Mokslas Ir Gyvenimas 2007 m. Nr.9

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 9 1

Biotechnologijosplëtrospotencialas

2007

9

Biotechnologijosplëtrospotencialas

Ðiluminës fizikos irenergetikostyrimai

Inkarnetika.Klausimai,abejonës,

tikrovë

Lietuvosdrugiai

2 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 9

Vyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKAS

Redakcijos kolegijaVALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIGALASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASGEDIMINAS ILGÛNASPAULIUS JURKUSJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISJONAS KUBILIUSKÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUS

Redakcijos darbuotojai

RedaktorëELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktoriusVILIUS JAUNIÐKISKonsultantëSAULË MARKELYTËRinkëjaVIOLETA SADAUSKIENË

REDAKCIJOS ADRESAS�Mokslas ir gyvenimas�,Antakalnio g. 36, LT-10305,Vilnius

TELEFONAIvyr. redaktoriaus 2 34 15 72redaktoriø 2 34 41 00Faksas 2 34 15 72Elektroninis pað[email protected]

Pasiraðyta spaudai 2007 09 12SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8Popierius ofsetinisUþs. Nr. 1714. Kaina 3,95 Lt

Spausdino AB ,,Spauda�Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius

SCIENCE AND LIFEScience popular andhistorical monthly.Editor-in Chief J.Baldauskas�Mokslas ir gyvenimas�,Antakalnio st. 36,LT-10305, Vilnius, Lithuania.© �Mokslas ir gyvenimas�, 2007

Interneto svetainëhttp://ausis. gf.vu.lt/mg/

Þurnalo leidimà remiaSPAUDOS, RADIJO

IR TELEVIZIJOSRËMIMO FONDAS

Lietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,

Lietuvos mokslo istorikødraugija, Klaipëdos univer-

sitetas, Kultûros, filosofijos irmeno institutas, Lietuvos

gamtos draugija, VGTU

Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas

MOKSLAS irGYVENIMAS

2007

9

T u r i n y s

Eina nuo 1957 m. 2007 m. Nr.9 (587) rugsëjis

Penkiasdeðimtieji ,,Mokslo ir gyvenimo�þurnalo leidimo metai

Lietuvos paþanga susiju-si su sparèia technologijosplëtote ir diegimu á gamybà.Mûsø ðaliai tapus Europos

Sveikata nëra viskas, bet be sveikatos viskas yra niekas

Arthuras Shopenhaueris (1788�1860)

Vytas AntanasTAMOÐIÛNAS

Lietuvos MA naryskorespondentas

Sàjungos dalimi dar reikia �at-laikyti� ir konkurencinæ kovàsu kitomis Europos (ir ne tik)ðalimis. Juo labiau, kad Lie-tuvoje nerandama unikaliø ið-kasenø, maþai tëra perspek-tyviø gamybos ðakø ir kitøveiklos srièiø � áþangos þody-je paþymëjo Lietuvos moksløakademijos (LMA) Biotechno-logijos komisijos pirmininkasprof. V.Bumelis. Todël supran-tamas LMA noras iðklausyti

MA n. k. Vladas AlgirdasBUMELIS

Habil. dr. NijolëANISIMOVIENË

Botanikos institutas

V.A.TAMOÐIÛNAS Biotechnologijosplëtros potencialas ir galimybës Lietuvosmokslo institutuose ................................................... 2

D.MIKALAUSKAITË Spanguolës ............................... 5

M.REZNIKOVAS �Fermentas� pleèia �greitøjø�fermentø asortimentà ................................................ 6

E.JEMELJANOVAS Fogo kava ................................. 8

P.G.ADLYS Gyventojø suraðymo rezultatai:dar nagrinëjami, dar nepasenæ ............................... 10

A.PEÈIULIS Darbuotojø sauga ir sveikata �visø rûpestis ............................................................ 11

J.GRIGAS Fizikas Rièardas Gavelis ........................ 12

T.BIRÞELË-BIR Inkarnetika. Klausimai,abejonës, tikrovë ..................................................... 14

V.KORKUTIS Sereikiðkiø parko pirmajaiteniso aikðtelei �100 metø....................................... 17

L.KLIMKA Knyga apie neeiliná dailininkësA.Makûnaitës talentà .............................................. 18

Faina Ranevskaja .................................................... 18

B.JESKELEVIÈIUS Projektas �Lietuvosmokslininkø gebëjimø ugdymas Lietuvaiintegruojantis á Europos Sàjungosinfrastruktûrà� .......................................................... 20

R.KAZLAUSKAS Lietuvos drugiø faunosypatumai ................................................................. 22

A.VITKUS Tamplieriø ordinas .................................. 25

A.VIJEIKYTË Pradëjo eiti pareigas naujasisÐvietimo ir mokslo ministerijos sekretoriusGiedrius Viliûnas ..................................................... 27

D.UBARTAITË-VINGIENË Vladimiro Dubeneckiomoderniosios architektûros atspindþiaiKauno istorijoje ....................................................... 28

L.POVILIÛNAS Svaiginimosi paproèiaiDidþiojoje ir Maþojoje Lietuvoje XIX amþiuje ........... 32

B.AMBRAZIEJUS Lietuviðkos spaudos bruoþaipokario Anglijoje ..................................................... 34

V.ÞIUGÞDA Aukðtas ðiluminës fizikos irenergetikos tyrimø ávertinimas ................................ 36

V.ÞIGAS Moneta su kiauryme ................................. 38

S.PLESKUS Po Ukmergës rajonà ........................... 42

V.�ÈEMELIOVAS Palydovams � 40 metø ............... 42

Retro ....................................................................... 43



Biotechnologijos plëtrospotencialas ir galimybës Lietuvos

mokslo institutuoseLietuvos universitetus (MG,2007, Nr. 6), institutus, ámo-nes dël perspektyviø biotech-nologijos krypèiø plëtojimo,diegimo ir gamybos Lietuvo-je. Tokia patirtis tiek diegiant,tiek gaminant, tiek registruo-jant ir parduodant rekombi-nantinius vaistinius prepara-tus yra sukaupta Sicor Bio-tech/TEVA (generalinis direk-torius prof. V.Bumelis).

Todël ðiuo etapu buvoi�klausyti Lietuvos moksloinstitutai, kurie plëtoja bio-technologijà ar bent turi su-kaupæ potencialà jos plëtrai.

Taigi LMA bibliotekos salëjeávyko konferencija �Biotech-nologija Lietuvos institutuo-se�, kurioje praneðimus skai-të 12 mokslo institutø atstovø

(beje, praneðimø ir skaitovøgalëjo bûti ir daugiau).

Taigi geriausios biotech-nologijos plëtros perspekty-vos Lietuvoje yra Biotechno-logijos institute. Apie tai kal-bëjo naujasis direktorius,LMA narys koresp. prof. Kæs-tutis Sasnauskas, kuris savopraneðime apþvelgë Instituto

(Biotechnologijos institutu ta-po tik 1994 m.) kryptis, struk-tûrà, darbuotojus, árangà, pro-gramas, prestiþines publika-cijas, finansavimà, þymiussveèius ir kitus aspektus. Pra-neðimas buvo pagrástas atski-rø laboratorijø tematikos nag-rinëjimu ir jø pristatymu. Þino-ma, turint omenyje, kad ið Ins-tituto atsiskyrë 4 akcinës ben-drovës � be jau minëtosios Si-cor Biotech/TEVA, �Fermen-tas�, �Biocentras� ir �Biok�, �matyti, kad Institute ir dabarsukauptas didelis potencialasir galimybës plëtoti biotech-nologijà. Pakanka atkreiptidëmesá á taikomus metodusir naudojamà árangà, tyrimøkryptis, dalyvavimà EuroposSàjungos programose, pub-likacijas ir patentus. Institutasvaisingai dirbavosi ne tik fun-damentiniø tyrimø srityje (ávai-riø fermentø, ðaperonø ir kitø

baltymø struktûra bei funkci-ja), bet ir praktikoje (virusiniøligø diagnostika, rekombinan-tiniø vakcinø kûrimas, ligosmechanizmø tyrimas). Ne vel-tui prof. K.Sasnauskas, baig-damas savo praneðimà, pa-brëþë, kad taikomøjø mokslørezultatø siekiama per aukð-tà tyrimø lygá, tik tada ðie re-

zultatai bûna konkurencingitarptautinëje rinkoje.

Biotechnologijos tyrimaipana�iai pristatyti buvo ir Bio-chemijos instituto skyriaus ve-dëjo dr. Rolando Meðkio pra-neðime. Jis taip pat apþvelgëInstituto struktûrà, personalà,mokslines kryptis, atskirasprogramas ir projektus, per-spektyvas. Tik dr. R.Meðkys at-skirai nagrinëjo mokslinius ty-rimus ir taikomøjø moksliniøtyrimø kryptis. Jis kalbëjo netik apie Europos Sàjungos 5-osios ir 6-osios programosvykdymà, naujus biotechnolo-gijos �árankius�, bet ir atkrei-pë dëmesá, kad Institutas vyk-do daug Lietuvos prioritetiniø,aukðtøjø technologijø plëtrosprogramø. Ateityje Instituto tai-komøjø moksliniø tyrimø kryp-tys (drauge ir biotechnologi-jos plëtojimas) susijusios sufermentø atranka, konstravi-

mu, mikroorganizmø metabo-lizmu, bioanalitiniø sistemøkûrimu, molekuliniø þymenøidentifikavimu, kamieniniø làs-teliø panaudojimu terapijai.

Biochemijos institutas didelesviltis sieja ir su pramoninësbiotechnologijos plëtros pro-gramos projektais (2007�2009m.), ypaè su biokatalizatoriøir biokataliziniø procesø kûri-mu bei Lietuvos karðtøjø po-þeminiø vandenø virusø tyri-mais naujø fermentø paieðkai.Plëtojant �iuos tyrimus, numa-toma bendradarbiauti su Bio-technologijos, Puslaidininkiø,Chemijos, Botanikos, VU On-kologijos institutais, UAB �Si-cor Biotech/TEVA�, UAB �Fer-mentas�, PÁ �Linea Libera� irkitais partneriais.

Dr. Gintaras BRAZAUSKASLietuvos þemdirbystës

institutas

Dr. Dainius CHARACIEJUSVU Onkologijos institutas

Dr. Jonas JATKAUSKASLVA Gyvulininkystës institutas

Prof. Vaiva LESAUSKAITËKMU Kardiologijos institutas

Prof. Vladimiras LIUBARSKISLÞÛU Þemës ûkio inþinerijos

institutas

Dr. Mykolas MAURICASVU Imunologijos institutas



Institutas dalyvauja ne tikpedagoginëje veikloje (dësto4 universitetuose), bet ir �po-litikoje�, kaip pasakë dr.

R.Meðkys, turëdamas galvojeprojektus, susijusius su Nacio-naline biotechnologijos plat-forma.

VU Imunologijos institutoveiklà apibûdino l.e.p. direkto-rius dr. M.Mauricas, kuris tra-diciðkai apþvelgë mokslinësveiklos kryptis, programas,darbuotojus, finansavimà ir ki-tus klausimus. Dr. M.Mauricasatkreipë dëmesá, kad Imuno-logijos institute atliekami dar-bai susijæ ne tik su gamtosreiðkiniø paþinimu, bet ir yraunikalûs naudojant biomode-lius � laboratorinius linijiniusgyvûnus, kurie svarbûs ne tikbiotechnologinëms ámonëms,bet ir universitetams, institu-tams, akcinëms bendrovëms.Jis pabrëþë, kad Institute an-tikûnø ir DNR tyrimai padedakurti ligø diagnostikos meto-dus, o sukaupta patirtis galibûti naudinga verslui, pa-vyzdþiui, kuriant polikloniniusir monokloninius antikûnusbiotechnologiniams produk-tams, juos gryninant, kuriantstabilias formas, kultivuojant irklonuojant làsteles, diegianttransfekcijos metodus. Institu-to darbuotojai gali bûti vaisti-niø preparatø ekspertai, nesturi sukaupæ patirtá vertinantikiklinikiniø ir klinikiniø tyrimødokumentacijà.

Apie nanotechnologiniussprendimus imunoanalizëjekalbëjo VU Imunologijos ins-tituto laboratorijos vadovasprof. Arûnas Ramanavièius.Jis apibûdino ne tik sukaup-tà elektrocheminæ árangà, betir atliekamus tyrimus, jø rezul-tatus, projektus, publikacijas.Laboratorija aktyviai bendra-darbiauja su Vilniaus univer-sitetu, vien 2007 m. buvo ap-ginti 7 bakalaurø ir magistrødarbai.

Augalø biotechnologijosproblemas gvildeno LMA na-rys-ekspertas prof. Vidman-tas Stanys (Lietuvos sodinin-kystës ir darþininkystës insti-

tutas � LSDI), habil.dr. NijolëAnisimovienë (Botanikos ins-titutas � BI), dr. Gintaras Bra-zauskas (Lietuvos þemdirbys-tës institutas � LÞI), dr. JonasJatkauskas (LVA Gyvulinin-kystës institutas � LVA GI).Nors visi praneðëjai kalbëjoapie augalø biotechnologijà,bet jø praneðimai buvo skir-tingi ir susijæ ne tik su augaløregeneracija, transformacija,atsparumu biotiniams ir abio-tiniams veiksniams (LSDI),gebëjimu gaminti fermentus,toksinus, galimybe perkeltimikroorganizmø genus á au-galus, kuriamus augalø hib-ridus (BI), bet apëmë ir tradi-cines kryptis � augalø selek-cijà (LÞI), siloso gamybà, pro-biotikus, fitobiotikus (LVA GI).Aiðkiai matyti, kad biotechno-loginiø priemoniø ir metodøtaikymas tradicinëse moksloir gamybos srityse atnaujina

tyrimo metodus, sukuria nau-jas galimybes, ypaè taikantgenetinius metodus. Pavyz-dþiui, vien tik Lietuvos sodi-

ninkystës ir darþininkystësinstitute parengta per 80 au-galø rûðiø regeneravimo me-todikø, sukurti ir apibûdintitransgeniniai augalai, ádieg-tas augalø ploidiðkumo keiti-mas, molekuliniø þymenø pa-ieðka, genø klonavimas, vek-toriø konstravimas ir pan. Ki-ta vertus, BI pristatyti tik da-lies � 4 laboratorijø (Augalø fi-ziologijos, Biodestruktoriø,Genetikos ir Làsteliø inþineri-jos) tyrimai parodë, kà galimapasiekti taikant biotechnolo-ginius metodus sveikiems au-galams, mikroorganizmams,làstelëms ar jø subfrakcijoms.�ie tyrimai vykdomi bendra-darbiaujant su Biotechnologi-jos, Biochemijos, LSDI, Lietu-vos universitetais, VðÁ �Grun-to valymo technologijos� ir ki-tais partneriais.

Apie biotechnologiniusmetodus augalø selekcijojekalbëjo LÞI atstovas dr. G.Bra-zauskas. Nors Lietuvoje nuo1922 m. sukurta daugiau nei250 augalø veisliø, ið kuriø 24ádiegtos Estijoje, Latvijoje,Baltarusijoje, Ukrainoje, Rusi-joje, taèiau biotechnologiniømetodø panaudojimas selek-cijoje sukuria kità, naujà situ-acijà. Praneðëjas atkreipë dë-mesá á kvieèiø, mieþiø homo-zigotiniø linijø kûrimà, atskirøpoþymiø fiksavimà dobiluose,genø paieðkà ir sekvenavimà(susijusiø su atsparumu li-goms, tolerantiðkumu tempe-

ratûroms, þiedyno ir ðaknøvystymusi, sëklingumu). Ins-titutas turi ásigijæs nemaþaiárangos, atviras bendradar-biauti.

Siloso kokybæ lemia dusvarbiausi poþymiai: mitybinëvertë ir higieninë kokybë, �pasakë dr. J.Jatkauskas (LVAGI). Vis dëlto Lietuvoje paga-mintas silosas bûna blogos

fermentacijos, menkos ener-getinës vertës, neatitinka pa-ðarø higieniniø reikalavimø,kuriuos kelia Europos Sàjun-ga (Higienos reglamentas EB183/2005). Dël maisto (pie-nas, mësa, kiauðiniai) saugu-mo nuo 2006 m. uþdraustanaudoti antibiotikus (sumaþi-na þmogaus atsparumà infek-cinëms ligoms, apsunkinagydymà). Todël pastaruojumetu ypatingas dëmesys ski-riamas probiotikams, fitobio-tikams, kurie galëtø bûti alter-natyva antibiotikams, todëlaktualûs jø biotechnologijosmetodai ir tyrimai.

Kitas prane�imas � dr. Ra-sos Nainienës (ið to patiesinstituto) buvo skirtas repro-dukcinës biotechnologijosproblemoms gyvuliø veislinin-kystëje, tiksliau, gyvuliø sëk-linimo, embrionø transplanta-vimo, gyvûnø klonavimo klau-simams. Pasirodo, kad ypaèsvarbus gyvuliø sëklinimas(nors Lietuvoje pradëtas 1958m.), taèiau iki ðiol nepasiektaoptimaliø sàlygø (spermospaëmimas, kriokonsekvavi-mas, atskiedimai, naudoji-

Dr. Rolandas MEÐKYSBiochemijos institutas

Dr. Rasa NAINIENËLVA Gyvulininkystës institutas

Prof. Arûnas RAMANAVIÈIUSVU Imunologijos institutas

MA n. k. KæstutisSASNAUSKAS

Biotechnologijos institutas



mas). Tiek gyvûnø sëklini-mas, tiek embrionø transplan-tavimas ar gyvûnø klonavi-mas sudaro sàlygas pereiti ánaujà etapà. Èia svarbûs irmolekulinës biologijos pasie-kimai, nes gaunama daugiaupalikuoniø, geriau panaudo-jamas genetinis potencialas,sumaþëja ligø pavojus, atsi-randa galimybë saugoti nyks-

tanèiø gyvûnø genofondà,paprastesnë tampa tarptauti-në prekyba � embrionus leng-viau transportuoti, jø saugoji-mo laikas neribotas.

Apie inþinerinius tyrimusplëtojant biotechnologijà pa-pildomai kalbëjo prof. Vladimi-ras Liubarskis (LÞÛU Þemësûkio inþinerijos institutas).

Medicininës biotechnolo-gijos problemos buvo ap-þvelgtos prof. Vaivos Lesaus-kaitës (KMU Kardiologijos ins-titutas) ir dr. Dainiaus Chara-ciejaus (VU Onkologijos insti-tutas) praneðimuose. Dau-giausia kalbëta apie pacientøindividualizuoto gydymo gali-mybes biotechnologiniaisvaistais. Prof. V.Lesauskaitëspraneðime, be individualizuo-to gydymo, buvo kalbamaapie regeneracinæ medicinà,homo� ir ksenoaudiniø tyri-mus ir jø gamybà, apie auto-loginiø kamieniniø làsteliø bio-logijà (dauginimasis, diferen-ciacija, þûtis, integracija) ir im-plantacijà á paþeistà miokar-dà. Dr. D.Characiejus kalbëjoapie biotechnologijà, mokslofinansavimà, programas ap-

Apie spanguoliø fitocheminiømedþiagø reikðmæ

MA n. e. Vidmantas STANYSLietuvos sodininkystës irdarþininkystës institutas

skritai, o detaliau nagrinëjo tikprogresavusios inkstø karci-nomos gydymà a-interferonu.Pabrëþë, kad individualiai var-tojant vaistus keièiasi bioþy-menys (CD8 ir CD57). Insti-tuto vykdomø projektø part-neriai yra ne tik mokslo insti-tutai, kaip Biochemijos, Imu-nologijos, Vilniaus universite-to atskiri fakultetai bei kiti, betir vienintelë Lietuvos biotech-nologiniø vaistø UAB SicorBiotech/TEVA.

Apibendrinant reikëtø pa-brëþti, pirma, kad institutai turididelá potencialà ir galimybesplëtoti Lietuvos biotechnolo-gijà, tik reikia turëti glaudes-nius ir konkreèius ryðius subiotechnologijos ámonëmis(tai paaiðkës konferencijojesu biotechnologijos ámonë-mis). Antra, Lietuvos moksloinstitutai neturi vieningos te-matikos ir mokslininkø gru-pës (nesvarbu, kaip administ-raciðkai juos skirstyti), dirbatik tose programose ar pro-jektuose, kur gauna papildo-mà finansavimà. Taigi lemiapinigai, patentai, publikacijosir kt., pagaliau tai ir prestiþoreikalas. Treèia, niekas nepa-teikë konkreèiø siûlymø dëlbiotechnologijos plëtros Lie-tuvoje, nors atskiros progra-mos ir projektai tai skatina da-ryti. Ketvirta, tai netiesioginisávertinimas ir institutø (kuriøatstovai darë praneðimus,ypaè apþvelgdami viso insti-tuto veiklà), nors ir per bio-technologijos prizmæ. Penkta,kà pastebëjo ir prof. V.Bume-lis, pirmininkavæs ðiai konfe-rencijai, kad galutiná sprendi-mà ir siûlymus (nesvarbu ko-kia forma) dël biotechnologi-jos plëtros Lietuvoje galimadaryti tik visi�kai i�tyrus bio-technologijos mokslo plëtrosraidà Lietuvoje. Ðiuo metu iðviso konferencijø ciklo likopaskutinë konferencija, skir-ta biotechnologinëms ámo-nëms. Ji numatoma surengtiðá rudená.

SpanguolësPastaruoju metu labai susidomëta spanguoliø uogo-

se esanèiomis fitocheminëmis medþiagomis ir jø veiki-mu þmogaus organizme. Spanguolëse yra proantocia-nidinø, kurie pasiþymi antibakterinëmis savybëmis. Beto, spanguolëse gausu flavonoidø, fenolio rûgðèiø. Anti-oksidantai, esantys spanguolëse, slopina þmogaus or-ganizme neigiamas oksidacinio streso pasekmes, taippat kraujo plazmos maþo tankio lipoproteinø oksidacijàir oksidacinio streso neigiamà poveiká kraujagysliø epi-teliui. Pastaruoju metu aptinkama ir antivëþiniø spanguo-liø ekstrakto savybiø. Ðiuo metu vyrauja nuomonë, kadvëþys daþnai atsiranda dël uþdegiminiø prieþasèiø, ospanguoliø fitocheminës medþiagos kaip tik pasiþymiantiuþdegiminiu veikimu. Pirmieji darbai apie antivëþináspanguoliø fitocheminiø medþiagø poveiká pasirodë 1996m. ir dabar toliau pleèiami.

Spanguolëse yra trijø rûðiø flavonoidø � flavonoliø,antocianidø ir proantocianidinø. Spanguolëse taip patyra katechinø, ávairiø hidrocianidinø, fenolio rûgðèiø irtriterpenoidø. Ðiø medþiagø, esanèiø spanguoliø eks-trakte, veikla þmogaus organizme kaip tik labai susido-mëta. Atliekant bandymus su gyvûnais ir lyginant ávairiøspanguolëse esanèiø fitocheminiø medþiagø veikimà,pastebëta, kad tarp atskirø komponentø jos veikia skir-tingai, taèiau apskritai spanguoliø ekstrakto teigiamaspoveikis patvirtinamas. Iki ðiol daugiausia iðtirtas vynuo-gëse ir arbatoje esanèiø polifenoliø veikimas, taèiau ðiuometu aktyviai tiriamos ir spanguoliø fitocheminës me-dþiagos. Atrodo, kad spanguoliø ávairios aktyviosios me-dþiagos pasiþymi sinergistiniu veikimu. Eksperimentiniødarbø rezultatai rodo, kad jos gali slopinti ne tik uþdegi-minius procesus, bet ir metastaziø plëtrà, skatinti vëþi-niø làsteliø þûtá. Literatûroje nurodoma, kad svarbiausiosspanguoliø aktyviosios medþiagos, skatinanèios vëþiniølàsteliø þûtá, yra flavonoidai � resveratrolis, epigalokate-chingalatas ir kvercetinas.

Ið eksperimentø su gyvûnais nustatyta, kad spanguo-liø ekstrakto dëka gaunami gana geri rezultatai gydantkrûties vëþá. Kaip spanguoliø aktyviosios medþiagos ska-tina vëþiniø làsteliø þûtá, nëra þinoma. Taèiau manoma,kad spanguolëse esantys polifenoliai gali daryti tam tikràátakà vëþinëms làstelëms per jø mitochondrijas. Spanguo-lëse ir kitose uogose esantys antocianidinai ir flavonoidaieksperimente slopina metastaziø susidarymà.

Antiuþdegiminis spanguoliø ekstrakto veikimas, ma-noma, priklauso ir nuo jame esanèiø antiuþdegiminiuveikimu pasiþyminèiø lipopolisacharidø.

Prof. Domicëlë MIKALAUSKAITËVirginijos VALUCKIENËS nuotr.


40 naujø gaminiø iki 2008 m.pabaigos

Projektui �Optimizuoti molekuliniaiárankiai genomø tyrimams� skirta 2,365mln. litø paramos ið ES struktûriniø fon-dø, o bendra projekto vertë siekia 3,24mln. litø. Ágyvendinant projektà �Fermen-to� Moksliniø tyrimø centre jau ádarbinti 4nauji specialistai, dar 16 papildomø dar-bo vietø buvo sukurta kituose bendrovëspadaliniuose.

Pagrindinis projekto tikslas � sukurti irpasirengti gaminti kiek galima platesnágreitesniø biotechnologiniø �instrumentø�� restrikcijos endonukleaziø � rinkiná. Ðienaujos kartos produktai iðplës �Fermen-to� sukurtø greitøjø restrikcijos fermentø

�Fermentas�

Maksimas REZNIKOVAS

Lietuvos biotechnologijø bendrovë �Fermentas� ágyven-dina taikomøjø moksliniø tyrimø ir technologinës plëtros

projektà, kurio metu ketinama sukurti 40 naujø biotechno-logijos produktø, kurie padës sutvirtinti �Fermento� lyde-

rystæ pasaulio rinkose. Ið dalies Europos Sàjungos (ES)struktûriniø fondø lëðomis finansuojamà taikomøjø moksli-

niø tyrimø ir technologinës plëtros projektà numatomauþbaigti 2008 metø vasaros pabaigoje.

asortimentàpleèia �greitøjø� fermentø

(�FastDigest�) asortimentà. Anksèiau va-landà ir ilgiau uþtrukdavusi DNR skaldy-mo reakcija pasaulyje analogø neturinèiø�FastDigest� produktø dëka sutrumpëja ikipenkiø minuèiø, o tai garantuoja didesnámokslininkø darbo efektyvumà. Be to, visiðios linijos fermentai veikia viename reak-cijos buferyje, o tai supaprastina ir pagrei-tina eksperimentø planavimà. Numatyta,kad uþbaigus projektà �FastDigest� rinki-ná sudarys 90 skirtingø restrikcijos endo-nukleaziø, taèiau sëkmingi pirmieji projekto

vykdymo metai parodë, kad ðis skaièiusbus pastebimai virðytas.

�Fermentas�, kaip ir kiti restrikcijos en-donukleaziø gamintojai, iki 2006 metø sa-vo klientams siûlë tik tradicinius, t.y. DNRper vienà valandà sukarpanèius fermen-tus. Atlikusi iðsamius mokslinius tyrimus,2006 metø pavasará bendrovë rinkai pa-teikë naujà bandomàjà �FastDigest� pro-

duktø grupæ, á kurià buvo átraukta 50 skir-tingø DNR sekas atpaþástanèiø restrikci-jos endonukleaziø. Per pirmuosius nau-jos produkcijos realizavimo mënesius su-laukta labai teigiamø mokslininkø atsilie-pimø apie naujà produkcijos linijà. Rezul-tatai parodë, kad rinka tikrai laukë tokiosproduktø linijos, o �Fermentas� uþëmënaujà, savo susikurtà niðà rinkoje.

Restrikcijos endonukleazës yra nau-dojamos genø inþinerijos eksperimentuo-se, daugelyje molekulinës diagnostikostyrimø medicinos, sveikatos apsaugos,þemës ûkio ir kitose srityse. Pabaigus pro-jektà bendras �Fermento� siûlomø restrik-cijos endonukleaziø asortimentas turëtøpadidëti iki 300 produktø. Ið viso bendro-vë gamina daugiau kaip 600 produktø.

Restrikcijos fermentølaboratorijos kolektyvas,dalyvaujantis projekte,,Optimizuoti molekuliniaiárankiai genomø tyrimams�


Kaip teigia �Fermento� mokslo direk-torius prof. Arvydas Janulaitis, skirtingi fer-mentai atpaþásta skirtingas sekas, todëlnuo ðiø produktø asortimento tiesiogiai pri-klauso mokslininkø galimybës atlikti ge-nomø tyrimus. Restrikcijos endonukleazëspasiþymi unikaliu gebëjimu atpaþinti spe-cifines DNR grandinës sekas ir jas perkirpti.

Ágyvendindami projektà �Fermento�specialistai ieðkos �FastDigest� produk-tams tinkamø restrikcijos endonukleaziøgamtiniuose mikroorganizmø kamienuo- se. Surasti tinkami fermentai bus gryni-

nami, tiriamos jø biocheminës savybës.Tais atvejais, kai bus gautos menkos fer-mentø iðeigos, panaudojant genø inþine-rijos metodus bus konstruojami ðiø fer-mentø rekombinantiniai producentai.

�Fermentas� taip pat yra pirmoji pa-saulyje biotechnologijø bendrovë, labo-ratorijoje sukûrusi ir pateikusi rinkai nau-jus DNR taikinius atpaþástanèià restrikci-jos endonukleazæ, taèiau ðis asortimen-to plëtros bûdas yra brangesnis ir reika-lauja didesniø laiko sànaudø nei áprastasnaujø fermentø paieðkos gamtiniuose ðal-tiniuose metodas, kuris ir buvo pasirink-tas taikymui projekte.

�Mokslininkams pasaulio tyrimø cen-truose reikia naujø restrikcijos fermentø,o mes, norëdami sëkmingai konkuruotisu pasaulio biotechnologijø bendrovë-mis, privalome plësti pasiûlà, kurti unika-lius produktus, kuriø neturi konkurentai�,� sakë prof. A. Janulaitis.

Produktø kokybei gerinti skirtaplëtra � visose �Fermento� veiklos

srityse�Produkcijos asortimento didinimas �

viena ið prioritetiniø �Fermento� veikloskrypèiø, taèiau daug dëmesio skiriame ir

kitai svarbiai krypèiai � biotechnologijos pro-duktø kokybës gerinimui. Ateityje restrikci-jos fermentai ir kiti mûsø gaminiai bus visplaèiau naudojami medicinos tyrimuose, to-dël nuosekliai maþiname mikroorganizmø,mikrodaleliø, nukleorûgðèiø ar kitø priemai-ðø patekimo á produkcijà galimybæ. Tamárengëme ir jau pradëjome eksploatuotikontroliuojamos aplinkos gamybines pa-talpas�, � sakë prof. A. Janulaitis.

Plintant molekulinës biologijos meto-dams medicinoje ir diagnostikoje, atsiran-da poreikis gaminti reagentus pagal far-macijoje taikomus Geros gamybos prak-tikos (GGP) reikalavimus. Ðiø standartøpritaikymas �Fermentui� atvertø kur kasdidesnæ, nei moksliniø tyrimø, rinkà. Sutuo susijusius pertvarkymus bendrovë fi-nansuoja savo lëðomis. Ið viso á gamy-bos modernizavimà ,,Fermentas� inves-tuos daugiau nei 14 mln. litø.

Ágyvendinus visà projektà, �Fermen-to� patalpos padidës 1,5 tûkst. kvadrati-niø metrø, ið jø net apie 1100 kvadratiniømetrø sudarys kontroliuojamos aplinkospatalpos, kurios bus sertifikuotos pagalEuropos GGP direktyvas. �Fermentas�taps pirmàja bendrove pasaulinëje rinko-je, gaminanèia visà savo produkcijà kon-troliuojamos aplinkos sàlygomis.

�Fermentas� pasauliobiotechnologijø rinkose

�Fermentas� kuria, gamina ir 70 pasau-lio ðaliø platina per 600 produktø, kurie yranaudojami genø inþinerijos, molekulinësdiagnostikos bei kitiems biotechnologijostyrimams vykdyti. Visus �Fermento� pro-duktus parduoda platintojai ið viso pasau-lio ir penkios lietuviðko kapitalo holdingo

Nukleino rûgðèiøstandartø labora-torijos darbuotojaJolanta Kudelienë

�Fermento� mokslodirektorius prof.Arvydas Janulaitis

Virg

inijo

s V

ALU

CK

IEN

ËS

nuo

tr.


�Fermentas International Inc.� bendrovës,ásikûrusios Lietuvoje, Vokietijoje, Didþiojo-je Britanijoje, JAV ir Kanadoje.

Specializuotos JAV rinkos tyrimø ben-drovës �Bioinformatics� 2006 m. paskelb-tais duomenimis, �Fermentas� yra vienasið penkiø didþiausiø restrikcijos fermentøgamintojø pasaulyje bei Europos DNRdydþio ir masës standartø rinkos lyderis.

Pagrindiniai �Fermento� konkurentaiyra pirmaujanèios JAV biotechnologijoskompanijos �Invitrogene�, �Bio-Rad�,�Promega�, �New England Biolabs�, �Ro-che Diagnostics�, �Stratagene� ir Japo-nijos �Takara�. �Fermentas� yra vieninte-lë tokio dydþio ir profilio bendrovë ES, kuripasaulio ir Europos rinkose konkuruojasu dominuojanèiais JAV gamintojais.

Pleèiant produkcijos pasiûlà, didëja irbendrovës klientø ratas. �Fermento� pro-dukcijos pirkëjai � farmacijos ir biotechno-logijos kompanijø mokslo centruose beiuniversitetø ir institutø laboratorijose dirban-tys mokslininkai. Pasak prof. A. Janulaièio,bendrovës specialistams labai svarbu, kadjø gaminiø paklausos augimo sparta Lietu-voje yra net didesnë nei pasaulio mastu.Nors mûsø ðalyje parduodama �Fermen-to� produkcija sudaro tik vienà procentàbendrovës apyvartos, pardavimai Lietuvo-je 2006 gerokai i�augo � 51,5 proc, o visa-me pasaulyje � 35 procentais.

Dalis mokslo ástaigø Lietuvoje vartoja�Fermento� produkcijà jau nuo seno, ta-èiau pastaraisiais metais klientø ratas pa-stebimai pleèiasi, já papildo medicinosdiagnostikos, maisto, veterinarijos tyrimøástaigos. Tarp �Fermento� klientø Lietuvoje� �Biomedicinos tyrimø centras�, Veteri-narijos akademija, Lietuvos miðkø, þem-dirbystës institutai, Vilniaus universitetoOnkologijos institutas ir kitos ástaigos.�Greità Lietuvos rinkos augimà lëmë nau-jø laboratorijø atsiradimas ir aktyvesnispaþangiø tyrimø metodø naudojimas mû-sø ðalyje�, � sako prof. A. Janulaitis.

Pasak jo, vykdomi Lietuvos biotechno-logijø bendroviø plëtros projektai � tarp jø�Fermento� �FastDigest� produktø linijosávedimas, kontroliuojamos aplinkos labo-ratorijø árengimas, produkcijos pasiûlosplëtra � neabejotinai prisidës ðalyje kuriantreagentø ir technologijø bazæ, kuri leistøgaminti ir eksportuoti aukðtos pridëtinësvertës ir didelës kvalifikacijos reikalaujan-èius medicinos diagnostikos rinkinius.

�Fermento� specialistai tiki, kad tai pa-dës ir naujø biotechnologijos ámoniø kû-rimuisi ðalyje, modernios medicinos diag-nostikos pramonës atsiradimui ir plëto-tei, taip pat þiniø ekonomikos plëtrai Lie-tuvoje. Juk aukðtøjø technologijø verslosëkmë padeda stiprëti ir ðalies moksluibei ekonomikai. �Fermento� sëkmë � taiLietuvos sëkmë.

Su nuostaba stebëjau juodaodþiusberniûkðèius tiesiais geltonais ilgaisplaukais. Kartu su tokiais pat juodao-dþiais berniukais ir mergaitëmis, bet jaugarbanotais juodais plaukais, jie siûlëmums vietinius suvenyrus: �sustingu-sià liepsnà� (sustingusi �verdanti� ba-zaltinë lava) ir didelius piroksenø beiraginukiø kristalus, iðkrapðtytus ið su-stingusios lavos. Ði lava vos prieð ke-letà metø iki mûsø apsilankymo iðsilie-jo ið Fogo vulkano stemplës ir tekëjo

Fogo kavaProf. dr. EmilisJEMELJANOVAS

Paþástamasokeanologas

�Vienur dugneþiojëja deðimties ki-lometrø gylio ádu-bos, kitur � ið dug-

lankëme Þaliojo Kyðulio salas,iðsibarsèiusias Atlanto vande-nyne á vakarus nuo Afrikos. Ðisalø grupë kartu su Kanarøsalomis sudaro savità vulka-ninæ sritá, lyginant su povan-deniniais vulkanais ir kitomisvulkaninëmis Atlanto vande-nyno salomis.

Þaliojo Kyðulio salos � taidvi vulkaniniø salø grandinës, apgy-vendintos mulatø ir afrikieèiø. Anksèiaubuvusi Portugalijos kolonija ir vergøprekybos centras, dabar ji yra sava-rankiðka respublika. Aukðèiausias vul-kanas yra Fogo saloje. Tai stratovulka-nas su 8 kilometrø skersmens kalde-ra, kurios centre yra veikiantis vulkani-nis Piko kûgis, siekiantis 2829 metrus.Iðoriniai kalderos ðlaitai turi daug pa-razitiniø vulkaniniø kûgiø, iðsidësèiu-siø pagal radialinius lûþius.

Þaliojo Kyðulio salynas áspûdingasdar ir didelëmis dulkiø audromis, nesèia daþnai puèia stiprûs vëjai, atkelia-væ ið Sacharos dykumos. Dël nuolati-nio blogo matomumo jûrininkai ðiàvandenyno dalá vadina �Miglos jûra�.Mûsø apsilankymo salyno sostinëjePrajoje (Santjago sala) metu taip patplaukë dulkiø debesys, vos vos prasi-muðdavo saulës spinduliai.

Labai ádomi yra ne tik ðios salosgeologinë raida, bet ir dabartinis josgyvenimas. Ðios kelionës áspûdþiaisdalijasi E.Jemeljanovas, paraðæs poegzotiðkø kelioniø jau ne vienà esë, oðiemet áteikæs leidyklai Kaliningradesavo prisiminimø knygà.

