52
Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 1 Vilniaus pedagoginio universiteto biosistematikai ieðkojo naujø organizmø rûðiø 2010 11-12 Biosistematikai Himalajuose Valstybë ir miðkas Vilniaus pedagoginio universiteto biosistematikai ieðkojo naujø organizmø rûðiø

Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.11-12

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.11-12

Citation preview

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 1

Vilniaus pedagoginiouniversiteto biosistematikai

ieðkojo naujø organizmørûðiø

2010

11-12

BiosistematikaiHimalajuose

Valstybë irmiðkas

Vilniaus pedagoginiouniversiteto biosistematikai

ieðkojo naujø organizmørûðiø

2 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

Lietuvos geologijos tarnybLietuvos geologijos tarnyba ákurta

1940 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 238, pa-tvirtinanèiu Vietinës pramonës liaudies ko-misariato nuostatus. Ðiø nuostatø III da-lyje nurodyta, kad ákuriama „Geologiniøtyrinëjimø Tarnyba, veikianti atskiros sà-matos pagrindais“. LGT yra viena „jau-nesniø“ Europos geologijos tarnybø, neskai kurios (Ðvedijos, Norvegijos, Austri-jos) jau ðventë savo 150 metø jubiliejus.Geologiniø darbø organizacinë struktûraiki 1990 metø ne kartà kito. Geologiniaityrimai (kartografavimas, naudingøjø ið-kasenø, poþeminio vandens paieðka irþvalgyba, geofiziniai tyrimai, monitoringasir kt.) ypaè iðsiplëtojo po 1957 metø: tuo-metës Geologijos valdybos sistemoje dir-bo 508 darbuotojai, ið jø 45 geologai,1971 m. jø buvo atitinkamai 2622 þmo-nës, ið jø 201 geologas. Nuo 1980 m. Ge-

Lietuvos geologijos tarnybTrumpa istorijos apþvalga

Lietuvos geologijos tarnybos direktoriusJuozas Mockevièius

Èeslovas Pakuckas (1898–1956),pirmasis LGT direktorius

LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS MISIJA:

Ágyvendinti valstybës politikà Þemës gelmiø naudojimo srityje, pagrin-dþiant geologinës aplinkos kokybës iðsaugojimà ateities kartoms, plëto-

jant geologinës informacijos naudojimà.

Þemës gelmiø iðtekliai 2010 m. pradþioje

Iðtekliai Kiekis1. Nafta, mln. t 3,82. Durpës, mln. kub. m 3113,193. Klintys, mln. kub. m 557,404. Dolomitas, mln. kub. m 249,255. Opoka, mln. kub. m 19,396. Anhidritas, mln. kub. m 80,697. Kreidos mergelis, mln. kub. m 9,418. Molis, mln. kub. m 237,328.1. Molis devono 1,418.2. Molis triaso 59,598.3. Kitas molis 176,329. Þvyras, mln. kub. m 1311,7210. Smëlis, mln. kub. m 417,8810.1. Smëlis moliui liesinti 28,4210.2. Smëlis stiklui gaminti 4,1610.3. Smëlis silikatiniamsdirbiniams 96,4310.4. Kitas smëlis 288,8711. Poþeminis vanduo,mln. kub. m per parà3 1,8811.1. gëlas vanduo,mln. kub. m per parà 1,8711.2. mineralinis vanduo,mln. kub. m per parà 0,0112. Sapropelis, mln. kub. m 20,1913. Gipsas, mln. kub. m 27,9914. Gëlavandenë klintis,mln. kub. m 1,615. Gintaras, t 112,016. Glaukonitinis priesmëlis,mln. kub. m 7,417. Akmens druska, mln. kub. m 258,2918. Geleþies rûda,Fe>20% ,mln. kub.m 61,6918.1. Fe>40%, mln. kub. m 34,57

ologijos valdybos sistemoje dirbo per 300geologø ir beveik 200 technikø.

Lietuvai atkûrus nepriklausomybæ, Lie-tuvos Respublikos Vyriausybës nutarimu irAukðèiausiosios Tarybos Atkuriamojo Sei-mo pritarimu 1991 m. kovo 11 d. vietoj ikitol buvusiø Geologijos darbø gamybinio su-sivienijimo ir Gamtos iðtekliø departamen-to ásteigta Valstybinë geologijos tarnyba.

Lietuvos geologijos tarnyba prie Ap-linkos ministerijos yra Lietuvos Respubli-kos vykdomosios valdþios ástaiga. Tarny-ba organizuoja ir vykdo valstybinius Þe-mës gelmiø tyrimus, reguliuoja ir kontro-

liuoja Þemës gelmiø naudojimà bei ap-saugà, kaupia, saugo ir valdo valstybinægeologinæ informacijà. LGT 2010 m. dir-ba 100 darbuotojø.

Lietuvos geologijos tarnyba yra Eu-ropos Sàjungos geologijos tarnybø aso-ciacijos narë. Asociacija vienija daugiaukaip 7500 ávairiø geologijos srièiø specia-listø ið 27 ðaliø bendriems Þemës gelmiøtyrimo ir naudojimo klausimams spræsti.

2010 m. LGT atstovai dirbo 23 tarpþi-nybinëse komisijose, darbo grupëse, at-stovavo Lietuvos geologijos interesams21 tarptautinëje organizacijoje.

2 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 3

ai – 70

Turimi vandens iðtekliai

Naudojami

Poþeminis vanduoLietuva vienintelë ið Europos ðaliø

centralizuotai vandentiekai naudoja tik ge-rai gamtos apsaugotà ir geros kokybëspoþeminá vandená. Jo išþvalgyti ištekliai:~2,2 mln. m3/d, o sunaudojama pastarai-siais metais tik 350–390 tûkst. m3/d(127,75–142,35 mln. m3/metus). Þemësgelmiø registre áregistruoti 1603 poþemi-nio vandens telkiniai.

Valstybinis geologinis kartografavi-mas 1:50 000 masteliu iki šiol Lietuvojeatliktas 45 proc. ðalies teritorijos (vykdo-mas nuo 1964 metø).

Geologine kartografine informacija ga-lima naudotis: http://www.lgt.lt/zemelap/main.php?sesName=lgt1288334737

Græþiniai – svarbiausias Þemësgelmiø paþinimo bûdas

LGT informacinëje sistemoje ið visoyra duomenø apie 46 269 græþinius.

Þemës gelmiø registre áregistruoti 29839 græþiniai. Nuo 1990 m. uþregistruoti17 439 græþiniai.

Giliausi græþiniai:giliausias (ilgiausias) græþinys –

Nr. 29349 – 2786 m, iðgræþtas 2001 m.Stonèiø k., Ðilutës r.;

kiti græþiniai: Nr. 26327 – 2564 m gy-lio, iðgræþtas 1992 m. Klaipëdos apsk.,Kretingos r., Vydmantø k.;

Nr. 1515 – 2382 m. naftos gavybosgræþinys, iðgræþtas 1992 m. Klaipëdosapsk., Palangoje;

Nr. 18674 – 2370 m naftos paieškosgræþinys (likviduotas), iðgræþtas 1988 m.Klaipëdos apsk., Tauralaukio k.

Ið viso iðgræþta gilesniø nei 2000 met-rø græþiniø – 200, po 2000 metø – 38.

Geologiniai procesaiLeidimus tirti þemæ 2010 m. Lietuvoje

turëjo 113 ámoniø, kurios teikia Valstybi-

ai – 70

Poþeminio vandens kokybë yra gera,taèiau vanduo gali bûti natûraliai prisotin-tas kai kuriø druskø ar mikroelementø, ku-riø koncentracijos virðija geriamajam van-deniui nustatytas vertes. Tokio vandensprietaka (vadinamosios intruzijos) susidarokai kuriø vandenvieèiø intensyvios eksplo-atacijos metu. Dël mineralizuoto vandensprietakos padidëja gëlo vandens minera-lizacija, kietumas, iðauga natrio chloridoarba / ir sulfatø koncentracija, vandenyjegali formuotis kiti nepageidaujami jungi-

niai (sieros vandenilis). Paþymëtina fluori-dø anomalija Ðiaurës Vakarø Lietuvoje(Klaipëdos, Kretingos, Skuodo, Plungës,Telðiø ir Kelmës r.).

Gruntinis vanduo daþniausiai yrateršiamas azoto junginiais – amoniu(NH4), nitritais (NO2) ir nitratais (NO3).

Didesni nitratø kiekiai gruntiniame van-denyje siejami su iðsklaidyta ir sutelktàja(koncentruota) tarða. Iðsklaidytos tarðos sà-lygomis besiformuojanèiame gruntiniamevandenyje apie 30 proc. stebëtø græþiniønitratø koncentracija yra didesnë uþ gamti-nio fono ribines reikðmes ir daþnai kelis kar-tus virðija foninæ (~6 mg/l) reikðmæ.

Turimi duomenys ápareigoja rûpintispoþeminio vandens kokybe, diegti tarðosprevencijos priemones.

Poþeminio vandens valstybinis monito-ringas vykdomas nuo 1946 metø. Tai – nuo-latiniai poþeminio vandens lygio stebëjimaibei poþeminio vandens cheminës sudëtiestyrimai. 74 stebëjimo græþiniuose ádiegtielektroniniai duomenø kaupikliai vandenslygiui ir temperatûrai matuoti. 2010 m. 20-yje monitoringo stoèiø yra árengiamos tele-metrinës duomenø perdavimo sistemos,

kurios leis duomenis apie poþeminio van-dens bûklæ nuolat perduoti á LGT.

Be valstybinio monitoringo, LGT kau-pia duomenis ið ûkio subjektø vykdomømonitoringo programø. 2010 m. buvovykdoma apie 2050 ûkio subjektø poþe-minio vandens programø (áskaitant ir van-denvietes).

Geologinis kartografavimasPagal valstybines ir tarptautines progra-

mas LGT kasmet vykdo 65–70 projektø.

nei geologijos informacijos sistemai græ-þiniø, kitø tiesioginiø Þemës gelmiø tyri-mø duomenis.

Daugumos Þemës gelmëse slypinèiøpavojø (seisminiø virpesiø, karstiniø pro-cesø, nuoðliauþø, poþeminio vandensproverþiø, poþeminës tarðos ir kt.) þalin-gø pasekmiø galima iðvengti sistemingaistebint ir tiriant gelmes, laiku ir tinkamainaudojant sukauptus duomenis. LGT sis-temingai formuoja geologiniø procesø irreiðkiniø duomenø bazæ, kuria seismolo-giniø stebëjimø sistemà, diegia moder-nius metodus procesams (pavyzdþiui, sa-telitinës interferometrijos) stebëti.

Nukelta á 24 p.

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 3

4 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

Pedagoginës minties

Ðiemet Vilniauspedagoginis universitetas paþymi

75-eriø metø sukaktá.

Akademikas Algirdas GAIÞUTIS

skaudþiø demografiniø problemø ir susve-timëjimo. Jis orientuoja þmogø vidinës dar-nos, jo pozityvaus santykio su savimi ir Ki-tu arba Kitais þmonëmis linkme. Tai be ga-lo svarbu, deja, ne kiekvienas tai supran-tame ir ne kiekvienam tai rûpi.

Tautø gyvenimo bûdas arba stilius viskitoks, nors visos tautos turi panašiø sieki-mø ar tikslø, uþdaviniø. Kasdienio gyveni-mo stilius aprëpia daugybæ sferø, kurioseveikia þmogus ir ávairios socialinës grupës– tai darbas, bendravimas, laisvalaikis, tra-dicijos, paproèiai, vyrø ir moterø santykiai,vadovavimas ir paklusnumas, vertybiø iridealø supratimas. Gyvenimo stilius uþde-da ryðkø antspaudà visoms ðioms (manopaminëtoms ir nepaminëtoms) veiklos sfe-roms; vaizdþiai tariant, jas sulydo á daug-maþ darnià ir dinamiðkà visumà. Gyveni-mo stilius padeda þmogui tapti tvarkinges-niam, inteligentiškesniam ir socialiai atsa-kingesniam. Reiklesniam sau ir kitiems,orientuotis á iðkiliàsias, idealiàsias, dvasinesvertybes, o ne vienadienes tarsi drugelioplazdenimas arba persmelktas vien prakti-cizmo, prastai suprantamos naudos ir lydi-

Nagrinëjame kultûros ir sveikatos ryðá, sanglaudà gyvenimo bûdo arbastiliaus reikðmæ þmogaus orumui, sveikatos kaip fundamentalios vertybës

supratimà. Juk visa tai neatsiejama nuo pedagogikos, edukologijos,jaunimo ir visos tautos ðvietimo. Kuriant demokratinæ visuomenæ ir moder-

nià ðvietimo sistemà, bûtina atsiþvelgti ne tik á þmogaus prigimties savybes,bet paèios dabarties visuomenës pokyèius, teigiamus ir neigiamus proce-

sus, socialinës-kultûrinës aplinkos poreikius, interesus ir kultûros iðsaugoji-mo, turtinimo, plëtotës, jos savireguliacijos esmines tendencijas.

Tokià nuostatà daugeliui edukologø, ðvietimo darbuotojø diegë profesorëMeilë Lukðienë. Tatai gerai išreikšta jos pedagogikos srities veikaluose,skirtuose Lietuvos mokyklos istorijos, jos ryðiø su pedagoginës minties

raida analizei, demokratinei ugdymo minèiai XVIII a. antrojoje – XIX a.pirmojoje pusëje aptarti. Ypaè detaliai toji nuostata grindþiama fundamen-

talioje profesorës monografijoje „Jungtys“ (2000).

Apie kultûros ir sveikatos sanglaudà

Kuo yra svarbus ir be galo reikðmingasprofesorës M.Lukðienës veiklos mastas irdabar jau palikimas? Tai pirmiausia kultû-ros visumos su jos sudëtinëmis dalimis, tie-sioginiais ir gráþtamaisiais ryðiais reikðmëssupratimas, visuminis poþiûris, kurá, deja,toli graþu turime ne kiekvienas. Argi gali pa-senti ðios mintys? Profesorë raðo: „Švieti-mo uþdavinys – jaunosios kartos, ið daliesvisos tautos mentaliteto ugdymas. Menta-litetà veikia daug veiksniø, taèiau ðvietimuijis negali nerûpëti ir yra jo tiesioginis uþda-vinys. Tuo tarpu pedagogikos istorijadaþniausiai tik aprašo, kaip pasiryþusios jáformuoti ðvietimo institucijos, pirmiausiamokyklos. Nenagrinëjama, kokio mentali-teto siekia toje epochoje, koks to meto so-cialinis-kultûrinis vaizdas. Vargu ar ðitaip ga-lima nors apytikriai interpretuoti ir pateiktiiðvadas ar pasiekti kokiø nors rezultatø so-cialiniu-kultûriniu atþvilgiais“.

Dar ir dabar nesugebama á pedagogi-kos istorijà ir jos dabarties problemas pa-þvelgti kaip á bendras problemas kultûrosistorijos ir jos kasdieniø rûpesèiø. Ir ávai-riausios statistinës lentelës, tendencijø gra-fikai ir tyrimo metodø matematika diserta-cijose èia nieko negelbës, èia neiðsiversibe giluminiø sàlyèio taðkø su moderniàjapsichologija ir psichoanalize, kultûrologi-jos metodais, medicina ir filosofija. Gam-tamokslinis materializmas ir racionalizmasneiðaiðkins rûpimø dalykø esmës, o tikjuos uþtuðuos ir supaprastins iki skaièiuo-

tës, pavers tai, kas itin sudëtinga, tuo, kaslengvai sprendþiama, paprasta, nevertaypatingø pastangø.

Reikia tik pritarti M.Lukðienës minèiai,kad nei ðvietimo sistema, nei jos reforma, oji bûtina, reikalinga, negali vykti spontanið-kai, nesuderinta su visos mûsø kultûros plë-tote galimomis kryptimis, giliai apsvarsty-tomis ir apmàstytomis, gerai atvirai iðdis-kutuotomis. Tuomet ið tikrøjø galima ma-þiau baimintis dël veltui prabëgusiø metø irmenesiø, pasitikëti veiksmø prioritetais, tei-kiamais kompetencijai ir moralinei jëgai, one ðiaip partiniams iðskaièiavimams ar uþ-imamø këdþiø autoritetui. Visos kultûros sri-tys, sandai turi savo specifikà, giluminiusryðius, tarnauja vienos kitoms. Tad ir ðvieti-mas, individo ugdymas ir lavinimas, svei-kata neegzistuoja kiekviena sau.

Dabar, kai esame Europos Sàjungossudëtyje ir dargi veikiami ávairiø globaliza-cijos iððûkiø, labai svarbu apsaugoti, ap-ginti ir praturtinti jau minëtà savo tautinætapatybæ. Tad sveikos gyvensenos ir kul-tûros problema iðkyla visa jëga. Tauta ap-vainikuoja savo iðskirtinumà, individualy-bæ tik per kultûrà. Asmens, ávairiø sociali-niø grupiø, tautiniø maþumø sveikata pa-maþël tampa ir privalo bûti sudëtine kultû-rinës veiklos dalimi. Ji padeda pagrindustautos iðlikimui, talkina jos savasèiai ir net-gi jos atvirumui pasauliui, jeigu pats gyve-nimo bûdas arba stilius saugo þmogø nuonuolatiniø kriziø, klaidþiojimø ir kanèios.

Jubiliejinëms iðkilmëms surengtamokslinë konferencija ugdymoproblematikai aptarti. Ji skirtaLietuvos ðvietimo pertvarkos

4 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

Gyvenimo bûdo arba gyvenimo stiliausreikðmë yra labai didelë. Gyvenimo bûdasindividui tampa „apsaugine zona“ ir nuonuolatiniø sveikatos paþeidimø, sukeliamøbeatodairiðkos didmiesèiø plëtros, ir nuo

Vilniauspedagoginiouniversiteto

rektoriusakad. Algirdas

Gaiþutis sustudentais

TomoRAZMAUS

nuotr.

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 5

raida

kos gyvensenos kultûra iðliktø sveika. Ji taippat tampa nuvertinta, sureliatyvinta ir maþaipaveiki. Tuomet uþdavinys – kaip ugdyti vi-suminæ sveikatos sampratà – darosi sun-kiai iðsprendþiamas ir ágyvendinamas.

Gal mes ir neteisûs, bet mums atrodo(tà intuityviai jauèiame), jog mums dera su-sirûpinti, kaip sustyguoti patá gyvenimo bû-dà arba stiliø, kaip suderinti jame gelminiusetninës kultûros klodus, sparèià moderni-zacijà, naujà ir dargi abejotinà istoriná paty-rimà, kad jie þmogaus sveikatà ir vidinæ dar-nà, „sielos darnà“, iðkeltø ir rodytø kaip di-dþiausià vertybæ. Prisiminkime Senekà, jisteigë, kad „sielos darna“ prilygsta aukðèiau-siam gëriui, nes padeda þmogui áveikti kû-no negalavimus, ligas, kliûtis ir svyravimus.O Platonas papildë Senekà mintimis, kuriønëra reikalo tiksliai cituoti, pacituosime išatminties. Prieštaringas, padrikas sielas blo-gis vedþioja bûties pasaulio pakraðèiais. Jaspasiekia tik blausi Idëjø ðviesa ir jos krentanebûtin, maþa tepatyrusios bûties iðganin-gos harmonijos. Iðties tai labai prasmingos,nesenstanèios mintys, kurias derëtø ásidë-mëti galbût visam gyvenimui.

menybës vidinë darna padeda áveikti stre-sines situacijas, nepasiduoti ávairiems ag-resyvumo antplûdþiams, nerimui ir átam-pai, konfliktams. Ir svarbiausia, kad tokiàasmenybæ sieja su pasauliu ir paèiu savi-mi pozityvûs santykiai. Visa tai prisidedaprie bendruomenës, bet kurios socialinësþmoniø grupës, tautos sveikatos ir jos sa-vaiminio tausojimo.

Manytume, þmogaus sveikatà saugo nevien medicina, dëmesys ligoms ir jø gydy-mui, kûno kultûrai, medicinos profilaktinëmspriemonëms ir ðvietimui. Þmogaus sveika-ta yra daugiaplotmis reiðkinys, aprëpiantisjo fizinæ, socialinæ, psichinæ bei dvasinæ svei-katà, þodþiu, kûno ir sielos jungtá ir judviejøvienovæ. Argi gali dabartinëje Lietuvoje vientik medikai, geri specialistai ðià sveikos gy-vensenos kultûros problemà iðspræsti? Ma-nytume, negali. Netgi jei, laikui bëgant, vals-tybë ir besimainanèios vyriausybës bûtø fi-nansiðkai stiprios ir dosnios, o mûsø na-cionalinis vidaus produktas augtø regimais,sparèiais tempais. Ar ne geriau bûtø paþa-dinti visuomenës sàmonæ, formuoti lanks-tesnæ vieðàjà nuomonæ, ugdyti þmoniø (ir

ypaè jaunimo) nepakantumà ávairiems þa-lingiems áproèiams, nesugebëjimui vertin-ti savo ir kitø sveikatà kaip fundamentaliàegzistencinæ vertybæ. Tad argi nebûtina su-vienyti ávairias vyriausybines institucijas, vy-riausybines ir visuomenines organizacijas,pavienes iniciatyvas, politiniø partijø auto-ritetus, menininkus á vienà kryptingà, pla-èiaðaká judëjimà. Be sveikos tautos neturi-me ateities! Tam galëtø pagelbëti ávairûs

Nukelta á 12 p.

iniciatorës ðviesaus atminimohabil. dr. Meilës Lukðienës idë-joms analizuoti. Atidaryta josvardinë auditorija, kurioje ekspo-

nuojama Meilës Lukðienës univer-sitetui dovanota biblioteka,iðleistas „Pedagogikos“ moksli-nio þurnalo ðimtasis numeris.

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 5

mas tik begaliniø kasdienybës rûpesèiø.Sveikos gyvensenos kultûra irgi priklau-

so nuo tautos gyvenimo stiliaus. Jeigu jisbûna paþeistas okupacijos, karø, suiruèiø,katastrofø, tai sunku tikëtis, kad pati svei-

Reikia tik pridurti: darna pasiþyminti as-menybë nenualina savo sveikatos. Toksþmogus atviras savo egzistenciniams po-tyriams, tikrovës impulsø jis neiðkraipo ra-cionalia savigyna ir neslopina jø. Jis ið da-lies yra prisitaikæs prie sàlygø, jis realiai ver-tina savo galimybes ir svajones. Emocio-naliai nestabilûs arba neurotiðki individaipaprastai turi asmeninës ir socialinësadaptacijos sunkumø. „Sielos darna“, as-

forumai, aktyvesnë Baþnyèios, Nacionali-nës þalingø áproèiø prevencijos tarybosveikla, universitetø dëstytojø, pedagogøiniciatyvos ir geras pavyzdys, kaimo ben-druomeniø nuovokumas ðiais joms pa-èioms opiausiais klausimais. SociologasR.Grigas vienas ið pirmøjø iðkëlë bendruo-meniðkumo atgaivinimo svarbà ir nubrë-þë ðio proceso schemà. Jis rašo: „Jau esa-ma pagrindo tvirtinti, kad šiuolaikinë vieti-niø bendruomeniø elgsena iðplaukia ne tikið nepalauþiamos, ávairiausias negandasiðgyvenusios (ir iðgyvenanèios) lietuviodvasios, jos istoriniø ðaknø, bet ir ið Lietu-vos atsivërusios Europos regionø pavyz-dþiui, ið suvokimo, kad savo ir savo vaikøgyvenimà bûtina daryti dvasiðkai turtinges-ná, prasmingesná”.

Mes patys galime save sunaikinti ir ið-nyksime kaip dûmas, jeigu þmogaus gy-vensenos kultûrà laikysime graþiu þodþiu,kentauru, antraeiliu dalyku ar tik gydyto-jø rûpesèiu. Nors jiems èia neabejotinaipriklauso prioritetai ir didesnë atsakomy-bës naðta.

6 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

Atvykome á Indijos provincijàTaigi á Indijà atvykome puoselëdami

svajones aptikti naujø mokslui neþinomøorganizmø rûðiø. Rišikeše (Rishikesh), t.y.vietovëje Himalajø priekalnëse, – tikrasgamtos rojus: tarp aukðtø kalvø vingiuojašventoji Gango upë, o kur paþvelgsi – veð-lûs miðkai. Nors ði vietovë yra maþdaug600 m aukðtyje, o netoliese ir aukðtieji Hi-malajø kalnai, temperatûra rugpjûèio më-nesá laikosi apie +35–40°C. Oro drëgmëlabai didelë. Vos kiek pajudëjæs pasijuntipaþliugæs prakaitu. Ilgiau iðbûti patalposeámanoma tik ásijungus ventiliatoriø.

Vilniaus pedagoginiam universitetui – 75 metai

Vilniaus pedagoginis universite-tas turi ne tik pastatus, išplëtotà in-frastruktûrà, bet, svarbiausia, deðimt-meèiais matuojamà veiklos patirtá irpuikø moksliná potencialà.

Pastaruoju metu ypaè daug kal-bama apie klimato kaitos pavojus.Globali klimato kaita ir didëjantis ant-ropogeninis poveikis yra pavojingi netik biologinei ávairovei, gamtinei ap-linkai, bet ir visuomenei bei tolesneiraidai. Ðtai todël pastaraisiais metaisuþsienio tyrinëtojai daug aktyviau su-skato inventorizuoti Þemës biomus.

Vilniaus pedagoginio universitetobiosistematikos tyrimø grupë savo pa-stangas nukreipë á strategiðkai svar-biø Þemës regionø biologinës ávairo-vës inventorizavimà. Tiriami ne tik Lie-tuvos entobiontiniai vabzdþiai, taèiauir pasaulio fauna. Tikimasi, kad netoli-moje ateityje pavyks atrasti daug dau-giau naujø mokslui rûðiø ir apraðyti ið-tisas iki ðiol neþinomas faunas. Tai pa-dës ávertinti biologinës ávairovës bûk-læ, taksonominæ sudëtá, pateiks duo-menø, leisianèiø planuoti saugomasteritorijas, parengti augalø apsaugospriemones, taip pat pateiks neákaino-jamø duomenø apie bendruosius fau-nogenetinius procesus Þemëje, padësgeriau suprasti, kaip evoliucionuojagamta, kurioje mes gyvename.

Ðiuo metu VPU biosistematikos ty-rimø grupës mokslininkai jau turi uni-kaliø moksliniø duomenø. Taèiau nemaþiau svarbi tyrimø sëkmës sàlyga –

gerai subalansuota tyrëjø komanda.Joje – net trys profesoriai, vienas do-centas ir viena mokslø daktarë. Nese-niai VPU biosistematikos tyrimø grupëpasipildë naujais ir ypaè entuziastingaisbei gabiais tyrëjais. Doktorantës AstaNavickaitë ir Agnë Ðimkevièiûtë sëk-mingai pradëjo euronemoralinës ir Ry-tø Azijos entobiontiniø vabzdþiø takso-nominius tyrimus, o projektø vykdyto-jas Andrius Remeikis tæsia Centrinëjeir Pietø Amerikoje surinktos kolekcinësmedþiagos mokslinæ identifikacijà. Kaitokio pobûdþio projekto tyrimus atlie-ka aktyvi, iniciatyvi ir perspektyvi bei ávai-raus amþiaus vykdytojø komanda, netik pasiekiami puikûs tyrimø rezultatai,bet ir ugdoma nauja tyrëjø karta, kuribus pajëgi sëkmingai konkuruoti tarp-tautinëje mokslo erdvëje.

Ðiø metø rugpjûtá Vilniaus peda-goginio universiteto biosistematikøkomanda atliko ekspedicinius laukotyrimus Indijoje (Himalajø kalnuose,Utarakando valstijoje). Buvo norimane tik atrasti naujø, mokslui dar neþi-nomø rûðiø, bet ir aptikti euronemo-ralinës (o tai yra – „mûsiðkës“) fau-nos elementø Himalajø kalnuose.

Toliau pateikiame pasakojimà apiebiosistematikos tyrimø grupës ekspe-dicinius lauko darbus Indijoje, o tiks-liau – apie nutikimus, kuriuos patyrëbiosistematikø grupës nariai, vykdyda-mi planuotus mokslinius tyrimus.

VPU biosistematikai HimalajuoseNaujø organizmø rûðiø beieðkant

Prof. habil. dr.Jonas Rimantas STONIS

Lyg paJonas Rimantas STONIS,

Andrius REMEIKIS

Na, reikia pasakyti, kad papuolëme átikrø tikriausio chaoso (ir neðvarumø) ða-lá. Ið pirmo þvilgsnio atrodytø, kad eismotaisyklës èia negalioja. Nepaliaujamasgaudesys ir spûstys. Sako, jeigu jûsø nu-samdytas vairuotojas padarytø avarijà,pavyzdþiui, uþmuðtø þmogø ar, dar blo-giau, – ðventàjà karvæ, ið nelaimës vietosreikëtø neðdintis kuo greièiau ir kuo ato-kiau. Nes subëgæ vietiniai þmogeliai galilazdomis negyvai uþdauþyti ne tik vairuo-tojà, bet ir niekuo dëtus keleivius. Tokiønelaimingø atsitikimø jau yra nutikæ ir „bal-tiesiems“ keliautojams (apie tai buvo pla-èiai raðyta kelioniø vadovuose, pavyz-dþiui, þymiajame „Lonely planet“).

Mûsø namelio kaimynas, kaþkoks„nuo proto nuðokæs“ amerikietis vis aið-

Tyrëjø komanda Indijoje, Himalajuose (ið kairës á deðinæ): doktorantës Agnë Ðimkevièiû-të ir Asta Navickaitë, projektø vykdytojas Andrius Remeikis, prof. dr. Virginijus Sruoga,

doc. dr. Arûnas Diðkus ir prof. habil. dr. Jonas Rimantas Stonis

Doktorantë Agnë árengë gaudyklæ ir tikisi, kad áðviesà atskris paèiø maþiausiø Þemëjemikrodrugiø – maþøjø gaubtagalviø

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 7

abaisø Ar jaunosios doktorantës tikrai nepabûgo neiIndijos gyvaèiø, nei kraujasiurbiø dëliø?

apsuptyjekina, kad „svarbiausia – laisvë! Ne gyvy-bë arba mirtis“. Jis vis siûlo, kad iðsinuo-motume motociklus ir kaip tie vietiniai„dþigitai“ lakstytume po Indijà. Ásivaizduo-jame, kaip ðauniai atrodytø mûsø dokto-rantë Asta ant motociklo besidraikanèiaisvëjyje plaukais (ðalmø èia nereikia) irbesimëgaujanti neribota laisve!

Gamta mus uþbûrëJau pirmàjá rytà atsibudæ negalime pa-

tikëti savo akimis. Prie mûsø nuostabio-sios „bazës“ (t.y. paties atokiausio, paèio-je miðkø papëdëje ant aukðtos kalvos pa-statyto triaukðèio namelio) gyvena beþ-dþionës – makakos rezusai (Macaca mu-latta) ir skraido daugybë ávairiausiø ir spal-vingiausiø dieniniø drugiø. Tiek daug dru-giø vienoje vietoje retai kur ámanoma pa-matyti. Girdëti cikadø giesmës. Viena jøyra ne tik labai didelë, bet ir ypaè balsin-ga. Kai ji uþgieda, atrodo, lyg kas bûtø pa-leidæs motorà. Stebina drugiø machaonøgausa ir ávairovë. Be skraidanèiø suaugë-liø, èia galima aptikti ir daugybæ jø vikðrø,kuriø pirmøjø ûgiø individai nëra tokie gra-þûs kaip suaugæ vikðrai. Maþiukai prime-

na (imituoja) paukðèio išmatas. Ið pirmoþvilgsnio net nepastebësi, kad tai gyvivikšrai. Taèiau mus ðitie „egzotai“ maþaidomina. Mûsø ieðkomi vikðrai yra tik 1–3mm ilgio ir gyvena viduje augalø lapø, da-rydami uþdaras iðgrauþas (minas). Jau pir-mà vakarà ant namelio laiptø aptinkamedidþiulá elniavabalá. Vadovas prof. Stonissako, kad jeigu vietovëje gausu vienø or-ganizmø (pavyzdþiui, dieniniø drugiø, va-balø arba augalø), tai greièiausiai bus daugir kitø organizmø. Toks jau gamtos dës-ningumas. Taigi ið Riðikeðo tikimës labaidaug (taip pat ir naujø mokslui rûðiø).

Kelià pastojo kobra, bet iðgelbëjovietinë kalaitë

Ápratome ieðkoti augalus minuojanèiøvikðrø ant aukðto kalno uþ namelio, nesvisos ikiðiolinës pastangos aptikti minuo-janèiø vabzdþiø vietovëse, esanèiose þe-miau, nedavë rezultatø. Vietos arèiaušventojo Gango þmoniø yra nuniokotosir priaugusios mûsø tiriamiems organiz-mams netinkamø augalø. Takelis, vedan-tis á kalnà, vingiuoja tankiame miške. Poliûèiø (o dabar kaip tik musono periodas)uodø èia tiek daug, kad negelbsti ir mû-sø atsiveþti specialiai atogràþoms skirti re-pelentai. Tepamës ne tik apnuogintas kû-no vietas, bet ir rûbus. Nuo infekciniø ligøIndijoje kasmet mirðta 1,3 mln. gyventojø,o vien nuo uodø platinamos maliarijos –daugiau nei 200 tûkst. þmoniø.Tiesa, vie-tiniai uodai yra perpus maþesni uþ mû-siðkius, bet labai graþûs, juodi su baltaimargomis kojomis ir be galo ákyrûs. Tai –tigriniai uodai (Aedes albopictus), grës-mingi mirtinø ligø perneðëjai. Kai nuo pra-kaito permirksta rûbai, tie uodeliai geliakiaurai per drabuþius.

Ðá kartà kolegos doc. Arûnas ir nepails-tanti doktorantë Asta vieni susiruoðia lipti ákalnà, nes jiems kaip visada vis negana.Prie jø prisiðlieja ir nuolatinë palydovë –vietinë kalaitë. Lydimi keturkojo sargybi-nio mûsø kolegos jauèiasi linksmiau. Li-pant kalnu galima pasikelti iki maþdaugaðtuoniø ðimtø metrø aukðèio. Ten, aukð-èiau, ir augalija kiek kitokia, ir oras ðiektiek vësesnis. Taèiau pusiaukelëje kalaitësunerimsta ir nubaido ant takelio iððliau-þusià kobrà. Kobra pasislepia tarp iðsiraiz-giusiø medþiø ðaknø, o mûsø kolegos tæ-sia þygá. Tik dràsioji kalaitë kaþkodël pasi-ðalina. Kità rytà eidami á þygá neðamës ðu-niui bandeliø ir ieðkome, kur pradingo mû-sø iðtikimoji (visada á þygius lydinti) kalai-të. Taèiau jos daugiau niekada ir nebepa-matëme, mat vargðë nugaišo.

Profesorius Virginijus uþtiko kità kob-rà, kuri, pasirodo, gyvena ðalia tako, vin-giuojanèio ið mûsø namelio á kaimelá. Pas-taroji ilgai nelaukusi pasislëpë namo pa-matuose, tad iðëjæ ið namø vis dairomës,kur ta gyvatë.

Kità dienà kolegos Arûnas ir doktorantëAsta sutiko vietiná gyvaèiø kerëtojà ir nu-sprendë ðalia jo nusifotografuoti. Þinoma,ne uþ dykà, davë (tik) dvidešimt rupijø. Iðpradþiø gyvaèiø kerëtojas maloniai sutiko,taèiau po to kaþko susierzino ir staigiu ju-desiu apsuko kobrà aplink docento Arû-no galvà ir kaklà. Doktorantei Astai kerë-tojas liepë kobrà laikyti uþ uodegos. Kole-ga Arûnas baisiai persigando, o Asta pa-sibaisëjusi klykdama nubëgo ðalin.

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 7

Didþiulis himalajinis þiogas ant Agnës rieðo

Maldininkaspasirengæsaðtriomis kaippeilis priekinëmiskojomis kautis suprieðu arbastverti grobá

Indiškosios kobros (Naja naja). Jos turi stipriønuodø, kurie paralyþiuoja raumenis ir sustabdokvëpavimà bei širdies veiklà

Ið pradþiø gyvaèiø kerëtojas atsargiai uþdëjokobrà doc. Arûnui ant peèiø, o po to kaþkosusierzino ir pradëjo vynioti gyvatæ aplink galvà

8 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

Mus uþpuolë makakosRytà prabundame nuo vadovo Stonio

ðauksmø. Prie namelio atëjo ne pavienësmakakos rezusai, o visa jø didþiulë kai-menë. Bûna dienø kai makakos uþðokaant mûsø laiptinës kolonø arba laksto pobalkonà. Tad duris ir langus visada pra-vartu laikyti uþdarytus. Ðios beþdþionës– vagilës. Docentas Arûnas negali uþliptilaiptais á treèià aukðtà, nes itin stambusmakakos patinas (labai jau raudonu uþ-pakaliu) iððiepæs dantis grasina kolegaiir kësinasi uþðokti ant galvos, turbût irišdraskyti akis. Baisu.

Per liûèiø sezonà iðvykstame ákalnus

Išsinuomojame maðinà ir indà vairuo-tojà (jis visiškai nekalba angliðkai, bet turigraþià raudonà dëmæ ant kaktos) ir iðvyks-tame á aukðtuosius Himalajus, á Musoræ(Mussoorie). Netrunkame panirti á tankørûkà. Mûsø kelionës dþiûgavimai netikë-tai baigiasi, kai vairuotojas pasako, jog to-liau vaþiuoti nebegali, ir mus iðlaipina ðla-pioje, ávairaus tipo išmatomis uþterðtoje pa-kelëje. Pasirodo, mûsø pagrindinis baga-þas, kuris buvo pririðtas ant maðinos sto-go, perðlapo. Neriame á pirmà pasitaikiusáviešbutá, kuriame laukia ádomios staigme-nos. Vieni kambariai be langø, kiti perei-nami ir be atskiro tualeto, tad gamtiniø rei-kalø reikia belstis pas kaimynus. O mûsøpagrindinis kambarys kaip didelis televi-zorius – visa siena stiklinë. Kai pradeda-me nusirenginëti, pusë miestelio þiûri á musir rodo pirðtais. O vakare – atvirkðèiai – mesuþsigesiname ðviesà ir gerdami arbatà ste-bime Musorës gyvenimà kaip dideliameekrane. Rytoj susirasime savo „lageriui“tinkamesnes vietas ir, þinoma, ne judriojemiestelio aikðtëje.

Musorëje gyvename kaip debesyjeIlgà laikà dþiûgavome, kad liûèiø se-

zonas (musonas) mums ne kliûtis. TaèiauMusorëje sëdime kaip kokiame debesyje– viskas aplinkui skendi tirðtame rûke, ne-matyti nei aplinkiniø kalnø groþio, nei giliøtarpekliø vaizdø. Blogiausia ne rûkas, ku-ris kamuoliais ritasi per kalnus, o tai, kadoro drëgmë kondensuojasi lietumi. Be to,liepos rugpjûèio mënesiais èia daþnos vis-kà permerkianèios liûtys. O gaila!.. NesMusorës apylinkës garsëja nepakartoja-momis kalnø panoramomis, kuriomis ga-lima groþëtis tik esant geram orui. Jau perpirmàsias dvi dienas mûsø rûbai perðla-po, o kadangi visiðkai nedþiûva, jauèiamësgerokai padrëkæ. Bijome, kad dar kiek irapsineðime pelësiais. Priplëkæ ir mûsøkambariai. Profesoriaus Virginijaus marški-niai jau supuvo, tad rengiasi išmesti. Norstermometras rodo +25°C (o sutemus apie+20°C), po labai karðto ir tvankaus Riði-keðo jauèiamës suþvarbæ. Kai kurie apdai-riai atsiveþë guminius batus, tad mûsø þy-giams lietus ir purvai (bei gatviø iðmatos...)– ne kliûtis. O štai pirmasis þygis Musorë-je pavyksta ne tik dël to, kad aptinkameádomiø minuojanèiø mikrodrugiø vikðrø,bet ir dël kitos ypatingos prieþasties – ne-tikëtø kraugeriø.

Pirmasis musono siurprizas –kraujuojanèios þaizdos

Docentas Arûnas pirmasis iðmëgino,kà reiðkia vaikðèioti Himalajø miðkuoseper musonà. Èia taip drëgna, kad dëlëssavo aukos tyko þolëse arba ant ðlapiømedþiø bei krûmø lapø. Nepajunti, kaipjos uþkrenta uþ apykaklës ar palenda pokojinëmis ir siurbia kraujà. Dël parazitø irligø Arûnas labai nemëgsta Indijos dþiun-gliø, o èia, kalnuose, iki ðiol jautësi sau-gus. Taèiau dabar mûsø kolega paplûdokraujais, nes dëlëms ásisiurbus ilgai tekakraujas. Jo kreðëjimà stabdo dëliø suleis-tas hirudinas. Kad neapliptum dëlëmis,reikia labai gerai apsikamðyti rûbus. Ta-

èiau ir tai ne visada padeda. Rytoj (jeigunepils liûtis kaip ið kibiro) vël rengiamës áþygá. Vadovas Stonis labai uþsigeidë nu-fotografuoti ðias egzotines Indijos dëles,todël praðo doktorantës Agnës ir kolegosAndriaus specialiai pabûti jaukais krauja-siurbëms kirmëlëms. Agnë pareiðkia jo-kiu bûdu nesutiksianti, o Andrius (kaip vi-sada) pasiryþæs eksperimentams.

Šiuose liûèiø permerktuose miðkuosedëliø tiek daug, kad tai tampa mûsø pro-blema. Ið pradþiø Andrius fotografuotidþiaugsmingai atneða áspûdingà visiðkaijuodà kirmëlæ su ádomiai praplatëjusia gal-vine dalimi. Kadangi daugiau norinèiø në-ra, Andrius leidþia dëlei uþlipti sau ant ran-kos. Bet ði, pasirodo, nenori ásisiurbti á odà.Ið pradþiø pagalvojame, kad tokios dëlës,ko gero, yra ne ðiltakraujø, o kokiø norskitø gyvûnø parazitai. Taèiau paskui atsi-peikëjame – juk tai ne dëlë, o tik á dëlæ pa-naði plokðèioji kirmële juodoji planarija (Bi-palium kewense) (beje, dëlës priklauso ne

8 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

J.R

.STO

NIO

, V.

SRU

OG

OS

ir A

.ÐIM

KEV

IÈIÛ

TËS

nuo

tr.

