Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.3

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 3 1

2008

3

LIETUVIØMOKSLO

DRAUGIJAI –100 METØ

Lietuviø mokslo draugijosnariø grupë 1912 m.

2 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 3

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininke Viktorai Muntianai,

ðvietimo ir mokslo ministreRoma Þakaitiene,

ðios sesijos bendrapirmininke SeimoÐvietimo, mokslo ir kultûros komiteto

pirmininke Virginijau Domarkai,aukðtøjø mokyklø rektoriai, mokslo

institutø direktoriai, LMA nariai,Seimo nariai, sveèiai,

ponios ir ponai!

Lietuvos ðviesuomenë ðiemet miniLietuviø mokslo draugijos (LMD) ðimtà-sias ákûrimo metines – draugijos, kuriosreikðmæ sunku pervertinti, kurios poveikájauèiame ir dabar, kurios ákûrëjams turi-me bûti dëkingi uþ tai, kuo buvome ir kuotapome, uþ tai, kad neiðnykome likimoskersvëjø verpetuose, kad neiðtirpome nekartà uþlieti galingø ir grësmingø lemtiesbangø ir kad, nepaisant klaidø ir klystke-liø, kanèiø ir negráþtamø praradimø, tikë-jome ir tebetikime ðviesia mûsø tautos,mûsø valstybës ateitimi.

Lietuviai nuo seno gerbë knygà (artai bûtø maldaknygë, ar metskaitlis, arpasakø rinkinys), stengësi, kad jø vaikaisugebëtø lengvai „ganyti juodas avis bal-tose lankose“. Tautos iðmintis byloja:moki þodá – þinai kelià. Kelià á dorà irprasmingà gyvenimà, á gyvenimo kelià,vedantá á amþinybæ, á nuolatiná pasikar-tojimà ir atsinaujinimà.

Seniausias Rytø Europoje Vilniausuniversitetas, iðvedæs á paþinimo þvaigþ-des didþiulá bûrá Lietuvos sûnø ir dukterø,

Laikas geriausiaiiðryðkina ávykiø tikràjà, iðlieka-

màjà vertæ. Tai ypaè tinkapasakyti apie ávyká, kurá mini

Lietuva, – Lietuviø mokslodraugijos (LMD) ákûrimo

ðimtmetá.Lietuvos valstybës patriar-

cho daktaro Jono Basanavi-èiaus iniciatyva 1907 m.

balandþio 7 d. Vilniuje sureng-tas LMD steigiamasis susirin-

kimas áprasmino daugeliolietuviø tautos ðviesuoliø viltisper ðvietimà, mokslà ir kultû-

rà, per garbingà Lietuvospraeitá þadinti tautos savimo-

næ, skatinti lietuviø visuomeni-ná ir kultûriná judëjimà, kaupti

ir saugoti etnografines, kitasmaterialines bei dvasines

vertybes.LMD nariø ávairiapusei

veiklai mes turime bûti dëkingiuþ tai, kad apskritai turime

modernià Lietuvos valstybæ,kurioje gyvena darbðtûs

þmonës, skamba lietuviøkalba, gerbiamos protëviø

tradicijos.Mûsø visø pareiga – tæsti tø

didþiavyriø tradicijas, aukotivisas savo jëgas kraðto klestëji-

mui, kad Lietuva bûtø apsi-ðvietusi ir kultûringa ðalis,

grindþianti savo ekonomikàðiuolaikinio mokslo laimëji-mais, o dvasiná gyvenimà –

aukðtomis moralinëmisvertybëmis.

knygneðiai (mes – vienintelë tauta pasau-lyje, turinti tokià ðio þodþio prasmæ), kai-mo daraktoriai, Zikaro „vargo mokykla“(moèiutë, verpianti rateliu ir mokanti skai-tyti savo atþalëlæ) – tai kelio, atvedusio bûrámûsø ðviesuoliø á Lietuviø mokslo drau-gijos steigiamàjá susirinkimà, gairës.

Jø pasëtos sëklos jau tarpukariu su-brandino gausø imliø protø derliø, lietu-viðkas aukðtàsias mokyklas, pavieniusmokslininkus ar jø grupeles. Tragiðki is-torijos puslapiai iðblaðkë po pasaulá mû-sø intelektiná turtà, bet Lietuva, kaip tasfeniksas – vis pakildavo ið pelenø. Ir ðtaiðiandien mes turime dviþenklá universite-tø skaièiø, dar daugiau mokslo institutø,daug deðimtmeèiø gyvuojanèià Lietuvosmokslø akademijà, tarp kurios darbø irsiekiø þymià vietà uþima LMD idëjø kûry-binis ágyvendinimas.

Dþiaugdamiesi tuo, kad mûsø studen-tams nereikia semtis mokslo þiniø ðalto-se nekûrenamose auditorijose, kad pa-skaitas jiems skaito nemaþai profesoriø,kuriø daþno pavardë randama stambiøtarptautiniø mokslo konferencijø progra-mose, o ir patys studentai gali tæsti moks-lus ar tobulintis kitø ðaliø universitetuoseir mokslo laboratorijose, neuþmirðkime,kad pamatai tam buvo klojami ðimtme-èiais ir nemaþai plytø á tà statiná padëjoþmonës, prieð 100 metø susibûræ á LMD.

Lietuviø mokslo draLietuvos mokslø akademijos sesija ,,Lietuviø mokslo draugija ir L

Akad. Zenonas Rokus RUDZIKASLietuvos mokslø akademijos

prezidentas

Virg

inijo

s V

ALU

CK

IEN

ËS

nuo

tr.

Virg

inijo

s V

ALU

CK

IEN

ËS

nuo

tr.


raugijai - 100 metør Lietuvos mokslo raida”, skirta Lietuviø mokslo draugijos 100-meèiui

Taèiau Lietuvos ateièiai iðkyla nema-þai realiø grësmiø ir pavojø: neigiami glo-balizacijos padariniai, emigracija, spar-tus visuomenës senëjimas, aðtrëjanti pa-saulinë konkurencija, infliacija, nepakan-kamas ðvietimo ir mokslo svarbos áverti-nimas. Viso to negalime nematyti. Ieð-kokime kartu ðiø problemø sprendimo.

Ðá mano áþangos þodá leiskite baigtivis dëlto optimistiðkai nemirtingu Mairo-nio ketureiliu:

Á darbà, broliai, vyrs á vyrà,Ðarvuoti mokslu atkakliu!Paimsim arklà, knygà, lyràIr eisim Lietuvos keliu!

Ðis posmas – tai matematinë formu-lë, glaustai, bet tiksliai nusakanti Lietu-vos ðvietimo ir mokslo strategijà, jos es-mæ, mokslo vaidmená ðalies klestëjimui,ávairiø mokslo srièiø, tarp jø humanitari-niø ir socialiniø mokslø, net meno tar-pusavio sàveikà ir vertæ.

Tad pasitarkime, kaip tà strategijà ágy-vendinti, kaip pasiekti, kad Lietuva tap-tø visateise Europos mokslo erdvës da-limi, kad mûsø nedidelë, bet darbðti tau-ta galëtø kuo geriau atskleisti savo kû-rybines galias ir jas maksimaliai panau-doti þmonijos gerovei.

Vadovaudamiesi Rytø iðmintimi, kiek-vienas uþdekime bent þvakutæ uþuot vi-sà gyvenimà verkðlenæ „kaip tamsu!“

Viktoras MUNTIANASLietuvos Respublikos Seimo

Pirmininkas

XX a. pradþia – vienas reikðmingiau-siø atgimstanèios Lietuvos istorijos lai-kotarpiø. 1904 metø spaudos atgavimassukëlë ilgai slopintø tautos dvasiniø jë-gø ir kûrybinës energijos bangà visosevieðojo gyvenimo srityse, nulëmë tauti-nio susitelkimo ir besiformuojanèios pi-lietinës visuomenës vyksmà, politinëssavimonës formavimàsi.

Natûraliu tautinës plëtros elementutapo 1907 m. balandþio 7 d. Jono Ba-sanavièiaus iniciatyva ákurta Lietuviømokslo draugija. Steigiamajame susi-rinkime buvo apibrëþti veiklos tikslai –tirti lietuviø kalbà, etnografijà, archeo-

logijà, imtis antropologiniø ir istoriniø ty-rinëjimø. Draugija ëmësi leisti pirmàjá lie-tuviø moksliná þurnalà „Lietuviø tauta“.Net aðtuoniolika draugijos nariø (ið dvi-deðimties pasiraðiusiø!) tapo LietuvosNepriklausomybës Akto signatarais.

Minint Lietuviø mokslo draugijosðimtmetá, neámanoma nutolti nuo Lietu-vos mokslo padëties aktualijø.

Þinios, gebëjimas pasinaudoti nau-jausiais atradimais, kurti naujas þinias irtechnologijas yra pagrindinë ne tik ðiuo-laikinio ûkio, bet ir daugelio kitø gyveni-mo srièiø varomoji jëga. Viena svarbiau-siø ðalies raidos ir modernizavimo sàly-gø yra inovacijomis, þiniomis pagrástaekonomika, gebëjimas kurti ir visose gy-venimo srityse pritaikyti naujas þinias.

Lisabonos strategijos kontekste sie-kiant ekonomikos augimo ir konkuren-cingumo didinimo pagrindiniai Lietuvosiððûkiai yra pirmiausia didinti finansa-vimà moksliniams tyrimams, inovaci-joms, kartu efektyviai panaudojant ðiaslëðas. Antra, svarbu sukurti aplinkà, pa-lankià verslo ir mokslo bendradarbia-vimui. Taip pat turëtø bûti efektyvi vi-daus rinka sukurtam produktui panau-doti per inovacijø sklaidà.

Pastaraisiais metais iðlaidø apimtysmoksliniams tyrimams ir eksperimentineiplëtrai Lietuvoje iðlieka stabilios. 2004ir 2005 metais jos sudarë 0,76 proc.,


Laikau didele garbe, galëdamastarti sveikinimo þodá ðviesiausiø Lietu-vos protø sambûryje, ir manau, kad lai-kas geriausiai iðryðkina ávykiø tikràjà ið-liekamàjà vertæ. Tai ypaè tinka ávykiui,kurio 100-àsias metines mini Lietuva –Lietuviø mokslo draugijos ákûrimo ðimt-metá. Lietuvos valstybës patriarchodaktaro Jono Basanavièiaus iniciaty-va 1907 metais balandþio 7 dienà Vil-niuje surengtas Lietuviø mokslo drau-gijos steigiamasis susirinkimas ápras-mino lietuviø tautos ðviesuoliø viltá, vi-sos tautos troðkimà per ðvietimà,mokslà ir kultûrà, per garbingà Lietu-vos praeitá þadinti tautos savimonæ,skatinti lietuviø visuomeniná ir kultûrinájudëjimà, kaupti ir saugoti etnografi-nes, kitas materialines bei dvasinesvertybes. Lietuviø mokslo draugijosreikðmë Lietuvos iðsivadavimui ið ca-rinës priespaudos, savarankiðkos ne-

Virginijus DOMARKASLietuvos Respublikos Seimo Ðvietimo,

mokslo ir kultûros komiteto pirmininkas

Lietuviø mokslo draLietuvos mokslø akademijos sesija ,,Lietuviø mokslo draugija ir L

2006 m. – 0,8 proc. ðalies BVP. Lyginantsu ES-27 vidurkiu, tai 2,3 karto maþiau,taèiau lyginant su naujosiomis ES-27 ða-limis Lietuva lenkia Slovakijà, Lenkijà,Graikijà, bet atsilieka nuo Vengrijos, Es-tijos, Èekijos. O jei lyginsimës su dau-giausia lëðø skirianèiomis Ðvedija, Suo-mija, Vokietija, atsiliksime 3–5 kartus.

Valstybës biudþeto galimybës yragana ribotos, taèiau ðiuo metu Lietuvaturi unikalias galimybes pasinaudoti Eu-ropos Sàjungos parama. Suprasdamaaukðtøjø technologijø svarbà ðalies eko-nomikai, Lietuva skyrë 10 procentø2007–2013 metø ES struktûriniø fondøparamos (t.y. apie 2,3 mlrd. litø) MTEPir inovacijoms skatinti. Svarbu, kad ði pa-rama padëtø teoriniams akademiniamstyrimams tapti praktiniais rezultatais,duodanèiais komercinës naudos. Suge-bëjimas panaudoti lëðas ir pasinaudotijø sukurtu rezultatu gali tapti vienu svar-biausiø mûsø valstybës konkurencingosekonomikos ramsèiø.

Tai, kad Lietuvos moksliniø tyrimø ireksperimentinës plëtros sistema atsilie-ka nuo pirmaujanèiø Europos Sàjungosvalstybiø, susijæ ne tik su finansavimostoka. Tai lemia ir silpni ryðiai tarp priva-taus verslo ámoniø ir aukðtøjø mokykløbei moksliniø tyrimø ástaigø. Verslasnuolat skundþiasi tuo, kad moksliniø ty-rimø kryptys menkai susijusios su ver-slo poreikiais. Be to, stokojama paska-tø ir paèiam privaèiam sektoriui plëtotiMTEP. Ðiandienos reikalavimø neatitin-kanti ðvietimo sistema, bendra ekono-minë padëtis taip pat sukelia mokslo irverslo bendradarbiavimo problemø,ypaè brangiai kainuojantá protø nutekë-jimà. Pastaraisiais metais atsirado darkeli svarbûs veiksniai forsuoti paþangiastechnologijas – ðalies darbo jëgos sty-gius, aukðtøjø technologijø skverbtis ápraktiðkai visas gyvenimo sritis, vis di-dëjantis globalizacijos vaidmuo.

Taèiau á tai reikia þiûrëti ne tik kaip áproblemas, bet ir kaip á iððûkius, kuriuosreikia áveikti. Vargu, ar Lietuva yra pajë-gi pirmauti visuose aukðtøjø technolo-gijø sektoriuose. Todël kaip prielaidà Lie-tuvos ekonomikos konkurencingumuireikia perþiûrëti ir identifikuoti mokslo ty-rimø ir verslo sektoriø skatinimo priori-tetus, orientuojantis á perspektyviausiassritis. Galbût sukauptas Lietuvos moks-

linis potencialas turëtø bûti naudojamasdaþnai prioritetinëmis ávardijamose tri-jose aukðtøjø technologijø srityse – bio-technologijø, ðviesos technologijø ir in-formaciniø technologijø, galbût kitose –tai ne taip svarbu. Svarbu, kad atrinktisektoriai realiai bûtø prioritetiniai – ne tikdeklaracijomis, bet ir finansavimu.

Mokslo politika – tai subalansuotasmokslininkø rengimo ir jø tolesnio dar-bo tæstinumas. Siekiant, kad vieðojo sek-toriaus iðlaidos MTEP Lietuvoje bûtønaudojamos efektyviai, bûtina skatintiglaudesná bendradarbiavimà tarp moks-linio tyrimø ástaigø, universitetø ir ûkiosubjektø, atliekant mokslinius tyrimus irkuriant naujus produktus bei technolo-gijas rinkai.

Vis dëlto valstybë vis geriau suvokiaAT vaidmená. Kuriami mokslo ir techno-logijø parkai, technologinës mokslo ir ver-slo bendradarbiavimo platformos, ren-giamos paskatos moksliniams tyrimamsir inovacijoms privaèiame sektoriuje. Vy-riausybës sudarytos darbo grupës, ku-rioje dalyvavo mokslo, verslo, vieðojosektoriaus atstovai, yra parengtas Pelnomokesèio ástatymo pakeitimo projektas,kurio tikslas – nustatyti pelno mokesèiolengvatas ámoniø investicijoms á moksli-nius tyrimus bei eksperimentinæ plëtrà,siekiant ámones papildomai paskatinti in-vestuoti á moksliniø tyrimø ir eksperimen-tinës plëtros darbus.

Apibendrindamas pasakysiu, kad rin-kos poreikiais ir valstybës ilgalaikës plët-ros tikslais susieti moksliniai tyrimai, tvir-tai finansuojama ðvietimo sistema ir ino-vacijø skatinimas sudaro paþangios ða-lies materialiná pagrindà. O jau jis teikiavisas kitas sëkmingo ðalies funkcionavi-mo galimybes – ðalies saugà, þmoniø so-cialinæ gerovæ, vaikø ir pensininkø aprû-pinimà ir t.t. Kaip matome, ðalies mokslopolitika, þinoma, ir konkretus mokslinin-kø darbas yra vienas svarbiausiø svertøðalies paþangai, jos gyventojø gerovei.

Gerbiamieji Mokslø akademijos se-sijos dalyviai, galëtume pasakyti, kadXX a. pradþioje pasëta Lietuvos mokslosëkla per ðimtmetá iðveðëjo á tvirtà ir am-þinai þaliuojantá Lietuvos mokslo medá,matomà ir savame kraðte, ir toli uþ joribø. Sveikinu Jus visus, linkiu moksli-niø laimëjimø, naujø pasiekimø, garsi-nanèiø Lietuvos þemæ.


priklausomos Lietuvos kûrimui ir stip-rëjimui, jos átaka kitais laiko tarpsniaisbus apþvelgta programoje nurodytuo-se praneðimuose, todël èia leiskiteman tik pabrëþti, kad tam pradiniam86 Lietuviø mokslo draugijos nariø bû-riui, daugumos jos nariø ávairiapusið-kai veiklai mes turime bûti dëkingi uþtai, kad apskritai turime modernià Lie-tuvos valstybæ, kurioje gyvena darbð-tûs þmonës, skamba lietuviø kalba,gerbiamos þmogaus teisës.

Gerbiamieji! Mûsø visø pareiga –tiek politikø, tiek mokslininkø, tiek vi-sos visuomenës – turëtø bûti pasiryþi-mas be iðlygø aukoti visas savo jëgas,kad kraðtas klestëtø, kad Lietuva bûtøapsiðvietusi ir kultûringa ðalis, grin-dþianti savo ekonomikà ðiuolaikiniomokslo laimëjimais, o dvasiná gyveni-mà – aukðtomis moralinëmis savybë-mis. Neseniai man su ponais Tamo-ðiûnu ir Kusta teko dalyvauti Pasauliomokslo forume Budapeðte, kurio te-ma buvo „Investicijos á þinias – inves-ticija á ateitá“. Ir mes skaitëme ten pra-neðimà, paminëjom, kad Lietuvos sie-kis yra mokslui skirti 1,2 proc. BVP, ta-èiau pasaulyje jau girdëti, kad reikiasiekti ne maþiau kaip 3 proc. BVP ski-riamos mokslui dalies, kad tik ðitaippasaulis galës iðgyventi ir kiekviena ða-lis ásilieti á pasaulio mokslà. Todël ma-nau, kad akademinë bendruomenë,ðviesiausi Lietuvos protai nurodys bû-dus, kaip remti mokslà, kad jis kuosparèiau ásilietø á pasaulinio mokslokontekstà, kaip padëti mokslui Lietu-voje, kad Lietuva garsëtø intelektualu-mu ir mokslo laimëjimais.

Roma ÞAKAITIENËÐvietimo ir mokslo ministrë

raugijai - 100 metør Lietuvos mokslo raida”, skirta Lietuviø mokslo draugijos 100-meèiui

Malonu pasveikinti visus susirinku-sius paminëti Lietuviø mokslo draugijos100 metø sukakties, aptarti Lietuvosmokslo raidà ir aktualijas.

1907 m. Lietuvoje Jono Basanavi-èiaus iniciatyva ákurta lietuviø kultûros,mokslo ir ðvietimo organizacija – Lietu-viø mokslo draugija. Ji atliko didelá dar-bà ugdydama tautos kultûrà, sutelkëkraðto intelektualus, paskatino lietuviø kal-bos ir jos tarmiø, taip pat antropologinius,istorinius ir kt. tyrinëjimus. Mokslo tradici-jas skirtingu laiku plëtojo Lituanistikos ins-titutas, Mokslø akademija. Deja, sklan-dþiam puoselëjimui turëjo átakos Lietuvosvalstybingumo permainos ir lûþiai.

Kita vertus, kalbëdami net apie Lie-tuvos mokslo iðtakas, mes daþnai mëgs-tame pasididþiuoti senuoju Vilniaus uni-versitetu, jo rûmuose klestëjusiais moks-lais, kuriø vaisiai maitino kraðtà ir visosEuropos ar net pasaulio kultûrà. Turimenemaþai iðkalbingø faktø apie Lietuvosmokslo laimëjimus ávairiais laikotarpiais.

Kokiais pastarøjø metø laimëjimais ga-lëtume pasidþiaugti? Puikiais rezultataisvisame pasaulyje garsëja tikslieji moks-lai. Lietuvos fizikiniø tyrimø lygio ir apim-ties gali pavydëti daugelis maþø ðaliø. Pa-saulyje gerai þinoma Lietuvos matemati-kø mokykla. Ypaè daug pasiekta tikimy-biø teorijoje – tiek klasikinëse srityse, tiekpaèiose moderniausiose. Neabejotinai di-dþiuliø laimëjimø pasiekta biotechnologi-jos ðakose. Jie turëjo lemiamos reikðmësðalyje atsirasti tarptautinëje rinkoje kon-kurencingai biotechnologijos pramonei.Kitos palankiai vertinamos mokslo sritysyra biochemija, chemija, aplinkos apsau-ga, mechatronika ir kt. Graþûs tarpdiscip-

lininio bendradarbiavimo laimëjimai. Kaippavyzdá galëèiau pateikti sodininkystësspecialistø ir fizikø bendrà projektà. Vie-nas ryðkiausiø laimëjimø Lietuvos huma-nitariniø mokslø srityje – filologø sukurtasenøjø raðtø duomenø bazë. Skaitmenin-dami ðaltinius ar remdamiesi institute jauparengtais elektroniniais tekstais, filolo-gai ieðko naujø mokslinës analizës bû-dø. Neabejotinai aktualûs Lietuvai moks-liniai tyrimai, susijæ su ávairiomis psicho-loginiø traumø apraiðkomis bei raidospsichopatologija ávairiais þmogaus rai-dos etapais.

Reikðmingi Lietuvos mokslininkø dar-bai, tyrinëjantys mûsø ðalies praeitá.

Spartus ir kryptingas atsinaujinimasšiuolaikiniame pasaulyje galimas tik re-miantis ðvietimu ir mokslu ir þmones ver-tinant kaip svarbiausius iðteklius, dera-mai á tai investuojant. Ðiandien esameprie mokslo ir studijø sistemos pertvar-kos slenksèio. Visi mes – politikai, moks-lininkai, aktyvioji visuomenës dalis – no-rime jausti didesná mokslo vaidmená vals-tybës raidai ir asmens gyvenimui.

Kokie dalykai kelia rûpestá? Netenki-na mokslo sistemos sàsajos su ðaliesekonomika, ðvietimu, bendradarbiavi-mas su ámonëmis. Vis dar kelia nerimànutekantys protai, senstanti mokslininkøkarta. Keistina infrastruktûra, maþai iðplë-tota privataus sektoriaus moksliniø tyri-mø bazë. Dël mokslo ir studijø pertvar-kos diskutuojama daugiau nei metus.Lietuvos parlamentinës politinës partijos(2007 m. birþelio 14 d.) pasiraðë susita-rimà dël pagrindiniø pertvarkos principø.LRV Strateginio planavimo komitetas2007 m. spalio 26 d. pritarë pagrindinëmspertvarkos gairëms, pertvarka ágijo aið-kø turiná ir perspektyvà. Ji bus pradëtanuo tokiø esminiø srièiø, kaip studijø ko-kybë, mokslininkø ir dëstytojø kvalifika-cija ir darbo sàlygos, moksliniø tyrimølygio këlimas, ir kartu per artimiausiusmetus pasirengta kitiems esminiams po-kyèiams. Paaiðkëjo ir 2008 m. reformosbiudþetas: ið mûsø ðalies vidaus ðaltiniømokslo ir studijø sistemos pertvarkai2008 m. Vyriausybë papildomai suradobeveik 192 mln. Lt, o kartu su ES struk-tûrinës paramos lëðomis papildomas MSsistemos biudþetas beveik 500 mln. Lt,t. y. 50 proc. daugiau negu 2007 m. (ið-augs nuo 1,1 iki 1,7 mlrd. Lt).

Vir

gini

jos

VA

LUC

KIE

NË

S n

uotr

.


mokslo ir valstybësraidai

Imperiniø valstybiø griûtis, baigian-tis Pirmajam pasauliniam karui, suteikëtinkamas galimybes jau veikianèiomstautinës krypties organizacijoms siektisavarankiðko valstybinio gyvenimo. Ðiaiveiklai buvo susiklosèiusios pakankamaitvirtos prielaidos: tautinis sàjûdis, spar-èiai plitæs Europoje nuo XIX a. pabai-gos, subrandino tautinæ savimonæ, kurituomet rëmësi dviem kultûros vertybë-mis: gimtàja kalba ir gyvàja tradicija, pa-sireiðkianèia etninëje visuomenëje kaippaproèiø ir elgsenos visuma.

Trys vertybësTaèiau ðiø dviejø kultûros vertybiø –

gimtosios kalbos ir tradicijos – nepakakotolesniems þingsniams valstybingumo at-kûrimo link. Reikëjo iðsiugdyti tautinës vi-suomenës intelektà, galintá kompetentin-gai kurti nepriklausomos valstybës struk-tûras ir ugdyti visavertæ pilieèiø visuome-næ, kurioje visiems tinkamà vietà rastø ávai-riø etnosø ir konfesijø atstovai.

Reikëjo treèio visuomenæ ugdanèioir vienijanèio elemento – iðsilavinimo, ágy-jamo ðvietimo ir mokslo keliu. Bûtent ið-silavinimas, þiniø siekis ir mokslinë kom-petencija yra tas kelias, kuriuo eidamavisuomenë galëtø kurti kraðto valstybin-gumo institucijas, dalyvauti visuose civi-lizacijos procesuose kaip lygiateisis, in-telektualiai pasirengæs socialinis darinys,kaip politinis ir istorinis subjektas. Kelià,grástà kultûros vertybëmis – kalba, tradi-cija, iðsilavinimu ir tautinës valstybës idë-ja, pradëjo tas branduolys, kuris telkësiapie centrinæ figûrà – daktarà Jonà Ba-sanavièiø. Ði saujelë prieð ðimtmetá(1906–1907) steigë ir puoselëjo Lietuviømokslo draugijà. O ðalia grupavosi Lie-

Lietuviø

Prof. habil. dr.Juozas AlgimantasKRIKÐTOPAITIS

draugija ir josreikðmë tautinei

tuvos dailës draugijos steigëjai. Jie kûrëkità kultûros dalá, kuri teikë tautinei savi-monei tvirtus vizualius impulsus.

Priminsiu: praslinkus beveik aðtuo-niems deðimtmeèiams, Sàjûdþiui pakë-lus visuomenæ naujam atgimimui, mi-nëtosios keturios vertybës tapo esmi-niais veiksniais, siekianèiais savarankið-kos valstybinës egzistencijos, kylant tau-tai ið imperinës sistemos griuvësiø. Tuo-met iðsilavinæ asmenys, vedami iðpuo-selëtos ir apgintos tautinës kalbos beietninio paveldo, pasklidusio ávairiø kul-tûros þanrø raiðkoje, pakëlë mûsø tauti-næ visuomenæ pradëti dràsius iðsilaisvi-nimo þingsnius. Dabar, sugráþæ á XX a.pradþià, prisiminkime kelis konkreèiusdaug kà bylojanèius faktus apie Lietu-viø mokslo draugijà (LMD) ir jos nariøpasiðventimà savo kilniai misijai.

Kelio pradþiaSteigimo metais (1907) Draugijà su-

darë 156 nariai, atstovaujantys 28 profe-sijoms. Èia pagal procentinæ iðraiðkà vy-ravo medikai, pedagogai ir dvasininkai.Profesionaliai, kaip mokslininkai, reiðkë-si 7 proc. nariø; tarp jø buvo 2 akademi-kai ir 9 profesoriai. Ketvirtadalá nariø su-darë visuomenei reikðminga grupë – mo-kytojai ir gydytojai. Jei sujungtume á vie-nà grupæ jaunosios kartos auklëtojus –pedagogus ir dvasininkus, tai jie sudary-tø 35 proc. nariø, kuriø vaidmuo ugdanttautos ateitá yra iðskirtinis. Po 11 metø pa-skelbtame Vasario 16-osios Akte tarp 20pasiraðiusiøjø asmenø matome 19 LMDnariø. Draugijos nariai buvo visi trys pre-zidentai – Antanas Smetona, Aleksan-dras Stulginskis, Kazys Grinius; du drau-gijos nariai – Augustinas Voldemaras irJuozas Tûbelis tapo ministrais pirminin-kais, o pirmøjø valstybës ministrø greto-je stovëjo taip pat Draugijos nariai. Verta

LMA sesija, skirta Lietuviø mokslo draugijos 100-meèiui

mokslo ir valstybësraidai

mokslo

savimonei,

Ministerija pateikë derinti atnaujintoMokslo ir studijø ástatymo redakcijà, kurio-je numatoma dauguma svarbiausiø refor-mos pokyèiø. Numatoma keisti mokslo irstudijø institucijø valdymà ir finansavimà;atnaujinti studijø sistemos modelá ir kt. To-liau laukia esminis reformos etapas – ðiøástatymø svarstymas ir priëmimas Seime.

Labai svarbus procesas – mokslo, stu-dijø ir verslo slëniø kûrimas. Ðiuo metu ver-tinamos penkios vizijos. Ðiuose slëniuosesu ES struktûriniø fondø parama ir priva-èiø partneriø indëliu tikimasi ið esmës at-naujinti mokslo infrastruktûrà, sukoncen-truoti mokslo ir studijø institucijø iðteklius,sumaþinti mokslo ir studijø sistemos ato-trûká nuo ûkio ir visuomenës poreikiø, su-kurti þiniø ekonomikos branduolius.

Mokslo ir studijø sistemos plëtoteitaip pat labai svarbi mokslo programi-nio – konkursinio finansavimo sistema;vadinamosios nacionalinës kompleksi-nës programos.

ES struktûrinë parama Lietuvai teikiaunikalià galimybæ vykdyti struktûrinius per-tvarkymus ir esmines reformas mokslo sri-tyje. Nuo 2004 metø mokslo institucijos ga-lëjo kreiptis paramos laboratorijoms steigti,moksliniø tyrimø árangai ásigyti bei mokslodarbuotojø ir tyrëjø kompetencijai ugdyti.Vien moksliniø tyrimø ástaigos ðiems tiks-lams ágyvendinti gavo 75 mln. litø, o kartusu universitetais – 217 mln. litø.

2007–2013 metais ši parama bus kelis-kart didesnë. Nacionaliniu mastu bus ágy-vendintos trys programos, kuriomis siekia-ma skatinti glaudø ir ilgalaiká mokslo insti-tucijø ir verslo bendradarbiavimà, moksluiimliø verslo sektoriø plëtrà ir jø ilgalaiká tarp-tautiná konkurencingumà. Kaip vienà ið prie-moniø paminëèiau integruotø mokslo, stu-dijø ir verslo slëniø, kaip proverþio taðkø,kûrimà. Taip pat bus siekiama sudaryti sà-lygas mokslininkø ir tyrëjø nuolatiniam pro-fesiniam tobulëjimui, skatinti jaunimà rink-tis mokslo kelià, o pasirinkus – likti ir dirbtiLietuvoje, pritraukti mokslininkus ið kitø ða-liø, ypaè skatinti gráþti svetur iðvykusius lie-tuviø mokslininkus. Ðioms programomságyvendinti per septynerius metus numaty-ta beveik 2 milijardai ES struktûriniø fondøir nacionalinio biudþeto lëðø.

Reikëtø pagalvoti apie mokslo vady-bos specialistø paieðkà ir rengimà, nes,kaip parodë 2004–2006 m. laikotarpio pa-tirtis, akademinës visuomenës gretose jølabai trûksta. Dël to stringa ne tik struktû-rinës paramos naudojimas, bet ir stab-domas tolesnis Lietuvos mokslo konku-rencingumo augimas.

Linkiu ádomiø, vertingø diskusijø, ákvë-pimo naujoms idëjoms ir reikðmingiemsdarbams.

Virg

inijo

s V

ALU

CK

IEN

ËS

nuo

tr.


priminti dar ir tai, kad Draugijos atstovaivyravo Steigiamojo Seimo – ðios parlamen-tinës struktûros kûrimo ir veiklos sûkuryje.Per visà LMD gyvavimo ir veiklos laikotar-pá Draugijos nariø sàraðuose galima aptik-ti apie 1,5 tûkst. pavardþiø.

Po èia kà tik paminëtø faktø eilës, nu-lëmusios tolesnæ valstybës ir jos moksloraidà, gráþkime prie pradëtos temos dës-tymo. Liaudies raðtingumà, tautinæ ir so-cialinæ orientacijà XIX a. ugdë iðplitusi ne-legali knygneðystë, spauda gimtàja kal-ba ir vadinamoji ,,vargo mokykla", einantiið vieno kiemo á kità. Pagaliau Didysis Vil-niaus seimas (1905) suteikë galingà im-pulsà ávairioms XX a. iniciatyvoms. Stei-gësi organizacijos bei draugijos, rengian-èios visuomenæ savarankiðkam valstybësgyvenimui. Tuomet iðkelta universiteto at-gaivinimo idëja siejosi ne tik su akademi-nës tradicijos atkûrimo ambicijomis, betir su kylanèios tautinës visuomenës ðvie-timo bei lavinimosi sistemos ir jà organi-zuojanèio centro steigimo reikalais.

Ðvietimo poreikisEuropos tautiniai sàjûdþiai ir greitëjanti

socializacija, veikiant pramonës plëtrai,rengë palankias sàlygas moderniosiomsvisuomenëms bræsti. Kartu iðryðkëjo ak-tyvaus ðvietimo poreikis, reikalaujantis vi-suotinio raðtingumo ir iðsilavinimo, kurisbe valstybinës ðvietimo sistemos nëraámanomas. Viduramþiø valstybëje gyven-tojus (liaudá) vienijo tikëjimas, apeigos, oþemvaldþius – politiniai bei socialiniai in-teresai ir valstybinë kalba.

Viduramþiais tautinis sàmoningumasdar neegzistavo. Istoriná kontekstà kûrë,,politinë tauta" – negausus diduomenësbûrelis, suvienytas bendrø gynybiniø irûkiniø poreikiø. XIX a. ir XX a. pradþiojebuvusios Dviejø tautø valstybës visuome-në, praradusi savarankiðkà valstybingu-mà, suskilo á geografiðkai vietinius dari-nius, kuriø specifinius bei etninius tapa-tumus ryðkino vietiniø ðviesuoliø iniciaty-vos. Jø vizijose Lietuvos Didþioji Kuni-gaikðtystë tapo ir jø savasties dalimi.

Svarbu ásidëmëti, kad XX a. pradþiojeperspektyvià visuomenës ateitá galëjo kurtitik ta ðviesuomenë, kuri ugdë ir lavino nau-jà þmoniø kartà, besiremianèià mokslo ið-mintimi ir demokratijos principais. JonasBasanavièius suprato, kad tautos vieniji-mo tikslas bus pasiekiamas, jei sugebë-sime iðugdyti savàjà visuomenæ, turinèiàtvirtà intelektiná potencialà. Tad supranta-ma, kad ðvietimas, iðsilavinimas ir moks-las atsidûrë mûsø Patriarcho, svajojanèioapie tautinæ valstybæ, dëmesio centre. Jisbuvo teisus: tokios LMD nariø iniciatyvos,kaip Lietuvos universiteto ásteigimas 1922

m., mokyklø plëtra, knygø ir vadovëliø lei-dimas, atliko reikðmingà vaidmená telkianttautà ir rengiant jà modernioms to metouþduotims. Tolesnë istorija patvirtino ðiødarbø reikðmæ.

Be to, paaiðkëjo, kad LMD iðauginokompetentingus valstybës veikëjus. Jiekûrë ne tik Lietuvos universitetà ir kitasmokyklas, bet, svarbiausia, sukûrë gyvy-bingà Lietuvos valstybæ, kuri bent du de-ðimtmeèius gebëjo plëtoti ûká, kultûrà irsaugoti savo pilieèius. Tik, deja, besiple-èianti biurokratija, politinës rietenos, au-tokratijos stiprëjimas tapo gyvensenosypatybe, kurioje nacionalinës valstybësreikalai iðtirpo taip pat kaip ir nebebuvogirdimi Vydûno, Vaiþganto ir kitø ðviesiøasmenybiø balsai, palikæ ryðkius pëdsa-kus tik mûsø kultûros tekstuose.

KryþkelëjeDabar mes turime didþiulá tinklà biblio-

tekø, skaityklø, muziejø, mokyklø, teatrø.Visi jie veikia tarsi valstybës smegenø krau-jagysliø bei nervø sistema, apimanti ávai-rias etnines bendruomenes ir tenkinanti jøporeikius. Tai reiðkia, kad turime daug na-cionaliniø "trobeliø" ir "pirteliø", pasklidu-siø mûsø valstybëje. Bet, deja, nëra jojetos dvasinës substancijos, ið kurios kiltøidëjos, formuojanèios visuomenës veiklosir kultûros perspektyvà.

Dabar mes vël atsidûrëme lemtingojekryþkelëje. Iðkilo dramatiðkas klausimas,toks pat kaip ir prieð ðimtmetá, – ar rasimesavyje jëgø, ar atsiras asmenybiø sambû-ris, sugebantis ryþtingai kurti mûsø ateitá?Sambûris, kuris, susiejæs neformaliais ry-ðiais visà mûsø kraðtà, ugdytø tolerantið-kà pilieèiø ir patriotø visuomenæ, kûrybin-gai besireiðkianèià ir sugebanèià dalyvautikultûrø poliloge kaip lygiavertë partnerë,norinti ne tik imti ið kitø, bet ir mokanti duotikitiems vertingø ir ádomiø dalykø.

Raidos bruoþaiLietuvos istorinës patirties tekstuose,

susijusiuose su LMD veikla, aptinkamestruktûrinius mus dominanèiø ávykiø rai-dos bruoþus. Èia galima iðskirti tris ðvie-timo, mokslo ir ugdymo laikotarpius (jauryðkëja ir ketvirtasis), tiesiogiai susijusiussu XX a. modernios valstybës kûrimu, plë-tojimu ir jos netekties istorija. Visos ðiøetapø pradþios yra paþymëtos politiniaisir socialiniais lûþiais, dramatiðkai pavei-kusiais visuomenæ.

Pirmojo laikotarpio pradþia yra sietinasu Didþiojo Vilniaus seimo iniciatyvomis irLietuviø mokslo draugijos pirmaisiaisþingsniais. Antrasis prasideda kartu su Ne-priklausomybës deklaracija, su pirmøjøvalstybës struktûrø funkcionavimu ir uni-

versiteto atkûrimu. Treèiojo pradþia sutam-pa su Lietuvos okupacija ir karo ávykiais,kai prasidëjo Nepriklausomos valstybësstruktûrø griovimas. Ketvirtasis laikotarpisiðryðkëjo griûvant sovietø sistemai. Dabarðiek tiek plaèiau apie kiekvienà ið jø.

Pirmasis laikotarpis – tai XIX a. ávykiøsubrandinto patyrimo áprasminimas ir tau-tinio pobûdþio veiklos struktûrø formavi-masis, dëjæs pagrindus vëliau ásteigtomstautinës valstybës institucijoms; tarp jø iruniversiteto bei mokslà vienijanèio cen-tro – Mokslø akademijos steigimui. Èiaesminá vaidmená atliko LMD (1907), kryp-tingai telkusi mokslui pasiðventusius as-menis. Turime nepamirðti, kad Draugijasukauptomis lëðomis aprûpino vadovë-liais pirmàsias lietuviðkas mokyklas ir gim-nazijas. Tuo laikotarpiu tai buvo reikðmin-gas þingsnis naujos tautinës visuomenëskartos ugdymo kryptimi. Deja, lenkamsokupavus Vilniø ir Vilnijos kraðtà, mûsøistorinëje sostinëje likusios LMD veikla dëlsuprantamø prieþasèiø buvo ribota: likovienintelis ir esminis tikslas – palaikyti lie-tuvybæ uþgrobtame kraðte. 1938 m. drau-gija buvo priversta nutraukti veiklà. Ið da-lies jos darbà pratæsë ásteigta Lietuviømokslo bièiuliø draugija, tik apie metusgyvavusi iki Antrojo pasaulinio karo pra-dþios. Nepriklausomoje Lietuvoje LMDKauno padalinys jau svarbesnio vaid-mens neatliko, nes aktyvieji jos nariai pa-sinërë á valstybës bei mokslo institucijø irorganizacijø steigimo, jø plëtros reikalus.LMD darbo rezultatai ir numatyti siekiaipasklido ávairiose mokslø draugijose beikultûrinës veiklos organizacijose.