Prof. habil. dr. Egidijus TRIMONIS

Apie autoriø

no kyðo galingi kalnynai, virðûnëmis ið-nirdami ið kilometriniø gelmiø�, � taipraðo apie vandenynø nuostabø pasaulámokslininkas Emilis Jemeljanovas sa-vo knygoje �Ðimtas vandenyno másliø�(Vilnius, �Vyturys�, 1986), kurià Lietu-vos skaitytojai iðvydo daugiau kaipprieð dvideðimt metø.

Rusijos gamtos mokslø akademijosakademikas, profesorius, geologijos-mineralogijos mokslø daktaras (Lietu-voje atitinka habilituoto daktaro laipsná)Emilis Jemeljanovas, Vilniaus universi-teto absolventas, mokslinæ veiklà pra-dëjo 1958 m. viename ið TSRS moksløakademijos Okeanologijos instituto sky-riø. Dabar E.Jemeljanovas gerai þino-mas pasaulio mokslo visuomenei jûrøgeologas ir geochemikas. Jis yra keliøðimtø moksliniø straipsniø ir daugeliomonografijø autorius, aktyviai tæsiantismoksliná darbà Rusijoje, Okeanologijosinstituto Atlanto skyriuje Kaliningrade.Daþnai lankosi Lietuvoje, bendradar-biauja su Lietuvos gamtos draugijos na-riais ir Baltijos jûros tyrëjais. E.Jemelja-novui teko dalyvauti daugelyje áspûdin-gø jûriniø ekspedicijø, lankytis tolimuo-se egzotiðkuose kraðtuose.

Ne kartà ávairiose ekspedicijosemes dirbome kartu. Vienos jø metu ap-


staèiu ugnikalnio kûgio ðlaitu þemyn,vandenyno link.

Fogo vulkanas � vienas didþiausiø vul-kaniniø Þaliojo Kyðulio salø sistemojeÐiaurës Atlanto viduryje. Vulkano aukðtisapie 7,5 kilometro. Penki kilometrai yrapo vandeniu ir tik du su puse � virð van-dens. Fogo vulkano krateryje, beveik 2,5kilometrø aukðtyje, mes ir sutikome gel-tonplaukius juodaodþius vaikus. Jie, kaipir juodaodþiai juodais garbanotais plau-kais, kartu su tëvais gyveno ugnikalnioþiotyse. Vulkanas seniai uþgeso. Jo be-veik septyniø kilometrø skersmens þiotyskaþkada, prieð ðimtus metø, buvo uþpil-

dytos juoda bazaltine lava. Þioèiø krað-tas, iðkilæs apie 200 m aukðèiau centri-nës, horizontalios jo dalies, kaþkada vy-kusio iðsiverþimo metu vienoje pusëje bu-vo susprogdintas ir nuvirto þemyn. Ðio nu-virtusio kraðto vietoje susidariusiu ugni-kalnio ðlaite keliu mes, mokslinio laivo�Profesorius Ðtokmanas� 7-osios ekspe-dicijos dalyviai, norëdami surinkti lavospavyzdþiø, pasiekëme patá �pragarà� �ugnikalnio þiotis, kurios kartkartëmis ávai-riose vietose �atgydavo�, kaip tai buvo irvos prieð keletà metø.

Fogo vulkano þiotys kaþkada priglau-dë pabëgëlius negrus, kuriems pasisekë

pasprukti nuo prekiautojø vergais ir iðveng-ti mirties. Mat Þaliojo Kyðulio salos buvoperkëlos vieta tarp Juodosios Afrikos irAmerikos. Ten vergø pardavëjai rûðiuoda-vo vergus ir veþë toliau á Naujàjá pasaulá.Iki ðiol gyvenvieèiø aikðtëse iðliko metali-niai stulpai su kabliais, prie kuriø buvo pri-riðami arba pakabinami vergai.

Baltieji þmonës � prancûzai ir portu-galai susijæ su Prancûzijos revoliucija. Jieatsirado Fogo vulkano þiotyse maþdaugprieð du ðimtus metø. Revoliucijà numal-ðinus, kad iðvengtø giljotinos, þmonësbëgo á Portugalijà, o ið ten � á Þaliojo Ky-ðulio salas. Pasislëpæ vulkano þiotyse,per 200 metø baltaodþiai asimiliavosi sujuodaodþiais, o to pasekmë � nauji þmo-nës ðviesesne oda ir geltonais plaukais.Taip ámantriai kartais susipina mokslasir istorija, revoliucijos ir vulkanø iðsiver-þimai.

Vietiniai gyventojai vulkano þiotyse iðjuodos lavos blokø pasistatë gyvenamuo-sius namus (tiesa, be langø ir durø, tik suangomis), pradinæ mokyklà, parduotuvæ.Geriamojo vandens parsineða ið nesu-griuvusio þioèiø kraðto skardþio, kurio ply-ðiuose atsivëræ gëlo lietaus vandens ðal-tiniai. Ten jie augina vynuoges ir citrinme-dþius. Ið vynuogiø gamina labai skanø vy-nà. Vulkano ðlaituose auginama kava.Vulkaninis dirvoþemis labai derlingas, irkavamedþiai labai gerai auga. Ið kavospupeliø gaunama puikaus skonio �Fogokava�, arba �Milijonieriø kava�. Tai nuo-stabi kava, bet jos taip nedaug, kad ji de-ðimtis kartø brangesnë uþ áprastinæ, to-dël jà uþsisako tik turtingi þmonës.

Fogo ugnikalnis

Taip atrodo Fogo sala ið kosmoso


Parengtas analitinis leidinys �Lietuvosgyventojai: struktûra ir demografinë raida�.Jame Socialiniø tyrimø instituto mokslinin-kai ir Statistikos departamento specialistaianalizuoja gyventojø ir bûstø 2001 metø vi-suotinio suraðymo ir naujausià demogra-finës ir migracijos statistikos informacijà. Pa-teikiamos iðvados ir áþvalgos pasiþymi ana-lizës kompleksiðkumu ir taikytø metodønaujoviðkumu, nûdienos aktualijomis.

Galima tik pasidþiaugti, kad �ios ins-titucijos pagaliau parengë ir iðleido labaivertingà ir taip laukiamà studijà. Gal ðiokátoká nusistebëjimà kelia tik laikas � studi-jai parengti prireikë net penkmeèio. Ta-èiau tai tik patvirtina senà iðmintá � geriauvëliau, negu niekada. Bet gal bûtent tai irpadëjo giliai iðstudijuoti informacijà, su-brandinti vertingesnes iðvadas ir áþvalgas.

Man, kaip buvusiam vienam ið ðio su-raðymo organizatoriø, drásèiau teigti, ir ak-tyviai dalyvavusiam rengiant bei ágyven-dinant jo programà, metodinius ir orga-nizacinius nuostatus, ypaè dþiugu, kadautoriai suraðymo rezultatus ir patá sura-ðymà vertina pozityviai, palankiai, produk-tyviai naudoja jo rezultatus.

Prasminga, kad rengiant leidiná dalyva-vo net 18 aukðèiausios kvalifikacijos spe-cialistø, ið jø 2 profesoriai, 7 mokslø dakta-rai, pagrindiniai Statistikos departamentogyventojø suraðymo ir demografinës sta-tistikos specialistai. Dël to studija tampa darvertingesnë. Norëèiau pabrëþti didelá prof.habil. dr. V.Stankûnienës indëlá rengiant stu-dijà, suraðymo programà, populiarinant su-raðymà, ypaè jo vyksmo metu.

Labai aktualios studijos temos. Pra-dedama skyriumi � Amþiaus struktûra(doc. dr. S.Mikulionienë, Socialiniø tyri-mø institutas, doc. dr. S.Stanaitis, VPU).Sura�ymo duomenimis gyventojai pagalamþiø pasiskirstë taip: 61,2 proc. buvo15�59 metø, 19,5 proc. � vaikø iki 15 me-tø, 19,3 proc. � pagyvenusiø (60 metø irvyresniø) þmoniø. Suraðymo metu Lietu-voje gyveno 680 tûkst. vaikø ir 672 tûkst.pagyvenusiø þmoniø. Taèiau Lietuvos de-mografinës raidos istorijoje 2001 m. su-raðymas buvo paskutinis, kurio metu uþ-

Gyventojø suraðymo rezultatai: dar nagrinëjami,

dar nepasenæ

fiksuotas, nors ir nedidelis, vaikø iki 15metø pervirðis palyginti su pagyvenusiaisþmonëmis (60 metø ir vyresniais). O jukgyventojø amþius yra vienas svarbiausiøgyventojø sudëties poþymiø, jis yra tiesio-giai ir netiesiogiai susijæs su ðalies gyven-tojø reprodukcijos potencialu � gebëjimugarantuoti kartø kaità. Taèiau suraðymometu buvæs jaunosios ir vyresniosios kar-tos santykis jau tapo istorija: 2007 m. pra-dþioje pagyvenusiø þmoniø skaièius153,8 tûkst. virðijo vaikø skaièiø. Skyriujedetaliai aptariama apskritai amþiaus su-dëtis, moterø ir vyrø, miesto ir kaimo gy-ventojø amþiaus ypatumai, skirtumai te-ritorijose. Parodoma Lietuvos gyventojødemografinë senëjimo eiga. Paþymimaskaimo gyventojø senëjimo proceso sulë-tëjimas, o miesto gyventojø senëjimo �ási-bëgëjimas�. Ið pateiktos analizës iðryðkëjavienas skiriamøjø Lietuvos gyventojø de-mografinës raidos XX � XXI a. sandûrojebruoþø � nuoseklus ir reikðmingas gyven-tojø skaièiaus maþëjimas.

Atskirame skyriuje (I.Geèienë, STI) nuo-sekliai iðnagrinëta gyventojø iðsilavinimo,kaip vieno ið svarbiausiø visuomenës rai-dos lygá apibûdinanèiø rodikliø, kaita atski-rose gyventojø grupëse. Daroma iðvada,kad ryðkiausiai pakilo vidutinio ir vyresnioamþiaus gyventojø iðsilavinimo lygis, tuo tar-pu jaunesniø nei 20 metø � net kiek suma-þëjo. Daug didesnë miesto gyventojø dalisturi aukðtesná nei pagrindinis iðsilavinimà,ypaè aukðtàjá. Suraðymo duomenys rododidelá atotrûká tarp moterø ir vyrø, turinèiøauk�tàjá i�silavinimà, rodikliø � moterø jiedaug aukðtesni. Apibûdinamas Lietuvostautiniø maþumø iðsilavinimo lygis. Nusta-tyta, kad dirbanèiø gyventojø iðsilavinimolygis yra gerokai aukðtesnis uþ bendrà iðsi-lavinimo lygá, kad geriau iðsilavinæ dirban-tys miestø gyventojai. Nagrinëjami ir kiti es-miniai gyventojø iðsilavinimo rodikliai � vals-tybinës ir kitø kalbø mokëjimas.

Svarbus ir analiti�kas skyrius � Uþim-tumas (dr. A.Jasiulionienë, prof. habil. dr.A.A.Mitrikas, STI). Jame nagrinëjama Lie-

tuvos darbo rinkos situacija ne tik sura-ðymo momentu (remiantis jo metu gau-tais duomenimis), bet ir uþimtumo bei ne-darbo pokyèiai, ávykæ po suraðymo. Su-raðymo ir kitø duomenø naudojimas pa-didina analizës galimybes ir iðvadø reikð-mingumà. Paþymëta, kad sparèiai augan-ti ekonomika ir didelë darbo jëgos emig-racija jau neigiamai veikia darbo rinkosbalansà, pasireiðkiantá darbo jëgos, ypaèkvalifikuotø darbuotojø, trûkumu.

Atskiruose skyriuose ádëmiai iðnagri-nëti pozityvûs tautinës sudëties pokyèiai,suraðymo metu deklaruoti duomenysapie tikinèiuosius (tikintiesiems save pri-skyrë net 84 proc. gyventojø), nustatytatikinèiø vyrø ir moterø dalis mieste ir kai-me, tikinèiøjø amþiaus struktûra.

Svarbi ir ádomi studijos dalis, skirta na-mø ûkiams, ðeimai, santuokai, gimstamu-mui. Bene pirmà kartà analizuojami duo-menys apie namø ûkiø sandarà ir raidà,asmeniniø namø ûkiø ðeiminæ padëtá (dr.A.Maslauskaitë, STI). Jie gauti gyventojøsuraðymo metu, o tai leido pateikti Lietu-vos ir kitø ES ðaliø namø ûkiø palygina-màjà analizæ. Didþiausià � 70,9 proc. �namø ûkiø dalá sudarë ðeiminiai namøûkiai, o tarp jø vienos ðeimos (60 proc.).

Prof. V.Stankûnienë iðsamiai iðanaliza-vo ir pateikë átaigias iðvadas apie santuo-kø, iðtuokø, santuokinio statuso, gimstamu-mo kitimà. Daug prof. V.Stankûnienës pub-likacijø ðiomis temomis galima rasti spau-doje, todël dëmesá atkreipti noriu á keliasiðvadas, suformuluotas �ioje studijoje.

�Per pastaruosius penkiolika metøsmarkiai sumaþëjo santuokø, tuokiamasivyresnio amþiaus, vis daugiau porø gyve-na santuokos neregistravusios. Iðtuokø ro-dikliai jau keletà deðimtmeèiø yra aukðti irgana stabilûs. Nyksta tradicinei ir vis labiauásigali moderniai ðeimai bûdingi bruoþai.

... Nors per pastaruosius penkiolikametø gimstamumas sparèiai maþëjo ir ki-tose ES-10 ðalyse, Lietuvoje jis buvo vie-nas ið sparèiausiø ir ðiuo metu gimsta-mumo lygis Lietuvoje yra vienas þemiau-siø tarp visø ES-25 ðaliø.

Petras Gediminas ADLYS


Skyriuje �Neágalieji� (V.Tretjakova, STI)randame daug þiniø apie neágaliøjø situa-cijà ir poreikius. Pabrëþiama, kad suraðy-mo metu gauti duomenys apie neágaliøjøskaièiø, jø pasiskirstymà pagal funkcijø su-trikimus, invalidumo grupes bei ávairias so-ciodemografines charakteristikas, uþimtu-mà, gyvenimo sàlygas yra labai svarbûs.

Mirtingumo skirtumus nagrinëja prof.V.Stankûnienë, dr. D.Jasilionis ir dr.V.Shkolnikovas (Makso Planko demogra-finiø tyrimø institutas, Vokietija). Èia pri-statomi ir pirmà kartà Lietuvoje atlikto gy-ventojø suraðymo ir mirtingumo duome-nø sujungimo bûdu apskaièiuoti mirtin-gumo sociodemografiniø skirtumø rezul-tatai: skirtingà iðsilavinimà ir santuokinástatusà turinèiø gyventojø, vidutinë tikëti-na gyvenimo trukmë. Iðryðkinti regioniniøskirtumø mastai ir problemos.

Studija baigiama skyriumi �Migracija�(dr. A.Sipavièienë, STI), kuriame pateikia-ma migracijos situacijos analizë. Tai ypaèaktualu dabar, kai vis daþniau kyla klau-simas ar Lietuva neiðsivaikðèios, ar buskam dirbti Lietuvoje.

Visuose skyriuose gausu faktiniøduomenø � analitiðkai parengtos lentelës,þemëlapiai, grafikai, diagramos pateiktavaizdþiai, naujoviðkai, átaigiai. Tai rodo irStatistikos departamento specialistø(D.Ambrozaitienë, R.Balandienë, L.Kaspa-ravièienë, D.Svidlerienë, O.Trofimova,A.Vildþiûnienë) aukðtà lygá ir ánaðà.

Iðskirtinæ ðio darbo reikðmæ, o ir de-mografinës situacijos problemiðkumà ro-do dëmesys jam. Darbas pristatytas 2007m. kovo 15 d. Prezidentûros Kolonø sa-lëje. Pristatyme Prezidentas V.Adamkuskalbëjo: �Pristatome leidiná, kuris, manonuomone, labai aktualus. Demografinëpadëtis verta ypaè atidaus dëmesio. Be-ne pirmà kartà pateikiama iðsami demo-grafiniø procesø analizë, kurios labai rei-këjo. Ji padëjo geriau suprasti problemà�.

Statistikus ypaè pradþiugino dr. D.Ja-silionio pasisakymas, kuriame jis teigë,kad tyrimas nebûtø galimas be europi-nius standartus atitinkanèios demogra-finës statistikos. Dëkodamas uþ tokià sta-tistikà pabrëþiu statistikø indëlá nagrinë-jant demografines problemas. Noriu ðir-dingai padëkoti ir ðios studijos rengëjams.

Taigi, pasiþvalgius po studijà, áspûdþiødaug. Be abejonës, ji bus naudinga spe-cialistams, ypaè kurie lemia efektyvià so-cialinæ ir gyventojø politikà, ðiaip besido-mintiems þmonëms. Su ja plaèiau susipa-þinti, neradus bibliotekoje, galima interne-te (http://www.stat.gov.lt/uploads/42_Lietu-vos_gyventojai.pdf). Manau, kad besido-mint nûdienos gyventojø problemomis ir dëlbûsimo suraðymo programos minèiø kils.O ir ðio suraðymo rezultatai dar ne iki galo,ypaè regioniniu aspektu, iðnagrinëti.

Lietuvos Respublikos Darbuotojøsaugos ir sveikatos ástatymo 3 straipsnio2 dalyje teigiama: �Darbuotojo teisæ tu-rëti saugias ir sveikas darbo sàlygasgarantuoja Lietuvos Respublikos Kon-stitucija�. Viena ið sëkmingo verslo su-dëtiniø daliø yra darbuotojø saugos irsveikatos garantavimas darbo vietose.

�ios srities veikla ir uþsiima Vie�ojiástaiga �Mokymo modulis�. Ámonë ákurta2004 metais, yra atestuota Sveikatos ap-saugos ministerijos Valstybinës visuome-nës sveikatos prieþiûros tarnybos ir turileidimà atlikti profesinës rizikos vertinimobei darbo aplinkos veiksniø matavimus.

Ámonëje dirba 21 darbuotojas, ákur-ti trys padaliniai:

� atestuota laboratorija,� darbuotojø saugos ir sveikatos

specialistø konsultacinis padalinys,� klientø aptarnavimo padalinys.Pagrindinë mûsø ámonës speciali-

zacija yra darbuotojø sauga ir sveika-ta. Esminis ámonës dokumentas, nusa-kantis tikruosius darbuotojø saugos irsveikatos rodiklius, yra ámonës darbuo-tojø saugos ir sveikatos bûklës pasas.Ðis dokumentø rinkinys visapusiðkaiapibûdina visus esamus ar galimus pa-vojus sveikatai ir gyvybei dël kenksmin-gø ar pavojingø darbo aplinkos veiks-niø poveikio bei profesiniø ligø ágijimo.

Nors kiekviena ámonë savarankið-kai pasirenka strategijà, kaip ir kokiassàlygas sudaryti savo darbuotojø sau-gai ir sveikatai garantuoti, taèiau ðiø sà-lygø vertinimas yra nuolat kontroliuoja-mas pagal mûsø ðalyje veikianèius ásta-tymus. Ámoniø vadovai supranta, kaddarbo naðumas ámonëje auga, kai dar-buotojai jauèiasi saugiai, dirba ne-kenksmingomis sàlygomis ir neserga,kai nereikia ie�koti naujo ar pakaitiniopersonalo.

Mûsø laboratorijos darbuotojø, at-liekanèiø profesinës rizikos veiksniø pa-rametrø matavimus, patirtis leidþia netik organizuoti ir vertinti ámonës darbuo-tojø saugos ir sveikatos bûklæ, bet ir pil-dyti baigtinæ ðio paso formà, numatantir prevencines priemones. Mes vado-vaujamës veikianèiais ástatymais, nau-jausiais jø pakeitimais bei papildymaisir nedelsdami diegiame juos savo ap-tarnaujamø ámoniø veikloje.

Mûsø atestuota laboratorija atliekaðiuos pagrindinius fizikiniø veiksniø ma-tavimus:

1. Dirbtinës ir natûralios apðvietosmatavimai.

2. Mikroklimato matavimai.3. Triuk�mo (garso lygio) matavi-

mai.4. Elektromagnetinio lauko stiprio

matavimai.5. Vibracijos pagreièio, vibracijos

dozës matavimai.Taèiau manome, kad ne vien ámo-

nës darbuotojø saugos ir sveikatos bûk-lës pasas garantuoja darbuotojø gero-væ darbo vietose. Norint iðvengti nelai-mingø atsitikimø, darbuotojai turi bûtitinkamai ir ið anksto informuoti dël pa-vojingø ar rizikingø darbo sàlygø, kaipjø iðvengti darbe ir kà daryti ávykus ne-laimingam atsitikimui.

Mes sukûrëme darbuotojø saugosir sveikatos specialistø konsultaciná pa-daliná, kuris rûpinasi visa ámonëms rei-kalinga darbø saugos dokumentacija.Pasiraðius bendradarbiavimo sutartá suVðÁ �Mokymo modulis�, specialistai vyk-do �ias funkcijas:

· Organizuoja darbuotojø sau-gos ir sveikatos tarnybos veiklà.

· Vykdo vidinæ darbuotojø sau-gos ir sveikatos kontrolæ ámonëje pa-gal patvirtintø darbuotojø saugos ir svei-katos tarnybos nuostatø apimtá arba pa-siraðytà atstovavimo sutartá su mumis.

· Konsultuoja darbuotojø sau-gos ir sveikatos klausimais.

· Padeda ávertinti profesinæ rizi-kà, parenkant asmenines apsauginespriemones.

· Pasikeitus teisës aktø reikala-vimams, specialistai pateikia rekomen-dacijas, parengia dokumentø atnaujini-mo planà, koreguoja dokumentus, ap-rûpina reikalingomis formomis, þurna-lais, þenklais bei kitomis darbuotojø sau-gai ir sveikatai bûtinomis priemonëmis.

Mûsø vykdomø funkcijø kokybæ at-spindi ðios srities specialistø kvalifikaci-ja, darbuotojø ir padaliniø vadovø mo-kymai, parengti bei nuolat koreguojamipagal ðalyje veikianèiø ástatymø pakeiti-mus dokumentai. Visa tai padeda nu-matyti darbuotojø saugos ir sveikatosbûklës ámonëje gerinimo perspektyvasir atsispindi ámonës darbuotojø saugosir sveikatos bûklës pildomame pase.

Norëdami daugiau suþinoti apie mû-sø veiklà, skaitykite tinklalapyje www.mo-kymomodulis.lt

Direktorius Arvydas PEÈIULISKonstitucijos pr. 4A, LT-09308 Vilnius

Tel./faks. (8 5) 275 20 39El. pa�tas [email protected]

Darbuotojø saugair sveikata � visø rûpestis


Mokykloje matematikos mokoma netam, kad vaikai iðmoktø skaièiuoti, o kadiðmoktø logiðkai màstyti, grieþtai formuluo-tø teiginius ir suvoktø reiðkiniø bendrybes.Fiziku netampama be matematikos studi-jø, kurios yra galinga proto mankðta.

Màstymo originalumu pasiþymëjo irRièardas Gavelis, kuris Vilniaus universi-tete baigë teorinæ fizikà. Prisimenu já kaipgerà studentà, atvykusá ið mano gimto-sios Dzûkijos. Jis lengvai ákando kvanti-nës fizikos ir reliatyvumo teorijos, elektro-dinamikos, termodinamikos ir daugelá ki-tø teoriniø dalykø. O supratus tuos daly-kus, pasaulis pasidaro gana aiðkus. Su-prantame, kodël medþiai auga apvalûs,o ne staèiakampiai, kodël kai kurie ið jøneuþauga keleto ðimtø metrø aukðèio, ko-dël saulë ryte ir vakare raudona, o dienàbalta, kodël dangus ir jûra mëlyni, kodëlDzûkijoje vasarà karðèiausia, o þiemà ðal-èiausia ir t.t. Ir apskritai, tinkamai i�simoks-linæ pradedame ðvariai galvoti. Nes gam-tos � mikropasaulio ir visatos bei þmoniøvisuomenës � elgesá lemia tie patys fizi-kos dësniai. Iðlavintam protui aiðkesni pa-sidaro ir þmoniø santykiai, primityvus kaikuriø politikø ir valdininkø elgesys, kuriemaþiau vertina tuos, kuriems patiki savovaikø mintis, sveikatà ir ateitá, nei tuos, ku-riems patiki savo namø santechnikà.

Rièardas suprato, kad mokslas yra kri-tiðkai patikrinta dësniais þmonijos patirtis,jis kuria pagrindines þinias apie pasaulá, omokslininkai veda þmonijà á geresnës gy-venimo kokybës bûvá. Mokslas atskleidë,kaip veikia gamtos dësniai mikro- ir mak-ropasaulyje iki pat mûsø minèiø ir kaip vis-kas tarpusavyje susieta. Mokslas leidþianumatyti, kas tam tikromis aplinkybëmisgali atsitikti. Tai ir sudaro mokslo vertæ.Mokslas keièia mûsø gyvenimà, atskleis-damas visatos tvarkà ir groþá ir naujomistechnologijomis gerindamas gyvenimokokybæ. Studijuodamas Rièardas supra-to, kad dabar þmonijos mintis intensyviau-siai dirba mokslo srityje, mokslui naudo-jama didþiausia þmonijos intelektualinësenergijos dalis. Jei kuri nors mokslo sritisgalëtø didþiuotis bûdama þiniø apie pa-

saulá kûrybos smailëje, tai labiausiai � fizi-ka. Rièardui buvo artima E.Rezerfordo min-tis, kurià pats citavo, kad �mokslas � taifizika, o visa kita yra paðto þenklø kolek-cionavimas�. Jis norëjo bûti mokslo ben-druomenës nariu.

Kita vertus, Rièardas suprato, kadmokslo þinios dabar labiausiai formuojakultûringà þmogø, kad negalima eiti kartusu laiku, neturint mokslo þiniø. Sunku bûtikultûringam nesuprantant gamtos dësniøir jø valdomø reiðkiniø. Neturintys moksloþiniø daþnai terðia ir kultûrà. Kai jø neturiþiniasklaidos atstovai, skleidþia paskalasir nusikaltimø kronikas, kai jø neturi politi-kai, jie pasiduoda �aiðkiaregiø� átakai.

Taip universitete iðlavintas RièardasGavelis buvo paskirtas á Lietuvos moksløakademijos Fizikos ir matematikos insti-tutà. Jo tiesioginis vadovas buvo dakta-ras Jonas Batarûnas � puikus plaèiø in-teresø fizikas ir þmogus, labai originaliaiþvelgæs ne tik á fizikos reiðkinius, bet ir ágyvenimo filosofijà. Manau, kad Rièardobendravimas su vadovu buvo vienas iðesminiø faktoriø, nulëmusiø jo tolesná fi-ziko ir literato gyvenimà.

Tuo metu Vilniaus universitete mes sukolegomis sëkmingai plëtojome naujàmokslo kryptá Lietuvoje � feroelektros irfaziniø virsmø tyrimus. Feroelektra yra fa-zinio virsmo metu savaime atsirandantielektra tam tikruose kristaluose, o faziniaivirsmai ið esmës pakeièia kristalø savy-bes. Ið ðios srities buvau apgynæs dakta-ro disertacijà ir vadovavau grupei aspi-rantø. Buvome suradæ naujø faziniø vir-smø ir naujø reiðkiniø stibio ir bismuto jun-giniø kristaluose ir ieðkojome teorinio tøvirsmø paaiðkinimo. Naujos idëjos ir at-rasti nauji reiðkiniai uþvaldë ir imlø J.Ba-tarûno protà. Mes daþnai diskutuodavo-me apie tuos naujus reiðkinius. Todël at-ëjusiam á institutà Rièardui Gaveliui jis pa-siûlë teoriðkai iðnagrinëti faziniø virsmøprieþastis minëtuose stibio sulfido ir sul-fojodido sandaros kristaluose.

Rièardas metus intensyviai kûrë teori-

Prof. habil. dr. Jonas GRIGAS

Nemaþai originaliai màstanèiø þmoniø, palikusiø ryðkiuspëdsakus Lietuvos literatûroje, mene ar politikoje, yra baigæfizikos mokslus. Turime net fizikos daktarà vyskupà. ÞymusLietuvos istorikas J.Jurginis viename pokalbyje yra pasakæs:�Jei að kà nors padariau originalaus istorijoje, tai tik todël,kad prieð tampant istoriku fizikos ir matematikos studijosiðmokë mane logiðkai màstyti�.

Rièardas GavelisFizikas jà ir skaièiavo, o 1975 m. atidavë spaudaisavo pirmàjá moksliná darbà Feroelektriniofazinio virsmo galimybiø SbSI ir Sb2S3 tipokristaluose tyrimas, kuris buvo paskelbtas1976 m. þurnale Lietuvos fizikos rinkinys(t. 16, Nr. 2). Straipsnyje Rièardas teorið-kai tyrinëjo minëtøjø kristalø sandarà ir ra-do feroelektrinio fazinio virsmo sàlygas.

Po metø jis paraðë ir atidavë spaudaiantràjá savo moksliná darbà Elektroninioekranavimo átaka faziniam virsmui puslai-dininkiniuose feroelektrikuose, kuris bu-vo paskelbtas 1977 m. þurnale Lietuvosfizikos rinkinys (t. 17, Nr. 1). Jame Rièar-das, remdamasis mink�tosios modoskoncepcija, surado feroelektrinio faziniovirsmo SbSI kristale sàlygas ir ávertino vir-smo temperatûros pokytá dël elektronøtankio pokyèio. Þurnalà viena JAV leidyklavertë á anglø kalbà ir platino pasaulyje,todël Rièardo darbai buvo prieinami pa-saulio mokslo bendruomenei.

Ðie darbai buvo aktualûs. Mes ir kitøðaliø fizikai tyrinëjome minkðtàjà fononømodà, kuri ir sukelia feroelektriná faziná vir-smà kristaluose. Mes pirmieji aptikomeðviesa suþadintø elektronø átakà feroelek-trinio fazinio virsmo temperatûrai. TodëlRièardo teoriniai tyrimai padëjo suprastieksperimentiðkai stebëtø reiðkiniø esmæ.

Deja, Rièardo vaisingas ir prasmingasmokslinis darbas tuo ir baigësi, nes jamevisà laikà slypëjo prieðybiø vienybë ir ko-vojo fiziko ir literato paðaukimas. Tada jisne visai þinojo, kas yra jo profesija, o kas� hobis. Jis nebuvo apsisprendæs siektidaktaro laipsnio, nors jo moksliniai dar-bai rodë, kad já galëjo gauti nesunkiai.


Ta Rièardo prieðybiø vienybë atsisklei-dë jau pirmaisiais darbo Teorinës fizikos irmatematikos institute metais, kai jis paskel-bë straipsná Trys eskizai tiksliøjø moksløportretui (Nemunas, 1975 m., Nr. 10), ku-riame jis faktiðkai atskleidë ir savo ateitá.Straipsnyje jis pripaþino, kad �matemati-ka ir teorinë fizika � tai grynojo proto ðven-tovës�, o �Mokslø akademija � tai ðventavieta�, jos �instituto koridoriuose � mirtinatyla ir vaikðtantys mokslininkai, kurie gal-voja vaikðèiodami..., aptaria moderniau-sias mokslines problemas�, kuriø yra�...tiek, kiek mokslininkø. Kartkartëmis kasnors pasièiumpa vienà problemà ir neða-si á kambará mësinëti�. Rièardas panagri-nëjo mokslininkø � eiliniø ir vadovø (slibi-nø) � charakterá, pomëgius ir ydas. Insti-tuto darbuotojai skaitë straipsná ir kelis me-tus diskutavo, bandydami atpaþinti save.

Rièardo sielai sunku buvo dirbti ten,kur �oras aplinkui pilnas priraðyto popie-riaus kvapo ir saulës spinduliø, ásibrovu-siø pro didelius neplautus langus�, kur�daugybë durø, kurias visà laikà tranko�,kur �aspirantas buvo paliekamas visi�kailikimo valiai veikti savarankiðkai, ir jeigupo metø pusantrø neateidavo pas vado-và su paties pasirinkta tema ir aiðkiai su-formuluotais klausimais, jis bûdavo pa-prasèiausiai iðvaromas�, o baigæs aspi-rantûrà (dabar doktorantûrà) �jaunas vi-dutinis fizikas vis viena gaus ribotà sumàpinigø ir labai negreit gaus butà�. O �te-mos tiksliuosiuose moksluose niekad ne-krinta ið dangaus�, nes �fizikai daro atra-dimus, o kiekvienas atradimas � tai sprig-tas dievui á nosá�. Fizikui teoretikui biblio-teka yra langas á pasaulá ir joje �vidutinið-kai kiekvienà dienà reikia perskaityti dvi-deðimties straipsniø reziumë ir vienà, ku-ris yra ádomus, panagrinëti plaèiau�. No-rint susirasti disertacijai temà, anot Rièar-do, reikia perskaityti 8�10 metø referaty-vinius þurnalus, skaityti 78 dienas (po ke-turias valandas kasdien). Be to, reikia lan-

kyti anglø kalbos ir filosofijos uþsiëmimus,nors, pasëdëjus kambarëlyje, kuriame lai-komi referatyviniai þurnalai, po keturiø va-landø galima praðnekti ne tik angliðkai,bet ir visai neþinoma kalba. Rièardà taibaugino ir jis nestojo á aspirantûrà.

Fizikui reikia labai daug dirbti. Nepai-sant to, jo manymu, apie 80 proc. fizikøyra vidutinybës. Rièardas nenorëjo bûti vi-dutinybe. O norint daryti pasaulinio lygiodarbus �daug ilgø mënesiø praeina, raði-nëjant kaþkà, kas paskui pasirodo papras-èiausiomis nesàmonëmis, kiek laiko rei-kia, kad surastum sritá, kurios dar nebûtøiðnagrinëjæ deðimtys kitø, kiek reikia mo-kiniðkai mokytis, nors tau jau virð keturias-deðimties, jei nori pasakyti kà nors bentminimaliai modernaus, kiek, vaizdþiai kal-bant, tenka iðlieti aðarø, kada koks norsamerikietis iðspausdina tavo aðtuoniø më-nesiø darbà kaip tik tada, kai tu jau pada-rei lygiai tà patá, bet dar nespëjai niekurnusiøsti, ir viskà tenka mesti velniop�.

Rièardas suprato, kad mokslas yra tru-putá uþ visuomenës vidinio þiedo ribø. Va-karø civilizacijos kultûrinis centras daþniau-siai sukasi apie menus, o mokslas skriejasaugioje nuo jø orbitoje. Ironiðka, kad,mokslui sëdint uþpakalinëje kultûros eilë-je, jo nuostabûs vaisiai � mikrofonai, gar-siakalbiai, radijas, televizija, kompiuteriai,internetas ir kitos elektronikos priemonës� paðëlusiai veði menais besiremianèiojeliaudies kultûroje. Kuo labiau mokslui se-kësi kurti menams tarpininkaujanèià ap-linkà, tuo labiau jis neteko kultûrinës reikð-mës. Nepaisant to, mûsø gyvenimas ski-riasi nuo protëviø gyvenimo, nes nesametaip priklausomi nuo literatûros, muzikosar dailës, kaip nuo mokslo vaisiø. Taèiaumokslas ir kultûra yra dvi vieno medþio ða-kos ir talentingam þmogui galima perðok-ti nuo vienos ðakos ant kitos.

Gabumai, þinios ir sugebëjimas daugdirbti � bûtinos sëkmës moksle sàlygos.Bet pradedantis mokslininkas turi turëti

savo charakteryje ámontuotà mechaniz-mà, verèiantá já siekti dideliø tikslø. Minë-tame straipsnyje jis retoriðkai klausë:�Kiek gali kainuoti mokslas? Ar galimaprievartauti savo asmenybæ vieno tikslo,tegu ir graþaus, vardan? Ar leistina tiekaukotis mokslui?� Tiek aukotis mokslui Ri-èardui atrodë neleistina. 1978 metais jispaliko Teorinës fizikos ir matematikos ins-titutà ir tø metø rugpjûèio mënesá pradëjodirbti þurnalo Mokslas ir gyvenimas redak-cijoje. Redagavo populiarius fizikos, taippat ir mano, bei technikos straipsnius. Jamtai buvo perëjimas nuo fizikos á literatûrà.Jis dar paraðë þurnalui porà populiariøstraipsniø � Elementariøjø daleliø magija(1979 m. spalio mën.) ir Matematinë dailë(1980 m. spalio mën.), vaþinëjo á mokslopopuliarintojø seminarus. Anot þurnalo re-daktoriaus Juozo Baldausko, Rièardas kal-bëjo ramiai, vienodai, be emocijø, sureikð-mindamas fizikà, buvo santûrus ir pasken-dæs savyje. Mëgo nestandartiðkai màstan-èiø vyrø kompanijà. Jam buvo bûdingasintelektualinis padorumas.

Dirbdamas redakcijoje jis paraðë sce-narijø meniniam filmui ir 1981 m. gavo 10tûkstanèiø rubliø premijà. Tai buvo beveikdevyniø mënesiø fiziko Rièardo Gavelio at-lyginimas institute. Nors þiûrovai filmà apiemaðinas vertino skeptiðkai, Rièardui pasi-rodë, kad literato darbas yra daug leng-vesnis ir pelningesnis nei fiziko. Juk uþ sa-vo daug sunkiau ir ilgiau ra�ytus moksli-nius darbus jis negavo në rublio. Jis pati-këjo, kad lengvai paraðys daug geresniøscenarijø filmams, kad jie taip pat lengvaibus priimti. Gavæs minëtàjà premijà, Rièar-das nustojo domëtis darbu þurnalo redak-cijoje, o 1981 m. vasario mënesá paliko þur-nalà Mokslas ir gyvenimas ir atsidëjo lite-ratûrinei veiklai. Kartu nutrûko Rièardo Ga-velio paskutinis ryðys, siejæs já su fizika.

