Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.9

  • View
    804

  • Download
    0

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.9

Transcript

2009

9Genai lemia ne visk Kinijos hidroenergetikos stebuklas Kiaura ems atmosfera Statistika ir mes

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 9

1

Tokio pamonio senoji Klaipda nebuvo regjusi! Nuo liepos 22 iki 26-osios uostamiestyje aidjo visos Europos taut dainos ir muzika, margavo spalvingi nacionaliniai apdarai. Vyko senojo emyno taut kultros vent Europiada (Europeade).

Uostamiestin sugujo

visa Europa!Povilas Sigitas KRIVICKAS

jos iki Senosios turgaviets, niekada nepamir tie, kam teko laim j regti! imto eiasdeimt trij kolektyv eisena i visos Europos, aidint smagiai muzikai ir dainoms, pademonstravo viso senojo emyno moni nor gyventi taikiai ir draugikai.

Negirdtais raliavimais diugino veicarijos Alpi trimitininkai

Prie Lietuvos vienybs arkos oka latviai keturiasdeimt etj kart surengt Europos folkloro festival atvyko dalyviai ir sveiai i dvideimt dviej ali. Pirmj vakar graiojoje Teatro aiktje folkloriniai ansambliai bei etniniai kolektyvai i visos Lietuvos pristat kiekvieno ms alies regiono Auktaitijos, Dzkijos, emaitijos, Suvalkijos dainas ir okius, demonstravo tautinius kostiumus.

Pasirengta puikiaiEuropiados tarptautinio organizacinio komiteto prezidentas Bruno Peetersas (Belgija) sak labai diaugiasi, jog, nepaisant dabartins ekonomins situacijos, Klaipda pasiryo surengti toki spding vent. Jis ypa gyr miesto eimininkus u puik pasirengim, kokio niekur kitur neregjs per beveik trisdeimt met trunkant savo vadovavim tokiems renginiams. Klaipda yra dvideimt penktasis emyno miestas, prims i vent. Joje dalyvavo apie keturis tkstanius vairaus amiaus daininink, okj, muzikant. Tai vienas graiausi rengini, kur skyrme ms alies tkstantmeiui paminti. Manau, kad i vent paliks tik graius spdius. Tie mons, kurie atvaiavo Klaipd i vairi Europos kra-

t, ikeliaus su geriausiais prisiminimais apie ms miest ir apie tai, kas ia vyko, teig Lietuvos ir usienio urnalistams Klaipdos meras Rimantas Tarakeviius. Paklaustas, kaip pavyko sunkmeiu parengti toki spding vents program, meras atsak, kad jos biudet teko sumainti etadaliu, tai yra puse milijono lit. Taiau visus numatytus punktus pasisek gyvendinti, nes kartu su krize sumajo ir kai kuri mediag bei paslaug kainos. Mero odius vaizdingai patvirtino kiekviena klaipdiks Europiados diena. Po bendro spdingo prisistatymo Klaipdos vasaros estradoje kolektyvai toliau koncertavo pasklid po vis senamiest. Erdviose aiktse ar jaukiuose unikalaus Vakar Lietuvos stiliaus mr apsuptuose skveruose savo dainas trauk ansambliai, grojo orkestrai, sukosi okj poros. O festivalio dalyvi parado, nusidriekusio nuo M.Mavydo al-

Tautinio kostiumo svarbaTikra tiesa, kad niekur nepamatysi tiek daug skirting (o kartu ir viening!) europiei, pasipuousi savo tautiniais drabuiais, kaip Europiadoje. Nuo santrios iaurietikos elegancijos iki aistras adinani pietietik ryki spalv taip trumpai galima nusakyti spektr tautini kostium, kurie nuo seno dvimi ikilmingomis ventinmis progomis. Dar viena tautini kostium ypatyb yra parodyti, kaip graiai dera vyro ir moters sjunga monijos tstinumo pamatas. Europiados rengiamos nuo 1964 met. Lietuva kaip vienia iame festivalyje pirmkart dalyvavo 1993-iaisiais, o visateise nare tapo dar po trejeto met. Nuo tada Europiados tarptautiniame organizaciniame komitete, sikrusiame Antverpeno mieste, darbuojasi Lietuvos televizijos reisier Graina Aleksandraviit. Jai, pasitelkus alies ir uostamiesio vadovus, pavyko pasiekti, kad didiausia Europos tau-

