Mokslas Ir Gyvenimas 2011 m. Nr.1

Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 1 1

2011

1

Biologijosmoksløávairovë

2 Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 1

Tokijo politechnikos universiteto Vë-jo energetikos tyrimø centro vadovas irTarptautinës vëjo energetikos asociaci-jos prezidentas profesorius Yukio Tamu-ra VGTU mokslininkams ir studentamsskaitë paskaitas apie vëjo energetikosgalimybes ir apie atspariø vëjams kon-strukcijø projektavimà.

„Að tikiu, kad ateityje jûsø ir mûsø uni-versitetai glaudþiai bendradarbiaus, – to-kius þodþius iðvaþiuodamas ið Vilniaus ið-tarë profesorius Yukio Tamura. – Pirmiau-sia norëèiau trims mënesiams pakviestibent vienà jaunàjá mokslininkà atvykti ámûsø universitetà ir susipaþinti su mûsøatliekamais tyrimais“. Duotà þodá iðtesë-

Japonø profesoriausvëjo energijos tyrimai

Edita JUÈIÛTË

cialistas ir ekspertas, galëtumëte pako-mentuoti Lietuvos situacijà?

Lietuvoje, sparèiai plëtojantis mies-tams, yra daugybë su vëjo energijos inþi-nerija susijusiø klausimø, kuriuos bûtinaiðspræsti.

Þinau, jog vëjo energija sulaukia dau-gybës prieðtaringø vertinimø. Apytiksliaiapskaièiuota vëjo energijos kilovatvalan-dës kaina Japonijoje yra 17 jenø (JPY). Jiyra brangesnë nei branduolinë energija (6

Daug kam þinomas posakis: „Jei negalipakeisti vëjo krypties, derink prie jo savo

bures“. Vilniaus Gedimino technikos univer-sitete (VGTU) spalio mënesá vieðëjæs profe-

sorius Yukio Tamura ið Japonijos ne tikderina bures prie vëjo, bet ir já paþaboja.

Tramdantisvëjà

jo greitai: po Naujøjø metø vienas arbadu VGTU jaunieji mokslininkai išvyks stu-dijuoti vëjo energetikos inþinerijos.

„Vëjo elektra“ jau seniai oficialiai lai-koma prioritetine mûsø valstybës krypti-mi. Taèiau didelis gyventojø skepticizmasir kvalifikuotø specialistø stoka neleidþiarealiai ágyvendinti visø ðios alternatyvios,atsinaujinanèios energetikos galimybiø.Apie skeptikø abejones, vëjo energetikospliusus ir minusus, studijø galimybes Ja-

ponijoje ir kalbinome jau keturis deðimt-meèius iðtikimai vëjo energetikos srityjedirbantá profesoriø Yukio Tamurà.

Gerbiamas profesoriau, þinome, kadvëjo energija yra ekologiðka, garantuo-janti nepriklausomybæ nuo kitø tradiciniøenergijos tiekëjø (naftos, dujø ir t. t.). De-ja, Lietuvoje yra ir daug skeptikø, teigian-èiø, kad vëjo energija Lietuvai yra perbrangi, per triukðminga, o didelë vibra-cija maþintø ðalia gyvenanèiø þmoniøkomfortà ir t.t. Kaip Jûs, pasaulyje geraiþinomas vëjo energijos inþinerijos spe-

JPY), anglys arba suskystintos gamtinësdujos (6,5 JPY) ar nafta (10 JPY), taèiau ðipadëtis gali keistis priklausomai nuo situ-acijos. Akivaizdu, jog artimiausiu metu ið-kastinio kuro kaina kils. Be to, jei CO

2 ið-

metimas á aplinkà bus ávertintas atitinka-momis iðlaidomis, situacija vëlgi keisis. At-siþvelgiant á galimà iðkastinio kuro trûku-mà ateityje ir reikalavimà maþinti CO

2 ið-

metimà saugant mûsø planetà, turëtø bû-ti plëtojamos technologijos, naudojanèiosðvarià ir atsinaujinanèià energijà, pavyz-dþiui, saulës, vëjo, vandens ir kitos. Bû-tent dabar ir yra pats tinkamiausias metas


Prof. Yukio Tamura (centre) su VilniausGedimino technikos universiteto atstovaistariasi dël tolesnio universitetøbendradarbiavimo

Nuotrauko

s ið

VG

TU

arc

hyv

o ir

Dre

am

stim

e.c

om


tyrinëti ðias galimybes, mesti iððûká ir ieð-koti ávairiø galimø alternatyvø.

Japonija uþima labai maþà teritorijà.Maþa teritorija reiðkia þenkliai didesnáþmoniø ir gamtos gyvenimo trikdymà. Taiyra didþiulë problema Japonijoje. Vëjoenergijos árenginiai daþniausiai statomipajûryje arba kalnuotose vietovëse, ku-

riose maþai gyventojø. Taèiau ten daþnaigyvena kai kurios svarbios ar netgi nyks-tanèios laukiniø gyvûnø ir paukðèiø rû-ðys, todël gamtos iðsaugojimas vis dëltoyra didelis visø mûsø rûpestis.

Turëtume siekti sumaþinti esamos si-tuacijos trûkumus, tad bet kokià taikomàtechnologijà reikëtø vertinti pagal bendràjábalansà atsiþvelgiant á visas galimas al-ternatyvas.

Kokias socialines ir mokslo sritis ap-ima vëjo energijos inþinerija?

Vëjo energijos inþinerija yra visuotinëir daugiadalykë sritis, nagrinëjanti ávairiassàveikas vëjo principu pagrástø konstruk-cijø aplinkoje.

Vëjo energijos inþinerijos sàvokà ge-riausiai galiu paaiðkinti cituodamas Jac-kà E.Cermakà: „Racionalus vëjo þemuti-niame atmosferos sluoksnyje ir þmogausdarbø ant Þemës pavirðiaus sàveikos trak-tavimas“. Vëjo energijos inþinerija yraskirstoma á dvi sritis: vëjo energetikos in-þinerijà ir aplinkosauginæ vëjo energijosinþinerijà. Abi ðios mokslo sritys spren-

dþia daug klausimø: tiriami ir stebimi vë-jo parametrai ir klimatas, vëjo poveikis,vëjo elgsena ir poveikis konstrukcijoms,vëjo sukelta dinaminë pastatø ir konstruk-cijø apkrova, vëjui atspariø pastatø ir kon-strukcijø projektavimo metodai, vëjo aud-rø sukelti socialiniai ir ekonominiai pada-riniai, vëjo sukeltø nelaimiø grësmës ma-þinimas, natûralus ir skersinis vëdinimaspastatuose ir miesto zonose, sprendþia-mos vëjo keliamos aplinkosauginës pro-blemos, oro kokybës pastatuose ir mies-to zonose klausimai, atliekamas fizinis irmatematinis modeliavimas ir t.t.

Mûsø universiteto mokslininkai taippat domisi vëjo energijos inþinerijos per-spektyvomis. Gal galëtumëte pasidalytivëjo energetikos studijø organizavimo Ja-ponijoje patirtimi? Kokias galimybes tu-rëtø mûsø universiteto studentai bei jau-nieji mokslininkai?

Tokijo politechnikos universiteto (TPU)Vëjo energijos inþinerijos tyrimø centras(WERC) jauniesiems mokslininkams siûlokeletà programø, pavyzdþiui, „Tarptauti-në stipendija doktorantûros kandida-tams (IIPC)“ ir „Trum-palaikë jaunojomokslininko sti-pendija (STF)“,kurias globo-

ja Pasaulinio meistriðkumo centro (COE)programa „Naujos mokymo ir tyrimø ri-bos vëjo energijos inþinerijoje“ bei finan-siðkai remia Japonijos ðvietimo, kultûros,sporto, mokslo ir technologijos ministeri-ja (MEXT). Abi programos siûlo nuo 2 iki6 mënesiø trunkanèias studijas ir moksli-nio tyrimo darbà uþsienieèiams vëjo ener-gijos inþinerijos srityje. Taigi jûsø univer-siteto studentai ir jaunieji mokslininkai èiabus labai laukiami.

Kita programa, kurià galime pasiûlyti, –„Tarptautinë progresyvi vëjo energijos inþi-nerijos mokykla (IAS)“. Ði programa orga-nizuojama skirtingose vietose po tris ar pen-kias dienas. Septintoji IAS vyko NaujajameDelyje, Indijoje, praëjusiø metø gruodþio 6–8 dienomis. Jei Lietuvos universitetø moks-lininkai norëtø, ði mokykla galëtø bûti orga-nizuojama ir jûsø universitete.

Jei norite gauti daugiau informacijosapie TPU WERC veiklà, apsilankykite in-terneto svetainëje http://www.wind.arch.t-kougei.ac.jp/system/eng/

Man bûtø garbë ir malonumas jûsøuniversitete skaityti paskaitas apie vëjoenergijos inþinerijà ir jos perspektyvas.

Vienas ryðkiausiø Japonijos pramonësbruoþø – realus moksliniø tyrimø rezulta-

tø ágyvendinimas praktikoje. Ádomu, ko-kius praktinius inþinerinius spren-

dimus ágyvendino Jûsø vado-vaujamas moksliniø tyrimøcentras?

Plëtojant statybø pramonæ,mes visuomet vertiname bendradar-

biavimà su centrine ir vietine valdþia beiprivaèiu sektoriumi. Kartu vadovaujamedaugybei jungtiniø projektø. Inþinerijossrityje be galo svarbi ne tik ekonominëparama moksliniams tyrimams, bet ir þi-nojimas, kad visuomenei reikia tokiø tyri-mø.

Be to, TPU Vëjo energijos inþinerijostyrimø centro nariai aktyviai dalyvauja ver-tinant atsparumà vëjo apkrovai ir aplin-kos poveiká projektuojant daugelá svarbiøaukðtø pastatø ir konstrukcijø Japonijo-je, pavyzdþiui, Tokijo „Dangaus medá“, ku-ris bus aukðèiausias (634 m) savarankið-kas plieno bokðtas pasaulyje, Tokijo tarp-


tautiná oro uostà, Naujojo Tokijo tarptau-tiná oro uostà, kai kuriuos Pasaulio fut-bolo èempionato stadionus, Tokijo þir-gø lenktyniø stadionà ir t.t.

Mes taip pat prisidedame prie vëjuiatsparaus ir aplinkai nekenksmingo pro-jektavimo vietiniø ir tarptautiniø kodø,standartø, instrukcijø ir vertinimø kûrimo,pavyzdþiui, ISO 4354:2009 „Vëjo povei-kis konstrukcijoms“, ISO 10137:2007„Patvariø pastatø ir pësèiøjø takø antivib-racinës savybës – konstrukcijø projekta-vimo pagrindas“, Japonijos teisës nor-miniø aktø kûrimo, rekomendacijø dëlpastatø apkrovos (2004), oro vëdinimovertinimo sistemos Honkonge ir t.t. Ðiuo-se standartuose atsispindi naujausi mû-sø tyrimø rezultatai.

Esate Tarptautinës vëjo energetikosasociacijos prezidentas, vadovaujate irkitoms tarptautinëms organizacijoms.Kokios ðios asociacijos funkcijos?

Vienas svarbiausiø ðios asociacijosvaidmenø – sumaþinti vëjo sukeltas sti-chines nelaimes pasaulyje. Statistikai in-formuoja, jog stiprûs vëjai yra svarbiau-sia pasaulyje dël stichiniø nelaimiø pa-tiriamø ekonominiø nuostoliø prieþastis,keliama hipotezë, jog globalinis atðili-mas dar paaðtrins ðià situacijà ir padi-dins vëjo sukeltø nelaimiø skaièiø.

Tarptautinë vëjo sukeltø nelaimiøgrësmës maþinimo grupë (IG-WRDRR)oficialiai pradëjo veikti UN/ISDR siste-moje 2009 m. birþelá Þenevoje, Šveica-rijoje, globojant IAWE ir kitoms organi-zacijoms. Mûsø grupë siekia uþmegztiglaudþius ryðius tarp ávairiø bendruome-niø ir jas koordinuoti kaip institucija, ága-liota dirbti su tarptautinëmis organizaci-jomis, tokiomis kaip Jungtiniø Tautø ins-titucijos ir nevyriausybinës organizaci-jos, kurios ápareigotos bûti jungtimi tarppolitikos formuotojø ir organizacijø, at-sakingø uþ stichiniø nelaimiø grësmësmaþinimà vietinëse bendruomenëse. Ašesu ir Tarptautinës vëjo sukeltø nelaimiøgrësmës maþinimo grupës pirmininkas.

Mûsø universiteto emblemoje uþra-ðyti tokie þodþiai: „Siek iðminties“. KasJums yra gyvenimo išmintis?

Jau beveik keturis deðimtmeèius bepoilsio uþsiimu vëjo energijos inþineri-jos ir konstrukcijø inþinerijos srities ty-rimais ir švietimu, taèiau darau nema-þai klaidø. Kai atsisuku ir paþvelgiu ásavo nuveiktus darbus, suprantu, jogþmogus nëra tobulas, bet gali pasiektitikslà nepasiduodamas ir þvelgdamasá viskà objektyviai. Negalëèiau niekopasakyti apie gyvenimiðkà iðmintá, bettikrai þinau, jog atlikto darbo kokybë yraproporcinga mûsø pastangoms ir su-gaiðtam laikui siekiant tikslø. Jaunie-

siems mokslininkams ir studentams no-rëèiau pabrëþti, kad pagrindinë moty-vacija besimokant ar atliekant moksli-nius tyrimus turëtø bûti meilë tikslui. Pa-vyzdþiui, TPU WERK yra atliekami tryspagrindiniai moksliniai tyrimai: „Vëjosukeltø stichiniø nelaimiø maþinimas“,„Oro tarða ir jo ávertinimo sistema“ ir„Natûralaus / skersinio vëdinimo pro-jektavimo metodai“. Projekto „Vëjo su-keltø stichiniø nelaimiø maþinimas“motyvacija turëtø bûti meilë þmonijai,projekto „Oro tarða ir jo ávertinimo siste-ma“ – meilë Þemës atmosferos aplinkai,o treèiojo projekto „Natûralaus / skersi-nio vëdinimo projektavimo metodai“ –meilë natûraliems iðtekliams. Jei pajusi-te stiprø meilës jausmà savo moksliniotyrimo tikslui – turësite uþsibrëþæ aukð-èiausio lygio siekius, kuriems pasiekti jau-site didþiulá poreiká, tada natûraliai rasitegeriausià idëjà ar sprendimà.

Kokiais projektais ypaè didþiuojatës?Kokie Jûsø darbai pareikalavo daugiau-siai jëgø?

Visos temos ar projektai, kuriuos vyk-dþiau praeityje, man buvo be galo svar-bûs. Að tikiu, jog jie buvo ir bus naudin-gi visuomenei. Mano moto yra stengtisgerai atlikti tai, kà darau dabar. Tad ma-no pats svarbiausias siekis ðiuo metu –pakreipti pasaulinæ COE programà„Naujos mokymo ir tyrimø ribos vëjoenergijos inþinerijoje“ sëkminga linkme.Kaip IG-WRDRR pirmininkas, siekiu ap-saugoti þmoniø gyvybes ir jø nuosavy-bæ nuo ekstremalaus vëjo sukeltø grës-miø bei pabaigti pradëtà darbà Tarptau-tinës vëjo energetikos asociacijoje.

Pastarøjø metø ávykiai mums prime-na auganèià destrukcinæ gamtos jëgà.2008 m. ciklonas Nargis smarkiai smû-giavo Mianmarà – nusinešë 138 366þmoniø gyvybes ir pridarë daugybæ eko-nominiø nuostoliø. Ðie ávykiai primenair kitas neseniai ávykusias stichines ne-laimes: 2007-øjø ciklonas Sidras Ban-gladeðe, dël kurio þuvo 4234 þmonës,2005-aisiais Jungtinëse Amerikos Vals-tijose siautëjæs uraganas Katrina, nusi-neðæs 2541 þmogaus gyvybæ ir prida-ræs ekonominës þalos uþ ðimtus bilijo-nø JAV doleriø.

Norëèiau pacituoti keletà ádomiø po-sakiø: „Praeitis yra istorija. Ateitis yra ne-þinomybë. Ði akimirka yra dabartis. To-dël ji ir vadinama dovana“ (anglø k. þo-dþiø þaismas, þodis „present“ reiðkia„dabartis“ ir „dovana“). Norëdamas po-saká „ateitis yra neþinomybë“ pakeistiposakiu „ateitis yra dovana mûsø vai-kams“, visas savo jëgas ir darbus skiriuvëjo sukeltø nelaimiø grësmës maþini-mo projektams ir tyrimams.

Genetikos laimëjimai svarbûsne tik biologams, bet ir antropologams, ge-netiðkai modifikuotø organizmø vartoto-jams, genø inþinieriams ir kitiems specia-listams. Pavyzdþiui, genetikos specialistaigali prisidëti aiðkinant tautos kilmæ, modi-fikuotø augalø pavojø, pakeisti mikroorga-nizmø genomà, pasitelkti modifikuotà ge-nomà farmaciniø preparatø (vaistø) ga-mybai ir kt.

Kam ,,giminingi“ lietuviai?

LMA nario eksperto, VU Þmogaus irmedicininës genetikos katedros vedëjo beiVU ligoninës Santariðkiø klinikø Medicini-nës genetikos centro direktoriaus prof. ha-bil. dr. Vaiduèio Kuèinsko praneðime Lie-tuvos biologijos mokytojø konferencijojebuvo aptarta ne tik genetikos istorija, lai-mëjimai, svarbiausios plëtojimo kryptys,bet ir lietuviø genomai praeityje ir dabar.

Pirmiausia, þvelgdamas á genomo tyri-mø istorijà, praneðëjas priminë, kad èekømokslininkas Gregoras J.Mendelis jau1865 m. nustatë, kad daugelis organizmosavybiø yra paveldimos ir perduodamosdiskreèiais vienetais (dar nebuvo specia-laus termino). Ðis mokslininkas pirmasisir suformulavo paveldimumo principus. Tikvëliau (1909 m.) danø biologas W.Johan-senas pasiûlë pagrindinius genetikos ter-minus: genà (paveldimumo vienetas), ge-

notipà (organizmo genetinë konstitucija),fenotipà (organizmo paveldëtø savybiø vi-suma). Beje, šiuos terminus vartoja ir kitøbiologijos krypèiø mokslininkai.

Prof. V.Kuèinskas, apþvelgdamas gene-tikos raidà, prisiminë ir drozofilos (vaisinës

Pradþia 2010 m. Nr. 11–12

Genetika – viena pagrindiniøbiologijos krypèiø, jos galimy-bës labai ávairios. Todël kiek-

vienas þmogus, o tuo labiaumoksleivis, turëtø bûti susipaþi-næs su svarbiausiais genetikoslaimëjimais ir perspektyvomis.Tai ne vien mokslo þiniø kaupi-mo, o bendros kultûros reika-

las. Dabar ir biologijos studijosneámanomos be minimaliø

genetikos þiniø.



naujos kryptys

Biologijos

Prof. habil. dr. Vytas TAMOÐIÛNASLMA narys korespondentas,

Biologijos, medicinos ir geomoksløskyriaus pirmininko pavaduotojas

mokslø ávairovë ir

Lietuvoje

muselës) reikðmæ genetikai, nes tyrinëda-mi drozofilà mokslininkai nustatë, kad ge-nai yra chromosomose (làstelës branduo-lio struktûros), atrado genø sankibà. Vis dël-to vienas iðkiliausiø genetikos laimëjimø –DNR (deoksiribonukleorûgðties) struktûrosnustatymas, kurá 1953 m. atliko JAV moks-lininkai J.Watsonas ir F.Crickas (1 pav.). Vë-liau buvo árodyta, kad þmogus turi 46 chro-

mosomas, o ne 48, kaip buvo manyta anks-èiau. J.Lejeune su bendradarbiais (1959 m.)nustatë pirmàjà þmogaus chromosomøanomalijà – Dauno ligà, kuri pasiþymi dvi-deðimt pirmos chromosomos trisomija (pa-pildoma chromosoma diploidiniame rinki-nyje). Pirmasis ðià ligà 1866 m. apraðë an-glø gydytojas G.L.Downas. Praëjus kiek lai-ko (1970 m.) buvo nustatyta pirmoji speci-finë restrikcijos endonukleazë, kuri svarbikuriant DNR rekombinantines molekules.Praneðëjas dar kalbëjo apie mitochondrijø

biologinë informacija, uþkoduota DNR, su-skirstyta á diskreèius vienetus – genus, kurieturi informacijà apie baltymø ir ávairiø tipøRNR (ribonukleorûgðties) sintezei. Bûtent ge-nai lemia pagrindines fizines savybes (ûgá,plaukø ir akiø spalvà ir kt.), net charakteriosavybes, taip pat ir paveldimas ligas.

1990 m. buvo pradëtas ,,Þmogaus ge-nomo projektas”, o 2000-aisiais paskelbta,,juodraðtinë“ þmogaus genomo seka. Iš ðioprojekto suþinojome, kad þmogaus geno-mà sudaro 3164,7 milijono nukleotidø po-rø; þmogaus genome – apie 30 000 genø(nors ne visø genø funkcijos þinomos); þmo-gaus genai sudaro tik apie 2 proc. viso ge-nomo; dviejø individø genomai 99,9 proc.yra identiški. Genetiniai skirtumai tarp þmo-niø sudaro tik 0,1 proc., taèiau ðie skirtu-mai, jei reikalinga audiniø ar organø transp-lantacija, sukelia daug problemø.

Daug dëmesio profesorius skyrë ge-nomui ir atskiriems genams, jø raiðkos re-guliacijai. Ðias procedûras nagrinëjo ávai-riais lygiais: chromatino ir genomo sanda-ra, transkripcija, potranskripcijos pradþia,informacinës RNR stabilumas, alternaty-vus sukirpimas (splaisingas), transliacija,potransliacinis periodas. Praneðime nag-rinëti ir pagrindiniai epigenetiniø pokyèiømechanizmai: DNR metilinimas, histonø(làstelës branduoliø baltymai) modifikaci-ja, maþoji RNR ir kt.

Ádomiausia praneðimo dalis – Lietuvospopuliacijos genø fondo tyrimai. Pirmiejigyventojai Baltijos regione pasirodë prieð12–13 tûkst. metø. Tik vëliau, maþdaugprieð 11 tûkst. metø, prijaukinti gyvûnai,pradëti auginti javai. Prieð 5 tûkst. metøvyko indoeuropieèiø invazija, pradëjo for-muotis baltø gentys, maþdaug prieð 1,5tûkst. metø jos pradëjo jungtis. Tai nusta-tyta genetiniais tyrimais.

Genetikai, norëdami suþinoti lietuviøkilmæ, nagrinëjo ávairius biologinius poþy-mius: kraujo grupes, serumo baltymus,DNR þymenis. Tiriant skirtingus alelius(LWb – Landsteiner-Wiener kraujo grupëssistema, transferino – TF*DCH1 ir TF*FIN)buvo nustatytas jø daþnis Baltijos regione(ðvedai, suomiai, rusai, estai, latviai, lietu-viai, lenkai). Pasirodo, tik 5,7 Lietuvos gy-

ventojø (daþnis nustatytas 10 000 gyven-tojø) turi LWb alelá. Tas pats alelis nevieno-dai daþnai pasitaiko skirtingose Lietuvosvietose: Ðiaurës þemaièiai 10 000 gyven-tojø turi tokiø aleliø 7,5; Pietø þemaièiai –6,0; Vakarø þemaièiai – 5,5; Rytø aukðtai-èiai – 6,6; Vakarø aukðtaièiai – 5,1; o Pietøaukðtaièiai – tik 2,7 atvejo.

Palyginæs genetinius ir geografinius tyri-mus Europoje, profesorius teigë, kad vienassvarbiausiø genetiná Europos kraðtovaizdá lë-musiø veiksniø – þmoniø migracija, ypaè for-muojantis atskiroms populiacijoms. Pirma-sis pagrindinis komponentas atspindi gene-tinio panaðumo gradientà ið pietryèiø á ðiau-rës vakarus, tuo tarpu antrasis komponen-tas atskiria Suomijos gyventojus nuo Baltøir Centrinës Europos (2 pav.).

Apibendrinant visus ðiuolaikinës gene-tikos metodais atliktus genomo tyrimus,galima teigti, pirma, kad gauti duomenysdar kartà patvirtina ankstesnius Lietuvospopuliacijos tyrimø rezultatus; antra, kadlietuviai yra artimiausi ,,broliams“ latviamsir Rytø slavams – rusams ir lenkams.

,,Mediniai“ pomidorai ir genetiðkaimodifikuoti organizmai

Gal kiek neáprastai savo praneðimàapie genetiðkai modifikuotus organizmus

genomà, daug kartø lygino mitochondrijøir branduolio genomus.

Dabartiniu supratimu genomas – gyvy-bës kodas, saugantis visà biologinæ informa-cijà, kuri reikalinga suformuoti ir palaikyti or-ganizmo gyvybines funkcijas. Þinoma, kad

Prof. habil. dr. Vaidutis Kuèinskas

Ðvedai

(Gotlandosala)

Estai

Ðvedai

Samai

(Ðiaurësgyventojai)

Suomiai

Lietuviai

Latviai1 pav. 1953 m. JAV mokslininkaiJamesas Watsonas ir Francisas Crickaspirmieji nustatë DNR struktûrà

2 pav. Ðiaurës, rytø ir pietø Baltijosregiono populiacijø filogenezës medis

Vir

gini

jos

VA

LUC

KIE

NË

S n

uotr

.


Regeneruojamasaugalas

Genas, koduojantis þmogausatsparumà patogenui,

áterpiamas á vektoriø

Vektorius á augalolàstelæ

Banano valgytojastampa atsparus

(GMO) pradëjokitas LMA naryskoresponden-tas, VU Gamtosmokslø fakulte-to Botanikos irgenetikos ka-tedros prof. ha-bil. dr. VytautasRanèelis, nespirmiausia pa-rodë vadina-muosius ,,medi-nius“ pomido-rus (jie vartoja-mi maistui) ir,,margas“ petunijas, turbût daugeliui ma-tytas gëlynuose.

Profesorius atkreipë dëmesá, kad ,,bûg-nai muðami“ dël rapsø, kurie atsparûs her-bicidui glifosatui, taèiau reikëtø visadavengti herbicidus naudoti augalininkystë-je. Daþnai ðeimininkës þavisi rapsø alieju-mi, o praneðëjas pabrëþë, kad nemodifi-kuotø aliejiniø rapsø apskritai nëra, nes na-tûralus rapsø aliejus bûtø nuodingas, ne-tinkamas vartoti. Sëklose ir paèiame alie-juje daug nuodingø glikozidø, be to, yraerukorûgðties, kuri sukelia širdies ligas.

Profesorius sakë, kad ðiuo metu þinomaapie porà ðimtø piktþoliø (anksèiau tokiø pik-tþoliø buvo maþiau), kurios atsparios herbi-cidams, bet ne dël genetiðkai modifikuotø(GM) augalø. Jo nuomone, tokios piktþolësatsirado dël nesaikingo herbicidø naudoji-mo. Panaðiai kaip atsirado musës, atspariosDDT, ar bakterijos, atsparios antibiotikams.

GM augalø plotai nuolat didëja, dau-giausia sojø, kukurûzø, vilnamedþiø (med-vilnæ gaminantis) ir rapsø. GM augalai pa-plitæ Europoje, ypaè Estijoje, Slovakijoje,Slovënijoje, Portugalijoje. Lietuva pasisa-ko prieð GM augalø auginimà.

Pagrindinës GM augalø technologijossusijusios su rekombinantinës DNR gavi-mu, transgeno áterpimo á vektoriø bei kito-mis konstrukcijomis, kurios áterpiamos á au-galø genomà. GM augalams sukurti buvolabai svarbios plazmidës, kurios yra su-rastos bakterijø Agrobacterium gentyje.Jos vykdo natûralià GM tarp bakterijos iraugalo. Á ðias plazmides áterpiami reikiamisvetimi genai, o po to atsitiktine tvarka áve-dami á ðeimininko genomà.

Transgeniniams augalams gauti nau-dojami du pagrindiniai bûdai: bakterijosAgrobacterium tumefaciens T plazmidë irgenu padengtø daleliø ,,áðovimas“ specia-liu prietaisu. Transgeniniø augalø gavimassusijæs su infekcija, kokultivavimu, genøraiðkos tyrimais, audiniø atranka. Tiriant re-kombinantinius baltymus naudojami ge-nai-porteriai (þaliai fluorescuojanèio balty-mo arba β-gliukuronidazës genai). Jie,,praneða“ apie GM sëkmæ.

Genø inþinerija leidþia perþengti rûðiesribas ir perkelti genus á negiminingus ir evo-liuciðkai nutolusius organizmus. Genø ðal-tinis daþnai bûna tø paèiø augalø arba iðartimø organizmø paimti genai (pvz., po-midorams – soja, ryþiai, kukurûzai). Kar-tais pakanka padidinti dozæ, pvz., petuni-jai buvo perkeltas chalkonsintazës genas,

transgeno plitimo. Rekombinantiniø balty-mø saugykla gali bûti oleozinai (baltymairiebalø kûneliø pavirðiuje), gali bûti naudo-jami ir kiti saugojomo bûdai.

Þinoma, augalø genø inþinerija gali kur-ti mitus, pavyzdþiui, apie ,,valgomas“ vak-cinas, kurios tampa realybe, nes genas,koduojantis þmogaus atsparumà ávairiems

kurio maþà kieká petunija turi natûraliai.Daþnai á augalo genomà ávedamas ið

esmës ne svetimas genas, o antiprasmi-næ RNR koduojantis genas. AntiprasminëRNR jungiasi su prasmine informacineRNR ir taip blokuojama dominanèio genoraiðka. Pavyzdþiui, taip gautos bulvës, ku-riø krakmolas tik ið amilopektino (polisa-charidas, krakmolo komponentas). Pa-prastai bulviø krakmole bûna tik 30 proc.amilopektino, likusi dalis – amilozë. Ðiuoatveju amilozës genas nuslopintas anti-prasmine amilozës informacine RNR.

Vis dëlto, kaip teigë profesorius V.Ran-èelis, transgeno ávedimas á branduolio ge-nomà turi ir daug privalumø. (Vienas jø –branduolyje yra tik dvi chromosomos, ohaploidø – tik viena.) Taèiau riboti ir net kon-troliuoti transgeno plitimà – vienas svarbiau-siø uþdaviniø. Ðis uþdavinys sprendþiamasávairiais bûdais. Vienas jø – uþdaras þydëji-mas (kleistogamija), kai ávyksta savidulkair apvaisinimas. Praneðëjas priminë, kadmigliniø augalø uþdarà þydëjimà reguliuo-ja tik ðiems augalams bûdingas organas –lodikulës. Praneðimo autoriaus grupë ga-vo originaliø mutantø ir juos toliau tiria.

Pasirodo, genø inþinerijos dëka auga-lai gali bûti ir vaistiniø medþiagø producen-tai, kitaip tariant, gali vaistus gaminti ir pro-dukuoti. Rekombinantiniø baltymø gamy-bos privalumai ir trûkumai aptariami ávai-riuose GMO ðaltiniuose. Vëliau (kitameskyrelyje) matysime, kad farmaciniamspreparatams gauti gali bûti naudojami netik augalai, bet ir bakterijos, gyvûnai.

Daþnai vaistams sintetinti auginamosmorkos làstelës, kuriø genome yra áterptasvaistà koduojantis genas. Viskas izoliuota,nëra jokio pavojaus dël nekontroliuojamo

Prof. habil. dr.Vytautas Ranèelis

Raudonoji biotechnologija Lietuvoje

Europos biotechnologijos federacija su-dëtingai apibrëþia kità genetikos kryptá –biotechnologijà, kuri remiasi integruotugamtos ir technikos mokslø taikymu, nau-dojant organizmus, kitaip tariant, kuriaminaudingi produktai ir paslaugos. Papras-èiau – gyvosios gamtos objektø ar jø sudë-tiniø daliø naudojimas praktiniais tikslais.

Praneðime, kurá parengë LMA narys ko-respondentas, UAB ,,Sicor Biotech“ (priklau-so þinomai tarptautinei grupei TEVA) direk-torius, prof. habil. dr. Vladas Bumelis (pra-

patogenams, galibûti áterpiamas ávektoriø...Tad ba-nanø valgytojastampa atsparustam patogenui (3pav.).

Genetiðkai mo-difikuoti organizmaigali teikti naudà,bet, jei nekontro-liuosime šio proce-so, jis gali bûti pa-vojingas ir konkre-èiam þmogui, ir ap-skritai visai augme-nijai.

3 pav. ,,Valgomos“ vakcinos – mitas tampa realybe

4 pav. Biotechnologiniai procesai dabar


stebëjo, kad, pirma, jø molekulinë masëdaug kartø didesnë, jà sintetina gyvi or-ganizmai, todël jø kompleksinë erdvinëstruktûra, aukðtas veikimo selektyvumas.Antra, sudëtingas ir brangus gamybosprocesas, santykinai nestabilios moleku-lës (turi átakos pH, temperatûra), daþnaisukeliami baltymø oksidinimo, deamidi-nimo ir agregacijos procesai. Kita vertus,naudojant ðiuolaikinius metodus, galimapagaminti ir ,,þmogiðkus“, biologiðkai ak-tyvius vaistinius preparatus, kuriø orga-nizmas dël ávairiø prieþasèiø negali patssusintetinti (citokinai, hormonai, monok-loniniai antikûnai, fermentai ir kt.).

Biologiniams vaistams daþniausiai në-ra paprastesnës cheminës alternatyvos. Dëlunikalaus specifinio naudojimo biofarma-ciniø preparatø, o ne sintetiniø vaistø ga-mybos augimas yra daug spartesnis. Ma-noma, kad per artimiausius 5 metus biofar-maciniø preparatø santykinis kiekis labai pa-didës ir sudarys iki treèdalio visø vaistø.

Moksliniø tyrimø ir eksperimentinësplëtros trukmë – nuo genetinës konstruk-cijos iki vaisto registravimo gana ilga – 7–10 metø, á ðità laikà áeina ir fundamentiniaityrimai, baltymø ekspresijos ir struktûrosnustatymas, ikiklinikinë ir klinikinë duome-nø analizë, gamybos technologijos, vais-to registracija. Naujo vaisto registracijai rei-kalingi aukðtos klasës specialistai ir didelifinansiniai ištekliai (5 pav.).

