliau perraðomos.Sentikiai nebuvo prieð mokslà, ðvietimà,taèiau jie norëjo, kad nebûtø iðkraipomasðventasis raðtas bei jø paproèiai.

Skleisti oficialias þinias apie sentikiøreliginá gyvenimà buvo uþdrausta. Ikonøtapyba, baþnytinës knygos ir þenklinis gie-dojimas – svarbûs sentikiø kultûriniai klo-dai, kurie yra maþai ištirti, o sentikybë Lie-tuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje dau-gelio þmoniø suprantama kaip sena, ta-èiau beveik neþinoma ir ðiek tiek paslap-tinga religija. Turtingieji sentikiai statyda-vo maldos namus lyg ir savo šeimai ir pa-gal tai maldos namai ir buvo vadinami.Hierarchiniai laiptai buvo sunaikinti daresant patriarchu Nikonui, tadël religinësbendruomenës iðsirinkdavo dvasinius va-dovus ið savo bendruomenës: tai turëjobûti per 40 metø amþiaus, mokytas, nusi-

Rusø sentikiai

Estijoje

Prof. Aleksandras VITKUS


manantis apie baþnytinius reikalus, gar-bingas, turintis autoritetà þmogus. Senti-kiø ypatinga maldos apranga: vyrai dëviaziam – ilgus krentanèius viršutinius dra-buþius siauromis rankovëmis, pasiûtus išjuodos medþiagos (nebûtinai visi juos tu-rëjo, bet vadovas privalëjo turëti), mote-rys – sarafanà-pavilktinæ, taip pat pasiûtàið juodos medþiagos, o per pamaldas pri-sidengia galvà skarele. Todël visos turëjodidelæ skarelæ, kurià po smakru susegda-vo segtuku, nes buvo draudþiama jà su-siriðti. Pamaldø metu sentikiai bûtinai nau-dojosi poteriø pynëmis (lestovki) ir kilimë-liu (podruchnik). Krikðèionys poteriø py-nëmis naudojosi jau I amþiuje, o dabarjos išliko tik pas sentikius. Jos naudoja-mos, kad bûtø lengviau maldas skaièiuo-ti. Podruchnik – nedidelis maldos kilimë-lis buvo dedamas prieð save ant grindø,kad atliekant nusilenkimus rankos iðliktøðvarios. Pamaldø metø vyrai stovi deðinëjemaldos namø pusëje, moterys – kairëje.Priekyje visada stovi vaikai. Pamaldos bû-davo gana grieþtos, bet iðkilmingos. Sen-tikiai iki ðiø laikø iðlaikë gyvàjá þenkliná (kab-liná) giedojimà, vadinamàjà þenklinæ gie-dosenà, kuri taip vadinama pagal natø fik-savimo bûdà nelinijine notacija – þenklais(kabliais).

Pati didþioji sentikiø šventë – Velykos,Jëzaus Kristaus prisikëlimas – gyvybëspergalë prieð mirtá. Jis ðvenèiamas trisdienas, namai išpuošiami berþeliais,daþomi kiaušiniai geltona spalva. Dvasi-nis vadovas kaime aplankydavo kiekvie-nus namus. Be tø ðvenèiø, bûdavo ir vie-tiniø, kokio nors šventojo garbei arba skir-ta cerkvei. Pvz., Piirissaaro kaime ðvæs-davo apaðtalø Petro ir Povilo. Tuomet á ðákaimà þmonës atplaukdavo valtimis ið vi-sos Prieèiudës kaimø ir ðvæsdavo net ke-lias dienas. Svarbi buvo þvejø globëjo Ni-kolajaus Stebuklingojo dienos ðventë.Prieèiudëje bûdavo ir ðeimos ðvenèiø:vestuvës, krikðtynos. Tuoktis galëjo tik topaties tikëjimo jaunuoliai iš savo arba kitokaimo. Pirðtis pas jaunàjà vykdavo vëløvakarà, kad bloga akis nenuþiûrëtø. Pir-ðlius siøsdavo kaip ir pravoslavai, taèiau

davo prie mirusiojo. Á laidotuves ateida-vo visas kaimas ir visi já paþinojusieji iðgretimø kaimø. Prieð karstà neðdavo iko-nà, karstas bûdavo uþdengiamas audek-lu. Uþ karsto ëjo dvasinis vadovas ir ikikapiniø laidotojai giedodavo „Ðventasdieve“. Po laidojimo bûdavo gedulingipietûs. Po mirties 3, 9 ir 40 dienà buvopriimta melstis uþ mirusájá.

Kitø tikëjimø þmones labiausiai ste-bino tai, kad sentikiai naudojo skirtingusindus sau ir svetimiems. Sveèius vaiðin-davo ið vienø indø, o patys valgydavoið kitø.

Prieèiudëje labai paplitæs virdulys –samovaras. Èia buvo geriama daug ar-batos. Vandená imdavo tik ið eþero, to-liau nuo kranto. Ádomiausia tai, kad sen-tikiams draudþiama gerti arbatà, o èiatam nusiþengta todël, kad valgant þuváþmogø troðkina. Valdant Petrui I Rusijojepaplito rûkymas, taèiau sentikiai mano,kad tai velnio išmonë, ir retai kas tam nu-siþengia ir dabar.

XX a. atneðë daug permainø sentikiøgyvenime. 1920 m. Estijai tapus nepri-klausoma, iðkilo sienø klausimas. Rusai,pagavæ estø þvejus, sodindavo á kalëji-mus, o nuo 1933 m. ir apkaltindavo ðni-pinëjimu. Bet svarbiausia, kad sentikiaineteko rinkos: Maskvos, Peterburgo,Pskovo turgûs buvo jiems uþdaryti (kaipir ðiandien). Tada sentikiai vietoj þvejybosëmë verstis darþininkyste (augindavo vi-siems þinomus sentikiø svogûnus, agur-kus, cikorijà). Antra vertus, sentikiai ëmëpalaikyti ryðius su sentikiø dvasiniu cen-tru Rygoje (Grebeðnikovo bendruomenëRygoje). Jos ákûrëjas I.Zavoloko (1897–1984). Buvo leidþiamas þurnalas „Gim-tasis kraštas“ (Rodnaja storona). G.Fro-lovas Prieèiudëje bei Maskvoje ákûrë iko-nø pieðimo dirbtuves. Jo darbà tæsë mo-kiniai. P.Sofronovas (1898–1973), kurisákûrë ikonø dirbtuves ne tik Rygoje, bet irParyþiuje, Prahoje, Belgrade, net buvopakviestas pieðti á Vatikanà. Ikonø siuvi-nëjimo ðilku meno ëmësi ið Prieèiudëskilusi E.Dolgoðeva. Jos ikonos puoðiadaugumà Estijos cerkviø. Ikonos paskir-

tis – parodyti dievo pasaulio tikrumà.Kiekvienuose sentikiø namuose yra mal-dos vieta, kurioje árengiamas maþas iko-nostasas. Jis gali bûti sudarytas ið keliøarba vienos ikonos. Prieð ikonas degalempelës (lampada) – vaðkinës þvakës.

1920–1930 m. Estijos sentikiai jau tu-rëjo savo hierarchijà, organizuodavo su-vaþiavimus, á kuriuos visada atvykdavosentikiai sveèiai ið Latvijos, Lenkijos beiLietuvos. Lietuvos sentikiø bendruome-nei vadovauja Aukðèiausioji sentikiø ta-ryba (bûstinë Vilniuje).

Estijos sovietø okupacija, karas, vo-kieèiø okupacija áneðë dideliø pasikeiti-mø á sentikiø gyvenimà, bet dar dides-nës átakos turëjo N.Chruðèiovo valdymometai. Dauguma jaunimo iðvyko á mies-tus, iðtuðtëjo mokyklos. Religinis gyveni-mas ið esmës pakito. Vyriausiasis dvasi-nis Pabaltijo centras persikëlë á Vilniø. Im-ta reikalauti sentikiø sàraðø, o jie neno-rëjo propaguoti priklausymo sentikiams,nes tai kenkë jø karjerai. Á baþnyèiasvaikðèiojo vien moterys ir vyresni þmo-nës, daþnai su vaikais.

Sentikiø atgimimas prasidëjo kartu suEstijos nepriklausomybe. 1995 m. buvoatkurta Estijos sentikiø draugija. DabarEstijoje yra apie 15 000 sentikiø, priklau-sianèiø 11 bendrijø (9 ið jø Prieèiudëje).Atgimë senosios tradicijos. Ðvenèiant re-ligines ðventes dalyvauja visos bendruo-menës. Viena opiausiø sentikiø proble-mø – vagystës ið maldos namø, ypaè se-nøjø ikonø, kurios turi paklausà ne tik Es-tijoje, bet ir uþsienyje.

Ar išnyks sentikiai Estijoje? Vargu.Dabar pomorai yra pati didþiausia sen-tikiø bepopiø atðaka, turinti ið viso 1,2mln. tikinèiøjø. Oficialus pomorø pava-dinimas – Senøjø staèiatikiø pomorøbaþnyèia. Jø parapijos veikia Lietuvoje,Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Baltarusijo-je, Ukrainoje ir Rusijoje.

Jau greitai Estijos sentikiai švæs 450metø jubiliejø, kai jie apsigyveno Prieèiu-dëje. Prieèiudë ypatinga tuo, kad èia Èiu-do eþeras sieja tris tautas – rusø, estø irvokieèiø. Estams – tai Peipsi, estø epoherojus Kalevas plaukë á Pskovà lentø;rusams Èiudo eþeras susijæs su Aleksan-dro Nevskio vardu, nes 1242 m. èia Le-do mûðyje buvo sumuðti vokieèiø riteriai.Be to, Prieèiudë susijusi ne tik su iðnyks-tanèiu ir vël atsirandanèiu pasieniu, betir su dviejø tautø – estø ir rusø, kuriosdaugiau kaip 300 metø gyvena viena ða-lia kitos, kultûromis.

Tartu–Varnja

jie bûdavo jauno-jo giminës: moti-na, brolis. Vestu-ves keldavo pra-ëjus kelioms die-noms po pirðlybø.Sentikiø ðeimosbûdavo daugia-vaikës, gimdyda-vo namuose.

