Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.1

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 1 1

2009

1

2 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 1

Lietuviðkos bûties ðauklysIðkilusis varpininkas yra unikalus lie-

tuviø tautos gyvybingumo ir kûrybiniø ga-liø pasireiðkimas. Kiekvienà kartà, kai min-tys telkiasi ties jo numatymais ir jo gyventatikrove, joms tenka skverbtis pro stulbi-nanèià nuostabà.

Vincas Kudirka neparaðë filosofijosveikalø, nepaskelbë originaliø visuome-nës raidos teorijø ir programø, neturëjosàlygø reikðtis kaip oratorius ir tribûnas.Tokio pobûdþio veiklai lietuviðkoji ðviesuo-menë Vinco Kudirkos gyvenamuoju me-tu dar nebuvo pasirengusi. Istorija VincuiKudirkai skyrë kitokià lemtá. Á modernaus,Naujøjø laikø idealus ir màstymà atitin-kanèio lietuviðko sàmoningumo ugdyto-jus jis iðkilo kaip neeiliniø sugebëjimø ra-ðytojas ir publicistas, atokiame nuo kul-tûros centrø Lietuvos pakraðtyje, dþiovosalinamas, telkæs ir redagavæs antràjá pa-gal svarbà lietuviø tautinio atgimimo þur-nalà „Varpas“. Ðiam darbui atidavë 10 me-tø ið gyventø 41-eriø. Duonà kasdienæ pel-nësi, kaip þinome, gydytojaudamas. Biog-rafija, kuri bûdinga daugeliui XIX a. pabai-gos Lietuvos šviesuoliø, paaiðkina, kodëlkûrybinis palikimas palyginti nedidelis. Neimokyklø, nei universitetø, nei kitokiø kul-tûrà puoselëjanèiø institucijø, kuriose bû-tø galëjusi natûraliai ir nevarþomai plëtotislietuviðka savimonë, tuo metu Lietuvoje ne-buvo. Visa, ko galëjo tikëtis lietuviška min-tis, – tai bûti publikuotai Tilþëje, Bitënuo-se, Ragainëje ar dar kur nors uþ Rusijosimperijos ribø leidþiamoje nelegaliojespaudoje. Lietuviø kalbos vartojimas vie-ðojoje erdvëje buvo ribojamas ir, kiek áma-noma, draudþiamas.

Vinco Kudirkos jëga – blaivus, pagrás-tas realia veikla idealizmas ginant lietuviøtautos teisæ á savarankiðkà egzistavimà, tei-giant jos lygiavertiðkumà ir lygiateisiðku-mà kitoms tautoms. Ði intencija yra VincoKudirkos pasaulëþiûros ir ideologijos pa-grindas, jo kûrybos profilá sàlygojantis mo-tyvas. Átaigi, pasiaukojanti ir daugeliu at-þvilgiø áþvalgi veikla pelnë Vincui Kudirkailietuviø tautos meilæ ir pagarbà. Jis pagrás-tai laikomas vienu iðkiliausiø lietuviø tauti-nio sàjûdþio veikëjø – tautinës sàmonësatnaujintoju, daug nuveikusiu aktyvinantjos iniciatyvumo, veiklumo, praktiškumo,savigarbos ir solidarumo pradus.

Per visà XX a. – nuo lietuviðkos spau-dos draudimo panaikinimo, nuo Lietuvos

valstybingumo atkûrimo,Pirmajam pasauliniam ka-rui suþlugdþius agresyviasRusijos ir Vokietijos impe-rijas, neramiais Antrojo pa-saulinio karo sàlygotø oku-pacijø ir politiniø pervartødeðimtmeèiais, Vinco Ku-dirkos autoritetas, nepai-sant atkakliø komunistinësvaldþios pastangø blukintiir dildyti jo atminimà, ne tiknenyko, bet prieðingai – ási-tvirtino Lietuvos þmoniø sà-monëje kaip laisvës ir ne-priklausomybës, iðtikimy-bës lietuviðkumui simbolis.

Ðiandien Lietuvos po-litinë padëtis yra radikaliaipasikeitusi. Lietuva ne tiklaisva, bet ir lygiateisë Eu-ropos Sàjungos bei gyny-binio demokratiniø Vakarøvalstybiø aljanso – NATOnarë. Lietuva yra atsikra-èiusi prieðkarinio maþosvalstybës nereikðmingu-mo jausmo, atsivërusi mo-dernaus pasaulio iððû-kiams ir pasiekimams. In-tegravimasis á Europoskultûros erdvæ be sienø irribø verèia nauju þvilgsniupaþvelgti á istorijà, atrastiveiklos kryptis, kurios nau-jomis sàlygomis plëtotø irturtintø lietuviðkà savimo-næ, patirtá, gerovæ, puose-

duria lietuviðkasis identitetas, ieðkantissau vietos Europoje. Ðiuolaikiná Vinco Ku-dirkos aktualumà kuria vertybiniai jo ide-ologijos pagrindai, reikšmingi ne tik Lie-tuvai, bet visai darnø ir vaisingà tautø ben-dradarbiavimà modeliuojanèiai Europai.

Prieð gilinantis á vertybines Vinco Ku-dirkos pasaulëþiûros ir idëjø nuostatas,pravartu kiek labiau paryškinti Vinco Ku-dirkos vietà ir vaidmená XIX a. pabaigoje– XX a. pradþioje pasireiðkusio visa jëgalietuviø tautinio sàjûdþio plëtotëje.

Iðkilusis

Vincas Kudirka lietuviø tautos sàmonëje sutapæs su kelianèiu aukðtynvarpo gaudesiu. Lietuviškos dvasios sklaidoje tai viena tø lemtingø

asmenybiø, per kurià reiðkësi tiek tautos identiteto virsmas, tiek Naujøjølaikø istorijos proverþis, tiek galingas atsinaujinimo impulsas, padëjæslietuviø tautai tapti aktyvia ir savarankiška modernios pasaulio ben-

druomenës siekiø ir þygiø dalyve.

Rimantas SKEIVYS

varpininkas

lëtø lietuviø tautos vertybes ir tradicijas.Kyla klausimas, ar Vincas Kudirka

išlieka aktualus naujoje – europietiškoje– Lietuvos dvasiniø akiraèiø erdvëje? Arjo idëjos XXI a. vyraujanèiø politiniø ir eti-niø konvencijø atþvilgiu neatrodo ribo-tos ir vienpusiðkos, priklausanèios pra-eièiai, vertintinos kaip mielas ir brangus,taèiau atgyvenæs nutolusios epochosanachronizmas?

Negalima sutikti su tokiu poþiûriumàstant apie sunkumus, su kuriais susi-


Vincas Kudirka ásijungë á politinæ veiklàtuo metu, kai lietuviø tautinës sàmonësprabudimas jau buvo ásibëgëjæs ir nebe-sustabdomas. Atsakas á klausimà, kas ašesu – lietuvis, lenkas ar vokietis, buvo ap-sisprendimo aktas, implikuojantis ateitiesperspektyvà – ar lietuviðkoji bûtis taps lais-va ir visaverte, ar ji toliau nyks, niveliuo-sis, kol galø gale pranyks ekspansyves-niø kaimyniniø tautø bûtyje. Esminiuveiksniu, padëjusiu lietuviams identifikuotisavo tautinæ priklausomybæ, laikoma kal-ba. Natûralus Lietuvos kaimo þmoniøbendravimas lietuviø kalba, þinojimas jàesant gimtàjà padëjo suvokti ne tik jos,bet ir ja kalbanèiøjø individualumà, išski-riantá ir atribojantá nuo kitø tautø. Kiti tau-tinës tapatybës poþymiai – etninis men-taliteto, gyvensenos, paproèiø savitumas,bendra istorinë ir kultûrinë patirtis, soli-darumas, siekiant politinio savarankišku-mo – XIX a. pabaigoje dar nebuvo visuo-tinai ásisàmoninti, gyvavo veikiau kaipnuojauta ar atsitiktiniai teiginiai, o ne kaipkonceptualizuota ir nebekvestionuojamatautinës tapatybës raiðka. SvarbiausiasVinco Kudirkos nuopelnas tas, kad, nu-þiedæs kokybiðkai naujà liberalios, demo-kratinës, pragmatiškos þurnalo „Varpas“ideologijos profilá, sutelkæs gausø pajëgiøbendradarbiø ir talkininkø, á Lietuvos kul-tûros istorijà áþengusiø garbingu varpinin-kø vardu, bûrá, lietuviðkàjá identitetà išryški-no ne kaip tikimybæ ar svajonæ, bet kaipnatûraliai egzistuojantá reiðkiná, kaip istori-næ realybæ. Socialiniø interesø sàveikosávairovæ Vincas Kudirka susiejo su tautiniusàmoningumu ir solidarumu, interpretavonaudingumo lietuviø tautai, kaip ðalies au-tochtonei, teisëtai savo tëvynës paveldë-tojai ir ðeimininkei, poþiûriu. Kitaip tariant,lietuviðkos bûties problematikà ið abstrak-èiø lûkesèiø, suidealintø ar mitologizuotøvizijø, prisiminimø, ilgesiø plotmës jis per-këlë á realaus gyvenimo tikrovæ, á paramet-rais èia ir dabar apibrëþtà erdvæ. Roman-tiðkà lietuviø tautinio sàjûdþio idealizmàVincas Kudirka apvilko blaivaus ir prag-matiðko pozityvizmo rûbu.

Tautos galiaModernios Naujøjø laikø visuomenës,

arba, Vinco Kudirkos terminu, draugijos,vienijimosi ir veikimo pagrindu laikoma tau-ta. Tai bendrø dvasiniø savybiø siejamaþmoniø bendrija, galinti reikðtis kaip sà-moningas, turintis individualiø siekiø ir tiks-lø istorijos subjektas. Ne tradicija, á kuriosvertybes atsiþvelgdamas modeliuoja so-cialiniø santykiø raidà konservatizmas, nevisuotinë lygybë, kurià, reikalaudamas pa-naikinti turto sàlygojamus skirtumus, kaipaukðèiausià siekiná teigia socializmas, bettauta, Vinco Kudirkos poþiûriu, yra esmi-nis socialinæ bûtá telkiantis, organizuojan-

tis ir áprasminantis pradas ar, kitaip tariant,jà sukuriantis universalus principas.

Vinco Kudirkos ideologija Lietuvoje ikiðiol neturi tikslaus ir vienareikðmio apibû-dinimo. Tai susijæ su nepakankama lietu-viø politologinës minties branda bei suXX a. Lietuvos istorijos sàlygomis, nepa-lankiomis tai brandai rastis. Lietuviðkojo sà-moningumo istorija, kuri galëtø pateikti ob-jektyvø ir susistemintà tautinio sàjûdþio idë-jø – jø genezës, krypèiø, ðakojimosi, vë-lesnio modifikavimosi ir sklaidos vaizdà,tebëra neparaðyta, o XIX a. pabaigoje –XX a. pradþioje ið tautinio sàjûdþio pakili-mo bangos iðnirusios pirmosios Lietuvospolitinës partijos – demokratai, socialde-mokratai, krikðèionys demokratai, tautinin-kai, valstieèiai liaudininkai ir kitos smulkes-nës, – plësdamos savo veiklà, pirmiausiaskyrë dëmesio savo paèiø partiniø progra-mø diferencijavimui ir gryninimui, tuo tarpuauðrininkø, varpininkø bei apie „Ðviesà“(1887–1888), „Þemaièiø ir Lietuvos Apþval-gà“ (1890–1896) ir „Tëvynës Sargà“ (1896–1904) susitelkusio sambûrio, kurio terpëjeþiedësi lietuviðkasis konservatizmas, – ðiøsavo pirmtakø ideologijà nuodugniau ap-màstyti neturëjo nei laiko, nei galimybiø. Dëlgarbës laikyti save Vinco Kudirkos idëjø pa-veldëtoja tarpukario Lietuvoje varþësi ko nevisos to meto politinës srovës. Santûresnitebuvo krikðèionys demokratai, turintys ki-tokias ideologines ištakas ir nuo patpradþios reiðkæsi kaip aktyvi ir pakankamaisëkminga liberaliojo visuomenës sparno,pirmiausia varpininkø, opozicija.

Lietuviðkoje Vinco Kudirkos vertinimotradicijoje vyrauja pagarba ir dëkingumas.Perþvelgus bûdingesnius pasisakymus,galima pastebëti, jog nuolat išryškinamaVinco Kudirkos idëjø poveikio mastas,meilë tëvynei ir demokratinis kryptingu-mas, taèiau konceptualusis pagrindas,kuris esmingai sureljefintø Vinco Kudirkosideologijà, nëra pabrëþiamas, jis traktuo-jamas kaip savaime suprantamas.

Taip antai deðimèia metø jaunesnisVinco Kudirkos amþininkas Juozas Tu-mas-Vaiþgantas, pakankamai ryþtingaisavo metu atsiribojæs nuo pernelyg pa-saulietiškos, kaip jam atrodë, „Varpo“krypties, Vincà Kudirkà vadina „varpinin-ku“, „lietuviø þadintoju“, „nuosekliu lietu-viø tautos organizatoriumi“.

Panašiai atsiliepia energinga Lietuvosdvasinio gyvenimo naujintoja Sofija Èiur-lionienë-Kymantaitë: Vincas Kudirka – taistiprus mûsø tautinio atgijimo ðulas; ávai-riø ávairiausius dalykus raðë, o kiekvienojo darbo gilmëje skambëjo vienas troðki-mas: Tautieèiai, kelkite!..; ...ðviesus þmo-gus, kurs ðviesà troðko neðti ir neðë...;Skubino kultûrà sëti.

Iðkiliausias tarpukario metø nepriklau-somos Lietuvos poetas, raðytojas ir lite-

ratûros tyrinëtojas Vincas Mykolaitis-Pu-tinas Vincà Kudirkà apibûdina kaip didelálietuviø tautos patriotà, jos varpininkà ir va-dà; kaip „Varpo“ sielà; kaip skaidrios dva-sios idealistà ir pasiryþëlá, nepripaþástantájokiø kompromisø ten, kur buvo paliestitautos ir visuomenës reikalai.

Pagrindinis marksistinës istoriografi-jos teiginys – Vincas Kudirka esàs lietu-viðkosios burþuazijos ideologas, ðalia re-akcingø turintis ir paþangiø bruoþø. Kaipgerinanèios ávaizdá savybës paprastai nu-rodoma liberalizmas (kaip prieðprieða ka-talikiðkam konservatizmui), pozityvizmas,ðvietëjiðka veikla, antiklerikalinës nuosta-tos. Ðá poþiûrá pirmàkart 1916 m. paskel-bë Vincas Mickevièius-Kapsukas, vëliau,lyg naujas Šventasis Raštas, tai buvo kar-tojama visuose sovietmeèio leidiniuose.

Lietuviø egzodo autoriø darbuose, ne-priklausomai nuo ideologinës krypties,Vincui Kudirkai reiðkiama derama pagar-ba. Pabrëþiama asmenybës idealizmas,demokratiðkumas. Vincas Kudirka laiko-mas lietuviškojo liberalizmo pradininku.

Šiandien, kai esame atsivëræ demo-kratinio pasaulio þinioms ir politinei patir-èiai, tradicinis Vinco Kudirkos suvokimasyra nebepakankamas. Naujøjø laikø po-litinës minties procesø kontekste VincoKudirkos ideologija atsiskleidþia kaip ben-dresnio reiškinio – nacionalizmo ideolo-gijos, XIX a. antrojoje pusëje sàlygojusiosvienà átakingiausiø to meto Europos poli-tiniø judëjimø, lietuviškoji atmaina.

Nacionalizmas kaip kontroversijaNacionalizmas – idëjø apie tautà, ku-

rios siekiai laikomi didþiausia vertybe, vi-suma. Taip apibrëþia nacionalizmà auto-ritetingas Europos istorijos tyrinëtojas,Londono universiteto profesorius Norma-nas Daviesas. Ði tiesa, iðpleèiant ar pa-tikslinant atskirus aspektus, ið esmës kar-tojama ir kitø iðkiliø istorikø ir politologø –Gordono A.Craigo, Ernesto Gellnerio,Paulo Johnsono veikaluose.

Nacionalizmo ideologija yra iðsisklai-dþiusi daugybe apraiðkø, kuriø veika toligraþu nelygi ir nevienareikðmiðka, taèiaudabartinëje globalizmo tektoniniø judesiøformuojamoje vieðosios nuomonës erd-vëje jos konotacija yra negatyvi. Tai per-nelyg visuotina, kad bûtø be iðimèiø tei-singa, taèiau neginèijamai akivaizdu tai,kad pozityvusis nacionalizmo potencia-las po XX a. pasauliniø karø, okupacijø,teritorijø aneksijø, deportacijø, teroro siau-tëjimo, koncentracijos stovyklø, po iðtisøtautø ir socialiniø visuomenës sluoksniønaikinimo regisi ne tik iðsivadëjæs –priešingai, nacionalizmas turëjo nemaþosátakos totalitariniø reþimø vykdytam smur-tui ir prievartai.

Nukelta á 34 p.


Strateginë þaliava?Visi suprantame, kaip mûsø gyvenimas

priklauso nuo energetiniø iðtekliø. Ðtai vi-siðkai neseniai dujø kompanijos „Gazprom“specialistai prognozavo, kad tuo metu bu-vusi 140 JAV doleriø kaina uþ naftos barelá2009 m. iðaugs iki 250 JAV doleriø, o gam-tiniø dujø kaina – iki 1000 JAV doleriø uþtûkstantá kubiniø metrø. Nors ðiuo metu naf-tos kainos ir krito, taèiau ateityje ji vël galipasiekti ankstesná lygá. Tai reiðkia, kadbrangs ne tik benzinas, bet kils elektros beikomunaliniø paslaugø kainos, brangiau rei-kës mokëti uþ statybines medþiagas ir duo-nà. Taigi didëjanèios naftos kainos, taip patir pesimistinës prognozës apie besibaigian-èius jos iðteklius (Lietuva turi labai ribotusvietinio iðkastinio kuro ðaltinius ir didþiàjàdalá jo ásiveþa ið uþsienio: Rusijos, Kazach-stano, Ukrainos ir Lenkijos) verèia politikusir mokslininkus ieðkoti kitø, su iðkastiniaisiðtekliais (nafta, dujomis, anglimis, durpë-mis ir kt.) nesusijusiø energijos ðaltiniø. Èiajau nekalbame apie Ignalinos atominëselektrinës uþdarymo pasekmes Lietuvosenergetikos bûklei…

Toks šaltinis yra augalø biomasë, vi-sø pirma – mediena. Medienos naudoji-mas kurui ypaè palankiai vertinamas eko-logø. Deginant biomasæ, praktiðkai neið-metama á aplinkà sieros junginiø, o CO2

emisijos yra neutralizuojamos paèiø au-galø, t.y. tà kieká, kuris buvo paleistas áatmosferà deginimo metu, fotosintezësprocese augalai neutralizuoja, kitaip sa-kant, vël sukuria naujà biomasæ. Vaizdþiaitariant, „eismas vyksta ratu“, o ðio „eis-mo“ metu þmogus naudoja augaluosesukauptà saulës energijà. Maþa to, pele-nus, susidariusius deginant biomasæ, ga-lima panaudoti kitoms reikmëms – jieámaiðomi á statybinës ir kelio dangos mi-ðinius, naudojami dirvoms træðti ir kt. (Lie-tuvos miðkø institute jau parengtos kom-pensuojamojo miðkø træðimo medienospelenais rekomendacijos).

Sprendþiant šalies energetinio saugu-

Remigijus OZOLINÈIUS,Marius ALEINIKOVASLietuvos miðkø institutas

S. M

IZAR

O n

uotr.

gijà (LR Seimo nutarimas Nr. X-1046, 200701 18), numato sparèiais tempais didintivietiniø iðtekliø, tarp jø atsinaujinanèiø, ly-ginamàjá svorá, t.y. pasiekti, kad atsinauji-nanèiø energijos iðtekliø dalis bendrameðalies pirminës energijos balanse 2025 m.padidëtø ne maþiau kaip iki 20 procentø.

Energijos iðtekliø ávairovæ skatina ir tasfaktas, kad, pasak neseniai iðplatinto Lie-tuvos ðilumos tiekëjø asociacijos prane-ðimo spaudai, ið Rusijos importuojamøgamtiniø dujø kaina toliau auga ir, verti-nant naftos ekvivalentu, jau tris kartusviršija biokuro kainà.

Dabar, patobulinus medienos perdir-bimo technologijas, medienà siûloma nau-doti ne tik pastatams šildyti ir ne tik elek-tros energijos, bet ir biodegalø gamybai.

Nauja – uþmiršta sena, arba apiegaro maðinas, ðoferius ir motorinà

Sakoma, nauja – uþmiršta sena. Taipgalima sakyti ir apie medienos naudoji-mà automobiliø kurui. Pirmiausia medie-na, kaip viena ið svarbiausiø kuro rûðiø,buvo naudojama garo varikliuose.

Garo variklio veikimo principas pagrás-tas labai paprastu fizikos dësniu – uþviru-sio vandens temperatûra nekyla, o ið ið-orës gaunama energija suvartojama van-deniui paversti garais, kuris veikia já supan-èio indo sienas ir gali atlikti darbà. Pirmo-sios garo mašinos, kurias 1690 m. paga-mino prancûzas D.Papenas, o 1712 m. iranglas T.Niukomenas, buvo labai didelësir sunkios, o jø galia maþa. Tiktai po ilgøtyrinëjimø 1869 m. ðkotas Dþ. Vatas iðra-do pirmàjà ekonomiðkesnæ garo maðinà.

Pirmàjá savaeigá garo automobilá, tiks-liau – garu varomà veþimà, 1769 m. su-konstravo prancûzø karo inþinieriusN.J.Cugnotas. Veþimas turëjo tris ratusir variklá. Ðis veþimas buvo naudojamaspabûklams veþti ir galëjo pasiekti net...6 km/h greitá. 1801 m. anglø inþinieriusR.Treivitikas pagamino pirmà garu varo-mà veþimëlá keleiviams veþti.

Tokioms mašinoms reikëjo nuolatinësprieþiûros. Be to, á tokios maðinos varo-mà transporto priemonæ negalima buvopaprasèiausiai sësti ir vaþiuoti. Prieð va-þiuojant reikëjo gerokai pakûrenti garo ka-tilà. Net þodis „šoferis“ (vairuotojas), li-kæs nuo garinio automobilio laikø, pran-cûzø kalba reiðkia ne kà kita, o „kûrikà“.

Garo automobiliø keliuose nebëra jauvisas ðimtas metø, o per tà laikà garotechnologija, kaip atsilikusi, neefektyvi,terðianti aplinkà ir griozdiðka, buvo ið-stumta vidaus degimo varikliø. Garo ma-ðinos pralaimëjo benzinu, o vëliau dyze-linu varomiems motorams daugiausia dëlsavo sudëtingo valdymo. Pirmasis auto-mobilis Lietuvoje uþregistruotas 1896 m.(prancûziðkas „Panhard et Levasseur“).Tai buvo benzinu varomas automobilis.

Lietuva tarpukariu naftos produktø patinegamino, juos reikëjo importuoti. Benzi-no kaina šalyje buvo apie 30 proc. dides-në nei Latvijoje ar Estijoje ir 4-àjá deðimt-metá siekë apie 0,7–0,8 Lt uþ litrà. Jau ta-da buvo surasti bûdai, kaip pakeisti ben-zinà kitais produktais. Nuo 1936 m. ba-landþio á Lietuvos degalinëse pardavinë-jamà benzinà tapo privaloma ámaiðyti 25proc. etilo spirito, gaminamo ið vietiniø bul-viø ar javø. Toks mišinys imtas vadinti mo-torinu. Tiesa, gaminant motorinà pirmiau-sia buvo siekiama ne maþinti benzino de-galø kainas, o paremti vietos ûkininkus.

Mediena buvo prisiminta Antrojo pa-saulinio karo metu – buvo sukonstruotisunkveþimiai, kuriuose átaisyti malkomis„varomi“ dujø generatoriai.

Dabar vël kalbama apie galimybæ au-tomobiliø kuro gamybai naudoti medie-nà. Tokie ið medienos gaunami degalaivadinami antrosios kartos degalais.Pirmasis savaeigis garo automobilis, sukonstruotas N.J.Cugnoto

mo klausimus, labai svar-bi priemonë yra apsirû-pinimo energijos iðtekliaisdiversifikavimas. Ypaèsvarbus èia atsinaujinan-èiø energijos ištekliø, taippat ir medienos, vaidmuo.Todël Lietuva, bûdamaES narë, neatsitiktinai, for-muodama naujà Nacio-nalinæ energetikos strate-


Þalioji degalinë?


tamento duomenimis, 2005 m. biokurastesudarë tik 0,27 proc. bendro degalø su-naudojimo transporte. 2007 m. biodega-lø suvartojimas padidëjo iki 4 procentø.

Biodegalø asociacijos duomenimis,Lietuvoje 2006 m. pabaigoje bioetano-lio gamybiniai pajëgumai buvo 20 tûkst. t,o biodyzelino (riebalø rûgðèiø metiles-terio – RRME) – iki 30 tûkst. t. Pradëjusveikti moderniai „Mestilla“ gamyklai, buspagaminama apie 110–115 tûkst. t eko-logiðkø degalø – biodyzelino. Obeliuose(KB „SV Obeliai“), modernizavus gamy-bà, per metus ketinama pagaminti 22tûkst. t biodyzelino.

Kol kas biodegalø gamybos plëtrà Lie-tuvoje stabdo didelë biodegalø gamybossavikaina, dël kurios biodegalai negalikonkuruoti su mineraliniais degalais, ogamintojai, net gaudami valstybës para-mà uþ superkamas þaliavas (daugiausiarapsø sëklas ir grûdus), neturi pakanka-mo pelno...

Kokiø „þaliøjø degalø“ iðtekliøturime Lietuvos miðkuose?

Prieð atsakydami á tà klausimà, turi-me paaiðkinti, kad ne visa mediena nau-dojama kurui. Kurui naudojama malkinëir menkavertë mediena bei kirtimo atlie-kos (ðakos, virðûnës, þievë, spygliai ir kt.).Malkinæ medienà sudaro ta liemens da-lis, ið kurios negalima pagaminti medie-nos sortimentø (vëliau ið jø gaminamosstatybinës medþiagos, baldai, popieriusir kiti su medienos pramone susijæ pro-duktai). Malkinei medienai priskiriama lie-mens virðûnë, stambios ðakos, nekoky-biðka liemens dalis (paþeista medienà pû-danèiø grybø, vabzdþiø ir kt.). Be to, mal-kiniams medþiams priskiriami ir medþiai,ið kuriø priekelminës dalies (kamieno) ne-gali bûti gautas ilgesnis kaip 2,0 m ilgiopadarinis ràstas.

Miðkø inventorizacijos duomenimis,Lietuvos miðkuose kasmet priauga iki 12–13 mln. m3 medienos. Apie 1,5–2,0 mln.m3 medienos lieka nepanaudota vien dëlto, kad ji yra saugomose teritorijose. Ap-sauginiuose ir ûkiniuose, t.y. III–IV gr.,miškuose per metus priauga apie 8,8 mln.m3 (apie 8,0 m3/ha) medienos. Èia bûtøgalima iðkirsti iki 6,2 mln. m3 medienos:apie 5,3 mln. m3 padarinës ir 0,9 mln. m3

malkø. Taèiau pagrindinë medienos kaipkuro perspektyva susijusi su platesniumiðko ruoðos atliekø naudojimu kurui.

1 lentelë. Antrosios kartos biodegalai, gaminimui reikalingos þaliavos ir gamybos procesai

Biodegalø tipas Tikslus pavadinimas Pramoninës þaliavos Gamybos procesas

Bioetanolis Bioetanolis ið Medþiagos, turinèios Progresyvi hidrolizëceliuliozës lignoceliuliozës ir fermentacija

Sintetiniai BTL Fisher-Tropsh Medþiagos, turinèios Dujinimas ir sintezëbiodegalai (FT) dyzelinas lignoceliuliozës

Sintetiniai biodegalaiBiometanolisSunkûs (maiðyti)alkoholiaiBiodimetileteris(Bio-DME)

Biodyzelinas NexBTL Augalinis aliejus ir Hidrogenizavimas(pirmos-antros gyvûniniai riebalaikartos)

Biodujos SNG (sintetinës Medþiagos, turinèios Dujinimas ir sintezënatûralios dujos) lignoceliuliozës

Biovandenilis Medþiagos, turinèios Dujinimas ir sintezëlignoceliuliozës arba biologiniai

procesai

Iki ðiol laikytømenkaverèiømedþiø rûðiø beismulki mediena –puikiausia þaliavabiokurui. Skiedrøgamybai paruoðtabaltalksnynømediena

Kai kuriose ðalyse biokuro gamybainaudojama net dideliø matmenø àþuolomediena. Toká medienos naudojimà skatinavalstybës subsidijos. Skiedrø gamybaPrancûzijos miðkuose

R.

OZO

LIN

ÈIA

US

nuo

tr.

Mediena ir antrosios kartosbiodegalai

Antrosios kartos biodegalø gamybapagrásta naujomis technologijomis, kuriømetu biodegalai gaunami ið nemaistiniøaliejiniø augalø daliø, t. y. ðiaudø, atliekøir kitø. Ðios technologijos privalumas tas,kad naudojama biomasë, netinkamamaisto produktø gamybai.

ES biodegalø strategijoje pateikiamaantrosios kartos biodegalø rûðiø klasifika-cija, nurodomos ðiø biodegalø gamybosþaliavos ir gamybos procesai (1 lentelë).

Automobiliai, naudojantys etanolá, ið-gautà ið kitø biomasës komponentø (nemedienos), jau senokai vaþinëja Amerikoskeliais... Ðvedijoje pagaminta pirmoji „Vol-vo“ sunkveþimiø, varomø biokuru, serija...

Medienos, arba lignoceliuliozës, per-

dirbimas tampa viena ið perspektyviau-siø antrosios kartos biodegalø gamybostechnologijø ir nukonkuruoja biodegaløgamybà ið kitø biomasës komponentø(ðiaudø, þoliø, durpës) ar gyvulinës kil-mës atliekø.

Europos Sàjungoje jau veikia trysbandomosios gamyklos, ákurtos Danijo-je, Ispanijoje ir Ðvedijoje. 2008 m. Jungti-nëse Valstijose turëjo bûti atidaryta pir-moji etanolio gamykla, kurioje naudoja-ma antrosios kartos celiuliozinio etanoliogamybos linija. Kitos technologijos, ku-riomis biomasë paverèiama skystais bio-degalais, apima Fischer-Tropsch biody-zelinà ir bio-DME. Parodomosios gamyk-los veikia Vokietijoje ir Ðvedijoje.

Lietuvoje biodegalø gamybà ir nau-dojimà skatina ne tik tarptautiniai ásipa-reigojimai, bet ir nuolat didëjanti dyzeli-no ir benzino paklausa bei kaina. Taèiaubiodegalø gamybos plëtra ðalyje vykstavangiai. Lietuva neávykdë ásipareigojimø,

numatytø ES direktyvoje 2003/30/EB dëlskatinimo naudoti biokurà ir kità atsinau-jinantá kurà transporte. Joje numatyta2005 m. padidinti biodegalø sunaudoji-mà iki 2 proc. bendro degalø sunaudoji-mo transporte. Lietuvos statistikos depar-


?

Nukelta á 26 p.


Niekas kitas visatoje mums nëra tokssvarbus kaip Saulë. Saulë yra gyvybësÞemëje prieþastis, ji lemia mûsø orà, kli-matà ir sveikatà. O jà mes taip maþai pa-þástame. Praëjus keturiems ðimtmeèiamsnuo to, kai Galilëjus Saulëje pastebëjodëmes, daugelá Saulëje vykstanèiø reið-kiniø iki ðiol gaubia paslaptys, kurias tikdabar pradedame suprasti. Jas atskleistipadeda daugybë Þemës ir deðimtys erd-vëje esanèiø teleskopø. Milijardai tonøelektrintøjø medþiagos daleliø periodið-kai iðsiverþia ið Saulës ir veikia mûsø kli-matà, telekomunikacijas, karines tech-nologijas bei sveikatà.

Nors viskas, kas vyksta Saulës vidujeir jos pavirðiuje, veikia Þemæ, du Saulëjevykstantys reiðkiniai yra ypaè svarbûs.Vienas jø yra Saulës blyksniai (1 pav.),

SaulësProf. Jonas GRIGAS

Nors gyvename ðalia siautulin-gos þvaigþdës, kurià vadinameSaule, ji slepia daugybæ paslap-èiø ir jas nelengvai atskleidþia.Tik dabar pradedame geriausuprasti jos termobranduolináreaktoriø, kuriame degdamas

paslaptys

vandenilis virsta heliu. Jis degajau 4,6 mlrd. metø ir uþsidegëanksèiau nei atsirado Þemë.Pagal kosminius standartusSaulë niekuo neiðsiskiria ið kitøþvaigþdþiø. Ji tokia didelë, kadjoje tilptø milijonas Þemiø. Ir

kai nedideliame plote temperatûra stai-ga pakyla iki deðimèiø milijonø laipsniø irið ten iðmetama galinga radiacijos ban-ga, galinti erdvëje nuþudyti kosmonau-tus, sutrikdyti ar sunaikinti Þemës teleko-munikacijø sistemas.

Kitas reiðkinys yra ðvieèiantá vainikàprimenantis masës iðmetimas á erdvæ (2pav.), kai milijardai tonø elektrintøjø dale-liø (plazmos) iðsiverþia ið Saulës milijonøkilometrø per valandà greièiu. Pasieku-sios Þemës magnetosferà, jos sumaigo

Þemës magnetiná laukà ir iškrauna Þemësatmosferos virðutiniuose sluoksniuosetûkstanèiø megavatø energijà. Ji niekurnedingsta, todël gali sugadinti aplinkÞemæ skraidanèiø ryðiø ir kitokiø palydo-vø bei Þemës elektroninæ ir energijos tie-kimo árangà ir sutrikdyti þmoniø sveikatà.Kartais abu minëtieji reiðkiniai ávyksta kar-tu. Taip atsitiko 2003 metø rudená. Atmo-sfera buvo taip áelektrinta, kad kruvinasdangaus ðiaurës paðvaistes maèiau netbûdamas Dzûkijos miškuose. Laimë,mokslininkai laiku áspëjo reikiamas tarny-bas ir didesnës þalos jos nepadarë. Ta-èiau 1989 m. toks reiðkinys Kanadoje pa-liko 7 mln. þmoniø be elektros ir padarëdaugiamilijoninæ þalà. Todël Saulës pa-slaptis tirti yra gyvybiðkai svarbu.

Didþioji Þemës dalis yra kieta. Saulë,prieðingai, yra dujinis kûnas, kurio 70 proc.sudaro vandenilis, 28 proc. helis, atrastaspirmiau Saulëje nei Þemëje (graikai saulævadino Helios), ir 2 proc. sunkesni elemen-

tai, atsiradæ branduoliniø reakcijø metu. Vir-ðutinis matomasis Saulës sluoksnis vadi-namas fotosfera. Saulë ið esmës neturiaiškaus paviršiaus, nes jos atmosfera nu-sitæsusi toli á erdvæ iki pat Þemës.

Viskas, kas mus supa, áskaitant muspaèius, yra sudaryta ið elektrintøjø dale-liø, bet Saulë yra tikras elektromagneti-niø laukø beprotnamis. Þemëje nedaugmedþiagø yra geri elektros laidininkai. OSaulëje yra vien tik elektros laidininkai,nes èia beveik nëra neutraliø atomø. Mil-

þiniðka ðiluminë ir spindulinë energija taipsuþadina elektronus, kad jie atitrûksta nuoatomø, palikdami teigiamus branduoliusir virsdami neigiamai áelektrintomis elek-troninëmis dujomis. Teigiamø ir neigiamødaleliø miðinys vadinamas plazma, kuripuikiai praleidþia elektros srovæ.

Judëdama plazma kuria magnetinálaukà. Jei magnetinis laukas taipogi ju-da, jis kuria elektros srovæ, kuri, savo ruoþ-tu, kuria dar didesná magnetiná laukà. Ðisplazmos ir elektriniø bei magnetiniø lau-kø raizgynas ir yra tas elektromagnetinisbeprotnamis, kuris lemia viskà Saulës vi-duje ir jos iðorëje, pavyzdþiui, Saulës vai-nikines kilpas ir tamsias sritis, kurios va-dinamos Saulës dëmëmis (3 pav.).

Viskas, kà vadiname Saulës aktyvu-mo kitimu, tëra tik plazmos veikiamo mag-netinio lauko kitimas ir atvirkðèiai. Abu ðiereiðkiniai nuolat kinta.

Saulës energijos ðaltinis yra termob-randuolinë sintezë. Þemëje dar tik kuria-mi tokie termobranduolinës sintezës re-aktoriai, kurie turëtø tapti neiðsenkamaisenergijos ðaltiniais, o visatoje jø gausu.Kaip ir visos þvaigþdës, Saulë gimë, kaikosminës dulkës veikiant gravitacijai su-sispietë á besisukanèià sferà. Dujø maseididëjant, sferos centre vandenilis milþinið-ko slëgio buvo taip suspaustas, kad jotemperatûra pakilo iki milijonø laipsniø irprasidëjo termobranduolinë reakcija, ku-rios metu vandenilio branduoliai jungiasiir sudëtingu procesu sukuria helá. Šisreiškinys ir vadinamas termobranduolinesinteze. Atsiradæ helio branduoliai yralengvesni uþ vandenilio branduolius, ovandenilio ir helio masiø skirtumas virstaenergija pagal formulæ E = mc2, kur E yraišsiskirianti energija, m yra masiø skirtu-

1 pav. Saulës blyksnis 2 pav. Saulës iðsiverþimas

3 pav. Saulës dëmës


tokia tanki, kad Saulës spindu-liai, kuriais mes šiandien dþiau-giamës, ið Saulës centro pradëjo

kelionæ á Þemæ dar prieð pasku-tiná ledynmetá. Dël dideliomedþiagos tankio Saulës vidujeðviesa iš Saulës vidaus sklindaðimtus tûkstanèiø metø, kolpasiekia jos pavirðiø. Po to, per8 minutes nusklidusi 149 mln.

kilometrø, pasiekia mus. MûsøPaukðèiø Tako galaktikoje yramilijardai tokiø þvaigþdþiø.Saulës skleidþiama energijayra stebuklingai stabili – jikinta vos deðimtàja procentodalimi per ðimtmeèius.

mas, o c yra šviesos greitis. Kas sekun-dæ 4,6 mln. tonø vandenilio virsta 3,8x1026

vatø, arba milijardu milijardø milijardø vatøenergija. Bet šis termobranduolinis reak-torius ganëtinai prastas. Saulës viduje su-degdamas kubinis metras vandenilio su-kuria maþiau nei pusæ vato energijos.Degdama þvakë jos daugiau sukuria. Ki-logramas vandenilio sudegdamas suku-ria tik ðeðis mikrovatus energijos. Þmo-gaus kûnas sukuria milijonà kartø dau-giau, todël Þemëje toks reaktorius bûtøvisiðkai nenaudingas. Kodël Saulë taipnenaudingai eikvoja savo kurà?