Himalajinë lelija (Hedychium spicatum) augane tik drëgnuose Himalajø miðkuose, bet ir

aptinkama Malaizijoje bei Japonijoje

Indijoje apie pusæ visø makakø rezusø (Macaca mulatta) populiacijos ið miðkøpersikëlë gyventi á kaimus ir miestus

Buvom girdëjæ,kad Indijos

musono liûtysgali paralyþiuotibet kokià veiklà,

bet mûsøtyrimams tai –

ne kliûtis.Nuotraukoje –

visada gerainusiteikæ irenergingi

komandosnariai (ið kairës

á deðinæ):doktorantë Asta

Navickaitë,doc. dr. Arûnas

Diðkus,doktorantë

Agnë Ðimkevi-èiûtë, prof.

dr. VirginijusSruoga irprojektø

vykdytojasAndrius

Remeikis

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 9

plokðèiøjø kirmëliø tipui, o þieduotøjø).Ieškom toliau. Pasirodo, ant ðlapiø þoliøpilna to, ko mums reikia – tikrø tikriausiøindiniø dëliø (Haemadipsa sylvestris). Josgal kiek trumpesnës uþ planarijà ir raibo-kos (juosvos su rudais skersiniais raštais).Uþtenka tik pabraidyti po þoles, ir jos jaulipa aukðtyn per guminius batus ir siurbia-si á þmogø. Kuo toliau, tuo sunkiau nuoðiø dëliø apsisaugoti. Kolega Andrius nu-simauna batus ir aptinka, kad jo kojinësjau spëjo permirkti krauju. Mûsø puikio-sioms doktorantëms Astai ir Agnei ðie mið-kø pasalûnai kelia pasibjaurëjimà. Taèiaudar daugiau pasibaisime, kai vienà rytà at-sikëlæ aptinkame dëliø, besiraitanèiø mû-sø guminiuose batuose. Mes nakèiai ba-tus paliekame prie namelio durø, o tosbjaurybës, matyt, susigundo batø „aroma-tais“. Dabar kiekvienà kartà prieð iðeinantá þygá reikia ne tik iðkratyti batus, bet ir tu-rëti daug pleistrø ir dezinfekavimo spirito.Taigi, jeigu atvyksite á Indijà per musonà,susitaikykite, kad tikrai aplipsite kraujasiur-bëmis dëlëmis. Beje, ðiandien profesoriusRimantas sako, kad besiraitanèiø dëliø jaumatë ir mûsø namelio duðe.

Neprasidëkite su beþdþionëmis –gali baigtis blogai

Èia, Musorës ir aplinkiniuose miškuo-se, gyvena ne tik elniø, leopardø (pasta-røjø nematëme), bet ir dvi rûðys beþdþio-

vienos, tiek kitos laikosi bûriais (kartais di-deliais) ir migruoja ið vietos á vietà. Maka-kø ir langûrø galima pamatyti miðkuose,taèiau tikroji nelaimë, kai jos priartëja priekaimo arba nusileidþia ant plento. Maka-kos nenoriai uþleidþia kelià net maðinoms,o einant keliu pësèiomis gali uþpulti ir su-þaloti. Ið pradþiø jos lyg ir nekreipia dëme-sio, uþsiima savo reikalais, taèiau jø nuo-taikos labai greitai keièiasi. Uþtenka pa-þiûrëti á jø snukius – bjaurumas ant kaktosparaðytas. Profesorius Rimantas aiðkina,kad ðios beþdþionës nëra tokios bebai-mës. Pavyzdþiui, bijo fotoaparato ir ne-mëgsta, kai jas fotografuoja. Taèiau uþte-ko profesoriui tik iðsitraukti fotoaparatà,kaip kaimenei vadovaujantis patinas šuo-liais puolë link jo. Tad nieko kito neliko kaipkuo greièiau slëpti fotoaparatà, visiemsbëgti ir visu garsu klykti. Šitos beþdþionësyra gana stambios, ypaè subrendæ pati-nai. Jos kovoja dantimis ir nagais. Jeigutik galëtø, uþðoktø þmogui ant nugaros irdraskytø akis nagais ir kandþiotø. Be to,jos gali uþkrësti ligomis. Tikra bëda eiti promakakø bandà su polietileniniu maišeliu.Jos ið karto sumàsto, kad, ko gero, neða-tës maisto (vaisiø, bandeliø). Mûsø elegan-tiðkoji doktorantë Asta nukenèia net Muso-rës miestelio centre, mat, nieko blogo ne-galvodama, neðasi vaisiø. Musorëje beveikvisada rûkas, o vakaro prieblandos darovietovæ dar paslaptingesnæ (panaðià kaip

tuose filmuose apie vilkolakius). Suðnarakrûmai, sulinguoja medþiø ðakos ir ið prie-temø lyg kokie „zombiai“ pasirodo maka-kos. Stambi makaka ðokdama nuo medþionesunkiai galëtø pargriauti tokià lieknà mer-ginà kaip Asta. Kad mûsø Asta gráþta suvaisiais – didelë sëkmë. Taèiau merginaimakakos ávaro daug baimës.

Makakos nevengia ir judriausiø mies-tø gatviø. Jø bandos dunda namø sto-gais, karstosi elektros laidais ir lenda prokiekvienà langà, kuris tik atidarytas. Pro-fesorius Rimantas ið pradþiø buvo didy-sis makakø mylëtojas, visada ðerdavo jasbandelëmis, sausainiais ir obuoliais. Visragindavo ir kolegas dþiaugtis tais pada-rëliais. Taèiau dabar viskas dramatiškaipasikeitë. Makakos ájunko á mûsø apylin-kes, uþsilipa ant namelio stogo, karstosiant tvorø ir išðiepusios dantis gàsdina. Ko-lega Andrius grieþtai draudþia palikti pra-viras duris. Taèiau dûstantys profesoriaivis nori daugiau švieþio oro. Gráþæ išþygio, kur pakliûva pasidedame kuprines,fotoaparatus ir pirkinius. Besikuisdami pa-matome, kad didelis makakos patinas jaukambaryje ir laiko nutvëræs pirkiniø mai-ðelá. Gerai, kad ne fotoaparatà ar rankinæsu lietuviðku pasu ir pinigais. Ið netikëtu-mo profesorius Rimantas suklinka ne sa-vo balsu. Kolega Andrius, nebesupras-damas kas darosi ir persigandæs klyks-mo, taip pat klykia. Ðtai ðito makaka iðmûsø tikrai nesitikëjo. Pabyra beþdþionësneðami produktai, o mes tarpduryje pa-matome tik raudonà makakos uþpakalá.Blogiausia, kad ðitos bjaurybës jau pra-deda verþtis ir pro uþdarytas duris. Tad,jeigu durys ið vidaus neuþsklæstos meta-

liniu sklàsèiu, beþdþionës á jas trankosi irvisaip bando atidaryti. Paprastai optimis-tiðkai nusiteikusi doktorantë Agnë ðá kar-tà praranda gyvenimo dþiaugsmà, kaipiktos makakos uþpuola jos namelá irdantis iððiepusios þada kautis. Agnë itinguvi mergina, taèiau vos spëja paspruktiir uþsidaryti kambaryje. Sumanome išsis-kalbti per dëliø atakas kraujais iðteplio-tus rûbus. Skalbinius iðkabinëjame ant vir-vës ðalia doktorantës Agnës namelio. Ne-manome, kad mûsø skudurai gali sudo-

niø. Pilkieji langûrai (Presby-tis sp.) – vienos elegantið-kiausiø ir, sakykim, graþiau-siø beþdþioniø. O ðtai ma-kakos rezusai – vienos áky-riausiø ir agresyviausiø pa-saulio beþdþioniø. Patikëki-te, jø áþûlumui nëra ribø. Tiek

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 9

Vienasgraþiausiøpasauliodrugiø –indijinismachaonas

Nuo drëgnø þoliø ir medþiø lapø visokie gyviaitik ir taikosi uþðliauþti ant þmogaus odos(nuotraukoje – juodoji planarija)

10 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

Á Vilniaus pedagoginiame universite-te rugsëjá vykusá seminarà GRASP mee-ting 10 atvyko prof. Charlotte Froese Fis-cher, pasaulyje gerai þinoma atomo te-orijos mokslininkë (JAV, NIST), prof. Ole-gas Zatsarinny (JAV, NIST), prof. PerasJönssonas (Švedija, Malmës universite-tas), prof. Michelis Godefroidas su dok-torantais Simonu Verdeboutu, CédricuNazé (Belgija, Laisvasis Briuselio univer-sitetas), prof. Jacekas Bieronis (Lenkija,Krokuvos Jogailos universitetas), FTFdoktorantas Pavelas Rynkunas bei ma-gistrantai Andrius Alkauskas, Andrius Pet-ryla ir inþinierius Erikas Gaidamauskas.

Seminarui pateikti išsamûs JacekoBieronio, Charlotte Froese Fischer, OlegoZatsarinny, Pero Jönssono ir Michelio Go-defroido pranešimai. Surengta ðiø proble-mø diskusija, aptartos nagrinëjamos tema-tikos perspektyvos ir plëtojimo bûdai. Taibuvo ypaè naudinga jauniesiems moksli-ninkams tyrëjams. Taip pat jiems buvosmagu paþinti kitus garsius mokslo þmo-nes, straipsniø autorius, iðklausyti naujo-viø ir patarimø atomo teorijos klausimais.

Seminaro dalyviai vieðëjo ir Tarptauti-nëje atomø ir molekuliø duomenø bei jøtaikymo konferencijoje (ICAMDATA 7), ku-ri vyko Lietuvos mokslø akademijoje. Jiypatinga tuo, kad yra pirmoji, surengtamaþoje valstybëje – Lietuvoje. Tris kartus

Atomo Vilniaus pedagoginiam universitetui – 75 metai

Á VPU Fizikos ir technologijos fakultetà vël buvo suvaþiavæ atomo teorijos kûrëjaidalyvauti seminare „GRASP meeting 10“. Pasaulio mokslo grandai pirmiausia

susëdo prie bendro stalo pasidalyti mintimis apie pasaulyje vykstanèius aktualiusreiðkinius, paanalizuoti atliktø moksliniø tyrimø ir jø perspektyvos.

susitikimasProf. habil. dr. Gediminas GAIGALASVilniaus pedagoginis universitetas

minti makakas. Taèiau, pasirodo, kol mesbuvome þygyje, tvoromis ir namø stogaisatðuoliavo ne makakø, o langûrø tabû-nas. Pusæ skalbiniø numëto ir suminko ápurvà. Rûpestingoji Agnë kas dar tinka-ma surenka ir sudþiausto atgal. Taèiau,kai ateiname pasiimti skalbiniø, vël ið kaþ-kur pasirodo pilkieji langûrai. Tokiø dide-liø langûrø buvom dar nematæ. Nors ðiosbeþdþionës ir negarsëja agresyvumu, ta-èiau, kai didþiulis þvëris ðuoliuoja tiesiai átave ir nuo medþio ðokdamas ant priean-gio stogelio vos nekliudo, apima baimë.

Ðá kartà suáþûlëjusiø langûrø apsilanky-mas ávaro baimës ne tik doktorantei Ag-nei, bet ir profesoriams Rimantui bei Vir-ginijui. Persigandæ sprunkame á kambaráir uþremiame duris. Taigi jauèiamës lygpabaisø apsuptyje (ypaè tas jausmas su-stiprëja sutemus).

Tiek langûrai, tiek makakos didþio-joje Indijos dalyje yra gerbiami, vadina-mi šventais padarais ir ávairiai malonina-mi aukomis. Ðioms šventosioms beþ-dþionëms paðerti parduodami net spe-cialûs grûdø rinkiniai. Taèiau toli graþu

ne visi gyventojai yra tokie malonûs. Pa-vyzdþiui, profesorius Rimantas ir kolegaAndrius fotografuoja medþiuose taikiaibesiblusinëjanèià pilkøjø langûrø kaime-næ. Tuo tarpu vietinis þmogelis nekan-triai laukia su akmenimis, kada baigsisfotosesija ir jis galës langûrus iðvaikyti.Kai kurie vietiniai beþdþionëms yra ypaènegailestingi. Bet ar jûs nebûtumëte, jei-gu makakos suþalotø arba ið kambarioiðsineðtø jûsø keliø mënesiø kûdiká? Ka-ras tarp beþdþioniø ir þmoniø prasidëjotada, kai maþdaug pusë Indijos makakø

Prof. G.Gaigalas (deðinëje) su sveèiais ið Belgijos, Ðvedijos, Lenkijos ir Vokietijos

Iðkilmingos ceremonijos metu prof. G.Gaiga-lui suteikiamas Lanzhou Northvest Normaluniversiteto garbës profesoriaus vardas ir

áteikiamas diplomas. Ið kairës: prof.G.Gaigalas, Lanzhou Northvest Normal

universiteto viceprezidentas prof. HualingasDengas ir prof. dr. Chenzhongas Dongas

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 11

fizikøji vyko JAV, tris kartus Azijoje, Vokietijojeir du kartus Prancûzijoje. Konferencijojebuvo pristatomi naujausi mokslo laimëji-mai atomø ir molekuliø fizikos srityje, opatys ádomiausi pristatomi kviestiniuosepranešimuose, kuriuos skaitë kolegos iðJAV, Prancûzijos, Anglijos, Australijos, Ja-ponijos, Švedijos, Rusijos, Kinijos, Korë-jos, Vokietijos, Belgijos, Austrijos. Prof.G.Gaigalas buvo vienintelis Lietuvos at-stovas, kuris taip pat perskaitë kviestinápraneðimà ir pristatë savo grupëje (VU Te-orinës fizikos ir astronomijos institute irVPU Bendrosios fizikos katedroje) gau-tus naujausius mokslinius rezultatus ir ap-skritai naujausius tyrimus, gautus „A.Ju-cio mokykloje“. Taigi Vilniaus pedagogi-nis universitetas 2011m. ðià reikðmingàmokslo plëtros estafetæ perduos Oksfor-do universitetui arba Pjero ir Marijos Kiuriuniversitetui Paryþiuje.

PER TRIS VANDENYNUSMan jau 2005 m. teko dirbti JAV Ato-

minës fizikos skyriaus NIST ( National Ins-titute of Standards and Technology) vyk-domoje mokslinëje programoje ir èia at-likti populiariausios pasaulyje atomo sri-ties kompiuterinës GRASP (General Pur-pose Relatyvistic Atomic Structure Packa-ge) modifikacijas. Tada viena þymiausiøpasaulyje atomo fizikos specialisèiø prof.Charlote Froese Fischer pakvietë atvaþiuotiá JAV NIST atlikti tolesniø tyrimø, nes ne-buvau ðiø srièiø naujokas – staþavæs irOksfordo universitete pas I.Grantà, gvilde-næs reliatyvistinæ trikdþiø teorijos versijà, irLaisvajame Briuselio universitete (Belgija)pas prof. M.Godefroidà, plëtojæs savo su-kurtà f elektronø sluoksniø metodikà, ir Ka-

selio universitete (Vokietija) pas habil. dr.Stephanà Fritzsche, paskatinusá kurti kom-piuteriná spieèiø, kuriuo atliekami itin su-dëtingi skaièiavimai. Kaselyje susipaþintair su perspektyviu atomo teorijos moksli-ninku prof. Chenzhongu Dongu iš garsausKinijos Lanzhou Northwest Normal univer-siteto, su kuriuo uþmegzti ilgalaikiai ryðiai,ne kartà sveèiuotasi tame universitete, kar-tu atlikta nemaþa tyrimø. 2007 m. pasi-rašytas Vilniaus pedagoginio universitetoBendrosios fizikos katedros ir College ofPhysics and Engineering of NorthwestNormal University bendrø moksliniø tyri-mø susitarimas, á juos átraukiant ðaliø dok-torantus, taip pat dëstytojø mainus. Sutar-tys vëliau buvo atnaujinamos, bendrimokslo tyrimai tapo tradiciniai. Vëliau bu-vau iðrinktas ðio Kinijos universiteto Gar-bës profesoriumi.

Reikšmingi Bendrosios fizikos katedrosmokslo ryšiai ir su Malmës universiteto (Ðve-dija) prof. Peru Jönssonu, kuris prieš trejusmetus VPU pradëjæs iki ðiol tæsia paskaitøciklà kompiuterijos bakalaurantams, ma-gistrantams bei doktorantams.

Asociacijos SEND (Italija) bei partne-riø ið Palermo (Italija), Bratislavos (Slova-kija), Bochumo Ruhro (Vokietija), AndreiSaguna (Rumunija), Artevelde (Belgija)universitetai su VPU Fizikos ir technologi-

jos fakultetu ásijungë á projektà, kuriuo sie-kiama paskatinti jaunimà rinktis tiksliøjømokslø studijas, o bûsimus mokytojus –taikyti naujus ugdymo metodus. Be to, ið-plëtoti studentø mainai tarp ðiø ðaliø.

Pernai, tæsdami bendradarbiavimotradicijas, suorganizavome moksliná se-minarà, kuriame dalyvavo jau seni paþás-tami atomo fizikos teorijos bendradarbiai– Michelis Godefroidas (Laisvasis Briuse-lio universitetas), Peras Jönssonas (Mal-mës universitetas), Jacekas Bieronis (Kro-kuvos Jogailos universitetas), StephanasFritszche‘as (GSI). Tai buvo ðiemetë jauminëtos mûsø Bendrosios fizikos kated-ros mokslo konferencijos uvertiûra, pra-dëjusi koordinuoti ávairiø grupiø moksli-nius tyrimus, kaip tiksliau teoriðkai nusta-tyti atominiø dydþiø charakteristikas. Šioseminaro išskirtinis bruoþas buvo ir tas,kad daugelis sveèiø skaitë paskaitas mû-sø magistrantams ir doktorantams, kuriejau buvo áraðyti á bendrø atomo teorijospasaulio tyrëjø grupes.

2010 m. konferencija (ICAMDATA 07)bei VPU Bendrosios fizikos katedros moks-liniais tyrimais susidomëjo Japonijos moks-lininkai ir pasiûlë atlikti bendrus tyrimus. Ty-rimø objektas galëtø bûti metodikos kûri-mas, naujø kompiuteriø programø raðymasir ypaè tikslûs skaièiavimai tokiø jonø, kuriereikalingi plazmos diagnostikai.

populiacijos „nusprendë“, kad jau gana„vargti“ miðkuose, ir apsigyveno kaimuo-se, miesteliuose ir net didmiesèiuose. Omakakø Indijoje nuolatos gausëja.

Atvykæ á Danoltá (Dhanolti) apsistoja-me pamiðkëje. Aiðku, netrukus pasirodomakakos. Ið pradþiø jos sukinëjasi apa-èioje, o mes saugûs dþiûgaujame antroaukðto terasoje. Nors doktorantë Agnëjau sunerimusi, profesorius Rimantas, no-rëdamas pasipuikuoti ar prisiminæs savosenà meilæ makakoms, atbëga su ban-delëmis. Taèiau makakos patinas netrun-

ka pamatyti profesoriaus rankose maiðe-lá. Puola turëklais aukðtyn á terasà ir grie-bia uþ maiðelio, o mes panikos apimti irðaukdami iðsilakstome po kambarius. Pa-þadame daugiau makakø neðerti. Taèiaumakakos jau þino, kur yra bandeliø. Priešsutemas dantis iššiepusios jos þiûri prolangus ir stumdo duris, tikëdamosi pasi-gviešti grobio. Ypaè nejauku, kai maka-kø bandoje yra pateliø su jaunikliais. Šiepradeda þviegti, atrodo, visiškai be jokioreikalo. Tada tik ir þiûrëk, kad bandos va-das nesugalvotø jø ginti.

Tikra tiesa, kad makakas sunku fo-tografuoti. Nors ir labai áþûlios, vos tikpamaèiusios fotoaparatà nusisuka arbastengiasi pasitraukti ið kadro. Sufokusuo-ti kadrà á jø snukius ypaè sunku. Be to,jø þvilgsniai akimirksniu pasidaro pikti.Šiuo metu, kai raðome ðias eilutes, klau-somës, ar kartais stogais neatidundakoks makakø tabûnas. Tad dël visa kodideliu metaliniu sklàsèiu uþsklendþiameduris.

(Tæsiná skaitykite kitame þurnalo numeryje)

Prof. Ianas P.GrantasOksfordo universitetas,Jungtinë Karalystë

Prof. Peras JonssonasMalmës universitetas,Ðvedija

Prof. Michelis GodefroidasLaisvasis Briuseliouniversitetas, Belgija

Prof. dr. Chenzhongas DongasNorth West Normal universitetas,Lanzhou, Kinija

Habil. dr. Stephanas FritzscheKaselio universitetas, Vokietija

Prof. Jacekas BieronisKrokuvos Jogailosuniversitetas, Lenkija

Prof. Charlote F.FischerNIST, Gaithersburgas, JAV

12 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

Pedagoginës minties Nacionalinë sveikatos koncepcija, aið-

ku, gali bûti kritikuotina, daug yra priimtøávairiø ástatymø, programø, nutarimø, taèiaurezultatai privalëtø bûti geresni ir apèiuopia-mesni. Turëti ðalyje ilgalaikæ, detalià svei-kos gyvensenos ugdymo programà yra se-niai pribrendæs, svarbus dalykas. Tokià pro-gramà pajëgûs parengti ávairiø srièiø spe-cialistai, mokslininkai. Jie jau dabar, kvies-dami ávairius forumus, daug diskutuoja iraiškinasi, prieina prie bendrø susitarimø.

Senbuvëse Europos Sàjungos ðalysedaug daroma, kad sveikata bûtø supran-tama visapusiðkai – ir mediciniðkai, ir hu-manitariðkai, ir filosofiðkai. Mes medicinosmokslà priskiriame prie gamtos, biologijosmokslø. Tuo tarpu kitø šaliø kitokiose moks-lø klasifikacijose medicinos mokslas priski-riamas humanitarinei srièiai. Jau tas faktasrodo, kad medicinos tyrinëjami sveikatos irligos reiškiniai bei simptomai turi anaiptolne tik kûniðkàjà, medþiaginæ, daiktiðkàjà pri-gimtá. Dar daugiau, þmoniø sveikata – taididþiausias valstybës turtas, didesnis ne-gu naudingosios iðkasenos, brangûs me-talai, švytintys auksai ar naftos telkiniai. Jigarantuoja natûralià kartø kaità, tautos ge-nofondà. Deja, turime pripaþinti – èia mûsøvalstybë yra paþeidþiama. Maþëjantis gims-tamumas, pirmagimiø tëvø senëjimo ten-dencija, giluminiø ryðiø tarp kartø sutrûki-nëjimas ir susvetimëjimas, gimtosios þemësðventenybës, sakralumo jausmo neteki-mas, Dekalogo ásakymø sureliatyvinimas irkiti veiksniai toli graþu neprisideda prie tau-tos sveikatos. Mes dar nekalbame apie nu-sikalstamumo mastà, þiaurumà, saviþudy-bes, narkomanijà ir kt. Tas mus verèia ieð-koti ávairiø veiksmingø objektyviø priemo-niø ir bûdø, kaip paversti sveikatà didþia na-cionaline vertybe. Ypaè svarbu apsaugotiþmogø ne tik nuo somatiniø ligø, bet ir psi-chiniø, didþiulës nervinës átampos, kurià jispatiria laisvosios rinkos, konkurencijos sà-lygomis ar gyvendamas didmiesèiuose,tuose „nervø mazguose“.

Beatodairiðkas miestø augimas, tech-nosferos plëtra darosi grësminga. Sako-ma, kad artëja viena ið sunkiausiø pasau-linës civilizacijos ir globalizacijos kriziø, su-sijusiø su tuo, kad nuolat daugëja didþiø-jø miestø gyventojø ir ðio proceso darosineámanoma kontroliuoti. Mûsø amþiujemegapoliø skaièius artëja prie 50. Kiekvie-name jø gyvena maþiausiai penki milijo-nai þmoniø. Þmonës gyvena pernelyg tan-kiai, aplinka labai uþteršta toksiðkomis me-dþiagomis ir gamybos atliekomis, gausiossocialinës grupës skursta, jø sveikata blo-gëja, vis labiau plinta nusikalstamumas ir

narkomanija. Tokijo – Jokahamos gyven-tojø skaièius perlipo per 30 milijonø, Mek-siko – per 20, Niujorko – per 20 ir t.t. Mies-tai, be abejo, nepaprastai reikðmingi pa-saulio kultûros ir ekonomikos raidai ir ben-drai þmonijos paþangai, nors dël pastaro-sios dabar smarkiai abejojama.

XXI a. pradþioje pusæ Þemës gyvento-jø sudarys miestieèiai. Taigi globalinësmiestø katastrofos pavojus realus ir kas-met didëja, þada sunkiø padariniø visaiþmonijai, jeigu nebus imtasi skubiø veiks-mingø priemoniø ðá procesà suvaldyti, pa-þaboti technokratiná màstymà ir veikimà.O juk technosfera turëtø bûti pritaikyta priepsicho ir ekosferø. Priešingu atveju þmo-gø jau dabar tykoja ir tykos nuolatinës ma-þesnës ar didesnës nelaimës ir netektys.Kaþkuris iš futurologø pasakë: XXI a. pra-dþios þmonës bus bene dramatiðkiausiolikimo þmonës – nervingi, persekiojami ðir-dies ydø, psichiðkai nesveiki. Ið tiesø ðia-me teiginyje yra dalis tiesos.

Akivaizdu, kad psichinë þmogaus svei-kata priklauso nuo visø mûsø – pilieèiø irtautieèiø susiklausymo. Turëdama gerai ap-galvotà ástatymø sistemà ir programà, ap-sauganèias þmogø nuo degradavimo ir kri-ziø, vyresnio amþiaus þmoniø vieniðumo irjø nereikalingumo artimiesiems ir pasau-liui jausmo, valstybë gali garantuoti psichi-næ sveikatà. Taèiau mes galime daug pa-dëti vieni kitiems, stiprindami ir turtindamibûtent ávairius bendruomeninius ryðius, pa-dëti teisiðkai, finansiðkai, moraliai, altruistið-kai. Mûsø ðalyje turi bûti daugiau reiklumovadinamajam darbo, veiklos ir poilsio ritmui,kultûrai tiek valstybiniame, tiek privaèiamesektoriuose. Taip galima pasiekti, kad nuo-latinës nervinës átampos ir konfliktinës situ-acijos, agresyvumo proverþiai nenualintøþmogaus psichinës sveikatos ir nepaþemin-tø jo orumo, nesusilpnintø jo prigimtiniø tei-siø ir laisviø bei saviraiðkos galimybiø. Ga-liausiai svarbu atsiremti á esmines mûsø kul-tûros vertybes, patikrintas ðimtmeèiø, jaspraturtinti nauju istoriniu patyrimu ir jautriaidiegti jaunajai kartai, kad ji galëtø pasakyti:mûsø tëvai ir protëviai buvo ðviesûs þmo-nës, nelaidë þodþiø vëjais ir iðvedë mus ávaiskesnes gyvenimo ir kûrybos erdves.

Mes, lietuviai, turime gerø pavyzdþiø,kaip diegti þmonëms, jaunajai kartai svei-ko gyvenimo bûdo pavyzdþius ir idëjas. Èiapirmiausia iðkyla M.Valanèiaus, Vydûno,M.Reinio, S.Ðalkauskio, K.Dineikos ir kitøvardai. Jø neásakmi, jautri pedagogika ne-sensta ir šiandien. Jø raðtuose kultûros irsveikatos tema uþima labai svarbià vietà.M.Valanèiaus pradëtas didis uþmojis iðva-

duoti Lietuvà ið carinës Rusijos gniauþtø perblaivybæ buvo ir bus tikro istorinio perver-smo pavyzdys. Já vëliau pasigavo ir maþa-lietuviai, ákûræ 1900 m. draugijà simboliniupavadinimu Lietuvos þvaigþdë.

Ypaè Vydûnas visuomet paþymëdavo,kad sveikata yra darnos bûsena. Jis prabi-lo apie þmogaus natûralumà, tikràjá graþu-mà, teikiamà „natûralaus sveikumo“. Joprieðybë – alkoholiniai gërimai, rûkymas,nesveikas maitinimasis ir kiti þalingi áproèiai.Dël jø asmuo suirsta, pagausëja ligø, svei-kata sugriûva. Vydûnas matë tik vienà iðeitá– bûtina gyventi iðmintingai, þmoniðkai tvar-kyti savo gyvenimà, kaip jis sakydavo, išsavo esmës, ið dvasios, siekiant „skaidriossàmonës ðviesos“. Reikia – mokë jis – siek-ti gamtos dësniø ir þmogiðkosios veiklos,doros dësniø suderinamumo; visame ka-me þmogiðkumo pradas privalàs vyrauti.

Vydûno pedagoginë didaktika ádomi irgili, paremta Vakarø ir Rytø civilizacijø patir-timi. Jam labiausiai rûpëjo þmogaus kûnoir dvasios harmonija, jo dvasios ir sielos au-gimas. Vydûnas skeptiðkai vertino S.Freu-dà uþ þmogaus sugamtinimà. Jis këlë di-delius reikalavimus visiems, kurie ugdo irlavina vaikus, paauglius ir jaunimà. Jam din-gojosi: neturëtø në vienas girtaujantis þmo-gus uþimti valdþioje nors ir paprasto valdi-ninko vietos. Mokytojai, gydytojai, teisëjaiir kunigai privalo bûti atleidþiami, jeigu gir-tautø. „Valdþios þmonës turëtø bûti visuo-met blaivûs ir nepajudinami kaip þemës aði-galio þvaigþdës“. Filosofas blaivumo erdvænubrëþë nuo virðininkø, valdþios atstovø ikiautomobiliø „veþëjø“.

Taèiau susimàstykime: ar paseno Vydû-nas, kuris ðias mintis dëstë 1930 metais?

Galbût Vydûnas per daug kategoriškaiteigë, jog garbës esàs vertas tik blaivusþmogus, jog politinæ nepriklausomybæ ið-saugos tik blaivûs þmonës, bet drauge jispranaðiðkai sakë, kad „tik blaivioms tau-toms auðta laiminga ateitis“, tik tokios tau-tos eina þmoniðkumo ir kultûros linkme.

Þvelgiant ið ðiandienos pozicijø, ne-paseno Vydûnas, turëjæs savyje tikrojodonkichotiðkumo, kuris yra didi vertybë,kai këlë sàmonës ir savimonës ðviesosproblematikà. Nepaseno ir Blaise Pasca-lis, didis filosofas, mistikas, kai savo Min-tyse raðë apie þmogø, tà màstanèià nen-dræ, apie màstymà, darantá þmogø didá.„Màstanti nendrë – ne erdvëje turiu ieð-koti savo didybës, bet savo màstymo plot-mëje. Neturësiu daugiau, valdydamasþemes; visata mane aprëpia erdve ir pra-ryja kaip taðkà; að jà aprëpiu màstymu“.B.Pascalio kvietimas stengtis tinkamai

Atkelta ið 5 p.

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 13

raidamàstyti, nes tai dorovës principas, iðtiesyra didis intelekto atradimas.

Tinkamas màstymas garantuoja sëk-mingà gyvenimo veiklà, padeda pamatuskultûros ir sveikatos sanglaudai, nepaisantvisokiausiø nepalankiø aplinkybiø bei jëgø.O jø visada buvo ir bus, jas áveikti galima tikdidelëmis valios, kurià valdo màstymas, pa-stangomis. Paprastas teiginys – pirmiausiaderamai màstyk ir tik po to veik – labai tei-singas. Juk pats mûsø kûnas yra mûsø min-èiø produktas. Gydant þmogaus mintys yra,kaip sako medikai, gerokai svarbesnës ne-gu vaistai. Tà paliudija vadinamasis place-bo efektas, kai pats ligonis, tikëdamas ta-riamøjø vaistø veiksmingumu, iš tikrøjø su-laukia pagerëjimo, greièiau pasveiksta.

Netgi nepriekaiðtingà, gerà sveikatàgali slopinti niûrios, negatyvios mintys. Jospriartina negalià, skausmà, diskomfortopojûtá, streso bûsenas. Reikia pripaþinti –egzistuoja negatyvus ir pozityvus, teisingasmàstymas. Tai dvi prieðybës, bet jos abisusijusios su dvasios pusiausvyra. Vienajà naikina, nepastebimai ardo ir gniuþdo,kita jai suteikia stabilumo, talkina imunineisistemai, neða dþiaugsmà ir meilæ. Apskri-tai gebëjimas atsikratyti negatyvumo,vengti ir išvengti jo ir ligos yra ne kas kitakaip „savigyna“. Ji – akivaizdus kultûros,auklëjimo ir saviauklos reiðkinys. Kaip pa-dëti sau paèiam, kad jaustumei kûno irdvasios pusiausvyrà? Toks klausimas ið-kyla daugeliui màstanèiøjø pozityviai.

Ieškant atsakymo, imamasi ávairiø te-rapiniø priemoniø. Moderni ir plaèiai pa-plitusi yra Sebastiano Kneipo (1821–1897),pastoriaus ið Viorishofeno, þymiausio visølaikø „vandens gydytojo“ ir vieno naujøjølaikø natûraliosios medicinos pradininkø,terapija. Tai ne vien tik procedûros, ji re-miasi penkiais postulatais. Pagrindinis jø– vandens terapija, kiti – tinklinis judëjimas,protinga mityba, gydymas vaistaþolëmis,taip pat vadinamoji tvarkos terapija. Pas-tarasis terminas daugeliui maþiau girdë-tas. Anot U.Rückerto, já galëtume paaiðkintitaip: „ávesti tvarkà savo gyvenime“. Kitaiptariant, rasti teisingà átampos ir atsipalai-davimo santyká. Arba dar paprasèiau: ras-ti sau tinkamà gyvenimo bûdà“.

Bet, antra vertus, toks svarbus dalykas,kaip minëtasis tvarkos savo gyvenime áve-dimas, argi neprasideda nuo mûsø apta-riamojo pozityvaus màstymo?! Netgi ásiti-kinimas, jog sensti, glûdi mûsø prote. Moks-las teigia: mûsø kûnas atsinaujina kas sep-tyneri metai. Senëjimas – tai negatyvaus,riboto màstymo pasekmë, tad sugebëjimastarsi iðmesti ið galvos niûrias, prastas min-

tis gelbsti nuo senëjimo tykojimo. Tam pa-deda meditacija, joga, ypaè iðaukðtintos irsubtiliai perprastos Rytø filosofø iðminèiø,mistikø ir gydytojø. Mes, europieèiai, iðpuo-selëjome iðtisà gerontologijos mokslo sritáir daug vilèiø siejame su jos galimybëmispratæsti þmogaus egzistencijà. Taèiau rytie-èiams tai atrodo savotiðka kova su gamtosdësniais, materialistinës galvosenos vaikiðkiuþsiëmimai, vos ne smëlio piliø statymasjûros pakrantëje. Kokia prasmë, pasak in-dø mokslininko ir dvasinio vadovo ÐrilosPrabhupados (1896–1977), senoliui, kuráslegia daugybë ligø, pratæsti gyvenimà arpersodinti kito ðirdá. Kad ir sukûræ komfortocivilizacijà mes niekuomet neáveiksime mir-ties ir nenugalësime visø ligø. Iðties reikiaieðkoti kitur – dvasinio gyvenimo pilnatvë-je, siekiamybëje iðlaisvinti þmogø nuo ken-tëjimo – socialinio ir psichinio. Vedose sa-koma – gyvoji bûtybë nemateriali, nors jiákalinta materialiame kûne.

Nesigilindami á smulkesná ar kritiná ðiosfundamentalios koncepcijos vertinimà, pa-stebësime tik tiek: kodël kûnas atsinauji-na kas septyneri metai ir kà reikia daryti,kad jis nebûtø sustingæs, o judrus tarsi kû-dikio einant metams ir didëjant gyvenimonaðtai, lygiai svarbu rytieèiams ir vakarie-èiams. J.Hagelino teigimu, „ligos negali ási-tvirtinti kûne, kurá valdo harmoningos min-tys. Ásisàmonink, kad egzistuoja tik geri da-lykai, ir jeigu tik á juos kreipsi dëmesá, juosir prisikviesi. Blogos mintys – visø þmoni-jos negeroviø, áskaitant ligas, skurdà beinepasitenkinimà, prieþastis“.

Taigi nesveikatà, ligas prisikvieèiamesavo mintimis, prisišaukiame klausydamipilnø negandø, liûdesio ir netikëjimo gy-venimo prasmingumu kitø istorijø. Tad de-rëtø puoselëti ir saugoti gerø minèiø san-kaupas kasdienai ir „juodai dienai“. Vadi-namieji iðminèiai, mistikai ir dvasios daly-kø aiðkintojai perspëja: susigràþinti praras-tà sveikatà nebûna paprasta, daþnai ji ið-vis nesugráþta. Iðties, amþina jaunystë të-ra tik nepasiekiamas idealas ar graþi sva-jonë, nakties sapno vaizdiniø keista pynë,kurios negali gerai suvokti.

Kiekvienas ið mûsø sàmoningai ar ne-sàmoningai prisilieèia prie trijø sferø – fiziniogyvenimo, astralinës ir mentalinës – ir ban-do jas suprasti, ásisàmoninti. Fizinio gyveni-mo sfera prasideda nuo higienos, „nuo tei-singo naudojimosi šviesa, sukaupta auga-luose ir vaisiuose. Kitaip tariant, ji prasidedanuo tinkamos mitybos. Mityba – tai ávadas áfiziná gyvenimà. Ávadas á dvasiná gyvenimàyra muzika, o á Dieviðkàjá – malda“. Fiziniogyvenimo sferos sudedamosios – neprie-kaiðtingas kûnas (anaiptol ne kultûristinis, de-monstratyvus ir egoistiðkas), gera sveikata,normalus svoris ir kt. Kitos sferos – astralinëir mentalinë, kur formuojasi jausmai ir min-tys, dar nëra pakankamai iðtirtos ir ásisàmo-nintos. Kaip teigia O.A.Aivanhovas, „ligos irvaistø prieþasèiø reikia ieðkoti daug

aukšèiau. Pamaþu mokslas tai atskleis“.Tasai „aukšèiau“ yra dvasinio gyveni-

mo erdvë ir turinys. Individai, teikiantys jampirmenybæ, pirmenybæ vidiniam gyveni-mui, minèiai, pozityviam màstymui, valiai,pranoksta visus kitus savo jëga, rimtimi,savitvarda, pakylëtumu, bûties pilnatve. Taitikri faktai, taèiau jie dar maþai iðtirti moks-liniu poþiûriu. Jie lieka filosofø, psicholo-gø arba mistikø apmàstymø zonoje.

Jie sukaupë daug patikimø duomenøminèiai, daug unikalaus ávairiø civilizacijøpatyrimo. Pavyzdþiui, kad ir Amerikos indë-nø pranaðystës, kur teigiama, kad „skaus-mas ir ligos prasideda tada, kai senoji ener-gija prieðinasi naujajai. Skausmingos tavokûno vietos yra „susikirtimo taðkai“, kurieatsiranda þmogui keièiantis ir augant“. Þmo-giðkosios bûtybës, lydimos ne tik ðviesiøminèiø, kilniø norø, bet ir agresyvumo, ne-apykantos ir destruktyvumo, tapsmas au-tentiðka asmenybe buvo ir iðliks didþia pa-slaptimi. „Galime bûti kupini vilèiø dël þmo-nijos, nes iš principo kiekvienas gali taptigeru ir sveiku þmogumi, – rašo humanisti-nës psichologijos ákvëpëjas A.Maslowas, –bet mes taip pat turime jausti lûdesá, nes tikmaþuma ið tikrøjø tampa gerais þmonëmis.Jei norime suþinoti, kodël vieni tampa, okiti ne, reikia studijuoti save aktualizuojan-èiø þmoniø gyvenimo istorijas, kad suþino-tume, kaip jie tai padaro“.

Ši A.Maslowo mintis mums pasirodëádomi ir svarbi. Ðá straipsná pradëjome nuoM.Lukðienës autoritetingø minèiø. Many-tume, jog paèios profesorës biografijos,tekstø, amþininkø margø prisiminimø tyri-nëjimai ir apibendrinimai bus labai svar-bûs tokiai uþduoèiai ágyvendinti. M.Lukðie-nës raðtuose daþnokai iðsakomos mintysdël ðiuolaikinës kultûros destrukciniø pra-dø: perdëto „þvaigþdþiø“ kulto, popsomastø, masinës kultûros banalybiø, indi-vido absoliuèiø laisviø ir kt. Jos yra paste-bëta: kultûra galinti ne tik kad nepasitar-nauti individo ir visuomenës sveikatai, betir prisidëti prie jos griovimo. Mes daþnaimatome savo kultûros procesà susiskal-dþiusá, be jungiamøjø grandþiø, be visu-mos, o juk „tikrajai kultûros savireguliaci-jai bûtinos maþiausiai trys sàlygos: visu-minis kultûros raidos suvokimas, aukðtamàstymo ir gili þmoniø santykiø kultûra“.

Tai labai paprasti ir iðkalbingi koncep-tualûs teiginiai. Nagrinëjant kultûros ir svei-katos sanglaudà juos reikia turëti galvoje.Juoba kai jau áþengëme á energetinës me-dicinos amþiø, o toji sanglauda nepraran-da savo aktualumo, pateikia daug netikëtøsituacijø, kurias reikia perprasti mokslui irpraktikai. Atrodytø, senoji arba nuolatinëproblema neiðnyksta ið aistringesniø ar ra-mesniø diskursø – þvelgti á visa tuo pat me-tu ið dvasinës ir materialiosios pusës. Ir visdëlto þvelgiant nederëtø prarasti esminëskrypties – krypties aukštyn, t.y. dvasios vir-ðenybës, vidinio gyvenimo pilnatvës link.

14 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

Dvasingumas nuo þodþio dvasia (lot.spiritus, angl. spirit, pranc. espirit, vok.Geist, rus. äóõ) – egzistencinës þmogausbûties apibrëþtis, dvasines vertybes iðke-lianti aukðèiau gamtinës tikrovës. Dvasin-gumo samprata yra aktuali daugeliui hu-manitariniø mokslø. Estetologijai ji yra itinsvarbi dël savo esminiø santykiø su pa-grindine ðio besiformuojanèio mokslo te-matika, nes atskleidþia tiesioginæ dvasin-gumo sàsajà su pajautos ir prasmës feno-menais ir leidþia suprasti tokiø fenomenøpaskirtá þmogaus dvasinës prigimties atsi-vërime. Dvasingumas atskleidþia integraliàhumanizmo sampratà, rodo þmogaustapsmà asmenybe, savo dvasinës, kultû-rinës ir socialinës prigimties ásisàmonini-mà bei savimonës ir savipratos iðaugimà– visuomenës egzistavimo pagrindà. Dë-mesá dvasingumo problemoms ne tik Lie-tuvoje, bet ir daugelyje kitø ðaliø aktuali-zavo ryðkûs dabartinës visuomenës dva-sinës krizës poþymiai: vartotojiškumas,gobšumas, cinizmas, piktnaudþiavimasdemokratija, manipuliacijos þmoniø sàmo-ne, daugelio individø ir partijø egoizmas irvieðojo intereso nepaisymas, pragmatið-kai orientuotos mokymo ir ðvietimo pro-gramos, scientizmo plëtra màstyme, vien-pusiðkos, tik intelektinës, proto ir veiklosinterpretacijos, emocinis neraštingumas,„þvaigþdþiø“ kultas, ávairiø religiniø sektøplitimas ir kiti dvasinio pasiligojimo reiški-niai. Dvasios interpretacijø ávairovæ palik-dami nuoðalyje, sutikime, jog dvasingu-mas, dvasinis þmogaus gyvenimas, dva-singo gyvenimo sandai turi savo iðraiðkàistoriðkai susiklosèiusiose meno šakose irkitose elgesio ir kultûros formose. Jas su-kûrë ir toliau ðá paveldà perimdami tebe-kuria paskiri asmenys; jø dvasinëje veik-loje dalyvauja mentalitetas, siela, sàmo-në ir pasàmonë, juslinë, emocinë ir soma-

Áþvelgti lemiamà ryðá tarp dvasinës iðmin-ties, dvasinio kapitalo ir tvarumo. Bûti þmo-gumi, vadinasi, sugebëti rinktis tarp gërio irblogio. Tik tuomet, kai kapitalizmo samprataapims dvasinio kapitalo kuriamà gerovæ irturtus, prasmæ, vertybes, tikslà ir aukðtes-niuosius motyvus, mes turësime tvarø ka-pitalizmà ir tvarià visuomenæ – skelbia D.Zo-har ir I.Marshallas. Jie teigia, kad yra tryskapitalo rûðys: materialusis, socialinis ir dva-sinis ir trys iðminties tipai: racionalioji, emo-cinë ir dvasinë, kuri, bûdama dviejø kitø pa-matas, turëtø vesti á dvasinio kapitalo susi-darymà visuomenëje ir individualià sampra-tà. Tai geras þenklas, kuris galbût ne tiekreikðmingas kapitalizmo gelbëjimui, kiekdvasinio visuomenës gyvenimo problemøaktualizavimui.