Biofarmaciniø preparatø sintezë vyks-ta genetiðkai modifikuotuose mikroorga-nizmuose, þinduoliø làstelëse, augaluo-se ir net gyvûnuose. Kiekvienu atveju yrasavaip bûdingi privalumai ir trûkumai, pa-vyzdþiui, mikroorganizmai nesintetina gli-kozilintø baltymø, þinduoliø làstelës, norssintetina glikozilintus baltymus, taèiau au-ga labai lëtai, reikalingi dideli bioreakto-riai, ilgai trunka ir brangu gauti transge-ninius augalus ar gyvûnus.

Kai biofarmacinës paskirties moleku-lës yra sintetinamos mikroorganizmuosear làsteliø kultûrose, gamybos apimtysgali siekti iki 20 tûkst. litrø. Baltymai iðski-riami ir gryninami ávairiais chromatografi-niais metodais. Šiuolaikiniai ir analitiniaimetodai yra naudojami árodyti tapatumàtarp gaunamo baltymo ir natûralaus þmo-gaus baltymo.

Pavyzdþiui, naudojamas vadinamasispeptidinio þemëlapio metodas (,,baltymopirðtø antspaudai“), atliekami ávairûsstruktûros tyrimai – kristalografija, masiø

spektrometrija, baltymo grynumas áverti-namas didelio efektyvumo chromatogra-finiais metodais.

Dabar biofarmaciniu bûdu pasaulyjegaminama labai daug ávairios paskirtiesvaistiniø preparatø: ávairûs kraujo faktoriai,interferonai, granuliocitø kolonijas stimu-liuojantys faktoriai, augimo hormonai, fer-mentai, antikûnai, insulinas ir kt. Nors ben-dras jø kiekis sudaro apie 4 tonas litrø permetus, taèiau jø bendra prekybos apimtissiekia 250 milijardø litø.

Dabar UAB ,,Sicor Biotech“ gamina in-terferonà alfa-2b (Realdironas ®), þmo-gaus filgrastimà (Tevagrastimas ®). UAB,,Sicor Biotech“ – vienintelë genø inþineri-jos bûdu kuriamø vaistø gamintoja Centri-nëje ir Rytø Europoje, uþregistravusi vie-nà preparatà – filgrastimà (2008 m.). Ji netik pardavinëja savo vaistus ES, Rusijoje,Ðveicarijoje, Kazachstane, Alþyre, Meksi-koje, Centrinëje Amerikoje, Brazilijoje, betir verþiasi á JAV rinkà.

Ið 180 darbuotojø (1 profesorius, 18mokslo daktarø) daugiau negu 80 proc.turi aukðtàjá universitetiná bioinþinerijos,molekulinës biologijos, biochemijos, me-dicinos ir kitø srièiø iðsilavinimà. Pagrindi-nis personalas, dirbantis mokslo ir koky-bës padaliniuose, turi didesnæ negu 10metø biofarmacijos patirtá. Kita vertus, ðiosgamyklos personalas, áranga, technologi-jos, komercija, pagaliau tikslinga veikla irorganizacija mums ir ypaè jaunajai kartaiparodë, kad Lietuvoje galima buvo sukurtisëkmingai dirbanèià biofarmacijos ámonæ,kuri patraukli uþsienio investuotojams (jàásigijo TEVA grupë 2004 m.).

UAB ,,Sicor Biotech“ vaistai savo ko-kybe konkuruoja su analoginiais prepara-tais, gaminamais garsiø uþsienio farmaci-jos kompanijø. Be to, ðios ámonës gami-nami vaistai 1,5–2 kartus pigesni.

UAB ,,Sicor Biotech“ savo iniciatyva1994 m. VGTU ákûrë Bioinþinerijos kated-rà, remia VGTU ir VU áranga ir reagentais,VGTU studentai rengia baigiamuosius dar-bus, absolventai ásidarbina ámonëje, kartusu kitais atskleidþia naujas biotechnologi-jos perspektyvas, pvz., biotechnologiniusproduktus gaminanèius augalus ir gyvûnus.

Taigi biologijos mokytojai konferenci-joje galëjo susipaþinti su skirtingomis ge-netikos kryptimis, suþinoti apie Lietuvosmokslininkø laimëjimus ir papildyti savoþinias, kurios svarbios rengiant mokslei-vius tolesnëms studijoms.

Prof. habil. dr.Vladas Bumelis

Genetiðkaimodifikuotos

làstelës

5 pav.Biofarmaciniøproduktøkelias nuomoksliniøtyrimø ikigamybos

Technologijosparuoðimas

Bandomojigamyba

Bioinformacinioproduktogamyba

neðimà perskaitë di-rektoriaus pavaduoto-jas dr. Arûnas Vaitke-vièius), buvo kalbamatik apie raudonàjà bio-technologijà (biologi-niø vaistø paieðka, ga-myba ir diagnostika).Apskritai, biotechno-logija skirstoma á dau-gelá krypèiø: á þaliàjà(augalø genetinis mo-difikavimas), baltàjà(cheminiø medþiagøbiosintezë), mëlynàjà(biologiðkai aktyvûsjûros produktai), gel-tonàjà (biologiðkaispecifinio veikimomaistas, maisto papil-dai) ir kitas.

Praneðëjas trum-pai priminë ir biotech-nologijos raidà, paþy-mëjo, kad primityviojitechnologija jau buvonaudota anksèiau(prieð 9–10 tûkst. me-tø). Taip buvo gamin-tas alus, vynas, actas,raugintas pienas, rau-

Dr. ArûnasVaitkevièius

ginami linai, kepama duona ir kt. Ið pradþiønaudota nesterili gamyba (mielës, acetonas),tik vëliau (beveik prieð 70 metø) buvo pradë-ti steriliai gaminti antibiotikai (1943 m.).

Ðiuolaikinë biotechnologija (atsiradoprieð 30 metø), kai su rekombinantinësDNR pagalba buvo gautas þmogaus in-sulinas (1978 m.), pagrásta molekulinësbiologijos þiniomis ir jos plëtotë susijusisu kitø mokslø, ypaè genetikos, laimëji-mais (4 pav.).

Biofarmacija, kurioje dirba ir ðio prane-ðimo autoriai, glaudþiai susijusi su genøinþinerijos metodais, jø sukurti biologiniaiproduktai (vaistai) vartojami þmoniø svei-katos apsaugai – profilaktikai, diagnosti-kai ir gydymui.

XX a. biofarmacija buvo siejama su ge-netiðkai modifikuotais mikroorganizmaisar þinduoliø audiniø làstelëmis. Šiø dienøbiofarmacija, ypaè jos ateitis, daugiauremsis genetiðkai modifikuotais augalaisir gyvûnais.

Biofarmacijos pradþia laikomi 1953 m.,kai amerikieèiø mokslininkai J.Watsonas irF.Crickas savo darbuose paskelbë DNRstruktûrà. Dabar gaminama per 300 bio-farmaciniø vaistø, sukurtø naudojant re-kombinantinæ DNR, dar keli ðimtai naujøpreparatø yra klinikiniø tyrimø stadijos.

Ar skiriasi biofarmaciniai preparatainuo tradiciniø cheminiø vaistø – tokiusklausimus kelia ne tik jø gamintojai, betdaþnai ir vaistø vartotojai. Praneðëjas pa-


TamsiojiValdemaras MILKUS

Vilniaus universiteto Fizikosfakultetas

Visata – tai nerami, nuolat kintanti kosminë arena, kurioje mesesame tik stebëtojai. Kasdien ávairiausi stebëjimai pateikia

galybæ naujø duomenø, kasdien tikrinamos esamos ir kuriamosnaujos teorijos bei hipotezës. Vis dëlto visatos paslaptys kaskart

darosi vis sudëtingesnës, sunkiai atskleidþiamos ir net sunkiaisuvokiamos. Taèiau net ir tokioje sudëtingoje sistemoje vyrauja

hierarchija, kurios pasekmë yra gyvybë.

visatos pusë

Tamsioji visatos pusë

Šiuolaikinë fizika ir kosmologija yrataip toli paþengusios á prieká, kad kai ku-riuos jø aspektus net sunku ásivaizduoti.XX a. A.Einðteinas sukûrë bendràjà relia-tyvumo teorijà, kurios iðvados daugumaito meto fizikø atrodë sunkiai suvokiamos,o dabar ši teorija yra ðiuolaikinës kosmo-logijos pagrindas. Taèiau kosmologijasparèiai plëtojasi ir vien astrofizikos ar re-liatyvumo teorijos neuþtenka. Gilinantis ávisatos pradþià, svarbu suprasti pirmøjødaleliø ir medþiagos sandaros atsiradimà,o tam reikia suprasti ir Standartiná modelá– elementariøjø daleliø pagrindà. Kuo la-biau gilinamasi á milþiniðkø struktûrø sa-vybes, tuo labiau aiðkëja, kad jos susiju-sios su mikropasaulio dësniais. Todël di-dþioji dalis visatos másliø ir slypi medþia-gos subatominëje struktûroje. Ðioms más-lëms nagrinëti reikalingi didþiausi ir mo-derniausi þmonijos prietaisai – daleliøgreitintuvai, ir daþniausiai juose gauti duo-menys yra lyginami su kosminiø stebëji-mø rezultatais. Bûtent ðios paslaptys ir yratamsioji visatos pusë.

Dabar jau nieko nestebina tokios sà-vokos, kaip ,,tamsioji medþiaga“ ar ,,tam-sioji energija“. Taèiau labiausiai nuosta-bà kelia hipotezës ir teorijos, kurios ban-do atspëti ir apraðyti, kas ið tiesø yra tam-sioji medþiaga ir tamsioji energija. Gretaðiø másliø iðkyla ir kiti klausimai, susijæ suvisatos struktûra ir hierarchija.

Ðiuo metu jau tvirtai þinoma, kad tam-sioji medþiaga sudaro didþiàjà dalá visa-tos masës ir jos yra maþdaug ðeðis kartusdaugiau nei regimosios medþiagos. Ji le-mia tai, kad didelës galaktikø grupës ir pa-èios galaktikos nesubyra á atskiras þvaigþ-des ir debesis. Buvo iðkelta hipotezë, kadtamsiàjà medþiagà gali sudaryti masyviosá neutrinus panaðios dalelës (WIMP), ta-èiau ji ilgainiui buvo atmesta. Dabar gautiduomenys, kad áprasti neutrinai vis dëltoturi masæ, kuri, nors ir labai maþa, bet nenulinë. Taèiau fizikai greitai apskaièiavo,kad net ir tokiu atveju neutrinai sudarytøtik nedidelæ masës dalá, kurios nepakan-ka stebimiems rezultatams paaiðkinti.

Pastaruoju metu atliekami iðsamûs ty-rimai ir stebëjimai, kuriais tikimasi atrasti

supersimetriniø daleliø. Didelë dalis fizi-kø laikosi nuomonës, kad tamsiàjà me-dþiagà gali sudaryti supersimetrinës sun-kiosios dalelës, kurios beveik visomis sa-vybëmis panaðios á mums áprastas dale-les. Tuomet kyla mintis, kad reikia ieðkotilengviausios supersimetrinës dalelës, kuribûtø panaði á neutrinà. Teoriniai skaièia-vimai rodo, kad tokia dalelë gali bûti netðimtà kartø sunkesnë uþ protonà, taèiaukol kas nerasta jokiø jos pëdsakø.

Kita didþiausia visatos máslë yra tam-sioji energija ir jos kilmë. Teoriðkai yra þi-noma, kad tamsioji energija lemia visa-tos plëtimàsi ir jos geometrijà. Ji sudaro73 proc. visatos energijos balanso, todëlvisata pleèiasi greitëdama. Taèiau, kaipir tamsiosios medþiagos, tamsiosios ener-gijos savybës lieka neaiškios.

Kadangi bendroji reliatyvumo teorijasieja visatos geometrijà su joje esanèia me-dþiaga ir energija, todël bandoma tamsià-jà energijà apraðyti pagal šià teorijà. Ðiuoatveju tamsioji energija yra apraðoma bû-senos lygtimi, panaðia á tà, kuri naudoja-ma dujoms aprašyti termodinamikos pro-cesuose. Tamsioji energija nusakoma kaipsilpnai tarpusavyje sàveikaujanèiø daleliøskystis, turintis neigiamà bûsenos lygtá. Toiðvada – neigiamos energijos sukurtas nei-giamas slëgis. Ir ið to gaunama paradok-sali išvada – ðis neigiamas slëgis sukuriagravitacinës stûmos jëgà! Tai reiðkia, kadkûnai vienas nuo kito turëtø tolti dël stû-mos jëgø. Iš dalies toks paaiškinimas yrateisingas. Tokia tamsioji energija veikia tiklabai dideliuose kosmologiniuose atstu-muose, o maþose srityse ðis poveikis yra



2 pav. Stygø teorijos landðaftas

1 pav. Amþinoji infliacija

neþymus ir ypaè tada, kai yra tankios ob-jektø grupës. Tai galima ásivaizduoti kaipiðtemptà drobæ, ant kurios padëti sunkûsdaiktai. Aplink juos drobë bus smarkiai ið-lenkta (iðkreivinta). Jei drobæ tempsime uþkraðtø, jà deformuoti bus lengviau nei tiktose lenktose srityse ir kuo didesnë kûnømasë, tuo maþesni dël tempimo kreivu-mo pokyèiai. Panaðiai veikia ir tamsiojienergija, tik šiuo atveju yra ne drobë, oerdvëlaikis. Galbût tamsioji energija ir ati-tinka kosmologinæ konstantà. Ðiai nuomo-nei pritaria vis daugiau mokslininkø.

Visata turi daugybæ sudëtingø másliøir, norint jas atskleisti, reikia didelës áþval-gos, modeliø universalumo ir teisingumo.Visuotinai priimtas ðaltos tamsios medþia-gos (CDM) kosmologinis modelis, besi-remiantis stebëjimø duomenimis. Jo te-oriná pagrindà sudaro Fridmano lygtys,kurios yra Einðteino lygèiø modifikacija.

Taèiau prieð porà deðimtmeèiø pasi-rodë naujas visatos evoliucijà apraðantisAmþinosios chaotinës infliacijos modelis,kurio autorius Andrei Linde buvo apdo-vanotas Dirako medaliu, teikiamu uþ te-orinës fizikos atradimus. Ðis modelis pa-aiðkina visas kosmologijos problemas ir,kitaip nei CDM modelis, iðsprendþia pa-grindinæ problemà – pirminio singuliari-nio taðko hipotezæ. Ðiame modelyje yranaudojamos stygø teorijos ir supergravi-tacijos iðvados bei dalis formalizmo, to-

dël pateikiamos iðvados ir rezultatai yrakiek kitokie nei áprastame CDM modely-je. Þinoma, jis taip pat atsiþvelgia á stebë-jimø duomenis ir juos patvirtina, o kos-mologiniø problemø sprendinius susiejasu antropijos principu ir gyvybës atsira-dimu. Todël verta panagrinëti, koks skir-tumas tarp ðiø dviejø modeliø.

Standartinis kosmologinis modelis tei-gia, kad visata prasidëjo ið nepaprastaimaþo ir tankaus taško po Didþiojo spro-gimo. Ðis sprogimas lëmë greità visatosplëtimàsi, sàveikø atsiskyrimà, pirmøjødaleliø ir atomø susidarymà. Taèiau ðismodelis nieko nepasako apie patá Didájásprogimà ir ið kur jis atsirado. Juo labiaukad nieko neþinoma, kas buvo iki jo.

Lindës infliacinëje kosmologijoje tai

jau tampa nesvarbu. Èia vietoj Didþiojosprogimo periodiðkai vyksta tunelinis reið-kinys, kuomet visata, iðsiplëtusi iki tam tikrodydþio, pasidalina á kelias dalis ir pleèiasitoliau. Pats tunelinis reiðkinys yra sukelia-mas kvantiniø ir gravitaciniø efektø. Taigisinguliarinio taðko sàvoka tampa nereika-linga, nes visatos plëtimasis yra amþinas.Taip pat nëra prasmës kalbëti apie tai, kasbuvo prieð 13,7 milijardo metø. Laikas èiapriimamas kaip viena daugiamaèio erd-vëlaikio dimensija, o visatos amþius nu-sako tik vieno fragmento gyvavimo truk-mæ. Tai yra amþinoji infliacija (1 pav.).

Apskritai, standartiniame Fridmanolygtimis paremtame modelyje praktiðkainelabai gilinamasi á visatos bûvá jos anks-tyvoje evoliucijoje. Yra þinoma tik tiek, kadvisata praëjo trumpà laikotarpá, vadinamàinfliacijos era, kurio metu jos dydis iðau-go daugybæ kartø, o plëtimosi greitisdaug eiliø virðijo ðviesos greitá. Tuo infor-macija apie ðá laikotarpá ir pasibaigia.

Vis dëlto Lindës modelyje ðis laikotar-pis yra pats svarbiausias. Jame nurodoma,kad visatos pradþia yra nulemta kvantiniolauko, kuris normalios bûsenos yra simet-riðkas ir praktiðkai atitinka vakuumà. Patásvarbiausià vaidmená èia atlieka simetrijosir jø paþeidimai. Ðio lauko suþadinimus ga-lima ásivaizduoti kaip burbulus persotintuo-se garuose. Pagrindinë idëja yra ta, kad su-sidaræ burbulai po simetrijos paþeidimø ple-èiasi ypaè greitai ir infliacijos eros metu ið-auga daug labiau nei teigia CDM modelis.Svarbiausia, kad šioje teorijoje naudojamadalis stygø teorijos formalizmo pateikia ið-vadà, jog tokiø burbulø yra be galo daug irmûsø visata yra tik viena ið didelës daugy-bës. Toji daugybë visatø yra pasiskirsèiusipagal skaliariná laukà ir sudaro stygø teori-jos landðaftà (2 pav.).

Gaunama iðvada, kad mûsø matomavisatos dalis yra labai nedidelë palygintisu tikruoju visatos dydþiu, kuris auga eks-ponentiðkai. Todël regimoji visatos dalisyra tik atskiras domenas sistemoje. Dëltokio neátikëtinai greito plëtimosi visimedþiagos tankio netolygumai buvo su-maþinti iki labai maþø dydþiø, taigi visatàgalima laikyti plokðèia ir homogeniðka.

Kadangi visata buvo sukurta ið ska-liarinio lauko ir joje egzistuoja daugybëdomenø, ðis laukas skirtinguose dome-nuose yra skirtingas. Taèiau, nors visi ðiedomenai susidarë ið chaoso, jie turi sa-vità hierarchijà ir tai yra chaotinë infliaci-ja. Bûtent dël ðios iðvados kilo idëja, kadvisatos skirtingos sritys gali turëti skir-tingas konstantas. Tyrimai rodo, kad mû-sø matomoje visatos dalyje konstantosyra nekintamos.

Standartinis kosmologinis modelis tei-gia, kad visatoje dël simetrijos paþeidi-mø neliko antimedþiagos. Susidarius pir-

miems atomams, visatos temperatûra jaubuvo smarkiai nukritusi ir toliau sintezënebegalëjo vykti. Medþiaga atsiskyrë nuospinduliuotës. Taèiau èia neatkreipiamasdëmesys, kodël visatoje neliko antime-dþiagos, nors kvantinë lauko teorija tei-gia, kad medþiaga ir antimedþiaga visa-da susidaro vienodais kiekiais.

Nagrinëjant Lindës teorijà, pastebima,kad po infliacijos atsirado simetrijos paþei-dimø, dël kuriø ið vakuumo susidarë da-lelës ir visatoje tapo itin karðta (angl.-Pre-heating). Turëjo egzistuoti ir hipotetiniaiX, Y bozonai, kurie sunaikino antidaleles.Taip pamaþu susidarë medþiagos ir anti-medþiagos asimetrija ir dël naujo simet-

rijos paþeidimo visata vël ákaito, tik ne tiekdaug, kaip pirmàsyk (angl.-Reheating).Todël neatsikûrë antimedþiaga. Susida-rius pirmiems kvarkams, o vëliau ir ato-mams, visatoje esanèiame lauke vykofliuktuacijos, kurios medþiagai ir spindu-liuotei iðsiskyrus iðliko kosminëje foninë-je spinduliuotëje. Teoriškai ir stebëjimømetu gauti tapatûs rezultatai yra tvirtasargumentas teorijos naudai.

Naujas kosmologinis modelis naudo-ja supersimetrijos formalizmà. Èia nuro-doma, kad visatos ankstyvoji bûsena bu-vo supersimetrinë, taèiau dël supersimet-rijos paþeidimo visatoje susidarë nevie-nodi kiekiai medþiagos ir spinduliuotësdaleliø (fermionø ir bozonø). Teoriðkai þi-noma, kad visatoje barionø ir fotonø skai-èius skiriasi milijardà kartø. Toks rezulta-tas gaunamas ir Lindës teorijoje.

Yra þinoma, kad supersimetrijos toles-nis iðplëtojimas yra 11 dimensijø erdvëlai-ká apraðanti supergravitacija (apie jà buvoraðyta straipsnyje ,,Amþinoji valdovë - gra-vitacija“ MG, 2010, Nr.5–6). Ši teorija siûloávairius visatos modeliø sprendinius.Sprendiniø pavidalas priklauso nuo to, ko-ká supergravitacijos teorijos tipà pasiren-kame. Daugeliu atvejø gaunama, kad vi-sata labai greitai po Didþiojo sprogimo vël



Jau dvideðimtá metø lei-dþiamas kultûros þurnalas„Santara“ buvo pakvietæs vi-suomenæ pasitikti pirmàjá nu-merá rusø kalba. Nuo redkole-gijos, kurioje tarp iðkiliø kultû-ros, meno, mokslo asmenø irPrezidentas Valdas Adamkus,raðoma, jog ðio leidinio, kaipir lietuviðkojo, moto lieka taspats: „Procul omnis esto cla-mor et ira“ – „Tenutyla visokstriukðmas ir pyktis“. Siekiamaatgaivinti, sustiprinti Lietuvosir Rusijos intelektualø ryðius,turinèius senà ir turiningà is-torijà. Be to, tai ir po ilgos per-traukos atnaujinama trisde-

„Santaros“ þurnalasjau turi kitakalbæ sesæ

Birutë LIAUÐKIENË

ðimtaisiais praëjusio amþiausmetais Maskvoje ir Peterbur-ge lietuviø inteligentø savait-raðèio „Santara“ leidyba. Tæ-sinys dabar jau þurnalo pavi-dalu pasirodys keletà kartøper metus.

1920 m. poetas ir visuome-nininkas Jurgis Baltruðaitis bu-vo pirmasis Lietuvos nepa-prastasis pasiuntinys ir ágalio-tasis ministras Rusijoje. Kartujis buvo ir Maskvos raðytojøsàjungos pirmininkas, daug

nuveikæs literatûrø ryðiamsplësti. Tad ðiame „Santaros“þurnale minimas ir Lietuvos at-

stovybës ákûrimo Maskvojedevyniasdeðimtmetis.

Ilgà laikà kultûros, menoþmoniø saitus gyvino literatû-ros vertimai ið lietuviø á rusø irið rusø á lietuviø kalbas, teatrøspektakliø, dailës parodø mai-

Tuneliavimo reiðkinys

susitraukia. Vienintelis tipas,duodantis tinkamà sprendinásu keturmaèiu erdvëlaikiu, yraN=8 tipo supergravitacija. ÐisN reiðkia supersimetrijø skai-èiø, todël gamtoje dar gali eg-zistuoti 32 simetrijos (4 dimen-sijos × 8 supersimetrijos) irskirtingø tipø dalelës. Po laiko-tarpio, lygaus gyvavimo truk-mei, ávyksta minëtasis tunelia-vimo reiškinys, ir visata pleèia-

si ið naujo. Ðioje teorijoje tam-siosios energijos dalis lemia tàvisatos gyvavimo trukmæ, oþinant, kad visatoje yra 73 proc.tamsiosios energijos ir 27 proc.medþiagos, visatos gyvavimotrukmë iki tuneliavimo yra apie20 mlrd. metø.

Ši teorija, kitaip nei ápras-tas kosmologijos modelis,leidþia bet kurioje visatoje ste-bëtojui rasti stebimà visatos

tankio vertæ. Tikimybës vertëyra 5–12 proc., o naudojantminëtà supergravitacijos for-malizmà, ði tikimybë yra dardidesnë. Tai yra sàsajos suantropijos principu.

Visatos máslës yra sunkiaiámenamos, jos modeliai ir te-orijos painios ir sudëtingos. Ki-ta vertus, mes patys esamešios sudëtingos sistemos da-lis ir taip pat sudarome sudë-

Kazimiero VALIAUS nuotr.


Ar yra senatvës liga?nai. Aukðèiausio lygio muzikaikeitësi scenomis. Taèiau da-bar tikrai per maþai likæ spau-dos mainø, knygø vertimø, ki-tø abipusiø dviejø ðaliø kultû-ros paþinimo keliø. O kai stin-ga þinojimo, sunku tikëtis su-pratimo, palaikymo. Sudëtin-ga iðvengti netiesos, grësmësjausmo, prietarø, kurie pasi-reiðkia politikoje, ekonomikosryðiuose. Nuo pat pirmojonaujojo þurnalo numerio, kaipteigia jo vyriausiasis redakto-rius Romualdas Norkus, busstengiamasi apþvelgti abiejøðaliø kultûrø iðkilumus, pami-nëti tarptautinës reikðmës su-kaktis, pakelti ið archyvø do-kumentus, ryðkinanèius ádo-mius kultûros þmoniø likimus,pateikti prozos, poezijos ver-timø. Pirmajame þurnalo rusøkalba numeryje – puikûs Algi-manto Aleksandravièiaus foto-grafiniai Lietuvos meno áþymy-biø portretai. Èia ádëta ir kom-paktinë plokðtelë su M.K.Èiur-lionio proanûkio pianisto Ro-ko Zubovo ágrotais ðio kom-pozitoriaus kûriniais.

Tikimasi 2011-aisiais su-laukti pasirodant „Santaros“þurnalo dar ir lenkø, vokieèiøkalbomis. O ðiø þurnalø pus-lapiuose kultûrø jungties figû-romis taps Nobelio premijoslaureatø Èeslovo Miloðo ir To-mo Mano asmenybës.

Ðá sausá „Santaros“ þurna-lo leidëjui Romualdui Norkuiáteikiamas „Santarvës“ fondoordinas „Pro augenda concor-dija“. Ðiuo apdovanojimu lau-reatai nuo 1994 m. pagerbia-mi uþ kilnià humanistinæ ir kul-tûros veiklà.

Produkto Baltymøpavadinimas kiekis (proc.)

Jautiena ............................... 18,9–20,2Aviena ................................. 16,3–20,8Kiauliena .......................................14,6Veršiena .............................. 18,2–20,8Antiena ................................ 15,8–17,2Jauèio kepenys ............................17,4Kiaušiniai ......................................12,7Dešra „Servilatas“ .........................28,2Deðra „Mëgëjø“ ............................12,2Kiaulienos sardelës ......................10,1Menkë ..........................................17,5Pienas ........................................... 2,8Varðkë ..........................................18,0Sûriai ...................................... 19,0–31Soja ..............................................34,9Þirniai .............................................. 23Pupelës ........................................22,3Kvietiniai miltai ..............................10,6Ruginiai miltai ................................ 6,9Manø kruopos ..............................11,3Grikiø kruopos ..............................12,6Ryþiø kruopos .................................. 7Kvietinë duona ........................ 7,6–8,1Ruginë duona ......................... 4,7–6,5Makaronai ....................................10,4Lašiniai .......................................... 0,8Kopûstai ........................................ 1,8Morkos .......................................... 1,3Burokëliai ...................................... 1,7Bulvës ........................................... 2,0Obuoliai ......................................... 0,4Juodieji serbentai .......................... 1,0Apelsinai ........................................ 0,9

Prof. Domicëlë MIKALAUSKAITË,doc. Petras ÞEBRAUSKAS

Nëra vaistø nuo chroniškø ligø, iðskyrusnuolatiná gydymà, bet yra prevenciniø priemo-niø. Todël labai svarbu nuo maþens mokytisiðvengti rizikos veiksniø, kadangi nepalankûsveiksniai pagreitina ligø atsiradimà ir jø plëto-tæ. Sumaþinti rizikos faktorius labai padeda su-balansuota mityba, reikiamas, t.y. dozuotas, fi-zinis aktyvumas, þalingø áproèiø, pvz., rûkymo,persivalgymo vengimas, maisto medþiagø var-tojimo normø paisymas. Maisto medþiagø trû-kumas ar jø perteklius kenkia sveikatai.

Þmogaus amþiaus ligos siejamos su balty-mø apykaita. Tai rodo amiloidiniø baltymø, ku-rie þmogui senstant kaupiasi smegenyse, su-dëties tyrimø rezultatai. Nustatyta, kad tie balty-mai yra sudaryti ið 42 aminorûgðèiø ir kad taiyra tik pirmtakai, kurie egzistuoja normaliai, t.y.natûraliomis sàlygomis, funkcionuoja normalio-mis aplinkybëmis. Priklausomai nuo þmogausamþiaus, genetiniø polinkiø, sveiko gyvenimobûdo ar jo nesilaikymo (jau minëtø rizikos veiks-niø) susidaro toksiðki oligomerai, kurie virstakraujagysliø nuosëdomis. Tokie procesai vyks-ta pamaþu ir toksiðkumo stiprumas priklausonuo amiloidiniø beta làsteliø susikaupimo. Oli-gomeriniø plokðteliø veikimas pasireiðkia ne tikneurotoksiðkai, bet ir sujaudinimo perdavimopoveikiu. Masinis dideliø fibriliariniø amiloidiniøplokðteliø susikaupimas sukelia làsteliø oksida-cinius paþeidimus, mitochondrijø disfunkcijas,uþdegimà ir pagaliau sulipimà. Senstant oligo-meriniø plokðteliø kaupiasi vis daugiau ir vis la-biau paþeidþiamos làstelës, kurios stabilizuoja-si atskirais ploteliais priklausomai nuo baltymøkaupimosi. Per pastaruosius deðimtmeèius la-bai daug suþinota apie riebalø ir riebalø rûgðèiøbalansavimà þmogaus mityboje. Pleèiantis ap-tariamiems procesams – uþdegimui, oksidaci-jai, paþeidimui, baltymø agregacijai – susidaroneurodegeneratyvinë amþiaus liga, kuri daugpriklauso nuo paèiø þmoniø.

Pagal fiziologines normas suaugusiamþmogui rekomenduojama 0,7 g baltymø vie-nam kilogramui kûno svorio per dienà. Todëlkiekvienam nesunku apskaièiuoti savo orga-nizmui reikalingà baltymø kieká. O kad nuolati-nis baltymø perteklius yra nenaudingas ar netgali bûti þalingas sveikatai, ðiuo metu jau þino-ma. Lentelëje pateikiamas bendras baltymøkiekis kai kuriuose maisto produktuose.

Darant bandymus su gyvûnais yra mëgi-nama paveikti aminorûgðèiø polimerizacijàsmegenyse. Dabar medicinoje naudojamosir chirurginës priemonës. Teigiama, kad do-kozaheksaeno rûgðtis turi teigiamà poveiká gy-vûnams ir þmonëms. Taèiau veikimas efekty-vesnis, kai dokozaheksaeno rûgðties dozësyra maþesnës ir kai jos gaunamos ne vaisti-niø preparatø pavidalu, o su þuvø taukais ar-ba þuvies produktais. Ðie produktai turëtø bûtidaþniau vartojami, ypaè pagyvenusiø þmoniø.Ir juo labiau turëtø bûti vartojami ligoniø kaip

apsauginë priemonë nuo demencijos. Kaddokozaheksaeno rûgðtis padeda apsaugotinuo demencijos, rodo platûs tyrimai.

Supaþindinti su mitybos mokslo pagrin-dais reikëtø nuo maþens, jau ðeimoje, darþe-lyje, mokykloje. Taip pat, þymint maisto pro-duktø sudëtá, bûtina nurodyti ir baltymø, o ne-tolimoje ateityje – ir atskirø aminorûgðèiø kie-ká. Visø maisto medþiagø trûkumas, taip pat irjø perteklius per ilgesná laiko tarpà daugiau armaþiau pakenkia sveikatai.

Atsiranda nauja mitybos mokslo ðaka, nag-rinëjanti medþiagø apykaitos procesus gyvo-se làstelëse. Pirmà kartà ði mintis buvo iðkeltamaþdaug prieð penkiasdeðimt metø. Ðios mi-tybos mokslo srities tarptautinis terminas – au-tofagija. Gyvo organizmo medþiagø apykaitosprocesai bei atsirandantys jø sutrikimai, be abe-jonës, siejami ir su genetiniais veiksniais. Me-dþiagø apykaitos lemianèius veiksnius sukeliastresinës situacijos. Ið esmës ðios situacijos bû-dingos bendriems viso organizmo procesams.Tai deguonies trûkumas, ávairûs, ypaè hormo-niniai stimuliatoriai, mikrobinë invazija, oksida-cija ir kt. Molekulinio lygio tyrimo metodø su-kûrimas bei jø pritaikymas paþinti làstelësevykstanèius medþiagø apykaitos procesus pa-dës tausoti þmoniø sveikatà, pailginti darbin-gà amþiø. Apie tai maþdaug prieð penkiasde-ðimt metø buvo tik svajojama.

tingas sistemas. Plëtojantismokslui ir technologijoms,mûsø paþinimas taip pat ple-èiasi ir todël keièiasi kai kuriosteorijos. Bet ir ðiuo atveju ma-tyti, kad pamatiniai principaiiðlieka tie patys. Kaip buvo mi-nëta, kosmologijoje vis labiaupraverèia kvantiná pasaulá ap-raðanèios teorijos, todël visa-tos paslaptis galima atskleistipaèiais netikëèiausiais bûdais.


Ar mûsø dar likæ 3 milijonai? Kokia mû-sø visuomenë susiformavo per 20 nepri-klausomybës metø ? Atsakys patys gy-ventojai 2011m. suraðymo metu.

Maloniai nustebino beveik ðimtmeèiosenumo þodþiai iš „Lietuvos ûkio“ (1922m. Nr.2, p.12): „Visose kultûringose vals-tybëse kreipiama ypatingo domësio á rin-kimà ir tvarkymà þiniø apie pagrindinávalstybës veikimo objektà – gyventojus...Centralinis statistikos biuras... imasi pa-ruošimo visuotiniam gyventojø suraðy-mui padaryti“.

Mintis nuostabiai tinka nûdienai. Pa-vyzdþiu gali bûti ir nuoseklus jos ágyven-dinimas. Vos penkeriø metø nepriklau-soma valstybë jam tinkamai pasirengë,priëmë trumpà ir labai aiðkø suraðymoástatymà, lëðø surado, kokybiðkai atlikosuraðymà 1923 metais. Uþfiksuotas gy-ventojø skaièius ir jø charakteristikos bu-vo ir bus naudojamos apibûdinant ne-priklausomà Lietuvà.