Ypatingas bu-vo mirusiojo lai-dojimo paprotys.Prieð laidojimà 3–4 þmonës giedo-

�

Sentikiø cerkvë


Lietuvoje kasmet maþëja gyventojøprieaugis tûkstanèiui gyventojø, pernai jispasiekë „rekordiná” lygá – 3,8.

Toliau didëja mirtingumas. Taèiau vi-dutinë gyvenimo trukmë pamaþu ilgëja(72,1 metø). Ðis rodiklis kaip tik atspin-di sveikatos, visuomenës ir ðalies laimë-jimus. Taigi galima daryti iðvadà, kadkuo labiau iðsivysèiusi ðalis, tuo skirtu-mas tarp vyrø ir moterø gyvenimo truk-mës yra maþesnis.

Toliau pastebimos gyventojø senëjimotendencijos. Vyresniø nei 60 metø þmo-niø proporcija didëja ir jie sudaro daugiaukaip 20 proc. Lietuvos gyventojø.

Didëja miesto ir kaimo gyventojø svei-katos rodikliø skirtumai. Vidutinës kai-mo vyrø gyvenimo trukmës skirtumaspastaruoju metu padidëjo nuo 3,4 iki 4,1metø, moterø – nuo 1,9 iki 2,5 metø.

Neseniai þiniø sraute ðmëkðtelëjo þi-nia apie Statistikos departamento prieLRV pirmà kartà atliktà Lietuvos gyven-tojø sveikatos tyrimà, kaip gyventojai pa-tys vertina savo sveikatà. Iðaiðkëjo visainedþiugiø dalykø.

Lietuvos gyventojø sveikatosávertinimas

Statistikos departamentas pirmà kar-tà apklausë Lietuvos gyventojus, kaip jievertina savo sveikatà, naudojasi medikøpaslaugomis. Tyrime dalyvavo 9 tûkst. 15metø ir vyresniø gyventojø.

Apklausos rezultatai parodë, kad be-veik kas antras Lietuvos gyventojas (ðáskaièiø sudarë ir vyrai, ir moterys) savosveikatà vertino kaip gerà arba labai ge-rà, 40 proc. – kaip vidutinæ ir 13 proc. –kaip blogà ar labai blogà.

Vyrai savo sveikatà vertino geriau neimoterys. Kas antras vyras nurodë, kadserga kokia nors lëtine liga arba turi ilga-laikiø sveikatos sutrikimø. Moterø, turin-èiø ilgalaikiø sveikatos problemø, dalisbuvo didesnë negu vyrø, atitinkamai 59ir 44 procentai. Per metus iki apklausoskokia nors lëtine liga sirgo kas antras gy-ventojas. Penktadaliui gyventojø buvodiagnozuotas padidëjæs arterinis kraujo-spûdis, kas deðimtam – reumatoidinis ar-tritas (artrozë, sànariø uþdegimas). Kitoslabiau paplitusios gydytojo diagnozuo-tos ligos buvo lëtinis bronchitas, migre-na ar daþnas galvos skausmas, skran-dþio ar dvylikapirðtës þarnos opa, lëtinisnerimas ir depresija.

Vieni sveiki, kiti ligoti

Pagrindinis rezultatas, kurá optimis-tai ir pesimistai gali apversti kaip nori,toks: pusë Lietuvos gyventojø turi ilga-laikiø sveikatos problemø arba pusë Lie-tuvos gyventojø laikë save sveikais. Dau-giau nei pusë (55 proc.) vyrø ir 40 proc.moterø nurodë, kad jø sveikata gera ar-ba labai gera. Taip pat 44 proc. moterøir treèdalis vyrø teigë, kad jø sveikata yravidutiniðka. Kas deðimtas vyras ir kasðeðta moteris vertino savo sveikatà kaipblogà arba labai blogà.

Nors sveikø þmoniø pas mus maþo-ka, kai kuriais rodikliais (pavyzdþiui, ap-kûnumu) á europieèius esame panaðûs.Mus itin skiria atsainus poþiûris á savosveikatà, jei nesakytume, kad rûpinima-sis sveikata yra „vaistø valgymas“. Þmo-nës persidirba, „sveiksta“ darbo metu,vartoja vaistus, daþnai gerai neþinoda-mi jø poveikio.

Vaistai – „sveikatos“ vedliai

Lietuvoje labai paplitæs vaistø vartoji-mas. Tyrimo metu gydytojo paskirtus vais-tus vaistus vartojo apie 1,1 mln., arba dau-giau nei treèdalis 15 m. ir vyresniø ðaliesgyventojø, o gydytojo nepaskirtus – net1,6 mln., arba daugiau nei pusë gyven-tojø. Daugiausia (19 proc.) Lietuvos gy-

ventojø vartojo gydytojo paskirtus vaistusnuo padidëjusio arterinio kraujospûdþio,nuo ðirdies ir kraujagysliø ligø (11 proc.),sànariø skausmo (8 proc.), migdomuo-sius (7 proc.). Ið gydytojo nepaskirtø vaistøvitaminus vartojo 35 proc., nuskausmina-muosius – 19 proc. gyventojø.

Prasèiausi – dantys

Lietuvoje sparèiai daugëja bedanèiø.Visus dantis turi tik apie 23 proc. gyven-tojø. Odontologo paslaugø þmonës at-sisako dël didþiuliø eiliø valstybinëse po-liklinikose ir dël neákandamø kainø (apie200 litø uþ paslaugà) privaèiuose odon-tologijos kabinetuose (ar ástaigose).

Statistikos departamento duomeni-mis, beveik 7 proc. þmoniø neturi në vie-no savo danties. Deðimtadalis visø lietu-viø pas odontologà lankosi labai retai ar-ba visai pas já neuþsuka. Dël to daugiaunei penktadalis lietuviø neturi daugiaukaip 10 savø dantø, o apie 200 tûkst.þmoniø savø dantø neturi në vieno.

Blogai regime ir girdime

Didelë problema yra regëjimo sutri-kimai – daugiau nei pusë apklaustøjøneapsieina be akiniø, 7,5 proc. gyvento-jø eiti ar lipti laiptais gali tik pasiramsèiuo-dami lazda. 5 proc. apklaustøjø bûtinasklausos aparatas, bet net trys ketvirtada-liai jo neturi.

Bijome skiepø ir vëþio prevencijos

Tyrimo rezultatai parodë, kad preven-ciniø priemoniø vartojimas nëra labai pa-plitæs. Nuo gripo per metus pasiskiepijotik 6 proc. gyventojø, nuo erkinio encefali-to – 2 proc. gyventojø. Kas antras þmogustyrësi gliukozës koncentracijos kieká krau-jyje, o 40 proc.– cholesterolá. Mamografija,svarbia krûties vëþio ankstyvo nustatymopriemone, bent kartà gyvenime pasinau-dojo kas ketvirta 20 metø amþiaus ir vyres-në moteris, o per praëjusius metus gim-dos kaklelio tepinëlio tyrimai bent kartà gy-venime buvo atlikti 77 proc. moterø, o perpraëjusius metus – 28 procentams.

Nauja liga – antsvoris

Nutukimas – sparèiai kylanti grësmëmûsø visuomenei. Statistikos duomeni-mis kas treèias þmogus Lietuvoje turi ant-svorio, kas septintas – nutukæs. Didelëdalis 25–34 metø vyrø turi per didelá kû-no svorá ir tik ketvirtadalis tokio pat am-þiaus merginø sveria per daug.

Ðiuo atþvilgiu pirmauja italës – tik 12proc. jø turi antsvorio. Labiausiai nutu-kusios (20 proc.) jaunos britës (net 47proc.), o storuliø daugiausia Maltoje irJungtinëje Karalystëje. Tarp vyresnio am-þiaus þmoniø labiausiai nutukæ vokieèiai,britai, graikai, Kipro gyventojai.

Lietuvos

JuozasVytautasBAUÞYS

Sociologijosmagistras

Kasmet Seime skaitomi metiniai Sveikatos tarybos nacionali-nës sveikatos praneðimai, o praëjusiø metø itin iðsiskyrëniûrumu: gyventojø sveikatos rodikliai blogi ir toliau prastë-ja, o tie nedaugelis, kurie gerëja, gerëja taip lëtai, joggalimybës kada nors pasivyti Europà tampa labai miglotos.

sveikatosstatistika


Rûkome daugiausia ES

Lietuviai vyrai vieni didþiausiø rûkaliøES, o mûsø moterys rûko bene maþiau-siai. Lietuvoje kasdien rûko 42 proc. vy-rø ir 10 proc. moterø. Daugiau uþ lietu-vius rûko tik latviai ir estai, o tarp moterø– lietuvës bene maþiausiai rûkanèios ES(maþiau rûko tik portugalës).

Tyrimas atskleidë, kad lietuviai geriaalø ne daugiau nei kitos Europos tautos.

Jauni vyrai daþnai geria alø, mergi-nos sidrà ir alkoholinius kokteilius, o vy-resni þmonës geria stipresnius gërimus– degtinæ, brendá, likerá. Taèiau nuolat, be-veik kasdien geriantys prisipaþino apieðimtà tûkstanèiø ðalies gyventojø. Beveiktiek pat prisipaþino, kad geria vieni. Daþ-niausiai geriama vakarëliuose, per ðven-tes, taip pat baruose ir kavinëse. Net 22tûkst. þmoniø prisipaþino, kad nebijo gertinet sësdami prie vairo.

Tyrimai pravers priimant sprendimus

2005 m. daugiausia gyventojø mirënuo ðirdies ir kraujagysliø ligø bei pikty-biniø navikø. Pagal mirtingumo rodikliusmes pirmaujame Europoje,– tikina Sta-tistikos departamento prie LRV Sociali-nës apsaugos ir sveikatos statistikos sky-riaus vedëja Aldona Ablingienë.

Specialistës teigimu, tyrimo rezultatusapibendrinti ir ávertinti bei pateikti rekomen-dacijas statistikos specialistams padëjoKauno medicinos universiteto (KMU)mokslininkai. „Tikimës, kad á tyrimo iðva-das atkreips dëmesá ne tik Sveikatos ap-saugos ministerija, bet ir politikai, Seimonariai, o atsiþvelgiant á jo rezultatus buspriimti sprendimai. Toks kaip tik ir buvovienas tyrimo tikslø“, - sakë A.Ablingienë.