Antruoju laikotarpiu – jau nepriklau-somos Lietuvos gyvavimo metu, sëkmin-gai plëtojant tautinæ mokyklà, buvo iðug-dyta iðsilavinusi karta, turinti tautiðkaiorientuotà savimonæ ir, deja, dar tik pilie-tinæ nuovokà. Steigiant ir plëtojant aukð-tàsias mokyklas, tyrimo institucijas pavy-ko sukurti akademinës ir mokslinës veik-los pagrindus, suspëta suformuoti ir átvir-tinti modernizuotà gimtàjà kalbà, sukurtilietuviðkà terminijà. Jau sunorminta ir to-liau puoselëjama literatûrinë kalba beiávairiø veiklos srièiø terminija dëjo tvirtàpagrindà þodinei kultûros raiðkai. Visasðis ádirbis vëliau, okupacijos metais, ta-po ypaè svarbus savigynai.

Tarpukariu moksliniø tyrimø srityje ne-buvo atlikta reikðmingesniø pasauliomokslui darbø. Kitaip ir negalëjo bûti, nesmokslininkai bei aukðtøjø mokyklø dës-tytojai – docentai, profesoriai savo inte-lektines galias turëjo skirti organizaci-niams reikalams: laboratorijø, tyrimø sto-èiø, katedrø, fakultetø steigimui, statybosklausimø sprendimams.


Nukelta á 12 p.



Minint 100-àsias Lietuviø mokslo drau-gijos (LMD) metines gera proga apþvelgtimokslo laimëjimus nuo Lietuvos nepri-klausomybës atkûrimo 1990 m. ir numa-tyti tolesnæ mokslo raidà. Mokslo draugi-jos ákûrimas neabejotinai yra vienas pa-èiø reikðmingiausiø ávykiø tuometiniamelietuviø kultûriniame ir visuomeniniamegyvenime. Jonas Basanavièius ir kiti iðki-lûs Lietuvos mokslo ir kultûros veikëjai su-prato mokslo reikðmæ kraðto ateièiai. Pervisà LMD veiklos laikotarpá á jà buvo ásto-jæ maþdaug 2000 nariø. Lietuvoje dirbæmokslininkai buvo þinomi mokslo pasau-lyje ne tik visà ðimtmetá nuo draugijos ákû-rimo, bet ir gerokai anksèiau – T.Grotthu-sas, A.Sniadeckis, T.Narbutas, I.Domei-ka, K.Sirvydas, J.Lelevelis ir kiti.

Lygiai taip pat dabar bûtina, ir ne tikakademinei bendruomenei, suvokti moks-liniø tyrimø svarbà ir átakà ðalies ûkio rai-dai ir kultûrai.

Lietuvos mokslininkø laimëjimaiKas pasiekta Lietuvos moksle per pa-

lyginti neilgà laikotarpá nuo nepriklauso-mybës atkûrimo, kiek mûsø mokslas ma-tomas ir þinomas pasaulyje, kiek lietuviømokslininkø darbai ið tiesø pelnë pripaþi-nimà? Mokslo darbø publikavimas ir sklai-da yra vienas svarbiausiø mokslininkoveiklos rezultatø. Bibliometriniai duome-nys leidþia palyginti ávairiø mokslo kryp-èiø ir skirtingø ðaliø rodiklius. Mokslo dar-bø skelbimas ið esmës pakito pastarai-siais deðimtmeèiais – elektroninis publi-kavimas ir leidyba, ávairios mokslo duo-menø bazës, atvira prieiga sudaro sàly-

Lietuvos

Prof. Eugenijus BUTKUS

mokslas atkûrusNepriklausomybæ ir

þvilgsnis áateitágas greitai ir plaèiai mokslinës informaci-jos sklaidai. Lietuvos mokslininkø darbaitik po nepriklausomybës atkûrimo átrauk-ti á katalogus bei referuoti duomenø ba-zëse priskiriant nepriklausomai valstybei.Moksliniø publikacijø parengimas ir skel-bimas – tai tyrimø, kuriems atlikti sunau-dotos lëðos, rezultatas. Tokias sànaudasnesunku suskaièiuoti þinant, kiek skiria-ma lëðø moksliniams tyrimams ir kiekpublikacijø paskelbiama. Ðiuo atveju su-siduriame su paradoksalia situacija – lë-ðos Lietuvos mokslininkø publikacijai pa-rengti yra vienos maþiausiø pasaulyje.

Nëra paprasta pasakyti, kiek mokslo

darbø yra paskelbæ Lietuvos mokslininkai.Moksliniø publikacijø skaièius Europos Sà-jungos statistikoje1 vertinamas pagalstraipsnius Tarptautinës mokslinës infor-macijos instituto (ISI, Institute for Scienti-fic Information, ákurtas 1960 m., dabar pri-klauso Thomson Scientific) duomenø ba-zëje esanèiuose þurnaluose 2 . Ðis Lietu-vos mokslininkø rodiklis, skaièiuojant vie-nam tyrëjui per metus, sudaro maþdaugdeðimtadalá ES vidurkio. Taèiau reikia at-kreipti dëmesá á didelá publikacijø, átrauktøá ðià duomenø bazæ, augimà – apie 10proc. kasmet. Prie šio didëjimo šiek tiekprisideda á ISI duomenø bazæ átraukti Lie-tuvos moksliniai þurnalai, kuriø ðiuo metuyra per 10, o tokie, kaip Baltic Astronomy,Baltic Forestry, Informatica, tapo ið tiesøtarptautinëje mokslo bendruomenëje þino-mais þurnalais, ir dabar pusës publikacijøautoriai ðiuose þurnaluose yra ið kitø ða-liø. Atkreiptinas dëmesys á du humanitari-niø ir socialiniø mokslø þurnalus – Proble-mos ir Verslo ir ekonomikos transformaci-jos, kurie átraukti á ISI humanitariniø ir so-cialiniø duomenø bazes.

Duomenys apie Lietuvos moksliniøpublikacijø skaièiaus kitimà per nepriklau-somybës laikotarpá pateikti 1 paveiksle.Tai gana iðkalbûs duomenys, kuriuos ádo-mu palyginti su kaimyniniø ðaliø – Estijosir Latvijos rodikliais. Lietuvos rezultatø au-gimas akivaizdþiai didþiausias ir èia ne-


Str

aip

sniø

skaiè

ius

Metai

Citavi

mø s

kaiè

ius

1 European Commission.Directorate-General for Rese-

arch. Towards a European Re-search Area Science, Techno-logy and Innovation. Key figu-

res 2003–2004. (EUR 20735EN, 2003).

2 http://www.scientific.

thomson.com/1 pav. Lietuvos moksliniø publikacijø ir jø citavimøskaièiaus kitimas 1990–2007 m.

Metai

galima nepaminëti, kadÐvietimo ir mokslo minis-terijos finansavimo meto-dika turëjo tam teigiamosátakos. Tiesa, pagal iðves-tiná rodiklá – publikacijøskaièiø, tenkantá milijonuigyventojø, Lietuva vis daratsilieka nuo Estijos, ta-èiau lenkia Latvijà (2 pav.).

Tarp institucijø, kuriømokslininkai daugiausiapaskelbë moksliniø pub-likacijø, neabejotini lyde-riai yra du didþiausi – Vil-niaus ir Kauno technolo-gijos – universitetai.

Nekreipti dëmesio á ISIduomenø bazæ negalimataip pat, kaip ir pervertintijoje esanèiø þurnalø reikð-mæ. Tiesa, palyginti nedi-

Vir

gin

ijos

VA

LU

CK

IEN

ËS

nu

otr

.


2 pav. Moksliniø publikacijø ir jø citavimø skaièiaus1990–2007 m. palyginimas tarp Baltijos ðaliø

kvalifikacijos vertinimo kriterijai. Dël skirtin-gos mokslø specifikos neámanoma sufor-muluoti visiems vienodø reikalavimø, taèiaupublikacijos ISI duomenø bazës þurnaluo-se yra svarbios, nes pagal jas vertinamasLietuvos mokslas Europos Sàjungoje.

Kitas svarbus rodiklis – moksliniø dar-bø citavimas, kuris parodo, kiek konkretûstyrimai yra aktualûs toje mokslo ðakoje dir-bantiems kitiems tyrinëtojams. Skirtingømokslo krypèiø citavimo tradicijos nevieno-dos, todël apibendrinanèias iðvadas daryti

duomenø bazës mokslo indikatoriø duo-menys nurodo ir labiausiai cituojamusLietuvos mokslininkus: A.P.Piskarskas,M.R.Babarskienë, A.Dapkevièius, J.Ku-lys, A.Norkus, A.Malinauskas, R.M.Vabu-las, J.V.Graþulevièius, D.Rastenytë,R.Venskutonis, T.Ruzgas, nors kai kuriejø ðiuo metu dirba uþsienyje. Daugumaðiø tyrimø atlikti bendradarbiaujant su uþ-sienio mokslininkais.

Šie pavyzdþiai taip pat rodo tarptauti-nio bendradarbiavimo svarbà ir pranaðu-mus. Publikacijø ir citavimo duomenys ga-li padëti ávardyti tas sritis ar mokslininkus,kuriø laimëjimai þinomi plaèiai pasaulyje.Diskutuojant, kaip ávardyti moksliniø tyrimøprioritetus, vienas kelias galëtø bûti moks-liniø tyrimø lygis ir tarptautinis pripaþinimas.

Lietuvos mokslo sistemosekspertizës

Atkreiptinas dëmesys, kad vienintelisbûdas susieti kiekybinius rodiklius su ko-kybiniais yra ekspertinis mokslo vertini-mas. Per atkurtos nepriklausomybës lai-kotarpá kelis kartus buvo atlikti Lietuvosmokslo ekspertiniai vertinimai.

Pirmàjá toká vertinimà, atsiliepdama áÐiaurës ministrø tarybos rekomendacijà,surengë Lietuvos ðvietimo ir mokslo mi-nisterija 1995 m. pagal sutartá su Norve-

gijos moksliniø tyrimø taryba. Svarbiau-sias vertinimo tikslas – iðnagrinëti Lietu-vos mokslo plëtros galimybes, siekiantidentifikuoti aukðto lygio tyrimus ir moks-lininkø grupes vertintose 97 Lietuvosmokslo ir studijø institucijose4 .


3 http://www.minfolit.lt/

3 pav. Mokslo daktarø, parengtø 2006 m. Ðiaurësir Baltijos šalyse, milijonui gyventojø

Nukelta á 16 p.

delës dalies Lietuvos mokslininkø darbørezultatai ir sudaro tà publikacijø skaièiø,kuris nurodytas 1 paveiksle. Joje yra ir to-kiø þurnalø, kuriø átaka mokslui nedidelë(jà nusako átakos faktorius – angl. impactfactor), taèiau dauguma yra tokiø, pvz.,kaip þurnalai Nature ir Science, kuriuosevien straipsnio paskelbimas daþnai yra di-delis mokslininko pripaþinimas. Taèiau to-kio lygio moksliniø publikacijø mûsø moks-lininkai paskelbia nedaug, per pastaràjá de-ðimtmetá ðiuose þurnaluose paskelbti tikkeli Lietuvos mokslininkø straipsniai. Pa-minëtini, pvz., Berg R.W., Alaburda A. et.al. Science 2007, 315, 390; Silvotti R.,Schuh S., Janulis R., et al. Nature 2007,449, 189; Rinterknecht V. R., Clark P.U.,Raisbeck G. M., Yiou F., Bitinas A. et al.Science 2006, 311, 1449; O’Dowd C. D.,Facchini M. C., Cavalli F., Èeburnis D. etal. Nature 2004, 431, 676. Dar keli straips-niai yra nenurodant Lietuvos prieskyros,pvz., Holt N.E., Zigmantas D., Valkunas L.,et al. Science, 2006, 307, 433.

ISI duomenø bazë nëra vienintelë, ku-rioje átraukti tarptautiniu mastu reikðmingidarbai. Fiziniø, biomedicinos ir technolo-gijos mokslø reikðmingesniø publikacijøgalima rasti ISI duomenø bazëje, taèiauhumanitarinius ir socialinius mokslus ji tikið dalies aprëpia, nors bazëje ir yra ganadaug ðios srities þurnalø. Tiesa, didëja Lie-tuvos autoriø socialiniø mokslø srities pub-likacijø, átrauktø á ISI bazæ. Lietuvos moks-lo taryba kartu su Lietuvos universitetais irinstitutais vykdo didelá ES Socialinio fon-do BPD ,,Þmogiðkøjø iðtekliø kokybës ge-rinimas moksliniø tyrimø ir inovacijø srity-je“ projektà „Tarptautinë mokslinë duome-nø bazë „Lituanistika“. Projekto tikslas –humanitariniø ir socialiniø mokslø srièiømokslininkø galimybës pristatyti savomokslinius pasiekimus nacionaliniu ir tarp-tautiniu lygmenimis ir kartu átvirtinti savokaip mokslininkø pripaþinimà bei kompe-

tencijà. Antra vertus,mokslininkai ir visuome-në turi galimybæ susipa-þinti su Lietuvos humani-tariniø ir socialiniø moks-lø srities mokslininkø lai-mëjimais bei ávertinti jøreikðmæ3 . Ðioje bazëjebus galima rasti ðiø srièiømokslininkø paskelbtusstraipsnius, kurie prieðátraukiant á duomenø ba-zæ yra recenzuojami, nesdar ne visø þurnalø ir lei-diniø praktikoje garantuo-tas recenzavimas (peer-review) .

Nemaþai diskusijø su-këlë ávairûs mokslininkø

nëra paprasta ir ne visada prasmin-ga. Taèiau artimø mokslo krypèiø irðakø citavimo duomenys teikia in-formacijos apie tyrimø aktualumà.Ádomu panagrinëti Lietuvos moks-lininkø publikacijas ir jø citavimà ISIduomenø bazëje. Beje, ji iðsiskiriabûtent tuo, kad joje bibliometriðkaivertinami mokslo darbai, nëra kitosduomenø bazës, kurioje bûtø pa-teikti iðsamûs citavimo duomenys.Ádomu paþymëti ir tai, kad jei þurna-lo ir nëra ISI duomenø bazëje, betjame publikuotus darbus cituoja ki-ti mokslininkai þurnaluose, paten-kanèiuose á jà, tai ðie citavimai pa-tenka ir á ISI citavimo duomenis.

Nors lyginti atskiras mokslo sri-tis tarpusavyje gana sunku, taèiauádomu, kaip kai kuriø srièiø Lietu-vos mokslininkø darbai vertinami pasau-lio mokslo kontekste. Beveik visø Lietu-vos mokslo srièiø publikacijos ir jø citavi-mas uþima vidurá tarp visø ðaliø, kuriømaþdaug 100 duomenys patenka á ðià sta-tistikà. Nors pagal straipsniø skaièiø pir-mauja Lietuvos fiziniø mokslø atstovai –fizikai, chemikai, taèiau pagal citavimà,tenkantá vienam straipsniui, iðsiskiria neu-rologijos ir elgsenos bei molekulinës bio-logijos ir genetikos (vieno straipsnio cita-vimø vidurkis maþdaug 11) mokslai. ISI

4 Evaluation of Research in Lithuania. Volume1: General Observations and Recommendationspreared by the Advisory Board, and Summaries of

the Pannel Reports, 72 p. + appendices, p. i-xxx;Evaluation of Research in Lithuania. Volume 2: Pan-nel Reports, 496 p.


mokslo raida

1940-ieji buvo paskutiniai Lietuviømokslo draugijos egzistavimo metai.1939 m. rudená Vilniø gràþinus Lietuvai,draugija, po uþdarymo 1938 m. paskuiLenkijos vidaus reikalø ministro leidimuveikusi pakeistu Lietuviø mokslo mylë-tojø draugijos pavadinimu, perëjo Lietu-vos valstybës globon. Draugijos turtas –archeologijos, etnografijos, istorijos irgamtos skyriø rinkiniai, archyvas, biblio-teka, P.Vileiðio rûmø patalpos – netrukusbuvo oficialiai perduotas Lituanistikosinstitutui. 1940 m. rugpjûèio 29 d. per-davimo aktà draugijos vardu pasiraðë vil-nieèiai draugijos valdybos nariai Ad.Juð-kaitis, V.Martinkënas, V.Þilënas ir H.Ho-rodnièius, Lituanistikos instituto vardu –K.Aviþonis, J.Puzinas ir S.Suþiedëlis. Lie-tuva tada jau buvo LTSR.

XX a. vidurys ir po to ëjæ deðimtme-èiai buvo paèios sparèiausios moksloraidos laikotarpis per visà ikitolinæ þmo-nijos istorijà. Lietuva dël istoriniø aplin-kybiø á tà laikotarpá ëjo vëluodama. Pen-ki deðimtmeèiai nuo 1940-øjø mokslo rai-dai Lietuvoje buvo ypatingi tuo, kadmokslas buvo plëtojamas po trumpo ne-priklausomos valstybës laikotarpio ðaliaivël ilgam jos netekus.

Padëtis Lietuvos moksle ðio laikotar-pio pradþioje jau ið esmës skyrësi nuobuvusios prieð 20 metø kuriant Lietuvosvalstybæ. Lietuva jau turëjo savo aukðtà-

Lietuviø

Prof. habil. dr. Kæstutis MAKARIÛNAS

Lietuviø mokslo draugija labai daug prisidëjo prie to, kadpirmaisiais XX a. deðimtmeèiais formavosi mokslinë inteli-gentija, kuri á savo veiklà þiûrëjo ne tiek ið individo, kiek ið

ðalies ir tautos interesø. Tai turëjo labai daug reikðmësmokslo Lietuvoje raidai vëlesniø negandø laikotarpiais.

mokslo draugija irLietuvos

1940 –1990 metaisjá mokslà. Vilniui sugráþus Lietuvai, bu-væs Stepono Batoro universitetas buvopaverstas lietuviðku Lietuvos valstybësVilniaus universitetu, ðio proceso nesu-stabdë nei atëjusi sovietinë okupacija,nei naujoji valdþia. Taigi 1940-aisiais Lie-tuva turëjo jau du universitetus – Vilniujeir Kaune, buvo dar keliolika kitø maþes-niø aukðtøjø mokyklø (Þemës ûkio aka-demija, Veterinarijos akademija ir kt.) irmokslo tyrimo ástaigø, ið viso 14, josedirbo per 600 mokslo darbuotojø. Buvomoderni ir turtinga Kraðto apsaugos mi-nisterijos Ginkluotës departamento Tyri-mø laboratorija. Lietuvai tapus SovietøSàjungos dalimi, paskutinio LTSR Minis-teriø tarybos posëdþio (kità kartà rinkosijau Liaudies komisarø taryba), vykusio1940 m. rugpjûèio 23 d. Vincui Krëveipirmininkaujant, nutarimu su visu turtuir dauguma personalo ji buvo perduotaKauno universiteto Technologijos fakul-tetui. Tai leido plëtoti Technologijos fa-kultetà, taip pat ðiek tiek saugojo moks-lo darbuotojus kariðkius nuo galimø rep-resijø pertvarkant Lietuvos kariuomenæ.

Jau iki 1940-øjø mokslo visuomenë-je buvo visai subrendusi nuo Auðros ga-dynës laikø kelta Mokslø akademijos rei-kalingumo idëja. Siûlyta akademijà kurtiplataus profilio, buvo parengti keli josstatuto projektai. Nuo 1939 m. vasario 1d. Kaune veikë ðalies problemø tyrimoinstitutas, pavadintas Lituanistikos insti-tutu. Jis turëjo 3 skyrius – lietuviø kal-bos, Lietuvos istorijos, lietuviø tautosa-kos ir lietuviø kalbos þodyno redakcijà.Instituto steigimo iniciatoriø manymu,moksliniø tyrimø spektras jame turëjoplëstis ir jis turëjo iðaugti á ávairiø ðakømokslo tyrimus atliekanèià mokslø aka-demijà. Tai ir ávyko 1941 m. sausio 16 d.Vyriausybei priëmus nutarimà ásteigtiLTSR Mokslø akademijà. Paradoksas,kad tai, kà delsë padaryti nepriklauso-mos Lietuvos vyriausybë, padarë mario-netinë sovietinës Lietuvos vyriausybë.

Mokslø akademijos ásteigimas buvosvarbiausias mokslo raidos Lietuvoje ávy-kis pirmaisiais nepriklausomos valstybëspraradimo metais.

„Likimas lëmë, kad daugelio kartø Lie-

tuvos mokslininkø pageidauta bei vienaipar kitaip ásivaizduota Mokslø akademija bu-vo ákurta jau praradus ðalies nepriklauso-mybæ“ (LMA 1941–2001, Vilnius 2001, p.11). Neabejotina, kad bûta tam tikro inte-resø sutapimo: Lietuvos mokslø akademi-jos ásteigimo aktu komunistinë valdþia sie-kë ágyti daugiau ðalininkø inteligentø, ku-riø dël ideologinio teroro ir ásigalinèiø rep-resijø vis maþëjo net tarp anksèiau simpa-tizavusiøjø Sovietø Sàjungai.

1941 m. kovo 10 d. Vyriausybë pa-tvirtino MA statutà, kurio pagrindà suda-rë Austrijos (Vienos) ir Baltarusijos moks-lø akademijø statutai. Jame buvo numa-tyti trys mokslø skyriai: Humanitariniømokslø, Socialiniø ir ekonomikos moks-lø, Gamtos tyrimo, matematikos ir tech-nikos mokslø. Skyriams buvo suteiktasdidelis savarankiðkumas: jie galëjo steig-ti mokslo institutus ir kitas mokslui rei-kalingas ástaigas ir tarnybas.Po kruopð-èios atrankos, kad á MA nepatektø ideo-logiðkai nepatikimi asmenys, balandþio9 d. Vyriausybë patvirtino 13 MA tikrøjønariø, kurie pirmame visuotiniame nariøsusirinkime balandþio 18 d. MA prezi-dentu slaptu balsavimu iðrinko V.Krëvæ,MA skyriø generaliniais sekretoriais ir MAprezidiumo nariais patvirtino Mykolà Bir-þiðkà, Albinà Rimkà ir Juozà Matulá. Vie-toje Humanitariniø mokslø skyriui per-duoto ir panaikinto Lituanistikos institu-to skyriø ir buvusios Lietuviø mokslodraugijos etnografinës dalies buvo ásteigtitrys pirmieji MA institutai – Lietuviø kal-bos, Etnologijos ir Istorijos, kiek vëliau bu-vo ákurtas ir nuo balandþio 25 d. pradëjoveikti Lietuviø literatûros institutas. Jø di-rektoriais tapo Pranas Skardþius, Pelik-sas Bugailiðkis, Konstantinas Jablonskisir Vincas Mykolaitis-Putinas. Kiek vëliau,geguþës mën. ir birþelio pradþioje, ásteig-tieji kitø MA skyriø institutai savo veiklosiki TSRS–Vokietijos karo pradþios prak-tiðkai nepradëjo, kai kurie jø ðiek tiek vei-kë vokieèiø okupacijos metais.


Vir

gin

ijos

VA

LU

CK

IEN

ËS

nu

otr

.


miestelyje, raðë: „Mes, lietuviai, turimebûti mokytesni uþ kitatauèius, kitaip ne-iðliksime“ (citata „Dienoje“, 1994-10-08,Nr. 91, p.6).

Jau ásitvirtinus sovietø valdþiai, 7-àjádeðimtmetá Jonas Aistis emigracijoje ra-ðë: „Jaunimas turëtø mokytis, turëtø pir-mauti visoje Sàjungoje, turëtø mokytisnaujø mokslø, naujø specialybiø. … Pir-mon vieton reikia visà tautos potencialàsukaupti dvasinei kultûrai: mokslui ir me-nams. <…> Jei nepirmausime, tai atsi-liksime ir þûsime pavergianèiø masiø la-vinoje“. Ir dar: „Maþø tautø era ateis tiktoms, kurios jos lauks, kurios bus pasi-ruoðusios. Ruoðtis reikia ne nuo ateinan-èios dienos, ne nuo ateinanèio mënesio,ne nuo ateinanèiø metø, bet dabar, ðiàpaèià sekundæ“ (Jonas Aistis. Milfordogatvës elegijos. Vilnius, 1991, p. 470–472). Tai jau buvo daroma. Ne vienas tølaikø mokslininkas ir mokslo vadovassiuntë universiteto studentus ir absolven-tus á Maskvos, Leningrado ir kitus TSRSmokslo centrus mokytis naujø Lietuvaispecialybiø. Taip Lietuvoje atsirado, pa-vyzdþiui, naujos puslaidininkiø tyrimokryptys, dabar garsios biotechnologijos,lazeriø kryptys ir daug kitø.

Praûþus frontui likæ mokslo darbuo-tojai rinkosi á nuniokotas savo ástaigas.Modernûs Kauno universiteto Fizikos irchemijos instituto rûmai besitraukianèiosvokieèiø kariuomenës buvo iðsprogdinti.Vilniaus universiteto Centriniai rûmai ir MAinstitutø P. Vileiðio rûmai tokio likimo irgaisro iðvengë tik budinèiøjø darbuotojøbudrumo ir pasiaukojimo dëka. Dauge-lio mokslo ástaigø pastatai buvo apgriau-ti, turtas iðdraskytas. Tik po poros metø,likvidavus karo pasekmes, prasidëjoðioks toks mokslinis darbas. Ið pradþiølabai trûko mokslininkø, dëstytojø.Taèiaupirmàjá pokario penkmetá prasidëjo nuo-sekli mokslo plëtra – pertvarkymai, naujømokslo ástaigø kûrimas. Akademiniammokslui labai svarbus buvo centrinësTSRS valdþios 1961 m. nutarimu dëlmokslo tyrimø koordinavimo iðkeltas uþ-davinys kiekvienai respublikinei akademi-jai pasirinkti savo mokslinio darbo speci-fikà, kuri skirtø vienà akademijà nuo ki-tos. Aukðtøjø mokyklø mokslui labai reikð-mingas buvo mokslo tyrimo padaliniø –probleminiø laboratorijø – kûrimas. Pirmo-ji probleminë laboratorija buvo 1960 m.Vil-niaus universitete ákurta Vaistø sintezëslaboratorija. Lietuvoje formavosi mokslas,kurio kiekviena ðaka ar institucija ðiandienjau turi savo turtingà istorijà.

Vilniaus universitete ir Mokslø akade-mijoje susiformavo toli uþ Lietuvos þino-mos baltistø, matematikø, fizikø ir kitømokslo srièiø mokslinës mokyklos.

Ðiek tiek apie buvusá mokslo sistemosvaldymà. Centralizuotai totalitarinei vals-tybei bûdingos mokslo valdymo pirami-dës detalës ávairiais laikotarpiais priklau-somai nuo siekiø valdymà daugiau cen-tralizuoti ar, prieðingai, decentralizuoti,ðiek tiek kito, taèiau pagrindiniai jos bruo-þai nesikeitë. Lietuvai pasisekë, kad josakademinio aukðtøjø mokyklø ir kai kuriokito mokslo, kurio nemaþa dalis priklau-së respublikos kompetencijai, valdymopiramidës virðûnëse buvo þinomi lietuviømokslininkai, turëjæ didelá autoritetà ir pla-èioje visuomenëje, – MA prezidentasJ.Matulis, KPI rektorius K.Barðauskas, VUrektorius J.Kubilius ir kiti. Jø diplomatijosir pozicijos dëka ne kartà pavyko suðvel-ninti Lietuvai nepageidautinø nutarimø beirekomendacijø vykdymà ar net jø iðvengti.Buvo atsilaikyta prieð spaudimà pereiti Vil-niaus universitete prie dëstymo rusø kal-ba. Lietuviø kalba iðliko pagrindine dar-bo kalba Mokslø akademijos ástaigø sis-temoje. Kai 1981 m. tapæs MA Ekonomi-kos instituto direktoriumi buvæs LTSR Mi-nistrø tarybos pirmininkas Juozas Maniu-ðis savo praneðimà MA sesijoje perskai-të rusiðkai, salë nuðèiuvo. Daugiau tokiosklaidos J.Maniuðis nekartojo.

Artëjant VU ákûrimo 400 metø sukak-èiai, daug lëðø investuota á jo atnaujini-mà ir plëtrà, iðaugo universiteto ir stu-dentø naujojo miestelio Saulëtekyje pir-mieji korpusai, iðkovota teisë sukaktá ið-kilmingai paminëti tarptautiniu mastu,kaip seniausio universiteto Sovietø Sà-jungos teritorijoje. Ðiandien gali pasiro-dyti keista, kad tokia teisë tada buvo lai-koma reikðmingu laimëjimu, bet VU pro-fesorius akademikas P.Brazdþiûnas 1979m. laiðke savo senam bièiuliui Kaunoaukðtøjø mokyklø profesoriui AntanuiPuodþiukynui raðë: „Reikia dþiaugtis,kad 400 metø jubiliejus ávyko, kad Vil-niaus universitetas oficialiai pripaþintasseniausiu Tarybø Sàjungoje, be to, iðkil-mës praëjo lietuviðkai, tai daug kà nu-stebino…“ (Ið P.Brazdþiûno laiðko A.Puo-dþiukynui 1979 m. spalio 7 d.). Tai buvogalimybë þadinti istorinæ atmintá.

Kokià átakà buvimas Sovietø Sàjun-goje ir totalitarinës valstybës centras pa-darë mokslo Lietuvoje raidai (neskaitantakivaizdþiø dideliø netekèiø dël represi-jø, tremèiø, emigracijos)? Teigiamà – kadatsivërë didelë moksliniø tyrimø erdvë,neigiamà – kad ta erdvë buvo uþdara,„geleþine uþdanga“ atitverta nuo kito pa-saulio, dar ir su grieþtais vidiniais barje-rais, daug kur atsilikusi ir nelabai turtin-ga. Lietuvai tapus Sovietø Sàjungos da-limi, keliai á Vakarø mokslo centrus uþsi-darë. Pasibaigus Antrajam pasauliniamkarui, pradëjo lëtai atsiverti keliai á TSRS

Nepaisant demonstruojamo moksli-ninkams palankumo, daugelis naujosiosvaldþios veiksmø ðiurpino mokslininkus.Jau 1940 m. liepos 1 d., dar Lietuvaiesant tarsi nepriklausomai, Liaudies vy-riausybë paskelbë uþdaranti visas neko-munistines organizacijas bei draugijas,sustabdanti nekomunistinës spaudosleidimà. 1940-ieji buvo paskutiniai netmaterialistinës pakraipos mokslo popu-liarinimo þurnalo „Gamta“ leidimo me-tai, naujas lietuviðkas mokslo populiari-nimo þurnalas „Mokslas ir gyvenimas“buvo pradëtas leisti tik po 16 metø per-traukos, 1957 metais. Buvo pradëtas bib-liotekø valymas, ðimtai tûkstanèiø kny-gø iðveþta á popieriaus fabrikà. Marksiz-mas-leninizmas buvo paskelbtas vienin-tele leistina ideologija, universitetuoseávestas jo privalomas dëstymas, ið inte-ligentø reikalauta persiauklëti, atsisakytiburþuazinës ideologijos ir tapti „naujo ti-po inteligentais“. Sklido þinios apie su-imamus þmones, valstybës ir visuome-nës veikëjus. Visus sukrëtë masiniai Lie-tuvos þmoniø trëmimai 1941 m. birþelioviduryje. Nenuostabu, kad baigiantis ka-rui ir artëjant antrajai sovietinei okupaci-jai net 5 ið 13 LTSR vyriausybës patvir-tintø pirmøjø „ideologiðkai patikimø“ MAtikrøjø nariø – Mykolas ir Vaclovas Bir-þiðkos, Steponas Kolupaila, P.Skardþiusir MA prezidentas V.Krëvë – pasitraukë áVakarus (taigi beveik pusë, Vladas Kuz-ma ir Albinas Rimka jau buvo miræ).

Vokieèiø okupacijos metais dauge-lis Lietuvos mokslininkø sprendë neleng-vas etines pasirinkimo problemas. 2007m. Lietuvos fizikai paþymëjo savo patriar-cho akademiko profesoriaus PoviloBrazdþiûno, iðugdþiusio visà pokarinæ fi-zikø kartà, gimimo 110-ies metø sukak-tá. Jo artimøjø liudijimu, jis pasakojæs,kad 1944-øjø pavasará, artëjant frontui irantrajai sovietinei okupacijai, kai Vilniusbeveik kas naktá buvo bombarduojamas,universiteto namuose Didþiojoje gatvë-je gyvenusi profesûra, tarp jø Levas Kar-savinas, Juozas Matulis, Antanas Þviro-nas ir kiti, laukdami oro pavojaus pabai-gos, slëptuvëje svarstë, kam maþiau ri-zikinga likti Lietuvoje, kad bûtø kam dës-tyti universitete, o kas turëtø pasitraukti.Pasilikusiøjø L.Karsavino ir A.Þvirono li-kimai buvo tragiðki, kiti po karo ugdënaujas mokslininkø kartas ir kûrë Lietu-vos mokslà.

Daug kas suprato, kad naujoji sovie-tinë okupacija gali bûti ilga, tad atsaky-mo – kà reikës daryti – ieðkojo daugelis.1944 m. kovà Lietuvos Nepriklausomy-bës vasario 16-osios akto signataras, bu-væs Lietuvos Ministeris pirmininkas Vla-das Mironas, tada klebonavæs Dzûkijos



mokslo centrus, tuo tarpu beveik 20metø iðvykø á Vakarus buvo iðimtiniaivienetai. Paskui jø lëtai daugëjo. Pa-vyzdþiui, ið MA ir jos ástaigø á moksli-nes konferencijas ar padirbëti uþsie-nyje 1970 m. iðvyko 29, 1984 m. – 118,o prasidëjus M.Gorbaèiovo „perest-roikai“1989 m. buvo iðvykæ jau 507 as-menys.

Teigiamà átakà darë tai, kad buvoskelbiamas palankus poþiûris á moks-là, mokslininko profesija buvo presti-þinë, dël jos konkuravo gabiausi aukð-tøjø mokyklø absolventai (nors ilgai-niui pradëjo reikðtis ir mokslininkø in-fliacija), neigiamà – vieðpatavusi to-talitarinë komunistinë ideologija, ska-tinusi pseudomokslà (lysenkizmà irkt.). Ypaè praþûtinga ji buvo humani-tariniams ir visuomeniniams moks-lams, kai kurie tø mokslø visai suny-ko. Nepaisant tokiø sàlygø, bûtent hu-manitariniø mokslø srityje buvo pada-ryta bene daugiausia didþiausià iðlie-kamàjà vertæ turinèiø darbø.

Apskritai metropolija buvo suinte-resuota panaudoti Lietuvos intelekti-ná potencialà ir suformuoti nuo jos pri-klausomà imperijos provincijos moks-là. Lietuvoje tuo sëkmingai pasinau-dota kai kuriø, ypaè fizikos, matema-tikos, technologijos krypèiø tyrimøplëtotei. Nors imperija savo pakrað-èiø mokslà siekë kreipti daugiausiataikomøjø tyrimø linkme, fundamen-tiniø tyrimø prioritetà palikdama met-ropolijai, Lietuvoje sugebëta iðplëtotiir fundamentaliuosius tyrimus, iðug-dyti aukðto lygio mokslininkø.

Daugelis tyrimø buvo plëtojamapaèiø Lietuvos mokslininkø iniciatyva.Vadovautasi tyliu nusistatymu, ypaètvirtu pirmojoje laikotarpio pusëje, kadtauta ir ðalis turi siekti paþangos gy-vendama bet kokiomis sàlygomis.Mokslininkø gausëjant, o Lietuvai vislabiau integruojantis su Tarybø Sàjun-ga, stiprëjo asmeniniai, grupiniai ir ki-tokie motyvai.

Lietuvoje apsilankanèios Rusijosmokslininkø ir mokslo valdininkø ko-misijos ið pradþiø pasitenkindavo su-sipaþinimu su mokslo bûkle ir apsiri-bodavo patarimais, kuo vertëtø uþsi-imti. Atsiradus daugiau mokslo kryp-èiø, susirûpinta jo reguliavimu. Tyri-mus pradëta orientuoti rekomenduo-tomis „profilinëmis“ kryptimis. Jos pa-prastai buvo parenkamos abipusiðkaisusitarus, atsiþvelgus á pasiektà moks-lo lygá, átakingø mokslininkø ir Sàjun-gos interesus. Nors profiliavimas re-

aliai niekada nebuvo visiðkas, tokio-mis pripaþintos kryptys galëjo reika-lauti didesnio dëmesio ir valstybës pa-ramos plëtotei.

9-ojo deðimtmeèio pabaigoje Lie-tuvoje, daugiausia jos aukðtosiosemokyklose ir mokslo institutuose, dir-bo apie 7000 mokslø kandidatø irmokslø daktarø (dabar vadinamø dak-tarais ir habilituotais daktarais). Buvogan iðplëtota ávairios paskirties moks-lo ástaigø sistema, kurios dalis tiesio-giai priklausë sàjunginëms ministeri-joms. Didþioji dalis fundamentaliøjøtyrimø buvo sutelkta Mokslø akade-mijos institutuose.

Ávairiomis sàlygomis plëtojamasmokslas diferencijavosi pagal moks-lo krypèiø prestiþà, mokslo ástaigas,tyrimø lygá, finansavimo ðaltinius, po-þiûrá á mokslà ir mokslininkø kartas.Brendo prieðtaravimai, þlungant su-pervalstybei prasiverþæ ir sukrëtæmokslo struktûras.

1991 m. vasario 12 d. priimtasMokslo ir studijø ástatymas, vienas pir-møjø nepriklausomos Lietuvos Res-publikos ástatymø, teikë vilèiø, kad at-kurtosios Lietuvos valstybës gyveni-mas bus organizuojamas remiantismokslu, kad mokslo sferoje pirmiau-sia ásigalës demokratiðki santykiai irpilietiðkas atsakingumas. Praëjusiolaikotarpio palikimà po keliø metø pa-dëjo objektyviai ávertinti pasitelkti Nor-vegijos Mokslo tarybos ekspertai, at-likæ pirmàjà tarptautinæ Lietuvosmokslo ekspertizæ. Pastebëjæ, kadLietuvoje yra ávairiø srièiø visokio ly-gio mokslo, taip pat kai kuriø moksloðakø iðplëtojimo disproporcijø, neati-tinkanèiø nepriklausomos ðalies reik-miø pakitusiomis sàlygomis, atkreipædëmesá á techniðkai pasenusià tyrimømaterialinæ bazæ ir nepaprastai men-kà mokslo finansavimà bei dar á daugkà kita, jie apskritai teigiamai ávertinoLietuvos mokslo þmogiðkàjá kapitalà– nurodë, kad tinkamai tvarkomas irpalaikomas jis yra pakankamai geraspagrindas naujam ðalies gyvenimui,Lietuvos visuomenës ir mokslo plët-rai. Taèiau, pereinamuoju laikotarpiulabai smukus ðalies ekonomikai, po-litikai, nesitikëdami ið mokslo greitosmaterialinës naudos, valstybës ir vi-suomenës turto perskirstymo siautu-lyje rinkosi kitus prioritetus.

Pagrindinæ profesûros ir dëstytojø kor-puso dalá sudarë akademinës ir moksli-nës veiklos patirtá ágijæ asmenys, moks-lus ëjæ Rusijos ir Vakarø universitetuose.Lietuvoje jiems teko viskà pradëti beveiktuðèioje vietoje. Reikëjo raðyti vadovëlius,knygas, ðviesti visuomenæ. O svarbiau-sia – rengti ir ugdyti bûsimuosius moksli-ninkus ir pedagogus.

