NACIONALINĖS M · Web viewPamokose aptariamos pagrindinės muzikos garsų savybės: aukštis, stiprumas, trukmė, išsiaiškinami skambinamų kūrinių ritminiai piešiniai, dinamika

Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo

kartu su meniniu ugdymu programų) meninio ugdymo dalies 3 priedas

SPECIALIZUOTO UGDYMO KRYPTIES PROGRAMŲ (PRADINIO, PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO KARTU SU MENINIU UGDYMU

PROGRAMŲ) MENINIO UGDYMO DALIES MUZIKOS SRITIES PROGRAMA

I SKYRIUSBENDROSIOS NUOSTATOS

1. Muzikos srities programa – specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio kartu su meniniu ugdymu programų) meninio ugdymo dalis, skirta mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl išskirtinių gabumų muzikai.

2. Muzikos srities programos paskirtis – sudaryti palankias sąlygas mokinio individualiems muzikiniams gebėjimams atsiskleisti, meno šakos dalyko technikos įgūdžiams įgyti ir specifiniams meno šakos gebėjimams lavinti.

3. Muzikos srities programos ugdymo programą sudaro meno šakos dalyko, jį papildančių meninio ugdymo dalykų ir muzikos srities ugdymo dalykų programos.

4. Dalykų programos išdėstytos pagal ugdymo programas: pradinis, pagrindinis ir vidurinis ugdymas kartu su meniniu ugdymu.

II SKYRIUSPRADINIO UGDYMO KARTU SU MENINIU UGDYMU PROGRAMOS

MENINIO UGDYMO DALIES MUZIKOS SRITIES DALYKAI

5. Mokydamasis pagal pradinio ugdymo kartu su meniniu ugdymu programą, mokinys gali rinktis vieną iš šių muzikos srities meno šakos dalykų: fortepijoną arba vieną iš styginių – smuiko, violončelės ar arfos, arba išilginę fleitą, arba mušamuosius, arba chorinio dainavimo ir dirigavimo dalyką.

5.1. Fortepijono dalyko paskirtis – ugdyti mokinių muzikos kalbos pažinimo ir skambinimo fortepijonu pradmenis, padėti įgyti ir puoselėti atlikėjui reikalingus įgūdžius, pažinimo bei mokėjimo mokytis kompetencijų integralius pradmenis.

5.1.1. Dalyko tikslas – formuoti ir ugdyti pradinius skambinimo fortepijonu įgūdžius,

atskleisti mokinio gabumus muzikai, supažindinti su kūrybos procesu.5.1.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai:5.1.2.1. lavintų(si) muzikinę klausą ir vaizduotę; lavintų(si) gebėjimą sekti kūrinio

muzikinės minties eigą;5.1.2.2. formuotų profesionalaus skambinimo fortepijonu pradinius įgūdžius;5.1.2.3. atpažintų įvairių muzikos kūrinių nuotaikas ir charakterius;5.1.2.4. formuotų muzikos atlikimo vertinimo įgūdžius;5.1.2.5. susipažintų su scenine kultūra;5.1.2.6. siektų bendradarbiauti su dalyko mokytoju.5.1.3. Dalyką sudaro trys veiklos sritys:5.1.3.1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo

įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas;5.1.3.2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir

žinių taikymas praktinėje veikloje;5.1.3.3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.

2

5.1.4. Didaktinės nuostatos:5.1.4.1. Šiame mokymo(si) etape formuojami pradiniai muzikinio rašto skaitymo ir

skambinimo fortepijonu įgūdžiai. Mokoma(si) atpažinti smuiko ir boso raktus, natas penklinėje, rasti jų vietą klaviatūroje. Pamokose aptariamos pagrindinės muzikos garsų savybės: aukštis, stiprumas, trukmė, išsiaiškinami skambinamų kūrinių ritminiai piešiniai, dinamika. Dalykinės sąvokos – taisyklinga sėdėsena, laisvi rankų judesiai, skliauto formos plaštakos pozicija, skambinimas giliu kokybišku garsu – aiškinamos vaikams suprantamais palyginimais, naudojami vaikiški žaidimai, vaizdiniai. Vaizdiniai ir asociacijos pasitelkiami apibūdinant atliekamos muzikos charakterį, nuotaiką ir turinį;

5.1.4.2. Mokiniams sudaromos programos, atsižvelgiant į jų gebėjimus, prigimtinį muzikalumą, individualias charakterio ir mąstymo savybes, asmeninius poreikius. Sudaryta programa siekiama plėsti mokinio muzikinį akiratį, motyvuoti mokinį mokytis, formuoti atlikėjiškus įgūdžius. Parenkant programą išklausoma mokinio nuomonė, tariamasi, įvertinami parinktų kūrinių techniniai ir meniniai iššūkiai;

5.1.4.3. Pamokose formuojami pradiniai atlikėjui reikalingi įgūdžiai. Mokomasi pasiruošti pamokai ir aktyviai dalyvauti joje, aptariama namų užduočių mokymosi taktika. Pradiniams grojimo fortepijonu įgūdžiams formuoti taikomos kitose pamokose įprastos veiklos: melodijų dainavimas, ritmų plojimas, dirigavimas, judesių koordinacijos pratimai. Įvairia veikla pamokoje siekiama išlaikyti mokinio dėmesį, mokoma pritaikyti kitose meninio ugdymo dalykų pamokose įgytas žinias ir įgūdžius;

5.1.4.4. Mokiniai skatinami dalyvauti koncertiniame gyvenime. Pamokose mokomasi pasirengti viešam pasirodymui, įvardijami elgsenos ir grojimo scenoje reikalavimai. Koncertuojant ugdoma sceninė ištvermė, valia, dėmesio koncentracija, taikomos dalykinės ir psichologinės žinios;

5.1.4.5. Vertinimu siekiama padėti mokiniui išmokti mokytis ir siekti veiksmingesnio mokymo(si). Mokymo(si) proceso metu suteikiama išsami, konstruktyvi grįžtamoji informacija – formuojamasis vertinimas. Jis grindžiamas mokinio mokymosi pažangos ir stipriųjų saviraiškos vietų paaiškinimu, sunkumų nustatymu ir tolimesnio darbo planavimu. Diagnostinis vertinimas taikomas kontrolinių pamokų, namų darbų atsiskaitymų metu. Apibendrinamasis vertinimas taikomas, siekiant apibendrinti ir fiksuoti pirmojo bei antrojo pusmečių darbo rezultatus.

5.1.5. Mokinių pasiekimai:5.1.5.1. 1–2 klasėse:

1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostata – suprasti, kad geri pradiniai skambinimo fortepijonu įgūdžiai yra labai svarbūs tolesniam mokymuisi.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Skambinti giliu kokybišku garsu.

1.1.1. Apibūdinti taisyklingos, patogios sėdėsenos prie instrumento požymius.1.1.2. Paaiškinti rankų riešų ir alkūnių atpalaidavimo būdus, kojų rėmimosi į žemę arba suoliuką taisykles.1.1.3. Nurodyti taisyklingam plaštakos skliauto formavimui būdingus bruožus. 1.1.4. Išvardinti kokybiško garso požymius.

1.2. Atlikti pagrindinius skambinimo fortepijonu technikos elementus.

1.2.1. Apibūdinti pirštuotės pozicijas, trumpų ir ilgų pirštų išdėstymą klaviatūroje.1.2.2. Nusakyti aplikatūrinių pozicijų gamose keitimo taisykles.1.2.3. Apibūdinti non legato, legato, staccato štrichų atlikimo techniką.

1.3. Valdyti dinamines nuorodas. 1.3.1. Išvardinti pagrindinius dinaminius ženklus,

3

paaiškinti jų atlikimo būdus. 1.3.2. Apibūdinti tiesioginio pedalo valdymą. 1.3.3. Apibūdinti pedalinį ir bepedalinį fortepijono skambėjimą.

1.4. Skambinti fortepijonu arba ploti rankomis pagrindinius ritmo piešinius.

1.4.1. Išvardinti nuoseklia tvarka įvairias ritmo vertes. 1.4.2. Pasakyti dviejų ir trijų dalių paprastų metrų skiriamuosius požymius. 1.4.3. Išvardinti žinomus metrus, užrašyti juos penklinėje.

1.5. Atlikti skirtingų charakterių ir žanrų muziką.

1.5.1. Apibūdinti plastišką rankų svorio paskirstymą atliekant polifoninius kūrinius. 1.5.2. Įvardyti frazės, pažymėtos natose, požymius.1.5.3. Apibūdinti artikuliaciją skirtingų charakterių kūriniuose.1.5.4. Išvardinti kintančios krypties melodijos intonavimo skirtumus.

1.6. Skambinti atskiromis rankomis nežinomą natų tekstą.

1.6.1. Nusakyti nežinomo muzikos teksto mokymosi planą.1.6.2. Išvardinti svarbiausius natų teksto ženklus ir paaiškinti jų reikšmes.

1.7. Parengti namų užduotis. 1.7.1. Pasakyti savarankiško mokymosi nuoseklią veiksmų seką. 1.7.2. Išvardinti pirmuosius savarankiško melodijos mokymosi būdus.1.7.3. Pakartoti mokytojo nurodymus, pastabas ir užduotis.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostata – pastebėti, kad pradinių teorinių žinių ir muzikinės raiškos priemonių pažinimas yra reikšmingas atliekant muzikos kūrinius.2.1. Analizuoti kūrinio muzikos kalbos elementus.

2.1.1. Išvardinti raktus, naudojamus fortepijoninei muzikai užrašyti.2.1.2. Nusakyti penklinėje užrašytų natų vietą klaviatūroje.2.1.3. Išvardinti pagrindines muzikinio garso savybes.2.1.4. Apibrėžti periodo, sakinio ir frazės skiriamuosius požymius.2.1.5. Išvardinti kūrinyje naudojamus štrichus, dinamikos ženklus ir tempo nuorodas.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Nuostata – noriai dalyvauti koncertinėje veikloje.3.1. Skambinti parengtą kūrinį mokyklos koncertuose ir nemokyklinėje aplinkoje.

3.1.1. Nusakyti taisyklingo atsisėdimo prie fortepijono ir laisvų rankų požymius.3.1.2. Prisiminti svarbiausias kūrinio atlikimo ypatybes.3.1.3. Įvardyti tinkamo kūrinio atlikimo tempo pasirinkimo kriterijus.3.1.4. Paaiškinti, kaip prisiminti nuotaiką ir ją atkurti scenoje.

3.2. Koncerte skambinti ansamblius fortepijonui keturiomis rankomis, dviem fortepijonais.

3.2.1. Paaiškinti solinio ir ansamblinio grojimo skirtumus. 3.2.2. Įvardyti pirmaeilės ir antraeilės svarbos muzikinę faktūrą.

5.1.5.2. 3–4 klasėse:1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.

4

Nuostata – pastebėti, kad įsisavinti atlikimo technikos elementai gali suteikti didesnę saviraiškos laisvę.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Skambinti giliu kokybišku garsu.

1.1.1. Apibūdinti taisyklingos, patogios sėdėsenos požymius.1.1.2. Apibūdinti skirtingą pirštų techniką. 1.1.3. Išvardinti šoninius riešų judesius.1.1.4. Įvardyti melodijos ir akompanimento garsinio balanso valdymo principus.

1.2. Atlikti pagrindinius skambinimo fortepijonu technikos elementus.

1.2.1. Apibūdinti nuo garso do mažorinių ir minorinių gamų pirštuotę.1.2.2. Paaiškinti aplikatūrinių pozicijų keitimą gamose.1.2.3. Išvardinti pagrindinius garso išgavimo būdus.1.2.4. Įvardyti tenuto ir portamento štrichų skiriamuosius požymius. 1.2.5. Apibūdinti mordentų, trelių ir grupetų skambinimo technikos būdinguosius bruožus.

1.3. Valdyti dinamines nuorodas.

1.3.1. Išvardinti pagrindinius ir tarpinius dinaminius ženklus, paaiškinti dinamikos atlikimo būdus. 1.3.2. Apibūdinti tiesioginio pedalo valdymo reikalavimus. 1.3.3. Apibūdinti pedalinį ir bepedalinį fortepijono skambėjimą.


1.4.1. Apibūdinti horizontalias balsų judėjimo linijas ir vertikalius sąskambius dviejų balsų polifoniniuose kūriniuose.1.4.2. Išvardinti kintančios krypties melodijos intonavimo skirtumus. 1.4.3. Apibūdinti skambinamų kūrinių charakterius.1.4.4. Įvardyti frazės, pažymėtos natose, požymius.1.4.5. Apibūdinti artikuliaciją skirtingų charakterių kūriniuose.

1.5. Skambinti abiem rankomis nežinomą natų tekstą.

1.5.1. Nusakyti nežinomo muzikos teksto nuoseklų mokymosi planą.1.5.2. Išvardinti svarbiausias muzikos teksto nuorodas, kurias reikia prisiminti, atliekant nežinomą muzikos kūrinį.

