Mokslas Ir Gyvenimas 2012 m. Nr.1

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 1 1

2012

1

Ryto ÐALNOS nuotr.

2 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 1

Pirmoji publikacija dvifotonës polime-rizacijos tematika pasirodë 1997 m., taèiauturëjo praeiti dar 9 metai, kol pasirodë pir-moji publikacija ir apie mikrooptiniø kom-ponentø formavimà ðia tiesioginio lazeri-nio raðymo technologija. MokslininkoW.Huango (W.Huang) vadovaujama gru-pë ið Kinijos suformavo 15 µm skersmenssferinius ir 17 µm skersmens Frenelio(Fresnel) mikrolæðius. Praëjus trejiems me-tams po pirmosios publikacijos ðia tema-tika prasidëjo nuolatinis mikrooptiniø kom-ponentø formavimo dvifotonës polimeri-zacijos bûdu progresas. Intensyviai á ðiossrities tyrimus ásitraukë ir dar trys moksli-ninkø grupës ið Kinijos, o viena jø, vado-vaujama mokslininko H.B.Suno (H.B.Sun),tapo lydere. Jie pademonstravo galimybæformuoti ávairios formos mikrolæðius bei di-delio uþpildymo læðiø masyvus, sudarytusið heksagoniniø mikrolæðiø. 2010 m. moks-lininko E.Di Fabrizio vadovaujama grupëpademonstravo galimybæ formuoti sferi-nius ir kûginius mikrolæðius ant optinio ðvie-solaidþio galo. Ðiø autoriø darbuose buvonaudotos tik UV litografijai sukurtos komer-cinës ðviesai jautrios medþiagos, kurios toligraþu nëra tinkamiausios mikrooptiniamselementams formuoti ir naudoti, o patyssuformuoti dariniai buvo tiesiog sumaþintiklasikinës optikos komponentai. Mûsønuomone, ði mikrooptikos elementø for-mavimo technologija dar nëra taip iðplë-tota, kad visiðkai atskleistø didþiulá savopotencialà.

VU LTC Lazerinës nanopolimerizacijoslaboratorijoje viena ið daugiafotonës poli-merizacijos technologijos taikymo krypèiøyra ðviesos valdymas mikrometriniamemastelyje pasitelkiant mikrooptinius ele-mentus. Veiklos pradþioje buvo formuoja-mi standartiniai sumaþintø matmenø opti-niai elementai (sferiniai mikrolæðiai ir priz-mës), o tobulëjant árangai ir pleèiantis la-

boratorijai iðplësti ir hibridiniø, integruotøbei netradiciniø mikrooptikos elementø ty-rimai. Daugiafotonës polimerizacijos tech-nologijos sudaromos galimybës pasiektisubdifrakcinæ skersinæ skyrà dëka mûsølaboratorijoje buvo suformuotos difrakci-nës gardelës su 200 nm vieno rëþio plo-èiu (2 pav. (a)) bei pademonstruota ðvie-sos difrakcija jai sklindant pro dvimatæ dif-rakcinæ gardelæ (2 pav. (b)). Panaudoda-mi tiesioginio lazerinio raðymo technolo-gijos suteikiamà lankstumà keisti paramet-rus, mes pademonstravome galimybæ for-muoti asferinius læðius, kuriø skersmuo kin-ta nuo 10 iki 100 µm, ar jø masyvus (2pav. (c)). Ðie elementai sumaþina sferinesaberacijas, yra kompaktiðki ir ne tik atitin-

Albertas ÞUKAUSKAS,Paulius DANILEVIÈIUS,

Mangirdas MALINAUSKASVilniaus universiteto Fizikos fakulteto

Kvantinës elektronikos katedros Lazeriniø tyrimø centras,Lazerinës nanofotonikos grupës Lazerinës

nanopolimerizacijos laboratorija

lazerinis raðymas polimeruose: principai ir

taikymai

Tiesioginis

Pabaiga. Pradþia2011 m. Nr. 11–12

ka modelio geometrinæ formà, bet ir gebapavaizduoti uþraðus ar daiktus (2 pav. (d)).Vienas ið mikrooptiniams elementams ke-liamø reikalavimø yra jø pavirðiaus ðiurkð-tumas. Jis turi bûti deðimt kartø maþesnisnei ðviesos bangos ilgis: λ/10. Dël pavir-ðiaus iðsilyginimo (angl. self-smoothing)efekto suformuotø mikrooptiniø kompo-nentø pavirðiaus ðiurkðtumas siekia 3,5 nmir yra ribojamas paèios medþiagos savy-biø, o ne technologijos galimybiø. Siekiantpraktinio mikrooptiniø elementø pritaiky-mo pramonëje yra svarbi ðiø elementø for-mavimo trukmë, naðumas ir medþiagø sà-naudos. Norint jas sumaþinti, technologi-nis procesas optimizuotas jungiant tiesio-ginio lazerinio raðymo ir UV litografijostechnologijas. Pirmuoju etapu dvifotonëspolimerizacijos metodu suformuojamas tikiðorinis mikrooptinio elemento kiaukutas.

Antruoju etapu po ryðkinimo procedûrosvidinis elemento tûris polimerizuojamasUV ðviesa. Dël to vieno elemento formavi-mo trukmë sumaþëja apie 300 kartø. Dardidesnis formavimo naðumas pasiekia-mas jungiant ir nanoáspaudø technologi-jà, kai nuo originalaus darinio, suformuo-to tiesioginio lazerinio raðymo metodu, pa-gaminama kaukë ir greitai, identiðkai beimasiðkai ðtampuojami mikrodariniai.

Daugiafotonës polimerizacijos techno-logijos privalumai iðryðkëja formuojant irdvifunkcinius (hibridinius) mikrooptiniuselementus, kurie sudaryti ið dviejø ar dau-giau standartiniø komponentø, pvz., læðioir apskritiminës difrakcinës gardelës (2 pav.(e)). Ðia technologija vieno proceso metu

a b

f g



2 pav. Mikrooptikos elementø, suformuotø dau-giafotonës polimerizacijos technologija Lazerinësnanopolimerizacijos laboratorijoje, bei jø veikimopavyzdþiai: (a) difrakcinë gardelë, (b) ðviesos, pra-ëjusios dvimatæ gardelæ, difrakcija, (c) asferiniømikrolæðiø masyvas, (d) VU LRC uþrašo pavaizda-vimas asferiniø mikrolæðiø masyvu, (e) dvifunkcismikrooptikos elementas, susidedantis ið sferiniolæðio ir difrakcinës gardelës, (f) baltos ðviesos, pra-ëjusios pro dvifunkcá mikrooptiná elementà, iðskai-dymas á spektrines komponentes, (g) Frenelio mik-rolæðis, (h) mikroprizmë, suformuota ant optinioðviesolaidþio, ir (j) spiralinë fazinë plokðtelë

suformuojamas mikrooptinis komponen-tas, kuriame sujungtos kelios optinës funk-cijos, pavyzdþiui, tokios kaip refrakcija irdifrakcija (2 pav. (f)). Tuo tarpu kitomistechnologijomis hibridiniai komponentaiformuojami keliais etapais ar jungiant ke-lias skirtingas technologijas, o tai labai pra-ilgina gamybos trukmæ ir didina jos kað-tus. Technologijos ávairiapusiðkumas atsi-spindi ne tik formuojant sudëtingo profiliomikrooptinius komponentus (asferiniai,Frenelio (2 pav. (g)) bei kietos imersijosmikrolæðiai), bet ir integruojant juos á se-niai þinomas technologines platformas, to-kias kaip telekomunikacijoje naudojamusoptinius ðviesolaidþius ar elektronikos pra-monëje naudojamus silicio pagrindus.Mes sëkmingai suformavome dvimatæ dif-rakcinæ gardelæ, asferiná mikrolæðá ir priz-mæ ant optinio ðviesolaidþio (2 pav. (h)).

Ðiuo metu laboratorijos veikla nukreipta árefrakciniø mikrooptiniø sraigtø, arba darkitaip vadinamø spiraliniø faziniø plokðte-liø (angl. spiral phase plate) (2 pav. (j)),formavimà. Sklindant plokðèio bangosfronto ðviesai per ðiuos elementus formuo-jami optiniai sûkuriai, kurie naudojami mik-rodaleliø padëèiai erdvëje valdyti ir pa-gavai, o prigimtimi jie panaðûs á gamtojevykstanèius reiðkinius (viesulus).

Dirbtiniai karkasai audiniøinþinerijoje

Medicinos praktikoje itin aktuali yra or-ganø ir audiniø donorø problema. Naujøtechnologijø ðalininkai vis garsiau kalbaapie dirbtinius biologinius audinius ar net

organus. Tokiems dràsiems teiginiamsprielaidas sukûrë molekulinës biologijosatradimai, genetikos, audiniø inþinerijos,medþiagø mokslo laimëjimai bei sinerge-tiðkai jungiamos bio- ir nanotechnologi-jos. Vienas ið bûdø kurti dirbtinius audi-nius yra kamieniniø làsteliø auginimas antdirbtinai sukurtø mikroporëtø karkasø. To-kie karkasai galëtø bûti kaip tarplàstelinëmatrica, skatinanti bei kontroliuojanti làs-teliø ir audinio augimà. Bûtent ðioje no-vatoriðkoje srityje yra vykdomi moksliniaityrimai sujungus Vilniaus universitetomokslininkø pajëgas – Lazeriniø tyrimøcentro, Biochemijos instituto bei Santa-riðkiø klinikø Ðirdies chirurgijos centro.

Prieð tris deðimtmeèius atsiradæs ter-minas „audiniø inþinerija“ ðiuo metu su-laukia didelio mokslininkø dëmesio. Pa-grindinis ðios tarpdisciplininës technolo-

gijos tikslas – uþauginti þmogaus audiniusir organus dirbtinëje laboratorijos aplinko-je (lot. in vitro) naudojant donoro kamieni-nes làsteles. Audiniø inþinerija remiasi ori-ginalaus audinio sudëties ir struktûrosmëgdþiojimu. Norint sëkmingai pakartotigyvø audiniø savybes in vitro, bûtina su-prasti fundamentalias tarplàstelines sàvei-kas gyvame organizme (lot. in vivo). Dirb-tiniai karkasai yra vienas ið plaèiai nau-dojamø metodø tirti làsteliø ir padëklo sà-veikà in vitro aplinkoje. Ðie porëtà struk-tûrà turintys dariniai gali pamëgdþioti na-tûralià tarplàstelinæ matricà, suteikianèiàgeometrinæ formà visiems audiniams irvidaus organams. Svarbiausias dirbtiniøbiologiniø karkasø vaidmuo yra tinkama

linkme pakreipti kamieniniø làsteliø elg-senà, t.y. valdyti jø migracijà, proliferacijàir diferenciacijà. Taip in vitro aplinkoje antdirbtiniø karkasø galima uþauginti reikia-mø funkcijø turinèiø audiniø ir juos transp-lantuoti pacientams.

VU LTC grupës mokslininkai naudojadaugiafotonës polimerizacijos technologi-jà dirbtiniams biologiniams karkasams kur-ti. Norint taikyti ðià technologijà biomedi-cinoje, privaloma iðsiaiðkinti, ar naudoja-mos medþiagos yra biologiðkai sutaiko-mos, t.y. nekenkia làsteliø dauginimuisi irnesukelia alerginiø reakcijø gyvam orga-nizmui. Daugiafotonei polimerizacijai tin-kamø medþiagø biologinis sutaikomumasVU laboratorijose yra nustatomas ekspe-rimentais in vitro ir in vivo (3 pav. (a) ir (b)).Bandymams in vitro naudojamos suaugu-sio organizmo kamieninës làstelës, iðskir-

tos ið triuðio raumens, o eksperimentamsin vivo bandiniai implantuojami á laborato-riniø þiurkiø raumenis. Visi eksperimenti-niai tyrimai rodo, kad naudojamos medþia-gos yra tinkamos biomedicininei praktikai.

Naudojant VU LTC daugiafotonës po-limerizacijos sistemà yra gaminami tri-maèiai skeletai audiniø inþinerijos taiky-mams. Nustatyta, kad dirbtiniø skeletøporø dydis turëtø bûti maþdaug dvigu-bai didesnis negu viena làstelë, t.y. dau-gumai þinduoliø tai atitiktø deðimtis mik-rometrø. Tiksli porø dydþio ir tarpusavioryðio kontrolë yra svarbus veiksnys, tie-siogiai veikiantis làsteliø augimà. 3 pav.(c) pavaizduotas 5x5x0,3 mm3 dydþiodisko pavidalo dirbtinis skeletas, kurio

c d e

h j



vidinæ sandarà sudaro 30 mikrometrø dy-dþio poros. Ateityje ketinama tirti dirbti-niø audiniø, uþaugintø ant tokiø disko for-mos skeletø, biologiná sutaikomumà gy-vame organizme. Nuotraukoje (3 pav.(d)) pavaizduotas 3 mm skersmens dirb-tinës kraujagyslës skeletas, kurio siene-lës turi 50–100 mikrometrø periodo po-rëtà struktûrà. Apauginus jos sienelesendotelinëmis kraujagysliø làstelëmis,tokius darinius galima naudoti kaip krau-jagysliø protezus.

VU mokslinëse laboratorijose yra ga-minami realaus dydþio praktiná taikymàturintys dirbtiniai skeletai audiniø inþine-rijai. Pagrindiniai ateities iððûkiai yra kurtidirbtinius organus, turinèius daug skirtin-gø funkciniø audiniø (kaulo, raumens beikitus audinius su inkorporuotu kraujagys-liø tinklu), bei atlikti audiniø adaptavimo-si klinikines studijas.

Ateities perspektyvosAutoriø nuomone, sukurta sistema ir

lazerinës nanopolimerizacijos grupësmokslininkø ágautos þinios padës toliauplëtoti lazerinio trimaèiø polimeriniø dari-niø formavimo technologijas. Tai ateityjegalës bûti pritaikoma kuriant visiðkai nau-jas ðviesos signalø valdymo mikropasau-lyje galimybes atverianèiø fotonikos ele-mentø, integruotø funkciniø optoelektro-niniø lustø, mikrofluidiniø sistemø sudeda-møjø daliø, naujø optoelektroniniø jutikliøgamybai. Dþiugu, kad Lietuvoje, pasauli-niu mastu garsëjanèioje savo lazeriø pra-mone, atsiranda privaèiø ûkio subjektø, ku-rie siekia komercinti ir taikyti tiesioginës la-zerinës polimerizacijos technologijà kur-dami prototipines gamybos linijas ir nau-jus konkurencingus gaminius.

Daugiau informacijos: www.bioaudiniai.lt

3 pav. (a) Optinio fluorescentinio mikroskopo nuotrauka, rodanti làsteles (mëlynai da-þytais branduoliais), prikibusias prie polimerinio pavirðiaus. (b) Histologinio pjûvio nuo-trauka, rodanti gyvà audiná su polimerø ir chirurginiø siûlø implantais. Praëjus 3 savaitëmspo implantacijos atmetimo reakcijø nematyti. (c) ir (d) Dirbtiniø skeletø, pagamintø tiesio-ginio lazerinio raðymo bûdu, pavyzdþiai

Ðie þodþiai nëra vien vaizdingaspasakymas. Intelektinës nuosavy-

bës plëtojimas ir komercializavi-mas, universitetø galimybë gauti

pajamø ið moksliniø tyrimø,pragmatiðkais abipusiškai naudin-

gais santykiais grásta verslo irmokslo partnerystë, mokslininkø

noras uþsidirbti patentuojantiðradimus – þingsniai, kuriuos teksþengti artimiausiu metu. Tas kelias

veda per vadinamàjá „mirtiesslëná“. Apie ðias problemas iriððûkius mintimis pasidalijo

á þinslëná –

a b

c

d


WIPO vyresnioji pareigû-në Yumiko HAMANO –apie þiniø ekonomikà:

„Šiuolaikiniame pasaulyje 80 proc.rinkos vertës sudaro ne materialus tur-tas, o prekiø þenklai. Pavyzdþiui, „TheCoca-Cola company“ vertë yra prekësþenklas, o ne materialus turtas.

Kurdama savo ávaizdá, ði ámonë ádë-jo daug pastangø, o pozicijas dar labiausustiprino pasinaudodama nacionaliniøvertybiø propagavimu: akcentavo lais-vo þmogaus laisvoje valstybëje simbolá,norëjo parodyti, kad kiekvienas gali bû-ti sëkmingas. Visi þinome ir daugiau sëk-mingø intelektinës nuosavybës sustip-rinimo pavyzdþiø: tai þinomi prekës þen-klai „Sony“, „Nokia“, „General Motors“ir kiti. Tokià tinkamai áformintà ir iðrekla-muotà, tai yra sustiprintà, nuosavybæ kurkas lengviau apsaugoti teisinëmis prie-monëmis. Todël pasirûpinti nemateria-liojo turto tinkamu registravimu bei ap-


Per mirtiesDaiva NORKIENËiø ekonomikà

sauga ðiuolaikiniame pasaulyje itin svar-bu. Intelektinë nuosavybë yra ne tik ámo-niø ir organizacijø turtas, ji reikalinga irvisuomenës poreikiams tenkinti.

Japonijoje apklaustos daugiausia pa-tentuojanèios penkios ámonës, siekiant ið-siaiðkinti intelektinës nuosavybës ágijimo,áteisinimo ir veiklos strategijà. Daugiau nei90 proc. ámoniø bendradarbiauja su sa-vo ðalies bei uþsienio universitetais, atlie-ka bendrus mokslinius tyrimus. KadangiJaponijoje nëra daug gamtiniø iðtekliø,valstybës augimo ðaltinis – þinios. JAV2010 m. technologijø, sukurtø maþdaugdviejuose ðimtuose JAV universitetø, pa-grindu ásisteigë 651 nauja kompanija;80 proc. ið jø ásisteigë toje pat valstijoje,kur ir universitetas.

Kadangi internetas ámonëms suteikiadaugiau galimybiø pasiekti rinkà, didëjakonkurencija, todël joms neiðvengiamaitenka gerinti paslaugø ir produktø koky-bæ. Net „Nokia“ apytikriai kas 6 mën. tu-ri pasiûlyti kà nors naujo, prieðingu at-veju vartotojai gaminiø ieðkos kitur. Ámo-nës nuolat pristato gaminiø su naujomis,patobulintomis funkcijomis. Ir nebûtinaipaèios ámonës turi gaminti – jos gali keis-tis technologijomis, sukurtomis kitø ámo-niø, bendradarbiauti. Kadangi nemate-rialus turtas ágyja vis didesná vaidmená,universitetø ir moksliniø institucijø reikð-më vis didëja.

Þiniomis pagrástos ekonomikos laiko-tarpiu universitetams ir moksliniø tyrimøinstitucijoms intelektinës nuosavybësvaidmuo gyvybiðkai svarbus. Intelektinënuosavybë leidþia universitetams ir moks-liniø tyrimø institucijoms ne tik átvirtinti in-

Vilniaus Gedimino technikosuniversiteto (VGTU) mokslo prorek-torius prof. habil. dr. Antanas Èenys,VGTU Mokslo direkcijos direktorius

doc. dr. Vaidotas Vaiðis. Taip patspausdiname Pasaulinës intelektinës

nuosavybës organizacijos (WIPO)Inovacijø ir technologijø perdavimo

skyriaus vyresniosios pareigûnësYumiko Hamano bei Ðvietimo ir

mokslo ministerijos (ÐMM) Inovaci-jø ir technologijø skyriaus vedëjosRamunës Rudokienës nuomones.

Praëjusiø metø lapkrièio 8 dienà

VGTU Architektûros fakultete ávykæstarptautinis seminaras tema „Tech-nologijø perdavimas ir intelektinës

nuosavybës komercializavimasmokslo ir studijø institucijose“ ne tik

pateikë ateities vizijà, bet ir iðkëlëklausimø, kuriø bene svarbiausias:„Kiek tai bus naudinga universite-tams, mokslininkams, valstybei?“

Seminaro organizatoriai – VGTU,Lietuvos Respublikos valstybinispatentø biuras (VPB), Pasaulinë

intelektinës nuosavybësorganizacija (WIPO).

telektinës nuosavybës juridines teises, betir gauti ekonominës naudos ið moksliniøtyrimø. WIPO pabrëþia, kad visos ðalys,didelës ir maþos, gali tapti intelektinësnuosavybës savininkëmis“.

VGTU Mokslodirekcijos direktoriusVaidotas VAIŠIS – apiemokslo tyrëjø dþiaugsmusir rûpesèius:

„Universitetai turi infrastruktûrà, rei-kalingà intelektinei produkcijai kurti, oðiemet atsirado galimybiø uþdirbti ið in-telektinës nuosavybës. Taèiau galimybësinvestuoti á intelektinæ nuosavybæ ribo-tos, turimos infrastruktûros pakanka in-telektinei nuosavybei registruoti, bet nereklamai, perdavimui ar komercializavi-mui. Mokslininkai, tyrëjai – pagrindinisintelektinës nuosavybës kûrimo ðaltinis.Be abejo, jie norëtø ið to uþdirbti, taèiauneturi galimybiø investuoti á tyrimø pa-

tentavimà, o uþsiimti reklama ir komer-cializavimu nepakanka laiko.

VGTU turi kà komercializuoti: juk mû-sø universitetas yra vienas iðradimø pa-tentavimo srities lyderiø Lietuvoje. Ið visopateikta beveik 70 patentiniø paraiðkø, iðjø 5 – Europos patentui gauti. Jau gauti59 Lietuvos patentai. VGTU dirba per 50iðradëjø. 2004 metais universitetas tapoWIPO universitetinës iniciatyvos dalyviu;2005 m. VGTU bibliotekoje ákurtas paten-tinës informacijos sektorius, gauta84 tûkst. litø Ûkio ministerijos parama Eu-ropos patentavimo procedûrai. 2011 me-tais, gavus 7,5 tûkst. litø EPO paramà,ásteigti 5 intelektinës nuosavybës informa-ciniai centrai (IP Points). VGTU yra gavæs4 WIPO apdovanojimus. 2003 m. Pasau-linës intelektinës nuosavybës organiza-cijos prizas universitetui atiteko kaip Lie-tuvos organizacijai, sukûrusiai ir uþpaten-tavusiai daugiausia iðradimø. 2006 m. prof.habil. dr. Bronislovas Spruogis apdovano-tas WIPO þymaus iðradëjo sertifikatu ir auk-so medaliu uþ indëlá á Lietuvos technologi-nës kultûros ir intelektinës nuosavybës sis-temos kûrimà. 2007 m. WIPO þymaus ið-radëjo sertifikatu ir aukso medaliu uþ pa-siekimus iðradyboje apdovanotas prof. ha-bil. dr. Pranas Baltrûnas, o jo mokinys doc.dr. Alvydas Zagorskis 2011 m. apdovano-tas WIPO geriausio jaunojo iðradëjo serti-fikatu ir aukso medaliu uþ laimëjimus išra-dyboje bei moksle.

Atkûrus nepriklausomybæ, patentavi-mas buvo sustojæs, kelerius metus ðis pro-cesas nevyko ir universitete. Pirmoji pa-tentinë paraiðka paduota tik 1995 metais.Šiuo metu yra 20 galiojanèiø patentø. Ta-èiau iðkyla problema: kà su jais daryti? Jukvisuomenei jie naudingi tik tuomet, kai nau-dojami socialinëms ir ekonominëms reik-mëms, tai yra komercializuoti. Universite-tas turi apsispræsti dël intelektinës nuosa-vybës politikos: ar intelektinë nuosavybëbesàlygiðkai priklausys universitetui, ar busiðlygø. Iðkils ir etinë dilema: ar universite-tas turi moralinæ teisæ monopolizuoti inte-lektinæ nuosavybæ tais atvejais, jei negalideramai atlyginti uþ autoriaus ádëtà dar-bà? Juk verslas nuperka iðradimus ir su-moka iðradëjui ið karto, nors gal ir neadek-vaèiai. Taip pat reikia apsispræsti, kas vyk-dys intelektinës nuosavybës komercializa-vimà. Galima pasinaudoti jau esamomistechnologijø perdavimo institucijomis (slë-niai, inovacijø centrai, verslo parkai) arba


kurti universitetines technologijø ir kitø in-telektinës nuosavybës produktø komercia-lizavimo struktûras.

Iki naujojo mokslo ir studijø ástatymopriëmimo universitetai neturëjo teisës dis-ponuoti savo sukurtos intelektinës nuo-savybës rezultatais. Todël neturime jokiosiðradimø komercializavimo patirties ir þi-niø: kaip apskaièiuoti iðradimo komerci-næ vertæ, kaip vesti derybas su potencia-liu pirkëju, kaip sudaryti universitetui pa-lankià komercializavimo sutartá? Intelek-tinës nuosavybës apsauga ir komerciali-zavimas – tai sritys, kurias dëstytojai irmokslo tyrëjai vis dar nepakankamai ið-mano. Iki ðiol galiojæs poþiûris, kad „visøsvarbiausia yra publikacijos“, nustumia áðalá bûtinumà apsaugoti ir komercializuotimokslo tyrimo rezultatus.

Lietuvos rinkos poreikiai inovacijomsriboti, todël bûtina teikti paraiðkas tarp-tautiniams patentams gauti. Europos pa-tentas vidutiniðkai kainuoja 45 tûkst. eu-rø. Net gavus Ûkio ministerijos paramà,bûtø padengiama tik nedidelë dalis. O ne-turint pakankamai lëðø, patentavimo pro-cesas nutrûks.

Komercializuojant intelektinæ nuosa-vybæ, universiteto laukia keletas rimtø ið-ðûkiø ir spræstinø uþdaviniø. Universite-tai neturi stiprios eksperimentinës bazësprototipui pagaminti (o verslas linkæs in-vestuoti tik á gamybà bei produkto par-davimus), todël bûtina sukurti tinkamàdisponavimo intelektine nuosavybe me-chanizmà.“

liniai tyrimai, þino visi. O eksperimentinëplëtra? Nemaþai mokslininkø bei institu-cijø ðá terminà interpretuoja savaip: jomstai „eksperimentinis mokslas“. Nors iðtiesø, remiantis Europos Komisijos do-kumentais, tai yra visa grandinë þings-niø, bûtinø siekiant sukurti visuomeneinaudingà produktà pasinaudojant fun-damentiniø ir taikomøjø moksliniø tyri-mø rezultatais.

Nors visiems þinoma, kad fundamen-tiniams tyrimams nekeliamas tikslas su-kurti kà nors apèiuopiama, o taikomiejityrimai atliekami norint sukurti konkretøvisuomenei naudingà produktà, bet neifundamentiniø, nei taikomøjø tyrimø ei-goje nesukursime paèiø produktø. Abiematvejais rezultatas – tik idëjos ir prielaidosproduktams sukurti. Kad atsirastø kaþkas,kà galima komercializuoti arba parduoti,bûtina þengti keletà svarbiø þingsniø, ojie ir slypi po eksperimentinës plëtros api-brëþimu. Tai ir prototipo sukûrimas, irtechnologijos iðbandymas, ir kiti veiks-mai, leisiantys ávertinti ne tik gaminio vei-kimà (ar ið tiesø veikia taip, kaip tikëtasi),bet ir galimus gamybos kaðtus. Pastarie-ji darbai – tai jau nebe moksliniai tyrimai,o produkto kûrimas (uþsienyje tam var-tojamas angliškas terminas „develop-ment“). Lietuvoje iki ðiol universitetø beimokslininkø vertinimo sistema buvoorientuota á mokslinius tyrimus. Aukðtojomokslo ástaigos niekada nebuvo vertina-mos uþ produkto pagaminimà. Uþ taijiems nebuvo mokama, tad ir lëðø eks-perimentinei plëtrai neturëta.

Pastaruoju metu vis daþniau praby-lama apie mokslo ir verslo bendradar-biavimo naudà tiek patiems bendradar-biaujantiems, tiek visos ðalies ûkiui. At-ðilo santykiai tarp gamintojø ir tyrëjø.Galbût verslininkai parems ir eksperi-mentinæ plëtrà?

Net kai mokslininkas tyrimø rezulta-tus praneða verslininkams, pastarieji ne-atbëga siûlydami pinigø ir darbo vietà,kad produktas bûtø iki galo sukurtas. Ver-slininkai nori ne iðgirsti idëjà, kad ir kokiapuiki ji bûtø, o pamatyti produktà. Reikiaparodyti, kad árenginys ar technologija tik-rai veikia. Tik tada verslininkai svarstys,ar verta gaminti, ar pavyks parduoti, kon-kuruoti rinkoje. Tai, kad mokslininkai ne-galëjo parodyti paties produkto, stabdëmokslo tyrimø komercializavimà. Paten-tuotinas daiktas daþnai yra ne moksliniøtyrimø, o jais paremto naujo produkto su-kûrimo rezultatas.

Vis dëlto aukðtojo mokslo ástaigosásigyja patentus ne taip jau retai, oVGTU yra vienas ðios srities lyderiø.

Galima patentuoti ir moksliniø tyrimørezultatus, bet daþniausiai toks patentas

VGTU mokslo prorek-torius Antanas Èenys:„2012-ieji – lûþio metai“

Lietuvoje pastaruoju metu vis daþniauvartojamas paslaptingas terminas „moks-liniai tyrimai ir eksperimentinë plëtra“(MTEP). Já aptiksite beveik kas treèiamedokumente. Didþiausia problema – šiotermino interpretavimas. Kas yra moks-

nesulauks pirkëjø. Juk moksliniais tyri-mais parodome, kad vienas ar kitas pro-duktas gali bûti sukurtas, taèiau konkre-èios technologijos netikriname, pagami-nimo kaðtø neskaièiuojame. Iki ðiol taibuvo visiðkai natûralus dalykas: pasta-rieji darbai nepriskirti moksliniø tyrimøsrièiai, todël mokslininkai jø daþniausiainedarë.

Taèiau galime didþiuotis pasaulinápripaþinimà pelniusiais VGTU moksli-ninkø uþpatentuotais apèiuopiamaisproduktais: naujos konstrukcijos oro fil-trais, baigiamu kurti lietuviðku bioreak-toriumi...

Neteigiu, kad niekada nesukuriameparduoti tinkamø produktø. Bet daþniaumokslininkai to nedarydavo, nes uþ taijiems nebuvo atlyginama. Kol kas nërasistemos ir struktûros, kuri skatintø juoskurti prototipus, bandyti technologijas.Tai ne mûsø universiteto problema ir nevien lietuviðka. Su ta paèia problema su-siduria visi universitetai. Nes ta tarpinëdalis – eksperimentinë plëtra – nëra ap-skaitoma, nëra vertinama ir nëra finan-suojama sistemiðkai.

Internete jau sklando linksmas po-sakis su realizmo prieskoniu: „Dël biu-dþeto apkarpymø ir elektros energijostaupymo ðviesa tunelio gale laikinai ið-jungta.“ Realybë gali pasirodyti esantismagesnë: kadangi intelektinë nuosa-vybë ir þinios yra ðalies turtas, tikriau-siai á Jûsø minëtas problemas jau atkrei-pë dëmesá ir Vyriausybë, ir ministerijos.

Negalime sakyti, kad problema likonepastebëta. Situacija ið tiesø keièiasi irsprendþiama ávairiais lygiais. Ðtai Ûkioministerija atliko specialià problemosstudijà, ji svarstoma prie LR Vyriausybëssudarytoje komisijoje. Siekiama suartin-ti mokslà ir verslà bei sugalvoti bûdus,


kaip uþpildyti spragà tarp moksliniøfundamentiniø ir taikomøjø tyrimø beiprodukto, kuris sudomintø verslininkus,pagaminimo.

Dar vienas vilties teikiantis þenklas –Lietuvos mokslø tarybos (LMT) dëme-sys. LMT – viena ið institucijø, skatinu-siø mokslinius tyrimus. Dabar LMT agi-tuoja atlikti daugiau taikomøjø tyrimø.(Tiesa, „taikomojo mokslo“ sàvokà var-toti reikia atsargiai, juk ir taikomasismokslas yra tas pats mokslas, realiai jo-kio produkto negaminantis.) Klausiate,kaip gali padëti LMT? Lig ðiol buvo verti-nami moksliniai straipsniai, taèiau, tar-kime, apie bioreaktoriaus kainos áverti-nimà mokslininkas straipsnio neparaðys.Tad iðeitø, kad jis to darbo negali daryti,nes uþ tai neatlyginama. LMT baigia pa-rengti naujus technologiniø projektø ver-tinimo kriterijus, nebebus visas dëmesyssutelktas tik á mokslines publikacijas, obus bandoma atsiþvelgti á visà ðià grandi-nëlæ ir jos darbà. Kojà kiða dar viena pro-blema. Kaip mokslininkui akademinëje vi-suomenëje iðsilaikyti be straipsniø? To-dël universitetuose keisis vertinimo siste-ma, VGTU taip pat rengia naujà vertini-mo sistemà, kur projektø vykdymas yraprilyginamas moksliniø tyrimø veiklai. Tieþmonës, kurie uþsiims produktais ir sëk-mingai dalyvaus projektuose, neliks nu-skriausti, palyginti su mokslininkais, ku-rie „daro“ mokslà dël publikacijø.

Taip pat tikimës, kad stiprës Mokslo irinovacijø technologijø agentûra – ji galëtøpadëti finansiðkai uþpildant anksèiau mi-nëtà spragà. Ir finansuoti bûtent tuos pro-jektus, kurie kuria produktà. Net jei nebusfinansuojama visa ði grandinëlë, dþiugu,jei bus remiami moksliniø tyrimø rezulta-tai iki stadijos, kai ir verslas bus suintere-suotas ádëti savo pinigø ir prisiimti rizikos.Atsiradus finansavimo instrumentams, tai-

komuoju mokslu uþsiimantys mokslinin-kai galës þengti ir kitus þingsnius: tikrintitechnologijà, pagaminti prototipà ir kt.

Þinome atvejø, kai Lietuvos ar uþ-sienio verslininkai nuo pradþios iki ga-lo finansuodavo mokslinius tyrimus, ku-riø rezultatais bûdavo suinteresuoti;mokslininkai ásidarbindavo konsultan-tais ámonëse, kurios projektui ágyven-dinti pritraukdavo europiniø pinigø.

Jei mokslininkui pasiseka ir verslaspatiki, kad vykdomø moksliniø tyrimø pa-grindu sukurs naudingà produktà, galifinansuoti ir visà grandinëlæ. Bet tokiø at-vejø maþai. Su verslu buvo bendradar-biaujama ir anksèiau. Taèiau yra natûra-lus tarpas, spraga tarp to, kà vertina uni-versitetai, ir to, kà vertina verslas. Ir tastarpas buvo pakankamai didelis. Jamapibûdinti yra specialus angliðkas termi-nas „mirties slënis“ (angl. dead valley).Tai tarpas tarp moksliniø tyrimø ir pro-dukto, kuris domina verslà. Ði problemaegzistuoja visame pasaulyje.

Visame pasaulyje pripaþástama vals-tybës paramos mokslui svarba. Juk taiyra indëlis á ðalies kultûrà, techninæ kultû-rà, protø ugdymà. O kai reikia remti pro-dukto kûrimà, kyla klausimø: kiek, kaip,iki kokio lygio remti? Juk atsiranda rizika,kad valstybë, remdama eksperimentinæplëtrà, subsidijuos pramonæ. Kur ta riba,kada jau turi perimti finansavimo prievo-læ verslas? Ði riba nëra pakankamai aið-ki. Nes jeigu valstybiná finansavimà skirsiprodukto plëtojimui iki galo, subsidijuosiverslà. Yra valstybiø, kur didelæ dalá iðlai-dø prisiima verslas, o kitur prieðingai –mokslas. Taip iškreipiama rinka, remia-mos tam tikros verslo sritys.

Pakalbëkime apie intelektinës nuo-savybës patentavimo materialiàjà pusæ:kiek tai naudinga universitetui, ðaliai?

Kol patentuojame pradinës stadijosmokslinius taikomuosius tyrimus, paten-tas yra labiau prestiþo reikalas. Tai labiaupanaðu á moksliná straipsná, kuris suteikiavertæ visuomenës akyse, bet toká patentàpaversti realiais pinigais yra beveik ne-ámanoma. Jei suskaièiuotume, kiek lietu-viðkø patentø yra parduotos licencijos,paaiðkës, kad tokiø labai nedaug.