Tarp specialistø rekomendacijø vienasvarbiausiø – sveikatos politikai turëtødaugiau dëmesio skirti lëtiniø ligø kontro-lës ir profilaktikos programoms, veiksmin-gam jø ágyvendinimui. Jos turëtø tapti vie-na iš prioritetiniø sveikatos prieþiûros kryp-èiø. Nors pastaraisiais metais deklaruoja-mas dëmesys ligø prevencijai ir profilakti-kai, rezultatais kol kas pasigirti negalime.

Šalis Vyrai Moterys(proc.) (proc.)

Airija 86 88Kipras 84 78Nyderlandai 81 75Belgija 80 75Danija 79 72Švedija 78 71Austrija 77 72Graikija 77 69Ispanija 73 63Malta 73 66LIETUVA 50 55

Sveikiausiø ðaliø vienuoliktukas(savo sveikatà vertino gerai arba labai gerai)

Naujà ir netikëtà þinià iðgirdau ið sa-vo bièiulio ir kolegos prof. Masanorio Ka-dzi (Masanori Kaji - angl. variantas) iðTokijo technologijos instituto. Jis yramokslo istorikas, pagarsëjæs pasaulyjesavo studijomis apie Dmitrijø Mendele-jevà ir periodinæ elementø sistemà. Gi-lindamasis á tai, kas slypi Peterburgo ar-chyvuose, atrado dokumentus, pagal ku-riuos galima atkurti vienà iki ðiol neþino-mà Mendelejevo ir jo ðeimos gyvenimoepizodà. Apie tai, remdamasis savo ko-legos duomenimis, ir papasakosiu.

Apie Mendelejevo sûnø1865 m. sausio 2 d. Dmitrijaus Men-

delejevo ðeimoje gimë sûnus Vladimi-ras. Sulaukæs 19-os jaunuolis baigë Jû-reivystës mokyklà, 1884 m. tapo Rusi-jos karo laivyno karininku, o po 12-osmetø vedë Varvarà Lemoch. Deja, su-laukæs 33 metø, jis susirgo gripu ir mi-rë. Trumpai gyvenusio vyriðkio gyveni-me buvo lemtingas epizodas, susiejæsMendelejevø ðeimà su Japonija.

Rusijos caraitis Nikolajus Aleksandro-vièius Romanovas karine fregata „Pa-miatj Azova“ 1891 m. atplaukë á Japoni-jà. Bûsimojo caro programoje buvo nu-matyta aplankyti keletà miestø: Nagasa-ká, Kagosimà, Kobà, Kiotà ir Otsu. Á ðá ka-ro laivà D.Mendelejevas buvo „átaisæs“savo sûnø, kad atvësintø jo galvà, plyð-tanèià po „nelaimingos“ meilës nuotykio.

Netoli Kioto, maþame Otsu mieste-lyje nutiko netikëtas incidentas: kaþkoksekstremistas (tuomet vadintas revoliu-cionieriumi) pasikësino á Rusijos impe-rijos sosto pretendentà. Apþiûrëti ávykiovietos ir jà nufotografuoti buvo pasiøstidu karininkai ir keli jûreiviai. Tarp jø bu-vo leitenantas Vladimiras Mendelejevas.Nors dar nepavyko aptikti to ávykio nuo-traukø, taèiau manoma, kad fotoapara-tu naudojosi Vladimiras. Tiesa, Japoni-joje yra išlikusios vietinio fotografo da-rytos rusø jûreiviø nuotraukos.

Surasti dokumentai liudija, kad frega-ta „Pamiatj Azova“ lankësi Nagasakiouoste net keturis kartus. Bendra laivo sto-vëjimo pakrantëje trukmë siekë kone 3mënesius. Pagal Vladimiro sesers Olgosir jø tëvo laiðkø fragmentus galima atkur-ti egzotiðkà epizodà Japonijoje.

O buvo taip: Vladimiras iðlipo á kran-tà ir, ilgai nedelsæs, sudarë su jaunutejapone Taka vedybø sutartá, galiojanèiàlaivo stovëjimo laikotarpiu. Beje, taip elg-davosi beveik visi ið ávairiø kraðtø atplau-

kæ jûreiviai. Apie vienà analogiðkà, betamerikietiðkà epizodà pasaulis suþino-jo ið operos „Madam Butterfly“ siuþeto.

Apie Mendelejevo dukraitæVladimirui iðplaukus Japonijos pa-

krantëje gimë jo duktë. Iðliko jaudinan-tis Takos laiðkas, su didele meile pasa-kojantis Vladimirui apie jo dukters gimi-mà. Pagerbdama dieviðkàjà Fudzijamà,ji jai suteikë Ofudzi vardà. Laiðke ji darpriminë, kad jà su dovanëlëmis aplan-kë „Vitiazj“ laivo karininkai. Jie visi pri-paþino, kad Ofudzi ir Vladimiras yra tar-si du vandens laðai. Toliau ji raðë, kad jàištikusi nelaimë: mirusi motina, o ji likusitik su Vladimiro dukrele, neturëdama ga-limybiø sukurti áprastos šeimos. Motinasu dukrele nekantraudamos laukianèiosVladimiro ir tikinèios, kad jis jø nepamirð.Jis esàs vienintelë jas palaikanti viltis.

Vladimiras jai nusiuntë oficialiai skam-bantá laiðkelá. O po to tik tyla. SusikrimtusiTaka raðo Vladimiro tëvui laiðkà. Praneða,kad jo dukraitë jau vaikðtanti ir prašantisenelio nuotraukos, jo portretas bûtø jai irdukrai brangaus atminimo relikvija. Jaiplyštanti širdis, kad nieko neþinanti kaipdukters tëvui toliau klostosi gyvenimas.Net daþnai atplaukiantys rusø jûreiviai apietai jai nieko nepasakojantys.

* * *Mano bièiuliui Masanoriui Kadzi dar

nepavyko surasti daugiau þiniø apie Ta-kà ir jos dukrà. Vieninteliai dramatiðkoepizodo liudininkai – du iðlikæ laiðkai irTakos seneliui atsiøta nuotrauka – jojeTaka, o ant jos rankø – Ofudzi. Be to,reikëtø prisiminti, kad Vladimiras mirë,kai jo dukrelei sukako ðeðeri metukai.Dar išlikæs nepatvirtintas gandas, tei-giantis, kad Taka þuvusi per þemës dre-bëjimà Tokijuje. Apie ávykio metus gan-das nieko nesako, o toks faktas bûtøsvarbus ieðkant tikrø duomenø.

Vladimiro sesuo Olga savo prisimini-muose raðë, kad ji neprisimena nieko, kasbylotø apie jos brolio poþiûrá á japoniðkàjáepizodà. Taèiau tëvas – garsusis chemi-kas Dmitrijus Mendelejevas sielojosi dëlsûnaus „nuotykiø“ egzotiðkoje ðalyje. Jisilgai ir dosniai rëmë Takà materialiai.

Kol kas tiek apie Mendelejevo duk-raitæ Japonijoje. Manau, po metø kitøgalbût suþinosime daugiau apie èia ap-raðomà epizodà ir jo herojø – toká pana-ðø á Pinkertonà ið Amerikos karo laivo.

Prof. habil. dr.Juozas Algimantas KRIKŠTOPAITIS

Intriguojantys duomenysapie Mendelejevo dukraitæ japonæ


Senovës Egipte kiaulë, ëdanti savoparðiukus, simbolizavo dangaus deivæNut, kurios vaikai – þvaigþdës – ryte ding-davo ið dangaus skliauto, o vakare vëlatgimdavo. Kiaulë priklauso dievo – þu-diko Ozirio Seto (Sutecho) svitai. Norskiauliena Egipte buvo valgoma, taèiau jivertinta kaip neðvari. Nuoseklumu ðiuoatveju egiptieèiai nepasiþymëjo.

Visai kitaip kiaulienà vertina judëjai irmusulmonai. Jø religijos vienareikðmiðkaidraudþia vartoti kiaulienà maistui, nes më-soje bûna parazitø – trichinokokø. Taèiausvariausias argumentas – tai atsiribojimasnuo „pagoniðkø“ ir tamsiø tautø, kurioskaulæ laiko vaisingumo ir turto simboliu.

Pagonys, norëdami susilaukti vaikø, au-kodavo kiaulæ savo dievams ir ritualo me-tu valgydavo kiaulienà. Na, o turto simbo-lis – taupyklë dar ir dabar populiarus na-mø atributas. Kai norima iðimti monetas,tradicinë molinë taupyklë sudauþoma, ki-taip tariant, paaukojama. Tai daroma me-tø gale, prieð Naujuosius metus. Kiaulë ne-sàmoningai tampa laimës simboliu.

Skandinavø deivë Frëja turëjo ir kitàvardà – Syr (liet. Kiaulë). Keltø deivë „se-noji baltoji Ceridven“ buvo vaizduojamakiaule, o mitinis herojus Munananas ne-siskirdavo su savo atributu – kiaule.

Baisus šernas minimas graikø sakmë-je apie Heraklá. Ketvirtame mitinio didvy-rio þygyje buvo nugalëtas Erimanto ðer-nas, kuris gàsdino þmones ir niokojo Mi-kënø apylinkes. „Riksmu jis iðvijo þvërá iðgirios tankmës, nuginë tolyn á sniego lau-kus, nusivariusá pagavo ten virve ir nuga-beno, kaip buvo liepta, gyvà á Mikënus“,– raðë G.Ðvabas savo knygoje „Graþiau-sios antikos sakmës“ 1838–1840 metais.

Graikø teatro vaidinimuose-misterijo-se kiaulë figûravo kaip ðventas deivësDemetros gyvulys, kuris bûdavo skirtasaukojimui.

Graikø Lesbo saloje ásikûræs Mytilë-nës miestas kalë hektos vertës (2,56 g)elektrono monetas, kuriø averse buvo pa-vaizduota sparnuoto ðerno, skubanèio ádeðinæ, figûros dalis. Ði ðeðtadalio state-ro vertës vieno centimetro skersmens

Vidas ÞIGAS, dizaineris

Kiaulë (Ðernas) yra paskutinis –dvyliktas Rytø kalendoriaus metøsimbolis. Jis reiðkia garbæ. Mano-ma, kad po ðiuo þenklu gimusieji

pasiþymi gera sveikata. Ðis simbolisvertinamas kaip komunikabilumo,

gerumo, atviraðirdiðkumo,

Numizmatika irheraldika

BERNARDOBRAZDÞIONIOSUGRÁÞIMAS ÁSTEBEIKËLIUS

pasaulin keliavautikëjau ir meldþiausað niekur neþuvauo buvo dar skaudþiau

ieškojau Lietuvoskaip þiedlapiø speiguoslyg poteriai savoskaip motina languos

Mykolas KARÈIAUSKAS

Ar þinai, kad:�1977 m. Digital Equipment fir-

mos ákûrëjas sakë: „Nëra prieþas-èiø, kad kas nors norëtø kompiu-terá turëti namuose“.

