MUITINĖS IR MOKĖSTINIO

GINČO SANTYKIS

Parengė: MTVbns2-03 Emilija Taraškevič, Mikas Bagušinskas

Mokestinis ginčas- tai ginčas, kylantys tarp mokesčių

mokėtojo ir mokesčių administratoriaus.

Mokestinis ginčas kyla, kai mokesčių administratorius, atlikęs mokestinį

patikrinimą, pateikia patikrinimo aktą ar kitą sprendimą, pagal kurį

mokesčių mokėtojui iš naujo apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti

mokestis, o mokesčių mokėtojas su tokiu sprendimu nesutinka arba

mokestinis ginčas gali kilti tada, kai mokesčių administratorius atsisako

grąžinti mokesčio permoką.

Prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų

viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės

aktai ar veiksmai gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais

turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo

ne teismo tvarka instituciją.

Tais atvejais, kai įstatymai nustato privalomą ginčo

išnagrinėjimą ne teismo tvarką, skundai pirmiausia

paduodami institucijoms, nagrinėjančioms ginčus ne

teismo tvarka. Jei šių institucijų atsakymas netenkina,

skundas paduodamas administraciniam teismui.

Mokestinius ginčus nagrinėja centrinis mokesčių

administratorius, Mokestinių ginčų komisija prie

Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ikiteisminės

mokestinius ginčus nagrinėjančios institucijos ir

teismas.

Privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka turi būti išnagrinėti šie ginčai:

Mokestiniai ginčai ir ginčai dėl mokesčių administratoriaus sprendimo

neatleisti nuo baudų bei (arba) delspinigių mokėjimo ir mokesčių

administratoriaus atlikto mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos

įskaitymo;

Dėl VĮ Registrų centro teritorinio skyriaus priimtų sprendimų;

Dėl nustatytos nekilnojamojo turto mokestinės vertės;

Dėl įgaliotų institucijų sprendimų, veiksmų, neveikimo, susijusių su

nuosavybės teisių atkūrimu;

Dėl viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir

laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų

pareigūnų veiksmų ir sprendimų;

Dėl neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo;

Dėl muitų teisės aktų taikymo;

Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – Fondas) administravimo

įstaigų sprendimų ir veiksmų;

Dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų, esančių Vilniaus miesto

ir Vilniaus rajono, Elektrėnų, Šalčininkų rajono, Širvintų rajono, Švenčionių

rajono, Trakų rajono, Ukmergės rajono savivaldybių teritorijose, priimtų

individualių aktų ar jų valstybės tarnautojų veiksmų (neveikimo) teisėtumo;

Dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių aktų ar

jų tarnautojų veiksmų (neveikimo) teisėtumo;

Dėl pensijų skyrimo;

Muitinė

Lietuvos Respublikos muitinė- višojo sektoriaus

organizacija, atliekantį mokesčių

administratoriaus ir Lietuvos Respublikos bei ES

ekonominės erdvės ir tarptautinės prekybos

kontrolės institucijos funkcijas.

Lietuvos muitinės paskirtis yra:

Užtikrinti rinkos ir visuomenės saugą ir saugumą taikant

efektyvią muitinės prižiūrą bei plėtojant vidaus ir tarptautinį

bendradarbiavimą;

Užtikrinti muitinės administruojamų mokesčių surinkimą;

Sudaryri palankias sčlygas verslo plėtrai, diegiant modernius

darbo metodus ir kuriant elektroninę aplinką;

Administruojanti mokesčius muitinė laikoma mokesčių administratoriumi.

Muitinės departamentas – centriniu mokesčių

administratoriumi;

Teritorinė muitinė ir specialioji muitinės įstaiga –

vietos mokesčių administratoriais.

Muitinė yra atsakinga už muitų administravimą.

Papildomai muitinė administruoja akcizus ir

pridėtinės vertės mokestį, tik tiek, kiek jai

pavesta pagal Pridėtinės vertės mokesčio ir

Akcizų įstatymus.

