Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.10

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 10 1

2010

10

Pirmieji ðirdiesmagnetiniorezonanso tyrimaiLietuvoje

Centralizuotas ðilumos

nepriklausomybë

tiekimas ir Lietuvos

2 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 10

Pastaruosius keletà metø aktualûsenergetikos sektoriaus klausimai buvoaptariami Vienoje (2009), Florencijoje(2008), Bergene (2007), Potsdame(2006). Ðiais metais pirmà kartà asocia-cijos istorijoje tokia konferencija buvo or-ganizuojama Lietuvoje, Vilniuje. Dþiugupripaþinti, kad mûsø ðalies energetikosekonomikos specialistø ásijungimas átarptautinius mokslinio bendradarbiavi-mo tinklus suteikë pagrindà tokio aukð-to lygio konferencijà pirmà kartà organi-zuoti Lietuvoje.

Konferencijos pagrindiniai organiza-toriai – Lietuvos energetikos institutas irEnergetikos ekonomikos asociacija. Kon-ferencijos pirmininko akademiko JurgioVilemo nuomone, ði konferencija yrareikðmingas renginys, skatinantis naujøidëjø, þiniø ir patirties mainus tarp ener-getikos ekonomistø ir kitø specialistø.

Konferencijos pagrindinis tikslas bu-vo sukviesti bendrai diskusijai þymius pa-saulio energetikos ekspertus – mokslinin-kus, politikus, stambiøjø energetikos ámo-niø atstovus, kurie asociacijos nariams ir

Tarptautinës energetikos ekonomikos

Dr. Inga KONSTANTINAVIÈIÛTË,doktorantë Viktorija BOBINAITË

Energetikos kompleksiniøtyrimø laboratorija,

Lietuvos energetikos institutas

2010 m. rugpjûèio 25–28 d. Vilniuje, vieðbutyje RadissonBlu Hotel Lietuva, ávyko Tarptautinës energetikos ekonomi-

kos asociacijos 11-oji Europos konferencija „Energetikosekonomika, politika ir tiekimo saugumas: iðgyvenimas

globalios krizës sàlygomis“. Tai tradicinë konferencija, kurirengiama vis kitoje Europos ðalyje.

asociacijos 11-oji Europos

visuomenei pristatë pastarøjø metø ener-getikos sektoriaus aktualias problemas,susijusias su energetikos sektoriuje ir eko-nomikoje vykstanèiais pokyèiais.

Ðiais metais vykusi konferencija – tailabai platus renginys tiek pagal pasiûlytødiskusijoms temø, tiek ir pagal mokslo ins-titucijø, atstovaujamø ðaliø bei dalyviø skai-èiø. Konferencijos organizatoriai dþiaugia-si, kad 8 plenarinëse ir 46 konkurentinësesesijose buvo perskaityta daugiau nei 230praneðimø, apibendrinanèiø ávairiose pa-saulio ðalyse atliekamø naujausiø moksli-niø tyrimø rezultatus. Sulaukta sveèiø ið38 pasaulio ðaliø – Vokietijos, Italijos, Nor-vegijos, Ðveicarijos, D. Britanijos, Meksi-kos, Brazilijos, JAV, Australijos, Pietø Afri-

kos Respublikos, Rusijos ir kitø valstybiø.Atidarymo plenarinëje sesijoje daly-

viams sveikinimo þodá tarë ðalies Energeti-kos ekonomikos asociacijos vadovas aka-demikas Jurgis Vilemas, Lietuvos energe-tikos ministras Arvydas Sekmokas, naujosVisagino atominës elektrinës verslo mode-lá ir finansavimo planà rengusio investiciniobanko „N M Rothschild & Sons“ direktorëLubov Kotzeva, Vilniaus miesto mero pa-

Tarptautinës energetikos ekonomikosasociacijos vykdantysis direktorius DavidasL. Williamsas ir konferencijos koordinatorëdr. Inga Konstantinavièiûtë

Ið kairës: “NMRothschild & Sons”direktorë LubovKotzeva, Lietuvosenergetikosministras ArvydasSekmokas,konferencijospirmininkasakademikas prof.Jurgis Vilemas,Lietuvos komitetopirmininkasRymantas Juozaitisir Pasaulioenergetikos tarybosgeneralinis sekreto-rius Christophas Frei


konferencija


vaduotojas Gintautas Babravièius bei Tarp-tautinës energetikos ekonomikos asocia-cijos prezidentas prof. Einaras Hope‘as.

Atsinaujinanèiø energijos iðtekliø pa-naudojimo politikos ypatumus bei kryptisatskiroje plenarinëje sesijoje apþvelgë EKenergetikos ir transporto generalinio direk-torato Reguliavimo politikos ir atsinaujinan-èiø energijos iðtekliø skatinimo skyriaus va-dovas Hansas van Steenas, Birmingemouniversiteto prof. Richardas Greenas, Eu-roelectric darbo grupës Atsinaujinantysenergijos ištekliai ir paskirstytoji gamybavadovas Charlesas Nielsenas ir asociaci-jos prezidentas prof. Einaras Hope‘as.

Plenarinëje sesijoje, skirtoje apþvelgtipokyèius Europos energetikos politikojepasaulinës ekonomikos krizës konteks-

nijos RWE Power AG viceprezidentasWolfgangas Straßburgas.

Europos energetinio saugumo aspek-tus aptarë Leonardas Coburnas (CoburnInternational Energy), dr. Tatjana Mitrova(Rusijos mokslø akademijos Energetikostyrimø institutas), Benjaminas Schlesin-geris (Benjamin Schlesinger ir partneriai)bei Manfredas Hafneris (Fondazione EniEnrico Mattei).

Energijos rinkø liberalizavimo ateitiesgaires pristatë Gunaras Lundberis (Vat-tenfall AB), Jean-Michelis Glachantas(Florencijos reguliavimo mokykla), Micha-elis Pollittas (Kembridþo universitetas),Fedoras Veselovas (Rusijos mokslø aka-demijos Energetikos tyrimø institutas), Mi-kaelis Lundinas (CEO Nord Pool Spot).

Viena plenariniø sesijø buvo skirta kli-mato kaitos klausimams. Ðioje sesijoje pra-neðimus skaitë Hansas J¸rgenas Kochas(Danijos klimato ir energetikos ministeri-ja), Hansas ten Berge‘as (Eurelectric),Manfredas Fischedickas (Vupertalio klima-to, aplinkos ir energetikos institutas) beiNilsas Lanneforsas (ALSTOM Power).

Konferencijos pabaigà vainikavo dvi ly-giagreèios plenarinës sesijos: branduoli-nës energetikos perspektyvos bei energi-jos vartojimo efektyvumas ðiandienëmissàlygomis. Branduolinës energetikos kon-kurencingumo pasaulio energijos rinkoseproblemas ir plëtros tendencijas ávertinoMasaèusetso technologijos instituto prof.Johnas Parsonsas, vienos reikðmingiau-siø energetikos kompanijø RWE Techno-logy GmbH atstovas Timas Büscheris, Pa-saulio branduolinës energetikos asociaci-jos projektø vadovë Irina Borysova bei Lie-tuvos energetikos instituto direktorius prof.Eugenijus Uðpuras. Energijos vartojimoefektyvumo klausimus aptarë prof. Ander-sas Larsenas (Roskildës universitetas),prof. Reinhardas Madleneris (Acheno uni-versitetas), Ugo Farinelli (Italijos energeti-kos ekonomikos asociacija) bei Peteris Ba-chas (Europos energijos efektyvumo eko-nomikos taryba ECEEE).

Konferencijos konkurentiniø sesijø te-matika buvo itin plati ir iðsami. Konferen-cijos dalyviai praneðimus skaitë 46 kon-kurentinëse sesijose ir diskutavo: energi-jos tiekimo saugumo; darnios energetikosplëtros, klimato kaitos maþinimo; atsinau-jinanèiø energijos iðtekliø ir biokuro vaid-mens; energijos poreikiø prognozavimo;energetikos sektoriaus analizës ir mode-

te, praneðimus skaitë Europos dujø per-davimo sistemos operatoriø tinklo (ENT-SOG) prezidentas Stephanas Kamphue-sas, Pasaulio energetikos tarybos gene-ralinis sekretorius Christophas Frei,Kembridþo universiteto prof. DavidasNewbery, Vokietijos energetikos kompa-

Lietuvos energetikos instituto direktorius prof. Eugenijus Uðpuras ir Pasauliobranduolinës energetikos asociacijos projektø vadovë Irina Borysova

LietuvosenergetikosinstitutodoktorantasVidasLekavièiusatsiimaapdovanoji-mà ið prof.Einaro Hoperankø

Lietuvos energetikos instituto Energetikoskompleksiniø tyrimø laboratorijos vadovasprof. Vaclovas Miðkinis


Konferencijos atidarymoplenarinë sesija


energetin

liavimo; energetikos politikos; energijos tie-kimo geopolitikos; energijos vartojimoefektyvumo; rinkos integracijos ir liberali-zavimo; energijos sektoriaus rizikos anali-zës; atominës energetikos ir aplinkosau-gos klausimais. Speciali sesija buvo skir-ta apþvelgti Centrinës ir Rytø Europos ða-liø energetikos sektoriaus problemas.

Tarptautinë energetikos ekonomikosasociacija daug dëmesio skiria jauniesiemsmokslininkams ir ávairiomis priemonëmisskatina aktyvø jaunøjø energetikos ekono-mikos specialistø dalyvavimà konferenci-joje. Ði konferencija sukvietë daugiau nei70 studentø ir doktorantø ið ávairiø pasaulioðaliø pristatyti savo atliktø moksliniø tyrimørezultatus. Treèdalis visø dalyvavusiø stu-dentø ir doktorantø buvo pakviesti pristaty-ti savo tyrimø rezultatus atleidþiant juos nuokonferencijos dalyvio mokesèio. Taip jau-niesiems mokslininkams buvo suteikta ga-limybë susipaþinti su kolegomis ir didelæpatirtá sukaupusiais energetikos ekonomi-kos ekspertais bei jø moksline veikla.

Verta pastebëti, kad, kaip ir kiekvienaismetais, didelio susidomëjimo sulaukë Tarp-tautinës energetikos ekonomikos asocia-cijos paskelbtas geriausiø studentø darbøkonkursas. Paraiðkas dalyvauti konkursepateikë nemaþas bûrys jaunøjø mokslinin-kø. Greta atstovø ið Macquarie universiteto(Australija), Berkeley universiteto (Kaliforni-ja, JAV) ir Šveicarijos Federalinio technolo-gijø instituto (Ciûrichas, Ðveicarija) aukðtoatliktø moksliniø tyrimø ávertinimo ir susido-mëjimo sulaukë atstovas ið Lietuvos ener-getikos instituto doktorantas Vidas Lekavi-èius, pristatæs Lietuvos individualiø namøðildymo modeliavimo rezultatus.

Ðalia mokslinës programos konferen-cijos organizatoriai dalyvius pakvietë pa-bendrauti neoficialioje aplinkoje, kas su-teikë galimybiø uþmegzti paþintis, plaèiauaptarti atliekamus mokslinius tyrimus, plë-toti naujus projektus, padësianèius spræstidaugelá ðiandien plaèiai diskutuojamø pro-blemø. Norintiems paþinti Vilniø, jo apy-linkes bei kultûrà buvo suorganizuotos pa-þintinës kelionës po miestà.

Tarptautinës energetikos ekonomikosasociacijos prezidentas prof. Einaras Ho-pe‘as baigiamojoje konferencijos kalbo-je pripaþino Vilniaus konferencijà kaip vie-nà sëkmingiausiø pastarøjø Europos ða-lyse rengiamø Tarptautinës energetikosekonomikos asociacijos konferencijø.Taip pat bûtina paminëti, kad pagal kon-ferencijos dalyviø ir jø atstovaujamø ðaliøskaièiø ði konferencija buvo didþiausiaBaltijos ðalyse energetikos tematika nuonepriklausomybës atgavimo.

Konferencijos medþiaga yra prieinamane tik internetiniame puslapyje (www.ia-ee2010.org), bet ir Lietuvos mokslo ástai-gø bei universitetø bibliotekose.


Kas ta Lietuvos energetika?Didþiausi energijos suvartojimo mas-

tai nepriklausomoje Lietuvoje buvo pa-siekti 2008 metais. Remiantis Lietuvosenergetikos instituto (LEI) informacija,tais metais Lietuvoje galutinës energi-jos vartotojai ávairiomis jos formomis su-naudojo iš viso 57 teravatvalandes ener-gijos (1 TWh = 1012Wh). Lentelëje pa-teikti duomenys rodo, kad didþiausiasgalutinës energijos metinis kiekis buvosunaudotas ðiluminës energijos gamy-bai – apie 26 TWh, arba 46 proc. visoLietuvoje sunaudoto energijos kiekio.Šiems poreikiams tenkinti apie 10 TWhšilumos buvo pagaminta centralizuotošilumos tiekimo (CŠT) sistemose, o li-kusi dalis (apie 16 TWh) – deginant ávai-rø kurà ðilumos vartojimo vietoje (necen-tralizuotas kuro naudojimas).

Kaip matyti ið lentelës, ðiluminësenergijos Lietuvoje vartojama beveik 3kartus daugiau negu elektros energi-jos (maþdaug 9 TWh) arba gamtiniødujø tiesioginio vartojimo objektuose.Kadangi situacija analogiška ir šiaismetais, galima teigti, kad pagal ener-gijos suvartojimo mastà apsirûpinimasðilumine energija Lietuvos visuomeneiyra prioritetinis.

2008 metais apie 17 TWh šilumossunaudota gyvenamosioms ir kito-kioms patalpoms šildyti, karštam van-deniui ruošti ir kitiems buitiniams po-reikiams tenkinti. Ið jø apie 8 TWh, ar-ba apie 47 proc. šio kiekio, patiekë cen-tralizuotos ðilumos tiekëjai, o maþdaug2,5 TWh buvo pasigaminta deginantgamtines dujas necentralizuotose irbuitinëse katilinëse. Likæs ðilumos kie-kis daugiausiai suvartotas individua-liuose namuose – buvo gaminamasmalkomis, deginant anglis ir kt.

Ið 2596 kilotonø naftos ekvivalento2008 metais sunaudotø gamtiniø dujø

Pastaruoju metu madinga kalbëti apie Lietuvos energetinænepriklausomybæ, su tuo siejant alternatyvøjá apsirûpinimàgamtinëmis dujomis, branduolinës elektrinës statybà ir t.t.

Ðiems projektams ágyvendinti reikia deðimèiø milijardø litø,kuriuos vienokia ar kitokia forma teks sumokëti Lietuvos

pilieèiams. Kadangi tai ið tikrøjø visos visuomenës reikalas,negalima pasikliauti vien bûrelio valdininkø sprendimais, obûtina surengti platesnæ diskusijà, norint iðgirsti ávairesnes

nuomones ir paieðkoti optimalaus Lietuvosenergetikos plëtros kelio.

ðilumos

(importuota apie 3,1 mlrd. m3) 940 ktne(arba 36 proc.) teko neenergetinëmsreikmëms (pramonës ámonëse, daugiau-siai bendrovëje „Achema“). Centralizuo-tai elektros gamybai panaudota apie 351ktne, o centralizuotai šilumai tiekti – 738ktne gamtiniø dujø. Necentralizuotoseenergijos gamybos ir pramonës objek-tuose sunaudota apie 559 kilotonos naf-tos ekvivalento gamtiniø dujø.

Elektra iki 2010 metø buvo gamina-ma daugiausiai Ignalinos atominëjeelektrinëje ir nedidelë dalis ðiluminëseelektrinëse, hidroelektrinëse ir t.t.

Bûsimi energijos poreikiaiPrognozuojant energijos vartojimà

2020 metais dauguma ekspertø suta-ria, kad ðiluminës energijos poreikis tu-rëtø sumaþëti apie 10 procentø. Net vi-siškai renovavus pastatus (o tai nerea-lu), šiluminës energijos poreikis juosesumaþëtø apie 30 proc., nes lieka karð-to vandens vartojimas (tikëtina, kad jisdidës), atsiranda naujø ðilumos varto-tojø ir kt. Tad realu ðiek tiek sumaþintiðilumos suvartojimà 2020 metais ávai-riomis taupymo priemonëmis.

Bendrasis elektros suvartojimas ðádeðimtmetá ekonomikos augimo laiko-tarpiu gana stabiliai augo maþdaug0,4 TWh per metus, tad apie 2020 me-tus Lietuva turëtø vartoti apie 13 TWhelektros.

Daug sunkiau prognozuoti bûsimàenergijos naudojimà pramonëje, þe-mës ûkyje ar transporto sektoriuje, nestai susijæ su bendrosiomis ekonomikostendencijomis, þmoniø pragyvenimo ly-


ë nepriklausomybë

Eil. nr. Suvartotos energijos forma Metinis kiekis 2008 m. Metinis poreikis 2020 m. Pastabosktne TWh ktne TWh

1 Ðiluminë energijos gamyba 2277 26,49 23,2–24,4 LEI, LEKA1.1 Pagaminta centralizuotai 863 10,04 700–800 8,1–9,3 Valstybinës kainø ir energetikos kontrolës

komisijos duomenys, LEKA1.2 Necentralizuotas 1414 16,45 1300 15,1 2008 metais tam sunaudota 213 ktne

kuro naudojimas gamtiniø dujø, 493 ktne biokuro, 91 ktneangliø ir t.t.

2 Elektros energijos 778 9,05 1106 12,9 Atsiþvelgiant á vidutiná metiná 375 GWhsuvartojimas elektros poreikio augimà

3 Gamtinës dujos kitiems 940 10,93 ? Neenergetinëms reikmëms 2008 metaistikslams sunaudota 940 ktne gamtiniø dujø (10,93 TWh)

4 Transportas 1848 21,49 ?Iš viso Lietuvoje 4903 57,02 ? Áskaitant ir kitokios rûðies energijos sànaudas

Galutinës energijos suvartojimo Lietuvoje apimtys kilotonomis naftos ekvivalento ir teravatvalandëmis

Centralizuotas

Dr. Valdas LUKOÐEVIÈIUSLietuvos energetikos konsultantøasociacijos prezidentas,Tautvydas PUIDOKASUAB „Ekotermija“ projektø vadovas


giu ir panaðiais dalykais. Ávertinus pas-tarøjø dviejø deðimtmeèiø Lietuvos rai-dos ir permainø tempus, tikëtina, kad irateinanèio deðimtmeèio pabaigoje Lie-tuvoje bus daugiausiai naudojama ðilu-minës energijos.

Energetinë nepriklausomybë –kas tai?

Sàvoka „energetinë nepriklausomy-bë“ šiame globaliame pasaulyje reika-lauja išsamesnës analizës. Bent jau arti-miausioje ateityje Lietuvos pagrindiniai

energetiniai poreikiai bus tenkinami im-portuojamø iðtekliø ar energijos sàskai-ta, vadinasi, energetika bus priklauso-ma nuo procesø, vykstanèiø kaimyninë-se ðalyse ar tarptautinëje plotmëje. Te-oriðkai galima visà energetikà susieti suvietiniø iðtekliø naudojimu, bet tai bûtønepakeliamai brangu jos vartotojams irtodël neracionalu. Optimalu siekti pirmi-niø iðtekliø tiekimo patikimumo, jø ávai-rovës, konkurencijos ir t.t., teisingai áver-tinti savo poreikius, numatyti pasaulyjevykstanèius procesus ir energetikos stra-tegijà formuoti maþiausiomis Lietuvosgyventojams sànaudomis. Kaip ðiuo po-þiûriu atrodo dabartiniai Lietuvos val-dþios planai ir veiksmai?

Elektros sektoriusBendra jau esamø elektros genera-

toriø ir jungèiø su kaimyninëmis ðalimisgalia (iš viso apie 7200 MW, o be vëjo irvandens elektriniø – apie 6000 MW) ke-lis kartus virðija maksimalø Lietuvos elek-tros sistemos galios poreiká (apie 2100MW). Nutiesus elektros jungtis á Lenkijàir Ðvedijà, tiekimo ávairovë ir poreikiø per-virðis dar padidës. Lietuvos elektros sis-temos darbo harmonizavimas su Vaka-rø Europos sistema dar pagerintø siste-mos patikimumà ir iðplëstø apsirûpini-

mo elektra galimybes. Beveik visos da-bar esanèios Lietuvoje ðiluminës elektri-nës, kuriø bendra galia yra 2657 MW,esant svarbiam reikalui gali bûti kûrena-mos mazutu ar kitu skystu kuru, kurá pri-valo kaip rezerviná kurà nuolat laikyti sa-vo kuro talpyklose. Be to, dar yra sau-gomos valstybinës naftos produktø at-sargos, kurios gali bûti panaudotos eks-tra atveju. Naftos produktai gali pasiektiLietuvà sausumos keliais, per Baltijos jû-rà, perdirbant naftà ið ávairiø ðaliø Maþei-kiuose. Taigi, nutrûkus vienpusiškamgamtiniø dujø tiekimui (tai yra didþiau-sias rizikos veiksnys energetikos saugu-mo poþiûriu), elektros tiekimas nenutrûk-tø. Ši sistema jau parodë savo patikimu-mà sustabdþius Ignalinos atominæ elek-trinæ, sumaþinus dujø tiekimà per Balta-rusijà ir kt. Techniniu poþiûriu elektros sis-tema yra palyginti saugi, nes turi diver-sifikuotus ir pakankamos galios genera-torius ir tiekimo šaltinius.

Be jau esamø elektros gamybos ob-

jektø, statoma nemaþai naujø elektrosgeneratoriø: 440 MW kombinuoto cikloblokas Elektrënuose, biokogeneracinësjëgainës Klaipëdoje, Ðiauliuose, Alytuje,Utenoje ir kitur. Kita vertus, Nacionalinëatsinaujinanèiø energijos iðtekliø (AEI)plëtros strategija, patvirtinta Lietuvos Vy-riausybës ðiø metø birþelio mënesá, nu-mato, kad Lietuvoje iki 2020 metø turibûti pastatyta 500 MW galios vëjo jëgai-niø, dar kogeneraciniø árenginiø ir t.t. Nu-spræsta statyti dar vienà apie 200 MW ge-neratoriø Kruonio hidroakumuliacinëjeelektrinëje.

Ðiø metø pradþioje pradëjusi Lietu-voje veikti elektros birþa ið esmës árodë,kad Lietuvos elektros gamintojai vargiaigali konkuruoti su importuojamos elek-tros srautais laisvojoje rinkoje. Skandi-navijos šaliø elektros rinkoje „Noordpo-ol“ kainos irgi daþnai bûna þemesnës ne-gu Lietuvoje, tad pastaèius jungtá á Ðve-dijà atsiras dar didesnë konkurencija.Dabartinis elektros kainø lygis Lietuvojeir kaimyninëse ðalyse rodo, kad nei gam-tines dujas, nei branduoliná kurà naudo-janèios kondensaciniu reþimu dirbanèioselektrinës be reikðmingos finansinës pa-ramos sunkiai galëtø konkuruoti regio-no laisvojoje elektros rinkoje. Jeigu elek-tros poreikiai augs, kaip iki šiol augo, tainetolimoje ateityje šalyje atsiras dar di-desnis neveikianèiø elektros generato-riø kiekis ir jø ávairovë.

Lietuvos ekonomika kol kas palygin-ti silpna, menki kreditiniai iðtekliai, o ener-gijos vartotojø perkamoji galia nedide-lë. Todël prieš darant milijardines inves-ticijas reikëtø gerai panagrinëti ateitiesperspektyvas ir tas funkcijas, kurias ga-lëtø atlikti Lietuvos energetikos objektai.Deðimtimis milijardø litø skaièiuojamosinvesticijos á naujàjà atominæ elektrinæ irkitus gigantiškus elektros sistemos ob-jektus turës bûti gràþintos tik 10–15 TWhper metus vartosianèiø elektros vartoto-jø Lietuvoje.

Nukelta á 32 p.


Prieð ðimtà metø Europa valdë 80 proc.pasaulio laivø statybos rinkos. 1950-ai-siais, sparèiai augant Japonijos ekonomi-kai ir valstybiniu mastu vykdant laivø sta-tybos pramonës plëtros programà, lyde-

Straipsnio publikavimas finansuojamas ið ESfondø pagal 2007–2013 m. ,,Þmogiðkøjø

iðtekliø plëtros veiksmø programos“ 3 prioriteto,,Tyrëjø gebëjimø stiprinimas” VP1-3.1 ÐMM-05-

K priemonæ Tematiniø tinklø, asociacijø veiklosstiprinimas vykdant projektà “Asociacijos

“Baltijos slënis” veiklos stiprinimas (BALTIJA)”.

Nauji iððûkiai Europos

Doc. dr. Rima MICKEVIÈIENË

laivø statybos pramonei

rystæ perëmë Japonija. Po to 20 metø pa-saulyje dominavo Japonijos ir Europos lai-vø statytojai, kartu valdæ 90 proc. naujølaivø statybos rinkos. Sekdami Japonijospavyzdþiu, 1970 m. pradþioje dël maþosdarbo jëgos kainos ir laivø statybos pra-monës paskelbimo „šalies ekonomikos va-rikliu“ á prieká iðsiverþë P.Korëjos laivø sta-tybininkai, pamaþu didindami uþsakymøportfelá: 1990-øjø viduryje turëjo 25 proc.pasaulio uþsakymø, 2005 m. – jau 35,3procento. Pastaràjá deðimtmetá, pasinau-dodama sparèiu ðalies ekonomikos augi-mu ir vyriausybës sprendimu plëtoti sun-kiàjà pramonæ, pasaulinës lyderystës lai-vø statyboje ëmë siekti Kinija. 2006 m., su-rinkæ 23,3 proc. naujø laivø uþsakymø, ki-nai pralenkë Japonijà, o 2010 m. I ketvirtá

su didþiausiu (35,9 proc.) pasaulyje uþsa-kymø portfeliu – ir P. Korëjà.

Kartu su Kinija dar kelios auganèiosekonomikos ðalys (Vietnamas, Filipinai,Brazilija, Rusija, Turkija) ëmë didinti ga-mybinius pajëgumus, siekdamos pri-traukti daugiau naujø laivø statybos uþ-

sakymø. Ypaè sparèiai šie procesai vyko2006–2008 metais. „Naujieji þaidëjai“ pe-rëmë dalá Europos uþsakymø, taip dar la-biau sumaþindami europieèiø uþsakymøportfelá. Europai liko daugumai neáveikia-ma technologiðkai sudëtingø kruiziniø,kariniø, gilinimo, ofšorinës energetikosaptarnavimo, maþø laivø, megajachtø sta-tyba, á kurià, beje, jau irgi yra nusitaikæPietryèiø Azijos konkurentai.

33 Europos regionø, kuriuose gyvenair dirba 60 mln. gyventojø, tûkstanèiø aukð-tos kvalifikacijos darbuotojø, nesuskaièiuo-jamos gausybës tiekëjø ir laivø árangos ga-

1 pav. Laivø statybos ciklai pasaulyje (M. Stopford)


Klaipëdos universitetas,Jûrø technikos fakultetas


mintojø gerovë ir ateitis priklauso nuo to,kaip seksis laivø statybos pramonei. Kas-met sektorius generuoja 30 mlrd. eurø iraprûpina darbu 0,5 mln. gyventojø. Šiuometu viso pasaulio laivø statyba, paveiktaekonominës krizës, dûsta nuo gamybiniøpajëgumø ir naujø laivø perprodukcijos. Uþ-sakymø naujø laivø statybai lygis, pradëjæskristi 2008 m. vasarà, jau 20 proc. padidinobedarbiø gretas, nekalbant apie sumaþë-jusias naujø laivø kainas, kritusias þemiau2004 m. lygio. Tai atsitiko praëjus 18 mën.nuo pasaulinës finansinës ir ekonominëskrizës pradþios, nes laivø statybos cikliðku-mas, nors ir glaudþiai susijæs su pasaulioekonomikos cikliðkumu, atsilieka nuo jo dëlilgos sukauptø uþsakymø vykdymo truk-mës. Kai kurie ekspertai teigia, kad 2010m. apie pusë Europos laivø statyklø pajë-gumø, ámonëms baigus vykdyti ikikriziniusuþsakymus, gali tapti nebenaudojami, ati-tinkamai gali išaugti ir bedarbiø skaièius.

Kas laukia Europos laivø statytojø ar-timiausioje ateityje, kokiø veiksmø imasipramonei atstovaujanèios struktûros irEuropos Komisija? Atsakant á keliamusklausimus, pirmiausia reikëtø panagrinë-ti kai kuriuos laivø statybos pramonës rai-dos momentus.

Laivø statybos ciklaiLaivø statyba plëtojasi nepaprastai cik-

liškai. Jos ciklai yra ilgesni uþ ekonomikosnuosmukio ir pakilimo ciklus. Be to, laivøstatybos ciklo pakilimo laikotarpis yra trum-pesnis, o nuosmukio – ilgesnis (1 pav.).

Dël pastaraisiais metais nepaprastai ið-

gamybiniø laivø statyklø pajëgumø ir laivøperprodukcija, pasaulio laivø statybos pra-monë jau pergyveno praëjusiame ðimtme-tyje. 1920–1940 m. periodo krizë prasidë-jo po Pirmojo pasaulinio karo. Tada nuos-muká papildomai pagilino Didþioji depre-sija. 1930–1933 m. laivø statyklø veiklosapimtys krito net 83 procentais. Tai buvopats baisiausias laikotarpis laivø statybosistorijoje nuo 1901 metø. Antroji krizë pra-sidëjo po 1973 m. naftos krizës ir truko iki1987 metø. Prekyba buvo vangi ir neprog-nozuojama. P.Korëja, tuo pat metu áëjusi ápasaulio laivø statybos rinkà su naujais ga-mybiniais pajëgumais, dar labiau pagilinokrizæ. Daugelis laivø statyklø buvo uþda-rytos, naujø laivø kainos krito 73 proc. skai-èiuojant nuo 1975 m. kainø piko.

augusios naujø laivø paklausos, kas lëmëir staigø laivø statyklø gamybiniø pajëgu-mø bei pasaulinio laivyno, per pastaruo-sius trejus metus padidëjusio 50 proc., au-gimà, pasaulio laivø statybos pramonë su-brendo pereiti á nuosmukio stadijà. Prasi-dëjusi finansinë ekonominë krizë ðá perëji-mà dar labiau sustiprino.

Kelias panašias krizes, charakterizuo-jamas staiga sumaþëjusia jûrø prekyba,

Po pirmojo pakilimo, susijusio su po-kariniu ekonomikos bumu, antrasis prasi-dëjo 1960 m. ir truko iki 1975 metø. Jo me-tu dël globaliniø investicijø á naujas techno-logijas ir pajëgumus laivø statybos apim-tys pasiekë 35 mln. CGT (anglø k. – com-pensated gross ton). Kaip jau buvo minëta,þenkliai prie to prisidëjo investicijos á P.Ko-rëjos laivø statybos pramonæ. 1975–1980m. pikas perkaitino rinkà ir dël valstybiniø


2 pav. Pastatyta laivø pasaulyje 2005–2010 m. (I ketv.), CGT

3 pav. Naujø laivø statybos uþsakymai, gauti 2005–2010 m. (I ketv.), CGT


subsidijø sukurtos perprodukcijos baigësilaivø kainø kritimu. Iškart po jo Europa irJaponija ëmësi optimizuoti gamybinius lai-vø statyklø pajëgumus. Nepaisant gerø ke-tinimø, dalis neracionaliø pajëgumø vis tiekišliko, nes pritrûko ryþto nuraðyti didþiuleskapitalo investicijas ir palikti tûkstanèiusþmoniø be darbo (viena darbo vieta laivøstatykloje sukuria 3–5 darbo vietas šalyje).Juolab kad buvo prognozuojamas 1990-øjø pakilimas dël 1960–1975 m. statytø lai-vø keitimo naujais, nes laivø tarnavimoamþius paprastai siekia 20–25 metus. Beto, gebëjimas pasistatyti laivus daugelyjeðaliø buvo traktuojamas kaip sudëtinë gy-nybinio potencialo dalis, kas leido iðsau-goti tuomet nerentabilias laivø statyklas.

Kaip ir buvo tikëtasi, 1990 m. prasidë-jo laivø statybos pramonës augimas. Jûrøprekybos klestëjimas, bendras ekonomi-nës gerovës kilimas skatino konteineriza-cijà, kruizinæ laivybà, LNG (anglø k. – Li-quefied natural gas, lietuviø k. – suskystin-tos gamtinës dujos) kaip kuro naudojimà,tanklaiviø, atitinkanèiø naujus saugios lai-vybos reikalavimus, statybà.

Laivø statyba ilgai neatsigavo iki rekor-dinio 1980 m. lygio, taèiau nuolat augo, kol2008–2009 m. iðëjo á naujas rekordinesaukštumas tiek pagal pajëgumus, tiek pa-gal uþsakymus. Bûtina paþymëti, kad nuo1996 m., Europai stabilizuojant laivø statyk-lø gamybinius pajëgumus, Azija juos augi-na eksponentiškai: 2002 m. – 20,3 mln.CGT, 2008 m. – 42 mln. CGT, o 2010 m.turëtø virðyti 54 mln. CGT.

Naujoji krizë pasireiðkia tuo, kad perpastaruosius pusantrø metø uþsakymønaujø laivø statybai gauta tik 22 CGT, o taiyra 4,5 karto maþiau palyginti su prieð taibuvusiu atitinkamos trukmës laikotarpiu.Uþsakymø maþëja ir dël jau sudarytø su-tarèiø nutraukimo. Naujus laivus uþsakiu-

sieji nuo 2008 m. III ketvirèio ávairiai spren-dþia savo problemas: derasi dël kainø su-maþinimo, pastatymo terminø atidëjimo,net laivo tipo keitimo. Pasaulyje 2010 m. Iketvirtá atðaukta uþsakymø 12,4 mln. CGT.9 proc. savo uþsakymø prarado P.Korëja,8 proc. – Kinija, 2 proc. – Japonija, o CE-SA – net 17 procentø. Uþsakovai atsisakobalkeriø (50 proc. uþsakytø CGT), tanklai-viø (20 proc.), konteinerveþiø (15 proc.),sausakrûviø (10 proc.).

Finansinë ir ekonominë krizë smarkiaipaveikë laivø statybà, nors pirmieji preky-bos rinkos atsigavimo þenklai jau pastebi-mi. Augantys kroviniø srautai ir laivø savi-ninkø uþdarbiai, ið lëto didëjanèios naujøuþsakymø apimtys teikia vilèiø, kad krizënesuþlugdys pramonës.

Dabartinës padëties apþvalga irprognozës

2010 m. I ketvirèio statistiniai rezultataiyra aukðtesni, palyginti su praëjusiø metøtuo paèiu laikotarpiu. ES pastatytø laivøkiekis iðaugo iki 1,1 mln. CGT, naujø uþsa-kymø gauta 0,5 mln. CGT, o uþsakymø su-maþëjo iki 9,2 mln. CGT. Ta pati situacija irpasaulyje: pastatyta 13,2 mln. CGT, o nau-jø uþsakymø gauta 3,9 mln. CGT.

Tuðtëjantá uþsakymø portfelá lydi ir CE-SA (anglø k. – Community of European Shi-pyards‘ Associations) apyvartos sumaþë-jimas. 2003 m. CESA, pastaèiusi 4,8 mln.CGT laivø (P.Korëja – 7,2 mln. CGT, Japo-nija – 6,9 mln. CGT, Kinija – 2,6 mln. CGT),turëjo didþiausià apyvartà pasaulyje (5pav.), o nuo 2005 m. pirmavimà uþleidoP.Korëjai, nuo 2009 m. – visiems pagrindi-niams savo varþovams. Guodþia tik tai,kad, statydama 3–4 kartus maþiau laivø(2 pav.), CESA savo 2009 m. apyvarta nuolyderio atsilieka tik 36 proc.. Vadinasi, Eu-ropoje tebedominuoja labai sudëtingø ir

brangiø laivø, kuriø nepajëgûs pastatytiazijieèiai, statyba.