Reikia atkreipti dëmesá, kad greta ben-dresnio pobûdþio dvasingumo tyrinëjimøir interpretacijø pastaraisiais dešimtmeèiaispasirodë dvi labai iškalbingos tendencijos.Pirmoji liudija, kad paskirø emociniø bûse-nø arba jausmø interpretacijos pradëjo per-þengti grynai psichologijos plotmëje atlie-kamas emocijø traktuotes. Jos vis daugiausiejamos ne tik su dvasine jausena apskri-tai, bet ir su konkreèiomis prasmëmis, ver-tybëmis, bûsenomis bei elgsena (H.Jonas,H.Schoeckas, R.Pleèkaitis, L.Giussani,B.Kuzmickas, Dalai Lama, J.Baudrillardasir kt.). Yra daugybë monografijø apie mei-læ, groþá, ilgesá, draugystæ, nuobodulá, viltá,simpatijà, melà, pyktá, net kvailumà ir kitasegzistencialijas. Antroji tendencija – taiko-mojo arba metodinio ir mokomojo pobû-dþio literatûra apie dvasingumo ugdymà irugdymàsi (A.Adleris, D.Golemanas, E.Mar-tiðauskienë, G.Felseris, D.Verbylaitë ir kitiautoriai), nekalbant apie ezoterinës litera-tûros antplûdá, kuris liudija nepaprastai ið-augusá tokios lektûros poreiká. Jeigu dva-singumo sklaidai reikëtø tik skaitymo ma-lonumo ir uþtektø tik paþinties su tekstaisðia tema, tai, esant milþiniðkai jø gausai, tur-bût nereikëtø aptarinëti jokiø problemø. Rei-kia dar ir kompetencijos áþvelgti ið pajautøpasaulio trykðtantá vertingo gyvenimo ir vi-sos egzistencinës bûties prasmingumà.

Dvasiniø galiø visuma sukuria sàlygasdialogiškam Aš ir Tu, anot M.Buberio, ben-dravimui ir kitokiai komunikacijai, taip patlemia visø ámanomø þmogaus santykiø sutranscendencija, aplinka, kultûra ir paèiusavimi humaniðkàjá matmená. Dvasinës ga-lios sukuria dvasinës veiklos prielaidas irgalioja kitose þmoniø veiklos ðakose: ku-riant ðeimà ir lavinant vaikus, kuriant vals-tybæ, teisëtvarkà, komunikacijas, instituci-jas, mokslà, menà, technologijas ir kitas tiekmedþiagines, tiek moralines ir kitokias dva-sines vertybes bei sàlygas. Pajauta daro di-dþiulæ átakà visø kitø þmogaus dvasiniø ga-liø raiðkai, plëtrai, sklaidai ir ugdymui, kurisnegalës apsieiti be jø áasmeninimo. Akivaiz-

Straipsnio autorius yra jau baigiamos rengtispaudai „Estetikos enciklopedijos“ sudarytojas,rengëjas ir vienas ðio leidinio autoriø. Autoriausnuomone, skelbiamas straipsnis – vienassvarbesniø ir konceptualizuojanèiø Estetikosenciklopedijà, kuri kaip ðakinë enciklopedijarengiama Lietuvoje pirmà kartà, dalyvaujantper 30 estetikos srities profesionalø.

DvasingumasProf. habil. dr. Juozas MUREIKA

tinë patirtis. Šià veiklà lemia fizines ir psi-chines kompetencijas tvarkanti dvasiniøgaliø tam tikra visuma. Jau yra árodyta, jogjos lokalizuotai iðsidësèiusios galvos sme-genø struktûroje ir reiškiasi per þmoniø el-gesá realioje kasdienybëje. Dël tarpusavy-je vykstanèiø paèiø dvasiniø galiø konota-cijø, kaip ir dël sielos kilmës, ginèai nenu-rimsta iki ðiol. Bet dël tø galiø dalyvavimodvasinëje veikloje paprastai sutariama. Pa-èios svarbiausios: pajauta, màstymas, ti-këjimas, vaizduotë, fantazija, atmintis, va-lia ir kalba kaip gebëjimas kurti þenklø sis-temas. Yra ir kitokiø koncepcijø, kuriosedar plaèiau þvelgiama arba remiantis kito-kiais kriterijais minima dar interesas, dë-mesys, meilë arba kitos paskiros dvasinësgalios. Vienos universiteto neurologijos irpsichiatrijos profesoriaus V.E.Franklionuomonë dël dvasios, prasmës ir vertybiøreikšmingumo asmenybei gana átikinama.„Visi prisimename ankstesnæ „psichologi-jà be sielos“. Jà jau seniai áveikëme; ta-èiau ðiandienos psichologijai neretai gali-ma prikiðti, kad ji yra psichologija be dva-sios. Tokia bedvasë psichologija akla netik asmenybës orumui ir paèiai asmeny-bei, ji akla ir vertybëms, smarkiai koreliuo-janèioms su asmenine bûtimi, akla pras-mës ir vertybiø pasauliui, kaip kosmui, –taigi akla logui“. Intensyvûs ieðkojimai pa-našia kryptimi matyti ir kitø mokslo srièiøbei màstymo linkmiø veikaluose (A.Leont-jevas, J.C.Eccles, K.Vojtyla, Dalai Lama,G.Rothas, B.Bitinas, A.J.Greimas, W.Wels-chas, R.Shustermanas, D.Zohar, I.Marshal-las, E.Frommas ir daugelis kitø), rodan-èiuose susirûpinimà asmens dvasingumu,dvasiniø galiø ugdymu ir gyvenimo dvasi-ne kokybe. Todël yra itin svarbi ðiø klausi-mø sàsaja su estetologijos kompetencijaiatviromis problemomis.

Reikia prasmës, tikslø ir vertybiø pajau-tos, kad paliktume pasaulá geresná negu ra-dome. Keisti save, kad pasikeistø pasaulis.

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 15

du, jog motinystë, gyvybë ir moteriðkumas;sàþinë, altruizmas, dorumas ir tiesa; tautišku-mas, pilietiškumas, religingumas, teisingu-mas ir estetiškumas, kaip ir pati su šiaisreiškiniais tiesiogiai susijusi dvasingumosamprata, yra to paties lygio didþiøjø þmo-nijos vertybiø apibûdinimai.

Paradoksalu, bet vertybiø ávardijimassàvokomis ir pateikimas teorine forma iðtiesø iškreipia ir paslepia kitokià nei paþin-tinë þmonijos patirtá, kurios semantinis tu-rinys nusakomas prasmëmis ir reikšmë-mis. Ið tiesø, grieþtai logiškai kalbant, mesmàstome ne sàvokomis, o prasmëmis.Prasmiø kilmæ lemianti pajauta yra dvasi-nis kokio nors reikšmingumo, kurá pripa-þástame asmenims, daiktams, meno kûri-niams, teoriniams tekstams ar kitokiemsreliginiams, moraliniams reiškiniams, iðgy-venimas arba áþvalga. Pajauta – viena svar-biausiø asmens dvasiniø galiø, kuri pervaizduotæ ir fantazijà laiduoja kûrybiðku-mà. Taigi kartu ji yra ir kûrybinë galia, bekurios bûtø neámanoma nei dvasingumosklaida, nei raiška. Pajauta – tai sàmonësreiðkinys, kuris susijæs su savimone, liudi-jantis faktà, kad pajautø galia ir patirtis pri-klauso manajam Aš. Pajauta – ne tik þmo-gaus juslinæ informacijà pagaunantis ir ap-dorojantis vyksmas, bet vidiniø iðgyveni-mø ir áþvalgø procesas, vidinis balsas kaipvidinë kalba, verbum interius, anot filosofi-nës hermeneutikos kûrëjo H.G.Gadame-rio. Pajautai bûdingas intencionalumas. Jivisuomet esti kaþko ir koká nors emocináatspalvá turinti pajauta. Net to, kas yra ne-aiðku, nesuprantama, neskaidru arba neiverbaliai, nei logiðkai neapibrëþta. Net pa-èias konkreèias pajautas turime gebëjimànet tik reflektuoti, bet ir pajausti. Kitaip iškur mes suþinotume, kad mylime, tikime,esame dëkingi, ilgimës, pasijauèiame lai-mingi ar nelaimingi. Tematizuotà pajautøpatirtá ávardijame egzistencialijomis. Josyra sàvokinë ir kalbinë pajautø bûtis. Pa-jauta yra tarsi prasmës motina, màstymasjos tëvas, o kalba – pribuvëja. Taigi pras-më, kaip ir pajauta, yra taip pat daugia-reikðmë ir daugiamatë samprata, pagal lo-ginæ formà – sàvoka-konceptas. Vadinasi,prasmë yra pajausto santykio su kuo nors,kas vienaip ar kitaip ádomu, svarbu arbareikðminga þmogui, rezultatas. Prasmægalima apibûdinti iðkeliant dar ir kitus as-pektus: tai áasmeninta konkreèiø vertybiøreikðmës apraiška. Turima galvoje: pirma,yra valia prasmës siekti, o prasmës paskir-tis, be visø kitø jos galimybiø, bûti nuolatvykstanèio asmens dvasinio tapatumo kel-rodþiu; antra, kadangi þmogus gyvas nevien tik duona, tai dvasinës komunikaci-jos bûtinybë su Kitais ir su savuoju Að rei-kalauja suteikti prasmëms konvencinëskalbos pavidalus. Jø amplitudë yra nepa-prastai didelë – nuo gestø, mimikos, akiø

išraiškos iki meno kalbos, religijos ir kul-tûros simboliø bei teoriniam màstymui bû-dingø loginiø konstrukcijø. Daugelis pajau-tose uþsimezganèiø prasmiø yra labai su-dëtingos, asociatyviai paskui save tem-pianèios kitas pajautas ir prasmes. Daþ-nai jos bûna daugiareikðmës ir dël to sun-kiai išreiškiamos bei apibûdinamos ne tikþodþiais, bet ir kitokia kalba. Arba jos taipir lieka sieloje kaip kaþkokia nei þodþiais,nei simboliais nenusakoma nuojauta. Ne-vienareikšmis, atviras prasmiø turinys, gy-vumas, paslankumas ir individualumas yraviena kûrybiðkumo prielaidø.

Pajaustos ir ið pajautø kilusios prasmësdalyvauja visuose supratimo aktuose: iki-kalbiniuose ir kalbiniuose, ikiloginiuose irteoriniuose. Pajaustø prasmiø suvokimassupratimo aktuose istoriškai lëmë egzisten-cialijø kûrybà, o dabartyje esanèio asmensatþvilgiu lemia paèià egzistencinæ bûtá, kuriteoriškai atsiveria mums per bûsenos, lai-kysenos ir elgsenos egzistencialijø kom-pleksus ir jø begalinæ ávairovæ. Turime ne-abejotinà pagrindà akylai tyrinëti ir kitaip neibuvo iki šiol interpretuoti kai kurias áþvalgøpajautas, prasmiø kilmæ bei šaltinius, ikikal-binæ sampratà ir ðiø segmentø sàsajas sudvasine veikla, dvasingumo kûrybine raið-ka bei sklaida. Taip galësime iðplësti ir pa-gilinti ne tik estetologijai bûtinà argumen-tacijà, bet paèià dvasingumo prigimtiessampratà, jo raidos bei plëtros mechaniz-mà, numatyti dvasiniø klausimø interpreta-vimo ir sprendimø strategijà. Tokias sàvo-kas, kurios atspindi vertinamosios veiklosbei pajautø patirtá ir daþniausiai taikomosne kam kitam, o dvasinëms vertybëms pa-þymëti, vadiname egzistencialijomis. Joskur kas tiksliau atskleidþia dvasingumoreiškiniø savastá ir sàsajas su egzistencinebûtimi. Jos aktualizuoja pajautos fenome-nuose slypintá prasmiø steigties ðaltiná. Kitavertus, parodo, kad bendruomenës dvasi-niame gyvenime prasmiø virsmas reikðmë-mis, o reikðmiø – prasmëmis yra to patiesdvasinio proceso dvi pusës. Savæs ir savopajautomis mes individualiai kaupiame irgerà, ir blogà savo gyvenimo patirtá, kuri,viena vertus, virsta prasmëmis, antra ver-tus, per egzistencialijas ateina Kitø vertybi-në patirtis, kuri, rodydama kitoká patyrimà,savaip iðpleèia mûsø visuomet ribotà indi-vidualø iðgyvenimø laukà. Taip ágyvendina-ma neišvengiama Aš ir Mes jungtis. Tiesa,Kitø patirtis bûna labai ávairi. Kartais ji atsi-skleidþia išsisluoksniavusi pagal amþiausgrupes, tautines tradicijas, lyèiø elgesá,mokslo ir kultûros ðakas bei kitokias ben-druomenës patirtis.

Egzistencialijose uþkoduotas turinysreikalauja jam adekvaèiø ir tinkamø bûdø,kad galëtø tapti asmens patyrimu. Todëltokio ávykio eiga neišvengiamai susijusi supaties asmens ankstesnio patyrimo pajau-

tomis ir áasmeninta jø prasme. Kol sub-jekto emocinëje atmintyje dar nëra jokiøpëdsakø, tarkim, meilës jausmo arba jopavyzdþio, tol þodis meilë, kaip konkre-èios egzistencialijos apraiðka, nedaug te-galës jo dvasinæ patirtá praturtinti. Ðitos te-zës savità paaiðkinimà ir patvirtinimà skel-bia ir Tibeto dvasinis lyderis. „Atjauta var-gu ar turës kokià vertæ, jeigu ji liks tik sàvo-ka. Ji turi tapti mûsø santykiu su kitais, reikð-tis visose mûsø mintyse ir veiksmuose. Jukvien kuklumo supratimas dar nesumaþinamûsø arogancijos; jis turi virsti mûsø tiesio-gine bûsena“ (Dalai Lama). Kitø pripaþin-tas ir patikrintas vertybes ir reikðmes veik-los subjektas per individualià patirtá paver-èia pajautos aktais, edukacija ir mokymu-si. Išgyventos patirties asmuo semiasi ið me-no kûriniø ir tikrø gyvenimo pavyzdþiø. Tapatirtis gali bûti ir priimtina, ir atmestina. Pri-imti tà patirtá ar atmesti – individas kiekvie-nà kartà sprendþia iðgyvendamas jà pats,ájungdamas vadinamàjà ðirdies atmintá,màstymà, vaizduotæ, fantazijà – visas savodvasines galias. Šiuo atveju egzistenciali-joms tenka ypatingas vaidmuo. Jos labaiiðpleèia sprendimø pasirinkimo galimybes,leidþia pasireikšti preferencijoms, reikalau-ja sàmoningai organizuoti ir nukreipti de-ramo patyrimo ásigijimà. Tëvø ir mokytojøparama bei pastangos subtiliai padëti jau-nam þmogui ágyti deramà patirtá šioje srity-je yra paèios vertingiausios.

Egzistencialijos yra neatskiriamai ir tie-siogiai susijusios su dvasingumo raiðkà irvertybiø sklaidà uþtikrinanèiais ir visiemsþmonëms bûdingais tiek genetiðkai pavel-dimais, tiek ið sociumo ir kultûros ágytaispsichikos dariniais. Ðiø dariniø esaties fak-tus pastaraisiais metais pradëta tyrinëti irinterpretuoti susiejant juos su neurologi-jos mokslø duomenimis ir išvadomis(E.Oeseris, J.Baueris, M.Pauenas ir kiti).

Taigi yra akivaizdus pagindas manyti,jog dvasingumo fenomenas atskleidþia es-miná þmogaus apibûdinimà, taip pat þmo-gaus buvimo bûdà. Drauge jis yra vienasvarbiausiø þmogaus galiø ir tapsmo as-menybe sàlygø. Todël mus labiausiai turidominti dvasingumo radimasis ir sklaida,dvasingumo kilmæ lemianèios iðorinës sà-lygos bei vidiniai vienaip ar kitaip já veikian-tys, ugdantys, skatinantys, stabdantys ar-ba deformuojantys veiksniai, kas ypaè svar-bu dvasiniø kriziø áveikai. Kitaip tariant, ky-la dvasiniø galiø ugdymo, tiksliau, iðsiug-

16 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

dymo ir jø santykio su dvasingumu pro-blema. Kartojame: viena svarbiausiø to-kiø galiø yra pajauta, kuri atlieka kon-stitutyvø vaidmená prasmiø ir dvasingu-mo sàsajoje. Galime apytikriai iðskleis-ti dvasinës veiklos struktûrà: valia veik-ti, dvasiniai poreikiai, ideali motyvacija,pajauta, prasmë, atmintis, màstymas,kalba, vaizduotë, fantazija, apsispren-dimas, realizacija. Kuris mentaliteto arpsichikos segmentas bus lemiamas ar-ba vyraus, ið kur bus gauti spontaniðkiar sàmoningi impulsai veikti – nëra la-bai svarbu. Esminiu dvasinës veiklosmatmeniu visuomet iðlieka prasmës irbeprasmybës klausimas, kai þmogui ið-kyla ir tampa aktuali gyvenimo pras-mës, o ne vien kurios nors profesinësveiklos arba laisvës ir atsakomybësprasmingumo problema.

Matyt, apeinant pajautà, labai keb-lu, tiesiog neámanoma (gal išskyrus kaikuriuos analitinius uþdavinius) dalykið-kai tyrinëti arba filosofiškai interpretuo-ti nei prasmiø, nei hermeneutikoje ap-tarinëjamos supratimo problemos, neidvasingumo. Supaprastinta, t.y. verba-linë, kontekstinë ir loginë, prasmës in-terpretacija tëra veikiau jos iðraiðkosmodusai, o ne kilmës nusakymas. Ig-noruodami pajautà nesuprasime pras-miø steigties pamato, bus sunku pa-aiškinti prasmiø teminæ, verbalinæ, me-ninæ, lingvistinæ, loginæ, teorinæ, paþin-tinæ, simbolinæ ar kitokià esatá bei iðraið-kà ir jø dvasinæ paskirtá. Neámanoma ási-vaizduoti meninës, politinës, pilietinës,dorovinës, apskritai jokios veiklos sam-pratos, kuri galëtø iðsiversti be pajau-tos koncepcijos arba, tarkim, gyvenimoprasmës (V.E.Franklis, R.Pavilionis,H.Wagneris), meno kûriniø suvokimo,profesinës veiklos prasmingumo ir ai-bës kitø klausimø, kuriø vienokio ar ki-tokio apmàstymo bûtinybë, tik gal skir-tingais gyvenimo tarpsniais, iðkyla kiek-vienam ið mûsø. Apmàstymo eigà pa-þadina ir visuomet lydi, koreguoja ir su-teikia prasmës jo rezultatams bei išva-doms bûtent pajautø esatis. Jos „dir-ba“ ne vienos, o drauge su kitomis dva-sinëmis galiomis. Tik ta jø sàveika ne-vienareikðmë. Tai procesas, kurio eta-pai gali bûti veikiami skirtingø individoporeikiø, dvasiniø nuostatø ir gebëjimøsteigti prasmes, kurios itin svarbios in-dividui tobulëjant ir reikšmingos tiek pa-augliui, tiek dvasiðkai brandþioms as-menybëms. Neiðgyventa vertybë nëraasmens vertybë tikra to þodþio prasme.Tai joks dvasinis turtas. Ji lieka tik logi-ne sàvoka, egzistencialija teorijos lyg-meniu.

Pajautos sampratà, kai konstitutuo-jame prasmes, atskleidþia: ekstrasen-

soriniai, jusliniai, somatiniai, emocijø irjausmø iðgyvenimai, intuityvûs, asocia-tyvûs ir kiti filosofiniø, teoriniø, kultûri-niø áþvalgø bûdai, kuriais ágyvendina-me dvasingumà ir apgalvotà, kûrybið-kà dvasingumo raiðkà tarpusavio san-tykiuose. Taigi pajauta lemia prasmiøsteigtá ávairiais bûdais, kurie iðpleèiamiir á teorinio diskurso sritis. (Matyt, kaþ-kà panaðaus bent ið dalies galëjo turëtigalvoje M.Mamardašvilis, kai aptarinë-jo màstymo estetikà.) Taip yra sukuria-mos ir steigiamos, verbalizuojamos irartikuliuojamos atitinkamos prasmës,kurios dalyvauja suvokimo, supratimoir asmens dvasinio gyvenimo savivokosprocesuose, kuriems visais laikais išlie-ka itin svarbios tikëjimo, meilës, vilties,laimës, padorumo, atjautos, sàþinës,bendrystës, altruizmo, laisvës ir atsa-komybës bei kitos egzistencialijos. Pa-jautos bûdu ásteigta prasmë jau yra dva-sinis ávykis, þodþiais galbût dar neávar-dytas arba gal iš principo liksiantis neiempiriškai, nei teoriškai nepaaiškintas,bet dvasinis artefaktas.

Pajautos fenomenas turi dvi fazes:vyksmo ir rezultato, kuris po to, o galbeveik tuo pat metu, jau bandomasišreikšti þodþiais, simboliais arba sàvo-komis. Teoriniuose svarstymuose jo bû-tis turi sàvokiná pavidalà, jis konceptu-alizuojamas, t.y. ájungiamas á sàvokøsistemà, kuri remiasi loginiais ryðiais.Tie ryðiai nusako abstrahuotà tokiø san-tykiø buvimà realiame dvasiðkai prak-tiðkame gyvenime. Tai yra dvasinioþmonijos patyrimo verbalinë išraiška irfiksacija. Radus tinkamà kalbinæ raiðkàþodþiais ar kitokiais þenklais, patirtis išindividualios pereina á apibendrintà, bû-dingà bendruomenei patirtá. Tada su-kuriamos semiotinës konvencijos, ku-riø paskirtis suþadinti ir intensyvinti ar-ba stabdyti ir apmàstyti emocijas, jaus-mus ir kitokius išgyvenimus.

Dvasingumo patirèiai nusakyti var-tojame tokius konceptus, kuriems taippat bûdingas teorinis pavidalas, bet iðesmës tik loginë sampratø forma, kaiturinys susidaro ið prasmiø ir reikðmiøsintezës, ið individualiosios ir visuome-ninës patirties. Todël tenka vartoti iš fi-losofijos ir filosofinës antropologijos at-ëjusias sàvokas, kurias ávardijame eg-zistencialijomis. Dvasingumas yra taippat viena ið jø. Egzistencialijø terminas,vartotas M.Heideggerio, H.E.Hengsten-bergo, V.Berningo ir kitø filosofø, nëranaujas, o estetologijoje yra nauja tikðios sàvokos interpretacija dël jos ry-ðiø su pajauta ir prasmëmis áþvalgos,kuri atveria ðiø sàvokø esmingà ryðá sudvasiniais reiðkiniais.

Viena svarbiø pasaulio vertybiø yra ðei-ma. Ji – pirminë visuomenës bei valstybëslàstelë. Dar F.Engelsas parodë, kaip kito šei-ma, ðeimos sàvoka nuo senovës iki XX a.savo veikale „Ðeimos, privatinës nuosavy-bës ir valstybës kilmë“. F.Engelsas teigia,kad santykiai tarp vyro ir moters tiesiogiaipriklauso nuo privatinës nuosavybës. Ðei-moje daþniausiai vyrams priklauso mate-rialiniø vertybiø, t.y. privatinës nuosavybës,kontrolë, o kartu ir valdþia. Privatinës nuo-savybës sutelkimas vyrø rankose suteikiajiems esminá ekonominá ir politiná domina-vimà moterø atþvilgiu. Romos teisynas ofi-cialiai áteisino ðeimos ir turto palikimo tei-sæ. Tik patricijaus ðeima buvo laikoma tik-ra ðeima. Turtas buvo paliekamas vienam,bet ne daugeliui, o kiti vaikai buvo nuðali-nami nuo ápëdinystës. Aišku, amþiams bë-gant keitësi ðeimos ir ápëdinystës teisë, ta-èiau svarbiausia buvo tai, kad turtà buvogalima palikti tik turint palikuoná. Dël pali-kuoniø nebuvimo krito ne tik imperijos, ið-tisos valstybës, bet vyko ir religiniai per-versmai, pvz., Anglijos karalius HenrikasVIII 1534 m. Supremato aktu atskyrë nuoRomos katalikø baþnyèios savarankiðkàanglikonø baþnyèià.

Taèiau ne visi gali dþiaugtis ápëdiniais.Statistika rodo, kad 10 proc. ðeimø negalisusilaukti palikuoniø, kuriems galëtø per-leisti ápëdinystës teisæ bei palikimà. Nevai-singumas – negalëjimas pastoti ðeimai gy-venant normalø lytiná gyvenimà ir nenau-dojant kontraceptiniø priemoniø vienusmetus (anksèiau, kad pripaþintø nevaisin-gumà, reikëjo laukti penkerius metus, vë-

Prof. Aleksandras VITKUSLietuvos sveikatos mokslø

universitetas

Nobelio

Robertas Edvardsas

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 17

2010 m. gruodþio 10 d. – Nobelio mirties dienà – Nobeliomedicinos premija bus áteikta fiziologui ið Didþiosios BritanijosRobertui Edvardsui „uþ apvaisinimo in vitro (IVF) ištobulini-mà“, padëjusá milijonams nevaisingø porø susilaukti vaikø.Premijà sudaro auksinis medalis, diplomas ir pinigø suma,ðiuo metu apie 1 mln. eurø.

medicinospremijaliau dvejus, o dabar – tik vienus). Nevai-singumas átrauktas á Pasaulinës sveikatosorganizacijos (PSO) tarptautiniø ligø no-menklatûrà. Pasaulinës sveikatos organi-zacijos duomenimis, pasaulyje kas šeštapora susiduria su vaisingumo sutrikimais,t.y. apie 10–15 proc. ðeimø. Negali pastoti

pakartotinai dar 10–25 proc. porø jau tu-rinèiø vaikà. Pasaulyje 50–80 milijonø þmo-niø kenèia dël nevaisingumo. Epidemio-loginiø tyrimø duomenimis, Lietuvoje yraapie 50 000 nevaisingø ðeimø. Kasmet jøpadaugëja dviem tûkstanèiais.

Nevaisingumas gali bûti dël ávairiøveiksniø ir prieþasèiø – ágimtø (paveldimø)arba ágytø (infekcinës, lytiniø organø ligos,neuroendokrininiai sutrikimai, lëtiniai ap-sinuodijimai darbe ir kt.). Tokie veiksniaigali sukelti lytiniø liaukø arba lytiniø takøpatologinius pokyèius, pvz., sëklidës ga-mina nepakankamai spermatozoidø arbajie gaminami nepakankamos kokybës,kiauðidëse netaisyklingai arba nepakan-kamai formuojasi kiauðialàstës, kiauðinta-kio uþdegimas trukdo apsëklintai kiauðia-làstei patekti á gimdà, erekcijos sutrikimaineleidþia atlikti sueities ir kt.

Nevaisingumas – tai socialiniø, psicho-loginiø bei fiziniø problemø junginys. Ta-èiau tai nëra tik atskiro þmogaus ar ðei-

mos problema. PSO duomenimis, dabarjau yra atrastos 22 moterø ir 16 vyrø ne-vaisingumo prieþastys. 93 proc. moterø ir99 proc. vyrø, kuriems buvo nustatytas ne-vaisingumas, patiria psichiná, socialiná dis-komfortà, maþëja jø socialinë adaptacija,profesinis aktyvumas.

Jau daugiau kaip 100 metø buvo ieško-ma bûdø, kaip padëti tokioms ðeimoms,taèiau në vienas jø neturëjo tikro moksli-nio pagrindo. Ðiuo metu vienas pagrindi-niø bûdø nevaisingoms poroms susilauk-ti vaikø yra dirbtinis apvaisinimas. O pir-mojo dirbtinai apvaisinto kûdikio pradinin-kai – R.Edvardsas (Robert Geoffrey Ed-wards) ir britø ginekologas Patrikas Step-toe (Patrick Steptoe).

Praëjusio amþiaus 6-ojo deðimtmeèiopradþioje R.Edvardsas pratæsë italø moks-lininko Petruèio embriologijos srities dar-bus, išaiškino, kokie fiziologiniai procesaivyksta bræstant moters kiauðialàstei, kaipðá procesà veikia ávairûs hormonai (MG,1988, Nr.9). Pagrindinë jo darbø reikðmëbuvo ta, kad jis suprato procesus, kurievyksta spermatozoidui keliaujant moterslytiniais takais, vadinamàjà kapacitacijà.Pasirodo, kad spermatozoidas ne papras-tai keliauja moters lytiniais takais iki kiau-ðialàstës, bet, veikiamas moters lytiniø ta-kø biologiškai aktyviø medþiagø, keièia sa-vo membranø receptoriø laidumà bei kon-figûracijà. O tai labai svarbu apvaisinimoprocesui. Supratus ðá reiškiná, tapo aišku,kad apvaisinimas mëgintuvëlyje gali pa-dëti gydyti nevaisingumà. Prie to daug pri-sidëjo britø ginekologas Patrikas Steptoe.1969 m. mokslininkams pirmà kartà pavy-ko laboratorinëmis sàlygomis apvaisintikiauðialàstæ. Toliau mokslininkai darbavo-si neskelbdami savo eksperimentø rezul-tatø. Ðie mokslininkai Kembridþo univer-sitete dar 10 metø tæsë tyrimus tyliai, ne-

afiðuodami, nes visuomenës ir baþnyèiospuolimas buvo labai arðus.

Tik tada, kai visiðkai buvo ásitikinta eks-perimento sëkme, pasaulis suþinojo apiedirbtiná apvaisinimà (tiksliau – apsëklini-mà). 1978 m. liepos 26 d. Oldhamo (An-glija) ligoninëje 32 metø Leslë Braun (Les-

ley Brown) pagimdë pirmàjá pasaulyjedirbtinai pradëtà „vaikà ið mëgintuvëlio“– Luizà Braun (Louise Brown). Mergaitë ápasaulá atëjo po Cezario pjûvio (ji svërë2,608 kg). Jos jaunëlë sesuo NatalieBraun taip pat buvo pradëta dirbtinio ap-vaisinimo bûdu ketveriais metais vëliau.

Dabar pirmajam dirbtinio apvaisinimobûdu gimusiam vaikui Luizai Braun – 32metai. Ji dirba Anglijos uostamiestyje Bris-tolyje. 2007 m. Luiza pagimdë pirmàjá sa-vo vaikà Cameronà – berniukas buvo pra-dëtas natûraliu bûdu. 85 metø R.Edvard-sas šiuo metu yra Kembridþo universitetoprofesorius emeritas, o jo bendramintis ko-lega P.Steptoe, padëjæs ágyvendinti jo su-manymà, 1988 m. mirë, kai pasaulyje gi-më tûkstantasis „dirbtinai“ pradëtas kûdi-kis. Gimus Luizai Braun, vëliau pasaulá ið-vydo apie keturis milijonus dirbtinio apvai-sinimo bûdu pradëtø kûdikiø.

Robertas G.Edvardsas gimë 1925 m.rugsëjo 27 d. Manèesteryje. Po Antrojo pa-saulinio karo studijavo biologijà Velso irEdinburgo universitetuose. Kembridþouniversitete kartu su britø ginekologuP.Steptoe ásteigë pirmàjà pasaulyje dirbti-nio apvaisinimo Born Holo klinikà (BournHall Clinic), kuri tapo pirmuoju dirbtinio ap-vaisinimo (apsëklinimo) centru pasaulyje.

1988 m. þurnale „Mokslas ir gyveni-mas“ buvo paskelbtas straipsnis, kuria-me nagrinëjama dirbtinio apvaisinimo irapsëklinimo esmë. Tuo metu mokslinin-kai, gydytojai jau puoselëjo viltá, kad jieyra verti Nobelio premijos, taèiau tik šiemetai jiems buvo sëkmingi.

„Dël R.Edvardso pasiekimø tapo áma-noma gydyti nevaisingumà – medicininá su-trikimà, veikiantá didelæ dalá þmonijos, dau-giau nei 10 proc. visø porø pasaulyje“, –sakoma Nobelio komiteto pareiškime.

Robertas Edvardsas ir ginekologasPatrikas Steptoe

R.Edvardsas,Leslë Braunir pirmasispasaulyjedirbtinaipradëtasvaikas LuizaBraun su savovaiku

18 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

Fitopatologijos mokslas Kaunobotanikos sode tarpukarionepriklausomoje Lietuvoje

Botanikos sodas pirmiausia yra moks-lo priemonë dëstant botanikà studen-tams biologams, agronomams, farma-ceutams ir medikams. Gyvi augalai la-bai palengvina darbà lektoriui ir teikia gy-vumo anatomijos, fiziologijos ir augaløsistematikos paskaitoms. Botanikos so-das turi ir platesnæ reikðmæ: lavinamàjàir praktiðkai pritaikomà visam kraðtui. To-dël ðiuolaikiniai botanikos sodai, iðsky-rus atskirus specialiuosius, kuriami pagalaugalijos sistemà. Jau tuomet Kauno bo-tanikos sodo ákûrëjas ir pirmasis jo direk-

FitopatologijosDr. Antanina STANKEVIÈIENË,

dr. Vilija SNIEÐKIENË

A.Minkevi-èius (antras

ið kairës),Z.Þemaitis ir

K.Grybaus-kas

Ið A.Minkevi-èiaus „Mano

gyvenimonuotru-

pos“,1936

Antanas Minkevièius

mokslo raida Kaunobotanikos sode

Lietuvos (Vytauto Didþiojo) universitetas ir prie jo ákurtas Botanikossodas suvaidino svarbø vaidmená plëtojantis botanikos ir jai arti-

miems mokslams Lietuvoje. 1923 m. apie kuriamà Botanikos sodàprof. Konstantinas Regelis raðë, kad Kauno botanikos sodo tikslas –parodyti kuo gausesnæ augalø ávairovæ visuomenei, padëti susivokti

augalijos pasaulyje besimokantiesiems.

torius prof. K.Regelis iðskyrë augalø ap-saugos svarbà ir raðë: „Fitopatologijos la-boratorija dirba augalø ligø srityje. Kovaisu augalø kenkëjais sode daromos eks-pertizës, analizës, augalø apsaugojimonuo ligø naujø priemoniø ir tiesiog fitopa-tologijos bandymai“ (1932). Fitopatologi-jos laboratorijos darbo tikslas buvo irmoksliðkai tirti, ieðkoti kovos su ligomis

bûdø, duoti praktiðkø patarimø ástaigomsir privatiems asmenims.

Botanikos soduose tiriant introdukuo-jamus augalus ir jø aklimatizacijos galimy-bes, bûtini ir fitopatologiniai tyrimai bei tin-kama augalø apsaugos sistema, nes áve-þant naujus augalus kartu su jais gali pa-tekti ir nauji mikroorganizmai, kenkiantysaugalams. Ásikûrus Kauno universiteto

Gamtos-matematikos fakultetui, ðeðtamstudentø kursui fitopatologijos paskaitas(augalø ligø pagrindus, jø klasifikavimà)iki 1939 m. dëstë prof. K.Regelis.

Prof. Antano Minkevièiaus (1900–1998), fitopatologijos mokslo

Lietuvoje pradininko, darbai Kaunobotanikos sode

Ðiø metø geguþës pabaigoje sukako110 metø, kai gimë vienas þymiausiø Lie-tuvos mikologø, Lietuvos mokslø akade-mijos narys korespondentas, Lietuvos nu-sipelnæs mokslo veikëjas, Lietuvos vals-tybiniø mokslo ir technikos premijø lau-reatas prof. habil. dr. Antanas Minkevièius.

Prof. A.Minkevièiaus didelë erudicijair ávairiapusiðki interesai pasireiðkë dau-gelyje biologijos krypèiø: botanikoje, brio-logijoje (mokslas apie samanas), miko-logijoje (mokslas apie grybus), fitopato-logijoje (mokslas apie augalø ligas).

A.Minkevièius gimë 1900 m. geguþës30 d. dabartinio Molëtø r. (anksèiau Uk-mergës apsk., Aluntos valsè.) Girsteikið-kio kaime. Mokslo kelias prasidëjo Kau-ne. Organizuojant Aukðtuosius kursus,1919 m. Gamtos skyriaus biologai buvoásikûræ prof. Tado Ivanausko ásteigtojeGamtos tyrimo stotyje (Vilniaus g. 2, Kau-nas). Èia biologai turëjo 5 kambarius irnemaþai mokslo priemoniø, preparatø,kolekcijø. 1922 m. pavasará baigus ket-virtà semestrà, buvo baigtas dvejø metøAukðtøjø kursø darbas. 1922 m. vasario16 d. atidarius Lietuvos universitetà, 32Gamtos skyriaus klausytojai (ið jø 16 bio-logø, tarp kuriø buvo ir A.Minkevièius) bu-vo perkelti á universiteto Matematikos-gamtos fakultetà. 1925 m. geguþës më-nesá A.Minkevièiø, studijavusá 1923–1928m. Lietuvos universiteto Matematikos-gamtos fakultete, doc. L.Vailionis ir prof.T.Ivanauskas pakvietë dirbti á Kauno bo-tanikos sodà fitopatologu. 1928 m. bai-gæs Lietuvos universiteto Matematikos-gamtos fakulteto Biologijos skyriaus bo-tanikos ciklà, konkurso tvarka A.Minkevi-èius buvo iðrinktas Botanikos katedrosjaunesniuoju asistentu. Jo diplominis dar-bas – „Lietuvos samanø floristiniai tyri-mai“. Prof. K.Regelis ðá darbà rekomen-davo spausdinti þurnale „Kosmos“. Prof.K.Regelis, per paskaitas, seminarus ir eg-zaminus pastebëjæs A.Minkevièiaus ga-bumus, stropumà ir tinkamumà mokslodarbui, 1930 m. iðrûpino jam Ðvietimo mi-nisterijos stipendijà, vëliau – atlyginimà irdviem metams pasiuntë á Ciuricho aukð-tesniosios technikos mokyklos Botanikos

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 19

Kazys BrundzaIš leidinio „Profesorius Kazys Brundza“, 2003

Studentai ir dëstytojai gráþta ið Eþerëlio durpyno. C.Melamedaitë sëdi treèia ið kairës, 1931

Þemësûkioakademi-josmoksli-ninkaiDotnuvosgeleþinke-lio stotyjeiðlydimitirtiKamanø,1934.Ketvirtasið kairës –K.Brundza

institutà tobulintis pas þymø mikologàprof. E.Gäumannà. Èia A.Minkevièius ty-rë kai kuriø narkotikø (chloroformo, ete-rio) poveiká augalø atsparumui grybinëmsligoms, Ðveicarijoje apgynë daktaro di-sertacijà „Narkozës átaka augalø apsikrë-timui grybais“, uþ kurià jam buvo suteik-tas gamtos mokslø daktaro laipsnis. Tyri-mo duomenys buvo paskelbti uþsieniospaudoje. Gráþæs á Lietuvà A.Minkevièius1933 m. buvo iðrinktas Vytauto Didþiojouniversiteto Botanikos katedros vyres-niuoju asistentu ir tæsë anksèiau pradë-tus daugiausia parazitiniø grybø tyrimus.

Ákûrus Fitopatologijos laboratorijà, au-galø ligos buvo stebimos ne tik Botani-kos sode, bet ir visoje Lietuvoje; jos buvotiriamos, ieðkomi kovos su jomis bûdai,teikiami praktiðki patarimai ástaigoms irprivatiems asmenims. Lietuvos mikobio-ta tada buvo dar beveik netirta. Latvijoje,Estijoje ir kitose Vakarø Europos ðalyseðis mokslas buvo gerokai paþengæs – bu-vo tiriama mikobiotos biologija, ekologi-ja, paplitimas. Lietuvoje J.Jundzilo ir J.Pa-brëþos darbuose (juose randama dideliø

netikslumø) yra duomenø apie kai kuriørûdieèiø rûðiø iðplitimà XIX a. pirmojojepusëje. Išsamiø þiniø apie Lietuvoje ap-tiktus parazitinius grybus, tarp jø rûdis,pasirodë XX a. treèiajame deðimtmetyje.Tai V.Vilkaièio, A.Minkevièiaus ir C.Mela-medaitës straipsniai, kuriuose apraðytos60 rûdgrybiø rûðys ant nedaugelio auga-lø maitintojø. 1926 m. lenkø okupuotameVilniaus kraðte B.Ðakenis paskelbë 4 me-tø duomenis, apraðydamas 215 rûdieèiø(Uredinales) grybø rûðiø.

Savo tyrimø ir stebëjimø duomenisA.Minkevièius pradëjo skelbti 1926–1927metais. Tyrë dekoratyvinius, vaistinius,vaisinius augalus, nustatinëjo jø ligas,1929 m. Botanikos sode iðbandë fungi-cido germinazino poveiká ypaè pavojin-gai ligai – kvieèiø kûlei. 1938-05-17 A.Min-kevièius Vytauto Didþiojo universitete ap-gynë habilitaciná darbà „Lietuvos rûdþiø(Uredinales) floros matmenys“, uþ kurá tøpaèiø metø spalio mënesá jam buvo su-teiktas privatdocento vardas ir teisë dës-tyti fitopatologijos kursà. Habilitacinëje di-sertacijoje A.Minkevièius apraðë paraziti-niø grybø rûdieèiø (Uredinales) 176 rûðisant 305 augalø maitintojø. Dalis ðiø gry-

bø rûðiø yra retos ne tik Lietuvoje, bet irBaltijos ðalyse. 1931–1938 m. nustatë irtyrë Lietuvoje paplitusá pavojingà parazi-tiná grybà – serbentiná rûdþiagrybá (Cro-nartium ribicola) ant augalø tarpininkø vei-mutinës puðies (Pinus strobus) ir kitø pen-kiaspygliø puðø. Ðiems tyrimams VDUBotanikos sode buvo pasodintas veimu-tiniø puðø sklypas (61 puðis), o greta au-ginami juodieji, raudonieji ir baltieji ser-bentai bei agrastai. Po 7 metø iðliko tik 7neserganèios puðys. Duomenis apie gry-

bo paplitimà rinko ir kitose Lietuvos vie-tose. Árodë, kad be veimutinës puðies –augalo tarpininko, ant kurio susidaro eci-dës (rûdligës plëtotës tarpsnis), rûdþiag-rybis nesivysto ant serbentø. Serbenti-nis rûdþiagrybis greit plinta vasaros me-tu ir apninka serbentus, net jei veimuti-nës puðys auga uþ keliolikos kilometrø.A.Minkevièius nustatë, kad Lietuvoje ðisrûdþiagrybis pasirodë apie 1905 metus.Ši tuomet iškelta problema labai aktualiir dabar, nes penkiaspyglës puðys rû-dþiagrybio paþeidþiamos iki ðiol, todël jøbeveik neámanoma auginti.

1937–1984 m. A.Minkevièius apraðë250 rûðiø rûdieèiø grybø. Šis darbas bu-vo svarbus ne tik Lietuvai, bet ir nusta-tant rûdþiø geografiná paplitimà Europo-je. Tiriant rûdieèius (Uredinales) visoje Lie-tuvoje prisidëjo ir kiti mokslininkai: K.Brun-za, G.Trusfusaitë.

