MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR TAIKOMOSIOS VEIKLOS ...zum.lrv.lt/uploads/zum/documents/files/2016 Specialistu...VŠĮ „Vilties žiedas“ 2 MTTV projektas atliktas pagal Žemės ūkio, maisto

VIEŠOJI ĮSTAIGA „VILTIES ŽIEDAS“

TVIRTINU: ………………………

Pareigos

Vardas, Pavardė

2016 m. lapkričio mėn. 10 d.

MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR TAIKOMOSIOS VEIKLOS PROJEKTO

ŽEMĖS ŪKIO SPECIALISTŲ IR KVALIFIKUOTŲ DARBUOTOJŲ POREIKIO 2017-2020

METAMS PROGNOZĖ

2016 M. GALUTINĖ ATASKAITA

Tyrimo vadovė: Agnė Valiulienė

(Vardas, Pavardė)

Kaunas

2016

VŠĮ „Vilties žiedas“ 2

MTTV projektas atliktas pagal Žemės ūkio, maisto ūkio ir žuvininkystės 2015 – 2020 metų

mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos projekto vykdymo 2016 m. gegužės 19 d. sutartį Nr.

MT-16-36 su Nacionaline mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos

PROJEKTO VYKDYTOJAI:

Prof. dr. Jonas ČAPLIKAS (Aleksandro Stulginskio universitetas);

Doc. dr. Rita MIČIULIENĖ (Aleksandro Stulginskio universitetas);

Dr. Jurgita ZALECKIENĖ (Aleksandro Stulginskio universitetas)


TURINYS

Lentelių sąrašas 5

Paveikslų sąrašas 6

Priedų sąrašas 7

ĮVADAS 8

1. ŽEMĖS ŪKIO SPECIALISTŲ IR KVALIFIKUOTŲ DARBININKŲ POREIKIO

PROGNOZAVIMO METODIKA ………… ................................................................................. 10

1.1. Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų ilgalaikės paklausos ir pasiūlos

prognozavimo objektas ir loginė schema.......................................................................................10

1.2. Žemės ūkio subsektorių, pagal kuriuos vertinama specialistų ir kvalifikuotų darbininkų

paklausa, identifikavimas...............................................................................................................14

1.3. Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų ilgalaikio poreikio ir rengimo kiekybinio

vertinimo metodika.........................................................................................................................17

2. ŽEMĖS ŪKIO SPECIALISTŲ IR KVALIFIKUOTŲ DARBUOTOJŲ POREIKIO 2017-

2020 METAMS PROGNOZĖS REZULTATAI…………………………………………………21

2.1. Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų poreikio žemės ūkio produktų

gamybos subsektoriui prognozė..............................................................................................21

2.2. Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų poreikio žuvininkystės ir žvejybos

subsektoriui prognozė..............................................................................................................26

2.3. Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų poreikio biomasės energetikos


2.4. Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų poreikio kaimo turizmo, ir

žirgininkystės subsektoriui prognozė......................................................................................30

2.5. Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų poreikio augalininkystės aprūpinimo ir

paslaugų subsektoriui prognozė..............................................................................................32

2.6. Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų poreikio gyvulių veislininkystės


2.7. Žemės ūkio specialistų poreikio veterinarijos subsektoriui prognozė..............................36

2.8. Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų poreikio prekybos žemės ūkio technika

ir techninių paslaugų subsektoriui prognozė...........................................................................37

2.9. Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų poreikio hidrotechninės statybos


2.10. Žemės ūkio specialistų poreikio žemėtvarkos subsektoriui

prognozė..................................................................................................................................40

2.11. Žemės ūkio specialistų poreikio žemės ūkio mokslo, studijų, mokymo ir konsultavimo


2.12. Žemės ūkio specialistų poreikio maisto veterinarinės ir fitokontrolės subsektoriui

prognozė..................................................................................................................................45

2.13. Žemės ūkio specialistų poreikio žemės ūkio ir kaimo plėtros valstybinio valdymo


2.14. Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų bendrieji poreikiai žemės ūkio

sektoriui...................................................................................................................................50


3. ŽEMĖS ŪKIO SPECIALISTŲ IR KVALIFIKUOTŲ DARBININKŲ RENGIMAS 2017-

2020 METAIS ……………………………………………………………………………………...52

3.1.Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų rengimo pagal mokymo ir studijų

programas poreikiai.............................................................................................................................52

3.2. Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų pasiūla ir jos atitiktis rengimo

poreikiams...........................................................................................................................................55

3.4. Priėmimo į mokymo ir studijų programas poreikiai................................................................59

3.5. Rekomendacijos dėl miško ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų rengimo

pagerinimo......................................................................................................................................64

IŠVADOS………………………………………………………………………………………….. 66

LITERATŪRA…………………………………………………………………………………….67

PRIEDAI……………………………………………………………………………………………69


Lentelių sąrašas

1 lentelė. Specialybių grupavimas pagal jų sąsajas su darbo rinka;

2 lentelė. Respondentų nuomonių, kiek svarbu, kad žemės ūkyje ir su juo susijusiuose sektoriuose

dirbtų specialistai, baigę su šiais sektoriais tiesiogiai susijusias studijas, pasiskirstymas;

3 lentelė. Ūkininkų ūkių skaičius pagal ūkyje naudojamą žemės plotą;

4 lentelė. Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų vidutinis metinis poreikis žemės ūkio

gamybos subsektoriui 2021 – 2024 m.;

5 lentelė. Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų vidutinis metinis poreikis

žuvininkystės ir akvakultūros subsektoriui 2021 – 2024 m.

6 lentelė. Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų vidutinis metinis poreikis biomasės

energetikos subsektoriui 2021 – 2024 m.;

7 lentelė. Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų vidutinis metinis poreikis kaimo

turizmo ir žirgininkystės subsektoriui 2021 – 2024 m.;


augalininkystės aprūpinimo ir paslaugų subsektoriui 2021 – 2024 m.;

9 lentelė. Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų vidutinis metinis poreikis gyvulių

veislininkystės subsektoriui 2021 – 2024 m.;

10 lentelė. Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų vidutinis metinis poreikis prekybos

žemės ūkio technika ir techninių paslaugų subsektoriui 2021 – 2024 m.;


hidrotechninės statybos subsektoriui 2021 – 2024 m.;

12 lentelė. Žemės ūkio specialistų vidutinis metinis poreikis biomasės energetikos subsektoriui

2021 – 2024 m.;

13 lentelė. Žemės ūkio specialistų vidutinis metinis poreikis mokslo, studijų, mokymo ir

konsultavimo subsektoriui 2021 – 2024 m.;

14 lentelė. Žemės ūkio specialistų vidutinis metinis poreikis maisto veterinarinės ir fitokontrolės

subsektoriui 2021 – 2024 m;

15 lentelė. Žemės ūkio specialistų vidutinis metinis poreikis žemės ūkio ir kaimo plėtros

valstybinio valdymo subsektoriui 2021 – 2024 m.;

16 lentelė. Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų suminiai poreikiai 2021-2024 m.

17 lentelė. Magistrų rengimo pagal su žemės ūkiu susietas studijų programas vidutinis metinis

poreikis;

18 lentelė. Bakalaurų rengimo pagal su žemės ūkiu susietas studijų programas vidutinis metinis

poreikis;

19 lentelė. Kvalifikuotų darbininkų rengimo pagal su žemės ūkiu susietas mokymo programas

vidutinis metinis poreikis;

20 lentelė. Žemės ūkio specialistų su magistro išsilavinimu rengimui skirtos

studijų programos ir jų atitiktis rinkos poreikiams;

21 lentelė. Žemės ūkio specialistų su bakalauro išsilavinimu rengimui skirtos

studijų programos ir jų atitiktis rinkos poreikiams;

22 lentelė. Žemės ūkio kvalifikuotų darbininkų rengimui skirtos


mokymo programos ir rengimo pagal jas poreikis;

23 lentelė. Priėmimo į žemės ūkiui skirtas antros pakopos (magistrantūros) studijų programas

vidutinis metinis poreikis 2017 – 2020 m.;

24 lentelė. Priėmimo į žemės ūkiui skirtas antros pakopos (magistrantūros) studijų programas

kasmetinis prognostinis poreikis 2017-2020 m.;

25 lentelė. Priėmimo į žemės ūkiui skirtas pirmos pakopos studijų programas vidutinis metinis

poreikis 2017 – 2020 m.;

26 lentelė. Priėmimo į žemės ūkiui skirtas pirmos pakopos (bakalauro) studijų programas

kasmetinis poreikis 2017 – 2020 m.

27 lentelė. Priėmimo į žemės ūkiui skirtas profesinio mokymo programas vidutinis metinis

poreikis 2017 – 2020 m.

28 lentelė. Priėmimo į žemės ūkiui skirtas profesinio mokymo programas kasmetinis poreikis

2017 – 2020 m.

Paveikslų sąrašas

1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal atsakymą į klausimą „Ar priimant į darbą Jūsų įmonėje

yra teikiama pirmenybė žemės ūkio ir kaimo plėtros specialistams“;

2 pav. Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų paklausos ir pasiūlos tyrimo loginė

schema;

3 pav. Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų poreikio rinkoje ir rengimo suderinimas

laike;

4 pav. Žemės ūkio subsektoriai, kuriems reikalingi žemės ūkio specialistai ir kvalifikuoti darbininkai;

5 pav. Žemės ūkio specialistų bei kvalifikuotų darbininkų poreikio ilgalaikio prognozavimo procesinių

etapų principinė scema;

6 pav. Specialistų ir kvalifikuotų darbininkų rengimo ilgalaikio prognozavimo principinė schema;

7 pav. Lietuvos ūkių struktūra pagal ūkių tipus, proc.

8 pav. Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų suminių poreikių struktūra pagal

išsilavinimo lygį.


Priedų sąrašas:

1 priedas. Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų prognozė: žemės ūkio gamybos

subsektorius;

2 priedas.

Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų prognozė: žuvininkystės ir akvakultūros

subsektorius; 3 priedas. Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų prognozė: Biomasės energetikos

subsektorius;

4 priedas. Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų prognozė: Kaimo turizmo ir

žirgininkystės subsektorius;

5 priedas. Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų prognozė: Augalininkystės

aprūpinimo ir paslaugų subsektorius;

6 priedas. Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų prognozė: Gyvulių veislininkystės

subsektorius;

7 priedas. Žemės ūkio specialistų prognozė: Veterinarijos subsektorius;

8 priedas. Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų prognozė: Prekybos žemės ūkio

technika ir techninių paslaugų subsektorius;

9 priedas. Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų prognozė: Hidrotechninės statybos

subsektorius;

10 priedas. Žemės ūkio specialistų prognozė: Žemėtvarkos subsektorius;

11 priedas. Žemės ūkio specialistų prognozė: Žemės ūkio mokslo, studijų, mokymo ir

konsultavimo subsektorius;

12 priedas. Žemės ūkio specialistų prognozė: Maisto veterinarinės ir fitokontrolės subsektorius;

13 priedas. Žemės ūkio specialistų prognozė: Žemės ūkio ir kaimo plėtros valstybinio valdymo

subsektorius;

14 priedas. Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų suminiai prognostiniai vidutiniai

metiniai poreikiai 2021 – 2024 m.;

15 priedas. Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų rengimo poreikių prognozė;

16 priedas. Studentų ir mokinių priėmimo į profesines ir aukštąsias mokyklas poreikiai.


ĮVADAS

Dėl emigracijos ir demografinių problemų senkant Lietuvos žmogiškųjų išteklių potencialui yra

svarbu sistemiškai užtikrinti valstybės ūkinio, socialinio ir kultūrinio vystymosi strategines kryptis

būtiniausiais specialistais ir kvalifikuotais darbininkais. Kokybiškai parengti aktyvūs specialistai ir

kvalifikuoti darbininkai, įvaldę specialiąsias kompetencijas, svarbias konkrečiam veiklos sektoriui, yra šio

sektoriaus vystymosi varomoji jėga. Būtina neatidėliojant būsimiems laikotarpiams prognozuoti

kiekvienos šaliai strateginės veiklos žmogiškųjų išteklių poreikius ir pagal juos koreguoti specialistų ir

kvalifikuotų darbininkų rengimą aukštosiose ir profesinio mokymo mokyklose.

Žemės ūkis ir jo infrastruktūra, vertinant pasaulinio vystymosi kontekste, privalo būti vertinamas ir

valdomas kaip prioritetinis šalies ūkio sektorius. Tai sektorius, atitinkantis pasaulio aprūpinimo maistu

poreikius, užtikrinantis valstybės saugumą maisto ir energijos aspektu, gerai derantis su šalies gamtinėmis

ir klimatinėmis sąlygomis, ilgametėmis ūkio tradicijomis. Žemės ūkio modernizacijos, struktūrinių

pokyčių tempai vieni iš intensyviausių tarp visų valstybės ekonomiką sudarančių sektorių. Šiam sektoriui

tenka didžiausia ES fondų lėšų dalis per visą po įstojimo į šį aljansą laikotarpį. Pagal darnos ir strateginių

išteklių subalansavimo principus sektoriaus strateginis vystymasis turi būti užtikrintas ir kokybiškais

žmogiškaisiais ištekliais.

LR žemės ūkio ministerija gerai supranta sektoriaus aprūpinimo žmogiškaisiais ištekliais

problematiką. 2008 m. buvo parengta ir ministro įsakymu patvirtinta Specialistų ir kvalifikuotų

darbuotojų žemės ūkiui ir kaimui rengimo strategija, kurios tikslas – „sukurti bendrą žemės ūkio

intelektinės plėtros sistemą, apimančią profesinio mokymo, studijų, tęstinio mokymo sritis ir galinčią

užtikrinti darbo rinkos poreikį atitinkančių kompetatingų žemės ūkio ir kaimp plėtros specialistų ir

kvalifikuotų darbuotojų rengimą, laiduosiantį kryptingą ir subalansuotą žemės ūkio ir kaimo plėtrą, kaimo

gyventojų kokybės gerėjimą bei aplinkos, tradicijų ir paveldo išsaugojimą.“ Tarp strategijos pagrindinių

įgyvendinimo krypčių – plėtoti su žemės ūkiu ir kaimo plėtra susijusias studijas bei profesinį mokymą ir

gerinti jų kokybę. LR žemės ūkio ministerija viena iš pirmųjų tarp valstybės ministerijų įgyvendino

jaunimui nepatrauklių studijų tikslinio finansavimo priemones. Jau nuo 2004 m. periodiškai kas 4 m.

užsako žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų prognostinio poreikio tyrimus.

Tyrimo tikslas - atlikti žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų pasiūlos ir paklausos

analizę, studijų ir mokymo programų atitikties analizę bei nustatyti studentų priėmimo pagal studijų ir

mokymo programas kasmetinius poreikius 2017–2020 metams.

Tyrimo uždaviniai:

1. Atlikti žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų pasiūlos ir paklausos analizę.

2. Atlikti studijų ir mokymo programų atitikties darbo rinkos poreikiams analizę.

3. Nustatyti kasmetinius mokymo poreikius 2017–2020 metams pagal studijų ir mokymo

programas.


Tyrimui atlikti buvo panaudoti mokslinės literatūros, teisės dokumentų analizės, statistinio tyrimo,

nestruktūrizuoto interviu, ekspertinio vertinimo ir kai kurie kiti metodai. Žemės ūkio specialistų ir

kvalifikuotų darbininkų poreikis buvo analizuojamas taikant autorių sukurtą specialistų ir kvalifikuotų

darbininkų prognostinio poreikio uždaroms ir pusiau uždaroms specialybėms (profesijoms) projektinių

skaičiavimų metodiką. Ši metodika pirmą kartą buvo išbandyta 2008 m. atliekant žemės ūkio specialistų

ir kvalifikuotų darbininkų poreikių analizę. Šiam tyrimui metodika buvo patikslinta.

Šio mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos projekto sutartyje yra numatyta išanalizuoti žemės ūkio

specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų poreikius, bet dėl to, kad sąvoka „kvalifikuoti darbuotojai“ yra

bendrinė ir ji aprėpia ir specialistus (specialistai taip pat yra kvalifikuoti darbuotojai), ji ataskaitoje yra

pakeista į sąvoką „kvalifikuoti darbininkai“. Šis pakeitimas visiškai dera ir su oficialiai patvirtiname

Profesijų klasifikatoriuje naudojamomis sąvokomis.

Mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos projekto ataskaita susideda iš 3 skyrių.

Pirmame skyriuje pateikiama žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų prognostinių

poreikių įvertinimo projektinių skaičiavimų būdu patikslinta metodika.

Antrame skyriuje pateikiami žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų prognostiniai

poreikiai pagal žemės ūkio subsektorius ir bendrai, taip pat vertinama žemės ūkio specialistų ir

kvalifikuotų darbininkų paklausos ir pasiūlos atitiktis.

Trečiame skyriuje pateikiami nustatyti žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų rengimo

2017-2020 m., taip pat priėmimo į žemės ūkio studijų ir mokymo programas poreikiai, rekomendacijos

dėl žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų rengimo pagerinimo.

Preliminarūs žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų ir jų rengimo poreikių tyrimų

preliminarūs rezultatai buvo pristatyti seminare „Kiek žemės ūkiui reikia specialistų?“ parodos

„Sprendimų ratas“ metu šių metų spalio 6 d. Preliminarūs rezultatai buvo publikuoti ir „Valstiečių

laikraštyje“. Parengtas informacinis straipsnis apie galutinius tyrimo rezultatus, kuris bus paskelbtas

populiariame leidinyje „Mano ūkis“

Ataskaitoje 68 psl., 28 lentelės; 8 paveikslai, 16 priedų.


1. ŽEMĖS ŪKIO SPECIALISTŲ IR KVALIFIKUOTŲ DARBININKŲ POREIKIO

PROGNOZAVIMO METODIKA

1.1. Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų ilgalaikės paklausos ir pasiūlos

prognozavimo objektas ir loginė schema

Žemės ūkis ir su juo susijusios veiklos pasižymi dideliu įvairiapusiškumu. Joms reikalingi ir

įvairaus profilio specialistai ir kvalifikuoti darbininkai. Žemės ūkio įmonėse, įstaigose, kitose

organizacijose tikslingai dirba ne tik žemės ūkio specialistai ir kvalifikuoti darbininkai (pavyzdžiui,

agronomai, gyvulininkystės technologijų specialistai, melžėjai), bet ir bendro pobūdžio specialistai,

kurie reikalingi ne tik žemės ūkio, bet ir daugeliui kitų sektorių (pavyzdžiui, ekonomistai,

teisininkai, buhalteriai, biuro darbuotojai, vairuotojai ir kiti). Taigi vienos specialybės yra siauresnio

pobūdžio (labiau specializuotos) ir jų rengimas tiesiogiai siejamas su siaura konkretaus ūkio

sektoriaus darbo rinka. Kitos specialybės yra platesnio pobūdžio ir jų rengimas nesiejamas su

konkrečiu sektoriumi, o yra nukreiptas bendriems darbo rinkos poreikiams tenkinti. Pagal šį

kriterijų visas specialybes galima skirstyti į tris grupes. Jų charakteristikos ir pavyzdžiai pateikti 1

lentelėje.

1 lentelė. Specialybių grupavimas pagal jų sąsajas su darbo rinka

(žemės ūkio sektoriaus pavyzdžiu)

Apibūdinimas ir

pavyzdžiai

Uždaro tipo specialybės Pusiau uždaro tipo

specialybės

Atviro tipo

specialybės

Bendrasis

apibūdinimas

Tai specialybės, kurios

įgyjamos tik baigus

siauras studijas,

taikomos labai siauroje

nišoje. Jos neįgyjamos

persikvalifikavimo būdu

Tai specialybės, kurios

skirtos platesnei profesijai,

bet turi daug specifikos

konkrečiuose sektoriuose.

Jas gali įgyti konkrečią

profesiją turintys asmenys

persikvalifikavimo ar

patirties įgijimo būdu.

Tai specialybės,

skirtos plačiai

profesijai ir neturi

didės specifikos

konkrečiuose veiklos

sektoriuose

Su žemės ūkiu ir kaimo

plėtra susietų specialistų

pavyzdžiai

-Veterinarijos gydytojas;

-Gyvulininkystės

specialistas;

-Agronomas

- Žemės ūkio inžinierius;

-Hidrotechnikos inžinierius;

-Kaimo plėtros

administravimo specialistas

- Vadybininkas;

- Teisininkas;

- Finansininkas

Su žemės ūkiu ir kaimo

plėtra susietų

kvalifikuotų darbininkų

pavyzdžiai

- Arklių kaustytojas;

- Kombainininkas

- Agroverslo darbininkas - Vairuotojas;

- Virėjas;

Sudaryta autorių

Asmenys, kurie pasirenka uždaro tipo specialybes, iš dalies ir tie asmenys, kurie pasirenka

pusiau uždaro tipo specialybes, savo karjerą ir ateitį susieja su konkrečiu veiklos sektoriumi ir jų

perėjimas dirbti iš vieno sektoriaus į kitą sektorių yra gan ribotas, realesnis tik įgijus kitą

(tinkamiausia – atviro pobūdžio) specialybę. Šiuo požiūriu uždaro pobūdžio specialybės (iš dalies ir

pusiau uždaro pobūdžio specialybės) yra nepatrauklios, nes, jas įgijus, susiduriama su tam tikrais

perėjimo iš vienų veiklos sferų į kitas barjerais. Iš kitos pusės, asmenys įgiję šias specialybes, jaučia

mažesnį konkurencinį spaudimą darbo rinkoje iš asmenų, įgijusių kitas specialybes. Tokiu būdu,

asmenys – siauro pobūdžio specialistai turi ir konkurencinio pranašumo siaurose nišose kilti

karjeros laiptais.


Žemės ūkio sektorius turi daug gerai įvairioje literatūroje išdiskutuotų ypatumų, kurie sukuria

siauro pobūdžio šiam sektoriui skirtų specialybių poreikius. Taigi, žemės ūkio specialistų ir

kvalifikuotų darbininkų siauro pobūdžio specialybės yra neišvengiama būtinybė, lemianti, kad

įvairiais raidos etapais ir ne tik Lietuvoje, bet ir įvairiuose kituose kraštuose susiformavo

savarankiškos (daugiau ar mažiau atskiros) žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų

rengimo institucinės sistemos, joms sudarytos atskiros studijų ir mokymo programos. Daugelio

šalių ir tarptautinėse studijų sričių klasifikacijose žemės ūkio studijos dėl savos specifikos yra

išskiriamos kaip savarankiška studijų sritis. Deja, tokios praktikos nėra Lietuvoje, nes žemės ūkio

studijos vis dar priskiriamos biomedicinos mokslo sričiai.

Sparčiai vykstant mokslo pažangai, ypač akivaizdžiai pasireiškiant tarpdiscipliniškumui, ribos

tarp atskirų mokslo ir studijų sričių mažėja, atsiranda daugiau sąsajų tarp jų. Tačiau žemės ūkio

studijų specifiškumas išlieka aktualus. Tai iliustruoja žemės ūkio ir su juo susijusių įmonių, įstaigų

kitų organizacijų vadovų reprezentatyvios sociologinės apklausos, atliktos 2012 m., rezultatai (1

lentelė).

2 lentelė. Respondentų nuomonių, kiek svarbu, kad žemės ūkyje ir su juo susijusiuose

sektoriuose dirbtų specialistai, baigę su šiais sektoriais tiesiogiai susijusias studijas,

pasiskirstymas, proc.

Žemės ūkio

ir su juo susiję sektoriai

Atsakymai, proc.

Labai svarbu

ir svarbu

Nei svarbu,

nei

nesvarbu

Nesvarbu ir

visiškai

nesvarbu

Neturi

nuomonės

Žemės ūkio pirminė gamyba 79 16 3 2

Žemės ūkio gamybos infrastruktūra 76 17 3 4

Žuvininkystė 83 8 1 8

Kaimo turizmas ir kitos kaimo veiklos 57 25 12 6

Veterinarija 96 2 - 2

Kaimo infrastruktūra 63 21 10 7

Žemės ūkio mokslas, studijos, mokymas,

konsultavimas

88 3 7 2

Žemės ūkio ir kaimo plėtros viešasis

administravimas

76 10 11 3

Šaltinis (Žemės ūkio, 2012).

Pagal 2 lentelėje pateiktus rezultatus, dauguma respondentų į klausimą „kiek svarbu, kad

žemės ūkyje ir su juo susijusiose sektoriuose dirbtų specialistai, baigę su šiais sektoriais tiesiogiai

susijusias studijas“ atsakė teigiamai, aiškiai atskleisdami šių sąsajų svarbą ir dabartiniame žemės

ūkio raidos etape. Galima akivaizdžiai įžvelgti ir tam tikras priklausomybes: kuo tam tikras

sektorius turi daugiau sąsajų su žemės ūkiu, tuo ir specialių žemės ūkio studijų (siauro ir pusiau

siauro pobūdžio specialybių) poreikis didesnis. Pavyzdžiui, net 79 proc. respondentų akcentavo, kad

pirminėje žemės ūkio gamyboje darbuotojai būtų baigę specialias žemės ūkio studijas, kai tuo tarpu

kaimo turizmo veikloje ir kitose kaimiškoje aplinkoje vykdomose, bet su žemės ūkiu mažiau

susietose veiklose, specialiųjų žemės ūkio studijų poreikis mažiau akivaizdus.


1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal atsakymą į klausimą „Ar priimant į darbą

Jūsų įmonėje yra teikiama pirmenybė žemės ūkio ir kaimo plėtros specialistams“

Šaltinis (Žemės ūkio, 2012).

Tyrimas parodė, kad žemės ūkio studijų reikšmingumas ne tik akcentuojamas, bet ir atsispindi

praktinėje veikloje (1 paveikslas). 2012 m. atliktos sociologinės apklausos metu 72 proc.

respondentų - žemės ūkio ir su juo susijusių įmonių, įstaigų kitų organizacijų vadovų nurodė, kad

priimant darbui jų vadovaujamoje įmonėje teikiama pirmenybė specialiai baigusiems žemės ūkio

studijas.

Šio mokslinio tyrimo objektas nėra visų, bet tik tiesiogiai su žemės ūkio specifika

susijusių specialistų ir kvalifikuotų darbininkų (uždaro tipo ir pusiau uždaro tipo specialybių)

poreikis žemės ūkio ir su juo susijusių veiklų darbo rinkoje.

Laikantis šios tyrimo objekto apibrėžties, buvo atsiribota nuo žemės ūkiui ir kaimo plėtrai

svarbių žemės ūkio ekonomistų, žemės ūkio verslo vadybininkų, kaimo plėtros administratorių,

žemės ūkio verslo logistų, buhalterių, taip pat kai aplinkotvarkos darbininkų poreikių vertinimo.

Nors šios specialybės (profesijos) yra tiesiogiai susijusios su žemės ūkiu, bet yra atviro pobūdžio ir

projektinių skaičiavimų metodika šių specialistų ir darbininkų poreikiui nustatyti nėra patikima.

Kai kurių specialistų ir kvalifikuotų darbininkų rengimas nėra susietas tik su žemės ūkiui.

Akivaizdus pavyzdys yra veterinarijos gydytojai, kurių reikia ne tik žemės ūkio gyvūnų gydymui,

bet ir įvairių smulkiųjų naminių gyvūnų bei zoologijos soduose laikomiems laukiniams gyvūnams

gydyti. Nustatant veterinarijos gydytojų poreikį, buvo apsiribota tik jų poreikio žemės ūkiui

nustatymu. Tokių specialybių (profesijų yra ir daugiau). Tai bus akcentuota pristatant konkrečių

specialybių (profesijų) poreikio nustatymo rezultatus.


tyrimo loginė schema

v. Žemės ūkio ir kvalifikuotų darbininkų ilgalaikės paklausos ir pasiūlos

prognozavimo loginė schema (sudaryta autoriaus)

2 pav. Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų paklausos ir pasiūlos

tyrimo loginė schema

Kai objektas yra tiriamas įvairiais metodais siekiant įvairių uždavinių, metodiškai svarbu

nusistatyti ir laikytis tam tikro tyrimų nuoseklumo, pagrįsto aiškia logika. Tai atskleista 2 paveiksle.

Tyrimo procese išskiriami šie etapai:

1. Žemės ūkio subsektorių identifikavimas. Žemės ūkis, kaip ekonominės veiklos sektorius,

yra daugiaplanis tiek vykdomomis funkcijomis, tiek jį sudarančiomis organizacijomis bei

specialistų ir kvalifikuotų darbininkų pareigybėmis. Siekiant objektyvesnio specialistų ir

kvalifikuotų darbininkų paklausos įvertinimo, tikslinga žemės ūkio sektorių detalizuoti pagal jo

subsektorius, ir atsižvelgiant į jų funkcinius, organizacinius bei kvalifikacinius ypatumus, atlikti

paklausos įvertinimą. Kadangi formaliai apibrėžtų žemės ūkio subsektorių išskyrimo nėra, jį tenka

atlikti ekspertiniu būdu (plačiau 1.2 poskyryje).

2. Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų poreikio subsektoriams

prognozavimas. Jis atliktas projektinių skaičiavimų būdu pagal sudarytą šių skaičiavimų algoritmą

(plačiau 1.3 poskyryje).

3. Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų bendro poreikio vertinimas. Šiame

etape susumuojami ir apibendrinami antrame etape nustatyti žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų

darbininkų subsektoriuose poreikiai.

4. Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų pasiūlos (rengimo) vertinimas. Jis

atliekamas aukštojo mokslo ir profesinio rengimo įstaigų duomenų apie studentų ir mokinių

priėmimą į žemės ūkio studijų ir mokymo programas, jų baigimą bei absolventų įsidarbinimą

statistinės analizės būdu.

Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų poreikio subsektoriams prognozavimas:

- poreikio kiekybinis vertinimas

Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų poreikio ir rengimo atitikties vertinimas

Rekomendacijų parengimas dėl:

- Žemės ūkio studijų ir mokymo programų;

- priėmimo į žemės ūkios studijų ir mokymo programas

Žemės ūkio subsektorių identifikavimas

Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų

darbininkų pasiūlos (rengimo)

vertinimas

Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų bendrojo

poreikio vertinimas


5. Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų poreikio ir rengimo atitikties

vertinimas. 3 etape apibendrinti specialistų ir kvalifikuotų darbininkų poreikiai balansų būdu

lyginami su specialistų ir kvalifikuotų darbininkų rengimo pagal atitinkamus lygius ir programas

faktinėmis apimtimis, vertinama jų atitiktis ir nuokrypiai.

6. Rekomendacijų parengimas dėl žemės studijų ir mokymo programų ir priėmimo į

žemės studijų ir mokymo programas. Pagal sudarytą algoritmą (plačiau 1.3 poskyryje) atliekami

priėmimo į žemės ūkio studijų ir mokymo programas poreikio skaičiavimai, pagrindžiamos

rekomendacijos dėl studijų ir mokymo programų ir priėmimo į jas tobulinimo.

3 pav. Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų poreikio rinkoje ir rengimo

suderinimas laike

Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų paklausos ir pasiūlos tyrimo procese yra

svarbi laiko dimensija. Specialistų ir kvalifikuotų darbininkų rengimas yra ilgalaikis procesas.

Pavyzdžiui bakalauro parengimas universitete priklausomai nuo studijų programos trukmės ir

studijų formos užtrunka nuo 3,5 iki 6 m. Norint tenkinti darbo rinkos poreikius, specialistų ir

kvalifikuotų darbininkų parengimu reikia pradėti rūpintis bent prieš 4 metus. 3 paveiksle pateikta

žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų darbo rinkos poreikių suderinimo laike su jų

rengimu schema. Metodiškai tai reiškia, kad darbo rinkos poreikius reikia prognozuoti 2021 – 2024

metams, specialistų ir kvalifikuotų darbininkų rengimą reikia numatyti 2017-2020 m. Šis laiko

horizontas nustatytas pagal nuolatinių bakalauro studijų formą, nes ištęstinių bakalauro studijų

studentai, taip pat magistrantai dažniausiai į darbo rinką jau būna integravęsi.

1.2. Žemės ūkio subsektorių, pagal kuriuos vertinama specialistų ir kvalifikuotų

darbininkų paklausa, identifikavimas

Žemės ūkis tiek moksle, tiek praktikoje dažnai suprantamas siaurąja ir plačiąja prasmėmis.

Samprata siaurąja prasme aprėpia tik pirminę žemės ūkio produktų gamybą, plačiąja prasme - ir

kitas veiklas, kurios infrastruktūriniais, prekybiniais ir administraciniais saitais yra susijusios su

pirmine žemės ūkio produktų gamyba. Kvalifikuoti darbininkai ir ypač specialistai su žemės ūkio ir

kaimo plėtros ypatumus atitinkančiomis specialiomis kompetencijomis turi būti rengiami ne tik

pirminiam žemės ūkiui, bet ir kitiems su juo susijusiems subsektoriams.

Studijų, mokymosi procesas

Nuo 3 iki 4 m.

2017 – 2020 m.

Integravimasis į darbo rinką ir

profesinės karjeros pradžia

2021 – 2024 m.


0

20

40

60

80

100

1st Qtr 2nd Qtr 3rd Qtr 4th Qtr

East

West

North

4 pav. Žemės ūkio subsektoriai, kuriems reikalingi žemės ūkio specialistai ir kvalifikuoti

darbininkai

Žemės ūkis ir kaimo plėtra plačiąja prasme aprėpia šešis pagrindinius subsektorius (3

paveikslas):

- Pirminė žemės ūkio gamyba, kurioje sukuriami tolesniam apdorojimui skirti produktai.

Pirminiam žemės ūkiui priklauso ir prekinis žemės ūkio produktų paruošimas ir netgi perdirbimas,

jeigu jis atliekamas tame pačiame ūkyje (įmonėje). Šiame sektoriuje žemės ūkio specialistų ir

kvalifikuotų darbininkų specialiųjų kompetencijų poreikis pats ryškiausias.

- Kitos ekonominės veiklos, vykdomos kaimo vietovėse. Įgyvendinamos kaimo plėtros

politikos priemonės (kartu ir finansinė parama) didele dalimi yra nukreiptos į žemės ūkiui

alternatyvių veiklų išplėtojimą diversifikuojant ūkininkų ūkius, žemės ūkio įmones ar kuriant

specializuotas žemės ūkiui alternatyvių veiklų struktūras. Su žemės ūkiui specifine kompetencija

šios veiklos nėra vienodai susietos. Žemės ūkio specialioji kompetencija daugiau svarbi užsiimant

bioenergetika, žemės ūkio paslaugomis, agrariniu turizmu ir pan.

- Žemės ūkio infrastruktūra, tiesiogiai susieta su žemės ūkio specifika, šios šakos kitimo

tempais. Šio subsektoriaus išvystymas gali paspartinti ar sulėtinti ir paties pirminio žemės ūkio

kitimo tempus. Ši infrastruktūra pasižymi ypač įvairia teikiamų paslaugų įvairove (įvairios

augalininkystės paslaugos, žemės ūkio techninės paslaugos, veterinarinės paslaugos, ir daug kitų) ir

kartu specialiųjų kompetencijų gausiu poreikiu.

Žemės ūkio ir kaimo plėtros

administravimas: - Valstybinis

valdymas; - ES ir nac.

paramos administravimas;

- Maisto veterinarinė ir fito kontrolė;

- Žemės fondo valst. valdymas;

- Žemės ūkio savivalda

Kaimo infrastruktūra: - Žemėtvarka ir

žemės matavimai; - Kaimo

vandentvarka ir hidrostatyba;

Pirminis žemės ūkis (ūkininkų ūkiai, žemės ūkio bendrovės ir kitos įmonės)

Kitos su žemės ūkiu susijusios kaimo veiklos

(kaimo turizmas, bioenergetika, žuvininkystė

ir kt.)

Žemės ūkio infrastruktūra:

- Augalininkystės paslaugos

- Gyvulių veislininkystė;

- Veterinarija (ž. ū. gyvūnų gydymas);

- Žemės ūkio techninės paslaugos

Žemės ūkio mokslas, studijos, mokymas, konsultavimas


- Kaimo infrastruktūra, turinti savąją specifiką dėl teritorinio kaimų išdėstymo, kaimo

gyvensenos specifikos, šios infrastruktūros tiesioginių sąsajų su žemės ūkiu. Tai apsprendžia iš

kaimo infrastruktūros darbuotojų specialiosios kompetencijos poreikį.

- Žemės ūkio mokslas, studijos, mokymas ir konsultavimas. Žemės ūkio ir kaimo plėtros

specifiškumas apsprendžia ir žemės ūkio mokslo ir studijų bei su šiuo mokslu susijusių paslaugų

išskirtinumą. Šis išskirtinumas atsispindi ir daugelyje tarptautinių mokslo ir studijų klasifikacijų,

kur žemės ūkio mokslai (dažnai ir studijos) išskiriami į atskirą sritį. Lietuvoje 2012 m. LMT taip

pat pripažino žemės ūkio mokslų specifiškumą, juos atskyrė nuo kitų biomedicinos mokslų į atskirą

savarankišką mokslų sritį. Lietuvoje naudojamame studijų klasifikatoriuje yra atskira žemės ūkio ir

veterinarijos studijų krypčių grupė ir savarankiška žemės ūkio mokslų studijų kryptis. Daugelyje

pasaulio šalių žemės ūkio mokslų ir studijų institucijos yra atskirtos nuo kitų mokslo ir studijų

institucijų ir yra specializuotos. Tokia institucinė sąranga ypač ryški Lietuvoje.

- Žemės ūkio ir kaimo plėtros viešasis administravimas. Tiek žemės ūkis, tiek kaimo plėtra

yra stipriai valstybės (kartu ir ES) reguliuojami sektoriai. Žemės ūkio ir kaimo plėtros

administravimo institucinė plėtra buvo itin intensyvi pasirengimo stoti į ES laikotarpiu. Žemės ūkio

ir kaimo plėtros viešojo administravimo institucijos yra stipriai biurokratizuotos ir aprėpia daug

įvairių reguliuojamojo ir administracinio pobūdžio funkcijų. Šias funkcijas vykdo griežtai

sektoriniu principu suformuotos žemės ūkio ir kaimo plėtros viešojo administravimo institucijos.

Šios funkcijos turi ir su žemės ūkio ir kaimu susijusią specifiką. Tam reikalingos ir specialios

kompetencijos.

Žemės ūkyje, kaip ekonominės veiklos sferoje plačiąja prasme galima išskirti ir daugiau

subsektorių, tačiau jie nėra šio taikomojo tyrimo objektas. Pavyzdžiui, Ekonominių veiklų

klasifikatoriaus A veiklų grupei kartu su žemės ūkiu, žuvininkyste yra priskirta ir miškininkystė.

Tačiau miškų ūkį kaip veiklos sektorių administruoja ir jam specialistų bei kvalifikuotų darbininkų

rengimu rūpinasi ne Žemės ūkio, bet Aplinkos ministerija. Į šį tyrimą yra įtraukti tie sektoriai, kurių

viešąjį administravimą atlieka Žemės ūkio ministerija.

Plati žemės ūkio veiklos įvairovė lemia labai platų ir žemės ūkio specialybių spektrą. Todėl

metodiškai yra svarbu, žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų poreikį identifikuoti ne

bendrai visam žemės ūkiui, o atskirai kiekvienam subsektoriui. Laikantis šios metodologinės

taisyklės, žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų poreikio projektiniai skaičiavimai atlikti

pagal identifikuotus subsektorius, o po to apibendrinti visam žemės ūkiui plačiąja prasme.

Šešių žemės ūkio ir kaimo plėtros sektorių išskyrimas dar yra nepakankamas, kad aiškiai

išryškėtų visų specialiųjų kompetencijų poreikiai. Įvertinant visų sektorių ypatumus specialiųjų

kompetencijų atžvilgiu, tikslinga žemės ūkio specialistų poreikius tirti pagal minėtų subsektorių dar

detalesnį išskaidymą. Todėl buvo sudarytas pirminis detalus 16 žemės ūkio subsektorių sąrašas ir

atliktas jo ekspertinis vertinimas pasitelkiant Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkus. Po

ekspertinio vertinimo buvo patikslinti kai kurių subsektorių pavadinimai, jų sąrašas sutrumpėjo iki

13 pavadinimų:

1. Žemės ūkio produktų gamyba (ūkininkavimas ir gamyba žemės ūkio bendrovėse ir kitose

įmonėse);

2. Žuvininkystė ir akvakultūra;

3. Biomasės energetika;

4. Kaimo turizmas ir žirgininkystė;


5. Augalininkystės aprūpinimas ir paslaugos (sėklininkystė, aprūpinimas trąšomis, augalų

cheminė apsauga, sandėliavimas, prekyba, įskaitant eksportą ir kt.);

6. Gyvulių veislininkystė;

7. Veterinarija (žemės ūkio gyvūnų gydymas);

8. Prekyba žemės ūkio technika ir techninės paslaugos;

9. Hidrotechninė statyba;

10. Žemėtvarka;

11. Žemės ūkio mokslas, studijos, mokymas ir konsultavimas;

12. Maisto veterinarinė ir fitokontrolė

13. Žemės ūkio ir kaimo plėtros valstybinis valdymas ir savivalda;

Konkreti žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų prognostinio poreikio analizė ir

atlikta pagal šiuos detaliuosius subsektorius.

1.3. Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų ilgalaikio poreikio ir rengimo

kiekybinio vertinimo metodika

Žemės ūkio ir kaimo plėtros specialistų ir kvalifikuotų darbininkų poreikio ilgalaikės

prognozės grindžiamos darbuotojų skaičiaus žemės ūkio ir kaimo plėtros subsektorių institucijose

statistika ir šiuos sektorius atstovaujančių organizacijų vadovų bei kitų atsakingų atstovų

apibendrintomis nuomonėmis dėl žemės ūkio ir kaimo tolesnės raidos bendrai ir atskirų sektorių

konkrečiai, taip pat dėl šių sektorių būsimų poreikių atitinkamos profesijos ir pakopos specialistams

bei kvalifikuotiems darbininkams.

Tikslinga nustatyti prognozes 4-6 metams į priekį. Toks laikotarpis geriausiai derinasi su

specialistų parengimo aukštosiose mokyklose trukme. Šiuo konkrečiu atveju specialistų ir

kvalifikuotų darbuotojų prognozės yra rengiamos 2017 – 2020 metams.