Apibendrinant pasaulyje skelbiamà in-formacijà, galima teigti, kad per 2010 m. busávykdyta 37 proc., arba 54 mln., CGT pasau-liniø uþsakymø (jø dydis 2010 m. I ketvirtábuvo lygus 146,8 mln. CGT), 2011 m. pla-nuojama pastatyti 50 mln. CGT ir 34,1 mln.CGT – 2012 metais. Konteinerveþiø su 0,5mln. TEU (anglø k. – Twenty-foot equivalentunit, lietuviø k. – 20 pëdø konteineris) per-produkcija segmentas pagal dabartinesprognozes iki 2010 m. pabaigos pasipildysnaujai pastatytais ir be darbo stovinèiais lai-vais (iš viso 1 mln. TEU). Tanklaiviø segmen-tas iðlieka stabilus, nes viengubo borto tan-klaiviai pagal IMO reikalavimus keièiami dvi-gubo borto laivais. Laivø savininkams labiauapsimoka utilizuoti tanklaivius nei eksploa-tuoti juos nepadengiant visø kaðtø. 6,1 mln.DWT buvo parduota supjaustyti 2009 m., dar14,3 mln. DWT (anglø k. – deadweight ton-nes, lietuviø k. – dedveito tonos) – 2010 m. Iketvirtá. Tikëtina, kad generaliniø kroviniø lai-vynas, kurio vidutinis amþius yra apie 25 me-tus, taip pat bus iš dalies parduotas supjaus-tyti. Dël santykinai jauno pasaulinio kontei-nerveþiø laivyno tokia iðeitis ðiø laivø savi-ninkams nëra patraukli. Keleiviniø keltø sta-tytojus gelbsti didëjantis keleiviø srautas irgarbus šio laivyno amþius, todël uþsakymøturëtø netrûkti.

Norisi tikëti, kad nemaþa dalis Europoslaivø statyklø ðiuo sunkiu krizës metu ið-gyvens. Per tà laikà politikai privalo suda-ryti vienodas sàlygas laivø statytojams pa-saulyje apribojant valstybinæ paramà lai-vø statybos ðalyse, skatinti inovacijø kûri-mà ir diegimà, kad europieèiai iðlaikytø ly-derystæ kruiziniø, kariniø, gilinimo, ofšori-nës energetikos aptarnavimo, maþø laivø,megajachtø statyboje bei laivø techninësprieþiûros ir remonto rinkoje.

4 pav. Sukauptø laivø statybos uþsakymø portfeliø dydþiai2005–2010 m. (I ketv.), CGT



ES politikos apþvalgaAkivaizdu, kad dauguma konkurentø

sieks uþvaldyti laivø statybos rinkà, todëlES politika, apsauganti europietiðkà know-how ir intelektinës nuosavybës teises, turitapti agresyvesnë. ES laivø statyklos sëk-mingai plëtojosi nuo darbui imlios link þi-nioms imlios pramonës, investuodamos áaukðèiausiø technologijø kûrimà ir diegimà.Europoje sukurtø pasaulinio lygio inovaci-jø sàraðe puikuojasi pirmieji VLCC (very lar-ge crude carriers), LNG (Liquid natural gas),LPG (Liquid petroleum gas), postpanamxtipo laivai, ledlauþiai, narø aptarnavimo, ka-beliø ir vamzdþiø klojimo, povandeniniai lai-vai su kuro celëmis, seisminiai ir moksliniøtyrimø laivai. Europieèiai pirmieji kûrë ino-vacijas gilinimo ir jûrø kalnakasybos veik-lai, pradëjo naudoti lazerá metalui pjauti irsuvirinti, taikyti naujas medþiagas, optimi-zuoti laivo korpuso formà siekiant suma-þinti kuro sànaudas ir tarðà ið laivø. Galimapateikti dar didesná inovacijø, kurias sukû-rë laivø árangos tiekëjai, sàraðà. Visa tai yraintelektinë europieèiø nuosavybë, kuriànuolat be jokiø sàþinës skrupulø „kopijuo-ja“ konkurentai. Jau nuo 2003 m. ES staty-bos pramonë, pajutusi pasaulinio konku-rencingumo iðlaikymo problemà, nuspren-dë imtis vieningo koordinavimo Europoslygmeniu. CESA subûrë ekspertø grupæ,kuri ávertino padëtá ir ataskaitoje LeaderS-HIP 2015 pateikë ambicingus, bet realiaipasiekiamus planus Europos laivø statybossektoriui plëtoti. Dokumentas, kuriame pa-teikta 30 rekomendacijø 8 konkurencingu-mo kryptyse – lygiø taisykliø nustatymas pa-saulio laivø statybos rinkoje, investicijø ámokslo tyrimus ir inovacijas didinimas, pa-þangiø finansavimo ir garantijø reþimø plët-ra, saugiø ir aplinkà tausojanèiø laivø rëmi-mas, europietiðkos kariniø laivø statybosporeikiø koncepcijos priëmimas, intelekti-

nës nuosavybës teisiø saugojimas, kvalifi-kuotos darbo jëgos pasiûlos garantavimas,stabilios pramoninës struktûros sukûrimas– tapo visos Europos jûrø pramonës plët-ros kelrodþiu. Laivø statybos bumo metustrateginës nuostatos buvo ágyvendinamoslëtai. Daugelis svarbiø klausimø, tokiø kaipvienodø laivø pardavimo sàlygø nustatymas,finansavimo ir garantijø teikimo, intelektinësnuosavybës apsaugos, liko neiðspræsti. Ki-ta vertus, daug nuveikta garantuojant kvali-fikuotos darbo jëgos pasiûlà, skatinant in-vesticijas á MTEP, kuriant þaliosios laivybos irekopramonës koncepcijas. 2009 m. strate-gija buvo perþiûrëta ir nutarta be jokiø atidë-liojimø skatinti investavimà á laivyno atnauji-nimà, iðspræsti ES laivø statybà varþanèiasfinansavimo ir bankiniø garantijø problemas,siekti kuo greièiau pasiraðyti susitarimà suPasaulio prekybos organizacija dël subsidi-jø laivø statybai limitavimo ir laivo pardavi-mo kainos formavimo, plësti ir spartinti MTEPveiklà, skirtà „þaliajai laivybai“ ir ofðorinës pra-monës plëtrai. „Þalioji laivyba“ – laivø su ma-þesne CO2, NOx ir SOx emisija kûrimas ir eks-ploatacija – tai ir iððûkis, ir naujos galimy-bës iðlikti Europos laivø statybos bei laivøárangos gamintojø pramonei. Naujausiosinovacijos turi bûti kuo greièiau átrauktos átarptautinius reglamentus, jø kûrimas turi bûtiskatinamas, nurodoma nauda, energetinisefektyvumas, palankûs aplinkosauginiai as-pektai. Spartinant naujø inovatyviø techno-logijø plëtrà, Europos vandens transportotechnologijø platformos WATERBORNE ágy-vendinimo plane numatyta remti demonst-racinius projektus.

Laivo kaina susideda iš korpuso gamy-bos (30 proc.) ir tiekiamos árangos kainos(70 proc.), todël Europos jûrinës árangos ga-mintojai, atstovaujami EMEC (anglø kalba –European marine equipment council), Lea-derShip 2015 strategijai perþiûrëti pateikë sa-

vo prioritetus, susijusius su intelektinës nuo-savybës apsauga, technologijø perdavimu,MVÁ vaidmens didinimu stiprinant laivø sta-tybos pramonës struktûrà bei didinant ko-operacijà su jûrinio klasterio partneriais beikitomis pramonës ðakomis. Europos ásta-tymø leidþiamoji valdþia jau ëmësi þings-niø: suorganizuota nemaþai konferencijø,pasiûlyta markiravimo sistema, pagal kuriàuosto kontrolë galëtø identifikuoti laive dir-banèiø árenginiø autentiðkumà. Taip pat pra-monës struktûrai stiprinti nutarta atlikti stu-dijà, identifikuojanèià dabartinæ padëtá ir ga-limas proverþio kryptis. Siekiant išlaikyti su-kauptà potencialà iki geresniø laikø, taip patsiûloma didinti kooperacijà tiek jûrinio klas-terio viduje, tiek su kitomis pramonës ða-komis. Kuriama integruota jûrø politika pri-sidës prie kooperatyviniø ryðiø plëtotës irMTEP veiklos stiprinimo.

Ofðorinë vëjo energetika uþima vienàsvarbiausiø vietø ES 2020 m. strategijoje,siekianèioje iðspræsti energijos vartojimoaugimo ir klimato kaitos dilemà. CESA irEWEA (European Wind Energy Associa-tion) kvieèia Europos Komisijà ir Europosinvesticijø bankà paremti naujø ofšorinævëjo energetikà aptarnaujanèiø laivø sta-tybà, sukurti programas ir finansavimo me-chanizmus. Numatoma, kad investavimoapimtys sieks 2,4 mlrd. eurø. Nuo 2020m. vëjo jëgainiø parko galingumas augs40 000 MW, o naujø jëgainiø statybai rei-kës 10–12 specialios paskirties laivø. Taippat bus sukurta reikiama substruktûra, sta-tomi nauji laivai kabeliams tiesti, nauji uos-tai. Europos laivø statytojai turi pakanka-mai inþinerinio potencialo vëjo energeti-kos inovacijoms kurti. Ofšoro pramonë,ðiuo metu aprûpinanti darbu 19 tûkst. þmo-niø, 2020 m. ketina ádarbinti jau 156 tûks-tanèius. Ðia galimybe turëtø pasinaudotiir Lietuvos laivø statybos pramonë.

5 pav. Didþiausiø pasaulio laivø statytojø apyvarta 2000–2009 m., mln. eurø



Širdies ir kraujagysliø ligos – vienaopiausiø problemø mûsø ðalyje. Mirtin-gumas nuo koronarinës ðirdies ligos irinsulto pas mus vienas didesniø. Lietu-voje þmonës kasmet patiria beveik 16tûkstanèiø insultø ir 7 tûkstanèius infark-tø. Praëjusiø metø duomenimis, nuo ðir-dies ir kraujagysliø ligø 100 tûkst. gyven-tojø Lietuvoje mirë 393 þmonës, Estijoje– 400, Latvijoje – 471, Ðvedijoje – 171,Prancûzijoje ir Italijoje – po 150, Kinijoje– 279. Gerokai blogesni rezultatai tik kaikuriose Rytø ðalyse: Rusijoje – 645, Ka-zachstane – 792. Viena svarbiausiø prie-þasèiø – maþas fizinis aktyvumas. Tyri-mai rodo, kad ðis veiksnys toks pat þa-lingas, kaip ir rûkymas. Kita gana svarbiprieþastis – neadekvati reakcija á stresi-

Juozas ELEKÐIS

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Krûtinës ligø, alergologijos ir radiologijosklinikos, Radiologijos ir branduolinës medicinos centro Santariðkëse gydytojai – þymûs

mokslininkai, þinomi pedagogai. Gydytojai radiologai yra skaitæ paskaitas Berlyne, Briuse-lyje, Èikagoje, Erfurte, Helsinkyje, Stokholme, Londone, Osle, Vienoje ir daugelyje kitø

uþsienio miestø. Santariðkës tapo tam tikru mokymo centru ne tik Lietuvos, bet ir uþsieniogydytojams radiologams. Vilniuje surengtos net 8 tarptautinës konferencijos ir seminarai.

nes situacijas. Gal kaip tik prancûzø iritalø nerûpestingas linksmumas daþnaiir padeda išvengti tø ligø?

Šias ligas seniau buvo gana sunkudiagnozuoti. Kai 1895 m. Vilhelmas Kon-radas Rentgenas atrado X spindulius(vëliau pavadintus mokslininko vardu),mokslininkai surado bûdus, kaip su jøpagalba diagnozuoti ávairias ligas. Ilgaipagrindinë diagnostikos priemonë bu-vo rentgeno aparatai. 1972 m. atrastakompiuterinë tomografija, 1980 m. me-dicinoje pradëta taikyti ir magnetinio re-zonanso tomografija. Metodas iðtobulin-tas prieð 10 metø. Lietuvoje jis pradëtasnaudoti 2002 metais. Dabar vien Santa-riðkëse padaroma per 1000 tokiø tyrimø.Radiologai tapo viena svarbiausiø spe-

cialybiø, padedanèiø diagnozuoti ligas.Malonu, kad mûsø radiologai pasaulyjeturi labai gerà vardà. Lietuvoje pirmoji šir-dies magnetinio rezonanso tyrimus pra-dëjo doc. Nomeda Valevièienë. Ji kvie-èiama skaityti paskaitø á ávairias šalis, nettokias tolimas ir retai lankomas, kaip Ira-nas, Kinija, Taivanas. Ne per seniausiaitarptautiniame radiologø kongrese Ðan-chajuje ji skaitë paskaità apie Lietuvosradiologø metodus diagnozuojant ðirdiesir kraujagysliø ligas magnetiniu rezonan-su. Docentë sako, kad Kinijoje naudoja-ma moderniausia medicininë áranga, betgreta labai populiari ir jø tradicinë medi-cina. Kinai nuo seno daug sportuoja. Jietai daro net skrisdami lëktuvu, o ekranedemonstruojami pratimai. Sëdëdami kon-greso salëje, jie darë pratimus nugaros,kaklo raumenims mankðtinti, daugelisstengësi taisyklingai kvëpuoti. Kinijoje netik visuotinai sportuojama, bet neteko ma-tyti ir vartojanèiø svaiginamuosius gëri-mus. Visai nenuostabu, kad tos ðaliessportininkai pasiekia vis geresniø rezul-tatø. Þmonës ten geria labai daug þalio-sios arbatos. Net á darbà neðasi perma-tomus termosus su ðiuo gërimu. Arbatoslapelius deda ir ant þaizdø. Jie stengiasiir sveikai maitintis – vartoja daug darþo-viø. Prieð valgá visada paduodama van-dens su citrina, kad pagerintø virðkinimà.

Doc. Nomeda Valevièienë pasakoja pacientams apie magnetiná rezonansà

Tokius aiðkius þmogaus vidausorganø vaizdus mato gydytojas,

naudodamas magnetiná rezonansà


Pirmiejimagnetinio rezonanso tyrimai

Lietuvoje

ðirdies

Ten daug skiriama dëmesio þmogaus sa-vijautai gerinti. Siûloma atsipalaiduoti, tu-rëti daug draugø, nusiimti nuo veido „kau-kæ“, ramiai reaguoti á stresà. Norint atsi-palaiduoti, priimta nusnûsti net darbe. Irdël tokio minutës snaudulio niekas ne-priekaiðtaus. Chirurgams yra specialuskambarys, kuriame po operacijos jie galisnûstelëti. Beje, Rytuose pirmà kartà ja-ponø 1990 m. aprašytas ir vadinamasis„tako–Tsubo“ arba „suduþusios ðirdies“sindromas. Þmogaus ðirdis tampa tar-tum balionas ir nebesugeba vykdyti sa-vo funkcijø. Trûksta oro, jauèiamasskausmas krûtinëje. Magnetinis rezo-nansas rodo, kad kairysis skilvelis pri-mena tako–Tsubo indà (japoniðkai indàaðtuonkojams gaudyti). Paaiðkëjo, kadtokià bûsenà sukelia staigus psicholo-ginis, kartais ir fizinis skausmas. Doc.Nomedai Valevièienei teko stebëti net 15tokiø pacientø. Tai buvo labai pareigin-gi, viskà besistengiantys patys padarytiþmonës, daugiausia moterys.

Docentë papasakojo, kad tyrimaimagnetiniu rezonansu sparèiai plinta,nes pacientas jo metu neapðvitinamasjonizuojanèiaisiais spinduliais, todël ga-lima já naudoti vaikams, nëðèiosioms,sunkiems reanimaciniams ligoniams.Konferencijoje Kinijoje sudomino ir prof.Sohrabo Frantzo ið Miuncheno ðirdiescentro patirtis. Jis apie 80 proc. pacien-tø tiria nenaudodamas kontrastiniø me-dþiagø. Metodas ádomus tuo, kad pa-cientui nereikia badyti venø, iðvengiamagalimø komplikacijø sergantiems inkstøligomis. Docentë nori ðá metodà pritai-kyti ir Lietuvoje. Ji pasiryþusi propaguotiir kai kuriuos kinø nemedikamentiniusprevencijos metodus.

Docentë per ilgus darbo metus su-kaupë didelæ patirtá, kurià kartu su ben-draautoriais gydytojais kardiologe Sigi-ta Glaveckaite, radiologu Darium Palio-niu ir prof. Aleksandru Laucevièium, ku-

rio pastangomis Vilniaus universiteto li-goninëje Santariðkiø klinikose ir buvo ins-taliuotas 1,5 T magnetinio rezonanso to-mografas su specialia programine áran-ga, leidþianèia atlikti ðirdies ir stambiøjøkraujagysliø tyrimus, apibendrino moko-mojoje knygoje „Ðirdies ir stambiøjø krau-jagysliø magnetinio rezonanso tomogra-fija“. Ðià knygà aktualumu bûtø galimalyginti net su kadaise pasirodþiusia prof.Telesforo Ðiurkaus „Chirurgija“ ir ne perseniausiai išleista prof. Algimanto Rauga-lës „Klinikinës pediatrijos farmakologija“.Magnetinio rezonanso tyrimai gana bran-gûs. Brangi tiesiogine prasme ir savo ver-te bus ir knyga.

Knygoje vien nuotraukø daugiau neipusantro ðimto, kuriø daugelis spalvo-tos, daugybë diagramø. Kai kuriuos kny-goje pateiktus faktus docentë pasiûlëLietuvos ðirdies asociacijos pacientøskyriaus steigiamajame susirinkime, nesapie ðá diagnostikos metodà kai kà bûti-na þinoti ir pacientams. Ðis gydymo me-todas sparèiai plinta, nes jis pranaðes-nis uþ kitas þmogaus organø vaizdiniusrodanèias metodikas. Be to, iki ðiol ne-pastebëta jokio ðalutinio poveikio, iðsky-rus tai, kad tyrimo metu iki 1 laipsnio pa-didëja þmogaus kûno temperatûra. Da-bar vien Vilniaus Santariðkiø klinikosedaroma apie 1000 tyrimø naudojantmagnetiná rezonansà. Knygoje paminëtiir magnetinio rezonanso tyrimo trûkumai,kontraindikacijos. Nors ðis tyrimas labaisaugus, pasaulyje pasitaikë net 15 mir-ties atvejø (10 pacientø turëjo elektrokar-diostimuliatorius, 2 – insulino pompas,viena mirtis ištiko dël neurostimuliato-riaus, o vienà vaikà uþmuðë deguoniesrezervuaras). Buvo ir sunkiø suþeidimønuo grandininës ritës keliamo akustiniotriukðmo. Ðie faktai dar kartà parodo, kadnaudojant net paþangiausias technolo-gijas bûtinas didþiulis atsargumas, labaiaukðta medikø kvalifikacija. Uþfiksuoti irsisteminës nefrogeninës fibrozës atve-jai, nes tyrimo metu naudojama gadoli-nio turinti kontrastinë medþiaga. Pagrin-dinës kontraindikacijos yra dël kûne

esanèiø feromagnetiniø implantø. Ðiuometu iðleidþiama vis daugiau implantø,kurie suderinti su magnetinio rezonan-so tyrimais, vis dëlto galimus pavojus bû-tina þinoti. Be to, reikia turëti omeny irsàlygines kontraindikacijas, kuriø galibûti net iki 16. Tai tatuiruotës, kuriø daþøsudëtyje yra metalø, geleþiniai dantø bri-ketai, nutukimas, prieðirdþiø virpëjimas,karðèiavimas ir t.t. Tai rodo, kad net to-buliausi gydymo ir diagnostikos bûdaituri ir neigiamà poveiká, todël, nesant bû-tinybës, jø nereikia naudoti. Beje, kaip irvaistø. Knygoje pateikiami faktai apiemagnetinio rezonanso tyrimø informaty-vumà ir saugumà ávertinant ðirdies irkraujagysliø ligas, nes vaizdø ryðkumas

santykinai geresnis nei echokardiogra-fijoje ar vieno fotono emisinëje kompiu-terinëje tomografijoje. Didþiausias pra-našumas yra tas, kad tas tyrimas, paly-ginti su kompiuterine tomografija, rent-genu ar radionuklidine diagnostika, ne-turi jonizuojanèiosios spinduliuotës. Ðismetodas taip pat labai perspektyvus se-lektyviai tiriant audinius ar làsteles, nau-dojant naujas kontrastines medþiagas.Magnetiðkai þymëtos mezenchimos ka-mieninës làstelës taip pat yra viena sëk-mingai plëtojamø eksperimentiniø srièiø.Bandymuose su kiaulëmis tiriamas mio-kardo infarkto paþeidimø gydymo kamie-ninëmis làstelëmis efektyvumas. Kamie-niniø làsteliø naudojimas, galimas daly-kas, pateiks visai naujø ir efektyviø gy-dymo metodø. Knyga taria naujà þodáne tik moksle – ji duos daug praktinësnaudos gydytojams kardiologams, ra-diologams, medicinos studentams, su javerta susipaþinti ir pacientams.


L.Rëzos biografijos faktai rodo, kadjis nuo 15 metø gyveno Karaliauèiuje, kaiPrûsija tebebuvo ne tik galinga militaris-tinë valstybë, bet ir kultûrinio bei literatû-rinio aktyvumo þidinys, kuriame ásiþiebëir prûsø lietuviø poetinis þodis. Iðauklëtaspagarba karaliaus kultui ir vokiðkai kultû-rai bei literatûrai, L.Rëza niekada nepa-miršo, kad yra lietuvis. Baigæs Karaliau-èiaus universitete teologijà, jis tapo ide-aliu Prûsijos valstybës pilieèiu, dvasiškiu,poetu, mokslininku ir europinio masto kul-tûristoriku. Tokiai ávairiapusiðkai asmeny-bei susiformuoti turëjo átakos jo narystëmasonø ordine. Tai buvo loþë „Po trimiskarûnomis“ (Zu den drei Kronen), vienaseniausiø loþiø Karaliauèiuje. Á simbolinæ,pirmàjà pakopà – šv. Jono loþæ L.Rëzabuvo áðventintas 1806 metais. Tà faktàgaubia paslapties šydas, nes nuo Frydri-cho II laikø baþnyèios ir policijos maso-nø persekiojimo metodai Prûsijoje netu-rëjo sau lygiø Europoje.

L.Rëzos kelias á masonus prasidëjonuo jo studijø Karaliauèiaus universitete,kai jis buvo rekomenduotas moksliniopersonalo talkininku Karaliauèiaus Piliesbibliotekoje. Turtingus fondus turëjusi bib-lioteka buvo aristokratijos ir mokslininkøcentras. Intelektualus ir paslaugus stu-dentas èia greitai tapo savas. Svarbiau-sia, kad Pilyje turëjo patalpas keletas vi-suomeniniø organizacijø. Bièiulystë su kaikuriø draugijø nariais ir dalykinë paramajø renginiams suvedë L.Rëzà su maso-nais. Visuomeninë veikla jam labai pati-ko, ypaè Karaliðkojoje vokieèiø draugijo-je ir Pilies istorijos muziejaus projektavi-mas. Èia yra þenklus jo darbo ánaðas.

Joanizmas, kaip transcendentinë krikð-èionybë, matyt, L.Rëzai imponavo. Mokë-damas Rytø kalbas ir Pilies bibliotekoje tu-rëdamas galimybæ originalø kalbomis skai-tyti ðventraðèius, L.Rëza gerai susipaþinosu ðv. Jono raðtais. Kad jam turëjo didþiulápoveiká apaðtaliniai laiðkai ir Apokalipsë,rodo paralelë jo kûryboje. Ta pati LIKIMO

Dainø ir Pagarbos moralinëms vertybëms raiðka senosiosLietuvos raðtijos puoselëtojo Liudviko Gedimino Rëzos

asmenybëje ir dvasinëje veikloje

Irena SKOMSKIENË

Prûsijoje, kaip ir visoje Europoje, XVIII a. pab. – XIX a. pirmojoje pusëjeátakingiausi visuomenës sluoksniai buvo masonai. Jø sàjûdis Karaliau-

èiuje ir L.Rëzos ánaðas á jø veiklà iki ðiol nëra tyrinëti. Bûtent todëlpaþvelkime, kaip á aristokratiðkos sudëties masonø loþæ pateko beturtis

prûsø lietuviø kilmës Karaliauèiaus ðviesuomenës atstovas L.Rëza.

viø daboklës baþnyèiose pamokslininku.Karinë aplinka ið pradþiø jam imponavo.Graþûs mundurai, ðaunûs paradai, visurtvarka, drausmë, patriotiški maršai ir dai-nos (Prûsø karalius tur daug þalnieriø /armijà pësèiø, ðvadronà raitø/ arba / Ei,þadu þadu þalnierëliu bûti/ Ei, lu lustingMarija, graþi prûsø armija).

Taèiau, susipaþinæs su kareiviðka kas-dienybe ir kareivinëse tebetvyranèia bau-dþiava, t.y. varymà pro rykðèiø rikiuotæ, irkitais kareiviø þeminimo bûdais, taip pat irdraudimu neturtingo luomo kareiviui taptikarininku, L.Rëza be galo pasipiktino. Jálabai jaudino kareiviø dalia ir jø dainos, ku-rias nuo 1807m. ëmë uþraðinëti. Prûsø lie-tuviø liaudies dainose L.Rëza rado nuo-stabiø meniniø poezijos savybiø ir átaigiømelodijø, pvz., Potsdamo miestely/ ant py-limø þaliø/ èia stovëjo þalnieriukas/ aðarë-les braukdams/ arba / Neverki, sûneli, mar-gas dobilëli/ uþtekës saulelë ir ant kareivë-lio/. Kareiviðka lyrika L.Rëzai dabar ne te-oriðkai, bet praktiðkai árodë Herderio filo-sofijos ir estetikos giluminá suvokimà, nesiš Herderio mokinio prof. Hasës jis ir išmo-ko sveiko liaudiško humanizmo. Antra ver-tus, tarp karininkijos plito liberalios parla-mentarizmo idëjos, disputai masonø loþëjeprilygdavo filosofinei revoliucijai.

Masonø doktrinos aukðtosios maksi-mos dël pasaulio pertvarkymo ir savo epo-chos pastûmëjimo pirmyn humanizmodvasia kerëte kerëjo L.Rëzà. Sprendþiantiš jo 1806–1812 m. kûrybos, jo màstymoribos iðsiplëtë, pasikeitë eilëraðèiø temati-ka, vietoj lyrikos atsirado istoriniø 1806–1807 m. ávykiø atspindþiai. Tai eilëraðèiai„Elegija nugalëtiems prie Auerðtadto“, „Ei-lës ant pakajaus Tilþej“, „Mûðis prie Ylu-vos“, „Elegija Ch. Krausui“. Bet dël vienodalyko – karaliaus kulto – jis niekada ne-keitë savo màstymo. Prisiminkime, kà jisraðë apie Frydrichà Vilhelmà I (1713–1740):

þenklo raiška pasaulietiðkame fone yra joeilëraðtis „Nuskendæs þiedas“ (1800). Fa-tališkas motyvas, paimtas ið prûsø lietu-viø liaudies dainos, nuostabiai kûrybiðkaiiðplëtotas lyrinës herojaus iðpaþinties for-ma. Jaunuolis, apgailestaudamas dël þie-do nuskendimo, pasišvenèia vienatvei. Tailyg metafizinis pasiþadëjimas Mûzai my-lëti tik jà vienà. Ir Mûza jo aukà mielai pri-ëmë. Pluoðtas jo lyriniø eilëraðèiø buvo ið-spausdinti vokieèiø poetø almanache „Ge-tingeno giraitë“ (1798–1806). Visa tai pa-tvirtina, kaip anksti L.Rëza iðmoko susita-patinti su Visata per meilæ ir subtiliai pa-jausti kurianèiojo prado galybæ.

Bet istorinë Prûsijos situacija buvo ne-dëkinga ir nepaliko vietos romantikai.Dvasininko profesija reikalavo savo da-lies, nes 1800 m. Potsdame L.Rëza bu-vo iðkilmingai áðventintas á karo kapelio-nus ir dirbo Karaliauèiaus águlos ir karei-

Liudviko Rëzos paminklas Karaliauèiuje


karo keleivis masonø loþëje„Nemirtingas jo nuopelnas yra tas, kad be-veik kiekvienas kaimo lietuvis moka skai-tyti ir rašyti“. Nors tas kareiviø karalius ga-lutinai sukarino valstybæ, L.Rëzai jis likoapðviestojo monarcho idealas dar ir to-dël, kad jo iniciatyva Ka-raliauèiaus universitete1723 m. buvo ásteigtas lie-tuviø kalbos seminaras. Odabar Frydrichas Vilhel-mas III (1770–1840) naiki-na baudþiavà (1807). Ir vëlkaraliui L.Rëza jauèia be-galiná dëkingumà.

Savo atsidavimà Prû-sijai ir patriotizmà L.Rëzaiðreiðkë ypaè po 1806–1807 m. ávykiø, kai Prûsijaprarado dalá savo teritori-jos ir prancûzai, okupavæPrûsijà, ëmë daryti savotvarkà, ardyti Prûsijos mo-narchijos pamatus. Tokiudramatišku Prûsijai metuL.Rëza buvo áðventintas ámasonø ordinà. Vokietijo-je bematant susikûrë Rei-no sàjunga (1806).

Darbas karinëje aplin-koje ir veikla masonø loþëje buvo labaireikšmingas L.Rëzos asmenybës forma-vimosi laikotarpis, nulëmæs ir jo kûrybostematikà. Pvz., „Epitafijoje J.Ch.Krausui“(1807), sukurtoje mirus jo profesoriui,dësèiusiam valstybës ûkio administravi-mà ir istorijà, L.Rëza iðaukðtino Krausàkaip kovotojà prieð baudþiavà ir pavadi-no já antruoju Prûsijos Kantu. Taigi nuo1806 m. L.Rëzos posûkis á pilietinæ po-ezijà buvo nediskutuotinas masoniðkospasaulëþiûros rezultatas.

Ryðkûs ir kiti jo laimëjimai, ypaè aka-deminiame darbe. 1807m. jis apgynë di-sertacijà lotynø kalba „Apie ðventøjø kny-gø moralës aiðkinimà pagal I.Kantà“. Ga-væs filosofijos daktaro laipsná, L.Rëza ga-lëjo skaityti paskaitas Karaliauèiaus univer-sitete privatdocento teisëmis. Masonø lo-þëje girdëdamas, kad sostai ir baþnyèiosyra pagrindiniai prievartos ir savivalës ðal-tiniai, jis pritarë nekilmingo luomo intelek-tualø pozicijai ir kitaip pasiþiûrëjo net á ðven-tø dalykø dogmas. Universitete dëstyda-mas Rytø kalbas, L.Rëza iðplëtojo tà kur-sà ne tiek teologijos mokslui, kiek antiki-nës groþinës literatûros paþinimui. Dël touþsitraukë senosios kartos profesoriø ne-pasitenkinimà ir labai palankaus ávertini-

mo ið visos Prûsijos švietimo ir kulto mi-nistro barono Vilhelmo von Humbolto(1767–1835). Ðis mokslininkas ir politikas,Getës artimas draugas ir aukšto laipsniomasonas labai susidomëjo L.Rëzos asme-

nybe ir jo kûryba, nesdidelæ reikðmæ teikëantika pagrástam har-moningam þmogausidealui. Tà aptikæsL.Rëzos kûryboje irveikloje, ministras bu-vo taip suþavëtasL.Rëza, kad ëmë vi-sapusiðkai remti visasjo iniciatyvas – išvers-ti ið hebrajø ir graikøkalbø Biblijà ir išleistilietuviškai, á vokieèiøkalbà išversti K.Done-laièio „Metus“, neleistiKaraliauèiaus univer-sitete panaikinti lietu-viø kalbos seminaro,sukurti Biblijos drau-gijà ir iðleisti savo pir-màjá eilëraðèiø rinkiná„Prutena“ (1809). Ka-dangi V.Humboltas

priklausë masonø misijoms Londone, ku-riø tikslas buvo globoti perspektyviø adep-tø raiðkà visuomenëje, nenuostabu, kadL.Rëza nusipelnë tokio dëmesio ir jo lyrasuskambo visomis jaunatviškos širdies sty-gomis.Tokiu laimingu L.Rëzai metu buvoiðspausdintas ir jo pamokslas kariams „Ko-kios yra kario priedermës Dievui, savo ka-raliui, savo Tëvynei ir sau“ (Was ist derKriegsmann Gott, seinen König, sich unddem Vaterland schulding (1809). Ta idëjapriklauso masonø doktrinai (1778). Tai ið-grynintø ðkotiðkø apeigø áðventinimo prie-saikos teksto dalis, kai naujokas prisiekiaEvangelija pagal ðv. Jonà – bûti iðtikimaskrikðèioniðkai baþnyèiai, savo šalies kara-liui, savo broliams ir sau. Matome, kaip ge-rai L.Rëza suliejo abi priesaikas. Galbût irtai nulëmë jo didþiulæ karjerà.

Netrukus jis buvo paskirtas visos Prû-sijos karinio junginio kapelionu ir apgynëantràjà disertacijà lotynø kalba apie pir-muosius krikðèionis tarp lietuviø. Ði studi-ja jam suteikë mokslininko reputacijà irekstraordinarinio profesoriaus titulà. Uni-versitete jis ëmë skaityti paskaitas – ávadàá Senàjá ir Naujàjá Testamentà bei Baþny-èios istorijos kursà. Be to, laimëjæs karàsu universiteto kuratorija dël lietuviø kal-

bos seminaro likimo, L.Rëza buvo paskir-tas ir to seminaro vadovu (1810). V.Hum-bolto átaka jautësi ir visuomeniniame L.Rë-zos darbe – Biblijos draugijos ákûrimas(1810) ir vadovavimas jai, paskaitos visuo-menei, kur jis skaitë praneðimà apie vo-kieèiø romantizmo dvasinio vado, poetoF.Šlegelio knygà leksikografijos klausimu.Kadangi broliai Ðlegeliai ir broliai Humbol-tai buvo Getës namø aplinkos ratelis, taiaiðku, kad L.Rëza buvo jø átakos sferoje.Atrodo, kad karjerai kariniame placdarmejis buvo abejingas, nes já kur kas labiaudþiugino Mûzos malonë. To meto vokie-èiø spaudoje garsëjo L.Rëzos kûryba. Bu-vo giriami jo kûrybos rinkinio „Prutena“ Id. (1809) eilëraðèiai „Baltijos sakmë“, „Bal-gos griuvësiai“, „Tëvynës daina“, „Karvi-tos kapai“, „Filosofø alëja prie Karaliau-èiaus“, visos epitafijos mirusiems jo pro-fesoriams, „Sembos þvejo daina“ ir t.t. Betviskà sujaukë karas su Napoleonu – jo tie-sioginës pareigos reikalavo bûti ðalia sa-vo kariø ir mûðio laukuose. Ta diena atëjo,kai Prûsija oficialiai paskelbë karà Pran-cûzijai (1813 m. kovo 16 d.). L.Rëza, ið-vykdamas su nacionaliniu Prûsijos pulkuá karo laukus, dar suspëjo su savo draugukompozitoriumi V.Jensenu sukurti pluoð-tà kariniø dainø ir jas iðleisti (Rytprûsiø na-cionalinio kavalerijos pulko karo dainosišvykstant iš Karaliauèiaus, 1813 m. ge-guþës 3 d.). Karo kelio marðrutas smëlëtuBaltijos pajûriu iki Varmës buvo istorinëprûsø heroizmo atminties romantika, betVarmës þemës klampûs keliai ir smëlioaudros vargino ne tik fiziðkai. Vesti jauni-mà, ir dar savo paties studentus, á mirtiesnasrus jautriai poetiðkai L.Rëzos sielai bu-vo lyg Dievo bausmë. Skelbdamas kovin-gos dvasios bûtinybæ, jis pats kasdien vislabiau palûþdavo. Laimë, kad jam buvogrieþtai nurodytos nakvyniø vietos – tik pasvietinius ðviesuolius, kuriø dauguma bu-vo masonai. Pas juos L.Rëza gaudavo netik tinkamà priëmimà, bet ir dvasiná pastip-rinimà. Tai apraðyta jo dienoraðtyje. Elbin-ge toks buvo kraðto tarëjas von Hinden-burgas, Marienburge – rektorius ir pa-mokslininkas von Häbleris, Königsdorfe –menonitø sektos atstovas, prûsø Stargra-de pastorius Tolkemitas. Visus juos L.Rë-za graþiai prisiminë karo meto dienorašty-je. „Èia rasdavau savo religiniams jaus-mams ir apmàstymams artimø, švelniø sie-lø, idëjø pasaulyje aukštai iškilusiø“. Atro-do, kad tik šiø asmenybiø nuramintasL.Rëza ir pajëgë keliauti toliau. Pakely ma-

Liudviko Rëzos surinktø irFranciðeko Èelakovskioiðleistø lietuviø liaudies

dainø rinkinys


Lietydamas garsiø paminklø griuvësius ir ar-klidëmis paverstas baþnyèias bei pilis, jislyg koks menotyros specialistas apraðëtuos barbariðkus „þygius“.