1.6. Parengti namų užduotis. 1.6.1. Pasakyti savarankiško mokymosi nuoseklią veiksmų seką. 1.6.2. Išvardinti efektyvius savarankiško melodijos, ritmo ir dinamikos mokymosi būdus.1.6.3. Išvardinti svarbiausius mokytojo nurodymus.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostatos – suprasti, kad teorinių žinių ir muzikinės raiškos priemonių pažinimas lemia sėkmingą muzikos kūrinių atlikimą.2.1. Analizuoti muzikos kalbos elementus, nurodančius garsų aukštį ir tonaciją.

2.1.1. Išvardinti visas natas smuiko ir boso raktuose.2.1.2. Atpažinti diezus ir bemolius.2.1.3. Išvardinti prieraktinių ženklų pavadinimus. 2.1.4. Įvardyti muzikos kūrinyje panaudotus prienatinius alteracijos ženklus.

2.2. Analizuoti atliekamo kūrinio formą.

2.2.1. Apibrėžti sakinio ir frazės skiriamuosius požymius.2.2.2. Nusakyti pakartotos muzikinės medžiagos požymius.

5

2.3. Nagrinėti atliekamo kūrinio ritmą.

2.3.1. Apibūdinti skambinamų kūrinių svarbiausius ritminius piešinius.2.3.2. Pasakyti keturių dalių sudėtinio metro skiriamuosius požymius.2.3.3. Nurodyti stipriųjų takto dalių vietas kūrinyje.2.3.4. Paaiškinti ritmo ir metro sąvokas. 2.3.5. Įvardyti metro ir ritmo skiriamuosius požymius.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Nuostata – pastebėti, kad dalyvavimas koncertinėje veikloje teikia džiaugsmą.3.1. Skambinti parengtą kūrinį mokyklos koncertuose ir nemokyklinėje aplinkoje.

3.1.1. Išvardinti pasiruošimo skambinti fortepijonu mokyklos, miesto, respublikos renginiuose etapus.3.1.2. Nusakyti taisyklingos sėdėsenos prie instrumento atlikimo metu požymius. 3.1.3. Prisiminti kūrinio atlikimo nuorodas. 3.1.4. Įvardyti tinkamo kūrinio atlikimo tempo pasirinkimo kriterijus.

3.2. Koncerte skambinti fortepijoninius ansamblius keturiomis, šešiomis rankomis, dviem fortepijonais.

3.2.1. Paaiškinti solinio ir ansamblinio grojimo panašumus ir skirtumus. 3.2.2. Paaiškinti pirmaeilės ir antraeilės svarbos muzikinės faktūros skirtumus.3.2.3. Apibūdinti savo partijos derinimo prie partnerio atlikimo bendruosius principus.

5.1.6. Turinio apimtis:5.1.6.1. 1–2 klasėse:Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių

formavimas, muzikos instrumento pažinimas: muzikinių motyvų atlikimas iš klausos, nežinomų muzikinių motyvų atlikimas iš natų atskiromis rankomis; C-dur, G-dur, D-dur, A-dur, E-dur, a-moll, e-moll gamos per 1-2 oktavas tiesiai atskiromis ir abiem rankomis; mažorinis ir minorinis kvintakordai, sekstakordai ir kvartsekstakordai atliekami nuo pirmo dermės laipsnio trijų garsų arpeggio ir akordais atskiromis rankomis; individualiai parenkami fortepijono technikos pradmenų lavinimo pratimai. Taisyklinga sėdėsena. Rankų riešų ir alkūnių atpalaidavimo būdai. Plaštakos skliauto formavimas. Pirštuotės pozicijos, trumpų ir ilgų pirštų išdėstymas klaviatūroje. Aplikatūrinių pozicijų gamose keitimas. Non legato, legato, staccato štrichų atlikimo technika. Tiesioginio pedalo valdymas. Plastiškas rankų svorio paskirstymas;

Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje: muzikos terminai - melodija, ritmas, metras, taktas, penklinė, raktas, klaviatūra, oktava, mažoras, minoras, prieraktiniai ir prienatiniai alteracijos ženklai, diezas, bemolis, bekaras, repriza, volta; C-dur, G-dur, D-dur, A-dur, E-dur, a-moll, e-moll tonacijos; dinamika: piano, crescendo, diminuendo, mezzoforte, forte; muzikos kūrinio tempo ir charakterio nuorodos: allegretto, andante, moderato;

Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime: muzikavimas klasės koncerte; solinis ir ansamblinis muzikavimas; ansambliai fortepijonui keturiomis rankomis, dviem fortepijonais; pirmaeilės ir antraeilės svarbos faktūra; vienas koncertas, konkursas ar festivalis per mokslo metus mokykloje;

1 klasės fortepijono dalyko repertuarą metams sudaro dvylika etiudų; du stambios formos kūriniai (sonata / variacijos / fantazija / koncertas), iki dešimties pjesių ir ansamblių, šeši polifoniniai kūriniai;

2 klasės fortepijono dalyko repertuarą metams sudaro dešimt etiudų, du stambios formos kūriniai (sonata / variacijos / fantazija / koncertas), iki aštuonių pjesių ir ansamblių, penki polifoniniai kūriniai;

5.1.6.2. 3–4 klasėse:

6

Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: nežinomų muzikinių frazių atlikimas iš natų atskiromis ir abiem rankomis; H-dur, F-dur, B-dur, Es-dur, h-moll, d-moll, g-moll, c-moll gamos per 4 oktavas atskiromis ir viena kryptimi abiem rankomis. Chromatinės gamos atskiromis ir viena kryptimi abiem rankomis; mažorinis ir minorinis kvintakordai, sekstakordai ir kvartsekstakordai atliekami nuo pirmo dermės laipsnio trijų keturių garsų trumpų ir ilgų arpeggio, akordais atskiromis ir viena kryptimi abiem rankomis; individualiai parenkami fortepijono technikos pradmenų lavinimo pratimai. Dinaminių nuorodų valdymas. Skirtingų pirštų technika. Šoniniai riešų judesiai. Garso balansas, jo valdymas. Tenuto ir portamento štrichų atlikimas. Mordentų, trelių ir grupetų skambinimo technika. Kintančios krypties melodijos intonavimas;

Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje: raidinis garso pavadinimas; stiprioji takto dalis; keturių dalių sudėtinis metras; H-dur, F-dur, B-dur, Es-dur, h-moll, d-moll, g-moll, c-moll tonacijos; dinamika – pianissimo, mezzopiano, fortissimo; muzikos kūrinio tempo ir charakterio nuorodos – allegro, lento; sakinys; frazės ir sakinio skiriamieji požymiai; muzikinės medžiagos pakartojimas; ritmo piešinys; tenuto ir portamento štrichai.

Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime: muzikavimas klasės ir fortepijono skyriaus koncertuose; savo partijos derinimo prie partnerio atlikimo bendrieji principai; fortepijoniniai ansambliai keturiomis, šešiomis rankomis, dviem fortepijonais; du koncertai, konkursas ar festivalis mokykloje ar miesto koncertinėje erdvėje;

3 klasės fortepijono dalyko repertuarą metams sudaro aštuoni etiudai, du stambios formos kūriniai (sonata / variacijos / fantazija / koncertas), iki šešių pjesių ir ansamblių, keturi polifoniniai kūriniai;

4 klasės fortepijono dalyko repertuarą metams sudaro aštuoni etiudai, du stambios formos kūriniai (sonata / variacijos / fantazija / koncertas), iki šešių pjesių ir ansamblių, keturi polifoniniai kūriniai.

5.1.7. Vertinimas:5.1.7.1. 1–2 klasėse:

Pasiekimų lygiaiPatenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis

1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Pakankamai taisyklingai sėdi prie instrumento, skambina negiliu garsu. Pakankamai laisvomis rankomis atlieka pagrindinius skambinimo fortepijonu technikos elementus. Netiksliai valdo dinamines nuorodas. Blankiai atlieka skirtingų charakterių ir žanrų muziką.

Taisyklingai sėdi prie instrumento, skambina giliu kokybišku garsu. Taisyklingai, laisvomis rankomis bei pakankamai tvirtais pirštais atlieka pagrindinius skambinimo fortepijonu technikos elementus. Valdo dinamines nuorodas. Raiškiai atlieka kai kurių charakterių ir žanrų muziką.

Taisyklingai ir patogiai sėdi prie instrumento, skambina giliu kokybišku garsu. Taisyklingai, laisvomis rankomis bei tvirtais pirštais atlieka pagrindinius skambinimo fortepijonu technikos elementus. Valdo dinamines nuorodas. Raiškiai atlieka skirtingų charakterių ir žanrų muziką.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Išvardina raktus, naudojamus fortepijoninei muzikai užrašyti. Su klaidomis nusako penklinėje užrašytų natų vietą klaviatūroje. Apibrėžia frazės skiriamuosius požymius.

Išvardina raktus, naudojamus fortepijoninei muzikai užrašyti. Su atsitiktinėmis klaidomis nusako penklinėje užrašytų natų vietą klaviatūroje. Išvardina kai

Sklandžiai nusako penklinėje užrašytų natų vietą klaviatūroje. Išvardina pagrindines muzikinio garso savybes. Apibrėžia sakinio ir frazės

7

Išvardina kūrinyje naudojamus dinamikos ženklus.

kurias pagrindines muzikinio garso savybes. Apibrėžia sakinio ir frazės skiriamuosius požymius. Išvardina kūrinyje naudojamus dinamikos ženklus ir tempo nuorodas.

skiriamuosius požymius. Išvardina kūrinyje naudojamus štrichus, dinamikos ženklus ir tempo nuorodas. Apibūdina atliekamo kūrinio nuotaiką.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Parengia du kūrinius koncertiniam atlikimui mokyklinėje aplinkoje. Viešojo pasirodymo metu scenoje sunkiai susikaupia, vykdo tik kai kuriuos mokytojo nurodymus.

Dalį repertuaro parengia koncertiniam atlikimui mokyklinėje ir nemokyklinėje aplinkoje. Viešojo pasirodymo metu scenoje susikaupia, vykdo mokytojo nurodymus, iš dalies perteikia kūrinių nuotaiką.

Didelę repertuaro dalį parengia koncertiniam atlikimui mokyklinėje ir nemokyklinėje aplinkoje. Noriai dalyvauja koncertuose, atvirose pamokose, konkursuose, festivaliuose. Skambina ansamblius fortepijonui keturiomis rankomis, dviem fortepijonais. Viešojo pasirodymo metu scenoje susikaupia, sklandžiai vykdo mokytojo nurodymus, puikiai perteikia kūrinių nuotaiką.

5.1.7.2. 3–4 klasėse:Pasiekimų lygiai

Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Skambina pakankamai giliu kokybišku garsu. Netiksliai paaiškina ir atlieka aplikatūrinių pozicijų keitimą gamose. Neįvardija šoninių judesių valdymo principų. Netiksliai apibūdina tiesioginio pedalo valdymą. Su klaidomis apibūdina melodijų skirtingose rankose skambinimo skirtumus. Blankiai atlieka skirtingų charakterių ir žanrų muziką. Abiem rankomis, klysdamas ir sustodamas, skambina naują, nepažįstamą natų tekstą.

Taisyklingai sėdi prie instrumento, skambina giliu kokybišku garsu. Paaiškina ir atlieka aplikatūrinių pozicijų keitimą gamose, pasitaiko netikslumų. Išvardina pagrindinius ir tarpinius dinaminius ženklus, bet netiksliai paaiškina jų atlikimo būdus. Įvardija, bet su klaidomis atlieka šoninius riešų judesius. Su atsitiktinėmis klaidomis apibūdina ir atlieka horizontalias balsų judėjimo linijas ir vertikalius sąskambius dviejų balsų polifoniniuose kūriniuose. Raiškiai atlieka skirtingų charakterių ir žanrų muziką. Abiem rankomis, kartais sustodamas, skambina nežinomą natų tekstą.

Taisyklingai ir patogiai sėdi prie instrumento, skambina giliu kokybišku garsu. Taisyklingai, laisvomis rankomis bei tvirtais pirštais atlieka pagrindinius skambinimo fortepijonu technikos elementus. Skambindamas fortepijonu puikiai valdo dinamines nuorodas. Įvardija ir atlieka šoninius judesius. Apibūdina ir atlieka horizontalias balsų judėjimo linijas ir vertikalius sąskambius dviejų balsų polifoniniuose kūriniuose. Raiškiai ir laisvai atlieka skirtingų charakterių ir žanrų muziką. Be klaidų abiem rankomis skambina nežinomą natų tekstą.

8

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Atpažįsta smuiko rakto natas, bet su klaidomis išvardina boso rakte užrašytų natų pavadinimus. Atpažįsta, bet nenusako frazės, sakinio skiriamųjų požymių. Su klaidomis nurodo stipriųjų takto dalių vietas kūrinyje. Netiksliai paaiškina ritmo ir metro sąvokas.

