Mokslas Ir Gyvenimas 2007 m. Nr.1

  • View
    669

  • Download
    6

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Mokslas Ir Gyvenimas 2007 m. Nr.1

Transcript

2007

1

Vasario 14 d. Lietuva ir pasaulio lietuviai mins poeto Bernardo Brazdionio 100 - sias gimimo metines

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 1

1

P e n k i a s d e i m t i e j i ,, M o k s l o i r g y v e n i m o u r n a l o l e i d i m o m e t a i

1997 m. Nr. 5-6 ,,Mokslo ir gyvenimo puslapius pavarius

2

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 1

ienas 1997 m. Mokslo ir gyvenimo numeris buvo skirtas beveik vien biologijai. Skaitytojai jame rado net devynis straipsnius, kuri autoriai jauni, mokslo visuomenei maai inomi ar net visai neinomi vaikinai: Tadas Panavas, Skirmantas Januonis, Darius Sabalinas, Arnas Palaima, Giedrius Buraas, Ramnas Stepanauskas, Dainius Plepys, Paulius Jurkus, Algirdas iogas. Visi jie dar visai neseniai yra buv Vilniaus universiteto Gamtos moksl fakulteto biologijos specialybs studentai. iandien dauguma j skmingai tsia savame krate pradtas biologijos studijas vairiuose JAV, vedijos bei veicarijos universitetuose. Bendras i jaun moni straipsni pasirodymas viename Mokslo ir gyvenimo numeryje nra atsitiktinumas, nes visi autoriai priklauso iki iol turbt tik Gamtos moksl fakulteto darbuotojams inomai Vilniaus universiteto biolog usienyje draugijai (VU BUD). i Draugija yra tokia pat jauna, kaip ir jos nariai kurta 1996 m. pavasar. Draugijos krimo idja priklauso Arnui Palaimai, jis, regis, yra ir neformalus VU BUD lyderis. Draugijos pagrindinis tikslas tikrai avus: savo veikla ie jauni mons nori aktyviai dalyvauti pltojant ir keliant Vilniaus universiteto Gamtos moksl fakulteto biologijos studij pedagogini ir mokslini tyrim lyg... Taiau laikas nepaprastai greitai bga. Po keli ar keliolikos met vl ikils nepaprastos svarbos klausimas: o kas pakeis dabartines fakulteto biologijos vaigdes?.. O gal biologijos vaigdmis, lyderiais, be kuri nesivaizduojama mokslo pltra, taps ir kas nors i dabartins VU BUD nari?! Juk jie, savo iniciatyva ir rizika pasklid po Amerikos ir Europos universitetus, po keleri met kaip niekas kitas gerai bus perprat pasaulins mokslo rinkos ypatumus ir aidimo joje taisykles. Visko gali bti. Taip prie 10 met palyddamas jaunj biolog straipsnius 1997 m. jiems skirtame numeryje ra VU Gamtos moksl fakulteto dekanas prof. habil. dr. Jonas Naujalis. Prabgo 10 met. Visi 9 to numerio autoriai tebegyvena, tebedirba usienyje... Redakcija nort suinoti, kaip jiems sekasi, ar mato perspektyvas sugr dirbti mokslin, pedagogin darb Lietuvoje? Nortume naujais js straipsniais pradiuginti skaitytoj. Paraykite!

V

urnalo leidim remiaSPAUDOS, RADIJO IR TELEVIZIJOS RMIMO FONDAS

Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mnesinis urnalas

Lietuvos energetikos institutas, Vilniaus universitetas, Lietuvos mokslo istorik draugija, Klaipdos universitetas, Kultros, filosofijos ir meno institutas, Lietuvos gamtos draugija, VGTU

