Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.10

2008

10

Dykum alsavimas

Nusimetanti ledo arvusDidysis hadron kolaideris pradjo darbMokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 10

1

iso pasaulio spauda ir iniasklaidos priemons labai daug dmesio skyr io unikalaus prietaiso darbo pradiai paminti. Rugsjo 10 d. daugiau nei 300 urnalist sek darb eig ir vien Google tinklapis surado per 3500 spaudos praneim, o prie vyki transliacijos buvo

V

prisijung net 450 televizijos kanal. i informacij CERNo bendradarbiams, kartu sveikindamas skmingai pradjus eksperiment, prane io projekto vadovas Robertas Aymaras. Kaip ir buvo tiktasi, prietaiso paleidimas vyko sklandiai ir protonai skmingai pradjo keliauti 27 km

Prof. habil. dr. Juozas VAITKUSilgio trajektorija, kurioje juos priveria judti iki -2710C ataldyti magnetai. Kuo is eksperimentas taip patrauk visuomens sluoksni dmes? Gal prie to prisidjo Dano Browno bestseleris Angelai ir demonai, igarsins didiausi pasaulyje branduolini tyrim centr CERN? Gal ir tai, kad, spliojant, kas gali nutikti engiant mokslo dar nebandytas sveikas, kai kurie mokslininkai pagarsino savo abejones, ar nenutiks ir griaunani ms aplink da-

APIE AUTORI Prof. habil. dr. Juozas Vaitkus gim 1941 m. Kdaini rajone. 1958 m. baig vidurin mokykl iauliuose. 1963 m. Vilniaus universitete baig puslaidininki fizikos studijas. 1965 m. VU Puslaidininki fizikos katedros aspirantas dirbo Nobelio premijos laureato Nikolajaus Basovo laboratorijoje. 19772002 m. VU Puslaidininki katedros vedjas, nuo 1980 m. profesorius, 1985 m. irinktas Lietuvos MA nariu korespondentu. 19922002 m. VU Mediagotyros ir taikomj moksl instituto direktorius. 19861991 m. ir 20022007 m. VU mokslo reikal prorektorius. Nuo 1996 m. Glazgo universiteto vizituojantis profesorius, nuo 2001 m. Britanijos fizikos instituto narys. 20022005 m. CERNo programos RD50 Naujos mediagos paprograms koordinatorius bei 20022006 m. GaN tyrim linijos koordinatorius, nuo 2007 m. RD50 tarybos pirmininko pavaduotojas. 2007 m. irinktas Lietuvos fizik draugijos prezidentu. Keli valstybini ir nacionalini premij laureatas.

2

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 10

teliai, kurie norimoje vietoje nukreipiami vienas kit, ir stebima, kas atsitiks, kai du protonai smogs vienas kit. Tai, kas, atrodyt, paprasta, yra susieta su daugeliu technini problem. Palyginti paprasta suteikti elektrintoms dalelms (protonams, elektronams) energij iki tkstani elektronvolt (n x 1000 eV) toki energij i dalel gyja veikiama n x 1000 V elektrinio potencialo. Norint pasiekti didesnes energijas, susiduriama su rangos elektrins izoliacijos problemomis, kurias isprend Ernestas Lorencas (E.Lawrence), magnetiniu lauku priverts protonus lakstyti ratu. Kiekvieno rato aplkimo metu protonai buvo vis pagreitinami (u i 1929 m. gimusi idj ir jos realizavim 1930 m. jam 1939 m. buvo suteikta Nobelio premija). 1 pav. parodytas pirmasis

Norint pagreitinti ir valdyti iki tokios energijos pagreitintas daleles, prireik sukurti labai stiprius magnetus ir juos ataldyti iki labai emos temperatros, vos 1,9 laipsnio vir absoliutaus nulio. K nori dabar atrasti mokslininkai, realizuojantys io Didiojo hadron kolaiderio eksperiment?

1 pav. 11 coli skersmens ciklotronas, kuriame protonams pirm kart suteikta 1 MeV energija (LBL NEWS Magazine, Vol. 6(3), 1981, p. 15)

Didiojo kolaiderio schema

ATLAS detektorius montavimo metu

hadron kolaiderispradjo darblyk. Nors vienas i didiausi gsdintoj pareik, kad jis ramiai sirengt miegamj vir Didiojo hadron kolaiderio, taiau, kaip jau yra prasta, gsdinimai patraukia visuomens dmes. Kas i tikrj vyksta CERNe? Galima bt sakyti, kad pats eksperimentas yra labai paprastas: paimami vandenilio branduoliai protonai, jie priveriami lkti norima kryptimi, sukuriami du j pluopluotu buvo realizuotas CERNe 1971 metais. ie eksperimentai labai padjo painti mus supant pasaul, taiau iaikjo, kad vienos svarbiausi gamtos paslapi gali bti atskleistos, jei protonai ar kitos sunkiosios dalels susismogs turdamos bent keli teraelektronvolt (TeV) energij, t.y. milijono MeV, 1 000 000 000 000 eV (normaliomis slygomis, t.y. kambario temperatroje, daleli vidutin energija yra 0,026 eV).

Didysis

ciklotronas, kuriame proton energija jau pasiek 1 milijon elektronvolt (1MeV). Norint dar labiau padidinti energij, reikjo isprsti daug problem, o pirmas proton pluoto susmogimas su kitu proton

Pirmiausia, io eksperimento metu protonai gaus dar neturt savybi: jie lks beveik viesos greiiu, todl pasunks beveik 7500 kart, nes greitai lekianios dalels energija ir jos mas yra susietos plaiai inoma formule E=mc2. Taiau jau ioje formuluotje gldi viena didiausi gamtos paslapi (kol kas), nes nra aiku, kodl knai turi mas. Atrodyt, savaime suprantama, taiau Izaokas Niutonas pasak, kad svoris yra proporcingas masei, o Albertas Einteinas kad energija proporcinga masei, ir n vienas nepasak, kas yra mas?! io vieno i pagrindini klausim atsakymo ir bus iekoma io eksperimento metu, bus norima pagauti Higgso bozon, dalel, kuri, manoma, yra atsakinga u daleli mass dyd. Antr udavin suformulavo astronomai, nustat, kad galaktik mas yra daug didesn, negu jas sudaraniMokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 10

3

vaigdi. Viena i idj, paaikinani nesutapim, bt tokia, kad galaktikose yra daleli, kurios nematomos viesos ar kitomis elektromagnetinmis bangomis. Jos pavadintos supersimetrinmis dalelmis. Tikimasi, kad jas pavyks taip pat pamatyti io eksperimento metu. Treias i svarbiausi udavini labiau sietinas su ta eksperimento faze, kai vietoje proton greitintuv bus leisti vino jonai. Pagreitinus juos beveik iki viesos greiio ir susmogus, tikimasi sukurti mediag, kuri egzistavo Visatoje pralkus milijoninei sekunds daliai nuo Didiojo sprogimo pradios, mokslikai tariant, kada mediag sudar kvark ir gliuon plazma. Tiek apie Didj sprogim, tiek apie kvarkus ir gliuonus buvo rayta kituose straipsniuose, todl ia nesipltojame. Galima paymti, kad yra ir daugiau tiksl, taiau j svarba kol kas vertinama maiau, negu pamintieji. K duos ie eksperimentai be atsakym fizik ar astronom klausimus? Galima tvirtinti, kad geresnis pasaulio painimas anksiau ar vliau virsta efektingomis naujovmis. Tik kartais to reikia ilgokai palaukti. Pavyzdiui, kad viesa gali priversti suadintus elektronus spinduliuoti toki pat vies, buvo A.Einteino rodyta 1917 m., taiau pirmas matomos viesos lazeris buvo sukonstruotas T.Maimano tik 1960 m., o beveik kiekvienas juos pradjo naudoti tik pastaraisiais deimtmeiais (lazeriniai spausdintuvai, kopijavimo mainos, kompaktiniai diskai ir t.t.). Kalbant apie dideli energij fizikos pastarj deimtmei nuopelnus, galima bt pirm viet ikelti interneto sukrim ir jo diegim pasaulyje. O ne taip seniai, tik 1989 m., Timas Berners-Lee pateik silym, kaip dalytis informacija laboratorijoje. Savo projekt jis pavadino Vague, but exciting (apytiksliai miglotu, bet jaudinaniu). Jau 1991 m. buvo sukurtas tinklas, o 1994 m. iame tinkle buvo per 10 000 serveri. Dabar jau nebegalime sivaizduoti, kaip gyventume be interneto. Kiti naudingi visuomenei taikymai ateis sukrus radiacijos detektorius, kurie reikalingi medicinai (jau dabar tobulina-

mi mamografijos ir dant tomografijos prietaisai), naujas informacines technologijas, kurios padidins vis sijungiani kompiuteri tinklus pajgum. Tai vadinamosios GRID technologijos. Bus ir kit naujovi, nes tai, kas kuriama, daugeliu atvej neturi analog dabartini prietais parke. Verta atkreipti dmes ir tai, kaip vyksta eksperimentas. Jau buvo paleistas ir prieprieinis, tik kitu kanalu, proton pluotas ir didinama abiej pluot energija. Proton pluotai buvo sustabdyti grafito gaudyklje. Magnetai buvo ibandomi maksimaliu darbo reimu. Vienas i magnet sudeg ir dabar i sekcija remontuojama. Pavasar protonai bus susmogiami ir irima, kokios bus i gigantikos mass proton skeveldros. Skeveldroms registruoti sukurti miliniki rengimai, vadinami ATLAS, CMS, ALICE ir LHCb detektoriais. Kiekvienas j prilygsta keli aukt pastatui, kuris prikimtas visoki detektori. Tie, kurie yra ariausia proton susidrimo vietos, labai didels skyros: registruojantis elementas yra palyginamas su mogaus plauko skersmeniu. Tokiais elementais yra upildyti keli vienas kit suverti cilindrai, kuri plotas matuojamas vienuose eksperimentuose kvadratiniais metrais, o kituose ir keliomis deimtimis kvadratini metr. Toliau nuo proton susidrimo tako jau montuoti didesni matmen detektoriai. Daleles registruojantys detektoriai pasiymi ne tik tuo, kad yra mai bei kiekvienas turi savo stiprintuv. Jie dar yra ir labai sparts, nes numatoma, kad kiekvienas protonas su kitu turi susidurti kas 25 milijardini sekunds dali ir taip nuolat dauytis deimt met, kad iokt Higgso bozonas ir j bt galima pagauti. Per t laik dabartin detektori sistema jau nebebus tinkama naudoti, nes dauymosi metu atsiranda didiul visk aplinkui ardanti radiacija. Detektorius reiks pakeisti po trej met. Jei jie bus pakeisti tokiais pat, o eksperimentas truks deimt met, juos reiks keisti ne maiau kaip tris kartus. i situacija mokslininkams nepatinka, todl norima eksperimento trukm gero-

kai sumainti senuosius detektorius pakeitus naujais: spartesniais, kad galt registruoti proton susidauim ne kas 25, o kas 12 milijardini sekunds dali, ir atsparesniais radiacijai. vykdius projekt, bus galima perkriktyti dabartin prietais, t.y. dabartin LHC vadinti didelio viesingumo SUPERLHC. Jau keleri metai ta kryptimi dirba daugiau kaip tkstantis moni. i program vykdytoj pasitarimai kasmet vyksta CERNo bstinje veicarijoje netoli enevos ir vienoje alyje partnerje. Lietuvos mokslininkai ios srities darbus i pradi jungsi per Glazgo universitet, 2002 m. buvo jau sijungta viso eksperimento modernizavimo program. Pernai Vilniuje vyko trij io bendradarbiavimo program ir projekt pasitarimai-konferencijos, kuriuose mokslininkai i viso pasaulio nagrinjo, k per t pusmet po pasitarim enevoje pavyko pasiekti modernizuojant Didiojo hadron kolaiderio rengim puslaidininkinius detektorius. Pastaraisiais metais Lietuva pasira bendradarbiavimo sutart su CERNu, todl pradti bent iek tiek remti vykdomi darbai, o kartu isiplt ir bendradarbiavimo kryptys. Pradedama tiesiogiai bendradarbiauti su CMS (kompaktiniu, nes yra iek tiek maesnis u ATLAS detektori, miuon solenoido) eksperimentu. Fizikai teoretikai pradjo gilintis dideli energij fizik ir sijungs iame eksperimente gaunam rezultat analiz, o matematikai-informatikai jau dabar dalyvauja informacini technologij projektuose pltojant GRID technologijas bei stauojasi ar dirba CERNo padaliniuose. Vilniaus universiteto fizik ir mediagotyrinink sukurti prietaisai jau testuojami Helsinkio greitintuve, o vliau keliaus CERN. O keliose Vilniaus universiteto Mediagotyros ir taikomj moksl instituto laboratorijose nuolat tiriami vairiai apvitinti bandiniai tais metodais, kuri neturi partneriai. Eksperimentas patrauk pasaulio visuomens dmes. Lietuvos mokslininkai jau bendradarbiauja iuose eksperimentuose tiesiogiai ar per partnerius. Bt labai gerai, jei Lietuvos indlis tuos darbus bt enklus. Per daugel met Vilniaus universitete sukurtos aparatros nedaryt gdos n vienai pasaulio laboratorijai. Taiau viskas sensta, mediagos brangsta ir mokslininkams reikia nertis i kailio, kad tie prietaisai neprarast savo lygio. iuo poiriu valstybs politika nra visikai teisinga, nes tokio lygio darbams skiriama parama yra daug maesn nei gauna kit su CERNu bendradarbiaujani ali mokslininkai. Nortume, kad ms valdia bt pratinama, jog pagrindinis Lietuvos mokslo siekis bti lygiaveriu ar net nepamainomu partneriu tarptautinje erdvje.