Tik nereikia manyti, kad Lietuvoje ið-skirtinë padëtis. Patentine veikla uþsiiman-èios uþsienio ámonës generuoja ðimtus irtûkstanèius patentø, kurie neatneða jokiosfinansinës naudos. Bet jei generuoji tûks-tanèius, atsiranda tie keli, kurie duodavertæ. Daþnas mano, kad patentinë veik-la gali bûti svarbus finansavimo ðaltinisuniversitetams. WIPO organizacijos atsto-vø teigimu, universitetø pajamos ið ðiosveiklos nebûna labai didelës. Svarbu pa-rodyti savo þmonëms visà sekà nuo tyri-

mø iki produktø, bet nereikia tikëtis, kaduniversitetai ið to galës iðgyventi.

Kokiø permainø ðioje srityje galimatikëtis 2012-aisiais?

Tikiuosi, kad 2012 metais valstybiniulygiu pradës funkcionuoti eksperimenti-nës plëtros finansavimo mechanizmai.Kaip jie gims, ar bus efektyvûs, að neþi-nau. Bet tikiu, jog moksliniai taikomieji ty-rimai ir eksperimentinë plëtra bus verti-nama ir prestiþo, ir finansavimo poþiûriu.

Manau, kad 2012-ieji turëtø bûti tamtikro lûþio metai, o mûsø universitete, ti-kiu, pradësime kryptingà technologijø per-davimo politikà. Pradësime kurti sistemà,kuri universiteto lygiu skatintø ávairiø veik-lø eksperimentinës plëtros spektrà, prade-dant nuo patentavimo, baigiant „spin-of-f’ais“, bendradarbiavimu su ámonëmis irtaip toliau. („Spin-off’as“ – universiteto dar-buotojø arba studentø sukurta ámonë, ku-rioje universitetas yra dalininkas.)

ÐMM atstovë RamunëRudokienë – apiepalankius ástatymus:

„Remiantis dabar ðalyje galiojanèiaisástatymais, valstybinëms aukðtosioms mo-kykloms nuosavybës teise priklauso turti-nës teisës, atsirandanèios ið intelektinësveiklos rezultatø (mokslo ar meno kûriniøir pramoninës nuosavybës teisiø objektø– iðradimø patentø, dizaino, prekiø þenkløir puslaidininkiniø gaminiø topografijø, ki-tø intelektinës nuosavybës objektø), ágytøpagal sutartá ar ástatymø nustatyta tvarka.O stimulas mokslo ir studijø institucijai ska-tinti moksliniø tyrimø ir eksperimentinësplëtros rezultatø komercializavimà yra ga-limybës tiesiogiai veikti savo veiklos rezul-tatus bei gerinti savo ekonominæ ir socia-linæ aplinkà. Ministerija skatina stiprinti stu-dijø, mokslo ir verslo integracijà – ekono-mikos augimo variklá, plëtoti mokslo ir ver-slo bendradarbiavimà, skleisti gerosiospartnerystës pavyzdþius...“

Ale

kso

JAU

NIA

US

nuo

tr.

Seminaro dalyviai


Pirmoji paþintis su Kerala, arba kasyra „cheenavala“ ir kiek kainuoja

indiška arbataPagaliau mes Kochi (lietuviðkai – Ko-

èine). Mûsø „Travel planet“ autobusiukasásilieja á indiðkos gatvës ðurmulá. Èia – vi-siðkas chaosas. Maðinos lenkia ir ið kai-rës, ir ið deðinës, tarp jø nardo motociklai,burzgia triraèiai tuk-tukai, þlegsi prisigrû-dæ þmoniø autobusai; ðoniniai autobusølangai atidaryti, kai kurie keleiviai tiesiogkabo lauke, bet ðypsosi ir net sugeba pa-mojuoti; pralenkiame sunkveþimukà, net

Kelionës uþraðai

Arbatmedþiai, arba indiðkaarbata su Keralos prieskoniais

Uþëjus sveèiui, daþniausiai siûlome: „Kavos ar arbatos?“Taèiau ne visi þinome, kad arbata – tai medis, ið kurio lapøgaminamas tonizuojamasis gërimas, pas mus ágijæs bendriná

pavadinimà – arbata. Lygiai taip pat sutapatiname mûsø sodomedþiø – slyvø, kriauðiø, vyðniø – vaisius su medþio pavadinimu.

Kad bûtø lengviau orientuotis, apie kà kalbame, arbatos medisdaþniausiai vadinamas arbatmedþiu. O kaip atrodo šis medis?

Kokie jo þiedai? Kokie vaisiai? Galbût todël, kai kilo mintisatostogas praleisti Indijoje, pasirinkome pietinæ jos dalá, nes èia

greta viena kitos esanèiose dviejose valstijose – Keraloje ir Tamil-nadu – ne tik graþi gamta, veðlûs atogràþø miðkai, bet ir auginama

apie penktadalis visø Indijos arbatmedþiø...

Remigijus OZOLINÈIUS


pritûpusá nuo þaliø bananø; ið kairës muslenkia didelis sunkveþimis, kurio kabina ið-daþyta tarsi naujametis þaisliukas arbailiustruota vaikiðka knygutë; sunkveþimisbe durø, o tamsiaodis vairuotojas sëdi suðviesiu sijonu – lunky; tame paèiame gat-vës sraute rieda senos, gal trisdeðimtiesmetø maðinos, savo apvaliomis formomisprimenanèios senus rusø „Moskvièius“ ar-ba „dvideðimtpirmàsias“ „Volgas“, lekianauji, blizgantys prancûziðki „Pegeot“ ir vo-kiðki BMW; ðalia beviltiðkai apgriuvusiø lûð-nø stovi prabangios, tviskanèiomis vitrino-mis parduotuvës, kuriø duris maloniai ati-darinëja uniformuoti apsaugininkai; prie te-paluotø mechaniniø dirbtuvëliø savo kios-kelá ásirengë vaisiø pardavëjas; pilki vyraiir ið tolo ðvieèianèios ryðkios, tarsi rojauspaukðtës, moterys, vilkinèios spalvotais sa-riais (angl. saree); daugybë ðiukðliø, dul-kiø, triukðmas ir nuolatinis pypsëjimas –visa tai sudaro kaþkoká nenusakomà, eu-ropieèiui neáprastà chaosà, kuriame, rei-kia pripaþinti, vis dëlto egzistuoja kaþko-kia sunkiai baltajam þmogui suvokiamatvarka ir sistema. Azijos sistema. Tik vë-liau supranti, kad ði sistema pagrásta tole-rancija greta esanèiam ir maksimaliu sa-vo erdvës apribojimu...

Po pietø, numetæ lagaminus vieðbuty-je, aplankome Kochi áþymybes. Kochi –tipiðkas Azijos miestas, turintis 1,8 mln. gy-ventojø, jeigu nepaisytume to, kad jis ási-kûræs prie Arabijos jûros, priekrantës sa-lose. Vienos salos – natûralios, kitos – dirb-tinës, supiltos gilinant uosto prieplaukà.Viena ið tokiø salø, pasak gido, yra beveik5 km ilgio ir 2 km ploèio. Salas jungia tiltai.

Be abejo, didþiausia Kochi áþymybë –Ðv. Francio Ksavero baþnyèia. Tai seniau-sia baþnyèia Indijoje. Jà pastatë portuga-lai dar XVI a. Baþnyèia tarsi didelis baltasbalandis tupi apsupta milþiniðkø akacijø,kuriø ðakos aplipusios ávairiausiais epifi-tiniais augalais. Áeinant á baþnyèià reikianusiauti batus. Beje, batus Indijoje reikia

nusiauti ne tik áeinant á bet kokià ðventyk-là, bet ir á muziejø. Baþnyèia þymi tuo, kadjoje buvo palaidotas garsusis portugalasVasco de Gama, atradæs jûrø kelià ið Eu-ropos á Indijà. 1524 m. jis buvo paskirtasPortugalijos valdø Indijoje vicekaraliumi.Bet ilgai karaliauti Vasco de Gamai ne-buvo lemta. Tais paèiais metais jis susir-go ir mirë. Po 14 metø jo palaikai buvoperveþti á tëvynæ. Dabar baþnyèioje likusitik jo kapavietë, aptverta neaukðta meta-line tvorele...

Kochi áþymybë – Ðv. Francio Ksavero baþnyèia.Tai seniausia baþnyèia Indijoje (XVI a.). Èia buvopalaidotas Vasco de Gama

Netoliese aplankome kinø þvejus. Jieiðlaikæ senàjá þvejybos bûdà – cheenava-la. Sakoma, kad taip jau nebeþvejojamaniekur kitur, iðskyrus paèià Kinijà. Þvejy-ba labai paprasta – naudojant dideliussvertus á vandená nuleidþiamas horizon-talus tinklas. Po kiek laiko, paðërus þuvisjaukais, tinklas iðkeliamas. Kad bûtø leng-viau traukti toká tinklà, naudojami svarme-nys – dideli akmenys... Visa ði sistemalabai primena mûsø svirtinius ðulinius, kaikuriose Lietuvos vietose iki ðiol sëkmin-gai naudojamus... Taigi kas gali paneigti,kad á Lietuvà ið Indijos atkeliavo ne tiksanskritas, bet ir svirtiniai ðuliniai?

Laimikis nebuvo didelis – vos kelioli-ka þuveliø, bet tarp jø pasitaikë þuvis-var-lë (angl. fish-frog). Ir ið tiesø ji ðiek tiekpanaði á varlæ – þalsvokai raina, apvalokair kiek pasipûtusi. Þvejys pirðtais iðpleèia

Kinø iðrastas þvejybos bûdas – „cheenavala“

Arbatmedisuþauga iki15 maukðèio.Daþnai jisvadinamasarbatkrû-miu, nesnuolatskabantûgliukusmedelisauga neaukðtesniukaip 1 mkrûmu

Arbatmedþiai auga staèiuose kalnøðlaituose, nederlinguose, akmenin-guose dirvoþemiuose. Anot arbatosaugintojø, tokiomis sàlygomis bûtøsunku auginti kokius nors kitus þemësûkio augalus. Nuotraukoje –arbatmedþiø plantacijos Keraloje


jos nasrus – matyti aðtrûs dantukai. „Jipavojinga, – sako. – Kaip piranija“. Musapspinta prekeiviai. Siûlo visokiausiø nie-kø – nuo atvirukø, marðkinëliø iki vaikið-kø þaislø. „Ferrari“ – taip savo prekæ – vai-kiðkà þaislà tuk-tukà reklamuoja prekei-vis. Negreit ágauname imunitetà indiðkaipasiûlai, o kai kurioms moterims toks imu-nitetas nesusiformuoja iki kelionës pabai-gos... Reikia tik akies kraðteliu paþvelgti átau siûlomà daiktà, ir Indijos prekeivis tikjam þinomu bûdu iðkart pajus, kad tasdaiktas tau patinka... Ir sugebës ásiûlyti...

Kitas turistinis objektas – Mattancher-ry rûmai. Ðie rûmai kartais vadinami olan-dø rûmais, nors juos statë portugalai. MatXVII a. olandai ðiuos rûmus perstatë ir pa-dovanojo Kochi radþai. Nuo to laiko bû-tent ðiuose rûmuose buvo inauguruoja-mi nauji radþos. Áspûdingas valdovo mie-gamasis, kurio sienos dekoruotos pa-veikslais ið indø epø... Sakoma, kad kai-mynai abejingi vieni kitiems nebûna... Tàrodo ne tik mûsø valstybës, bet ir Kera-los istorija – ant sienø tapytuose paveiks-luose neapsieita be epizodø ið kovos suÐri Lanka. Tapymui naudoti tik augalinëskilmës daþai.

Rûmuose – visa Keralos karalystës, ar-ba valstybës, istorija: èia rasi ir ilgiausiàKeralos valdovø sàraðà (Britø Indijos lai-kais buvo iðlaikyta karalysèiø savivalda),kuriame dominuoja vienos – Rama – di-nastijos pavardë, èia eksponuojami ir pað-to þenklai, kuriuos leido viena ið dabarti-niu metu turtingiausiø Indijos valstijø (In-dijoje vidutiniðkai 35 proc. þmoniø gyve-na þemiau skurdo ribos, o Keraloje – tik25 proc.). Indijai atgavus nepriklausomy-bæ, Travankoras ir Koèinas buvo sujungti ávienà valstijà. 1956 m. prie jø buvo prijung-tas Madrasas, taip suformuojant Keralosvalstijà. Dabar Keraloje, kurios plotas (apie39 tûkst. kv. km) beveik du kartus maþes-nis nei Lietuvos, gyvena tiek þmoniø, kiekkaimyninëje Lenkijoje, – apie 30 mln. Ofi-cialios Keralos kalbos – anglø, hindi ir ma-layalam. Beje, vietinës kalbos pavadinimà„malayalam“ galima skaityti tiek ið kairës ádeðinæ, tiek ið deðinës á kairæ – perskaitysitaip pat. Panaðiai kaip ir lietuviðkà posaká„sëdëk uþu këdës“. Dar viena Keralos ypa-tybë – jos sostinë. Sostinës pavadinimasilgiausias iš visø 28 Indijos valstijø ir terito-rijø. Savo ilgumu jis ne kà nusileidþia mû-sø garsiajam „pasikiðkiakopûsteliauda-mas“ – Thiruvananthapuram.

Þydø kvartale, kur yra jø kapinës ir si-nagoga, prekiaujama prieskoniais. Prie-skoniø parduotuvëje praðome geriausiosarbatos. Mums siûlo MASALA TEA. Arbat-þoliø maiðelis ir arbatos pudros dëþutë –400 rupijø (Rs). Sumetame, kad viskas kai-nuotø apie 20 litø (norint indiðkà kainà grei-tai paversti lietuviðka, reikia kainà rupijo-

mis dalinti ið 20; uþ 1 EUR vakar gavome62,1 Rs). Dabar, jau uþbëgdamas uþ akiø,turiu pasakyti, kad taip ir nesuþinojau, kiek-gi ið tikrøjø kainuoja gera indiðka arbata –jos ne tik daug visokiø rûðiø ir ápakavimø,bet lygiai toká pat pakelá gali nupirkti uþ tri-gubai maþesnæ kainà... Beje, nors arba-tos kainos daþniausiai suraðytos, bet dëlkainos taip pat deramasi...

Munaras: Arbatos muziejus irindiškas Leninas

Kochi, atrodo, nesibaigs... Siauros ða-lutinës gatvelës, kartais daugiau panaðiosá kaimo „ulyèias“ nei á miesto gatvæ (neigatviø pavadinimø, nei namo numeriø –kaip jie gauna laiðkus?)... Vaþiuodami ap-tarinëjame vakarykðèius áspûdþius... Sau-lius negali atsigauti nuo vakarykðtës lan-dynës, kurioje pirko alø... Butelius jampardavë suvyniotus á laikraðtá (vieða pre-kyba alumi draudþiama)...

Pagaliau miestas baigësi... Prasidedasodybos... Pro ðalá lekia bananø, kauèiuk-medþiø, ananasø plantacijos... Tiesa, josnedidelës. Greièiau – tai tik sodeliai... Šadþimums rodo 1–2 m aukðèio skëtiðka laja,didþiuliais „kaðtono“ lapais augalà dygliuo-tu, þaliu, apie 2 cm skersmens stiebu. Taitapioge. Ðio augalo vaisiai po þeme. Spë-jame, kad tai þemës rieðutai. Kita tokiuosesodeliuose auginama „kultûra“ – jack ro-ot... Ji panaði á ricinþolæ. Ðios darþovës ðak-niavaisiai tarsi didelës bulvës, bet gerokaiilgesni – gal kokiø 20–30 cm.

Prasideda kalnai. Vingiuotas, siauras

keliukas (vos gali prasilenkti mašinos) ko-pia aukštyn. Dabar jau atsiranda ir skiria-moji juosta. Vairuotojas ties kiekvienu stai-giu posûkiu signalizuoja (pradedu manyti,kad Indijoje tikriausiai vienas ið svarbiau-siø techniniø reikalavimø yra tvarkingasignalizacija)... Èia, kalnuose, ðilta ir drëg-na, èia tikràja to þodþio prasme veði vis-þaliai lapuoèiø miðkai... Dendrologinësmûsø þinios, ágytos studijuojant fakulte-te, èia pasirodo daugiau negu kuklios –daugybë mums nematytø medþiø ir krû-mø... Aukðtumu ir dideliais lapais, formakiek primenanèiais àþuolo ar juodalksnio,iðsiskiria tiko medþiai. Ðadþi rodo duon-medþius, kuriø vaisiai kartais siekia apie20 kg (dabar jie dar neuþaugæ – vos vai-kiðko sviedinuko dydþio), kakavmedþius,bambukø kupstus...

Sustojame prie þydinèio 2–3 m aukð-èio krûmo. Jo þiedai sutelkti dideliuose re-tuose þiedynuose, forma ðiek tiek prime-nanèiuose kaðtono... Ðadþi aiðkina, kadant to krûmo auga rieðutai... Tik tada, kaiant to krûmo randame dar neprinokusiøvaisiø, mums tampa aišku, jog tai – ana-kardis. Galutinai tuo ásitikiname, kai Kristëiðsitraukia ið namø atsiveþtà „studentiðkàmiðiná“ ir duoda mus lydinèiam vairuoto-jui Ðadþi paragauti anakardþio rieðutø...

Munaras iðsidëstæs 1600 m virð jûroslygio. Èia labai puikus klimatas. Matyt, nebe reikalo Munare buvo ákurta vasaros re-zidencija, kur laikà leido anglø valdinin-kai, tvarkantys Didþiosios Britanijos rei-kalus Pietø Indijoje...

Netoli Munaro – Arbatos muziejus.Prieð áeinant á muziejø vaiðinama MASA-LA TEA. Muziejuje filmuoti ir fotografuotidraudþiama.

Gidas, pradëdamas pasakoti apie ar-batos gamybos technologijà, klausia, iðkur mes atvykome. Suþinojæs, kad ið Lie-tuvos, jis mikliai iðsitraukia gerokai aptrin-tà uþraðø knygutæ, kurioje greitai suranda„lietuviðkà“ puslapá... Jame 10–15 þodþiø

Áëjimas á Arbatos muziejø Munare

Arbatosmuzie-

jaus gidoanglø-

lietuviøkalbø

þodynëlio„lietu-

viðkas“puslapis


poþymiø, bet ir vidinës lapalakðèio san-daros skirtybiø. Arbatlapá dengia antodis(kutikula) – tankus, pailgai apvaliø làste-liø sluoksnis. Tai vadinamasis virðutinisepidermis. „Ðiaurieèiai“ ir „seniai“ labiaulinkæ suklostyti daugiasluoksná epidermá.

1827 m. D.Oudrinas pirmà kartà arbat-lapyje aptiko teino (po 10 metø chemikainustatë, kad naujosios medþiagos sudë-tis yra identiðka kofeinui). Be to, paaiðkë-jo, jog arbatlapiuose šis komponentas su-daro 4–5 proc. sausos masës (arbatme-dþio sëklose kofeino nëra), t.y. jo yra dau-giau nei kavos pupelëse (kavos pupelësebûna ne daugiau kaip 2,4 proc. gryno ko-feino). Ðiuo atþvilgiu arbatmedþiui tegaliprilygti braziliðkas krûmas guarana, kuriovaisiai irgi turi iki 5 proc. kofeino. Kofeinasne tik gerai veikia nervus, bet ir raumenis– ðalina nuovargá ir mieguistumà, kelia dar-bingumà, stimuliuoja ðirdies veiklà. Suteik-damas gërimui gydomøjø savybiø, kofei-nas (teinas) kartu daro átakà arbatos uþpi-lo skoniui. Taèiau labiausiai skoniui átakosturi taninas. Tai balta sutraukianèio skoniomedþiaga, tirpstanti vandenyje ir suteikiantigërimui aitrumo ir stiprumo. Taninas pasi-þymi dezinfekcinëmis ir kraujagysles stip-rinanèiomis savybëmis. Arbatos skoná su-kuria ir daþinës medþiagos – antocianai,turintys raudonai violetinæ spalvø gamà.Be ðiø medþiagø, arbatlapiuose yra kate-chinø, galinèiø padidinti vitamino C kau-pimàsi organizme, bei eteriniø aliejø. Ete-riniø aliejø sudëtyje chemikai aptiko apie500 ávairiausiø komponentø.

Arbatmedþiai buvo pradëti auginti Ja-ponijoje 593 metais. Pasakojama, kadbudistø vienuolis Gyoki Japonijoje pa-statë 49 budistø ðventyklas, prie kuriøpasodino arbatmedþius. Japonø impe-ratorius Saga iðleido dekretà, kuriuo ápa-reigojo ne tik auginti arbatà, bet ir jà ger-ti karaliðkøjø iðkilmiø metu. Taip arbatosgërimas tapo Zen ritualo dalimi, vëliauþinoma kaip japoniðka arbatos gërimoceremonija Cha No Yu. Indijoje arbatme-dþius pramoniniams tikslams pradëjoauginti britai XVIII a. pabaigoje. Tai vienaiið Rytø Indijos kompanijø pasiûlë angløbotanikas Josephas Banksas.

Dabar arbata auginama visuose kon-tinentuose, 35 valstybëse. Kasmet pasau-lyje pagaminama apie 3,5 mln. tonø arba-tos. Arbatos plantacijos Indijoje uþima dau-giau nei 0,5 mln. ha (bendras arbatos plan-tacijø plotas pasaulyje – apie 2,8 mln. ha).Dviejose pietø Indijos valstijose – Keralojeir Tamilnadu – auginama apie penktadalisvisos Indijos arbatos. Vis dëlto daugiau neipusë visos Indijos arbatos uþauginama As-samo valstijoje (plantacijø plotai èia uþimadaugiau nei 0,25 mln. ha).

Kaip jau minëjome, arbatos gamybairenkami jauni arbatmedþio ûgliukai su tri-

anglø-lietuviø kalbø þodynëlis apie arbatàir jos gamybos technologijas... Maloniaiesame nustebinti ir, gidui leidus, nesusi-laikome nenufotografavæ tokio þodynëlio...

Apþiûrëjæ istorinæ dalá, kur demonstruo-jamos senos arbatmedþiø plantacijø kû-rëjø nuotraukos bei arbatos gamybos áren-gimai, patenkame á salæ, kurioje demonst-ruojamas 20 min. filmas apie arbatà. Fil-mas ágarsintas angliðkai. Keletas ðtrichøið ðio filmo. Á ðias vietas pirmasis uþsienie-tis atvaþiavo 1790 m., 1880 m. pasodintapirmoji arbatmedþiø plantacija. 1886 m. ar-bata pradëta eksportuoti. Plantacijø savi-ninkai – anglai – stato namus darbinin-kams, ligonines, vaikø darþelius, tiesia ke-lius, kuria eukaliptø plantacijas – medienareikalinga kurui ir statyboms. Jø dëka 1909m. pasirodo pirmasis motociklas, o 1928m. – ir pirmieji autobusai. 1940 m. pasta-toma uþtvanka ir elektrinë, o 1985 m. áku-riama aukðtesnioji mokykla. Indijai atga-vus nepriklausomybæ, buvæ plantacijø sa-vininkai tampa aplinkosauginio judëjimoiniciatoriais, kuria nacionalinius parkus.

Tokie filmukai man jau kaþkur matytiir primena panašaus pobûdþio siuþetë-lius apie Stalino saulæ...

O dabar apie arbatà. Lotyniðkas ar-batmedþio pavadinimas – Camellia sinen-sis. Arbatmedis priklauso Theaceae ðei-mai, turinèiai 30 genèiø. Camellia genty-je yra 82 rûðys, ir jos visos, iðskyrus ar-batmedá, yra dekoratyviniai augalai. Ca-mellia gentis buvo pavadinta Moravijosjëzuito George Joseph Camellus (1661–1706) garbei. Jis apraðë ðiuos nuostabiusið Azijos kilusius (arbatmedþio arealas ap-ima kai kurias Kinijos provincijas, Birmà,Tailandà ir Vietnamà) augalus.

Nors arbatos yra daug rûðiø (net pokeletà þaliosios ir juodosios arbatos at-mainø ir net baltoji arbata), bet ji gauna-ma ið vieno medþio – arbatmedþio. Taip,taip, ið medþio, gyvenanèio beveik 100metø ir uþauganèio iki 15 m aukðèio. Kar-tais arbatmedis vadinamas arbatkrûmiu,nes arbatos plantacijose nuolat skabantjaunus ûgliukus (arbatos gamybai ska-bomi pumpurai arba ûgliukai su ne dau-giau kaip trimis iðsiskleidusiais lapeliais),medelis auga krûmu, paprastai ne aukð-tesniu kaip 1 m. Literatûroje raðoma, kadarbatmedþio iðorë priklauso nuo augimosàlygø – einant á ðiauræ, medþio pavidalotipà keièia krûmo pavidalo augalai. La-biau áprasti yra krûmai.

Pagrindinis arbatmedþio produktas –jo lapai. Arbatmedþio lapo forma gali bûtilabai ávairi – lapas gali bûti plaèiai ovalus(indiðka arbata), ovalus (kiniðka), kiauði-niðkas (japoniðka). Lapø dydis priklausone tik nuo arbatmedþio amþiaus, bet ir nuojo veislës. Taip pat skiriasi ir lapø spalva.

Arbatmedþiai turi ne tik ávairiø iðorës

mis iðsiskleidusiais lapeliais. Tik baltoji ar-bata gaminama ið pumpurø. Tam yra at-rinkti specialûs klonai, pasiþymintys dide-liais pumpurais. Gaminant þaliàjà arbatà,ðvieþiai surinkti lapeliai keletà minuèiø tie-siogiai dþiovinami aukðtoje temperatûro-je. Taip aktyvuojamos oksiduojanèios me-dþiagos. Po to specialiais árengimais la-peliai susukami ir dþiovinami iki 2,5–3 proc.drëgmës. Þaliojoje arbatoje gausu antiok-sidantø, ji labai naudinga mûsø sveikatai.Juodosios arbatos gamybos technologi-ja kitokia: surinkti ûgliukai 12–16 valandølëtai dþiovinami, puèiant per paskleistà jøsluoksná karðtà orà (pirminis dþiovinimas).

Dþiovinama arbata kvepia kaip ðvieþiainuskintos rûgðtynës, todël, áëjus á arbatosdþiovinimo cechà, jis kaþkuo primena vai-kystës pavasarius mamos virtuvëje... Popirminio dþiovinimo lapeliai dedami á rota-cinius árengimus. Susukti lapai paskleidþia-mi 3–8 cm sluoksniu fermentacijai. Fer-mentacijos procesas trunka 2–3 valandas.Po to arbata dþiovinama.

Galop kiekviena arbatos rûðis darskirstoma á frakcijas – sveiki lapeliai, la-peliø dalys ir dulkelës (milteliai). Smul-kiausios frakcijos (dulkeliø) arbata yrastipriausia ir ryðkiausios spalvos...

Papietavæ vaþiuojame á turgø. Turgu-je perkame arbatos ir jos prieskoniø. Gali-ma nusipirkti jø koncentratø. Vienas la-ðas á arbatos puodukà, ir pakvips karda-monu, citrina, imbieru, masala.

Munare rinkimus laimëjo komunistai.Todël turgaus aikðtëje jie pastatë didþiu-læ, gal kokiø 10–12 metrø, fanerinæ Leni-no statulà... Tolumoje, uþ Lenino, skais-èiai raudonai þydi afrikinis tulpmedis, vie-tiniø vadinamas bulbohar (gal gulbohar?).Jo dideli raudoni aguonas ar tulpes pri-menantys þiedai tarsi simbolizuoja dabar-tinës miestelio valdþios pergalæ...

Apie indiðko restorano ypatumus irajurvedà

Thekkady miestelyje vieðbutukas, tiks-liau – visas nameliø kompleksas, ásikûræsant kalvos (gal todël toks ir jo pavadini-mas – „Medþio virðûnë“). Numatytà iðvy-kà laivu tenka atidëti – lyja. Laiko veltui ne-leidþiame – pietaujame kaþkokiame res-toranëlyje. Mus pasodina lauko terasoje.Uþ pusantro metro nuo mûsø stalo augapapaja. Papajos „kaðtoniniai“ lapai veði virðstogo ir paslaptingai dengia specialiai sto-ge paliktà plyðá, o jos þali vaisiai, nelygi-nant didelës krûtys, kabo tiesiog palubëj...Mums besigërint papajos turtais, stogoplyðyje pasirodo dvi beþdþionëlës. Vienaið jø mikliai atsikanda labiausiai prinoku-sio vaisiaus, paskui já nuskina ir dingstaabi virð stogo. Taip mikliai ir netikëtai, kaipkad buvo pasirodþiusios...

Nukelta á 32 p.


Statistika negailestinga: ji skelbia, jogsparèiai gausëja ligoniø, serganèiø vëþiu.Tokiø ligoniø beveik aðtuoniasdeðimt ketu-ri tûkstanèiai (ið jø moterø 48 000), o kas-met suserga apie aðtuoniolika tûkstanèiø.Ypaè neramu, kad kaskart vis daugiau jau-nuoliø suserga sëklidþiø vëþiu. Kokios prie-þastys turi átakos ðios ligos plitimui?

Pirmiausia duoklæ (ir nemaþà dalá) reikiaatiduoti genams. Bet daug lemia ir mityba,kurioje kaskart vis gausëja konservantø, pa-pildø, ávairiausiø „E“. Ið visos Europos Jung-tinëje Karalystëje yra daugiausia stemplësvëþiu serganèiø þmoniø – maþdaug 6,4 ið100 tûkst. britø diagnozuotas stemplës ar-ba ryklës vëþys, o tai beveik dvigubai dau-giau negu vidutiniðkai Europoje (3,3 tokioligonio 100 tûkst. gyventojø). Mokslininkaiekspertai ðià problemà sieja su intensyviugirtavimu bei priklausomybe nuo alkoholio.

Atsiliepia ir gyvenimo bûdas, gyvenamojiaplinka, pripildyta ávairiausiø bangø, kuriosdaro nemaþà átakà jaunø làsteliø suvëþëji-mui. Mokslininkø nustatyta, kad kiekvienasþmogus kasdien pagamina daugiau ar ma-þiau vëþiniø làsteliø. Kai jø nedidelis kiekis,þmogaus imunitetas pajëgus su jomis ko-voti ir sunaikinti. Blogiau, kai jø pasigaminadaugiau ir imunitetas nusilpæs, o anksèiauminëtos prieþastys neprisideda prie jo stip-rybës. Ir þmogaus organizmas nebepajëgiakovoti su neigiamu poveikiu. Taip ir praside-da nepageidaujamas procesas, kitaip sa-kant, pradeda prie þmogaus kibti ši nema-loni, nelengvai gydymui pasiduodanti liga.

Tai patvirtina ir mûsø skyriuje besigy-danèiøjø bûklës iðsami analizë. Tiesa, su-þinojus, kad skyriuje sumaþëjo lovø skai-èius, gali susidaryti klaidinga nuomonë. Ge-rokai pagerinæ gydymo materialinæ bazæ,vienu kartu maþiau galime priimti ligoniø.Bet jø gydymo laikas gerokai sutrumpëja,nes atvykdami jie atsiveþa visus bûtiniau-siø tyrimø rezultatus. Ir mes jiems padarytinebegaiðtame laiko, iðkart imamës reikia-mo gydymo. Tad bendras besigydanèiøjøsrautas skyriuje iðlieka tas pats. Atliekamøoperacijø skaièius taip pat në kiek nesu-maþëjo: beveik kasdien operuojame po ðe-ðis septynis ligonius. Kai viskà suskaièiuo-

MetaiLiga TLK 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008Prieðinës liaukos C61 965 1095 1385 1786 1885 2009 3247 3837 3552Sëklidþiø C62 50 35 32 39 34 30 36 39 47Inkstø C64 569 559 604 617 660 656 632 722 724Ðlapimo pûslës C67 473 478 485 464 453 444 423 400 378

Ir operacijos, irProf. dr. Tadas PETRAITIS

Onkologijos instituto klinikosOnkourologijos poskyris

klinikiniai tyrimaijame, gauname solidþià sumelæ. Praëjusiømetø sausá gydëme ðimtà vienà pacientà.Ið jø devyniasdeðimt tris operavome. Ketu-riems atlikome intervencines procedûras –paðalinome ðlapimtakio stentà, atlikomeinkstø biopsijà, epicistostomà ir kt.

O ir operacijos ne tokios jau paprastos.Visos reikalauja ir patirties, ir gero pasiren-gimo, susikaupimo. Per sausá daugiausia(19) atlikome radikaliø prostatektomijø (benervø išsaugojimo ir juos išsaugant), cis-tektomijos (2) ir nephrectomijos (9) opera-cijø. Taip pat ne kartà amputavome pená,ðalinome navikus antinksèiuose ir darëmekitokias operacijas.

Pamaþu vis labiau populiarëja vadinamo-sios dienos stacionaro operacijos. Jø metuatliekame BCÞ instiliacijas, prostatos biop-sijas (tai bene daþniausiai pasitaikanti pro-cedûra), cistoskopijas, inksto biopsijas, epi-cistostomijas. Beveik kas mënesá tokiø pa-darome apie ðimtà. Kartais ir daugiau. Tadkiekvienam ið ðeðiø skyriaus onkochirurgøtenka nemaþas krûvis. Pavyzdþiui, man ðian-dien teko net du kartus stoti prie operaciniostalo. Operacinëje darbavosi ir visi mano ko-legos. Ir tai eilinë, niekuo neiðsiskirianti die-

na. Nebent galime pasiguosti, kad gerëjadarbo sàlygos. Tai noriu pailiustruoti ðian-dienos, kai raðomos ðios pastabos, statisti-niais duomenimis: skyriaus onkochirurgai at-liko keturias atviras ir tris uþdaras, kai neat-veriama kûno ertmë, operacijas. Panaði bû-na mënesio, pusmeèio ar net metø statisti-ka. Endovezikinë (uþdara), laparoskopinëchirurgija sudaro beveik pusæ, o kartais irdaugiau visø skyriaus atliekamø operacijø.Beveik pusë jø bûna TUR (transuretrinë re-zekcija) ðlapimo pûslës operacijø. Viena ki-ta kas mënesá bûna TUR prostatos.

Vis dràsiau á chirurgø praktikà þengiarobotai. Jie leidþia, sakykime, Londono on-kourologui sëkmingai operuoti Vilniaus artolimos taigos ligoná. Tokiai operacijai rei-kalinga aparatûra labai brangi. Lietuva kolkas tokios aparatûros neturi. Bet tikëkime– ásigysime. Tada bet kuris Lietuvos pilietisturës galimybæ, kad já operuotø tos sritiespasaulio specialistas, ir kalbësime apieoperacijø, kurias atliks chirurgas robotas,privalumus, sëkmes ir pasitaikanèiø trûku-mø pašalinimo bûdus.

Uþdarosios operacijos labai palengvi-na chirurgo darbà. Nëra kraujavimo, kurisgerokai apsunkina operacijos eigà. Per zon-dà ávedamas chirurginis instrumentas, ki-tos bûtinos medþiagos, operuojama kûnoertmë gerai apðvieèiama, todël pagerëjaoperacijos tikslumas. Chirurgas bûtinusveiksmus atlieka þiûrëdamas á monitoriø.

Mûsø skyriuje gydosi ne tik vilnieèiai.Daugiausia sulaukiame Panevëþio, Ðiauliøteritoriniø ligoniø kasø siøstø pacientø. Betmûsø skyriuje þmonës gydosi ir iš kitø di-dþiøjø miestø, apskrièiø.

Be kasdienio gydymo rûpesèiø, skyriaus

Onkourologinio vëþio diagnostika Lietuvoje

Sergamumas (virðutinë kreivë) ir mirtingumas nuo piktybiniø navikø 100 000-iø gyventojø

Vilniaus universiteto Onkologijos instituto duomenys


chirurgai dirba ir moksliná darbà, atlieka ávai-riausius tyrimus, kuriø rezultatus apibendri-na mokslo straipsniuose, praneðimuose.Naujø vaistiniø preparatø klinikinius tyrimusatlieka medicinos mokslo daktarai AlbertasUlys ir Arûnas Kulbokas, onkochirurgai Þy-gimantas Kardelis, Algimantas Sruogis. Á ðiàveiklà daþnai tenka ásitraukti ir man.