Atrodo, tai visiems suprantama, abe-joniø nekelia. O ðtai kà skaitome 2011m.suraðymo iðvakarëse. Seimo narë O.Va-liukevièiûtë taip komentuoja ðio suraðymoreikðmæ („Vakaro þinios“, 2010-10-21): „Aðsuprantu, kad ástojæ á ES turime laikytis tamtikrø ásipareigojimø... Lietuvos gyventojøsuraðymà ðimtu procentø galima buvo ati-dëti. Na ir kas, kad paaiðkës, jog Lietuvosgyventojø sumaþëjo beveik milijonu? Arnuo to visiems bus nuotaika geresnë, arkas nors jausis sotesnis?“

Vargu ar galima labiau sumenkinti su-raðymà, prisidengiant „lëðø taupymu“.

Petras Gediminas ADLYSStatistikas

Gyventojøsuraðymas:ar taps

visuotinis?Juk politikai neprieðtarauja, pavyzdþiui,kai deðimtys milijonø iðleidþiami vadina-mojo ðalies ávaizdþio miraþams kurti (ypaèuþsienio ekspertams apmokëti). Net ir nepolitikui suprantama: rûpinimasis gyven-tojais – bene svarbiausia valstybës politi-kos dalis, o norint efektyviai ágyvendintiðià politikà reikia þinoti tikslø gyventojøskaièiø ir jø charakteristikas. Valstybë pri-valo garantuoti iðsamià natûraliojo gyven-tojø judëjimo (gimimø, mirimø, santuokø,iðtuokø) bei migracijø apskaità. Taèiau,tolstant nuo ankstesniojo gyventojø su-raðymo datos, dël apskaitos, ypaè mig-racijos, trûkumø faktiðkas gyventojø skai-èius vis labiau skiriasi nuo apskaièiuoja-mo ir kasmet skelbiamo. Ðiø paklaidø„kaina“ vis auga, nes nepagrásti tampasprendimai, kurie priimami remiantis gy-ventojø skaièiumi ir jø sudëtimi (pvz.,amþiaus). Gyventojø skaièiui ir juos api-bûdinantiems duomenims patikslinti pe-riodiškai, daþniausiai kas deðimt metø, iratliekami gyventojø suraðymai. Tik sura-ðymai suteikia galimybæ:

– nustatyti tikslø ðalies, visø jos admi-nistraciniø vienetø ir gyvenamøjø vietoviø,áskaitant ir maþiausias, gyventojø skaièiø;

– uþfiksuoti sparèiai kintanèias visuo-menës demografines, socialines ir eko-nomines charakteristikas, ypaè iðsilavini-mà, uþimtumà, profesinæ sudëtá, gyveni-mo sàlygas – visa tai, kas vadinama gy-ventojø kokybe;

– surinkti duomenis, kuriø nëra vals-tybiniuose registruose, o be jø nebûtø ið-samus ðalies gyventojø paveikslas. Taisantuokinë, ðeiminë ir tautinë sudëtis, kal-bø mokëjimas, tikëjimas, kiek namø ûkiø,kokie jie ir kt.;

– nustatyti realius emigracijos mastusir migrantø sudëtá: kasmet skelbiami duo-menys nepilni, nes þmoniø noras iðvyktinëra adekvatus poreikiui deklaruoti gyve-namosios vietos pasikeitimus;

– suraðymas suteikia kiekvienam as-meniui galimybæ deklaruoti priklausymàsavo valstybei, tikëjimui, santuokinæ ir ðei-minæ padëtá, pragyvenimo ðaltinius ir kt.Taip sudaroma galimybë pateikti realø vi-suomenës portretà, kurá pamatyti ir áver-tinti galës kiekvienas jos narys;

– dalyvaudamas suraðyme asmuo ge-riau supranta jo siekius, pajunta pilietinæatsakomybæ susiraðyti, supratimà, kad bejo ðalies visuomenë nebus pilna;

– pagaliau atlikti 2011m. suraðymà vi-sose ðalyse numato ES reglamentas, re-komenduoja JT. Tai kvietimas ir pareigadalyvauti Europos ir pasaulio gyventojøsuraðyme. Labai svarbu, kad gyventojøsuraðymas Europos ðalyse pirmà kartàvyks vienais metais, pagal vienodà pro-gramà ir metodikà. Todël rezultatai busvisiškai palyginami tarptautiniu ir nacio-naliniu lygmenimis.

Taigi suraðymo rezultatai labai reika-lingi ir laukiami. Taèiau svarbûs ir proce-sai, leidþiantys kokybiðkai pasirengti ir at-likti suraðymà. Ðtai pagrindiniai.

Svarbiausi surašymo dokumentai –surašymo lapas ir metodiniai nurodymaijam pildyti – po kruopðtaus svarstymo irderinimo patvirtinti. Galima teigti, kad at-sakymai á suraðymo lape keliamus klau-simus leis parengti apibendrintus rezul-tatus, tenkinanèius naudotojø poreikiusðalies viduje, pateikti juos Europos sta-tistikos tarnybai ir tarptautinëms organi-zacijoms. Trumpi, iðsamûs (panaudotasir ankstesniø suraðymø patyrimas) me-todiniai nurodymai skatins gyventojus pa-galvoti, prisiminti ir pateikti teisingus at-sakymus, palengvins suraðinëtojø darbàir bendravimà su suraðomais asmenimis.

Suraðymo organizatorius, pilieèiø pa-reigas, surinktø duomenø naudojimo tvar-kà, kad jais nebus pasinaudota ne statis-tikos tikslais, nustato suraðymø ástatymai.Tokie priimti ir kaimyninëse ðalyse – Esti-joje, Latvijoje, Lenkijoje, kitose ES ðaly-se. Tai rodo, kad valstybës savo pilie-èiams skaièiuoti skiria išskirtiná dëmesá.Lietuvoje apsiribota Vyriausybës nutari-mu. Seimas lyg ir nuoðaly liko (tik atskirijo nariai gyventojø suskaièiavimu „rûpi-nasi“...). Suraðymus organizuos ðaliø sta-tistikos tarnybos, atsakomybë teks jø va-dovams. Sëkmæ lems ankstesniø sura-ðymø patyrimo ir gerai apgalvotø naujo-viø panaudojimas. Ðtai Lenkijos suraðy-mo ástatyme nustatyta, kad suraðymo pa-rengimui, atlikimui, rezultatø apibendrini-mui ir skelbimui vadovauja Vyriausiosiosstatistikos vadovas (jau daugelá metø ðiaspareigas einantis statistikos profesiona-las). Jis ir ataskaità apie ðiø darbø ávyk-dymà turës pateikti. Tam laikotarpiui jamsuteikiamas Vyriausiojo suraðymo komi-


2011 m. surašymo kalendorius

Kovo 1d. 00 val. ............................................................. apskaitos momentasKovo 1 – 14 d. ............................................................ elektroninis surašymasKovo 15 – balandþio 4 d. ........................................... pasirengimas apklausaiBalandþio 5 – geguþës 9 d. .............................................................. apklausaGeguþës 10 – 31d. .......................... suraðymo kokybës tikrinimas, suraðymo

lapø pristatymas á Statistikos departamentàBirþelis – rugpjûtis .......................................................duomenø apdorojimasRugsëjis .......................................................................... pirminiai duomenys...2012m. birþelis ................................................................... rezultatø sklaida

saro statusas. Nustatyta, kad uþ suraðy-mà savo teritorijose atsako vaivados ir þe-mesniø administraciniø dariniø vadovai.Tai rodo didelá rûpestá „pagrindiniu vals-tybës veikimo objektu“.

Suraðymo darbus Lietuvoje koordi-nuoja Vyriausioji suraðymo komisija. Di-delæ pagalbà teikia savivaldybës. Svar-bu, kad efektyviai talkintø atitinkamos sa-vivaldybiø institucijos, kad tinkamai bûtøkoordinuojama jø ir suraðymo darbuoto-jø veikla. O padëti jos gali ir privalo – juksuraðomi jø teritorijø gyventojai, jos ir su-raðymo rezultatais naudosis. Tai bûtø pa-galba rengiant suraðymo darbuotojus,adresø sutvarkymas, patalpø suraðymoreikmëms skyrimas, svarus þodis, kvie-èiantis gyventojus geranoriðkai bendra-darbiauti su suraðinëtojais. Reikia ga-rantuoti suraðinëtojø ir gyventojø saugàsuraðymo metu (patirta, kad bûna ir ap-simetëliø). Savivaldybiø asociacija gal ga-lëtø pasidomëti Lenkijos patirtimi, kur sa-vivaldybës visapusiðkai ir efektyviai remiasuraðymà. Labai svarbu, kad savivaldy-biø dëmesys suraðymui nenutrûktø rinki-mø metu, darbus tæstø naujai iðrinkti va-dovai, paskirti darbuotojai.

Pasirinktas geriausias dabartinëmis sà-lygomis suraðymo bûdas – bus panaudo-jami valstybiniai registrai ir kiti administra-ciniai šaltiniai bei apklausa duomenims,kuriø nëra registruose, surinkti. Siekiant at-sakymø á suraðymo lapo klausimus ir ad-ministraciniø duomenø relevantiðkumo,reikia, kad administraciniø duomenø tvar-kytojai pagal suraðymui tinkamus termi-nus juos suderintø ir atnaujintø. Suraðy-mui bus panaudoti Lietuvos Respublikosgyventojø, Nekilnojamojo turto, Adresø re-gistrø ir Valstybinio socialinio draudimofondo valdybos duomenø bazës duome-nys. Pirmà kartà bus sudaryta galimybëkiekvienam gyventojui paèiam uþpildytielektroniná suraðymo lapà.

Elektroninis surašymas – nauja irpaþangu. Bet bandomojo surašymo me-tu (vyko 2010 m. kovo ir balandþio mën.,suraðyta 7500 miesto ir kaimo gyvento-jø) elektroninio suraðymo lapus uþpildëlabai nedidelë dalis gyventojø, kuriø dau-guma 20–39 metø þmonës, aktyviau da-

lyvavo vyrai. Siekiant ðio suraðymo bûdoplëtros buvo atlikti papildomi elektroninëssuraðymo sistemos pritaikymo darbai,numatyta pagalba asmenims, ypaè vy-resniems, pildantiems elektroniná sura-ðymo lapà.

Iðkils ir apklausos problemø. Bene di-dþiausia rizika – galimybë aprëpti visus gy-ventojus. Pastaraisiais metais vis daugiauþmoniø nenori teikti jokiø duomenø apiesave. Turi átakos ir sumenkæs pasitikëjimasvalstybës institucijomis, nemaþai þmoniø(net politikø) nesupranta suraðymo tiksløir siekiø. Padëtá atskleidë ir bandomasissuraðymas – 13 proc. atsisakë dalyvautisuraðyme, 25 proc. nerasta namuose. Tainëra nauja. Panašiai bûna ir kitø masiniørenginiø metu: uþrakintos laiptinës, nepa-slaugûs ir itin nedraugiðki kaimynai, þmo-nës negyvena deklaruotose vietose, iðvy-kæ á uþsiená, neretai suraðinëtojai po keliøskambuèiø išgirsta atsakymà „pas manegali uþeiti tik mano kviesti asmenys“... Di-desniø pastangø reikës suraðyti itin judriøgrupiø asmenis – moksleivius, studentus,dirbanèius sezoninius darbus, laikinuosiusemigrantus (ar iðvykusius trumpesniam neimetø laikui suraðys likæ ðeimos nariai?).Tam tikra rizika suraðyti gyvenanèius so-dø nameliuose, laikinuose bûstuose, be-namius. Todël reikës iðplësti galimybes uþ-siraðyti ne namuose – savivaldybiø ir se-niûnijø skirtose patalpose, kuriose budëssuraðymo darbuotojai.

Neretai iškyla klausimas – ar su-rašymas bus visuotinis? Tai priklausysnuo paèiø gyventojø ir nuo susijusiø susuraðymu institucijø glaudþios sàveikos.Tikëtina, kad, suprasdami, jog suraðymasreikalingas visuomenei ir kiekvienam, su-prasdami savo kaip pilieèio ir bendruo-menës nario pareigà, Lietuvos pilieèiai,bûdami savo ðalyje ar uþsienyje, pasi-stengs bûti suraðyti. Juk surašymas pa-teikia geriausià ðalies ávaizdá. Bene pir-miausia klausiama – kiek ðalyje gyvento-jø, koks jø iðsilavinimas, kokiomis kalbo-mis kalba, koks tikëjimas, kur ir kuo dir-ba ir kt. Bus suraðomi ir uþsienieèiai, nuo-lat gyvenantys Lietuvoje ar atvykæ me-tams ir ilgesniam laikui.

Gyventojø informavimo plane turëtø

bûti numatytos suraðymo reikðmæ ir tvar-kà aiðkinanèios priemonës. Labai svar-bu, kad gyventojai þinotø, jog jø pateiktiduomenys nebus perduodami kitoms ins-titucijoms, pvz., mokesèiø skaièiavimams,neturës teisiniø pasekmiø, kad bûtø ási-sàmoninta – negaliu likti nesurašytas.

Tautieèiai, gyvenantys metus ir dau-giau uþsienyje, turëtø dalyvauti tø ðaliøgyventojø suraðymuose. Taip suþinotumetikslesná pasaulio lietuviø skaièiø. Kad

Lietuvos gyventojø skaièius

Surašymo metai Tûkst.1923* 20291959 26971970 31281979 33921989 36901992** 37062001 34842011 ?* Klaipëdos kraðte 1925 m. – 142 tûkst.,Vilniaus krašte 1931m. – 546 tûkst.

** Didþiausias

daug jø nesusiraðo, verèia manyti tokiepavyzdþiai. Lenkijoje 2002 m. lietuviais uþ-siraðë 5,8 tûkst. (bendruomenës duome-nimis, gyveno per 15 tûkst.). Airijoje ati-tinkamai 24 ir 120 tûkstanèiø. Ar paragi-no bûsimame surašyme uþsiraðyti su ið-eiviais dirbanèios institucijos?

Man buvo lemta vienaip ar kitaip da-lyvauti penkiuose gyventojø suraðymuo-se, išgyventi dël jø sëkmës ir rezultatø –ar tikroviðkà visø mûsø fotografijà jie pa-teiks. Skatino vaizdþiausi suraðymo api-bûdinimai, kuriuos pateikë suraðinëtojaisbuvæ raðytojai: A.Èechovas (dalyvavausuraðyme – gyvenimà pamaèiau), L.Tols-tojus (suraðymas pateikë visuomenësveidrodá). Akad. R.Grigas 2001m. sura-ðymà pavadino socialine inventorizacija,teigë, kad jis pateiks ðalies „kokybiná vaiz-dà“. Atmintin ástrigo prezidento Valery Þis-karo d‘Esteno þodþiai televizijos laidoje(1976 m.): labai dþiaugiuosi galëdamaspraneðti, kad mûsø visø mylimoje Pran-cûzijoje pagal ávykusá suraðymà gyvena...(Pateikiama iš atminties.)

Viltinga, kad minèiø apie bûsimà su-raðymà ir jo rezultatus nebus paðykðtëtair Lietuvoje. Tebûna sëkmingi suraðymometai!


1910 m. JAV lietuviø savaitraðtis „Vieny-bë Lietuvninkø“ (redaktorius J. Otto Širvy-das), Juozas Gabrys-Parðaitis laikraðtyje„Tëvynë“ ir Mykolas Birþiška þurnale „Visuo-menë“ këlë „Lietuviðkojo þinyno“ leidimoidëjà. Amerikos lietuviø laikraðtis „Lietuva“(leidëjas Antanas Olðevskis) tais paèiais me-tais Lietuvos visuomenës veikëjams iðsiun-tinëjo praneðimus apie pasiryþimà leisti„svarbø lietuviø tautai veikalà – enciklope-dijà“. Lituanistikos skyriams redaguoti bu-vo pakviesti Lietuvos mokslo þmonës: Jo-nas Basanavièius, prof. Vaclovas Birþiška,prof. Kazimieras Bûga, dr. Pranciðkus Pet-ras Buèys, Peliksas Bugailiškis, Andrius Bu-lota, prof. Adomas Jakštas-Dambrauskas,Juozas Damijonaitis, Liudas Gira, Jo-nas Grinius, prof. Augustinas Janulaitis,dr. Petras Leonas, kun. Teofilius Matulionis,Gabrielë Petkevièaitë-Bitë, kun. Adolfas Sa-baliauskas, Jokûbas Šernas, Jurgis Šaulys,kun. Juozas Tumas-Vaiþgantas. Bendruo-sius straipsnius numatyta rengti pagal an-glø „Enciklopaedia Britanica“ ir vokieèiø„Brockhausà“. Darbas buvo pavestas laik-raðèio „Lietuva“ antrajam redaktoriui Kleo-pui Jurgelioniui. Svarbesni straipsniai turë-jo bûti spausdinami „Lietuvos“ laikraðtyje.Enciklopedija turëjo bûti trijø tomø po 600puslapiø ir jai leisti sudaryta 25 000 rubliøsàmata. Buvo numatyta mokëti honoraràautoriams po 1 kapeikà uþ 2 þodþius. Dëllëðø stokos 1912 m. sumanymas þlugo.1923–1924 m. enciklopedijos leidimu susi-domëjusios „Ðvyturio“ ir Ðiauliø „Kultûros“bendrovës, bet dël ekonominës padëtiesneástengta pradëti darbo. 1929 m. Spaudosfondas, Lietuvos kultûros tarybai pasiûlius,pradëjo organizuoti enciklopedijos leidimà.1930-aisiais – Vytauto Didþiojo metais – pa-tvirtintas „Lietuviškosios enciklopedijos“(LE) leidimo planas. Vyriausiuoju redakto-riumi pakviestas prof. Vaclovas Birþiðka. Bu-vo rastas kompromisas dirbti su Katalikømokslo akademija, kuri norëjo leisti atskiràenciklopediná þodynà. Po susitarimo buvosudaryta vyr. redakcija: vyr. redaktorius prof.Vaclovas Birþiška, viceredaktorius prof. Pra-nas Dovydaitis, vyr. redakcijos nariai – prof.Blaþiejus Èesnys, prof. Vladas Lašas, Vin-cas Krëvë-Mickevièius ir Spaudos fondo at-

stovas Vincas Kvieska. Vëliau viceredakto-riaus pareigas ëjo Mykolas Birþiška, vyr. re-dakcijos nariais tapo dr. Matas Krikðèiûnas,kurá laikà – dr. Juozas Baldauskas. Buvo nu-tarta, kad „Lietuviðkàjà enciklopedijà“ leisSpaudos fondas, bendradarbiaudamas suLietuvos katalikø mokslo akademija.

Pirmasis LE sàsiuvinis iðëjo 1931 m.spalio 1 d. Buvo numatyta kasmet iðleistipo 12 sàsiuviniø, t.y. po 1 tomà per metus.Ið viso turëjo bûti 16 tomø. 1938 m. jau bu-vo iðleisti 6 tomai, kainavæ 1 milijonà litø.Vienas tomas atsiëjo 199 000 Lt (1 sàsiu-vinis – 16 500 Lt, vienas enciklopedijospuslapis – 250 Lt). I tomo buvo uþprenu-meruota 11 522 egz., II tomo – 10 462 egz.,III tomo – 9851 egz., IV tomo – 7581 egz.,V tomo – 6181 egz., VI tomo – 5017 eg-zemplioriø. Á ðeðis enciklopedijos tomusstraipsnius paraðë 353 autoriai, visø srièiømokslininkai ir specialistai. Ritmingà LE lei-dimo darbà trukdë prasidëjæs Antrasis pa-saulinis karas ir viena po kitos ëjusios oku-pacijos. 1938–1944 m. buvo iðleisti dar 3tomai (iki J raidës) ir 1944 m. pavasará ápu-sëjus IV tomà LE leidimas nutrûko.

Daugeliui LE autoriø ir redaktoriø pasi-traukus ið Lietuvos ir vëliau atsidûrus JAV,numatyta LE leidimà tæsti. 1953 m. Bostone(JAV) buvo ásteigta Lietuviø enciklopedijosleidykla. Jos steigëjas – þymus spaustuvi-ninkas Juozas Kapoèius (1907–1996)1930 m. Montevidëjuje (Urugvajus) baigëspaustuvininkø mokyklà. 1933 m. gráþæs á Lie-tuvà, dirbo Klaipëdos, Ðiauliø spaustuvëse.1937 m. Kaune ásteigë modernià spaustuvæ„Vaizdas“. Netrukus (1939 m.) jà perkëlë áVilniø. 1941–1944 m. dirbo nacionalizuotos„Vaizdo“ spaustuvës direktoriumi (1982 m.ði spaustuvë buvo pavadinta Motiejaus Ðu-mausko spaustuve). 1944 m. J.Kapoèius pa-sitraukë á Vokietijà, o 1949 m. atvyko á JAV irdirbo Bostono spaustuvëse. Jis suorganiza-vo LE leidybà, tvarkë prenumeratos reika-lus. Straipsniø autoriams buvo mokama po5 centus uþ eilutæ, tik penki asmenys (redak-toriai Vaclovas Birþiðka, Pranas Èepënas,Juozas Grinius, Jonas Puzinas ir leidyklosadministratorius) gaudavo nuolatiná atlygini-mà. Per palyginti trumpà laikà (1953–1968 m.) buvo iðleista 36 LE tomai (1965 ir

1985 m. iðleisti du papildymø tomai). LE ren-gëjai, netekæ bibliotekø ir archyvø, net nor-maliø korespondencijø ryðiø, pirmiesiems to-mams daug kà perspausdino ið „Lietuviško-sios enciklopedijos“ (saugumo sumetimaisnenurodydami Lietuvoje likusiø autoriø).Nors dël atotrûkio nuo Lietuvoje likusiø ir ren-gëjams neprieinamø informaciniø ðaltiniø beisunkiø emigracijos sàlygø nukentëjo kai ku-riø straipsniø informatyvumas, vis dëlto pa-vyko parengti didþiulës apimties solidþià en-ciklopedijà. Reikia pasakyti, kad në vienosVidurio Rytø Europos ðalies iðeivija tokiomasto leidinio net neprojektavo.

Ideologiniais sumetimais, kaip atsvara„Lietuviø enciklopedijai“, SSRS okupuoto-je Lietuvoje 1957 m. pradëta rengti visuoti-në enciklopedija, bet 1962 m. Maskvos pa-reigûnai jos rengimà sustabdë (jau buvo be-veik parengtas pirmas tomas). Lietuvos TSRmokslø akademijai buvo leista rengti tik re-gioninæ enciklopedijà apie Lietuvà. 1966–1971 m. parengta ir „Minties“ leidyklos ið-leista 3 tomø „Maþoji lietuviðkoji tarybinëenciklopedija“ (vyr. redaktorius – LietuvosSSR mokslø akademijos prezidentas Juo-zas Matulis, vyr. redaktoriaus pavaduotojai– Jonas Macevièius, Vladas Niunka, Myko-las Poþarskas, Paulius Slavënas, PranasUlevièius, Genrikas Zimanas, Juozas Þiugþ-da) su „Abëcëliniø vardø rodykle“(1975 m.). Estijoje pradëjus leisti visuotinæenciklopedijà, buvo gautas leidimas tokiaienciklopedijai leisti ir Lietuvoje. 1970 m. ákur-ta Vyriausioji enciklopedijø redakcija (Moks-linës redakcinës tarybos pirmininkas ir vyr.redaktorius Jonas Zinkus, pirmininko ir vyr.redaktoriaus pavaduotojai ValdemarasKvietkauskas, Antanas Trakymas, pirminin-ko pavaduotojas ir atsakingasis sekretoriusBronislovas Kurkulis) parengë ir iðleido „Lie-tuviðkàjà tarybinæ enciklopedijà“ (12 t.1976–1985, papildymø tomas 1989), regio-ninæ „Tarybinæ Lietuvos enciklopedijà“ (4 t.,1983–1988), trumpà enciklopedijà rusø kal-ba „Litva“ (1989). Ðios enciklopedijos pa-rengtos pagal sovietiniø enciklopedijø mo-delá. Jose pateikta ideologizuota informaci-ja: nutylëti arba iðkraipyti kai kurie ávykiai, reið-kiniai ir faktai, jie vertinami komunistinës ide-ologijos poþiûriu. Labiausiai ideologizuoti hu-

Þodynai arba enciklopedijos Europoje þinomi jau nuo senovës Graikijos laikø, onuo XIII a. vidurio leidþiami Didþiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Prancûzijoje. Supran-tama, kad Lietuviðkosios enciklopedijos leidimo organizatoriams ir mokslo veikë-

jams buvo þinomos enciklopedistø ir prancûzø ðvietëjø idëjos. 1751–1778 m.prancûzø ðvietëjai leido „Enciklopedijà, arba Aiðkinamàjá mokslø, menø ir amatøþodynà“. Ðiai enciklopedijai vadovavo ir daug straipsniø paraðë þymûs prancûzø

ðvietëjai D.Diderot ir J. Le R.d‘Alembertas. Bendradarbiavo joje G.L. de Buffonas,

Lietuviðkosios encikVaclovas PAULAUSKIS,Antanas RAÈIS


1990 m. Lietuvos enciklopedijø darbuotojai su Juozu Kapoèium ir A.Raèiu

lopedijos idëjai – 100 metø

C.A.Helvetiusas, H.T. d‘Holbachas, E.B. de Condillacas, G.B. de Mably,C.L. de Montesquieu, J.R.Rousseau, Voltaire‘as ir kiti (Visuotinë lietuviø enciklope-dija (VLE), V tomas, Vilnius, 2004). Jie siekë surinkti mokslo laimëjimus ir panaudotijuos visuomenës ðvietimui, propaguoti kultûros pasaulietiðkumà. Ðiø prancûzøðvietëjø filosofinës ir ideologinës paþiûros nebuvo vieningos, taèiau visi jiepripaþino protà tikrovës matu ir didelæ reikðmæ skyrë straipsniuose pateiktosinformacijos moksliniam pagrástumui, autentiðkumui.

manitariniø, socialiniø, ekonomikos moks-lø, kur kas maþiau – tiksliøjø ir gamtos moksløstraipsniai. Ypaè grieþtai cenzûruoti lituanis-tikos straipsniai: buvo iðkraipyta Lietuvos is-torija (daugiausia Lietuvos valstybës atkûri-mo ir nepriklausomybës laikotarpio), Lietu-vos kariuomenës, Lietuvos katalikø baþny-èios istorija, nutylëta partizanø kovos ir re-zistencija, Maþosios Lietuvos istorija (buvo

tik Kaliningrado sritis). Vis dëlto ðiose encik-lopedijose pateikta informacija yra objekty-vesnë negu daugelyje to meto kitø moksli-niø informaciniø veikalø ar straipsniø.

Prasidëjus Atgimimui ir 1990 m. atkû-rus Lietuvos nepriklausomybæ, permainosneaplenkë ir enciklopedijø rengëjø. 1988m.Vyriausiosios enciklopedijø redakcijosvyr. redaktoriumi buvo iðrinktas Mykolas Mi-kalajûnas. 1990 m. Vyriausioji enciklopedi-jø redakcija tapo Lietuvos enciklopedijø re-dakcija, 1991 m. – Valstybine enciklopedi-jø leidykla (gen. direktorius Mykolas Mika-lajûnas, redakciniø darbø direktorius Anta-nas Raèis, leidybos direktorius RomualdasValiulis). Pradëta rengti vieno tomo regioni-në enciklopedija „Lietuvos Respublika“, vi-suotinis „Enciklopedinis þodynas“, leidþia-

ma „Medicinos enciklopedija“ (Redakcinëskolegijos pirmininkas Vilius Grabauskas; 1t., 1991). 1992 m. Valstybinë enciklopedijøleidykla buvo sujungta su „Mokslo“ leidyk-la ir ákurta Mokslo ir enciklopedijø leidykla(direktorius Zigmantas Pocius, pavaduoto-jas Bronius Kmitas, nuo 1994 m. direkto-riaus pavaduotojas redakciniams darbamsJuozas Raškauskas). Enciklopedijø leidi-

mas kuriam laikui nutrûko: buvo nutrauk-tas enciklopedijos „Lietuvos Respublika“ ir„Enciklopedinio þodyno“ rengimas, rengtaenciklopedija apie Lietuvà anglø kalba likoneiðleista, tik baigta leisti „Medicinos encik-lopedija“ (2 t., 1993) ir iðleista „Vaikø encik-lopedija“ (1994).

1997 m. vietoj Mokslo ir enciklopedijøleidyklos ákurtas Mokslo ir enciklopedijø lei-dybos institutas (direktorius Algirdas Anta-nas Kiselis, pavaduotojas gamybai BroniusKmitas, vyr. redaktorius Juozapas Girdzi-jauskas, nuo 1998 m. Jonas Varnauskas).

1997 m. LR Seimo Ðvietimo, mokslo irkultûros komiteto, Ðvietimo ir mokslo mi-nisterijos, Mokslo ir enciklopedijø leidyk-los direktoriaus Zigmanto Pociaus rûpes-èiu pradëta rengti „Visuotinë lietuviu ren-

ciklopedija“ (numatyta iðleisti 20 tomø).Enciklopedija rengiama remiantis „Lietu-vos enciklopedijos“ tradicija (be kita ko,vartojama asmenvardþiø ir vietovardþiø au-tentiška rašyba), naudojantis „Brockhau-so“ enciklopedijos ir kitø tautø naujausiøenciklopedijø rengimo patirtimi.

Buvo rengiamos ðakinës (specialio-sios) enciklopedijos: „Þemës ûkio encik-

lopedija“, „Muzikos enciklopedija“, „Tech-nikos enciklopedija“, „Maþosios Lietuvosenciklopedija“.

1999 m. pabaigoje rengiamas 2 tomøenciklopedinis þinynas „Lietuvos istorija“.2000 m. pradþioje pasikeitus Instituto va-dovybei (direktoriumi tapo Rimantas Ka-reckas, pavaduotoju redakciniams dar-bams Antanas Raèis, pavaduotoja ekono-mikai Aldona Stanelienë) prasidëjo ritmin-gas enciklopedijø leidimas. Baigta leisti „Þe-mës ûkio enciklopedija“ (3 t., 1998–2007,1–2 t. Mokslinës redakcinës tarybos pirmi-ninkas Albinas Kusta, 3 t. – Romualdas Del-tuvas); pradëtos ir baigtos leisti: „Muzikosenciklopedija“ (rengta su Lietuvos muzikosakademija, 3 t., 2000–2007, Mokslinës re-dakcinës tarybos pirmininkas Juozas An-


tanavièius, vyr. redaktorius Algirdas Jo-nas Ambrazas), „Maþosios Lietuvos en-ciklopedija“ (rengta su Maþosios Lietu-vos fondu, Kanada–JAV, 4 t., 2000–2009, vyr. organizatorius ir tvarkytojasVilius Pëteraitis, 1–2 t. vyr. redaktoriusZigmas Zinkevièius, 3 t.– Martynas Pur-vinas, 4 t. – Vaclovas Bagdonavièius),„Technikos enciklopedija“ (4 t. 2000–2010, Redaktoriø tarybos pirmininkasEdmundas Kazimieras Zavadskas),„Estetikos enciklopedija“ (2010, Redak-cinës kolegijos pirmininkas AlgirdasGaiþutis, sudarytojas Juozas Mureika).Ritmingai leidþiama „Visuotinë lietuviøenciklopedija“ (1–18t., 2001–2010,Mokslinës redakcinës tarybos preziden-tai: 6–16 t. – Zenonas Rokus Rudzikas,nuo 17 t. – Valdemaras Razumas, pirmi-ninkai: 1–11 t. – Juozas Tumelis, nuo 12t. – Stasys Vaitekûnas, Vyriausiosios re-dakcijos vyr. redaktorius Antanas Raèis).„Visuotinës lietuviø enciklopedijos“ pa-grindu pradëta leisti gerokai papildyta 3tomø regioninë enciklopedija „Lietuva“(1–2 t., 2008–2010, Vyriausiosios redak-cijos vyr. redaktorius Antanas Raèis), ku-rios 1 t. sudaro apþvalginiai straipsniai,2–3 t. skirti biografiniams straipsniams.Mokslo ir enciklopedijø leidybos institu-tas (nuo 2010 m. Mokslo ir enciklopedi-jø leidybos centras) „Visuotinës lietuviøenciklopedijos“ pagrindu iðleido encik-lopedinius leidinius „Lietuvos gamta“(2010), „Lietuvos istorija“ (2010).

Šakines ir regionines enciklopedijasrengia ir leidþia ir kitos institucijos bei or-ganizacijos. Vilniaus universiteto Komu-nikacijos fakulteto Þurnalistikos institutasir Lietuvos þurnalistikos centras iðleido„Þurnalistikos enciklopedijà“ (1997, Re-dakcinës kolegijos pirmininkas Laimo-nas Tapinas, vyr. redaktorius JuozapasVytas Urbonas), Lietuviø kalbos institu-tas parengë „Lietuviø kalbos enciklope-dijà“ (1999, 2008; sudarë Kazys Morkû-nas, redagavo Vytautas Ambrazas; iðlei-do Mokslo ir enciklopedijø leidybos ins-titutas), Lietuviø literatûros ir tautosakosinstitutas iðleido „Lietuviø literatûros en-ciklopedijà“ (2001, redaktoriai: VytautasKubilius, Vytautas Rakauskas, VytautasVanagas), iðleista „Utenos kraðto encik-lopedija“ (2001, sudarytojas ir spec. re-daktorius Gediminas Isokas). Leidþiamienciklopediniai þinynai. Iðleista daugverstiniø enciklopedijø.

Leidþiama internetinë enciklopedi-ja „Wikipedia“. Numatoma parengti„Visuotinës lietuviø enciklopedijos“elektroniná variantà.

Prieð 100 metø Lietuvos mokslo irkultûros veikëjø bei kitø ðviesuoliø ið-kelta idëja iðleisti „svarbø lietuviø tau-tai veikalà – enciklopedijà“ yra sëkmin-gai ágyvendinama.