Didþioji Saulëje sukurtos energijos da-lis sklinda kaip gama spinduliai – didþiau-sios energijos elektromagnetinë spindu-liuotë. Bet Saulës vidus yra toks tankus,kad fotonas – elektromagnetinës spindu-liuotës porcija – nenusklinda në milimet-ro dalies. Jis yra iðsklaidomas arba su-geriamas ir vël iðspinduliuojamas. Todëlgali trukti ðimtus tûkstanèiø metø fotonuiiðsiverþti daugiau nei pusæ milijono kilo-metrø ið Saulës vidaus á retesná pavirðiø.Taip besiverþdami á pavirðiø fotonai pra-randa tiek daug energijos, kad pavirðiøpasiekiantys fotonai yra labai maþos ener-gijos, juos vadiname matomàja ðviesa.

Reikëjo deðimtmeèiø norint suprastišio proceso fizikà. Jau apie 1926 m. bri-tas seras Artûras Edingtonas (Arthur Ed-dington) ir kiti iðkëlë hipotezæ, kad Sau-lës ir kitø þvaigþdþiø energijos ðaltinis yrasubatominis reiðkinys, reikalaujantis mil-þiniðkos temperatûros. Prieð 50 metø ter-mobranduolinë reakcija Saulëje buvo áti-kinamai patvirtinta, iðskyrus vienà paslap-tá: reakcijos metu turi iðlëkti atomo dale-lës, vadinamos neutrinais. Taèiau, nepai-

sant milþiniðkø mokslininkø pastangø, jørandama tik treèdalis to skaièiaus, kuriskasdien turi pasiekti Þemæ. Bet viso pa-saulio mokslininkø pastangomis 2001 m.buvo árodyta, kad „dingstantys“ neutrinaivirsta kitomis dalelëmis, kurios turëtaisprietaisais buvo neaptinkamos. „Anks-èiau buvo dermatologija, tik dabar prasi-dëjo saulës fizika“, – pastebëjo ÐvedijosSaulës fizikos instituto direktorius Giora-nas Ðarmeris (Göran Sharmer).

Šis šimtmetis, matyt, taps Saulësmokslo aukso amþiumi. Saulës tyrimø dar-binis arklys yra Saulës ir Heliosferinë ob-servatorija (SOHO) – 1995 m. paleistasbendras Europos ir Amerikos erdvës agen-tûrø Þemës palydovas. Jo prietaisai atvë-rë akis á daugelá Saulëje vykstanèiø reiðki-niø (4 pav.). Bet beveik kiekvienas atsaky-

mas á klausimà këlë vis naujas másles: dëlnuolatinio lengvabûdës plazmos ðokio suiðdykusiais magnetiniais laukais atskirti reið-kiniø prieþastis nuo pasekmiø tampa be-protiðkai sunku. Kiekvienas Saulëje vyks-tantis reiðkinys yra veikiamas daugelio ki-tø, kiekvienas jø veikia gyvybæ Þemëje ir ikigalo yra dar nesuprantamas. Panagrinëki-me kelias esmines Saulës paslaptis.

Kas kuria galingà Saulës magnetinálaukà?

Magnetinis laukas valdo viskà Sau-lëje. Saulës magnetinis laukas turi pa-našius á Þemës ðiaurës ir pietø magneti-nius polius. Manoma, kad Þemës mag-netiná laukà kuria panaðiai kaip elektrosgeneratoriuje skysto geleþies judëjimasvirðutinëje Þemës ðerdies dalyje. Pana-

ðiai Saulës magnetiná laukà kuria vidinisplazmos judëjimas.

Dar neseniai buvo neámanoma pa-þvelgti giliau po Saulës fotosfera. Taèiauprieð porà deðimtmeèiø mokslininkai su-kûrë technologijà, vadinamà helioseismo-logija – garso bangomis perðvieèianèiàSaulës vidø, panaðià á echoskopijà, gar-so bangomis perðvieèianèià þmogaus vi-dø. Iki tol niekas netikëjo, kad taip gali-ma bûtø peršviesti Saulæ per milþiniðkàatstumà. Bet mokslas kuria stebuklus. Da-bar Saulës vidus tiriamas 24 valandas perparà ir stebima Saulës vidaus sandara,kurios niekas net ásivaizduoti negalëjo.

Mokslininkai seniai átarë, kad Saulësvidiniai sluoksniai sukasi greièiau uþ išori-nius. Ir tikrai. Tai reiðkia, kad radiacinë zo-na, kuri spinduliuoja ðviesà, ir konvenci-në zona, kurioje vyksta plazmos konvek-cija, sukasi skirtingais greièiais. O tai iryra tas elektros generatorius, kuris kuriaSaulës magnetiná laukà.

Vidinis sluoksniø judëjimas tempia irsuka ðiaurës-pietø magnetinio lauko li-nijas, suvyniodamas jas apie Saulæ. Kar-tais ðis reiðkinys sukuria galingus mag-netinio lauko linijø vërinius (5 pav.), ku-

rie kyla á virðø ir fotosferoje pasirodo kaipkilpos, protuberantai (6 pav.) ir paslap-tingi Saulës aktyvumo þenklai – Saulësdëmës (3 pav.).

Kodël Saulës dëmës kinta 11 metøperiodu ir kaip jos veikia Þemæ?Kai ðie milþiniðki magnetinio lauko

pluoðtai iðsipuèia ir iðsikiða pro fotosferà,

Blyksnis (þybsnis) Magnetinëskilpos

Magnetiniolauko linija

Magnetinëskilpos

Saulësbranduolys

Radiacijoszona

Konvekcijoszona

Fotosfera

5 pav. Kintantis Saulës magnetinislaukas. Atviros linijos – plazmos srautaiarba Saulës vëjas

4 pav. Saulës masës iðsiverþimas,nufotografuotas SOHO


jø skersmuo gali siekti nuo 2500 km ikikeletà kartø didesná uþ Þemæ. Saulës dë-mës yra matomos todël, kad susivijusiosá pluoðtus magnetinio lauko linijos truk-do konvekcijai. Dëmiø centras atrodotamsus todël, kad jis tûkstantá ar daugiaulaipsniø ðaltesnis nei aplinkos 5700 laips-niø fotosfera.

Kinai Saulës dëmes jau þinojo pirma-jame amþiuje prieð Kristø, teleskopu josstebëtos XVII amþiuje. 1843 m. vokietisSamuelis Švabe (Samuel Schwabe) pa-skelbë, kad Saulës dëmiø skaièius kintakas deðimtmetá nuo maþiausio iki didþiau-sio. 1915 m. amerikietis Georgas Hale(George Ellery Hale) su kolegomis árodë,kad Saulës dëmës pasirodo poromis ir

niø gyvenimà. Matavimai rodo, kad tuo lai-ku, kai Saulës dëmiø skaièius sumaþëja,medþiuose randama gerokai daugiau an-glies izotopo C14. O tai reiškia, kad tuo metulabai padidëja Þemæ pasiekianèios kosmi-nës radiacijos srautas, nes magnetiðkai ak-tyvesnë Saulë sumaþina kosminës radia-cijos srautà. Maþiausiai Saulës dëmiø bu-vo viduramþiais ir tas laikotarpis sutapo sumaþuoju ledynmeèiu (1400–1850 m.), kaiLondone uþðalo Temzës upë bei Veneci-jos álanka Italijoje. Saulës aktyvumo kitimasveikia Þemës elektromagnetiná laukà ir ga-nëtinai smarkiai – gyvybæ ir þmoniø sveika-tà Þemëje (þr. MG, Nr. 10, 2004).

Galëtø atrodyti, kad kai Saulëje maþiaudëmiø, ji turëtø bûti ryðkesnë. Taèiau yraatvirkðèiai, Saulë ryðkesnë tada, kai jojedaugiau dëmiø, nes jø magnetinis laukassukuria ypaè ryðkias sritis. Saulës dëmiøpagausëjo praëjusiame amþiuje, kai kartupradëjo kilti vidutinë Þemës temperatûra.Taèiau didesnis Saulës ryðkumas paaiðki-na tik dalá Þemës temperatûros didëjimo.Didesniàjà auganèios Þemës temperatû-ros dalá lemia ðiltnamio efektas dël didë-janèio anglies dvideginio ir metano kiekioÞemës atmosferoje. Saulës fizika nuodug-niau tyrinëjama dar tik porà deðimtmeèiøir dar daug paslapèiø neatskleista.

Kodël Saulës vainikas ðaltojeerdvëje yra ðimtus kartø karðtesnis

uþ Saulës pavirðiø?Vienas paslaptingiausiø Saulës reið-

kiniø yra jos vainikas. Jis nematomas,kaip ir jo kaimynë chromosfera – beveikpustreèio tûkstanèio kilometrø storio plaz-mos sritis virš matomosios Saulës foto-sferos. Saulës vainikà pamatome tik vi-siðko Saulës uþtemimo metu (7 pav.). At-rodytø, kad Saulës vainikas turëtø bûti tuoðaltesnis, kuo jis toliau nuo Saulës pavir-ðiaus, nes erdvë siaubingai ðalta – jostemperatûra yra apie 270 laipsniø ðalèio.

Chromosferos tankis yra milijonà kar-tø maþesnis nei fotosferos, o vainiko tan-kis dar ðimtà kartø maþesnis. Taèiau, ne-paisant to, chromosferos temperatûra yraapie 10 tûkst. laipsniø, o vainiko siekia dumilijonus. Iš kur Saulës vainike atsirandatokia ðiluma ir temperatûra? Manoma, kadjà sukuria vadinamasis magnetinio perjun-gimo reiðkinys, sujungiantis magnetiniolauko linijas, kuris ir iðskiria energijà.

Didþiausias SOHO atradimas buvo tai,kad magnetiniai laukai yra nuolat kuriamivirš Saulës pavirðiaus. Ðis Saulës „mag-netinis kilimas“ yra sudarytas ið maþø kil-pø, kylanèiø ið fotosferos (5 pav.). Plazmastumia kilpø pagrindà. Kai dvi linijos susi-jungia, jø sukaupta elektros energija iðau-ga iki neišlaikomo dydþio. Linijos suskylair atsiskiria viena nuo kitos, turëdamos ma-þesnæ energijà. Ðio proceso metu iðsiski-ria milþiniðkas energijos perteklius, kartaissiekiantis milijardus kilovatvalandþiø. Ðienergija ir sukuria ðaltoje erdvëje aukðtàSaulës vainiko temperatûrà.

Kaip paaiškinti Saulës þybsnius irdidelius masës pliûpsnius á erdvæ?

Saulës vainikas gali sukurti galingiau-sià elektrintøjø daleliø greitintuvà Saulëssistemoje – þybsnius ir Saulës masëspliûpsnius á erdvæ. Didþiausi Saulësþybsniai yra ekvivalentiðki milijardamsmegatonø (milijonø tonø) trinitrotoluolosprogmenø sprogimui. Sprogimas ávyks-ta per laikà nuo 10 sekundþiø iki ketvir-èio valandos.

Þybsniai didþiàjà dalá energijos iðme-ta Rentgeno spinduliø pavidalu. Mano-ma, kad juos sukuria staigiai atsiradusielektros srovë, kai Saulës vainiko mag-netinio lauko kilpos tampa átemptos iki ski-limo laipsnio ir staigiai pakeièia pavidalà.Sklisdama ðviesos greièiu iðsiskyrusi ra-diacija per 8 minutes pasiekia Þemæ ir galisudeginti ryðiø ir navigacijos elektroniniusprietaisus.

Bet didþiausià rûpestá kelia Saulësmasës pliûpsniai ir jos daleliø kruða.Nors ðie pliûpsniai daþnai eina po Sau-lës þybsniø, ðie galingi plazmos iðsiver-þimai ið Saulës kyla atskirai. Plazmos da-lelës, vadinamos Saulës vëju, po 1–3 die-nø pasiekia Þemæ ir ásiverþia á Þemësmagnetosferà, deformuodamos jà ir su-kurdamos daugelio milijonø amperøelektros srovæ apie Þemæ. 8 pav. pavaiz-duotas plazmos išsiverþimas iš Saulës,jos sklidimas erdvëje ir Þemës magne-tosferos iðkraipymas (deðinëje). Šie Sau-lës pliûpsniai ne tik gresia Þemës paly-dovams ir kosminiams laivams, bet galisugadinti ir elektros perdavimo linijas,palikdami mus tamsoje. 9 pav. pavaiz-duota, kaip Saulës vëjo veikiama Þemësmagnetosfera ágyja kûgio formà (raudo-

6 pav. Protuberantai

7 pav. Saulës vainikas

kiekviena poros dalis turi prieðingo polið-kumo magnetiná laukà – ðiaurës ir pietøpolius. Vidutiniðkai kas 11 metø magne-tinio lauko poliai pasikeièia vietomis –ðiaurës polius tampa pietø poliumi ir at-virkðèiai. Taigi Saulë po 22 metø gráþta átà patá magnetiná lauko bûvá. Niekas ge-rai neþino, kodël taip yra, lygiai kaip nie-kas gerai neþino, kodël Þemës magneti-nio lauko poliai pasikeitë prieð 780 tûkst.metø ir dabar jie vël lëtai kinta.

Gaila, kad to gerai nesuprantame, nesSaulës dëmiø kitimas tiesiogiai veikia þmo-

8 pav. Trilijonø tonø plazmos iðsiverþimas, kuris pasiekia Þemæ, sutrikdo jos magnetosferà

Plazma


9 pav. Taip Saulës vëjas iðkraipo Þemësmagnetosferà

na spalva reiðkia didþiausià plazmos tan-ká, þalia – maþiausià).

Neámanoma numatyti, kada ðie plaz-mos iðsiverþimai ið Saulës ávyks, nes jøatsiradimo mechanizmas dar nëra ištir-tas. Bet SOHO ir kitiems Þemës palydo-vams stebint Saulës aktyvumà, Saulësaudros dabar matomos geriau nei bet ka-da anksèiau ir 80 proc. tikslumu galimanumatyti, ar jos paveiks Þemæ.

Ðiø plazmos iðsiverþimø greitis ir mag-netinio lauko kryptis gali kisti. Jei pliûps-niø sukelto magnetinio lauko kryptis yraprieðinga Þemës magnetinio lauko kryp-èiai, jie sukelia didþiausias pasekmes, nesprieðingos krypties magnetinis laukas su-kuria didþiausias elektros sroves. Ðiassroves prieð valandà ar maþiau registruojaSaulës audroms stebëti sukurtas Þemëspalydovas ACE, skriejantis apie pusan-tro milijono kilometrø nuo Þemës. 2003m. lapkrièio mënesá buvo uþregistruotasstipriausias kada nors stebëtas Rentge-no spinduliø þybsnis.

10 pav. Saulëlydis

UNESCO programa Pasaulio atmin-tis (UNESCO Memory of the World Pro-gramme) pradëta vykdyti 1992 metais,siekiant plaèiai paskleisti þinià apie ypa-tingas valstybiniø ir privaèiø archyvø,muziejø, bibliotekø saugomas doku-mentø kolekcijas, neleidþiant dokumen-tiniam paveldui nugrimzti uþmarðtin.

Dokumentinis paveldas – tai kalbø,tautø, kultûrø ávairovë, pasaulio ir jo at-minties veidrodis, sàlygojantis pasau-lio ávykius, visuomeniø raidà, valstybiøklestëjimà, kultûros iðlikimà ir kt. Ra-ðytinis, foto ar kitos rûðies dokumenti-nis paveldas yra labai trapus, todël ne-saugomas ir nepriþiûrimas gali sunyk-ti, prarandant galimybæ ið kartos á kar-tà perduoti papirusø, pergamentø, ran-kraðèiø, dainø tekstø, muzikiniø, foto,vaizdo bei garsinius dokumentus. At-siþvelgus á tai, kad dël gamtos ar nei-giamo þmogaus veiklos ásikiðimo atsi-randa didelë rizika, jog minëti doku-mentai gali bûti prarasti visiems lai-kams, UNESCO kai kurá dokumentinápaveldà skatina skaitmenizuoti, nes taipadeda sudominti juo visuomenæ,ypaè moksleivius, studentus, doku-mentø tyrimo specialistus.

Vienas ið UNESCO programos Pa-saulio atmintis tikslø – sudaryti pasauli-nës vertës dokumentinio paveldo regist-rà (Memory of the World Register), ku-ris buvo pradëtas pildyti 1997 metais.

Programai Pasaulio atmintis vado-vauja ir sprendimus dël UNESCO re-gistro Pasaulio atmintis papildymo pri-ima Tarptautinis patariamasis komite-tas (IAC – International Advisory Com-mittee), kuris priþiûri programos politi-

kà ir strategijà, o programos ágyvendi-nimà uþtikrina UNESCO sekretoriatasir valstybiø nacionaliniai komitetai.

Ðiuo metu UNESCO registre Pa-saulio atmintis yra 158 dokumentai ar-ba jø kolekcijos: rankraðèiai ir doku-mentai, menantys kolonijinius laikus,liudijantys valstybiø istorijà, garsiø ra-ðytojø, poetø, kompozitoriø kûriniai beiasmeniniai laiðkai ir kiti pasaulinësreikðmës dokumentai: kaligrafiniai ran-kraðèiai senosiomis arabø ir persø kal-bomis, finikieèiø alfabetas, rigvedosraðtai, viduramþiø laikotarpio rankrað-èiai apie medicinà ir vaistus, KanadosKvebeko seminarijos dokumentø ko-lekcija, dokumentai, liudijantys Suecokanalo statybà, Australijos kaliniø is-torijà, Nobelio ðeimos archyvas, XIX a.Lotynø Amerikos fotografijos, paðtoþenklai, garsinis, vaizdo ir kitokio po-bûdþio dokumentinis paveldas.

Kiekviena valstybë UNESCO narëkvieèiama aktyviai dalyvauti ðioje pro-gramoje ir raginama ásteigti savo teri-torijoje veikiantá nacionaliná komitetàPasaulio atmintis, o jo nesant progra-mà turëtø ágyvendinti valstybës nacio-nalinë UNESCO komisija. Nacionali-niai komitetai sprendþia, kuris ðalyjeesantis dokumentinis paveldas yra ið-skirtinai reikðmingas, siûlo apsaugosbûdus ir stengiasi juo sudominti visuo-menæ. Kai kurios valstybës turi ásistei-gusios savàjá Nacionaliná registrà Pa-saulio atmintis.

Pirmasis Lietuvos nacionalinis ko-mitetas Pasaulio atmintis ásteigtas1996 metais, o 2003 metais, vadovau-jant Lietuvos mokslø akademijos Ran-kraðèiø skyriaus vedëjai Rimai Cicë-nienei, jo veikla atnaujinta. Ðiuo metunacionalinio komiteto Pasaulio atmin-tis pirmininkë yra Lietuvos nacionali-nës Martyno Maþvydo bibliotekos Re-tø knygø ir rankraðèiø skyriaus vedë-ja Jolita Steponaitienë.

Narius á Komitetà gali siûlyti kultû-ros, ðvietimo, mokslo ir paminklosau-gos srityje dirbanèios valstybinës ins-titucijos bei ástaigos, vyriausybinës irnevyriausybinës organizacijos. Ðiuo

Mokslininkai registruoja þybsnius dartik porà deðimtmeèiø. Ar mes jau þinomedidþiausias ribas to, kà Saulë gali mumsiðkrësti? Negalime bûti tuo tikri. Didþiau-sio Saulës aktyvumo metais ji dar ne kar-tà gali mus nustebinti. Nepaisant to, ti-kiu, kad mes þavëjomës ir þavësimës nuo-stabiais saulëlydþiais (10 pav.).

Jolita STEPONAITIENËLietuvos nacionalinës Martyno

Maþvydo bibliotekos Retø knygø irrankraðèiø skyriaus vedëja,

Asta DIRMAITËLietuvos nacionalinës UNESCOkomisijos generalinë sekretorë,

Danguolë REIKAITËLietuvos nacionalinës UNESCO

komisijos sekretoriato programøvadovë

UNESCOprogramaPasaulioatmintis


metu Komitete dirba specialistai ið Vil-niaus universiteto, Lietuvos mokslø aka-demijos, Lietuvos nacionalinës MartynoMaþvydo bibliotekø, Lietuvos archyvødepartamento, Lietuvos istorijos archy-vo, Valstybinës paminklosaugos komi-sijos, Lietuviø kalbos ir Lietuvos istorijosinstitutø, Muziejø asociacijos.

Komitetas savo veiklà organizuojadviem kryptimis. Pirmoji yra ta, jog, ben-dradarbiaudamas su ðalies archyvais,bibliotekomis, muziejais, kitomis institu-cijomis ir fiziniais asmenimis, Komitetaspadeda rengti su ðia programa susiju-sià nominacinæ medþiagà, bendrauja suUNESCO Tarptautiniu patariamuoju ko-mitetu, inicijuoja projektø, kuriuos nori-ma pateikti UNESCO programai Pasau-lio atmintis, atrankà, tvirtina geriausiusprojektus, rengia arba padeda rengti ðiøprojektø nominacinæ medþiagà, ben-drauja su UNESCO dël ðalyje esanèiodokumentinio paveldo átraukimo á Pasau-lio registrà Pasaulio atmintis, rûpinasi in-formacijos apie ðià programà, Registreesanèius dokumentus pateikimu bei in-formacijos apie nacionalinio komitetoveiklà sklaida. Ðiais metais Lietuva kar-tu su analogiðkais komitetais bei Lietu-vos, Latvijos ir Estijos nacionalinëmisUNESCO komisijomis pateikë paraiðkàBaltijos kelio archyvui. Tikimasi, kad XXamþiaus pabaigos ávykio, suvienijusio trisPabaltijo ðalis siekti nepriklausomybësatkûrimo, dokumentai bus pripaþintitarptautinës reikðmës dokumentiniu pa-veldu. Jau nuo 2005 metø vyko didelisparengiamasis darbas. Lietuvos nacio-nalinës UNESCO komisijos ir Komitetoiniciatyva tø paèiø metø rudená ávyko se-minaras, kuriame Lietuvos, Estijos ir Lat-vijos nacionaliniai Pasaulio atminties ko-mitetai kartu su atstovais ið Patariamojotarptautinio komiteto konsultavosi dël

bendros nominacijos rengimo. Per tre-jus metus vyko keli susitikimai derinantdokumentø sàraðus, pateikimo bûdus,Baltijos kelio archyvo nominacijos valdy-mo planus. Áprastai UNESCO neremia

grupë. Socialinis kultûrinis kontekstas,kuriame buvo sukurtas objektas, gali pa-rodyti esminius visuomenës elgesio, so-cialinës, industrinës, meno, politikosplëtros esminius aspektus. Jame gali bû-ti uþfiksuota þymiø asmenybiø ar þmo-niø grupiø átaka.

Turinys. Dokumentinio paveldoobjektas gali atspindëti ypatingus istori-nius ar intelektinius ávykius gamtos, so-cialiniø ir humanitariniø mokslø, politi-kos, ideologijos, sporto ir meno srityje,didelius socialinius pokyèius, pereina-møjø laikotarpiø progreso ar regreso es-mæ, þymiø asmenybiø ar asmenø gru-piø átakà.

Svarba lituanistikai. Dokumen-tinio paveldo objektas gali rodyti esmi-

Mikalojus Daukða. Kathechismas arba mokslaskiekwienam krikzczionii priwalus. Regioninësreikðmës

Jonas Jaknavièius. Ewangeliepolskie y litewskie... Regioni-nës reikðmës

Kino siuþetas “Treèioji Lietuvos þemës ûkio irpramonës paroda; I visos Lietuvos dainø ðventë,1924 08 23-25”. Nacionalinës reikðmës

projektø, susijusiø su politi-niais ávykiais, taèiau, Komi-teto nariø nuomone, reikiaatskleisti istorinæ ir kultûrinæðio archyvo, kurá bûtina áre-gistruoti ir ávardinti, reikðmæ.Vilèiø teikia tai, kad Lietuvið-kos spaudos lotyniðkais rað-menimis kaip kultûrinio reið-kinio ðimtmetis susilaukëUNESCO dëmesio.

Kita Komiteto veikloskryptis – siekis sukurti ðaliesnacionaliná Pasaulio atmin-ties registrà. Registras turipadëti institucijoms identifi-kuoti vertingiausius Lietuvosdokumentinio paveldo ob-jektus, saugomus ávairioseorganizacijose ar priklausan-èius privatiems asmenims,nustatyti, kokios reikia strategijos, kadðis paveldas iðliktø, bei populiarinti do-kumentiná paveldà Lietuvoje ir uþsieny-je. Atrenkant dokumentinio paveldo ob-jektus á nacionaliná registrà, vadovauja-masi pagrindiniais tarptautinio registrokriterijais, atsiþvelgiant á Lietuvos Res-publikos sàlygas ir situacijà. Ar átrauktidokumentinio paveldo objektà á Regist-rà, sprendþiama pagal jo svarbà, lyginantjá su kitais dokumentinio paveldo objek-tais, jau átrauktais ir siûlomais átraukti áRegistrà. Nagrinëjant átraukimo á Regist-rà klausimà, pirmiausia turi bûti atliktasobjekto preliminarus autentiðkumo áver-tinimas ir nustatyta, ar tikrai objektas yraoriginalas. Kopijos, dublikatai, klastotës,netikri dokumentai ar mistifikacijos á Re-

gistrà neátraukiamos. Dokumentinio pa-veldo objektas turi bûti unikalus ir nepa-keièiamas, t. y. toks, kurio dingimas arsugadinimas iðties gali nuskurdinti ða-lies ar regiono paveldà.

Atranka á Registrà atliekama, vado-vaujantis ðiais kriterijais:

Objekto sukûrimo laikas. Ob-jekto amþius savaime nesuteikia doku-mentui ypatingos reikðmës. Á Registràgali bûti traukiami bet kurio laikotarpiodokumentai, atspindintys reikðmingassocialines permainas ar krizes.

Objekto sukûrimo vieta. Sukû-rimo vieta – pagrindinis dokumentoreikðmës poþymis. Á Registrà gali bûtitraukiami tokie dokumentai, kurie turiypaè svarbios informacijos apie vietovæ,atlikusià reikðmingà vaidmená pasaulioistorijoje ir kultûroje. Vietovë gali bûti da-riusi didelá poveiká ávykiams, apie kuriuosbyloja objektas, kuriame gali bûti apra-ðyta ar pavaizduota neiðlikusi fizinë ap-linka, miestai, institucijos.

Kûrëjas – asmuo ar asmenø


nius lietuviø kalbos, kultûros, visuome-nës elgesio, religijø, meno, politikos plët-ros aspektus ar Lietuvos socialiná, etnináir visuomeniná kontekstà, kuriame objek-tas sukurtas bei gali bûti atspindëta lie-tuviø kalbos ir pereinamøjø laikotarpiøkraðto istorija, socialinio progreso ar re-greso reikðmë.

Forma ir stilius. Dokumentiniopaveldo objektas gali bûti tipinis ar pa-vyzdinis pagal pateikimo formà, bûdà ariðraiðkos priemones, jo laikmenos galibûti laikomos nykstanèiomis ar iðnyku-siomis, be to, jis gali turëti iðskirtinæ es-tetinæ, stilistinæ ar lingvistinæ reikðmæ.

Ypatingas dëmesys atrenkant objek-tus á Registrà skiriamas raritetams (re-tiems iðlikusiems tam tikro laikotarpio arrûðies pavyzdþiams), objektø vientisu-mui (vertinama, ar objektas iðlikæs visas,ar tik jo dalis, ar jis pakitæs, apgadintasir pan.), iðlikimo grësmei (svarstoma, arbûtinas budrumas jo saugumui garan-tuoti, net jeigu objektas yra saugioje vie-toje), nepakankamai informacijai.

Siûlyti átraukti objektus á Registrà galiir juridiniai, ir fiziniai asmenys, dvi ar dau-giau ðaliø, jeigu siûloma objektø kolekci-ja yra iðsklaidyta: saugoma keliose vie-tose ar priklauso keliems savininkams.Neuþkertant kelio entuziazmui ir kilniemstikslams, teikiant paraiðkas NacionaliniamRegistrui, nereikia pateikti apsaugos or-ganizavimo, restauravimo strateginio pla-no, nors registravimui Tarptautiniame re-gistre tai yra bûtinas reikalavimas. Objektøátraukimo á Registrà pareiðkëjai, atsiþvelg-dami á aukðèiau iðvardytus kriterijus ir pa-rametrus, turi parengti iðsamius doku-mentinio paveldo pristatymo dokumen-tus pagal Lietuvos Nacionalinio Pasaulioatminties komiteto patvirtintà nominacijosformà. Siûlomus átraukti á Registrà doku-mentus vertina ekspertø grupë. Tikimasi,kad ateityje tuo susidomës baþnytinësinstitucijos ir padës áregistruoti tà pavel-dà, kuriam skiriama per maþai laiko ir dë-mesio.

Ðiais metais jau treèià kartà atmintiesinstitucijos buvo pakviestos teikti pasiû-lymus dël Lietuvai svarbiø dokumentøátraukimo á Registrà, buvo gauta devy-niolika paraiðkø, ið kuriø septyniolika ati-tiko reikalavimus ir Komiteto sprendimubuvo atiduotos svarstyti ekspertams. Perkûrimo laikotarpá á Registrà jau átraukta23 dokumentinio paveldo objektai: 12 re-gioninës-europinës reikðmës. Paminëti-ni Martyno Maþvydo Catechismusa pras-ty szadei … (Karaliauèius, 1547) (prista-tytas Vilniaus universiteto bibliotekos),Lietuvos Respublikos AukðèiausiosiosTarybos aktas dël Lietuvos Nepriklauso-mybës valstybës atstatymo (Vilnius,

1990 m. kovo 11 d.) (pristatytas Lietu-vos valstybës naujojo archyvo), Lenki-jos karaliaus ir Lietuvos didþiojo kuni-gaikðèio Jogailos privilegija Vilniaus ka-tedrai (1387 02 17, Vilnius) (pristatytaMokslø akademijos bibliotekos), Lietu-vos karo aviacijos virðininko, brigadosgenerolo Antano Gustaièio lëktuvo AN-BO-IV brëþiniai (XX a. 4-asis deðimtme-tis) (pristatyti Lietuvos aviacijos muzie-jaus), Lietuviðkø ðelako plokðteliø kolek-cija (XX a. pr.) (pristatyta Lietuvos nacio-nalinës Martyno Maþvydo bibliotekos),kino siuþetas Lietuvos patriarcho dr. Jo-no Basanavièiaus laidotuvës 1927 (pri-statytas Lietuvos centrinio valstybës ar-chyvo). Detalesná objektø sàraðà bei in-formacijos galima rasti Lietuvos nacio-nalinës UNESCO komisijos internetosvetainëje www.unesco.lt. Kaip jau bu-vo minëta, 2008 metais Komitetas gavodaug paraiðkø. Ðiuo metu jau pateiktosekspertø iðvados ir ruoðiamasi liudijimøáteikimui. Ðiemet á Registrà pristatytas bo-tanikos þodynas – Jurgio AmbraziejausPabrëþos rankraðtis Tayslós augiyyniskóremy taalpynas augimys …, (1835–1843), Sapiegø Evangelija (Baltarusijo-je vadinama Þirovicø Evangelija) – vie-nas puoðniausiø rankraðtiniø paminklø,saugomø Lietuvos Respublikoje, taip patJono Rustemo pieðiniai ant berþo toðiesSuimtieji bei Moters portretas, kurie uni-kalûs ir vieninteliai iðlikæ dailininko dar-bai naudojant ðià medþiagà. Dþiugu, jogpleèiasi pareiðkëjø geografija, nes savodokumentus jau pristatë ávairiø Lietuvosregionø atminties institucijos: Panevëþioapskrities G. Petkevièaitës-Bitës vieðojibiblioteka, Kauno technologijos univer-siteto biblioteka, Ðiauliø Auðros muzie-jus, Kauno IX forto muziejus ir kt.

Komiteto veikla apima ir Registro kû-rimo organizavimà, ir sieká skleisti infor-macijà apie já: raðomi straipsniai specia-liojoje profesinëje spaudoje: leidiniuoseTarp knygø, Mokslø akademijos biblio-tekos metraðtyje, esant galimybei skai-tomi praneðimai, pvz., 2007 metø pabai-goje Komiteto veikla ir Registras buvopristatyti Balzeko lietuviø kultûros muzie-juje, Èikagoje. Siekdamas paskatinti ar-chyvø, muziejø ir bibliotekø darbuotojusaktyviai domëtis dokumentiniu pavelduir UNESCO programa Pasaulio atmintis,praëjusiø metø pavasará Komitetas su-rengë iðvykà á Europos Parlamentà, o at-eityje planuojami seminaras ir mokymaibei tæstina informacijos apie Registrà irKomiteto veiklà sklaida.

AntimedþiagaPaukðèiø Takogalaktikoje

Prancûzijos atominës energijoskomisijos þurnalas CEA News pra-neša, kad Þemës palydovas Integralmûsø Paukðèiø Tako galaktikos cen-tre aptiko antimedþiagos gamyklà. Iðkur ðis paslaptingas antimedþiagosdebesis atsirado? Tulûzos universite-to ir CNRS fizikai atskleidë kai kuriaspaslaptis. Jø darbas paskelbtas þur-nale Nature (2008 m. sausio 10 d.).

Antimedþiaga yra tarsi medþia-gos veidrodinis atspindys. Su nor-malia medþiaga ji sudaro keistà po-rà. Kai medþiagos ir antimedþiagosdalelës susiduria, jos sprogdamosanihiliuoja (išnyksta), išskirdamosdidelæ energijà. Jau 2005 m. astro-fizikai nustatë antimedþiagos pasi-skirstymà mûsø galaktikoje, pasi-naudojæ didelio tikslumo gama spin-duliuotës spektrografo, esanèio In-tegral palydove, rezultatais. Jie ro-dë, kad antimedþiaga yra daugiau-sia sutelkta galaktikos centre. Ka-dangi antimedþiagos debesis atro-dë labai simetriðkas, tai reiškë, kadjis galëjo atsirasti yrant egzotiðko-sios tamsiosios medþiagos dale-lëms. Taèiau vëlesni ketveriø metøtyrimai parodë, kad antimedþiagospasiskirstymas nëra simetrinis – an-timedþiagos spinduliuotë vienamegalaktikos disko kraðte yra dvigu-bai stipresnë nei kitame.

Panaðià Rentgeno spinduliø spin-duliuotæ sukuria þvaigþdë, besisukantiapie labai didelio tankio objektà – neu-roninæ þvaigþdæ arba juodàjà skylæ.Rentgeno spinduliuotæ sukuria milþi-niðkas energijos kiekis, atsirandantisþvaigþdës medþiagai nukritus ant la-bai didelio tankio þvaigþdës. Iš jos ið-metama karðta plazma, sudaryta iðelektronø ir pozitronø (antimedþiagosdaleliø, atitinkanèiø medþiagos elek-tronus). Dalis pozitronø pasklindatarpþvaigþdinëje erdvëje, kol galiau-siai anihiliuoja. Anihiliuodami jieišspinduliuoja bûdingà 511 kiloelek-tronvoltø energijà.

Šis scenarijus paaiškina pusæantimedþiagos, gimstanèios galak-tikos centre. Kiti ðaltiniai, tokie kaiptermobranduolinës supernovos arsupermasyvios juodosios skylës,paaiðkina kità antimedþiagos dalá.

J.G. Iš CEA News (2008 liepa)



Tarsi lemties paþymëtas, jis gimë ási-siautëjusios audros metu („Aš gimiauleisgyvis. Ðkvalo sukeltø bangø riaumo-jimas, þymëdamas rudens lygiadiená,trukdë iðgirsti mano verksmà“, – ið „Me-muarø“). Senos ir kilmingos Ðatobrianøgiminës ðaknys siekë gilius viduramþius.Vienas iš tolimøjø ainiø kovësi Hasting-so mûðyje 1066 m., kitas – Þofrua de Ða-tobrianas – lydëjo karaliø ðventàjá Liud-vikà (1215–1270) á kryþiaus þygá. XVIII a.jau nusigyvenæ šie bretonø dvarininkaipatyrë ekonominiø sunkumø. Taèiauenergingas Renë Ogiustas leistinomis irnelabai garbingomis priemonëmis (ver-gø prekyba ir kitais bûdais) sukaupia tur-to, perka Kombûro pilá ir kuriam laikuiatstato giminës vardà ir padëtá visuome-nëje. Jaunasis Fransua Renë negavonuoseklaus ir solidaus iðsilavinimo. Të-vo buvo siunèiamas tai á vienà mokyklà,tai á kità, vis keièiant planus: tai jis turásbûti jûrininkas, tai dvasiðkis, vëliau – ka-rininkas. Melancholiðkas jaunuolis paty-rë religingos motinos átakà ir kartu dëlartimøjø dëmesio vyriausiajam sûnui ið-gyveno pasmerktumo nuotaikas, kuriositin sustiprëjo Prancûzø revoliucijos me-tais (1789–1794).

Svajoniø ir ambicijø skatinamas Šato-brianas 1791 m. išvyko Ðiaurës Amerikon,ketindamas rasti Ðiaurës jûrø kelià tarpAtlanto ir Ramiojo vandenynø. Ir ði jûrei-vystës svaja, kaip ir kitos jaunystës iliuzi-jos (màstë apie tolimas keliones, apie mi-sionieriaus paðaukimà), subliuðko; gráþæsá Europà jis prisijungë prie kontrrevoliuci-niø rojalistø bûriø, taèiau buvo suþeistas,todël iðvyko á Anglijà, kur kelerius metusitin vargingai gyveno (1793–1800). Ap-màstydamas istorinius ávykius, jis raðëstambesná darbà – „Istoriná, politiná ir mo-raliná esë apie senàsias ir naujøjø laikørevoliucijas, lyginant jas su Prancûzø re-voliucija“ (Essai historique, politique et

moral sur les révolutions anciennes et mo-dernes, considérées dans leurs rapportsavec la révolution Française, 1797); jameatsispindi autoriaus grandiozinis ávykiøvertinimo sumanymas, istorinis skepticiz-mas, kritinis poþiûris á senosios prancû-zø monarchijos gyvenimà. Kûriná galimacharakterizuoti kaip padrikø, bet ádomiøidëjø rinkiná.