4


Pastaraisiais deimtmeiais pasaulyje padidjo susidomjimas ms planetos ems reikalais. Tai ir nuo seno ms gyvybingum palaikantys jos itekliai (oras, vanduo, mikai, metalai, ikastinis kuras ir t.t.), ir paslaptingas sugebjimas daugiau nei pus milijardo met ilaikyti jautriai gyvybei palankias egzistavimo slygas, ir kartkartmis keliami grsmingi pavojai (ems drebjimai, ugnikalni verimasis, uragan siautjimas, itis krat apledjimai bei nuledjimai ir kt.).

Grenlandijos eskizai

Nusimetanti ledo arvusHabil. dr. Valentinas BALTRNAS, dr. Bronislavas KARMAZAUNESCO ir IUGS iniciatyva Jungtins Tautos 2007, 2008 ir 2009 metus paskelb tarptautiniais planetos ems metais, kviesdami atidiau pavelgti ms planetos globalias, regionines ir vietines problemas, atkreipti dmes jos ribotas galimybes itverti vis didjant technogenin spaudim, kurio neigiamus padarinius jau jauiame per daugelio itekli stygi, prastjani aplinkos kokyb, netiktus klimato pokyius. Prasidjusio klimato atilimo poymius bene akivaizdiausiai matome planetos iauriniuose regionuose, kur em bando nusimesti daug tkstantmei neiotus ledo arvus. Lietuvos mokslininkai taip pat stengiasi sijungti i problem tyrimus. Geologijos ir geografijos institutas kartu su Vilniaus pedagoginiu universitetu jau antri metai darbuojasi pagal Lietuvos valstybinio mokslo ir studij fondo remiam projekt Klimato kaitos atspindys paskutiniojo ledynmeio-tarpledynmeio ciklo nuosdose (PALEOKLIMATAS). io projekto tyrim tikslas gauti nauj mokslo ini apie paskutiniojo tarpledynmeio, ledynmeio ir poledynmeio klimato bei ekosistem regionins kaitos dsningumus, kuri supratimas reikalingas dabartinio klimato ir ekosistem pokyi prognozei. Na, o norint skmingai iifruoti paleogeografin informacij buvusiame ledynmetyje suklostytose nuogulose, neproal isamiau susipainti su toki nuosd klostym procesais dabartini kontinentini ledyn aplinkoje. Tad tyrinjimo kelias antr kart vl nuved prie tolimo2 pav. Ne taip seniai ir iame slnyje tsota sios Grenlandijos ledyn, ku- besitraukianio ledyno rie labai panas kadaise dengusius iaurin Europos dal. Pirmoatsitraukimo aplinkybes; 3 netoli ledyno sios ekspedicijos pamokos jau buvo ap(periglacialinje zonoje) vykstantys alio tartos MG puslapiuose (2006 m. Nr. 11). sukeliami (kriogeniniai), vjo pustymo Antrosios ekspedicijos metu (2007 m.) (eoliniai), durpjimo ir kiti procesai. buvo pasinaudota pirmosios patirtimi tyKadangi ledynas danai bna prisirinjant nuo didiojo Grenlandijos ledyliejs prie pakratini morenini gbri ninio skydo vakar link nutsus Russello ar skalaujamas prieledynini eer, atrasti ledyn, taip pat alia tnant Levereio lejo apatins (bazalins) dalies atodang dyn (1 pav.). Kelionje, be io rainio aunra lengva. O ir tos paios kartais pavotori, dalyvavo Algimantas esnuleviius, jingos dl nuo ledyno paviriaus riedanVaidotas Kazakauskas, Vaida eirien ir i uolien luist ar papdje kriokianPetras inknas. kart i vandens sraut. O jau prijus prie toekspedicija buvo pradta kios atodangos laukia kelios valandos rugpjio pabaigoje, kai sunkaus darbo: tamsoko moreningo lepoliarin diena jau pasibaido prikapojimas (iki 10 kg) nuotrupins gusi, naktimis spsteli almediagos kiekiui nustatyti, lede alusi tukas ir gerokai sumaja uolienos nuotrup ilgj ai krypties ir nuo ledyno plstanio polinkio matavimas (50 vnt.) ledyno dinatirpsmo vandens. Todl ir mikai apibdinti, taip pat paios atodankai kur ledynus juosianios gos apraymas, fotografavimas, filmaviplaios ups pasidaro permas ir kt. (3 pav.). Bazalinio ledo nuotrupibrendamos (2 pav.). Kelions mediagos tyrimas parod, kad jos ns dalyvius domino trys kiekis (3080 proc.), granulometrin strukproblem grups: 1 ledytra ir nuotrup orientacija yra susij su no slinkimo dinamika ir jo plastiku ledyno judjimu. Toks judjimas apatinje dalyje susidaranmanomas esant dideliam ledyno storiui ir tis bazalinis ledas (angl. slgiui apatinje (bazalinje) dalyje. Ties basal ice), kuris itirps paledyninio skydo pakraiu, sumajus stolieka morenins mediagos riui iki 600400 m, plastikas judjimas pasluoksn; 2 ledyno pakrasikeiia jau kieto ledo ploki slinkim. tyje susidaranios reljefo Dl horizontalaus spaudimo ios ledo formos, liudijanios ledyno plokts, primenanios vynus, juda neMokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 10

1 pav. Tyrim vietos Grenlandijoje emlapis

5

vienodu greiiu, danai priekinmis dalimis ikildamos auktyn ir duodamos pradi susidarantiems pakratiniams moreniniams gbriams (4 pav.). Ne toks nuobodus buvo ledyno pakratyje ir paviriuje susidarani reljefo form tyrimas. Tai palankiomis slygomis susidar ilgi pakratiniai kalvagbriai, siekiantys iki keli deimi metr aukio, paprastai ymintys ilgesn ar trumpesn

5 pav. Yra viet, kur matyti ledynini darini didel genetin vairov

3 pav. Taip atrodo ledyno pade esantis nuotrupins mediagos prisotintas bazalinis ledas

4 pav. Stati ledo siena ties Russello ledyno pakraiu

besitraukianio ledyno stabteljim (5, 6, 7 pav.). Ledynui atsitraukus toliau nuo tokio kalvagbrio, gauss tirpsmo vandenys koncentruojasi, danai keiia krypt, nuplauna anksiau ledyno paliktus kalvagbrius ar j dalis. Btent Lietuvos paviriuje, ypa auktumose, danai matomi tokie ledyn palikti morenini kalvagbri fragmentai, kuriuos emlapyje sujungus linijomis galima atkurti buvusi ledyn platakas ir lieuvius. Danai ms krato auktumose matome dideles kalv grupes (masyvus), kuri atitikmenis regjome tarp dviej ledyn didiojo ledyninio skydo pakratyje. ia jau vyrauja vairi form morenins kalvos, besiformuojanios nejudanio (negyvo) ledo paviriuje. Nuo kalv paviriaus nu-

slinkusi nuotrupins (morenins) mediagos danga atidengia j viduje dar tebesant led. Taigi dar daug met prabgs, kol itirps palaidotas ledas. is glaciokarsto reikinys gerokai susmulkins kalvas, atvers daugyb glaciokarstini daub ir eerli. Btent taip prie 1710 tkstani met buvo ir Lietuvoje. doms ir sudtingi reikiniai vyksta netoli ledyno, vadinamojoje periglacialinje zonoje. I puresni nuogul sudarytame grunte atsirad smulks plyiai dl juos upildiusio vandens ir alio pleiasi, gilja, sudaro besijungianias poligonines sistemas. Tokius kriogeninius pleitus danai matome vairiuose karjeruose Lietuvoje, ypa Medinink auktumoje ir Eiiki plynauktje, kurios daug tkstan-

i met kentjo paskutiniojo ledyno kaimynyst. Nustebino Grenlandijos ledyn paonje siauiantys stiprs vjai, pastaraisiais metais ipustantys vietini kalneli dirvoemio ir augalijos dang. I tirpsmo vandens suklostyt smlio ir vyro nuosd ipustomas smulkus ir smulkutis smlis, kuris ia pat netoliese perklostomas nedidelius smlio kauburius ar net kopas. O iek tiek toliau nuo ledyno, kur ups klosto smulkesn mediag, dienojus, kai saul gerokai idiovina pakrani, seklum ir sal sml, staiga pakils smarkus vjas pakelia debesis dulki, kurios jau nusda gilij fiord vandenis. Kad ir kokios atiaurios klimato slygos Grenlandijoje, taiau neilgo vasaros sezono metu, ypa poliarins dienos saulkaitoje, suvejo tundrin augalija, umusi palapusias ir pelktas dubumas, eerli ir upeli pakrantes, kaln laitus. Tai geros ganyklos danai iose vietose pasitaikantiems avijauiams ir elniams. Taiau neapsieita ir be netiktum. Vis pirma tai didelio prieledyninio Virutiniojo Russello eero staigus ir katastrofikas itekjimas (8 pav.). Tai atsitiko paskutin rugpjio nakt, per kuri tirpsmo vandens perpildytas eeras kilsterjo iek tiek u vanden lengvesn ledyno krat. Atsiradusiu poledyniniu tuneliu, o toliau ir i viraus matomu kanjonu vanduo igurgjo emutiniojo Russello eero bei plataus slnio link. Beveik pusimio metr

6


6 pav. Ledyno paliktas moreninis kalvagbris, koki Lietuvoje labai gausu 7 pav. Ledyno pavirius ne toks jau lygus

gylio eero staigus itekjimas kartu ine daugyb ledo gabal (ledokni) iki 2 5 m3 trio. Pastaruosius, tiesa, vis majanius tekjimo kryptimi buvo galima matyti bent keli deimi kilometr atkarpoje, kurios pirmoje pusje ledokniai guljo pamesti 75 m auktyje vir normaliu reimu tekanios ups (9 pav.). Tokiame auktyje pldo prieledyninio eero vanduo. is neprastas katastrofinis reikinys greiiausiai lygintinas su slniu lekiania cunamio banga, neania gausyb dumblo, smlio, vyro, akmen ir ledo luist. domu tai, kad lygiai prie dvideimt met, t.y. 1987 m. liepos mnes, tas pats prieledyninis Virutinysis Russello eeras taip pat yra staiga itekjs. Apskaiiuota, kad itekanio srauto debitas tada galjo siekti 1300 m3/s. Pasirodo, is reikinys nra toks retas, ypa dabartinio klimato atilimo laikotarpiu. Toks staigus prieledynini eer itekjimas ufiksuotas Kanadoje, Aliaskoje, Islandijoje ir kitur. Reikia manyti, kad, ledynams traukiantis i Lietuvos, taip pat bta toki katastrofik prieledynini eer itekjim su visomis griaunaniomis (ardaniomis) pasekmmis. Viskas liudija, kad ms planeta em suilo ir meta savo ledo arvus alin. Neaiku, ar ilgam. Praeityje bta daug dar didesni klimato atilim ir atvsim, bet niekada prie i reikini skatinimo nebuvo prisidjs mogus. O kart, atrodo, kad taip ir yra.

8 pav. Staiga itekjusio Virutiniojo Russello eero likuiai 9 pav. Itekjusio eero bangos palikti ledokniai

Bronislavo KARMAZOS nuotr.Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 10

7

Artras POVILINASLTOK prezidentas Olimpins aidyns Pekine jau tampa istorija. Dauguma pasaulio ali atlet bei vadov nuomone tai buvo geriausiai organizuotos aidyns per vis j istorij. Bravo Kinijai, Bravo Pekinui, taip dauguma dalyvi vertino aidynes. O didiausia padka turt bti skiriama Kinijos monms, kurie labai stengsi, kad aidyns pavykt. Ir jiems tai pavyko. XXIX olimpiados aidyns isiskyr ir stulbinaniais sportinink rezultatais, kitais rekordais. Net 204 nacionaliniai olimpiniai komitetai dalyvavo ioje sporto ventje, 87-i rinktini sportininkai laimjo medalius! Tai rodo, jog vis daugiau valstybi ypating dmes skiria sportinink pasirengimui kovoti dl medali! Smarkiai didja konkurencija. aidynse pasiekti 43 pasaulio ir 132 olimpiniai rekordai (!). Jose tarp 10 500 atlet 45 procentai buvo moter. Olimpini aidyni metu buvo atlikta net 4770 dopingo test... Rekordins ios aidyns buvo ir Lietuvai. Septyniasdeimt vienas 16-kos (!) sporto ak atletas ikovojo teis dalyvauti aidynse. O ir j pasirodymas buvo vienas geriausi, jei ne pats geriausias, per vis nepriklausomos Lietuvos gyvavimo laikotarp. Ikovoti penki medaliai. Du i j sidabro laimjo buriuotoja Gintar Volungeviit ir penkiakovininkas Edvinas Krungolcas. Dar trys bronzos apdovanojimai, kuriuos laimjo Virgilijus Alekna (disko metimas), Andrejus Zadneprovskis (iuolaikin penkiakov) bei Mindaugas Mizgaitis (graik romn imtyns). Tiek medali turjome tik prie atuonerius metus Sidnjuje. Tiesa, ten buvo 2 aukso ir trys bronzos. Vis dlto vertinant tai, kad dar ms sportininkai um septynias

Pekino olimpiados atidarymas

1 lentel Lietuvos olimpins rinktins nari pasiekti rezultatai olimpinse aidynse Pekine ( 1 8 vietos)

Eil. nr. 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23

Vardas, pavard Gintar VOLUNGEVIIT Edvinas KRUNGOLCAS Andrejus ZADNEPROVSKIS Mindaugas MIZGAITIS Virgilijus ALEKNA arnas JASIKEVIIUS Robertas JAVTOKAS Simas JASAITIS Rimantas KAUKNAS Linas KLEIZA Darju LAVRINOVI Kitov LAVRINOVI Mindaugas LUKAUSKIS Jonas MAIULIS Marijonas PETRAVIIUS Marius PREKEVIIUS Ramnas IKAUSKAS Daina GUDZINEVIIT Jaroslavas JAKTO Vilija SEREIKAIT Mindaugas EERSKIS Simona KRUPECKAIT Mindaugas GRIKONIS

Sporto aka buriavimas iuol. penkiakov gr. rom. imtyns lengvoji atletika krepinio rinktin audymas boksas dvirai sp. (tr) gr. rom. imtyns dvirai sp. (tr) irklavimas

Rungtis Lazer Radial

120 kg diskas

75 taik. tran. + 91 kg 3 km persek. iki 96 kg sprintas M1+

Planuota vieta 3-8 3-6 3-6 3-8 1-3 1-3 4-8 3-5 6 - 10 1-8 3-6 8- 16

8


,Uimta vieta 2 2 3 3 3 4 5 5 6 7 8 8 Pasiektas rezultatas 5546 tk. 5524 tk. 67.79

Pekinas. Nors ms tik

,trys milijonai

prizines vietas (48 vietos olimpinse aidynse yra prizins!), Lietuvos atstov pasirodymas buvo spdingas. Aukt ketvirt viet ikovojo vyr krepinio rinktin.