Vokietijos padangëje L.Rëza pir-miausia susirado poeto Evaldo vonKleisto (1715–1759) memorialà. Didin-goje kolonoje Frankfurto mieste L.Rëzaatpaþino masonø simbolius ant pamin-klo ir neapsiriko. Vienoje piramidës pu-sëje buvo uþraðas: “Forti musarum ami-co societas“ (narsiam masonø draugui).Kitoje piramidës pusëje: „Jis krito uþ Të-vynæ – taip lëmë jo didvyriðka siela“. Darkitoje pusëje: „Èia ilsisi savo dainomisnemirtingas didis karþygys ir iðminèiusKleistas“. L.Rëzos mintys stovint prie šiomemorialo buvo labai prieštaringos – ja-me grûmësi karys ir poetas. Atþygiavusá Berlynà, L.Rëza buvo pakviestas á ma-sonø sueigà, kuri buvo, anot jo, tikra hu-manizmo mokykla. Toká áspûdá padarëlektoriai, ir L.Rëza apgailestavo, kad to-kio lygio kaip astronomas Bodë, gaila,bet nëra Karaliauèiuje. Pamaèius sude-gusià ðv. Petro baþnyèià, L.Rëzai kiloklausimas – kiek dar groþybiø sugriausir þmoniø aukø pareikalaus naujasis Atila– Napoleonas? L.Rëzos dvasinë dramavël sustiprëjo. Apsistojæs BohemijosBroliø parapijose ir bendraudamas sujø lyderiais, L.Rëza buvo suþavëtas vie-tine ðviesuomene, jø bibliotekomis irnuoðirdþiu rûpesèiu pasaulio ateitimi.Bet þinios armijoje baugino – Napoleo-nas jau prie Vitenbergo. 1813 m. ruduobuvo ðiurpiø karo mûðiø laikas ir sielosatgaiva, nes prûsø jungtinës armijos per-galë prie Dresdeno ir Leipcigo nuvijo Na-poleonà atgal á Prancûzijà. Bet nakvy-nës tarp kalno lavonø ir prancûzø be-laisviø mirtys ðokant á kalnø bedugnesbuvo tokie klaikûs vaizdai, jog L.Rëzakartais nebesuprasdavo, ar tai realybë,ar košmaras. Ðtai kur Kristus nukryþiuo-jamas kasdien ant visø altoriø, kuriuospastatë þmonës. Taip L.Rëza guodësisavo Mûzai, kuri lydëjo já visuose mûðiolaukuose. Po pergalës prie LeipcigoL.Rëza liudijo istorijai, kad „jau apvers-tas karo veþimas /ir priešas nuvytas nuoReino“. Ir poetas klausia: „Gal pasauliotvarka sudrebës?“ Ði masoniðka L.Rëzospozicija apeliavo á pasiteisinimà dël karoaukø. Ta pati mintis kirbëjo ir atvijus Na-poleonà á Paryþiø, kai L.Rëza tapo politi-nio karnavalo liudininku, – paryþieèiaigriovë Napoleono skulptûrà Vendomoaikðtëje ir skandavo: „Tegyvuoja Burbo-nai!“ L.Rëza matë, kaip neteisybë kritoant paties tirono galvos. Pasigroþëjæs Pa-ryþiaus meno ðedevrais, jis piktinosi, jogvisa tai yra karø grobis ir nepriklauso Pa-ryþiui, nes privalo bûti savo tëvynëse. Vi-sur patirdamas bedieviškumo apraiškas,

L.Rëza su didþiausiu malonumu palikoParyþiø. Maloni buvo tik viena diena, kaivël susitiko su savo globëju V.Humboltu,kuris dabar dirbo diplomato darbà Lon-done. L.Rëza vël patyrë jo paramà – ga-vo leidimà nuvykti á Londonà ir rekomen-dacijà susipaþinti su Biblijos draugijosLondone veikla.

Anglijoje jis patyrë tokià sielos atgai-và, jog Londonas jam atrodë lyg dan-gus þemëje. Trys savaitës Londone popasibaisëtinø karo áspûdþiø L.Rëzà taippaveikë, jog, stovëdamas ant Temzëskranto, jis uþraðë: „Mano dþiaugsmaspranoko Triumfo þygio á Paryþiø palai-mà (...), o Biblijos draugijos veikla átiki-no, kad tik ið èia galima laukti naujo mo-ralinio atgimimo, naujos þmonijos auð-ros“ (1814-06-01). Kadangi karas buvojá psichologiðkai sutriuðkinæs, supranta-ma, kad Londono masonai, Biblijosdraugijos nariai, sugràþino L.Rëzà á nor-malià bûsenà ir tai buvo pavyzdys, kaipBiblijos draugijos veikloje reikia neapsi-riboti tik religiniais interesais. Tà jis jau-të ir gërëdamasis ðv. Pauliaus baþnyèiosautoriaus, masono Ch.Vreno (1697–1764) darbu ir jo þodþiais – uþraðu baþ-nyèioje „Keleivi, jei nori pamatyti manostatiná, þiûrëk aukðtyn!“

Gráþæs namo, L.Rëza visus savo dar-bus dirbo vadovaudamasis Londonomasonø pavyzdþiu. Visi jo lituanistiniaidarbai 1816–1834 m., tarp jø ir prûsølietuviø dainuojamosios tautosakos rin-kinys „Dainos“ (1825), ir K.Donelaièiopoemos „Metai“ vertimas á vokieèiø kal-bà ágijo tarptautiná skambesá. O religi-niø raðtø leidyba buvo taiki, bet atkakliL.Rëzos kova prieð germanizavimo pro-cesà, iðvalant lietuviø kalbà nuo iki tolgausiai vartotø germanizmø. Originali jopoetinë kûryba – 2-oji eilëraðèiø rinkti-në „Prutena“ (1825) yra tikra Baltijos sak-më, graþus ir vertingas ánaðas á Rytø Prû-sijos poezijà. Nediskutuotina yra ir L.Rë-zos átaka visos Prûsijos jam pavaldþiaidvasiškijai ir universiteto jaunimui. L.Rë-zos duoklë masonybei neaplenkë netPrûsijos princesës. Proginiu eilëraðèiupagerbdamas jos sutuoktuves, poetaspalinkëjo jai mylëti ne tik savo vyrà ir jorûmø aplinkà, bet pasirûpinti ir skur-dþiausios Prûsijos lûðnelës likimu. L.Rë-za ir pats visas savo santaupas paskyrëlabdarai – pastatyti beturèiams studen-tams bendrabutá. Tas pastatas buvo pa-vadintas Rezanium.

Taigi visas L.Rëzos gyvenimas, kû-ryba ir visuomeninë veikla iðryðkina ma-sonerijos vaidmená paþangiøjø laikotar-pio idëjø raidoje, jos vietà prûsø lietuviøðviesuomenës kultûriniame ir politinia-me gyvenime.

Mûsø tautos istorijoje yra daug ádo-miø ir net paslaptingø puslapiø – perga-liø ir pralaimëjimø, iðtisø sunkiø svetimøjøpriespaudos amþiø ir nepriklausomybësdeðimtmeèiø. Taèiau ádomiausias, nes la-biausiai kritiðkas ir didvyriðkas laikotar-pis, man regis, – tai tautinis judëjimasXIX a. antrojoje pusëje. Juk tuo metu tau-ta buvo visai arti iðnykimo ribos, jos lau-kë prûsø likimas – dël polonizacijos, vyk-domos nuo pat Liublino unijos 1579 m.per katalikø baþnyèià, dvarus, mokyklas,valdþios ástaigas, plintanèios jau ir savai-me, savanoriðkai dël to, kad bûti lietuviune tik bajorui, miestelënui, bet ir kaimovaikui darësi nesmagu, nes uþ iðtartà lie-tuviðkà þodá mokykloje jie buvo skaudþiaibaudþiami, gëdijosi savo tëvø, dar neið-mokusiø lenkiðkai.

Tiesa, Lietuvos þemiø ájungimas á Ru-sijos imperijà, o ypaè jos valdþios poli-tika po pralaimëtø 1831 ir 1863 m. suki-limø, atneðusi daug þalos mûsø tautai,jos kultûrai, ðiek tiek pristabdë poloni-zacijà, nes asimiliuoti lietuvius panoroir Rusija, dëjo tam nemaþas pastangas,bet jø rezultatai palyginti buvo menki, olenkinimas ir toliau vyko, darësi vis la-biau grësmingas.

Taèiau ávyko stebuklas – Lietuva ne-praþuvo, ir tà lëmë daugelis prieþasèiø.Viena paèiø svarbiausiø – kad Sûduvoskraðte atsirado ir sustiprëjo lietuvybës þi-dinys, kad jame iðaugo nemaþa narsiø,pasiðventusiø kovotojø uþ mûsø tautos,jos kalbos teises. Kodël, kaip tai atsitikoir kokie èia P.Kriauèiûno nuopelnai?

Rusø valdþia gudraujaNors Sûduva priklausë tai paèiai caro

imperijai, kaip ir Þemaitija, Aukðtaitija, tvar-ka, gyvenimo sàlygos joje gerokai skyrë-si nuo likusios Lietuvos dalies pirmiausiatodël, kad joje visà laikà veikë paþanges-ni ástatymai – Napoleono kodeksas, pa-gal kurá ir baudþiava ten buvo panaikintagerokai anksèiau, 1807 m., tiesa, nevisið-kai, bet ir to pakako ne vienam ûkininkuiprasigyventi, pakelti þemdirbystës kultû-rà, o dël to savo ruoþtu daugiau jø ëmëleisti savo vaikus á mokslus. Sûduva, Uþ-nemunë priklausë ne Vilniaus, o Varðu-vos generalgubernatoriui, èia buvo Suval-kø gubernija, dël to lietuvybë buvo ma-

Dr. Jonas RUDOKAS


tuvybës apaðtalasPetro KRIAUÈIÛNO160-øjø gimimo metiniø proga

þiau persekiojama. Greta buvo Rytprûsiai,Vokietija – tai darë nemaþà átakà þemësûkio paþangai, ir þemës èia buvo ir tebëraderlingesnës, nei didesnëje Lietuvos da-lyje, pagaliau èia buvo daug lengviau gautidraudþiamà lietuviðkà spaudà.

Dar vienà palankià lietuviðkai veiklaiaplinkybæ sukûrë pati caro valdþia, þino-ma, visai netyèia, per neiðmanymà. No-rëdama paspartinti Lietuvos rusinimà, at-skirti mûsø tautieèius nuo lenkø, ji ávedë10 stipendijø po 360 rb (uþ ðià sumà ta-da buvo galima neblogai pragyventi)Maskvos universitete, o vëliau – ir Peter-burge. Tikslas aiðkus – kad mûsiðkiai Ma-rijampolës ir Suvalkø gimnazijø abiturien-tai vaþiuotø studijuoti ne á Varðuvos uni-versitetà, o á Rusijà. Maþa to, baigæ moks-lus jie galëjo gauti darbo savo kraðte tikpriëmæ staèiatikiø tikëjimà (kas bûdavo la-bai retai) arba turëjo tarnauti Rusijoje ir ten,þinoma, nutautëti. Taip vadinamasis Ðiau-rës Vakarø kraštas (þodis „Lietuva“ buvouþdraustas) bûtø iðvalytas, apsaugotasnuo inteligentø – potencialiai reþimui prie-ðiðko elemento, o Rusija papildomai gau-tø gabiø ir kvalifikuotø specialistø.

Tiesa, buvo keletas sàlygø – á ðias sti-pendijas galëjo pretenduoti tik lietuviai,valstieèiø kilmës, Suvalkø gubernijoje gi-mæ abiturientai, kuriø brandos atestatuo-se buvo lietuviø kalbos paþymys – kad

jomis nepasinaudotø lenkai. Sumanymasbuvo gudrus – ne veltui vienas jo autoriøbuvo þymus rusø mokslininkas, kalbinin-kas, istorikas, surusëjæs vokietis Aleksan-dras Hilferdingas. Bet kas ið to iðëjo? Dau-giausia ðiomis stipendijomis pasinaudo-davo marijampolieèiai, nes èia lietuviø kal-bà dëstyti leista nuo pat gimnazijos ákûri-mo, nuo 1866 metø. Tiesa, tas dëstymasbuvo maþai efektyvus uþsiëmimas, nestrûko programø, vadovëliø, kvalifikuotømokytojø – gauti vietà mûsø tautieèiui èiabuvo labai sunku ne tik dël caro valdþios,bet ir dël vietos lenkø daromø kliûèiø.

Suprantama, valdþia dël to sau gal-vos nesuko, jai rûpëjo tik tas, kad sti-pendijø negautø lenkai – tokiø atvejø pa-sitaikë. Taèiau apie 1885 metus iðaiðkë-jo daug baisesni dalykai: Marijampolësgimnazija darësi ne rusinimo, kaip buvotikëtasi, o lietuvinimo ir revoliucionieriøugdymo vieta, be to, daugelis jos abitu-rientø tapdavo Seinø kunigø seminari-jos klierikais ir katalikø dvasininkais – otai vël nuostolis imperijai. Dël to gimna-zijos vyresnybë net siûlë jà uþdaryti arpertvarkyti á þemës ûkio mokyklà, tik ca-ras tam nepritarë. O padëtis èia pasikei-të tada, kai lietuviø kalbà ëmë dëstyti neatsitiktiniai þmonës, o tikri entuziastai –lietuvybës platintojai, visø pirma 1877 m.– Petras Arminas, o vëliau, nuo 1881 m.– P.Kriauèiûnas. Tada ðios pamokos, ikitol buvusios formalios, nuobodþios, ta-po labai ádomios ir reikðmingos. Abu ðiemokytojai áraðë savo vardus ir á mûsø li-teratûros istorijà, pirmasis joje þinomasnet labiau – Trupinëlio slapyvardþiu, betP.Kriauèiûno nuopelnai mûsø tautiniamjudëjimui nepalyginti didesni todël, kadjis „uþkrëtë“ lietuviðka veikla Jonà Jab-lonská, bûsimàjá Lietuvos Prezidentà Ka-zá Griniø ir dar deðimtis kitø.

Marijampolës gimnazijojeJis gimë 1850 m. rugsëjo 16 d. netoli

Kybartø, Papeèkiø kaime, religingoje irðviesioje ðeimoje: tëvas, paprastas ûkinin-kas, kalbëjo ir skaitë ne tik lietuviðkai, betir lenkiðkai, vokiðkai, rusiðkai, lietuviðkaiskaitë ir mama. Petras buvo vyriausias iðketuriø broliø ir, vykdydamas motinos va-lià, ruoðësi á kunigus: mokësi Viðtytyje, nuo1862 m. – gimnazijoje Marijampolëje. Net

ðis miestas – Sûduvos centras, ið visø pu-siø lietuviðkø kaimø apsuptas, tada buvolabai lenkiðkas: lietuviðkai jame kalbëjo tikprasèiokai – tarnai, juodadarbiai, veþikai,apie 12–15 proc. ið 6000 gyventojø. Þi-noma, sulenkinta buvo ir gimnazija – norsdëstomoji kalba joje buvo rusø, ir taip bu-vo dar ilgai: net Vincas Kudirka ir J.Jab-lonskis, ëjæ èia mokslus gerokai vëliau,gëdijosi kalbëti lietuviðkai, pastarasis vë-liau prisipaþino: „Paskutinëse klasëse bu-vau tikras lenkas, kaip ir visi kiti manodraugai lietuviai... Svajojome apie lenkøliteratûros didybæ“.

Në vienas P.Kriauèiûno biografas ne-siryþta spræsti, kodël ðis jaunuolis dar gim-nazijoje ryþosi eiti prieð srovæ: dràsiai kal-bëjo lietuviðkai vieðumoje (o tam tikrai ta-da reikëjo dràsos!), vadino save lietuviu.Gal tai buvo ðeimos, gimtojo kaimo átakaar perskaitytø knygø, o gal ir jokios aið-kios átakos nebuvo – netikëtai, savaime ki-lo tokia idëja, kuriai jis liko iðtikimas visàgyvenimà. Uþtai daugelis prisiminë, kaip1871 m. pavasará iðkilmingame akte, su-rengtame mokslø baigimo proga, dalyvau-jant ne tik mokiniams, mokytojams, bet irjø tëvams, valdþios atstovams, apylinkësdvarininkams, abiturientas P.Kriauèiûnaslietuviðkai labai pakiliai ir iðraiðkingai pa-deklamavo savo paties iðverstus vieno len-kø poeto eilëraðtá ir Ivano Krylovo pasakë-èià. Tada pirmà kartà mokyklos istorijojevieðai nuskambëjo mûsø kalba, tai buvodemonstracija, ávykis, klausytojai karðtaiplojo, o lietuvës moterys ðluostësi aðaras...

Po to buvo Seinø kunigø seminarija irPeterburgo dvasinë akademija: ypaè èia,studijuodamas 1875–1879 m. ir bendrau-damas su kolegomis – bûsimuoju kalbi-ninku Kazimieru Jauniumi ir raðytoju Sil-vestru Gimþausku, P.Kriauèiûnas gerokaipapildë lituanistikos þinias, sustiprino sa-vo paþiûras ir galutinai suformavo gyve-nimo principus, kuriø pirmasis buvo toks:gyventi tarp savøjø, èia dirbti ir mirti. To-dël dvasinës vyresnybës skiriamas á Mo-giliovo gubernijà jis atsisakë kunigo ðven-timø, Varðuvos universitete ágijo lotynøkalbos mokytojo diplomà ir galëjo pre-tenduoti á tarnybà savojoje Alma Mater –Marijampolës gimnazijoje.

Caro valdþia mûsø inteligentø gero-kai bijojo, visus juos laikë maiðtininkais ir

Petras Kriauèiûnas


gynësi nuo jø kaip iðmanydama. TodëlP.Kriauèiûnui, norëjusiam mokytojauti Lie-tuvoje, teko ne tik iðlaikyti specialius sun-kius egzaminus, bet ir nusiþeminti, prisiek-ti iðtikimybæ carui Aleksandrui III, ásipa-reigoti sàþiningai ir uoliai jam tarnauti,gerbti imperijos ástatymus, nepriklausytijokioms slaptoms draugijoms, padëti val-dþiai kovoti su jos prieðais ir t.t. 1881 m.

gësi daryti átakà ir miesto gyventojams:sukaupë turtingà lituanistinæ bibliotekà,kurios knygas skolino patikrintiems, pa-tikimiems þmonëms, nemaþais kiekiaispirko lietuviðkà literatûrà ir dykai jà dalijo,platino ir „Auðrà“. Jonas Ðliûpas tvirtino,kad „ypaè paèioje pradþioje „Auðrai“ bû-tø labai sunku buvæ iðsilaikyti, jeigu ne-bûtø jos palaikyti norëjæ P.Kriauèiûnas,

20 þenklø, o net 97 trûksta – tai argi galimûsø tautieèiai tokia abëcële naudotis?

Teisëjas jis buvo geras, doras, turëjoautoritetà þmonëse, dël to buvo renkamasðioms pareigoms 3 kadencijas ið eilës, betturëjo jas palikti – vis dël tos paèios kovosuþ lietuvybæ. 1906 m. gráþo á Marijampo-lës gimnazijà, vël dëstë lietuviø kalbà, su-kaupë èia didelæ lietuviðkø knygø biblio-tekà. Taèiau prasidëjus karui 1915 m. gim-nazija atsidûrë Jaroslavlyje, o kartu irP.Kriauèiûnas. Èia dirbo neilgai – 1916 m.sausio 20 d. mirë nuo anginos ir atgulëamþino poilsio toli nuo gimtinës Lietuvos,kurios taip ilgëjosi, tikëjosi bent po mirtiesá jà sugráþti. Deja, dël revoliucijos Rusijojenet jo palaidojimo vieta liko neþinoma...

Mokytojo palikimasKaip matome, lietuviðkai veiklai

P.Kriauèiûnas paskyrë visà savo gyveni-mà. Bet tokiø þmoniø, iðkilusiø mûsø tau-tinio judëjimo metu, aktyviai jame veiku-siø, nukentëjusiø nuo caro valdþios, bu-vo deðimtys – tai kodël já iðskiriame ir va-diname lietuvybës apaðtalu? Ar tinka ðiuoatveju ðis þodis, dabar beveik uþmirðtas,nebevartojamas?

Taèiau taip savo mokytojà pavadino jomokiniai ir, manau, pagrástai: juk jis ne tikskelbë, platino lietuvybës idëjà tuo metu,kai dar niekas to nedarë, dar anksèiau uþJonà Basanavièiø – ne tik Sûduvoje, betturbût ir visoje Lietuvoje. Jo nuopelnus mû-sø tautiniam judëjimui turëjo pripaþinti netcaro valdþios atstovai. Svarbiausia – jis ið-ugdë deðimtis savo pasekëjø, kovotojø dëlmûsø tautos teisiø, nepriklausomos Lie-tuvos kûrëjø – profesoriø, raðytojø, politi-kø, kariðkiø, vyskupø, gydytojø, þurnalis-tø, teisininkø. Neatsitiktinai ið 20 Nepriklau-somybës akto signatarø net ðeði buvoP.Kriauèiûno mokiniai. Prezidentas KazysGrinius atsiminimø knygoje paminëjo sa-vo mokytojo P.Kriauèiûno pavardæ gretaþymiausiø mûsø tautos þadintojø – Motie-jaus Valanèiaus, J.Basanavièiaus, VincoKudirkos ir ðá vertinimà aiðkino taip: „Kasgi paruoðë naujø lietuviø inteligentø kad-rus ir kas jiems parodë kryptá, kuri nuvedëiki nepriklausomos demokratinës Lietu-vos? Að manau, kad svarbiausias èionaiveikëjas buvo Petras Kriauèiûnas“. K.Gri-nius iðvardijo ir þymiausius jo mokinius, iðviso 80, daugumà jø gerai þino visa Lietu-va: tai J.Jablonskis, V.Kudirka, Pranas Ma-ðiotas, Stasys Matulaitis, P.Bûèys, JustinasStaugaitis, Petras Leonas, Motiejus Gus-taitis, Jonas ir Andrius Bulotos, Pranas Vai-èaitis ir kiti. Savo ruoþtu ne vienas ið jø taippat kaþkà átraukë á lietuviðkà veiklà, susi-pratusiø tautieèiø vis gausëjo.

Bûtina pabrëþti, kad daugelis ið jø bu-vo caro valdþios persekiojami, baudþia-mi, bet ið pasirinkto kelio nepasitraukë.

lapkrièio 3 d. jis buvo paskirtas Marijam-polës gimnazijos lotynø kalbos mokyto-ju su 750 rb metine alga, be to, dëstë èialietuviø, esant reikalui – ir vokieèiø, grai-kø kalbas, tvarkë mokyklos bibliotekà.

Visus ðiuos darbus naujasis mokyto-jas atlikdavo labai sàþiningai ir kûrybið-kai, iðradingai. Ypaè puikiai jis dëstë loty-nø kalbà – apie tai vëliau su padëka raðëne vienas jo mokinys – dvasininkas: Mo-tiejus Gustaitis, Pranciðkus Bûèys ir kiti,kuriems tai buvo labai svarbu, einantmokslus toliau. Todël greitai pelnë didþiulámokiniø autoritetà ir pagarbà – dar ir dëlsavo gero, gyvo bûdo, karðto tempera-mento ir galingo stoto – ne veltui gavo iðjø Perkûno pravardæ.

Taèiau ypatingà dëmesá jis skirdavolietuviø kalbos mokymui: atskleisdavo josgroþá, pabrëþdavo jos vertæ, artimumàsanskrito, lotynø kalboms, jos skirtumusnuo rusø ir lenkø kalbø, iliustruodamassavo teiginius ryðkiais, ásimenamais pa-vyzdþiais. Kiekviena proga pabrëþdavo,kad rusiðka abëcëlë mûsø raðtui visai ne-tinka. Mokë ne tik raðybos, gramatikos,sintaksës: pasakojo apie garbingà mûsøtautos ir valstybës praeitá, garsius jos val-dovus, apie mûsø kultûrà, paproèius, tau-tosakà, skatino mokinius paèius jà rinkti.Þinoma, tà aiðkinti reikëjo prieð tai patik-rinus, ar uþ durø nesiklauso koks valdþiosðnipas – tokie nukrypimai nuo kalbosmokslø buvo grieþtai draudþiami. Nors ið700 gimnazijos mokiniø 80 proc. buvogryni lietuviai, anksèiau ðios pamokos bu-vo nemëgiamos, o dabar tapo gausiai irnoriai lankomos – P.Kriauèiûno entuziaz-mo ir pedagoginio talento dëka.

O mokytojas tuo neapsiribojo, sten-

mokytojas Marijampolës gimnazijoje, irJuozas Miliauskas, policijos virðininkasRygoje. Kriauèiûnas uþmokëdavo uþ ðim-tà ar du ðimtus egzemplioriø ir... per mo-kinius plaèiai paskleisdavo „Auðrà“ Su-valkijoje ir Kaune“. Jis buvo ir tarp „Var-po“ leidimo iniciatoriø, rëmë ir platino já.Dël to ir apsigyveno vieðbutyje specialiai,kad sunkiau bûtø sekti, kas pas já lanko-si, ypaè daug lankytojø sulaukdavo ðven-tadieniais. Mieste vis daþniau buvo gir-dëti kalbant lietuviðkai, P.Kriauèiûno áta-ka buvo jauèiama ir Veiveriø mokytojø,Seinø kunigø seminarijose ir, kaip toliaumatysime, net Maskvos universitete.

Gaila, tokia kilni ir svarbi mokytojo veik-la tetruko aðtuonerius metus: valdþia taippat pastebëjo jo pedagoginius gabumusir ávertino saviðkai: prikibo, kad pamoko-se jis naudoja knygas, iðspausdintas ne„graþdanka“, o lietuviðka abëcële, todël1887 m. rugsëjá jam teko palikti gimnazijàir ieðkotis kito pragyvenimo ðaltinio – aið-ku, tik èia pat, Lietuvoje. Gerø pasiûlymønebuvo: teko kurá laikà skursti, gyvenantið menkos teismo raðtininko algos (12,5rb mënesiui) Plokðèiø miestelyje, taèiau sa-vo idëjø jis neiðsiþadëjo nei tada, nei vë-liau, kai 1889 m. tapo ten pat teisëju.

P.Kriauèiûno dëka Plokðèiai keturioli-ka metø buvo svarbus lietuviðkos veikloscentras, èia, jo namuose ant Nemunokranto, daþnai lankësi ne tik þymiausi mû-sø tautinio judëjimo veikëjai, bet ir rusø,danø, suomiø profesoriai, tyrinëjantys lie-tuviø kalbà. Èia jis tæsë kovà dël lietuviðkoraðto – raðë peticijas valdþios ástaigoms,1900 m. Peterburge mokslinëje konferen-cijoje árodinëjo, kad ið rusiðkojo raidynolietuviø kalbos garsams iðreikðti tinka vos

Kriauèiûnønamas

Plokðèiuose,kur vasaros

metuvieðëdavoV.Kudirka


Gal taip ávyko ir todël, kad savo moki-niams P.Kriauèiûnas áteigë ne tik lietuvy-bës sieká, bet ir iðtisà filosofijà, pasaulë-þiûrà, kurios pirmàjá principà jau þinote,ðtai dar keletas svarbesniø:

– patys besišviesdami, švieskite ir ki-tus lietuvius;

– nepasiduokite baimei, kurià stengia-si sukelti lietuviø ðirdyse mûsø spaudë-jai. Nebijokite dël savo tautos laimës nu-kentëti. Neiðsigàskite pakliuvæ á prieðørankas, neákiðkite á nelaimæ kitø;

– laikykitës ramybës, visados atmin-dami, kad svarbiausias dalykas yra visostautos atgijimas, susipratimas, bendrasëjimas prieð bendruosius spaudëjus;

– laikykitës amþiais nusistovëjusiø do-rovës dësniø, artimo meilës, teisingumo,darbštumo, tolerancijos;

– branginkite savo sveikatà, kad il-giau galëtumëte tarnauti lietuviø tautoslabui ir t.t.

P.Kriauèiûnui nebuvo labai sunkuáskiepyti tokià pasaulëþiûrà savo moki-niams todël, kad buvo atkaklus, entuzias-tas pasiðventëlis, tvirtai tikëjo mûsø tau-tos ateitimi, gerai mokëjo aiðkinti savo idë-jas, pagaliau buvo labai iðsilavinæs þmo-gus, mokëjo 8 kalbas. O svarbiausia – irpats gyveno pagal savo skelbiamas idë-jas, niekada jø neiðdavë.

Todël jo mokiniai pirmiausia lietuvybæskleidë tarp tautieèiø – Maskvos universi-teto studentø, apie 1886 m. ákûrë lietuviøstudentø draugijà, aktyviai joje veikë. Ma-rijampolës gimnazijos auklëtiniai sudarë jo-je daugumà – apie 60 proc. nariø, 17 proc.buvo ðiaulieèiø. Bet ir tai dar ne visi P.Kriau-èiûno nuopelnai. K.Grinius suskaièiavo tiktuos jo mokinius, kurie mokësi 1881–1888metais, sunkiausiu lietuviðkai veiklai me-tu. O juk savo apaðtalavimà mokytojas tæ-së ir vëliau, 1906–1916 m., nors energijosturëjo ir maþiau. Apie tai ðiltai atsiliepë þi-nomas mûsø diplomatas ir istorikas, Va-sario 16-osios akto signataras Petras Kli-mas, poetas profesorius Vincas Mykolai-tis-Putinas, kuris raðë: „Ið visø mano mo-kytojø man ryðkiausiai atmintyje stovi Pet-ras Kriauèiûnas. Pirmiausia imponuoda-vo jo... geros, ramios, iðraiðkios ir kartu gy-vos, þvitrios akys, þadindavo pasitikëjimà...Já, þilabarzdá mokytojà, ir mus, naivius, ne-daug kà suprantanèius vaikus, jungë tarsikokius sàmokslininkus nujauèiama opo-zicija prieð visà tà mums, lietuviams, prie-ðiðkà ástaigos dvasià ir jos vadovybæ...“

O pabaigai – ðiokia tokia iðvada, kar-tu ir klausimas pamàstymui. P.Kriauèiû-no gyvenimas rodo, kiek daug gali nu-veikti paprastas mokytojas – tai ar dabar,kai mûsø tauta vël priartëjo prie iðnykimoribos, nors ir turi savo valstybæ, savà, one svetimà valdþià, ar ne mokytojø ran-kose Lietuvos likimas – bûti jai ar nebûti?

Baigiantis vasarai dvideðimt ðeðtàkartà á Telðiø kûrybinæ stovyklà rinkosiLietuvos medalio kûrëjai. Atvyko septy-niolika þinomø ir jaunø medalio kûrëjøið Lietuvos, Latvijos, Lenkijos. Ðiemetmedaliø kûrëjø stovyklos dalyviams pa-siûlyta tema „Lietuva – nuo Durbës ikiKovo 11-osios“. Tema labai plati, lei-dþianti meniniu medaliu paminëti ne vie-nà svarbø Lietuvos istorijos, kultûros fak-tà, nusipelniusiø þmoniø sukaktis. Sto-vyklos organizatoriai atkreipë kûrëjø dë-mesá á Laurynà Rokà Ivinská – ðiemetðvenèiamos 200-osios jo gimimo meti-nës. Kiekvienas gavo ta proga pareng-tà lankstinukà, buvo pakviestas á Var-niuose surengtà lietuviðko kalendoriausleidëjo L.Ivinskio áamþinimo ðventæ.

Kodël ðá mûsø kraðto ðviesuolá pa-noro áamþinti ir Varniai? Laurynas Ro-kas Ivinskis gimë 1810 m. rugpjûèio 15d. Ðilalës parapijoje. Jo vaikystë prabë-go Laukuvos parapijos Dargiø ir Kau-pø prie Tverø kaimuose, vëliau Bamba-luose ties Kolainiais, kai èia apie 1820m. atsikëlë tëvai. 1831 m. baigë Kolai-niø gimnazijà ir pasirinko pedagogo ke-lià. 1841 m. gavo namø mokytojo, o poðeðeriø metø – ir miesto mokytojo tei-ses bei paþymëjimà. 1842 m. persikëlëá Rietavà ir dirbo namø mokytoju, þe-mës ûkio mokykloje. Po trejø metø èia

PagerbtasJulius NORKEVIÈIUS

Þemaitijosðviesuolis

tapo Varniø kunigø seminarijos rekto-riumi, ðis miestas iðgarsëjo dideliu kul-tûriniu sambûriu. Prie Varniø kultûriniosambûrio pritapo ir Rietave mokytoja-væs Laurynas Ivinskis su savo bendra-darbiais. Jis talkininkavo Varniø knygy-nui, padëjo prie jo árengti skaityklà, ku-

jis parengë ir pirmàjá lietuviðko kalen-doriaus (metskaitliø) rankraðtá. Kai met-skaitliai buvo iðspausdinti, L.Ivinskis ta-po daugiau þinomas ne tik Þemaitijoje.

Prof. J.Girdzijauskas pastebi, kadXIX a. viduryje, kai Motiejus Valanèius

rioje buvo sukaupiama vis daugiau lie-tuviðkø knygø. Kalendoriø rengëjas gal-vojo persikelti á Varnius ir atsidëti knygi-

ninko veiklai. Tokiam þingsniui jáskatino ir M.Valanèius. Taèiau

pedagogas ðiø ketinimø at-sisakë: liko Rietave moky-tojauti, leido kalendorius,kurie jau nuo 1846 m. bu-vo spausdinami. M.Valan-èius perþiûrëdavo kalendo-

riø rankraðèius, patardavo,skatindavo Varniø kultûrinio

sambûrio dalyvius, ypaè dvasi-ninkus, talkinti leidëjui tekstais.

L.Ivinskis, vyskupo bei M.Akelaièioremiamas, sudarë pirmo lietuviðko laik-raðèio „Aitvaras“ programà, jo leidimoprojektà. Pirmasis laikraðèio numeris tu-rëjo iðeiti 1857 m. sausio pradþioje. De-ja, dël lëðø stygiaus, carinës valdþios

MedalisLaurynuiIvinskiui.

DailininkasStasys

LeonasMakaraitis

(Vilnius)

Medalis Laurynui Ivinskiui.Dailininkë Remigija

Vaitkutë (Telðiai)

LaurynasRokasIvinskis(1810 –1881)


Pirmieji lietuviški Lauryno Ivinskio(1810–1881) kalendoriai – labai svarbusreiðkinys mûsø kultûros ir tautinio atgimi-mo istorijoje. Išskirtinis „metskaitliø“ bruo-þas – šie leidiniai skirti valstieèiams, èia pa-teikta ûkio patarimø, þiniø apie þmoniø irgyvuliø gydymà, suraðytos jomarkø datos,orø prognozës. Taèiau tuo neapsiriboda-mas, kalendoriø sudarytojas juos papildëir gamtamoksliniø þiniø straipsneliais beiliteratûriniais kûriniais. Taigi metskaitliaipratæsë tà mokslo þiniasklaidos tradicijà,kurià jau nuo XVIII a. pirmosios pusës for-mavo Vilniaus universiteto leidþiami „poli-tiniai“ kalendoriai. Taèiau L.Ivinskis pirma-sis tai darë lietuviðkai!