5 pav. Žemės ūkio specialistų bei kvalifikuotų darbininkų poreikio

ilgalaikio prognozavimo procesinių etapų principinė scema

Kiekvieno subsektoriaus įmonių ir kitų organizacijų skaičiaus ir pagrindinių charakteristikų identifikavimas

Darbuotojų dabartinio skaičiaus, jų profesinių grupių , kvalifikacinių lygių nustatymas pagal visas organizacijų grupes, atsižvelgiant į kvalifikacijų sąrangą ir

sociologinės apklausos rezultatus

Darbuotojų pagal profesijas ir kvalifikacinius lygius poreikio vidutinei metinei kaitai apskaičiavimas

Darbuotojų pagal profesines grupes ir kvalifikacijos lygius poreikio koregavimas, atsižvelgiant į prognozuojamus organizacijų raidos, darbo našumo ir

struktūrinius pokyčius iki 2016 m. ir sociologinės apklausos rezultatus

Darbuotojų pagal profesines grupes ir kvalifikacijos lygius poreikis sugretinamas su atitinkamomis studijų programomis ir parengiama

absolventų poreikio pagal studijų programas suvestinė


Ilgalaikio prognozavimo metodologinį pagrindą sudaro kiekybiniai projektiniai skaičiavimai,

atliekami tam tikra logine schema (5 paveikslas). Projektinių skaičiavimų pagrindą sudaro

darbuotojų natūralios kaitos poreikiai, kurie sistemiškai koreguojami pagal iš anksto nustatytus ir

įvertintus būsimo periodo prognozuojamus pokyčius, nulemtus įvairių makroekonominių,

technologinės pažangos ir kitų veiksnių.

Išskiriami šie žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų ilgalaikio prognozavimo,

atliekamo pagal visus detaliuosius žemės ūkio subsektorius procesiniai etapai:

Pirmasis etapas. Pagal subsektorius identifikuojamos juos atstovaujančios žemės ūkio verslo

organizacijos, jų skaičius ir pagrindinės charakteristikos. Pavyzdžiui, pirminėje žemės ūkio

gamyboje pagrindinės organizacijos yra ūkininkų ūkiai, žemės ūkio ir kooperatinės bendrovės.

Remiantis šių organizacijų statistika (naudojant žemės ūkio surašymų, respondentinių ūkių, įmonių

rejestro statistinius duomenis, įmonių katalogų informaciją), identifikuojama jų įvairovė pagal dydį,

specializaciją, darbo sąnaudų imlumą ir pan. Visa ši įvairovė (ypač įmonių pasiskirstymas pagal

darbuotojų skaičiaus kriterijų) tolesniame prognostiniame tyrime atsispindi kaip atskiri organizacijų

segmentai. Organizacijų charakteristikos pateikiamos kiekvieno priedo 1 lentelėje.

Antrame etape pagal pagrindines kiekvieno subsektoriaus organizacijas ir jų segmentus

nustatomos darbuotojų tipinės grupės, pradedant vadovais ir baigiant darbininkų grupėmis.

Darbuotojų tipinės grupės detalizuojamos pagal darbuotojų (žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų

darbininkų) profesines grupes ir konkrečių profesijų darbuotojų skaičių. Pavyzdžiui, organizacijoje

identifikavus specialistų grupę, ji detalizuojama pagal konkrečias profesijas (agronomai,

gyvulininkystės specialistai ir pan.) ir kiek tokių profesijų specialistų organizacijoje yra. Darbuotojų

skaičius pagal pareigybes ir profesijas identifikuojamas atsitiktinės atrankos būdu pasirinktų

organizacijų atstovų nestruktūrizuotos apklausos būdu ir apskaičiuojant jų vidurkius. Darbuotojų

(darbininkų ir specialistų) vidutinis skaičius subsektoriaus organizacijoje perskaičiuojamas visoms

to sektoriaus organizacijoms.

Specialistų ir kvalifikuotų darbininkų priskyrimas atitinkamai kvalifikacinei grupei atliekamas

pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros (Lietuvos, 2014) kvalifikacinių lygių aprašus, su jais

sulyginus atitinkamų specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų atliekamas funkcijas ir reikalavimus

joms. Nereti atvejai organizacijų atstovai skeptiškai vertino nustatytus kvalifikacinius lygius ir jie

buvo pakoreguoti. Organizacijų atstovai gan sunkiai atskiria VI (bakalauro) ir VII (magistro)

kvalifikacinius lygius, dažnai, nepriklausomai nuo veiklos sudėtingumo, savarankiškumo ir

kintamumo, pirmumą atiduoda universitetų bakalaurams.

Skaičiavimai atliekami specialioje lentelėje (kiekvieno priedo 2 lentelė).

Trečiame etape pagal visas segmento organizacijas ir darbuotojų profesines grupes bei

kvalifikacinius lygius apskaičiuojami specialistų ir kvalifikuotų darbininkų poreikiai natūraliai

darbuotojų kaitai. Natūralioji darbuotojų kaita – tai objektyvus pradinis veiksnys, apsprendžiantis

kiekvienoje įmonėje ar kitoje organizacijoje naujų darbuotojų poreikį. Suprantama, kad konkrečioje

įmonėje ar kitoje organizacijoje natūrali darbuotojų kaita susiklosto savaip. Nustatant apibendrintus

specialistų ir darbininkų poreikius tai apskaičiuojama vidutiniškai taikant darbuotojų natūralios

kaitos koeficientus. Pastarieji yra diferencijuojami atsižvelgiant į darbuotojų darbo pastovumą.

Išvedant vidutinį kaitos koeficientą, būtina atsižvelgti ne tik į vidutinę darbo karjeros trukmę, bet ir

į intensyvėjantį tarptautinį bei tarpsektorinį darbo jėgos judėjimą. Tenka pabrėžti, kad atskiruose

žemės ūkio subsektoriuose jis yra nevienodas: žemiausiose grandyse darbo jėgos judėjimo

galimybės mažiausios, aukštesnėse – didesnės.


Patys mažiausi natūralios kaitos koeficientai nustatyti ūkininkams (0,03), ženkliai didesni

specialistams (0,04-0,05), vadovams - 0, 05-0,07.

Ketvirtame etape atliekamas specialistų ir dabartinio darbuotojų skaičiaus koregavimas

atsižvelgiant į galimus darbuotojų poreikio pokyčius prognozuojamu laikotarpiu iki 2020 metų dėl

įvairių veiksnių galimo teigiamo ar neigiamo poveikio. Šis poveikis nustatomas pagal:

- subsektoriaus ir jų organizacijų raidos prognozes. Tam gali būti panaudoti ir

makroekonominių raidos prognozių rodikliai, pateikiami įvairiuose strateginiuose dokumentuose;

Galima daryti pirminę prielaidą, kad tokiais pačiais tempais kis ir darbuotojų skaičius.

- darbo našumo pokyčių subsektoriuose prognozes. Vykstant technologinių procesų

modernizacijai, darbo našumo didėjimas neišvengiamas. Darbo našumo pokyčiai prognozuojami

pagal 2012 m. atliktos sociologinės apklausos rezultatus (Žemės ūkio, 2012). Reikia pabrėžti, kad

darbuotojų poreikio kitimas yra atvirkščiai proporcingas darbo našumui.

- darbo vietų struktūrinius pokyčius. Techninė ir vadybinė pažanga lemia darbo vietų

struktūrinius pokyčius ne tiek pagal profesijas, kaip pagal kvalifikacijos lygius. Bendroji tendencija

yra tokia, kad palaipsniui didėja aukštesnės kvalifikacijos darbo poreikiai, mažėja žemesnės

kvalifikacijos darbo poreikiai. Šie pokyčiai taip pat koreguojami pagal sociologinės apklausos

apibendrintus rezultatus.

Penktame etape Darbuotojų poreikis pagal profesijas ir kvalifikacijos lygius vidutinei

metinei kaitai susiejamas su konkrečiomis įvairių pakopų mokymo ir studijų programomis ar jų

grupėmis. Trečio, ketvirto ir penkto etapų skaičiavimai pateikiami kiekvieno priedo 3entelėje.

Prognostinis darbuotojų poreikis pagal profesijas ir kvalifikacijos lygius vidutinei metinei

kaitai dar visiškai netinka darbininkų ir specialistų rengimo gairėms nustatyti. Tenka atsižvelgti į

šiuolaikines darbo rinkos ir mokymo bei studijų sistemos ypatybes.

6 pav. Specialistų ir kvalifikuotų darbininkų rengimo ilgalaikio prognozavimo principinė schema

Nustatant specialistų ir darbininkų rengimo prognozes reikia laikytis 5 paveiksle nurodyto

nuoseklumo. Tenka atlikti šiuos darbuotojų poreikio vidutinei metinei kaitai korekcijas:

1) pagal absolventų įsidarbinimo žemės ūkio subsektoriuose tikimybinį indeksą. Esant

laisvam darbo jėgos judėjimui ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu, visiškai nerealu

prognozuoti, kad visi profesinio rengimo mokiniai ir studentai, baigę su žemės ūkiu susijusias

mokymo ir studijų programas, šiuose sektoriuose ir ilgam įsidarbins. Būtina vertinti darbo

Darbuotojų pagal profesines grupes ir kvalifikacijos lygius poreikis sugretinamas su atitinkamomis studijų programomis ir parengiama

absolventų poreikio pagal studijų programas suvestinė

Absolventų poreikio pagal studijų programas koregavimas, įvertinant konkurencijos darbo rinkoje būtinumą, absolventų įsidarbinimą kitose ūkio šakose ir užsienyje,

įsidarbinimą baigus kitas studijų programas, persikvalifikavimą ir studijų tęstinumą

Priėmimo į studijų ir mokymo programas nustatymas, atsižvelgiant į studentų „nubyrėjimą“ ir studijų „ atidėjimo“ intensyvumą


užmokesčio lygio skirtumus Lietuvoje ir kitose ES šalyse, taip pat žemės ūkyje ir kituose

ekonomikos sektoriuose. Įtakos turi ir socialinės infrastruktūros skirtumai. Koregavimo koeficientai

nustatomi atsižvelgiant į įvairaus lygio specialistus ir kvalifikuotus darbininkus rengiančių mokyklų

absolventų įsidarbinimo tyrimų rezultatus ir vykstančius darbo užmokesčio lygio pokyčius.

Ekspertiškai galima teigti, kad įsidarbinimo žemės ūkio subsektoriuose indeksas yra 0,7 – 0, 9;

2) pagal darbo rinkos poreikių tenkinimo persikvalifikavimo būdu tikimybinį indeksą. Į darbo

vietas gali pretenduoti ne tik baigę nuosekliąsias studijas ar mokymus, bet ir asmenys pagerinę

kvalifikaciją ar persikvalifikavę įvairiais formalaus ir neformalaus mokymo būdais. Tai mažina

specialistų ir kvalifikuotų darbininkų rengimo nuosekliuoju būdu poreikius. Pagal kvalifikacijos

lygius persikvalifikavimo galimybės yra nevienodos ir persikvalifikavimo indeksas gali svyruoti

nuo 1,10 iki 1,30;

3) pagal įsidarbinimo žemės ūkyje, baigus kitas programas (nesusijusias su šiomis sferomis),

tikimybinis indeksas. Naudojantis bendraisiais socialiniais ir individualiais gebėjimais, žemės ūkyje

gali įsidarbinti ir kitas studijų ar mokymo programas baigę absolventai. Tai vertinama pagal

sociologinio tyrimo apibendrintus rezultatus ir kitų autorių atliktus tyrimus. Tikimybinis indeksas

gali svyruoti nuo 1,05 iki 1,15, priklausomai nuo veiklos subsektorių ir jų lygių;

4) pagal studijų tęstinumo tikimybinį indeksą. Reikia atsižvelgti, kad paprastai apie 10 proc.

baigusiųjų profesines mokyklas stoja į kolegijas ar kitas aukštąsias mokyklas, siekdami įgyti

aukštesnę kvalifikaciją; apie 10 -15 proc. kolegijų absolventų pareiškia norą studijuoti

universitetinėse aukštosiose mokyklose, ir apie 40 - 50 proc. pagrindinių universitetinių studijų

absolventų tęsia studijas magistrantūroje. Tokiu būdu dalies specialistų ir kvalifikuotų darbininkų

parengimas užsitęsia ir į programas reikėtų priimti daugiau, jei yra tam tikros srities darbuotojų

pareikalavimas. Tikimybinis indeksas gali svyruoti nuo 0,1 iki 0,4 priklausomai nuo studijų lygio.

Taip pakoreguotas specialistų ir kvalifikuotų darbininkų rengimo poreikis gali būti

naudojamas mokinių ir studentų priėmimui į atitinkamas mokymo ir studijų programas planuoti.

Tačiau priėmimo poreikį irgi reikia tikslinti, atsižvelgiant į:

1) mokinių ir studentų „nubyrėjimo“ tikimybinį procentą. Esant moksleivių ir studentų

nepakankamai motyvacijai, jų nubyrėjimas mokymosi metu neišvengiamas. Pagal dabartinę

studentų statistiką „nubyrėjimo“ tikimybinis procentas yra nuo 15 iki 40 proc. priklausomai nuo

mokymo ir studijų programų populiarumo ir sudėtingumo;

2) mokymo ir studijų formas ir jų santykį (vertinant moksleivių ir studentų pasiskirstymą

pagal mokymo ir studijų formas). Tenka pastebėti kad pagal šiuo metu taikomas mokymo ir studijų

formas, daug skiriasi studijų trukmė. Ilgiausiai trunkančios yra ištęstinės studijos (universitetuose –

6 metai, kolegijose – 4,5 metų, trumpiausios yra nuolatinės studijos ir jos universitetuose trunka 4

metus, kolegijose – 3 metus. Visa tai turi įtakos specialistų ir kvalifikuotų darbininkų parengimo

srautui.

3) studijų atidėjimo intensyvėjimo tikimybinį procentą. Šiam laikmečiui būdinga, jog dalis

moksleivių ir studentų dėl įvairių priežasčių (liga, sunki materialinė padėtis, ypač darbas užsienyje

ir kt.) prailgina mokymosi ar studijų trukmę, daro mokymosi ar studijų pertraukas pasiimdami

akademinių atostogų. Dėl to jų išėjimas į rinką užtrunka. Pagal dabartinę studentų statistiką studijų

atidėjimo tikimybinis procentas yra nuo 5 iki 15 proc.

Taip detalizavus metodiką, galima atlikti specialistų ir kvalifikuotų darbininkų poreikio po 4-

6 metų prognostinį nustatymą ir jų rengimo pagal mokymo ir studijų programas planų koregavimą.


2. ŽEMĖS ŪKIO SPECIALISTŲ IR KVALIFIKUOTŲ DARBININKŲ POREIKIO 2017-

2020 METAMS PROGNOZĖS REZULTATAI

2.1. Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų poreikio žemės ūkio produktų

gamybos subsektoriui prognozė

Žemės ūkio pirminiame gamybos sektoriuje veikia šių pagrindinių tipų verslo organizacijos:

- ūkininkų ūkiai, kaip vyraujanti šeimyninio ūkininkavimo forma;

- žemės ūkio bendrovės, kaip vyraujanti korporatyvinio žemės ūkio verslo forma;

- akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, veikiančios akcinio kapitalo pagrindu,

dažniausiai specializuotos pramoninio pobūdžio žemės ūkio šakose;

- kitos mažiau populiarios žemės ūkio įmonių formos.

Atsižvelgiant į kitimo tendencijas ir darbuotojų sudėties struktūrą, žemės ūkio specialistų ir

kvalifikuotų darbininkų poreikio analizė yra atlikta pagal dvi sustambintas organizacijų grupes:

ūkininkų ūkiai ir žemės ūkio bendrovės ir kitos įmonės.

Ūkininkų ūkiai. Ūkininkų ūkiai sudaro dominuojančią dalį žemės ūkio pirminės gamybos verslo

organizacijų struktūroje. Jie sudaro net 99,6 proc. nuo bendro šių organizacijų skaičiaus. Tai būdinga ne

tik Lietuvos, bet ir bendrai visų ES šalių žemės ūkiui.

2016 m. spalio 1 d. Lietuvoje buvo registruota 122669 ūkininkų ūkiai. Per visą laikotarpį nuo

ūkininkų ūkių atkūrimo pasireiškia šių ūkių skaičiaus mažėjimo ir ūkių stambėjimo tendencija. Lyginant

su 2010 m. ūkininkų ūkių skaičius sumažėjo 45,2 proc.

3 lentelė. Ūkininkų ūkių skaičius pagal ūkyje naudojamą žemės plotą

2016 m. spalio 1 d.

Ūkių grupės pagal ūkyje

naudojamos žemės plotą, ha

Ūkių skaičius Dalis nuo bendro

ūkių skaičiaus, proc.

Vidutinis ūkio

plotas, ha

Iki 1 12067 9,8 0,51

Nuo 1 iki 3 36864 30,1 2,07

Nuo 3 iki 5 22464 18,3 3,71

Nuo 5 iki 10 25843 21,1 7,13

Nuo 10 iki 20 16473 13,4 13,82

Nuo 20 iki 30 4768 3,9 24,09

Nuo 30 iki 50 2596 2,1 37,70

Nuo 50 iki 100 1161 1,0 66,28

Nuo 100 iki 500 419 0,3 175,44

Virš 500 14 0,0 1377,28

Iš viso arba vidutiniškai 122669 100,0 7,83

Skaičiavimai atlikti pagal Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenis


Pagal 3 lentelėje pateiktus duomenis, šalyje pasireiškia labai didelė ūkininkų ūkių įvairovė nuo

labai mažų iki 1 ha iki tūkstančius ha užimančių ūkių. Iki 20 ha ūkiai sudaro net 92,7 proc. jų bendro

skaičiaus, tačiau jiems tenka tik 60 proc. naudojamos žemės. Likusiems 7,3 proc. ūkių tenka 40 proc.

naudojamos žemės. Tai reiškia, kad ūkių dydis vis dar neracionalus ir tolesni jų stambėjimo procesai yra

neišvengiami.

Vertinant ūkininkų ūkių skaičiaus pokyčius 2021 – 2024 m. galima išskirti 2 pagrindines

tendencijas:

1) sparčiai nyks maži, daugiausiai ne verslo pagrindais tvarkomi ir su gyvenimo būdu tiesiogiai

susiję ūkiai. Šių ūkių spartų mažėjimą lems kaimo gyventojų, turinčių nedidelius ūkius, spartus

senėjimas, taip pat jų išvykimas iš kaimo pas miestuose gyvenančius vaikus.

2) didės stambių ūkių skaičius. Tai sparčiai vykstančios agroverslo horizontaliosios integracijos,

kai prie verslo pagrindais vystomų ūkių pirkimo ar ilgalaikės nuomos būdu prijungiami atsilaisvinantys

žemės ūkio paskirties plotai.

Nuo ūkių dydžio ir jų naudojamo žemės ploto priklauso ir žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų

darbininkų poreikiai. Smulkiuose šeimos ūkiuose dažniausiai apseinama be samdomų darbininkų. Visus

pagrindinius žemės ūkio darbus atlieka ūkininkas ir jo šeimos nariai. Mechanizuoti darbai, kuriems

neturima reikiamos technikos ar atitinkamos kompetencijos, dažniausiai atliekami perkant iš išorės

paslaugas. Daugelio autorių tyrimais nustatyta, kad dviejų asmenų šeima tradicinėse augalininkystės

šakose besispecializuojančiame ūkyje gali sėkmingai ūkininkauti be samdomų darbininkų iki 50-70

hektarų žemės. Didesniuose ūkiuose dirbančiųjų skaičius priklauso nuo auginamų žemės ūkio augalų,

turimos technikos ir jos našumo, lauko sklypų dydžio ir fragmentiškumo (išsibarstymo) ir kitų sąlygų.

Kuo didesnis ūkis ir kuo daugiau užsiimama darbui imliomis žemės ūkio šakomis, tuo daugiau reikia

atitinkamos kompetencijos ir daugiau samdomo darbo.

0,7 00,30,30,40,50,70,71,11,11,11,22,5

6,79,1

13,113,6

21,8

18,1

0

5

10

15

20

25

Ben

dro

ji au

galin

inky

stė

Pie

nin

inky

stė

Java

i, al

iejin

iai i

r an

kšti

nia

i au

gala

i

Įvai

rių

au

galų

au

gin

imas

Miš

ri a

uga

linin

kyst

ė

Lau

ko a

uga

lų a

ugi

nim

as

Lau

ko d

arži

nin

kyst

ė

Nek

lasi

fiku

oti

ūki

ai

Gal

vijų

au

gin

imas

ir p

enėj

imas

Avi

ų o

žkų

ir k

itų

gan

om

ų g

alvi

jų a

ugi

nim

as

Pie

nin

inky

stė,

gal

vijų

gan

ymas

Miš

ri g

yvu

linin

kyst

ė

Vai

sių

au

gin

imas

Įvai

rių

grū

dai

s še

riam

ų g

yvu

lių a

ugi

nim

as

Kit

a d

arži

nin

kyst

ė

Šilt

nam

inė

auga

linin

kyst

ė

Kia

ulin

inky

stė

Pau

kšti

nin

kyst

ė

Įvai

rių

dau

giam

ečių

au

galų

au

gin

imas

7 pav. Lietuvos ūkių struktūra pagal ūkių tipus, proc.

Sudaryta pagal EUROSTAT Ūkių struktūros tyrimo 2013 m. duomenis.


Dar vienas veiksnys, lemiantis žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų poreikį, yra ūkių

specializacija (ūkių tipas). Tai ypač svarbu prognozuojant specialistų ir kvalifikuotų darbininkų

poreikius pagal specialybes, o po to ir pagal studijų bei mokymo programas.

Iš 7 paveikslo matyti, kad šalyje pagal ūkių tipus yra didelė įvairovė, nors daugiau vyrauja su

augalininkystės šakomis susiję ūkių tipai. Jiems tenka apie 68 proc. ūkių. Vyrauja lauko augalų

auginimas, kurio pagrindą sudaro grūdiniai augalai ir rapsas. Tokia ūkių specializacija yra patraukli ne

tik rinkos, bet ir darbo imlumo požiūriu. Šių augalų auginimas nėra imlus darbo sąnaudomis, jų

auginimo procesai nesunkiai mechanizuojami, nereikalauja nuolatinės priežiūros. Todėl ir didesniuose

ūkiuose ūkininkas su šeima gali apsieti be samdomų darbininkų. Didesnis samdomų darbuotojų poreikis

atsiranda tik dideliuose tradiciniuose ūkiuose ir specializuotuose darbui imliose šakose, tokiose kaip

lauko ir šiltnamių daržininkystė, sodininkystė ir pan., ūkiuose.

Su gyvulininkystės šakomis susiję ūkių tipai būdingi virš 30 proc. ūkių. Nors pastaruoju metu,

buvo daug dedama pastangų gyvulininkystei šalyje suintensyvinti (priimta LR Vyriausybėje

gyvulininkystės plėtojimo programa, prioritetas gyvulininkystės ūkiams Lietuvos kaimo plėtros 2014 –

2020 m. programoje), tačiau ryškesnio poslinkio vis dar nėra. Daugiausia įtakos turi dideli

gyvulininkystės (ypač pieno) kainų svyravimai ir kitos rinkos problemos, bet įtakos turi ir su

darbuotojais susiję nepalankūs veiksniai. Tai didesnis samdomų darbuotojų poreikis, sunkus darbo ir

poilsio rėžimo derinimas ir kt. Prognozuojama, kad didesnio poslinkio gyvulininkystės link tikriausiai

neįvyks, nors gyvulininkystės ūkių skaičius ir didės.

Dar virš 1 proc. ūkių pagal tipą neklasifikuojami, nes jiems būdingi netipiniai šakų deriniai,

netradicinės žemės ūkio ir ne žemės ūkio veiklos.

Ūkių tipai su vyraujančiomis augalininkystės ar gyvulininkystės šakomis gerai dera su būsimų

ūkių paveldėtojų įgyjamomis specialybėmis. Ūkių, kurių tipas siejamas su augalininkystės šakomis,

paveldėtojams tinkamiausia agronomo specialybė, ūkių, kurių tipas siejamas su gyvulininkystės

šakomis, tinkamiausia gyvulininkystės technologo (zootechniko) specialybė. Suprantama, kad dalis

paveldėtojų gali pasirinkti ir žemės ūkio inžinieriaus, veterinarijos gydytojo ar kitą taip pat suderinamą

su ūkininkavimu specialybę.

Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų poreikis 2021 – 2024 m. daugiau sietinas ne su

samdomų darbuotojų poreikiu, bet su vis labiau aštrėjančia ūkių paveldėjimo problema. Didesnis

skaičius ūkių priklauso ūkininkams, kurie yra pensinio arba priešpensinio amžiaus ir turi pasirūpinti

ūkio perleidimu paveldėtojams. Tinkamiausia kai pastarieji yra įgiję ūkio specializaciją atitinkančią

specialybę ir turi kompetencijas tolesniam ūkio vystymui.

Vertinant ūkininkų išsilavinimo poreikius, vienas iš esminių klausimų yra išsilavinimo lygmuo.

2012 m. atliktame panašaus pobūdžio tyrime (Lietuvos, 2012) sociologinės apklausos būdu nustatyta,

kad išsilavinimo lygmuo priklauso nuo ūkio pobūdžio, dydžio ir specializacijos. Kuo didesnis ir kuo

labiau specializuotas verslo pagrindais tvarkomas ūkis, tuo reikia aukštesnio išsilavinimo. Šia nuostata,

ir buvo vadovautasi nustatant kvalifikacinius lygius. Taip pat buvo atsižvelgta ir į tai, kad ūkininkai,

būdami savo ūkių paveldėtojų tėvais, siekia savo vaikams kuo geresnio išsilavinimo.

Pagal nurodytus ūkininkavimo ypatumus ir jo tendencijas žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų

darbininkų poreikiui 2021 – 2024 m. prognozuoti buvo išskirtos šios ūkininkų ūkių grupės:


1. Iki 20 ha dydžio nespecializuoti ūkiai. Tokių ūkių priskaičiuojama virš 108 tūkstančių. Tai

daugumoje gyvenimo būdo su rinka mažai susieti ūkiai ir jie šiuo metu sudaro netoli 90 proc. bendro

registruotų ūkininkų ūkių skaičiaus. Išliks šių ūkių skaičiaus sparčiausi mažėjimo tempai – vidutiniškai

po 4 proc. kasmet. Atsižvelgiant į šių ūkių socialinį, tai yra neverslinį pobūdį, menką modernizavimo

lygį, šie ūkiai į žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų prognostinio poreikio projektinius

skaičiavimus nebuvo įtraukti.

2. Iki 20 ha specializuoti daržininkystėje, sodininkystėje ir prekinių lauko augalų auginime ūkiai.

Šiuo metu jų priskaičiuojama apie 3200. Jų skaičiaus mažėjimas ar didėjimas nenumatomas, nes ši

grupė perspektyvoje gali būti papildyta iš nespecializuotų ūkių, kai kuri jų dalis veiklos apimčių

didinimo pasėkoje gali pereiti į didesnius žemės plotus turinčių ūkių grupes. Pagal 2012 m. atliktos

apklausos rezultatus šių ūkių ūkininkams dažniausiai būdingas profesinis arba koleginis išsilavinimas,

kas labiausiai atitinka ir kvalifikacijų lygių aprašymus. Todėl ir planuojamam laikotarpiui numatyta, kad

šioje grupėje išliks profesinis ir koleginis išsilavinimas.

3. Iki 20 ha specializuoti gyvulininkystėje, ypač paukščių, kailinių žvėrelių, ožkų ir kitų retų

ūkinių gyvūnų auginime ūkiai. Šiuo metu jų priskaičiuojama apie 1300. Šių ūkių kitimo tendencijos, jų

ūkininkų išsilavinimo lygis planuojamas panašiai kaip ir 2 grupės ūkiuose.

4. Nuo 20 iki 100 ha specializuoti augalininkystėje ūkiai, dažniausiai užsiimantys tradicinių žemės

ūkio augalų auginimu. Šiuo metu jų priskaičiuojama apie 5800. Šių ūkių skaičius gali didėti mažesnių

ūkių, pradėjusių intensyviau ir moderniau ūkininkauti ūkių sąskaita. Šių ūkių būsimų paveldėtojų

išsilavinimas planuojamas koleginio ir universitetinio bakalauro lygmens.

5. Nuo 20 iki 100 ha specializuoti gyvulininkystėje ūkiai, dažniausiai užsiimantys pienininkyste ir

mėsinių galvijų auginimu. Šiuo metu jų priskaičiuojama apie 2600. Dėl intensyvios mėsinės

galvijininkystės plėtros ir gyvulininkystės ūkiams teikiamų prioritetų pagal įvairias valstybės (įskaitant

ES) paramos schemas šių ūkių skaičius gali didėti sparčiau nei panašaus dydžio augalininkystės ūkių.

Šių ūkių būsimų paveldėtojų išsilavinimas planuojamas koleginio ir universitetinio bakalauro lygmens.

Dėl visais metų laikais didesnio darbo sąnaudų poreikio šiems ūkiams planuojamas ir samdomų

darbininkų poreikis – vidutiniškai po 0,2 pilnos darbo dienos darbininkus vienam ūkiui.

6. Virš 100 ha specializuoti augalininkystėje ūkiai. Šiuo metu jų priskaičiuojama apie 360. Tai

dažniausiai stambūs modernizuoti tradicine augalininkystės ūkiai, daug investavę (dažniausiai

pasinaudojant Kaimo plėtros ir kitų programų lėšomis) į naujausias technologijas ir techniką ūkiai.

Numatomas nežymus šių ūkių skaičiaus didėjimas. Šių ūkių ūkininkams ir jų paveldėtojams

planuojamas daugiausiai agronominis universitetinio bakalauro (nežymia dalimi ir magistro)

išsilavinimo lygis. Šiems ūkiams planuojamas ir samdomų darbininkų, nedidele dalimi ir vadybininkų

poreikis.

7. Virš 100 ha specializuoti gyvulininkystės ūkiai. Šiuo metu jų priskaičiuojama apie 70. Šie ūkiai

apibūdinami ir žemės ūkio specialistų bei kvalifikuotų darbininkų poreikiai planuojami panašiai kaip ir

6 grupės ūkiams. Ūkių specializacija apsprendžia, kad šių ūkininkų, paveldėtojų, vadybininkų ir

kvalifikuotų darbininkų vyraujantis išsilavinimas turi būti susietas su gyvulininkyste ir jos

technologijomis.


Žemės ūkio bendrovės ir kitos įmonės. Agrarinės reformos metu privatizuojant valstybinių ūkių

ir kolūkių turtą Lietuvoje susikūrė daug žemės ūkio bendrovių. Jos patyrė taip pat esminius

pertvarkymus. Dėl menko konkurencingumo, valdymo problemų, didelė jų dalis buvo likviduota.

Likusios žemės ūkio bendrovės šiuo metu pasižymi stabilumu, stambumu ir konkurencingumu.

Aparti žemės ūkio bendrovių žemės ūkio gamybos sektoriuje yra ir kitų juridinių formų įmonių –

akcinių ir uždarų akcinių bendrovių, individualių įmonių ir kt. Tai dažniausiai stambios specializuotos

(paukštininkystės, kiaulininkystės, žvėrininkystės ir kt.) įmonės. Pirminis žemės ūkis vis labiau tampa

patrauklus investuotojams ir akcinio kapitalo pagrindu įmonių skaičius pastaruoju metu didėja. Šios

įmonės vis labiau reiškiasi ir tradicinėje augalininkystėje bei gyvulininkystėje. Tai UAB

„Agrokoncernas“, AB „Agrowil“ įmonių grupės ir kt. Prognozuojama, kad šios tendencijos išliks.

Tiek žemės ūkio bendrovės, tiek akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, skirtingai negu

dauguma ūkininkų, turi stambesnius ūkius. Čia absoliučiai vyrauja samdomas vadybininkų ir

vykdančiojo personalo darbas, kitokia ir darbuotojų struktūra. Esant stambesnei gamybai, pasireiškia

specializuotas darbo pasidalijimas, jų darbuotojų struktūroje, priklausomai nuo vystomų gamybos šakų,

yra išskiriami žemės ūkio specialistų (agronomų, žemės ūkio inžinierių, zootechnikų ir kt.) etatai.

Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų prognostiniam poreikiui nustatyti žemės ūkio

bendrovės ir kitos įmonės buvo sugrupuotos į dvi grupes pagal tyrimo tikslams pasiekti svarbų

kompetencijų kriterijų, tai yra pagal vyraujančias samdomų darbuotojų pareigybes ir jas atitinkančias

specialybes:

1. Žemės ūkio bendrovės ir kitos įmonės su vyraujančia augalininkystės specializacija. Šiuo metu

priskaičiuojama apie 370 tokių įmonių. Šiose įmonėse dauguma vadybininkų ir specialistų pareigybių

siejama su įvairių lygių agronomo arba agrotechnologo specialybe, o kvalifikuotų darbininkų – su

žemės ūkio darbininko profesine kvalifikacija.

2. Žemės ūkio bendrovės ir kitos įmonės su vyraujančia gyvulininkystės specializacija. Šiuo metu

priskaičiuojama apie 240 tokių įmonių. Šiose įmonėse dauguma vadybininkų ir specialistų pareigybių

siejama su įvairių lygių gyvulininkystės technologo specialybe, o kvalifikuotų darbininkų – ne tik su

žemės ūkio darbininko, bet ir gyvulių prižiūrėtojo profesine kvalifikacija.

Kai kurios pirmine žemės ūkio gamyba užsiimančios įmonės yra plačiai diversifikuotos, gretimai

užsiima prekyba trąšomis (pavyzdžiui, UAB „Agrokoncernas“), maisto produktų gamyba (pavyzdžiui,

kai kurie paukštynai) ir kai kuriomis kitomis veiklomis. Šio subsektoriaus projektiniuose

skaičiavimuose žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų poreikis šioms veikloms nėra

skaičiuotas.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą įmonių sąrangą buvo atlikti žemės ūkio specialistų ir

kvalifikuotų darbininkų prognostinio poreikio žemės ūkio gamybos subsektoriui projektinis

skaičiavimas. Jo rezultatai pateikti 1 priede.

Projektiniams skaičiavimams reikalingas vidutinis žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų

darbininkų skaičius vienoje vidutinėje įmonėje buvo nustatytas apibendrinant interviu su žemės ūkio

bendrovių ir kitų įmonių atstovais rezultatus. Apskaičiuoti žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų

darbininkų žemės ūkio gamybos subsektoriui vidutiniai metiniai poreikiai yra pateikti 4 lentelėje.


4 lentelė. Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų vidutinis metinis poreikis žemės

ūkio gamybos subsektoriui 2021 – 2024 m.

Specialybės (profesijos) Kvalifikacinis

lygmuo

Išsilavinimo

lygmuo

Vidutinis

metinis

poreikis

Agronomas VII universitetinis 3

Gyvulininkystės technologas VII universitetinis 2

Veterinarijos gydytojas VII universitetinis 9

Agronomas VI universitetinis 76

Gyvulininkystės technologas VI universitetinis 56

Žemės ūkio inžinierius VI universitetinis 26

Augalinių maisto žaliavų kokybės specialistas VI universitetinis 2,2

Gyvūninių maisto žaliavų specialistas VI universitetinis 1,2

Agrotechnologas VI koleginis 68

Vet. felčeris VI koleginis 9

Žemės ūkio darbininkas IV profesinis 518

Gyvulių prižiūrėtojas IV profesinis 176

Agroserviso darbininkas IV profesinis 29

Prognostinio poreikio skaičiavimais žemės ūkio gamybos subsektoriaus vidutinis metinis poreikis

2021 – 2024 m. sudarys 975 žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų. Jame didžiausią

lyginamąjį svorį sudaro kvalifikuoti darbininkai (74 proc. bendro poreikio), taip pat universitetinį

bakalauro išsilavinimą turintys specialistai (16,5 proc.). Tarp specialistų didžiausias yra agronomų su

universitetinių bakalauro išsilavinimu ir agrotechnologų su koleginiu išsilavinimu poreikis.

2.2. Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų poreikio žuvininkystės ir

akvakultūros subsektoriui prognozė

Žuvininkystės ir akvasubsektorių Lietuvoje sudaro šios veiklos rūšys:

- gėlųjų vandenų žvejyba. Ji Lietuvoje aprėpia žvejybą Kuršių mariose, upėse, ežeruose ir

dirbtiniuose vandens telkiniuose;

- jūrinė žvejyba Baltijos jūroje ir tolesnėse jūrose;

- žuvų auginimą tvenkiniuose pardavimui rinkose;

- akvakultūrą, tai yra žuvies ir kitų vandens produktų auginimą uždarose vandens sistemose

pardavimui rinkose.

Nustatant šio subsektoriaus specialistų ir kvalifikuotų darbininkų poreikį, nebuvo vertinti

rekreacinės žūklės (jei ji nėra integruota į verslinių žuvininkystės įmonių veiklą), bei mėgėjiškos žūklės

organizavimo (pavyzdžiui, žvejų-mėgėjų draugijų, žvejų klubų) poreikiai. Šie poreikiai nevertinti ir

žuvininkystės regioninių ir vietos veiklos grupėse bei šiame sektoriuje veikiančiose visuomeninėse

asociacijose, nes jose dažniausiai dirbama visuomeniniais pagrindais.

Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos žuvininkystės ir akvakultūros subsektorius patyrė reikšmingus

struktūrinius pokyčius, iš kurių svarbiausi:


- dėl jūros žvejybinių laivų modernizacijos problemų, iš dalies ir rinkų problemų stipriai sumenko

jūrinė žvejyba;

- stiprius plėtojimo mastus įgavo žuvų mailiaus auginimas ežerų ir kitų vandens telkinių

įžuvinimui, taip pat žuvies intensyvus auginimas uždarose recirkuliacinėse vandens sistemose. Ši veikla

sparčiai plečiasi ir turi geras augimo perspektyvas ir ateityje. Šia veikla užsiima ne tik įmonės, bet ir kai

kurie ūkininkai.

- vyksta intensyvi veiklos diversifikacija, papildomai užsiimant žuvies perdirbimu ir žuvies

produktų gamyba, prekyba žuvimi ir jos produktais, rekreacinės žuvininkystės paslaugomis, netgi kaimo

turizmo paslaugomis. Gaunama sinergija iš šių veiklų derinimo užtikrina ne tik papildomų pajamų

gavimą, bet ir turimų išteklių (tarp jų ir žmogiškųjų) efektyvesnį panaudojimą.

Valstybinio statistikos departamento duomenimis dėl kai kurių neigiamų struktūrinių pokyčių, taip

pat dėl ekonominės krizės 2010 m. lyginant su 2008 m. žuvininkystės ir akvakultūros subsektoriaus

įmonių sukuriamas BVP palyginus su 2008 m. sumenko beveik trečdaliu, tačiau nuo 2011 m. stebimas

nuoseklus posektoriaus atsigavimas ir išlaikomi didesni nei 5 proc. vidutiniai metiniai tempai.

Prognozuojama, kad iki 5 proc. vidutiniai metiniai augimo tempai išliks ir iki 2020 m.

Įmonių registro duomenimis žuvininkystės ir akvakultūros subsektoriuje 2015 m. pradžioje veikė

163 įmonės. Šis skaičius buvo 5 proc. mažesnis nei 2008 m., tačiau nuo 2012 m. šioje srityje veikiančių

įmonių skaičius nuolatos augo, vidutiniškai po 8,4 proc. kasmet. Didžiausias įmonių skaičiaus prieaugis

buvo užfiksuotas 2014-2015 m., kai subsektoriuje susikūrė net 12 naujų įmonių.

Subsektoriuje vyrauja mažos įmonės, kurios 2015 m. sudarė 97,5 proc. šio subsektoriaus įmonių.

Vidutinėms įmonėms priskiriamos tik 4 įmonės, 2015 m. visiškai neliko stambių įmonių.

Žuvininkystės ir akvakultūros įmonės 2015 m. turėjo 1 248 darbuotojus. Šis skaičius net 31 proc.

mažesnis nei 2008 m. Nuo 2012 m. dirbančiųjų skaičius sąlyginai stabilizavosi ir pastaruosius metus

praktiškai nekito. Dirbančiųjų poreikio augimas dėl veiklos plėtros yra kompensuojamas augančiu darbo

našumu modernizuojant žvejybos ir ypač akvakultūros technologijas.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas veiklos tendencijas ir struktūrinius pokyčius buvo atlikti žemės

ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų poreikio žuvininkystės ir akvakultūros subsektoriui

projektinis skaičiavimas. Jo rezultatai pateikti 2 priede.

Dėl veiklos nutraukimo, jo nevykdymo, taip pat dėl pasyvumo rinkoje į projektinius skaičiavimus

įtraukti ne visos subsektorių atstovaujančios įmonės. Naudojantis elektroniniais įmonių katalogais

(Įmonių gidas Lt; 118.15min.lt; Info.Lt) buvo atrinktos 81 įmonė, ryškiai demonstruojanti savo

aktyvumą rinkoje. Šios įmonės iš įtrauktos į projektinius skaičiavimus.

Dėl absoliutaus mažų įmonių dominavimo, projektiniams skaičiavimams atlikti visos įmonės buvo

sujungtos į vieną grupę. Į skaičiavimus buvo įtrauktos šios tik šiam subsektoriui būdingos žuvininko

(specialisto) ir žvejo (kvalifikuoto darbininko) profesijos (specialybės). Bendraujant su subsektoriaus

įmonių atstovais, paaiškėjo, kad kai kuriose įmonėse dirba veterinarijos gydytojai, pastaruoju metu - ir

gyvūninės kilmės maisto žaliavų kokybės specialistai. Vertinant, tai, kad šie specialistai yra svarbūs

visam žemės ūkiui, jų poreikis taip pat buvo projektuojamas. Vidutinis žemės ūkio specialistų ir

kvalifikuotų darbininkų poreikis vienoje į projektinius skaičiavimus įtrauktoje įmonėje nustatytas

interviu su subsektoriaus įmonių atstovais būdu.


Apskaičiuoti žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų žuvininkystės ir akvakultūros

subsektoriui vidutiniai metiniai poreikiai yra pateikti 5 lentelėje.


žuvininkystės ir akvakultūros subsektoriui 2021 – 2024 m.


lygmuo

Išsilavinimo lygmuo Vidutinis metinis

poreikis

Žuvininkas VI universitetinis 7,6

Veterinarijos gydytojas VII universitetinis 0,8

Gyvūninių maisto žaliavų kokybės specialistas VI universitetinis 0,3

Žvejys IV profesinis 16

Pagal atliktus projektinius skaičiavimus žuvininkystės ir akvakultūros subsektoriaus sėkmingam

funkcionavimui ir veiklos plėtojimui vidutiniškai kasmet reikia dirbančiųjų gretas papildyti

universitetinį išsilavinimą turinčiais 8 žuvininkais ir profesinį išsilavinimą turinčiais 16 žvejų.