Mokestiniams ginčams, kylantiems tarp mokesčio

mokėtojo ir muitinės, taikomos Mokesčio

administravimo įstatymo nuostatos, o ginčams

kurie nepatenka į mokestinio ginčo nagrinėjimo

ribas, taikomos Muitinės įstatymo nuostatos.

Muitinės veiksmai, kurie gali būti skundžiami

Suinteresuotas asmuo turi teisę skųsti ne bet kokį muitinės veiksmą.

Skundžiamas sprendimas turi atitikti šiuos pagrindinius požymius:

sprendimo tiesioginis ir individualus taikymas suinteresuotam

asmeniui, keliantis tam tikras teisines pasekmes; sprendimas susijęs

su muitų teisės aktų taikymu. Taip pat suinteresuotas asmuo turi teisę

skųsti muitinės sprendimo nepriėmimą, jeigu muitinė teisės aktų

nustatyta tvarka nepriima sprendimo pagal suinteresuoto asmens

prašymą

MUITINĖS VEIKSMŲ AR NEVEIKIMO APSKUNDIMAS

Muitinės priimamų apskundimo ir ginčų su

muitine nagrinėjimo procedūrą reglamentuoja

Lietuvos Respublikos Muitinės įstatymo VIII

skyrius ir Dėl skundų nagrinėjimo Lietuvos

Respublikos muitinėje nuostatai.

Muitinės ginčai tai ginčai, kurie kyla tarp asmens ir

muitinės dėl Europos bendrijos mitų teisės aktų,

Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo ir kitų

muitinės kompetencijai priskirtų teisės aktų

taikymo, kai skundžiamu sprendimi nėra naujai

apskaičiuojami mokesčiai, ar deklaruotų mokesčių

suma nesikečia.

Ginčų rūšys:

Santykiuose su muitine gali kilti dviejų rūšių ginčai :

• mokestiniai;

• nemokestiniai ginčai;

Mokestiniai ginčai kyla dėl muitinės priimamų sprendimų, kuriais

muitinė veikdama kaip mokesčių administratorius priima individualaus

pobūdžio sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui ar susijusiam asmeniui

naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis. Pastebėtina, jog

mokestinės prievolės atsiradimą gali sąlygoti įvairios muitinės vertinamos

aplinkybės, tame tarpe muitinės procedūrų tvarkos pažeidimai, prekių

klasifikavimo, kilmės taisyklių įgyvendinimas. Jeigu muitinės galutinė

sprendimo išvada ir jo teisinės pasekmės pasireiškia papildomų mokesčių

apskaičiavimu, tai parodo mokestinę tokio ginčo prigimtį.

Privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka

Vienas iš ginčų su muitine ypatumas būdingas tiek mokestiniams, tiek

nemokestiniams ginčams yra privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo

tvarka. Tačiau ginčo pobūdis lemia ir atitinkamus ikiteisminės ginčų

nagrinėjimo tvarkos skirtumus.

Mokestiniams ginčams yra taikoma speciali ginčų nagrinėjimo tvarka.

Skundas dėl teritorinės muitinės sprendimo pateikiamas Muitinės

departamentui, o Muitinės departamento sprendimas ar jo

nepriėmimas yra skundžiamas Mokestinių ginčų komisijai arba teismui

pagal išimtinį teritorinį teismingumą, pavyzdžiui Vilniaus apygardos

administraciniam teismui. Pažymėtina, jog mokestinių ginčų

nagrinėjimo tvarka taip pat taikoma nagrinėti skundus dėl teritorinės

muitinės ir Muitinės departamento sprendimo neatleisti nuo baudų,

delspinigių mokėjimo.

Nemokestiniai ginčai yra sprendžiami pagal Muitinės įstatymo

nustatytą ginčų nagrinėjimo tvarką – dėl teritorinių muitinių ir

specialiųjų muitinės įstaigų sprendimų ir jų nepriėmimo skundai

teikiami Muitinės departamentui, o dėl Muitinės departamento

sprendimų ir jų nepriėmimo – Vyriausiajai administracinių ginčų

komisijai arba teismui.