LTOK prezidentas Artras Povilinas su Kinijos vaikais

kaltinti tik slygas, kurias plaukikai turi Lietuvoje... Vertas pagyrimo Ignatas Konovalovas, dvirai grupinse lenktynse ums 29 viet! Garb bti dvirai profesional elito 30-tuke. Apskritai, iose aidynse nusivylimo buvo labai maai. Ne veltui Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus apdovanojo ne tik medalininkus ir j trenerius, bet visus sportininkus, dalyvavusius olimpinse aidynse Pekine.2 lentel Lietuvos olimpins rinktins nari pasiekti rezultatai olimpinse aidynse Pekine (9 16 vietos)

Eil. nr. 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17

Vardas, pavard Edita PUINSKAIT Kstutis NAVICKAS Tomas GADEIKIS Raimundas LABUCKAS Alvydas DUONLA Egidijus BALINAS Jolanta POLIKEVIIT ivil BALINAIT Svetlana PAULIUKAIT Giedrius TITENIS Donata RIMAIT Lina GRINIKAIT Valdemaras VENCKAITIS Laura ASADAUSKAIT Vytautas JANUAITIS Aleksandr KAZAKEVI Sonata MILUAUSKAIT

Sporto aka dvirai sp (pl) badmintonas b / k irklavimas dvirai sp (pl) lengvoji atletika dvirai sp. (tr.) plaukimas iuol.penkiakov lengvoji atletika gr /rom. imtyns iuol.penkiakov plaukimas gr /rom. imtyns lengvoji atletika

Rungtis gr. lenktyns ind. lenktyns vienetai C2 500 m K2 500 m gr. lenktyns maratonas dl tak, ind. l. 100 m krtine 100 m 74 kg 200 m kompl. 100 m nugara 66 kg 20 km. sp./ j.

Uimta vieta 9 23 9 16 10 11 11 11 12; 12 12 13 14 14 15 15 32 15 16

Pasiektas rezultatas

2:29:33 1:00.66 5436 tk. 11.50 (11.33) 5392 tk. 2:00.76 55.65 1:30:26

Pekino olimpiados udarymas

aul Daina Gudzineviit ir boksininkas Jaroslavas Jakto buvo penkti. Dviratinink (trekas) Vilija Sereikait um et viet, imtynininkas Mindaugas Eerskis septint, o Simona Krupeckait (trekas) ir Mindaugas Grikonis (irklavimas) buvo atunti (1 lentel).

Noriu atkreipti dmes, jog ne tik medali skaiiumi, bet ir ikovotomis prizinmis vietomis mes pralenkme kaimynus estus ir latvius. Latviai ikovojo po vien aukso, sidabro ir bronzos medalius; estai po vien aukso ir sidabro, taiau tai ir viskas. N vienos prizins vietos, turiu

omenyje 48 viet, ms kaimynams laimti nepavyko... Dar 17 ms sportinink um 916 vietas (2 lentel). Tai taip pat didelis pasiekimas. I t sportinink noriau iskirti maratoninink ivil Balinait (11 vieta), badmintoninink Kstut Navick (916 vietos), kanojininkus Tom Gadeik ir Raimund Labuck (10 vieta), plaukik Giedri Titen (12 vieta) bei sprinter Lin Grinikait (14 vieta). Septyniolikt ir emesnes vietas um 31 atletas. Taiau ar galime priekaitauti (jei toks odis priimtinas), pvz., Eglei Balinaitei, 800 metr bgime umusiai 22 viet, arba Rasai Troup, 3000 m klitiniame bgime likusiai 19-oje pozicijoje? Kai matai, kai Edvinas Dautartas 200 m plaukime krtine pagerina vien seniausi Lietuvos rekord, bet lieka 31-as, galima

Labai auktai Lietuvos sportinink pasiekimus vertino ir sveikinimo laikus atsiunt Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentas akas Rogas (Jacques Rogge) ir TOK Garbs prezidentas Chuanas Antonijus Samaranas (Ch.A.Samaranch). Taigi olimpins aidyns Pekine, kaip minjau, jau tampa istorija. Labai graia ne tik tarptautinio olimpinio sjdio, bet ir Lietuvos sporto! Ne u kaln 2012 metai. Ar pavyks Londonui pakartoti Pekino triumf? Pamatysime po ketveri met. Organizatoriams Didiojoje Britanijoje kartel pakelta labai auktai. Tokiame paiame auktyje kartel pakelta ir Lietuvos olimpinei rinktinei. Taiau a tikiu, jog tiek organizatoriai, tiek ms alies sportininkai j skmingai veiks. To ir linkiu mums visiems.Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 10

9

Milda NAUJOKAITVyriausioji specialist usienio ryiams Lietuvos valstybinis mokslo ir studij fondas

Apie moksl ir kuklumtuojamas jo tstinumas ir tolesn pltra. I pirmo vilgsnio atrodo, kad 2005 m. patvirtinta Mokslo ir technologij populiarinimo Lietuvoje strategija dar nedav apiuopiam rezultat. Vargu ar daug atsirast moni, galini nurodyti nors vien svarb i met Lietuvos mokslinink pasiekim arba inani apie Lietuvos mokslinink organizuojamus renginius visuomenei. Taip yra ne dl to, kad Lietuvoje nieko nevyksta, bet todl, kad vis dar silpnos mokslo populiarinimo tradicijos. Mokslininkai danai neturi reikiam gdi, laiko, o galbt kartais pristinga ir noro usiimti mokslo populiarinimo veikla. Jiems aktualiau publikuoti straipsnius moksliniuose urnaluose ir taip kaupti takus u publikacijas. Tokie urnalai yra beveik neprieinami eiliniam mogui, o sudtinga akademin kalba apsunkina informacijos suvokim. Tuo tarpu universitetai ar tyrim institutai neturi profesionali ryi su visuomene atstov, kurie rpintsi, kaip parduoti mokslo laimjimus verslui ar sudominti visuomen tyrimais bei j rezultatais. Isivysiusiose alyse verslininkai investuoja mokslinius tyrimus daugiau nei valstyb, o Lietuvoje yra prieingai. Remiantis Eurostato duomenimis, 2003 2005 m. Lietuvos verslininkai buvo tarp maiausiai investuojani moksl Europoje. 2005 m. verslo investicijos tyrimus ir pltr tesudar 0,16 proc. BVP kas l, m Lietuvai trei viet nuo galo (emiau tik Kipras ir Bulgarija). Informacijos sklaida taip pat nra efektyvi. Mokslo aktualijomis sunku patraukti tradicins iniasklaidos dmes, nes susidu-

Liepos viduryje Europos mokslo fondas (EMF) Barselonoje sureng seminar ryi specialistams apie mokslo komunikacij. Lietuvos valstybinis mokslo ir studij fondas (LVMSF) yra vienas i 77 EMF organizacij nari, kas suteik galimyb dalyvauti iame gerai organizuotame renginyje. Nors LVMSF kompetencijai mokslo populiarinimas ir nra priskirtas, bet is seminaras kvp mane atidiau patyrinti i srit. Kad i problema yra aktuali ir Lietuvos mokslininkams, galima suprasti i i vasar surengtos stovyklos Mokslo populiarinimo aktyvas 2008. Nurodydama mokslo populiarinimo sunkumus ir pateikdama kelet gerosios praktikos pavyzdi, tikiuosi paskatinti ir atnaujinti diskusijas apie i kiek apleist mokslo srit. Populiarinti moksl yra svarbu dl keli prieasi. Pirmiausia, tai yra vienas i efektyviausi bd pateisinti mokslo finansavimui skiriamas las mokesi moktojai suino, kam naudojami j pinigai. Labai svarbi informacin funkcija: mokslo tikslas yra tarnauti mogui, padti suvokti j supant pasaul. Jei apie mokslo rezultatus visuomen nesuino, galima sakyti, kad jie yra beveriai. Treia prieastis, dl ko btina populiarinti moksl tai yra vienas i bd pritraukti investicijas. Galiausiai, sudominus mokslu jaunim, garan-

riama su nelengvu udaviniu, kaip suprantamai ir domiai pateikti sudting informacij. Kita vertus, neinaudojamos plaios informacijos sklaidos galimybs, kurias atveria besipltojanios technologijos ir naujos komunikacijos priemons. Tai ypa akivaizdu platinant informacij apie renginius. Pavyzdiui, jeigu a aktyviai nesidomiu astronomija, vargu ar galjau atsitiktinai suinoti apie rugsj Molt astronomijos observatorijoje vykusi Europos tyrjo nakt, nors su malonumu biau ten nuvaiavusi. Diugu, kad iaugo populiarij mokslo urnal skaiius dabar j turime net tris. Tikriausiai tai yra visai nemaai tokiai nedidelei aliai, taiau visi ie urnalai yra skirti suaugusiam skaitytojui. Lietuvoje neleidiamas n vienas populiariojo mokslo urnalas vaikams ar paaugliams. Palyginimui: Turkijos mokslo ir technologijos tarybos leidiamas urnalas paaugliams yra perkamiausias leidinys alyje. Silydami j u daugeliui prieinam kain urnalo leidjai negauna pelno, utat galima tiktis, kad iaugs nauja, mokslu besidominti karta. Usukus knygynus ak patraukia vairi enciklopedij ir inyn gausa. Knyg pagal savo pomgius isirinks tiek vaikas, tiek suaugs, taiau tai nra pigus malonumas. vedai surado alternatyv: jie leidia kienines knygas, skirtas tam tikrai mokslo problemai nagrinti. Tos nebrangios knygels yra pardavinjamos spaudos kioskuose ir kitose strateginse vietose, pvz., stotyse. inoma, tokios knygos negalima prilyginti spalvingai enciklopedijai, taiau ji praskaidrina ilgas kelions valandas traukinyje ar autobuse ir ipleia akirat. Kaip jau minjau, ypa svarbu populiarinti moksl tarp jaunimo. Vienas i efektyviausi bd tai daryti yra organizuoti vasaros stovyklas ar mokyklas, kuriose vaikai galt susipainti su mokslininkais, j darbo priemonmis ir ypatumais, patys atlikti bandymus. Pagiriamojo odio nusipelno Lietuvos jaunj mokslinink sjun-

Seminaro dalyviai

10


ga, organizuojanti moksleivi ekskursijas mokslo staigas, vasaros mokyklas. Vis dlto ir j veiklai trksta informacijos. inuts apie i vasar organizuot stovykl LJMS Vasara neradau net organizacijos tinklalapyje ir tikriausiai biau dar ilgai iekojusi, jei ne pai rengj atsista nuoroda. Galbt ir kitos organizacijos vykdo panai veikl, taiau dl informacijos stokos labai sunku vertinti jos mast. Kaip teigiam mokslo populiarinimo pavyzd reikt paminti Lietuvi kalbos instituto ir Ivolgamus bendr projekt mokomj aidim Kieti rieutliai. Bandomoji versija susilauk teigiam interneto komentatori vertinim, o pirmoji io aidimo dalis buvo pristatyta i met pradioje. Nepaisant visko, abejoju io projekto skme: kompaktin ploktel su aidimu galima sigyti tik paiame institute. Kad ir koks domus man atrodyt is aidimas, nevaiuoiau i Klaipdos Vilni tik tam, kad galiau j nusipirkti. Na, ir pabaigai apie trkumus. EMF seminaras vyko spdingame Cosmo Caxia mokslo muziejuje. T pusvaland, kuris pasibaigus seminarui liko susipainti su ekspozicija, i eilui autor praleido stebdama vytuokl, kuri demonstruoja ems sukimsi apie savo a, vaikiodama po dirbtines Amazons diungles ir stebdama j gyvnij, spaudindama vairius mygtukus ir laukdama, kas vyks, klausydamasi, kaip skamba vairios pasaulio tarms. Laikas tikrai neprailgo. Keista, kad iki iol niekas rimtai nesvarst mokslo muziejaus reikalingumo Lietuvoje. Tokie muziejai yra populiars visame pasaulyje ir pritraukia daugyb lankytoj. Juk viena yra kako mokytis i knyg, o visai kas kita savo akimis ivysti plazmos rutul, pamatyti, kaip fizikos dsniai veikia praktikoje, ar i vidaus pavelgti savo kn. Toks muziejus bt vienas i efektyviausi bd mokslu sudominti vaikus, o juk nuo j priklauso, ar ateityje daugiau savo mokslinink matysime tarp pasaulio mokslo elito. Mokslas ir kuklumas nra geras derinys. Kad ir kokius nuostabius projektus gyvendintume, patrauklius produktus kurtume ar domius renginius organizuotume, jie nebus skmingi, jei mons negaus informacijos. Jei darote kak domaus nebijokite apie tai praneti garsiai ir plaiai, nes netgi tokiu atveju ilieka didiul tikimyb, kad i informacija nusks milinikame i dien informacijos sraute. Redakcijos prieraas. Mokslo ir gyvenimo urnalo 2007 m. Nr.3 Lietuvos MA n.k. J.V.Vaitkaus str. Mokslo muziejus raoma apie pasaulio mokslo muziejus ir keliama Lietuvos nacionalinio mokslo muziejaus krimo idja.