Veterinarijos gydytojų ir maisto žaliavų kokybės specialistų poreikiai yra minimalūs.

2.3. Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų poreikio biomasės energetikos

subsektoriui prognozė

Uždarius Ignalinos atominę elektrinę, mažėjant iškastinio kuro potencialui pasaulyje, pagrindine

energetikos kryptimi Lietuvoje tampa alternatyvioji energetika, aprėpianti energijos išgavimą iš

biomasės, saulės, vėjo, vandens išteklių ir efektyvų naudojimą. Pagal ES teisę iki 2020 m. Lietuvoje

atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas energijos gamybai turi pasiekti 23 proc. galutinio energijos

suvartojimo.

Su žemės ūkiu labiausiai susisieja biomasės energetika, aprėpianti biodegalų gamybą iš žemės

ūkio žaliavų, biodujų išgavimą iš žemės ūkio atliekų, šiaudų granulių, medienos granulių ir briketų

gamybą ir sunaudojimą. Strateginiuose energetikos vystymo dokumentuose numatyta, kad biokuras iki

2020 m. turi sudaryti ne mažiau kaip 60 proc. centralizuotai gaminamos šilumos kuro balanse. Lietuvos

biomasės energetikos asociacijos duomenimis Lietuva turi didelį potencialą šiai energetikai vystyti.

Pagal atliktus biomasės resursų skaičiavimus, 2020-2025 m. kasmetinis biokuro žaliavos prieaugis yra

virš 2,2 mln. t. 2014 m. buvo panaudota šiek tiek daugiau nei 1 mln. t. biokuro. Skaičiuojama, kad

vietinio kuro poreikis 2020 m. sieks apie 1,5 1 mln. t. ir tai sudarys apie 70 proc. jo potencialo. Todėl

biomasės energetika vystysis ypatingai sparčiais tempais.

Šiuo metu Lietuvoje priskaičiuojama virš 120 įmonių, veikiančių biomasės energetikos srityje.

Prie jų priskiriamos ir biokuru kūrenamas katilines turinčios įmonės, biomasės gamybos ir tiekimo

įmonės ir daugelis kitų. „Litbiomos“ duomenimis šiuo metu biokuro pramonėje dirba apie 6500

darbuotojų ir šios pramonės metinė apyvarta sudaro apie 300 mln. eurų. Biomasės energetika daugeliui

įmonių yra tik papildoma veikla, įgalinanti atliekų suvartojimą ir papildomas pajamas. Šia veikla

užsiima ir miškininkavimo įmonės, komunalinio ūkio įmonės ir kai kurios kitos.

Dėl biomasės energetikos, kaip veiklos sektoriaus, naujumo, taip pat dėl to, kad ši veikla yra tik

papildoma ir labai susieta su energetikos ir kitais ekonomikos sektoriais, buvo gan kėblu vertinti žemės


ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų poreikius šiam subsektoriui. Interviu su daugelio įmonių

atstovais, buvo gauta informacija, kad įmones tenkina jose dirbantys platesnio profilio energetikos ir

kitų profesijų specialistai ir jie dar nemato specialaus poreikio biomasės energetikos specialistams.

Aiškiau poreikis buvo išreikštas tik tose įmonėse, kurios užsiima inovatyvia biomasės energetikos

plėtra. Todėl į žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų skaičiavimus buvo įtrauktos tik

Lietuvos biomasės energetikos asociacijai „Litbioma“ priklausančios įmonės. Pastaruoju metu jai

priklauso 48 nariai, kurie pagal vykdomas veiklas yra suskirstyti į 4 grupes:

- biokuro gamintojai ir tiekėjai. Šioje grupėje yra 14 įmonių, tarp jų ir tokios plačiai žinomos kaip

UAB „Euromediena“, UAB „Dzūkijos miškai“ ir kitos;

- biokuro įrangą gaminančios ir šia įranga prekiaujančios įmonės. Šioje grupėje yra 13 įmonių,

tarp jų UAB „Biokaitra“, UAB „Bioprojektas“ ir kitos;

- biomasės energetikos ir biomasės išteklių tyrimais užsiimančios organizacijos, tarp jų ir

Aleksandro Stulginskio universitetas, Kauno technologijos institutas, Lietuvos agrarinių ir miškų

mokslo centro Miškų institutas. Atliekant žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų prognostinio

poreikio vertinimą, tos mokslo įstaigos, kurios buvo įtrauktos į mokslo, studijų, mokymo ir

konsultavimo subsektoriaus skaičiavimus, iš biomasės energetikos subsektoriaus skaičiavimų buvo

eliminuoti.

- biomasės granulių ir briketų gamintojai, kurių asociacijoje yra 11. Tarp jų uždarosios akcinės

bendrovės „Granulita“, „Tėviškės biogranulė“ ir kitos. Biomasės granulių ir briketų gamyba užsiima ir

yra asociacijos nariais ir kai kurios žemės ūkio bendrovės, pavyzdžiui Ėriškių. .

Į skaičiavimus buvo įtraukti specialius gebėjimus bioenergetikoje turinčių biomasės inžinierių

poreikių vertinimas. Atsižvelgiant, kad biokuro gamybai ir transportavimui yra naudojama daug

technikos, kurių eksploatacija ir techninė priežiūra yra sudėtinga, buvo papildomai į skaičiavimus

įtraukti agroserviso darbininkų poreikiai. Atsižvelgiant į tai, kad atskirais atvejais biomasės energetika

yra susieta su energetinių augalų (pavyzdžiui, gluosnių) plantacijų įveisimu, į skaičiavimus buvo įtraukti

ir agrotechnologų poreikiai.


kvalifikuotų darbininkų prognostinio poreikio biomasės energetikos subsektoriui projektinis



darbininkų skaičius vienoje vidutinėje įmonėje buvo nustatytas apibendrinant interviu su hidrotechninės

statybos įmonių atstovais rezultatus. Žemės ūkio specialistų kategorijai buvo priskirti hidrotechninės

statybos inžinieriai ir hidrotechnikai, prie žemės ūkio kvalifikuotų darbininkų – melioracijos darbininkai

(melioratoriai). Nenustatinėtas melioracijos griovių prižiūrėtojų poreikis, nes pastaruosius darbus

naudojantis Kaimo plėtros programos specialios priemonės lėšomis atlieka patys ūkininkai.

Apskaičiuoti žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų biomasės energetikos subsektoriui

vidutiniai metiniai poreikiai yra pateikti 6 lentelėje.



biomasės energetikos subsektoriui 2021 – 2024 m.


lygmuo

Išsilavinimo

lygmuo

Vidutinis

metinis

poreikis

Biomasės inžinierius VII universitetinis 3

Biomasės inžinierius VI universitetinis 16



Pagal atliktus projektinius skaičiavimus biomasės energetikos subsektoriaus asociacijai

„Litbioma“ priklausančių įmonių sėkmingam funkcionavimui ir veiklos plėtojimui vidutiniškai kasmet

reikia dirbančiųjų gretas papildyti 3 magistrinį išsilavinimą, 16 universitetinį bakalauro biomasės

inžinerijos specialistais, 2 agrotechnologais su koleginiu išsilavinimu ir 7 agroserviso darbininkais su

profesiniu išsilavinimu. Realus poreikis gali būti ir didesnis dėl vis dar sunkiai prognozuojamų

subsektoriaus plėtojimo tempų, taip pat šių specialistų ir kvalifikuotų darbininkų poreikio asociacijai

nepriklausančioms įmonėms.

2.4. Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų poreikio kaimo turizmo, ir

žirgininkystės subsektoriui prognozė

Pagrindinės turizmo ir rekreacijos kaimo vietovėse paslaugos – apgyvendinimas, maitinimas,

švenčių organizavimas, žirginio sporto veikla, jojimo ir kitos aktyvios pramogos. Lietuvos kaimo

turizmo asociacija (LKTA) 2016 m. vienijo beveik 400 narių (www.atostogoskaime.lt). Lietuvos

statistikos departamento duomenimis 2014 m. kaimo turizmo ir rekreacijos paslaugas teikė 662 paslaugų

teikėjai, 2015 m. – 655. Taigi, per metus laiko teikiamų paslaugų (nakvynių) skaičius, nors ir nežymiai,

tačiau sumažėjo (osp.stat.gov.lt). Ko gero, tokiai šaliai kaip Lietuva tai yra optimalus kaimo turizmo

paslaugų teikėjų skaičius (apie 650). Vadovaujantis LKTA tinklalapyje pateikiama informacija, galima

numatyti tam tikrą veiklos diversifikaciją ir kokybinius subsektoriaus pokyčius: kaimo turizmo sodybos

be kompleksinių daugialypių paslaugų (apgyvendinimo, maitinimo, pramogų) orientuojasi ir į kultūrinę,

edukacinę veiklą (dailininkų plenerų, drožėjų ir skulptorių kūrybinių stovyklų, vaikų vasaros stovyklų,

konferencijų ir seminarų organizavimą), siekdamos apjungti ir puoselėti tautos kulinarinį, kultūrinį ir

architektūrinį paveldą.

Lietuvos įmonių kataloge Visa Lietuva (www.visalietuva.lt) įregistruota apie 140 įvairaus tipo

žirgynų. Dalis jų nepateikia informacijos apie save, neveikia jų internetiniai portalai. Kaip individualios

įmonės ar ūkininko ūkis įregistruotos daugiau nei 60 proc. visų portale pateikimų įmonių, kitos –

uždarosios akcinės bendrovės, viešosios įstaigos ir kt. Dauguma šių įmonių pasivadinusios jojimo sporto

klubais, hipodromais, jojimo paslaugų centrais ar tiesiog – žirgynais. Be pasivažinėjimo karieta, bričkele

ar rogėmis, siūlomas pramoginis jodinėjimas, jojimo pamokos, jodinėjimas žirgais turistiniais

maršrutais, sportinis jojimas ir kt.

http://www.atostogos/

http://www.visalietuva.lt/


Turizmo ir rekreacijos subsektoriui kiekybinė plėtra neprognozuojama, tačiau kokybiniai pokyčiai

– neišvengiami, ypač jų reikia rekreacinėje žirgininkystėje.

Kaimo turizmo infrastruktūros objektams priklauso svečių namai (užsienyje dažnai vadinami

pensionais ar nakvynės namais), moteliai, kempingai bei kitos apgyvendinimo įstaigos, esančios kaimo

vietovėse. Tačiau populiariausias apgyvendinimo įstaigos tipas – kaimo sodyba. Tai atskiras

gyvenamasis namas arba jo dalis (numeriai ar atskiri kambariai). Jei kaimo turizmo paslaugos teikiamos

ūkininko ūkyje, tai ši sodyba gali būti vadinama agroturizmo sodyba. Vidutiniškai kaimo sodyboje

siūloma nuo kelių iki 20 apgyvendinimo vietų, daugiausiai jų gali būti iki 50.

Kaimo turizmas – smulkus, dažniausiai šeimos verslas. Norintys juo verstis turi turėti verslo

liudijimą arba pažymėjimą dėl apgyvendinimo paslaugos teikimo. Dirbantys su verslo liudijimais negali

turėti samdomų darbuotojų, galimi tik darbo santykių mainai. Didesnės įmonės, teikiančios

kompleksines paslaugas, gali leisti sau samdyti darbuotojus pagal ilgalaikes sutartis arba pagal laikinas

sutartis sezono metu.

Žirgininkystės paslaugas teikiančias įmones galima suskirstyti į keletą grupių. Viena jų –

„Lietuvos žirgynas“, jungiantis anksčiau atskirai veikusius ir valstybei priklausiusius Vilniaus, Sartų ir

Nemuno žirgynus. Valstybinio žirgyno paskirtis – išsaugoti ir gerinti nykstančias lietuviškas arklių

veisles, reikšmingas arklių selekcijai ir pasaulinei bioįvairovei, taip pat teikti žirgų treniravimo ir

jodinėjimo paslaugas. Kita įmonių grupė – mažos įmonės, juridiniai asmenys (žirginio sporto klubai,

centrai, mokyklos), turintys nuo kelių iki keliolikos darbuotojų. Jos teikia kompleksines paslaugas:

sportinio ir pramoginio jodinėjimo, žirgų treniravimo, žirgininkystės įrangos pardavimo, arklių veisimo

ir kt. Dažnai žirgynai yra maitinimo ar apgyvendinimo komplekso dalis. Iš viso tokių įmonių

suskaičiuota apie 40. Kitą įmonių dalį (apie 90) sudaro pagal individualios veiklos pažymą dirbantys

ūkininkai ir mikro įmonės, labiau orientuoti į arklių veisimą, auginimą ir žemės ūkio darbus, nei į

rekreacinę žirgininkystę. Tokių ūkių ir įmonių savininkams nekeliami kvalifikaciniai reikalavimai, todėl

darbuotojų poreikis šioms įmonėms nebuvo skaičiuojamas.

Kaimo turizmo sektoriuje siūloma įsidarbinti įvairaus amžiaus asmenims, neturintiems

kvalifikacijos arba turintiems profesinį išsilavinimą. Tipinės šio sektoriaus specialybės (profesijos):

kambarių tvarkytojų, virėjų, aplinkos priežiūros darbininkų. Didesnės įmonės samdo darbuotojus dirbti

su rezervavimo sistemomis, organizuoti pramogas ir pan. Internetinių rezervavimo sistemų netobulumas

pripažįstamas kaip vienas šio subsektoriaus trūkumų. Šiame subsektoriuje dirba du kartus daugiau

jaunimo nei likusiuose ūkio sektoriuose. Tačiau didžiausia šio sektoriaus darbo jėgos problema – darbo

sezoniškumas, nepastovumas. Tai neskatina darbuotojų motyvacijos ir tobulėjimo procesų. Taigi,

svarbiausias šio subsektoriaus uždavinys – pripažįstant turizmo sektoriaus darbuotojų poreikius,

susijusius su pastoviomis ir saugiomis darbo vietomis, samdyti ir išlaikyti kvalifikuotus bei motyvuotus

darbuotojus.

Buvo sunku gauti tikslių žinių apie žirgynų darbuotojų skaičių ir jų kvalifikacinę sudėtį. Tik kai

kurios įmonės (didesnės) teikia tokią informaciją. Valstybiniame žirgyne dirba apie 80 darbuotojų. Be

administracijos darbuotojų (4) didžiąją dalį sudaro treneriai jojikai (apie 45) ir nekvalifikuoti

darbininkai–arklininkai (apie 25). Taip pat kiekviename „Lietuvos žirgyne“ dirba po vieną veterinarijos

gydytoją bei gyvulininkystės technologą (zootechniką). Pagal internetiniame portale „Visa Lietuva“


pateikiamus duomenis, antroje įmonių grupėje dirba nuo 2-3 iki 10-11 darbuotojų. Buvo paskaičiuotas

vidutinis darbuotojų skaičius – 5. Daryta prielaida, kad vienas darbuotojas užsiima administravimo –

organizacine veikla, kiti – aptarnauja klientus kaip jojimo treneriai, vadeliotojai ir /ar prižiūri gyvūnus,

rūpinasi jų šėrimu. Kaip atskleidė interviu su jojimo klubų ar mokyklų vadovais, jojimo treneriais

dažniausiai dirba asmenys „iš pašaukimo“, jodinėjimo ir treniravimo su žirgais ypatumų įgiję užsienio

mokyklose. Jų kaita nemažinama, nes pramokę amato, įgiję darbo patirties, ieško geriau apmokamo

darbo didesniuose jojimo klubuose arba steigia savo verslą. Didelė ir nekvalifikuotų darbininkų –

arklininkų – kaita, tačiau jų poreikis nebuvo skaičiuojamas.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą turizmo ir žirgininkystės subsektoriaus sąrangą buvo atliktas

žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų prognostinio poreikio šiam subsektoriui projektinis


Kaimo turizmo sektoriui buvo skaičiuojami tik kaimo turizmo organizatorių ir aplinkos tvarkymo

darbuotojų metinės kaitos poreikis. Daroma prielaida, kad ne kiekvienai kaimo turizmo sodybai reikia

šių paslaugų, o tik didesnėms įmonėms. Be to vienas darbuotojas dali aptarnauti ne vieną o 2-3 sodybas

ar didesnes kaimo turizmo ir rekreacijos paslaugas teikiančias įmones. Šiems darbuotojams pakanka

profesinio išsilavinimo.

Apibendrinta kaimo turizmo subsektoriaus darbuotojų poreikio suvestinė pateikiama 7 lentelėje.

7 lentelė. Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų vidutinis metinis poreikis kaimo

turizmo ir žirgininkystės subsektoriui 2021 – 2024 m.


lygmuo

Išsilavinimo lygmuo Vidutinis

metinis

poreikis

Aplinkos priežiūros darbuotojas III profesinis 5

Kaimo turizmo organizatorius III profesinis 5

Žirgininkas III profesinis 11


Veterinarijos gydytojas VII universitetinis 1

Žirgininkystės veiklos srityje labiausiai reikia žirgininkų – jojimo trenerių. Lietuvoje šie

specialistai rengiami tik profesinėse mokyklose. Tačiau didėjant žirgininkystės rekreacinių paslaugų

poreikių ir ypač – jų kokybės reikalavimams, kyla ir jojimo trenerių kokybiško rengimo problema.

Manytume, kad daugiau gyvulininkystės technologų, turinčių koleginį arba universitetinį išsilavinimą,

turėtų dirbti ne tik valstybiniame, bet ir privačiuose žirgynuose, sporto klubuose, jojimo mokyklose.

Šalies žirgininkystėje ypač trūksta veterinarijos gydytojų, gerai išmanančių arklių gydymą.

2.5. Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų poreikio augalininkystės aprūpinimo

ir paslaugų subsektoriui prognozė

Moderniai inovacijomis grindžiamai augalininkystės plėtotei reikalingos aukštos kokybės sėklos,

sodmenys, trąšos, augalų apsaugos priemonės, konsultacijos kaip šias priemones savalaikiai ir efektyviai

naudoti pagal tikslaus ūkininkavimo, tausojančios žemdirbystės ar kitas augalininkystės sistemas.


Lietuvoje gan sėkmingai išplėtota augalininkystės aprūpinimo ir paslaugų infrastruktūra. Jos

įmonių teikiami efektyvūs ištekliai sukūrė prielaidas taikyti pažangias augalininkystės technologijas ir

gerokai padidinti derlius.

Augalininkystės aprūpinimo sistemoje galima išskirti šias pagrindines veiklas ir jas

atstovaujančias įmones:

1. Aprūpinimas sėklomis ir sodmenimis. Ši veikla yra dvejopo pobūdžio: tai žemės ūkio augalų

praktikoje prigijusių veislių sėklų dauginimas, sėklų paruošimas ir didmeninė ir mažmeninė prekyba

jomis. Kitas šios veiklos aspektas žemės ūkio augalų naujų veislių sėklų eksportas iš užsienio, jų

išbandymas Lietuvos sąlygomis, rajonavimas ir platinimas žemės ūkio veiklos subjektams. Šia veikla

užsiima daug įmonių tarp kurių ir gan solidžios įmonės kaip UAB „Dotnuvos projektai“, AB „Linas

agro“ ir kitos. Atliekant žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų poreikio prognostinius

skaičiavimus buvo atsiribota nuo įmonių/mažmeninės prekybos parduotuvių, tiekiančių įvairių augalų

sėklas ir sodmenis mėgėjiškai daržininkystei, pasodybiniams ūkiams. Į skaičiavimus taip pat neįtrauktos

ir dekoratyvinių augalų augintojai.

2. Aprūpinimas trąšomis. Žemės ūkio veiklos subjektams tiekiamos šalyje gaminamos trąšos

(pavyzdžiui, UAB „Agrochema“) ir importuojamos trąšos (pavyzdžiui, UAB „Agrokoncernas“). Trąšų

tiekėjų skaičius didėja ir pateikiama vis daugiau kompleksinių, pritaikytų konkrečioms augalų rūšims

trąšų. Šalyje sparčiai plečiasi ir tręšimo sistemų projektavimo paslaugos ištiriant dirvožemių sudėtį ir

pagal ją parenkant tinkamiausių trąšų komplektą, sudarant tręšimo kalendorinius grafikus. Atliekant

žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų poreikio prognostinius skaičiavimus buvo atsiribota

nuo įmonių/mažmeninės prekybos parduotuvių, tiekiančių įvairias trąšas mėgėjiškai daržininkystei,

pasodybiniams ūkiams.

3. Aprūpinimas augalų apsaugos priemonėmis. Rinka teikia labai didelio asortimento augalų

apsaugos nuo ligų ir kenkėjų priemones. Šioje rinkoje taip pat veikia daug įmonių, iš kurių žinomiausios

UAB „Kustodija“ ir kitos. Kartu teikiamos ir konsultacijos augalų apsaugos klausimais.

4. Grūdų, rapsų, kai kurių kitų žemės ūkio produktų supirkimas ir eksportas. Augalininkystės

produktus superka ne tik juos perdirbančios įmonės bet ir įvairūs tarpininkai bei eksporto operacijas

vykdančios įmonės. Šių įmonių padaugėjo, plečiantis šalyje javų, rapsų, pastaruoju metu ir žirnių, pupų

plotams, kartu ir eksporto apimtims. Stiprūs augalininkystės produktų eksportuotojai yra AB „Linas

agro“, KB „Grūduva“ ir daugelis kitų.

Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų prognostiniam poreikiui nustatyti subsektoriaus

įmonių paieška buvo vykdoma įvairiuose įmonių kataloguose. Pagal subsektoriaus požymius kaip

tinkamiausia pasirinkta Info.Lt. Buvo atrinkta 253 šiam subsektoriui būdingiausios įmonės. Pagal

veiklos apimtis šiame sektoriuje veikia įvairaus dydžio įmonės nuo mikroįmonių iki stambių įmonių

Tarp atrinktųjų – 7 stambios ir 63 vidutinės įmonės. Nemažai įmonių yra plačiai diversifikuotos, todėl į

žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų prognostinio poreikio skaičiavimus buvo įtraukta, ta

darbuotojų dalis, kurių darbas tiesiogiai susietas su augalininkystės aprūpinimu ir paslaugomis.

Atsižvelgiant į tai, kad visose šiose įmonėse pagal profesinį pasirengimą dirba tą patį agronominio

pobūdžio išsilavinimą turintys darbuotojai, prognostiniai skaičiavimai buvo atlikti ne pagal veiklos


rūšis, bet pagal įmonių dydį. Veiklos apimtys apsprendžia įmonių organizacinę struktūrą, kartu ir

darbuotojų skaičių ir struktūrą pagal įvairius parametrus.

Dėl didelės subsektoriuje įmonių gausos ir įvairovės, nėra planuojamas ženklesnis įmonių

skaičiaus pokytis 2021 – 2024 m. perspektyvoje. Tai nereiškia, kad numatomas subsektoriaus įmonių

stabilumas. Augalininkystei svarbių išteklių rinka apibūdinama kaip auganti oligopolinė rinka, ir iš jos

pasitraukiančias įmones keičia nauji rinkos žaidėjai, bei tie patys veiklą plečiantys žaidėjai.

Vidutinis darbuotojų skaičius pagal su žemės ūkiu susijusias profesines darbuotojų grupes ir jų

struktūra buvo nustatyta nestruktūrizuoto interviu būdu bendraujant su subsektoriaus visas veiklas ir

dydžius atstovaujančių įmonių atstovais.


kvalifikuotų darbininkų prognostinio poreikio augalininkystės aprūpinimo ir paslaugų subsektoriui


Apskaičiuoti žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų augalininkystės aprūpinimo ir

paslaugų subsektoriui vidutiniai metiniai poreikiai yra pateikti 8 lentelėje.


augalininkystės aprūpinimo ir paslaugų subsektoriui 2021 – 2024 m.


lygmuo

Išsilavinimo

lygmuo

Vidutinis

metinis

poreikis




Augalinių maisto žaliavų kokybės specialistas VI universitetinis 8


Žemės ūkio darbininkas IV profesinis 84

Projektiniais skaičiavimais nustatyta, kad 2021- 2024 m. vidutiniškai kiekvienais metais

subsektoriui reikės 215 darbuotojų, iš kurių daugiausia žemės ūkio darbininkų (39 proc.), taip pat

agronomų su universitetiniu bakalauro išsilavinimu (30 proc.). Kadangi šis subsektorius yra tiesiogiai

susijęs su naujų technologijų ir inovatyvių agropriemonių diegimu pirminiame žemės ūkyje, jame

fiksuotas didesnis agronomų su magistriniu išsilavinimu poreikis. Kasmet subsektoriui jų vidutiniškai

reikės po 22.

2.6. Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų poreikio gyvulių veislininkystės


Šio subsektoriaus paskirtis – saugoti ir gerinti gyvulių veisles ir jų genofondą, didinti esamų

veislių gyvulių genetinį produktyvumo potencialą tam naudojant pasaulio veislių genofondą, skatinti

naujų veislių išvedimą, vykdyti gyvulių selekciją, tvarkyti gyvulių produktyviųjų ir veislinių savybių

apskaitą, garantuoti veislinių reproduktorių valstybinę aprobaciją bei organizuoti gyvulių sėklinimą ir

ženklinimą.


Gyvulių veislininkystės sistemą sudaro:

1. Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra Lietuvos

Respublikos vykdomosios valdžios institucija ir pagal savo kompetenciją įgyvendina valstybės politiką

gyvulių veislininkystės srityje. Pagrindinės šios Tarnybos funkcijos – Lietuvos Respublikos gyvulių

veislininkystės įstatymo ir kitų su veislininkyste susijusių teisės norminių aktų vykdymas,

veislininkystės programų vykdymo kontrolė, veislininkystės duomenų kaupimo bei saugojimo, veislinių

gyvulių registravimo kilmės knygose, veislinių reproduktorių įvertinimo organizavimas, veislininkystės

veiklos licencijų išdavimas. Tarnybos vadovas turi mokslų daktaro laipsnį, pavaduotojai, skyrių vadovai

bei specialistai – magistro, bakalauro kvalifikacinius laipsnius. Šios tarnybos žinioje dirba 21

inspektorius regionuose, kurie taip pat turi magistro ar bakalauro kvalifikacinius laipsnius.

2. Gyvulių veislininkystės bendrovės, kitos įmonės, ūkininkų ūkiai, auginantys veislinius gyvulius,

užsiimantys kita veislininkystės veikla. Tai žemės ūkio gamybinio pobūdžio įmonės, kurios rinkai teikia

veislinius gyvulius.

Lietuvoje veiklą vykdo 27 veislininkystės įmonės, iš kurių 64 proc. sudaro įvairios

veislininkystės asociacijos, vienijančios ūkius bei kitas įmones, turinčias veislinių gyvulių bandas.

Tačiau ūkininkų ūkiai į žemės ūkio infrastruktūros sektorių neįtraukiami, nes priklauso pirminiam

žemės ūkiui. Šiame sektoriuje pagrindinis segmentas yra specializuotos veislininkystės įmonės, kurios

rūpinasi įvairių žemės ūkio gyvulių (galvijų, arklių, kiaulių, avių, ožkų, triušių) veislinės medžiagos

dauginimu ir sėklinimu. Lietuvoje veiklą vykdo 7 veislininkystės įmonės (AB Lietuvos veislininkystė,

UAB Litegnas, UAB ProGenus, UAB Agrogenetika, AB Kiaulių veislininkystė ir kt.). Atskirose

veislininkystės įmonėse dirba skirtingas darbuotojų skaičius, dauguma jų – specialistai (gyvulininkystės

technologai, veterinarijos gydytojai, veterinarijos felčeriai) bei kvalifikuoti darbininkai (gyvulių

prižiūrėtojai).

Veislininkystės įmonių vadovų nuomone gyvulininkystės specialistų rengimas vis dar yra

sutrikęs ir tai kenkia veislininkystės darbo kokybei. Aktuali problema – kvalifikuotų darbininkų stoka,

gyvulių prižiūrėtojais dažnai dirba mažai kvalifikuoti darbininkai.

Šalyje stabilizuojantis gyvulininkystės apimtims, o mėsinei galvijininkystei ir plečiantis, tikėtina,

kad šio subsektoriaus veiklos apimtys ir 2021 – 2024 m. perspektyvoje išliks panašios.

Darbuotojų tipinė vidutinė struktūra, jose pareigybių susijusių su specialiomis kompetencijomis

skaičius buvo nustatytas nestruktūrizuoto interviu būdu pabendraujant su daugumos veislininkystės

asociacijų, taip pat pagrindinių veislininkystės įmonių atstovais.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą įmonių ir kitų organizacijų sąrangą buvo atlikti žemės ūkio

specialistų ir kvalifikuotų darbininkų prognostinio poreikio gyvulių veislininkystės subsektoriui


Apskaičiuoti žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų gyvulių veislininkystės




gyvulių veislininkystės subsektoriui 2021 – 2024 m. Specialybės (profesijos) Kvalifikacinis

lygmuo

Išsilavinimo lygmuo Vidutinis

metinis poreikis

Gyvulininkystės technologas VII universitetinis 3,4

Gyvulininkystės technologas VI universitetinis 5,8


Veterinarijos felčeris V koleginis 7

Gyvulių prižiūrėtojas III - IV profesinis 4

Vidutinis metinis darbuotojų poreikis apskaičiuotas dešimtųjų tikslumu, kad, esant mažam poreikiui,

nebūtų paklaidos tolesniuose skaičiavimuose.

Pagal skaičiavimų rezultatus subsektoriaus poreikis žemės ūkio specialistams ir kvalifikuotiems

darbininkams nėra didelis. Vidutiniškai kasmet jų reikės 30. Šiame subsektoriuje didžiausią poreikio

dalį sudaro magistro ir bakalauro kvalifikacinius laipsnius gyvulininkystės technologijų specialistai, bei

veterinarijos gydytojai. Funkcionuojančio gyvulių sėklintojų tinklo atnaujinimui kasmet reikia 7

koleginį išsilavinimą turinčių veterinarijos felčerių.

2.7 Žemės ūkio specialistų poreikio veterinarijos subsektoriui prognozė

Šio subsektoriaus paskirtis – gyvulių priežiūra bei apsauga, susirgimų diagnostika ir sergančių

gyvulių gydymas, ligų prevencija, veterinarijos medikamentų ir biologinių preparatų, pašarinių priedų

gamyba, naudojimas bei pardavimas.

Vyraujant smulkiam ūkininkavimui, žemės ūkio gyvulių veterinarinis aptarnavimas yra

užtikrinamas veterinarinių paslaugų pagrindu. Veterinarijos gydytojai išliko tik stambiose

gyvulininkystės įmonėse. Veterinarijos gydytojų poreikis šioms įmonėms jau įvertintas žemės ūkio

gamybos subsektoriuje. Veterinarinėmis paslaugomis užsiima licencijuotos veterinarijos paslaugų

įmonės ir veterinarijos vaistinės. Dauguma jų yra labai mažos ir individualios, įkurtos licencijas šiai

veiklai gavusių veterinarijos gydytojų. Šiuo metu priskaičiuojama virš 200 mažų veterinarijos paslaugų

įmonių, taip pat iki 70 veterinarijos vaistinių. Jose dažniausiai dirbą po vieną, rečiau du licencijuotus

veterinarijos gydytojus. Galima iki 10 suskaičiuoti ir stambesnių veterinarijos įmonių: tai smulkių ir

stambių gyvūnų klinikos bei ligoninės. Jose dirba ne po vieną, bet po žymiai daugiau veterinarijos

gydytojų. Gausiau veterinarijos gydytojų ir kai kuriose stambiose veterinarinio aprūpinimo įmonėse,

taip pat Nacionalinėje veterinarijos laboratorijoje.

Vienas iš dabartinių veterinarijos paslaugų įmonių bruožų – diferenciacija pagal gyvūnus, kuriems

suteikiama veterinarinė priežiūra. Dominuoja įmonės, kurios teikia veterinarinį gydymą ne tik žemės

ūkio gyvuliams, bet ir įvairiems naminiams gyvūnėliams ir paukščiams. Ši tendencija sparčiai didėja ir

tampa neįmanoma atskirti žemės ūkiui veterinarinių paslaugų nuo kitų veterinarinių paslaugų. Šiame

tyrime įvertintos tik žemės ūkiui teikiamos veterinarinės paslaugos.

Veterinarijos sektoriuje dirba išskirtinai veterinarinį, pagrindiniai aukštąjį universitetinį

išsilavinimą turintys darbuotojai, kurių poreikis yra labai didelis, nes tai užtikrina šios profesijos


daugialypiškumas – tai darbas Valstybinėje tarnyboje, privati praktinė veterinarinė veikla, maisto saugos

ir kokybės kontrolė, rizikos vertinimas, veterinarinė farmacija ir kt. sritys.

Veterinarijos paslaugų teikėjai yra privatūs veterinarijos gydytojai arba įmonės, kuriose dirba

privatūs veterinarijos gydytojai ir kurie teikia veterinarijos paslaugas, t.y. gydo gyvūnus ar taiko

veterinarinės profilaktikos priemones. Dauguma veterinarijos paslaugų teikėjų yra privatūs veterinarijos

gydytojai. 2016 m. Lietuvoje privataus veterinarijos gydytojo veikla užsiėmė apie 400 asmenų.

Lietuvoje veiklą vykdo 2 veterinarinės farmacijos įmonės, kurios vykdo veterinarinių vaistų

gamybą, importą ir pardavimą. Visos jos turi didesnį ar mažesnį tinklą veterinarinių vaistinių tinklą

Lietuvoje.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba yra išdavusi 173 veterinarinės vaistinės veiklos

licencijas. Veterinarinėse vaistinėse dirba vidutiniškai 1 veterinarijos gydytojas, tačiau daugiau kaip 60

proc. iš jų yra prie veterinarinių klinikų, kuriose veterinarinis gydymas teikiamas ne stambiems (žemės

ūkio) gyvuliams, bet smulkiems naminiams gyvūnėliams. Tai apsunkina žemės ūkiui teikiamų

veterinarinės farmacijos paslaugų atskyrimą.

Veterinarijos gydytojų nuomone, surinktą nestruktūrizuoto interviu būdu, veterinarijos sektorius

panašiomis apimtimis turėtų išlikti ir 2021-2024 m. perspektyvoje.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą įmonių sąrangą buvo atlikti žemės ūkio specialistų prognostinio

poreikio veterinarijos subsektoriui projektinis skaičiavimas. Jo rezultatai pateikti 7 priede.

Skaičiavimų rezultatai rodo, kad žemės ūkio gyvūnų gydymui ir veterinarinei priežiūrai 2021 –

2024 m. vidutiniškai kiekvienais metais reikės 17 veterinarijos gydytojų. Verstis veterinarijos gydytojo

praktika gali asmenys, turintys veterinarijos gydytojo kvalifikaciją, kuri įgyjama baigus vientisąsias

veterinarijos medicinos studijas.

2.8. Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų poreikio prekybos žemės ūkio

technika ir techninių paslaugų subsektoriui prognozė

Per pastaruosius 15 m. pastebimi ypač ryškūs poslinkiai modernizuojant žemės ūkį, diegiant

naujas technologijas, įsigyjant našią ergonominius reikalavimus atitinkančią žemės ūkio techniką. Tam

daug pasitarnavo ES struktūrinių fondų ir nacionalinė investicinė parama pagal specialias kaimo plėtros

programas ir jos priemones.

Kartu susikūrė gan aktyvi ir konkurencinga prekybos žemės ūkio technika ir techninių paslaugų

įmonių sistema, vykdanti šias pagrindines veiklas:

- prekyba traktoriais, žemės ūkio mašinomis, jų atsarginėmis dalimis, techninis aptarnavimas ir

remontas. Šia veikla daugiausia užsiima žymias traktorių ir žemės ūkio mašinų gamybos firmas

atstovaujančios įmonės. Didžiausią rinkos dalį užima AB „Lytagra“, prekiaujant „New Holland“

traktoriais ir kombainais, UAB „Dojus agro“, prekiaujanti „Johne Deer“ traktoriais ir kita technika,

UAB „Dotnuvos Baltic“, kuri yra oficialus CASE IH traktorių, kombainų ir presų importuotojas, ir kiti.

Daugelis šių įmonių turi teritorinius padalinius Lietuvoje, kai kurie ir Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje.

Lietuvoje yra ir sėkmingų žemės ūkio technikos gamintojų (UAB „Radviliškio žemės ūkio mašinų

gamykla“, UAB „Laumetris“ ir kt.), kurios taip pat prekiauja savo pagaminta technika, vykdo techninį


aptarnavimą ir remontą. Šia veikla užsiima ir daugiau rinkoje mažiau žymių, tačiau sėkmingai veiklą

vykdančių įmonių.

- prekyba gyvulininkystės technologine įranga, jų atsarginėmis dalimis, šios įrangos techninis

aptarnavimas ir remontas. Ryškiausios šioje veikloje veikiančios įmonės yra užsienio kapitalo įmonė

„DeLaval“, UAB „Biržų žemtiekimas“ ir kitos;

- žemės ūkio mechanizuotų darbų paslaugų, žemės ūkio technikos remonto, techninio aprūpinimo

(agroserviso) įmonės, kurios daugiau veikia vietos rinkose apie savo buvimo vietą. Tai dažniausiai

mažos įmonės, tarp kurių yra ir kooperatyvų, žemės ūkio bendrovių ir ūkininkų. Žemės ūkio technikos

remonto paslaugas teikia ir kai kurios automobilių remonto (ypač dyzelinių variklių) įmonės.

Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų prognostiniam poreikiui nustatyti subsektoriaus

įmonių paieška buvo vykdoma įvairiuose įmonių kataloguose. Pagal subsektoriaus požymius kaip

tinkamiausia pasirinkta Info.Lt. Buvo atrinkta 490 šiam subsektoriui būdingiausios įmonės. Pagal

veiklos apimtis šiame sektoriuje veikia įvairaus dydžio įmonės nuo mikroįmonių iki stambių įmonių

Tarp atrinktųjų – 6 stambios ir 83 vidutinės įmonės. Nemažai įmonių yra plačiai diversifikuotos, todėl į

žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų prognostinio poreikio skaičiavimus buvo įtraukta, ta

darbuotojų dalis, kurių darbas tiesiogiai susietas su prekyba žemės ūkio technika ir techninėmis

paslaugomis.

Atsižvelgiant į tai, kad visose šiose įmonėse pagal profesinį pasirengimą dirba tą patį žemės ūkio

inžinerijos pobūdžio išsilavinimą turintys darbuotojai, prognostiniai skaičiavimai buvo atlikti ne pagal

veiklos rūšis, bet pagal įmonių dydį. Veiklos apimtys apsprendžia įmonių organizacinę struktūrą, kartu

ir darbuotojų skaičių ir struktūrą pagal įvairius parametrus.

Žemės ūkio technikos rinka yra vis dar yra auganti. Joje pasireiškia stipri konkurencija, kurios

išdavoje atsiranda vis daugiau šioje rinkoje veikiančių įmonių, todėl prognozuojama stambių ir vidutinių

įmonių skaičiaus augimas, kas taip pat didina žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų poreikį.

Vidutinis darbuotojų skaičius pagal su žemės ūkiu susijusias profesines darbuotojų grupes ir jų

struktūrą buvo nustatyta nestruktūrizuoto interviu būdu bendraujant su subsektoriaus visas veiklas ir

dydžius atstovaujančių įmonių atstovais.


prekybos žemės ūkio technika ir techninių paslaugų subsektoriui 2021 – 2024 m.


lygmuo

Išsilavinimo

lygmuo

Vidutinis

metinis

poreikis

Žemės ūkio inžinierius VII universitetinis 30





kvalifikuotų darbininkų prognostinio poreikio prekybos žemės ūkio technika ir techninių paslaugų

subsektoriui projektinis skaičiavimas. Jo rezultatai pateikti 8 priede.


Apskaičiuoti žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų prekybos žemės ūkio technika ir

techninių paslaugų subsektoriui vidutiniai metiniai poreikiai yra pateikti 10 lentelėje.

Projektiniais skaičiavimais nustatyta, kad 2021- 2024 m. vidutiniškai kiekvienais metais

subsektoriui reikės 230 darbuotojų, iš kurių daugiausia agroserviso darbininkų (50 proc.), taip pat žemės

ūkio inžinierių su universitetiniu bakalauro išsilavinimu (34 proc.). Kadangi šis subsektorius yra

tiesiogiai susijęs su naujų technologijų ir inovatyvių techninių priemonių diegimu, jame fiksuotas didelis

žemės ūkio inžinierių magistriniu išsilavinimu poreikis. Kasmet subsektoriui jų vidutiniškai reikės po

30.

2.9. Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų poreikio hidrotechninės statybos


Lietuvoje apie 80 proc. bendro žemės ūkio naudmenų ploto yra sausinama žemė. Sausinimo

sistemos buvo įrengtos sovietmečiu pagal didelio masto sausinimo sistemų modelį. Deja, šios sistemos

nėra racionaliai tinkančios privačiai ūkinei veiklai. Apie 55 proc. sausinimo sistemų priklauso valstybei,

o 45 proc. yra privačios. Apie 10 proc. nusausintų plotų būklė yra bloga.

Esant sausinimo poreikiams, Lietuvoje minimaliai atliekama drenažo sistemų rekonstrukcija,

melioracijos griovių priežiūra. Įgyvendinant vietos veiklos grupių ir kaimo bendruomenių strategijas,

viešosiose erdvėse nemažai įrenginėjama rekreacijai skirtų tvenkinių, statoma įvairių hidrotechninės

paskirties statinių. Žuvininkystės ir rekreacinės paskirties tvenkinius užsako ir ūkininkai bei kiti

gyventojai. Hidrotechninės statybos projektavimo ir rangos darbų apimtys jau daugelį metų išlieka

panašios ir artimoje perspektyvoje dėl finansinių sunkumų taipogi ypatingai nedidės.

Hidrotechninės statybos ir hidrotechninių statinių eksploatacijos srityje priskaičiuojamos 105

įmonės, kai kurios iš jų yra įsikūrusios sovietmečiu intensyviai veikusių ir regioniniu principu išdėstytų

melioracijos statybos valdybų bazėje. Šios įmonės yra susivienijusios į dvi asociacijas: Lietuvos

melioracijos įmonių asociaciją (68 įmonės) ir asociaciją ,,Krašto melioracija (37 įmonės). Daugelis

įmonių dėl siaurų rinkų yra plačiai diversifikavusios savo veiklas ir susikūrusios konkurencinius

pranašumus kituose statybų sektoriuose, turi nemažą patirtį dalyvaujant kelių, civilinės statybos

konkursuose. Įmonių veiklos apimtys yra labai nevienodos ir jos priskiriamos mažoms arba vidutinėms

įmonėms.