Skirtuosius 1846–1852 ir 1855–1864metams kalendorius išspausdino A.Zavad-skis Vilniuje, 1865–1867 m. jie publikuotikirilicos raðmenimis, vadinamàja „graþdan-ka“; 1869–1870, 1874 metais leisti Tilþëje,o 1878 m. – Peterburge. Tarpai leidybojesusidarë dël cenzûros priekabiø ir spaudoslotyniðkais rašmenimis draudimo.

Kaip L.Ivinskio kalendoriuose pateiktosastronominës þinios? Pirmiausia paþymë-tina, kad, stokodamas lietuviðkø mokslo ter-minø, kalendoriø sudarytojas juos paimda-vo iš gyvosios kalbos. Kaip ir visuose ki-tuose kalendoriuose, metskaitliuose patei-kiamos þinios apie Saulës ir Mënulio uþte-mimus, jø datas, laikà, matomumà Lietu-

Astronomija

kalendoriuoseProf. Libertas KLIMKA

trukdþiø ðis graþus sumanymas liko ne-ágyvendintas. O kalendoriai, kuriuosespausdintos ðvietëjiðkos þemdirbystës, ve-terinarijos, medicinos, ekologijos, Lietuvosistorijos, astronomijos, geografijos þinios,literatûriniai pridëjimai, plëtë þmoniø aki-ratá, dëjo pagrindus jø tautinei savimonei,ëjo beveik dvideðimt metø.

Laurynas Ivinskis garsëjo ne tik kalen-doriais. Gyvendamas ir mokytojaudamasRietave, Joniðkëlyje, Renave, Ðiauliuose,Milvyduose, jis parengë ir pirmàjá lietuviðkàþemëlapá „Telðiø pavietas“. Veikale „Pasau-ga“ (1876 m.) iðkëlë gamtos apsaugos klau-simà, gyvybës saugojimo ir globos proble-

Atminimo lenta prieÞemaièiø vyskupystësmuziejaus pastato

Vyto

RU

TKAU

SKO

nuo

tr.

voje. Þiedinius uþtemimus kalendorininkasvadina „ratiniais“. Pagal senovinæ astrolo-ginæ praktikà kiekvienus metus priskirda-mas vieno ið septyniø dangaus ðviesuliø(Merkurijaus, Marso, Veneros, Jupiterio, Sa-turno, Mënulio ir Saulës) globai, autoriusnepraleidþia progos plaèiau apie já papa-sakoti. Nurodomi planetø dydþiai, kartais irpavirðiaus plotas, sukimosi apie Saulæ irapie savo aðá periodai, atstumas nuo Sau-lës ir kt. Linijiniai dydþiai pateikiami tûks-tanèiais myliø, o kad bûtø vaizdþiau, daþ-nai jie palyginami su Þemës parametrais.Pavyzdþiui, sakoma, kad „sunkumas“ pla-netos pavirðiuje yra tiek kartø didesnis armaþesnis uþ þemiðkàjá („ant Weneros swer-tu tiktaj 91 dale wiena musoja swara“); pa-ros trukmë tiek kartø skiriasi nuo Þemës pa-ros ir t.t. Kartais paminimi mokslo istorijosfaktai. Pavyzdþiui, 1858 m. kalendoriuje nu-rodoma, kad Merkurijaus tranzità (planetosslinkimà Saulës disku) pirmasis 1631 m.lapkrièio 6 d. stebëjo P.Gasendis. Skaityto-jo vaizduotæ turëtø paveikti planetø judëji-mo greitis, pavyzdþiui, teigiama, kad Mar-sas per vienà sekundæ nulekia pusantrosmylios. 1856 m. kalendoriuje apie Saulæ sa-koma, kad ðviesa nuo jos Þemës pavirðiøpasiekia per 8 min. ir 13 s. Palyginimui su-gretinama – jeigu patrankos kulka, iððautaSaulëje, judëtø 200 sieksniø per 1 sekun-dæ greièiu, tai Þemæ pasiektø per 10 metø.

Beje, trumpai aptariama ir vidinë Saulësstruktûra, paminimos jos pavirðiaus juodo-sios dëmës: „Kartajs ant swiesaus jos pa-wirsziaus duodas regiete juodas pietmas,kurios ira partraukomis arba skieliemis ug-ninga ora...“

Kartais astronominiø þiniø autoriui pri-stinga arba jis tiesiog nenori pernelyg jo-mis apsunkinti skaitytojà. Pavyzdþiui, 1850m. kalendoriuje apraðydamas Mënulá,L.Ivinskis já charakterizuoja vien tik poetið-kai. Taèiau mënesiena apraðyta iðties jaus-mingai: „Ano graþe widutine swiesibe aps-wiet taka keliaujantiems naktimis par pli-kus laukus, tankes gires ir par jures turen-tes tolij krasztus sawa. Paskajstin tamsesnaktes pietiniu szaliun giwentoju atwesda-mas tus ant to, kurims patink pujkus pa-diejimaj arba paszalis kokios wietas, idantant wisa ko wiejzdiedamas ar stebiedamasrimotu saldej dumodamas lajku giedrosnakties“. Labai svarbu, kad kalendoriujesurašyti þemaitiški faziø pavadinimai: jau-naitis, prišpilnis, pilnija arba pilnaitis, pa-riþimas („kai mienuo swiesybe pradedamaþintis, ir sakom „jau mienuo parriþa“),delèia arba pusdilis ir tuðtimas. Tai, pasakL.Ivinskio, mënulio bertainiai arba kvadros.Kaip matome, kai kurie pavadinimai jau ið-nykæ ið gyvosios kalbos. Dar ádomu tai, kadautorius tvirtina mënulá Þemaitijoje vadi-nant saulabroliu. Kitos planetos irgi turin-èios saulabrolius arba „mienesius“: Jupi-teris – keturis, Saturnas – aštuonis, Ura-nas – ðeðis, Neptûnas – du. 1860 m. ka-lendoriuje suraðyti Saturno palydovø var-dai: Mimas, Enkladas, Tetis, Dionë, Reja,Titanas, Hiperionas ir Japetas. Pastarojo,kaip tolimiausiojo, nurodytas ir atstumasnuo Saturno paviršiaus. Hiperionas, beje,buvo atrastas tik 1848 metais. Neptûno at-radimà 1846 m. L.Ivinskis praneðë 1852m. kalendoriuje. Tad neabejotina, kad au-torius astronomines naujienas atidþiai se-kë, pateikdavo jas lietuviø skaitytojui per-nelyg nevëluodamas. Atskirø skyreliø apieplanetas kaþkodël nebëra „graþdankiniuo-se“ leidiniuose. Nesiþavi L.Ivinskis ir ast-

Lauryno Ivinskio


mà, bet dël carinës valdþios cenzûros jisliko netiraþuotas. Jis rinko tautosakà, duo-menis lietuviø kalbos þodynui, dirbo leksi-kografijos darbà. Iðlikæ jo dviejø dvikalbiø irvieno keturkalbio lenkø – þemaièiø, rusø –lietuviø, rusø – lietuviø – lotynø – lenkø kal-bø þodynø rankraðèiai. L.Ivinskis laikytinasir vienu ið pirmøjø lietuviðkø gamtos moks-lø terminø kûrëjø. Ðiai temai skirtame ran-kraðtyje apraðë Þemaitijos uolienas, meta-lus, akmenis, dirvoþemius, ðio kraðto di-dþiausius kalnus, upes, eþerus, pelkes. Èiayra ir sisteminis augalø ir grybø sàraðas.1871 m. grybø atlasà ir moksliná jø apraðàpateikë Varðuvos botanikø suvaþiavimui.

Ðis darbas atrinktas á 1873 m. Vienos pa-saulinæ parodà. Á jà iðkeliavo ir L.Ivinskio su-konstruotas traukiniø stabdiklis.

1871 m. Laurynas Ivinskis tapo tikruo-ju Rusijos geografø draugijos Peterbur-ge nariu, ásitraukë á Gyvuliø globos drau-gijos veiklà. Gyvendamas Rietave, taippat grojo Irenëjaus Oginskio orkestre, dai-navo chore. Ðio ðviesuolio sugebëjimaiatsiskleidþia ir vertimuose. Jis iðvertëD.Defo „Robinzonas Kruzas“, Ch.Schmi-do „Genovaitë“, poemas J.Miltono „Pra-rastasis rojus“ (iðtraukà), E.Youngo „Pas-kutinis teismas ir Nakties mintys apie gy-venimà, mirtá ir nemirtingumà“. Ir jis pats

sukûrë keletà didaktiniø eilëraðèiø.Iðsamesnis þvilgsnis á Lauryno Roko

Ivinskio gyvenimà, veiklà paaiðkina, kodëljis pagerbtas Varniuose. Atminimo lento-je, pritvirtintoje prie Þemaièiø vyskupystësmuziejaus pastato, be kalendoriø rengë-jo, tyrinëtojo, pedagogo pavardës, áraðy-tos ir vyskupo Motiejaus Valanèiaus, Var-niø kunigø seminarijos rektoriaus Jeroni-mo Kiprijono Raèkausko, Vilniaus spaus-tuvininko ir leidëjo Adomo Zavadskio pa-vardës. Muziejuje veikia vieno eksponato– garsiojo „Metskaitliaus“ – paroda, kuriàpasiûlë antikvarinio knygyno Kaune savi-ninkas Vidmantas Staniulis.

Ivinskis ir Kurðënai

Kurðënuose prie Lauryno Ivinskio paminklokalba raðytojas, du kartus (1992 ir 1996

metais) apdovanotas Lauryno Ivinskio premijauþ geriausià metø kalendoriø Vytautas

Kirkutis. Jis yra iðleidæs knygà „Tekanèio laikoáraðai“, kurioje raðoma apie þymaus kalendo-

rininko paskutiniuosius gyvenimo metusKurðënuose, jo atminimo iðsaugojimà, kasmet

rengiamas L. Ivinskio premijos áteikimoðventes ir laureatus. 2010 metø rudená L.

Ivinskio premija Kurðënuose teikiama jaudvideðimt pirmàjá kartà

Lauryno Ivinskio kapas senosioseKurðënø kapinëse

Senasis Milvydødvaras ant Ventosupës kranto, prieKurðënø, kurpaskutiniuosiusgyvenimo metuspraleido þymusiskalendorininkasLaurynas Ivinskis.Aiðku, nuo tø laikøpastatas labaipasikeitæs, dabarbuvusiame dvareárengti butai

rologija – tik 1853 ir 1856 m. kalendoriuo-se yra uþuominø apie Saulës ir Saturnometais gimusiø þmoniø savybes.

Pateikus trumpà planetø apraðymà, ta-me paèiame „metskaitliø“ skyrelyje apibû-dinami metai bûsimø orø atþvilgiu. Kaip irkituose to laikotarpio kalendoriuose, prog-nozuojama ið analogijos, manant, kad es-

miniai klimato pakitimai ir atmosferiniai reið-kiniai kartojasi kas ðimtmetá. L.Ivinskis tamnaudoja kaþkuriuos Vilniaus kalendorius.Beje, ir ðviesuliø uþtemimø laikà taip pat nu-rodo Vilniaus laiku. Orai lemia ûkio darbøsëkmæ, tad kalendoriø sudarytojas èia ne-ðykðti patarimø – á kokià dirvà rugius sëti,kuriuos darbus paskubinti, kokiø darþoviø

geresnio derliaus ðiemet tikëtis. Svarbu irtai, ar bus ðieno, ar labai pasëlius puls kir-minai bei spragës. Visos ðios prognozësdaþnai iðskiriamos á atskirà straipsnelá „Vai-siai“. Pats sudarytojas, matyt, nelabai dþiau-gësi tokiais orø spëjimais; vienu metu net-gi nustojo apie tai raðæs. Taèiau, matyt, rei-këjo atsiþvelgti á skaitytojø pageidavimus,tad trumpas prognozes vëliau imta raðyti ákalendoriaus lentelæ greta Mënulio faziø.

Ájungus Lietuvà á Rusijos imperijà, atsi-rado bëdø skaièiuojant laikà. Katalikiðkaskraðtas ðventes paþymëdavo pagal popie-þiaus Grigaliaus reformuotàjá kalendoriø, oimperijoje buvo tebesilaikoma seniai atgy-venusio juliðkojo skaièiavimo bûdo. Ten, pa-vyzdþiui, astronominë solsticija ir jos oficia-lioji data skirdavosi vos ne porà savaièiø.Didþiausia ið to bëda þemdirbiams – juk perðimtmeèius kalendorinës ðventës tapo su-sietos su gamtos fenologiniais reiðkiniais irpadëdavo sustatyti þemës ûkio darbø se-kà. Tad L.Ivinskiui teko mënesio dienas pa-teikti dviem stulpeliais – vadinamaisiais nau-juoju ir senuoju stiliais. Kalendoriauspradþioje abiem stiliais taip pat nurodomosmetø ketvirèiø datos bei keliamosios ðven-tës. Pastarosioms nustatyti naudojami va-dinamieji baþnyèios skaièiai – tai metø nu-meris Aukso ir Saulës ratuose bei Epaktos


Þodis, skirtas profesoriausLiberto Klimkos 70-meèiui

Mes dþiaugiamës profesoriaus Li-berto Klimkos veiklos rezultatø gau-sa, atsiskleidþianèia jo darbø biblio-grafijoje ir dabar veikianèioje LMAVrublevskiø bibliotekos ekspozicijoje.Tai nenuginèijami mokslinës kûrybosfaktai. Taèiau esminis kûrybos turinystyliai glûdi uþ faktø ribos. Tad þvilgte-lëkime, kas ten uþ formaliø duomenøslypi. Pirmiausia prieð mus iðkyla pa-ties autoriaus – originalios ir ypatin-gos saviraiðkos asmenybë.

Kaip þinia, originalumo ypatybëkristalizuojasi ten, kur susilieèia skir-tingø paþinimo srièiø raidos tëkmës.Prof. L.Klimkos talentas tvirtëjo ir ga-lingai skleidësi neatsitiktinai – jis netik diplomuotas fizikos mokslø dakta-ras, bet ir asmenybë, turinti gilø sava-rankiðkai ágytà mokslo istorijos ir et-nologijos iðsilavinimà. Tam tikrosepastarøjø disciplinø problematikøkryptyse jis iðkilo aukðèiau tø lokalio-se tematikose áklimpusiø mokslininkø,kurie turi vien tik humanitariniø moks-lø diplomus.

Mûsø gerbiamas jubiliatas, laisvaioperuodamas daugiau nei trijø discip-linø metodais, teorijomis bei idëjomis,

pravërë dar neliestø mokslo dirvonøklodus. Èia jis aptiko esminius faktus,padëjusius jam iðplëtoti naujà sritá, ku-rià mes ðiandien vadiname Lietuvosetnokosmologija. Bûtent ði jubiliatoplëtojama þinijos vaga tapo kasdienvis plaèiau garsëjanèio Etnokosmolo-gijos muziejaus teoriniu pagrindu.

Kiekvienas mokslininkas, jei jis tu-ri išplëtotà pilietinæ savimonæ, supran-ta, kad ant jo peèiø gula garbingosmisijos naðta – bûti iðtikimu tautosðvietëju: skleisti mokslo þinias visuo-menëje. Deja, maþa mokslininkø da-lis ryþtasi paskirti dalá savo laiko ðiaikilniai misijai.

Prof. L.Klimka ne tik nuolatos talki-na mokslo populiarintojams, bet irskleidþia þinias radijo bangomis. Jaukeleri metai jo balsà atpaþásta visi Lie-tuvos pilieèiai, iðgirdæ já gatvëje ar ren-giniuose. Mokslo populiarintojo ir pub-licisto veiklos reikðmæ jis suprato ben-draudamas su akademiku PauliumiSlavënu – Lietuvos mokslo istorikøsambûrio ákûrëju. Paþymëtina, kadmes – visi pokario jaunuoliai su ákvëpi-mu skaitëme prof. P.Slavëno þadinan-èius mokslo alká straipsnius, tuomet pa-

ir Romos cikluose. Verta atkreipti dëmesá irá tokià detalæ: iki 1856 m. kalendoriuose ða-lia savaitës dienø buvo þymimi Zodiako þen-klai, kuriuose pateka mënulis. Tokia indika-cija, paveldëta ið astrologiniø kalendoriø,kaip ir savaitës dienø paskyrimas atskirøplanetø globai, yra pateikta pirmuose ka-lendoriaus puslapiuose. Vëliau ðios skiltiesatsisakyta, nes nematyta praktinës naudos.Vël Zodiako þenklai pasirodo maþo forma-to 1869 m. kalendoriuje, iðleistame Tilþëje.Jomarkø dienos, beje, èia surinktos vyks-tanèios ne tik Lietuvoje, bet ir Prûsijoje, Len-kijoje. Taigi L.Ivinskis kaip leidëjas buvo la-bai sumanus, jautriai atsiþvelgiàs á savo skai-tytojø interesus.

Daþno metskaitliaus pabaigoje yra len-telë („rodiklas“), pateikianti saulës laidosir tekos laikà. Nuo 1850 m. iki 1856 m. jisbuvo apskaièiuotas Varniø platumai. Duo-menis, kaip nurodo sudarytojas, parûpi-no Kolainiø kunigas Leonardas Poroèka(1851 m. kalendoriuje paraðytas kitas, ma-tyt per apsirikimà, vardas – Gasparas). Pospaudos lotyniškais rašmenimis uþdrau-dimo, kai L.Ivinskis buvo priverstas kalen-dorius spausdinti „graþdanka“ A.Syrkinotipografijoje Vilniuje, ði lentelë buvo pritai-kyta Vilniaus platumai. Kartu papildyta sau-lës laiku sekmadienio dvyliktai valandai,kad bûtø galima taikyti „neðiojamø ir sie-niniø adininkø nutaisymui“, t.y. èia nuro-domas skirtumas tarp vietinio laiko, ma-tuojamo saulës laikrodþiu, ir vidutinio lai-ko, kurá rodo tolygios eigos mechaninislaikrodis. Beje, saulës laikrodþiø taikymasmechaniniams tikslinti Lietuvoje turi senastradicijas, siekianèias XVI amþiø. Kartu sukirilicos raðmenimis L.Ivinskiui teko nau-doti vien tik senojo stiliaus kalendorinæ sis-temà, pagal jà nurodant ir tradiciniø mûsøkraðto ðvenèiø datas.

Nuo 1849 m. metskaitliuose buvo ára-ðomos ir þydø ðventës. Jø datø nustatymasitin sudëtingas, atliekamas derinant saulësir mënulio ciklus. Nëra þiniø, ið kur sudary-tojas imdavo duomenis. Nuo 1862 m. ðiomsðventëms skiriamas jau visas puslapis. O1866 m. kalendorius iðsiskiria suraðytomismusulmonø („magometø“) ðventëmis. Tai-gi kalendoriaus vartotojø ratas turëjo darlabiau iðsiplësti. Anekdotø skiltyje L.Ivins-kis nepiktai pasiðaipo ið bendrapilieèiø ki-tatauèiø, taèiau tik kalendoriniø dalykø at-þvilgiu: „Kitu vël kartu Vilniuje ðaltimeèia lai-ku þydai ið škalos gráþdami rûgoja ant ðal-èio, nuo kurio daug reikia kentëti. Tà iðgir-dusi ta þydo pati, kurios vyras raðo þydiðkàkalendoriø, balsu atsiliepia sakydama: „Taijûs padëkavokit vyrui mano, kad kalendo-riuje maþà teparaðë ðaltá. Juk kad bûtø ádë-jæs didá speigà, visi suðaltumët“ (transkri-buota iš „graþdankos“).

1858-ieji buvo dosnûs neáprastais dan-gaus reiðkiniais: Þemæ aplankë garsios pe-

riodinës Enkës ir Bielos kometos. Rietavenuo rugpjûèio 24 d. buvo puikiai matomaDonaèio kometa, didþiausià spindesá pa-siekusi rugsëjo 15 dienà. Visø kometø, pri-dëjus dar ir naujai atklydusià Fajeos, duo-menys – periodai, minimalûs atstumai nuoSaulës ir Þemës, uodegø ilgiai – pateikti1860 m. kalendoriuje. Tie metai buvo ypa-tingi ir kitais „stebuklingais þenklais“ dan-

gaus skliaute; juos L.Ivinskis apraðë 1861m. kalendoriuje. Ádomiø ir lengvai nepaaið-kinamø reiðkiniø pavyko stebëti ir paèiamkalendorininkui. Ankstø kovo 23 dienos ryt-metá danguje ðvietë trys saulës – tai retasatmosferinës refrakcijos reiðkinys. Oras bu-vo ûkanotas, visà padangæ juosë balsvasðviesos ratas, kraðtu pereinantis per saulæ.Jà supo ðviesi vaivorykðtë, kurios susikirti-


sirodanèius spaudoje. Šitaip þvelgiant,visi esame Pauliaus Slavëno mokiniai.Reikia apgailestauti: tik nedaugelis nu-ëjo þiniø skleidëjo pëdomis.

Ir dar. Prof. L.Klimka visuomet yrakartu su savo tauta. Kartu ne tik radijobangomis, bet ir tiesiogiai – fiziðkai.Kasmet jis dalyvauja ekspedicijose;ten renka etnologijai svarbius duome-nis, juos fiksuoja, praturtindamas mû-sø kultûros dvasinio ir materialinio pa-veldo turiná. Aplankydamas atokiau-

sius Lietuvos kampelius, jis prakalbi-na kiekvienà sutiktà asmená, dalijasisu kraðtieèiais jø dþiaugsmais ir rûpes-èiais. Pagal šià ypatybæ jubiliatà gali-ma gretinti su þymiu mûsø geografu,vëliau tapusiu ir valstybës veikëju Èes-lovu Kudaba. Priminsiu: mokslinë vi-suomenë gerai þino, kad È.Kudaba,nuoširdþiai bendraudamas su þemæmylinèiais þmonëmis, iðtyrinëjo Lietu-vos geografinæ sandarà ir sukûrë mû-sø ðalies ledynmeèio suformuotolandðafto teorinius pagrindus.

Bet svarbiausia tai, kad prof.L.Klimka perëmë mûsø Didþiojo pa-triarcho Jono Basanavièiaus priesa-kà – gilintis á Lietuvos istorijà, kraðtoetnogenezæ, ugdyti tautinæ savimonæ.Libertas Klimka tai daro nuosekliai irsu uþsidegimu. Nuopelnai buvo áver-tinti: jis tapo Jono Basanavièiaus pre-mijos laureatu.

Sunku bûtø iðsamiai nusakyti prof.L.Klimkos veiklos bruoþus, jo darbø tu-rinio ypatybes. Dþiugu, kad profeso-rius kasmet mums padovanoja pluoð-tà straipsniø bei intriguojanèiø raðiniø;pastaraisiais metais pasirodë ir keliosvisuomenës lauktos knygos. Jis su-pranta, kad raðyti bûtina. PrisiminkimeAntikos iðminèiø þodá: Scripta manent(Kas uþrašyta – nepradingsta).

Mielas Bièiuli Libertai, lai Tavoþodis ir Tavo Raštai nenuilstamai ke-lia, gaivina mûsø sparèiai alinamàtautinæ savimonæ!

O dabar, kreipdamasis á iðtikimuo-sius Mokslo ir gyvenimo skaitytojus,keliu klausimà: „Ar sugeba mûsø vi-suomenë atpaþinti ir tinkamai ávertintiasmenybes, kurianèias Lietuvos inte-lektiná lobynà?“ Tikiuosi, jûsø atsaky-mai nebus tokie liûdni, kaip manieji.

Juozas Algimantas KRIKŠTOPAITIS

Profesoriaus Liberto Klimkos jubiliejusgraþiai paminëtas Vrublevskiøbibliotekoje. Èia surengta ir graþiL.Klimkos kûrybos paroda.Nuotraukoje: jubiliatà sveikina Vilniausþemaièiø draugijos nariai

mai su didþiuoju ðviesos ratu ir sudarë dardu ðviesulius. O rugsëjo mënesá L.Ivinskiuivaþiuojant ið Stalgalinës á Vitkius (Rietavoapylinkëse), dangaus skliaute dëjosi darkeistesni dalykai. Septintà valandà vakaroðiaurës rytø pusëje buvo matoma ryðkiþvaigþdë, kurios tokiu laiku ten neturëtø bû-ti. Netrukus ji ëmë kristi staèiai þemyn, kas-kart vis greitëdama ir didëdama, kol tapo

„tarsi mënuo savo paraiþoje“. Toliau vykotokios keistos metamorfozës, kad verta au-toriø cituoti paþodþiui: „Bekrintant viena da-lis atskilo, sustojo vietoj ir truputá pritemo,tuoj vël atgavo pirmykðtá didumà, ðviesà irgraþumà, vël ëmë þemën kristi, o arti paþe-mës susproginëjo ir uþgeso. Šviesumasanos buvo melsvas... dangus skaisèiai nu-ðvito, jai krintant“. Todël þmonës kalbëjæ,

kad dangus atsivëræs. Visas reiðkinys tru-ko ne ilgiau kaip dvi sekundes. Gaila, kadstebëtojas nepaþymëjo, kas gi darësi su kita„þvaigþdës“ dalimi. Labiausiai tikëtina, kadðiuos ðviesø efektus sukûrë atmosferojesproginëjantis ir degantis bolidas.

1859 m. L.Ivinskiui pavyko stebëti ádo-mias ðiaurës „þaras“ – pašvaistes. Vasa-rio 17 d. paðvaistë buvo „susimetusi á vie-nà spindulá“; stebëtojui net pasirodë, kadsugráþo Donaèio kometa. Kita paðvaistëbuvo matoma per rudens lygiadiená – rug-sëjo 23 dienà. Tai buvo tarsi ugnies lieps-na iðkart po saulëlydþio. L.Ivinskis klaidin-gai mano, kad „þaros“ daþnesnës prieð orøpermainas: þiemà prieð atlydþius, rudená– prieð lietø.

Beveik kiekviename L.Ivinskio kalendo-riuje yra kas nors ádomaus, retesnio, nekas-dieniðko. 1863 m. kalendoriaus „stebuk-lingø atsitikimø“ skyrelyje vël kalbama apieSaulës dëmes. Suskaièiuota, kad nuo ko-vo 22 d. iki balandþio 13 d. „juodadëmës“pasirodë deðimtá kartø, o nuo balandþio 19d. iki geguþës 11 d. jø buvo septynios. Tur-bût neatsitiktinai dëmesys ðiam reiðkiniuisutampa su pirmaisiais bandymais fotogra-fuoti Saulës dëmes Vilniaus astronomijosobservatorijoje. Vienas ðiø darbø iniciato-riø Matvejus Gusevas 1861 m. buvo paskel-bæs didelá straipsná apie Saulës sandarà jopaties Vilniuje leidþiamame tiksliøjø moks-lø þurnale „Vestnik matematièeskich nauk“.Vëliau Vilniaus astrofizikø darbai iðsirutuliojoá pirmàjà pasaulyje nuolatinæ fotografinæSaulës dëmiø tarnybà. Taèiau tiesioginiøkontaktø su Vilniaus astronomais L.Ivins-kiui nepavyko uþmegzti. Galimybiø tam bû-ta – L.Ivinskis ir M.Gusevas abu buvo Vil-niaus Laikinosios archeologijos komisijosnariai. Greièiausiai sutrukdë konkurencija,nes ir observatorija leido „ûkiðkus“ kalen-dorius, tiesa, rusø kalba. Kalendorines len-teles lietuviškiesiems leidiniams parûpinda-vo spaustuvininkas A.Zavadskis.

1868 m. kalendoriuje L.Ivinskis pateikëastronominës etnoþinijos medþiagos, dau-giausia apie orø kaitos poþymius. Ádomu,kad èia surinkta daug daugiau su mënuliususijusiø poþymiø nei su saule. Keletà re-tesniø, dabar jau beveik nebegirdimø pa-stebëjimø verta paminëti. Pavyzdþiui, buvotikima, kad viso mënesio orà lemianti ket-virtoji jauno mënulio diena. Jei mënulis ðvie-sus tris pirmàsias dienas antrame ketvirty-je, tai iki jo ciklo galo galima tikëtis ðviesiø irtykiø naktø. Jei apatinis mënulio ragas švie-sesnis negu virðutinis, pirmoji mënesio da-lis bûsianti lietinga. Galima manyti, kad vi-sa tai – giliai ásismelkusi archajiðkojo më-nulinio kalendoriaus atmintis. Suvokdamasliaudiðkøjø interpretacijø vertæ, LaurynasIvinskis suraðë jas savo metskaitliuose, taipišsaugodamas vertingus duomenis etno-kosmologiniams tyrinëjimams.


Taivanas – kelionë ámaþàjà Kinijà

Graþioji Formosa– Formosa, – iðtarë XVI a. pab. portu-

galai, suþavëti þaliuojanèio ðios salos gro-þio. Ir jie buvo visiðkai teisûs, mat atplau-kæ ið rytø jie atsimuðë á staèius þalumaapaugusius neátikëtino groþio rytinius sa-los krantus.

Ir ðiais laikais miðkai apima du treè-dalius salos ploto. Daugiausia jø kalnuo-se, kurie kaip juosta driekiasi per visà sa-là ið ðiaurës á pietus. Tai ne ðiaip kalnaikalvelës. Net iðdidþiajam japonø ugnikal-niui Fuji tektø nulenkti galvà 3952 m aukð-èio Yushano kalnui, kuris laikomas di-dþiausiu visoje ðiaurës rytø Azijoje. Kal-nai ir jø aplinka giliai ásiðaknijusi taivanie-èiø pasàmonëje. Èia labai populiarus al-pinizmas. Daug þmoniø keliauja po sa-los kalnus, kur árengta daug pësèiøjø ta-kø, natûraliø spa versmiø. Ið kalnuose ási-kûrusiø kurortø galima atlikti norimo su-

Rytas ÐALNAGeografas irkeliautojas

Pasaulyje ne taip daug valstybiø, dël kuriø politinio statuso pripaþinimo vienø ðaliøvaldþios, vengdamos vadinamojo netakto pasaulio politinëje arenoje, tarsi bëga nuo

nepatogiø klausimø, o kitos dràsiai sako tvirtà TAIP. Tas apsimetëlis ar nepripaþintasis yraKinijos paðonëje ásikûræs Taivanas. Jame nepamatysite kinø sienos, terakotinës kareiviøarmijos, iðtaigingo Ðanchajaus Pudongo rajono ir kitø tik su didþiàja Kinija asocijuojamødalykø. Gal todël Taivanas nëra garsi turizmo ðalis. Taèiau ði beveik dvigubai uþ Lietuvà

maþesnë sala yra ne tik garsi pasaulyje, bet ir turi daug kà pasiûlyti kiekvienam.


Plotas: 36 tûkst. km²Gyventojø: 23 mln.Gyv. trukmë: 78 m.Raštingumas: 96 proc.BVP 1 gyv.: 32 000 JAV dol.Sostinë:TaibëjusKalbos: mandarinø / taivanieèiødialektas Hakka / èiabuviø kalbosReligijos: budizmas / daosizmas /šintoizmas / krikðèionybë / islamas

dëtingumo þygá: su vaikais ar be jø, pës-èiomis ar dviraèiais. Kalnø kraðtovaizdþiaikeièiasi akyse, o joms èia apsèiai kà veikti,nes gamta dabinasi kitomis, mums, eu-ropieèiams, neáprastomis spalvomis.

Ðalyje ákurti aðtuoni nacionaliniai par-kai siûlo fantastiðko groþio kraðtovaizdþiøávairovæ: Taroko nacionalinis parkas(UNESCO) ádomus tuo, kad upë sufor-mavo unikalø marmuriná tarpeklá; Yusha-no nacionalinis parkas yra Taivano ir vi-sos Rytø Azijos stogas. Èia kaip Himala-juose á dangø ðauna ðimtai aðtriabriauniøvirðûniø, þiemà paskæstanèiø sniege; sos-tinës paðonëje esantis Yangmingshanonacionalinis parkas kvieèia pamatyti uþ-gesusiø ugnikalniø kraðtovaizdá. O kur darPietryèiø Azijos atmosfera alsuojantys pie-tûs, sniego spalvos koralø paplûdimiai irkiti gamtos stebuklai.

Taivano klimatas labai tinkamas ke-liauti, nes vidutinë metø oro temperatûrayra 22 laipsniai. Þiemà èia nebûna ðalta,o vasarà galima jausti atogràþø karðèius.Vasarà (nuo birþelio iki rugpjûèio) kartaissalà pasiekia taifûnai. Per ðá laikotarpá bû-tina sekti orø prognozes, nes ðëlstanèiøbangø pakrantës nëra svetingos, o kal-nuose nesaugu.

GyventojaiNedideliame Taivane gyvena 23 mln.

þmoniø – tikras knibþdëlynas. Dauguma

Taivanas yra ideali vieta mokytis kinøkalbos. Yra daug kinø kalbos mokyklø, ku-riose galima mokytis ávairiais lygiais. Ásigi-linus á sistemà, galima gauti netgi padoriàstipendijà. Nemaþai uþsienieèiø ið Euro-pos ir JAV atvyksta á Taivanà vieniems arkeliems metams studijuoti kinø kalbos.

Daugelis vyresnio amþiaus þmoniøpuikiai kalba japoniðkai, nes mokyklasjie lankë tuomet, kai sala priklausë Ja-ponijai. Nemaþai nuoðalesnëse salos

salø gyventojø yra imigrantø ið skirtingøþemyninës Kinijos provincijø, pirmiausiapietryèiø pakrantës provincijø Fujiano irGuangdongo, palikuonys. Ið pradþiø eg-zistavæ skirtumai tarp þmoniø ilgainiui pra-dingo ir dabar juos ámanoma atsekti tik pa-gal tarmæ. Taèiau ne kinai yra tikrieji ðiøsalø ðeimininkai, o 14 skirtingø genèiø pri-klausantys beveik 360 tûkst. èiabuviø. Jøprotëviai á salà ið Pietryèiø Azijos atsikraus-të prieð tûkstanèius metø. Kai kurios gen-

tys gausokos, puikiai iðlaikë savo kalbà,paproèius, tradicijas. Antai amiai, atajaliairengia turistams triukðmingus margaspal-vius pasirodymus ir taip neblogai uþsidir-ba. Tokie ðou sutraukia nemaþai turistø irgali bûti vienas ið vieðnagës saloje tikslø.

Kitaip nei Kinijoje ir netgi Japonijoje,stebina taivanieèiø anglø kalbos þinios. Pa-kanka atrodyti sutrikusiam ar kaþko ieð-kanèiam, tuojau pat kas nors prisistatys irvisai padoria anglø ðnekta pasiûlys pagal-bà. Baltasis turistas gali bûti uþkalbintasvien todël, kad bûtø galima su juo pasi-kalbëti ir greitosiomis pasitikrinti ar pato-bulinti anglø kalbos þinias. Visoje ðalyjeapsèiai uþraðø anglø kalba, todël Taivanaslabai tinka keliaujantiems savarankiðkai.Jokio galvos skausmo, jokiø kiniðkø ar ja-poniðkø nesusipratimø. Tiesa, vaþiuoda-mi taksi, galite sutikti poliglotà, o gali bûti,kad teks gestikuliuoti ar net keisti maðinà,nes ði profesija nëra prestiþinë. Todël pa-tartina turëti tikslo, á kurá vaþiuojate, uþraðàkinø hieroglifais. Stebëtinas anglø kalbosmokëjimas yra apgalvotos ðvietimo siste-mos keliø deðimtmeèiø rezultatas.


vietose gyvenanèiø senoliø kinø kalbostaip ir nepramoko. O kam, jeigu aplinkgyvena vien „japonai“.

Beribis draugiðkumasLietuvai mëginant vadintis verþlia, Bal-

tijos širdimi ir ieškant visokiø kitokiø epite-tø, Taivanas visam pasauliui skelbia pa-prastà, bet bene svarbiausià dalykà, kadjis myli visus, kurie apsilanko jø ðalyje. Dë-mesys europieèiui, sveèiui ar apskritaiþmogui juntamas kiekviename þingsnyje.Pamirðkite tà dëmesá, kurá jums rodo Eu-ropoje ar Amerikoje, nes ten daþnai tëraprivalomas protokolas. Taivane þmonësjus tiesiog myli, nes jûs esate sveèias. Ne-piktnaudþiaukite tuo ir nesiþavëkite kaþkuoper daug akivaizdþiai, nes uþ padëkas, do-vanëles gausite kelis kartus daugiau do-vanø. Daryti gera þmonëms áaugæ á krau-jà, o per savo dosnumà þmonës net ne-pastebi kaip gali patirti nuostoliø.

