Mokslo ir studijų sistemos kokybės kėlimo galimybės

Vilnius

2016.01.22

2

0

10

20

30

40

50

60

70

IT RO MT SK CZ BG DE PT HR HU EL EU LV AT SI PL ES BE FR DK NL FI EE UK SE IE CY LU LT

Tertiary education attainment among 30-34 year olds in 2014

Short Cycle (ISCED 5) Bachelor (ISCED 6) Master's (ISCED 7) Doctoral (ISCED 8) Headline Target National Target

Kokie esame. Išsilavinimas

Kokie esame. Stojančiųjų apimtys

• Abiturientų skaičius Lietuvoje mažėja, o stojančiųjų, į aukštąsias mokyklas, dalis išlieka panaši (62 – 64 proc.). Dėl šios priežasties studentų skaičius vis mažėja, bet mažesne apimtimi nei baigiančiųjų.

28390 2772925131

22322 2174820394

45299 45224

40337

3549233986

32650

4946147535

43945

3869637097

35689

32578

0

10000

20000

30000

40000

50000

60000

2010 2011 2012 2013 2014 2015* 2016

abiturientų stojusių į AM skaičius

Abiturientų skaičius

Pagrindinį išsilavinimą įgijusių mokinių skaičius (su 2 metų vėlavimu)

*Ne galutiniai 2015 m. abiturientų skaičiaus duomenys

Duomenų šaltinis: LAMA BPO; LSD

Skaičiavimai: MOSTA

Kokie esame. Įstojančiųjų dalis

• Bendra tendencija: stojančiųjų skaičius mažėja

• Įstojusiųjų dalis – didėja.

• Abiturientai, kurie stoja į aukštąsias mokyklas be pertraukos, įstoja dažniau nei anksčiau vidurinį išsilavinimą įgiję stojantieji.

Duomenų šaltinis: tik LAMA BPO

Skaičiavimai: MOSTA

66%

68%

70%

72%

74%

76%

78%

80%

82%

84%

86%

88%

2010 2011 2012 2013 2014 2015

Įsto

jusi

ųjų

dal

is n

uo

dal

yvav

usi

ų

be

nd

raja

me

pri

ėm

ime

(LA

MA

BP

O)

Tų pačių metų abiturientai Visi stojantieji

Duomenų šaltinis: LAMA BPO

Skaičiavimai: MOSTA

Kokie esame. Į studijų programas priimama vis po mažiau studentų

Duomenų šaltinis: tik LAMA BPO

Skaičiavimai: MOSTA

Konkursiniai balai (VF, ST; LAMA BPO, 2015 m.))

Kokie esame. Priimamųjų išsilavinimas

8%

0%

4%

46%

1%

23%

34%

21%

27%

11%

49%

30%

1%

29%

16%

K O L E G I J O S ( 6 9 3 8 )

U N I V E R S I T E T A I ( 7 3 7 3 )

B E N D R A I ( 1 4 3 1 1 )

0–2 2–4 4–6 6–8 8 ir daugiau

Duomenų šaltinis: tik LAMA BPO

Skaičiavimai: MOSTA

Konkursiniai balai (VNF; galima pridėti papildomus balus (LAMA BPO,

2015 m.))

Kokie esame. Priimamųjų išsilavinimas

42%

7%

21%

45%

41%

42%

9%

35%

25%

3%

12%

9%

1%

5%

3%

K O L E G I J O S ( 4 3 7 1 )

U N I V E R S I T E T A I ( 6 8 9 7 )

B E N D R A I ( 1 1 2 6 8 )

0–2 2–4 4–6 6–8 8 ir daugiau

Darbas „pagal kvalifikacijos lygmenį“

• Koleginės studijos: 2013 m. absolventų, 2013-06-30 – 2014-07-01 laikotarpyje bent vieną dieną dirbusių 1, 2 ar 3 pagrindinėse profesijų grupėse (pagal LPK) dalis.

• Universitetinės studijos: 2013 m. absolventų, 2013-06-30 – 2014-07-01 laikotarpyje bent vieną dieną dirbusių 1 ar 2 pagrindinėse profesijų grupėse (pagal LPK), dalis.

Profesijų grupės pagal LPK (Lietuvos profesijų klasifikatorių)

1 - vadovai, 2 - specialistai, 3 - technikai ir jaunesnieji specialistai

Procentinė dalis skaičiuojama nuo 2013 m. absolventų skaičiaus.