�1981 m. Microsoft firmos ákû-rëjas Bilas Geicas sakë: „Vargu arkada nors kam nors prireiks dides-nës kompiuteriø atminties nei 640kilobaitø“.

Laikas paneigë visas ðias irdaugelá kitø talentingø þmoniøprognoziø.

Jonas GRIGAS

�1823 m. britø mokslininkasDionizijus Lardneris manë, jog ke-lionës traukiniais dideliais greièiaisnegalimos, nes keleiviai negalëskvëpuoti.

�1876 m. JAV prezidentas Re-zerfordas Hëjus (Haies) sakë: „Te-lefonas yra puikus Aleksandro Be-lo iðradimas, tik ar kas nors norësjuo naudotis“.

�1943 m. IBM firmos vadovasTomas Vuotsonas (Wotson) sakë:„Pasaulio rinkai reiks gal penkiøkompiuteriø“.

Bernardas Brazdþionis gimtinëje su pasvalieèiais

Vin

co

KO

RK

UÈ

IO n

uo

tr.


moneta nukalta 521–478 m.pr.Kr. Mone-tëlës reverse pavaizduota riaumojanèioliûto galva. 2001 m. Miunchene vykusia-me antikiniø monetø aukcione ðis „ðer-nas“ buvo ákainotas 1023 eurais (1 pav.)!

Klazomenø miestas-valstybë, ásikûræsJonijoje, apie 500 m.pr.Kr. kalë dviejødrachmø vertës sidabrines monetas(didrachmas) su sparnuoto ðerno at-vaizdu. Ðerno pieðinys kone juvely-riðkai pakartoja Mytilënës hektosvertës aukðèiau apraðytà monetà.Tik ðiuo atveju monetos skersmuo –18 milimetrø (2 pav.).

Graikø Jalio miestas, ásikûræs Rodosaloje, apie 500 m.pr.Kr. kalë sidabrinesmonetas taip pat su ðerno atvaizdu. Joseðernas skuba á kairæ pusæ. Jalio drachmosskersmuo – apie 25 milimetrai. Kompozi-cija aprëminta taðkiniu apvadëliu (3 pav.).

O štai Lykijos sidabrinio statero (8,15g) aversas vaizduoja paprasto, o ne sim-boliðko ðerno portretà-profilá. Monetos re-verse iðkaltas skaièius X. Stateras numiz-matikos ekspertø nuomone nukaltas500–480 m.pr.Kr. (4 pav.).

Antikinëje Romos numizmatikoje taippat pasitaiko ðerno motyvas. Þinomas si-dabrinis denaras, kuriame pavaizduotamedþioklës scena. Èia ðernas pavaizduo-tas buitiðkai, su ieties nuolauþa nugarosketeroje. Po ðernu iðkaltas lojantis medþiok-linis ðuo. Tai Romos Respublikos moneta,nukalta iki 31 m.pr.Kr. Ðis denaras priklau-so Ukrainos istoriniø brangenybiø muzie-jaus numizmatikos rinkiniui (5 pav.).

Romos imperatorius Titas (Titus Cae-sar Vespasianus Augustus, 79–81) kalë si-

Po Kiaulës þenklu

garbingumo, inteligencijos, meilësðeimai ir namams þenklas.

Archajinëse kultûrose kiaulë simbo-lizavo vaisingumà ir gerovæ. Viena-

me Maltos salos urve tyrinëtojaisurado kiaulës, maitinanèios trylika

parðiukø, atvaizdà. Ðis pieðinyspriskiriamas neolito laikotarpiui.Praëjæ Kiaulës metai buvo 1995,

1983, 1971, 1959, 1947, 1935,1923, 1911, 1899…

apsupta triukð-mingo bûrelio...“Ðioje vietoje tinka

prisiminti Airijos tarpukario laikø mone-tà, vaizduojanèià parðavedæ, apsuptàparðiukø. Tai pusës penso vertës bronzi-në moneta. Ji buvo kalama 1928–1967metais (7 pav.). Ávedus deðimtainæ skai-èiavimo sistemà, nuo 1971 m. buvo ka-lama kito dizaino pusës penso vertës mo-neta. Dabar, kaip jau þinome, Airijoje nuo2002 m. funkcionuoja eurai ir eurocen-tai, vaizduojantys keltiðkà arfà.

Meno sala, esanti tarp Ðkotijos, Angli-jos ir Airijos, vikingø buvo apgyvendintajau IX amþiuje. Ðià 558 kv. km salà valdosalos gyventojø renkamas konsiliumas ir

dabriná denarà su Romos deðimtojo legio-no simboliu – kiaule. Monetoje, nukaltoje79 m. po Kristaus, pavaizduota paprasèiau-sia kiaulë nulëpusiomis didelëmis ausimis.Á simbolá ji visai nepanaði (6 pav.).

* * *Krikðèioniðkame viduramþiø mene þi-

noma scena, kur Vieðpats iðveja velniusið apsëstojo, leisdamas nelabiesiemsperbëgti á 2000 kiauliø bandà. Vëliau vi-sos apsëstosios kiaulës þuvo nuðokusiosnuo skardþio á jûrà. Religinëje simboliko-je kiaulë buvo vertinama kaip apsirijimo

ir apsileidimo simbolis. Satyrose, nu-kreiptose prieð judëjus, sinagogà pieð-davo jojanèià ant kiaulës nugaros.

Teigiamà vaidmená kiaulë suvaidino tikbûdama atsiskyrëlio ðv. Antano atributu.Kiaulës laðiniais buvo gydomi „Antano ug-nies“ padaryti nudegimai.

Laukinë kiaulë – ðernas – yra kito ðven-tojo – ðv.Emilio simbolis.

Þmogaus pasàmonëje kiaulë yra tei-giamas gyvûnas. Aiðkinant sapnus sa-koma, kad sapnuoti kiaulæ yra gerasþenklas. Gal tai sàlygoja anatominiskiaulës vidaus organø iðsidëstymo pa-naðumas á þmogaus.

Antropologas ir psichologasEplis sako, kad „iš pirmo þvilgs-

nio kiaulë, esanti garde suparðiukais, atrodo laimin-ga ir rûpestinga pramotë,

Raktø Rûmai (House of Keys) – pats se-niausias pasaulyje renkamasis organas.Èia gyvena 68 tûkstanèiai þmoniø. Menosala – Britø Sandraugos narë. Ant savomonetø aversø kala Didþiosios Britanijosmonarchø profilius.

1995 m. buvo nukalta 1 kronos ver-tës proginë-kolekcinë moneta, kurios re-verse Airijos pavyzdþiu Meno sala pavaiz-davo kiaulæ, apsuptà bûrio parðeliø. Mo-neta be jokiø dizaino pakeitimø buvo nu-kalta ið vario-nikelio lydinio, ið sidabro(999/1000; 31,1035 g) ir aukso (999/1000; 31,1035 g). Auksiniø kronø tiraþas– 2500 vienetø (8 pav.).

* * *Rytø kalendorius yra populiarus ir kai

kuriose Afrikos þemyno valstybëse. Liberi-jos Respublika, ásikûrusi pietvakariø Afrikojeant Atlanto vandenyno kranto tarp SieraLeonës ir Dramblio Kaulo Kranto, 1997 m.nukalë 12 monetø serijà su Rytø kalendo-riaus simboliais. Ðià teritorijà Europai 1461m. surado portugalø navigatorius P.Cintra(Pedro de Cintra). 1822 m., padedant JAVvyriausybei, Liberija buvo paskelbta pirmà-ja respublika Afrikos þemyne.

Ant 5 doleriø ver-tës vario-nikelio ly-dinio monetos

(1997) re-verso pa-vaizduotaskiaulës figûros profilis, pasuktas á kairæ.Virð pieðinio puslankiu paraðytos Kiau-lës metø datos pradedant 1947 ir bai-giant 2007 metais. Po pieðiniu – grafinisKiaulës metø hieroglifas ir monetos ver-tës nuoroda – $ 5. Ðiø „kiauliø“ Liberijanukalë 4000 egzemplioriø (9 pav.).

Liberijos sprendimà 2000 m. pakar-tojo kita Afrikos valstybë – Somalio De-mokratinë Respublika (nuo 1991). Ði Ry-tø Afrikos valstybë, ásikûrusi ant Indijosvandenyno kranto, taip pat nukalë 12 mo-netø serijà su Rytø kalendoriaus simbo- �

1 pav. 2 pav.

3 pav.

4 pav.

5 pav. 6 pav.

7 pav.

8 pav.


liais. Somalio minimos monetos yra 10ðilingø vertës ir yra pagamintos ið plienuapkalto nikelio.

Ant mums rûpimos monetos rever-so iðkaltas kiaulës figûros profilis, pa-suktas á kairæ. Po figûra anglø kalba pa-raðytas uþraðas PIG (liet. kiaulë) ir data– 2000 (10 pav.).

Minëtina ir Rytø Afrikos sausumos vals-tybës – Ugandos Respublikos (nuo 1962)numizmatika. Ugandieèiai 1995 m. kiau-les nukalë ant 2000 ðilingø vertës mone-tos ir averso, ir reverso. Tai proginë-kolek-cinë sidabrinë (999/1000) moneta, sverianti30,84 gramo. Reverse puikuojasi á taupyk-læ panaði spalvota kiaulës figûros aplikaci-ja. Virð pieðinio pavaizduoti keturi rytietiðkihieroglifai, po pieðiniu uþraðyta monetospagaminimo data – 1995 (11 pav.).

* * *Mongolijos Valstybë (nuo 1990), paþy-

mëdama Kiaulës metus, 1995 m. nuka-lë trijø monetø serijà su ðernø pieðiniais.Ant 500 tugrikø vertës proginës-kolek-cinës monetos, nukaltos ið sidabro(999/1000; 31,1035 g), pavaizduotaþemæ knisanèio ðerno figûra. Ði mo-neta nukalta 2500 vienetø tiraþu.