Šiose įmonėse dirba per 9000 darbuotojų. Įmonių administracijose ir inžinerinio-techninio

personalo sudėtyje dominuoja hidrotechninės statybos specialistai. Dėl pažangesnių ir našesnių

technologijų diegimo pastebimas nedidelis vykdančiojo personalo mažėjimas.

Hidrotechninės statybos subsektoriui priklauso ir vandens ūkio projektavimo darbus vykdančios

įmonės, kurių suskaičiuojama per 40. Stambiausia iš jų yra Kaune įsikūręs UAB „Sweco

hidroprojektas“, tyrinėjantis ir projektuojantis įvairios paskirties vandens ūkio objektus. Šiuo metu

bendrovėje dirba 120 darbuotojai, iš jų - 90 inžinieriai su universitetiniu išsilavinimu. Projektavimo

darbus atlieka 16 specializuotų grupių, kurioms vadovauja atestuoti projektų vadovai, konsultuojantys

projektuotojus bei dalyvaujantys priimant projektinius sprendimus. Taip pat yra nemažai individualių

vandens ūkio projektavimo įmonių.



kvalifikuotų darbininkų prognostinio poreikio hidrotechninės statybos subsektoriui projektinis



darbininkų skaičius vienoje vidutinėje įmonėje buvo nustatytas apibendrinant interviu su hidrotechninės

statybos įmonių atstovais rezultatus. Žemės ūkio specialistų kategorijai buvo priskirti hidrotechninės

statybos inžinieriai ir hidrotechnikai, prie žemės ūkio kvalifikuotų darbininkų – melioracijos darbininkai

(melioratoriai). Nenustatinėtas melioracijos griovių prižiūrėtojų poreikis, nes pastaruosius darbus

naudojantis Kaimo plėtros programos specialios priemonės lėšomis atlieka patys ūkininkai.

Apskaičiuoti žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų hidrotechninės statybos



hidrotechninės statybos subsektoriui 2021 – 2024 m.


lygmuo

Išsilavinimo

lygmuo

Vidutinis

metinis

poreikis

Hidrotechninės statybos inžinierius VII universitetinis 16

Hidrotechnikas VI koleginis 19

Hidrotechninės statybos inžinierius VI universitetinis 42

Melioracijos darbininkas IV profesinis 23

Pagal atliktus projektinius skaičiavimus hidrotechninės statybos subsektoriaus sėkmingam

funkcionavimui ir veiklos plėtojimui vidutiniškai kasmet reikia dirbančiųjų gretas papildyti 16

magistrinį išsilavinimą, 42 universitetinį bakalauro hidrotechninės statybos inžinerijos specialistais, 19

hidrotechnikų su koleginiu išsilavinimu ir 23 melioracijos darbininkais su profesiniu išsilavinimu.

Lyginant su kitais subsektoriais, krenta į akis didesnis poreikis magistrinį išsilavinimą turinčių

specialistų. Tai apsprendžia nemažas darbuotojų, dirbančių projektavimo darbus, skaičius.

2.1.10. Žemės ūkio specialistų poreikio žemėtvarkos subsektoriui prognozė

Nors žemės reformos pagrindiniai darbai yra pabaigti, bet žemėtvarkos darbų apimtys išlieka

svarios. Keičiasi šių darbų pobūdis, didžiausią jų dalį sudaro kaimo plėtros žemėtvarkos projektų

rengimas ir įgyvendinimas, žemės sklypų konsolidacijos projektavimas, žemės sklypų parengimas

pardavimui ir nuomai, žinoma žemės nuosavybės santykių administravimas.

Instituciniu aspektu žemėtvarkos subsektoriuje išskiriamos šios organizacijos:

1. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, įsteigta 2001 m. Ji vykdo šiuos jai

keliamus pagrindinius uždavinius:

- įgyvendinti valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, nuosavybės teisių į žemę,

mišką, vandens telkinius atkūrimo, valstybinės žemės perleidimo, perdavimo naudotis ir kitose žemės


reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos ir

Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros kūrimo srityse;

- užtikrinti žemės santykių teisinio reglamentavimo įgyvendinimą;

- atlikti valstybinės žemės patikėjimo teisės subjekto (patikėtinio) funkcijas;

- organizuoti ir vykdyti žemės naudojimo valstybinę kontrolę;

- valdyti įstatymuose nustatytas informacines sistemas ir kadastrus;

- užtikrinti žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimą ir atlikti jų priežiūrą, atlikti valstybinių

geodezijos ir kartografijos darbų valstybinę priežiūrą ir kokybės kontrolę.

Tarnyba turi 50 teritorinių skyrių ir 920 darbuotojų iš kurių 68 proc. darbo vietos yra tiesiogiai

susijusios su žemėtvarkos kompetencijomis.

2. Valstybės įmonė „Valstybės žemės fondas“, kuri įkurta 2010 m. reorganizavus Valstybinį

žemėtvarkos institutą. Valstybės žemės fondo pagrindinės funkcijos yra:

- rengia duomenis apie šalies žemės fondo būklę, vykdo žemės išteklių naudojimo stebėseną;

- tvarko LR žemės informacinę sistemą;

- teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės biudžeto ir ES lėšomis finansuojamas

priemones, gerinančias žemės valdų struktūras ir mažinančias apleistos žemės plotus;

- nustatyta tvarka organizuoja žemės konsolidacijos projektų rengimą ir jų sprendinių

įgyvendinimą;

- veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės

sklypus, priskirtus žemės konsolidacijos projekto teritorijai, taip pat įsigyjant valstybės nuosavybėn

privačios žemės sklypus, reikalingus valstybės biudžeto ir ES lėšomis finansuojamoms žemės valdų

struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti;

- vykdo valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionus;

- atlieka melioracijos darbų ir melioracijos statinių naudojimo valstybinę priežiūrą. Tvarko

melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitą bei kadastrą;

Valstybinis žemės fondas turi 5 teritorinius skyrius ir 7 gamybines grupes, teikiančias paslaugas

regionuose. Įmonėje dirba apie 400 darbuotojų, iš kurių 55 proc. darbo vietos tiesiogiai susietos su

žemėtvarkos kompetencijomis.

3. Individualios įmonės, uždarosios akcinės bendrovės, kurių pagrindinė veikla yra žemėtvarka,

geodezija, žemėtvarkos projektų rengimas privačioje žemėje ir pan. Įvairūs įmonių katalogai skirtingai

pateikia šių įmonių skaičių (nuo 387 iki 539), nes dažnai prie šių įmonių priskiriami verslo subjektai

užsiimantys nekilnojamojo turto pardavimais, geodeziniais matavimais ruošiant įvairius statybos

projektus ir pan. Nors ir pastarosiose įmonėse yra dirbančių žemėtvarkininkų, tačiau dėl to, kad

pastarosios veiklos nėra susijusios tiesiogiai su žemės ūkiu ir žemės fondo valstybiniu valdymu,

tikslinga aiškiau apibrėžti Žemėtvarkos subsektoriui priklausančias įmones. Lietuvos žemėtvarkos ir

hidrotechnikos inžinierių sąjungos duomenimis, tokių Lietuvoje pastaruoju metu priskaičiuojama apie

220. Šios įmonės ir buvo įtrauktos į žemės ūkio specialistų prognostinio poreikio skaičiavimus.

Kvalifikuotų darbininkų su specializuotomis žemės ūkio kompetencijomis šiame subsektoriuje poreikio

nėra ir jiems skaičiavimai neatlikinėti.


Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą įmonių sąrangą buvo atlikti žemės ūkio specialistų prognostinio

poreikio žemėtvarkos subsektoriui projektinis skaičiavimas. Jo rezultatai pateikti 13 priede.

Projektiniams skaičiavimams reikalingas vidutinis žemės ūkio specialistų skaičius vienoje

vidutinėje įmonėje buvo nustatytas apibendrinant interviu su įmonių atstovais rezultatus. Žemės ūkio

specialistų kategorijai buvo priskirti tik visų lygių žemėtvarkos specialistai. Nors šiame subsektoriuje

dirba daug geodezijos specialistų, bet jų poreikis nenustatinėtas, nes ši specialybė (profesija) yra atviro

pobūdžio ir projektinio prognozavimo metodika nėra tinkama. Apskaičiuoti žemės ūkio specialistų

žemėtvarkos subsektoriui vidutiniai metiniai poreikiai yra pateikti 12 lentelėje.

12 lentelė. Žemės ūkio specialistų vidutinis metinis poreikis biomasės energetikos

subsektoriui 2021 – 2024 m. Specialybės (profesijos) Kvalifikacinis

lygmuo


poreikis Žemėtvarkininkas VII universitetinis 20 Žemėtvarkininkas VI universitetinis 39 Žemėtvarkininkas VI koleginis 28

Pagal atliktus projektinius skaičiavimus žemėtvarkos subsektoriaus sėkmingam funkcionavimui

vidutiniškai kasmet reikia dirbančiųjų gretas papildyti 20 magistrinį išsilavinimą, 39 universitetinį

bakalauro ir 28 koleginį išsilavinimą turinčiais žemėtvarkininkais. Lyginant su kitais subsektoriais,

krenta į akis didesnis poreikis magistrinį išsilavinimą turinčių specialistų. Tai apsprendžia šių

darbuotojų dirbančių viešojo administravimo institucijose skaičius.

2.11. Žemės ūkio specialistų poreikio žemės ūkio mokslo, studijų, mokymo ir konsultavimo


Bendriausia prasme šio subsektoriaus paskirtis - žemės ūkio moksliniai tyrimai ir eksperimentinė

plėtra, studijos, mokymas, konsultavimas, žinių sklaida. Esminių pokyčių šiam subsektoriui

neprognozuojama. Tiesa, politiniame lygmenyje diskutuojama apie aukštųjų mokyklų tinklo

optimizavimą. Tikėtina, kad biomedicinos ir žemės ūkio technologijų srities mokslas ir studijos išliks.

Subsektoriui priklausančias institucijas sąlyginai galima skirstyti į kelias grupes. Biomedicinos

mokslų srities mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą atlieka Lietuvos agrarinių ir miškininkystės

mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės, Sodininkystės ir daržininkystės institutai bei jų regioniniai

filialai. Prie mokslo institutų priskyrėme ir valstybės įmonę „Mašinų bandymo stotis“, kuri atlieka

žemės ūkio mašinų ir įrenginių, žemės ir miškų ūkio traktorių, žemės ūkio produkcijos perdirbimo ir

medienos apdorojimo įrangos atitikties vertinimą ir sertifikavimą.

Kitai grupei priskyrėme studijų ir mokslo bei mokymo institucijas, rengiančias aukštos

kvalifikacijos specialistus ir kvalifikuotus darbininkus šalies ūkiui. Tai Aleksandro Stulginskio

universiteto Agronomijos, Vandens ūkio ir žemėtvarkos, Žemės ūkio inžinerijos fakultetai bei Lietuvos

sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės technologijų ir Veterinarijos fakultetai ir mokslo

institutai. Taip pat šiai grupei priklauso kolegijos: Kauno kolegijos Technologijų ir kraštotvarkos

fakultetas, Marijampolės kolegijos Verslo ir technologijų fakultetas, Utenos kolegijos Verslo ir


technologijų fakultetas, Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakultetas, – ir profesinio mokymo

programas teikiančios profesinės mokyklos ir profesinio rengimo centrai. Nors AIKOS sistemoje

užregistruota per 30 pavadinimų su žemės ūkiu susijusių programų, kurias teikia beveik 40 profesinio

mokymo įstaigų, tačiau LAMABPO duomenimis 2016 m. tik 20-je šių įstaigų mokiniai buvo pasirinkę

36 profesinio mokymo programas. Todėl šios studijos skaičiavimuose buvo apsiribota 20 profesinio

mokymo įstaigų.

Konsultavimo įmonių grupei buvo priskirtos viešoji įstaiga Lietuvos žemės ūkio konsultavimo

tarnyba (LŽŪKT) ir ŽŪM programos Leader ir žemdirbių mokymo metodikos centras. Bene didžiausios

konsultavimo organizacijos LŽŪKT 46 rajonų ir savivaldybių biuruose dirba daugiau nei 400

darbuotojų. Jie žemdirbiams teikia kompleksines ūkio apskaitos, verslo ekonomikos, augalininkystės,

gyvulininkystės, miškininkystės, darbų saugos paslaugas, konsultuoja, vykdo žemdirbių mokymus.

Programos Leader ir žemdirbių mokymo metodikos centras koordinuoja žemdirbių ir kitų kaimo

gyventojų tęstinį profesinį mokymą, žemės ūkio ir kaimo plėtros dalyvių kvalifikacijos tobulinimą,

vykdo informavimo ir švietimo organizavimo veiklas. Iš viso centre dirba apie 20 darbuotojų. Reikia

pastebėti, kad universitetai, kolegijos ir profesinės mokyklos taip pat teikia konsultavimo paslaugas

žemdirbiams ir žemės ūkio bendrovėms, tačiau atskirai jų specialistų kaip konsultantų poreikis nebuvo

skaičiuojamas. Taip pat į šią studiją neįtraukti individualūs konsultantai ar ūkio konsultavimo paslaugas

teikiančios įmonės.

LAMMC institutuose ir filialuose buvo išskirtos 3 darbuotojų grupės: pirmą grupę sudarė institutų

ir filialų direktoriai, skyrių ir laboratorijų vedėjai (22 asmenys); antrą – mokslo darbuotojai, turintys

žemės ūkio srities išsilavinimą (tokių mūsų skaičiavimais yra apie 80), trečią – mokslą aptarnaujantis

personalas (apie 20 darbuotojų). Pirmųjų dviejų grupių darbuotojai turi aukščiausią kvalifikaciją

(beveik visi turi mokslų daktaro laipsnius, kai kurie – magistro kvalifikacinius laipsnius), trečios grupės

darbuotojams pakanka universitetinio arba koleginio bakalauro. Mašinų bandymo stotyje mus domino

tik vieno Bandymų laboratorijos, susijusios su žemės ūkio mašinų testavimu, inžinieriai, turintys žemės

ūkio srities bakalauro inžinierinį išsilavinimą. Abiejų universitetų darbuotojai pagal fakultetus (o tai

atitinka mokslų sritis) buvo suskirstyti į dvi grupes: mokslo darbuotojus, dėstytojus ir laborantus,

technikus, studijų išteklių tvarkytojus. LSMU Veterinarijos fakultete atskira kategorija išskirti

veterinarijos gydytojai. Universitetų dėstytojais dirba tik aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys

asmenys, didžioji dauguma turi ir mokslo laipsnius; mokslą ir studijas aptarnaujančiam personalui

užtenka turėti universitetinį bakalauro išsilavinimą. Kolegijose ir žemės ūkio mokyklose tirta po vieną

darbuotojų grupę; tai – dėstytojai ir profesijos mokytojai, kurių dalykai susiję su žemės ūkiu. Kolegijų

dėstytojų ir profesijos mokytojų skaičius profesinio rengimo institucijose skiriasi, todėl buvo

paskaičiuotas vienos „tipinės“ kolegijos ar profesinės mokyklos pedagogų vidurkis ir padaugintas iš

atitinkamo kolegijų ar mokyklų skaičiaus. Kolegijose dažniausiai dirba agronomai, veterinarijos

gydytojai, žemėtvarkininkai; profesinėse mokyklose – žemės ūkio inžinieriai, agronomai,

gyvulininkystės technologai, kiti žemės ūkio srities specialistai. Iš kolegijų dėstytojų reikalaujama ne

žemesnio nei magistro kvalifikacinio laipsnio; profesijos mokytojams užtenka profesinio arba

universitetinio bakalauro. Konsultavimo grupės organizacijose dėmesys buvo skiriamas augalininkystės,

gyvulininkystės, inžinerijos srities specialistams–konsultantams. Daugiausiai jų yra LŽŪKT:


augalininkystės konsultantų – apie 50, gyvulininkystės – apie 18, žemės ūkio inžinerinių sričių – 5.

Leader programos ir žemdirbių mokymo metodikos centro specialistams žemės ūki srities išsilavinamas

nėra privalomas, tik pageidautinas, tokių specialistų yra tik keletas. Šiose dvejose organizacijos daugiau

yra bakalauro kvalifikacinį laipsnį turinčių konsultantų specialistų.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas agrarinio mokslo, šio mokslo studijų, mokymo ir žemės ūkio

konsultavimo veiklų situaciją, buvo atliktas žemės ūkio specialistų prognostinio poreikio šiam

subsektoriui projektinis skaičiavimas. Jo rezultatai pateikti 10 priede.

Mokslo ir studijų institucijose specialistų metinės kaitos poreikiai nėra dideli; mokslo darbuotojai

ir dėstytojai rengiami doktorantūros studijose; jų rengimas yra uždaro (agronomija) ir pusiau uždaro

tipo. Dėl demografinių pokyčių artimiausiu laikotarpiu stojančiųjų į žemės ūkio srities profesinio

mokymo programas gali dar sumažėti, taigi profesijos mokytojų skaičius tikrai nedidės, vis tik

reikalinga jaunimo pamaina. Pageidaujami gamybinės patirties turintys pedagogai, ypač – išmanantys

žemės ūkio inžineriją. Šio subsektoriaus konsultavimo srityje pastebima didesnė darbuotojų kaita, nes

pastaruoju metu nemažėja poreikis konsultuoti ir mokyti ūkininkus, tobulinti jų kvalifikaciją.

13 lentelė. Žemės ūkio specialistų vidutinis metinis poreikis mokslo, studijų, mokymo ir

konsultavimo subsektoriui 2021 – 2024 m.


lygmuo

Išsilavinimo

lygmuo

Vidutinis

metinis poreikis


Agronomas VI universitetinis 3,3

Agrotechnologas VI koleginis 0,5

Biomasės inžinierius VII universitetinis 0,7

Biomasės inžinierius VI universitetinis 0,1



Gyvūninių maisto žaliavų kokybės

specialistas

VII universitetinis 1


specialistas

VI universitetinis 0,2

Hidrotechninės statybos inžinierius VII universitetinis 1,2

Hidrotechninės statybos inžinierius VI universitetinis 0,2


Veterinarijos felčeris VI koleginis 0,2

Žemės ūkio inžinierius VII universitetinis 1,6

Žemės ūkio inžinierius VI universitetinis 3,4

Žemėtvarkininkas VII universitetinis 1,3





Kadangi subsektoriaus veikla yra intelektualaus pobūdžio, tai dominuoja universitetinio ir

koleginio lygmens specialistai, kvalifikuotų darbininkų šiam sektoriui nereikia. Apibendrinti žemės ūkio

specialistų subsektoriui prognostiniai poreikiai pateikti 13 lentelėje.

2.12. Žemės ūkio specialistų poreikio maisto veterinarinės ir fitokontrolės subsektoriui

prognozė

Šio subsektoriaus paskirtis – užtikrinti gyvūninės ir augalinės kilmės maisto saugos ir kokybės

kontrolę visais maisto tvarkymo etapais (nuo maistui skirtų augalų ir gyvūnų auginimo iki maisto

tiekimo vartotojams), apsaugoti vartotojų interesus, kad tiekiamas šalies rinkai ir eksportuojamas

maistas atitiktų teisės aktais nustatytus saugos, kokybės, ženklinimo ir kitus privalomuosius

reikalavimus. Valstybės politiką maisto ir veterinarijos saugos srityje įgyvendinančių įstaigų veiklos

apimtys priklauso nuo šalies ekonominės situacijos (ūkių skaičiaus) ir eksporto – importo apimčių.

Prognozuotina, jog veiklos apimtys 2021 – 2024 m. perspektyvoje išliks panašios į esamas, bet,

mažėjant valstybiniam finansavimui, galimas veiklų optimizavimas.

Maisto veterinarinės ir fitokontrolės subsektoriui buvo priskirtos šios įmonės, įstaigos ir kt.

organizacijos: Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Augalininkystės tarnyba, valstybės įmonė

„Pieno tyrimai“ ir viešoji įstaiga „Ekoagros“, atliekanti ekologinės gamybos ir išskirtinės kokybės

žemės ūkio ir maisto produktų kontrolę ir sertifikavimą. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos

žinioje yra 12 pasienio ir veterinarijos postų (poskyrių). Augalininkystės tarnybos žinioje – 9 pasienio

kontrolės punktų fitosanitarijos postai.

Pagrindiniai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) uždaviniai yra užtikrinti maisto

saugos ir kokybės kontrolę visais maisto tvarkymo etapais (nuo maistui skirtų augalų ir gyvūnų

auginimo, geriamojo vandens šaltinių saugos tikrinimo iki maisto tiekimo vartotojams), apsaugoti

vartotojų interesus, kad tiekiamas šalies rinkai ir eksportuojamas maistas atitiktų teisės aktais nustatytus

saugos, kokybės, ženklinimo ir kitus privalomuosius reikalavimus. VMVT vykdo gyvūnų užkrečiamųjų

ligų prevenciją, išduoda licencijas verstis veterinarine praktika, taip pat išduoda leidimus importuoti

gyvūnus, gyvūninius produktus, pašarus ir jų priedus, veterinarinius vaistus ir atlieka dar daug kitų

funkcijų.

VMVT yra pavaldžios 52 miestų ir rajonų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos bei 12

pasienio veterinarijos poskyrių, taip pat Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas,

turintis 4 teritorinius skyrius. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas atlieka

rizikos vertinimo ir nacionalinių referentinių laboratorijų funkcijas bei laboratorinius tyrimus maisto ir

pašarų saugos ir kokybės bei veterinarijos srityse.

VMVT pasienio poskyriuose dirba postų vedėjai – valstybiniai veterinarijos inspektoriai, jų yra 12

ir veterinarijos gydytojai, kurių yra apie 80. Visi šie specialistai turi aukštąjį universitetinį medicininės

veterinarijos išsilavinimą.

VMVT ir jai pavaldžiose įstaigose 2016 m. pradžioje iš viso dirbo daugiau nei 1500 darbuotojų, iš

jų apie 600 veterinarijos gydytojų – inspektorių, 172 maisto produktų inspektorių, 16 felčerių. Visi šie

specialistai (išskyrus felčerius) turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, baigę dažniausiai veterinarinės


medicinos, veterinarinės maisto saugos, visuomenės sveikatos, medicininės ir veterinarinės biochemijos

studijas.

Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT) įgyvendina valstybinę fitosanitarijos, augalų apsaugos,

trąšų, augalų dauginamosios medžiagos, augalų veislių registravimo ir teisinės apsaugos, grūdų ir jų

produktų kokybės gerinimo politiką šalyje.

Organizacinę VAT struktūrą sudaro 7 skyriai (Augalų apsaugos produktų skyrius, Agrochemijos

skyrius, Fitosanitarinių tyrimų laboratorija, Augalininkystės produktų kokybės tyrimų laboratorija,

Fitosanitarijos skyrius, Augalų dauginamosios medžiagos skyrius, Augalų veislių skyrius), esantys

centrinėje būstinėje Vilniuje bei 10 regioninių skyrių didžiuosiuose šalies miestuose, taip pat

fitosanitarijos poskyriai 9 pasienio kontrolės punktuose bei 7 augalų veislių tyrimo skyriai.

Tarnybos skyriuose dirba nuo penkių iki aštuoniolikos darbuotojų; regioniniuose skyriuose – nuo

4 iki 14 darbuotojų (įskaitant ir vadovą). Pasienio kontrolės punktuose fitosanitarijos poskyriuose dirba

vidutiniškai po 5 darbuotojus. Augalų veislių tyrimo skyriuose – po 1 asmenį. Iš viso Valstybinėje

augalininkystės tarnyboje dirba apie 150 darbuotojų – agronomų.

VAT pasienio kontrolės punktų fitosanitarijos poskyriuose dirba postų vedėjai ir vyriausieji

specialistai bei specialistai. Visi jie yra baigę agronomijos ir biologijos studijų programas; visų jų

išsilavinimas – universitetinis.

Didžiąją dalį VĮ „Pieno tyrimai“ darbuotojų sudaro aukštos kvalifikacijos specialistai, sugebantys

atlikti palyginamuosius, analitinius pieno tyrimus, įsisavinti ir įdiegti naujus tyrimų metodus, nuolat

sekti technologijų pažangą pieno tyrimų srityje. Įmonės vadovas ir pavaduotojai turi mokslų daktaro

laipsnius, skyrių vadovai (4) – magistro, laborantai – magistro, bakalauro kvalifikacinius laipsnius.

Dirba įvairių sričių specialistai: veterinarijos gydytojai (jų daugiausia), gyvulininkystės technologai,

gyvūninės maisto saugos kokybės specialistai.

VšĮ „Ekoagros“ dirba virš 30 specialistų, turinčių žemės ūkio srities išsilavinimą: agronomo,

gyvulininkystės technologo, veterinarijos gydytojo. Iš didesnės jų dalies (apie du trečdalius), ypatingai

iš direktoriaus pavaduotojų, skyrių vedėjų reikalaujama magistro kvalifikacinio laipsnio, likusiems –

užtenka ir universitetinio bakalauro.

Subsektoriaus įstaigų darbuotojų struktūra 2016 m. buvo nustatyta nestruktūrizuoto interviu būdu

tiesiogiai bendraujant su visų įstaigų atstovais, atsakingais už personalą. Šio subsektoriaus įstaigoms

būdinga maža darbuotojų kaita, kas turėjo įtakos darbuotojų natūralios kaitos koeficientų parinkimų

projektiniuose skaičiavimuose. .

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą įstaigų sąrangą buvo atlikti žemės ūkio specialistų prognostinio

poreikio maisto veterinarinės ir fitokontrolės subsektoriui projektinis skaičiavimas. Jo rezultatai pateikti

12 priede.

Apskaičiuoti žemės ūkio specialistų maisto veterinarinės ir fitokontrolės subsektoriui vidutiniai

metiniai poreikiai yra pateikti 14 lentelėje.


14 lentelė. Žemės ūkio specialistų vidutinis metinis poreikis maisto veterinarinės ir

fitokontrolės subsektoriui 2021 – 2024 m. Specialybės (profesijos) Kvalifikacinis

lygmuo


poreikis

Agronomas VII universitetinis 2,3


Augalinių maisto žaliavų kokybės specialistas VII universitetinis 11,6

Augalinių maisto žaliavų kokybės specialistas VI universitetinis 0,8


specialistas

VI universitetinis 10,8







Kaip matyti ir lentelėje pateiktų projektinių skaičiavimų rezultatų maisto veterinarinės ir

fitokontrolės subsektoriuje reikalingi įvairaus kvalifikacinio lygmens veterinarinės medicinos,

gyvulininkystės technologijų, maisto kokybės ir agronomijos specialistai. Bendras vidutinis metinis

poreikis – 59 specialistai, tarp kurių vyrauja turintys magistro ir bakalauro kvalifikacinius laipsnius.

2.13. Žemės ūkio specialistų poreikio žemės ūkio ir kaimo plėtros valstybinio valdymo


Lietuvoje žemės ūkio ir kaimo plėtros politika yra aktyvi, įvairiapusė ir reikalaujanti daug įvairaus

pobūdžio organizacinių priemonių bei reguliavimo instrumentų. Žemės ūkio ministerija formuoja

valstybės žemės ūkio srities politiką, taip pat organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą.

Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo ir eksporto skatinimo priemones administruoja

Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra. Žemės ūkio ir kaimo plėtros

savivaldą įgyvendinančios institucijos – Žemės ūkio rūmai ir savivaldybės. ŽŪR paskirtis skatinti

ekonominės veiklos plėtrą kaimo vietovėse ir ūkininkavimo sąlygų pertvarkymą, didinti žemės ūkio

sektoriaus konkurencingumą. Šalies savivaldybių žemės ūkio skyriai įgyvendina valstybės perduotas

funkcijas: valdo savivaldybei priskirtą valstybinę žemę ir kitą valstybės turtą, naudoja ir disponuoja juo

patikėjimo teise; vykdo valstybės garantijas nuomininkams, išsikeliantiems iš savininkams grąžintų

namų; registruoja ūkininkų ūkius; deklaruoja pasėlių ir kt.

Šiuo metu nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad artimoje ateityje įvyks kokie nors dideli

pokyčiai žemės ūkio ir kaimo plėtros viešojo administravimo subsektoriuje. Tikėtina gana nuosaiki

veikla tomis pačiomis apimtimis kaip iki šiol. Savivaldos srityje tikimasi šiokios tokios veiklos plėtros:

planuojama turėti savivaldos organizatorius visose šalies savivaldybėse. Tačiau šalies savivalda yra itin

jautri įvairiems politiniams konjunktūriniams pokyčiams, todėl sunku pateikti kažkokias įžvalgas. Tuo


tarpu savivaldybių žemės ūkio skyrių veiklos apimtys, vykstant neigiamiems demografiniams

pokyčiams šalyje, gali mažėti.

Šioje studijoje žemės ūkio ir kaimo plėtros valstybinio valdymo ir savivaldos subsektoriui buvo

priskirtos ir nagrinėtos šios įstaigos: Lietuvos respublikos žemės ūkio ministerija (LR ŽŪM); valstybės

įmonė Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra prie ŽŪM; Lietuvos

Respublikos žemės ūkio rūmai (LR ŽŪR) ir savivaldybių žemė sūkio skyriai.

Šio subsektoriaus ypatumas yra tai, kad tik dalis subsektoriui priklausančių įstaigų darbuotojų yra

susiję su žemės ūkiu. Žemės ūkio ministerijoje iš dešimties departamentų keturi pagal savo

kompetenciją tiesiogiai dalyvauja, koordinuoja ir užtikrina ministerijai priskirtų funkcijų įgyvendinimą

konkrečioje srityje: žemės ūkio gamybos ir maisto, žuvininkystės, kaimo plėtros, žemės ir išteklių

politikos. VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūroje iš šešių skyrių tik

vieno (Pieno rinkos priežiūros) veikla susijusi su žemės ūkiu. Žemės ūkio rūmų Žemės ūkio

technologijų ir kai kuriems Kaimo plėtros ir informavimo skyrių bei savivaldos organizatoriams

regionuose keliami reikalavimai turėti žemės ūkio srities išsilavinimą. Iš 60 šalies savivaldybių 52 turi

žemės ūkio skyrius.

LR ŽŪM 4 departamentuose, kurių funkcijos tiesiogiai susijusios su aptariamo subsektoriaus

veikla, dirba apie 60 darbuotojų: iš jų 4 asmenys yra departamentų direktorių pavaduotojai, 8 vadovauja

departamentų skyriams; 48 dirba specialistais. Visi šie valstybės tarnautojai turi turėti aukštąjį

universitetinį išsilavinimą; departamentų vadovų pavaduotojai ir skyrių vedėjai – magistro kvalifikacinį

laipsnį, specialistai – bakalauro arba magistro kvalifikacinius laipsnius. Daroma prielaida, kad

minėtuose ministerijoje departamentuose dirba daugiau magistro (apie 60 proc.) kvalifikacinį laipsnį

turinčių specialistų. Departamentų skyriuose daugiausia dirba agronomijos, nekilnojamojo turto

kadastrininkų, žemėtvarkininkų, hidrotechninės statybos, biomasės inžinierių, gyvulininkystės

technologų, po keletą veterinarų, žuvininkystės technologų. Viešojo administravimo, vadybos ir

ekonomikos specialistai, kurie taip pat dirba šiuose departamentuose, nebuvo įtraukti į tolesnius

skaičiavimus.

Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūroje dirba mažiausiai žemės

ūkio srities išsilavinimą turinčių specialistų. Pageidautinas augalinių maisto žaliavų kokybės srities

išsilavinimas.

LR ŽŪR dviejuose skyriuose ir savivaldybėse dirba 35 specialistai ir savivaldos organizatoriai,

kuriems reikalingas žemės ūkio srities išsilavinimas. Tai – agronomai, žemės ūkio ir biomasės

inžinieriai, gyvulininkystės technologai, veterinarai. Jie yra įgiję aukštąjį koleginį arba universitetinį

(bakalauro, magistro) išsilavinimą.

Daugiausiai žemės ūkio srities specialistų – daugiau nei 600 – dirba savivaldybių žemės ūkio

skyriuose ir seniūnijose. Beveik visi savivaldybių žemės ūkio skyrių vadovai ir ketvirtadalis jų

pavaduotojų turi žemės ūkio srities išsilavinimą. Priklausomai nuo savivaldybės, žemės ūkio skyriuose

dreba nuo 2 iki 9 specialistų; vidurkis – 5. Pagrindinės jų funkcijos – žemės ūkio produkcijos pardavimo

kvotų, pasėlių administravimas, žemės ūkio technikos priemonių registravimas bei jų valstybinės

techninės priežiūros atlikimas, melioracijos klausimų sprendimas, pasiūlymų rengiant melioracijos

darbų programas teikimas. Savivaldybių žemės ūkio skyriams priklauso ir seniūnijose dirbantys žemės


ūkio specialistai. Savivaldybė gali turėti nuo 2 (Druskininkai) iki 23 (Vilniaus r.) kaimiškųjų seniūnijų;

vienas žemės ūkio specialistas gali aptarnauti ir dvi seniūnijas. Žemės ūkio skyriuose ir seniūnijose

dirba agronomai, žemėtvarkininkai, hidrotechnikai, žemės ūkio inžinieriai, gyvulininkystės technologai

ir kt. Jei savivaldybių žemės ūkio skyrių darbuotojams pageidautinas universitetinis bakalauro diplomas,

tai seniūnijų užtenka ir profesinio bakalauro.

Žemės ūkio ir kaimo plėtros valstybinio valdymo ir savivaldos subsektoriuje dominuoja

specialistai, turintys magistro ir bakalauro kvalifikacinius laipsnius, mažiau – turinčių profesinio

bakalauro kvalifikaciją. Ateityje aukščiausiuose valstybinio valdymo lygmenyse reikės aukštesnės

kvalifikacinės kategorijos specialistų; savivaldos lygmenyje pakaks universitetinio ir profesinio

bakalauro kvalifikacijų. Tačiau, atsižvelgiant į demografinius, technologinius, socialinius, ekonominius

pokyčius, savivaldoje dirbantiems specialistams labiau reikės universalių žinių ir gebėjimų (pvz.,

agronomijos ir informacinių technologijų išmanymo) nei specifinių, taip pat bendrų žemės ūkio

klausimų išmanymo.

Žemės ūkio ir kaimo plėtros valstybinio valdymo sektoriaus darbuotojams, kaip ir visiems

valstybės tarnautojams, būdingos geros darbo sąlygos, galimybės tobulėti ir kelti kvalifikaciją. Jų kaita,

palyginti su privataus sektoriaus įmonėmis, nedidelė.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą įstaigų sąrangą buvo atlikti žemės ūkio specialistų prognostinio

poreikio žemės ūkio ir kaimo plėtros valstybinio valdymo subsektoriui projektinis skaičiavimas. Jo

rezultatai pateikti 13 priede.

15 lentelė. Žemės ūkio specialistų vidutinis metinis poreikis žemės ūkio ir kaimo plėtros

valstybinio valdymo subsektoriui 2021 – 2024 m. Specialybės (profesijos) Kvalifikacinis

lygmuo


poreikis

Agronomas VII universitetinis 1,8



Augalinių maisto žaliavų kokybės specialistas VII universitetinis 0,1

Biomasės inžinierius VII universitetinis 0,1

Biomasės inžinierius VI universitetinis 0,5



Hidrotechninės statybos inžinierius VII universitetinis 1

Hidrotechninės statybos inžinierius VI universitetinis 2,4


Žemėtvarkininkas VII universitetinis 1

Žemėtvarkininkas VI universitetinis 1,5

Žemėtvarkininkas VI koleginis 1,3

Žemės ūkio inžinierius VII universitetinis 1,1

Žemės ūkio inžinierius VI universitetinis 2,3





Apskaičiuoti žemės ūkio specialistų žemės ūkio ir kaimo plėtros valstybinio valdymo subsektoriui

vidutiniai metiniai poreikiai yra pateikti 15 lentelėje.

Kaip matyti ir lentelėje pateiktų projektinių skaičiavimų rezultatų žemės ūkio ir kaimo plėtros

valstybinio valdymo subsektoriuje reikalingi praktiškai visų žemės ūkio specialybių darbuotojai.

Bendras vidutinis metinis poreikis – 22 žemės ūkio specialistai, tarp kurių vyrauja turintys magistro ir

bakalauro kvalifikacinius laipsnius. Į šiuos skaičiavimus nepatenka viešojo administravimo ir kitų

socialinių mokslų krypčių studijas baigę specialistai, kurie subsektoriaus įstaigose sudaro pagrindinę

dalį.

2.14. Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų bendrieji poreikiai žemės ūkio

sektoriui

Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų suminiai vidutiniai metiniai poreikiai yra

suskaičiuoti 14 priede, o apibendrintai pateikti 16 lentelėje.

16 lentelė. Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų suminiai poreikiai

2021-2024 m.

Žemės ūkio subsektorius Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų poreikis Bendro

poreikio

struktūra,

proc.

su magistro

išsilavinimu

su

bakalauro

išsilavinimu

su

profesinio

bakalauro

išsilavinimu

su

profesiniu

išsilavinimu

iš

viso

Žemės ūkio produktų gamyba 14 161 77 723 975 52,8

Žuvininkystė ir akvakultūra 1 8 ... 16 25 1,4

Biomasės energetika 3 16 2 7 28 1,6

Kaimo turizmas ir žirgininkystė 1 1 - 21 23 1,2

Augalininkystės aprūpinimas ir

paslaugos

22 84 25 84 215 11,6

Gyvulių veislininkystė 13 6 7 4 30 1,6

Veterinarija (žemės ūkio

gyvūnų gydymas)

17 - - - 17 0,9

Prekyba žemės ūkio technika ir

techninės paslaugos

30 78 7 115 230 12,5

Hidrotechninė statyba 16 42 19 23 100 5,4

Žemėtvarka 20 39 28 - 87 4,7

Žemės ūkio mokslas, studijos,

mokymas ir konsultavimas

25 9 1 - 35 1,9

Maisto veterinarinė ir

fitokontrolė

42 16 1 - 59 3,2

Žemės ūkio ir kaimo plėtros

valstybinis valdymas ir

savivalda

7 11 4 - 22 1,2


Iš viso 211 471 171 993 1846 100,0

Iš lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad žemės ūkio sektoriuje, aprėpiant visus jo subsektorius,

2021 – 2020 m. vidutiniškai kasmet reikia apie 1846 žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų.

Žinoma, tai prognostiniai duomenys, pagrįsti visų subsektorių funkcionuojančių įmonių, kitų

organizacijų skaičiumi, jose dirbančių žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų skaičiumi, jų

pareigybes atitinkančiu kvalifikaciniu lygiu, vidutine metine kaita, taip pat šių įmonių ir kitų

organizacijų skaičiaus, organizacinių struktūrų, personalo sudėties ir darbo našumo prognozuojamais

pokyčiais.

Didžiausią nustatyto poreikio dalį sudaro žemės ūkio gamybos subsektorius (beveik 53 proc.), taip

pat augalininkystės aprūpinimo ir paslaugų bei prekybos žemės ūkio technika ir techninių paslaugų

subsektoriai (po 12 – 13 proc.). Kitų subsektorių poreikiai gerokai mažesni.

11%

26%

9%

54%

su magistro išsilavinimu

Su bakalauro išsilavinimu

Su koleginiu išsilavinimu

su profesiniu išsilavinimu

8 pav. Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų suminių

poreikių struktūra pagal išsilavinimo lygį

Priimta manyti, kad bet kuriuo atveju darbuotojų apibendrintam išsilavinimui yra būdingas

grafiškas piramidės pavidalas: daugiausiai profesinį išsilavinimą turinčių darbuotojų, o darbuotojai su

koleginiu, universitetiniu bakalauro ir magistro išsilavinimu pasiskirsto mažėjančia tvarka. Šis pavidalas

yra būdingas ir Lietuvos žemės ūkio sektoriaus būsimiems prognostiniams poreikiams (8 paveikslas).

Išimtį sudaro koleginis lygmuo: specialistų su šiuo išsilavinimu poreikis prognozuojamas mažesnis nei

poreikis su universitetiniu bakalauro ir netgi su magistro išsilavinimu. Tokį poreikį galima sieti su

sparčia žemės ūkio modernizacija, grindžiama mokslo žiniomis ir inovacijomis, taip pat poreikiais tų

subsektorių, kuriuose vyrauja aukščiausio išsilavinimo personalas (pavyzdžiui, žemės ūkio mokslo,

studijų, mokymo ir konsultavimo, taip pat žemės ūkio valstybinio valdymo ir savivaldos subsektoriai).

Veterinarijos subsektoriuje dominuoja veterinarijos gydytojai, baigę vientisąsias studijas ir įgiję

magistro laipsnį. Ne paskutinę reikšmę turi ir tai, kad žemės ūkio koleginės studijos nėra Lietuvoje

išplėtotos.


3. ŽEMĖS ŪKIO SPECIALISTŲ IR KVALIFIKUOTŲ DARBININKŲ RENGIMAS 2017-

2020 METAIS

3.1. Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų rengimo pagal mokymo ir studijų

programas poreikiai

Galima išskirti keletą specialistų ir kvalifikuotų darbininkų poreikio žemės ūkio sektoriui

tenkinimo būdų:

- Kvalifikuotos darbo jėgos importas iš kitų šalių, kuriose yra jos perteklius. Deja, Lietuvos

atžvilgiu šis būdas yra tik teorinis. Nors pagal nustatytas kvotas atvykstančių dirbti į Lietuvą iš Ukrainos

ir kai kurių kitų šalių daugėja, bet jie renkasi darbo vietas statybos sektoriuje, kai kuriuose kituose

sektoriuose, bet ne žemės ūkyje. Daugiausiai tai lemia darbo vietų nepatrauklumas, ypač dėl žemesnio

darbo užmokesčio lygio.

- Specialistų ir kvalifikuotų darbininkų, parengtų ne pagal žemės ūkio studijų ir mokymo

programas, ankstesnis ar vėlesnis įsidarbinimas žemės ūkio veiklose. Tokie procesai jaučiami, ypač kai

kuriose profesijose. Dažnesni atvejai, kai asmenys, baigę pramonės, energijos ar kitos krypties

inžinerijos studijas, dėl susiklosčiusių aplinkybių įsidarbina prekybos žemės ūkio technika ir techninių

paslaugų subsektoriuje arba biomasės energetikos subsektoriuje ir pan. Nereti atvejai, kai

žemėtvarkininkais įsidarbina geodezistai ir kitas matavimų stadijas baigę asmenys.