Dëlëmis gydyta jau prieð kelis tûks-tanèius metø. Vyresni þmonës prisime-na, kad ir Lietuvoje vaistinëse vieðai bu-vo iðstatyti indai su medicininëmis dë-lëmis. Dabar Lietuva bene vienintelëvalstybë Europoje, kur vaistinëse nëramedicininiø dëliø. Matyt, mes vis nori-me iðsiskirti. Buvo laikas, kai ið vaistiniøbuvo dingæs net validolis. Konferenci-joje praneðimus skaitë biologijos mokslødaktarë Madelene Westendorf (Vokieti-ja), Europos hirudologijos akademijos,kol kas vienintelës Europoje, ákûrëja Do-minika Schweizer (Ðveicarija), Sankt Pe-terburgo universiteto docentas, medici-niniø dëliø biofabriko direktorius OlegasKamenevas (Rusija), Klaipëdos univer-siteto profesorius Algimantas Kirkutis,biologijos mokslø daktarë Laima Pet-rauskienë, doc. Liudvikas Ðalèius, gy-dytoja Filomena Taunytë, gydytoja Ai-din Sapich (Turkija). Aktyviai dalyvavoir grupë Latvijos gydytojø. Ið Turkijos at-vyko net keturi þmonës. Konferencijosmetu docentas Olegas Kamenevas va-dovavo praktiniams uþsiëmimams – me-dicininës dëlës buvo naudojamos kos-metiniam masaþui.

Medicinines dëles beveik visai buvoiðstûmæ naujausi vaistai, galinga jø re-klama. Tai nebuvo sunku – þmonës ins-tinktyviai nemëgsta ávairiø kraujasiurbiø.Manyta, kad viskà iðspræs tabletës, la-ðeliai, injekcijos. Deðimtmeèiai átikino –daugelio negalavimø taip áveikti nepa-vyksta. Be to, gydymas vaistais labaibrangus, turi daug ðalutiniø poveikiø,gadinamas skrandis. Kartais vaistø pa-cientai bûna „prisivalgæ“ tiek, kad dë-lës, „paragavusios“ jø kraujo, þûva.

Dëlës, skirtingai nuo vaistø, nesuke-lia šalutinio poveikio, nekenkia virðkini-mo ir nervø sistemoms. Jos daro ne tikmechaniná poveiká, bet kraujotakon pa-leidþia daugiau kaip 100 ávairiø biologi-niø medþiagø, kurios normalizuoja or-ganizmo veiklà. Jø seilës pasiþymi anti-

Dominika Schweizer ir prof. AlgimantasKirkutis turëjo apie kà pasikalbëti

TarptautinëJuozas ELEKÐIS

Neeilinæ konferencijà apie medicininiø dëliønaudojimà gydant þmones surengë Lietuvoshirudologø draugija ir Klaipëdos universitetoSveikatos mokslø fakultetas. Organizacinë naðtateko Lietuvos hirudologø draugijos pirmininkeiVandai Kramarauskienei ir draugijos valdybospirmininkei Lilijai Socevièienei.

hirudologø konferencija

Vilniuje

bakteriniu poveikiu. Dëlës imuninë sis-tema tokia stipri, kad jø organizme þû-va visos bakterijos. Vis dëlto jos dël vi-so pikto, kaip ir vienkartiniai ðvirkðtai,naudojamos tik vienà kartà. Dëliø hiru-dinas stabdo kraujo kreðëjimà, nu-skausmina, maþina uþdegimà. Taip ga-lima išvengti trombø. Dëliø viduriuosekraujas nekreða net kelis mënesius. Eg-linai, maþindami uþdegimà, padeda gy-dyti reumatoidiná artrità, artrozes, podag-rà, net plauèiø egzemà. Dëliø terapijapagerina miegà, nuotaikà, apetità, nor-malizuoja medþiagø apykaità, stiprinaimuninæ sistemà. Tyrimai parodë, kadmedicininëmis dëlëmis sëkmingai gali-ma gydyti furunkuliozæ, egzemas, netplikimà, trombozes, tromboflebitus, oti-tà, menstruacijø sutrikimus, gimdos kak-lelio erozijà, kepenø ligas, prostatitus,kai kuriais atvejais net vyriðkà nevaisin-gumà, hipertonijà, miokardo infarktà,miokardità ir kt. Dabar dëlëmis gydo-mas ir hemorojus, celiulitas, glaukoma,keratitas, viduriø uþkietëjimas, kolitas,nutukimas, abscesai. Dëlës gali padëtiir gydant impotencijà, ðizofrenijà, iðsëti-næ sklerozæ, kai kuriø jas naudojanèiø


Su gausia turkø delegacija bendravo dr. Laima Petrauskienë.Antra ið kairës – gyd. Aidin Sapich

Doc. Olegas Kamenevas visà laikà buvodëmesio centre

dyti dëlëmis siunèia net profesoriai. Ðisgydymo bûdas ten labai populiarus tarpsportininkø, ypaè futbolininkø. Apie ðá gy-dymà apgintos net kelios disertacijos,gydytojai apmokyti ir gali gydyti dëlëmis,o jø padëjëjai medikai turi baigti specia-lius kursus. Rusijoje taip pat gydymasdëlëmis gana populiarus, nors valstybëjo ir nekompensuoja. Gydytojø dinasti-jos palikuonis Olegas Kamenevas me-dicininëmis dëlëmis gydo jau 20 metø.Norint gydyti dëlëmis reikia baigti 140valandø kursus. Tuo gali uþsiimti tik gy-dytojas. Didelio susidomëjimo sulaukëgydytojos Aidin Sapich ið Turkijos pra-neðimas. Ten gydoma atsiþvelgiant ákraujo grupes, skiriamas badavimas.Naudojamas vadinamasis „nacmat“ bû-das, kuris reiðkia „paðalinimas“. Tas bû-das naudojamas tûkstanèius metø. Dau-giausia dëmesio skiriama natûraliam gy-dymui. Net dëlës padarytos þaizdelësniekuo netepamos, nes geriausiai gydopats organizmas. Kai kurie metodaimums net abejotini. Pagal mënulio ka-lendoriø nustatoma, kokiomis mënesio,savaitës dienomis gydymas efektyviau-siai veikia (sekmadieniais, pirmadieniais,antradieniais, ketvirtadieniais), kokiomisdienomis dëti dëliø negalima (treèiadie-niais, penktadieniais, ðeðtadieniais). Kuoparemtas toks dienø parinkimas, ji ne-galëjo pasakyti – tokia tradicija. Mënuliokalendoriumi esà bûtina vadovautis to-dël, kad jis veikia vandená, o þmogauskûno didþiàjà dalá sudaro vanduo. Ádo-mu, kad po dëliø terapijos statomos tau-rës. Dëlëmis negydoma, jei þmogus val-gë vyðniø, treðniø, vartoja kraujà skysti-nanèius preparatus, nes tada gali dau-giau kraujuoti. Dedamos maþiausiai 3dëlës, bet gali jø bûti iki 11. Jos deda-mos net ant nosies ir lieþuvio galiuko.

Turkijoje prostatos neoperuojamos, gy-doma tik dëlëmis. Uþ gydymà moka pa-tys þmonës.

Lietuvoje gydymà dëlëmis dirbtinai ið-stûmus, tuo uþsiiminëjo tik keli þmonës,þinojæ tokio gydymo vertæ. Dëlës pas mustapo retenybë, jos áraðytos á Raudonàjàknygà. Konferencijoje praneðimà apie dë-liø rûðis skaièiusi Laima Petrauskienë kar-tu su Dalia Zapkuviene yra paraðiusi kny-gà „Medicininës dëlës“. Mûsø kai kuriegydytojai tobulinosi pas pasaulyje garsiushirudoterapeutus Jurijø ir Olegà Kame-nevus Sankt Peterburge. Daug metø me-dicininëmis dëlëmis artimuosius gydo Fi-lomena Taunytë. Jos teigimu, gydymasvisada buvo efektyvus. Dràsus þingsnisþengtas Klaipëdos universitete. Ten, norsnegauta finansavimo, ákurtas Sveikatosmokslo fakultetas. Jame rengiami aukð-tàjá iðsilavinimà turintys slaugytojai, visuo-menës sveikatos specialistai, socialiniaidarbuotojai, reabilitologai ir kiti specialis-tai. Dvejus metus ten mokoma tradicinësmedicinos ir dvejus metus – alternatyvio-sios, taip pat ir Rytø medicinos.

Konferencijos tikslas buvo aptarti irávertinti gydymo dëlëmis ir natûraliosiosmedicinos praktikà Lietuvoje ir Baltijos ða-lyse, ieškoti problemø sprendimo bûdøbendradarbiaujant su valdþios instituci-jomis ir visuomenës atstovais. Ja norëtainicijuoti, kad Lietuvoje kaip ir Europosvalstybëse bûtø priimti teisës aktai, grieþ-tai reglamentuojantys hirudoterapijà, ska-tinti, kad natûralioji medicina bûtø nau-dojama profesionaliai, padëtø gerintiþmoniø sveikatingumà, kad bûtø uþ-draustas neprofesionalus hirudoterapijosverslas. Konferencijoje priimta rezoliuci-ja pasiûlyti Sveikatos apsaugos ministe-rijai sudaryti komisijà hirudologijos klau-simams spræsti.

Daugelis panoro ásigyti gydytojos FilomenosTaunytës knygø

gydytojø nuomone, padeda net gydantpradiniø stadijø vëþá. Stebina tai, kad josgelbsti gydant net kai kurias akiø, dantøligas, pavyzdþiui, akiø tinklainës kraujos-ruvas, akiø traumas, padeda paðalinti iðakiø toksines medþiagas. Padeda gydytiir burnos gleivinæ, periodontità, alveolità.

Jau 35 iðsivysèiusiose pasaulio ða-lyse per tûkstantyje klinikø naudojamahirudoterapija. Medicininës dëlës kol kasniekuo nepakeièiamos mikrochirurgijo-je. Beje, dël suprantamø prieþasèiø ðiamgydymo bûdui prieðinasi farmacijoskompanijos, kai kurie gydytojai. Sveèiaipapasakojo, kad, pvz., Vokietijoje dëlë-mis privaèiai gydoma, bet toks gydymasnekompensuojamas. Panašiai yra ir Lat-vijoje. Izraelyje, sulaukus 55 metø, bûti-nai rekomenduojama taikyti dëliø tera-pijà. Ðveicarijoje toks gydymas iš dalieskompensuojamas, o savo pacientus gy-


FitopatologijosDr. Antanina STANKEVIÈIENË,

dr. Vilija SNIEÐKIENË

mokslo raida Kaunobotanikos sode

Doc. dr. L.Þuklys apie 1960 m.

Konferencijoje. Antras ið kairës – K.Brundza, penkta – E. Petrauskaitë, septintas – A.Minkevièius

m. Vilniaus universitete (vadovas prof.A.Minkevièius) apgynë daktaro disertacijà„Obelø vëþys Lietuvos TSR, ligos sukëlëjoSphaeropsis malorum Berk. biologijos tyri-mai ir kai kurios kovos su juo priemonës“.

Dr. Elena Petrauskaitë (1924–1999)botanikos sode dirbo 1960–1979 metais.1960 m. apgynë daktaro disertacijà „Rau-donojo dobilo grybinës ligos Lietuvos TSRir kovos priemonës su kai kuriomis ið ðiøligø“. Dr. E.Petrauskaitë tyrë ávairiø augaløligas ir jø sukëlëjus, raðë moksliniusstraipsnius, konferencijose skaitë prane-ðimus apie erðkëèiø, gerberø, ratiliø, kar-deliø, amariliniø ir lelijiniø ðeimø augalø,roþiø, vilkdalgiø, gumbiniø begonijø, chri-zantemø, bijûnø, naðlaièiø, jurginø, tulpiøir kt. ligø sukëlëjus ir kovà su jais. Mokslorezultatus gausiai populiarino spaudoje –publikuota daugiau kaip 30 straipsniø þur-naluose „Mûsø sodai“, „Kauno tiesa“ ir kt.Dekoratyviniø augalø apsaugos klausimus

Apie ðià kruopðèià, sàþiningai ir tyliai dir-busià mokslininkæ duomenø enciklopedi-jose nëra. Kauno botanikos sodo Augaløpatologijos mokslo sektorius tebesaugo josiðlikusius kuklius rankraðèius, biblioteka –leidinius su jos straipsniais, tezëmis.

Prof. habil. dr. Albinas Lugauskas (g.1930) – dirvoþemio mikologijos pradinin-kas Lietuvoje – kaip Botanikos institutoatstovas (Kauno botanikos sodas buvoBotanikos instituto filialas) 1965–1975 m.dalyvavo dr. O.Skeivienës ir dr. S.Gudana-vièiaus sudarytoje komisijoje augalamsávairiapusiðkai ištirti, nes tai buvo reikalin-ga naujoms raktaþoliø (Primula spp.) ir bi-jûnø (Paeonia spp.) veislëms áforminti tuo-metëje Sovietø sàjungoje. Kartu sudoc. dr. V.Juroniu prof. A.Lugauskas tyrëgrybo Verticillium lecanii naudojimo prieššiltnaminá baltasparná galimybes ir gavoautorines teises uþ darbà „NBKM V–2498Verticillium lecanii Viegas naudojimas ko-vai prieð ðiltnaminá baltasparná“. Nuo 1971m. iki dabar su prof. A.Lugausku atliekamibendri darbai atsispindi straipsniuose(http://biblioteka.vdu.lt/).

Entomologë doc. dr. Asta Vengeliaus-kaitë (g. 1931) Kauno botanikos sode dir-bo 1955–1966 m., tyrë kenkëjus oranþeri-joje, ðiltnamiuose, parkuose, medelynuo-se, gëlynuose. 1966 m. apgynë daktaro di-sertacijà „Dekoratyviniø augalø skydama-riai Lietuvos TSR, jø rûðinë sudëtis, papliti-

Pabaiga. Pradþia 2010 m. Nr. 11–12

Antrojo pasaulinio karo metais (1941–1945) mokslinio tyrimo darbas Kauno bo-tanikos sode buvo sustabdytas, taèiau visvien kiek ámanoma ávairiø grybø rinkiniaibuvo kaupiami.

Pokario metu Kauno botanikos sodebuvo dirbama 2 pagrindinëmis kryptimis:dekoratyviniø augalø tyrimai ir vaistiniø-techniniø augalø tyrimai. LTSR MA prezi-diumo nutarimu Nr. 36 ásteigiama (atkuria-ma – autoriø pastaba) Augalø ligø ir ken-këjø laboratorija (1958). 1957–1960 m. ðiailaboratorijai vadovavo doc. dr. LionginasÞuklys (g. 1927). Jis 1958 m. Vilniaus uni-versitete apgynë disertacijà „Guobiniø ðei-mos augalø maras Lietuvos TSR, ligos su-këlëjo Cerastostomella ulmi (Schw.)Buism. biologija ir kovos su juo priemo-nës“. Laboratorijos darbo tikslas buvo lai-ku ir tiksliai diagnozuoti Botanikos sodoparke, šiltnamiuose, ekspozicijose sergan-èiø augalø ligas, iðaiðkinti kenkëjus ir imtispriemoniø prieð ligø sukëlëjus ir kenkëjus.Šio laikotarpio tyrimus 1964 m. dr. L.Þuk-lys su bendraautoriais iš Kauno botanikossodo apibendrino knygoje „Dekoratyvinësodininkystë“. 1960 m. dr. L.Þuklys perëjo

dirbti á Lietuvos þemës ûkio universitetà.Doc. dr. Roþë Þuklienë (g. 1929),

1961–1962 m. oficialiai dirbdama Botanikosinstitute (Kauno botanikos sodas tuometbuvo Botanikos instituto filialas), atliko vi-sus botanikos sodui reikalingus fitopatolo-gijos darbus Kauno botanikos sode. 1962

nagrinëjo leidiniuose su bendraautorëmis:Baliûniene (1971), Atkoèaite (1971), Ma-kutënaite (1972) ir kitais. Su A.Vengeliaus-kaite (1978) išleista knyga „Dekoratyviniøaugalø ligos ir kenkëjai“ iki šiol yra vienasiðsamesniø vadovø gëliø augintojams.

Fitopatologijos mokslas Kauno botanikos sode pokario laikotarpiu


Fitoekologijos laboratorijos darbuotojai. Ið kairës: dr. Kæstutis Þeimavièius –dendrologas, dr. Vilija Snieðkienë – fitopatologë, asistentë Jana Radzijevskaja, dr.Antanina Stankevièienë – fitopatologë, dr. Valerija Baronienë – dendrologë,entomologas, vedëjas doc. dr. Vidmantas Juronis; 2001 m.

Dr. A.Vengeliauskaitë apie 1962 m.

mas, biologija, kenksmingiausios rûðys irkovos su jomis priemonës“. 1959–1964 m.buvo tiriami ávairûs Botanikos sodo kenkë-jai; 1965–1967 m. – naujø medþiø, krûmø,þoliniø ir kitø naudingø augalø rûðiø kenkë-jai (vad. N.S.Borchsenijus); 1966 m. – de-koratyviøjø augalø skydamariai. 1960–1961m. apraðytos naujos skydamariø rûðys Lie-tuvoje: Pseudococcus gahani Green (cit-rusinis miltuotasis skydamaris); Pseudo-

coccus adonidum L. (ðeriuotasis miltuota-sis skydamaris). Savo darbø rezultatus doc.dr. A.Vengeliauskaitë skelbë moksliniuosestraipsniuose, konferencijø praneðimuose.

Fitopatologë dr. Elena Baltruðaitienë,1983–1986 m. dirbdama Kauno botanikossode, tyrë dekoratyviniø augalø bakterio-zes, tyrimo duomenis publikavo moksli-niuose ir mokslo populiarinimo straips-niuose, skaitë praneðimus ávairiose kon-ferencijose. Prieð pradëdama dirbti Kau-no botanikos sode, Botanikos institute ji1965 m. apgynë disertacijà „Pupeliø bak-teriozës Lietuvoje, kai kurie jø sukëlëjø ypa-tumai ir kovos su jomis priemonës”.

1976–2009 m. Kauno botanikos sodedirbo ir vadovavo fitopatologijos darbuidoc. dr. Vidmantas Pranas Juronis. Nuo

jos tyrimai siejami su klimato kaita, augaløintrodukcijos suintensyvëjimu ir áveþtiniøbei invaziniø patogenø pagausëjimu.

2009 m. ákurtas Augalø patologijosmokslo sektorius, kurio veiklos tikslas –fundamentiniai ir taikomieji introdukuotøaugalø patologijos tyrimai.

Nuo 1980 m. iki ðiol dirba fitopatologëdr. Vilija Snieðkienë. Disertacija „Uþdarogrunto gëliø bakterinës ligos ir jø sukëlëjøbiologinës savybës“ apginta 1993 metais.Mikologë dr. Antanina Stankevièienë2000 m. apgynë disertacijà „Gëlëms au-ginti uþdarame grunte naudojamø substra-tø mikologinë charakteristika“.

Šiuo metu Augalø patologijos mokslosektoriaus vykdomo mokslinio darbo tema„Introdukuotø augalø patogenø ávairovës ir

jø bioekologiniø savybiø tyrimas klimato kai-tos ir aplinkos tarðos poveikyje“.

Be to, dalyvaujama Vytauto Didþiojouniversiteto klasterio „Klimato kaitos ir ap-linkos tarðos poveikis organizmø sàveikaiir sveikatingumui“ veikloje.

Nuo 1998 m. bendradarbiaujama suSkiernievicø sodininkystës ir gëlininkystësinstituto (Lenkija) fitopatologais – tiriamadël klimato ðiltëjimo atsiradusi naujø pa-togenø migracija.

Pastaràjá deðimtmetá atliekami moksliniotyrimo darbai dalyvaujant projektinëje veik-loje: tiriami oranþerijoje auginamø dekora-tyviøjø augalø aplinkos patogenai – projek-tas „Ið uþsienio áveþamø dekoratyviniø au-galø tyrimai“ (1997–1999); miðko medþiø li-gos ir kenkëjai, projektai: „Sumedëjusiø in-troducentø fitopatologinës bûklës tyrimas Vi-durio Lietuvos miðkuose, medelynuose irdendrariumuose“ (2003) ir „Maumedþio (La-

rix Mill. spp.) patologinë bûklë ir patogenaiLietuvos miðkuose bei þeldynuose“ (2008);miesto þeldynø ir þeldiniø fitopatologinë bûk-lë – projektai: „Thuja L. genties augalø pato-genai Lietuvos þeldynuose ir medelynuose“(2005), „Kaðtonø (Aesculus L.) blogos fito-sanitarinës bûklës prieþasèiø Lietuvoje tyri-mas“ (2008) bei „Alytaus miesto þeldynø irþeldiniø bûklës stebësena pagal 2009–2013metø programà“. Ðiuo metu esant invaziniøpatogenø aktualijai vykdomas projektas: „In-vazinës grybø rûðys vertingø medþiø pato-genezëje: pavojingø bûkliø diagnostika ir pa-togenezë“ (2010–2011).

Vykdomø darbø rezultatai pateikiami

mokslo ir mokslo populiarinimo publikaci-

jose, kurias galima rasti adresu: http://bib-

lioteka.vdu.lt/.

Dr. E.Petrauskaitë darbo kabinete

1976 m. jis tyrë dekoratyviniø ir vaistiniøaugalø amarø faunà, mitybinius jø ryðiusir biologijos ypatumus. 112 amarø rûðiøLietuvoje V.P.Juronis aptiko pirmà kartà, 1rûðá – pirmà kartà Sovietø sàjungoje.V.P. Juronis daktaro disertacijà „Vaistiniøaugalø amarai Lietuvos TSR“ apgynë 1988m. Maskvoje, A.N.Severcevo evoliucinësmorfologijos ir ekologijos institute. Doc. dr.V.P.Juroniui vadovaujant 1980–1989 m. bu-vo tiriamos dekoratyviniø sumedëjusiø irþoliniø augalø imunologinës savybës no-rint pagerinti þeldiniø asortimentà; 1992–2015 m. buvo tiriami introdukuotus auga-lus veikiantys biotiniai veiksniai (doc. dr.V.P.Juronis, dr. V.Snieðkienë, dr. A.Stanke-vièienë). Siekiant iðsaugoti bei pagerintiþeldynø funkcinæ vertæ, 2000 m. ákurta Fi-toekologijos laboratorija (sudaryta ið den-drologijos, ekologijos, entomologijos, fito-patologijos specialistø), augalø patologi-


Konferencijos iðtakos ir globëjaiTradicija rengti studentø hidroekolo-

gø konferencijà gimë 1998 m., kai tuo-metis Klaipëdos universiteto ekologijoskrypties magistrantas Darius Daunys subendraminèiais surengë Lietuvos jaunø-jø tyrëjø forumà. Nuo 2004 m. renginystapo tarptautinis ir susilaukë nemàþtan-èio pasisekimo. Pagal tradicijà tarptauti-nes studentø konferencijas rengia KUekologijos ir aplinkotyros doktorantai, dir-bantys KU BPATPI. Konferencijos þinomu-mas, dalyviø skaièius ir praneðimø ávai-rovë nuolat plëtësi. Idëjinis konferencijospradininkas ir nuolatinis globëjas prof. ha-bil. dr. Sergejus Oleninas pastebëjo, kadðis jaunøjø mokslininkø forumas, kuris jaugerai þinomas plaèiame Baltijos jûros re-gione, yra ypaè svarbus mûsø ðaliai, nesdidþioji dalis naujos kartos Lietuvosmokslininkø, dabar sëkmingai tæsianèiøvandens ekologijos ir okeanografijos ty-rinëtojø karjerà, dar bûdami studentais,dalyvavo ðioje konferencijoje.

Laukiamas metø renginysÁ penktàjà tarptautinæ konferencijà at-

vyko 71 dalyvis ið 10 Europos ðaliø. Pertris dienas buvo pristatyti 20 þodiniø ir 28stendiniai pranešimai. Kiekvienas studen-tas praneðëjas buvo iðklausytas, turëjo ga-limybæ atsakyti á klausimus, gavo vertingøpatarimø ið didelæ patirtá turinèiø moksli-ninkø ir bendraminèiø studentø.

Konferencijos pranešimuose aptartosdaugelis jûros ir gëløjø vandenø aplinkostyrimø naujoviø: tai ir vandens organizmø(nuo virusø iki stuburiniø) bioávairovë, irmolekulinë taksonomija, jûros dugno bu-veiniø kartografavimas ir modeliavimas,vandens ekosistemø funkcionavimo ypa-tumai; þuvø ir vandens paukðèiø tyrimø re-

HidroekologøEgidijus BACEVIÈIUS,

Rasa UZNYTË, Sigitas ÐULÈIUSKlaipëdos universiteto BPATPI

ekologijos ir aplinkotyros studijøkrypties doktorantai

Rudenëjanèios Palangos ramybæ iðjudino universitetinësbendruomenës sambûris: 2010 m. spalio 6–8 dienomis Klaipë-dos universiteto Baltijos pajûrio aplinkos tyrimø ir planavimoinstitutas (KU BPATPI) surengë tarptautinæ studentø hidroe-kologø konferencijà „Baltijos jûros regiono vandens ekosiste-mø bioávairovë ir funkcionavimas“ (5th International Student

konferencija tampaKlaipëdos universiteto kokybës

þenkluzultatai ir jø apsauga, kranto zonos valdy-mas ir hidrodinaminis modeliavimas.

Þymûs mokslininkai dalijosi patirtimiGraþi konferencijos tradicija – kviestinës

mokslininkø paskaitos. Ðioje konferencijo-je þinomas jûrø zoologas Rusijos moksløakademijos A.N.Severcevo ekologijos irevoliucijos instituto habil. dr. Yuri I.Kanto-ras pristatë naujausius molekuliniais meto-dais paremtos pilvakojø moliuskø sistema-tikos laimëjimus, parodë pavyzdþiø iš savotyrimø Ramiajame vandenyne. Jis iðsakëmintá, kad sparti šiuolaikiniø gyvøjø orga-

nizmø ávairovës klasifikacijos metodø plë-totë ilgainiui verèia perþiûrëti Karlo Linëjaus(Carl Linnaeus) pasiûlytus ir per du ðimtusmetø ištobulintus sistematikos pagrindus,o ateityje galbût jø teks atsisakyti.

Klausytojus sudomino ir turiningosbiografijos Italijos Pavijos universiteto jûrøbiologo doc. dr. Dario Savini pranešimasapie Vidurþemio jûros saugomø teritorijømokslinius tyrimus. Gausiais pavyzdþiais jisparodë, kad, net ir trûkstant vyriausybës pa-ramos, tinkamai organizavus veiklà, á pa-galbà pasitelkus studentus ir gamtininkus

savanorius, galima atlikti ádomius tyrimusatokiuose saugomuose jûros plotuose. Au-torius parodë, kaip á ðià veiklà átraukti mokslubesidominèià visuomenës dalá.

Stokholmo universiteto Sistemø eko-logijos instituto botanikë ir ekologë profe-sorë Pauline Snoeijs, pristatydama ilgame-èiø Baltijos jûros organizmø ekofiziologi-jos tyrimø rezultatus, ypatingà dëmesá sky-rë oksidaciniam stresui, antioksidantamsir vitaminams. Plaèiais tyrimais Ðiaurës irBaltijos jûroje parodë, kaip XX a. antrojojepusëje ásivyraujanèios nebûdingos astak-santinø atmainos ir vitamino tiamino (B

1)

stoka sukelia neigiamus jûros ekosistemømaistiniø grandiniø ir jø visaverèio funkcio-navimo pokyèius. Tikra konferencijosstaigmena ir maloni atgaiva akiai buvo irprofesorës P.Snoeijs gëliø þiedø daugini-mosi organø nuotraukø parodos ir knygos„Linëjaus kraitis“ (The bridal chambers of

Linnaeus) (Snoeijs, 2007) pristatymas. Sa-vo pomëgá fotografuoti profesorë atsklei-

Prof. Pauline Snoeijs skaitë paskaità ir pristatënuotraukø parodà „Linëjaus kraitis“

Kviestinis praneðëjas dr. Dario Savini


Conference Biodiversity and Functioning of Aquatic Ecosystemsin the Baltic Sea Region), á kurià jaunieji mokslininkai rinkosipasidalyti pastarøjø metø atradimais ir mokslo pasaulio nau-jienomis. Daugeliui dalyviø renginys suteikë galimybæ perskai-tyti pirmà praneðimà tarptautinei auditorijai ir þenklino pir-muosius mokslinës veiklos þingsnius.

dë paskaitoje, ðiuolaikinës skaitmeninësfotografijos priemonëmis iliustruodamaXVIII a. K.Linëjaus sukurtà þiediniø augaløklasifikacijos sistemà.

Vertino ir geriausius rinko visidalyviai

Konferencijoje buvo septynios sesijos,48 dalyviai pretendavo á geriausio prane-ðëjo titulà. Studentø praneðimus vertinomokslinë taryba ir atskirai patys studentai,taigi kiekvienas dalyvis galëjo atiduoti savobalsà uþ jam labiausiai patikusá praneðimà.Praneðimo ávertinimà lëmë ne tik metodø irtyrimø rezultatø patikros bûdai, kurie dau-gelio dalyviø buvo gana aukšto lygio, bet ir

rezultatø pateikimo vaizdumo smulkmenos.Nebûtinai sudëtinga ar brangia áranga at-liktø tyrimø pristatymai tapo geriausiais kon-ferencijos praneðimais. Bendravimas ir mo-këjimas sukauptas þinias pateikti kiekvie-nam suprantama kalba taip pat buvo vie-nas ið svarbiausiø dalyviø ir mokslinio ko-miteto nariø vertinimo kriterijø. KU BPATPIvyresnysis mokslo darbuotojas ir konferen-cijos mokslinio komiteto narys docentasDarius Daunys apibendrino konferencijospasiekimus ir pabrëþë, kad praneðimø ko-

kybë bei informacijos pateikimas auditori-jai, mokslinio bendravimo kultûra bei lygisþenkliai kyla, nors renginyje vis dar stoko-jama eksperimentiniø tyrimø pristatymø.

Atokvëpio valandëlësKonferencija yra universitetinës ben-

druomenës renginys, kurio metu sujungia-mas mokslas ir kultûrinë paþintinë veikla.Ši konferencija taip pat neapsiëjo be turi-ningø pramogø vakaronëse arba tarp sesi-jø. Dalyviai dviraèiais vaþinëjo po rudenë-janèià Palangà, aplankë Eduardo F. Andrëðedevrà Palangos m. parkà, lankësi Ginta-ro muziejuje. Ðios pajûrio kurorto vietos da-lyviams iš Lietuvos gerai þinomos, taèiausveèiams ið uþsienio tai buvo gera paþinti-në pramoga ir daugeliui paliko neiðdildo-mà áspûdá. Nepabûgæ þvarbaus rudeniðkovëjo riedëjo ant Palangos tilto ir bûrësi ben-drai nuotraukai. Bendravimas vakaronëseatskleidë, kaip nûdienos mokslininkø kas-dieniai atradimai gali bûti pateikiami links-mai ir kûrybiðkai – visi dalyviai sprendë pa-saulines ekologines problemas skubomissurengtuose vaidinimuose. Dalyviai bûrësiá komandas, bendravo ir kûrë, þaidë.

Iðskirtinis Klaipëdos universitetorenginys

Konferencija studentams ir dëstyto-jams ilgam išliks kaip graþus praëjusiømetø prisiminimas. Kaskart sulaukiamavis daugiau norinèiø dalyvauti ðiame ren-ginyje, todël grieþtëja praneðimø atran-kos vertinimo kriterijai. Kita vertus, nuo-latinë organizacinio komiteto nariø kaitane tik leidþia pasireikšti mokslininkams,turintiems naujø idëjø, bet ir atspindi Klai-pëdos universiteto jaunøjø tyrëjø brandoslygá.

Dalyvavimas konferencijoje visiems da-lyviams tradiciškai yra nemokamas, tai ypaèsvarbu Lietuvos ir uþsienio studentams.Kviestinës lektoriø paskaitos, visø dalyviøapgyvendinimas ir konferencijos medþia-ga praëjusioje konferencijoje buvo galimatik su rëmëjø – Nordic Marine Academy, Lie-tuvos mokslo tarybos, UAB ARM GATE, Ex-pertus Vilnensis, Sweco – pagalba.

Klaipëdos universitetas, rengdamas to-kias tarptautines studentø konferencijas,suteikia galimybæ jauniesiems tyrëjamsugdyti moksliniø diskusijø kultûrà ir kritinámàstymà. Ði konferencija – vienintelis toksjaunøjø vandens ekosistemø tyrinëtojørenginys Baltijos jûros regione – jau tapoKlaipëdos universiteto Jûrø ekologijos aka-deminës mokyklos tarptautinio pripaþini-mo uþsienyje þenklu.

Lietuviškos muzikos

grupë á smagø sûkuráátraukë sveèius ir

ðeimininkus

Stendiniø praneðimø popietëje

Renginio informacija, programos turinys, at-siliepimai bei iðskirtinës konferencijos akimirkø

nuotraukos yra KU BPATPI internetiniame tinkla-lapyje (http://corpi.ku.lt/5conference/index.html).


„Tyrëjø naktis“ – tradicinë Europos Sàjungos ðalyse vykstanti mokslo ðventë, ji paþymima kiekvienømetø rugsëjo paskutiná savaitgalá. Ðios ðventës tikslas – supaþindinti visuomenæ su ðalia dirbanèiaismokslininkais, populiariai, suprantamai ir patraukliai paaiðkinti jø atliekamø mokslo tyrimø darbø

esmæ ir naudà, parodyti, kad mokslininkai irgi randa laiko pramogoms ir poilsiui. Praëjusiais metaisnet trisdešimties Europos ðaliø gyventojai lankësi mokslinëse laboratorijose ir observatorijose,

stebëjo mokslinius eksperimentus arba net patys bandë juos atlikti, diskutavo ir bendravo sumokslininkais. Lietuvoje „Tyrëjø nakties“ renginiai vyko jau ðeðtà kartà. Vilniuje, Kaune, Molëtuose

ir kitur vykusius renginius koordinavo Lietuvos jaunøjø mokslininkø sàjunga.

Dr. Diana MEILUTYTË-BARAUSKIENË,

Vidas LEKAVIÈIUS,Darius JAKIMAVIÈIUS

Lietuvos energetikos institutas

Lietuvos energetikos

„Tyrëjø naktis“institute –

Lietuvos energetikos institutas pasitinka sveèius

2010 m. rugsëjo 24 d. 18 val. pirmàkartà „Tyrëjø nakties“ projekte dalyvavæsLietuvos energetikos institutas (LEI) atvë-rë duris visuomenei ir pasiûlë bent vienamvakarui pasinerti á atradimø kupinà moks-lo pasaulá. Nors „Tyrëjø naktyje“ aktyviaidalyvavo ávairiø kartø mokslininkai, ðio ren-ginio atsiradimà institute inicijavo jaunimas– jau devintus metus gyvuojanèios LEI jau-nøjø mokslininkø sàjungos nariai.