Kompozicija su grupele ðernø yraiðkalta ant 2500 tugrikø vertës monetosreverso. Tai masyvi 65 milimetrø sker-smens sidabrinë (999/1000) moneta,sverianti 155,515 gramo. Visà monetosreverso laukà uþima realistine manierapavaizduota scenelë, kur ðernø bandasu jaunikliais knisa þemæ àþuolø giraitë-je. Ðios svarios monetos tiraþas – tik 300vienetø (12 pav.).

Þinoma ir 10 000 tugrikø vertës auk-sinë (999/1000; 31,1035 g) moneta, ku-rios reverse pasikartoja 500 tugrikø re-verso ðerno pieðinys. „Auksiniø ðernø“yra nukalta 500 egzemplioriø.

Rytø kalendorius taip pat yra populia-rus ir Butano Karalystëje. Butanas – Azi-jos valstybë, ásikûrusi Himalajø kalnynetarp Kinijos ir Indijos valdomø teritorijø. Ðikaralystë 1971 m. tapo Jungtiniø Tautø na-re. Nuo 1972 m. 2,03 mln. gyventojø tu-rintá Butanà valdo karalius Vangèukas.

1996 m. Butanas iðleido 12 monetøserijà metø Zodiako tema. Tai 300 ngul-trumø vertës sidabro (925/1000; 31,50g) „proof“ kolekcinës kokybës proginësmonetos. Ðiø monetø reversuose naiviadekoratyvine maniera, primenanèia permuges pas mus prekiaujamø meduoliøpieðinius, yra pavaizduoti metø simbo-liai. Ádomiausia Kiaulës metø moneta. Pometø simboliu – kiaule – anglø kalba ið-kaltas tekstas YEAR OF THE PIG (liet.Kiaulës metai) (13 pav.).

Kinijos Liaudies Respublika (nuo 1949m.) – didþiausia pasaulyje Rytø kalendo-riaus vartotoja – turi daugiau kaip 1,2 mlrd.gyventojø. Gausioje Kinijos numizmatikojerandame ir kiaulei skirtø monetø. 1995 m.,paþymint Kiaulës metus, buvo nukaltostrys proginiø-kolekciniø monetø serijos.

Pirmos serijos 10 juaniø vertës sidab-rinë (999/1000; 31,24 g) ir 100 juaniø ver-tës auksinë (999/1000; 31,1030 g) mone-tos vaizduoja pasikartojantá stovinèioskiaulës pieðiná.

Antros serijos 10 juaniø vertës sidab-rinë (999/1000; 20,75 g) ir 100 juaniø ver-tës auksinë (999/1000; 15,5557 g) mone-tos vaizduoja porà kiauliø. Ðios monetos

nëra apvalios, o tu-ri aðtuoniø ban-gø perimetrà.Tai tarsi nemonetoms,

o þetonams bû-dinga forma. Ma-tyt, ðios monetosgali bûti neðioja-mos kaip amuletaiar papuoðalai, aið-ku, prieð tai jas ati-tinkamai paruoðus.

Treèios serijos 10juaniø vertës sidabrinë

(850/1000; 15,0 g) ir 150 juaniø vertës auk-sinë (917/1000; 8,0 g) monetos vaizduo-ja dvi kiaules, besigananèias po lapotaðaka. Auksiniø juaniø tiraþas – 2035 eg-zemplioriai, sidabriniø juaniø tira-þas – 6790 egzemplioriø (14 pav.).

Makao pusiasalyje, prie Pie-tø Kinijos jûros ásikûrusi Makao(Macao) teritorija nuo 1999 m.turi specialø Kinijos teritorijosstatusà. Ðá kraðtà Europai 1557

m. surado portugalø navigatoriai. 16 kvad-ratiniø kilometrø ploto Portugalijos buvu-sioje provincijoje gyvena apie pusë milijo-no gyventojø.

1995 m. Makao nukalë 100 patakøvertës sidabrinæ (925/1000; 28,28 g) ir1000 patakø vertës auksinæ (917/1000;15,976 g) mone-tas, skirtas pa-þymëti Kiaulësmetams. Jø tira-þai – po 4000monetø. Rever-se vaizduoja-mas linksmasparšelis (15 pav.).

Honkongas –buvusi Britanijos kolonija (1842–1997)nuo 1997 m. yra Kinijos specialiai admi-nistruojamas regionas. Honkonge ðian-dien gyvena 6,3 milijono þmoniø. Èiaypaè iðplëtota elektros prekiø gamyba irturizmas. Laisvasis Honkongo uostas yrastambus Tolimøjø Rytø prekybos centras.Per já Kinijos prekës patenka á plaèià Ra-miojo vandenyno valstybiø rinkà.

Honkongas taip pat yra iðleidæs mo-netø su metø simboliais.

Po Didþiosios Britanijos karalienësElþbietos II (nuo 1952) vizito 1975 me-tais buvo pradëtos kalti 1000 doleriø ver-tës auksinës (917/1000) monetos. Ne ið-imtis ir 1983 m. auksinë (15,97 g) 1000doleriø vertës moneta, skirta Kiaulës me-tams paþymëti. Ji nukalta 55 tûkstanèiøegzemplioriø tiraþu. Monetos aversà puo-ðia karalienës Elþbietos II profilis (16 pav.).

Singapûro Respublika (nuo 1965), ási-kûrusi Malaizijos pusiasalio pietinëje da-lyje, taip pat ðvenèia Kiaulës metus. Mi-nëtina 1975 m. 10 doleriø vertës nikelioproginë moneta su kiaulës pieðiniu. O1995 m. buvo nukaltos dvi proginës-ko-lekcinës monetos su kiaulës pieðiniu. Tai10 doleriø vertës sidabrinë (999/1000;62,2070 g) ir 250 doleriø vertës auksinë(999/1000; 31,1035 g) monetos.

Meniškumu pasiþymi 1983 Kiaulës me-tø numizmatinë Singapûro monetø serija.Tai 10 doleriø vertës nikelio, 10 doleriø ver-tës sidabrinës (500/1000; 31,1 g) ir 500 do-leriø vertës auksinës (916/1000; 16,965 g)monetos. Jose aplink á deðinæ pasuktoskiaulës figûros profilá iðkaltas visas Rytø ka-lendoriaus simboliø rinkinys (17 pav.).

* * *Visai kità prasmæ simbolizuoja ðerno

þenklas. Vakarø pasaulyje ðernas ben-dràja prasme reiðkia þiaurumà,þvëriðkumà. Tai nuodëmës per-sonifikacija.

Anglijos karalius Rièardas III(1483–1485) savo heraldine figû-ra pasirinko Baltàjá Ðernà. PoBosvorto mûðio pralaimëjimo

�


9 pav.

10 pav.

11 pav.

12 pav.

13 pav.

14 pav.

15 pav.


Kanarø biologinë ávairovë

Kanarø pavadinimas yra kilæs nuo lo-tyniðko þodþio „canis“ (ðuo), nes pirmiejiatvykëliai ið Afrikos vienà salø iš pradþiøbuvo pavadinæ „Kanarija“ dël ten laks-tanèiø sulaukëjusiø ðunø. Ádomu tai, kadtiek nuo Europos krantø, tiek nuo pusiau-jo Kanarus skiria beveik vienodas atstu-mas – apie tûkstantis kilometrø, o nuoatogràþø geografinës ribos – tik 500 kilo-metrø. Pakrantinëse Kanarø salø þemu-mose ištisus metus karšta ir gana sau-sa; jose iškrenta tik 150–250 mm per me-tus, o oro temperatûra beveik visadaaukðtesnë nei 20oC. Šiø vietoviø augali-

KanarøProf. habil. dr.Jonas Rimantas STONIS

natûralisalos –laboratorijaevoliucijos mokslo

Kanarø salas nuo Europos krantøskiria 1100 km nuotolis, o nuo Afrikos

– tik ðimtas kilometrø. Mums,gamtininkams, Kanarai visø pirma –

tai milþiniðka natûrali evoliucijosmokslo laboratorija. Kaþkas labai

panaðaus á Galapagø salas. Prieš 20–30 mln. metø ið vandenyno gelmiø

iðkilusios vulkaninës salos buvo tikplikos uolos, visiðkai be gyvybës.Dabar salose aptinkama gausybë

endeminiø organizmø.

Pabaiga. Pradþia 2006 m. Nr.12

Šis nuostabus augalas – siauralapë agava(Agave attenuata) yra kilæs ið Meksikos.Jo þiedynas per visà augalo gyvenimà su-sidaro tik vienà kartà, uþauga iki 3 m ilgio irpaprastai nusvyra dël savo svorio; þiedaitik apie 5 cm ilgio. Ið Meksikos yra kilusiødaug agavø rûðiø, net pavadinimà Meksi-ka gavo nuo agavø, nes actekø kalba taireiðkia „vieta, kur auga agavos“

ja labiausiai palyginama su Sudanu, Etio-pija arba Afrikos savanomis. Taèiau kiektoliau nuo kranto prasideda aukðtumosir kalnø zoniðkumas. Tad ávairiø ekosis-temø (buveiniø) èia yra gausu.

Ið viso Kanarø salø vandenyse gyve-na apie 20 jûriniø þinduoliø rûðiø, beveikpusë tûkstanèio þuvø rûðiø. Apie 10 proc.visø Kanaruose aptinkamø vabzdþiø yraendemikai, o vabalø bûrio – net 35 pro-centai. Sausumos stuburiniø gyvûnø Ka-naruose yra nedaug rûðiø. Iðimtá sudarotik paukðèiai, daug jø apsistoja ir mig-ruodami, nes Kanarø archipelagas yrapaukðèiø migracijø kelyje. �

Groþëtis bugenvilijomis (Bougainvilleaglabra) nebereikia vykti á Brazilijà, nors tenjø tëvynë. Ið ten 1768 m. jas atplukdë dueuropieèiai keliautojai: L.Bugenvilis ir bo-tanikas F.Komersonas. Neaiðku, kaip ir ka-da jos ásiveisë Kanaruose, bet dabar jøten pilna. Uþauga iki 10 m aukðèio, turisumedëjusá spygliuotà stiebà, visþalius la-pus. Neapsigaukit, bugenvilijø þiedeliaigelsvi ir maþyèiai, tik prielapiai dideli ir ryð-kiai violetiniai, raudoni, geltoni arba bals-vi (jie nepatyrusiø þmoniø yra painiojamisu þiedlapiais). Ðis augalas gausiai þydiiðtisus metus ir dþiugina aká

(1485) daugelis vieðbu-èiø-smukliø savininkøsavo iðkabose BaltàjáÐernà apdairiai pakeitëkitu simboliu – Mëlynuo-ju Ðernu. Pastarasis sim-bolizavo mûðio nugalë-

tojà ir Rièardo III pagrindi-ná prieðà – Oksfordo grafà.

Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystësbajorø herbyne taip pat pasitaiko Ðernoheraldinë figûra.

Ðernas (Swinka) – tai bajoriðkas her-bas, kur raudonos spalvos lauke vaizduo-jama á deðinæ pasukta ðerno galva. Á ðer-no apatiná þandikaulá ásikibusi þmogausranka su mëlyna rankove. Heraldinis ðal-mas, vainikuotas bajoriðka karûna, turi ki-tà heraldinæ figûrà – èia vaizduojama ikiliemens merginos figûra þalia suknele. Jistovi pasisukusi á prieká, rankos ant lie-mens. Herbas Ðernas pirmà kartà buvopaminëtas X a. pirmojoje pusëje.

Kitas lenkiðkos kilmës herbas Saka-las (Sokola) baltame heraldinio skydolauke vaizduoja á kairæ pasuktà figûrà, ku-rià sudaro ðerno priekinë dalis su galvair lokio uþpakalinë dalis su uodegyte. Fi-gûra per vidurá vertikaliai perjuosta rau-donos spalvos juosta. Heraldiniame ðal-me, vainikuotame bajoriðka karûna, pa-vaizduota vertikaliai stovinèio lokio su áprieká iðtiestomis letenomis pusës ûgiofigûra. Lokys pasuktas á kairæ. XIV a. pir-mojoje pusëje Lenkijos karalius Kazimie-ras Didysis (1333–1370) ðá herbà sutei-kë broliams Sakalams, kurie vienoje me-dþioklëje narsiai nugalëjo ir ðernà, ir loká.

Lietuvoje vienintelis Troðkûnø mies-telis – Anykðèiø rajono savivaldybës se-niûnijos centras, ásikûræs greta siauruko„Panevëþys–Utena“, savo herbe turi pa-vaizduotà ðernà. Herbo apraðyme raðo-ma: „Auksiniame lauke juodas puolantisðernas su sidabrine iltimi ir akimi. Vëlia-va – herbo spalvø, laisvieji kraðtai apves-ti raudona juosta. Ploèio ir ilgio santykis

16 pav.

18 pav.

17 pav.

– 10:11“. Troð-kûnø herbo au-torius – R.Rim-kûnas (2003).Troðkûnø herbàir vëliavà Lietu-vos Respubli-kos Prezidentaspatvirtino 2003m. birþelio 2 d.(18 pav.).


Kopiant á aukðèiausià vietà Gran Kanarijos saloje –Pozo de las Nieves (beveik 2 km virð jûros lygio).O ðtai Tenerifës saloje aukðèiausias taðkas yra Teidevulkanas (vos ne 4 km virð jûros lygio)

Didþioji solandra (Solandra maxima)irgi yra kilusi iš Meksikos. Šis krûmasvyniojasi tarsi liana ant kitø krûmø ar

medþiø. Augalo dideli lapai (iki 25 cm)turi ilgà lapkotá ir yra odiðki. Þydi beveik

iðtisus metus, bet tik ne vasarà

Antoforos – tai tokie á kamanes panaðûsvabzdþiai, kuriø smëlyje padaryti lervølizdai fosilizavosi. Dabar tokiø suakme-nëjusiø lizdø kai kuriose smëlingosevietovëse galima rasti dideliais kiekiais(èia að juos supyliau á lëkðtæ, kad geriaubûtø matyti)

Ketvirtadalis visø èia auganèiø augaløtaip pat endemikai (520 rûðiø, o kai kuriøautoriø duomenimis – net 650 rûðiø). Paly-ginimui galima pasakyti, kad 75 kartus pa-gal teritorijà didesnëje Prancûzijoje tëraapie 100 endeminiø augalø rûðiø, Didþio-joje Britanijoje – apie 16, Vokietijoje – 6.

Ádomu, kad dalis Kanarø salø ende-mø gali bûti tik vienos kurios nors salosgyventojai. Pavyzdþiui, Tenerifëje yra at-rasta 140 endeminiø augalø rûðiø, kuriosneaptinkamos niekur kitur, jokioje kitojeKanarø saloje, iðskyrus ðià; Gran Kanari-joje auga apie 90 ðios salos endeminiørûðiø, La Palmoje – 40, La Gomeroje –30, kitose – po 15.

Ðtai todël apie Kanarø archipelagogamtà negalima spræsti aplankius tik vie-nà kurià nors salà. O jeigu maþai keliau-site po salà, tai iðvis gali pasirodyti, kadKanaruose yra vien vulkaninës uolos arbeveik negyvenamø pusdykumiøkraštovaizdis. Teisybës dëlei reikëtø pa-sakyti, kad Kanarø biologinë ávairovë në-

ra labai didelë. Nepamirðkime, kad sa-lø flora ir fauna visada skurdesnë neguþemyno, o Kanarai – tai vandenyno pla-tybëse susidariusios ir kaþkada visai ne-gyvenamos vulkaninës salos. Taèiau taisavitas ir ádomus regionas. Ásivaizduo-kite, kiek daug èia veiklos tokiems þmo-nëms, kurie domisi rûðiø susidarymo

�


Po liûèiø kalnø keliai galitapti nepravaþiuojami


Stelinio galijotis(Gallotia stehli-ni) – GranKanarijos salosendemikas. Šisdrieþas uþauga iki75 cm ilgio. Mintaaugalinës kilmësmaistu, norsjaunikliai iðpradþiø bûnaávairiaëdþiaiprocesais ir evoliucijos mokslu. Todël

mokslininkams Kanarai patinka...

Patarimai vykstantiems á Kanarus

Þiema arba labai ankstyvas pavasa-ris yra pats geriausias laikas keliauti á Ka-narø salas. Þiemà daþnesni lietûs, kal-nuose þydi vaismedþiai, þaliuoja veðli þo-lë, o þemumose, priekrantës zonoje, ga-li bûti net karðta. Kai ateina vasara, ásivy-rauja viskà deginanti sausa kaitra, o ne-retai pasitaiko ir smëlio audrø, atkeliavu-siø nuo paèios Afrikos. Tuo laiku turbûtdaug ádomiau Lietuvoje... Kanaruose þie-mos vidutinë temperatûra yra apie +21–24°C (nors gali nukristi iki +15°C ir daþ-niausiai naktimis bûna vësu), o vasaros– apie +26–28°C (nors daþnai ákaista irdaugiau, per +30°C). Be to, temperatû-

ra priklauso nuo salos vietovës: didþiøjøsalø pietiniø pakranèiø temperatûra visa-da 3–6 laipsniais aukðtesnë nei salosðiaurëje. Vandens temperatûra dël pra-tekanèiø ðaltøjø sroviø nëra labai didelë:þiemà bûna apie +18°C, vasarà – apie+22 (kartais +25°C). Ðiaurinës salø da-lys visada drëgnesnës ir veðlesnës, betten daþniau debesuota ir daugiau lyja.Mat salø centre esantys vulkanai, ypaèTenerifëje arba Gran Kanarijoje, pastojakelià drëgnesnëms ir vësesnëms oro ma-sëms, keliaujanèioms ið ðiaurës. Daugiauiðsilyja ðiaurëje, todël pietinës salø dalyspanaðesnës á sausas dykumas. Jeigu áTenerifës ar Gran Kanarijos salas vyktu-

mëte þiemà arba pavasará, geriau rinktispietines salø dalis, jeigu vidurvasará – ge-riau tiktø ðiauriniai salø rajonai.

Atvykstant á salas vizos nereikalingosvisiems ES pilieèiams. Lietuvaièiams uþ-tenka parodyti tik pasà. Kanarø salos yraispanø valdomos, bet turi šiek tiek auto-nomijos. Net pati ispanø kalba èia nëravisiðkai tokia pati kaip paèioje Ispanijoje,skiriasi tarmë, taip pat kalbai bûdingi por-tugališki þodþiai. Daugiausia todël, kadKanarø salos istoriniais ryðiais labai sie-jasi su Pietø Amerika, pvz., portugalø kal-bà vartojanèia Brazilija.

Natûrali gamta daugiausia išlikusi tikkalnø tarpekliuose. Kanarø natûralios eko-sistemos ypaè lengvai paþeidþiamos. Ási-vaizduokite, kas bûtø, jeigu ta „masë“ pa-jûrio paplûdimiuose pramogaujanèiø þmo-niø uþsigeistø keliauti ir po salø centrà?..Manau, todël gamtinis turizmas èia nëralabai propaguojamas. Nors paplûdimiø gy-venvietës tiesiog skendi ryðkiaþiedþiuoseegzotiniuose augaluose, taèiau gamtosmylëtojas, matyt, neieðkos gamtos stebuk-lø paplûdimyje, o vis dëlto vyks á kalnus.Kanaruose yra daug saugomø teritorijø bei4 nacionaliniai parkai, kurie aprëpia 3,4proc. salyno teritorijos. Šie nacionaliniaiparkai skirti unikalioms ekosistemomsišsaugoti: aukðtøjø kalnø – alta montana(Tenerifës saloje), endeminiø puðynø – pi-nar (La Palmos saloje), lauro sàþalynø –laurisilva (La Gomero saloje) ir áspûdingø,

Mënulio pavirðiø primenanèiø vulkaniniøekosistemø (Lanzarotëje).

Transporto sistema Kanarø salose yratikrai patogi, beveik visur galima nukaktipatogiais, ðvariais, prašmatniais vietiniaisautobusais. Maðinø nuoma taip pat ge-rai iðplëtota, taèiau daug kur keliai yrasiauri, kalnuose susisukæ kaip gyvatës,staèiais skardþiais ir todël pavojingi ne-águdusiam vairuotojui. Kai kur galimimarðrutai pësèiomis arba dviraèiais – taipats þaviausias bûdas keliauti po Kana-rø salø vulkaninius kanjonus, taèiau ke-liaujant pësèiomis didþiàjà marðruto dalávis tiek tektø vaþiuoti visuomeniniu trans-portu, o paskiau keliauti laikantis plentø.