Nepatogus politinio

Religijø kryþkelëNet ir nesistengiant pamatyti, Taivane á

akis krinta ðventyklø gausa ir ávairovë. At-skirti, kuriai religijai kurie maldos namai pri-klauso, – nelengvas uþdavinys, nes budis-tø, daoistø, ðintoistø ir konfucianistø mal-dos namai turi labai panaðiø bruoþø. De-mokratiniame Taivane, prieðingai nei didþio-joje Kinijoje, tikëjimas niekada nebuvo slo-pinamas. Sparti ðalies ekonominë plëtra ne-iðtrynë þmoniø noro lankyti ðventyklas, me-dituoti, aukoti, praðyti pagalbos ið aukðèiau.

Nors oficialiai teigiama, kad daugumagyventojø iðpaþásta budizmà, taèiau ðisskaièius veikiau atspindi ðiam tikëjimui pri-klausanèiø ðventyklø gausà. Mums neápras-ta, taèiau vietos þmoniø poþiûris ir nuosta-tos gerokai liberalesnës. Jiems svarbu ne

tiek religinis turinys, kiek susikaupimui tin-kantys maldos namai, todël tas pats þmo-gus vienà dienà meldþiasi budistø, kità ðin-toistø, o dar kità daoistø ðventykloje. Ma-þesnëse gyvenvietëse po vienu stogu su-telpa skirtingø Rytø tikëjimø dievai. Tai ðiektiek stebina, pagalvojus, kaip pas mus baþ-nyèioje vienu metu galëtø melstis katalikai,staèiatikiai ir liuteronai.

Ne tik ðventyklø gausa ir tankiu, bet irpuoðnumu Taivanas galëtø dràsiai rung-tis su kaimyninëmis Rytø ir Pietryèiø Azi-jos ðalimis. Tradicinei ðventyklø architek-tûrai ypatingo þavesio suteikia pasakið-kas reljefiniø lipdiniø, figûrø, ámantriø spi-raliø, ryðkiø spalvø dekoras.

Maisto karalijaDaþnai sakoma, kad lietuviai daug ir

skaniai valgo. Taèiau, palyginti su Taiva-no gyventojais, mûsø racionas nei perdaug skalsus, nei gausus. Taivane susi-

statuso klausimasDaugumai þmoniø þiniasklaidos

ákalta á galvà, kad Taivanas yra neteisë-tai savarankiška šalimi pasivadinusi Ki-nijos teritorija. Taèiau toks supratimas,suformuotas Kinijos propagandosmašinos, yra veikiau ambicinga grima-sa, nei realiø pretenzijø á ðià teritorijàturëjimas. Bûtina priminti, kad Taivanasnuo 1895 m. iki 1945 m. priklausë Ja-ponijai. Iki ðiol vyresnës kartos þmonësdaþniausiai tik geru prisimena japonø„okupacijà“, kai buvo tiesiami keliai, ge-leþinkeliai, statomos mokyklos, ákurtapolicija, kuriama ðiuolaikinio lygio infra-struktûra, netrûko maisto. Nors vietosgyventojai yra patyræ ir skausmo, ir prie-spaudos, taèiau senyvo amþiaus þmo-nës iki šiol japoniškai kalba geriau neikiniškai, o neapykantos japonams perdaug nejauèia. Jaunesnës kartos kinainiekaip negali to suprasti, o ðis reiðki-nys neretai vadinamas fenomenu.

Á Kinijos glëbá Taivanas pateko tikpo Antrojo pasaulinio karo – 1945 me-tais. Siauèiant pilietiniam karui ir ko-munizmo marui gaubiant didþiàjà Ki-nijà, Guomindano vyriausybë buvo pri-versta pasitraukti á Taivanà. Taivane val-dantis Guomindanas nepripaþino pra-laimëjimo pilietiniame kare ir savo val-domà teritorijà vadino Kinijos Respub-lika, skirtingai nuo Kinijos LiaudiesRespublikos, kurià 1949 m. paskelbëkomunistai.

Ðiuo metu Guomindanas yra vie-na ið Taivane veikianèiø politiniø parti-jø, pasisako uþ Kinijos suvienijimà,skirtingai nuo partijø grupës, pasisa-

Ryt

o Ð

ALN

OS

nuo

tr.


daro áspûdis, kad þmonës gyvena tam,kad valgytø. Juokais teigiama, kad uþkan-dinë ar parduotuvë èia kas tris þingsnius,o restoranas kas penkis. Nieko nestebi-na, kad Taivanas pirmauja pasaulyje pa-gal prekybos centrø tankumà. Daugumajø maþi, bet ant kiekvieno kampo.

Šalia gerai þinomø kinø patiekalø aps-tu tik ðiai salai bûdingø valgiø iruþkandþiø. Maistas èia siejamas su este-tika. Gausiai lankomi tie restoranai, kurieatskleidþia serviravimo menà, iðsiskiriamaisto gamybos technologija. Per tà pa-tiekalø groþá ar keistumà kartais net sun-ku susigaudyti, kas konkreèiai valgoma.O valgoma daug ir daþnai. Maistas yrane europietiškai pigus, nes daug ir daþ-nai valgyti yra ne pasiturinèiøjø, bet visøþmoniø kasdienybë. Èia mëgstama teig-ti, kad, paragavæ taivanieèiø maisto norsvienà kartà, já prisiminsite visà gyvenimà.

Pleèiantis ekonomikai, globalizuojantispasauliui, á salà plûstelëjo kitø ðaliø virtu-vës. Didþiuosiuose miestuose á akis krintaAmerikos mësainiø uþkandinës, italø picos,japonø sashimi, vokiðkos kiaulienos, ðvei-carø fondiu ir kitø ðaliø patiekalai. Visas ðismargumynas yra rojus gurmanams.

Tikra puota prasideda vakarais, kai uþ-verda naktiniø turgeliø rajonëliai. Jie èialabai populiarûs ir yra savitos taivanieèiøtradicijos dalis. Þmonës èia plûsta uþkàstiar soèiai pavalgyti, apsipirkti ar paben-drauti, parodyti save ar pavëpsoti á kitus.

Elektronikos rojusModerniøjø technologijø þinovams

nereikia aiðkinti, kà gamina taivanieèiai.Sekdami japonø pëdomis, jie jau seniaipasuko didesnæ pridëtinæ vertæ teikian-èios produkcijos gamybos kryptimi. Èiapagaminta elektronikos produkcija ko-kybe në kiek nenusileidþia garsiems pa-sauliniams prekiø þenklams. Ðalies sos-tinëje Taibëjuje ir kai kuriuose kituose di-desniuose miestuose yra gatviø, kurio-se karaliauja tik elektronika ar fototech-nika. Èia visi ðneka angliðkai, ant pre-kystaliø sustatytos naujienos, kurios Eu-ropà pasieks dar negreitai. Pasirinkimasdidþiulis, o kainos treèdaliu ar net dvi-gubai maþesnës nei Lietuvoje. Tad apsi-pirkimo pagundai pasiduoda daþnas tu-ristas. Dalis jø á Taivanà vyksta tik dël ga-limybës ásigyti pigesnës technikos. De-rëtis èia nepriimtina.

kanèios uþ Taivano nepriklausomybæ.Taivanieèiai nevengia ðio subtilaus

klausimo ir dràsiai leidþiasi á diskusijasbei turi savo pozicijà. Jie save laiko de-mokratinës valstybës gyventojais, ta-èiau sutinka, kad kalbiðkai ir tautiðkaijie yra kinai, bet ðiek tiek pranaðesni.


Mokslininkui,

Albinas Kusta – profesorius habili-tuotas daktaras, Lietuvos MA narys ko-respondentas, Ðvedijos karaliðkosiosþemës ûkio ir miðkø akademijos uþ-sienio narys, Latvijos þemës ûkio uni-versiteto garbës daktaras, LMA Þemësûkio ir miðkø mokslø skyriaus pirmi-ninkas ir LMA prezidiumo narys, aso-ciacijos „Slënis Nemunas“ direktorius.

Jubiliatas, 1963 m. baigæs Lietu-vos þemës ûkio akademijà (LÞÛU),pagal ágytà hidrotechnikos inþinie-riaus specialybæ dirbo gamyboje.Nuo 1965 m. savo tolesná gyvenimàsusiejo su moksline veikla LÞÛU. Pa-siþymëjæs darbðtumu ir vadybiniaissugebëjimais A.Kusta tapo ryškiu Lie-tuvos agrariniø mokslø srities moksli-ninku. Jis vadovavo LÞÛU Hidrotech-nikos katedrai, Hidromelioracijos irþemëtvarkos fakultetui, o 1994 m. ið-renkamas rektoriumi. Prof. A.Kustoskûrybingo ir sumanaus dviejø kaden-

pedagogui ir

cijø (1994–2004 m.) vadovavimo re-zultatai: iðplëtota mokslo ir studijø ba-zë; ypaè daug dëmesio skiriama tarp-tautiniam bendradarbiavimui; moks-lo ir studijø verslo glaudesniam ben-drø problemø sprendimui; moksloinovacijoms ir jø sklaidai.

Prof. A.Kusta yra daugelio moks-liniø straipsniø, vadovëliø autorius arbendraautoris.

Bûdamas LMA Þemës ûkio ir mið-kø mokslø skyriaus pirmininku, áneðasvarø kûrybiná indëlá á agrariniø moksløplëtotæ bei tolesnæ Lietuvos þemësûkio paþangà.

Sveikiname gerbiamà Jubiliatà irlinkime kûrybinio dþiaugsmo, stipriossveikatos bei visokeriopos sëkmës.

LMA Þemës ûkio ir miðkømokslø skyrius

Gerb. profesoriau, kada kilo idëjaákurti integruotà þemës ûkio mokslo, stu-dijø ir verslo centrà (slëná) „Nemunas“?

Pirmieji vieši pokalbiai ir veikla slëniui„Nemunas“ kurti prasidëjo daugiau kaipprieð ketverius metus. LMA Þemës ûkio irmiðkø mokslo skyriaus iniciatyva suorga-nizuotoje visuotinëje sesijoje „Lietuvos kai-mo vizija: dabartis ir perspektyvos“ 2006-11-28 kartu su Lietuvos Respublikos þe-mës ûkio ministerija parengtoje rezoliuci-joje pirmà kartà oficialiame dokumente ið-kelta idëja ákurti þemës ûkio krypties moks-lo, studijø ir verslo centrà – slëná.

Kas yra slënis „Nemunas“?

Slënis „Nemunas“ yra integruotasmokslo, studijø ir verslo centras Lietu-vos þemës, miðkø ir maisto ûkio sekto-riui plëtoti. Slënio „Nemunas“ plëtrosprogramos, kuri patvirtinta Lietuvos Res-publikos Vyriausybës 2008 m. spalio 1d. nutarimu Nr. 1130 (http://www.smm.lt/smt/docs/sleniai/programa_NEMU-NAS.pdf), paskirtis – sutelkti þemës, mið-ko ir maisto ûkio moksliniø tyrimø, stu-dijø ir þinioms imlaus verslo potencialà(subjektø visumà), turintá bendrà ir tin-klinæ moksliniø tyrimø ir eksperimentinësplëtros (MTEP) infrastruktûrà ir kryptin-gai prisidedantá prie þemës, miðkø irmaisto ûkio plëtros, þiniø ekonomikoskûrimo, Lietuvos ûkio konkurencingumodidinimo. Programa siekiama sukurtiðiuolaikinæ MTEP ir susijusià infrastruk-tûrà bendrosioms Lietuvos þemës, mið-kø ir maisto ûkio sektoriø moksliniø tyri-mø, studijø ir technologinës plëtros reik-mëms, moksliniams rezultatams komer-cializuoti, technologijoms perduoti, nau-jiems, þinioms imliems ûkio subjektamskurtis, sudaryti sàlygas þemës, miðkø irmaisto ûkio ámonëms, kurios imlios þi-nioms, bendradarbiauti su mokslo ir stu-dijø institucijomis, tyrëjø grupëmis, didin-ti Lietuvos þemës, miðkø ir maisto moks-lo ir technologijø konkurencingumà tarp-tautinëje rinkoje.

Kaip numatoma organizuoti veiklà,kad bûtø iðspræsti numatyti uþdaviniai?

Slënio dalyviø veiklai koordinuoti ir ste-bëti, kaip ágyvendinama programa, yraásteigta asociacija „Slënis Nemunas“.Asociacijos „Slënis Nemunas“ steigimosutartis sudaryta Kaune 2008 m. gruodþio10 dienà. Sutartá pasiraðë Lietuvos þemës

ûkio universitetas, Lietuvos veterinarijosakademija, Lietuvos sodininkystës ir dar-þininkystës institutas, Lietuvos þemdirbys-tës institutas, Lietuvos miðkø institutas,LÞÛU Vandens ûkio institutas, LÞÛU Þe-mës ûkio inþinerijos institutas, LVA Gyvu-lininkystës institutas, LVA Veterinarijos ins-titutas, KTU Maisto institutas, Kauno tech-

Slënis „Nemunas“ –

Redakcijos pokalbis su asociacijos „Slënis Nemunas“direktoriumi Lietuvos MA nariu korespondentu

ALBINU KUSTA

mokslo, studijø ir verslo

mokslo organizatoriui

ALBINUIKUSTAI –70

centras


nologijos universitetas, UAB „Arvi“ ir ko ,UAB koncernas „Achemos grupë“, UAB„Utenos mësa“, AB „Kauno grûdai“, Lie-tuvos biomasës energetikos asociacija„Litbioma“, Lietuvos melioracijos ámoniøasociacija, Baltijos agroverslo institutas,UAB „Mestilla“. Asociacijos „Slënis Ne-munas“ nariais vëliau tapo Lietuvos þe-mës ûkio konsultavimo tarnyba, UAB Elin-ta VS, Mykolo Romerio universitetas, Lie-tuvos agrarinës ekonomikos institutas.Asociacijos partneriais tapo AB „Ûkiobankas“, UAB „Ûkininko patarëjas“.

Asociacijos „Slënis Nemunas“ funk-cijos ir uþdaviniai: ágyvendinti slënio tiks-lus; atstovauti slënio partneriø interesams;matuoti, stebëti ir vertinti pasiektus slë-nio veiklos rodiklius; viešinti slënio veiklàir rezultatus, garantuoti atvirà veiklà, hori-zontalø bendradarbiavimà tarp slëniø, sie-kiant efektyviai naudoti turimà turtà, moks-linius rezultatus ir iðteklius; laiduoti moks-lo ir verslo efektyvø bendradarbiavimà;sukurtos mokslinio tyrimo infrastruktûrosatvirà prieigà ir efektyvø naudojimà ir kt.Taigi asociacija sprendþia bendrus vi-siems steigëjams, nariams ir partneriamsaktualius uþdavinius.

Svarbiausi ir daugiausia lëðø reikalau-ja slënio infrastruktûros, t.y. moderniø la-boratorijø kûrimo ir joms reikalingø pa-statø statybos bei renovacijos projektai.Slënio infrastruktûros projektai startavo2010 m. vasará, kai švietimo ir mokslo mi-nistras Gintaras Steponavièius ir VÐÁ„Centrinë projektø valdymo agentûra“ di-rektoriaus pavaduotojas Mindaugas Kei-zeris pasiraðë triðales sutartis su univer-sitetiniø aukštøjø mokyklø – Lietuvos þe-mës ûkio universiteto, tuometës Lietuvosveterinarijos akademijos ir Kauno tech-nologijos universiteto rektoriais. LÞÛU,LVA (dabar Lietuvos sveikatos moksløuniversiteto Veterinarijos akademija –LSMU VA) ir KTU yra atsakingi uþ slënio„Nemunas“ infrastruktûros sukûrimo pro-jektø, kuriuos finansuoja ES ir Lietuvosvalstybës biudþetas, ágyvendinimà.

Praðytume kiek plaèiau pakomen-tuoti, kokie tai projektai, kad skaityto-jai galëtø susidaryti aiškesná vaizdà apienumatomus pasiekti rezultatus.

Pirmiausia startavo KTU Maisto tech-nologijø katedros ir KTU Maisto institutosu partneriu – Lietuvos agrariniø moksløcentro filialu Sodininkystës ir darþinin-kystës institutu (LAMC SDI) parengtas

projektas „Maisto mokslo ir technologi-jø MTEP infrastruktûros plëtra ir moksli-nio potencialo konsolidacija“ (kodasVP2-1.1.-ŠMM-04-V-01-011). Projektovykdytojas – Kauno technologijos uni-versitetas, projekto vadovë – prof. ha-bil.dr. Daiva Leskauskaitë. Projekto ver-të – 8,433 mln. Lt be PVM. Finansavimoðaltinis – Ðvietimo ir mokslo ministerija,ERPF. Projekto ágyvendinimo laikotarpis– 2010–2011 metai.

Projekto esmë – iðplësti kuriamo Mais-to mokslo ir technologijø centro 5 labo-ratorijø moksliniø tyrimø materialinæ ba-zæ bei integruoti Kauno technologijos uni-versiteto Maisto institutà á Kauno techno-logijos universiteto sudëtá. Projektu sie-kiama iðplëtoti Maisto mokslo ir techno-logijø centro, apimanèio KTU Maisto pro-duktø technologijos katedrà ir LAMMCSDI, MTEP infrastruktûrà; konsoliduotiKTU ir buvusio KTU Maisto instituto moks-liná potencialà. Projekto ágyvendinimo me-tu bus sukurta infrastruktûra: rekonstruo-tas KTU pastatas, esantis Radvilënø pl.19, Kaune, pritaikant já projekto reikmëms;iðplësta 5 laboratorijø moksliniø tyrimømaterialinë bazë: maisto produktø gamy-bos procesø biocheminiø tyrimø; biolo-giðkai aktyviø maisto junginiø tyrimø irfunkcionaliø maisto komponentø; mais-to produktø struktûros ir reologijos; vai-siø ir darþoviø laikymo bei perdirbimo pro-cesø modeliavimo; vaisiø ir darþoviø beijø perdirbtø produktø kokybës tyrimø beikokybës modeliavimo.

Ágyvendinus projektà Maisto moksloir technologijø centrà sudarys 8 labora-torijos ir centrai: Technologiniø tyrimø; Ko-kybiniø tyrimø; Biochemijos ir technolo-gijos; Maisto produktø gamybos proce-sø biocheminiø tyrimø; Biologiðkai akty-viø maisto junginiø tyrimø ir funkcionaliømaisto komponentø; Maisto produktøstruktûros ir reologijos; Vaisiø ir darþoviøbei jø perdirbtø produktø kokybës tyrimøbei kokybës modeliavimo laboratorijos;Vaisiø ir darþoviø laikymo bei perdirbimoprocesø modeliavimo centras. Vienojevietoje bus sukoncentruota maisto inþi-nerijos, technologijos ir kokybës analizëstyrimø áranga, kuria bus galima modeliuo-ti, optimizuoti ir tirti ne tik maisto produk-tø gamybos, bet ir laikymo kontroliuoja-moje atmosferoje procesus.

LSMU VA vykdo projektà „Gyvûnøsveikatingumo, mitybos ir gyvûniniø þa-liavø mokslo ir studijø infrastruktûros

plëtra, mokslinio potencialo konsolida-cija“ . Projekto vadovas – prof. habil.dr.Antanas Sederevièius. Projekto vertë –30,303 mln. Lt be PVM. Finansavimo šal-tinis – Ðvietimo ir mokslo ministerija,ERPF. Projekto ágyvendinimo laikotarpis– 2009–2013 metai.

Projekto ágyvendinimo metu bus su-kurta infrastruktûra: Virusologiniø tyrimø;Mikrobiologiniø tyrimø; Parazitologiniøtyrimø; Histopatologiniø tyrimø; Gyvûni-niø maisto þaliavø saugos ir kokybës ty-rimø; Gyvuliø mësiniø savybiø ir mësoskokybës ávertinimo; Eksperimentinës irklinikinës farmakologijos; Gyvûnø paða-rø maisto medþiagø virðkinamumo tyri-mø; Paðarø gamybos ir ðërimo techno-logijø vertinimo; Gyvûnø genetiniø iðtek-liø tyrimo ir ilgalaikio iðsaugojimo ex si-tu; Gyvûnø nutriciologijos tyrimø; Gyvû-nø veislinës vertës tyrimø ir selekcijos;Paukðèiø lesalø ir paukðtininkystës labo-ratorijos. Gyvûnø mitybos ir biotechno-logijø centras: Nutrigenomikos ir gyvuli-ninkystës procesø sisteminio vertinimoskyrius ir Virškinimo fiziologijos ir pato-logijos centras.

LÞÛU vykdo projektà „Agrobiotech-nologijø, miðkininkystës, biomasës ener-getikos, vandens ir biosistemø inþineri-jos MTEP centrø, aukðtojo mokslo stu-dijø ir susijusios infrastruktûros plëtra beimokslo ir studijø institucijø reorganiza-vimas“ (kodas VP2-1.1-ÐMM-04-V-01-013). Projekto partneris – Lietuvos ag-rariniø ir miðkø mokslø centras su filia-lais: Miðkø institutu, Sodininkystës ir dar-þininkystës institutu, Þemdirbystës insti-tutu. Projekto vadovas – Lietuvos þemësûkio universiteto Plëtros ir investicijø pa-ieðkos skyriaus vedëjas Alvydas Þibas.Projekto vertë – 80,289 mln. Lt be PVM.Finansavimo šaltinis – Švietimo ir moks-lo ministerija, ERPF. Projekto ágyvendi-nimo laikotarpis – 2009–2013 metai.

Ágyvendinant projektà numatoma re-konstruoti bei suremontuoti LÞÛU pasta-tus – pritaikyti naujai árangai diegti, insti-tutø integracijai ir studijoms. Partneriøinstitucijose numatyta rekonstruotiLAMMC ÞI Javø ir paðariniø augalø ge-netinio potencialo tyrimo laboratorijà;LAMMC MI Plantacinës miðkininkystëslaboratorijà prie jos árengiant ðiltnamá sudaliniu klimato reguliavimu; LAMMC SDIKriobiologijos laboratorijos priestatà pri-taikyti naujai árangai ádiegti. Bus sukurtaMTTP veiklai skirta bendroji infrastruk-


tûra – specializuota kriosaugyklos patal-pa, laboratorijos, darbo vietos, techninëspaskirties ir specializuotos patalpos, bû-tinos làsteliø kultivavimo bioreaktoriuo-se sistemos darbui.

Ágyvendinant projektà bus sukurti 5moksliniø tyrimø, studijø ir plëtros cen-trai, kuriuose bus 33 laboratorijos, turin-èios 343 árangos komplektus:

Þemës ir miðkø ûkio jungtinis tyrimøcentras (Agrobiologijos; Aplinkotyros;Mikrobiologijos; Augaliniø þaliavø koky-bës; Biologiniø þymenø; Agrobiotechno-

logijos; Klimato kaitos poveikio miðkoekosistemoms tyrimø; Medienos naudo-jimo, kokybës ir apdirbimo technologijølaboratorijos);

Miðkø sektoriaus tyrimø, studijø ir plët-ros centras (Medþioklëtyros; Plantacinësmiðkininkystës laboratorijos);

Augalø genetikos ir biotechnologijoscentras (Kriobiologijos; Augalø metaboli-kos; Augalø fitofiziologijos; Molekuliniø þy-menø; Javø ir paðariniø augalø genetiniopotencialo tyrimo ir plëtros laboratorijos);

Agroekologijos ir augalø biopotencia-lo mokslo ir studijø centras (Ekofiziologi-jos; Dirvoþemio fizikos ir produktyvumo;Bioorganiniø fitojunginiø diagnostikos;Augalø patologijos; Þemdirbystës siste-mø regioniniø; Dirvoþemio ir pasëliø eko-logijos laboratorijos);

Biosistemø inþinerijos, biomasës ener-getikos ir vandens inþinerijos centras (Pro-gresyvios augalininkystës inþinerijos; Ge-omatikos; Statiniø ir statybiniø medþiagø;Vandens ekosistemø tyrimo ir modeliavi-mo; Termoenerginiø procesø ir emisijos;Maðinø, technologiniø sistemø ir procesøautomatinio valdymo; Technologijø sau-gos; Sintezës dujø, antros kartos skystøjøbiodegalø ir biovandenilio; Biodyzelino,

bioetanolio ir biologiniø tepalø; Biomasësparuoðimo, logistikos ir kieto kuro proce-sø; Biodujø; Biologiniø atliekø ir ðalutiniøproduktø naudojimo laboratorijos).

Ágyvendinus LÞÛU, KTU ir LSMU VAsu partneriais vykdomus projektus, bussukurta ðiuolaikinë moksliniø tyrimø ireksperimentinës plëtros bazë, ásigyti prie-taisø komplektai leis sëkmingai plëtoti la-boratorijø veiklà, aukðto lygio moksliniustyrimus ir, remiantis naujomis þiniomis,kurti produktus, modeliuoti pramonëjeprocesus, kurie galës bûti perkelti á piloti-

nius árenginius paèioseámonëse. Pagerëjusi spe-cialistø, tyrëjø rengimo ko-kybë, þmoniø iðtekliø kva-lifikacijos plëtra sudarysreikiamas prielaidas toliauplëtoti MTEP veiklà, kurtiir diegti naujas technolo-gijas, inovacijas, aukðtospridëtinës vertës produk-tus Lietuvos ûkyje.

Ákûrus ir moderniaáranga aprûpinus tiek

daug laboratorijø, be abejo, bus sukur-tos prielaidos plëtoti MTEP veiklà. Bet artos prielaidos bus realizuotos, ar moks-lo rezultatai greièiau pasieks verslà, ko-kios kliûtys gali tà procesà stabdyti?

Taip, ðis klausimas labai aktualus. Slë-nio programos kûrëjams ir vykdytojamsjis buvo ir yra kasdienis rûpestis. Slënioprograma vykdoma kompleksiðkai. Pra-dëjus svarbiausius ir daugiausia lëðø rei-kalaujanèius infrastruktûros plëtros pro-jektus, taip pat pradëtas slënio progra-moje numatytas projektas pagal þmoniøiðtekliø plëtros programos tyrëjø gebëji-mø stiprinimo prioriteto MTTP teminiø tin-klø, asociacijø stiprinimo priemonæ „Aso-ciacijos „Slënis Nemunas“, vykdanèiosintegruoto mokslo, studijø ir verslo cen-tro (slënio) „Nemunas“ programà, veik-los stiprinimas“ (kodas VP1-3.1-ŠMM-05-K-01-031). Projekto vykdytojas – asocia-cija „Slënis Nemunas“, projekto partne-ris – Nacionalinis maisto ûkio klasteris.

Projekto vadovë – mg. Gitana Vyèienë.Projekto biudþetas – 1 183 751 Lt. Finan-savimo šaltinis – Švietimo ir mokslo mi-nisterija, ESFA. Projekto ágyvendinimo lai-kotarpis – 2010–2012 metai. Projekto tiks-las – garantuoti efektyvø integruoto moks-lo, studijø ir verslo centro „Nemunas“ pro-gramos vykdymà. Bus siekiama sukurtisisteminá asociacijos veiklos modelá; pa-rengti ir ávykdyti valorizacijos planà; vyk-dyti slënio „Nemunas“ plëtrà laiduojan-èius renginius; uþmegzti tarptautinius ry-ðius su mokslo, studijø ir verslo bei tech-nologijø perdavimo organizacijomis; su-kurti interaktyvià asociacijos „Slënis Ne-munas“ informacinæ sistemà; suaktyvintiKomunikavimo ir technologijø perdavimocentro veiklà. Siekiant suformuoti vienin-gà strategijà, suderinti visø dalyviø lûkes-èius, iðgryninti poreikius, bus rengiamosgalimybiø studijos ir tyrimø programos.Bus suorganizuota tarptautinë konferen-cija, kurios tikslas – pateikti visuomeneiataskaità apie asociacijos nuveiktà dar-bà projekto metu. Konferencijoje dalyvau-ti bus kvieèiami Olandijos maisto slënioatstovai bei Ðkotijos mokslo trikampio at-stovai, kad jie ávertintø nuveiktà darbà beipasidalytø patirtimi. Bus rašomi informa-ciniai viešinimo straipsniai, kuriais bus sie-kiama pristatyti projekto veiklas, vykdyto-jus, rezultatus, projekto poveiká visuome-nei, geràjà patirtá. Informacinis renginys„Mokslo diena“ bus surengtas interakty-vios informacinës sistemos pristatymo pro-ga. Ði sistema – tai slënio „Nemunas“ in-ternetinis portalas ir integruota duomenøbazë. Renginys padës pritraukti visuome-nës dëmesá, pademonstruos produkto ga-limybes. Vykdydama projektà asociacijadalyvaus parodose „Kà pasësi“ ir „Spren-dimø ratas“. Asociacijos veikla bus prista-tyta Škotijos mokslo trikampiui, ieškant ga-limybës bendram darbui, bus pasisemtapatirties, kaip geriau tas veiklas ávykdyti.Bus rengiamos Technologijø dienos „Ino-vacijos prieð iððûkius maisto ûkio sekto-riui“. Technologijø dienos vyks ciklais skir-tingoms tikslinëms grupëms: jauniemsmokslininkams, verslininkams, kuriems

Pastaraisiais metais, pakeitus mokslininkødarbo vertinimo rodikliø sistemà ir finansavi-

mo tvarkà, þemës ûkio krypties mokslassmarkiai nukentëjo. Sumaþëjo finansavimas,

bûsimøjø jaunøjø mokslininkø – doktorantøskaièius, galimybës kelti kvalifikacijà staþuo-tëse. Susidariusi situacija kelia didelá nerimà.


reikalinga pagalba, parama ar palaikymas.Projekte numatyta ástoti á 9 tarptautinesmaisto mokslo sektoriaus organizacijas.Kuriamame vieðojo pobûdþio informaci-niame portale bus pateikta skaitmeninioþemës ûkio moksliniø duomenø archyvi-nei medþiagai kaupti, saugoti bei paieð-kai reikalinga infrastruktûra, mokslo rezul-tatø, technologiniø bandymø, gerosiospraktikos patirties pavyzdþiø, informaciniørenginiø, parodø, paskaitø medþiaga. Sis-tema leis demonstruoti renginiø tiesiogi-nes transliacijas. Sukûrus ðià sistemà tie-sioginæ naudà gaus visi slënio dalyviai,partneriai, studentai ir mokslininkai, kadan-gi sistema veiks kaip pagrindinë tiesiogi-nio komunikavimo priemonë ir bus sudë-tinë asociacijos sisteminës veiklos dalis.Jà naudojant bus pristatomi komerciali-zuotini produktai.

Labai svarbu ðio projekto vykdymometu pradëti Komunikavimo ir technolo-gijø perdavimo centro (KTPC) veiklà. Pa-gal slënio programà KTPC funkcijoms at-likti yra numatyta ákurti vieðàjà ástaigà. LRSuþdraudus valstybinëms ástaigoms steigtiviešàsias ástaigas, kol LÞÛU nebus peror-ganizuotas á vieðàjà ástaigà, KTPC kûrimasvieðosios ástaigos statusu negalimas. Dëlto asociacijoje ákurtas savimokos princi-pu veikiantis padalinys – KTPC, kuris juri-dinio asmens statuso neturi, bet gali vyk-dyti didþiàjà dalá programoje numatytøKTPC funkcijø. Programoje numatyti to-kie KTPC veiklos uþdaviniai: koordinuotislënio steigëjø mokslo potencialà, orien-tuojant já naujoms technologijoms kurti irplëtoti; skatinti slënio steigëjø ir inovaci-niø ámoniø bendradarbiavimà, kad moks-lininkø þinios bûtø panaudotos realià nau-dà teikiantiems produktams kurti; skatintiir remti inovacijø pradþià ir þinioms imliøverslo ámoniø inkubavimà; vykdyti rinko-tyros ir rinkodaros taikomuosius tyrimus –atlikti agroinovacijø ekonominá ávertinimà,tyrimus, susijusius su specializuotos pro-graminës árangos, lemianèios paþangà in-formacijos, svarbios þemës ûkio verslo,mokslo ir studijø sritims, gavimo, kaupi-mo, perdavimo, saugojimo, atkûrimo, val-

dymo, vizualizavimo srityse; teikti rizikø þe-mës ûkyje valdymo, sprendimø priëmimoparamos, konsultavimo ir kitas inovacinesinformacines paslaugas; teikti virtualiø pro-duktø (informaciniø sistemø) kûrimo þe-mës ûkio verslo, mokslo, studijø ir konsul-tavimo poreikiams tenkinti paslaugas; ga-rantuoti vieðà geros kokybës prieigà priemokslinës informacijos duomenø baziø;vykdyti slënio dalyviø ir partneriø veiklosvieðinimo funkcijas, skleisti mokslo ir tech-nologijø laimëjimus sektoriaus atstovamsir plaèiajai visuomenei. Apskritai, KTPCpagrindinis veiklos uþdavinys – bûti moks-lo, studijø ir verslo jungiamàja grandimi,t.y. jis turi ágyvendinti pagrindinæ slënioidëjà, turi vykdyti mokslo lamëjimø komer-cializavimo, technologijø perdavimo, be-sikurianèiø ámoniø inkubavimo, patentavi-mo, inovacijø paramos paslaugø teikimoveiklas. Jeigu nepavyktø sukurti efektyviaiveikianèio KTPC, nebûtø ir tikrojo slënio.Tuomet bûtø kaip ir iki šiol buvo – atskiriuniversitetai, institutai, centrai, kurie tarpu-savyje daugiau konkuruoja negu bendra-darbiauja. Taip pat vargu ar pagerëtømokslo rezultatø komercializavimas ir pri-taikymas versle.

Dabartinë veikla teikia vilèiø, kad slë-nio programa bus sëkmingai ágyvendin-ta. KTPC pradëjo veiklà kol kas beveikvisuomeniniais pagrindais, bet svarbu,kad atsiranda þmoniø, norinèiø ir galin-èiø toká darbà dirbti. Pradëti svarbiausi –infrastruktûros plëtros, laboratorijø aprû-pinimo áranga projektai, kuriuos atsakin-gai vykdo LÞÛU, KTU ir LSMU VA – jiemsskiria prioritetà ir nuolatiná dëmesá. Reikiamanyti, kad šie projektai bus ágyvendinti,nors yra ávairiø problemø, ypaè dël vie-ðøjø pirkimø organizavimo. Kai kurie ið jøvëluoja dël netobulos pirkimø sistemos,dël konkurso dalyviø skundø ir kt. Labaisvarbu, kad bûtø nupirkta ne pati pigiau-sia, kaip reikalauja pirkimo taisyklës, betpati geriausia, atsiþvelgiant á finansinesgalimybes, áranga. Norint bûti ES ðaliømokslininkø lygiaverèiais partneriais, rei-kia paèios geriausios ir naujausios áran-gos. Kadangi pirkimo taisyklës verèia rink-

tis pigiausius gaminius, tai kliudo siektigeros kokybës. Dël to projektø vykdyto-jams neretai iðkyla sunkiai iðsprendþia-mø klausimø.