„Tyrëjø nakties“ renginiais norëta su-paþindinti ávairiø amþiaus grupiø þmonessu institute vykdomais aukðèiausio lygiomokslo tyrimais, sudominti vaikus ir jauni-mà mokslu. Pastaruoju metu gyventojai la-bai aiškiai suvokia energetikos aktualumà,todël ir susidomëjimas institute vykdomaistyrimais yra smarkiai iðaugæs. Pagrindinërenginiø LEI idëja – „mokslas arèiau tavæs“,todël buvo stengiamasi átraukti lankytojus,kad në vienas neliktø pasyviu stebëtoju.Neapsiribota vien energetika – renginiaibuvo skirti ávairaus amþiaus bei pomëgiøþmonëms, kad kiekvienas galëtø rasti kà

nors naujo ir ádomaus. Bûtent renginiø ávai-rove, galimybe ne tik pamatyti, bet ir daly-vauti. „Tyrëjø naktis“ skyrësi nuo tradici-niø institute rengiamø ekskursijø.

„Tyrëjø naktá“ institute išties buvo kà pa-matyti. Prie áëjimo á LEI buvo árengtas „Eu-ropos kampas“, kuriame buvo galima su-sipaþinti su ES mokslo programomis, insti-tuto vykdomais tarptautiniais projektais. Da-lyvius itin sudomino galimybë gauti „Euro-pos tyrëjo pasà“, papuoðtà lankytojo ter-movizine nuotrauka, kurioje skirtingomisspalvomis vaizduojamos ðiltesnës ir ðaltes-nës kûno sritys. Renginio metu buvo išda-


Sveèiai stebi eksperimentà su plazmatronu

Pieðiniø konkursas

Kompiuteriniai þaidimai

linta daugiau nei trys šimtai tyrëjø pasø.Nuo aštuonioliktos valandos buvo ren-

giamos ekskursijos po instituto laborato-rijas, kuriø darbuotojai gausiai susirinku-siems dalyviams vaizdþiai pristatë savo at-liekamus darbus, rodë realius eksperimen-tus. Didþiausio susidomëjimo sulaukë ban-dymai su plazmatronu, kurie patraukë ir

respublikinës þiniasklaidos dëmesá. Bûtentið LEI Plazminiø technologijø laboratorijosbuvo transliuojamas tiesioginis Lietuvos te-levizijos naujienø laidos „Panorama“ repor-taþas, skirtas visoje Europoje vykusiems„Tyrëjø nakties“ renginiams.

Ekskursijø lankytojai su dideliu entuziaz-mu atsiliepë ir apie tai, kà pamatë kitoselaboratorijose. Daugelá sveèiø suþavëjoBranduoliniø árenginiø saugos laboratorijosvyresniojo mokslo darbuotojo dr. MarijausÐeporaièio ekspresyviai pristatomi ekspe-rimentai vandens garø kondensacijos su-keliamam gniuþdymui tirti, šiltas Medþiagøtyrimø ir bandymø laboratorijos mokslo dar-buotojos dr. Reginos Kalpokaitës-Dikèiuvie-nës pasakojimas apie vamzdynø tyrimus,dujø srautø stebëjimai bei biokuro degini-mo tyrimai Ðiluminiø árengimø tyrimo ir ban-dymø laboratorijoje ir, þinoma, Vandenilioenergetikos technologijø centras, kur bu-vo galima ne tik apþiûrëti visiðkai naujà pa-þangiausiomis technologijomis paremtàárangà, bet ir patiems dalyvauti veidrodþiøsintezës eksperimentuose. „Lankant labo-ratorijas nereikëjo ieðkoti ádomybiø – dar-buotojai patys stengësi sudominti, origi-naliais bandymais ir kitomis atrakcijomispademonstruoti mokslininko gyvenimà iðtos pusës, dël kurios pasirinko ðià profesi-jà. Iki tol mokslininkà, dirbantá laboratori-jose, ásivaizdavau esant iðskirtiná keistuolá,taèiau, atrodo, jie arba moka tai slëpti, ar-ba yra tokie patys þmonës, kaip ir visi. Ti-kiuosi, kad kitais metais institute bus gali-ma pamatyti naujø atliekamø triukø“, –dþiûgavo Aistë Pupininkaitë, á „Tyrëjø nak-tá“ atvykusi net iš Leipalingio.

Daug dëmesio sulaukë á institutà atëjævaikai. Vyko pieðiniø ir skulptûrø konkursas„Mokslininkas ar mokslininkë vaikø akimis“,vaikiðka viktorina, suspaustu oru varomømaðinëliø ir sraigtasparniø lenktynës, kiti kû-rybingumà ir màstymà lavinantys uþsiëmi-mai ávairaus amþiaus vaikams. Buvo gali-ma þaisti laisvai prieinamus kompiuteriniusþaidimus, kuriuose patraukliai buvo prista-tomi mokslo tyrinëjami reiðkiniai, susipaþintisu nemokamomis mokslui ir mokymuisiskirtomis kompiuterinëmis programomis.

LEI salëje vykusios paskaitos-diskusi-

jos aprëpë labai platø temø laukà. Per trisvalandas buvo galima suþinoti apie pëd-sekystæ, vaistø kûrimà, branduolinæ ener-getikà ir mokslo filosofijà. Kaip ir kituose„Tyrëjø nakties“ LEI renginiuose, paskai-tose buvo siekiama ne tik dalytis þiniomis,bet ir skatinti visø dalyviø – ðeimininkø irsveèiø diskusijas.

Parodoje „Mokslo pasaulis“ dalyvavu-si KTU studentø korporacija „Tautito“, de-monstruodama veikianèius saulës, vëjo irvandens elektriniø modelius, supaþindinosu atsinaujinanèia energetika. „Supaþin-dinti visuomenæ, ypaè jaunimà, su gamto-je egzistuojanèiais procesais, kurie pritai-komi mûsø gyvenime, yra labai svarbusuþdavinys, – teigë Lietuvos energetikosinstituto darbuotojas, doktorantas ir kor-poracijos „Tautito“ pirmininkas Darius Lau-rinavièius. – Galbût moksleivis, rinkdama-sis tolesná savo gyvenimo kelià, uþsima-nys bûti mokslininku ir taps garsiu bei þino-mu ir gerbiamu visame pasaulyje, o kartugarsins savo ðalá. Galbût atradæs kaþkànaujo gaus ir Nobelio premijà. Lietuva ne-

turi dideliø kiekiø naudingøjø iðkasenø, ku-rias galëtø pardavinëti uþsienio šalims irtaip kelti Lietuvos gyventojø gerovæ. Mumsreikia sekti Japonijos pavyzdþiu: ši šalis ir-gi neturi gamtiniø iðtekliø, taèiau ji yra stip-riausiø pasaulio ðaliø penketuke.

Nukelta á 31 p.


Ðalies apskrièiø vieðàsias bibliotekas pasiekë iðskirtinis albumas „Lietuvos istorija tapyboje“, skirtasLietuvos Nepriklausomybës atkûrimo 20-meèiui. Albumà, kuriame áamþintas istoriniø paveikslø ciklas,

bibliotekoms dovanoja þymus dabartinës lietuviø intelektualiosios tapybos dailininkas, Vilniaus dailësakademijos profesorius Giedrius Kazimierënas. G. Kazimierënas tikisi, kad istoriniai paveikslai paskatins

susimàstyti ir bent menka dalimi primins, kad Europos istorijoje esame palikæ iðties ryðkià þymæ.

Tapybos ciklas

Juodieji gobGiedriusKAZIMIERËNAS

Þygimantas Augustas taip karð-tai mylëjo savo þmonà Barborà Radvi-laitæ, jog po jos laidotuviø paniro á didáliûdesá. Karaliø rûmus jis ásakë drapiruo-ti juodai ir tokioje gedulingoje aplinkojeleido savo dienas.

Ðis skausmingas Þygimanto Augus-to dvasiniø iðgyvenimø faktas inspiravoidëjà nutapyti „Juodøjø gobelenø“ ciklà,kuriame, pradedant Barboros Radvilaitëslaidotuvëmis, bûtø pavaizduoti dramatið-kiausi Lietuvos istorijos ávykiai.

Ðiandien bûtø ðiek tiek vienpusiðka ak-centuoti vien istoriniø pergaliø virðûnes.Bûtø prasminga apmàstyti ir savo valsty-bës kritinius, nesëkmiø momentus, galbûtbandyti suvokti tø nesëkmiø prieþastis.

Dabar, kai iðgyvename visapusiðkàsavo valstybës krizæ, lemsianèià tolesnávalstybës iðlikimà bei kokybiná to iðlikimo

statusà, „Juodøjø gobelenø“ tema, ma-nyèiau, itin aktuali.

Ðio ciklo kompozicijose sàmoningaiþaidþiama „gobeleniðkumo“ kategorijo-mis bei stilistika. Prisimenant plaèià Þy-gimanto Augusto renesansiniø gobelenøkolekcijà, „Juodøjø gobelenø“ ciklas ágy-ja prasminá kontekstà.


Tapytojas Giedrius Kazimierënas gimë 1948 m. Ðvenèioniø apskrityje,Teberiðkëje. Baigë Ðvenèioniø 1-àjà vidurinæ mokyklà, 1972 m. baigëLietuvos dailës institutà. 1972–1980 m. dirbo Kultûros paminklørestauravimo treste. Nuo 1980 m. Lietuvos dailës instituto (nuo 1990 m.Vilniaus dailës akademija) dëstytojas, profesorius. Nuo 1973 m. dalyvaujaparodose Lietuvoje ir uþsienyje.

elenaiKompozicijose naudojamas plokðtu-

minis vaizdo pateikimas, simetrija, gobe-lenams bûdingas vaizdà aprëminantis ap-vadas, taèiau nekeliamas tikslas perdë-tai imituoti gobelenà tapyboje.

Ðiuo metu „Juodøjø gobelenø“ cik-las tæsiamas. Já turëtø sudaryti 6–7 pa-veikslai.

Barboros Radvilaitës laidotuvës

Ðekspyriðko dramatizmo kupina Bar-boros Radvilaitës ir Þygimanto Augustomeilës istorija ðiandien suvokiama ro-mantizuotai, taèiau jø gyvenamuoju me-tu ji sulaukë aðtrios Þygimanto Augustomotinos – karalienës Bonos Sforcos irkaraliðkojo dvaro aplinkos reakcijos. Tambuvo net keletas prieþasèiø. Þygiman-tas Augustas nesitenkino antraeiliu vaid-meniu valdant valstybæ, slydo ið motinosátakos ir tai kurstë valdingos Bonos ir jossûnaus konfliktà. Þygimanto Augustomeilë motinai buvo prieraiðumo, nuolan-kumo, baimës ir prieðiðkumo raizginys.

Nuo ðio apsëdimo já galëjo iðvaduoti tikmeilë kitai moteriai.

Bona Sforca þmonos savo sûnui dai-rësi kilmingiausiuose Europos karalið-kuose dvaruose. Þygimantas Augustaspriklausë europiniam valdþios elitui, ku-rá sudarë imperatoriai, karaliai ir kuni-gaikðèiai. Jis kraujo ryðiais buvo susijæssu Habsburgø ir Arigonieèiø giminëmis,jo protëviai – labai skirtingi tautiniu at-þvilgiu didikai, tarp kuriø buvo du lietu-viai, du rusënai, keturi vokieèiai, ðeði ita-lai, vienas ispanas ir viena prancûzë. TadBona Sforca savo sûnui ieðkojo þmonos,kuri atvertø jam strategines pozicijas Eu-ropos politikoje. Todël jai buvo baisussmûgis, kai Þygimantas Augustas ryþo-si vesti buvusià meiluþæ, kad ir ið gar-bingos Lietuvos didikø giminës, vis dël-to karaliðkojo statuso neatitinkanèià Bar-borà Radvilaitæ. Þygimantas Augustasryþtingai pasiprieðino motinos karalienësspaudimui, vyravusiai dvaro opinijai ir ve-dë Barborà, taèiau jø meilei nebuvo lem-ta laimingai iðsiskleisti, nes jau po metøBarbora susirgo kaþkokia neaiðkia ligair mirë. Bûta átarimø, ar tik prie ðios mir-ties neprisidëjo Bona.

Barboros valia ji buvo palaidota nejai prieðiðkuose Vavelio rûmuose, o Vil-niuje. 1551 m. geguþës 26 d. gedulingaeisena pajudëjo ið Krokuvos á Vilniø.Karstà lydëjo Þygimantas Augustas,kiekviename miestelyje ar kaimelyje nu-lipdamas nuo þirgo ir eidamas paskui ka-ralienës Barboros katafalkà pësèiomis.Já pasitikdavo tylinèiø þmoniø minios irvarpø gaudesys. Karstas buvo áneðamasá baþnyèià ir laikomos pamaldos. Ði pi-ligrimystë truko kone mënesá ir tapo Þy-gimantui Augustui giliu iðgyvenimu.

1551 m. birþelio 23 d. Barboros pa-laikai atgulë Vilniaus katedroje ðalia pir-mosios Þygimanto Augusto þmonos Elþ-bietos Habsburgaitës.

Kompozicinæ paveikslo aðá sudarolaidotuviø eisena, kurià uþbaigia á virðøkylanti linija, áprasminanti karalienës Bar-boros paëmimà á dangø. Gedulingosprocesijos atvykimas á gimtàjá miestà pa-virsta karalienës Barboros áëjimu á Vil-niaus Legendà, Auðros Vartø madonossimbolinio prototipo tapsmu.

Paveikslo centre, laidotuviø katafal-kà dengianèio Þygimanto Augusto go-beleno fone, tarp Lietuvos ir Lenkijos her-bø, tarsi tarp dviejø traukos centrø, amþi-


nam blaðkymuisi ir skausmingam du-alizmui pasmerkta Þygimanto Augus-to figûra, kurià atsisveikinimo gestupalydi á dangø iðkylanti Barbora.

Baigiant dramatiðkà BarborosRadvilaitës ir Þygimanto Augustomeilës istorijà galima prisiminti Bar-boros Radvilaitës perlø likimà. Ðitrumputë istorija taip pat liudija apiemûsø valdovø europiná lygmená irsvarbà.

Po Þygimanto Augusto mirties vi-sos karaliaus brangenybës (o jø bû-ta pasakiðko kiekio) buvo pavestosvalstybei, taèiau rûmø aplinkiniø bu-vo iðgrobstytos, iðparduotos ir pra-rastos.

Visoje Europoje buvo garsus Bar-boros perlø vërinys, dëvëtas jos ka-rûnavimo metu.

Anglijos karalienë Elþbieta 1558m. per savo agentus Krokuvoje ásigi-jo Barboros Radvilaitës perlø vëriná.Vëliau perlai buvo saugomi valstybësiþde.

Paskutinë Anglijos sosto perlø sa-vininkë buvo garsioji karalienë Vikto-rija (1819).

Karalienës Viktorijos vyras Alber-tas vieno teisinio ginèo metu teigë,jog ðio vërinio perlai yra brangiausiEuropoje, jø vertë 150 000 svarø.

Londono nacionalinëje dailës ga-lerijoje kabo Anglijos karalienës Elþ-bietos I (1592 m.) portretas. Jame ka-ralienë pasipuoðusi puikiu vëriniu –tai Barboros Radvilaitës perlai.

1900 m. tekëjo Hanoverio kara-lystës (jau neiðlikusios) valdovo Jur-gio proanûkë Marija Luiza. Karalie-nës naðlës, jaunosios moèiutës vie-nintelë itin kuklaus tualeto puoðme-na buvo ilgas perlø vërinys.

Tai buvo Barboros perlai…

Vytautui iðpranaðaujamaspralaimëjimas Vorsklos mûðyje

(1399)

Vytautas, siekdamas didingø sa-vo tikslø, vykdë aktyvià politikà.

Buvo atmestos siuzereninës Len-kijos pretenzijos (mokëti mokesèiusuþ Lietuvos þemes, dovanotas Jad-vygai vestuviø proga), uþmegztiaukðèiausio lygio diplomatiniai ryðiaiEuropoje, paskelbtas Kryþiaus þygisir iðsikovotas Europos katalikybësforposto prieš totorius vaidmuo.

Siekdamas realizuoti savo strate-ginius tikslus, Vytautas brandino pla-èius uþmojus: nugalëti Aukso Ordà,uþvaldyti visas rusø þemes ir vaini-kuotis karaliumi. Vytautui buvo bûti-na pergalë prieð Rusijos nugalëtojus– Aukso Ordà, nes ji suteiktø teisæ

vieðpatauti visuose Rusijos valdo-muose slavø kraðtuose. Iðplëðti iðChanø Batø skeptrà buvo tas pat, kastapti Rusijos caru.

Nujausdami pergalës atveju Lie-tuvos atsiskyrimo nuo Lenkijos pa-vojø, karalienë Jadvyga ir Jogaila at-kalbinëjo Vytautà nuo ðio þygio, ta-èiau Vytautas raðë: „Uþtikrinau Lie-tuvà visiems laikams bûsiant saugiàir laisvà nuo kryþiuoèiø; turiu ir kituskrikðèionis iðvaduoti nuo kitos rûðiesengëjø. Dievas geruose darbuosepadës“.

Popieþius leido paskelbti Kryþiausþygá prieð totorius. Prie ðio þygio pri-sidëjo Lenkijos ponai, Ordino riteriaiir á Lietuvà pabëgusio Tochtamiðo to-toriai.

Tai buvo pirmas kartas, kai Kry-þiaus þygiui vadovavo Lietuvos val-dovas. Jungtinë Vytauto kariuomenëbuvo telkiama Kijeve. Didþiojo kuni-gaikðèio Aleksandro (Vytauto) sto-vykloje prie Kijevo 1399 m. liepà pa-sirodë senolis vienuolis piligrimo dra-buþiais. Jis prie valdovo palapinës vi-sus sveikindavo su krikðèioniðkunuolankumu rusiðkai, kartais lenkið-kai, lotyniðkai ar lietuviðkai, priklau-somai, kas kokios tautybës buvo.Kartais senolis graudendavosi ikiaðarø, verkdavo ir nueidamas visa-da giedojo liûdnà graikiðkà giesmæ.

Didysis kunigaikðtis kartà susido-mëjæs ásakë pakviesti tà keistà seno-lá á savo palapinæ. Áëjæs ir persiþeg-nojæs prieš nukryþiuoto Iðganytojopaveikslà, pasimeldë, þemai nusilen-kë ir pasveikino rusø kalba. Paklaus-tas prisistatë: „Esu piligrimas, vadi-nuosi Jonas ið Pokðivnos. Buvau prieDievo Iðganytojo karsto, neðu RomosTëvo sûnaus ir Ðventosios dvasiospalaiminimà Jûsø Kunigaikðtiðkai Di-dybei, didþiausia laime sau laikyda-mas Tavo veidà ir didybæ, pirmojotarp dabartiniø krikðèioniø ðaliø mo-narchø, regëti. Taèiau turiu gráþti á Azi-jà, kur mûsø Dievas Iðganytojas ken-tëjo mirties kanèiomis ant kryþiaus.Bet turiu pasukti iš kelio, uþsuksiu de-ðinën, kad perdëm kairën nenuklys-èiau, neprarasèiau ir gyvybës, nesu-simaiðyèiau að, nuodëmingas, dulkepavirtæs su palaikais gausiø Tavo ka-riø. Dievo nuosprendis nesupranta-mas, ateitis gedulu gresia“ (tekstasapie pranaðà pateiktas ið istoriko Te-odoro Narbuto (1784–1864) „Lietu-viø tautos istorijos“, autoriaus iðvers-tas ið lotyniðko XVI a. rankraðèio).

Nusilenkë iki þemës, o didysis ku-nigaikðtis paskendo mintyse.

Nukelta á 44 p.

Kazimieras Zalensas (1924–1993)– ilgametis Lietuvos televizijos dar-buotojas, Televizijos teatro redakto-rius, scenaristas ir dramaturgas, dir-bæs ir þurnalistu dienraðtyje „Tiesa“bei Raðytojø sàjungos savaitraðtyje„Literatûra ir menas“. 2004 m. iðleis-ta prozos kûriniø rinktinë „Sudrums-tas ðaltinis“.

Knyga ,,Nuotrupos” – biografinë.Joje spausdinami dienoraðèio frag-mentai, jo paties uþraðyti prisiminimai,keletas laiðkø bei kalbø tekstø, nuo-traukos. Taip pat publikuojami kitøþmoniø – þmonos Jûratës, bendra-darbiø – prisiminimai. Knyga pristato

Nuotrupos apieKazimierà Zalensà

ðviesø Pasvalio kraðto þmogø, PetroVileiðio gimnazijos auklëtiná, èia pa-mëgusá teatrà ir literatûrà, nuoðirdøpatriotà – mylëjusá savo gimtinæ ir jabesirûpinusá, dirbusá ir kovojusá dëlLietuvos kultûros ir nepriklausomy-bës, Sausio 13-osios ir kitø ávykiø da-lyvá. Skaitytojai ras daug Pasvaliokraðto (gimnazijos, Puðkoniø bei Sa-loèiø) realijø, þavësis vaizdinga auto-riaus kalba, puoðiama tarmybëmis,humoru, þaisminga ironija.

Dalis èia publikuojamos medþia-gos (laiðkai, prisiminimai, nuotrau-kos) saugoma Pasvalio Lëvens pa-grindinëje mokykloje ákurtame Kazi-miero Zalenso muziejuje-memoriali-niame kampelyje.

Valentina PAUKÐTELYTËLTV þurnalistë


Historius –Doc. dr. Rimvydas LAUÞIKAS

Vilniaus universitetas, Komunikacijosfakultetas

lituanistiniø moksliniø tyrimø ir paveldoinfrastruktûrø

tinklasPaveldo ir mokslo duomenø skaitme-

ninimas – populiari tema ðiuolaikinëje Lie-tuvoje. Ðioje erdvëje dirba vis daugiauþmoniø, skiriamos didelës lëðos, ágyjamadaug techninës bei programinës árangos.Tai laikas, kai jau galime paþvelgti atgal irpamàstyti apie strategines raidos kryptis.Ðio straipsnio objektas yra skaitmeninësinfrastruktûros, straipsnio tikslas – prista-tyti nacionalinio paveldo ir lituanistiniømoksliniø tyrimø infrastruktûrø tinklo idë-jà, pagristi jos reikalingumà, nurodyti ga-limas plëtros kryptis ir priemones.

Lietuvos kultûros paveldo skaitmeni-nimas jau baigia skaièiuoti bene antràjádeðimtmetá. Galima teigti, kad jo ištakos– 1992 m. pradëtas kurti NacionalinësM.Maþvydo bibliotekos elektroninis kata-logas, vëliau 1993 m. pristatytos Eugeni-jaus Jovaiðos ir Mariaus Jovaišos progra-mos „Dangus“ ir „Archeologo darbo kam-putis“; 1997 m. – Kultûros vertybiø ap-saugos departamento (dab. Kultûros pa-veldo departamentas) duomenø bazë„Archeologiniai tyrimai Lietuvoje“; 1999m. – Kultûros paveldo centro – „Voruta“;nuo 2003 m. – mokslo institutø konsor-ciumo informacinë sistema „Aruodai“,nuo 2005 m. – Nacionalinës M.Maþvydobibliotekos informacinë sistema „ePavel-das“. Šiuo metu yra per 30 skirtingø duo-menø baziø ir informaciniø sistemø, skir-tø paveldui ir lituanistiniø tyrimø duome-nims. Nuo pat skaitmeninimo pradþiosprogramas, duomenø bazes, informaci-nes sistemas kûrë labai skirtingos insti-tucijos, net privatûs asmenys, kurie ne-koordinavo tarpusavio veiklos, retai nau-dojo kokius nors standartus. Standartiza-cijos poþiûriu iðimtimi galime laikyti Na-cionalinës M.Maþvydo bibliotekos pro-jektus, kurie nuo pat pradþiø buvo grieþ-tai standartizuoti. Bibliotekø sektorius ap-skritai buvo ir yra gerokai toliau nei kitisektoriai paþengæs informacijos standar-tizavimo srityje. Paveldo ir lituanistiniø ty-rimø duomenø skaitmeninimo problemø

Lietuvoje kyla ir dël to, kad ðie mokslai,mokslo institucijos ir jø infrastruktûrosyra kuruojami Ðvietimo ir mokslo minis-terijos, o atminties institucijos ir svarbiau-siø lituanistiniø tyrimø ðaltiniø (paveldo)informacinës infrastruktûros – Kultûrosministerijos. Abu šie sektoriai (mokslo irkultûros) turi skirtingus skaitmeninimoporeikius, poþiûrius ir tradicijas.

2010 m. Vilniaus universiteto Komu-nikacijos fakultetas kartu su instituciniaispartneriais (Lietuviø literatûros ir tauto-sakos institutu ir Lietuvos istorijos insti-tutu) pradëjo ágyvendinti Lietuvos moks-lo tarybos finansuojamà projektà „Litua-nistiniø mokslo tyrimø ir paveldo infra-struktûrø tinklo kûrimas: projektavimo fa-zë” (akronimas – HISTORIUS-P). Akro-nimui pasirinktas þodis „historius“ yra se-niausias þinomas istoriko ávardijimas lie-tuviø kalba, uþfiksuotas Volfenbiuteliopostilëje 1573 m. Projekto tikslas yra at-likti parengiamàsias veiklas (projektavi-mo fazë) nacionaliniam lituanistiniømoksliniø tyrimø ir paveldo infrastruktû-rø tinklui sukurti. Tai yra: parengti tech-ninæ uþduotá lituanistiniø moksliniø tyri-mø ir paveldo infrastruktûrø tinklo gali-mybiø studijai; parengti lituanistiniømoksliniø tyrimø ir paveldo infrastruktû-rø tinklo galimybiø studijà (vieðojo pirki-mo bûdu perkama paslauga); atlikti eu-ropinës panaðiø infrastruktûrø kûrimopatirties ir lietuviðko tinklo paneuropiniøir pasauliniø sàsajø analizæ ir parengti li-tuanistiniø moksliniø tyrimø ir paveldo in-frastruktûrø tinklo prototipo modelá ir ap-raðyti já tinklo specifikacijos bûdu.

Infrastruktûrø tinklas turi bûti organi-zuojamas per tinklo mazgus, kuriø kiek-vienà sudarys konkreti institucija su savovaldomomis informacinëmis ir technolo-ginëmis infrastruktûromis. Valdomos in-frastruktûros liks institucijø nuosavybe, ta-èiau, besijungdamos á tinklà, institucijosásipareigos bendrai dalytis turimomis tin-klui priskirtomis informacinëmis bei tech-nologinëmis infrastruktûromis, ištekliaisbei informacija, mainais gaudamos stra-tegiðkai orientuotà finansavimà ðiø infra-struktûrø plëtrai. Visi tinklo mazgai bussusijæ vienas su kitu tiesioginiais vidiniais

ryðiais. Kiekvienas tinklo mazgas atskirai(o per já ir visas tinklas) iðoriniais ryðiaisbus susijæs su kitø mokslo srièiø infra-struktûrø tinklais ir su kitais nacionaliniaisir tarptautiniais infrastruktûrø tinklais. Ku-riama infrastruktûra puikiai derës su jauesamomis, nes HISTORIUS – tai tinklas,jungiantis jau esamas infrastruktûras ir ga-rantuojantis bendrø standartø, informaci-jos techniniø ir technologiniø priemoniønaudojimà, bendrà paieðkà ir strategið-kai orientuotà bendrà plëtrà. Tokio tinkloidentiðkø pavyzdþiø neturime, bet pa-našiais principais veikia Jungtinës Kara-lystës „Art and Humanities Data Service“,Australijos „Australian e-Humanities Ga-teway“, JAV „H-net“, „Humanities Rese-arch Network“, tarptautiniai „Europeana“,kuriami DARIAH, CLARIN ir kiti tinklai.

Kuriamas lituanistiniø moksliniø tyri-mø ir paveldo infrastruktûrø tinklas HIS-TORIUS kiek ámanoma sumaþins aukð-èiau iðdëstytø paveldo ir lituanistiniø ty-rimø duomenø skaitmeninimo problemøpoveiká. Svarbiausios investicijos kurianttinklà turëtø bûti skiriamos bendrø duo-menø standartø ir bendros paieðkos kû-rimui, lituanistiniø mokslo ir studijø insti-tucijø bendroms infrastruktûroms plëstiir jø paveldo iðtekliams skaitmeninti, ko-ordinuojant sistemø kûrimà ir plëtrà suKultûros ministerijos kuruojama e-Pavel-do infrastruktûros plëtra. Esant dabarti-nei situacijai galime manyti, kad HISTO-RIUS yra potencialus tarptautiniø tinklø„Europeana“, DARIAH, CLARIN bûsima-sis narys.

HISTORIUS ágyvendinimo metu buspirmà kartà Lietuvoje sukurtas paveldo irlituanistiniø tyrimø mokslo institucijø ir at-minties institucijø infrastruktûrø tinklas,suburtas aukðèiausio lygmens specialis-tø kolektyvas, galintis toliau strategiðkaiplëtoti paveldo ir lituanistiniø moksliniø ty-rimø infrastruktûras. Infrastruktûrø, þmo-niø iðtekliø, finansø vienijimas ir strategi-nis valdymas, technologiniø, skaitmeni-niø priemoniø plëtra turi sukurti sàlygasproverþiui paveldo ir lituanistiniuose tyri-muose Lietuvoje bei praktinëje atmintiesinstitucijø veikloje.


lietuvybës

Þalgirio jubiliejiniai renginiai, konferen-cijos 2010 m. vyko Lietuvoje, Lenkijoje,JAV. Iðeivijos lietuviø „sostinëje“ Èikago-je spalio 15–17 d. lietuviø filatelistø drau-gija „Lietuva“ (pirmininkas Jonas Varia-kojis) ir lenkø draugija „Polonus“ Balze-ko lietuviø kultûros muziejuje (ákurtame1966 m.) Þalgirio jubiliejaus proga suren-gë tarptautinæ filatelijos, numizmatikos,knygø parodà ir mokslinæ konferencijà.Renginá globojo Amerikos lietuviø taryba.

Iškilmingame atidaryme dalyvavo iroficialûs asmenys: Lietuvos, Lenkijos ge-neraliniai bei garbës konsulai, sveikini-mus atsiuntë Ilinojaus valstijos guberna-torius ir Èikagos miesto meras.

Reikðmingø duomenø ið Vakarø Euro-pos archyvø apie Þalgirio epochos Lietu-vos heraldikà pateikë viena ið renginio or-ganizatoriø (buvusi M.K.Èiurlionio muzie-jaus Kaune darbuotoja) Violeta Rutkaus-kienë. Parodos lietuviø ir lenkø sekcijoseávairiai atsispindëjo Þalgirio epocha ir joáamþinimo problematika. Parodos rëmë-jas èikagietis inþinierius Rimantas Kunèas-Þemaitaitis yra iðleidæs vokø-studijø seri-jà, skirtà 755 m. nuo Lietuvos krikšto, 752m. – baþnytinës Lietuvos provincijos – vys-kupijos ákûrimo (karaliui Mindaugui val-dant), 80 metø jos atkûrimui. Atskleidþia-ma kova dël Lietuvos baþnyèios savaran-kiðkumo, akcentuojamas Mindaugo Lie-tuvos krikšto jubiliejus, Jogailos aplinkos,jo þmonos lietuvaitës karalienës Sofijos Al-ðëniðkës veiklos (tendencingai iðaukðtin-tos Jadvygos fone) svarba. Apie Lietuvostotorius – Þalgirio mûðio dalyvius, jø ben-druomenæ Lietuvoje kalbëjo istorikas Er-nestas Lukoðevièius (Èikaga).

Pagrindinës dienos paskaitose aptar-ta: „Sun Tzu, Makiavelis, Clausewitzas irAkvinietis: karo filosofija ir Þalgirio mûðis“(dr. Robertas Vitas, JAV); „Lietuvos 250m. gynybinis karas su Kryþiuoèiø ordinuir Þalgirio mûðis kovos su totoriø AuksoOrda kontekste“ (dr. Romas Batûra, Vil-nius); „Griunvaldas / Þalgiris šiandiena“(dr. Wiljamas Urbanas, JAV); „Kelionë áÞalgirio mûðio 600 m. ðventæ“ – JonasVainius, Èikaga).

Þalgirio

Doc. dr. Romas BATÛRA

600-osios metinës

puoselëjimasÈikagoje ir

R.Batûros paskaitoje buvo atskleistasdidelis Lietuvos vaidmuo 1185–1435 m.gynybiniame kare prieð Kryþiuoèiø ordi-no agresijà, kai baltø lietuviø þemës tarpDauguvos ir Vyslos patyrë didþiulius su-naikinimus, kai iðtisoms kartoms teko ko-voti keliuose frontuose prieð Ordino, Len-kijos, Rusios, Aukso Ordos vienalaikiuspuolimus (ypaè XIII a.). Tik kai Lietuvosvaldovas Jogaila Gediminaitis 1386 m. ta-po ir suskaldytos Lenkijos karaliumi, su-sidarë galimybë sumaþinti prieðiðkà erd-væ, iðplësti antikryþiuotiðkà frontà plaèio-je karinëje ir diplomatinëje Europos plot-mëje. Vytauto ir Jogailos vadovaujamomsLDK ir Lenkijos (ði betarpiðkai á karà ási-jungë tik 1409 m.) pajëgoms ásiverþus áOrdino valdas, prieðo uþgrobtoje baltið-koje Sasnos þemëje buvo pasiekta lemia-ma pergalë Þalgirio mûðyje.

Atskleistas LDK kariuomenës vaid-muo mûðyje. Jai teko kautis su didþiàjarinktine Ordino kariuomenës dalimi, kailenkø kariuomenë dar nebuvo pasiruo-ðusi mûðiui. Mûðá lëmë lietuviø manevras(naudotas XIII–XIV a. kovose ir Kæstuèiobei Algirdoje aplinkoje, jo principas galë-jo bûti perduotas Vytautui ir Jogailai).

Po Þalgirio Vytautas siekë atgauti vi-sas uþgrobtas baltø þemes iki Osos ir Þe-mutinës Vyslos (ðioje dabartinëje Lenkijosteritorijoje iki pat Marienburgo iðlikæ ryð-kûs lietuviðki vandenvardþiai, vietovardþiai:Seinai, Ðiurpilis, Selmentas, Ðventaièiai,

Dargainiai, Daina, Sajna, Gubra, Alna, Kir-sna, Ukelis, Gilva, Kalva ir kiti. Kai kuriegermanizuoti, polonizuoti: Zirgûna, Kirsa-pilis tapo Dzeþgoniu, Sasenpilë – Zajonè-ki ir kt.). Taèiau Ordinà ir toliau rëmë Ðv.Romos imperija, Vokietijos þemiø kuni-gaikðèiai, Anglijos ir Prancûzijos karaliai.