Pasirodë ádomios Rièardo Gavelioknygos... Jis matë mûsø neribotà laisvëstroðkimà ir tai, kad dauguma neþino, kàsu ta laisve daryti. Vëliau suprato, kad tau-tos, kurios sàþinë tyli, kur áleidæs ðaknisabejingumas, laukia sunkûs laikai. Jisbandë paþadinti tautos sàþinæ publicisti-niais straipsniais. 1987�1996 m. paliko jøapie pusantro �imto ávairiausiais klausi-mais, daugiausia laikraðtyje Respublika,taipogi Literatûra ir menas bei þurnaluo-se Kultûros barai, Jaunimo gretos, Nemu-nas ir kitur. Straipsniuose buvo jauèiamafiziko logika ne apie fizikà. Kas þino, gal-bût tas asmenybës dualizmas, negalëji-mas sutikti su mintimi, kad tik sunkus dar-bas daro þmogø þmogumi, nenorëjimasprievartauti savo asmenybës vieno tikslovardan ir buvo jo trumpo, bet prasmingogyvenimo prieþastis.

Ið knygos ,,Bliuzas Rièardui Gaveliui�(,,Tyto alba�, Vilnius, 2007)

,,Mokslo ir gyvenimo� þurnalo vyr. redaktorius Juozas Baldauskas (kairëje) uþ puikø darbàapdovanojimà áteikia Rièardui Gaveliui. Vilnius, apie 1979 m.


Ar yra toks mokslas?

Inkarnetika.Transcendencija BIRÞELË-BIR

Ph.D., Antimedþiagos fizikos ir teologobiologijos instituto

Pasadenoje, JAV, postdoktorantëLietuvos laboratorijoje

Kaune

Motto: �Qui je suis?L�homme qui a été oul�homme qui sera?�(Charles Baudelaire, Archives, 1853)

Klausimai, abejonës,tikrovë

Kiek nesuprantamø reiðkiniø supa muspasaulyje, kiek paslapèiø yra paèioje gy-vybëje, o þmogus mokslui � tai lyg senojilotynø tabula rasa, á kurià vis raðoma ir ra-ðoma, bet ji atrodo vis tuðèia. Morfologija,fiziologija yra paraðiusios keletà skyriø to-je gyvenimo knygoje, taèiau genetika persavo veik pusantro ðimto metø atliko tik,galima sakyti, aritmetikos veiksmus. Mo-lekulinis lygmuo genetikos bei làsteliø ty-rime kiek priartino mechanistinæ sampra-tà prie turtingojo dvasinio pasaulio. Dau-gybë þmoniø mato save jau bent kartà gy-venusius, jie jauèia sindromà déja vu, at-paþásta vietas, kalbas, istorinius faktus.Jauèia juos supantá ávairiapusá dvasiná,transcendentiná gyvenimà.

Ðià þmoniø patirtá, mokslo, istorijos fak-tø ir ypaè teologijos, astroenergobiologi-jos duomenis apibendrina senas ir kartunaujas mokslas inkarnetika. Taèiau api-brëþti ðá mokslà vienu sakiniu gana sun-ku. Inkarnetika � mokslas apie sielos (pla-èiàja prasme) susijungimà su kitu kûnu,palikus kûnà, kuriame buvo. Tai nëra to-bulas apibrëþimas, nes inkarnetika kartuir mokslas, ir pastovus vyksmas þmoniøpopuliacijoje. Negalima atmesti ir panaðiøvyksmø apskritai gyvojoje gamtoje.

Tad Motto poeto þodþius reikëtø skai-tyti iðplëstine prasme: �Kas að esu? Ar tas,buvæs praeitame gyvenime, ar tas, kuris busbûsimajame? � Ðie þodþiai atskleidþia visàinkarnetikos esmæ, filosofijà ir teologobio-logijà. Nemaþa minèiø apmàstymui ðiuoklausimu radome prof. A. �liogerio funda-mentiniame darbe �Niekis ir Esmis� (2006).Gana iðsamià studijà apie reinkarnacijà yrapaskelbusi Lilija Talmantienë ( ,,Reinkar-nacija. Kas tai?�, Mokslas ir gyvenimas,Nr.5, 6-7, 1990). Taèiau per praëjusá laikàpaskelbta nemaþa iðsamiø tyrimø rezulta-tø, leidþianèiø naujai paþvelgti á reinkar-nacijos vyksmà ir inkarnetikos mokslà.

Ðiame straipsnyje aptarsime daugiauinkarnetikos sàlytá su biologiniu þmogaus

pradu. Apibûdinti mokslà apie þmogø ir ap-skritai ðiandienæ biologijà yra labai sunku,tarsi bûtø dvejopa bûsena: viena vertus,tai, kas suþinota ðiandien, atrodo jau pa-senæ, priskirtina istorijai, antra vertus � tospaèios naujienos � rytojaus pranaðai.

Kaip vertinti plaèiai þinomà molekulinægenetikà ir genø inþinerijà? Atrodë, kad josiðspræs visus paèius intymiausius kûniðkusir dvasinius gyvybës neaiðkumus. Taèiauskelbiami klonavimo, genø inþinerijos, ge-nø taisymo organizme darbai negali atsaky-ti á svarbiausius þmogaus esmës klausimus.Todël ðiandienos biologija ieðko sàsajø sukitais mokslais � fizika, matematika, teologi-ja, psichologija. Pabrëþiamas dvasinio pra-do pirmumas. Daugelis vadintø dvasiniø reið-kiniø yra grindþiami fizikos naujovëmis. Pa-vyzdþiu gali bûti naujas telepatijos reiðkinys� teleportacija (LTV laida �Ne-gali-bûti�, 2006-12-30) � tai yra informacijos, savybiø perda-vimas kol kas atomø lygmeniu, bet tai tik pir-mieji telepatijos fizikos þingsniai.

Dar viena kryptis � nanobiologija (dale-lës dydis 10-9 metro) ir dar tûkstanèius kar-tø maþesniø vienetø biologija. Pasiektasatomø ir jo daleliø tyrimo lygmuo, pagaliauanksèiau tik teoriðkai apraðyta antimedþia-ga ðiandien jau tyrinëjama eksperimentið-kai (Alexander Hellemans ,,Alone at the top�

Scientific American 296(3):10-11.2007). Taiðiandienos ir rytdienos saitai.

Galima pateikti pavyzdá, kai tiesioginiaityrimai, skatinami grynai praktiniø tikslø, pa-siekë stulbinanèiø rezultatø antimedþiagosir teologobiologijos srityse. Apie vienà jø,apraðytà ir Lietuvos spaudoje (Tomas Gu-rulis ,,Siela ir reinkarnacija. Amþinieji klau-simai. (Antimedþiagos fizikochemija ir trans-cendencijos molekulinë teologobiologija)�.Nemunas, Nr. 23, 2005), manau, bûtina pa-kalbëti plaèiau, net trumpai atpasakoti duo-menis. Ðis darbas, ypaè paskelbus pasau-linëje mokslinëje spaudoje, susilaukë iðskir-tinio dëmesio, juoba kad darbas atliktasJAV, Pasadenoje (Institute of AntimatterPhysics and Teologobiology).

Raðoma, kad mokslininkams pavykopaþymëti þmogaus (ðiuo atveju nuteistojonusikaltëlio) lytiniø làsteliø antimedþiagosDNR (toliau � antiDNR) junginiu, pasiþymin-èiu savitàja spinduliuote, kuri gali bûti nu-statoma testuojant individà per distance. Þy-mëtoji antiDNR po mirties kartu su sielaiðeina ið kûno ir inkarnuojasi á kità kûnà jopradëjimo metu. Þymuo pasilieka su ta an-tiDNR, kuri jungiasi su naujojo organizmoraidos metu susidaranèiomis lytinëmis làs-telëmis, jø, kaip ir þymens, daugëja orga-nizmui augant. Ðie eksperimentiniai darbaisuþadino daugybæ minèiø, kai kuriomis jøpasidalysime ðiame raðinyje. Pravartu bentprabëgomis paminëti taikomàjà ðiø tyrimødalá, juoba kad ir pats darbas buvo atlieka-mas JAV teisingumo organø uþsakymu.JAV teismø praktikoje uþ itin sunkius nusi-kaltimus nuteisiama keliems ðimtams me-tø arba 2�3 gyvenimo trukmëms. Tokia teis-minë kolizija truko ilgà laikà, nes nuteista-sis negalëdavo atsëdëti skirto laiko ir mir-davo anksèiau. Dabar ji iðspræsta: nusikal-tëliui áleidþiama antiDNR þymens ir jis gy-vena kalëjime iki mirties; po to, tiriant nau-jagimius, nustatomas atsiradæs þymuo, ro-dantis, kad á to naujagimio kûnà inkarna-vosi nusikaltëlio siela kartu su jo antiDNR.Kadangi laikomasi inkarnacijos visuotinu-mo dësnio, sulaukæs pilnametystës toks in-dividas sodinamas á kalëjimà, remiantis bu-vusiu teismo nuosprendþiu. Procedûra pa-kartojama tolesnëms kartoms, kol nusikal-tëlis-reinkarnatas atsëdi paskirtà laikà. Taigana daþnas atvejis JAV teismø praktikoje.Europoje tokios teismø praktikos neapra-ðyta arba ji yra labai reta.

Tai empirika, fundamentinës idëjos pri-taikymas konkreèioje, teisinëje praktikoje.Pasaulinëje literatûroje plaèiai nagrinëjamosfundamentinës inkarnetikos problemos. Ma-nyèiau, kad ðiame raðinyje pateikiama lais-va (necituojant literatûros) apþvalga bus nau-dinga Lietuvos skaitytojams: teologiniai-filo-sofiniai apmàstymai atsakant, kas yra tai, kàávairios religijos vadina siela, kas inkarnuoja-si. Aptariama Astralinës energijos-antime-

\


dþiagos DNR ir inkarnuojamos làstelës DNRsàveika, inkarnacijos visuotinumas ir ágyja-mi poþymiai, genetika ir inkarnetika, teisiniøklausimø teorija ir praktika (turto paveldëji-mo byla) ir kiti svarbûs klausimai.

Sielos raiðka: antimedþiagos irlàstelës DNR molekuliø sàveikaÁvairûs autoriai, tikëjimai, iðskirtinës dva-

sinës bûsenos þmonës skirtingais vardaisvadina tuos paèius reiðkinius, ypaè juos su-kelianèias prieþastis. Todël prieð analizuo-jant inkarnacijos reiðkinius bûtø tikslinga su-vienodinti terminus, juoba kad daþniausiaikalbama apie tà patá. Vartojamos sàvokossiela, Dievas, dievai, energija, kosmosoenergija, antimedþiaga, angelai, velniai, dva-sios ir ávairios kitos sàvokos bei reiðkiniaiyra vienas ir tas pats Astralinës energijosraiðkos vyksmas, kurá mes matome, jauèia-me ir suvokiame. Pabrëþtina, mes matomeir jauèiame tik Astralinës energijos (toliau �AE) raiðkà, kadangi jos paèios per se ne-galime pajausti pagavomis.

Todël net skirtingø religijø esmë yra tapati � kalbama apie þmogaus gyvenimo pra-tæsimà po mirties ávairiomis formomis. Ta-èiau pomirtinis gyvenimas suprantamas,kaip dabartinio þemiðkojo gyvenimo tàsa,tad ir ávairios dievybës, angelai, velniai kaipir siela yra personifikuoti, tarsi turëtø þmo-gaus kûnà ir þmogaus savybes, o þmogusTEN patekæs yra arba pagiriamas ir skati-namas, arba baudþiamas. Tai vis primity-vus þmoniø noras suvokti AE, jos atskiraskamuolines formas kiekviename individe.Tiesa, AE materialiame kûne yra kartu ir an-timedþiagos formos, kuri turi fizikinæ bûse-nà, kurià galima þymëti ir iðmatuoti. Tadðiame raðinyje vartosime bendros sàvokostrumpinius: astralinæ energijà � AE, anti-medþiagos DNR � antiDNR ir antigenomà� AE-G; AE ir antiDNR buvimà kûne ar ið-ëjimà þymësime AE-S, kur S þymës sielàmums áprastine tikëjime vartojama prasme.

Gana gerai þinomas làstelës materia-lus genetinis aparatas, làstelës dalijimosimechanizmas. Kiauðinëlio apvaisinimoschema taip pat yra neblogai suprasta, bettik senosios ,,mechanikos� prasme. Liekagana sudëtinga, pavadinkime � ðeiminin-ko antiDNR-AE ir inkarnuojamos antiDNR-AE sàveika. Yra þinoma, kad idealiu atvejukiekvieno þmogaus làstelëse, be materia-laus genomo, yra antiDNR genomas. Jisyra tiksli materialaus genomo kopija, kol kasneþinoma, ar antiDNR yra vienos grandi-nës ar dvigrandës struktûros. To antigeno-mo paskirtis � sustiprinti, nukreipti materia-liojo genomo veiklà. Kadangi vyriðkas ir mo-teriðkas viengubas chromosomø rinkinysiðlieka atskirai visà organizmo gyvenimà irtik susidarant lytinëms làstelëms mejozësmetu tam tikru daþnumu ir vieta tapaèioschromosomos persikryþmina, o kitu metu

tëvo ir motinos chromosomø rinkiniai sà-veikauja tik raiðkos metu. Tas pat vyksta irsu chromosomø antiDNR-AE. Taèiau nepa-mirðkime, kad reinkarnacija vyksta visuoseindividuose, todël kiekvieno mûsø genomeyra inkarnavæsis kartu su siela ir kitas anti-genomas. Filosofiná klausimà: �kas mesesame?� aptarsime vëliau.

Svarbiausia kliûtis, neleidþianti kieky-biðkai ávertinti abiejø antigenomø sàveikas,yra ta, kad kol kas nepavyksta juos tyrinë-ti làstelëse in vitro. Atrodytø, kad kamieni-nëse, ypaè visavertëse, làstelëse, kuriosejau yra antigenomas, turëtø bûti pastebëtitokios sàveikos rezultatai. Buvo bandytapanaudoti antiDNR þymëjimo technikà,sëkmingai naudojamà teisminëje praktiko-je, taèiau negauta ryðkiø rezultatø. Daugvilèiø dedama á embrionø tyrimus, kuriuo-se, kaip teigia teologai, jau yra siela. Ap-vaisinimo biologija yra gana aiðki: tik vie-na ið tûkstanèiø sëkleliø prasiskverbia perapvalkalëlá ir jo chromosomos susimaiðosu kiauðinëlio chromosomomis.

Palieèiame vienà svariausiø inkarneti-kos klausimø: kada vyksta inkarnacijos ak-tas? Atsakymas yra tarsi savaime ai�kus �apvaisinimo metu. Atsitiktiniu pataikymu irmechaniðku ásiskverbimu negalima visið-kai paaiðkinti apvaisinimo fakto ir pasek-miø. Literatûroje apraðyta, kad lytinëse làs-telëse susikaupia itin gausus AE kiekis, kar-tu reikia nepamirðti, kad visatos AE per-smelkia visus kûnus ir su AE-S yra ben-dris. Sëkleliø AE ir AE-S srautai apgaubiakiauðinëlá ir viena sëklelë kartu su AE-AE-S ásiskverbia á kiauðinëlá. Neatmetama ga-limybë, kad sëklelës ir kiauðinëlio AE-AE-S susilieja dar prieð fizikiná sëklelës ásiskver-bimà. Taip yra tikrinamas abiejø AE atitiki-mas ir pasirenkama viena ið dviejø sëkle-lës tipø. Tai turint mintyje yra pagrástas siû-lymas sudaryti sàlygas kiauðinëliui pasi-rinkti sëklelæ ið ávairiø vyrø sëkleliø miði-nio. Tai � inkarnacijos vyksmas.

Buvo atlikti kryþminiai bandymai: prieðsuliejimà buvo paþymëtos epsilon-pi jun-giniu sëklelës, o kitame bandyme � tikkiauðinëliai. Pirmuoju atveju savitoji spin-duliuotë parodë, kad kartu su sëklelës ge-nomu á kiauðinëlá áëjo ir jos þymëta an-tiDNR. Abiem atvejais kiauðinëliui dalijan-tis suminis spinduliuotës kiekis didëjo pro-porcingai làsteliø skaièiui. Ðie bandymaibuvo derinami su apvaisinimu in vitro tam,kad galima bûtø parinkti ir perkelti tinka-mà làsteliø gumulëlá á gimdà ir iðaugintinaujà þmogø. Sunaikinus nepanaudotàlàsteliø gumulëlá, þymëtoji antiDNR dings-ta, taèiau gumulëlius laikant skystame azo-te antiDNR iðlieka. Kyla natûralus kausi-mas � ar tokiame gumulëlyje jau yra sielair ar ji, sunaikinus nepanaudotà gumulëlá,kartu su antigenomu inkarnuojasi á kità ap-vaisinamà kiauðinëlá? Taip pat jam artimi

procedûriniai klausimai � kas vyksta per-sileidimø ar abortø atvejais. Manyèiau, kadá juos bus atsakyta, kai bus iðspræsti ðiefundamentiniai inkarnetikos klausimai.

Ar sielai-antigenomui-AE bûti reikalingakritinë kûno (làsteliø) masë? Ar embrioninësraidos metu susidarantis kûnas turi sielà irar ji gali reinkarnuotis embrionui þuvus? Ge-nomo�antigenomo�sielos santykiø klausi-mai dar bus aptariami raðinio pabaigoje.

Genomo rai�ka ir antigenomo- AE -sielos poveikis

AntiDNR ir DNR sàveikos molekuliniaimechanizmai dar nëra tiksliai þinomi. Yraduomenø, kad antiDNR veikia nukleotidøatomus, iðkreipdama jø elektronø debe-sëlius, ir taip gali turëti átakos genomo raið-kai, tai yra gali sukelti savaimines mutaci-jas. Pirminiai duomenys rodo, kad realuspoveikis vyksta DNR dvigubëjimo metu:atsiskyrus DNR grandinëms likæ laisvi van-deniliniai ryðiai gali bûti paveikti kitos an-tiDNR ir antroji grandinë bus sintetinamasu vieno nukleotido arba iðtisos atkarposklaida. Tai pasireikð individe pakitusiu, taiyra inkarnuotos antiDNR poþymiu arba sa-vybe. Tokia sàveika pasireiðkia jau prieðpirmàjá apvaisinto kiauðinëlio dalijimàsi.

Inkarnatø tyrimai rodo, kad inkarnuotaantiDNR labiausiai pasireiðkia pakitimaismentalinëáe srityje � atmintis, màstymo sa-vybës, polinkiai. Nors yra apraðytas atvejis,kai inkarnate iðaugo apgamas toks pat ir to-je pat vietoje, kaip ir buvusiame individe. Otai rodo inkarnacijos metu persidavus ðià sa-vybæ vadinamojoje somatinëje genomo sri-tyje. Ið tiesø tokie antiDNR ir DNR apsikeiti-mai vyksta daug daþniau, bet jie nepastebi-mi. Þmoniø genomai yra labai panaðûs, ga-lima sakyti, tapatûs, skiriasi tik negausiais po-þymiais, daþniausiai nulemtais genø grupiøir jø tarpusavio sàveikø. Tad ávykæs apsikeiti-mas nëra pastebimas. Individo savitumà le-mia jau minëtoji mentalinë sritis. Ðioje srityjepasikeitimai yra labiausiai pastebimi � indi-vidas nukrypsta nuo áprastiniø normø, mo-kymo, þiniø ir atminties (apraðymas vietø, ávy-kiø, �déja vu�, þmoniø, kalbëjimas svetimo-mis kalbomis ir panaðûs gausiai registruotifaktai). Literatûroje apraðytas, vadinkime, da-linës inkarnacijos reiðkinys, kai su persodin-ta ðirdimi persidavë donoro polinkiai ir po-mëgiai. Ryðkus pavyzdys yra vadinamiejiindigo vaikai. Jø màstymo savybës rodo þy-mià inkarnavusio antigenomo � sielos átakà.(Irena Stulpinienë ,,Naujos sàmonës vaikai�,Dialogas, Nr. 44-45, 2006).

Eksperimentinës molekulinës inkarne-tikos nesëkmës atliekant bandymus ka-mieniniø làsteliø kultûroje paremia mintá,jog antigenomo ir genomo sàveikos vyks-mams tirti dar nerasta tinkamo metodo.Tai, kaip matëme, gali vykti ir apvaisinantmëgintuvëlyje. Nesëkmës prieþastis, kad

\


AE-S, kartu ir AntiG yra apvaisintame kiau-ðinëlyje ir embrione, bet nëra kamieninë-se làstelëse, auginamose kultûroje, todëlðiø làsteliø naudojimas gydymui negali tu-rëti dvasinio poveikio, sukelti reiðkiniø, ku-rie matomi inkarnatuose. Kas ávyksta làs-telëse auginant jas kultûroje, nëra iðtirta.

Kas yra inkarnatas? Teisinë kolizijaJAV teisë, remdamasi þymëtosios an-

tiDNR tyrimais, nustato nuteistojo sielos in-karnacijos faktà ir inkarnatas tæsia paskir-tà bausmæ. Tai teisinë praktika. (Apie taibuvo kalbëta raðinio pradþioje.) Lieka darkeletas ne visai atsakytø klausimø.

Vienas jø � inkarnato individo tapatybësárodymas ir dokumentacija. Sunkiai spren-dþiama tëvø ir inkarnavusios sielos � anti-genomo átaka naujam individui � inkarna-tui. Kitaip tariant, kam atiduoti pirmenybæ� ar tradicinei biologijai, ar tikrajai inkarna-to bûsenai? Áprasta, jog pavardë ir doku-mentai iðduodami pagal esamus fizinius-biologinius tëvus. Inkarnacijos bûsena daþ-niausiai nepastebima, o pasireiðkianèiospsichikos savybës laikomos individualumoraiðka. Be to, kada pradeda ryðkëti indivi-do ypatingos neáprastos savybës, bûna pra-ëjæ daug metø ir inkarnavusios sielos bu-væs kûnas-individas daþniausiai bûna neþi-nomas. Tiesa, yra atvejø, kai inkarnatas pa-sako, kieno siela-antigenomas inkarnavo-si á jo kûnà � tai Sai Baba (tokio paties lyg-mens dievybës antroji inkarnacija) ir DalaiLama XIV (buvusiø Tibeto ðventøjø vienuo-liø keturioliktoji inkarnacija). Inkarnato gy-venimas yra toks, kaip ir kitø tuo metu gy-venanèiø, jei nevyksta iðskirtiniai ávykiai.Apie nuteistojo inkarnacijos pasekmes jaukalbëjome. Tai, þinoma, biologiniams të-vams bûna didþiulis smûgis. Kitais atvejaisbiologiniai tëvai tegali dþiaugtis.

Ypaè ásimintina ir dar galutinai neið-spræsta byla. Joje kaþkoks 22 metø Dþor-dþas Makrejus ið JAV Ðiaurës KarolinosPinktauno miestelio padavë á teismà Ab-ramà Finkelmacherá, reikalaudamas ati-duoti dalá turto. Reikalavimo pagrindastoks: prieð 22 metus automobilio katast-rofoje þuvo Ðeridonas Sinklermanas, sëk-mingas nekilnojamojo turto verslininkas;þmona þuvo kartu, vaikø ir artimø giminiøneturëjo, tad jo turtà perëmë treèios eilëspusbrolis Abramas Finkelmacheris, jis per-imtà verslà plëtë ir dar labiau praturtëjo.Ieðkovas � Dþordþas Makrejus teigë esàsÐeridono Sinklermano inkarnatas � þuvu-siojo autoavarijoje siela ásikûnijo á tuo me-tu pradedamà Dþordþà. Aiðku, jokiø inkar-nacijos dokumentiniø árodymø nebuvo.Vienintelis inkarnacijos árodymas � labaitikslus Ðeridono gyvenimo atpasakojimas,verslo reikalai iki þûties. Svarbiausias ar-gumentas � buvusios meiluþës ir jø adre-sai. Teismas iðkvietë tas, kurias pavyko ras-

ti, ir jos patvirtino buvusius meilës ryðius.Inkarnatas reikalavo gràþinti iki þûties tu-rëtà turtà, ávertintà 38 milijonais doleriø. Kolkas byla nebaigta.

Teismas pateko á dviprasmiðkà padëtá:jei pripaþins inkarnato teisumà, tai gali su-kelti panaðiø bylø bangà, jei nepripaþins �teks árodyti, kad reinkarnacija nevyksta. Otai paneigus, reikðtø paneigti ÐventosiosDvasios inkarnacijos ir kartu Jëzaus pra-dëjimo Marijos ásèiose faktà. Nuteistøjø at-veju buvo galima reinkarnacijà árodyti fizi-kiniais duomenimis (epsilon-pi þymuo), oaptariamos bylos atveju árodomas tik men-talinis-dvasinis tapatumas. Daugybë apra-ðytø, spaudoje skelbiamø per 200 reinkar-nacijos atvejø, þodiniø patvirtinimø ir svar-biausia Dalai Lamos XIV ir Sai Babos II re-inkarnacija grindþia reinkarnacijos faktà, irto turëtø pakakti ir teisminei praktikai.

Ávadas á inkarnetikos teorijàInkarnacija yra faktas, árodytas fizikiniais

ir verbaliniais duomenimis. Belieka filosofi-niai ir teologiniai, astrofizikiniai ir genetiniaiklausimai. Kodël yra reinkarnacija? Ar taitikimybinis reiðkinys, ar universalus antime-dþiagos � dvasinis dësnis, kaip gravitacija.Ar antimedþiagos genomas ir siela yra ta-patûs ar skirtingi reiðkiniai (negalima sakyti� objektai)? Koks ðiø dviejø reiðkiniø santy-kis su astraline energija, ar tai yra bendris?Svarbiausios astralinës energijos savybësbuvo apraðytos kontroversiniame straips-nyje, kuriame autorius epiloge neigë patssave (J.Rubikas ,,Astroenergologija � nau-jojo tikëjimo mokslas�, Naujoji Romuva,Nr.3, p.60-69, 2006). Jame lauko, laiko, ma-terializacijos ir kiti klausimai yra gana gerainuðviesti. Kai kurie autoriai virðiausia ener-gijos forma laiko Ugnies energijà (Irena Stul-pinienë, asmeninis praneðimas E-laiðku).

Trumpai nu�viesime inkarnetikos teori-jà. Reikia pakartoti pradþios klausimà: Kasa� esu, ar tas, kuris buvo, ar tas, kuris bus?Kiek manyje yra manæs, kiek to, kuris bu-vo, ir to, kuris bus? Kiek kartø að buvau?Tai hamletiðki klausimai. Atsakymas glûdikitame esmës klausime: koks yra Astrali-nës energijos ir Tamsiosios energijos san-tykis su individu? Atrodytø, jog visa Þmo-nija, visa Gamta, visa Þemë apgaubta, per-smelkta ðiø abiejø energijø, kaip ir visa Vi-sata. Tik ar ðios abi energijos nëra ta patiAstralinë energija, tik jos sûkurinë sankau-pa mûsø astronomø pamatyta ir apskai-èiuota ( Ch.J. Conselice �The Universe�sInvisible Hand� Sci.Amer. 296(2):25,2007).Tai bene pirmas astralinës energijos áverti-nimas ðiandieniais fizikiniais metodais poEinðteino garsiosios lygties iðvestinësm=E/c2, leidusios suprasti materializaci-jos reiðkiná. (Apie tai raðyta minëtamestraipsnyje � J.R.,NR, Nr.3,2006.)

Antimedþiagos atradimas ir tai, kad ji yra

kaip antigenomas þmoguje (taip pat ir visuo-se gyvuose organizmuose) ir jà � antiDNRgalima paþymëti daugiau energetiniu, nei fi-zikiniu þymeniu epsilon-pi, kelia mintá, kadantimedþiaga yra astralinës energijos forma,gebanti keistis pagal medþiagos, su kuriayra sàveikoje, struktûrà ir jà keisti. Tad esmi-nis postulatas bûtø: siela � astralinë energi-ja � tamsioji energija � antimedþiaga yra ta-patûs, yra bendris, atspindintis (labiau) vie-nas ar kitas astralinës energijos savybes.

Individas (ar þmogus, ar gyvûnas) yratarsi dvilypis � vienas jo savybes lemia bio-loginis genomas ir reguliuoja atranka, ki-tos savybës yra nematerialios dvasinës pri-gimties, kurias lemia kartu su AE-S inkar-navæsis antigenomas. Siela-AE-antigeno-mas yra savarankiðki, tepriklausantys nuokûno tik tiek, kiek pasireiðkia kaip gyvybëmatoma, suvokiama forma. Jie ir lemia me-dþiaginio individo dvasinius poreikius. Taisavoti�kas paradoksas, nes tikrasis indivi-das ir yra toji AE visumos dalis. (Neapsiei-nama be savotiðkø terminø logikos nesklan-dumø, norëdami abstrakèios AE sàvokà pri-artinti prie mûsø áprasto religinio supratimo.)

Visumos ir dalies klausimas, viena ver-tus, jau tarsi atsakytas, antra vertus � nëravisai suprasta individuali atskirtis. Jau bu-vo kalbëta apie AE-sielos (AE-S) santyká sumaterialiu individu: AE-S inkarnuodamasiatsineða savo savybiø, kurios susimaiðo suinkarnuojamojo AE-S ir toks mi�inys suda-ro naujojo individo asmenybæ. Atskirtis le-mia individualaus vieneto apibrëþimà: AE-S kiekviename individe daugëja augant irtas AE-S kiekis, patekæs inkarnacijos metuá apvaisinamà kiauðinëlá, nëra absoliutus �tai ir yra AE-S savybë daugëti ar maþëti pa-siliekant tokia paèia. Jei individo AE-S yratëkmës dalis, kaip pasemtas upës vanduo,tai jis yra tarsi baigtinis dydis. Kokia yra su-minë iðraiðka? Jei inkarnacija vyksta visuo-tinai ir nuolat, tai rodytø, kad yra tam tikrasgyvybës AE-S fondas ir jo viduje vyksta AE-antiDNR-antigenomø-sielø bendrio, tarsivienetø atskirèiø, apykaita. Ðalia to, kintantindividø kiekiui, vyksta visatos AE atskirèiøradimasis de novo. Yra pastebëjimø, kadpo mirties siela, tai yra AE-antigenomas, kurálaikà gali bûti buvusio kûno aplinkoje ir taigali jausti mirusiojo artimieji.

Ðá teiginá paremia duomenys apie kitasesanèias atskirtines AE-S formas. Aukð-èiausia � tai Dievas, þemiau � angelai, taippat ir jø prieðingybë � velniai. Ir vieni, ir kiti,kaip vienetai, turi savo hierarchinæ organi-zacijà ir pagal tai veiklos pobûdá ir poveikioþmogui stiprumà. �Gerosios AE� � angeløpoveikis � ðventumas, ypatingø gerø savy-biø individas, prieðingos � �blogosios AE�poveikis � stipraus poligloto velnio apsëdi-mai (apie tai teologijos mokslø daktaras Ar-noldas Valkauskas TV laidoje). Þmogaussàmonëje ir vieni, ir kiti apibendrintai su-


Dr. Vincentas KORKUTIS

Sereikiðkiø parkopirmajai teniso aikðtelei �

100 metøVilniaus miesto Sereikiðkiø priemies-tyje jau XVIII a. pabaigoje veðëjo Vilniausuniversiteto Botanikos sodas ir buvoásteigta laboratorija. Sodà ákûrë prof. Þa-nas Emanuelis Þiliberas 1781 metais. Jopradþia buvo profesoriaus árengtas ðilt-namis Pilies g. namo Nr.22 kieme. 1784m. Universiteto Gamtos istorijos kated-rai vadovavusio prof. Georgo AdamoForsterio rûpesèiu Sereikiðkiø apylinkë-je 1787 m. Universiteto sodui buvo nu-pirktas þemës sklypas. Á ðá sklypà buvopersodinami ávairiausi augalai ið Univer-siteto ðiltnamiø. Pleèiamo sodo darbamskruopðèiai vadovavo prof. StanislovasBonifacas Jundzilas.

Universiteto botanikos sodas labaigreitai tapo þinomas visoje Europoje.�ioje nepakartojamo gamtos groþiooazëje, kur srauni Vilnia neða savo van-denis á Nerá, o jà supa Gedimino ir Trijøkryþiø kalnai, nuo seniausiø laikø Vil-niaus miestelënai, pabëgæ nuo miestotriukðmo, mëgo ilsëtis su ðeimomis. Is-toriniai ðaltiniai teigia, jog jau XV a. èiabuvo uþveistas Bernardinø vienuolynosodas, taèiau po 1863 m. sukilimo Lie-tuvoje Bernardinø vienuolynas 1864 m.buvo uþdarytas.

1907 m. pavasará ðalia Sereikiðkiøparke esanèios Botanikos laboratorijospastato Medicinos ir chirurgijos akade-mijos Lietuviø mokslo draugijos studen-tai, vadovaujami prancûzo Botanikoslaboratorijos chemiko Þako Boduenode Kurtenë, leidus vadovybei, ásirengëpirmàjà teniso aikðtelæ (dabar tai Se-reikiðkiø parko aikðtelë Nr.5) ir pradëjomokyti studentus ðio ádomaus ir vis la-biau populiarëjanèio þaidimo. 1908 m.pavasará teniso aikðtelë buvo árengtaprofesûros namo kieme (dabar Piliesg. Nr.20), kurioje þaista iki 1964 metø.Daugëjant studentø, norinèiø þaisti te-nisà, 1908 m. pavasará Þako Boduenode Kurtenë rûpesèiu �alia pirmosios te-niso aikðtelës buvo árengta ir antroji (da-bar tai Sereikiðkiø parko aikðtelë Nr.6).

Bûtina prisiminti, jog pati pirmoji ce-mentinë aikðtelë buvo árengta 1900 m.Astravo dvare, kai grafas Feliksas Tið-kevièius sugráþo ið Paryþiuje vykusiø IIOlimpiniø þaidyniø, kuriose vyrø ir mo-terø teniso varþybos sukëlë didelá þiû-rovø susidomëjimà. 1902 m. grafasF.Tiðkevièius baigiamø statyti Palangos

rûmø vidiniame kieme pageidavo áreng-ti dvi teniso aikðteles. Sekdamas grafopavyzdþiu, Plungës grafas MykolasOginskis 1902 m. ðalia rûmø árengë te-niso aikðtelæ, kuri veikë iki 1940 metø.

Daugelyje Europos valstybiø, se-kant Anglijos pavyzdþiu, miestø parkuo-se bei poilsio zonose imta statyti laun-teniso aikðteles ir futbolo aikðtynus.1907�1908 m. laikotarpiu Lietuvos teri-torijoje veikusiuose kurortuose � Drus-kininkuose, Birðtone, Palangoje ir Se-nosios Varënos dþiovininkø sanatorijo-je � buvo pastatytos teniso aikðtelës,kuriose ligoniai, be gimnastikos, buvomokomi þaisti tenisà.

Teniso sporto populiarumas nepa-prastai greitai augo visame pasaulyje,bet �iuolaikinio teniso pradþia laikomi1875 m., kai Anglijos populiarus krike-to klubas �Merilibon�, esantis Vimbldo-no miestelyje netoli Londono, i�spaus-dino laun-teniso þaidimo papildytas tai-sykles, kurias 1874 m. buvo uþpaten-tavæs majoras V.Vinkfildas.

Pirmasis Vimbldono laun-teniso tur-nyras ávyko 1877 m. birþelio 9 dienà. Tur-nyre dalyvavo 22 pajëgiausi vyrai, o fina-liniame susitikime pajëgesnis uþ visus bu-vo judrusis anglas Spenseris V.Goras, pa-lyginti lengvai áveikæs savo tëvynaináV.C.Marðalà rezultatu 6:1, 6:2, 6:4.

Po Pirmojo pasaulinio karo ið dau-gelio ðaliø pradëjo gráþti á tëvynæ kaþ-kada emigravæ paþangûs lietuviai, ku-rie pamaþële ëmësi ir sporto organiza-vimo. Ið Rusijos sugráþæ broliai V. ir K.Di-neikos, S.Garbaèiauskas, E.Kubiliûnai-të, P.Oleka, V.Petrauskas, J.Jankaus-kas, P.Sliþys, S.Darius, V.Þadeika, A.Jur-gelionis ir daugelis kitø bei vietiniai mo-kyklø mokytojai M.Grigonis, V.Motuzair kiti ëmë propaguoti sportà.

1919 m. geguþës 18 d. laikoma Lie-tuvos sportinio gyvenimo pradþia, nestà dienà buvo ákurta Lietuvos sporto sà-junga (LSS). Ði organizacija jau liepos13 d. surengë Kaune pirmàjà sportoðventæ, kurioje þiûrovai galëjo stebëtilengvosios ir sunkiosios atletikos pasi-rodymus, gimnastø atliekamus grupi-nius pratimus, o dienai baigiantis buvosuþaisti parodomieji teniso þaidimai.

Lietuvos teniso sàjunga 1934 m. bu-

vokiami, kaip gëris ir blogis. Jie nëra taspat, kas AE-S, nors jie yra taip pat AE for-ma, tik mûsø tikëjimuose apraðomi, tarsi bû-tø dvasinës asmenybës, primenanèios þe-miðkàsias. Þmogaus ribotas visatos AE su-vokimas leido sukurti transcendencijos sà-vokà, á kurià þmogus perkelia visus neatsa-komus klausimus. Transcendencijai sutei-kiamos gana þemiðkos formos � religijos,kuriø kiekviena turi savità AE suvokimà.

Mums svarbus þmogaus � gyvybës �AE-S santykis. Kalbama apie Þmogø, bet AEdavë pradþià VISAI gyvybei. Evoliucija ro-do, kad dabartinës gyvybës formos, taip patir þmogus, radosi nuoseklios kûno kaitos ke-liu, dël pasikeitimø genomo DNR, pakitusioindivido prisitaikymo prie aplinkos sàlygø iratrankos. Belieka nustatyti pirmumà: ar AE-S evoliucionavo kartu su materialiu kûnu, arkûno kaita vyko pagal AE-S planà.

Pirmieji gyvybës þingsniai � cheminiøstruktûrø susidarymas, kurios sugebëjodaugintis. Ðtai èia ir yra gyvybës raktas �vis vitalis. Svarbiausia gyvybëje yra daugi-nimosi informacija DNR. Materialiosios gy-vybës raktas � dauginimosi informacija dau-ginasi, kad daugintøsi dauginimosi informa-cija. Tai yra AE-S pasirei�kimas. Kiekvienagyvybës forma pasisemia ar jai duodamatiek AE-S, kiek jai reikia ðiam raktui � dës-niui ágyvendinti gyvenamoje aplinkoje.

Teoriðkai galime manyti, jog inkarnaci-ja ið aukðtesnës á þemesnës organizacijosAE-S bûsenà yra galima, bet ið þemesnës áaukðtesnæ � abejotina.