Su atsitiktinėmis klaidomis išvardina smuiko ir boso rakte užrašytų natų pavadinimus. Apibrėžia frazės, sakinio skiriamuosius požymius. Nurodo stipriųjų takto dalių vietas kūrinyje. Paaiškina ritmo ir metro sąvokas, bet netiksliai įvardija jų skiriamuosius požymius. Su klaidomis išvardina pagrindinius bei tarpinius dinaminius ženklus.

Tiksliai įvardija visus smuiko ir boso rakte užrašytų natų pavadinimus. Apibrėžia frazės, sakinio skiriamuosius požymius. Tiksliai nurodo stipriųjų takto dalių vietas kūrinyje. Paaiškina ritmo ir metro sąvokas, įvardija jų skiriamuosius požymius. Tiksliai išvardina pagrindinius bei tarpinius dinaminius ženklus.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Parengia vieną sudėtingesne muzikos kalba parašytą kūrinį koncertiniam atlikimui. Viešojo pasirodymo metu scenoje susikaupia, tačiau vykdo tik kai kuriuos mokytojo nurodymus.

Parengia du sudėtingesne muzikos kalba parašytus kūrinius koncertiniam atlikimui mokyklinėje ir nemokyklinėje aplinkoje. Viešojo pasirodymo metu scenoje susikaupia, vykdo mokytojo nurodymus, iš dalies perteikia kūrinių nuotaiką. Skambina ansamblius fortepijonui keturiomis, šešiomis rankomis, dviem fortepijonais.

Parengia tris ar daugiau sudėtingesne muzikos kalba parašytus kūrinius koncertiniam atlikimui mokyklinėje ir nemokyklinėje aplinkoje. Noriai dalyvauja koncertuose, atvirose pamokose, konkursuose, festivaliuose. Sklandžiai skambina ansamblius fortepijonui keturiomis, šešiomis rankomis, dviem fortepijonais. Viešojo pasirodymo metu scenoje susikaupia, sklandžiai vykdo mokytojo nurodymus, puikiai perteikia kūrinių nuotaiką.

5.2. Smuiko dalyko programos paskirtis – ugdyti mokinių pradinius griežimo smuiku įgūdžius, muzikos raiškos kompetencijos pradmenis, atskleisti meninę vaiko prigimtį.

5.2.1. Dalyko tikslas – sudaryti mokiniams sąlygas ugdytis taisyklingo griežimo smuiku kompetencijos pagrindus. Siekiama, kad mokiniai pamokose puoselėtų prigimtinį muzikalumą, formuotų estetinę muzikos kūrinių atlikimo nuovoką.

5.2.2.Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad mokiniai pamokose:5.2.2.1. lavintų(si) muzikinę klausą ir vaizduotę;5.2.2.2. susipažintų su pagrindinėmis muzikos kalbos ir muzikos raiškos

priemonėmis;5.2.2.3. įgytų žinių apie instrumento sandarą, pagrindines rankų ir kūno nustatymo

taisykles;5.2.2.4. ugdytų(si) griežimo smuiku techninius įgūdžius;5.2.2.5. lavintų(si) nežinomo muzikinio teksto atlikimo smuiku pradinius gebėjimus;5.2.2.6. ugdytų(si) sistemingus saviruošos įgūdžius;5.2.2.7. rengtų kūrinius koncertiniam atlikimui.5.2.3. Dalyką sudaro trys veiklos sritys:

9

5.2.3.1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje;

5.2.3.2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas;

5.2.3.3. Muzikinė raiška socialiniame kultūriniame gyvenime.5.2.4. Didaktinės nuostatos:5.2.4.1. Pradiniame smuiko dalyko mokymo etape daugiausia dėmesio skiriama

pagrindiniams griežimo technikos įgūdžiams formuoti bei lavinti. Mokiniai mokomi įvaldyti taisyklingą kūno laikyseną grojimo metu, kairės ir dešinės rankų valdymo techniką, pagrindinius garso išgavimo būdus. Nuo pat pirmųjų griežimo smuiku pamokų siekiama garso kokybės ir intonacinio tikslumo. Mokinys mokomas stryką vesti tiesia linija lygiagrečiai su atramėle, valdyti stryko dalybą, formuojama kairės rankos taisyklinga pirštų padėtis ant stygos;

5.2.4.2. Individualios pamokos metu taikomi rodomieji ir aiškinamieji mokymo metodai, patrauklūs šio amžiaus vaikams, atitinkantys jų gabumus bei gebėjimus. Mokytojas kiekvieną pamoką skiria užduotis, jas paaiškina, pateikia techninių ar muzikinių elementų palyginamųjų vaizdinių pavyzdžių, užduotis pagriežia smuiku. Mokinys pamokoje stebi techninių elementų teisingą atlikimą, formuojama jo estetinė garsinė nuovoka. Mokytojas, įvertinęs individualias vaiko savybes, polinkius, mokymosi stilių, skiria namų darbų užduotis;

5.2.4.3. Nuo pat pirmų mokymosi griežti smuiku metų mokiniai dalyvauja koncertuose. Mokinio sceninė patirtis ir kompetencija ugdoma nuolat dalyvaujant įvairiuose viešuose pasirodymuose. Koncertams parenkamas toks repertuaras, kuris atskleidžia geriausias mokinio savybes, jo pasiekimus, nesukelia mokiniui labai didelių techninių ar meninių atlikimo sunkumų, padeda išvengti didelio streso pasirodymo metu;

5.2.4.4. Ugdymo procesu skatinami domėtis mokinio tėvai. Su mokiniu ir jo tėvais kalbamasi apie mokinio pasiekimų raidą, sėkmes ir sunkumus. Mokinių tėvai stebi viešus savo vaiko pasirodymus, su mokytoju aptaria vaiko mokymosi pažangą;

5.2.4.5. Vertinimas yra neatskiriama mokymosi bei mokymo griežti smuiku proceso dalis, kurio tikslas – padėti mokiniui mokytis. Mokymosi proceso metu naudojamas formuojamasis, diagnostinis ir apibendrinamasis vertinimas.


1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostata – domėtis muzikos kalbos raiškos priemonėmis.

Gebėjimai Žinios ir supratimas2.1. Analizuoti muzikos kūrinį, taikyti elementarias žinias.

2.1.1. Nurodyti pagrindines tempų sąvokas. 2.1.2. Apibūdinti muzikos kūrinio dinamiką, štrichus. 2.1.3. Nurodyti paprastus ritmo derinius nesudėtinguose kūriniuose. 2.1.4. Nurodyti kūrinio metrą. 2.1.5. Apibūdinti kūrinio nuotaiką.

2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostatos – noriai griežti smuiku, suprasti pagrindinių griežimo smuiku technikos įgūdžių reikšmę.1.1. Taisyklingai stovėti ir laikyti smuiką.

1.1.1. Paaiškinti taisyklingos stovėsenos svarbą.1.1.2. Apibūdinti taisyklingai stovėsenai būdingus požymius.

1.2. Atlikti elementarius smuikavimo technikos elementus.

1.2.1. Apibūdinti kairės rankos pirštų statymo ant grifo principus. 1.2.2. Įvardyti intervalą, kuriuo išdėstomi kairės rankos pirštai.

10

1.2.3. Paaiškinti stryko vedimo styga reikalavimus. 1.2.4. Paaiškinti stryko dalybos principus bei vienodo stiprumo garso atskirose stryko dalyse išgavimo būdus.1.2.5. Apibūdinti detache ir legato štrichų skirtumus. 1.2.6. Apibūdinti perėjimų iš I į II ir iš I į III pozicijas atlikimą.1.2.7. Išvardinti paruošiamuosius vibrato pratimus.

1.3. Griežti mažorines bei minorines gamas.

1.3.1. Prisiminti gamos apibūdinimą.1.3.2. Įvardyti mažorinių ir minorinių gamų skirtumus.1.3.3. Apibūdinti kvintakordų, sekstakordų ir kvartsekstakordų sandarą.

1.4. Intonuoti griežiamus kūrinius.

1.4.1. Apibūdinti pagriežtą kūrinį intonaciniu atžvilgiu.1.4.2. Paaiškinti netikslaus garso aukščio koregavimo būdus.

1.5. Atlikti saviruošos užduotis. 1.5.1. Atpasakoti mokytojo pateiktas namų darbų užduotis.1.5.2. Papasakoti, ką pavyko išmokti namuose.1.5.3. Paaiškinti mokymosi namie svarbą.

3. Muzikinė raiška socialiniame kultūriniame gyvenime.Nuostata – noriai dalyvauti koncertinėje veikloje.3.1. Taikyti įgytas žinias viešo pasirodymo metu.

3.1.1. Prisiminti pagrindinius sceninės kultūros principus.3.1.2. Apibūdinti savo pasirodymą.

5.2.5.2. 3–4 klasėse:1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostata – suprasti muzikos raiškos priemonių reikalingumą, jų įtaką muzikos raiškai.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Analizuoti muzikos kūrinį. 1.1.1. Apibūdinti skirtingų charakterių muzikos kūrinių

nuotaiką.1.1.2. Nusakyti nesudėtingų stambesnės formos kūrinių sudėtines dalis, svarbiausias kūrinio temas. 1.1.3. Apibūdinti muzikinės sintaksės darinius.1.1.4. Išvardinti kūrinyje naudojamus dinamikos ir tempo niuansus. 1.1.5. Pateikti nesudėtingų štrichų pavyzdžių.1.1.6. Parodyti natose pozicijų pasikeitimo vietas.

2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostatos – noriai muzikuoti, stengtis išraiškingai perteikti muzikos kūrinio nuotaiką, emocijas.2.1 Atlikti elementarius smuikavimo technikos elementus.

2.1.1. Apibūdinti pojūčio skirtumą tarp pirštų rėmimosi į grifą ir pirštų kritimo ant stygos.2.1.2. Nusakyti pozicijų keitimo principus.2.1.3. Apibūdinti spiccato, staccato ir staccato vienu smičiumi štrichų skirtumus.2.1.4. Nurodyti dvigubų natų griežimo principus.2.1.5. Paaiškinti, kaip atlikti akordų paruošiamuosius pratimus.2.1.6. Išvardinti nesudėtingus flažoletų atlikimo būdus.2.1.7. Apibūdinti pagrindinius garso išgavimo būdus.2.1.8. Apibūdinti dešinės rankos valdymo funkcijas: stryko

11

dalybą, stryko taupumą.2.1.9. Nusakyti vibracijos reikšmę.2.10. Apibūdinti vientiso vibrato judesio valdymo taisykles, griežiant liguotas natas.

2.2. Griežti mažorines ir minorines gamas.

2.2.1. Apibūdinti gamų 3-ose oktavose griežimo reikalavimus.2.2.2. Apibrėžti pagrindinius chromatinės gamos pirštuotės principus.2.2.3. Paaiškinti septakordų sandarą.

2.3. Savarankiškai mokytis namuose.

2.3.1. Išvardinti mokytojo suformuluotas užduotis. 2.3.2. Pavadinti ir apibūdinti natose pažymėtas kompozitoriaus ar redaktoriaus nuorodas.2.3.3. Nusakyti laiko paskirstymą numatytoms užduotims atlikti namuose.

3. Muzikinė raiška socialiniame kultūriniame gyvenime.Nuostata – pozityviai nusiteikti einant į sceną.3.1. Griežti klasės, mokyklos organizuotuose koncertuose, renginiuose.

3.1.1. Paaiškinti dalyvavimo koncertuose svarbą būsimam atlikėjui. 3.1.2. Įvardinti sceninės kultūros principus.3.1.3. Išvardinti susikaupti padedančias mintis pasirodymo scenoje metu.3.1.4. Įvardyti pasirinkto kūrinio nuotaiką, tempą, svarbiausius atlikimo momentus.3.1.5. Aptarti savo pasirodymą su mokytoju.

5.2.6. Turinio apimtis:5.2.6.1. 1–2 klasėse:Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių

taikymas praktinėje veikloje: frazė; 2/4 ir 3/4 metrai; sveikoji, pusinė, ketvirtinė, aštuntinė natos; allegro, moderato tempai; dinamika: forte, piano, mezzoforte; pizzicato, detashe, legato, staccato, martele štrichai; mažoras; minoras; mažoriniai ir minoriniai kvintakordai, sekstakordai, kvartsekstakordai;

Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: stovėsena, taisyklinga kūno padėtis griežiant, taisyklingi smuiko laikymo įgūdžiai; intonacinių netikslumų girdėjimas ir jų koregavimas; kairės ir dešinės rankų padėties nustatymas ir veikla; I, II, III pozicijos, perėjimai iš vienos pozicijos į kitą; flažoletai; parengiamieji vibrato pratimai; mažorinės ir minorinės gamos per vieną, dvi oktavas, kvintakordai, sekstakordai, kvartsekstakordai arpeggio;

Muzikinė raiška socialiniame kultūriniame gyvenime: dalyvavimas mokyklos organizuojamuose renginiuose, klasės koncertuose; sceninės kultūros principai;

1 klasėje smuiko dalyko repertuarą sudaro mažorinės ir minorinės gamos 1-2 oktavų ribose, 10-12 etiudų, 8-10 įvairaus charakterio pjesių, vienas stambios formos kūrinys; 2 klasėje – 5-6 gamos dviejų oktavų ribose I, II, III pozicijose, kvintakordai ir jų apvertimai arpeggio, 10-12 etiudų, 5-6 pjesės, 2 stambios formos kūriniai;

5.2.6.2. 3–4 klasėse:Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių

taikymas praktinėje veikloje: motyvas, sakinys; 4/4 ir 6/8 metrai; šešioliktinės natos; akcentiniai štrichai; andante, allegretto tempai; dinamika: mezzopiano, crescendo, diminuendo, sforzando; dominantseptakordas; sumažintas septakordas; tema; kūrinio nuotaika, charakteris.

Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: smuikavimo garso formavimas; I-V pozicijos ir jų keitimai, perėjimai iš vienos pozicijos į kitą; stryko dalyba, taupumas; štrichai detache, legato, martele ir jų kaita; staccato vienu stryku; akordinės technikos pagrindiniai principai; flažoletai;

12

vibracija; chromatizmai; mažorinės ir minorinės gamos per tris oktavas; dominantseptakordo, sumažinto septakordo arpeggio; gamos tercijomis, sekstomis, oktavomis laužytu būdu; dvigubų natų griežimo gamose pagrindiniai principai.

Muzikinė raiška socialiniame kultūriniame gyvenime: dalyvavimas mokyklos organizuojamuose renginiuose, klasės koncertuose; dėmesio sukaupimas; savo pasirodymo aptarimas su mokytoju, įsivertinimas.

3 ir 4 klasėse smuiko dalyko repertuarą sudaro 5-6 gamos trijų oktavų ribose iki 3-ų prieraktinių ženklų, dvigubos gamos laužytu būdu. Kvintakordai, dominantseptakordas, sumažintas septakordas ir jų apvertimai arpeggio, 6-8 etiudai, 3 pjesės, 2 stambios formos kūriniai.

5.2.7. Vertinimas:Pasiekimų lygiai

Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis 1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Mokytojo padedamas, apibūdina muzikos kūrinio formą, formos pagrindines dalis. Apibūdina pagrindines tempo sąvokas, dinamikos niuansus.

Savarankiškai apibūdina muzikos kūrinio formą, formos pagrindines dalis. Apibūdina pagrindines tempo sąvokas, dinamikos niuansus, kūrinio nuotaiką.

Savarankiškai, tiksliai apibūdina muzikos kūrinio formą, formos pagrindines dalis. Apibūdina pagrindines tempo sąvokas, dinamikos niuansus, kūrinio nuotaiką. Atpažįsta svarbiausias kūrinio temas.

2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Groja pakankamai laisvomis rankomis. Žino ir taiko elementarią griežimo techniką. Girdi intonacinius netikslumus ir mokytojo padedamas, juos koreguoja. Saviruoša nepastovi, fragmentiška. Su mokytojo pagalba griežia nežinomą muzikinį tekstą. Muzikos kūrinio nuotaiką atskleidžia fragmentiškai.

Groja pakankamai laisvomis rankomis. Žino ir taiko pagrindinius griežimo technikos elementus. Griežia kokybišku garsu. Pakankamai gerai intonuoja, pats koreguoja intonacinius netikslumus. Mokytojo paragintas savarankiškai rengiasi namuose. Geba griežti nesudėtingą, nežinomą muzikinį tekstą. Atskleidžia muzikos kūrinio nuotaiką ir charakterį.

Groja laisvomis, taisyklingai nustatytomis rankomis, kokybiškai ir tiksliai atlieka elementarius smuikavimo technikos elementus. Formuoja kokybišką, estetiškai gražų garsą. Demonstruoja gerai įsisavintus motorinės technikos gebėjimus. Labai gerai intonuoja. Nuolat savarankiškai ruošiasi namuose. Gerai griežia nežinomą muzikinį tekstą. Muzikuoja įtaigiai, siekia meninės raiškos.

3. Muzikinė raiška socialiniame kultūriniame gyvenime.Dalyvauja įskaitose, egzaminuose, klasės koncertuose. Mokytojo skatinamas domisi kultūriniais renginiais.

Noriai dalyvauja įskaitose, egzaminuose, klasės ir skyriaus koncertuose. Domisi ir lankosi kultūriniuose renginiuose.

Aktyviai dalyvauja įskaitose, egzaminuose, klasės koncertuose, konkursuose, festivaliuose, mokyklos renginiuose. Dažnai lankosi koncertuose ir kituose kultūriniuose renginiuose.

5.3. Violončelės dalykas. Grojimo violončele mokymas pradiniame etape skirtas asmeniniam praktiniam mokinio santykiui su muzika formuoti. Atlikdami kūrinius mokiniai mokosi klausytis išgaunamų garsų, siekia atliekamos muzikos kokybiško skambesio.

13

5.3.1. Dalyko tikslas – padėti mokiniams ugdyti(s) pradinius griežimo violončele įgūdžius.

5.3.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai:5.3.2.1. lavintų(si) muzikinius gabumus;5.3.2.2. formuotų taisyklingą sėdėseną ir rankų nustatymą;5.3.2.3. sietų garso aukštį su kairės rankos ir pirštų padėtimi ant grifo;5.3.2.4. įsisavintų stryko plokštumas;5.3.2.5. pažintų ir įsisavintų pagrindinius griežimo violončele štrichus;5.3.2.6. sietų muzikos raiškos priemones su muzikos charakteriu;5.3.2.7. lavintų(si) muzikos klausymo, atpažinimo ir vertinimo gebėjimus.5.3.3. Dalyką sudaro trys veiklos sritys:5.3.3.1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo


žinių taikymas praktinėje veikloje;5.3.3.3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame socialiniame kultūriniame gyvenime.5.3.4. Didaktinės nuostatos:5.3.4.1. Violončelės dalykui mokyti būtina vaiko ūgį atitinkanti kėdė, atrama

violončelės kojelei, natų stovas, suderinta violončelė, strykas, kanifolija, metodinė literatūra;5.3.4.2. Violončelės pamokų planavimas, ugdymo turinys grindžiamas atsižvelgiant į

kiekvieno mokinio individualius gabumus ir jų pasirengimo mokymuisi lygį. Parenkami pirminiai pratimai, techninės užduotys, repertuaras, atsižvelgiant į mokinio klausinę patirtį, muzikinę atmintį, gebėjimus reaguoti į mokytojo pastabas. Pamokos planuojamos turint konkrečią mokinių pasiekimų per numatomą laikotarpį viziją;

5.3.4.3. Pradiniame mokymo etape labai svarbu suformuoti taisyklingą rankų ir kūno padėčių nustatymą. Violončelės dalyko pamokose mokoma individualiai. Pamokos turėtų būti stebimos tėvų ar globėjų. Iš šalies stebėdami mokinio grojimą pamokoje, tėvai ar globėjai namuose galėtų padėti atlikti saviruošos užduotis, priminti būtinas kūno padėtis griežimo metu;

5.3.4.4. Mokiniai yra vertinami pagal iš anksto nustatytus vertinimo kriterijus. Vertinimas turi būti kompleksinis, t. y. vertinama visų kūno dalių teisingų padėčių visuma ir intonuotas bei kokybiškas garsas, muzikinė atmintis, muzikinė raiška.


1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostata – suprasti taisyklingos laikysenos griežiant violončele svarbą.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Taisyklingai sėdėti ir taisyklingai remtis į violončelę.

1.1.1. Išvardinti taisyklingos laikysenos požymius. 1.1.2. Apibūdinti, kaip griežiant reikia remtis į violončelę.

1.2. Atlikti elementarius griežimo violončele elementus.

1.2.1. Apibūdinti taisyklingą pirštų rėmimą į stygą. 1.2.2. Nusakyti pirštų išdėstymo ant stygos intervalus. 1.2.3. Išvardinti plačios rankos suformavimo principus.1.2.4. Paaiškinti stryko vedimo tiesia linija lygiagrečiai su atramėle, vienu tolygiu greičiu taisykles.1.2.5. Paaiškinti stryko dalybos ypatybes.1.2.6. Apibūdinti vienodos jėgos garso atskirose stryko dalyse išgavimą.1.2.7. Apibūdinti detache, legato, martele ir staccato štrichus.1.2.8. Apibūdinti kairės rankos perėjimus iš pirmos į ketvirtą, iš ketvirtos į pirmą pozicijas.1.2.9. Apibūdinti parengiamuosius vibrato pratimus.

14

1.3. Griežti mažorines ir minorines gamas bei akordus 1-2 oktavose.

1.3.1. Apibūdinti mažorinės ir minorinės gamų sąvokas. 1.3.2. Nusakyti mažorinių ir minorinių gamų esminius skirtumus.1.3.3. Įvardinti kvintakordų, sekstakordų ir kvartsekstakordų intervalinę sandarą.1.3.4. Paaiškinti arpeggio sąvoką.

1.4. Koreguoti intonacinius netikslumus.

1.4.1. Paaiškinti rankos ir piršto padėčių keitimo ir garso aukščio sąveiką.1.4.2. Įvardyti pirštų statymo pustoniais tvarką.

1.5. Atlikti saviruošos užduotis. 1.5.1. Prisiminti mokytojo skirtas užduotis.1.5.2. Išvardinti taisyklingo užduoties atlikimo kriterijus.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostatos – siekti pažinti pagrindines muzikos raiškos priemones, atskleisti muzikos kūrinio nuotaiką.2.1. Apibūdinti muzikos kūrinį. 2.1.1. Apibūdinti ordinario, sultasto ir sulponticelo garso

išgavimo būdus.2.1.2. Išvardinti pagrindinius dinamikos ženklus.2.1.3. Apibūdinti kūrinio nuotaiką.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Nuostata – stengtis susikaupus atlikti parengtą kūrinėlį viešame koncerte.3.1 Taikyti įgytas žinias ir įgūdžius viešo pasirodymo metu.

3.1.1. Apibūdinti pasirengimą viešam pasirodymui.3.1.2. Paaiškinti pasirengimo koncertiniam atlikimui svarbą.3.1.3. Apibūdinti pagrindinius sceninės kultūros principus.

5.3.5.2. 3–4 klasėse:1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostata – ugdytis pradinius kokybiško muzikavimo įgūdžius.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Atlikti pagrindinius violončelės technikos elementus.

1.1.1. Nusakyti pirštų rėmimo, spaudimo į grifą ir laisvo pirštų kritimo ant stygos skirtumus.1.1.2. Paaiškinti kairės rankos pozicijų keitimo būdus, apibūdinti nesudėtingus pozicijų jungimus. 1.1.3. Apibūdinti du plačios rankos suformavimo būdus. 1.1.4. Įvardyti detache ir legato štrichų atlikimo tobulinimo pratimus. 1.1.5. Apibūdinti spiccato ir staccato štrichus.1.1.6. Nusakyti dvigubų natų griežimo principus. 1.1.7. Apibūdinti nesudėtingus flažoletų atlikimo būdus. 1.1.8. Paaiškinti atskirų natų ar nedidelių jų grupių atlikimo flažoletais taisykles.

1.2. Griežti mažorines ir minorines gamas bei akordus 2-3 oktavose.

1.2.1. Apibūdinti mažorinių ir minorinių gamų 3-ose oktavose griežimo pirštuotę.1.2.2. Paaiškinti pagrindinius chromatinės gamos pirštuotės principus. 1.2.3. Apibūdinti kvintakordų, sekstakordų, kvartsekstakordų ir septakordų atlikimą, perėjimų ir pirštuotės techniką. 1.2.4. Nusakyti griežimo laužytomis tercijomis bei sektomis tvarką.

15

1.3. Formuoti kokybišką violončelės garsą.

1.3.1. Apibūdinti pagrindinius garso išgavimo būdus.1.3.2. Įvardyti garso kokybę lemiančius veiksnius. 1.3.3. Apibūdinti stryko valdymą, greičio ir svorio santykį, atliekant skirtingus ritmo piešinius.1.3.4. Išvardinti parengiamuosius vibrato pratimus.

1.4. Griežti violončele savarankiškai.

1.4.1. Prisiminti mokytojo suformuluotas užduotis.1.4.2. Apibūdinti natose pažymėtus kompozitoriaus ar redaktoriaus dinaminius bei agoginius nurodymus.1.4.3. Įvardyti nežinomo muzikinio teksto griežimo taisykles.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostatos – siekti gerai pažinti kūrinio muzikos raiškos priemones, jas taikyti atliekant muzikos kūrinį.2.1. Naudoti muzikos raiškos priemones atliekamuose kūriniuose.

2.1.1. Apibūdinti įvairių pjesių nuotaikas.2.1.2. Nusakyti nesudėtingų stambesnės formos kūrinių savitumus.2.1.3. Apibrėžti motyvą, frazę, sakinį.2.1.4. Apibūdinti detache, legato, martele ir staccato štrichus.2.1.5. Įvardyti ypatingosios dalybos duolių, triolių vertę viena nata su tašku ir be taško.2.1.6. Prisiminti sinkopės viename ir tarp dviejų taktų skirtumus.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame socialiniame kultūriniame gyvenime. Nuostata – suprasti dėmesio paskirstymo tarp techninių ir meninių atlikimo priemonių svarbą.3.1. Griežti įvairiuose klasės, mokyklos organizuojamuose renginiuose, festivaliuose, seminaruose, konkursuose.