Paþinkime Vilniaus regparkusPleèiantis Vilniaus miestui, greta tan-

kiai uþstatytø kvartalø dar iðliko nepalies-tø gamtos kampeliø. Profesoriaus Èes-lovo Kudabos þodþiais tariant „þmogusðiø ðlaitëtø þemiø tarsi vengë, jas apei-damas plëtë miestà á kitas puses“. Galtodël vilnieèiams nebûtina vaþiuoti toli uþmiesto ieðkoti gamtos prieglobsèio, pa-sigërëti neapsakomo groþio vaizdais.

Direkcija labai rûpinasi gamtos, kul-tûros paveldo vertybiø iðsaugojimu, pa-þintinio turizmo plëtra, dvasinës kultû-ros palikimo puoselëjimu, teritorijø pri-taikymu vilnieèiø poilsiui. Regioniniaiparkai tvarkomi atsiþvelgiant á gamtos irkultûros vertybiø savitumus, jø sklaidàir apsaugos formas. Savaitgaliais tûks-tanèiai vilnieèiø lankosi Verkiø rûmø par-

Paþinkime Vilniaus regNijolë BALÈIÛNIENËPavilniø ir Verkiø regioniniø parkødirekcijos vyriausioji specialistë-kultûrologë

Vilniaus mieste esantys Pavilniø ir Verkiø regioniniai parkai pasiþymi sudëtin-gu reljefu ir didele kraðtovaizdþio ávairove. Netoliese nuo centro – miðkaisapaugæ raiðkûs kalvynai su daubomis, pelkutëmis, eþerais, gilûs Neries ir

Vilnios slëniai su maþaisiais upeliais, senaisiais tvenkiniais, ðaltiniais.

parkuske, prie Þaliøjø eþerø, Sapieginës, Mar-kuèiø kalneliuose. Lankytojø patogumuiVilnios rekreacinëje zonoje árengtas 5km ilgio Pûèkoriø paþintinis takas. Pûè-koriø apylinkiø gamtos groþis puoselë-tas ir vertintas nuo seno. Jau tarybiniaislaikais Pavilniø girininkas V.LeonavièiusVilnios slënyje árengë bene pirmàjá pa-þintiná istoriná takà, kurá direkcija atnauji-no. Nuo Pûèkoriø geologinës atodan-gos atsiveria vaizdinga apylinkiø pano-rama: plaèios Vilnios terasos, þaismingikalvø, atragiø ir raguvø deriniai, miðkaisapaugusios kalvos. Takas nuo geologi-nës atodangos vingiuoja palei srauniàjàVilnià, prie kurios matomos senosiosPûèkoriø patrankø liejyklos, malûno, po-pieriaus fabriko liekanos, kiek þemiau –

Prancûziðko malûno senoji uþtvanka suðalia árengtu Belmonto pramogø ir poil-sio kompleksu. Nuo senosios uþtvankostakas kyla àþuolais apaugusiu Vilniosðlaitu, aukðta Tuputiðkiø ketera priartëjaprie geleþinkelio, staèiais laiptais nusku-ba iki þilà praeitá menanèio Pûèkoriø pi-liakalnio, stabteli Saulës laikrodþio pie-voje. Vilnieèiai mëgsta pasëdëti ant at-


gioniniusgioninius

naujintø valandas þyminèiø këduèiø, pa-sigërëti liaudies meistrø graþiai iðdroþi-nëtu aukðtu mediniu stulpu. Ðiandien ta-kas atnaujintas, jame sustatyti nauji in-formaciniai stendai, suoleliai, kryptiesnuorodos, árengti laiptai.

Pavilniø regioniniame parke ðiaismetais árengtas 7 km Sapieginës rekre-acinës zonos pësèiøjø takas, vingiuojan-tis nuo Ðilo gatvëje esanèiø gynybiniøárenginiø Antakalnio gyventojø pamëg-tu Saulës slëniu link Þolyno gatvës. Ke-liautojui neprailgs kopti aukðtais Ðvei-carijos erozinio atragio ðlaitais, vingiuo-ti painiais Iðkartø kraðtovaizdþio draus-tinio staèiasieniø raguvø labirintais. Nau-ji informaciniai stendai supaþindins suunikaliu eroziniø kalvynø kraðtovaizdþiu.

Graþiu Pavilniø regioninio parko krað-tovaizdþiu galima pasigroþëti nuo ap-þvalgos vietø, esanèiø ðalia Guriø, Ver-ðupio gatviø. Ákopus á Laimio (Liepkal-nio) kalnà, aká glosto banguotas Ribið-kiø kalvynas bei Vilniaus miesto vaizdai.Tokiø vietø, ið kuriø atsiveria vaizdingosregioninio parko ar Vilniaus miesto pa-noramos, parke yra apie 15. Ateityje ke-tinama lankomiausiose vietose árengtiaikðteles, pastatyti apþvalgos bokštus.

Ypaè tinkamas kalvotas reljefas sli-dinëjimui. Saulëtomis þiemos dienomisvilnieèiai suplûsta á Sapieginës, Ðveica-rijos, Rokantiðkiø staèius ðlaitus. AntLiepkalnio kalno árengti modernûs slidi-ninkø keltuvai, þiemos sporto invento-riaus nuomos punktas, kavinë.

Patraukli vilnieèiams ir kita Vilniausmiesto saugoma teritorija – Verkiø regio-ninis parkas. Ið sostinës centro automo-biliu jis pasiekiamas per keliolika minu-èiø. Daugeliui Europos didmiesèiø gy-

raliame gamtiniame kraðtovaizdyje: sta-èiø ðlaitø ir giliø raguvø iðraiþytame, mið-kais apaugusiame Neries slënyje. Tai 7km ilgio kelias su 35 stotimis (stacijo-mis), pasibaigiantis prie Ðv. Kryþiaus at-radimo baþnyèios. Keliaujanèius Kry-þiaus keliu gaubia miškai, pasitinka Bal-tupio (Kedrono) upelis, gilioje griovojealmantis stebuklingas šaltinis.

Verkiø regioninio parko teritorijoje ið-likæ stebëtinai daug natûralios gamtos:miðkai uþima apie 77 proc. parko terito-rijos (daugiau negu miðkingiausiameVarënos rajone), tyvuliuoja nuostabûsÞalieji eþerai – tikra palaima ne tik poil-siautojams, bet ir gamtininkams. Benedidþiausia máslë ir aká veriantis reginys– ryðkiai þalia jø spalva.

ventojø atrodytø tikras stebuklas, kadmieste, keliaujant dviraèiu ar net pës-èiomis, galima pamatyti ástabaus gam-tos groþio ir turtingos istorinës bei kul-tûrinës vertës kraðtovaizdá. Jis suside-da tarytum ið dviejø, gana skirtingø da-liø: pietinës, kurioje vyrauja kultûros pa-veldo vertybës, ir ðiaurinës, kuriai bûdin-gesnis gamtinis kraðtovaizdis.

Verkiø regioninis parkas, kaip ir Ver-kiø dvaro sodyba, pavadinimà gavo nuolegendinës vietovës, kurioje buvo ras-tas Kriviø Krivaièio sûnus Lizdeika, var-do. Tai liudija senosios ðventyklos vie-toje Verkiø rûmø parke atstatytas auku-ras. Lankytojus þavi klasicizmo stiliausVerkiø dvaro ansamblis su gausia liepøir kitø medþiø ávairove garsëjanèiu par-ku bei senøjø tvenkiniø sistema. Iki ðiødienø iðlikæ XVIII a. pabaigos vyskupo

Igno Jokûbo Masalskio statiniai: rytiniai,vakariniai rûmai, paviljonas, uþvaþiuoja-mieji namai, oranþerijos, sargo namelis,senasis paðtas, malûnas ir kiti. Architek-tûriná ansamblá sukûrë garsûs architektaiMartynas Knakfusas ir jo mokinys Laury-nas Stuoka-Gucevièius. Ansamblis menið-kai ákomponuotas á gamtinæ aplinkà. NuoVerkiø kalno apþvalgos aikðtelës atsive-ria nuostabi panorama á Neries upës vin-gius bei Vilniaus miestà. Netoliese yra irdaugiau turistus traukianèiø kultûros pa-veldo objektø: seniausias Lietuvoje vei-kiantis Naujøjø Verkiø popieriaus fabrikas,Vilniaus Kalvarijos, Staviðkiø pilkapiai.

Daþnas vilnietis uþsuka á pietinëjeparko dalyje XVII a. Vilniaus vyskupøárengtà Kryþiaus kelià, kuris sovietme-èiu buvo sunaikintas, o ðiuo metu atsta-tytas. Vilniaus Kalvarijos árengtos natû-

�


Manoma, kad jà lemia didelisiðtirpusiø karbonatø kiekis poþemi-niame vandenyje, kuriuo ir maiti-nami Þalieji eþerai. Ypaè ádomusyra Balsio eþeras, kurio statûs, mið-kingi ðlaitai, iðkilæ virð vandens iki40 m, beveik tiek pat nusileidþia povandeniu, tiesiog smigdami þe-myn. Gretimoje rinoje tyvuliuojan-tys Gulbino ir Maþojo Gulbino eþe-rai pûpso lyg ant kalno – net 20 maukðèiau Balsio eþero. Verkiø re-gioniniame parke, Eþerëliø geo-morfologiniame draustinyje, telkðoper 10 maþesniø eþerëliø ir tvenki-niø, èia ir Neris su didingais vin-giais, su savo maþaisiais Rieðës,Turniðkëlës, Verkës, Baltupio (Ked-rono) intakais, nuo ðlaitø alman-èiais upeliais ir ðaltiniais.

Verkiø regioniniame parke rek-reacinës teritorijos iðsidësèiusiosprie Þaliøjø eþerø, taip pat miðkuo-se. Geriausios sàlygos trumpalai-kiam poilsiui gamtoje yra sudary-tos prie Balsio eþero. Èia árengtaspaplûdimys, eþere galima irstytisvaltimis, kurios èia pat ir nuomoja-mos, budi gelbëtojai. Nuo medi-nio tilto ties maudykle bei ið regyk-los, árengtos ant stataus rytinio eþe-ro ðlaito, atsiveria puiki panoramaá eþerà. Greta Gulbino eþero lan-kytojø laukia árengta poilsiavietë sumiðko baldais ir lauþavietëmis. PoVerkiø regioniná parkà rekomen-duojamos paþintinës kelionës Þa-liøjø eþerø kraðtovaizdþio, Eþerë-liø geomorfologinio draustiniø ta-kais, Verkiø dvaro sodybos ornito-loginiu, parko bei jo apylinkiø ta-kais, maþøjø upeliø – Rieðës, Tur-niðkëlës pakrantëmis, unikaliu Kry-þiaus keliu ar jo atkarpomis.