- Specialiųjų kompetencijų, kurios būtinos žemės ūkio specialistams ir kvalifikuotiems

darbininkams, įgijimas tęstinio mokymo kursų, savišvietos, praktinės patirties įgijimo ir kitais

neformalaus mokymosi būdais. Šis būdas žemės ūkiui yra būdingas ir svarbus, ypač pirminės žemės

ūkio gamybos subsektoriui, kai ūkininkais patapo įvairių profesijų asmenys, tarp jų ir be specialaus

pasirengimo žemės ūkio srityje. Šiam būdui tenka priskirti ir tuos asmenis, kurie ankstesniais periodais

baigė žemės ūkio studijų ar mokymo programas, bet ilgą laiką žemės ūkio sektoriuje nedirbo, prarado

kvalifikaciją ir turi lūkesčių į jį sugrįžti.

- Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų rengimas pagal formalias studijų ir mokymo

programas aukštosiose ir profesinio rengimo mokyklose. Tai pagrindinis žemės ūkio specialistų ir

kvalifikuotų darbininkų poreikio tenkinimo būdas.

Tenka pripažinti, kad ne visi šių studijų ar mokymo programų absolventai įsidarbina ir savo

karjerą susieja su žemės ūkio sektoriumi. Darbo užmokesčio skirtumai, gyvenamoji vieta, buities ir

darbo sąlygos, kai kurie kiti veiksniai neretai lemia, kad šie absolventai iškart po studijų baigimo ar

vėlesniuose karjeros etapuose pereina dirbti į ne žemės ūkio sektorius, o per pastaruosius 12 metų

išvyksta dirbti į kitas ES šalis. Veterinarijos studijas baigę asmenys turi galimybes užsiimti naminių

gyvūnų gydymu, maisto žaliavų kokybės studijas baigę asmenys gali sėkmingai surasti kokybiškas

darbo vietas maisto pramonėje, hidrotechninės statybos inžinieriai – kituose statybos sektoriuose ir pan.

Vertinant žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų poreikių tenkinimą, būtina atsižvelgti

ir į tai, kad dalis žemesnių lygių mokymo ar studijų programų absolventų nesiintegruoja į darbo rinką,

bet tęsia studijas aukštesnėse pakopose. Tai ypač būdinga baigusiems universitetines bakalauro studijas.

Nuo 20 iki 40 proc. bakalaurų tęsia studijas magistrantūroje ir nebūtinai pagal tas pačias studijų kryptis.


Taigi, pagrindinis žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų poreikio tenkinimo būdas yra

jų formalus rengimas pagal mokymo ir studijų programas. Tačiau šis rengimas negali būti tapatus

projektiniais skaičiavimais nustatytiems prognostiniams poreikiams. Pastarieji turi būti atkoreguoti dėl:

- absolventų įsidarbinimo kituose ūkinės, socialinės ir kultūrinės veiklos sektoriuose ir darbo

imigracijos į kitas šalis. Dėl šio veiksnio žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų rengimo

pagal formalaus mokymo ir studijų programas poreikis padidėja;

- persikvalifikavimo pagal tęstinio mokymo programas ir žemės ūkio kompetencijų įgijimo

įvairiais neformalaus mokymosi būdais. Dėl šio veiksnio žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų

darbininkų rengimo pagal formalaus mokymo ir studijų programas poreikis mažėja;

- su žemės ūkiu nesusietų mokymo ir studijų programų absolventų įsidarbinimo žemės ūkio

subsektoriuose. Dėl šio veiksnio žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų rengimo pagal

formalaus mokymo ir studijų programas poreikis mažėja;

- su žemės ūkiu susietų mokymo ir studijų programų absolventų mokymosi tąsos aukštesnėse

pakopose. Dėl šio veiksnio žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų rengimo pagal formalaus

mokymo ir studijų programas poreikis padidėja.

Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų rengimo pagal formalaus mokymo ir studijų

programas vidutinių metinių poreikių, atlikus aukščiau nurodytus koregavimus, skaičiavimai pateikti 15

priede. Koregavimo koeficientai nustatyti ekspertiniu būdu, įvertinus Aleksandro Stulginskio

universiteto absolventų įsidarbinimo stebėsenos rezultatus, taip pat internetinio portalo Karjera.lt

duomenis. Apibendrinti rezultatai pateikiami 17 – 19 lentelėse.

17 lentelė. Magistrų rengimo pagal su žemės ūkiu susietas studijų programas vidutinis

metinis poreikis

Profesija

(specialybė)

Vidutinis metinis

poreikis

Rengimo pagal

formalias

programas

poreikis

Rengimo

nuokrypis nuo

poreikio, +,-

Agronomas 40 44 +4

Gyvulininkystės technologas 9 10 +1

Veterinarijos gydytojas (žemės ūkiui) 72 78 +6

Gyvūninių maisto žaliavų kokybės specialistas* 1 1 -

Augalinių maisto žaliavų kokybės specialistas* 12 13 +1

Žemės ūkio inžinierius 33 33 -

Biomasės inžinierius 4 3 -1

Hidrotechninės statybos inžinierius 18 18 -

Žemėtvarkininkas 22 22 -

Iš viso 211 222 +11

* Be poreikių maisto pramonei

Magistrantų studijų siauras profilis, mokami didesni atlyginimai šių studijų absolventams lemia

aukštesnį įsidarbinimą pagal baigtas studijas, mažesnę migraciją į užsienį. Todėl magistrų rengimo pagal


formalias programas poreikių skirtumai nuo šių specialistų poreikio yra visiškai minimalūs. Bendrai

pagal visas specialybes magistrų reikia tik 11 rengti daugiau nei prognostinis jų vidutinis metinis

poreikis visam žemės ūkio sektoriui.

Pagal atskiras specialybes didžiausi yra veterinarijos gydytojų rengimo poreikiai (78), nes jie

rengiami pagal vientisąsias studijas ir nėra bakalaurų absolventų.

18 lentelė. Bakalaurų rengimo pagal su žemės ūkiu susietas studijų programas vidutinis

metinis poreikis

Profesija

(specialybė)

Vidutinis metinis

poreikis

Rengimo pagal

formalias

programas

poreikis

Rengimo

nuokrypis nuo

poreikio, +,-

Universitetinio lygmens bakalaurai

Agronomas 149 173 +24

Gyvulininkystės technologas 68 77 +9

Gyvūninių maisto žaliavų kokybės specialistas* 12 16 +4

Augalinių maisto žaliavų kokybės specialistas* 11 13 +2

Žemės ūkio inžinierius 121 139 +18

Biomasės inžinierius 17 19 +2

Hidrotechninės statybos inžinierius 45 55 +10

Žemėtvarkininkas 41 48 +7

Žuvininkas 8 9 +1

Iš viso 472 549 +77

Koleginio lygmens profesiniai bakalaurai

Agrotechnologas 106 112 +6

Veterinarijos felčeris 16 20 +4

Hidrotechnikas 19 20 +1

Žemėtvarkininkas 29 32 +3

Iš viso 170 184 +14

* Be poreikių maisto pramonei

Universitetinio lygmens bakalaurų rengimo vidutinis metinis poreikis yra 16 proc. didesnis už šių

specialistų vidutinį metinį poreikį. Tam didžiausią reikšmę turi studijų tąsa magistrantūros studijose.

Koleginio lygmens bakalaurų rengimo vidutinis metinis poreikis mažiau skirias nuo šių specialistų

žemės ūkiui poreikio. Jis didesnis tik 8 struktūros punktais, nes koleginio lygmens bakalaurai rečiau

tęsia studijas aukštesnėse jų pakopose.

Pagal atskiras universitetinio lygmens specialybes didžiausi yra agronomų, žemės ūkio inžinierių

ir gyvulininkystės technologų bakalaurų poreikiai, pagal atskiras koleginio lygmens specialybes –

agroverslo technologų profesinio bakalaurų poreikiai.

19 lentelė. Kvalifikuotų darbininkų rengimo pagal su žemės ūkiu susietas mokymo

programas vidutinis metinis poreikis


Profesija

(specialybė)

Vidutinis metinis

poreikis

Rengimo pagal

formalias

programas

poreikis

Rengimo

nuokrypis nuo

poreikio, +,-

Gyvulių prižiūrėtojas 180 189 +9

Žirgininkas 11 12 +1

Kaimo turizmo organizatorius 5 5 -

Melioracijos darbininkas 23 27 +4

Agroserviso darbininkas 151 158 +7

Žemės ūkio darbininkas 518 569 +51

Aplinkotvarkos darbuotojas 5 8 +3

Žvejas 16 16 -

Iš viso 909 984 +75

Kvalifikuotų darbininkų rengimo poreikio nuokrypiui nuo jų poreikio rinkoje daugiausia lemia jų

menkas įsidarbinamumas pagal įgytą profesiją. Tačiau į darbo rinką jų daug ateina po įvairių

trumpalaikių kvalifikacijos mokymų. Pagal 19 lentelės duomenis vidutiniškai per metus pagal formalias

profesinio mokymo programas tikslinga parengti 984 kvalifikuotus darbininkus, tai yra 8 proc. daugiau

nei jų poreikis su ta sąlyga, kad bus tęsiamas jų rengimas ir pagal trumpalaikius kursus.

3.2. Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų pasiūla ir jos atitiktis rengimo

poreikiams

Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų rengimas pagal formalias mokymo ir studijų

programas gali būti vykdomas dviem būdais:

1. Tikslingai siunčiant ar individualia iniciatyva vykstant mokytis į užsienio aukštąsias ir

profesinio rengimo mokyklas ir, gavus diplomą, grįžtant į savąją šalį ir integruojantis į jos darbo rinką.

Nors pastaruoju metu daug Lietuvos jaunimo išvyksta studijuoti į užsienį, tačiau žemės ūkio studijos,

tuo labiau mokymasis pagal profesinio rengimo programas užsienyje nėra populiarus. Visiškai

nefunkcionuoja tikslinių žemės ūkio studijų užsienyje, išskyrus dalines pagal akademinių mainų

programas, sistema. Todėl vertinant žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų rengimo

poreikius šis būdas nebuvo vertintas.

2. Vykdant mokymą ir studijas šalies aukštosiose ir profesinio rengimo mokyklose pagal žemės

ūkio mokymo ir studijų programas. Tai pastaruoju metu yra vienintelis žemės ūkio specialistų ir

kvalifikuotų darbininkų formalaus rengimo būdas.

Žemės ūkio specialistai su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu yra rengiami Aleksandro

Stulginskio universitete ir Lietuvos sveikatos universiteto Veterinarijos akademijoje. Šie universitetai,

lyginant su kolegijomis ir profesinio rengimo mokyklomis, geriausiai išsaugojo šių specialistų rengimo

infrastruktūrą, o pastaruoju metu ir stipriai pagerino.

Žemės ūkiui skirtos magistrantūros programos ir jose parengtų specialistų pasiūla darbo rinkai

pateikta 20 lentelėje.


20 lentelė. Žemės ūkio specialistų su magistro išsilavinimu rengimui skirtos

studijų programos ir jų atitiktis rinkos poreikiams

Specialybė

(profesija)

Kvalifi

kacinis

lygis

Atitinkanti

studijų arba mokymo programa

Mokymo

institucija

Absolventų

Laida 2015

m.**

Prognos

tinis

poreikis

Agronomas VII Agronomija ASU 18 44

Agroekosistemos

Sodininkystė ir daržininkystė

Gyvulininkystės

technologas

VII Gyvulininkystės technologijos LSMU VA 14 10

Gyvūnų išteklių valdymas

Veterinarijos gydytojas VII Veterinarinė medicina LSMU VA 127 78*

Gyvūninių maisto žaliavų

specialistas

VII Veterinarinė maisto sauga LSMU VA 17 1*

Augalinių maisto žaliavų

kokybės specialistas

VII Augalinių maisto žaliavų kokybė

ir sauga

ASU 10 13*

Žemės ūkio inžinierius VII Žemės ūkio mechanikos inžinerija ASU 17 33

Žemės ūkio inžinerija ir vadyba

Biomasės inžinierius VII Biomasės inžinerija ASU 6 3

Hidrotechninės statybos

inžinierius

VII Hidrotechninės statybos inžinerija ASU 24 18

Žemėtvarkininkas VII Žemėtvarka ASU 32 22

* tik rengimo žemės ūkio sektoriui poreikiai, be poreikių maisto pramonei, naminių gyvūnų gydymui ir kt.

** pagal universitetų metines ataskaitas

Universitetinėse aukštosiose mokyklose yra vykdomos visos žemės ūkiui svarbios magistrantūros

studijų programos. Pagal rinkos poreikius per pastaruosius 5 metus buvo užregistruotos ir pradėtos

sėkmingai vykdyti Augalinių maisto žaliavų kokybės ir saugos programa, taip pat Biomasės inžinerijos

programa. Pastarosios poreikį padiktavo spartus biomasės energetikos subsektoriaus vystymasis.

Žvelgiant į ateitį, tikslinga pradėti rengti žuvininkystės ir akvakultūros technologijų antrosios pakopos

studijų programą.

Pagal 20 lentelėje pateiktus duomenis, kad pagal daugelį programų dabartinis magistrų rengimas

yra artimas prognozuojamiems 2017-2020 m. rengimo poreikiams, išskyrus:

- studijų programas, skirtas agronomijos specialybei, nes prognostinis poreikis numatomas

daugiau kaip du kartus didesnis už dabartinę pasiūlą;

- studijų programas, skirtas žemės ūkio inžinerijos specialybei, nes prognostinis poreikis

numatomas beveik 2 kartus didesnis už dabartinę pasiūlą.

- trečdaliu paklausą viršija dabartinis hidrotechninės statybos inžinerijos, taip pat žemėtvarkos

magistrų rengimas. Tačiau ši neatitiktis nesukuria didesnių įsidarbinimo problemų, nes yra nemažos

galimybės įsidarbinti kituose ūkio sektoriuose, pavyzdžiui, statybų, prekybos nekilnojamuoju turtu ir kt.

Žemės ūkiui skirtos magistrantūros programos ir jose parengtų specialistų pasiūla darbo rinkai

pateikta 20 lentelėje.


21 lentelė. Žemės ūkio specialistų su bakalauro išsilavinimu rengimui skirtos

studijų programos ir jų atitiktis rinkos poreikiams

Specialybė

(profesija)

Kvalifi

kacinis

lygis

Atitinkanti


Mokymo

institucija

Absolventų

Laida 2015

m.**

Prognos

tinis

poreikis

Pirmos pakopos (bakalauro) studijų programos

Agronomas VI Agronomija ASU 64 173

Žemės ūkio technologijos ir

vadyba

Gyvulininkystės

technologas

VI Gyvulininkystės technologijos LSMU VA 8 77

Gyvūnų mokslas -

Sumanioji gyvulininkystė ASU -



VI Veterinarinė maisto sauga LSMU VA 35 16*

VI Maisto mokslas



VI Maisto žaliavų kokybė ir sauga. ASU - 13*

Žemės ūkio inžinierius VI Žemės ūkio mechanikos inžinerija ASU 53 139


Biomasės inžinierius VI Atsinaujinančių energijos išteklių

inžinerija

ASU - 19


inžinierius

VI Hidrotechninės statybos inžinerija ASU 21 55

Žemėtvarkininkas VI Žemėtvarka ASU 35 48

Žuvininkas VI Žuvininkystės ir akvakultūros

technologijos

ASU - 9

Koleginės (profesinio bakalauro) programos

Agrotechnologas VI Agroverslo technologijos KK 31 112

Darnus ūkininkavimas MK

VK

UK

Veterinarijos felčeris VI Veterinarija VK 44 20

Hidrotechnikas VI Hidrotechnika KMAIK 6 20

Žemėtvarkininkas VI Žemėtvarka KMAIK 13 32

*Be poreikio maisto pramonei

Universitetinėse aukštosiose mokyklose yra vykdomos visos žemės ūkiui svarbios bakalauro

studijų programos, tačiau po 2009 m. kai kuriose iš jų pasireiškė žymūs sutrikimai. Dėl aukštojo mokslo

reformos labiausiai nukentėjo gyvulininkystės technologams skirti programos, dėl ko 2015 m. studijas

pabaigė tik 8 absolventai. Tai pats didžiausias atotrūkis nuo rinkos poreikių. Pastaruoju metu pradėjus

rengti studentus pagal naujas programas, taip pat taikant šių studijų tikslinį finansavimą, priėmimai į

šias programas pagerėjo tačiau galimi nuokrypiai nuo prognostinio rengimo poreikio išlieka dideli.


Panašius sutrikimus patyrė ir žemės ūkio inžinerijos studijos. 2015 m. absolventų skaičius buvo

2,6 karto mažesnis už prognostinį rengimo poreikį.

Nors agronomijos studijos tapo gan populiarios, tačiau absolventų skaičius vis dar stipriai atsilieka

nuo prognostinio poreikio. 2015 m. šis atotrūkis sudarė 2,7 karto. Sprendžiant iš pastarųjų metų studentų

priėmimo rezultatų šis atotrūkis gali sumažėti iki 1,3 karto ir agronomijos specialistų rengimo

problemos gali būti bent didesne dalimi išspręstos.

Per pastaruosius 5 m., vertinant darbo rinkos poreikius buvo užregistruotos ir pradėtos vykdyti

Atsinaujinančių energijos išteklių inžinerijos ir Žuvininkystės ir akvakultūros technologijų studijų

programos. Šių programų absolventų dar nėra, bet pagal studijuojančių skaičių galima spręsti, kad

Atsinaujinančių energijos išteklių inžinerijos absolventų bus per mažai tenkinti rinkos poreikius.

Žemės ūkiui skirtos koleginės studijos Lietuvoje neišplėtotos. Jos išliko tik Vilniaus, Kauno,

Marijampolės ir Utenos kolegijose. Šios studijos yra nepopuliarios stojančiųjų tarpe ir tai lemia tolesnį

jų merdėjimą. Tai liudija ir 21 lentelės duomenys. 2015 m. agrotechnologų parengimas 3,6 karto buvo

mažesnis už jų rengimo prognostinį poreikį. Nepakankamai kolegijose rengiama ir hidrotechnikų bei

žemėtvarkininkų. Neišplėtotas žemės ūkio specialistų rengimas kolegijose apsprendžia daugiau jų rengti

universitetiniame lygmenyje.

22 lentelė. Žemės ūkio kvalifikuotų darbininkų rengimui skirtos

mokymo programos ir rengimo pagal jas poreikis

Specialybė

(profesija)

Atitinkanti

mokymo programa

Mokymo institucija Absolventų

Laida

2016

m.**

Prognosti

nis

poreikis

Žemės ūkio

darbininkas

Žemės ūkio verslo

darbininko

Žemės ūkio darbininko

Ekologinio ūkio

darbininkas

Alantos technologijos ir verslo

mokykla

Joniškėlio I. Karpio žemės ūkio ir

paslaugų mokykla;

Joniškio žemės ūkio mokykla;

Plungės technologijų ir verslo

mokykla;

Simno žemės ūkio mokykla;

Zarasų žemės ūkio mokykla

178 569

Gyvulių

prižiūrėtojas

Gyvūnų prižiūrėtojo Karaliaus Mindaugo profesinio

mokymo centras

44 189

Žirgininkas Žirgininkystės verslo

darbuotojas

Karaliaus Mindaugo profesinio

mokymo centras

54 12

Kaimo turizmo

organizatorius

Kaimo turizmo

organizatoriaus

Alytaus profesinio rengimo centro

M. Krupavičiaus žemės ūkio ir

verslo skyrius;

Skuodo kaimo verslų, amatų ir

paslaugų mokykla;

Švenčionių profesinio rengimo

88 5


centras;

Varėnos technologijos ir verslo

mokykla;

Zarasų žemės ūkio mokykla

Melioracijos

darbininkas

Melioracijos darbininko Marijampolės profesinio rengimo

centro Statybos ir mechanikos

skyrius

17 27

Agroserviso

darbininkas

Technikos priežiūros

verslo darbuotojo;

Agroserviso darbuotojo

Joniškio žemės ūkio mokykla;

Mažeikių politechnikos mokyklos

Viekšnių skyrius;

Panevėžio profesinio rengimo

centras;

Skuodo kaimo verslų, amatų ir

paslaugų mokykla;

Kelmės profesinio rengimo centro

Tytuvėnų skyrius

115 158

Žvejas Žuvininkystės verslo

organizatorius

Šilutės žemės ūkio mokykla 13 16

Lietuvoje išsaugotas profesinio mokymo mokyklų ir profesinio rengimo centrų tinklas. Daugelyje

šių mokyklų, esančių regionuose, yra bent minimaliai vykdomos ir žemės ūkiui skirtos profesinio

mokymo programos (22 lentelė). Susiduriama su nemažomis problemomis surenkant mokinius į šias

mokymo programas, tačiau pastaraisiais metais padėtis taisosi.

Kaip matyti iš lentelės duomenų, kvalifikuotų darbininkų rengimas vis dar nėra subalansuotas

Labiausiai trūksta žemės ūkio kvalifikuotų darbininkų parengimo pagal modulines programas. Čia

atotrūkis tarp dabartinio parengimo ir prognostinio rengimo poreikio yra apie 3 kartus. Kitų kvalifikuotų

darbininkų rengime šie skirtumai yra mažesni. Dėl didesnio patrauklumo perdėtai daug rengiama kaimo

turizmo organizatorių. 2016 m. jų parengta 88, kai pagal kaimo turizmo poreikių tyrimus, jų vidutiniškai

per metus reikia 5. Suprantama, kad likusieji naujų kaimo turizmo sodybų nesukuria, veikiausiai

įsidarbina viešojo maitinimo ir kituose artimuose sektoriuose.

3.3. Priėmimo į mokymo ir studijų programas poreikiai

Studentų ir mokinių priėmimas į atitinkamas studijų ir mokymo programas negali būti adekvatus

žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų parengimo poreikiui. Kad parengti rinkai specialistus

ir kvalifikuotus darbininkus, būtina įvertinti, kad nemaža įstojusiųjų į studijų ir mokymo programas dėl

įvairių priežasčių studijų nebaigia. Įtakos gali turėti ir intensyvesnis naudojimasis akademinėmis

atostogomis. Atlikus Aleksandro Stulginskio universiteto, Kauno kolegijos studentų „nubyrėjimo“ bei

įstojusių ir baigusių moksleivių skirtumų keletoje profesinio mokymo mokyklų ekspertinį vertinimą,

buvo pasirinkti „nubyrėjimo“ koeficientai ir atlikti studentų ir mokinių priėmimo poreikių skaičiavimai,

kurie pateikti 16 priede.


23 lentelė. Priėmimo į žemės ūkiui skirtas antros pakopos (magistrantūros) studijų

programas vidutinis metinis poreikis 2017-2020 m. Specialybė

(profesija)

Atitinkanti


Mokymo

institucija

Rengimo

poreikis

Priėmimas

Prognos

tinis

poreikis

Faktiškai

2016 m.

Agronomas Agronomija ASU 44

47

28

Agroekosistemos


Gyvulininkystės

technologas

Gyvulininkystės technologijos LSMU VA 10 11 22


Veterinarijos gydytojas Veterinarinė medicina LSMU VA 78* 86 143

Gyvūninių maisto

žaliavų specialistas

Veterinarinė maisto sauga LSMU VA 1* 1 27

Augalinių maisto

žaliavų kokybės

specialistas

Augalinių maisto žaliavų kokybė

ir sauga

ASU 13* 14 16

Žemės ūkio inžinierius Žemės ūkio mechanikos inžinerija ASU 33 38 16


Biomasės inžinierius Biomasės inžinerija ASU 3 4 10


inžinierius

Hidrotechninės statybos inžinerija ASU 18 20 34

Žemėtvarkininkas Žemėtvarka ASU 22 25 47


** pagal universitetų metines ataskaitas

Pagal 23 lentelės duomenis, dėl magistrantūros studentų nedidelio „nubyrėjimo“ studentų

priėmimas nėra reikšmingai didesnis už prognostinį rengimo poreikį.

Lyginant su 2016 m. priėmimo statistika, akivaizdžiai matosi, kad nepakankamas priėmimas yra į

agronomijos ir žemės ūkio inžinerijos studijų programas, daugiau nei nustatyti poreikiai priimama į

hidrotechninės statybos inžinerijos ir žemėtvarkos studijų programas. Atotrūkio pagrindinės priežastys

yra nepakankamas valstybės finansuojamų vietų skaičius (agronomijos studijų programoms),

nepakankamas bakalauro studijas baigusiųjų skaičius

Atsižvelgiant į žemės ūkio subsektorių kitimo 2021-2024 m. tendencijas, priėmimo į žemės ūkiui

svarbias antrosios pakopos (magistrantūros) studijų programas vidutinis metinis poreikis buvo

išdetalizuotas kiekvieniems 2017 – 2020 m. Šie poreikiai pateikti 24 lentelėje.

Augantis kasmetinio priėmimo poreikis prognozuojamas tose antrosios pakopos (magistrantūros)

studijų programose, kuriose priėmimas iki 2017 m. buvo nepakankamas ir kurios yra susietos su

augančiais subsektoriais. Tai agronomijos, žemės ūkio inžinerijos, iš dalies ir biomasės inžinerijos bei

gyvulininkystės technologijų studijų programos.

24 lentelė. Priėmimo į žemės ūkiui skirtas antros pakopos (magistrantūros) studijų

programas kasmetinis prognostinis poreikis 2017-2020 m.


Specialybė

(profesija)

Atitinkanti


2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

Agronomas Agronomija 40 43 47

48

Agroekosistemos


Gyvulininkystės

technologas

Gyvulininkystės technologijos 10 10 11 11


Veterinarijos

gydytojas

Veterinarinė medicina* 86 86 86 86

Gyvūninių maisto

žaliavų specialistas

Veterinarinė maisto sauga* 1 1 2 2

Augalinių maisto

žaliavų kokybės

specialistas


kokybė ir sauga*

13 13 14 14

Žemės ūkio

inžinierius

Žemės ūkio mechanikos

inžinerija

34 36 38 40

Žemės ūkio inžinerija ir

vadyba

Biomasės inžinierius Biomasės inžinerija 4 4 5 5

Hidrotechninės

statybos inžinierius


inžinerija

20 20 20 20

Žemėtvarkininkas Žemėtvarka 25 25 25 25


Pagal 25 lentelės duomenis dėl pirmos pakopos (bakalauro) studentų „nubyrėjimo“ studentų

priėmimą tenka didinti 10 – 20 proc. Tradiciškai didesnis studentų nubyrėjimas yra inžinerinėse studijų

programos. Jose studentų nubyrėjimas siekia 20 proc. ir daugiau, dėl ko, siekiant išleisti prognostinius

poreikius atitinkantį absolventų skaičių, atitinkamai didinti priėmimą.

25 lentelė. Priėmimo į žemės ūkiui skirtas pirmos pakopos studijų programas vidutinis

metinis poreikis 2017-2020 m.

Specialybė

(profesija)

Atitinkanti


Mokymo

institucija

Rengimo

poreikis

Priėmimas

Progno

stinis

poreikis

Faktišk

ai

2016

m.


Agronomas Agronomija ASU 173

190

132

Žemės ūkio technologijos ir

vadyba

Gyvulininkystės Gyvulininkystės technologijos LSMU VA 77 95 51

Gyvūnų mokslas


technologas Sumanioji gyvulininkystė ASU

Gyvūninių maisto

žaliavų kokybės

specialistas

Veterinarinė maisto sauga LSMU VA 16* 18 67

Maisto mokslas

Augalinių maisto

žaliavų kokybės

specialistas

Maisto žaliavų kokybė ir sauga. ASU 13*

14 59

Žemės ūkio

inžinierius

Žemės ūkio mechanikos

inžinerija

ASU 139 167 50


Biomasės inžinierius Atsinaujinančių energijos

išteklių inžinerija

ASU 19 23 13

Hidrotechninės



inžinerija

ASU 55 66 16

Žemėtvarkininkas Žemėtvarka ASU 48 54 22

Žuvininkas Žuvininkystės ir akvakultūros

technologijos

ASU 9 10 19


Agrotechnologas Agroverslo technologijos KK 112

129 68

Darnus ūkininkavimas MK

VK

UK

Veterinarijos felčeris Veterinarija VK 20 22 65

Hidrotechnikas Hidrotechnika KMAIK 20 37 35

Žemėtvarkininkas Žemėtvarka KMAIK 32 23 30


Pastarojoje lentelėje atliktas ir priėmimo poreikio palyginimas su 2016 m. faktiniu priėmimu.

Pagal kai kurias specialybes atsiskleidžia esminiai skirtumai. Ženkliai mažesnis už prognostinį poreikį

priėmimas į agronomijos, gyvulininkystės technologijos ir visas inžinerinio profilio studijų programas.

Pavyzdžiui, priėmimas į žemės ūkio inžinerijos studijų programas yra 3,3 karto mažesnis už

apskaičiuotą prognostinį poreikį. Pagrindinės priežastys yra nepalankūs demografiniai poslinkiai,

inžinerinių žemės ūkio studijų menkas populiarumas, pernelyg aukšta studijų kaina, nepakankamas

valstybės finansuojamų vietų skaičius.

Koleginėse studijose beveik 2 kartus mažiau negu yra prognostinis poreikis priimama į agroverslo

technologijų studijų programas. Nors koleginėms žemės ūkio mokslų studijoms skiriama nemažai

valstybės finansuojamų vietų, tačiau dėl didesnio populiarumo jų dauguma atitenka toje pačioje grupėje,

bet su žemės ūkiu tiesiogiai nesusietai Miškų ūkio studijų programai (KMAIK).

Atsižvelgiant į žemės ūkio subsektorių kitimo 2021-2024 m. tendencijas, priėmimo į žemės ūkiui

svarbias pirmosios pakopos studijų programas vidutinis metinis poreikis buvo išdetalizuotas

kiekvieniems 2017 – 2020 m. Šie poreikiai pateikti 26 lentelėje.


26 lentelė. Priėmimo į žemės ūkiui skirtas pirmos pakopos (bakalauro) studijų programas

kasmetinis poreikis 2017 – 2020 m. Specialybė

(profesija)

Atitinkanti


2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.


Agronomas Agronomija 180 185 190

195

Žemės ūkio technologijos ir vadyba

Gyvulininkystės

technologas

Gyvulininkystės technologijos 85 90 95 100

Gyvūnų mokslas

Sumanioji gyvulininkystė

Gyvūninių maisto

žaliavų kokybės

specialistas

Veterinarinė maisto sauga 18 18 18 18

Maisto mokslas

Augalinių maisto

žaliavų kokybės

specialistas

Maisto žaliavų kokybė ir sauga. 14 14 14 14

Žemės ūkio inžinierius Žemės ūkio mechanikos inžinerija 160 167 170 173


Biomasės inžinierius Atsinaujinančių energijos išteklių

inžinerija

20 20 23 23

Hidrotechninės


Hidrotechninės statybos inžinerija 64 64 66 66


Žuvininkas Žuvininkystės ir akvakultūros

technologijos

10 10 10 12


Agrotechnologas Agroverslo technologijos 120 125 130 135

Darnus ūkininkavimas

Veterinarijos felčeris Veterinarija 22 22 22 22

Hidrotechnikas Hidrotechnika 37 37 37 37



Ženkliau augantis kasmetinio priėmimo poreikis prognozuojamas agronomijos, gyvulininkystės

technologijų, atsinaujinančių energijos išteklių inžinerijos pirmosios pakopos (bakalauro) studijų

programose. Koleginėse studijose augantis kasmetinio priėmimo poreikis planuojamas agrotechnologų

rengimo profesinio bakalauro programose.

27 lentelė. Priėmimo į žemės ūkiui skirtas profesinio mokymo programas vidutinis metinis

poreikis 2017 – 2020 m. Profesija Rengimo pagal Priėmimo Priėmimo


(specialybė) formalias

programas poreikis

prognostinis

poreikis

nuokrypis nuo

rengimo poreikio,

+,-

Gyvulių prižiūrėtojas 189 227 +38

Žirgininkas 12 14 +14

Kaimo turizmo organizatorius 5 6 +1

Melioracijos darbininkas 27 32 +5

Agroserviso darbininkas 158 190 +42

Žemės ūkio darbininkas 569 683 +114

Aplinkotvarkos darbuotojas 8 10 +2

Žvejas 16 19 +3

Pats didžiausias „nubyrėjimas“ yra tarp profesinio rengimo mokyklų mokinių. Kaip matyti iš 27

lentelės, čia mokinių priėmimo mokytis poreikiai 20 proc. ir daugiau didesni už kvalifikuotų darbininkų

parengimo poreikius. Į tai tikslinga atsižvelgti nustatant moksleivių priėmimo planus.

28 lentelė. Priėmimo į žemės ūkiui skirtas profesinio mokymo programas kasmetinis

poreikis 2017 – 2020 m. Profesija

(specialybė)

2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

Gyvulių prižiūrėtojas 225 225 227 230

Žirgininkas 14 14 14 14

Kaimo turizmo organizatorius 6 6 6 6

Melioracijos darbininkas 32 32 32 32

Agroserviso darbininkas 180 180 190 190

Žemės ūkio darbininkas 675 675 685 685

Aplinkotvarkos darbuotojas 10 10 11 11

Žvejas 18 19 20 20

Pagal 28 lentelės duomenis, ryškiausiai augantys kasmetinio priėmimo poreikiai yra į žemės ūkio

darbininkų ir agroserviso darbininko rengimui skirtas profesinio mokymo programas.

3.4. Rekomendacijos dėl miško ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų rengimo

pagerinimo

Nors žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų rengimas tiesiogiai yra LR Švietimo ir

mokslo ministerijai, LR Žemės ūkio ministerija nuolat įsitraukia į šio rengimo problemų sprendimą.

Akivaizdus pavyzdys – žemės ūkiui svarbių, bet jaunimo tarpe nepopuliarių studijų tikslinis

finansavimas, skiriant 90 proc. tiksliniam finansavimui būtinų lėšų. Toks svarus finansinis instrumentas

stojimui į nepopuliarias studijų programas skatinti jau taikytas trejus metus iš eilės.

Siekiant aktyvinti žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų rengimą 2017 – 2020 m.

tikslinga:

1. Vadovautis šiame tyrime nustatytais žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų

prognostiniais rengimo poreikiais ir priėmimo į atitinkamas studijų programas (jų grupes) poreikiais.


Šiuos poreikių rodiklius naudoti intervenciniu principu. Intervencinis poveikis tikslingas, kai priėmimas

į atitinkamą žemės ūkio studijų ar mokymo programą (jų grupę) yra 25 proc. ir daugiau mažesnis už

nustatytus prognostinius poreikius ne mažiau kaip 2 metus iš eilės. Pagal tyrimo rezultatus galima

konstatuoti, kad prie tokių studijų programų galima priskirti pirmosios pakopos (bakalauro)

agronomijos, gyvulininkystės technologijų, žemės ūkio inžinerijos, hidrotechninės statybos inžinerijos

studijų programas, taip pat koleginių studijų (profesinio bakalauro) agroverslo technologijų programas.

Intervencinis poveikis yra tikslingas ir toms studijų ir mokymo programoms, kurios skirtos naujoms

aktyviai besiformuojančios rinkoms. Šiuo metu prie tokių galima priskirti biomasės energetikos bei

žuvininkystės ir akvakultūros subsektorius ir joms skirtas studijų ir mokymo programas.

2. Šiame tyrime nustatyti žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų rengimo poreikiai

neaprėpia tokių svarbių specialybių kaip kaimo plėtros administratoriai, žemės ūkio ekonomistai, žemės

ūkio verslo vadybininkai, žemės ūkio logistai ir kt., kurie nėra priskiriami prie uždaro ir pusiau uždaro

tipų specialybių (profesijų). Tikslinga parengti specialią šių specialybių (profesijų) poreikio tyrimo

metodiką ir jos pagrindu šiuos poreikius ištirti.

3. Naujojoje LR mokslo ir studijų įstatymo redakcijoje neliko straipsnio reglamentuojančio studijų

tikslinį finansavimą, bet yra numatyta galimybė, esant poreikiams, studijas finansuoti atitinkamų

ministerijų lėšomis. Todėl būtina kartu su LR švietimo ir mokslo ministerija parengti ministerijos lėšų

skyrimo ir naudojimo studijoms finansuoti tvarkos aprašą.

4. Atsižvelgiant į tai, kad yra problemų apsirūpinant žemės ūkio specialistais ir su magistriniu

išsilavinimu (agronomijos ir žemės ūkio inžinerijos magistrų rengimas), tikslinga, kad LR Žemės ūkio

ministerija pateiktų pasiūlymus LR Švietimo ministerijai koreguoti valstybės finansuojamų vietų

magistrantūros studijoms paskirstymo metodiką, į ją įvedant ne tik mokslingumo, bet ir reikšmingumo

ūkio raidai kriterijų. Pastaraisiais metais magistrantūros valstybinio finansavimo vietos išimtinai buvo

skirstomos pagal mokslinės veiklos atitinkamose mokslo kryptyse ir universitetuose rezultatus.

5. Esant didelėms modernizuotų ūkininkų ūkių paveldėjimo ir ūkių paveldėtojų pasirengimo

ūkininkauti problemoms, tikslinga nustatyta tvarka finansiškai remti paveldėtojų mokymąsi pirmosios

pakopos universitetinių ir koleginių žemės ūkiui svarbių studijų programose.

6. Studentų ir mokinių skaičiaus padidėjimas žemės ūkiui svarbiose studijų programose ir

gausesnis šių programų absolventų skaičius dar neišsprendžia apsirūpinimo žemės ūkio specialistais ir

kvalifikuotais darbininkais problemų. Esminė problema yra tai, kad absolventai siekia įsidarbinti jų

gyvenamai vietai studijų metu artimiausiose įmonėse ir organizacijose, neturi motyvacijos sugrįžti į

gimtines, vykti į nutolusius regionus, ypač atokias kaimo vietoves. Todėl būtina nacionalinė programa

su realiais finansiniais mechanizmais, skatinančiais žemės ūkio studijų ir mokymo programų

absolventus įsidarbinti pagal baigtą programą bent nustatytam terminui nutolusiuose regionuose


IŠVADOS

1. Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų poreikio tyrimo projektinių skaičiavimų būdu

metodika, vertinant 13 žemės ūkio subsektorių įmonėse ir kitose organizacijose dirbančiųjų poreikius jų

natūraliai kaitai, taip pat poreikius veiklos plėtrai, naujoms įmonėms, yra tinkama apsirūpinimo

specialistais ir kvalifikuotais darbininkais problemoms tirti.

2. Didžiausias žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų poreikis 2021-2024 m.

numatomas žemės ūkio pirminės gamybos subsektoriuje, taip pat augalininkystės aprūpinimo ir

paslaugų bei prekybos žemės ūkio technikas ir techninių paslaugų subsektoriuose.

3. Iš viso 2021 – 2024 m. visam žemės ūkio sektoriui vidutiniškai kasmet reikės 1864 specialistų

ir kvalifikuotų darbininkų, iš kurių 11 proc. su magistro išsilavinimu, 26 proc. - su universitetiniu

bakalauro išsilavinimu, 9 proc. – su koleginiu išsilavinimu ir 54 proc. kvalifikuotų darbininkų.

4. Iš specialistų daugiausiai reikės agronomų, žemės ūkio inžinierių, veterinarijos gydytojų ir

gyvulininkystės technologų. Iš kvalifikuotų darbininkų didžiausi poreikiai yra žemės ūkio gamybos

darbininkų ir agroserviso darbininkų.

5. 2021-2024 m. prognostiniams žemės ūkio specialistų poreikiams tenkinti 2017-2020 m.

tikslinga parengti 1931 žemės ūkio studijų ir mokymo programų absolventų, kasmet studijoms ir

mokymuisi priimant apie 2275 studentus ir mokinius. Jų pasiskirstymas pagal kvalifikacinius lygius ir

studijų bei mokymo programas adekvatus žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų poreikio

pasiskirstymui pagal tuos pačius požymius.

6. Vertinant pagal rengimo poreikius magistrantūros lygmenyje labiausiai nesubalansuotas

(specialistų rengiama ženkliai mažiau negu prognostiniai poreikiai) specialistų rengimas agronomijos ir

žemės ūkio inžinerijos studijų programose, universitetinio bakalauro lygmenyje – agronomijos,

gyvulininkystės technologijų, žemės ūkio inžinerijos, hidrotechninės statybos inžinerijos studijų

programose, profesinio bakalauro lygmenyje – agroverslo technologijų studijų programose; profesinio

mokymo lygmenyje – žemės ūkio verslo darbininkų ir agroserviso darbininkų mokymo programose. Ši

paklausos ir pasiūlos neatitiktis ryškiausia nuo 2013 m., kai aukštojo mokslo išdavoje sutriko priėmimai

į šias studijas. Dėl specialistų ir kvalifikuotų darbininkų rinkos elastingumo, esminiai trūkumai darbo

rinkoje akivaizdūs tik žemės ūkio inžinierių ir gyvulininkystės specialistų. 2021-2024 m. gali pasireikšti

visų čia išvardintų specialistų ir kvalifikuotų darbininkų trūkumas.

7. Siekiant išvengti specialistų ir kvalifikuotų darbininkų esminio trūkumo 2021-2024 m., būtina

2017-2020 m. taikyti finansinius mechanizmus, skatinančius stojimą į žemės ūkio studijų ir mokymo

programas bei įsidarbinimą nutolusiuose regionuose.


LITERATŪRA

1. Adamonienė R., Klupšas F., Radzevičius A. Specialistų ir kvalifikuotų darbininkų poreikio

tyrimas // Vagos, 2003, Nr.60 (13), P. 41-45.

2. Čaplikas J. Specialistų ir kvalifikuotų darbininkų poreikio žemės ūkiui ir kaimo plėtrai

metodologija // Žemės ūkio ir kaimo plėtros specialistai darbo rinkoje: konferencijos pranešimų

medžiaga, Akademija, 2008 m. vasario 8 d. Akademija, 2008.

3. Darbdavių požiūris į Lietuvoje ir Europoje vykstančius aukštojo mokslo poyčius. – Vilnius,

2010. .