�iandien dar neturime ai�kios materia-laus molekulinio mechanizmo schemos,kaip vyksta AE-S komplekso (kaip aukðèiauraðyta AE-S � tai sàvokø Astralinë Energija,antimedþiaga, antiDNR, antigenomas ir sie-la kompleksas, bendris) poveikis ir rai�kainkarnate. Antigenomo kaip AE poveikis në-ra tik materialaus genomo veiklos kartoji-mas ar taisymas. Inkarnacijos metu perduo-damos mentalinës savybës � atmintis, màs-tymas, þinios ir kita. Tai ir yra esminis skirtu-mas tarp materialaus genomo paveldëjimodësningumø (ágyti poþymiai nëra paveldi-mi) ir AE-S inkarnacijos perduodamos dva-sinës informacijos (jei galima pavartoti in-formacijos terminà). Daugybë faktiniø duo-menø, pavyzdþiui, neseniai þiniasklaidojeapraðytas berniukas, gyvenàs antrà gyve-nimà, rodo, kad tokia mentalinë informaci-ja inkarnacijos metu yra perduodama. Tikar visais (inkarnacija yra visuotinë) atvejaisindividas suvokia skirtumà tarp savo ir gau-tos mentalinës informacijos? Individualybë� daugialaipsnës inkarnacijos pasekmë, tar-si inkarnacijø mozaika.

Ar lemta mums savo ribota materialiasmegenø veikla suvokti inkarnacijos es-mæ? Net minties gimimas mums yra pa-slaptis. Tad vietoje grieþtos tikslios iðvadoskartojame klausimà: kiek manyje yra ma-næs, kiek to, kuris buvo, ir to, kuris bus?


Nuo Menininkø kalnelio Antakalnio ka-pinëse, kuris amþinam poilsiui priglau-dë áþymià lietuviø grafikæ, valstybinës pre-mijos laureatæ Albinà Makûnaitæ (1926-04-01 � 2001-05-26), miðku visai netoli irÐilo gatvë. Tad netoli ir iki Krikðtopaièiønamø, kuriuose dailininkë uþaugino sû-nø Kastytá, dukrà Skaidrà, anûkëlius. Tensukurta ir tiek reikðmingø mûsø kultûraimeno darbø. Daþnai tuo mi�ko takeliu ap-lankyti kapo ateina nami�kiai. O mintimis� turbût dar daþniau... Tø nuolatiniø su-gráþimø á bûtàjá laikà iðdava � neseniai iðspaudos pasirodþiusi profesoriaus Juo-zo Algimanto Krikðtopaièio monografijaAlbina Makûnaitë. Dramatinë dailës po-etika. Ið jos tekstø dar geriau atsiskleidþiamûsø kultûros netekties gelmë...

Monografijos struktûra originali, ne-áprasta. Pirmàjá skyriø Ið þemës kylanti ga-lia pradeda dailininkës brolio KazimieroMakûno mieli vaikystës prisiminimai iðgimtojo Padainupio kaimo (Kauno raj.).Èia tilpo ir Auðros Sluckaitës áþvalgos apiedailininkës talento prigimtá, iðsakytos res-publikinës premijos suteikimo 1966 m.proga. O kritikas Jonas Umbrasas ta pa-èia proga átikinamai parodë dailininkës dar-bø sàsajas su liaudies menu. Prie ðiøstraipsniø pritiko ir paèios Albinos Makû-naitës þurnalistams ávairiais metais iðtar-tos mintys apie savo kûrybà. Nors santû-rios prigimties dailininkë ir ne itin mëgokomentuoti savo darbus, visa pasakyda-ma rëþtuku. Tad jau monografijos pradþio-je atskleista labai svarbi A.Makûnaitës kû-rybos ypatybë � jos lietuviðka pasaulëjau-ta, ásigilinimas á mitines tautos dainø ir pa-sakø erdves. Kaip tai buvo svarbu gûdþiusovietmeèiu! Kai net meilæ tëvynei tekda-vo iðsakyti metaforiðka meno kalba �

Antras skyrius Dailininkës credo, ákû-nytas vaizdø poetikoje � kultûrinës antro-pologijos metodais J.A.Krikðtopaièio

Prof. Libertas KLIMKA

Faina Ranevskaja (1896�1984) �garsi rusø aktorë, galëjusi viena atstotivisà trupæ, filosofë su papirosu lûpose,

skandalinga asmenybë, sarkastiðkadama, kalbanti storu balsu, labai vieni�a

ir paþeidþiama siela.

Gyvenimas � tai uþdelstas ðuolis iðgimdos á kapà.

*� Þinote, � prisiminë praëjus pusei am-

þiaus Ranevskaja, � kada að pamaèiau

Faina Ranevskaja

vo priimta á ITF tikruosius narius. TaèiauAntrasis pasaulinis karas nutraukë spor-tiná sàjûdá visoje Europoje ir iðblaðkësportininkus.

Po karo 1946 m. Sereikiðkiø parkebuvusios 4 teniso aikðtelës entuziastøJ.Purelio, Z.Pranculio, J.Tornau, A.Ulpioir kitø buvo suremontuotos, o 1952�

vykusi ið JAV. Lietuvos teniso visuome-næ nudþiugino 1992 m. uþbaigtos staty-ti 4 dengtos teniso aikðtelës Ðiauliuosesu gyvenamaisiais kambariais tenisinin-kams ðalia jau buvusio teniso aikðtynoGardino gatvëje.

Teniso entuziastø dëka atsirado �Te-niso pasaulio� 8 dengtos aikðtelës. Jo-se randa prieglobstá jaunieji tenisininkaiir jø tëveliai. Tikimasi, jog ðalia tenisocentro atsiras aikðtelës su patogesnedanga ir stacionariu stogu.

Pastaraisiais metais Lietuvos tenisinin-kai Rièardas Berankis, Lina Stanèiûtë, Gvi-das Sabeckis ir kiti perspektyviausi res-publikos þaidëjai dalyvauja ávairiuose Pa-baltijo ir Europos ðaliø teniso turnyruose,pasiekdami pergales renka taðkus Pasau-linës teniso kvalifikacijos reitinguose. Rei-kia tikëtis, jog jau sulaukëme buvusio ið-kilaus lietuviø kilmës tenisininko � �Lietu-vos liûto�, pasaulio teniso þvaigþdës VitoGerulaièio ápëdinio, kuris jau ðiais metaisVimbldone pasiekë pusfinalá. Já jau nusi-þiûrëjo ðiuolaikinio pasaulio teniso þvaigþ-dë ðveicaras R. Federeris ir maloniai nu-stebindamas pakvietë Rièardà treniruotisá Dubajø. �Rièardas Berankis � tikrai kuk-lus ir nepaprastai darb�tus jaunuolis�, �sako jau 7 metus já treniruojantis R. Balþe-kas. Pats Rièardas labai stengiasi kovo-damas ir rungtyniaudamas. Niujorke,prestiþiðkame teniso turnyre áveikæs visusvarþovus, jis iðkovojo nugalëtojo vardà!Tai labai svarbi pergalë!

Todël nepaprastai svarbu ateinan-èioms kartoms iðsaugoti Sereikiðkiø par-ke esantá teniso aikðtynà, kurio pirmajaiaikðtelei jau suëjo 100 metø. Jame sa-vo meistriðkumà demonstravo legendi-në Lietuvos tenisininkë Verutë Ðèiukaus-kaitë, Vytautas Gerulaitis, Feliksas Gied-rys, A.Kuprevièius, o pokario metaisJadvyga Ðèiukauskaitë, Jonas Anilionisir kiti. O ðtai 100-øjø metiniø proga vyks-tanèiose Lietuvos Prezidento teniso tau-rës ir Vito Gerulaièio atminimo taurësvarþybose nugalëtojo vardà iðkovojoPrancûzijos atstovas Nicolas Coutelot,kuris dþiaugësi, kai suþinojo, jog jo tau-tietis prieð 100 metø skatino studentusþaisti tenisà ir aktyviai prisidëjo prie pir-mosios teniso aikðtelës árengimo Vil-niaus Sereikiðkiø parke!

�Ðiame aikðtyne turbût nuo seno tvy-ro puiki dalyviø nuotaika, nes ðalia sru-venantys Vilnios vandenys ir supantyskalnai apsaugo nuo vëjo, sukuria nenu-sakomai jaukià bei ramià aplinkà�, � sa-kë abiejø turnyrø nugalëtojas Prancûzi-jos tenisininkas Nicolas Coutelot, kuris,Lietuvos Prezidento taurës finale per-mainingoje kovoje nugalëjæs lietuvaitáGvidà Sabecká, dëkojo teniso mëgëjamsuþ ðiltà ir svetingà priëmimà.

1954 m. trenerio J.Purelio rûpesèiu beiremiant �Þalgiriui� ir miesto savivaldy-bei iðplëstos iki ðiø dienø 12 aikðteliø.

1991 m. Latvijos, Lietuvos teniso sà-jungas bei Estijos teniso asociacijà ap-lankë ITF atstovai, norëdami susipaþin-ti su teniso padëtimi respublikose beiesamomis bazëmis, o iðvykdami paþa-dëjo visokeriopà paramà ir pagalbà.

1991 m. liepos 28 � rugpjûèio 4 d. Kau-no, Palangos, Klaipëdos ir Ðiauliø tenisoaikðtynuose vyko IV Pasaulio lietuviø spor-to þaidyniø teniso varþybos. Jose dalyva-vo daug tenisininkø ið Amerikos, Australi-jos, Kanados, Vokietijos, Rusijos, Latvijosir Lietuvos. Tai buvo nepakartojama spor-to ðventë, pademonstravusi viso pasau-lio lietuviø vienybæ. Nepriklausomybësmetais (1993 m.) vël atkurtos LietuvosRespublikos Prezidento teniso taurës var-þybos, kuriose dalyvavo nemaþas bûrysuþsienio tenisininkø, taèiau Prezidentotauræ visø dþiaugsmui iðkovojo lietuvis Ro-landas Muraðka. 1993 m. Sereikiðkiø aikð-tyne buvo árengtos dvi dirbtinës dangosvaikiðkø matmenø aikðtelës, o dvi asfalti-nës padengtos dirbtine kilimine danga.Taigi Sereikiðkiø parke dabar veikia 12 te-niso aikðteliø su þiûrovams árengtu pato-giu antro aukðto paviljonu.

1999 m. LT sàjunga paminëjo Lietu-vos teniso 80-metá. Ta proga Vilniuje bu-vo surengtas teniso turnyras bei ðven-të, kurioje dalyvavo Lietuvos teniso le-genda � 16 kartø Lietuvos moterø teni-so èempionë Verutë Ðèiukauskaitë, at-

Þaidþia prancûzas Nicolas Coutelot


Knyga apie neeilináA. MAKÛNAITËSdailininkës

giná tekstà, kur mintis bûtø iðsakyta ne tarp-tautiniø terminø srautu. Metodologi�kai au-torius sàþiningai seka savo nusibrëþtamaksima: kiekvieno kûrinio suvokimas,mëginimas já paaiðkinti yra nepakartoja-mas individo raiðkos aktas, kurio turinyspriklauso ir nuo paties autoriaus, ir nuo su-kauptos interpretuotojo patirties, intelekti-niø jo galiø. Tad profesorius suteikia apta-riamiems kûriniams itin graþø ir ádomø pa-noraminá kontekstà, kylantá tiek ið puikaussukûrimo aplinkybiø þinojimo, tiek ið gi-

lios kultûros ir mokslo filosofo patirties.Kitas monografijos skyrius Tarp kas-

dienybës ir kûrybos aukðtumø ádomusneformalia kultûrinio gyvenimo kronika,apimanèia nemaþà laiko tarpsná. Èia vaiz-dingai papasakota apie dailininkës kûry-bai turëjusius reikðmës ávykius, bendra-vimà su kitais menininkais ir jø átakas, ap-skritai apie intelektualinæ aplinkà, veiku-sià A.Makûnaitës darbø stilistikos forma-vimàsi, temø pasirinkimà. Ir niekas to ge-riau nebûtø paraðæs kaip gyvenimo ben-drakeleivis Juozas Algimantas Krik�topai-tis. Poskyryje Kûryba ir gyvenimas profe-sorius, vadovaudamasis struktûrinës se-miotikos principais, atskleidþia Salomë-jos Nëries poezijos ir V. Mykolaièio-Puti-no romano Sukilëliai iliustracijø genezæ.O per paðnekesá su þurnalistu G.Zemlic-ku, pateiktu tame paèiame skyriuje, iðaið-këja ir mûsø mokslo ðviesulio, áþymiojofiziko ir chemiko Teodoro Grotthuso por-treto sukûrimo istorija.

Toliau monografijos autorius suteikiaþodá kitiems A.Makûnaitës kûrybinio pa-likimo vertintojams � I.Korsakaitei, I.Ge-niuðienei, Z.Þemaitytei. Ádomu tai, kadnors ðie vertinimai yra ávairiø laikotarpiø,raðyti skirtingomis progomis bei aplinky-bëmis, jie graþiai papildo vienas kità. Mo-nografijos pabaigoje � kolegø ir artimøjøprisiminimai. Spalvotø áklijø pluoðtas þy-mi pagrindines iðskirtinai talentingos mû-sø tautos dailininkës kûrybinio kelio gai-res. Uþverèiant knygà, nepalieka mintis� kaip gerai, kad dabartinë karta, atëjusi ákultûros, mokslo, politikos aukðtumas,vaikystëje vartë Albinos Makûnaitës iliust-ruotas lietuviø liaudies pasakas... Tai tei-kia vilèiø ir valstybës ateièiai. Telydi mû-sø ðiandienos darbus nerimastingas Ru-gio Rûpintojëlio þvilgsnis...

tà pliká ant ðarvuoèio, supratau: mûsø lau-kia dideli nemalonumai.

*� Vakar buvau teatre, � pasakoja Ra-

nevskaja, � aktoriai taip blogai vaidino,ypaè Dezdemona, o kai Otelas jà smau-gë, tai þiûrovai labai ilgai jam plojo.

*Draugë pasakoja:� Vakar buvau sveèiuose pas N. Ir dai-

navau jiems dvi valandas�Ranevskaja nutraukë jà:� Taip jiems ir reikia. Ir a� jø nemëgs-

tu.

*� Ðiandien uþmuðiau penkias muses,

� pasakë Ranevskaja. � Du patinus ir trispateles.

� O kaip jûs nustatët?� Dvi tupëjo ant alaus butelio, o trys

ant veidrodþio.*

� Arba að senstu ir kvailëju, arba ðian-dieninis jaunimas á niekà nepanaðus, �guodësi Ranevskaja. � Anksèiau að neþi-nojau, kaip atsakyti á jø klausimus, o da-bar nesuprantu, ko jie klausia.

*

Jos paklausë:� Sëdëti tualete, kaip jûs manote, tai

protinis ar fizinis darbas?� Þinoma, protinis. Jeigu tai bûtø fizi-

nis, að kà nors pasisamdyèiau.*

Þymi rusø aktorë Aleksandra Jabloèki-na iðsaugojo nekaltybæ iki senatvës. Kartàpaklausë Ranevskajos, kaip, taip sakant,uþsiimama meile. Po Ranevskajos smul-kmeniðko paaiðkinimo, Jabloèkina suðuko:

� Dieve� ir visa tai be narkozës?

M.K.

talentàA.Makûnaitës kûrybos analizë. Kaip eta-pinius kûrybiniame kelyje profesorius ið-skyrë grafikos ciklus Rugio daina (1959),Lino daina (1960), Þalèio pasaka (1962),Justino Marcinkevièiaus poemos Baladëapie Ievà iliustracijas (1965), triptikà Knyg-neðiø Lietuva (1980) ir estampus Devynibroliai (1988). Skyriaus pabaigoje � anali-tiðkas þvilgsnis á dailininkës kûrybos visu-mà. A.Makûnaitës kûrybinës veiklos rezul-tatai tikrai áspûdingi: 78 jos iliustruotos kny-gos, 126 periodinëje spaudoje paskelb-tos iliustracijos. Taigi labai pagrástaJ.A.Krikðtopaièio iðvada: A.Makûnaitës in-dëlis á mûsø knygos menà yra ypatingasir labai svarus. Ji buvo pirmose gretosetø, kurie, lauþydami sovietinës knygosstereotipus, atvërë naujà lietuviðkos kny-gos meno raidos puslapá. Ðie dràsûs kû-rybiniai proverþiai, turëjæ áspûdingà vaiz-dø kalbos poveikio galià, rëmësi tiek liau-di�kosios grafikos klodais, tiek prieðka-rio dailës tradicijomis. Ðio skyriaus teks-tas patraukia emocionalumu, raiðkiu þo-

dþiu, netikë-tomis meta-foromis. Pri-paþinkime,reta skaity-ti mokslinákultûrolo-


Be kvalifikuotø ir kompetentingømokslininkø, jø gebëjimo ir galimybiønuolat tobulëti, ðalies programiniuosedokumentuose iðkelti mokslo ir techno-logijø plëtros politikos uþdaviniai bus var-giai ávykdomi. Mokslinio potencialo pa-jëgumas, þiniø kûrimo ir mokymosi sis-temos efektyvumas, sukauptos þinios,mokslininkø profesinë kompetencija irapskritai mokslo lygis lemia valstybësmokslinæ techninæ paþangà, ekonominálygá ir autoritetà. Lietuvai tapus EuroposSàjungos nare ðalies mokslui ir moksli-ninkams iðkilo ne tik solidarumo, ben-dradarbiavimo, bet ir konkurencijos pro-blemos. Siekiant mokslo visuomenës at-stovams tapti visaverèiais partneriais irintegruotis á ES mokslo infrastruktûrà,bûtina nuolat kelti kvalifikacijà, tobulintiprofesinæ kompetencijà, siekti glaudausbendradarbiavimo su pagrindiniais ESmokslo centrais, universitetais ir juosedirbanèiais mokslininkais.

Lietuvos mokslø akademija, rûpinda-masi mokslo lygiu ðalyje, jo integracija áES ir pasaulines struktûras, mokslinin-kø profesinës kompetencijos tobulinimu,inicijavo ðios krypties projekto rengimàEuropos Sàjungos struktûriniø fondø fi-nansinei paramai gauti. Partneriais pa-sirinktos matematikos, fizikos, biomedi-

cinos, humanitariniø ir socialiniø moks-lø institucijos. Bendromis Lietuvos moks-lø akademijos, VU Imunologijos, Lietu-viø kalbos, Matematikos ir informatikos,Socialiniø tyrimø, VU Teorinës fizikos irastronomijos institutø pastangomis pa-rengtas Lietuvos 2004�2006 m. Bendro-jo programavimo dokumento 2 priorite-to �Þmogiðkøjø iðtekliø plëtra� 2.5 prie-monës �Þmogiðkøjø iðtekliø kokybës ge-rinimas moksliniø tyrimø ir inovacijø sri-tyje� projektas �Lietuvos mokslininkøgebëjimø ugdymas Lietuvai integruo-jantis á Europos Sàjungos infrastruk-tûrà� buvo ávertintas teigiamai ir 2006 m.geguþës 18 d. su Ðvietimo ir mokslo mi-nisterija, Paramos fondo Europos socia-linio fondo agentûra buvo pasiraðytadvejø metø trukmës triðalë Paramos sky-rimo sutartis, suteikianti finansinæ para-mà projektui vykdyti.

Mokslas Lietuvoje turi kuo greièiaupasivyti ES ðaliø lygá tiek keliant moksli-ninkø kvalifikacijà, tobulinant profesinækompetencijà, tiek ir tobulinant bei atnau-jinant tyrimo priemoniø arsenalà. Projek-tas skirtas supaþindinti ðalies mokslo ins-titucijø mokslininkus ir tyrëjus, dirbanèiusmatematikos, fiziniø, biomedicinos, hu-manitariniø ir socialiniø mokslø srityse,su Europos Sàjungos mokslo infrastruk-tûra, sukauptu mokslo tyrimø priemoniøarsenalu, unikaliais daugelio Europosvalstybiø bendradarbiavimo pastango-mis sukurtais brangiais árenginiais ir ið-skirtiniais mokslo centrais, juose sukur-tomis originaliomis metodikomis ir tech-nologijomis, taip pat tarpnacionalinëmisar didelëmis nacionalinëmis Europosstruktûromis ir organizacijomis, skatinan-èiomis moksliná bendradarbiavimà Eu-ropoje, mokslinæ veiklà reglamentuojan-èiais tarptautiniais teisës aktais. Reali-zuojant projektà sprendþiamos aktualiosðiandienos Lietuvos mokslo institucijøproblemos � nepakankama mokslinin-kø kvalifikacija, trukdanti pasinaudoti ESmokslo infrastruktûros paþangiausiøpriemoniø arsenalu, pasyvus tarpusavio

bendradarbiavimas, taip pat nepakanka-mas aktyvumas dalyvaujant tarptautinë-se programose bei projektuose, silpnasbendradarbiavimas su privataus sekto-riaus mokslininkais.

Mokslo pasaulyje labai aktualûs eti-kos, dorovës ir autorystës klausimai.Gauti nauji moksliniai rezultatai, pareng-tos naujos technologijos, sukurti naujiproduktai, techniniai sprendimai, tyrimometodai, matematiniai sprendimai, nau-jos informacinës technologijos � visa taisudaro kiekvienos valstybës intelektinësprodukcijos turtà. Svarbu apsaugoti netik ðá mokslinës kûrybos rezultatà, bet irjá sukûrusiø mokslininkø autorines teises.Mokslininkai turëtø bûti geriau informuotiapie savo teises, mokslinës veiklos tei-siná reglamentavimà, sukurtø mokslo in-telektiniø produktø teisinæ apsaugà. Ka-dangi projektas skirtas jau minëtomspenkioms skirtingoms mokslo sritims,Mokslø akademijos planuota veikla �Eu-ropos teisës aktai, reglamentuojantysmokslinæ veiklà, ir teisiniai aspektaibiomedicininiuose, fizikiniuose ir hu-manitariniuose moksliniuose tyrimuo-se� yra tarpdisciplininë bendrojo pobû-dþio ir apima visø ðiø krypèiø mokslinin-kø ir tyrëjø mokslinæ veiklà � moksliniøtyrimø etikà, rezultatø ir kûriniø autorys-tës ir teisiø apsaugos problemas.

Kiekviena ið pasirinktø mokslo ðakøturi savo specifikà, todël paskaitø cikloplanuota veikla suskirstyta á tris etapus:pirmasis skirtas biomedicininiams moks-lams, kuriuose ypaè svarbûs etikos, do-rovës ir autorystës klausimai; antrasisetapas skirtas meno, humanitariniams irsocialiniams mokslams, kuriuose svar-biausi klausimai � autorystë ir jø apsau-gos bei kûriniø naudojimo, atgaminantkûrinius reprografijos bûdu, tiraþavimo,paveldëjimo teisë bei atlyginimas; treèia-sis etapas apims fizinius, matematikos,technikos ir technologijos mokslus, ku-riuose moksliniai rezultatai, originalûstechniniai sprendimai apsaugomi paten-tais. Specifinæ ðios srities dalá sudaro in-

Projektas �Lietuvos mokslininkø gebëjimLietuvai integruojantis á Europos Sàjungos

Doc. dr. Bronius JASKELEVIÈIUSLMA TMS mokslinis sekretorius

Virg

inijo

s V

ALU

CK

IEN

ËS

nuo

tr.


formaciniø technologijø kryptis ir jos re-zultatø panaudojimas bei apsauga.

Pirmajame paskaitø ciklo �Europosteisës aktai, reglamentuojantys moks-linæ veiklà, ir teisiniai aspektai biome-dicininiuose, fizikiniuose ir humanita-riniuose moksliniuose tyrimuose� eta-pe, vykusiame 2006 m. lapkrièio 29 �gruodþio 1 d., daugiausia dëmesio bu-vo skirta biomedicininiø mokslo tyrimøteisiniams aspektams, kurie savo speci-fika yra glaudþiai susijæ su etinëmis beidorovës normomis.

VU Eksperimentinës ir klinikinës me-dicinos instituto mokslo darbuotoja, ESSF projekto �Nacionalinio kamieniniølàsteliø centro ákûrimas� vadovë dr. EivaBernotienë savo praneðime labiausiai ak-centavo kamieniniø làsteliø moksliniustyrimus, vykdomus projektus, esamastendencijas, ðios mokslo krypties teisináreguliavimà. Daug dëmesio buvo skirtadaþniausiems embrioniniø kamieniniølàsteliø taikymo apribojimams, kitiemsdiskutuotiniems aspektams, embrioniniøkamieniniø làsteliø tyrimø Europos Sà-jungos ðalyse nuostatoms, priimtiemsástatymams. Klausytojai buvo supaþin-dinti su Lietuvos biomedicininiø tyrimøetikos ástatymu, rengiamomis pataiso-mis, vykdomais projektais, darbais ir Lie-tuvoje atliekamais klinikiniais tyrimais.

Vilniaus universiteto Onkologijos ins-tituto Vëþio profilaktikos skyriaus vyres-nioji mokslo darbuotoja, �Vaisingumocentro� vyr. embriologë dr. Þivilë Gudle-vièienë supaþindino su medicinoje nau-dojamø pagalbiniø apvaisinimo techno-logijø mokslo paþangos dëka sukurto-mis naujovëmis, ðios srities laimëjimaisLietuvoje ir pasaulyje. Apvaisinimas in vi-vo, in vitro, papildomos PAB procedû-ros susijusios su ankstyvojo laikotarpiogemalø � embrionø susiformavimu. Jønaudojimas ir tolesnis likimas, kaip irkamieniniø làsteliø tyrimai, genø terapi-ja, klonavimas, sukelia etiniø ir teisiniøproblemø. Dël to 1999 m. buvo iðleistassveikatos apsaugos ministro ásakymas

Nr. 148 �Dël dirbtinio apvaisinimo tvar-kos patvirtinimo�, reguliuojantis PAB tvar-kà, procedûras ir etikà.

Viena ið didþiausiø etiniø problemøsusijusi su embrionu, jo sàvokos apibû-dinimu ir apsaugos apibrëþimu ávairiø ða-liø ástatymuose. Taèiau poþiûriai á pertek-liniø embrionø likimà labai skirtingi. To-dël reikalingos etinës normos, kuriomisgalëtø vadovautis pacientai, gydytojai irástatymø leidëjai ávairiose ðalyse kurda-mi ástatymus biomedicinai.

Praneðëja apibûdino pagrindinius eti-nius klausimus, etinius PAB aspektus, si-tuacijà Europoje ir Lietuvoje. Daug dëme-sio buvo skirta gametø ir embrionø do-norystei, donorystës etiniams aspektams.

Kauno medicinos universiteto Filoso-fijos ir socialiniø mokslø katedros vedë-ja prof. Irayda Jakuðovaitë nagrinëjo vi-suomenës medikalizacijos etinius aspek-tus, fenomenologinæ ligos sampratà áver-tinant paciento ir gydytojo poþiûrius, me-dicinos etikos problemas akuðerijoje irginekologijoje, bioetikà ir jos antologijà,vertybiø kaità ir organizacinæ etikà svei-katos prieþiûroje.

Daug dëmesio buvo skirta etinëms irteisinëms vertybëms medicinoje ir jø evo-liucijai globalizacijos kontekste. Buvo pa-tikslinta ir konkretizuota medicinos tech-nologijø samprata, supaþindinta su Lietu-vos Respublikos biomedicininiø tyrimø eti-kos ástatymais, tarptautiniu medicinos eti-kos kodeksu, Helsinkio ir Oslo deklaraci-jomis. Taip pat buvo iðvardyti pagrindiniaidiskusijø klausimai, pateikti argumentai�uþ� ir �prieð� dël medicinos technologijøir jø naudojimo: embrioniniø kamieniniølàsteliø tyrimø ir alternatyvø, genø inþineri-jos ir preimplantacinës genetikos, geneti-zacijos apraiðkø. Daug dëmesio buvo skir-ta ðiø medicinos technologijø ir mokslokrypèiø filosofinëms kategorijoms. Paþy-mëtina, kad profesorë suformulavo ir pa-teikë ateities biotechnologijos iððûkius.

VU Imunologijos instituto direktoriusdr. Mykolas Mauricas savo prane�ime�Paþangios terapijos: teisiniai ir etiniai as-pektai. Genø terapija ir terapinës vakci-nos. Nanomedicina� iðsamiai iðnagrinë-jo Europos Parlamento ir Tarybos 2004/27/EC direktyvà dël ateities terapijos, gy-dymo aspektø, farmacijos teisyno ir kt.,Lietuvos biomedicininiø tyrimø ástatymàir pateiktus jo 2 bei 3 straipsniø pakeiti-mø ir papildymo projektus. Praneðëjaspateikë genø terapijos ir somatiniø làste-liø terapijos vaistiniø preparatø ikikliniki-niø ir klinikiniø tyrimø etikà, tvarkà, reika-lavimus ir rezultatø vertinimo taisykles. Pa-minëti ir specifiniai reikalavimai ksenot-ransplantaciniams vaistiniams prepara-tams, supaþindinta su nanomedicinos beiinovatyviosios medicinos iniciatyvomis.

Antrasis paskaitø ciklo etapas, ávykæs2007 m. birþelio 27�29 d., buvo skirtasmeno, humanitariniams, socialiniamsmokslams ir bioetikos klausimams.

Kasdieniame gyvenime susiduriamesu literatûros, dailës, meno, fotografijoskûriniais, radijo bangomis bei televizijoskanalais transliuojamais muzikos kûri-niais, mokslo publikacijomis, filmais, ar-chitektûriniais sprendimais, audiovizua-liniais áraðais. Visi ðie kûriniai ir produk-tai yra atskirø asmenybiø intelektualioskûrybos rezultatas. Ir jø autoriams visuo-menë turi bûti dëkinga uþ kûrybinæ min-tá, lakià fantazijà, intelektualø darbà. Uþjø kûrinius turi bûti atlyginta. Juo labiau,kad ðiandienos sàlygomis muzikos, me-no ir literatûros kûriniø atgaminimas irtiraþavimas komerciniais tikslais yra ne-sudëtingas ir labai paplitæs. Intelektinësnuosavybës autoriai patenka á konflikti-næ situacijà su nesàþiningais visuome-nës vartotojais.

Norint pagerinti situacijà, reikia ðiuossantykius teisiðkai reglamentuoti. Pirma-sis rimtas tarptautinis ðios krypties do-kumentas � Berno konvencija dël litera-tûros ir meno kûriniø apsaugos (priimta1896 m.). 1999 m. geguþës 18 d. buvopriimtas �Lietuvos Respublikos autoriniøteisiø ir gretutiniø teisiø ástatymas�. Dëlðio ástatymo teko koreguoti ir papildytiLietuvos civilinës, Baudþiamosios, Admi-nistracinës teisës paþeidimø kodeksus.Buvo ásteigtos autoriø teisiø srities ko-lektyvinio administravimo organizacijos:Lietuvos autoriø teisiø gynimo asociaci-jos agentûra (LATGA-A) ir Lietuvos gre-tutiniø teisiø asociacija (AGATA).

LATGA-A tikslas � kolektyviai admi-nistruoti autoriø teisiø turëtojø teises,rinkti ir paskirstyti autoriná atlyginimà uþkûriniø naudojimà, koordinuoti asocia-cijos nariø veiklà, garantuoti kuo plates-ná Lietuvos ir uþsienio autoriø kûriniønaudojimà, uþkirsti kelià autoriø teisiøpaþeidimams.

AGATA yra teisëta atlikëjø ir fonogra-mø gamintojø atstovë Lietuvoje ir veikiapagal minëtà Lietuvos Respublikos au-toriniø teisiø ir gretutiniø teisiø ástatymàbei asociacijø ástatymà. Jai pavesta rea-lizuoti atlikëjams ir fonogramø gaminto-jams priklausanèiø gretutiniø teisiø ko-lektyviná administravimà.

Mokslo srityje taip pat labai svarbimokslininkø paraðytø moksliniø ir literatû-riniø kûriniø, publikacijø ir originaliø spren-dimø autoriø teisiø apsauga. Paskaitø cik-lo antrasis etapas kaip tik ir buvo skirtasmeno, humanitariniø ir socialiniø mokslømokslininkams siekiant supaþindinti juossu autoriø teisø objektais, subjektais ir au-toriø teisiø apsaugos teisine baze.

ø ugdymasinfrastruktûrà�

Nukelta á 30 p.


Seniausio periodo reliktø daugumagyvena ðiuo metu mûsø aukðtapelkëse,nes jos labai primena senovinæ poledyn-meèio tundrà. Ið tokiø drugiø yra pelki-niai satyrai (Oeneis jutta Hb), paplitæ ryti-nio tipo aukðtapelkëse. Gausiausiai jø ra-dom Adutiðkio botaniniame draustinyje.�iaurinis perlinukas (Bdoria frigga Thubg)iðliko tik Èepkeliø rezervate. Tokie relikti-niai ðiaurieèiai mûsø aukðtapelkëse pri-klauso ávairioms ðeimoms.

Ádomu tai, kad klimatui ðylant, kai ark-tiniai ðiaurieèiai drugiai su tundromis pa-sitraukë á ðiauræ, Lietuvoje iðliko lyg refu-gijose mûsø aukðtapelkëse. Gerokai vë-liau Lietuvà ið Pietø Europos uþplûdo tospaèios rûðies drugiai, iðlikæ ne tundrose,bet vidutinio klimato sàlygomis. Ðie nau-jieji atvykëliai daþniausiai bûdavo stam-besni, gyvendavo sausose vietovëse, jøvikðrai maitinosi kitais augalais. Daþnaijie apraðyti, kaip priklausantys kitam po-rûðiui.

Viena ið tokiø ádomybiø � ðiemet ma-no kolekcijoje surasti maþyèiai paprasto-sios ðaðkytës (Melitaea athalia Rott.) dru-giai, pagauti Ðaukliø geologiniame draus-tinyje netoli Mosëdþio prieð du deðimt-meèius. Tuo metu akmenimis nuklotasriedulynas buvo apaugæs menkutëmisþolëmis, nes ten buvo karviø ganyklos, irlabai priminë akmenuotà Skandinavijoskalnø tundrà. Pasirodo, tai nebuvo maþipaprastosios ðaðkytës drugiai iðsigimë-liai, o arktinio laikotarpio reliktai. Ðiuo me-tu beveik tokie pat drugiai gyvena nuoÐiaurinës Laplandijos iki Nordkapo. Ðiedrugiai apraðyti kaip paprastosios ðaðky-tës norvegiðkasis porûðis (Melitaea atha-lia ssp. norvegica Auriv). Norvegiðkiejidrugiai, gyvenantys drëgnose Norvegijostundrose, yra smulkûs (priekinio sparnoilgis 18�19 mm). Mûsø Ðaukliø riedulynodrugiai dar maþesni � vos 16�17,5 mmilgio sparnais. Jø raðtas artimas norve-giðkiesiems ir gerokai skiriasi nuo visojeLietuvoje sausuose puðynuose ir kituose

Prof. Rièardas KAZLAUSKAS

Holocenas � poledynmetis, ilgaslaikotarpis. Per tà 12 tûkstanèiø

metø buvo ávairiø klimatiniø, taippat ir augalijos bei gyvûnijos

pokyèiø. Kito ir Lietuvos drugiai,kinta jø sudëtis ir dabar.

Lietuvosdrugiø faunosypatumai

Boloria eunomiaeunomia Esp

patino genitalijosVilniaus rajonas,

Rudaminëlësupelio ðlapia

pieva

miðkuose skraidanèiø stambiø (20�22mm priekiniai sparnai) ðios rûðies drugiø.

Mûsø nuomone, maþyèiai Ðaukliødraustinio reliktiniai paprastosios ðaðky-tës drugeliai negali kryþmintis su stam-biais ðios rûðies giminaièiais.

Kitas panaðus atvejis. Mûsø aukðta-pelkëse nedaþnai randami reliktiniai pel-kiniai perlinukai (Boloria eunomia ossia-nus Hb). Tai nedideli rudasparniai dieni-niai drugiai. Jie nerandami Vidurio Euro-poje, kur gyvena stambesni tipingi pelki-niai perlinukai (Bolori eunomia eunomiaEsp.). Lietuva turbût vienintelë ðalis Eu-

ropoje, kur gyvena abu porûðiai. Jie netik skiriasi morfologiðkai (tipingø drugiøapatiniø sparnø pakraðtinës dëmës gel-tonos, o aukðtapelkinio porûðio � baltos),bet ir ekologiðkai. Tipiðki pelkiniai perli-nukai gyvena Lietuvoje ir Vidurio Euro-poje prie upeliø, kuriø pakraðèiuose au-ga gyvatþolë rûgtis (Polygonum bistorta),nes jø lapais minta ðio porûðio perlinukøvikðrai. Aukðtapelkinio porûðio, kuris pa-plitæs á ðiauræ nuo Lietuvos, vikðrai mintavaivorø ir spanguoliø lapais.

Dar ádomiau, nes skiriasi ne tik ðiødviejø porûðiø patinø lytiniai organai (ge-nitalijø valvos), bet ir kiekvienos pelkëspelkinio perlinuko (B. eunomia ossianusHb) genitalijos tipi�kos tik tai pelkei. Tai

rodo, kad �ie drugiai ekologiðkai buvoizoliuoti bent deðimtá tûkstanèiø metø.

Po ðilto atlanèio periodo, kai Lietuvo-je buvo ðilta ir drëgna lyg dabartinëje Vi-durio Vokietijoje, atëjo ðilti ir sausi sub-borealio laikai. Atkeliavo stepëms bûdingiaugalai, o su jais ir stepiniai drugiai. Tarpjø ir stepinis perlinukas (Brenthis hecateDen & schiff.). Po to atslinko dabartiniaivësoki drëgni laikai, kurie trunka jau po-rà tûkstanèiø metø. Stepiø augalai ir dau-gelis gyvûnø pasitraukë, kai kurie iðlikotik ypatingose vietovëse. Dabar rudmar-gis mûsø stepinis perlinukas iðliko tik prieÐventosios upës. Ðalia Ukmergës jam ið-saugoti ásteigtas Dukstinos draustinis, ku-

riame saulëtà dienàgalima buvo matytideðimtis ðiø graþiødrugiø. Deja, da-bar ðiame draus-tinyje stepiniøperlinukø nebeli-ko. Þinomos voskelios vietovës, kurjie dar randami, irvisos ðalia Ðven-tosios upës.Mûsø stepiniaiperlinukai gero-

kai tamsesni uþsavo giminaièius,

gyvenanèius per 1000 km ápietus nuo Lietuvos, tad iðskirti á atskiràporûðá (B.hecate duxtina Kazl.).