Sugráþo á Prancûzijà (pasinaudojæs fik-tyviu pasu) tuo metu, kai kilo Napoleonopopuliarumas, ypaè po Marengo perga-lës Italijoje 1800 metais. Tuomet dar pir-masis Prancûzijos konsulas pradeda at-sargø „flirtà“ su katalikybe. „Tik religija yravalstybës tvirtas ir ilgalaikis ramstis, – sa-kë Napoleonas ir dar kita proga pridûrë,– að atstatysiu religijà ne dël jûsø, bet dëlsavæs“. Ar begalëjo bûti geresnis momen-tas publikuoti jau anksèiau Ðatobriano su-manytà krikðèionybës apologijà – „Krikð-èionybës genijus“ (Génie du christianis-me, 1802). Ðiame kûrinyje autoriui nepa-vyksta racionaliai árodyti krikðèionybëskaip religijos teisingumo (toks raðytojotikslas), taèiau jis gana átaigiai kalba apieemociná katalikybës poveiká, apie krikð-èioniðkojo meno ir apeigø groþá. Prie ðiokûrinio jis priduria du „epizodus“, t.y. dvisu krikðèionybe susietas apysakas: „Ata-là“ (Atala; ji atskiru leidinuku buvo ið-spausdinta metais anksèiau – 1801) ir„Renë“ (René). Ðie du kûriniai laikomiprancûzø ankstyvojo romantizmo pavyz-dþiais. „Atala“ sukëlë pasigërëjimo pliûps-nius, taèiau ir kritikos audrà; ádomu, kadvieni ið arðesniø prieðininkø buvo dar nuopolitinës arenos nenuëjæ jakobinai.

Sumanæs paraðyti istoriná kûriná apiepirmøjø amþiø krikðèionybæ – „Krikðèiony-bës kankinius“ (Les Martyres ou le Triomp-he de la Réligion chrétienne, – Kankiniai,arba Krikðèioniø religijos triumfas, 1809),rašytojas lankësi Graikijoje, Turkijoje, Pa-lestinoje ir kitose ðalyse. Ði istorinë knygagali bûti laikoma istoriniø romanø prototi-pu. Kûrinys paraðytas átaigiai, spalvingai,poetiniu stiliumi, todël ne vieno tyrinëtojopelnytai vadintas „poema, parašyta pro-za“. Po dvejø metø raðytojas iðleido kelio-

nës metu patirtus áspûdþius – knygà „Ke-lionë ið Paryþiaus á Jeruzalæ“ (Itinéraire deParis à Jérusalem, 1811).

Po Napoleono þlugimo gráþus á sostà(1814) Burbonø dinastijai, Ðatobrianas pa-sinërë á politiná Prancûzijos ir Europos gy-venimà, kilo politinës karjeros laiptais (bu-vo skirtas ambasadoriumi Berlyne, vëliauLondone, ágaliotuoju ministru Veronoskongrese 1822 m., pagaliau kurá laikà bu-vo Prancûzijos uþsienio reikalø ministras),gavo daugybæ apdovanojimø: uþ nuopel-nus bei paslaugas Prûsijos karalius jamsuteikia „Juodàjá erelá“, Sardinijos karaliusapdovanoja „Anunciatu“, Ispanijos kara-lius – „Aukso galva“, Rusijos imperatorius– „Andriejumi“ ir kt. Literatûrinei veiklai lik-davo maþai laiko (vis dëlto 1815 m. išlei-do apysakà „Naèëzai“ – Les Natchez, ku-rioje pasakojama apie Renë gyvenimà pasèiabuvius indënus; kiek vëliau – novelæ„Paskutiniojo abensëraþo nuotykiai“ –Aventures du dernier Abencérage). Kartujis raðë istorinio ir politinio charakterio kû-rinius: „Apie Bonapartà ir Burbonus“ (DeBuonaparte et des Bourbons, 1814), „Mo-narchija chartijos pagrindu“ (La Monarchieselon la charte, 1816). Kartu su kitais ástei-gia ir leidþia deðiniàsias idëjas skelbiantálaikraðtá Conservateur („Konservatorius“).

Jau ir anksèiau turëjæs kuriø ne kuriøkonfliktø su valdþia, Ðatobrianas nuo po-litikos nusišalino po 1830 m. revoliuciniøávykiø, á sostà atëjus naujai – Orleanieèiø– dinastijai, kai pradeda valdyti LiudvikasPilypas. Paraðæs keletà maþiau vertingødarbø („Istoriniai etiudai“ – Études histo-riques, 1831, „Esë apie anglø literatûrà“– Essai sur la littérature Anglaise, 1836) irkt., Šatobrianas dëmesá sutelkë á memu-arus, kuriuos parduoda ið anksto, taèiausu sàlyga, kad bus iðspausdinti po jo mir-ties. Jis mirë 1848 m. liepos 4 d. Paryþiu-je. Raðytojo praðymu buvo palaidotas sa-lelëje prie Sen Malo ant jûros kranto uo-los, kad kapas bûtø arti jau vaikystëje jopamëgtos jûros. Dvylikos tomø „Pomirti-niai uþrašai“ (Mémoires d’outre tombe)išspausdinami 1849–1850 metais.

Šatobrianas – pirmasis prancûzø ro-mantikas (taikliu V.Belinskio pasakymu„prancûzø romantizmo krikðtatëvis“), sa-

Prancûzø

Gvidonas BARTKUS

2008-aisiais sukako 240 metø, kai 1768 m. rugsëjo 4 d.Ðiaurës vakarø Prancûzijoje (Bretanëje), Sen-Malo mieste,

gimë garsus rašytojas Fransua Renë de Šatobrianas(François René de Chateaubriand, 1768–1848), 10-asis

vaikas grafo Renë Ogiusto šeimoje.

romantizmokrikðtatëvis


vo „minties liûdesio“ nuotaikomis, raðy-mo maniera turëjæs didþiulës átakos am-þininkams ir vëlesnëms kartoms. Anks-tyvuosiuose kûriniuose jis perteikia me-lancholijà, ilgesá, liûdesá, vienatvës ir ið-skirtinumo nuotaikas, egzistavimà tik perdvasios skausmo iðgyvenimà, tuo padë-damas plisti vadinamajai „amþiaus ligai“– fataliðko pasmerktumo, iðdidumo irkankinanèios vienatvës bûsenai. (Skai-tykime eilutes ið apysakos „Renë“: „Ai-man! Buvau vienui vienas pasaulyje! Slë-pingas alpulys sklido man po visà kûnà.Mane vël apëmë tas pasibjaurëjimas gy-venimu, kurá pajutau dar vaikystëje, tikdar stipresnis. Netrukus ðirdis liovësi tei-kusi minèiai peno...“ [P. 77].*

Ðatobrianas yra nepralenkiamas egzo-tiniø peizaþø kûrëjas, daug pasimokæs iðsavo pirmtakø sentimentalistø, prancûzørusoistø; efektingas romantinis persona-þas efektingame (gamtos) dekore këlë joamþininkø skaitytojø susiþavëjimà. (Skai-tykime eilutes ið apysakos „Atala“: „Pasvi-ræ virð vandens tëkmës, susispietæ ant uoløir kalnø, pasklidæ slëniuose pinasi, augakartu, stiepiasi vienas per kità dangun á to-ká aukðtá, jog á juos þvelgdamas vargstaþvilgsnis, ávairiausiø formø, ávairiausiø spal-vø ir kvapø medþiai. Aplink tø medþiø ka-mienus vejasi, jø ðakelëmis kopia, iki ða-kø galo sliuogia, nuo klevo á tulpmedá, nuotulpmedþio á aukðtroþæ perðoka vinvyèiai,bignonijos, kolokvintai, sudarydami tûks-tanèius urvø, skliautø ir portikø. < ... > Re-giniui þavesio ir gyvybës teikia aibë gyvû-nø, Kûrëjo rankos apgyvendintø ðiose gi-riø slaptynëse” [P. 8].

Raðytojo populiarumui átakos turëjo irkiti veiksniai, kaip antai jo idëjø naujumas(ilgai smerktas gotikos menas skelbiamasvertingu, galinèiu kelti susiþavëjimà; reli-ginis ilgesio jausmas skelbiamas þmogøtaurinanèiu jausmu ir t.t.), stiliaus teatra-liðkumas, frazës poetinis skambumas, ro-mantinio polëkio neapibrëþtumas.

Pirmieji gimstanèio prancûzø roman-tizmo pranaðai – Ðatobriano apysakos„Atala“ ir „Renë“ – buvo Amerikoje patir-tø áspûdþiø rezultatas. Autorius buvo su-manæs paraðyti áspûdingà epopëjà apieAmerikà („Naèëzus“), taèiau, gráþdamasið emigracijos á Prancûzijà, jis galëjo ási-veþti tik dalá savo rankraðèiø, kuriuos ne-delsdamas stengësi iðspausdinti. Anks-tesnis stambios epopëjos sumanymasliko neágyvendintas.

Autoriaus þodþiais „Atala“ turëjoiliustruoti „krikðèioniø religijos harmoni-jà su gamtos vaizdais ir þmogiðkosiosðirdies aistromis“; tuo tarpu „Renë“ –„aistrø tuðtumà“.

Apysakos „Atala“ veiksmas nukelia-mas á XVIII a. Luizijanà, tada dar prancûzøkolonijà prie Misisipës (autorius jà vadinakiek kitu vardu: Meschacebë) krantø. Se-nasis indënas Ðaktas jaunam ateiviui pran-cûzui Renë pasakoja savo meilës istorijàið tolimø jaunystës laikø. Apysakoje iliust-ruojama ðiek tiek dirbtinai sukonstruotakanèios filosofija. Þmoguje esantys du pra-dai – dvasinis ir kûniðkas – yra nuolatinëjepriešpriešoje, tatai þmogui sukelia sunkiøir skaudþiø išgyvenimø. Autoriaus suma-nymu, tas kanèias turëtø patirti svarbiau-sioji apysakos herojë – Atala. Ji romantið-kas personaþas ne vien savo kanèia ir ið-bandymais, ji atsiduria neáprastoje situa-cijoje (tuometinio prancûzo akimis – eg-zotiðkoje); ji – krikðèionës baltosios „ne-teisëtas“ meilës kûdikis, sugyventas su kitubaltuoju; taèiau ji indëno ádukrinta, todëlgyvena tarp indënø. Prieð motinos mirtá jospraðoma Atala paþada visuomet liksiantinekalta, tuo lyg privalëdama gelbëti moti-nos sielà nuo kanèiø pomirtiniame pasau-lyje. Bûdama jautri ir kilnios ðirdies, ji ið-gelbsti prieðiðkos genties jaunuolá – Ðaktà– nuo mirties, su juo sprunka á Misisipësmiðkus, tuo uþkirsdama sau kelià sugráþtipas savuosius. Tarp jaunuoliø atsirandaprieraiðumas ir meilës jausmas. Atala no-rëtø iðlikti asketiðka, taèiau tuo pat metujauèia stiprø kûniðkà traukimà iðgelbëta-jam. Ásivaizduojama dvasinë pareiga gel-bëti motinos sielà ir stiprus kûniðkos mei-lës geismas sukelia joje nenusakomà gë-là. Nerasdama iðeities, aukodamasi dëlmotinos, ji nusprendþia sunaikinti savo fi-ziná kûnà: slapta iðgeria nuodø. Audrosmetu juos iðgelbsti misionierius Obri, ta-èiau jau per vëlai.

Kitas kenèiantis personaþas – jos ið-

gelbëtas indënas Ðaktas, gamtos vaikas,indënø pasaulio kûdikis, kurá laikà ne-suprantantis savo iðgelbëtojos Atala ið-gyvenimø. Kai ji mirðta, atrodo, jo skaus-mui nebus ribø. Taèiau greta Ðatobria-nas parodo ir kità dalykà: kanèia galiþmogø padaryti tyrà ir vesti já tobulëjimokeliu. Pabrëþiama mintis, kad praþûtin-gos aistros nëra ilgalaikës, jos praeina,jø prieðybë – dvasinis tvirtumas. Ðaktas,iðmintingo dvasiðkio Obri padedamas,ilgainiui randa kelià á ramybæ, á dvasinæiðganingà melancholijà. Romantikas Ða-tobrianas teigia, kad religinis stoicizmas– nerimastingøjø prieglobstis.

Að norëèiau bûti Ðatobrianasarba niekas kitas.V. Hugo

Fransua Renë de Šatobrianas

Atalos laidotuvësÞirodë (Girodet) paveikslas, 1808 m.

Kalbant apie „Atala“ stiliø, konstatuoti-na, kad raðytojas itin daþnai naudoja ilgà,iðbaigtà frazæ su daugybe vienareikðmiøsakinio daliø greta. Peizaþai ir reginiai –plastiðki, apèiuopiami, daþniausiai ryðkiøspalvø. Apysakoje gausu þodþiø, susiju-siø su egzotiðka Amerikos gamta, indënøbuitimi, tikëjimo ir màstymo specifika, pa-proèiais („Giedodami mirties himnà, visiiðeina ið ðermenø kambario; kiekviena ðei-ma neða ðventus palaikus. Prieina duo-bæ; kloja á jà kaulus; suguldo sluoksniais,atskiria lokenomis ir bebrenomis; supilakalnà ir pasodina ant jo Raudø ir Miegomedá“. [P. 22] Tai viena ið Mirusiøjø ðven-tës detaliø.) Ðatobriano prozoje jauèiamasritmas, lyg koks bangavimas, sukuriamasdekoratyvus puoðnumas. Ið stilistiniø figû-rø ypaè daug retoriniø suðukimø, gausu irretoriniø klausimø.

Visai kitoks yra Renë (apysaka „Re-në“) – civilizuoto pasaulio kûdikis. Jame


ásiðaknijæs egocentrizmas. Apysakospradþioje já matome tai triukðmingailinksmà, tai liûdnà ir tylø. Já lydi ilgesingivaikystës prisiminimai: pasivaikðèiojimaigamtoje, eilës, tolimø varpø gausmas(kaip tai panaðu á paties autoriaus iðgy-venimus jaunystëje tëvø pilyje Bretanë-je). Áspûdþiams jautrø Renë sukreèia aki-stata su mirtimi (tëvas mirðta ant jo ran-kø). Á jo sàmonæ ásakmiau braunasi ðiogyvenimo trumpalaikiðkumo vaizdiniai;jam atrodo buvimas þemëje yra bepras-miðkas. Ðá dvasiná kanèios bûvá paaitri-na kelionës po senøjø kultûrø vietas, ku-riose jis mato negailestingai viskà griau-nanèio laiko þymæ. Patirtis ir þinios virs-ta nemalonia ir slegianèia naðta. (Þiniosalina þmogø.) Svetimumo visiems þmo-nëms ir pasauliui jausmas Renë dvasio-je dar daugiau sustiprëja po to, kai se-suo uþsidaro vienuolyne (ji jautë pragaið-tingà kûniðkos meilës jausmà broliui, vie-nuolynas – jai iðsigelbëjimas). Taip Re-në nusprendþia vykti Amerikon; ði kelio-në – lyg paskutinë viltis skausmo jûroje.

Gali atrodyti, tarsi Renë mëgautøsisavo kanèia, taèiau autorius mano, kadðalia skausmingai liûdno pasakojimo tin-ka ir didaktika; todël iðminèiaus senukolûpomis ávertina, esà ðie iðgyvenimai –uþsispyrusio jaunuolio chimeros, jau-nuolio, atsisakiusio ir iðvengusio parei-gos þmonëms, uþsisklendusio savyje ne-reikalingiems svaièiojimams bei tuðtybei.

Ar Renë suras kelià á dvasinæ ramy-bæ? Autorius ðioje apysakoje neatsako,o skaitytojas „Neèëzuose“ suþino apiegreità jo þûtá.

Ankstyvieji Ðatobriano kûriniai buvo itinpalankiai sutikti. Per pirmuosius ketveriusmetus iðëjo net 12 „Atala“ leidimø. Jauna-sis V.Hugo iðkilmingai paskelbia, kad no-rëtø bûti tik Šatobrianas arba niekas kitas.Nesunku suprasti, kad vëliau jis pralenkësavo jaunystës metø mokytojà.

“Krikðèionybës kankiniai” yra paskuti-nis stambus groþinis Ðatobriano kûrinys.Jau „Krikðèionybës genijuje“ ðis autoriusgvildeno antikinio (pagoniðkojo) ir krikð-èioniðkojo meno problemas. Antikiná me-nà Ðatobrianas prieðino krikðèioniðkajam,teigdamas, kad ðio uþdavinys – iðreikðtireliginio nuolankumo ir dvasinio sukaup-tumo groþá; tuo tarpu antikinis menas –kûniðkø aistrø menas. Krikðèioniðkajamevyraujantis dvasinis pradas yra sietinas suamþinojo gyvenimo aspiracija. Raðytojasmanë, kad religiniai stebuklai gali sëkmin-gai varþytis su mitologinës kilmës stebuk-lais. Raðytojui atrodë, kad krikðèionybë pa-lankesnë charakteriams susiformuoti neipagonybë. Ðias mintis Ðatobrianas toliauplëtoja „Krikðèionybës kankiniuose“.

Raðytojas norëjo, kad kûrinys bûtøkuo autentiðkesnis, todël leidosi kelio-

nën (1806), kad pamatytø bent dalá tøvietoviø, kur bus plëtojamas knygosveiksmas. Jis skaitë daug istoriniø kûri-niø apie III a. Galijà, taip pat jaunøjø is-torikø darbus ðia tema. Ðatobrianas – pir-mas rašytojas, kuris „ið natûros“ apraði-nëja peizaþus ir ávykiø vietas. Ðià knygàgalima laikyti istorinio romano prototipu(istorinis romanas – vienas ið svarbes-niø romantinës literatûros þanrø). Valte-ris Skotas (Walter Scott) savo pirmàjá is-toriná romanà „Veverlis“ išleidþia tik pokeleriø metø – 1814 metais.

„Krikðèionybës kankiniuose“ veiks-mas plëtojamas III a., kai romënø valdþiadar persekiojo krikðèionis, o pagonybëiðgyveno krizæ. Knyga sudaryta ið 24 da-liø („giesmiø“ – chants). Pirmosiose da-lyse pasakojama apie Eudoro ir Simodo-sëjos (Cymodocée) susitikimà ir ávykiusiki jiems susitinkant; vëlesnëse dalyse –jø meilës peripetijos. Simodosëja – jau-na graikë pagonë, ðventiko duktë; Eudo-ras – jaunas graikas krikðèionis. Autoriuipasakojant Simodosëjos tëvo prisimini-mus, skaitytojas tarsi apsilanko daugely-je kraðtø: Graikijoje, Galijoje, Egipte ir ki-tur. Po kurio laiko Simodosëja tampakrikðèione. Nors jaunøjø jungtuves palai-mina pats Lakedemono (Spartos) vysku-pas, taèiau skubûs reikalai jaunuosius ið-skiria: Eudoras privalo vykti á Romà, o josuþadëtinë – á Jeruzalæ. Po daugybësnuotykiø jie vël susitinka Romoje ... betcirko arenoje, kur krikðèionys atiduoda-mi laukiniams þvërims. Reginio þiûrovaigirdi ið dangaus sklindantá balsà, prane-ðantá, kad pagoniø dievai pasitraukia. Vë-liau naujasis imperatorius Konstantinasant kankiniø kapo skelbia krikðèioniø per-sekiojimo pabaigà.

Vienas ðios knygos privalumø – pui-kiai nupasakoti peizaþai ir apraðymai tøvietø, kur vyksta svarbiausi ir antreiliai ávy-kiai; tada gamtovaizdis tarsi virsta istori-niu peizaþu. Kûrinio kalba natûrali ir mu-zikali: þodþiø ritmas ir fraziø harmonijavisuomet glaudþiai susieti su epizodoprasme ir personaþø iðgyvenimais.

Taèiau, vëlgi, jo kûrinys turi ir trûkumø;vienas toks – autorius nesukûrë ryðkiø irskirtingø charakteriø bei aistrø. Jo perso-naþai vienaip ar kitaip panaðûs á patá auto-riø. Ðá teiginá galima iðplësti ir visiems jokûriniams: ir Renë, ir Eudoras – tai vis taspats ðatobrianiðkasis tipas – pats autorius,retoriðkai pasakojantis apie savo aitrià me-lancholijà. Konvencionalûs ir kiti jo hero-jai, pavyzdþiui, moterys; tiek Atala, tiek Si-modosëja yra meilës iliuzija, puiki ir pa-traukli, bet bekûnë, – tai toji iliuzija, kuriàautorius susikûrë dar jaunystës svajonë-se, gyvendamas ðeimos pilyje – Kombû-re. Prancûzø kritikas ir literatûros istorijostyrinëtojas Giustavas Lansonas (Gustave

Lanson) tvirtina, kad Ðatobriano moterysyra lyg graþios gipsinës statulëlës, jø ðvel-nus mielumas greitai ákyri; kritiko many-mu, raðytojas visai nepaþásta moters.

Ne vienas raðytojo amþininkas áþvel-gë raðytojo paþiûrø chaotiðkumà ir eklek-tizmà; beje, pats Ðatobrianas to nesigi-na. Jis yra pareiðkæs, kad esàs „Burbonøðalininkas pagal garbës supratimà, mo-narchistas – pagal protà ir ásitikinimus, res-publikonas – pagal polinkius ir charakte-rá“. Apie kai kuriuos jo kûrinius galima su-rinkti visà ðûsná neigiamø amþininkø atsi-liepimø, lygiai taip pat ir teigiamø. Jau vienko vertas toks Þorþ Sand (George Sand)atsiliepimas apie „Pomirtinius uþrašus“:„Perskaièiau ‘Mémoires d’outre tombe’ irnetekau kantrybës dël tos pozø ir drape-rijos gausos. Tai kûrinys be dorovingu-mo. Nesakau, kad tai amoralus kûrinys,bet jame nerandu gero solidaus dorovin-gumo. < ... > Jam trûksta dvasios. <...> Ir vis dëlto < ... > daþnai (à chaqueinstant) surandu puslapiø, kurie paraðytididþiausio ðio amþiaus kûrëjo“ (du plusgrand maître de ce siècle).

Apie Ðatobriano reikðmæ ir vietà XIX a.kultûroje bei literatûroje galima reziumuo-ti apibendrinanèiais jaunesniojo amþinin-ko ir literatûros tyrinëtojo Teofilio Gotjë(Théophile Gautier) þodþiais: Šatobrianas„restauravo gotiðkàjà katedrà“ (jis iðsklai-dë prietarà apie viduramþiø architektûros„barbariðkumà“; jis paskatino istorikus stu-dijuoti senuosius laikus kitu poþiûriu), jis„pravërë duris á gamtà ir naujai parodë josgroþá“. Garsûs raðytojai pripaþino já buvusjø mokytoju, pvz., juo þavëjosi ne tik V.Hu-go, bet ir O. de Balzakas laikë savo moky-toju, savaip pritaikydamas jo patirtá: „Ar ma-tote, kad Paryþius panaðus á Naujojo Pa-saulio miðkus, kuriuose siauèia dvi deðim-tys laukiniø genèiø ...“

Apie Ðatobriano poveiká visuomeneikalbëjo garsusis prancûzø kritikas Emi-lis Fage (Émile Faguet) knygoje „Devy-nioliktojo amþiaus literatûrinës studijos“:„Ðatobriano átaka paproèiams buvo to-kia reikðminga, kad jis uþèiuopë juos pa-èiose iðtakose dvasios gelmëje. Jis be-maþ atrado psichologines bûsenas. Ne-viltis, melancholija, egzistencijos nuovar-gis po jo tapo áprastinëmis bûsenomis,moraliniu áproèiu net kasdieniame pa-saulieèiø elgesyje“.

Mûsø laikams, be abejo, jis nëra toksaktualus, kaip anuomet, taèiau besido-mintiems literatûros istorija jis lieka ið-skirtiniu fenomenu.

*„Atala“ ir „Renë“ citatos paimtos iðknygos: Prancûzø romantikø proza. –Vilnius: Vaga, 2000; vertë RamutëRamunienë.


Eberis Landau gimë 1878 m. spalio26 d. Latvijoje, Roþice (dabartinëje Re-zeknëje). Savo autobiografijoje E.Landauraðo, kad „pagal gimimo vietà að esu lat-viø tautybës“ (tarnybinëse anketose irgiraðoma: tautybë – latvis, pilietybë – Latvi-jos). Toliau autobiografijoje raðoma – „ašsenas palikuonis þydø giminës, kuri jauXIV amþiuje buvo þinoma Pfalce (Bavari-joje) savo geradariškumu. Savo pavardæmes gavome nuo miesto Landau, kurisyra Kurpfalce (Bavarijoje). Tai patvirtinosavo tyrimais prof. Nadëjis – Landaumiesto muziejaus saugotojas“.

E.Landau tëvai buvo pirkliai. Jie turë-jo 4 vaikus, ið kuriø Eberis buvo jauniau-sias. Baigæs pradinæ mokyklà Rezeknë-je, vëliau mokësi klasikinëje gimnazijojeRygoje. Jà baigæs ástojo á Dorpato uni-versiteto (tuomet vadinamu „Imperato-riškuoju Jurjevo universitetu“, o dabar Tar-tu universitetu) Medicinos fakultetà. Bû-damas studentas, E.Landau gavo sidab-riná universiteto medalá uþ ádomø tyrinëji-mo darbà „Moralë ir politika Euripido vei-kaluose“.

1902 m. Eberis Landau baigë Dorpa-to universiteto Medicinos fakultetà ir ëmëdirbti Zoologijos stotyje Vilafranke, 1903m. – Miuncheno Histologijos institute,1903–1904 m. – asistentu Peterburgo Ana-tomijos institute pas prof. P.F.Lesgaftà.

Estija. Dorpato universitetas1904 m. E.Landau gráþo á Tartu Dor-

pato universitetà, kur vadovaujamas prof.V.A.Afanasjevo 1908 m. apsigynë dakta-ro disertacijà tema „Antinksèiø mikrosko-

Prof. Eberio Landau pëdsakaiEstijos, Lietuvos ir Ðveicarijos

universitetuoseProf. Aleksandras VITKUSKauno medicinos

universitetas,A.AREND, M.AUNAPUU

Tartu universitetas, Estija

Áþymûs mokslininkai daugiausia mokslo aukðtumaspasiekia dirbdami vienoje mokslo šakoje bei vienoje

šalyje. Taèiau yra tokiø mokslininkø, kurie pasiekiaaukðtumas ir tampa þinomi dirbdami net ávairiose

mokslo ástaigose. Vienas tokiø mokslininkø, kuris dirboEstijoje, Lietuvoje ir Ðveicarijoje ir kiekvienoje jø palikosavo darbo þymø pëdsakà, – tai neurohistologas Eberis

Landau (Abraam Eber Girðoviè Landau).

pinë anatomija, fiziologija ir patologija“ irágijo medicinos daktaro laipsná.

1906–1912 m. jis dirba Dorpato Ana-tomijos institute, vadovaujamas prof.A.Rauberio, prozektoriaus padëjëju, asis-tentu, o nuo 1909 m. – privatdocentu.1910 m. jis pasiûlë universitetui savo su-rinktà antropologijos kolekcijà, kurià nau-dojo paskaitø metu. Taip ásikûrë Antropo-logijos muziejus. 1912 m. jis buvo paskir-tas Antropologijos muziejaus direktoriu-mi.

Šveicarija. Berno universitetas1913 m. sausio 12 d. E.Landau išvyko

iš Dorpato universiteto ir tapo Berno uni-versiteto docentu. 1915–1923 m. buvo Ber-no universiteto Anatomijos ir somatinësantropologijos ekstraordinariniu profeso-riumi. 1920 m. buvo išrinktas universitetoþurnalo „Revue de Biologie Sociale“ Na-tur und Mensch skyriaus redaktoriumi.

PrancûzijaPirmojo pasaulinio karo metu, 1915–

1918 m., dirbo kariuomenës gydytoju. Bû-damas Rusijos pilieèiu (Latvija ir Estija tuometu priklausë Rusijos imperijai), jis bu-vo paðauktas Rusijos ambasados Berneá Rusijos armijà. 1915 m. pasiøstas á Pran-cûzijà, kur pagal karinio ataðë nurodymàbuvo paskirtas á ligoninæ Paryþiuje, kur dir-bo 18 mënesiø neurologu Charlot klini-koje, vadovaujant prof. J.Dejerinë. Èiadirbdamas sukaupë gausià neurologinæmedþiagà (daugiau kaip 8000 atvejø) sa-vo vëlesniam moksliniam darbui. 1918 m.kartu su prof. J.Dejerinë bei jo þmona pa-raðë darbà apie kaukolës ir smegenø for-mavimosi ryðá. 1917 m. virðutinëse galû-nëse surado naujà refleksà (radioprona-

tor–superior refleksà), kuris vëliau buvopavadintas Landau refleksu.

Po prof. J.Dejerinë mirties Eberis Lan-dau dirbo Val-de-Grace karo ligoninëjepsichiatrijos skyriuje, vadovaujamas dak-taro Briano. Ðiek tiek vëliau vadovavo Ru-sijos armijos Prancûzijoje Pirmajam sa-nitariniam departamentui. Paskui tapoRusijos armijos Evakuacinës komisijosvadovu.

Šveicarija. Berno universitetasPo 1918 m. demobilizuotas, vël gráþo

á Berno universitetà. Jis dirbo ekstraordi-nariniu profesoriumi Anatomijos institute,vadovaujamas prof. H.Strasserio. Jomokslinë veikla ir neblogi ryðiai su kitøðaliø mokslininkais labai plëtësi. Jis tapoMediko-Psichologijos draugijos Paryþiu-je, Antropologijos draugijos Romoje na-riu. Ðveicarija jam tapo nauja tëvyne, jamsuteikta Ðveicarijos pilietybë.

Lietuva. Kauno universitetasKauno universitete Histologijos-emb-

riologijos katedros ákûrimo data sutam-pa su prof. E.Landau darbo Medicinosfakultete pradþia. Pirmoji aukðtoji mokyk-la Kauno aukðtøjø kursø vardu veikë nuo1920 m. sausio 27 d. iki 1922 m. vasario16 dienos. Vëliau buvo perorganizuota áKauno universitetà su 5 fakultetais. Me-dicinos fakultetas, remiantis statutu, tu-rëjo keturis skyrius su 28 katedromis. Bu-vo numatyta steigti ir Histologijos-emb-riologijos katedrà. Katedrai vadovauti bu-vo pakviestas iš Šveicarijos Berno uni-versiteto prof. Eberis Landau. Jis tapopirmuoju Histologijos-embriologijos ka-tedros vedëju nuo 1923 m. gruodþio 1 d.iki 1932 metø.


Katedros ákûrimo pradþia buvo sun-ki: menka materialinë bazë, trûko kad-rø. Didelæ dalá bûtinø preparatø, daþøprofesorius atsiveþë ið Ðveicarijos. Ka-tedroje buvo tik 4 mikroskopai.

Prof. E.Landau turëjo didelæ moko-mojo bei mokslinio darbo organizavi-mo patirtá, todël greitai ir sëkmingai su-tvarkë katedros darbà, pateikë kated-ros kolektyvui metodikos pagrindus.1930 m. parengë gerà katedros patal-pø planà rengiamiems statyti rûmams.

Prof. E.Landau daug laiko skyrë irmoksliniam darbui, tapo þinomu moksli-ninku. Jis raðë mokslinius straipsniusdaugiausia neurohistologijos ir histologi-nës technikos tematika. Kaune jis pra-dëjo intensyviai domëtis smegenëliø ana-tomine ir histologine sandara. Jis sme-genëliø grûdëtame sluoksnyje atradonaujø làsteliø, kurias pavadino sinarmo-tininëmis làstelëmis – dabar jos yra kaip

Prof.E.Landaupaskirtas

KaunouniversitetoHistologijos

katedrosvedëju

vumo teorijà. Prof. E.Landau taip patskaitë viešas paskaitas ávairiais medi-cinos ir biologijos klausimais.

Katedroje 1923–1932 m. dirbo prof.E.Landau, vyr. asist. J.Bubënaitë, nuo1926 m. – jaunesnioji laborantë D.Ke-siûnaitë, kuri 1931 m. pakelta jaunes-niàja asistente, nuo 1931 m. vyr. prepa-ratorius studentas J.Masevièius. 1932 m.balandþio 21 d., pasibaigus sutarèiai,prof. E.Landau su ðeima iðvyko dirbti áŠveicarijà, Lozanos universitetà.

Šveicarija. Lozanos universitetas1932–1950 m. prof. Eberis Landau

dirbo Lozanos universitete, kur tæsë dar-bus neurohistologijos srityje. Jis atvykoá Lozanà kaip labai kompetentingas spe-cialistas ir þinomas mokslininkas. Su vi-sa savo energija prof. E.Landau nërë átyrinëjimus ir mokomàjá procesà Loza-nos universitete. Jis toliau tyrinëjo sme-

subtipai netradiciniø dideliø neuronø.Prof. E.Landau visada ieðkodavo naujøfiksacijos ir daþymo bûdø. Ið saulëgràþø,auganèiø jo sode, sëklø pagamino bran-duolius daþanèius daþus ir pavadino juos„Saulëgràþa“. Prof. E.Landau išrado nau-jø fiksacijos bei daþymo metodø, paraðëpirmà histologijos technikos vadovëlá lie-tuviø kalba.

Prof. E.Landau ágijo daug patirties,dirbdamas medicinos mokyklose ávai-riuose ðiuolaikiniuose Europos univer-sitetuose. Jo metodinë patirtis buvo no-riai panaudota personalui mokyti. Pvz.,Austra Bebis, Rygos universiteto labo-ratorijos padëjëjas, lankydamas kvalifi-kacijos kursus Histologijos katedrojeKaune, sukûrë naujà metodà raume-nims daþyti.

1925–1929 m. prof. E.Landau ves-davo ideologinius seminarus ir disku-sijas su darvinizmo gynëjais (profeso-riais P.Aviþoniu, V.Lašu, T.Ivanausku,daktaru J.Šliupu ir kt.) priešpastatyda-mas savo vitalistinæ biologinio reliaty-

genëliø morfologijà, pradëtà Kauno uni-versitete. Vëliau jis nukreipë savo dëmesáá kitø neurohistologijos temø studijavi-mà: tyrë autonominæ nervø sistemà, pe-riferinius nervus, skirtingø galvos sme-genø srièiø citoarchitektonikà (làsteliøpasiskirstymà) ir mieloarchitektonikà(nerviniø skaidulø iðsidëstymà) ir tuo pa-èiu metu darbavosi histologinës techni-kos srityje. Be to, jis domëjosi priesky-dinës liaukos histologija, virškinimo trak-to bei smegenø anatomijos tyrimais.

1950 m. dël sveikatos prof. E.Lan-dau atsistatydino ið pareigø Lozanosuniversitete, likdamas garbës profeso-riumi ir neurohistologijos srities konsul-tantu. Profesorius E.Landau mirë 1959m. spalio 30-àjà palikdamas didþiulámoksliná paveldà: 173 spausdintusmokslinius straipsnius, 12 disertacijosdarbø. Daugelis jo darbø paraðyti pran-cûzø ir vokieèiø kalbomis, bet yra dar-bø anglø, rusø, lietuviø, italø, lenkø irlatviø kalbomis.

Netikëtas, bet malonus kvietimas da-lyvauti muziejaus keturiasdeðimtmeèio mi-nëjime ragino vël aplankyti Merkinæ. Ilges-në ar trumpesnë vieðnagë keturiø upiø –Nemuno, Merkio, Stangës, Sraujos – san-takoje ásiterpusiame miestelyje, ko gero,kiekvienam yra didelë ðirdies ir dvasios at-gaiva. Tokie jausmai kyla neatsitiktinai. Iðvaikystës mûsø sàmonëje Merkinë iðliku-si Krëvës padavimais, primenanèiais, kadtai savo praeitimi ir didinga istorija garsusMindaugo Lietuvos kraðtas. Ðio miesteliopilyje 1387 m. buvo pasiraðytos Magde-burgo teisës Vilniui. Èia 1648 m. mirðtaLenkijos karalius, Lietuvos didysis kuni-gaikðtis Vladislovas Vaza, 1744 m. – LDKDidysis etmonas ir kancleris Mykolas Ser-vantietis Višnioveckis…

Paraðiau miestelis… O juk XV–XVII a.Merkinë buvo vienas ið deðimties didþiau-siø Lietuvos miestø, kuriam ÞygimantasAugustas 1569 m. pakartotinai suteikëMagdeburgo teises ir patvirtino miestoantspaudà su vienaragiu. Èia skambëjotrijø mûriniø baþnyèiø varpai, dviejuosevienuolynuose vienuoliai perraðinëjoðventàsias ir mokslo knygas. Puikavosicerkvës kupolai, á sinagogà melstis rin-kosi þydai. Virð miesto rotuðës sukosi vë-jarodë, rodydama visas pasaulio ðalis.

Vaizdinguose Merkinës apylinkiø, ku-riose susikerta Dainavos lygumos smë-lynai, Dzûkø aukðtumos kalvos, eþerai,miðkuose medþiojo karaliai ir kunigaikð-èiai. Apie medþioklæ, piemenëliø þaidimuseiles raðë Vilniaus universiteto profeso-rius, poetas Motiejus Kazimieras Sarbie-vijus, nuo Merkinës kalvø besiþvalgyda-mas á Merkio ir Nemuno slëná, á horizontedunksanèius miðkus.

1938 m. Merkinëje pirmà kartà Lietuvo-je ðvenèiama „Senovës diena“. Ið ðios ðven-tës iðaugo „Amatø dienos“, dabar ðvenèia-mos ávairiuose Lietuvos miestuose.