Tarpukariu buvo iðtyrinëti gamtos ið-tekliai, pastatyta originaliø statiniø, gabes-ni studentai ir absolventai nuolatos siun-èiami á Europos universitetus. Pagilinusiþinias ir ágijusi mokslinius laipsnius nau-joji karta, gimusi pirmajame ir antrajameXX a. deðimtmeèiuose, nespëjo iðskleistiiðsiugdytøjø galimybiø. Karo metu vienapo kitos sekusios okupacijos sugriovëtvirtai renèiamas mokslo perspektyvas. Vi-suomenë patyrë didþiules materialines irdvasines netektis. Pirmosios sovietø oku-pacijos metu, kaip þinoma, iðsilavinæ ak-tyvûs visuomenës nariai buvo ávairiai per-sekiojami ir tremiami. Artëjant Rytø fron-tui, á Vakarus patraukë gausûs bûriai ge-riausiai pasirengusiøjø intelektiniam dar-bui (apie 200 aukðtøjø mokyklø dëstyto-jø). Antroji sovietø okupacija atneðë nau-jà trëmimø ir teroro bangà, pakirtusià tau-tinæ inteligentijà ir þlugdþiusià nusistovë-jusius þemdirbystës tradicijos principus.

Treèiuoju laikoptarpiu po fizinio ir mo-ralinio naikinimo bei persekiojimo Lietu-vos visuomenë susidûrë akis á aká su ypa-tingos rûðies prievartos reiðkiniu, kurá ga-lima pavadinti sovietø industriniu kolonia-lizmu. Bûtent tada iðryðkëjo Lietuvosmokslo istorinës patirties ir prieðkario ádir-bio reikðmë.

Elgsenos bûdai

LMD iniciatyvos – ið pradþiø kaip keti-nimai, o vëliau kaip aktyvûs veiksmai –lëmë tolesniø mûsø mokslo ir ðvietimo sis-temos þingsniø ypatybes. Pradëto apta-rimo tæsiniui pasiûlysiu kelias mintis ið sa-vo studijos, kuri buvo paskelbta knygoje,,Prievartà patyrusiøjø laikysena" (1997).Ði studija skirta Lietuvos mokslø akade-mijai ir jos, kaip mokslo puoselëtojos, or-ganizatorës ir sumanios strategës, vaid-mens analizei (þr. lentelæ).

Kairëje pusëje nurodyti laikotarpiai, at-spindintys visuomenës elgsenos ypatybestø bûsenø, kurias patyrë Lietuva okupaci-jø, prievartos ir karo ávykiø metu. Deðinëje– laikotarpiai, þymintys kintantá Lietuvosmokslo (institutø Mokslø akademijos sis-temos tinkle) veiklos pobûdá. Èia atsisklei-dþia tie veiklos bruoþai, kuriuos galima pa-vadinti Lietuvos mokslo elgsena ypatingo-mis priklausomybës svetimai sistemai sà-


Atkelta ið 7 p.


mokslo ir valstybës

lygomis. Ji buvo nulemta ankstesnës is-torinës ir kultûrinës patirties.

Pirmieji du laikotarpiai pagal ilgumà yraartimi abejose lentelës pusëse, nes yra tie-siogiai susijæ su dramatiniais Lietuvos isto-rijos ávykiais. Mokslø akademija – ðis Lietu-voje organizuojantis moksliniø tyrimø cen-tras – buvo ákurtas 1941 m. sausio 16 d.,t.y. penki mënesiai prieð sovietø ávykdytàsmurtà (masiná trëmimà). Ðiuo penkiø më-nesiø laikotarpiu vyko reikðmingi Lietuvosmokslui pokyèiai: buvo sukurti tie kertiniaipamatai, kurie, praradus nepriklausomybæ,padëjo vaisingai plëtotis lituanistikai (pra-dëjo veikti keturi lituanistiniai institutai). Spar-ti organizacinë veikla jau turëjo parengtasprielaidas: 1938 m. ásteigtas Antano Sme-tonos lituanistinis institutas. Ið ðios institu-cijos turëjo iðaugti Nacionalinë mokslø aka-demija. Kariniai ir politiniai ávykiai pasparti-no institucijos atsiradimà. (Paradoksalu tai,kad griaunanèios civilizacijos jëgos – ka-ras, agresyvûs veiksmai, okupacija – ðiuoatveju atliko kurianèiojo prado vaidmená.)

1940-øjø pradþioje ákurtos Akademijosbranduolys mobilizavo tautos intelektiná po-tencialà veiklai, kuri buvo reikðminga mû-sø kultûrai. Tuomet dar neiðblaðkyti ir ne-sunaikinti veiklieji Lietuvos inteligentijos as-menys, netausodami savo jëgø, kibo á dar-bà, nes dar neblëso ásitikinimas, kad Lietu-va nepraras savojo valstybingumo, laikinai– kol vyks karas – atsidûrus sovietø siste-moje. Tokia naivi samprata trukdë blaiviaimàstyti ir rengtis agresyviai prievartai.

Ryðkus Mokslø akademijos startas vy-ko nepriklausomybës praradimo metu, kai

ávairios pastangos vël atgauti savarankið-kumà visuomenei dar teikë tariamai realiøvilèiø. Lietuvos intelektinis potencialas,vengdamas grieþtø nepaklusnumo akcijø,uþëmë laukimo ir jëgø tausojimo pozicijà.

Antrasis lentelëje iðskirtas laikotarpis,pasiþymëjæs ginkluoto pasiprieðinimo, te-roro ir tautos naikinimo veiksmais, moks-lo centro sistemoje gali bûti apibûdinamaskaip taikomøjø tyrimø plëtros laikotarpis(pirmasis pokario deðimtmetis). Mat ðali-nant karo padarinius, atkuriant ûkinæ veik-là reikëjo vietiniø gamtos resursø tyrimø.Taip pat buvo stiprinama institutø bazë,rengiama nauja specialistø karta, uþpildan-ti gilias netekèiø spragas. Tai svarbûs dar-bai, nes á praretëjusias universitetø ir kitøstruktûrø vietas jau buvo siunèiami Mask-vos statytiniai, vykdantys ideologinæ misi-jà. Netrukus prasidëjo inteligentijos ideo-loginis puolimas bei jos triuðkinimas.

Prasilenkæ raidos takai

Abiejø aptariamos lentelës pusiø trys to-lesni laikotarpiai (t.y. III, IV, V) tarpusavyjeprasilenkia. Tai suprantama, nes kairioji da-lis atspindi specifinæ sovietmeèio Lietuvosvisuomenës situacijà, o deðinioji – Lietuvosmokslo centro, kuris, bûdamas imperijoscentralizuotos sistemos padaliniu, atspin-dëjo SSRS Mokslø akademijos politikà irjos kaità pagal Kremliaus direktyvas.

Antrajame pokario deðimtmetyje suny-kus ginkluotam pasiprieðinimui, mirus dik-tatoriui ir susilpnëjus atvirai rusifikacijai, ryð-këja savarankiðkumo kultûroje ir administ-ravime poþymiai. Infrastruktûrose prade-da darbuotis Lietuvos aukðtøjø mokykløabsolventai, dar ugdyti mokytojø, tæsian-èiø prieðkario tradicijas. Ðis faktas, kaip ro-do tolesni mûsø tyrimai, turëjo pastebimàátakà uþslëpto savarankiðkumo siekiams.

Apie 1954 m. pradeda reikðtis nauja Lie-tuvos visuomenës sovietizacijos forma –jau minëtas prievartinis industrinis kolonia-lizmas, inicijuojantis gigantiðkø ámoniø sta-tybas ir atveriantis patogias sàlygas imig-rantø antplûdþiui, prisidengusiam tariamainepakeièiamø specialistø poreikio vardu.

Paþymëtina, kad Lietuvos aukðtøjømokyklø absolventai (inþinieriai, techno-logai, ekonomistai) ëmësi modifikuoti irsilpninti industrinæ prievartà. Jiems pavy-ko sparèiai pleèiamus pramonës viene-tus iðsklaidyti teritorijoje pakankamai to-lygiai ir pristabdyti jø koncentracijà. Taipryðkëjo naujos technokratø kartos elgse-nos ypatybë, kurià galima bûtø pavadintitam tikra uþslëpto nepakantumo sistemaiforma. Tai buvo reiðkinys, kuris subren-do visuomenei prisitaikant prie reþimo ireinant kompromisø keliu. Be to, ðá reiðki-ná skatino aktyvus savivaldos siekis, tyliaiskelbiantis – ,,apsieisime be svetimøjø".

Kultûros srityje (muzikoje, teatre, dai-lëje) dràsûs uþmojai antruoju pokario de-ðimtmeèiu vis daþniau suranda sau tinka-mà dirvà. Kultûra tampa intelektinio nepa-klusnumo iðraiðka. Þinoma, represinësstruktûros nesnaudþia: jos veikia prideng-tais bûdais, susidorodamos su pavieniaisaktyviais þmonëmis.

Tai prisiminti verta

Aptarus pasiûlytà temà, galima skaity-tojui pateikti trumpà apibendrinimà.

Lietuvos mokslø akademija (LMA) yravienos ið LMD idëjos konkretus rezultatas.Taèiau LMA yra taip pat ir sovietmeèio ávy-kiø suformuotas darinys, atlikæs mokslo ko-ordinavimo ir vadovavimo funkcijà. Akade-mijos turinyje atsiskleidþia ne tik Lietuvosmokslo raidos kelias, bet ir mûsø kultûrossëkmës bei netektys.

Dabar arðiems kritikams derëtø prisi-minti LMA nuopelnus mûsø visuomenei.Tris ið jø paminësiu.

Pokario metais LMA prieglobstá ra-do gausus bûrys mokslininkø. Èia jie,gaudami nuolatinæ algà, galëjo tenkintiminimalias buitines reikmes ir tyliai tæstisavo darbus.

LMA apgynë mûsø mokslà nuoimigrantø – siunèiamø mums ,,nepakei-èiamø specialistø" antplûdþio. Ir dar:mokslo reikalø apyvartoje Akademija ið-saugojo lietuviø kalbà.

LMA institutuose subrendo naujakarta mokslininkø, kuriø dëka turime dide-liø ir net unikaliø laimëjimø lituanistikosbei baltistikos baruose; taip pat yra pa-stebimø rezultatø bent jau keliose siau-rose pasaulio mokslo ir technologijos sri-tyse (lazeriø ir biotechnologijos).

(Sutrumpintas autoriaus skaityto praneðimo va-riantas. LMA sesija ,,Lietuviø mokslo draugija ir Lie-

tuvos mokslo raida", Vilnius, 2007 m. lapkrièio 13 d.)


Lietuviø mokslo draugija irjos reikðmë tautinei savimonei,

raidai

Prievartà patyrusi visuomenë.Jos kintanèios elgsenos LAIKOTARPIAI

I.1940–1944. Nepriklausomybës praradi-mas ir pastangos jà atgauti.

II. 1945–1952. Teroras, ginkluotas pasi-prieðinimas ir iðlikimo bûdø paieðka.

III. 1953–1957. Visuomenë, prisitaikydamaprie reþimo, aktyvëja. Ryðkëja kultûros plëtra.

IV. 1958–1967. Vyksta pokyèiai, augaprieðtaros, suþadintos industrinio kolonializ-mo ir politiniø ávykiø.

V. 1968–1984. Aktyvëja dogmø atsisakantikultûrinë, visuomeninë bei disidentinë veikla.

VI. 1985–1991. Þlungant sovietø sistemai,vyksta nauji veiklos posûkiai. Iðsilaisvinimas.

Lietuvos mokslas.Jo pobûdá nusakantys LAIKOTARPIAI

I. 1941–1945. Lietuvos mokslø aka-demijos kûrimasis, uþsitæsæs karo metais.

II. 1945–1956. Skatinami taikomiejityrimai.

III. 1957–1963. Susiformuoja pagrin-diniø tyrimø kryptys.

IV. 1964–1975. Nurodymø ir dekla-racijø bûdu mëginama susieti praktikàir teorijà.

V. 1976–1988. Intensyvûs tyrimai;ryðkëja kvalifikacinis tyrëjø brandumas.

VI. 1989–1991. Lûþio metai, keièian-tys mokslo organizavimo principus.


Ðalies ekonominë situacija pastaruo-sius 15 metø ið tiesø nebuvo tokia, kadnuo kitø reikalø liktø lëðø mokslui ir studi-joms patenkinamai finansuoti. Nors jei,pavyzdþiui, parama þemës ûkiui bûtø bu-vusi dvideðimtadaliu maþesnë, tai þemësûkis to bûtø beveik nepajutæs, o moks-las, gavæs tuos pinigus, nebûtø atsidû-ræs dabartinëje nepavydëtinoje situacijo-je. Reikia bent dabar pripaþinti, kad išeitiiš tos situacijos kainuos milijardus ir iðti-sà deðimtmetá. Bet mokëti ar laukti daugsunkiau nei ginèytis, kaip valdyti univer-sitetus, nors tai realios átakos aukðtojomokslo kokybei neturi.

Kuriant Mokslo ir studijø ástatymà 1990m. buvo suformuluoti svarbiausi moksloir studijø sferos tvarkymo principai: auto-nomija ir savivalda; mokslo ir studijø vie-novë; valstybës parama; finansavimo de-centralizacija ir ðaltiniø ávairovë. Viskas,ko reikia, nebuvo tik principo lygmeniupaminëtas ryšys su praktika. Neverta da-bar analizuoti, kiek ir kodël reali politikanukrypo nuo tø principø. O kad nukrypoarba bent nerealizavo jø – tai faktas, ypaèryðkus autonomijos ir finansavimo poþiû-riu. Nemanau, kad tie principai paseno,nors konkreèios jø realizavimo priemonësper dvideðimt metø yra pasikeitusios ir at-eityje nuolat keisis, todël reali reformaneuþsibaigs niekada.

Pabandykime reformos svarstymàpradëti ne nuo „valdomos autonomijos“ar kvalifikaciniø reikalavimø këlimo aka-demiðkai neágaliems mokslininkams, betnuo aukðèiau, geriau pasakius, nuo kitogalo. Kà reiðkia mokslo ir studijø kokybë,intuityviai pakankamai aišku. Trumpai irpakankamai informatyviai jà galima nu-sakyti taip: universitetas turi bûti tarp ge-resniøjø pasaulyje. Tø geresniøjø yra ávai-rios pakraipos ir paskirties, konkretus uni-versitetas galëtø „nusitaikyti“ á vienà ið jø.Pradëjæ savàjá lyginti su nusiþiûrëtu, ne-iðvengiamai turëtume lyginti juos pagal

studentus, pagal dëstytojus ir pagal ma-terialinæ infrastruktûrà bei finansavimà.

Universitetas netaps elitiniu, jei stu-dentams stigs gabumø ir motyvacijos, jeijie neturës pakankamai laiko ir noro sa-varankiškai studijuoti. Ðiais laikais dësty-mas nëra pagrindinis þiniø ðaltinis: stu-dentas garsiausiø pasaulio universitetøprogramas, kursø konspektus, praktinesuþduotis ir kt. gali rasti internete. Tad nu-siskundimai dël prasto dëstymo yra tikatsikalbinëjimas, nebent dëstomas daly-kas ir atsiskaitymas uþ já bûtø netikæ ir tikgaiðintø laikà. Studentø motyvacijà stu-dijuoti daugiausia turëtø lemti pasirinktosspecialybës ir jos baigimo paþymiø átakakarjeros perspektyvoms. Bûtø naudingaJAV darbo ministerijos pavyzdþiu ádëti in-ternete specialybiø þinynà su nuorodo-mis, kokius darbus reiks atlikti absolven-tui ásidarbinus pagal tà specialybæ, kokiøpareigø ir kokio atlyginimo galima tikëtisir kt. Reikia pripaþinti, kad studijø ir karje-ros ryðys Lietuvoje daugeliu atvejø tebë-ra menkas. Ypaè aká rëþia apgailëtinos ámokslà linkusiøjø karjeros perspektyvos.Tikëtina, kad ásitvirtinant þiniø ekonomi-kai ryðys stiprës ir gero universiteto di-plomas garantuos sëkmingesnæ karjerànegu prasto, kokiø esame chaotiðkai pri-sisteigæ. Tada rasis daugiau galimybiø ge-

ram universitetui gerëti, laimint konkuren-cijà dël gabiø studentø. Akivaizdu, kadstudijø kokybei esminës átakos taip patturi studentø materialinë padëtis, galimy-bë studijuoti neásidarbinus. Iðspræsti stu-dentø faktoriaus problemas universitetaivargu ar gali. Bet, ágavæ teisæ kontroliuotistudentø priëmimà, jie galëtø nebevargtisu visais, atitekusiais pagal paraiðkø lo-terijà. Priëmimà á universitetus reiktø ma-þinti (arba lengviau, be finansiniø nuos-toliø šalinti nepaþangius): tiek nei tinka-mø studentø yra, nei dabartiniai universi-tetø „pajëgumai“ gali tiek kokybiðkai jøparengti. Taèiau tai nereiškia, kad moks-là tæsianèiø abiturientø dalis turi maþëti,atvirkðèiai. Kartu kyla rimta problema pri-taikyti aukðtojo mokslo ir profesinio ren-gimo sistemà prie ateinanèiø studijuotikontingento ir ðalies ûkio bei kultûros po-reikiø. Tai lengva pasakyti, taèiau varguar kas þino, kaip tai padaryti. Turëtø þino-ti darbo rinka, bet, kaip minëjau, ji tebërakaþkokia nebrandi.

Kalbant apie universitetø dëstytojus,reikia kartu kalbëti apie mokslà bei jo ry-ðius su praktika, kurie Lietuvoje yra moks-lo ir studijø Achilo kulnas. Dëstytojø pro-blema yra ne maþesnë nei studentø: se-nieji dëstytojai nëra amþini, jaunimas uni-versitetuose nepasilieka, profesûra pasi-pildë pilkomis vidutinybëmis – kaþkas turivakuumà uþpildyti. Dëstydami kelioseaukštosiose mokyklose ar turëdami nemaþiau kaip pusantro etato vienoje,mokslininkai nebeturi laiko visaverèiamstyrimams. Dëstymo krûvis ypaè didelisjauniems. Þinoma, yra nemaþai uþsiliku-siø puikiø iðimèiø, taèiau vidutiniðkai rei-kalai nekokie. Ir akivaizdu kodël: moksli-ninko karjera tapo nepatraukli.

Nors þiniø ágyti studentas gali internetear kitu individualiu bûdu, taèiau tai gyvobendravimo su profesoriumi asmenybepakeisti negali. Nes universiteto ir misijayra rengti ne ðiaip specialistus, o bûsi-mus kûrëjus, visuomenës vedlius moks-le, politikoje, kultûroje, versle – tautos eli-tà prakilniàja ðio þodþio prasme. Prisimin-kime, koká vaidmená elitas suvaidino tau-tos atgimimo laikotarpiais, ir suprasime,kaip jis šaliai reikalingas. Kûrëjus išugdy-ti gali tik kûrëjai, mokslininkai, pasiðven-tæ mokslui, profesijai ir tarnavimui tëvy-


Mokslo ir

Akad. Eduardas VILKAS

Kalbama apie mokslo ir studijø reformà jau vos ne dvideðimt metø.Tiek pat laiko beveik nieko nedaroma, tiksliau, beveik nieko, kasbûtø paremta materialiniais iðtekliais. Mokslininkai turëtø, kaiptoje humoreskoje, sakyti „Nemokykite mûsø gyventi, geriau padëki-te materialiai“, bet jie nieko nesako, bent nesako tokia forma, kadvaldþia ir visuomenë iðgirstø. Nes mokslininkai streikuoti neis,kadangi nemano, kad griovimu galima kà nors sukurti. Be to, kaþinar kas pasigestø „nedirbanèiø“ mokslininkø.

studijø reforma,arba gana lot, reikia jot


nei, savo pavyzdþiu ákvëpdami jaunusþmones ambicingiems siekiams. Gero ly-gio tyrimai ir proziðkesne prasme bûtini:kad studentai gautø naujausiø þiniø ir mo-derniø praktiniø ágûdþiø.

Tyrimai turi vaidinti vis svarbesná vaid-mená keliant šalies gerovæ. Universitetaiyra svarbiausi veikëjai ðalies ateièiai ir sëk-mingam perëjimui á þiniø ekonomikà irvisuomenæ. Savo vaidmená universitetaigali atlikti radæ tinkamà balansà tarp dës-tymo, tyrimø bei inovacijø ir pasiekæ tosesrityse puikià kokybæ. Nëra abejoniø, kadmokslas ir studijos turi siekti pirmiausia sa-vo ðalies paþangos, o indëlis á pasaulinámokslà (tiesà sakant, kitokio ir nëra) ge-riausiai gali ðitam tikslui padëti, nes kà norsádëjus galima keleriopai daugiau pasiimti.Antra vertus, mokslininkai turi nesidrovëtiatlikti ir grynai praktinius uþdavinius ðaliesûkiui; toks darbas ir akademiškai turi bûtivertinamas bent ne prasèiau negu „fun-damentiniai“ straipsneliai. Mokslo ir prak-tikos ryðiams reiktø platesnio aptarimo,juolab kad jie nëra tapæ neatskiriama svars-tomos reformos dalimi.

Viena didþiausiø mokslo ir studijø sis-temos bëdø yra tyrimø ir mokymo infra-struktûra – susidëvëjusi fiziðkai, o mora-liai pasenusi jau prieð 30 metø (yra, þino-ma, iðimèiø). Situacijai pataisyti èia jokiogudrumo nereikia, tiesiog reikia daug pi-nigø. Bûtina visose aukštosiose mokyk-lose turëti bent elementarias mokymo la-boratorijas, o brangiausià, unikalià apa-ratûrà reikia koncentruoti ugdomuoseekscelencijos centruose, sudarant sàly-gas ja naudotis ne tik kitoms aukštosiomsmokykloms, bet ir gamybininkams. Fi-nansinius (papildomus) išteklius apskri-tai reikia skirti prioritetams, nes viskamniekada pinigø neuþteks. O prioritetø rei-kia pasirinkti tiek ir tokiø, kad ástengtumejuos finansuoti daugmaþ europiniu lygiu.

Mokslo ir studijø sistema ir jà regu-liuojanèios institucijos yra iki ðiol pada-riusios beveik viskà, kà galima buvo pa-daryti be pinigø: ávesta tripakopë aukðto-jo mokslo sistema, sutvarkyti akreditaci-jos ir veiklos vertinimo reikalai, palygintiiðplëtotas tarptautinis bendradarbiavimasir kt. Bent formaliai universitetai yra visiškaieuropietiški, Lietuva sëkmingai dalyvau-ja Bolonijos procese. Bet pagailëta lais-vës, negalvota maþinti biurokratijos, norstam nebûtø reikëjæ pinigø, bûtø uþtekæ tin-kamo ástatymo. Beveik nieko bûtø nekai-navæ ir intelektinës nuosavybës gynimas,taip reikalingas siekiant realizuoti tyrimø re-zultatus. Sutaupyti galima bûtø maþinantstudijø trukmæ, likusius išteklius perkeliantmokymosi visà gyvenimà sistemai plëtoti,nes formalios studijos vis vien nëra moky-mosi pabaiga. Nedaug kainuotø ir uþsie-

Ilgesná laikà aptariant nacionalinësmokslø akademijos iðtakas daþniausiaibuvo apsiribojama Lietuviø mokslodraugijos steigimo bei veiklos aptari-mu, ir ypaè tai akcentuota minint jos100-metá. Paþymima, kad idëja bran-dinta Lietuviškoje ceitungoje, vëliauAušroje J.Basanavièiaus ir jo bendra-minèiø Tilþës lietuviø literatûros drau-gijoje (dar 1878 m.) kaip lietuvybës beinacionalinës ðvietimo plëtotës vienassvarbiausiø pagrindø.

Ið tiesø nedera uþmirðti, kad Lietu-vos ðviesuomenë nacionalinës moks-lø akademijos idëjà plëtojo gerokaianksèiau: jau 1855 m. jà këlë Eusta-chijus Tiðkevièius Vilniaus archeologi-nëje komisijoje, jai pritarë ir Lietuviømokslo draugija Amerikoje (1886 m.),vëliau tapusi aktyvia Lietuviø mokslodraugijos (Vilniuje) rëmëja.

Konkreèiø veiksmø jai ágyvendintijau maþdaug 1775–1780 m. ëmësi áþy-mus jëzuitas astronomas M.Odlanickis-Poèobutas, vëliau patvirtintas Vilniausuniversiteto rektoriumi (tai smulkiau ap-rašo: Balinski, Dawna Akademia, t. II;J.Bieliñski, Uniwersytet Wileñski (1579–1831), t. III; á tai atkreipë dëmesá ir þymusmokslo istorikas R.Pleèkaitis). Kaip nu-rodoma ðiuose ðaltiniuose, Poèobuto


nyje mokslo laipsnius ágijusiøjø susigràþi-nimas, o to nauda – ypaè didelë: atsinau-jintø mokslo potencialas ir „atvaþiuotø“ kar-tu jø uþsienio ryðiai, be kuriø sunkiau lai-mëti konkursus projektams vykdyti.

Svarstomas Mokslo ir studijø ástatymoprojektas, turintis apibrëþti tos srities re-formà, yra kritikuojamas ið visø pusiø, irne be reikalo. Jame daug visokiø smul-kmenø, dëmesys per daug sutelktas á val-dymo problemas ir neaišku, ar gali jis kaipnors paveikti tuos dalykus, nuo kuriø re-aliai priklauso mokslo ir studijø kokybë.Tø dalykø yra daug, jø visø á ástatymà ne-sudësi. Ir nebûtina – kai kà reikia paliktisveikam protui ir sàþinei. Ðvietimo irmokslo ministerijos siûlymas finansuotimokslininkø socialiniø garantijø, intelek-tinës nuosavybës, mokslo ir studijø poli-tikos tyrimø projektus vis dëlto rodo, kadnesustota ties ástatymo projektu. Bûtenttokiø tyrimø reikia mokslo ir studijø plët-ros programai parengti, kuri turëtø taptisvarbiausiu mokslo ir studijø paþangosvarikliu. Nes, skirtingai nuo ástatymo, ku-ris turi nubrëþti tik bendriausius principusir taisykles (daugiausia remiantis Univer-sitetø chartija ir kitais tarptautiniais doku-mentais), programa rodytø, kada, uþ kiek,kokiems tikslams pasiekti kokie darbaibus padaryti, kad bûtø šalinamos realioskliûtys mokslo ir studijø sistemos produk-tyvumui didinti, vadinasi, ir šalies paþan-gai spartinti. Apskritai, mokslo ir techno-logijos plëtros politikos reikalai Lietuvojenëra blogi. Turime, pavyzdþiui, naciona-linæ studijø programà ir nacionalinæ tyri-mø programà, kurias rems ES struktûri-niai fondai. Kiti strateginiai dokumentaitaip pat liudija, kad tiek ministerijos, tiekmokslininkai puikiausiai þino, kaip plëtotimokslà ir studijas. Nedaug kas dabarbeprisimena 2002 m. partijø ir visuome-niniø organizacijø pasiraðytà Nacionalinásusitarimà, kuriame labai neblogai buvoaptarti aktualûs tikslai ir priemonës, be kitako, ir tokie: ðvietimo ir mokslo sistemà pri-derinti prie þiniø visuomenës ir Europosaukðtojo mokslo ir tyrimø sistemos. Da-bar linksniuojamas daug primityvesnis va-dinamasis Partijø susitarimas. Susidaroáspûdis, kad mûsø ástatymo problema yrata, kad politikø valia jis vis kreipiamas linkrinkiminio spektaklio, kuris, neduokdie,virs komedija. Gal vis dëlto nevirs, daly-kai per daug svarbûs ðalies ateièiai, daugsvarbesni nei atominë elektrinë.

Vilniaus

Akad. Antanas BURAÈAS

universitetovaidmuobrandinant

akademijosidëjà XVIII a.

Virginijos VALUCKIENËS nuotr.


susiraðinëjimuose su A.Chreptavi-èium bei áþymiais Vakarø universitetøprofesoriais nesyk aptariamas Vilniausmokslø akademijos plëtotës projek-tas, átraukiant á jos veiklà Vilniaus ir uþ-sienio universitetø, pirmiausia Kroku-vos, profesûrà.

Tam, kad nacionalinë mokslø aka-demija galëtø realiai veikti ir daryti áta-kà ðalyje bei uþsienyje, teigë Poèo-butas, labai svarbu jai turëti tiek tiks-liøjø mokslø, medicinos tyrimø labo-ratorijø bei astronominæ observatori-jà, tiek ir spaustuvæ leisti periodiniammokslo leidiniui. 1773 m., padedantChreptavièiui, buvo gauta karaliausStanislovo Augusto privilegija tais tiks-lais steigti Vilniuje naujà jëzuitø spaus-tuvæ. Observatorija buvo sëkmingaiplëtojama paties Poèobuto iniciatyva,remiant vyskupui Masalskiui, ir jo tyri-mø rezultatai greit tapo pripaþinti þy-miø Europos mokslininkø – J.Bernoul-li, J.M.Giliberto, S. de Sismondi ir ki-tø, kaip rodo iðlikæ susiraðinëjimø laið-kai. Kai kurie jø (J.M.Gilibertas, S. deSismondi) net sutiko tæsti savo dar-bus Vilniaus universitete ir Akademi-joje (faktiðkai Poèobuto kvietimu išGardino atvyko tik prof. Gilibertas, ku-ris po keliø metø iðvyko á Lionà). Neat-sitiktinai tuo metu net pats Vilniaus uni-versitetas jau garsëjo Europoje kaip Vil-niaus akademija. 1775 m. StanislovasAugustas Poèobutà apdovanojo jogarbei nukaldintu medaliu (þr. Golæ-biowski a.o., Gabinet medalow pols-kich, 1843, Nr. 568), 1780 m. jis buvooficialiai patvirtintas VU rektoriumi.

Vilniaus akademijos steigimàëmësi globoti Vilniaus vyskupasI.Masalskis. Poèobuto praðymu, jisrûpinosi medicinos bei astronomijosprietaisø pirkimais Londone bei Pa-ryþiuje, spaustuvës ir kitø veiklø finan-savimu ið edukacinei veiklai karaliausskiriamø lëðø, darbuotojø parinkimu.Buvo toliau plëtojami ryðiai su Euro-pos ðaliø mokslø akademijomis, Po-èobutas 1778 m. buvo iðrinktas Pa-ryþiaus menø akademijos nariu ko-respondentu. Tuo pat metu jis atsi-sakë bûti renkamas Varðuvos moks-lo mëgëjø draugijos nariu ta dingsti-mi, kad ði draugija nusprendë susi-raðinëti iðimtinai lenkø kalba (nors ðiàkalbà jis mokëjo).

Po Dviejø valstybiø sandraugospadalijimø Lietuvai ir Lenkijai patekusá carø Rusijos sudëtá, Poèobutas iðli-ko rektoriumi, 1796 m. universitetesusitiko su imperatoriumi Paulium,bet Vilniaus akademijos steigimoklausimø sprendimas nutrûko.

Ðis vertinimas sulaukë nevienareikð-mio atgarsio, nes kai kurie ekspertizës siû-lymai nebuvo pakankamai pagrásti, kadan-gi ekspertai ne visiðkai suvokë neseniai ne-priklausomybæ atgavusios ðalies mokslopadëtá. Taèiau atkreiptinas dëmesys á tai,kad ekspertizës reikðmë nekvestionuoja-ma, bent jau Europos erdvëje5 . Nors da-lis ekspertizës siûlymø buvo ágyvendinti,taèiau á kai kurias rekomendacijas, pir-miausia mokslo finansavimo ir reguliavi-mo srityse, nebuvo tinkamai atsiþvelgta.

2007 m. Europos Sàjungos TarybosMoksliniø ir techniniø tyrimø komiteto(CREST) miðriosios politikos ekspertøgrupë6 pristatë Lietuvos Respublikos Vy-riausybei Lietuvos moksliniø tyrimø, aukð-tojo mokslo ir þinioms imlaus verslo tyri-mo iðvadas. Pateikiame keletà iðvadø, ku-rios, beje, ið esmës sutampa su ankstes-niø ekspertø iðvadomis ir ne kartà aptar-tos ávairiuose lygiuose, taèiau reikiamisprendimai taip ir nepriimti:

Po kelerius metus trukusiø disku-sijø dabar atëjo laikas imtis veiksmø, ta-èiau juos reikia (...) paremti patikima ana-lize. Svarbiausi politikos kûrimo tikslai tu-ri bûti planavimas ir strategijos kûrimas(...), koks turëtø bûti konkretus ðalies pro-filis, susijæs su inovacijomis, verslo, vals-tybinës mokslo sistemos vaidmeniu pra-monei ir mokslo bei ðvietimo sistemos pri-sitaikymo gebëjimais.

Reikia konsoliduoti ir patikslinti ins-titucijø vaidmenis, siekiant daugiau dë-mesio skirti aukðtai dëstymo kokybei (…),ûkio ir visuomenës poreikiams. Kadangikonsolidavimas reikðtø institucijø sujun-gimà ar net kai kuriø institucijø panaikini-mà, vienintelis tinkamas bûdas pasirengtitokiam procesui – nepriklausomas moks-liniø tyrimø sistemos bei atskirø jos insti-tucijø ávertinimas, atliekamas tarptautiniøekspertø. Toká ávertinimà reikëtø pradëtikiek ámanoma greièiau.

Reikia modernizuoti valstybinësmokslo sistemos, ypaè universitetø, valdy-mà, labiau orientuojantis á strategijø kûrimàir atskaitingumà iðorës interesø grupëms.

Atsiþvelgiant á didþiules MTTPI mið-riosios politikos ir ypaè struktûriniø fon-

dø lëðø teikiamas galimybes, reikia su-derinti ilgalaiká politikos kûrimo ir ágyven-dinimo sistemos gebëjimø stiprinimà.Tam reikëtø sukurti struktûras, organizuo-janèias bei ágyvendinanèias fundamenta-liuosius ir taikomuosius mokslinius tyri-mus (Moksliniø tyrimø tarybos modelis,Technologijø agentûros modelis).

Moksliniø tyrimø finansavimas

Kalbant apie mokslo laimëjimus bûti-na atsiþvelgti á moksliniø tyrimø finansavi-mà. Lietuvoje iðlaidos moksliniams tyri-mams ir eksperimentinei plëtrai 2007 m.siekë tik apie 0,80 proc. BVP. Europos Sà-jungos iðkeltas uþdavinys – MTEP finan-savimas 2010 m. turi priartëti prie 3 proc.BVP. Moksliniai tyrimai ir technologijos,ðvietimas bei inovacijos yra trys pagrindi-niai Lisabonos strategijos atramos taðkai.Þinios – Lisabonos strategijos aðis, remian-ti visus ðios strategijos elementus. Nacio-nalinës Lisabonos strategijos programoságyvendinimas numato 2010 m. pasiekti 1proc. BVP. Tai, beje, uþfiksuota 2004 m.pasiraðytame Lietuvos politiniø partijø irakademinës bendruomenës institucijø Me-morandume, kuriame buvo numatyta, kadvalstybës biudþeto iðlaidos mokslui ir eks-perimentinei plëtrai kasmet augtø 0,1 proc.BVP ir 2010 metais pasiektø numatytà dy-dá. Mokslo finansavimas turi bûti prioriteti-nis uþdavinys, kad Lietuvos mokslininkaigalëtø sëkmingai konkuruoti Europoje irpasaulyje. Taèiau atkreiptinas dëmesys áCREST ekspertø iðvadà, kad „visos papil-domos finansinës paskatos, ypaè atlygi-nimø padidinimas mokslininkams ir tyrë-jams, Lietuvoje turëtø bûti glaudþiai sieja-mos su elgesio ir veiklos pokyèiais, pade-danèiais kurti palankias sàlygas inovaci-joms. (…) tai apima paskatas tiek atski-riems mokslininkams tyrëjams, tiek insti-tucijoms“6. Lyginant Baltijos bei kitø ðaliø(pvz., Graikijos, Portugalijos, Vengrijos,Slovakijos, Lenkijos, Kipro ir kt.), kuriosmoksliniams tyrimams ið biudþeto skiriapanaðià BVP dalá, duomenis matyti, kadmokslo finansavimas – ne vienintelë nedi-


Lietuvos mokslasatkûrus Nepriklausomybæ

ir þvilgsnis á ateitáAtkelta ið 9 p.

5 RTD info. Magazine on European Research.2005, 46, 12-13. http://ec.europa.eu/research/rtdinfo/pdf/rtd46_en.pdf

6 Atviro koordinavimo metodo (AKM) miðrio-sios politikos ekspertø grupës ávertinimo ataskai-ta. 2007. http://mokslasplius.lt/lms/files/active/0/CREST%20ekspertu%20ataskaita%20lietuvis-kai%202007%2007%2011.doc


deliø Lietuvos mokslininkø rodikliø prieþas-tis. Matyt, tai, kad per 90 proc. mokslo fi-nansavimo sudaro institucinës lëðos, ne-skatina konkurencijos, aktualiø temø pa-ieðkos ir intensyvesniø tyrimø. Bûtina per-tvarkyti mokslo finansavimà, nes ðiuo me-tu konkursiniam finansavimui skiriama permaþa lëðø dalis, o tai kelia problemø, su-sijusiø su valdymo galimybëmis ir konku-rencija. Finansavimo didëjimà bûtina sietisu programiniu ir konkursiniu principu, taipaskatintø geriausias mokslines grupes irmokslininkus, pasiekusius aukðtø rezulta-tø. Lëðos, skirstomos instituciniu bûdu, ne-skatina jø toliau intensyviai dirbti. Galimatikëtis, kad svarbiø pokyèiø atneð Integ-ruotø mokslo, studijø ir verslo centrø (slë-niø) kûrimas, kuriø vizijas ávertino bendraLietuvos mokslo tarybos ir Lietuvos moksløakademijos ekspertø grupë. Taèiau toles-nis programø rengimas ir jø vertinimas ne-turi bûti konjunktûrinis ar nepakankamaiskaidrus. Tik ten, kur yra mokslinis poten-cialas, gali realizuotis ávairesni ryðiai moks-lo sistemoje (pvz., tinklø programomis) ar-ba mokslo ir pramonës ryðiai. Todël spren-dimas reorganizuoti Lietuvos mokslo tary-bà, kuri skirstytø moksliniø tyrimø lëðas pa-gal daugelyje ES valstybiø taikomà mode-lá, ið pagrindø pakeistø Lietuvos finansavi-mo struktûras ir principus. ES ekspertø gru-pës nuomone, tai „galëtø duoti puikiø re-zultatø ir padidinti sistemos konkurencin-gumà, skaidrumà bei atskaitingumà, taippat galbût sudarytø tinkamas sàlygas ágy-vendinti programas, skatinanèias elgesiopokyèius sistemoje. Svarbi tyrimø finansa-vimo sistemos modernizavimo dalis turëtøbûti sistemingas naudojimasis skaidriais irnepriklausomais ekspertø ávertinimais, ati-tinkanèiais tarptautinius standartus. Tokiodydþio ðalyje kaip Lietuva turëtø vykti siste-mingi tarptautiniai kolegialûs projektø ir in-frastruktûros finansavimo vertinimai“.

Mokslo prioritetai

Kitas diskutuojamas klausimas – ko-kias mokslo sritis ir kryptis reikia labiauplëtoti Lietuvoje. Kartais abejojama, ar ne-duodantys momentinës naudos moksli-niai tyrimai reikalingi Lietuvai ir apskritaiar verta tam skirti lëðø. Kalbama ne tikapie humanitarinius ir socialinius, bet irbiomedicininius, fizinius bei technologiniusmokslus. Iki šiol visoms mokslo sritims biu-dþeto lëðø skiriama apytiksliai proporcin-gai. Moksliniø tyrimø prioritetizavimas ikiðiol diskutuojamas, nors ir Pasaulio ban-ko7 bei Europos Sàjungos Tarybos Moks-liniø ir techniniø tyrimø komiteto miðriosiospolitikos grupës ekspertø iðvadø tai buvoávardyta kaip viena bûtinø sàlygø prover-þiui pasiekti kai kuriose mokslo kryptyse.Lygiava ir „þemo lygio tyrimai bei mena-mas, netikras autoritetas moksle padaro

daug þalos“, pastebëta pirmosios eksper-tizës išvadoje.