Šaltinis: Sodra, ŠVIS

50%

50%

51%

54%

57%

60%

61%

61%

62%

65%

66%

67%

71%

75%

78%

25%

29%

29%

24%

36%

42%

36%

40%

38%

46%

49%

28%

43%

60%

48%

33%

19%

22%

34%

36%

38%

31%

35%

19%

44%

58%

61%

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Gyvybės mokslai

Filologija

Teisė

Istorija, filosofija, teologija ir kultūros studijos

Gamtos mokslai

Technologijos

Verslas ir vadyba

Meno studijos

Socialinės studijos

Inžinerija

Komunikacija

Žemės ūkis ir veterinarija

Švietimas ir ugdymas

Matematika ir kompiuterių mokslas

Medicina ir sveikata

Absolventų dirbančių pagal "kvalifikacijos lygmenį" dalis

Koleginės studijos Pirmosios pakopos universitetinės studijos

Antros pakopos ir vientososios studijos

Kokie esame. Įsidarbinamumas pagal išsilavinimą

Kokie esame. Mokslo potencialo lygis labai skirtingas

Vertinimo grupė

Universitetas Vertinamais vienetasMokslinių

tyrimų kokybė

A

ASU

ASU Agronomija 3

T1 ASU Biosistemų inžinerija 3

S1 ASU Ekonomika ir vadyba 2

A ASU Miškotyra ir ekologija 3

S1 ISM ISM Akademiniai darbuotojai (Socialiniai mokslai) 3

S1 KSU KSU Kazimiero Simonavičiaus universitetas 1

T1

KTU

KTU Cheminės technologijos 2

P KTU Darnioji chemija 3

T1 KTU Darnioji statyba ir architektūra 2

S1 KTU Ekonomika ir verslas 2

T2 KTU Elektra ir elektronika 2

T1 KTU Gamybos technologijos ir dizainas 3

P KTU Gamtos mokslai ir medžiagotyra 3

T2 KTU Informatika 3

T1 KTU Maisto mokslas ir technologijos 3

T2 KTU Matavimų technologija 3

T1 KTU Mechanikos inžinerija 3

H KTU Socialiniai, humanitariniai mokslai ir menai 3

H

KU

KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas 4

H KU Humanitarinių mokslų fakultetas 2

B1 KU Jūros mokslų ir technologijų mokslų jungtinis padalinys 4

S1 KU Socialinių mokslų jungtinis padalinys 1

B2 KU Sveikatos mokslų fakultetas 3

5 globalus lyderis

4 stiprus tarptautiniu mastu

3 stiprus nacionaliniu mastu, su ribotu tarptautiniu pripažinimu

2 vidutinis nacionaliniu mastu

1 silpnas nacionaliniu mastu

Kokie esame. Mokslo potencialo lygis labai skirtingasB2

LSMU

LSMU Elgesio medicinos institutas 3

B2 LSMU Endokrinologijos institutas 2

B2 LSMU Farmacijos fakultetas 3

A LSMU Gyvulininkystės institutas 2

A LSMU Gyvulininkystės technologijos fakultetas 2

B2 LSMU Kardiologijos institutas 4

B2 LSMU Medicinos fakultetas (fundamentalioji medicina) 4

B2 LSMU Medicinos fakultetas (klinikinė medicina) 4

H LSMU Medicinos fakultetas (socialiniai ir humanitariniai) 1

B2 LSMU Neuromokslų institutas 4

B2 LSMU Odontologijos fakultetas 2

B2 LSMU Slaugos fakultetas 3

A LSMU Veterinarijos fakultetas 3

B2 LSMU Visuomenės sveikatos fakultetas 3

S1

MRU

MRU Ekonomikos ir finansų valdymo fakultetas 2

S1 MRU Politikos ir vadybos fakultetas 3

H MRU Politikos ir vadybos fakultetas, Humanitarinių mokslų institutas 2

S2 MRU Socialinių technologijų fakultetas 3

S2 MRU Teisės fakultetas 2

S2 MRU Viešojo saugumo fakultetas 1

S1

ŠU

ŠU Edukologijos kryptis 3

P ŠU Fizinių mokslų 2

H ŠU Humanitarinių mokslų 2

B1 ŠU ŠU biomedicinos ir žemės ūkio mokslų 2

S1 ŠU ŠU ekonomikos ir vadybos 2

T2 ŠU Technologijos mokslų 1

Kokie esame. Mokslo potencialo lygis labai skirtingas

P

VU