Pasmonines smegen struktras pirmieji pradjo tirti vokiei fiziologai 1860 metais. mogaus pasmons tyrim pradininkas Vienos neurologas ir psichiatras Zigmundas Froidas (Sigmund Freud), kuris skelb, kad mogaus gyvenime pasmons sritys yra labai reikmingos. Vliau Froido mokslo sekjai (froidistai) teig, kad pasmon atliekanti net 90 proc. darbo mogui smoningai veikiant, galvojant, jauiant, garantuoja mogaus gyvyb.

Prof. habil. dr. Aldona JOCEVIIEN

Pasmon:

biomedicininiai pagrindaiTaiau Froidas atliko savo tyrimus prie 100 met. K tuo metu galjo pasilyti neurofiziologai? Froidas pasmons raidos fazes vardijo: oralin, kai kdikis lpomis pajunta motinos krt, analin, kai pats pajunta poreik atsissti ant puoduko, bei vliau vyraujanti genitalin faz. Dabar visa tai atrodo naivu. Pasmonei tirti slygos atsirado tik 1950 m., kai stereotaksiniu bdu galima buvo tiksliai pasiekti t pasmons tak, kur reikia tirti. Magnetinio rezonanso funkciniu bdu galima pastebti, kas vyksta galvos smegenyse psichologinio arba net ir psichosocialinio eksperimento atveju. Ypa svarbs pasmons tyrimui buvo 19751977 metai. Mokslininkams Shally ir Quillemin buvo suteikta Nobelio premija (1977 m.) u tai, kad jie svarbiausiame vegetacins nerv sistemos centre pogumburyje (hipotalame) atrado neuronus, kurie gamina hormonus aktyvinant neuropeptid (NP) liberin, ir neuronus, kurie gamina hormonus slopinant neuropeptid (NP) statin. Be to, nustatyta, kad ie aktyvinantys ir slopinantys neuropeptidai liberinas ir statinas veikia per vertikalij a cheminiu bdu: pogumburis (hipotalamas) smegen priedlio hormonas endokrinins liaukos hormonas. Dar anksiau, 1975 m., beveik tuo paiu metu daugelyje pasaulio mokslini laboratorij buvo nustatyta, kad mogaus organizmas gamina morfin panaius NP (nuskausmina, gerina nuotaik ir savijaut): smegenyse endorfinas, periferini skausmo nerv galnse enkefalinas. iuo metu jau iaikinta apie 200 skirting neurotransmiteri (NT) bei neuropeptid (NP). Apie 60 j dalyvaujaMokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 10

Teiginys, kad pasmon atliekanti net 90 proc. darbo mogui smoningai veikiant, nra i pirto lautas dydis. Tiriant mogaus psichomotorin reakcij (tai daroma vairuotojams), davus komand paspausti pirtu prietaiso mygtuk, praeina net 10 000 milisekundi, kol tiriamasis tai atlieka. Reakcij tikrinant funkcinio magnetinio rezonanso bdu (parodo, kur ir kada galvos smegenyse prasideda nervinis impulsas, ties kuriomis jungtimis sustoja, pro kurias praeina), nustatyta, kad nuo motorins ievs iki pat raumen judesio impulsui tekti utenka 9001000 milisekundi. 9/10 laiko (90 proc.) impulsas sklinda pasmone. Ten jungiami poieviniai judesio centrai, dryuotasis knas, smegenls, kurie patvarko raumen tonus, tikslum, koordinacij. Taip pat atveriama pasmons atminties saugykla, pasitikrinama, ar kada nors anksiau toks judesys jau buvo atliktas ir koks geriausias veiklos variantas yra ufiksuotas ilgalaikje atmintyje. Taip pat jungiamos pasmons emocij smegenys (limbin sistema), atsiranda judesio motyvacija. Teigiama emocija tiriamajam padeda greiiau ir tiksliau atlikti veiksm. Po atlikto veiksmo kiekvieno asmens emocins smegenys vertina atlikt darb emociniu atvilgiu. Kyla diaugsmas, kai veikla pavyksta, ir nusiminimas, kai nepavyksta arba ne visai pavyksta. Be to, visai iai motorinei veiklai simpatinis segmento centras tiekia energij. Froidistins srovs atstovai medicinoje itobulino psichoanalizs tyrimo metod. O tai savo ruotu padjo tobulinti psichoterapijos moksl. Dabar i tyrim praktins naudos neigti negali niekas.

11

pasmons pogumburio bei limbins sistemos veikloje, apie 40 maosiose smegenyse (virkinimo organuose). Pastarieji padeda simpatiniams ir parasimpatiniams nervams vykdyti maisto virkinim, j maio, stumia, kiti skatina virkinimo ferment isiskyrim, kraujagysli isipltim virkinimo organuose bei maisto siurbim. Apie pus (20) NP kurie pagaminami , maosiose smegenyse, nustatyti ir galvos smegenyse. Virkinimo organuose gastrinas, sekretinas padeda maist virkinti, galvos smegen limbinje sistemoje priklauso neuron grandinei, kuri reguliuoja maitinimosi instinkt (var). Kitas NP cholecistokininas skatina i kepen bei kasos iskirti virkinimo fermentus. Galvos smegenyse cholecistokininas normalizuoja psichik sergantiesiems neuroze, izofrenija. Jo veikimas prilygsta aminazinui. Be to, jis slopina apetit. Tad tikt nutukimui gydyti. Taiau jo gamyba iuo metu per brangi. Naudojamas tik moksliniam darbui. Naujosios ievs (proto, smons) veikloje NT dalyvauja palyginti nedaug. Tai acetilcholinas, isiskiris visose jungtyse laid, kurie ieina i naujosios ievs arba j ateina. Noradrenalinas (NA), kur pa-

sergama Parkinsono liga). Sergant izofrenija dopaminas slopina padidjus receptori aktyvum ir taip gydo. Serotoninas yra lyg galvos ir nugaros smegen ekonomas. Priiri, kad kiekvienas galvos smegen veiksmas bt vykdomas be ilaidavimo, panaudojant minimal energijos kiek. Jo stoka sukelia depresij. Glutamato galvos smegenyse nustatoma apie 70 proc. vis NT ir NP Tai svar. biausias smegen lsteles aktyvinantis (o epilepsijos atveju netgi pernelyg aktyvinantis) neurotransmiteris. Jam prieingai veikiantis, slopinantis, yra gama amino sviesto rgties neurotransmiteris (GABA). Medicinoje labai svarbi vis kno organ kraujotaka. Iki kiekvieno kno organo ateinani arterij lydi simpatinis nervas. Jis gali kraujagysl sutraukti. Tada tame kno segmente arterijai susiaurjus pagreitja kraujo tekjimas, pakyla arterinis kraujospdis. Simpatinis nervas gali arterij ir atpalaiduoti. Tada arterija isipleia, kraujotaka sultja, arterinis kraujospdis sumaja. Taiau visus organus, taip pat ir smegen audinio lsteles, maitina kapiliarai. Jie neturi lydiniojo simpatinio nervo. Dl to organ kraujotaka valdoma reguliuojaniosiomis media-

2 1

3 4 2 pav. 1 naujoji asociacin jutim iev; 2 skersaruoi raumen naujoji iev; 3 valingo judesio organizavimo naujoji iev; 4 limbin naujoji iev

kapiliarus ipleia vazoaktyvus intestininis peptidas (VIP), kur gamina galvos, nugaros ir maosios smegenys, periferiniai nervai. Tam tikras VIP atsarginis kiekis bna kraujyje. VIP pagausjim visame kne galima sukelti dirbant nesunk fizin darb (kur kas geriau atvirame ore). Padirbti reikia iki atsirandant pirmajam prakaitui. Raumenims ilgiau darbuojantis, kraujyje pagausja noradrenalino (NA). Fizinis darbas mogaus protui teikia budrumo. NA suadina smegen sistem, suaktyvina naujosios ievs smegen lsteles, o VIP ipleia kapiliarus, kuriuos priteka daugiau kraujo. Yra mokslinink, teigiani, kad bronchins astmos prieastis VIP inykimas arba labai rykus sumajimas plauiuose. Dl to gydymui tinka nesunkus fizinis darbas. Viena i inom pasaulio tenisininki serga bronchine astma...

Smegenys nervaiTurime trejas smegenis: galvos, nugaros ir masias. Tarp periferini vegetacini nerv nerv lsteli mazgus. Juose yra 90 bilijon neuron ir (bent galvos smegenyse) 9 kartus daugiau pagalbini glijos lsteli. Svarbiausia smegen ir nerv veikimo vieta yra tarpneuronins jungtys. Neuronai ir glija yra pilkos spalvos. J ilgosios akos baltoji smegen mediaga. I kamienini lsteli vystantis gyvybei, tarp svarbiausi organ (irdies, plaui, virkinimo sistemos bei inkst) kamienini lsteli siterpia iek tiek smegen kamienini lsteli. Virkinimo organuose i smegen kamienini lsteli isivysto maosios smegenys. Toki i smegen kamienini lsteli darini yra irdyje, plauiuose, lapimo pslje bei tutinimosi angoje. Kardiologai i sim-

1 pav. Simpatin ir parasimpatin visceralini organ inervacija

gamina smegen kamieno neuronai, yra ineiojamas iki galvos ir nugaros smegen kiekvienos lstels. Jo daug sunaudojama galvos smegenyse veikiant emocinms smegenims. Kiekvienas mogus i miego pabunda staiga. Tai atlieka vadinamoji smegenis suadinanti sistema, lyg uskland pakelianti auktyn, kai kraujyje bna optimalus NA ir adrenalino kiekis. Jie pagaminami nakties miego metu. Naujojoje ievje dar yra dopamino, kuris dalyvauja valingojo judesio metu, derina raumen tonus (trkstant jo su-

gomis. Prie suskylant kapiliarus arterijos sienelje yra raukas (sfinkteris). J paveikus noradrenalinui, angiotenzinui-2 arba endotelinui, kapiliaruose kraujo tkm sultja, nes raukas uspaudiamas. Taip bna migrenos priepuolio pradioje. Kapiliarus pleia daug vairi mediag, veikiani rauk ir j atpalaiduojani. Taip veikia anglies dioksido (CO2) pagausjimas, arba atsiradusi rgti audini reakcija (pH maesn kaip 7,3), kai audiniuose pritrksta deguonies ir maisto energetini mediag. Taiau labiausiai

12


1

2

1

3 2 3

vyb palaikani, energij teikiani (vegetacins nerv sistemos) papildom blok. Toki darni veikl atlieka mogaus smegenys. Organas, kuris sveria kiek daugiau nei 2 kilogramus, taiau veiklai naudoja penktadal (19 proc.) viso mogaus kraujo.

Skersaruoi raumen veiklos lygisSkersaruoiai raumenys (SR) sudaro beveik 40 proc. viso kno svorio. mogus eina, bga, atlieka valingus judesius. SR dalyvauja ir mogui kalbant, dainuojant. Baleto okja (-jas), sportininkas (-) atlieka sudtingiausius judesius. Umirtama tai, kad skersaruoiai raumenys pasitarnauja dar ir vegetacinei nerv sistemai. Nakt smegen pogumburis (hipotalamas) intensyviausiai gamina maisto mediagas kitos dienos darbui. Per nakt SR pakrauna apie 300400 g glikogeno. I jo kraujyje atsiranda cukrus (gliukoz). Infekcins ligos pradioje bna alkrtis, dl to pakyla kno temperatra, va bent dalis ligos suklj. alkrio metu skersaruoiai raumenys gamina ilum.

4 3 pav. 1 skliautinis vingis jungiasi su limbine sistema; 2 hipokampas; 3 treiasis smegen skilvelis; 4 migdolinis knas (gilumoje)

4 pav. 1 skliautinis vingis; 2 pogumburis (hipotalamas); 3 smegen priedlis (hipofiz)

patini ir parasimpatini, taip pat juntamj neuron sudaryt nerv mazg silo vadinti irdies smegenimis. Taiau tada reikt sakyti ir plaui smegenys, ir lapimo psls (lapinimosi) smegenys, ir tutinimosi smegenys. Endokrininje liaukoje antinksiuose irgi yra toki pai nerv mazg, vadinam antinksi smegenimis. Antinksiai sijungia tik tada, kai organizmui reikia daug noradrenalino ir adrenalino, pvz., labai susijaudinus. Blogai tai, kad, jungus smegenin antinksi iev, padaugja ir kortizolio (antinksi hormono). Be minimalaus (fiziologinio) kortizolio kiekio negali egzistuoti n viena kno lstel, kai kraujyje norma 2550 mg, taiau per didelis kortizolio kiekis slopina udegim (tai taikoma gydant autoimunines ligas). Be to, skatina atsirasti depresij, baimes. Pagal smegen nerv sandar ir atliekam veikl galima iskirti iuos veiklos lygius: 1) naujosios ievs (proto, smons, intelekto); 2) skersaruoi raumen; 3) atminties, dmesio, apmokymo; 4) emocij, socialinio elgesio; 5) vegetacin (vegetacins nerv sistemos).