Skundas

Skundas- pareiškimas, prašymas .

Asmens kreipimasis raštu į Muitinės departamentą,

teritorinę muitinę ar į specialiąją muitinės įstaigą ar

jos vadovą, nurodant, kad yra pažeistos jo teisės

ar teisėti interesai ir prašant juos apginti.

Pareiškėjas

Pareiškėjas tai asmuo, kurio vardu ir

interesais įteikiamas ar atsiunčiamas

institucijai ar jos vadovui rašytinis skundas.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę apskųsti:

jam tiesiogiai ir individualiai taikomą Muitinės departamento, teritorinės muitinės arba specialiosios muitinės įstaigos sprendimą, susijusį su muitų teisės aktų taikymu;

Muitinės departamento, teritorinės muitinės arba specialiosios muitinės įstaigos sprendimo nepriėmimą, jeigu jis kuriai nors iš šių muitinės įstaigų pateikė prašymą priimti sprendimą, susijusį su muitų teisės aktų taikymu, ir per nustatytą laikotarpį negavo sprendimo arba jeigu baigėsi laikas, per kurį toks sprendimas turėjo būti priimtas.

Skundas turi būti paduodamas:

Dėl Muitinės departamento, teritorinės muitinės arba specialiosios muitinės įstaigos pareigūnų sprendimų bei jų nepriėmimo – muitinės įstaigai, jos vadovui, kurios pareigūno sprendimai ar jų nepriėmimas skundžiami;

Dėl teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų sprendimų ir jų nepriėmimo – Muitinės departamentui;

Dėl Muitinės departamento sprendimų ir jų nepriėmimo – Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba teismui.

Skundų padavimo terminai:

1. Skundai dėl Muitinės departamento, teritorinės muitinės

ar specialiosios muitinės įstaigos pareigūnų sprendimų

paduodami atitinkamai muitinės įstaigai ne vėliau kaip

per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai suinteresuotas

asmuo gavo informaciją apie, jo nuomone, nepagrįstą

muitinės pareigūno sprendimą, arba kai baigėsi teisės

aktų nustatytas terminas, per kurį turėjo būti priimtas

sprendimas.

2. Skundai dėl teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų

sprendimų ar jų nepriėmimo paduodami Muitinės

departamentui ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos

dienos, kurią suinteresuotas asmuo gavo sprendimą, o

jeigu skundžiamas sprendimo nepriėmimas – nuo tos

dienos, kai baigėsi teisės aktų nustatytas skundo

nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo terminas.

3. Skundai dėl Muitinės departamento sprendimų ar jų

nepriėmimo paduodami Vyriausiajai administracinių ginčų

komisijai arba teismui ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo

tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo gavo sprendimą, o

jeigu skundžiamas sprendimo nepriėmimas – nuo tos

dienos, kai baigėsi teisės aktų nustatytas skundo

nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo terminas.

4. Suinteresuoto asmens prašymu, Muitinės departamentas

gali atnaujinti skundo dėl teritorinės muitinės ar

specialiosios muitinės įstaigos sprendimo arba jo

nepriėmimo padavimo terminą, jeigu pripažįsta, kad šis

terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašyme

atnaujinti skundo padavimo terminą turi būti nurodytos

termino praleidimo priežastys. Prie prašymo pridedami

termino praleidimo priežastis pagrindžiantys dokumentai ir

paduodamas pareiškėjo skundas.

Skundų priėmimas

Skundai siunčiami paštu arba pristatomi į atitinkamą muitinės įstaigą.

Skundai registruojami kompiuterinėje laikmenoje arba registracijos žurnale. Ant skundo dedamas spaudas, kuriame įrašomas registracijos numeris ir gavimo data.