VU Biochemijos institutas 3

P VU Biotechnologijos institutas 3

P VU Chemijos fakultetas 4

S1 VU Ekonomikos fakultetas 2

H VU Filosofijos fakultetas (1) 4

S2 VU Filosofijos fakultetas (2) 3

P VU Fizikos fakultetas 4

B1 VU Gamtos mokslų fakultetas - BIO 3

P VU Gamtos mokslų fakultetas - GEO 2

H VU Istorijos fakultetas 4

H VU Kalbos ir literatūros 4

H VU Kauno humanitarinis fakultetas (1) 3

S1 VU Kauno humanitarinis fakultetas (2) 2

S1 VU Komunikacijos fakultetas 2

P VU Matematikos ir informatikos fakultetas 4

P VU Matematikos ir informatikos institutas 3

B2 VU Medicinos fakultetas 4

P VU Taikomųjų mokslų institutas 3

S2 VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas 2

S2 VU Teisės fakultetas 2

P VU Teorinės fizikos ir astronomijos institutas 4

S1VU TVM VšĮ Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla (socialinių mokslų kryptis) 2

Kokie esame. Potencialas išbarstytas (pavyzdys)

KU Sveikatos mokslų fakultetas

LSMU Elgesio medicinos institutas

LSMU Endokrinologijosinstitutas

LSMU Farmacijos fakultetas

LSMU Kardiologijos institutas

LSMU Medicinos fakultetas (fundamentalioji medicina)

LSMU Medicinos fakultetas (klinikinė medicina)

LSMU Neuromokslų institutas

LSMU Odontologijos fakultetas

LSMU Slaugos fakultetas

LSMU Visuomenės sveikatos fakultetas

LSU Sporto biomedicinos fakultetas

LSU Sporto mokslo inovacijų institutas

NVI Nacionalinis vėžio Institutas

VU Medicinos fakultetas

0

10

20

30

40

50

60

70

80

0 20 40 60 80 100 120 140 160 180

No

of

Ph

Ds

com

ple

ted

20

11

-13

FTE Personal in R&D

B2 (Medicina)

The development potential - 5The development potential - 4The development potential - 1

Kur esame. Inovatyvumas ir gerovė

124

110108

100

GDP/capita(% of EU)

54

83

76

97

68

84

128119

85

130

68

64

and EU Member States’ GDP/capita (as % of EU28 GDP/capita)**

*

*Innovation Union Scoreboard 2015

**EUROSTAT (Data from 1st of June 2015)

0.0

0.5

1.0

1.5

2.0

2.5

Public spending pre-

primary

Public spending primary

Public spending

secondary

Public spending tertiary

EU average

Lithuania

Kur esame. Išlaidos švietimui, proc. nuo BVP, 2011

Šaltinis: EUROSTAT

Galimi scenarijai

Priklausomai nuo politinės valios galimi keli scenarijai:

1. Vadovaujantis valstybės institucijoms suteiktais įgaliojimais įvesti privalomus (kad ir nepakankamus) kriterijus aukštosioms mokykloms; nustatyti studijų ir MTEP vertinimo ir finansavimo principus:

• natūraliai verčiančius institucijas persitvarkyti per tam tikrą laiką, • skatinančius mokslo ir studijų veiklos kokybės gerėjimą, • efektyvesnį intelektinio ir infrastruktūrinio potencialo panaudojimą;

2. Vadovaujantis tais pačiais kriterijais ir principais parengiami galimi institucijų tinklo pertvarkos scenarijai

Valstybės reguliavimo lygmenys:

• Institucinės sąrangos (kolegijos, universitetai; mokslinių tyrimų institutai):• Jų steigimo, funkcionavimo, pertvarkymo reglamentavimas;• Institucinis vertinimas*;• Institucinis (ūkio, administravimo) finansavimas.

• Studijų proceso:• Reikalavimai leidimo išdavimui;• Reikalavimai studijų procesui (priėmimui; studijų organizavimui, vykdymui);• Studijų proceso ir studijų rezultatų vertinimas;• Studijų finansavimo sistema.