Naujosios (smoningosios) ievs veiklos lygisNaujosios ievs (N) veikl nusako protas, intelektas. Tai i ei skirting ri sudarytas didij galvos smegen pusrutuli neuron ir glijos lsteli sluoksnis, padengiantis iorin pusrutuli paviri. Jis iraiytas vingiais ir vagomis taip padidinamas naujosios ievs plotas. Smilkinins ir kaktins srities vidiniame paviriuje yra 34 sluoksni senoji iev. Ji priklauso limbinei sistemai emocij smegenims. N veikiant mogus atpasta aplin-

k ir kit mog, mokosi, msto, jauia, atlieka sudtingiausi motorin veikl. Taip pat kalba, rao, skaito, skaiiuoja, supranta kito kalb, rat, gest, kuria naujas idjas. Taiau beveik tredal paros valand N ilsisi, miega. Visa tai leidia N prilyginti kompiuterio veiklai. Bet kompiuter sukr mogus. Kompiuteris sugeba greitai vertinti jo atmint suvestus duomenis, pateikti optimal vertinim. Taip greiiau sprendiamos mokslins, socialins, ekonomins, finansins ir kitos mogaus gyvenimo problemos. Taiau kompiuteris veikia tik prijungtas prie elektros energijos altinio. Be jo kompiuteris tra nereikalinga d. Energijai pagaminti mogaus organizme yra didiulis priedas. Tai vis krtins lst ir pilvo srit uimantys vidaus organai, kurie, tarpusavyje darniai veikdami (HOMEOSTAZ), i vandens, oro (deguonies) bei suvalgyto maisto pagamina energij: greitam naudojimui gliukoz (cukr), energijos atsargas (riebalus) ir baltymus vairioms reguliuojaniosioms mediagoms susintetinti. Kdikiui, vaikui augti baltym reikia kur kas daugiau. Tai organ statybin mediaga. Smegenims, antinksiams bei lytinms liaukoms augant dar reikalingi ir riebalai (cholesterolis, vadinamas geruoju). Kompiuteris (prastinis) neatlieka judesi, kuriuos atlieka mogus savo galnmis, veidu, visu knu. Tai skersaruoi raumen veikla. Roboto veikla kol kas dar labai netobula palyginti su mogaus. Kompiuteris nemoka atjausti kito mogaus, nesidiaugia, nelidi. Kompiuteriui nereikia gyventi visuomenje, t.y. jis nesprendia socialini, ekonomini ir kitoki problem. Taigi kompiuteris neturi reguliuojaniosios skersaruoi raumen sistemos, emocij, apmokymo, dmesio, atminties, socialins elgsenos ir gy-

Gumburas skirsto ateinani informacij smonei ir pasmoneiSmegen kamienui pereinant didiuosius pusrutulius apaioje yra GUMBURAS ir dar maesni greta jo neuron branduoliai, vykdantys t pai veikl. gumbur laidais ateina informacija i vis kno paviriaus jutikli. Odos, raumen, poji organ informacij gumburas perduoda specifiniams jutikliams N srityje. Atsiranda suvokimas. N, vertindama vis jutikli informacij, atpasta daiktus, aplink, mog. Vidaus organ bei kraujagysli jutikli informacija N nepatenka. Paiam mogui dl to nereikia rpintis, kada ir kiek padidinti ar sumainti arterin kraujospd. Vidaus organ ir kraujagysli informacija perduodama vegetaciniams centrams hierarchine tvarka. I pradi simpatins ir parasimpatins nerv sistemos mazgus, esanius tarp organ. Toliau nugaros smegen segment, smegen kamien ir aukiausij centr pogumbur. Vidaus organai ir kraujagysls reguliuojamos savireguliaciniu (nepriklausaniu smonei) grtamojo ryio refleksu. Mat, pakeitus funkcij dar kart ar net kelis kartus, yra tikrinama ir koreguojama. Pastovi vidaus organ ir kraujagysli veikl palaiko taip pat neurotransmiteriai ir neuropeptidai. iev i vidaus organ ir kraujagysli patenka tik vidaus organ ir kraujagysli skausmo jutikli informacija. Bus daugiauMokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 10

13

Romualdui MAIULAIIUI i met spalis ypatingas: 24-j jis paymi eiasdeimtj gimtadien.

Ne tik ms alyje, bet ir toli u jos rib inomas statybini mediag specialistas ir tyrjas profesorius habilituotas daktaras Romualdas Maiulaitis emaitis. Sidabro medaliu baig Tirkli vidurin mokykl ir Vilniaus universitete pasirinko chemijos studijas. Stropiai moksi, dainavo universiteto dain ir oki ansamblyje. ia sutiko ir bsimj mon Aldo-

Mokslininko laboratorijoje kreip Ramun urauskien daktaro disertacijoje Sukepusioji statybin keramika, pagaminta i hidrorutini lengvai lydi moli su priedais. Didel dal darbo ji skyr atliek panaudojimui. Ir rod, kad sukepusisias apdailos plytas ar net grindinio elementus galima gaminti i hidrorutini lengvai lydi moli miini su sukepim skatinaniais priedais, taip pat ir vairiais katalizatoriais. Jei Maeiki naf-

Profesori jubiliejinio gimtadienio ivakarse kalbino urnalistas Julius Norkeviius Kuo simintini, reikmingi prabg metai? Ne taip paprasta atsakyti klausim, kai reikia labai glaustai apvelgti beveik keturiasdeimties met intensyvaus darbo tarpsn. Kiekvieni metai paliko enklius pdsakus. Bet neslpsiu, kad simintiniausi buvo 2007-ieji, kai dukt Elena skmingai apgyn matematikos moksl daktaro disertacij. is vykis ms eimai suteik tikrai daug diaugsmo. Ne vienus metus dukra mus diugino akademinio irklavimo laimjimais, bet mokslo daktaro vardas juos gerokai nustelb. Gerai pastebjote, kad nebgiojau per darbovietes. Nekaitaliojau ir savo kasdiens mokslins veiklos tematikos. Baigdamas universitet, gijau stambiamolekulini jungini chemiko specialyb. Vis laik dirbu su statybinmis mediagomis, kuri tyrimui reikalingos ir isamios chemijos inios. Gal ir nekuklu, bet klausimas skatina pasakyti, kad esu ei monografij autorius. Kartu su katedros kolegomis esame pareng ir ileid 12 mokomj, metodini ir informacini leidini. Taip pat diegti 15 normatyvini dokument ir standart, esu 16 iradim ir patento bendraautoris. Mokslinio tyrimo darbo rezultatai pateikti daugiau nei 50 ataskait, daugiau nei 160 mokslini publikacij (i j 5 ISI WOS ir 7 ISI Proceeding), apsvarstyti ir aprobuoti daugiau nei 40 respublikini ir tarptautini mokslini konferencij ir seminar. Pirmieji tyrim rezultatai i polimer metalizacijos srities apibendrinti kartu su doc. dr. J.Kapaiauskiene ir publikuoti 1973 m. Taline. Manau, pateiktieji skaiiai rodo, kad gyvenau prasmingai. Jei sveikata nelubuos, esu sitikins, kad ir toliau neltinsiu veiklos temp. 1980 m. apgynte kandidatin (dabar daktaro) disertacij Keramini apdailos plyt eksploatacinio atsparumo aliui modeliuotose eksploatacijos slygose tyrimas ir metod jam vertinti paruoimas. Pavadinimas sako,

kad is darbas turjo praktins reikms, siklausius tyrimo rezultatus, pateiktas rekomendacijas, ko gero, kito, gerjo keramini apdailos plyt kokyb ir gamybos technologija. Tai tik pradia, kaip ir kuria kryptimi vykdte tolesn savo mokslin veikl? Pradtus tyrimus tsiau ir gal po gero deimtmeio statybini mediag praktikams, akademinei visuomenei pateikiau reikming tyrim rezultatais pagrst monografij Fasadins keramikos atsparumas aliui ir ilgaamikumas. Knyga ileista lietuvi, angl ir vokiei kalbomis. Met prireik, kol j papildiau naujais tyrim rezultatais, ir beveik trigubai didesns apimties tokio pat pavadinimo pasirod monografija rus kalba. Tiesa, prie tai parengiau technikos moksl daktaro (dabar habilituoto moksl daktaro) disertacij, kurioje idsiau sien keramikos gamini eksploatacinio atsparumo aliui ir ilgaamikumo prognozavimo pagrindus. Kitaip sakant, solidiai isakiau vertingas rekomendacijas statybini mediag gamintojams. Daugelis gana skmingai gyvendintos praktikoje. Pastaruoju metu vis garsiau pradta kalbti apie gamybines atliekas, kurios neigiamai veikia ms gamt, or ir apskritai aplink, kelia rpesi gamybos vadovams. Juolab kad Lietuva sipareigojo vykdyti visus Europos Sjungos direktyv reikalavimus atliekoms tvarkyti. O jie gana grieti. Ir atliek nemaai susikaupia. Tai gal ir Js mokslininko vilgsn nukreipte ms visuomenei nepaprastai aktual klausim ir iekote atsakymo, kaip j isprsti. Nesu abejingas ir siekiu gryninti, varinti ms aplink. Kaip gamyboje panaudoti pramonines atliekas, sprendiu savo pagrindins temos kontekste. klausim mano paskatinti gilinasi pagrindini ir magistrantros studij absolventai, raydami baigiamuosius darbus. Ypa verting patarim, pasilym statybini mediag gamintojai gauna i mano doktorant. Jau devyni j tapo mokslo daktarais. Ir beveik puss j disertacijos tema buvo gamybos atliek naudojimas statybini mediag gamyboje. Bene pirmoji klausim dmes at-

ta dirba visu pajgumu, tai per metus vien ia susikaupia daugiau kaip 100 ton naftos produkt gamybos procese panaudot vairi katalizatori. Hidrorutiniai moliai vieni buvo netinkami geros kokybs gaminiams. Matematiniais metodais optimizuotos formavimo masi sudtys, i kuri manoma pagaminti sukepusios statybins keramikos gaminius. Moksliniais tyrimais, eksperimentais jaunoji mokslinink rod, kad panaudoti katalizatoriai, kiti sukepim skatinantys prie-

14


gamybos aktualijosdai gerina keramikos gamini savybes. Beje, katalizatoriaus atliekos anksiau nenaudotos keramikos gamini gamybai. ios technogenins aliavos bt perdirbamos, nesukeliant antrinio gamtos uterimo pavojaus. Pradtus tyrimus jaunoji mokslinink tsia. Prie i darb teko ir man prisidti. Sukauptus rezultatus kartu su doc. dr. Ramune urauskiene apibendrinome monografijoje Mao po-

n. Su ja profesorius susilauk snaus Vincento ir dukros Elenos, kurie jau padovanojo tris vaikaites. Romualdas Maiulaitis pastovus. Dau-

giau kaip per trisdeimt darbo met tik du kartus keit darboviet. Profesin veikl pradjo MA Chemijos ir chemins technologijos institute, vliau pagal paskyrim dirbo

Termoizoliacijos institute, kuris ne kart keit pavadinim. Dabar ilgametis Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybini mediag katedros vedjas. Be pedagogins, mokslins veiklos, jis buvo ir yra vairi organizacij taryb, ms alies bei tarptautini mokslo urnal redkolegij narys, dirbo alies ir tarptautini konferencij rengimo komitetuose.

nes savybes. Gaminiai yra atsparesni gniudymui, poringesni ir turi maesn ilumos laidumo koeficient. Panaudoj ios mokslininks tyrim rezultatus, statybini mediag gamintojai galt gerokai pagerinti gamini kokyb. Kartu sumat rpesi ir sen padang tvarkytojams. Jurgita Malaikien iemet apgyn disertacij Nauji keramini gamini svarbiausi charakteristik ir technologiniMstome apie naujus mokslinius tyrimus: prof. habil. dr. Romualdas Maiulaitis ir dr. Jurgita Malaikien

ringumo statybin keramika i vietini ir technogenini aliav. Taip pat isiaikinome, kad panaudotus katalizatorius galima atnaujinti. Bet is procesas labai brangiai kainuoja, todl gamybininkams jo nerekomenduojame. Ne maiau doms Olgos Kizinievi tyrim rezultatai. Ji nustat, kad susmulkint sen padang priedai, jei jie nevirija 510 proc. visos gaminio mass, gerina plyt, blokeli, grind plyteli, kit keramikos gamini mechanines bei struktri-

parametr reguliavimo metodai. Jaunoji mokslinink, apibendrinusi tyrim rezultatus, padar svarbi ivad, kad, naudojant vietin lengvai lyd ilitin mol, galima gauti poring ir labai atspari aliui keramik. Pagal atsparum aliui ie gaminiai tinkami naudoti agresyviausiomis eksploatacijos slygomis. Ir dar vienas gana svarbus pastebjimas: parinkus geriausias formavimo mass sudtis, diovinimo ir degimo reimus, poring ir atspari aliui keramik galima gaminti ne

tik i vietini aliav, bet ir pramons atliek (skaldels, stiklo duen, pjuven). I toki savybi keramins uks galima gaminti sieninius dirbinius (pusplytes, plytas, blokus), ypa pajrio zonos pastat fasadams mryti. Be to, toki sienini keramini dirbini ilumos laidumo koeficientas bt gana maas. Tiesa, i bendr tyrim rezultatas naujas gaminys registruotas iradimu ir jau gautas patentas. diegus praktik ios jaunos mokslininks ivadas, visuomens akyse gerokai pakilt ir statybini mediag gamintoj, ir statybinink autoritetas. Tai, ko gero, ne vieninteliai bsimj mokslo daktar tyrimai ndienos aktualia tema, kuri imtis Js paskatinate ir nuoirdiai padedate, kad svarbi, reikalinga tema bt igvildenta, apibendrinta bei parengtos mokslins rekomendacijos. Ir kit mano doktorant darbai turi daugiau ar maiau ssaj su atliek naudojimu gamyboje. Trumpai pristaiau paius rykiausius, reikmingiausius. tai jau ketvirtus metus doktorantas Sergejus Gaiduis aikinasi, kaip Kdainiuose susikaupus fosfogips panaudoti kaip riamj mediag. Daug verting patarim statybini mediag gamintojai galt igirsti ir i bebaigianij mokslo daktaro disertacijas. ios krypties tyrimai neatsitiktiniai. Mano paskatinti Statybini mediag katedros mokslininkai, darbuotojai ikl sau tiksl sukurti naujas kompozitines mediagas i vietini aliav ir pramons atliek. Bendra mokslini darb tematika dar labiau subr kolektyv. O kur kas svarbiau, kad saviti mano ir katedros mokslinink, doktorant darbai greit tampa inomi ir pripastami. Vadinasi, gamybininkai praktikai sitikina ms silom tyrim rezultat nauda. Ai u dom, turining pokalb. Kartu Mokslo ir gyvenimo redakcija sveikina Jus, garbus profesoriau, rudens spalvomis padabinto gimtadienio proga, linki geros sveikatos ir visokeriopos skms. Ir tikims, kad ms urnalo skaitytojai dar ne kart skaitys Js domias mintis, pastebjimus ndienos aktualiais klausimais.Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 10

Alekso JAUNIAUS nuotr.