Prieð trejetà metø prie Seredþiaussaulës kaitinamame Nemuno ðlaite ras-tas iðlikæs dar vienas stepietis � gencijo-ninis melsvys (Maculinea rebeli Hirsch.),kurio arealas irgi yra á pietus uþ ðimtø ki-lometrø. Teko stebëti, kaip ðio drugio pa-telë dëjo kiauðinius ant melsvojo genci-jono (Gentiana cruciata).

Kartais drugiai bûna labai panaðûs,

Valva

Melitaea athalia Rott ið Ðaukliø riedulyno

Boloriaeunomiaossianus Hb (1)apaèia


Alioniø pelkë

Boloria eunomiaossianus HbÐalèininkørajonas, Kernavopelkë

Èepkeliø rezervatas Aukðtasis tyras Vieðvilës rezervatas Medinai, Vilniaus raj.

Boloria eunomia ossianus Hb patino genitalijø valvos galas

bet skiriasi jø biologija. Jau anksèiau bu-vo rastas gencijoninis melsvys (Maculi-nea alcon Den. & Schiff.), net á LietuvosRaudonàjà knygà áraðytas, taèiau ið tik-røjø ðio drugio Lietuvoje nëra, nes jo jau-ni vikðrai minta kita siauralapio gencijo-no rûðim (Gentiana pneumonanthe), kuritokia reta, kad áraðyta á Lietuvos Raudo-nàjà knygà ir auga pavieniui, o ne guo-tais, kad galëtø egzistuoti Maculinea al-con populiacija.

Beje, �ios genties drugiø paaugusiusvikðrus skruzdëlës (Myrmica sp.sp.) ne-ða á savo poþeminius lizdus, bet jø nesu-ëda, nes vikðrai iðskiria sulèiø laðus, ku-rie skruzdëlëms yra lyg narkotikai. Vikð-rai minta skruzdëliø lervomis. Skruzdëly-ne jie ir þiemoja, o vasarà iðskrenda gra-þûs mëlyni drugiai.

Vadinasi, Lietuvoje tëra viena stepiniøgencijoniniø melsviø rûðis � Maculinea re-beli Hirsch., nes �ie drugiai yra monofagai.

Daugelá metø prie Merkinës stebëjomstepinius drugius, kurie noriai tupëdavoant buoþainës rausvø þiedynø galvuèiø.Tai buvo þvilganèiai mëlyni su raudonaistaðkais pietinis marguolis (Zygaena an-gelicae O.), raudonþiedis marguolis (Zy-gaena ephialtes L.), þydrasis stepinismelsvys (Polyommatus coridon Poda).Drugiai ten iðnyko, nors áraðyti á Lietu-vos Raudonàjà knygà, nes iðnyko jø vikð-rø mitybinis augalas � raþenis (Coronillavaria).

1987 birþelio 20 d. graþiame berþyneMeros upës (Þeimenos intakas) slënyjeBaltarusijos pasienyje pagautas stambusperlinukas, kurio èia neturëjo bûti. Tai bu-vo reliktinis perlinukas (Boloria thore Hb.).Esmë ta, kad ðis borealio laikotarpyje Eu-

ropoje paplitæs drugys klimatui ðiltëjantiðliko tik Alpiø kalnuose ir Ðiaurës Skan-dinavijoje, sudarydamas atskirus porû-ðius. Mûsiðkis labai nutolæs nuo poliari-nës Skandinavijos, o tuo labiau nuo Al-piø kalnø. Iðvaizda irgi skyrësi. Vëliau bal-tarusiai rado ðá drugá savo respublikoje,tad atskira populiacija iðliko nepasitrau-kusi á ðiauræ Baltarusijoje, o á Lietuvà uþ-skrido tik vienas drugys. Á Lietuvos Rau-donàjà knygà jis buvo áraðytas netikslin-gai, o reliktinio vardas jam visai tinka.

Á Lietuvà uþskrenda gana daug rûðiødrugiø. Vieni uþskrenda labai retai, vosvienà kità kartà per ðimtmetá, kaip olean-drinis sfinksas (Daphnis herii L.) ar afriki-në meðkutë (Utetheisa pulchella L.). Kitiuþskrenda daþniau ir ne pavieniais eg-zemplioriais, o iðtisais tuntais. 1949 m.Lietuvà uþplûdo gaminiai þvilgûnai (Au-tographa gamma L.) tokiais kiekiais, kadnet Vilniaus skveruose jø skraidydavo

ðimtai. Tai laukø kenkëjai,ið jø padëtø kiauðiniø ið-siritæ vikðrai plikai nuësda-

vo linø, þirniø, vasarojauslaukus. Nuëdæ laukà, vikð-

rai keliaudavo á kitus laukus.Keliuose jø bûdavo tiek, kad

maðinos slysdavo.2005 m. á Lietuvà ið Afrikos

ar Vidurþemio jûros rajonø uþ-skrido tûkstanèiai didþiuliø nak-tiniø drugiø � vijokliniø sfinksø.

Ðie stambûs drugiai, kaip ir kitisfinksai, netupia ant þiedo, o plas-

nodami sparnais ðalia þiedo geria nek-tarà iki 14 cm ilgio straubliuku. Nenuos-tabu, kad tais metais þmonës man skam-bino, kad matæ Lietuvoje kolibrius.

Kai kurie uþskridëliai Lietuvoje pagy-vena metus kitus, vëliau iðnyksta. Taip áDotnuvos apylinkes 1947 m. buvo uþskri-dusi net ið Sibiro baltataðkë plaðtakë(Nymphalis vaualbum Den & Schiff.). Josten ir pasidaugino, deja, po metø iðnyko.1948 m. Verkiuose pagavau toká atskri-dëlá � ið graþios plaðtakës, áveikusios tûks-tanèius kilometrø, buvo telikæ sparnødraiskalai.

1954 ir 1957 m. Ðvenèionëliuose irBirðtone sugavau dideles raudonjuodesplaðtakes (Nymphalis xanthomelas Esp.).Tai irgi buvo apdauþytais sparnais dru-giai, atskridæ ið Rytø Europos. Ðiemet ðieitin reti drugiai uþplûdo Lietuvà, nes bu-

vo pagauti Raudondvaryje, Raseiniø ra-jone, Ylakiuose, bet tai jau daug maþesnidrugiai, bûdingi Vidurio ir Pietø Europai.Jie jau spëjo pasidauginti, nes liepos më-

nesá sugauti Lietuvoje gimæ dru-giai. Klimatui ðiltëjant vis

daugiau drugiø atskrenda á Lietuvà ið Pie-tø ar Vidurio Europos.

Kintant klimatui kai kuriems uþskridë-liams susidaro palankios sàlygos ir jie èialieka gyventi, plisdami po visà ar dalá mû-sø ðalies. 1956 m. po ðaltos þiemos iki1990 m. á Lietuvà atkeliaudavo drugiai iðRytø Europos, o pastaruosius 15 metøplûsta ir apsigyvena Vidurio Europai bû-dingos pietietës. Rytietës drugiø rûðys pir-miausia apsigyvendavo Latvijoje, vëliauLietuvos Birþø, Rokiðkio ar Ðvenèioniø ra-jonuose. 1970 m. Lietuvoje, Skapiðkioapylinkëse, buvo pagautas amûrinissfinksas (Laothoe amurensis Fisch.), podeðimties metø jis buvo paplitæs visojeLietuvoje ir nukeliavo á Lenkijà. 1984 m.Birþø girioje pagavau Rytø Europai bû-dingà naktiniø pelëdgalviø rûðá � maþa-dëmá þvilgûnà (Autographa excelsaKretsch.). Þvilgûnas spëjo paplisti RytøLietuvoje ir toliau nebeplinta. Klimato at-ðilimas sustabdë.

Panaðiai atsitiko ir su 1972 m. Ignali-nos rajone rasta didþiàja ðaðkyte (Melita-ea phoebe Den & Schiff.). Ði didelë ryti-në plaðtakë spëjo paplisti iki Raseiniø.Ðvenèioniø rajone 1994 m. rasta tamsiojiðaðkytë (Melitaea diamina Lang) Lietuvojeirgi pradëjo plisti ið Rytø, bet jos plitimasnesustojo ir ðiemet rasta netoli Vilniaus,tikriausiai todël, kad jos randamos ir Vi-durio Europoje.

Dabar daug kalbama apie klimato at-ðilimà. Gamtininkai tà gali dokumentaliai

Maculinea rebeli patelë

Melitaea britomartis


árodyti, nes jau daugiau kaip penkiolikametø á Lietuvà plûsta pietinës drugiø rû-ðys, kurios èia ir lieka gyventi.

Ið dieniniø drugiø pirmoji pradëjo plistiá ðiauræ margoji ðaðkytë (Melitaea brito-martis Assm.), kurià pirmà kartà radom1987 m. Kapiniðkëse prie sraunausSkroblo. 1997 m. ji jau rasta Vilniaus apy-linkëse. 2004 m. Kapèiamiestyje ji jau bu-vo nereta. Dauguma naujø pietiniø dru-giø pirmiausia randami Varënos ir Lazdi-jø rajonuose, o po to plinta smëly-nais Vilniaus link ir Ne-muno slëniu � Kaunolink. Kiti pietieèiai dru-giai traukia pajûriu, èiair apsigyvena.

Kukliø spalvø balta-taðkis pievinukas (Myt-himna albipuncta Den &Schiff.). Pirmieji ðie pelëdgal-viai rasti Varënos ir Lazdijø ra-jonuose, o jau po dvejø metø2002 m. Seredþiuje juos gaudëmdeðimtimis. Kitas graþus violetinispelëdgalvis drugys baltajuostë en-karta (Encarta virgo Treisch.) ið Varënosir Lazdijø rajonø paplito ne tik iki Sere-dþiaus, bet ir Þemaitijos, Ignalinos, o Ðe-ðuolëliø apylinkëse jø radom deðimtimis.Vadinasi, Lietuvoje turime drugá, kuris gy-veno Vengrijos stepëse.

Tai tik keletas pavyzdþiø. Dabar kas-met randamos anksèiau Lietuvoje nema-tytos drugiø rûðys. Kai kurios jø Lietuvojeapsigyvena, bet yra rûðiø, kurios anks-èiau gyveno Lietuvoje, o dabar iðnyko.

Neretai uþeinu á Vilniaus universitetoZoologijos katedros muziejø, kur surinktimano, mano studentø, mano mokytojoprof. Jano Priuferio (Jan Prüffer) drugiai.Deðimtyje spintø saugomi tûkstanèiai dru-giø, tarp jø ir tie, kurie Lietuvoje gyveno irkuriø dabar nebëra. Iðtraukiu dëþutæ, kursaugomos spalvingosios meðkutës. Tarpjø seniausiai sugautos meðkutës: afriki-në meðkutë, 1892 m. sugauta Vilniuje antGedimino kalno, bei 1891 m. ant Trijø kry-þiø kalno sugauta raudonsparnë meðku-të (Thyria jacobeae L.). Dabar ði meðku-të randama tik Lietuvos pietuose. Graþiau-sios meðkutës � rudajuostë (Arctia festi-

va Hfn.) ir baltmargë (Arctia villica L.) Lie-tuvoje i�nyko. Didþiausios puo�nios pie-tinës meðkutës (Pericallia matronula L.)tëra vienas egzempliorius, sugautas prieÞaliøjø eþerø.

Prof. Janas Priuferis Vilniaus kraðte,kurá tyrë 1922�1944 m. laikotarpiu, apra-ðë (1947) 1100 drugiørûðiø. Koks taidarbðtus bu-

taip smulkiai iðdësèiau drugiø tyrimo me-todikà? O tam, kad galëèiau vëliau pasa-kyti, kada skraido vienos ar kitos rûðiesdrugiai. Dabar daþniausiai drugiø atlasuo-se ar kataloguose nurodoma, kad dru-giai skraido nuo tada iki tada, bet kokiayra skraidymo dinamika � neaiðku. Dru-giø skraidymo dinamikà atskleidþiau nau-ju metodu. Dekadomis suþymëjau visusdrugiø sugavimo duomenis, nepriklauso-mai ar tada pagautas vienas drugys, ar jøbuvo tà dienà ðimtai. Iðëjo ádomios diag-ramos. Paaiðkëjo, kada drugiai pradedaskraidyti, kada jø daugiausia skraido. Jei-gu yra dvi generacijos ar daugiau � paaið-këja, kada viena baigiasi, o prasideda ki-ta, netgi tuo atveju, kai generacijos susi-lieja. Diagramos parodo, kurie drugiai yraatvykëliai, netgi jeigu jie papildo vietinæ po-puliacijà. Jeigu tai drugiai migrantai � pa-aiðkëja, kada Lietuvà uþplûsta ið ðiaurëstraukiantys drugiai. Ðio metodo trûkumasvienas, tyrimai turi bûti intensyviai vykdo-mi bent kelis deðimtmeèius.

Tyrimai parodë, kad dauguma vienàgeneracijà turinèiø drugiø gausiausi bû-na skraidymo laikotarpio viduryje, bet yrair tokiø, kurie beveik visi iðsirita ið lëliukiøvienu metu ir po to pamaþu i�mir�ta.

Labai aiðkiai matomi machaono, gra-þiausio Lietuvos drugio, du skraidymo lai-kotarpiai, bet akivaizdu, kad pavasará jiebeveik dvigubai retesni. Ðaltos þiemos su-naikina dalá þiemojanèiø lëliukiø.

Keista mûsø kopûstø kenkëjo � ko-

Drugiø skraidymo dinamika

vo þmogus, juk dauguma drugiø skraidonaktá ir jis gaudydavo drugius silpna þi-baline lempa. Ta paèia lempa daugelá me-tø gaudþiau ir að, kol paplitus elektrai pra-dëjom gaudyti galingomis elektros lem-pomis. Ðiauliø iðradëjas Petras Motiekai-tis, pats rinkæs drugius, man sukonstra-vo neðiojamà elektros generatoriø, tad ga-lëjau gaudyti naktiniusdrugius miðkuose, pel-këse, paeþerëse.

Lempai apðvietusbaltà paklodës ekranàgalëdavau paþinti dru-gius ir kelis reikalingusmuziejui paimdavau,bet kiek galima tiksliaususkaièiuodavau visusatskridëlius. Turint dau-gelio metø patirtá, taibuvo ne taip jau ir sun-ku. Ryte uþraðø knygo-je suraðydavau visusduomenis. Taip pat irdieniniø drugiø. Kam

Kopûstinis baltukasIV V VI VII VIII IX X

1

VI VII VIII IX X

1

IV V VI VII VIII IX V VI VII VIII

Admirolas Machaonas Pelkinis gelsvys

Brenthis hecateduxtina Kazlauskas

apaèia

Brenthis hecate duxtina Kazlauskas


ordinaspûstinio baltuko skraidymo diagrama.Dabar þinoma, kad 20o ðalèiai þiemà pra-þudo jø lëliukes. Tad anksèiau drugiai áLietuvà ankstyvà pavasará atskrisdavobangomis iki birþelio pradþios. Lieposmënesá iðsirisdavo mûsø vietiniai drugiai,kuriø skaièiø dar papildydavo atskridëliai.Baltukai pamaþu iðmirdavo ir paskutiniaistebëti spalio mënesio pradþioje.

Kasmet á Lietuvà ið Pietø Europos at-skrenda graþia raudona juosta pasipuo-ðæs dieninis drugys � admirolas. Anks-èiau jis atskrisdavo birþelio vidury, ðiemetjá matëm geguþës pabaigoje. Atðilo. Lie-pos mënesio pabaigoje iðsirita daugumamûsø admirolø. Jie iðkart patraukia pietølink. Rugpjûèio vidury ðiø migrantø gre-tas papildo ið ðiaurës traukiantys drugiai,todël mûsø miestø gëlynuose juos nere-tai pamatysi. Jeigu ruduo ðiltas, tai rug-sëjo viduryje dar jø pagausëja, bet tai jauvëluojantys iðskristi ðiaurieèiai. Jie më-gaujasi nukritusiø ir iðteþusiø saldþiøkriauðiø sultimis.

Lietuvoje þinoma 2460 drugiø rûðiø.Ðis skaièius kasmet didëja, nes pagau-namos vis naujos, anksèiau èia nematy-tos. Muziejuje yra apie 1600 mano rastøLietuvos drugiø, o dar apie 1000 pagau-tø tolimuose kraðtuose. Didþiausià Lietu-vos drugá � kaukolëtàjá sfinksà iðauginauið vikðro, bet didþiausi mano pagauti dru-giai buvo delno dydþio saturnijos, verpi-kai, sfinksai, pagauti Mandþûrijos dþiun-glëse Tolimuosiuose Rytuose, ar didysisjuodasis pelëdgalvis, sugautas Havanosuniversalinëje parduotuvëje Kuboje.

Mano, kaip drugiø �medþiotojo�, lai-kas baigësi. Sveikata ðlubuoja, bet dru-gius tyrinëju toliau. Nekantriai laukiu pa-sirodanèio savo Lietuvos drugiø atlaso.

Tokia gyvenimo tiesa. Að pratæsiauprieðkario drugiø specialistø prof. JanoPriuferio, Alfonso Palionio darbus, manepakeis mano buvæ studentai ar bendra-darbiai, dabar þinomi mokslininkai Povi-las Ivinskis, Dalius Dapkus, Giedrius Ðvit-ra, Vytautas Uselis. Juos galbût pakeistokie, kaip Ylakiø vaikinukas Mantas Kau-pys, kuris dþiaugiasi pagautu retu graþiudrugiu, kaip að 1942 metais.

V VI VII VIII IX

Dirvinis melsvys

�Tegul visi Dievo kariai kartoja ðá vie-nà ðûká: tai Dievo noras!� � vienuolisRobertas Jeruzalës istorijoje cituoja Ur-bono II pamokslà, pasakytà Klermo-ne 1095 metais.

XI�XIII a. paskelbti kryþiaus karai,kryþiaus þygiai, kuriais katalikiðkoji Eu-ropa stengësi atkariauti ið musulmo-nø vadinamàjà ðventàjà þemæ (Pales-tinà). Svarbiausias ið tikrøjø kryþiausþygiø motyvas � popieþiø siekimas su-kurti Rytuose naujas krikðèioniðkasvalstybes, o per jas iðplësti savo átakàjoms. Prie Kryþiaus þygiø populiarumo,be religiniø jausmø, kurstomø idëjospalengvinti tikintiesiems lankyti Kris-taus karstà, kad Palestinoje bûsiantisukurta teisingumo karalystë, prisidë-

TamplieriøProf. Aleksandras VITKUS

Lietuviams yra gerai þinomi Kryþiuoèiø beiKalavijuoèiø ordinai, taèiau maþiau � Tamplieriøordinas. Kodël apie ðá ordinà ðiandien pradëtagarsiai kalbëti? Kokias jis saugojo arsaugoja paslaptis?

jo baþnyèios teikiamos ávairios privile-gijos: be nuodëmiø atleidimo, visi�kosatgailos suteikimo, baþnyèia ásiparei-gojo rûpintis tëvynëje paliktomis ðei-momis, turtais ir kt.

Pirmasis riteriø kryþiaus þygis pra-sidëjo 1096 metais. Uþimtoje teritorijo-je kryþiuoèiai sukûrë savo valstybæ. Joskaraliumi buvo iðrinktas þygiui vadova-væs Gotfrydas Bulonietis, bet vëliau juotapo Edesos kunigaik�tis Balduinas.Pirmojo Kryþiaus þygio metu 1096�1099 m. susikûrë kelios krikðèioniðkosvalstybëlës (Antiochijos kunigaikðtystë,Tripolio grafystë, Edesos grafystë), tarpjø � Jeruzalës karalystë.

Po pirmojo kryþiaus þygio dalis rite-

riø gráþo atgal á Europà. Saugumui pa-laikyti regione buvo sudaryti vienuoliøriteriø ordinai. Nemaþa riteriø dalis bu-vo vienuoliai, kita dalis � paprasti ka-riai. Ordinui vadovavo magistrai, visið-kai pavaldûs popieþiui. Rytuose buvosuorganizuoti trys ordinai. Pirmasis1119 m. susikûrë prancûzø ordinas �tamplieriai, netrukus susikûrë italø or-dinas � joanitai (arba hospitalieriai). Pir-minë joanitø funkcija buvo aptarnautiligonines. 1190 m. susikûrë vokieèiø or-dinas � teutonai. Jie Palestinoje veikëneilgai, o XIII a. pradþioje persikëlë á Pa-baltijá kovoti su pagonimis baltais. Svar-biausia, kad �is ordinas buvo suvere-nus ir galëjo nesibaiminti nei pasaulie-tiniø, nei Baþnyèios vadovø kontrolës. Ájá norëjo lygiuotis ir Tamplieriø ordinas.

Tamplieriø ordinas (pranc. tem-pliers<temple � �ventykla), tamplieriai,tamplininkai � religinis katalikø riteriø or-dinas. Jis susikûrë Jeruzalëje kaip bro-lija, turinti ginti á Jeruzalæ atvykstanèiuskatalikø maldininkus. Hugonas Pajen-sietis, vienas Ðampanës didikø, drau-ge su a�tuoniais savo draugais atvykopas Jeruzalës karaliø saugoti karalys-tës keliø ir rûpintis á ðventàjá miestà ke-liaujanèiais piligrimais. Karalius perda-vë riteriams visà savo rûmø fligelá, kurisbuvo pastatytas ant senosios Saliamo-no ðventyklos pamatø. Ið èia ir kilo nau-jai ákurto Ordino pavadinimas � Kristausir Saliamono �ventyklos vargðø riteriøordinas. Ið pradþiø tie riteriai ir vadintiSaliamono �ventyklos broliais (lot. Frat-res tempti Solomonis), nes pirminësTamplieriø ordino bûstinës bûta gretabuvusios Saliamono �ventyklos.

Ádomiausia, kad per devyneriusmetus á Ordinà nebuvo priimtas në vie-nas naujas narys. Ir kaipgi galëjo vosdevyniø riteriø bûrys apginti piligri-mus?! Taèiau nepaisant to 1127 m. su-gráþæ á Europà jie buvo sutikti iðkilmin-gai ir oficialiai paskelbti religiniu kari-niu ordinu. Hugonas Pajensietis tapopirmuoju Tamplieriø ordino didþiuojumagistru. Oficialiame Ordino antspau-de pavaizduoti du vienu þirgu jojantys

1 pav. Gotfrydo Bulonieèio krûtinæ puoðæsRiterio kryþius


riteriai, matyt, turëjæ simbolizuoti ne tik ri-teriø brolybæ, bet ir skurdà, neleidusá kiek-vienam ið jø ásigyti þirgo. Tamplieriø ordi-no elgesio regulos pagrindà sudarë Cis-tersø vienuolyno ástatai (katalikø vienuo-liø ordinas, ákurtas 1098 m. Prancûzijo-je). Tiesa, tamplieriai turëjo priimti netur-to, skaistybës bei paklusnumo áþadus.

Pagal popieþiaus Honorijaus II patvir-tintus ástatus 1128 m. tamplieriai virto Or-dinu, kurio svarbiausias uþdavinys buvoginti nuo musulmonø Jeruzalës karalystæ.Riteriai vienuoliai vilkëjo baltais apsiaus-tais, papuo�tais a�tuonkampiais raudo-nais kryþiais (kankinystës simbolis) ir bu-vo susijuosæ baltu lininiu dirþu (tyros �ir-dies simbolis). Dalyvavo XII-XIII a. kryþiauskaruose. Buvo labiausiai organizuota ka-rinë-politinë Jeruzalës karalystës jëga.

Beje, 1139 m. popieþius Inocentas IIiðleido bulæ, pagal kurià Tamplieriø ordi-nas neprivalëjo paklusti ir prisiekti iðtiki-mybës jokiai pasaulietinei ar baþnytineivaldþiai, iðskyrus patá popieþiø. �itaipTamplieriø ordinas ilgainiui tapo tik savovidiniais ástatymais besivadovaujanèia,nuo nieko nepriklausoma ir daugelyje ða-liø gyvuojanèia imperija. Kiekvienas ásto-jantis á ðá ordinà vyras privalëjo uþraðytijam viskà, kà turëjo.

1146 m. tamplieriai kaip savo þenklàëmë naudoti garsø nusklembtàjá kryþiø. Jielydëjo Prancûzijos karaliø Liudvikà VII á ant-ràjá kryþiaus þygá. Ðá kartà Hugonas Pajen-sietis turëjo jau 300 riteriø, kurie tais laikaisbuvo nepaprastai drausminga bei labiau-siai disciplinuota karinë jëga visame pasau-lyje. Tai ir gelbëjo karaliø nuo þûties antra-jame kryþiaus þygyje. Gráþdamas á Palesti-nà, Hugonas Pajensietis kitø Tamplieriø or-dino broliø globai paliko didþiulius visojeEuropoje (Prancûzijoje, Anglijoje, Ðkotijo-je, Flandrijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Ita-lijoje, Austrijoje, Vengrijoje, Ðventojoje þe-mëje, Vokietijoje) esanèius þemës plotus.

1185 m. mirus Jeruzalës karaliui Bal-duinui IV, prasidëjo kivirèai dël sosto pa-veldëjimo. Tamplieriø ordino didysis ma-gistras Þeraras de Ridforas padarë ne-apgalvotø klaidø: pralaimëjo mûðá prieHatinos (Chatinos), saracënø rankose at-sidûrë ir Jeruzalë � miestas, kurá krikðèio-

nys sugebëjo iðlaikyti visà ðimtmetá.Þlugus Jeruzalës karalystei, Tamplie-

riø centras 1291 m. persikëlë á Kiprà, vë-liau � á Prancûzijà. Ið aukø, prekybos irfinansiniø operacijø tamplieriai labai pra-lobo (turëjo bankø Londone, Paryþiuje),teikë finansinæ pagalbà karaliams, popie-þiams. Palestinoje ir Europoje jie ágijo di-delæ karinæ ir politinæ galià. Prancûzijojetamplieriai ëmë svajoti kaip ir Teutonø or-dino riteriai ákurti savo valstybæ. Savo vals-tybæ jie buvo numatæ ákurti Prancûzijoje:pas katarus Langedoke (gr. katharus ��varus, skaistus, nekaltas) arba pagal Al-bi miestà pasivadinusius albigieèius(krikðèionybës atmainos, katalikø baþny-

jam teko iðkæsti paþeminimà, kai Paryþiu-je, sprukdamas nuo maiðtaujanèios mi-nios, jis buvo priverstas ieðkoti prieglobs-èio Tamplieriø ordino vienuolyne. Be to,karalius tro�ko uþvaldyti Tamplieriø ordi-no turtus...

1307 m. spalio 13 d., penktadiená, be-veik visi Prancûzijos tamplieriai buvo su-imti. Taèiau legenda byloja, kad, nepaisantkaraliaus slaptumo, turtai i� Tamplieriø bûs-tinës Paryþiuje buvo slapta iðgabenti ir La-roðelëje sukrauti á 18 galerø, apie kuriasdaugiau niekas nieko negirdëjo. Todël ka-raliaus nuostabai dingo ne tik Tamplieriøordino turtai, bet ir kone visi dokumentaibei oficialûs protokolai. Vien tik Paryþiuje540 tamplieriø buvo surengti teismo pro-cesai. Nepaisant prisipaþinimø, jie beveikvisi buvo sudeginti lauþuose.

Jø vadovai, kaip eretikai, inkvizicijosnuosprendþiu 1310 m. taip pat sudegin-ti. Turtà perëmë karaliaus iþdas, kitur �joanitai (prie jø buvo prisijungæ i�likæ Tam-plieriø ordino nariai). 1311�1312 m. Pily-po IV Graþiojo reikalavimu Vienos visuo-tiniame baþnyèios susirinkime, pritariantpopieþiui Klemensui V, buvo panaikintasgalingas ir turtingas Tamplieriø ordinas(apkaltintas erezija ir juodosios magijospraktikavimu), jo turtai perduoti karaliausiþdui. Pagaliau 1314 m. kovà Tamplieriøordino didysis magistras Þakas de Molëir Þofrua de Ðarnë, Normandijos precep-torius, buvo gyvi sudeginti lëtoje ugnyje.

Karalius bandë paveikti kaimyniniø ða-liø valdovus, kad katalikiðkame pasauly-je nebûtø pasigailëta në vieno tamplie-riaus, taèiau jam nepavyko. Nei Anglija(tik kelis nuteisë), nei Ðkotija (kurioje Or-dinas egzistavo dar 400 metø), nei Lota-ringija, nei Vokietija nepakluso Pilypo IVpageidavimui. Tamplieriø ordinas, nepai-sant popieþiaus bulës, iðliko.

Tuo ir galëtume baigti Tamplieriø or-dino istorijà, jeigu ne XII a. pabaigoje pa-

èios pripaþintos erezija, iðpaþinëjus), nesjø krikðèionybës principai buvo labai arti-mi Tamplieriø ordino principams.

XIV a. kilus konfliktui tarp Prancûzijoskaraliaus Pilypo IV ir popieþiaus, Tamplie-riø ordinas formaliai rëmë pastaràjá. Tadakaralius pasistengë, kad jo statytinis Bor-do vyskupas, prancûzas, pasivadinæs po-pieþiumi Klemensu V, apkaltintø Tamplie-riø ordinà erezija. Karaliui to labai reikëjo,nes tamplieriai tapo galinga, kvalifikuotair kovoms pasirengusia karine jëga, daugstipresne uþ karaliaus kariuomenæ. Be to,tamplieriai buvo pasipûtæ, nepaklusnûsir mai�tingi. Ir dar � karalius buvo skolin-gas tamplieriams didþiulæ pinigø sumà ir

3 pav. Tamplieriø baltas apsiaustas suraudonu kryþiumi

2 pav. Tamplieriø ordino antspaudas

4 pav. Jeruzalës ðventykla: centre � Uolos katedra, kairëje � El Askos meèetë, kurioje iki1187 m. buvo ásikûræs Tamplieriø ordinas


sirodæs Volframo fon Eðenbacho kûrinys,kuriame jis tamplieriams suteikë iðskirti-ná statusà: jie esà riteriai, saugantysÐventàjá Gralá, Gralio pilá bei Gralio ðei-mà. Nuo �io momento ir prasideda di-dþioji ne tik Tamplieriø ordino paslaptis,bet ir �v. Gralio istorija.

Taèiau kuo labiau tolsta nuo mûsøTamplieriø ordinas, tuo didesnëmis pa-slaptimis ir legendomis jis gaubiasi. Tam-plieriø ordino realø istoriná pagrindà ëmëtemdyti prasimanymø bei romantikos au-ra. Paslapties aura apsigaubë ir naujai ási-kûrusios organizacijos, perëmusios tam-plieriø tradicijas, kaip masonø loþës, Ro-tary klubai, �De Molë draugija� ir kitos.

Pirmoji Ordino paslaptis buvo ta, kadiðsipildë paskutinio didþiojo magistro Þakode Molë prakeiksmas, kurá jis, prieð uþdus-damas nuo lëtos ugnies kylanèiø dûmø,pasiuntë popieþiui Klemensui ir karaliui Pi-lypui � stoti prieð Dievo teismà ir atsiskaitytiuþ padarytas nuodëmes. Nepraëjus në më-nesiui popieþius Klemensas mirë, kaip ma-noma, staiga susirgæs dizenterija. Metamsbaigiantis karalius Pilypas taip pat paliko ðápasaulá. Jo mirties prieþastis taip ir liko ne-atskleista. Taèiau labiausiai tikëtina legen-da, kad abu juos nunuodijæ i�likæ tamplie-riai, gerai þinojæ nuodø paslaptis.

Tardymo metu iðaiðkëjæ tarsi tamplie-riai garbinantys velnià, vardu Bafometas.Slaptø ceremonijø metu jie esà kniûbstipuola prieð barzdotà vyro galvà, kuri jiemskalbanti ir suteikianti okultiniø galiø. Persavo apeigas jie i�siþadantys Kristaus, at-metantys kryþiø, trypiantys já, ant jo spjau-dantys ir t.t. Taèiau svarbiausia, kad Tam-plieriø ordinas turëjæs ir neregimàjà pa-slapèiø pusæ.

Devyni riteriai, atvykæ á Jeruzalæ, tarsipasiðovë apsaugoti maldininkus, taèiauapie jø veiklà kronikininkai nutyli, nors jieir gyveno karaliaus rûmuose. Tiesa, priejø prisidëjo dar keli áþymûs þmonës, ta-èiau istorija kaþkodël stengiasi tai irgi nu-tylëti. Kodël?

Devyniø riteriø apgyvendinimas kara-liðkøjø rûmø flygelyje jau yra paslaptis. Vie-nas ið átarimø yra tas, kad jie kaþko ie�ko-jæ �ventykloje ir radæ. Kà? Tai lëmë, kad1104 m. Ðampanës grafas, gráþæs á Pary-þiø, suðaukë slaptà susirinkimà su aukðtàpadëtá uþimanèiais átakingais feodalais. Jørasti dokumentai (?), manoma, buvo su-sijæ su didþiuliais dvasiniais turtais, o vie-na hipotezë teigia, kad tai buvæ dokumen-tai, susijæ tamplieriø poþiûriu á Kristø.

Trua, Ðampanës grafo dvare, veikë irklestëjo átakinga kabalistikos bei ezoteri-niø studijø mokykla. Èia, Trua baþnytinia-me susirinkime, buvo oficialiai pripaþin-tas Tamplieriø ordinas, èia buvo paraðy-tas vienas pirmøjø Gralio romanø, kurá su-kûrë Kretjenas Truajietis.

1153 m. ketvirtuoju Tamplieriø ordinodidþiuoju magistru tapo Bertranas deBlanðforas, jo ið protëviø paveldëta pilisdunksojo ant kalno, vos per kelias my-lias nutolusio nuo Bëzu ir Ren-le-�ato. Taijis pasirûpino, kad Tamplieriø ordinas tap-tø viena átakingiausiø jëgø Europoje, ypaèPrancûzijoje. 1156 m. á ðias apylinkes at-sigabeno vokiðkai kalbanèiø kalnakasiø,ir, kaip spëjama, jie kalnuose árengë kaþ-kokià saugyklà. Kà jie ten slëpë?

Kelios mylios nuo Bëzu, Kampan-siur-Od (Camppagne-sur-Aude) miestelyjebuvo ákurtas didþiausias tose apylinkëseTamplieriø ordino vienuolynas.

XIII a. pabaigoje á Bëzu ir Ren-le-�atoapylinkes buvo pakviestas tamplieriø pa-dalinys. Jie ásikûrë paèioje Bëzu kalno vir-ðûnëje, ten pasistatë apþvalgos postà irkoplyèià. Bûtent ðiam Tamplieriø ordinopadaliniui pats popieþius Klemensas V su-teikæs tam tikrà nelieèiamybæ, kai karaliussuiminëjo ir þudë visus tamplierius. Kodël?Argi tai ne árodymas, kad �alia tamplieriøbei cistersø egzistavo dar ir treèiasis ordi-nas. Ir �is ordinas istorijoje geriausiai þino-mas �Prieure de Sion� (Siono vienuolyno,arba Siono ordino) pavadinimu.

Taigi Tamplieriø ordinas neiðnyko, jofunkcijas perëmë Siono ordinas, kuris eg-zistuoja ir aktyviai veikia. Jis tebëra átakin-gas ir daro nemenkà poveiká tiek aukðèiau-sio lygmens tarptautiniams santykiams,tiek kai kuriø Europos ðaliø vidaus politi-kai, taèiau jis vieðai nedeklaruojamas ir vei-kia apgaubtas paslaptingumo skraiste.

Pasak M.Baigent, R.Leigh ir H.Lincoln(knygoje ��ventasis kraujas ir �ventasisGralis�, �Alma litera�, 2007) pirminis ir at-virai deklaruojamas Siono ordino veiklostikslas yra atkurti Merovingø dinastijos irkraujo ryðiais su ja susijusiø asmenø tei-ses á sostà ir ne tik á Prancûzijos, bet irdaugelio Europos ðaliø.

Pasak autoriø, siekis atgaivinti Mero-vingø dinastijà yra visiðkai pamatuotas irsuprantamas tiek teisine, tiek moralineprasme. Mat ji susijusi su Gotfrydu Bulo-nieèiu, kuris 1009 m. buvo uþëmæs Jeru-zalæ ir tapæs pirmuoju Jeruzalës karaliu-mi. Jis save kildinàs i� Kristaus, nes, pa-sak hipotezës, Kristus buvæs vedæs Mag-delenà, o kai Kristus buvæs nukryþiuotas,Magdelena su sûnumi pabëgusi á Pran-cûzijà. Jëzaus palikuonys iðvengæ jiemsnumatyto likimo, o po kurio laiko net su-gebëjæ ásitvirtinti Prancûzijos soste, pasi-vadindami Merovingais. Daugelá Merovin-gø, uþimanèiø Merovingø vietà Prancûzi-jos soste, baþnyèia nuþudanti Karolingørankomis. Taèiau tuomet susikurianti pa-slaptinga organizacija � Siono vienuoly-nas � saugoti Jëzaus palikuoniø ir jø pa-slapties. Ðtai ir priartëjome prie Ðv. Graliopaslapties. Bet tai jau kitas pasakojimas.

Pradëjo eiti pareigasnaujasis Ðvietimo irmokslo ministerijossekretoriusGiedrius Viliûnas

Naujuoju Ðvietimo ir mokslo minis-terijos sekretoriumi, laimëjæs konkursà,tapo Giedrius Viliûnas, iki ðiol ëjæs mi-nistro patarëjo pareigas. Jo kuruojamossritys � moksliniai tyrimai ir technologi-jos bei jø plëtra, Europos Sàjungos pa-ramos panaudojimas moksliniø tyrimøir inovacijø plëtrai, tarptautiniø moksli-niø tyrimø programø ir Lietuvos mokslotarptautinës integracijos klausimai.

Keturiasdeðimt ketveriø metø hu-manitariniø mokslø daktaras G.ViliûnasÐvietimo ir mokslo ministerijoje dirbanuo 2006 metø. Kaip ministro patarë-jas, jis buvo atsakingas uþ mokslo irstudijø politikos formavimà.