A.Minkevièius buvo geras pedago-gas ir organizatorius. Jis skaitë fitopato-logijos kursà biologams ir bendrosiosbotanikos kursà medikams bei stoma-tologams. 1940-09-01 jam suteiktas do-cento vardas. 1940 m. Matematikos-gamtos fakultetui persikëlus á Vilniausuniversitetà, A.Minkevièius dëstë fitopa-tologijos kursà, rûpinosi universiteto Bo-tanikos sodu, þemesniøjø augalø tyrimoproblemomis.

Nors pagrindinë mokslinio tyrimo dar-bo kryptis visà laikà buvo mikroskopiniaigrybai, ypaè parazitiniai, bet kartu A.Min-

20 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

kevièius domëjosi maþai Lietuvoje tir-tais organizmais: samanomis, mentur-dumbliais, kerpëmis, taip pat ir aukð-tesniaisiais augalais. Jis buvo leidiniø„Lietuvos TSR flora” ir „Lietuvos gry-bai” vienas ið autoriø ir leidybos orga-nizatoriø. A.Minkevièius buvo pirmasisLietuvoje briologas. Jis samanas pra-dëjo tirti ir herbarizuoti bûdamas antrokurso studentas, apibûdinimui naudo-jo vokiðkus vadovus ir parengë diplo-miná darbà „Lietuvos samanø floristi-niai tyrimai“ (1925–1928). Vasaromisjis pildë samanø herbarà ir surinko jøapie 1000 pavyzdþiø. Susisteminæs1929–1933 m. duomenis konstatavo,kad surinkta 207 samanø rûðys.

Be ðiø darbø, A.Minkevièius tyrëmiltligiø sukëlëjus ir rinko miltenieèiø(Erysiphaceae) herbarinius duomenis.Iðsamiai ðios ðeimos grybus monog-rafijoje apraðë K.Brundza (1934).

A.Minkevièius pradëjo tirti ligø pli-timo priklausomybæ nuo meteorologi-niø sàlygø; raðë straipsnius apie ge-netikos mokslo svarbà iðvedant nau-jas, ligoms atsparesnes augalø veis-les, apie mikroelementø átakà auga-lams, reiðkësi botanikos terminijosklausimais.

Mokslo populiarinimo straipsniuo-se A.Minkevièius raðë apie samanas,parazitinius grybus, sukelianèius ávai-rias augalø ligas, valgomuosius irnuodinguosius grybus. Kovai su au-galø ligomis siûlë visuomenei ávairiaspriemones. Paraðë nedidelæ broðiû-rà, kaip sunaikinti bulviø puvinio gry-belá. Mokslà populiarino dienraðèiuo-se ir gamtos þurnaluose „Gamta“,„Kosmos“, „Mûsø girios“.

Prof. A.Minkevièius buvo ne tik pla-taus masto mokslininkas, bet ir geraspedagogas, Lietuvos aukðtosiose mo-kyklose iðdirbæs daugiau kaip 60 me-tø. Jis vadovavo katedroms ir labora-torijoms, rengë moksliniam darbui as-pirantus, vadovavo probleminëms ta-ryboms, organizavo konferencijas. Jisbuvo taktiðkas, dëmesingas, sugeban-tis iðspræsti konfliktus, pagarbus ne tikvyresnio amþiaus, bet ir jauniesiemssavo kolegoms.

Prof. A.Minkevièius mirë 1998 m.lapkrièio 28 d. Palaidotas Antakalniokapinëse, Vilniuje.

1930–1932 m., A.Minkevièiui ren-giant daktaratà, á Kauno botanikos so-dà dirbti fitopatologe buvo pakviestaBotanikos katedros laborantë, Matema-tikos-gamtos fakultete studijavusi bota-nikos specialybæ Cipë Melamedaitë.Jos diplominio darbo tema buvo „Lie-tuvos floros elementai“ (vadovas prof.

K.Regelis, 1930). Ji herbarizavo para-zitinius grybus. „Ðiais metais uþregist-ruota 30 pavojingø patogeniniø grybø“,– raðë C.Melamedaitë 1931 metais.Daugiau duomenø literatûros ðaltiniuo-se apie ðià tyrëjà kol kas neaptikta.

Prof. Kazys Brundza (1903–1991) –þemës ûkio mikrobiologijos

pradininkas Lietuvoje1926–1931 m. studijavo biologijà

Vytauto Didþiojo universitete. Kaunobotanikos sode nedirbo, bet glaudþiaibendradarbiavo su Botanikos sodomokslininkais, èia rinko miltenieèiusgrybus (Erysiphales), rengë Botanikossodo dvideðimtmeèio jubiliejui sode at-liekamø mokslo darbø apraðà. Ðiameapraðe daug dëmesio skiriama milte-nieèiø biologijos tyrimams. 1933 m.K.Brundza paraðë diplominá darbà„Medþiaga Lietuvos erysiphacëjø flo-rai“ (vadovas prof. K.Regelis). Pirmasiðsamus darbas apie miltenieèius Lie-tuvoje – 1934 m. iðleista K.Brundzosmonografija „Medþiaga Lietuvos ery-siphacëjoms paþinti“. Joje pateikta ori-ginaliø duomenø ir apibendrinta kitøautoriø surinkta medþiaga. Aprašytos5 naujos rûðys Lietuvoje, o 1934 m. ap-tikti miltgrybiai ant dar neapraðytø au-galø ðeimininkø. Serganèiø augalø pa-vyzdþiai rinkti Botanikos sodo vienme-èiø augalø skyriuje. Ir vëliau K.Brun-dza apie ðiuos grybus daug raðëmokslinëje ir populiariojoje literatûro-je. 1930–1950 m. K.Brundzos (ir kitømokslininkø) fitopatologinës publika-cijos pateikiamos leidinyje „Augalø ap-saugos darbuotojo þinynas“ (sudary-tojai S.Pileckis ir L.Þuklys, 1974).

K.Brundzos mintys apie augalø ty-rimus gali bûti naudingos ir ðiuolaiki-niams mokslininkams: ... augalø tyrimaisëkmingi gali bûti ne tik laboratorijoseir ðiltnamiuose, bet taip pat ir neturint tølaboratorijø – atviroje gamtoje, geriau-sia botanikos soduose. Kà pasiekiameeksperimentuodami laboratorijoje supavieniais augalais, daþnai tà patá pa-tvirtiname statistiniu metodu, stebëda-mi gamtoje daugelá augalø rûðiø. Gam-toje visumos veikiamas augalas gali elg-tis visai kitaip. Tad ypatingos svarboságauna tyrimai, kurie atliekami gamto-je, nes jais atskleidþiamos tikrosios, ak-tualios augalo galios ir taip geriau pa-þástama gamtos visuma.

Vëliau K.Brundza dirbo geobotani-kos srityje.

Prof. Kazys Brundza mirë 1991 m.spalio 11 d. Palaidotas Antakalnio ka-pinëse, Vilniuje.

Bus daugiau

1934–1941 m. mokiausi Alytaus vals-tybinëje (Þaliojoje) gimnazijoje. Teko da-lyvauti ávairiose tautinëse ir valstybinëseðventëse, kurios visada vykdavo prie„Laisvës angelo“ paminklo. Ðis paminklasstovi tarp Þaliosios gimnazijos ir Ðauliønamø. Paminklo kûrëjas – Antanas Alek-sandravièius. Gimë jisai 1885 m. gruodþio

Skulptorius

Prof. habil. dr. Vincas LAPINSKAS

Alytaus „LAISV

3 d. Alytaus rajone, Gluosnininkø kaime,netoli Simno, gausioje (10 vaikø) ðeimo-je. Septyneriø metukø tapo naðlaièiu. Jápriglaudë krikðtatëvis A.Pranckevièius.Jau ganydamas karves lipdydavo ið mo-lio ávairius gyvuliukus, paukðèiukus, dro-þë ið medþio ávairias figûras, pieðë angli-mis ant popieriaus, kluono ir tvarto durøpaveikslus. Jo brolienë Marija, matyda-ma jo meninius gabumus, nuveþë á Kruonápas tautodailininkà M.Kasiulá. Èia Anta-nukas praleido pustreèiø metø ir iðmokodailidþiauti, droþti ið medþio ávairias figû-ras. Iðmoko auksavimo, pieðimo.

Bûdamas 18 metø iðvyko á Suvalkus,kur kartu su baþnyèiø meistru A.Kara-liumi droþinëdavo pagraþinimus alto-riams, sakykloms, klausykloms. Taip jispadëjo Boleslovui Ðpakovskiui, skulptû-rø fabriko savininkui, puošti daugelá baþ-nyèiø Lietuvoje ir Lenkijoje. Jo pakalbin-tas ástojo á Varðuvos dailës mokyklà. Ið-kilus grësmei bûti paimtam á caro kariuo-menæ, iðvyko á Amerikà, kur jau anks-èiau buvo iðvykæ du jo broliai. Èia ástojoá Èikagos dailës institutà, kur studijuo-damas sukûrë Gedimino, Kæstuèio, Vy-tauto, S.Daukanto ir V.Kudirkos barelje-

Skulptorius Antanas Aleksandravièiusapie 1939 metus

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 21

Antanas Aleksandravièius ir

VËS ANGELAI“fus. 1910 m. kartu su J.Ðileika surengëpirmàsias savo darbø parodas.

Iš Èikagos išvykæs aplankë keletàEuropos miestø ir 1910 m. sugráþo Lie-tuvon á Simnà. Taèiau èia niekur nesu-rado sau tinkamo darbo. Iðvyko á Suval-kus, kur sukûrë A.Baranausko barelje-fà, o po to – Ðv.Jono, keleto angelø irKristaus statulas.

1911 m. iðvyko á Peterburgà pasAleksandrà Opekuðinà. Dirbo ávairiuo-se Rusijos miestuose ir 1919 m. sugrá-þo á Lietuvà. Ið pradþiø apsistojo Mari-jampolëje ir ásidarbino Rygiðkiø Jonogimnazijoje dailës mokytoju. Ið Marijam-polës 1922 m. persikëlë á Kaunà ir ið èianiekur kitur jau nesikëlë.

Kartu su kunigu R.Januðkevièium ástei-gë dailiøjø dirbiniø mokyklà-dirbtuvæ, bu-vo jos direktorium. Èia 1931 m. sukûrë pe-dagogo T.Þilinsko, kompozitoriaus St.Ðim-kaus, kunigo Prapuolenio, kunigaikðèiø Vy-tauto ir Kæstuèio, Maironio, K.Griniaus,P.Kubertavièiaus biustus. Iðdroþë ið àþuo-lo kalbininko K.Jauniaus bareljefà ir jo ant-kapiná paminklà Kauno kapinëse. Paminë-tini jo paminkliniai darbai: kompozitoriuiÈ.Sasnauskui Kaune, A.Strazdeliui Kama-juose. Sukûrë 12 antkapiniø paminklø lie-tuviø raðytojams ir muzikams, tarp jø ir Vin-cui Þilioniui Kaune, Petraðiûnø kapinëse,ir natûralaus dydþio solisto Kipro Petraus-ko paminklà.

1918 m. atvykæs á Vilniø susipaþino su

kais ir bolðevikais bei pirmojo Lietuvos ka-rininko Antano Juozapavièiaus mirtá ant Aly-taus tilto. Visus ðiuos paminklo darbusskulptorius atliko Alytaus II ulonø pulko ka-reivinëse. Jam padëjo pulko kareiviai, ama-tininkai, metalo liejikai. Alytaus mieste ir ap-skrityje buvo renkamos aukos ðio pamin-klo statybai. Paminklas kainavo 15 000 litø.Tais laikais tai buvo nemaþi pinigai.

1929 m. spalio 27 d. paminklas buvoatidengtas. Iðkilmëse dalyvavo II ulonøpulko kariai, kurie iðkilmingoje rikiuotëje,prispaudæ pakeltus kardus prie peèiø,praþygiavo pro paminklà. Po ulonø dar-nioje rikiuotëje þygiavo Alytaus miestoðauliai, Alytaus aukðtesniosios miðkø ûkiomokyklos auklëtiniai, Alytaus Þaliosiosgimnazijos ir pradþios mokyklø mokslei-viai. Paminklas buvo graþiai iliuminuotas,papuoðtas vainikais ir gëlëmis.

Nuo to laiko prie paminklo vykdavo vi-sø valstybiniø ir tautiniø ðvenèiø minëjimai.Ypaè graþiai prie ðio paminklo 1930 m. vy-ko Vytauto Didþiojo 500-øjø mirties metiniøminëjimas. 10 raitø ulonø bûrys su aukðtaiiðkeltu Vytauto paveikslu jojo priekyje. Pomitingo prie laisvës paminklo kolona paju-dëjo á Nemunaitá: priekyje lengvojoje maði-noje palengva judëdami vaþiavo vyskupassu valdþios atstovais. Spaudoje, o ypaè„Ûkininko patarëjuje“, buvo iš anksto pa-rašyta, kaip ir kokiu laiku ši iškilminga dele-gacija pravaþiuos pro kaimus ir miestelius.Miesteliuose ir kaimuose susirinkdavo þmo-niø bûriai, kurie priimdavo ðià iðkilmingà de-legacijà, po trumpø kalbø bei atokvëpio jivykdavo toliau. Viena ið sustojimo vietø bu-vo numatyta Pigagø kaime – pusiaukelëjetarp Ryliðkiø ir Merkinës miesteliø. Mumsiki sustojimo Pigagø kaime buvo apie 2,5km kelio. Tëvas pakinkë arklá, á didelá veþi-mà susodino mûsø gausià ðeimynà – 12þmoniø ir pro Subartoniø miðkà atvaþiavo-me á Pigagø kaimà. Prie plento jau radomenemaþà bûrá susirinkusiø þmoniø. Buvo irraitø þiûrovø, keli ið jø iðjojo link Ryliðkiø kaipþvalgai, kad pamatytø atvykstanèius ir grei-tai perspëtø laukianèius. Kilo sumaiðtis, juk

Alytaus miesto K.Petrausko parkas. Tolumojematyti „Laisvës angelo“ paminklas

1991 m.lapkrièio 23 d.Atidengiamasatstatytas„Laisvës angelo“paminklas

Jonu Basanavièiumiir sukûrë kelis jo bius-tus. Jo sukurti pamin-klai tebestovi Kaune,Panemunëje, ir Birð-tone. Mokytojauda-mas Marijampolëjesukûrë popieþiausBenedikto XV profilá irVinco Kudirkos barel-jefà su Lietuvos him-no tekstu ir skulptûri-næ grupæ „Garbëjums, karþygiai“.

1928 m. A.Alek-sandravièius pradëjostatyti „Laisvës ange-lo“ paminklà Alytuje:4 m angelo figûra sutrimitu, atsuktu á rytøpusæ (á Vilniø), buvouþkelta ant aukðto 13metrø postamento.Tas paminklas buvoskirtas þuvusiø uþ Lie-tuvos laisvæ kariø at-minimui. Tai buvo ke-turkampë, kiek siau-rëjanti á virðø kolona,joje buvo ámontuotabronzinë lenta, kurio-je skulptorius pavaiz-davo kovas su len-

22 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

Labiau išsilavinusiam šioje srityje skai-tytojui gali pasirodyti: „Pamanykite, ir kasgi èia naujo? Mano sûnus gimnazistaspuikiausiai neátikusias nuotraukas patvar-ko“. Tikrai taip – kompiuterinë programa„Photoshop“ tapusi tokia populiari, kadja jau naudojasi ne tiktai profesionalai. Iriš tiesø reikliai akiai, išlavintai rankai ir veik-liems neuronams ši programa – tai turtin-ga dailës priemoniø „krautuvëlë“, be to,jinai nëra prieðiðka ir mielai priima ope-ratoriaus sukurtus papildinius (plug-in‘us). Taèiau jinai (ir kitos panaðios) yraskirta nuotraukoms, spaudiniams – visaiprodukcijai, kuri pavaizduojama plokštu-moje (2d); be to, jinai negali objekto ádva-sinti (animuoti), taigi – graþi senovinë in-dauja su liûto kojomis, kad ir kaip to no-rëtum, negali pradëti ðypsotis, vaipytis ará taktà trypti kojomis.

Erdviniø objektø restauravimas yra vi-sai kitoks uþdavinys – kaipgi tu atstatysipuodynæ ið iðsibarsèiusiø ðukiø krûvosplokštumoje; atrodytø, svajonë ið atskirøfragmentø kompiuteriu atstatyti patá objek-tà – nelabai reali, bet galimybës nestovivietoje – intelektinë kûryba davë ne tiktaigreituoliams „septynmylius batus“ ar„skraidanèius kilimus“ , svajonë apie juoskaþkada buvo tokia graþi ir viliojanti savokonkretumu; svajonës pagimdë naujas –jø vaikus ir vaikaièius. Kiek daug senovëspasakø stebuklø tapo realybe, gaila gaila– kiek þavesio praradome, bet nuolatoslavinamas þmogaus intelektas vienas sva-jones pavertë visai neádomia realybe. Ho-rizontas neiðnyko – vël toliau viliojo kaip„laimës þiburys“. Þiniø visuomenë iðkëlë áprieðaká atitinkamo iðsilavinimo ir specifi-niø þiniø grieþèiausius reikalavimus.

Ðiame straipsnelyje aptariamus dar-bus sumaniai atliko Dalia Vilèinskaitë, kuritarytumei yra mano bendraautorë.

NumizmatikaKiekvienas senøjø piniginiø (þenklø)

mëgëjas retkarèiais pats vienas, o kartaissu gerais draugais pavarto savo kolekci-jø numizmatines brangenybes; ir ne kar-tà (gërintis senove, nors ir per pirkliø nu-èiupinëtus banknotus – jei tai nëra ant vir-velës suverti akmenukai) pradeda kirbë-ti, tiesiog lenda mintelë: „Ak, kad taip pa-maèius, kaip jisai atrodë, kai buvo nau-jas“. Iš tiesø tie senieji banknotai restau-ruoti galëtø nušvisti visa savo gyvastimi

ir jø kûrëjø iðradingumu. Kodël gi ne, vis-kas galima: arba pasitelkus „mike-landþeliðkà kantrybæ“ ir uþsispyrimà suávairiaspalvio raðalo plunksnomis ir pieštu-kais (atsiprašau, tokia mintis ir tamstai pa-sirodë ne tiktai archajiška, bet ir kvaila),arba – juk viskà gali mûsø nuostabusispagalbininkas kompiuteris. Kai já valdo ið-silavinæs ir išmintingas operatorius, pasi-telkæs atitinkamà veiksmø programà.

Ðios svajonës ágyvendinimà mes pa-demonstruosime pasiskolinæ ðimtmetináreichsbanknotà ið S.Vilèinsko asmeninësnumizmatinës kolekcijos. Banknotas at-rodo nekaip – vargšelis (nepaisant jo di-dþiulës vertës) yra riebaluotomis ranko-mis (turguje, o gal ir kontoroje) paseilëtupirðtu ne kartà skaièiuotas perskaièiuo-tas – jis dirbo savo darbà, o ir ðiaip su-trintas ir aptrupëjæs; paþiûrëkite á 1 pav.a). Reikia, reikia já atðvieþinti, skyles „uþ-lopyti“, pakraðèius iðlyginti.

Kinkom „kompà“ ir dirbam. Ariam,ðluojam. Galø gale, kai viskà suderina-me – štai koks graþuolis jis tapo (1 pav.b). (Vyrai, nenusidëkite, nes tuojau patnekurie tai susiesite su iðpuoselëtomisþurnalø virðeliø švieèianèio groþio ðypse-nëlëmis ir ... sutikæ gatvëje tas paèias pa-nelytes bûsite sugluminti jø neatpaþinæ:èia ir nenusidëkite – tegu širdyje lieka ge-ra, tegu lieka toji šiluma, kad išgraþintojinuotrauka sukëlë pasitikëjimo savimi ðiur-puliukà.)

Seni rankraðèiai, spaudiniai ...laiðkai

Mes pasiskolinome iš Lietuvos Mar-tyno Maþvydo nacionalinës bibliotekos re-tøjø knygø ir rankraðèiø skyriaus pono Jo-no Dileno laiðkà kitam ponui Juozui Me-dekšai á Aristavà ( rašytà apie 188? m.).Pagal laiðko nuotraukà 2 pav. a) galimamatyti, kad jis yra gerokai „pelyèiø ap-grauþtas“: antrojo puslapio tekstà dar ga-lima ðiaip taip iðskaityti, taèiau pirmasispuslapis yra nei daugiau, nei maþiau, kaipnesuprantama keverzonë.

Atlikome reikiamas „sulopymo“, tekstoatstatymo, ðviesumo, kontrasto korekcijosprocedûras: laiðkas nuðvito (2 pav. b).

3d-objektai: baldai, indaujos, staloserviravimo brangenybës

Archeologas, kuriam pasisekë kokia-me nors giliame kultûriniame sluoksnyje

PrograminisrestauravimasProf. habil. dr. Evaldas GARŠKA

reikia vyskupà ir visà delegacijà priimtisu kalba, skirta ðiam jubiliejui. Ið dideliobûrio mokytojø, girininkø ir kitø inteli-gentø neatsirado norinèiø kalbëti. Pa-galiau prikalbino ûkininkà, mano tëvàAlfonsà Lapinskà, baigusá caro valdy-mo metais Merkinës pradþios mokyk-loje dvi klases. Tëvas pasitraukë á ðalá irmintyse rezgë kalbà. Pagaliau ðuoliuo-dami gráþo þvalgai su þinia, kad dele-gacija jau atvyksta. Pirmiausia pasiro-dë lengvàja maðina vaþiuojantis vysku-pas su Alytaus sveèiais, o uþ jø ir ulonøbûrys su Vytauto paveikslu.

Tëvas iðlipusius ið maðinos sveèiuspirmas ir pasitiko. Ið jo kalbos atsime-nu tik vienà graþø sakiná: „Dirbkime vi-si sàþiningai, kad mûsø brangi Tëvy-në Lietuva bûtø visada miela kaip pa-vasaris, graþi kaip vasara ir turtingakaip ruduo“. Susirinkæ þmonës ilgaiplojo mano tëvui uþ tokià graþià kal-bà. Po trumpos vyskupo kalbos visadelegacija iðvyko á Merkinæ. Merkinëjejie uþtruko ilgiau, èia jie pietavo. Kur iðMerkinës vyko, að jau neþinau, o pa-klausti jau nëra ko. Ði mano tëvo kal-ba buvo paminëta ir tuolaikinëje Lietu-vos spaudoje.

„Laisvës angelo“ paminklas netu-rëjo þaibolaidþio, ir 1934 m. didelës pa-vasarinës perkûnijos metu þaibas tren-kë á paminklo metaliná angelà. Skulp-tûra nukrito nuo postamento ir sudu-þo á smulkiausias dalelytes.

Skulptoriui Antanui Aleksandravièiuiteko antrà kartà imtis darbo. Antrasis„Laisvës angelo“ paminklo egzemplio-rius buvo pagamintas iš betono su me-taliniu karkasu viduje. Naujasis pamin-klas buvo pašventintas 1937 metais.

Tuo laiku spaudoje, per radijà, ávai-riuose susirinkimuose, konferencijosebuvo labai intensyviai kalbama ir ra-ðoma apie Vilniaus miesto iðlaisvinimà.Visur aidëjo ðûkiai: „Mes be Vilniausnenurimsim“. Lenkija ir lenkai buvovaizduojami kaip patys didþiausi Lie-tuvos prieðai. Perkûnui nutrenkus„Laisvës angelà“, Alytaus lenkai labaidþiaugësi: „Va jums ðauklys, kvietæs áVilniø, jau perkûno sudauþytas“.

Alytuje ir visoje Lietuvoje buvo ren-kamos aukos Vilniui vaduoti. Raitinin-kø kaimo ðauliai Jonas Drobnys irJuozas Gudukas vaþinëjo po mûsøkaimà, rinko metalo lauþà ir veþë á Aly-tø. Metalas buvo renkamas visoje Lie-tuvoje. Jis buvo skirtas ginklams ga-minti, o šie – Vilniui ir jo kraðtui va-duoti. Prisimenu, atvykus metalo rin-këjams pas mano tëvus, paaukojomsuskilusá manieþo didelá ketaus ratà,kurá trys vyrai vos ákëlë á veþimà.

Nukelta á 38 p.

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 23

atkapstyti tarpusavyje susijusiø ðukiø, jasrûpestingiausiai sukrauna á tvarkingà krû-velæ, kad vëliau, pasibaigus kasinëjimøsezonui, galëtø bandyti sudëlioti (o gal?)brangenybæ – kas þino, gal tai šauksmasiš akmens amþiaus?

Mes kompiuteriniam apdorojimui pasi-rinkome Valdovø rûmø teritorijos radiná –archeologinio stiklo ðukeliø grupæ. Toká mû-sø pasirinkimà lëmë tai, kad, konsultuoda-miesi su patyrusiais restauratoriais, ásitiki-nome, kad objekto atstatymas ið tokiø ra-

diniø áprastiniais metodais yra gana kom-plikuotas. Lietuvos muziejuose nëra gau-su archeologinio stiklo, be to, ið tokios turi-mos medþiagos paèius objektus yra sudë-tinga rekonstruoti, nes iðkeltas ið archeolo-ginës aplinkos stiklas pradeda „dþiûti“, ojo sluoksniai trupëti. Dël ðiø prieþasèiø res-tauratoriai nedaug kà gali padaryti su gau-tomis stiklo ðukëmis. Prano Gudyno res-tauravimo centro aukðèiausios kvalifikaci-jos restauratorë Rasa Bieliauskaitë-Mikolai-tienë davë mums XV a. archeologinio stik-lo ðukiø skaitmenines nuotraukas. Ðiø ðu-kiø bendras vaizdas yra 3 pav. a dalyje.

Turëtume dabartiniais technologiniaismetodais pabandyti sukurti erdviná ðio su-duþusio objekto vaizdà. Tam pirmiausiaturime išmatuoti visas liekanas ir paþymëtiiðlikusias charakteringàsias þymes: prog-nozuojamasis objektas – já pavadinkime„taurelë“, ðiuo atveju turi bûdingus plo-nyèiø linijø apvadus; pagal ðiuos apva-dus nesunkiai galima iðdëstyti plokðtumi-ná ðukiø vaizdà (3 pav. b dalis); pastara-sis veiksmas rekonstrukcijai, nors ir yralabai vaizdus, iš esmës nëra reikalingas.

Kompiuteriu nustatæ prognozuojamàobjekto formà, ant ðios formos pavirðiausiðdëliojame turimas ðukes (4 pav.). Liku-sioms tuðèioms taurelës pavirðiaus vie-toms uþpildyti parenkame reikiamà teks-tûrà ir medþiagà; šiuo atveju tai stiklas.Atliekame virtualiojo vyksmo vizualizaci-jà (renderinimà). Objektà klonuojame (5pav.) ir atliekame spalvinæ korekcijà, taip

pat gautojo objekto vaizdui pagyvinti pa-renkame apðvietimà.

Norëdami ðià taurelæ apþiûrëti ið visøpusiø, nustatome virtualiosios vaizdo ka-meros parametrus ir taurelës „judesá“ nu-filmuojame; taip gauname animuotà fil-mukà, kuriame restauruotoji taurelë atlie-ka pagrindinio veikëjo vaidmená. Toká kli-pà „seiviname“(???) atitinkamame kom-piuteriniame formate.

Dabar smalsesnis muziejaus lankyto-jas gali smulkiai apþiûrëti já dominantá ob-jektà; grasinantis perspëjimas „neliesti“,„neprisiliesti“ darosi beprasmis – objektàsutepti, atsitiktinai sudauþyti (ar pavogti)yra neámanoma.

PabaigaBanknotas graþus – þiûrinëkite á svei-

katà su draugais ar „nelaimës“ broliais;o jei reikia siuntinëkite vieni kitiems.

O ir laiškas tapo puikiai išskaitomas –(jei norite) ant aukðèiausios kokybës po-pieriaus – nuo nuolatinio skaitinëjimo (èiu-pinëjimo) jisai niekuomet nevirs skuteliaisar dulkëmis. O taurelë tapo „gyva“.

Baigdami mes dëkojame Pr.Gudynorestauracijos centro restauratorëms Ra-sai Bieliauskaitei-Mikolaitienei ir Linai Ado-maitytei, Nacionalinës Martyno Maþvydobibliotekos retøjø knygø ir rankraðèiø sky-riaus darbuotojai Solveigai Sprindienei,be kuriø nuoširdþios paramos, patarimøir konsultacijø nebûtø galëjæ atsirasti to-kios krypties darbai.

1 pav. Banknotas: a) senas,b) restauruotas

2 pav. Laiškas: a) senas, b) restauruotas

3 pav. Archeologinio stiklo ðukës: a) ðukës,b) iðdëliotos pagal ant jø iðlikusià juostelæ

4 pav. Prognozuotojiobjekto forma su antpavirðiaus iðdëliotomisðukëmis

5 pav. Taurelë:a) restauruotoji,b) klonas

a

b

a

b

a

a

b b

24 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

Lietuvos geologijos tarnybai – 70Lietuvos geologijos tarnybai – 70Atkelta ið 3 p.

Didþiausios gamtinës kilmës stroncio irantropogeninës kilmës ðvino anomalijos

Vilniaus apylinkëse

Aplinkos geochemijaSvarbios informacijos apie aplinkos

kokybæ teikia dirvoþemio geocheminiskartografavimas. Uþterðtumas sunkiai-siais metalais arba atvirkðèiai – tam tikrøelementø deficitas – ávairiais bûdais gali

rengtos iðvados, kad uþterðti yra tik mies-tø ir ámoniø dirvoþemiai, kuriuose daþnaivirðijamos didþiausios leidþiamos terðaløkoncentracijos, o laukø ir miðkø dirvoþe-miai yra ðvarûs ir jø chemines savybes le-mia tik gamtiniai faktoriai.

„Europos geocheminiame atlase“,2005, GSF, Espoo Europos kontekstepateikiami Lietuvos geocheminës aplin-kos kokybës parametrai (virðutinio dir-voþemio sluoksnio, podirvio, upiø van-dens ir dugno nuosëdø, upiø aliuvio irmiðkø paklotës) http://www.gtk.fi/publ/foregsatlas/index.php

veikti þmoniø sveikatà. Tai vizualiai nema-tomas aplinkos kokybës veiksnys, kuristuri bûti ávertintas plëtojant miestø terito-rijas, gyvenamuosius rajonus, industrinesar þaliàsias zonas. Apie 1985 m. ekologi-niais tikslais pradëta tirti miesto bei atskirøámoniø dirvoþemius, nustatant juose besi-kaupianèias kenksmingas medþiagas,daþniausiai toksiðkus sunkiuosius meta-lus. Vertinant miestø uþterðtumo lygá, su-kaupti duomenys tik apie kai kuriø miestø(Vilniaus, Alytaus, Ðiauliø, Panevëþio) vir-ðutinio dirvoþemio sluoksnio, upiø dugnonuosëdø ir sniego cheminæ sudëtá ir pa-

24 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

Tarðos þidinys, keliantis grësmæ aplinkai

Ðvinas dirvoþemyje

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 25

GeotopaiGeotopai – tai moksliniu ir paþintiniu po-

þiûriu svarbûs (unikalûs ar etaloniniai) geo-loginiai, geomorfologiniai, hidrogeologiniaiobjektai ir jø grupës – reljefo formos, ato-dangos, rieduliai bei jø sankaupos, dideliødebitø ar padidëjusios mineralizacijos po-þeminio vandens versmës, kasiniai, ekspo-zicijos ir kt. Daþnai jie turi ir didelæ estetinæ,turistinæ, archeologinæ, istorinæ ar kultûrinævertæ. Dauguma jø jau turi gamtos paveldoobjektø statusà, kiti yra verti bûti valstybëssaugomi. Valstybinës geologijos informa-cijos sistemoje (GEOLIS) galima rasti in-formacijos apie daugiau nei 480 geotopø.

Geologijos fondasGeologijos fonde (pradëtas komplek-

tuoti 1945 m.) yra sukaupta, saugoma irnaudojama daugiau kaip 16 tûkstanèiø ty-rimo darbø ataskaitø (ið viso apie 33 000atskirø vienetø). Vien per 2009 m. Geologi-jos fondo lankytojams iðduota 2900 ataskai-tø, 333 vienetai kitø ávairiø dokumentø.

Virmantas Puidokas, akcinësbendrovës „Panevëþio keliai“

generalinis direktorius, –asmenybë, kurios neásprausi á

statistinio vidutinio pilieèiorëmelá. Moksleivis bûdamas,pasigamino skraidyklæ, kuria

sëkmingai atsiplëðë nuo þemësne tik pats, bet ir jo bendra-

moksliai. Pilotuoja lëktuvà„Cesna“ ir juo su kolegomis,

ásismarkavus Islandijos vulkanui,kai Europos oro erdvëje nebe-

skraidë lëktuvai, per penkiasvalandas nulëkë á Miunchene

vykusià pasaulinæ parodà.Geros nuotaikos pasisemia ir po

átempto darbo nusiraminastebëdamas ... bites. O uþprofesines þinias, puikius

kolegas bei verslo partnerius, sukuriais susipaþino studijø

metais, dëkingas savo AlmaMater – Vilniaus Gedimino

technikos universitetui.

V. Puidokas:

Daiva NORKIENË

„Neretai naujastechnologijas

perimame vienipirmøjø Europoje“

Vadovø ir specialistø kalvëKodël berniukas, kuriam, anot senos

dainos, reikëjo „padangiø giliø“, pasirin-ko „þemiðkà“ kelininko profesijà?

Apsisprendimà tapti kelininku lëmëmano pusseserë Alina ir jos vyras Vin-cas Steponavièius, dirbæ Telðiø keliø sta-tybos valdyboje. Minëtoje ámonëje pagal-biniu darbininku vasaromis triûsdavaunuo 16-os metø. V.Steponavièiui tapusPanevëþio keliø statybos valdybos virði-ninko pavaduotoju, vasarà vël atvykaupas já dirbti. Pasirenkant profesijà ir mo-kymo ástaigà, abejoniø nekilo – 1979 me-tais ástojau á VISI (dabartiná Vilniaus Ge-dimino technikos universitetà), kur ági-jau inþinieriaus statybininko diplomà.

Grupëje, kurioje mokiausi, buvo su-

sibûræs itin gabiø studentø branduolys.Ryðiai su mokslo draugais nenutrûko ikiðiol. Ðtai Artûras Gikas mûsø ámonëje dir-ba geleþinkeliø projektø vadovu. Ámonës„Šiauliø plentas“ vienas vadovø Alber-tas Stukas – taip pat ið mûsø grupës. Ro-landas Raiþys dirba ámonëje UAB „Ðvy-tëjimas“, gaminanèioje kelio þenklus. Ro-landas Karabevièius triûsia kompanijo-je, kuri gamina metalines pralaidas ke-liams. Donatas Èygas – VGTU profeso-rius habilituotas mokslø daktaras...

Apie universitetà, jo dëstytojø kolek-tyvà kalbate su neslepiama pagarba.Nenuostabu, kad jûsø pëdomis pase-kë vaikai.

Ið tiesø, dukra Ieva (g. 1984 m.)VGTU ágijo architekto specialybæ, o sû-

Lietuvos geologijos tarnybosinformavimo poskyris

Tarðos þidiniaiGeologinës aplinkos, poþeminio van-

dens kokybë yra veikiama koncentruotosbei iðsklaidytos tarðos, todël bûtina regist-ruoti ir tirti taršos þidinius, imtis taršos pre-vencijos ar net šalinimo. LGT formuoja Ge-ologinës aplinkos tarðos þidiniø informa-cinæ sistemà, kurioje laikomi duomenysapie istorinius ir dabartinius potencialiustaršos þidinius. Iš viso 2010 m. pabaigojeLGT buvo sukaupta duomenø apie beveik11 tûkstanèiø potencialiø tarðos þidiniø.

Viedzmos akmuo

Rokø atodanga

26 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

nus Domas (g. 1989 m.) ten pat studijuojastatybà. VGTU – puiki vadovø ir specialis-tø kalvë. Ðtai ir að, baigæs mokslus, gráþauá „Panevëþio keliø“ bendrovæ (tuo metu jivadinosi kitaip), o 1998 metais tapau ðiosámonës generaliniu direktoriumi. Ádomiau-sia, kad AB „Panevëþio keliai“ ir jai gimi-ningø ámoniø grupës branduolá sudaroVGTU absolventai. Lengva dirbti bendro-vëje, kurioje susibûrusi stipri komanda.

Tikrai didþiuojamës savo specialistaisir partneryste su universitetu, padëjusiujuos iðugdyti. Lietuvos keliø tinklo ateitásiejame su stambiais infrastruktûros pro-jektais, kuriuos ágyvendinant bûtina pasi-telkti visus intelektualius, techninius irtechnologinius išteklius. Mokslo ir verslopartnerystë yra neatsiejama paþangosdalis, siekiant gamybos sritis pakylëti ánaujà kokybiná lygmená, didinantá mûsøðalies konkurencingumà Europos Sàjun-goje. Drauge su buvusiais VISI, vëliau –VGTU absolventais, mano kolegomis irpartneriais ðiandien sprendþiame sudë-tingus uþdavinius, susijusius su ðiuolai-kiðku ðalies keliø infrastruktûros plëtoji-mu, ieðkome naujø inþineriniø ir ekono-miniø sprendimø, kad keliø statybos ver-slà pakeltume á visiðkai naujà kokybiná lyg-mená.

Kà sugeba lietuviaiBendrovëje ið lûpø á lûpas perduoda-

mas pasakojimas apie ðvedø specialistus,kurie, dar prieð Lietuvai ástojant á ES, apsi-lankë patikrinti, kaip naudojami Sàjungosskirti pinigai. Ðvedai esà buvo pasiruoðæ lie-tuvius mokyti keliø tiesimo meno, taèiau, ið-vydæ, kaip tvarkomasi jûsø bendrovëje, ðiosminties atsisakë. Neva pareiðkë, kad „lietu-viai viskà moka“ ir jiems èia nëra kà veikti.

Ðvediðkos istorijos neprisimenu, taèiaukad Lietuva nëra Europos uþribis, nese-niai ásitikino kitos ðalies specialistai. Lietu-voje atkûrus nepriklausomybæ, ne tik tekomokytis diegti mûsø ámonëje vakarietiðkus

verslo standartus, bet stengtis neatsilikti irtechnologijø srityje. Ir mums tai pavyksta.

Neretai naujas technologijas pradeda-me naudoti vieni pirmøjø Europoje. Antaikeliø dangos tiesimo metodas „karštas antkaršto“. Ðià technologijà sukûrë ir realiza-vo vokieèiai, o mes 2008 metais, tai yravieni pirmøjø Europoje, tà „traukiná“ iðban-dëme. Prisimenu, atvyko vienos Skandi-navijos ðalies automobiliø keliø direkcijosvadovai. Kai supaþindinome su naujàjatechnologija, prisipaþino, kad jiems tainaujiena. Þiûrëjo ir stebëjosi. Ðià techno-logijà pristatëme latviams bei savo ðalieskelininkams.

Asfalto dangà klojant „karštas antkaršto“ metodu, apatinis ir viršutinis asfal-to sluoksniai klojami vienu metu. Virðuti-nis sluoksnis dengiamas ið karto ant pir-muoju klotuvu pakloto ir sutankinto karð-to apatinio sluoksnio. Asfaltuojamame ke-lyje sudaromas savotiðkas traukinys, su-sidedantis ið pirmojo ir antrojo klotuvø beimobilaus tiektuvo, kuris tiekia skirtingusasfalto masës miðinius abiem klotuvams.

Mobilus tiektuvas – tai specialus kon-vejeris, permetantis asfalto miðiná á virðuti-nio sluoksnio klotuvà, kuriame árengiamas25 tonø talpos bunkeris su ðilumos izolia-cija, kad asfalto miðinys nuolat bûtø rei-kiamos temperatûros. Atstumà tarp klotu-vo ir mobilaus tiektuvo kontroliuoja elek-troninë kontrolës sistema.

Taikant metodà „karðtas ant karðto“ ga-lima visiðkai atsisakyti riðamosios medþia-gos – bitumo emulsijos – naudojimo, o abuasfalto sluoksniai ne tik susiklijuoja, bet dëlaukðtos temperatûros ir sukimba vienassu kitu – tampa vienalyèiu sluoksniu. Taippadidinamas kelio dangos atsparumas.

Dirbant áprastu asfalto klojimo bûdu,virðutinis sluoksnis esti nuo 3,5 iki 5 centi-metrø storio. Naujoji technologija leidþiavirðutiná asfalto sluoksná suploninti iki 2centimetrø. Sumaþëja darbø savikaina, ta-èiau nenukenèia jø kokybë. Be to, naujuojubûdu darbai vyksta dvigubai sparèiau.

Apie skraidymàPo þemiðkø temø pakalbëkime apie jû-

sø pomëgá – nardyti tarp debesø, kur neikelio, nei takelio. Profesionaliu aviatoriuminetapote, taèiau gebëjimas skraidyti kar-tais padeda ir tiesioginiame darbe. Kadapirmàkart sëdote prie lëktuvo vairalazdës?

Skraidyti pradëjau mokytis vidurinëjemokykloje. Prisimenu, gavau skraidyklësbrëþinius ir su bendraklasiais ëmëmës jàgaminti. Suprantama, labai trûko tinkamømedþiagø. Todël darëme ið to, kà tais lai-kais pavykdavo gauti. Pagrindinæ konstruk-cijà pagaminome ið aliuminio vamzdþiø;juos atstojo ðuolininkø á aukðtá naudojamoskartys. Brezento taip pat pavyko ásigyti.

Tiesa, toms medþiagoms reikëjo ne-maþai pinigø, o tëvai negalëjo padëti. To-dël patys ákûrëme aviatoriø bûrelá bei átiki-nome mokyklos direktoræ skirti jam lëðø„gamybos priemonëms“. Kai direktorë ið-vydo mûsø skraidyklæ, neteko amo: ji ma-në, kad kursime lëktuvø modeliukus, omes sugalvojome patys skristi. Todël pri-skyrë mums astronomijos mokytojà, ku-riam teko atsakinga uþduotis apskaièiuo-ti, ar mûsø kûrinys nenukris vos pakilæs áorà. Mokytojas dalyvavo ir skraidyklës ban-

26 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

Trijø lygiø estakada per Oslo gatvæ

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 27

Via Baltica

dymuose. Nors konstrukcija ir nebuvo la-bai vykusi, bet nuo kalno slënin su ja nu-sklæsti bûdavo galima. Pirmàkart skridau,kai man buvo 18 metø. Kabodavau prisiri-ðæs prie savadarbio aparato ir dþiaugda-vausi atsiplëðæs nuo þemës.

Turiu amerikieèiø gamybos lëktuvà„Cesna“. Kai dël á atmosferà pakilusiø vul-kaniniø pelenø neskraidë keleiviniai lëktu-vai, mes trise su kolegomis nulëkëme áMiunchene vykusià pasaulinæ tradicinætechnologijø ir statybos parodà „Bauma2010“. Ar nebijojome nukristi? Viskà nu-matëme ir apskaièiavome: þinojome, kadten, kur skrendame, pelenø nëra.

Apie bitesÞmonës turi ko pasimokyti ið bièiø. Ðiø

vabzdþiø bendruomenë savo elgsena pa-naði á kelininkø. Tai jûsø mëgstami posakiai.