ES ekspertus nustebino tai, kad Lietu-vos mokslo ir technologijø prioritetai yradaugiausia nustatyti pagal Europos Sàjun-gos bendrosios programos prioritetus. Jønuomone, visiðkai nesuprantama, kodëlLietuva, bûdama tokio dydþio ir struktû-ros valstybë, turëtø kopijuoti ES priorite-tus. Ekspertø grupë primygtinai rekomen-duoja kurti naujus, tikrajai padëèiai artimes-nius prioritetø nustatymo modelius, tokiuskaip kvietimai teikti siûlymus pagal Nacio-nalines kompleksines programas. Kartu suprognozavimu tai galëtø tapti naujo, lanks-tesnio prioritetø nustatymo pradþia.

Tai ypaè aktualu, kai atsiveria didelësMTEP plëtros galimybës ir bûtina efekty-viausiai panaudoti 2007–2013 m. finansi-nës perspektyvos ES struktûriniø fondø lë-ðas. Lietuvos mokslo tarybos parengtojestudijoje8 prioritetø nustatymo bûtinybëgrindþiama veiklos planavimu ir koordina-vimu, siekiant nustatyti kryptis, á kurias tiks-linga koncentruoti ribotus Lietuvos ište-klius. Studijoje teigiama, kad nuolatiniaimokslo plëtotës visuomeniniai prioritetiniaitikslai, kurie turi bûti svarbus prioritetinësparamos tyrimams kriterijus, yra mokslopoveikio ðalies ekonomikai didinimas ir ða-lies mokslinës kultûros ugdymas bei tarp-tautinio lygio mokslo, áeinanèio á pasauli-næ mokslo apyvartà, ugdymas.

Lietuvos mokslo taryba rengia Nacio-nalines mokslo programas. Jos yra moks-liniø tyrimø ir jø vykdymui bûtinø metodøir priemoniø visuma, sukurianti prielaidas

saugumui. 3. Lietuvos ekosistemos: klima-to kaita ir þmogaus poveikis. 4. Lietuvosneinfekcinës ligos. 5. Darni energetika.

Ðios programos prisidës prie moksli-niø tyrimø koordinavimo valstybës ir Eu-ropos mastu.

Doktorantø rengimas

Mokslo plëtra siejama su moksliniu po-tencialu ir jo rengimu. Lietuvoje rengiamanemaþai doktorantø. Paprastai daktarostudijos trunka 4 metus, taèiau neretai dau-giau kaip 4 metø reikia parengti disertaci-jai. Tai priklauso nuo nuolat veikianèioskvalifikuotø mokslo daktarø rengimo sis-temos, nuo mokslø srities ir nuo rengiantdoktorantûrà dalyvaujanèiø mokslininkøkvalifikacijos. Lietuvoje vis labiau iškyla po-reikis konkuruoti su geriausiais pasauliouniversitetais dël doktorantø. Nemaþai ga-biø jaunuoliø magistrantûros ir doktoran-tûros studijas renkasi uþsienio universite-tuose, taip pat paèiuose prestiþiðkiausiuo-se. Jei artimiausiu metu nebus sudarytossàlygos kokybiðkoms doktorantûros stu-dijoms, kurias lemia ne vien tik finansai9 ,perspektyvos nekokios. 1 lentelëje pateiktikiekybiniai doktorantûros rodikliai rodo,jog daktaro disertacijø kasmet apginamabeveik 400, taèiau doktorantûros efekty-vumas (laiku apgynusiø disertacijà skai-èius) maþëja. Palyginus, kiek daktaro di-sertacijø apginama Baltijos ir Ðiaurës ða-lyse (3 pav.), galima teigti, jog mes labaiatsiliekame nuo tø ðaliø ir, jei artimiausiumetu nebus susirûpinta, galimybës plëto-ti mokslinius tyrimus labai susilpnës.


Mokslø sritis Apginta daktaro disertacijø

2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. (%)a 2006 m. (%)

Humanitariniai mokslai 70 47 52 59 (60,8) 55 (50,5)

Socialiniai mokslai 108 65 73 76 (49,7) 108 (41,1)

Fiziniai mokslai 56 54 35 44 (47,3) 55 (44,7)

Biomedicinos mokslai 144 154 82 24 (99,2) 91 (69,5)

Technologijos mokslai 63 47 61 86 (62,8) 84 (51,2)Iš viso 441 367 303 389 (76,0) 393 (49,7)

a Skliausteliuose nurodyta prieš 4 metus ástojusiøjø á doktorantûrà apgintø disertacijødalis procentais

1 lentelëvalstybei ir vi-s u o m e n e isvarb iomsproblemomsspræsti, su-telkti Lietuvosmoksliná po-tencialà ir fi-nansinius ið-teklius, inici-juojant bûti-nus naujus ir koordinuojant vykdomusávairiø institucijø ir tyrëjø grupiø moksli-nius tyrinëjimus. Visa tai turëtø neabejo-tinai prisidëti prie prioritetizavimo, nes pro-gramø siûlymai kilo ið paèiø mokslinin-kø. Ðiuo metu baigiamos rengti penkiosnacionalinës mokslo programos:

1. Valstybë ir tauta: paveldas ir tapatu-mas. 2. Socialiniai iððûkiai nacionaliniam

7 Lietuva. Þiniø ekonomikos plëtra, Pasauliobanko studija. 2003.

8 LMT studija „Siûlymai dël moksliniø tyrimø ireksperimentinës plëtros prioritetiniø krypèiø nusta-tymo“. (Darbo grupës vadovas prof. habil. dr. A.Lukoševièius) http://www.lmt.lt/STUDIJOS/TEKS-TAS/Priorit_santr%202006%2007%2011%20 galu-tine.doc

9 E.Vaiginienë, I.Pikturnienë. Jaunøjø moksli-ninkø dalyvavimo þiniø kûrimo procese problemos.Knygoje: Lietuvos ekonomika Europoje ir globa-lioje erdvëje. Vilnius, 2007, p. 173-195.

Kad moksliniai tyrimai kuo geriau tar-nautø visuomenës ir valstybës poreikiams,bûtina pagerinti mokslo finansavimà, re-organizuoti universitetus ir mokslo institu-tus, tobulinti mokslo ir studijø teisinæ ba-zæ. Bûtina stiprinti moksliniø tyrimø insti-tucijø infrastruktûrà, kurti aukðèiausio ly-gio (excellence) moksliniø tyrimø centrus,finansuoti aukðèiausio lygio mokslinius ko-lektyvus. Esminius pertvarkymus ágyven-dinti racionaliai ir efektyviai panaudoti ESstruktûriniø fondø teikiamas galimybes.


XX a. pradþia Lietuvoje, o ypaè Vil-niuje, yra iðskirtinio kultûrinio intensyvu-mo. Daug veiksniø lëmë ðá intensyvu-mà – svarbiausias ið jø, be abejonës,yra spaudos lietuviðkais raðmenimis at-gavimas. Bet ir ðis ávykis yra sàlygotasávairiø veiksniø, labiausiai – nacionaliniopakilimo bangos. Lietuviø tauta pradë-jo rodytis kaip savo naujosios istorijossuverenas. Tautos galia turëjo bûti pa-grásta moderniaisiais prasidedanèio am-þiaus argumentais – kûrybiniu gyvastin-gumu ir intelektiniu pajëgumu. Kûrybi-nës galios ir intelektinës pajëgos turëjoágauti organizacines struktûras, tad taispaèiais 1907 m. susikuria Lietuviø dai-lës draugija ir Lietuviø mokslo draugija.

Á kà norëèiau labiausiai atkreipti dë-mesá? Á faktà, kad Lietuviø mokslo drau-gija, jos pirminë veikla ið esmës buvohumanistinio (humanitarinio) pobûdþio.Programiðkai siekta tirti lietuviø kalbà,tautosakà, istorijà, etnografijà, kaupti ar-chyvinæ medþiagà. (Maþa digresija – pa-siekë neramios þinios dël Lietuvos lite-ratûros ir meno archyvo reorganizaci-jos. Archyve sukaupta daug medþiagos.Neišdraskykime, neišardykime. Prisi-minkime, kad archyvai ir muziejai yrakonservatyvaus pobûdþio ástaigos).

Ir tarp Lietuviø mokslo draugijos stei-gëjø, ir tarp nariø svarbià vietà uþima hu-manitarine veikla uþsiimantys asmenysarba tie, kurie greta tiesioginio savo dar-bo vykdo ir vienokià ar kitokià kûrybinæar humanitarinæ programà: be Jono Ba-sanavièiaus, Meèislovas Davainis-Sil-

Vos ne kasdien þiniasklaidoje skai-tome, kokie blogi Lietuvos universitetai– pasirodo, jie net neáeina á geriausiø pa-saulio universitetø ðimtukà! Profesûrapasenusi, bibliotekose tik sovietø laikøknygos, laboratorijø árengimai beviltið-kai atsilikæ. Be abejo, šie teiginiai iš da-lies teisingi, nors padëties dramatizuotinereikëtø. Ávertinus situacijà, kad Lietu-vos universitetø finansavimas 5 ar net10 kartø maþesnis nei senøjø EuroposSàjungos ðaliø ar JAV universitetø, mû-sø absolventai pasirodytø esà ne tokiejau prasti. Lietuvos ekonomika sparèiaiplëtojasi, BVP siekia vos ne 10 proc.,modernizuojama pramonë, ir visa tai da-ro mûsø parengti specialistai. Galimabûtø nekreipti dëmesio á neigiamus uni-versitetø atþvilgiu straipsnius, taèiau jieveikia jaunimà, átikina, kad Lietuvoje stu-dijuoti neverta, nes studijø lygis labai þe-mas. Po tokiø átikinëjimø emigrantø srau-tas á Vakarus dar padidëja, nors norimørezultatø pasiekia tikrai ne visi. Bet la-biausiai stebina tø kritiniø straipsniø ly-gis – matyti, kad dalis autoriø nelabaiþino, kas dedasi universitetuose, ir pai-nioja pasekmes su prieþastimis.

Skaitant tokius straipsnius, kartais ne-aišku, pykti ar juoktis ið tokiø aukðtojomokslo „strategø“, ypaè kai jie siûlo prie-mones situacijai Lietuvos aukðtojo moks-lo sistemoje gerinti. Nejuèiomis prisime-ni sovietinius laikus, kai oficialiai buvo tei-giama, kad šalyje neveikia „kapitalistiniai“ekonomikos dësniai, nëra nusikaltimø,narkomanijos, sekso... Þinoma, jie vei-kë, todël buvo ieðkoma vaistø ir randa-ma: tai penkmeèio planai, socialistinislenktyniavimas, ordinai ir medaliai. Kaipveikë tie „vaistai“, puikiai þinome.

O ar Lietuvos universitetuose veikiaekonomikos dësniai? Skaitant kritinius


straipsnius, susidaro áspûdis, kad tikraineveikia. Kaltas ne menkas universitetøfinansavimas, bet rektoriai, kurie stab-do visas reformas, uþdari universitetai,nepriimantys jaunimo dëstyti, habilita-cijos laipsnis, kuris stabdo moksliniustyrimus (?) ir kt. O kokie siûlomi „vais-tai“? Štai keletas pavyzdþiø: sujungti uni-versitetus, maþinti programø skaièiø, pa-naikinti universitetø autonomijà, sukurtiuniversitetø inspektoriø institucijà, ma-þinti studentø skaièiø. Net ir nesusipaþi-nusiam su universiteto specifika ir misi-ja aiðku, kad tai kosmetinë pertvarka irryðkiø pokyèiø universitetø gyvenime jitikrai neatneš. Bet pats keisèiausias irjo autoriø nuomone pats efektyviausias„vaistas“ – pakeisti esamas universitetøtarybas naujomis, padidinant jø galiasir paverèiant jas universiteto valdymoinstitucija. Senatui ir rektoriui lieka ant-raeilës funkcijos. Deja, naujoji taryba tik-rai nepadvigubins ar nepatrigubins uni-versiteto finansø; matyt, ðiø pasiûlymøautoriø tikslas kitas – turëti galimybæ pa-skirti savo politinës krypties rektoriø, ojuo nusivylus – pakeisti kitu.

Ir vis dëlto – kà daryti su Lietuvos uni-versitetais? Drástu teigti, kad svarbiausia– ðvietimà ir aukðtàjá mokslà laikyti ne de-klaruojamu, bet realiu šalies plëtros pri-oritetu. Ávertinus Lietuvos finansines ga-limybes, infliacijà, pasaulines laboratori-niø árengimø, mokomosios literatûros,duomenø baziø ir kt. kainas, reikëtø kas-met realiai didinti aukðtojo mokslo finan-savimà. Jau seniai atëjo laikas suteiktiuniversitetams specialø statusà, nevar-þantá jø iniciatyvos, panaikinantá kuriozi-nius apribojimus, pasenusius ástatymusir potvarkius, kaip, pavyzdþiui, Viešøjø pir-kimø ástatymà, biurokratiškais su-varþymais stabdantá ðiuolaikinius moks-linius tyrimus. Paradoksas, bet Lietuvosuniversitetai nevaldo ir savo turto, ir, kogero, vieninteliai Europoje!

Artëja rinkimai á LR Seimà – tai labaigera proga suformuluoti naujas realiasidëjas, integruojant Lietuvos universite-tus á ES ðaliø universitetinæ erdvæ. Labaitikiuosi, kad tai ir ávyks – praktika paro-dë, kad politikai, ketinantys padidinti sa-vo populiarumo reitingus kritikuodamiuniversitetus, labai apsiriko: net ir eiliniairinkëjai sugeba atskirti pelus nuo grûdø.

Lietuviø

Be pasaulinio lygio moksliniø tyrimøLietuva niekada negalës tapti nei lygia-teise Europos Sàjungos nare, nei demo-

Kad situacija p

Prof. habil. dr. ValdasLAURINAVIÈIUS

Kà daryti su Lietuvosuniversitetais?

Akad. Ramutis BANSEVIÈIUS

Virginijos VALUCKIENËS nuotr.


atspindþiai

vestraitis, Jonas Jablonskis, KazimierasBûga, Augustinas Janulaitis, MarcelinasÐikðnys, Antanas Smetona, Gabrielë Pet-kevièaitë-Bitë, Juozas Tumas-Vaiþgantas,Þemaitë. Þemaitë kaip Lietuviø mokslodraugijos narë kelia gal ir didþiausià su-sidomëjimà. Bûti Lietuviø mokslo draugi-jos nariu reiðkë ne tik tiesiogiai veiktimokslu, bet ir bûti sàmoningu þmogum,susipratusiu savo bendruomenës nariu,suvokianèiu didþiausià mokslo reikðmæ,vertæ, humanistiná vaidmená. Viena maþadigresija: 1925 m. Panevëþyje buvo ati-darytas Liaudies universitetas; G.Petke-vièaitë-Bitë, viena pirmøjø mûsø akade-


mikiø pagal tuometæ organizacinæ struk-tûrà, sakë iðkilmingà kalbà, pabrëþëmokslo ir þmogiðkøjø vertybiø – pirmiau-sia meilës – ryðá: „Bet kad mokslas nelik-tø ðaltu, nuo gyvenimo atitrauktu dalykuir tuo paèiu savo tikslo neatsiektø, reika-linga, kad jis bûtø pagrástas didele, pa-saulá valdanèia jëga – meile.

Be meilës tikro mokslo negali bûti. Þi-nokite, kad kur skleidþiama neapykanta,kerðtas, ten mokslo nëra, ten tamsybë dartebekaraliauja“. Turime ir apie tuos þodþiuspagalvoti – deja, tarp mûsø, mokslininkø,netgi humanitarø, tebekeroja intrigos, pyk-èiai. Mokslininkai ir specialiuose dabartiesdokumentuose suprantami per siaurai –kaip fabrikiniai mokslinës produkcijos ga-mintojai. Kai mokslas laikomas produkcija(sàvoka, jau ásitvirtinusi oficialiuose doku-mentuose), mokslingumas virsta suskai-èiuojamais, apskaièiuojamais gamybos vie-netais. Iðnyksta kurianèiosios asmenybësvertë, menkinamas kûrybingumo, kûrybið-kumo matmuo. O ið tiesø daug lemia ir at-eityje vis daugiau lems kaip tik kûrybiðku-mas. Humanitarus, siekianèius veikti ir vi-suomenëje, dirbti ir kultûros darbà, fabriki-nis mokslo supratimas itin þeidþia.

Šiandien mûsø kultûros organizaci-nës struktûros yra susidariusios kitaisprincipais, labiau specializuotais. Bet Lie-tuvos mokslø akademija teisëtai fiksuojaryðá su ðimtamete Lietuviø mokslo drau-gija. Tas ryðys daug kuo ápareigoja – ápa-

reigoja rûpintis ne tik atskirais mokslais irmokslininkais, bet ir tauta, valstybe. Lie-tuviø mokslo draugijos tradicija jungti netik mokslo, bet ir kûrybos þmones áparei-goja ir Lietuvos mokslø akademijà þvelg-ti kiek plaèiau; neturime ir vargu ar betu-rësime Menø akademijà, kurios projektaiturbût jau visai palaidoti, tad ar nëra bûti-na Mokslø akademijos duris atverti ne tikakademikui Justinui Marcinkevièiui, betir kitiems aukðto rango, pripaþintiems me-nininkams? Lietuviø mokslo draugijos na-riams – mokslininkams tyrëjams neatro-dë nepriimtinas raðytojø dalyvavimas.

Kaip þinome, Lietuviø mokslo draugi-jos programoje, pradiniuose ástatuose tarpkitø svarbiø punktø buvo áraðytas ir sieki-nys rûpintis Draugijos ástaigomis, kauptilëðas Tautos namams. Kaip ,,Santaros”,besirûpinanèios ðios savo ðimtmeèio su-laukusios idëjos likimu, narë, noriu á tai at-kreipti ir garbios auditorijos dëmesá. Prisi-minkime Maironá: „Idëjos, jei didþios, ne-mirðta...“. Tautos namø idëja yra didi; taip,ðiandien keièiasi ir tautos, ir jos namø sam-pratos. Remkimës paèia moderniausiatautos ir jos namø samprata, bet sklypoant Tauro (Pamënkalnio) kalno problemosneuþmirškime. Kas iðlieka ðimtà metø, ið-lieka ilgam. Tad tegul Lietuviø mokslo drau-gijos ðimtmeèio minëjimas atgaivina ir ðiosDraugijos bei jos vieno ið dvasiniø vadø –Jono Basanavièiaus – iðkeltà idëjà: Tau-tos namai turi bûti pastatyti. Kaip ir kokie,kokios paskirties, reikia susitarti. Reikia pa-likti tà patá pavadinimà – paminklas ir idë-jai. „Santara“ yra daug keliø keleliø apëju-si, nemaþa vizijø pateikusi, bet rezultataikol kas apgailëtinai menki. Idëja netapovalstybiniu reikalu, o turëtø.

ø mokslo draugija: josprincipø

dabartyje

Viktorija DAUJOTYTË-PAKERIENËLietuvos MA narë korespondentë

a pasikeistøkratine valstybe. Be mokslo Lietuvoje ne-atsiras pilietinë visuomenë, sunyks kultû-ra ir bus prarasta nepriklausomybë; išpradþiø ekonominë, vëliau ir valstybinë. To-dël aukðto lygio moksliniai tyrimai Lietu-voje yra bûtina sàlyga Lietuvai kaip valsty-bei išlikti ir iðsaugoti savo identitetà.

Bûtina mokslinæ veiklà padaryti realiaiprioritetine ir prestiþine valstybës veiklossritimi. Kol kas valstybës valdymo struktû-ros nelaiko mokslo prioritetine veiklos sri-timi, nors tai ir deklaruoja. Mokslinius tyri-mus supranta kaip naštà valstybei. Todëlsukurta ir dabar kuriama ástatyminë bazëšiai naštai apriboti ir kiek ámanoma suma-þinti. Tai puikiai iliustruoja dabar rengiamasaukðtojo mokslo ástatymas, kuriame nu-matyta aukðtøjø mokslo ir studijø instituci-

jø savivaldà dar labiau apriboti, o itin pro-blemiðkà aukðtojo mokslo finansavimà pa-lengvinti Lietuvos mokslo institutø sàskai-ta. Tai ne tik nesumaþins mokslo proble-mø, bet dar labiau jas paaštrins.

Kad situacija pasikeistø, turi pasikeistivisuomenë. Mokslininkai turi átikinti visuo-menæ, kad Lietuva be mokslo – Lietuvabe ateities. Kai tuo patikës rinkëjai, tik ta-da tuo patikës politikai.

Be paèiø mokslininkø ðio darbo nie-kas kitas nepadarys. Todël átvirtinantmokslo ir studijø prioritetà valstybëje daugaktyvesni turëtø bûti patys mokslininkai.

Bûtina atgaivinti Lietuvos moksliniødraugijø veiklà, valstybës mastu skatintiir remti jø plëtrà ir pasiekti, kad jos taptøjungtimi tarp mokyklos, bendruomenësir mokslo institucijø.

Bûtina stiprinti moksleiviø motyvacijàpasirinkti mokslininko kelià. Tam valsty-biniu mastu skatinti ir remti moksleiviø

olimpiadø, moksleiviø akademijø veiklà,skatinti Jaunøjø gamtininkø stoties, Moks-leiviø rûmø ir kitø respublikiniø mokslei-viø papildomo ugdymo ástaigø veiklà taip,kad jos apimtø visà ðalá ir sudarytø gali-mybes pasireikðti visiems talentingiemsLietuvos vaikams.

Lietuvos nacionalinë mokslø akade-mija kaip tik ir turëtø tapti ðiø priemoniøpagrindine organizatore ir vykdytoja. Bû-tina skatinti ir remti Nacionalinës moksløakademijos veiklà, numatyti jos, kaip eks-pertinës institucijos, vaidmená ir atsako-mybæ valstybës raidos procese.

Kad mokslo ir studijø prioritetas šaly-je bûtø realiai áteisintas, reikia priimti ke-letà esminiø ástatyminiø normø, kuriosgarantuotø prioritetiná mokslo sferos fi-nansavimà. Pavyzdþiui, proporcinis vals-tybës biudþetinës dalies didëjimas moks-lui ir studijoms negalëtø bûti maþesnis neiBVP augimo proporcinis didëjimas.


prie iðsekinimo prie iðsekinimo


Pastaraisiais metais, nepaisant skur-daus finansavimo, traukos á Vakarus,menko mokslinio potencialo atsinaujini-mo, kritusio mokslo prestiþo, Lietuvosmokslininkai didino produktyvumà. Dau-gëjo moksliniø straipsniø, taip pat ir pla-èiai þinomuose tarptautiniuose moksloþurnaluose. Pagal absoliutø pagrindinëspasaulinës duomenø bazës (ISI) sàraðomoksliniø straipsniø skaièiø prieð penke-tà metø mes aplenkëme Estijà (1 pav.) iriki 2006 m. nuo jos tolome.

Ir tai nepaisant beveik nekintanèio(Statistikos departamento duomenimis)fundamentiniø (apie 0,25 proc. bendrojovidaus produkto (BVP)) bei fundamenti-niø ir taikomøjø kartu sudëjus (apie 0,5proc. BVP) mokslø finansavimo ir 2 kar-tus sumaþinto mokslo institutø finansavi-mo (2 pav.). Realiai universitetams ir

Prof. Bronius KAULAKYSLietuvos mokslo institucijø tarybø

pirmininkø konferencijos prezidentas

slenksèio

mokslo institutams ið biudþeto moksluiskiriama tik apie 0,25 proc. BVP. Prieð 10metø buvo apie 0,4 proc. BVP. Visos ki-tos lëðos – skaièiavimo efektas, gautasáskaitant studijø ir kità ne tyrimams skiria-mà finansavimà. Taèiau nuo 2007 m. ma-tome, kad netgi ISI publikacijø skaièius(nekalbant apie jø kokybæ) ims maþëti.

Skaièiuojant milijonui gyventojø pagalmoksliniø publikacijø skaièiø Lietuva atsi-lieka nuo Estijos 2 kartus, nuo Slovënijos4, nuo Danijos 7 kartus (3 pav.). Nepai-sant to, nuolat girdëti raginimø neuþsiimtifundamentiniais, baziniais, sudaranèiais

studijø, specialistø rengimo, kvalifikacijospagrindus, mokslais, o tik jø taikymais ireiti prieð 16 m. Latvijos pasuktu keliu atsi-sakant bazinio (institucinio) finansavimo,sunaikinti profesionalø mokslà ir niekamnesirûpinti visos ðalies kompetencija.

Visi þinome Lisabonos strategijos re-komendacijas iš biudþeto moksliniams ty-rimams skirti 1 proc. BVP. Verslas turëtøskirti (tam reikalingos ir valdþios pastan-gos) dar 2 proc. BVP. Taèiau PHARE eks-pertai jau 2000 m. rekomendavo mumspereinamuoju laikotarpiu ið biudþetomoksliniams tyrimams skiriamà finansa-vimà pamaþu didinti iki 1 proc. BVP2005 m. ir net iki 1,31 proc. BVP 2006 m.,vëliau ðis finansavimas turëtø maþëti artë-damas prie 1 proc. BVP, kartu didëjant ver-slo investicijoms á mokslà ir eksperimenti-næ plëtrà. Realiai Lietuvoje ðis finansavi-mas buvo ir yra apie 3–4 kartus maþesnisuþ bûtinàjá (4 pav.). Matome, kad Lietuvo-je moksliniai tyrimai finansuojami tik sim-boliškai. Pvz., visiems universitetams irmokslo institutams mokslui ir menui 2008m. Švietimo ir mokslo ministerija skirstëtik 171 mln. Lt, t.y. 0,16 proc. BVP. Tuo tar-pu jau prieð deðimtmetá vien institutams bu-vo skiriama apie 0,2–0,24 proc. BVP. Paly-ginimui: 2008 m. vien teritoriniø darbo bir-þø plëtrai (kai nedarbo Lietuvoje beveik në-ra) numatoma papildomai investuoti 31mln. Lt., kiek 10–15 mokslo institutø.

Ne geresnë ir studijø (aukðtojo moks-lo) finansinë situacija. Per praëjusá deðimt-metá universitetø studentø skaièius padi-dëjo 1,5 karto (tai daryti universitetus ra-ginio ir valdþia, nes prieð deðimtmetá Lie-tuva pagal studijuojanèiø jaunuoliø skai-èiø buvo atsilikëlë), taèiau mokslo ir stu-dijø (moksliniams tyrimams ir aukðtajammokslui kartu sudëjus) finansavimas bu-vo sumaþintas apie 1,5 karto iki 0,8 proc.BVP vietoje priþadëtojo ir net ástatymuátvirtinto didinimo 1,5 karto, t.y. iki 2 proc.BVP (5 pav.). ES rekomenduoja didintiaukštojo mokslo biudþetiná finansavimà iki2 proc. BVP. Lietuvoje universitetams ir ko-legijoms skiriama apie 0,8 proc. BVP, o Sta-tistikos departamentas priskaièiuoja apie0,9–0,95 proc. BVP. 2008 m. Švietimo irmokslo ministerija universitetinëms studi-joms (taip pat ir doktorantûros) visiems uni-versitetams ir institutams skirstë tik 249mln. Lt, t.y. 0,23 proc. BVP. Aukðtøjø mo-kyklø bendrabuèiø atnaujinimui 2008 m.(pirmà kartà ðiam tikslui apèiuopiama in-vesticija) numatyta 11 mln. Lt, o vieno Þe-mës ûkio ministerijos pastato rekonstruk-cijai – 15 mln. Lt. Visos kapitalo investici-jos 2008 m. sudarys apie 4,8 mlrd. Lt. Ið tomokslui ir studijoms, kaip „nereikðmingai“srièiai, – tik keletas procentø.

Dar labiau mokslo ir studijø finansa-

1 pav. ISI sàraðo publikacijø atitinkamai su Lietuvos, Latvijos ir Estijos prieskyromis kitimas

2 pav. Moksliniøtyrimø finansavimasLietuvoje


Lietuvos mokslas

Fundamentiniams ir taikomiesiems tyrimams, % BVPFundamentiniams tyrimams, % BVPMokslo institutø finansavimas, % BVP

Vir

gin

ijos

VA

LU

CK

IEN

ËS

nu

otr

.



3 pav.Milijonuigyventojøtenkantis ISIsàraðopublikacijøskaièiusávairioseðalyse

4 pav.Moksliniø

tyrimøfinansavimas

(procentaisnuo BVP) ir

PHAREekspertø,dirbusiø

oficialiais„Lietuvosmokslo ir

technologijøbaltosiosknygos“rengimo

konsultantais,2000 m.

rekomendaci-jos. MI – mokslo institutams tiesiogiai skiriamas moksliniø tyrimø finansavimas,

áskaitant lëðas institutø administravimui ir ûkiui, MM – realus universitetø ir moksloinstitutø biudþetinis mokslo ir meno finansavimas, áskaitant finansavimà per VMSF

programas, St – Statistikos departamento duomenys apie biudþetiná moksliniø tyrimøfinansavimà , PH ir PHv – PHARE ekspertø rekomendacijos dël biudþetinio ir viso,

áskaitant verslà, moksliniø tyrimø finansavimo. 2010–2015 m. PHARE ekspertø reko-mendacijos beveik sutampa su Vyriausybës suformuluotais siekiais

5 pav. Mokslo ir studijø finansavimo kitimas BVP procentais6 pav. Mokslo ir studijø biudþetinio finansavimo kitimasvalstybës biudþeto (VB) procentais

vimas sumaþintas skaièiuojant valstybësbiudþeto procentais. Šiuo metu šis finan-savimas 2 kartus maþesnis uþ buvusáprieð deðimtmetá (6 pav.).

Nepaisant to, Pasaulio ekonomikos fo-

rumo duomenimis Lietuva aukðèiausiaiávertinta pagal mokslà ir studijas, net 29-a.Estija 23-ia. Pagal ðá parametrà Lietuva yrakartu su Èekija, Slovënija, Honkongu;aukðèiau uþ Ispanijà, Portugalijà, Italijà,

Liuksemburgà, Maltà, Graikijà, Slovakijà,Vengrijà, Lenkijà, Kiprà (Veidas, Nr.25,2007ir The Global Competitiveness Report2005-2006). Tai leido pasiekti tik institucijøsavivalda. Lietuvoje mokslas, studentai,doktorantai rûpi tik mokslininkams ir dës-tytojams. Kitiems rûpi tik „reformos“.

Padarykime toká eksperimentà: su-maþinkime iš viršaus valdomai institucijai(tai norima padaryti su universitetais ir ins-titutais juos stambinant) finansavimà 1,5–2 kartus ir pamatysime, ar ji nebankrutuos.Kokia sfera gerai funkcionuoja, gaudama2 kartus maþesná uþ bûtinà finansavimà?

Tuo tarpu pagal valstybës institucijøvaldininkø palankumà arti valdþios priei-nantiems asmenims, grupëms, gerai or-ganizuotoms maþumoms (protekcionizmàir korupcijà) Lietuva yra pasaulinio sàraðogale (90–96 iš 125), greta Nikaragvos, Ita-lijos, Filipinø, Kambodþos, Mozambiko,Ugandos, Èado. Tokios institucijos ir ima-si „reformuoti“ mokslà ir studijas.

Mokslo ir studijø nuskurdinimo pasek-mës kaupiasi: talentingas jaunimas palie-ka Lietuvà, á mokslà neateina geriausia pa-maina, blogëja materialinë institucijø bûklëir moralinis klimatas jose. Jau pradeda ma-þëti moksliniø darbø ir publikacijø, tikriau-siai nukentës ir jø kokybë. Galima progno-zuoti, kad po keleto metø pagal absoliutøISI sàraðo straipsniø kieká, nepaisant kele-to Lietuvos mokslo þurnalø átraukimo á ISIsàraðà, mus vël aplenks Estija. Pradës ma-þëti ir studentø, parengiamø mokslo dak-tarø, kuriø rengiame ir taip keletà kartø ma-þiau negu bûtina. Lietuva, nepajëgdamakonkuruoti su kitomis Europos valstybëmis,investuojanèiomis á mokslinius tyrimus 3proc. BVP ir daugiau, taps ES provincija.

Atsakomybë uþ tai tenka politikams,valdininkams, „tvarkantiems“ pastaràjádeðimtmetá valstybei gyvybiðkà mokslo irstudijø sritá, nesirûpinantiems tinkamu josfinansavimu, prisidengus nesibaigianèiø„reformø“ lozungais profesionaliai kurian-tiems praþûtingà valstybei chaosà.

Faktas,valstyb. biudþeto %

Turëjo bûti,valstyb. biudþeto %




Gal vëlyvajame neolite, kai mûsøkraðtuose radosi þemdirbystë? Gal ag-ronominæ mintá galima áþvelgti prieð 2000metø, kai, anot P.K.Tacito áraðo jo veika-le „Germania“, baltai (aisèiai) mokëjo au-ginti javus ir kitus augalus geriau negugermanai?

Tas mokslas, tiksliau iðmanymas au-ginti buvo paremtas empirika, jos þodi-ne sklaida ar nusiþiûrëjimu.

Pirmasis mokslinis agronomijos þidi-nys buvo Vilniaus universiteto prof. My-kolo Oèapovskio vadovaujama Þemësûkio mokslø katedra, jos Agronomijosinstitutas Pilaitëje. Katedra veikë 1819–1822 m. (iki VU „pridarymo“).

XIX a. kukliø agronomijos þiniø pra-dëjo rodytis S.Daukanto knygutëse,Z.Ivinskio kalendoriuose ir kituose retuo-se spaudiniuose.

Prieð Pirmàjá pasauliná karà, taigiprieð 100 metø, kuklius agronomijos ty-rimus jau darë apygardos ar apskrièiøagronomai, tikslesnius – lauko bandy-mø stotys, veikusios Baisogaloje (1910–1914) ir Dotnuvoje (1912–1915).

Atkurtoje Lietuvos valstybëje VakarøEuropos (daugiausia Danijos) modeliukurtas tyrimø tinklas: 1922–1924 m. Dot-nuvos selekcijos stotis (DSS), ÞÛA ban-dymø laukas, Dotnuvos bandymø stotis

Agronomijos mokslo kûrëjai

Agronomijos mokslo šakos Pradininkai arba/ir mokyklø kûrëjai Institucijos

Dirvotyra ir agrochemija Mykolas Oèapovskis (1788–1854) VUViktoras Ruokis (1885–1971) LÞÛUBronius Baginskas (1903–1991) LÞÛU

Þemdirbystë ir agrofizika Petras Vasinauskas (1906–1995) LÞI, LÞÛUAntanas Tindþiulis (1922–1987) LÞI

Pievininkystë Juozas Tonkûnas (1894–1968) LÞÛU, LÞI

Augalininkystë ir bitininkystë Jonas Kriðèiûnas (1888–1973) LÞÛUVladas Èaikauskas (1911–1995) LÞI, LÞÛUAntanas Petkevièius (1919–2004) LÞÛU

Augalø selekcija ir genetika Dionizas Rudzinskas (1866–1954) DSS, LÞÛUJonas Bulavas (1903–1984) DSS, LÞÛUKostas Bëèius (1911–2005) DSS, ÞDI, LÞÛUIpolitas Štaras (1905–1966) LSDI, LÞÛU

Sodininkystë ir darþininkystë Adomas Hrebnickis (1858–1941) ROJUS (Dûkðtas)Stasys Nacevièius (1881–1947) LÞÛUPranas Svetika (1904–1998) LÞÛU

Augalø apsauga ir herbologija Vincas Vilkaitis (1892–1943) LÞÛUStanislovas Mastauskis (1890–1978) LÞÛUJadvyga Monstvilaitë (1919–2004) ÞDI, LÞI

Agrofitocenologija Antanas Stancevièius (1920–2007) LÞÛU

Iðkiliosagronomijos

moksloasmenybës

Agronomijos

Prof. habil. dr. Leonas KADÞIULISLietuvos MA narys korespondentas

Agronomija – sudëtingas mokslas. Jis aprë-pia visumà mokslø, susijusiø su augalais ir jøaugimà lemianèiais veiksniais: dirva, klimatu

ir þmogaus veikla. Kur ieðkoti iðtakø?

raida Lietuvoje

telkti jos Þemës ûkio institute (1946–1952), po to jo „purpuriniame“ Þemdir-bystës ir dirvoþemio institute (ÞDI) (1952–1956). 1956 m. reorganizuotas þemësûkio mokslinø tyrimø tinklas agronomi-jos tyrimus sutelkë Lietuvos þemdirbys-tës institute (LÞI) su visais buvusiais tyri-mø vienetais (ÞDI, DSS, DBS ir kitos ban-dymø stotys). Vëliau (1956–1960) dar ákur-tos LÞI Perlojos, Dûkðto ir Kaltinënø ban-dymø stotys. LÞI Vytënø (Babtø) sodinin-kystës ir darþininkystës bandymø stotis1987 m. virto institutu (dabar LSDI).

Visà laikà (nuo 1924 m.) didelis agro-nomijos tyrimø centras buvo ÞÛA (dabarLÞÛU). Èia padalinio teisëmis veikia irBandymø stotis.

Dionizas Rudzinskas Juozas Tonkûnas Vincas Vilkaitis Viktoras Ruokis J

(DBS). 1927 m. ákurtos Joniðkëlio, Rumo-kø bandymø stotys ir Augalø apsaugos sto-tis, 1931 m. ákurta Alytaus (vëliau Varënos)bandymø stotis, 1935–1936 m. – Samalið-kës ir Radviliðkio bandymø stotys. Taip nuo-sekliai kurtas darnus tyrimø tinklas.

Ásikûrus LMA agronomijos tyrimai su-

Agronomija ir jos tyrimai plëtojosi irplëtojasi kaip teorijos ir praktikos, fun-damentikos ir taikymo derinys. Anksty-vuoju laikotarpiu – XIX ir XX a. iki Pirmo-jo pasaulinio karo vyravo agronomijossklaida, paremta empirika ir negausia li-teratûra. Vëliau, XXa. 3-iàjá ir 4-àjá deðimt-


Vir

gin

ijos

VA

LU

CK

IEN

ËS

nu

otr

.



Antanas Smetona buvo vienas iðLietuviø mokslo draugijos steigëjø.Draugijos steigiamajame susirinkime1907 m. balandþio 7 d. buvo iðrinktasValdybos nariu ir knygininku. Draugi-jos pirmininkas dr. Jonas Basanavi-èius rûpinosi knygyno, muziejaus irarchyvo steigimu. Ið pradþiø knygy-nas buvo visai maþas, lengvai sutilp-davo knygininko Antano Smetonosbuto viename kambarëlyje. Antrajamevisuotiniame Lietuviø mokslo draugi-jos susirinkime Antanas Smetona bu-vo iðrinktas á draugijos mokslinio lei-dinio „Lietuviø tauta“ redakcinæ komi-sijà, o 1909 m. – á komisijà mokykløvadovëliams leisti kartu su dr. JonuBasanavièiumi, kun. Juozu Tumu-Vaiþgantu, dr. Jurgiu Šlapeliu ir mo-kytoju Jonu Kairiûkðèiu.

1915 m. Antanas Smetona sukvie-èia á Lietuviø mokslo draugijos patal-pas dar nepasitraukusius á Rusijà lie-tuvius inteligentus ir kvieèia kurti sa-vo tautiðkà mokyklà. Lietuviø mokslodraugija 1915 m. sudarë naujà vado-vëliø leidimo komisijà, á kurià áëjo An-tanas Smetona, Mykolas Birþiðka, Ka-zys Bizauskas, Petras Klimas ir Au-gustinas Janulaitis. Antanas Smeto-na buvo vienas aktyviausiø nariø, di-dþiausias lietuviø kalbos þinovas – sti-listas, apskritai iðsilavinæs þmogus.Komisija per penkerius metus karo sà-lygomis parengë ir iðleido apie 115istorijos, literatûros, geografijos, psi-chologijos, gamtos mokslø, matema-tikos, fizikos ir kt. vadovëliø viduri-nëms mokykloms.

Ið vokieèiø kalbos Antanas Sme-tona iðvertë aritmetikos teorijos vado-vëlá. Antràjá ðio vadovëlio leidimà re-

dagavo ir terminus tvarkë ið Vorone-þo gráþæs Pranas Maðiotas. Pirmieji ke-turi ðio vadovëlio leidimai iðëjo be au-toriaus pavardës. Penktojo leidimoprakalboje pasiraðæs autorius AntanasSmetona nurodo, kad vadovëlis yraverstinis ir ðiek tiek perdirbtas. Lygi-nant su ketvirtuoju leidimu, buvo ávestinauji terminai: sveikas – buvo neskai-dytas, sudëtis – sudëstymas, dësty-mas, atimtis – imstymas, atimstymas,turinys – maþinamasis, daugyba –dauginimas, sandauga – padaugas,poþymis – þymë, trupmena – skaidi-nys, procentas – nuošimtis ir kt.