Kita problema – kvalifikuoto persona-lo, pasirengusio naðiai ir produktyviaidirbti su naujausia áranga, stoka. Pasta-raisiais metais, pakeitus mokslininkø dar-bo vertinimo rodikliø sistemà ir finansavi-mo tvarkà, þemës ûkio krypties mokslassmarkiai nukentëjo. Sumaþëjo finansavi-mas, bûsimøjø jaunøjø mokslininkø –doktorantø skaièius, galimybës kelti kva-lifikacijà staþuotëse. Susidariusi situacijakelia didelá nerimà. Þemës ûkio kryptiesmokslininkø atliekami bandymai glaudþiaisusijæ su vietos gamtinëmis sàlygomis,dël kuriø didelio skirtumo mokslinio tyri-mo rezultatai visada buvo ir bus lokaliniopobûdþio, o laukuose atliekami bandy-mai – ilgesnës trukmës negu laboratori-jose. Tuo tarpu tie bandymai yra svarbûsðalies ekonomikai, produkcijos konkuren-cingumui ir daugeliu atvejø daug reikð-mingesni nei JAV duomenø bazëse uþ-fiksuotas straipsnis. Man atrodo, reikëtøskubiai keisti poþiûrá á mokslo vertinimosistemà, nes, suabsoliutinant cituojamøstraipsniø átakà, mokslas vis labiau ati-trûksta nuo verslo, nuo gamybos ir vei-kia visiðkai prieðingai mokslo slëniø idë-jai. Krizës metai parodë, kad þemës ûkisbuvo viena stabiliausiø Lietuvos ûkio ða-kø. Tam turëjo átakos ir tvirtas tradicijasturintis mokslo ir þemës ûkio verslo, ûki-ninkø, þemës ûkio bendroviø bendradar-biavimas, mokslo laimëjimø sklaida. Ðiuo-laikinis þemës ûkis nebegali apsieiti beaukðtøjø technologijø. Europos Sàjungosðalyse senbuvëse þemës ûkio produkty-vumas dar daug aukðtesnis nei Lietuvo-je, todël tiek mokslui, tiek verslui dar rei-kia intensyviai padirbëti, diegiant naujau-sius laimëjimus. Slënio „Nemunas“ pro-grama tokià veiklà numato. Jeigu jos ágy-vendinimas dël aukðèiau minëtø prieþas-èiø bei dël nepalankia þemës ûkiui kryp-timi vykdomos aukðtojo mokslo reformosbus sustabdytas, tai ðalies ûkis gali ne-tekti didelës pridëtinës vertës, gaunamosið þemës ûkio sektoriaus, maþës þemësûkio prekiø konkurencingumas, sulëtësaukðtøjø technologijø plëtra þemës ûky-je ir maisto pramonëje.

Dëkojame uþ pokalbá.


Ið tikrøjø Bûgai reikia duoti didelæ gar-bæ, kad apgynë priesagos -ûnas lietuviðkàkilmæ. Jablonskis 1893 m. „Varpe“ pradëjotaisyti vedinius su priesaga -ûnas. Rëmësi1877 m. iðëjusiu þymaus slavisto Aleksan-dro Briuknerio (Brückner) veikalu „Die sla-vischen Fremdwörter im Litauische“ (Sla-vø skoliniai lietuviø kalboje) ir 1891 m. darþymesnio vokieèiø kalbininko Augusto Les-kyno (Leskien) studija „Die Bildung der No-mina im Litauischen“ (Lietuviø kalbos var-daþodþiø daryba). Jis raðë: „Reikia þinoti,jug didumo þodþiø priesaga -ûnas gautaið slaviðkø kalbø“, iðskyrus þodþius malû-nas, maigûnas ir „neaiškios kilties svogû-nas“ (JR, t. 4, p. 25). Straipsnyje siûlyta ne-vartoti liaudies kalbos þodþiø dràsûnas,ðykðtûnas, laivûnas, narûnas, taip pat nau-jadarø ðviesûnas, apðviestûnas, tamsû-nas. Kelis daiktavardþius su ðia priesagaJablonskis dar taisë 1904 m. (JR, t. 4, p.55). Taèiau, matyt, jam visà laikà knietëjo,ar gali bûti, kad lietuviø kalboje vos trysþodþiai su lietuviška priesaga -ûnas. Gal sukuo pasidalijæs abejonëmis (kad ir su Bû-ga), jis jau Vilniuje iðleistoje P.Kriauðaièio irRygiðkiø Jono „Lietuviø kalbos gramatiko-je“ (virðelyje nurodyta 1919 m., o titulinia-me puslapyje 1918 m. data), suraðo jau 11þodþiø su tvirtapradiðkai kirèiuojama prie-saga: perkûnas, karaliûnas, Balèiûnas,Gailiûnas, Gaiþiûnai, Geleþiûnas, Kairiû-nas, Lazûnai (Lazdûnai), Puodþiûnas, Ra-èiûnas, Rinkûnas ir 3 su tvirtagaliðkai kir-èiuojama – maigûnas, malûnas ir narûnas(gramatikos p. 201).

Bûga, gráþæs 1920 m. rugpjûèio pabai-goje ið Rusijos ir netrukus apsigyvenæsKaune, atsiliepdamas á Jablonskio grama-tikos pavyzdþius su ðia priesaga, tuoj ëmëraðyti studijà „Priesagos -ûnas ir dvibal-sio uo kilmë“. Darbas buvo baigtas tø patmetø gruodyje. Já Bûga dedikavo „JonoJablonskio ðeðiø deðimtø metø amþiaussukaktuvëms“. Iðspausdintas 1921 m. þur-nale „Lietuvos mokykla“ Nr. 10–11.

Ðioje studijoje ypaè ryðkiai matome,kà gali duoti meistriðkas lyginamojo isto-rinio metodo panaudojimas. Operuojamagausybe lietuviø ir kitø kalbø pavyzdþiø.Daromi labai svarbûs sugretinimai ir vi-siðkai pagrástos iðvados. Visa tai leidþiadarbà neperdedant vadinti Bûgos tyrimøðedevru. Po ðio veikalo niekam neliko

abejoniø dël priesagos -ûnas lietuviðku-mo. Jablonskis tuoj atsiliepë á Bûgos dar-bà palyginti trumpa, bet svaria anotacija(pasiraðë kriptonimu P.Kr., reiðkianèiu be-ne Petrà Kriauðaitá). Sutikæs, kad „priesa-gos -ûnas, -uonas, -onas... yra gyviausiassavo kalbos padaras, kurs vartotinas rað-tuos drauge su daugybe kitø mûsø kal-bos priesagø, taip maþai mums tesupran-tamø“, jis prisipaþino pats klydæs dël jø:„Ðiuo savo mokslingu straipsniu autorius

pat, p. 29–32). Minimi Bûgos raðiniai buvoatsakymas slapyvardþiu Du dobilai, penkilapai prisidengusiam Stasiui Dabuðiui, ka-tegoriðku bûdu pakedenusiam Vaiþgantoromano kalbà. Kad èia esama S.Dabuðio,ið karto buvo visiems aiðku. Kilo átarimas,jog ðis straipsnis galëjæs bûti inspiruotas

Prof. habil. dr.Arnoldas PIROÈKINAS

JonasJablonskis irKazimierasBûga

prikiða kiek ir Rygiðkiø Jonui, vengian-èiam, jo pastebëjimu, tos priesagos savogramatikoje“ (JR, t. 4, p. 271–372). Tø pa-èiø metø þurnale „Ðvietimo darbas“ Nr.11–12 Bûga dar patikslino kelis savo stu-dijos teiginius dël priesagos -ûnas ir josgiminaièiø (BRR, t. 2, p. 212–214).

Panaðiai tuo paèiu laiku, 1920 m. lap-krièio gruodþio mën., Bûga paraðë tarsi stu-dijos apie priesagà -ûnas papildymà –straipsná „Del Vaiþganto „Pragiedruliø“ kal-bos kritikos“, kuris buvo išspausdintas þur-nale „Ðvietimo darbas“, o paskui knygoje„Kalba ir senovë“ (BRR, t. 2, p. 37–77). Kiekanksèiau buvo pasirodæ ðio straipsnio lygir pranašai dvi replikos „Progumas, progu-ma ir proga“ ir „Skriauda ir skriausti“ (ten

Jablonskio. S.Dabuðis, 1915–1920 m. bu-væs jo sekretorius, labai stropiai laikësi sa-vo mokytojo taisymø. Netiesiogiai patvirti-nanèiø ðá átarimà duomenø esama. Visø pir-ma 1919 m. pats Jablonskis Vilniuje buvomëginæs redaguoti Vaiþganto „Aukðtaièiøvaizdelius“ (þr. A.Piroèkinas. Jonas Jablons-kis redaguoja Vaiþgantà // Archivum Lithu-anicum, 2, 2000, p. 151–164). Be to, buvoþinoma, kad þymusis kalbininkas kartaismëgdavo paþarstyti þarijas svetimomis ran-komis. Pagaliau ir pats slapyvardis tarsi sle-pia du asmenis... Kad ir koks bûtø tas ry-ðys su S.Dabuðio recenzija, bet viena tikraiaiðku, kad tarp daugelio Bûgos sukritikuo-tø S.Dabuðio taisymø bûta ir tokiø, kurie tie-siogiai priklausë Jablonskiui. Jø visø ðian-

Sëdi (ið kairës): K.Bûga, d-ras J.Ðlapelis, J.Jablonskis, d-ras K.Jokantas, kun. J.Laukaitis;stovi: kun. A.Sivickas, J.Balèikonis, kun. J.Vailokaitis, mokytojas Jakûbauskas,

A.Rucevièius, J.Grabauskas (Seinai, 1909 m.)

/

~

Pabaiga. Pradþia Nr. 7-8


dien ávardyti neámanoma: reikëtø tam tikrøstudijø, nes ne visos Jablonskio rekomen-dacijos kà kaip taisyti atsispindi jo straips-niuose ar buvo pavieðintos koká kartà visuo-menës nepasiekusiame leidinyje.

Antai þodþius skriausti ir skriauda Jab-lonskis yra vienui vienà kartà pataisæs 1917m. Petrograde leistame savaitraðtyje „San-tara“ (JR, t. 2, p. 88, 90), kur siûlë pakaita-lus skausti, nuoskauda. Pats yra pavarto-jæs veiksmaþodá skausti 1916 m. Petrapily-je, t.y. Petrograde, iðleistoje chrestomatijos„Vargo mokyklai“ II dalyje (p. 255). Ávairio-mis progomis po vienà kità kartà yra taisæspluoðtà veiksmaþodþiø su prieðdëliu uþ-,kaip antai: uþmušti, uþ(si)krësti, uþkeikti,uþsigeisti ir kt. Kad ir neminëjo autoriaus,bet visiems buvo aiðku, jog Bûga stoja prieðJablonská dël þodþiø turtuolis ir keliaunin-kas. Kol kas neturim duomenø, ar Jablons-kis yra kreivai þiûrëjæs á þodþius sarmata,kûdikis, prašyti, riba, liaudis, vilna ir kt.,dël kuriø S.Dabuðá peikë Bûga.

Nei S.Dabuðis, nei Jablonskis á Bûgosstraipsná neatsiliepë. Tik dël þodþiø turtuo-lis ir keliauninkas po keleriø metø, kai Bû-ga jau buvo miræs, recenzuodamas V.Ka-mantausko þodynëlá, toliau laikësi savonuomonës – jie BK neteiktini dël savo ne-áprastos darybos (JR, t. 5, p. 186–187 ir205). Tuo atþvilgiu, rodos, buvo teisus Jab-lonskis. Taèiau ðiandien dël jø ginèytis në-ra prasmës: juos áteisino vyriausias kalbosarbitras – vartosena.

Bûgos straipsniai, kuriuose buvo gina-mi Jablonskio ir ne Jablonskio smerkiamiþodþiai, apkaltinti nelietuviðka kilme, buvo

didþiai vertinami vëlesniø kalbininkø: jaisesà „Bûgai savo autoritetu pavyko sudraustipuristus“. Bûga apgynæs „daug graþiø lie-tuviðkø þodþiø, lyèiø, posakiø ir mûsø lite-ratûrinës kalbos raidà pakreipë sveikesne,natûralesne linkme. Èia jo nuopelnai yra di-deli, juo labiau prisiminus, jog diletantustramdë jis vienas. J.Jablonskis, nebûdamaslyginamosios kalbotyros specialistas, jamnegalëjo èia padëti“ (Z.Zinkevièius ir J.Ka-belka. Kazimieras Bûga // BRR, t. 1, p. 99).

Ið tikrøjø Bûgos nuopelnai 1920–1924m. lietuviø BK labai dideli. Jo straipsniai pri-vertë kalbos normintojus blaiviau þiûrëti ásvetimþodþius. Taèiau tie nuopelnai nu-ðviesti kiek vienpusiðkai. Bûga visko nepa-jëgë aprëpti ir pro akis praleido (ar nenorë-jo pastebëti) kur kas grësmingesnæ 1921m. kovo 14 d. sudarytos Terminologijos ko-misijos akcijà masiðkai ir beatodairiðkaikeisti nusikaltais naujadarais nuo seno var-tojamus ir áprastus tarptautinius terminus.Komisijos narys buvo Bûga, jai vadovavojo geras bièiulis Antanas Vireliûnas.

Tuo tarpu Jablonskis, netrukus suvokæskomisijos ydingà kryptá, jau 1922 m. spalio30 d. dienraðtyje „Lietuva“ pradëjo atakàprieð A.Vireliûno pritarimu iðleistà A.Macie-jausko „Techniko þodynëlá“ (JR, t. 2, p. 284–287). Recenzijoje jis suraðë gal pusantroðimto teikiamø terminø, kurie jam rodësi dëlðio ar to ydingi. Teisybës dëlei reikia pasa-kyti, kad pluoðtas jø kalboje prigijo: auðik-lis, gamykla, kûrykla, liejinys, momonëlis,pavara, riebokðlis, siunta, stabdys, stûmok-lis, svertas, þemsemë... Taèiau didþioji dau-guma naujadarø ið tikrøjø rodosi keisti, ne-

motyvuoti. Matyt, dël ðios recenzijos kilo ko-misijoje diskusija, ir Jablonskis 1923 m. sau-sio 18 d. iðstojo ið komisijos. Komisija da-bar be jokiø kliûèiø uþtvindë spaudà savoprojektuotø terminø rinkiniais. Bûgai dar te-ko gyventi to terminø lietuvinimo pradþio-je, bet jis kaþkodël tylëjo. Po jo mirties ko-misija visiðkai ásismarkavo.

Tada Jablonskis reagavo straipsniu„Naujieji mûsø terminai“, iðspausdintu1925 m. pradþioje oficioze „Lietuva“.Straipsnyje jis dël komisijos gaminamø ter-minø pareiðkë: „Juo toliau, juo ámantres-niø pasirodo terminø mûsø kultûros gyve-nimui. Man, seniui, net galva ima suktis be-skaitant tø terminø rinkinius ar projektus“(ten pat, p. 307). Jablonskio straipsnis su-laukë didelio visuomenës atgarsio. Viskasbaigësi tuo, kad 1925 m. kovo 21 d. Ðvie-timo ministerija paleido senàjà ir sudarënaujà Terminologijos komisijà ir jos vado-vu paskyrë Jablonská (plaèiau þr. A.Piroè-kinas. J.Jablonskis – bendrinës kalbospuoselëtojas, V., 1978, p. 175–182).

Ir Jablonskio, ir Bûgos veikla lietuviø BKleksikos srityje dar laukia iðsamiø tyrimø. Tikjie galës mums pateikti tø darbø apimtiesvaizdà. Tada, jei kam rodysis aktualu, busámanoma kiek ne kiek abiejø kalbininkø nuo-pelnus gretinti. Dabar preliminariai galima sa-kyti, kad Bûga vieðpatavo tose srityse, ku-rioms reikëjo istoriniø duomenø, sugebëji-mo nustatyti reiðkinio raidà. Jam niekas iðlietuviø negalëjo prilygti nustatant þodþiø eti-mologijà. Já reikia laikyti lietuviø antroponi-mikos ir toponimikos didþiausiu autoritetu.Tuo tarpu Jablonskis – nepralenktas lietuviøBK þodyno turtintojas. Nedràsu bûtø sakyti,kad tiksliai suskaièiuota, bet net ðiandien var-tojame 610 jo sukurtø naujadarø (A.Piroèki-nas. Jonas Jablonskis – naujø þodþiø kûrë-jas // Gimtasis þodis, 2000, Nr. 10 (142), p.6). Tuo atþvilgiu Bûga negali lygintis su juo.Ar atsirastø bent penketas jo ádiegtø á BK þo-dþiø? Net televizijos laidoje iðpopuliarintasjo þodis bûtovë neáraðytas á Dabartinës lie-tuviø kalbos þodynà.

Abiejø kalbininkø veiklos lietuviø BKnorminimo srityje apþvalga rodo, kadnepasitvirtina P.Skardþiaus patetiðkaiskelbta tezë, jog Bûga nardë po moksloaukðtumas, o Jablonskis murdësi kalbospraktikos sunkumuose. Abu didieji XX a.antrojo ir treèiojo deðimtmeèio mûsø kal-botyros korifëjai ëjo tuo paèiu keliu – nevisada lygiu ir tiesiu, bet lietuviø bendrineikalbai bûtinu ir vaisingu. Tame kelyje jiebuvo visaverèiai partneriai.

Bûgos uþmojo sudaryti gigantiðkà lie-tuviø kalbos þodynà apstulbinti, mûsø kal-

Abu áþymieji lietuviø kalbininkai turi savo dienas gruodyje: Jablonskisyra gimæs ðio mënesio 30 d., o Bûga – 1924 m. gruodþio 2 d. Karaliauèiujeamþinai uþmerkë akis. Jablonskio gimimo 150-øjø metiniø progaprisimename juos abu spausdinamu straipsniu.

J.Bodueno deKurtenë(Baudouin deCourtenay)mokiniaiPeterburgouniversitete.Kalbininkøbûreliovaldyba1909 m. Ið kairës:Levina,M.Fasmeris(Vasmer),J.A.Orbelis(Orbeli),CezarijaBoduen deKurtenë irK.Bûga


botyros istorikai iðleido ið akiø, kad Jab-lonskio bûta ne menkesnio leksikografokaip jo jaunesnysis darbo draugas. Aburedagavo po dalá Antano Juðkos þodyno:Jabonskis II dalá (E–J raidës), iðleistà 1904m., o Bûga – III dalá (iki þodþio kukštuo-tis), iðleistà 1922 metais. Bûga 1912 m.parengë „Lietuviø-rusø kalbø þodynëlá pir-mosioms 20 rinkinio „Lietuviø pasakos“pasakoms“. Ðiam darbui vadovavo prof.J.Boduenas de Kurtenë. Jablonskis 1918m. Voroneþe paskelbë „Mûsø þodynëlá“.Jis reikðmingas tuo, jog pateikë visuome-nei ir ádiegë nemaþa reikalingø terminø, pa-aiðkino daug retesniø þodþiø. Taèiau ir èia,kalbant apie abu kalbininkus ir jø nuopel-nus leksikografijai, neiðvengta tam tikro ða-liðkumo. Bûga, pradëjæs 1902 m. uþraði-nëti lietuviðkus þodþius, kaip pats raðo:„Þodynui medþiagos jau 1902 metø bir-þelyje turiu ben kelis storus sàsiuvinius“(BRR, t. 3, p.12), skelbiamas didþiojo Lie-tuviø kalbos þodyno pradininku, sumany-toju. Tuo tarpu Jablonskis 1900 m. gruo-dþio 10 d. akad. Aleksejui Ðachmatovui ra-ðë: „Per A.Juðkos þodynà susipaþinau suKauno gubernijos ðnektø leksika [...]. Aðesu surinkæs labai daug medþiagos lietu-viø þodynui [...]“ (JJL, p. 294). Po metø jisvël raðë A.Ðachmatovui: „[...] iðleidus A.Juð-kos þodynà, reikës juk iðleisti jo papildy-mus“ (ten pat, p. 305). O 1904 m. iðëjusiosA.Juðkos þodyno II dalies „Baigiamajameþodyje“ Jablonskis aiðkiai suformuluoja uþ-daviná: „Taigi daugelio þmoniø bendromispastangomis ilgainiui bus galima sudarytiir „Pilnà gyvosios lietuviø kalbos þodynà“[...]“ (J.Jablonskis. Straipsniai ir laiðkai, V.,1991, p. 145; toliau – JJSL). Jablonskis bu-vo surinkæs nemaþa þodþiø: Bûga savo þo-dyno „Ávade“ nurodo – apie 10 tûkstanèiøkorteliø (BRR, t. 3, p. 15). O kas gali bûtitikras, kad abu kalbininkai, ypaè kai A.Juð-kos þodynà redagavo Bûga, nesvarstë bû-simo lietuviø kalbos þodyno idëjos. Tad irJablonskiui priklausytø derama vieta aka-deminio þodyno pirmtakø gretose.

Abu partneriai labai gerai paþino lietu-viø tarmes, buvo tikri dialektologijos spe-cialistai. Bûga, deja, neparaðë (nespëjo)në vieno dialektologinio darbo. Tuo tarpuJablonskiui priklauso bent du tokie raði-niai: „Dël priedo prie A.L.Pogodino apy-skaitos apie jo kelionæ á Kauno gubernijà“(1896) ir minëtas A.Juðkos þodyno II da-lies „Baigiamasis þodis“ (1904). Jø verti-mus þr. JJSL, p. 73–85, 95–145. Ðie dar-bai leido ávertinti Jablonská kaip puikø dia-lektologà (þr. A.Girdenis ir A.Piroèkinas. Jo-nas Jablonskis – dialektologas // Kalboty-ra, 1977, 28(1), p. 29–39; 1978, 29(1), p.19–28; straipsnis pakartotas kn.: A.Girde-nis. Kalbotyros darbai, t. 2, V. 2000, p. 25–49). Ðie Jablonskio dialektologijos raðiniaivisø pirma þinotini tiems, kurie linkæ dëtiant svarstykliø mokslininkus: gal jiemssvarstykliø strëlelë aiðkiau pasvirs pada-

los „Jablonskis – mokslininkas“ link.Nepaprastai platus ir sudëtingas ben-

dros Jablonskio ir Bûgos veiklos baras bu-vo raðyba. Èia bûta ir daug nesutarimø, irnemaþa nuolaidø. Jø visø apibûdinti ðian-dien tiesiog neámanoma. Jablonskis ið Bû-gos tikëjosi sulaukti gerai sudaryto, argu-mentuoto raðybos vadovo. 1911 m. iðleis-toje „Lietuvjø kalbos sintaksëje“ jis „Pra-kalboje“ prisipaþino: „Ðio vadovëlio raðy-ba ðiek-tiek skiriasi nuo „paprastosios“. Ra-ðybos reikalui, kaip ir kitiems sintaksës ga-lams, visà laikà naudojausi K.Bûgos pata-rimais“ (JJRR, t. I, p. 440). Visø pirma èia áakis krinta j raðymas prieð galûnes po b,p, m, v: lietuvjø, ëmjau, tarmjø, ypatybjø.1912 m. iðleistuose Jablonskio (RygiðkiøJono) „Raðomosios kalbos dalykuose“ pa-stebime ir daugiau jam nebûdingø, dël Bû-gos átakos atsiradusiø kalbos dalykø, pvz.:indëti, inkalti, bet ásidëti, ámesti... Taèiau vei-kiai Jablonskis vël gráþo prie savo raðybosprincipø. Apskritai imant, raðyba nëra jautoks paprastas dalykas: jos taisyklëms ið-vesti reikia visos sistemos principø. Bûgadaugiausia jai taikë etimologiná pagrindà,Jablonskis daugiau vadovavosi dabartinëskalbos bûkle. Pavyzdþiui, jam visai nerû-pëjo þodþio aukštas ryšys su veiks-maþodþiu augti, todël já raðë fonetiðkai irtuo skyrësi nuo Bûgos, raðiusio já ið kilmës,su g. Taèiau ðis skirtumas neduoda jokiopagrindo Jablonská laikyti paprastu prak-tiku, o Bûgà – nepaprastu mokslininku.

Èia apþvelgëme tas lietuviø BK sritis,kuriose Jablonskis su Bûga veikë daugiauar maþiau kartu. Norint iðsamiai ávertinti jønuopelnus lietuviø bendrinei kalbai, reikë-tø apþvelgti ir tuos veiklos barus, kur jøbendravimo nebuvo. Ar Jablonskio grama-tiniai veikalai (atskiromis knygomis jø ið-ëjo ðeði) neturi mokslinës vertës lietuviøkalbos mokslui? Nederëtø palikti nuoða-lyje Jablonskio gausiø vertimø, redagavi-mø, konsultacijø gyvu þodþiu. Pridëkimedar gausià kalbos ir visuomenës publicis-tikà. Visa tai nepaprastai veiksmingai for-mavo lietuviø tautos paþiûrà á savo gimtà-jà kalbà – kûrë atmosferà, kuri buvo pa-lanki ir „grynajam“ kalbos mokslui.

Ði abiejø didþiøjø mûsø kalbininkø kal-binës veiklos apþvalga turëtø áspëti mûsøkultûros istorikus, áskaitant taip pat kalbo-tyros raidos tyrëjus, vengti praeities veikë-jams kabinti ðiokias ar tokias etiketes, kaiptai darë kurie ne kurie mûsø ankstesni kal-bininkai, ávardydami vienà esant moksli-ninkà, o antram suteikdami praktiko kvali-fikacijà. Visi áþymieji praeities þmonës bu-vo daugelio aplinkybiø padarai, ir tik tø ap-linkybiø kuo iðsamesnis iðtyrimas turi pras-mæ. Bent tuo atþvilgiu, kad, nebûdami pa-tenkinti ið jø paveldëtu palikimu, jog jis netoks, kokio pageidaujame, susilaikysimenuo svaidymo á juos nepagrástais priekaið-tais ir liausimës manyti, kad esam gudres-ni uþ Basanavièiø, Kudirkà, Jablonská...

Paþymëtina, kad panaðaus dydþioiðsivysèiusios valstybës, kaip Danija, Ai-rija ir kitos, naudojanèios kur kas dau-giau elektros energijos (28–40 TWh/m),stato smulkesnius elektros generavimoobjektus, po truputá prisitaikydamos prieauganèiø elektros vartotojø poreikiø,kartu spræsdamos kitus uþdavinius (sau-gumo, patikimumo, konkurencijos, vie-tiniø ir atsinaujinanèiø iðtekliø naudoji-mo, pirminio kuro tausojimo, energijosperdavimo nuostoliø maþinimo, siste-mos balansavimo ir t.t.). Atominæ elek-trinæ pleèia tik Suomija, kuriai reikia apie90 TWh elektros per metus. Milþiniškos,bet gerai nepasvertos investicijos á ne-pagrástà elektros ûkio plëtrà gali bran-giai kainuoti Lietuvos pilieèiams. Susi-daro áspûdis, kad politikai ir valdininkai,priimantys sprendimus energetikos sek-toriuje, nepakankamai ávertina Lietuvosgalimybes ir poreikius.

Gamtiniø dujø sektoriusGamtiniø dujø tiekimas á Lietuvà ið

vieno monopolizuoto ðaltinio kelia di-dþiausià nerimà tiekimo saugumo ir pa-tikimumo poþiûriu. Kiek ði rizika pavo-jinga Lietuvos energetikai?

Elektros sektoriuje tik maþa dalisgeneratoriø yra visiðkai priklausomi nuogamtiniø dujø tiekimo. Tai esama kom-binuoto ciklo elektrinë Panevëþyje irsmulkios kogeneracinës jëgainës, nau-dojanèios vidaus degimo variklius. Pra-dedamas statyti naujasis energoblokasElektrënuose taip pat galës dirbti tikgamtinëmis dujomis. Visos kitos ðilu-minës elektrinës ið esmës prireikus galibûti kûrenamos ir kitomis kuro rûðimis(ávairiø rûðiø naftos produktais, bioku-ru ir kt.). Normalios eksploatacijos sà-lygomis ðiuo metu geriau apsimoka de-ginti gamtines dujas dël jø kainos, eks-ploataciniø kaðtø, aplinkosauginiø rei-kalavimø mazutui ir t.t.

Centralizuoto šilumos tiekimo sekto-riuje 2008 metais buvo sunaudota 0,7mlrd. m3 gamtiniø dujø ir tai sudarë apie76 proc. viso kuro balanso. Pagal ga-liojanèius reikalavimus bent kiek dides-nës dujinës katilinës privalo turëti gali-

energetinðilumos

Atkelta ið 5 p.


mybæ deginti ir kità kurà. Kaip rezerviniskuras paprastai naudojami naftos produk-tai, biokuras ir kt. Atsarginiu kuru turi bûtipasirûpinta ne trumpesniam kaip vienomënesio laikotarpiui. 2001 metais, kai la-biau apsimokëjo deginti mazutà, gamti-nës dujos CÐT bendroviø balanse suda-rë tik 21 procentà. Tad absoliuti daugu-ma CŠT bendroviø, galëdamos naudotirezerviná kurà, gamtiniø dujø tiekimo po-þiûriu nëra labai paþeidþiamos. Be to, jaudabar vartojama apie 20 proc. biokuro, opagal AEI plëtros strategijà jo kiekis iki2020 metø turi patrigubëti.

Didþiausia rizikos grupë gamtiniø du-jø tiekimo saugumo poþiûriu yra tie var-totojai, kurie savo poreikiams tiesiogiainaudoja dujiná kurà ir nelabai gali já pa-keisti. Pats stambiausias toks vartotojasLietuvoje – „Achema“, kuri didþiausià kiekásunaudojo 2007 metais – net 1,4 mlrd.m3 gamtiniø dujø, arba 38 proc. viso á Lie-tuvà importuoto jø kiekio. Vëlesniais me-tais ðios bendrovës naudojamas dujø kie-kis maþëjo: 2008 m. – 1,19, o 2009 m. –tik 0,78 mlrd. m3. Toká dujø poreiká lemiagamybos programa, kuri priklauso nuorinkos sàlygø. O kas bus toliau?

Neplaningai plëtojantis energetikai ne-priklausomybës laikotarpiu daug stambiøvartotojø atsijungë nuo centralizuoto ðilu-mos tiekimo sistemø. CÐT vartotojai pati-kimai aprûpinami ðilumine energija, o ob-jektams, kurie turi necentralizuotas dujineskatilines, dabar reikia garantuoti dujø tie-kimo patikimumà ir konkurenciná tiekimà,t.y. daryti naujas investicijas, þinoma, jauvalstybës ar kitø vartotojø sàskaita. Necen-tralizuoti dujø vartotojai iš viso sunaudojaapie 0,7 mlrd. m3 dujø per metus.

Priklausomø nuo gamtiniø dujø var-totojø poreikis (já reikëtø gerai suskaièiuo-ti) yra tas minimumas, kurá turi garantuotivalstybë (apmokës visi gamtiniø dujø var-totojai). Ðiuo metu tam planuojami kele-tas strateginiø „milijardiniø“ projektø:

1) suskystintø gamtiniø dujø termi-nalas Klaipëdoje;

2) Lietuvos gamtiniø dujø tinklø su-jungimas su Lenkijos tinklais;

3) Latvijoje esanèios poþeminëssaugyklos plëtra;

4) naujos poþeminës dujø saugyk-los árengimas Lietuvoje.

Ar nëra alternatyvø ðioms investici-joms? Gal galima sumaþinti ðiuos porei-kius? Greièiausiai galima, tik sunku rastioptimalø sprendimà dël skirtingø visuome-nës grupiø interesø. Valdþia, kurios spren-dimai turëtø atspindëti bendranacionalináinteresà, energetikoje kol kas tai atlieka ne-pakankamai efektyviai. Pavyzdþiui, galimasukurti mechanizmà paskubinti pastatø re-novacijà ir taip sumaþinti didþiulius šildy-mo poreikius, o tada gamtiniø dujø varto-tojams reikës maþiau mokëti uþ naujos in-frastruktûros sukûrimà ir iðlaikymà. O galgeriau Vokietijos, Olandijos ir kitø ðaliø pa-vyzdþiu investuoti á biodujø gamybà ið gy-vulinës ir augalinës kilmës þaliavø ir su-kurti nacionalinæ dujø tiekimo á tinklus sis-temà? Ne tik atsirastø dalinë alternatyva„Gazpromui“, bet ir bûtø panaudoti dirvo-nuojantys Lietuvos laukai, kaimo þmonësgautø pajamø, pinigai liktø Lietuvoje... Ga-limi ir kiti scenarijai, bet interesai skirtingi,o kompleksiniams ir perspektyviniamssprendimams dar nepribrendæ, nes pana-ðu, kad sisteminës, ilgalaikës analizës irplanavimo rimtai niekas ir nedaro.

Manoma, kad dël monopolinio gamti-niø dujø tiekimo jø kaina Lietuvoje yra di-delë. Gal ir taip, bet kuris suskystintø gam-tiniø dujø tiekëjas parduos savo prekæ Klai-pëdoje pigiai, þinodamas, kad „Gazpro-mo“ alternatyva Lietuvoje yra labai bran-gi? Þinant, kad Rusija kreipia dujø tiekimàá Kinijà, Indijà ir t.t., kur gamtiniø dujø var-tojimas sparèiai auga, o rinkos milþiniðkos,maþa vilties apsirûpinti pigiomis dujomisateityje. Ávertinant pasaulio energetikostendencijas, gal dabar geras laikas iðkas-tiná kurà keisti á atsinaujinanèius iðteklius?Ir tai realu, nes Lietuvos energetiniai po-reikiai santykinai yra maþi, o ištekliai pa-kankami. Atitinkamai ir investicijas reikianukreipti, kad netektø mokëti du kartus.

Centralizuoto ðilumos tiekimosektorius

Kiekviena valstybë, plëtodama savoenergetikos sektoriø, paprastai stengiasipanaudoti savo ðalies potencialà, gamti-nius ir þmoniø iðteklius, esamà infrastruk-tûrà ir t.t. Lietuva ið „anø“ laikø paveldëjoiðplëtotas centralizuoto šilumos tiekimosistemas. Lietuvos CŠT sektorius patie-kia didþiausià vartotojams reikalingos ði-

luminës energijos dalá palyginti su kito-mis Europos Sàjungos ðalimis. Ðiauriniøkraðtø iðsivysèiusiose valstybëse tai lai-koma didele energetikos infrastruktûrosvertybe. Kaip mes panaudojame CÐT tei-kiamas galimybes?

Centralizuotos ðilumos gamyba ir tie-kimas nepriklausomybës laikotarpiu Lie-tuvoje dël ávairiø prieþasèiø sumaþëjo 2–3 kartus. Dël to dalis ðilumos ðaltiniø irvamzdynø tapo per dideli, nepakankamaipanaudojami. Kiekvienas atsijungimasnuo CÐT sistemø blogina padëtá, dides-në eksploatacijos naðta tenka esamiemsvartotojams. Kita vertus, dideliuose katili-niø ir elektriniø árenginiuose galima koky-biðkai panaudoti ið esmës bet koká kuràir taip garantuoti šilumos vartotojams bû-tinà energetiná saugumà, kuro diversifi-kacijà ir t.t., nereikalaujant ið valstybës (vi-suomenës) kitokiø privilegijø. Maþa to,daþniausiai neturtingi CÐT sistemø var-totojai, mokëdami uþ sudegintas gamti-nes dujas, finansuoja dujotiekiø plëtrà, ku-ri reikalinga pramonës ámonëms, ne-centralizuotiems dujø vartotojams, kaimy-ninëms šalims ir t.t. Ðilumos gamybai pa-naudodami biokurà, komunalines atlie-kas ar kitus vietinius iðteklius, centralizuo-tos ðilumos tiekëjai galëtø reikðmingai pa-maitinti Lietuvos ekonomikà. Deja, daþnaipolitikai ar valdininkai šito nesuvokia ir sa-vo sprendimais griauna centralizuoto šilu-mos tiekimo ûká ir maþina jo galimybes.

Didþiøjø miestø CÐT sistemose áreng-tos kogeneracinës jëgainës (termofikaci-nës elektrinës) skirtos darbui gamtinëmisdujomis ir mazutu. Siekiant elektros tieki-mo patikimumo ir atsinaujinanèiø ener-gijos iðtekliø plëtros dabar puiki progaðiuos objektus pritaikyti biokuro degini-mui, maksimaliai panaudojant esamà in-frastruktûrà, ir taip gaminti pigesnæ ðilu-mà ir „þaliàjà“ elektrà, kiek ámanoma su-maþinant importuojamo kuro poreikius.Tokias galimybes puikiai pademonstravopirmieji šio tipo projektai, ágyvendinti Vil-niuje ir kituose miestuose. Atitinkamai su-maþëtø ir netiesioginiø investicijø á ener-getikà poreikis. Deja, naujai priimta Na-cionalinë atsinaujinanèiø energijos iðtek-liø plëtros strategija labiau orientuota á vë-jo jëgaines, kuriø darbui dar reikës su-kurti visà elektros tinklø infrastruktûrà, ga-rantuoti rezervavimo galias ir padengti ki-tas netiesiogines išlaidas. Paliekantdidþiausias termofikacines elektrines veik-ti iškastiniu kuru, reikës papildomai inves-tuoti á gamtiniø dujø patikimumo priemo-nes, mokëti tarptautinei bendruomenei uþanglies dvideginio iðmetimà ir t.t. Atrodo,kad riboti investuotojø norai tampa svar-besni uþ ilgalaikius, kompleksinius vals-tybës interesus ir esama vertinga CÐT in-frastruktûra bus menkai panaudojama.