Kokiø vaistø tinkamumas ir poveikis tik-rinamas? Pavyzdþiui, dr. Alberto Ulio moks-linis þvilgsnis trejus metus buvo nukreiptasá vaistiná preparatà denosumabà. Tiek laikotruko atsitiktinës atrankos dvigubai aklasdaugiacentrinis tyrimas, kuriuo buvo nori-ma palyginti pacientø, serganèiø paþengu-siu prostatos vëþiu su metastazëmis kau-luose, gydymà denosumabu ir gydymà zo-ledrono rûgðtimi. Beveik tiek pat laiko tru-ko pazopanibo (vaistas registruotas Lietu-voje) efektyvumo ir saugumo, palyginti suplacebu, vertinimas asmenims, sergan-tiems iðplitusia metastazavusiø inkstø làs-teliø karcinoma. Taip pat atsitiktiniø imèiødvigubai koduotu, placebu kontroliuojamu,daugiacentriniu trifaziu tyrimu siekta ávertintidenosumabo ir gydymo hormonais povei-ká – išgyvenamumo pailginimà vyrams, ser-gantiems atspariu medikamentams prosta-tos vëþiu be metastaziø kauluose. Dr. Al-bertas Ulys ðiemet pradëjo visapusiðkus or-tesonelio su ávairiais deriniais, tankvinimo-do, MDV-3100 poveikio, saugumo vyrams,sergantiems ávairia prostatos vëþio stadijair gydytiems ar negydytiems chemoterapi-ja, tyrimus. Jaunas onkochirurgas Þygi-mantas Kardelis ëmësi klinikiniais tyrimaisnustatyti prostvaco poveiká prostatos vëþiuigydyti. Panaðiai galima apibûdinti ir kitø sky-riaus gydytojø naujø vaistiniø preparatø kli-nikinius tyrimus. Gydytojas AlgimantasSruogis apibendrino keleriø metø cistop-rostatektomijos rezultatus ir parengëstraipsná tarptautiniam urologijos þurnalui.

Skyriaus gydytojø klinikiniai tyrimai, beabejo, paspartina naujø vaistiniø prepara-tø kelià á gydymo praktikà. Nors jie nëra pi-gûs – kai kuriø naujø, net valstybës kom-pensuojamø vaistø mënesio dozë kainuo-ja nuo vieno iki keliolikos tûkstanèiø litø. Jaisgydomi ligoniai, sergantys toli paþengusiuir vaistams atspariu vëþiu.

Deja, privalu pastebëti, kad á mûsø sky-riø daþnai patenka pacientai, kuriems vëþysjau gerokai ásibëgëjæs, nors tiksliai ir laikunustatyti ligos diagnozæ sàlygos gerëja. Ðtaiprostatos vëþiui pastebëti siûloma net dvi-deðimt bûdø, bet ið jø kol kas tiksliausiu lai-komas kraujo PSA tyrimas. Labai pagelbstimagnetinis rezonansas, rentgenas, kurie siû-lo net trimatá vaizdà. Galimybës bus dar ge-riau panaudojamos, jei šeimos gydytojai busskatinami savo pacientus, net maþiausiaiabejonei kilus, pasiøsti pas specialistus, ra-ginti dràsiau naudotis vëþio profilaktikai skir-tomis akcijomis. Juk kuo anksèiau bus pa-stebëtos ðios klastingos ligos uþuomazgos,tuo sëkmingesnis bus jos gydymas.

Kalbos tyrëjø kartu ir poetø lietuviø fi-lologijoje galima pastebëti jau nuo XIX a.pradþios. Pirmiausia minëtinas MaþosiosLietuvos raðtijos kûrëjas Liudvikas Gedi-minas Rëza (1776–1840), këlæs lietuviøkalbos reikðmæ mokslui, gynæs jos tei-ses viešajame gyvenime. Kalbos moks-lui priklauso jo dviejø daliø filologiniai Bib-lijos vertimo komentarai (1816–1824).Buvo pradëjæs rengti vokieèiø – lietuviøkalbø þodynà.

L.Rëza daug nusipelnë lietuviø lite-ratûrai: 1818 m. Karaliauèiuje iðleido Kris-tijono Donelaièio ,,Metus“ (Das JAHR invier Gesängen) su pratarme ir vertimu ávokieèiø kalbà. Padarë pradþià ir folklo-ristikai, iðleido pirmàjá lietuviø liaudies dai-nø rinkiná ,,Dainos oder LitthauischeVolkslieder“ (1825). Þinomi tik keletasL.Rëzos lietuviðkai paraðytø eilëraðèiø:,,Ðimtus jau metus saulelë tekëjo ir leidos“(skirtas Karaliauèiaus universiteto Lietu-viškojo seminaro jubiliejui), ,,Prasta gies-mele, pabusk“ (sàjungininkø pergaleiprieð Napoleonà paðlovinti). Daugiausiaeiliavo vokiðkai. Minëtina idilë ,,Kelionë të-viðkën“ ir elegija ,,Nugrimzdæs kaimas“apie gimtàjá 1786–1797 m. smëlio uþpus-tytà Kárvaièiø kaimà Kurðiø nerijoje netoliPervalkos: Kas beþinos po amþiø tavo vie-tà, þydinti tëviðke, / kurioj mano dainosskambëjo? / Bet tavæs, liûdnoji ðalele, nie-kad mylët nenustosiu / ir kiekvienà medá,kurs þuvo, savo sieloj neðiosiu.

Vyskupas Antanas Baranauskas(1835–1902) mûsø literatûrà iðgarsinogimtàja anykðtënø tarme sukurta poema,,Anykðèiø ðilelis“ (1858–1859) ir eilëmis.Poemà apie Lietuvos gamtà jis pradëjodar baigdamas Varniø kunigø seminarijàir baigë jau Sankt Peterburgo dvasinësakademijos studentas (1858–1859 m.).Tai buvo áþeisto klieriko atsakas seminari-jos retorikos profesoriui, pareiðkusiam,kad lietuviø prastuoliðka kalba netinkantipoezijai. Jurkðto Smalaûsio slapyvardþiupoema buvo iðspausdinta Lauryno Ivins-kio 1860 ir 1861 m. kalendoriuose, vadi-

namuose metskaitliais. A.Baranauskaspaliko ryðkias pëdas ir lietuviø kalbotyro-je. Lietuviø kalbos kursà skaitë Kauno ku-nigø seminarijos klierikams. Tas kursas iðuþraðø buvo išspausdintas – ir ,,Kalbo-mokslis lëtuviszkos kalbos“ (1896) kurá lai-kà tarnavo kaip gramatikos vadovëlis. Besamprotavimø apie kalbos reikðmæ indo-europieèiø kalbotyrai, iðleistø Rusijosmokslø akademijos ,,Pastabos apie lietu-viø kalbà ir þodynà“ (1898), Baranauskasdaug nusipelnë lietuviø dialektologijai: pir-masis pateikë detalià ir gerai motyvuotàlietuviø tarmiø klasifikacijà. Ja remiamasiir dabartiniø dialektologø darbuose. Ver-tingi ir jo ið klierikø surinkti rytieèiø tarmiøtekstai, su Hugo Weberio ávadu iðleisti Vei-mare ,,Ostlitauische Texte“ (1882). TodëlL.Rëza ir A.Baranauskas plaèiai aptaria-mi tiek literatûros, tiek ir lietuviø kalbos en-ciklopedijose.

Abiejose enciklopedijose minimas irdidþiojo ,,Lietuviø kalbos þodyno“ redak-torius profesorius Juozas Balèikonis(1885–1969). Jaunystëje ,,Viltyje“ ir kituo-se laikraðèiuose Svyrûnëlio slapyvardþiubuvo paskelbæs eilëraðèiø, keletà pasa-këèiø, epigramø. Þinomas jis ir kaip ver-tëjas jaunimui reikiamos literatûros. Á gy-venimo galà pamëgino versti ir poezijà.To vertimo istorija tokia. Þinomam ,,Va-gos“ leidyklos redaktoriui, buvusiam di-dþiojo þodyno talkininkui ir bendradarbiuiAleksandrui Þirguliui 1966 m. profesoriusprasitarë turintis kaþkokio jau mirusio Kë-dainiø bajorëlio iðverstà Adomo Mickevi-èiaus poemà ,,Graþina“, duotà jam pa-redaguoti. Þodynininkas Antanas Lybe-ris, matæs rankraðtá, teigia, jog tai ne ta-riamo bajorëlio, o paties Balèikonio ver-timas su jo kalbai bûdingu liaudiðku sti-liumi. Kadangi tuo metu buvo jau išleistidu šios poemos vertimai (Vytauto SirijosGiros ir Justino Marcinkevièiaus), ðis pro-fesoriaus paskutinis mëginimas prisiliestiprie poezijos taip ir liko kaip ávairioposveiklos faktas kalbininko biografijoje. En-ciklopedijoje apie tai neuþsimenama, betrašoma knygoje ,,Dëk þodá prie þodþio –turësi þodynà“. Atsiminimai apie kalbinin-kà Juozà Balèikoná (2006), p. 213–214.

Ið kuklumo kylantis anonimiðkumo sie-kimas bûdingas ir kitiems kalbininkams.Nepriklausomybës atkûrimo metais(1990) pasirodë Vytauto Dubindrio eilërað-èiø knygelë ,,Vigilijos“. Papildyta ið rinki-

Kalbininkai

Dr. Antanas BALAÐAITIS

ir poezija


nio ,,Anapus rudens“ (1995) ji pakartota 2005m. Ðiame leidime greta slapyvardþio Vytau-tas Dubindris pridëta jau ir pavardë – Amb-razas. Jos savininkas – Lietuviø kalbos insti-tuto mokslininkas – akademinës ,,Lietuviø kal-bos gramatikos“ (1965–1976) vienas ið svar-biausiø autoriø ir moksliniø gramatikø rusø iranglø kalbomis atsakingasis redaktorius.

Kà galëtø reikðti toks simbolinis knyge-lës pavadinimas? Šiuo lotynø kalbos þodþiu(vigilia ,,budëjimas“) vadinamas krikðèioniømaldingas laukimas ateinanèios didelësðventës, daþniausiai Velykø. Taigi ir rinkinioeilës turbût skirtos laukiamai tautos prisikëli-mo ðventei.

,,Vigilijø“ pratarmëje autorius paaiðkina:,,Tais laikais, kai ðie eilëraðèiai buvo raðomi,apie jø spausdinimà negalëjo bûti në min-ties. Kelià á vieðumà jiems atvërë Laisvë. Áskaitytojø rankas jie patenka pavëlavæ, betkalba apie dalykus, kurie yra amþini“. Dau-gelio eilëraðèiø nurodytos sukûrimo datos(nuo 1947 iki 1971 m.). Jos rodo, kad auto-rius pradëjo eiliuoti studijuodamas Vilniauspedagoginiame institute. Rinkinyje 61 eilë-raðtis. Jie sugrupuoti tuzinais á skyrelius:Þenklai danguje, Áraðai ir Vigilijos. PradþiojeTrys paskyrimai (Perkûnui, Þalèiui ir Þemy-nai), o pabaigoje Vario raiþiniai, Ið mirusiøjøknygos. Pirmajame skyrelyje sudëti autoriuilyrinæ nuotaikà ákvëpæ þvaigþdynai. Eilërað-tyje ,,Skorpionas“ kalbininkas vertina tradi-cijas ir iðaukðtina þodá:

Á krantà iðplauti drumstos laikø vilniesiðdidûs pakartokim senà ritualà.Per amþius uþkeikta daiktø prasmë,tik þodis skamba kaip taurus metalas.

Jaunystë nuteikia meilës ieðkojimams.1948 m. sukurtame eilëraðtyje „Peer Gynt“autorius þavisi Henriko Ibseno to paties var-do draminës poemos herojës Solveigosmeile:

Solveiga, pagaliau sugráðiu pas tave!Kaip baisiai tu ieškojai meilës - lyg gyvos

ugnies!Solveiga, ak Solveiga, mojanti nuo liepto:Sudie! Jau paskutinákart sudie!

To pat skyriaus eilëraðèio ,,Riteriai“ ele-giški vaizdai ir parašymo laikas – 1948 me-tai – vyriausiuosius skaitytojus nukelia á ðiur-pius pokario laikus:

Mes gulim aikðtëje ant akmenøuþkloti gedinèio dangaus calûnoir iðlupti ið þalvario ðarvøkaip sunkûs vaisiai noksta mûsø kûnai.

Në vienas neþadëjom nugalët,kai þemë atsivërus mums po kojom degë.Tai buvo neámanoma! Kieno dabar eilëásmeigt á juodà sostà savo ðpagà?

Pragyvento laiko atšvaitø ir pamàstymøgausu ir kitame didesniame (246 p.) Kle-menso Gerulio slapyvardþiu išleistame in-telektualios poezijos rinkinyje ,,Þvaigþdëskritimas” (2008). Kad tai kalbininko kûryba,rodo eilëraðtis ,,Iðeina ir sugráþta“, ádëtas ádarbo pabaigtuvëms skirtà leidiná ,,Dvide-

ðimt lietuviø kalbos þodyno tomø“(2002). Knygoje per pusantro šim-to 1994–2008 metais sukurtø eilë-raðèiø su dienos tikslumu paþymë-tomis datomis. Knygos pradþiojepasitelktos iðkiliø autoriø trys min-tys apie menà, poezijà ir poetus, opabaigoje ,,Þodis skaitytojui“. Ja-me autorius pasiaiškina, jog sep-tintajai tauriajai aistrai buvo pasi-davæs daugiau kaip prieð pusðim-tá metø, taigi dar mokyklos suole,ir dëkoja Dievui uþ supratimà, kadtada rimtai eiliuoti nebuvo apie kà.Todël ir nepagarbinæs kruvinojostabo. Tik atëjus ilgai lauktam tau-tos iðsilaisvinimui pradëjo eiliuoti:

bûdavo svyruonëliai kasoèiai sustojæ/ ið ke-lionës sugráþtanèiam moja (p. 50), todël

Dienà naktá vasarà þiemàVis regiu akyse gimtà kiemà,Stubà, klëtá, tvartà ir kluonà,Karðtà krosná ir minkomà duonà.

Odë tëviðkei baigiama elegiðku lemtiesakordu iðëjusiems ið kaimø á miestus:

O galiausiai priglaudþia þemelëMan ne tëviðkës – Vilniaus smiltelëPaskirta – ne gimtinë… Likime!Iðëjûnam mirt ten, kur negimæ (p. 52).

Tai paèiai netektos tëviðkës temai skir-tas kaimo suniokojimà smerkiantis eilërað-tis ,,Dvasia namø neranda“. Autorius prisi-mena: Uþ vieškelio svyravo jovarai/ Kaip bro-liai trys greta sustojæ. Deja, pasikeitë viskas,,kai girti stribai dainas ir pasakas sušaudë“,kai á kolchozus þmonës ,,brukti kaip gyvu-liai á gardà, praradæ savastá ir vardà“, o vë-liau ,,melioracija plaèiø laukø iðvarë þmonesið sodybø“, seniai ,,trûnija uþrausti trys jo-varai, sodybvietës be ðeimininkø“. Pabaigo-je iðtarmë istorijai: Laikø tø kaimo kruvinø/Per amþius neuþmirš Þemyna (p. 57–58).

Aptariamo rinkinio autorius kritiðkai þvel-gia ir á praëjusio amþiaus Europos istorijostarpsná po Antrojo pasaulinio karo (eilër.,,Þemës planeta. 1945–2005“), kai valsty-bës buvo perrëþiamos kaip sûris, o Rytøsàjungininkas

Pusæ jau þemyno atsirëþëDurtuvais prismeigæs leido kraujàBomba gàsdino Pasaulá naujàSrutinom idëjom þemæ mëþë (p. 186).

Pilietiškas poþiûris skelbiamas eilëraðty-je ,,Prisiminki, pagalvoki“. Priminæs brandin-tà sunkià viltá Lietuvos, kalbos, tautybës / Pa-vergtos, niektos, draustos, autorius kreipiasiá skaitytojà: Mielas drauge,/ Pagalvoki,/ Kurmes einame, kur brendam,/ Spëjæ laisvëje at-ðilti,/ Kad nestengiam lietuvybës/ Atgaivinti nu-skriaustos (p.196). Ðalia lietuvybës autoriuirûpi ir tëvø kalbos bûklë, jos ateitis gyveni-mo kaitoje. Priminæs mûsø vakariniø broliøprûsø likimà, kalbininkas gailisi, kad Euros-kambesio madingo, / Jauni protai apþavëti /ir Savo gimtà þodá mirðta / nauþmogiai tuðty-bës mugiø, o tarptautiniø þodþiø goþiamojekalboje Senþodþiai savi nemarûs/ Kaip iðgàs-

,,Laisvo gyvenimo dþiaugsmas ir skaidrusþmogaus gyvenimo skausmas vis pratrûks-ta þodþiais, eilutëmis <…> Gyvenimo likomaþytis trupinëlis. Maþiau – brangesnis”.Optimistas autorius ,,duonà valgæs ið moks-lo“ dëkoja likimui ir skaitytojui.

Á knygà sudëtø eilëraðèiø temos univer-salios: Tëvynë ir tëviðkë, namai ir pasaulis,þmogus ir Dievas, gyvenimas ir mirtis, tiesair apgaulë, laisvë ir kova, kalba ir daina. Eilë-raðèiai suskirstyti grupelëmis su reikðmingo-mis antraðtëmis: Laukø aidai, Gyvatos sinte-zë sunki, Skausmo viltis, Neðk gyvenimà, Lai-ko lemtys, Vienatvëj su þmonëm ir kt.

Pavadinæs knygà ,,Þvaigþdës kritimu“,autorius pirmàjá eilëraðtá ,,Vasaros þvaigþdëk-ritis“ paskyrë dangui, jo keliamai visatos di-dybei:

Tai stebuklø baþnyèia!Þvaigþdës þëri kaip þvakës,Rodos spragsi aukðtybiø skliaute.Amþinybiø þinyèia –Mirguliuoja plaðtakësUgniašviesiam tylybiø sraute…

Þvaigþdëto dangaus didybë uþburia irramina kûrëjà sutikti su krintanèios þvaigþ-dës nulemtu likimu: Tavo akys pakeltos/ Ir tuvisas pakilæs,/ Ir suklusæs visatos rimty./ Kû-nas rimsta sugeltas,/Kraujas teka nutilæs –/Tu uþburtas rugpjûèio nakty (p. 9). Þvaigþ-des Gerulis poetizuoja ir eilëraðtyje ,,Þvaigþ-dþiø malda“: jos þërûnëlës, dangaus gëlës,jos toliø ilgesá augina.

Ilgesio kupini autoriaus prisiminimai apiekaimà eilëraðèiuose skyrelyje ,,Þmogus èiavis gyvena“. Nuotaikà stiprina ir pavadinimas,,Tëviðkës trobelë prie kelio“, kur kvepëjo rau-donos pinavijos ir dûzgë liepa prikvipus. Irtuo keliu autorius iðëjo á mokslo gyvenimà:

Á gyvenimà knygø –Mokslo kelià vargingà.Kaip lemties aukso stygøMan to vieškelio stinga (p. 46).

Ið gyvenimo kelio tolio kûrëjas geriau re-gi savàjà bûtovæ:

Ir gimtà namà mato kaip ðventovæ,Taèiau negráð jau niekad tuo keliu namolio(p. 49).

Grauduliu persunkti autoriaus prisimini-mai eilëraðtyje ,,Tëviðkëlës në þenklo…“, kur

~


dinti balandþiai (p.205). Laikø ir kalbos kaitaapibendrinta eilëraðty ,,Iðeina ir sugráþta“:

Vaikai iðeina nuo mamø,Išeina dainos iš trobos,Daiktai iðeina ið namø,Išeina þodþiai iš kalbos.

Tad gal reikia dþiaugtis, kad:

Prie motinø kapø vaikaiIr dainos gráþta á dainynà,Prie Rumðiðkiø trobø daiktaiIr þodþiai gráþta á þodynà (p.204).

Apie sakomà þodá tarsi eiliuoti prieþodþiaisurimuoti: þodis giria, þodis glaudþia,/ þodispeikia, þodis skaudþia./ Kai sakai, tai pagal-vok./ Þodþiui vietà pataisyki/ Kaip kad sveèiàpaguldyki./ Kai sakai, tai pagalvok (p.206).

Tokiø surimuotø teiginiø yra ir daugiau:skirtis lieþuvio – bilti, ir patarimas – tilti (p.63), kas tvaru, tai svaru, kas svaru – nemaru(p. 151–152).

Sklaidydamas ðá eilëraðèiø rinkiná skai-tytojas galës pasidþiaugti vaizdingom me-taforom, palyginimais, ras ir naujadarø arðiaip reèiau vartojamø þodþiø. Jau pirmojoeilëraðèio ,,Vasaros þvaigþdëkritis“ Þvaigþ-dës þëri kaip þvakës/ Ugniaðviesiam tylybiøsraute... tarsi pratæsia Kazio Binkio ugnias-palviø aguonëliø ar Salomëjos Nëries mei-lës ugniaþiedës epitetø tradicijà. Poetizuo-jamom þvaigþdëm parinkta originaliø paly-ginimø ir kituose eilëraðèiuose: Sidabro sag-tys – / Þvaigþdelës baltos; Þvaigþdes kaipuogas/ Nurenka rytas (p.25). Norisi prigretin-ti èia ir dar vienà palyginimà – apie gimtinæ:Amþinoji tu saule, / Mano þeme gimtine(p.176). Veiksmaþodþiui senti autorius pritai-ko antonimà: Þiemà senstu... Jaunët - kada?/Jeigu vasara – / tokia trumpa... (p.19). O ðtaikeletas naujadarø: þvaigþdës plazdûnëlës...dangumynuos baltos këlës‘‘ (p.42), snieglau-kiø tylybë (p.23), iðëjûnam mirt ten, kur negi-mæ (p.52), senatvëje... tamsëja bûsimybë(p.89), ateitis jau praëjo, esaties nebeliko(p.146), o ágytis yra sugráþus praeitis (p.94),Europos nykoj šalta sielai (p.122), gal patirsidar staigmæ – kokià meilæ nelauktà (p. 145),nauþmogiai tuðtybës mugiø (p. 205).

Po ,,Þvaigþdës kritimo“ praëjus trejiemsmetams Klemensas Gerulis pasirodë su do-vana Lietuvos vardo jubiliejui – iðleido 20 da-liø giesmæ su prologu ir finalu ,,TûkstantmetëLietuva“ (2011). Skirdamas savo kûriná tau-tos vaikams ir vaikaièiams joje autorius gie-da apie þinotinus svarbiausius praeities ávy-kius: lietuviø tautos þygá ,,ið amþiø glûdumosá istorijà – Valstybæ ir Baþnyèià, tiesà ir lais-væ“. Giesmëje primintos ,,jos didvyriø ir sa-vanoriø kovos, kankiniø aukos, iðminèiø irkûrëjø ðviesa, pergaliø ir netekèiø kraujas –iki Kovo 11-osios“ (p. 48).

Giesmëje ðriftu paryðkintais þodþiais (iriðnaðomis prie jø ) autorius nori atkreipti dë-mesá á kertinius istorijos ávykius ir tarsi kvie-èia plaèiau su jais susipaþinti, taip pat ir pa-skaityti tautai lemtingø ávykiø dienomis josdainiø (Jono Aisèio, Bernardo Brazdþionio,Antano Jasmanto, Antano Miðkinio, VincoMykolaièio-Putino) giedotus posmus.

Pradëdamas giesmæ apie Lietuvos tûks-tantmeèio þingsnius autorius pasitelkia JAVkûrusio poeto kunigo Leonardo Andriekausásimintinà citatà apie tëvø kalbà kaip kûry-bos ðaltiná: ,,...gimtosios kalbos þodþiai ëmëkristi lyg stebuklingais aukso grûdais... Tuo-se þodþiuose, kadaise tartuose mûsø kuni-gaikšèiø, vaidilø, baudþiauninkø, knygneðiø,savanoriø ir partizanø <...> prasivërë mangyva tautos istorija ir visa jos buitis lyg skaus-mingai kraujuojanti þaizda“ (p.11).

Amþiø virsme tauta Laþe ir svetimø ste-kenta skaudþiai/ Dainom gaivinosi nusideja-vus (p.16), bet po keliø ðimtmeèiø

Suëjome j a u n i á Didá Seimà Vilniuj,Atgavæ knygà po sunkios kovynës –Atgaut gimtosios Lietuvos Tëvynës –Imperijai paskelbëm laisvës sieká kilnø.

Vos dviem deðimtmeèiams prabëgusnuo atgautos Nepriklausomybës

Valstybiø sienos stumdomos kaip skiedros,Ið Stalino malonës – Vilnius mûsø,Bet greitai Lietuva – raudonø rusø.Nuo karo ðmëklos temsta dienos giedros(p. 24).

Giesmë baigiama paskutinëm grumty-nëm dël laisvës:

Su kraujo broliais Loreta seselë –Prie Bokšto tankam jie pastoja keliàIr amþiam jie sudaro kraujo ðeimà (p. 39)

ir kvietimu jà branginti:

Imperija, sustojusi prieð tautà,Gal nusiplaus kraujus nuo savo tankø,Bet ne nuo sàþinës juodos, nuo rankø(Bran) ginsim laisvæ jø krauju atgautà (ten pat).

Finale autorius apibendrina:

Istorija – Tautos elementorius!..Taip Tûkstantmeèio kelias tiestas ...Mûs Vilnius – kunigaikðèiø ir karaliø miestasIr Kryþiø kalnas – Lietuvos Altorius (p.43).

Jis baigiamas kaip ir Kudirkos ,,Tautiðkagiesmë“ kvieèiant bûti vieningiems:

Tëvynë bus gyva, jei kûnas v i e n a sTikëjimu dvasingas ir viltingas.Þmogus per nukryþiuotà Dievà nemirtingas.Nebûk, lietuvi broli, sau k i e k v i e n a s!

Slapyvardþiu nesidangstydamas ryþo-si paskelbti nesigarsintus eiliavimus raðæsilgametis Ðiauliø universiteto profesoriusdaugelio kalbos vadovëliø autorius Vytau-tas Sirtautas (1921–2008). Su dëkingumuprisimenu já dar jaunà dëstytojà Klaipëdosmokytojø institute, kreipusá mane á mokslokelià. Artinantis gyvenimo saulëlydþiui V.Sir-tautas iðleido poezijos rinktinæ simboliðkupavadinimu ,,Dunksi laiko þingsniai neby-lûs“. Vos spëjæs pasidþiaugti kà tik išleistaknygele, Profesorius perþengë slenkstá áamþinybæ. Rinktinæ sudarë gyvenimo drau-gë ir daugelio leidiniø bendradarbë StasioÐalkauskio vidurinës mokyklos mokytojaekspertë Jûratë Sirtautienë. Knygos virðe-lis (dailininkë Sigita Valanèiûtë) pasitinkaapgriuvusia arka ir virð jos ðviesesniu lan-gu. Skyriø antraðtës iliustruotos lietuvio ið-

eivio èikagiðkio fotomenininko AlgimantoKezio fotografijomis.

Kaip raðo palydimoje anotacijoje kole-ga profesorius Kazimieras Þuperka, tai iðstalèiaus pabëgæ eilëraðèiai. Savæs nusira-minimui kalbininkas juos raðë visà gyveni-mà. Gal dël to ir parinktas toks prislopintasknygelës pavadinimas. Á rinktinæ sudëti1952–1998 metais (dauguma su tiksliom da-tom) sukurti eilëraðèiai (nuo ketureilio iki vie-no puslapio) – ið viso 140. Jie sugrupuoti á 3skyrius: Jaunystës miegantis sapnas, Ma-no valandos ir Bûties máslë.

Rinktinëje gausu intymios lyrikos. Auto-riø jaudina jaukûs artimi miðkai, berþas bal-taskaris, gegutë, strazdas, volungë – juos susavim visad nešuos (p. 15), jûra, kopos irvyturio giesmë, iðskrendanèiø gerviø pulkai,bet yra ir pragyvento laiko aktualijø atgar-siø. Eilëraðèius persmelkusi nuotaika daþ-nai liûdnoka. Tai lyg ir patvirtintø þinomà afo-rizmà: dþiaugsmas nekûrybingas, liûdesys– kûrybingas.

1989 metais Profesorius keliavo po Þe-maitijà. Kelionës eilëraðèiø nuotaika misti-në: su virpanèiu grauduliu / kyla dvasia pra-amþë, / rudeninë, ðalta / tiek mindþiota batø,/ tiek metø þudyta / kyla ir plaikstos á dangø /ið mûsø laukø Lietuvos (p. 95). Aplankë irpoeto Vytauto Maèernio kapà: Ant kalvosprie vieniðø medþiø / vël á tolá þvelgi, / vël lau-kais rûkuos tolimuos / tu klajoji, / praþuvæsjaunystës pradþioj (p.101).

Daug skaudþiø minèiø sukëlë þemaièiøkankiniø kraujà sugëræs Rainiø miðkelis.Jiems skirtas ilgokas apmàstymø eilëraðtis,,Rainiai“. Autorius tarsi jauèia kankiniø ðe-ðëlius, kurie: sugeltà sàþinæ grauþia, / stûk-so ir stûkso rakðtis / mûsø ðirdy, / tingiai vel-kas juodu ðleifu / kraupi praeitis. Ji buvo sle-piama, draudþiama minëti, bet taip ilgiau ne-gali tæstis:

Neaprëpiami plotai baisios uþmarðtiesMûsø tako negali uþkloti (p.76).

Prie apþvalgoje aptartø kalbininkø pri-mintinas ir neseniai miræs Vilniaus universi-teto profesorius Aleksas Girdenis, dialekto-logijos ir fonologijos veikalø autorius, eiliuo-ti pradëjæs dar vidurinëje mokykloje. Nuo1962 m. pradëjæs dëstyti universitete, ëmëeiliuoti ir þemaitiðkai. Penki jo eilëraðèiai ádëtiá þemaitiðkos poezijos rinktinæ ,,Sava muoti-nu kalbo...“ (1998). Eilëraðty ,,Sçstont“ Gir-denis primena greità metø bëgsmà ir gailisipralëkusios jaunystës:

Ruoduos, nesenç vësâ palëkuom vîrâI nulëpuom muotinâ nu skraita.Jaunîstelë, dielkuo to nuvîtâDielkuo praliekç ir iðnîkâ tëik greit?

O dabar tarsi nekrologà belieka primintiProfesoriaus verstà Sergejaus Jesenino ei-lëraðtá ,,Mes kaip lapai rudená retëjam“,skelbtà 1995 m. Vëliniø iðvakarëse Maþei-kiø laikraðtyje ,,Santarvë“.

Taigi ðie gimtojo þodþio tyrëjai ir puose-lëtojai greta tiesioginio poþiûrio á þodþius kar-tais pakylëjo juos á aukðtesná – kûrybos lygá:suteikë jausmus þadinanèiø galiø.


Paraðæs nemaþai triukðmo sukëlusá ro-manà „Panelë de Mopen” (Mademoisellede Maupin, 1835–1836), Teofilis Gotjë ási-suka, kaip minëta, á „þurnalistikos girnas”– nenuilstamu srautu raðo straipsnius á tometo periodinius spaudinius (la Presse, Fi-garo ir kt.). Tiesà sakant, toji priverstinë þur-nalistika dël kasdienio duonos kàsnio jamne visuomet miela: jis prisipaþásta, kad bal-tas popieriaus lapas, kurá turës „primargintikeverzonëmis” (couvrir des pattes de mou-che), jam keldavo pasidygëjimà; vis dëltoþurnalisto darbas ugdë pastabumà deta-lëms ir guvaus pasakotojo talentà. Jisdaug keliauja (Belgija, Ispanija, Alþyras irkitos šalys), o patirtus áspûdþius, iðspaus-dintus feljetonø forma periodikoje, vëliauiðleidþia atskiromis knygomis. Atrodo, lygir prislopsta groþiniø kûriniø raðymas,išskyrus vienà kità (Fortunio, 1838, straips-niø rinkinio les Grotesques, 1844, keliø no-veliø). Tarsi raðytojo neuþkliudæ praeina re-voliucingi, pilni politiniø permainø 1848metai (nuverèiama Orleanieèiø monarchi-ja, paskelbiama Antroji Respublika), o potrejø metø, 1851-aisiais, po perversmo áku-riama Antroji imperija. T.Gotjë, kaip ir kaikurie jo bendraminèiai, atsiribojæ nuo greitpraeinanèiø, nepastoviø ir besikeièianèiøpolitiniø aistrø, lieka iðtikimas amþinojo pra-do ir pastovaus groþio ieškojimui.

„Parnaso” papëdëjePrancûzø literatûroje yra svarbûs 1852

metai. Tada pasirodo du nedideli, bet sa-vaip ypatingi poezijos rinkiniai: T.Gotjë„Emaliai ir kamëjos” (Émaux et Camées)bei Šarlio Marì Lekonto de Lilio (CharlesMarie Leconte de Lisle, 1818–1894) „Anti-kiniai eilëraðèiai” (Poèmes antiques). Abupoetai deklaravo savo poetinës kûrybosprincipus, kurie gana panaðûs ir sudarëpamatà poetinei Parnaso mokyklai rastis.

Kûryba T.Gotjë – tarsi priebëga besi-slepiant nuo gyvenimo tuðtybës, negan-dø, bûties trapumo, nuo gniuþdanèios ma-terialybës, nuo nykimo ir mirties neiðven-giamybës. Tiktai menà kurdamas raðyto-jas gali tikëtis iðplëðiàs amþinybës gabalà(morceau de l’éternel). Taigi pirmas daly-kas, kurá deklaruoja poetas, – mene neturi

atsispindëti kasdienio gyvenimo aktualijos,jos trumpalaikës, o meno kûrinys turi liktiamþiams (antikinës statulos pergyvena val-dovus, miestus, valstybes). Antra, menokûrinys (taip pat ir poezijos šedevras) rei-kalauja tobulos formos. Taigi kûrëjo uþda-vinys – nuolatinis tobulos formos ieðkoji-mas. Privalu ugdyti talento lankstumà, ieð-kant raiðkos bûdø, kalbos vaizdingumo,spalvø ir proporcijø dermës, epizodø gru-pavimo, þodyne paslëptø kalbos turtø. Ávisus ðiuos dalykus atsiþvelgus, bus pasiek-tas svarbiausias tikslas: visiðkas kûrinio to-bulumas; jis taps ðedevru – kamëja, papuo-ðalu ið brangakmenio ar pusiau brangausakmens su iðkaltais vaizdais ar þmoniø rel-jefais. Poeto darbas – ne romantiðko ákvë-pimo ar lakios fantazijos uþraðymas, okruopðtus ir skrupulingas triûsas, kai svar-bi kiekviena detalë, groþio visumai pade-danti smulkmena. Taip atsiranda emaliai –spalvø dermë ir nuo nykimo sauganti gla-zûra. Èia ir glûdi minëto rinkinio pavadini-mo giluminë ir papildoma prasmë.

Jaunesnysis plunksnos brolis Š.Lekon-tas de Lilis „Antikiniø eilëraðèiø” ir kitø po-etiniø rinkiniø pratarmëse deklaruoja(trumpai suglaudus) tokias tezes: reikia at-gaivinti senàsias (kartu ir amþinas) poeti-nes formas, eilëse neturi bûti asmeniniøemocijø, meno kûrinyje turi atsispindëti vi-suotiniai þmonijos jausmai ir aspiracijos;ákvëpimo reikia ieðkoti ir rasti tolimoje pra-eityje – istoriniuose faktuose, legendose...Poetas mano, kad menas yra intelektuali-në prabanga (un luxe intellectuel), pasie-kiama nedideliam iðrinktøjø skaièiui, todëlpoetas privalo reikðti tik subtilø groþá, o kû-riniui surasti tobulà formà. Ð.Lekontas deLilis buvo vienas pirmøjø prancûzø poetø,kuris domëjosi senosios Indijos religijomisbei mitais. Senieji indø ðedevrai („Ramaja-na”, „Mahabharata”, „Rigveda” ir kt.) po-etui buvo ákvëpimo ðaltinis. Ið didþiøjø Indi-jos epø jis skolinosi panteistiná pasaulio su-vokimà, ið budizmo – asketizmo sàvokà, to-kio asketizmo, kuris padeda iðmintingajam

rasti kelià á nesibaigianèià bûtá. Ð.Lekontuide Liliui patrauklûs ir senosios Graikijos mi-tai, antikiniø dievø amþinas groþis...