G.Viliûnas Vilniaus universitete yraágijæs filologo kvalifikacijà. Baigæs stu-dijas, dirbo ðio universiteto dëstytoju,mokslo darbuotoju. Jo moksliniø tyri-mø sritis � lietuviø literatûros istorija.1990 m. apgynë filologijos mokslø kan-didato (1993 m. nostrifikuota kaip hu-manitariniø mokslø daktaro) disertaci-jà. Nuo 1996 metø iki 2006 metø ëjoVilniaus universiteto Lietuviø literatûroskatedros vedëjo pareigas.

Nuo 1997 iki 2000 metø G.Viliûnasbuvo Pasaulio lituanistø bendrijos vi-cepirmininkas. Dirbo Vilniaus universi-teto mokslo darbø leidinio �Literatûra�vyriausiuoju redaktoriumi. Iki 2006 metøbuvo Aukðtojo mokslo tarybos nariu iruniversiteto senato nariu. Nuo 2002metø yra dirbæs ðvietimo ir mokslo mi-nistro konsultantu, Studijø kokybës ver-tinimo centro ekspertu, mokslo þurna-lø vertinimo grupiø vadovu.

Nuo 2003 iki 2006 metø vadovavodarbo grupëms, kurios parengë Lietu-vos humanitariniø ir socialiniø moksløplëtros strategijà, ðiø mokslo srièiø in-frastruktûrø plëtros galimybiø studijà.

Jo svarbesni darbai � knygos �Lie-tuviø istorinis romanas� (1992), �Lite-ratûrinis gyvenimas nepriklausomojeLietuvoje 1918�1940� (1998). Su ben-draautoriais iðleisti leidiniai �Naujausiojilietuviø literatûra 1988�2002� (2003),�Lietuvos humanitariniø ir socialiniømokslø plëtros problemos� (2004) ir kt.Taip pat yra paraðæs vadovëliø, meto-diniø knygø mokykloms, moksliniø irpopuliariø straipsniø. Moka anglø, ru-sø, vokieèiø, lenkø kalbas.

Alma VIJEIKYTËÐvietimo ir mokslo ministerijos Ryðiø su

visuomene skyriaus vyresnioji specialistë


DubeneckioTarpukario Kaune architektai, pasida-

væ tuo metu plintanèiai modernizmo sro-vës átakai, projektavo pastatus, harmonin-gus su jø aplinka. Praëjus dvideðimèiaimetø nuo Lietuvos Nepriklausomybës pa-skelbimo, Kaunas i� provincijos miestotapo moderniu europinio lygio miestu.Vienas ryðkiausiø to meto architektø, pri-sidëjusiø prie miesto modernizavimo, bu-vo Vladimiras Dubeneckis (1888�1932).�iame straipsnyje siekiama atskleisti archi-tekto V.Dubeneckio kûrybos reikðmæ Kau-no miesto tarpukario istorijoje, i�ry�kinantmodernizmo bruoþø atsiradimà XX a. 3�4de�imtmeèiø jo projektuotuose pastatuo-se bei paskatinti didesná visuomenës do-mëjimàsi jo kûrybine veikla.

Tikslo siekiama sprendþiant tokiusuþdavinius: i�siai�kinti modernizmo prie-laidas XX a. pirmosios pusës Lietuvosarchitektûroje nuðvieèiant pagrindiniusmodernizmo stiliaus bruoþus ir iðryðki-nant jø poveiká architekto V.Dubeneckiokûrybai; atskleisti V.Dubeneckio pagrin-dinius kûrybinës veiklos bruoþus i�ry�ki-nant modernizmo stiliaus atsiradimà jobrandþiausiuose pastatuose (Kauno uni-versiteto Medicinos fakulteto rûmai, Vy-tauto Didþiojo muziejus). Tuo tikslu at-likta mokslinë literatûros bei dokumen-tø analizë. Ðiame darbe remiamasimokslinëmis publikacijomis, kuriose au-toriai vertina V.Dubeneckio darbus, nu-rodo jø reikðmæ Kauno miesto architek-tûros istorijoje. Tai M.Songailos, E.Gû-zo, J.Kanèienës, J.Minkevièiaus, A.Mi�ki-nio, V.Petru�onio straipsniai.

Nors �io þymaus XX a. Lietuvos ar-chitekto, dailininko, scenografo kûrybayra plaèiai nuðviesta architektûros isto-rikø, menotyrininkø ir kitø mokslininkødarbuose, taèiau dar nëra paraðytos ið-

samios monografijos apie V.Dubeneckiokûrybiná palikimà. Straipsnyje remiama-si Kauno apskrities archyve esanèiuV.Dubeneckio asmens fondu bei Kaunomiesto savivaldybës statybos skyriausfondo duomenimis bei pastatø iliustra-cijomis. V.Dubeneckio archyvo fondà su-daro visuomeninës paskirties pastatø(vieðbuèio �Lietuva�, Meno mokyklos,alaus daryklos �Ragutis�, Seimo, Prezi-dento rûmø, Vytauto Didþiojo universi-teto Medicinos fakulteto, Karo muziejausir kitø statiniø) projektavimo, statybos do-kumentai, korespondencija bei paties ar-chitekto surinkti XIX�XX a. dokumentai.�io þymaus architekto dokumentai yrasaugomi ir kituose Lietuvos archyvuose:Lietuvos centriniame archyve, Lietuvosvalstybës istorijos archyve, Lietuvos dai-lës muziejuje, Kultûros paveldo centroarchitektûros muziejuje, NacionaliniameM.K.Èiurlionio dailës muziejuje, K.Galau-nës privaèiame archyve.

Modernizmo iðtakos XX a. pirmosiospusës Lietuvos architektûroje

XX a. pradþioje technikos ir gamtosmokslø plëtotë pasiekë neregëtà mas-tà. Naujai pasaulá atskleidë Alberto Einð-teino reliatyvumo teorija. Psichologijosmokslas iðkëlë naujas þmogaus proble-mas. Mokslinë technologija uþvaldë pa-saulá. Skirtingos Rytø ir Vakarø kultûrosatsisakë uþdarumo ir ëmë ieðkoti kon-taktø. XX a. Europos menas, integruo-damas kitø civilizacijø meno laimëjimus,ie�kojo naujo patyrimo. Svarbios permai-nos vyko ne tik dailëje, bet ir architektû-roje. Architektai sukilo prieð ilgaamþæ is-toriniø stiliø tradicijà, ieðkojo naujø kûry-bos metodø. Viena vertus, XX a. archi-

tektûros raidà veikë naujos statybinësmedþiagos (geleþis, betonas, stiklas),inþineriniai atradimai, antra vertus, reikë-jo ne tik atstatyti Pirmojo pasaulinio ka-ro metu sugriautus iðtisus miestø kvar-talus, bet ir patenkinti gyventojø poreikáturëti gyvenamàjá bûstà. Architektûrojeëmë formuotis nauja kryptis � moderniz-mas, kuris atsirado kaip reakcija á tamtikrus iðkilusius sunkumus. Jaunieji ar-chitektai nutarë visai nepuoðti statiniø, opaþvelgti á savo uþdaviná kitaip � galvotipirmiausia apie statinio paskirtá. XX a. pir-mosios pusës architektûra yra racionali� ji grindþiama mintimi, kad graþu yratai, kas gerai atlieka savo funkcijas. Dai-lës ir architektûros XIX a. pabaigos � XXa. vidurio istorijoje akcentuojami �ie mo-dernizmo bruoþai: naujumo siekis, tra-dicijø neigimas, meno sklaida á atskirasrûðis ir ðakas bei jø specifikos paieðkos,estetinës kûrybos originalumo, universa-lumo, bendraþmogi�kumo postulatai.

Vokietijoje tai siejama su Bauhauso(�Bau� � statyba, �Haus� � namas) var-du, kuris këlë architektûroje socialiniustikslus � �ugdyti individà visos visuome-nës labui� ir atsisakyti nereikalingø puoð-menø. Graþu yra tai, kas gerai suprojek-tuota tam tikrai funkcijai atlikti. Prancû-zijoje ryðkø pëdsakà architektûroje pali-ko Le Korbiuzjë (Le Corbusier). Jis su-formulavo pagrindines moderniosios ar-chitektûros tezes, kurios apibûdina ðiuo-laikinio stiliaus bruoþus: gelþbetoniniaistulpai, kuriais pakeliamas nuo þemëspastatas ir sudaromi atviri praëjimai;plokðti stogai, ant kuriø galima árengti so-dus; taisyklingo plano atsisakymas ir lais-vos, dinamiðkos erdvës, laisvo fasado for-mavimas � karkasinë sistema leidþia lan-gus projektuoti nepriklausomai nuo vidi-nio pastato plano. Le Korbiuzjë teorijosyra provokuojamai modernistinës.

Kauno miesto raida atspindi visos Lietuvos istorijos pokyèiuspolitiniame, socialiniame ir kultûriniame gyvenime. Keitësi èia

spartaus augimo, klestëjimo, èia sunkûs politiniø ir ekonominiøkriziø metai. Su miesto istorija glaudþiai susijusi ir jo architektûros

istorija. Po Pirmojo pasaulinio karo, kai Lietuva tapo nepriklausomavalstybe, atsirado sàlygos savitai architektûrai formuotis.

Vladimiro

Dalina UBARTAITË-VINGIENËIstorikë

moderniosios architektûrosatspindþiai Kaunoistorijoje

Vladimiras Dubeneckis


Toks naujas poþiûris nuosekliausiaireiðkësi Amerikoje, kur tradicijos maþiau-siai stabdë technologinæ paþangà. Ame-rikoje architektas Frenkas Loidas Raitas(Wright) suprato, kad svarbiausia � sta-tinio vidus, o ne iðorë. Jis atsisakë visøsenøjø statiniø savybiø, pirmiausia tra-dicinio simetrijos reikalavimo. Raitas lai-kësi principo, kad statinys, tarsi gyvasorganizmas, turi iðaugti ið þmoniø porei-kiø ir ðalies ypatybiø. Rusijoje moderniz-mo atsiradimui dailëje didelës átakos tu-rëjo XX a. pradþioje susikûrusi rusø dai-lininkø draugija �Meno pasaulis�, kuriosnariai prieðinosi akademizmo, peredviþ-nikø principams. Ðios draugijos nariø kû-ryboje susipynë moderno, simbolizmo,neoromantizmo, neoklasicizmo apraið-kos. Ðiems principams artima ir V.Dube-neckio kûryba. Taigi modernizmo stiliausatsiradimui Lietuvos architektûroje dide-lës átakos turëjo pirmojoje XX a. pusëjevykstantys ðiuolaikinës architektûros sà-jûdþiai Europoje ir Amerikoje, kuriø me-tu iðryðkëjo architektûros tendencijosstatyti ne vien religinius pastatus, bet irgamyklas bei daugiabuèius namus, do-mëtis interjerais bei baldais.

Per Pirmàjá pasauliná karà Lietuvosmiestai ir miesteliai labai nukentëjo. Pra-sidëjus karui, dauguma gyventojø ið Kau-no buvo iðkelta, miestas virto tvirtove. Vo-kieèiø okupacijos metais statybos susto-jo. 1917 m. parengtoje inþinieriaus L.Vei-so Kauno projekto schemoje siûlyta ra-dikaliai pertvarkyti gatviø tinklà. Taèiauokupacijos sàlygomis projekto schemanegalëjo bûti ágyvendinta, nes Kaune te-begyveno 18 tûkst. þmoniø, ûkinë veiklabuvo sustojusi. Po Pirmojo pasaulinio ka-ro Lietuvai iðkovojus nepriklausomybæ,prasidëjo valstybës pamatø kûrimo laiko-tarpis. 1920 m. Lenkijai okupavus Vilniauskraðtà, Kaunas tapo nepriklausomos Lie-tuvos Respublikos laikinàja sostine. Taibuvo paskata miestui augti. 1923 m., tal-kinant danø inþinieriui M.Frandsenui, bu-vo parengta miesto atstatymo projektinëschema. Joje spræstos teritorijø funkci-nio naudojimo, gatviø tinklo formavimo irkitos problemos.

1928 m., baigiantis pagrindiniamsdvarø parceliavimo darbams, daugelissuprojektuotø Lietuvos miestø bei mies-teliø galëjo bûti planingai formuojami.Treèiàjá deðimtmetá vyko daugiau atsta-tomieji darbai, Lietuvos valstybës labuidarbavosi nemaþai architektø, kurie su-gebëjo realizuoti ir originalius projektus.Beveik visuose projektuose atsispindi tometo Vakarø Europos tendencijos. Ben-dras Lietuvos miestø architektûros lygisgerëjo, kadangi tiek Kauno, tiek kitømiestø pastatus projektavo vietos ir uþ-sienio aukðtàsias mokyklas baigæ archi-

tektai, sugebëjæ tinkamai derinti vietostradicijas ir sàlygas su globaliniais to me-to architektûros laimëjimais.

Ryðkiausios permainos architektûro-je vyko Kaune. Tarpukario laikotarpiu Kau-no naujamiesèio centre buvo pastatytanemaþai reikðmingø visuomeniniø pasta-tø ir gyvenamøjø namø. Architektai, pro-jektavæ Kaunui, ið esmës buvo dviejø mo-kyklø atstovai: Rusijos (Sankt Peterbur-go), kuri laikësi akademiniø tradicijø, ir Va-karø Europos, kuri ieðkojo funkcionalu-mo, modernumo. Treèiojo deðimtmeèiopabaigoje á Lietuvos projektuotojø gretasásiliejo K.Kriðèiukaitis, J.Jasiukaitis, A.Lu-koðaitis ir kiti. Nors jø studijø programabuvo parengta pagal peterburgi�kojoakademizmo tradicijas (vad. M.Songai-la), architektai sugebëjo atsiplëðti nuo pa-senusiø dogmø, atskleisti lietuviðkosiosarchitektûros savitumus. Tuo metu kles-tëjo funkcionalizmo ir racionalizmo archi-tektûra. Racionaliosios architektûros for-mos savaip interpretuotos, priderintosprie aplinkos. V.Dubeneckis, susipaþinæssu to meto aktyviuoju Europos funkcio-nalizmu, skleidþiamu Bauhauso mokyk-los, Le Korbiuzjë K.Honziko ir kitø, ener-gingai ëmësi ie�koti modernios, raciona-lios architektûros kelio.

V.Dubeneckio kûrybinës veiklosbruoþai tarpukario Kaune

Vienas giliausiø pëdsakø Kauno mies-to architektûros istorijoje palikusiøarchitektø yra V.Dubeneckis. Jis gimë1888 m. rugsëjo 6 d. Zmejinogorske (Al-tajaus kra�te). 1906�1914 m. studijavoPeterburgo dailës akademijoje (pas L.Be-nua), 1917�1918 m. buvo �ios akademi-jos profesorius. 1919 m. pradþioje archi-tektas atvyko á Vilniø. Lenkams uþgrobusVilniø, 1919 m. antrojoje pusëje V.Dube-neckis persikëlë á Kaunà, kuriame sumaþomis pertraukomis gyveno ir dirbo ikipat gyvenimo pabaigos (mirë 1932 m.

rugpjûèio 10 d. Karaliauèiaus ligoninëje,palaidotas Petraðiûnø kapinëse).

Ankstyviesiems V.Dubeneckio pasta-tams (Kauno meno mokykla 1922 m.,Valstybës teatro rekonstrukcija 1925 m.)bûdingos neoklasicizmo formos. Kai ku-riose V.Dubeneckio pastatuose (�Lietu-vos� vie�buèio interjeras, 1925 m., �Ra-guèio� namo fasado dekoras) panaudotilietuvi�ki liaudies motyvai. Dauguma tometo architektø, ákvëpti tautinës architek-tûros idëjos, naudojo lietuviø liaudies ar-chitektûros bei baroko, kaip savito Lietu-vos architektûros stiliaus, principus, de-korà. 1924�1929 m. V.Dubeneckis, netu-rëdamas dideliø architektûriniø uþsaky-mø, uþsiëmë pastatø remontø, rekonst-rukcijø (Ðauliø sàjungos, �Lietuvos� vieð-buèio) ir kitais darbais. Parengë keletàprojektø, kurie nebuvo ágyvendinti (Pre-kybos ir pramonës bankai Kaune, Kybar-tuose ir �iauliuose, spaustuvë �Varpas�,kino teatras �Metropoliten� Kaune).

Nuo 1927 m. V.Dubeneckis dirbo Kau-no meno mokyklos dëstytoju. Buvo vie-nas Lietuviø meno kûrëjø draugijos, Vals-tybës archeologijos komisijos, Lietuvosinþinieriø ir architektø sàjungos steigëjø,rûpinosi architektûros apsauga. V.Dube-neckis siekë Kaunà padaryti europinio ly-gio miestu. Vëlesniems ketvirtojo de�imt-meèio pastatams (VDU Medicinos fakul-teto rûmai, 1931�1933 m., Vytauto Didþio-jo muziejus, 1931�1936 m.) bûdingi kla-sicizmo ir modernizmo architektûrosbruoþai. 1920�1930 m. laikotarpiu istoriz-mo tradicijos buvo giliai ásiðaknijusios.Tradici�kai buvo suvokiamas Lietuvosvalstybës respektabilumas. Tad tik nedau-gelis architektø iðdráso pasukti moderniz-mo keliu. V.Dubeneckis buvo vienas pir-møjø, prisidëjusiø prie moderniosios ar-chitektûros gimimo tarpukario Kaune.Klasikiniø ir naujø architektûros formø jun-gimas atvërë moderniosios architektûroserdvæ to meto Kaune.

Vytauto Didþiojo karo muziejus


Brandþiausi architekto V.Dubeneckiopastatai Kaune

Pasak architekto E.Gûzo, V.Dubenec-kio kûrybos veikla � tai nuoseklus ëjimasnuo neoklasicizmo ir stilizuotos eklekti-kos á modernius sprendimus. 1930 m.V.Dubeneckio kûryboje prasideda nau-jas etapas. Modernizmo bruoþams atsi-rasti turëjo átakos kelionës po uþsiená, ku-riø metu V.Dubeneckis susipaþino sunauju poþiûriu á muziejø ir medicinos ins-titutø projektavimà. Tuo metu V.Dubenec-kis laikomas pirmuoju Lietuvos architek-tu. Gráþæs ið Briuselio, V.Dubeneckis pro-jektuoja Vytauto Didþiojo universitetoMedicinos fakulteto rûmus (A.Mickevi-èiaus g. 9). 1931m. projektas buvo uþ-baigtas ir patvirtintas.

Pastatas didelës apimties, sudëtingasfunkciniu atþvilgiu � ávairios katedros, au-ditorijos, laboratorijos, kabinetai, dirbtu-vës. Architektas sumaniai iðdëstë patal-pas trijuose korpusuose, gerai iðspræstifunkciniai ryðiai. Pastato architektûra pa-siþymi klasicizmo bruoþais: statiðka, si-metrinë kompozicija, ai�kios proporcijos,i�ry�kintas fasado centras. Racionalizmopradus i�rei�kia saikingos, apibendrintosdetalës. Rûmai atspindi architektûros sti-liø pereinamojo etapo � nuo akade-mi�kojo neoklasicizmo á racionalizmà �ieðkojimus, kûrybiðkai interpretuotø tra-dicijø ir novatoriðkumo bruoþus. Tuo pa-èiu metu V.Dubeneckis projektuoja ir Vy-tauto Didþiojo karo muziejø. 1929 m.miesto savivaldybë paskelbë keletà kon-kursø Vytauto Didþiojo muziejaus rû-mams suprojektuoti. Galutiná projektàbuvo pavesta parengti architektui V.Du-beneckiui, inþinieriui K.Krikðèiukaièiui,miesto vyriausiajam inþinieriui K.Reiso-nui. Pastarieji rûpinosi projekto papildo-mais klausimais: K.Krikðèiukaitis � pla-no tvarkymu, K.Reisonas � konstrukcijøskaièiavimu, darbø organizavimu.

V.Dubeneckis pateikë pagrindinæ mu-ziejaus rûmø koncepcijà. Jis parengë ke-letà variantø, kol susiformavo galutinëprojekto iðraiðka. 1931 m. geguþës 22 d.patvirtinus projektà, V.Dubeneckis já darvis tobulino, eskizavo. Tolesnius architek-to darbus nutraukë mirtis.

1934 m. uþbaigtas Karo muziejus pa-gal V.Dubeneckio projektà minint VytautoDidþiojo mirties 500-àsias metines. Muzie-jui buvo teikiama simbolinë nacionaliniomonumento, tautos kûrybiniø galiø reikð-më. Muziejaus statybai 1,7 mln. litø paau-

Mykolo Romerio universiteto Tei-sës fakulteto Civilinës ir komercinësteisës katedros lektorë dr. Jûratë Uso-nienë nuosekliai supaþindino su au-toriø teisiø objektais ir subjektais, au-toriø teisëmis ir jø apsaugos teisiniureglamentavimu Europos Sàjungoje irLietuvoje.

Paskaitos dalyje �Autoriø teisiø ob-jektai� buvo pateikta iðsami autoriø tei-siø objektø, kûrinio, originalumo sam-prata, reikalavimai kûriniø teisinei ap-saugai, iðaiðkinta saugomø kûriniø rû-ðys, iðvestiniai kûriniai, pateikti objek-tai, kuriems autoriø teisiø apsauga ne-taikoma.

Nagrinëjant autoriø teisiø subjek-tus buvo paaiðkinta autoriø teisiø sub-jekto samprata, autoriaus statusas, au-torystës prezumpcija, jos taikymas,bendraautoriø kategorija, bendraauto-riø teisiø ágyvendinimas, iðvestiniai au-toriø teisiø subjektai: darbdaviai, su-tartiniai teisiø perëmëjai, ápëdiniai.

Baigiamojoje praneðimo dalyje�Autoriø teisës� pateikta autoriø teisiøsamprata, paaiðkintos autoriø teisiø rû-ðys, joms bûdingos savybës, turtinësautoriø teisës, turtiniø autoriø teisiø ga-liojimo terminai, asmeninës neturtinësautoriø teisës.

Aiðkinant autoriø teisiø teisiná reg-lamentavimà buvo iðnagrinëti autoriøteisës ðaltiniai, supaþindinta su tarptau-tiniais ir Lietuvos teisës aktais, regla-mentuojanèiais autoriø teisiø apsaugà.

LR kultûros ministerijos Autoriø tei-siø skyriaus vadovës, Mykolo Rome-rio universiteto Teisës fakulteto Civili-nës ir komercinës teisës katedros lek-torës Nijolës Janinos Matulevièienëspraneðimo pagrindinë kryptis � auto-riø teisiø á mokslo kûrinius ágyvendini-mas ir gynimas; specifiniai autoriø tei-siø apsaugos aspektai informacinëjevisuomenëje.

Lektorë supaþindino su tarptauti-niais teisës aktais, skirtais autoriø tei-siø gynimui, intelektinës nuosavybësapsaugai. Pirminis ir svarbiausias � Ber-no konvencija, priimta 1886 m. ir po tokeletà kartø tikslinta ir papildyta. Lietu-voje autoriø teisës ginamos Autoriø tei-siø ir gretutiniø teisiø ástatymu (Þin.,1999, Nr. 50-1598; 2003, Nr. 28-1125).

Aptariant autoriø turtiniø teisiø per-davimo sampratà ir bûdus buvo nu-

kojo Lietuvos gyventojai, 2,3 mln. litø sky-rë valstybës iþdas. Pasak V.Petru�onio, Vy-tauto Didþiojo muziejus pastatytas itinreik�mingoje vietoje � sakraliniame mies-to centre � Vienybës aikðtëje. Muziejaustûrinë ir planinë kompozicija remiasi klasi-kinëmis tradicijomis. Tûris simetriðkas, sudviem vidiniais kiemeliais. Netradicinis rû-mø planinis sprendimas � vienuose rû-muose projektuotojams pavyko sujungtidu skirtingus muziejus, bet funkcionuojan-èius izoliuotai. Dailës muziejaus fasadasV.Putvinskio gatvës pusëje pasiþymi pus-cilindre iðkyða, kurioje yra vestibiulis beiauditorija, o Karo muziejaus fasadas K.Do-nelaièio gatvës pusëje þymus centriniu ri-zalitu ir i�kilmingais centriniais laiptais. Mo-dernizmo poveikyje asimetri�kai arkadinegalerija ákomponuotas grakðtus varpøbokðtas. Ðià kompozicijà galima stebëti iðávairiausiø aikðtës aplinkos vietø. Pastatokampai akcentuoti lengvai pabrëþtais ið-sikiðimais per visà pastato aukðtá � rizali-tais, kuriuos �paaukðtina� siauri vertikalûslangai. Ðio fasado niðose V.Dubeneckiobuvo numatyta sgrafito technika atlikti Sau-lës ar Durbës kautyniø ir Þalgirio mûðiovaizdus. V.Petruðonis, siekdamas atskleistiV.Dubeneckio kûrybiniam màstymui bû-dingà gilià istorinæ sampratà, siûlo suvok-ti muziejaus kompleksà ir Prisikëlimo baþ-nyèià (projekto autorius K.Reisonas) kaiporganiðkà visumà, ákûnijanèià Gediminostulpø simbolikà. Tai galëtø reikðti Lietu-vos valstybingumo aktualizavimà Kaunuitapus laikinàja sostine. Kairiuoju bokðtuprie muziejaus þymima Lietuvos praeitis.Muziejaus pastato fasadas fiksuoja áëjimàá dabartá. Deðinysis bokðtas � Prisikëlimobaþnyèia � tai idealios ateities vizija. Pa-sak E.Gûzo, suvokdamas Lietuvos kultû-ros tradicijas, V.Dubeneckis Kauno archi-tektûrai suteikë mastelá, ritmo ir gabaritøsistemà, suformulavo prabangos, i�taigin-gumo ir santûrumo kriterijus, racionalumobei funkcionalumo reikalavimus. Tai ne tikreik�mingiausias architekto V.Dubeneckiodarbas, bet ir brandþiausias Kauno tarpu-kario architektûrà reprezentuojantis kûri-nys, kuriame santûriai iðreikðtas to metomodernizmo principas � harmoninga kla-sicistinës ir racionaliosios architektûros sà-veika. Jo kûryboje ir ávyko ta vidinë sinte-zë, profesinis perimamumas, leidæs su-jungti klasikines tradicijas ir modernizmotendencijas á darnià visumà.

VytautoDidþiojo

universitetoMedicinosfakulteto

rûmai

Projektas Atkelta ið 21 p.


rodyta, kad pagal Lietuvos Autoriniø tei-siø ir gretutiniø teisiø ástatymo 38 str.autoriø turtinës teisës gali bûti perduo-damos sutartimi (visiðkai arba ið dalies),paveldëjimo tvarka ir kita ástatymø nu-statyta tvarka. Taèiau neturtinës auto-riø teisës kitiems asmenims neperduo-damos. Jos visada lieka autoriui.

Lektorë pabrëþtinai akcentavo au-torinës sutarties ir jos kokybës reikð-mæ ir tinkamumà visoms autoriniø su-tarèiø rûðims: autorinë sutartis dël tei-siø perdavimo, autorinë licencinë su-tartis, autorinë kûrinio uþsakymo sutar-tis ir kt. Autorinis atlyginimas autorinë-je sutartyje nustatomas ðaliø susitari-mu ir jo dydis gali sudaryti konkreèiàpinigø sumà arba procentus nuo nau-dotojo pajamø, gautø uþ kiekvienà kû-rinio naudojimà.

Be to, buvo aiðkinama apie autoriøteisiø paveldëjimà, autoriø teisiø gyni-mo bûdus ir priemones, civilinius au-toriø teisiø gynimo bûdus, administra-cinæ ir baudþiamàjà atsakomybæ uþ au-toriø teisiø ir gretutiniø teisiø paþeidi-mà, individualø ir kolektyviná teisiø ágy-vendinimà, kolektyviná teisiø administ-ravimà. Ágyvendinant autoriø teises ámokslo kûrinius, kolektyvinis teisiø ad-ministravimas mokslo kûriniø auto-riams aktualus yra tik atgaminant kûri-nius reprografijos bûdu ir teikiant kny-gas ir kitus leidinius panaudai bibliote-kose. Visais kitais atvejais, leidþiant irvieðai skelbiant mokslo kûrinius, auto-rius pats gali susitarti su leidëju dël kû-rinio naudojimo sàlygø ir autorinio at-lyginimo dydþio.

Nemaþai dëmesio buvo skirta spe-cifiniams autoriø teisiø apsaugos as-pektams informacinëje visuomenëje,iðimtiniam autoriø teisiø pobûdþiui, au-toriø turtiniø teisiø apribojimø svarbaiinformacinëje visuomenëje, internetopaslaugø teikëjø atsakomybei. Lekto-rë pateikë keletà praktiniø autoriø tei-siø paþeidimo pavyzdþiø, kartu su au-ditorija nagrinëjo pastarojo laikotarpioplatø atgarsá sukëlusius autoriø teisiøpaþeidimo atvejus (Grûto parko skulp-tûrø ekspozicija, paveikslas �Ðuo suobuoliu� ir kt.).

Po praneðimo buvo nagrinëti pa-

skaitos dalyviø pateikti konkretûs pa-vyzdþiai, susijæ su moksliniø leidiniøpublikacija, iliustracinës medþiagos irduomenø naudojimo ir citavimo gali-mybëmis. Buvo atsakyta á daugelá klau-sytojø pateiktø klausimø apie autoriøteisiø objektus, subjektus ir autoriø tei-siø perdavimà. Lektorës suformuluoda-vo ginèytinà situacijà, susijusià su au-toriaus teisiø paþeidimu arba nekorek-tiðku kûrinio panaudojimu, ir praðyda-vo jà ávertinti bei pasiûlyti problemossprendimus. Vertinant tokias situacijasvyko gyvos diskusijos.

Var�uvos universiteto Filosofijosinstituto profesorius, Lenkijos moksløakademijos Bioetikos komiteto moks-linis sekretorius profesorius ZbignevasÐavarskis skaitë biomedicinos moksløsrities praneðimà, kuriame iðnagrinëjomedicinos eksperimento sàvokà, tiks-lus ir raidos istorijà, medicinos ekspe-rimento etikà ir teisiná reglamentavimà.

Medicinos mokslo pagrindà suda-ro þinios, gautos praktiðkai atliekantmokslinius eksperimentus. Medicinosiðmintis ir þinios ágyjamos stebint, eks-perimentuojant ir kaupiant patyrimà. Ta-èiau bûtina laikytis medicinos eksperi-mento etikos normø. Stebëjimø, moks-liniø tyrimø ir eksperimentø reikðmë bu-vo iliustruota maliarijos ligos sukëlëjø,simptomø, proceso eigos, ligonio krau-jyje vykstanèiø pakitimø mikrobiologi-niu lygiu, gydymo metodø bei vaistønustatymu, kurie truko ne vienà amþiø.Praneðëjas pateikë daug eksperimen-tø su þmonëmis pavyzdþiø, kurie buvoatlikti nesilaikant þmoniðkumo ir ele-mentariø etikos normø. Tai daþniausiaikaro metu naciø þiaurûs eksperimen-tai su þmonëmis koncentracijos stovyk-lose. Taèiau buvo pateikta nekorektið-kø eksperimentø, kurie buvo daromi irpo karo, pavyzdþiø.

Medicinos srityje moralinës normosegzistavo nuo senovës. Tai patvirtinavisuotinai þinoma Hipokrato priesaika.Taèiau vykdyti þiaurûs eksperimentai,þmogaus teisës, gyvybës unikalumasir kaina paskatino tarptautines organi-zacijas ávesti grieþtas etines normas kli-nikiniams bandymams, medicininiamseksperimentams. Taip atsirado Nurem-bergo kodeksas, Pasaulio medikø aso-ciacijos kodeksai ir deklaracijos (Þene-vos, Helsinkio ir kt.), Europos parla-

mento direktyvos, kurios átvirtino bio-medicininiø tyrimø etikos normas ir ga-rantavo etikos reikalavimø teisiná regu-liavimà. Praneðëjas supaþindino pa-skaitø ciklo dalyvius su ðiais dokumen-tais iðdëstydamas pagrindines nuosta-tas ir atsakë á keletà auditorijos pateik-tø klausimø.

Paskaitø ciklo etapuose dalyvavoLietuvos mokslø akademijos, VU Imu-nologijos, Kultûros, filosofijos ir meno,Lietuviø kalbos, Socialiniø tyrimø, Bio-chemijos ir kitø institutø, Vilniaus peda-goginio, Mykolo Romerio universitetø,UAB �Imunolita� mokslininkai ir tyrëjai.

Treèiasis etapas numatytas lapkri-èio mënesá ir bus skirtas fiziniams, ma-tematikos ir technikos mokslams, ku-riø rezultatai, originalûs techniniaisprendimai apsaugomi patentais. Tiki-masi, kad ir ðis paskutinis etapas bussëkmingas, nes jauèiamas nuolatinisMA viceprezidentës akad. VeronikosVasiliauskienës, projekto valdymo gru-pës vadovës habil. dr. Graþinos Taut-vaiðienës bei projekto vadovës dr. Ju-zefos Aèaitës reiklus dëmesys ir meto-dinë pagalba.

Mokslininkø kvalifikacijos këlimas,jø profesinës kompetencijos tobulini-mas bei gebëjimø ugdymas ðiame pro-jekte yra labai aktualus ir iðliks svarbusir ateityje. ES struktûriniø fondø struk-tûrinës paramos 2007�2013 m. strate-gijos treèiojo prioriteto �Tyrëjø gebëji-mø stiprinimas� uþdaviniai � tobulintimokslininkø, doktorantø ir kitø tyrëjøkvalifikacijà ir kompetencijà vertikalio-se ir horizontaliose srityse; skatinti tarpvieðojo ir privataus sektoriaus tyrëjø irstudentø vidaus ir tarptautiná mobilumà;padëti didinti tyrëjø skaièiø ir maþinti jøamþiaus vidurká Lietuvoje � patvirtinapasirinktos projekto idëjos teisingumàir bûtinà jos tàsà. Projektas turëtø bûtitæsiamas, tik aukðtesniu lygiu.

Projektà �Lietuvos mokslininkø ge-bëjimø ugdymas Lietuvai integruojan-tis á Europos Sàjungos infrastruktûrà�ágyvendina Lietuvos mokslø akademi-ja su partneriais � VU Imunologijos, Lie-tuviø kalbos, Matematikos ir informati-kos, Socialiniø tyrimø ir VU Teorinës fi-zikos ir astronomijos institutais � ir já re-mia Lietuvos Respublika bei ið daliesfinansuoja Europos Sàjunga (Europossocialinis fondas).

�Lietuvos mokslininkø gebëjimø ugdymas Lietuvaiintegruojantis á Europos Sàjungos

infrastruktûrà�


Nuo senø laikø visiems þinomas ge-riamasis etilo alkoholis (etanolis). Che-mikai skiria daug kitø (negeriamø) alko-holio rûðiø: propilo, butilo, amilo, metilo(medþio alkoholá). Geriamasis (etilo) al-koholis nuodingas, bet kitos alkoholio rû-ðys keletà kartø uþ etiliná nuodingesnës.Etilo alkoholis susidaro mielëmis fermen-tuojant augaluose esantá cukrø. Tokiu fer-mentacijos bûdu ið mieþiø gaunamasalus, o ið obuoliø ir vynuogiø � vynas,kuris turi 10�12 proc. alkoholio (tik obuo-liø vyne alkoholio yra 8 proc.). Á vynuskartais ápilama konjako. Vynas, kuriameyra iki 20 proc. alkoholio, vadinamascheresu. Aluje alkoholio maþiau: nuo 2,5proc. iki 8 procentø. Alkoholio koncen-tracija didinama distiliacija (skystis gari-namas ir gauti garai kondensuojami). �ioproceso metu gaunamas spiritas. Deg-tinës turi 30�40 proc., Anglijos dþinas �35 procentus. Romas, konjakas, likeriai,kaip ir degtinë, yra ávairaus stiprumo.

�ampanas � labai vertinama prancû-ziðko vyno rûðis. Dël savo turimo didelioangliarûgðtës kiekio sukelia gaivinantá vei-kimà; vartojama esant dideliam silpnu-mui, gresiant nusilpimui, ðleikðtuliui. Vie-nà, dukart paveikia gaivinanèiai ir dël sa-vo trumpo veikimo organizmui nepaken-kia. Taèiau vartojant nuolat �ampanasveikia kaip alkoholinë medþiaga, ir dide-lis angliarûgðtës kiekis kenksmingai, sle-gianèiai veikia smegenis.

Nuo seniausiø laikø lietuviai garsëjavai�ingumu. Senovëje jie savo sveèiusvaiðindavo midumi (jis bûdavo 5�7 proc.stiprumo). Jo nebuvo galima daug pa-sigaminti, tad vartodavo saikingai. Netdidysis Lietuvos kunigaikðtis Vytautasbuvo blaivybës ðalininkas. Piktnaudþia-vimas svaigiaisiais gërimais buvo smer-kiamas. Ásigalëjus þemdirbystei, prasidë-jus javø sëjai, midø iðstûmë kiti svaigiejigërimai. Manoma, kad tai buvo alus, o

Jaunystë amþina(vandens) ðaltiniuos,

Bet ne (vyno) rûsiøbuteliuose, statinëse*

Longfelov

Svaiginimosi

Dr. Leonardas POVILIÛNAS

Svaigalai vartojami nuo seniausiø laikø. Jau 5000-6000 m.pr.Kr. buvusioje Mesopotamijoje, senovësEgipte gyventojai mokëjo gaminti alø ir vynà. Nuo jø neatsiliko ir graikai, kurie turëjo dievus, globo-janèius svaigalø mëgëjus: alkoholio � Bakchà, o miego (dabartiniu supratimu narkotiniø medþiagø)globëjas buvo Morfëjus. Graikai greitai pastebëjo praþûtingas svaigalø pasekmes ir ëmë ieðkotibûdø girtavimui sustabdyti. Atsirado paproèiø kai kada (pvz., vestuvëse jauniesiems) negerti svaiga-lø, taèiau visiðkai uþdrausti vartoti svaigalø graikai negalëjo, nes vyravo nuomonë, kad vynassuþadina þmogaus estetinius jausmus, skatina protavimà ir suteikia jam dieviðkumo poþymiø.

paproèiai Didþiojoje irMaþojoje LietuvojeXIX amþiuje

*Laisvas autoriaus vertimas

vëliau degtinë. Alus ir midus vyrauja se-novës lietuviø bei prûsø paproèiuose, jisvartotas senojoje pagoniø religijoje. Alusbuvo aukojamas dvasioms, dievams(Perkûnui ir kt.), ið jo putø burdavo. Lie-tuviai alumi laistydavo namo kampus,duris, net kiaules. Dar ir dabar jokios pa-baigtuvës, vestuvës, krikðtynos, netgi mi-rusiøjø paminëjimai neapsieina be alaus.