Skundo priėmimo faktas, pareiškėjui reikalaujant, patvirtinamas žodžiu, nurodant gauto dokumento registracijos numerį ir datą, arba raštu, ant antrojo skundo egzemplioriaus užrašant registracijos numerį ir datą.

Gavus skundą muitinės įstaiga turi teisę:

Pareikalauti iš asmens papildomų dokumentų, kurie nebuvo pateikti pareigūnui ar teritorinei muitinei bei specialiajai muitinės įstaigai, kurių priimti sprendimai skundžiami. Jeigu asmuo per 15 kalendorinių dienų nuo pranešimo išsiuntimo nepateikia muitinės įstaigos reikalaujamų dokumentų, skundas gali būti paliktas nenagrinėtas;

Sujungti tapačius asmens skundus;

Kreiptis į Lietuvos kompetentingas institucijas, komisijas ar ekspertus bei specialistus dėl skunde nurodytų aplinkybių tyrimo ir išvadų bei informacijos pateikimo;

Kreiptis į užsienio valstybių kompetentingas institucijas dėl informacijos, susijusios su nagrinėjamu skundu, pateikimo.

Reikalavimai skundui

Skunde turi būti nurodyta:• skundo surašymo vieta ir data;• pareiškėjo vardas, pavardė, juridinio asmens pavadinimas, asmens

kodas, juridinio asmens registracijos kodas, gyvenamoji vieta, buveinė, taip pat atstovo, įgalioto pateikti skundą vardas, pavardė, asmens kodas;

• teritorinės muitinės arba specialiosios muitinės įstaigos, kurios sprendimai skundžiami, pavadinimas;

• konkretus skundžiamas sprendimas;• aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai

patvirtinantys įrodymai;• pareiškėjo reikalavimas;• pridedamų dokumentų sąrašas.

Prie skundo pridedami skundžiamo sprendimo bei dokumentų, patvirtinančių pareiškėjo skundo pagrįstumą, originalai arba tinkamai patvirtintos jų kopijos. Pareiškėjo nepatvirtintos dokumentų kopijos kaip įrodymai nevertinamos.

Skundas turi būti parašytas valstybine lietuvių kalba. Prie su skundu pateikiamų užsienio kalba surašytų dokumentų turi būti pridedami jų vertimai į lietuvių kalbą. Pateikti dokumentai ne valstybine kalba kaip įrodymai nevertinami.

Skundą pasirašo pareiškėjas arba jo atstovas. Prie atstovo paduodamo skundo turi būti pridedamas įgaliojimas arba kitas dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus.

Skundo nagrinėjimas

Muitinės departamente, teritorinėje muitinėje ir

specialiojoje muitinės įstaigoje skundas laikomas

išnagrinėtu, kai dėl jo šios įstaigos vadovas priima

sprendimą.

Pareiškėjų skundai, dėl kurių jau buvo priimti sprendimai,

tačiau tais pačiais klausimais kreipiamasi kartotinai,

nenurodant naujų aplinkybių ir nepateikiant jas

pagrindžiančių įrodymų, nenagrinėjami.

Rašytinių skundų nagrinėjimas ir sprendimų priėmimas

Dėl Muitinės departamento, teritorinės muitinės ar specialiosios

muitinės įstaigos pareigūnų sprendimų – per 10 dienų nuo jų gavimo

šioje įstaigoje dienos, jeigu teisės aktai nenustato kito termino;

Apeliacine tvarka Muitinės departamente skundai dėl teritorinių muitinių

ir specialiųjų muitinės įstaigų apskųstų sprendimų ar jų nepriėmimo –

per 30 dienų nuo atitinkamo skundo gavimo dienos;

Prašymai dėl skundų praleistų padavimo terminų atnaujinimo – per 5

darbo dienas nuo atitinkamo prašymo gavimo dienos.