Tiek T.Gotjë, tiek Ð.Lekontas de Lilis tu-rëjo didþiulæ átakà jauniems XIX a. antro-sios pusës poetams. Pradþioje (apie 1860metus) jaunieji poezijos entuziastai rinkda-vosi þurnalo „Revue fantaisiste” („Fantazi-jos þurnalas”) patalpose, vëliau – leidëjoAlfonso Lemero (Alphonse Lemerre,1838–1912) antresolëje, pagaliau ðeðta-dieniais pas maestro Ðarlá. 1866 m. pasi-rodë kolektyvinis leidinys „Dabartinis Par-nasas, naujø eilëraðèiø rinkinys” (Le Par-nasse contemporain, recueil de vers nou-veaux). „Parnaso” mokyklos pavadinimassietinas su senuoju graikø mitu, pagal ku-rá ant Parnaso kalno, esanèio prie Delfø,gyvenæs Apolonas, Dzeuso ir Letos sûnus,Saulës, muzikos bei kitø menø dievas. Jisvadovavo mûzoms (Dzeuso ir Mnemosi-nës dukroms), mokslø ir menø globëjoms.Ði mito poetika XIX a. gavo naujà prasmæ– naujieji poetai ieðko senojo pasaulio me-nø lobyno. Parnasieèiai propaguoja gro-þio kultà, skatina besàlygiðkai siekti to gro-

Nuo „besaikioGvidonas BARTKUS „Parnaso“

romantizmo“ ikipoezijos

Pabaiga. Pradþia 2011 m. Nr.10

Teofilis Gotjë


þio ir jam pasiðvæsti. Jie atmeta spontanið-kas sentimentalumo apraiðkas (tatai buvobûdinga romantikams). Poezijos kûrimà jiesupranta kaip valingà ir sunkø procesà, nes,jø supratimu, reikia ieðkoti meno ir mokslojungties, gráþtant prie senøjø civilizacijø pa-þinimo ir iðminties, kadangi jos esà rado vi-suotinius groþio dësningumus. Parnasieèiøkûryboje beveik nerasime subjektyvaus po-þiûrio ar romantiðko (daþnai improvizuoto)ávykiø vertinimo. Joje privalu prabilti be so-cialinio angaþuotumo ar politinio apsispren-dimo. Eilëraðtis ar kito þanro kûrinys turi al-suoti didingu neutraliu polëkiu, objektyviafakto, o ne emocine átaiga.

Parnaso poezija – plastinio vaizdo arspalvø derinimo poezija. Stengiamasi pa-vaizduoti skulptûriná sustingimà arba jude-sio savitumà, formos iðskirtinumà ar gar-so (kvapo) specifikà. Praeityje ieðkoma to,kas pastovu ir turi iðliekamàjà vertæ, kas„archeologiðka” ar „muziejiðka”. Kûrëjaiyra eruditai, þinantys daugybæ praeities da-lykø; todël skaitytojas susiduria su dauge-liu sunkumø, jam reikalingi komentarai,jam tenka vartyti þinynus, kad viskà supras-tø ir patirtø tà „intelektualinæ prabangà”.Lyrinis romantinis ákvëpimas ar improviza-cija dabar pakeièiami mokëjimu, poetiniopolëkio tramdymu, racionaliu formos ir me-niniø iðraiðkos priemoniø ieðkojimu beikruopðèiu jø atrinkimu.

„Tikrai graþu tai, kas niekamnetarnauja”

Apie rinkinio „Emaliai ir kamëjos” pa-vadinimà autorius kiek vëliau yra taip iðsi-taræs: pavadinimas – tai „sumanymas kuk-lia [ribota] forma traktuoti paprastussiuþetus ar ant auksiniø ar variniø plokðte-liø su gyvomis emalio spalvomis, ar su gra-verio brangakmeniø apdorojimo árankiu antagato, raudonojo chalcedono ar onikso...”Rinkinys pareikalavo dideliø pastangø.Kiekviena nauja laida bûdavo papildoma irperredaguojama (pirmajame leidinyje – 18eilëraðèiø, ðeðtajame, iðëjusiame poeto mir-ties metais, – 47). Kûrëjas þaidþia spalvo-mis, niuansais, spalvø derinimu („Karmen”– Carmen), kai kur nevengia kontrastø (juo-da-balta eilëraðtyje „Kalëdos” – Noël). Èiatiktø prisiminti, kad vëliau pasirodysiantyssimbolistai panaðiai þais garsais, jø poezijabus daugiau ausiai negu akiai.

Rinkinys pradedamas sonetu „Pratar-më” (Préface). Jame iðvedama paralelëtarp vokieèiø poeto J.V.Getës (Goethe) irjo, prancûzo. Imperijos karø laikais anassukûrë persø poeto Hafizo ðedevrà imi-tuojantá kûriná „Divanà”, lyg kokià oazæ,skirtà menui; taip ir jis, Gotjë, atsiribojæsnuo ðëlstanèio uþ langiniø uragano, ku-ria savàjà knygà ( Sans prendre garde del’ouragan// Qui fouettait mes vitresfermées,// Moi, j’ai fait Émaux et Camées).

Ðiame trumpame eilëraðtyje iðryðkintinidu akcentai: politinio gyvenimo „aud-roms” ir groþá skelbianèiam menui – ne-pakeliui; ir, antra, poetas uþsisklendþia ra-mybëje, tai kûrybinës sëkmës sàlyga.

Nors konkreèiomis gyvenimo situaci-jomis T.Gotjë buvo jautrus ir jausmingas,taèiau kai imasi plunksnos, savo emocijàpakeièia, sublimuoja ir suteikia visuotinu-mo ir amþinumo bruoþø. Poetas mokë:„Þmogus gali rodyti, kad yra sujaudintas,taèiau jo jausmai privalo nepalikti jokiopëdsako kûrinyje”. Þmogiðkosios prigim-ties dualizmas (o ir paties kûrëjo vidiniaiprieðtaringumai) bene geriausiai atsispin-di eilëraðtyje „Obeliskø nostalgijos”. Já ga-lima laikyti kone parnasietiškos poezijosšedevru. Tai dviejø daliø, paremtø antite-ze (skirtingø „nostalgijø”), simetriðkas kû-rinys. Kiekvienos dalies du pirmieji posmaiskirti vietos apibûdinimui. Pirmasis Obelis-kas (Napoleono rûpesèiu atgabentas iðEgipto, ið Luksoro ðventyklø komplekso) –Paryþiuje, jis kenèia dël apniukusio oro(sniegas, ðerkðnas, rûkas, lietus), jo anks-tesnis raudonas atspalvis tapo blyðkus, ap-trauktas rûdimis. Antroji dalis pradedamavisai kitu vaizdu: prieð likusá Egipte Obelis-kà-dvyná – amþina vienatvë, o amþinybësakistatoje ligi „sterilaus” horizonto po ne-gailestinga saule tvyro neaprëpiama dyku-ma. Ir paskutiniuose dviejuose posmuose– Obelisko kreipinys á ðventàjà hieroglifø þe-mæ: „Mano senasis Egipte, verkiu tavæs gra-nitinëmis aðaromis”. Ir visai kita lemtis se-nojoje vietoje likusio Obelisko: virð nuogosþemës (dykumos) – kita – mëlyno dangausdykuma, kur joks debesis neuþklysta; èiaNilas ðvinine juosta plukdo savo blausiusvandenis; èia vëjas niekada nenubrauksvandens laðo nuo dangaus veido... O pa-baigoje – dykumø oro ir karðèio nugairintoObelisko ilgesys ir troðkimas, iðreikðtas þo-dþiais: norëèiau bûti nuneðtas á Paryþiø, tenminia hieroglifus apþiûrinëja, ten trykðta fon-tanai ir jø pursluose spindi vaivorykðtësspalvos; mes abu kilæ ið tø paèiø rausvøSijeno (dabar: Asuano) klodø, bet „jis – tengyvas, o að èia – miræs”.

Taip eilëraðtyje sugretinama praeitis irdabartis lyg du skirtingi pasauliai: praeitis– su groþio aureole, o dabartis – peiktina.Ir dar: þmonijà lydi amþinas nepasitenki-nimo sindromas ir neágyvendinama sva-jonë, virstanti nepasiekiamo nostalgija.

Rinkinys baigiamas programiniu eilë-raðèiu „Menas” (L’Art), kuriame raðytojassumuoja savo estetines paþiûras ir poeti-næ patirtá. Kûrinys bus tobulesnis, jei busádëta daugiau pastangø. Kiekviena smul-kmena svarbi: kad mûza tiesiai vaikðèio-tø, jà reikia apauti siaurom koturnom (se-

novës aktoriø apavas storu padu). Teguskulptorius vengia minkðto molio ir imasikieto marmuro. Kûrëjui privalu kalti, dai-linti dilde, raiþyti, tada svajonë taps amþi-nu antspaudu kietame luite.

Tarp realybës ir fantazijos1857 m. kovà viename ið laikraðèiø (Mo-

niteur universel) dalimis (feljetonais) prade-damas spausdinti naujas T.Gotjë prozos kû-rinys – „Mumijos romanas” (Le Roman dela momie), atskira knyga išleistas 1858 me-tais. Já galima pavadinti parnasietiðkos pro-zos ðedevru. Tai kûrinys senovës Egipto te-ma, ne kartà anksèiau gvildenta jo kûrybo-je. Romanas skirtas egiptologui ErnestuiFeidò (Ernest Feydeau, 1821–1873): „Aðjums dedikuoju ðià knygà, kuri teisëtai pri-klauso jums; kai naudojausi jûsø erudicijair jûsø biblioteka, jûs mane privertëte pati-këti, kad esu mokslininkas ir kad pakanka-mai paþinau senàjá Egiptà ir galëjau já apra-ðyti; sekdamas jumis að vaikðèiojau ðven-tyklose, rûmuose, poþemiuose, gyvajameir mirusiame mieste... Istorija – jûsø, roma-nas – mano. Man beliko raðymu tarsi ce-mentu á mozaikà sulipdyti brangakmenius,kuriuos jûs man atneðëte”.

Romanas sudarytas ið 18 ávairaus ilgioskyriø, geriau pasakius – dokumentiðkøapybraiþø, kuriose apraðoma piramidëskasinëjimai, rûmai senojoje Egipto sosti-nëje – Ofo mieste, vëliau pavadintoje Te-bais, anuometës ðventës, paproèiai ir bui-tis. Pretekstas raðyti romanà tariamai bu-vo vienoje kapavietëje rasta mumija; jauniir turtingi anglai mumijà atsiveþë á Anglijà,o prie mumijos rasti paslaptingi papirusai,kuriuos per trejus kruopštaus darbo me-tus pavyko iððifruoti. Juose suraðyta ketu-riø asmenø meilës istorija bei dramatiðkiávykiai ið senøjø (dar Mozës) laikø Egipte.Senasis Egiptas suspindi þaismingomisspalvomis, grandioziðku didingumu (fara-onø rûmai), pokyliø iðkilmingumu, buitiestikroviðkumu. Ðiame fone ryðkëja keturgu-ba ðirdþiø drama, kaip galime spræsti, ávai-riais variantais pasikartojanti þmonijos is-torijoje... Versdami lapà po lapo, mes su-þinome, kad didþiojo ðventiko Pëtamuno-fo (Pétamounoph) duktë Taozerë (Taho-ser) ásimylëjusi jaunuolá izraelità Poerì (Po-ëri), kuris neatsako á galinèios bûti labaiturtingos jaunamartës meilës alpulá. Kartàji iðgirsta, kaip sapno metu jis iðtaria Ra-chelës (Ra’hel) vardà. Tuo tarpu jaunasisFaraonas visø nuostabai yra abejingas jogarbei surengtam triumfui (gráþus ið laimë-to mûðio), abejingas itin prabangios puo-tos metu; taip jis slepia savo iðgyvenimus,nes Taozerë myli kaþkà kità. Ðis sudëtin-


gas þmoniø jausmø rezginys po dauge-lio nutikimø iðsisprendþia taikiai: Taoze-rë iðteka uþ Faraono, Poeri lieka su Ra-chele. Tik neilgai Taozerë buvo Faraonoþmona – jis þuvo Raudonojoje jûroje Mo-zei vedant izraelitus á Paþadëtàjà þemæ.

Atrastoji mumija – Taozerë; ji buvo pa-laidota Faraonui árengtame kape. Papi-ruso suraðytojas Kakevù (Kakevou), de-ja, neáraðë, dël kurio – Faraono ar Poeri –ji labiau liûdëjo. Autorius dar priduria, kadlordas Evandalas taip ir nevedë, nes...buvo pakerëtas prieð tris tûkstanèius me-tø mirusios Taozerës groþio. Taip tarsi nu-trinama riba tarp skirtingø laiko juostø.

Romano intriga ir personaþø psicho-logija nëra sudëtingos, jos tik prielaidasukurti senojo Egipto paveikslà, anos ci-vilizacijos groþá: „Gali bûti, kad mûsø ci-vilizacija, kurià ásivaizduojame esant di-dþiausiame pakilime, yra tik gilus deka-dansas, neiðlaikæs gigantiðkø iðnykusiøvisuomeniø istorinio prisiminimo...”

Reikëtø pastebëti toká T.Gotjë ypa-tumà: paëmæs koká praeities reliktà ir jáapraðinëdamas, kûrëjas, beveik nenu-jauèiant paèiam skaitytojui, perkelia já ákità laiko metmená, á kità aplinkà, tarsiiðtrintø ribà tarp dviejø laiko erdviø. Ta-tai ðiek tiek juntama „Mumijos romane”,tai ryðku ir fantastinëse jo novelëse. Pa-vyzdþiu galëtø bûti „Mumijos kojelë” (lePied de momie, 1840). Rašytojas puikiaiþino, kad prancûzas, jo amþininkas, yraracionalistas ir skeptiškas viskam, kasantgamtiðka, todël T.Gotjë viskà sumaz-go taip, kad „ðioje [skaitytojo] realybëje”atsiranda kaþkas konkretaus ið „anos re-alybës”, t.y. ið nerealiojo pasaulio. „Mu-mijos kojelëje” pasakojama, kaip jaunuo-lis antikvaro parduotuvëje perka senie-nà – mumijos kojelæ; vakarui atëjus, jispajunta kaþkà, ko nëra jo realioje buity-je. Tarsi sapne jis atsiduria senovës Egip-te. Ryte jam atrodo, jog tai buvusi haliu-cinacija, taèiau... mumijos kojelës ant sta-lo nebëra, jos vietoje – tik prieð tûkstant-meèius mirusios egiptietës dovanotas su-venyras. Kaip tai paaiškinti?

Istoriniame romane „Kapitonas Fra-kasas” (le Capitaine Fracasse, 1863)T.Gotjë rekonstruoja kità, taip pat din-gusià visuomenæ. Raðytojas skaitytojànukelia á netolimus Prancûzijos istorijoslaikus: á XVII amþiø, Liudviko XIII epo-chà. Ðis romanas apibûdinamas kaip„apsiausto ir ðpagos” kûrinys (persona-þas – bajoras, turintis teisæ neðioti ðpa-gà, svarbu garbës gynimas, meilë ir nuo-tykiø gausa). Raðytojas jau 1835 m. bu-vo paþadëjæs vienam leidëjui smagønuotykiø romanà romantiðka maniera,taèiau sumanymà ávykdë po 25 metø.Savaime suprantama, raðytojas ðá tà pa-keitë: á akis krinta tai, kad raðytojas pa-

rodijuoja istoriná romantikø romanà. Kû-riná pradeda niûriu apleistos pilies apra-ðymu; ten gyvena jaunas ir visai nusigy-venæs bajoras de Sigonjakas, turintis ba-rono titulà. Jo gyvenimas visiškai pasi-keièia nakvynei èia atvykus klajojanèiøaktoriø trupei. Nuotyká veja nuotykis, irprovincijos bajoras pats tampa aktoriu-mi. Neapsieinama èia ir be meilës gra-þiajai aktorei Izabelei, kurià taikstosi pa-grobti Paryþiaus aukðtakilmis dabita.Neapsieinama be dvikovø ginant damosir savàjà garbæ. Galø gale viskas baigia-si ten, kur veiksmas prasidëjo, – vestu-vëmis de Savinjako pilyje (ratas uþsida-ro). Visas romanas sukonstruotas taip,tarsi gyvenimas bûtø teatras su teigia-mais ir neigiamais personaþais, su pui-kiomis dekoracijomis; raðytojas labai áti-kinamai ir grakðèiai (ir nebe ironijos) at-kuria ano šimtmeèio paproèius, þmoniølûkesèius, pasilinksminimus, intrigas,pagaliau ir klajokliø teatro gyvenimà.

* * *Kad geriau suprastume T.Gotjë vie-

tà tarp XIX a. vidurio ir antrosios pusësraðytojø, trumpam nusikelkime á Sen-Gratjenà, kunigaikðtienës Matildos dva-rà [kunigaikðtienë Matilda (princesseMathilde, 1820–1904) – Napoleono Idukterëèia, Þeromo Bonaparto duktë,Napoleono III pusseserë]. Jos rûmuoserinkdavosi mokslo ir meno elitas, èia lan-kydavosi raðytojai broliai de Gonkûrai(frères de Goncourt), Prosperas Mërimë(Pr. Mérimée), Aleksandras Diuma sû-nus (A. Dumas fils) ir daugelis kitø, èiabûdavo kvieèiami mokslininkai, kaip an-tai Luji de Pasteras (L. Pasteur) ir kiti.Yra likæs liudijimas, kad „ið visø ðiø as-menybiø patsai iðkalbingiausias, labiau-siai poetiðkas, sàmojingas, stebinantis,netikëtas yra Gotjë, kuris geba visas at-siduoti paðnekovui ir klausytojui [geba]atverti horizontus magiðku þodþiu”. Jobalsas buvæs „rimtas, ðiltas, aksominis”.Jo atmintis – nuostabi (prodigieusemémoire), o þinios enciklopediðkos. Ra-ðytojas Edmonas de Gonkûras(Édmond de Goncourt) paliudija, kad„në su vienu kitu paðnekovu neturëjæstokio malonumo”, kaip su T.Gotjë. Kuni-gaikðtienë Matilda já pakvietë bûti jos bib-liotekininku (1868 m.).

Dvejus metus sirgæs, nemigo nakti-mis lovoje pieðtuku raðæs „Romantizmoistorijà“ (Histoire du romantisme), mirëT.Gotjë nuo ðirdies ligos savo namuoseNejì (Neuilly) 1872 m., prieð tai skaus-mingai iðgyvenæs Antrosios imperijosgriûtá, Prancûzø ir prûsø 1870–1871 m.karà, Paryþiaus apsuptá ir Komunà.

Kol atëjo laikasatkerðyti...

Liesutá Jiezno pradinukà kiðdavo posuolu ir liepdavo loti. Tokias patyèias ska-tino ir mokinio klaida – per tikybos pamo-kà maldoje „Sveika Marija“ leptelëtas ne-tinkamas þodelis. Dël to buvo net apspjau-dytas. Bet dëdë Jokûbas, buvæs pasienioþvalgas, namie patarë nesisieloti ir á mo-kyklà neiti. Pats daþnai šauniai vartydavæ-sis ant skersinio, ásakë: „Neturi teisës pra-eiti nepakabojæs“.Tai buvusi Juozo Sker-nevièiaus treniruoèiø pradþia.

Klausimëlis –tarp kitkoKuris gyvenimo deðimtmetis buvo

sëkmingiausias?Profesoriui ilgai galvoti nereikia:

„Aštuntasis. Ir niekas negali garantuoti,kad sëkmingas nebus ir devintasis...Prašau neištarti: „senatvë“. Mano þodynetokios sàvokos nëra. Svarbiausias þodis –„judëjimas“.

Þemë, kalnai, sniegas,vanduo. Ten nëra tik dangaus„Niekada nedariau to, ko nereikia

daryti. Nei sau, nei kitiems. Daryti tai, kasnaudinga tau, tavo artimiesiems bei aplin-kai. Ir maitintis tuo, kà gimtoji þemë duo-da. Saikingai, su protu, pasirenkant. Jei-

Þmonës

Geros nuotaikos pokalbis suaðtuoniasdeðimtmeèio sulaukusiu

sporto meistru, vienu ið sportomokslo kûrëjø, Lietuvos edukolo-

gijos universiteto Sporto ir sveika-tos fakulteto profesoriumi. Jame

nebus në vieno þodþio apiesenatvæ. Uþtat bus netikëtas

iððûkis: ir savo jubiliejaus dienàveteranas dirbo trenerio darbà.


Juozas

Juozas SKOMSKIS

Skernevièius:„Maloniausia, kai mane pavadina

treneriu“

JuozasSkernevièius –triskart sportomeistras:sportinio ëjimo(1955 m.),slidinëjimo(1957 m.) irbaidariøirklavimo(1959 m.)

gu daugelis taip gyventø, nereikëtø uni-versitetams rengti armijos gydytojø“, – juo-kauja pašnekovas.

Bet gráþkime prie svarbiausios vertybës– judëjimo. Juozas Skernevièius – sporti-nio ëjimo Lietuvos rekordininkas, gerinæsgarsiojo ëjiko olimpinio prizininko AntanoMikëno rezultatus; daugkartinis Lietuvosslidinëjimo èempionas, tarptautiniø varþy-bø nugalëtojas; 1960-øjø Romos olimpi-niø þaidyniø baidariø irklavimo pretenden-tas, Lietuvos bei tarptautiniø varþybø èem-pionas.

Kartais tuo didþiuojasi. Taèiau pripaþás-ta áþvelgiantis savo didþiàsias klaidas – pa-siblaðkei á ðonus – iðmëtei jëgø veltui. Jei-gu bûtø susitelkæs á vienà kurià nors sportoðakà, gal bûtø pasaulio èempionas, rekor-dininkas? Taèiau svarbu, kad ëjo ten, kurreikia paèiam veþti, neðti, stumti. Tik neskrai-dë. Nes skrendant tenka maþai judëti.

Dar apie judëjimà.Bet jau po toPašnekovas sako, jog fizinis aktyvu-

mas, metams augant, tirpsta labai pa-

maþu. Šiandien jo programa paprasta: tris-deðimt kilometrø kasdien vasarà dviraèiu;kai neðalta, apie 400–500 metrø perplauktiGulbinø eþerà ir gráþti. Tai aerobinës iðtver-mës, kraujotakos, kvëpavimo stiprinimoseansai. Speciali kasdienë mankðta – rau-menyno veiklai, jo statusui palaikyti.

Atëjo eilë moksluiir poilsiuiTuomeèiame Vilniaus pedagoginia-

me institute 1972 m. Juozas Skernevièius,baigæs sportuoti, dirbdamas trenerio dar-bà, matydamas, jog daugeliui kûno kultû-ros specialistø bûtø pravarèios fiziologijos,anatomijos ir kitø srièiø þinios, ákûrë sportomokslo laboratorijà. Parengë pirmàjà savodisertacijà, tyrinëjusià þmogaus fiziologijà,kuri specialistui, mokslininko nuomone,esanti svarbesnë uþ pedagogikà. Disertan-to konsultantë buvo profesorë Domicëlë Mi-kalauskaitë, vadovas akademikas VladasLašas. Tai buvo 1969 m., mokslo darbo susportininkais, siekianèiais didelio meistrið-kumo, pradþia. Vëliau á tyrimus ájungti ir kiti.Per 20 kolegø, mokiniø parengti daktaro di-sertacijoms. Penkiolika disertantø konsul-tuota. Iðugdyti bei konsultuoti devyni pro-fesoriai, habilituoti mokslø daktarai.

Dirbdamas sporto mokslo laboratori-joje, nûnai iðaugusioje á institutà, trisdeðimtmetø treniravo Lietuvos slidininkø rinktinæ,iðskirdamas pajëgiausius ir talentinguo-sius, nukreipdamas juos reikiama linkme.Treniravo olimpinius èempionus A.Ðalnà,V.Mogenytæ-Vencienæ ir kt. Ið jø 47 tapo

esant trisdeðimt penkeriø metø, suteiktasLietuvos nusipelniusio trenerio vardas. Irjam iki šiol labai gera, kai já treneriu šaukianet vaikaièiai. „Esu treneris profesionalas.Ir dar dþiaugiuosi, kad ir dabar kai kurie stu-dentai nori, kad juos treniruoèiau. Mokauslidinëti. Daugiausia nuo kalnø. Ir pats le-kiu lenktyniø su vëju. Praëjusiais metais –Italijos Alpëse, Slovakijos Tatruose. Kad ne-pastebëtø, koks èia senolis slysta nuo kal-nø, dëviu didelius akinius ir kepuræ, pasta-tau apykaklæ. O ið judesiø niekas neátariaamþiaus. Iðleidau knygø apie slidinëjimà.Ant „Kalnø slidinëjimo“ virðelio nufotogra-fuotas að su dukra dr. Rûta Dadeliene, kny-gos bendraautore, bei penki mûsø ðeimosvaikaièiai.Visi su kalnø slidëmis...“

Jubiliejaus dienà profesoriui JuozuiSkernevièiui, sportininkui, mokslininkui,pedagogui, treneriui, sodininkui, statybi-ninkui (sumûrijusiam tris namus), staliui(per vienà þiemà padariusiam 18 langø ir26-erias duris), po jo eilinës judëjimo tre-niruotës – kelionës dviraèiu apie Þaliuo-sius eþerus kartu su savo auklëtiniais – iðspaustuvës atneðë naujà knygà „Gyveni-mo pëdsakai“. Joje ðalia daugelio gyveni-mo vingiø paaiškinta ir jo devyndarbystë.Kai mokslai ir pedagogika bei treniruotësiðsemia pajëgas, kai kyla pavojus ištarti ko-ká þiauresná þodelá, uþuot dovanojus þmo-gui gerà, imiesi išbandyto ir patikrintoširdþiai mielo kitokio darbo – psichinei svei-katai pataisyti. Ir gyventi toliau, vis judant,neleidþiant sustoti, taip gera.

Savoslidinëji-moprofesoriøir trenerásveikinaolimpinëèempionëVidaVencienë

Lietuvos èempionais, 60 Lietuvos èempio-natø prizininkais. Profesoriaus monogra-fija „Iðtvermës ugdymas“ jau trejetà deðimt-meèiø yra parankinë treneriø ir sportininkøknyga. Reikšmingas ir šiais metais rekonst-ruotas leidinys „Sporto treniruotë“. Jam


„Štai uþ tos kalvos jau bus matyti Ulu-ru“, – ðûktelëjo man vietinis gidas Jorgas.Mûsø autobuso vairuotojas dideliu grei-èiu skrodþia ákaitusá dykumos orà, o ke-leiviai, ábedæ akis á tolá, nerimastingai lau-kia tos akimirkos ir to vaizdo, dël kuriotrenkësi toká atstumà. Lëtai, labai lëtai ar-tëja tasai paslaptingas gamtos kûrinys.Ryðkëja jo kontûrai, spalva, pagaliau ga-lima ávertinti ir galiûno dydá. Atvykstame áYularos gyvenvietæ, kuri ðiose dykynësespecialiai buvo pastatyta turistams. Kû-

Geografas Rytas ÐALNA

Uluru uola Australijos ðirdyje primena duonos kepalà. Uolos dydis ir formageriausiai atsiskleidþia ið paukðèio skrydþio. Taèiau ir pësèiomis aplenkti ðià

uolà, áveikiant lygiai 10 km, – nepamirðtamas áspûdis

Kaimynystëje pûpsanèios Kata Tjuta uolos yra Uluru geologinësgiminaitës. Anksèiau Olgos kalnais (Mt. Olga) vadintos uolos stebinaformø ávairove ir didybe bei yra ðventoji vieta aborigenams


nu ir siela jauèiame, kur esame – prie gar-siausio Australijos gamtos paminklo, pel-nytai vadinamo þymiausia ðalies atrakci-ja – ULURU.

Pavadinimo kilmëDaug daþniau galima išgirsti arba per-

skaityti šià Australijos áþymybæ vadinantErso uola (Ayers Rock). Pirmasis balta-sis þmogus, apsilankæs ir net uþkopæs ájà, buvo Australijos topografijos departa-mento inþinierius Williamas Gosse‘as.1873 m., kirsdamas ðià bevaisës dyku-mos dalá, á pietus nuo Alis Springso jisaptiko á kupolus panaðiø uoliniø kalvø.Áspûdingiausià ið jø pavadino tuomeèioAustralijos ministro pirmininko sero Hen-ry Ayerso pavarde. Apmaudu, taèiau ta-da atradëjas nieko neþinojo, kad gerokaiprieð tai, kai Australijoje atsirado pirmo-sios europieèiø gyvenvietës, o britai pra-dëjo siøsti á þemynà nusikaltëlius, tikriejiðiø þemiø ðeimininkai aborigenai uolà va-dino Uluru („ðeðëlá sauganti vieta“). Ðiampavadinimui, matyt, tûkstanèiai metø, nesarcheologø kasinëjimai rodo, kad seniau-siems þmoniø veiklos pëdsakams – dau-giau kaip 20 000 metø. Neabejotina, kad

ilgà laikà aborigenams ði vieta buvo ðven-ta. Tai liudija ant uolos sienø kadaise èia-buviø sukurti pieðiniai, iki ðiol apie vieto-væ iðlikusios legendos ir mitai. Taigi perklaidà, o gal atsitiktinumà naujasis uolosvardas iðstûmë senàjá, atsidûrë þemëla-piuose, kuriuose já daþniausiai ir matome.

Kas yra Uluru?Á ðá klausimà sunkiai atsakytø ne tik

geografas, bet ir geologas. Vieni jà ávar-dija kaip uolà, kalnà, luità, kiti kaip milþi-niðkà monolità ar konglomeratà, dar ki-tiems tai didþiausias pasaulyje akmuo.Kad ir kaip vadintume ðá gamtos kûriná,lyg ið po þemiø milþiniðkoje lygumoje stul-binamai iðnyrantis Uluru yra tikras pasau-lio gamtos stebuklas.

Áspûdá palieka vien dydis. Uluru yra3,6 km ilgio ir apie 2 km ploèio. Nuo pa-pëdës iki aukðèiausio jos taðko tektø

Olgos kalnai(Kata Tjuta)

Erso uola(Uluru)

Smëlis

Stambiagrûdissmiltainis

Nuosëdiniø uolienøsluoksniai

Nepaisant aborigenø praðymø gerbti jø kultûrà irnekopti á Uluru, kasdien ðimtai smalsiø turistøropðèiasi á virðø. Straipsnioautorius á Uluru nekopë

Uluru ir Kata Tjutos geologinis ryðys


ropðtis 348 m. Atrodytø, nedaug, taèiautam ryþtasi ne kiekvienas. Apie tai truputávëliau. Þvelgiant á uolà ið paukðèio skry-dþio, jos forma primena trikampá nuglu-dintais kraðtais. Ið ðono, aplink matant vienbekraðtæ dykumà, Uluru galima ásivaizduo-ti kaip banginá, kurá kaþkoks milþinas be-veik tûkstantá kilometrø nusviedë á dulkë-tà, aðtriomis spinifekso þolëmis, ðiurkðèiaiskrûmokðniais apaugusià þemyno gilumà.Ádomu tai, kad paèiø aborigenø suprati-mu Uluru ir yra didþiulis miegantis bangi-nis, kurá dar Sapnalaikio laikais protëviaisukûrë ið sustumtø smëlio kopø.

Uluru kaimynë32 km á vakarus nuo Uluru horizonte

dunkso Kata Tjutos, arba, kaip juos pa-vadino europieèiai, Olgos kalnai. Jie taippat garsëja nepaprastu groþiu ir sparèiaididëjanèiu turistø dëmesiu. Ið vientiso pra-eityje èia dunksojusio kalnø masyvo perðimtus milijonø metø gamta sukûrë minia-tiûriniø monolitø, susigrûdusiø vienas ða-lia kito, kerintá kraðtovaizdá. Aukðèiausiasyra Olgos kalnas, iðkilæs 546 m virð plokð-èios lygumos ir 1069 m virð jûros lygio.Visà Kata Tjutos kompleksà sudaro maþ-daug 30 aukðtø ir apvaliø uolø, sutartinai

vadinamø olgomis. Anglijoje gimæs tyrinë-tojas Ernstas Gilessas 1872 m. pavadinošias uolas Ispanijos karalienës (rusø ca-raitës, iðtekëjusios uþ Ispanijos karaliaus)vardu. Taèiau ir ðá syká europieèiai praðo-vë pro ðalá, nes aborigenai ðimtmeèiais va-dino ðias uolas taikliu Kata Tjuta vardu,reiðkianèiu – „daugelio galvø vieta“.

Kaip ir garsiàjà kaimynæ, Kata Tjutos uo-las sudaro smiltainis. Tik ðis susideda ið di-deliø þvyro „grûdeliø“ – nuo plaðtakos ikikumðèio dydþio. Jungia juos rupus smëlis.Gamtos jëgø sukurtuose kalnuose apstu

Iðmaldos praðanèiusaborigenus

daþniausiai galimapamatyti puèiant

didþeridu – seniausiàpasaulyje muzikiná

instrumentà

Aborigenasatlieka ritualines

apeigas

Ryto ÐALNOSnuotr.

„Nuostabiosios uolos” (Remarkable rocks)Kengûrø saloje. Visoje Australijoje apstu

neátikëtinø formø uolø, kurios yra svarbûsturizmo objektai


miniatiûriniø slëniø, giliø tarpekliø, griovø,iðgrauþtø per milijonus metø kartà kità permetus palyjanèio lietaus vandens. Skardin-gi ðlaitai árëmina uolas skirianèius tarpek-lius, sukurdami nebûdingà ðiai platumai il-galaiká ðeðëlá, kuris teikia vësø prieglobstánuo deginanèio dykumos karðèio.

Kata Tjuta negali pasigirti tokiu turistødëmesiu kaip jø kaimynë Uluru. Taèiaukiekvienas, kuris ðá objektà átraukia á savomarðrutà ir bent kelias valandas ryþtasi„paaukoti“ ðiam gamtos kûriniui, anks-èiau laiko bus apdovanotas rojaus vaiz-dais, idilija, kurià visagalë gamta milijo-nus metø kûrë ðiame nuoðaliame milþi-niðkos raudonos dykumos viduryje.

Ið geologinës praeitiesNors Uluru ir Kata Tjuta dydþiu, for-

ma, spalva pastebimai skiriasi, abiejø kil-

më yra ta pati. Geologai, iðtyrinëjæ jø san-darà, padarë stulbinamà iðvadà: abugamtos dariniai yra tik nedidelës kepurë-lës, po kuriomis uolos grimzta á 6 km gyláir sudaro vientisà kûnà. Detalesni uolie-nø tyrimai parodë, kad uolos susideda iðsenoviniø Þemës apledëjimø suklostytønuogulø – tilitø, kuriø kilmë kaþkaip nesi-derina su dabartine padëtimi karðtojojedykumoje. Taèiau ðie dariniai susiforma-vo maþdaug prieð 600 milijonø metø, kaiAustralija buvo gerokai arèiau aðigalio. To-kios uolienos yra vertingi klimato indika-toriai, galintys patvirtinti ankstesnæ þemy-nø padëtá, nustatytà pasitelkus paleomag-netizmo metodà.