I� pradþiø i�mokus gaminti degtinæ,blaivybæ saugojo ástatymas. PirmasisLietuvos Statutas kontroliavo alkoholiogamybà ir pardavimà. Lietuvai praradusvalstybingumà, alkoholio vartojimo su-varþymai sumaþëjo ir atsirado áprotis al-koholá vartoti ávairiomis progomis. Pa-vyzdþiui, atlikus koká nors darbà, buvorengiamos nedidelës iðgertuvës. Ilgainiuiðios iðgertuvës, vadinamos �magary-èiom�, áëjo á paprotinæ teisæ, nes jø daly-viai kartu tapdavo pirkimo-pardavimo arkito sandërio liudininkais.

I� istoriniø pasakojimø prisimenamebajorø pomëgá svaigintis, kai pokyliø me-tu ðaudydavo buteliø kamðèiai, kai taurë-se putodavo ðampanas, konjakas ir kai pernaktá kortomis praloðdavo net dvarus. Tokspomëgis vaiðintis alkoholiniais gërimaisáamþintas net lenki�koj dainoj: �Co wypi-jim, to dla nas, za sto lat nie bædzie nas� ��Kà iðgersim, tas jau mûsø, nes po ðimtometø nebus mûsø� (laisvas autoriaus ver-timas). Baudþiavos laikais bajorus nuovalstieèiø skyrë didþiulë nelygybë, bet kaipvaikui alkoholá geriantis suaugæs, taip vals-tieèiui (baudþiauninkui) geriantis bajorasbuvo pavyzdys. Valstieèiai mëgdþiojo ge-rianèius ðlëktas ir turbût ið to meto liaudy-je iðliko posakis: �Geriau su ponu á praga-rà, negu su muþiku á dangø�.

XIX a. pradþioje alkoholizmas Didþio-joje Lietuvoje ëmë labai plisti. Jis pavei-

kë þmoniø jëgà, atmintá, dorà, tikybà, tau-ta prarado gebëjimà màstyti, nesugebë-jo tam blogiui prieðintis, apsnûdo, nykoir merdëjo. Atrodë, kad jau nebëra jë-gos, kuri sustabdytø tautos praþûtá. Ta-èiau ta jëga buvo. Tai � Baþnyèia. XIX a.viduryje blaivybe ëmë rûpintis vyskupasMotiejus Valanèius. Subûræs katalikus ábrolijas, seserijas, platino blaivybës idë-jas ir gan greit sulaukë gerø rezultatø.1850�1860 m. alkoholio suvartojimasLietuvoje sumaþëjo 10 kartø (nuo 1 000000 iki 100 000 kibirø). Pajutæ tautos bu-dimo pradus, caro valdininkai 1864 m.uþdraudë blaivybës veiklà, bet gera sëklajau buvo pasëta geroje dirvoje. Ið blai-viø ðeimø kilæs sveikas, tikintis jaunimasëmësi toliau þadinti tautà.

XIX a. Maþojoje Lietuvoje (tada val-domoje Vokietijos) svaigintis alkoholiubuvo madinga. Jau senojoje prûsø reli-gijoje (kaip ir lietuviø) alus ir midus vai-dino svarbø vaidmená: alus plaèiai var-totas tiek senovës pagoniø dievams, tiekþmonëms pagerbti, sveèiams vai�inti. Tikprûsai á alø ámaiðydavo medaus. Èia,kaip ir carinës Rusijos valdomoje Lietu-voje, valdþia buvo suinteresuota, kad gy-ventojai daug gertø, skurstø ir parduotøsavo þemes pavergëjams.

Didþiojoje Lietuvoje XIX a. viduryje dëlBaþnyèios átakos alkoholio vartojimas la-bai sumaþëjo, tuo tarpu Maþojoje Lietu-voje jis nekito. Buvo daug svaiginama-si. Tuo laiku (kaip nurodo dr. Hoppe�assavo knygoje �Tatsachen über den Al-kohol�) Vokietijoje kasmet dël alkoholiovartojimo 150 000 gyventojø darë nusi-kaltimus ir buvo teisiami. 1877�1886 m.Maþosios Lietuvos ligoninëse nuo alko-holio kasmet mirdavo vidutiniðkai 1132vyrai ir 115 moterø, ið kuriø 45�60 proc.dël alkoholio vartojimo buvo tapæ psichi-niais ligoniais.

Nepaisant to, Maþojoje Lietuvoje jaunuo 1807 m. buvo panaikinta baudþia-va, o Didþiojoje Lietuvoje baudþiava pa-


naikinama 56 metais vëliau (1863 m.).Maþosios Lietuvos baþnyèiose kunigaivisà laikà kalbëjo lietuvi�kai, net ir bûda-mi nelietuviai. Didþiojoje Lietuvoje dau-gelis jø buvo aplenkëjæ ir pamokslus nevisada sakydavo lietuviðkai, o kleboni-jose daþniausiai kalbëjo lenkiðkai, nieki-no lietuviø kalbà ir rusø valdþiai ádavinë-jo tuos, kurie platino lietuviðkus raðtus.

Karaliauèiuje ir Tilþëje veikë keletasspaustuviø, kurios lietuviø kalba spaus-dino laikraðèius, maldaknyges bei kitasknygas, kurios per sienà nelegaliai skli-do po visà Didþiàjà Lietuvà. Daugelyjevietø net veikë lietuvi�kos mokyklos; taibuvo reik�minga lietuvininkø tautiniamsàmoningumui. Èia, Maþojoje Lietuvo-je, i�leista pirmoji lietuvi�ka knyga �Maþvydo katekizmas.

Tipiniam Maþosios Lietuvos tuome-tinio gyvenimo vaizdui susidaryti patei-kiamas Rusnës gyvenvietës pavyzdys.

Po 1422 m. Melno taikos sutarties vo-kieèiø ordinui atitenka Klaipëdos krað-tas. Kryþiuoèiai daugiausia rûpinasi nekariniais, o ekonominiais reikalais. Jie ko-lonizuoja ðá kraðtà, kuria kaimus, dvarus,baþnytkaimius, kur kiekviename kaime arbaþnytkaimyje steigiama smuklë. Ji val-dþiai duoda daug pelno ir tampa ekono-miniu, kultûriniu ir politiniu apylinkës cen-tru. Èia þmonës linksminasi, apsirûpinabûtiniausiomis prekëmis, suþino naujie-nas. Visos smuklës yra valdþios nuosa-vybë. Jos neparduodamos, tik iðnuomo-jamos iðtikimam valdþiai þmogui, kurisvykdo valdþios politikà, skleidþia vokiðkàkultûrà. Smuklë iðnuomojama su pavel-

dëjimo teise, su didesniu armaþesniu þemës sklypu. Val-dþiai svarbu, kad vietos gy-ventojai kuo daugiau girtau-tø ir nusigyventø, kad jø ûkiaipereitø á vokieèiø rankas.

Rusnëje pirmoji smuklëatsirado 1448 metais. Smuk-lininkas atleidþiamas nuolaþo. Jam galima prekiautisavo alumi, þvejoti ir parda-vinëti sugautà þuvá. Papras-tai nuo smuklës ákûrimo pra-sideda ne tik smuklës, bet irgyvenvietës raðytinë istorija.

1525 m. balandþio 8 d.pagal Krokuvos taikos sutartáVokieèiø ordinas tampa liu-teroniðka hercogyste (kuni-gaikðtyste). 1757�1762 m.Prûsijos kraðtà okupuoja Ru-sijos caro kariuomenë. Rus-nës gyvenvietë ima plëstis,kai per Rusnæ Nemunu irKurðiø mariomis ið Didþio-sios Lietuvos á Klaipëdà pra-dëta plukdyti miðko medþia-

to sàjungos nariai daþnai lanko vieðbu-tá, jo didelá kiemà, gimnastikos salæ, ku-rioje vyksta koncertai, ðokiai, bet prieðtai ar po to bûtinai �paragauja� punðo arkiauðiniø grogo.

Ne tik Nida, bet ir Rusnë, kelionë lai-vais plaèia, ðvariu vandeniu pasiþymin-èia Skirvytës upe, jos krantuose esantiBriedþiø giria, laðiðø gaudymas sve-èiams palieka didelá áspûdá, todël tas ke-liones mëgsta ávairûs (anksèiau paminë-ti) turistai. Á ðias vietas patogu atvykti ge-leþinkeliais bei garlaiviais�.

Savo prisiminimø knygoje (�Landarztin Preussisch-Litauen, 1869-1906 m.Königsberg�, 1921) A.Kitelis apraðo tuo-meèius lietuviø bei þydø paproèius, jøgyvenimo bûdà, ypaè vadinamàsiasi�kylas, kuriose jis pats dalyvauja ir net-gi yra iniciatorius gydytojø bei profeso-riø ið Berlyno ir Karaliauèiaus iðkylø á Rus-nës apylinkes bei kitas ádomias Ðilutësapskrities vietas. Dalyvius visur lydi netik dainos, muzika, bet ir alus, vynas,pun�ai, grogas. Dr. Kitelis savo namuo-se pats vienas niekada negeria jokiøsvaigiøjø gërimø, o tik su sveèiais, daþ-nai kelyje po iðkvietimø pas ligonius arlaukdamas veþimo, rogiø, laivo, daþnaisëdi kokiam nors vieðbutyje ar restora-ne � gurkðnoja alutá. Jis nuoðirdus, drau-giðkas viengungis, iðëjæs á gatvæ kasdiensusitinka paþástamus, draugus, niekadneatsisako progos i�gerti.

Á Rusnæ garlaiviais daþnai atplaukia ka-riðkiø grupës po 7, po 12 asmenø, kurietaip pat mëgsta aplankyti daktarà Kitelá:

�Karðtà rugpjûèio dienà (anksèiauapie tai praneðæ) Rusnæ aplanko 11 ka-rininkø ið Klaipëdos. Po skaniai paruoð-to valgio su geru vynu mes vykstam áBriedþiø girià, kur daugybë briedþiø. Poto, kai atsigërëta briedþiø dideliais ragais,sustota smuklëje prie Skirvytës. Prie áë-jimo á smuklæ sakau karininkø vadovui:

� Pone pulkininke leitenante, brie-dþius mes pamatëm, dabar lieka para-gauti kiauðiniø grogo...

� Pone daktare, palikite mane dël tøkvailybiø ramybëje...

� Pone pulkininke leitenante, papras-tai gyvenime paragaujama, o po to áver-tinama...

Karininkams áþengus á smuklës salæ,tuoj juos pasitinka jauna graþi ðviesiap-laukë mëlynom akim, lyg pasakos mo-teris su aukso spalvos padëklu, ant ku-rio stovi sidabrinë taurë pilna grogo.

� Sveikinam jus, pone pulkininke, mû-sø padangëje, � su malonia �ypsena sa-ko �i þavinga smuklës savininko þmona.

Pulkininkas Von X, sekundæ dirsteli ágraþuolæ, paima tauræ, paragauja, vëldirsteli á ðalia stovinèià ir vël paragauja,

Svaigalø mëgëjus globojantis Bakchas

ga (sieliai), tarp Minijos ir Kurðiø mariøiðkastas karaliaus Viliaus (Vilhelmo) var-do kanalas. 1919 m. baigiasi Pirmasispasaulinis karas ir Klaipëdos kraðtas val-dyti paskiriamas Prancûzijai. 1923 m. lie-tuviai sukyla prieð prancûzus ir kraðtà pri-jungia prie Lietuvos.

Per tà laikà Rusnëje pasikeitë dau-giau kaip 14 smukliø savininkø � valdy-tojø, o vietoj 4 smukliø atsirado 5 resto-ranai. Ið jø seniausias ir þymiausias El-bingeriø restoranas, kuris anksèiau pri-klausë Parkeriø ðeimai, garsëjo vandensir pieno pun�ais.

Ávairius lietuviø (ir net þydø) papro-èius vaizdingai apraðo 1869�1906 m.Rusnëje dirbæs kaimo gydytojas ArturasKitelis (Arthur Kittel): �Tuo laikotarpiu(1869 m.) seniausioje, ádomiausioje ir di-dþiausioje Ðilutës apskrities (MaþosiosLietuvos) gyvenvietëje Rusnëje � 2200gyventojø. Josios gerovë klesti dël me-dþiø prekybos, gariniø lentpjûviø, ið ûkioir pievø. Rusnæ lanko ávairûs sveèiai. Jiemaloniai sutinkami vieðbuèiuose, resto-ranuose. Jiems greit dengiami stalai.Prieð pietus ant stalø � visada alus ir vy-nas, o po pietø � virtuvas ir grogas.

Rusnëje ásigalëjæs paprotys rengti �ið-gërimø ðventæ� atvykusiems sveèiams.Tada gerai nuotaikai pakelti naudojamosne tik dainos, muzika, bet ir svaigalai:Rusnëje pagarsëjæs vandens ir pienopunðas, kiauðiniø grogas. Ávyksta lyg irrungtynës, kas daugiau iðgers: atvyku-sieji sveèiai ar vietiniai?

Amatininkai ir kariai, gimnastø sàjun-gos atstovai, atsargø sudarinëtojai, spor-


o graþuolës ðypsena vis ðiltesnë, vismielesnë...

� Ið tikro puikus gërimas, � sakopulkininkas. Jis laiko tauræ rankoje irkreipiasi á vienà karininkà:

� Adjutante, mano ðios dienos ása-kymas: tamsta ðiandien èia, �laukodaliny�, budintis.

Privalai likti blaivus ir stebëti, kadmums neávyktø ko nors nepageidau-jamo.

Pulkininkas iðtuðtina tauræ iki dug-no. Graþuolës lydimi karininkai susë-da prie stalø. Ðá vakarà taures pilstë irgërimus neðiojo ta þavingoji mëlyna-kë. Tada 10 karininkø (11-asis �budin-tis� negërë) ir 6 rusniðkiai iðtuðtino 18litrø grogo. Po gërimo dalyviai vos ga-lëjo paeiti. Eiti toli nereikëjo: poilsispievoj netoli smuklës... Iðsiblaivinimasprasidëjo vakare. Stipresni karininkaiiðvyko kartu su pulkininku namo. Li-kæ 5 prie stalo kartu su dr. Kiteliu ið-sëdëjo iki sutemø. Likæ � �þvaliojidraugija� gráþo á Rusnæ, kur vandeni-niu punðu uþbaigta smagi diena�.

*1891 m. liepos mënesá ið Berlyno

á Rusnæ atvyksta profesoriø (antropo-logø) 30 asmenø grupë. Dr. Kitelissveikina sveèius, lydi juos kelionëje áBriedþiø girià, kur jie gërisi veðliomispievomis, miðku, briedþiais, vaiðina-mi punðais bei grogu (kuris paðildo-mas èia pat... pievoje). Gráþæ gëlëmisiðpuoðta gatve á vieðbuèio salæ, jie vëlvaiðinami.

1902 m. liepos 7 d. Vokietijos gy-dytojø dienos 163 dalyviai ið Karaliau-èiaus atvyksta á Rusnæ. Vël juos su-tinka Kitelis. Gydytojai per Rusnævyksta á Klaipëdà, kur apþiûri lepro-zoriumà. Dalis jø á Rusnæ negráþta, ovyksta á Karaliauèiø, kiti susidomi Rus-ne, tad garlaiviu vyksta á Briedþiø gi-rià, kur jau ðildomas grogas. Jo para-gavæ, vyksta þiûrëti laðiðø þvejybos,o pavakare gráþta á vie�butá. Po kelio-likos punðo taureliø �laikas skrendapaukðèio sparnais� ir sveèiai vos su-spëja á Ðilutës traukiná...

*Deja, ne visi paproèiai þmogui

naudingi, o nuolatinio svaiginimosipaprotys þalingas organizmui. Norskai kurie gerai þino kenksmingà alko-holio veikimà (kaip Rusnës kaimo gy-dytojas A.Kitelis), taèiau nekreipia á taidëmesio ir prisiderina prie aplinkos,nenori i�siskirti, kartu su visais iðge-ria, o vëliau pripranta, nenori, o ga-liausiai negali to áproèio pamesti, nes,kaip sakoma, �ápratimas � antras pri-gimimas�.

Alkoholis � nuodas, kuris ir labaipraskiestas visada kenksmingas. �iþmogaus mëgstamø bei vartojamøgërimø sudëtinë dalis veikia nervø sis-temà, þmogaus nuotaikà, màstymàbei apsisprendimà.

Nuolat svaigindamasis þmogustampa priklausomas nuo alkoholio.Gali keletà dienø jo nevartoti, bet vi-siðkai jo negerti negali. Já kankina al-koholio �bado�, vadinamosios absti-nencijos, simptomai. Tai svaigalø su-kelti smegenø ar viso organizmo su-trikimai, fiziniai ir psichiniai negalavi-mai. Toks þmogus jau alkoholikas. Jissuserga gastritu, kepenø ciroze. Treè-dalis cirozës priepuoliø baigiasi gelt-lige. Maþdaug pusë ligoniø numirðta,kitiems gali atsirasti vandenligë. Pa-kenkiama nervø sistema. Atsirandaperiferiniø nervø uþdegimas, kuriosimptomas yra drebulys, pasireiðkiahaliucinacijos. Po labai intensyvausgërimo drebulys gali pereiti á baltàjàkarðtligæ. Tada atsiranda baimë, jau-dulys, ligonis mato dideles juodas ið-skëstais nagais prie jo sëlinanèias ka-tes, juodas muses ir kt., gali girdëtiávairius garsus.

Daþnai girdime, kad piktnaudþia-vimas alkoholiu yra kenksmingas, betsaikingas gërimas � nekenksmingas.Kartais � taip. Ne kiekvienas santû-rus gërëjas yra nepagydomas girtuok-lis, bet statistika rodo, kad ne visi vie-nodai tà saikingumà supranta. Net irmaþas dozes ilgai vartojant galimatapti alkoholiku.

Ir Didþiojoje, ir Maþojoje Lietuvojepavergëjai skatino lietuvius vartoti al-koholinius gërimus, kad juos dva-si�kai, fizi�kai ir proti�kai nuskurdin-tø, o paskui lengvai susidorotø. TaèiauDidþiojoje Lietuvoje prie� alkoholiovartojimà stojo Baþnyèia su vysk.M.Valanèiumi prieðaky, o MaþojojeLietuvoje � �vietimas, knygos ir laik-raðèiai auklëjo þmones, jaunimà, ug-dë juose tautiðkumo jausmà, sàmo-ningumà, þadino tautinæ sàmonæ. Iðsveikø, religingø ðeimø iðaugo jauni-mas, linkæs á mokslà, kuris kovojo uþtautos vienybæ, tautos laisvæ, uþ lais-và valstybæ.

Didþiojoje Britanijoje 1922 m. duome-nimis gyveno apie 10 000 lietuviø, ið jømaþdaug 3000 Anglijoje. Beje, kaip tei-gia kai kurie ðaltiniai, pokario patys pir-mieji atvykëliai buvo jau 1946 m. ið Itali-jos èia atvykæ apie 250 lietuviø kareiviø,tarnavusiø lenkø generolo V.Anderso(1892�1970) armijoje, bet jau kitais me-tais, prasidëjus masinei emigracijai, ne-maþai jø � apie 6000 karo pabëgëliø iðLietuvos � paliko Britø zonos Vokietijojeperkeltøjø stovyklas ir persikëlë á Anglijà.Kaip raðoma leidinyje �Britanijos lietuviai1947�1973 m.�, �britai pirmieji pasirûpi-no pabëgëliø stovyklose pasiieðkoti saureikalingos darbo jëgos, kurios jiemsypaè trûko�. Matyt, kad ir galimybë leng-vai rasti darbo paskatino ne vienà lietu-viðkà ðeimà ieðkoti laimës Anglijoje.

Atvykæ naujieji lietuviai ne tik padidi-no palyginti nelabai gausø Anglijos lietu-viø skaièiø, bet ir labai suaktyvino jø poli-tiná bei kultûriná gyvenimà. Jau 1947 m.liepos 2 d. buvo ásteigta Didþiosios Brita-nijos lietuviø sàjunga (DBLS, kuri tapo na-tûraliu 1946 m. Londone ávykusio lietuviøkongreso veiklos tæsiniu ir rezultatu), su-darytas jos laikinasis komitetas, priimtiástatai, parengti atsiðaukimai ir t.t., o rug-sëjo 13 d. pradëjo veikti ir jos skyrius Lon-done. Be abejo, naujieji emigrantai visa-me ðiame judëjime reiðkësi nepaprastaiaktyviai, sudarydami gausiausià ir veik-liausià to meto Didþiosios Britanijos lietu-viø bendruomenës dalá, labai prisidëju-sià bei áneðusià svarø indëlá steigiantDBLS ir jos skyrius visoje Anglijoje. Taipaþymëjo ir iðeivijos spauda, kuri raðë:�DB Lietuviø Sàjunga yra pati didþiausiair veikliausia ðio kraðto lietuviø bendruo-menës organizacija, sukurta naujøjø at-eiviø ir savo eilëse maþa teturinti nariaissenosios iðeivijos�.

DBLS nariø skaièius sparèiai didëjo irjau 1948 m. pasiekë 3000, o 1952 m. ið-augo net iki 5000 (tik gerokai vëliau dëlnepalankiø darbo ir gyvenimo sàlygødaugeliui emigravus á kitus kraðtus, jøskaièius sumaþëjo iki 1000 nariø). Ji greitá savo rankas perëmë ne tik visà Anglijos

Lietuviðkos sppokario

Bronius AMBRAZIEJUS


Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, didelis srautas pabëgëliø ið Lietuvos á Vakarus uþpildë perkeltøjøasmenø stovyklas Vokietijoje ir Austrijoje, o ið ten, gerëjant politinei situacijai, po truputá pradëjo keltis ákitas karo nepaliestas ðalis � JAV, Kanadà, Lotynø Amerikà, Australijà ir kt. Nemaþa jø dalis, ieðkodamidarbo, geresniø gyvenimo sàlygø ir didesniø lietuviðkø bendruomeniø susibûrimø (o gal ir nenorëdami labainutolti nuo Lietuvos, naiviai vildamiesi greit gráþti á jà), pasuko á Didþiàjà Britanijà.

Vladas Dargis (1926-08-02, Kaunas) �Didþiosios Britanijos lietuviø veikëjas,spaudos darbuotojø, spaustuvës ,,Nida�Londone vadovas (1952�1957), 1954 m.ákûrë leidyklà ,,Nidos knygø klubas�, jaivadovavo iki 1957 m., 1987�1995 m.redagavo ,,Europos lietuvá�.

lietuviø politiná, bet ir kultûriná gyvenimà.Kaip vëliau raðë spauda, nuo pat pirmø-jø sàjungos veiklos þingsniø �ne maþiausvarbia pareiga nei politinë veikla, o galdar svarbesne ir ágalinanèia pasiekti ap-èiuopiamesniø ir greièiau pastebimø re-zultatø, buvo kultûrinio gyvenimo plëtoji-mas�.

Ði plëtra apëmë labai plaèias sritis, ku-rioms DBLS skyrë daug dëmesio: buvosteigiamos ðeðtadieninës lietuviðkos mo-kyklos (Bradforde, Notingame, Manèes-teryje, Glazgove, Koventryje, Volverhamp-tone, Londone), kûrësi ávairios draugijos,klubai, skatinama meninë saviveikla, ku-rià naujieji atvykëliai jau nuo 1947 m. la-bai pagyvino ir suaktyvino � susibûrë ne-dideli tautiniø ðokiø kolektyvai, ansam-bliai, ypaè sustiprëjo naujais dainininkaispasipildæ chorai (kai kurie ið jø vëliau netdalyvavo tarptautiniuose koncertuose) ir

t.t. Taèiau tiek kultûrinë, tiek politinë lietu-viðka veikla negalëjo plëtotis be spaudos,kurios poreiká ir didelæ reikðmæ supratovisi. Kaip teigia �Britanijos lietuviai 1947�1973 m.�, �labai svarbi pasirodë ir lietu-viðko spausdinto þodþio bûtinybë, ir ið Vo-kietijos perkeltøjø asmenø stovyklø atvy-kusiems, ápratusiems prie daugelio tenleistø leidiniø, tai buvo labai svarbus da-lykas�. Bet ir �ià problemà DBLS greit ið-sprendë: jau 1947 m. liepos 25 d. iðëjopirmasis savaitraðèio �Uþsienio ir vidausþiniø biuletenis� numeris, po 3 mënesiøjo pavadinimas buvo pakeistas á �Britani-jos lietuvis�, o nuo 1953 m. rugsëjo � á�Europos lietuvis� (�iuo pavadinimu jisleidþiamas iki �iol).

LS neapsiribojo vien tik laikraðèiais,jai ne maþiau rûpëjo ir lietuviðkø knygøbei kitokiø spaudiniø leidyba, todël 1952-03-29 buvo ákurta privati �Nidos� spaus-tuvë, kuriai keletà metø vadovavo akty-vus lietuviðkos spaudos veikëjas Vladas

Dargis (g. 1926-08-25 Kaune). Jo pastan-gomis 1954 m. ákuriama leidykla, pava-dinta �Nidos knygø klubas�, uþsibrëþusitikslà �kasmet leisti po kelias pigias, dau-giausia pasiskaitymui skirtas lietuvi�kasknygas�. Ir spaustuvë, ir leidykla ásikûrë�Lietuviø namuose� � taip vadinosi dide-lis, keliø aukðtø pastatas, kurá tais paèiais1954 metais DBLS nupirko, pavertusi jásavo rezidencija ir lietuviðkos veiklos cen-tru. Èia vyko visos DB lietuviø susibûri-mai, suvaþiavimai, minëjimai, parengimai,meninës programos, ðokiai, ávairûs poli-tiniai bei kultûriniai renginiai, veikë kavi-në, nedidelis vieðbutis, èia ir �Nidos kny-gø klubas� i�leido savo pirmàjà knygà �J.Suþiedëlio (1902�1980) istorinæ apysa-

los laikotarpis, kai, ávertindama didelæ jospaudos darbo patirtá (iðeivijoje net buvosakoma: �Kur Barënas, ten ir laikraðtis�),DB Lietuviø bendruomenë pakvietë Barë-nà persikelti gyventi ið Eklso á Londonà irredaguoti èia leidþiamà �Europos lietuvá�.

audos bruoþaiAnglijoje

kà �Þalgiris�, o po josnemaþai iðeivijos au-toriø veikalø.

Leidyba ypaè su-aktyvëjo ir tapo ávaires-në, kai 1957 m. �Nidosknygø klubui� ëmë va-dovauti þurnalistas irraðytojas KazimierasBarënas (tikr. Baraus-kas, 1908-01-12 Sta-nioniai � 2006-03-17Londonas). Jo nuopel-nus lietuvi�kajai spau-dai bei lietuvybës sklei-dimui ir palaikymuii�eivijoje sunku bûtøpervertinti. Literatûrinæveiklà pradëjæs tarpu-kario Lietuvoje, 1943m. jis dirbo Vilniaus�Ateities� dienraðèioredakcijoje, artëjantfrontui pasitraukë á Vo-kietijà, 1945 m. Berly-ne redagavo laikraðèio�Lietuviai� kronikà, vë-liau Ðlezvige leido ro-tatoriná leidiná �Nemu-no aidas�. Á Anglijà Ba-rënas persikëlë 1947m., o nuo 1957 m. pra-sideda produktyviau-sias jo kûrybinës veik-

Lietuviø namai Londone, Didþiosios Britanijos iðeivijos politinioir kultûrinio gyvenimo centras. Ðiame pastate 1954�1991 m.buvo ásikûrusi ,,Nidos� spaustuvë ir ,,Nidos knygø klubas�


ðiluminës fizikos irenergetikostyrimø ávertinimas

Aukðtas

Dr. VytautasÞIUGÞDALietuvosenergetikosinstitutas

Ðis garbingas ir reikðmingas Lietuvosenergetikos instituto (LEI) moksliniø ty-rimø ávertinimas Lietuvos mokslo premi-ja � jau deðimtasis per instituto aktyviosmokslinës veiklos metus. Net ðeðios pre-mijos buvo suteiktos uþ darbus ðiluminësfizikos srityje. Pastaroji mokslo premijaskirta uþ mokslo darbø ciklà �Ðilumos-masës mainø intensifikavimas ir dësnin-gumø nustatymas energetiniuose árengi-niuose�. Ðis ciklas � Lietuvos energetikosinstituto autoriø kolektyvo � prof. habil.dr. Benedikto Èësnos, prof. habil. dr. Le-ono Vaidoto Aðmanto ir prof. habil. dr. Pet-ro Vaitiekûno � ilgametës ir vaisingosmokslinës-kûrybinës veiklos rezultatas.Darbai aprëpia trisdeðimties metø laiko-tarpá nuo 1975 iki 2005 metø. Ciklà suda-ro svarbiausi per ðá laikotarpá autoriø nu-veikti darbai, tai net 8 mokslo monografi-jos, kuriø 5 uþsienio leidyklose iðverstos áanglø kalbà ir iðleistos JAV, per 100 moks-liniø straipsniø, paskelbtø ávairaus rangotarptautiniuose ir Lietuvos mokslo leidi-niuose, á ciklà áeina ir 7 iðradimai.

Ðtai ir trumpas þvilgsnis á autorius �ðiuo metu prof. habil. dr. Benediktas Èës-na yra LEI Branduoliniø árenginiø saugoslaboratorijos vyriaus. mokslo darbuoto-jas, skaito paskaitas Vilniaus Gediminotechnikos universitete. Prof. habil. dr. Le-onas Vaidotas Aðmantas labai atsakinguLietuvai laikotarpiu dirbo Energetikos mi-nisterijos ministru, keliø publicistiniø dar-bø autorius, UAB �Elgama-Elektronika�valdybos pirmininkas. Prof. habil. dr. Pet-ras Vaitiekûnas ðiuo metu yra Vilniaus Ge-dimino technikos universiteto profesoriusir vykdo mokslo darbus Atsinaujinanèiøenergijos ðaltiniø laboratorijoje Lietuvosenergetikos institute. Visi kandidatai áne-ðë svarø indëlá, atliekant fundamentaliusir taikomojo pobûdþio ðilumos-masës

perneðimo teorinius ir eksperimentiniustyrimus sudëtingø energetiniø objektøkomponentuose.

Bet kurioje ðalyje, taip pat ir Lietuvo-je, mokslinës ir techninës paþangos ener-getikoje plëtotës tendencijos yra glaudþiaisusijusios su taupiu visø rûðiø materiali-niø iðtekliø naudojimu. Todël moksliniamstyrimams keliami uþdaviniai sukurti nau-jas, tobulesnes ir taupias energijos ga-mybos ir perdavimo sistemas. Technolo-giniai ðios problemos aspektai betarpið-kai siejasi su ðilumos mainø intensyvini-mu, ðiø procesø tyrimu sudëtingomis hid-rodinaminëmis ir temperatûros sàlygomisávairiose energetiniø objektø vamzdþiø irkanalø sistemose.

Intensyvi energetikos ir atominësenergetikos plëtra nulëmë poreiká tyrinëtiðilumos ir masës mainø intensyvinimoprocesus ir sukurti ðilumos masës mai-nø teorijos pagrindus dirbtinës srauto tur-bulizacijos sàlygomis arba pasukantsrautà � keièiant jo kryptá.

Ðilumos ir masës mainø procesø in-tensyvinimas, kurá sukelia dirbtinio srau-to turbulizavimas, yra viena aktualiausiøðiuolaikinës technikos problemø, leidþian-èiø sumaþinti ðilumokaièiø bei kt. ener-getiniø árenginiø masæ ir matmenis, me-talo kieká ir kartu kainà, taip pat sumaþintiárenginiø darbo pavirðiø temperatûras irpadidinti srauto tekëjimo parametrus. Ði-lumos ir masës mainø procesai intensy-vëja pasukant srautà kanaluose, sudary-tuose ið suktø ovalinio profilio vamzdþiøarba strypø su spiralinëmis apvijomis, dëlpadidëjusio srauto turbulentiðkumo. Su-dëtingas sûkurinis judëjimas sukelia kon-vekciná energijos perneðimà rinklësskerspjûvyje, skatinantá fluido mainus tarppasienio sluoksnio ir srauto branduolio.

�is intensyvinimo metodas buvo ana-liti�kai ir eksperimenti�kai i�tirtas, tekantdujoms bei klampiems skysèiams, ir pri-taikytas branduoliniams dujomis auðina-miems reaktoriams ir ðilumokaièiamsávairiose technikos srityse. Be ðio ðilu-mos mainø intensyvinimo metodo, srau-tas papildomai dar turbulizuojamas re-

aktoriuose ðilumà iðskirianèiø elementødistancionavimo rëtinëmis.

Èia ir gimë nauja moksliniø tyrimø sri-tis � ðilumos mainai pasitelkiant dirbtinásrauto turbulizavimà. Ðios srities tyrimaibuvo atlikti plaèiame darbo ir geometri-niø parametrø kitimo diapazone esant sta-cionarioms ir nestacionarioms darbo sà-lygoms. Sukurtos paprastos, efektyviosir moksliðkai pagrástos analitinës iðilgaiaptekamø vamzdþiø rinkliø termohidrau-liniø procesø skaièiavimo metodikos, lei-dþianèios operatyviai nustatyti ðiluminiøhidrauliniø procesø charakteristikas � ði-lumos mainus, pasiprieðinimà, tangenti-nius átempimus ant rinklës strypø pavir-ðiaus, greièiø laukus tarpstrypinëje erd-vëje ir distancionavimo rëtiniø pasiprieði-nimo koeficientus. Realizuotos universa-lios kompiuteriø programos eksperimen-tiniø duomenø analizei.

Parengti tyrimo metodai ir sukurti eks-perimentiniai árenginiai ðilumos ir masësmainø procesø eksperimentiniams tyri-mams stacionariomis ir nestacionariomissàlygomis leido nustatyti difuzijos, ðilumoslaidumo ir klampumo koeficientus. Sukur-tuose eksperimentiniuose árenginiuose bu-vo nustatomi intensyviø nestacionariø pro-cesø parametrai, jie buvo automatiðkai re-guliuojami ir apdorojami. Nustatant vieti-nius ir vidutinius ðilumos mainus, rinkliø


Nukelta á 42 p.

pasiprieðinimà, vietinius greièiø pasiskirs-tymus tarpstrypinëje erdvëje, tangentiniusátempimus ant ðilumà iðskirianèio elemen-to (rinklës strypo) pavirðiaus bei turbulen-tinius maiðymosi koeficientus esant sta-cionariam tekëjimui, matavimus ávairiau-sios konfigûracijos strypø rinklëse buvogalima atlikti tiesiogiai.

Eksperimentiniuose stenduose buvogauti gausûs eksperimentiniai duomenysapie ðilumneðio tarpkanaliná susimaiðymà,srauto struktûrà ir perneðimo koeficientusstacionariomis ir nestacionariomis sàly-gomis. Ðie eksperimentiniai duomenys bu-vo apibendrinti kriterinëmis priklausomybë-mis, gerai sutampanèiomis su kitø autoriøduomenimis. Jie buvo panaudoti atliekantteorinius ávairiø ðilumokaièiø tyrimus.

Stacionariems temperatûros laukamsskaièiuoti buvo parengtas teorinis tekëji-mo modelis, apraðomas diferencialiniølygèiø sistema, sprendþiama skaitiniaismetodais. Buvo sprendþiami trimaèiai ði-lumos ir masës mainø uþdaviniai esantstacionariems ir nestacionariems reþi-mams. Trimaèiam uþdaviniui spræsti, te-kant kintanèio tankio ðilumneðiui, buvopanaudoti kintanèiø krypèiø, taip pat ir nu-sistovëjimo metodai.

Tyrimuose daug dëmesio buvo skiria-ma rinklëms su nelygiareikðmiais pagalskerspjûvá elementariais kanalais. Ðiose

rinklëse pavirðiaus trintis ir vietinis ðilumosatidavimas kanalo skerspjûvyje yra neto-lygûs, lyginant su rinklëmis, kuriø skersp-jûvyje strypai iðdëstyti tolygiai.

Eksperimentais nustatyta, kad distan-cionavimo rëtinës sukeliamas pasieniosluoksnio atitrûkimas didina tarpkanalinámaiðymosi koeficientà ir ðilumos atidavi-mà. Jeigu tarp distancionavimo rëtiniø yrapalyginti nedidelis atstumas, tai pastaro-sios veikia viena kità per srauto elemen-tariuose kanaluose persiskirstymà. Vieti-nis ðilumos atidavimo koeficientas uþ dis-tancionavimo rëtinës keièiasi priklauso-mai nuo atstumo ir gali bûti apraðomastomis paèiomis priklausomybëmis bet ku-riam elementariam kanalui.

Atliktø teoriniø ir eksperimentiniø tyri-mø visuma leidþia greitai ávertinti naujaiprojektuojamos ar esamos aukðtatempe-ratûrës iðilgai aptekamos daugiastrypësrinklës, sudarytos ið suktø, lygiø arbaðiurkðèiø strypø, termohidraulinius para-metrus be papildomø, brangiai kainuo-janèiø eksperimentø.

Daug dëmesio buvo skiriama uþbë-

ganèio srauto parametrø átakai ðilumosmainams ir pasiprieðinimui klasikinio kû-nø aptekëjimo atvejais. Atlikti ðilumos mai-nø ir hidraulinio pasiprieðinimo teoriniai ty-rimai tekant orui ir klampiems skysèiamsparodë, kad uþbëgantis turbulizuotas srau-tas intensyvina ðilumos mainus. Ðilumosmainø ir hidraulinio pasiprieðinimo tyrimaisrautui skersai aptekant cilindrinius kûnusparodë ðio efekto patrauklumà, intensifi-kuojant ðilumos mainus plaèiame geomet-riniø ir reþiminiø parametrø diapazone.Gautos kriterinës priklausomybës apiben-drina ir kitø autoriø duomenis tekant van-deniui. Tai sudaro ðiluminio hidraulinio me-todo skaièiavimo pagrindà, skaièiuojantvamzdinius ðilumokaièius, esant uþduo-tam hidrauliniam pasiprieðinimui.