Antanas Smetona su Matu Bag-donu ið rusø kalbos iðvertë Mintaujosgimnazijos mokytojo J.Bliumbergo al-gebros vadovëlá ir, padalinæ á dvi da-lis, 1916 m. iðleido. Antràjá ðio vado-vëlio leidimà 1919 m. gráþæs ið Voro-neþo redagavo Marcelinas Ðikðnys.Jis koregavo tekstà bei terminus. Ta-èiau kai kurie Antano Smetonos pa-siûlyti terminai, pvz., ðaknies trauki-mas, vienanaris, dvinaris, daugiana-ris, natûrinis logaritmas, logaritmø len-telë ir kt. iðliko iki ðiø dienø.

Dviejø universitetø – Kauno ir Vil-niaus – matematikos profesorius, pe-dagogas, mokslininkas, visuomenësveikëjas Zigmas Þemaitis (1884-11-08–1969-06-24) pradëjo savo veiklàdar carizmo priespaudos laikais. Be-veik penkiasdeðimt savo gyvenimometø Zigmas Þemaitis atidavë Lietu-vos aukðtajai mokyklai. Kaune su ini-ciatoriø grupe aukðtosios mokyklospavyzdþiu 1920 m. suorganizavoAukðtuosius kursus ir pirmuosius me-tus jiems vadovavo, o 1922 m. ástei-gus Lietuvos universitetà iki 1940 m.buvo nuolat renkamas Matematikos-gamtos fakulteto dekanu.

Zigmas Þemaitis skaudþiai iðgyve-no Vilniaus kraðto, ið kurio buvo kilæs,atskyrimà nuo Lietuvos ir padëjo daugenergijos, rûpindamasis jo reikalais,ypaè ðvietimu. Gràþinus Vilniø Lietuvai,Zigmas Þemaitis iki gyvenimo pabaigosdirbo Vilniaus universitete: buvo paren-giamøjø kursø direktoriumi, o sunkiu po-kario laikotarpiu – 1946–1948 m. – rek-

Jonas Kriðèiûnas Stasys Nacevièius

meèiais imtasi selekcijos, þemdirbystësir pievininkystës tyrimø, kuriø paskirtis -atsakyti á praktikos klausimus, mokytistudentus.

Taip pamaþu iðsikristalizavo agrono-mijos ðakos, susikûrë kai kurios mokyk-los. Dauguma jø kûrëjø – ryðkios asme-nybës, tarp jø ir penketas pirmøjø LMAnariø.

Agronomø (taip pat ir tyrëjø) misijaávairiais laikotarpiais buvo skirtinga. La-biausiai ji skiriasi fundamentikos ir tai-kymo santykiu (MT:EP).

Prieškario Lietuvoje vyravo EP (eks-perimentinë plëtra) ir taikomieji tyrimai.

Pokario metais stengtasi taikymà kuotvirèiau paremti fundamentika. Jos rei-

këjo ne tik naujoms veislëms ir techno-logijoms kurti, bet ne maþiau ir kovai su„vëjo malûnais“ – svetimomis, primeta-momis technologijomis, atsispirti ne-moksliniams, genetikà neigiantiems se-lekcijos metodams ir kt. Ðá egzaminà mû-sø agronomijos tyrëjai iðlaikë.

Dabar agronomijos tyrëjai taip pat lai-ko egzaminà, balansuodami tarp funda-mentikos ir taikymo. Uþ pirmàjá vertina-mi ir atestuojami mokslininkai, o dides-ne biudþeto lëðø dalimi skatinamos (ar-ba maþesne „baudþiamos“) ir moksloinstitucijos. Taikomoji pusë lieka labiautyrëjo pomëgiu ir daþnai priklauso nuomokslininko savo misijos suvokimo.

Kai abejojama mûsø þemës ûkio per-spektyvumu, galima suabejoti ir agrono-mijos reikalingumu. Gal paprasèiau ási-veþti ne tik gerà technikà, bet ir iðtisastechnologijas su cheminiu „arimu“, ag-resyviai perðamais pesticidais, pirkti uþ-sienio sëklas, pagaliau ir pigesnæ pro-dukcijà su GMO uþtaisu?

Sprendimas priklausys ne tik nuo po-litikø, bet ir nuo mûsø, agronomijos ty-rëjø, darbø.

Lietuviø mokslo draugijos

Prof. habil. dr. Feliksas

IVANAUSKASLietuvos MA narys

ekspertas

nariai Antanas Smetona,Zigmas Þemaitis, ViktorasBirþiðka ir matematika


Vir

gin

ijos

VA

LU

CK

IEN

ËS

nu

otr

.


Lietuviø mokslo draLietuviø mokslo dra

1907 m. vienas paèiø reikðmingiausiøávykiø tuometiniame lietuviø kultûriniameir visuomeniniame gyvenime buvo Lietu-viø mokslo draugijos (toliau – LMD) ákûri-mas. Draugijos kûrimo idëja jau daugelámetø sklandë tarp lietuviø inteligentø. Darbûdamas studentas 1879 m. J.Basana-vièius pirmasis iðkëlë mintá kurti lietuviømokslininkø draugijà. Vëliau, 1882–1884 m., apie tai Maþosios Lietuvos ir JAVlietuviø spaudoje raðë J.Zauerveinas,J.Basanavièius ir J.Ðliûpas. Carinei val-dþiai panaikinus lietuviø spaudos drau-dimà, susidarë geresnës sàlygos lietuviøvisuomeniniam ir kultûriniam judëjimui.

J.Basanavièius, sugráþæs ið Bulgarijos áLietuvà, 1905 m. rugsëjo 10 d. sukvietë Vil-niuje pasitarimà dël LMD steigimo. Pasita-rime, kuriame dalyvavo 20 asmenø, buvoiðrinkta komisija draugijos ástatams pareng-ti. Ástatai numatë, kad LMD rûpinsis lietuviø


Dr. Juozas MARCINKEVIÈIUSLietuvos mokslø akademijos

bibliotekos direktorius

antropologija ir etnografija; Lietuvos arche-ologija ir statistika; geologija, flora, fauna irkitais gamtos mokslais. Be to, buvo numa-tyta rinkti lietuviðkas dainas ir jø gaidas, pa-sakas, patarles, burtus, geografinius, þmo-niø vardus ir pavardes, tautinius drabuþiusbei kitus dirbinius, archeologines iðkase-nas, rankraðèius ir knygas apie Lietuvà; su-daryti geologijos, botanikos ir zoologijos rin-kinius. Numatyta leisti draugijos mokslo dar-bus ir vadovëlius, rengti praneðimus visuo-menei. Be to, buvo viliamasi sukaupti bib-liotekà, archyvà ir muziejø, kuriais galëtønaudotis visi besidomintieji.

1907 m. balandþio 7 d. Vilniuje ávykoLMD steigiamasis susirinkimas, apie kuráJ.Basanavièius savo atsiminimuose raðë:„Balandþio 7 (kovo 25) d. buvo viena svar-biausiø lietuviø atgimimo istorijos dienø –Lietuviø mokslo draugijos ásteigimas Vilniu-je“. Jos pirmininku iðrinktas J.Basanavièius,vicepirmininkais – P.Matulionis ir S.Matulai-tis, sekretoriumi J.Vileišis, iþdininku A.Vi-leišis, knygininku A.Smetona, nariais J.Bag-donas, P.Vileišis ir J.Tumas-Vaiþgantas.

Buvo numatyta keliø pakopø draugijosnarystë. Tai nariai labdariai, garbës, tikrieji,korespondentai ir bendradarbiai. Á garbësnarius, be lietuviø J.Basanavièiaus, K.Jau-niaus ir E.Volterio, tuo metu ir vëliau buvoiðrinkti áþymûs kitø tautø lietuviø kalbos, is-torijos ir kultûros tyrinëtojai: A.Becenberge-ris, J.Boduenas de Kurtenë, V.Lamanskis,

A.Leskynas, F.Fortunatovas, A.Šachmato-vas, A.Prochaska ir T.Vrublevskis.

Baigdamas steigiamàjá LMD susirin-kimà J.Basanavièius palinkëjo, kad atei-tyje ji taptø Lietuviø mokslo akademija.

Steigiant draugijà 1907 m. balandþio7 d. á jà ástojo 86 nariai. Vëliau jà papildënemaþa naujø nariø. 1915 m. draugijai pri-klausë 659 asmenys. Dël politiniø sàlygøpermainø po Pirmojo pasaulinio karo Vil-niui ir Vilniaus kraðtui patekus á Lenkijossudëtá, valdþiai keliant formalius reikala-vimus draugijos nariø skaièius sumaþë-jo. Per visà LMD veiklos laikotarpá á jà bu-vo ástojæ apie 2000 nariø.

LMD veiklai skirtas lëðas sudarë na-rio mokestis ir atskirø asmenø aukos, dau-giausiai ið JAV gyvenanèiø lietuviø. Tar-pukario metais, kaip ir kitos Vilniaus krað-to lietuviø kultûros ir ðvietimo organizaci-jos, LMD nelegaliai paramà gavo per Lai-kinàjá Vilniaus lietuviø komitetà ið Lietu-vos valdþios.

LMD kiekvienais metais ðaukdavo su-vaþiavimus, kuriuose bûdavo aptariamidraugijos reikalai ir skaitomi ávairiø moksloðakø praneðimai.

Moksliná LMD darbà koordinavoásteigtos etnografijos, medicinos, farma-cijos ir veterinarijos, teisës, pedagogikos,filologijos, psichologijos, statistikos ir eko-nomikos sekcijos.

Draugija ypaè daug nuveikë rengda-

toriumi, 1944–1964 m. – Matematinës ana-lizës katedros vedëju. Profesorius tyrë mû-sø kraðto kultûriná palikimà – matematikosir kitø tiksliøjø mokslø raidà Lietuvoje – pir-miausia senajame Vilniaus universitete.

Zigmas Þemaitis neapsiribojo tarny-bine veikla. Já traukë visuomeninis dar-bas. Jau studijø laikais bendradarbiavopirmuosiuose lietuviðkuose laikraðèiuose„Vilniaus þinios“ ir „Lietuvos ûkininkas“.Buvo aktyvus Lietuviø mokslo draugijosnarys, Lietuviø dailës draugijos sekreto-rius, pirmøjø dailës darbø parodø orga-nizavimo talkininkas. Buvo iðrinktas á Lie-tuviø mokslo draugijos komitetà. Ketve-rius metus ëjo sekretoriaus pareigas, norsvieðai nepasiraðinëdavo sekretoriumi, nestai bûtø pakenkæ tarnybai. Jam teko su-siraðinëti su leidyklomis, spaustuvëmis,redakcijomis. Dalyvavo per dvejus metussurenkant apie 6500 spaudiniø, iðleistøiki 1904 metø lietuviø kalba, ir surengë jøparodà. Pirmojo pasaulinio karo pradþioje

paroda buvo uþdaryta, o eksponatai per-ëjo Lietuviø mokslo draugijos þinion.

Karo metais su grupe lietuviø inteli-gentø atsidûrë Voroneþe. Dëstë matema-tikà lietuviø karo pabëgëliø berniukø gim-nazijoje. Veikë ávairiose lietuviø bendruo-menës gyvenimo srityse. Buvo Draugijosnukentëjusiems nuo karo ðelpti revizorius.

Profesorius rûpinosi matematinës kal-bos tobulinimu. Jis parengë ir 1920 m. Kau-ne iðleido Geometrijos ir trigonometrijos ter-minø rinkinëlá, o 1931 m. knygelæ – Mûsøkalbos matematiðkumo ir reformos reikalu.

Zigmas Þemaitis daug prisidëjo prieðvietimo sistemos reformavimo. Jamypaè rûpëjo matematikos dëstymas vidu-rinëje mokykloje. Svarbø vaidmená suvai-dino jo 1928 m. sausio 3–5 d. Lietuvosuniversitete surengta matematikos ir fizi-kos mokytojø konferencija. Buvo suda-ryta Zigmo Þemaièio vadovaujama komi-sija, kuri turëjo pateikti matematikos, fizi-kos ir kosmografijos programø projektus.

Per metus programø projektai buvo pa-rengti, iðspausdinti ir iðsiuntinëti mokyk-loms. Senoji matematikos mokymo me-dþiaga buvo pateikta nauju aspektu.

Dar vienas ið svarbiausiø Zigmo Þemai-èio veiklos barø buvo matematikos moky-tojø rengimas vidurinei mokyklai. Jo rûpes-èiu jau 1922 m. Lietuvos universitete Kau-ne buvo pradëta skaityti matematikos dës-tymo metodika ir numatyta studentø peda-goginë praktika vidurinëse mokyklose. Zig-mo Þemaièio mokiniai buvo visi prieð karàuniversitetà baigæ matematikai, fizikai ir in-þinieriai, taip pat visi jo darbo metais baigæVilniaus universitetà matematikai – moksli-ninkai, mokytojai, aukðtøjø mokyklø profe-soriai ir dëstytojai. Visiems jiems Z.Þemai-tis turëjo didelá auklëjamàjá poveiká.

Viktoras Birþiška (1886-02-23–1964-01-27) daugumos prisimenamas kaipKauno ir Vilniaus universitetø matemati-kos profesorius, publicistas, Lietuviømokslo draugijos narys.

Vir

gin

ijos

VA

LU

CK

IEN

ËS

nu

otr

.


raugijai – 100 metøraugijai – 100 metøma ir iðleisdama lietuviø mokykloms 115vadovëliø. Be to, su pertraukomis buvoleidþiamas tæstinis leidinys „Lietuviø tau-ta“ (1907–1935 m., 5 tomai) ir kiti leidi-niai, kuriuose buvo paskelbta nemaþai li-tuanistikai skirtø moksliniø darbø.

LMD sukaupë didelæ bibliotekà. Jos pa-grindà sudarë draugijos nariø ir organiza-cijø padovanotos knygos, taip pat nema-þai knygø ir periodiniø leidiniø buvo gautaið uþsienio mokslo ástaigø ir bibliotekø jiemssiunèiant mainais draugijos leidinius.

Be bibliotekos, LMD turëjo turtingà ran-kraðtynà, kuriame buvo saugoma Birutësdraugijos Tilþëje, A.Juðkos, D.Poðkos,S.Daukanto, M.Valanèiaus, L.Ivinskio,J.Zauerveino, A.Baranausko, S.Baltramai-èio, P.Vileiðio, J.Basanavièiaus ir kitø ran-kraðèiai bei kiti dokumentai. Tarp jø ir gau-si ávairiose Lietuvos vietose uþraðyta ir su-rinkta lietuviø tautosakos medþiaga.

Gausus eksponatø buvo ir LMD mu-ziejus, turëjæs etnografijos, archeologijos,istorijos ir gamtos skyrius.

Didëjant LMD rinkiniams ëmë trûkti pa-talpø. Jau prieð Pirmàjá pasauliná karà bu-vo surinkta JAV lietuviø lëðø Tautos na-mams statyti. Juose turëjo ásikurti ir LMD.1913 m. Vilniuje, ant Tauro kalno, tam tiks-lui buvo nupirktas 1596 m2 þemës skly-pas. Taèiau karo metais surinktos lëðos,padëtos á bankà, dingo. Todël LMD su sa-vo rinkiniais teko kelis kartus kraustytis ið

vienø nuomotø namø á kitus. Tik 1931 m.slapta finansuojant Lietuvos valdþiai Vil-niaus lietuviø ðvietimo ir kultûros draugi-joms buvo nupirkti keli Vileiðiø namai Anta-kalnio g. 6, kuriø viename ásikûrë LMD.

LMD nariai, siekdami gaivinti istorinæatmintá, rengë vieðus svarbiø istoriniø beikultûriniø datø minëjimus. Jau 1914 m.buvo surengta lietuviðkosios spaudos pa-roda. Buvo paminëtos S.Daukanto 50-osios mirties metinës, K.Donelaièio 200metø gimimo sukaktis. Rûpintasi istoriniøpaminklø – Gedimino ir Trakø piliø iðsau-gojimu bei kitais reikalais.

Nelengvus laikus draugija pergyvenoVilniø ir Vilniaus kraðtà okupavus Lenkijai.Nemaþai draugijos nariø prievarta buvo ið-varyti ið Vilniaus ir ásikûrë Kaune. 1927 m.vasario 16 d. mirë ilgametis draugijos pir-mininkas J.Basanavièius. Ávykus valstybësperversmui Lietuvoje 1926 m., draugijojeprasidëjo nesutarimai tarp skirtingø ideo-loginiø pozicijø besilaikanèiø draugijos na-riø. Mirus J.Basanavièiui, draugijos pirmi-ninkais iki jos uþdarymo buvo renkamiB.Untulis, M.Šikšnys ir A.Viskantas.

Lenkijos valdþiai vykdant 1938 m. rep-resijas prieð Vilniaus kraðto lietuviø ðvie-timo ir kultûros organizacijas LMD buvouþdaryta.

Tik priëmus Lietuvai Lenkijos ultimatu-mà ir atkûrus Lenkijos ir Lietuvos diplo-matinius santykius buvo leista atnaujinti


draugijos veiklà jau nauju Lietuviø mokslomylëtojø draugijos vardu. Taèiau ðiuo var-du draugija trumpai tesinaudojo. 1939 m.prasidëjus Antrajam pasauliniam karui irVilniaus kraðtui sugráþus á Lietuvos valsty-bës sudëtá, LMD draugija buvo perduotaA. Smetonos Lituanistikos institutui.

LMD sutelkë bendrai mokslo, kultû-ros ir visuomeninei veiklai po ávairias vie-toves iðsisklaidþiusius lietuviø inteligen-tus. Draugija sukaupë ir iðsaugojo svar-bø lietuviø tautos kultûros paveldà. DalisLMD nariø aktyviai dalyvavo atkuriant Lie-tuvos valstybæ. Ðeði draugijos nariai –J.Basanavièius, M.Birþiðka, A.Smetona,D.Malinauskas, V.Mironas ir J.Staugaitis –buvo Lietuvos nepriklausomybës aktosignatarai, pirmieji trys Lietuvos Respub-likos prezidentai taip pat priklausë LMD.

1940 m. Lietuvai praradus nepriklau-somybæ ir susidarius naujoms visuome-ninio bei politinio gyvenimo sàlygoms,daugelis mokslo ir kultûros þmoniø nuta-rë pasinaudoti okupacinës valdþios su-daryta galimybe ágyvendinti daugelio kar-tø lietuviø mokslo þmoniø norà turëti Lie-tuvos mokslø akademijà.

1941 m. ákûrus Lietuvos mokslø akade-mijà, jai atiteko LMD per daugelá metø su-kauptos mokslo ir kultûros vertybës. Ne-maþai draugijos nariø ásitraukë á Lietuvosmokslø akademijos organizavimà ir buvojos nariai: tai J.Balèikonis, M.Birþiðka, V.Bir-þiðka, K.Jablonskis, A.Janulaitis, T.Ivanaus-kas, L.Gira, J.Kriðèiûnas, V.Krëvë-Mickevi-èius, V.Laðas, P.Maþylis, A.Rimka, V.Ruokis,P.Ðalèius, K.Ðalkauskis, S.Ðalkauskis, P.Ði-vickis, K.Vasiliauskas ir J.Þiugþda.

Studijavo Petrapilio technologijos ins-titute, kurá baigë 1914 m. inþinieriaustechnologo laipsniu. Studijuodamas Pet-rapilyje, dalyvavo slaptojoje lietuviø stu-dentø draugijoje. Pirmajam pasauliniamkarui prasidëjus, buvo mobilizuotas, betpaliktas A.Baranovskio patrankø fabrikedirektoriumi. 1920 m. lapkrièio 30 d. grá-þo á Lietuvà kaip ákaitas, iškeistas á vienàbolðevikà ið Panevëþio kalëjimo.

Apsigyveno Vilniuje. Mokytojavo Vy-tauto Didþiojo gimnazijoje ir mokytojøseminarijoje, buvo Lietuviø mokslo drau-gijos Aukðtøjø kursø dëstytojas. Nuo1920 m. – Vilniaus lietuviø komiteto na-rys. Bendradarbiavo lietuviðkuose laik-raðèiuose. Lenkø okupacinës valdþiosbuvo persekiojamas. 1922 m. sausio20 d., apkaltintas krašto išdavimu, kar-tu su broliu Mykolu buvo suimtas, uþ-darytas Lukiðkiø kalëjime. Tarptauti-nëms organizacijoms ásikiðus, 1922 m.vasario 6 d. drauge su 32 lietuviais ir gu-

dais buvo iðtremtas á Nepriklausomà Lie-tuvà ir apsigyveno Kaune.

Kaune Viktoras Birþiška 1922–1926 m.dirbo Krašto apsaugos ministerijos arti-lerijos tiekimo skyriaus viršininku. Tuo patlaiku mokytojavo Kauno „Aušros“ gimna-zijoje, Suaugusiøjø gimnazijoje, Aukðtø-jø karininkø kursuose. 1922–1939 m. dir-bo Lietuvos universitete: 1922–1928 m.buvo Matematikos-gamtos fakulteto do-centas, o 1928–1939 m. – ekstraordinari-nis profesorius. 1939 m. atgavus Vilniø,buvo Vilniaus universiteto profesorius beiordinarinis profesorius ir Matematinësanalizës katedros vedëjas.

Kaip ir daugelis profesoriø, 1944 m. lie-pos mënesá Viktoras Birþiðka su broliais My-kolu ir Vaclovu pasitraukë á Vakarus. 1946–1949 m. Viktoras Birþiðka buvo Pabaltijo uni-versiteto Hamburge ir Pineburge profeso-rius, Matematikos-gamtos fakulteto deka-nas, matematikos grupës vadovas. 1950 m.emigravæs á JAV, redagavo „Lietuviø kelià“,

vertësi matematikos pamokomis ir dirbo ne-kvalifikuotà fiziná darbà.

Universitetuose matematikams bei fi-zikams skaitë daugelá pagrindiniø discip-linø: ávadà á analizæ, integraliná skaièiavi-mà, skaièiø teorijà, tikimybiø teorijà, varia-ciná skaièiavimà, baigtiniø skirtumø teori-jà, aibiø teorijà, realaus kintamojo ir kom-pleksinio kintamojo funkcijø teorijà, dife-rencialinæ geometrijà, analizinæ mechani-kà, elipsiniø funkcijø teorijà. Teisiø fakulte-te skaitë politinës aritmetikos bei matema-tinës statistikos pagrindus. Yra paraðæs ke-liø kursø paskaitø konspektus.

Viktorui Birþiðkai, kaip ir kitiems uni-versiteto dëstytojams, teko rûpintis lietu-viðkais matematikos terminais. Skaito-miems kursams juos reikëjo sukurti, nevisada buvo galima versti ið kitø kalbø.

Rengiant straipsná buvo pasinaudota auto-riø A.Aþubalio, H.Jasiûno, J.Kubiliaus, A.Neza-bitauskio, V.Paulausko, G.Raguotienës ir

P.Rumšo darbais.


1805 m. gruodþio 12-àjà, Rusijosimperatoriaus Aleksandro I gimimo die-nà, Vilniaus universiteto profesorius Jo-zefas Frankas á savo namus Vilniuje (da-bar – Didþioji g. 1) pasikvietë ðeðis Vil-niaus universiteto Medicinos fakultetoprofesorius, penkis þymiausius Vilniausgydytojus, vienà chirurgà ir tris vaisti-ninkus. Ðiems 15 kolegø J.Frankas irpasiûlë ásteigti Medicinos draugijà.

Vilniaus medicinos draugija savoveiksmingumà kovoje su epidemijospadariniais galëjo patikrinti praktiðkai,o jos iðkilmingas atidarymo posëdis ávy-ko tik 1806 m. gruodþio 12-àjà Vilniausuniversiteto Baltojoje salëje, toje paèio-je, kurioje dabar atidaryta draugijos 200metø sukakèiai skirta paroda.

Po sukilimo numalðinimo 1832 m. uþ-darius Vilniaus universitetà, o 1842 m. –ir Imperatoriškàjà Vilniaus medicinos-chirurgijos akademijà, Vilniaus medici-nos draugija liko vienintelis Lietuvojemedicinos ir veterinarijos mokslo cen-tras, gydytojø edukacinë institucija ir to-liau tæsë pradëtus darbus. Draugija tu-rëjo didelæ bibliotekà, dalá knygø perë-më ið uþdarytojo Vilniaus universiteto,susiraðinëjo su þymiausiomis Lenkijos,Vokietijos, Rusijos, JAV bibliotekomis,o XIX a. pabaigoje turëjo sukaupusi per17 tûkst. knygø, 272 rankraðèius.

Vëliau draugijos veikla buvo susilp-nëjusi, bet pastaruosius 30 metø ji vëlaktyviai organizuoja ir jungia ávairiø Vil-niaus specializuotø draugijø veiklà..

Kita XIX a. ákurta medicinos moksli-në draugija buvo 1841 Druskininkø gy-dytojø draugija, kuri rûpinosi daugiau-sia kurortologijos klausimais.

Lietuvoje labai reikšminga Kaunomedicinos draugija ásikûrë 1919 m. ge-guþës 2 dienà. Ji suvaidino lemiamàvaidmená organizuojant Aukðtøjø kursømedicinos skyriø, ásteigiant ir leidþiantmoksliná medicinos þurnalà „Medicina“,rengiant Lietuvos gydytojø suvaþiavimusir ákuriant Lietuvos gydytojø sàjungà.

1923 m. vasario 22–24 d. Kaune vy-kusiame antrajame Lietuvos gydytojøsuvaþiavime nutarta sujungti visas Lie-tuvos gydytojø draugijas á Lietuvos gy-dytojø sàjungà (LGS).

1926 m. pradëjo veikti Lietuvos me-dicinos felèeriø sàjunga, kurios tikslasbuvo rûpintis felèeriø kvalifikacijos kë-limu, jø ekonominiais ir kultûriniaisreikalais. 1935 m. pradëtos steigti spe-cializuotos medicinos draugijos (chirur-gø, akiø gydytojø, dermatologø, vaikøgydytojø ir kt.). Tuometiniø draugijøveikla buvo labiausiai skiriama gydyto-jø kvalifikacijai kelti, susirinkimuose bu-vo demonstruojami reti ligø atvejai,svarstomi profesiniai reikalai.

Šiuo metu Lietuvoje veikia ávairiø spe-cialybiø gydytojø, odontologø, slaugytojøir visuomenës sveikatos specialistø, te-orinës medicinos ðakø mokslinës drau-gijos: SAM tinklalapyje nurodoma 141ávairiø medicinos specialybiø draugija bei„medicinos darbuotojø visuomeninës or-ganizacijos“, bent iš dalies atitinkanèiosmokslinës draugijos statusà. Be to, yradar 15 organizacijø, tarp jø ir Lietuvos gy-dytojø sàjunga, kurios priskiriamos „me-dikø organizacijos“ grupei. Ðios draugi-jos vienija apie 12 000 nariø. Ir toliau ku-riamos naujos draugijos, viena naujau-siø – Lietuvos neonatologijos asociacija,ákurta 2007-03-19. Galima rasti Lietuvojegydytojø, kurie yra labai specifiniø drau-gijø, pvz., Miego medicinos, Biologinësmedicinos, Akløjø ir silpnaregiø medikø,netgi egzotiðkos – Tarptautinës kelioniømedicinos draugijos, nariai.

Medicinos

VytautasBASYS

LietuvosMA narys

korespon-dentas

Lietuvos medicinos paþanganeatsiejama nuo mokslo ástaigø –

universitetø veiklos, taèiau tamtikrais laikotarpiais ypatingasvaidmuo tekdavo mokslinëms

draugijoms.


mokslinës draugijosLietuvoje

Medicinos draugijø veiklos kryptyslabai plaèios ir svarbios - Lietuvos gy-dytojø sàjunga aktyviai dalyvauja gy-dytojø kvalifikacijos organizavimo pro-cese; á draugijø rekomendacijas atsi-þvelgiama gydytojams iðduodant licen-cijas, o Lietuvos odontologø rûmai li-cencijuoja odontologinæ veiklà.

Medicinos mokslinës draugijos, ben-dradarbiaudamos su sveikatos apsau-gos ástaigomis, padeda rengti rekomen-dacijas, teikia mokslinæ, metodinæ irpraktinæ pagalbà, uþsiima konferencijø,nacionaliniø, tarptautiniø kursø moksloir praktikos klausimais organizavimu,rengia specialybës standartus ir kvalifi-kacinius kriterijus, uþsiima tarptautiniumastu priimtø medicinos terminø, diag-nostikos ir gydymo metodø diegimu.Draugijø nariai ir atstovai palaiko ryðiussu kitomis Lietuvos ir kitø ðaliø organi-zacijomis, uþsiima leidybine veikla.

Lietuvos ðirdies asociacija per keletàmetø parengë daug nuorodø, rekomen-dacijø bei standartø kardiologams: „Ar-terinës hipertenzijos ir ðirdies nepakan-kamumo diagnoziø formulavimo princi-pai“, „Ûminio ðirdies nepakankamumodiagnostikos ir gydymo nuorodos“, „Stai-gi kardialinë mirtis“, „Ligoniø, serganèiøST pakilimo miokardo infarktu, diagnos-tikos ir gydymo principai“ ir kitas.

Kai kuriø draugijø veikla labai inten-syvi netgi tarptautiniu mastu. Pvz., Vai-kø pulmonologø ir alergologø draugijajau daug metø rengia konferencijas Lie-tuvos gydytojams, kuriose dalyvaujadaug uþsienio mokslininkø ir gydytojø.Ði draugija vien 2008 metais rengs nuo-tolinius kvalifikacijos këlimo kursus vai-kø ligø ir ðeimos gydytojams – VIII tarp-tautinæ bronchø astmos konferencijà-mokyklà, Europos respiratologø sàjun-gos jungtinæ konferencijà (400 dalyviø),Lietuvos astmos klubø Tarybos ir pa-cientø, serganèiø alerginëmis ir kvëpa-vimo ligomis, Europos federacijos jung-tinæ konferencijà bei kitus renginius.Tarptautiniu mastu þinomomis þmo-gaus genetikos mokyklomis pasiþymiLietuvos þmogaus genetikos draugija(pvz., 2002 m. surengtas 8-asis Azijosir Europos ágimtø medþiagø apykaitosdefektø (AEWIEM) seminaras „Naujipaveldimø medþiagø apykaitos ligødiagnostikos ir gydymo pasiekimai“).

Ðiuo metu Lietuvoje leidþiama dau-giau kaip 60 medicininiø periodiniø ar-ba pavieniø leidiniø lietuviø kalba.

Vir

gin

ijos

VA

LU

CK

IEN

ËS

nu

otr

.


Lietuviø mokslo draugija (LMD) daugnuveikë Lietuvos atgimimo labui, sukau-pë svarbø lietuviø tautos kultûros pavel-dà. Nemaþai LMD nariø aktyviai dalyvavoatkuriant Lietuvos valstybæ, ásitraukë á Lie-tuvos mokslø akademijos organizavimà irbuvo jos nariai – tai J.Balèikonis, M.Birþið-ka, V.Birþiðka, K.Jablonskis, V.Krëvë-Mic-kevièius ir kiti. Lietuvos mokslø akademijaiðsaugojo ir pagausino LMD per daugelámetø sukauptas mokslo ir kultûros verty-bes. Dabar Lietuvos mokslø akademija pa-gal LMA Statuto, patvirtinto Lietuvos Res-publikos Seimo 2003 m. kovo 18 d. nuta-rimu Nr. IX-1374, nuostatas ir toliau išliekasvarbi Lietuvos mokslo sistemos dalis.

Dþiaugdamiesi prieð 100 metø Lietu-viø mokslo draugijos pradëtais darbais,jø idëjø plëtote ir ágyvendinimu – visiemsprieinamas vidurinis mokslas, galimybëságyti aukðtàjá iðsilavinimà, savita kultûra irmenas, þymûs daugelio mokslo srièiø lai-mëjimai, lituanistikos plëtotë, – negalimenematyti ðalies ateièiai, jos intelektiniampotencialui kylanèiø grësmiø ir pavojø.

Lietuvai tapus Europos Sàjungos irNATO nare, atsivërë naujos galimybësvalstybei stiprëti, plëtoti jos kultûrà ir eko-nomikà. Taèiau kurá laikà buvusios palan-kios pagrindinës integracijos prielaidos –pigi darbo jëga ir ekonominë integracijasu turtingomis ES valstybëmis senbuvë-mis – dabar sumaþëjo. Padëtá sunkina di-delë emigracija ir su tuo susijæs spartusvisuomenës senëjimas, darbo jëgos trû-kumas, nepakankamas ðvietimo ir moks-lo svarbos ávertinimas bei menkas jø fi-nansavimas.

Ateityje svarbiausiu kultûros ir ekono-minës plëtros stimulu turëtø tapti ne ga-mybos pigumas, o jos kokybë, pagrástainovacijomis ir sukurtomis moderniomistechnologijomis. O tai savo ruoþtu lemiaturimas intelektinis potencialas ir þmogið-kasis kapitalas.

Siekdami kurti mokslo þiniomisgrindþiamà ekonomikà ir þiniø visuome-næ, plëtoti aukðtàsias technologijas,mokslui imlià pramonæ, gaminti didelæ pri-dëtinæ vertæ turinèià produkcijà, turime vi-suotinai pripaþinti, kad svarbiausias vals-tybës prioritetas turi bûti aukðtos koky-bës ðvietimas, mokymasis visà gyvenimà,Lietuvos mokslo potencialo ásitraukimasá Europos ir pasaulio mokslo erdvæ. To-dël bûtina stiprinti mokslinio darbo pres-

tiþà, plëtoti tarptautinio lygio fundamenti-nius ir taikomuosius tyrimus, skatinti ino-vacijas bei moderniøjø technologijø kûri-mà, ugdyti tyrëjø kûrybiðkumà, deramaiávertinti geriausiuosius.

Lietuvos ateities vizija – ekonomiðkaistipri valstybë, kurioje klesti ðvietimas,mokslas ir kultûra, gerbiamos þmogausprigimtinës teisës ir laisvës. Ðiai vizijai ágy-vendinti bûtina, kad visos valstybës insti-tucijos, organizuota pilietinë visuomenë,akademinë bendruomenë prioritetu laiky-tø ðiø tikslø ir siûlymø ágyvendinimà:

1. Lietuvos Respublikos Prezidentui,Seimui ir Vyriausybei imtis esminiø prie-moniø mokytojo, dëstytojo ir mokslo dar-buotojo profesijos prestiþui stiprinti, su-daryti palankias sàlygas jø kûrybinei ini-ciatyvai atsiskleisti, deramai atlyginti uþkûrybiná darbà, skatinti aktyviausiuosiusbei imtis veiksmingø priemoniø protø nu-tekëjimui maþinti, já stabilizuoti ar net pa-versti „protø pritekëjimu“, sudaryti jaunie-siems talentingiems mokslininkams pa-trauklias kûrybinës karjeros perspektyvas.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybeiinicijuoti Lietuvos moksliniø tyrimø ir eks-perimentinës plëtros (MTEP) ilgalaikësstrategijos rengimà. Iðryðkinti joje ðaliessocialinius, ekonominius ir kultûrinius po-reikius, parengti jos ágyvendinimo gairesnumatant bûtinus finansinius išteklius.MTEP ilgalaikæ strategijà turëtø tvirtinti Lie-tuvos Respublikos Seimas.

3. Lietuvos Respublikos Seimui ir Vy-riausybei sukurti teisinæ bazæ ir atliktiMTEP valdymo reformà reorganizuojantMTEP veiklà, technologijas ir inovacijasremianèiø ar kuruojanèiø institucijø siste-mà taip, kad bûtø sukurtos optimalios sà-lygos MTEP plëtrai.

4. Lietuvos Respublikos Vyriausybei,Ðvietimo ir mokslo ministerijai finansuotiMTEP veiklà ne tik derinant aktyviø moks-lininkø grupiø programiná konkursiná fi-nansavimà, nacionaliniø programø bei ki-tø konkursiniø darbø rëmimà, bet ir išlai-kant bei didinant baziná MTEP institucijøfinansavimà, atnaujinant reikalingà infra-struktûrà ir eksperimentinæ árangà, infor-macinio aptarnavimo bazæ.

5. Ðvietimo ir mokslo ministerijai, pa-sitelkus Lietuvos mokslo tarybà ir Lietu-vos mokslø akademijà, dar kartà ap-svarstyti MTEP prioritetus siejant juos su

nacionaliniais interesais bei derinant suvieningos Europos mokslo erdvës plët-ros siekiais.

6. Ágyvendinant Nacionalinës Lisabo-nos strategijos programà ir Lietuvos par-lamentiniø politiniø partijø susitarimo nuo-statas dël mokslo ir studijø sistemos per-tvarkos principø, uþtikrinti, kad mokslo irstudijø finansavimui skiriama valstybësbiudþeto ir kitø finansavimo ðaltiniø dalisbûtø nuosekliai didinama ir 2012 m. pri-lygtø ES vidurkiui.

7. Lietuvos Respublikos Vyriausybei,Ðvietimo ir mokslo bei Ûkio ministerijomsskirti deramà ES struktûriniø ir kitokiø fon-dø dalá ðvietimui, mokslui, inovacijø irtechnologijø kûrimui. Remti Lietuvosmokslo darbuotojø naudojimàsi Europosunikalia mokslo infrastruktûra. Skatintimaþø ir vidutiniø inovatyviø ámoniø stei-gimà ir veiklà.

8. Lietuvos mokslø akademijai, moks-lo ir studijø institucijoms plëtoti tarptautinámoksliná bendradarbiavimà, tyrëjø mobi-lumà, tarp jø Lietuvos mokslø akademijostarptautinio bendradarbiavimo sutarèiø tei-kiamø mobilumo galimybiø naudojimà.

9. Ðvietimo ir mokslo ministerijai ir Lie-tuvos mokslø akademijai skatinti moksli-ninkø jungimàsi á mokslo draugijas bei jødalyvavimà formuojant mokslo ir studijøpolitikà. Pavesti LMA prezidiumui inicijuotijø asociacijos kûrimà bei teikti jai metodi-næ pagalbà. Remti nacionaliniø mokslodraugijø dalyvavimà atitinkamose Euro-pos mokslinëse organizacijose. Siekti,kad moksliniø þurnalø leidybà kuruotøspecializuotos mokslo draugijos.

10. Siûlyti Lietuvos Respublikos Seimuinaujajame Mokslo ir studijø ástatyme pa-likti dabar galiojanèio Ástatymo 12 straips-nio formuluotæ „Lietuvos mokslø akade-mija“, tiksliai apibrëþianèià LMA statusà.

11. Siûlyti Lietuvos Respublikos Vyriau-sybei, Švietimo ir mokslo ministerijai svar-biausias šios rezoliucijos nuostatas átrauktiá rengiamà Mokslo ir studijø ástatymà.

Lietuvos moksløakademijos prezidentasakad. Zenonas Rokus RUDZIKAS

Lietuvos Respublikos SeimoÐvietimo, mokslo ir kultûroskomiteto pirmininkasVirginijus DOMARKAS

Lietuvos mokslø akademijos ir Lietuvos Respublikos SeimoÐvietimo, mokslo ir kultûros komiteto 2007 m. lapkrièio 13 d. sesijos

„Lietuviø mokslo draugija ir Lietuvos mokslo raida“, skirtosLietuviø mokslo draugijos 100-meèiui,

REZOLIUCIJA



Jei ne uodai, þmonijos istorija bûtøkiek kitokia... Trumpas pavyzdys: Persi-jos ðachas Saporas turëjo atsisakyti Nizi-biso miesto apgulimo, nes kraujasiurbiaivabzdþiai uþpuolë jo nešulinius gyvuliusir dramblius.

O kiek þalos pridaro kraujasiurbiaivabzdþiai platindami ávairias ligas...