Uluru uolienø sluoksniai beveik verti-kalûs, o Kata Tjutos – beveik horizonta-lûs. Ði ypatybë padeda paaiðkinti erozi-jos ir abiejø uolø formos skirtumus. Ta-

èiau iki tol, kol ðioje dykumos vietoje be-liko pûpsanèios uolos, èia plytëjo milþi-niðkas kalnø masyvas, kuris temperatû-ros ir vandens erozijos veikiamas sudû-lëjo ir virto lyguma. Þemës plutos jude-siai suskaldë kadaise horizontalius uolie-nø sluoksnius ir pasuko juos 75° kampu.Iðsiðovusias keteras negailestingai ëmëgludinti erozija ir tik atspariausios – Uluruir Kata Tjuta – prieðinasi dûlëjimui iki ðiol.

Nieko nëra amþinoÞmogus gyvena per trumpai, kad ga-

lëtø savo akimis pamatyti, kaip maþëja Ulu-ru uola. Didþiausià poveiká jà sudaran-èioms uolienoms turi vanduo ir tempera-tûros skirtumai. Nors aplink dykuma, kri-tuliø èia gana daug. Iðkrinta jie paprastaikartà per kelerius metus uþëjus liûèiai. Uolatada tampa verkianèiu milþinu, kurio ðlai-


tais verþliai teka vanduo, dar labiau gilin-damas griovelius ir nuplaudamas pakeliuisudûlëjusiø uolienø daleles. Dar labiau uo-là veikia dideli temperatûros skirtumai. Die-nà temperatûra gali pakilti iki 40°, o naktánukristi þemiau nulio. Pakaitomis, veikia-mos karðèio ir ðalèio, uolienos tai pleèiasi,tai traukiasi. Ilgainiui pavirðius sueiþëja irlyg svogûno lukðtà nusimeta plonytes at-plaiðas. Didelës ir sunkios nukrinta ant þe-mës ir sudûþta, o maþesnës dûlëja toliau,kol jas nuplauna lietaus vanduo.

Uluru uola yra smiltainis, kurá sudaran-

Kas yra Sapnalaikis?Aborigenams Sapnalaikis reiðkia pa-

saulio pradþià, kai dar tik formavosi Þemë.Tais laikais èiabuviø protëviai gyvûnai-þmo-nës klaidþiojo per Australijos dykumas dai-nomis suteikdami bûtá visiems kraðtovaiz-dþio elementams – uoloms, kalnams, upe-liams, kûrë takø tinklà ðiose platybëse. Ðiosþinios iki ðiol dainomis ir pasakojimais iðlûpø á lûpas perduodamos karta ið kartos.Sapnalaikio paslaptys ir magija taip áaugæaborigenø protuose ir jausmuose, jog, þiû-rëdami á bet kurá gamtos objektà, jie matojame tai, ko mes në neásivaizduojame.

Aborigenø ðventoji vietaAnangu aborigenams kiekvienas

Uluru uolos plyðys, áduba, kauburys ar

ginèø ir pykèiø teritorija gràþinta vietineiAnangu aborigenø bendruomenei. Pagalsutartá 99 metams ji ágauna nacionalinioparko statusà, parko valdyba sudaromaparitetiniu principu, o ketvirtadalis paja-mø atitenka vietovës aborigenø komunai.Gràþinti senuosius pavadinimus Erso uo-lai ir Olgos kalnams nutarta vëliau. Taispaèiais metais buvo nugriautas Uluru pa-pëdëje stovëjæs turistinis kompleksas (orouostas, moteliai, restoranai, kempingas)ir 18 km perkeltas á naujà vietovæ Yulara.1995 m. kalnams oficialiai gràþinti pava-dinimai Uluru ir Kata Tjuta.

Pagal èiabuviø teisæ, vietinë komunaatsakinga uþ viskà, kas atsitinka jø þe-mëje. Pagrindinis tikslas – iðlaikyti pu-siausvyrà ir apsaugoti Sapnalaikio laikødievø buveines, taèiau ne kà maþiauaborigenai iðgyvena dël turistø mirties,o tokiø atsitikimø nuo parko ásikûrimo uþ-fiksuota net 35. Uþ kiekvienà nelaimin-gà atsitikimà aborigenai jauèiasi asme-niðkai atsakingi ir grauþiasi, kad nesu-spëjo padëti nelaimëje.

tis smëlis stambesnis uþ tà, kurá esameápratæ matyti. Pats smëlis yra pilkas! Tuoypaè sunku patikëti, kai aplink plyti didþiulëraudona dykuma! Juolab kad ir kai kuriuo-se literatûros ðaltiniuose nurodoma, jogUluru sudaro raudonas smiltainis. Ðios ap-gaulës kaltininkas – daþni vëjai, kurie pa-kelia nuo pavirðiaus smulkutëles raudonasdulkes ir lyg cukraus pudra uþbarsto jo-mis uolà. Tiesa, kai lyja ir vanduo „prau-sia“ uolos pavirðiø, Uluru parodo savo tik-ràjá veidà – ðvyti kaip sidabras.

Kas èia ðeimininkai?Uluru ir Kata Tjutos uolø kompleksas

bei apylinkës áeina á Uluru – Kata Tjutanacionaliná parkà, kuris jau seniai átrauk-tas á UNESCO gamtos ir kultûros pavel-do sàraðà. Atrodo, tuo reikëtø tik dþiaug-tis, taèiau aborigenai su nuoskauda pri-simena nesenà praeitá. Sàlyginai visai ne-seniai pralobæ australai pagaliau susimàs-të, kas èia tikrieji ðeimininkai. Tiksliau, juosprivertë susimàstyti dël savo teisiø pra-dëjæ kovoti aborigenai. 1985 m. po ilgø

Saulëtekis prie Uluru sutraukia minias þmoniø pasigroþëti kintanèiomis „deganèios uolos” spalvomis

„Burnos ertmë” uoloje

Retø, bet smarkiø liûèiø metu ðtaitokiais kaskadiniais Uluru ðlaitais

ðniokðèia verþlus vanduo


vagelë turi prasmæ. Pavyzdþiui, susi-raukðlëjusi uolos vieta yra drieþas Kand-ju, kuris atklydo èia ieðkodamas pames-to bumerango. Viena ið ertmiø vadinasiGaudþianti kriauklë, nes puèiant vëjui èiagirdimas ûþesys. Skylës uoloje – miru-sio prieðo akys, o iðkilimas ant vieno lui-to – uþmigusio protëvio nosis.

Kaip teigia Anangu aborigenai, Sap-nalaikio laikais èia atklydo þmoniø di-dþiulëmis gyvaèiø galvomis gentis. Ji su-kûrë pavirðiø ir kraðtovaizdá, sudarë ásta-tymus, kuriuos perdavë þmonëms. Ste-bëtina, bet anangai vis dar laiko juos ga-liojanèiais. Jø legendose ir istorijose ga-lima rasti atsakymø á tokius rimtus klau-simus, kaip visatos susidarymas, gam-tos dësniai, santykiai tarp skirtingø lyèiøþmoniø, apie gyvenimà, mirtá ir gyveni-mà anapus.

Uluru be jokiø abejoniø yra sakralinëvieta aborigenams, o kai kurie baltieji tei-gia jà esant net pagrindine Australijos èia-buviø ðventove. Taip nëra, nes visame þe-myne apstu vietoviø, palikusiø Sapnalai-kio pëdsakø. Deja, mums jie nesuvokia-mi. Tik áðventintieji gali perskaityti ir su-prasti Sapnalaikio þenklus, todël visiemspraðalaièiams ávertinti tokiø vietø reikðmæneámanoma. Reikia bûti aborigenu! Jiepatys tvirtina, kad magijos poþiûriu KataTjuta yra dar reikðmingesnë.

Uluru – Australijos turistø mekaÐiais laikais nereikia iðsirengti á më-

nesio ekspedicijà, norint pamatyti Uluru,ir dëti visas pastangas neiðkepti ir sugráþ-ti gyvam. Pirmasis automobiliø ratams tin-kamas þvyrkelis, sujungæs uolà su ðiuo-laikiniu pasauliu, nutiestas 1948 m. Šiaislaikais nuo Stuarto greitkelio, pagrindinësðiaurës–pietø magistralës Australijoje, ve-

da gerai árengtas kelias tiesiai á nacionali-nio parko apylinkëse ákurtà naujàjá turistøcentrà Yulara, kuriame yra visa tokio ly-gio objektui bûtina infrastruktûra. Èia patglaudþiasi oro uostas, kuriame galima uþ-sisakyti apþvalginæ ekskursijà sraigtaspar-niu po nacionaliná parkà. Ðioje gyvenvie-tëje kiekviename þingsnyje jauti uolos irèiabuviø alsavimà. Informaciniame cen-tre galima ne tik uþsisakyti norimà eks-kursijà, bet daug suþinoti apie aborigenøgyvenimà, tikëjimà, menà, pasiklausytiaborigenø dainø, paþiûrëti ðokiø, nusipirk-ti jø meno dirbiniø.

Ið Yularos keliai veda ir á Uluru, ir á Ka-ta Tjutos kalnus. Tiesa, norintiems patek-ti á nacionaliná parkà reikia susimokëti áva-þiavimo mokestá. Taèiau áspûdþiai, kuriøgalima èia patirti, sumenkina visus forma-lumus. Kasmet Australijos ðirdyje apsilan-ko 250 tûkst. þmoniø! Galime ieðkoti á va-lias, bet kito tokio nuošalaus ir taip gau-siai lankomo objekto pasaulyje nerasime.Taigi ketinantiems vykti á Australijà ðá ob-jektà pamatyti privaloma.

arba apeiti jà pësèiomis. Þinoma, dau-guma turistø, sumokëjusiø beprotiðkuspinigus uþ kelionæ po Australijà, neatsi-spiria pagundai kopti. Ir jokie átikinëjimaibei moralizavimai jø nejaudina.

Nepriartëjus prie uolos, daugeliui at-rodo, kad uþkopti nesudëtinga. Kaþko-kie juokingi 348 m! Taèiau ðis aukðtis ap-gaulingas, nes deginantis dykumoskarðtis lipimà smarkiai apsunkina. Kai ku-riose vietose tenka ropðtis 40° kampu.Paprastai lipti pradedama vakariniameuolos gale. Ðitoje vietoje reikia galutinaiapsispræsti, nes lentelë, primenanti tra-giðkà þûtá tø, kurie pasirinko „nutrûktgal-viðkà“ marðrutà, verèia surimtëti. Ákalti áuolà geleþiniai strypai prilaiko geleþinægrandinæ, kuri kyla staèiu ðlaitu ir dings-ta ið akiø. Tai saugiausias kelias á virðû-næ. Pasibaigus grandinei, ëjimo kryptá ro-do baltos linijos, kurios atveda á aukð-èiausià taðkà, iki kurio nuo papëdës 1612m. Vidutiniðkai á Uluru kopiama 30–45min., o rekordas siekia 12 min. Norin-tiems já sumuðti reikia geleþinës sveika-

Kopti ar nekopti?Atsidûrus Yularoje, patenkama abo-

rigenø globon. Jaudintis dël to nereikia,nes visa infrastruktûra veikia nepriekaið-tingai. Tiesa, kiekvieno grupës vadovopareiga – informuoti turistus apie kopi-mo á Uluru uolà problematikà. Kadangiði vieta ðventa – patys aborigenai ant uo-los nesiropðèia ir tai laiko ðventvagyste,o visus, kurie vis dëlto ryþtasi tam, vadi-na mingas (skruzdëlëmis). Taigi beveikkiekvienam turistui, atsidanginusiam á to-ká tolimà kraðtà, reikia apsispræsti – ne-paisyti vietiniø tradicijø ir tapti minga arpasirinkti kità aborigenø siûlomà varian-tà – apþiûrëti uolà ið paukðèio skrydþio

„Akmeninë banga” yra liudininkaslaikø, kai prieð 50 mln. metø uolàsupusios jûros bangos talþë papëdæ iriðskaptavo neátikëtinas formas

Vaizdas nuo „Karaliðkojo tarpeklio” (Kings canyon)atbrailos á bekraðtes vidurio Australijos platybes


tos ir begalinës valios pastangø. Dau-guma kopianèiø þmoniø uþdûsta ir pa-vargsta, taèiau vaizdas, kuris nuo virðausatsiveria á saulës iðdegintà dykumà, pel-nytas atpildas. Emocinis áspûdis yra toksstiprus, jog persmelkia visà kûnà ir pro-tà. Australijos vasarà ant uolos susidarospûstys, kelianèios pavojø turistams. Beto, ir orai èia gali pasikeisti labai greitai,todël kopti ar leistis, esant drëgnam irslidþiam pavirðiui, ypaè pavojinga. Tokieatvejai ne kartà baigësi nelaimingais at-

sitikimais. Kai temperatûra pakyla aukð-èiau leistinos ribos, turistø saugumui uo-la „uþdaroma“.

Aplink UluruAtsisakiusiems ropðtis á uolà siûloma

puiki alternatyva – apeiti ðá dykumos mil-þinà pësèiomis. Dviejø valandø 10 kmþygis nuþymëtu taku nepalieka abejin-go në vieno. Sueiþëjusioje uolos papë-dëje apstu urvø, olø, rëþiø, vëjo ir lietaussuformuotø keisèiausios formos dariniø,

apie kuriuos aborigenai galëtø papasa-koti daugybæ istorijø. Manoma, kad se-niausius urvus iðgremþë didþiulis eþeras,kuris supo Uluru prieð 70 mln. metø.Drëgnesnëse vietose tarpsta augmeni-ja, uþklysta ir veisiasi gyvûnai. Urvø sie-nas puoðia daugybë mitologiniø pieði-niø. Mokslininkams iki ðiol nepavyko ið-aiðkinti jø reikðmës, manoma, kad jie su-sijæ su Sapnalaikiu. Dalis jø nupieðti sa-vitu Australijos èiabuviams rentgeno sti-liumi: vaizduoja gyvûnus su vidaus or-

Toká skaièiø, pradëdamas penkioliktàjàkonferencijà „Mokslo ir technikos raida Lie-tuvoje“, ávardijo jos sumanytojas ir nepa-vargstantis organizatorius Vilniaus Gedimi-no technikos universiteto Mokslotyros cen-tro mokslo darbuotojas doc. dr. AlgimantasNakas. Tiksliau, penkis ðimtus devynis pra-neðimus parengë ðimtas ðeðiasdeðimt pra-neðëjø. Ið jø 50–80 proc. mokslo daktarai,25 proc. habilituoti mokslo daktarai. Tradi-

Penki ðimtaiJulius NORKEVIÈIUS

praneðimøUniver-

sitetorektorius

doc. dr.Alfonsas

Daniûnassveikina

konfe-rencijos

dalyvius

Penkiolik-tosiosmoksloistorikøkonferenci-jos „Moksloir technikosraidaLietuvoje“sveèiai irdalyviai

AleksoJAUNIAUSnuotr.


ganais. Vieni pieðiniai skirti moterims, okiti vyrams, todël prieðingos lyties þmo-nëms negalima þiûrëti á tà pusæ – privalonusigræþti praeidami pro draudþiamà vie-tà. Turistams áeiti á tokius urvus, á kuriuosir ðiais laikais uþklysta tradiciná gyveni-mo bûdà propaguojantys aborigenai,grieþtai draudþiama. Prieð kelis deðimt-meèius vienai europietei, netyèia uþkly-dusiai á moterims draudþiamà vietà, abo-rigenai grasino mirtimi, jeigu ji dar kartàperþengs leistinà ribà.

Spalvø þaismas

Svarbiausia, dël ko þmonës vykstaprie Uluru, ne uolos didybë ar aborige-nø tradicijos, o spalvø þaismas, kurá kas-dien „surengia“ ðis milþinas. Auðtant jisbûna juodas. Saulës spinduliams pasie-kus uolà, ji þaibiðkai tampa tai rusva, tairaudona. Dienà spalvos keièiasi ramiau.Vidurdiená tampa akinamai roþinë, o sau-lei leidþiantis ðvyti tarsi liepsna. Paskuilëtai blunka, tamsëja ir iðtirpsta nusilei-

dusioje tamsoje. Tokio fenomeno pa-slaptis glûdi stambiagrûdyje smiltainy-je, kurio sudëtyje yra geleþies rûdos grû-deliø, nuo kuriø uola ir keièia spalvà.

Spalvø þaismo stebëjimà galima pa-vadinti tikra ceremonija, kuriai specialiaiárengtos dvi aikðtelës. Ankstø rytà á jasskuba turistai uþsiimti „geriausiø“ vietø.Èia pat geriami karðti gërimai, uþkan-dþiaujama, aikèiojama, groþimasi ir fo-tografuojama Uluru.

ciniuose mokslo istorikø susiëjimuose da-lyvavo ir ðeði uþsienieèiai. Daugiau kaip pu-së tûkstanèio praneðimø sugulë á penkioli-ka leidiniø. Kitaip sakant, kiekvienai konfe-rencijai skirta po vienà beveik trijø ðimtø pus-lapiø knygà, kurioje vidutiniškai trisdešimtpenki pranešimai.

VGTU rektorius doc. dr. Alfonsas Daniû-nas, sveikindamas konferencijos dalyvius,pasidþiaugë, kad praneðëjø gretos gausë-ja, pasipildo jaunais tyrëjais. Universiteto va-dovas teigiamai vertino susirinkusiøjø iðtiki-mybæ pasirinktai mokslo ir technikos istori-jos tematikai ir tai, kad jø darbai leidþia dës-tytojams per paskaitas ávairiapusiðkiau su-paþindinti studentus su dëstomo dalyko rai-da. Kartu siûlë nepagailëti dëmesio ið pir-mo þvilgsnio gal ir nepatrauklioms, bet ga-na aktualioms temoms. Viena tokia paaið-këjo, besiklausant iðtraukos ið ikikarinëje Lie-tuvoje iðleistos teisës istorijos knygos. Josautorius, papasakojæs apie universitetø rai-dà nuo XV a., priminë, kad po visokiø val-dþios reformø susilpnëjusá dëmesá mokslui,studijoms atgaivinti padëjo aukðtøjø mokyk-lø akademinë ramybë, iðtikimybë, atkaklu-mas. Be papildomø komentarø visiems bu-vo aiðkus ryðys su nûdiena ir siûloma tema:universitetø poveikis tautos iðsilavinimo,valstybës valdymo plëtrai.

Kalbëtojas atkreipë dalyviø dëmesá á tai,kad mokslo istorikai savo teminiams pokal-biams pasirenka vis kitas erdves. Ðá kartàpasirinkta VGTU bibliotekos salë – bene tin-kamiausia, nes èia kruopðèiai ir rûpestingaisaugomi dideli mokslo lobiai.

Sveikinimo þodá tarë ir Ðiauliø meras Jus-tinas Sartauskas. Jis bendrais bruoþais da-lyvius supaþindino su miesto laimëjimais, rû-pesèiais, nepamirðdamas papasakoti, kokiàátakà kasdienos darbams daro bendradar-biavimo sutartis su Vilniaus Gedimino tech-nikos universitetu. Ypaè daug ðiltø þodþiønepagailëjo VGTU Architektûros fakultetoUrbanistikos katedros prof. Algiui Vyðniûnui,jo magistrantø, doktorantø darbams. Beneryškiausias profesoriaus trejø metø triûsas– parengtas Ðiauliø miesto centrinës daliesrekonstrukcijos planas, kuriame atsispindine vien statybø, bet ir kultûrologijos reika-lai. Nemaþiau reikðmingi bûsimø jaunøjø ar-chitektø siûlymai pertvarkyti maþesnes ar di-

desnes miesto erdves, kurie sulaukë uþsa-kovø teigiamo vertinimo.

Ðiauliø miesto vadovo dalyvavimas tra-dicinëje penkioliktojoje mokslo istorikø kon-ferencijoje neatsitiktinis. Turëjo átakos ir ak-tyvus VGTU ir miesto savivaldybës bendra-darbiavimas. Taèiau lemiamas komponen-tas – kasmet vis gausëjantis bûrys ðiaulie-èiø, parengianèiø praneðimus tradicineimokslo istorikø konferencijai. Ðá kartà jie pa-siûlë net penkiolika praneðimø. Tai paskati-no mokslo istorikø teminio pokalbio pirmàjáposëdá surengti Ðiauliuose. Jo ðeimininkaišá posëdá pavadino „Ðiauliø pramonës rai-da“ ir skyrë miesto 775-ajam gimtadieniui.

Ðiaulieèiø posëdþio praneðimai praplëtëir gausiai papildë penkioliktosios konferenci-jos pramonës, inþinerijos, architektûros, ap-linkosaugos tematikà. Tai ir mero Justino Sar-tausko skvarbus ir visapusiðkas þvilgsnis áÐiauliø miesto ateitá. AB „Ðiauliø energija“ ge-neralinis direktorius Èeslovas Kasputis, teisi-ninkë Toma Grikðtienë, saldainiø fabriko „Rû-ta“ direktorius Algirdas Gluodas, miesto sa-vivaldybës administracijos direktoriaus pava-duotojas Vaclovas Vingras, Ðiauliø miestogarbës pilieèiai Kazimieras Šavinis, PovilasMorkûnas, „Kelprojekto“ projektø vadovë Ni-jolë Apulskienë aptarë savojo miesto energi-jos ûká, saldainiø bei televizoriø gamyklø, ke-liø tinklo, Inþinieriø namø praeitá, ðiandienosbûklæ, perspektyvas ir plëtros ypatybes. Ðiau-liø miesto mero patarëjas inþ. Tomas Petrei-kis dëmesá sutelkë ties troleibusø transportoárengimo galimybëmis, o dailininkas Vilius Pu-ronas – ties ádomesniais originaliais „Titna-go“ spaustuvës spaudiniais. „Auðros“ muzie-jaus direktorius Raimondas Balza diagramo-mis, 1891 m. ir dar senesnëmis nuotrauko-mis atgamino Chaimo Frenkelio rûpesèiu pra-dëjusio veikti odos perdirbimo fabriko, pla-èiai þinomo ir ðlovæ pelniusio pasaulyje, nu-eità kelià. Išsami ir vilnieèio dr. Jono Rudokoapþvalga „Lietuvos pramonë tarpukaryje“.

Praneðëjai daug dëmesio skyrë moksli-ninkø, pedagogø darbams ir jø asmenybei(12 praneðimø), technikos raidos poveikiuivisuomenei (10), konkreèiai inþinieriø veiklai(3). Po vienà kità praneðimà skirta braiþybos,geologijos, chemijos, fizikos, matematikosmokslinei veiklai, ðiø dalykø vadovëliø rengi-mo, dëstymo reikalams. Minëtàjà tematikà

vienu ar kitu aspektu aptarë ðio tradicinio ren-ginio sumanytojas ir organizatorius doc. dr.Algimantas Nakas („Prof. dr. Vytauto Kriðèiû-no veikla Ðiauliuose“), prof. habil. dr. Algir-das Aþubalis („Iðkilus Lietuvos pedagogasJuozas Damijonaitis“), Joana Kastickaitë(„Matematinë Antano Busilo (1889–1951)veikla“), doc. dr. Vytautas Pocius („Inþ. Juo-zas Skripkus – tautinio atgimimo ir valstybëskûrimo veikëjas“), mokytojas ekspertas Si-gitas Saladþinskas („J. Graurogko braiþomo-sios geometrijos programa VDU Technikosfakulteto planø kontekste“), dr. Birutë Railie-në („Maþai þinomas inþinieriaus Stepono Kai-rio kûrybos puslapis – japonologija“), dr. Eg-lë Makariûnienë („Atmintinos iðkiliøjø Lietu-vos fizikø vietos“) ir kt.

Netikëtumu, tematikos ir þvilgsnio nau-jumu konferencijos dalyvius sudomino Vil-niaus statybos inþinieriø klubo pirmininkasdoc. dr. Julius Gajauskas („Ðiauliø miestoávaizdis leidinyje „Mokslo ir technikos raidaLietuvoje“), doc. dr. Ritoldas Ðukys ir prof.dr. Petras Èyras („Statybininkø traumø, pro-fesiniø ligø 2006–2009 metø analizë“), Jo-nas Srëbalius („Tiesos vaizdiniø tyrimai Lie-tuvoje“), VGTU Mokslotyros centro direkto-rius dr. Algimantas Liekis („Lietuviai inteligen-tai Lietuvos paþangos kelyje VGTU moks-lotyros centro darbuose“), mokytojas Vytau-tas Baliûnas („Pirmieji Panevëþio Juozo Bal-èikonio (buv. Berniukø) gimnazijos mokiniai– antisovietinës rezistencijos 1940 m. daly-viai ir jø likimai“), prof. habil. dr. AlgimantasKrikðtopaitis („Antropinis principas: ar vertajuo domëtis inþinieriams“).

Penkioliktoje mokslo istorikø konferenci-joje perskaityti trisdeðimt septyni praneðimai.Jau minëjome, kiek jø parengë ðiaulieèiai. Ne-maþai, bet nepralenkë vilnieèiø, kurie konfe-rencijai pasiûlë dvideðimt du. Po vienà kitàatkeliavo ið Anykðèiø, Kauno, Panevëþio.

VGTU bibliotekos darbuotojai ir konfe-rencijos organizatoriai parengë parodëlæ,kurioje visi penkiolika leidiniø, kuriuose su-gulë mokslo istorikø praneðimai.


Ðou dvasia vis labiau þenklina ávairiasmûsø gyvenimo sritis, taip pat ir politikà. Irtai nenuostabu. Kaip pastebi A.Samalavi-èius, „sovietmeèiu buvome mirtinai nuvar-ginti niûriø, nusenusiø kompartijos ideolo-gø, mechaniðkai vogravusiø tekstus ið rað-to – teleekranas tapo pagrindine melo tri-bûna... tai buvo ideologinës pudros, skir-tos sociumo smegenims pudruoti, centri-nis sandëlis.Todël ir kilo toks gaivus, kûry-bingas, galingas, deja, trumpas tiesos sa-kymo proverþis perestroikos ir Sàjûdþio lai-kais – viešai, televizijos ekrane, imta svars-tyti svarbiausius valstybës reikalus“ (Sama-lavièius. Kultûros barai. 2011, Nr 3, p. 3 ).

Taèiau ilgainiui pilietinis turinys iðblë-so. Vis reèiau á televizijà kvieèiami intelek-tualai, jø vietà uþëmë naujø vëjø dvasià pa-jutæ ir atsiþadëjæ savo buvusiø profesijø (jasiðkeitæ) jauni agresyvûs ðoumenai, pasi-ryþæ uþkariauti publikos simpatijas, reng-dami teatralizuotus diskusijø spektaklius,kuriais bandoma kaitinti/slopinti iðvargin-tos nepritekliø ir nesibaigianèiø reformø ka-ruselës dûzgimo visuomenës emocijas irtaip manipuliuoti jos sàmone, formuoti rei-kiamà nuomonæ, poþiûrá á tam tikras pro-blemas ir teiktinus jø sprendimus.

Ásivyravo pramoginis poþiûris á tikro-væ ir pramoginio verslo dësniais grindþia-ma kvieèiamø á laidas praktika. Kadangipramoginiai renginiai patraukia daugiau-sia þiûrovø, tai á juos stengësi patekti irpolitikai, nes jiems ypaè svarbu bûti ma-tomiems, bûti vieðumoje. Ši tendencijapastebima visose šalyse, ir ypaè poko-munistiniuose kraštuose (Vengrijoje, Bul-garijoje, Lenkijoje, Rusijoje ir kt.), kur á po-litinæ arenà, þlugus komunistinei sistemai,ásiliejo nemaþai naujø veidø, lig ðiol ne-dalyvavusiø politikoje.

Toks populizmas buvo áprastas XX a.vidurio ir vëlesniø laikø politikø arsenale,bet nûdienos sàlygomis jau vien papras-to paþado nepakanka. Jis turi bûti atitin-kamai pateiktas, pagrástas ne tik argumen-tais, bet paveikus vizualiai ir emociðkai.

Mat paprastai þmonës idëjas priimaakimis ir ausimis, o tik vëliau protu. Pir-mas áspûdis stipriausias, jis iðlieka ilgam

Politikai

Prof. Valdas PRUSKUS

Ilgà laikà þiniasklaida ir ypaè televizija buvosuvokiama kaip gyvenimo tikrovës veidrodis, joatspindys. Ásigalint rinkos dësniams informacijossrityje, þiniasklaida ir televizija pamaþu iðsiþadapareigos informuoti visuomenæ, analizuoti

pramogørenginiuose

ir daro átakà priimant sprendimus. Todëlvizualumas teikiant politines paslaugas yraitin svarbus. Jis daugiausia ir lemia ne tikjø poveikio galià, átaigumà, bet ir gajumà.

Dël to politiko prisistatymas rinkëjamsvis labiau panaðëja á gerai organizuotàðou, o pati politika daugelio þmoniø sà-monëje asocijuojasi su ðou renginiu, ku-riam nedera skirti didesnës reikðmës. To-dël nenuostabu, kad rinkëjø, dalyvaujan-èiø rinkimuose, visose ES šalyse nuolatmaþëja. Nepadeda ir grieþti reikalavimaidalyvauti rinkimuose ir pareikðti savo nuo-monæ, ignoruojantiems ðá reikalavimà kaikuriose ðalyse numatytos ir sankcijos –nemaþos piniginës baudos.

Nemaþà átakà politikos ðouetizacijaiturëjo ir tai, kad á politikà nuo XX a. 8-ojodeðimtmeèio ásiliejo ir nemaþai pramo-gø verslo þvaigþdþiø. Ne iðimtis ir Lietu-va, kur atkûrus nepriklausomybæ á politi-kà ryþosi eiti ir meno, kultûros, o vëliauir pramogø verslo atstovai. Ið pradþiø ne-dràsiai, o vëliau, 2008 metø rinkimuose,á LR Seimà jau darniu bûriu, susivienijæ áPrisikëlimo partijà.

Tapæ politikais ðoumenai atsineðë irsavo supratimà, kas yra politika. Daugeláreiðkiniø jie buvo linkæ suvokti ir vertintiper pramogø verslo prizmæ. Reikia pripa-þinti, kad tai suteikë politikai naujø spal-vø, o kartu ir nemaþai problemø.

Bene daugiausia diskusijø spaudoje su-këlë naujokø, buvusiø garsiø ðoumenø po-litinë kvalifikacija, kurià jie kompensavo vie-ðais pasirodymais ávairiuose pramoginiuo-se renginiuose, kur jautësi kaip þuvis van-denyje ir neretai nustelbdavo oponentus su-maniai naudojamais ðou versle triukais. Taippat buvusiø ðou verslo þvaigþdþiø bohe-miðkas nedrausmingumas, vieðas, pasipik-tinimà keliantis elgesys ir nenoras taikstytissu jiems kaip tautos iðrinktiesiems tenkan-èiomis priedermëmis ir jø vykdymu.

Didëjantis politikø dalyvavimas pra-moginiuose renginiuose, ðou elementøgausëjimas politikoje ir skatina ádëmiauásiþiûrëti á ðá fenomenà – kas skatina poli-tikus dalyvauti pramoginiuose renginiuo-se ir kokios tokio dalyvavimo pasekmës.

Veiksniai, skatinantys politikødalyvavimà pramoginiuose

renginiuoseÈia galima bûtø iðskirti dvi veiksniø

grupes: subjektyvius ir objektyvius.

Subjektyvûs veiksniai

Pirma. Tai politiko kaip þmogaus po-linkiai, pomëgiai, kuriø turime kiekvienas.Vieniems jie nulëmë profesijos pasirin-kimà, kitiems taip ir liko tik pomëgis. Neiðimtis èia ir politikai. Tapus Seimo nariusunku atsisakyti buvusiø áproèiø ir polin-kiø, ypaè þmonëms, atëjusiems ið pramo-gø verslo. Todël suprantama, kad kvieèia-mi á pramogines laidas jie eina noriai. Juo-lab kad uþ dalyvavimà jose atsilyginama– vienokia ar kitokia forma sumokamas ho-noraras. Seimo nario statute tokia veiklalaikoma nesuderinama su Seimo nario pa-reigomis ir etikos sargø peikiama.

Dalyvaujantys tokiuose renginiuosepolitikai atkerta, jog, kaip kiekvienas pilie-tis, jie turá teisæ laisvalaikiu elgtis kaip tin-kami. Be to, dalyvavimas renginiuose tikdar labiau sustiprinàs jø ryðá su rinkëjais.Todël tame jie nieko smerktino nematà.Nors diskusija ðiuo klausimu tebevyksta,taèiau, regis, vis daugiau pilieèiø gan tole-rantiðkai þvelgia á tokius politikø veiksmus,neáþvelgdami juose didelës nuodëmës.

Taip pat kaip ir pramogø verslo pa-saulio atstovø ëjimà á politikà ir jø sëkmæregioninio ir nacionalinio lygio rinkimuo-se. Kaip ryðkûs pavyzdþiai daþnai nuro-domi garsus aktorius Arnoldas Ðvarcne-geris, laimëjæs Kalifornijos gubernatoriausrinkimus, ir buvæs Holivudo aktorius Rei-noldas Reiganas, tapæs JAV prezidentuir savo tvirta bei toliaregiðka laikysenatarptautinëje arenoje pagreitinæs blogioimperijos þlugimà.

Antra. Visuomenës smalsumas, no-ras geriau paþinti savo išrinktuosius. Pi-lieèius labiausiai domina politikø asme-ninis gyvenimas, jo smulkmenos, nuslëptifaktai, átartini pomëgiai ir prieðtaringai vie-ðojoje erdvëje vertinami polinkiai. Asme-niškai ir viešai suteikdamas tokios infor-


socialinius procesus. Imasi tikrovës transfor-muotojos á virtualiàjà vaidmens, kurdama vaizdi-nius, kuriais nusako, kokia turëtø bûti visavertëvartotojiðkos visuomenës nariø gyvensena, josvertybiniai prioritetai ir kaip reikia gyventi apskri-

tai. Taip TV pamaþu ir, atrodo, jau negráþtamaiásisuko á pramogø verslà, kuris ne tik pakankamaipelningas, bet ir paveikus – padedantis ganefektyviai manipuliuoti visuomenës nuotaikomisir kurti ðou atmosferà.

macijos apie save, politikas savaip apsi-nuogina, ir ðis veiksmas yra gerai priima-mas publikos, norinèios þinoti apie já jeine viskà, tai bent jau daugiau...

Be to, egzistuoja natûralus visuome-nës noras matyti politikus ne kaip didvy-rius, bet kaip eilinius, paþeidþiamus, ne-retai ir klystanèius, bet prisipaþástanèiusklydus. Taigi sulaukti jø iðpaþinties. Ir vi-sai nesvarbu, ar ta išpaþintis bus nuošir-di, ar melaginga, svarbu, kad ji bûtø emo-cionaliai ir vizualiai patraukli. Vizualus pa-trauklumas visada yra pagraþintas, taigiir melagingas, bet meniškas (beje, þodþiaimenas ir melas skiriasi tik viena raide).Melas ir politikoje neišvengiamas. Tà pa-stebëjo jau M.Makiavelis. Jis padeda kon-soliduoti ðalininkus ir valdyti, naudojantávairias priemones, taip pat ir apgaulæ.

Matydami politikø asmeninio gyveni-mo peripetijas, negatyvius veiksmus, da-romas kvailystes ir kiaulystes pavieniamsasmenims ir ðaliai (vagystës, korupcija,piktnaudþiavimas tarnybine padëtimi, ne-

skaidrûs pirkimai ir kt.), eiliniai pilieèiai pa-sijauèia esà uþ juos moraliniu poþiûriutauresni, oresni. Taip atsiranda nuostata,kad politika blogas, purvinas uþsiëmimas,o naivus tikëjimas moralia politika, neno-ras susitepti tik dar labiau tolina juos nuoaktyvaus dalyvavimo politiniame gyveni-me. O politikams to ir tereikia...

Objektyvûs veiksniai

Pirma. Vertybiniø orientacijø pokyèiaiES ðalyse. Jie sietini su pomaterialiniø ver-tybiø iðplitimu ir auganèiu individualizmu.Ypaè jaunoji karta akcentuoja pomateria-lines vertybes (tarp kitø ir pramogas). Jainepriimtinos autoritarinës ir hierarchinësorganizacijos, tokios kaip partijos, kurio-se politikai jauèiasi pakankamai saugûs,tikëdamiesi reikalui esant sulaukti parti-jos paramos, todël paklusniai vykdo josnurodymus. Tokia servilistinë pozicija in-dividualistiðkai nusiteikusiam jaunimui ne-priimtina.