Apie tai ir daugelá kitø svarbiø Merki-nës istorijos datø, faktø iðsamiau ar tikprabëgomis pasakoja 1968 m. geografi-jos mokytojo Juozo Vitkaus ákurto muzie-jaus ekspozicija. Taip jau atsitiko, kad,prieð perkerpant muziejaus atidarymojuostelæ ir pakvieèiant pirmuosius lanky-tojus, susipaþinau su bebaigiama rengtiekspozicija. Ir likau suþavëtas pedagogokruopðtumu, giliu dalyko iðmanymu,neblëstanèiu entuziazmu.

Dokumentus ar jø kopijas, ávairius daik-tus, rakandus Merkinës istorijai mokytojasgeografas Juozas Vitkus kaupë, rinko, pa-sitelkæs savo mokinius, vos pasibaigus apy-

Merkinës muJulius NORKEVIÈIUS


linkëse ðiurpiam karui po karo, ðiek tiek su-ðvelnëjus okupaciniam reþimui, jau ðeðto-jo deðimtmeèio pradþioje. Jie kaupiami mo-kykloje. Èia parengtos ir pirmosios paro-dos, ekspozicijos. Ir tik 1968 m. muziejuspersikelia á miestelio centrinëje aikðtëje stûk-sanèià buvusià cerkvæ. Pirmojo muziejauskûrëjo Juozo Vitkaus pradëtà darbà tæsëkitas entuziastas – jaunesnës kartos mo-kytojas Juozas Kaupinis. Jis ypaè daug lai-ko ir energijos skyrë vienam tragiðkiausiøistorijos tarpsniø – Dzûkijos partizaniniamjudëjimui. Jo iniciatyva buvusiame mokyk-los stadione – pokario meto þvyrduobëse,kur pakasti iðniekinti þuvusiøjø palaikai, ákur-tas Kryþiø kalnelio memorialas, áamþinan-tis Dainavos partizanø atminimà. Dabar èiapastatyta per 150 kryþiø, paminklø, kuriuo-se áamþinta daugiau nei 400 þuvusiø parti-zanø vardø. Tai vienintelis tokio pavyzdþiomemorialas Lietuvoje, skirtas rezistencineipraeièiai áamþinti. Kalnelyje kasmet rengia-mi buvusiø partizanø, politiniø kaliniø, trem-tiniø susitikimai, mitingai.

Po jø neilgai darbavosi dar bene trysdirektoriai. Jau ilgiau kaip penkmetá mu-ziejui vadovauja energinga, kûrybiðka Al-dona Raugalaitë. Ji pirmiausia pasirûpinosutvarkyti muziejaus aplinkà. Dabar èia þy-di ne olandiðkos roþës, bet trisdeðimt sep-tyniø rûðiø gëlës ir kiti darþeliø augalai.

Šitas darbas – smulkmena palyginussu kitais muziejaus vadovo kasdienos rû-pesèiais, – sako direktorë ir prisimena,kad muziejaus aukso amþius buvo, kaijis priklausë ne miestelio seniûnijai, o Va-rënos rajonui, vëliau Alytui. Tada turëti trysetatai. Dabar liko tik direktoriaus ir valy-tojos etatai. Ir tie patys varganai apmo-kami. O rûpesèiø rûpestëliø – per akis.

Merkinës muziejus – trijø atskirø da-liø. Kraðtotyros skyrius, ásikûræs buvusio-je cerkvëje, pagrindiniame muziejaus pa-state. Genocido skyrius – buvusioje stri-bø bûstinëje. Ir dar Kryþiø kalnelis. Visiðie objektai ne taip jau arti vienas kito.Tad vadovui ûkiniø rûpesèiø nestinga.Muziejus turi sukaupæs keliolika tûkstan-èiø kraðtotyros eksponatø – ávairiø bui-ties rakandø ir daiktø, rûbø, fotografijø,dokumentø, prisiminimø. Genocido sky-rius saugo apie 1500 eksponatø, ið kuriøekspozicijai panaudota apie 800.

Alytaus kraðtotyros muziejaus direk-torë Audronë Jakunskienë, kurá laikà dir-busi Merkinëje, yra taikliai pastebëjusi,kad muziejus – ne senø daiktø krûva, bet

laidas tarp praeities ir ateities. Kaip mer-kiniðkiams stiprinti praeitá ir ateitá jungian-tá laidà, jei muziejus neturi nei moksliniodarbuotojo, nei fondo saugotojo, o direk-torë nespëja vien ûkiniø reikalø tvarkyti.Pagrindinis muziejaus pastatas neðildo-mas, seniai remontuotas. Nekûrenamøpatalpø dideli temperatûros svyravimaineigiamai veikia elektros instaliacijà, uþ-ðàla kibire atsineðtas vanduo, gadina irvarganai ágytus eksponatus. Tiesa, pla-navo rekonstruoti buvusià cerkvæ ir pri-taikyti muziejaus poreikiams, bet... Artë-ja Merkinës 650 metø jubiliejus ir gal bentta proga valdþia prisimins kaþkada iðsa-kytus muziejui paþadus.

Vienas ið Merkinës kraðtotyros mu-ziejaus keturiasdeðimtmeèio ðventës kal-bëtojø nedideliø miesteliø muziejininkuspavadino don kichotais. Graþiau nepa-sakysi! Juk nedideliø miesteliø, mokyk-lø muziejai iðsirutuliojo ið privaèios, pa-vieniø kraðtotyrininkø iniciatyvos. Gal to-dël verslininkai á juos þiûri labai ið aukð-to ir nesiskubina remti. O ir valdþia neitin dosni. Merkinës ir kitø panaðaus ti-po kraðtotyros muziejø biudþetas toksvarganas, kad ir taupydami kiekvienà li-tà negali sistemingai papildyti savo bib-liotekos reikalingais paèiais naujausiaisistoriniais leidiniais, kai kas negali net sa-vo rajono laikraðèio uþsisakyti.

Nors merkiniðkei muziejaus direktoreinestinga ûkiniø darbø, rûpesèiø, bet su-randa laiko ir ekspozicijai, pakanka dëme-sio ir muziejaus lankytojams. Visi maloniaipriimami ir apsilankiusieji iðgirsta nuoðir-dø pasakojimà apie kiekvienà èia saugo-mà ir rodomà daiktelá. Turtinga, nesvarbu,kad gerokai suglaudinta, ekspozicija pa-sakoja apie Merkinës kraðto istorijà, èia gy-venusius þmones, amatus. Muziejaus eks-pozicijoje skaudi mûsø kraðto þmoniø po-kario gyvenimo istorija, kovø ir netekties,pergaliø liudijimas dokumentuose, foto-grafijose, partizanø ir tremtiniø relikvijose.

Turiningà ekspozicijà ne taip jau sudë-tinga árengti, kai muziejaus fonduose sau-

goma keli tûkstanèiai eksponatø. Lanky-tojø dëmesiui gal iki tûkstanèio parodo-ma. Iðsiplësti neleidþia kuklios patalpos.Taèiau direktorë Aldona Raugalaitë randavietos vieðai apþiûrai pristatyti ir paèiusnaujausius eksponatus. Muziejaus fondaigerokai pasipildë po pernai Varënoje, Mer-kinëje surengtos mokslinës konferencijos,skirtos kraðtieèio, technikos aukðtosiosmokyklos sostinëje ákûrëjo akademiko pro-fesoriaus Aleksandro Èyro devyniasde-ðimtmeèiui, susitikimø su ið Varënos krað-to kilusiais mokslininkais bei Vilniaus Ge-dimino technikos universiteto mokslinin-kais, darbuotojais Merkinëje. Pastarasisrenginys – nuoðirdus pokalbis apie aka-demikà ávyko ir jo lankytos gimnazijos beimuziejaus vadovø rûpesèiu.

Anà turiningà susitikimà primena ir ke-li nauji muziejaus stendai, skirti akademi-kui Aleksandrui Èyrui. Èia jo ir brolio dide-lës spalvotos nuotraukos, taupiai pateiktibiografiniai duomenys. Taip pat kai kuriosðiø mokslininkø knygos. Dëmesá patrau-kia ir solidi Juozo Straþnicko monografijaapie akademikà, raðiniai apie já, publikuotiávairiuose spaudos leidiniuose. Èia pato-giai ásikûrë spaudos raðiniai apie paminë-tà kraðtieèiø mokslininkø konferencijà, su-sitikimus akademiko gimtinëje.

Muziejaus direktorë Aldona Raugalai-të neslepia, kad šis mokslininkui skirtaskampelis – tik pradþia: ekspozicija bus ple-èiama. Þymi Èyrø giminë paliko ryðkø pëd-sakà Merkinës istorijoje. Vienà svarbø fak-tà paliudys ir muziejaus keturiasdeðimtme-èio ðventës sveèio, Seimo nario Algio Ka-ðëtos dovanotos nuotraukos. Provizorius,tarpukario meto ðviesuolis AleksandrasÈyras, mokæs mylëti þmogø, mylëti Tëvy-næ, vadovavo Lietuvai pagraþinti draugi-jos vietos skyriui, kuris ilgai bylinëjosi sunesàþiningu verslininku, savo malûnui pa-tvenkiusiu Stangës upelá. Tai paþeidë pi-liakalná, susidarë didelë nuoðliauþa. Sun-kiai, net po keturiolikos teismo procesø by-là laimëjo Merkinës provizoriaus Aleksan-dro Èyro vadovaujamas Lietuvai pagraþintidraugijos vietos skyrius.

Uþ gautus pinigus gelbëtas piliakalnis:ðlaitai apsodinti medþiais, kurie ir ðiandienþaliuoja ir saugo legendomis apipintà, be-ne labiausiai turistø lankomà Merkinës áþy-mybæ. Muziejus saugo apie ðià bylà uþra-ðytus senøjø merkinieèiø prisiminimus.

Kiekvienas eksponatas – savita, ádo-mi miestelio gyvenimo istorija. Jø daugþino muziejaus tarybos narë Ona Þem-èiûgienë ir noriai savo þiniomis dalijasi suekskursantais, pavieniais lankytojais, ku-riø Merkinës kraðtotyros ir genocido mu-ziejus nemaþai sulaukia. Praëjusiø metøduomenimis, pagal lankomumà pirmavoAlytaus apskrityje, o ðalyje buvo ásitvirti-næs pirmajame deðimtuke.

ës muziejus – vienaslankomiausiø


Augalø selekcija Lietuvoje turi senas86 metø tradicijas. Per ðá laikotarpá keitësiselekcionuojamø augalø skaièius bei rû-ðinë sudëtis, nes kito ir tebekinta þemësûkio vartotojø bei paèiø selekcininkø po-þiûris á tam tikrø rûðiø perspektyvumà.

Augalø genetiniai iðtekliai yra pagrin-das naujoms veislëms kurti dabar ir atei-tyje. Tai biologinis šalies paveldas, kuristiekia ir tieks genetinës medþiagos bio-technologiniams tyrimams ir šios šakosplëtotei, vienas svarbiausiø maisto sau-gos ir kokybës garantø.

Maþëjant augalø ávairovei visuose lyg-menyse (ekosisteminiame, rûðiniame irgenetiniame), iðkilo bûtinybë iðsaugoti jøgenetinius iðteklius. Sukauptas naudoja-møjø augalø genetiniø iðtekliø potencia-las yra bazë biologinei ávairovei natûralio-se fitocenozëse iðlaikyti ir selekcijai plëto-ti. Bûtina nuolatos tobulinti naudingøjø au-galø genetiniø iðtekliø iðlaikymo sistemà,kad bûtø patenkinti þmogaus poreikiai iriðlaikytos stabilios ðalies ekosistemos.

Labai svarbu surinkti, iðtirti natûralioseaugimvietëse auganèiø vietiniø þoliniø irsumedëjusiø augalø populiacijø genetinesbei vartojimo savybes, tobulinti ir plësti kul-tivuojamø augalø rûðiø genetiná potencia-là, kad bûtø galima sustabdyti dabartinægenetinæ erozijà, nes komercinës augaløveislës kuriamos remiantis siaura geneti-ne baze – moderniomis veislëmis, kuriosjau praranda genetiná atsparumà ligoms.

Genetiniø iðtekliø svarba ir problemaakcentuojama visose ES šalyse, jiemsskiriama daug dëmesio ir lëðø. Geneti-niø iðtekliø programa susideda ið geneti-niø iðtekliø kaupimo, ávertinimo, atrankos,jø grynumo palaikymo, genetiniø iðtekliøkolekcijø atnaujinimo bei duomenø ba-zës kaupimo ir atrinktos medþiagos sau-

Augalø genetiniai ið

Prof. habil. dr.Zenonas DABKEVIÈIUS,

dr. Algë LEISTRUMAITË,dr. Nijolë LEMEÞIENË

Lietuvos þemdirbystës institutas

Nuo pat þemdirbystës pradþios þmogui reikëjo iðsaugoti augalø genetinius iðteklius – nuëmus derliø,dalá sëklos buvo bûtina iðlaikyti iki sëjos sezono, o siekiant gauti didesná arba kokybiðkesná derliø –

pasirûpinti sëklø mainais. Dirbant naujas þemes ir intensyvëjant ûkinei veiklai, pradëta augalus inten-syviai introdukuoti, kurti naujas produktyvias veisles. Maþdaug XIX a. viduryje susirûpinta senosiomis

veislëmis bei rasëmis, nes pastebëta, jog jos negráþtamai nyksta, o naujosios veislës daþnai neatspariosnepalankiems aplinkos veiksniams. Taigi atsirado poreikis ilgesná laikà iðsaugoti augalø dauginamàjà

medþiagà, kad bûtø garantuota nepertraukiama þemës ûkio plëtra – maisto ir paðarø ðaltinis.

Þemës ûkio augalø genetiniø iðtekliø svarba selek

gojimo. Sukauptas augalø genetinis fon-das yra unikali genetinë medþiaga, pla-èiai naudojama kuriant prie mûsø agrok-limatiniø sàlygø labiausiai prisitaikiusiaisveisles. Tai svarbu mokslui, þmonëms irðalies ekonomikai.

Augalø genetiniø iðtekliø raidaLietuvoje

Valstybinis poþiûris á augalø genetiniøiðtekliø iðsaugojimà Lietuvoje buvo pra-dëtas ágyvendinti 1993 m., kai, remiantisLR Vyriausybës potvarkiu Nr. 825p, Lie-tuvos þemdirbystës institute ásteigtas Au-galø genetiniø iðtekliø saugojimo koordi-nacinis centras. Valstybinës Augalø ge-netiniø iðtekliø (AGI) sistemos kûrimasisbuvo labai svarbi prielaida dalyvauti or-ganizuotoje tarptautinëje veikloje ir gautiparamos iš uþsienio. 1995 m. Lietuva ta-po ECP/GR bei EUFORGEN programødalyve. Padedant Ðiaurës ðaliø genø ban-kui (NGB), Augalø genetiniø iðtekliø sau-gojimo centre 1996 m. buvo ákurta ilga-laikë sëklø saugykla. Ði saugykla 2004 m.perorganizuota á Augalø genø bankà, fi-nansuojamà Aplinkos ministerijos. Suda-ryti ir patvirtinti 5 augalø grupiø koordina-ciniai centrai – þemës ûkio (lauko auga-lø) – atsakingas Þemdirbystës institutas,miðkø – Miðkø institutas, sodo ir darþo –Sodininkystës ir darþininkystës institutas,dekoratyviniø – Vilniaus universitetas,vaistiniø aromatiniø – Botanikos sodas.Augalø genø banke šiuo metu saugomaapie 2,4 tûkst. ávairiø rûðiø augalø veisliø,selekciniø linijø, mutantø, retø rûðiø beipopuliacijø sëklø pavyzdþiø. Didþioji sëkløpavyzdþiø dalis (daugiau kaip 1,6 tûkst.)saugykloje – þemës ûkio augalø sëklos.

Vienas svarbiausiø AGI saugojimo ko-ordinacinio centro uþdaviniø buvo suburtimokslo ir mokymo institucijas, kaupian-èias bei tirianèias augalø kolekcijas, á vie-nà koordinuojamà tinklà. Prie ðios uþduo-ties sëkmingo ágyvendinimo daug prisidë-jo Valstybinis mokslo ir studijø fondas,1994–1997 m. parëmæs kompleksinæ

mokslo programà „Kultûriniø augalø resur-sai“. Pastarasis laikotarpis (1993–1997 m.)laikytinas pirmuoju nacionalinës AGI veik-los etapu. VMSF remiamà programà vyk-dë Lietuvos þemdirbystës institutas, Lie-tuvos sodininkystës ir darþininkystës ins-titutas, Lietuvos miðkø institutas, Botani-kos institutas, Vilniaus universitetas, VDUKauno botanikos sodas, Vilniaus pedago-ginis universitetas, Lietuvos þemës ûkiouniversitetas. Vykdant programà stabiliza-vosi AGI saugojimas Lietuvoje, buvo uþ-kirstas kelias genetiniø kolekcijø naikini-mui, pradëta augalø genetiniø iðtekliø in-ventorizacija, nustatyti darbø prioritetai at-eièiai. Šios programos reikðmë labai di-delë – tai buvo pirmoji nacionalinë AGI pro-grama Baltijos šalyse. Tarptautinës auga-lø genetiniø iðtekliø organizacijos (IPGRI,NGB) toká organizuotumà pripaþino kaipdidelá privalumà iðsaugant AGI.

Antrasis nepertraukiamos nacionali-nës AGI veiklos etapas – valstybinë moks-lo programa „Lietuvos naudojamøjø au-galø ir þemës ûkio gyvûnø genetiniø ið-tekliø tyrimas ir iðsaugojimas“ („Genofon-das“), 1998–2002 m. (finansavo Valsty-binis mokslo ir studijø fondas). „Geno-fondo“ programoje daugiau dëmesio bu-vo skiriama sukauptiems AGI charakteri-zuoti, genetiniam stabilumui ávertinti beiselekciniø donorø atrankai. Tyrimuose bu-vo plaèiau panaudoti tikslieji genetinësávairovës analizës ir identifikacijos meto-dai (DNR polimorfizmo tyrimai RAPD me-todu, meristeminis, elektroforezës, chro-matografijos, spektrofotometrijos ir kt.).

Treèiasis nacionalinës AGI veiklosetapas – mokslo programa „Augalø ge-netiniø iðtekliø tyrimai“, 2004–2008 m. (fi-nansavo Švietimo ir mokslo ministerija).Iki šiol jau buvo sukauptos gausios Lie-tuvos augalø nacionaliniø genetiniø ið-tekliø kolekcijos, aiðkiai apibrëþtos ir pa-grástos tyrimø kryptys, disponuojama ty-rimø baze bei sukurtas koordinaciniøcentrø tinklas. Tai leido toliau vykdyti AGImokslinio tyrimo darbus.


ai iðtekliaiarba selekcijai

Þemës ûkio augalai – ypaè svarbi visosaugalø genetiniø iðtekliø iðsaugojimo veik-los sritis. Lietuva 2005 m. birþelio 21 d. rati-fikavo tarptautinæ sutartá „Dël augalø gene-tiniø iðtekliø maistui ir þemës ûkiui“ (Inter-national Treaty on Plant Genetic Resour-ces for Food and Agriculture), kuri apro-buota FAO konferencijos 31-ojoje sesijoje2001 m. lapkrièio 3 dienà. Prioritetas sutar-tyje teikiamas tiems augalø genetiniams ið-tekliams, kurie yra svarbûs maistui ir þemësûkiui. Sutartis sudaro palankias sàlygasbendradarbiauti tarp ðaliø siekiant, kad ge-netiniai ištekliai bûtø racionaliai naudojamibei saugomi iðtisø regionø mastu.

Taigi Þemdirbystës instituto 1994–2008m. veikla, koordinuojant 3 mokslines AGIprogramas, buvo reikšminga išsaugant vi-sø Lietuvos AGI, o ypaè þemës ûkio au-galø. Javø ir daugiameèiø þoliø genetiniøiðtekliø plëtra ir moksliniai tyrimai ypaèsvarbûs augalø selekcijai.

JavaiVarpiniais ir ankðtiniais javais Lietuvo-

je apsëjama beveik pusæ visø pasëliø plo-to. Norint patenkinti vartotojø poreikius, rei-kia nuolat tobulinti turimas ir kurti naujasperspektyvias varpiniø javø veisles, o tainebus ámanoma be genetiniø iðtekliø ið-saugojimo. Genetiniø iðtekliø saugojimassusideda ið genetiniø iðtekliø kaupimo,ávertinimo, atrankos, jø grynumo palaiky-mo, genetiniø iðtekliø kolekcijø atnaujini-mo bei duomenø bazës kaupimo. Varpi-niø javø genetiniai iðtekliai yra sukaupti ir

saugomi Lietuvos þemdirbystës institute.Juos sudaro lietuviðkos veislës, veislës,surinktos á darbines kolekcijas, ir selekcinëmedþiaga, iðskirta ávairiuose selekcinio dar-bo etapuose. Vykdant nacionalinæ augaløgenetiniø iðtekliø programà, Lietuvos þem-dirbystës institute buvo surinktos visos iðli-kusios javø veislës, sukurtos nuo selekci-nës veiklos Lietuvoje pradþios 1922 m. ikidabar. Seniausios veislës buvo atstatytosið saugotø tuometinio Visasàjunginio au-galininkystës instituto fonde, naujausios –ið buvusiø LÞI darbiniø kolekcijø.

Vertingiausia atstatytos genetinës kolek-cijos dalis – prof. D.Rudzinsko 1924 m. veis-lë Akuotuotieji, sukurta ið pietvakariø Rusi-jos vietiniø kvieèiø pavyzdþio atrankos bû-du, t.y. iðsaugojusi savo originalø genomà.Antra, ne maþiau ádomi veislë – Dotnuvos458, gauta hibridizacijos keliu, kurios vienaið tëviniø formø Gardino apylinkëse augin-ta veislë Vysokolitovskaja. Ið Visasàjunginioaugalininkystës instituto susigràþintos ir þie-miniø rugiø veislës Dotnuvos Aukštieji, Dot-nuvos VIII bei Baltija. Kolekcijose iðsaugo-tos senosios mieþiø ir aviþø veislës Dotnu-vos ketureiliai, Auksiniai, Dþiugiai, Stipruo-lës, Gyrûnës, Skaistûnës, Sidabrës turi di-delæ iðliekamàjà reikðmæ.

Iki 7-ojo deðimtmeèio pradþios kryþmi-nimo kombinacijose daþnai buvo naudo-jamos senosios veislës bei linijos, vëliau jaspakeitë intensyvaus tipo Vakarø ir Rytø Eu-ropos veislës. Tai maþino veisliø atsparu-mà biotiniams ir abiotiniams veiksniams,nes dabartinës komercinës veislës kuria-

mos naudojant palyginti siaurà tëviniø for-mø ratà. Formuojant javø genetiniø iðtekliøkolekcijà labai svarbu turëti kuo platesniogeografinio regiono veisles. Todël geneti-niø iðtekliø kaupimo programoje buvo uþ-megzti kontaktai su Tarptautiniu kvieèiø irkukurûzø gerinimo centru ir gaunamos ávai-riose pasaulio ðalyse sukurtos selekcinëslinijos-populiacijos. Ið jø atrenkamos Lietu-

vos sàlygoms labiausiai adaptuotos linijos.Ne maþiau svarbi darbo kryptis yra pradë-tas LÞI sukurtø linijø, turinèiø vertingøpoþymiø, bei linijø, kuriamø turint specialøtikslà plësti genetinæ bazæ, kûrimas ir kau-pimas. Sukauptas javø genetinis fondas yraunikali medþiaga, plaèiai naudojama kuriantprie mûsø agroklimatiniø sàlygø labiausiaiprisitaikiusias veisles. Kintanti aplinka, ávai-rûs biotiniai ir abiotiniai veiksniai labai vei-kia augalus ir jø kokybæ, todël yra labai svar-bu visapusiðkai iðtirti sukauptus genetiniusiðteklius, identifikuoti kai kuriø poþymiø do-norus specifinëmis sàlygomis. Tiriamos ge-riausiai prisitaikiusiø veisliø biocheminës irtechnologinës savybës.

Naudojant naujausià árangà bei me-todus, buvo renkami ir tiriami varpiniø irankðtiniø javø genetiniai ištekliai. Ap-rašomi ðiø veisliø morfologiniai poþymiaipagal tarptautinius reikalavimus, veislësájungtos á hibridizacijos programas.

Ðiuo metu LÞI sukauptos didelës þie-miniø kvieèiø (890), þieminiø rugiø (62),aviþø (920), mieþiø (831), lubinø (400), pa-ðariniø pupø (600) ir þirniø (200) kolekci-jos. Atlikta javø kolekcijø ir selekcinës me-

Natûrali raudonøjø dobilø augimvietëKaliningrado srityje

Mieþiø veisliø kolekcija LÞI

EkspedicijaKarpatøkalnuose


dþiagos genetiniø iðtekliø inventorizacija,siekiant atrinkti pavyzdþius, kuriuos vertë-tø iðsaugoti ir dar reikia papildomai tyrinë-ti lauke bei apraðyti naudojantis poþymiøsàraðais (deskriptoriais). Naudojantis Tarp-tautinio augalø genetiniø resursø instituto(IPGRI) iðleistais apraðomøjø poþymiø sà-raðais (deskriptoriais), buvo parengti ap-raðomøjø poþymiø sàraðai varpiniams irankðtiniams javams. Jais remiantis apra-ðytos lietuviðkos varpiniø ir ankðtiniø javøveislës ir padëtos á AGI saugyklà. Didelëdalis surinktø javø kolekcijø apraðytos Lie-tuvos augalø genetiniø resursø kataloge(varpiniø javø-1241, ankðtiniø javø-800).

Pastaraisiais metais AGI saugyklojesaugoma 37 aviþø, 57 mieþiø, 112 þiemi-niø kvieèiø, 19 þieminiø rugiø, 25 lubinø,9 paðariniø þirniø, 26 paðariniø pupø, 32vikiø veislës.

patirtimi, visose Baltijos ðalyse buvoadaptuota daugiameèiø þoliø rinkimo irtyrimo metodika.

Per 1995–2008 m. buvo suorganizuo-tos 24 ekspedicijos po Lietuvà bei kai-mynines ðalis (Latvijà Estijà, Kaliningra-do sritá, Ukrainà) rinkti daugiameèiø þoliøgenetiniø ištekliø. Aplankyta apie 400 na-tûraliø ar pusiau natûraliø daugiameèiøþoliø augimvieèiø, kuriose surinkta per3000 sëklø pavyzdþiø.

Daugiametës þolës buvo renkamosskirtingø Lietuvos regionø bei kaimyniniøðaliø ávairiose geografinëse vietovëse, kurþmogaus veikla ne maþiau kaip 25–30 me-tø vyksta ribotai (neariama, nepersëjama).Tikintis rasti veðliø laukiniø formø pašarui(tikrojo eraièino, pašarinio motiejuko, pa-prastosios ðunaþolës), daugiameèiø þoliøsëklos buvo renkamos kalvø ir piliakalniøðlaituose, upiø slëniuose, pamiðkiø pieve-lëse ir kt. Vejoms árengti tinkamø rûðiø (pie-vinë miglë, raudonasis ir avinis eraièinas,smilgos ir kt.) ir formø laukiniai ekotipai bu-vo renkami nederlingoje smëlëtoje þemë-je (pajûris, kalvø virðûnës, karjerai), taip patintensyviau mindomose vietose.

Tyrimai parodë, kad dalis daugiame-èiø paðariniø ir vejø þoliø laukiniø ekotipø,surinktø 1995–2008 m. ávairiø ekspedicijømetu natûraliose þoliø augimvietëse, pa-siþymëjo morfologiniø ir ûkiðkai naudingøpoþymiø ávairove rûðies viduje. Kai kurielaukiniai ekotipai buvo perspektyvûs se-lekcijai bei vertingi genetinës kolekcijoskaupimui. Á Augalø genø bankà ilgalaikiamsaugojimui padëti 1268 daugiameèiø þo-liø sëklø pavyzdþiai (tai sudaro 55,6 proc.visø saugomø pavyzdþiø).

Nustatytos augimvietës, kuriose susi-formavo ypaè vertingi selekciniu-geneti-niu poþiûriu genotipai, ið kuriø selekcijosbûdu sukurtos keturios veislës paðarui irviena – biokurui:

apyninës liucernos veislë pašarui Ar-ka (pievelë Pervalkoje, Klaipëdos rajonas),

pievinës miglës veislës paðarui –Gaja (pievelë netoli Pagëgiø, Ðilutës ra-

jonas) ir Danë (Danës upës slënis, Klai-pëdos miestas),

didþioji smilga pašarui Violeta (pie-velë netoli Drevernos, Klaipëdos rajonas),

nendrinis dryþutis biokurui – Pie-vys (pievelë netoli Natigalës kaimo, Ku-piðkio rajonas).

Laukiniø ekotipø rinkimas jø natûra-liose ar pusiau natûraliose augimvietëseypaè buvo sëkmingas ieðkant þoliø rûðiøir jø formø, tinkanèiø vejoms árengti. Ve-joms daugiameèiø þoliø laukinës formosturi bûti þemaûgës, tankaus kero, pasi-þymëti lëtu atþëlimu. Tokiø vertingø, tei-kianèiø vilèiø genotipø pasitaikë nema-þai (daugiau nei 5 proc. visø surinktø).Artimiausiu metu bus perduota veisliø ty-rimams vejoms árengti skirtø daugiame-èiø rûðiø perspektyvios formos (aviniai irðiurkðtieji eraièinai, gojinës, pievinës irplokðèiosios miglës, grakðèiosios keleri-jos ir kt.).

Ið laukiniø ekotipø kilo ir pirmosios ve-joms árengti veislës:

raudonojo eraièino veislë Gludas(pievelë ties Smalininkais, Jurbarko rajo-nas),

plokðèiøjø migliø veislë Smiltë (pie-velë Ðarkiðkiø kaime, Zarasø rajonas),

pievinës miglës veislës – Klotë irGalvë (Mituvos-Nemuno delta, Jurbarkorajonas).

Baigësi treèiasis nacionalinës AGIveiklos etapas – mokslo programa „Au-galø genetiniø iðtekliø tyrimai“ 2004–2008metais. Kas bus toliau? Ar bus intensy-viai ir produktyviai Lietuvoje tiriami AGI?Bet kurios ðalies genetiniø iðtekliø progra-mø iðskirtinë savybë yra ta, kad jos turibûti ilgalaikës ir nepertraukiamos, o kiek-viena šalis turi bûti atsakinga uþ savo AGI.Todël manome, kad ir toliau reikia tæstivietinës kilmës genetinës ávairovës iden-tifikavimà, kaupimà, tyrimà ir saugojimà,kad galima bûtø vertingus genetinius ište-klius átraukti á nacionaliniø AGI sàraðà, se-lekcines programas bei naudoti kuriantnaujas veisles.

Daugiameèiø þoliø laukiniai ekotipaiLietuva nuo seno yra gyvulininkystës

kraðtas, o þolës – svarbiausias paðarasgyvuliams. Be to, kai kurios paðarinës þo-lës gali bûti naudojamos ir netradiciðkai,pavyzdþiui, kurui, statyboms, vejomsárengti. Kuriant bet kurios paskirties veis-les, labai svarbu, kad jos bûtø atspariosligoms bei nepalankiems aplinkos veiks-niams. Dël ðiø prieþasèiø yra svarbu su-kaupti didelæ daugiameèiø þoliø rûðiø irformø genetiniø iðtekliø ávairovæ, kad ga-lima bûtø greitai reaguoti á besikeièian-èios rinkos poreikius. Tokioms veislëmssukurti pradinës selekcinës medþiagosbuvo ieškoma Lietuvos ir kaimyniniø ða-liø natûraliose augimvietëse, kadangi lau-kiniai augalai labiausiai prisitaikæ prie ne-palankiø aplinkos sàlygø bei pasiþymi ki-tomis ûkiðkai naudingomis savybëmis.

Surinktus genetinius iðteklius bûtinasaugoti ir kaupti, nes laukiniai ekotipai,esantys valstybës ástatymais nesaugomo-se teritorijose, gali negráþtamai dingti.

Laukiniø ekotipø rinkimas ir tyrimai,rezultatai

Remiantis Ðiaurës ðaliø tyrëjø, dirban-èiø genetiniø iðtekliø iðsaugojimo srityje,

Genetiniø iðtekliø kolekcijø apþiûra LÞI, 2006 m.

Natûrali pievelë miðkø apsuptyje Dzûkijoje


Alovë – nedidelis Alytaus rajono baþ-nytkaimis, nuo centro nutolæs vos 10 km.Miestelyje gyvena 500, o visoje seniûnijo-je – apie 2500 þmoniø. Miestelis yra ásikû-ræs ðalia Alovës eþero, ið kurio iðteka deði-nysis Nemuno intakas – Alovëlës upelis.Jo vardas ir kilmë istorikø ir tyrinëtojø trak-tuojami ávairiai, daþnai apipinti ávairiø le-gendø ir versijø. Ið istoriniø ðaltiniø þino-me, kad miestelio vardas daug kartø kei-tësi: 1692 m. jis buvo vadinamas Holawa,XIX a. pr. Olava, 1911–1917 m. Alavë, onuo 1920 m. Alovë. Þinomo onomastikostyrëjo Aleksandro Vanago nuomone, mies-telio pavadinimas yra hidroniminës kilmës– nuo upelio Alovëlës vardo. Apylinkiø gy-ventojai didþiuojasi retais ir labai reikðmin-gais archeologiniais radiniais. 1888–1889m. archeologas Ed.Volteris tyrinëjo Alovësir Slabadëlës griautinius kapinynus, pas-tarasis datuojamas net IV a., o Alovës ar-cheologiniø tyrimø metu iðkasta 150 kapøsu vertingais XII – XIII a. radiniais. Pirmiau-sia tai didþiojo kunigaikšèio Vytauto laikøLietuvoje kaldinti 8 denarai, o 1955 m. prieBaltosios Alovës rûmø moliniame puoderastas XIV a. pab. – XV a. pr. sidabro lydi-niø ir monetø lobis – 5 Lietuvos pinigëliaisu Vytimi vienoje ir Gediminaièiø stulpaiskitoje pusëje ir 56 Prahos grašiai, kaldintiVaclovo IV (1378–1419 m.). Pilkapiø ir sen-kapiø radiniai taip pat byloja, kad ðioseapylinkëse bûta ir nuoþmiø kovø su kry-þiuoèiais. Po treèiojo Lietuvos–Lenkijos pa-dalijimo caro valdþia Alovëje ásteigë vals-èiø ir net kalëjimà.

Daug kas nenori patikëti, kad po 1831m. sukilimo prie valsèiaus buvo prijungtasir Alytaus miestas. Tuomet Aleksandrovskupavadintas valsèius apëmë dar ir Merkinæ,Nedzingæ, Varënà, Daugus, Butrimonis irNemunaitá. Alovëje buvo 4 palivarkai, ið ku-riø vienà vadino Baltàja, kità Raudonàja Alo-ve. Jau XVII a. pabaigoje Alovëje bûta pir-mosios baþnyèios. Architektûrinis pamin-klas – dabartinë Ðvè. Trejybës medinëbaþnyèia, turinti klasicizmo ir baroko bruo-þø, prieð keletà metø graþiai paminëjo gar-

Ið maþø miesteliø istorijos

Alovë turiBronius SLAVINSKAS

savo herbà ir vëliavàbingà 200 metø jubiliejø. Jos klebonas –parapijieèiø labai gerbiamas ir mylimas, Të-vu vadinamas Stanislovas Stankevièius uþaktyvià veiklà 2007 m. iðrinktas pirmuojuAlytaus rajono Garbës pilieèiu.

Turi šis kraštas ir daugiau èia gimusiøir gyvenusiø þymiø þmoniø, istoriniø fak-tø, architektûriniø paminklø… Visa tai gali-ma pamatyti ir išsamiau susipaþinti uþsu-kus á pagrindinæ mokyklà, kurioje ákurtasAlytaus rajono savivaldybës vieðosios

bibliotekos filialas. Èia atidaryta ádomi pa-roda „Alovës kraðtas ir þmonës“, kuriosstenduose ávairûs spaudiniai, per ilgàlaikà sukauptas kraðto raðytinis paveldas– tautodailë, kaimø istorijos puslapiai,þmoniø prisiminimai, retos fotografijos.„Tai mûsø didelis turtas”, – sakë bibliote-kos vadovë, aktyvi ávairiø renginiø orga-nizatorë Birutë Jerusevièienë, kurios dë-ka per metus bibliotekà aplanko per 10000 ávairaus amþiaus þmoniø.

Dabar aloviškiai gali didþiuotis ir nau-jais heraldikos þenklais. Ðvè.Trejybësbaþnyèioje iškilmingai palaimintas ir pa-ðventintas naujas Alovës herbas, seniû-nijos vëliava ir antspaudas. Miestelis sa-vo istorinio herbo niekada neturëjo. To-dël Lietuvos heraldikos komisija kartu suseniûnijos ir bendruomenës atstovais, ap-svarstæ naujo herbo simbolius, nuspren-dë herbe pavaizduoti juos iðgarsinusiusþinomus Alovës pinigø lobius, upæ ir Švè.Trejybës baþnyèià, kuri buria seniûnijosgyventojus. Maldos namø þenklu buvo

pasirinkta Dievo Apvaizdos akis. Herboskyde pavaizduota sidabrinë juostelë sim-bolizuoja upæ, kuri reiðkia atsinaujinimà,laiko tëkmæ. Mëlyna spalva herbe – iðtiki-mybës, dieviðkosios iðminties, pastovu-mo, sàþiningumo ir dangaus iðraiðka.Raudona reiðkia dràsà, narsà ir meilæ. Alo-vës herbo etalonà parengë dailininkasRolandas Rimkûnas, já aprobavo Lietuvosheraldikos komisija, savo dekretu patvir-tino Prezidentas Valdas Adamkus.

„Didelë garbë turëti savo herbà ir vë-liavà, – dþiaugësi Alovës seniûnijos se-niûnë Alvyda Urbanavièienë, – tai verèiamus dar labiau rûpintis ne tik miestelio,bet ir visø mûsø kaimø kultûriniu pavel-du, þmoniø problemomis, jø gerove“.

Kuriant heraldikos simbolius, daugprisidëjo Alovës bendruomenës visuome-ninë organizacija „Susiedai“ ir jos akty-vus narys, savo krašto istorinio herbo at-siradimo iniciatorius Alytaus rajono savi-valdybës administracijos direktorius Au-rimas Truncë.