3.1.1. Nusakyti koncertinės praktikos svarbą būsimo atlikėjo profesiniam tobulinimuisi. 3.1.2. Apibūdinti dėmesio paskirstymą viešo pasirodymo metu.3.1.3. Apibūdinti savo koncertinį atlikimą.

5.3.6. Turinio apimtis:5.3.6.1. 1 klasėje:Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių

formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: C-dur, G-dur, D-dur gamos per 1-2 oktavas laisvomis ir dengtomis stygomis; G-dur gama su perėjimu į ketvirtą poziciją; mažorinis kvintakordas, kvartsekstakordas nuo pirmo dermės laipsnio melodiškai; pirmosios pozicijos formavimas, pustonio intervalo išlaikymas tarp pirštų; pozicijos keitimas iš pirmos į ketvirtą ir iš ketvirtos į pirmą; griežimas pizzicato ir arco.

Muzikos kalbos ir raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje: C-dur, G-dur, D-dur tonacijos; dinamika: piano, mezzoforte, forte; muzikos kūrinio tempo ir charakterio nuorodos: allegretto, allegro, andante, moderato.

Muzikinė raiška šiuolaikiniame socialiniame kultūriniame gyvenime: muzikavimas klasės koncerte.

Violončelės dalyko repertuarą sudaro 4-6 etiudai, 4 įvairaus charakterio pjesės;5.3.6.2. 2 klasėje:Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių

formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: mažorinės gamos per 2-3 oktavas; gamos su laisvomis bei dengtomis stygomis; mažorinės ar minorinės gamos; kvintakordas, kvartsekstakordas arpeggio nuo tonikos garso.

16

Muzikos kalbos ir raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje: F-dur, d-moll tonacijos.

Muzikinė raiška šiuolaikiniame socialiniame kultūriniame gyvenime: muzikavimas mokyklos stygininkų koncertuose.

Dalyko repertuarą sudaro 5-7 etiudai, 4-6 įvairaus charakterio pjesės arba stambios formos viena dalis;

5.3.6.3. 3 klasėje:Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių

formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: mažorinės gamos per 3-4 oktavas; gamos su laisvomis stygomis arba vieninga aplikatūra; melodinis minoras per 3-4 oktavas; gama su laisvomis stygomis arba vieninga aplikatūra; legato po du, keturis ar aštuonis garsus vienu stryku; mažorinės ir minorinės gamos; kvintakordas, kvartsekstakordas arpeggio nuo tonikos garso; melodinis minoras per 3-4 oktavas; gama su laisvomis stygomis arba vieninga aplikatūra; legato po du, keturis ar aštuonis garsus vienu stryku.

Muzikos kalbos ir raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje: D-dur, Es-dur, E-dur, a-moll, c-moll gamos; legato, detache štrichai.

Muzikinė raiška šiuolaikiniame socialiniame kultūriniame gyvenime: muzikavimas mokykloje organizuojamuose renginiuose.

Dalyko repertuarą sudaro 7-8 etiudai, 4-6 įvairaus charakterio pjesės ir stambios formos pirma arba antra ir trečia dalys;

5.3.6.4. 4 klasėje:Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių

formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: mažorinės gamos per 3-4 oktavas; gamos su laisvomis stygomis arba vieninga aplikatūra; legato po du, keturis, aštuonis, šešiolika garsų vienu stryku; laužytos tercijos, sekstos; minorinės gamos per 3-4 oktavas; melodinis minoras; gama su laisvomis stygomis arba vieninga aplikatūra; laužytos tercijos, sekstos; natūralūs flažoletai.

Muzikos kalbos ir raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje: Des-dur, g-moll, e-moll gamos; dominantseptakordas; martele, staccato štrichai; pp, mp, ff, diminuendo, crescendo dinamika; tempo pokyčiai: rittenuto, acellerando.

Muzikinė raiška šiuolaikiniame socialiniame kultūriniame gyvenime: muzikavimas mokyklos organizuojamuose renginiuose; vyresnių mokinių koncertinės veiklos stebėjimas ir vertinimas.

Dalyko repertuarą sudaro 8-10 etiudų, 4-6 įvairaus charakterio pjesės ir stambios formos pirma arba antra ir trečia dalys.


Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis 1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.

17

Žino ir taiko pagrindinius griežimo technikos būdus. Mokytojo padedamas, koreguoja intonacinius netikslumus, mokosi nesudėtingų ritminių darinių, artikuliacija atitinka minimalius reikalavimus.

Gerai valdo pagrindinius garso išgavimo ir formavimo būdus. Griežia nežinomą nesudėtingą muzikinį tekstą. Savarankiškai išmoksta nedidelės apimties nesudėtingus kūrinius. Pats girdi ir koreguoja intonacinius netikslumus. Greitai įsimena ritminius darinius.

Puikiai valdo garso pagrindinius išgavimo ir formavimo būdus. Laisvai griežia nesudėtingą nežinomą muzikinį tekstą. Nuolat savarankiškai rengia nedidelės apimties nesudėtingus kūrinius. Puikiai intonuoja. Išradingai naudoja išmoktas artikuliacines priemones.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Žino pagrindines dinamines bei agogines nuorodas, jų reikšmes. Mokytojo padedamas, analizuoja muzikos kūrinį, atskiria pagrindines formos dalis.

Apibūdina muzikos kūrinio nuotaiką, sieja ją su dinamikos bei agoginėmis nuorodomis, įvardija nuorodų reikšmes. Mokytojo padedamas, analizuoja muzikos kūrinį, nustato pagrindinę ir šalutinę partijas stambios formos kūrinyje.

Apibūdina muzikos kūrinio nuotaiką, sieja ją su charakterio, dinaminėmis bei agoginėmis nuorodomis. Savarankiškai analizuoja muzikos kūrinį, nustato pagrindines kūrinio dalis, atpažįsta pagrindinę ir šalutinę partijas stambios formos kūrinyje.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Dalyvauja klasės viešuose pasirodymuose. Atlieka mokytojo skirtas užduotis.

Noriai dalyvauja viešuose klasės koncertuose. Apibūdina savo ir bendramokslių pasirodymus. Domisi kultūriniais renginiais, juose dalyvauja fragmentiškai.

Aktyviai dalyvauja viešuose pasirodymuose, konkursuose. Lankosi mokyklos bei kituose renginiuose. Geba lyginti, argumentuotai komentuoti atliekamą muziką.

5.4. Arfos dalyko programos paskirtis ugdyti mokinių pradinius skambinimo arfa įgūdžius, suteikti muzikos kalbos pažinimo pradmenis, atskleisti meninę vaiko prigimtį.

5.4.1. Dalyko tikslas – sudaryti mokiniams sąlygas ugdytis taisyklingo skambinimo arfa pradmenis, puoselėti prigimtinį muzikalumą.

5.4.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai:5.4.2.1. lavintų(si) muzikinę klausą ir vaizduotę;5.4.2.2. susipažintų su pagrindinėmis muzikos kalbos ir muzikos raiškos

priemonėmis;5.4.2.3. įgytų žinių apie instrumento sandarą, pagrindines rankų ir kūno nustatymo

taisykles;5.4.2.4. ugdytų(si) skambinimo arfa techninius įgūdžius;5.4.2.5. lavintų(si) nežinomo muzikinio teksto atlikimo arfa pradinius gebėjimus;5.4.2.6. ugdytų(si) sistemingus saviruošos įgūdžius;5.4.2.7. rengtų kūrinius koncertiniam atlikimui.5.4.3. Dalyką sudaro trys veiklos sritys:5.4.3.1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir

žinių taikymas praktinėje veikloje;

18


5.4.3.3. Muzikinė raiška socialiniame kultūriniame gyvenime.5.4.4. Didaktinės nuostatos:5.4.4.1. Pradiniame dalyko mokymo etape daugiausia dėmesio skiriama

pagrindiniams skambinimo arfa įgūdžiams formuoti bei lavinti. Taikomi rodomieji ir aiškinamieji mokymo metodai, patrauklūs šio amžiaus vaikams, atitinkantys mokinio įgimtus gabumus bei gebėjimų raidą. Pamokose mokiniai susipažįsta su instrumento konstrukcija, pagrindiniais garso išgavimo būdais, nuosekliai formuojamas profesionalus rankų nustatymas;

5.4.4.2. Ugdymas planuojamas numatant ilgalaikius ir trumpalaikius tikslus. Arfos pamokos planavimas grindžiamas aiškiu mokymosi tikslų ir uždavinių supratimu. Mokiniui kiekvieną pamoką išaiškinama ir nurodoma, ką jis turi atlikti, ką turi išmokti. Organizuojamas nuoseklus darbas klasėje, aptariamos mokymosi strategijos. Mokytojas, įvertinęs individualias vaiko savybes, polinkius, mokymosi stilių, kiekvieną pamoką skiria namų darbų užduotis;

5.4.4.3. Kiekvienam mokiniui sudaromas individualus repertuaras, atsižvelgiant į jo poreikius, amžiaus tarpsnio ypatumus. Mokiniai skambina jiems artimo muzikos charakterio, nesudėtinga atlikimo technika pagrįstus kūrinius, padedančius lavinti mokinių meninį skonį. Parinktu repertuaru siekiama kelti mokinių mokymosi motyvaciją, sudaryti sąlygas mokiniams pamokose patirti teigiamas emocijas;

5.4.4.4. Sceninė patirtis kaupiama nuolat skambinant arfa viešuose ar uždaruose dalyko koncertuose. Pasirodymų metu lavinamas mokinių dėmesys, valia, meninė vaizduotė, fantazija. Vaiko pasiekimais skatinami domėtis tėvai: kalbamasi apie jo pasiekimų raidą, sėkmes ir sunkumus, numatomi jų sprendimų būdai;

5.4.4.5. Vertinimas yra neatskiriama mokymosi bei mokymo skambinimo arfa proceso dalis, kurios tikslas – padėti mokiniui mokytis. Mokymosi proceso metu naudojamas formuojamasis, diagnostinis ir apibendrinamasis vertinimas.


1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostatos – dėmesingai klausytis muzikos kūrinių, domėtis muzikos raiškos priemonėmis, suprasti jų įtaką muzikos kūrinio nuotaikai.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Analizuoti nesudėtingus muzikinius kūrinius.

1.1.1. Įvardyti atliekamo kūrinio autorių ir kūrinio pavadinimą. 1.1.2. Apibūdinti atliekamų kūrinių tempą, dinamiką.1.1.3. Išvardinti nesudėtingos ritmo grupės natų trukmes. 1.1.4. Nurodyti kūrino metrą.1.1.5. Apibūdinti kūrinio nuotaiką.

2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostatos – pagarbiai ir atsargiai elgtis su instrumentu, siekti susiformuoti kokybiškus pradinius skambinimo arfa įgūdžius.2.1. Taisyklingai sėdėti grojimo metu.

2.1.1. Apibūdinti arfos konstrukciją, stygas ir pedalus, stygų ir pedalų naudojimo galimybes.2.1.2. Išvardinti taisyklingai laikysenai būdingus požymius. 2.1.3. Nusakyti taisyklingą alkūnių ir pečių, pusiau pasuktos rankos padėtį grojimo metu.

2.2. Atlikti elementarius skambinimo arfa technikos elementus.

2.2.1. Apibūdinti riešo judesius skirtingų muzikos elementų atlikimo metu.2.2.2. Išvardinti pratimus, skirtus stygai pajausti, pratimus

19

kiekvienam pirštui atskirai ir įvairiems pirštų tarpusavio junginiams lavinti.2.2.3. Apibūdinti skirtingus garso išgavimo būdus.

2.3. Atlikti saviruošos užduotis. 2.3.1 Atpasakoti mokytojo suformuluotas bei pateiktas namų darbų užduotis.2.3.2. Apibūdinti nuoseklų užduoties atlikimo veiksmų planą.2.3.3. Papasakoti, ką pavyko išmokti namuose.

3. Muzikinė raiška socialiniame kultūriniame gyvenime.Nuostatos – ugdytis pasitikėjimą savo jėgomis, viešame pasirodyme siekti atlikimo tikslumo.3.1. Taikyti įgytas žinias ir gebėjimus viešo pasirodymo metu.

3.1.1 Papasakoti, kaip valdyti elementarius judesius atliekant nesudėtingus kūrinėlius koncerto metu.3.1.2. Nusakyti pasirengimo koncertiniam atlikimui svarbą.3.1.3. Išvardinti pagrindines sceninės kultūros taisykles.

5.4.5.2. 3–4 klasėse:1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostata – sieti pagrindinius muzikos kalbos elementus, raiškos priemones su konkretaus kūrinio nuotaika, charakteriu.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Analizuoti muzikos kūrinį, taikyti elementarias muzikos teorijos žinias.