Be to, tradicinës vertybës akcentuojakonvencines politinio dalyvavimo formas,

o pomodernistai teikia pirmenybæ ne-konvencinei veiklai, nes ðiuo at-

veju maþiau tarpininkø ir da-lyvis turi didesnæ tiesiogi-

næ átakà sprendimøpriëmimui. To-

dël jaunimas daug reiklesnis ir visoms vals-tybinëms institucijoms. Taip pat ir politi-niams lyderiams, kuriuos nori paþinti ge-riau. Jaunimas, kaip rodo apklausos, norsir sudaro þenklià visuomenës dalá, yra josateitis, taèiau politiniame gyvenime daly-vauja gan pasyviai. Juos domina pramo-gos labiau nei politika. Tai suprasdami po-litikai priversti eiti link jaunimo – pasirodytitokie, kokius norëtø juos matyti jaunimas– linksmi ir pramogaujantys.

Antra. Augantis visuotinis nepasitikë-jimas politikais. Kaip pastebi daugelispolitologø, ðiuolaikinës demokratijos su-siduria su iððûkiais, kurie kyla ne dël prie-ðø valstybës viduje ar iðorëje, o dël pilie-èiø, kurie vis labiau nepasitiki politikais,vis daþniau abejoja politinëmis instituci-jomis ir jø veiksmingumu. Savo ruoþtu,tas nepasitikëjimas verèia politikus ieðkotibûdø, kaip ðià situacijà keisti. Vienintelisbûdas darytis jiems labiau prieinamiems,saviems ir þmogiškiems, kokius juos no-rëtø matyti rinkëjas. Bûti atviriems ir priei-namiems reiðkia bûti patraukliems. O taibûtent ir leidþia padaryti dalyvavimas pra-moginiuose renginiuose.

Treèia. Þiniasklaidos verslo pastan-gos atskleisti politikos uþkulisius, siekiantsustiprinti savo galià ir átakà visuomeneiir politikams.

Þiniasklaida laikoma ketvirtàja valdþiair jos galià sunku pervertinti. Ji kuria in-formaciná pasaulá, kuriame pilieèiams pa-teikiami vaizdiniai realybës pakaitalai – si-muliakrai. Taip jais manipuliuojama, dë-mesys nukreipiamas þiniasklaidai reikia-ma linkme ir siûlomi savi gyvenimo ir elg-senos standartai. Þiniasklaida, kaip ir betkuris verslas, siekia pelno. Todël ji neabe-jinga tiems, kuriais þmonës domisi ir lau-kia kuo daugiau informacijos. Ðá poreikáþiniasklaida ir tenkina pirmiausia. Todël at-raktyvus ir intriguojantis politikø pristaty-mas visuomenei, naudojantis ðiuolaikinë-mis naujausiomis informacinëmis techno-logijomis, tampa svarbia þiniasklaidosuþduotimi ir paklausia informacine preke.

Pirmiausia jai rûpi politikø gyvenimodetalës, kurias stengiamasi pristatyti visuo-menei kuo iðsamiau, nevengiant perdëtøakcentø ir nepatikrintø faktø ir gandø, ku-riems taip imlus þiûrovas/skaitytojas. Bû-tent gandai ir skandalai sudaro þenklià mû-sø þinisklaidos informacinio pyrago dalá.Ir tai nenuostabu, nes bûtent jie pritraukia


daugiausia informacijos gavëjø dëmesio,leidþia þiniasklaidai iðgyventi þiaurios kon-kurencinës kovos informacijos rinkoje sà-lygomis. Toks politikø gyvenimo ir veiklosišviešinimas, apnuoginimas ir atidavimasminios teismui ir sudaro galimybæ þiniask-laidai didinti savo politinæ átakà ir galià. Taippat paveikti ir politikø sprendimus. Tad ne-nuostabu, kad þiniasklaidos leidinius irstengiasi ásigyti verslo grupës, kurios perjas gali daryti átakà ir politinëms partijoms.

Politikø dalyvavimo pramoginiuoserenginiuose pasekmës

Politikø dalyvavimas pramoginiuoserenginiuose yra vertinamas neviena-reikšmiškai. Ir nebe pagrindo, nes turi irteigiamø, ir neigiamø pasekmiø.

Politiko dalyvavimas pramoginiuoserenginiuose, jo bendravimas su auditori-ja, atvirumas ir gebëjimas adekvaèiai re-aguoti á nenuspëjamai kintanèias situaci-jas padeda paèiam politikui geriau su-prasti, kaip reikia pateikti idëjas, kad jasgalëtø þmonës suprasti, o potencialiemsrëmëjams – geriau suprasti politikà, áver-tinti ne tik jo kompetencijà, bet ir þmogið-kàsias savybes. Taip pat ir apsispræsti pa-laikyti já rinkimuose ar ne.

Taèiau riba tarp politikos ir pramogøverslo yra pernelyg trapi, kartais sunkiaipastebima, todël visada yra pavojus jàperþengti.

O perþengus ribà sumaišomi vaidme-nys, ir politikas, ignoruojantis savo paskirtáir veiklos specifikà, në vieno ið prisiimtøvaidmenø – nei šoumeno, nei politiko, ge-rai neatlieka. Todël visada buvo ir busgrësmë, kad jo teikiamos pilieèiams poli-tinës paslaugos bus nekokybiðkos. O taiyra nenaudinga ne tik pilieèiams, bet irðoumenais tapusiems politikams, praran-dantiems dël to rinkëjø pasitikëjimà.

Savo ruoþtu pilieèiai, matydami politi-kus nuolat aktyviai dalyvaujanèius ávairiuo-se pramoginiuose ðou renginiuose, paèiàpolitikà ima laikyti savotiðka ðou rûðimi, odalyvavimas rinkimuose daliai jø asocijuo-jasi su dalyvavimu paprasèiausiame ðou,o ne renginyje, kuris turës lemiamà átakàvisuomenës, socialiniø grupiø ir pavieniøindividø gyvenimui per ateinanèius kele-rius metus. Taip skatinamas abejingumassavo šalies ir visuomenës likimui. Netikëji-mas, kad galima kà nors ið esmës ðiamekeistame politiniame spektaklyje pakeisti.

Tad kas gi gali nubrëþti tà ribà, kuriospolitikas, dalyvaudamas pramoginiuoserenginiuose, neturëtø perþengti, o perþen-gus atitinkamai ðá poelgá ávertinti?

Vargu ar tai gali padaryti ávairios eti-kos komisijos ir tarnybos. Veiksmingiau-sias visada buvo ir bus rinkëjo þodis. Ta-èiau tikëtina, kad kiekvienu konkreèiu at-veju toji riba irgi bus skirtinga.

Neseniai dienos ðviesà iðvydo Algi-manto Valentino Indriûno studija apielaisvàjà rinkà „Laisva ar nelaisva“. Ðiosmokslinës monografijos autorius dabaryra þinomas ekonomistas, politikas,ypaè domëjæsis politiniø ir socialiniø sis-temø valdymo problematika. Bûdamasdarbðtus ir kûrybingas, jis daug nuvei-kë kaip mokslininkas, pedagogas, þur-nalistas, o atkûrus Lietuvoje nepriklau-somybæ – ir kaip politikas, Seimo na-rys. Likimas A.V.Indriûnui lëmë sunkiàjaunystæ, jo laukë skaudûs tremtiessmûgiai, nelegalus bëgimas á Tëvynæ irslapstymasis èia pakeitus biografiniusduomenis. Gimë jis Rokiðkio kraðtedaug iðkentëjusioje ðeimoje. Dar jo pro-tëviai po 1863 m. sukilimo patyrë carovaldþios smurtà ir tremtá á Rusijos gilu-mà. Buvo tremiami ir kiti jo giminësþmonës. Todël jau mûsø laikais A.V.In-driûnas galëjo pasakyti, kad jis yra „ðe-ðiø kartø caro ir Stalino tremtiniø gimi-nës atstovas“.

Tai primenu ne norëdamas parody-ti sunkø knygos autoriaus gyvenimo ke-lià, o todël, kad „Mokslo ir gyvenimo“skaitytojams nesusidarytø klaidingasáspûdis, jog jis gal gali bûti socialisti-nës ideologijos ðalininkas. Nes pas mustokià etiketæ jau áprasta klijuoti kiekvie-nam, iðdrásusiam kritikuoti laisvàjà rin-kà, jos ideologijà.

Lietuviø tauta su dideliu ryþtu sten-gësi nusimesti sovietø politiná, ideologi-ná ir ekonominá jungà. Politiná jungà nu-simetëme greitai, tapdami nepriklauso-ma valstybe. Centralizuotà socialistináekonominá jungà buvo nutarta nusimestipasitelkus laisvosios rinkos teorijà. O kasbandë màstyti realiau, tuoj pat buvo ap-ðaukiamas „komunistu“, „Lietuvospriešu“. Tokie kritikai buvo kaltinami sie-kimu gráþti á sovietinæ santvarkà, vadina-si, vos ne antivalstybine veikla. Teisi bu-vo daktarë Auðra Maldeikienë, teigda-ma, kad „Nepriklausomybës pradþiojepervertinant ir pernelyg pabrëþiant rin-kos ûkio privalumus net uþsiminti apieðios sistemos ydas buvo neleistina“.

Kodël Vytautas ÞEIMANTAS

„laisvoji rinka“Esant tokiai agresyviai laisvosios

rinkos ekspansijai, daugelis mokslinin-kø ir politikø bijojo iðsakyti abejones,tuo sudarydami sàlygas ásitvirtinti lais-vosios rinkos apologetø atkakliai skel-biamoms idëjoms. O problema tvinko.Teisus buvo profesorius Vytautas Radþ-vilas, teigdamas, kad „...nenoras, o galbaimë pasirodyti nepakankamai „pro-vakarietiðkais“ trukdo plaèiai prabiltiapie tai, kad ištrûkusi ið dusinusiø blo-gio imperijos gniauþtø tauta gali bûti ly-giai sëkmingai nutrinta nuo þemës pa-virðiaus vadinamojo globalinio kapita-lizmo jëgø“.

Deja, taip sakanèiø valdþia negirdë-jo. O A.V.Indriûnas jau pirmuoju savoknygos sakiniu ima „jautá uþ ragø“, teig-damas, kad „net atominë bomba Lietu-vai nebûtø padariusi tiek þalos, kiek pa-darë laisvoji rinka“. Ir pateikia statistikà:Japonija po dviejø atominës bombossprogimø neteko 250 tûkst. þmoniø, Lie-tuva per laisvosios rinkos vyravimà ne-teko gyventojø du kartus daugiau.

Knygos autorius supranta, kad, gvil-dendamas ekonomines problemas, jisáþengia ir á politiniø labirintø pynæ. To-dël jau áþangoje raðo: „kad në vienammûsø pilieèiui nekiltø okupaciniø laikøilgesys, apeidami politikà, susitelkimeties ðalies ekonominio gyvenimo peri-petijomis. Jas þinodami galësime pa-grástai apsispræsti, kaip toliau gyventi –ar vieniems lëbauti, kaip „velniui dûðiàuþraðius“, o kitiems „kentëti pragarokanèias“, ar visiems saikingai pasiturin-èiai gyventi“.

Autoriaus noras suprantamas, nesþino realià padëtá, tëvynainiø nuotaikas.Be to, pateikia ir 2009 m. tarptautiniotyrimø centro „Pew Research Center“surengtos apklausos, kurios metu bu-vo iðtirtos pokomunistiniø ðaliø gyven-tojø nuotaikos per ðá deðimtmetá, rezul-tatus. O juose teigiama, kad „net 48proc. respondentø manë, kad dabarti-në lietuviø ekonominë padëtis yra daugblogesnë negu sovietø laikais, 78 proc.jø tvirtino, jog demokratines vertybeskeistø á materialinæ gerovæ ir apskritaistipri ekonomika yra svarbiau negu tik-ra demokratija, kurios neatsipjausi ir ne-ásidësi á burnà“.

Monografija paraðyta remiantis as-


nelaisva

meniniais pastebëjimais ir tyrimais, su-kauptais analizuojant jau ryðkëjanèià Lie-tuvos politinæ ir ekonominæ praktikà, pa-teikiant ir pasaulinio garso politologø nuo-mones bei iðvadas. Jai ruoðtasi ið anks-to. Autorius aktyviai reiðkësi Lietuvos þi-niasklaidoje. Ásiminë jo su bendraautoriaisiðleistos knygos „Socialliberalizmas ir ki-tos politinës ideologijos“ (2006), „Vieðo-sios vadybos strategija Lietuvoje“ (2008),straipsniai periodikoje „Lietuvos ekono-mikos valdymas ir jo strategija“, „Valdo-mojo kapitalizmo gráþimas“, „Nematomabomba, nusiautusi Lietuvà“. Lietuva jau20 metø laisva. Autorius prisimena, kadðvenèiant ðià sukaktá buvo prisiminti Sà-jûdþio aktyvistø paþadai Lietuvoje per ket-verius metus pasiekti toká þmoniø gyve-nimo lygá, koks yra Ðvedijoje. Autorius ci-tuoja ir profesoriø Algá Krupavièiø, kuristeigia: „Ko Lietuva prieð 20 metø norëjo?Trys dalykai, mano supratimu, buvo svar-bûs. Pirmas dalykas – demokratija, ant-ras – nepriklausomybë, treèias – ðvedið-kos Lietuvos, socialinio teisingumo Lie-tuvoje sukûrimas... Labiausiai yra nerea-lizuota ir pamirðta toji „ðvediðkoji“ Lietu-va, socialinis teisingumas, socialinë lygy-bë, kokia ji apskritai galima kapitalistinësne laisvos, o socialios rinkos sàlygomis“.

Po to autorius metodiðkai pradedaanalizuoti Lietuvoje ir jos ûkyje vykusiàpertvarkà. Analizuoja, pasiremdamas fak-tais, statistiniais duomenimis, mokslinin-kø ir politikø nuomonëmis. Vertina kibiai,principingai, neatsiþvelgdamas á tariamusautoritetus. Jau vien knygoje esanèiøstraipsniø pavadinimai daug kà pasako:

„Lietuvos þmoniø skurdinimo teoriniai pa-grindai“, „Tautos apiplëðimo politika“,„Nesibaigianti þemës „reforma“, „Kultû-ros þlugdymas ir degradacija“, „Pelno þi-niasklaida“, „Ðvietimo krepðelizacija“,„Mokesèiø sistema socialinei atskirèiai di-dinti“, „Vidutiniosios klasës tragedija ir oli-garchijos ásigalëjimas“, „Taupymas þmo-niø sveikatos sàskaita“.

Nemaþà knygos dalá autorius skiriapasaulinëms krizëms, ypaè 2008 m. pra-sidëjusiai pasaulinei finansinei krizei, ku-ri sunkiai atsiliepë ir Lietuvai. Anot jo, lais-vosios rinkos idëjø sukeltos nuolat besi-kartojanèios finansø ir ekonominës krizësir praeityje, ir dabar daugumai atneša di-deliø nuostoliø, tik nedaugeliui, ypaè ban-kams – didþiulius pelnus. Jis raðo ir apiebûdus, kaip ávairûs kraðtai stengësi iðeitiið krizës, pabrëþdamas, kad dauguma ða-liø stabdë krizës padarinius didindamosvalstybës vaidmená ekonomikoje, didin-damos valstybines investicijas, grieþtin-damos valstybinæ kontrolæ. Prisiminta irtai, kad kapitalizmo sistema irgi yra isto-rinis darinys, tad jam bûdingi esminiaidaugelio civilizacijø iðgyventi dalykai: at-siradimas, brendimas, stagnacija ir þlu-gimas arba sistemos persitvarkymas. To-dël daug kas prognozuoja, jog atëjo lai-kas laisvosios rinkos kapitalizmui persio-rientuoti á socialiai orientuotos rinkos ka-pitalizmà, daþnai dar vadinamà valdo-muoju kapitalizmu. Nors laisvosios rinkosðalininkai ir toliau skelbia, kad reikia ma-þinti valstybës átakà verslui.

Autorius teisingai pabrëþia, kad „to-kiu atveju, kai valstybë nesiima priemo-niø krizës padariniams suðvelninti ir jøprieþastims naikinti, o viskas paliekamasavaiminiam ðalies ekonomikos suregu-liavimui laisvosios rinkos dëka, ðalies eko-nomikos gráþimas á normalias vëþes trun-ka labai ilgai“.

Ádomios ir A.V.Indriûno iðvados, pa-teiktos knygos pabaigoje. „Ásigilinæ á ðia-me darbe pateiktus duomenis ir mintis,pasakykite, kieno uþsakymu ir ið kur gau-tomis lëðomis, prisidengus laisvosios rin-kos idëjomis, daromas ðis mûsø valsty-bei ir gyventojams pragaiðtingas darbas.(...) Iš to išplaukia iðvada, kad pirminë2008 metø ekonominës krizës prieþastis

yra màstymo krizë, á kurià veda laisvosiosrinkos apologetø erezijos. Juk tik màsty-mo dëka galima sukurti tobulà juridinæ ba-zæ, kuri ekonominius procesus suregu-liuotø taip, kad jie ið tikrøjø veiktø daugu-mos þmoniø labui. Neabejotina, kad Lie-tuvai, iðsivadavus ið okupacinës priespau-dos jungo, buvo bûtina atsisakyti sovieti-nës centralizuoto planavimo ekonomikosir penkiasdeðimt metø slëgusios socialis-tinës tvarkos, ir pats atsisakymas nebu-vo klaida, taèiau, pasirinkæ ne laisvosios,o socialiai orientuotos rinkos modelá, pa-gal kurá gyvena Skandinavijos ir kai ku-rios kitos Europos valstybës, galbût ne-turëtume tokiø skaudþiø iðgyvenimø“.

Netikëtas ir autoriaus atskleistas ryðystarp laisvosios rinkos ir mûsø Konstitucijos.

„Prisiminkime, kad Lietuvos Konstitu-cijos 46 straipsnio treèioji dalis nustato,kad „Valstybë reguliuoja ûkinæ veiklà taip,kad ji tarnautø bendrai tautos gerovei,“ –teigia jis. – Vadinasi, Konstitucija áparei-goja reguliuoti rinkà ir Lietuvoje laisvosios,nereguliuojamos rinkos bûti negali. Kar-tu centralizuotai planuojamos ekonomi-kos, kuri egzistavo sovietinës okupacijosmetais, kurioje rinka neveikë, taip pat bû-ti negali. Vadinasi, lieka treèias kelias, ten-kinantis Konstitucijos reikalavimus – re-guliuojama, socialiai orientuota rinka. To-dël tiek sovietinës centralizuotai planuo-jamos ekonomikos, tiek ir laisvosios rin-kos propagandà Lietuvoje galima laikytiartimà antikonstitucinei veiklai.

Knygoje nemaþai lenteliø, sëkmingaipapildanèiø tekstà, yra ilgas ðaltiniø sà-raðas, rodantis, jog autorius rimtai gilino-si á pasirinktà temà. Skaitytojams talkinair Vardø rodyklë. Knyga parašyta iš pilie-tiškai aktyvios pozicijos, joje ryškus sie-kis padëti susigaudyti þmogui ðioje gero-kai painioje politinëje ir ekonominëje erd-vëje. Manau, kad ir laisvosios rinkos apo-logetai, perskaitæ ðià knygà, turës dël kosusimàstyti.

Mano nuomone, baigësi tas laikas, kaiþmonës, nesuprasdami, kad politinë lais-vë visuomenës raidai ne tas pats, kas eko-nominë, ir neturëdami valstybës valdymopatirties bei bijodami bûti apðaukti kenkë-jais, pasiduodavo laisvosios rinkos apolo-getø idëjoms. Ðiam sàmonës praðviesëji-mui talkins ir naujoji A.V.Indriûno knyga.

Doc. dr.AlgimantasValentinasIndriûnas

A.V.Indriûno knygos „Laisva ar nelaisva“virðelis. Dailininkë Elena Streckytë


Skanus maistas, ypaè gardi þuvis (Ða-dþi sako, kad ji ið Periyaro eþero), na, ir, þi-noma, klasikinis „Kingfisher“ alus mus visusgerai nuteikia. Greta restoranëlio – ajurvedi-nis masaþo kabinetas. Prieð 5 tûkst. metøIndijoje plaèiai paplitæs mokslas apie kûnoir dvasios harmonijà nuo Vakarø medicinosskiriasi tuo, kad derinant maistà, vartojantgydomøjø þoliø miðinius, masaþà su aliejaisir kt. stengiamasi subalansuoti þmogaus fi-zinæ ir dvasinæ bûsenà ir taip já pagydyti ar-ba uþbëgti galimoms ligoms uþ akiø.

Eugenijai ðiek tiek sutinusios kojos. An-tanas, jos vyras, juokaudamas parodo ma-saþuotojui, kad jo þmonà galima masaþuotitik nuo pëdø iki keliø – ne aukðèiau!

Apie „prieskoniø karaliø“, pipirus,kavà ir arbatà, arba prieskoniø

sodelyjePrieskoniai Indijoje pardavinëjami vi-

Ðachmatai.Tikriausiai daugeliui þinomas toks þai-

dimas kaip ðachmatai. Taèiau net ir tiems,kurie jo neišmano, dabar sudarytos visossàlygos rasti norimà informacijà. Skaitan-tiems ðá tekstà uþteks tik pradiniø þiniø apieðá þaidimà: þinoti figûrø galimybes (ëjimus)bei pagrindines þaidimo taisykles.

Jei ádëmiau paþvelgsime á ðio þaidimolentà, nesunkiai pamatysime, kad galin-giausia þaidimo figûra yra karalienë. Þaidi-mo profesionalai ðiai figûrai suteikia dau-giausia taðkø vertindami jos svarbà bei ga-limybes. Taèiau kodël? Ir kà tai reiðkia?

Pradþiai ðiek tiek þiniø apie ðio þaidi-mo atsiradimà. Iš mums prieinamø istori-niø šaltiniø suþinome, kad ðiam þaidimuidaugiau negu penki tûkstanèiai metø ir joatsiradimas apipintas ávairiomis legendo-mis, taèiau tikrø faktø (bent jau patvirtintøistoriniais ðaltiniais) nëra. Taigi á ðio þaidi-mo atsiradimo istorijas reikia þvelgti tik kaipá legendas arba þmoniø vaizduotës sukur-tas interpretacijas...

Þaidimas ir jo taisyklës (verta pastebë-ti, kad taisyklës praktiðkai nesikeitë) jau iðþilos senovës keliavo ið kartos á kartà dau-giau nei penkis tûkstanèius metø, neðda-

mos þmonijai perspektyvios socialinës san-klodos þinià. Kokia tai þinia?

Prisiminkime prieš tai keltà klausimà: ko-dël karalienë galingiausia ðachmatø þaidimofigûra? Verta pastebëti ir dar vienà faktà: betkuria pasaulio kalba ði figûra yra moteriðkosgiminës. Jei pabandysime nubrëþti paralelætarp ðio þaidimo ir þmonijos socialinës san-klodos, tai nesunkiai iššifruosime, kà tuo no-rëjo pasakyti mûsø proseneliai.

Moters vaidmuo socialinëje struktûrojeyra labai svarbus, vienas ið lemiamø veiks-niø þmonijos raidoje.

Moteris. Moteris – karalienë. Galingiau-sia figûra. Mane iki ðirdies gelmiø sujaudinovienos naðlaitës (jà iðaugino svetima mote-ris þuvus jos tikrajai motinai) þodþiai: „Maneteta iðauklëjo ir iðpuoselëjo tam, kad að pa-dovanoèiau naujà gyvybæ ir taip pratæsèiauþmonijos amþinybæ“. Taigi: moteris pirmiau-sia motina, dovanojanti naujà gyvybæ ir tæs-tinumà þmonijai. Moteris – pirmoji bûsimoskartos mokytoja, perteikianti savo vaikamsper amþius sukauptas þmonijos þinias ir pa-tirtá. Nuo ðiø jos pirmøjø pamokø priklauso,kaip vaikai bræsdami bus pasiruoðæ priimtinaujas þinias bei ágyti naujø ágûdþiø, kaip pa-

naudoti tai, kas jau þinoma ir kà mûsø tëvaiir protëviai iðbandë savo karèia patirtimi.

Ðios dvi funkcijos moterá daro tikrai ið-skirtine, socialinës sanklodos karaliene.Kiek ávairiø socialiniø eksperimentø bei ið-bandymø moterims teko iðkæsti per tuostûkstantmeèius, kol vyrai, stumdydamiðachmatø figûras ir turëdami ðá praneðimàpanosëje, pagaliau pradëjo susivokti.

Šiandien jau nieko nebestebina nuosta-ta, kad moteris privalo ágyti iðsilavinimà, galilygiomis teisëmis dalyvauti visose mûsø gy-venimo sferose ir tikrai ne blogiau uþ vyruspriimti sprendimus bei prisiimti atsakomy-bæ uþ jø vykdymà. Taèiau gamtoje vyraujaharmonija. Bet koks lazdos perlenkimas at-sirûgsta skaudþiomis socialinëmis pasek-mëmis, todël karalienës vaidmuo kartu la-bai sudëtingas ir atsakingas bei subtilus.

Ðià þinutæ mûsø protëviai taip pat per-duoda mums kartu su tuo paèiu ðachmatøþaidimu. Karalienës netekimas dar nereiškiaþaidimo pabaigos ...

Kita mintis, kurià taip pat norëtøsi pa-gvildenti šiame tekste, yra klausimas: o koksgi mokslinis metodas leidþia mums iššifruotipanašias þinutes, siunèiamas mûsø protë-viø dabartinëms kartoms?

Istorikai ir archeologai, studijuojantys se-novines kultûras, jau yra prikûræ ir apraðæaibæ ávairiausiø metodø. Taèiau að norëèiaukartu su ðiuo pavyzdþiu pasiûlyti padisku-tuoti apie „kompleksinës analizës metodà“.Paraðæs ðià teksto dalá apie ðachmatus, pa-

Arbatmedþiai, arbaindiðka arbata su Keralos

prieskoniaisAtkelta ið 11 p.

sur – dideliuose supermarketuose ir tiesioggatvëje, ant laikraðèio skiautës. Jø tokiagausa, kad susigundome apsilankyti prie-skoniø sodelyje.

Po pusvalandþio mes uþmiestyje. Eks-kursijà veda pagyvenæs ûsuotas dëdulë

(vëliau jis prisipaþino, kad nëra profesio-nalus gidas, o tik prieskoniø parduotuvëssavininkas). Jis mums rodo ir aiðkina, kaipauginami pipirai. Pasirodo, pipiro daigaisodinami prie dideliø medþiø. Ne, pipirasnëra parazitinis augalas, jis – paprasèiau-sias vijoklis, todël jam reikalinga atrama.Ið tolo pipiras atrodo tarsi gebenë. Bet pri-ëjæs arèiau aiðkiai matai negebeniðkus ðioaugalo lapus (jie paprasti, forma kiek pri-mena sedulos) ir smulkias maþø karoliu-kø girliandas – pipiriukø kekeles. Priklau-somai nuo pipirø skynimo laiko, jø dþiovi-nimo ir apdirbimo technologijø, pipirai galibûti þali, juodi ir net balti. Þali pipirai nui-

Þinutë ið praeities, arba apie kompleksinës analizës metodà

TuristusstebinaIndijosprieskoniøgausa irávairovë. Netiš turgausprekeiviogalimanusipirkti 15–20 pavadini-mø suvenyrináprieskoniørinkiná


Kunigaikðèiø Giedraièiø valdoskoncentravosi Vidurio Lietuvoje – apieGiedraièiø miestelá ir Videniðkius Mo-lëtø rajone. Giedraièiai – miestelis apie21 km nuo Molëtø prie Vilniaus–Molëtøplento ir Kiemento eþero. Jø pavadini-mas kildinamas nuo istorinës asmeny-bës kunigaikðèio Giedriaus.

Ilgà laikà Giedraièiø miestelis buvopagrindinis kunigaikðèiø Giedraièiø të-vonijos centras. Giedraièiai pirmà kartàpaminëti 1338 m. kunigaikðèio Gedimi-no taikos sutartyje su Livonijos ordinu.1410 m. Giedraièiuose pastatyta pirmojibaþnyèia. Vëliau ðià baþnyèià rëmë, re-montavo ir perstatinëjo daugelis Gied-raièiø giminës nariø; 1809 m. statybàrëmë vyskupas Juozapas ArnulfasGiedraitis, todël á jos sienà ámûryta vys-

Habil. dr.Benediktas JANKAUSKAS

MykolasProfesorius

Giedraitis –garsiosios kunigaikðèiø giminës

atstovas

Giedraièiai – garsi giminë Lietuvoje nuo XVamþiaus. Anot istoriko Zenono Ivinskio, Gied-raièiai „labiausiai pasiþymëjo kraðto baþnytinia-me gyvenime. Trys kunigaikðèiai Giedraièiai yrabuvæ vyskupai Þemaièiuose. O Giedraièiøkapitulø nariø, klebonø, vienuoliø yra visasbûrys“. Pasak prof. Meèislovo Juèo, „tai vienaseniausiø Lietuvos sritiniø kunigaikðèiø giminiø,palikusiø ryðkø pëdsakà senosios Lietuvosvalstybës dvasiniame, kultûriniame, politiniame,socialiniame gyvenime“.

kupo ðirdis. Tokia buvo velionio vysku-po J.A.Giedraièio prieðmirtinë valia.

Giedraièiuose gimë bene garsiau-sias tos giminës atstovas vienuolis My-kolas Giedraitis, vienas ið pirmøjø lietu-viø, studijavusiø Jogailos universiteteKrokuvoje. Palaidotas Krokuvos ðv. Mor-kaus baþnyèioje, pripaþintas katalikøbaþnyèios palaimintuoju. Matyt, todëlGiedraièiø pëdsakø ir dabar dar galimarasti Giedraièiuose ir Videniðkiuose.

Maþdaug uþ trijø kilometrø á ðiaurësvakarus nuo Videniðkiø yra Baltadvariopilis. Jà XVI a. viduryje pastatë kviesti-niai meistrai ið Ðvedijos kunigaikðèioMato Giedraièio ir jo sûnaus Martynolëðomis. Dar arèiau, tik á ðiaurës vaka-rus nuo Videniðkiø, yra Liesënø (Ben-driø) piliakalnis, kuris datuojamas I tûks-tantmeèiu – II tûkstantmeèio pradþia.Ðalia Videniðkiø yra renesansinë Gied-raièiø funduota baþnyèia ir vienuolynas.Videniðkiø ðventyklos vidus nepapras- Baltadvario pilies liekanos

Mykolas Giedraitis su dukra Mel

galvojau: turbût að nieko naujo èia nepasa-kiau, nes visa tai jau kelis tûkstanèius metøguli mums panosëje ir, galimas daiktas, taijau buvo kur nors apraðyta. Bet man paèiamto niekur neteko uþtikti, o mintis apie parale-lës aiðkumà tikrai kirbëjo nuo to laiko, kai susûnumi þaidþiant ðachmatais jis man vienàkartà pasakë: „na, dabar að jau suprantu þir-gø „klastingumà“, rikiø „toliaregiðkumà“,bokðtø „jëgà“, bet vis dëlto dar iki galo ne-suprantu karalienës vaidmens bei galimy-biø...“. Bandant paaiðkinti ðá fenomenà ir ki-lo mintis atsiriboti nuo þaidimo taisykliø rë-mø ir á ðità reiðkiná paþvelgti plaèiau bei kom-pleksiðkiau. Po to dar prisiminiau, kad taspats metodas: atsiribojimo nuo uþduotø rë-mø ir kompleksinis poþiûris á socialiniø ap-klausø duomenis buvo taikomas atliekantdëliojimus politologinëje koordinaèiø siste-moje (pirmos tyrimø dalies rezultatai: „poli-tologinës piramidës“ susiformavimas publi-kuoti straipsnyje „Political idea and invest-ments safety“; http://general.journals.cz/do-cuments/Vol2/Untitled1.pdf; þurnalas :http://general.journals.cz/ ), kur iðryðkëjo „polito-loginës piramidës“ kontûrai.

Taigi ðachmatai tai ne tik þaidimas, taimûsø protëviø þinutë ið gilios senovës, kaipreikëtø rikiuoti savo socialinæ sanklodà at-eities kartoms. O kiek dar tokiø neiððifruo-tø þinuèiø yra kad ir majø kultûros liekano-se ar kitose mums, atrodo, jau gerai þino-mose srityse?

J.M.

mami anksèiausiai, o balti – vëliausiai. Pa-tys „stipriausi“ – baltieji pipirai.

Kardamonas panaðus á mûsø miðkuoseauganèià baltaðaknæ (Kristë surado taiklø pa-lyginimà), tokiais pat dideliais ir svyranèiaislapais, tik jo krûmas daug didesnis (apie 2–3 m aukðèio), tankesnis ir veðlesnis, o jo baltivarpelio formos þiedai, ið kuriø uþsimezgasëklos, naudojamos prieskoniø pramonëje,kabo ne ant lapø, kaip baltaðaknës, o vos30–40 cm nuo þemës. Kardamonas, kartaisdar vadinamas „prieskoniø karaliumi“‚ augi-namas dideliø medþiø priedangoje, todël kar-damono plantacija atrodo tarsi retas miðkassu labai tankiu traku...

Netoliese auga kavamedþiai. Tai nedideli,iki 2 m aukðèio medþiai-krûmai su dideliais,kiek banguotais, lygiakraðèiais lapais, pana-ðiais á buko ar kaðtainio. Ant ðakø kabo noks-tantys vaisiai, kurie ið tolo atrodo tarsi þal-èialunkio uogos. Kavos pupelës neturi jokio„tikrojo“ kavos skonio ir kvapo. Kava atsira-do tik tada, kai buvo sugalvota kavos pupe-les apskrudinti. Neþinau, kiek joje yra tiesos,bet mûsø gidas sukurpia tokià kavos atsira-dimo istorijà. Kartà suþvarbæ keliautojai nuolietaus pasislëpë po kavos medþiu ir sugal-vojo uþsikurti lauþà ir iðsivirti arbatos. Lauþoliepsna iðdþiovino pupeles, tos ákrito á puo-dà. Iðëjo puikus gërimas...


tai puoðnus. Prie baþnyèios pristatyta Gied-raièiø koplyèia. Joje – altorius su palaimin-tojo Mykolo Giedraièio paveikslu.

Per ðimtmeèius kunigaikðèiai Giedrai-èiai labai plaèiai paplito Lietuvoje ir uþ josribø – 1528 m. sàraðe minima net 80 kuni-gaikðèiø Giedraièiø giminës atstovø. KeliosGiedraièiø giminës ðakos buvo gerai þino-mos Lietuvos Didþiojoje Kunigaikðtystëje,taèiau artimø ryðiø su LDK valdovais nieka-da neturëjo. Ðeðetas Giedraièiø uþëmësvarbius valstybës centriniø urëdø postus,keletas buvo pavietø bei vaivadijø pareigû-nai, taip pat aukðti kariuomenës vadai.

Plaèiai þinomi katalikø baþnyèios hie-rarchai: Þemaièiø vyskupas Merkelis Gied-raitis (1576–1609), Livonijos (1765–1778),o vëliau Þemaièiø (1778–1802) vyskupasSteponas Jonas Giedraitis, Þemaièiø ko-adjutorius (1791–1802), o vëliau vyskupasordinaras (1802–1838) Juozapas ArnulfasGiedraitis, Þemaièiø sufraganas SimonasMykolas Giedraitis (1804–1844), Þemaièiøkoadjutorius Ignas Giedraitis (1824–1829).

Ypaè didelis kunigaikðèiø Giedraièiø gi-minës ánaðas á Lietuvos dvasiná ir kultûrinágyvenimà. Jau XV a. ðeði Giedraièiai stu-dijavo Krokuvos universitete. Þemaitijosapaðtalu buvo vadinamas vyskupas Mer-kelis Giedraitis. Jis – aktyvus katalikø baþ-nyèios reformos Lietuvoje propaguotojas,artimas Vilniaus vyskupo kardinolo JurgioRadvilos bendradarbis, kanauninko Mika-lojaus Daukðos globëjas, organizavæs ir fi-nansavæs pirmøjø lietuviðkø knygø Lietu-vos Didþiojoje Kunigaikðtystëje leidybà.Pirmtako pëdomis ëjo ir kitas Þemaièiøvyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis –lituanistinio sàjûdþio Þemaitijoje iniciato-rius, lietuviðkosios raðtijos rëmëjas, Nau-jojo Testamento vertëjas.