Nuo seniausiø laikø yra þinoma uodøperneðama karðtinë – maliarija. Kad jà pla-tina uodai, suþinota palyginti neseniai. Hi-pokratas suprato, kad maliarija susijusi supelkëmis, ir manë, kad þmogus suserganuo nuodingø pelkiø dujø, todël senovësRomoje ši liga buvo vadinama blogo oroliga – Mala Aria. Su uodais ir ta jø biologi-jos ypatybe, jog uodø lervos vystosi pel-kiø vandenyje, maliarija nebuvo siejama.Ši liga buvo ne vieno þymaus þmogausmirties prieþastis. Manoma, kad nuo ma-liarijos mirë Aleksandras Makedonietis,pranašas Mahometas, Markas Aurelijus.

Nuo maliarijos tropikø ir subtropikø ða-lyse mirë daugiau þmoniø negu jø þuvoper visus karus. Po Antrojo pasaulinio ka-ro Þemëje buvo 700 mln. maliarija sergan-èiø þmoniø. Maliarija kasmet pasaulyje su-serga apie 300–500 mln. þmoniø, o 1–3mln. kasmet miršta, 75 proc. jø – Afrikos

Kiek Lietuvoje gyventojø? Kas tik ne-ieðko atsakymo á ðá klausimà statistikosleidiniuose, valstybës ir mokslo ástaigo-se, spaudoje, virtualioje erdvëje, semi-naruose… O tuo pat metu gyventojøskaièius nenumaldomai maþëja. Jø gre-tas retina maþëjantis gimstamumas, di-dëjanti emigracija. Tiksliai nustatyti, kiekLietuvoje gyventojø, ne-lengva, dar sunkiau su-skaièiuoti, kiek jø „iðsi-vaikðèiojo“. Taèiau benesudëtingiausia – rengtikokybiðkà statistinæ in-formacijà apie gyven-tojø demografines, so-cialines ir ekonomi-nes charakteristikas.

Visapusiðkus,patikimus, apiben-drintus ir palygina-mus su kitomis ða-limis duomenisgali pateikti tik vi-suotinis gyvento-jø suraðymas, at-liekamas aukðtàsuraðymo koky-bæ uþtikrinanèiu bûdu. Ojo rezultatai leidþia tiksliau nustatyti gy-ventojø skaièiø, jø demografines, so-cialines charakteristikas, pasiskirstymà,ávardyti gyventojø problemas, geriau jassuprasti, iðanalizuoti padëtá, prognozuotiateitá.

Ne vienas suabejos, ar globalizaci-jos laikotarpiu, informacinës visuome-nës sàlygomis, kai reikalingø duome-nø apie gyventojus galima rasti admi-nistraciniuose ðaltiniuose, gauti jø pa-sinaudojant naujøjø technologijø teikia-momis galimybëmis, vis dar reikalingassuraðymas? Taèiau atsakymas yra vie-nas – reikalingas.

Pirma – greitai keièiasi visuomenësdemografinës, socialinës ir ekonomi-nës charakteristikos: iðsilavinimas, uþ-imtumas, profesinë sudëtis, gyvenimosàlygos – visa tai, kas vadinama gyve-nimo kokybe. O tokiø duomenø surin-kimo galimybës ið ávairiø administraci-niø ðaltiniø kol kas yra ribotos.

Antra – kai kuriø duomenø, be ku-riø suraðymas bûtø neiðsamus, nëra re-gistruose arba informacija nëra iðsami.Tai kalbø mokëjimas, faktiðka ðeiminëpadëtis, tikëjimas ir kt.

Treèia – ES ekonominëje erdvëjegyventojai gali laisvai keisti gyvenamà-jà vietà, dirbti, disponuoti bûstu bet ku-

Leidinys, kuris sudominsne tik statistikus

rioje ðalyje. Dël to migracijos srautaiLietuvoje yra labai padidëjæ, o parei-ga laiku deklaruoti gyvenamosios vie-tos pakeitimà vis dar nëra pakanka-mai ásisàmoninta. Todël ir gyventojøapskaita nëra tiksli.

Ketvirta – suraðymas suteikia galimy-bæ kiekvienam asmeniui deklaruoti pri-

klausymà savo valstybei, santuokinæir ðeiminæ padë-tá, pragyvenimoðaltiná ir kt. Tiktaip tiksliausiaigalima atsakyti áklausimà – kiekmûsø ir kokie mes.

Penkta – daly-vaujant visai visuo-menei, suraðymosiekiai tampa su-prantamesni kiekvie-nam jos nariui, pajun-tama didesnë pilietinëatskomybë, o rezulta-tai bûna tikslesni ir rea-lesni.

Ðeðta – atlikti suraðy-mà 2011 m. reglamen-tuoja Europos Parlamen-to ir Tarybos reglamentas

dël gyventojø ir bûstø suraðymø.Taigi suraðymas reikalingas. Tik jo

bûdas gali bûti pasirenkamas atsiþvel-giant á esamà padëtá ir poreikius. Galibûti tradicinis – aplankant visus bûstusir apklausiant gyventojus, gali bûti nau-dojant administracinius duomenis irklausimynus – esamus duomenis imantið gerai sutvarkytø registrø, o trûksta-mus surenkant apklausus gyventojus.Bet kuriuo bûdu atliekant suraðymà pra-verèia ankstesnis patyrimas.

Ðioje knygelëje bandyta pateikti þi-niø apie gyventojø suraðymus Lietuvo-je, palyginti jø ypatumus kitose ðalyse,papasakoti, su kokiomis problemomissusidurta, pasidalyti patirtimi.

O susipaþinti su ðiomis problemo-mis pats laikas: ne uþ kalnø eilinio vi-suotinio Lietuvos Respublikos gyven-tojø suraðymo metai – 2011-ieji. Susi-skaièiavimo metas sparèiai artëja. Tiki-masi, kad ðis leidinys paskatins skaity-tojà susimàstyti apie pareigà dalyvautisuraðyme, o gal ir ásitikinti – to nepada-rius nebus suskaièiuoti visi Lietuvos gy-ventojai. Bûtina suprasti abiejø pusiø –valstybës ir kiekvieno visuomenës na-rio – interesus.

Taigi surašykite ir mane!

Dr. Rasa BERNOTIENË

Vasarà poilsiautojus varginaákyriai zyziantys ir nemaloniaikandantys uodai. Taèiau retas

þino, kokià átakà þmonijai turëjoðie maþi ir ið paþiûros nelabai

svarbûs vabzdþiai.

ligø

XX a. pradþios pieðinukas,vaizduojantis geltonàjá drugá


Ið uodøplatinamø

ø tyrimø istorijosvaikai. Daugiau kaip 40 proc. pasaulioþmonijos gyvena regionuose, kuriuose ga-lima uþsikrësti maliarija. Ðià ligà sukeliaPlasmodium genties pirmuonys. Juos per-neša Anopheles genties uodø patelës. Pir-muonys dauginasi eritrocituose, sukelda-mi artimus maþakraujystei ligos poþymius.

Vëliau prasideda karšèiavimas, sànariøskausmai. Vakcinos nuo maliarijos nëra,taèiau nuolat geriami vaistai gerokai su-maþina tikimybæ susirgti ðia liga.

Maliarijos tyrimai pradëti 1880 m., kaiPrancûzijos kariuomenës gydytojasCharlesas Louisas Alphonse‘as Lavera-nas (1845–1922) serganèiøjø eritrocituo-se pastebëjo keistus kûnelius. VëliauCarlosas Finlay‘us (1833–1915) Kuboje,gydydamas geltonuoju drugiu sergan-èius ligonius, pradëjo átarti, kad šiø abiejøligø, tiek geltonojo drugio, tiek maliari-jos, platintojai galëtø bûti uodai. Ðá jo

spëjimà 1898 m. árodë Indijoje dirbæs bri-tas Ronaldas Rossas (1857–1932). Jis ap-tiko maliarijos sukëlëjø uodø seiliø liauko-se ir árodë, kad kai kurie uodai platina ma-liarijà tarp paukðèiø. Uþ ðá atradimà Rossui1902 m. buvo suteikta Nobelio premija me-dicinos srityje. Nobelio premija 1907 m. taippat buvo suteikta Ch.L.A.Laveranui uþ nuo-pelnus tiriant ligas sukelianèius pirmuonis.

Pirmasis efektyvus preparatas nuomaliarijos buvo gaminamas iš chinme-dþio, auganèio Peru Anduose, þievës. Ðápreparatà jau XVII a. á Europà atveþë jë-zuitø vienuoliai. Vëliau ið chinmedþio þie-vës buvo iðskirtas chininas.

1880 m. pradëtas kasti Panamos ka-nalas tikriausiai taip ir nebûtø baigtas, jeinebûtø atrastos efektyvios priemonës nuomaliarijos ir geltonojo drugio. 1906 m. ka-nalo statybose dirbo 26 000 darbininkø,ið jø 21 000 buvo paguldyti á ligoninæ dëlmaliarijos ir geltonojo drugio.

Geltonoji karðtinë dar buvo vadinamageltonuoju drugiu, geltonuoju Dþeku ar-ba juoduoju vëmimu. Geltonàja ji pramin-ta todël, kad daþnai sukelia geltligei arti-mus simptomus. Geltonàjá drugá sukeliaarbovirusai, kuriuos perneða uodai. Po 3–6 dienø inkubacinio periodo prasideda ágripà panaðûs simptomai, kurie po kele-to dienø praeina, taèiau kai kuriems ligo-

niams prasideda antroji ligos stadija – vë-mimas, pilvo skausmai, kraujavimas iðburnos, nosies, akiø. Antroji ligos stadijadaþnai baigiasi mirtimi.

1793 m. Filadelfijoje kilo didþiausiageltonojo drugio epidemija, nusinešusiapie 10 proc. miesto gyventojø. Haièiorevoliucijos metu 1802 m. Napoleono Bo-naparto kariuomenæ suþlugdë ne sukilë-liai, o geltonasis drugys, praþudæs dau-giau kaip pusæ kariø.

Walteris Reedas (1851–1902), Ameri-kos armijos gydytojas, patvirtino teorijà,kurià pirmasis iðkëlë Kubos daktaras Car-losas Finlay‘us, kad geltonàjá drugá gali pla-tinti uodai. Buvo atlikti tyrimai, kuriø metusavanoriai buvo uþkrësti geltonuoju dru-giu. Tarp savanoriø buvo ir Walteris Ree-das su kolega Jamesu Caroliu. 1900 m.jiedu paskelbë duomenis apie geltonojodrugio platintojus. Deja, netrukus nuo gel-tonojo drugio sukeltø sveikatos sutrikimøjie vienas po kito (1902 ir 1903 m.) mirë.

Išaiškinus geltonojo drugio platinto-jus, prasidëjo arði kova su uodais. Nau-jajame Orleane 1905 m. namuose buvoskleidþiami dûmai, á vandens cisternas,baseinus pilamas þibalas. Mirtingumasnuo geltonojo drugio gerokai sumaþëjo.1913 m. baigta Panamos kanalo statyba.

Vakcinà nuo geltonojo drugio iðradoMaxas Theileris (1899–1972). 1929 m. jissusirgo geltonuoju drugiu, vëliau pasvei-ko ir ágijo imunitetà. Daktaras Theileris nu-statë, kad geltonuoju drugiu galima uþ-krësti peles – tai buvo lemiamas atradi-mas kuriant vakcinà nuo geltonojo dru-gio. 1951 m. Maxui Theileriui buvo suteik-ta Nobelio premija medicinos srityje uþatradimus kovoje su geltonuoju drugiu.

Vertëtø paminëti dar vienà uodø plati-namà ligà – dramblialigæ. Ji paplitusi ato-gràþø Afrikoje ir Azijoje, o jos sukëlëjasyra apvalioji kirmëlë Wuchereria bancrof-ti ir Brugia malayi. Ðios kirmëlës gyvenalimfinëje sistemoje, sutrikdo skysèiø cir-kuliacijà. Ligos poþymiai – padidëjusios

Charlesas Louisas Alphonse‘as Laveranas

Geltonuoju drugiu serganèio ligonio lova, izoliuotanuo uodø. 1905 m. nuotrauka Ronaldas Rossas

Drambliali-ge sergantisþmogus


galûnës ar kitos kûno dalys, nuo to irkilæs ligos pavadinimas. Kirmëlë gali gy-venti 4–6 metus, per tà laikà ji daugina-si, milijonai mikrofiliarijø cirkuliuoja þmo-gaus kraujyje, o tokiam þmogui ákandæsuodas gali perneðti ðià ligà sveikiems.

Dramblialige serga apie 120 mln.þmoniø 80-yje skirtingø ðaliø. Vaistaiankstyvoje ligos stadijoje yra veiksmin-gi, taèiau ligos pradþià labai sunku nu-statyti. Dramblialigæ tyrë Patricas Man-sonas (1844–1922). Jis 23 metus dirboKinijoje ir matë daug šios ligos suluošin-tø þmoniø. Metams gráþæs á Anglijà, jisdienø dienas praleisdavo Britø muziejausbibliotekose, ieðkodamas atsakymo, kasgalëtø sukelti tokià baisià ligà. Po metøstudijø gráþæs á tropikus, jis pasamdë dustudentus, kad ðie perþiûrëtø kraujo ëmi-nius ið serganèiø þmoniø. Vienas studen-tas dirbo dienà, o kitas naktá. Tas, kurisdirbo naktá, aptikdavo labai daug mëgi-niø su kirmëlytëmis kraujyje. Vëliau Man-sonas tyrë dviejø þmoniø, serganèiødramblialige, kraujà kas keturias valan-das ðeðias savaites ir priëjo iðvadà, kadkraujyje kûno pavirðiuje kirmëlytës pasi-rodo naktimis. Tai leido tyrëjui spëti, kaddramblialigës sukëlëjas kaþkokiu bûdupatenka á iðoræ ir vystosi kitame ðeimi-ninke. Mansonas papraðë, kad sergan-tieji leistø uodui siurbti kraujo, o tada,išanalizavæs uodø preparatus, nustatë,kad dramblialigës sukëlëjas sëkmingaivystosi uodo organizme.

Tuo metu, kai Mansonas tyrë dram-blialigës platintojus, apie uodus buvoþinoma gerokai maþiau nei dabar. Ðtaitodël kai kurie Mansono spëjimai bu-vo klaidingi. Jis neþinojo, kad uodasper gyvenimà krauju minta keletà kar-tø, todël manë, kad þmonës dramblia-lige uþsikreèia gerdami vandená, kuria-me yra uodø lervø.

Nepaisant to, Patrico Mansono at-radimas yra labai svarbus, nes ðis moks-lininkas pirmasis nustatë nariuotakojøvaidmená platinant ligas. 1877 m. Taiva-ne jis perskaitë pirmàjá praneðimà šiatema. Po metø Mansonas skaitë prane-ðimà Linëjaus draugijoje Londone, ta-èiau ten buvo nesuprastas ir neávertin-tas. Taèiau Mansono darbai ákvëpë ma-liarijos ir geltonojo drugio tyrinëtojus at-kreipti dëmesá á maþà padarà – uodà.Ne veltui Patricas Mansonas yra laiko-mas tropikinës medicinos tëvu.

Problemø dël uodø platinamø ligønemaþëja. Pastaruoju metu dël vis dau-gëjanèiø þmoniø kelioniø, kintanèio kli-mato uodø platinamø ligø átaka þmoni-jai tik auga. Vis daugiau problemø pa-saulyje kyla dël Vakarø Nilo, Denge karð-tiniø ir kitø pastaruoju metu sparèiai plin-tanèiø ligø.

Profesorius Algirdas Gaigalas gi-më 1933 m. vasario 27 d. Pakruojorajono Gaiþûnø kaime. Mokësi Rim-kûnø pradinëje mokykloje, Linkuvosgimnazijoje, Ðiauliø I ir Vilniaus I ber-niukø gimnazijose. Pastaràjà baigë1952 m. 1952–1957 m. studijavo ge-ologijos mokslus Vilniaus universite-te. Mokslinæ karjerà pradëjo LietuvosMA Geologijos ir geografijos institutojaunesniuoju moksliniu bendradarbiu.Po instituto reorganizavimo tæsë dar-bà TSRS geologijos ministerijos Ge-ologijos institute (1963–1965) ir Lie-tuvos MA Geografijos skyriuje (1965–1971) vyresniuoju moksliniu bendra-darbiu. 1971–1979 m. vël dirbo Geo-logijos institute (LGMTI), tik jau Kvar-tero geologijos ir geomorfologijossektoriaus vadovu, o nuo 1974 m. –dar ir Regioninës geologijos skyriausvadovu. Nuo 1978 m. mokslinis dar-bas susiejamas su pedagoginiu dar-bu profesoriaujant Vilniaus universi-teto Geologijos ir mineralogijos kated-roje, o nuo 1995 iki 2003 m. – dar irVilniaus pedagoginiame universitete.Mokslinës kvalifikacijos etapai, þino-ma, sietini su disertacijø rengimu. Pra-ëjus tik 5 metams po universitetiniøstudijø, apginama mokslø kandidato(dabar – daktaro) disertacija ,,Pleis-toceno morenø pagrindiniø stratigra-finiø horizontø gargþdo petrografinësudëtis, morfologija ir orientacija”(1962). Dar po 15 metø parengiamair sëkmingai apginama mokslø dak-taro (dabar – habilituoto daktaro) di-sertacija ,,Lietuvos pleistoceno litose-dimentaciniø ciklø ledyniniø nuoguløsudëtis, sandara ir formavimasis”(1977). Tais paèiais metais moksløkandidato (dabar – daktaro) diserta-cijà ið kvartero geologijos apgina irpirmasis Profesoriaus aspirantas, da-bar habil. dr. V. Baltrûnas. Profeso-riaus vadovaujami net mokslininkai (V.Baltrûnas, Z. Malinauskas, L. Andre-

Metø pradþioje gamtininkø visuomenë paþymëjoþinomo mokslo ir visuomenës veikëjo, profeso-riaus habilituoto daktaro Algirdo JuozapoGaigalo 75-metá. Ta proga buvo prisiminta, kadJubiliatas yra Vilniaus universiteto profesoriusemeritas, Tarptautinës sàjungos kvarterui tirti(INQUA) garbës narys ir ðios sàjungos komisijø

ðvietimui ametai

ProfesoriuiAlgirdui

Gaigalui –

75

jièeva, B.Gluškovas, A. Bitinas, J. Sat-kûnas, S. Gulbinskas, B. Karmaza, V.Kazakauskas) sëkmingai apgynë dak-taro disertacijas ið geologijos krypties,jau nekalbant apie didelá bûrá jaunømokslininkø, kuriø doktorantûros ko-mitetuose Jam teko darbuotis (stebë-ti darbà, egzaminuoti, konsultuoti, da-lyvauti gynimuose). Na, o Jo patiesdaktaro disertacijos mokslinis vadovasbuvo þinomas geologas ir geografas,profesorius, Lietuvos MA tikrasis na-rys, akademikas Vytautas Gudelis, da-lies labai vertingø bendrø moksliniøpublikacijø bendraautoris. Profeso-riaus A. Gaigalo mokslinio darbo re-zultatai yra paskelbti daugiau negu


Mokslui iri atiduoti

bei grupiø vadovas, Rusijos gamtos MA narysakademikas, Tarptautinio biografijos centro(Kembridþas, Didþioji Britanija) direktoriauspavaduotojas ir garbës narys, Lietuvos gamtosdraugijos prezidentas, taip pat Lietuvosgeologø sàjungos garbës narys, Lietuvosgeografø draugijos ir Lenkijos geologø draugi-

jos garbës narys, Tarptautinës geologijosmokslø istorijos narys, recenzuojamo ir indek-suojamo ISI mokslo þurnalo ,,Geologija” redak-cinës kolegijos pirmininkas ir mokslinis redak-torius, dar keturiø leidiniø redkolegijø narys.Taigi ðaunaus jubiliejaus sulaukta su dideliupripaþinimu ir graþiu moksliniø darbø derliumi.

500 moksliniø straipsniø ir 12 monog-rafijø. Ðimtais skaièiuojamos ir Jo moks-lo populiarinimui skirtos publikacijos.Nuostabu tai, kad Profesoriaus darbin-gumas ir produktyvumas në kiek nema-þëja. Vien 2007 m. Jis paskelbë 14moksliniø publikacijø Lietuvos ir uþsie-nio moksliniuose þurnaluose ir knygo-se, perskaitë kelis praneðimus tarptau-tinëse mokslinëse konferencijose. Taippat aktyviai darbuotasi Lietuvos valsty-binio mokslo ir studijø fondo bei Tarp-tautinës mokslo asociacijos INTAS re-miamuose projektuose. Tais paèiaismetais Profesorius paraðë keliolikamokslo populiarinimo straipsniø ðaliesperiodiniams leidiniams, buvo premijuo-tas Lietuvos ðvietimo ir mokslo ministe-rijos premija, pirmininkavo recenzuoja-mo mokslinio þurnalo ,,Geologija” red-kolegijai, dalyvavo Maþosios Lietuvosenciklopedijos, Visuotinës lietuviø en-ciklopedijos, tarptautinio þurnalo ,,Ge-

ochronometria” ir þurnalo ,,Mokslas irgyvenimas” redkolegijø darbe. A. Gai-galas, nuo seno bûdamas didelis gam-totyros ir gamtosaugos entuziastas, va-dovauja Lietuvos gamtos draugijai, yralaikraðèio ,,Tëviðkës gamta” konsulta-cinës tarybos narys, kuruoja ir rûpinasiMosëdþio (Skuodo r.) unikaliø akmenømuziejumi, kurio projekto vienas ið au-toriø Jis yra. O juk duonai buvo uþsidir-bama, ko gero, ne ið paminëtø darbø.Profesorius A. Gaigalas vien Vilniausuniversitete skaitë Pabaltijo kvartero ge-ologijos, geomorfologijos ir kvartero ge-ologijos paskaitas, vadovauja I moko-majai geologinei lauko praktikai, daly-vauja rengiant geologijos specialybiøbakalaurus, magistrus, daktarus ir ha-bilituotus daktarus.

Savo mokslo darbuose A. Gaigalasnagrinëjo Lietuvos ir kitø ðaliø (Lenki-

jos, Baltarusijos, Rusijos, Karelijos, Ja-kutijos ir kt.) kvartero nuogulø ypatybes,sukûrë glaciosedimentaciniø tyrimø me-todikà, nustatë pagrindinius Lietuvospleistoceno glaciosedimentacinius cik-lus ir moreniniø storymiø litostratigrafi-nius poþymius. Jo sukurtas morenø ty-rimo petrografinis metodas buvo sëk-mingai ádiegtas geologinio kartografa-vimo bei mokslinio tyrimo darbø prakti-koje ir sëkmingai naudotas ðalies pleis-toceno moreniniø nuogulø stratigrafi-niam skaidymui bei gretinimui. Gretabûdingøjø rieduliø apibûdinimo, more-nø stambianuotrupinës medþiagos pet-rografinës sudëties bei ilgøjø aðiø orien-tacijos ir polinkio nustatymo Profesoriusorganizavo kvartero nuogulø litologiniø,geocheminiø, paleobotaniniø, paleo-magnetiniø, absoliutaus amþiaus nusta-tymo ir kitø metodø iðbandymà ir ádie-gimà. Tarp pastarøjø paminëtini ter-moliuminescencijos, optiðkai stimuliuo-tos liuminescencijos, elektroninio suka-mojo rezonanso, radioaktyviosios an-glies, anglies ir deguonies stabiliøjø izo-topø kaitos ávertinimo moderniðki me-todai. A. Gaigalas kartu su kolegomis(P. Vaitiekûnu, V. Vonsavièiumi, O. Kon-dratiene ir kitais) daug pasidarbavo ku-riant ir periodiðkai tikslinant Lietuvoskvartero nuogulø stratigrafijos schemà,ypaè pagrindþiant virðutiniojo pleistoce-no stratigrafijà ir geochronologijà. O jukstratigrafiniø schemø sudarymas – taiilgas, sunkus, kompromisø tarp bendra-autoriø reikalaujantis darbas.

Apskritai, Profesoriui bûdingas kvar-tero tyrimø universalumas. Tai kvarteroamþiaus glacialiniø, fliuvioglacialiniø,limnoglacialiniø, eoliniø, tarpledynme-tiniø nuogulø petrografiniai, litologiniai,izotopiniai, geocheminiai ir kitokie tyri-mai ne tik sausumoje, bet ir Baltijos jû-roje. Daug pasidarbuota kvartero stra-tigrafijos ir paleogeografijos, mokslo is-torijos ir archeologijos, geologijos pa-veldo ir gamtosaugos baruose. Jam pri-klauso ádomiausiø mûsø kraðto natûra-liøjø riedulynø tyrimo ir jø áteisinimo kaipvalstybës saugomø draustiniø (Ðaukliø,Kulaliø, Igariø, Erlënø ir kiti), taip patdaugybës vertingø kraðtovaizdþio ob-

jektø (rieduliø, atodangø ir pan.) paskel-bimo gamtos paminklais nuopelnai.Buvæ kolegos, aspirantai ir doktorantaisu malonumu prisimena kartu praleis-tas dienas ekspedicijose prie græþiniøkerno ir atodangø, kai buvo apraðomilauko rieduliai ir kvartero nuogulø pjû-viai, imami mëginiai, o vakarais prie lau-þo dar ilgai gurkðnojama arbata, dainuo-jama, dalijamasi dienos áspûdþiais ir ki-tos dienos planais. Profesorius A. Gai-galas su savo ádomiø tyrimø rezultataisdalyvavo ávairiø tarptautiniø geologijoskongresø ir konferencijø darbe, tarp jøMaskvoje ( 1982, 1984), Sibire (1969,1978), Kanadoje (1987), Ðvedijoje(1988), JAV (1989), Belgijoje (1993),Olandijoje (1993), Vokietijoje (1995,2000), Prancûzijoje (1995, 1997), Kini-joje (1996), Pietø Afrikos Respublikoje(1999), Brazilijoje (2000) ir kitur.

Ðiø eiluèiø autoriui, ðiek tiek jaunë-lesniam uþ Jubiliatà ir daþnai tarsi ste-bëjusiam ið ðalies, profesoriaus Algir-do Gaigalo gyvenimas ir mokslinë veiklaneatsiejama nuo Jo mielos ðeimos –þmonos dr. Birutës ir sûnaus habil. dr.Gedimino, marèios doc. dr. Marytës,anûkø Kæstuèio ir Algirdo, taip pat Lie-tuvos kvarteristø bûrio: V. Gudelio, V.Èepulytës, A. Klimaðausko, P. Vaitiekû-no, V. Vonsavièiaus, A. Mikalausko, M.Kabailienës, O. Kondratienës, È. Kuda-bos, A. Dvarecko, M. Riðkienës, M. Me-leðytës, J. Banio ir daugelio kitø, jau ne-kalbant apie kolegas ir draugus ið Len-kijos, Estijos, Latvijos, Karelijos, Kolos,Baltarusijos, Maskvos, Peterburgo, na,ir kelias jaunesnes mûsø mokslo dar-buotojø kartas. Tad pastarøjø vardu darkartà spaudþiu tvirtà mokslininko ir pe-dagogo rankà, linkëdamas ir toliau vi-sus mus lenkti savo darbštumu ir dar-bingumu.

Kolegø varduhabil. dr. Valentinas BALTRÛNAS


Svarbi mokslo þiniø dalis yra jo rai-dos suvokimas. Þvelgdami á praeitá –mokslo istorijà, galime tinkamai ávertintidabartines mokslo iðvadas ir numatyti jotolesnæ raidà. Svarbu išvengti mokslo is-torijà gaubianèiø mitø ir stereotipø, dël ku-riø mokslinës paþangos poþiûriu viduram-þiai ilgà laikà laikyti sàstingio ar net nuos-mukio laikotarpiu. Taèiau, remiantis leidi-nyje „Mokslas, technologija ir visuome-në: harmoningos raidos paieðkos“ (2002m.) pateiktu mokslo istorijos profesoriausRomualdo Šviedrio ir habilituoto daktaroLeonardo Rinkevièiaus straipsniu, galimateigti, jog viduramþiai buvo intensyvustechnologijø plëtotës laikotarpis. Vidu-ramþiais visuomenës gyvenime paplitu-sios technologijos leido formuotis moder-niajam mokslui, o tuometiniai krikðèioniøvienuolynai buvo tikri mokslo centrai.

Tarpukario laikotarpiu Lietuvos moks-lininkai ypaè daug ir aktyviai diskutavoapie viduramþiø moksliná gyvenimà. Ver-ta paminëti, kad bendro pobûdþio istori-niø þiniø teikusi literatûra laikësi „tamsiø-jø viduramþiø“ linijos. Juozo Geniuðo „Vi-duriniø amþiø istorijos“ vadovëlyje net ið-skirtas atskiras paragrafas „Þmoniø tam-sumas“, kuriame pabrëþiamas valstieèiø,dvarininkø ir net dvasininkø neraðtingu-mas. Autoriaus teigimu, viduramþiø mo-kyklø mokiniai buvo tikri mokslo kanki-niai. Toks J.Geniušo vertinimas formavonegatyvø viduramþiø mokslinio gyvenimovaizdà, kurá kiek vëliau savo knygoje „Pa-saulinës istorijos dinamika“ (1934 m.) sie-kë paneigti teisininkas ir filosofas Vladi-miras Stankevièius. Pasak jo, „mûsø kul-tûros „aktyvui“ prieðpastatomas beveiknemaþesnis pasyvas – tai atsilikimas dva-sios, moralës, teisës ir apskritai þmoniøsantykiø srityje. Ðitoki priekaiðtai <...> netik nëra uþtarnauti, bet staèiai nuostabiaitrumparegiðki ir neteisingi. Jeigu atsidë-jæ paþvelgsime á mokslo ir technikos pa-siekimus, á susirinkusiø materialiniø jëgølobynus, tai mus nustebins ne tik jø iðvir-ðinë, materialinë, techninë pusë, bet ly-giai tiek pat, o gal ir daugiau, ir idealinë,dvasinë pusë“. Periodinëje spaudoje to-ká poþiûrá propagavo filosofo Prano Do-vydaièio nuo 1920 m. leidþiamas þurna-las „Kosmos“, kuris buvo skirtas „gamta-mokslio populiarizacijai katalikø pasau-

lëþvalgos dvasioj“ (A.Vasiliauskienë. „Ak-menuotas patrioto kelias“, 2001). Pole-mikà dël mokslo bûklës viduramþiais þur-nale suaktyvino 1927 m. þurnalo „Kos-mos“ 10–11 numeryje išspausdintas fizi-kos ir fizinës chemijos profesoriaus Vin-co Èepinskio straipsnis, kuriame nepa-lankiai ávertinta viduramþiø gamtos moks-lø bûklë bei katalikø baþnyèios átaka jøraidai. Autorius akcentavo, jog vidu-ramþiais „Romos katalikø baþnyèios at-stovai <...> skersai þiûrëjo á mokslo au-gimà ir net kai kada þiauriai persekiojomokslo pionierius“. Tame paèiame nume-ryje šis vertinimas susilaukë kunigo, te-ologijos daktaro Pranciškaus Buèio kriti-kos. Pasak autoriaus, þinodamas, kadlaisvos minties vykdytoja Didþioji prancû-zø revoliucija 1794 m. geguþës 8 d. nu-kirto galvà chemijos tëvui Lavoisierui, jisnesakytø, kad laisvoji mintis kai kada þiau-riai persekiojo mokslo pionierius. Teolo-go teigimu „Gamtininkai yra ne vien gam-tininkai, o ir þmonës<...>. Ðalia savomoksliniø darbø jie daþnai prisideda prievienos krypties þmoniø, kovojanèiø su kitakryptimi, ir kovoje gauna kentëti“. SuV.Èepinskiu polemizavæs P.Dovydaitis ra-ðë, kad daug lengviau ištarti nuvalkiotàfrazæ apie tamsiuosius vidurinius amþius,nekaip lyginant studijuoti gausius ir sun-kiai áskaitomus, „daþnai tik rankraðèiuo-se esamus scholastikos daktarø darbus“.Remdamasis prancûzø teorinës fizikosprofesoriaus P.Duhemo, vokieèiø moks-lo istorikø Wieleitnerio, Jaseno, Wohlwil-lio ir kitø darbais, P.Dovydaitis teigë, kad„Baþnyèios Tëvai, sukritikuodami pago-niø kosmologijas, padarë galimà moder-niàjà fizikà“. Apþvelgdamas gamtosmokslø istorijà autorius nubrëþë nenu-trûkstamà jø plëtotës linijà nuo senovësper vidurinius amþius iki naujøjø laikø.P.Dovydaièio kritika persikëlë ir á þurnalà

„Þidinys“. Filosofo biografës istorikës Al-donos Vasiliauskienës duomenimis „Kos-mos“ turëjo nedaug skaitytojø, todël juospritraukti P.Dovydaitis stengësi ir su kitøleidiniø pagalba. Katalikiškos pakraiposþurnale „Þidinys“ autorius teigia, jog„Krikðèionybës þydëjimo laikais mokslasne tik kad nebuvo sustojæs, bet jis pada-rë nemaþà ðuolá pirmyn“. Autorius teigia,jog viduramþiø „mokslininkø darbai atimanemaþà dalá garbës ið renesansiniømokslininkø, kuri jiems per neapsiþiûrëji-mà buvo priskirta“. Autorius iðkelia scho-lastikos nuopelnus ávairiose mokslo sri-tyse, kuriø tariamasis moderniðkasis pa-saulis nenori pripaþinti.

P.Dovydaitis viduramþiø epochosmokslo paþangà atskleidþianèius straips-nius „Þidinyje“ spausdino nuo 1925-øjø.Pirmajame jø pabrëþiama, jog Aristoteliogamtos filosofijos sistemà Albertas Didy-sis ir Tomas Akvinietis „taip meningai irorganingai apgaubë krikðèioniðku teizmu,jog abu ðiuos dalyku, senobinë iðmintisir apreikðtas tikëjimas, <...> virto didþiau-sia minèiø konstrukcija, kokios tik tuometbûta þmonijos dvasios istorijoj“. P.Dovy-daièio teigimu viduramþiø gamtos mokslopasaulëvaizdis harmoningai buvo áterp-tas á katalikø pasaulëþiûros milþiniðkà dva-siná kosmosà, kurá sugriovë „naujøjø lai-kø <...> staèiokiðko materializmo gady-në, pasiþyminti iðdvasëjimu ir pavirðuti-numu“, kuris ir lëmë vëlesniø laikø, taippat ir Pirmojo pasaulinio karo nelaimes.Trijø daliø straipsniø cikle („Þidinys“, 1926m.) autorius skatina po „pozityviai nusi-staèiusio ir tiktai gamtamoksliu pasiklio-vusio periodo vël visose srityse atsigræþtiá dvasinæ sritá“. Straipsnyje „Ðiø dienø fi-losofinës pasaulëþiûros kovos laukas“,išspausdintame 1926 m. „Þidinyje“, P.Do-vydaitis ypaè pabrëþia antikinës kultûrosrecepcijà viduramþiais: „idealizmo pasau-lëþiûra <...> yra ne ðiandien ir ne vakardienos kûrinys, kaip daugybë modernio-sios filosofijos sistemø sistemëliø. Jà am-þiais kûrë, grindë ir ugdë didþiausieji þmo-nijos galvotojai jau nuo prieðkrikðèionijoslaikø“. Aptartuose straipsniuose autoriusiðkelia dvasinius gamtos mokslo vertini-mo kriterijus, iðryðkina viduramþiø moks-lo, o visø pirma filosofijos, paþangà, kurisustojo prasidëjus Renesansui.

1927 m. „Þidinyje“ su V.Èepinskiu po-lemizavo jau ir prelatas Adomas Jakštas.Pastarasis kritikavo V.Èepinskio leidiná„Religija ir mokslas“ dël poþiûrio á religijàkaip nesuderinamà su mokslu reiðkiná.A.Jakštas tvirtino, jog „Baþnyèia sutvar-kë suirutæ po Romos imperijos griuvimo“.O viduramþiais sukûrë „mûsø praeitiesmokslo pradþià ir visos Europos civiliza-cijos pradþià“. Toliau gilinantis á abiejø au-toriø mintis paaiðkëja, jog polemikà apie

Viduramþiø

Dainius NOREIKA

ávaizdis tarpukarioLietuvoje

mokslinio gyvenimo


gamtos mokslø ir biblijos tiesø suderina-mumà áþiebë skirtingas poþiûris á paèiàbiblijà. V.Èepinskis teigia, jog dogma yrakaip ir laikini rûbai, kuriais apgaubiamatiesa, todël katalikiðkos dogmos gali keis-tis taip kaip kinta ir „mokslo formulës“.Tuo tarpu A.Jakštas katalikiškas dogmasprilygina amþinosioms tiesoms, jis nesu-tinka, kad religijos ir mokslo šaknys yrabendros ir tikslai tie patys, pasak jo, bib-lijai rûpi ne mokslas, bet tikybos dalykai,todël dogmos ir jø supratimas negali bûtikeièiamos remiantis mokslo tyrimais. To-ká poþiûrá A.Jakðtas vëliau pateikë ir „Kos-mos“ bei „Naujojoje Romuvoje“.

1929 m. diskusijà apie viduramþiømokslo bûklæ pakurstë laisvamanybæ pro-pagavæs daktaras Jonas Ðliûpas. Jostraipsnyje „Lietuvos aide“ akcentuoja-mas konfliktas tarp tikybos ir mokslo. Au-torius raðo, jog „mokslas já privedæs prieásitikinimo, kad tikëjimo hidrai reikia nu-sukti sprandà“. Ðis straipsnis sulaukë fi-losofo ir filologo Vladimiro Ðilkarskio kri-tikos „Þidinyje“. V.Ðilkarskis, remdamasisuþsienio autoriø E.Dannerto, E.Navillo irkitø tyrimais, raðë, jog XV–XVII a. nebuvonë vieno áþymaus netikinèio mokslininko.Autoriaus teigimu, Kopernikas, Galilëjus,Dekartas ir daugelis kitø garsiø moksli-ninkø buvo tikintys dievà. Savo poþiûrá au-torius iðdëstë ir atskiroje studijoje „Ateiz-mas ir mokslas“.

Gindamas savo ásitikinimus, V.Èepins-kis „Þidinyje“ vël prakalbo 1935 metais.Èia jis vël akcentavo viduramþiams bû-dingà mokslinës tiesos tapatinimà su re-ligine tiesa, kurios „emancipacija nuo te-ologijos“ prasidëjo tik renesanse. Taèiau,gilinantis á autoriaus mintis, paaiðkëja, jogjis vis dëlto pripaþino viduramþiø mokslopaþangà. Pasak jo, XVII a. gimæs FrancioBacono eksperimentiniø tyrinëjimø pla-nas yra susijæs su þmonijos paþangos idë-jos gimimu viduramþiais. Taèiau šio lai-kotarpio autorius neliaupsina todël, kadgamtos mokslø tyrimø poreikis atsiradone dël mokslinio intereso, o ið þmogauspastangø patenkinti besiplëtojanèio gy-venimo reikalus.

Kiti „Þidinyje“ mokslo temomis raðæautoriai daugiau pritarë ne V.Èepinskio arJ.Ðliûpo, o anksèiau aptartoms P.Dovy-daièio, A.Jakðto, P.Buèio ir V.Šilkarskiomintims. Tomo Akvinieèio 700-osioms gi-mimo metinëms skirtame teologo ir filo-sofo prelato Prano Kuraièio straipsnyje tei-giama, kad T.Akvinieèio idëjos rodo, jogviduramþiai nepagrástai buvo laikominuosmukio laikotarpiu, o renesanso irðvietimo laikotarpio paþanga buvo per-vertinta. P.Kuraitis, remdamasis VakarøEuropos istorikø (Cournot ir Duhemo) ty-rimais, jau konkreèiai paneigianèiais gam-tos mokslø sàstingá viduramþiais, rašo,

kad, pvz., J.Buridanus, A. de Saxonia, N.d‘Oresme buvo garsûs eksperimentinioir matematinio metodo taikytojai tyrinë-jant gamtos mokslus. Jau XIV a. viduryjeParyþiaus universiteto profesoriams bu-vo þinomi mechanikos ir astronomijosprincipai, kuriø nustatymas pripaþintasR.Dekartui, G.Galilëjui ar L. da Vinèiui. To-dël, autoriaus teigimu, gamtos mokslø is-torijoje naujuosius laikus reikia pradëti vë-liausiai XIII amþiuje. Be viduramþiø kultû-ros pagrindo bûtø buvæs neámanomasXVII ðimtmeèio mokslo ir apskritai kultû-ros darbas.