1.1.1. Apibūdinti kūrinio nuotaiką skirtinguose muzikos kūriniuose.1.1.2. Išvardinti kūrinyje naudojamas dinamikos ir tempo nuorodas.1.1.3. Apibūdinti muzikinės sintaksės elementus: motyvą, frazę, sakinį.1.1.4. Įvardyti atliekamo kūrinio autorių ir kūrinio pavadinimą.1.1.5. Išvardinti kūrinyje panaudotas muzikos raiškos priemones.

2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostatos – siekti išraiškingai perteikti muzikos kūrinio nuotaiką, taikyti įgytas žinias ir gebėjimus.2.1. Taisyklingai atlikti pagrindinius grojimo arfa technikos elementus.

2.1.1. Paaiškinti taisyklingos laikysenos svarbą.2.1.2. Nusakyti dvigubų natų grojimo principus.2.1.3. Nurodyti harmoninių akordų siaurame išdėstyme ir akordų arpeggio atlikimo skirtumus.2.1.4. Apibūdinti 1 ir 4 pirštų grojimo būdą, vadinamą šliaužimu.2.1.5. Paaiškinti, kaip grojimo metu naudoti pedalus.2.1.6. Apibūdinti flažoletų ir grojimo prie dekos atlikimo būdus.

2.2. Taisyklingai groti gamas. 2.2.1. Apibūdinti gamų dviejose ir trijose oktavose atlikimo dviem ir keturiais pirštais skirtumus.2.2.2. Apibūdinti tercijomis skambinamų gamų atlikimą. 2.2.3. Atpažinti kvintakordus ir jų apvertimus.2.2.4. Apibūdinti arpeggio sąvoką.

2.3. Formuoti kokybišką garsą. 2.3.1. Nurodyti kokybiškam garsui būdingus požymius.2.3.2. Apibūdinti pagrindinius garso išgavimo būdus.

20

2.3.3. Įvardyti garso išgavimo įgūdžių tobulinimo būdus.2.3.4. Įvardyti technines priemones, padedančias kontroliuoti išgaunamo garso stiprumą ir kokybę.

2.4. Savarankiškai ir tikslingai atlikti užduotis namuose.

2.4.1. Nurodyti mokytojo suformuluotas užduotis.2.4.2. Išvardinti natose pažymėtas nuorodas, jas apibūdinti.2.4.3. Nurodyti techniškai sudėtingiausias vietas muzikos kūrinyje. 2.4.4. Paaiškinti sistemingo atlikėjiškos technikos tobulinimo namie naudą.

3. Muzikinė raiška socialiniame kultūriniame gyvenime.Nuostatos – elgtis scenoje kultūringai, pastebėti, jog muzikavimas scenoje gali teikti džiaugsmą.3.1. Taikyti įgytas žinias ir gebėjimus skambinant įvairiuose viešuose pasirodymuose.

3.1.1. Išvardinti pasirengimo skambinti arfa viešuose renginiuose etapus.3.1.2. Prisiminti kūrinio svarbiausias atlikimo nuorodas. 3.1.3. Išvardinti mintis, padedančias susikaupti pasirodymo scenoje metu.3.1.4. Apibūdinti atliekamo kūrinio nuotaiką.


taikymas praktinėje veikloje: frazė; 2/4 ir 3/4 metrai; sveikoji, pusinė, ketvirtinė, aštuntinė natos; allegro, moderato tempai; dinamika: forte, piano, mezzoforte; flažoletai; glissando; tonacijos su 1-2 prieraktiniais ženklais; mažorinė ir minorinė gamos; oktava; mažoriniai ir minoriniai kvintakordai, sekstakordai, kvartsekstakordai; kūrinio nuotaika.

Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: taisyklinga laikysena grojimo metu; pagrindinės arfos konstrukcijos dalys; garso išgavimo būdai; skambinimas arfa atskirais pirštais, dvigubomis natomis, akordai trimis pirštais; kvintakordai trimis pirštais skirtingomis pirštų kombinacijomis; C-dur, G-dur, F-dur, D-dur, B-dur gamos per 1-2 oktavas; mažoriniai ir minoriniai kvintakordai, sekstakordai, kvartsekstakordai harmoniškai ir arpeggio.

Muzikinė raiška socialiniame kultūriniame gyvenime: pasirengimas koncertiniam atlikimui; pagrindinės sceninės kultūros taisyklės; muzikavimas klasės koncerte.

Dalyko repertuarą metams sudaro 3-4 etiudai, 3-4 įvairaus charakterio pjesės, vienas nedidelės apimties, nesudėtinga atlikimo technika pagrįstas stambios formos kūrinys.


taikymas praktinėje veikloje: motyvas, sakinys; 4/4 ir 6/8 metrai; šešioliktinės natos; andante, allegretto tempai; mezzopiano, crescendo, diminuendo, sforzando dinamika; tonacijos su 3-4 prieraktiniais ženklais; pjesė, etiudas, nedidelės apimties sonata, variacijos.

Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: trigarsės sandaros akordai harmoniškai ir arpeggio, šliaužimas pirmu ir ketvirtu pirštais, grojimas prie dekos; pedalų funkcija; mažorinės ir minorinės gamos iki keturių prieraktinių ženklų per dvi tris oktavas dviem ir keturiais pirštais, gamos tercijomis.

Muzikinė raiška socialiniame kultūriniame gyvenime: dalyvavimas mokyklos organizuojamuose renginiuose, klasės koncertuose; savo pasirodymo aptarimas su mokytoju, įsivertinimas.

Dalyko metinį repertuarą sudaro 4-5 etiudai, 4-5 įvairaus charakterio pjesės, 2 nedidelės apimties stambios formos kūriniai (sonata, variacijos).

5.4.7. Vertinimas:

21


1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Mokytojo padedamas, apibūdina muzikos kūrinio tempo ir dinamikos nuorodas, įvardija atliekamo kūrinio autorių ir kūrinio pavadinimą. Apibūdina kūrinio nuotaiką.

Apibūdina muzikos kūrinio nuotaiką, sieja ją su dinamikos bei agoginėmis nuorodomis. Mokytojo padedamas, atpažįsta kūrinio pagrindines dalis.

Savarankiškai apibūdina muzikos kūrinio formą, formos pagrindines dalis. Apibūdina pagrindines tempo sąvokas, dinamikos niuansus, kūrinio nuotaiką.

2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Skambina arfa naudodamas elementarius instrumento valdymo technikos elementus. Saviruoša nepastovi, fragmentiška. Su mokytojo pagalba skambina elementarų nežinomą muzikinį tekstą.

Skambina arfa pakankamai laisvomis rankomis ir kokybišku garsu, naudoja pagrindinius skambinimo arfa technikos elementus. Mokytojo paragintas, savarankiškai rengiasi namuose. Savarankiškai skambina elementarų nežinomą muzikinį tekstą.

Groja taisyklingai nustatyta rankų padėtimi, laisvais rankų judesiais. Kokybiškai ir tiksliai atlieka elementarius skambinimo arfa technikos elementus. Formuoja gražų garsą. Nuolat savarankiškai rengiasi namuose. Gerai skambina elementarų nežinomą muzikinį tekstą.

3. Muzikinė raiška socialiniame kultūriniame gyvenime.Mokytojo paragintas, dalyvauja klasės koncertuose. Mažai domisi muzikiniais renginiais.

Noriai dalyvauja viešuose klasės ir skyriaus koncertuose. Domisi ir lankosi muzikiniuose renginiuose.

Aktyviai dalyvauja klasės, mokyklos koncertuose, konkursuose, festivaliuose. Dažnai lankosi koncertuose ir kituose kultūriniuose renginiuose.

5.5. Pučiamųjų instrumentų meno šakos dalykas – išilginė fleita. Išilginės fleitos dalyko programos paskirtis – supažindinti mokinius su instrumento specifika, taisyklingo kvėpavimo būdais grojant išilgine fleita, muzikos raiškos priemonėmis.

5.5.1. Dalyko tikslas – formuoti pagrindinius grojimo išilgine fleita įgūdžius, atskleisti ir puoselėti prigimtinį vaiko muzikalumą.

5.5.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai:5.5.2.1. ugdytų(si) muzikinius ir techninius grojimo išilgine fleita gebėjimus ir

įgūdžius;5.5.2.2. įgytų pagrindinių muzikos rašto žinių;5.5.2.3. įvaldytų kvėpavimo techniką;5.5.2.4. formuotų grojimo ansamblyje įgūdžius;5.5.2.5. kauptų dalyko koncertinį repertuarą.5.5.3. Dalyką sudaro trys veiklos sritys:5.5.3.1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo


žinių taikymas praktinėje veikloje;5.5.3.3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.5.5.4. Didaktinės nuostatos:5.5.4.1. Pradiniame mokymo etape siekiama suformuoti grojimo išilgine fleita

pradmenis. Pamokose mokoma taisyklingo instrumento laikymo bei stovėsenos, taisyklingos burnos ir lūpų padėties grojimo metu, instrumento aplikatūros, specifinio kvėpavimo bei pūtimo

22

technikos, supažindinama su muzikos raštu. Taikomi mokymo metodai: demonstravimas, pokalbis, dainavimas, plojimas, vaizdo medžiagos žiūrėjimas, garso įrašų klausymas;

5.5.4.2. Nuo pat pirmųjų pamokų mokoma susikaupus klausytis muzikos, atidžiai stebėti mokytojo atliekamus techninių ir meninių užduočių pavyzdžius instrumentu, mokoma siekti kuo kruopščiau atlikti užduotis. Mokinio pasiekimai ir nesėkmės aptariamos kartu su mokytoju klasėje, įvardijami techniniai sunkumai, numatomi jų sprendimo būdai;

5.5.4.3. Grojimo išilgine fleita repertuaras parenkamas atsižvelgiant į individualius mokinio gebėjimus ir pasiekimus, mokymosi spartą bei motyvaciją. Parenkami muzikos kūriniai, atitinkantys mokinio techninį ir meninį pasirengimą, skatinantys domėtis atliekama muzika, kompozitorių kūryba. Pamokose atliekant technines ir menines užduotis siekiama teigiamų emocijų, išgyvenimų;

5.5.4.4. Vertinimu siekiama objektyviai suvokti savo pasiekimus, daromą pažangą, nustatyti tolesnius mokymosi tikslus. Viso ugdomojo proceso eigoje taikomi vertinimo būdai – apibendrinamasis, idiografinis, formuojamasis ir diagnostinis.

5.5.5. Mokinių pasiekimai: 5.5.5.1. 1–2 klasėse:

1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostata – siekti įsisavinti pagrindinius grojimo išilgine fleita įgūdžius.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Taisyklingai kvėpuoti be instrumento.

1.1.1. Nusakyti taisyklingos kūno laikysenos svarbiausius reikalavimus.1.1.2. Pavaizduoti gerklės ir gomurio poziciją įkvėpimo ir iškvėpimo metu.

1.2. Formuoti išilginės fleitos kokybišką garsą.

1.2.1. Pavaizduoti instrumento prisidėjimą prie lūpų.1.2.2. Apibūdinti oro srovės stiprumą grojimo metu.1.2.3. Apibūdinti dinaminių niuansų atlikimo skirtumus.1.2.4. Apibūdinti kokybiško garso požymius.

1.3. Atlikti pagrindinius grojimo išilgine fleita technikos elementus.

1.3.1. Išvardinti artikuliacijos būdus. 1.3.2. Pavaizduoti rankų ir pirštų padėtis grojimo metu.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostata – suprasti, jog muzikoje yra svarbios visos muzikos kalbos ir raiškos priemonės. 2.1. Analizuoti muzikos kūrinį. 2.1.1. Apibūdinti muzikos kūrinio nuotaiką.

2.1.2. Įvardyti kūrinio tempo nuorodas.2.1.3. Apibūdinti dinaminius niuansus.2.1.4. Prisiminti kūrinio pavadinimą ir autorių.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Nuostata – suprasti, jog scenoje reikia elgtis kultūringai, susikaupus. 3.1. Groti parengtą kūrinį mokyklos koncertų salėje.

3.1.1. Pasakyti elgesio scenoje taisykles.3.1.2. Paaiškinti susikaupimo atlikimo metu svarbą.3.1.3. Apibūdinti savo atlikimo kokybę.

5.5.5.2. 3–4 klasėse:1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostata – suprasti grojimo išilgine fleita techninių įgūdžių naudą.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Taisyklingai ir laisvai kvėpuoti su instrumentu.

1.1.1. Apibūdinti taisyklingo instrumento laikymo požymius.1.1.2. Nusakyti gerklės ir gomurio padėtis įkvėpimo ir

23

iškvėpimo momentu.1.1.3. Įvardyti taisyklingam ir laisvam kvėpavimui būdingus požymius.

1.2. Išgauti skirtingų spalvų garsus.

1.2.1. Apibūdinti oro srovės stiprumą grojimo metu.1.2.2. Nusakyti dinaminių niuansų atlikimo skirtumus.1.2.3. Išvardinti oro srovės padavimo būdus, atsižvelgiant į norimo išgauti garso spalvą.