Bitininkyste mane uþkrëtë bendradar-bis, taèiau pasàmonëje visada jauèiau po-reiká auginti ðiuos vabzdþius, todël manonamo kieme Panevëþyje stovi keli aviliai. Bi-tes laikau penkerius metus. Atsitiktinai gy-

venime niekas nevyksta, ir bitës atsirado neatsitiktinai. Tai keisti ir ádomûs Dievo sutvë-rimai, kurie... savotiðkai pakeièia þmones.

Juk retai pamatysi piktà bitininkà. Taibitelës juos iðauklëja, nes jei ateisi pas jasblogos nuotaikos, ant kaþko átûþæs, jos su-gels. Namie dar yra katinas ir du auksas-palviø retriveriø veislës ðunys. Darbe antstalo – akvariumas su þuvelëmis.

Stebëdamas bites, daug ádomiø daly-kø atrandu. Niekas neiðleido reglamento,kaip bitës turi dirbti, taèiau kiekviena þinosavo pareigas ir grieþtai jø laikosi. Tai labaidisciplinuota bendruomenë, ið kurios daugko galima pasimokyti. Lyg ir nedidelis su-tvërimas, nei smegenø daug turi, o þinosavo darbus, ir tos þinios perduodamospaprotine teise. Kartais lyginu su þmoniøámonëmis. Argi nebûna, kad darbuotojasreikalauja, jog jam visos teisës ir pareigosbûtø suraðytos iki menkiausios smulkme-nos? Kas neparaðyta, to nedarys. O mûsøámonë kaip tø biteliø – lyg viena didelë ðei-

ma. Nors, prieðingai nei bièiø, mûsø istori-ja siekia ne 24 mln. metø, o tik 45-eriusmetus. Taèiau þmonës þino savo darbus,dalis patirties ir informacijos taip pat nera-ðyta, o perduodama paprotine teise. Neað sukûriau tokià tvarkà, o radau jà. Keli-ninkø bendruomenei tai bûdinga. Gal tuojie panaðûs á biteles?

Kà veikia „Panevëþio keliai“Papasakokite apie jûsø ir kitø buvusiø

VISI - VGTU absolventø vadovaujamà ben-drovæ.

Tai – viena didþiausiø Baltijos ðalyse ke-liø, tiltø, viadukø ir geleþinkeliø statybos ben-droviø, iðplëtojusi gamybiniø baziø tinklà Vi-durio, Ðiaurës ir Rytø Lietuvoje, Latvijoje, Ru-sijos Federacijoje, Karaliauèiaus srityje, Uk-rainoje. Bendrovë yra ir didþiausia AB „Pa-nevëþio statybos trestas“ akcininkë.

Ekonominio pakilimo laikotarpiu gru-pës apyvarta sparèiai kilo, o prasidëjussunkmeèiui pardavimo apimtys maþëjo.Per 2009 metus keliø statybos rinka susi-traukë daugiau kaip 50 procentø. 2010metais susisiekimo infrastruktûros srityjepaspartëjo ES paramos naudojimas, to-dël tikimasi geresniø rezultatø.

Bendrovës PST ir „Panevëþio keliai“per 6 metus sumokëjo á valstybës biudþe-tà beveik 0,5 mlrd. mokesèiø. Kai suskai-èiavome, patys nustebome.

Panevëþio kelininkø nuveiktø darbø sà-raðe – pirmøjø Lietuvoje automagistraliøKaunas–Klaipëda, Vilnius–Panevëþys tie-simas, ðalies valstybinës ir vietinës reikð-mës keliø tinklo kûrimas.

Tarp pastaraisiais metais ágyvendintøprojektø – Transeuropiniø transporto tin-klø plëtra: tarptautinës magistralës „ViaBaltica“ tiesimas, valstybinës reikðmës ma-gistralinio kelio Kaunas–Zarasai– Daugpi-lis ruoþø rekonstrukcija, Vilniaus miesto va-karinio aplinkkelio I ir IA etapø statyba, ge-leþinkeliø infrastruktûros plëtra, þvyrkeliøasfaltavimas Rytø Lietuvos regionuose irkiti darbai.

Ateities,Ukmergës irLaisvës pr.sankryþa

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 27

28 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

2010 metø fizikos Nobelio premija pa-skirta Andre Geimui ir Konstantinui No-voselovui ið Manèesterio universiteto (An-glija) uþ „novatoriðkus eksperimentus dvi-maèiame grafene“. Jie 2004 m. pirmiejigavo grafenà iš grafito. Grafitas (1 pav.)yra trimatis kristalas, sudarytas ið angliesatomø sluoksniø, nutolusiø vienas nuo ki-to per 0,335 nanometro (nanometras yramilijardinë metro dalis). Tas vienatomiostorio anglies atomø sluoksnis ir pavadin-tas grafenu. Sluoksniai tokie ploni, kadtrijø milijonø grafeno sluoksniø storis te-sudarytø vos vienà milimetrà. Šie moksli-ninkai sugebëjo atskirti iš grafito vienà an-glies atomø sluoksná. Grafitas pieštukamsnaudojamas ðimtmeèiais. Todël grafenas,o kartu ir Nobelio premija seniai buvo la-bai arti mûsø. Raðant pieštuku, ant po-pieriaus lieka anglies atomø sluoksniai.Taigi grafenas yra grafito vienatomissluoksnis, sujungtas šešiakampiais á dvi-matæ korio pavidalo gardelæ (2 pav.).

Seniai fizikai bandë atskirti grafitosluoksnius, t.y. gauti grafenà. Kai kurie ga-vo 10 – 20 sluoksniø grafito plëveles. Dau-gelis netikëjo, kad galëtø atskirai egzistuotivienatomis sluoksnis. Termodinamiškai jisturëtø bûti nestabilus ir susisukti á nano-vamzdelius ar kitokias kreivas sandaras.Keleto grafito sluoksniø tyrimai prasidëjo1962 metais, o elektroniniu mikroskopu ke-liø sluoksniø grafeno vaizdai gauti jau 1948metais. Taèiau ankstesni deðimèiø grafe-

Prof. habil. dr. Jonas GRIGAS

Nobeliofizikos premija

no sluoksniø (3 pav.) tyrimai nesukëlë di-desnio susidomëjimo. Geimas ir Novose-lovas 2004 m. panaudojo mechaninæ eks-foliacijà – lipnia juostele jie nulupo nuo gra-fito anglies vienatominá sluoksná, juostelæiðtirpino acetone, taip gavo vienà grafenosluoksná ir iðtyrë jo elektrines savybes. Pa-sirodë, kad grafeno sluoksnis stabiluskambario temperatûroje ir pasiþymi uni-kaliomis savybëmis. Rezultatus mokslinin-kai paskelbë þurnale Science 2004 m. (p.306, 666). Šis grafeno atskyrimas iš grafi-to, jo unikalios savybës, tokios kaip bipo-linio tranzistoriaus efektas, balistinis elek-tronø judëjimas, kvantinës savybës ir kt.(4 pav.), sukëlë tyrimø bumà.

Po trejø metø Geimas ir Novoselovaspaskelbë apþvalginá straipsná The rise ofgraphene (Nature Materials, 6(3), 183(2007), kuriame jie cituoja daugelio kitøautoriø epitaksiniu bûdu gauto grafenotyrimus. O vien iki 2004 m. buvo paskelbtaper 300 straipsniø apie epitaksiðkai iðau-ginto grafeno ant ávairiø medþiagø pavir-ðiø savybes.

Grafenas yra pusmetalis, jo draustinëjuosta lygi nuliui. Jame elektronai juda ba-listiniu bûdu kambario temperatûroje šim-tus kartø greièiau, nei silicyje, jø judris yra15 000 cm2V-1s-1, o esant þemoms tempe-ratûroms daug didesnis. Grafene taip patmatomas anomalus kvantinis Holo efek-tas. Šios ir kitos savybës siûlo ádomius

praktinius grafeno taikymus ateityje. Ka-dangi iki šiol silicis yra plaèiausiai elektro-nikos lustams gaminti naudojama medþia-ga, tikimasi, kad grafenas gerai tiktø ypaèdideliø daþniø tranzistoriø ir jø lustø ga-mybai. Tai padëtø kurti greitaeigiškesniuskompiuterius. Kadangi grafità sudaro gra-feno sluoksniai, tokius sluoksnius galimasusukti á bedimensinius fulerenus (apie 60anglies atomø, susisukusiø á kamuolá, 5pav.) ar vienmaèius nanovamzdelius.

Grafenas pripaþástamas kaip ploniau-sia ir stipriausia iki ðiol Þemëje egzistavusimedþiaga. Grafenas stipresnis uþ deiman-tà. Jis yra geras elektros laidininkas, o kaipšilumos laidininkas pranoksta visas anks-èiau þinomas medþiagas. Grafenas yra be-veik permatoma, taèiau tokia tanki medþia-ga, kad net helio atomai (maþiausi) per jáneprasiskverbia. Jis puikiai tiktø permato-mø lieèiamø ekranø gamybai.

Konstantinas Novoselovas

Andre Geimas

1 pav. Grafito sandara

2 pav. Grafenas

28 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 29

Ðiø metø Nobelio fizikos premijos lau-reatai kartu dirba jau ilgà laikà. 36 metøK.Novoselovas dirbti su 51 metø A.Geimupradëjo dar mokydamasis Nyderlanduose.Vëliau jie iðvyko á Jungtinæ Karalystæ, taèiauabu yra emigrantai iš Rusijos, kur studijavoir pradëjo mokslinæ karjerà.

Grafenà moka gauti ir kiti mokslinin-kai. Dþordþijos (Georgia) technologijosinstituto (Atlanta, JAV) mokslininkas Wal-teris de Heeras taip pat sukûrë bûdà,

leidþiantá gauti nanometrinio storio elektrailaidø grafenà, galintá pakeisti silicio elek-tronikos prietaisus. Skirtingai nuo Geimoir Novoselovo, Heeras su kolegomis anks-èiau yra sukûræs grafeno sluoksnius, kai-tindamas silicio karbidà (SiC) apie 15000C temperatûroje, kol susiformuoja grafe-no sluoksnis. Toliau elektroniniu spinduliugrafenas buvo pjaustomas á reikiamø mat-menø darinius. Taèiau pjaustomas grafe-nas palieka ðiurkðèius kraðtus, kurie pa-naikina jo geriausias savybes, padaro jámaþiau laidø elektros srovei.

Vëliau Heeras surado bûdà gauti rei-kiamø matmenø grafenà jo nepjaustant.„Pasiketë visa filosofija, – sako jis, – mes

neauginame begaliniø sluoksniø, mes au-giname tokius, kokiø norime.” Tyrëjai tvir-tina, kad jie gali sukurti 10 000 grafeno tran-zistoriø 0.24 cm2 ploto lustà, kurá galimaintegruoti su siliciu á naujos kartos elektro-nikos prietaisus. Tai leistø kurti teraherci-niø daþniø mikroprocesorius, 1000 kartøgreitesnius uþ šiuolaikinius (jø daþnis bû-tø milijardai hercø). Dabar silicio tranzisto-riai jau pasiekë miniatiûrizacijos ribà. „Gra-fenas gali perþengti silicio ribas. Laikas pa-rodys, ar pasiseks“, – sako Heeras. IBMfirmos grafeno lauko tranzistorius pavaiz-duotas 6 pav. Matome grafeno sluoksná irmikrometrø ilgio bei nanometrø storio elek-trodus su rudais izoliaciniais sluoksniais.Ðiø metø vasará IBM firma sukûrë 100 GHzdaþnio grafeno tranzistoriø.

Anot Heero, grafenas ir silicis ilgaibus naudojami elektronikoje kartu, pa-naðiai kaip lëktuvai ir laivai naudojamikroviniams perveþti. „Jie juda skirtingaisgreièiais, bet abu svarbûs dël skirtingoskainos. Panaðiai gali atsitikti elektroniko-je. Nors dar toli iki daugelio grafeno prak-tiniø taikymø“, – sako Heeras. Jis paro-dë, kad zigzago pavidalo grafeno nano-juostos pasiþymi antiferomagnetinëmissavybëmis ir gali bûti pritaikytos spintro-nikos árenginiams. Be to, skirtingo plo-èio zigzaginio grafeno nanojuostø peri-odinës heterosandûros sukuria kvantiniøslëniø darinius. Nanojuostø elektroninesir magnetines bûsenas galima erdviðkaimoduliuoti. Galima keisti tam tikros ge-ometrijos heterosandûros magnetinessavybes nuo antiferomagnetinës á fero-magnetinæ. Ir tai atveria perspektyvasspintroniniams taikymams.

Kinijos mokslininkai nustatë, kad gra-feno oksidas labai gerai þudo bakterijas.Jis leis ilgiau iðsaugoti ðvieþià maistà.

2008 m. grafenas buvo brangiausiamedþiaga pasaulyje. Þmogaus plaukoskerspjûvio bandinëlis kainavo 1000 JAVdoleriø, arba 100 mln. doleriø uþ 1 cm2.Šiandien grafenas parduodamas tono-mis. Epitaksiškai ant silicio karbido išau-ginto grafeno kaina yra 100 doleriø uþ 1cm2. O Pietø Korëja parduoda dar pigiau.

Kai dar lieka tiek daug atvirø klausi-

mø dël grafeno ateities, Heeras stebisiNobelio premijø komiteto skubotai su-teikta premija grafeno atradëjams. „Ðitechnologija turi didelá potencialà, betšiandien dar realizuota tik jo maþytë da-lis. Premija suteikta per anksti“, – sakoHeeras. Paprastai Nobelio premija su-teikiama praëjus keliems deðimtme-èiams nuo atradimo, kai jo reikðmæ ge-rai patvirtina gyvenimas.

Taèiau kol kas neiðspræstø problemølabai daug: grafeno sluoksniai yra laidi-ninkai, todël šios medþiagos lauko tran-zistoriams perjungti reikëtø labai didelëssrovës, tuo tarpu silicio lauko tranzisto-riams valdyti reikia visai nedidelës srovës.Taip pat grafenas smarkiai kaista, kai juoteka stipri srovë.

Seniai mokslininkai puoselëjo viltá, kadbûtent grafenas galëtø panaudotimilþiniškus Þemës mantijos anglies kie-

kius elektronikos pramonei, kuriantmaþesnius, greitesnius ir pigesnius elek-tronikos prietaisus, kai bus iðsemtos sili-cio galimybës. Taèiau grafeno perspek-tyvas paversti realybe trukdë sunkumaimanipuliuoti vieno anglies atomo storiosluoksniais. Dabar tai tapo realybe. Ðisatradimas vertas Nobelio premijos todël,kad grafenas gali bûti daugiausiai þadantiuniversali medþiaga ið visø þinomø. Ji galibûti naudojama ir supermaþiems kompiu-teriams, ir didelës talpos elektros bateri-joms kurti. Taèiau yra ir mananèiø, kadtai „ðaltas atradimas“ ir tik laikas paro-dys, kiek jis bus naudingas.

5 pav. Apie 60 anglies atomø, susisukusiø á kamuolá, ir vienmatis vamzdelis

4 pav. Grafeno elektronø energija

6 pav. Grafeno tranzistoriai

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 29

3 pav. Grafenas ant silicio poelektroniniu mikroskopu

30 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

mokykløEleonora DAGIENË

VGTU leidyklos „Technika“ direktorë

Edinburgo universitetopastatai Georgo skvere

Pasiruoðimo diplomø áteikimoceremonijai akimirkos

Atsisveikinimas su Edinburgo universiteto leidyklos kolektyvuvidiniame kiemelyje paskutinæ staþuotës dienà

Jau treji metai Lietuvoje iradministracinis personalas turi galimybækaip dëstytojai bei studentai staþuotis pa-gal Erasmus programà bet kuriame Eu-ropos Sàjungos universitete. Taèiau yraviena sàlyga – Lietuvos administracinispersonalas pagal ðià programà negali sta-þuotis ilgiau kaip penkias darbo dienas.Buvau ásitikinusi, kad šio laiko tikrai ne-pakanka ko nors išmokti. Dabar, praëjusdviem staþuotëms, esu tikra, kad geraisuplanuotos penkios darbo dienos – tei-singas sprendimas, nes dël tokios truk-mës nenukenèia tiesioginis darbas, be to,

lengviau susitarti su priimanèiàja institu-cija. Ðio laikotarpio tikrai pakanka norintsusipaþinti su organizacijos struktûra, dar-bo organizavimu, atliekamais darbais irgauti didþiulá bagaþà naujos bei naudin-gos informacijos, kuriai apdoroti reikia nevieno ir ne dviejø mënesiø. Staþuotojasturi galimybæ suþinoti, ko turi mokytis irkà turi iðmokti. O vertinant ið þmogiðko-sios pusës – per penkias darbo dienasnespëji niekam atsibosti su begale savoklausimø ir jautiesi tikras sveèias, kuriuorûpinasi visas kolektyvas.

Edinburgo universitetas – senøtradicijø lopðys

Staþuotei pasirinkau Edinburgo uni-versiteto leidyklà (Edinburgh UniversityPress – EUP), nes ji yra pelniusi gerà var-dà ir atstovauja senas tradicijas turinèiamEdinburgo universitetui (The University ofEdinburgh). 2009 m. jis uþëmë dvideðim-tà vietà pasaulio universitetø reitinge „TheQS World University Rankings“.

Edinburgo universitetas ásteigtas1583 m. – tik ketveriais metais vëliau uþVilniaus universitetà (1579 m.), kuriamestudijuoja net ir panaðus studentø skaièius.

Edinburgo universitete 2009–2010 moks-lo metais visose studijø pakopose studija-vo 28 394 studentai. Edinburgo universi-tetà sudaro trys koledþai ir dvideðimt dviaukðtosios mokyklos, áeinanèios á koledþøsudëtá. Svarbu suprasti, kad Lietuvos ko-legijos net ið tolo neprilygsta DidþiosiosBritanijos universiteto koledþams.

Edinburgo universiteto koledþø absol-

ventams suteikiamas bakalauro, magist-ro ar daktaro laipsnis, ðio universitetoaukðtøjø mokyklø veikla atitinka Lietuvosuniversitetø fakultetø veiklà.

Buvo ádomu pasidomëti Edinburgouniversiteto ne akademiniø padaliniø, lai-duojanèiø kokybiðkà universiteto darbà,struktûra, pavaldumu ir kt. Fizinio paren-gimo centras (Centre for Sport and Exer-cise) patenka tarp geriausiøjø JungtinëjeKaralystëje ir apraðyti jo tiesiog neámano-ma. Buvo keista, kad tokie padaliniai, kaipBiblioteka (Library, museums & galleries),Skaièiavimo centras (Computing), Elek-

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 31

Aukðtøjødarbuotojø patirtis

Staþuotë Edinburgo universiteto leidykloje

troninio mokymo skyrius (eLearning) ir ki-ti, sujungti á Informaciniø paslaugø gru-pæ (Information Services).

Tarp gausybës áprastø Ûkio skyriaus(Estates and Buildings) tarnybø (apsau-gos, transporto ir automobiliø stovëjimoaikðteliø prieþiûros, patalpø ir aplinkostvarkymo, patalpø ir erdvës valdymo)ádomiausia durininkø ir ceremonialo tar-nyba (Servitorial, Portering and Ceremo-nial Services).

Mano staþuotë vyko paskutinæ birþe-lio savaitæ, kai visuose universitetuosebuvo áteikiami diplomai, tad teko matyti,kaip sklandþiai ði tarnyba reguliuoja di-dþiulius þmoniø srautus, siekdama kuodarnesnës Edinburgo universiteto diplo-mø áteikimo ceremonijos. Tai labai graþiceremonija, kurià galima tiesiogiai ste-bëti Edinburgo universiteto tinklalapyjeið bet kurios pasaulio vietos. Kai kuriasabsolventø ir jø sveèiø pasiruoðimo ce-remonijai akimirkas matote pateiktosenuotraukose.

Spausdinimo paslaugø skyrius (Prin-ting Office) teikia visas paslaugas, susi-jusias su operatyviàja leidyba: kopijavi-mu, spauda, vizitiniø korteliø, skrajuèiø,plakatø maketavimu bei gamyba. Ðiø pa-slaugø neteikia ir neketina teikti univer-siteto leidykla.

Universiteto leidykla – treèioji poOksfordo ir Kembridþo leidykløEdinburgo universiteto leidykla (EUP)

ásteigta prieð penkiasdeðimt metø kaipuniversiteto padalinys, taèiau ðiuo metutai savarankiðkas juridinis vienetas, kuriovienintelis steigëjas ir priþiûrëtojas yra uni-versitetas.

Nuo 1998 m. leidyklai vadovauja Ti-mothy Wrightas, turintis daug leidybospatirties. Jo pastangomis EUP tapo tre-èiàja pagal dydá universitetine leidykla Di-dþiojoje Britanijoje po Oksfordo ir Kemb-ridþo universitetø leidyklø.

EUP neturi gamybos (redagavimo,maketavimo ir spaudos) padaliniø ir tai,pasak T.Wrighto, yra tipiðka struktûra, bû-dinga Didþiosios Britanijos universitetø lei-dykloms. Vietoj gamybos padaliniø yravisø leidybos procesø vadybos ir admi-nistravimo skyriai.

Edinburgo universiteto leidykla leidþia

tik tam tikrø srièiø aukðtos akademinëskokybës leidinius (mokslo þurnalus, mo-nografijas, vadovëlius, konferencijøstraipsniø rinkiniø serijas). Kaip teigë Kny-gø leidybos skyriaus vedëja Jackie Jo-nes, neámanoma bûti begalës srièiø eks-pertais. Jos nuomone, reikia daryti tai, kàgalima atlikti geriausiai – leidykla atrenkatikrai kokybiðkus rankraðèius, juos recen-zuoja atitinkamos srities specialistai, kny-gø serijos pristatomos konferencijose, pa-rodose ir ávairiuose renginiuose, t.y. lei-dykla reprezentuoja universitetà visamepasaulyje.

Pirmà staþuotës dienà dalyvavau Kny-gø pardavimo konferencijoje, kurià orga-nizuoja pati leidykla, á jà kvieèiami visi lei-dyklos knygø platintojai. Konferencija vy-ko Edinburgo universiteto Konferencijøcentre – nuostabiame viduramþiø pasta-te netoli graþiausios Edinburgo vietos Art-hur‘s seat (aukðèiausios Edinburgo kal-vos su apþvalgos aikðtelëmis), kuri pa-mëgta ne tik turistø, bet ir vietos gyvento-jø. Nuo jos virðaus atsiveria ástabûs vaiz-dai á miestà ir apylinkes.

Pagrindinëje salëje, kurioje vyko kon-ferencija, prie ovalaus stalo jaukiai susë-do apie 30 þmoniø. Pirmas minutes dë-mesá blaðkë didþiulis senovinis þidinys,iðraiþytos ir iðtapytos medinës lubos(Edinburgo namuose lubos buvo deko-ruojamos XVI–XVIII a.).

Sulaukiau dëmesio per visas pertrau-kas – klausinëjo, kiek studentø studijuo-ja Vilniaus Gedimino technikos universi-tete, kokia kalba ir kokias knygas leidþia-me. Buvau pakviesta á keliø naujø leidi-niø pristatymus: vienas ið jø vyko Londo-ne – kvietimo teko atsisakyti, kitame da-lyvavau su malonumu, nes buvo prista-tomas pirmasis poezijos rinkinio DIN nu-meris. Þurnalo redaktorius ir dizaineris darjauni þmonës, taèiau leidinys atrodo tokstobulas, kad neþinia, kokio antrojo nume-rio galima tikëtis, bet jie garantavo, kadkitas numeris pasirodys spalio mënesá irbus ne prastesnis.

Trumpai apie Edinburgo universite-to leidyklos darbo principus:

Kiekvienos knygos leidyba – atski-ras projektas, kurá kuruoja Knygø leidy-bos skyriaus redaktorë. EUP negaunaiš universiteto jokio leidybos plano. Rasti

gerà rankraðtá, atitinkantá leidyklos lygá, iruþsitvirtinti jau turimà aukðtà reputacijà yraleidyklos rûpestis. Bûsimø knygø rankrað-èiai patenka á leidyklà dvejopai: pirmaskelias – autoriai patys kreipiasi á leidyklà,antras – redaktorë ieðko autoriaus ir ran-kraðèio knygø mugëse, specialiuose se-minaruose-susitikimuose ir kt.

Didþiojoje Britanijoje aukðtàsias mo-kyklas vertina ir reitinguoja nepriklauso-mos akademinës institucijos. Visos lei-dyklos, gavusios rankraðtá ið maþai þino-mo autoriaus, remiasi ðiais reitingais. Jei-gu autorius dirba aukðtus reitingus turin-èioje institucijoje, jam ne tik lengviau su-sitarti dël monografijos ar vadovëlio lei-dybos, jis gali pretenduoti ir á didesná au-toriná atlyginimà.

Leidykla labai brangina savo repu-tacijà, nes tik tokiu atveju galima tikëtisgauti gerus autoriø rankraðèius. Daþniausileidyklos autoriai – tai Didþiosios Britani-jos mokslininkai, reèiau – ið Australijos irkitø ðaliø.

Visi projektai turi gauti Spaudos ko-miteto, kurá sudaro þinomi universitetomokslininkai ir bibliotekos atstovas, pri-tarimà. Komitetas posëdþiauja kartà permënesá, tad staþuotës metu turëjau gali-mybæ dalyvauti jo posëdyje, kuriame bu-vo svarstytas bûsimo leidinio aktualumas,naujumas, moksliðkumas ir kt.

Leidinio leidybai turi pritarti ir Re-dakcinis komitetas (Editorial committee),kurá sudaro atsakingieji leidyklos darbuo-tojai. Komitetas taip pat posëdþiauja kar-tà per mënesá. Vykusiame posëdyje tekostebëti diskusijas apie naujus projektuskitais aspektais: sklaidos, lëðø gráþimo irkitais svarbiais klausimais. Kiekvienasprojektas svarstomas itin kruopðèiai.Abiejø komitetø posëdþiuose aptariami irautorius (jo þinomumas, patirtis), ir leidi-nys (turinys, atitiktis tematikai, kalbos ly-gis, galimi pavadinimo variantai ir kt.).

Redaktorës organizuoja visø ran-kraðèiø recenzavimà. Jos turi savo kuruo-jamos srities galimø recenzentø duome-nø bazæ ir gerai juos paþásta. Recenzen-tø pavardþiø EUP iðleistose knygose ne-rasite, taèiau kiekvienas recenzijos auto-rius gauna jau iðleistos knygos egzem-plioriø.

Rankraštis leidykloje neredaguoja-mas. Bûsimo leidinio kalbos lygá ávertinaleidyklos parinkti recenzentai ir uþ pro-jektà atsakingos redaktorës. Jeigu kalbaprasta, rankraðtis gràþinamas autoriui.

Gamybos paslaugø skyrius atsakin-gas uþ maketavimo, spaudos, informaci-niø technologijø paslaugø koordinavimà.Skyrius ieðko geriausiø pasiûlymø, svars-to juos ir koordinuoja visus su gamybasusijusius darbus. Skyriuje dirba tik tech-niniai redaktoriai (Managing Desk Edi-

32 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

Ðiø metø spalio ir lapkrièio mënesiaisLietuvos mokslø akademijos Vrublevskiøbibliotekoje (Þygimantø g. 1/8) veikë isto-riniø dokumentø, dailës kûriniø ir senøjøfotografijø paroda „Vilniaus Bernardinø ka-pinës raðytiniuose ir ikonografiniuose ðal-tiniuose“, skirta ðiø kapiniø ákûrimo 200metø sukakèiai paminëti.

Vieno seniausiø ir graþiausiø Vilniausnekropoliø – Bernardinø kapiniø – ákûri-mo 200 metø sukaktis suteikia puikià pro-gà stabtelëti ir atidþiau ásiþiûrëti á ðá unika-lø kultûros paveldo objektà, prisiminti joistorijà, pagerbti tuos, kuriø jau seniai ne-bëra tarp mûsø.

Parodà parengë Lietuvos mokslø aka-demijos Vrublevskiø bibliotekos Rankrað-èiø skyrius, norëdamas paminëti ðá graþøBernardinø kapiniø jubiliejø ir atkreipti vi-suomenës dëmesá á bibliotekoje saugo-mus itin vertingus ðiø kapiniø istorijos ðal-tinius. Parodoje pristatoma kelios deðim-tys XIX–XX a. raðytiniø dokumentø, auten-tiðkø planø, dailës kûriniø, senøjø fotogra-fijø bei svarbiausi pastarøjø poros deðimt-meèiø leidiniai apie Bernardinø kapines.

Pirmojoje ekspozicijos dalyje rodomidokumentai, kuriuose atsispindi kapiniøákûrimo aplinkybës ir raida. Þiûrovø akisneabejotinai patrauks vyskupø Jono Ne-pomuko Kosakovskio, Jeronimo Stroinov-skio, Petro Þilinskio, Lietuvos generalgu-bernatoriaus Michailo Goleniðèevo Kutu-zovo, Vilniaus magistrato, vokieèiø Ðv.Martyno Romos katalikø kongregacijos at-stovø raðtø originalai ir nuoraðai, unikalûsBernardinø kapiniø planai, Bernardinøbaþnyèios ir vienuolyno vizitacijø aktai, in-ventoriai, kuriuose apraðyti svarbiausi ka-piniø statiniai, nepakartojamos iðkilaus fo-tografo Jano Bulhako fotografijos su ka-

Paroda „Vilniaus Bernardinø kapinësraðytiniuose ir ikonografiniuose ðaltiniuose“

piniø koplyèios, vartø ir, deja, nebeegzis-tuojanèiø kolumbariumø vaizdais.

Antroji parodos dalis skirta mirusiems.Èia pateikiami ávairiø laidojimo dokumen-tø pavyzdþiai: Vilniaus policijos iðduoti lei-dimai laidoti, metrikø knygos, jø iðraðai, su-siraðinëjimas dël duomenø apie mirusiuo-sius pateikimo, Bernardinø vienuolyno pa-jamø ir iðlaidø knygos, kuriose vienuoliaifiksavo rinkliavas ið miestieèiø uþ ávairiasjiems suteiktas paslaugas (gedulingas pa-maldas, katafalkà, laidojimà, vietà kapinë-se) ir laidotuvëms organizuoti skirtas lë-ðas. Taip pat èia eksponuojama Bernardi-nø vienuolyno kronika ir labai puoðniai árið-ta, graþiai apipavidalinta rankraðtinë kny-ga, kurioje suraðyti visi nuo 1671 iki 1895metø miræ Lietuvos bernardinai.

Ekspozicijà pratæsia þymiø XIX–XX a.pirmosios pusës Bernardinø kapiniø tyri-nëtojø – Antano Lazarovièiaus (Ùazaro-wicz, 1817–1905), Alberto Liudviko Zað-tauto (Zasztowt, 1850–1918), VaclovoVeitkos (Wejtko,1861–1939), LiucijonoEduardo Uzemblos (Uziæbùo, 1864–1942)darbai: ávairûs uþraðai, laiðkai, kuriuoseaptariami aktualûs kapiniø tyrimø klausi-mai, paminklø pieðiniai, antkapiø áraðønuoraðai, kapinëse palaidotø asmenø sà-raðai, pagalbiniai planai, schemos,straipsniai. Ypatingo dëmesio nusipelnounikali Bernardinø kapiniø relikvija – Feli-cijono Frejendo 1806 m. nutapyta akva-relë „Ðv. Felicijonas“, kurià 1936 m. Fre-jendø koplytëlëje surado ir iðsaugojo Vac-lovas Veitka.

Parodà uþbaigia svarbesni pastarøjøporos deðimtmeèiø leidiniai apie Bernar-dinø kapines. Tarp jø – reikðmingi VidosGirininkienës, Algirdo Paulausko, Edmun-do Malachovièiaus ir kitø autoriø darbai.

tors), kurie siunèia rankraðèius make-tuoti, sutikrina sumaketuotus tekstussu originalais ir suderina korektûrassu knygø autoriais, þurnalø vyr. redak-toriais bei atsakingaisiais sekretoriais.

EUP visus þurnalus ir dalá knygømaketuoja bei rengia leidinius elektro-ninei leidybai Indijos kompanijose, ku-rios jau senokai dirba su tokiomisDidþiosios Britanijos leidyklomis, kaipOksfordo, Kembridþo universitetø lei-dyklos, Taylor and Francis bei kt.

EUP leidþia 30 mokslo þurnalø.Þurnalø leidybos skyrius organizuojavisus þurnalo leidybos procesus, ko-ordinuoja jø sklaidà, glaudþiai dirbasu redkolegijomis. Leidykla analizuojavisas su þurnalø leidyba susijusiasnaujoves, siûlo jas redkolegijoms.Sklaida ir þurnalø prenumerata – lei-dyklos darbas ir atsakomybë.

Þurnalø leidybos skyriaus vado-vë Sarah Edwards supaþindino suskyriaus darbo ypatumais. Suþavëjoredkolegijoms rengiamos ataskaitos,kuriose pateikiama gausybë statisti-niø duomenø, siûlymai, kà galima to-bulinti siekiant didesnës þurnalo sklai-dos, geresniø þurnalo vertinimø. Red-kolegijoms pateikiama informacija irapie naujas iniciatyvas bei galimybesjas plëtoti. Manau, kad bet kuris Lie-tuvoje leidþiamo þurnalo vyr. redak-torius neatsisakytø bent kartà per me-tus gauti nors kiek panaðià ataskaitàapie savo kuruojamà þurnalà.

Pribloðkë Pardavimo ir rinkoda-ros skyriaus darbo organizavimas beidarbø apimtis. Ði tema verta atskirostraipsnio. Knygø sklaidos Lietuvosuniversitetø leidykloms reikia dardaug mokytis, nes, mano þiniomis, nëviena universitetø leidykla tokio sky-riaus neturi ir panaðios veiklos nevyk-do. Geriausiu atveju knygø platinimuuþsiima vienas ar keli leidyklos vady-bininkai, o mokslo þurnalø platinimasLietuvos leidykloms neaktualus, nes90 proc. mokslo þurnalø PDF failø ádë-ti á þurnalø interneto puslapius ir yraprieinami laisvai.

Pardavimo ir rinkodaros sky-riaus vadovë Catriona Murray pasida-lijo elektroninës leidybos patirtimi irsupaþindino su jau ádiegtomis naujo-vëmis, perspëjo apie atsirandanèiuspovandeninius rifus, apibûdino elek-troniniø knygø platintojus ir kt. Esu jailabai dëkinga uþ gausybæ naujos in-formacijos.

Susidomëjusius Didþiosios Britanijosakademine leidyba praðom raðyti el. paš[email protected]

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 33

Kitø metø pradþioje þymiausiam mû-sø dienø Lietuvos matematikos didakti-kos specialistui Bronislovui Balèyèiui su-kaks 85 metai, 63 metai – nuo 52 metustrukusios jo pedagoginës veiklos ir 57 me-tai – nuo jo mokslinës veiklos pradþios.

Bronislovas Balèytis, gimæs 1926 m. va-sario 14 d. dab. Šilutës r., Paupariø k., – pro-fesorius (1979) habilituotas daktaras (socia-liniai mokslai, edukologija) (1994), Lietuvosmatematikø draugijos narys. 1934–1938 m.mokësi dab. Ðilutës rajono Grigaliðkëspradþios mokykloje, 1938–1940 m. – Þe-maièiø Naumiesèio progimnazijoje, 1944–1946 m. – Ðvëkðnos gimnazijoje. 1946–1948 m. studijavo Klaipëdos mokytojø ins-tituto Fizikos ir matematikos skyriuje, 1954m. baigë matematikos studijas Vilniaus pe-dagoginio instituto neakivaizdiniame sky-riuje. 1945 m. B. Balèytis dirbo Ðilutës ma-ðinø-traktoriø stoties vyr. buhalteriu, 1947–1949 m. – Klaipëdos mokytojø seminarijosvyr. buhalteriu, 1947–1958 m. – ðios moky-tojø seminarijos (pedagoginës mokyklos)dëstytoju. 1958–1972 m. dirbo Ðiauliø pe-dagoginio instituto matematikos katedrosvyr. dëstytoju, vedëju, docentu, 1973–1978m. – pradinio mokymo katedros docentu,1979–1992 m. – profesoriumi, 1992–1998m. buvo Ðiauliø universiteto Matematikosdidaktikos katedros vedëjas, 1998–1999 m.– profesorius. 1999 m. iðëjo á pensijà.

Mokslinë B.Balèyèio veikla prasidëjo1954 m., kai pedagoginëje periodikoje bu-vo išspausdintas pirmasis jo straipsnis apiemokiniø savarankiðkø darbø organizavimàmatematikos pamokose. Nuo to laiko vienLietuvos pedagoginëje periodikoje jis pa-skelbë daugiau kaip 50 straipsniø, per 30straipsniø – buvusios SSRS pedagoginëjeperiodikoje, respublikinëse, sàjunginëse irtarptautinëse mokslinëse konferencijose.1966 m. Peterburge (buv. Leningrade) ap-gynë pedagogikos mokslø kandidato (dab.daktaro) disertacijà apie daugybos ir daly-bos veiksmø mokymà pradinëse klasëse,1994 m. apgynë habilitaciná darbà Vilniauspedagoginiame universitete apie savo 23m. veiklà, tobulinant matematikos mokymàpradinëse klasëse, – jis parengë lietuviðkostrimetës pradinës mokyklos matematikosmokymo sistemà (1970–1973) ir ðeðiame-èiø vaikø matematikos mokymo sistemà(1981–1989). 1982 m. B.Balèyèiui paskirtaLietuvos SSR valstybinë premija. Sistemøpagrindas – matematikos vadovëliai ir kny-gos mokytojams bei pratybø sàsiuviniai mo-kiniams. B.Balèytis parengë ir 3 mokomà-sias-metodines priemones studentams beipradiniø klasiø mokytojams. Jo vadovëliaiir kitos mokymo priemonës iðverstos á len-kø bei rusø kalbas ir vartojamos Lietuvos

ProfesoriuiBronislovui Balèyèiui – 85

tautiniø maþumø mokyklose. 1991–1997 m.B. Balèytis parengë pradiniø klasiø mate-matikos programà ir mokymo metodinëssistemos metmenis, du kartus pertvarkë iriðleido savo matematikos vadovëlius I–IVklasëms, pratybø sàsiuvinius, knygas mo-kytojams, papildomam darbui su gabiai-siais priemones (kai kà – su bendraauto-riais). Šiuo metu Martyno Maþvydo biblio-tekos elektroniniame kataloge yra 330 joparengtø vadovëliø, knygø mokytojams irpratybø sàsiuviniø, taip pat kitø metodiniøpriemoniø lietuviø, rusø ir lenkø kalbomis.

O B.Balèyèio ásijungimo á ðià veiklà isto-rija buvo tokia. Prieð visuotinio vidurinio mo-kymo ávedimà nuo 1970 m. SSRS buvo ren-giamasi pereiti prie naujø mokymo progra-mø ir vadovëliø. Buvo priimta nauja mate-matikos mokymo kryptis, pagrásta aibiø te-orijos logika, kuri XX a. viduryje plito ið pra-dþiø Prancûzijoje, po to ir visame Vakarøpasaulyje. Maskvoje vyko sàjunginiai pasi-tarimai tais klausimais. Visà matematikà, tai-gi ir jos mokymà imta grásti Nikola Burbaki(Nicolas Bourbaki) slapyvardþiu pasivadi-nusios prancûzø matematikø grupës, susi-bûrusios 1937 m., darbais. Grupës tikslasbuvo ágyvendinti þymaus vokieèiø matema-tiko Davido Hilberto (Hilbert, 1896–1943)idëjà – apþvelgti ávairias matematines idë-jas formaliuoju aksiominiu metodu. Grupësiniciatoriai buvo H.Kartanas (Cartan),Þ.A.E.Djedonë (Dieudonné, 1906–1992, vie-nas pagrindiniø iniciatoriø), K.Ðevaljë (Che-valley) ir kiti. Pasirašydama N. Burbaki sla-pyvardþiu, grupë nuo 1939 m. iðleido pran-cûzø kalba daugiau kaip 30 tomø traktatà„Matematikos elementai“ (Éléments demathématique). Jame iðdëstyti pagrindiniaimatematikos skyriai. Dëstoma abstrakèiai,remiantis dedukciniu metodu, pateikiami tikloginiai matematiniø teorijø metmenys. Jøpagrindà sudaro aksiomomis nusakomosstruktûros, pvz., tvarkos, grupës, topologi-nës struktûros. Matematika klasifikuojamapagal struktûrø tipus. Tuo ði klasifikacija ski-riasi nuo áprastinës: aritmetika, algebra, ge-ometrija ir kt. klasifikacijos. Matematikos kal-ba – aibiø teorija. Veikia N. Burbaki semi-naras, kuriame skaitomi ávairiø ðaliø moks-lininkø praneðimai. Veikianèios grupës su-dëtis neskelbiama. Joje matematikai bûna,kol jiems sukanka 50 metø. Taigi ðia idëjabuvo susiþavëta ir á mokykliná matematikoskursà átraukta daug aibiø teorijos pradme-nø. Taèiau Prancûzijoje, o ir kitur Vakaruo-se labai greitai buvo pastebëta, kad pradi-niø bei viduriniø klasiø mokiniams toks mo-kymas yra pernelyg abstraktus, ir gráþta prietradiciškesnio mokyklinës matematikos tu-rinio. SSRS, iðleidus labai daug lëðø naujaimokymo sistemai kurti, mokytojams per-

kvalifikuoti (kasmet mokytojai buvo kvieèia-mi á keliø savaièiø kursus), dar buvo ban-dyta laikytis ðios sistemos, taèiau XX a. 9-àjá dešimtmetá jos buvo atsisakyta.

Maskvoje vyko sàjunginiai pasitarimaitais klausimais. Svarstant pradinio ugdymoproblemas, matematikos mokymà pradinë-se klasëse, 3 docentai – Bronius Balèytis iðÐiauliø pedagoginio instituto, Janis Mencis(Mencis, g. 1914) iš Liepojos pedagoginioinstituto (Latvija) ir Olafas Prinitsas (Prinits,1924–2006) iš Tartu universiteto (Estija) ið-këlë tokià idëjà: „Neámanoma integruoti ma-tematikos mokymo pradinëse klasëse surealiu gyvenimu, jei ið to paties Maskvojeparaðyto vadovëlio mokysime vaikus ir Klai-pëdoje, ir Liepojoje, ir Tartu, ir Vorkutoje, irVladivostoke, ir Taðkente, ir Kaukaze... Kasaiðku europinës dalies vaikui, tas bus ne-aiðku pietieèiui, Kaukazo kalnieèiui ar ðiau-rieèiui. Todël praðome leisti pagal vieningàprogramà kurti vadovëlius atskiroms res-publikoms“. Ðià idëjà palaikë ir Gruzijos at-stovai. Taip Baltijos respublikos ir Gruzijaiðsikovojo teisæ raðyti ir leisti tautiškesnius,susietus su konkreèia respublika matema-tikos vadovëlius I–III klasëms. Kartu su va-dovëliais buvo pirmà kartà SSRS paraðy-tos ir iðleistos metodiniø nurodymø knygosmokytojams bei sukurti ir iðleisti pratybø sà-siuviniai mokiniams. Tai buvo þenklus Bal-tijos respublikø laimëjimas tiek politiniu, tiekdidaktiniu poþiûriu.

