Mokslo ir ūkio sąveika Lietuvos mokslo ir studijų

sistemos reformoje

Giedrius ViliūnasŠvietimo ir mokslo ministrės patarėjas

Konferencija “Bendradarbiavimas ir partnerystė plėtojant švietimo ir mokslo sektorių 2007 – 2013 m.”,

2007 m. birželio 11 d.

2

Pranešimo turinys

1. Mokslo ir ūkio sąveikos vieta mokslo ir studijų reformos modelyje

2. Mokslo ir ūkio sąveiką plėtojančios reformos priemonės

3. Problemiški aspektai

3

Įžanginės pastabos

• Mokslinių tyrimų sistemos refoma vykdoma kartu su aukštojo mokslo refoma

• Mokslo problemos iš dalies užgožiamos studijų problemų• Į žinių kūrimo ir sklaidos sistemą žvelgiama kompleksiškai

• Mokslo ir verslo sąsaja nėra savaiminis reformos tikslas

• Siekiama visuomenės, ūkio, asmens gerovės ir klestėjimo• Greta ekonomikos konkurencingumo – tvarioji plėtra,

sveikata, kultūra, individo poreikiai

4

Mokslo ir verslo sąsaja partijų susitarime

1. Studijų finansavimo principai2. Studijų įmokos reguliavimas3. Studijų prieinamumas4. Aukštųjų mokyklų autonomija 5. Aukštųjų mokyklų valdymas ir atskaitomybė6. Atsakomybė už studijų kokybę, etiką ir procedūras7. Studijų kokybės užtikrinimas ir vertinimas8. Mokslo finansavimo principai9. Mokslo finansavimo apimtys ir mokslo plėtra10.Mokslo sistemos valdymas11.Mokslininkų ir studentų draugijos12.“Valstybė, siekdama, kad gerėtų mokslinių tyrimų kokybė, mokslo ir

inovacijų efektyvumas ir tarptautinis konkurencingumas, sukuria sąlygas ir paskatas valstybinio ir privataus sektoriaus bendradarbiavimui, remia jungtinių mokslo, studijų ir verslo centrų kūrimąsi”

13.Reformos parlamentinė priežiūra ir strategija14. Įgyvendinimo terminai

5

Mokslo ir verslo sąsajos problemos matomumas

• Aukštojo mokslo reforma politiškai “karštesnė”• Studijų įmokų didinimas prieš rinkimus rizikingas

valdančiosioms partijoms• Nemokamo aukštojo mokslo išlaikymui arba paskoloms per

artimiausius 4 metus papildomai reikėtų 1 mlrd Lt

• Studijų reforma remiasi nacionaliniu biudžetu, o mokslo ir ūkio pertvarkymai – ES struktūriniais fondais

• Diskusijos apie mokslo ir ūkio pertvarkymus vyksta ne taip matomuose Lisabonos strategijos ir SF panaudojimo planavimo kontekstuose

6

Mokslo potencialas ir sąveika su ūkiu šiandien

• Apie 12 000 tyrėjų (4 / tūkst. gyv.), iš jų apie 6000 su mokslo laipsniais

• Kasmet parengiama maždaug po 300-400 mokslo daktarų

• 205 000 studentų (iš jų apie 60 000 kolegijose)• 21 universitetas (iš jų 6 privatūs), 17 valstybinių ir 18

universitetų mokslo institutų, 28 kolegijos• Finansavimas 474 mln Lt, arba 174 mln EUR (2005),

arba 0,76 proc. nuo BVP• Tik 13,5 proc. mokslo finansavimo ateina iš privataus

sektoriaus (0,14 proc. nuo BVP)• Tik 6,7 proc. tyrėjų versle

7

Tyrėjų pasiskirstymas pagal sektorius, lyginant su ES ir JAV

6,7

49

80,5

25,5

13,4

3,8

67,8

36,5

14,7

0%

20%

40%

60%

80%

100%

Lietuva ES-25 JAV

Aukštojo mokslo sekt., proc.

Valstybiniame sekt., proc.

Versle, proc.