Laisvës kovø epicentras buvo Nemu-no baseinas, ypaè Nemuno deðiniosiospakrantës þemiau Kauno, lietuviðkos þe-mës su Vilniumi, Trakais, Kernave, Veliuo-na, Medvëgaliu ir kitais centrais. Strate-giniø kovø regionas – visas baltiðkas plo-tas tarp Dauguvos ir Vyslos. Tai atskleis-

ta þemëlapiuose, schemose ir kitose iliust-racijose (jø per 50 ).

Lietuviø kultûros muziejø, kur vykorenginys, plaèiai lanko visuomenë, lietu-viðkø Èikagos mokyklø mokiniai.

Kitas lietuvybës þidinys – Èikagos prie-miestyje Lemonte ásikûræs Pasaulio lietu-viø centras (lietuviø ásigytas ir rekonstruo-tas didþiulis pastatas, á kurá persikëlë lietu-viðka mokykla, keli vaikø darþeliai, ásikûrë„Pasaulio lietuvio“ redakcija ir kt.) su Mai-ronio lituanistine mokykla. Ðalia graþussampilas su lietuviðkais kryþiais, koplytstul-piais ir varpu – „kryþiø kalnelis prisimintTëvynæ“. Kalnelio papëdëje ðiø metø rug-pjûtá iðkilmingai atidengtas paminklas Þal-giriui (já sukûrë vietinis menininkas Romu-aldas Povilaitis). Èia ðventæ surengë JAVLietuviø bendruomenës Vidurio Vakarøapygarda, talkinant Ðiaurës Amerikos lie-tuviø studentø sàjungai, JAV lietuviø jau-nimo sàjungai ir Amerikos lietuviø tarybai.

Maironio lituanistinëje mokykloje, at-ðventusioje savo 50 m. jubiliejø (mokiniøskaièius iðaugo nuo 10 pirmaisiais me-tais iki daugiau kaip 500), ávairiø kartø të-vø valia vaikams perduodamas lietuvið-kas þodis, istorija, daina, ðokis, raðtas irdidelë meilë tëvynei Lietuvai. Mokyklossalëje mokiniams papasakojau apie Lie-tuvos istorines laisvës kovas ir Þalgiriomûðá. Aplankiau klases, susitikau su mie-lomis mokytojomis.

Èia pat esanèio lietuviø centro salëje


susitikime su lietuviðkàja bendruomene irjos vadovais kalbëjau jø pasiûlyta tema:„Nuo Þalgirio iki Sàjûdþio“. Akcentuotapartizanø Lietuvos laisvës kovos sàjûdþio1949-02-16 Deklaracijos svarba Lietuvaiokupacijos sàlygomis siekiant laisvës. Di-dþiulë moralinë parama išblaškytai tautaibuvo „Lietuviø charta“, Vyriausiojo Lietu-vos iðlaisvinimo komiteto tremtyje priimta1949 m. birþelio 14 dienà.

Pasaulio lietuviø pastangomis Ameri-kos Kongrese buvo iðrûpinta rezoliucija,raginanti JAV vyriausybæ Lietuvos laisvësklausimà kelti Jungtinëse Tautose ir kituo-se laisvøjø valstybiø atstovø vieðuose su-sibûrimuose. Lietuvos iðlaisvinimu rûpin-tis Kongrese ásteigtas ið senatoriø ir At-stovø Rûmø nariø sudarytas komitetas.Buvo iðsaugota Nepriklausomos Lietuvosdiplomatinë tarnyba, iðrûpintas jos tæsti-numas ir rasta pinigø jos iðlaikymui. Aust-ralijoje Lietuviø bendruomenë pasiekë,jog 1974 m. vyriausybës panaikinta Lie-tuvos aneksijos nepripaþinimo politika bu-vo sugràþinta.

Svarbi buvo Pasaulio lietuviø bendruo-menës veikla ávairiose tarptautinëse kon-ferencijose, praneðimai pasauliui apieþmogaus teisø paþeidimus Lietuvoje, nuo-latiniai priminimai apie okupacijà. Visa taiatsispindëjo ir leidinyje „Pasaulio lietuvis“,kurá ilgà laikà redagavo ir rengë PLB pir-mininkas Bronius Nainys. Savo naujà, di-delæ knygà „Lietuvos laisvinimo keliu. Pa-

saulio lietuviø veiklos atspindþiai“ iki Lie-tuvos Nepriklausomybës atkûrimo po su-sitikimo Lemonte autorius padovanojo irman. Malonu buvo apsilankyti gyvybinga-me lietuviðkos dvasios Lemonto þidinyje.

Senesnëje Èikagos dalyje, 56-oje gat-vëje, ásikûræs lietuviø Jaunimo kultûroscentras. Jo didelio puikaus pastato fron-tone – spalvota mozaika su Vytimi. Pasta-to priekyje – pakopa su aukuru, didingubetoniniu lietuviðko stogastulpio bei heral-diniø skydø ansambliu – áspûdingas pa-minklas þuvusiems dël Lietuvos laisvës.

Aikðtelëje Vytauto Didþiojo laikø Lie-tuvos þemëlapis, minëtas koplytstulpis –Kaune buvusio þuvusiems dël Lietuvoslaisvës paminklo fragmentas: skyduoseiðkalti Vytis, Gedimino stulpai, Vyèio kry-þius. Akmens plokðtëje iðkalta: Partizanai1919, 1941, 1947, Sibiras 1831, 1863,1940. Aikðtelës virðutinës pakopos ðo-nuose áraðai: Durbë 1260, Maskva 1370,Griunvaldas 1410, Orða 1514, Kirchhol-mas 1605, Dauguva – Radviliðkis – Ðir-vintos 1919–1920, Klaipëda 1923. Pamin-klo aikðtelëje paþymëtas Vilnius – Lietu-vos sostinë, po stiklu ámûryta Lietuvos þe-mës sauja, Vilniaus akmuo ir Palangosgintaro gabalëlis. Paminklas iðkilmingaipaðventintas 1960 m. lapkrièio 20 dienà.Jo sukûrimu rûpinosi Lietuviø veteranøsàjungos „Ramovë“ (pirmininkas gen.Povilas Plechavièius) valdyba, paminklàprojektavo architektas Jonas Mulokas.

Pastate – daug lietuviðkos kultûros,ðvietimo, mokslo þidiniø.

Èikagos lituanistinës mokyklos (jojeper 400 vaikø) koridoriai – tiesiog tautinismuziejus. Èia vaikai ir visuomenë matolietuviðkø tradiciniø rûbø, ávairios temati-kos stendus: „Lietuvos þemës ûkis, pre-kyba, gamyba“ – arimo árankiai, veþimai– senøjø kaimo padargø modeliai; „Lie-tuviø organizacijø 1900–1950 metø þen-klai“; „1888–1915 m. lietuviø parapijø or-ganizacijø þenklai“; „Vydûnas“ (knygos,nuotraukos); „Nepriklausomos Lietuvoskariuomenë“ (uniformos, þenklai); Lietu-vos istorija paðto þenkluose ir nuotrau-kose (skyreliai: Vytautas D., Kudirka, Ba-

sanavièius, Respublikos prezidentai, Da-rius ir Girënas) – filatelistø draugija „Lie-tuva“; Lietuviø antspaudai; „Elena Jociû-të. Partizanë, Sibiro kankinë“ ir kt.

Lituanistikos tyrimo ir studijø centrasákurtas 1981 m., sujungus ávairias Jauni-mo centre Èikagoje susibûrusias ástaigas.Jis aprëpia didelius padalinius: Pasauliolietuviø archyvà (yra ir áþymaus istorikoA.Ðapokos medþiaga), Iðeivijos periodi-kos fondà, Muzikologijos archyvà (ypaègerai sutvarkytas, jame ir Vokietijos „Dai-navos“ ansamblio (nuo 1945 m.) duome-nys ir kt.), Lietuviø medicinos muziejø irarchyvà, Fotoarchyvà, Vaizdiniø ir garsi-niø priemoniø skyriø (Èikagos „Marguèio“radijo, ákurto 1932 m., Laisvës radijo, Eu-ropos radijo, Amerikos balso, lietuviðkøprogramø áraðai), istoriko Jono Dainaus-ko bibliotekà (18 000 knygø) ir archyvà,Meno archyvà, Lietuviø genocido tyrimocentrà Amerikoje, Ramovënø laisvës ko-vø muziejø, Lietuviø muziejø (liaudies me-nas, XIX a. knygos ir kt.), Lituanistikos ins-titutà, Pedagoginës lituanistikos institutà.

Visa tai sukurta išeivijos lietuviø dar-bu ir aukomis. Ðtai didelëje salëje atmini-mo lenta su áraðu: „Teprimena ði salë Juo-zapo ir Marijonos Jankauskø dosnumàtautiniam darbui, vykstanèiam Jaunimocentre“; kitur: „Juozas Karalius – Pasau-lio lietuviø archyvo patalpø fundatorius“.

Èikagoje nemaþa ir kitø lietuviðkosveiklos vietø. „Marketo parke“ gyvenama-sis rajonas buvo beveik lietuviðkas (gat-vë „Lithuania Plaza“ ). Èia geltonø plytøNekalto prasidëjimo baþnyèia. Jos cen-trinis altorius – tarsi lietuviðka koplytëlë.Virð jo vitraþai, vaizduojantys Lietuvosbaþnyèiø (Trakø, Vilniaus Auðros vartø,Þemaièiø Kalvarijos, Paþaislio) Dievo Mo-tinas. Interjero kairëje – Ðiluvos altorius.Baþnyèios iðorinëje sienoje – Mindaugo,Lietuvos karaliaus, mozaika. Aikðtëje ki-toje baþnyèios pusëje ant aukðto stieboplevësuoja Lietuvos trispalvë. Netoliesemodernus Seseliø kazimierieèiø vienuo-lynas su baþnyèia – kadaise reikalauta,kad visos lietuviðkai kalbëtø. Prie gatviøsankryþos aikðtës kampe tarsi uola susimboliniu Þemës rutuliu – paminklas Da-riui ir Girënui.

Darius 1929 m. ásteigë pirmà lietuviøaeroklubà Amerikoje, daug skraidë. At-skrisdavo á Èikagos lietuviø laikraðèiø ge-guþines, stebindavo tautieèius dràsiomisoro figûromis.

1930-aisiais – Vytauto Didþiojo me-tais – Darius padëjo lietuviams ir visaiAmerikos visuomenei susipaþinti su Vy-tauto Didþiojo nuopelnais Lietuvai ir Eu-ropai. Ið savo lëktuvo, nudaþyto tautinë-mis spalvomis, jis Èikagos lietuviø kolo-nijose paskleidë tûkstanèius lapeliø (an-glø k.) apie Vytautà.

Pasauliolietuviøcentras

Lemonte

Susitikimas suMaironio

lituanistinësmokyklos

moksleiviais


1932 m. liepos 24 d. „Marguèio“ ge-guþinëje Darius ir Girënas pirmà kartàvieðai paskelbë savo sumanymà per-skristi Atlantà tautos garbei ir aviacijospaþangai.

1933 m. geguþës 6 d. „Lituanika“ pir-mà kartà pakilo virð Èikagos aerodro-mo, o kità dienà èikagieèiø iðkilmingaiiðlydëta iðskrido á Niujorkà. Þalgirio per-galës dienà, liepos 15-àjà, „Lituanika“pradëjo skrydá per klastingàjá Atlantà áLietuvà. Vandenynà lakûnai áveikë, betþuvo Soldino miðkelyje, jø gedëjo Lie-tuva ir visi lietuviai.

tø baþnyèia lietuviø statyta 1918 m. (lie-tuviðkas áraðas atminimo lentoje nuo gat-vës pusës). Jos frontone – lietuviðkasrûpintojëlis.

Vienanavës baþnyèios vidaus uþpa-kalinëje sienoje – tapyti paveikslai: Min-daugo krikðtas, lietuviðkas piliakalnis sukoplytstulpiu ir kryþeliais. Deja, baþny-èia ir gretimos mokyklos pastatas jaumeksikieèiø þinioje.

Modernios Èikagos lietuviø Tautinësir ðv. Kazimiero kapinës, kuriose palai-doti þymûs lietuviø veikëjai, kariai. Tarpjø – Povilas Plechavièius (1890–1973),kovojæs prieð bolðevikus, bermontinin-kus ir lenkus ginant Lietuvà, gen. štaboLietuvos generolas, Vietinës rinktinës va-das 1944 m. ( daug jos kariø tapo Lietu-vos partizanais), VLIK-o karinio skyriausvirðininkas, Lietuvos kariø veteranø sà-jungos Amerikoje „Ramovë“ pirminin-kas (1950–1959), Garbës narys.

Petras Linkus (1898–1981) – karinin-kas, Sibiro lietuviø bataliono, siekusiográþti á Lietuvà ir kovoti dël jos Nepriklau-somybës, organizatorius ir vadas 1918–1919 m. (atsiminimø knyga, 1939 m.),ið bolðevikø nelaisvës gráþæs 1920 m.,tarnavæs Lietuvos kariuomenës ðtabe,teisininkas, advokatas (1926–1938) ,Ðiauliø m. burmistras 1938–1940 ir1941–1944. Ið Vokietijos iðvyko á JAV1947 m. , apsigyveno Èikagoje, 1948–1954 m. redagavo „Margutá“. Vienas iðAmerikos lietuviø tautinës sàjungos stei-gëjø (sekretorius), jos Èikagos skyriausilgametis pirmininkas.

Laikraðèio „Draugas“ leidykla ir re-dakcija – tarsi iðeivijos spaudos dvasiosir technikos muziejus. „Ateitininkø na-mai“ su koplytstulpiu prie jø. „Seklyèia“,lietuviðka valgykla nedidelio namo pir-mame aukðte, o virð jos lietuviðko „Mar-guèio“ radijo tarnyba (ákurta 1932 m.),greta – globos tarnybos: „Vaikø viltis“(èia gyveno Èikagoje operuojamø vai-kø ið Lietuvos tëvai. Dabar patys gydy-tojai vyksta á Lietuvà); „Partizanø globa“aktuali ir ðiandien. Maloniai nuteikia ádo-maus interjero „Kunigaikðèiø uþeiga“ suLietuvos valdovø Gedimino, Kæstuèio,Birutës, Vytauto dideliais portretais. Ne-toli „Lietuvëlë“ – maisto produktø par-duotuvë ir knygynëlis.

Èikagos istorijoje daug reikðmingølietuvybei vietø ir faktø (joje dar 1880 m.iðspausdintos pirmos lietuviškos kny-gos). Gausûs lietuviðki periodiniai leidi-niai: 1892 m. „Lietuva“, 1897 m. – „Ame-rikos lietuvis“, 1928 m. – „Margutis“,1949 m. – „Mûsø Vytis“, 1953 m. – „Lais-voji Lietuva“ ir daug kitø. Populiarus„Draugas“, „Èikagos Aidas“ ir kt. Taiptoli nuo Tëvynës aktyvieji lietuviai puo-selëja lietuvybæ ir padeda Tëvynei.

Paminklas Dariui ir Girënui Èikago-je, Marketo parke, iðkilmingai atideng-tas 1935 m. liepos 28 d. (jis 6 m aukð-èio, 10,5 m ilgio ið raudono granito, sim-bolizuojantis nulauþtà sparnà ir aviaci-jos idëjà. Paminklo viršuje – bronzinisÞemës rutulys, kuriame paþymëtas „Li-tuanikos“ nuskristas kelias. Þemiau –aukuras, lakûnø profiliai, jø vardai, gy-venimo datos, paskutiniai jø testamentoþodþiai. Apaèioje – Vyèio kryþius ir Lie-tuvos Respublikos herbas. Architektas– Ch.B.Koncevièius). Iðkilmiø metu virðparko skraidë 5 lietuviø lakûnø lëktuvai,ið kuriø buvo barstomos gëlës. ÞygiavoAmerikos lietuviø legiono daliniai, tauti-niais rûbais apsirengusios merginos.Prie paminklo kasmet minimas Dariausir Girëno skrydis.

Ðv. Kryþiaus dvibokðtë raudonø ply-

Prie T.Kosciuðkos paminklo Èikagoje

Rim

an

to K

UN

ÈO

-ÞE

MA

ITA

IÈIO

nu

otr.

Kodëlkvailybei nëra

galo, o mokslastoks ribotas?

Kà tik pasirodë unikali knyga „Apiemokslà, tiesà ir paþangà: kodël kvailybeinëra galo, o mokslas toks ribotas“, jà pa-raðë Lietuvos kûno kultûros akademijosrektorius Albertas Skurvydas. Naujausia

Prof. Albertas Skurvydas

○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○

Þymus sociologas, buvæs ilgame-tis sociologø draugijos prezidentasprof. R.Grigas 2001 m. Lietuvos so-ciologø forume iðrinktas Garbës pre-zidentu. Daugeliu ádomiø knygø,straipsniø, paskaitø prisodrinta pro-fesoriaus ávairiatematë veikla. Irmoksliniai interesai labai platûs, irdidis nerimas dël lietuvybës, tautið-kumo iðsaugojimo, ir ðirdies skaus-mas, kad Lietuva neiðsivaikðèiotø...Profesoriui neduoda ramybës, kadglobalizacija ne iðtrina, bet iðryðkinasocialinës realybës lokaliðkumà, ke-lia kità itin aktualø klausimà: virð-tautiðkumo, anttautiðkumo sklaidà.

Sveikiname profesoriø graþausjubiliejaus proga. Prasmingø darbø,

sveikatos ir asmeninës laimëslinkime mûsø þurnalo autoriui nuo

1976 metø.

Buvimo krislai1.

Prancûzai sako: „C‘est La Vie“– Toksai þmogaus gyvenimas...Pas mus kaip? Dievulis

skyrë neðti kryþiø...

Romualdui

Vig

man

to G

AIÞ

AU

SK

O n

uotr

.


„Tyrëjø naktis“

Taip yra dël to, kad japonai geba ið-naudoti kità turtà – þinias ir mokslà. Tadkurkime Lietuvos ateitá, grástà þiniomis“.

Gamtos apsaugos asociacijos „Balti-jos vilkas“ atstovai pristatë pagrindinæ pëd-sekystës literatûrà, kartu su „Tyrëjø nak-ties“ lankytojais gamino gipsinius þvëriøpëdsakø atspaudus, visus norinèiuosiusmokë vobintojo meno – balsu pamëgdþio-ti vilko staugimà. Parodos metu lankyto-jus þavëjo V.Augustino vilkø nuotraukosið Baltarusijos. „Mokslinë mûsø organi-zacijos veiklos pusë yra pëdsekystë. Pla-èiàja prasme pëdsekystë aprëpia daugelámokslø. Mokslininkai nuolat tiria tai, kasbuvo, kodël taip ávyko, kas paliko savopëdsakà. Paþinti þvëriø ir paukðèiø palie-kamus pëdsakus – taip pat mokslas, ku-ris padeda mums suprasti gyvûnijos pa-saulá. Laukinëje gamtoje daþniau paste-bime gyvûnø veiklos þymes, o ne paèiusgyvûnus“, – pasakojo asociacijos atsto-vas Andrejus Gaidamavièius. Jis paþymë-jo, kad mokslo þinios vertingos tik tada,kai jomis dalijamasi. „Ilgà laikà mokslinin-kai buvo svarbûs tik patys sau, o plaèiojivisuomenë maþai kà teþinojo apie jø veik-là. Ávairios mokslo populiarinimo priemo-nës iki ðiol buvo per daug sudëtingos irnuobodþios. „Tyrëjø naktis“ kompensuo-ja ðá trûkumà, nes joje supaþindinama suávairiomis mokslo šakomis paprastai ir gy-vai. Jeigu ši tradicija gyvuos toliau, o sa-vo duris atvers vis daugiau mokslo bei mo-kymo institucijø, reikia tikëtis, kad visuo-menë taps aktyvia mokslininkø uþtarëjavisais jiems svarbiais klausimais“, – vylësiA.Gaidamavièius, kurio atstovaujama aso-ciacija „Baltijos vilkas“ kasmet rengia pëd-sekystës kursus, pritraukianèius ávairiau-siø profesijø þmones.

Baigiamasis „Tyrëjø nakties“ Lietuvosenergetikos institute akcentas buvo „Gud-ruoliø viktorina“, kurioje susirungë moksli-ninkø ir visuomenës atstovø komandos.Viktorinos klausimai reikalavo ne sausø þi-niø, o sumanumo, todël klausimas „ar tik-rai tie mokslininkai tokie gudrûs“ buvo la-bai intriguojantis. Vos vieno taðko skirtu-mu laimëjo visuomenës atstovø komanda,árodþiusi, kad ir mokslininku gali tapti kiek-vienas. Tikimës, kad kitais metais moksloir jo tyrimø populiarinimo kelias platës.

Lietuvosenergetikos

institute –

Atkelta ið 23 p.

profesoriaus knyga svarbi kiekvienamsiekianèiam aiðkesnio, tikslesnio ir labiaupagrásto paþinimo (mokslinio paþinimo).

Pasak profesoriaus, ji skiriama ávairiøstudijø krypèiø studentams, doktoran-tams, jauniems ir patyrusiems mokslinin-kams bei visiems, kurie domisi ðiuolaiki-niu mokslu ir kritiðku, originaliu màstymu.„Tikiuosi, kad tas, kuris perskaitys kny-gà, ne tik aiðkiau supras, kas yra moks-las, tiesa ir paþanga, bet gebës tiksliau irlogiðkiau perteikti savo mintis. Taip pat vi-liuosi, kad ji pagelbës mokslo talentamsrasti ir atskleisti save ávairiame, bet labaiádomiame mokslo ir technologijø pasau-lyje“, – sako A.Skurvydas. Knygoje patei-kiama daug enciklopediniø þiniø, ávairiøpaaiðkinimø, þymiø mokslininkø minèiø,autoriaus áþvalgø. „Man buvo didelë gar-bë recenzuoti ðià knygà. Autorius moks-là pateikë kaip kultûros formà. Tai – nau-jas poþiûris. Jau ne kartà recenzavau pro-fesoriaus knygas, visada tai darau su di-deliu malonumu“, – sakë Lietuvos svei-katos mokslø universiteto profesorë Iray-da Jakuðovaitë.

Nors knyga skirta besidomintiemsmokslu, taèiau ji lengvai skaitoma, para-ðyta su humoru. „Kodël kvailybei nëra ga-

lo?“, „Protingas – „bukas“ þmogus“ – taitik keli intriguojantys knygos skyriø pava-dinimai. Profesorius pripaþino, kad ilgaibrandintà idëjà pavyko ágyvendinti ðià va-sarà. Kiekvienà dienà autorius paraðyda-vo po vienà skyriø. „Raðiau tezëmis. Kiek-viena yra svarbi, atskiras teiginys“, – min-timis dalijosi autorius. Pasak A.Skurvydo,knygø apie ðiuolaikiná moksliná metodà Lie-tuvoje trûksta. Profesorius tikisi, kad ji pa-dës visiems siekiantiems mokslo aukðtu-mø. Knygoje skaitytojas ras ne tik mokslosupratimo pagrindus, bet galës susipaþintisu senojo (kuris vyrauja mûsø sàmonëje)ir naujojo (jis þengia tik pirmuosius þings-nius) mokslo privalumais ir trûkumais.

„Tai nestandartinë knyga, kurià suádomumu ir nauda gali skaityti, tiksliau –nagrinëti labai daug mokslu ir jo raidabesidominèiøjø – nuo vyresniøjø klasiømoksleiviø iki subrendusiø mokslininkøir mokslu besirûpinanèiø politikø. Ji pa-raðyta publicistiniu stiliumi, todël lengvaskaityti. Talpi minèiai. Ypaè norëèiau, kadjà perskaitytø politikai“, – sako knygà re-cenzavæs Kauno technologijos universi-teto profesorius Kæstutis Krikðèiûnas.

Þilvinas SLAUSKIS

○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○

Palinksta po kryþium àþuolo þmogus– sunki be galo ši našta.

Kitam likimas skiria– drebulës...

Ir iš po šito kryþiaus daþniau vienaimanà girdi.

2.

Sukûrei, Vieðpatie, Adomà. O jam– ir Ievà.

Rûpëjo Gërio, Meilës sklidina þmogausdiena.

Ir Paþinimo medá Rojuj sodinai...O þaltá kodël ant jo

uþkabinai?Pagundai?.. Išvarei iš Rojaus

þmogø– Klajonëse jisai. O Tu? Bejausmiu

jam tapai...

3.

„Man vaidmenys gyvenimo netikæábrukti...

Ir prigimtis mana tai kelio krypèiaisvetima...“

– Kalbi su nuoskaudos gaida.O ið tiesø: Tuos vaidmenis ir

scenoj judesius,Tuos virpesius minties ir net

reþisieriø tu pats pasirinkai.O kaip? Tik to, praðau, neklausinëk

kitø...

Grigui – 75

Ið Romualdo Grigo knygos„AKIVARØ ATSPINDÞIAI“Sociosofinës mintyseilëmis,2010 m.

Virg

inijo

s V

ALU

CK

IEN

ËS

nuo

tr.


Vasaros pradþioje buvau pakviestas ákraðtieèiø popietæ „Ir sugráþta paukðèiai ánamus“, skirtà Telðiø savivaldos 560-osioms metinëms. Tai buvo ne vieninte-lis šventinis renginys. Ávyko iškilmingasposëdis, kuriame perþvelgta miesto, ap-skrities istorija, nûdienos laimëjimai, gar-bës vardais ir padëkomis pamaloninti la-biausiai nusipelnæ kraðtieèiai. Ta proga tel-ðieèius kvietë miesto bei Þemaitijos daili-ninkø, kitø kûrëjø parodos, garsiø menokolektyvø koncertai, kurie uþtruko vos neiki paryèiø ir ne vienas baigësi áspûdin-gais fejerverkais. Prie paminklo ávykopopietë laisvës kovotojams pagerbti.Miesto ðventei skirta daug turiningø ren-giniø. Paminëjau, ko gero, tik paèius reikð-mingiausius, labiausiai matomus.

Miesto áspûdingai datai neliko abejin-gi ir apskrities laikraðèio „Kalvotoji Þemai-tija“ redakcijos darbuotojai. Minëtame lei-dinyje pasirodë skaitytojø laukiami, teigia-mai vertinami teminiai puslapiai „Ant sep-tyniø kalvø“. Paantraðtë primena, kad èiaspausdinami raðiniai Telðiø vardo paminë-jimo 560 metø sukakèiai. Nesu istorikas,nei savo gimtinës istorijos didelis þinovas,bet šis skaièius kelia dvejoniø. Enciklope-dijoje aptikau, kad pirmoji raðytinë þiniaapie Telðius yra Kryþiuoèiø ordino kroni-koje 1317 m. paminëtas Telðiø (ar Telðës)slënis. Yra ir kita svarbi data: XV a. antro-joje pusëje dabartinio miesto vietoje, prieDurbinio upelio, ákurtas dvaras. Prie jo ëmëburtis amatininkai ir pirkliai. Netrukus èiasusidarë nemaþa gyvenvietë. Dvi skirtin-gos datos. Svarbu, kuri pasirinkta atskai-tos taðku, kam suteikiama pirmenybë –vardo paminëjimui ar vietovës apgyven-dinimo pradþiai. Nuo to priklauso jubilie-jaus solidumas, Telðiø amþius. Laikraðèioteminio puslapio paantraðtei ir pritrûko tiks-lumo. Bet tai në kiek nesumenkina „Ant

„Septynios kalvos“Julius NORKEVIÈIUS

seka Telðiø istorijàseptyniø kalvø“ raðiniø vertës, jø didelësreikðmës Telðiø istorijos sklaidai.

Apie kà teminiuose puslapiuose pa-sakojama? Visus „Ant septyniø kalvø“ ra-ðinius galima suskirstyti bent á kelias gru-pes. Dauguma jø skaitytojui atveria ma-þiau þinomus, kai kam primirðtus miestoistorijos faktus, geografijos ypatumus.Miesto istorija neásivaizduojama be þmo-gaus, kasdienos ávykiø, kurie, þvelgiantið praeities, visi svarbûs, reikðmingi. Pa-minëtø blokø raðinius dar galima grupuotiá smulkesnius skyrelius. Kai kurie pagalaptariamà pasirinktà klausimà gali pri-klausyti bent kelioms grupëms.

Miesto istorijà paèiais bendriausiaisbruoþais nusako keliø raðiniø ciklas, kà sau-go „Alkos“ muziejaus fondai, muziejaus ar-cheologø ekspedicijø, apþvalginiø tyrimøataskaitos. Naujumu dvelkia Þemaièiø mu-ziejaus „Alka“ vyr. muziejininko RaimondoPetriko raðinys „Politika Telðiø apygardoje1919–1926 metais“. Be iðsamios politinësapþvalgos, autorius atkreipia skaitytojø dë-mesá, kad partijø vietos vadai laukë para-mos ið centro. Ðtai 1922 m. valstieèiai liau-dininkai raðë: „Mes kiek galëdami patys vei-kiame ir mitingus vietinëmis jëgomis orga-nizuojame, bet be jûsø neapsieisime, nesbalsas ið Kauno, kad ir ne taip jau vykæs –vis dëlto ið Kauno. Bûtinai reikëtø, kad „tû-zai“ padarytø turnë po Þemaièius“. Neeili-niø pageidavo ir Lietuviø tautininkø Þemai-tijos sostinës skyriaus sekretorius V.Gu-dzinskas. Jis centro valdybos praðë, kad „áTelðius atsiøstø koká þymesná asmená –A.Smetonà arba V.Krëvæ-Mickevièiø – skai-tyti paskaitos“. Atseit, tik taip bus galima

paskatinti rinkëjus aktyviau balsuoti uþ pa-minëtos partijos kandidatus ir net „suviliotiþmones tapti ðios partijos nariais“. Ir jei netais metais, tai vëliau telðieèiai sulaukë soli-desniø agitatoriø. Taip samprotauti leidþiaautoriaus pastaba, kad treèiojo Seimo rin-kimø metu Telðiø apygardos rinkëjai buvoaktyviausi visoje Lietuvoje – balsavo net 90procentø rinkëjø. Iðspausdintas ir Telðiø apy-gardos Demokratinës tautos laisvës san-taros grupës IV rinkimø kandidatø sàraðas.Jame yra ir þinomø pavardþiø. Tai advoka-tas Petras Leonas, mokytojas Matas Ðal-èius, pradiniø mokyklø zonos inspektoriusAntanas Vokietaitis, gydytojas Jonas Ma-èiûnas ir kiti. Raðinys papuoðtas ir dviemsocialdemokratø, susiblokavusiø su liaudi-ninkais ir komunistais, karikatûromis. Vie-na – „Visø ðaliø proletarai, láskite á mûsø bu-èiø!!!“, kita – „Tëve Lenine, sûnau Trocki irþvaigþde penkiakampe, pagelbëkit mumsrinkimuose laimëti!!!“

Ne vienas istorijos tematikos rašinyspriderintas prie svarbios datos, sukakties.Lietuvos þydø genocido atminimo dienaiskirtame raðinyje muziejininkë Vida Rim-kuvienë supaþindina skaitytojus, koká þy-dø paveldà iðsaugojo „Alkos“ muziejus,kas patenka á temines parodas. Kartu pri-mena, kad Telðiai buvo vienas stambiau-siø Lietuvos þydø ðvietimo ir kultûros cen-trø, kad nuo XVII a. iki Antrojo pasauliniokaro pradþios jie kai kuriais metais suda-rë beveik treèdalá ketvirtadalá visø miestogyventojø. Miesto þydai vertësi prekyba,ávairiais amatais. Telðiai – antrasis mies-tas Lietuvoje, kuriame pradëjo dirbti netpenki fotografai þydai. Daugelá jø nuotrau-

Telðiai, turgaus aikðtë Telðiø lietuviø gimnazijos pirmoji laida


kø saugo muziejus. Veikë keliolika ávai-raus lygio mokyklø. Senesnës kartos tel-ðiðkiai prisimena, kad jø mieste garsëjoaukðtoji mokykla Ješva, kuri rengë rabi-nus visam pasauliui. Raðinio autorë tuosþmoniø prisiminimus patikslina. Be Lie-tuvos studentø, èia mokësi 30 ið Vokieti-jos, po 5 ið Anglijos, Latvijos, Vengrijos, 4ið Amerikos, po 2 ið Ðveicarijos, Belgijosir po 1 ið Afrikos, Olandijos, Prancûzijos.

Bent keli rašiniai primena amatø mo-kyklos, mokytojø seminarijos istorijà, pri-stato èia dirbusius pedagogus bei jø auk-lëtiniø indëlá á miesto, Þemaitijos kraðtokultûrà, švietimà, amatø, verslo plëtotæ.Knygos poveiká kultûrai, þmogaus iðsila-vinimui atskleidþia Danutës Jackutës ra-ðiniø ciklas apie miesto bibliotekà – nuopaèios pirmosios iki ðiø dienø.

Jei kas ið jaunesniøjø neþinojo, tai te-miniai raðiniai primena, kad Telðiai ásikûræant septyniø kalvø. Pedagogë Vida Ciu-nienë ragina didþiuotis ne tik miesto kal-vomis, bet ir nuostabiais Telðiø rajono pi-liakalniais. Vis dar aká dþiugina Ðatrijos, Bir-þuvënø, Baltakiðkës, Sprûdës, Moteraièio,Girgþdutës, Getautës, Paplienijos, Vembû-tø, Þàsûgalos, Dþiugo ir kiti piliakalniai. Ið-kilûs piliakalniai domina ne vienà istorikàar archeologà. Juos tyrë È.Kudabos, L. irV.Valatkø, A.Butrimo, S.Kasperavièiaus irkitø vadovaujamos ekspedicijos. Ádomiàprielaidà yra padaræs ilgametis Þemaièiøkultûros draugijos pirmininkas, ne vienusmetus vadovavæs „Alkos“ muziejui StasysKasperavièius. Jis ásitikinæs, kad Vembûtøpiliakalnyje stovëjusi XIII a. Hipatijaus met-raðtyje minima Vykinto pilis, o greta bu-væs Vykinto miestas.