Ðventës proga aloviškiai, kaimyniniøseniûnijø ir ivairiø savivaldybiø atstovaiið Ukrainos, Lenkijos ir net Kosovo susi-paþino su ðio baþnytkaimio kultûra, gë-rëjosi Lietuvos kariuomenës sausumospajëgø orkestro originalia þygiuotës pro-grama, koncerto dalyviø – solistës IevosKaminskaitës ir pianistës Nijolës Bara-nauskaitës atliekamais kûriniais, vietosansambliø muzika ir dainomis, áspûdin-gais fejerverkais.



Kosta Rika – nepaprastaCentrinës Amerikos ðalis, apie ðio

kraðto biologinæ ávairovæ jau seniaisklinda legendos. Kosta Rikojegyvena 4 beþdþioniø rûðys. Kol

dirbome ekspedicinius lauko darbus(mes tiriame vabzdþius, ieðkome

naujø mokslui rûðiø), labai uþsinorë-jau visas Kosta Rikos beþdþiones

pamatyti.

Paprastieji kapucinai (Cebus capu-cinus) yra vidutinio dydþio primatai,maþdaug iki 4 kg svorio, jø kaklas, galvair peèiai yra balti arba gelsvi, o nugara iruodega – tamsiai ruda arba juoda. Pa-prastieji kapucinai yra vieni daþniausiaiaptinkamø Kosta Rikos beþdþioniø, tadilgai jø ieðkoti nereikia. Pirmas susitikimassu kapucinais prie Ramiojo vandenynokrantø, Manuel Antonio nacionaliniameparke. Pirmiausia iðgirstu triukðmà, pa-keliu galvà – ogi kapucinai jau stebi ma-ne. Ðios beþdþionës yra neáprastai smal-sios ir labai sumanios. Jø iðlavëjusi veidoiðraiðka yra svarbi komunikacijos priemo-në. Taigi kapucinai netrunka pasinaudotisavo gebëjimais – kai tik að nukreipiu ájuos fotoaparatà, jie nutaiso toká snukelá,kad man iš karto pasidaro aišku – jie ne-patenkinti. Að anksèiau ne Kosta Rikoje,

Raudonnugariø saimiriø patinai, norëdamidominuoti, griebiasi keisèiausiø priemoniø

Kaip sekësi

Prof. habil. dr.Jonas Rimantas STONIS

Kosta Rikosbeþdþioniø

o Pietø Amerikoje esu daug reikalø turë-jæs su kita ðiø beþdþioniø rûðimi – balta-veidþiu kapucinu. Tada man vos paso iðkiðenës jos neiðtraukë ir dar kerðijo, vi-saip tyèiojosi (apie tai esu raðæs anks-èiau). Dþiunglëse pilna visokiø parazitø,ypaè daug bjauriø po oda gyvenanèiø er-kiø. Sakoma, kad kapucinai moka apsi-saugoti – kartais trina á kailá kvapius arnuodingus dþiungliø augalus. Kad ir kaipten bûtø – tai nuostabios beþdþionës. Ta-èiau... kadangi jos jau tokios daþnos Kos-ta Rikoje, uþsigeidþiu pamatyti ko norsretesnio, egzotiðkesnio – pavyzdþiui, ko-lumbiná staugûnà.

Tik nejuokaukite su kolumbiniu stau-gûnu (Alouatta palliata) – pridarys jumsnemalonumø! Šie primatai yra slapukai,þmoniø nemëgsta, o pastebëjæ þmogø sto-vintá apaèioje – gali ir apðlapinti. Taigi kaiptik dabar ir stoviu atvertæs galvà ir þiûriu ávirðø. Ten aukðtai ant susiraizgiusiø ðakø(kaip kokiame hamake) ilsisi plaèiai iðsi-drëbæs staugûno patinas. Kolumbinis stau-

ieðkoti


Paprastasis kapucinas (Cebus capucinus) –kabiauodegiø primatø (Cebidae) ðeimosatstovas. Tai labai smalsus padaras. Beje,ðios beþdþionës smegenys yra gana didelës(lyginant su kitais primatais)

Pati elegantiškiausia, pati grakðèiau-sia Kosta Rikos beþdþionë, þinoma, yraþofrua koata

Viena reèiausiø pasaulio beþdþioniø –raudonnugaris saimiris, šiuo metu aptinka-ma tik keliose vietose Kosta Rikoje irPanamoje

Staugûnainemëgsta

vieðumos irþmogaus,

daugiausialaiko pralei-

dþia pasislëpæir ilsëdamiesi.

Taèiau manpasisekë –

netikëtaisuðnarëjo

lapai irpasirodë

kolumbiniostaugûnopatelë sujaunikliu

os

gûnas yra beveik visas juodas, iðskyrustruputá rudø karèiø ðonuose. Jeigu stau-gûno negali pamatyti, bûtinai iðgirsi. Pati-nai paprastai staugia (siaubingai riaumo-ja) tekant saulei ir pavakare, nors man te-

augalø þiedus bei vaisius. Gyvena grupë-mis po 10–20 individø. Jie lëti, negreitaijuda, taèiau kartais ðie primatai susimuðatarpusavyje, o suþeidimai gali bûti sunkûs(muðasi ir patinai, ir patelës). Didþiàjà lai-ko dalá (net apie 80 proc. paros) pralei-dþia ilsëdamiesi (ðtai kà reiðkia maitintisvien lapais, t.y. vegetariðka dieta!). Didy-sis vokieèiø keliautojas ir gamtininkasA.Humboltas yra pasakæs, kad staugûnøtiek þvilgsnis, iðvaizda, tiek jø balsas bylojaapie didelæ melancholijà. Ðie „liûdni“ pa-darai gyvena nuo 15 iki 20 metø. Èia, Kos-ta Rikoje, aptinkama tik viena staugûnø rû-ðis, nors ið viso staugûnø yra 9 rûðys – vi-sos jos paplitusios tik Neotropiniame regio-ne (Centrinëje ir Pietø Amerikoje). Tiesa, taivienintelë beþdþionë, kurios vietiniai indë-nai kaþkodël nesugebëjo prijaukinti. Skir-tingai nuo daugelio beþdþioniø, staugûnailabai blogai jauèiasi nelaisvëje (pavyzdþiui,zoologijos sode). Kosta Rikoje ir Nikarag-voje staugûnai yra vadinami kongais, o Be-lize – babûnais. Maèiau jø ir Belize, ir daugkur èia, Kosta Rikoje. Manæs jie neapðlapi-no... Taèiau dabar man norisi pamatyti ki-tà, ðiek tiek á staugûnus panaðià, bet retes-næ Kosta Rikos beþdþionæ – koatà.

Vorbeþdþioniø artimos giminaitës þof-rua koatos (Ateles geoffroyi) yra paèioselegantiðkiausios Kosta Rikos beþdþioniø

atstovës. Jø uodega ypaè iðlavëjusi ir stip-ri, uþ jos pasikabinusi beþdþionë gali ka-bëti þemyn galva. Þofrua koatø kailio spal-va kiek varijuoja nuo vos rusvo iki beveikjuodo (dël tø spalviniø variacijø kartaisdþiunglëse, gerai neáþiûrëdamas snuku-èio, susipainioju ir nebesuprantu, ar taiþofrua koata, ar staugûnas).

ko girdëti ir kitu laiku. Garsas neátikëtinas– vien dël to verta vaþiuoti á Amerikos dþiun-gles. Staugûnai yra gamtininkø pripaþintikaip garsiausiai kriokiantys sausumos gy-vûnai. Patinø gerklëje yra didelis kaulinisrezonatorius. Patelës taip pat skleidþia gar-sus, taèiau jie primena ne riaumojimà, odaugiau kiauliø kriuksëjimà. Daugiausiastaugûnai maitinasi lapais, nors mëgsta ir Nukelta á 31 p.

Jono

Rim

anto

STO

NIO

nuo

tr.


2008 m. Graikijos atvi-rojo universiteto viceprezidento, Graikijosaukðtojo mokslo kokybës vertinimo agen-tûros prezidento, architektûros profeso-riaus Spyros Amourgio vadovaujami 5ekspertai ið ávairiø Europos ðaliø atliko ið-samøjá iðoriná architektûros krypties stu-dijø programø audità Lietuvos aukšto-siose architektûros mokyklose. Vizituo-janti ekspertø grupë bendravo su studen-tais, absolventais, dëstytojais ir darbda-viais, dekanais, prodekanais, katedrø ve-dëjais. Ekspertai surengë diskusijas, ap-klausas, aplankë fakultetø patalpas, ana-lizavo Lietuvos architektûros mokyklø sa-vianalizës dokumentus.

Dþiaugiamës, kad po atlikto audito pa-skelbtas tarptautinës ekspertø grupës„verdiktas“ Vilniaus Gedimino technikosuniversiteto Architektûros fakulteto pa-grindiniø (bakalauro) ir magistrantûrosstudijø programoms buvo vienareikðmið-kai teigiamas – „akredituoti be sàlygø“.Savo iðvadose ekspertai apibûdino VGTUArchitektûros fakultetà kaip dinamiðkaibesiplëtojanèià universitetinæ mokyklà irávardijo daug pozityviø veiksniø, lemian-èiø kokybiðkà studijø programø tikslø iruþdaviniø ágyvendinimà. Akcentuotas netik studijø programø dalykø ir jø turinioatitikimas programø tikslus ir uþdavinius,bet ir jø ðiuolaikiðkumas, atvirumas pa-þangioms naujovëms. Ekspertai atkreipëdëmesá á aukðtà dëstytojø kvalifikacijà, áoptimalià jaunesniø ir labiau patyrusiødëstytojø proporcijà, leidþianèià sëkmin-gai integruoti ávairiø kartø patirtá ir akade-minius poþiûrius. Itin teigiamai ávertintassëkmingas iðoriniø ryðiø plëtojimas, da-lyvavimas ávairiose tarptautinëse studen-tø ir dëstytojø programose, dëstymas an-glø kalba architektûros bakalauro studijøtarptautinëse grupëse. Audito grupës ata-skaitoje dëmesys atkreiptas ir á pastarai-siais metais gerëjanèias materialias stu-dijø sàlygas – konstatuota, kad po re-konstrukcijos fakulteto patalpos yra në

PDoc.dr. Audrius NOVICKAS

VGTU Architektûros fakulteto tarptautiniøryðiø ir infrastruktûros prodekanas

2008 m. Lietuvos aukštosios architektûros mokyklos turëjo neeilinæ galimybæpasitikrinti architektûros studijø organizavimo, realizavimo ir plëtros kokybæ bei

kryptingumà pasitelkiant svarià nuomonæ ið uþsienio. Valstybinio studijø kokybësvertinimo centro kvietimu Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektûros

fakultete, Vilniaus dailës akademijos Architektûros katedroje, Kauno technologijosuniversiteto Architektûros ir VDA Kauno dailës instituto Architektûros katedrose

dirbo tarptautinë architektûros ekspertø grupë.

VGTU ARCHIT dinamika

kiek neblogesnës nei bet kuriame uþsie-nio universitete. Ekspertai pastebëjo fa-kulteto studentø aktyvumà atliekant tiria-muosius darbus, rengiant seminarus, or-ganizuojant vieðus renginius, parodas, okalbëdami su fakulteto alumnais ir darb-daviais patyrë, kad fakulteto absolventaiyra noriai ir sëkmingai ádarbinami.

Ekspertø ávardyti VGTU Architektûrosfakulteto privalumai tiek paèiai bendruo-menei, tiek atskiriems jos nariams teikiaakstinà labiau vertinti savo stipriàsias pu-ses ir jas vieðinti siekiant tolesnës paþan-gos ir gerø rezultatø. Skaitytojams vertapriminti, kad VGTU Architektûros fakulte-tas yra didþiausia architektûros universi-tetinë mokykla Lietuvoje, kurioje ðiuo me-tu studijuoja 535 studentai (370 pagrin-dinëse studijose ir 165 magistrantûroje).Kasmet yra parengiama apie 70 architek-tûros bakalaurø ir apie 50 magistrø. San-tykinai didelis studijuojanèio kûrybiniojaunimo bûrys lemià kritiná energijos ir kû-rybiniø idëjø kieká, bûtinà verþliai, toleran-tiðkai, ekstravertiðkai, á inovacijas linku-siai akademinei bendruomenei susifor-muoti. Fakultetas þinomas ne vien paren-giamø specialistø gausa, bet ir studijuo-janèiøjø aukðtais paþangumo rodikliais.Apie architektûros studijas bûsimieji stu-dentai pradeda galvoti dar bûdami de-ðimtokai ar vienuoliktokai, todël, ateida-mi laikyti stojamøjø egzaminø – meninioišsilavinimo testø, – jau turi pirminiø pie-ðimo, komponavimo ágûdþiø bei yra su-sipaþinæ su pagrindiniais dailës ir archi-tektûros reiðkiniais. Tai, kad èia studijuotiateina gerai motyvuoti jaunuoliai, o pa-þangumo rodikliai nuolat yra aukðèiausiVGTU, irgi lemia fakulteto studijø dvasià,studentø nusiteikimà áveikti nelengvà stu-dijø kelià.

Architektûros pagrindiniø studijø pro-gramoje specialybës dalykai prasidedanuo pat pirmojo kurso, taèiau siekiamane tik ávaldyti amatà. Intensyviai ugdomabûsimojo architekto bendra kultûra, es-tetinë-meninë erudicija, taip pat perteikia-mos techninës þinios, kurias pritaikantbus realizuojami kûrybiniai sumanymai;formuojamas plataus humanitarinio uni-versitetinio iðsilavinimo architektas-meni-ninkas, vertinantis kûrybiná savitumà ir tu-rintis aktyvià visuomeninæ pozicijà. Fakul-

tete nerašyta norma laikoma ir tai, kaddëstytojai ugdytojø misijà suvokia pla-èiau, nei tai numato pareigybinës instruk-cijos, o studentai savo kûrybingumàáprasmina ne tik studijø programoje nu-matytø uþduoèiø ribose. Pavyzdþiui, bu-væ architekto, profesoriaus, ilgameèioVGTU Architektûros katedros vedëjo A.Di-neikos mokiniai, dabar gerai þinomi ar-chitektai, kuriø dauguma dësto fakultete– A.Ambrasas, G.Èaikauskas, A.Karalius,V.Kulieðius, S.Kuncevièiaus, R.Palekas,S.Pamerneckis, V.Šeškus, siekdami pa-skatinti dabartinius studentus ir kartuáprasminti A.Dineikos pedagoginæ veik-là, 2005 m. ásteigë jo vardo stipendijà ge-riausio kursinio projekto autoriui/autorei(pretendentus á šià stipendijà atrenka pa-tys studentai). Fakultete puoselëjamà ne-formalø kûrybiðkumà áprasmina ir SIKO-N’as – unikalus studentø idëjø konkursas,vykstantis nuo 1983 metø. Iðlaikæs laiko,organizatoriø, entuziastø kaitos egzami-nus, SIKON’as lieka paèiø studentø ini-ciatyva organizuojamu kûrybiniu projek-tu, kuriuo siekiama iðtrûkti ið specialybëskanonø, iðbandyti nepatirtas iðraiðkospriemones, puoselëti originalià architek-tûrà. Studijø procesà bei kokybæ veikia irjø internacionalizavimas. Architektûros fa-kultetas yra Europos architektûros mo-kyklø asociacijos ir Ðiaurës ðaliø archi-tektûros mokyklø akademijos narys, ak-tyvus tarptautinës LLP/Erasmus progra-mos dalyvis. Kiekvienais metais á mûsøfakultetà atvyksta apie 20 studentø ið kitøðaliø ir daugiau kaip 40 geriausiø mûsøfakulteto studentø vienam semestrui vyks-ta studijuoti á Europos aukðtàsias archi-tektûros mokyklas Lenkijoje, Èekijoje, Vo-kietijoje, Danijoje, Ðvedijoje, Norvegijoje,Suomijoje, Italijoje, Ispanijoje, Portugali-joje, Prancûzijoje (iš viso 27 mokyklos),kur savo patirtá praturtina ne vien archi-tektûros srities þiniomis, bet ir tarptauti-nio bendravimo bei buvimo bendroje Eu-ropos erdvëje suvokimu. Nuo 2008 m.


PerspektyviCHITEKTÛROS FAKULTETO

apie 15 studentø kiekvienais metais turigalimybæ uþsienio ðaliø architektûros biu-ruose atlikti ir projektavimo praktikà. Mû-sø studentai Alina Tamoðiûnaitë ir IgnasUogintas uþ praktikos metu parengtà Sta-rachovicës (Lenkija) miestelio aikðtëskonkursiná projektà buvo ávertinti II pre-mija. Taèiau tarptautiniai akademiniai mai-nai vyksta ne tik tarp studentø, bet ir tarpdëstytojø. VGTU Architektûros fakultetostudentai turi galimybæ klausyti kitø ðaliødëstytojø paskaitø, o mûsø dëstytojaiágauna tarptautinës patirties dëstydamiuþsienio universitetuose.

Universitetiniø studijø brandà ir diplo-mantø profesiná pasirengimà bene labiau-siai atskleidþia laimëjimai konkursuose.Tarp paèiø naujausiø laimëjimø išskirtinasfakulteto magistranto M.Olðausko kartusu praëjusiø metø pavasará magistrantû-rà baigusiais J.Kðivickaite (studijuojaVGTU AF doktorantûroje) ir M.Reklaièiulaimëtas Vienybës aikðtës Kaune sutvar-

kymo konkursas. M.Reklaitis, J.Kðivickai-të, A.Rimantaitë buvo apdovanoti á 2008metø Venecijos architektûros bienalësprogramà átraukto pasaulinio internetinioaukðtøjø architektûros mokyklø studen-tø konkurso „EveryVille“ diplomu (daly-vavo apie 200 dalyviø ið viso pasaulio).2007 m. Urbanistinës analizës mokslo la-boratorijoje M.Cirtauto, M.Podagelytës,A.Uoginto (koordinatorius doc. M.Kurti-naitis) parengtas projektas „Active Edge“tarptautiniame architektûros konkurse Es-tijoje, Keilos mieste, laimëjo I vietà. 2006m. Lietuvos architektø sàjungos sureng-tame geriausio architektûros studijø bai-giamojo darbo apþiûroje-konkurse, kuria-me darbus pristatë keturios Lietuvos mo-kyklos, rengianèios architektus, tris ið ke-turiø premijø pelnë VGTU Architektûrosfakulteto diplomantai. Tarp magistriniødarbø geriausiais pripaþinti Noros Vëly-vytës ir Mindaugo Gribausko projektai, otarp bakalaurø – Lino Krûgelio diplomi-

nis darbas (visø trijø laureatø darbø va-dovas – Architektûros katedros doc.dr.Kæstutis Lupeikis). Beje, daþniausiai pir-møjø ávertinimø skoná VGTU Architektû-ros fakulteto studentai ir absolventai pa-tiria dirbdami pripaþintø architektø – esa-mø ir buvusiø dëstytojø projektavimo biu-ruose. Tai visiðkai dësninga, nes VGTUArchitektûros fakultete bûsimuosius archi-tektus ugdo vieni geriausiø Vilniaus ar-chitektø. Tokie reikðmingi pastatai ar ob-jektai, kaip „Europos“ administracinis pa-statas ir prekybos centras, „Hanner“ biu-rø pastatas, „Swedbanko“ bûstinës pa-statas, sporto, pramogø ir verslo centras„Forum Palace“, 3-iasis „Litexpo“ pavil-jonas, „MG valda“ biurø pastatas, Proku-ratûrø pastatas, dangoraiþiai „K“ ir „D“ Klai-pëdoje, Svencelës gyvenvietë pajûry, Pa-nevëþio sporto arena, taip pat keliø apskri-èiø ar savivaldybiø teritorijø bendrieji pla-nai, aukðtybiniø pastatø iðdëstymo spe-cialieji planai suprojektuoti Architektûrosfakulteto dëstytojø. Fakulteto dëstytojamsR.Palekui ir A.Baldiðiûtei priklauso reikð-mingiausias Lietuvos architektø ávertinimaspasauliniuose architektûriniuose konkur-suose. Jie 2007 m. pabaigoje laimëjo tre-èià vietà tarptautinio architektûrinio Roton-dos bibliotekos (arch. G.Asplund, 1928 m.)iðplëtimo Stokholme konkurse. Ðis kon-kursas tapo vienu didþiausiø kada nors vy-kusiø architektûriniø konkursø pasaulyje,kuriame projektuoti savàjá priestatà noràpareiðkë 1170 architektø ámoniø. Sëkmin-gai Lietuvos ir tarptautiniuose konkursuo-se Latvijoje ir Estijoje, taip pat kitose Euro-pos šalyse dalyvauja A.Ambrasas, K.Lu-peikis, T.Grunskis, S.Mikštas, E.Neniškisir kiti Architektûros fakulteto architektai. Bû-tina paminëti ir fakulteto dailininkø, lavi-nanèiø studentø meninius sugebëjimus,aktyvø dalyvavimà tiek Lietuvos, tiek uþ-sienio parodose, pleneruose, darbø kon-kursuose.

Ne maþiau aktyviai fakulteto pedago-gai ir studentai dalyvauja ir mokslinëjeveikloje. VGTU Architektûros fakultetas –vienintelë architektûros mokykla Lietuvo-je, rengianti ir leidþianti recenzuojamàmokslo þurnalà „Urbanistika ir architek-tûra“. Ðiame periodiniame leidinyje (4 nu-meriai per metus), remiamame Lietuvosmokslø akademijos, moksliniø tyrimø re-

Architektûrosfakulteto

studentairuoðiasi

projektavimoperþiûrai

Dailës uþsiëmimo metu

VGTU Architektûros fakulteto dëstytojai aprodo studentø darbø parodà uþsienioekspertams (antras ið kairës grupës vadovas prof. S.Amourgis)


zultatus skelbia ne tik VGTU, bet irkitø Lietuvos ir uþsienio moksliniøinstitucijø specialistai. Architektûrosfakulteto mokslininkai nuolat leidþiamonografijas ir mokomosios litera-tûros knygas. Daug dëmesio skiria-ma ir jaunøjø mokslininkø kalvei –doktorantûros studijoms. Kasmet pokelis fakulteto doktorantus jas sëk-mingai baigia apsigindami mokslødaktaro vardus. Mokslininkai, besi-gilinantys á architektûros, urbanisti-kos, kultûros paveldo apsaugos te-mas, tradiciðkai kiekvienà rudená su-siburia á fakultete rengiamas konfe-rencijas nagrinëti architektûros pro-blemø ir pavieðinti naujausiø moks-liniø tyrimø rezultatø. Jau buvo su-rengti ir du tarptautiniai renginiai. Ákonferencijà „Miestø paveldas: tyri-mai, interpretavimas ir ðvietimas“,ávykusià 2007 m. rugsëjá, mintimispasidalyti suvaþiavo kolegos iðOlandijos, Ðveicarijos, Austrijos,Norvegijos, Suomijos ir Lenkijos.Jaunieji mokslininkai, doktorantaisavo tyrimus pristato konferencijo-se „K.Ðeðelgio skaitymai“, rengia-mose kiekvienà pavasará Rokiðky-je, urbanistikos patriarcho K.Šešel-gio tëviðkëje, arba Vilniuje. Net duiškiliausi fakulteto mokslininkai pa-gerbti Lietuvos mokslo premija:2004 m. – prof. habil. dr. Jurgis Va-nagas ir 2002 m. – prof. habil. dr.Vytautas Stauskis. Fakulteto ma-gistrantë V. Kuncevièiûtë 2006 m.buvo apdovanota Lietuvos moksløakademijos pagyrimo raðtu aukðtø-jø mokyklø studentø moksliniø dar-bø konkurse uþ tiriamàjá darbà „Ar-chitekto Romualdo Ðilinsko kûryba“(darbo vadovë E.Riaubienë). Fakul-tete jaunoji mokslininkø karta ugdo-ma doktorantûros studijose.

Architektûros fakulteto dëstytojømokslinës ir meninës kûrybos rezul-tatus atspindi Ðvietimo ir mokslo mi-nisterijos Mokslo ir studijø departa-mento kasmetis mokslo ir studijøinstitucijø mokslinës ir meninës pro-dukcijos vertinimas. Meninës kûry-bos rezultatus lemia architektø pro-jektuotø statiniø reikðmë, kokybë irgausa, taip pat sëkmingas dalyva-vimas architektûriniuose konkur-suose, o mokslinës kûrybos – pa-skelbtø moksliniø leidiniø, straips-niø, uþsakomøjø darbø gausa irsvarba, taip pat dalyvavimas tarp-tautiniuose projektuose. Dþiugu,kad kelintus metus ið eilës nedide-lis, bet produktyvus fakultetas áne-ða nemenkà indëlá á universitetomokslinæ ir meninæ produkcijà.

Þalioji d

Lietuvos statistikos departamento duo-menimis, 2006 m. sunaudota 3715 tûkst.m3 malkø ir medienos atliekø, arba 728,2ktne (kilotonø naftos ekvivalento), iš to kie-kio – 1,92 mln. m3 malkinës medienos, 1,7mln. m3 medienos pramonës atliekø ir tik0,08 mln. m3 kirtimo atliekø. Daugiausiamalkø ir kirtimo atliekø paruošiama Ukmer-gës (46,5 tûkst. m3 malkø ir 3,2 tûkst. m3

kirtimo atliekø), Këdainiø (37,6 tûkst. m3 ir2,0 tûkst. m3), Panevëþio (27,4 tûkst. m3 ir3,0 tûkst. m3) miðkø urëdijose, t.y. urëdijo-se, kurios turi didþiausius III ir IV grupësmiðkø plotus ir kuriose daugiausia kerta-ma minkðtøjø lapuoèiø.

2006 m. vien tik valstybiniuosemiškuose buvo parduota 75,6 tûkst. m3

kirtimo atliekø, taèiau 2007 m. kirtimo at-liekø pardavimo kiekis nukrito iki 54,7tûkst. m3. Taèiau ne visas atliekas galimanaudoti miðko kuro gamybai. Kirtimo at-liekø naudojimà medienos kurui dalyjeaugavieèiø þenkliai riboja tai, kad jos bû-tinos ir kirtimo technologinëms reikmëms– valksmoms stiprinti drëgnesnëse auga-vietëse. Tyrimø duomenø apie ðiam tiks-lui bûtinus kirtimo atliekø kiekius nëra.Ekspertiniu vertinimu, sausose augavietë-se medienos kurui gali bûti panaudojama90 proc. kirtimo atliekø (valksmø stiprini-mas nereikalingas); laikinai pertekliniodrëgnumo ir pelkinëse nusausintose au-gavietëse medienos kurui panaudojama50 proc. kirtimo atliekø, o uþmirkusiose irpelkinëse augavietëse kirtimo atliekos me-dienos kurui nenaudojamos (visos panau-dojamos valksmoms stiprinti).

Taigi, atsiþvelgiant á kirtimø apimtis,aplinkosauginius ir technologinius kirtimoreikalavimus, vien tik valstybiniuose mið-

SkiedrøsmulkintuvasMus-Max. Jo

naðumas - 20m3/h kietmet-

riø stiebømedienos ir 8-10 m3/h miðko

kirtimoatliekø

Atkelta ið 5 p.

S. MIZAROnuotr.

kuose kasmet bûtø galima panaudotiapie 0,49 mln. m3 kirtimø atliekø. Daugiau-sia jø liktø Ukmergës – 20,9 tûkst. ktm,Vilniaus – 19,4 tûkst. ktm bei Ðiauliø – 18tûkst. ktm, t. y. tose urëdijose, kur yra di-deli lapuoèiø miðkø bei nemaþi sausømiðkø plotai. Panaðø kieká kirtimo atliekøgautume ir privaèiuose miðkuose. Deja,2007 m. visos miðkø urëdijos pardavë tik54,7 tûkst. m3 kirtimo atliekø.

Neiðnaudoti rezervaiNe tik malkinë mediena bei kirtimo

atliekos, gaunamos pagrindiniø kirtimømetu, gali bûti panaudotos miðko kurogamybai. Lietuvos miðkuose yra ir kitømedienos „rezervø“. Vienas ið tokiø –mediena, gaunama ið ugdomøjø kirtimø.1967 m. Lietuvoje bûdavo iðugdoma70,4 tûkst. ha medynø, o pastaruoju me-tu ugdymo kirtimø apimtys ryðkiai suma-þëjo ir 2006 m. sudarë 22,4 tûkst. ha. Toprieþastis – rinkos ekonomika, nes smul-ki mediena nëra paklausi. Ugdant jau-nuolynus 50–55 tûkst. ha, kasmet susi-darytø apie 620 tûkst. m3 medienos. Tai-gi, kertant kasmet po 6,2 mln. ktm me-dienos pagrindiniais ir tarpiniais kirtimaisbei ugdant jaunuolynus 50–55 tûkst. ha,susidarytø apie 2,6 mln. m3 nelikvidinësmedienos (ðakø, virðûniø ir kt.).

Kitas miško kuro šaltinis – sausuo-liai. Nacionalinës miðkø inventorizacijosduomenimis, savaime iðkrentanèiø beiþuvusiø medþiø tûris yra 1,65 m3/ha, ovisos Lietuvos mastu tai yra 3,4 mln. m3

stiebø medienos. Sausuoliø iðkertama iki20–25 proc. nuo kasmet susidaranèiø,todël jø kiekis padidëjo nuo 6,4 (2002)iki 8,5 m3/ha (2007), arba nuo 12,9 iki



oji degalinë?17,3 mln. m3. Tokia medienos dalis liekasupûti miðke. Savaime suprantama, kadviso ðio kiekio paimti neámanoma dëltechnologiniø, ekologiniø ir ekonominiøprieþasèiø, taèiau, didëjant medienospaklausai, ði medienos dalis taip pat ga-lëtø bûti nemaþa paspirtis tenkinantšalies energetinius poreikius...

Taèiau ir kitos medþio dalys gali bûtinaudojamos kurui. Bene maþiausiai duo-menø turime apie kelmo ir ðaknø bio-masæ. Taèiau su tam tikromis išlygomisgalima teigti, kad mûsø miðkuose poten-ciali kelmø ir stambiø ðaknø (skersmuodidesnis kaip 5 cm) biomasë sudaroapytikriai 20 proc. stiebo (liemens) bio-masës. Nors kelmo ir ðaknø medienà pa-imti techniðkai yra ámanoma (Skandina-vijos kraðtuose sukurtos modernios kel-mø rovimo maðinos), ðio proceso kainayra palyginti didelë. Be to, tokia medie-na yra uþterðta akmenimis ar stambes-nëmis þvyro dalelëmis. Dël to, kalbantapie miðko kurà, kelmø medienos nau-dojimo problemos daþniausiai neapta-riamos. Taèiau kai kuriose uþsienio šaly-se jau pradëti moksliniai tyrimai, susijæsu kelmø panaudojimu miðko kuro ga-mybai.

Kita vertus, mes iki ðiol neþinome, ko-kius medienos kiekius yra sukaupæ mû-sø krûmynai, koks yra Lietuvos miðkuo-se auganèio neperspektyvaus pomiðkioir trako tûris ir kokia jo dalis galëtø bûtipanaudota miðko kuro gamybai.

Dar vienas maþai išnaudotas miškokuro „rezervas“ – mediena iš baltalksny-nø. Lietuvoje baltalksnynø plotas siekiabeveik 130 tûkst. ha, o juose sukaupta17 mln. m3 medienos. Didþiausi baltalks-nynø plotai yra nuosavybës teisiø atsta-tymui rezervuotuose miðkuose – 67 proc.bei privaèiuose miðkuose – 23 proc. (vals-tybiniuose miškuose – tik 10 proc.). Po-tencialiø baltalksnynø medienos iðtekliø,naudotinø medienos kurui, kiekis vertina-mas beveik 8 mln. m3. Tokie medienoskiekiai susidaro todël, kad jø kirtimo am-þius privaèiuose miðkuose nenustatomas(valstybiniuose miðkuose – 31 metai).

Strateginiai sprendimai irenergetinë miðkininkystë

JT Ekonominës komisijos Europai(UNECE) ir Maisto ir þemës ûkio organi-zacijos (FAO) parengtoje Europos mið-kø sektoriaus studijoje siûloma, kad vy-riausybës skatintø energijos gamybà iðmedienos. Tam reikëtø sukurti modernø

ir konkurencingà energijos gamybos iðmedienos sektoriø, iðsaugant esamàmedienos pramonæ ir minimaliai paþei-dþiant miðkø biologinæ ávairovæ. 2005 m.gruodþio 7 d. priimtas komisijos komu-nikatas skelbia, kad ES siekia padidintiatliekø naudojimà ðilumos, elektros,transporto, þemës ûkio atliekø ir miðkøûkio sektoriuose. Dar aukðtesniø strate-giniø siekiø pavyzdþiu galëtø bûti kai ku-rios kaimyninës valstybës, ypaè Ðvedi-ja, kuri priëmë strateginæ nuostatà dëlesminio apsirûpinimo savais energijosiðtekliais. Siekiant tokiø tikslø jau praei-tyje buvo sukurtos ne tik energetiniøplantacijø veisimo technologijos, ágali-nanèios kasmet ið vieno hektaro gautiiki 25–30 t sausos biomasës (tokià bio-masæ produkuoja pagal specialià tech-nologijà auginamos karklø plantacijos;priminsime, kad labai naðiuose Lietuvosmiðkuose per metus viename hektare uþ-auga tik iki 10–15 t augalijos biomasës),bet ir speciali tokiø plantacijø prieþiûrostechnika bei biomasës „derliaus“ nuë-mimo kombainai.

Savaime suprantama, kad energeti-nës miðkininkystës plëtra turëtø bûtilaipsniðka. Pirmiausia, mûsø manymu,reikëtø kai kuriuos energetinës miðkinin-kystës aspektus jau dabar integruoti á tra-dicinës miðkininkystës sistemà: (1) pa-koreguoti tikslines medþiø rûðis, kirtimoamþiø, medynø atkûrimo bei kirtimotechnologijas; (2) pasitelkiant ðiuolaikið-kus molekulinës genetikos ir biotechno-logijos metodus, sukurti naujus medþius,pasiþyminèius greitu augimu ir geromisenergetinëmis savybëmis; (3) sukurti va-dinamøjø energetiniø miðkø, speciali-zuotø biomasës auginimui, veisimo tech-nologijas, ypaè apleistuose ir þemdirbys-tei netinkamuose plotuose; (4) ávertintikelmø bei derlingø augavieèiø trako, tin-kamo miðko kuro gamybai, iðteklius irparengti rekomendacijas jø naudojimui;(5) spræsti miðko kuro pelenø utilizavi-mo problemas.

„Grybø dyzelinas“, arba apie naujànaftos susidarymo teorijà

Prie naujø alternatyvø naftos produk-tams prisideda ir mokslo slëniø moksli-ninkai. Silicio slënyje (JAV) dirbanèioskompanijos „Amyris“ ir LS9 sintetinæ naf-tà kuria... su bakterijø ir grybeliø pagal-ba. Kompanija LS9 tam naudoja þarny-no lazdelës bakterijas, o jos konkurentë„Amyris“ – grybelius. Bakterijos ir gry-

beliai buvo taip modifikuoti, kad pradë-jo gaminti kurà, kurá galima pilti tiesiai áautomobilio bakà. Gamyba vyksta dide-lëje cisternoje, o kurà galima nusiurbtitiesiog nuo bake esanèios medþiagospavirðiaus.

Kol kas bakterijos ir grybeliai „valgo“cukrø, bet kompanijos kuria ir alternaty-vius projektus, kaip ið celiuliozës gamintikurà. Sintetinës naftos barelio kaina la-biausiai priklausys nuo to, kaip efekty-viai pavyks perdirbti augalø atliekas ir ið-skaidyti celiuliozæ.

Kompanija „Amyris“ siekia iki 2010m. pradëti gaminti dyzeliná kurà, kuris áaplinkà iðleistø iki 80 proc. maþiau me-dþiagø, sukelianèiø ðiltnamio efektà.Konkurentë LS9 po 3–5 metø planuojarinkai pasiûlyti naftos, kainuosianèios40–50 doleriø uþ barelá.

Neseniai britø dienraðtis „Daily teleg-raph“ paskelbë, kad amerikieèiø moks-lininkai, tyrinëjæ ðalia Argentinos ir Èilëssienos esanèius Patagonijos miðkus, ra-do grybelá (Glocladum roseum), natûra-liomis sàlygomis gaminantá angliavande-nilius, kuriø cheminë sudëtis labai pa-naði á transporto priemonëse naudoja-mà dyzelinà. Pasak ekspedicijai vado-vavusio profesoriaus Gary Strobelo,mokslininkus apstulbino tai, kad grybe-lis gali augalo celiuliozæ tiesiogiai per-dirbti á biodegalus, kurie buvo praminti„grybø dyzelinu“. Nors ðis grybelis ið ce-liuliozës pagamina maþiau „grybø dyze-lino“, nei gaunama ið cukraus, fermen-tacijos proceso patobulinimai ir geneti-nës manipuliacijos padëtø padidinti pro-duktyvumà. Mokslininkai nustatë, kad at-rastas grybelis, paveiktas tikrais antibio-tikais, ima „gintis“ – išskiria specifinesdujas, kuriø cheminë sudëtis – anglia-vandeniliai ir jø miðiniø derinys.

Grybelio atradimas taip pat kelia klau-simà dël fosilinës kilmës energijos ðalti-niø. Pagal visuotinai priimtà teorijà þalianafta susidarë ið augalø ir gyvûnø lieka-nø. Taèiau dabar amerikieèiø mokslinin-kai mano, kad jei gamtoje yra grybeliø,natûraliomis sàlygomis gaminanèiø an-gliavandenilius, tai grybeliai, panaðûs áatrastàjá Patagonijoje, taip pat galëjo pri-sidëti prie fosilinio kuro susidarymo.

Kas þino, gal ateityje, patobulëjusmedienos naudojimo ir perdirbimo ku-rui technologijoms, á miðkà vaþiuosimene tik grybauti ar uogauti, bet ir ásipiltibenzino...


Rusijoje ir NVS ðalyse ið paplitusiø 8rûðiø nëgiø versliniu atþvilgiu svarbiau-sios yra Kaspijos baseino nëgës (Cas-piomyzon wagneri), kur jø dar pirmojojeXX a. pusëje buvo sugaunama iki 5300cnt per metus.