1.3. Atlikti įvairius grojimo išilgine fleita technikos elementus.

1.3.1. Išvardinti skirtingus artikuliacijos būdus.1.3.2. Nusakyti pirštų judėjimo amplitudę grojimo metu.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostata – siekti kūriniuose taikyti pažįstamas muzikos kalbos ir raiškos priemones.2.1. Analizuoti muzikos kūrinį, taikyti elementarias muzikos kalbos žinias.

2.1.1. Apibūdinti muzikos kūrinio nuotaiką.2.1.2. Nusakyti atliekamo muzikos kūrinio tempą.2.1.3. Apibūdinti kūrinyje vyraujančią dinamiką.2.1.4. Prisiminti kūrinio pavadinimą ir autorių.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Nuostata – domėtis savo mokykloje organizuojamais kultūriniais meniniais renginiais, noriai juose dalyvauti.3.1. Pasirengti viešam pasirodymui.

3.1.1. Apibūdinti tinkamą elgesį koncerto metu.3.1.2. Įvardyti susikaupimo svarbą kūrinio atlikimui viešo pasirodymo metu.3.1.3. Išvardinti mokykloje klausytus koncertus.


formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: pagrindinių grojimo išilgine fleita įgūdžių formavimas; kvėpavimo įgūdžių formavimas be instrumento; garso išgavimo būdai; pagrindinių grojimo išilgine fleita technikos elementų pažinimas; mažorinės ir minorinės gamos su 1-2 prieraktiniais ženklais per vieną oktavą; mažoriniai ir minoriniai trigarsiai per vieną oktavą; legato ir non legato štrichai.

Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje: tonacijos 1-2 prieraktiniais ženklais; natūralus mažoras; harmoninis ir melodinis minoras; legato, non legato štrichai; pagrindinės ritmo vertės: aštuntinė, ketvirtinė, pusinė; forte, piano dinamika; moderato ir andante tempai; oktava; pjesė; muzikos kūrinio nuotaika.

Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime: muzikos kūrinių koncertuose klausymas, vertinimas; sceninės kultūros pradmenys.

1 klasėje išilginės fleitos dalyko repertuarą sudaro natūralios mažorinės ir minorinės gamos, jų trigarsiai tonacijomis iki dviejų prieraktinių ženklų sveikosiomis, pusinėmis, ketvirtinėmis ritminėmis vertėmis vienos oktavos ribose, legato ir non legato štrichais lėtu tempu; 6-8 etiudai; 6-8 įvairaus charakterio pjesės; 2 klasėje – natūralios mažorinės, natūralios ir harmoninės minorinės gamos, jų trigarsiai tonacijomis iki dviejų prieraktinių ženklų sveikosiomis, pusinėmis, ketvirtinėmis, aštuntinėmis ritminėmis vertėmis dviejų oktavų ribose, legato ir non legato štrichais lėtu tempu; 8-10 etiudų; 8-10 įvairaus charakterio pjesių; 1-2 kūriniai dviem ar trims išilginėms fleitoms su fortepijoniniu pritarimu ar be jo.

5.5.6.2. 3–4 klasėse:Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių

formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: kvėpavimo įgūdžių formavimas su instrumentu;

24

pagrindinių grojimo išilgine fleita technikos elementų plėtojimas; mažorinės ir minorinės gamos su 3 prieraktiniais ženklais per vieną oktavą; šešioliktinės ritmo vertės; mf ir mp dinamika.

Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje: mažorinės ir minorinės gamos su 3 prieraktiniais ženklais; šešioliktinės ritmo vertės; mf ir mp dinamika; allegretto, allegro tempai; staccato štrichas.

Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime: koncertinės programos parengimas; dėmesio koncentravimas; koncertinis atlikimas; dalyvavimas mokyklos organizuojamuose renginiuose.

Dalyko repertuarą metams sudaro natūralios mažorinės, trijų rūšių minorinės gamos, jų trigarsiai dviejų oktavų ribose tonacijomis iki trijų prieraktinių ženklų sveikosiomis, pusinėmis, ketvirtinėmis, aštuntinėmis ritminėmis vertėmis, legato ir non legato štrichais vidutiniu tempu; 6-8 etiudai; 10 pjesių; 2-3 kūriniai dviem ar trims išilginėms fleitoms su fortepijoniniu pritarimu ar be jo.



1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Pakankamai taisyklingai stovi, laiko instrumentą. Taisyklingai geba atlikti pagrindinius grojimo išilgine fleita technikos elementus. Techniniai įgūdžiai paviršutiniški.

Taisyklingai stovi ir laiko instrumentą. Taisyklingai ir laisvai geba atlikti pagrindinius grojimo išilgine fleita technikos elementus, formuoja kokybišką garsą.

Taisyklingai kvėpuoja. Groja lygiu ir švelniu garsu. Taisyklingai ir laisvai geba atlikti pagrindinius grojimo išilgine fleita technikos elementus, geri techniniai įgūdžiai.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Muzikos kalbos žinios yra paviršutiniškos. Mokytojui padedant, taiko jas analizuodamas muzikos kūrinį.

Domisi muzikos kalbos žiniomis, jų panaudojimu praktikoje. Su mokytojo pagalba apibūdina atliekamo kūrinio nuotaiką, tempą, dinamiką.

Muzikos kalbos žinios yra sistemingos, nuolat plečiamos, taikomos praktikoje. Savarankiškai apibūdina atliekamo kūrinio nuotaiką, tempą, dinamiką.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Mokytojo padedamas, parengia vieną muzikos kūrinį, jį atlieka iš natų. Nedalyvauja koncertuose, konkursuose.

Parengia du muzikos kūrinius mintinai. Dalyvauja mokyklos renginiuose. Koncertų metu pakankamai gerai atlieka kūrinius.

Savarankiškai ir kokybiškai parengia tris muzikos kūrinius mintinai. Noriai dalyvauja mokyklos renginiuose. Koncertų metu pakankamai gerai atlieka parengtus kūrinius.


Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis 1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Taisyklingai geba atlikti pagrindinius grojimo išilgine fleita technikos elementus. Valdo siaurą

Laisvai atlieka pagrindinius grojimo išilgine fleita technikos elementus. Naudoja pakankamai plačią dinaminę skalę.

Puikūs pagrindiniai grojimo išilgine fleita techniniai įgūdžiai. Naudoja plačią dinaminę skalę. Puikiai taiko

25

dinaminę skalę. Techniniai įgūdžiai paviršutiniški. Mažai taiko pirštuotės žinias praktikoje.

Pakankamai geri techniniai įgūdžiai. Atliekant muzikos kūrinius pasitaiko pirštuotės klaidų.

pirštuotės žinias ir įgūdžius atlikėjiškoje praktikoje.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Su mokytojo pagalba nusako atliekamo kūrinio nuotaiką, tempą, dinamiką. Minimalios muzikos kalbos žinios.

Savarankiškai apibūdina atliekamo kūrinio nuotaiką, tempą, dinamiką, pasitaiko netikslumų. Pateikia keletą panašaus stiliaus muzikos kūrinių pavyzdžių.

Tiksliai įvardija atliekamo kūrinio nuotaiką, tempą, dinamiką. Pateikia keletą panašaus stiliaus muzikos kūrinių pavyzdžių. Savarankiškai taiko muzikos kalbos žinias.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Mokytojo padedamas, parengia vieną muzikos kūrinį, jį atlieka iš natų. Kūrinį atlieka su teksto klaidomis ir neišraiškingai. Nenoriai dalyvauja viešuose koncertuose.

Parengia du muzikos kūrinius mintinai, pasitaiko keletas teksto netikslumų. Dalyvauja mokyklos renginiuose. Koncertų metu pakankamai gerai ir išraiškingai atlieka kūrinius.

Savarankiškai parengia ir tiksliai atlieka tris muzikos kūrinius mintinai. Noriai dalyvauja mokyklos renginiuose. Koncertų metu muzikuoja.

5.6. Mušamųjų instrumentų dalyko programos paskirtis supažindinti mokinius su elementariomis ritmo formulėmis, suformuoti pradinius grojimo mažuoju būgneliu ir ksilofonu įgūdžius.

5.6.1. Dalyko tikslas – padėti mokiniams įgyti pradinius grojimo mušamaisiais instrumentais įgūdžius, skatinti mokinius domėtis elementariomis muzikos kalbos priemonėmis ir jomis naudotis atliekant muzikos kūrinius.

5.6.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai:5.6.2.1. pažintų elementarius ritmo darinius;5.6.2.2. lavintų(si) ritmo pojūtį;5.6.2.3. mokytų(si) taisyklingai laikyti lazdeles;5.6.2.4. formuotų taisyklingus grojimo mažuoju būgneliu ir ksilofonu įgūdžius;5.6.2.5. pažintų natų mušamiesiems instrumentams rašybą;5.6.2.6. įgytų elementarių muzikos kalbos žinių.5.6.3. Dalyką sudaro trys veiklos sritys:5.6.3.1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo


žinių taikymas praktinėje veikloje;5.6.3.3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.5.6.4. Didaktinės nuostatos:5.6.4.1. Pradiniame mokymo mušamaisiais instrumentais etape siekiama suformuoti

pradinius instrumento valdymo, taisyklingos kūno laikysenos įgūdžius. Pamokų metų nuolat stebima mokinio stovėsena, mokoma taisyklingai pakelti ir nuleisti lazdeles, pasirinkti tinkamą atstumą iki instrumento, taisyklingai nustatyti alkūnių padėtį. Siekiama išugdyti laisvo kūno pojūtį grojimo metu;

5.6.4.2. Individualių pamokų metu taikomi mokymo metodai: aiškinimas, demonstravimas, garso ir vaizdo įrašų klausymas, stebėjimas, imitavimas, lyginimas, aptarimas ir vertinimas. Mokinys pamokoje stebi mokytojo teisingai atliekamus techninius elementus, bando juos atlikti savarankiškai. Mokytojas, įvertinęs individualias vaiko savybes, polinkius, mokymosi stilių, skiria namų darbų užduotis;

26

5.6.4.3. Mokiniams sudaromas individualus dalyko programinis repertuaras. Atsižvelgiama į mokinio gebėjimus, asmeninius polinkius ir išprusimą. Sudarytu repertuaru siekiama atskleisti mokinio geriausias savybes, motyvuoti mokinį savarankiškam darbui;

5.6.4.4. Pradiniame ugdymo etape vertinami pradiniai instrumento valdymo įgūdžiai, taisyklinga kūno laikysena, gebėjimas išgauti įvairią dinaminę skalę. Vertinimu siekiama motyvuoti mokinį mokytis, siekti atlikimo kokybės. Mokymosi proceso metu naudojami formuojamasis, diagnostinis ir apibendrinamasis vertinimai.


1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostatos – siekti suformuoti pagrindinius grojimo mušamaisiais instrumentais įgūdžius, noriai muzikuoti.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Taisyklingai stovėti prie instrumento ir laikyti lazdeles.

1.1.1. Prisiminti ir išvardinti lazdelių laikymo reikalavimus.1.1.2. Apibūdinti taisyklingą riešų padėtį grojimo metu.1.1.3. Nusakyti taisyklingos stovėsenos ir riešo taisyklingo valdymo svarbą mokymuisi.

1.2. Taisyklingai atlikti riešo valdymui skirtus pratimus.

1.2.1. Apibūdinti riešų judesius grojimo metu. 1.2.2. Nusakyti kairės ir dešinės rankų smūgių intensyvumo esminius reikalavimus. 1.2.3. Apibūdinti pratimų ritmines vertes.

1.3 Groti ksilofonu gamas, nedidelės apimties muzikos kūrinius.

1.3.1. Apibūdinti skirtingus garso išgavimo būdus.1.3.2. Nurodyti instrumento vietas, kuriose išgaunami kokybiškiausi garsai.1.3.3. Paaiškinti rankų taisyklingo naudojimo principus.1.3.4. Apibūdinti natūralių mažorinių ir minorinių gamų sandarą, įvardyti tonacijų iki dviejų prieraktinių alteracijos ženklų pavadinimus.1.3.5. Įvardyti grojimo techniką, kurios lavinimui skirtas pratimas.1.3.6. Nusakyti grojimo mažuoju būgneliu ir ksilofonu skirtumus.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostatos – domėtis pagrindiniais muzikos kalbos ir raiškos elementais, jais naudotis atliekant nesudėtinga muzikine kalba pagrįstus kūrinius.2.1. Analizuoti elementaria muzikos kalba parašytą kūrinį.

2.1.1. Apibūdinti muzikos kūrinio nuotaiką. 2.1.2. Nusakyti forte, piano, crescendo ir diminuendo reikšmes. 2.1.3. Įvardyti dažniausiai kūrinyje vartojamas natų ir pauzių vertes.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Nuostata – stengtis susikaupus atlikti parengtą kūrinį klasės koncerte.3.1. Taikyti įgytas žinias ir gebėjimus atliekant muzikos kūrinį klasės koncerte.