MOKSL ir AS GY VENIMASTu r i n y s

2007

1

Eina nuo 1957 m. 2007 m. Nr.1 (579) sausis

Vyriausiasis redaktorius JUOZAS BALDAUSKASRedakcijos kolegija: VALDAS ADAMKUS JUOZAS BANIONIS EDMUNDAS APAS ALGIRDAS GAIGALAS ALGIRDAS GAIUTIS JONAS GRIGAS GEDIMINAS ILGNAS PAULIUS JURKUS JUOZAS ALGIMANTAS KRIKTOPAITIS JONAS KUBILIUS KSTUTIS MAKARINAS VYTAUTAS MERKYS GUIDO MICHELINI STASYS VAITEKNAS JURGIS VILEMAS ALEKSANDRAS VITKUS Redakcijos darbuotojai: Redaktor ELENA MICKEVIIEN Meninis redaktorius VILIUS JAUNIKIS Konsultant SAUL MARKELYT Rinkja VIOLETA SADAUSKIEN

1997 m. Nr. 5-6 ,,Mokslo ir gyvenimo puslapius pavarius ............................................... 2 V.KUINSKAS Daugiaveiksnis paveldjimas kas tai? .......................................... 4 A.UTKUS mogaus veidas genetins ligos atspindys? ..................................................... 6 R.JUSIEN, K.VENCKIEN Psichologinio konsultavimo problemos medicinos genetikoje ..... 7 G.ANDRULIONIS Asmens autonomijos idja biomedicinini tyrim teisinje reglamentacijoje ..................................................... 8 J.RUBIKAS Molekulin biologija idjos ir praktika .............................................................. 10 Z.DABKEVIIUS Mokslas ems, maisto ir mik kiui bei kaimo pltrai ................................ 12 J.KRAUJELIS Juridini subjekt vieta ir perspektyvos ems kyje ................................... 14 P .PUNYS, B.RUPLYS, J.JABLONSKIS Utvenktos ups: nauda ar netektys? .................. 16 A.LUKIANAS Melioracija ir gamtin aplinka ......... 18 J.GRIGAS Ar esame vieni visatoje ........................ 21 J.V.VAITKUS viesos pakertas ........................... 24 J.BAUYS Kodl veicariukai oko ,,Aguonl .. 26 A.VITKUS Rus sentikiai Estijoje ......................... 30 J.V.BAUYS Lietuvos sveikatos statistika ............. 32 J.A. KRIKTOPAITIS Intriguojantys duomenys apie Mendelejevo dukrait japon ..... 33 M.KARIAUSKAS Bernardo Brazdionio sugrimas Stebeiklius ...................................... 34 J.GRIGAS Ar inai, kad... ...................................... 34

REDAKCIJOS ADRESAS: Mokslas ir gyvenimas, Antakalnio g. 36, LT-10305, Vilnius TELEFONAI: vyr. redaktoriaus - 2 34 15 72, redaktori - 2 34 41 00. Faksas: 2 34 15 72 Elektroninis patas: mgredakcija@post.skynet.ltPasirayta spaudai 2007 01 18. SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8. Popierius ofsetinis. Us. Nr. 107. Kaina 3,95 Lt, Spausdino AB ,,Spauda, Laisvs pr. 60, 2056 Vilnius

V.IGAS Po Kiauls enklu ................................... 34 J.R.STONIS Kanar salos natrali evoliucijos mokslo laboratorija ............................................... 37 N.BALINIEN Painkime Vilniaus regioninius parkus ............................................... 40 P .JURKUS 2006 met Nobelio ir Abelio premij laureatai .................................................. 42 Retro ..................................................................... 43 Jubiliejai, sukaktys... ............................................ 44 Pirmajame urnalo virelyje Vinco KORKUIO nuotr.Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 1

SCIENCE AND LIFE Science popular and historical monthly. Editor-in Chief: J.Baldauskas Mokslas ir gyvenimas, Antakalnio st. 36, LT-10305, Vilnius, Lithuania. Mokslas ir gyvenimas, 2007 Mokslo ir gyvenimo adresas internete: http://ausis. gf.vu.lt/mg/

3

iuolaikins technologijos medicinos genetikoje Ar visos ligos, kuriomis mes sergame, yra grietai paveldimos? Gal tik kai kurios? O galbt jos sudaro tik labai nereikming mogaus patologijos dal?