Muitinės įstaigos vadovo motyvuotu sprendimu, kuris išsiunčiamas

pareiškėjui iki terminų pabaigos, skundo nagrinėjimo terminas gali būti

pratęstas, bet ne daugiau kaip 10 dienų, arba skundo nagrinėjimas gali

būti sustabdytas ne ilgiau kaip 12 mėnesių;

Jeigu būtina tikrinti Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje savo veiklą

vykdančių asmenų ūkinę komercinę veiklą, jos apskaitą, su muitų

teisės aktų taikymu susijusią finansinę atskaitomybę – patikrinimo

laikotarpiui;

Jeigu būtina papildoma informacija ar išvados ir muitinė kreipėsi į kitas

šalies arba užsienio valstybių kompetentingas institucijas, komisijas,

ekspertus ar specialistus – kol bus gautas atsakymas;

Pareiškėjo motyvuotu prašymu.

Laikas, per kurį asmuo įpareigotas pateikti papildomus

dokumentus muitinei, ir laikas, kuriam skundo

nagrinėjimas buvo sustabdytas ar pratęstas, į skundo

nagrinėjimo terminą neįskaitomas.

Muitinės departamento, teritorinės muitinės ir specialiosios

muitinės įstaigos sprendimas įforminamas šių įstaigų

blanke.

Muitinės departamente, teritorinėje muitinėje ar specialiojoje muitinės įstaigoje, išnagrinėjus skundą, priimamas vienas šių sprendimų:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą:

Patenkinti skundą ir panaikinti skundžiamą muitinės pareigūno sprendimą arba jo dalį;

Skundą patenkinti iš dalies;

Patenkinti skundą ir įpareigoti atitinkamą pareigūną priimti sprendimą arba atlikti skunde reikalaujamus veiksmus;

Priimti naują sprendimą;

Palikti skundą nenagrinėtą, jei praleisti skundo padavimo terminai ir neprašoma ar nėra pagrindo jų atnaujinti arba jei nepateikiami muitinės reikalaujami dokumentai ar informacija.

Apeliacine tvarka Muitinės departamente išnagrinėjus skundą, priimamas vienas šių sprendimų:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą; Patenkinti skundą; Skundą patenkinti iš dalies – panaikinti ar pakeisti teritorinės muitinės ar

specialiosios muitinės įstaigos sprendimą (visą ar iš dalies) ir grąžinti skundą jai nagrinėti iš naujo ir priimti naują sprendimą;

Perduoti skundą nagrinėti teritorinei muitinei ar specialiajai muitinės įstaigai, jeigu skundas nebuvo pateiktas jai nagrinėti ir nepasibaigė jo pateikimo terminas;

Palikti skundą nenagrinėtą, jeigu asmuo be svarbios priežasties praleido teritorinės muitinės ar specialiosios muitinės įstaigos priimto sprendimo apskundimo terminą arba neprašo jo atnaujinti, arba nustatytu laiku nepateikė muitinės reikalaujamų dokumentų ar informacijos;

Priimti naują sprendimą.

Teritorinės muitinės ar specialiosios muitinės įstaigos sprendimas ne

vėliau kaip kitą darbo dieną po jo priėmimo registruotu laišku

išsiunčiamas pareiškėjui skunde nurodytu adresu arba įteikiamas

asmeniškai, o Muitinės departamento – ir teritorinei muitinei ar

specialiajai muitinės įstaigai, kurios sprendimai buvo skundžiami. Kai

sprendimo įgyvendinimas susijęs su kitų institucijų ar asmenų veikla,

apie sprendimą raštu informuojama ir suinteresuota institucija ar asmuo.

Pareiškėjas privalo pranešti muitinės įstaigai apie savo adreso

pasikeitimą skundo nagrinėjimo metu. Jeigu tokio pranešimo nėra,

muitinės įstaigų sprendimai ir kita informacija bei pranešimai siunčiami

skunde nurodytu adresu registruotu laišku ir laikomi įteiktais, nors

adresato ir nerasta. Dokumentų, siunčiamų registruotu paštu, įteikimo

pareiškėjui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po siunčiamos

korespondencijos perdavimo paštui dienos.