ë nepriklausomybëCentralizuotas



Centralizuoto šilumos tiekimo sis-temos, kaip vertingas jau esamas na-cionalinis turtas, galëtø reikðmingai irmaþiausiomis sànaudomis prisidëtiprie Lietuvos energetikos patikimumoir nepriklausomybës nuo vienpusiškoenergetiniø iðtekliø tiekimo. Tà galimabûtø pasiekti ðiomis priemonëmis:

maksimaliai panaudoti esa-mas CŠT sistemas naujiems vartoto-jams pritraukti, taikant skatinamàsiasilgalaikes ðilumos kainas, mokestineslengvatas ir kitus rinkodaros princi-pus. Taip sumaþëtø bendros išlaidosvisiems šilumos vartotojams, o ðilu-mos vartotojai bûtø patikimai aprûpin-ti ðilumine energija;

CÐT tinklai turëtø bûti geraiprieinami nepriklausomiems ðilumosgamintojams, kad per juos bûtø re-alizuojama pigi atliekinë šiluma,maþinanti kainas galutiniams varto-tojams;

nuosavuose ðaltiniuosemaksimaliai ádiegti biokurà, utilizuotikomunalines atliekas ir taip sumaþin-ti priklausomybæ nuo iðkastinio kurotiekimo. Norint tai paskatinti, reikiagràþinti dalá sukuriamos visuomeni-nës naudos CÐT ámonei, kurià suku-ria vietiniø iðtekliø naudojimas;

šilumos ir elektros kogene-racija panaudojant biokurà turëtø bûtiprioritetas didesnëse CÐT sistemose;

kogeneracinës jëgainës,árengtos CÐT sistemose, turi tapti„þaliosios“ elektros gamintojais, oárengus ðilumos akumuliavimo talpasir auðintuvus dalyvauti pikinës elek-tros gamyboje, rezervuoti ir balansuo-ti elektros sistemà ir atlikti kitas bûti-nas funkcijas;

ateityje CÐT sistemos turëtøvirsti ðildymo/vësinimo energijos tin-klais, per kuriuos tiekëjai su vartoto-jais keisis energija.

Apþvelgiant Lietuvos energetikosstrateginius planus kartais atrodo, kadsvarbu pats investavimo procesas, pi-nigø „pramušimas“, o ne rezultatas.Strateginiams planams akivaizdþiaitrûksta pagrindimo ir gali bûti ásiveltaá grandiozines statybas, kuriø niekaipnepavyks uþbaigti (patirties jau turi-me). Gal geriau energetikos sistemàkurti maþais þingsneliais, siekiantmaksimaliai panaudoti jau esamusobjektus ir ávertinant realius poreikiusbei energijos vartotojø galimybes. At-skirø energetikos srièiø ar objektø pro-tegavimas nevertinant kompleksiniøpasekmiø kelia grësmæ, kad didþiu-lës lëðos gali bûti panaudotos nepra-smingai, o uþ klaidas teks mokëti vi-siems energijos vartotojams.

1990 m. staþavosi Italijoje, kaupë me-dþiagà klasikinës filologijos darbams irdëstë Romos ir Potencos universitetuo-se. 1991–2001 m. Vilniaus universitetedëstë estetikà ir retorikà. Yra iðleidæs 11knygø, tarp jø ,,Knygelë apie pakylëtu-mà, kaþkada Longinui priskirta”, uþ ku-rià 1999 m. buvo apdovanotas Lietuvosvalstybine mokslo premija. Paskelbëapie 250 straipsniø Lietuvos ir uþsieniospaudoje, á lietuviø kalbà iðvertë Horaci-jaus „Lyrikà“, „Sapfo“, Euripido „Trage-dijas“ ir kitø autoriø kûrinius ið graikø irlotynø kalbø. Skaitë praneðimus moks-linëse konferencijose: Lenkijoje, Rusijo-je, Italijoje, Vokietijoje, Olandijoje, JAV.

Profesorius Henrikas Zabulis buvokilnus, nuoširdus ir jautrus visuomenë-je, rûpestingas, doras ir mylintis šeimo-je – mylimas vyras, tëvas, senelis.

2000 m. pavasará, kuriantis sambû-riui „Patirtis“, profesorius vienas pirmø-jø ásijungë á ðià pensininkø intelektualøorganizacijà ir buvo aktyvus jos narys.Skaudu atsisveikinti su tauriu bièiuliu,eruditu, humanistu, áþvalgaus proto ko-lega, suvokiant, kad niekada nebesusi-tiksime, nebepasitarsime, nebeišgirsimejo sodraus balso.

Išgyvendami skaudþià netektá ir siek-dami dalytis skausmu, reiðkiame giliàuþuojautà velionio þmonai Laimutei, duk-roms Didonai ir Lolitai, vaikaièiams, ki-tiems artimiesiems. Branginsime ir sek-sime Henriko Zabulio credo ir darbais.

Tebûnie jam lengva Lietuvos þeme-lë, kurià jis taip mylëjo.

Sambûrio „Patirtis“ nariai:Jonas Balþekas, Donatas Banionis, AngelëNijolë Bauþytë, Romualdas Budrys, JonasGrigas, Albinas Jasiûnas, Liuda Knizikevièie-në, Jonas Kubilius, Irena Regina Merkienë,Alfonsas Merkys, Kazimieras Meškauskas,Romas Pakalnis, Edmundas Paulionis,Petras Plumpa, Marija Sereikienë, JonasStankus, Algirdas Stumbras, Tadas ZigmasUrbonas, Stasys Vaitekûnas, Stasys Vëlyvis,Zigmas Zinkevièius.

2010 m. rugsëjo 11 d., eidamas

aštuoniasdešimt ketvirtuosius metus,anapilin iðëjo HENRIKAS ZABULIS,profesorius, filologijos mokslø habilituo-tas daktaras. Lietuvos mokslo bendruo-menë neteko mokslui daug nusipelniu-sio kolegos, þymaus filologo.

Henrikas Zabulis gimë 1927 m. va-sario 18 d. Virkðèiø kaime, Þemaitkiemiovalsèiuje, Ukmergës apskrityje, gausio-je ûkininkø ðeimoje. Mokësi Lyduokiø irÐeðuoliø pradþios mokyklose, Ukmer-gës Antano Smetonos gimnazijoje. 1943m. tæsë mokslà Ukmergës mokytojø se-minarijoje. Jà baigæs 1945 m. buvo pa-skirtas mokytojauti Vilniuje. Dirbdamasmokytoju studijavo lituanistikà ir klasiki-næ filologijà Vilniaus universitete. 1950 m.laimëjo radijo praneðëjø konkursà ir po-rà metø dirbo diktoriumi. 1951 m. – Lie-tuvos ,,Þinijos“ draugijos valdybos refe-rentas, atsakingasis sekretorius, kartu dir-bo Vilniaus pedagoginio instituto loty-nø kalbos ir antikinës literatûros dësty-toju. Visà kûrybiná gyvenimo kelià susie-jo su graikø, lotynø, italø kalbomis ir an-tikinës literatûros bei kultûros lobyno stu-dija. 1959 m. Maskvos Lomonosovo uni-versiteto aspirantas, 1958 m. Vilniaus uni-versiteto asistentas. 1962 m. apgynë fi-lologijos kandidato disertacijà. 1965 m.suteiktas docento, o 1972 m. – profeso-riaus vardas. 1983 m. apgynæs daktari-næ disertacijà, vëliau nostrifikuotas habi-lituotu filologijos daktaru. Buvo Vilniausir Maskvos Lomonosovo universitetø Fi-lologijos fakultetø tarybø moksliniamslaipsniams teikti narys, TSRS Pedagogi-kos mokslø akademijos tikrasis narys irMilano akademijos (Italija) narys kores-pondentas. 1959 m. paskirtas Aukštojoir viduriniojo mokslo komiteto Aukðtøjømokyklø valdybos viršininku, o nuo 1962 m. – Komiteto pirmininkas. Komi-tetà reorganizavus á ministerijà tapo Lie-tuvos aukštojo ir specialiojo viduriniomokslo ministru. Nuo 1988 m. – liaudiesšvietimo ministras.

Profesoriø HENRIKÀ ZABULÁ palydint


Vilniaus Gedimino technikos universite-to leidykla „Technika“ iðleido monografijà„Plaèiajuosèiø lëtinimo átaisø modeliavimasir taikymas“. Monografijos autoriai prof.S.Štaras, prof. R.Martavièius, prof. J.Skudu-tis, prof. V.Urbanavièius ir doc. V.Daðkevièiusleidiná skyrë profesoriui habilituotam dakta-rui Zenonui Vainoriui atminti.

Profesoriaus Zenono Vainorio iniciaty-va superplaèiajuosèiø lëtinimo, vëlinimo átai-sø ir oscilografø bëganèiosios bangos (BB)kreipimo sistemø tyrimai buvo pradëti 1965metais Kauno politechnikos instituto Vil-niaus filialo Prietaisø gamybos fa-kultete, vëliau tapu-siame VilniausGedimino tech-nikos universite-to Elektronikosfakultetu. Super-plaèiajuosèiø átaisøtematika buvo atlik-ta daug uþsakomø-jø mokslinio tyrimodarbø, parengta ir ap-ginta disertacijø. Buvosukurtos apibendrintaspiraliniø ir meandriniøvëlinimo linijø teorija ireksperimentinio tyrimo beiprojektavimo metodikos.Iðnagrinëta bëganèiosiosbangos ir elektronø pluoðtosàveika oscilografø elektroniniuosevamzdþiuose, sukurtos BB elektroniniøvamzdþiø ir kreipimo sistemø charakteristi-kø skaièiavimo metodikos. Remiantis dau-gialaidþiø linijø metodu sukurta apibendrin-toji bëganèiosios bangos kreipimo sistemøteorija ir projektavimo pagrindai, pasiûlytadaug naujø BB kreipimo sistemø konstruk-cijø. Nagrinëti lëtinimo sistemø taikymo ele-mentariøjø daleliø greitintuvuose klausimai.Profesoriui Zenonui Vainoriui vadovaujant,susiformavo superplaèiajuosèiø elektrodi-naminiø átaisø tyrimo, kûrimo ir taikymomokslinë kryptis. Atliktø darbø rezultatai bu-vo apibendrinti dviejose kolektyvinëse mo-nografijose ir aukðtai ávertinti – pagrindiniaidarbø atlikëjai pelnë Respublikinæ premijà(1978) ir Lietuvos mokslo premijà (1997).

Superplaèiajuosèiø lëtinimo átaisømoksliniø tyrimø sëkmæ daug lëmë bendra

Mokslininkø

ZENONO VAINORIOmonografija, skirta profesoriaus

atminimui

intensyvi elektronikosmokslo ir studijø plëtrabei jaunøjø mokslininkøugdymas Vilniaus uni-

versitete, Kauno politechnikos,Puslaidininkiø fizikos ir þinybiniuose moks-

liniø tyrimø institutuose. Mokslo organiza-vimo, tyrimø ir studijø srityse daug nuveikëakademikas D. Eidukas, profesoriai Z. Vai-noris, R. P. Þilinskas, V. Ðugurovas ir dau-gelis kitø. Didelës reikðmës turëjo Lietuvospedagogø parengti vadovëliai elektrodina-mikos ir mikrobangø tematika.

Maþdaug nuo 1995 m. prasidëjo nau-jas elektrodinaminiø lëtinimo átaisø tyrimoetapas – tobulëjant kompiuteriams ir pro-graminei árangai, atsivërë naujos elektro-magnetiniø laukø ir elektrodinaminiø átai-sø modeliavimo bei tyrimo galimybës.

Naujojoje monografijoje apibendrintipastarøjø 15-os metø darbø lëtinimo sis-temø srityje rezultatai.

Pirmame monografijos skyriuje nagri-nëjamos nevienalytës spiralinës lëtinimosistemos. Átaisø modeliai sudaromi ið izot-ropiniø ir anizotropiniø laidþiø pavirðiø, tarpkuriø yra magnetodielektrikø sluoksniai.Taikomas elektrodinaminis metodas.

Antrame skyriuje sudëtingo skerspjû-vio meandrinëms ir spiralinëms sistemoms

modeliuoti ir tirti taikomas daugialaidþiø li-nijø metodas. Šiuo metodu gaunama al-gebriniø lygèiø sistema, kurià sprendþiantgalima iðvesti dispersinæ lygtá. Skaièiavi-mus geriau galima atlikti taikant matricøteorijà, skaitmeninæ dispersinës lygtiessprendiniø paieðkà ir sklaidos matricas.

Taikant daugialaidþiø linijø metodà, rei-kia skaièiuoti linijø atkarpø banginius lai-dumus. Treèiame skyriuje nagrinëjamiskaitmeniniai (baigtiniø skirtumø, baigtiniøelementø ir integraliniø lygèiø) banginiø lai-dumø skaièiavimo metodai.

Ketvirtame skyriuje pateikta, kaip tai-kant daugialaidþiø linijø metodà sudaro-mi dvipradþiø spiraliniø, kvazisimetriniø spi-raliniø, loveliniø sistemø, baigtinio ilgio lë-tinimo sistemø modeliai ir analizuojami jølëtinimo koeficientø, áëjimo varþos daþni-niø charakteristikø skaièiavimo rezultatai.

Penktame ir ðeðtame skyriuose nagri-nëjamos komerciniø programiniø árangø(Microwave Office, CST Microwave Studio)taikymo lëtinimo sistemoms modeliuoti, tir-ti ir projektuoti galimybës. Parodyta, kadanalizuojant ir tiriant lëtinimo sistemas de-ra naudoti ávairiø metodø sinergijà.

Septintas skyrius skirtas lëtinimo sis-temø taikymo elektronø pluoðtui kreipti bë-ganèiosios bangos oscilografø elektroni-niuose vamzdþiuose specifiniams klausi-mams. Šiame skyriuje pateikiami nauji re-zultatai, gauti nagrinëjant faziniø iðkraipy-mø koregavimo galimybes, signalø formosnetiesiniø iðkraipymø prieþastis, BB elek-troniniø vamzdþiø dinaminiø charakteris-tikø tobulinimo galimybes.

Aðtuntame skyriuje gvildenami vëlini-mo átaisø modeliavimo ir charakteristikøskaièiavimo klausimai. Daugiausia dëme-sio skirta perspektyvioms mikrojuosteli-nëms meandrinëms vëlinimo linijoms.

Devintame skyriuje nagrinëjamos lëti-nimo átaisø ir vëlinimo linijø projektavimoautomatizavimo galimybës.

Monografija „Plaèiajuosèiø lëtinimoátaisø modeliavimas ir taikymas“ – reikð-mingas darbas, skirtas Mokslininko, Kû-rëjo, Mokytojo profesoriaus habilituotodaktaro Zenono Vainorio atminimui.

VGTU Elektroniniø sistemø katedrosdoc. dr. Vacius MALIÐAUSKAS

Zenonas Vainoris


Angelina LIAUDANSKIENË

Ðá rudená (spalio 9 d.) sukako 95 me-tai, kai Lietuvos sostinëje buvo ákurta pir-moji lietuviðka gimnazija, pasivadinusi „Jo-no Basanavièiaus, Mykolo Birþiðkos ir Po-vilo Gaidelionio Vilniaus lietuviø gimnazi-jos kurso pamokos“.

Pakeitusi 10 savo rezidavimo adresø(pagal dabartinæ miesto gatviø dislokacijà):Mindaugo ir J.Basanavièiaus g. 14/7, Lie-tuvos muzikos ir teatro akademija, Arkliø g.1, A.Mickevièiaus g. 38, Ðermukðniø g. 3,Jakðto g. 5, Didþioji g. 32, Pamënkalnio g.11, Ðv. Ignoto g. 3, Auðros Vartø g. 23, bepirmojo, M.Birþiðkos, turëjusi dar 17 direk-toriø, gimnazijos bendruomenë ðiandienperþvelgia ir apibendrina savo raidà ir dar-bus, prisimindama þmones ir laimëjimus.

1921 m. rugpjûèio 22 d. pavadinta Vy-tauto Didþiojo vardu, o tø paèiø metø spa-lio 1 d. lenkø okupantø iðvyta tiesiog á gat-væ, ði gimnazija tik po 15 dienø sulaukëprieglobsèio tuometinëje þydø realinëjegimnazijoje, o garbingà vardà atgavo tik2005 metais.

Vilniaus Vytauto Didþiojo gimnazija (to-liau VVDG), prieš 5 metus ásikûrusi Ðv. Ka-zimiero baþnyèios ir Barbakano kaimynys-tëje, Augustijonø g. 8/10, turi kuo pasi-dþiaugti ir pasigirti, nes, pasak mokyklosdirektorës Danutës Bronës Puchovièienës,pavyko suburti ðaunià besimokanèià irdraugiðkà bendruomenæ, kurioje stengiasiaugti ir tobulëti ne tik 642 I–IV klasiø gimna-zistai, bet ir 77 pedagogai, ið kuriø 8 – mo-kytojai ekspertai, 26 – mokytojai metodinin-kai ir 16 vyresniøjø mokytojø. Þinia, pasta-riesiems nelengva, nes daugëjant mokiniø,stojanèiø á VVDG ið kitakalbiø mokyklø (ðiaismokslo metais mokosi 33 lenkai, 10 rusø, 7baltarusiai, 3 ukrainieèiai, yra vokieèiø, þy-dø, armënø ir totoriø), ugdymo procese ten-ka nuolat ieðkoti bendrakultûriniø vardikliø.Betgi pasirinkimo motyvacija ugdyti(s) ðio-je gimnazijoje ir visø pastangos nulemia har-moningà mikroklimatà bendruomenëje irkilniam tikslui sutelkia mokytojus, mokinius,jø tëvelius ir globëjus.

Akademinë veikla ir ryðiaiAbiturientë Justina Filipovskytë, atsi-

sveikindama su gimnazija, paraðë „Pasau-lis man – namas. Lietuva – kambarëlis, ku-rio raudonos grindys, þalios sienos ir gel-tonos lubos“. Panaðiai spalvinga, šilta irjauku yra gimnazijoje, kurioje telpa moder-nûs kabinetai ir salës, turtinga biblioteka irveðli oranþerija, klasës ir sveikai maitinantisvetainë „Vyðniø arbata“. Dar èia rasimemokyklos muziejø, kelias galerijas, keletàmeniðkø maþosios architektûros elemen-tø ir reprezentacinæ erdvæ su Vytauto Di-dþiojo portretu bei gimnazijos vëliava.

Gimnazijos direktorë Danutë Bronë Pu-chovièienë, aukðèiausios, 3-iosios, katego-rijos vadybininkë, turinti 36 metø darbostaþà, ir matematikos mokytoja metodinin-kë, 2003 m. Vytauto Didþiojo universiteteapgynusi magistro laipsná tiriamuoju darbu„Mokytojø veiklos rezultatyvumo modelis“,kartu su mokytojø komanda tebeieðko di-daktiniø naujoviø ir galimybiø, kad tik gim-nazistai bûtø imlûs, laimingi, patenkinti ir pa-sirengtø gyvenimui bei jo iððûkiams.

Ji savo darbe vadovaujasi Marijos Mi-èel (Maria Mitchell) mintimi, jog „Mokslereikalinga vaizduotë, nes mokslas – tai netik matematika ir logika, bet ir groþis beipoezija“.

Ðtai kodël VVDG gimnazistai nuolat lai-mi pirmàsias ir prizines vietas fizikos, che-mijos, informaciniø technologijø, biologijos,ekonomikos ir verslumo ávairaus lygio olim-piadose, ðtai kodël visoje ðalyje garsûs gim-nazijos mëgëjø meniniai kolektyvai: miðruschoras „Fortûna“, vadovaujamas muzikosmokytojos ekspertës Stasës Skurulskienës,teatro studija „N-7“, kurios vadovë – teatroir kino aktorë Janina Matekonytë-Antanë-lienë. O kur dar laimëjimai pilietinës temati-kos raðiniø, dailës, dainuojamosios poezi-jos ir meninio skaitymo konkursuose, ga-biø vaikø ir socializacijos projektuose.

Gimnazijoje ugdoma pagarba moksluiir þinioms yra bendruomenës kultûros ðer-dis, apie kurià sukasi asmenybës, ávykiai,renginiai, su kuriais susiduriama ne tik mo-kyklos, bet ir universitetinëje aplinkoje.

Ðtai tradiciniai yra tapæ gimnazistø ap-

Gimnazija, ugdanti silankymai Vilniaus universiteto Chemijosir Gamtos fakultetuose, su kuriais ben-dradarbiavimà yra iðplëtojusios mokytojosmetodininkës Rasa Balnienë ir Violeta Kun-drotienë. Istorijos mokytoja metodininkëVilija Malonaitienë skatina gimnazistø ben-dradarbiavimà su Vilniaus pedagoginiouniversiteto Istorijos fakulteto studentømoksline draugija, vyksta á Radvilø rûmøkasinëjimø ekspedicijas Dubingiuose. Ki-ta istorikë ekspertë Jûratë Litvinaitë, átrauk-dama mokinius á ávairius projektus, vëlgipadeda gimnazistams formuoti moksliniotyrimo darbo ágûdþius.

Na, o etnologijos bûrelio vadovas pro-fesorius Libertas Klimka visai gimnazijosbendruomenei yra iðskirtinis mokslo þiniøðaltinis ir ekspertas, nuolatos skatinantismokytojus, mokinius ir jø ðeimas domëtismokslo istorija ir atradimais, gerbti ir tauso-ti tautos kultûriná ir techniná paveldà, prakti-kuoti paproèius ir kalendorines šventes.

Prasmingai buvo paþymëtas ir Lietuvostûkstantmetis – gimnazistai, susibûræ á 15kûrybiniø grupiø, parengë iliustruotà „Per-galiø albumà“, kuriame patraukliai filmuotamedþiaga, þaisminga internetine svetainewww.lietuvospergales.lt, nuotaikingais pri-statymais aktø salëje parodë mûsø valsty-bës laimëjimus mokslo, ekonomikos, kul-tûros, politikos srityse, Þalgirio mûðio veiks-mø reikðmæ Europos raidai ir kt.

EdukacijaVykdydama savo strateginá 2008–2011

m.m. planà ir atsiþvelgdama á kalbiniø kom-petencijø ugdymo svarbà tiek ástaigoje, tiekvisuomenëje, VVDG nuo 2009 metø kas-met vasario 21 dienà, kurià Jungtinës Tau-tos yra paskelbusios Tarptautine gimtosioskalbos diena, rengia seminarus Lietuvosmastu. Èia gimnazijos pedagogø korpu-sui noriai talkina ir partneriai, kuriø turimaLietuviø kalbos ir literatûros institute, Vil-niaus pedagoginiame, Ðiauliø ir Klaipëdosuniversitetuose, nes aptariamos bendroskalbinës ir kultûrinës problemos. Dëmesio



mokslo kultûràvertas ir direktorës pavaduotojos IrenosRaðèiuvienës inicijuotas projektas „Moks-lo Lietuva“, kurá VVDG vykdo kartu su Ðvie-timo ir mokslo ministerijos Ugdymo plëto-tës centru, Europos socialinio fondo agen-tûra bei Lietuviø kalbos ir literatûros insti-tutu, tyrinëjant valstybinës lietuviø kalbosmokymo aktualijas kitakalbiams.

Kvalifikuotas ir kompetentingas peda-gogø bûrys neuþsisklendþia vien gimna-zijos reikaluose, o pagal iðgales edukuojatëvus ir visuomenæ. Sistema èia yra nulem-ta direktorës pavaduotojø, dalykø kurato-riø: Rima Veronika Murmaitë mokytojus,šeimas konsultuoja gamtos, matematikosir informaciniø technologijø, Irena Raðèiu-vienë – kalbø ir projektø bei programø, oAuðra Rakauskienë – socialiniø mokslø,kûno kultûros, menø ir neformaliojo ugdy-mo – metodines grupes. Toks kryptingasveiklø pasiskirstymas leidþia gimnazijai op-timaliai suderinti kasdienæ pedagoginæveiklà su kvalifikacijos tobulinimu, eduka-cinëmis iðvykomis á regionus, kur susitin-kant su tenykðèiais specialistais ágyjamaautentiðkø þiniø ir patikimos informacijos,kuri vëliau panaudojama pamokose, ren-giniuose, tëvø susirinkimuose. Nuo 2007m. apkeliauta tokiais maršrutais: Vilnius–Birþai–Rokiškis–Utena–Vilnius, Vilnius–Zapyškis–Šakiai–Gelgaudiškis–KudirkosNaumiestis–Vištytis–Oþkabaliai–Kiršai–Vilkaviškis–Marijampolë–Vilnius, Vilnius–Burbiškio dvaras–Kleboniðkiø kaimo bui-ties ekspozicija–Ðiauliø J.Janonio gimna-zija–Kurtuvënø regioninis parkas–Lopaièiøpiliakalnis–D.Poškos Baubliai Bijotuose–Vilnius, Vilnius–Senoji Varëna–Dzûkijos na-cionalinio parko direkcija–Druskininkai–Veisiejø verslo ir technologijø mokykla–Subartonys–Perloja–Vilnius.

Nuolat tobulindami savo dalykiná ir pro-fesiná meistriðkumà VVDG pedagogai yrapasireiðkæ ir vadovëliø, mokymo priemoniøbei enciklopediniø þinynø leidyboje. Antai„Trumpà matematikos kursà“ paraðë ma-tematikos mokytojas metodininkas SauliusBarbuðka, „Diferencinis skaièiavimas“ – ma-

tematikë metodininkë Nijolë Kalinkaitë,„Kaip supratote?“ – lituanistë ekspertë Ire-na Raðèiuvienë, „Geografiniai pavadinimaipasaulio þemëlapyje“ – mokytojas eksper-tas Vytautas Butkus. Rusø kalbos vadovë-liø yra parengusios rusistës metodininkësJelena Brazauskienë ir Ana Jankeleviè, ovadovëliø bendraautoriai yra buvæ fizikosmokytojas ekspertas Vidutis Jonas Kudz-manas ir istorikë ekspertë Jûratë Litvinaitë.

Greitai VVDG turës ir visuomenei atvi-rà unikalø 300 uolienø ir 280 mineralø mu-ziejø, kuriam eksponatus padovanojomokslininkas ir gimnazijos alumnas geo-logijos mokslø daktaras Vincentas Korku-tis. Edukacinæ aplinkà jam padeda kurti ge-ografijos mokytoja metodininkë Auðra Ra-kauskienë.

Partnerystë2010-øjø pavasará gimnazijoje bûta ypa-

tingos ðventës – á bûrá susirinkusios Estijos,Latvijos ir Lietuvos sostiniø pirmosios mo-kyklos – Vilniaus Vytauto Didþiojo, Rygos Ivalstybinës bei Talino Gustavo Adolfo gim-nazijos – paminëjo savo draugystës ir ben-dradarbiavimo auksiná jubiliejø. Prisiminta,kiek per 50 metø surengta kasmetiniø ávai-riø sporto ðakø spartakiadø, kiek dþiûgau-ta dël pergaliø ir kaip iðmokta nenusimintipralaimëjus, kiek pagalbos ir pagarbos, pa-tirèiø ir pakantumo pamokø ágyta, kiekdþiaugsmo iðgyveno mokiniai, jø tëvai, mo-kytojai ir vadovai, atidavæ ðirdá ir laikà tiemsneiðdildomiems susitikimams. O kur darjaudulys, kylant vëliavoms ir giedant iðmok-tus prasmingus trijø valstybiø himnus, pa-sakojant dramatiðkas gimnazijø istorijas,alumnø likimus ir pasiekimus.

Pasidþiaugta ir apsisprendimu nuo1987-øjø rengti tarptautines fizikos, che-mijos, matematikos ir biologijos olimpia-das „Ryga – Talinas – Vilnius“, kurios pa-dëjo sustiprinti ne tik lietuviø, estø ir latviøgimnazistø bei jø mokytojø ryðius, bet irpagilinti anglø, vokieèiø, rusø kalbø gebë-jimus, supratimà apie nacionaliniø kultûrøypatumus. Ðiame renginyje akcentuota,

jog tokios partnerystës sklaida netruko su-laukti ir pasekëjø – 2008 m. olimpiadojejau dalyvavo ir Suomijos Helsinkio Munk-kinemi mokyklos komanda, o 2009 m.olimpiados dalyviø sàraðuose jau buvo 6ðalys – prisijungë bendraminèiai ið Ðvedi-jos Vasteras Rudbeckianska ir RusijosSankt Peterburgo gimnazijø.

Tiesa, ðiek tiek kuklesnio ádirbio esa-ma tarp Vytauto Didþiojo universiteto beiVytauto Didþiojo gimnazijø Trakuose, Jur-barke, Klaipëdoje, taèiau dalyvavimas kon-ferencijose, seminaruose, bendrø projek-tø raðymas ir ágyvendinimas duoda visa-vertës naudos ir perspektyviø áþvalgø.

Gimnazijos bendruomenë daug vilèiøteikia ir besiplëtojantiems dalykiniams san-tykiams su Jungtinës Karalystës Londo-no vyskupo Challonerio vardo katalikiðka,Baltarusijos Gervëèiø lietuviðka, MaskvosJurgio Baltruðaièio ir Rygos lietuviška mo-kyklomis.

Be to, lietuviø kalbos mokytoja eksper-të Irena Raðèiuvienë inicijuoja kolegø ið-vykas ir rudenines konferencijas Karaliau-èiaus Imanuelio Kanto valstybiniame uni-versitete, kur pabendraujama ir su ðio krað-to lietuviø kalbos mokytojø asociacija.

InovacijosVVDG pedagogams bûdinga, kad jie

nebijo pokyèiø ir rizikos – vis iðbando pe-dagogikos naujoves. Ðtai nuo 2009 m. dvimatematikos mokytojos metodininkës: Ri-ma Veronika Murmaitë ir Anna Èernevièdalyvauja Ðvietimo ir mokslo ministerijosUgdymo plëtotës centro ir Europos socia-linio fondo agentûros projekte „Standarti-zuotø mokiniø pasiekimø vertinimo ir ási-vertinimo árankiø bendrojo lavinimo mokyk-loms kûrimas“. Kadangi projektas tæsis iki2012 m. vasario 26 d., natûralu, kad gim-nazijos mokytojai suþinos apie inovatyviøproduktø lietuviø kalbai, matematikai ir is-torijai panaudojimo rekomendacijas.

VVDG yra pirmoji mokykla Lietuvoje áve-dusi etatiná vadybininkà paralelëms kla-sëms. Tokiam þingsniui direktorës ákalbin-ta etikos mokytoja metodininkë Daiva Mar-tikonienë ëmësi atsakomybës uþ 150 pen-kiolikmeèiø, susirinkusiø á I gimnazijos kla-sæ ið tolimiausiø sostinës mikrorajonø, pa-


Rimvydo KARALIAUS nuotr.


Giedraièiø baþnyèia iki áku-riant Kaiðiadoriø vyskupijà (1926 m.)priklausë Vilniaus vyskupijos jurisdik-cijai. XVII a. tai buvo viena ið Pabaiskodekanato parapijø, vëliau tapo deka-nato centru. Amþiø ûkanose iðnyku-sios pirmosios baþnyèios fundacijos,ne maþiau máslingos nûnai stovinèiosbaþnyèios pastatymo aplinkybës, kogero, ir lemia veikiau legendomis pa-remtos, o ne argumentuota faktografi-ja grástos ðios baþnyèios istorijos funk-cionavimà XX a. pabaigoje nepriklau-somybæ atkûrusios Lietuvos visuome-niniame diskurse. Legendiniai ðios baþ-nyèios istorijos motyvai pastaraisiaismetais ásivyravo ir informaciniuose þi-nynuose bei enciklopediniuose leidi-niuose. Tad nors baþnyèios ásteigimasÞalgirio pergalës metais iki ðiol argu-mentuotai neárodytas, taèiau 2010-øjørugpjûèio pabaigoje Giedraièiuose ið-kilmingai paminëta 600 metø pirmosiosbaþnyèios ásteigimo sukaktis.

Ðiuo metu turimø ðaltiniø duome-nys perða prielaidà, kad iðsamesnisGiedraièiø baþnyèios istorijos tyrimasgalëtø bûti reikðmingas ne tik parapi-jø istorijai, bet ir gilinantis á bendres-nes Vilniaus vyskupijos raidos proble-mas, ypaè parapijø administravimo,patronato teisës funkcionavimo bei josišnykimo aplinkybes. Èia norima tikpristatyti vienà kità maþiau þinomà arvisai negirdëtà Giedraièiø baþnyèios,vienos ið pirmøjø Vilniaus vyskupijoje,istorijos epizodà.

Baþnyèia Giedraièiuose greièiausiaipriklauso vadinamajai privaèiø fundaci-jø, t.y. didikø ir bajorø ásteigtø baþnyèiø,kategorijai. Tokios fundacijos Vilniausvyskupijoje atsiranda Vytauto valdymometais. Turint omenyje, jog ðalia dabar-tinio miestelio buvo kunigaikðèiø Gied-raièiø pilis ir dvaras, labiausiai tikëtina,kad baþnyèia èia buvo ásteigta paèiø ku-nigaikðèiø Giedraièiø. Giedraièiø baþny-èios fundacijos originalas tyrëjams kolkas nëra þinomas. Apskritai tikslesniøduomenø apie pirmàjá baþnyèios istori-jos ðimtmetá stokojama. Þinoma, kad pir-moji baþnyèia buvo medinë, taèiau në-ra duomenø, kuriais remiantis bûtø ga-lima pasakyti, kokio ji buvo dydþio ir kaipatrodë. Kiek kartø Giedraièiø baþnyèiadegë ar natûraliai buvo sunykusi – klau-simas taip pat kol kas atviras.

Pirmieji ðiuo metu þinomi Giedrai-èiø baþnyèios istorijos faktai, kuriø pa-tikimumas nekelia tyrëjams jokiø abe-joniø, yra ið XVI a. pradþios. Antai þino-ma, kad 1505 m. Giedraièiuose buvodu kunigai – klebono pareigas ëjo kun.Leonas, jam talkino kun. Motiejus. 1528m. pavasará tuometis Giedraièiø klebo-nas Stanislovas Mleèkus bylinëjosi sukunigaikðèiais Giedraièiais dël karèe-mos laikymo – praðë, kad valdovas pa-tvirtintø kunigaikðèiø Giedraièiø uþraðy-mà baþnyèiai – tris buvusias jø karèe-mas. Byla buvo iðspræsta klebono nau-dai. XVI a. pirmojoje pusëje Giedraièiøparapija buvo viena ið turtingesniøjø Vil-niaus vyskupijoje. Tad Vilniaus vysku-pijos kapitulos nariams buvo patraukliir dël ið jos gaunamø pajamø, ir dël ge-ografinës padëties. Kunigaikðèiai Gied-raièiai taip pat buvo suinteresuoti iðlai-kyti baþnyèià savo giminës rankose.Tad Giedraièiø baþnyèios istorijà þen-klina nuolatiniai nesutarimai tarp kuni-gaikðèiø Giedraièiø ir Vilniaus vyskupi-jà valdþiusiø vyskupø.

Vienas ið aðtresniø ðaltiniuose uþ-fiksuotø kunigaikðèiø Giedraièiø susi-dûrimø su Vilniaus vyskupu dël teisiø áGiedraièiø baþnyèià ávyko XVIII a. 8-àjádešimtmetá. Giedraièiø parapija tuokartparûpo Vilniaus vyskupijoje sufraganoBaltarusijai pareigas ëjusiam FeliksuiTovianskiui. Kunigaikðèiams Giedrai-èiams tuomet atstovavo trys broliaiGiedraièiai, kuriems Giedraièiø baþny-èios administravimas buvo atitekæs pa-gal paveldëjimo teisæ, su Steponu Jo-nu Giedraièiu, tuomeèiu Þemaièiø vys-kupu, prieðakyje. Vyskupas SteponasJonas Giedraitis tarp amþininkø garsë-jo gebëjimu pasirûpinti ne tik savo, betir plaèios giminës gerove. Vyskupau-damas Þemaitijoje nepamirðo turtinges-nëmis parapijomis ar kapitulos kanau-ninkø pareigomis ir titulais aprûpinti to-limesniø ir artimesniø savo giminaièiø.Be kita ko, Steponas Jonas rûpinosi su-teikti atitinkamà iðsilavinimà ir Juoza-pui Arnulfui Giedraièiui, kuris vëliau ta-po jo pagalbininku vyskupijos valdymoreikaluose, o po savo globëjo mirtiesperëmë Þemaièiø vyskupo mitrà ir dau-giau nei trejetà deðimtmeèiø sëkmin-gai valdë vyskupijà.