Maþiau þinomus istorijos faktus subti-liai primena pasakojimai (o jø „Ant septy-niø kalvø“ nemaþai spausdina) apie gar-bius kraðtieèius, palikusius þenklius pëd-sakus Telðiuose, Þemaitijoje. Kæstutis Bal-èiûnas raðiniu „Gyvybæ ir mirtá atneðusimeilë“ atkuria beveik niekam neþinomà is-

torijà apie telðiðkës Viktorijos Augustinavi-èiûtës ir jos kovø draugø pabëgimà ið Tau-ragës MGB kalëjimo. Oficiali versija – pa-pirkta sargyba. Bet ji labai neátikinama. Þe-maitijos patriotai ásitikinæ, kad pabëgti pa-dëjo MGB Tauragës kalëjimo priþiûrëtojoAndrejaus Gorbaèiovo, kuris su kaliniaispasitraukë á miðkà, uþuojauta ir ásipliesku-si meilë tardymuose iðkankintai graþuoleiViktorijai. Ið pasakojimo suþinome, kad taigarsaus verslininko Mykolo Augustinavi-èiaus duktë. Jos tëvas, be galo darbštusir sumanus þmogus, Masèio eþero pakran-tëje pastatë elektrinæ, malûnà, lentpjûvæ.Ásigijæs þemës sklypà, pastatë linø verpi-mo ir audimo fabrikà, kuris greit buvo pa-vadintas „Masèio“ vardu. Beveik visus áren-gimus, stakles sumontavo pats su vyres-niaisiais sûnumis. 1940 m. Augustinavi-èiaus ðeima pasitraukia á Vokietijà. Po me-tø sugráþta á Telðius. 1944 m. vël gráþtantbolðevikams, ðeima lieka Telðiuose. Duk-të, sûnûs ásitraukia á pasiprieðinimo kovas,bet greit patenka á saugumo pinkles.

Maþiau iki ðiol þemaièiams buvo þi-nomas aðtuonerius metus Telðiuose plu-ðëjæs veterinaras Matas Juozapas Veitas.Jis rûpinosi ne vien gyvuliø gydymu, betdaug padarë, kad mieste prie Masèio du-ris atvertø gimnazija. Panaikinus spaudosdraudimà, telðiðkiø vaikus mokë lietuviøkalbos, susiraðinëjo su Jonu Ðliûpu, Po-vilu Viðinskiu, Jonu Biliûnu, Jonu Jablons-kiu. Anûkës ir proanûkës rûpesèiu iðleistiM.J.Veito raðtai. Telðiø apskrities maistoir veterinarijos tarnybos rûpesèiu spaliopradþioje atidengtas paminklas Matui Vei-tui ir kitiems kraðto veterinarams.

Ryðkius pëdsakus Telðiø kultûriniamegyvenime paliko prieš 70 metø Anapiliniðkeliavæs Dþiuginënø dvarininkas Juze-fas Perkovskis. Ðiandien þinomas ir kaipgrafikas, liaudies meno tyrinëtojas. Ne-maþai jo surinktø liaudies meno pa-vyzdþiø, kûrybos darbø saugo „Alkos“muziejus. Jo rûpesèiu iðleistas paties ty-

rinëtojo planuotas darbas „Þemaièiø liau-dies ornamentika: forma ir simbolika“.Apie tai išsamiai pasakoja muziejininkasRaimondas Petrikas.

Lyriðkai, áspûdingais vaizdais pedago-gë Stasë Semenavièienë atkuria savogimtinës Balinëliø kaimo praeitá. Jos ir þur-nalistës Danutës Jackutës raðinys „50 jau-nystëje raðytø laiðkø perduos vaikai-èiams“ seka pedagogës Zofijos Krupavi-èiûtës-Aleksandravièienës, jos tëvø, bro-liø, seserø gyvenimo vingius, atidþiaiþvilgteli ir á ðvietimo pokyèius mieste ir vi-same kraðte. Á ðià temà atsiliepia raðinio„Sudëtingø biografijø pedagogai“ auto-riai – per Juozo Januðkevièiaus, JuozoGedmino, Vaclovo Rubaþevièiaus, Bro-niaus Valiuðaièio produktyvià kasdienæveiklà parodo asmenybiø poveiká ðvieti-mo kaitai. Ðiuos pastebëjimus papildo,prapleèia Vida Ciunienë, pasakodamaapie mokytojø C. ir A.Imeliø ðeimà. Ði au-torë, sekdama ðiemet ðimtmetá galëjusiosðvæsti atsidavusios, kûrybingos muzikosmokytojos Irenos Dilevièienës gyvenimà,perþvelgia Telðiø muzikiná gyvenimà, jopokyèius beveik nuo Nepriklausomybëspaskelbimo 1918 m. iki ðiø dienø, uþsi-mena apie jos tëvelio, gabaus vargoni-ninko Albino Jesenausko, paruoðusiochorà pirmajai dainø ðventei, ir vëlesnæveiklà. Asmenybës ir miesto istorijos tar-pusavio sàveikà tæsia ir Elë Kakanauskie-në „Gyvenimo bûdas: skraidinti geltonàjákamuoliukà“. Tai ne tik pasakojimas apienepaprastai energingà visø sporto ðakøpopuliarintojà, puikø visapusiðkà treneráVytautà Giedraitá, bet ir miesto sportinin-kø laimëjimus. Bet didþioji raðinio dalisskirta Vytauto Giedraièio ákurto teniso klu-bo „Impulsas“ veiklai, pristatomi aktyviau-si, daugiausiai pasiekæ klubo nariai, jøsportiniai rezultatai, glaudûs ryðiai su ða-lies ir uþsienio tenisininkais.

Telðiai neásivaizduojami be lëktuvøgaudesio, sklandytuvø. Ðios sporto ða-

Muziejaus „Alka“ statyba Telðiø elektros stoties atidarymas


kos turiningai istorijai, kuri prasidëjo 1935m., skraidymo entuziastø A.Pumpuèio,V.Þilevièiaus, T.Bergo, S.Guþausko,V.Juð-kos, N.Ananjevo, K.Ukrino, A.Krisiuko,J.Rûko, V.Svetiko, S.Kaparavièiaus, A.Na-kutytës, S.Bukausko, A.Vauro, A.Jokuba-vièiaus, R.Pakso, E.Ramono, P.Jonaus-ko, R.Ðliaþo, A.Zeniausko, T.Jundulo irdaugelio kitø veiklai, sporto laimëjimamsskirtas Vidos Ciunienës „Telðiø aeroklu-bui – septyniasdeðimt penkeri“.

Miesto prie Masèio eþero ne vienà de-ðimtmetá neámanoma ásivaizduoti be tra-diciniø medalininkø stovyklø, kuriø daly-viai garsiai primena pasauliui apie Þemai-tijà. Apie tai Danutës Jackutës raðiniø cik-las „Þemaitijos sostinës pasididþiavimas– medalio kûrëjø stovyklos“. Viskas pra-sidëjo 1985 m. tuomeèiame Taikomosiosdailës technikume, kuris vëliau pakeitëpavadinimà, bet mokymo turinys iðliko taspats – ugdyti profesionalius kûrëjus. Ja-me dirbo nemaþai gabiø dailininkø, kurienorëjo patekti á didájá menà, ieðkojo savi-tos niðos. Taip ir kilo mintis atgaivinti irpopuliarinti medalio menà, organizuojantTelðiuose kûrybines stovyklas. Idëjà ágy-vendinti ëmësi skulptorius Aloyzas Jonu-ðauskas, dailininkai Petras Gintalas, Pet-ras Malakauskas ir kiti bendraminèiai. Irðiemet jau dvideðimt ðeðtàjá kartà prieMasèio eþero susirinko medalio kûrëjai ákûrybinæ stovyklà, kurios tema „Lietuva –nuo Durbës iki Kovo 11-osios“. Kiekvie-nø metø stovyklai numatoma reikðmingatema, kad kûrëjai medaliuose galëtø áam-þinti Þemaitijos ir Lietuvos þymius þmo-nes, istorinius ávykius, architektûros, gam-tos ir kitokius paminklus. Stovyklose su-kurti medaliai, skirti Saulës, Durbës, Þal-girio mûðiams atminti, raðytojams Simo-nui Daukantui, Lazdynø Pelëdai, gamtospuoselëtojui Vaclovui Intai, Þemaitijossostinei Telðiams, Lietuvos tûkstantmeèiuiir kt. Visi medaliai saugomi „Alkos“ mu-ziejuje, eksponuojami parodose, net tarp-tautinëse. Nuo 2001 m. medalininkø sto-vyklas globoja „Alkos“ muziejus ir jo di-rektorës pavaduotoja Zita Dargaitë. Mu-ziejaus rûpesèiu kasmet iðleidþiami sto-vyklos lankstinukai, katalogai, o 2007 m.iðleistas solidus 225 puslapiø albumas-katalogas „Lietuvos medaliai ir jø kûrë-jai“. Þinovø nuomone, albumas meninekokybe ir informatyvumu nenusileidþiageriausiems tarptautinës dailininkø me-dalininkø organizacijos katalogams. Lei-diná parengë dailininkas P.Gintalas ir mu-ziejininkë Z.Dargaitë.

Teminá puslapá „Ant septyniø kalvø“ pa-puoðia ir papildo Tautotyros draugijos Tel-ðiø skyriaus ir apskrities laikraðèio „Kalvo-toji Þemaitija“ skelbto konkurso „Mes – Þal-girio ainiai. Prisiminimuose – mano gim-tinë“ nuoðirdûs raðiniai.

Praëjusiø metø gruodþio 15 d.savo gyvenimo 75-metá pasitiko

ðalies mokslo visuomenëspripaþinimà pelniusi Lietuvos

mokslø akademijos akademikë,habilituota daktarë profesorë

Veronika Vasiliauskienë.

Jubiliatë gimë 1935 m. Radviliðkiorajone, Aukðtelkø kaime, ûkininko ðei-moje. Kaimo reikalø paviliota, ið Rad-viliškio I vidurinës mokyklos pasuko áKaunà, tuometæ Lietuvos þemës ûkioakademijà (dabar universitetas), kurio-je 1959-aisiais ágijo mokslinës agrono-mës diplomà.

Pradëjo dirbti Ðilutës rajono augaløapsaugos agronome, vëliau – Ðilutësþemës ûkio technikumo dëstytoja. To-lesná gyvenimo kelià bûsima akademi-kë paskyrë þemës ûkio mokslo plëtrai.1970–1974 m. ji buvo Lietuvos þemdir-bystës instituto aspirantë (doktorantë).Baigusi aspirantûrà, Lietuvos þemësûkio universiteto mokslinëje taryboje1974 m. apgynë þemës ûkio moksløkandidatës disertacijà (po nostrifikaci-jos 1993 m. jai buvo pripaþintas þemësûkio mokslø daktarës mokslinis laips-nis). V.Vasiliauskienei, kûrybingai Lietu-vos þemdirbystës instituto mokslininkei,1980 m. buvo suteiktas ir Aukðèiausiosatestacinës komisijos patvirtintas vy-riausiosios mokslo darbuotojos vardas,o 1985 m. ji pagerbta nusipelniusios ag-ronomës vardu. 1988 m. V.Vasiliauskie-në Latvijos þemdirbystës ir þemës ûkioekonomikos mokslo tyrimø institutesëkmingai apgynë habilituoto daktarodisertacijà, o 1995 m. Lietuvos þemësûkio universitetas jai pripaþino profeso-rës moksliná vardà.

1990 m. prof. V.Vasiliauskienë buvoiðrinkta Lietuvos mokslø akademijos na-re eksperte. Nuo tada iki šiol jos veiklayra susijusi su šia institucija, jungian-èia þymiausius Lietuvos ir su Lietuva su-sijusius uþsienio mokslininkus. 1994 m.ji tapo Lietuvos mokslø akademijos na-re korespondente, o 1998-aisiais – Lie-tuvos mokslø akademijos tikràja nare(akademike). Ji buvo pirmoji moterisLietuvoje, pasiekusi toká aukðtà moks-liná pripaþinimà. Rûpestis þemës ûkiomokslo reikalais jà atvedë á Lietuvosmokslø akademijos Þemës ûkio ir mið-kø mokslø skyriaus pirmininkës postà,o dëmesys ðalies mokslui leido eiti LMAPrezidiumo narës (1995–2009 m.), Lie-tuvos MA mokslinës sekretorës (2001–2005 m.), viceprezidentës (2005–

2009 m.) pareigas. 2008 m. Lietuvosþemës ûkio universitetas, ávertinæs aka-demikës V.Vasiliauskienës nuveiktusdarbus Lietuvos þemës ûkio mokslo sri-tyje ir jos indëlá á universiteto veiklà, su-teikë jai Garbës daktarës vardà.

Agrariniø mokslø atstovai þino, kadakademikës V.Vasiliauskienës moksli-nës veiklos sritis – biomedicinos moks-lai, kryptis – agronomija (augalininkys-të, pievininkystë, agrochemija ir dirvo-tyra). Dirbdama Lietuvos þemdirbystësinstitute ir jo Vokës filiale visose moks-lininko darbo pakopose, o vëliau direk-toriaus pavaduotoja mokslui (1974–1995 m.), ji buvo moksliniø darbø, te-mø ir programø vadovë bei vykdytoja.1988 m. uþ kûrybiná indëlá á moksliná dar-bà „Agronomiðkai racionalios ir ekolo-giðkai saugios þemës ûkio kultûrø træ-ðimo sistemos pagrindai“ kartu su ben-draautoriais ji tapo Valstybinës premi-jos laureate.

Akademikë V.Vasiliauskienë buvo irdabar yra labai aktyvi visuomenininkësprendþiant svarbius Lietuvos valstybeiklausimus. Kûrybingai rengë ávairiasšalies plëtros strategijas ir programas,pradedant pirmàja Nacionaline þemësûkio plëtojimo programa (1993 m., at-naujinta 1996 m.), buvo grupës vado-vë rengiant „Lietuvos þemës ûkiomokslo ir mokymo plëtros programà“(1995 m.). Ministrës Pirmininkës I.De-gutienës sudarytoje mokslininkø gru-pëje rengë „Lietuvos mokslo ir techno-logijø baltàjà knygà“ (2001); 2002 m.kartu su LR ûkio ministerija rengë pro-gramà „Ilgalaikë Lietuvos ûkio (ekono-mikos) plëtotës iki 2015 metø strategi-ja“ (vadovavo Kaimo, þemës ûkio ir þu-vininkystës plëtotës sektoriui), 2007 m.koordinavo „Þemës ir maisto ûkiomoksliniø tyrimø ir eksperimentinësplëtros programos“ rengimà.

Pradëjusi Lietuvos þemdirbystësinstituto tarybos pirmininkës pareigo-mis, akademikë V.Vasiliauskienë 1999–2003 m. buvo Lietuvos mokslo tarybosnarë, LR Vyriausybës konsultantë þe-mës ûkio klausimais (1993 m.), Þemësûkio mokslo tarybos prie Lietuvos Res-publikos þemës ûkio ministerijos pirmi-ninko pavaduotoja (1999–2001 m.) irpirmininkë (2001–2010 m.), Lietuvosmokslo premijø komiteto mokslinë sek-retorë (1999–2006 m.). Daugiausia jiveikë ir tebeveikia þemës ûkio mokslolabui: nuo 2002 m. yra Þemës ûkio mi-nisterijos kolegijos, buvo Kaimo plët-ros tarybos (nuo 2002 m.) narë, Lietu-

Iðkili Lietuvos


mokslø akademijos

vos þemës ûkio universiteto (2001–2010 m.) ir Lietuvos agrarinës ekonomi-kos instituto (nuo 2003 m.) tarybø narë,Lietuvos mokslø akademijos Mokslinin-kø rûmø tarybos pirmininkë (iki 2010 m.),keletà metø buvo Lietuvos valstybiniomokslo ir studijø fondo ekspertë.

Bendru sutarimu ji nominuota (2007m.) atstovauti Lietuvos mokslø akademi-jai ir Lietuvos mokslo tarybai Lietuvos Res-publikos finansø ministerijos Stebësenoskomitete dël þmogiðkøjø iðtekliø plëtros,ekonomikos augimo, sanglaudos skatini-mo, techninës paramos veiksmø progra-mø, ágyvendinamø Lietuvoje 2007–2013 metais pagal ES struktûrinës para-mos panaudojimo strategijà. Akademikës

V.Vasiliauskienës mokslinë ir mokslo orga-nizacinë veikla prisideda prie tolesnës Lie-tuvos þemës ûkio sanglaudos su mokslubei modernaus ðalies ûkio plëtote.

Akademikë V.Vasiliauskienë skaitë ag-rochemijos kursà Vilniaus universitetoGamtos fakultete. Ji vadovavo ir paren-gë 8 mokslø daktarus, buvo daktaro di-sertacijø ir habilitacijos darbø gynimo ko-mitetø narë ar pirmininkë Lietuvos þemësûkio universitete, Lietuvos þemdirbystësir Lietuvos sodininkystës ir darþininkys-tës institutuose.

Ji paskelbë per 320 moksliniø ir moks-lo populiarinimo straipsniø, jos tyrimai yrapristatyti ir paskelbti tarptautiniuose kon-gresuose ir konferencijose (Vokietijoje,

Norvegijoje, Suomijoje, Rusijoje ir kitur).Akademikë yra monografijos „Lietuvosdirvoþemiai“ (2001) sudarytoja ir bendra-autorë. Uþ ðià knygà jai buvo paskirtaV.Vazalinsko fondo premija. Su kitais ji su-darë prof. P.Vasinausko knygà „Agrono-mija Lietuvoje“ (2005).

Nuo 1994 m. akademikë yra Lietuvosmokslø akademijos þurnalo „Þemës ûkiomokslai“ redakcinës kolegijos atsakingojisekretorë, pirmininkë (nuo 2007 m.), kitømokslo institucijø þurnalø „Þemdirbystë“,„Gyvulininkystë“, enciklopediniø leidiniøredakciniø kolegijø narë ar pirmininkë.

Lietuvos MA ir Lietuvos mokslo tary-bos pavedimu akademikë V.Vasiliauskie-në daro ávairiø darbø, projektø, premijøekspertizes, vertina ávairius su þemës ûkiomokslu susijusius dokumentus LR þemësûkio ministerijoje.

Akademikë V. Vasiliauskienë rûpestin-ga mama ir moèiutë, kiek galëdama rû-pinasi, kad ðeimoje visiems bûtø gera irjauku. Ji yra nepaprastai darbšti, kruopštiir gana reikli sau ir kitiems. Bet koks dar-bas turi bûti atliktas pavyzdingai.

Jos talentas ir organizaciniai gebëjimaineeiliniai. Akademikë padëjo ir tebepade-da þemës ûkio srities mokslininkams, kadjie pasiektø akivaizdþiø þemës ûkio moksloir eksperimentinës plëtros rezultatø, prisi-dëtø prie þemës ûkio konkurencingumodidinimo, kaimo potencialo stiprinimo. To-dël ðiemet „Ûkininko patarëjo“ surengtojeapklausoje dël dvideðimties þymiausiø ag-rarininkø nepriklausomos Lietuvos 1990–2010 metais akademikë pelnë vienà ið pa-èiø aukðèiausiø vietø. Jos nuopelnai moks-lui ir kaimo plëtrai buvo paþymëti ir anks-èiau: LR þemës ûkio ministerijos sureng-tame konkurse „Lietuvos kaimo spindu-lys 2006“ jai atiteko nominacija „Moksloþiniø skleidëja“, akademikë apdovanotaLR Seimo atminimo medaliu (2005), LRVyriausybës, Ðvietimo ir mokslo bei Þe-mës ûkio ministerijø padëkos raðtais.

LR Valstybës ordino „Uþ nuopelnusLietuvai“ Riterio kryþiaus kavalieriaus, Lie-tuvos MA akademikës, habilituotos dak-tarës, profesorës Veronikos Vasiliauskie-nës gyvenimas ir veikla yra graþus tarna-vimo Tëvynei ir jos þmonëms pavyzdys.

Albinas Kusta

Lietuvos mokslø akademijos Þemës ûkioir miðkø mokslø skyriaus pirmininkas,

Algirdas Motuzas

Lietuvos mokslø akademijos Þemësûkio ir miðkø mokslø skyriaus narysekspertas, Lietuvos dirvoþemininkødraugijos pirmininkas

akademikë

Vir

gini

jos

VA

LUC

KIE

NË

S n

uotr

.


,,Kiekvienas þmogus ðiuolaikiniamepasaulyje turi teisæ þinoti istorijà, rûpintissavo kraðto kultûra ir religija. Etniniø gru-piø kultûros tradicijos praturtina visuome-niná gyvenimà, todël svarbu yra remtiveiksmus, kuriais siekiama išsaugoti ir ne-leisti uþmiršti tas vertybes, kurios tarnau-ja gimtosios þemës, Tëvynës gëriui“ (De-klaracija apie þemaièiø ir kaðubø bendra-darbiavimà, 2000.) Šie þodþiai labai tiks-liai nusako tuos siekius, dël kuriø dar prieð20 metø Vilniuje gyvenantys þemaièiai su-sibûrë á Vilniaus þemaièiø kultûros drau-gijà (VÞKD). Nors interesø buvo daugy-bë, pagrindinis Draugijos tikslas – burti irvienyti Vilniaus þemaièius, gilintis á Þemai-tijos istorijà, ugdyti savo kalbà, savimo-næ, puoselëti ir propaguoti þemaitiðkà kul-tûrà, geriau paþinti senuosius mums pro-tëviø paliktus þenklus, ið praeities semtisiðmanymo ir jëgø dabarties darbams.Draugija iki ðiø dienø tvirtai laikosi ðiø prie-sakø. Per gyvavimo 20-metá ávyko daugávairiø renginiø, prisidëjusiø prie šiø uþ-daviniø ágyvendinimo, siekiø átvirtinimo.

Pernai pavasará pilnutëlëje Vilniaus mo-kytojø namø didþiojoje salëje VÞKD gra-þiu koncertu paþymëjo Draugijos 20-metá.Sulaukusi daug sveikinimø, Kultûros mi-nisterijos ir Vilniaus miesto savivaldybësapdovanojimø, padëkos raðtø, Draugija,vadovaujama ilgametës pirmininkës Da-lios Juodkaitës-Dirgëlienës, toliau aktyviaiveikia. Talentinga vadovë savo entuziaz-mu uþkreèia kitus, ir atrodo, kad viskasvyksta savaime, nëra jokiø sunkumø.

Tuoj po vasaros atostogø grupë Drau-

Pokalbiai apie þemaièiusir þemaitiðkumà

Dr. Eugenija TamaraARNASTAUSKIENË

VÞKD metraðtininkë

Po Vilniausþemaièiø kultûros

dangum

gijos nariø sveèiavosi ið Endriejavo kilusioðaunaus þemaièio Jono Lileikio nuostabausgroþio sodyboje. Ji ásikûrusi M.K.Oginskiogatvëje, Antakalnyje, vos ne miesto centre.J.Lileikis èia sukaupë didþiausià Rytø Lie-tuvoje introdukuotø dekoratyviøjø augalørinkiná. Dendrologai teigia, kad tai pats tur-tingiausias ðalyje mëgëjiðkas sodybinis krû-mø ir medþiø rinkinys. Apsilankymas J.Li-leikio sukurtame ,,Þemiškame rojuje“ pali-ko nepaprastà áspûdá. Sodybos šeiminin-kui jau senokai per 80, bet guvumo,darbštumo ir svetingumo ðiam atkakliamþemaièiui dar ir ðiandien per akis.

Neapsieita be þemaièiø pasitinkant Vil-

niaus Arkikatedros aikðtëje Lietuvos bë-gimo mëgëjø asociacijos sportininkus,dalyvavusius pagarbos bëgime ,,Griun-valdas – Vilnius“. Dþiaugiamës ir didþiuo-jamës, kad vienas aktyviausiø ðio rengi-nio organizatoriø, pats dalyvavæs bëgime,buvo mûsø Draugijos narys, minëtos aso-ciacijos prezidentas Romas Bernotas. Jisne tik geras organizatorius, bet ir gabusmuzikantas, poetas, dainininkas, nuola-tinis Draugijos renginiø dalyvis. Uþ patrio-tiná þygá – pagarbos bëgimo organizavi-mà, Lietuvos vardo garsinimà ir nuopel-nus sportui – LR Prezidentë Dalia Gry-bauskaitë R.Bernotà apdovanojo ordino„Uþ nuopelnus Lietuvai“ medaliu. Apie ðáunikalø þygá VÞKD metraðtininkë Euge-nija Tamara Arnastauskienë sudarë albu-mà, kuriam istorinës medþiagos ir daugpuikiø nuotraukø pateikë Draugijos tary-bos narys Zigmas Juðkevièius.

Vilniaus þemaièiai aplankë ir aptarë ak-tyviø Draugijos nariø dailininkø BroniausGruðo, Valerijono Jucio ir Pranciškaus Ger-liko darbø parodas. Visos jos neeilinës.B.Gruðas savo gimtuosiuose Ylakiuosekasmet suburia moksleivius á vasaros sto-vyklas, kuriø metu mokiniai supaþindina-mi su piešimo, tapybos pagrindais. Pasi-baigus stovyklai, moksleiviai ir jø darbaiatkeliauja á Vilniø. Èia, Vilniaus águlos kari-ninkø ramovëje, surengiamos ir paties mo-kytojo, ir jo mokiniø darbø parodos. Ðiømetø paroda – jau dešimtoji.


draugijos

Gausybe eksponatø maloniai nudþiu-gino þemaièio V.Jucio 70-meèiui skirta ret-rospektyvinë paroda. Kartu buvo prista-tyta knyga apie dailininkà ir jo kûrybà. Áparodos atidarymà susirinko labai daugV.Jucio gerbëjø, sveikintojø. Tarp jø – mû-sø Draugijos pirmininkë D.Dirgëlienë, ta-rybos nariai Povilas Saudargas, E.T.Ar-nastauskienë, prof. Alfonsas Tekorius, þe-maièiai dailininkai Genovaitë Jacënaitë,Filomena Linèiûtë-Vaitiekûnienë, Pran-ciškus Gerlikas, B.Grušas ir kiti. Vakaraspraëjo labai pakiliai.

Nemaþà meno þinovø ir dailininko ger-bëjø bûrá sutraukë þymaus portretisto P.Gerliko, šventusio 70-metá, darbø paro-da, surengta Rotuðëje. Dailininkà sveiki-no ne tik vilnieèiai, bet ir ið Ðilalës atvykækraðtieèiai.

Didelá dvasiná pasitenkinimà iðgyvenoþemaièiai, dalyvavæ kultûros vakare ,,My-kolo Kleopo Oginskio polonezø kelias2010“. Kunigaikðèiai Oginskiai Rietavo is-torijoje paliko þenklø pëdsakà. Jie daugnusipelnë gerindami šio krašto þmoniøbuitá, keldami kultûrà, ðvietimà. Tarp vaka-ro organizatoriø ir dalyviø vëlgi ne vienasþemaitis. Vakaro vedëja Danutë Mukienë– savas þmogus mûsø Draugijoje. Ji pa-dëjo organizuoti ne vienà renginá, ekskur-sijà. VÞKD narë dainininkë ir pedagogëAuðra Liutkutë, vakare padainavusiM.K.Oginskio dainø, daþna viešnia ir mû-sø vakaronëse. Tarp renginio rëmëjø – þy-mus mokslininkas þemaitis akad. Stepo-nas Aðmontas. Sklandi, informatyvi buvoRietavo Oginskiø kultûros istorijos muzie-jaus direktoriaus Vyto Rastausko kalba.Kad taip daugiau bûtø tokiø muziejininkø.

Dalyvavo Vilniaus þemaièiai ir susibû-rime prie Karaliaus Mindaugo paminklominint Mindaugo vardadiená bei keliuoserenginiuose, skirtuose Þalgirio mûðio 600-osioms metinëms: tautos vienijimo sàðau-koje ,,Piliakalniø ðviesa“, Þalgirio mûðiojubiliejaus garbei LMA Vrublevskiø bib-liotekoje surengtoje parodoje ir kt. Ásimi-në vakaras, skirtas þymaus þemaièio,mokslininko ir ðvietëjo Lauryno Ivinskio200-osioms gimimo metinëms (pra-nešimà perskaitë dr. Albina Auksoriûtë).Aplankëme gausià eksponatø Draugijosgarbës nario prof. Liberto Klimkos darbøparodà, kuri surengta mokslininko 70-ties metø jubiliejaus proga LMA Vrublev-skiø bibliotekoje. Vëliau profesorius bu-vo pagerbtas ir pasveikintas VÞKD suei-

goje. Èia iðgirdome labai ádomø jo pasa-kojimà apie garsiuosius L.Ivinskio ,,Met-skaitlius“.

Kiek plaèiau – apie daug dëmesio su-laukusá renginá, kurio vieðnia buvo þino-ma tautosakininkë doc.dr. Bronë Stun-dþienë. Á Mokytojø namø svetainæ prigu-þëjo tiek þemaièiø ir sveèiø, kad ne vie-nam teko stovëti. Visus sudomino vaka-ro tema – þemaitiškumas aukðtaitës aki-mis. Pradþià paskelbë šauniøjø mûsø mu-zikantø Albino Batavièiaus ir Ipolito Pet-rošiaus puèiamø ragø iðkilmingi garsai,o renginio organizatorë VÞKD pirminin-kë D.Dirgëlienë supaþindino su vakaroprograma, pristatë sveèius. Tai buvo il-gam ásiminæs turiningas ir nuotaikingasvakaras. Jis nepriminë akademinës pa-skaitos – talentinga pasakotoja, þaismin-ga paðnekovë B.Stundþienë savo mintispateikë kaip linksmà pokalbá, kurá paávai-rino intarpais apie komiškus neva þemai-èiams nutikusius atsitikimus.

Remdamasi patyrimu, ágytu daugelioetnografiniø ekspedicijø metu, praneðë-ja teigë, kad prie þemaièio reikia eiti pa-lengva, atsargiai, t.y. já reikia ,,prisijaukin-ti“. Svetimà þemaitis priima atsargiai, betjei já pripaþásta, tuomet atsiveria jo nuošir-dumas ir jis ,,pagatavas“ atiduoti ne tikpaskutinæ skrandà, bet ir atverti savo ,,dû-ðià“. B. Stundþienës nuomone, þemaitisatsargus, kietas, atkaklus (sakoma – uþ-sispyræs), stiprus, dràsus, verþlus (tai pa-tvirtina gyvenimas: þymiausi Lietuvos la-kûnai Darius ir Girënas, pasaulinio garsoakrobatinio skraidymo meistras JurgisKairys, ðauniausi alpinistai, uþneðæ Lie-tuvos ir Þemaitijos vëliavas á aukðèiausiaspasaulio virðukalnes, Vladas Vitkauskasir Saulius Vilius, aukðèio ir tolio skrydþiøoro balionu rekordininkas oreivis Vytau-tas Samarinas – visi þemaièiai).

B.Stundþienë teigë, kad þemaièiamsbûdingas liaudiðkas pamaldumas. Tai lyg

su katalikybe susipynusios liaudiškos tra-dicijos. Didelë pagarba mirusiesiems, rû-pestinga kapø prieþiûra. Daugelyje vie-toviø prie kapo yra suoleliai, kurie daþnaivadinami vëliø suoleliais. Èia atëjæs galiramiai pasëdëti, pabendrauti su vëlele.Kartais èia duodami ávairûs paþadai, kadbûtø iðmelsta atgaila ir kt. Seniau ant ka-po daþniausiai buvo sodinamos kryþiausforma tik rûtos. Dabar jos retai beuþtin-kamos – rûtas iðstûmë egzotiðki augalai.Gal kiek daugiau nei kituose regionuoseÞemaitijoje paisoma protëviø priesakø,màstyme nemaþa mistikos. Sklandodaug ávairiausiø pasakojimø apie klaidþio-janèius þiburëlius, kapinëse mirksinèiasþvakeles, þaltvyksles ir kt.

Gausu maþø koplytëliø, statomø antþemës, neretai – ant akmens. Jose Rû-pintojëlio, Mergelës Marijos ar ðventøjømedinës skulptûrëlës. Daþnai maþos kop-lytëlës ákeliamos á medá. Kituose regionuo-se to nepamatysi – ten paprastai statomimediniai kryþiai.

Savitos Þemaitijoje laidotuviø tradici-jos. Giedami Þemaièiø Kalvarijos kalnai.Ádomu tai, kad juos gieda ne samdyti gie-dotojai, bet visi susirinkusieji, net maþivaikai. Á laidotuves daþnai kvieèiami dû-doriai (triûboèiai). Sakoma, kad þemai-tis parduos paskutinæ karvæ, bet laido-tuvës turi bûti ,,su trûbais“. Dûdoriai kvie-èiami pagroti prie kapo ir per atlaidus arminint kurià artimojo mirties sukaktá. Ðiostraipsnio autorei paèiai teko matyti ir gir-dëti tà grojimà ,,trûbais“ senose Grûs-tës kaimo (prie Sedos) kapinaitëse. Dû-doriai, lydimi mirusiojo giminiø, ëjo nuokapo prie kapo ir grojo gedulingas gies-mes. Áspûdis ið tiesø labai stiprus.B.Stundþienë paþymëjo ir tai, kad tik Þe-maitijoje giedamos vadinamosios patro-nø giesmës (kokio ðventojo vardà turi,tokià ir giesmæ uþsakai). Ir ðias giesmespaprastai palydi ,,trûbai“.


Graþiai praneðëja apibûdino þemaièiøsodybas. Paprastai jose daug trobesiø. Gy-venamasis namas – keturðlaièiu stogu, sie-nos netaðytø ràstø. Tikroviška þemaièio so-dyba parodyta Lietuvos liaudies buities mu-ziejuje po atviru dangumi Rumðiðkëse.

Pagrindinis þemaièio sodybos puoðy-bos elementas – akmenys. Apskritai þemai-èiuose akmeniui skiriama daug dëmesio.Tuo ásitikinome ir mes, Vilniaus þemaièiai,aplankæ Mosëdá ir Intos akmenø muziejø,Orvidø sodybà, pasak paèiø Orvidø, turin-èià akmenoriø ðaknis, ir daugelá kitø Þemai-tijos vietø. Apie akmens svarbà þemaièiuirašoma Vykinto Vaitkevièiaus knygoje ,,Lie-tuvos ðventvietës. Þemaitija“ (1998), kuri,vos tik pasirodþiusi, buvo pristatyta ir šiltaisutikta VÞKD. Paþvelgus á kai kurias kny-goje pateiktas schemas (pvz.: 38, 43 p.),atrodo, kad didþioji dalis Lietuvos vadina-møjø ðventø ar laumiø akmenø guli Þemai-tijos teritorijoje. Susidomëjimà kelia Ðilalëskûliai (prie Skuodo), Þidikø Meilës akmuo,Varputënø draustinyje stûksantis Laumësakmuo ir daug daug kitø. Su daugeliu ak-menø siejami mitiniai ávaizdþiai. Þemaièiuiakmuo yra gyvas, jis auga, gyvena savogyvenimà. Pasak þemaièio, jei nusimuðei áakmená kojà, tai sukalbëk ,,Amþinà atilsá“,nes po tuo akmeniu guli atgailaujanti sielair prašosi maldos. Panaðiø teiginiø minëto-je knygoje – ne vienas.