Lietuvos vandenyse þinomos trys në-giø rûðys: jûrinë (Petromyzon marinus),upinë (Lampetra fluviatilis) ir maþoji (Lam-petra planeri). Jûrinës nëgës aptinkamosretai, ir jos verslinës reikðmës neturi. Jøpavieniai individai nerðti ið Baltijos jûroskai kada áplaukia á Kurðiø marias ir Ne-muno deltà. Palyginti su kitø rûðiø nëgë-mis, jos yra tikri milþinai – uþauga iki 1 milgio ir 3 kg svorio. Upinës nëgës paplitu-sios Baltijos ir Ðiaurës jûrø baseinuose– vakaruose iki Airijos ir Prancûzijos. Eu-ropos pietuose jø pasitaiko tiktai Ronosir Po upëse bei jø intakuose. Taèiau di-dþiausi ðiø nëgiø iðtekliai telkiasi Suo-mijos álankos baseine, Estijos, Latvijosir Lietuvos vandens telkiniuose. Maþo-sios nëgës yra nuolatinës upeliø gyven-

AUTORIUS APIE SAVEPernai kovo 2 d. pradëjau 9-àjà deðimtá. Gyvenu Rusnëje nuo 1957 m.

pavasario. Raðau knygà „Lietuvos þuvininkystë Nemuno þemupio regione“.Siunèiamà rankraðtá bûtø malonu pamatyti „Moksle ir gyvenime“.

Ar tikrai

Dr. Kazys GAIGALAS

Ávairiose pasaulio jûrose ir gëluosiuosevandenyse veisiasi aðtuonios nëgiø

gentys. Vienos jø gyvena tiktai jûrose,kitos yra praeivës – uþauga ir subræsta

jûrose, bet nerðia gëluosiuose vande-nyse, o treèios visà laikà praleidþia

upëse, eþeruose.

baigia iðnyktiLietuvoje

nëgës?ë ë ?tojos. Jos uþauga iki 10–15 cm ilgio. Dëlmaþo populiacijos gausumo jokios ver-slinës reikðmës neturi.

Upinës nëgësKaip praeivës þuvys, jos kasmet ver-

sliniais kiekiais ið Baltijos jûros áplaukianerðtui á Ðventosios upæ, Kurðiø marias,Minijà, Nemunà ir ávairius minëtøjø upiøintakus. Iki Kauno HE uþtvankos pastaty-mo 1960 m. jos nukeliaudavo net iki Gar-dino ir nerðdavo daugelyje Nemuno aukð-tupio intakø. Aiðkiau iðreikðta nëgiø nerð-to migracija ið jûros á Lietuvos gëluosiusvandenis prasideda rudens pradþioje irtrunka iki ateinanèiø metø geguþës më-nesio. Taèiau gausiausiai nëgës eina iðjûros pakranèiø á Ðventàjà ir Kurðiø ma-rias nuo rugsëjo pabaigos iki lapkrièio, iðmariø á Minijà ir Nemuno þemupá spalio,lapkrièio ir gruodþio pradþioje, o prie Kau-no HE uþtvankos ir Jiesios upelio þiotysetelkiasi per þiemà iki geguþës pradþios.

Straipsnio autorius, remdamasis ke-

liø deðimtmeèiø tyrimø duomenimis, në-giø migracijos gëluosiuose vandenyselaikotarpá skirsto á du biologiðkai tarpu-savyje susijusius etapus – prieðnerðtinárudeniná–þieminá ir nerðtiná pavasariná.Pirmojo migracinio etapo metu nëgëmsbûdingi tokie svarbesni poþymiai: nevi-siðkas ikrø subrendimas, aðtrûs dantys,gerai iðsivystæs þarnynas (nepaisant to,kad nerðti migruojanèios nëgës gëluo-siuose vandenyse nesimaitina), pasto-vus dydis, nepakitusi jûrinio laikotarpiobendra iðvaizda ir maþesnis plaukimogreitis. Per antràjá etapà gëluosiuose van-denyse perþiemojusios nëgës, netrukuspo pavasarinio ledoneðio ir áðilus vande-niui iki 7–9 oC, aktyviai atnaujina savomigracijà á nerðtavietes, patirdamos ga-na ryðkius morfofiziologinius kûno ir or-ganø pakitimus.

Ið svarbesniø pakitimø artëjant nerðtolaikui ir per patá nerðtà galima paþymëtiikrø padidëjimà ir jø lipnumo pranykimà,dantø atbukimà, pelekø suartëjimà ir jøpadidëjimà, visiðkà þarnyno ir tulþies de-generacijà, kûno sutrumpëjimà, jo pavir-ðiaus spalvø ryðkumo praradimà. Pa-vyzdþiui, nustatyta, kad per nerštà Mini-joje sugautø nëgiø kûno ilgis buvo su-maþëjæs 13,7, o Nemuno þemutiniamebjefe ir prie Jiesios þioèiø net 18,8 pro-cento. M.Ivanovos-Berg þiniomis, nëgiøpatinai, áplaukæ á Nevos baseino gëluo-sius vandenis, sutrumpëja 18, o patelësnet 24 procentais. Toká didelá ir greità në-giø ilgio sumaþëjimà ir kitus neatsikurian-èius morfofiziologinius kûno pakitimus le-mia labai intensyvus jûroje sukauptø ener-getiniø medþiagø sunaudojimas lytiniøproduktø galutiniam subrendimui pava-sará áðylant vandeniui ir aktyviai migraci-jai á nerðtavietes nugalint po ilgo „badavi-mo“ stiprias upiø sroves.

Lietuvos upëse ir upeliuose nëgësdaþniausiai nerðia balandþio pabaigoje-geguþës mënesá sekliose vietose ant ak-menuoto ar þvyrëto grunto susiburdamosgrupelëmis. Jø nerðto ákarðtis Ðventojo-je, Minijos aukðtupyje, Dubysoje, Jûroje,Jiesioje ir kitur 1966 m. buvo nustatytasgeguþës antroje dekadoje esant vandenstemperatûrai 15,4–17,2 oC. Upinës nëgës,kaip ir upiniai unguriai (Anguilla anguil-la), per savo gyvenimà nerðia tiktai vienàkartà ir þûva nepasiekusios jûros.

Upiniø nëgiø pateliø vislumas pagalkitus autorius (J.Virbickas, 1986) svyruo-ja tarp 4–40 tûkst. ikrø. Mano 1986 m. spa-lio– lapkrièio mënesiais sugautø Skirvy-tëje ir Nemune 7 pateliø (ilgis 37–39 cm,svoris 85–120 g) vislumas buvo 21 125–38 752 ikrai. Ið apvaisintø ikrø kirmëlið-kos formos lervos 3,5–4,0 mm ilgio iðsiri-ta po 8–14 parø, ásirausia á gruntà ir, mis-damos dumble esamomis organinëmis


medþiagomis, bakterijomis ir kitais smul-kiais organizmais, lëtai auga. Per 4–5 gy-venimo metus upëse nëgiø jaunikliai vin-giliai uþauga iki 10–15 cm ilgio, visiðkaisupanaðëja su suaugusiomis nëgëmis ir,pradëjæ lytiðkai bræsti, iðkeliauja á jûrà. Pa-sikeitus gyvenimo terpei ir galutinai iðsi-vysèius þioèiø aparatui, nëgës parazituo-ja ant jûriniø þuvø kûno – èiulpia jø krau-jà, raumenis ir sparèiai auga.

Apie nëgiø gyvenimo trukmæ ir jø au-gimo tempà jûrose þiniø sukaupta darlabai maþai. Taèiau, sprendþiant ið gau-tø tyrimo duomenø apie nëgiø dydþiusgëluosiuose vandenyse, galima daryti ið-vadà, kad ðiø þuvø populiacija jûroje su-sideda ið keliø generacijø – nevienodaigreitai auganèiø ir subræstanèiø indivi-dø. Pvz., á Nemuno baseinà nerðti mig-ruojanèiø nëgiø tuntuose pasitaiko indi-vidø, kuriø absoliutus kûno ilgis yra 27–49 cm, o jø svoris tarp 39–195 gramø.Be to, skirtingø lyèiø nëgës pagal gyve-nimo trukmæ ir augimo tempà skiriasi ne-

þymiai. Tyrinëtø patinø kûno ilgis buvonuo 27 iki 46 cm (atskirø metø vidurkiai– 36,4–41,2 cm), o pateliø ðie rodikliaiatitiko 31,0–49,0 cm (vidurkiai 36,4–41,2cm). Kiek didesni skirtumai tarp patinøir pateliø (iðtirta 4503 þuvys) nerðto tun-tuose nustatyti lyginant jø svorá. Pirmøjøsvorio vidurkiai, priklausomai nuo laikoir vietos, kinta nuo 73,0 iki 110 g, o ant-røjø – nuo 88,0 iki 128,7 gramo. Skirtin-gai nuo daugelio kitø þuvø, nëgiø patinøir pateliø kiekis nerðto tuntuose apytik-riai bûna vienodas.

Á Lietuvos gëluosius vandenis áplau-kianèios nëgës, palyginti su nëgëmis iððiauriniø Baltijos jûros baseinø, yra pa-èios stambiausios. Didþiausias Suomijos

álankos nëgiø, áplaukianèiø pavasará ir ru-dená nerðti á Lagodos eþerà ir jo intakus,ilgis siekia tiktai 36,2 cm, paèioje Nevoje– 40,5 cm. Latvijos upëse – 41–45 centi-metrus. Tuo tarpu rastø Lietuvos upëse irKurðiø mariose prieðnerðtiniø nëgiø kû-no ilgio vidurkiai beveik dvigubai didesninei Ladogos baseine, Nevoje ir gerokaididesni kaip Estijos ir Latvijos upëse. Ly-ginant ávairiuose arealo taðkuose tyrinë-tø upiniø nëgiø svorio kitimà ir jø vidur-kius, skirtumø rasta dar didesniø. Nusta-tytà dësningà nëgiø matmenø didëjimàBaltijos jûros baseine einant ið ðiaurës ápietus vertiname kaip ádomø biologináreiðkiná, nebûdingà kitø rûðiø þuvims ir ver-tà iðsamesnio tyrimo bei paaiðkinimo.

maþas þvejø skaièius. Tuomet ir vëliau ðiøjûros imigrantø daugiausiai bûdavo su-gaunama mariose prie Juodkrantës, Mi-nijoje, Nemuno deltos atðakose iki Til-þës. Uþregistruotas didþiausias nëgiø lai-mikis uþpraëjusiame amþiuje vien tikSkirvytëje buvo 240 tûkst. individø, o taipagal mûsø apskaièiavimus sudaro apie250 centneriø. Iðsamiø statistikos þiniøapie nëgiø laimikius Kurðiø mariose ir Lie-tuvos upëse XX a. pirmojoje pusëje taippat nëra. Þinoma, kad gauti jø laimikiai1930–1933 m. mariose ir Nemuno delto-je buvo dar gana dideli ir siekë nuo 301iki 527 cnt (J.Maniukas, 1959).

Karo metu ir ilgà laikà po jo nëgiø ið-tekliai visiškai nebuvo eksploatuojami.Versline nëgiø þvejyba buvo susidomëtatiktai 1958 m., kai ðio straipsnio autoriusatliko preliminarius iðtekliø tyrimus ir pa-teikë rekomendacijø jø eksploatavimoklausimu („Mûsø gamta“, 1965 m. Nr.6).

Organizavus specializuotà þvejybàávairios konstrukcijos gaudyklëmis, á nerð-tà migruojanèiø nëgiø laimikiai Ðventosiosupëje 1965 m. buvo iðaugæ iki 59 cnt,1968 m. mariose – 6 cnt, 1971 m. Nemu-no þemupyje, áskaitant Kauno HE þemu-tiná bjefà, 184 centneriø.

Buvusá nëgiø populiacijos gausumà

Þvejybos Kurðiø Nemuno deltos Nemunas Visaslaikotarpis marios atšakos prie Kauno HE laimikis1955–1959 m. 8,0 – – 8,01960–1964 m. 1,0 5,8 – 6,81965–1969 m. 2,8 10,6 20,8 43,21970–1974 m. 0,4 11,0 58,2 69,61975–1979 m. 0,4 – 2,2 2,61980–1984 m. – – – –1985–1989 m. 0,8 – – 0,81990–1994 m. – 8,0 – 8,01995–1999 m. 0,4 8,4 – 8,82000–2004 m. 2,0 16,0 – 18,02005–2007 m. 32,7 25,0 – 57,7

Upiniø nëgiø (Lampetra fluviatilis) uþregistruoti laimikiø vidurkiai centneriaisKurðiø mariø baseine

Upinës nëgës Lietuvos pajûrio regio-no vidaus vandenø þuvininkystëje pagaliðteklius ir suþvejojamø laimikiø dydá nuoseno priskiriamos antrareikðmiø versliniøþuvø grupei. Praëjusá ðimtmetá speciali-zuota nëgiø þvejyba Kurðiø mariose, Mi-nijoje ir Nemuno þemupyje uþsiëmë ne-

Upinë nëgë – Lampetrafluviatilis (L.)

Aðtuntàjàdeðimtá bebaigiàs

Girininkø kaimogyventojas

Ervinas Prûsas –nëgiø þvejybos

Nemuno deltojemohikanas – patsnusipina buèiukus

(vienà pervalandà) ir jais

sëkmingai gaudorudená migruojan-èias nëges. Jis yra

iðmokæs keletàjaunuoliø buèiukø

nëgëms gaudytipynimo meno

Kol tampa tinkamas þvejybai,naujas buèiukas ne maþiau

kaip mënesá mirkomasvandenyje

Vaid

oto

VILK

O n

uotr.


ir eksperimentinës þvejybos efektyvumàapibûdina tokie rodikliai: laimikiai Ðven-tojoje buvo sugauti keliais vidutinio dy-dþio venteriais, Kurðiø mariose smulkia-akëmis gaudyklëmis, skirtomis dyglëmsgaudyti sekliose pakrantëse, Nemunodeltos atðakose – 200 maþo dydþio kar-klo vyteliø buèiais, Kauno HE þemutinia-me bjefe ir Jiesios þiotyse panaudojuskeletà vidutinio dydþio venteriø. Tuo lai-kotarpiu þvejai mëgëjai Minijos aukðtu-pyje samèiais ir maþomis gaudyklëmisper naktá suþvejodavo po kelias dešim-tis kilogramø á nerðtà pavasará einanèiøþuvø. Tuo tarpu þvejai verslininkai di-dþiausius nëgiø laimikius Ðventojoje irNemuno deltoje suþvejodavo vëlai rude-

ná, o Nemune prie Kauno ir Jiesioje – nuosausio iki geguþës mënesio.

Analizuojant pateiktà nëgiø sugavimostatistikà (þr. lentelæ), savaime supranta-ma iðkyla klausimas, ar tikrai ðios þuvysbaigia nykti Lietuvoje, o jeigu ne, tai kaipyra ið tikrøjø? Mano ásitikinimu, konsta-tuotas laimikiø maþëjimas ir jø visiðkas ið-nykimas ið oficialios 1980–1989 m. sta-tistikos yra susijæs ne su nëgiø iðtekliø ið-sekimu, o su praktikuojamu moksliðkainepagrástu gaudymo apribojimu, draudi-mu ir labai netikslia faktðiðkai suþvejoja-mø laimikiø apskaita. Dabartiniai nëgiø ið-

Tinkliniuose maiðuose á vandenánugramzdintos nëgës iðbûna mënesius

Atkelta ið 23 p.

Á madà ateinatermoelektrinës

medþiagosÁsivaizduokite protingà ðvarkà su

jutikliais, kurie nuolat rodo jums at-mosferos slëgá, aplinkos temperatû-rà ir drëgmæ, kurie áspëja, kad artina-si lietus, ir švarko kiðenëse nëra jokiøelektros baterijø. Tokià švarko me-dþiagà sukûrë Grenoblio Liten Insti-tute laboratorija. Elektros energijos ju-tikliams teikia pati medþiaga, Zëbe-ko efekto dëka kûno ðilumà pavers-dama elektros energija. Efektà seniaiatrado Tomas Zëbekas (Thomas Se-ebeck). Á medþiagà yra áausti siûlai ið

Paprastai koatos maitinasi du kar-tus, ryte ir vakare. Jos gyvena nedide-lëmis grupëmis. Paplitusios daugely-je Centrinës Amerikos ðaliø, nuo Mek-sikos ir Belizo iki Panamos. Tikrai la-bai graþios, labai elegantiškos!

Jauèiuosi laimingas – maèiau tris iðketuriø Kosta Rikos primatø rûðis. Taèiauvis dëlto jos nëra retos, aptinkamos ávai-riuose Kosta Rikos rezervatuose ir na-cionaliniuose parkuose. O ðtai voverinëbeþdþionë yra labai reta, šiuo metu be-aptinkama tik keliuose atogràþø miðkuo-se palei Ramiojo vandenyno pakrantæ.Tad nusamdæ maðinà ir vietiná vairuoto-jà, gerà dþiungliø keliø bei gamtos þino-và, iðsiruoðiame ðios beþdþionës ieðko-ti. Prisipaþinsiu, sëkme nelabai tikime.Kelias – ne kelias, o šunkelis, vaþiuotitoli, daþnai reikia kirsti upelius, kuriuoseveisiasi krokodilai (kaimanai). Tiltø në-ra, tad kai prasidës lietingasis sezonas,ðie keliai taps visai nepravaþiuojami. Nu-sitrenkiame netoli Carate, á atokius Kor-kovado (Corcovado) drëgnøjø atogrà-þø miškus. Ten visiðkai netikëtai pama-tome visà kaimenæ voveriniø beþdþio-niø. Koks tai neapsakomas jausmas! Betgaila, kad ðios beþdþionës sunkiai duo-dasi fotografuojamos – judrios, baikð-tokos, greitai ðmirinëja aukðtai medþiølapijoje. Voverinës beþdþionës yra netikslus, o apibendrintas primatø vardas(pavadinimas). Tiksliau bûtø pasakyti,kad tai voverinëms beþdþionëms pri-klausantys raudonnugariai saimiriai

(Saimiri oerstedi). Tai maþi primatai (tik700–800 g), kuriems bûdinga oranþinënugara, tokios pat spalvos letenëlës, juo-das virðugalvis ir labai graþus baltas snu-kelis. Ðios beþdþionës laikosi grupëmispo 10–20 individø. Kaimenë keliauja me-dþiø virðûnëmis ieðkodama vaisiø, vabz-dþiø. Beþdþionës taip pat nevengia uþ-krimsti sraigiø ir varlyèiø, o jei jø nëra –tenkinasi ir skanesniais lapais. Ðios beþ-dþionës ðlapinasi ant kojø letenëliø, kadvëliau karstantis medþiais ðlapimo kva-pas liktø ant substrato. Patinai, norëda-mi iðsikovoti dominuojanèias pozicijas,imasi drastiðkø veiksmø: uþdeda letenàant konkurento ir pakëlæ kojà demonst-ruoja darbui parengtus lytinius organus,jais trinasi á kitus patinus arba tiesiog ap-ðlapina konkurentà ir tuo átvirtina savokaraliavimà. Patelës atsiveda po vienàjauniklá, bet ádomu, kad grupëje tai vykstasinchroniðkai – visos patelës „susideri-na“ gimdyti vienà savaitæ. Gaila, kad ðirûðis yra prie iðnykimo ribos. Be KostaRikos, raudonnugariai saimiriai aptinka-mi tik kaimyninëje ðalyje – Panamoje, irniekur daugiau pasaulyje.

Ið viso voveriniø beþdþioniø yra 4rûðys bei devyni porûðiai ir visos šiosbeþdþionës gyvena tik Neotropiniameregione. Visos rûðys nuostabios – te-ko jø matyti Ekvadore, bet Kosta Ri-kos raudonnugariai saimiriai palieka di-dþiausià áspûdá. Bûtø be galo gaila, jei-gu ši reta beþdþioniø rûðis iðnyktø.

Kaip sekësiKosta Rikos

beþdþioniøieðkoti

Knyga, ug


tekliai Nemuno þemupyje ir jo intakuoseyra pakankamai dideli ir jie be þalos po-puliacijos atsikûrimui leidþia pasiekti me-tinius laimikius iki 50 ir daugiau centne-riø. Þinant, kad nëgës po pirmojo nerðtoþûva, didesná dëmesá jø apsaugai tikslin-ga skirti tiktai pavasará paèiose nerðtavie-tëse ir prie uþtvankø. Atnaujinus þvejybàrekomenduojamu lygiu bûtina perþiûrëtijø supirkimo kainà, produkcijos gamybostechnologijà ir realizavimo tvarkà. Neatli-kus ðio darbo, oficialioji statistika ir atei-tyje registruos tiktai faktiðkai sugautø në-giø laimikiø likuèius, o visuomenë ðiø ver-tingø þuvø produkcijos legalioje rinkoje,kaip ir dabar, nepamatys. Laisvojoje rin-koje kaina pakilo iki 12,5 Lt uþ kilogramà.

dviejø skirtingø lydiniø. Temperatû-ros skirtumas tarp jø generuoja elek-tros srovæ, kurios pakanka elektro-niniø jutikliø maitinimui.

Tokios termoelektrinës medþia-gos yra seniai þinomos. Jutikliø tai-pogi yra sukurta daug. Áausti á me-dþiagà, jie gali praneðti slidininkuiapie prasidedanèià sniego griûtá, ug-niagesiams – apie drabuþiø tempe-ratûrà gesinant gaisrà, o taipogi apieþmogaus fiziologinius parametrus –ðirdies ritmà, kûno temperatûrà irkraujo spaudimà. Kol kas tokios me-dþiagos yra tik laboratorijoje. Dar pra-eis kiek laiko, kol jomis vilkintys þmo-nës pasirodys gatvëse.

J.G. Iš CEA News (2008 liepa)

Vydos tëvø Leono Kæsgailos-Kens-tavièiaus (1895–1979) ir Stefanijos Sta-nevièiûtës-Kæsgailienës (1899–1984)gimtosios sodybos buvo kaimynystë-je, Dapðiø kaime, Þidikø valsèiuje, Ma-þeikiø apskrityje. Vydos tëvas buvo Ne-priklausomybës kovø dalyvis, Lietuvoskariuomenës gydytojas, medicinos tar-nybos pulkininkas leitenantas. Demo-bilizavæsis 1941–1945 m. buvo LietuvosRaudonojo Kryþiaus ligoninës Kaunedirektorius. Uþ sàþiningà patriotiná Hi-pokrato priesaikos vykdymà buvo ben-dradarbio gydytojo áskøstas ir nuo 1945m. pradþios iki 1957 m. jo laukë kalëji-mas, lageriai ir tremtis.

Jo dukra Vyda Kæsgailaitë, nors bu-vo perspektyvi pianistë, taèiau negalë-jo tæsti mokslo Vilniaus konservatorijo-je, nes buvo kalinio tremtinio duktë. Pa-vyko kitu atþvilgiu – jà ëmë globoti irsudarë sàlygas mokytis KPI šviesausatminimo šios aukštosios mokyklosprofesorius Vytautas Mošinskis.

Vyda 1942 m. baigë Kauno V.Ku-dirkos pradþios mokyklà, o 1949 m.aukso medaliu – Kauno III mergaièiøgimnazijà. 1955 m. su pagyrimu baigëKPI, kartu 1954 m. – J.Gruodþio aukð-tesniàjà muzikos mokyklà (dabar kon-servatorijà). Po 1955 m. dirbo pramo-nëje, politechnikume, nuo 1958 m. LMAEnergetikos institute, ENIMS institute,o nuo 1967 iki 1993 m. – KPI.

1965 m. apgynë technikos moksløkandidato (dabar daktaro) disertacijà,1973 m. – mokslø daktaro (dabar habi-

lituoto daktaro) disertacijà. 1977 m. jaisuteiktas profesorës vardas.

Vyda vykdë tyrimus netiesiniø di-naminiø, daugiausia vibrosmûginiøsistemø srityje. Èia ji atskleidë naujusreiðkinius, sukûrë tyrimø metodikas beinaujais principais veikianèiø sistemøsudarymo pagrindus. Taikomuosiustyrimus atliko su bendradarbiais. Su-kurti iðradimai, nauji árenginiai bei jøprojektavimo metodai.

Vyda yra 6 moksliniø monografijø,per 250 moksliniø straipsniø, daugiaukaip 80 iðradimø autorë ir bendraau-torë. Ypaè specialistus sudomino V.Ra-gulskienës monografija „Vibrosmûgi-nës sistemos“ (1974 m.). Uþ moksli-nës veiklos rezultatus apdovanota1983 m. Valstybine premija, parodø di-plomais ir medaliais.

Vyda Ragulskienë, jau bûdamaprofesorë rentininkë, be moksliniø ty-rimø, daug laiko skyrë patriotinei veik-lai. Ið anglø kalbos iðvertë istoriko Ch.L.T.Pièelo knygà apie Þemaitijà, sukë-lusià didelá susidomëjimà – ðios kny-gos dvi laidos buvo iðleistos palygintidideliais tiraþais.

Nemaþa laiko Vyda skyrë Lietuvoskariuomenës karininkø, nukentëjusiønuo okupacinio reþimo, atminimuiáamþinti, taip pat rengiamai daugiato-mei enciklopedijai „Lietuvos kariuome-nës karininkai 1918–1953 m.“. V.Ra-gulskienë buvo Lietuvos kariuomenëskarininkø, nukentëjusiø nuo okupaci-nio reþimo, artimøjø sàjungos Kaunomiesto skyriaus vadovë.

Vyda rengë spaudai savo kraðto-tyrinio pobûdþio knygà, kuri skirta Të-viðkei, Dapðiø kaimui, jos paèios beijos ðeimos kai kuriems gyvenimo mo-mentams bei mokslinei veiklai. Dap-ðiø kaimas buvo lietuvybës atgimimoþidinys, iðaugino ðviesiø þmoniø. Ið èiayra kilæs áþymus lietuvis mokslininkas,artilerijos mokslo kûrëjas ir daugiapa-kopiø raketø pionierius Kazimieras Se-menavièius. Dabar Semenavièiø sody-bà liudija tik likæ pastatø pamatø ak-menys. Visa tai atsispindi kol kas tikknygos rankraðtyje.

Vyda Kæsgailaitë-Ragulskienë su-kûrë darnià ðeimà. Jos vyras ir abu sû-nûs yra mokslo darbuotojai, o vaikai-èiai moksleiviai. Ji buvo aukðtos mo-ralës, tauri, sàþininga, puiki ir mylimaÞmona, Motina, Moèiutë. Visiems joslabai trûksta.

Artimieji

Vyda Kæsgailaitë-Ragulskienë1931-06-04–2009-01-04

Einant metø ratu knygoje apraðo-mi tradiciniø kalendoriniø ir ðeimosðvenèiø paproèiai, nagrinëjama jø kil-më bei prasmë, atskleidþiamos sàsa-jos su senàja baltø mitologija. Pagrin-dinë lietuviðkøjø paproèiø ypatybë –sàsajos su gamtos reiðkiniais, diktuo-jamais dangaus ðviesuliø judëjimuskliaute. Knygoje kartu apþvelgiamiir kai kurie maþiau þinomi, bet kraðtoraidai buvæ svarbûs politiniai ávykiai,kultûros, mokslo bei iðradimø istori-jos faktai. Nemaþai vietos skirta as-menybëms, kuriø veikla buvo ypaèreikðminga ugdant tautinæ savimonæ,stiprinant Lietuvos valstybæ.

ga, ugdanti tautinæsavimonæ


,,Kiekvienas ið mûsø yra turëjæs daugávairiø mokytojø, bet ið jø tik vienas kitasgiliau ásispraudæs atmintyje. Tokia buvomokytoja Bronë Katinienë,“ – nekrologerašë Vilniaus Antano Vienuolio vidurinësmokyklos 1953 metø abiturientai, lenkda-mi savo þilas galvas ir pasiþadëdami,,...kol gyvi bûsime, saugosime Tavo at-minimà ir eisime tuo keliu, kuriuo norëjaimatyti mus einanèius.“ Tuos þodþius ga-lëtø pakartoti didþiulis Mokytojos ir Dës-tytojos mokiniø, studentø bûrys, paskli-dæs po visà Lietuvà, jau seniai praþilæ mo-kytojai lituanistai, gilinæsi á jos straipsnius,demonstravæ jos kurtus mokomuosius fil-mus, klausæ paskaitø.

Praëjo taip nedaug laiko nuo liûdnoatsisveikinimo su Mokytoja, dar tokia gu-via, energinga, viskuo besidominèia, vi-sus atsimenanèia. Tik paskutinëmis gy-venimo savaitëmis jà palauþë sunki liga.Tauriai, oriai artimieji, mokiniai, studentai,bendradarbiai savo giminës, mokyklos,universiteto patriarchæ iðlydëjo á ramø Kai-rënø puðynà. Nesulaukë Mokytoja savogarbaus ðimtmeèio jubiliejaus. Iðëjo dva-siðkai ir fiziðkai graþi moteris, stipri asme-nybë, palikusi ryðkø pëdsakà mûsø mo-kyklos, lituanistikos istorijoje. Skubëda-mi neatsilikti nuo gyvenimo tempø, tà is-torijà neretai pamirðtame, taèiau ateina lai-kas á jà atsigræþti. O ta istorija dar èia pat– B.Katinienës artimøjø, draugø, mokiniøatmintyje, straipsniuose, knygose, biblio-tekø, archyvø, muziejø fonduose.

Bronë Prapuolenytë-Maþunaitienë-

prof. J. Budzinskis ir baigusià numato pa-likti katedroje dëstytoja. Deja, ,,demas-kuojama“ mokytojos prieðkarinë veikla.Draugai, ðviesesni vadovai stengiasi gel-bëti nuo ,,stropiøjø“ reþimo nuostatø vyk-dytojø, taèiau tæsti pradëtà darbà, raðytidisertacijà Mokytojai kelias uþkertamas.

O uþsimota gilintis á vienà sudëtingiau-siø mokyklos lituanistikos srièiø – raðináaukðtesniosiose klasëse. Tai turëjo pratæstiJ. Budzinskio disertaciná darbà ,,Raðiniaiseptynmetëje mokykloje“, apgintà 1955metais. Planuojama B. Katinienës diserta-cija turëjo uþbaigti raðinio mokymo siste-mà Lietuvos vidurinëje mokykloje.

Ðeðtuoju XX a. deðimtmeèiu B.Kati-nienë pedagoginëje spaudoje paskelbiaserijà straipsniø apie raðiná aukðtesniosio-se klasëse, galëjusiø sudaryti pagrindàsolidþiam mokslo darbui. PanagrinëjusB.Katinienës bibliografijà raðinio tema (þi-noma, atmetus to meto privalomàjà fra-zeologijà), ryðkëja klasikinë aukðtesniøjøklasiø raðinio sistema, esminiai jos prin-cipai, kuriais vadovavosi mokytojai litua-nistai keletà deðimtmeèiø (juos derëtø pri-siminti ir dabartinei reformø skersvëjuo-se klaidþiojanèiai mokyklai). Nors netu-rëdama oficialaus mokslinio laipsnio beivardo, Mokytoja ir Dëstytoja literatûros pe-

Bronë Katinienë – pedagogë, moks1909-01-06 – 2006-10-01

Katinienë gimë Slibinø kaime prie Ðirvin-tos upës, Sûduvos kraðte. Ið gausios ûki-ninkø ðeimos, jaukios sodybos takelis ve-dë á lietuviðkà pradþios mokyklëlæ, besi-kurianèià Pirmojo pasaulinio karo, kaize-rinës okupacijos sàlygomis. Toliau – mo-kymasis artimiausio miestelio – KudirkosNaumiesèio progimnazijoje. Anksti iðryð-këjus paðaukimui, 1923 m. ástoja á Mari-jampolës mokytojø seminarijà, kurià bai-gia 1926 metais. Vëliau – darbas mokyk-lose, pradëtas tada, kai paèiai mokytojaidar nebuvo aðtuoniolikos. Per keliolikametø darbo gilintasi á esmines pradiniomokymo, asmenybës ugdymo proble-mas. Gyvendama Nepriklausomos Lietu-vos idealais, jauna mokytoja juos diegiasavo mokiniams, dalyvaudama visuome-niniame gyvenime (skautë, Marijampolësðauliø rinktinës vadë, apdovanota Šauliøþvaigþde), meno saviveikloje. Su moki-niais rengia vaidinimus, inscenizacijas,pati atlieka ásimintinus vaidmenis Marijam-polës saviveiklinio teatro scenoje.

Antrojo pasaulinio karo audros nu-bloðkia mokytojà á Ðiaulius, vëliau á Rad-viliðká. Šio miesto gimnazijoje (1944–1949m.) palieka ryðkius pëdsakus – buvusiosmokinës, ,,Radviliðkio mergaitës“ lankosavo auklëtojà iki gilios senatvës, puose-lëja jos atminimà.

Dirbdama Radviliðkyje, Bronë Katinie-në Vilniaus pedagoginio instituto neaki-vaizdiniame skyriuje studijuoja lituanisti-kà. Persikëlusi á Vilniø, tæsia studijas sta-cionare. Èia iðskirtinæ studentæ pastebi

Bronë Maþunaitienë-Katinienë 1952 m.

Ðeimoje ið vaikø buvo vyriausioji Bro-nelë. Ji tempë á mokslus visus brolius irseseris: Birutæ, Vitalijà, Staselæ, Broniukà,Vytukà, Juozukà ir net antraeilá þàsiukà –Vitolá. Centre – moèiutë Bronislava



dagogikoje paliko ryðkesná pëdsakà ne-gu daugelis ,,laipsniuotøjø“.

Vilniaus laikotarpis ilgas ir vaisingas.1950–1966 m. Mokytoja dirba Antano Vie-nuolio vidurinëje mokykloje, kartu dëstoPedagoginio instituto studentams litera-tûros mokymo metodikà, vadovauja prak-tikai, skaito paskaitas mokytojams, skel-bia straipsnius spaudoje, rengia moko-muosius filmus. Þymiausi – ,,Keturios no-velës apie Salomëjà Nërá“, ,,Antanas Vie-nuolis“, ,,Ieva Simonaitytë“.

Itin reikšmingas profesinio kelio eta-pas – Vilniaus universitetas. Šiai aukšta-jai mokyklai atiduota ðeðiolika metø(1965–1981). Èia dëstyta literatûros mo-kymo metodika, vadovauta kursiniams,diplominiams darbams. Tie darbai – netiktai studentø gebëjimø ugdymas: tyri-nëdami tuo metu ignoruojamà sritá – lite-ratûros mokymà tarpukario Lietuvos,ypaè okupuotame Vilniaus kraðte, – stu-dentai laiku surinko daug vertingos me-

Akademinæ bendruomenæmaloniai kvieèiame dalyvautiKÛRYBINËJE AKCIJOJE„RAÐAU LIETUVOS TÛKS-TANTMEÈIUI“: atliktipasirinktos Lietuvos vietovëslokaliná tyrimà ir jo pagrinduparaðyti moksliná straipsnáinterneto svetainei www.llt.lt„Lietuvos lokaliniai tyrimai“.Lauktume ne tik mokslo vardàturinèiø autoriø straipsniø, betir labai gerai atliktø bakalau-ro, magistro darbø. Ðiojesvetainëje skelbiame pirmàkartà publikuojamus, niekuranksèiau neskelbtus Lietuvoslokaliniø tyrimø moksliniusstraipsnius ið gamtos, archeo-logijos, istorijos, etnologijos,kalbos, tautosakos, sociologi-jos mokslo srièiø ir personalis-tikos, o visos www.llt.lt skelbia-mø straipsniø autoriø autori-nës teisës yra visiškai apsaugo-tos.

MALONIAI KVIEÈIAMEDOMËTIS, SKAITYTI IRMUMS RAÐYTI!

Maloniai laukiame Jûsønuomoniø, atsiliepimø, pasiû-lymø ir... paèiø straipsniø!

Ásipareigojame Jûsø paraðy-tus mokslinius straipsniuspaskelbti ne vëliau kaip pertris mënesius nuo jø gavimo. Ogeriausiø Lietuvos tûkstant-meèio moksliniø tyrimø laukiaiðskirtinis ávertinimas irapdovanojimai!

www.llt.ltLIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI

MONOGRAFIJØ SERIJOS,,LIETUVOS VALSÈIAI” MOKSLO

DARBØ RINKINYS

Skiriama Lietuvostûkstantmeèiui

www.llt.lt

Ið kairës á deðinæ: sëdi Augustinas Lin-èius, Mindaugas Barysas, mokyt. BronëKatinienë, mokyt. R.Balaiðis, Kæstutis Ju-revièius. Stovi pirmoje eilëje: Steponas Eit-manavièius, Vytautas Deveikis, Algiman-tas Zaviða, Vilbutas Trumpa, RimvydasAlekna, Rimantas Sliþys, Algimantas Drà-sutis. Stovi antroje eilëje: Algirdas Kon-draðka, Vytautas Puodþius, Auksutis Jakð-tas, Donatas Sodeika, Vytautas Paukðtë,Saulius Juðka, Romas Laurinavièius. 1978metø nuotrauka

mokslininkë, beletristë

dþiagos, amþininkø atsiminimø, reikðmin-gø ne vien mokyklos istorijai. Prie ðiø dar-bø dar reikëtø istorikams sugráþti, jais nau-dotis platesniame kontekste.

Vilniaus laikotarpiu iðryðkëjo B.Katinie-nës – beletristës talentas. Èia uþsimezgëádomi draugystë su raðytoju Antanu Vie-nuoliu, papasakota slapta raðytoje, dau-gelá metø slapstytoje knygoje ,,Atodairøvasara“, išleistoje tik 2002 metais. Vienuo-lis èia kitoks, ir tuo jis ádomus. Kitokiom,labai þmogiðkom spalvom atsiskleidþia irknygos autorë. Be ,,Atodairø vasaros“, B.Katinienë subrandino ir kità platø memu-ariná, deja, dar neiðleistà pasakojimà ,,Il-ga kelionë“ apie keliø deðimtmeèiø Lie-tuvos mokyklà ir save – mokykloje. Mûsømokyklos kelias èia atskleidþiamas ási-menamais vaizdais, savitu pasakojimo sti-liumi. Mokyklos istorija neatsiejama nuosudëtingo neeilinës asmenybës gyveni-mo kelio, ðeimos, dviejø sûnø, kuriemsdosniai dalyta ðirdies ðiluma, rûpestis, ku-rie vesti á gyvenimà neretai labai sudëtin-gomis aplinkybëmis.