4. Darbo jėgos paklausos ir pasiūlos žemės ūkyje prognozės 2009-2013 metais // LŽŪU

galutinė ataskaita / ŽŪM. – Akademija, 2008

5. Darbuotojų skaičiaus prognozė 2002-2005 metams pagal profesijų grupes.- Vilnius. 2001.

6. Ekonominių veiklų rūšių klasifikatorius (2 redakcija), 2006 /

http://osp.stat.gov.lt/static/evrk2.htm (žiūrėta 2016-10-16).

7. Daujotis, V., Gruževskis, B., Kvedaras, V., ir kt. Specialistų poreikio prognozės Lietuvoje :

studija / Nacionalinės plėtros institutas, LR švietimo ir mokslo ministerija, Europos socialinis

fondas.. Vilnius : Nacionalinės plėtros institutas, 2008.

8. Lietuvos kvalifikacijų sąranga. Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų

sąranga/Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras. Vilnius: 2014.

9. Lietuvos žemės ir maisto ūkis 2015 = Agriculture and food sector in Lithuania 2015.

Autorių kolektyvas: R. Melnikienė – vadovė / V.: Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, 2016.

http://www.laei.lt/?mt=leidiniai&straipsnis=1044&metai=2016 (žiūrėta 2016-09-17).

10. Lietuvos žuvininkystė: dokumentai, faktai, skaičiai 2008-2014. Autorių kolektyvas. – V.

Žemės ūkio ministerija, 2016. /http://www.zum.lt.Lietuvoszuvininkystė.Dokumentai.Faktai.Skaičiai

20082014.pdf (žiūrėta 2016-09-14)

11. Méhaut, Ph. 2006. Forecasting Skills and Labour Market Needs (CNRS, LEST).

Statements and Comments, Peer Review, Helsinki, 8–9 June.

12. Okunevičiūtė L., Pocius A. Aukštąjį išsilavinimą turinčių specialistų poreikio vertinimas //

Verslas: Teorija ir praktika, 2010, Nr. 11(1), P. 20-29

13. Pocius A. Specialistų pasiūlos kaitos Lietuvoje analizė ir kompetencijų vertinimo

galimybės // Lietuvos statistikos darbai. 2011. – T.50, Nr. 1, P. 58-68.

14. Pocius A. Struktūrinis nedarbas Lietuvoje // Lietuvos ekonomikos apžvalga. 2005, Nr. 2,

P. 21-22.

15. Specialistų ir kompetencijų poreikio žemėlapio studija / Švietimo ir mokslo ministerija,

BGI Consulting. – Vilnius, 2010.

16. Specialistų poreikio tyrimų metodologija ir prognozės Lietuvoje, Nacionalinės plėtros

institutas (rengėjas – Nacionalinės plėtros institutas, Autorių kolektyvas, sudarytojas Alvydas

Andrėnas), 2008.

http://osp.stat.gov.lt/static/evrk2.htm


17. Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų poreikio analizė // Taikomojo tyrimo

ataskaita / LR žemės ūkio ministerija, Lietuvos regioninių tyrimų institutas. – Kaunas, 2012.

SUDERINTA:

(Tyrimų priežiūros komisijos pirmininkas)

(Vardas, Pavardė)

(Data)


P R I E D A I


1 priedas

Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų prognozė

ŽEMĖS ŪKIO GAMYBOS SUBSEKTORIUS

1.1 lentelė. Subsektoriaus pagrindinės charakteristikos ir jų kitimo 2021 – 2024 metais prognozė Organizacijos

(juridinis statusas

ir pan.)

Pagrindinės

funkcijos

Organizacijų tipai

(pagal dydį,

specializaciją ir

pan.)

(jeigu reikia)

Organizacijų skaičius Organizacijų

skaičiaus

kitimo vidutinė

metinė

prognozė,

proc.

Funkcijų ir kitų veiklos

aspektų galimi pokyčiai

Organizacijos

darbuotojų skaičiaus,

profesinės sudėties ir

kvalifikacijos kitimo

apibūdinimas

Pastabos

faktiškai

2016 m.

prognozė

2020 metams

1 2 3 4 5 6 7 8 9

Registruoti

ūkininkų ūkiai

Žemės ūkio

produktų

(augalininkystės

ir

gyvulininkystės)

pirminė gamyba

Ūkiai iki 20 ha,

nespecializuoti

108200 86560 -4,0 Nežymi dalis specializuosis

ir didins veiklos apiumtis

Dauguma ūkininkų ir jų

šeimų narių pensinio

amžiaus, poreikiai žemės

ūkio kvalifikacijos

gerinimui neišreikšti;

Ūkio vadybininkai ir

darbininkai nesamdomi

Daržovių, vaisių,

uogų, gėlių,

sodinukų,

vaistažolių, kitų

netradicinių

augalininkystės

produktų gamyba,

dažnai ir

perdirbimas

Ūkiai iki 20 ha

specializuoti

daržininkystėje,

sodininkystėje ir

kitų produktyviųjų

augalų auginime

3200 3200 0,0 Nežymi dalis didins veiklos

apimtis

Kvalifikacijos pagal ūkio

specializaciją įgijamos

savaiminio švietimosi ir

tęstinio mokymo kursų

būdu. Nežymi ūkių

paveldėtojų dalis mokosi

ar studijuoja pagal

žemės ūkio mokymo ir

studijų programas. Ūkių

vadybininkai

nesamdomi, sezoniniams

darbams samdoma

nekvalifikuota darbo

jėga

Avių, ožkų,

paukščių,

žvėrelių, kitų

gyvūnų

auginimas,

neretai ir

produkcijos

Ūkiai iki 20 ha

specializuoti retų

ūkinių gyvūnų

auginime

1300 1300 0,0 Nežymi dalis didins veiklos

apimtis

Kvalifikacijos pagal ūkio

specializaciją įgijamos

savaiminio švietimosi ir

tęstinio mokymo kursų

būdu. Nežymi ūkių

paveldėtojų dalis mokosi

ar studijuoja pagal


perdirbimas žemės ūkio mokymo ir

studijų programas. Ūkių

vadybininkai

nesamdomi, samdoma

nekvalifikuota darbo

jėga

Tradicinių žemės

ūkio augalų

auginimas

Ūkiai nuo 20 ha

iki 100 ha, su

dominuojančia

augalininkystės

specializacija

5830 6530 +3,0 Didinamos veiklos

apimtys, veikla

diversifikuojama

Sparčiai didėja darbo

našumas, mažėja

nekvalifikuotos darbo

jėgos poreikis, Didėja

formalaus mokymosi

svarba. Ūkių

vadybininkai nesamdomi

Tradicinių ūkinių

gyvūnų auginimas

Ūkiai nuo 20 ha

iki 100 ha, su

dominuojančia

gyvulininkystės

specializacija

2590 3100 +4,0 Didinamos veiklos

apimtys, veikla

diversifikuojama

Sparčiai didėja darbo

našumas. Didėja

formalaus mokymosi

svarba. Ūkių

vadybininkai nesamdomi

Tradicinių žemės

ūkio augalų

auginimas

Ūkiai virš 100 ha,

su dominuojančia

augalininkystės

specializacija

360 400 +2,0 Aukštomis technologijomis

grįstas ūkininkavimas

Aukštas darbo našumas.

svarbios ūkių

paveldėtojų žemės ūkio

studijos. Kai kuriuose

ūkiuose samdomi

vadybininkai ir

kvalifikuota darbo jėga


gyvūnų auginimas

Ūkiai virš 100 ha,

su dominuojančia

gyvulininkystės

specializacija

70 75 +1,0 Aukštomis technologijomis



svarbios ūkių

paveldėtojų žemės ūkio

studijos. Kai kuriuose

ūkiuose samdomi

vadybininkai ir

Žemės ūkio

bendrovės ir kitos

įmonės

Tradicinių žemės

ūkio augalų

auginimas, dažnai

ir perdirbimas

Ūkiai su

vyraujančia

augalininkystės

specializacija

370 370 0,0 Aukštomis technologijomis



Veikla, pagrįsta

samdomų vadybininkų ir


darbu


gyvūnų

auginimas, dažnai

ir perdirbimas

Ūkiai su

vyraujančia

gyvulininkystės

specializacija

240 240 0,0 Aukštomis technologijomis



Veikla, pagrįsta

samdomų vadybininkų ir


darbu


1.2. lentelė. Subsektoriaus organizacijų darbuotojų skaičius ir profesinė bei kvalifikacinė sudėtis 2016 m. Organizacijos Organizacijos (jos segmento) dabartinė tipinė darbuotojų sudėtis ir

skaičius

Organizacijų

skaičius

Darbuotojų

skaičius visose

organizacijose

Tinkamiausia

profesija

Pastabos

darbuotojų

tipinės grupės

darbuotojų

profesinės grupės

kvalifikacijos

lygis

skaičius

1 2 3 4 5 6 7 8 9

Ūkiai iki 20 ha, nespecializuoti ūkininkas … mišrus 1 108200 108200 ž. ū. darbininkas 100 proc. –

neformaliu būdu

Ūkiai iki 20 ha specializuoti

daržininkystėje, sodininkystėje ir kitų

produktyviųjų augalų auginime

ūkininkas veiklos

organizatorius ir

vykdytojas

mišrus 1 3200 3200 ž. ū. darbininkas

agrotechnologas

50 proc. -

neformaliu būdu

10 proc. –

agrotechnologai;

40 proc. - žemės

ūkio darbininkai

Ūkiai iki 20 ha specializuoti retų ūkinių

gyvūnų auginime

ūkininkas veiklos

organizatorius ir

vykdytojas

mišrus 1 1300 1300 ž. ū. darbininkas

agrotechnologas

50 proc. -

neformaliu būdu

10 proc. –

agrotechnologai;

40 proc. - žemės

ūkio darbininkai

Ūkiai nuo 20 ha iki 100 ha, su

dominuojančia augalininkystės

specializacija

ūkininkas veiklos

organizatorius ir

vykdytojas

mišrus 1 5830 5830 agrotechnologas

agronomas;

ž.ū. inžinierius;

ž. ū. darbininkas

50 proc. -

neformaliu būdu

15 proc. –

agrotechnologai;

15 proc. –

agronomai;

10 proc. - žemės

ūkio inžinieriai;

10 proc. - žemės

ūkio darbininkai

darbininkas ž. ū. darbininkas D 0,1 583 ž. ū. darbininkas


dominuojančia gyvulininkystės

specializacija

ūkininkas veiklos

organizatorius ir

vykdytojas

PB;B 1 2590 2590 agrotechnologas;

gyvulininkystės

technologas;

vet. gydytojas;

ž.ū. inžinierius

50 proc. -

neformaliu būdu

20 proc. –

agrotechnologai;

20 proc. –

gyvulininkystės

technologai;

10 proc. - žemės

ūkio darbininkai

darbininkas ž. ū. darbininkas D 0,2 518 ž. ū. darbininkas

Ūkiai virš 100 ha, su dominuojančia

augalininkystės specializacija

ūkininkas veiklos

organizatorius ir

dalinai

B;M 1 360 360 agronomas;

ž.ū. inžinierius

60 proc. –

agronomai;

40 proc. - žemės


vykdytojas ūkio inžinieriai

vadybininkas veiklų

vadybininkas

B 0,1 36 agronomas;

ž.ū. inžinierius

60 proc. –

agronomai;

40 proc. - žemės

ūkio inžinieriai

darbininkas ž. ū. darbininkas D 1 108 ž. ū. darbininkas;

agroserviso

darbininkas

90 proc. - žemės

ūkio

darbininkai;

10 proc. –

agroserviso

darbininkai

Ūkiai virš 100 ha, su dominuojančia

gyvulininkystės specializacija

ūkininkas veiklos

organizatorius ir

dalinai

vykdytojas

B;M 1 70 70 gyvulininkystės

technologas;

vadybininkas veiklų

vadybininkas

B 0,1 7 gyvulininkystės

technologas

darbininkas ž. ū. darbininkas D 1,5 28 Gyvulių

prižiūrėtojas

ž. ū. darbininkas

80 proc. –

gyvulių

prižiūrėtojai;

20 proc. - ž. ū.

darbininkai

Žemės ūkio bendrovės ir kitos įmonės

su vyraujančia augalininkystės

specializacija

Administracija Vadovas B;M 1,0 370 370 agronomas 90 proc. –

bakalaurai; 10

proc. - magistrai

Padalinių

vadovai

PB;B 1,8 666 agrotechnologas

agronomas

ž.ū. inžinierius

gyvulininkystės

technologas

30 proc. –

agrotechnologai;

40 proc. –

agronomai;

10 proc. - žemės

ūkio inžinieriai;

10 proc. –

gyvulininkystės

technologai

Specialistai Specialistai B 0,6 222 agronomas;

augalinių maisto

žaliavų

specialistas

90 proc. –

agronomai;

10 proc. -

augalinių maisto

žaliavų

specialistai

Darbininkai darbininkai D 8,6 3182 ž. ū. darbininkas;

agroserviso

darbininkas;

gyvulių

80 proc. –

žemės ūkio

darbininkai;

10 proc. –


prižiūrėtojas gyvulių

prižiūrėtojai; 10

agroserviso

darbuotojai

Žemės ūkio bendrovės ir kitos įmonės

su vyraujančia gyvulininkystės

specializacija

Administracija Vadovas B;M 1,0 240 240 gyvulininkystės

technologas

90 proc. –

bakalaurai; 10

proc. - magistrai

Padalinių

vadovai

PB;B 2,1 504 agrotechnologas

gyvulininkystės

technologas

agronomas

ž.ū. inžinierius

30 proc. –

agrotechnologai;

50 proc. –

gyvulininkystės

technologai;

10 proc. - žemės

ūkio inžinieriai;

10 proc. –

agronomai

Specialistai Specialistai B 1,6 384 Gyvulininkystės

technologas

vet. gydytojas;

vet. felčeris

ž.ū. inžinierius;

gyvūninių maisto

žaliavų

specialistas

10 proc. –

gyvulininkystės

technologai; 45

proc. – vet.

gydytojai; 5

proc. -

gyvūninių

maisto žaliavų

specialistai

Darbininkai darbininkai D 12,7 3048 gyvulių

prižiūrėtojas;

ž. ū. darbininkas;

agroserviso

darbininkas;

30 proc. –

žemės ūkio

darbininkai;

70 proc. –

gyvulių

prižiūrėtojai;

Santrumpos:

D – kvalifikuotas darbininkas

PB- profesinis bakalauras;

B – bakalauras;

M – magistras;

1.3 lentelė. Subsektoriaus organizacijų specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų vidutiniai metiniai poreikiai 2021-2024 m. Organizacija

Profesija Kvalifikacijos

lygis

Darbuotojų

skaičius

Poreikis

vidutinei

metinei kaitai

Poreikis

veiklos plėtrai

(vid. per

metus)

Poreikis dėl

organizacijų

skaičiaus kitimo

(vid. per metus)

Poreikis dėl

darbo našumo

ir

kvalifikacijos

pokyčių

(vid. per m.)

Poreikis

iš viso

Tinkamiausia mokymo ar

studijų programa

koef. skai koef. skai koef. skai koef. skai pavadinimas Pakopa


čius čius čius čius

2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

Ūkiai iki 20 ha, nespecializuoti … … … - - - - - - - - - - -

Ūkiai iki 20 ha specializuoti

daržininkystėje, sodininkystėje ir

kitų produktyviųjų augalų

auginime

agrotechnologas PB 320 0,025 8 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 8 Agroverslo

technologijos

I K

ž.ū. darbininkas D 1280 0,025 32 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 32 Ž. ū. verslo

darbuotojas

P

Ūkiai iki 20 ha specializuoti retų

ūkinių gyvūnų auginime


technologijos

I K

ž.ū. darbininkas D 520 0,025 13 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 13 Ž. ū. verslo

darbuotojas

P



specializacija

agrotechnologas PB 580 0,025 15 0,0 0,0 0,003 2 0,0 0,0 17 Agroverslo

technologijos

I K

agronomas B 580 0,025 14 0,0 0,0 0,003 1 0,0 0,0 15 Agronomija

Žemės ūkio

technologijos ir

vadyba

I U

žemės ūkio

inžinierius

B 580 0,025 14 0,0 0,0 0,03 1 0,0 0,0 15 Žemės ūkio

mechanikos

inžinerija;

Žemės ūkio

inžinerija ir

vadyba

I U

Ž. ū. darbininkas D 1175 0,025 30 0,0 0,0 0,003 4 0,0 0,0 34 Ž. ū. verslo

darbuotojas

P

583 0,08 46 0,01 6 0,003 2 -0,01 -6 48 Ž. ū. verslo

darbininkas

P



specializacija

agrotechnologas PB 518 0,025 13 0,0 0,0 0,004 2 0,0 0,0 15 Agroverslo

technologijos

I K

gyvulininkystės

technologas

B 518 0,025 13 0,0 0,0 0,004 2 0,0 0,0 15 Gyvulininkystės

technologijos;

Sumanioji

gyvulininkystė

I U

Ž. ū. darbininkas D 259 0,025 6 0,0 0,0 0,004 1 0,0 0,0 7 Ž. ū. verslo

darbuotojas

P

259 0,08 21 0,02 5 0,004 1 -0,01 -3 24 Ž. ū. verslo

darbininkas

P

Gyvulių

prižiūrėtojas

P 259 0,08 21 0,02 5 0,004 1 -0,01 3 24 Gyvulių

prižiūrėtojas

P

Ūkiai virš 100 ha, su


specializacija


Žemės ūkio

technologijos ir

I U


vadyba

žemės ūkio

inžinierius

B 144 0,03 4 0,0 0,0 0,002 1 0,0 0,0 5 Žemės ūkio

mechanikos

inžinerija;

Žemės ūkio

inžinerija ir

vadyba

I U


Žemės ūkio

technologijos ir

vadyba

I U

žemės ūkio

inžinierius

B 14 0,08 1 0,01 0,0 0,002 0,0 0,0 0,0 1 Žemės ūkio

mechanikos

inžinerija;

Žemės ūkio

inžinerija ir

vadyba

I U

Ž. ū. darbininkas D 324 0,08 26 0,01 3 0,002 7 -0,01 3 33 Ž. ū. verslo

darbininkas

P

Agroserviso

darbininkas

D 36 0,08 3 0,01 1 0,002 0,0 -0,01 0,0 4 Agroserviso

darbininkas

P

Ūkiai virš 100 ha, su


specializacija

gyvulininkystės

technologas

B 70 0,03 2 0,0 0,0 0,001 0,0 0,0 0,0 2 Gyvulininkystės

technologijos;

Sumanioji

gyvulininkystė

1U

gyvulininkystės

technologas

B 70 0,08 6 0,01 1 0,001 0,0 0,0 0,0 7 Gyvulininkystės

technologijos;

Sumanioji

gyvulininkystė

1U

Gyvulių

prižiūrėtojas

D 63 0,08 5 0,01 1 0,001 0,0 -0,01 -1 5 Gyvulių

prižiūrėtojas

P

Ž. ū. darbininkas D 7 0,08 1 0,01 0,0 0,001 0,0 -0,01 0,0 1 Ž. ū. darbininkas P

Žemės ūkio bendrovės ir kitos

įmonės su vyraujančia

augalininkystės specializacija

Agronomas M 37 0,08 3 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 3 Agronomija

II

Agronomas B 333 0,06 20 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 20 Agronomija

Žemės ūkio

technologijos ir

vadyba

1U

Agrotechnologas PB 266 0,06 16 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 16 Agroverslo

technologijos

I K


agronomas B 266 0,06 16 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 16 Agronomija

Žemės ūkio

technologijos ir

vadyba

1U

žemės ūkio

inžinierius

B 37 0,06 2 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 2 Žemės ūkio

mechanikos

inžinerija;

Žemės ūkio

inžinerija ir

vadyba

I U

gyvulininkystės

technologas


technologijos;

Sumanioji

gyvulininkystė

1U


Žemės ūkio

technologijos ir

vadyba

1U

Augalinių

maisto žaliavų

specialistas

B 33 0,06 2 0,01 0,2 0,0 0,0 0,0 0,0 2,2 Augalinių maisto

žaliavų kokybė ir

sauga

1U

Ž. ū. darbininkas D 2546 0,08 204 0,01 25 0,0 0,0 -0,01 -25 204 Ž. ū. verslo

darbininkas

P

Gyvulių

prižiūrėtojas

D 318 0,08 25 0,01 3 0,0 0,0 -0,01 -3 25 Gyvulių

prižiūrėtojas

P

Agroserviso

darbininkas

D 318 0,08 25 0,01 3 0,0 0,0 -0,01 -3 25 Agroserviso

darbininkas

P

Žemės ūkio bendrovės ir kitos

įmonės su vyraujančia

gyvulininkystės specializacija

gyvulininkystės

technologas

M 24 0,08 2 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 2 Gyvulininkystės

technologijos

II

gyvulininkystės

technolog


technologijos;

Sumanioji

gyvulininkystė

IU


technologijos

I K

gyvulininkystės

technologas


technologijos;

Sumanioji

gyvulininkystė

IU


Žemės ūkio

technologijos ir

vadyba

1U


žemės ūkio

inžinierius

B 50 0,06 3 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 3 Žemės ūkio

mechanikos

inžinerija;

Žemės ūkio

inžinerija ir

vadyba

I U

gyvulininkystės

technologas


technologijos;

Sumanioji

gyvulininkystė

IU

Veterinarijos

gydytojas

M 154 0,06 9 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 9 Veterinarinė

medicina

V

Vet. felčeris PB 154 0,06 9 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 9 Veterinarija 1K

Gyvūninių

maisto žaliavų

specialistas

B 20 0,06 1,2 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 1,2 Maisto kokybė ir

sauga

1U

Gyvulių

prižiūrėtojas

D 1524 0,08 122 0,01 15 0,0 0,0 -0,01 -15 122 Ž. ū. verslo

darbininkas

P

Žemės ūkio

darbininkas

D 1524 0,08 122 0,01 15 0,0 0,0 -0,01 -15 122 Gyvulių

prižiūrėtojas

P

Iš viso Agronomas M 3 Agronomija II

Gyvulininkystės

technologas

M 2 Gyvulininkystės

technologijos

II

Veterinarijos

gydytojas

M 9 Veterinarinė

medicina

V

Agronomas B 76 Agronomija

Žemės ūkio

technologijos ir

vadyba

1U

Gyvulininkystės

technologas

B 56 Gyvulininkystės

technologijos;

Sumanioji

gyvulininkystė

IU

Žemės ūkio

inžinierius

B 26 Žemės ūkio

mechanikos

inžinerija;

Žemės ūkio

inžinerija ir

vadyba

Augalinių

maisto žaliavų

kokybės

B 2,2 Augalinių maisto


sauga

1U


specialistas

Gyvūninių

maisto žaliavų

specialistas

B 1,2 Maisto kokybė ir

sauga

1U

Agrotechnologas PB 68 Agroverslo

technologijos

1K

Vet. felčeris PB 9 Veterinarija 1K

Žemės ūkio

darbininkas

D 518 Žemės ūkio

verslo

darbuotojas;

Žemės ūkio

verslo

darbininkas

P

Gyvulių

prižiūrėtojas

D 176 Gyvulių

prižiūrėtojas

P

Agroserviso

darbininkas

D 29 Agroserviso

darbininkas

P

Santrumpos:

II – antrosios pakopos (magistrantūros) studijų programa:

I U – pirmosios pakopos universitetinė studijų programa;

I K – pirmosios pakopos koleginė studijų programa

P - Profesinio mokymo programa


2 priedas


ŽUVININKYSTĖS IR AKVAKULTŪROS SUBSEKTORIUS


(juridinis

statusas ir pan.)

Pagrindinės

funkcijos

Organizacijų

tipai

(pagal dydį,

specializaciją ir

pan.)

(jeigu reikia)


skaičiaus

kitimo

prognozė,

proc.



Organizacijos




apibūdinimas

Pastabos

faktiškai

2015 m.

prognozė

2020 metams

1 2 3 4 5 6 7 8 9

Individualios

įmonės,

mažosios

bendrijos, UAB,

Žvejyba vidaus

vandenyse,

žuvų veisimas ir

akvakultūra

Įmonės atitinka

mažų arba

vidutinių

įmonių statusą

81 85 +1 Veiklos apimtys

sparčiai didėja

akvakultūroje. Visose

žuvininkystės šakose

veikla diversifikuojama

įtraukiant rekreacines

paslaugas, žuvies

perdirbimą, prekybą,

viešojo maitinimo

paslaugas

Sparčiai

modernizuojant

žuvininkystės

technologijas,

specialistų poreikis

ir, ypač kvalifikacijos

kėlimo poreikis

sparčiai didėja

2.2. lentelė. Subsektoriaus organizacijų darbuotojų skaičius ir profesinė bei kvalifikacinė sudėtis 2016 m. Organizacijos Organizacijos (jos segmento) dabartinė tipinė darbuotojų sudėtis

ir skaičius

Organizacijų

skaičius

Darbuotojų

skaičius visose

organizacijose

Tinkamiausia

profesija

Pastabos

darbuotojų

tipinės grupės

darbuotojų

profesinės

grupės

kvalifikacijos

lygis

skaičius

1 2 3 4 5 6 7 8 9

Individualios įmonės, mažosios

bendrijos, UAB,

Administracija Vadovas B,M 0,3 81 24 Žuvininkas

Specialistai Žuvininkas B 0,7 57 Žuvininkas

Vet. gydytojas M 0,15 12 Vet. gydytojas

Maisto

kokybės

specialistas

B 0,05 4 Gyvūninių

maisto žaliavų

kokybės

specialistas

Darbininkai Žvejas D 2,6 211 Žvejas

Santrumpos:



D – kvalifikuotas darbininkas;

B – bakalauras;

M – magistras;

2.3 lentelė. Subsektoriaus organizacijų specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų vidutiniai metiniai poreikiai 2021-2024 Organizacija


lygis

Darbuotojų

skaičius

Poreikis

vidutinei

metinei

kaitai

Poreikis

veiklos

plėtrai

(vid. per

metus)

Poreikis dėl

organizacijų

skaičiaus

kitimo

(vid. per

metus)

Poreikis dėl

darbo

našumo ir

kvalifikacijos

pokyčių

(vid. per m.)

Poreikis

iš viso

Tinkamiausia mokymo

ar studijų programa

koef. skai

čius

koef. skai

čius

koef. skai

čius

koef. skai

čius

pavadinimas Pakopa

2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

Individualios įmonės,

mažosios bendrijos, UAB

Žuvininkas B 24 0,08 2 0,0 0,0 0,01 0,0 0,0 0,0 2 Žuvininkystės

ir akvakultūros

technologijos

B

Žuvininkas B 57 0,06 3,4 0,05 1,2 0,01 1,0 0,0 0,0 5,6 Žuvininkystės

ir akvakultūros

technologijos

B

Vet. gydytojas M 12 0,06 0,7 0,05 0,1 0,0 0,0 0,0 0,0 0,8 Veterinarinė

medicina

V

Gyvūninių

maisto žaliavų

kokybės

specialistas

B 4 0,06 0,3 0,05 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,3 Maisto kokybė

ir sauga

1 U

Žvejas D 211 0,06 13 0,02 4 0,0 0,0 -0,01 -1 16 Žvejas P

Iš viso Žuvininkas B 7,6 Žuvininkystės

ir akvakultūros

technologijos

B

Vet. gydytojas M 0,8 Veterinarinė

medicina

V

Gyvūninių

maisto žaliavų

kokybės

specialistas

B 0,3 Maisto kokybė

ir sauga

1 U

Žvejas D 16 Žvejas P

Santrumpos:




P – profesinio mokymo programa


3 priedas


BIOMASĖS ENERGETIKOS SUBSEKTORIUS


(juridinis

statusas ir pan.)

Pagrindinės

funkcijos

Organizacijų

tipai

(pagal dydį,

specializaciją ir

pan.)

(jeigu reikia)


skaičiaus

vidutinio

metinio

kitimo

prognozė,

proc.



Organizacijos




apibūdinimas

Pastabos

faktiškai

2015 m.

prognozė

2020 metams

1 2 3 4 5 6 7 8 9

Asociacijai

“Litbioma”

priklausančios

įmonės

Biokuro

gamyba,

tiekimas,

bioenergijos

įrangos

gamyba ir

tiekimas irk t.

Vidutinės ir

mažos įmonės,

jų padaliniai

43 60 8,0 Inovatyvi sparčiai

plėtojama veikla

Dideli formalaus ir

neformalaus

mokymosi poreikiai


ir skaičius

Organizacijų

skaičius

Darbuotojų

skaičius visose

organizacijose

Tinkamiausia

profesija

Pastabos

darbuotojų

tipinės grupės

darbuotojų

profesinės

grupės

kvalifikacijos

lygis

skaičius

1 2 3 4 5 6 7 8 9

Asociacijai “Litbioma”

priklausančios įmonės

Administracija Padalinio

vadovas

B, M 0,8 43 34 Biomasės

inžinierius

50 proc. –

baigę

magistrantūrą,

50 proc. –

bakalauro

studijas

Specialistai Biomasės

inžinierius

B 1,5 65 Biomasės

inžinierius

Agrotechnologas PB 0,25 11 Agrotechnologas

Darbininkai Agroserviso

darbininkas

D 1,2 50 Agroserviso

darbininkas

Santrumpos:




B – bakalauras;

M – magistras;



lygis

Darbuotojų

skaičius

Poreikis

vidutinei

metinei

kaitai

Poreikis

veiklos

plėtrai

(vid. per

metus)

Poreikis dėl

organizacijų

skaičiaus

kitimo

(vid. per

metus)

Poreikis dėl

darbo

našumo ir

kvalifikacijos

pokyčių

(vid. per m.)

Poreikis

iš viso


studijų programa

koef. skai

čius

koef. skai

čius

koef. skai

čius

koef. skai

čius

pavadinimas Pakopa

2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

Biomasės

inžinierius

M 17 0,08 2 0,0 0,0 0,08 1 0,0 0,0 3 Biomasės

inžinerija

II

Biomasės

inžinierius

B 17 0,08 2 0,0 0,0 0,08 1 0,0 0,0 3 Atsinaujinančių

energijos

išteklių

inžinerija

I U

Biomasės

inžinierius

B 65 0,08 5 0,05 3 0,08 5 0,0 0,0 13 Atsinaujinančių

energijos

išteklių

inžinerija

I U

Agrotechnologas PB 11 0,08 1 0,03 0,0 0,08 1 0,0 0,0 2 Agroverslo

technologijos

I K

Agroserviso

darbininkas

D 50 0,08 4 0,05 1 0,08 4 -0,04 2 7 Agroserviso

darbininkas

P

Iš viso Biomasės

inžinierius

M 3 Biomasės

inžinerija

II

Biomasės

inžinierius

B 16 Atsinaujinančių

energijos

išteklių

inžinerija

I U

Agrotechnologas B 2 Agroverslo

technologijos

I K

Agroserviso

darbininkas

D 7 Agroserviso

darbininkas

P

Santrumpos:






4 priedas


KAIMO TURIZMO IR ŽIRGININKYSTĖS SUBSEKTORIUS

4.1 lentelė. Subsektoriaus pagrindinės charakteristikos ir jų kitimo 2021-2024 metų prognozė Organizacijos

(juridinis

statusas ir pan.)

Pagrindinės

funkcijos

Organizacijų

tipai

(pagal dydį,

specializaciją ir

pan.)

(jeigu reikia)


skaičiaus

kitimo

prognozė,

proc.



Organizacijos




apibūdinimas

Pastabos

faktiškai

2015 m.

prognozė

2020 metams

1 2 3 4 5 6 7 8 9

Kaimo turizmo

sodybos

Apgyvendinimo,

maitinimo, švenčių

organizavimo ir kt.

paslaugos

Individuali

veikla

650 650 - Kokybinė sektoriaus

plėtra. Galima veiklos

diversifikacija

Nėra reikalavimų

darbuotojų

kvalifikacijai

UAB Lietuvos

žirgynas

Išsaugoti ir gerinti

nykstančias

lietuviškas arklių

veisles, reikšmingas

arklių selekcijai ir

pasaulinei

bioįvairovei; žirgų

treniravimas,

jodinėjimo

paslaugos

Vidutinė įmonė,

turinti apie 80

darbuotojų

1 1 -

Veiklos optimizavimas Jungia tris

žirgynus:

Vilniaus,

Nemuno,

Sartų

Žirgynai

IĮ, UAB, VŠĮ,

privatus ūkis,

žirginio sporto

klubai

Žirgų auginimas,

veislininkystė,

sėklinimas, jojimo

paslaugos

Individuali

veikla,

individualios

įmonės,

ūkininko ūkiai

30 30 -

Reikalingi kokybiniai

pokyčiai

Daug nekvalifikuotų

darbuotojų, didelė jų

kaita. Didelis

kokybiškai parengtų

jojimo trenerių

poreikis

Neskaičiuo-

jama

Žirginio sporto

veikla, jojimo

paslaugos

Mikro įmonės,

turinčios iki 9

darbuotojų

40 40 -

Žirginio sporto

klubai, UAB,

ŽŪB ir pan. 50 50 -

Nepateikia

informacijos.

Neskaičiuo-

jama



ir skaičius

Organizacijų

skaičius

Darbuotojų

skaičius visose

organizacijose

Tinkamiausia

profesija

Pastabos

darbuotojų

tipinės grupės

darbuotojų

profesinės

grupės

kvalifikacijos

lygis

skaičius

1 2 3 4 5 6 7 8 9

Kaimo turizmo sodybos Savininkas - PB 1 650 650 Nesvarbu Toliau

neskaičiuojama

Vykdantysis

personalas

Darbininkai D 0,5 325 Virėjas,

kambarių

tvarkytojas,

aplinkotvarkos

darbuotojas,

kaimo turizmo

organizatorius

Skaičiuojami

tik

aplinkotvarkos

darbuotojai ir

kaimo turizmo

organizatoriai

(1/3 visų darb.)

UAB Lietuvos žirgynas Žirgyno

darbuotojai

Administracija - 4 1 4

Treneriai -

jojikai

D 45 45

Veterinarijos

gydytojas

V 3 3 Veterinarijos

gydytojas

Zootechnikai PB 3 3 Zootechnikas

Arklininkai ND 25 25 Arklininkas Neskaičiuojama

Žirgynai

IĮ, UAB, VŠĮ, privatus ūkis,

žirginio sporto klubai

Individualios

veiklos ir

mikro įmonės,

turinčios iki 9

darbuotojų

Individualios

veiklos

vykdytojai,

savininkai,

treneriai

- 1 90 90 bet kokia Toliau

neskaičiuojama

Mažos įmonės,

turinčios nuo

10 iki 49

darbuotojų

Treneriai -

jojikai

D 0,4 40 16 Žirgininkas

Arklininkai ND 0,2 40 8 Arklininkas Neskaičiuojama

Santrumpos:


B – bakalauras;

M – magistras;



4.3 lentelė. Subsektoriaus organizacijų specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų metinės kaitos poreikiai Organizacija


lygis

Darbuotojų

skaičius

Poreikis

vidutinei

metinei

kaitai

Poreikis

veiklos

plėtrai

(vid. per

metus)

Poreikis dėl

organizacijų

skaičiaus

kitimo

(vid. per

metus)

Poreikis dėl

darbo

našumo ir

kvalifikacijos

pokyčių

(vid. per m.)

Poreikis

iš viso


studijų programa

koef. skai

čius

koef. skai

čius

koef. skai

čius

koef. skai

čius

pavadinimas Pakopa

2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

Kaimo turizmo sodybos

Aplinkotvarkos

darbuotojas

D 54 0,1 5,4 - - - - -0,01

-

0,54 4,9

Aplinkotvarkos

darbuotojas

P

Kaimo turizmo

organizatorius

D 54 0,1 5,4 - - - - - - 5,4 Kaimo turizmo

organizatorius

P

UAB Lietuvos žirgynas Veterinarijos

gydytojas

V 3 0,08 0,24 0,1 0,3 - - - - 0,5 Veterinarinė

medicina

V

Gyvulininkystės

technologas

B 3 0,08 0,24 0,1 0,3 - - - - 0,5 Gyvulininkystės

technologija

I U

Žirgininkas D

45 0,08 3,6 0,1 4,5 - - - - 8,1

Žirgininko

mokymo

programa

P

Žirgynai (mažos įmonės) Žirgininkas D

16 0,08 1,28 0,1 1,6 - - - - 2,9

Žirgininko

mokymo

programa

P

Iš viso Aplinkotvarkos

darbuotojas

D 5 Aplinkotvarkos

darbuotojas

P

Kaimo turizmo

organizatorius

D 5 Kaimo turizmo

organizatorius

P

Veterinarijos

gydytojas

V 1 Veterinarinė

medicina

V

Gyvulininkystės

technologas


technologija

I U

Žirgininkas D 11 Žirgininko

mokymo

programa

P

Santrumpos:






5 priedas


AUGALININKYSTĖS APRŪPINIMO IR PASLAUGŲ SUBSEKTORIUS


(juridinis

statusas ir pan.)

Pagrindinės funkcijos Organizacij

ų tipai

(pagal dydį,

specializacij

ą ir pan.)

(jeigu

reikia)


skaičiaus

kitimo

prognozė,

proc.



Organizacijos




apibūdinimas

Pastabos

faktiškai

2015 m.

prognozė

2020

metams

1 2 3 4 5 6 7 8 9

AB ir UAB

Prekyba trąšomis, augalų

apsaugos priemonėmis;

sėklomis, sodinukais, grūdų

supirkimai, eksportas, sėklų

paruošimas, konsultacijos

žemdirbiams

Stambios

įmonės

7 7 0,0 Veiklos vidutiniai

kasmetiniai didinimo

tempai- 2 proc.

Ypatingas dėmesys

darbuotojų

kvalifikacijai ir darbo

našumo didinimui

UAB






žemdirbiams

Vidutinės

įmonės

63 70 1,0 proc. Veiklos vidutiniai

kasmetiniai didinimo

tempai- 2 proc.

Ypatingas dėmesys

darbuotojų


našumo didinimui

UAB, KB ir

individualios

įmonės






žemdirbiams

Mikro ir

mažos

įmonės

183 183 0,0 Esminių pokyčių

nenumatoma

Esminių pokyčių

nenumatoma


skaičius

Organizacijų

skaičius

Darbuotojų

skaičius visose

organizacijose

Tinkamiausia

profesija

Pastabos

darbuotojų

tipinės grupės

darbuotojų

profesinės

grupės

kvalifikacijos

lygis

skaičius

1 2 3 4 5 6 7 8 9

Stambios įmonės Administracija Direktoriai M 1 7 7 agronomas


Padalinių

vadovai

M/P 12,3 86 agronomas 50 proc. -

magistrai;

50 proc. -

bakalaurai

Specialistai Agronomai M 8,5 60 agronomas

Agronomai B 28,2 197 agronomas

Žemės ūkio

inžinierius

B 6,1 43 žemės ūkio

inžinierius

Augalinių

maisto žaliavų

kokybės

specialistas

B 5,6 39 augalinių maisto

žaliavų kokybės

specialistas

Agrotechnologai PB 13,4 94 agrotechnologas

Darbininkas Žemės ūkio

darbininkas

D 36 252 žemės ūkio

darbininkas

Vidutinės įmonės Administracija Direktorius M 1 63 63 agronomas



Žemės ūkio

inžinierius

B 2,2 139 žemės ūkio

inžinierius

Augalinių

maisto žaliavų

kokybės

specialistas

B 0,9 54 augalinių maisto

žaliavų kokybės

specialistas


Darbininkai Žemės ūkio

darbininkas

D 14,4 904 žemės ūkio

darbininkas

Mikro ir mažos įmonės Administracija Direktorius B/M 0,7 183 128 agronomas 1/3 –

magistrai,

likusieji

bakalaurai




Darbininkai Žemės ūkio

darbininkas

D 2,3 421 žemės ūkio

darbininkas

Santrumpos:



B – bakalauras;

M – magistras;


5.3 lentelė. Subsektoriaus organizacijų specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų vidutiniai metiniai poreikiai 2021-2024 m. Organizacija


lygis

Darbuotojų

skaičius

Poreikis

vidutinei

metinei

kaitai

Poreikis

veiklos

plėtrai

(vid. per

metus)

Poreikis dėl

organizacijų

skaičiaus

kitimo

(vid. per

metus)

Poreikis dėl

darbo

našumo ir

kvalifikacijos

pokyčių

(vid. per m.)

Poreikis

iš viso


studijų programa

koef. skai

čius

koef. skai

čius

koef. skai

čius

koef. skai

čius

pavadinimas Pakopa

2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

Stambios įmonės

agronomas M 7 0,06 1 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 1 Agronomija

Agroekosistemos

II

agronomas M 43 0,05 2 0,01 1 0,0 0,0 0,0 0,0 3 Agronomija

Agroekosistemos

II

agronomas B 43 0,05 2 0,01 1 0,0 0,0 0,0 0,0 3 Agronomija

Žemės ūkio

technologijos ir

vadyba

IU


Agroekosistemos

II

agronomas B 197 0,05 10 0,01 2 0,0 0,0 0,0 0,0 12 Agronomija

Žemės ūkio

technologijos ir

vadyba

IU

žemės ūkio

inžinierius

B 43 0,05 2 0,01 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 2 Žemės ūkio

mechanikos

inžinerija;

Žemės ūkio

inžinerija ir

vadyba

IU

augalinių

maisto žaliavų

kokybės

specialistas

B 39 0,05 2 0,02 2 0,0 0,0 0,0 0,0 4 Augalinių maisto


sauga

IU

agrotechnologas PB 94 0,05 5 0,01 1 0,0 0,0 0,0 0,0 6 Agroverslo

technologijos

I K

žemės ūkio

darbininkas

D 252 0,05 13 0,01 3 0,0 0,0 -0,1 -3 13 Žemės ūkio

verslo

darbuotojas;

Žemės ūkio

verslo

darbininkas

P

Vidutinės įmonės

agronomas M 63 0,06 4 0,1 1 0,1 0,0 0,0 0,0 5 Agronomija

Agroekosistemos

II

agronomas M 88 0,05 4 0,1 1 0,1 0,0 0,0 0,0 5 Agronomija II


Agroekosistemos

agronomas B 334 0,05 17 0,1 3 0,1 3 0,0 0,0 23 Agronomija

Žemės ūkio

technologijos ir

vadyba

IU

žemės ūkio

inžinierius

B 139 0,05 7 0,1 1 0,1 1 0,0 0,0 9 Žemės ūkio

mechanikos

inžinerija;

Žemės ūkio

inžinerija ir

vadyba

IU

augalinių

maisto žaliavų

kokybės

specialistas

B 54 0,05 3 0,1 0,1 0,1 0,0 0,0 0,0 4 Augalinių maisto


sauga

IU

agrotechnologas PB 164 0,05 8 0,1 2 0,1 1 0,0 0,0 11 Agroverslo

technologijos

I K

žemės ūkio

darbininkas

D 904 0,05 45 0,1 9 0,1 9 -0,1 -9 54 Žemės ūkio

verslo

darbuotojas;

Žemės ūkio

verslo

darbininkas

P

Mikro ir mažos įmonės agronomas M 43 0,6 2 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 2 Agronomija

Agroekosistemos

II


Žemės ūkio

technologijos ir

vadyba

IU


Agroekosistemos

II


Žemės ūkio

technologijos ir

vadyba

IU


technologijos

I K

žemės ūkio

darbininkas

D 421 0,05 21 0,0 0,0 0,0 0,0 -0,01 -4 17 Žemės ūkio

verslo

darbuotojas;

Žemės ūkio

verslo

darbininkas

P

Iš viso agronomas M 22 Agronomija

Agroekosistemos

II


agronomas B 65 Agronomija

Žemės ūkio

technologijos ir

vadyba

IU

žemės ūkio

inžinierius

B 11 Žemės ūkio

mechanikos

inžinerija;

Žemės ūkio

inžinerija ir

vadyba

IU

augalinių

maisto žaliavų

kokybės

specialistas

B 8 Augalinių maisto


sauga

IU

agrotechnologas PB 25 Agroverslo

technologijos

I K

žemės ūkio

darbininkas

D 84 Žemės ūkio

verslo

darbuotojas;

Žemės ūkio

verslo

darbininkas

P

Santrumpos:






6 priedas


GYVULIŲ VEISLININKYSTĖS SUBSEKTORIUS

a) Gyvulių valstybinė priežiūra

6a.1 lentelė. Subsektoriaus pagrindinės charakteristikos ir jų kitimo 2021-2024 metų prognozė Organizacijos

(juridinis

statusas ir pan.)