Kitas svarbus sodybos puoðybos ele-mentas – gandralizdis. Kartais jø – netkeli. Sodyboje jie tiesiog bûtini.

B.Stundþienë papasakojo ir apie þe-maièiø apdarus. Tautiniame þemaitës kos-tiume daug raudonos spalvos. Sakoma,kad þemaitë þëri kaip þarija, þydi kaip aguo-na. Turtines galimybes rodo pasijoniø gau-sa – kartais jie net aðtuoni. Në vienamekitame Lietuvos regione to nerasite. Þe-maitës ryði daug skareliø, daþnai – tris: antgalvos, kaklo ir peèiø. Iðsiskiria skarelësant galvos uþriðimo bûdas: suriðami ska-relës kampai taip, kad ant kaktos susida-

ro lyg du ragiukai. Paprastai apdaras at-spindi ir etnografinæ priklausomybæ, ir luo-mà, ir amþiø. Iðskirtinë aprangos dalis –medinës klumpës ar medpadþiai. Toksapavas taip pat bûdingas tik Þemaitijai.

Ádomios maitinimosi tradicijos. Verda-ma gausybë ávairiausiø koðiø: pusmarð-konë, marðkonë, ðilkinë, grucë, ðiupinysir kt. Daugelio jø bûtina sudëtinë dalis yravirtos ar þalios trintos bulvës. Tik Þemaiti-joje gaminamos cibulynë, èesnakynë,mekeris, rasalynë ir kitokios sriubos. Okur dar ávairiausi kastiniai, kanapiø drus-ka ir kiti skanëstai.

Saviti þemaièiø ðventiniai renginiai. Pir-miausia tai pasakytina apie Uþgavënes. TikÞemaitijoje yra tikros Uþgavënës su svar-biausiais personaþais: More, Lašininiu, Ka-napiniu, gerve, oþiu, giltine, arkliu (jø gru-pëje paprastai bûdavo po vienà), ubagais,èigonais, þydais, meškomis ir jas šokdi-nanèiais vengrais. Morës sudeginimoapeigoje áþvelgiama apsivalymo idëja: kar-tu su More sudeginamas ir blogis.

Iðskirtinis þemaièiø bruoþas – ryðki, sod-ri, turtinga, aiðkiai besiskirianti nuo kitø þe-maièiø kalba. Atrodo, kad kalba pati þemai-èiø þemë. Turi þemaièiai ir savo raðtà, kurá,pasak B.Stundþienës, labai sunku skaityti.

Ið ankstesniuose Draugijos renginiuo-se gvildentø temø þinoma, kad þemaitið-kos raðybos reikalus vienas pirmøjø 1991m. ëmë tvarkyti ið Skuodo kilæs kalbinin-kas Juozas Pabrëþa, tuo metu gyvenæsÐiauliuose. Jis parengë raðybos patari-mus. Rašybos reikalais rûpinosi kalbinin-kai þemaièiai profesoriai Aleksandras Gir-denis ir Juozapas Girdzijauskas. Abu jielankosi mûsø vakaronëse, dalyvaujaDraugijos veikloje.

B.Stundþienë minëjo, kad þemaièiøkalboje yra daug vaizdingø þemaitiðkø po-sakiø, palyginimø, patarliø, prieþodþiø. Iðpirmo þvilgsnio jie atrodo ðiurkðtûs. Patei-kë keletà tokiø auditorijà labai pralinksmi-nusiø pavyzdþiø. Taèiau, pasak praneðë-

VirginijosVALUCKIENËSnuotraukose –akimirkos iðVilniausþemaièiøkultûrosdraugijosrenginiø

jos, jie gyvenimiški, tiksliai atspindintys si-tuacijà, nesiekiantys kà paðiepti ar áþeisti.

Rûpinasi þemaièiai tarmiðkø raðtø lei-dyba, turi savo periodinæ spaudà, infor-matyvø ir graþiai iliustruotà þurnalà ,,Þe-maièiø þemë“ (vyriausioji redaktorë D.Mu-kienë). Dalis publikacijø jame skelbiamaþemaitiškai. 1998 m. buvo išleistas istori-jos vadovëlis ,,Þemaitijos istorija“, skirtasbendrojo lavinimo mokyklø vyresnëmsklasëms. Kai kuriose Þemaitijos mokyk-lose veikia þemaièiø kalbos fakultatyvai.

Nepaprastas reiðkinys kultûros gyve-nime – þemaitiðkas eilëraðtis, poezijos rink-tinë. Tai patvirtina ir didelio susidomëjimosusilaukusios VÞKD pristatytos knygos:þemaièiø poezijos rinktinë ,,Sava muotinukalbo“ (1998) ir prof. Viktorijos Daujotytës-Pakerienës þemaitiškai parašyta poezijosknyga ,,Balsa ûkus“ (2010). Jaudina èiajauèiamos þemaitiðkos intonacijos, þemai-tiðkos dvasios dvelksmas, atsiveriantys þe-maièiø þemës dvasiniai turtai. Vakaronëje(2010-04-20) profesorë atvirai dëstë, kaipnelengva buvo raðyti – teko mokytis þe-maitiðkos raðybos. Kad suprastø ne tik þe-maièiai, ðalia pateikë lietuviðkà tekstà. Et-nologai, tautosakininkai teigia, kad tokie



vo kalbininko prof. Prano Kniukðtos pasi-sakymas. Paþëræs graþia þemaièiø tarmekeletà anekdotø, kuriuose, aiðku, teigia-mi, sumanûs personaþai buvo tik þemai-èiai, profesorius paðmaikðtavo, kad tiemssûduviams, aukðtaièiams ar dzûkams në-ra ko ,,pûstis“, nes kai þemaièiai atsiimssavo pinigus, jie liks ,,biedni“ ir pliki (turë-ta mintyse pinigø kupiûros: ant daugeliojø puikuojasi garsiø þemaièiø portretai).

Pabaigoje norëtøsi dar kartà paklausti– tai kas tas þemaitiškumas, koks tasþemaitis ir kà á tai atsako patys þemaièiai?Þemaitija savita – taip, þemaièiai atkak-lûs, tvirti, kieti. Bet... kiek daug graþiø þo-dþiø apie þemaièiø dosnumà, ðvelnumàbei minkðtà ðirdá galima aptikti garbingoþemaièio Simono Daukanto raštuose! Ne-reikia ieðkoti ir taip toli. Þymus Nepriklau-somos Lietuvos valstybës veikëjas JonasVileiðis nekrologe, skirtame gryno þemai-èio Stanislovo Narutavièiaus atminimui,raðë: ,,... Buvo iðkalbingas ir jungæs sa-vyje kokià ten nuo vokieèiø paveldëtà uþ-sispyrimo galià ir drauge rasit nuo moti-nos pusës koká ten þemaièiø ðvelnumà,minkðtumà“ (mûsø paryðkinta) (Þaltvyks-lë. – 1993, Nr. 11, P. 12).

leidiniai labai svarbûs tautiniam tapatumuiišsaugoti. Literatûroje pasitaiko nuomoniø,kad Lietuvoje grynà tarmæ yra iðlaikæ tikþemaièiai. Taip yra todël, kad jie turi tvir-tas istorines ir kultûrines ðaknis.

Susidomëjimas B.Stundþienës pra-nešimu buvo didelis. Tai patvirtino daugpateiktø klausimø, replikø. Diskusijoje da-lyvavo A.Tekorius, kurðëniðkis Juozas Bal-dauskas, apdovanojæs sveèius naujausiusavo redaguojamo þurnalo ,,Mokslas ir gy-venimas“ numeriu, ir kiti. Þaismingas bu-

Kodël mûsø nesuþavëjo ðventasisGangas

Štai jau kuris laikas gyvename Indi-jos provincijoje Rišikeše (Rishikesh),ðalia ðventojo Gango. Taèiau Gangasmûsø neþavi. Per musonà (liûèiø sezo-no metu) drumstame upës vandenyjeteliuðkuoja ávairios ðiukðlës. Vietiniø re-ligijø þmonës mirusiuosius ne laidoja,o degina. Lavono liekanas (ar ðiek tiek„apkepusius“ kûnus) iðmeta á Gangà.Tad Gango vandenyje galima aptikti irþmoniø kûno daliø. Lavonø liekanas pa-

Musono metu dël akmenø ir purvo nuoðliauþø keliauti Himalajuose pavojinga

Globali klimato kaita ir didëjantis antropogeninis poveikis yrapavojingi ne tik biologinei ávairovei, gamtinei aplinkai, bet irvisuomenei bei tolesnei raidai. Todël pastaraisiais metais ávairiøðaliø tyrinëtojai daug aktyviau suskato inventorizuoti Þemësbiomus, o praëjæ metai buvo paskelbti tarptautiniais biologinësávairovës metais. 2010 m. rugpjûèio mënesá Vilniaus pedagoginiouniversiteto Gamtos mokslø fakulteto biosistematikos tyrimø grupëatliko ekspedicinius lauko darbus Indijoje (Himalajø kalnuose,Utarakando valstijoje). Ekspedicijoje dalyvavo: doktorantës AstaNavickaitë ir Agnë Ðimkevièiûtë, projektø vykdytojas AndriusRemeikis, prof. dr. Virginijus Sruoga, doc. dr. Arûnas Diðkus, prof.habil. dr. Jonas Rimantas Stonis. Lauko darbø metu buvo norimane tik atrasti naujø, mokslui dar neþinomø rûðiø, bet ir aptiktieuronemoralinës (o tai yra – „mûsiðkës“) faunoselementø Himalajø kalnuose.

Pabaiga, pradþia 2010 m. Nr. 11–12

HimalajøVPU biosistematikos tyrimøgrupës lauko darbai Indijoje

dienoraðtisJonasRimantas STONIS,

Andrius REMEIKIS

mëgo vietinës þuvys – iki neregëto dy-dþio nusipenëjæ ðamai.

Musono metu dþiunglëse tigriniø uo-dø (Aedes albopictus) tiek daug, kad ne-bepadeda ir mûsø atsiveþti specialiaiatogràþoms skirti repelentai. Kasmet In-dijoje nuo infekciniø ligø mirðta apie 1,3mln. gyventojø, o nuo uodø platinamosmaliarijos – apie 200 tûkst. þmoniø.

Stebina drugiø machaonø gausa irávairovë. Be skraidanèiø suaugëliø, èiagalima aptikti ir daugybæ jø vikðrø, kuriøpirmøjø ûgiø individai imituoja paukðèioekskrementus. Ið pirmo þvilgsnio net ne-pastebësi. Taèiau mus „egzotai“ maþaidomina. Mûsø ieðkomi vikðrai yra tik 1–


Profesorius Virginijus árengënaktinæ gaudyklæ ir tikisipamatyti maþiausiø Þemëjemikrodrugiø

3 mm ir gyvena viduje augalø lapø, dary-dami uþdaras iðgrauþas (minas). Beieðko-dami minuojanèiø vikðrø dienà nueinamedaugybæ kilometrø. Kartais kalnø tarpek-liuose galima iðgirsti elniø riaumojimà. Pa-sirodo, mûsø bendraþygis Andrius puikiaisugeba mëgdþioti ávairiø gyvûnø garsus,o ypaè jam sekasi imituoti rujojanèius el-niø patinus. Tad nebesuprasi, kur èia þvë-rys, kur savi. Be to, kolega Andrius nuola-tos neðiojasi ant kaklo pasikabinæs ðvilpu-kà su termometru ir kompasu. Pasauliopusës mums susipainiojo visiðkai. Profe-

Neáprastai margasdrugiø baltukø(Pieridae) atstovas

Himalajinë vëþliablakë (Scutelleridae)

Himalajinë auslindaþmogui nërapavojinga („mûsið-kës“ auslindos á auságali álásti tik nebentper klaidà, ohimalajinë netnetilptø)

sorius Virginijus protingai pataria iðsiskirs-tyti grupëmis – taip mûsø darbas bus efek-tyvesnis, o gal ir saugesnis.

Blogiausia, kad vietinës religijos kitaipsupranta pasaulá. Šio krašto gyventojai ási-tikinæ, kad mûsø tiriami vabzdþiai – tai sie-los, o mes esame tø sielø þudikai ir bai-siausi nedorëliai. Ðiuose kraðtuose gyve-na beveik vieni vegetarai. O ðtai, pavyz-dþiui, pagal dþainistø sampratà negalimavalgyti net darþoviø, kurios auga po þe-

me, nes taip sunaikinami dirvos kirminë-liai. Jie net vaikðto prisidengæ burnas au-deklu, kad netyèia neprarytø kokio vaba-lëlio ar uodelio. Vienam ið mûsø bendra-

þygiø bevaikðtant ekskrementais apderg-ta gatve á burnà áskrido musë. Tad tekoskubiai spjaudytis ir dezinfekuotis. Bet netodël, kad mûsø dþainistinës paþiûros, odël kitø prieþasèiø...

Mûsø kolegos tapo tikraisakrobatais

Dabar naktys Riðikeðe itin ðiltos (apie+32oC). Jeigu tik liûtys nepagadina mûsøplanø, kas naktá visa komanda susiruoðiaá naktinæ „medþioklæ“. Kai kas árengia ðvie-sines vabzdþiø gaudykles miðke. O ðtaikolega Andrius laksto apie namelá su mû-sø atsiveþta lempa. Kai jokiø mums reika-lingø vabzdþiø á lempà privilioti nepasise-ka, Andrius sumano lipti ant tokio aukðtoiðtrupëjusio cementinio stogelio, kad bû-tø arèiau miðko. Vadovà Stoná vos neiðtin-ka infarktas. Ðitaip juk galima ir galvà nu-sisukti (o mûsø norimø mikrodrugiø visvien neatskrenda). Profesorius Stonis pa-sakoja, kad ir jo kolegos rusø mokslinin-kai stebëjosi, jog niekas neskrenda á ðvie-sà, nors buvo ásitaisæ tankiausiose Vietna-

mo dþiunglëse. Vaikðtome aplink nameláir apþiûrinëjame èia ámontuotas didelesstacionarias dienos šviesos lempas. Ar tiknebus taip, kad su jomis turime daugiaugalimybiø kaþko pasiekti. Pirmasis naujuo-ju metodu pasinaudoja kolega Andrius. Ta-èiau netrukus, kai prisijungia visi bendra-þygiai, prie didþiøjø namelio lempø nebe-lieka vietos. Gaudytojø daugiau negu lai-mikio. Doktorantë Agnë susistumia keliasplastmasines këdes ir, uþsilipusi ant jø at-ramø, stiebiasi uþ visus aukðèiausiai. Nak-tinë þûklë ið pirmo þvilgsnio be galo uþde-gantis reikalas. Taèiau ið tiesø þiopsoti va-landomis á spiginanèià lempà pasilipus antkëdës atloðo – panaðiau á cirkà be pinigø.Agnë praðo prirëmus palaikyti jos këdæ,nes kà tik katapultavo ið savo aukðtumøant cementiniø grindø. Kolega Andrius (ne-

J.R

.STO

NIO

, V.S

RU

OG

OS

ir A

.ÐIM

KE

VIÈ

IÛTË

S n

uotrau

kos


Mûsø ieðkomi vikðrai yra tik 1–3mm ir gyvena viduje augalø

lapø, darydami uþdarasiðgrauþas (minas)

Jeigu tik randa pravirà langà arba neuþ-sklæstas duris, makakos tarsi kokiosplëðikës verþiasi á patalpas

bûtø individualistas) iðranda naujø bûdø:uþ kampo susiranda kità, kad ir maþesnæ,bet savo („nuosavà“) lempà. Taèiau, kadgalëtø jà pasiekti, nebeuþtenka këdës. Ten-ka lipti ant cementiniø laiptinës kolonø, vie-na ranka laikytis lubø, o kita sugebëti pa-siðviesti proþektoriumi ir tuo pat metu gau-dyti miniatiûrinius (2 mm) drugius. Ið ðo-no vaizdas neáprastas: suaugæ þmonës su-siþiebæ ðviesas ir uþsilipæ kas ant kolonos,kas ant këdþiø atloðø. Taèiau pastangosatsiperka. Andrius vël atlekia su maþyèiubaltuoju gaubtagalviu stikliniame mëgin-

nomos rûðys toje monografijoje jau apra-ðytos. Taèiau ten taip pat nurodoma, kaddauguma Indijos Opostegidae faunos dariki ðiol neiðaiðkinta. Andriaus laimikis sa-votiškai skatina ir kolegas. Tad viskà metævisi nugarma prie Andriaus „nuosavosios“

lempos. Naktinë gaudyklë ásisuka dideliutempu. Agnë rodo savo pagautà nepa-prasto groþio ir mokslinio ádomumo gaub-tagalvá. Á ðviesà taip pat atskrenda dideliøvabalø ar áspûdingesniø drugiø, kartais mil-þiniðkø þiogø arba kitø egzotiniø vabzdþiø.Atropoja ir didþiuliø ðimtakojø. Taèiau di-dþiausi mûsø numylëtiniai – gekonai. Ði-tie drieþai naktá iðlenda ið ávairiausiø pa-kampiø ir kartu su mumis prie lempø tykogrobio. Jie nëra visai nebaikðtûs – jeigupriartëji prie jø su fotoaparatu, iðkart sprun-ka. Taèiau, kai tik pasidaro ramiau, ant na-mo sienos galima pamatyti ið karto visà jø„ðeimynà“.

Þmoniø ir beþdþioniø karasBeþdþionës rezusai arba makakos

(Macaca mulatta) yra plaèiai paplitusiosvisoje Indijoje ir aplinkinëse teritorijose. Josgyvena bandomis, kurias sudaro vidutinið-kai 20, o kartais iki 180 individø. Pateliøpaprastai bûna 4 kartus daugiau negu pa-tinø. Bandoje vyrauja matriarchatas.

Tikra bëda, kad makakos „nusprendë“persikelti ið miðkø á kaimus, miestelius irnetgi didmiesèius. Jau pusë visø Indijosmakakø gyvena „kartu“ su þmogumi.

Makakos rezusai – vienos ákyriausiø iragresyviausiø beþdþioniø. Vietiniai þmonëstradiciðkai „gerbë“ makakas, laikë jasðventomis. Taèiau pastaruoju metu dël ma-kakø áþûlumo ir agresyvumo tarp þmoniø

ir beþdþioniø vyksta tikras karas. Ne kartàstebëjome, kaip suaugusieji nuo pat ma-þens moko vaikus akmenimis apmëtytimakakas. Patys matëme, kaip makakosásiverþdavo á patalpas, kur miegodavo ar-ba þaisdavo vaikai. Makakos jauèia, kad

Makakos rezusojauniklis

tuvëlyje. Ar tik nebus kokia nauja rûðis?Ne taip seniai prof. J.R.Stonio ir G.S.Ro-binsono monografijoje buvo paskelbtaPietryèiø Azijos baltøjø gaubtagalviø tak-sonominë apþvalga. Visos ðiuo metu þi-


Akmeninë agama (Laudakia himalayana) – gana daþnas Himalajø drieþas (kûno ilgis – apie 23 cm)

vaikai yra silpnesni, negali apsiginti. Buvonet raðoma apie kraupius atsitikimus, kaimakakos iðsineðdavo arba sukramtydavobe prieþiûros paliktus naujagimius. Ne kar-tà matëme, kaip jauniems moksleiviams,gráþtantiems ið mokyklos, kelià pastodavoagresyviai nusiteikusiø makakø bûrys.

Apie mûsø „kovas“ su makakomis,taip pat kitomis didelëmis beþdþionëmis

Norint aptikti miniatiûrinius naktiniusdrugius, reikia lipti ant cementiniø laiptinëskolonø, viena ranka laikytis lubø, o kita –pasiðviesti proþektoriumi

Áþiebus þiburiusið visø pakampiøiðlenda naktiniaidrieþai gekonai(Hemidactylus sp.)

(pilkaisiais langûrais) raðëme praëjusia-me þurnalo numeryje.

O štai CNN neseniai paskelbë moks-lininkø pastebëjimus – beþdþioniø pati-nai „moka“ uþ pasimylëjimà kasydami pa-teles. Vietovëse, kur patinø maþai, „kai-na“ siekia tik 8 min. kasymo, o ten, kurpatinø daugiau, kaina – dviguba. Maka-kø patelës taip pat laukia eilëje, norëda-mos pakasyti kità beþdþionæ, kad gautøpalaikyti jos naujagimá. Taigi net dþiun-gles valdo pasiûla ir paklausa, panaðiaikaip ir kapitalo rinkose. Beþdþioniø ban-da, pasirodo, turi paslaugø vertës pojûtá.

Ko reikëtø pasisaugoti vaikðtant podrëgnà miðkà

Himalajuose saugokitës indinës dilgë-lës (Girardinia diversifolia). Jø nuodai to-kie stiprûs, kad daþnai ðios dilgëlës Hima-lajuose naudojamos kaip gyvosios tvorosgyvuliams aptverti. Vietine kalba indinë dil-gelë dar vadinama „bichchhoo“. Tai reið-kia „skorpionà“. Ið tikrøjø, stipriai nusidil-ginus ðiomis dilgëlëmis, skausmas tokslyg bitei arba skorpionui ágëlus. Kartais pri-reikia medicininës pagalbos. Vadovas Sto-nis, o vëliau ir kai kurie kiti kolegos jau ne-tyèia iðsidilgino, tad dabar kankinasi.

Jeigu atvyksite á Himalajus per muso-nà, galite aplipti ir dëlëmis. Daugiausiaiþmonës dëles þino kaip gëløjø vandenøgyventojas. Kalnuose per musonà nesu-

skaièiuojama daugybë indiniø dëliø (Ha-emadipsa sylvestris) tyko savo aukos antðlapiø medþiø bei krûmø lapø arba þolë-se. Nepajusi, kaip jos uþkrenta uþ apy-kaklës ar palenda po kojinëmis ir siurbiakraujà (apie tai plaèiau skaitykite þurnalo2010 m. 11–12 numeryje).

Bakterijos, virusai ar net parazitai galiiðgyventi dëlës þarnyne kelis mënesius ir

todël gali bûti perduodami kitam þmogui(taip pat ÞIV ir hepatitas B).

Prisitvirtinusià dëlæ reikëtø šalinti na-gais ar kokiu plokðèiu daiktu. Anksèiausiûlydavome ant dëlës uþbarstyti drus-kos arba uþpilti alkoholio, acto, repe-lento vabzdþiams arba pakaitinti dëlæþiebtuvëliu. Visais ðiais atvejais dëlës at-siskiria labai greitai, ta-èiau jos iðvemia savoskrandþio turiná á þmo-gaus þaizdà. Taigi tai di-dina infekcijos rizikà.Maþdaug per 20 min. kraujoprisiurbusi dëlë nukrenta pati (betþaizdelæ reikia dezinfekuoti).

Vaikðtant miðko sàþalynais reikia bûtiatidþiam. Kartais paprasèiausia smulkme-na gali pagadinti reikalus. Profesorius Sto-nis uþlipo ant tokiais baisiais spygliais ap-augusios šakos, kad aštrus storas spyg-lys sulindo per guminá batà tiesiai á kojà.

Beldþiamës á Surkandos Devioðventyklà

Daktaras Arûnas kaþkodël tiki, kadðventos vietos jam padeda. Tikëdamiesigamtos ádomybiø ir naujø mokslui rûðiø,atsitrenkiame á Surkandos Devio ðventyk-là, kuri yra ant aukðèiausio visose apylin-këse kalno. Ðventyklose batus reikia nu-siauti. Taèiau Surkanda Devyje dabarvyksta rekonstrukcija, todël braidome ba-

somis po purvà. Kolegos priaukoja Indi-jos dievams daug rupijø, gauna po ryð-kià raudonà dëmæ ant kaktos. Ir ið tikrø-jø, prie Surkandos Devio ðventyklos ko-legos surenka tikrai daug ir ádomios me-dþiagos (ávairiausiø vikðrø). Kaip sakodaktaras Arûnas, ar nebus ði vietovë vie-na rezultatyviausiø. Ðiuo metu doktoran-të Asta ir jos vadovas Arûnas paëjæ uþkrûmø (kad nematytø vietiniai ðventikai)spiritu trinasi kaktas, bet tos raudonos dë-mës sunkiai nusivalo.

Dël purvo ir akmenø nuoðliauþødarosi pavojinga

Drëgname staèiø ðlaitø grunterieduliai nebeiðsilaiko. Tad vienaskamuolio dydþio akmuo ið didelioaukðèio tëškiasi prieš pat mûsø

maðinà. Vairuotojas vosspëja sustabdy-

ti. Jeigu mûsø maðina bûtø vaþiavusi norskeliomis sekundëmis greièiau, ðis akmuoper maðinos brezentà bûtø pataikæs tie-siai á tà vietà, kur sëdi profesorius Stonis.

Beveik visada autobusai ir mašinos per-pildyti. Keleiviai vaþiuoja susëdæ vienas ki-tam ant keliø, o dar daugybë – ant stogo.Ðiuo metu kaip tik vaþiuojame ið Surkan-dos Devio tokiu pakiuþusiu dþipu. Nors, at-


Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas

MOKSLAS ir

GYVENIMAS

2011

1

T u r i n y s

Eina nuo 1957 m. 2011 m. Nr. 1 (627) sausis

Vyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKAS

Redakcijos kolegija

VALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASSAULIUS GULBINSKASPAULIUS JURKUSLIBERTAS KLIMKAJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISJONAS KUBILIUSKÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUS

Redakcijos darbuotojai

Redaktorë

ELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktorius

VILIUS JAUNIÐKISKonsultantë

SAULË MARKELYTËRinkëja

VIOLETA SADAUSKIENË

REDAKCIJOS ADRESAS

Antakalnio g. 36, LT-10305Vilnius

TELEFONAI

Vyr. redaktoriaus 2 34 15 72

Redaktoriø 2 34 41 00

Elektroninis paðtas

[email protected]

Pasiraðyta spaudai 2011-01-14SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8Popierius ofsetinisKaina 4,5 Lt

Spausdino AB „Spauda“

Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius

www.spauda.com

SCIENCE AND LIFE

Science popular and

historical monthly.

Editor-in Chief J.Baldauskas

„Mokslas ir gyvenimas“,

Antakalnio st. 36,

LT-10305, Vilnius, Lithuania.

© „Mokslas ir gyvenimas“, 2011

Interneto svetainë

http://ausis.gf.vu.lt/mg/

Þurnalo leidimà remia

SPAUDOS, RADIJOIR TELEVIZIJOS

Lietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,

Lietuvos mokslo istorikødraugija, Lietuvos kultûrostyrimø institutas, Lietuvos

gamtos draugija, VGTU

RËMIMO FONDAS

Remia istorijos, gamtos moksløir kultûros tematikos publikacijas

E.JUÈIÛTË Tramdantis vëjà ................................... 2

V.TAMOÐIÛNAS Biologijos mokslø ávairovëir naujos kryptys Lietuvoje ...................................... 4

V.MILKUS Tamsioji visatos pusë ............................. 8

B.LIAUÐKIENË „Santaros“ þurnalas jauturi kitakalbæ sesæ ................................................. 10

D.MIKALAUSKAITË, P.ÞEBRAUSKASAr yra senatvës liga? ............................................ 11

P.G.ADLYS Gyventojø suraðymas:ar taps visuotinis? ................................................. 12

V.PAULAUSKIS, A.RAÈIS Lietuviðkosiosenciklopedijos idëjai – 100 metø .......................... 14

J.ELEKÐIS Tarptautinë hirudologøkonferencija Vilniuje .............................................. 16

A.STANKEVIÈIENË, V.SNIEÐKIENËFitopatologijos mokslo raida Kaunobotanikos sode ..................................................... 18

E.BACEVIÈIUS, R.UZNYTË, S.ÐULÈIUSHidroekologø konferencija tampa Klaipëdosuniversiteto kokybës þenklu ................................. 20

D.MEILUTYTË-BARAUSKIENË, V.LEKAVIÈIUS,

D.JAKIMAVIÈIUS Lietuvos energetikosinstitute – „Tyrëjø naktis“ ....................................... 22

G.KAZIMIERËNAS Tapybos ciklas„Juodieji gobelenai“ ............................................. 24

V.PAUKÐTELYTË Nuotrupos apieKazimierà Zalensà ................................................ 26

R.LAUÞIKAS Historius – lituanistiniø moksliniøtyrimø ir paveldo infrastruktûrø tinklas .................. 27

R.BATÛRA Þalgirio 600-osios metinësÈikagoje ir lietuvybës puoselëjimas...................... 28

Romualdui Grigui – 75 .......................................... 30

Þ.SLAUSKIS Kodël kvailybei nëra galo,o mokslas toks ribotas? ........................................ 30

J.NORKEVIÈIUS „Septynios kalvos“ sekaTelðiø istorijà ......................................................... 32

A.KUSTA, A.MOTUZAS Iðkili Lietuvosmokslø akademijos akademikë ............................ 34

E.T.ARNASTAUSKIENË Po Vilniaus þemaièiøkultûros draugijos dangum .................................. 36

J.R.STONIS, A.REMEIKIS Himalajø dienoraðtis.... 39

Maþiesiems gaubtagalviams (Nepticulidae)priklausanti mina vietinës jonaþolës lape. Ðiminuojanèiø vabzdþiø rûšis (Fomoriafestivitatis) pirmà kartà buvo apraðyta tik2009 m., taèiau iki ðiol nebuvo aptiktaIndijoje

rodytø, sumokëjome pakankamai, vairuo-tojas á maðinà prisisodino neátikëtinà skai-èiø þmoniø – 19 (áskaitant mus ir tuos 5,kurie ant dþipo stogo, ir tuos, kuriø tarpko-jyje atsidûrë pavarø perjungimo svertis). Pa-keliui vairuotojas ásigudrino papildomai pri-siimti dar ir visokio bagaþo. Taip pat bulviø,kurias pasidëjo po pedalais. Leidþiamës þe-myn ið kalnø su vëjeliu. Jei bent viena bul-vë pariedëtø po stabdþio pedalu, lëktume áprarajà kartu su visomis bulvëmis (ir viso-mis pakelës uþtvaromis bei indiðkomis gir-liandomis). Tikrai jau nieks mûsø nebesu-stabdytø. Taèiau to neatsitinka. Mûsø vai-ruotojà uþðnekina keleiviai, tad tas nebe-þiûri á kelià ir kalnø posûkyje vos nenumu-ða prieðais atlëkusio motociklininko. Vos

vos iðvinguriuojame (tik va, nematome, kurpradingo tas motociklininkas, ar nebus nu-lëkæs tiesiai á prarajà). Bet niekam, iðskyrusmus, tai nerûpi.

Mûsø sveikatos bëdos jau pradedakelti nerimà

Dr. Arûnui prasidëjo ûmus abiejø akiøuþdegimas. Doktorantë Agnë mums ro-do savo rankas. Ant paèiø dailiausiø vietøásiveisë kaþkoks puvinys. Vadovas Stonisið karto pagalvoja, ar nebus èia sunkiai pa-gydoma leiðmaniozë. O ðtai kolega An-drius þvalus ir viskuo patenkintas. Jis darneþino, kad aptiks gyvø „kirmëliø“ savonosyje. Nosies paviršiuje matyti kaþkokiekeisti patamsëjimai, kurie tai paryðkëja, tai

pradingsta.Nosis aki-

vaizdþiai patinusi, darosi sunkunet kvëpuoti. Be to, nosies audinius perð-ti. Tad kolega Andrius nebesitraukia nuoveidrodþio, apþiûrinëja patinimus. O var-ge!.. Ið vienos dëmës (o paskiau ir ið ki-tos) Andrius iðspaudë pusës centimetrodydþio „kirmëles“. Liko „kirmëliø“ iðgrauþtiurvai. Tiksliau, turbût ne kirmëliø, o musiølervø. Taèiau kolega Andrius pasiðlykðtë-jæs ið karto jas sutraiðkë, tad dabar jau nie-kas tiksliai to nebenustatys.


Juodieji gobelenai

Pranaðavimas iðsipildë: Vytauto ka-riuomenë prie Vorsklos buvo þiauriai su-triuðkinta. Þuvo trys ketvirtadaliai jo ka-riuomenës ir daugybë kunigaikðèiø. PatsVytautas kartu su broliu Zigmantu vos ið-sigelbëjo pasinaudojæs nakties tamsa.

Atrodo, Vytautas suklydo per daugpasitikëjæs sunkiàja vokieèiø ir lenkø rai-tija, kuri stepiø tyruose pasirodë esanti ne-

veiksminga prieð manevringà lengvàjà to-toriø kavalerijà. Pralaimëjimas buvo ne tikkarinis. Tai buvo didþiausia Vytauto klai-da, politinë katastrofa. Þlugo ne tik jo tiks-lai ásigalëti Aukso Ordos bei rusø þemë-se ir paversti Lietuvà katalikybës avanpos-tu Rytuose, bet ir planas padaryti Lietuvànepriklausomà nuo Lenkijos. Vorsklos ne-sëkmë susilpnino Lietuvos ir paties val-dovo padëtá.

1401 m. Lenkijai reikalaujant buvo su-daryta Vilniaus–Rodomo sutartis, kuriojesukonkretintas Krëvos akto numatytasLenkijos siuzerenitetas Lietuvai.

Lietuvos didþiuoju kunigaikðèiu Vytau-tas buvo pripaþintas tik iki gyvos galvos,

o po mirties jam duotos valdos turëjo gráþtiJogailai ir Lenkijos karalystei.

Valdovas ir pranašas yra amþina, uni-versali tema. Valdovo tema ákûnija jëgà,absoliutø pasitikëjimà, absoliutø þinojimà.Þynio, pranaðo tema ákûnija valdþios opo-zicijà, abejonæ, vidinës nuojautos svarbà,„kitoká“ matymà. Ðiais laikais ðià prieðprie-ðà galëtø sudaryti valdþia, kuri „viskà þi-no“, ir inteligentija, kuri „amþinai abejoja“.

Paveikslo plastinæ iðraiðkà sudarodviejø kompoziciniø aðiø sankirta – val-dovo ir pranaðo. Ðià sankirtà papildo darviena prasminë lemties aðis – vertikalë,kurià formuoja apaèioje gulintis Koranas,o virðuje – Kristaus atvaizdas.

Tapybos ciklas

Atkelta ið 26 p.

ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2011 Nr. 1, 1- 44, Indeksas 5052, 4,5 Lt

Documents

Mokslas Ir Gyvenimas 2011 m. Nr.1