Mokytoja, Dëstytoja, Motina, Moèiutë– ryðki asmenybë, kurios ðviesa nusidrie-kia per skirtingas mûsø tautos, mûsømokyklos gyvenimo epochas, palikdamaryðkø pëdsakà jos mokiniø, studentø, ar-timøjø atmintyje, literatûros pedagogikosistorijoje. Prie jos gráð kiekvienas, vienaipar kitaip palieèiantis reikðmingas mûsøkultûros istorijos sritis.

Regina NORKEVIÈIENË


Vokiškasis nacionalizmo ir socializmokokteilis su rasizmo priemaiša yra tiesio-ginë holokausto – siaubingiausio nusikal-timo ligðiolinëje þmonijos istorijoje – prie-þastis. Rusiðkuoju nacionalizmu pamuð-tas visas skaudus ir ilgas „sovietinës liau-dies“ ugdymo procesas þlugusioje So-vietø Sàjungoje. Jis áþvelgiamas ðiuo me-tu Rusijà valdanèios partijos „VieningojiRusija“ vykdomoje politikoje, já deklaruojanacizmo ðûkius skanduojantys agresyviosrusø jaunimo organizacijos „Íàøè“ šovi-nistai, su juo susijusi neapykanta skurdoatgintiems þmonëms ið Vidurinës Azijosir Kaukazo šaliø, jø uþpuldinëjimai ir þudy-mai Rusijos miestuose.

Kyla klausimas, kà turi bendra tokiopobûdþio nacionalizmas su Vinco Kudir-kos pastangomis gaivinti lietuviø tautà,þadinti jà savarankiðkam gyvenimui? Arapskritai galima sieti ðias dvi nacionaliz-mo rûðis?

Lietuviðkojo identiteto vertë irorumas

Kiekvienos ideologijos vertæ atsklei-dþia intencijø pobûdis ir poþiûris á nesu-sijusias su ja bendrijas – kitatikius, kita-minèius, kitatauèius.

Pagrindinë Vinco Kudirkos naciona-lizmo intencija, kaip jau minëta, yra lietu-viðkojo sàmoningumo ugdymas, tautostelkimas savarankiðkai bûèiai, raginimasáveikti atsilikimà nuo civilizuotø Europostautø. Nesileidþiant á iðsamià analizæ, kaipitin daþnai èaiþaus Vinco Kudirkos dëme-sio sulaukusius dalykus galima nurodytilietuviðkos visuomenës nerangumà rûpin-tis visuomeniniais reikalais, pasidavimàambicijoms – asmeninëms ir partinëms,uþgoþianèioms bendro darbo tikslus,gimtosios kalbos ir kilmës, vengiant kal-bëti lietuviðkai, terðiant jà svetimybëmis,skubant lietuviškas pavardes pakeisti len-kiškomis ar rusiškomis, gëdijimàsi, þe-mos etinës kultûros apraiðkas: toleranci-jos stokà, kitaminèiø pjudymà, denuncia-cijà – aistringà potrauká skøsti, o neretaiir ðmeiþti kitus, savanaudiðkà naudojimàsipadëtimi, davatkiðkumà, veidmainystæ,polinká sureikšminti save, negebëjimà ge-ranoriškai bendrauti vienam su kitu.

Etiniams lietuviðko sàmoningumo pa-grindams stiprinti skirtà kritikà lydi rûpini-masis nelegalios spaudos reikalais, lietu-

viškos raštijos, mokyklø, teatro, tautosa-kos, liaudies meno, istorijos ir archeologi-jos paveldo kultûrinës reikðmës aiðkini-mas, lietuvaièiø ðvietimo, jø tautinës savi-monës ugdymo, lietuviðkos ðeimos pro-blemø nagrinëjimas, Kraþiø skerdyniø,kaip carizmo vykdomos nusikalstamos po-litikos lietuviø tautos atþvilgiu, rezonavi-mas, entuziastingas „Þiburëlio“ – moterøðviesuoliø ásteigtos labdaros draugijosveiklos vertinimas, raidyno, tinkanèio lie-tuviø kalbai, apmàstymas, taikli groþinësliteratûros kûriniø kritika bei daugelis kitølietuviðkojo veikimo áþvalgø, vertinamojo arapibendrinamojo pobûdþio aptarimø.

Ši paskubomis nupunktyruota VincoKudirkos intencionalumo sklaidos perþval-ga pakankamai akivaizdþiai liudija intraver-siðkà, á pozityviø ir laisvinanèiø lietuviðko-jo sàmoningumo galiø aktyvinimà nukreip-tà ideologijos pobûdá, në uþuominos nëraapie koká nors lietuviø tautos iðskirtinumo,ypatingos istorinës misijos, pranaðumoprieð kitas tautas ar kà panaðaus teigimà.

Tà paèià iðvadà leidþia padaryti Vin-co Kudirkos diskursuose atsiskleidþian-tis poþiûris á kitas tautas. Vienintelis to po-þiûrio kriterijus – kitatauèiø elgesys su lie-tuviais. Jei pripaþástama lietuviø tautos tei-së á savo kalbà ir kultûrà, jei gerbiamaslietuviðkas identitetas, Vinco Kudirkos re-akcija yra draugiðka ir palanki. Geriausiaspavyzdys – bièiuliðki Vinco Kudirkos san-tykiai su suomiø ðviesuoliais – kalbininkuJosepiu Juliumi Mikkola ir jo þmona, ra-ðytoja Maila Talvio, su kuriais 1895 m.bendravo Plokðèiuose. Prieðingai, skriau-dos, daromos lietuviø tautai, generuojaVinco Kudirkos pasipiktinimà, skatinantáginti pamintà teisingumà. Negatyvus nu-siteikimas suliepsnoja kovos ir pasiprie-ðinimo skriaudëjams aistra.

Pasiprieðinimas rusifikacijaiArðiausiu lietuviø tautos prieðu Vincas

Kudirka laiko patvaldiðkà carinës Rusijosimperijà. Ji vykdë nuoþmià lietuviø tautosasimiliavimo politikà, pagrástà slavianofilið-kos orientacijos istorikø ir publicistø iðve-dþiojimais neva lietuviai esanti lenkø su-katalikinta rusø gentis, kuriai Rusijos im-perija privalo padëti atgauti slaviðkàjá iden-titetà. Tiesioginiais Vinco Kudirkos kritikostaikiniais buvo ðios politikos vykdytojai –carinës administracijos pareigûnai, vals-

tybës tarnautojai, staèiatikiø cerkvës dva-sininkai, policininkai, þandarai, lengvato-mis ir privilegijomis skatinami kurtis krað-te rusø kolonistai. Tiek publicistikoje, tiekgroþinëje kûryboje jie pristatomi tokie, ko-kie buvo tikrovëje – šiurkštûs, menkai iðsi-lavinæ, kyðininkaujantys, paniræ á besaikágirtuokliavimà, vagiantys valdþios pinigusir atlaidûs panaðiems á save, ypaè, kaipnurodo Vincas Kudirka, arkliavagiams.

Taèiau ðiø tipiðkø imperinës Rusijosprovincijos virðininkø Vincas Kudirka ne-tapatina su visa rusø tauta. Ne tautà ir netautiná charakterá jis laiko blogio ðaltiniu,bet despotizmà ir savanaudiðkus valdan-èiøjø interesus, nepaisanèius þmoniø tei-siø. Geru þodþiu Vincas Kudirka paminiKijevo karinës apygardos vadà, generolàDragomirovà, ásakiusá karininkams laiky-tis statuto, draudþianèio muðti kareivius.Gebëjo palaikyti gerus santykius su Uþ-nemunæ priþiûrëjusiais carinës valdþios pa-reigûnais, neoficiali jø parama padëjo ið-vengti skaudesnës bausmës, negu ta, ku-rià gavo, kai buvo pasodintas á Kalvarijoskalëjimà ir apkaltintas prieðiðka valstybeiveikla. Atidþiai sekë vieðàjá Rusijos gyveni-mà, dþiaugësi menkiausiu ástatymø libera-lëjimo dvelktelëjimu, buvo susipaþinæs surusø literatûra, ypaè vertino Ivano Krylovoir Michailo Saltykovo-Ðèedrino kûrybà.

Pasiprieðinimas polonizacijaiSudëtingiau aptarti Vinco Kudirkos po-

þiûrá á lenkus. Nuo jaunø dienø artimai su-sijæs su lenkø kultûra, ið jos daugiausia pe-rëmæs prieðiðkumà Rusijos imperijos des-potizmui, jis gerai suprato, kà reiðkia uni-jos tradicijø subrandintai lenkø savimoneilietuviø tautinis sàjûdis, nešantis demokra-tines permainas ir sulenkëjusiø dvarinin-kø átakos eliminavimà. Geriausia išeitis iškonfliktinës situacijos galëjo bûti lenkø irlietuviø tautø lygiavertiðkumu grindþiamasbendravimas, kuris paðalintø abipusiø pre-tenzijø ir nuoskaudø kuriamà átampà. To-kia viltimi aiðkintinas Vinco Kudirkos dë-mesys 1895 m. lenkø spaudoje – socialis-tø „Przedswit“ ir tautiniø demokratø (en-dekø) „Przeglàd Wszechpolski“ – pasi-rodþiusiam nuosaikiam ir gana objekty-viam lietuviø tautinio sàjûdþio vertinimui.Vincas Kudirka pristatë „Varpe“ „PrzeglàdWszechpolski“ iðkeltus lenkø ir lietuviø dar-naus sugyvenimo principus. Jie skelbë:pirma – nëra lenkiðko ir lietuviðko patrio-tizmo, o tik bendras abiejø tautø patriotiz-mas ir bendra abiejø tautø tëvynë. Antra –lietuviø tautos paþanga naudinga Lenki-jai; lietuviø kalba turi bûti remiama ir plëto-jama lygiai taip pat, kaip lenkø. Treèia –Lietuvoje lenkai ir lietuviai turi palaikyti ge-rus santykius, mokytis abiejø kalbø, pa-þinti ir Lenkijos, ir Lietuvos istorijà, bendro-mis pastangomis kratytis rusø kalbos.

Iðkilusisvarpininkas

Atkelta ið 3 p.


Kurá laikà nebuvo aiðku, ar Vincas Ku-dirka pritaria šiems principams, ar atmetajuos, bet po metø „Przeglàd Wszechpols-ki“ paskelbë visiðkai naujà nusistatymà,kuriame net minties nëra apie lenkø ir lie-tuviø lygybæ. Viskas, kas èia (t.y. Lietuvoje– R. S.) turi kokià nors civilizacijos vertæ,tai pasekmë lenkø minties ir lenkø valios,lenkø institucijø ir paproèiø, – teigë pasi-keitæs poþiûris ir Vinco Kudirkos dvejonësbaigësi. Jo atsakas buvo tiesus: taip kal-ba ne lygus su lygiu, bet viešpats su ver-gu. Ne, vyruèiai! ir su bernu reikia pirmasusiderët, susitaikyt, o jûs skiriate sau musá bernus, visai mûs nesiklausdami, ar mesbernauti norime – bloðkë atgal atsakymà.

Lietuviška Vinco Kudirkos savigarba bu-vo smarkiai uþgauta. Jau anksèiau pradë-jæs grieþtëti tonas tapo dygus ir kovingas.Ypaè gelianèiai smerkë lenkø mokytojø irdvasininkø vykdomà arðià lietuviø poloni-zacijà. Kà sakytø lenkai, jei lietuvë mergi-na, apsigyvenusi Lenkijoje, imtø mokyti len-kø vaikus tik lietuviðkai, verstø vadintis lie-tuviais? – klausia komentuodamas þinià, jogšitaip elgiasi patriotiškai nusiteikusios Adri-jono Baraneckio aukðtøjø moterø kursøKrokuvoje auklëtinës, vaþiuojanèios á Lie-tuvà aiðkinti kaimo vaikams, kad jie esà len-kai. Piktinosi Seinø kunigø seminarijos pro-fesoriø moraliniu nuosmukiu persekiojant,skundþiant rusø þandarams, šalinant iš se-minarijos klierikus, átariamus esant „litvoma-nais“, uþsiimanèius lietuviška veikla.

Bet, nors ir ásiþeidæs, kad á lietuvius þvel-giama ið aukðto, kad jie laikomi menkes-niais, þemesnës kultûros „chamais“, Vin-cas Kudirka, jo terminu, „paiklenkius“, ku-rie taip elgësi, skiria nuo garbingø, randan-èiø su lietuviais kalbà lenkø. Turëjo tarp jøgerø draugø, rëmëjø, pagalbininkø ir Lie-tuvoje, ir Lenkijoje. Bièiule! Palaiminta bûk!– paraðë sonete lenkei Walerijai Kraszew-skai, Ðakiø notaro P.Olechowskio dukrai,dëkodamas uþ nesavanaudiðkà pagalbàsunkiomis valandomis, kai grûmësi sudþiovos paûmëjimais ar buvo reikalingasparamos vaduojantis ið kalëjimo.

Antisemitizmo paradoksasVienintelis tamsus ruoþas, kuriame ri-

ba, skirianti asmenis, partijas, socialiniussluoksnius nuo tautos kaip visumos, Vin-co Kudirkos ideologijoje darosi nebe-áþvelgiama – aiškiai išreikštas antisemi-tinis nusistatymas. Jo negalima nutylëtivardan tø paèiø demokratinës sàmonësprincipø, kuriuos diegë ir ugdë Lietuvo-je Vincas Kudirka.

Negatyvûs pasisakymai prieð þydussporadiðkai pasklidæ po daugelá Vinco Ku-dirkos diskursø, taèiau jø turinys daugmaþvienodas ir nesunkiai suglaudþiamas á ke-lis ávairiuose kontekstuose nuolat pasikar-tojanèius motyvus. Teigiama, kad þydai ne-sàþiningi, linkæ sukèiauti ir apgaudinëti, be-sipelnantys ið þmoniø patiklumo ar reika-lø neiðmanymo. Pavyzdþiai, kurie pateikia-mi, ne tik þydams bûdingi. Taip antai išsi-suka nuo tarnybos kariuomenëje, dël todaugiau paimama tarnauti lietuviø; apei-na draudimus gyventi kaime; prekiaujadegtine; perka ir parduoda vogtus daik-tus; uþsiima nesàþininga konkurencija; lu-pikauja; trukdo pradëti verslà kitiems. Vin-cas Kudirka pripaþásta, kad þydams taippat reikia turëti ið ko gyventi, taèiau jie turásàþiningai dirbti. Taip nesà, tad þydai – vi-sokiø nelaimiø Lietuvoje ðaltinis. Perspë-jama saugotis þydø, nesiduoti jø apgau-dinëjamiems, raginama vengti lankytis þy-dø uþeigose ir parduotuvëse. Taèiau iðvar-dintos neigiamybës netrukdo Vincui Ku-dirkai matyti ir teigiamø þydø savybiø. Jielabiau apsiðvietæ, racionalûs, solidaresni.Þydas þydo niekada neskriaudþia, o lietu-viai kur tik gali vienas kità ëda – teigia Vin-cas Kudirka. Neigiamà poþiûrá á þydus Vin-cas Kudirka grindþia tikëjimo ir rasësskirtingumu, taèiau ðiuo klausimu nëra ið-plëtotø samprotavimø ar gausesniø argu-mentø. Apskritai imant, susidaro áspûdis,kad Vinco Kudirkos antisemitizmas yra la-biau emocinio, negu apmàstyto, koncep-tualaus pobûdþio.

Ðios antisemitinës emocijos yra tam-

sios nacionalizmo gelmës, kuriø poten-cialaus egzistavimo Vincas Kudirka, re-gis, në nenujautë. Ne tik Vincui Kudirkaibuvo sunku tai áþvelgti. To meto laikrað-èiuose – tiek rusiškuose, tiek lenkiškuo-se, tiek dar kitokiuose – prieðiðkumo þy-dams manifestacijø buvo tiek daug, joganalogiška nuostata atrodë natûrali irpateisinama. Ne vienas Vinco Kudirkosantiþydiškas išpuolis, kaip jo paties nu-rodoma, inspiruotas „Ñ. Ïåòåðáóðãñêèåâåäîìîñòè“, „Íîâîå âðåìÿ“, „Ìîñ-êîâñêèå âåäîìîñòè“ ir kituose laikrað-èiuose pateiktos informacijos.

Paradoksalu tai, kad, konstatuojant Vin-co Kudirkos diskursuose ne kartà emocin-gai iðreikðtà antisemitiná nusistatymà, tuopat metu reikia pripaþinti, jog viena ið Vin-co Kudirkos tautinës ideologijos iðtakø lai-kytinos iškilaus XIX a. pabaigos þydø raðy-tojo ir filosofo Maxo Nordau idëjos.

Maxas Nordau (1849–1923, tikrasisvardas ir pavardë Simonas Sudfeldas) kar-tu su Theodoru Herzliu yra sionizmo – di-delá poveiká Naujøjø laikø istorijai padariu-sios þydiðkosios nacionalizmo apraiðkos– ákvëpëjai ir pradininkai. AutoritetingasNaujøjø laikø istorijos tyrinëtojas, JAV prof.Paulas Johnsonas nurodo Maxà Nordausensacingai iðgarsëjus, kai 1892 m. iðlei-do knygà „Išsigimimas“ („Entartung“), ku-rioje aštriai kritikuojamos XIX a. mentali-teto ydos ir màstoma apie þydø valsty-bës, galinèios tapti þydø prieglobsèiu, ákû-rimà. Kaip tik Nordau parengë didesnià-jà ankstyvojo sionizmo praktinës progra-mos dalá – raðo veikale „Þydø istorija“Paulas Johnsonas.

Vincas Kudirka Maxo Nordau idëjaspritaikë lietuviðkosios bûties XIX a. pabai-goje tikrovei.

Tautinës sàmonës prabudimà sàlygo-ja þmogaus prigimtis. Tai neiðvengiamastam tikro þmonijos iðsivystymo lygio reið-kinys, bûdingas tiek atskiram asmeniui,tiek visai tautai. Ne antropologinis, ne ge-netinis, ne istorinis, ne juridinis, o tik vie-nintelis kalbos kriterijus yra tautos pradþia

2008-øjø pabaigoje Lietuvos mokslø akademijos bibliotekoje surengta ádomi paroda Vinco Kudirkos 150-osioms gimimometinëms paminëti. Parodos atidaryme dalyvavo ir Kudirkos Naumiesèio jaunieji kudirkaièiai

Virginijos VALUCKIENËS nuotr.


ir pagrindas. Ðias Maxo Nordau min-tis, akivaizdþiai pritardamas joms,Vincas Kudirka perpasakoja ir cituo-ja 1892 m. „Varpo“ Nr.8 paskelbta-me straipsnyje „Tautystës pamatas“.

Nuosaikumas ir tolerancija kaipeuropietiðkojo mentaliteto

vertybësApibendrinant išdëstytas áþvalgas,

galima teigti, jog nacionalizmas yrasudëtingas, daugiaplanis Naujøjø lai-kø Europos politinës minties raidosreiškinys, kurio istorinë veika skirtin-gais laikotarpiais skirtingose ðalyseyra nevienareikðmë, priklausomai nuosantykio su demokratijos vertybëmisgalinti bûti pozityvi, skatinanti paþan-gà, ir negatyvi, skleidþianti prievartà,ugdanti tautø prieðiðkumà ir nesan-taikà. Antra išvada – Vinco Kudirkosideologija vertintina kaip nuosaikusisnacionalizmas, kuris teigiamai veikëXIX a. pabaigoje – XX a. pradþioje vy-kusius lietuviø tautos atsinaujinimo, in-tegracijos ir konsolidavimosi proce-sus, ugdë demokratiná lietuviø tautossàmoningumà, lëmusá nepriklauso-mos Lietuvos Respublikos susikûrimà1918 m., laisvos visuomenës, siekian-èios visaverèio gyvenimo visiems pi-lieèiams, plëtojimàsi Lietuvoje.

Dabar galima gráþti prie pradþio-je iðkelto klausimo – ar Vincas Ku-dirka iðlieka aktualus naujoje – eu-ropietiðkoje – Lietuvos dvasiniø aki-raèiø erdvëje?

Europos civilizacija plëtojasi telk-dama savo patirtyje daugelio tautøvertybes, ávairius tikrovës paþinimobûdus ir màstymo kryptis.Tiek indi-viduali istorinë Lietuvos patirtis, tiek,konkreèiai imant, imperatyvi, lietuvið-kàjá identitetà veiksmingai aktyviza-vusi Vinco Kudirkos ideologija yra eu-ropietiškojo mentaliteto dalis, kuripratæsia ir papildo bendràjá kultûrospaveldà. Svarbiausia, kà ugdë Vin-cas Kudirka, – santûrumas ir toleran-cija. Ugdë minties prioritetà prieð ne-apgalvotà veiksmà, teigë tiesà, vie-nybæ, meilæ prieð nelaisvæ ir prievar-tà. Tai europietiðkøjø vertybiø sklai-da. Tik ásisàmonindami jas, tampa-me savi Europoje. Tai giliausia jung-tis, kuria idealistinis Vinco Kudirkospasišventimas tiesë tiltus visø þmo-niø gerovei. Perfrazuojant kadaise„Varpe“ paskelbtà Vinco Kudirkosmintá, galima teigti, kad tik tas degapatriotiðka meile þmonëms, kuris suatida þiûri, kas gera pas kitus, o per-pratæs geba pritaikyti tiek savø, tieksvetimøjø naudai. Tautas artina ben-dra išmintis.

2008 metais sukako 100 metø nuo pra-þûtingojo Europoje Kalabrijos þemës dre-bëjimo, ávykusio 1908 m. gruodþio 28 d.Mesinos rajone, kuris nusineðë maþdaug100 000 þmoniø aukø. Tai didþiausias skai-èius þuvusiø vienu kartu þmoniø Europo-je. Istoriniai þemës drebëjimø duomenysrodo, kad Mesinos sàsiauris ir gretimosteritorijos á ÐR nuo Sicilijos ir PV nuo Ka-labrijos pasiþymi seisminiu nestabilumu.Ðio Italijos kampo seismiðkumà galima pa-aiðkinti pasitelkus plokðèiø tektonikos kon-cepcijà, áskaitant kontinentø dreifà.

Þemës drebëjimo prieþastys. IðilgaiVidurþemio jûros aðies eina dviejø Þemësplutos tektoniniø plokðèiø: Eurazijos ðiau-rëje ir Afrikos pietinëje pusëje susidûrimozona. Ði ið principo judri riba tæsiasi ið va-karø á rytus pradedant nuo Azorø salø perGibraltaro sàsiaurá á Vidurþemio jûrà, taèiauèia pasuka á ðiauræ ir ðiek tiek á ðiaurës va-karus, á rytinës Sicilijos regionà ir pieèiauKalabrijos. Sandûros zona tæsiasi iðilgai Ita-lijos pusiasalio link Alpiø, kuriø papëdëjepasuka á rytus ir pietryèius ir toliau driekia-si iðilgai rytinio Adrijos kranto link pietva-kariø Graikijos, o ten pasuka á rytus tæsda-ma pradinæ vakarø-rytø kryptá. Pagal ðiàkoncepcijà Italijos pusiasalis sudaro iðsi-kiðusià Afrikos plokðtës dalá. Dar galimasuprasti já esant savarankiðkà mikroplokð-tæ tarp dviejø dideliø tektoniniø Eurazijosir Afrikos plokðèiø. Ðios didþiosios tekto-

Sveèiuose „Geologijos“ þurnalas

Pragaiðtingas

Lietuvos mokslø akademijos leidyklosleidþiamame Vilniaus universiteto, Lietuvosmokslø akademijos, Geologijos ir geografi-jos instituto ir Lietuvos geologijos tarnybos„Geologijos“ þurnalo ðiø metø Nr.3(63) pa-skelbtas èekø geofiziko Jano T.Kozakostraipsnis anglø kalba. Jis skirtas 100 metøsukakèiai nuo katastrofiðko þemës drebëji-

mo Europoje, kuris ávyko Italijoje 1908 m.gruodþio 28 d. ir nusinešë ne maþiau kaip100 000 þmoniø gyvybiø. Kaip raðo ÈekijosRespublikos mokslø akademijos Geofizikosinstituto Seismologijos skyriaus darbuotojas

Kalabrijos-Mesinos

1908 m. þeProf. Janas T. KOZAKASÈekijos Respublikos mokslø

akademijos Geofizikos institutoSeismologijos skyriaus darbuotojas

ninës plokðtës abi juda á rytus, taèiau ne-vienodu greièiu. Taigi bet koks jø sàlyèionelygumas (kliuvinys) sukelia stresinæ bûk-læ, t.y. potencialø þemës drebëjimø þidiná.

Grupës. Toks aprašymas, atrodytø, tin-ka bûtent Mesinos sàsiaurio ir jos apylinkiøsituacijai. Norint suþinoti apie stiprius þemësdrebëjimus ðiame regione, pakanka ádë-miau paþvelgti á Italijos katalogus ir izoseis-miniø þemëlapiø atlasus (Postpischl, 1985,Barbano ir kt., 1980). Pastebësime, kad þy-mesnius þemës drebëjimus bûtø galimasuskirstyti á keturias grupes: pirmoji, stip-riø Rytø Sicilijos þemës drebëjimø (1114,1169, 1542 ir 1693 metø) grupë apima Valdi Noto rajonà, kur tektoniniø plokðèiø su-sidûrimo zona palieka Sicilijos salà ir per-eina á Jonijos jûrà. Kita þemës drebëjimøgrupë (1669, 1818, 1898, 1911 ir 1914 me-tø) daugiau ar maþiau yra susijusi sudidþiausio aktyvaus Europos vulkano Et-nos vulkanizmo procesais.

Šiek tiek anomališkas yra pavienis1823 m. þemës drebëjimas, kurio epicen-tras buvo Sicilijos ðiauriniame krante (prieNaso miesto). Taèiau drebëjimo metu ki-lusi didelë cunamio banga leidþia tvirtin-ti, kad ðio drebëjimo epicentras yra bu-væs ðalia kranto.

Paskutinë stipriø þemës drebëjimø gru-pë ðiame regione yra tiesiogiai susijusi suPietø Kalabrija, Ðiaurës rytine Sicilija ir Me-sinos sàsiauriu (plotu tarp jø). Tarp dau-gelio kitø dvi datos fiksuoja stipriausiø

1783 m.þemës

drebëjimovaizdas

Kalabrijosmieste. Matyti

dideli þemësplyðiai


,,Geologija”, Vilnius, 2008. vol. 50.No. 3(63). P. 170-175. ISSN 1392-11OX

prof. dr. J.T.Kozakas, XXI a. pirmàjá dešimt-metá buvo prisiminti keturi praeities reikšmin-giausi þemës drebëjimai. Pirmiausia pami-nëtas 2005 m. didysis Lisabonos þemës dre-bëjimas, sukrëtæs Europos pietryèius 1755m. lapkrièio 1 dienà. Šis stipriausias þemësdrebëjimas sujaudino ir psichiðkai paveikëEuropos intelektualiàjà gyventojø dalá. Jis ge-rokai pastûmëjo þemës drebëjimø tyrimus irpaspartino ðio mokslo pradinæ raidà. Tais pa-

èiais 2005 m. buvo paminëtas 1855 m.þemës drebëjimas pietinëje Ðveicarijoje. Pošio þemës drebëjimo H.G.O.Volgero buvosudarytas pirmasis šiuolaikinis izoseismiškasmakroseisminis þemëlapis (Volger, 1857–1858). Þemëlapiui sudaryti panaudota savamakroseisminio intensyvumo skalë. 2006 m.paþymëti 100 metø nuo didþiojo San Fran-cisko þemës drebëjimo, kuris ávyko 1906 m.balandþio 18 dienà. Ðis þemës drebëjimas

buvo iðnagrinëtas JAV seismikos specialis-tø, tarp jø H.F.Reido. Jis sudarë atlasà ir ið-analizavo þemës lûþiø átakà þemës drebëji-mams. Detalaus mastelio þemëlapyje buvopavaizduotas San Andreaso lûþis, taip pat su-darytos San Francisko apylinkiø þemës dre-bëjimo seismogramos ir serija tokiø seismog-ramø pasaulyje (Lawson, 1908/1910).

m. þemës drebëjimas

þemës drebëjimø ávykius Italijoje ir konti-nentinëje Europoje: 1783 m. vasario 5 d.ir 1908 m. gruodþio 28 dienà. Prieš aptar-dami 1908 m. ávykius, kuriø 100 metø su-kaktis paminëta praëjusiais metais, pateik-sime keletà faktø ir skaièiø apie praþûtin-gà 1783 m. seisminá ávyká, kuris buvo prieð1908 m. þemës drebëjimà Italijoje.

1783 m. Kalabrijos seisminis ávykisnebuvo vien tik susijæs su 1783 m. data.Seisminis aktyvumas ðiame regione pir-mà kartà pasireiðkë 1780 m. ir truko netiki 1793 m., daugiau kaip 13 (!) metø, ku-riø metu stiprûs smûgiai pasikartodavo!Pagrindinio smûgio 1783 m. vasario 5 d.intensyvumas buvo ávertintas kaip Io=XIo

MCS (iš tikrøjø bûta dviejø pagrindiniøseisminiø smûgiø ið to paties epicentro –Io=XIo vasario 5 d., pirmas 12 val. 45 min.(38o20”Š, 16o00”R) ir antras 18 val. 00min. (38o25”Š, 15o50”R). Dar du smûgiaiIo=XIo buvo po dviejø dienø vasario 7 d.

(Postpischl ir kt., 1985).Visø þemës drebëjimo serijø epicen-

tro plotas apëmë visiðkai siaurà juostà PVKalabrijoje nuo Tavernos miesto ðiaurëjeiki Melito miesto Italijos pusiasalio pieti-niame smaigalyje (kartu su Sicilijos 100km2 plotu, Mesinos ðiaurinë dalis). Stam-biausiø sugriovimø centras stipriausiosmûgio metu (tarp vasario 5 d. ir kovo 7d. 1783 m.) stiprëjo ðiaurës rytø kryptimiiðilgai Ligurijos jûros pakrantës nuo Sici-lijos ties Mesinos sàsiauriu net iki Girifal-ko miesto ðiaurës rytuose (Placanica,1985). Makroseisminio poveikio plotas ið-siplëtë iki Basilikatos ir Kampanijos, vi-soje Kalabrijoje ir Sicilijoje. Þmoniø aukøskaièius siekë apie 30–35 tûkstanèius.Cunamio bangos platus paplitimas rodovertikalius seisminius persistûmimus Li-gurijos jûros dugne á ðiaurës vakarus nuoKalabrijos pakrantës.

Stipriausias Europoje seisminis ávykis1783 m. (iš tikrøjø ilga serija stipriø þe-mës drebëjimø) buvo iðnagrinëtas dau-gelyje mokslo darbø. Smulkesnës infor-macijos apie ðá ávyká galima rasti Vivenzio(1783), Barattos (1910), Barbano ir kt.(1980), Placanicos (1985) ir Margottinioir Kozako (1991) darbuose. Pastarosiosedviejose knygose gausiai pateikta vaiz-dinës medþiagos apie 1783 m. Kalabri-jos þemës drebëjimà. Du originalûs pa-veikslai iliustruoja þemës drebëjimo iðraið-kius efektus (þr. Kozako kolekcijà, 2001).

1908 m. gruodþio ávykis. 1908 m. gruo-dþio 28 d. Mesinos sàsiauryje ávyko pra-gaiðtingas þemës drebëjimas. Pagal Mala-rodà, Raimondá (1957) ir Peterschmidtà(1956) þemës drebëjimo pagrindinio smû-gio intensyvumas buvo Io=XI-XII, tarp dvi-deðimties ávykusiø tà paèià dienà du pa-siekë Io=VIII intensyvumà (Karnik, 1968).Kadangi þemës drebëjimas vyko palygintinegiliai (h=10 km) ir epicentro zona bu-vo po Mesinos ir Kalabrijos miestais, au-kø skaièius buvo tarp 60 000 (Baratta,1910) ir 120 000 (Mercali, 1909). Þemës

drebëjimo þidinyje Mesinos álankoje ver-tikalûs judesiai sukëlë cunamio bangas,kurios didþiausià aukðtá – iki 12 m pasie-kë prie S.Alessio Kalabrijos pakrantës(Carcionie, Kozak, 2008).

1908 m. ávykis buvo apraðytas, iðty-rinëtas ir aptartas daugelio seismologøXX a. pradþioje, tarp jø G.Mercallio, M.Ba-

rattos, A.Siebergo, F.E.Suesso, F.Omorioir kt. (taip pat M.Gorkio, kuris buvo atsi-tiktinai tame regione, kur vyko þemës dre-bëjimas). F.Omorio, kuris gerai iðmanëþemës drebëjimø poveiká gyventojams,nuomone, labai didelis aukø skaièius Me-sinoje buvo dël nesilaikymo statybos rei-kalavimø seisminiam pastatø stabilumui.

Baigiamoji pastaba. Mesinos sàsiau-rio artimiausios dalies judrus ir rekreaci-nis regionas traukia inþinieriø ir konstruk-toriø dëmesá. Naujas dràsus projektas su-jungti Sicilijà ir Kalabrijà dideliu tiltu rei-kalauja specifiniø svarstymø, matavimøir bandymø, ypaè ávertinti natûralios vib-racijos átakà tilto poliams ir pakaboms.Dabar tilto 3-D modelis yra bandomas no-rint nustatyti seisminio atsparumo para-metrus tilto konstrukcijoms.

Mesinos miesto griûtis 1908 m. þemësdrebëjimo metu. Nenustatyto Prancûzijosperiodinio leidinio iliustracija. Skelbiamas200 000 þuvusiøjø skaièius yra aiðkiaiperdëtas

JAV konsulato pastatogriuvësiai po 1908 m.Mesinos þemës drebëjimo(laikraðtyje skelbtafotografija)


SKALIÐKIØ OSimonas SAARMANNASVU Geologijos magistrantas

Kà pasakojaSKALIÐKIØ O

A.Linèiaus parengtame ir 1994 m. ið-leistame „Lietuvos geologijos paminklø irdraustiniø“ þemëlapyje 147-uoju numeriupaþymëtas geologinis paminklas – Ska-liðkiø ola. Ji dar vadinama Ðventàja ola,uola ar atodanga, arba tiesiog skála. Arbapaþymima pagal artimiausio kaimelio pa-vadinimà – Liucioniø ola. O dël ið jos la-ðanèio poþeminio vandens ji þinoma ir kaipðaltinis – Verkianti ola. Literatûroje lenkøkalba pasitaiko ávairiø pavadinimø: Luc-jañska Grota, Lucyañska Skaùa, ÚwætaSkaùa. O pats Skaliðkiø vietovës vardas,matyt, kilæs nuo þodþio uola (lenk. skaùa).

Geologijos paminklai – tai unikalûs,reti ar tipiðki Þemës plutos reliktai, uþiman-tys Lietuvoje maþus plotus, turintys moks-linës, mokomosios, turistinës, istorinës,estetinës reikšmës ir neterminuotai sau-gomi valstybës. Visi jie yra þemës pavir-ðiuje, tad gerokai paávairina kraðtovaizdá.Kai kurie geologijos paminklai paskelbtiir archeologijos, istorijos ar net dailës pa-minklais (pvz., Puntuko akmuo).

Skaliðkiø ola yra Vilniaus r., Liuciony-se, buv. Skaliðkiø viensëdyje (Nemenèinëssen., 19-asis Nemenèinës girinink. kvar-talas), 0,25 km á ðiaurës rytus nuo kaimo,Neries slënio deðiniojo kranto šlaite grio-voje. Jos aukðtis – 5,7 m, ilgis iðilgai Ne-ries slënio ðlaito ~ 20 m. Jà esant þinojojau Kazimieras Sarbievijus (1595–1640),kuris, profesoriaudamas Vilniaus akade-mijoje (dab. Vilniaus universitetas), kelia-vo po Nemenèinës apylinkes.

Atodanga susidarë pirminei upei gili-nantis á vagà vienoje jos terasø. Upei nu-plaunant dugno nuosëdas, jos krantai da-rësi vis statesni. Staèiuose krantuose dëlpavirðinio krituliø vandens nutekëjimoëmë formuotis griova, ardydama ðlaità.Ið atidengtø vandeningø, anksèiau su-klostytø fliuvioglacialiniø (ledyno tirpsmovandens srautø) þvyringø ir smëlingøsluoksniø á pavirðiø ëmë sunktis grunti-nis vanduo. Tokiam vandeniui iðsiliejant á

þemës pavirðiø, keièiasi jo temperatûrabei slëgis. Tad vandenyje iðtirpæ karbo-natai ima kristi á nuosëdas ir pasilieka þe-mëje arti pavirðiaus. Ðie karbonataisluoksnyje, plona juostele apgaubdamismëlio smilteles ir þvyro apvalainukus,kaupiasi, kol uþpildo visas tuðtumas ir po-ras. Taip buvusios palaidos ir birios nuo-gulos tapo patvariomis ir kietomis uolie-nomis. Jos susicementavo á vadinamàjákonglomeratà – betonà primenanèià uo-lienà. Konglomeratas neleidþia griovaiðlaite didëti, ant jo nepatogu medþiamsaugti, tad ði atodanga neuþþelia.

Vasarà vanduo nuo konglomerato la-ða nuolat. Besisunkiantis vanduo þemiauuolos iðplovë þemes ir taip susidarë netiki 3 m aukðèio bei iki 6 m horizontalaus áðlaità gylio ola. Jos plotis ~ 15 m, o skliau-tas – tas pats ~ 2 m storio konglomera-tas. Þiemà oloje susidaro ledo stalaktitaiir stalagmitai, išryškindami tas vietas, prokurias vanduo prasisunkia labiausiai.

Tas pats vanduo, nulaðëjæs nuo uo-los, vël iðtrykðta ið þemës jau griovos apa-èioje, Neries salpoje, 0,8–1,3 m sker-smens, 5–28 cm gylio duburyje ið po ak-mens ir 3 m ilgio prataku pietryèiø krypti-mi nuteka á Nerá.

Sprendþiant ið to, jog XIX a. viduryjepo uola buvo apie 1,5 m aukðèio anga(daugiau kaip „2 arðinai“ [1 arðinas – 71cm]), per 150 metø vanduo angà pagili-no apie 50 cm. Iðeitø, kad prieðistoriniais

laikais angos po uola dar nebuvo, ir ðiojevietoje vanduo sruvo tiesiog ið ðlaite ky-ðanèio konglomerato luito.