8

Išlaidos moksliniams tyrimams pagal sektorius, lyginant su ES ir JAV

17

5463

65

35

31

52

613 9

0

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

Lietuva ES-25 JAV

Užsienis, proc.

Kiti nac. šaltiniai, proc.

Valstybinis sekt., proc.

Verslas, proc.

9

Inovatyvių įmonių bendradarbiavimo partneriai

32,1

20,9

11,2

41,5

13,9

8,7

22,5

0 5 10 15 20 25 30 35 40 45

Kitos įmonės Jūsų įmonių grupėje

Įrengimų, medžiagų, sudėtinių dalių (komponentų),programinės įrangos tiekėjai

Klientai ar vartotojai

Konkurentai ar kitos įmonės iš Jūsų rinkos ar iš tospačios ekonominės veiklos rūšies

Konsultantai, laboratorijos ar privatūs moksliniųtyrimų institutai

Universitetai ar kitos aukštosios mokyklos

Valstybės mokslinių tyrimų įstaigos

%

Valstybinės MT įstaigos

Universitetai

Privačios MT įstaigos ir konsultantai

Kitos įmonės

Klientai

Tiekėjai

Partneriai iš įmonių grupės

8,7%

11,2%

20,9%

22,5%

32,1%

41,5%

13,9%

10

Lietuvos inovacijų sistema Europos

kontekste(proc.)

11

Inovacijų sistemos rezultatyvumas

Šaltinis: Europos inovacijų švieslentė, 2006

12

Viešojo ir privataus sektoriaus aktyvumas 6BP projektuose

Universiteto mokslo institutai

5%

VŠĮ9%

Valstybės mokslo įstaigos

2%

Valstybės mokslo institutai

15%

Universitetai35%

Viešojo administravimo institucijos

13%

Įmonės (D)1% Asociacijos

3%

Privačios mokslinių tyrimų institucijos

0%

Įmonės (MVĮ)15%

Kita1%

Kolegijos0%

Švietimo įstaigos1%

13

Esamas mokslo ir ūkio sąveikos skatinimas ir jo vertinimai

• Strategijos ir programos• Lietuvos mokslo ir technologijų baltoji knyga (2001)• Ilgalaikė MTEP strategija ir jos įgyvendinimo priemonės (2003)• Lietuvos MTEP prioritetai ir jų įgyvendinimo programa (nuo 2003)• Nacionalinė Lisabonos strategijos įgyvendinimo programa (2005)• Aukštųjų technologijų plėtros 2007 – 2013 m. programa (2006), Pramoninės

biotechnologijos plėtros 2007 – 2010 m. programa (2006)• Mokslo finansavimas pagal rezultatus

• Publikacijų, tarptautinių projektų, verslo užsakymų ir žinių komercializavimo rodikliai

• Tarptautiniai vertinimai (Norvegijos mokslo taryba 1996, Pasaulio bankas 2003, CREST OMC PMG 2007 ir kt.):

• Pernelyg pasyvi finansavimo pagal rezultatus sistema • Per mažai lėšų skirstoma programiniu konkursiniu būdu (tik 6-7 proc.)• Per žemas valstybės investicijų į mokslą lygis (tik 0,64 proc. nuo BVP)• Fragmentuota, nefunkcionali institucijų sistema• Trūksta specialių mokslo-verslo sąsają stiprinančių priemonių (“spin-off” tipo

įmonėms, tyrėjams versle, verslo investicijoms į MT ir kt.)• Nepakankamas strateginis valdymas ir koordinavimas

14

Mokslinių tyrimų sistemos reforma

(1) Valdymo ir finansavimo sistemos pertvarkymas• Programinio konkursinio finansavimo plėtra• Tarpinės institucijos: mokslinių tyrimų taryba ir inovacijų agentūra• SF projektas “Programinio konkursinio mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir

inovacijų finansavimo modelio sukūrimas” (LMT / ŠMM /ŪM)

(2) Naujos programinės veiklos• Nacionalinės mokslo programos (siūloma rengti 5 bandomąsias programas)• Nacionalinės kompleksinės programos (rengiama 12 galimybių studijų)• Išskirtinių tyrimų centrų programa• Kompetencijos centrų programa