Nuo Santariðkiø transportoþiedo iki Þaliøjø eþerø regioninioparko miðkais ir laukymëmis vin-giuoja 6 km ilgio dviraèiø takas suinformaciniais stendais bei trum-po atokvëpio aikðtelëmis. Direkci-ja kiekvienà ðeðtadiená organizuo-ja paþintinius þygius roþiniais dvi-raèiais po Verkiø regioniná parkà,norintys prisijungia su savais dvi-raèiais. Neprailgsta marðrutas permiðkus, pasipuoðusius eþerëliøvirtine, tarpueþerëje aká dþiuginaàþuolø, liepø giraitës, netgi vaka-rø taigà galima iðvysti. Pavasaráskleidþiasi graþuolës plaèialapësklumpaitës, kuri áraðyta á LietuvosRaudonàjà knygà, þiedai. Keliau-tojai suþino apie Þaliøjø eþerøkraðtovaizdþio draustinio turtingàbiologinæ ávairovæ, apie Europos

mastu saugomas miðkø buvei-nes, retus augalus bei gyvûnus.Paèios vertingiausios gamtinësbuveinës, paukðèiø apsaugaisvarbios teritorijos yra átrauktos áeuropinës svarbos saugomø teri-torijø tinklà „Natûra 2000“, Verkiøregioniniame parke mokslininkaiiðskyrë penkiø tipø buveines, að-tuonias gyvûnø ir tris augalø rû-ðis. Tai eþerai su menturdumbliøbendrijomis, vakarø taiga, plaèia-lapiø ir miðrûs miðkai, þoliø turtin-gi eglynai, griovø, ðlaitø miðkai,plaèialapës klumpaitës, skiauterë-tojo tritono, ðarvuotosios skëtës,niûraspalvio auksavabalio popu-liacijos. Direkcija rûpinasi ðiø uni-kaliø gamtos kompleksø iðsaugo-jimu nepamirðdama vilnieèiø tu-rizmo ir poilsio.

Ðiais metais lankytojams pri-statysime gamtos takà Eþerëliø ge-omorfologiniame draustinyje. Tailabai savitas ir ádomus kraðtovaiz-dþio kompleksas – ðiaurës-pietøkryptimi besidriekiantys duburiaisu maþais ledokarstinës kilmëseþerëliais. Èia iðtisa maþø uþdarø,tarpusavyje nesusisiekianèiø eþe-rëliø bei pelkëtø daubø virtinë. Ne-didelëje teritorijoje moksleiviai ga-lës susipaþinti su vienodos kilmës,bet skirtingo amþiaus eþerëliais.

Regioninio parko direkcija kvie-èia á paþintines ekskursijas pësèio-mis, dviraèiais, automobiliais, sa-vaitgaliais organizuoja paþintiniuspësèiøjø bei dviraèiø þygius ádo-miausiais parko marðrutais. Ypaèpamëgo vilnieèiai sekmadieniniuspaþintinius pësèiøjø þygius, á ku-riuos susirenka ðimtai ávairaus am-þiaus þygeiviø. Direkcija siûlo paþintiparkø teritorijas ávairiais metø laikais.

Daug dëmesio skiriama senø-jø lietuviø tradiciniø, aplinkosaugi-niø bei etnokultûriniø ðvenèiø or-ganizavimui. Kartu su parko gyven-tojais, moksleiviais ðvenèiamos Uþ-gavënës, pavasario lygiadienis,Vëlinës, Kalëdos, paukðèiø sutik-tuvës, rudeninës palydos. Tûks-tanèiai vilnieèiø susirenka á Verkiørûmø parkà ðvæsti vienos seniau-siø lietuviø kalendoriniø ðvenèiø –tradicinës Rasos ðventës.

Daug ádomiø marðrutø, graþiøðvenèiø gali rasti kiekvienas, be-silankantis Pavilniø ir Verkiø re-gioniniuose parkuose.

Pavilniø ir Verkiø regioniniøparkø puslapis internete:www.pavilniai-verkiai.lt

�

Fiziologijos ir medicinos srityje

Andrew Z. Fire (Stanfordo univer-sitetas, Medicinos mokykla, JAV) irCraig C. Mello (Masaèiûsetso univer-sitetas, Medicinos mokykla, JAV) uþRNR interferencijos – genø slopinimàdvispiralinëje RNR – atradimà.

2006 metø Nobelio ir Abeliopremijø laureatai

Fizikos srityje

John C. Mather (NASA God-dard Kosminiø skrydþiø centras,JAV) ir George F. Smoot (Kaliforni-jos Berklio universitetas, JAV) uþkosminës foninës mikrobanginës ra-diacijos anizotropiðkumo ir jos spek-tro atitikimo absoliuèiam juodojo kû-no spektrui atradimà.

Chemijos srityje

Roger D.Kornberg(Stanfordouniversitetas,JAV) uþ eukario-tø transkripcijosmolekuliniøpagrindøtyrimus.

Literatûrospremija skirta

Orhan Pamuk(Turkija) uþ jogimtojo miestomelancholiðkossielos paieðkas iratrastus naujuskultûrø susidûri-mo simbolius.

Taikos premijaskirta

MuhammadYunus irGrameenbankui (Bangla-deðas) uþ jøpastangassukurti ekono-minio ir sociali-nio vystymosipagrindusvienoje iðneturtingiausiøAzijos ðaliø.

Ekonomikos srityje

Edmund S.Phelps (Kolum-bijos universi-tetas, Niujorkas,JAV) uþ trumpa-laikiø ir ilgalaikiøefektø tarpusavioryðio makroeko-nomikoje analizæ.

Daugiau informacijos galima rastiinternete: nobelprize.org, www.abel-prisen.no

Parengë Paulius JURKUS

Norvegijos mokslø akademi-ja Abelio prizà uþ nuopelnusmatematikos srityje skyrë Len-nart Carleson (Karaliðkasistechnologijos institutas, Ðvedija)uþ jo didelá ir konstruktyvø ánaðàá harmoninæ analizæ ir tolygiø di-naminiø sistemø teorijà.


Pastarøjø deðimtmeèiø ,,Mokslo irgyvenimo” puslapius pavarèius

Jauèiasi gerai

Docentas Jurgis Elisonas (1889–1964) prieð karà dëstë zoologijà Dot-nuvos þemës ûkio akademijoje. Kartàpas já atëjo studentaujantis jaunuolislaikyti egzamino. Jam buvo liepta pa-pasakoti apie kirstukà. Studentas pa-galvojo ir sako:

– Kirstukas yra toks gyvulys, kurisgyvena jûros dugne, minta moliuskaisir jauèiasi gerai.

Iðklausæs toká iðsamø atsakymà,doc. J.Elisonas tarë:

– Ir tamsta jauskis gerai, bet egza-mino laikyti ateikite po metø…

�

Kaip studentas karvæ „prajuokino“

Vilniaus universiteto Teisës fakulte-te vyksta logikos egzaminas (1963 m.sausis). Pirmakursius egzaminuojaprofesorius V.Sezemanas (1884 05 30–1963 03 30). Vienam ið studentø patei-kiamas uþdavinys su tokia sàlyga:„Þmogus – þinduolis. Karvë – þinduo-lis. Þmogus mëgsta humorà“. Studen-tas, matyt, nedaug skaitæs, kraipo gal-và ðiaip ir taip. Pagaliau suprakaitavæsnedràsiai iðlemena: „Ið to iðeina, kadkarvë mëgsta humorà...“ Auditorijojegraudint juokui, profesorius, maloniaiðypsodamasis, studijø knygelëje raðo„pat.“, palydëdamas þodþiais: „Tegu irkarvë juokiasi“. Beje, gerbiamo profe-soriaus autografai mûsø studijø kny-gelëse buvo paskutiniai...

A.Katkus

�

Priemonë nuo vëlavimo

Prof. B.Kodaitis studentus ðitaipbandë atpratinti nuo vëlavimo á paskai-tas. Kai studentas pavëlavæs ateida-vo á auditorijà, profesorius, pertraukæspaskaità, nusiplaudavo kreiduotasrankas ir pasisveikindavo su pavëla-vusiuoju. Po to padëkodavo studen-tui, kad jis neuþmirðæs paskaitos, ir at-sipraðydavo, kad nepalaukæs studen-to ir pradëjæs paskaità, taèiau trumpaipakartosiàs tai, kà jau perskaitæs.

Po tokio priëmimo studentai nebe-drásdavo vëluoti, o jeigu pasitaikydavopavëluoti, á auditorijà nebeidavo.


RETRO


Prof. PetroVasinausko100-osiomsgimimo meti-nëms iðleistaknyga, MAbibliotekojesurengta paroda,Dotnuvoje ávykominëjimas.

VirginijosVALUCKIENËS nuotr.

J u b i l i e j a i , s u k a k t y s …

Puslaidininkiøfizikos institutas

paminëjo 40-ies metøsukaktá. Pasveikinti

sukaktuvininkø atvykodaug sveèiø. Iðsakyta

ðiltø þodþiø pirmajamdirektoriui akad. Jurui

Poþelai, dabartiniaminstituto vadovui prof.

Steponui Aðmontui,kolektyvui.

PremjerasGediminas

Kirkilas sveikinaS.Aðmontà

Energetikos instituto vadovai akad. JurgisVilemas ir LMA n.k. prof. Eugenijus Ušpurasáteikia Puslaidininkiø fizikos institutodirektoriui atminimo suvenyrà

Minëjimo dalyviai

ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2007 Nr.1, 1- 44, Indeksas 5052, 3,95 Lt9 7 7 0 1 3 4 3 0 8 0 1 3

LMA n.k. Albinas Kusta,akad. Veronika Vasiliauskienë,LMA n. e. Zenonas Dabkevièius

Renginio dalyviai

Documents

Mokslas Ir Gyvenimas 2007 m. Nr.1