Gyvenimas reikalavo ir daugiau pertvar-kymø. Atkûrus nepriklausomybæ, vadovëliusir kitas mokymo priemones irgi teko ne kar-tà perdirbti. Pakito ir jø pavadinimai – vietoje„Matematikos“ pereita prie vaikiðkesnio –„Skaièiø ðalis“. Parengë prof. B.Balèytis ir pa-galbininkø. Tai buvusios jo studentës: Da-nutë Meðkauskaitë (dirbusi Pedagogikosmokslinio tyrimo institute, dësèiusi Vilniauspedagoginiame universitete), Aldona Vaièiu-lienë (dirbusi Kelmës r. mokyklose, 1974 m.– nusipelniusi, 1988 m. – liaudies mokytoja,1993 m. – mokytoja ekspertë), ilgai Ðiauliøuniversitete toje paèioje katedroje dësèiusiosJanina Balèytienë, doc. dr. Danutë Genie-në, Roma Vainauskienë, kolegë iš kito fa-kulteto doc. dr. Ona Ðtitilienë, dukra doc. dr.Rima Martinënienë, ðiaulietës mokytojos Jo-lanta Butenienë ir Laima Tomënienë. Jos vi-sos – kai kuriø naujesniø prof. B.Balèyèio mo-kymo priemoniø bendraautorës. O prof.B.Balèyèio buvusi studentë doc. dr. DanutëKiseliova su vyru prof. dr. Arkadijum Kiselio-vu ir dukra sukûrë atskirà pradinio matema-tikos mokymo sistemà.

Prof. habil. dr. Algirdas AÞUBALISGenerolo Jono ÞemaièioLietuvos karo akademija

34 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

Beveik visø XX ðimtmeèio pradþiojebesikurianèiø institutø pagrindinis tikslasbuvo teikti pagalbà onkologiniams ligo-niams pasitelkus naujausius to metomokslo tyrimus ir prieinamas techninesgalimybes. Taèiau kasdien bendraudamisu onkologiniais ligoniais gydytojai ne-galëjo nematyti bûtinybës tyrinëti onko-logijos problemas. Pamaþu visi institutai,pradëjæ veiklà tik nuo ligoniø gydymo,„apaugo“ laboratorijomis, kuriose tyrinë-ti ir tyrinëjami vieni ar kiti onkologinës pa-tologijos aspektai.

Pirmasis onkologijos institutas ásteig-tas 1903 m. Maskvoje. Lëðos sukauptosvien ið labdaros. Kurá laikà ástaiga ir gyva-vo vien labdaros remiama. Aukotojai bu-vo ir turtingi pramonininkai, ir eiliniai þmo-nës. Gydytojai ir kai kurie kiti instituto dar-buotojai atlyginimo negaudavo. Gydy-mas buvo tik chirurginis arba simptomi-nis. Pirmieji radþio preparatai ástaigai bu-vo padovanoti Marijos ir Pjero Kiuri (Cu-rie). Á instituto veiklà ásijungë ið Prancûzi-jos, kurioje buvo gimæs, atvykæs þymuschirurgas Aleksandras Hercenas – rusøraðytojo Herceno vaikaitis. Ávertinant sva-rø jo indëlá á instituto veiklà, ástaiga vëliaubuvo pavadinta Herceno vardu. Ilgainiuiðis institutas tapo daugiaprofiline onko-logine ástaiga, kurioje ir ðiandien ne tikgydomi vëþiu sergantieji, bet ir vykdomimoksliniai tyrinëjimai.

Gustavo Rusi (Roussy) institutas –ðiuo metu vienas ið 2-jø Prancûzijos na-

cionaliniø vëþio centrø, ákurtas 1926 m.Paryþiaus priemiestyje Villejuife patologoGustavo Rusi iniciatyva. Institute iš patpradþiø buvo vykdoma klinikinë veikla irmoksliniai tyrimai. Bûtent ðiame institutejo direktoriaus Pjero Denua (Denoix) dë-ka sukurtà vëþio iðplitimo vertinimo siste-mà TNM naudoja viso pasaulio onkolo-gai. Ypaè daug dëmesio institute skiria-ma vaikø onkologijai ir ikidiplominiam beipodiplominiam onkologijos dëstymui.

Varšuvos institutas, pavadintas Ra-dþio (ar radiumo) institutu, ákurtas 1932m. uþ lëðas, sukauptas per 1926 m. rin-kliavà, kurioje aktyviai dalyvavo Lenkijosvisuomenë. Pagrindinë instituto veikla bu-vo vëþiu serganèiøjø gydymas jonizuo-janèiaisiais spinduliais ir radiobiologijossrities tyrinëjimai. Atidarymo iðkilmëse da-lyvavo Marija Sklodovska-Kiuri, kuri insti-tutui veiklos pradþioje skyrë daug dëme-sio. Ðis nedidelis institutas iðsiplëtojo á di-dþiulæ daugiaprofilinæ mokslinæ ástaigà,pavadintà Marijos Sklodovskos-Kiuri on-kologijos centru. Jis vykdo nacionalinioonkologijos centro funkcijas. Daug dëme-sio èia skiriama piktybiniø navikø profi-laktikai, ypaè tabako rûkymo kontrolei.Ðio instituto iniciatyva tarptautiniu mastuorganizuojamos „nerûkymo dienos“, ku-riø renginiuose dalyvauja ir Lietuva.

Sankt Peterburge veikia taip pat dau-giaprofilinis Medicinos mokslo akademi-jos Onkologijos institutas, ásteigtas 1926metais. Eksperimentinës vëþio patologi-jos ir terapijos institutas Maskvoje ákurtas1954 m., kai ypaè aktuali tapo vëþiu ser-ganèiøjø chemoterapijos problema. Ðiuometu tai milþiniðka daugiaprofilinë onko-logijos ástaiga, pavadinta Rusijos onko-

OnkologijosProf. habil. dr. Laima GRICIÛTË

XIX a. pabaigoje ir XX a. pradþioje patologø, chirurgøir kitø srièiø specialistø dëka susikaupë nemaþa naujø

þiniø apie piktybiniø navikø atsiradimà, jø plitimà,diagnostikà ir chirurginio gydymo galimybes. Atsiradoviltis, kad iki tol beveik nepagydomø ligø grupæ – vëþá

(XX a. pradþioje pavykdavo radikaliai padëti tik 5proc. susirgusiøjø) galima bandyti áveikti. Tai padëjo

susiformuoti naujai medicinos srièiai – onkologijai.Pradëjo burtis entuziastai, norintys plëtoti naujàjà

kryptá, kûrësi specializuotos ástaigos.

institutaiEuropoje

logijos centru, jungianti kelis institutus: Kli-nikinës onkologijos, Kancerogenezës,Eksperimentinës diagnostikos ir Chemo-terapijos. Ði ástaiga vykdo Nacionalinioonkologijos centro funkcijas.

Onkologijos institutas Vilniuje ásteigtas1934 m. Stepono Batoro universiteto Me-dicinos fakulteto bendrosios patologijosprofesoriaus K.Pelèaro iniciatyva. Jo iðta-kos – 1931 m. ákurta onkologiniø pacien-tø slaugos ligoninë. Instituto mokslinësveiklos pagrindinë kryptis – naujø vaistøtaikymas onkologiniams ligoniams gydy-ti. Prof. K.Pelèaras, bendradarbiaudamassu vokieèiø farmacijos firmomis, buvo su-kûræs naujà vaistà – kefalinà. Instituto veik-la nutrûko tragiðkai þuvus prof. K.Pelèaruivokieèiø okupacijos metu. Taèiau ðis ins-titutas laikomas ðiuo metu egzistuojanèioVU Onkologijos instituto pradininku.

Europos vëþio centras ásteigtas 1991m. Amsterdame sujungus 3 ástaigas: Ny-derlandø vëþio institutà (tai buvo A. van

Gustavo Rusi institutas 1968 m.

Tarptautinis vëþio tyrinëjimocentras Lione, Prancûzijoje

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 35

Levenhuko (Leuwenhoek) ligoninës pa-dalinys), Laisvojo universiteto klinikinæ ba-zæ ir medicinos centrà. Ðio sujungimotikslas buvo paskatinti klinicistø ir moks-lininkø bendradarbiavimà. Ðiame centreprioritetiniai yra þmogaus papilomos vi-ruso ir naujø radioterapijos metodø tyri-nëjimai. Ástaiga aktyviai bendradarbiaujasu kitais onkologijos institutais ir sudarogalimybes jauniems mokslininkams ir gy-dytojams gilintis á mokslo problemas. Tamsukurta speciali programa.

Vokietijos nacionalinis vëþio centrasnuo seno gyvuoja Heidelberge – mieste,kuriame medicina klestëjo nuo XIX ðimt-meèio. Be didelës onkologijos klinikos,jame yra moksliniai padaliniai, kur daugdëmesio skiriama vëþio rizikos veiks-niams. Bûtent ðiame institute dirba prof.H.Zur Hausenas, 2008 m. apdovanotasNobelio premija uþ þmogaus papilomosviruso, kuris yra gimdos kaklelio vëþio kal-tininkas, tyrinëjimus.

Vienas ið svarbesniø Europos kliniki-niø ir moksliniø onkologiniø centrø yra Ka-rolinska institutas Ðvedijoje, Stokholme.Norvegijos valstybinis vëþio centras ási-kûræs taip pat kelis deðimtmeèius veikian-èioje Radiumo ligoninëje Osle.

Siekiant geresniø rezultatø ðiuolaikinë-je klinikinëje onkologijoje bûtina koman-dinë veikla. Komandoje dalyvauja ne tikávairiais bûdais serganèius vëþiu gydan-tys medikai (chirurgai, radioterapeutai,chemoterapeutai), bet ir patologai, epide-miologai, net ir kai kurie fundamentiniømokslø atstovai – fizikai, molekulinës bio-logijos specialistai. Bûtent specializuoto-se onkologinëse ástaigose sudaromos sà-lygos tokiam komandiniam darbui.

Kai kurie onkologijos institutai pavadintinacionaliniais todël, kad jie vykdo bendrasvëþio kontrolës funkcijas ðalyje. Juose netik gydomi ligoniai, bet ir analizuojamas ser-gamumo piktybiniais navikais ir mirtingu-mo paplitimas, kruopðèiai vertinami gydy-mo rezultatai. Remiantis ðiais duomenimisnumatoma vëþio kontrolës strategija, ku-riamos nacionalinës vëþio kontrolës progra-mos, organizuojamos profilaktikos ðalyje

priemonës, vertinami jø rezultatai, bendrau-jant su medicinos fakultetais ir mokyklomiskuriamos ikidiplominio ir podiplominio mo-kymo programos. Nacionaliniuose institu-tuose taip pat vykdomi ir moksliniai tyrinëji-mai, ypaè kurie aktualûs ðaliai. Nacionali-niai onkologijos institutai jau kelis deðimt-meèius sëkmingai veikia Belgijoje – Briu-selyje, Italijoje – Milane, Vengrijoje – Buda-peðte, Ispanijoje – Madride.

Milane yra ir prieð kelis deðimtmeèiusákurtas privatus institutas, pavadintas Eu-ropos onkologijos institutu. Tai ástaiga, fi-nansuojama Italijos pramonininkø. Institutoideologas ir pirmasis direktorius buvo ið-kilus Italijos onkologas profesorius U.Ve-ronezi. Institute veikia klinika ir moksliniaiskyriai. Svarbiausia veiklos sritis – vëþioprofilaktika. Bûtent ðiame institute 1985 m.sukurta profilaktinë programa „Europaprieð vëþá“, vykdyta 11-oje tuo metu Euro-pos Sàjungà sudariusiø ðaliø. Jos vykdy-mo rezultatas – per 15 metø 9 proc. su-maþëjæs mirtingumas nuo vëþio iki 65 metøamþiaus asmenø. Tai apie 92 000 iðgel-bëtø gyvybiø. Viena ið sudëtiniø „Euro-pos prieð vëþá“ programos daliø „Euro-pos kodeksas prieð vëþá“ sukurta 1985m. ir paskutiná kartà pakoreguota 2003metais. Ðiame darbe jau dalyvavo ir Lie-tuvos onkologø atstovas.

Europos kodeksas prieð vëþá(treèioji versija, 2003)

I. Rekomendacijos kiekvienam as-meniui:

1. Nerûkykite, jei rûkote – meskite. Jeinemetate, nerûkykite ðalia nerûkanèiøjø.

2. Venkite nutukimo.3. Mankðtinkitës kasdien.4. Valgykite ávairias darþoves ir vaisius

bent 5 kartus per dienà. Ribokite maistoproduktus, kuriuose yra gyvuliniø riebalø.

5. Jei geriate alkoholinius gërimus:alø, vynà ar stipriuosius gërimus, riboki-te jø kieká (1 porcija per dienà moteriai, 2porcijos vyrui)*.

6. Venkite perdëto ðvitinimosi saulë-je. Ypaè svarbu saugoti nuo to vaikus irpaauglius. Individams, turintiems polinkánudegti saulëje, reikia specialiø apsau-gos priemoniø.

7. Grieþtai laikykitës darbo saugos tai-sykliø, jei tenka dirbti esant þinomiemskancerogeniniams poveikiams.

II. Sveikatos programos, padedan-èios iðvengti vëþio ar padidinti galimy-bæ iðgydyti susirgusiuosius:

1. Moterys nuo 25 m. amþiaus turi da-lyvauti patikroje dël gimdos kaklelio pa-tologijos. Patikros turi vykti kaip specia-lios programos, kurios atitiktø ES nusta-tytas patikros programos gaires, numa-tant jø vykdymo kokybës kontrolæ.

2. Moterys nuo 50 metø amþiaus turidalyvauti krûties vëþio patikroje. Tai turivykti pagal programas, kuriose tikrinamadarbo kokybë ir kurios turi atitikti ES nu-rodytas mamografinës patikros gaires.

3. Vyrai ir moterys nuo 50 metø am-þiaus turi dalyvauti patikroje dël storosiosþarnos vëþio. Tai taip pat turi vykti pagalspecialias programas.

4. Rekomenduojama dalyvauti hepa-tito B viruso vakcinacijos programoje.

Taigi onkologijos institutai ar moksli-niai centrai jau keli deðimtmeèiai sëkmin-gai funkcionuoja daugelyje Europos ða-liø. Në vienas jø nebuvo uþdarytas, nesjø nauda siekiant kuo efektyvesnës vëþiokontrolës galimybiø yra árodyta per kelisjø egzistavimo deðimtmeèius. Be to, spe-cializuotose onkologijos ástaigose yra ge-resni nei bendrojo tipo ligoninëse gydytøonkologijos pacientø rezultatai, institutaivykdo ir kitas bûtinas vëþio kontrolei funk-cijas. Taèiau në vienas institutas negaliaprëpti visø onkologijos problemø. Bûti-nas kûrybiðkas bendradarbiavimas, ypaètam, kad bûtø nutiesti tiltai tarp moksliniøpasiekimø ir klinikos.

Europos ðaliø onkologijos institutaisusivienijæ á Europos vëþio institutø orga-nizacijà (OECJ), o nuo 2009 m. Karolins-ka vëþio centro direktoriaus iniciatyva sie-

Gustavo Rusi instituto poskyris, kuriame reabilituojasipacientai po gydymo klinikoje Varšuvos onkologijos institutas 1926 m.

*Viena porcija alkoholinio gërimo – kiekis, ku-riame yra apie 20 proc. spirito.

36 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

kiama dar glaudesnio Europos vë-þio institutø bendradarbiavimo vyk-dant mokslinius tyrimus. Tai atspin-dëta Stokholmo deklaracijoje, kuriàpasiraðë didþiausiø Europos vëþioinstitutø atstovai.

Raðant apie onkologijos institu-tus Europoje paminëtina ir svarbiástaiga – Tarptautinis vëþio tyrinëji-mo centras (International agency forresesarch on cancer) – IARC, ási-kûræs 1965 m. paèiame Vakarø Eu-ropos centre – Lione, Prancûzijoje.Tai ástaiga, kurioje nëra klinikos, tenvykdomas tik mokslinis darbas.Daugiausia dëmesio skiriama vëþioepidemiologijos tyrimams, þmo-gaus piktybiniø navikø rizikos veiks-niams iðaiðkinti ir jø keliamam rea-liam pavojui ávertinti. Visa ta veiklaskirta tam, kad galima bûtø pagrástirealià vëþio profilaktikà. Tyrimai vyk-domi ne tik Lione, bendradarbiau-jama su daugeliu onkologiniø ástai-gø visame pasaulyje. Nemaþa tyri-mø atliekama besivystanèiose ða-lyse. Svarbi ðio centro veiklos sritis– tarptautiniø ekspertø sudaromiþmogui kancerogeniðkø ir átariamøveiksniø sàraðai, kuriais remiasi vi-so pasaulio onkologai. Centras or-ganizuoja konferencijas ir simpoziu-mus ávairiais onkologijos klausi-mais, svarstyta medþiaga publikuo-jama straipsniø rinkiniuose. Viena iðcentro veiklos srièiø – stipendijosjauniems ávairiø ðaliø mokslinin-kams, dirbantiems teorinës onkolo-gijos srityje. Stipendiatai nebûtinaidirba paèiame centre. Jie gali pasi-rinkti bet kurià pasaulio onkologinæástaigà. Centro stipendijas yra gavækeli Lietuvos onkologai. Kai kurie iðjø vëliau dirbo paèiame centre kon-kurso keliu uþëmæ ávairaus lygiomokslo darbuotojø vietas. Šiuo me-tu poskyriui, tyrinëjanèiam spindu-liuotës reikðmæ, vadovauja vilnietëdr. Auðrelë Kesminienë.

Centro veiklos pradþioje já finan-savo 11 didþiausiø pasaulio valsty-biø. Ðiuo metu jø padaugëjo iki 20.Vadovaujantieji organai: Mokslo ta-ryba ir Administracinë taryba, kuriønarius sudaro centrà finansuojanèiøðaliø atstovai, bet centre gali dirbtimokslininkai onkologai ið bet kuriospasaulio ðalies, uþëmæ vietà konkur-so keliu. Tarptautinis vëþio tyrinëjimocentras yra glaudþiai susijæs su Pa-saulio sveikatos organizacija. Norstai savarankiðka ástaiga, bet jà gali-ma laikyti Pasaulio sveikatos orga-nizacijos padaliniu, skirtu vëþio pro-filaktikos klausimams gvildenti.

Tradicinë trijø Baltijos respublikø kon-ferencija, inicijuota 1958 m. áþymiøjø mûsømokslo ir kultûros patriarchø – akademikøPaulo Stradinio, Pauliaus Slavëno, vëliaubuvo plëtojama jø kolegø ir naujos moksli-ninkø kartos. Susiklostë tradicija rotacijosprincipu kas dveji treji metai konferencijàrengti Estijos, Latvijos ir Lietuvos mokslocentruose. Jau veik du deðimtmeèius kon-ferencija veikia kaip tarptautiniø mokslo is-torijai bei filosofijai skirtø renginiø seka; jødëmesio centre yra ne tik Baltijos jûros pa-krantëse esanèiø valstybiø istoriniai moks-lo reikalai, bet ir bendrieji pasaulinio moks-lo raidos bei tendencijø klausimai. Dabarskaitytojus supaþindinsiu su 2010 m. spa-lio 8–9 d. forumu, vykusiu Taline.

XXIV Tarptautinës Baltijos ðaliø moksloistorijos konferencijos dalyviai susirinko Ta-lino technologijos universiteto Ekonomikosir verslo mokyklos rûmuose, pastatytuoseprieð porà metø. Tai universitetinio mieste-lio (Campus) ašis su jaukiais skverais, spor-to aikðtëmis, renovuotais aukðtosios mo-kyklos pastatais ir bendrabuèiais. Kalbantapie pastaruosius galima tarti – tai maþiviešbutukai, nepalyginami su Lietuvos stu-dentø „kareivinëmis“. Visur ideali tvarka. Au-ditorijos moderniai ir patogiai árengtos, jo-se nauja vaizdo ir garso aparatûra. Iðori-nës ir vidinës pastatø sienos be pasibjau-rëjimà kelianèiø pieðiniø ar uþraðø. Nema-tëme èia slankiojanèiø ir rûkanèiø studen-tø; neiðgirdome në vieno rusiðko keiksma-þodþio. Þinant mûsø studentiðko gyvenimokasdienybæ, tai þadino baltà pavydà.

Konferencijos darbas vyko dviejoseplenarinëse sesijose ir penkiose teminë-se sekcijose. Iðklausius visus praneðimus,Baltijos mokslo istorikø vadovybë ir daliskonferencijos dalyviø pradëjo paskutinæir svarbià tarptautinio renginio dalá – Bal-tijos ðaliø mokslo istorijos ir filosofijos aso-ciacijos Asamblëjà.

Konferencijà pradëjæs rektorius pro-fesorius Andresas Këvalikas (Andres Ke-evallik) pasveikino konferencijos dalyviusir trumpai nušvietë Talino technologijosuniversiteto istorinius bruoþus bei šiosdienos realijas. Po konferencijos organi-zacinio komiteto pirmininko profesoriausPëterio Miursepo (Peeter Müürsepp) svei-kinimo þodþio prasidëjo plenarinë sesija.

Man teko garbë bûti pakviestam skai-tyti pagrindinio pranešimo. Pasiûliau svars-tyti temà „Ar verta mums pasirinkti ben-

Baltijos ðaliøProf. habil. dr. Juozas

Algimantas KRIKŠTOPAITIS

mokslo dvideðimt

dros intelektinës veiklos kryptá?“ Apsvars-tæs penkiø deðimtmeèiø sukauptà mûsøistorikø tyrinëjimø patyrimà, liudijantá Bal-tijos ðaliø mokslininkø brandumà, pasiû-liau rengti bendrø darbø programà, jun-gianèià ir artimø Baltijos jûros valstybiømokslininkus. Pirmuoju þingsniu galëtøtapti du dalykai: a) bendros su Ðiaurës irSkandinavijos mokslo istorikais konferen-cijos ir b) trijø Baltijos valstybiø mokslo is-torijos parengimas ir išleidimas. Toks vei-kalas anglø kalba bûtø svarus indëlis á Eu-ropos mokslo raidos tyrinëjimus. Kalbë-damas atkreipiau dëmesá á kelias ryðkes-nes, susirûpinimà kelianèias problemas: ásumenkëjusá jaunimo aktyvumà mokslo is-torijos srityje. Mat studentai renkasi pel-ningas kryptis, þadanèias viliojanèias ga-limybes sparèiai pralobti. Kita bëda, kadmokslo istorikai nenoriai dalyvauja tarptau-tinëse konferencijose. Panagrinëjus ðáklausimà, aiðkëja visiems suprantamatarptautinio bendravimo kliûtis – sunkiaisprendþiamas finansinës paramos klausi-mas. Be to, jauniausiàjà kartà varþo tarp-tautinës patirties stoka, o vyresnieji silpnaimoka Vakaruose vyraujanèias kalbas,ypaè èia „pirmauja“ Lietuvos atstovai.

Antràjá plenariná praneðimà „Mokslo is-torijos funkcijos mokslo filosofijos srityje“perskaitë Tartu ir Talino universitetø profe-sorius Ëro Lûnë (Eero Loone). Jis plëtojoþinomos tiesos aiðkinimà – be istoriniø fak-tø, be istorinio problemos pagrástumo filo-sofinë mintis nuvingiuoja á beletristikos lan-

J.A. Krikðtopaitis skaito plenariná praneðimà

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 37

susirenka jauistorikaiketvirtà kartà

kas. Orios išvaizdos profesorius, nors ne-skyrë reikiamo dëmesio teiginiø argumen-tacijai, kalbëjo grakðèiai ir iðraiðkingai.

Talino konferencijos programojemokslo filosofija apëmë santykinai plaèiàir margà teminiu poþiûriu problematikossritá (jai buvo skirta 15 praneðimø). Filo-sofuoti mëgstanèiuosius aplenkë medi-cinos istorijos atstovai. Kitos sritys taip patnebuvo nuskriaustos: èia nagrinëti gam-tos mokslø, matematikos, inþinerinësveiklos, sociologijos, edukacijos ir muzie-jininkystës klausimai.

asociacijai“ perskaitë áþymusis baltijieèiøkonferencijø veteranas akademikas JanisStradinis (Jânis Stradiòð). Šis pasauliniogarso chemikas ir ne menkiau vertinamasmokslo istorikas skaitë ne tik proginæ pa-skaità. Svarbiausia tai, kad jis joje pateikësociologiðkai pagrástà antropologinæ mû-sø bendrosios mokslo raidos panoramà,remdamasis naujais faktais. Joje išsirutu-liojo plati istorinë tema, kurios trumpai ne-pavyktø nupasakoti. Atskleisiu skaityto-jams tik vienà epizodà, kurio dalyviu tekoman bûti. Remdamasis profesoriaus Ja-nio Stradinio – beje, jis taip pat ir LietuvosMA uþsienio narys – paþertais faktais, ávy-

guþës 19 d., kai Maskvoje prasidëjo TSRSNacionalinio gamtos mokslø ir technikosistorijos susivienijimo plenumas. Jame da-lyvauja aktyviausi trijø Baltijos respublikøatstovai – K.Martinsonas, K.Siilivaskas,J.Stradinis, T.Vilcinis, J.A.Krikštopaitis. Mes– respublikø atstovai – paprašome Latvi-jos akademikà Janá Stradiná tarti þodá mû-sø visø vardu. Jis plaèiai iðdësto jau mûsøaptartà sumanymà, pagrindinæ idëjà at-skleidþia labai mandagiai ir diplomatiškai,kad nesuerzintø imperiðkai nusiteikusiømaskvieèiø. Profesorius Janis Stradinis sa-vo kalboje paþymi, kad ákurta Baltijos ko-ordinacinë taryba, remdamasi trijø respub-likø mokslø akademijø sprendimais, vado-vaus bendrai Baltijos respublikø moksloistorikø veiklai. Taryba ir toliau palaikys ry-ðius su TSRS mokslo istorijos tyrinëtojais.

Vertas dëmesio faktas: plenumui va-dovavo tuometis Gamtos mokslø ir tech-nikos istorijos instituto direktorius Niko-lajus Ustinovas (buvusio TSRS gynybosministro D.Ustinovo sûnus). Iš jo tikëjo-mës piktos reakcijos. Bet, mûsø nuosta-bai, jis iš oficialios tribûnos pasako mumsnaudingà teiginá: baltijieèiø deklaracija ne-prieðtarauja Gorbaèiovo pertvarkos sam-pratai ir todël jos autoriams reikëtø palin-këti sëkmës, skubant bëgti jø paèiø pasi-rinktu keliu. Kaip tik to mums ir reikëjo –taikiai ir tyliai iðslysti ið „meðkos“ glëbio.

Šis epizodas, praturtintas naujais fak-tais, kaip ir kiti profesoriaus Janio Stradi-nio papasakoti ávykiai, plenarinës sesijosdalyvius labai sudomino. Jie klausësi ati-dþiai ir susikaupæ. Matyt, todël, kad lek-torius kalbëjo átikinamai, išskleisdamasraiškius neginèijamø faktø paliudijimus.

Po paskutinës plenarinës sesijos trijøBaltijos valstybiø Mokslo istorijos ir filoso-fijos asociacijos vadovai ir aktyvesni moks-lo raidos tyrinëtojai susirinko á asociacijosAsamblëjà. Èia buvo aptarta pastarøjø ke-leriø metø veikla ir konferencijos rezulta-tai. Kiekybiniø duomenø sàvadas parodë,kad Talino forumo leidinyje buvo paskelb-tos 89 tezës; tai 101 autoriaus (su bendra-autoriais) temø santraukos. Realiai perskai-tytas 61 pranešimas: Estijos atstovø – 21,Latvijos – 16, Lietuvos – 11, Suomijos – 5,Rusijos – 3, Ukrainos – 2, Prancûzijos – 1.

Pribrendæ bendrø renginiø su Skandi-navijos ir Ðiaurës kraštais reikalai nebuvosvarstyti, nes á Talino konferencijà neatvy-ko atstovai, ágalioti daryti sprendimus.Klausimo svarstymas atidëtas iki kito Bal-tijos ðaliø forumo. Renkant naujà vadovy-bæ, Baltijos ðaliø mokslo istorijos ir filosofi-jos asociacijos prezidentu buvo išrinktasprofesorius Juozas Algimantas Krikštopai-tis; kiti vadovaujantys asmenys liko toliaueiti savo pareigas. Atsiþvelgus á rotacijosprincipà, kità tradicinæ baltijieèiø konferen-cijà nuspræsta 2012 m. sušaukti Vilniuje.

Konferencijos darbà sekcijose vainika-vo du baigiamosios plenarinës sesijos pra-nešimai. Profesorius Klodas Debriu (Clau-de Debru), atvykæs ið Sorbonos sistemo-je veikianèios institucijos, pasiûlë audito-rijai temà „Mokslas ir þmogiðkasis norma-tyvumas“. Lektorius iš Paryþiaus, remda-masis teiginiu, kad mokslas ið esmës yranormatyvus sumanymas (programa, regu-liuojama tam tikromis normomis), leidosi ápasaulinëje mokslo arenoje netylanèiasdiskusijas, pasitelkdamas tokiø klasikø,kaip Husserlis (Husserl), Vitgensteinas(Wittgenstein), teiginius. Analizuodamasjuos ir kitø autoriø keliamus klausimus, sie-kë apèiuopti paþinimo klodus, kuriuose,kaip jis pats mano, glûdi þmogiðkojo nor-matyvumo esmë. Remiantis lektoriaustekstu èia geriau tiktø sakyti „antropocen-trinis normatyvumas“. Pasiginèijæs suskeptiškai tuo klausimu nusiteikusiais se-sijos dalyviais, profesorius liko ištikimas sa-vo optimistiškai išreikštai sampratai.

Antràjá praneðimà „Dvideðimt metø Bal-tijos valstybiø mokslo istorijos ir filosofijos

ká atpasakosiu savo poþiûriu.1987 m. trijø Baltijos respublikø moks-

lo istorijos lyderiai neoficialiai pasitaræ nu-sprendë pasitraukti ið TSRS Nacionaliniogamtos mokslø istorijos ir filosofijos susi-vienijimo, á kurio priklausomumà ir jo cen-tralizuoto valdymo tinklà buvo patekusiossàjunginiø respublikø istorikø bendrijos,veikianèios kaip to centro padaliniai. Ir štaiestø mokslo istorijos tyrinëtojø lyderiai, ties-dami prieš metus iškeltai idëjai kelià, pa-teikia konkretø siûlymà, skelbiantá faktà,kad ákuriama Baltijos mokslo istorikø ko-ordinacinë taryba. Aktyviai veikiant JaniuiStradiniui, Koordinacinæ tarybà 1988 m. va-sario 10 d. patvirtina Latvijos MA Prezidiu-mas. Tam þingsniui pritaria ir Estijos MAvadovybë. Netrukus, tarpininkaujant Lie-tuvos mokslo istorikø patriarchui akade-mikui Pauliui Slavënui ir realiam bendrijospirmininkui Juozui Al. Krikðtopaièiui, ana-logiðkà sprendimà daro ir Lietuvos MA va-dovybë. Taèiau šie þingsniai – tik pasitrau-kimo iš priklausomumo Maskvai pradþia.

Lemiamas þingsnis ávyko 1988 m. ge-

Trijø Baltijos ðaliø mokslo istorijos ir filosofijos asociacijos vadovai: profesoriaiJanis Stradinis, J.A.Krikðtopaitis ir Pëteris Miursepas

38 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

Valstybë

1944 m. Raudonoji armija ir tuome-të Alytaus komunistinë valdþia su josmaþaraðèiu pirmininku Antanu Kacvin-geliu ið Makniûnø kaimo suorganizavotalkà ðiam paminklui nuversti. PasikvietëRaudonosios armijos, dislokuotos Aly-tuje, buvusiø ulonø kareivinëse, vado-vybæ. Paminklas buvo apjuostas storumetaliniu lynu ir pritvirtintas prie tanko.Dvi naktis Raudonosios armijos kariaivargo, kol tà paminklà su angelu nu-griovë ir kaþkur nuveþæ uþkasë.

„Laisvës angelo“ vietoje buvo pasta-tytas sovietinis obeliskas su raudonomispenkiakampëmis þvaigþdëmis. Prie ðioobelisko buvo laidojami þuvæ „vaduoda-mi“ Alytø Raudonosios armijos kariai. Tøkariø kapø kasmet èia vis daugëjo.

1988 m. alytiðkiai pradëjo galvotiapie „Laisvës angelo“ atstatymà, da-bar jau treèià kartà. Tuometë Alytaus

Skulptorius Antanas Aleksandravièius

Algimantas Nakas vien Vilniaustechniðkajai aukðtajai mokyklai pasky-rë daugiau kaip keturiasdeðimt metø. Ásavarankiðkà veiklà palydëjo ne vienàðauniai parengtà inþinieriø statybininkà.Paraðë beveik 20 knygø, atliko daugiaukaip pusðimtá mokslinio tyrimo darbø,

75Algimantui Nakui – 7530 reikðmingø projektø. Savajame uni-versitete árengë VGTU istorijos ir Staty-bos mokslo istorijos muziejus. Subûrëmokslo istorikus á kûrybingà, nuolat ieð-kanèià bendrijà, kuri kasmet parengiaturiningus praneðimus konferencijai„Mokslo ir technikos raida Lietuvoje“.Publicistinëmis knygomis, raðiniais,moksliniais straipsniais, pasisakymaistelevizijos laidose siekia, kad uþmiršimodulkës nenusëstø ant garbiø, þinomøstatybos inþinieriø, konstruktoriø vardø,kad bûtø išsaugota ir puoselëjama sta-tybos mokslo istorinë atmintis.

O svarbiausia, kiekvienam savo gy-venimo kelyje sutiktajam buvo dëme-singas, nuoðirdus, jei reikëjo, negailë-jo patarimø, pagalbos.

Ir toliau likite nuoširdus, darbštus,kantriai saugojantis tautos, statybosmokslo istorinæ atmintá, noriai dalijan-tis ðirdies ðilumà kitiems. Rûpestingaikûrenkite ðeimos þidiná, kuris visada vi-liotø, trauktø ne tik Jus ir Þmonà, bet irsûnus, vaikaièius, provaikaièius ir ... bi-èiulius.

Bûkite sveikas ir laimingas!

VGTU Mokslotyros centro, „Mokslo irgyvenimo“ redakcijos darbuotojai, bièiuliai

„LAISVËS ANGELAI“ir Alytaus

miesto komunistinë valdþia su pirmuo-ju partijos sekretoriumi S.Rybakovu irjo pavaduotoju P.Andriuškevièiumpriešinosi tam atstatymui.

Treèià kartà atstatyti „Laisvës ange-lo“ paminklà pavyko tik po nepavykusio1991 m. rugpjûèio mënesio puèo Mask-voje. Taip 1991 m. spalio 24 d. Laisvësangelas vël iðkilo senojoje savo vietoje.Pagal iðlikusias fotografijas skulptoriusJ.Meðkelevièius ir dailininkas J.Blaþaitissukûrë naujà angelo maketà. Ið bronzosjá iðliejo Kaune tuometis Centrolitas. Bu-vo stengiamasi iðlaikyti skulptoriaus An-tano Aleksandravièiaus darbø autentið-kumà. Tarybiniø kariø palaikai ið ðios vie-tos buvo perkelti á kapines.

Ypaè graþiai „Laisvës angelo“ pa-minklas atrodë þiûrint ið graþiausio netik Alytuje, bet ir Lietuvoje K.Petrauskovardo miesto parko. Jis graþiai ásikom-ponavo á bendrà viso parko vaizdà.

Ypatingas aplinkos iðteklius,arba trumpai apie miðkø funkcijas

ir jø kaitàMiškas, kaip biologinis-atsikuriantis ište-

klius, ypatingas ir tuo, kad teikia þmogui netik produktø (medienos, grybø, uogø, vais-tiniø augalø, þvërienos ir kt.), bet ir atliekane maþiau svarbias kitas funkcijas – suda-ro malonias sàlygas gyvenimui ir poilsiui,saugo mûsø aplinkà nuo oro tarðos, kau-pia anglies dvideginá ir tuo prisideda prieklimato kaitos maþinimo ir kt. Ðios anksèiaulaikytos antraeilëmis miðko funkcijos pas-taruoju metu ágauna vis didesnæ reikðmæ.

Pirmykðèiam þmogui (manoma, kadpirmosios þmogiðkosios bûtybës pasiro-dë Þemëje maþdaug prieð 1 mln. metø, oHomo sapiens – protingasis þmogus – tikprieð 100 tûkst. metø) miðkas buvo pagrin-dinis maisto ðaltinis. Þmogus rinko miðkouogas, grybus, rieðutus, medþiojo þvëris.Taèiau þmoniø skaièius augo, o miðkø ið-tekliai maþëjo. Þmogus buvo priverstas per-eiti nuo klajoklinës medþioklës prie sëslausgyvenimo. Jis ëmësi þemdirbystës (Euro-poje ji atsirado maþdaug prieð 7–10 tûkst.metø) ir gyvulininkystës. Miðkas buvo de-ginamas, o ið miðko atkovoti plotai verèia-mi arimais bei ganyklomis. Toje pat vietojekelerius metus auginant javus, dirvos bû-davo greitai nualinamos, todël reikëdavokirsti naujus miðko plotus. Taip susiforma-vo lydiminë þemdirbystës sistema. Þemësûkis tapo pagrindiniu maisto tiekëju þmo-gui, o miðko gërybiø rinkimas bei medþiok-lë – tik papildomu mitybos šaltiniu.

Maþdaug 4 tûkstantmetyje pr. m. e. þmo-gus iðrado ratà, plëtësi maðininë gamyba,plëtojantis pramonei, kûrësi miestai. Daugeláðimtmeèiø mediena buvo pagrindinis ener-gijos ðaltinis. Ypaè daug jos buvo sunaudo-jama metalurgijoje, medienos apdirbimo,stiklo, druskos ir kitose pramonës ámonëse.Pavyzdþiui, norint pagaminti 1 t ketaus, rei-këjo 14–16 m3 malkø. Dël ðios prieþastiesprieð 200–300 metø ðalyse, kuriose plëtojo-si pramonë, miðkai ëmë sparèiai nykti. Tometo amþininkai raðë: „Jei Judas iðduotøKristø Ðkotijoje, tai sunku bûtø rasti medá,ant kurio já galima bûtø nukryþiuoti“.

Apie XVIII a. vidurá vietoj medienos ku-rui buvo pradëtos naudoti akmens anglys,

Atkelta ið 22 p.

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 39

ir miðkas, arba kodël

Prof. Remigijus OZOLINÈIUS,dr. Liana SADAUSKIENË

Ar valstybei reikalingi miðkai? Gal privataus miðko savininkas sugebës ið miðko iðpeðtididesnæ naudà ne tik sau, bet ir valstybei? Gal geriau miškus privatizuoti? Tokie ir panašûsklausimai pastaruoju metu jaudina ne tik politikus, specialistus, mokslo visuomenæ, bet ireilinius Lietuvos þmones. Juk mes esame tokia tauta, kuri sunkiai ásivaizduojame savogyvenimà be miðko. Todël ðio straipsnio autoriams kilo mintis plaèiau panagrinëti ðiasproblemas ir á jas þvilgtelëti kiek kitokiu, istoriniu ir analitiniu, aspektu.

valstybë turi miðkø ir kodëlreguliuoja jø naudojimà

Lietuvoje yra 25,9 tûkst. ha rezervaciniø miðkø. Jie skirti natûraliø procesø apsaugai. Tokiuosemiðkuose galima pasiþiûrëti, kaip atrodytø Lietuvos miðkai, jeigu á jø gyvenimà neásikiðtø þmogus.Dubravos rezervatinë apyrubë. Joje ûkinë veikla nevykdoma daugiau nei 60 metø

Miðkø pritaikymasvisuomenës ðvietimui irpoilsiavimui – viena iðvalstybinio miðkø ûkioveiklos krypèiø.Valstybiniuose miðkuo-se árengta daugiau kaip1000 atokvëpio vietø,500 poilsiavieèiø, 100stovyklavieèiø, apie 80apþvalgos aikðteliø, 60paþintiniø, 40 rekreaci-niø, 20 mokomøjø takøir 150 kitø rekreaciniøobjektø. Jûkainiørekreacinis paþintinistakas Raseiniø urëdijosmiškuose

o vëliau – nafta (pirmasis pramoninis naf-tos græþinys pradëtas eksploatuoti JAV1859 m.) bei dujos. Pradeda didëti medie-nos pareikalavimas statyboms bei popie-riaus pramonei.

Istorikai galëtø paryðkinti ir kitas miðkøfunkcijas. XI–XV a. rašytiniai šaltiniai mini,kad Lietuvoje buvo garbinami ir saugomišventieji miðkai – alkai. Pasak kai kuriø isto-rikø, ðventais buvo laikomi tø miðkø paukð-èiai, þvërys ir visi, kas á juos áþengdavo. Mið-kai turëjo didelæ strateginæ reikðmæ per ka-rus ar net tiesiogiai saugodavo nuo prieðø.Neáþengiamose giriose lietuviai slëpësi nuokryþiuoèiø antpuoliø. 1863 m. sukilimas irpokario partizaninis judëjimas taip pat ne-ásivaizduojami be miðko. Ádomu tai, kad ta-rybiniais metais net 2,5 proc. visø Lietuvosmiðkø, arba 54,6 tûkst. ha, buvo priskirtaTSRS kariniø girininkijø miðkams.

Praëjusio ðimtmeèio antrojoje pusëjesparèiai besipleèiant miestams bei didë-jant aplinkos tarðai, þmogus vis labiau imavertinti kitas miðkø funkcijas – sanitarines-higienines, rekreacines (poilsines), apsau-gines (oro, vandens, dirvoþemio, biologi-nës ávairovës) ir kt.

Miðkø grupësMiðkas, kaip jau buvo minëta, atlieka

daug funkcijø (miðkininkystës vadovëliuo-se miðkams priskiriama jø daugiau kaip20). Todël natûralu, kad þmogui iðkilo bû-tinumas iðskirti pagrindines miðko funkci-jas ir pagal jas nustatyti tikslinæ miðko pa-skirtá bei atitinkamà ûkininkavimà.

Beveik kiekviena ðalis turi savità mið-kø skirstymo pagal tikslinæ paskirtá siste-mà. Dabar sunku pasakyti, kam ir kokiojeðalyje kilo ði idëja. Yra mananèiø, kad taipirmiausia buvo padaryta Rusijoje, kur perAntràjá pasauliná karà (1943) miðkai buvosuskirstyti á tris grupes (pirmai grupei pri-skirti apsauginiai miðkai). Pagal JungtiniøTautø FAO klasifikacijà yra iðskiriamos net

6 miðkø grupës: produkciniai (ûkiniai), ap-sauginiai, konservaciniai, socialiniø pa-slaugø, daugiatiksliai bei miðkai, kuriøfunkcija neþinoma ar nepriskirta. Produk-ciniams miðkams skiriama nuo 35 iki 95proc. miðko þemës, taèiau pabrëþiamaekosistemø apsaugos bei socialiniø pa-slaugø svarba.

Pirmà kartà Lietuvos miškai suskirstytiá grupes 1945 m., ájungus Lietuvà á TarybøSàjungà. Visi Lietuvos ávairios paskirtiesapsauginiai miðkai priskirti pirmai grupeiir pavadinti „Ypatingos paskirties miškai“,o kiti miškai priskirti „Antros grupës eks-ploataciniams miðkams“.