(3) Infrastruktūros atnaujinimas• Mokslo, studijų ir verslo slėniai• Bendri su verslu tyrimų centrai, technologijų perdavimas, konsultavimas• Institucijų tinklo pertvarkymo galimybių studija (iki rudens) ir nacionalinės mokslo

infrastruktūrų plėtros gairės ( iki 2007 m. pabaigos)

(4) Žmonių išteklių stiprinimas• Stipendijų (grantų) schemos jauniems ir patyrusiems tyrėjams, parama tarptautiniam

mobilumui, protų susigrąžinimui, tyrėjams versle ir kt.• Tyrėjų ir specialistų rengimas (studijų sritis)

Reformos pagrindas: 4 struktūrinių fondų panaudojimo bendrosios programos (Nacionalinė kompleksinė, Mokslinių tyrimų, Tyrėjų karjeros ir Studijų)

15

Mokslo ir inovacijų sistemos valdymas

Šaltinis: LMT studija

16

Seimas Vyriausybė

Mokslo, technologijų ir inovacijų komitetas

Švietimo ir mokslo ministerija Ūkio ministerijaKitos ministerijos

Kitos ministerijos

Kokybės vertinimo centras

Mokslo parkai Verslo inkubatoriai

Verslo informacijos

centraiINVEGA

UniversitetaiUniversitetų

Mokslo institutai

Valtsybiniai mokslo institutai

Valstybinės mokslo įstaigos

Privačios mokslo

institucijos

Privačios aukštosios mokyklos

Verslo įmonės

Politikos sprendimai

Politikos formavimas

Politikos įgyvendinimas

Tikslinės grupės, organizacijos

Sekretoriatas

Mokslo ir Technologijų koord. grupė

agentūra agentūra

Mokslinių tyrimųtaryba

Technologijų ir inovacijų

taryba

Mokslo ir inovacijų sistemos dalyviai

Šaltinis: LMT studija

17

Nacionalinės kompleksinės programos

• Apima specialistų ir tyrėjų rengimą, mokslinius tyrimus, mokslo infrastruktūrą, mokslo-verslo sąsają (inkubatoriai, technologijų parkai, “pumpurinės” įmonės, integruota infrastruktūra)

• ŠMM kvietimu rengiamos 11 NKP galimybių studijų:Informacinės technologijosMechatronikaNaujosios medžiagos, elektronika ir nanotechnologijosBioenergijos gamyba ir naudojimasBiotechnologijaDarnioji chemijaŽemės, miškų ir maisto ūkio sritisLazeriaiElektroninių ir telekomunikacinių sistemų technologijosTaikomieji fiziniai mokslai ir technologijosGyvulinės maisto žaliavos gamyba ir perdirbimas

18

Nacionalinės mokslo programos

• “Mokslinių tyrimų projektų ir jų vykdymui būtinų metodų ir priemonių visuma, sukurianti prielaidas valstybei ir visuomenei svarbioms problemoms spręsti”

• LMT siūlo rengti 5 bandomąsias NMP:• Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas• Socialiniai iššūkiai nacionaliniam saugumui• Lietuvos ekosistemos: klimato kaita ir žmogaus poveikis• Lėtinės neinfekcinės ligos• Darni energetika

19

Mokslo, studijų ir verslo slėniai “Vienoje teritorijoje

sutelktas mokslinių tyrimų, studijų ir žinioms imlaus verslo potencialas, turintis bendrą arba susijusią infrastruktūrą ir kryptingai prisidedantis prie žinių visuomenės bei žinių ekonomikos kūrimo”

Studijos Inovacijos

Tyrimai

Visuomenės plėtra

• Koncepcija patvirtinta LRV 2007 03 21• ŠMM ir ŪM parengė Slėnių plėtros vizijų bei programų atrankos taisykles ir sudarė Slėnių plėtros komisiją• Pirmas Komisijos posėdis dar šią savaitę• Vizijų ir programų atranka iki metų pabaigos

20

Neaiškumai • Ar numatytoms priemonėms pakaks lėšų ir išteklių?