2

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 9

Santr linksmum demonstruoja klumpti oland okjai t tradicins kultros vent pirmkart bt surengta Lietuvoje. Klaipda, i tarptautinio Europiados organizacinio komiteto gavusi iskirtin teis surengti i vent, ne tik atstovavo Lietuvai, pristatydama ms alies ir tautos savitum, suteikdama kuo palankesnes galimybes pasirodyti sveiams, bet ir prisidjo prie teigiamo savo valstybs vaizdio formavimo. Reisier ypsodamasi sako: Ms dainos ir okiai Europos Sjung stojo gerokai anksiau nei pati Lietuva. Per tuos metus vis skirtingame Europos mieste dalyvaudavo deimtys ms dainas ir okius pristatani folkloro ansambli, kapel, oki kolektyv. Tik pabuvs svetur suvoki, kad Europai esame doms savo liaudies kultros tradicijomis. O pains kitus imoksti labiau branginti ir vertinti tai, k turi ilaiks ms kratas. vincij, Armnijos, Kipro, net didiausios pasaulio salos Grenlandijos (i jos viena dalyv sdjo invalido veimlyje, kas rod nepaprast ryt pasiekti tolimj Klaipd). Tai k jau kalbti apie kaimynus tai i Estijos atriedjo net trisdeimt du kolektyvai. J dalyviai nuo ori ilagalvi iki nenuoram vaik, kuriuos buvo ypa smagu matyti ne tik okanius, dainuojanius, bet ir dalyvaujanius specialiose edukacinse senj amat, pieimo, muzikavimo programose. Matant gausius liaudies paproi ir tradicij tsj brius, apima diugesys ir viltis, kad Europoje dar yra pakankamai moni, nepraradusi pagarbos protvi kultriniam palikimui. Jis ne tik puoseljamas mgj, bet ir atidiai tyrinjamas atitinkam srii mokslinink. tai Klaipdos universiteto Men fakultete studijuojami autentiki liaudies meno pavyzdiai. Dabartin ios auktosios mokyklos senato pirminink prof. Daiva Kanien tiria Maosios Lietuvos ir Klaipdos krato lietuvi muzik. Ji yra viena autoritetingiausi liaudies muzikos inovi Europoje. Per etnografin palikim perimami ir tvirti liaudies dorovs, etikos pagrindai. Juk n vienoje tautoje niekas dainomis, okiais, pasakomis ar mslmis vaik blogo nemoko (tai ne televizijos veiksmo filmai ar kompiuteriniai prie audymai). Pratsiant kalb apie etik dar malonu pasakyti, kad Europiada tai vent, kurioje viraus nem alkoholis, nes nebuvo matyti bejgikai svirduliuojani, nors vartota ir alus, ir vynas, ir dar kai kas stipresnio, k rod keleriopai padidjusi prekyba. Tikrai grai saiko pamoka!

trabosai, bgneliai, trimitai, armonikos ar akordeonai. Buvo linksma matyti olandus, avinius ir okanius medinmis klumpmis. Pasirodo, olandikai tas apavas ir vadinasi panaiai: viena klump yra klump, o pora klumpi bus klumpas.

avjo originals graik tautiniai kostiumai Bta ir kiek keistok netiktum. tai prie Tilt gatvs, kurioje festivalio dienomis sustabdytas eismas, mergin ansamblis tradiciniais rusikais sarafanais dainuoja Pamaskvio vakarus. Pasirmusi lazdele bobut, aikiai i pokario atvykli, drauge su dainininkmis traukia Katiu. Bet juk Rusija nra Europos Sjungos nar ir jos kolektyvai neturt dalyvauti iame festivalyje. U ansamblio stovi vaikinas su Estijos vliava, ir tampa aiku, kad tai tos alies vienos i tautini maum kolektyvas, kuris kuo puikiausiai gali bti Europiados dalyvis, kaip Vengrijos vokieiai ar Suomijos vedai. Visus mus vienija tas pats tikslas laisva ir taiki Europa, kurioje klesti taut kultros. Toks buvo, yra ir visada bus vis Europiad tikslas. Greta nacionalini kiekvienos delegacijos priekyje buvo didingai neama ir ES vliava su dvylika aukso vaigdi mlyname dangaus fone. Tai jau nebe kraujo spalvos grsmingas simbolis su pjautuvu ir kju, ymjs prievartin inkorporavim, o tikrai savanorikos santalkos enklas.