Taigi, kilus ginèui dël Giedraièiø baþ-nyèios priklausomybës ir administravi-

þangumà, lankomumà, socializacijà, savi-raiðkà. Tyrimais fiksavusi ðá eksperimentàmokytoja ðiandien ne tik gali padëti jos pa-sekëjams, bet ir bûti puikia mentore peda-goginæ praktikà atliekantiems studentams.

Gimnazistø mokslumà skatina ir socia-liniai projektai. Geriausias to pavyzdys –Vilniaus universitetinëje vaikø ligoninëjebesigydanèiø moksleiviø ið visos Lietuvosgloba. Daþniausiai rugsëjo 1-àjà, Adventoir pavasario atostogø metu gimnazistai sukoncertais, dovanëlëmis ir þaidimais at-vyksta á Santariðkiø konsultaciná mokymocentrà, kurio mokytojai pataria, kaip tau-sojanèiai bendrauti su operacijas ir skaus-mingas procedûras patirianèiais bendra-amþiais. Tokiø vizitø metu gimnazistai se-miasi atjautos potyriø, turi progø stebëtimedikø darbà, taikant naujausius medici-nos mokslo laimëjimus.

Vytauto Didþiojo gimnazijos filosofijayra „Virsmas: valios, dvasios gebëjimø“,todël èia daug dëmesio skiriama iniciaty-vumo provokacijoms. Reikðmingu impul-su ðioje srityje tapo prieð trejetà metø su-rengta konferencija „Gimnazijos savivalda:situacija, siekiamybë ir galimybës“, kuriosdalyviai – klasiø tëvø komitetø atstovai, se-niûnai, auklëtojai, gimnazijos ir direkcinëstarybø nariai bei socialiniai partneriai kar-tu su dr. Dariumi Kuoliu diskutuodami dar-bo grupëse parengë veiklos planà, kurá ágy-vendinant pagerëjo savitarpio supratimas.

VVDG domina ir jos alumnø likimai. Ben-druomenë didþiuojasi, jog jø mokykloje1924–1931 m. mokësi šviesaus atminimoedukologë ir ðvietimo reformatorë dr. MeilëLukðienë, raðytojas ir Jeilio universiteto pro-fesorius Tomas Venclova, kultûrologas Ar-vydas Matulionis, ekseuroparlamentarë dr.Margarita Starkevièiûtë, Vilniaus universitetoÞurnalistikos instituto direktorë ir buvusi LRPrezidentës patarëja þurnalistë dr. Audro-në Nugaraitë, architektai Algis ir VytautasNasvyèiai, profesoriai Vytautas Narbutas,Vytautas Burneika, Kæstutis Makariûnas,naujàjá gimnazijos pastatà suprojektavæsJaunutis Makariûnas, aktorius VytautasPaukðtë, kino reþisierius Arûnas Þebriûnas,operos solistë Giedrë Kaukaitë, dokumen-tiniø filmø kûrëjas Rimtautas Ðilinis, publi-cistas Pranas Morkus ir kiti.

Gimnazijoje nuolat besilankanèios uþ-sienio ðvietimo delegacijos, Europos Sà-jungos mainø programø dalyviai bûna ma-loniai nustebinti moderniai dirbanèiais ir ið-mintingais pedagogais bei gyvybinga mo-kyklos atmosfera.

Paaiðkinimà tokiai mokyklos charakteris-tikai turi mokyklos direktorë Danutë BronëPuchovièienë, kuri, ðiemet iðleidusi savo pir-màjá eilëraðèiø rinkiná „... pëdos“, teigia:

– Esame uþsiraðæ á Mokyklà, kuriojekiekvienas asmuo, faktas, reiðkinys ar ávy-kis tampa mûsø Mokytojais. Todël gërimësmus supanèia kûrinija, todël mums didþiau-sia vertybë – màstantis ir kuriantis þmogus.


baþnyèia amþiøtëkmëje

Dr. Aldona PRAÐMANTAITË

mo, Steponas Jonas Giedraitis ëmësi at-stovauti savo ir broliø interesams. Árodyti,kad patronato teisë Giedraièiø baþnyèio-je priklauso kunigaikðèiams Giedrai-èiams, tàkart pavyko: 1779 m. buvo su-raðytas tai patvirtinantis aktas. Tais paèiaismetais Giedraièiø baþnyèios klebono pa-reigas pradëjo eiti Þemaièiø vyskupo pa-skirtas Þemaièiø vyskupijos kapitulos ka-nauninkas Jonas Januðevskis. Taèiau ne-trukus paaiðkëjo, kad Giedraièiø baþny-èios byla toli graþu nëra baigta – Vilniausvyskupas Ignotas Jokûbas Masalskisanaiptol neketino atsisakyti savo vysku-pijoje esanèios neblogai aprûpintos pa-rapijos valdymo ir ëmësi árodinëti, jog ku-nigaikðèiai Giedraièiai negali administruo-ti jo valdomos vyskupijos teritorijoje esan-èios parapijos. Steponas Jonas Giedrai-tis vël apgynë savo ir giminaièiø teises irárodë, kad Giedraièiø baþnyèia ir parapi-ja teisëtai priklauso ne Vilniaus vyskupui,o kunigaikðèiø Giedraièiø giminei. Vys-kupas Masalskis visiems laikams atsisa-kë pretenzijø á Giedraièiø parapijà, sutik-damas, kad Giedraièiø baþnyèia ir toliau

liks kunigaikðèiø giminës rankose, t.y. pri-paþino jø teisæ skirti kunigus á ðià parapi-jà, rûpintis jø ir paèios baþnyèios iðlaiky-mu. Siekdamas sustiprinti kunigaikðèiøgiminës pozicijas Giedraièiø parapijoje iruþkirsti kelià panaðioms pretenzijoms at-eityje, Þemaièiø vyskupas Steponas Jo-nas Giedraitis apsisprendë parapijos val-das sutelkti vienose rankose – ið savo bro-liø generolo Antano Giedraièio ir stovyk-lininko Aleksandro Giedraièio iðpirko jøturëtà Giedraièiø parapijos valdø dalá ir,pridëjæs prie jø savo paveldëtàjà, 1787-aisiais padovanojo broliui Kristupui Gied-raièiui, Vilniaus pakamarininkui. TaipGiedraièiø parapijos valdymas ir patrona-to teisë buvo sutelkta vienos ðeimos ran-kose. Vyskupas Steponas Jonas Gied-raitis ir toliau jautë pareigà rûpintis baþ-nyèia. Kadangi tuo metu, kai vyko gin-èas su Vilniaus vyskupu, medinë baþny-èia jau visiðkai baigë griûti, bûtent Stepo-nas Jonas Giedraitis pradëjo rûpintis nau-

jos, mûrinës baþnyèios statyba. Kol kasnepavyko rasti duomenø, kuriais metaisstatyba prasidëjo. Taèiau 1803-iøjø þiemànaujai statomos baþnyèios sienos jau bu-vo ápusëtos ir þiemai uþdengtos ðiaudais.Kaip tik tais metais vyskupas SteponasJonas Giedraitis mirë. Turint omenyje, kadpaskutiniuosius porà savo gyvenimo me-tø sunkiai sirgo – buvo paralyþiuotas – irvyskupijos valdymà dar prie jo gyvos gal-vos perëmë tuometis jo koadjutorius Juo-zapas Arnulfas Giedraitis, labai gali bûti,kad koadjutorius bus paðventinæs ir nau-jos baþnyèios kertiná pamatø akmená.

Tapæs Þemaièiø vyskupu JuozapasArnulfas Giedraitis buvo pasirengæs, kaipir jo pirmtakas, rûpintis Giedraièiø para-pija ir parapijieèiais. Taèiau susidûrë sukunigaikðèio Kristupo Giedraièio ðeimospasiprieðinimu. Kristupas Giedraitis nau-josios baþnyèios statybø uþbaigimo ne-sulaukë. Prieð mirtá testamentu Giedrai-èiø parapijos valdas paliko vienam ið sa-vo sûnø, kunigaikðèiui Martynui Giedrai-èiui. Taèiau baþnyèios statybos pabaigosnebuvo lemta sulaukti ir ðiam paveldëto-jui – su ðiuo pasauliu Martynas Giedraitisatsisveikino 1807-aisiais, uþraðæs statybaibaigti 20 000 lenkiðkø auksinø, o Gied-raièiø parapijos valdas bei patronato tei-sæ – savo broliui kunigaikðèiui AntanuiGiedraièiui. Þemaièiø vyskupui JuozapuiArnulfui Giedraièiui teko savo teises áro-dinëti ginèijantis su Kristupo sûnumi irMartyno broliu Antanu Giedraièiu. Ðis ne-buvo linkæs á kompromisus. 1809, t.y. taismetais, kai naujosios baþnyèios statybabuvo baigta, prasidëjo ne vienus metusuþtrukæs ginèas tarp paèiø kunigaikðèiøGiedraièiø. Kunigaikðtis Juozapas Arnul-fas Giedraitis priklausë kitai Giedraièiø ge-nealoginio medþio ðakai – ir tai buvo pa-naudota kaip pagrindinis argumentas uþ-ginèyti naujojo Þemaièiø vyskupo bet ko-kias teises á Giedraièiø baþnyèià. Yra þi-nomas 1809-aisiais suraðytas aktas, ku-riuo árodinëjama kunigaikðèio AntanoGiedraièio teisë á naujai pastatytà baþny-èià. Ðiame dokumente raðoma, kad ku-nigaikðtis Antanas Giedraitis, ðambelio-nas, yra vienintelis teisëtas Giedraièiø pa-rapijos valdø ir patronato teisës ðioje baþ-nyèioje paveldëtojas, pabrëþiama, jog nëvienas ið kitos giminës ðakos teisës nei áðias valdas, nei á patronatà neturi, tvirti-nama, kad Þemaièiø vyskupas kunigaikð-tis Juozapas Arnulfas Giedraitis, priklau-santis kitai giminës medþio ðakai, kaip irvisi kiti ið ðalutiniø giminës medþio ðakø,neturi ir negali turëti jokios teisës á patro-natà ir veltui to siekia. Þemaièiø vysku-

Giedraièiø

Giedraièiø ðv. Baltramiejaus baþnyèia


pas savo ruoþtu turëjo kitokià nuomonæ.Tad galimas dalykas, kad po mirties 1838-aisiais á Giedraièiø baþnyèià atveþta vys-kupo ðirdis amþininkams liudijo ne tik iððiø apylinkiø kilusio Þemaièiø ganytojoprisiriðimà prie gimtøjø vietø, bet ir kves-tionavo kunigaikðèio Antano Giedraièioðeimos siekius á Giedraièiø parapijos val-dymà ir patronatà.

Taèiau netruko praeiti keli deðimtme-èiai ir kadais dideli nesutarimai apskritainugrimzdo á uþmarðtá, o prieðingose sto-vyklose buvæ kunigaikðèiai á baþnyèios is-torijos peripetijas besigilinanèiøjø valia ne-tikëtai tapo vieno tikslo siekusiais broliais.Taip Martynas Giedraitis, kurio sûnûsenergingai siekë nuðalinti Þemaièiø vys-kupà Juozapà Arnulfà Giedraitá nuo Gied-

raièiø parapijos tvarkymo reikalø, nûnaidalijasi su vyskupu naujosios baþnyèiospastatymo garbe. Tuo tarpu Juozapo Ar-nulfo Giedraièio pirmtakas, Þemaièiø vys-kupas Steponas Jonas Giedraitis, iðsirû-pinæs, kad Giedraièiø parapija ir baþny-èia bûtø valdoma kunigaikðèiø Giedrai-èiø giminës, o ne Vilniaus vyskupijos hie-rarchø, senosios begriûvanèios medinësbaþnyèios vietoje inicijavæs mûrinës sta-tybà, Giedraièiø parapijoje iki ðiol yra uþ-mirðtas. Pastarasis Giedraièiø baþnyèiosraidos epizodas vaizdþiai rodo, jog bûsi-majam jos tyrëjui teks susidurti su nemen-kais, bet kartu ir be galo intriguojanèiaisiððûkiais.

Giedraièiø parapijos bendruomenëgali pagrástai didþiuotis ne tik keliø ðimt-meèiø istorija, bet ir Giedraièiø baþnyèio-je tarnavusiais iðkiliais dvasininkais. Nevienas Giedraièiuose klebonavæs kunigasvëliau dëvëjo vyskupo mitrà. XVI a. pir-mojoje pusëje Giedraièiuose yra klebo-navæs bûsimasis Lucko vyskupas JurgisChvalèevskis (1522–1549), karalienës Bo-nos proteþë ir asmeninis Þygimanto Au-gusto bièiulis. Ðaltiniuose yra uþuominø,kad Giedraièiø parapijos klebonu yra bu-væs ir Merkelis Giedraitis. Tas pats Mer-kelis Giedraitis, kuris nuo XVI a. 8-ojo de-ðimtmeèio vidurio iki mirties XVII a. pir-mojo deðimtmeèio pabaigoje vyskupavoÞemaitijoje, garsëdamas kaip uolus baþ-nyèios reformatorius pagal Tridento baþ-nytinio susirinkimo nuostatus. Þinomaskaip vyskupas, siekæs Baþnyèià priartintiprie lietuviø kultûros, rûpinæsis lietuviøkalbos vartojimo áteisinimu tiek Þemaièiø,tiek Vilniaus vyskupijose, pats sakydavæspamokslus lietuviø kalba. Merkelis Gied-raitis globojo Mikalojø Daukðà, savo lë-ðomis iðleido Daukðos iðverstà Vujeko„Postilæ“. Bûdamas Ponø Tarybos naryssiekë LDK valstybës savarankiðkumo,prieðinosi lenkø dvasininkø skyrimui á tometo Lietuvos katalikø parapijas. XIX a.pirmojoje pusëje Giedraièiø baþnyèiojeyra klebonavæs ir Kazimieras Dmochov-skis (1780–1851), Vilniaus vyskupø Ko-sakovskio ir Stroinovskio kapelionas,Dvasinës Romos katalikø kolegijos SanktPeterburge asesorius, vëliau jos preziden-tas. Dmochovskis Giedraièiø klebonu bu-vo iki XIX a. 5-ojo deðimtmeèio pradþios,kai buvo paskirtas Vilniaus vyskupu suf-raganu Kuršui. Nuo 1848 m. Dmochov-skis – Mogiliovo arkivyskupas metropoli-tas, t.y. aukðèiausias katalikø Baþnyèiosdignitorius to meto Rusijos imperijoje.Dmochovská Giedraièiø baþnyèioje pakei-të Adomas Stanislovas Krasinskis, savaiptragiðkos lemties bûsimasis Vilniaus vys-kupas. Vilniaus vyskupo skeptrà gavæs1859-aisiais, Krasinskis, prasidëjus 1863m. sukilimui, buvo iðtremtas á Viatkà.

Tremtyje iðgyveno dvideðimt metø, paleis-tas ið tremties be teisës gráþti á Vilniø pas-kutiniuosius savo gyvenimo metus pra-leido Krokuvoje. Klebonaudamas Gied-raièiuose Krasinskis ákûrë parapijos bib-liotekà-skaityklà, pats mokë vaikus kate-kizmo ir sakë pamokslus, buvo pasiren-gæs daryti radikalius pertvarkymus ir pa-naikinti baudþiavà. Gyvenimo pabaigojeraðytuose Krasinskio atsiminimuose yrair Giedraièiams skirtas epizodas. Krasins-kis raðo: „[...] 1842 metais gavau Gied-raièiø klebonijà, kurios klebonu prieš ma-ne buvo vyskupas, o po to metropolitasKazimieras Dmochovskis. Persikëliau tadá Giedraièius, ðeðios mylios nuo Vilniaus,bet dar porà metø kas antrà savaitæ vaþi-nëjau sakyti pamokslø á Vilniaus katedrà.[...] Pradëjæs valdyti parapijà, pirmiausiapanaikinau visus mokesèius uþ parapi-nius patarnavimus. O po metø, perëmæsûkinius reikalus, sukvieèiau visus klebo-nijai priklausanèius þemvaldþius ir pareið-kiau, jog, þinodamas, kokia varginanti yrabaudþiava, norëèiau jà panaikinti ir ávestièinðà – po trisdeðimt rubliø nuo vala-ko[...]; iðkëliau tiktai sàlygà, kad uþ regu-liarø mokëjimà vienas uþ kità laiduotø.Dvarininkai papraðë laiko pasitarti. Gerai,sutikau, tarkitës. Koks buvo mano nusi-stebëjimas, kai po valandos pasitarimoateina ir sako: sutikti su èinðu negalime –keletas ið mûsø sutiktø, bet dauguma ne-galës iðsimokëti; galiausiai mums bau-dþiava kainuoja kur kas maþiau, nes kiek-vienas ið mûsø laiko samdiná, kuris visàbaudþiavà ir atlieka, o jam mokame pen-kis rublius per metus. Jo maitinimas ne-siskaito, nes kur ðeði septyni valgo, taiprie jø ir vienas bernas prasimaitins. Rû-bus gauna nebaigtus dëvëti, o apavà saupats ið karnø nusipina. Po tokio katego-riðko atsisakymo privalëjau juos paliktiankstesnëmis sàlygomis, ekonomui tik-tai nurodþiau, kad jokio piktnaudþiavimonebûtø“. Taigi galimybæ pradëti kitaip tvar-kytis Giedraièiø parapijieèiai tàkart pra-rado, bet tiek Krasinskio ásteigta parapi-jos bibliotekëlë, tiek sakyti pamokslai – osavo pamokslais garsëjo per kelias pa-rapijas – turëjo átakos ne tik religiniam,bet ir apskritai kultûriniam parapijos gy-venimui. Istoriniuose ðaltiniuose iðlikæduomenys leidþia teigti, kad Giedraièiøbaþnyèia visais laikais atliko tikinèiøjøbendruomenæ telkianèio centro vaidme-ná. Atsakomybës uþ savo bendruomenæ,uþ savo aplinkà tradicija èia ir nûnai gy-va. Ðiais, 2010-aisiais metais, ðvæsta pir-mosios baþnyèios 600-øjø metø sukaktisbei ta proga parapijieèiø lëðomis ðvento-riuje pastatytas koplytstulpis (aut. JuozasKanapeckas) akivaizdþiai tai liudija.


Koplytstulpis Giedraièiø baþnyèiosðventoriuje


KAROLIS JANKEVIÈIUS2010 m. spalio 6 d., sulau-

kæs garbingo 85 metø am-þiaus, mirë profesorius, dak-taras, buvæs ilgametis Botani-kos instituto direktorius Karo-lis Jankevièius.

Karolis Jankevièius gimë1924 m. lapkrièio 22 d. Šiau-liuose. 1943 m. baigë Plungësvalstybinæ gimnazijà. Pasirin-ko studijuoti gamtos mokslusVilniaus universitete. 1950 m.baigë Vilniaus universitetoGamtos mokslø fakultetà ir ági-jo botaniko specialybæ. Darstudijuodamas pradëjo dirbtiAugalø anatomijos ir fiziologi-jos katedroje vyresniuoju labo-rantu. Po studijø 1950–1953m. dirbo Vilniaus universitetoGamtos mokslø fakultete vy-resniuoju dëstytoju. Dëstë al-gologijos, antibiotikø, fitopato-logijos, mikologijos, virusiniøaugalø ligø disciplinas.

1953 m. buvo paskirtasLietuvos mokslø akademijosBiologijos instituto direktoriu-mi. Ðias pareigas ëjo iki 1959m., kai Biologijos institutas bu-vo reorganizuotas. 1959 m.buvo paskirtas ir 22 metus dir-bo Lietuvos mokslø akademi-jos Botanikos instituto direkto-riumi. Nuo 1981 iki 1991 metødirbo Lietuvos mokslø akade-mijos Botanikos instituto Hid-robotanikos laboratorijos va-dovu. 1991–1993 m. ëjo vyres-niojo mokslo darbuotojo pa-reigas. 1998–2000 m. Vilniausuniversitete dëstë „Aplinkosbiovalymo technologijos“ kur-sà hidrogeologams. Nuo 2000metø iki ðiol dirbo ámonës„Grunto valymo technologi-jos“ moksliniu konsultantu.

1964 m. Vilniaus universi-tete apgynë daktaro disertaci-jà „Kurðiø mariø ir kai kuriø Lie-tuvos TSR eþerø mikrobiolo-ginë charakteristika“. Bendro-sios botanikos, hidrobotani-kos, botanikos mokslo istori-

jos, mokslo organizavimoklausimais vienas ir su ben-draautoriais paskelbë per 600publikacijø, vadovavo 18 dok-torantø (aspirantø) disertaci-niø darbø rengimui, 35 jo dar-bai pripaþinti išradimais irjiems išduoti Lietuvos Res-publikos patentai.

Daug metø dirbo LietuvosMA darbø, C serijos (biologija)redakcinëje kolegijoje, buvo 6tomø tæstinio leidinio „LietuvosTSR flora“ (1959–1980 m.), uþkuriø 2-àjá ir 3-iàjá apdovanotasLTSR valstybinëmis premijo-mis, atsakingasis redaktoriusbei monografijos „Kurðiø ma-rios“ (1959 m.) vyriausiasis re-daktorius. Skatino bendradar-bius ir pats daug metø dirbokurdamas gamtosaugos ir ap-linkosaugos terminijà.

1969 m. K. Jankevièius da-lyvavo mokslinëje ekspedicijo-je Jungtiniø Amerikos Valstijøvakarø zonoje (nuo Meksikos

iki Kanados), kurios metu bu-vo atlikta JAV saugomø terito-rijø (ypaè sekvojynø) apþvalga.Skaitë praneðimus Lietuvos irkitø ðaliø – JAV, Japonijos,Prancûzijos, Suomijos, Indijos,Lenkijos konferencijose.

Karolis Jankevièius buvoaktyvus visuomeninës gamto-saugos organizatorius ir pra-dininkas. 1960–1982 m. bu-vo atkurtos Lietuvos gamtosapsaugos draugijos tarybosprezidiumo pirmininkas, Ato-minës energetikos komisijosprie MA prezidiumo narys,tarptautinës programos „Þmo-gus ir biosfera“ nacionaliniokomiteto narys, daug metøbuvo Lietuvos probleminëstarybos „Augalinio pasaulioracionalaus panaudojimo,pertvarkymo ir apsaugos bio-loginiai pagrindai“ pirmininku.Jis buvo þurnalo „Mokslas irgyvenimas“ pirmasis vyriau-siasis redaktorius.

(1924-11-22 – 2010-10-06)Bûdamas aktyvus moks-

lo ir visuomeninëje veikloje jisdaug dirbo Lietuvos botani-kø, Lietuvos mikrobiologø,Lietuvos hidrobiologø draugi-jose, buvo atkurtos Lietuvaipagraþinti draugijos prezidiu-mo narys, laikraðèio „Tëvið-kës gamta“ redakcijos tary-bos narys

Karolio Jankevièiaus ilga-laikë mokslinë ir mokslinë or-ganizacinë veikla – tai svarusindëlis á Lietuvos botanikosmokslà. Jo moksliniai darbaibuvo pripaþinti ir ávertinti Lie-tuvos mokslo bendruome-nës. 1976 m. jis buvo apdo-vanotas valstybine premija,1980 m. jam suteiktas nusi-pelniusio Lietuvos TSR gam-tos apsaugos darbuotojo var-das, 1993 m. nostrifikuotasprofesoriaus mokslo vardas.2007 m. jam suteiktas Lietu-vos pramonininkø konfedera-cijos nominacijos Profesijosriteris titulas. Karolio Jankevi-èiaus darbus pastebëjo beiávertino ir tarptautinë botani-kø bei gamtosaugininkø ben-drija: jis buvo apdovanotas XIItarptautinio botanikø kongre-so garbës medaliu ir Lenkijosgamtos apsaugos draugijosgarbës diplomu ir medaliu.

Visø, paþinojusiø prof. Ka-rolá Jankevièiø, atmintyje iðliksjo dalykiškumas, moksliniaiorganizaciniai gebëjimai irplatus poþiûris, principingu-mas sprendþiant aktualiasmokslines, šalies ûkio plëtrosir aplinkosaugines proble-mas. Su didþia pagarba ir dë-kingumu prisiminsime ben-dradarbiavimà su profesoriu-mi, jo nuoširdþià paramà vi-siems gamtosaugininkams,gamtos tyrinëtojams ir moks-lininkams.

Gamtos tyrimø centras,VšÁ „Grunto valymo technologijos“


Marcinkoniø etnografinës sodybosklojimas vos talpino þiûrovus, susirinku-sius á þurnalisto, leidëjo Danieliaus Mic-kevièiaus knygos „Kaip tiltelis ið ðirdies áðirdá“ pristatymà.

Knygos pristatymo vakarà puikiai „iliust-ravo“ ne tik Kabeliø, Marcinkoniø, Margio-niø, Nedzingës, Zervynø ir Þiûrø kaimø dai-nininkø dainuojamos dzûkiðkos dainos,Margioniø klojimo teatro artistø vaidyba. Á

Knyga apie Varënos

Rûta AVERKIENË

kraðto ðviesuolius pristatyta„gyvai“

renginio dalyvius, kaip knyga prabyla á skai-tytojà, „gyvai“, dainomis ir þodþiais, prabiloaðtuoniolikos knygos apybraiþø herojai.

Dvideðimt metø ðalia Lietuvos–Baltarusijos sienos ásikûrusiame maþyèia-me, nykstanèiame Senovës kaime sodybàturinèio þemaièio D.Mickevièiaus knyga„Kaip tiltelis ið ðirdies á ðirdá“ – tarsi padëkaVarënos kraðtui ir jame gyvenantiems nuo-ðirdiems þmonëms. Ðios knygos leidybàparëmë ir Varënos rajono savivaldybë.

Joje – aðtuoniolika meniniø apybraiþøapie Varënos kraðto ðviesuolius, dzûkø pa-proèius ir buitá. Knygos autorius kelia ak-tualiausias buities ir dvasinio paveldo ið-saugojimo, gamtosaugos ir kultûros sklai-dos problemas, skatina prieðintis vartoto-jiðkos visuomenës rûdþiø skverbimuisi ámûsø gyvenimà ir dvasià.

Pasakojimø jungtimi pasitelkæs dzû-kiðkà pasakymà „Kap ciltëlis ið ðirdies inðirdzá“, kuris simbolizuoja gerà, atlapàdzûkiðkà ðirdá, dzûkø gerumà ir nuoðir-dumà, Danielius tais tilteliais keliauja poðilø kaimus ir, beklaidþiodamas kûrybi-

niais vieðkeliais, neretai uþklysta ir á Dzû-kijos þmoniø likimus.

D.Mickevièius – vienas ið tø „naujøjødzûkø“, kurie, prisiliesdami prie amþinøjøDzûkijos vertybiø, „dzûkiðko intelekto“, èiastengiasi palikti dalelæ savo kûrybos.

Knygos autorius prisipaþino, jog nëra èiajo jokiø ypatingø nuopelnø. Viskà padova-nojo herojai. „Kà jie man dovanojo, að gràþi-

nu Jums... Keliuo-se po Dzûkijà tøstebuklingø tilteliøið ðirdies á ðirdá su-tikau ne vienà. Irkiekvienas vis ki-toks, vienas uþ ki-tà iðraiðkingesnis,vertingesnis. Ðiosknygos herojaispasirinkau vos ke-liolika ið tûkstan-èiø...“.

Vienas ið jø –þinomas gamti-ninkas, gamtos

mantá jaunimà, kurie èia spindi tarsi tikriDzûkijos perlai.

„Ðiandien jiems tikrai neatrodys, kadjie visø uþmirðti ir nereikalingi“, – kalbëjoEugenijus Drobelis.

Ið tiesø, didþiausia vertybë – èia gyve-nantys þmonës. Ðviesûs jie ne tik savo bal-tais puoðniais drabuþiais, bet savo vidiniupasauliu, savo dvasiniais turtais.

Kitas knygos herojus Senosios Varë-nos parapijos klebonas Pranciðkus Èivi-lis sakë, kad ðita knyga – nemaþas indë-lis á dvasiná aruodà. „Að jà kasdien atsi-

verèiu ir paskaitau kokià nors mintá“, – pri-sipaþino dvasininkas.

Knygoje „gyvenanti“ buvusi mokytojaJulija Kavaliauskienë sakë, kad skaitant ðiàknygà sukilo liûdni, bet labai brangûs jau-nystës prisiminimai, kai pësèiomis ið Mus-teikos á Marcinkonis mokyklon eita, prieðpamokas ilgoje eilëje duonos stovëta.„Toks buvo metas, kurá iðgyveno visi ma-

mokslø daktaras, Dzûkijos nacionalinioparko direktoriaus pavaduotojas Eugeni-jus Drobelis. Tà vakarà jis sakë, kad ðisknygos pristatymas – gera proga pama-tyti tuos tikruosius ðilø þmones, tas gar-baus amþiaus moteris, pasidabinusiasbaltomis skarelëmis ir dar baltesnëmis pri-juostëmis, ir dzûkiðkais apdarais pasida-binusius vyrus, jø patirtá ir tradicijas peri-

D.Mickevièiaus knygos pristatymas. Skamba dzûkiðka daina

Knygos autorius sutiktas su gëlëmisir dovanomis


Margioniø moterys


Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas

MOKSLAS irGYVENIMAS

2010

10

T u r i n y s

Eina nuo 1957 m. 2010 m. Nr. 10 (624) spalis

Vyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKAS

Redakcijos kolegijaVALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASSAULIUS GULBINSKASPAULIUS JURKUSLIBERTAS KLIMKAJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISJONAS KUBILIUSKÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUS

Redakcijos darbuotojai

RedaktorëELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktoriusVILIUS JAUNIÐKISKonsultantëSAULË MARKELYTËRinkëjaVIOLETA SADAUSKIENË

REDAKCIJOS ADRESASAntakalnio g. 36, LT-10305Vilnius

TELEFONAIVyr. redaktoriaus 2 34 15 72Redaktoriø 2 34 41 00Elektroninis pað[email protected]

Pasiraðyta spaudai 2010-10-12SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8Popierius ofsetinisKaina 4,5 Lt

Spausdino AB „Spauda“Laisvës pr. 60, 2056 Vilniuswww.spauda.com

SCIENCE AND LIFEScience popular andhistorical monthly.Editor-in Chief J.Baldauskas„Mokslas ir gyvenimas“,Antakalnio st. 36,LT-10305, Vilnius, Lithuania.© „Mokslas ir gyvenimas“, 2010

Interneto svetainëhttp://ausis.gf.vu.lt/mg/

Þurnalo leidimà remia

SPAUDOS, RADIJOIR TELEVIZIJOS

Lietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,

Lietuvos mokslo istorikødraugija, Lietuvos kultûrostyrimø institutas, Lietuvos

gamtos draugija, VGTU

RËMIMO FONDAS

Remia istorijos, gamtos moksløir kultûros tematikos publikacijas

no kartos þmonës. Þemai lenkiuosi ðiø šiløkaimø þmonëms, kurie taip graþiai dirba irdainuoja“, – kalbëjo J.Kavaliauskienë.

Pakalbinti buvo visi knygos herojai. Vi-siems jiems autorius dovanø áteikë po kny-gà, pats irgi ið jø gavo dovanø.

Varënos rajono savivaldybës merasVidas Mikalauskas sakë, kad „ðis vaka-ras su knygos herojais – labai graþi ðir-dþiø puota. Taip retai bûname vienas ða-lia kito su ðiais ðviesiø veidø ir ðirdþiø þmo-nëmis, o juk bendrauti su jais yra didelëvertybë. Dþiaugiuosi, kad mums pavyko

prakalbinti dar vienà „naujàjádzûkà“. D.Mickevi-

èiaus knygalabai ðiltaibuvo prista-tyta ir LRTklube. Ir bû-tent dël to, kadten skambëjodzûkiðkas þo-

dis ir dzûkiðkos dainos. Jas dainavo nuo-stabios Aðaðninkø kaimo moterys... Tu-riu idëjà – kita knyga turëtø bûti apie tuosþmones, kurie turi sodybas mûsø kraðteir taip graþiai, kaip Danielius, ásipina á ra-jono kultûros vainikà“.

Jautriausias sielos stygas tà vakaràvirpino graudþios ir linksmos senovinësdzûkø melodijos. Kiekvienoje ið jø – viskiti gyvenimai, jas dainoriai ne dainavo,o tarsi pasakojo – apie savo protëviø, të-vø bei savo likimus, apie pagarbà juosuþauginusiems tëvams ir meilæ gamtai.Dþiugu, kad jos dar iki ðiol tvyro senosekaimo pirkiose, jas vakarais ir ðventinë-mis dienomis dainuoja vienos ir bûrin su-ëjæ ðiø kaimø moterys ir vyrai. Þiemà irvasarà, anksti ryte ir vëlø vakarà kaimuo-se gali iðgirsti tas dainas. Ðiø dainorëliømelodijos skambëjo ir sveèiose ðalyse.Dainoms ðie þmonës paaukojo didþiàjàdalá savo gyvenimo ir ðirdies.

Kokia stiprybë ir meilës liaudies dainai,savo kraðtui ir tebepuoselëjamoms protë-viø tradicijoms galia slypi ðiuose þmonëse,árodë pabaigai visø drauge sudainuota liau-dies daina „Vai kano þali sodai“.

Po renginio pasklidæ po sodybos kie-mà, subuvimo dalyviai turëjo progànuoširdþiai pabendrauti.

I.KONSTANTINAVIÈIÛTË, V.BOBINAITËTarptautinës energetikos ekonomikos asociacijos11-oji Europos konferencija .................................. 2

V.LUKOÐEVIÈIUS, T.PUIDOKASCentralizuotas ðilumos tiekimas ir Lietuvosenergetinë nepriklausomybë ................................ 4

R.MICKEVIÈIENË Nauji iððûkiai Europoslaivø statybos pramonei ........................................ 6

J.ELEKÐIS Pirmieji ðirdies magnetiniorezonanso tyrimai Lietuvoje ................................ 10

I.SKOMSKIENË Dainø ir karo keleivismasonø loþëje ..................................................... 12

J.RUDOKAS Lietuvybës apaðtalas ..................... 14

J.NORKEVIÈIUS Pagerbtas Þemaitijosðviesuolis ............................................................ 17

L.KLIMKA Astronomija Lauryno Ivinskiokalendoriuose ..................................................... 18

J.A.KRIKÐTOPAITIS Þodis, skirtas profesoriausLiberto Klimkos 70-meèiui .................................. 20

R.ÐALNA Taivanas – kelionë á maþàjà Kinijà ....... 22

A.KUSTA Slënis „Nemunas“ –mokslo, studijø ir verslo centras ......................... 26

Mokslininkui, pedagogui ir moksloorganizatoriui Albinui Kustai – 70 ........................ 26

A.PIROÈKINAS Jonas Jablonskis irKazimieras Bûga ................................................. 30

Profesoriø HENRIKÀ ZABULÁ palydint ............... 34

V.MALIÐAUSKAS Mokslininkø monografija,skirta profesoriaus Zenono Vainorioatminimui ............................................................ 35

A.LIAUDANSKIENË Gimnazija, ugdantimokslo kultûrà .................................................... 36

A.PRAÐMANTAITË Giedraièiø baþnyèiaamþiø tëkmëje ..................................................... 38

Karolis Jankevièius ............................................. 41

R.AVERKIENË Knyga apie Varënoskraðto ðviesuolius pristatyta „gyvai“ ................... 42

44 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 10ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2010 Nr. 10, 1- 44, Indeksas 5052, 4,5 Lt

Documents

Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.10