• MTEP veiklos:• Vertinimo reglamentavimas;• Finansavimo sistema.__________________________* kursyvas - ten, kur realu tikėtis rimtesnių kokybės gerėjimo pokyčių ir politinės valios įtakojant procesą

Aukštųjų mokyklų vertinimo pertvarka: kas yra universitetai ir kolegijos?Universitetai – šalies intelektiniai lyderiai - naujų (valstybės ir tarptautiniu mastu) idėjų (valstybei, jos ūkiui, verslui, kultūrai, menui, kitiems visuomenės ir pilietiniams poreikiams) nešėjai; jie rengia visuomenės, bendruomenių, kolektyvų lyderius, vadovus, atskirų mokslo, meno, kultūros sričių ekspertus, profesionalius menininkus, analitikus, naujus technologijų kūrėjus ir taikytojus.

Kolegijos – regiono lyderiai, jos labiau orientuotos į praktiškesnių regiono (įskaitant verslą) problemų sprendimą, labiau su konkrečios darbo vietos specifika susipažinusių, vidurinės grandies vadovų ar specialistų rengimą.

Būtini reikalavimai universitetams

• Mokslinių tyrimų lygis (matuojamas tarptautinėje praktikoje taikomais kriterijais). Universitetas remiantis mokslo veiklos lyginamoji analizės (tokios, kaip pernai buvo atlikta Lietuvoje) rezultatais turi būti pripažįstamas kaip stiprus tarptautiniu mastu(pereinamuoju 3 metų laikotarpiu – stiprus nacionaliniu mastu), jei taip buvo įvertinta nei pusė mokslo krypčių, kuriose universitetas vykdo mokslinius tyrimus ne mažiau 50 proc. mokslinio pedagoginio personalo – mokslininkai (meno studijose – at.lygio menininkai); pajamos iš mokslo rezultatų komercinimo - ne mažiau 5 proc. universiteto pajamų;

• Iš reikalavimo mokslinės veiklos lygiui bei reikalavimo rengti visuomenės lyderius natūraliai atsirastų reikalavimas priimamų studentų kompetencijai - stojamasis balas ne mažiau 3 pagal 10 balų sistemą, detalizuojant pagal studijų kryptis (krypčių grupes);

• Studijų infrastruktūra turi atitikti studijų krypčių aprašuose numatytus reikalavimus

• Absolventų įsidarbinimo lygis: bent jau 70 proc. absolventų turėtų užimti aukštojo išsilavinimo reikalaujančias pareigybes

• Dėstytojų, dirbančių antraeilėse pareigose – ne daugiau 50 proc.

• Studijų programas turi vykdyti ne mažiau kaip keturiose studijų srityse (šiose srityse turi vykdyti ir mokslinius tyrimus)

• Studentų mobilumas (bent semestro apimties) – 4 proc.

Būtini reikalavimai kolegijoms

• Absolventų įsidarbinimo lygis: 70 proc. absolventų turėtų užimti aukštojo išsilavinimo reikalaujančias pareigybes

• Dėstymo ryšys su verslu: 30 proc. dėstytojų turi turėti praktinio darbo patirtį (vieni dirbę versle, kiti –ateinantys dėstyti verslo atstovai)

• Studijų programos turi atitikti regiono poreikius: darbdaviai sudaro ne mažiau 50 proc. studijų programų(krypčių) komitetų narių

• Studijų infrastruktūra turi atitikti studijų krypčių aprašuose numatytus reikalavimus

• Priimami absolventai turėtų būti pajėgūs studijuoti ir tapti vadovaujančiais darbuotojais: stojamasis balas 2

• Privalomos sutartys su regiono darbdaviais dėl privalomų studentų praktikų atlikimo

• Dėstytojų mokslinė kompetencija: teorinius pagrindus dėstantys dėstytojai turėtų būti mokslininkai (t.y., turintys mokslo laipsnį ir vykdantys mokslinę veiklą): 10 proc.; mokslinę veiklą jie turėtų vykdyti universitetų ar mokslinių tyrimų institutų mokslininkų grupėse (mokslinių tyrimų infrastruktūros kūrimas kolegijose nėra racionalus sprendimas)

• Dėstytojų gebėjimas konsultuoti regiono valdžią ir verslininkus jiems aktualiais inovacijų diegimo klausimais

• Dėstytojų, dirbančių antraeilėse pareigose – ne daugiau 60 proc.