Skaitinis ðilumos ir masës mainø pro-cesø modeliavimas ágauna vis svarbes-næ reikðmæ, nes ðiuolaikiniam mokslui irtechnikai reikalingi duomenys apie tokiusprocesus, kuriø eksperimentinis tyrimaslaboratorijose ar natûrinëmis sàlygomisyra labai sudëtingas ir brangus, o kai ku-riais atvejais ir visai neámanomas.

Svarbià teorinæ ir praktinæ vertæ turi ne-stacionariø ðilumos ir masës mainø proce-sø tyrimo rezultatai. Jie parodë, kad, uþda-rant lygèiø sistemà, apraðanèià nestacio-narius ðiluminius hidraulinius procesus, kainaudojamas kvazistacionarus priartëjimas,skaièiuojant perneðimo koeficientus, nusta-tant energetinio árenginio elementø tempe-ratûrà, galima nemaþa paklaida. Ji atsiran-da dël nestacionaraus proceso turbulenti-nio ðilumos laidumo ir klampumo koeficien-tø ryðkios priklausomybës nuo laiko ir galismarkiai skirtis nuo jø kvazistacionariø reikð-miø. Ðie duomenys gauti pirmà kartà ir yrareikðmingi praktikai, garantuojant saugø, beavarijø energetiniø árenginiø darbà nesta-cionarumo atveju.

Parengti ðilumos ir masës mainø tur-bulentiniø pasuktø srautø teoriniai pagrin-dai leido iðspræsti svarbià taikomàjà pro-blemà � sukurti aukðtatemperatûrius bran-duolinius reaktorius energovarikliniams �pilotuojamiems kosminiams árenginiams.

Èia pateikiami branduoliniø energo-varikliniø árenginiø ðilumos-hidrauliniaiskaièiavimai susuktø ðilumà iðskirianèiøelementø rinklëse, esant stacionariam irnestacionariam darbo reþimui. Ðios rin-klës buvo iðbandytos tiriamuose reakto-riuose ir parodyta galimybë ákaitinti van-denilá ðio tipo reaktoriuje apytikriai iki3000o K bei pademonstruoti branduolinioenergovariklinio árenginio pranaðumà, ly-ginant su panaðiu árenginiu, naudojanèiucheminá energijos ðaltiná.

2006 m. Lietuvos mokslo premijos laureataiLietuvos energetikos instituto mokslininkai(ið kairës): prof. habil. dr. Benediktas Èësna,prof. habil. dr. Petras Vaitiekûnas,prof. habil. dr. Leonas Vaidotas Aðmantaspo premijø áteikimo

Virg

inijo

s V

ALU

CK

IEN

ËS

nuo

tr.


Moneta su kiMoneta su ki

Vidas ÞIGASDizaineris

Moneta, kurià liejant ar kalantviduryje specialiai suformuojama kiau-rymë, numizmatikoje yra vadinama mo-neta su kiauryme. Vokieèiai savo numiz-matikos þinynuose tokias monetas va-dina Gelochte Münze.

Pirmieji skylëtas monetas pradëjogaminti kinai. Ðios monetos kopijavo iki-monetarinës epochos piniginiø þenklø� bronziniø apyrankiø ir þiedø iðvaizdà.

Vokieèiø numizmatikos ekspertaiH.Fengleris, G.Gyrovas, V.Ungeris sa-vo knygoje raðo, kad apvali kinø bron-zinë moneta su apvalia kiauryme cen-tre pirmà kartà yra paminëta 947

m.pr.Kr. Tai buvo variniø þiedø� senosios pi-

niginës formos atitik-muo. Ðie skrituliukaiKinijoje vadinosi jua-niais (apvali mone-ta), o Japonijoje � je-nomis (H.Fengler,G.Gierow, W.Unger.Transpress LexikonNumizmatik. Transp-ress. Berlin, 1976).

Britas D.Krybas,savo knygoje apra-ðantis Britø muziejausnumizmatikos pavyz-dþius, teigia, kad pirmàsias apvaliasbronzines monetas su kiauryme, kaipKinijos monetos standartà, ávedë impe-ratorius Cin Ðichuandi. Tai ávyko 221m.pr.Kr. Apyvartinës monetos buvo va-dinamos cjaniais (metalinis pinigas). Pir-mieji cjaniai su apvalia kiauryme turëjomonetos liejyklos þenklà ir metalo svo-rio nuorodà (D.Kreebb. Eyewitness Gui-des � Money. A Dorling Kindersley Bo-ok. London, 1990). Varinës monetos Ki-nijoje þinomos nuo VI a.pr.Kr. O auksi-niai ir sidabriniai pinigai Kinijos teritori-joje egzistavo tik metalo luitø pavidalu.

621 m. po Kr. kinø Tan dinastijos val-dovas ávedë naujas bronzines monetas su

keturiais hieroglifais aplink kvadratinæ kiau-rymæ. Tokio dizaino monetos Kinijoje bu-vo gaminamos net iki 1912 metø (1 pav.).

Kai kurie tyrinëtojai paþymi, kadkvadratinæ kiaurymës formà padiktavomonetø vërimo ant jauno bambukorykðèiø bûdas. Juk bambuko ðakelë në-ra apvali. Ant kampuotos ðakelës suver-tos monetos su kvadratine kiauryme ne-sisuka aplink aðá ir nebraiþo viena kitos.Monetos paraðtë plati. Tai taip pat ap-saugo monetos raðmenis nuo greito su-sidëvëjimo.

Viena virvele ar bambuko rykðte su-riðdavo 100 cjaniø. Deðimt tokiø virtiniøbuvo vadinama djao arba guaniu. Paþy-mëtina, kad vienoje virtinëje bûdavo su-verti tik 98 cjaniai. Nepaisant to, vienasdjao buvo vertinamas kaip 1000 cjaniø.Kai kuriose Kinijos provincijose vienamedjao galëjo bûti 500, 700 ar 800 monetø.

Kinijos imperatorius Van Manas, val-dæs 7�23 m. po Kr., trumpam gràþinopirmykðtæ piniginiø þenklø � bronziniøpeiliø � formà. Virð ir po kvadratine kiau-ryme tamsiame bronzos pavirðiuje yrainkrustuoti kito metalo du hieroglifai �þenklai (2 pav.).

Vykstant sukilimams ar suirutëmsmilþiniðkoje Kinijos teritorijoje atsirado

naujo dizaino monetos. Ðtai sukilëliamsuþgrobus vario rûdynus, 1854 m. buvoliejamos sunkios, didelio skersmens(apie 62 mm) monetos su kvadratinekiauryme. Tai djao vertës moneta, pa-gaminta ið geleþingo metalo. Ji atstoja1000 standartiniø cjaniø (3 pav.).

Paskutinysis imperatorius Chuan-tongas, valdæs Kinijà 1908�1911 m., ka-lë, o ne liejo standartines apvalias mo-netas su apvalia kiauryme. Laikantis tra-dicijos, apvali kiaurymë yra árëminta ru-dimentiniu kvadratiniu rëmeliu. Mone-tos paraðtë � siaura. Plaèiai paraðtei rei-kalingas didesnës jëgos presas. Grei-èiau susidëvëtø ðtampavimo formos.Manoma, kad tokiø monetø tiraþai bû-davo milijoniniai (4 pav.).

1998 m. Kinijos Liaudies Respubli-ka nukalë 10 juaniø vertës sidabrinæ(999/1000; 31,1035 g) kolekcinæ mone-tà. Jos skersmuo � 40 milimetrø. Cen-tre � tradicinë kvadratinë kiaurymë. Re-verse pavaizduoti senai monetai cha-rakteringi keturi hieroglifai. Tai vienosuncijos svorio sidabrinis buljonas � ki-taip � sidabro luitas. �i vienkartinio ti-raþo moneta � paminklas istorinei Kini-jos monetarinei sistemai (5 pav.).

* * *

1 pav.

2 pav.

3 pav. 4 pav. 5 pav.

6 pav.


iaurymeiauryme

Paþymëtinos ir apvalios akmeninësmonetos-diskai su apvalia kiauryme vi-duryje. Tai aragonito � karbonatø klasëstrapaus smiltainio (CaCO3) plokðtës.

Aragonitas randamas magminiøuolienø tuðtumose, terminiø ðalti-niø nuosëdose. Aragonitas kaipmineralas yra sudëtinë kriauk-liø perlamutro sluoksnio ir per-lø dalis.

�ie piniginiai þenklai intensy-viai buvo naudojami Mikronezi-jos Japo salyne net iki XX a.pradþios. Tai Ramiojo vandeny-no pietvakariø teritorija (6 pav.).

Japo salynà surado Portugali-jos navigatorius kunigaikðtis HenrikasIrkluotojas (1394�1460) � portugalø ko-lonijinës politikos ideologas ir pradinin-kas.Tarp japieèiø buvo þinomas Anagu-mango vardu. Legenda sako, kad jis Pa-lau salose surado aragonito telkinius iresà jo dëka japieèiai turi dabartinës for-mos monetas.

Primityvios bendruomenës ðiuos�pinigus� naudojo savo visuomeni-niams interesams. Diskais apmokëda-vo baudas, vestuviø iðpirkas, teismø ið-laidas. Aragonitø disko dydis svyravonuo metro iki 4,1 metro skersmens. Di-dþiausi diskai sverdavo net 15 tonø. Jiebuvo gaminami kaimyninëje Palau sa-loje ir á Japà atkeliaudavo laivais. Kro-vos darbams bûdavo naudojami pake-liamieji mechanizmai. 1880 m. fotogra-fijoje matome aragonito diskus po 400kilometrø kelionës jûrø laivu. Fotografi-

jos autorius � keliautojas Lautsas(T.Lautz) (7 pav.).

Japo gyventojai nebuvo labaiprimityvûs. Kasdieniame gy-

venime jie naudojo JAVdolerius, kuriuos gau-davo ið praplaukian-èiø jûrininkø uþ geria-mà vandená ir vaisius.Taèiau didþiuosiuspirkinius apmokëda-vo nacionaline jauapraðytàja valiuta.

Nebûtina bûdavo

aragonito diskus transportuoti ið kai-mo á kaimà. Pasikeitus �pinigo� sa-vininkui visi tai þinodavo ir taip.

Japonai, okupavæ Mikronezijà,kaip raðo Okeanijos tyrinëtojas slo-vakas Miroslavas Stinglas savo kny-goje �Nepaþástamoji Mikronezija�(1978), �... suskaièiavo ir japø dide-lius pinigus. Ir gana tiksliai � 13 281...Japonai, kurie nebe pagrindo bijojoamerikieèiø invazijos, pakrantëje ið di-dþiuliø akmenø sukrovë tvirtà gynybinápylimà. Invazijos vis dëlto nebuvo. Da-rant átvirtinimus, daug monetø buvo su-naikinta: vienos subyrëjo, kitos liko gu-lëti lagûnos vandenyje�.

* * *Europoje monetos yra kalamos, o

ne liejamos. Apvali kiaurymës forma ka-limo bûdu pagamintoje monetoje yra ti-pinis technologinis sprendimas. Euro-poje nukaltos monetos turi tik apvaliaskiaurymes.

Prietaringi burlaiviø jûrininkai, ið-plaukdami á neþinomas jûras, ant savolaivø stiebø bûtinai prisikaldavo tëvynësmonetø su þinomø ðventøjø atvaizdais.Tai ðvelnindavo nostalgijà savo kraðtuiir suteikdavo jëgø kovojant su stichija.Paprotys darbo vietoje turëti amuletàbuvo labai gajus. Kiaurymë sveikoje mo-netoje bûdavo prakalama tiesiog deny-je kokiu nors aðtriu árankiu. Numizma-tiðkai þiûrint, moneta bûdavo tiesiog su-þalojama.

Ypatingà paklausà turëjo XVII a.vengriðki sidabriniai taleriai. Jie neturëjodatos, taèiau vaizdavo audros blaðkomàburlaivá su dangaus pagalbos besiðau-kianèiais jûreiviais. Virð apraðytos kom-pozicijos bûdavo iðkaltas tekstas lotynøkalba IN TEMPESTATE SECVRITAS (ap-sauga audroje). Tokià monetà ar ðiosmonetos falsifikatà su krante privirintaàsele madinga bûdavo neðioti ant kak-lo. Ðios monetos-amuletai, saugantys josavininkà nuo þaizdø, paskendimo ir ki-tø pavojø jûrø mû�iø metu, buvo gami-nami net iki XX a. pradþios (8 pav.).

Ispanai, áneðæ svarø indëlá á ge-ografiniø atradimø istorijà, XX a.

savo numizmatikoje 25 sen-timø vertës monetas su ne-didelëmis iðimtimis tradicið-kai kalë tik su apvalia kiau-ryme. Tai 1927, 1934, 1937,1938 metø vario-nikelio ly-dinio �ketvirtukai�.

Nuo 1990 m. iki pat euro ávedimo �2002 metø � kas metai buvo kalamos25 pesetø vertës skirtingo dizaino pro-ginës Ispanijos monetos su apvaliakiauryme. Á þalvario lydiná panaðø mo-netø metalà ispanai vadina �monedor�(monetø auksas). Lydiná sudaro 88,4proc. vario, 5 proc. aliuminio, 5 proc.nikelio, 1 proc. geleþies ir 0,6 proc. man-gano. Ið panaðios sudëties metalo lydi-nio yra kalamos ðiuolaikinës 10, 20, 50eurocentø vertës monetos. Kai kurie nu-mizmatikos katalogø autoriai ðá lydiná va-dina �ðiaurës auksu�.

Paþymëtina Ispanijos 1949�1965 m.kalta 50 sentimø vertës apyvartinë va-rio-nikelio lydinio moneta su apvaliakiauryme. Monetos averse yra pavaiz-duoti keli burlaivio inventoriaus daiktai.Tai inkaras su lynu ir laivo vairas � ðtur-valas. Inkaras simbolizuoja ryðá su þe-me, su uostu, su namais. Krikðèionið-koje simbolikoje inkaras reiðkia viltá. Ðiàmonetà jûrininkai gali naudoti ir kaipmonetà-amuletà.

7 pav.

8 pav.

9 pav.

9a pav. 10 pav.


Antifa�istai �ios monetos amuletunelaiko. 50 sentimø vertës monetos re-verso apaèioje, po kiauryme, pavaiz-duota Ispanijos falangistø, kitaip � Is-panijos faðistø partinë emblema. Primin-sime, kad 1937�1975 m. partijai vado-vavo generalisimas, taip pat ir valstybësvadovas F.Frankas (1892�1975). Dël ne-þinomø prieþasèiø 1949 m. laidos mo-netos, kurios ið tikrøjø buvo pagamin-tos 1951 m., buvo nukaltos su klaida.Falangistø emblemos penkiø strëliø ant-galiai buvo nukreipti þemyn, o ne aukð-tyn. Á apyvartà iðleidus 0,99 mln. mone-tø, klaida buvo pastebëta (9 pav.).

Tais paèiais metais perdirbtu rever-so ðtampu papildomai buvo nukalta8,01 mln. to paties dizaino monetø suteisinga partine emblema (9A pav.). Klai-dingos monetos iki ðiol yra numizmatømedþioklës objektas. O jø vertë keliskartus virðija teisingai nukaltø to patiesnominalo monetø vertæ.

***

1522 m. portugalø jûrininkams atra-dus Australijà, prasidëjo ir ðio Europaiiki tol neþinomo kra�to kolonizacija. Ka-rali�kajam Britanijos laivynui ásigalëjus jû-rose, kolonijinë plëtra pasiekë ir Austra-lijà. O nuo 1788 m. á naujàjá þemynà bu-vo pradëti tremti britø karûnai prasikaltæpiktadariai, iðsivaduojamøjø judëjimø ða-lininkai, politiniai varþovai. Daugëjant gy-ventojø skaièiui atsirado poreikis ávesti irvietinius vidaus pinigus, nes atplaukian-tys ávairiø valstybiø laivai atveþdavo sa-vo valdovø piniginius þenklus.

Buvo nutarta angliðkø pinigø nenau-doti. Ið kitø valstybiø ávairiais bûdaisgautos ar ágytos sidabrinës monetosbuvo savotiðkai perdirbamos. Ispanijospesai, Portugalijos eskudai, kitø valsty-biø taleriai apvaliu ðtampu bûdavo pa-prasèiausiai perforuojami. Ant skylëtosmonetos kiaurymës paraðtës atsirasda-vo monetos vertës uþraðas, pavyzdþiui,FIVE SHILLINGS (penki ðilingai). O antiðkirstos monetos vidurio � 15 PENCE(15 pensø). Tokiu bûdu buvo taupomosiðlaidos metalo paruoðimui, gamybai irtransportavimui. Ið vienos, daþniausiaitrofëjinës monetos atsirasdavo dides-nës vertës nei Anglijoje, bet jau dvi mo-netos. Nobelio ekonomikos premijosvertas i�radimas! Tik ponas Nobelis sa-vo vardo premijà ákûrë daug vëliau...

Ðá britø finansininkø iðradimà geraiiliustruoja Ispanijos karaliaus Karolio Ket-virtojo (1516�1556) perforuotas sidabri-nis pesas. Ant vidurinës apvalios iðkar-

pos iðkalta Britanijos imperijos heraldi-në karûna, tekstas NEW SOUTH WALES(naujasis Pietø Velsas) ir data � 1813. To-kias monetas pradëta vadinti HOLEYDOLLAR (skylëtas doleris) (10 pav.).

Dabartinë Australija, kaip Britø San-draugos narë, ant savo monetø kala Di-dþiosios Britanijos monarcho vardà ir pro-filá. Prisimenant pirmojo Australijos pini-ginio vieneto � skylëtojo dolerio atsiradi-mà, 1988, 1989, 1990 m. buvo kala-mas proginis doleris su kiaury-me. Tai sidabrinë (999/1000;31,10 g) vieno dolerio vertës irvienos uncijos svarumo mo-neta � buljonas. 1989 m. pro-ginis skylëtas doleris reverseaplink kiaurymæ turi iðkaltus duAustralijos krokodilus. Ði �pro-of� kolekcinës kokybës mone-ta yra nukalta 45 tûkstanèiø eg-zemplioriø tiraþu ir monetø kata-logo duomenimis (25006) ávertin-ta 45 JAV doleriais (11 pav.).

* * *Kiaurymë monetà iðskiria ið

kitø. Kai kurios Europos valsty-bës, kalusios monetas savo ko-lonijoms ar karo metu okupuo-tiems kraðtams, kiauryme nuro-dydavo monetos paskirtá. Tradiciná mo-netø metalà vará ar nikelá karo metu pa-keisdavo cinkas ir aliuminis. Varis bû-davo naudojamas ðaudmenø gilziø ga-mybai. Abiejø pasauliniø karø metaisVokietija okupacines monetas daþniau-siai kalë ið cinko. 1940�1944 m. Pran-cûzijos dalá okupavus Vokietijos ver-machtui, separatistinë Viði vyriausybëkalë 10, 20 sentimø vertës cinko mone-tas su kiauryme.

Minëtina 1939 m. 5 graðiø vertës cin-ko moneta su kiauryme. Ji buvo skirtaokupuotai Lenkijai (vok. Generalgouver-nement). Èia perforuotas heraldinis len-kø baltasis erelis. Matyt, ðioje vietoje pri-dëjo rankà ir okupantø ideologai.

1940, 1941 m. Vokietija kalë 5, 10

reichspfenigiø vertës monetas ið cinkosu kiauryme. Jos nuo 1940 m. geguþës3 d. cirkuliavo okupuotose Belgijos,Prancûzijos, Liuksemburgo ir Nyderlan-dø teritorijose iki pat karo pabaigos. Mo-netø aversuose pavaizduotas TreèiojoReicho simbolis � svastika. Ir kiaurymës,ir svastikos pieðinio centrai sutapo. Ty-èia ar atsitiktinai svastika tapo kiaura,lyg perðauta. Formalus okupacinës mo-netos bruoþas � kiaurymë tik paryðkinookupantø ideologø neapsiþiûrëjimà.

Kolonijinë numizmatika pasiþymi ki-tokiais savitumais. Bûtinybæ kiaurymeimonetoje atsirasti padiktavo transpor-tavimo specifika. Briuselio, Paryþiaus ar

Londono monetø rûmai suvertas ant vir-vuèiø ar vielos monetas, o ne supiltas ámaiðelius ar dëþutes, laivø kartais drëg-nokuose triumuose gabendavo á belgøKongà, prancûzø Polinezijà, Gvianà, Al-þyrà, britø Pietø Rodezijà, Naujàjà Gvi-nëjà, Pietø Afrikà ar kità kurià buvusiàkolonijà. Cinkas ðiai uþduoèiai netiko.Kelionës metu jûros drëgmë oksiduotøcinko monetas. Nukentëtø monetø ko-kybë ir kolonizatoriø renomë.

Belgø Kongas 1909�1928 m. nau-dojo 1, 2, 5, 10, 20 centimø vertës kolo-nijines monetas su kiauryme. Jos buvokalamos ið vario ir vario-nikelio lydinio.Ðtai ant 20 centimø vertës monetosaverso aplink kiaurymæ sukomponuota

11 pav.

12 pav.

13 pav.

14 pav.


Belgijos kara-liaus Leopol-do II (1865�1909) pen-kiaguba mo-n o g r a m a .Reverse �skylëta pentag-rama. Ðiø apyvarti-niø monetø 1909 m. buvonukalta 0,3 mln. vienetø.Nepaisant nemaþo vienkar-tinio tiraþo, ðios apyvartinësmonetos kataloginë kolekci-në kaina (2006) svyruoja nuo10 iki 180 JAV doleriø (12 pav.).

Naujoji Gvinëja britø karûnos bu-vo administruojama 1910�1952 me-tais. 1/2, 1 penso, 3,6 pensø ir ðilingovertës monetø su kiauryme ðiai koloni-jai ið vario, vario-nikelio lydinio ir net si-dabro nukalë Londono karaliðkoji mo-netø kalykla. Iliustruojama 1938 m. vie-no ðilingo vertës sidabrinë (925/1000;5,38 g) perforuota moneta savo medþia-gine ir menine kokybe nenusileidþia met-ropolinei monetai. Taèiau ðios 3,4 mln.tiraþo monetos kataloginë kolekcinë(2006) kaina labai nusileidþia aukðèiauapraðytai belgø Kongo monetai. Ðilingokaina, priklausomai nuo kokybës, svy-ruoja nuo 3,5 iki 6,5 JAV doleriø (13 pav.).

Pietø Rodezijai, kurià britai valdë iki1966 metø, nukalta kolonijinë numiz-matika taip pat pasiþymi aukðtais ko-

kybës ir meniniais standartais.Net karo metais 1/2 penso irvieno penso vertës monetasPietø Rodezijai kalë ið vario-ni-kelio lydinio ir ið bronzos. Ðtai

1943 m. laidos vieno penso ver-tës perforuota moneta turi ðrifto

kompozicijà, kurià vainikuoja he-raldinë Britanijos kolo-

nijinë karûna (14pav.).

Britø VakarøAfrikos teritori-jas, á kurias áëjodabartinë Gam-

bija, Siera Leonë,Nigerija ir Gana, An-

glija valdë 1894�1958metais. Ðios teritorijos kolo-

nijinë numizmatika taip pat pa-siþymi aukðta angliðka kokybe.1/10 penso, 1/2 penso, 1 pen-so vertës monetos su kiaurymebuvo kalamos Birmingamo, Pre-

torijos (Pietø Afrika) ir Londono kara-liðkojoje monetø kalyklose.

Atkreipia dëmesá 1956 m. laidos vie-no penso vertës bronzos moneta ir sukiauryme, ir su klaida. Monetos averseiðkaltas monarcho Jurgio VI (1936�1952) vardas, nors Britø imperijà nuo1952 metø, mirus Jurgiui VI, pradëjo val-dyti jo duktë Elþbieta II. Ðiuo atveju, ma-tyt, buvo apeliuojama á Britø Vakarø Af-rikos gyventojø maþà raðtingumà. O nu-mizmatams tai suteikë papildomodþiaugsmo ir monetos medþioklësákarðèio. Klaidingos apyvartinës mone-tos kataloginë kolekcinë kaina (2006)svyruoja nuo 50 iki 250 JAV doleriø (15pav.). Na, o 27 mln. monetø, nukaltø1956 m. be klaidos, gali sudominti ne-bent pradedanèius kolekcininkus. Tie-

sa, yra iðimtis. 1957 m. laidos vienopenso vertës bronzinë moneta su

kiauryme yra nukalta �proof�kolekcinës kokybës ir ákaino-ta (2006) 150 JAV doleriø,nors klaidos ir neturi.

* * *Monetø su kiauryme gali-

ma rasti ir XX a. Prancûzijos,Belgijos, Graikijos bei ðiuolai-kinëje Skandinavijos valstybiømetropolinëje numizmatikoje.

Danijos Karalystë, turinti se-niausià Europoje valstybës

vëliavà, kaip Europos Sàjun-gos dalis (toliau � ES) narë,nenaudoja bendrosios valiu-tos � eurø. Danijoje tebega-

lioja nacionalinë valiuta � Danijos kro-na. 1, 2, 5 Danijos kronos nuo 1990 m.iki ðiol (2006) kalamos ið vario-nikeliolydinio ir turi tradicinæ apvalià kiaurymæbei vienodà averso ir reverso dizainà(16 pav.).

Norvegijos Karalystë, kurios gyvento-jai referendumu neleido sau tapti ES na-riais, taip pat tebenaudoja nacionalinæ va-liutà � Norvegijos kronà. Nuo 1997 m. èiakasmet taip pat kalama krona su kiaury-me. Tai 20 mm skersmens vario-nikelio

lydinio moneta. Jituri 3 mm sker-

smens kiaurymæ(17 pav.).

* * *Nau jaus ias

monetos su kiaury-me raidos etapas prasideda nuo 2-ojoir 3-iojo tûkstantmeèio kaitos slenksèio.Beveik visos pasaulio valstybës ðiai da-tai nukalë progines nacionalines mone-tas. Lietuva taip pat pasigamino 50 litøvertës proginæ sidabrinæ (925/1000;28,28 g) monetà, skirtà tûkstanèio me-tø virsmui paþymëti. Taèiau ði Lietuvosmoneta, kaip ir gausus bûrys kitø pro-giniø ir apyvartiniø jos �sesiø�, kiaury-mës neturi. Kaimynai latviai tai paèiaiprogai nukalë proginá latà su dviemkiaurymëm.

Tai vieno lato vertës sidabrinë (925/1000; 15,20 g) moneta-saga. Jos abikiaurymës turi vertikalià aðá. Ðià mone-tà kaip papuoðalà galima prisisiûti netprie drabuþio. Kitas proginio lato iðskir-tinis bruoþas � dvi datos � 1999/2000.Originalia moneta-saga simboliðkai no-rëta susegti du tûkstantmeèius. Mone-ta nukalta 35 tûkstanèiø tiraþu (18 pav.).

Bulgarai ðioje srityje aplenkë visus.Jø 2000 metais nukalta proginë 10 levøvertës sidabrinë (800/1000; 10,35 g)moneta turi net tris kiaurymes. Ðioskiaurymës yra elipsës formos ir vaizduo-ja monetos nukalimo datos nulius. Ma-tematiðkai bulgarai yra teisûs. Juk pra-sideda treèiasis tûkstantmetis nuo Kris-taus gimimo. Monetos skersmuo � 33,9mm (19 pav.).

15 pav.

16 pav.

17 pav.

18 pav.

19 pav.


Po Ukmergës rajonà

P a l y d o v a m s � 4 0 m e t ø

ðiluminës

tyrimø ávertinimas

Aukðtas

fizikos irenergetikos

Atkelta ið 37 p.

Pirmasis dirbtinis Þemës palydovasbuvo paleistas 1957 m. spalio 4 dienà.Ankstyvà tos dienos rytà, vadovaujant prof.Pauliui Slavënui, ant Vilniaus universitetoAstronomijos ir Meteorologijos katedrø pa-stato (M.K.Èiurlionio g. 23) stogo specia-liais prietaisais stebëjome ir fiksavome pir-màjá Þemës palydovà, kuris tuo metumums atrodë nemaþas stebuklas.

Prieð tai, 1957 m. vidurvasará, mes suuniversiteto fiziku Antanu Þelviu buvomepasiøsti á Aðchabado priemiestyje, Firiu-zos gyvenvietëje, rengiamus palydovøstebëjimo kursus (Aðchabadas tada mer-dëjo po 1948 metais vykusio þemës dre-bëjimo). Iðklausëme keletà dangaus me-chanikos kursø bei susipaþinome su spe-cialiais prietaisais, nustatanèiais palydo-

vo skrydþio astronomines koordinates irlaikà matomø þvaigþdþiø atþvilgiu. Gráþæá Vilniø, drauge su astronomais stebëjo-me ir registravome palydovo judëjimà.

Dabar daugelio ðaliø palydovø tipokosminiai aparatai, stotys tiria ne tik Þemæ,bet ir Saulæ, jos planetas bei tolimàjà kos-minæ erdvæ. Taikomieji � meteorologiniai,ryðiø, navigaciniai palydovai � padeda nu-statyti meteorologines prognozes, retran-sliuoti tarptautinæ televizijà, lëktuvø bei lai-vø trajektorijas.

Doc. Vaclovas �ÈEMELIOVAS,autorius nuo 1-ojo þurnalo numerio

Lietuvos þurnalistø sàjungos Senjorøklubas surengë paþintinæ kelionæ po Uk-mergës rajonà. Miesto muziejuje susipa-þinæ su Ukmergës ir jos apylinkiø istorija,pasiþvalgæ po ádomesnes miesto vietas,þurnalistai pasuko á Taujënø miestelá, poto aplankë Uþulëná � prezidento AntanoSmetonos gimtinæ.

Þurnalistai lankësi jau XIV a. pradëju-siame kurtis Þelvos miestelyje, kuriamegyveno didelë þydø bendruomenë. Ið Þel-vos yra kilæs ir 1926 m. gimæs Nobeliopremijos laureatas Aaronas Klugas. Mies-telio centre stovi kuklus Nobelio premi-jos laureatui pastatytas obeliskas.

Gráþdami á Vilniø, senjorai aplankë Eu-ropos centrà.

Stanislovas PLESKUSLÞS Senjorø klubo pirmininkas

Prie prezidento A.Smetonos Uþugirio pagrindinës mokyklos

R e t r o,,Mokslas ir gyvenimas�, 1997 m., nr. 11�12

Redakcijos pastaba: pirmojo Þemës dirbtiniopalydovo ir pirmojo ,,Mokslo ir gyvenimo� þurnalonumerio pasirodymà skiria vos keletas dienø.

Darbø cikle labai svarbus skaiti-nis pasienio sluoksnio bei Navjë-Stokso lygèiø modeliavimas. Ðismodeliavimas buvo siejamas su uþ-bëganèio srauto átakos pasieniosluoksnyje nustatymu, kai aptekëji-mas ir ðilumos mainai veikiami esantkintamoms fluido fizikinëms savy-bëms, turbulentiðkumo intensyvu-mui bei jo masteliui, kanalø uþgrioz-dinimo ir kt. veiksniams.

Atlikta elipsiniø ir pasieniosluoksnio lygèiø sintezë leidþia ana-lizuoti ávairiø kreivalinijiniø ðilumokai-èiø elementø aptekëjimà, kûnø hid-rodinaminæ sàveikà bei ðilumos mai-nus. Tikslesniems tangentiniø átem-pimø ir vietiniø ðilumos mainø rezul-tatams gauti panaudotos pasieniosluoksnio lygtys, kuriø ribinës sàly-gos siejamos ir derinamos su elip-sinëmis lygtimis.

�is Lietuvos mokslo premijoslaureatø darbø ciklas yra vertingastolesnei mokslo plëtotei ir praktiniamjo taikymui. Didelis susidomëjimasIV kartos branduoliniais reaktoriaisleidþia tikëti, kad autoriø gauti rezul-tatai bus vertingi kuriant ir tarptauti-nës ekspertø grupës 2002 m. patvir-tintus ateities naujo tipo dujomis au-ðinamus reaktorius. Taigi ðie svarûsmoksliniø tyrimø rezultatai gali bûtivertinami kaip ánaðas á tarptautiná du-jomis auðinamø reaktoriø kûrimà,kurie bus naudojami ne tik stacio-narioje energetikoje gaminant elek-trà ir vandenilá, bet ir kosminës erd-vës tyrimuose.

Pateiktieji cikle moksliniø darbørezultatai mokslininkø ir specialistøplaèiai pritaikomi daugelyje moksloir technikos srièiø, jie, kaip ir daugeliskitø akad. A.Þukausko puoselëtosðiluminës fizikos mokyklos atstovødarbø, panaudoti specialiuose þiny-nuose, atsispindi vadovëliuose,aukðtøjø technikos mokyklø ir uni-versitetø paskaitø kursuose. Rezul-tatø patikimumà patvirtina jø platuspripaþinimas pasaulyje.

Vytauto ÞEIMANTO irRomualdo PAULIUKEVIÈIAUS nuotr.


Pastarøjø deðimtmeèiø ,,Mokslo ir gyvenimo� puslapius pavarèius

RETR

OSutinka pagal drabuþá, iðlydi pagal

protàTauragnø vaistininkas Pranas Ðimkû-

nas (1889�1944), áþymios biologës Eu-genijos Ðimkûnaitës tëvas, apie 1932 m.turëjo atsiimti pagal perlaidà nemaþà su-mà pinigø ið Utenos banko. Nors buvodidelis eruditas, P.Ðimkûnas iðore sten-gësi neiðsiskirti ið daugumos to meto Lie-tuvos gyventojø. Tais laikais netrûko þmo-niø, kurie ir pasiraðyti nemokëjo, todël ka-soje dirbusi Fridlibaitë, kuri P.Ðimkûno ne-paþinojo, mandagiai paklausë:

� Ui, ponas Ðimkûnas, a mokësite pa-siraðyti?

� Manau, mokësiu�� A tikrai?� Gal kaip nors ir pasiraðysiu � ðiaip ar

taip, esu baigæs Kijevo universitetà, � ra-miai atsakë þymus to meto Lietuvos pro-vizorius.

Edvardas Grigelis, Kaunas

Sàmoju apsigynëVienas turizmo Lietuvoje pradininkø,

seniausias Pabaltijo turistas Liudas Alsei-ka sporto rûmuose Klaipëdoje ðnekuèia-vosi su jaunimu. L.Alseikai pasakius, kadturizmas labai patrauklus, vienas nunei-gë, kad tai toli graþu ne futbolas, kurio þiû-rëti eina minios. O kas þiûrës á turistus?

L.Alseika paþvelgë pro langà ir sako:� O, eina protingas þmogus.Niekas ir nekrustelëjo. Po minutës:� Oho, durnius beeinàs�Visi ðoko prie langø, bet nieko nepa-

matë. Kai L.Alseika ëmë kvatoti, jo pa-ðnekovai suprato, kad tuo pokðtu jis ap-sigynë ir árodë savo þodþiø teisingumà.

J.Paskutinskas, Klaipëda

Beraðtis didmeistrisVFR didmeistris Robertas Hiubneris,

uþpildydamas Liucernos (Ðveicarija)ðachmatø klubo anketà, vietoje paraðoparaðë 4 kryþelius. Ir paaiðkino laiðke:�Trimis kryþeliais VFR pasiraðo beraðèiai.Nors að turiu universiteto baigimo diplo-mà ir net esu filosofijos mokslø daktaras,taip pat moku daug kalbø (be gimtosiosvokieèiø, dar anglø, prancûzø, italø, is-panø, olandø, suomiø, rusø, lotynø ir se-novës graikø), taèiau vis tiek negaliu su-vokti ávykiø, vykstanèiø dabartiniame pa-saulyje, todël esu priverstas save priskirtiberaðèiø kategorijai. Ketvirtasis kryþelisreiðkia, kad að ne paprastas beraðtis, oberaðtis filosofijos mokslø daktaras�.

Petras Budraitis, Kulautuva


ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas� 2007 Nr.9, 1- 44, Indeksas 5052, 3,95 Lt

Lietuvos knygynuose pasirodëistoriko Algimanto Liekio

monografija �Lietuviø tautosprisikëlimas� (Ðviesuoliai

inteligentai ir valdantieji lietuviøtautos istorijoje iki 1920 m.).

Knyga iðleista Mokslotyrosinstituto mokslo knygø �Lietu-

vos mokslas� serijoje (kn.62) irskiriama Lietuvos Valstybës

Tarybos 90 - meèiui.

Tai nuoðirdûs pasakojimaiapie Vilniaus Gediminotechnikos universitetomokslininkus, darbuotojus,su kuriais autorius bendravodaugiau kaip deðimtmetá.Apybraiþos raðytos, josherojams ðvenèiant didesnáar maþesná jubiliejø, o kaikurios paraðytos ir be jokiosprogos.

Knygoje pristatoma bendra Lietuvos statybi-niø medþiagø pramonës istorija nuo seniausiø laikøiki dabar. Leidinio skyriuose apraðomos atskiraislaikotarpiais Lietuvoje gamintos ir naudotosstatybinës medþiagos, o ëmus dominuoti kai ku-rioms medþiagø grupëms, pristatomi atskiri medþia-gø poðakiai. Knygoje atskleidþiamas darbuotojøindëlis á ðios srities plëtrà, pateikta seniausiø arvieninteliø poðakio ámoniø raida. Pabaigoje trumpaiapraðyti pasikeitimai po Nepriklausomybës atkûri-mo, likusios ir persitvarkiusios Statybiniø medþiagøpramonës ministerijos ámonës.

Knyga bus ádomi buvusiems ir dabartiniamsstatybiniø medþiagø pramonës darbuotojams,statybiniø medþiagø kurso dëstytojams ir studen-tams, plaèiajai visuomenei.

Knyga parengta kruop�èiai,pasakojama sistemiðkai ir nuosekliai,raðoma iðraiðkingai ir ádomiai, graþiaiiliustruojama unikaliomis nuotrauko-mis. Stebina temø gausybë. Knyganetgi primena enciklopediná leidiná.

Daugiausiai autorës apraðytikilmingø mineralø juvelyriniai dirbi-niai, taèiau, be akmenø, apraðomi

mitiniai dramblio kaulo ir mamutøkaulø dirbiniai, narvalo patino dantys,surandame titnagà ir druskà. Druskaþmonijos istorijoje suvaidino didelávaidmená, neuþleidþia vietos ir dabar,liks svarbi ir ateityje, tad teliekaskaitytojui erdvës pamàstymams.

Prof. habil. dr. Algirdas Gaigalas

K n y g o s K n y g o s K n y g o s K n y g o s K n y g o s K n y g o s

Documents

Mokslas Ir Gyvenimas 2007 m. Nr.9