„Þidinyje“ buvo apraðomi ir viduram-þiø humanitarø darbai. Kunigas JuozasTumas teigë, jog romantizmas pirmà kar-tà suþydëjo viduramþiais. Ðv. Augustinaspamokë didájá Petrarkà susirûpinti savoasmenybe. L.Karsavino paskaitos apþval-goje pabrëþiamas viduramþiø epochospranaðumas lyginant su naujaisiais laikaispoþiûrio á istorijos mokslà aspektu. Pub-licistas ir germanistas Ignas Skrupskelisteigia, jog viduramþiais vieðpatavo dide-lis dvasinis vieningumas. Viduramþiø li-teratûra lotynø kalba buvo aukštai iškilu-si ir kai kurie to meto kûriniai lygûs, o galnet vertesni uþ senøjø klasikø kûrinius.Ðiame straipsnyje pirmà kartà pabrëþia-mas skirtingø epochø kultûrinës raidosvientisumas ir ávardijami jau viduramþiøviduryje vykæ moksliniai sàjûdþiai. Kitistraipsniø autoriai jø nesureikðmina. Tar-pukario visuomenei daug þiniø ðia temateikë istoriko ir filosofo Levo Karsavinodarbai. J.Ereto studijà „Katalikai ir moks-las“, kurioje nagrinëtas daugiau filosofi-nis katalikø mokslinës minties aspektas,neakcentuojant specializuotø mokslø au-gimo, „Þidinyje“ apþvelgæs filosofas Pra-nas Mantvydas pateikia viduramþiø baþ-nyèios, kaip „mokslø prieglaudos“, kuriosátakoje gimë garsûs Boecijaus, Kasiodo-ro, J.Ðkoto Eriugenos, A.Kanterburieèio,P.Abaelardo ir kitø darbai, paveikslà. Au-toriaus teigimu, kai scholastikà pamaþupradëjo iðstumti humanizmas, pasireið-kë þmogaus proto pavargimas, bodëjima-sis galvoti. Galutinis to rezultatas buvoskepticizmas bei materializmas, pasireið-kæ XIX amþiuje.

Aptartoji polemika jos dalyvius skati-no nuodugniau analizuoti rûpimà klausi-mà taip priartëjant prie istorinës tiesos.Tuomet paþiûrø skirtumai neleido prieitibendrø iðvadø, taèiau ðiandien galima pa-sakyti, jog pozityviai viduramþiø moksli-ninkø pasiekimus vertinæ autoriai prisidëjoprie „tamsiøjø viduramþiø“ ir katalikø baþ-nyèios – mokslinio paþinimo stabdþio ste-reotipø griovimo, leido suvokti nenutrûks-tamà þmonijos þiniø kaupimà.

2007 metø Nobelioir Abelio premijølaureatai

Fizikos srityjeAlbert Fert (Fizikos skyrius, Pietø

Paryþiaus universitetas, Orsay, Prancû-zija) ir Peter Grünberg (Jülich tyrimøcentras, Vokietija) uþ gigantinës mag-netovarþos atradimà.

Chemijos srityjeGerhard Ertl (Max-Planck draugijos

Fritz Haber institutas, Berlynas, Vokie-tija) uþ cheminiø procesø ant kietø pa-virðiø tyrimus.

Fiziologijos ir medicinos srityjeMario R.Capecchi (Jutos Solt Leik

Sièio universitetas, JAV; Howard Hug-hes Medicinos institutas), MartinasJ.Evans (Kardifo universitetas, Jungti-në Karalystë) ir Oliver Smithies (Ðiau-rës Karolinos universitetas, Èapel Hi-las, JAV) uþ peliø specifiniø geniniø mo-difikacijø atradimus naudojant embrio-nines kamienines làsteles.

Literatûros premija skirtaDoris Lessing (Jungtinë Karalystë)

uþ epiðkà patirtá moters, kuri su skep-sio, ugnies ir áþvalgos kupina jëgakruopðèiai stebëjo skilusià civilizacijà.

Taikos premija skirtaTarpvyriausybinei klimato kaitos

grupei (Intergovernmental Panel on Cli-mate Change) ir Albert Arnold (Al) Go-re Jr. uþ pastangas sukaupti ir skleistiþinias apie þmogaus poveiká klimatokaitai ir priemoniø, reikalingø tokiampokyèiui stabdyti, bazës kûrimà.

Ekonomikos srityjeLeonid Hurwicz (Minesotos univer-

sitetas, JAV), Eric S.Maskin (Taikomø-jø studijø institutas, Prinstonas, JAV) irRoger B.Myerson (Èikagos universite-tas, JAV) uþ mechanizmø dizaino te-orijos pagrindø padëjimà.

Norvegijos mokslø akademija Abe-lio prizà uþ nuopelnus matematikos sri-tyje skyrë Srinivasa S.R.Varadhan(Courant matematikos institutas, Niu-jorkas, JAV) uþ jo fundamentiná ánaðà átikimybiø teorijà ir ypaè uþ vieningosdideliø nuokrypiø teorijos sukûrimà.

Daugiau informacijos galima rastiinternete: nobelprize.org, www.abel-prisen.no

Parengë Paulius JURKUS



Istorija

Probleminio mokymosi (PM) pradinin-kas yra Dþonas Diujis (J.Dewey, 1859–1952) – JAV pedagogas, psichologas irfilosofas. Filosofiniu poþiûriu probleminiomokymosi ðaknis galima rasti Sokratoklausimo-atsakymo didaktiniame metodeir Hegelio tezës-antitezës-sintezës dialek-tikoje, teoriná pagrindà ir metodologijà sis-temai suteikë kognityviniø (lot. cognitio –paþinimas) mokslø paþanga praëjusiameamþiuje. Pirmasis medicinos fakultetas,turintis probleminio mokymosi programà(angl. – curriculum), buvo ákurtas 1969m. Kanadoje, McMaster universitete. Eu-ropoje probleminio mokymo metodas pir-miausia buvo ádiegtas Mastrichto (Maast-richt) universitete 1974 m., o 1986 m. – irÐvedijos Linèiopingo (Linchoping) univer-sitete. Dabar jis plaèiai naudojamas JAV,Australijoje, Olandijoje, Ðveicarijoje, Di-dþiojoje Britanijoje ir kt. Vykdant ES struk-tûriniø fondø remiamà projektà nuo 2007m. rugsëjo ðis metodas pradëtas taikytiir Kauno medicinos universitete.

Probleminio mokymosi tikslas

Probleminio mokymosi medicinojepradininko H.S.Barouso (H.S.Barrows,McMaster universitetas) teigimu pagrin-dinis probleminio mokymosi tikslas – ska-tinti studentus ágyti klinikinio màstymo irproblemø sprendimo ágûdþiø. Kitas uþ-davinys – gerinti þiniø ágijimà, ásiminimàir naudojimà.

Probleminis mokymasis dar vadina-mas tiriamuoju mokymu, nes studentaiieðko, tiria, savarankiðkai „atranda“ moks-lo tiesas. Probleminis mokymasis tobuli-na ugdytiniø proto jëgas, skatina jø pa-þintiná aktyvumà ir savarankiðkumà. Stu-dentai tvirtai ir sàmoningai ágyja þinias,mokymasis tampa patrauklesnis, nesgrindþiamas ne maþø, bet jëgas atitinkan-èiø sunkumø áveikimu, skatinimu kom-pleksiðkai naudoti þinias. Tai padeda for-muotis kûrybinei asmenybei. Kiekvienaikûrybinei asmenybei yra bûdinga produk-tyvumas, màstymo originalumas, iðradin-gumas, mokëjimas matyti problemà, ge-bëjimas atspëti ir intuicija. Ðios savybësapibûdina kûrybiná, t.y. produktyvø, ori-ginalø, nealgoritminá màstymà.

Probleminio mokymosi studijø siste-moje iðeities taðkas yra problema, kuriànorima iðspræsti. Tai nëra paprasta gali-mybë spræsti problemas, bet galimybë,postûmis studentams mokytis. Problemi-

nio mokymosi procesas yra „uþdaras ra-tas“, tai lyg pasikartojantis ciklas, kai gau-tas þinias taikant praktinëje veikloje iðky-la naujø problemø, skatinanèiø problemi-nio mokymosi ratà suktis. Tai skatina stu-dentø savarankiðkumà, tobulëjimà, ugdosugebëjimà analizuoti problemas, kûry-biðkai ir efektyviai operuoti turimomis þi-niomis, ieðkoti ir ágyti naujø.

Probleminio mokymosi funkcijos

Skiriamos trys pagrindinës problemi-nio mokymo funkcijos:

1) sudaro galimybæ studentams ágy-ti tvirtø þiniø ir gebëjimà jas kûrybiðkaitaikyti;

2) moko paþinimo metodø ir moksli-nio màstymo;

3) padeda ágyti kûrybinës veiklos pa-tyrimo bruoþø, iðmokti operacijø.

Sprendþiant probleminæ situacijà atsi-randa prieðtaravimas tarp þinojimo ir neþi-nojimo. Þmogus suvokia savo neþinojimà.Probleminë situacija yra subjekto ásisàmo-nintas sunkumas, kurio áveikimo bûdai jamneþinomi, jø reikia ieðkoti. Sunkumas, kliû-tis turi vertæ tik tada, kai sukelia besimo-kanèiajam norà iðeiti ið tos situacijos, áveiktikilusá prieðtaravimà. Kai sunkumas, kliûtissukelia norà áveikti kilusá prieðtaravimà, at-siranda paþintinis poreikis ir priemonë jápatenkinti – paþintinis aktyvumas. Aktyvu-mo motyvas yra paþintinis interesas.

Problema, arba probleminë situaci-ja, – centrinis probleminio mokymosi sis-temos elementas. Probleminës situacijosnulemia studijø sistemos turiná, leidþia pa-geidaujama kryptimi pasukti savimokosprocesà, formuoja studentø poreiká iðkeltiir realizuoti mokymosi uþdavinius.

Probleminiø situacijø tipai

Galime iðskirti keturis bendrus visiemsmokomiesiems dalykams probleminiø si-tuacijø tipus:

1. Probleminë situacija susidaro, kaistudentas suvokia, kad ankstesniø þiniønepakanka naujam faktui paaiðkinti.

2. Probleminë situacija kyla, kai stu-dentams reikia anksèiau iðmoktà medþia-gà pritaikyti naujomis sàlygomis.

3. Probleminë situacija lengvai susi-daro tada, kai iðkyla prieðtaravimas tarp

Studentai nëra laikomi pasyviais indais, kuriuospripildo dëstytojai. Jie aktyviai mokosi naudodami

problemà kaip mokymosi centrinæ aðá.

Probleminis

Linas LEONAS,Aleksandras VITKUS,Þibuoklë SENIKIENË,Egidijus KËVELAITISKauno medicinos universitetas

mokymas kaipmetodas

teoriðkai ámanomo uþdavinio sprendimoir praktiðkai neágyvendinamo pasirinktobûdo.

4. Probleminë situacija susidaro tada,kai studentai praktiðkai iðsprendþia mo-kymo uþduotá, bet jiems trûksta þiniø te-oriðkai pagrásti.

Problema vadinama uþduotis, kuriosatlikimo bûdas arba rezultatas studentuiið anksto nëra þinomas, bet jis turi pradi-niø þiniø ir ágûdþiø, kad galëtø ieðkoti torezultato ar atlikimo bûdo. Probleminë si-tuacija (sunkumas, kliûtis), kurià studen-tas priima, apiformina bei imasi savo turi-momis priemonëmis spræsti, tampa mo-komàja medþiaga.

Probleminës situacijos formulavimokomponentai

Pagrindiniai problemos formulavimokomponentai:

tai, kas þinoma; tai, kas neþinoma; sàlyga, apibûdinanti þinomø ir ne-

þinomø komponentø ryðá.Problema – tai uþduotis, kuri neturi

standartinio sprendimo. Ji sprendþiamane pagal schemà, algoritmà ar pavyzdá.Tai visø pirma paieðkos uþdavinys, skati-nantis ieðkoti trûkstanèiø jo sprendimuiþiniø. Tai toks uþdavinys, kuriam iðspræs-ti bûtinos naujos þinios, kurios turi bûtiágytos sprendimo procese.

Problemø grupës

Didaktiniu aspektu problemos gru-puojamos:

pagal jø atsiradimo sritá (dalykinës,tarpdalykinës, pamokos, nepamokinës);

pagal vaidmená mokymo procese(pagrindinës, dalinës);

pagal visuomeninæ bei pedagoginæreikðmæ (teorinës, praktinës, mokslinës);


pagal sprendimo bûdus (frontalios,grupinës, individualios).

Psichologiniu poþiûriu mokomosiosproblemos klasifikuojamos:

pagal neþinomojo ir jo sukelto sun-kumo pobûdá (algoritminës, euristinës, fik-suojamos);

pagal sprendimo bûdà (informaci-nës, analoginës, hipotetinës);

pagal þinomojo ir neþinomojo san-tykio pobûdá problemoje (pilna, nepilna).

Probleminiø situacijø sudarymobûdai

Probleminiø situacijø sudarymo bûdaigali bûti ávairûs. Ðtai keletas jø:

Paþintis su mokslo metodais, jø tai-kymu ieðkomiems rezultatams gauti.

Moksliniø idëjø, teorijø, koncepcijøkovos, ávairiø paþiûrø parodymas.

Átraukimas klausimø, uþduoèiø ar-ba situacijø su atsakymo parinkimu, ke-liø galimø sprendimø parodymu.

Siûlymas rasti reiðkinio praktinionaudojimo bûdus.

Skatinimas nagrinëti gyvenimo fak-tø ir mokslinio suvokimo prieðtaravimus.

Prielaidø (hipoteziø) këlimas, iðva-dø formulavimas ir jø patikrinimas ban-dymais.

Studentø skatinimas lyginti, gretin-ti, prieðprieðinti faktus, reiðkinius, taisyk-les, veiksmus.

Tarpdalykiniø ryðiø sudarymas.

Probleminio ir tradicinio mokymo/sipalyginimas

Klasikinëje studijø sistemoje daþniau-siai taikomas tradicinis aiðkinamasis mo-kymas, kuriuo dëstytojas perteikia pa-rengtas, neginèijamas mokslo tiesas,kultûros vertybes. Tokiu bûdu tarp aiðki-namojo ir probleminio mokymo susida-ro pastebimas prieðtaravimas. Jam ið-spræsti siûlomas vadinamasis dvigubosspiralës metodas. Mokymo procesasgrindþiamas iðsipleèianèios dvigubosspiralës pavidalu, kur vienas sluoksnis– tai klasikinis „parengtas“ þinojimas, ki-tas – þinojimas, ágyjamas problemøsprendimo procese (lentelë).

Ryðys tarp klasikinio ir problemøsprendimo procese ágyjamo þinojimo pa-siekiamas atitinkamai konstruojant mo-komuosius uþdavinius. Visi studentai ágy-ja sistemingø baziniø þiniø. Sprendþiantproblemà, bazinis þinojimas diferencijuo-jasi, ir kiekvienas studentas privalo rastisavo problemas.

Probleminá mokymà nuo tradicinioskiria esminiai principai:

Problema veikia kaip stimulas mo-kytis.

Tai yra ugdomasis metodas, o neizoliuota instrukcinë technika.

Tai yra á studentà, o ne á dëstytojàorientuotas metodas.

Studentø mokymuisi didelá poveiká turiaktyvus informacijos apdorojimas, anks-tesniø þiniø aktyvinimas, reikðmingas tu-rinys, þiniø organizavimo bei tobulinimogalimybës.

Apibendrindami probleminá mokymà-si, galime teigti, kad jis orientuotas á stu-dentà, tai yra darbas maþose grupëse,kuriam vadovauja tutorius vietoj dëstyto-jo. Grupë studentø pati suformuluoja mo-kymosi problemà, planuoja savo moky-màsi. Susiformuoja galimybës bendra-darbiauti.

Probleminio mokymosi etapai

Probleminio mokymosi procese yraapibrëþta grupë lygiø ir þingsniø. Kaunomedicinos universitete problemos spren-dimo procese skiriami devyni þingsniai:

Pirmasis þingsnis – „mokymosi sce-narijus“. Pateikiamas problemos scena-rijus. Studentai gauna naujos problemostekstà, iðsiaiðkina neþinomas sàvokas,terminus.

Antrasis þingsnis –„situacijos anali-zë“. Studentai tyrinëja pateiktà situacijà,iðskiria pateiktos problemos esminiusbruoþus, tekste pateiktus faktus.

Treèiasis þingsnis – „hipoteziø api-brëþimas“. Ðiame etape iðkeliama proble-mos sprendimo hipotezës, jos apibrëþia-mos. Analizuodami problemà ir remda-miesi turimomis þiniomis, studentai pa-aiðkina pagrindinius mechanizmus. De-talizuojamos spræstinos problemos, siû-lomi klausimai, kuriuos reikëtø aptarti.

Ketvirtasis þingsnis – „smegenø ðtur-mas“ arba „minèiø lietus“. Ðio etapo me-tu kiekvienas grupës narys iðsako savonuomonæ, idëjas. Jos visos uþraðomos,ávertinamos, grupuojamos.

Tradicinis Probleminis Laukiamas rezultatas

Orientuotas á dëstytojà Orientuotas á studentà Motyvacija

(Iš)kalimas Aktyvus mokymasis Ásiminimas

Orientuotas á disciplinà Integruotas Pritaikomumas

Konkuravimas Bendradarbiavimas Tarpasmeniniai santykiai

Informacijos komplektavimas Problemø sprendimas Aktualumas

Nurodomi resursai Informacijos valdymas Profesiniai gebëjimai

Egzaminas Progresyvus (laips- Mokymasis visà(tikslas gerai já iðlaikyti) niškas) mokymasis gyvenimà

EUROPOS SÀJUNGA


Mokslinës idëjos daþniausiai kyla iðkasdienybës, o mokslas vartoja tuos pa-èius buitinës kalbos þodþius, kaip, pa-vyzdþiui, erdvë, laikas, masë, jëga, elek-tra, teorija. Šie þodþiai turi tikslius moksli-nius apibrëþimus, taèiau tik nedaugelissupranta, kas yra erdvë, laikas, elektra irt.t. Nors mes visi juos kaþkiek supranta-me, bet ar ðie dalykai – dalis mûsø kas-dienës patirties – yra realûs?

Kuo daugiau paþástame pasaulá, tuodaugiau mums kyla abejoniø dël ðio su-pratimo. Reliatyvumo teorija mums sako,kad erdvë ir laikas nëra absoliutûs, kaderdvæ galima uþlenkti, o laikà iðtempti. Re-alybë tampa tampri, bet suprantama, nesradome dësnius, kurie leidþia numatyti,kiek tie dydþiai vienam ar kitam stebëto-jui skirsis.

Kvantinë fizika griauna mûsø primity-vø supratimà, kad daiktai turi tikslià padëtáerdvëje ir laike ir kad juos rasime ten, kurtikimës rasti. Fotonø, elektronø ir kitø mik-roskopiniø medþiagos daleliø pasaulyjenegalime tiksliai numatyti, kur juos galimerasti, bet galime þinoti tik tikimybæ rasti juostam tikroje vietoje. Medþiaga, kurià laikë-me labai suprantama ir skirtinga nuo ener-gijos, gali virsti energija arba atvirkðèiai.Elektronai, atomai ir net molekulës gali virs-ti bangomis. Bet ir mes sudaryti ið atomøir molekuliø. Ar ir mes galime virsti bango-mis, energija? Šios teorijos vis dëlto lei-dþia raðyti lygtis, nusakanèias mus supan-èiø daiktø elgesá. Taèiau naujos þiniosgriauna poþiûrá, kad realus pasaulis ir rea-lûs daiktai pasaulyje elgiasi taip, kaip juossuvokia mûsø jutimo organai.

Atsiradusi kvantinë fizika daugeliui þy-miø fizikø sukëlë nuostabà. Austrø fizikasWolfgangas Paulis (1900–1958), 1935 m.gavæs Nobelio premijà, laiðke R.Kroniguiraðë: „Fizika tapo labai sujaukta ir geriauað bûèiau kino komikas ir nieko negirdë-jæs apie jà“. O kitas austrø fizikas, 1933 m.Nobelio premijos laureatas Erwinas Ðrë-dingeris (Schrödinger) (1887–1961), ku-rio banginës funkcijos yra pamatinës kvan-tinëje fizikoje, kalbëdamas apie jà sakë:„Man ji nepatinka ir apgailestauju, kad aðsu ja turëjau kaþkà bendro“. Kvantinëje fi-

Ar

yra tik pasaulis

Penktasis þingsnis – „problemossintezë“. Ðiame etape grupë pertvar-ko ir integruoja iðsakytas hipotezes, su-sieja jas tarpusavyje, ið gautos infor-macijos, iðsakytø minèiø, idëjø apibrë-þia problemà.

Šeštasis þingsnis – „mokymositikslø formulavimas“. Ðiame etape stu-dentai, nustatæ savo kompetencijø irþiniø trûkumus, formuluoja tikslus beiuþdavinius, per kuriuos bus realizuo-jami tikslai.

Septintasis þingsnis – „savaran-kiškos studijos“. Vyksta savarankiškasdarbas, savimoka. Kiekvienas studen-tas dirba savarankiškai, studijuoja lite-ratûros ðaltinius bei kitais metodais ieð-ko atsakymø á jam iðkilusius klausimus.

Aštuntasis þingsnis – „svarstymaiir informacijos paieðkos“. Tai vertina-ma kaip bendras lygmuo. Studentai vëlsusirenka grupëje, dalijasi þiniomis, in-formacija, jà sistemina, apdoroja, at-renka, apibendrina.

Devintasis þingsnis – „iðmoktosinformacijos pritaikymas problemaispræsti“. Ágytos þinios pritaikomos prak-tikoje konkreèiai problemai spræsti.

Viso proceso metu gali bûti verti-namas kiekvienas etapas.

Probleminio mokymosi procesoypatumai

Probleminis mokymasis yra ciklinisprocesas, o grupës diskusijos – api-bendrinimas to, kas iðmokta. Proble-minio mokymosi cikle studentams ten-ka konsultantø vaidmuo, ir nuo jø pa-èiø priklauso mokymosi kokybë. Stu-dentø grupæ sudaro 8–12 þmoniø ir jinesikeièia per visà mokymosi ciklà. Pervisas grupës diskusijas vienas studen-tas vadovauja (pirmininkauja) grupei,vienas studentas bûna sekretoriumi irvienas – sekretoriaus padëjëju. Pirmi-ninkaujanèio (grupës lyderio) studen-to uþduotis – uþtikrinti sisteminá disku-sijø procesà ir vadovauti grupei. Sek-retoriaus – fiksuoti lentoje tai, apie kàdiskutuojama grupëje. Sekretoriauspadëjëjas popieriuje uþraðo tai, kas ra-ðoma lentoje, taip pat paþymi diskusi-jø metu iðsakytas ir lentoje neraðomassvarbesnes ar ádomesnes mintis beikomentarus. Ðie vaidmenys nëra pa-stovûs, kiekvienos diskusijos metu stu-dentai iðsirenka kità vadovà, sekreto-riø bei sekretoriaus padëjëjà.

PM procesà stebi tutorius (dësty-tojas). Jis skatina studentus màstyti,kontroliuoja, kad bûtø laikomasi PMmetodikos ir kad visi studentai daly-vautø diskusijoje, padeda grupës va-dovui vadovauti grupei. Pagrindinë dis-kusijø grupës funkcija yra iðmokti ana-

lizuoti, sustiprinti studentø vidinæ mo-tyvacijà, skatinti vadovavimà, tobulintibendravimo ágûdþius, ugdyti discipli-nuotumà.

Sprendimo priëmimas yra tik vie-nas þingsnis problemø sprendimo pro-cese, bet jis yra lemtingas. Naudingàsprendimà apibûdina iki galo panau-doti grupës iðtekliai, laikas, sprendimànusiteikæ ágyvendinti visi grupës nariai.Spræsdami problemà, studentai remia-si informacijos ðaltiniais – þurnalais,monografijomis, audiovizualinëmispriemonëmis, skaidrëmis ir kt. Studen-tui yra bûtini ávairûs informacijos ðalti-niai, kad jis galëtø PM proceso metususipaþinti su kitomis nuomonëmis, ty-rimø rezultatais, analizuoti, lyginti ir da-ryti savo iðvadas.

Probleminio mokymosi savybës

Probleminio mokymosi sistema turikeletà savybiø.

Manoma, kad socialinë átampa, at-sirandanti tarp grupiø nariø, skatinadaug ir reguliariai mokytis. Nuolatinisdarbas, dalyvavimas diskusijose mo-ko socialiniø ágûdþiø, t.y. vadovauti,aiðkinti, apibendrinti, ásiklausyti á kitonuomonæ, ja remtis svarstant proble-mà ir kartu iðlikti nepriklausomam.

Tradicinis á disciplinà orientuotasmokymas prasideda tuo, kad dëstyto-jas nurodo, kà reikia iðmokti, studentaitai iðmoksta (suþino) ir iliustruojama,kaip tai pritaikyti problemai spræsti.

PM prasideda nuo problemos ið-këlimo, studentai nusprendþia, kà bû-tina suþinoti, tai suþino, kritiðkai áverti-na naujà informacijà, naujos þinios pri-taikomos problemai spræsti, studentaivertina savo mokymàsi.

Apie probleminio mokymosi priva-lumus ir trûkumus diskutuojama daug.Ir nors beveik vieningai sutariama, kadði studijø sistema yra brangesnë, rei-kalauja daugiau iðtekliø bei kompeten-cijos, taèiau ji vis plaèiau plinta. Ko-dël? Viena ið prieþasèiø gali bûti pas-tarøjø deðimtmeèiø „informacinis spro-gimas“. Tradiciná modelá, kai tiesiogbandoma iðdëstyti visà reikalingà irnaujausià medþiagà, vis sunkiau ágy-vendinti. Alternatyva enciklopediniamþiniø „prikimðimui“ yra iðmokymas sa-varankiðkai mokytis ir atsirinkti svar-biausius dalykus. Antroji prieþastis –didëjanti vidinë ir tarpdisciplininë koo-peracija ir integracija. „Vieniðo kario“ar „þmogaus-orkestro“ laikai jau pra-ëjo. Problemø sprendimo metu ágyja-mi ðiø dienø pasaulyje bûtini kolekty-vinio darbo, bendravimo, vadovavimoágûdþiai, atsakomybës ir kûrybiniomàstymo pagrindai.


banginë funkcija yra reali, ar tai tik infor-macija? Ar ðios bangos reiðkia, kiek infor-macijos mes turime apie pasaulá? O jeigubangos yra tik informacija, tai informacijaapie kà? Ar viskas, kas yra, áskaitant mus,tëra tik informacija? Ir nors kvantinë fizikayra maþø daleliø fizika, bet ið tokiø daleliøsudarytas pasaulis ir mes. Jei jø individualirealybë skiriasi nuo mûsø ásivaizduojamos,tai ir ið tø daleliø sudarytas mûsø matomasir juntamas pasaulis skiriasi nuo realaus.

Ne vienas mokslo vyras abejojo pa-saulio realumu. Vokieèiø mokslininkasErnstas Machas (1838–1916) netikëjo, kadatomai ir molekulës tikrai egzistuoja, ir vie-ðai ragino liautis galvoti apie pasaulá, su-darytà ið molekuliø. Jis manë, kad realûsdaiktai yra tik tie, kuriuos galime matyti,justi, girdëti ir liesti, t.y. tie, kuriuos parodomûsø jutimo organai. Jo nuomone tik su-vokimas jutimo organais yra realybë, o vi-sa kita yra prielaidos. Kadangi atomø dia-metrai yra deðimtøjø nanometro (milijar-diniø metro) daliø, ilgai niekas nesitikëjojuos kada nors pamatyti. Að atomus pir-mà kartà pamaèiau Japonijoje 1980 me-tais. Dabar juos mikroskopais mato daugkas. O tada Rygoje gimæs Wilhelmas Ost-valdas, profesoriavæs Rygos, Tartu ir Leip-cigo universitetuose ir 1909 m. gavæs fizi-kinës chemijos Nobelio premijà, aistringaineigë, kad pasaulis yra sudarytas ið ato-mø ir molekuliø, ir siekë iðlaisvinti mokslànuo ðiø, anot jo, hipotetiniø sàvokø, ku-rias tuo metu uoliai propagavo Austrijosprofesorius Liudvigas Bolcmanas. KaiBolcmanas skaitë Vienos universitete pa-skaità ir paminëjo atomus, E.Machas su-ðuko: „Parodykite man vienà!“ Iš jo kole-gos tol ðaipësi, kad jis neva kalbàs su dva-siomis, kol baigë gyvenimà saviþudybe.

Kai kurie filosofai manë, kad nieko në-ra realaus – viskas tik iliuzija. Bet kol iliuzi-jos elgiasi patikimai ir aiškiai, mokslininkaiið jø kuria fizikà. 1891 m. Ernstas Rezer-fordas Kenterberio universiteto studentøkonferencijoje perskaitë praneðimà Apiematerijos evoliucijà, kuriame, neturëdamasjokio pagrindo, teigë, kad visi atomai su-daryti ið tø paèiø daleliø – neutronø ir pro-tonø, ir savo teiginá jis árodë po 12 metø.Beje, vëliau pasirodë, kad atomo 99,999999 999 proc. yra tuðèia erdvë. Atomobranduolys uþima tik tûkstantàjà milijardi-nës atomo dalá, bet jis toks tankus, kadbranduoliø kubinis milimetras svertø 100

tûkstanèiø tonø. Jei po vienà protonà pa-dëtume Þemës Šiaurës ir Pietø aðigaliuo-se, jie stumtø vienas kità 26 tonøsvorio jëga. Tà stûmos jëgàkompensuoja traukos jë-ga. Ðtai kodël atomesukaupta milþiniðkaenergija. Nors neitø daleliø, nei jëgø,nei jø energijos ne-matome, ji Ignalinojegamina elektros energi-jà.

Nors filosofavimasgali þmogui kiauðà nuosmegenø nukelti (1pav.), bet kai kurios nau-jos fizikos kryptys, kaipkosmologija ir stygø te-orija, yra taip toli nuo viso to, kà vadina-me realybe, kad kai kas iš viso pradedaabejoti, ar fizikai tik neprarado ryšio surealybe. Pirmasis termodinamikos dësnisteigia, kad energija ir masë ið niekur ne-atsiranda ir niekur nedingsta. Taèiau juoremiantis keblu árodyti visatos masës irenergijos atsiradimà Didþiojo sprogimometu.

Knygynai pilni knygø, kuriose aiðkina-mos naujosios mokslinës idëjos. Kartaisjas sunku atskirti nuo mokslinës fantasti-kos. Kartais jø paaiðkinti populiariai, bematematikos, neámanoma. Todël taip re-tai matematikai populiarina savo moks-là. Albertas Einšteinas pastebëjo: „Tikslimatematika netinka realybei, o kai jà tai-kai realybei, ji tampa netiksli”. Taigi ar ma-tematika apraðo realø pasaulá?

Erdvë ir laikas

Turbût fundamentaliausios fizikinëskoncepcijos yra erdvë ir laikas. Taèiau nekiekvienas þino, kas yra erdvë ir laikas (MGNr.5, 2004). Dabar manoma, kad laikas turipradþià, kad jis maþdaug prieð 15 mlrd.metø prasidëjo Didþiuoju sprogimu. Kai ku-riose knygose jis turi teologinæ potekstæ iryra suprantamas kaip pasaulio sukûrimomomentas. Sàvokos daþnai sukelia dvi-prasmybiø. Þodis pradþia reiðkia, kad kaþ-kas prasidëjo ið kaþko, ko anksèiau nebu-vo. Anksèiau reiðkia ankstesná laikà. Ar bu-vo ankstesnis laikas prieð Didájá sprogimà,kai visa visata buvom susitraukusi á tað-kà? Prieð Didájá sprogimà nebuvo nei erd-vës, nei laiko, nei „anksèiau“.

Terminas Didysis sprogimas taipogiyra klaidinantis. Bomba sprogsta ir iðlais-vina anksèiau joje sukauptà energijà. Betvisatoje nebuvo „anksèiau“. Þmonëms,kurie lygina Didájá sprogimà su bombossprogimu, sunku suprasti, kad neásivaiz-duojamas kiekis medþiagos ir energijosgalëjo atsirasti ið nieko arba buvo sutelk-tas viename taške. Be to, negalima to

Prof. Jonas GRIGASLietuvos MA narys korespondentas

Þmoniø vaizduotë kartais stulbina. Mes sugebame ásivaizduotidalykus, kuriø nëra. Kai ásivaizduojame nerealius dalykus, logikayra beprasmë ir mokslas negali padëti. Nerealûs dalykai nepaklûs-ta taisyklëms, kurios išplaukia ið mûsø jutimo organø rodomospatirties pasaulio. Tad pasvarstykime, ar realybë yra reali? Kokiayra realybës prigimtis? Ar gali bûti realus pasaulis tik iliuzija?

k iliuzija?

zikoje dalelë vienu metu gali bûti dviejosepadëtyse, tarsi Ðrëdingerio kvantinë katë,vienu metu galinti bûti gyva ir nugaišusi.Taèiau stebëdami mes randame katæ ar-ba tik gyvà, arba tik nugaišusià. Dvi gali-mas skirtingas kiekvienos dalelës padëtispritaikæ visiems pasaulio daiktams ir visa-tai gautume, kad yra tarsi dvi lygiagretësvisatos: vienoje katë yra gyva, kitoje – ne-gyva. Ir ne tik katë. Jos abi egzistuoja vie-nu metu, bet tarpusavyje nesàveikauja.Ðrëdingerio lygtyje abiejø kaèiø sutapati-nimas apraðomas bangine funkcija. Iš tik-røjø kvantinë fizika, praëjus 80 metø pojos atsiradimo, tebekelia daug sudëtingøklausimø. Ar dalelës, ið kuriø mes sudary-ti, plaukioja ant kvantiniø bangø? Ar ir mesesame padaryti ið kvantiniø bangø? Ar

1 pav.Filosofavimopasekmë

Gerbiamas irmielas mûsøProfesoriauJonai Grigai,ðirdingaisveikinameJus 70-ojogimtadienio

proga. Jûs – vienas nuoðirdþiau-siø mûsø þurnalo talkininkø:mokslininkas, talentingas mokslopopuliarintojas. Dëkojame Jums,redakcijos kolegijos nariui, uþ jaudaug metø teikiamà paramàágyvendinant kûrybinius redakci-jos projektus. Linkime dar ilgaiilgai dþiuginti graþiais savodarbais Tëvynei.

,,Mokslo ir gyvenimo” redkolegijos

ir redakcijos vardu J. Baldauskas


sprogimo patvirtinti eksperimentiðkai. Mû-sø kalba yra pritaikyta tik perduoti infor-macijà apie daiktus visatoje, kurie išplau-kia ið mûsø patirties, ir nepritaikyta kal-bëti apie kaþkà, kà reikia ásivaizduoti.

Kur tas Didysis sprogimas ávyko, jeinebuvo jokio kur, kol tai ávyko, nes erdvëir laikas atsirado tik po sprogimo. Ir netdabar visa erdvë yra visatoje ir bepras-miðka klausti, kas yra uþ visatos ribø. Mesir mûsø visi tyrimø instrumentai yra dalisvisatos, kurioje gyvename. Jie neleidþiapaþvelgti uþ visatos ribø. Kas ten yra irkas vyko prieð visatai atsirandant, yra ne-atsakomi klausimai.

Modeliai ir realybëMes modeliuojame gamtos reiškinius,

naudodami matematikà, kaip áranká. Kar-tais ðie modeliai bûna labai vaizdûs ir aið-kûs. Sumodeliuojamas elektroniniø prie-taisø veikimas dar prieð juos sukuriant,gyvybës atsiradimas, jos evoliucija ir kt.Bet tai nereiškia, kad tie modeliai yra rea-lûs. Jø realumas priklauso nuo to, kiektiksliai sugebame apraðyti matematiðkaimodeliuojamà reiðkiná.

Imkime pavyzdá ið fizikos – lauko kon-cepcijà. Niutono gravitacijos (Þemës trau-kos) teorija aiškina, kaip kûnai veikia vie-nas kità per atstumà, kai nieko tarp jø në-ra. Ðis veikimas buvo sunkiai supranta-

linijos yra elastiniai átem-pimai eterio, kuriuo, dau-gelio mokslininkø nuomo-ne, buvo uþpildyta erdvëir net vakuumas. Buvomanoma, kad panaðiosyra gravitacinio ir magne-tinio lauko linijos. Tokioslauko linijos iki ðiol pieðia-mos vadovëliuose, norsseniai suprasta, kad jokioeterio nëra. Iki ðiol aiðki-nama, kad kiekvienas tað-kinis krûvis skleidþia lau-ko linijas, ir kai kas mano,

mas. XIX a. daugeliui tai buvo magiðka idë-ja. Atsirasdavo fizikø, kurie net XX a. neti-këjo, kad neutralûs kûnai gali traukti arstumti vienas kità, t.y. neigë gravitacijà. Vie-nas toks atvykæs fizikas per nesusiprati-mà net gavo daktaro laipsná Vilniaus uni-versitete. Taèiau gravitacijos idëja veikë taipgerai, kad pamaþu ji buvo visuotinai pri-imta. Gravitacijos dëka apie þvaigþdes su-kasi planetos, neišsilaksto galaktikos,skraido Þemës palydovai ir kosminiai lai-vai. XIX a. Maiklas Faradëjus panaudojolauko koncepcijà apraðydamas sàveikàelektringøjø daleliø, tarp kuriø veikia elek-tros laukas. Faradëjus manë, kad lauko

kad jos tokios pat realios, kaip medþio ða-kos. Taèiau tai tik modeliai vizualiam aið-kesniam reiðkinio ásivaizdavimui. Lauko li-nijos yra tik linijos ant popieriaus. Ar josrealios? Aišku, kad ne.

Ilgainiui mes supratome, kad visoskoncepcijos – laikas, erdvë, masë, jëga,energija ir kitos – yra ne kaþkas, kà mesatradome gamtoje, ne daiktai, kurie yrarealiame pasaulyje, bet tik ávaizdþiai, ku-riuos susikûrëme realiø gamtos daiktø el-gesiui aprašyti. Mes taipogi supratome,kad jokios koncepcijos nëra ðventos, kadjas galime pakeisti kitomis, kurios geriauleidþia suprasti pasaulio veikimà. Mecha-nikos sàvokas galima pakeisti Lagranþia-nu ar Hamiltonianu, Niutono fizikà – re-liatyvumo arba kvantine fizika. Gamta dëlto nepasikeièia, jeigu jos veikimà apibû-diname kitais dësniais ar kitomis lygtimis.Fizikai tai supranta, taèiau kiti voliojasi re-alybëje ir filosofuoja.

Kad ir koká modelá sukurtume, jis pri-valo bûti pagrástas stebëjimais ir eksperi-mentais. Jokiai koncepcijai, kuri vienpras-miðkai nesusijusi su stebëjimais ar patik-rinamais eksperimentais, nëra vietos fizi-koje. Ji yra bevertë. Tai ir nuþudë eterá,nes þlugo visi bandymai já nustatyti ir ið-matuoti jo savybes. Reliatyvumo teorija,kuri atsakë á daugelá klausimø, net nemi-ni eterio. Jis jai nereikalingas. Ðiandienneegzistuojantá eterá dalija arba siunèia ájá televizijos ir radijo programas tik ne fizi-kai. Tie, kurie já vis dar kaþkam naudojamoksle, vadinami pseudomokslininkais.