Dabar Lietuvoje iðskiriamos 4 miðkøgrupës: rezervaciniai, specialios paskirties,apsauginiai ir ûkiniai miðkai.

I grupës, arba rezervaciniuose,miškuose ûkininkavimas nevykdomas –miðkai palikti natûraliai augti. Tai valstybi-niø rezervatø, valstybiniø parkø bei bios-feros monitoringo teritorijose esanèiø re-zervatø ir rezervatiniø apyrubiø miðkai. To-kiuose miðkuose paprastai daug sausø,senø, iðvirtusiø ir iðlûþusiø medþiø. Kartais

40 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

Sëklø saugykla-ðaldytuvas Dubravoseksperimentinëje-mokomojoje miðkøurëdijoje. Èia saugoma apie 15 t eglës irpuðies sëklø. Nederliaus metais toksrezervas garantuoja pakankamà sëklø kiekámiðkø atkûrimui

miðkininkai nepagrástai kaltinami dël tokios„netvarkos“ miðkuose. Ið ðiø miðkø savi-ninkai ar valdytojai negauna pajamø. At-virkðèiai, jø prieþiûrai yra reikalingos lëðos.Dël ðios prieþasties ir daugelyje pasaulioðaliø rezervaciniai miðkai daþniausiai yravalstybës nuosavybë. Lietuvoje jø plotassiekia 25,9 tûkst. ha.

II grupës, arba specialios paskirties,miškai dar skirstomi á: A – ekosistemø ap-saugos ir B – rekreacinius miškus.

Ekosistemø apsaugos miðkuose ûki-ninkavimo tikslas yra iðsaugoti arba atkur-ti miðko ekosistemas ar atskirus jø kom-ponentus. Tai kraðtovaizdþio, telmologiniø,pedologiniø, botaniniø, miðko genetiniø,zoologiniø, botaniniø-zoologiniø drausti-niø, prieðeroziniai ir kiti miðkai.

Rekreaciniuose miškuose ûkininkavi-mo tikslas yra formuoti ir iðsaugoti rekrea-cinæ miðko aplinkà. Tai miðko parkai, mies-tø miðkai, valstybiniø parkø rekreaciniø zo-nø miðkai, rekreaciniai miðko sklypai ir kitipoilsiui skirti miðkai.

II grupës miðkai uþima 12 proc. visømiðkø ploto. Juose ûkinë veikla yra labairibojama. Daugiau nei pusë (60 proc.) to-kiø miðkø yra valstybës nuosavybë. Vis dël-to þenkli dalis tokiø miðkø yra privatûs. Pri-vaèiuose miðkuose ûkinës veiklos riboji-mai, nustatyti valstybës, turëtø bûti kom-pensuojami. Taèiau taip nëra. Ðiuo metuLietuvoje numatytos kompensacijos uþûkinës veiklos ribojimus tik naujai steigia-mose saugomose teritorijose.

Ûkininkavimo tikslas III grupës, arbaapsauginiuose, miškuose – formuoti pro-duktyvius medynus, galinèius atlikti dirvo-þemio, oro, vandens, þmogaus gyvenamo-sios aplinkos apsaugos funkcijas. Tai ge-

ologiniø, geomorfologiniø, hidrografiniø,kultûriniø draustiniø apsaugos zonø ir kitimiðkai. III gr. miðkai uþima 16 proc. visømiðkø ploto. Apie treèdalis III gr. miðkø yravalstybës nuosavybë.

IV grupës, arba ûkiniuose, miškuo-se formuojami produktyvûs medynai. Ûki-ninkavimo tikslas tokiuose miðkuose –nuolat tiekti medienà laikantis aplinkosau-gos reikalavimø. Tai visi kiti miðkai, nepri-skirti I–III miðkø grupëms. Ûkiniai miðkaiLietuvoje uþima didþiausià dalá – 71 proc.Ið ûkiniø miðkø (pusë jø yra privatûs) savi-ninkai ar valdytojai, pardavæ medienà, gau-na pajamø. Taèiau ûkiniai miðkai ne tik tei-kia medienà, bet grynina orà, yra gyvena-moji aplinka daugeliui augalø ir gyvûnø rû-ðiø, þmonës eina á juos poilsiauti ir kt.

Ne tik pinigai, arba kodël valstybeisvarbu turëti miðkø

Miðkø, kaip nacionalinio turto, vertëdaþniausiai yra skaièiuojama vertinant tikmedienos iðteklius ir siekia apie 10 mlrd.Lt. Taèiau ne maþiau vertingos yra kitosmiðko funkcijos, kaip anglies sekvestravi-mas (kaupimas), rekreacija bei oro, dirvo-þemio, vandenø, biologinës ávairovës ap-sauga. Mokslininkø apskaièiavimais, me-diena sudaro tik apie treèdalá miðko ver-tës. Valstybiniai ûkiniai miðkai ávertinti 2,3–3,3 mlrd. Lt (kai kuriuose šaltiniuose gali-me rasti ir 6–7 mlrd. Lt). Tai sudaro apie10–15 proc. metinio ðalies biudþeto. Ávai-riø mokesèiø pavidalu valstybinës miðkøûkio ámonës (urëdijos) kasmet papildovalstybës biudþetà 120–160 mln. Lt. Vals-tybinis miðkø sektorius suteikia papildo-mas darbo vietas – 2008 m. Lietuvoje mið-ko ûkyje dirbo apie 9,6 tûkst. þmoniø.

Ekonomine ir socialine prasme labaisvarbu, kas naudojasi vienu ar kitu pro-duktu – miðko savininkas ar visuomenë(suinteresuotos grupës). Pirmuoju atvejusprendimai dël optimalios miðko produk-tø struktûros priklauso nuo vieno ar keliøasmenø norø ar poreikiø, o antruoju atve-ju ði struktûra turi atitikti visuomenës po-reikius. Kitaip sakant, turi bûti tenkinamasvisuomeninis interesas. Kartais savininkoir visuomenës poreikiai gali sutapti, taèiaudaþniausiai jie iðsiskiria. Þvelgiant plaèiau,valstybiniai miðkai ið esmës yra visos vi-suomenës nuosavybë, todël pirmiausia jieturi tarnauti visuomenei.

Bene vienas ið aktualiausiø klausimøyra visuomenës lankymasis miðkuose(grybavimas, uogavimas, poilsis ir kt.). Lie-tuvoje teisë lankytis miðkuose yra átvirtintaMiðkø ástatyme. Skandinavijos ðalys, kaipir mûsø kaimynës – Latvija ir Estija, yra átei-sinusios kiekvieno þmogaus teisæ lankytismiðkuose, rinkti uogas, grybus. Taèiau kar-tu yra áteisintas ir ápareigojimas nedaryti þa-los gamtai ir kitø nuosavybei. Kitos ðalysdraudþia lankytis privaèiose valdose. Vie-

na ið tokiø ðaliø yra Didþioji Britanija. Èiagalima pamatyti labai daug aptvertø teri-torijø, uþkardø. Tik 2000 m. ðioje ðalyje bu-vo priimtas ástatymas, atveriantis daugiauerdvës visuomenei. Paþvelgæ á istorijà, ma-tome, kad privaèiuose miðkuose visadanustatomi lankymosi ir veiklos miðke apri-bojimai. Lankymosi miðke ribojimai buvovisiðkai iðnykæ tarybiniu laikotarpiu. Dabar,kai matome uþtvertas graþiausias Lietuvosvietas prie eþerø, upiø pakranèiø, kyla abe-joniø, ar ateityje nesusidursime su tokia si-tuacija ir mûsø miðkuose.

Ðiuo metu valstybinis miðkø ûkis atlie-ka ir kai kurias svarbias visiems miðkamsfunkcijas: prieðgaisrinæ miðkø apsaugà,keliø prieþiûros darbus, miðkø apsaugànuo ligø ir kenkëjø, neteisëtø kirtimø, me-dienos vagysèiø. Visas ðias funkcijas, beabejo, galëtø vykdyti ir stambûs privaèiømiðkø savininkai, bet vëlgi susidurtume supapildomu ðiø funkcijø finansavimu ið vals-tybës biudþeto.

Vienas savininkas ir nuoseklus poþiûrisyra labai svarbus ir miðkø mokslo raidai.Valstybiniuose miðkuose yra ákurti ilgalai-kiai tyrimø bareliai, veisiami bandomieji þel-diniai, atliekami technologijø tyrimai ir kt.

Kita vertus, miðkai yra svarbu ir kaip stra-teginë þaliava. Energetiniø miðko plantacijøveisimas Ðvedijoje visø pirma buvo susietassu ðalies energetiniu saugumu karo metu.

Kad suvoktumëme, kaip ir kodël atsi-rado valstybinë miðkø nuosavybë, bûtinaþvilgtelëti á praeitá.

Truputëlis istorijos, arba kodël irkaip atsirado valstybinë miðkø

nuosavybëTikslesniø þiniø, pagrástø istorijos ðalti-

niais, apie Lietuvos miðkus ir jø nuosavybæiki XIV a. pabaigos neturime. Apie Lietuvosmiðkingumà XV a. pradþioje galima spræstiið Þilibero de Lanua kelioniø á Lietuvà apra-ðymø. Keliautojas, iðvykæs ið Daugpilio, „perdidelá tuðèià miðkà“ ávaþiavo á Lietuvà ir jàapraðo kaip kraðtà, kuriame „didþioji dalisnegyvenama, pilna eþerø ir dideliø miðkø“.Kol miðkø pakako, jie ilgà laikà buvo nie-kieno, kaip kaþkada kiti gamtos iðtekliai(pavyzdþiui, vandenynø), o dabar yra oras.Keièiantis centralizuotai Lietuvos valstybei,XII–XIII a. kunigaikðèiai ir didikai pradëjogrobti laisvas þemes ir miðkus. Valstieèiamsbuvo suteikiama teisë tik naudotis þeme,kaip ir teisë „áeiti“ á miðkà – ðienauti pievas,priþiûrëti bites ir kopti medø, rinkti miðkouogas ir grybus, kirsti savo reikalams mið-kà. Uþ tai buvo nustatytos duoklës ir atidir-bimas dvaruose (laþas).

Didieji kunigaikðèiai dalá valdø atiduo-davo didikø, karo vadø, bajorø nuosavybënuþ nuopelnus karo þygiuose, paskolas beikokius nors patarnavimus karališkiesiemsdvarams. Kadangi iš pradþiø nuosavybë ne-buvo dokumentuojama, didikai pasisavin-

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 41

Karpotojo berþo sëklinë plantacija kontroliuojamoje aplinkoje (Dubravos EMMU). Èiageriausiø medþiø palikuonys gali kryþmintis tik tarpusavyje. Ið jø sëklø iðauginamisparèiau augantys, geresnës stiebo kokybës berþai. Plantacijoje kasmet surenkamaapie 30–50 kg sëklø. Tokio kiekio uþtenka aprûpinti sëklomis visas Lietuvos miðkøurëdijas ir privaèiø miðkø savininkus (1 kg yra apie 2 mln. sëklø)

davo net gretimus didþiojo kunigaikðèiomiðkus ir vëliau praðydavo, kad ðie miðkaijiems bûtø pripaþinti. Laisvieji valstieèiai irgigaudavo miðkø, taèiau daþniausiai juosversdavo dirbamomis þemëmis (miðko ly-dimai). Ilgainiui atsirado dvi nuosavybës for-mos – valstybës iþdo (didþiøjø kunigaikð-èiø) ir privati. Lietuvos Didþiojoje Kunigaikð-tystëje (LDK) jau XV–XVI a. niekieno miðkønebuvo. Kartu susiformavo ir servitutinës tei-sës (teisë „áeiti“ á miðkà), kurios galutinai bu-vo panaikintos tik XX a. pradþioje (nepri-klausomoje Lietuvoje).

Tiksliø duomenø apie valstybiniø mið-kø dalá LDK ir Lietuvos-Lenkijos valstybësegzistavimo metu neturime. Galima spëti,kad ðiam laikotarpiui bûdingas valstybiniøvaldø didëjimas. Ypaè intensyvûs ðie pro-cesai galëjo bûti XVI–XVII a.

Þlugus Lietuvos-Lenkijos valstybei ir di-dþiojoje Lietuvos teritorijos dalyje áveduscarinës Rusijos valdþià, miškai buvo dali-nami didikams uþ ávairius pasiþymëjimusir patarnavimus, o po 1831 ir 1861 m. su-kilimø þemëmis ir miðkais buvo apdalinti irsukilimo malðintojai. Yra iðlikusiø istoriniøðaltiniø, kuriuose teigiama, kad XX a. pra-dþioje Vilniaus gubernijoje valstybës mið-kai sudarë 28 proc., Kauno – 30 proc., oGardino-Suvalkø – net 90 proc. visø mið-kø ploto. Manoma, kad tokia didelë vals-tybiniø miðkø dalis Gardino-Suvalkø gu-bernijoje susidarë ne todël, kad privatûsmiðkai buvo perduoti valstybei, o todël, kadprivaèiø miðkø plotai buvo verèiami dirba-ma þeme. Carinës Rusijos statistikos duo-menimis, XX a. pradþioje valstybiniai mið-kai dabartinës Lietuvos teritorijoje turëjosudaryti apie 43 procentus.

Lietuva, 1918 m. paskelbusi nepriklau-somybæ, siekë sustabdyti miðkø naikinimàir padidinti valstybës pajamas. 1920 m.,vykdant þemës reformà, pradëtos nacio-nalizuoti stambios, didesnës nei 25 deðim-tiniø (1 deðimtinë = 1,09 ha), miðko val-dos. Valstybë ëmësi rûpintis miðkø atkûri-mu. 1937 m. valstybiniai miðkai (be Vilniauskraðto) sudarë 84 proc. viso miðkø ploto.

Ájungus Lietuvà á TSRS, privaèiø miðkøneliko. 1991 m. duomenimis, apie 70 proc.miðkø valdë Miðkø ûkio ministerija (panai-kinta 1995 metais), apie 26 proc. – kolû-kiai ir tarybiniai ûkiai.

Atkûrus Lietuvos nepriklausomybæ,valstybiniø miðkø plotas vël ëmë maþëti. Ta-èiau mûsø vyriausybiø poþiûris á miðkø nuo-savybæ nebuvo nuoseklus. Gal todël, kadmûsø valstybës politinis laivas buvo siûbuo-jamas tai ið kairës, tai ið deðinës. Iš pradþiø(1992–1993) visi kolûkiø ir valstybiniø ûkiø,taip pat TSRS kariniø girininkijø miðkai bu-vo perduoti valstybei (urëdijoms). Taèiau,prasidëjus þemës reformai, valstybiniuosemiðkuose, kurie prieð karà priklausë priva-tiems savininkams, ir daugelyje kolûkiniømiðkø buvo apribotas miško kirtimas. Iš

pradþiø Nekilnojamojo turto gràþinimo ásta-tymuose buvo ribojamas gràþinamø mið-kø plotas (iki 10, 25, 150 ha).

Klausimas, koks turi bûti valstybiniø irprivaèiø miðkø santykis, nëra paprastas.Jeigu paanalizuosime uþsienio ðaliø patir-tá, tai rasime ðaliø, kuriose vyrauja privatûsmiðkai (Austrija, Suomija, Ðvedija, Slovë-nija, Estija, Prancûzija, Didþioji Britanija,Danija, Italija, Ispanija Portugalija), taèiaukitos ðalys daugiau turi valstybiniø miðkø(Vokietija, Èekija, Lenkija, Airija, Graikija,Vengrija, Slovakija, Latvija ir Lietuva). Vals-tybiniai miškai Europos šalyse sudaro nuo5 iki 90 proc. viso miðko ploto. Lietuvojeapie pusë miðkø yra valstybës. Vyraujantivalstybiniø miðkø nuosavybë uþraðyta irmûsø Miðkø ástatyme.

Kodël valstybë kiðasi á miðkønaudojimà?

Miðkas, kaip minëjome, yra aplinkosiðteklius. Ir jam ið dalies galioja tos paèiostaisyklës ir tie patys dësningumai, kaip irkitiems iðtekliams, ypaè kada kalbameapie valstybës norà reguliuoti miðkø nau-dojimà. Jeigu dauguma specialistø disku-tuoja dël valstybës kiðimosi á ekonomikà,tai beveik visi sutaria, kad gryna rinkos sis-tema ir efektyvus aplinkos iðtekliø naudo-jimas yra nesuderinami. Apibendrinant ga-lima teigti, kad kas yra ekonomine pras-me optimalu individualiam iðtekliø naudo-tojui, ne visada optimalu visuomenei. Ap-linkos iðtekliø naudojimo teoretikai daþ-niausiai nurodo tris valstybës kiðimosi á ap-linkos iðtekliø naudojimà prieþastis.

Pirma ir bene svarbiausia prieþastis yrata, kad rinka paprasèiausiai neegzistuojakai kuriems iðtekliams. Daugelis aplinkosiðtekliø, taip pat ir miðkai, yra susijæ su vi-suomeninëmis gërybëmis, tokiomis kaipðvarus oras, kraðtovaizdis, laukinë gyvû-

nija. Jeigu kai kurie iðtekliai, pavyzdþiui, ki-logramas bulviø, gali bûti perkami ir par-duodami, tai ðvarus oras, graþus gamto-vaizdis ir kt. negali bûti padalinti atitinka-mais mato vienetais ir parduodami.

Antra prieþastis siejasi su ðalutiniais ap-linkos iðtekliø naudojimo efektais, kurie da-ro didesnæ átakà kitiems asmenims nei pa-èiam naudotojui. Ðalutiniai kaðtai pa-prasèiausiai „persiunèiami“ kitiems þmo-nëms arba ateinanèioms kartoms. Pavyz-dþiui, miðkø kirtimas kalnuose gali sukeltidirvoþemio erozijà, potvynius ir kt. Tiesa,kartais iðtekliø naudotojas gali kitiemskompensuoti patirtus nuostolius ar nepa-togumus, taèiau daþnai, pavyzdþiui, kai ið-nyksta augalø ar gyvûnø rûðys, neigiamàpoveiká patiria labai daug þmoniø, netgi vi-sa þmonija, o kompensacijos dydá sunku(o daþnai ir neámanoma) ávertinti.

Treèioji prieþastis yra susieta su laikoskale. Iðtekliø naudotojas gali norëti ið-eksploatuoti iðteklius (pvz., iðkirsti miðkà)kuo greièiau, ypaè jeigu mediena turi di-delæ paklausà. Tai gali bûti racionalu eko-nominiu, bet ne visuomeniniu poþiûriu.

Kaip valstybë valdo ir priþiûri savomiðkus?

Valstybinius miðkus tvarko ir priþiûrivalstybës ágaliotos ámonës. Ámoniø statu-sas ávairiose Europos ðalyse yra skirtingas.Vienose ðalyse, taip pat ir Lietuvoje, vals-tybës ámonës veikia apsimokamumo prin-cipu (Estija, Èekija, Slovënija, Suomija irkt.), kitose – valstybës ámonës (biudþeti-nës) remiamos valstybës (D. Britanija,Prancûzija), dar kitose – jos yra akcinësbendrovës (Austrija, Latvija, Vengrija).

Lietuvoje valstybiniø miðkø valdymà or-ganizuoja Generalinë miðkø urëdija prieAplinkos ministerijos (GMU), o tiesiogiaijuos tvarko ir priþiûri bei vykdo juose ûki-

42 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

næ veiklà 42 valstybinës ámonës – miðkø urë-dijos. Tai savarankiðkos, pelno siekianèiosámonës, kurios moka visus galiojanèius mo-kesèius ir papildomas ámokas á valstybësbiudþetà. Miðkø urëdijø valdomø miðkø plo-tas yra labai nevienodas, jis svyruoja nuo13,5 tûkst. ha iki 42,1 tûkst. ha. Urëdijos su-skirstytos á girininkijas, o ðios á eiguvas. Vi-dutinis girininkijos plotas – 3,0 tûkst. ha, jiskinta nuo 2,2 iki 3,9 tûkst. ha.

Miðkø urëdijø veikla yra gana plati, norsir visa glaudþiai susijusi su miðkais. Norsdaþniausiai medienos ruoðà vykdo rango-vai (jie iškerta apie 90 proc. medienos), ta-èiau kai kurios miðkø urëdijos turi ásigiju-sios modernias miðko kirtimo maðinas –medkirtes. Jos labai pasitarnavo likviduo-jant viesulo padarinius. Kasmet valstybi-niuose miðkuose atkuriama apie 10 tûkst.ha miðkø, dar apie 1000 ha áveisiama nau-jose þemëse, kur anksèiau miðkas neau-go. Daug dëmesio skiriama sodmenø ko-kybei. Sëklos renkamos nuo sparèiausiaiauganèiø, atspariausiø ir geriausia stiebokokybe pasiþyminèiø medþiø. Tam Lietu-voje yra iðskirti genetiniai, sëkliniai draus-tiniai, pliusiniai medþiai. Ið geriausiø me-dþiø palikuoniø veisiami specialûs miðkomedþiø „sodai“ – sëklinës miðko medþiøplantacijos. Miðkø urëdijos kasmet iðug-do (iðkerta krûmus, iðretina per tankius me-dynus) apie 11 tûkst. ha jaunuolynø.

Miðkø urëdijos rûpinasi ir miðko sanita-rine bûkle (kabinami inkilai, saugomi drevi-niai medþiai, tveriami skruzdëlynai, kabina-mos vabzdþiø-kenkëjø gaudyklës, purðkia-ma insekticidais, sodinukai tepami repelen-

tais, miðku apsodinti plotai aptveriami tvo-romis, iðkertami ligoti ir vabzdþiø pakenktimedþiai ir kt.) bei prieðgaisrine apsauga. Beto, urëdijø pareigûnai saugo miðkus nuo ne-teisëtø veiksmø (nelegaliø kirtimø ir kt.).

Paþymëtina ir tai, kad miðkø urëdijosvykdo ir darbus, kurie yra skirti ne paja-moms gauti, taèiau labai svarbûs visuome-nei (paþintiniai takai, poilsio aikðtelës ir kt.).

Apþvelgus miðkø rodikliø kaità Lietu-voje pastaraisiais deðimtmeèiais, galimateigti, kad miðkø vertë didëja, nes didëjamiðkø plotas dël áveisiamø naujø miðkø beisavaiminio nenaudojamø þemiø apþëlimo,didëja brandþiø (galimø kirsti) medynø tû-ris. Per pastaràjá deðimtmetá valstybiniømiðkø plotai padidëjo 63 tûkst. ha, medie-nos tûris – apie 15 procentø.

Taèiau Lietuvoje yra unikali situacija,nes valstybinius miðkus valdo daug smul-kiø ámoniø – miðkø urëdijø. Ðiuo metu pa-naði situacija kaip 1939 metais, kai vals-tybei priklausë 878,4 tûkst. ha miðkø ir bu-vo 45 miðkø urëdijos. Tik sàlygos darbuibuvo kitos: be tarnybiniø automobiliø, ga-lingos miðko technikos ir kompiuteriø.Daugelyje ðaliø (Suomija, Ðvedija, Latvi-ja, Estija, Èekija, Lenkija ir kt.) tai atliekaviena ámonë. Motyvø, kodël viena ámonëyra geriau nei keletas, yra nemaþai: vie-na ámonë gali pasiekti didesná ekonomináefektyvumà, ES reikia dideliø miðko ámo-niø rinkoms formuoti, geriau išnaudoja-mos gamtinës miðko ûkio gamybinës sà-lygos, pagerinama darbo motyvacija irkonkurencija, medienos pirkëjas galimy-bëmis prilygsta pirkëjui. Vis dëlto, jeigu ir

bus uþsimota reformai, urëdijos neturëtøiðnykti kaip regioniniai padaliniai. Èia kal-bame tik apie jø funkcijas.

Valstybë ir privatûs miðkaiÐiuo metu Lietuvoje yra 242 tûkst. pri-

vaèiø miðkø savininkø, kuriems priklauso795 tûkst. ha miðkø. Privatûs miðkai suda-ro 38 proc. visø miðkø. Vidutinis miðko val-dos plotas siekia tik ðiek tiek daugiau nei3 ha. Daugiausia yra maþø – iki 5 ha priva-èiø miðko valdø (85 proc.), daugiau nei 500ha valdo tik 17 miðko savininkø, o didþiau-sias privaèios miðko valdos plotas siekia4875 ha. Privaèiuose miðkuose kasmet pa-gaminama apie 2,5–2,8 mln. m3 medienos.Privatûs miðko savininkai valdo ne tik ûki-nius miðkus (ûkiniai miðkai sudaro tik 70proc. privaèiø miðkø), taèiau ir miðkus, ku-riems nustatyti ávairûs apribojimai (draus-tiniø, rekreacinës bei apsauginës paskir-ties miðkai ir kt.).

Ûkinæ veiklà privaèiuose miðkuosereglamentuoja Miðkø ástatymas bei dau-gelis teisës aktø, tarp kuriø svarbiausias– Privaèiø miðkø tvarkymo ir naudojimonuostatai. Privatiems miškams galioja be-veik visi reikalavimai, taikomi valstybi-niams miškams.

Privaèios miðko valdos savininkas, no-rëdamas kirsti miðkà, privalo turëti mið-kotvarkos projektà. Projektai yra tvirtina-mi aplinkos apsaugos departamentø.Juose yra nurodomi galimi kirtimai, su-projektuojama, kaip bus atkuriamas ið-kirstas miðkas (atkûrimo bûdas, rûðinë su-dëtis ir kt.). Uþ neteisëtus miðko kirtimusbei iðkirstø miðkø neatkûrimà yra numa-tyta administracinë atsakomybë.

Valstybë ne visada teisinga privatausmiðko savininko atþvilgiu. Pavyzdþiui, Lie-tuvoje miðko savininkas, kuriam nuosavy-bë atkurta II grupës miðke, negauna jokioskompensacijos uþ ûkinës veiklos ribojimà(iðskyrus atvejus, kai steigiama nauja sau-goma teritorija). Tai nëra socialiai teisinga,nes miðkas teikia naudà visuomenei, onuostolius patiria vienas asmuo. Valstybëtaip pat draudþia bet kokias statybas mið-ko ûkio paskirties þemëse. Ágyvendinat2006 m. kovo 14 d. LR Konstitucinio Teis-mo nutarimà, praktikoje átvirtintas absoliu-tus draudimas miðko þemëje statyti bet ko-kius statinius. Kaimo gyventojai, kuriø so-dybos yra miðko paskirties þemëje, nebe-turi teisës ne tik atstatyti sodybà ar ûkiniuspastatus, bet ir atlikti bûtinus rekonstrukci-jos ar remonto darbus. Miðko savininkai,kuriø valdose anksèiau buvo iðtremtø ar ákolûkius suvarytø tëvø namai, prarado betkokià galimybæ juos atstatyti.

Dabartiniams miðko savininkamstrûksta ûkininkavimo þiniø ir veiksmingosorganizacinës struktûros, nors ir veikia dviprivaèiø miðko savininkø asociacijos beikeletas miðko savininkø kooperatyvø. Èia,

Ðiemet rugpjûèio mënesá praûþusi vëtra nesirinko miðkø nei pagal nuosavybæ, nei pagalamþiø. Vien valstybiniuose miðkuose vëtra iðvertë ir iðlauþë apie 36,4 tûkst. ha miðkø

(suniokota apie 412 tûkst. m3 medienos). Valstybiniuose miðkuose stichinës nelaimëspadariniai baigiami likviduoti, taèiau dauguma privaèiø miðkø vis dar nesutvarkyti (vëjo

sudarkyti miðkai yra potencialûs miðko kenkëjø ir ligø þidiniai)

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 43

Lietuvos miðkø pasiskirstymas pagal nuosavybës formas 1938 m. ir 2009 m. (tûkst. ha)

Miðkai ne tik teikiamedienà, bet irsukuria graþøkraðtovaizdá, saugoupiø ir upeliø ðlaitusnuo erozijos, sukuriaþvërims ir paukð-èiams palankiasgyvenimo sàlygas,kaupia angliesdvideginá ir kt. Miðkaities Ûlos upe(Varënos r.)

Lietuvoje yra apie 550medþiø-gamtospaminklø. Daug jøauga miðkuose. Jøapsauga rûpinasivalstybë

matyt, esama ir psichologiniø dalykø.Dauguma dabartiniø savininkø yra gar-baus maþiaus ir dar gerai atsimena ko-lektyvizacijos laikus. Privatiems miðko sa-vininkams pagalbà teikia miðkø urëdijos.Jø specialistai konsultuoja privaèius mið-ko savininkus, rengia mokymus, taip patatlieka daugelá mokamø paslaugø: me-dienos ruoðà, þeldinimà, dirvos paruoði-mà ir kt. Miðko savininkus taip pat kon-sultuoja bei kontroliuoja Aplinkos apsau-gos departamentø inspektoriai.

Privatus miðkø ûkis dominuoja ES sen-buvëse ðalyse: Austrijoje, Suomijoje, Ðve-dijoje, Prancûzijoje, Danijoje, Ispanijoje, Ita-lijoje. Privaèiø miðkø valdos, palyginti su Lie-tuva, daþniausiai gana didelës, pvz., Suo-mijoje vidutinis valdos dydis yra apie 30 hek-tarø. Ðiose ðalyse yra sukurtos ir gerai vei-kia miðko savininkus jungianèios asociaci-

jos, miðko savininkø kooperatyvai. Be to,miðko savininkus konsultuoja ir jiems pa-deda ir valstybiniø miðkø valdytojai. Kaipvienà ið geriausiø pavyzdþiø bûtø galimapaminëti Suomijos valstybës poþiûrá á pri-vatø miðkø ûká. Suomijos teisës aktuose nu-matyta daug maþiau ávairiø ribojimø priva-èiam miðkø ûkiui. Viena ið svarbiausiø mið-ko naudojimo sàlygø yra ta, kad miðkas tu-ri bûti atkurtas. Beveik visi miško savininkaipriklauso asociacijoms, moka narystës mo-

kestá, kuris priklauso nuo turimo miðko plo-to. Suomijoje miðko savininkø asociacijosvykdo ir ûkinæ veiklà, organizuoja miðkøprieþiûrà, ruoðà. Uþ mokamà narystës mo-kestá miðko savininkai yra nemokamai kon-sultuojami, asociacijos darbuotojai vyksta ámiðkus, pataria savininkams. Mokamos yrapaslaugos, uþ kurias miðko savininkai gau-na pajamas. Taip pat veikia miðko savinin-kø kooperatyvai, kurie savo nariams mokapapildomas iðmokas uþ parduotà medie-

nà. Suomijos privatus miðkø ûkis turi ilga-metes tradicijas, vis dëlto valstybë yra su-interesuota mokyti, konsultuoti ir padëti tvar-kyti privaèius miðkus.

Niekieno miðkaiLietuvoje yra paradoksali situacija –

apie 12,5 proc. (267,5 tûkst. ha) miðkø visdar yra niekieno, daliai ðiø miðkø yra pa-teikti praðymai juos gràþinti, taèiau apie110 tûkst. ha neturi potencialiø savininkø.1991 m. pradëta vykdyti þemës reforma ir

jos gràþinimas savininkams tæsiasi iki ðiol,o pabaigos dar nematyti. O kol nesibaigëþemës gràþinimas, nëra ir sprendimo dëlmiðkø, á kuriø nuosavybæ neatsirado pre-tendentø. Tokiuose miðkuose pagal galio-janèius teisës aktus negalima vykdyti jo-kiø kirtimø, iðskyrus sanitarinius (kai sie-kiant iðvengti ligø ar miðko kenkëjø pliti-mo kertami paþeisti, dþiûstantys medþiaiir sausuoliai). Vadinasi, jie neturi ðeiminin-ko ir valstybei neduoda ekonominës nau-dos. Specialistø apskaièiavimu, ið tokiømiðkø kasmet galima bûtø paimti po 500tûkst. m3 medienos ir gauti apie 50 mln.papildomø pajamø. Ar tai nëra pernelygdidelë prabanga? Gal, pasitelkus moksli-ninkus ir specialistus, nedelsiant reikëtøspræsti rezervuotø miðkø nuosavybës klau-simà: arba juos parduoti (visus, o gal da-lá), arba perduoti valstybei?

Manome, kad miðkø vaidmuo visuo-menei tik didës. Tai patvirtina ir 2010 m.Korëjoje vykæs XXIII IUFRO pasaulinis kon-gresas „Miðkai ateièiai: darni visuomenëir aplinka“, kuriame daug dëmesio buvoskirta miðkø aplinkosauginëms, visuome-ninëms, biologinës aplinkos iðsaugojimoir kt. funkcijoms. Kadangi miðkai visuome-nei yra svarbûs daugeliu aspektø, tai vyk-domas ávairias reformas reikia aptarti tieksu mokslo, tiek su plaèiàja visuomene.

44 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

Jau 2006 m. LMA mokslininkai, švie-timo darbuotojai ir biologijos mokytojaikalbëjo ne tik apie kasdienius rûpesèius,t.y. apie geresná biologijos dalyko dësty-mà, mokiniø paruoðimà, jø galimybesástoti á aukðtàsias mokyklas, bet ir aptarëapskritai biologijos mokslø bûklæ ir ðiømokslø raidos perspektyvas Lietuvoje.Beje, kitais metais biologijos mokytojai to-liau tobulinosi – jie susitiko su medikais,kurie iðdëstë aktualias transplancijos ir ki-tas medicinos problemas. Vëliau LMA na-riai – geologai ir jø profilio tarnybø vado-vai – buvo susitikæ su geografijos moky-tojais ir aptarë geomokslø problemas.

Tokios iniciatyvos pirmieji ëmësi LMABiologijos, medicinos ir geomokslø sky-riaus mokslininkai ir, þinoma, ÐMM Pa-grindinio ir vidurinio ugdymo skyriausspecialistai. Ðiais metais tradicinëje bio-logijos mokytojø konferencijoje dalyva-vo ne tik minëtø organizacijø mokslinin-kai, bet ir Ugdymo plëtotës centras (di-rektorius G.Vaidelis), Biologijos mokyto-jø asociacija (pirmininkas R.Darafëjus).

Taigi mokslinë konferencija ðá kartà2010 m. spalio 20 d. vyko LMA Didþiojojesalëje. Buvo daug norinèiø joje dalyvauti(taèiau iðankstinë registracija priëmë tik per200 biologijos mokytojø). Pasirodo, tokioskonferencijos reikalingos ne tik biologijosmokytojams, kurie gauna naujausià infor-macijà, bet naudingos ir mokslininkams.

Biologijos

Prof. habil. dr. Vytas TAMOÐIÛNASLMA narys korespondentas,

Biologijos, medicinos ir geomoksløskyriaus pirmininko pavaduotojas

mokslø ávairovë irnaujos kryptys

Lietuvoje

Lietuvos mokslø akademijos (LMA) irÐvietimo ir mokslo ministerijos (ÐMM)

organizuojamos kasmetinës mokslinëskonferencijos mokytojams jau tampa

tradicinës.

Pranešimus daugiausia skaitë LMABiologijos, medicinos ir geomokslø sky-riaus nariai, kuriø tiesioginis darbas susi-jæs su akademine veikla, t.y. dëstymu uni-versitetuose. Tikëkimës, kad netolimojeateityje jie susidurs su tø paèiø biologijosmokytojø parengtais moksleiviais. Todëlsvarbu naujausias þinias pateikti moky-tojams, kurie jas perduos savo moki-niams.

Gaila, kad šios iniciatyvos neparëmëkitø LMA mokslø skyriø nariai, tai savosveikinimo kalboje pabrëþë LMA prezi-dentas akad. Valdemaras Razumas. Per-duoti mokslo þinias mokytojams bûtønaudinga ir humanitariniø, ir tiksliøjø, irtechnologijos mokslø srièiø atstovams.Juo labiau kad LMA uþmezgë tiesioginiusryðius su Lietuvos moksleiviø akademija(ávyko speciali sesija, be to, LMA rengiajaunøjø studentø konkursus, konferenci-jas – rûpinasi jaunøjø pilieèiø ateitimi).

Pirmininkaujant LMA Biologijos, me-dicinos ir geomokslø skyriaus pirminin-kui, LMA nariui korespondentui VytautuiBasiui ir ŠMM atstovei Jurgitai Nemanie-

nei, konferencijà pradëjo Vilniaus univer-siteto (VU) Zoologijos katedros vedëjasprof. habil. dr. Rimantas Rakauskas, ku-ris praneðimo ,,Rûðies problema biolo-gijoje“ pradþioje pabrëþë, jog tyrinëtojamsbûtina preciziðkai rûpintis ir patikimai api-bûdinti tyrinëjamà rûðá, nesvarbu, ar taibûtø fiziologas, biochemikas ar geneti-kas, nes kitaip tokiø bandymø ar ekspe-rimentø neámanoma pakartoti, palygintisu kitais, o tuo labiau – patikrinti iðkeltashipotezes. Tad viena ið rûðies problemøbiologijoje – rûðá paþinti. Dar þymus an-glø gamtininkas Èarlzas Darvinas (1809–1882) stebëjosi, kad neaiðku, kuri formalaikytina rûðimi, o dar blogiau, kad dau-geliu atvejø klausimas apie rûðá spren-dþiamas...balsø dauguma!

Dabar rûðis laikoma ekologiniu viene-tu, kaip teigë prof. R.Rakauskas. Kita ver-tus, rûðis yra genetinis vienetas, taèiaujos genomas gali keistis. Apskritai, rûðisyra realiai gamtoje egzistuojanti populia-cijø sistema, nors pasiþymi panaðiomismorfologinëmis, fiziologinëmis, bioche-minëmis ir kitomis savybëmis. Rûðis uþ-ima tam tikrà arealà, eksploatuoja speci-finæ ekologinæ niðà, kryþminasi tarpusa-vyje, o svarbiausia – duoda vislius pali-kuonis. Rûðys skirtingos, pvz., dvi ar dau-giau artimø rûðiø gali bûti labai panaðiosmorfologiniais poþymiais, bet atskirtosreprodukciniais barjerais. Kitos rûðys, ma-noma, yra kilusios ið vienos rûðies, area-lui suskilus (dël kalnodaros procesø, þe-mynø dreifo, ledynmeèiø ir kt.) á kelis frag-mentus. Pavyzdys gali bûti Europoje irÐiaurës Amerikoje gyvenanèiø serbenti-nës Aphis genties amarø rûðys (R.Ra-kauskas, 2000). Profesorius teigia, kadnegalima vadovautis vienu kriterijumi, tikjuos derinant ámanoma išskirti vienà ar ki-tà rûðá. Pvz., genetinis kriterijus nurodorûðies filogenetinæ kilmæ.

Kiek neáprastai savo praneðimà ,,Au-galø invazyvumo teoriniai ir praktiniai as-pektai“ pradëjo LMA narys koresponden-tas, VU Botanikos ir genetikos katedros

Valdemaras Razumas

44 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 45

vedëjas prof. habil. dr. Jonas Naujalis, ku-ris visø pamëgtà, ypaè kepant duonà, ba-liná ajerà (Acorus calamus) priskyrë inva-ziniams augalams. Ðis augalas Lietuvojeuþfiksuotas seniai – 1791 metais. Prof.J.Naujalis priminë, kad adventyvinei (lot.adventius – atëjæs ið kitur, svetimas, pvz.,augalas – þmogaus ar gyvûnø atneðtas(perkeltas) ið kitø kraðtø, iðskyrus intro-dukuotus) florai apibûdinti buvo vartoja-ma ávairi terminologija, praneðëjas išvar-dijo daugiau kaip 10 pavadinimø. Aiðku,tai labai naudinga biologijos mokytojams,nes, susidurdami su ávairiais pavadini-mais, ypaè sklaidydami senesnæ literatû-rà, mokytojai galës suprasti, kad ávairio-se vietose kalbama apie tuos paèius ad-ventyvinius augalus.

Prof. J.Naujalis augalø invazijomis daþ-niausiai vadina naujø augalø populiacijøformavimàsi uþ rûðiai natûraliø arealø ri-bos. Tokiø invazijø metu svetimi augalainatûralizuojasi vietinëse bendrijose, kaipatsitiko ir su baliniu ajeru. Praneðëjas pa-teikë ir ðiek tiek ,,floristinës“ statistikos: pa-

saulyje þinoma per 350 tûkst. archegoni-niø ir þiediniø augalø rûðiø. Lietuvoje þino-mos tik 1334 induoèiø augalø rûðys, nedi-delë (16 rûðiø) dalis – matyt, iðnykusi mû-sø kraðte. Taip pat þinoma, kad mûsø krað-te auga apie 570 svetimþemiø induoèiø au-galø rûðiø. Nors apskritai botaninio statu-so augalø rûðiø nuolat daugëja, taèiau apie40 rûðiø jau dabar invazinës, dar apie 70yra potencialiai invazinës. Samanø irgi yraapie 20 invaziniø rûðiø.

Þymus gamtininkas È.Darvinas jauXIX a. pradþioje (1831–1836), plaukdamasBiglio laivu, pastebëjo, kad Europos Vidur-þemio jûros pakrantëse savaime augantisDygusis artišokas skverbiasi á Argentinospievas. Jau tada Darvinas teigë, kad au-galai dauginasi geometrinës progresijosbûdu ir stengiasi uþimti kiekvienà laisvàvietà, daug kur sparèiai iðstumdami vieti-nes rûðis. Be to, jeigu viena rûðis yra kuonors pranašesnë uþ kità rûðá, tai ji per la-bai trumpà laikà visiðkai arba ið dalies jàiðstums. Kita vertus, jei abi rûðys gerai pri-sitaikiusios prie uþimamø vietø, tikriausiai

jos abi ir laikysis atskirose vietose ir grei-èiausiai neribotà laikà.

Svarbiausias informacijos ðaltinisapie adventyvinius augalus Lietuvoje bu-vo VU prof. Marijos Natkevièaitës-Iva-nauskienës gana ilgas straipsnis „Lietu-vos TSR adventyvinë flora“ Lietuvos TSRMA Biologijos instituto darbuose, 1951,1: 77–124. Pasirodo, kad XX a. viduryjeinduoèiø augalø adventyvinæ florà suda-rë 134 rûðiø atstovai.

Pastaruoju metu oficialus poþiûris á au-galø invazyvumo problemà grieþtesnis.1995 m. Þenevoje priimta Biologinës ávai-rovës konvencija, kuri ápareigoja valsty-bes ne tik kontroliuoti svetimþemius au-galus, galinèius sukelti grësmæ vietinëmsaugimvietëms arba net atskiroms rûðims.Bûtina kontroliuoti introdukcijà arba nai-kinti jau uþneðtø rûðiø atstovus.

2001 m. Lietuvoje specialios komisi-jos sudarytas ,,Kenksmingø ir naikintinølaukiniø augalø ir grybø“ sàraðas. Pvz., mû-sø ðalyje naikintinu paskelbtas Sosnovskiobarðtis (perspektyvusis silosinis augalas),kuris introdukuotas 1950 m., dabar papli-tæs pakelëse, greta vandens telkiniø. Ma-noma, kad Sosnovskio barðtis Lietuvojejau uþima apie 10 000 ha, tarpsta netgimiðkuose ir uþima apie 200 ha jø ploto.