• Studentų mobilumas (bent semestro apimties) – 4 proc.

Studijų programų akreditavimo pertvarka

Pereinama nuo studijų programų vertinimo ir akreditavimo prie studijų krypties atitinkamoje pakopoje vertinimo ir akreditavimo. Pereinamuoju laikotarpiu nepriklausoma komisija iš socialinių dalininkų (dauguma – verslo ir pramonės asocijuotų struktūrų atstovai, tarptautinio lygio mokslininkai), sudaryta ŠMM ar LRV įvertina kiekvienos aukštosios mokyklos studijų programų pagal atskiras kryptis aktualumą darbo rinkos (mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros) požiūriu

Finansavimo pertvarka:

• Studijų finansavimas (ST krepšelis ar studijų stipendija skiriamas tik tuo atveju, jei AM atitinka reikalavimus, tarp kurių – visiems priimamiems studentams taikomas nustatytas minimalus priėmimo balas (pvz., U – 3; K – 2?, bet detalizuojant pagal studijų kryptis (krypčių grupes) ) ; vykdomas rentabilumo kriterijus: į programą priimamų studentų skaičiui: FBT – 30; HS – 60 ?)

• Bazinis finansavimas (Ūkiui ir administravimui skiriamų biudžeto lėšų dalis įskaičiuojam į studijų krepšelį bei skiriama pagal MTEP baziniam finansavimui skiriamas lėšas, vertinama kombinuojant benchmark‘o (vykd. kas 5 m.) ir bibliometrinio vertinimo (kasmetinio) rezultatus, pvz., 2/3 pagal benchm., 1/3 pagal bibliom.)

• Konkursinis finansavimas (LMT pertvarka pagal Europos mokslo fondo ir benchmark‘o ekspertų rekomendacijas)

Struktūrinės pertvarkos: institutai, aukštosios mokyklosAtsižvelgiant į aukščiau išdėstytus kriterijus bei papildomus kriterijus dėl efektyvaus valstybės biudžeto lėšų naudojimo bei efektyvaus turimo intelektinio potencialo panaudojimo parengiami siūlymai dėl tinklo pertvarkos;

Atsižvelgiant į MOSTA 2015 m. atliktą Mokslinės veiklos palyginamąjį tyrimą, Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitą „Valstybinių mokslinių tyrimų institutų valstybės ilgalaikio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įvertinimas“ (2015 m. ) ir LMT atliktą studiją (2011 m.) dėl HSM, siūlome parengti siūlymus dėl Humanitarinių institutų konsolidavimo galimybių;

Struktūrinės pertvarkos: aukštosios mokyklos II

Remiantis jau dabar turima informacija „padaromos nuotraukos“:

• universitetų dabartinis atitikimas aptartiems (kad ir truputį pažemintiems) reikalavimams (vertinant institucijos perspektyvumą);

• mokslinio potencialo išsibarstymas universitetuose (ir institutuose) pagal mokslo sritis;

• studijų (pagal kryptis ir studentų skaičių) pasiskirstymas tarp universitetų;

• vykdomų studijų ir turimo mokslinio potencialo dermė;

• studijų pasiskirstymo atitikimas rentabilumo kriterijams;

Struktūrinės pertvarkos: aukštosios mokyklos III

Pagal „nuotraukas“ parengiami galimi tinklo pertvarkos scenarijai (3 mėn.?).

Priimamas politinis sprendimas dėl tinklo pertvarkos scenarijaus pasirinkimo (LRS sprendimas).

Parengiami preliminarūs rėminiai jungiamų institucijų pertvarkos planai (struktūra (ar pagrindinės veiklos kryptys); MTEP infrastruktūra, studijų infrastruktūra,...).

Pradeda funkcionuoti LRV sudarytos darbo grupės dėl tų planų detalizavimo ir realizavimo.

Priimami teisės aktai dėl naujų (senų) universitetų įsteigimo.

SF lėšos skiriamos tik institucijoms įgyvendinančioms tinklo pertvarkos plano veiklas

Padiskutuokim.Ir... einam pirmyn?

O gal palaukiam, vis dar tikėdamiesi, kad viskas išsispręs savaime?