• Iš ERPF numatoma maždaug 2,6 mlrd Lt, t.y. maždaug po 350 mln Lt, arba po 100 mln EUR kasmet. Ar šių lėšų užteks 6-8 NKP, 4-5 NMP, 2-3 mokslo, studijų ir verslo slėniams, išskirtiniams tyrimų centrams, kompetencijos centrams, mokslo – verslo tyrimų centrams, grantams ir t.t.? Jei ne, kokie kiti reformos finansiniai šaltiniai?

• Kiek tyrėjų reikės įgyvendinti planuojamoms NMP, NKP, išskirtiniams tyrimų centrams, kompetencijos centrams ir t.t., atsižvelgiant į dalyvavimą 7BP, dalies tyrėjų “perdavimą” verslui, mokslininkų senėjimą, protų nuotėkį, stažuotes užsienyje?

• Ar ši reforma padės pasiekti ūkio proveržį?• Ir NKP, ir NMP šiuo metu kuriamos “iš apačios”; jų gana daug;

nuošaly lieka kai kurie ūkio sektoriai (pvz., paslaugos)• Diegiamas tipinis Šiaurės ir Vakarų Europos NIS modelis ir mokslo

– verslo sąsajos stiprinimo repertuaras; ar jis atitinka Lietuvai kylančius iššūkius?

21

Neaiškumų priežastys• Reformos modelis susiklostė sąveikaujant kelioms

fragmentiškoms pažiūroms į mokslą ir jo sąsają su verslu, todėl yra eklektiškas

(a) sektorinės plėtros: stiprinti mokslą tik perspektyvių technologijų srityse (> NKP)

(b) infrastruktūrinė: kol neaiški bendroji visuomenės ir ūkio raidos strategija, stiprinti bendrą mokslo ir studijų bazę ( > Slėnių koncepcija)

(c) taikomojo mokslo ir verslo inovacijų: mokslo bazės apskritai stiprinti nereikia, prioritetas – inovacijos versle ir taikomoji mokslinė veikla (ŪM pozicija pradiniu SF panaudojimo planavimo laikotarpiu)

• Reformai stinga tarpsektorinės koordinacijos NIS lygmenyje

• Neveiksni Mokslo, technologijų ir inovacijų plėtros komisija prie LRV

Rizika, kad planuojamas reformos modelis dar keisis ir kad dalis jo priemonių nepasiteisins, yra gana didelė

22

Kritiniai sėkmės veiksniai(1) Tarpinės institucijos, pajėgios administruoti mokslo

plėtrai ir mokslo – ūkio sąveikai skirtas struktūrinės paramos schemas

• Seimo svarstomas nutarimas dėl LMT pertvarkymo

(2) Nacionalinio biudžeto ir struktūrinės paramos priemonių suderinimas

• NMP finansavimas, tyrėjų atlyginimai, mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo reformų dermė ir kt.

(3) Strateginė partnerystė tarp ŠMM, ŪM, mokslo ir verslo subjektų

• Ministerijų, universitetų, regioninės valdžios, NTP, ŽEF ir kt. organizacijų bendradarbiavimas

(4) Strateginis intelektas – analizės, stebėsenos, lyginimo, planavimo, įžvalgos pajėgumai ir vaidmuo

• Įkurtas Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras

23

Išvados ir klausimai1. Mokslo ir ūkio sąveika yra vienas svarbiausių Lietuvos

mokslo ir studijų sistemos reformos aspektų. Į jį sutelkta didelė MTTP skirtos 2007-2013 m. laikotarpio ES struktūrinės paramos dalis

2. Neaišku, ar numatomas mokslo ir ūkio sąveikos priemonių repertuaras yra ne per gausus ir ar pakankamai pagrįstas finansiškai bei žmonių ištekliais

3. Nėra tikrumo, ar “iš apačios” ir mokslo iniciatyva kuriamos mokslo ir mokslo – verslo sąveikos programos atitiks ilgalaikius šalies plėtros poreikius

4. Vėluoja reformai reikalingų institucijų kūrimas, stinga dermės tarp nacionalinio biudžeto ir ES struktūrinės paramos, strateginės partnerystės ir strateginio intelekto – tai rodo trūkumus reformos valdymo lygmenyje