Anksčiau priimtas suinteresuotam asmeniui palankus sprendimas

be pareiškėjo skundo gali būti pripažintas negaliojančiu arba pakeičiamas

asmens, priėmusio tą sprendimą, arba Muitinės departamento generalinio

direktoriaus sprendimu:

jeigu pareiškėjas žinojo arba yra pagrindo manyti, kad turėjo žinoti, jog

informacija, pateikta priimant šį sprendimą, buvo neteisinga arba

neišsami ir toks sprendimas negalėjo būti priimtas remiantis teisinga ir

išsamia informacija;

jeigu nebuvo įvykdytos ar nebevykdomos viena ar keletas šiuo sprendimu

nustatytų jo priėmimo sąlygų;

jeigu asmuo, kurio atžvilgiu buvo priimtas sprendimas, nevykdo tuo

sprendimu jam nustatytų prievolių.

Skundo padavimas nesustabdo ir nepanaikina asmens prievolės vykdyti muitinės priimtą sprendimą.

Asmens, priėmusio sprendimą, arba Muitinės departamento generalinio direktoriaus atskiru sprendimu gali būti patenkintas pareiškėjo prašymas visai arba iš dalies sustabdyti jo atžvilgiu priimto sprendimo vykdymą:

jeigu yra rimto pagrindo manyti, kad apskųstasis sprendimas neatitinka Europos Bendrijos muitų teisės aktų, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo, kitų muitinės kompetencijai priskirtų teisės aktų reikalavimų;

pareiškėjas pateikia informaciją ir įrodymus, kad šiuo sprendimu jam gali būti padaryta nepataisoma žala.

Jeigu vykdant apskųstąjį sprendimą turėtų būti sumokėti

importo arba eksporto muitai ir kiti mokesčiai, sprendimo

vykdymas sustabdomas tik turint garantiją arba ją pateikus.

Tokios garantijos nereikalaujama, jeigu jos pateikimas,

atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir įrodymus,

galėtų jam sukelti rimtų ekonominių arba socialinių sunkumų.

Pareiškėjas bet kuriuo metu iki sprendimo priėmimo turi teisę

pakeisti skundo pagrindą ir dalyką bei atsisakyti skundo.

Teismų praktika

BYLA A-143-132-07

Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – atsakovas, Muitinės departamentas) skundu (b. l. 2 – 5) kreipėsi į Vilniaus

5apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Mokestinių ginčų komisija) 2006 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. S-53-(7-28/2006).

6Atsakovas nurodė, kad skundžiamu sprendimu buvo pakeistas trečiojo suinteresuoto asmens Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) 2005 m. kovo 23 d. sprendimas Nr. 5KM32/22 į sprendimą pavesti Kauno teritorinei muitinei atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą

Atsakovas teigė, jog vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalimi nesutinka su šiuo sprendimu,

7nes Mokestinių ginčų komisija ir Muitinės departamentas skirtingai interpretavo teisės aktų nuostatas, t. y. Mokesčių administravimo įstatymo 146 straipsnio 1 dalį, 151 straipsnio 3 punktą, 153 straipsnio 3 ir 6 dalis, 154 straipsnio 3 ir 5 dalis. Atsakovas pažymėjo, kad Muitinės departamento 2006 m. sausio 27 d sprendimu Nr. 1A-4.14-28, kuris buvo priimtas vykdant

8Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A11-1796/2005, buvo sprendžiamas mokesčių mokėtojo skundo priėmimo klausimas. Šis sprendimas vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 146 straipsnio 1 dalimi

gali būti skundžiamas teismui, kurio kompetencijai priklauso vertinti centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų, kuriais mokestiniai ginčai iš esmės nesprendžiami, pagrįstumą ir teisėtumą. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Laksmėja“ (toliau – pareiškėjas, UAB „Laksmėja“, apeliantas) minėtą sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2006 m. vasario 9 d. skundu. Atsakovo nuomone, Mokestinių ginčų komisija, priimdama skundžiamą sprendimą ir vertindama Muitinės departamento 2006 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. 1A-4.14-28 pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, peržengė savo kompetencijos ribas