Giedraièiø kilmës klausimu. Giedrai-èiai save kildina ið Lietuvos metraðtyje mi-nimo legendinio kunigaikðèio Giedriaus,kuris buvæs aðtuntojo Lietuvos didþiojo ku-nigaikðèio Traidenio brolis. Giedraièiø ge-nealoginë linija ateinanti ið Kentauro her-

Rumunijoje, Italijoje. Lenkijoje jis buvo ne-abejotinas autoritetas tiek bendrais vals-tybiniais, tiek kultûros klausimais. JurgisGiedraitis – Paryþiuje leisto garsaus lenkøkultûrinio þurnalo „Kultura“ steigëjas ir re-daktorius, tarp daugelio pasaulinës reikð-mës politiniø idëjø këlæs ir Lietuvos klausi-mà tarybinës okupacijos metais, tapæs is-torinio lietuviø ir lenkø susitaikymo iniciato-riumi, apdovanotas Didþiojo Lietuvos kuni-gaikðèio Gedimino I laipsnio ordinu.

Jurgis Giedraitis gimë 1906 m. Mins-ke, tarpukario Lenkijoje ëjo ávairias valsty-bines pareigas, redagavo kelis þurnalus.Prasidëjus Antrajam pasauliniam karui pa-teko Rumunijon, ten dirbo diplomatiná dar-bà. Vëliau pasiekë Palestinà, ástojo á Ant-ràjà Karpatø ðauliø brigadà, dalyvavo mû-ðiuose Libijoje. Po karo nukeliavo á Angli-jà, ten vadovavo Lenkijos vyriausybës išei-vijoje Informacijos ministerijos Europos de-partamentui, 1946 m. Romoje ákûrë Lite-ratûros institutà. Nuo 1947 m. pabaigosJ.Giedraitis persikëlë gyventi á Prancûzijà;ðalia Paryþiaus esanèiame Mezon Lafite ási-kûrë ir þurnalo „Kultura“ redakcija. Þurnalebuvo spausdinami V.Maèernio, H.Nagio,A.Nykos-Niliûno, H.Radausko, T.Venclovoskûriniai. Jis padëjo leisti rusø disidentø„Kontinent“, taip pat ukrainieèiø „Vidnova“þurnalus. Jurgis Giedraitis mirë Paryþiuje2000 metais. Pagal jo testamentà viena Jur-gio Giedraièio pomirtinë kaukë liko Pary-þiuje, o dvi buvo atveþtos á Lietuvà: vienaþemaièiø vyskupø kripton Varniuose, kuryra Giedraièiø giminaièiø, baþnyèios hierar-chø, palaikai, kita – á Videniðkius.

Jurgio Giedraièio bendravardis anks-tesniais laikais buvo ir kunigaikðtis vienuo-lis jëzuitas. Jis mokslus baigë Vilniuje ir at-vyko á Kaunà, kur iðpopuliarëjo apaðtalau-damas tarp þydø ir staèiatikiø. Tuo jis nu-sipelnë Kauno jëzuitø pagarbà. Gráþæs á Vil-niø, beslaugydamas ligonius uþsikrëtë irmirë 1653 metais.

Akademikas Konstantinas Giedraitis(Konstantin Kaetanovich Gedroits) – pa-

bo per Þivinbudà (Giriø), jo sûnus Kuko-vaitá ir Utená, vëlesnæ kartà: Ðventaragá-Ge-rimantà-Galiginà-Trobiø, vieno ið pastarø-jø palikuoná – Romanà iki plaèios gerai þi-nomø: Alðio-Giedriaus-Daumanto-Traide-nio ir maþiau þinomø: Borzo-Lesio-Sirpu-èio-Svilkenio ir kt. kartos. Nuo XV a. iki da-bartiniø laikø atsekamos dvi Giedraièiø gi-minës linijos: Aleksandro (pradininkas ku-nigaikðtis Jakub Aleksandrowicz Gedrojt)ir Bartlomiejaus (pradininkas kunigaikštisBartùomiej Gedroitski).

Antrajame Lietuviškosios kronikos lei-dime uþfiksuota, kad Giedriaus protëviaipriklausë Kentauro herbui. Lenkijos kara-liaus ir didþiojo Lietuvos kunigaikðèio Vla-dislovo Jogailos 1401 m. potvarkiu buvopatvirtinta kunigaikðèio Mykolo Giedraièio(krikðtyto 1387 m.) teisë á Hipokentauro at-ðakà, kuria naudojosi garsusis jo senelisGinvilas (2-asis Giedraièiø kunigaikðtis irkandidatas á Lietuvos didþiojo kunigaikð-èio titulà). Antrasis ir treèiasis Lietuviško-sios kronikos leidimai fiksuoja, kad Gied-rius, Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Traide-nio brolis (XIII a. pab.), pastatydino pilá, pa-vadino jà „Giedraièiai“ ir priëmë kunigaikð-èio (prince) Giedraièio titulà.

Giedraièiai priklausë retai lietuviø kuni-gaikðèiø giminei, kurios dalis anksti nuëjo ábajorus. Ðitaip ið jø atsirado bajoriðkoji By-limino šaka, kuri toliau skaidësi. Pabrëþda-mas lietuviðkà Giedraièiø kilmæ, HenrikasLovmianskis (Henryk Ùowmiañski) juos kil-dino ið „kunigø” grupës, vad. „nobiles”. Lov-mianskio nuomone, kunigaikðèiø Giedrai-èiø giminë, kaip ir Lietuvos karaliaus Min-daugo, kunigaikðèiø Alðëniðkiø bei kitø, yrakilusi ið kunigaikðèiø pirmtakø, gentiniø bal-tø vadø. Giedraièiai Lietuvoje dar plaèiaireiðkësi XIX a., kai 1863 m. sukilime pasiþy-mëjo penki Giedraièiai.

XX a. pasaulinio pripaþinimo sulaukëParyþiuje gyvenæs intelektualas, politikasir þurnalistas kunigaikštis Jurgis Giedraitis(Jerzy Giedroyã). Jis garsëjo darbais ávai-riose Lenkijos valstybinëse institucijose,

Giedraièiai Þemaièiø vyskupai

Merkelis Giedraitis Steponas Jonas Giedraitis Juozapas Arnulfas Giedraitis Simonas Mykolas Giedraitis

A. Ivinskio Varniø portreto reprodukcija. ÞVM skaitmeninis vaizdo archyvas


kijos senatorius, motina – Ana Šostakov-ska. Ramus ðeimos gyvenimas baigësi1939 m., kai tëvas sovietinio saugumo or-ganø buvo suimtas ir po dvejø metø (1941m.) suðaudytas. Motina su vaikais iðveþtaá Sibirà, ið kur 1942 m. su generolo Vladis-lovo Anderseno armija iðvyko á Iranà, o iðten (1946 m.) – á Didþiàjà Britanijà. Londo-no universitete Mykolas Giedraitis studija-vo aeronautikà ir taikomàjà matematikà,gavo aviacijos inþinieriaus diplomà. Lon-done sukûrë ðeimà, vedë Rosemary Virgi-nijà Anà Cumpton, su kuria iðaugino sûnøir tris dukteris. 1979 m. persikëlë á Oksfor-dà, tapo universiteto Orielo koledþo nariu.Tuomet jis atsidëjo istorijos studijoms,ypaè gilinosi á LDK istorijà. Jo moksliniøstraipsniø yra paskelbusi Anglijos, Lenki-jos ir Lietuvos mokslinë spauda.

Paþintis su Mykolu Giedraièiu. Manesu profesoriumi Mykolu Giedraièiu suvedëreguliariai skaitomas þurnalas „Mokslas irgyvenimas“, o konkreèiau – þurnalo 2009metø 7–8 numeryje išspausdintas Lietuvosmokslø akademijos (LMA) Vrublevskiø bib-liotekos bibliotekininkës Anos Venclovienësstraipsnis. Jame apraðoma bibliotekai do-vanota apie 1000 egzemplioriø MykoloGiedraièio ðeimos knygø kolekcija. Tarp do-vanotøjø knygø pastebëjau tokiø, kuriosegalima buvo tikëtis rasti atsakymà á manedominusius Lietuvos istorijos klausimusvalstybës formavimosi laikotarpiu – iki Min-daugo Lietuvos. Suþinojæs, kad dovanoto-sios knygos LMA bibliotekoje skaitytojamsbus prieinamos tik po gero pusmeèio, krei-piausi tiesiai á profesoriø M.Giedraitá. Jis mie-lai sutiko pasidalyti patirtimi, nurodë kon-kreèius ðaltinius, kur galëèiau rasti atsaky-mus á mane dominusius klausimus.

Susiraðinëjimo metu paaiðkëjo, kad pro-fesorius Mykolas Giedraitis jau senokai pa-laiko ryðius su Lietuvos istorikais, perduo-da jiems savo istorijos tyrinëjimo darbus.Kai papraðiau jo duomenø apie Lietuvos is-torijà iki Mindaugo laikø, profesorius My-kolas Giedraitis vienà savo publikacijos ko-

pijà atsiuntë ir man, o daug daugiau papil-domai dovanojo Lietuvos mokslø akade-mijos Vrublevskiø bibliotekai. Man jis atsiun-të moksliná straipsná Oksfordo universitetoSlavistikos darbuose, o kiek vëliau ir kitàpateiktà internete. Man ypaè vertingi pasi-rodë profesoriaus Mykolo Giedraièio moks-liniai straipsniai apie tolimà Lietuvos praei-tá, kuriuose radau iki ðiol Lietuvos istorijosvadovëliuose nesàmoningai, o gal ir sàmo-ningai neatskleistø faktø. Vertas dëmesio irinternetinis M.Giedraièio straipsnis apienaujà þvilgsná á legendinæ Bychovco kroni-kos dalá http://www.giedroyc.com/pages/essays/bykhovets%20chronical.htm.

Lietuvos senovës istorijos tyrinëjimai.Mykolo Giedraièio atsiøstame moksliniamestraipsnyje Oksfordo universiteto Slavisti-kos darbuose aprašoma politinë ir sociali-në Lietuvos situacija baigiantis XII a. ir pra-sidedant XIII a. Remiamasi Antràja Lietu-vos kronika ir kitais istoriniais ðaltiniais, dë-mesys koncentruojamas á „pirmàjá ir vie-nintelá Lietuvos karaliø Mindaugà (Mindog,Mindovg, Mindowe)“ ir á didájá kunigaikðtáTraidená (Troiden), siekiant atsekti jø ge-nealoginæ kilmæ. Daug dëmesio skiriamaraðytiniuose ðaltiniuose minimam istori-niam dokumentui – Lietuvos ir Halièo-Vo-lynës kunigaikðtystës 1219 m. sutarèiai,pagal kurios dalyviø iš Lietuvos sàraðàsprendþiama apie to meto Lietuvos valdo-vus, jø giminystës ryðius.

Tame straipsnyje yra duomenø ir apieLietuvos didájá kunigaikðtá Ringaudà, kurádël nesuprantamø prieþasèiø ignoruojadabartiniø istorikø elitas. Mykolas Giedrai-tis, naudodamasis istoriniais ðaltiniais, Rin-gaudà vadina pirmuoju Lietuvos didþiuo-ju kunigaikðèiu (Grand Duke). Jis buvæsDausprungo ir Mindaugo tëvas ir buvæs„toks galingas, kad nebuvo jam lygiø Lie-tuvoje“. M.Giedraitis teigia, kad Lietuvosvalstybingumo pradþia (political history)yra palyginti gerai suprasta ir iðsamios su-vestinës randamos jo nurodomuose ðalti-niuose. Tai sutampa ir su Lietuvos istoriko

sauliniu mastu þinomas mokslininkas dir-voþemininkas, Rusijos MA akademikas.Konstantinas Giedraitis – miðkininkas-ge-ologas, papildæs pasaulyje pripaþintà Va-silijaus Dokuèajevo genetinæ dirvoþemioklasifikacijà dirvoþemio koloidø ir sorbci-jos savybiø tyrimais. Traktuodamas dirvo-þemá kaip trifazæ dinamiðkà fiziko-chemi-næ sistemà, K.Giedraitis naujai nuðvietë dir-voþemiø genezæ ir atskleidë daugelio svar-biø dirvoþemio savybiø prigimtá. Remda-masis savo sukurta katijonø mainø teori-ja, jis iðplëtojo naujosios dirvoþemio klasi-fikacijos teorinius pagrindus, atskleidë dir-voþemio ðarmingumo prigimtá, sukûrëdruskoþemiø gipsavimo teorijà. K.Giedrai-tis 1927 m. buvo iðrinktas Tarptautinës dir-voþemininkø draugijos prezidentu.

Konstantinas Giedraitis gimë Moldo-voje, Grigoriopolyje, 1872 m., o mirëMaskvoje 1932 m., gal todël neteko gir-dëti átikinamo Konstantino Giedraièio gi-minystës ryðio su garsiaisiais kunigaikð-èiais Giedraièiais.

Kunigaikštytë Vera Giedroyc (rusiškaiÂåðà Èãíàòüåâíà Ãåäðîéö) buvo Lie-tuvos kunigaikðtytë, medicinos daktarë,profesorë, pasaulinio garso chirurgë, pir-moji tokio rango moteris chirurgë Rusijojeir viena pirmøjø pasaulyje. Ji labai iðgar-sëjo kaip chirurgë Rusijos–Japonijos ka-re, vëliau dirbo Carskoje Selo imperato-riðkosios ðeimos ligoninëje. Po Pirmojo pa-saulinio karo Vera Giedroyc apsigyvenoUkrainoje, dirbo Kijevo medicinos institu-te, vadovavo to instituto Chirurgijos fakul-tetui ir raðë mokslinius darbus onkologi-jos ir vaikø chirurgijos klausimais. Be to, jidar þinoma kaip poetë, kûrusi poemas irpasiraðinëjusi jas Sergijaus Giedraièio(Sergej Giedroyc) slapyvardþiu.

Vera Giedroyc mirë 1932 m., palaidotajos gimtinëje Slobodiðe (Oriolo gubernija).

Šiuolaikinis garsiøjø Giedraièiø giminësatstovas – kunigaikštis profesorius MykolasGiedraitis (Michaù Giedroyã). Jis neseniaipradëjo garsëti Lietuvoje, o iki tol buvo kiekmaþiau þinomas pasaulio visuomenei.

Anot prof. Meèislovo Juèo, MykolasGiedraitis, Oksfordo universiteto profeso-rius, yra didelis Lietuvos bièiulis, savo gimi-nës istorijos þinovas, raðàs ir Lenkijos moks-linëje spaudoje (Przegùàd Wschodni), ir ki-tur. Tai mecenatas, globojantis ir finansið-kai remiantis paminklus, susijusius su Gied-raièiø giminës istorija Lietuvoje. Jis parëmëvyskupo Merkelio Giedraièio ir MikalojausDaukðos paminklo sukûrimà Varniuose, Vi-deniðkiø vienuolyno restauravimà ir Gied-raièiø Baltadvario pilies archeologinius ty-rimus. Á ðá darbà Mykolas Giedraitis átraukëir savo sûnø, taip pat Mykolà Giedraitá.

Mykolas Giedraitis gimë 1929 m. Lob-zove, prie Dereèino (dabar Baltarusija). Të-vas – Tadeuðas Giedraitis, teisininkas, Len-

KlasicistinëbebokðtëGiedraièiøbaþnyèia,statyta 1809 m.


Zenono Ivinskio teiginiu, kad „Eilë smul-kiø teritorijø, kokiø daug buvo etnografinë-je Lietuvoje (Aukðtaièiuose ir Þemaièiuo-se), turëjo bûti dar XII a. gale apjungta ástambesnæ valdà vieno kunigo rankose“.

Profesorius Mykolas Giedraitis, remda-masis jam þinomais duomenimis, atkûrëLietuvos valdovø vardus, jø valdymo eilið-kumà ir jø giminystës ryðius:

didysis kunigaikštis (DK) – „Ringau-das, Dausprungo ir Mindaugo tëvas“;

DK – „Þivinbudas (miræs ~ 1220m.)?“ Jis nebuvæs Ringaudo dinastijos;

DK – „Dausprungas, miræs ~ 1238,Ringaudo sûnus“;

DK – „Mindaugas (miræs 1263 m.),Ringaudo sûnus, karalius nuo 1253 m.“;

DK – „Þemaitijos Treniota (miræs1264 ar 1265 m.)“;

DK – „Vaiðvilkas (miræs 1267 m.),vyriausias Mindaugo sûnus, valdæs Juo-dàjà Rusià iki 1264 m.“;

DK – „Ðvarnas (miræs 1268 ar 1269m.), Mindaugo þentas, Halièo karaliaus Da-nilo sûnus“;

DK – „Traidenis (miræs 1281 ar 1282m.)“. Jis nebuvæs Ringaudo dinastijos;

DK – „Daumantas (miræs 1285 m.)“Jis nebuvæs Ringaudo dinastijos. „Didysiskunigaikðtis Daumantas (miræs 1285 m.)buvo kitas asmuo nei Daumantas (miræs1299 m.), Nalðios kunigaikðtis, Pskovo di-dysis kunigaikðtis (Prince) nuo 1266 m.,Mindaugo svainis ir þudikas.“

Lietuvos valstybingumo pradþià Myko-las Giedraitis atsekë nuo XII a. pabaigos,pradedant Ringaudo valdymu. Ðis kuni-gaikðtis valdæs tais laikais, kai Livonijos vo-kieèiai patyrë dideliø pralaimëjimø lietu-viams prie Koknesës ir kai visos Lietuvoskariuomenë vël ásiverþusi á vokieèiø terito-rijà 1207 metais. Ringaudo paveldëtojaibuvæ du jo sûnûs, bet tarp Ringaudo ir josûnø trumpam laikui ásiterpæs Ringaudodinastijai nepriklausæs antrasis didysis ku-nigaikðtis Þivinbudas.

Studijuodamas M.Giedraièio publikaci-jà, supratau, kad Þivinbudo vadinimas di-dþiuoju Lietuvos kunigaikðèiu grindþiamasvien tuo, kad jis buvo ávardytas pirmuojuasmeniu Lietuvos sutartyje su Halièo-Voly-nës kunigaikðtyste 1219 metais. Taèiau þi-noma ir tai, kad minimu istoriniu laikotarpiuLietuvai nuolat grësë pavojus ið tuo metusustiprëjusio Livonijos ordino, dël to ir su-tartis su Halièo-Volynës kunigaikðtyste bu-vo daroma, siekiant iðvengti grësmës ið ke-liø pusiø. Todël galima spëti, kad valstybësvaldovas, o kartu ir kariuomenës vadas Rin-gaudas tuo metu galëjo dalyvauti kariniuo-se veiksmuose su Livonijos ordinu ar turë-jo kitokiø neatidëliotinø valstybës valdymoreikalø, todël sutartá su Halièo-Volynës ku-nigaikðtija ápareigojo pasiraðyti kunigaikð-èiui Þivinbudui su gausia skirtingø þemiø

kunigaikðèiø delegacija. Minimos sutartiespasiraðymas galëjo bûti vertinamas forma-liai, þinant, kad po Halièo-Volynës kunigaikð-èio þûties 1205 m. padëtis toje kunigaikð-tystëje buvo labai nestabili. Kita vertus, yraþiniø, kad 1218–1219 m. þiemà 1500 lie-tuviø bûrys nuþygiavo per uþðalusià Balti-jos jûrà á estø gyvenamà Saremos salà irkad 1218 m. lietuviai buvo prie Pskovo, o1219 m. – prie Meþotnës. Pastaruosius ávy-kius minëjo Livonijos kronika.

Vaizduodamas Ringaudo dinastijà,M.Giedraitis nurodo, kad vyriausiojo Rin-gaudo sûnaus Dausprungo þmona buvusiÞemaitijos kunigaikðèio Vykinto sesuo, oVykintas vedæs Dausprungo seserá. Ringau-do sûnus Mindaugas Lietuvos didþiojo ku-nigaikðèio titulà perëmæs ið vyresniojo bro-lio Dausprungo, nors á tà vietà atkakliai pre-tendavæs ir Dausprungo sûnus Tautvilas.Vëliau, po Mindaugo, Lietuvos didþiaisiaiskunigaikðèiais buvæ dar trys Ringaudaièiai:Treniota, Ringaudo dukters ir Þemaitijos ku-nigaikðèio Vykinto sûnus (galbût Mindau-go sûnënas „probably nephew of Mindau-gas“); Vaiðvilkas, vyriausiasis Mindaugo sû-nus, ir Ðvarnas, Dausprungo dukters ir Ha-lièo karaliaus Danilo sûnus. Mykolas Gied-raitis nurodo rëmæsis ir lenkø istoriko Hen-riko Paðkevièiaus (Henryk Paszkiewicz) tvir-tinimu, kad jis atsekæs Ringaudo dinastijàLietuvos XIII a. istorijoje su vieninteliu Lietu-vos karaliumi Mindaugu ir pritariàs Paðke-vièiaus duomenø autentiðkumui.

Daug Lietuvos istorijai svarbiø duome-nø profesorius Mykolas Giedraitis pateikëir kituose anksèiau minëtuose moksliniuo-

se straipsniuose Lietuvos istorijos klausi-mu, kuriuos, manau, plaèiau analizuos is-torikai, besidomintys krikðèionybës Lietu-voje ávedimu.

Giedraièiø dovana LMA Vrublevskiøbibliotekai. Giedraièiø LMA Vrublevskiøbibliotekai dovanotosios 1000 knygø ko-lekcijos didþioji dalis – unikalios, bibliote-koje neturëtos knygos. Daugiausiai kny-gø dovanota anglø kalba. Didelæ kolekci-jos dalá sudaro knygos Rytø Europos isto-rijos tema, aprëpianèios platø istoriná peri-odà – nuo Rytø Europos genèiø formavi-mosi iki pat XXI amþiaus. Tai Rusijos, Balta-rusijos, Ukrainos ir ypaè Lietuvos ir Lenki-jos istorijos tyrinëjimø medþiaga, taip patbeveik 100 knygø Vakarø Europos ðaliø is-torijos tema. Mykolo Giedraièio þmona Ro-semary prie dovanojamø leidiniø pridëjo irsavo asmenines literatûrologines bei teolo-gines knygas, tarp kuriø yra XIX–XX a. an-glø raðytojø groþiniø ir memuariniø kny-gø, jø kûrybos tyrinëjimø, laiðkø ir keletasþurnalo „Cheserton Review“ numeriø supaèios Rosemary straipsniais.

Giedraièiø ðeimos knygø parodos LMAVrublevskiø bibliotekoje atidarymo metu(2009 m. rugsëjo 16 d.) kalbëjo Rosema-ry Giedroyã, nes prof. Mykolas Giedraitisdël sveikatos bûklës tada atvykti negalë-jo. Vrublevskiø bibliotekai dovanotosiosknygos yra paþymëtos profesoriaus My-kolo Giedraièio ekslibrisu.

Anksèiau minëtasis Jurgis Giedraitis bu-vo Mykolo Giedraièio giminaitis ir draugas,padovanojæs Mykolui keliasdeðimt su jo va-dovaujamo Literatûros instituto Paryþiuje

Rosemary ir Mykolas Giedraièiai


veikla susietø knygø. Tai È.Milaðo ir kitø áþy-miø kultûros veikëjø knygos, iðleistos mi-nëtojo Literatûros instituto serijoje „Kultû-ros biblioteka“. Tos knygos taip pat atitekoLMA bibliotekai. Dovanotojoje knygø kolek-cijoje yra ir spalvingø, puoðniø meno, nuo-traukø albumø apie Lietuvos, Lenkijos, Bal-tarusijos ir Vakarø Europos kraðtus.

Lietuviškumo klausimu. ProfesoriusMykolas Giedraitis, kalbëdamas apie savoartimà giminaitá ir draugà Jurgá Giedraitá, tei-gë, kad jis ið tikrøjø laikë save lietuviu; su-lenkëjusiu, bet lietuviu. Apie tai jam Jurgissakæs prieð mirtá. Mykolas suprantàs Jurgá,nes visa jø ðeima ir jis pats patyræ panaðiødilemø. Mykolo tëvas kûræs Antràjà Lenki-jos Respublikà ir tarnaudamas jai paauko-jæs gyvybæ, taèiau jo tikras brolis apsigyve-næs Kaune ir stojæs nepriklausomos Lietu-vos pusën. Taip Mykolas Giedraitis kalbëjoðiuolaikinës Lietuvos intelektualams kultû-ros vakaro metu Taikomosios dailës mu-ziejuje 2001 m. geguþës 24 dienà. Profe-sorius Mykolas Giedraitis tada aiškino, kadlietuviø tauta atgimë ið savo kalbos, kuriosnei jis, nei jo draugas Jurgis nemokëjæ. Kal-bëdamas apie save Mykolas sakë, kad iðpradþiø lietuviams buvo sunkoka susitaikytisu faktu, kad lietuviø kalbos beveik nemo-ka, taèiau laikui bëgant tas nusistatymaspasikeitæs. Jis dþiaugësi, kad dabar prie Vi-lijos ir Nemuno esàs laikomas kraðtieèiu,raðanèiu angliðkai ir lenkiðkai.

Atsakydamas á mano laiðku neapdai-riai pateiktà klausimà dël jo tëvø emigraci-jos á Lenkijà, Mykolas Giedraitis paaiðki-no, kad jo tëvai nelaikytini emigrantais. Joprotëviai gyvenæ ir gyvenà etninëje Lietu-voje iki ðiol; ið pradþiø Giedraièiuose ir Vi-deniðkiuose, o pastaruoju metu Aviliuose.Jo senelis Jonas Mauricijus (Jan-Maury-cy) miræs Þarënuose (Telðiø rajone) 1935m., o dëdë Jonas miræs Kaune 1959 me-tais. Lenkijos Respublikos laikais iki 1939m. Mykolo tëvai gyvenæ Vilniuje ir Lobzo-ve ðalia Slanimo, todël istorine prasme tainebuvusi emigracija, nes Vilnius buvo LDKsostinë, o Lobzovas buvæs LDK „ðirdyje“– Juodojoje Rusioje. Mykolo tëvai kalbëjælenkø ir prancûzø kalbomis, bet tëvas kal-bëjæs pakenèiamai ir lietuviðkai. Pats My-kolas kalbantis lenkiðkai, prancûziðkai irðiek tiek baltarusiðkai (rusø ir anglø kalbøiðmokæs vëliau).

Naujausia Mykolo Giedraièio knyga.Daugiau apie profesoriø Mykolà Giedraitásuþinome ið naujausios 2009 m. išleistosjo knygos „Crater’s Edge: A Polish Fami-ly’s Epic Journey In Wartime Russia“ (apy-tiksliu mano vertimu „Kraterio kraðtu: áspû-dinga lenkø ðeimos kelionë karo metø Ru-sijoje“). Ta knyga, LMA Vrublevskiø biblio-tekos direktoriaus Sigito Narbuto teigimu,yra verèiama á lietuviø kalbà ir numatomaiðleisti Lietuvoje.

Pernai rudená á Tarptautinëskriochirurgijos draugijos suðauktàkongresà, vykusá Austrijos sostinë-je Vienoje, susirinkæ talentingiausipasaulyje piktybëjanèiø apgamøklinicistai ir mokslininkai sukluso,suþinojæ ir virtualiai pamatæ kole-gos ið Vilniaus (vienintelio Lietuvo-je sertifikuoto kriologo) dr. JuozoPrušinsko tokiø navikø ðalinimoðalèiu metodikà.

Kriochirurguidr. J.Pruðinskui – auksas

Tad iðklausæ deðimtis praneði-mø apie moderniausias metodikas,teikianèias vilèiø pagyti piktybëjan-èiø apgamø turintiems ligoniams,aktyviai praktikuojantys medikai,universitetø profesoriai ið JAV, Ja-ponijos, Kinijos, Rusijos, Indonezi-jos, Argentinos, Ukrainos ir kitø ða-liø nedvejodami savo pripaþinimobalsus atidavë uþ J. Prušinsko pa-siûlytà efektyvø ir konstruktyvø krio-medicinos plëtotës bûdà.

O jo atliekamø operacijø bûdasneámantrus, bet patikimas: apga-mas yra uþðaldomas kriogentu(skystu azotu), o tada patentuotuspecialiu þiediniu skalpeliu pašali-

namas. Þaizda neuþsiuvama, oizoliuojama nuo aplinkos tik spau-dþiamu tvarsèiu.

Pasak dr. J.Pruðinsko, ðis radi-kalus ir kosmetiðkai optimalus pa-kitusiø apgamø ðalinimo bûdas,Lietuvoje praktikuojamas jau 20metø, neturëjæs vietiniø recidyvø arfiksuotø sritiniø metastaziø, kon-greso dalyviø buvo ávardytas uni-kaliu, o jam ðios pasaulinës drau-

gijos prezi-dentas prof. Sajio Sumi-da áteikë aukðèiausià apdovanoji-mà – aukso medalá.

Beje, šis pripaþinimas neatsitik-tinis, nes prieš dvejus metus J.Prušinskas su bendraminèiais gy-dytojais Lietuvos kriochirurgijoskûrëjais: Vytautu Èepuliu, JonuLauraièiu, Narimantu Balèiûnuanalogiðkame kongrese buvo áver-tinti antro laipsnio diplomais.

Angelina ORENDERAITYTË

Dr. J.Pruðins-kas ir medaliodiplomas


Kas ir kada Europai surado Kanarøsalynà? Dël ðio prioriteto gali ginèytis irfinikieèiai, ir graikai, ir normanai, ir genu-jieèiai. 1336 m. Kanarø salos oficialiai bu-vo paskelbtos Portugalijos karûnos teri-torija. Taèiau Kastilijos monarchai tam ka-tegoriðkai prieðtaravo. Vykstant diploma-tinei ir karinei kovai dël átakos sferø pasi-dalinimo uþjûrio þemëse, Kanarai 1479 m.buvo oficialiai perleisti Kastilijai. Ispanaiuþ tai atsisakë savo interesø Afrikos va-karø pakranèiø teritorijose, kurios tapoPortugalijos jûrinës ekspansijos bazëmis.

1989 m. Portugalijos Respublika (nuo1910 m.) nukalë 100 eskudø vertës mone-tà, skirtà Kanarø salynui. Apyvartinë-progi-në moneta yra nukalta ið vario ir nikelio ly-dinio (2 mln. egz.). Tokio pat dizaino kolek-cinës monetos yra nukaltos ið 925/1000 pra-bos sidabro (21,0 g; 73 000 egz.) ir ið 917/1000 prabos aukso (24,0 g; 2981 egz.).

Monetos averso centre iðkaltas Por-tugalijos herbas, kurá prilaiko du skydne-ðiai. Kairëje – pusnuogis lanku ginkluo-tas ilgaplaukis barzdotas èiabuvis. Deði-nëje – pusnuogë èiabuvë palaidais plau-kais su lapø sijonëliu. Ant kaspino, su-lenkto puslankiu po herbu, paraðytas de-vizas lotynø kalba: Homines sylvestres deinsula Canaria. Monetos autorius dail.S.Machadas.

Monetos reverse pavaizduotas burlai-vis su Portugalijos vëliava, plaukiantis uo-lëto kranto link. Virð burlaivio iðkaltas uþra-ðas Ilhas Canarias (Kanarø salos), apaèio-je – trys datos 1336 – 1989 – 1479 (1 pav.).

Ispanijos karalystë (nuo 1947 m.), sa-vo ruoþtu, Kanarø garbei 1994 m. nuka-lë kuklià nikelio ir bronzos lydinio 25 pe-setø vertës apyvartinæ monetà. Monetaturi kiaurymæ ir yra nukalta 242 566 000vienetø tiraþu. Reverse iðkaltas þodis Ca-narias (2 pav.).

Visuotinëje lietuviø enciklopedijoje(2006, t. IX, p. 316) raðoma, kad „dabar-tinis Kanarø pavadinimas kilæs nuo dau-gybës ten gyvenusiø laukiniø ðunø“ (lot.canis – šuo).

Vidas ÞIGASDizaineris

Kanarøsalynas

Kanarø salynà iðvisø pusiø supa At-lanto vandenynas. Ry-tuose ðimto kilometrø at-stumu nuo salø stûkso ðiaurës vakarø Af-rikos krantas su vakarø Sacharos dyku-ma. Kanarai yra Ispanijos valda ir èia, kaipir Europoje, galioja Ðengeno sutartis.Mums, lietuviams, ávaþiavimo vizø nerei-kia. Nuo 1978 m. Kanarai turi autonomi-jos statusà. Valstybinë kalba – ispanø. Sa-los gyventojai šneka dialektu (habla ca-naria) – tai kiek pakitusi ispanø kalba. Dau-guma jø yra Romos katalikai.

Kanarai yra vulkaninës kilmës salos.Didþiausios salos yra ðios: Tenerifë (1946kv. km), Fuerteventûra (1700 kv. km),Gran Kanarija (1533 kv. km). Maþesnës –tai Lanzarotë, La Gomera, El Hierro. La-biausiai á ðiaurës vakarus yra nutolusi LasPalmos sala – kalnuota ir pati drëgniau-sia bei miðkingiausia ið archipelago salø.Tai pleiðto formos teritorija, kurios ilgis nuoðiauriausio kyðulio iki pieèiausio ðvyturioSalinas de Fuencaliente yra 52 kilomet-rai. Per plaèiausià vietà matuojant ið va-karø á rytus – 32 kilometrai.

Šioje lietuviams maþiau þinomoje sa-loje teko lankytis pernai balandþio më-nesá. Èia 706 kv. km kalnuotoje teritori-joje gyvena apie 86 tûkstanèius nuolati-niø gyventojø. Tai ispanai, susimaiðæ susalos èiabuviais guanèais. Grynøjø gu-anèø ðiais laikais, matyt, kaip ir grynøjøprûsø, neliko. Klimatas iðtisus metus yrasubtropinis – jûrinis. Metø temperatûrasvyruoja nuo +18oC þiemà iki +22oC va-sarà. Neteko matyti pastatø su þidinio ka-minais. Þidinys saloje yra greièiau buta-forinë dekoracija.

Salos pakrante vingiuoja pagrindinisdviejø krypèiø vienos eilës asfalto kelias.Kelio dangai naudojama á granules su-smulkinta vulkaninë uoliena. Keliams ski-riamas ypatingas dëmesys, nes gera ke-lio danga kalnuotoje vietovëje yra saugioskelionës garantas. Kai kada vingiuotas ke-lio serpantinas áneria á oloje iðkirstà tune-

Las Palmossala

lá. Kelininkai uþ jø iðmonæ árengiant ir pri-þiûrint kelius, kuriais teko vaþiuoti ir pani-rus á nepermatomus ðlapius debesis, iðtiesø verti komplimentø.

Didþiausias salos miestas Santa Kru-sas de la Palma yra taip pat didþiausias irsalos uostas. Miestas ásikûræs rytø pa-krantëje. Èia gyvena apie 18 tûkstanèiønuolatiniø gyventojø, daugiausia uþsii-manèiø turizmo verslu. Pieèiau miesto yratarptautinis oro uostas. O miesto centrepuikuojasi natûralaus dydþio medinis bur-laivio maketas. Greta jo esanèiame skve-re – þmogeliuko su milþiniðka trikampeskrybële skulptûrëlë. Tai miesto talisma-nas, savo reikðme tapatus populiariamBriuselio besiðlapinanèiam berniukui.

Salos gamtos áþymybë – Taburjentëskraterio nacionalinis parkas. Tai prieðis-torinio ugnikalnio kraterio milþiniðka ádu-ba, þiotys. Parko plotas – 4690 ha. Ákur-tas 1954 metais. Klasifikuotas 1981 me-tais. Parkà reprezentuoja Kanarø saløspygliuoèiø sukurta ekosistema, kalnuo-tas su kriokliais landðaftas, archeologi-nës atodangos su ant uolø iðskobtais

1 pav.