Pagarba protviamsPaprastai folkloro gerbjai ir puoseltojai Europiad vyksta savo lomis, o organizatoriams telieka rpintis svei nakvyne. Visi io festivalio renginiai irovams bna nemokami. klaipdik Europiad atvyko dalyvi ir svei i neartim mums krat Ispanijos, Portugalijos, Italijos proAtkaklioji vienia i tolimosios Grenlandijos

Folkloras ir politikaEuropiada sutraukia dalyvius i daugelio ms senojo emyno ali. Kiekviena j avi savo menais, tradicijomis ir tik jai vienai bdingais paproiais. Viena grup atygiavo ant aukt kojk, kiti prisideng veidus kaukmis, lyg per Venecijos karnaval, treti nesi dideles lles. Taiau danai teko susivokti girdint kak artima. Giminingi ne vien muzikos ritmai, bet ir dauguma instrument smuikai, kon-

Iki pasimatymo, Bolzane!47-oji Europiada vyks kitais metais Italijos mieste Bolzane, esaniame Piet Tirolio priekalnse, paiame veicarijos pasienyje. Nuo neatmenam laik tai svarbi vieta prie sankryos keli, jungiani iaurs Europ su Viduremio jros regionu. Bolzanas vidurami bruous ilaikiusi gyvenviet, kur susilieja iaurs ir Piet Europos kultros. Gretimai stkMokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 9

3

saniame lerno kalne gyvenanios tikros lerno raganos pagrindins tenykts tautosakos veikjos. Daniausiai jos pasirodanios po sauls laidos ir kamuojanios per sapnus tuos, kas prastai elgiasi. Bolzano apylinks garsja ne tik jaukiomis kaln poilsiavietmis, geru vynu ir skaniais valgiais, bet ir gerai viename Alpi ledyne isilaikiusiu mediotojo knu. To medioklio, vadinamo Otziu, gyventa prie daugiau kaip penket tkstani met ankstyvajame alvario amiuje, arba Egipto piramidi laikais. Gavusi Otzi supervaigds vard btyb mogus, ilaisvintas i ledo Otzalo Alpse po 5300 met, tapo didiausia Bolzano ymybe. Ji tuo pat metu yra auka i seniausio Piet Tirolyje neitirto mogudysts atvejo. Sueistas strle pet i nugaros, jis mir, pateko ledyn ir tapo mumifikuotas lede. iandien Otz galima pamatyti puikiai isilaikius kartu su jo ginklais ir apdarais Piet Tirolio archeologijos muziejuje.

Aplinkosaugos vad sistemos a indikatoriusAplinkos apsaugos agentra

Dr. Maryt KUODYT

Estijos rusaits Kaip tikino klaipdikje Europiadoje su gausia delegacija dalyvavs Bolzano meras Primo Schoensbergas, tame mieste bei apylinkse ir be Otzio bus tikrai ko pasiirti vidurami architektros, nuostabi kaln, pabendrauti su svetingais tirolieiais. Jam per vents udarym Klaipdoje perduota simbolin Europiados vliava. Iki pasimatymo, Bolzane!Povilo Sigito KRIVICKO nuotr.

2007 m. Lietuvos Respublikos Vyriausyb pareng nutarim Dl Nacionalins alij pirkim gyvendinimo programos patvirtinimo, kuriame aptariama aliojo pirkimo svoka. aliasis pirkimas toks vieasis pirkimas, kai perkanioji organizacija traukia vien ar kelis aplinkosaugos kriterijus vieojo pirkimo slygas, pasirinkdama prekes, paslaugas ir darbus (toliau Produktas) ne tik pagal j kain ir kokyb,