DaugiaveiksnisVirginijos VALUCKIENS nuotr.

daugiau nei 20. Palyginus Lietuvoje nustatytas PAH geno mutacijas su kit ali (Latvijos, Vokietijos, Italijos) duomenimis, paaikjo, kad mutacij rinkinys ir konkrei mutacij danis akivaizdiai skirtingi ir ne tik Vokietijoje bei Italijoje, bet ir ms kaimynje Latvijoje (1 pav.). Daugeliui monogenini lig jau nu-

paveldjimas kas tai?

statyti su patologija susij genai ir j mutacijos, vertintas vairi konkrei mutacij poveikis geno raikai, ligos sunku-

Lietuvos MA narys ekspertas prof. habil. dr. Vaidutis KUINSKASPastaruosius 30 met pasaulyje buvo mokslikai tyrinjamos ligos, grietai paveldimos pagal G.Mendelio 1865 metais nustatytus dsnius. Pasirod, kad jos yra labai retos: sergantieji nustatomi reiau kaip vienas i dviej tkstani asmen. ias ligas lemia vairs paveldimi vieno geno DNR nukleotid sekos pokyiai (mutacijos), taigi tokios ligos vadinamos monogeninmis. Konkrei monogenin lig lemianio geno mutacij skaiius ir

2 pav. Poymi paveldjimas: G. Mendelio, F. Goltono, R. Fierio mokymas

vairov tarp viso pasaulio ligoni gali bti labai didel. Antra vertus, analizuojant konkreios populiacijos serganiuosius, daniausiai pasirodo, kad tiriamojo geno mutacij vairov nra tokia didel ir, dar daugiau, ji gali bti specifika konkreiai populiacijai. Pavyzdiui, Lietuvoje mes jau daugel met tyrinjome paveldimj monogenin lig fenilketonurij (FKU). Negydant ios ligos pagrindinis simptomas yra didelis protinis atsilikimas. Lig lemia ferment fenilalaninhidroksilaz koduojantis genas (PAH genas). Skirting jo mutacij visame pasaulyje jau nustatyta daugiau kaip 600, taiau Lietuvos ligoniams FKU PAH geno mutacij nustatme tik kiek1 pav. PAH geno mutacij danis kai kuriose Europos populiacijose

mui ir gydymo galimybms, diagnostinio nustatymo galimybs ir klinikin vert. Vis dlto toki ini turima toli grau ne apie visas i iuo metu inom per 5000 monogenini lig. Be to, ir is spdingas skaiius dar negalutinis, nes, dabartinmis iniomis, mogaus genome yra daugiau kaip 30 000 gen, kuri kiekvienas gali gyti vairi mutacij, taigi ir lemti dar nenustatytas ligas arba slypti po kitos ligos su panaiais simptomais kepure. Nors monogenins ligos ir retos, dl didiuls j vairovs kiekvienoje populiacijoje tokiomis ligomis serga palyginti didel individ dalis. Vis dlto kasdien mes susiduriame su daugeliu kit lig, kuriose susipina daugelio gen ir aplinkos veiksni poveikis. Tai vadinamosios daugiaveiksns ligos, i kuri inomiausios yra plaiai paplitusios ltins ligos cukralig, inkst akmenlig, opalig, irdies ir kraujagysli, psichikos ligos (schizofrenija), danos gimtos raidos anomalijos (lpos ir (arba) gomurio skilimas, klubo snario inirimas ir t. t.). Koks i lig santykis su ms genomu? Madaug prie imt met sipliesk ginas tarp t, kurie man, kad tik rykiai besiskiriantys (alternatyvs) poymiai yra

4

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 1

3 pav. Kiekybinio poymio fenotip pasiskirstymas populiacijoje 4 pav. Prof. R. Eltonas (pirmas i kairs) ir prof. V. Kuinskas (pirmas i deins) konferencijoje Brisbene (Australija) 2006 m.

5 pav. Prof. F. Clerget-Darpoux ir prof. V. Kuinskas D. Neru universitete Niu Delyje (Indija) 2006 m.

ne astma, ateroskleroze ar kt.). Paveldimo polinkio stiprum galima apibdinti paveldjimo koeficientu. Nortsi paymti, kad pirmieji reals ios teorijos taikymai pasaulyje prasidjo 19721974 metais Lietuvoje tiriant paveldimj polink bronchin astm (V.Kuinskas, 1974). Bendrasis paveldjimo koeficiento