2 pav.



petroglifais. 2002 m. La Palmos salaUNESCO buvo paskelbta pasaulio bios-feros rezervatu.

Ant Taburjentës ugnikalnio kraterio ke-teros 1985 m. buvo árengta mokslinë ast-rofizikos observatorija. Lankydamiesi sa-loje á ðá objektà bûtinai uþsuka karaliai,karalienës, prezidentai. Kartais èia vyks-ta tarptautiniai mokslininkø kongresai.Ðios observatorijos gama spinduliø teles-kopu mokslininkams pirmà kartà pavykouþ 4000 ðviesmeèiø nuo Þemës aptikti an-timedþiagos debesá. Buvo uþfiksuotasmedþiagos ir antimedþiagos susidûrimas,pasibaigæs anihiliacija.

Greta yra apþvalgos aikðtelë – Roquede los Muchachos. Tai aukðèiausia salosvieta – 2426 m virð vandenyno altitudës.Retai èia esti geras matomumas, kad bûtøgalima apþvelgti Taburjentës ugnikalniokraterio, apaugusio miðku, panoramà.Ðioje áduboje yra árengti ávairaus ilgio pës-èiøjø marðrutai, kempingai, apþvalgosaikðtelës. Èia gimsta debesys. Vëjas juosgena á vandenyno platybes. Ir taip karto-jasi tûkstanèius metø...

Pietiniame salos kyðulyje dûla 1971m. iðsiverþusio jauniausio salos ugnikal-nio Tenigva milþiniška kalva. Dabar ðis ti-tanas miega. Juodas peizaþas su ávairiøskulptûriniø formø sustingusios lavos gur-vuoliais primena fantastinio kino filmoscenografijà.

Greta – 1677 m. išsiverþusio ugnikal-

Þmogeliukassu milþiniðkatrikampeskrybële –Santa Krusode la Palmamiestosimbolis

nio San Antonio draustinis. Èia pat ákur-tas ir informacijos centras. Jame ekspo-nuojamos rajono fotonuotraukos iðpaukðèio skrydþio prieð ir po Tenigvos ið-siverþimo. Taip pat iðkabinti ugnikalniøveiklos genezës þemëlapiai, kartogra-mos, kiti vulkanologiniai duomenys. Ro-domas trumpas mokslo populiarinimo ki-no filmas, kuriame ugnikalnis spjaudo ug-ná, dûmø debesis ir karðtus akmenis. O

Vyndarystës ekspertai pastebi, kad die-nà saulës ákaitintas vulkaninis „juodþemis“ðilumà vynuogienojø ðaknims atiduoda vë-siø ir kartais drëgnø naktø metu. Unikalûsgamtos veiksniai La Palmos vynuogëmssuteikia savitø ir iðskirtiniø savybiø.

Pieèiausiame salos ðvyturio kyðulyjeyra valgomosios jûros druskos gamyklair tipiðkas salos juodasis paplûdimys.Druska gaunama iðgarinus vandenynovandená. Tai 100 procentø grynumo eko-loginis produktas. Ðios Atlanto druskosgalima nusipirkti aukðèiau ásikûrusio Fu-encaliente miestelio parduotuvëlëse.

Ið jûros á sausumà iðlipti ar iðplauktibet kur neámanoma. Lava, ugnikalnio ið-siverþimo metu susidûrusi su vandeniu,stingo pamaþu. O tø iðsiverþimø bûta nevieno. Taip susiformavo aukðtas sluoks-niuotas krantas. Kai kuriose vietose uo-los nuþemëja iki vandenyno lygio ir su-formuoja þvyro lygumas. Tas þvyras, ku-rio frakcija bûna nuo kumðèio iki trintukodydþio, prieð saulæ þvilga sodria juodaspalva. Juokaujant galima sakyti, kad juo-daodþiai èia nepopuliarûs. Jie papras-èiausiai bûtø nepastebimi, nematomi, su-silietø su paplûdimio spalva.

Dar vienas salos gyventojø verslas, beturizmo, þvejybos ir vynininkystës, yra ba-nanø auginimas. Keliaujant po salà atkrei-pia dëmesá polietileno plëvele aptrauktiplotai, panaðûs á lietuviðkus ðiltnamius. Èiaauginami trumpavaisiai bananai. Hektarusuþimantys bananø ðiltnamiai savotiðkai pa-pildo niûrø kalnuotà salos peizaþà.

Pirmieji europieèiai, susipaþinæ su ba-nanais, buvo Aleksandro Makedonieèiokariai, 237 m. pr. Kr. atþygiavæ á VakarøIndijà. Manoma, kad bananø tëvynë yraKinija, Indija. Apie 650 m. po Kr. arabøpirkliai bananus atgabeno á ArtimuosiusRytus. Ið èia bananai pasiekë Rytø Afri-kà, o vëliau palei Vidurþemio jûrà atkelia-vo iki Maroko. Dar vëliau pakliuvo á Ka-narus, Karibus, Vidurio ir Pietø Amerikà.

Populiariausias La Palmos gyvûnas –Kanarø lizardas. Tai kokiø 20 centimetrø

San Antonio krateris yra 300 m skersmensir 90 m gylio. Kraterio perimetru vingu-riuoja akmenuotas takelis. Dauba apau-gusi þaliomis samanomis, þole, retais krû-mokðniais ir spygliuoèiø medþiais. Aukð-èiausioje kraterio vietoje árengtas turas sugeodezine nuoroda.

Kai kuriuose ugnikalniø ðlaituose ákurtivynuogynai. Jø ploteliai, kartais vos arodydþio, talpina po kelis vynuogiø kerus.Sala garsëja vynais, kurie parduodamimiesteliø parduotuvëse. Vietos vyninësevyksta ðiø vynø degustacijos. Tai vynuo-giø baltieji ir rusvieji kraðto vynai „La Pal-ma“. Dël nedidelio gamybos kiekio ðievynai pasaulyje maþai þinomi.

Autorius ant San Antonio kraterio

Viena iðsalosáþymybiø –vieðbutis„Hotel laPalmaPrincess“



Tuometæ Vilniaus pedagoginio univer-siteto Tarptautiniø ryðiø skyriaus vedëjàIrenà Navickienæ, dalyvavusià Europosuþsienio kalbø pedagogø konferencijojeBudapeðte, sudomino energingo ir iðkal-baus prelegento ið JAV Grand Canyonuniversiteto profesoriaus Dþimo Viterspû-no (Jim Witherspoon) iðsakyti modernûsir lankstûs metodai bei konstruktyviosáþvalgos apie anglø kalbos mokymà(si).Vëliau jiems teko geriau susipaþinti pole-mizuojant darbinëse sekcijose, pasikeis-ti nuomonëmis ir adresais, kurti naujasanglø kalbos mokymo programas.

Tada buvo 1992-ieji, o ðiemet Lietu-vos bièiulio prof. Dþimo ir jo kolegø ke-lionëms á Lietuvà (apmokamoms ið as-meninio biudþeto) jau nebeuþtenka ran-kø pirðtø, nors idëjø ateities susitikimamsdar apstu, ir, svarbiausia, – šiai transat-lantinei

Partnerystei jau 19 metøPer tà laikotarpá profesorius Dþ.Viters-

pûnas kartu su kolegomis savanoriais iðArizonos valstijos surengë net aštuonio-lika vasaros anglø kalbos kursø Vilniauspedagoginio universiteto (dabartinio Lie-tuvos edukologijos universiteto) dëstyto-jams ir studentams. Originalia programa„Anglø kalba svetur“, kuri kasmet pritrauk-davo po 50 akademinës bendruomenësnariø, efektyviausiai pasinaudojo Socia-linës komunikacijos instituto, Pedagogi-kos ir psichologijos bei Gamtos moksløfakultetø þmonës, ið amerikieèiø patyræ,jog kalbø mokymasis gali bûti ne tik nau-dingas, patrauklus, bet ir linksmas. Kiek-viena pamoka prasidëdavo angliðkomisdainomis. Netradiciniai uþsiëmimai taipuþkrëtë besimokanèius, kad ne vienas jøskubëdavo prisipaþinti, jog jau geba netik kalbëti, dainuoti, bet ir sapnuoti an-gliškai. Beje, tos vasarinës angliðkos „se-sijos” tapo ásimintinos ir partneriams iš

Angelina LIAUDANSKIENË Uþsienio kalbø

ilgio drieþas. Susijaudinæs ar iðgàsdintasjis iðpuèia mëlynos spalvos apykaklæ. Ma-þiau matomas yra sienø gekonas. Jo lip-nios letenëlës leidþia vikriai laipioti verti-kaliomis uolø sienomis. Kûno spalvà re-guliuojantis mechanizmas gekonà daronepastebimà. Saloje visà parà „koncer-tuoja“ ávairûs paukðèiai.

Prie salos áþymybiø taip pat reikia pri-skirti ir keturiø þvaigþduèiø vieðbutá „Ho-

Las Palmos sala – kalnuota irpati drëgniausia bei miðkingiau-

sia ið archipelago salø


Profesiniø kompetencijø tobulinimoinstituto Kalbø mokymo centro vedëja

Irena Navickienë

JAV – ðeimininkai savo sveèiams negai-lëjo laiko neformaliems susitikimams ir ke-lionëms po mûsø ðalá, kvietë á etnokultû-rinius renginius, rodë mûsø istoriná pavel-dà muziejuose.

Ðá dinamiðkos partnerystës procesàdar labiau sustiprino Universiteto delega-cijos, kuriai vadovavo rektorius akademi-kas Algirdas Gaiþutis, 2006 metø vizitas áGrand Canyon universitetà, kur susipa-þinta su amerikietiðkos edukacinës aplin-kos kalbø mokymo(si) principais: socia-lizacija, interaktyvumu, pragmatiðkumu.Èia buvo pasiraðyta ilgalaikë ir prasmin-ga sutartis, apvainikavusi dviejø kultûrøedukatoriø dialogà.

Naujos kartos kûrybingumasPasak I.Navickienës, ryšiai su Grand

Canyon universiteto dëstytojais davë netik þiniø, bet ir postûmá pabandyti inte-lektualumà kuo glaudþiau susieti su pri-einamumu ir verslumu – demokratiðkosvalstybës inteligentijos atstovai atvira irnuoðirdþia laikysena ir mintimis dràsinoir pastebimai keitë mûsø þmones, nesabsoliuti dauguma „vasaros kursantø“suvokë, jog, patikliai bendradarbiauda-mi ir komunikuodami globalia tapusiaverslo ir finansø, vadybos ir aukðtøjøtechnologijø kalba, jie stato patikimustarpusavio supratimo tiltus, kuria saugiàir draugiškà erdvæ, garantuojanèià moks-lo paþangà. Pagaliau netradicinius an-glø kalbos mokymo(si) metodus suvo-kus giliau, ne kaip ásiminimo ar kartoji-mo technikà, o kaip mokymosi anato-mijà, ásitikinta, jog akademiniø produktøsklaidai reikia ir autentiškos bei raiškioskalbësenos.

Ir iðties, juk smagiau paèiam, o nesu vertëjo pagalba pateikti moksliniusstraipsnius Universiteto profesorës Ma-rijos Barkauskaitës inicijuotam ir kas metleidþiamam Vokietijoje akademiniam lei-

diniui „Baltijos studijos“, kurio leidybai,beje, jau daugiau nei 10 metø talkinaKalbø mokymo centras, vadovaujamasI.Navickienës. Papildomas uþsienio kal-bø mokymasis padeda akademinësbendruomenës nariams solidþiau jaus-tis tarptautinëse konferencijose, be jo-kiø kompleksø ir svetimø interpretacijøskaityti praneðimus, gyvai kontaktuoti suauditorija ir vaizdþiai pateikti savo moks-liniø tyrimø rezultatus.

Prieð metus Kalbø mokymo centruiintegravusis á Universiteto Profesiniøkompetencijø tobulinimo institutà (toliau– Institutas), ilgametë bendradarbiavimosu uþsienio ðaliø partneriais patirtis sëk-mingai perkeliama á naujà plotmæ – mo-kyklas, kurios nuolat rûpinasi mokytojøkvalifikacijos tobulinimu.

Su dideliu entuziazmu I.Navickienësiekia perteikti mokytojams ne tik angløkalbos dëstymo, bet ir ilgametæ vadybi-næ, vertëjavimo bei projektinës veiklospatirtá.

tel la Palma Princess“. Jis prieð keleriusmetus buvo ákurtas vakarinëje salos da-lyje prie pat vandenyno ant staèios uo-los. Èia ávairiø valstybiø turistai mëgauja-si pasyviu ir aktyviu poilsiu.

Per praëjusiø metø rugsëjá Kanaruose


Rektorius akademikas A.Gaiþutis (antras ið deðinës) suJAV Grand Canyon universiteto dëstytojais (DþeinePreston, Dona Barnier ir Dþimu Viterspûnu)

projekcijos

uþfiksuoti seisminës katastrofos poþymiai.Salø archipelago teritorijoje buvo uþregist-ruoti maþdaug 6 tûkstanèiai ávairaus inten-syvumo þemës drebëjimø. Jø stiprumassiekë 1–3 balus pagal Richterio skalæ. Na-cionalinio geografijos instituto mokslininkaiteigia, jog artinasi La Palmos salos Tabur-jentës ugnikalnio iðsiverþimas. Paskutinákartà Taburjentë alsavo 1920 metais. Ið gre-ta esanèios El Hierro salos, kurioje akme-

nimis pradëjo spjaudytis Pico de Malpasougnikalnis, savo namus ir laikinas darbo vie-tas buvo priversti palikti 53 þmonës.

Baiminamasi, kad þemës drebëjimaiir ugnikalniø iðsiverþimai Kanaruose galisukelti kolosalaus dydþio bangà, kuri perAtlantà nuðuoliuotø 1000 kilometrø per va-landà greièiu. Cunamis siektø rytinæ JAVpakrantæ nuo Majamio iki Niujorko. Nuos-toliai, kuriuos patirtø Karibai, yra sunkiai

prognozuojami. Ðie svarstymai nëra nauji.Dar 2005 m. pagal ðià hipotezæ buvo su-kurta BBC ir „National Geographic“ do-kumentinio serialo „End Day“ (liet. – Pas-kutinë diena) serija.

Jei ðis scenarijus pasitvirtintø, taistraipsnyje minëtas vieðbutis „Hotel la Pal-ma Princess“ dël uolienø deformacijos tu-rëtø su visa salos vakarø pakrante nuslink-ti á Atlanto dugnà.


Ágyvendinti ambicingus planus jai vi-sada padeda surastas optimalus raktas:

Inovacijø semtis per uþsienio ðaliøambasadas

Sakoma, moki þodá – þinai kelià, o jeidar nusimanai ir apie kultûrø savitumà beisàveikà – partnerystës sëkmë garantuota.Tad tokiø paskatø vedama I.Navickienë Lie-tuvos edukologijos universiteto bendruo-menei, ásipareigojusiai edukuoti Lietuvos vi-suomenæ, nepaliauja megzti ir stiprinti ben-dradarbiavimo tinklus su Ispanijos, Italijos,JAV, Kinijos, Japonijos, Turkijos ir kitomisambasadomis bei jø kultûros centrais.

Glaudaus bendradarbiavimo su Ispa-nijos ambasada ir Italijos kultûros centrudëka Universiteto studentai jau keleriusmetus turi puikià galimybæ studijuoti is-panø ir italø kalbas nemokamai su ðiøðaliø universitetø dëstytojais FranciscoJose Carvajal Carrasco, Cristiana Barbie-rato, Pierluigi Carolfi ir kitais.

Vis didesnio studentø ir dëstytojø dë-mesio sulaukia jau treèius metus kartusu Ispanijos ambasada Kalbø mokymocentre rengiama „Ispanø kultûros savai-të“, kurios renginiø dalyviai turi progospaþinti geriausius ðios ðalies filmus, pa-simokyti ðokti flamenko, paskanauti is-panø virtuvës patiekalø, pagaliau pajus-ti ðios tautos energijà.

Beje, á Universiteto rektoriaus akade-miko A.Gaiþuèio siûlymà árengti dar vie-nà vardinæ auditorijà universitete maloniaiatsiliepë Ispanijos Karalystës ambasado-rius Lietuvoje Miguelis Aviasas Estevezas,padovanojæs Kalbø mokymo centrui is-paniðkø knygø ir vaizdo medþiagos, rep-rezentuojanèios jo ðalá.

Siekdama tobulinti mokyklø mokytojøprofesionalumà ir kompetencijas I.Navic-kienë sistemingai organizuoja seminarusir praktinius uþsiëmimus uþsienio kalbømokytojams. Antai 2011 m. kovo mënesá

60 anglø kalbos mokytojø, universiteto ab-solventø buvo pakviesti á kvalifikacijos to-bulinimo seminarà, kur pristatytos ðiuolai-kiðkiausios Britø tarybos parengtos angløkalbos mokymo metodikos „TKT Essen-tials“, „Learning technologies“, „PrimaryEssentials“ ir kt. Pedagogai gavo naujø im-pulsø, kaip planuoti pamokas, iðlaikyti kuodidesná mokiniø dëmesá, iðmokti sinergið-kai taikyti spausdintus ir virtualius moky-mo(si) ðaltinius bei tapti novatoriškais mo-kytojais, gebanèiais patraukliai mokyti sa-vo dalykà. Naudingos informacijos semi-nare pateikë Britø tarybos projektø vado-vës Vilma Baèkiûtë, Loreta Pilkienë beiÐvietimo ir mokslo ministerijos Pagrindi-nio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausiojispecialistë Irena Raudienë.

Prieð pusmetá Kalbø mokymo centrobièiulis profesorius Dþimas Viterspûnasbuvo pakviestas á Institutà, kur pristatë sa-vo naujà metodinæ knygà “Kûrybiðkumàskatinantys, dinamiðki ir interaktyvûs an-glø kalbos mokymo metodai” ir surengë5 dienø praktiniø uþsiëmimø ciklà mo-kyklø anglø kalbos mokytojams.

Vis labiau stiprinamos ir pleèiamos Ins-tituto su uþsienio ðalimis jungtys, ypaè da-lyvavimas tarptautiniuose projektuose –

ðtai praëjusiais metais delegacijos, vado-vaujamos Instituto direktoriaus daktaro Al-gimanto Ðventicko, dalyvavo Leonardoda Vinèi partnerysèiø programos projek-to „Socialiniø ir jaunimo darbuotojø kul-tûrinës kompetencijos tobulinimas” bai-giamojoje konferencijoje Maltoje ir Nau-joviø perkëlimo projekto “MELIOR” dar-bo grupës susitikime Portugalijoje. I. Na-vickienë atstovavo Institutui metinëje tarp-tautinës asociacijos “Hansa – Parlament”ir “Baltijos Akademijos” konferencijojeVarðuvoje, kur aptarë naujos projektinësveiklos galimybes su Baltijos jûros regio-no ðaliø verslo ir mokslo institucijomis.Praëjusiø metø vasarà I. Navickienei te-ko didelë atsakomybë atstovauti Univer-sitetui Sarajeve bendroje komandoje suAustrijos ðvietimo ministerijos atstovais,teikiant jungtinæ paraiðkà “Dvyniø progra-mos” projektui “Bosnijos/HercogovinosÐvietimo agentûros instituciniø gebëjimøstiprinimas”.

Ðiais metais Instituto kalbinës projek-cijos siekia Ispanijà, Vokietijà, DidþiàjàBritanijà, Norvegijà, Danijà, Ðvedijà ir vi-sø jø tikslas vienas – mokytojø kompe-tencijø ir profesionalumo tobulinimas beitarpkultûrinio dialogo stiprinimas.


Literatûros duomenimis, yra apie10 tûkst. kardeliø veisliø. Dabar pasaulyjeyra daug kardeliø augintojø ir selekcinin-kø draugijø, firmø (JAV, Kanadoje, Angli-joje, Olandijoje, Australijoje, Moldavijoje,Naujojoje Zelandijoje, Èekijos Respubliko-je, Rusijoje, Ukrainoje). Šiuo metu karde-liai populiarûs Ukrainoje, Slovakijoje, Èe-kijoje, Rusijoje, Izraelyje ir Baltijos ðalyse.Pasaulinis kardeliø veisliø registracijoscentras yra Ðiaurës Amerikos kardeliø au-gintojø taryba (NAGC) Amerikoje, kuri turisudariusi veisliø klasifikacijos komisijà.

Lietuvoje bene pirmasis apie kardelius,vadindamas juos „kardylais“, gana iðsamiairaðë agronomas J.Strazdas 1930 metais.Jo aprašytos šios kardeliø rûðys: G. colvilliSweet, G. gandavensis Van. Houtte, G. le-moinei Hort, G. nanceianus Hort. ex Baker,G. nanus Andr. ir G. ramosus Paxt. Ið veisliøminimos ‘Trudel Gross’, ‘Oheimb’, ‘Schwa-ben’, ‘Lohengrin’, ‘Urania’, ‘E. Carbonnier’ir ‘H. Cavosleifer’. 1753 m. K.Linëjus (CarlLinnaeus) kardelius savo veikale „SpeciesPlantarum“ priskyrë vilkdalginiø (Iridaceae)šeimai, Ixioidea pošeimiui ir Gladiolus gen-èiai. Kardelis, seniau vadintas gladiole, kar-dylu, yra daugiametis þolinis gumbasvogû-nis vilkdalginiø ðeimos (Iridaceae Juss.) au-galas. Kardeliai priklauso geofitams, t.y. au-galams, kuriø atsinaujinimo pumpurai ne-palankø vegetacijai sezonà praleidþia dir-

Dr. Gitana ÐTUKËNIENË

Kardeliø

Seniausiø þiniø apie kardelá (Gladiolus L.) aptinkama graikø botaniko Teofrasto raðtuoseIII a. pr. Kr. Vëliau Plinijus Vyresnysis kardelá apraðë kaip vaistiná augalà. Manoma, kad jis

pirmasis pavadino ðá augalà Gladiolus. Kardeliø tëvynë – Pietø Europa, Pietø ir VidurioAfrika, Maþoji ir Vidurio Azija, kur þinomos 255 jø rûðys. Laikui bëgant ið paplitusiø ir jau

kultivuojamø rûðiø selekcijos bûdu buvo iðvestos naujos kardeliø veislës.

voje. Kardeliø rûðiø ir veisliø ávairovë labaididelë, todël klasifikuoti jas nelengva. Iðsa-mios, visuotinai priimtos klasifikacijos kolkas nëra sukurta. Apraðant kardelius pato-gumo dëlei jie paprastai skirstomi pagal þy-dëjimo laikà, augalo aukðtá, þiedyno formà,þiedo dydá, pagal þiedo spalvà, pritaikymoþeldynuose bûdus, atsparumà ligoms beikenkëjams. Be ðiø pagrindiniø savybiø,veisliø populiarumui turi átakos augalo stam-bumas, stiebo ir þiedyno proporcingumas,þiedyno taisyklingumas, þiedø struktûra irfaktûra. Kardeliai visada buvo vertinami dëlþiedø ávairovës, palyginti nesudëtingo au-ginimo, spartaus dauginimo ir kitø gerø sa-vybiø. Gaila, bet jie palyginti daþnokai pa-þeidþiami kai kuriø ligø, ypaè auginant di-desniuose plotuose. Savaime kardeliai þy-di antroje vasaros pusëje.

Vilniaus universiteto (VU) Botanikos so-de graþiai susipina ir dera trys veiklos kryp-tys: mokslinë, mokymo ir ðvietëjiðka-rekre-acinë. Kolekcijos kasmet papildomos nau-jomis rûðimis ir veislëmis. Per 20 metø VU

Botanikos sodo þoliniø dekoratyviniø au-galø skyriuje sukauptos gausios ávairiø rû-ðiø ir veisliø þoliniø dekoratyviniø augalø(lauko gëliø) kolekcijos, kuriø dalis tapo pra-dine medþiaga árengiant gëlynus – ekspo-zicijas. Skyrius dabar yra neatsiejama Bo-tanikos sodo dalis, atviras lankytojams, stu-dentams. Augalai veði 8 ha plote, senojoKairënø dvaro parko rytiniame pakraðtyje.Lauko gëliø kolekcijà sudaro 3000 takso-nø augalø, priskiriamø 80 ðeimø ir 324 gen-tims. Ðie augalai kilæ ið ávairiø pasaulio ða-liø (gauti sëklomis, svogûnais, gumbais, au-giniais arba augalø pavidalu). Kolekcijà su-daro ávairiø bioekologiniø, sistematiniø gru-piø augalai (vienmeèiai, daugiameèiai, lau-ke þiemojantys ir neþiemojantys: vienme-tës, dvimetës ir daugiametës, svogûninës,gumbasvogûninës, ðakniagumbinës ir ðak-niastiebinës gëlës) ir kiti maþai paplitæ de-koratyviniai, sausaþiedþiai, medingi, kvapûsir kitokie. Ávairiø rûðiø ir veisliø yra tokiø þo-liniø dekoratyviøjø augalø gentys: astilbës(Astilbe Buch.-Ham. Ex D. Don), astrai (As-

461 ‘Paparèio þiedas’ (P.Ciplijauskas, 1991 m.)

297 ‘Ðeðupë’(aut. J.A.Liutkevièius, 1995 m.)

373 ‘Bangelë’(aut. P.Balèikonis, 1988 m.)

263 ‘Skudurinë Onutë’(P.Ciplijauskas, 1991 m.)



Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas

MOKSLAS irGYVENIMAS

2012

1

T u r i n y s

Eina nuo 1957 m. 2012 m. Nr. 1 (639) sausis

Vyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKASRedakcijos kolegijaVALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASSAULIUS GULBINSKASPAULIUS JURKUSLIBERTAS KLIMKAJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISKÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUS

Redakcijos darbuotojai

RedaktorëELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktoriusVILIUS JAUNIÐKISKonsultantasPAULIUS JURKUS

REDAKCIJOS ADRESASAntakalnio g. 36, LT-10305Vilnius

TELEFONAIVyr. redaktoriaus 2 34 15 72Redaktoriø 2 34 41 00Elektroninis pað[email protected]

Pasiraðyta spaudai 2012-01-12SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8Popierius ofsetinisKaina 4,5 Lt

Spausdino AB „Spauda“Laisvës pr. 60, 2056 Vilniuswww.spauda.com

SCIENCE AND LIFEScience popular andhistorical monthly.Editor-in Chief J.Baldauskas„Mokslas ir gyvenimas“,Antakalnio st. 36,LT-10305, Vilnius, Lithuania.© „Mokslas ir gyvenimas“, 2012

Interneto svetainëhttp://ausis.gf.vu.lt/mg/

Þurnalo leidimà remia

SPAUDOS, RADIJOIR TELEVIZIJOS

Lietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,

Lietuvos mokslo istorikødraugija, Lietuvos kultûrostyrimø institutas, Lietuvos

gamtos draugija, VGTU

RËMIMO FONDAS

Remia istorijos, gamtos moksløir kultûros tematikos publikacijas

ter L.), bijûnai (Paeonia L.), flioksai (PhloxL.), jurginai (Dahlia Cav.), kardeliai (Gla-diolus L.), raktaþolës (Primula L.), tulpës(Tulipa L.), viendienës (Hemerocallis L.) irvilkdalgiai (Iris L.) ir kt. Šiø augalø kolekci-jos nuolat atnaujinamos, nes norima iðsau-goti rûðiø ir veisliø ilgaamþiðkumà ir grynu-mà. Tik turtingos, parodanèios genèiø, rû-ðiø, veisliø gausà augalø kolekcijos ir eks-pozicijos botanikos soduose turi mokslinæir paþintinæ reikðmæ, tobulina mokymo pro-cesà, tampa eksperimentine tyrimø baze irteikia pradinës medþiagos selekcijai. VUBotanikos sode nuo 1992-øjø, vadovaujantdr. D.Dainauskaitei, pradëtas kaupti, tirti,ávertinti ir saugoti Lietuvos selekcininkø su-kurtø þoliniø dekoratyviøjø augalø (gëliø)veisliø genofondas. Pirmà kartà Lietuvojesurinkta unikali Lietuvos selekcininkø sukur-tø gëliø veisliø kolekcija. Augalø kolekcijøkuratoriai ir dirbantys mokslininkai yra su-kaupæ daug patirties renkant ir saugant au-galø genofondà. Èia augalø genetiniø ið-tekliø tyrimai pradëti nuo 1994 metø, Lietu-vos mokslo ir studijø fondui parëmus moks-lo programà „Kultûriniø augalø resursai“,nuo 1998 m. iki 2002 m. pabaigos buvovykdoma valstybinë mokslo programa „Lie-tuvos naudojamøjø augalø genetiniø iðtek-liø tyrimai ir iðsaugojimas (Genofondas)“.Nuo 2003 iki 2008 m. vykdyta programa„Augalø nacionaliniø genetiniø iðtekliømoksliniai tyrimai“. Vykdyti augalø nacio-naliniø genetiniø iðtekliø koordinaciniø cen-trø funkcijas aplinkos ministro ir ðvietimo irmokslo ministro bendru ásakymu ápareigo-tos 4 mokslo ir studijø institucijos, tarp jø irVilniaus universitetas, koordinuojantis de-koratyviniø augalø kaupimà, tyrimà ir iðsau-gojimà. Kasmet šios kolekcijos atnaujina-mos, papildomos naujomis augalø rûðimis,veislëmis.

Nukelta á 44 p.

461 ‘Love me tender’(aut. A.Markevièius, 2009 m.)

A.ÞUKAUSKAS, P.DANILEVIÈIUS,M.MALINAUSKAS Tiesioginis lazerinis raðymaspolimeruose: principai ir taikymai ............................ 2

D.NORKIENË Per mirties slëná –á þiniø ekonomikà ..................................................... 4

R.OZOLINÈIUS Arbatmedþiai, arba indiðkaarbata su Keralos prieskoniais ................................. 8

T.PETRAITIS Ir operacijos, irklinikiniai tyrimai ..................................................... 12

A.BALAÐAITIS Kalbininkai ir poezija ...................... 13

G.BARTKUS Nuo „besaikio romantizmo“iki „Parnaso“ poezijos ............................................ 16

J.SKOMSKIS Juozas Skernevièius:„Maloniausia, kai mane pavadina treneriu“ ........... 18

R.ÐALNA Uluru – Australijos stebuklas .................. 20

J.NORKEVIÈIUS Penki ðimtai praneðimø .............. 26

V.PRUSKUS Politikai pramogø renginiuose ........... 28

V.ÞEIMANTAS Kodël nelaisva „laisvoji rinka“ ........ 30

Ðachmatai .............................................................. 32

B.JANKAUSKAS ProfesoriusMykolas Giedraitis – garsiosios kunigaikðèiøgiminës atstovas .................................................... 33

A.ORENDERAITYTË Kriochirurguidr. J.Pruðinskui – auksas ....................................... 37

V.ÞIGAS Kanarø salynas ........................................ 38

A.LIAUDANSKIENË Uþsienio kalbøprojekcijos .............................................................. 40

G.ÐTUKËNIENË Kardeliø kolekcija Vilniausuniversiteto Botanikos sode................................... 42


Lietuvoje natûraliai gamtoje augadviejø rûðiø kardeliai: paprastasis kar-delis (G. imbricatus L.) ir pelkinis kar-delis (G. palustris Gaudin), kiti augina-mi kaip dekoratyvieji augalai. Kardeliaiaprašomi tokia tvarka: 1) pagrindinisbotaninis veislës indeksas; 2) veislëspavadinimas; 3) veislës autorius; 4)veislës sukûrimo metai; 5) þydëjimopradþia (ðifras arba indeksas).

Kardeliø veisliø botaninis indeksas– tai prieð veisliø pavadinimus raðomastriþenklis skaièius, kuris reiðkia maksi-malø þiedø dydá (skersmená) ir spalvà.Þiedo dydá apibûdina pirmasis indek-so skaitmuo: 200 – smulkiaþiedþiaiþiedai (þiedo skersmuo 6,5–9 cm);300 – vidutinio dydþio þiedai (nuo9,1 iki 11,5 cm); 400 – stam-biaþiedþiai (skersmuo 11,6–14cm); 500 – gigantiðki þiedai (la-bai stambûs), jø skersmuo di-desnis negu 14,1 cm.

Kardeliai – lauke neþiemojantysgumbasvogûniai augalai, todël kiek-vienø metø rudená prieð ðalnas gum-basvogûniai iðkasami ir þiemà lai-komi sandëliuose. Kasmet išveda-ma nemaþai dekoratyviø, originaliøkardeliø veisliø, kurie yra ne tik sodøpuoðmena, bet ir puikus skinamas au-galas. Dirbant selekciná darbà su kar-deliais yra stengiamasi kurti tokiasveisles, kurios þydëtø kuo anks-èiau, bûtø kiek ámanoma at-sparesnës ligoms ir kenkë-jams. Gerai, jei tø veisliø daugi-nimosi koeficientas didelis. Betsvarbiausia – naujø veisliø dekora-tyvumas. Ar nepadarytø áspûdþiokardelio þiedas, kurio skersmuo siekianet 26 cm?

Naujos kardeliø veislës Lietuvojepradëtos vesti prieš šešiasdeðimt me-tø. Ðis darbas vyksta iki ðiol. Sukurtaper 1000 naujø veisliø ir hibridø. Da-bar Lietuvoje kardeliø selekcija domisiper 30 selekcininkø. Didþiuliø laimëji-

423 ‘Solveiga’(aut. A.Lukoðevièius, 1994 m.)

mø pasiekë P.Balèikonis, P. ir L.Cipli-jauskai, A.Karla, J.A.Liutkevièius, A.Lu-koðevièius, A.Markevièius, L.Skibi-niauskas, N.Michelkevièienë, R.Narvi-dienë, K.Nedzveckas, V.Ðemelis irP.Ðlajus, L.Aksamitauskas, A.Jachimo-vièienë, A.Timinskienë, A.Vedeikienë,B.Þostautienë, E.Raudienë, L.Pernavie-në, J.R.Kazelkienë, V.Mironas, M.Ra-dzevièius, V.Ðvilpienë, A.Þobakas,A.Zviaginceva ir kiti. VU Botanikos so-do kardeliø kolekcijos pagrindà suda-ro Lietuvos gëliø selekcininkø sukurtosveislës, bet greta auginamos ir uþsie-ninës. Iš viso kolekcijoje daugiau kaip150 rûðiø ir veisliø kardeliø. Stambia-þiedþiø yra 38 proc., su vidutinio dy-dþio þiedais – 23 proc., su gigantiðkaisþiedais – 20 proc. ir smulkiais þiedais –19 procentø. Aukðèiausiais dekoraty-vumo balais ávertintos tokios kardeliøveislës: ‘Solveiga’, ‘Paparèio þiedas’,

‘Kovo 11-oji’, ‘Pupø dëdë’, ‘Saulës Ta-kas’, ‘Fëja’, ‘Lionë’, ‘Ðeðupë’, ‘Lo-

ve Me Tender’, ‘Bangelë’,‘Plaðtakë’, ‘Vinetu’.

Ðiuolaikiniø kardeliø veisliødekoratyviniai poþymiai labaiskiriasi nuo anksèiau buvusiøveisliø: padidëjæs þiedø skaièiusþiedyne ir vienu metu prasisklei-dusiø þiedø; pagerëjæs vainik-lapiø tvirtumas; atsirado naujø

poþymiø – vainiklapiø gofruotu-mas, banguotumas, nauji atspal-

viai. Vertingiausios yra kardeliøveislës, turinèios ne tik dekora-tyvius þiedus, bet ir daug kitø

gerø savybiø, pavyzdþiui: atitin-kamas stiebo bei þiedyno ilgis,atsparumas iðvirtimui, taisyklin-

gas þiedynas, tam tikras þie-dø iðsidëstymas ir jø kiekis,atitinkamas skaièius vienumetu praþystanèiø gerai

prisitvirtinusiø þiedø, geraþiedlapiø faktûra ir kt.

Kardeliøkolekcija Vilniaus universiteto Botanikos sode

ISSN 0134-3084,,,Mokslas ir gyvenimas”2012 Nr. 1, 1- 44,Indeksas 5052, kaina 4,5 Lt

Atkelta ið 43 p.

Documents

Mokslas Ir Gyvenimas 2012 m. Nr.1