Pagrindinės

funkcijos

Organizacijų

tipai

(pagal dydį,

specializaciją ir

pan.)

(jeigu reikia)


skaičiaus

kitimo

prognozė,

proc.



Organizacijos




apibūdinimas

Pastabos

faktiškai

2015 m.

prognozė

2020 metams

1 2 3 4 5 6 7 8 9

Valstybinė

gyvulių

veislininkystės

priežiūros

tarnyba prie LR

ŽŪM

Įgyvendina

valstybės

politiką gyvulių

veislininkystės

srityje

VĮ 1 1 - Esminių pokyčių

neprognozuojama

Esminių pokyčių

neprognozuojama

6a.2 lentelė. Subsektoriaus organizacijų darbuotojų skaičius ir profesinė bei kvalifikacinė sudėtis 2015 m. Organizacijos Organizacijos (jos segmento) dabartinė tipinė darbuotojų sudėtis

ir skaičius

Organizacijų

skaičius

Darbuotojų

skaičius visose

organizacijose

Tinkamiausia

profesija

Pastabos

darbuotojų

tipinės grupės

darbuotojų

profesinės

grupės

kvalifikacijos

lygis

skaičius

1 2 3 4 5 6 7 8 9

Valstybinė gyvulių veislininkystės

priežiūros tarnyba prie LR ŽŪM

Administracija Direktorius M 1 1 1 Vet. .gydytojas

Gyvulininkystės

technologas

Direktoriaus

pavaduotojas

M 1 1 Vet. .gydytojas

Gyvulininkystės

technologas

Skyrių vadovai M 5 4 Vet. .gydytojas

Gyvulininkystės

technologas

Inspektoriai

regionuose

B, M 21 21 Vet .gydytojas

Gyvulininkystės

technologas

Specialistai Specialistai B, M 4 4 Vet .gydytojas

Gyvulininkystės

technologas


Santrumpos:


B – bakalauras;

M – magistras;

6a.3 lentelė. Subsektoriaus organizacijų specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų metinės kaitos poreikiai Organizacija


lygis

Darbuotojų

skaičius

Poreikis

vidutinei

metinei

kaitai

Poreikis

veiklos

plėtrai

(vid. per

metus)

Poreikis dėl

organizacijų

skaičiaus

kitimo

(vid. per

metus)

Poreikis dėl

darbo

našumo ir

kvalifikacijos

pokyčių

(vid. per m.)

Poreikis

iš viso


studijų programa

koef. skai

čius

koef. skai

čius

koef. skai

čius

koef. skai

čius

pavadinimas Pakopa

2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

Valstybinė gyvulių

veislininkystės priežiūros

tarnyba prie LR ŽŪM

Vet .gydytojas

M 7 0,08 0,6 - - - - - - 0,6 Veterinarinė

medicina

V

Gyvulininkystės

technologas

M 14 0,08 1,1 1,1 Gyvulininkystės

technologijos

II

Gyvulininkystės

technologas

B 11 0,10 3 - - - - - - 3 Gyvulininkystės

technologijos

I U

Iš viso Vet .gydytojas

M 0,6 Veterinarinė

medicina

V

Gyvulininkystės

technologas

M 1,1 Gyvulininkystės

technologijos

II

Gyvulininkystės

technologas


technologijos.

Gyvūnų

mokslas

I U

Santrumpos:





b) Gyvulių veislininkystės įmonės ir jų asociacijos

6b.1 lentelė. Subsektoriaus pagrindinės charakteristikos ir jų kitimo 2021-2024 metų prognozė Organizacijos

(juridinis

statusas ir pan.)

Pagrindinės

funkcijos

Organizacijų tipai

(pagal dydį,

specializaciją ir

pan.)

(jeigu reikia)


skaičiaus vid.

metinio

kitimo

prognozė,

proc.



Organizacijos




apibūdinimas

Pastabos

faktiškai

2015 m.

prognozė

2020 metams

1 2 3 4 5 6 7 8 9

Asociacijos,

AB, UAB Veisimo programų

sudarymas ir jų

vykdymas.

Prekyba gyvulių

sėklinimo

inventoriumi ir

priemonėmis

Žemės ūkio

gyvulių sėklinimas

Konsultavimas ir

tarpininkavimas

Mikroįmonės,

turinčios

iki 9 darbuotojų

20 Esminių pokyčių

neprognozuojama

Galimas darbuotojų

kvalifikacinės sudėties

gerinimas

AB, UAB Prekyba gyvulių

sėklinimo

inventoriumi ir

priemonėmis

Žemės ūkio


Konsultavimas ir

tarpininkavimas

Mažos įmonės

su darbuotojų

skaičiumi

nuo 10 iki 49


neprognozuojama

Galimas darbuotojų


gerinimas

AB, UAB Prekyba gyvulių

sėklinimo

inventoriumi ir

priemonėmis

Žemės ūkio


Konsultavimas ir

tarpininkavimas

Vidutinės įmonės

nuo 50 iki 249

darbuotojų


neprognozuojama

Galimas darbuotojų


gerinimas


6b.2. lentelė. Subsektoriaus organizacijų darbuotojų skaičius ir profesinė bei kvalifikacinė sudėtis 2016 m. Organizacijos Organizacijos (jos segmento) dabartinė tipinė darbuotojų sudėtis ir

skaičius

Organizacijų

skaičius

Darbuotojų

skaičius visose

organizacijose

Tinkamiausia

profesija

Pastabos

darbuotojų

tipinės grupės

darbuotojų

profesinės grupės

kvalifikacijos

lygis

skaičius

1 2 3 4 5 6 7 8 9

Mikroįmonės, turinčios

iki 9 darbuotojų

Specialistai Specialistai B, PB 20 22

Mažos įmonės

su darbuotojų skaičiumi

nuo 10 iki 49

Specialistai Specialistai M., B,PB 14,7 4 59 Veterinarinė

medicina.

Gyvulininkystės

technologijos.

Gyvūnų mokslas.

Ikiklininkinė

veterinarinė

medicina

Vykdantysis

personalas

Gyvulių

prižiūrėtojai

D 8 32 Žemės ūkio

gamybos

darbininkas

Vidutinės įmonės nuo 50 iki 249

darbuotojų

Specialistai Specialistai M., B,PB 118,3 3 355 Veterinarinė

medicina.

Gyvulininkystės

technologijos.

Gyvūnų mokslas.

Ikiklininkinė

veterinarinė

medicina

Vykdantysis

personalas

Gyvulių

prižiūrėtojai

D 24,3 73 Žemės ūkio

gamybos

darbininkas

Santrumpos:


B – bakalauras;

M – magistras;


6b.3 lentelė. Subsektoriaus organizacijų specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų metinės kaitos poreikiai Organizacija


lygis

Darbuotojų

skaičius

Poreikis

vidutinei

metinei kaitai

Poreikis

veiklos plėtrai

(vid. per

metus)

Poreikis dėl

organizacijų

skaičiaus kitimo

(vid. per metus)

Poreikis dėl

darbo našumo

ir

kvalifikacijos

pokyčių

Poreikis

iš viso


studijų programa


(vid. per m.)

koef. skai

čius

koef. skai

čius

koef. skai

čius

koef. skai

čius

pavadinimas Pakopa

2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15


iki 9 darbuotojų

Gyvulininkystės

technologas

B, PB 22 0,03 0,7 - - - - - - 0,7 Gyvūnų

mokymas

Gyvulininkystės

technologijos

I

Mažos įmonės


nuo 10 iki 49

Vet.gydytojas

M 18 0,05 0,9 - - - - - - 1,8 Veterinarinė

medicina.

II

Gyvulininkystės

technologas

M 10 0,04 0,4 0,4 Gyvūnų

mokymas

Gyvulininkystės

technologijos

II

Gyvulininkystės

technologas

B 22 0,05 1,1 1,1 Gyvūnų

mokymas

Gyvulininkystės

technologijos

I U

Vet. felčeris PB 9 0,04 0,36 0,36 Ikiklinikinė

veterinarinė

medicina

IK

Gyvulių

prižiūrėtojas

D 32 0,04 1,28 - - - - - - 1 Žemės ūkio

gamybos

darbininkas

P

Vidutinės įmonės nuo 50 iki 249

darbuotojų

Vet.gydytojas

M 138 0,05 6,9 - - - - - - 6,9 Veterinarinė

medicina

II

Gyvulininkystės

technologas

M 37 0,03 1,1 1,1 Gyvūnų

mokymas

Gyvulininkystės

technologijos

II

Gyvulininkystės

technologas

B 25 0,05 1,25 1,25 Gyvūnų

mokymas

Gyvulininkystės

technologijos

I U

Vet. felčeris PB 156 0,04 6,2 6,2 Ikiklinikinė

veterinarinė

medicina

I K

Gyvulių

prižiūrėtojas

D 73 0,04 2,9 - - - - - - 2,9 Žemės ūkio

gamybos

darbininkas

P

Iš viso Vet.gydytojas

M 7,8 Veterinarinė

medicina

II


Gyvulininkystės

technologas

M 1,4 Gyvūnų

mokymas

Gyvulininkystės

technologijos

II

Gyvulininkystės

technologas

B 2,4 Gyvūnų

mokymas

Gyvulininkystės

technologijos

I U

Vet. felčeris PB 6,6 Ikiklinikinė

veterinarinė

medicina

IK

Gyvulių

prižiūrėtojas

D 4,1 Žemės ūkio

gamybos

darbininkas

P

Santrumpos:






7 priedas

Žemės ūkio specialistų prognozė

VETERINARIJOS SUBSEKTORIUS


(juridinis

statusas ir pan.)

Pagrindinės

funkcijos

Organizacijų

tipai

(pagal dydį,

specializaciją ir

pan.)

(jeigu reikia)


skaičiaus vid.

metinio

kitimo

prognozė,

proc.



Organizacijos




apibūdinimas

Pastabos

faktiškai

2015 m.

prognozė

2020 metams

1 2 3 4 5 6 7 8 9

IĮ, VĮ, UAB Gyvūnų

gydymas ir

veterinarinių

profilaktikos

priemonių

taikymas

Mikroįmonės,

turinčios

iki 9

darbuotojų


neprognozuojama

Esminių pokyčių

neprognozuojama

Veterinarijos

gydytojai,

dirbantys

privačiai ir

kitose

įmonėse

UAB Veterinarinių

vaistų

gamyba,

importas,

realizavimas

Mažos įmonės

su darbuotojų

skaičiumi

nuo 10 iki 49

2 Galima įmonių plėtra Galimas darbuotojų

kvalifikacinės

sudėties gerinimas

Veterinarinių

vaistų

gamybos,

importo ir

prekybos

įmonės

IĮ, UAB Mažmeninė

prekyba

veterinariniais

vaistais

Mikroįmonės,

turinčios

iki 9

darbuotojų


neprognozuojama

Esminių pokyčių

neprognozuojama

Veterinarinės

vaistinės


ir skaičius

Organizacijų

skaičius

Darbuotojų

skaičius visose

organizacijose

Tinkamiausia

profesija

Pastabos

darbuotojų

tipinės grupės

darbuotojų

profesinės

grupės

kvalifikacijos

lygis

skaičius

1 2 3 4 5 6 7 8 9


iki 9 darbuotojų

Specialistai Specialistai M 1,1 479 479 Veterinarijos

gydytojas

Privačią

veiklą

vykdantys

veterinarijos


gydytojai ir

vet.

gydytojai,

dirbantys

vet.vaistinėse

Mažos įmonės


nuo 10 iki 49

Specialistai Specialistai M 17 2 34 Vet. gydytojas

Biochemikas

Vet. vaistų

gamybos,

importo ir

realizavimo

įmonės

Santrumpos:


B – bakalauras;

M – magistras;

7.3 lentelė. Subsektoriaus organizacijų specialistų metinės kaitos poreikiai Organizacija


lygis

Darbuotojų

skaičius

Poreikis

vidutinei

metinei

kaitai

Poreikis

veiklos

plėtrai

(vid. per

metus)

Poreikis dėl

organizacijų

skaičiaus

kitimo

(vid. per

metus)

Poreikis dėl

darbo

našumo ir

kvalifikacijos

pokyčių

(vid. per m.)

Poreikis

iš viso

Tinkamiausia mokymo


koef. skai

čius

koef. skai

čius

koef. skai

čius

koef. skai

čius

pavadinimas Pakopa

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15


iki 9 darbuotojų

Veterinarijos

gydytojas

M 479 0,03 14,4 - - - - - - 14,4 Veterinarinė

medicina.

V

Mažos įmonės


nuo 10 iki 49

Veterinarijos

gydytojas

M 34 0,03 1 0,03 1 0,03 1 - - 3 Veterinarinė

medicina.

V

Iš viso Veterinarijos

gydytojas

M 17,4 Veterinarinė

medicina.

V

Santrumpos:






8 priedas


PREKYBOS ŽEMĖS ŪKIO TECHNIKA IR TECHNINIŲ PASLAUGŲ SUBSEKTORIUS


(juridinis

statusas ir pan.)

Pagrindinės funkcijos Organizacijų

tipai

(pagal dydį,

specializaciją ir

pan.)

(jeigu reikia)


skaičiaus

kitimo

prognozė,

proc.



Organizacijos




apibūdinimas

Pastabos

faktiškai

2015 m.

prognozė

2020 metams

1 2 3 4 5 6 7 8 9

AB ir UAB Prekyba žemės ūkio

technika ir atsarginėmis

dalimis, žemės ūkio

mašinų techninis

aptarnavimas ir kt.

Stambios

įmonės

6 7 3,0 Veiklos plėtra

įsisavinant naujus

verslo vienetus ir naujas

rinkas

Ypatingas dėmesys

darbuotojų


našumo didinimui

UAB Prekyba žemės ūkio



mašinų techninis

aptarnavimas,

agrotechninės

paslaugos ir kt.

Vidutinės

įmonės

83 92 2,0 Veiklos plėtra

įsisavinant naujus

verslo vienetus

Ypatingas dėmesys

darbuotojų


našumo didinimui

UAB, KB ir

individualios

įmonės

Prekyba žemės ūkio



mašinų techninis

aptarnavimas,

agrotechninės

paslaugos ir kt.

Mikro ir mažos

įmonės


nenumatoma

Esminių pokyčių

nenumatoma


skaičius

Organizacijų

skaičius

Darbuotojų

skaičius visose

organizacijose

Tinkamiausia

profesija

Pastabos

darbuotojų

tipinės grupės

darbuotojų

profesinės

grupės

kvalifikacijos

lygis

skaičius

1 2 3 4 5 6 7 8 9

Stambios įmonės

Administracija Direktoriai M 2 6

12 Žemės ūkio

inžinierius


Specialistai Žemės ūkio

inžinierius

M 31 186 Žemės ūkio

inžinierius

Žemės ūkio

inžinierius

B 54 324 Žemės ūkio

inžinierius

Agrotechnologas PB 3 18 Agrotechnologas


darbininkas

D 68 408 Agroserviso

darbininkas

Vidutinės įmonės

Administracija Direktorius M 1 83

83 Žemės ūkio

inžinierius


inžinierius

M 0,7 58 Žemės ūkio

inžinierius

Žemės ūkio

inžinierius

B 2,9 241 Žemės ūkio

inžinierius

Agrotechnologas PB 0,8 66 Agrotechnologas


darbininkas

D 7 581 Agroserviso

darbininkas

Mikro ir mažos įmonės Administracija Direktorius B,M 0,7 391 274 Žemės ūkio

inžinierius

1/3 –

magistrai,

likusieji

bakalaurai


inžinierius

B 1,1 430 Žemės ūkio

inžinierius

Darbininkai Direktorius D 2,8 1095 Agroserviso

darbininkas

Santrumpos:



B – bakalauras;

M – magistras;



lygis

Darbuotojų

skaičius

Poreikis

vidutinei

metinei

kaitai

Poreikis

veiklos

plėtrai

(vid. per

metus)

Poreikis dėl

organizacijų

skaičiaus

kitimo

(vid. per

metus)

Poreikis dėl

darbo

našumo ir

kvalifikacijos

pokyčių

(vid. per m.)

Poreikis

iš viso

Tinkamiausia mokymo


koef. skai

čius

koef. skai

čius

koef. skai

čius

koef. skai

čius

pavadinimas Pakopa

2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

Stambios įmonės

Žemės ūkio

inžinierius

M 12 0,06 1 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 1 Žemės ūkio

mechanikos

inžinerija;

Žemės ūkio

II


inžinerija ir

vadyba

Žemės ūkio

inžinierius

M 186 0,05 9 0,02 4 0,0 0,0 0,0 0,0 13 Žemės ūkio

mechanikos

inžinerija;

Žemės ūkio

inžinerija ir

vadyba

II

Žemės ūkio

inžinierius

B 324 0,05 16 0,02 7 0,0 0,0 0,0 0,0 23 Žemės ūkio

mechanikos

inžinerija;

Žemės ūkio

inžinerija ir

vadyba

IU

Agrotechnologas PB 18 0,06 1 0,02 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 1 Agroverslo

technologijos

IK

Agroserviso

darbininkas

D 408 0,05 20 0,02 8 0,0 0,0 -0,1 -4 24 Agroverslo

darbininko

P

Vidutinės įmonės

Žemės ūkio

inžinierius

M 83 0,06 5 0,0 0,0 0,02 2 0,0 0,0 7 Žemės ūkio

mechanikos

inžinerija;

Žemės ūkio

inžinerija ir

vadyba

II

Žemės ūkio

inžinierius

M 58 0,05 3 0,02 1 0,02 1 0,0 0,0 4 Žemės ūkio

mechanikos

inžinerija;

Žemės ūkio

inžinerija ir

vadyba

II

Žemės ūkio

inžinierius

B 241 0,05 12 0,02 5 0,02 5 0,0 0,0 22 Žemės ūkio

mechanikos

inžinerija;

Žemės ūkio

inžinerija ir

vadyba

IU

Agrotechnologas PB 66 0,06 4 0,02 1 0,02 1 0,0 0,0 6 Agroverslo

technologijos

IK

Agroserviso

darbininkas

D 581 0,05 29 0,02 12 0,02 12 -0,01 -6 47 Agroverslo

darbininko

P

Mikro ir mažos įmonės Žemės ūkio

inžinierius

M 91 0,06 5 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 5 Žemės ūkio

mechanikos

inžinerija;

Žemės ūkio

inžinerija ir

II


vadyba

Žemės ūkio

inžinierius

B 183 0,06 11 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 11 Žemės ūkio

mechanikos

inžinerija;

Žemės ūkio

inžinerija ir

vadyba

IU

Žemės ūkio

inžinierius

B 430 0,05 22 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 22 Žemės ūkio

mechanikos

inžinerija;

Žemės ūkio

inžinerija ir

vadyba

IU

Agroserviso

darbininkas

D 1095 0,05 55 0,0 0,0 0,0 0,0 -0,01 11 44 Agroverslo

darbininko

P

Iš viso Žemės ūkio

inžinierius

M 30 Žemės ūkio

mechanikos

inžinerija;

Žemės ūkio

inžinerija ir

vadyba

II

Žemės ūkio

inžinierius

B 78 Žemės ūkio

mechanikos

inžinerija;

Žemės ūkio

inžinerija ir

vadyba

IU

Agrotechnologas PB 7 Agroverslo

technologijos

IK

Agroserviso

darbininkas

D 115 Agroverslo

darbininko

P

Santrumpos:




P - profesinio mokymo programa


9 priedas


HIDROTECHNINĖS STATYBOS SUBSEKTORIUS


(juridinis

statusas ir pan.)

Pagrindinės

funkcijos

Organizacijų

tipai

(pagal dydį,

specializaciją ir

pan.)

(jeigu reikia)


skaičiaus

kitimo

prognozė,

proc.



Organizacijos




apibūdinimas

Pastabos

faktiškai

2015 m.

prognozė

2020 metams

1 2 3 4 5 6 7 8 9

UAB,

individualios

melioracijos ir

hidrotechninės

statybos įmonės

Dirvų

sausinimas

drenažu ir

grioviais;

sausinimo

įrengimų

rekonstrukcija;

drenažo

darbai;

užtvankų ir kitų

hidrotechninių

statinių statyba

ir remontas;

Mažos ir

vidutinės

įmonės


nenusimato

Diegiant našesnes

technologijas gal

nežymiai mažėti

vykdančiųjų

darbuotojų poreikis

UAB ir

individualios

vandens ūkio

projektavimo

įmonės

Hidrotechninių

įrenginių ir jų

statybos

projektavimas

Mažos ir

vidutinės

įmonės


nenusimato

Esminių pokyčių

nenusimato


ir skaičius

Organizacijų

skaičius

Darbuotojų

skaičius visose

organizacijose

Tinkamiausia

profesija

Pastabos

darbuotojų

tipinės grupės

darbuotojų

profesinės

grupės

kvalifikacijos

lygis

skaičius

1 2 3 4 5 6 7 8 9

UAB, individualios melioracijos ir

hidrotechninės statybos įmonės

Administracija Vadovas M 1 105 105 Hidrotechninės

statybos

inžinierius


Specialistai Hidrotechnikai PB 2,2 231 Hidrotechnikas

Hidrostatybos

inžinieriai

B 5,4 567 Hidrotechninės

statybos

inžinierius

Vykdantysis

personalas

Melioratorius D 4,4 462 Melioratorius

UAB ir individualios vandens

ūkio projektavimo įmonės

Administracija Vadovas M 0,8 40 32 Hidrotechninės

statybos

inžinierius

Vadovai gali

būti ir kitų

statybinių

profesijų

atstovai

Projektavimo

grupių vadovai

M 0,3 12 Hidrotechninės

statybos

inžinierius

Ne visose

projektavimo

įmonėse yra

sudarytos

projektavimo

grupės

Specialistai Hidrotechnikai

Hidrostatybos

inžinieriai

PB 2 80 Hidrotechnikas

B 6 240 Hidrotechninės

statybos

inžinierius

Santrumpos:



B – bakalauras;

M – magistras;



lygis

Darbuotojų

skaičius

Poreikis

vidutinei

metinei

kaitai

Poreikis

veiklos

plėtrai

(vid. per

metus)

Poreikis dėl

organizacijų

skaičiaus

kitimo

(vid. per

metus)

Poreikis dėl

darbo

našumo ir

kvalifikacijos

pokyčių

(vid. per m.)

Poreikis

iš viso

Tinkamiausia mokymo


koef. skai

čius

koef. skai

čius

koef. skai

čius

koef. skai

čius

pavadinimas Pakopa

2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

UAB, individualios

melioracijos ir

hidrotechninės statybos

įmonės

Hidrotechninės

statybos

inžinierius

M 105 0,06 6 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 6 Hidrotechninės

statybos

inžinerija

II

Hidrotechnikas PB 231 0,06 14 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 14 Hidrotechnika 1 K

Hidrotechninės

statybos

B 567 0,06 34 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 34 Hidrotechninės

statybos

1U


inžinierius inžinerija

Melioratorius D 462 0,06 27 0,0 0,0 0,0 0,0 -0,007 -4 23 Melioratorius P

UAB ir individualios

vandens ūkio

projektavimo įmonės

Hidrotechninės

statybos

inžinierius


statybos

inžinerija

II

Hidrotechninės

statybos

inžinierius


statybos

inžinerija

II

Hidrotechnikas BP 80 0,06 5 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 5 Hidrotechnika 1 K

Hidrotechninės

statybos

inžinierius

B 130 0,06 8 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 8 Hidrotechninės

statybos

inžinerija

I U

Hidrotechninės

statybos

inžinierius


statybos

inžinerija

M

Iš viso Hidrotechninės

statybos

inžinierius

M 16 Hidrotechninės

statybos

inžinerija

II

Hidrotechnikas PB 19 Hidrotechnika 1 K

Hidrotechninės

statybos

inžinierius

B 42 Hidrotechninės

statybos

inžinerija

1U

Melioratorius D 23 Melioratorius P

Santrumpos:






10 priedas

Žemės ūkio specialistų darbuotojų prognozė

ŽEMĖTVARKOS SUBSEKTORIUS


(juridinis

statusas ir pan.)

Pagrindinės

funkcijos

Organizacijų

tipai

(pagal dydį,

specializaciją ir

pan.)

(jeigu reikia)


skaičiaus

kitimo

prognozė,

proc.



Organizacijos




apibūdinimas

Pastabos

faktiškai

2015 m.

prognozė

2020 metams

1 2 3 4 5 6 7 8 9

Nacionalinė

žemės tarnyba

prie LR žemės

ūkio

ministerijos

Žemės fondo

valstybinis

administravimas

Viešojo

administravimo

įstaiga, kurioje

dirba virš 900

darbuotojų


nenumatoma

Dominuoja aukštos

kvalifikacijos

specialistai

Valstybės

įmonė “Žemės

fondas”

Valstybinės

žemės valdymas

Valstybės

įstaiga, kurioje

dirba beveik

200 darbuotojų


nenumatoma

Dominuoja aukštos

kvalifikacijos

specialistai

Individualios

įmonės ir UAB

Žemėtvarkos

projektų

rengimas

Vyrauja

mikroįmonės ir

mažos įmonės


nenumatoma

Esminių pokyčių

nenumatoma


skaičius

Organizacijų

skaičius

Darbuotojų

skaičius visose

organizacijose

Tinkamiausia

profesija

Pastabos

darbuotojų

tipinės grupės

darbuotojų

profesinės grupės

kvalifikacijos

lygis

skaičius

1 2 3 4 5 6 7 8 9

Nacionalinė žemės tarnyba prie LR

žemės ūkio ministerijos

Administracija

Specialistai

Žemėtvarkininkas M 324 1 224 Žemėtvarka II

Žemėtvarkininkas B 228 228 Žemėtvarka IU

Žemėtvarkininkas PB 173 173 Žemėtvarka IK

Valstybės įmonė “Valstybės žemės

fondas”

Administracija

Specialistai

Žemėtvarkininkas M 56 1 56 Žemėtvarka II

Žemėtvarkininkas B 110 110 Žemėtvarka IU

Žemėtvarkininkas PB 64 64 Žemėtvarka IK

Individualios įmonės ir UAB Administracija Žemėtvarkininkas M 0,6 219 130 Žemėtvarka II


Specialistai Žemėtvarkininkas B 2,0 438 Žemėtvarka IU

Žemėtvarkininkas PB 1,0 219 Žemėtvarka IK

Santrumpos:


B – bakalauras;

M – magistras;

10.3 lentelė. Subsektoriaus organizacijų specialistų vidutiniai metiniai poreikiai 2021-2024 Organizacija


lygis

Darbuotojų

skaičius

Poreikis

vidutinei

metinei

kaitai

Poreikis

veiklos

plėtrai

(vid. per

metus)

Poreikis dėl

organizacijų

skaičiaus

kitimo

(vid. per

metus)

Poreikis dėl

darbo

našumo ir

kvalifikacijos

pokyčių

(vid. per m.)

Poreikis

iš viso

Tinkamiausia

mokymo ar studijų

programa

koef. skai

čius

koef. skai

čius

koef. skai

čius

koef. skai

čius

pavadinimas Pakopa

2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

Nacionalinė žemės tarnyba

prie LR žemės ūkio

ministerijos

Žemėtvarkininkas M 224 0,5 11 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 11 Žemėtvarka II

Žemėtvarkininkas B 228 0,5 11 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 11 Žemėtvarka IU

Žemėtvarkininkas PB 173 0,6 11 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 11 Žemėtvarka IK

Valstybės įmonė “Žemės

fondas”




Individualios įmonės ir

UAB




Iš viso Žemėtvarkininkas M 20 Žemėtvarka II

Žemėtvarkininkas B 39 Žemėtvarka IU

Žemėtvarkininkas PB 28 Žemėtvarka IK

Santrumpos:





11 priedas


ŽEMĖS ŪKIO MOKSLO, STUDIJŲ, MOKYMO IR KONSULTAVIMO SUBSEKTORIUS


(juridinis statusas

ir pan.)

Pagrindinės funkcijos Organizacijų tipai

(pagal dydį,

specializaciją ir

pan.)

(jeigu reikia)


skaičiaus

kitimo

prognozė,

proc.



Organizacijos

darbuotojų

skaičiaus,

profesinės sudėties

ir kvalifikacijos

kitimo

apibūdinimas

Pastabos

faktiškai

2015 m.

prognozė

2020 metams

1 2 3 4 5 6 7 8 9

LAMMC

Žemdirbystės,

Sodininkystės ir

daržininkystės

institutai,

regioniniai

filialai

Biomedicinos mokslų

srities moksliniai

tyrimai ir

eksperimentinė plėtra,

konsultavimas, jaunų

mokslininkų rengimas

Valstybės

biudžetinė įstaiga

1 1 - Esminių pokyčių

nenusimato

Esminių pokyčių

nenusimato

Mašinų bandymo

stotis (VĮMBS)

Žemės ūkio mašinų ir

įrenginių, žemės ir miškų

ūkio traktorių, žemės ūkio

produkcijos perdirbimo ir

medienos apdorojimo

įrangos atitikties

vertinimas ir

sertifikavimas

Valstybės įmonė 1 1 - Esminių pokyčių

nenusimato

Esminių pokyčių

nenusimato

ASU

Agronomijos,

Žemės ūkio

inžinerijos,

Vandens ir

žemėtvarkos

fakultetai

Biomedicinos,

technologijų mokslų

srities moksliniai tyrimai,

studijos, žinių sklaida

Viešoji įstaiga 1 1 - Esminių pokyčių

nenusimato

Esminių pokyčių

nenusimato Politiniame

lygmenyje

diskutuojama apie

AM tinklo

optimizavimą.

Galimai pasikeitus

fakulteto institucinei

priklausomybei,

agronomijos,

veterinarijos ir

gyvulininkystės

technologijos

mokslas ir studijos

išliks

LSMU

Veterinarijos

akademija

Viešoji įstaiga 1 1 - Esminių pokyčių

nenusimato

Esminių pokyčių

nenusimato

Kauno,

Marijampolės,

Utenos, Vilniaus

kolegijos

Žemės ūkio srities

studijos ir taikomieji

tyrimai

Viešosios įstaigos 4 4 - Esminių pokyčių

nenusimato

Esminių pokyčių

nenusimato


Žemės ūkio

profesinio

mokymo centrai

ir mokyklos

Žemės ūkio kvalifikuotų

darbininkų rengimas,

ūkininkų ir kitų kaimo

gyventojų mokymas

Viešosios,

biudžetinės

įstaigos

20 18 - Mažės žemės ūkio mokymo

programų skaičius

Mokyklų tinklo

optimizavimas,

sektorinių centrų

kūrimas

VŠĮ

Žemės ūkio

konsultavimo

tarnyba

Konsultacijos žemės ūkio

bendrovėms ir ūkininkams

Viešoji įstaiga 1 1 - Konsultavimo paslaugų

plėtra ir optimizavimas

Didės

kvalifikaciniai

reikalavimai

konsultantams

ŽŪM programos

Leader ir

žemdirbių

mokymo

metodikos centras

Žemdirbių ir kitų kaimo

gyventojų tęstinio

profesinio mokymo

koordinavimas; žemės

ūkio ir kaimo plėtros

dalyvių kvalifikacijos

tobulinimo, informavimo

ir švietimo organizavimas

Valstybės

biudžetinė įstaiga


nenusimato

Esminių pokyčių

nenusimato


skaičius

Organizacijų

skaičius

Darbuotojų

skaičius visose

organizacijose

Tinkamiausia

profesija

Pastabos

darbuotojų tipinės

grupės

darbuotojų

profesinės grupės

kvalifikacijos

lygis

skaičius

1 2 3 4 5 6 7 8 9

LAAMC

Žemdirbystės, Sodininkystės ir

daržininkystės institutai, regioniniai

filialai

Administracija Direktoriai Dr., M 2 1 2 agronomas

Skyrių ir

laboratorijų

vedėjai

Dr., M 12 12 agronomas

Filialų direktoriai Dr., M 8 8 agronomas

Mokslo

darbuotojai*

Mokslo

darbuotojai ir

tyrėjai

Dr., M 80 80 agronomas

Mokslą

aptarnaujantis

personalas**

Agronomai,

bandymų sk.

darbuotojai

B 3 3 agronomas

Laborantai,

technikai

B, PB 18 18 agrotechnologas 1/3 bakalaurai; 2/3

profes. bakalaurai

VĮ Mašinų bandymo stotis

Specialistai Laboratorijos

vedėjas

M 1 1 1 žemės ūkio

inžinierius

Specialistai B 7 7

ASU

Agronomijos, Žemės ūkio inžinerijos,

Vandens ir žemėtvarkos fakultetai

AF mokslo

darbuotojai ir

dėstytojai

Mokslo

darbuotojai;

dėstytojai

Dr., M 44 1 44 agronomas


AF mokslą ir

studijas

aptarnaujantis

personalas

Laborantai,

studijų išteklių

tvarkytojai ir kt.

B 10 10 agronomas

VŪŽF mokslo

darbuotojai ir

dėstytojai

Mokslo

darbuotojai;

dėstytojai

Dr., M 33 33 hidrotechnikas,

žemėtvarkininkas

2/3 hidrotechnikai,

1/3 žemėtvarkininkai

VŪŽF mokslą ir

studijas

aptarnaujantis

personalas

Laborantai,

studijų išteklių

tvarkytojai ir kt.

B 6 6

ŽŪIF mokslo

darbuotojai ir

dėstytojai

Mokslo

darbuotojai;

dėstytojai

Dr., M 38 38 bioenergetikas, ž. ū.

mašinų inžinierius,

žemės ūkio

inžinierius

po 30 proc.

bioenergetikų ir ž. ū.

mašinų inžinierių;

40 proc. ž. ū.

inžinierių ŽŪIF mokslą ir

studijas

aptarnaujantis

personalas

Laborantai,

studijų išteklių

tvarkytojai ir kt.

B 8 8

LSMU

Veterinarijos akademija

Gyvulininkystės

technologijų

fakulteto mokslo

darbuotojai ir

dėstytojai

Mokslo

darbuotojai,

dėstytojai

Dr., M 22 1 22 gyvulininkystės

technologas, gyvūnų

mokslo specialistas

GTF mokslą ir

studijas

aptarnaujantis

personalas

Laborantai,

studijų išteklių

tvarkytojai ir kt.

B 7 7 gyvulininkystės

technologas

Veterinarijos

fakulteto mokslo

darbuotojai ir

dėstytojai

Mokslo

darbuotojai,

dėstytojai

Dr., M, V 62 62 veterinarijos

gydytojas, gyvūninių

maisto žaliavų


75 proc. veterinar.

gydytojai, 25 proc.

gyv. maisto žaliavų

kokybės specialistai

Veterinarijos

gydytojai

V 28 28 veterinarijos

gydytojas

VF mokslą ir

studijas

aptarnaujantis

personalas

Laborantai,

studijų išteklių

tvarkytojai ir kt.

B 20 20 Gyv. maisto žaliavų

kokybės, gyvūnų

mokslo specialistai,

gyvulininkystės

technologas

20 proc. gyv. maisto

žaliavų specialistai,

po 40 proc. gyvūnų

mokslo specialistai

ir gyv. technologai

Gyvulininkystės

instituto mokslo

darbuotojai ir

tyrėjai

Mokslo

darbuotojai,

tyrėjai

Dr., M, V 16 16 veterinarijos

gydytojas,

gyvulininkystės

technologas, gyvūnų

mokslo specialistas

po 25 proc. gyvūnų

mokslo specialistai

ir gyv. technologai;

50 proc.

veterinarijos

gydytojai

Gyvulininkystės

instituto mokslą

Laborantai,

technikai

B, PB 4 4 gyvūnų mokslo

specialistas,


aptarnaujantis

personalas

gyvulininkystės

technologas

Kauno, Marijampolės, Utenos,

Vilniaus kolegijos

Pedagogai Žemės ūkio srities

dalykų dėstytojai

M 10 4 40 agronomas,

veterinarijos

gydytojas, gyv.

technologas,

žemėtvarkininkas

apie 30 proc. -

agronomų, po 25

proc. – veterinar.

gydytojų ir gyv.

technologų, 20

proc. -

žemėtvarkininkų

Žemės ūkio profesinio mokymo

centrai ir mokyklos

Pedagogai Žemės ūkio srities

dalykų profesijos

mokytojai

B, PB 4 20 80 ž.ū. inžinierius,

agronomas, gyv.

technologas,

veterinaras,

žuvininkas

apie 60 proc. – ž. ū.

inžinierių; 20 proc. -

agronomų; 20 proc. -

kitų profesijų

atstovų

VŠĮ

Žemės ūkio konsultavimo tarnyba

Administracija Direktorius Dr. 1 1 1 agronomas

Direktoriaus

pavaduotojai

M 3 3 ekonomistas, viešojo

admin. specialistas

neskaičiuojama

Skyrių vadovai M 3 3 agronomas,

veterinaras, ž. ū.

inžinierius

Specialistai Augalininkystės

konsultantai ir

specialistai

M, B 50 50 agronomas

30 proc. - magistrų;

70 proc. - bakalaurų

Gyvulininkystės

konsultantai ir

specialistai

M, B 18 18 gyvulininkystės

technologas

15 proc. magistrų;

85 proc. bakalaurai

Inžinieriai

konsultantai

B 5 5 žemės ūkio

inžinierius

ŽŪM programos Leader ir žemdirbių

mokymo metodikos centras

Specialistai Specialistai M, B 4 1 4 augalininkystės,

gyvulininkystės

specialistas

1/2 - bakalaurai, 1/2

magistrai

Į skaičiavimus neįtraukti doktorantai, nes jų poreikiai atsispindi per mokslo darbuotojų natūralios kaitos rodiklius;

Į mokslą aptarnaujantį personalą įtraukti tik tie darbuotojai, kurių darbas susietas su žemės ūkio sritimi

Santrumpos:


B – bakalauras;

M – magistras;

Dr. – mokslų daktaras

11.3 lentelė. Subsektoriaus organizacijų specialistų vidutiniai metiniai poreikiai 2021-2024 m. Organizacija


lygis

Darbuotojų

skaičius

Poreikis

vidutinei

metinei kaitai

Poreikis veiklos

plėtrai

(vid. per metus)

Poreikis dėl

organizacijų

skaičiaus

kitimo

(vid. per

Poreikis dėl

darbo našumo

ir

kvalifikacijos

pokyčių

Poreikis

iš viso


studijų programa


metus) (vid. per m.)

koef. skai

čius

koef. skai

čius

koef. skai

čius

koef. skai

čius

pavadinimas Pakopa

2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

LAAMC

Žemdirbystės,

Sodininkystės ir

daržininkystės

institutai, regioniniai

filialai

Agronomas M 102 0,06 7,44 - - - - - - 6,1 Agronomija II

Agronomas B 9 0,04 0,16 - - - - - - 0,4 Agronomija I U

Agrotechnologas PB 12 0,04 0,4 - - - - - - 0,5 Žemės ūkio

technologija

I K

VĮ Mašinų bandymo

stotis

Ž ū. inžinierius M 1 0,06 0,06 - - - - - - 0,1 Žemės ūkio

mechanikos

inžinerija

II

Ž. ū. inžinierius B 7 0,04 0,28 - - - - - - 0,3 I U

ASU

Agronomijos, Žemės

ūkio inžinerijos,

Vandens ir žemėtvarkos

fakultetai



Hidrotechnikas M 20 0,06 1,2 - - - - - - 1,2 Hidrotechninės

statybos inžinerija

II

Hidrotechnikas B 5 0,04 0,2 - - - - - - 0,2 Hidrotechninės


I U

Žemėtvarkininkas M 13 0,06 0,78 - - - - - - 0,8 Žemėtvarka II

Žemėtvarkininkas B 1 0,04 0,04 - - - - - - 0,04 Žemėtvarka I U

Biomasės

inžinierius

M 12 0,06 0,72 - - - - - - 0,7 Biomasės

inžinerija

II

Biomasės

inžinierius

B 3 0,04 0,12 - - - - - - 0,1 Atsinaujinančių

energijos išteklių

inžinerija

I U

Žemės ūkio

inžinierius

M 26 0,06 1,56 - - - - - - 1,6 Žemės ūkio

mechanikos

inžinerija

II

Žemės ūkio

inžinierius

B 5 0,04 0,2 - - - - - - 0,2 Žemės ūkio

mechanikos

inžinerija

I U

LSMU

Veterinarijos akademija

Gyvulininkystės

technologas

M 30 0,06 1,8 - - - - - - 1,8 Gyvulininkystės

technologija

II

Gyvulininkystės

technologas

B 27 0,04 1,08 - - - - - - 1,1 Gyvulininkystės

technologija

I U

Veterinarijos

gydytojas

V 83 0,06 4,98 - - - - - - 5 Veterinarinė

medicina

V

Gyvūninių maisto

žaliavų kokybės

specialistas

M 15 0,06 0,9 - - - - - - 0,9 Veterinarinė

maisto sauga

II

Gyvūninių maisto

žaliavų kokybės

specialistas

B 4 0,04 0,16 - - - - - - 0,2 Veterinarinė

maisto sauga

I U

Kauno, Marijampolės, Agronomas M 13 0,05 0,65 - - - - - - 0,7 Agronomija II


Utenos, Vilniaus

kolegijos

Vet. gydytojas V 10 0,05 0,5 - - - - - - 0,5 Veterinarinė

medicina

V

Gyvulininkystės

technologas


technologija

II


Žemės ūkio profesinio

mokymo centrai ir

mokyklos


Ž. ū. inžinierius B 48 0,05 2,4 - - - - - - 2,4 Žemės ūkio

mechanikos

inžinerija

I U

Veterinaras PB 5 0,04 0,2 - - - - - - 0,2 Veterinarija I K

Gyvulininkystės

technologas


technologija

I U

Žuvininkas B 4 0,04 0,16 - - - - - - 0,2 Žuvininkystės ir

akvakultūros

technologijos

I U

Žemės ūkio

konsultavimo tarnyba

Augalininkystės

specialistas

M 15 0,06 0,9 0,015 0,225 - - - - 1,1 Agronomija II

Augalininkystės

specialistas

B 35 0,04 1,4 0,015 0,525 - - - - 1,9 Agronomija I U

Veterinarijos

gydytojas

V 4 0,06 0,18 0,015 0,06 - - - - 0,3 Veterinarinė

medicina

V

Gyvulininkystės

specialistas

B 14 0,04 0,6 0,015 0,21 - - - - 0,8 Gyvulininkystės

technologija

I U

Ž ū. inžinierius B 5 0,08 0,4 0,015 0,075 - - - - 0,5 Žemės ūkio

mechanikos

inžinerija

I U

ŽŪM programos

Leader ir žemdirbių

mokymo metodikos

centras

Augalininkystės

specialistas

M 2 0,06 0,12 - - - - - - 0,1 Agronomija II

Gyvulininkystės

specialistas


technologija

II

Iš viso

Agronomas M 11 Agronomija II

Agronomas B 3,6 Agronomija I U

Biomasės

inžinierius

M 0,7 Agroenergetikos

inžinerija

II

Biomasės

inžinierius

B 0,1 Agroenergetikos

inžinerija

I U

Gyvulininkystės

technologas


technologija

II

Gyvulininkystės

technologas

B 1,9 Gyvulininkystės

technologija

I U

Gyvūninių maisto

žaliavų kokybės

specialistas

M 1 Veterinarinė

maisto sauga

II

Gyvūninių maisto B 0,2 Veterinarinė I U


žaliavų kokybės

specialistas

maisto sauga

Hidrotechnikas M 1,2 Hidrotechninės


II

Hidrotechnikas B 0,2 Hidrotechninės


I U

Veterinarijos

gydytojas

V 5,8 Veterinarinė

medicina

V

Veterinaras felčeris PB 0,2 Veterinarija I K

Žemėtvarkininkas M 1,3 Žemėtvarka II

Ž. ū. inžinierius M 1,6 Žemės ūkio

mechanikos

inžinerija

II

Ž. ū. inžinierius B 3,4 Žemės ūkio

mechanikos

inžinerija

I U

Agrotechnologas PB 0,5 Žemės ūkio

technologija

I K

Žuvininkas B 0,2 Žuvininkystės ir

akvakultūros

technologijos

I U

Santrumpos:

V – vientisųjų studijų programa;

II – antrosios pakopos (magistrantūros) studijų programa;




12 priedas


MAISTO VETERINARINĖS IR FITOKONTROLĖS SUBSEKTORIUS

12a.1 lentelė. Subsektoriaus pagrindinės charakteristikos ir jų kitimo 2021-2024 metų prognozė Organizacijos

(juridinis statusas

ir pan.)


tipai

(pagal dydį,

specializaciją ir

pan.)