15

Minint mokytojo Rapolo altenio 100-sias gimimo metinesSpalio 11 d. mokytojui Rapolui alteniui bt sukak 100 met. Prie penkerius, vsdamas savo 95-met, ikilus utenikis pasak: Mano 95 met amius XX amiaus veidrodis. Pretenzinga? Ar daug kas, nugyvens tok ami, galt taip pasakyti? Rapolas altenis turjo teis visikai atsakingai taip teigti.tautodailininko Stanislovo Karanausko sukurtas paminkllis. Taip buvo amintas ir A.Baranausko atminimas, susijs su vyskupo jaunystje viesuliu suspindusia Karolina, pirmja moterimi, jusia ms literatr, moterimi, skatinusia jaunuol kurti lietuvikai, adinusia jo tautinius (gal ne vien juos?) jausmus, savimon. O savo darbin veikl Mokytojas yra taip paskirsts: Kai mane klausjai prao suskaiiuoti, kiek kuriai sriiai esu paskyrs met, urnalistikai atkerpu septyniasdeimt, mokytojavimui ir raymui po trisdeimt (Lietuvos inios, 2003 m. spalio 25 d.). Ilgiausiai mokytojavo Utenoje (be jos mokytojauta Kaiiadoryse, Anykiuose) 30 met, i j 2-ojoje vidurinje (dabar pagrindin) 21 metus. Rapolas altenis buvo knygos, rato mogus nuo pat vaikysts skaitymas tapo jo gyvenimo aistra. Ir odio, raomo, sakomo, meistras. odio, tikinamai, jausmingai skambanio per pamokas, susirinkimuose, vairiuose minjimuose, galiausiai prie aminybn ijusiojo duobs. XX a. gyvenimo veidrodis mums (tikriausiai ir daugeliui po ms), 1951 met abiturientams, per jo pamokas atsiskleisdavo pirmiausia visai negirdt ar tik kakur mkteljusi asmenybi, vyki gausa: jo mokymosi met Panevio gimnazijoje ikili filosofo, erudito, raytojo, nuostabaus pedagogo J.Linds-Dobilo figra (tai prie jo kapo 1934 m. R.altenis pasak: Mes savo darbais pastatysime tau paminkl. I ties tas paminklas buvo pastatytas 1990 m. ijusia knyga Tarp dangaus ir ems), dailininkas J.Zikaras, muzikas M.Karka, G.Petkeviait-Bit, vliau studijos Kauno Vytauto Didiojo universitete. V.Krv, Vaigantas, Sruoga, Binkis, Venclova, ne vienas raytojas, kur i uuomin inojom buvus pastam mokytojui. domu buvo suinoti, kad ms Mokytojas, pradjs vokiei literatros studijas, persimet lituanistik. Ar ne i ten ir didiul vokiei literatros meil Gt, ileris? Kokie kvpti, prasmingi pasakojimai, pasvarstymai apie Faust! Taiau lietuvi literatra svarbiausia! Maironis, Baranauskas, Vaigantas, Krv, Vienuolis, Binkis, S.Nris, Mykolaitis-Putinas, net tuomet programose nebuvs Dobilas, juo labiau Jurgis Baltruaitis su savo simbolistine, filosofine lyrika. Ne kain

Kas tame veidrodyje?Boleslavas JAUNIKISTaigi kas tame veidrodyje ir galbt u jo? Gana ryks klevniki (gimtojo Klevn k. Anyki r.) prisiminimai apie 1905 m. revoliucij, net Rapolo vardas berniukui duotas tvui simpatizuojant revoliucionieriui kaimynui Rapolui Rasikui. Vaikas dar nenutuokia, koki garbing gimin jis pataik: jo motina Emilija altenien buvo A.ukausko-Vienuolio sesuo, o ukauskien, jo senel poeto vyskupo Antano Baranausko dukteria. Toji pati senel, kuri, Rapolui mokantis Anyki progimnazijoje ir gyvenant Baranauskukausk sodyboje pas senelius, piktindavosi, kad Anyki ilel a mokausi deklamuodamas, o ne dainuodamas. inoma, iki progimnazijos dar buvo gana ilgas, kupinas vaikik ir labai nevaikik igyvenim, vyki kelias: ganiava, ankstyvas puolimas knygas, vaik vaidinimai, Pirmasis pasaulinis karas su visomis jo baisybmis, pusbadis gyvenimas, iltin, iplusi i eimos tv, stojimas Utenos Sauls gimnazij, lenk grsm, galyb kit vyki, kurie daug vliau vaizdingai, nepaprastai pagauliai atsivr 1991 m. ileistoje knygoje Jau skleidsi burs. Po pirmosios atsiminim knygos R.altenis per 10 met nuo 1982-j para dvi knygas apie A.Vienuol Tikras netikras Vienuolis, A.Vienuolio gyvenimo pdsakais, Tarp dangaus ir ems (apie savo mylimiausi mokytoj paneviet J.Lind-Dobil), Ms Baranauskas, memuarin Gaudeamus igitur (studij metai), ivert Vydno veikal Septyni imtmeiai vokiei ir lietuvi santyki, L.Rzos dienorat. Ir galiausiai paskutin Mokytojo knyga, beraant keitusi ne kart savo pavadinim nuo Ponas mokytojas, Pensininko dienoratis iki lakonikos prasmingos antrats A mokytojas, kurioje tilpo pedagogo dienoraiai, laikai, prisiminimai. Visos ios knygos gerai inomos skaitytojams, ypa humanitarini

polinki monms, moksleiviams. Savotikai simbolika, kad paskutin knyg 2007 m. ileido Vilniaus dails akademijos leidykla mokslo staiga, kurios rektoriumi, vliau prorektoriumi graiai darbavosi Mokytojo snus dailininkas profesorius Arvydas altenis. 99-j ivakarse jau gerokai apsilps tvas dar spjo pamatyti, pavartyti snaus atvet signalin knygos egzempliori. Paskutinis darbas atliktas. Dabar buvo galima ramiai nuplaukti aminybs vandenis. Taigi nusipelns Lietuvos mokytojas, Utenos miesto Garbs pilietis, Lietuvos didiojo kunigaikio Gedimino V laipsnio ordininkas, urnalistas (nuo 1932 m., kelis metus dirbdamas iauliuose, iaurs Lietuvosredakcijoje, buvo priimtas Lietuvos urnalist sjung), literatros tyrintojas, vertjas. R.altenio urnalistin bibliografija gana gausi: kritiniai straipsniai, recenzijos, atsiliepimai, atsiminimai urnaluose, laikraiuose: Tautos mokykloje, Naujojoje romuvoje, Akademike, iaurs Lietuvoje, Jaunojoje Lietuvoje, Lietuvos aide, Lietuvos ryte, iaurs Atnuose, Utenyje, Literatroje ir mene. Daugumai uteniki jis literatros mokytojas, domi spektakli reisierius, graios, gausios eimos tvas. Vis dlto tai tik pus tiesos. Mokytojas aktyvus miesto gyvenimo, ypa kultrinio, dalyvis. Jo autoritetas, jo odis turjo aukiausi moralin prab. Jis buvo pamatuotas gyvenimo patirtimi, profesiniu imanymu, tikjimu aukiausiomis vertybmis, estetine nuovoka, moraliniu imperatyvu. siklausydavo, siskaitydavo utenikiai j miesto spaudoje, per radij, Utenos literat klube Verden, abiturient susitikimuose, reikming literatrini dat minjimuose. Be Rapolo altenio iniciatyvos, rpesio ir l nebt amintas poets Karolinos Praniauskaits atminimas Utenos kapinse ir pastatytas

16


Rapolas altenis k tada turjome i lietuvi tarybins literatros. Gal tik apie vien kit usimindavo. O apie ms tuomet poezij yra isitars, kad tai kakokia gamybin poezija. U to mums atskleidiamo veidrodio puss buvo juntama tai, ko negaljo Mokytojas pasakyti garsiai. Ten, u to veidrodio, buvo profesoriai, yms istorikai, filosofai: Levas Karsavinas, Ignas Jonynas, Adolfas apoka, Horstas Engertas (po Dobilo tai turbt pats mylimiausias profesorius, vokiei literatros dstytojas), Vosylius Sezemanas, Jonas VabalasGudaitis, Stasys alkauskis, Pranas Dovydaitis, Juozas Keliuotis, Juozas Albinas Herbaiauskas visas mokslo, meno vaigdynas. Tai buvo mons, padj formuoti R.altenio pasaulir, literatros, groio supratim, vienaip ar kitaip br gyvenimo vertybi skal. Mes, nors ir ne kain kiek iprus, gebjome vertinti Mokytojo erudicij, avjoms jo humanikumu, jo poiriu tai, kas sudaro mogaus gyvenimo prasm, jo keliamais auktais idealais: tarnauti monms, bti dorais savo krato, jo kultros patriotais. Mokytojo vienintelis kovos dl savo ideal, sieki laukas literatros pamoka. Ginklas odis. Tikslus, vaizdingas, neretai gimstantis kvptai improvizuojant, bet niekada nenusipiginant. Apie jo pamokas galima bt rayti visikai panaiai, kaip Mokytojas yra pasakojs apie savo mylimiausi mokytoj Dobil, kad jo pamokos buvo viesaus pasigrjimo valandos. Tokias pat diaugsmingas nuotaikas a patirdavau irdamas ger spektakl ar film, skaitydamas puik eilrat ar knyg. odiu, tai bdavo valandos, pilnos

meninio susiavjimo (Jau skleidsi burs, p. 132). ios mintys visai atitinka R.altenio pamok poveik, nuotaikas. Galbt ne visi ms mokiniai turjo literatrin klaus, taiau kad nors vienas bt idrss per tas kvpimo, sidegimo minutes kam nors niptelti, net garsiau sualsuoti! Nelikdavo klasje n vieno smarkuolio ar idykautojo, drstanio sudrumsti kvpt bsen. Tai bdavo ventos minuts. Neinau, ar Mokytojas, rengdamasis toms pamokoms, apgalvodavo kakoki taktik, metodik matyt, jam visikai tinka Dobilo pasakyta mintis, kad ne programa lemia ger mokytojo darb, o paties mokytojo asmenyb. Nemanyiau, kad atsitiktinai nemaai mokini vliau rinkosi lituanistines, urnalistikos studijas, pedagogo darb. Mokytojo mona Sofija, altenio graiai vadinama Angelu sargu (beje, spal jai sukanka 85-eri), yra juokais pasakiusi, kad itekjusi u grai literatros pamok. Tarp t itekjusij laikyiau ir save, neabejojant stojus studijuoti lietuvi kalbos ir literatros Mes, pokario vaikai, jau utenkamai suprasdami Lietuvos gyvenimo tragikum, tada nelabai pagalvodavome, k turjo jausti, kaip laviruoti toje kreiv veidrodi, prievartos realybje kitaip iaukltas, kitus idealus ipastantis ms Mokytojas, inoma, ir kiti j panas kolegos. Juk visa tai reikjo igyventi irdimi. Nemaai suinojome ir apie tai, perskait Mokytojo paskutin knyg. Ko dar nieku bdu negalima umirti? Mokytojas nuolatos iekodavo deimaniuk, pastebdavo net kiekvien, tarkim, rainyje pavartot retesn, iraikingesn od, originalesn, nuoirdesn temos traktavim. Ir jau, inoma, negaildavo dmesio, patarim tiems, kuriuos jaut turint krjo kibirktl. Ir ne tik literatroje. Mokyklos saviveiklinje scenoje Mokytojo reisuojami kasmet dygo nors po vien gana rimt spektakl. Teatras, reisra ne atsitiktin Mokytojo aistra: studijuodamas Kaune jis lank tarp student labai populiar B.Sruogos teatro seminar, nemaai ra Lietuvos aide recenzij apie iauli teatro spektaklius, vliau Kaune ne vien rain teatro tema spausdino Akademike, Naujojoje romuvoje, net dirbo Lietuvos aide vos ne etatiniu recenzentu. Taigi teatrin veikla mokykloje buvo dar viena sritis, kurioje Mokytojas galjo geriau painti moksleivius, daryti jiems tak. altenio pamokos literatrins ar teatrins daugeliui liko simintinos visam gyvenimui. Jau neminint t, kurie vairiais metais buvo atsidr jo asmenybs apav rate. Paminkime nors kai kuriuos mokinius, tikrai atsispindjusius jo XX a. veidrodyje: Vytautas Galinis, Zigmas Zinkeviius, Algirdas Gaiutis, Elena Valiuly-