Augalø adventyvumà, kaip teigë pra-neðëjas, riboja geografiniai, klimatiniai,ekologiniai, reprodukciniai barjerai. Reikð-mës turi ir bendrijø uþdarumas. Prof.J.Naujalis savo praneðime kalbëjo apieadventyviniø augalø natûralizacijos laips-ná, invazijos greitá, atskirus invazijø eta-pus ir kt. Invaziniø augalø rûðys kelia eko-loginiø, ekonominiø, socialiniø, evoliuci-niø problemø. Vis dëlto pagrindinë pro-blema – patikimø moksliniø duomenøapie invaziantø biologijà stoka. Paèios mi-nimaliausios programos turi atsakyti, koksbuveiniø pobûdis, padëti suvokti ontoge-nezæ ir sezoninæ raidà, þinoti dauginimo-si ir plitimo bûdus, populiacijø sudëtá irdinamikà, poveiká aplinkai, biologiná pro-duktyvumà ir kt.

Vytautas Basys ir Jurgita Nemanienë Rimantas Rakauskas Jonas Naujalis

Virg

inijo

s V

ALU

CK

IEN

ËS

nuo

tr.

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 45

46 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

Praneðëjas pasidalijo ir asmeniniu pa-tyrimu, nagrinëjant Kurtuvënø regioninioparko (Ðiauliø ir Kelmës r.) adventyviniøaugalø taksonominæ sudëtá, jø geografi-jà ir kt.

Ðiø eiluèiø autorius su savo praneði-mu ,,persikëlë“ á organizmo apsaugà irpraneðime gvildeno vienos ið gyvybiniø– imuninës sistemos struktûrà ir jos funk-cijø ypatumus. Vienas ið ðios sistemosypatumø – glaudus ir abipusis ryšys sunervø ir endokrinine sistemomis. Bet ku-rios gyvybinës sistemos paþeidimas tu-rës átakos ir imuninei bûklei, vaizdþiai ta-riant, teigiamas stresas aktyvins imuninæsistemà, o neigiamas stresas – slopins.Praneðëjas supaþindino su imuninës (lim-

Ilgo gyvenimosuvestinë

foidinës) sistemos ypatumais: pirminiais(pagrindiniais) ir antriniais limfoidiniais or-ganais, kurie iðsidëstæ visame organizmeir saugo já nuo ávairiø ligø sukëlëjø. Ant-ras imuninës sistemos ypatumas – imu-ninës sistemos làstelës ar molekulës nuo-lat juda, vyksta jø recirkuliacija. Visavertëimuninë sistema sugeba atpaþinti (treèiasypatumas) ligos sukëlëjà ir já paðalinti –fagocituojant, citotoksiðkai veikiant, elimi-nuojant ið organizmo. Molekulinë imuno-logija leidþia geriau paþinti atpaþinimo,signalo perdavimo, imuninio atsako ir ki-tus procesus. Imunologijoje (ketvirtasypatumas) naudojami ne tik imunologi-niai metodai, bet ir biocheminiai, geneti-niai bei daugelis kitø. Biologijos mokyto-

jui reikia suprasti ir ágimtø bei ágytø imu-nodeficitø átakà (pvz., AIDS infekcija). Bû-tina suprasti transplantacijos procesus irjø reikðmæ organizmo iðgyvenimui. Labaisvarbu moksleiviams paaiðkinti ir skiepøprasmæ, apibûdinti pagrindines vakcinas.

Dabar mes þinome, kas gamina imu-nokompetentines làsteles. Tampa aiðku,kaip jos komunikuoja, kad turi atskirus re-ceptorius, kuriuos naudoja tarpusavio sà-veikai, kontaktams su antigenais ar anti-kûnais. Galima ir identifikuoti imunokom-petentines làsteles, nors jos turi daugiaukaip 350 þymenø (làsteliø diferenciacijosmolekuliø). Imuninio atsako veiklà kon-troliuoja ne tik imuninio atsako genai, betir specialios medþiagos – citokinai, po-

46 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

Þinomas lietuviø raðytojas, poetas Va-cys Reimeris kitais metais ðvæs garbingàsavo devyniasdeðimtojo gimtadienio ju-biliejø. Brandi, solidi sukaktis. Lietuvos ra-ðytojø ðeimoje – jis pats vyriausias litera-tas. Nieko stebëtina, jog ir nueitas gyve-nimo kelias – turiningas. „Prisipaþástu –gyvenau...“, – atvirauja poetas áþanginia-me þodyje „Á baltà klausianèià erdvæ...“,iðspausdintame naujoje Vacio Reimerioknygoje „...buvo...“ (640 p., iðleido „Þuv-ëdros“ leidykla).

Išties solidi knyga, aprëpianti ne tikilgà Vacio Reimerio gyvenimo kelià, betir supaþindinanti skaitytojà su daugybeliteratûros ir kultûros veikëjø, ávykiø, nuti-kimø. Jau áþanginiame knygos þodyjeV.Reimeris raðo: „Mintyse kyla ir lyg vaiz-dajuostëje prabëga tiek daug visa ko –nuo vaikystëje áspausto basos kojos pëd-sako kiemo þemëje iki skrydþiø oro lai-neriais per meridianus ir pusiaujus, nuoðalia ramunëlës þiedo klausytos kamanësdainos iki planetos didmiesèiø alsaustriukðmo, nuo motinos mielos glamonësiki karðtos meilës artimam þmogui, nuopirmos paþinties su raðto slëpiniu iki as-meninës patirties dalyvaujant knygos pa-saulio kûrime. Atrodo – begalinës distan-cijos, neaprëpiami reiðkiniai“.

Šioje solidþios apimties vaizduoja-muoju pasakojimu vertingoje knygoje at-sispindi kone visi autoriaus ir Lietuvos gy-venimo vingiai, realijos, kultûros ðviesu-liø portretai. Rašytojo gyvenimo kelyje su-kosi tokios ryðkios ir savaimingos asme-nybës, kaip Salomëja Nëris ir AntanasVenclova, Juozas Baltuðis ir EduardasMieþelaitis, Telesforas Kulakauskas ir Vik-toras Kuprevièius, Bronys Raila ir Bernar-

das Brazdþionis... Knygoje jie anaiptol ne-iðvardijami, o apie juos pasakojama, pa-sakojama gyvai, patraukliai, nevengiantnetikëtø epizodø, ryðkiø detaliø, psicho-loginiø ðtrichø. Beveik du deðimtmeèiusVacys Reimeris dirbo savaitraðèio „Lite-ratûra ir menas“ redaktoriumi, vëliau sep-tyniolika metø vadovavo laikraðèio „Gim-tasis kraðtas“ redakcijai, po to buvo Tai-kos komiteto pirmininku. Kiekvienoje dar-bovietëje – vis nauji þmonës, nauji susiti-kimai, pokalbiai. Skaitantiesiems knygàbus ádomu pasekti, kaip ðiuose spaudosleidiniuose mezgësi kûrybos akiraèiai,brendo jaunieji menininkai, gimë netikë-tos idëjos ir sumanymai.

Knygoje gyvai plaka autoriaus ðirdis,jo esybë, nugyvento laiko autentika. Vi-sas pasakojimas iðsitenka septyniuosestambiuose skyriuose, kuriø kiekvienaspavadinimas ir sueiliuojamas (ne veltuiautorius – poetas!),

ir kiekvieno pradþioje pateikiamasmeniškas piešinys (autorius turi ir daili-ninko talentà, – skaitytojas galës tuo ásiti-kinti paþvelgæs á autoriaus pieðiniø rep-rodukcijas).

„Gimta, uþaugta, gyventa palei Balti-jon skubanèià Ventà...“ – taip pavadintaspirmasis knygos skyrius. Ið ðio pavadini-mo nesunku suvokti, jog autorius èia kal-ba apie jo vaikystæ ir jaunystës metus ap-juosusià Ventà – su þydrais vingiais ir slë-piningais uþutëkiais, sietuvomis ir brasto-mis, su ajerø ir meldø priþëlusiais pakrað-èiais, uþ kuriø glûdëjo gilûs duburiai. „Ven-ta dar gyva, – rašo autorius, – dar pilnavandens lelijø ir neiðnykstanèiø prisimini-

mø. Tai ne tik sidabrinë vandens tëkmë,tai ir judrus veidrodis, kuriame matai atsi-spindinèius daugybæ dienø ir metø, ðim-tus laiko srovës nuneðtø tolyn þmoniø vei-dø, likimø. Kaip ir kadais, èia svaiginan-èiai atsispindi gimtinës dangus“. Jautriai,ðiltai autorius prisimena savo vaikystæ Ven-tos pakrantëje ásikûrusiuose Kurðënuose,paþeria spalvingø detaliø, sukuria ásimin-tinø herojø, sutiktø jo gyvenimo kely.

Bûtent ið èia, ið Kurðënø, poeto keliasvingiavo á Rusijos platumas, vëliau –Maskvà, ið kurios gráþta jau á pokarinæ Lie-tuvà. Tie karo ir pokario epizodai vëlgi pa-þeria gausybæ ádomiausiø faktø, detaliø,kurie daugeliui skaitytojø suteiks tikrà at-radimo dþiaugsmà.

Knygos baigiamajame skyriuje V.Rei-meris, pergyvenæs tiek ávykiø, istorijø, su-tikæs daugybæ neuþmirðtamø þmoniø, pri-sipaþásta stengæsis atrinkti tai, kas svar-bu, kas atmintina ir kas ádomu ne tik pa-

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 47

Tarp rojaus Þemëje ir chaosoKenija ne tik literatûriðkai galëtø bûti

vadinama Afrikos ðirdimi, tai viena eko-nomiškai stipriausiø Juodojo þemynošaliø. Sostinë Nairobis jau tapo namaistrims su puse milijono gyventojø. Ðis dan-goraiþiø ir lûðnynø didmiestis vadinamasvisos Rytø Afrikos verslo centru, o politi-nës ir socialinës reformos padarë Kenijàdar konkurencingesnæ ne tik tarp kaimy-niø, bet ir pasaulyje.

Ir nors ekonomiškai ši valstybë vis la-biau stiprëja bei þengia dideliais þings-niais á prieká, taèiau vis dar iðlieka dideliøkontrastø ðalis, balansuojanti tarp rojausÞemëje ir chaoso.

Nairobis – geriausias to pavyzdys. Nu-sileidus oro uoste, uþ tvoros galima ið-vysti didþiuliuose laisvuose plotuose ris-nojanèias þirafas, taèiau jau kitoje pusëjechaotiðkai dygsta antenomis apkarstytidaugiabuèiai. Miesto centras blizga më-lyno stiklo dangoraiþiais, taèiau iðklydusið jo galima patekti á bekraðèius skardi-niø nameliø gyvenamuosius rajonus susavomis taisyklëmis ir gyvenimo bûdu.Parduotuviø lentynose šalia vienas kitoblizga naujutëliai kompiuteriai ir metali-niai þarijomis kaitinami lygintuvai. Visuo-se miesto supermarketuose pirkiniaikišami á plastikinius maiðelius, taèiau var-gana ðiukðliø iðveþimo sistema neturi neipajëgø apsikuopti, nei vietos, kur galëtøpadëti surinktas ðiukðles. Tokiø kontras-tø sàraðà galima bûtø tæsti be galo.

Vieno iš šios šalies tikrai neatimsi – gam-tos ávairovës ir puikaus klimato. Bekraðtëssavanos, dþiunglës, didþiuliai eþerai ir kal-nynai, dykumos, kanjonai ir uolëtos vësioskalnø virðûnës, tropinë Indijos vandenynopakrantë ir mangroviø miðkais apþëlusiossalos. Tai puikios sàlygos visus metus au-ginti kavà, arbatà, kukurûzus, ananasus irmango vaisius, bulves, bananus, kokosorieðutus ir pomidorus. Tiesa, galima rasti

ir tokiø vietø, kur þmonës kovoja dël van-dens laðo, o perkarusios akmenuotose dy-kumose besigananèios karvës yra didþiau-sias gyventojø turtas.

Vis dëlto tai rojaus kampelis Þemëje,kur viskas auga ir gyvena visi didþiausiplanetos þinduoliai, tik neiðvengiamai be-sipleèianti civilizacija, techniniai laimëji-mai ir kartu su paþanga atkeliaujanèiosproblemos nevaldomai verþiasi á ðias þa-liàsias Afrikos kalvas.

Kenijos gyventojaiÞvelgiant á Kenijos þmones, ir vël gali-

Mykolas VADIŠIS

þaliøjø kalvøkraðte

Ernestas Hemingvëjus ten vaþiavo medþioti savanose ir þvejotiIndijos vandenyne, danø raðytoja Karen Bliksen tarp tø þaliø kalvø

turëjo savo ûká, o pagal jos atsiminimø knygà vëliau buvo pastatytasþymus Holivudo filmas „Ið Afrikos“. Ið tø raðytojø darbø ir dokumen-tiniø filmø bei nuotraukø apie laukinæ gamtà mes jau pusæ amþiaus

savo galvose kuriame Kenijos vaizdà. Pridëkime vienà þymiausiøpasaulyje masajø gentá ir iðtverminguosius Kenijos bëgikus... Ðtai irvisas ðios pusiaujo ðalies paveikslas. O kokiomis spalvomis Afrikos

ðirdimi vadinama Kenija pasipildë ðiais laikais?

puliariai vadinami „molekuliniais kurje-riais“. Be to, imunologiniai metodai tai-komi ir kitose srityse – biochemijoje, ge-netikoje, biotechnologijoje ir net krimi-nalistikoje.

Ávairûs biologijos dalykai dëstomibiologinio profilio universitetuose, pvz.,vien imunologijos kursai skaitomi 4 skir-tinguose universitetuose: VU, VytautoDidþiojo, Gedimino technikos, Vilniauspedagoginiame ir kitose mokymo ástai-gose.

Todël biologijos mokytojai turi bûtisupaþindinti su biologijos ávairove ir nau-jomis jos kryptimis, kad galëtø geriauparuoðti moksleivius tolesnëms studi-joms universitetuose ar kolegijose.

„Mzungu“ gyvenimas

Kakamegos dþiunglëse

èiam atsiminimø autoriui. Jis rašo:„Stengiausi, bet, kaip sakoma, medþia-ga prieðinosi, faktai ir þmonës neatski-riamai susijæ su laiku, vieta, reikðme.Kaip kad stygos susijusios su muzikosinstrumentu. Atrodë, jei nutrauksi tà arkità atsiminimø stygà, nutrûks ir gyve-nimo muzika. Perfrazuojant Demokrità,pasakiusá, kad vienas þmogus man at-stoja tautà, o tauta – vienà þmogø, pa-sakyèiau, kad tas ar kitas mano gyveni-mo ávykis ar þmogus, kurá prisimenu,man yra mano gyvenimas. Norint para-ðyti knygà apie save, kiek ámanoma, rei-kia stengtis galvoti apie kitus“.

Vacys Reimeris, pasakodamas apiesavo praeitá, ið tiesø pateikë daugybæ de-taliø apie kitø – þinomø ar maþiau þinomø– þmoniø gyvenimus. Ir pateikë, svarbiau-sia, su graþia, pagirtina tolerancija. Dabarneretai tenka skaityti prisiminimø knygas,kuriose autoriai kiek ámanydami aukðtinasave ir kartais visai nepelnytai juodina ki-tus, sutiktus gyvenimo kely. Jie tarsi ker-ðija savo bendradarbiams bei buvusiemsbièiuliams, suvedinëja sàskaitas...

Vacio Reimerio knygoje „...buvo...“viso to nëra. Su meile ir atida jis pasa-koja ir apie tuos, kurie kadaise gelbëjoautoriui, ir tuos, kurie paliko jam gal irne patá geriausià áspûdá. Meilë ir pagar-ba vaizduojamiesiems personaþams –iðskirtinis ir pagirtinas Vacio Reimerioknygos bruoþas.

Gal ne kiekvienas skaitytojas ryðisskaityti toká didþiulá (pusseptinto ðimtopuslapiø) foliantà, bet kas ryðis, tas tik-rai nepasigailës. „Þadëdamas nenuobo-dþià þodþio palydà, kvieèiu drauge pa-keliauti praëjusio ðimtmeèio baigmësvingiais per istorines griûtis, karus, visømûsø bûties pokyèius“, – kvieèia auto-rius baigiamajame knygos þodyje.

Stasys LIPSKIS

48 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

ma surasti ðimtus paradoksø. Kad ir krikð-èionybës, islamo bei senøjø tikëjimø susi-dûrimas. Kenijoje gyvena 42 gentys. Vi-sos su savomis tradicijomis ir kalbomis,taèiau 80 procentø ðalies gyventojø – krikð-èionys protestantai ir katalikai. Vis dëlto darkolonializmo laikais iš Vakarø áskiepytastikëjimas raudonoje Kenijos dirvoje sudy-go visiðkai kitaip. Dauguma Kenijos gyven-tojø kiekvienà sekmadiená keliauja á baþ-nyèià, gieda Jëzø Kristø garbinanèias gies-mes, turi jo paveiksliukà gyvenamajame

kambaryje ir kalba maldas prieð valgá arpasibaigus dienos darbams. Bet, atlikæ ðiàpareigà, jie prasitaria tiká „nakties bëgikais“,raganomis, gyvaèiø uþkalbëjimais ar bûri-mu ið vandens ratilø. Taip pat vyras èia galiturëti keletà þmonø, kurias per suþadëtu-viø ceremonijà vis dar perka uþ karviø kai-menæ. Vyrai sau leidþia ir dar daugiau: vi-sai natûralu ir priimta, kad, iðvaþiavæs á ki-tà miestà ir trumpam palikæs ðeimà, vyrasgali turëti jø paèiø ávardytà „atsarginá ratà“– meiluþæ. Beje, bûtent dël ðios prieþas-ties šalies vyriausybei ir sveikatos organi-

zacijoms labai sunku uþkirsti kelià vis darsparèiai plintanèiam ÞIV virusui ir AIDS. Na,o sekmadieniais ir vël á baþnyèià. Tai, ypaèpaðalieèiui, ir sudaro iðkreiptà krikðèionið-ko tikëjimo ir afrikietiškos realybës vaizdà.

2010 m. Kenijos visuomenë þengianaujà savo valstybës raidos þingsná. Pri-imta nauja ðalies konstitucija, kuri pakei-të jau ðvinkti pradëjusià senàjà, galiojan-èià dar nuo britø kolonizacijos pabaigosprieð 50 metø. Naujame ir moderniameðalies ástatyme siekiama garantuoti þmo-

jos vandenyno pakrantëje, ir Kenijos ka-talikø bei protestantø.

– Dabar tai jau mes ðausime á virðøgreièiau nei bet kada, – priëmus konsti-tucijà prasitarë vienas kalenjinø gentiesKenijos gyventojas. – Svarbu tik iðvengtigenèiø nesutarimø, tokiø, kokie prasidë-jo 2007 m. po prezidento rinkimø, ir mestikrai ekonomiðkai sustiprësim bei ágyven-dinsim savo ambicingus planus tapti vi-dutiniø pajamø pasaulio valstybe.

Planai ið tiesø ambicingi ir, svarbiau-sia, realûs. Tiesa, kada jie bus ágyvendin-ti, dar labai sunku nuspëti. Pagrindinis di-desnio ekonominio augimo stabdys –þmoniø pasyvumas bei darbo ir organiza-ciniø ágûdþiø stoka. „Pole pole“ (lëèiau, lë-èiau), – pasakys bene kiekvienas pasku-bintas Kenijos gyventojas. Ðiltas klimatas,visus metus auginami gyvuliai ir darþovësneverèia þmoniø pasitempti, pasiruošti þie-mos sunkumams. Todël ir skirtumo nëra,ar darbas (pvz., naujas kelias) bus pada-rytas per mënesá, ar per penkis. Toks po-þiûris vyrauja visur, o daugiausiai valstybi-nëse institucijose. Jei kas nors mano, kadLietuvoje valdininkai dirba lëtai, reiktø pa-siþiûrëti, kokie Kafkos koridoriai ir bepras-mybës kambariai árengti Eldoreto, vienodidesniø Kenijos miestø, savivaldybëje.Èia raðomi milþiniðki planai, kuriamos stul-binanèios strategijos, taèiau Ðiauliø dydþiomiestas dar vis neturi paties paprasèiau-

gaus laisves, lyèiø ly-gybæ, maþinamosprezidentinës galios,átvirtinama demokra-tija, bandoma uþkirstikelià genèiø nesuta-rimams, pradedamaágyvendinti þemës re-forma, kurios metustambiø þemvaldþiøþemæ bus mëginamapadalyti daugumaipilieèiø, skelbiamaskaras korupcijai ir pa-skirtos grieþtos baus-mës uþ maiðtø beinesantaikos kursty-mà. Ir vis dëlto ðiaisolidþiai konstitucijaivisuotiniame referen-dume vos kojos ne-pakišo atsargiai átei-sinti abortai ir islamoreliginiai kadi teismai,kuriuose musulmo-nai daþniausiai byli-nëjasi dël santuokos.Gana didelei daliaikrikðèioniø ðie konsti-tucijos áraðai sukëlëpasipiktinimà, o taitaip pat rodo augan-èià átampà tarp mu-sulmonø, daugiau-siai gyvenanèiø Indi-

Zebrë su jaunikliu Nakuru nacionaliniame parke

Liûtë ilsisi ant ðakos. Nakuru nacionalinis parkas

Turkanos þmonës

48 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 49

sio sàvartyno. Ir taip savivaldybë tvarkosivisose srityse.

Didþiøjø miestø gyventojai traukia ðaláá prieká. Nairobyje ásikûræs naujø komuni-kacijø ir verslo centras, Mombasos uostevyksta pagrindinë ðalies prekyba, Kisumumiestas ásikûræs prie strategiðkai svarbausvieno didþiausiø pasaulyje Viktorijos eþero,o Nakuru savo paðonëje turi turistus ma-sinantá nacionaliná parkà su rausvøjø fla-mingø eþeru ir savanose medþiojanèiaisliûtais. Vis dëlto atsigræþæ á Kenijos kaimàgalime iðvysti pirmykðtá þmoniø gyvenimà.Paprasti kaimo gyventojai augina keletàoþkø ar karviø, turi lopinëlá þaliuojanèiø ku-kurûzø, kelis bananmedþius ir namelá, nu-drëbtà ið molio bei karvës mëðlo. Èia þmo-nës kalba savo genties kalba, þemæ dirbapaprasèiausiais árankiais ir kasdien valgokukurûzø miltus su kopûstais ar ðpinatais.Retomis progomis iðsiverda jautienos troð-kinio. Aplinkui kieme laksto po penkis ardaugiau vaikø.

Masajø genties ávaizdis ir realybëTokio gentinio gyvenimo simboliu iki

ðiol buvo laikomi masajai. Ði aukðtø ir stip-riø liûtø medþiotojø gentis visame pasau-lyje iðgarsëjo tuo, kad, keièiantis gyveni-mo bûdui ir vis daugiau þmoniø besike-liant gyventi á miestus, masajai iðlaikë sa-vo kultûrà, gyvenimo bûdà ir paproèius.Taèiau ir èia ávyko paradoksalûs pokyèiai.

Pamatæ, kad ið savo savitumo jie galiuþdirbti ir pragyventi, masajai pavertë sa-vo apdarus, papuoðalus ir netgi visà gy-venimo bûdà pinigais. Jie sudaro tik 5proc. Kenijos gyventojø, taèiau masajø ga-lima sutikti visur. Kisumu mieste gali juospamatyti su tradiciniais apdarais ir sidab-riniais laikrodþiais ant riešo þaidþianèiusnaktiniame klube biliardà, pardavinëjan-èius savo suvenyrus Indijos vandenyno ku-rortuose, dirbanèius vieðbuèiuose ar par-davinëjanèius plastmasinius daikèiukusturguose. Net ir jø gyvenvietës tapo savo-tiðkomis Kenijos Rumðiðkëmis, pritaikyto-mis baltøjø turistø ágeidþiams tenkinti.

Norint pajusti tikràjà Kenijos genèiø dva-sià, masajus reikia palikti nuoðalyje ir trauk-ti á atokias vietas, tokias kaip dykumos prieTurkanos eþero. Sudano pasienyje ásikûræþmonës niekada negalvojo apie pinigø uþ-dirbimà ið turizmo. Jiems svarbiausia išgy-venti skurdþioje aplinkoje. Kiekviena mote-ris nešioja vërinius, kad parodytø savo sta-tusà ir padëtá bendruomenëje. Karðtoje dy-kumø saulëje jie kûnà gobia keliomis skrais-tëmis, vaikus ásupa á spalvotus audeklus irgyvena vakarais ir rytais, kai ne taip smar-kiai pleškina kaitra. Atvykæs á didesná mies-telá, ðiame smëlyne jautiesi lyg kitoje plane-toje. Vieni á kitus baltieji ir Turkanos þmo-nës þiûri su tylia pagarba ir nepuola susiti-kæ pirmà sekundæ derëtis dël suvenyrø kai-nø, kaip jau áprasta sutikus masajà.

Reikia pripaþinti, kad iðlaikyti toká sa-vità gyvenimo bûdà ðiais laikais begali-ma tik labai atokiose teritorijose, kur ke-lias ið civilizuoto kraðto toks duobëtas, jogatvykti sugeba tik ištvermingiausi keliau-tojai bei prekybininkai.

Baltaodþiai KenijojeVakarieèiams romantiðkai skambantys

nuotykiø ieðkotojø laikai Kenijoje jau bai-gësi. Nebëra hemingvëjiðkø liûtø medþiok-liø, nebëra ir ûkiø, kuriuos valdytø baltiejiûkininkai, atvykæ ið Europos ar Amerikos.Visuose nacionaliniuose parkuose ramiaistoviniuojanèius gyvûnus fotografuoja bû-riai turistø, o baltasis þmogus „mzungu“daþniausiai vietiniams asocijuojasi tik sustora pinigine ir ámantriausiais ágeidþiais.

Taèiau Kenijoje vis daþniau pasirodoir kita baltøjø þmoniø grupë. Savanoriai irávairiø projektø vadovai. Ðie Kenijoje ágy-vendina socialines programas, slaugovaikus, dalyvauja taikos misijose, lyèiø ly-gybës, edukaciniuose ir sveikatos pro-jektuose, árengia buitiniø nuotekø beiðiukðliø surinkimo infrastruktûras.

Ágyvendinant vienà Europos Sàjungosprojektà kartu su dar devyniais europie-èiais Kenijon atvykau ir að. Pusmetá gy-venome Eldorete, dirbome sporto ir jau-nimo klubuose lyèiø lygybës, ekologijosir ÞIV/AIDS srityse. Per tà laikà ir teko pa-stebëti þaliøjø Afrikos kalvø kontrastus.Dalá jø patyriau pats ágyvendindamas pro-jektus, kitus stebëjau ið ðalies.

Anksèiau ðis kraðtas traukë baltuosiusdël savo egzotikos, galimybiø ûkininkautiir patirti nuotykiø. Dabar ávairialypë Kenijamasina viso pasaulio turistus ir poilsiauto-jus safariais, balto smëlio paplûdimiais, kal-nais ir dþiunglëmis. Ir tik nedaugelis èiapasilieka ilgëliau, atranda veiklos, iððûkiøir galimybiø gyventi turiningai bei intriguo-janèiai. Nors nuotykiø ieðkotojø laikai jauyra pasibaigæ, taèiau ðiame rojaus ir švel-naus chaoso, paradoksø ir kontrastø krað-te liûdna niekada nebûna.

Kenijos mokyklos moksleivis

50 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

Knyga ið karto patraukë dëmesá aktu-alumu, temø svarba ir aktyvia pilietiðkanuostata. Jos leitmotyvu galëtø bûti po-eto Adomo Jakšto 1923 m. pasakyti þo-dþiai: „Lietuvà tverdamas Dievas Josiospusiau nedalino...“ Taip bûtø, jeigu prieBaltijos jûros gyvenusios baltø tautos ne-bûtø patyrusios vokieèiø invazijos. Todëlnuo viduramþiø, nors ir ðalia, taèiau atski-rai gyveno dvi Lietuvos – Didþioji ir Maþoji,esanti prie Nemuno þemupio ir kairiojokranto, uþimanti ir Priegliaus upës basei-nà. Nors ðá kraðtà vadinti Maþàja Lietuvagalima tik atsiþvelgus á jos teritorijà (apie17 000 kv. km.), o ne á jos svarbà lietu-viams, ypaè moksle, kultûroje, kalboje. JukMaþojoje Lietuvoje Martyno Maþvydo dë-ka pasirodë pirmoji lietuviðka knyga, gar-sûs Kristijono Donelaièio „Metai“, lietuviøtautinio atgimimo ðaukliai – „Auðra“ ir „Var-pas“. Maþojoje Lietuvoje pasirodë pirmojilietuviø kalbos gramatika, pirmasis lietu-viðkø dainø rinkinys, pirmasis Biblijos ver-timas á lietuviø kalbà, pirmasis lietuviðkaslaikraðtis, ávyko pirmoji lietuviø dainø ðven-të ir t.t. Jau vien todël mes negalime bûtiabejingi ðiam kraðtui.

Knyga pirmiausia vertinga tuo, kad jo-je yra gausu duomenø apie lietuvininkø(kitaip – maþlietuviø) tautinæ padëtá Prûsi-jos valstybëje, jø kovà prieð ðiurkðèià vo-kietinimo politikà, maþlietuviø ir didlietuviøskirtumus ir tapatumus. Èia ypaè iðsiski-ria daktaro Algirdo Matulevièiaus iðsamusstraipsnis „Lietuvininkai: nuo kultûrinës au-tonomijos iki prisijungimo prie Lietuvosvalstybës“ (12–43 p.). Pasak jo, lietuvinin-kø bendruomenë Maþojoje Lietuvoje su-siformavo ið baltø genèiø XVI a. pradþioje.Autorius pateikia daug ádomiø faktø apielietuvininkø gyvenimà, santykius su baþ-nyèia, ðvietimà, spaudà, atskleidþia vokie-èiø kolonistø pastangas iðguiti lietuviø kal-bà ið valstybinio, visuomeninio gyvenimo,ið pradþiø ádiegiant dvikalbystæ, vëliau su-darant itin palankias sàlygas vokieèiø kal-bai plisti. A.Matulevièius apie vokieèius kal-ba ne tik principingai, bet ir objektyviai. Jisteigia, kad ne visi vokieèiai elgësi kaip ko-lonizatoriai, pateikia daug ádomiø faktøapie vokieèiø ðviesuolius, gynusius lietu-vybæ, padëjusius plëtoti lituanistikà.

Knygoje daug vietos skiriama TilþësAktui, kurá 1918 m. paskelbë Prûsø Lietu-vos Tautinë Taryba. Ðis dokumentas trum-pas, taèiau labai svarbus. Jo leitmotyvas– „priglausti Maþàjà Lietuvà prie Didþiosios

LietuvininkøVytautas ÞEIMANTAS

Dienos ðviesà iðvydo reikðminga knyga – „Maþoji Lietuva:lietuvininkø kovos“ (Vilnius, Andrena, 2010, 151 p.). Tai

rinkinys straipsniø, kuriuos paraðë þinomiausi mûsø laikoMaþosios Lietuvos tyrëjai. Knygà sudarë Maþosios Lietuvos

reikalø tarybos pirmininkas Vytautas Ðilas, jos mokslinisredaktorius – daktaras Algirdas Matulevièius.

Maþojoje Lietuvojekovos

Lietuvos“. Ðia tema aktyviai besidomintisVytautas Šilas pateikë du straipsnius: „Til-þës Akto signatarai“ (52–63 p.) ir „TilþësAkto istorinë prasmë“ (69–75 p.) Ðá aktàpasiraðë 24 þmonës. Daugelis jø þymûsveikëjai – Martynas Jankus, Enzys Jago-mastas, Jonas Vanagaitis ir kiti. Deja, ne

Dalis MLRT 20-ies metø minëjimo dalyviø Vilniaus karininkø ramovëje (2009-12-18). Ið deðinëssëdi: P.Cidzikas, V.Bagdonavièius, B.Pulokienë, V.Ðilas, O.Dambrauskaitë, N.Kairiûkðtytë, T.Ðilienë; tu-pi: A.Jankus, A.Stakiðaitis; antroje eilëje stovi: P.Ðmitas, T.Lukðas, V.Bernotas, K.Juknius, V.Kondratie-në, N.Kitkauskas, S.Kriðèiûnas, A.Vëbrienë, A.Matulevièius, I.Tumavièiûtë, V.Þeimantas; treèioje eilëje:J.Jogutis, V.Jurgilevièienë, J.Vilkauskas, E.Povilaitienë, O.Dabrienë, V.Ðapalas, E.Þvaigþdinas, neatpa-þintas asmuo, R.Apanavièius, Þ.Simonaitis

visi signatarai yra gerai þinomi. Èia, anotautoriaus, reiktø laukti naujø tyrëjø, kurieuþpildytø esamas spragas.

„Ðiandien Tilþës Aktas suteikia mums,lietuviams, teisæ ir pareigà daugiau domë-tis ir rûpintis Karaliauèiaus kraðtu – pirmø-jø lietuviðkø knygø ir literatûrinës lietuviøkalbos gimtine“, – teigia Vytautas Šilas.

Išeivijos autoriams atstovauja uþatlan-tëje veikusio Maþosios Lietuvos rezisten-cinio sàjûdþio pirmininko geopolitiko Al-gio A.Regio (1914–2009) straipsnis „Iðþu-dytos tautos ðauksmas: tesëti jos testa-mentà“ (83–87 p.). Beje, ðio iðkilaus þmo-gaus lëðomis buvo iðleista ir ði knyga.

Knygos vertæ didina ir Erdmono Simo-naièio (1888–1969), þymaus Maþosios Lie-tuvos veikëjo, Tilþës Akto ir Klaipëdos krað-

to sukilimo iniciatoriaus, autentiški prisimi-nimai (43–51 p.). Bûdamas tø ávykiø liudi-ninkas ir dalyvis, jis ádomiai pasakoja apiemaþlietuviø tautinio atgimimo lopðá Tilþæ,prancûzø okupacijà Klaipëdoje, Klaipëdoskraðto iðvadavimà 1923 metais.

Knygos leidëjai negalëjo apeiti ir da-

bar kai kieno, daþniausiai ilgokai pabuvu-siø gerø dëdþiø apmokomose komandi-ruotëse Vokietijoje, teigimo, kad 1923 m.Lietuva okupavo Klaipëdos kraðtà. Ðià sve-timtauèiø perðamà teiginá objektyviai pa-neigë daktarai Albertas Juðka straipsnyje„1923 metø sausio 15-oji – Klaipëdos krað-to okupacija?“ (88–96 p.) ir Dainius Þali-mas straipsnyje „Absurdiðka kalbëti, kadLietuva okupavo Klaipëdos kraðtà“ (97–103 p.).

Knygoje pateikiami keli labai ádomûsþemëlapiai. Tai „Kalbø paplitimas Maþojo-je Lietuvoje 17 a. pradþioje“ ir „Lietuvinin-kø teritorija iki maro ir didþiosios vokieèiøkolonizacijos (18 a. pr.)“. Pastarasis þemë-lapis palieka terpæ diskusijai, nes pateikiaávairias (pagal F.Tedznerá, M.Toeppenà,

50 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 51

Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas

MOKSLAS irGYVENIMAS

2010

11-12

T u r i n y s

Eina nuo 1957 m. 2010 m.Nr. 11-12 (625-626) lapkritis, gruodis

A.Bezzenbergerá, kitus) lietuvininkø teri-torijos ribas. Man labiausiai priimtina dak-taro A.Matulevièiaus koncepcija. Jo nuo-mone, tuomet lietuvininkø apgyventosþemës prasidëjo pieèiau Viðtyèio eþeroir tæsësi á Vakarus per Grabavà, Ingurà,Bartus, Prûsø Ylavà, Ðipapilæ, Þintus irÐventapilæ prie Aisèiø mariø.

Retas ir 1919 m. JAV prezidento pa-skirtos komisijos pasiûlytø Lietuvos vals-tybës sienø þemëlapis (105 p.). Ðios ko-misijos pirmininkas Rytø Europos þino-vas, istorikas, profesorius F.Golderis be-sikurianèiai Lietuvai priskyrë beveik pu-sæ (ðiaurinæ dalá su Tilþës ir Ragainësmiestais) dabartinës Karaliauèiaus sri-ties, Seinus, Gardinà, Naugardukà,Sluckà, Drujà.

Knygà iðleido Maþosios Lietuvos rei-kalø taryba. Ji pristatoma Vytauto Ðiloiðsamiame apþvalginiame straipsnyje„Dvideðimt Maþosios Lietuvos reikalø ta-rybos gyvavimo metø“ (119–130 p.). Šitaryba per dvideðimtmetá daug nuveikë.Taèiau daugiausia savo entuziazmu, pa-siaukojamu darbu. Taryba, nors ir sukur-ta tuomet veikusio aukðèiausio ðaliesvaldþios organo – Aukðèiausiosios Ta-rybos Prezidiumo – nutarimu, taèiau iðvaldþios institucijø paramos, finansinësir net moralinës, praktiðkai negauna.Mûsø valdþia turëtø keisti toká poþiûrá.

Knygà papildo ádomûs ir Lietuvos is-torijai reikðmingi dokumentai. Tai Maþo-sios Lietuvos tarybos Vokietijoje, Fuldosmieste, 1946 m. paskelbta „MaþosiosLietuvos lietuviø deklaracija“ (PirmasisFuldos aktas), 1947 m. paskelbtas „Ma-þosios Lietuvos lietuviø protestas“ (Ant-rasis Fuldos aktas), Maþosios Lietuvosrezistencinio sàjûdþio memorandumaspopieþiui Jonui Pauliui II (1988 m.), kitidokumentai.

Knyga gausiai iliustruota retomis nuo-traukomis, yra asmenvardþiø rodyklë.Manau, ji sudomins ne tik Lietuvos istori-ja besidominèius þmones. Jà galëtø ádë-miau paskaityti ir mûsø politikai.

Lietuvos geologijos tarnybai – 70 ............................. 2

A.GAIÞUTIS Pedagoginës minties raida ................... 4

J.R.STONIS VPU biosistematikai Himalajuose ......... 6

J.R.STONIS, A.REMEIKIS Lyg pabaisø apsuptyje ... 6

G.GAIGALAS Atomo fizikø susitikimas ................... 10

J.MUREIKA Dvasingumas ...................................... 14

A.VITKUS Nobelio medicinos premija .................... 16

A.STANKEVIÈIENË, V.SNIEÐKIENËFitopatologijos mokslo raida Kaunobotanikos sode ....................................................... 18

V.LAPINSKAS Skulptorius AntanasAleksandravièius ir Alytaus „Laisvës angelai“ ......... 20

E.GARÐKA Programinis restauravimas .................. 22

D.NORKIENË V. Puidokas: „Neretai naujastechnologijas perimamevieni pirmøjø Europoje“ .......................................... 25

J.GRIGAS Nobelio fizikos premija .......................... 28

E.DAGIENË Aukðtøjø mokyklødarbuotojø patirtis ................................................... 30

Paroda „Vilniaus Bernardinø kapinës raðytiniuoseir ikonografiniuose ðaltiniuose“ ............................... 32

A.AÞUBALIS ProfesoriuiBronislovui Balèyèiui – 85 ....................................... 33

L.GRICIÛTË Onkologijos institutai Europoje .......... 34

J.A.KRIKÐTOPAITIS Baltijos ðaliø moksloistorikai susirenka jau dvideðimt ketvirtà kartà ........ 36

Algimantui Nakui – 75 ............................................. 38

R.OZOLINÈIUS, L.SADAUSKIENËValstybë ir miðkas, arba kodël valstybë turimiðkø ir kodël reguliuoja jø naudojimà ................... 38

V.TAMOÐIÛNAS Biologijos mokslø ávairovëir naujos kryptys Lietuvoje ...................................... 44

S.LIPSKIS Ilgo gyvenimo suvestinë ........................ 46

M.VADIÐIS „Mzungu“ gyvenimas þaliøjøkalvø kraðte ............................................................. 47

V.ÞEIMANTAS Lietuvininkø kovosMaþojoje Lietuvoje .................................................. 50

Vyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKAS

Redakcijos kolegijaVALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASSAULIUS GULBINSKASPAULIUS JURKUSLIBERTAS KLIMKAJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISJONAS KUBILIUSKÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUS

Redakcijos darbuotojai

RedaktorëELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktoriusVILIUS JAUNIÐKISKonsultantëSAULË MARKELYTËRinkëjaVIOLETA SADAUSKIENË

REDAKCIJOS ADRESASAntakalnio g. 36, LT-10305Vilnius

TELEFONAIVyr. redaktoriaus 2 34 15 72Redaktoriø 2 34 41 00Elektroninis pað[email protected]

Pasiraðyta spaudai 2010-11-16SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8Popierius ofsetinisKaina 4,5 Lt

Spausdino AB „Spauda“Laisvës pr. 60, 2056 Vilniuswww.spauda.com

SCIENCE AND LIFEScience popular andhistorical monthly.Editor-in Chief J.Baldauskas„Mokslas ir gyvenimas“,Antakalnio st. 36,LT-10305, Vilnius, Lithuania.© „Mokslas ir gyvenimas“, 2010

Interneto svetainëhttp://ausis.gf.vu.lt/mg/

Þurnalo leidimà remia

SPAUDOS, RADIJOIR TELEVIZIJOS

Lietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,

Lietuvos mokslo istorikødraugija, Lietuvos kultûrostyrimø institutas, Lietuvos

gamtos draugija, VGTU

RËMIMO FONDAS

Remia istorijos, gamtos moksløir kultûros tematikos publikacijas

52 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12

Rugsëjo 21–24 dienomis Lietuvosmokslø akademijoje vyko 7-toji Tarptauti-në konferencija „Atomø ir molekuliø duo-menys ir jø taikymai“ (ICAMDATA2010).

Konferencijos praneðimuose buvo ap-þvelgti naujausi atomø ir molekuliø fizi-kos moksliniai pasiekimai (tiek teoriniai,

ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2010 Nr. 11–12, 1- 44, Indeksas 5052, 4,5 Lt

tiek ir eksperimentiniai) bei jø taikymai na-nofizikos, astrofizikos, valdomos termo-branduolinës sintezës, moderniø techno-logijø (pvz., efektyviø ðviesos ðaltiniø),medicinos (radioterapija) ir kitose srityse,taip pat iðryðkintos perspektyviausios to-lesniø tyrimø kryptys. Konferencija buvogera proga susitikti atomø ir molekuliøduomenø gavëjams ir jø naudotojams,aptarti glaudesnio bendradarbiavimo ga-limybes. Daug dëmesio buvo skirta ato-

mø ir molekuliø duomenø bazëms kurtiir naudoti, jø tikslumui ir patikimumui áver-tinti, duomenø mainams.

Konferencijos tematika aktuali dideleiLietuvos mokslininkø daliai, áskaitant dok-torantus bei vyresniøjø kursø fizikos stu-dentus. Lietuvos mokslininkai, pristatyda-mi savo tyrimus tarptautinei mokslo ben-druomenei, galëjo tokiu bûdu pasitikrintijø moksliná lygá bei uþmegzti naujus kon-taktus.

Áteikti paþymëjimai LMA jaunøjø mokslininkø stipendijø konkurso nugalëtojams

2010 m. liepos 1 d. Lietuvos mokslø akademijos prezidiumas paskyrë 15 stipendijø – 4 humanitariniø ir socialiniø, 11 fiziniø,biomedicinos ir technologijos mokslø srityse. 2010 m. rugsëjo 7 d. Lietuvos mokslø akademijoje ávyko susitikimas su ðio konkurso

nugalëtojais. LMA prezidentas akad. Valdemaras Razumas pasveikino 2010 – 2011 m. LMA jaunøjø mokslininkø konkursonugalëtojus ir áteikë jiems paþymëjimus.

Virg

inijo

s V

ALU

CK

IEN

ËS

nuo

tr.