(jeigu reikia)


skaičiaus

kitimo

prognozė,

proc.



Organizacijos




apibūdinimas

Pastabos

faktiškai

2015 m.

prognozė

2020

metams

1 2 3 4 5 6 7 8 9

Maisto ir

veterinarinė

tarnyba

Maisto ir veterinarinės

kontrolės politikos formavimas

ir įgyvendinimas


neprognozuojama

Esminių pokyčių

neprognozuojama

Nacionalinis

maisto ir

veterinarijos

rizikos vertinimo

institutas

Atlieka rizikos vertinimo ir

nacionalinių referentinių

laboratorijų funkcijas bei

laboratorinius tyrimus maisto

ir pašarų saugos ir kokybės bei

veterinarijos srityse


neprognozuojama

Esminių pokyčių

neprognozuojama

Augalininkystės

tarnyba

Fitosanitarijos, augalų

apsaugos, trąšų, augalų

dauginamosios medžiagos,

pluoštinių kanapių, augalų

veislių registravimo ir teisinės

apsaugos, grūdų ir jų produktų

kokybės gerinimo politikos

įgyvendinimas


neprognozuojama

Esminių pokyčių

neprognozuojama

12a.2. lentelė. Subsektoriaus organizacijų darbuotojų skaičius ir profesinė bei kvalifikacinė sudėtis 2016 m. Organizacijos Organizacijos (jos segmento) dabartinė tipinė darbuotojų sudėtis ir

skaičius

Organizacijų

skaičius

Darbuotojų

skaičius visose

organizacijose

Tinkamiausia

profesija

Pastabos

darbuotojų

tipinės grupės

darbuotojų

profesinės grupės

kvalifikacijos

lygis

skaičius

1 2 3 4 5 6 7 8 9

Maisto ir veterinarinė tarnyba Administracija Direktorius M 1 1 1 Vet .gydytojas

Direktoriaus

pavaduotojas

M 4 4 Vet. gydytojas

Gyvūninių maisto


žaliavų technologas

Skyrių vadovai M 4 4 Vet. gydytojas

Gyvūninių maisto


Padalinių vadovai M 52 52 Vet .gydytojas

Padalinių vadovų

pavaduotojai

M 28 28 Vet .gydytojas

Gyvūninių maisto


Specialistai Specialistai M, B, PB 490 490 Vet .gydytojas

Gyvūninių maisto


Vet.felčeris

Nacionalinis maisto ir veterinarijos

rizikos vertinimo institutas

Administracija Direktorius M 1 1 1 Vet .gydytojas

Direktoriaus

pavaduotojas


Skyrių vadovai M 4 4 Vet .gydytojas

Padalinio

vadovas


Specialistai Specialistai M, B 31 31 Vet .gydytojas

Gyvūninių maisto


Augalininkystės tarnyba Administracija Direktorius M 1 1 1 Agronomas

Direktoriaus

pavaduotojas

M 3 3 Agronomas

Skyrių vadovai M 7 7 Agronomas

Padalinių vadovai M 10 10 Agronomas

Specialistai Specialistai B, PB 151 151 Agronomas

Augalinių maisto


Santrumpos:


B – bakalauras;

M – magistras;

12a.3 lentelė. Subsektoriaus organizacijų specialistų vidutiniai metiniai poreikiai 2021-2024 m. Organizacija


lygis

Darbuotojų

skaičius

Poreikis

vidutinei

metinei kaitai

Poreikis

veiklos plėtrai

(vid. per

metus)

Poreikis dėl

organizacijų

skaičiaus kitimo

(vid. per metus)

Poreikis dėl

darbo našumo

ir

kvalifikacijos

pokyčių

(vid. per m.)

Poreikis

iš viso


studijų programa

koef. skai

čius

koef. skai

čius

koef. skai

čius

koef. skai

čius

pavadinimas Pakopa

2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

Maisto ir veterinarinė tarnyba Vet.gydytojas M 391 0,05 19,6 - - - - - - 19,6 Veterinarinė II


Gyvūninių

maisto žaliavų

technologas

B 172 0,05 8,6 - - - - - - 8,6 medicina.

Medicininė ir

veterinarinė

biochemija.

Veterinarinė

maisto sauga

-

Vet.felčeris PB 16 0,12 1,9 - - - - - - 1,9 Ikiklinikinė

veterinarinė

medicina

IK

Nacionalinis maisto ir

veterinarijos rizikos vertinimo

institutas

Vet.gydytojas

M 22 0,10 2,2 - - - - - - 2,2 Veterinarinė

medicina

II

Gyvūninių

maisto žaliavų

technologas

B 22 0,10 2,2 - - - - - - 2,2 I U

Augalininkystės tarnyba Agronomas M 21 0,06 1,3 - - - - - - 1,3 Agronomija.

Maisto žaliavų

kokybė ir sauga

II

Augalinių

maisto žaliavų

kokybės

specialistas

B 139 0,08 11 - - - - - - 11 II

Agro

technologas

PB 12 0,10 1,2 - - - - - - 1,2 K

Iš viso Vet.gydytojų M 21,8 Veterinarinė

medicina.

Medicininė ir

veterinarinė

biochemija.

Veterinarinė

maisto sauga

II, V

Gyvūninių

maisto žaliavų

technologas

B 10,8 Gyvūninių maisto


sauga

IU-

Agronomas M 1,3 Agronomija II

Augalinių

maisto žaliavų

kokybės

specialistas

M 11 Maisto žaliavų

kokybė ir sauga

II

Agro

technologas

PB 1,2 Agrotechnologija I K

Santrumpos:





Maisto veterinarinės ir fitokontrolės pasienio institucijos

12b lentelė. Subsektoriaus pagrindinės charakteristikos ir jų kitimo 2021-2024 metų prognozė Organizacijos

(juridinis statusas

ir pan.)

Pagrindinės funkcijos Organizacijų tipai

(pagal dydį,

specializaciją ir

pan.)

(jeigu reikia)


skaičiaus

kitimo

prognozė,

proc.



Organizacijos




apibūdinimas

Pastabos

faktiškai

2015 m.

prognozė

2020 metams

1 2 3 4 5 6 7 8 9

Valstybinė maisto

ir veterinarijos

tarnybos (VMVT)

Pasienio

veterinarijos

postai

Gyvūninių ir negyvūninių

maisto produktų, įvežamų į

Europos Sąjungą iš trečiųjų

šalių, veterinarinis

tikrinimas

Biudžetinė įstaiga 1 1 - Esminių pokyčių

neprognozuojama

Darbuotojų skaičius

nedidės, didės

kvalifikaciniai

reikalavimai

Valstybinės

augalininkystės

tarnybos (VAT)

pasienio kontrolės

punktų

fitosanitarijos

postai

Įvežamų, išvežamų,

gabenamų tranzitu augalų

bei augalinių produktų ir su

jais susijusių objektų

fitosanitarinis tikrinimas

Valstybės įmonę

(VĮ)


neprognozuojama

Darbuotojų skaičius gali

mažėti, bus gerinama

darbuotojų kvalifikacinė

struktūra

Ekoagros Ekologinės gamybos ir

išskirtinės kokybės žemės

ūkio ir maisto produktų

sertifikavimas bei kontrolė

Viešoji įstaiga

(VŠĮ)


neprognozuojama

Esminių pokyčių

neprognozuojama

VĮ Pieno tyrimai Viso šalyje superkamo

pieno sudėties ir kokybės

tyrimai

Valstybės įmonė 1 1 - Veiklos apimtys gali

mažėti, jei mažės ūkių

skaičius šalyje

Maža natūrali

darbuotojų kaita;

mažėjant veiklos

apimtims mažės ir

darbuotojų

12b.2. lentelė. Subsektoriaus organizacijų darbuotojų skaičius ir profesinė bei kvalifikacinė sudėtis 2016 m. Organizacijos Organizacijos (jos segmento) dabartinė tipinė darbuotojų sudėtis ir

skaičius

Organizacijų

skaičius

Darbuotojų

skaičius visose

organizacijose

Tinkamiausia

profesija

Pastabos

darbuotojų

tipinės grupės

darbuotojų

profesinės grupės

kvalifikacijos

lygis

skaičius

1 2 3 4 5 6 7 8 9

VMVT Pasienio veterinarijos postai

Postų vedėjai Valstybinis

veterinarijos

inspektorius

M 12 1 12 veterinarijos

gydytojas

Specialistai Vyr. veterinarijos

gydytojas

M 21 21 veterinarijos

gydytojas


Veterinarijos

gydytojai

M 60 60 veterinarijos

gydytojas

VAT Pasienio kontrolės punktų

fitosanitarijos postai

Postų vedėjai Postų vedėjai M 8 1 8 agronomas,

biologas

2/3 agronomai;

1/3 biologai

(neskaičiuojami) Specialistai Vyr. specialistai M 8 8

Specialistai B 29 29

Ekoagros Administracija Direktoriaus

pavaduotojas

M 1 1 1 gyvulininkystės

technologas

Skyrių vadovai M 3 3 veterinarijos

gydytojas,

gyvulininkystės

technologas

Specialistai Ekspertai-

tikrintojai

B, M 28 28 agronomas,

gyvulininkystės

technologas,

veterinarijos

gydytojas

apie 2/3

magistrų, apie

1/3 bakalaurų

VĮ Pieno tyrimai Administracija Direktorius Dr. 1 1 1 veterinarijos

gydytojas

Vadovai

(pavaduotojai)

Dr. 2 2 veterinarijos

gydytojas

Skyrių vadovai M 4 4 veterinarijos

gydytojas

2/3 veterinarijos

gydytojų ir

gyvūninių

maisto žaliavų

specialistų.; 1/3

gyvulininkystės

technologų

Specialistai Laborantai M 15 15 veterinarijos

gydytojas,

gyvūninės maisto

žaliavų kokybės

specialistas,

gyvulininkystės

technologas

Laborantai-

operatoriai

B 25 25

Vadybininkai M 5 5

Santrumpos:


B – bakalauras;

M – magistras;

V- vientisosios studijos

Dr. - mokslų daktaras

12b.3 lentelė. Subsektoriaus organizacijų specialistų vidutiniai metiniai poreikiai 2021-2024 m. Organizacija


lygis

Darbuotojų

skaičius

Poreikis

vidutinei

metinei kaitai

Poreikis

veiklos plėtrai

(vid. per

metus)

Poreikis dėl

organizacijų

skaičiaus kitimo

(vid. per metus)

Poreikis dėl

darbo našumo

ir

kvalifikacijos

pokyčių

(vid. per m.)

Poreikis

iš viso


studijų programa

koef. skai

čius

koef. skai

čius

koef. skai

čius

koef. skai

čius

pavadinimas Pakopa

2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15


VMVT Pasienio veterinarijos

postai

Veterinarijos

gydytojas

V 33 0,06 1,98 - - - - - - 2 Veterinarinė

medicina

V

Veterinarijos

gydytojas V 60 0,06 3,6 - - - - - - 3,6 Veterinarinė

medicina

V

VAT Pasienio kontrolės punktų

fitosanitarijos postai



Ekoagros Agronomas M 13 0,06 0,78 - - - - - - 0,78 Agronomija II


Gyvulininkystės

technologas


technologija

II

Gyvulininkystės

technologas


technologija

I U

Veterinarijos

gydytojas

V 3 0,06 0,18 - - - - - - 0,18 Veterinarinė

medicina

V

VĮ Pieno tyrimai Vet. gydytojas V 1 0,06 0,06 - - - - - - 0,06 Veterinarinė

medicina

V

Vet. gydytojas V 2 0,06 0,12 - - - - - - 0,12

Vet. gydytojas V 4 0,06 0,24 - - - - - - 0,24

Augalinių

maisto žaliavų

kokybės

specialistas

M 8 0,08 0,64 -0,01 -0,08 0,56 Augalinių žaliavų

kokybė ir sauga

II

Augalinių

maisto žaliavų

kokybės

specialistas

B 12 0,08 0,96 -0,01 -0,12 0,84 Maisto žaliavų

kokybė ir sauga

I U

Gyvulininkystės

technologas

B 25 0,08 2 -0,01 -0,25 1,75 Gyvulininkystės

technologija

I U

Iš viso Agronomas M 1 Agronomija II

Agronomas B 2 Agronomija I U

Gyvulininkystės

technologas


technologija

II

Gyvulininkystės

technologas


technologija

I U

Veterinarijos

gydytojas

V 6 Veterinarinė

medicina

V

Augalinių

maisto žaliavų

kokybės

specialistas

M 0,6 Augalinių žaliavų

kokybė ir sauga

II

Augalinių

maisto žaliavų

kokybės

specialistas

B 3+ 0,8 Maisto žaliavų

kokybė ir sauga

I U

Santrumpos:


V – vientisosios studijos





13 priedas


ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS VALSTYBINIO VALDYMO SUBSEKTORIUS

13 lentelė. Subsektoriaus pagrindinės charakteristikos ir jų kitimo 2016-2020 metų prognozė Organizacijos

(juridinis statusas ir

pan.)


tipai

(pagal dydį,

specializaciją ir

pan.)

(jeigu reikia)


skaičiaus

kitimo

prognozė,

proc.



Organizacijos




apibūdinimas

Pastabos

faktiškai

2015 m.

prognozė

2020

metams

1 2 3 4 5 6 7 8 9

Lietuvos Respublikos

žemės ūkio

ministerija (ŽŪM)

Kaimo plėtros, Žemės

ir išteklių politikos,

Žemės ūkio gamybos

ir maisto pramonės,

Žuvininkystės

departamentai

Žemės ūkio ir kaimo

plėtros politikos

formavimas ir

įgyvendinimas

Viešojo

administravimo


neprognozuojama

Esminių pokyčių

neprognozuojama

Lietuvos žemės ūkio

ir maisto produktų

rinkos reguliavimo

agentūra

Administruoja žemės

ūkio ir maisto

produktų rinkos

reguliavimo ir

eksporto skatinimo

priemones

Valstybės įmonė 1 1 - Esminių pokyčių

neprognozuojama

Esminių pokyčių

neprognozuojama

Lietuvos Respublikos

žemės ūkio rūmai (LR

ŽŪR)

Ekonominės veiklos

plėtros kaimo

vietovėse skatinimas,

žemės ūkio sektoriaus

konkurencingumo

didinimas,

ūkininkavimo sąlygų

pertvarkymo

skatinimas

Ne pelno

žemdirbių

organizacijų

asociacija

1 1 - Planuojama turėti

savivaldos

organizatorius visose

savivaldybėse.

Politiniai sprendimai

gali daryti poveikį

darbuotojų skaičiaus

kitimui


Savivaldybių žemės

ūkio skyriai

Viešojo

administravimo ir

viešųjų paslaugų

teikimas (Valstybės

perduotų funkcijų

įgyvendinimas:

savivaldybei

priskirtos valstybinės

žemės ir kito valstybės

turto valdymas,

naudojimas ir

disponavimas juo

patikėjimo teise;

valstybės garantijų

nuomininkams,

išsikeliantiems iš

savininkams grąžintų

namų vykdymas;

ūkininkų ūkių

registravimas; pasėlių

deklaravimas ir kt.)

Valstybės

biudžetinės


neprognozuojama

Mažėjant gyventojų

skaičiui, mažės ir

administruojančių

darbuotojų. Reikės

plataus profilio

specialistų,

išmanančių bendrus

žemės ūkio klausimus

13 lentelė. Subsektoriaus organizacijų darbuotojų skaičius ir profesinė bei kvalifikacinė sudėtis 2016 m. Organizacijos Organizacijos (jos segmento) dabartinė tipinė darbuotojų

sudėtis ir skaičius

Organizacijų

skaičius

Darbuotojų

skaičius visose

organizacijose

Tinkamiausia

profesija

Pastabos

darbuotojų

tipinės grupės

darbuotojų

profesinės

grupės

kvalifikacijos

lygis

skaičius

1 2 3 4 5 6 7 8 9

ŽŪM Kaimo plėtros departamentas Administracija Direktoriaus

pavaduotojai

M 1 1 1 Kaimo plėtros

specialistas,

ekonomistas

apie 60 proc.

specialistų turi

magistro, apie

40 proc. -

bakalauro

kvalifikaciją.

Ekonomistai

neskaičiuojami

Skyrių vedėjai M 1 1

Specialistai Specialistai M, B 15 15

ŽŪM Žemės ir išteklių politikos

departamentas

Administracija Direktoriaus

pavaduotojai

M 2 1 2 Nekilnojamojo

turto

kadastrininkas,

žemėtvarkininkas,

hidrotechnikas,

biomasės

inžinierius

Skyrių vedėjai M 3 1 3

Specialistai Specialistai B, M 13 1 13

ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir

maisto pramonės departamentas

Administracija Direktoriaus

pavaduotojai

M 1 1 1 Agronomas,

veterinaras,

gyvulininkystės Skyrių vedėjai M 3 1 3


Specialistai Specialistai B, M 18 1 18 technologas

ŽŪM Žuvininkystės departamentas Administracija Direktoriaus

pavaduotojai

M - - - Žuvininkas

Skyrių vedėjai M 1 1 1

Specialistai Specialistai B, M 2 1 2

Lietuvos žemės ūkio ir maisto

produktų rinkos reguliavimo

agentūra

Specialistai Specialistai B, M 4 1 4 Agronomas,

augalinių maisto

žaliavų kokybės

specialistas

LR ŽŪR Administracija Skyriaus

vedėjas

M 2 1 2 Agronomas,

ekonomistas,

ž. ū. inžinierius,

energetikas,

gyvulininkystės

technologas,

veterinaras

Specialistai Specialistai B, M 33 1 33 1/3 magistrai;

1/3 bakalaurai;

1/3 profes.

bakalaurai.

Ekonomistai

neskaičiuojami

Savivaldybės (žemės ūkio skyriai) Administracija Skyrių vedėjai

ir/ar

pavaduotojai

M 39 1 39 Agronomas,

ekonomistas, ž. ū.

inžinierius,

hidrotechnikas,

aplinkos,

matavimų

inžinierius,

žemėtvarkininkas,

gyvulininkystės

technologas,

veterinaras,

vadybininkai

apie 20 proc.

turi magistro,

apie 60 proc. -

bakalauro,

apie 20 proc. -

profesinio

bakalauro

kvalifikaciją.

Ekonomistai ir

vadybininkai

neskaičiuojami

Specialistai

Specialistai M, B, PB 252 1 252

Seniūnijų (ž.

ū.) darbuotojai

B, PB 364 1 364

Santrumpos:


B – bakalauras;

M – magistras

13.3 lentelė. Subsektoriaus organizacijų specialistų vidutiniai metiniai poreikiai 2021-2024 m. Organizacija


lygis

Darbuotojų

skaičius

Poreikis

vidutinei

metinei

kaitai

Poreikis

veiklos

plėtrai

(vid. per

metus)

Poreikis dėl

organizacijų

skaičiaus

kitimo

(vid. per

metus)

Poreikis dėl

darbo

našumo ir

kvalifikacijos

pokyčių

(vid. per m.)

Poreikis

iš viso


studijų programa

koef. skai

čius

koef. skai

čius

koef. skai

čius

koef. skai

čius

pavadinimas Pakopa


2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

LR Žemės ūkio

ministerija

Kaimo plėtros

specialistas

M 7 0,06 0,42 - - - - - - 0,42 Kaimo plėtros

administravimas

II

Kaimo plėtros

specialistas

B 4 0,06 0,24 - - - - - - 0,24 Kaimo plėtros

administravimas

I U


Žemėtvarkininkas B 4 0,06 0,24 - - - - - - 0,24 Žemėtvarka I U

Hidrotechnikas M 3 0,06 0,18 - - - - - - 0,18 Hidrotechninės

statybos

inžinerija

II

Hidrotechnikas B 2 0,06 0,12 - - - - - - 0,12 Hidrotechninės

statybos

inžinerija

I U

Biomasės

inžinierius

M 2 0,06 0,12 - - - - - - 0,12 Biomasės

inžinerija

II

Biomasės

inžinierius


energijos

išteklių

inžinerija

I U



Veterinaras V 2 0,06 0,12 - - - - - - 0,12 Medicininė

veterinarija

V

Gyvulininkystės

technologas


technologijos

II

Gyvulininkystės

technologas


technologijos

I U

Žuvininkas B 2 0,06 0,12 - - - - - - 0,14 Žuvininkystės ir

akvakultūros

technologijos

I U

Lietuvos žemės ūkio ir

maisto produktų

rinkos reguliavimo

agentūra


Augalinių maisto

žaliavų kokybės

specialistas

M 2 0,06 0,12 - - - - - - 0,12 Maisto žaliavų

kokybė ir sauga

II

LR Žemės ūkio rūmai Agronomas M 3 0,06 0,18 - - - - - - 0,18 Agronomija II


Biomasės

inžinierius


energijos

išteklių

inžinerija

I U

Žemės ūkio

inžinierius

M 3 0,1 0,3 - - - - - - 0,3 Žemės ūkio

mechanikos

inžinerija

II

Žemės ūkio

inžinierius

B 5 0,1 0,5 - - - - - - 0,5 Žemės ūkio

mechanikos

I U


inžinerija

Gyvulininkystės

technologas

PB 5 0,1 0,5 - - - - - - 0,5 Gyvulininkystės

technologijos

I K

Veterinarijos

gydytojas

V 3 0,1 0,3 - - - - - - 0,3 Medicininė

veterinarija

IV

Agrotechnologas PB 4 0,1 0,4 - - - - - - 0,4 Ž.ū.

technologija

I K

Savivaldybės

(žemės ūkio skyriai)

Agronomas M 20 0,06 1,2 -

0,01

-0,2 - - - - 1 Agronomija II

Agronomas B 45 0,06 2,7 -

0,01

-

0,45

- - - - 2,25 Agronomija I U

Žemės ūkio

inžinierius

M 15 0,06 0,9 -

0,01

-

0,15

- - - - 0,75 Žemės ūkio

mechanikos

inžinerija

II

Žemės ūkio

inžinierius

B 35 0,06 2,1 -

0,01

-

0,35

- - - - 1,75 Žemės ūkio

mechanikos

inžinerija

I U

Hidrotechnikas M 15 0,06 0,9 -

0,01

-

0,15

- - - - 0,75 Hidrotechninės

statybos

inžinerija

II

Hidrotechnikas

B

45 0,06 2,7 -

0,01

-

0,45

- - - - 2,25 Hidrotechninės

statybos

inžinerija I U

Žemėtvarkininkas

M

12 0,06 0,72 -

0,01

-

0,12

- - - - 0,6 Žemėtvarka

II

Žemėtvarkininkas B 25 0,06 1,5 -

0,01

-

0,25

- - - - 1,25 Žemėtvarka I U

Žemėtvarkininkas PB 25 0,06 1,5 -

0,01

-

0,25

- - - - 1,25 Žemėtvarka I K

Gyvulininkystės

technologas

M 10 0,06 0,6 -

0,01

-0,1 - - - - 0,5 Gyvulininkystės

technologijos

II

Gyvulininkystės

technologas

B 25 0,06 1,5 -

0,01

-

0,25

- - - - 1,25 Gyvulininkystės

technologijos

I U

Agrotechnologas PB 25 0,06 1,5 -

0,01

-

0,25

- - - - 1,25 Gyvulininkystės

technologijos

I K

Veterinarijos

gydytojas

V 20 0,06 1,2 -

0,01

-0,2 - - - - 1,1 Medicininė

veterinarija

V

Iš viso Agronomas M 1,8 Agronomija II

Agronomas B 3,0 Agronomija I U

Biomasės

inžinierius

M 0,1 Atsinaujinančių

energijos

išteklių

inžinerija

II

Biomasės

inžinierius

B 0,5 Biomasės

inžinerija

I U


Gyvulininkystės

technologas


technologija

II

Gyvulininkystės

technologas

B 1,4 Gyvulininkystės

technologija

I U


technologija

I K

Hidrotechnikas M 0,9 Hidrotechninės

statybos

inžinerija

II

Hidrotechnikas B 2,4 Hidrotechninės

statybos

inžinerija

I U

Kaimo plėtros

specialistas

M 0,4 Kaimo plėtros

administravimas

II

Kaimo plėtros

specialistas

B 0,2 Kaimo plėtros

administravimas

I U

Augalinių maisto

žaliavų kokybės

specialistas

M 0,1 Maisto žaliavų

kokybė ir sauga

II

Veterinarijos

gydytojas

V 1,4 Medicininė

veterinarija

V

Žemėtvarkininkas M 1,0 Žemėtvarka II

Žemėtvarkininkas B 1,5 Žemėtvarka I U

Žemėtvarkininkas PB 1,3 Žemėtvarka I K

Žemės ūkio

inžinierius

M 1,1 Žemės ūkio

mechanikos

inžinerija

II

Žemės ūkio

inžinierius

B 2,3 Žemės ūkio

mechanikos

inžinerija

I U


technologija

I K

Žuvininkas B 0,1 Žuvininkystės ir

akvakultūros

technologijos

I U

Santrumpos:





14 priedas

Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų suminiai prognostiniai vidutiniai metiniai poreikiai 2021 – 2024 m.

Profesijos

Kv

alif

ikac

inis

ly

gm

uo Žemės ūkio subsektoriai

Iš viso

Žem

ės ū

kio

pro

duk

tų

gam

yb

a

Žu

vin

ink

yst

ė ir

Ir a

kv

aku

ltū

ra

Bio

mas

ės e

ner

get

ika

Kai

mo

tu

rizm

as i

r

žirg

inin

ky

stė

Au

gal

inin

ky

stės

aptr

ūpin

imas

ir

pas

lau

go

ss

Gy

vu

lių

vei

slin

inky

stė

Vet

erin

arij

a (ž

emės

ūk

io g

yvū

nų

gy

dy

mas

)

Pre

kyb

a že

mės

ūk

io

tech

nik

a ir

tec

hn

inės

pas

lau

go

s

Hid

rote

chn

inė

stat

yb

a

Žem

ėtv

ark

a

Žem

ės ū

kio

mok

slas

,

stu

dij

os,

mok

ym

as i

r

ko

nsu

ltav

imas

M

aist

o

vet

erin

arin

arin

ė ir

fito

ko

ntr

olė

Žem

ės ū

kio

ir

kai

mo

plė

tro

s v

alst

ybin

is

val

dy

mas

ir

sav

ival

da

Su magistro išsilavinimu

Agronomas M 3 22 11 2,3 1,8 40,1

Gyvulininkystės technologas M 2 3,4 2,3 0,2 0,7 8,6

Veterinarijos gydytojas V 9 0,8 1 9,3 17 5,8 27,8 1,4 72,1


specialistas

M 1 1

Augalinių maisto žaliavų kokybės

specialistas

M 11,6 0,1 11,7

Žemės ūkio inžinierius M 30 1,6 1,1 32,7

Biomasės inžinierius M 3 0,7 0,1 3,8

Hidrotechninės statybos inžinierius M 16 1,2 1 18,2

Žemėtvarkininkas M 20 1,3 1 22,3

Su universitetiniu bakalauro išsilavinimu

Agronomas B 76 65 3,3 2 3 149,3

Gyvulininkystės technologas B 56 1 5,8 1,9 2 1,4 68,1


specialistas

B 1,2 0,3 0,2 10,8 12,5

Augalinių maisto žaliavų kokybės

specialistas

B 2,2 8 0,8 11

Žemės ūkio inžinierius B 26 11 78 3,4 2,3 120,7

Biomasės inžinierius B 16 0,1 0,5 16,6

Hidrotechninės statybos inžinierius B 42 0,2 2,4 44,6

Žemėtvarkininkas B 39 0,2 1,5 40,7

Žuvininkas B 7,6 0,1 7,7


Agrotechnologas PB 68 2 25 7 0,5 1,2 2,2 105,9

Žemėtvarkininkas PB 28 1,3 29,3

Veterinarijos felčeris 9 7 0,2 16,2

Hidrotechnikas PB 19 19

Su profesiniu išsilavinimu

Gyvulių prižiūrėtojas D 176 4 180

Žirgininkas D 11 11

Kaimo turizmo organizatorius D 5 5


Melioracijos darbininkas D 23 23

Agroserviso darbininkas D 29 7 115 151

Žemės ūkio darbininkas D 518 84 602

Aplinktvarkos darbuotojas D 5 5

Žvejas D 16 16


15 priedas

Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų rengimo pagal formalaus mokymo ir studijų programas poreikių prognozė Profesija Tinkamiausia mokymo ar

studijų programa

(jų grupė?)

Vidut.

metinis

poreikis

iš viso

Vidutinio metinio poreikių koregavimas dėl, +,- Vidut. metinis

koreguotas

rengimo

poreikis pavadinimas kval.

lygis

absolventų

įsidarbinimo kituose

sektoriuose ir šalyse

persikvalifikavimo pagal

tęstinio mokymo

programas ir neformalaus

mokymosi būdu

įsidarbinimo, baigus

kitas studijų ir

mokymo programas

mokymosi tąsos

aukštesnėse pakopose

koef. skaičius koef. skaičius koef. skaičius koef. skaičius

1 2 3 4 7 8 9 10 11 12 13 14 15

Su magistro išsilavinimu

Agronomas Agronomija

Agroekosistemo

s;

Sodininkystė ir

daržininkystė

M 40 0,12 5 0,0 - -0,03 -1 0,0 0,0 44

Gyvulininkystės

technologas

Gyvulininkystės

technologijos

M 9 0,1 1 0,0 - -0,03 0,0 0,0 0,0 10

Veterinarijos

gydytojas (žemės

ūkiui)

Veterinarinė

medicina

V 72 0,08 6 0,0 - - - 0,0 0,0 78

Gyvūninių maisto

žaliavų kokybės

specialistas

Veterinarinė

maisto sauga

M 1 0,08 0,0 0,0 0,0 -0,1 0,0 0,0 0,0 1

Augalinių maisto

žaliavų kokybės

specialistas

Augalinių

maisto žaliavų

kokybė ir sauga.

M 12 0,08 1 0,0 0,0 -0,1 -1 0,0 0,0 13

Žemės ūkio

inžinierius

Žemės ūkio

mechanikos

inžinerija

Žemės ūkio

inžinerija ir

vadyba

M 33 0,06 2 0,0 0,0 -0,08 2 0,0 0,0 33

Biomasės

inžinierius

Darnioji

inžinerija

M 4 0,1 0,0 0,0 0,0 -0,15 -1 0,0 0,0 3

Hidrotechninės


Hidrotechninės

statybos

inžinierija

M 18 0,1 2 0,0 0,0 -0,1 -2 0,0 0,0 18

Žemėtvarkininkas Žemėtvarka M 22 0,08 2 0,0 0,0 -0,08 -2 0,0 0,0 22

Su universitetiniu bakalauro išsilavinimu


Žemės ūkio

B 149 0,08 12 -0,1 -15 -0,02 -3 0,2 30 173


technologijos ir

vadyba

Gyvulininkystės

technologas

Gyvulininkystės

technologijos

Sumanioji

gyvulininkystė

Gyvūnų

mokslas

B 68 0,1 7 -0,1 -7 -0,02 -1 0,15 10 77

Gyvūninių maisto

žaliavų kokybės

specialistas

Veterinarinė

maisto sauga;

Maisto mokslas

B 12 0,12 1 0,05 1 -0,05 -1 0,2 3 16

Augalinių maisto

žaliavų kokybės

specialistas

Maisto žaliavų

kokybė ir sauga.

B 11 0,12 1 -0,05 0,0 -0,1 -1 0,2 2 13

Žemės ūkio

inžinierius

Žemės ūkio

mechanikos

inžinerija

Žemės ūkio

inžinerija ir

vadyba

B 121 0,1 12 -0,05 -6 -0,1 -12 0,2 24 139

Biomasės

inžinierius

Atsinaujinančių

energijos

išteklių

inžinerija

B 17 0,1 2 -0,1 -2 -0,15 -3 0,3 5 19

Hidrotechninės


Hidrotechninės

statybos

inžinierija

B 45 0,15 7 -0,05 -2 -0,10 -4 0,25 9 55

Žemėtvarkininkas Žemėtvarka B 41 0,1 4 0,1 -4 -0,08 -3 0,25 10 48

Žuvininkas Žuvininkystės ir

akvakultūros

technologijos

B 8 0,1 1 -0,10 -1 -0,1 -1 0,2 2 9


Agrotechnologas Agroverslo

technologijos

PB 106 0,15 16 -0,1 -10 -0,1 -10 0,1 10 112

Veterinarijos

felčeris

Veterinarija PB 16 0,12 2 0,0 0,0 0,0 0,0 0,1 2 20

Hidrotechnikas Hidrotechnika PB 19 0,12 2 -0,05 -1 -0,1 -2 0,12 2 20

Žemėtvarkininkas Žemėtvarka PB 29 0,12 4 -0,05 -2 -0,1 -3 0,12 4 32

Su profesiniu išsilavinimu

Gyvulių

prižiūrėtojas

Gyvulių

prižiūrėtojo

D 180 0,2 36 -0,2 -36 0,0 0,0 0,05 9 189

Žirgininkas Žirgininko D 11 0,1 1 -0,1 -1 0,0 0,0 0,05 1 12

Kaimo turizmo

organizatorius

Kaimo turizmo

organizatoriaus

D 5 0,2 1 -0,2 -1 -0,2 -1 0,1 1 5

Melioracijos Melioracijos D 23 0,3 7 0,1 -2 0,1 -2 0,05 1 27


darbininkas darbininko

Agroserviso

darbininkas

Agroserviso

darbininko

D 151 0,3 45 -0,2 -30 -0,15 -23 0,1 15 158

Žemės ūkio

darbininkas

Žemės ūkio

verslo

darbininko

Žemės ūkio

verslo

darbuotojo

D 518 0,3 155 -0,2 -104 -0,05 -26 0,05 26 569

Aplinktvarkos

darbuotojas

Aplinktvarkos

darbuotojas

D 5 0,5 3 -0,2 -1 -0,05 0,0 0,1 1 8

Žvejas Žuvininkystės

verslo

darbuotojas

D 16 0,2 3 -0,2 -3 -0,1 -2 0,1 2 16


16 priedas

Studentų ir mokinių priėmimo į profesines ir aukštąsias mokyklas poreikiai Profesija Tinkamiausia mokymo ar

studijų programa

(jų grupė?)

Vidut. koreguotas

metinis rengimo

poreikis iš viso

Vidutinio metinio rengimo poreikių koregavimas dėl, +,- Vidut.

metinis

priėmimo į

programas

poreikis

pavadinimas kval. lygis studentų „nubyrėjimo“ studijų atidėjimo (ak. atostogų) intensyvėjimo

koef. skaičius koef. skaičius

1 2 3 4 5 6 7 8 9

II pakopos studijos


Agroekosistemos;

Sodininkystė ir

daržininkystė

M 44 0,06 3 0,0 0,0 47

Gyvulininkystės

technologas

Gyvulininkystės

technologijos

M 10 0,06 1 0,0 0,0 11

Veterinarijos gydytojas

(žemės ūkiui)

Veterinarinė

medicina

V 78 0,10 8 0,0 0,0 86



Veterinarinė

maisto sauga

M 1 0,08 0,0 0,0 0,0 1



Augalinių maisto


sauga.

M 13 0,06 1 0,0 0,0 14

Žemės ūkio inžinierius Žemės ūkio

mechanikos

inžinerija

Žemės ūkio

inžinerija ir

vadyba

M 33 0,15 5 0,0 0,0 38

Biomasės inžinierius Biomasės

inžinerija

M 3 0,15 1 0,0 0,0 4


inžinierius

Hidrotechninės

statybos

inžinierija

M 18 0,12 2 0,0 0,0 20

Žemėtvarkininkas Žemėtvarka M 22 0,12 3 0,0 0,0 25

I pakopos universitetinės (bakalauro) studijos


Žemės ūkio

technologijos ir

vadyba

B 173

0,1 17 0,0 0,0 190

Gyvulininkystės

technologas

Gyvulininkystės

technologijos

Sumanioji

gyvulininkystė

Gyvūnų mokslas

B 77 0,1 8 0,0 0,0 95

Gyvūninių maisto žaliavų Veterinarinė B 16 0,1 2 0,0 0,0 18


kokybės specialistas maisto sauga;

Maisto mokslas



Maisto žaliavų

kokybė ir sauga.

B 13 0,1 1 0,0 0,0 14

Žemės ūkio inžinierius Žemės ūkio

mechanikos

inžinerija

Žemės ūkio

inžinerija ir

vadyba

B 139 0,2 28 0,0 0,0 167

Biomasės inžinierius Atsinaujinančių

energijos išteklių

inžinerija

B 19 0,2 4 0,0 0,0 23


inžinierius

Hidrotechninės

statybos

inžinierija

B 55 0,2 11 0,0 0,0 66

Žemėtvarkininkas Žemėtvarka B 48 0,12 6 0,0 0,0 54

Žuvininkas Žuvininkystės ir

akvakultūros

technologijos

B 9 0,1 1 0,0 0,0 10

Koleginės (profesinio bakalauro) studijos

Agrotechnologas Agroverslo

technologijos;

Darnus

ūkininkavimas

PB 112 0,15 17 0,0 0,0 129

Veterinarijos felčeris Veterinarija PB 20 0,12 2 0,0 0,0 22

Žemėtvarkininkas Žemėtvarka PB 32 0,15 5 0,0 0,0 37

Hidrotechnikas Hidrotechnika PB 20 0,15 3 0,0 0,0 23

Profesinis mokymas

Gyvulių prižiūrėtojas Gyvulių

prižiūrėtojo

D 189 0,2 38 0,0 0,0 227

Žirgininkas Žirgininko D 12 0,2 2 0,0 0,0 14

Kaimo turizmo

organizatorius

Kaimo turizmo

organizatoriaus

D 5 0,2 1 0,0 0,0 6

Melioracijos darbininkas Melioracijos

darbininko

D 27 0,2 5 0,0 0,0 32

Agroserviso darbininkas Agroserviso

darbininko

D 158 0,2 32 0,0 0,0 190

Žemės ūkio darbininkas Žemės ūkio

verslo darbininko

Žemės ūkio

verslo darbuotojo

D 569 0,2 114 0,0 0,0 683

Aplinkotvarkos

darbuotojas

Aplinkotvarkos

darbuotojas

D 8 0,2 2 0,0 0,0 10

Žvejas Žuvininkystės D 16 0,2 3 0,0 0,0 19


verslo

darbuotojas

Documents

MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR TAIKOMOSIOS VEIKLOS ...zum.lrv.lt/uploads/zum/documents/files/2016 Specialistu...VŠĮ „Vilties žiedas“ 2 MTTV projektas atliktas pagal Žemės ūkio, maisto