Ðiandien ola vietiniai gyventojai nau-dojasi kaip koplyèia. Nuo uolos laðantávandená vietiniai þmonës surenka. Èia de-ginamos þvakutës, palikti ðventøjø pa-veikslëliai, kryþeliai arba kryþiumi þolëmissuriðtos ðakelës, lapeliai su praðymais arbrangiø þmoniø vardais. Daugiausia len-kiðkai arba rusiðkai. Taip pat pasitaiko irakmenukø ið paèiø konglomeratø su ára-ðytais ant jø vardais. Nemaþai uþraðø, pra-sidedanèiø áprastu „èia buvo...“ su data.Oloje daþnai palikta gëliø ir sienø plyðe-liuose prislapstyta monetø.

Uþkalbintas vietinis gyventojas tvirti-no, kad XIX a. virð uolos stovëjusi koply-èia. Taèiau uolà aplankiusio grafo Kon-stantino Tiðkevièiaus 1871 m. (po mirties)iðleistoje knygoje „Neris ir jos krantai“ jo-kia koplyèia neminima: <…> Dziadulaspriðvartavo laivà, pats ið jo iðlipo ir nuëjo áprieká – að nubëgau paskui já. Iðilgai upëspalei pat jos krantà nuëjæs apie keturias-deðimt þingsniø, Dziadulas sustojo ir pirðtuman parodë á siaurà takelá, vedantá á kalnàtankiame miðke. Ið tiesø tai buvo naujasir neáprastas Lietuvoje vaizdas, o kartu toksáspûdingas ir nuostabus, kuris man aki-mirksniu sukëlë nuostabà. Lietuva, kuri iðSutvërëjo rankø savo pirmykðèioje kuklio-je ir paprastoje formacijoje niekur uolø neiypatingø gamtos kaprizø negavo, èia kiek-vienà atëjûnà stebina dràsiai ið po statauskalno kyðanèiu uolos luitu, po kuriuo, tarpdviejø susidariusio griovio ðonø, yra gro-ta, perdengta ta paèia uola, ore pakibu-sia, á þemæ nesiremianèia. Tas lyg ore pa-

Skaliðkiø ola

Ið olos vidaus matytiNeries upë



Ø OLA?Ø OLA?þiø ir indeliu aukoms po juo. Uola, esantinetoli nuo dvaro, yra tapusi mëgstamadvarininko ir jo ðeimos pasivaikðèiojimovieta; daugelio ji vadinama Ðventàja uolaarba kartais Liucioniø uola nuo taip vadi-namo šalia esanèio kaimelio.

Apie Šventàjà uolà sukurta daug vieti-niø legendø. Prasèiokai pasakoja padavi-mà, kad kaþkokiai á ðià vietà atvykusiai po-niai krentanèiu uolos vandeniu savo ðuniu-kui akis iðplovus, vanduo prarado galiàþmonëms padëti. Antrasis padavimas pa-sakoja, kad vienas ádomumo apimtas sie-lininkas panoro nusilauþti uolos gabalà irsu savimi pasiimti, taèiau jo plaustas ëmëskæsti, neleisdamas priartëti.

<...> Liucionys yra nedidelis, bet tvar-kingai apstatytas kaimelis dešiniajame Ne-ries krante, vargiai vieno varsto atstumunuo Švetosios uolos, labai graþioje vieto-je ásikûræs, p. Aleksandrui Parczewskiuipriklausantis.

Dabar Liucionyse gyvena 18 gyvento-

juo praplovæs, pasveiksta. Dël to ávairiospadëties þmonës, pësèiomis ateinantysir ratais atvaþiuojantys, su nuolankiu tikë-jimu gausiai èia susirenka. Tos uolos val-dytojas, þinomas savo kilniais tikslais Lie-tuvoje, pilietis ponas Aleksandras Par-czewskis, norëdamas pagerbti tà vietà,pastatë ant jos graþø su Jëzaus figûra kry-

gu ar patirsite turistinio atradimo dþiaugs-mà. XIX a. viduryje nustebinusi grafà Tið-kevièiø, ola tikrai neprarado þavesio.

Nors Skaliðkiø atodanga ir ola yra tik-rai unikali, taèiau jà sudaranèiø uolienø –konglomeratø – randama ir daugiau. Jiegausiai randami Skaliðkiø ir kitoje upëspusëje esanèiø Skersabaliø apylinkëse,kur karjero pakraðtyje sumesta daug kon-glomeratø blokø, rastø eksploatuojantþvyrà. Konglomeratø þinoma ir daugiau.Seniau jie buvo ir naudojami: kai kuriosValdovø rûmø apdailos detalës buvo pa-gamintos ið konglomeratø, tik neþinoma,ið kurios vietos jie imti. Vien Vilniaus apy-linkëse konglomeratø iðeigø yra kelios(Lazdynuose, Valakupiuose, Verkiø Rie-ðëje ir kitur). Konglomeratø blokai puoðëir dabar puoðia gyvenvieèiø eksterjerà.

Konglomeratai svarbûs ir archeologi-jai. Su jais susijæ mitologiniai pasakojimai.Apie juos duomenis yra rinkæs archeolo-gas Vykintas Vaitkevièius. Iðkalbingi vienjø pavadinimai: apie konglomerato uolasTrys miegantys broliai (Mieþionys, buv.Pûstelninkai, Dûkðtø s-ja) pasakojama,kad ðie akmenys esà trys miegantys bro-liai: vienas jø gulás, du stová; Meškos kros-nis – esà poþeminis tunelis, nuo èia vedæsá Trakus. Senovëje savotiškais drabuþiaisapsirengæ èia iðeidavo pasivaikðèioti, at-gailauti, gamintis valgá atsiskyrëliai – pûs-telninkai; Meškos krosnyje gyveno atsisky-rëlis. Seniai tas buvo, dar tais laikais, kailenkai ir lietuviai pagonys buvo; Kalnas ru-sø baþnyèia (Naujoji Rëva, Zujûnø s-ja) –pasakojama, kad piliakalnyje stovëjusi ru-sø cerkvë. Kartà ganydami karves pieme-

kibæs uolos gabalas, esantis miðke 55þingsniai á kalnà nuo upës pavirðiaus, yra6 arðinø 11 varðkø aukðèio; o kyðanèiosapvalios dalies apimtis yra 17 arðinø 3varðkø; o po ja esanèios grotos angosaukðtis yra 2 arðinai 14 varðkø. Ði uolienayra klintingos (turëtø bûti konglomeratoarba smiltainio) prigimties; ið kalno ir tosuolos ðonø porø, ið nematomø ðaltiniøprasiskverbiantis, be perstojo laðëdamasvanduo krenta þemyn. Ant jos virðaus –velëna, net uþ kraðto iðlendanti, ið po ku-rios iðauganèiø medþiø ðaknys, susipynu-sios tarpusavy, sudaro tai uolai lyg tapy-biðkà karûnà. Vienoje jos iðgrauþø augakempiningos, puriós, delikaèiós rûðies sà-manos tamsiai þalios spalvos.

Ði uola ne tik paèiu ádomumu jà lan-kanèius keleivius vilioja. Traukia ji prie sa-væs dar ir ðventumo þavesiu, kurá jai sutei-kë to kraðto þmonës; vanduo, ið jos la-ðais prasisunkiantis, lyg ir turi akiø ligø gy-dymo galià; bet kuris negaluojantis, akis

Olos vidusIðgaravæs vandens laðaspaliks karbonatø plëvelæ

Konglomeratas iðVerkiø Rieðës

jø (9 vyrai ir 9 moterys). In-grida Semaðkaitë knygoje„Dvarai. Spindesys ir skur-das“, apraðydama gretimàParèevskiams priklausiusáRaudondvario dvarà, pasa-koja: Dvaras turi savo pa-slaptá – stebuklingu laikomàverkianèios olos ðaltiná. Vie-tiniai þmonës labai nenoriaiparodo kelià á tà ðaltiná – bai-minasi, kad turistai, pramy-næ á já takus, gali ir iðniekinti,apdergti jø ðventà vietà.<...> Ðaltinis yra atokiau

nuo dvaro, uþ keliø kilometrø, staèiame krû-mais apaugusiame krante. Neþinodamasar kelio kelis kartus nepaklausæs, tikrai jonerasi. Jei vietiniams sukelsite kokiø ne-gerø átarimø, gali ir neparodyti <...>. Ir kaþ-kodël priduria: Jei nesate deramai nusitei-kæs, gal ir neieðkokite „verkianèios olos“.Rasti sudëtinga. O vaizdas toks, kad var-



nys pamatë ant kalno rusiškai besimel-dþianèiø þmoniø eisenà su šventiku. Ið poþemiø piliakalnyje kyðo konglomerato uo-los dalis, laikoma cerkvës pamatø lieka-nomis. Raganos peèius (Pagojis, Kalveliøs-ja) – staèiakampë akmens forma, pasa-kojama, buvusi panaði á 1,5 m aukðèioduonkepæ krosná – rusø peèiø. Á kai kuriasertmes akmenyje lengvai buvo galima ákiðtirankà. È.Kudabos duomenimis, Vilnios ið-takos yra bûtent aukðtumos, kurioje buvoRaganos peèius, papëdëje. O paèiame ak-

dami geologinius-geografinius stebëjimus,yra atkreipæ dëmesá á konglomeratus, ap-rašydavo ar uþsimindavo apie jø iðeigø vie-tas ar paplitimà, formas; reèiau išskirdavojuos sudaranèiø apvalainukø vyraujanèiusuolienø tipus ar bent jø panaðumà á þvyrin-gas fliuvioglacialines nuogulas.

Apie konglomeratø iðeigas Vilniausapylinkëse taip pat uþsiminta literatûrojelabai skurdþiai. Skaliðkiø ola paskelbta ge-ologijos paminklu, bet iðsamesniø þiniø su-rasti sunku. Galbût daugiausia informaci-jos yra apie Valakupiø atodangà. Ðià ato-dangà jau daug metø tyrinëja geologasprof. Algirdas Gaigalas. Pastaràjà ir Laz-dynø atodangà kiekvienais metais aplan-ko Vilniaus universiteto pirmakursiai geo-logai lauko praktikos metu. Dar doc. Þei-bai dirbant Vilniaus universiteto Geologi-jos ir mineralogijos katedroje, geologai stu-dentai praktikos metu aplankydavo kon-glomeratø atodangà prie Verkiø Rieðësupelio. Ðiandien ði atodanga tikriausiai ap-þëlë, nes man jos surasti nepavyko.

Konglomeratø reikðmëKarbonatiniai konglomeratai turi visapu-

siðkos praktinës ir mokslinës reikðmës. Jienaudoti apdailai, statyboms, puoðybai ir kt.Jø tyrimai svarbûs sprendþiant geologijosir archeologijos probleminius klausimus.

1. Interjero apdailos medþiaga.Interjerui konglomeratai panaudoti kelio-se vietose:

a) Vilniaus Þemutinës pilies Valdo-vø rûmø architektûriniø detaliø interjeras.Pavyzdþiai archeologiniams petrografi-niams tyrimams ið rûmø kasinëjimø bu-vo makroskopiðkai tirti ir petrografiðkai ap-raðyti. Detalesni mikroskopiniai ðlifø tyri-mai leidþia ávertinti jø kilmiavietes.

b) Batø salono Gedimino pr. 8 eks-terjeras ið áveþtinës medþiagos (sunaikin-tas 2007 m. kovo 8 d.).

c) Rotuðës aikðtës Vilniuje po 2007m. rekonstrukcijos medþiø aptvarai ið rau-donø brekèijuotø konglomeratø.

2. Statybinë medþiaga arba natû-ralûs pamatai.

Kvarteriniai konglomeratai surasti sta-tant Kruonio hidroakumuliacinæ elektrinæ.Á juos áleisti pamatai, laikantys 7,5 m sker-smens vamzdþius, kuriais vanduo ið Kau-no mariø pakeliamas á virðutiná baseinà,o vëliau leidþiamas á hidrogeneratoriø tur-binas. Ðie konglomeratai buvo tyrinëja-mi HAE statybos aikðtelëje inþineriniø-ge-ologiniø darbø metu. Elektrinës vamzdþiøatsparos atremtos á gamtinio konglome-rato blokus. Poliai turëjo bûti 24 m, betgilumoje surasti konglomeratai leido po-lius sutrumpinti iki 8 m. Uþ lëðø sutaupy-mà buvo paskirta premija.

3. Dël savo iðvaizdos konglome-ratai naudojami puoðybai:

– Konglomerato luitas ilgà laikà gulë-jo prie Valdovu rûmø parke. Dabar jis per-keltas á Sereikiðkiø parkà. Yra pavojus,kad bus sunaikintas.

– Konglomeratø blokai Lazdynø mik-rorajone prie parduotuvës „Iki“ (buv. „Ðal-tinëlis“).

– Paminklas Simonui Konarskiui jo þû-ties vietoje Vilniuje, Konarskio gatvëje.

4. Konglomeratai svarbûs moky-mo ir studijø bei moksliniu poþiûriu, nesjie leidþia spræsti kai kuriuos geologi-nius klausimus:

– Konglomeratø cemento stabiliø izo-topø ir radiokarboninio datavimo rezulta-tai leido paaiðkinti Lazdynø atodangoskonglomeratø susidarymà po varviniømoliø sluoksniais (A.Gaigalas, 1996). Taiunikalus reiðkinys, kadangi pagrindinisgeologijos principas teigia, kad aukðèiauesantis sluoksnis visada yra jaunesnis uþgiliau slûgsantá. Lazdynuose surasti kon-glomeratai, cementuodamiesi ið virðausá apaèià, susidarë kaip varvekliai, todël jøamþius einant gilyn maþëja.

– Paleogeografinë analizë padeda at-sekti dabar jau nebesanèiø ðaltiniø vie-tas. Galima tirti, kodël vanduo nustojo te-këti, numatyti, kaip keisis sàlygos ateity-je, iðplëtus miestà, ar kasant paþeiduslaidþius vandeniui sluoksnius.

– Lazdynuose konglomeratø blokai yrakaip mokomoji priemonë. Juos kasmet ap-lanko geologijos studentai praktikos metu.

– Konglomeratai glaudþiai susijæ suorganiniu pasauliu. Skaliðkiø miðkuosekonglomeratai turi átakos medþiø augimui,trukdo jø ðaknims skverbtis gilyn á þemæ.Konglomeratø atodangose susidaran-èiose olose gyvena laukiniai þvërys, vei-siasi ðikðnosparniø kolonijos, vabzdþiai.

– Net kelios konglomeratø atodangospaskelbtos geologiniais, istoriniais ir ar-cheologiniais mitologiniais paminklais(Skaliðkiø ola, Uþpaliø uolos buvusiamekarjere ir kt.).

5. Archeologijos ir mitologijospaminklai liudija þmogaus kultûros rai-dos apraiðkas. Konglomeratø blokai se-novëje galëjo bûti dvasinës traukoscentrai. Šiandien tai – turizmo ir rekre-acijos objektai.

Geologijos paminklus ir draustinius,ðias palyginti negausias Lietuvos vietas,dera vertinti kaip muziejinius eksponatus,jei norime, kad mûsø ðalá jie kuo ilgiaupuoðtø, reprezentuotø ir akivaizdþiai liudy-tø Þemës gelmiø ávairumà bei savitumus.Tad, vaikðtant ir apþiûrinëjant tokias gam-tos áþymybes, arti jø dirbant ar poilsiau-jant, visuomet verta prisiminti Aplinkos ap-saugos ástatymà, kitaip tariant – visi turi-me laikytis nustatytos lankymo tvarkos,ûkio darbø kultûros ir stengtis nepakenktitausojamiems geologiniams objektams.

menyje bûta nedidelio pagilinimo, kiek pri-menanèio krosnies angà. Pasakojama, jogèia gyvenusi ragana þiemà kûreno krosná.Pas kaimo þmones ateidavo ugnies pasi-skolinti. Kartais vaikus vogë, juos parsine-ðusi prie krosnies supdavo. Padavimas by-loja, jog tame kalnelyje senovëje buvusisaugoma amþinoji ugnis. Naujø dievø ga-dynei uþëjus, ugnies aukurus mûsø kraðteuþliejo, bet þmonës dar slaptai ugná kurs-të. Tada ugnis pleveno ir ðioje (Raganospeèiaus uolos. – Vait.) angoje. O tà mote-riðkæ, kuri tai darë, kunigai ir vienuoliai ap-kaltino raganavimu. Tokiø gamtiniø konglo-meratø paminklø, susijusiø su mitologijair archeologija, galima surasti daugiau.

Geologams dabar viena ið aktuales-niø srièiø yra kvarteras (paskutinis þemësistorijos periodas), kuris ypaè svarbus Lie-tuvoje. Vilniaus miesto plëtimasis, staty-bø spartëjimas, joms tinkamø plotø pa-ieðka ir rûpestis dël geriamojo vandens(konglomeratai susijæ su ðaltiniais) skati-na konglomeratus geriau paþinti, rastinaujø statybiniø (pvz., natûraliø pamatø)ar apdailos medþiagø. O ir iðsaugoti juoskaip gamtos paminklus ar gamtovaizdþiovertybes bûtina.

Iki šiol sistemingai konglomeratai Lie-tuvoje nebuvo tiriami. Ávairûs autoriai, atlik-

Ola gyventojainaudojasi kaipkoplyèia



kijoje, kol já nugalëjo tas pats Tesëjas. Betapie þvaigþdynus vëliau.

Kretos salos Knoso miestas apie 450m.pr.Kr. kalë sidabriná staterà su mitinëspabaisos Minotauro atvaizdu averse. Re-verse pavaizduotas á svastikà panaðus la-birinto planas (4 pav.).

Lukanijos miestas-valstybë FoyrijonasIV a.pr.Kr. kalë staterus su viso jauèio fi-gûros atvaizdu. Monetø averse buvo ka-lamas graikø karo deivës Atënës su ati-kos ðalmu portretas-profilis. Ant dviejøstaterø (distratero) vertës sidabrinës mo-netos (15,29 g) reverso iðkalta jauèio fi-gûra, pasukta á deðinæ. Átûþæs jautis deði-ne priekine koja energingai dauþo þemæ.Po linija, imituojanèia þemæ, o gal ir van-dená, pavaizduotos dvi þuvys. Antikinëjenumizmatikoje ði linija vadinama panop-

lija. Ant vieno statero vertës mone-tø reversø ðioje vietoje yra vaizduo-jamas delfinas. Kartais virð jauèiobûna iðkaltas miesto pavadinimasΘΟΥΡΙΩΝ (5 pav.).

Daugelyje kultûrø jautis bendràjaprasme yra vertinamas kaip seksualiniopajëgumo simbolis. Taip pat ir prievartos.Prieðistorinio periodo grotø pieðiniuosevaizduojamos bandos laukiniø jauèiø,stumbrø ir taurø.

Senovës Egipe jautis buvo valdþios,vaisingumo ir jëgos simbolis. Kulto reik-mëms buvo pastatytas monumentalus po-þeminis ðventøjø jauèiø nekropolis, egip-tologijos istorijoje þinomas kaip MemfioSerapionas (atrastas 1850). Ðventieji die-vo Apio jauèiai nekropolyje iðkilmingai bu-vo balzamuojami ir laidojami didþiuliuoseið akmens monolito iðskobtuose ir iki veid-rodinio blizgesio nupoliruotuose sarkofa-guose. Jauèiø sarkofagø matmenys áspû-dingi: 3 m aukðèio, 2 m ploèio ir 4 m ilgio.

Egipto dangaus deivë Chatorë visuo-met yra vaizduojama moters pavidalu sukarvës ragais, tarp kuriø ákomponuotasSaulës diskas. Kita Egipto deivë Izidë taippat turëjo teisæ þmonëms pasirodyti kar-vës pavidalu.

Antikinëje Graikijoje jautis buvo vyriau-siojo Olimpo dievo Dzeuso pagrindinis atri-butas. Dzeusas, panorëjæs suvilioti Sido-no karalaitæ Europà, pasivertë jauèiu. Grai-kø zodiake jautis buvo Saulës simbolis,kuris reiðkë pavasará ir gyvybës atgimimà.

Bene pats seniausias numizmatikos is-torijoje jauèio atvaizdas yra ant antikinës Ly-dijos karalystës monetø. Dabar Lydijos te-ritorija priklauso Turkijai. Valdant Lydijà pas-kutiniam jos karaliui Krezui (560–546m.pr.Kr.), ant monetø, be tradicinio valsty-bës simbolio – riaumojanèio liûto galvos,atsiranda ir ilgaragio jauèio galvos profilis.Kai kurie tyrinëtojai ðiame duete áþiûri mig-

lotà ryðá. Liûtas, jø nuo-mone, simbolizuojavaldþià ir gërá, o jautis– tamsà ir blogá. Antsiglo vertës sidabromonetos (apie 5,39 g)

jautis yra pavaizduotasdeðinëje pusëje (1 pav.).

Po Jauèio þenklu

Sicilijos salos Gelosmiestas antikos laikais kalëmonetas su jauèiaþmogio pusës figûrosatvaizdu. Ðis jautis su þmogaus galva –tai upiø dievas ir miesto globëjas Gela.Ant dviejø drachmø vertës sidabrinës mo-netos (8,65 g) averso pavaizduotas ietásviedþiàs raitelis. Reverse – á deðinæ ðuo-liuojantis barzdotas upiø dievas. Po at-vaizdu iðkaltas miesto vardas – ΓΕΛΑ.Moneta nukalta 490–180 m.pr.Kr. (2 pav.).

Antikos laikais graikø miestas-vals-tybë Fokis 480–421 m.pr.Kr. ant sa-vo monetø kalë paprasto, o nesimbolinio jautuko galvà.Ðiuo atveju ant pusës drach-mos vertës sidabrinës mone-tos averso pavaizduotas jau-tukas þiûri tiesiai (3 pav.).

Senovës Kretos salos ritu-alai, vykdavæ panaðiomis for-momis ir kitose kultûrose, jautá pa-vertë atletiniø artistiniø ðokiø objektu. Èiaritualø metu þmogus stengdavosi pade-monstruoti savo pranaðumà prieð aklà jë-gà ir nugalëti laukinæ gyvulio prigimtá. Ikiðiol Ispanijoje yra populiari korida, kur perkelis etapus gausios publikos akivaizdo-je ritualiðkai nuþudomas jautis.

Legenda pasakoja, kad senovës Kre-tos saloje gyveno mitinë pabaisa – Mino-tauras – pusiauþmogis–pusiaujautis. Jisslëpësi labirinte ir ësdavo gyvus vaikinusir mergaites. Uþ kanibalizmà Minotauràuþmuðë mitinis didvyris Tesëjas. Graikølegendos á nakties dangaus skliautà uþ-këlë ne tik Minotaurà, bet ir laukiná Jautá,kuris siaubë laukus aplink Maratonà Grai-

Jautis yra antrasis Rytø kalendoriaus metø simbolis ir antrasis Vakarøzodiako mënesio þenklas. Tai pusiausvyros ir iðtvermës simbolis. Jauèio metais gimusieji pasiþymi

màstymo konservatyvumu, savo tikslø ágyvendinimo ir nepriklausomybës siekiais. Ðis simbolis ákûnijapajëgumà, reiklumà, ambicingumà, valdingumà, taip pat flegmatiðkumà, polinká á nepastovumà.

Jauèio metais yra gimæ Napoleonas Bonapartas (1769–1821), Adolfas Hitleris (1889–1945). Praëjæ Jauèio metai buvo 1997, 1985, 1973, 1961, 1949, 1937, 1925, 1913, 1901…

N u m i z m a t i k a i r h e r a l d i k a

Vidas ÞIGASDizaineris

Romos imperatorius Julijanas (imp.Caesar Flavius Claudius Julianus Augus-tus, 361–363) kalë dviejø majorinø vertësbronzines monetas su jauèiu. Major loty-niðkai – didelis. Manetø svoris svyravotarp 10 ir 8 g, skersmuo – apie 30 mili-metrø. Ant Lugdunumo monetø kalyklo-je nukaltos dvigubos majorinos (dopel-majorinos) vertës monetos (10,18 g) aver-so pavaizduotas imperatoriaus portretas-profilis, pasuktas á deðinæ. Ant reverso –masyvus jautis su dviem þvaigþdëm virðragø. Stilistiðkai Romos jauèiai skiriasi nuograikiðkø. Romieèiai – dekoratyvesni, te-atrališkesni (6 pav.).

Krikðèioniðkoje simbolikoje Jauèiovaidmuo nëra labai svarbus. Ðv .Lukas –1 pav.

2 pav.

3 pav.

4 pav.

5 pav.


evangelistas ir gydanèiøjø patronas – daþ-nai religiniame mene yra vaizduojamassu jauèiu, kuris yra ðio ðventojo emble-ma. Jautis – ðv. Adolfo ir šv. Silvestro sim-boliai. Du veršiukai visuomet vaizduoja-mi greta šv. Valstano kojø. Ðv. Brigitadaþnai yra vaizduojama su karve, kuri yrašventosios þenklas.

* * *Naujojo pasaulio valstybës – Jungtiniø

Amerikos Valstijø (JAV, nuo 1776 m.) nu-mizmatikoje gausu bizono – laukinio jau-èio atvaizdø. 1913–1938 m. JAV Denve-rio, San Francisko ir Filadelfijos monetøkalyklos kalë 5 centø vertës monetas subizono figûra, pasukta á kairæ. Numizmati-kos literatûroje ði moneta vadinama „Buf-falo nickel“ (liet. Bizono nikeliu). Monetosautorius – dizaineris D.Frezeris (JamesEarle Fraser). 2001 m. 191 131 egzemplio-riø tiraþu buvo nukaltas sidabrinis dolerissu minëta kompozicija. Monetos metrolo-gija – tipinë doleriui – praba 900/1000, sker-

smuo – 38,1 mm, svoris –26,73 gramo. Monetos aver-se pavaizduotas indëno pro-filis, pasuktas á deðinæ. Ðiretesnë moneta literatûro-

je vadinama „AmericanBuffalo“ (Amerikos

bizonu) (7 pav.).2007 m.,

n e k e i è i a n tmonetos di-

zaino, buvo nukalta 50 doleriø nomina-lo auksinë (999,9/1000) vienos uncijossvarumo „Buffalo“ moneta-buljonas, tu-rinti „proof“ kolekcinæ kokybæ. Jos kata-loginë kaina – 1000 JAV doleriø.

Paþymëtinas ir kitas proginis dolerissu bizonu. 1999 m. Filadelfijos monetøkalykla nukalë proginá sidabriná dolerá,skirtà Jeloustouno nacionalinio parkosvarbai paþymëti. Dolerio reverse dizai-neris V.Kausinsas (William C.Cousins)

kalnø ir tekanèios saulës fone pavaizda-vo bizono figûrà, pasuktà á kairæ. Mone-tos tiraþas – 23 614 egzemplioriø.

Siekiant populiarinti JAV svarbà, keltidaugianacionalinës amerikieèiø tautossavigarbà ir JAV 50-ties valstijø prestiþà,1999 m. buvo patvirtinta ir pradëta ágy-vendinti JAV monetø kalyklos naujoji po-litika. Ði politika buvo pavadinta 50-tiesvalstijø Kvoteriø programa (kvoteris – ket-virtis arba 25 centø vertës moneta). Kasmetai buvo numatyta nukalti po 5 progi-nius-apyvartinius kvoterius. Ðios mone-tos yra kalamos ta tvarka, kokia valstijospaskelbë nepriklausomybæ ir pripaþinoJAV konstitucijà savo teritorijose.

Valstijø kvoteriø metrologija yra vienin-ga: metalas – vario ir nikelio lydinys, ku-riame yra 8,33 proc. nikelio, skersmuo –24,26 mm, masë – 5,67 gramo. Graiþas– vertikaliai smulkiai rantuotas.

Mums šiuo atveju svarbus Kanzasokvoteris, nukaltas 2005 metais. Monetosreverse pavaizduotas priekiu á þiûrovà pie-voje stovintis bizonas. Kairëje kompozi-cijos pusëje pavaizduota puokðtë á ramu-nes panaðiø gëliø. Virðutinëje monetosdalyje iðkaltas uþraðas KANSAS, þemiaudata – 1861. Tø metø sausio 29 d. Kanza-sas tapo 34-àjà JAV valstija (7A pav.).

Šiaurës Dakotai proginis kvoteris bu-vo nukaltas 2006 metais. Monetos rever-se tekanèios saulës fone pavaizduoti dubesiganantys bizonai, pasukti á kairæ.Ðiaurës Dakota prie JAV prisijungë 1889m. lapkrièio 2 d. kaip 39 valstija.

2007 m. proginiu kvoteriu buvo pa-gerbta Montana. Reverse virð kalvoto pei-zaþo stambiu planu ið priekio pavaizduo-ta bizono kaukolë su ragais ir devizas BIGSKY COUNTRY (liet. aukðto dangaus ða-lis). Montana – 41-oji valstija, prisijungusiprie JAV 1889 m. lapkrièio 8 dienà.

2005 m. buvo nukalta nauja 5 centøvertës apyvartinë nikelio moneta su naujuprezidento J.Dþefersono portretu-profiliu,pasuktu á deðinæ pusæ. Monetos reversedizaineriai D.Frenkis (Jamie Franki) irN.Nemetas (Norman E.Nemeth) pavaiz-davo bizono figûrà,pasuktà taip pat ádeðinæ (7B pav.).

1970 m. Da-homëjos Res-publika (Republi-que du Dahomey,o nuo 1975 m. – Be-ninas – Republiquedu Benin) – VakarøAfrikos valstybë iðlei-do pirmà nacionaliniømonetø serijà. Ið viso devynias.Mums ádomiausios 5000 frankø ver-tës auksinës (900/1000) monetos rever-sas vaizduoja Afrikos jauèiø bandà. Po

kompozicija iškaltas tekstas BUFFLE. Mo-netos masë – 17,77 gramo (8 pav.).

1971 m. Irano šachas Pehlevi, minë-damas Persijos monarchijos 25 amþiøákûrimo metines, iðleido 9 proginiø mo-netø serijà. 25 rialø vertës sidabrinës (999/1000) monetos reverse vaizduojamas an-tikinës kolonos kapitelis su dviejø jauèiøplastika. Tokios kolonos puoðë Persijossostinës Persepolio karaliaus Kserksoðimto kolonø sosto salæ. Monetos masë– 7,50 gramo (9 pav.).

Islandijos Respublika (nuo 1944) sa-vo herbe, be kitø heraldiniø figûrø, vaiz-duoja ir jautá. 1974 m., ðvæsdama 1100m. Islandijos salos paminëjimo raðtuosesukaktá, nukalë monetø serijà. 500 kronøvertës kolekcinë moneta vaizduoja mo-terá su karve. Moneta sidabrinë (925/1000), 20,00 g svorio (10 pav.).

Italijos Res-publika (nuo1946) 1979 m.,pagerbdamatarptautinësasocijuotosMaisto orga-nizacijos (angl.FAO) konferenci-jà, iðleido 100 lirøvertës proginæ mone-tà, nukaltà ið plieno. Jos reversepavaizduota karvë su verðiuku. Ðià mo-netà vienkartiniu 100 milijonø tiraþu nu-kalë Romos monetø kalykla (11 pav.).

Airijos Respublika (nuo 1949) ant 5 pen-sø vertës vario-nikelio lydinio monetø re-versø 1969–1990 m. nukalë á deðinæ einan-tá stumbrà. Monetos skersmuo – 23,6 mm

(12 pav.). 1992–2000 m. buvo kalamosmaþesnio skersmens –18,5 mm 5

pensø vertës apyvartinë moneta.Taèiau èia maþesnis stumbras lë-tai þengia á kairæ (12A pav.).

Madagaskaro DemokratinëRespublika (nuo 1975 m.), ásikû-

rusi Indijos vandenyne, Madagas-karo saloje, ant savo 1 franko (1965,

1966, 1970, 1974, 1979), 2 frankø (1965,1970, 1974), 5 frankø (1966–1968, 1970,

6 pav.

7 pav.

7A pav.

7B pav.

8 pav. 9 pav.

10 pav.

11 pav.



Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas

MOKSLAS irGYVENIMAS

2009

1

T u r i n y s

Eina nuo 1957 m. 2009 m. Nr.1 (603) sausis

Vyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKAS

Redakcijos kolegijaVALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIGALASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASGEDIMINAS ILGÛNASPAULIUS JURKUSJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISJONAS KUBILIUSKÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUS

Redakcijos darbuotojai

RedaktorëELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktoriusVILIUS JAUNIÐKISKonsultantëSAULË MARKELYTËRinkëjaVIOLETA SADAUSKIENË

REDAKCIJOS ADRESAS“Mokslas ir gyvenimas”,Antakalnio g. 36, LT-10305,Vilnius

TELEFONAIvyr. redaktoriaus 2 34 15 72,redaktoriø 2 34 41 00.Faksas 2 34 15 72Elektroninis pað[email protected]

Pasiraðyta spaudai 2009-01-9.SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8.Popierius ofsetinis.Kaina 4,5 Lt,

Spausdino AB ,,Spauda”Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius

SCIENCE AND LIFEScience popular andhistorical monthly.Editor-in Chief J.Baldauskas“Mokslas ir gyvenimas”,Antakalnio st. 36,LT-10305, Vilnius, Lithuania.© “Mokslas ir gyvenimas”, 2009

Interneto svetainëhttp://ausis.gf.vu.lt/mg/

Þurnalo leidimà remiaSPAUDOS, RADIJO

IR TELEVIZIJOSRËMIMO FONDAS

Lietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,

Lietuvos mokslo istorikødraugija, Klaipëdos univer-

sitetas, Kultûros, filosofijos irmeno institutas, Lietuvos

gamtos draugija, VGTU

1972) plieniniø monetø,10 frankø (1970–1976),20 frankø (1970–1976)

aliuminio bronzoslydinio monetø

reversø kalëMadagaska-ro buivolo Ze-buso raguotà

galvà. Buivoloragai primena

mënulio pjautuvoformà. Monetø aversuose be datos ir vals-tybës pavadinimo vaizduojamos egzotið-kos salos gëlës. Monetas Madagaskarui,kaip buvusiai kolonijai, kala Paryþiaus mo-netø kalykla. 10 frankø monetos nuo 1996m. yra kalamos iš plieno (13 pav.).

Latvijos Respublika (nuo 1991) nau-doja 2 latø vertës vario-nikelio lydinio apy-vartinæ monetà (1992 m.), kurios reversevaizduojama þolæ ëdanti karvë. Monetosautorius – G.Lûðis (Gunârs Lûsis). Mo-netà nukalë Bavarijos monetø kalykla (Vo-kietija) (14, 14A pav.).

Rusijos Respublika (nuo 1992) 1994 m.nukalë ketvirtà monetø-medalionø seri-jà, skirtà „Raudonajai gamtos knygai“.

Ádomiausia 50 rubliø vertësmoneta, reverse vaizduo-

janti stumbrà. Ðià mone-tà vienkartiniu 300tûkst. egzemplioriø ti-

raþu nukalë SanktPeterburgo

monetø ka-lykla.

12 pav.

12A pav.

13 pav.

14 pav.

Bus daugiau

14A pav.

R.SKEIVYS Iðkilusis varpininkas ............................... 2

R.OZOLINÈIUS, M.ALEINIKOVASÞalioji degalinë? ........................................................ 4

J.GRIGAS Saulës paslaptys ..................................... 6

J.STEPONAITIENË, A.DIRMAITË, D.REIKAITËUNESCO programa Pasaulio atmintis ...................... 9

Antimedþiaga Paukðèiø Tako galaktikoje ............... 11

G.BARTKUS Prancûzø romantizmo krikðtatëvis ..... 12

A.VITKUS, A.AREND, M.AUNAPUU Prof. EberioLandau pëdsakai Estijos, Lietuvos irÐveicarijos universitetuose ..................................... 15

J.NORKEVIÈIUS Merkinës muziejus –vienas lankomiausiø ............................................... 16

Z.DABKEVIÈIUS, A.LEISTRUMAITË,N.LEMEÞIENË Augalø genetiniai iðtekliai ............... 18

B.SLAVINSKAS Alovë turi savo herbà ir vëliavà ..... 21

J.R.STONIS Kaip sekësi ieðkoti Kosta Rikosbeþdþioniø .............................................................. 22

A.NOVICKAS Perspektyvi VGTU Architektûrosfakulteto dinamika ................................................... 24

K.GAIGALAS Ar tikrai baigia iðnyktiLietuvoje nëgës? ..................................................... 28

Knyga, ugdanti tautinæ savimonæ ........................... 30

Á madà ateina termoelektrinës medþiagos .............. 30

Vyda Kæsgailaitë-Ragulskienë ................................ 31

R.NORKEVIÈIENË Bronë Katinienë – pedagogë,mokslininkë, beletristë ............................................ 32

J.T.KOZAKAS PragaiðtingasKalabrijos-Mesinos 1908 m. þemës drebëjimas ..... 36

S.SAARMANNAS Kà pasakoja Skaliðkiø ola? ........ 38

V.ÞIGAS Po Jauèio þenklu ...................................... 41


Pirmajame þurnalovirðelyje panaudotaKLAUDIJAUSDRISKIAUSnuotrauka

Patikslinimas

MG 2008, Nr. 12, p. 38–39, D.Mikalauskaitës straipsnyje,,Sveikatai kenkia maþo tankio lipoproteinø oksidacija” vietojebialilsulfidai, bialildisulfidai ir bialiltrisulfidai turëjo bûti dialilsulfidai,dialildisulfidai ir dialiltrisulfidai.

44 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 1ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2009 Nr.1, 1- 44, Indeksas 5052, 4,5 Lt

Ðventiniams fejerverkams nuðvietus dangø, áþengëme á jubiliejinius – Lietuvos vardopaminëjimo tûkstantmeèio – metus. Trumpam pamirðome visà gruodá kartotà þodá

,,krizë”. Bet ji niekur nedingo. Iðaugusios kainos ir mokesèiai ypaè skaudþiaipalies Lietuvos kultûrà ir kultûrinæ spaudà.

,,Mokslas ir gyvenimas” pagal savo iðgales jau 52 metus iðtikimai atlieka mokslopopuliarinimo misijà. Ir ðiais metais jus, mielieji mûsø skaitytojai, stengsimës infor-muoti apie pasaulio ir Lietuvos mokslininkus, naujausius jø darbus bei laimëjimus.

Bûkime kartu ir 2009-aisiais, iðtikimieji,,Mokslo ir gyvenimo” skaitytojai.

Virginijos VALUCKIENËS nuotr.

Documents

Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.1