Kuo fizikai labiau sekësi, tuo ji labiautolo nuo primityviø ir graþiø praëjusiø am-þiø teorijø, apibûdinanèiø realøjá pasaulá (2pav.). Tada gamtos paslaptis þmonës at-skleisdavo savo jutimo organais be jokiøprietaisø ir jas nesunku buvo suprasti. Ta-da mokslo laimëjimus suprato daugelis.Bet viskas, kas paprasta, jau seniai atras-ta. Šiuolaikiniai fizikos modeliai nepalygintisudëtingesni nei prieð ðimtmetá. Jiems pa-tvirtinti reikia jautrios, sudëtingos ir bran-gios aparatûros, kainuojanèios daþnai mi-lijonus arba milijardus (pvz., sinchrotronai),bei gerai iðlavintø eksperimentatoriø. Kon-

cepcijoms susieti su stebëjimais reikia su-dëtingos matematikos. Jos privalo bûtieksperimentiðkai patikrinamos. Manomokslo srities – faziniø virsmø – tyrimamsnaudojami visi ðiuolaikinës fizikos meto-dai ir tobuliausia aparatûra. Mokslo ir tech-nologijø vaisiai gerina mûsø gyvenimo ko-kybæ ir leidþia finansuoti vis sudëtinges-nius tyrimus. Taèiau pasaulio realybæ at-skleidþiantá mokslà visuomenei darosi vissunkiau suprasti, ir praraja tarp mokslo irvisuomenës didëja.

Mokslo paþanga reikalauja kûrybiniøhipoteziø, kuriø daugelis virsta teorijomisprieš jas iki galo patikrinant eksperimen-tiðkai. Jos dar nëra mokslas. Daugelis to-kiø teorijø vëliau eksperimentø nepatvirti-namos ir yra paneigiamos, kaip klaidin-gos. Kartais praeina deðimtmeèiai, kol tosteorijos patvirtinamos ar paneigiamos. Tuolaiku jos jaudina þmoniø protus, apie jasraðo populiarûs þurnalai ir knygos. Ir nevisi gali atskirti mokslà nuo hipoteziø. Nevisi gali atskirti modelius nuo realybës.

Ar vieni daiktai realesni uþ kitus?Skaitytojas gali manyti, kad laukai,

kvantinës fizikos banginës funkcijos,kvantinës stygos ar kvantiniai taškai yramaþai su realybe susijæ vaizdiniai. Bet lai-kas, erdvë ir masë yra taip susijæ su mû-sø jutimo organais, juos mes taip geraisuprantame. Kaip mes jauèiame laikà?Matuodami já. Kaip? Visi laiko matavimo2 pav. Ar èia realus pasaulis?

3 pav. Magnetas kabo virš superlaidininko

4 pav. Stiklo spalvos


bûdai susijæ su kaþkokiø objektø judëji-mu erdvëje, su masës (ðvytuoklës, rodyk-lës ar smëlio) judëjimu. Net moderniausiatominiai laikrodþiai, matuojantys laikàmilijardinës sekundës dalies tikslumu, su-sijæ su atomø virpesiais. Juos mokamematuoti. Be masës judëjimo erdvëje mesneiðmatuotume laiko ir jo nejaustume.

O kaip iðmatuojame erdvæ? Prietaisais– nuo liniuotës iki radaro arba lazerio spin-dulio. Matavimai neatliekami akimirksniu,jiems reikia laiko. Net radaro arba lazeriospinduliui reikia laiko nusklisti ðviesosgreièiu nuo vieno erdvës taðko iki kito,kad iðmatuotø atstumà tarp jø. Taigi belaiko neiðmatuotume ir atstumø, erdvës.

O kaip matuojame masæ? Svarstyklë-mis palyginame dvi mases veikianèià gra-vitacinæ jëgà. Lyginame mases ant skirtin-gø svarstykliø lëkðèiø, esanèiø tam tikruatstumu viena nuo kitos. Sveriant spyruok-linëmis svarstyklëmis, spyruoklë svorio vei-kiama juda aukðtyn ir þemyn. Svërime da-lyvauja atstumas ir laikas. Arba masæ gali-ma veikti jëga ir stebëti, koká pagreitá ji su-teikia kûnui. Norint iðmatuoti pagreitá, kû-nas turi judëti tam tikrà atstumà. Be atstu-mo, be erdvës neiðmatuosime ir masës.Matavimui vëlgi reikalingas laikas.

Ðie paprasti samprotavimai rodo, kaderdvë, laikas ir masë (medþiaga) yra neat-skiriamai susijæ ir viena sàvoka neturi pras-mës be kitos. Tai ypaè paaiðkëjo ið reliaty-vumo teorijos, nes klasikinë fizika buvo per-sunkta besàlygiðkomis prielaidomis, kadrealus pasaulis nepriklauso nuo to, koká jásukuria mûsø pojûèiai. Praëjusio amþiauspradþioje atsiradusi specialioji reliatyvumoteorija dabar yra eksperimentiðkai patvir-tinta. Ji parodë, kad erdvë ir laikas yra su-sijæ, kad egzistuoja erdvëlaikis. Erdvë be-prasmë be laiko ir atvirkðèiai. Be jø neáma-noma ir medþiaga (masë) bei mes.

Kartais mûsø jausmai neatspindi rea-lybës. Juk mums kartais pasigirsta balsai,nors niekas nekalba; kartais negirdime,nors paðnekovas kalba. Gavus á aká, pasi-rodo kibirkðtis, nors jos nebuvo, o buvotik suþadintas regos nervas. Remiantis tikjutimo organø patirtimi sunku suvokti, kad

magnetas gali kaboti viršsuperlaidininko ore, betprotas atskleidþia, kodëljis kabo (3 pav.). Sunkusuvokti, kad þmogausrankos gali sukurti tokástiklo groþá (4 pav.), Þe-më – toká mineralø (5pav.), o visata – toká Sa-turno þiedø groþá (6 pav.).Ribota jutimo organø in-formacija kelia klausimà,ar galime jais pasitikëti?Gal esame tik virtualiosrealybës kûriniai, atsiradæ

kosminio kompiuterio milþiniðkose sme-genyse? Tokios fantastinës mintys keri, betjos yra sukaustytos mûsø ribotos galimy-bës ásivaizduoti. Galima priimti iðëjimà iððio pasaulio anapilin, bet ar galime já su-vokti savo ribotu protu?

Neturime atsakymo á ðiuos klausimusir net neþinome, ar tokie klausimai turi pras-mæ. Manome, kad laisva valia galime da-ryti sprendimus, kurie veikia mûsø ir netvisatos ateitá. Bet mes net neþinome, ar taitiesa, ir elgiamës taip, lyg tai bûtø tiesa.Bandyti mintimis ar eksperimentais árody-ti, kad mes turime laisvà valià, yra bepras-miška. Bet neturime pasirinkimo.

Daþnai kalbame apie laiko tëkmæ iðpraeities á ateitá. Bet laikas niekur netekaar nebëga. Tekëjimas arba bëgimas reið-kia judëjimà – strëlës ar akmens judëjimàore, upelio tekëjimà – vandens judëjimàlaike kranto atþvilgiu. Bet kieno atþvilgiuteka ar bëga laikas? Laiko tëkmë sieja tiklaikà su juo paèiu. Klausimas „Kokiu grei-èiu bëga laikas?“ parodo jo absurdiðku-mà. „Sekundë per sekundæ“ juk nieko ne-pasako. Taigi laiko tekëjimas yra nerealus,nors pats laikas yra realus, kaip ir erdvë.Jei erdvë ir laikas visatoje yra susijæ, tai uþvisatos ribø jie netenka prasmës. Ásivaiz-duokime valandëlei, kad yra aukðèiausia-sis protas, kuris sukûrë pasaulá nuo laikopradþios iki pabaigos. Visa visatos istorijayra kûrëjo rankose. Kûrëjas gali stebëti vis-kà tarsi nupieðtà paveikslà, jam aiðkûs vi-si praeities ir ateities ávykiai. O mes, màs-tantys visatos kûriniai, galime suvokti tikdabartá ir praeitá. Ateities mes negalime su-vokti. Nostradamas pranaðavo ateitá, ta-èiau tik 6 proc. jo pranaðysèiø pasitvirtino.

Þvelgiant plaèiau, mûsø þmogiðkiejirûpesèiai apie ateitá ir laisvàjà valià atro-do beviltiðki ir beprasmiai. Mes þiûrime ápasaulá pro akidangèius, kokius uþdedaarkliams, kad per daug nematytø ir ne-sibaidytø.

Mûsø gyvenimas yra deterministinis (išanksto lemtas) procesas, priþiûrimas grieþ-to làsteliø gimimo ir þuvimo kontrolieriaus.Jei pasaulis ir visata taipogi deterministiniai,tai kokia yra laisvosios valios prasmë? Kam

kankintis dël ateities, jeigu vis tiek atsitikstai, kas turi atsitikti. Ðis likimo neiðvengia-mumas buvo per visà þmonijos istorijà. Taitarsi bendra idëjø valiuta. Ar mûsø veiks-mai yra ið anksto nulemti ir mes tik ásivaiz-duojame, kad galime paveikti savo ateitá?Ar yra vietos mûsø laisvajai valiai? Þmonësmëgsta kelti klausimus, kurie gali ir neturëtiatsakymo. Bet kai kas mano, kad tokie klau-simai yra giliausi ir svarbiausi. Jie stengiasisukurti atsakymus ir tiki, kad ðie atsakymaiyra tiesos, net dogmos. Deja, tokie klausi-

gaudymas tamsiame kambaryje, þinant,kad jos ten nëra. Bertranas Raselas (Rus-sell) pastebëjo, kad teologai katæ ten visdëlto randa. Nedaug kà gali padëti ir logi-ka, nes logika, neparemta supratimu ir þinio-mis, yra kvailiø paguoda.

Tokie paradoksai kyla, kai pabandomeatsakyti á neatsakomus klausimus. Þmo-gaus mintis gali ásivaizduoti daugelá galimøir negalimø dalykø. Turime taipogi netinka-mà polinká tikëti susikurtomis fantazijomis.Protingas þmogus lengvai gali sukurti ne-patikrinamà ir neárodomà, taèiau visiðkai lo-giðkà fantazijà. Tokios sukurtos fantazijosgali bûti religijos, kuriomis aistringai tikima,taèiau jos turi loginiø prieðtaravimø, kuriejas ir diskredituoja. Religinës alegorijos, pa-vyzdþiui, kad Buda gimë ið lotoso þiedo, oKristus ið nekalto prasidëjimo, jau virto ne-atskiriama tikrovës dalimi. Gyvendami to-kioje realybëje þmonës stengiasi tapti ge-resni. Gal ta realybë ir fiktyvi, bet ji ne dau-giau fiktyvi, kaip ir daugelis modeliø, pade-danèiø geriau ásivaizduoti pasaulá.

Ar tai kaþkà sako apie mûsø proto ri-botumà? Ar tai yra tik antgamtinio dvasi-nio proto iðdaiga priminti mums, kad ne-turime ir niekada neturësime teisës viskàsuþinoti? Ar gali bûti, kad tikrosios, ne ási-vaizduojamos, tiesos privalo turëti vidiniusloginius prieðtaravimus? Ar gali bûti dau-gybë tarpusavyje prieðtaringø tiesø?Smalsus protas norëtø tai þinoti.

mai ir atsakymaidaþniausiai yra nemoksliniai, bet filo-sofiniai. Kodël? To-dël, kad nëramoksliniø árodymø,kaip á juos atsakyti.Á daugelá klausimøgalima atsakyti ne-vienareikðmiškai.Bet kokie atsaky-mai á klausimus yrailiuzoriniai. Jie pa-tenka ne á mokslo,bet á filosofijos arbareligijos sritá. O filo-sofija, anot senospatarlës, yra keliasið niekur á niekà, ar-ba juodos katës

5 pav. Mineralø gyvûnai

6 pav. Saturno þiedai


Kompiuterinë tomografija1895 m. buvo atrasti X-spinduliai, ku-

rie vëliau pavadinti Rentgeno (Roentgen)spinduliais. Radiologiniai tyrimai, taip patir kompiuterinë tomografija (KT), pagrástiskirtingu ávairiø organø sugeriamø rentge-no spinduliø kiekiu. Þodis tomografija yrakilæs ið graikø kalbos: tomos reiðkia grieþi-nëlis arba pjûvis, o graphe – piešimas.

KT – neinvazinis, neskausmingas me-

ir ávertinti net, pavyzdþiui, sudëtingà vi-durinës ausies struktûrà.

Kompiuterinës tomografijosprivalumai

KT yra neinvazinis, neskausmingas,greitas ir tikslus tyrimas, kurio metu gali-ma iš karto ávertinti daugelá organø: kau-lus, minkštuosius audinius, kraujagysles.

KT tyrimas kartais gali bûti atlieka-mas ir tada, kai pacientas turi metaliniøimplantø ir dël to MR negalima atlikti.

Atliekant tyrimà skubos tvarka, ga-lima nustatyti vidaus organø traumas arpaþeidimus, kraujavimà ir taip iðgelbëtigyvybæ.

KT tyrimo metu galima atlikti inter-vencines procedûras, pvz., biopsijà,punkcijà.

Po KT tyrimo þmogaus organizme ne-atsiranda jokiø radioaktyviø elementø, pa-lyginti su branduolinës medicinos tyrimais.

DKT tyrimas trunka trumpiau – pa-togiau tirti vaikus, neramius pacientus.

Atliekant DKT gaunama geresnëvaizdø kokybë – galima pamatyti subti-lesnius, smulkesnius pakitimus, kurie lie-ka nematomi skenuojant áprastiniu, vie-no sluoksnio spiraliniu KT.

To paties DKT tyrimo metu gauna-ma daugiau informacijos.

Lengviau tirti kelias sritis iš karto, pvz.,galvà ir kaklà, kaklà ir krûtinæ ir kt.; tai ypaèpatogu tiriant onkologinëmis ligomis ser-ganèius, pacientus po traumø ir kt.

DKT galima tirti organus, kuriø anks-èiau tirti KT buvo neámanoma, pvz., ðirdá.Tokiø paèiø rezultatø galima pasiekti nau-dojant maþesná kontrasto kieká.

Galima atlikti kelis skirtingus tyrimusið karto, pvz., galvos smegenø perfuzijàir galvos smegenø KT angiografijà.

Yra virtualios endoskopijos galimy-bë (kraujagysliø, smegenø pamato cis-ternø, bronchø, þarnø, piramidþiø, veidodaubø ertminës struktûros).

Loreta MALINAUSKIENË,prof. Algidas BASEVIÈIUS,

Saulius RUTKAUSKAS

Radiologija – sparèiai besiplëtojanti, ðiuolaikinëmis technologijomisgrindþiama medicinos diagnostikos ir gydymo sritis. Ðiandien beveik nëra

medicinos disciplinos, kuri netaikytø radiologijos metodø.

Ðiuolaikinëkompiuterinëtomografija

dicininis diagnostinis tyrimas, kuris pade-da gydytojui nustatyti ligà. KT metu gau-namos nuotraukos parodo vidaus orga-nus. Vaizdus galima analizuoti kompiu-teryje ir/arba atspausdintose KT rentge-nogramose. KT galima ávertinti bet kuriosþmogaus kûno zonos audinius.

Kaip veikia KT?Pagrindiniai KT aparato elementai yra

rentgeno spinduliø ðaltinis ir rentgenospinduliø detektoriai.

Tyrimo metu pacientas ant specialausstalo juda pro KT aparato angà. Rentge-no spinduliø ðaltinis nuolat sukasi aplinktiriamàjá ir nubrëþia keliø spiraliø trajekto-rijà. Vienas apsisukimas trunka apie 1s.Rentgeno spinduliai sukelia siaurà vë-duoklës formos rentgeno spinduliø pluoð-tà, kuris peršvieèia paciento kûnà. Vë-

1 pav. Kompiuterinis tomografas

2 pav. Galvos smegenø KT tyrimas

duoklës spindulio sluoksnis gali bûti nuo1 mm iki 10 mm. Daþniausiai tyrimo me-tu atliekami keli skenavimai. Kaskart pa-daroma nuo 10 iki 50 apsisukimø apiepaciento kûnà. Taip gaunamas sluoksni-nis ávairiø organizmo srièiø vaizdas, ku-ris, apdorojus kompiuteriu, pateikiamasKT aparatø monitoriuose.

Kada atliekama KT? Tai vienas geriausiø tyrimø, kai no-

rima ávertinti galvos smegenis, krûtinës irpilvo organus, audinius.

Daþnai šio tyrimo metu galima nu-statyti smegenø, plauèiø, kepenø, kasosir kitus navikus. Nuotraukose galima iðma-tuoti naviko dydá, patikslinti jo vietà ir áver-tinti, ar yra átraukti kiti audiniai ar organai.

Galima ávertinti stuburo pakitimusar išsiaiškinti galûniø veiklos sutrikimuspo traumos.

Šiuo tyrimu galima nustatyti ávairiøsrièiø kraujotakos sutrikimus.

Galima numatyti spinduliná navikøgydymà.

Kontroliuojant KT aparatu galima at-likti biopsijà su minimalia invazija.

Prieš operacijas – nustatyti tiksliàsutrikimo vietà ir dydá.

Išmatuoti kaulø tanká, norint nusta-tyti osteoporozæ, jei áprastinë kaulø den-sitometrija (DEXA) neinformatyvi.

Greitai galima nustatyti galvos sme-genø, kepenø, bluþnies, inkstø ar kitø vi-daus organø traumas.

Daugiasluoksnë kompiuterinëtomografija

Nuo 1992 m. pradëta daugiapjûvë(daugiasluoksnë) kompiuterinë tomogra-fija (angl. multislice computed tomograp-hy – MSCT). Šiandien ji yra daug popu-liaresnë nei áprastinë pjûviø seka, atlieka-ma KT. Jos metu skenavimas nenutrûks-ta, stalas juda nuolat, galima skenuoti di-delá laukà per trumpà laikà, ámanomosávairios gautø vaizdø rekonstrukcijos. Pra-dëta nuo dviejø detektoriø eiliø, ðiuo me-tu gaminami 16, 64 ir net 256 sluoksniøKT aparatai. Skenuojama dar greièiau.Vaizdus galima rekonstruoti iki paties plo-niausio sluoksnio, t.y. iki 1 mm ar maþiau,


Lietuvos vartotojø institutas 2007 m.lapkritá atliko visuomenës nuomonës ty-rimà „Suaugusiøjø skaitymo áproèiai“.Ðiuo tyrimu siekta iðaiðkinti suaugusiøjøpoþiûrá á skaitymà, nustatyti skaitymoáproèius, literatûros pasirinkimà lemian-èias prieþastis. Tyrimo metu buvo ap-klausti 1002 respondentai nuo 18 iki 65metø amþiaus visoje Lietuvoje (95 at-rankiniuose taðkuose).

Visuomenës poþiûris á skaitymàTyrimo duomenimis net 66 proc.

respondentø teigia mëgstantys skai-tyti. Skaityti labiau mëgsta moterys –jos pirmauja kalbant apie visø rûðiø lei-dinius (knygas, þurnalus, skaitymoskirtumai pagal lytá maþesni tik tarplaikraðèiø skaitytojø), – dideles paja-mas (daugiau kaip 1500 Lt vienam na-mø ûkio nariui per mënesá) gaunan-tieji, respondentai su aukðtesniu nei vi-durinis iðsimokslinimu, uþimantysaukðèiausio/vidutinio lygio vadovø pa-reigas, specialistai, tarnautojai, didþiø-jø miestø gyventojai.

Tarp nemëgstanèiø skaityti daugiaurajono centrø, rajoniniø miestø, kaimovietoviø gyventojø, pagal uþsiëmimàtarp ðá atsakymà pasirinkusiø respon-dentø vyrauja pensininkai, bedarbiai.

aiðkinamas tuo, jog besimokantieji ne-retai skaito daug pagal mokymosi/stu-dijø programas privalomos literatûros.Respondentø nuo 26 m. skaitymo daþ-numo rodikliai jau ðiek tiek maþesni, oið teigianèiøjø, jog knygø neskaito nie-kada, gana ryðkiai iðsiskiria 46 m. irvyresni asmenys – toká atsakymà pa-sirinkusiøjø ðios amþiaus grupës atsto-vø beveik dvigubai daugiau nei jaunes-niøjø.

Pastebima, jog pagal uþsiëmimàtarp reèiausiai skaitanèiøjø vyrauja pen-sininkai ir aukðèiausio, vidutinio lygiovadovai.

Suaugusiøjøskaitymo áproèiai

Dr. Zita ÈEPONYTË

Að labaimëgstuskaityti15% N/N 1%

Aðvisiðkainemëgstuskaityti8%

Aðgreièiaunemëgstuskaityti25%

Að greièiau mëgstu skaityti 51%

Skaitymo daþnumasVidutiniðkai kartà per savaitæ ar

daþniau skaito apie 38 proc. respon-dentø. Daþniausiai (beveik kiekvienàdienà, kartà per savaitæ) laiko skaity-mui skiria jaunimas iki 25 m., mote-rys. Jauniausiø tyrimo respondentø,asmenø, turinèiø aukštàjá/nebaigtàaukštàjá išsilavinimà, vyravimas tarpdaþniausiai skaitanèiøjø galëtø bûti pa-

Beveikniekada17%

Niekada10%

Kiekvienàdienà 5%

Beveikkiekvienàdienà 12%

Vidutiniðkaikartà persavaitæ 21%

Vidutiniðkaikartà permënesá 16%

Vidutiniðkaikeletà kartø permetus 19%

Perskaitytø knygø skaièius permetus

Në vienos knygos per metus ne-perskaitantys daþniau teigia vyrai, 46–55 m. asmenys, turintys nebaigtà vi-duriná iðsilavinimà, maþesnes pajamasgaunantys (iki 500 Lt vienam namøûkio nariui), uþimantys vadovaujanèiaspareigas asmenys.

Daþniausiai respondentai teigiaperskaitæ iki 3 knygø per metus – re-

6-15knygø10%

Daugiau nei15 knygø10%

N/N 1% Në vienos31%

Iki 3 knygø 34%3-5 knygas14%

zultatai visose amþiaus grupëse pana-ðûs (kiekvienoje amþiaus grupëje ðá at-sakymà pasirinko maþdaug 33 proc.respondentø), iðsiskiria tik 36–45 m.asmenys – jø skaitymo lygis ðiuo at-veju pats aukðèiausiais (40 proc.).

Kompiuterinës tomografijostrûkumai

Visada yra maþa tikimybë, kad dëljonizuojanèiosios spinduliuotës gali atsi-rasti onkologiniø ligø. Taèiau tyrimo þalavisuomet gerokai maþesnë nei jo nauda.

Moterys visada turëtø informuoti gy-dytojà, jeigu yra ar gali bûti nëðèia, nesradiacija gali paveikti vaisiø.

Maitinanèios mamos turëtø nemai-tinti 24 valandas po tyrimo, jeigu buvonaudojama KT kontrastinë medþiaga.

Rizika pasireikðti alerginëms reak-cijoms, ypaè vartojant kontrastinæ me-dþiagà, nors ir labai maþa, taèiau yra.

Vaikams KT turëtø bûti atliekama tikjeigu labai bûtina ir negali bûti kartojama,nebent tai yra neiðvengiama.

Atliekant DKT padidëja darbo krû-vis radiologams, nes per tà patá laikà ga-lima iðtirti kelis kartus daugiau pacientø.

Padidëja informacijos kiekis, todëlreikia daugiau þmoniø, galinèiø apdorotišimtus pjûviø – DKT dël didelio jø skai-èiaus vertinami jau nebe áprastiniai pjû-viai, o tik pasirinkto storio ir þingsnio re-konstrukcijos.

Dël galimybiø greitai nuskaityti di-deles anatomines sritis tam tikrais atve-jais gali padidëti paciento apšvitos dozë.

Kokia yra radiacijos rizikaatliekant KT?

Galimybë susirgti vëþiu dël rentgenospinduliø yra labai maþa. Taèiau rentge-no spinduliai ir daþnai vartojamos kon-trastinës medþiagos gali sukelti kitø svei-katos sutrikimø, pvz., eritemà (rausvas bë-rimas), odos audiniø paþeidimà, geneti-ná poveiká ir naujagimiø apsigimimus. At-liekant radiologinius tyrimus ir KT, sten-giamasi naudoti saugias ekspozicinesdozes, kad šie sutrikimai nepasireikðtø.Atlikus pilvo, stuburo ar viso kûno KT, ty-rimà kartoti patartina ne anksèiau kaip po3 metø, o po galvos ar širdies KT – neanksèiau kaip po 8 mënesiø.

x x x

Kompiuterinë tomografija vis daþniaunaudojama diagnozuojant ir gydant ávai-rias ligas. Šis tyrimas labai naudingasprieš operacijas bei plëtojant virtualià en-doskopijà. Nuo 1989 m. sukûrus spirali-næ KT technologijà, tyrimø nuolat daugë-ja. DKT yra daug greitesnis tyrimas neguspiralinë KT, be to, jis suteikia papildomøgalimybiø. Jo metu jau galima iðtirti krau-jagysles, ðirdá bei þarnynà. Susirûpintireiktø dël didëjanèios spinduliuotës do-zës, nes ateityje tai gali didinti tikimybæsusirgti vëþiu, tad visuomet reiktø ásitikin-ti, ar KT pacientui tikrai reikalinga.

Visuomenës nuomonës tyrimas



Noriu atsipalaiduoti

Noriu pagilinti savo þinias

Noriu bûti geraiinformuotas, turëti

savo nuomonæ

Noriu nuvyti nuobodulá

Noriu patobulinti savokalbà, raðymo ágûdþius

Kita

Tarp perskaitanèiø daugiau nei 15knygø per metus vyrauja 18–25 m., ne-baigtà viduriná iðsilavinimà, daugiau kaip1500 Lt vienam namø ûkio asmeniui gau-nantys, namø ðeimininkës. Tokie rodik-liai vëlgi sietini su bûtinybe besimokan-tiems asmenims skaityti privalomàjà li-teratûrà, taipogi su didesnes pajamasgaunanèiø asmenø geresnëmis galimy-bëmis ásigyti dominanèias knygas.

Knygø skaitymo prieþastysDaþniausiai nurodomos dvi pagrin-

dinës knygø skaitymo prieþastys: mote-rys, 26–45 m. asmenys, ðeimas sukûræþmonës daþniau teigia ðitaip norintys at-sipalaiduoti, tuo tarpu vyrai, akademinis

moksleiviai – net66,7 procento. Josneskaitantys daþ-niausiai teigë 56 m.ir vyresni respon-dentai, pensininkai,bedarbiai. Saviðvie-tai, asmenybës ug-dymui skirtos kny-gos populiarios tarpakademinio jauni-mo atstovø, didelespajamas (daugiau

26–35 m. asmenys, dideles pajamasgaunantieji, rajonø centrø, rajoniniømiestø gyventojai; ðiuolaikinæ prozà –moterys, maþesnio iðsilavinimo, maþes-nes pajamas gaunantys asmenys, rajo-nø centrø, rajoniniø miestø gyventojai;klasikinæ prozà – moterys, aukðtàjá/ ne-baigtà aukðtàjá iðsilavinimà turintys, va-dovaujanèias pareigas uþimantys asme-nys, kaimo vietoviø gyventojai.

Suaugusiøjø skaitymo áproèiøtyrimas atliktas vykdant projektà „Surasklaiko paskaityti knygà“. Projektà finansa-vo Lietuvos Respublikos kultûrosministerija.

Romantinë literatûra

Detektyvai, literatûra apie ðnipus

Praktinio pobûdþio knygos (horoskopø, valgiøgaminimo, vaikø prieþiûros, augalø auginimo,

sodø prieþiûros ir pan.)

Profesinë literatûra (vadovëliai, profesinës knygos)

Saviðvietai, asmenybës ugdymui skirtos knygos

Fantastinë literatûra

Ðiuolaikinë proza

Biografinë, autobiografinë literatûra

Klasikinë proza

Dokumentinë literatûra

Poezija

Publicistikos knygos, esë

Knygos apie menà

1

2

8

21

35

41

jaunimas (18–25 m.) labiau akcentuojanorà ágyti daugiau þiniø. Bûti gerai infor-muotiems, turëti savo nuomonæ svarbu21 proc. respondentø – šiek tiek daþniautaip teigia vyrai, 26–35 m. asmenys, tu-rintys nebaigtà viduriná, aukðtàjá/nebaigtàaukðtàjá iðsilavinimà, gaunantys 1000 Ltir daugiau pajamø vienam namø ûkio as-meniui. Skaitydami nuo nuoboduliodaþniausiai gelbstisi asmenys nuo 46 m.,turintys viduriná iðsilavinimà, nedidelespajamas (iki 500 Lt vienam namø ûkionariui), pensininkai, namø ðeimininkës,o patobulinti savo kalbà, raðymo ágû-dþius skaitydami siekia asmenys iki 25m., turintys viduriná/ spec. viduriná iðsila-vinimà, rusø tautybës asmenys.

Populiariausi knygø þanraiRenkantis knygas pagal þanrà, vyrau-

ja lengvesnio turinio knygos – romanti-në literatûra, detektyvai. Jas renkasi ávai-raus išsimokslinimo skaitytojai, ir mies-tø, ir kaimo vietoviø gyventojai. Prakti-nio pobûdþio knygos labiau domina mo-teris, asmenis nuo 46 m., ðeimas sukû-rusius/ neregistruotoje santuokoje gyve-nanèius, lenkø tautybës asmenis, kaimovietoviø gyventojus. Profesinio pobûdþioliteratûrà daugiausia renkasi studentai ir

kaip 1500 Lt vienam namø ûkio asme-niui) gaunanèiøjø, lenkø ir rusø tautybësasmenø, kaimo vietoviø gyventojø. Fan-tastinæ literatûrà daþniau renkasi vyrai,

Èikagoje, S.Balzeko lietuviø kultûros muziejuje, dr. V.Korkuèio knygos„Karavanø keliais“ pristatymas


Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas

MOKSLAS ir

GYVENIMAS

2008

3

T u r i n y s

Eina nuo 1957 m. 2008 m. Nr.3 (593) kovas

Vyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKAS

Redakcijos kolegija

VALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIGALASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASGEDIMINAS ILGÛNASPAULIUS JURKUSJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISJONAS KUBILIUSKÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUS

Redakcijos darbuotojai

Redaktorë

ELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktorius

VILIUS JAUNIÐKISKonsultantë

SAULË MARKELYTËRinkëja

VIOLETA SADAUSKIENË

REDAKCIJOS ADRESAS

“Mokslas ir gyvenimas”,

Antakalnio g. 36, LT-10305,

Vilnius

TELEFONAI

vyr. redaktoriaus 2 34 15 72,

redaktoriø 2 34 41 00.

Faksas 2 34 15 72

Elektroninis paðtas

[email protected]

Pasiraðyta spaudai 2008 03 14.SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8.Popierius ofsetinis.Kaina 3,95 Lt,

Spausdino AB ,,Spauda”

Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius

SCIENCE AND LIFE

Science popular and

historical monthly.

Editor-in Chief J.Baldauskas“Mokslas ir gyvenimas”,

Antakalnio st. 36,

LT-10305, Vilnius, Lithuania.

© “Mokslas ir gyvenimas”, 2008

Interneto svetainë

http://ausis.gf.vu.lt/mg/

Þurnalo leidimà remiaSPAUDOS, RADIJO

IR TELEVIZIJOS

RËMIMO FONDAS

Lietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,

Lietuvos mokslo istorikødraugija, Klaipëdos univer-

sitetas, Kultûros, filosofijos irmeno institutas, Lietuvosgamtos draugija, VGTU

Aptarus 2007 metais þurnale ið-spausdintø jaunøjø autoriø straipsnius,konkurso nugalëtojais pripaþinti:

Jaunøjømokslininkø

publikacijø „Moksloir gyvenimo“ þurnale konkursà ir

Amerikos lietuvio inþinieriausEdmundo Èapo 2007 metø

premijas laimëjo Justinas Galinis,Donatas Majus, Irma Vëjelytë ir

Saulius Rutkauskas.

Vilniaus universiteto Fizikos fakultetostudentai Justinas Galinis, DonatasMajus (MG, 2007, Nr. 10 „Vilniausuniversiteto mokslininkai ðviesà

stiprina vandeniu“)

VU doktorantëIrma Vëjelytë

(MG, 2007,Nr. 12 „Kà rodo

kristaliniopamato lûþiø

uolienos?“)

Kauno medicinosuniversiteto Anatomi-jos instituto Radiolo-gijos klinikos studen-tas Saulius Rutkaus-kas (MG, 2007, Nr. 6„Radiologiniai tyrimømetodai: magnetinisrezonansas“)

Jau daug metø trunkantis þurnaloJaunøjø mokslininkø konkursas – graþi,prasminga vizija ateièiai. Kvieèiame jau-nuosius mokslininkus ir 2008-aisiais da-lyvauti konkurse. Laukiame Jûsø jaunat-viðkø straipsniø. Raðykite!

MG redakcija


Z.R.RUDZIKAS, V.MUNTIANAS,V.DOMARKAS, R.ÞAKAITIENË Lietuviø mokslodraugijai – 100 metø ..................................................... 2

J.A.KRIKÐTOPAITIS Lietuviø mokslo draugija irjos reikðmë tautinei savimonei, mokslo irvalstybës raidai ............................................................ 6

E.BUTKUS Lietuvos mokslas atkûrusNepriklausomybæ ir þvilgsnis á ateitá .............................. 8

K.MAKARIÛNAS Lietuviø mokslo draugija irLietuvos mokslo raida 1940 –1990 metais ................. 10

E.VILKAS Mokslo ir studijø reforma, arbagana lot, reikia jot ....................................................... 14

A.BURAÈAS Vilniaus universiteto vaidmuobrandinant akademijos idëjà XVIII a. .......................... 15

R.BANSEVIÈIUS Kà daryti su Lietuvosuniversitetais? ............................................................. 18

V.LAURINAVIÈIUS Kad situacija pasikeistø ................ 18

V.DAUJOTYTË-PAKERIENË Lietuviø mokslodraugija: jos principø atspindþiai dabartyje ............... 18

B.KAULAKYS Lietuvos mokslas prieiðsekinimo slenksèio .................................................. 20

L.KADÞIULIS Agronomijos raida Lietuvoje ................. 22

F.IVANAUSKAS Lietuviø mokslo draugijos nariaiAntanas Smetona, Zigmas Þemaitis,Viktoras Birþiðka ir matematika................................... 23

J.MARCINKEVIÈIUS Lietuviø mokslodraugijai – 100 metø ................................................... 24

V.BASYS Medicinos mokslinësdraugijos Lietuvoje ..................................................... 26

Lietuvos mokslø akademijos ir LietuvosRespublikos Seimo Ðvietimo, mokslo ir kultûroskomiteto 2007 m. lapkrièio 13 d. sesijos „Lietuviømokslo draugija ir Lietuvos mokslo raida“, skirtosLietuviø mokslo draugijos 100-meèiui,REZOLIUCIJA ............................................................ 27

Leidinys, kuris sudomins ne tik statistikus .................. 28

R.BERNOTIENË Ið uodø platinamø ligøtyrimø istorijos ............................................................ 28

V.BALTRÛNAS Mokslui ir ðvietimuiatiduoti metai .............................................................. 30

D.NOREIKA Viduramþiø mokslinio gyvenimoávaizdis tarpukario Lietuvoje ....................................... 32

P.JURKUS 2007 metø Nobelio ir Abeliopremijø laureatai ........................................................ 33

L.LEONAS, A.VITKUS, Þ.SENIKIENË,E.KËVELAITIS Probleminis mokymaskaip metodas ............................................................. 34

J.GRIGAS Ar pasaulis yra tik iliuzija? ......................... 36

L.MALINAUSKIENË, A. BASEVIÈIUS,S.RUTKAUSKAS Ðiuolaikinë kompiuterinëtomografija ................................................................. 40

Z.ÈEPONYTË Suaugusiøjø skaitymo áproèiai ............ 41

Jaunøjø mokslininkø konkurso laureatai .................... 43


Baltisto prof. Alberto Rosino mokslo

likos Seimo pirmininkas, 1989–1997 m.– Lietuviø kalbos draugijos valdybos pir-mininkas.

Mokslo mûzai A.Rosinas tarnaujaištikimai. Kalbos paþinimas, gyvøjø bal-tø kalbø mokëjimas ir gilinimasis á jø da-bartá ir istorijà, ðiuolaikiniø kalbotyrosmetodø taikymas tyrimuose yra mielaskasdienis profesoriaus darbas. Vilniausuniversiteto magistrantai lituanistai ati-dþiai klauso jo tvirtai sustyguotø lietuviøkalbos istorinës morfologijos paskaitø.

Sveikinimo adrese VU rektoriusakad. Benediktas Juodka pabrëþë: „Mû-sø kalbotyrà Jûs praturtinote ne tik bran-dþiomis monografijomis, poleminiaisstraipsniais ir recenzijomis, bet ir PranoSkardþiaus raðtø penkiatomiu, keliaisstatybos terminø þodynais, paraðytaissu bendraautoriais, taip pat sàmojo ne-stokojanèiomis kalbos kultûros publika-cijomis. Bûtasis laikas, tiesà sakant, èiavisai netinka, nes Jûsø galva kupina idë-jø, rengiate knygos apie baltø kalbø ávar-dþius naujà leidimà, su ákvëpimu raðotestraipsnius ir recenzijas. Tad aðtriosplunksnos ir lakios minties!“

Ðventiná renginá áspûdingai lydëjo Vil-niaus þemaièiø kultûros draugijos an-samblio „Tyklë“ muzikantai ir daininin-kai. Aèiû Jiems.

Povilas SAUDARGAS

Lietuvos mokslø akademijos biblio-teka ð.m. vasario 7 d. sukvietë gausøbûrá mokslininkø ið Vilniaus universite-to, Lietuviø kalbos instituto, Valstybinëslietuviø kalbos komisijos ir kitø instituci-jø á Lietuvos mokslo ir Jono Kazlauskopremijø laureato prof. habil. dr. AlbertoRosino 70-meèiui paminëti skirtà paro-dà. Jo kapitalinis veikalas „Baltø kalbøávardþiai“ pasirodë 1988 metais. Baltøkalbø ávardis visapusiðkai tyrinëtas darketuriose monografijose. Labai aukštoteorinio lygio yra ir jo naujausia monog-rafija „Latviø kalbos daiktavardþio links-niavimo sistema. Sinchronija ir diach-ronija“ (2005). Be minëtø ðeðiø monog-rafijø, A.Rosinas paraðë dar daugiaukaip 300 moksliniø ir praktiniø straips-niø, recenzijø, iðspausdintø Lietuvos iruþsienio (JAV, Rusijos, Kanados, Vokie-

Akademikë Veronika VASILIAUSKIENË – Lietuvos þemës ûkio universiteto Garbës daktarë

Uþ nuopelnus Lietuvosmokslui bei þemës ûkioplëtros veiklà ir paramà

keliant universiteto moksli-ninkø kvalifikacijà Garbës

daktaro regalijos vasario 15d. buvo áteiktos akademikei

Veronikai Vasiliauskienei.Virginijos Valuckienës

nuotraukoje ið kairës: LÞÛUrektorius Romualdas

Deltuvas, KTU profesoriusKæstutis Krikðèiûnas,

Lietuvos mokslø akademi-jos viceprezidentë Veronika

Vasiliauskienë, LÞÛUSenato pirmininkas

Rimantas Velièka

darbø aruodastijos, Latvijos) mokslo ir praktikai skir-tuose leidiniuose.

Prie reikðmingø jo darbø priskirtinispaudai parengtas tarpukario þymauslietuviø kalbininko Prano Skardþiaus„Rinktiniø raðtø“ penkiatomis (1996–1999), talentingo tragiðkai þuvusio kal-bininko Jono Kazlausko „Rinktiniø rað-tø“ dvitomis (2000). Su bendraautoriais(B.Kudziene, A.Kudziu) A.Rosinas suda-rë tris terminø þodynus: „Rusø-lietuviøkalbø statybos terminø þodynas“ (1992),„Anglø-lietuviø kalbø statybos terminøþodynas“ (1993) ir penkiakalbis „Staty-bos terminø þodynas“ (2003). 2005 m.iðleido kalbiniø feljetonø rinkiná „Tik pra-ðau be isterijos“.

Dirbdamas VISI vadovavo Rusø ir lie-tuviø kalbø katedrai, buvo VISI tarybosnarys, 1990–1996 m. vadovavo Vilniausuniversiteto Baltø filologijos katedrai,1992–1998 m. buvo Valstybinës lietuviøkalbos komisijos prie Lietuvos Respub-

ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2008 Nr.3, 1- 44, Indeksas 5052, 3,95 Lt

Ið kairës: Antanas Kudzys,Graþina Rosinienë, Albertas Rosinas irPovilas Saudargas

Documents

Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.3