Teismo interpretavimas

Dėl Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalies taikymo. 40Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalis nustato, kad apskųsti Mokestinių ginčų komisijos sprendimą dėl mokestinio ginčo taip pat turi teisę centrinis mokesčių administratorius, tačiau tik tuo atveju, kai centrinis mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija, spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo įstatymų ar kito teisės akto nuostatas.

Aiškinant šią įstatymo nuostatą yra būtina pasisakyti dėl joje naudojamos sąvokos „įstatymo (kito teisės akto) interpretacija“. Pagal Lietuvių kalbos instituto „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“, žodis „interpretacija“ reiškia prasmės aiškinimą (žodyno IV leidimas, 215 psl.). Siejant tokią šio žodžio reikšmę su įstatymu (kitu teisės aktu) darytina išvada, kad nagrinėjamoji sąvoka (aiškinant ją lingvistiniu teisės aiškinimo metodu) reiškia įstatymo (kito teisės akto) prasmės aiškinimą. Kolegija pažymi, kad įstatymas (teisės aktas), pagal jo reikšmę ir paskirtį, yra tam tikrų elgesio taisyklių nustatymas. Tai reiškia, kad įstatymo reguliuojamų teisinių santykių dalyviai esant įstatyme nurodytoms aplinkybėms turi elgtis taip, kaip tai nurodyta įstatyme. Taigi, aiškinant minėtą sąvoką teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo metodu, darytina išvada, kad ji reiškia įstatymo (teisės akto) nustatyto elgesio modelio (nustatytų taisyklių) prasmės aiškinimą.

Pateikti nurodytos sąvokos aiškinimo argumentai yra pakankami daryti išvadą, kad skirtinga įstatymo (teisės akto) interpretacija Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalies taikymo prasme reiškia šioje normoje nurodytų subjektų (Mokestinių ginčų komisijos ir centrinio mokesčių administratoriaus) skirtingą požiūrį į įstatymo (teisės akto) taikymo aplinkybes, kuris gali pasireikšti skirtingu šių (įstatyme nurodytų) aplinkybių įvertinimu ir, atitinkamai, skirtingu požiūriu į būtinumą laikytis ar nesilaikyti konkrečioje situacijoje įstatymo (teisės akto) nustatyto elgesio modelio. Kolegija taip pat pažymi, kad Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalyje yra kalbama apie skirtingą įstatymo ar kito teisės akto nuostatų interpretavimą. Šioje normoje nėra detalizuojama, kokios (materialinės ar reglamentuojančios atitinkamą procedūrą) teisės normos skirtingas interpretavimas turimas omenyje, todėl, pagal jos konstrukciją, darytina išvada, jog tai gali būti tiek materialiosios teisės normos (nuostatos), tiek ir normos, reglamentuojančios atitinkamos procedūros vykdymo taisykles, skirtingas interpretavimas.

Teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 12 d. sprendimą panaikinti. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. S-53-(7-28/2006) panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Šaltiniai:

Muitinės įstatymas 2004 m. balandžio 27 d. Nr. IX-2183, Vilnius; Įsakymas Dėl skundų nagrinėjimo Lietuvos Respublikos muitinėje

nuostatų patvirtinimo 2004 m. gegužės 19 d. Nr. 1B-540, Vilnius; Mokesčių administravimo įstatymas 2004 m. balandžio 13 d. Nr. IX-

2112, Vilnius; Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo

komentaras; „Ginčai su muitine: lyginamieji aspektai“, Aistė Medelienė, ISSN

1392–1274. TEISĖ 2008 69 www.sorainen.com/ , Muitų teisė praktikams, Nr-17;

www.zodynas.vz.lt www.vmi.lt www.vaat.teismai.lt