t, Irena Gansiniauskait, Vytautas Raickas, Saulius altenis, Algirdas Grays (Braas), Ferdinandas Jakys, Mykolas Valdas Jatautis, Antanas Gasperaitis, Vytautas Sirvydis, Vytautas Triponis mokslininkai, medikai, raytojai, aktoriai. O kiek dar neminim, bet minini Mokytoj kaip viesiausi asmenyb? I pamintj reikt iskirti Sauli, namie iaugint raytoj. Jam reikjo, staiai verktinai reikjo pratsti Baranausk - ukausk krybin grandin. inoma, ne ketinimai, viltys lm Saulius tikrai buvo paveldjs t didij krj gen (neatmeskime ir tvo Rapolo). Be abejo, a jau tada inojau, kad teks bti raytoju, kaip mano broliui dailininku, taip juk tvirtino tvas ir visa gimin... vliau su ironika ypsenle ra jau trisdeimtmetis Saulius. Galvodamas apie savo Mokytoj, prisimenu tauri, didiadvasik asmenyb, prisimenu man ypa strigus snaus Arvydo pasakojim per Tveliuko (taip jis vadina Tv) 95-j metini minjim Utenoje. Snus prisimin, kaip j ir kitus mokinius, pirm kart nuvaiavusius prie jros, Tveliukas parklupds ant kopos, nuo kurios atsivrs jros vaizdas. Klaupkits! suuks jis, ir visi suklup pakerti tos nepaprastos akimirkos. Man iame epizode visa Mokytojo dvasinio pasaulio esm, erdis: pagarba, maldingas nusiteikimas, nusilenkimas, avjimasis groiu, neaprpiamybe. Ar ne pana igyvenim mes kartais patirdavome per Mokytojo kvptas pamokas ar buvo kalbama apie Baranausk, Mairon, Mickevii, iler, ar kitus tikrus krjus. Pagarba, nusilenkimas genij krybai, gamtos groiui, iki senatvs iliks, gal net sustiprjs, kaip kad mokantis Utenoje antroje klasje: ... bdavo, vlai vakare ar nakt ieinu laukan, o ten dangus toks giedras, viesus, jame milijonai vaigdui tik dega, tik mirksi... Ir tavo vaikik sielel uplsta nepaprastas jaudulys, ir tu pradedi: Tve ms, kursai esi danguje... Mokytojas gali dkoti likimui (Dievui?) u tok ilg nueit keli, u savo motinos meil, tikjim monmis, auktesne esybe, apsaugojusia j desperatik valand nuo pasitraukimo i gyvj tarpo ir diaugtis pergale prie daugel met trukus galynjimsi su diova. Su savo Angelu sargu Sofija Mokytojas iplt savo gimin 5 vaikais (keturi sns ir dukra), 11 ank ir 6 provaikaiiais. Dabar jau tegul j doras esimas atsispindi XXI a. veidrodyje. iais metais Utenos pagrindinei mokyklai suteiktas Rapolo altenio vardas.


17

Europos

Prof. habil. dr. Juozas Algimantas KRIKTOPAITIS

i met rugsjo 1012 d. Vien suvaiavo trisdeimties ali mokslininkai. ia jie dalyvavo treiojoje Europos mokslo istorik konferencijoje, vykusioje Austrijos moksl akademijos rmuose.

Posdiuose ir simpoziumuose buvo aktyviai dirbama: skaitomi praneimai, rengiamos diskusijos bei pokalbiai prie apskrito stalo, aptariamos plenarins paskaitos, kuri tematika buvo nutaikyta

mokslo istorik forumasAustrijos sostinjeVienos universitetas ino, kad svarbiausias buvusios garsios imperijos miestas karalik rm, spding monument vieta, susijusi ne tik su dinastini monarch, bet ir pasaulinio garso meno srities asmenybi vardais. Kas apsilanko ia, sitikina: sostins valdia su tikra meile rpinasi, kad puiks moderns pastatai nenustelbt Vienos praeities groio, kad tankus vairaus visuomeninio transporto tinklas veikt tyliai ir ekologikai, aiktse ir salse skambt Amadjaus Mocarto, Gustavo Mahlerio ar linksma Johano trauso muzika. Kiekviename ingsnyje pavyzdingos sostins tvarkytoj veiklos rezultatai yra akivaizds. Konferencija vyko Austrijos moksl akademijos rmuose. Tai buvs Senojo Vienos universiteto pastatas. Nors statinys monumentalus, bet jau netenkino modernaus universiteto poreiki. Taiau jo interjeras ir erdvi apimtis gerai tiko moksl akademijos administravimo ir reprezentavimo reikalams. Sekcij ir simpozium darbas vyko ir iuose rmuose, ir gretutinse akademins veiklos patalpose. Dienotvark pasiymjo plaiu umoju: vakarais po plenarini paskait, simpozium, diskusij bei pasitarim konferencijos dalyviai buvo kvieiami susitikti su Austrijos moksl akademijos prezidentu, su Vienos meru ir galop visiems kartu pavakarieniauti umiestyje, viename garsaus vyndario eimos dvare. Monumentaliose akademijos ir rotus rm salse buvo malonu iklausyti trump, bet turining mokslo ir miesto lyderi kalb, paragauti austrik patiekal ir mgautis vietini vyndari produkcija, kasmet laiminia tarptautini apdovanojim. Apie laboratorin moksl domiai nuskambjo plenarinis profesors Bernadetos Benso-Vinsen (Bernadette Bensaude-Vincent) praneimas Chemiko painimo kelias, sukls ne tik tem pagilinani pasisakym, bet ir gausi abejoni. Praneimo autor Paryiaus 10-ojo universiteto profesor atkreip dmes tai, kad chemijos esmins veiklos vieta yra laboratorija. Tad galima teigti chemija yra pirmasis laboratorinis mokslas. ia chemikas, analizuodamas ir sintetindamas vairias mediagas ir kurdamas teorijas, skverbiasi gamtos paslapi painimo link. Autor pasil svarstymui teigin: chemikai skirtingai nei fizikai suvokia atomistin mediagos sandar. Fizikai (prisiminkime Maxwell ir elektrodinamikos raid) ilgai nepripaino atom kaip specifinio struktrinio elemento. Chemik istorikai susiklosius atomistin vaizdin galima supaprastintai nusakyti taip: tai ypating mazg struktra chemini savybi bei sryi rezginyje, atsiskleidianti periodinje element lentelje. Jau mokslo raidos auroje chemikas pasirodydavo visuomenje kaip ididus magas, pranokstantis Gamt gebjimu paslaptingu bdu sintetinti naujas mediagas. Jo veiklos arena tsojo tarp mitinio ir realaus pasauli (ia turima omenyje alchemijos laikotarpis, utruks beveik iki XVIII a.). iandien auktj technologij civilizacijoje klasikinis chemikas yra jau prarads buvusios lovs aureol. Taiau gen ininerija bei skmingos manipuliacijos nanostruktromis suteikia jam kit misij naikinti prastas ribas tarp Gamtos, Meno ir Visuomens. Iklauss pastarj ivad, galiu pridurti: tam tikra prasme vl atgyja viltys, praeityje uvaldiusios alchemik smon, sukurti stebukling eliksyr ir paversti paprast geleies gabal auksu, tenkinant valdios ir garbs geismus. Lemtingi atmosferiniai veiksniai Kito plenarinio praneimo tema Moksl apie atmosfer istorijos kilm ir reikm nieko domaus lyg ir neadjo. Bet, pasirodo, klydau. Prof. Peteris Brim-

Vyraujanti forumo idja Konferencijos pagrindin idja, rayta programos pavadinime, skambjo taip: Mstymo stiliai gamtos ir technikos moksluose (Styles of Thinking in Science and Technology). i domi tematika, atvrusi naujus interpretacij takus, skambjo kaip leitmotyvas, konceptualiai jungiantis konferencijos skaitom praneim turinius. Vyraujaniai idjai pakluso ir mano organizuotas konferencijos rmuose simpoziumas Mokslo istorija Baltijos valstybse: tarp praeities ir ateities. Mat keturi io simpoziumo praneim tekstai vienaip ar kitaip atskleid Baltijos pakrantje vykusi istorini ir politini li tak ms mokslins visuomens veiklos ir mstymo stiliams. Mokslinink forumo dienotvark buvo intensyvi; sekcijos ir simpoziumai dirbo lygiagreiai; programoje buvo uregistruoti 247 praneimai. Visko igirsti buvo nemanoma. Tuo labiau man, nes buvau pakviestas parengti ir vesti vien i konferencijos simpozium. Tad rpesi buvo per akis. Ir vis dlto pamginsiu su skaitytojais pasidalyti keliomis mintimis, kilusiomis vertinant konferencijos plenarinse paskaitose igirstas naujienas. Bet prie tai apie aplink, kuri puo draugikas ir neoficialus konferencijos rengj dmesys sveiams. Aplinka, palanki rimtiems pokalbiams Skaitytojams nra reikalo pasakoti apie Austrijos sostin Vien. Visi puikiai

18


aktualius istorins minties poskius. Todl plenariniai praneimai buvo ne tik iklausyti su ypatingu dmesiu, bet ir kartai nagrinjamos netradicikai nuskambjusios mintys.

sajas su valstybi politiniais tikslais. Reikalas tas, kad nuo atmosferini reikini priklauso visuomens gerov ir kartu valstybs galia: gamtos stichij proveriai gali smukdyti ems k, ekonomik. Todl duomenys apie atmosferini reikini dinamik yra svarbs skmingai kio strategijai, laivybai, kariniams tikslams, sveikatos apsaugai. Temos autorius atskleid atmosferos painimo reikm istorijos

silo technologin sprendin, kuris yra u prasto ininerinio mstymo rib. Svarbu paymti, kad fakt atskleid nuosekli mokslo ir technologijos istorij analiz. Asmenini savybi reikm Apie mstymo stilius taip pat kalbjo dr. Jurgenas Rennas (Jrgen Renn) i Berlyno Makso Planko (Max Planck) mokslo istorijos instituto. Jis, rutuliodamas tem Mstymo stiliai ir painimo virsmai: Galiljaus stiliaus pokyi pavyzdys, atskleid, kad Galileo Galiljaus mstymo pobdio kaita tai reakcija pasaulio painimo virsmo ikius. Praneimo autorius primin, kad Galiljus savo mokslin veikl pradjo taikydamas Euklido ir Archimedo matematini sprendini bdus savo meto mechanikos udaviniams. Vliau, jau panirs natrfilosofij, jis iradingai derino j su scholastiniais protavimo bdais. Galiljaus mstymo ir veiklos stilius nuolat kito. Mstymo pobd taip pat lm tuomet paplitusi ininerin praktika, astronominiai tyrimai ir prestiins dvaro filosofo pareigos; deja, pastarosios gundymams jis nebuvo atsparus. Kyla klausimas, kodl Galiljaus mstymo stilius taip danai keitsi? Negi vien dl mint tak? Temos autorius, remdamasis savo tyrim duomenimis, mano, kad dert atsakyti klausim taip: stilistikos kait nulm asmenins didiojo mokslininko savybs ir jo gebjimas pasirinkti perspektyviausias idjas, atskleidianias realias modernaus mokslo raidos kryptis. Matyt, ia slypi io renesanso auros auklio talento ir didybs itakos. Tarptautinio renginio programoje buvo aptariama daug ir vairi vert dmesio tem. tai keli simpoziumo pavadinimai, apm ne vien intriguojani tem: Nuo krumpliaraio iki kvantins mechanikos: form veiksnys mokslo raidoje, Kompiuterin imitacija, veikiant naujai mokslo praktikai, Skirtingi mstymo bdai statistikos moksle, Ar egzistuoja nacionalinis/nacionalistinis mokslas?, Mobilumo veiksnys mokslo raidoje, Ar mokslo ini sklaidos urnalai veikia mstymo stili?, Apie eksponavimo stilius mokslo ir technikos muziejuose. Deja, operatyviai ir dl ribotos urnalo apimties negaliu leistis platesn i tem aptarim. 2008 m. rugsjo 17 d.

Prof. Juozas Algimantas Kriktopaitis skaito praneim

mokslams. Mat oro utertumas, radiacija ir kiti poveikiai naikina kultros paveld istorinius paminklus. Taigi atmosferos moksl istorija yra akivaizdiai vertinga patirtis ms dien monijos problemoms sprsti. Skirting mstymo stili sveika Prof. Helga Krag (Helge Kragh) i Aarhus universiteto Danijoje, kalbdama apie du skirtingus mstymo ir veiklos stilius, atskleid konkret atvej i tolim distancij telefonijos istorijos, kai ininerinio ir mokslinio mstymo bdai, keliaudami gretutiniais keliais ir galop sukr spding rezultat, praturtina vienas kit savo patirtimis. Ininieriai, sprsdami tarpemyninio ir jr gelmse klojamo kabelio sudtingus konstravimo klausimus, vadovavosi praktine artim distancij telefonijos patirtimi. Mokslininkai, remdamiesi elektrodinamikos teorinmis prielaidomis apie srovs tekjim laidininkais, skmingai kr signal perdavimo sistem, tinkani ir dideliems atstumams, ir atspari vandenyno gelms poveikiui. Taip du alternatyvs stiliai, kai jie nesiekia vienas kito paneigti ar lugdyti, atranda kokybikai nauj ir efektyvi konstrukcij. Tai atvejis (inoma, ne vienintelis), kai teoriniai fizik metodai pa-

Vienos fragmentas blekombas (Peter Brimblecombe) i Piet Anglijos universiteto Norvike (Norwick) metodikai rod aptariam moksl s-


19

mons nuo senovs naudoja biotechnologinius procesus. Turbt inomiausias i j alkoholin fermentacija, kai miels perdirba cukrines mediagas etanol. Mikroorganizmai naudojami gaminant acto, citrinos rgtis, daugel maisto produkt. Rgtaus pieno gaminiai, telos kilimas taip pat mikrobiologiniai procesai. Visi ie gamybos bdai buvo surasti empirikai. J visum priimta vadinti klasikine biotechnologija.

Biochemijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Rolandas Mekys diskutuoja su Europos komisijos atstovu Mauriceu Lexu

Madaug prie tris deimtmeius pradjo formuotis iuolaikin, arba modernioji, biotechnologija, kurianti naujus gamybinius procesus, remdamasi naujausiais gyvybs funkcionavimo tyrim laimjimais. Per pastarj deimtmet modernioji biotechnologija yra spariausiai augantis pramons sektorius pasaulyje. Moderniosios biotechnologijos dalis, skirta chemini jungini, mediag ir kuro gamybai, vadinama pramonine biotechnologija. Europos Sjunga daug dmesio skiria iam sektoriui. Nordama aptarti pramonins biotechnologijos padt Ryt Europoje ir paskatinti jos pltot, Europos komisija 2008 m. inicijavo apskritojo stalo pasitarimus devyniose alyse: gegus mnes ekijoje ir Slovnijoje, birel Kroatijoje ir Slovakijoje, liep Lenkijoje, rugsjo mnes Lietuvoje, Estijoje ir Turkijoje, spalio mnes Vengrijoje. iuose apskritojo stalo pasitarimuose dalyvauja EuropaBio (Europos biotechnologijos mones jungianti organizacija) bei Europos Komisijos atstovai. Siekiama geriau suprasti biotechnologijos sektoriaus padt kiekvienoje alyje, pateikti rekomendacijas tolesnei veiklai, be to, reklamuoti pramonin biotechnologij kaip augani ir didel potencial turini srit.

Rugsjo 4 d. Vilniuje vyko toks apskritojo stalo pasitarimas tema Pramonin biotechnologija Lietuvoje ir Europoje. Renginyje sveiavosi EuropaBio atstovai Camille Burel ir Antoineas Peetersas bei Europos Komisijos atstovas dr. Maurice Lex. Rengin pradjo Lietuvos vietimo ir mokslo viceministr Virginija Bdien, pabrdama glaudaus bendradarbiavimo tarp mokslo institucij, pramons ir valdaniojo sektoriaus ministerij svarb. Lietuva turi kelet moderniosios biotechnologijos moni. J produkcija labai moderni, gamybos apimtys spariai auga (apie 20 proc. kasmet), daugiau kaip 90 proc. produkcijos eksportuojama. ioje srityje Lietuva greta Vengrijos pirmauja Europoje. Lietuvos modernioji biotechnologija gim Biotechnologijos institute, esaniame pietiniame Vilniaus pakratyje. Nenuostabu, kad vadin apskritojo stalo praneim buvo paprayta padaryti Biotechnologijos instituto direktoriaus prof. K.Sasnausko. Jis apvelg biotechnologijos raid ir pltot Lietuvoje, supaindino su veikianiomis biotechnologijos monmis, trumpai pristat instituto veikl. Lietuvos finans ministerijos sekretorius R.Kriinas ir Lietuvos kio ministerijos sekretorius A.Keraminas kalbjo apie struktrini fond naudojim pramoninei biotechnologijai Lietuvoje pltoti ir apie i pltot skatinti turinias politikos priemones. Susitikimo metu Lietuvos biotechnologijos kompanij vadovai, auktj mokykl bei institut atstovai sveiams i Briuselio pristat vis ios pramons srities spektr Lietuvoje. Prof. A.Janulaitis pristat UAB Fermentas veikl. Daugiau nei 700 produkt, skirt gen ininerijos bei molekulins biologijos tyrimams, parduodanti 70 pasaulio ali mon 2007 m. j pardav u 29 mln. eur; be to, pltoja ne tik gamyb, bet ir vykdo mokslinio tyrimo darbus. Mokslo padalinyje (Mokslini tyrim ir eksperimentins pltros centre) iuo me-

Biotechnologija Lietuv EuropojeProf. Gervydas DIENYS, Inga MATIJOYTBiotechnologijos institutas

Biotechnologijos instituto direktorius K.Sasnauskas skaito praneim apie biotechnologij Lietuvoje

tu dirba 74 darbuotojai, tai turbt didiausias mokslinis padalinys Lietuvoje. Dr. R.Mekys (Biochemijos institutas) perskait praneim Fermentai pramoninei biotechnologijai. Europoje dabar yra apie 150 pramonini proces, kuriuose naudojami biokatalizatoriai fermentai. Numatoma, kad Europoje 2010 m. 60 proc. chemins pramonins gamybos proces bus naudojami biokatalizatoriai. TEVA/Sicor Biotech UAB generalinio direktoriaus prof. V.A.Bumelio prezentaci-

20


voje ir

I kairs: Vilniaus universiteto rektorius biochemikas B.Juodka, kompanijos Fermentas vadovai V.Butkus ir A.Janulaitis bei Mokslo ir technologij departamento direktorius A.alys

Dar netobulos pagrindini komponent angliavandeni perdirbimo technologijos. Eksperimentins pltros ir demonstracins gamybos projektai ioje srityje labai rizikingi. Bet didiuls bsimos gamybos apimtys ir ekonomin svarba skatina imtis toki projekt. AB Malsena stengiasi pereiti nuo tradicinio grd perdirbimo prie auktesns pridtins verts produkt gamybos naudodama biotechnologinius metodus. Kuriamas mokslini tyrim padalinys. Lietuvos ems kio universiteto atstov dr. V.Makareviien pristat biodegal gamybos situacij. iuo metu Lietuvoje yra 10 moni, usiimani bioetanolio ir biodyzelino gamyba. Prognozuojama, kad

Knyga, kuri nepaliks abejingioje knygoje, remiantis mokslo poiriu, bet gana populiariai, pateikiant daugel fakt ir pavyzdi, pasakojama, kokie pavojai kyla monijai k tik prasidjusiame XXI amiuje. Tai ne tik mogaus veiklos sukeltas klimato atilimas ir didjantis gamtos utertumas, bet ir senkantys energijos altiniai, plintantis branduolinis ginklas, stiprjanti priepriea tarp islamikojo ir Vakar pasauli, vis rimtesne problema tampantis terorizmas, pasaulio ekonomikos sistemos nestabilumas, globalizacija ir taut maiymasis, plintanios naujos ligos, mogaus ries degradacija nesant atrankos ir kt. Civilizacijos raida tapo tokia sparti, kad mogus jau sunkiai besuvaldo vykstanius procesus, kurie grasina sunaikinti biosfer ir pat mog. Nejaugi ms laikais siknys graik mitas apie pusdiev Faeton, sigeidus pervaiuoti per dang Sauls dievo Helijo veimu, bet nesuvaldius sparnuotj irg?Virginijos VALUCKIENS nuotr.

I kairs: vienios i Lodzs universiteto (Lenkija) E.Gromek ir A.Bielkowska, Lietuvos pramonins biotechnologijos platformos pirmininkas S.Grigikis, Latvijos biotechnolog asociacijos atstovas J.Vanagas ir UAB Teva Sicor Biotech generalinis direktorius V.A.Bumelis

jos tema buvo Rekombinantiniai baltymai vaistiniai preparatai. Jis paminjo, kad 2006 m. duomenimis biofarmacija uima 23 proc. bendros farmacijos rinkos. mon savo sukurt biofarmacini produkt 2007 m. pardav u 17,4 mln. eur. 2010 m. Lietuvos pramonins biotechnologijos aliav baz galt susidti i 12 mln. t grd, 0,50,6 mln. t raps, 3,03,5 mln. t lignoceliuliozins biomass (iaudai, raps atliekos, cukrini runkeli ispaudos, medienos atliekos ir kt.). Prof. V.Stanys i Lietuvos sodininkysts ir darininkysts instituto aptar pramons galimybes, problemas ir potencial, naudojant Lietuvoje esamus biomass iteklius, kuri iuo metu esama apie 20 mln. ton. AB Malsena valdybos pirmininkas dr. D.Tvarijonaviius kalbjo apie augalins biomass perdirbimo problemas. Neisprstos augalini aliav frakcionavimo sudtinius komponentus problemos.

Lietuvos biodegal gamybos pajgumai 2010 m. virys 400 tkst. t per metus (tai sudaro apie 25 proc. Lietuvoje iuo metu sunaudojam degal). Daug dmesio skiriama antros kartos biokurui, kuriam naudojamos nemaistins aliavos. UAB Biocentras direktorius dr. Saulius Grigikis praneime Aplinkos biotechnologijos pristat mons veikl. i mon jau 20 met usiima grunto ir vanden, utert naftos produktais, valymu. Plaiau buvo pristatyta nauja mons pltojama sritis aplinkosaugini avarij likvidavimo sistemos krimas. Lietuvoje biotechnologija turi geras tradicijas ir pltojasi palyginti skmingai. Taiau stiprjanti globali konkurencija reikalauja efektyvesni sprendim. Galima tiktis, kad tokie bendri mokslo ir pramons atstov pasitarimai leis ateityje glausiau bendradarbiauti iems sektoriams bei paspartins pramonins biotechnologijos pltr Lietuvoje.

Spartjanti mokslo ir technologij paanga atveria ne vien naujas galimybes monijai tobulti, kelti jos gerov, bet kartu gali negrtamai ibalansuoti gamtoje vykstanius procesus, suardyti trapi j pusiausvyr, sudaro grsm net monijos egzistavimui. Neabejoju, kad i unikali knyga, atskleidianti tuos pavojus, bus tikrai populiari, ras daug skaitytoj, adins nor mstyti, tobulti. Lietuvos moksl akademijos prezidentas akad. Zenonas Rokus RUDZIKASMokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 10

21

iemet Lietuva jau atunt kart oficialiai prisistat pasaulinje parodoje. Vasar Ispanijos Saragosos mieste vykusi vandens ir darnios pltots temai skirta ekspozicija jau keturiasdeimt penktoji pasaulini parod istorijoje. O i istorija skaiiuojama nuo 1851 m. gegus mn., kai pirmoji pasaulin paroda buvo surengta Londone. Po to jos dar kelet kart rengtos Londone ar Paryiuje, vliau apkeliavo Vien, Barselon, kitus Europos, Amerikos, Australijos ir Azijos miestus.

Lietaus nam skm Ispanijoje tiesus kelias anchajprisimenamas Lietuvos dalyvavimas Hanoveryje (2000), kur lietuviai lankytojus kviet originalios architektros geltonj nam, ir Aichi prefektroje Japonijoje, kur ms alies paviljon aplank beveik 2 milijonai moni, o kultrin lietuvi programa sutraukdavo tkstantines auditorijas. Ne maiau skmingas Lietuvos prisistatymas buvo ir i met pasaulinje parodoje Ispanijoje. Per tris mnesius Lietuvos paviljon aplank beveik milijonas lankytoj, o ir atsiliepimai apie j buvo patys geriausi.

,,Lietaus namai

Lietuvos ekspozicij pasaulinse parodose EXPO 2005 Aichi, EXPO Zaragoza 2008 ir EXPO 2010 Shanghai generalinis komisaras Lietuva lig iol oficialiai yra dalyvavusi dviejose ikikarinse pasaulinse parodose (Paryiuje 1937 m. ir Niujorke 1939 m.) bei visose eiose po to, kai vl atgavo Nepriklausomyb (Sevilijoje 1992 m., Taejone (Piet Korja) 1993 m., Lisabonoje 1998 m., Hanoveryje 2000 m., Aichi (Japonija) 2005 m., o pagaliau ir Saragosoje (Ispanijoje) 2008 metais. Iki io laiko bene geriausiai buvo

Romas JANKAUSKAS

Didiausia vandens vent emjeRengiant pasaulines parodas pastaruoju metu daugiausia dmesio skiriama aplinkos tematikai. EXPO 2005Aichi pagrindin tema buvo Gamtos imintis, o Saragosoje vykusioje parodoje dominavo vanduo. XXI a. pradioje labai paatrjo nerim keliani visuotini aplinkos problem, tarp j ir vandens, kriz. Neatsitiktinai vienas i Jungtini Taut io deimtmeio (20052015) deviz VanduoTilto paviljonas (Zaha Hadid projektas)

gyvybs altinis. Vanduo iandien nra tik isivysiusi ali ar ateities kart rpestis. is rpestis ndienis visos tarptautins bendruomens reikalas. Tai patvirtina daugyb pastaruoju laiku vykusi pasaulini forum ir konferencij. 2002 m. Johanesburge vykusiame pasaulio virni susitikime Nelsonas Mandela kategorikai pareik, jog vanduo yra problema, kurios negali isprsti atskiros valstybs. Tai manoma tik bendromis daugelio ali pastangomis. Paia tinkamiausia tribna isamiam dialogui vienijant ias pastangas kaip tik ir tapo pasaulin paroda Saragosoje, kuri vyko tris mnesius nuo 2008 m. bir-

22


Prie anchajaus parodos maketo Romas Jankauskas ir Aplinkos ministe

Documents

Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.10