3.1.1. Pasakyti elgesio scenoje pagrindines taisykles.3.1.2. Paaiškinti susikaupimo atlikimo metu svarbą.3.1.3. Apibūdinti savo atlikimą.


27

Nuostata – nuolat ir sistemingai tobulinti pagrindinius grojimo mušamaisiais instrumentais įgūdžius, tikslingai juos naudoti atliekant muzikos kūrinius.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Atlikti pagrindinius grojimo mušamaisiais instrumentais technikos elementus.

1.1.1. Apibūdinti atlikimo vienetukais, dvejetukais, tremolo ir foršlagų sąvokų reikšmes. 1.1.2. Nusakyti ritmo figūrų įvairia dinamika atlikimo skirtumus. 1.1.3. Apibūdinti muzikinės pulsacijos sąvoką. 1.1.4. Nusakyti pastovaus muzikos kūrinio tempo išlaikymo svarbą.

1.2. Groti ksilofonu gamas, nedidelės apimties muzikos kūrinius.

1.2.1. Išvardinti tonacijų iki keturių prieraktinių ženklų pavadinimus.1.2.2. Apibūdinti gamų atlikimo duolėmis, triolėmis ir kvartolėmis atlikimą. 1.2.3. Nurodyti muzikos kūrinio vietas, kuriose galima panaudoti įvairias dinamines priemones.1.2.4. Apibūdinti ksilofonu tremolo ir foršlago atlikimo būdų specifiką.1.2.5. Nusakyti logišką rankų panaudojimo seką atliekant muzikos kūrinį.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostatos – suprasti, jog muzikos kūrinio nuotaika priklauso nuo kūrinyje panaudotų muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių, atliekant muzikos kūrinius, remtis muzikos kūrinio analize.2.1. Analizuoti kūrinio muzikos raiškos priemones.

2.1.1. Apibūdinti muzikos kūrinio nuotaiką, tempą, dinamiką.2.1.2. Nusakyti fortissimo, pianissimo, sforzando terminų reikšmes.2.1.3. Įvardyti autorių ir kūrinio pavadinimą.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Nuostatos – domėtis mokykloje organizuojamais kultūriniais meniniais renginiais, noriai juose dalyvauti.3.1. Pasirengti viešam pasirodymui.

3.1.1. Paaiškinti, kaip reikia pasirengti koncertams.3.1.2. Apibūdinti sąvoką koncertinis atlikimas. 3.1.3. Apibūdinti parengto kūrinio koncertiniam atlikimui nuotaiką, dinamiką.3.1.4. Įvardyti dažniausiai pasitaikančias klaidas grojant kūrinį su fortepijono pritarimu.


formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: grojimo mušamaisiais instrumentais technikos pagrindai, grojimo įgūdžių formavimas; taisyklinga stovėsena, rankų nustatymas; taisyklingas lazdelių laikymas; kokybiško garso formavimas; melodinių gamų iki dviejų prieraktinių alteracijos ženklų atlikimas aštuntinėmis ir ketvirtinėmis; ritmo pratimai mažuoju būgneliu.

Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje: muzikos kūrinio nuotaika; muzikos terminai forte, piano, crescendo ir diminuendo ir jų reikšmės; aštuntinės, ketvirtinės, pusinės natos ir pauzės; tonacijos iki dviejų prieraktinių alteracijos ženklų; natūralus mažoras ir minoras.

28

Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime: muzikos kūrinių koncertuose klausymas; elgesio scenoje pagrindinės taisyklės.


formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: grojimo mušamaisiais instrumentais pagrindinių įgūdžių tobulinimas; technikai lavinti pratimų atlikimas vienetukais ir dvejetukais; tremolo ir foršlagų atlikimas; mažorinių ir minorinių gamų iki keturių prieraktinių alteracijos ženklų atlikimas šešioliktinėmis, aštuntinėmis, ketvirtinėmis, duolėmis, triolėmis ir kvartolėmis; ritmo figūrų įvairia technika atlikimas; ritmo pratimai mažuoju būgneliu ir ksilofonu.

Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje: pagrindiniai muzikos raiškos elementai – motyvas, frazė, dinamika, tempas, ritmas; nesudėtinga muzikos kalba parašytos pjesės ir etiudai; terminų fortissimo, pianissimo, sforzando reikšmės; muzikos kūrinio pavadinimas, kūrinio autorius.

Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime: pasirengimas koncertui; koncertinis atlikimas; koncertmeisterio ir solisto bendradarbiavimas scenoje.


Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis 1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Taisyklingai laiko lazdeles, tačiau smūgiai kaire ir dešine rankomis nėra vienodo intensyvumo. Ne visada pavyksta išlaikyti kūrinio tempą, klysta grojant ritminius derinius. Grojant ksilofonu dažniausiai naudoja nelogišką rankų seką.

Taisyklingai laiko lazdeles, smūgiai kaire ir dešine rankomis yra vienodo intensyvumo. Atliekant ritminius derinius daro klaidų, tačiau sugeba išlaikyti pastovų tempą. Grojant ksilofonu dažniausiai panaudoja logišką rankų seką.

Taisyklingai laiko lazdeles, smūgiai kaire ir dešine rankomis yra vienodo intensyvumo. Be klaidų atlieka ritminius derinius ir išlaiko pastovų tempą. Sugeba išgauti kokybišką instrumento garsą. Taisyklingai atlieka vienetukus, dvejetukus tremolo ir foršlagus. Naudoja logišką rankų seką grojant ksilofonu.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje. Su klaidomis apibūdina muzikos kūrinio nuotaiką, tempą, dinamiką. Įvardija ritmo darinius sudarančias natų ir pauzių vertes.

Pakankamai tiksliai apibūdina muzikos kūrinio nuotaiką, tempą, dinamiką, nusako forte, piano, crescendo, diminuendo, fortissimo, pianissimo, sforzando reikšmes. Įvardija ritmo darinius sudarančias natų ir pauzių vertes.

Tiksliai apibūdina muzikos kūrinio nuotaiką, tempą, dinamiką, įvardija forte, piano, crescendo, diminuendo, fortissimo, pianissimo, sforzando reikšmes. Įvardija ritmo darinius sudarančias natų ir pauzių vertes, kūrinio pavadinimą ir jo autorių.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Pakankamai tiksliai apibūdina elgesio scenoje taisykles. Sunkiai suvokia susikaupimo svarbą grojimo metu. Paviršutiniškai analizuoja savo grojimą. Neįvardija visų dažniausiai daromų klaidų koncerto metu.

Apibūdina elgesio scenoje taisykles. Suvokia susikaupimo svarbą grojimo metu. Paviršutiniškai analizuoja savo grojimą. Išvardina dažniausiai daromas klaidas koncerto metu. Mokytojo paragintas, dalyvauja mokykloje

Apibūdina elgesio scenoje taisykles. Suvokia susikaupimo svarbą grojimo metu. Kruopščiai analizuoja savo grojimą. Taisyklingai apibūdina bendradarbiavimo svarbą su koncertmeisteriu atlikimo metu. Išvardina dažniausiai daromas klaidas

29

organizuojamuose koncertuose.

koncerto metu ir sugeba paaiškinti, kaip jas taisyti. Domisi muzika mušamiesiems instrumentams, lankosi mokykloje organizuojamuose koncertuose.

5.7. Chorinio dainavimo ir dirigavimo dalyko paskirtis – padėti mokiniui įgyti pradinius chorinio dainavimo ir muzikavimo įgūdžius. Siekiama ugdyti aktyvų, kūrybingą mokinį.

5.7.1. Dalyko tikslas – padėti mokiniui įgyti muzikinės kalbos pažinimo ir chorinio dainavimo kompetencijų pradmenis, sudaryti sąlygas vaikui tobulėti ir skleistis jo individualybei.

5.7.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai:5.7.2.1. formuotų ir lavintų(si) pradinius dainavimo įgūdžius;5.7.2.2. puoselėtų įgimtus muzikinius gabumus bei kūrybines galias;5.7.2.3. mokytųsi naudotis muzikos raiškos priemonėmis;5.7.2.4. rengtųsi koncertiniam atlikimui.5.7.3. Dalyką sudaro trys veiklos sritys:5.7.3.1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir

žinių taikymas praktinėje veikloje;5.7.3.2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo

įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas;5.7.3.3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.5.7.4. Didaktinės nuostatos:5.7.4.1. Chorinio dainavimo ir dirigavimo pamokose formuojami pradiniai

profesionalaus balso valdymo, kvėpavimo, muzikavimo įgūdžiai. Mokant dainuoti chore naudojami įvairūs kvėpavimo ir balso lavinimo pratimai, dažnais atvejais – kartu su judesiu. Atliekamos greitakalbės, ritmiškas teksto skaitymas, išmoktų dainelių ar tik intonacijų kartojimas. Palaipsniui integruojamos muzikos kalbos žinios. Mokiniai mokosi dainuoti iš natų, sekti chorinę partiją, suprasti ir reaguoti į dirigento gestą;

5.7.4.2. Pamokose taikomi mokymo metodai, atitinkantys vaiko raidos ypatumus, patrauklūs mokiniams. Taikoma veiklos fazių kaita, žaidybiniai elementai. Naudojami asociatyvūs metodai, vaizdiniai, mokomasi dainuojant choru, grupėmis, solo. Didelis dėmesys kreipiamas į vaiko balso tausojimą. Ugdomi kolektyvinio darbo įgūdžiai;

5.7.4.3. Patalpoje, kurioje vyksta chorinio dainavimo pamokos, turi būti instrumentas (fortepijonas, pianinas), pagal galimybes – kompaktinių plokštelių grotuvas. Patalpa turi būti erdvi, pritaikyta grupiniams užsiėmimams, su galimybe vaikams joje judėti;

5.7.4.4. Mokiniai vertinami žodžiu ne tik už pasiekimus, žinias ir gebėjimus, bet ir už pastangas, aktyvumą, pažangą. Siekiama, kad vaikas patirtų kūrybinį džiaugsmą. Taikomas formuojamasis ir apibendrinamasis vertinimas.

5.7.5. Mokinių pasiekimai: 5.7.5.1. 1–2 klasėje:

1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostata – suprasti, kad muzikos kalbos raiškos priemonės yra svarbi muzikos turinio dalis.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Atpažinti muzikos raiškos priemones dainelėse.

1.1.1. Išvardinti pagrindinius muzikos kalbos elementus. 1.1.2. Paaiškinti pateiktą nesudėtingą choro partitūrą.1.1.3. Nustatyti savo chorinę partiją partitūroje.1.1.4. Apibūdinti muzikos kūrinio nuotaiką.1.1.5. Apibūdinti poetinį tekstą.

2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.

30

Nuostatos – siekti pradinių dainavimo įgūdžių įsisavinimo, suprasti jų reikšmę atlikimo kokybei.2.1. Dainuoti skirtingo charakterio kūrinius.

2.1.1. Paaiškinti taisyklingos laikysenos, kvėpavimo ir garso išgavimo reikalavimus.2.1.2. Įvardyti pagrindinių dirigento gestų reikšmes.2.1.3. Papasakoti darbo kolektyve principus.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Nuostata – noriai muzikuoti scenoje, mokytis pasitikėti savo jėgomis.3.1. Taikyti pamokose įgytą muzikinę patirtį mokyklinėje aplinkoje.

3.1.1. Paaiškinti pasirengimo koncertiniam atlikimui principus ir jų svarbą.3.1.2. Prisiminti sceninės kultūros pagrindus.

5.7.5.2. 3–4 klasėse:1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostata – suvokti, kad muzikos kalbos ir raiškos priemonių taikymas dainuojant padeda atskleisti kūrinio nuotaiką.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Atpažinti muzikos raiškos priemones kūriniuose.

1.1.1. Išvardinti kūrinyje panaudotus muzikos kalbos elementus.1.1.2. Nusakyti jų reikšmę kūrinio atlikimui.1.1.3. Paaiškinti 2–3 balsų choro partitūrų galimų užrašymų skirtumus.1.1.4. Nurodyti savo partiją choro partitūroje.1.1.5. Apibūdinti muzikos kūrinio nuotaiką.1.1.6. Paaiškinti kūrinio poetinio teksto prasmę, apibūdinti teksto ir muzikos ryšį.

2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostatos – suprasti chorinio dainavimo įgūdžių reikšmę meniniam kūrinių atlikimui, siekti kokybiško atlikimo.2.1. Dainuoti skirtingo charakterio kūrinius.

2.1.1. Paaiškinti taisyklingos laikysenos, kvėpavimo, garso išgavimo reikalavimus.2.1.2. Atpažinti dirigento gestus dainuojant.2.1.3. Išvardinti balso saugojimo taisykles.2.1.4. Nusakyti darbo kolektyve principus.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Nuostatos – sugebėti nusiteikti koncertiniam atlikimui, noriai ir atsakingai dainuoti.

Gebėjimai Žinios ir supratimas3.1. Taikyti pamokose įgytą muzikinę patirtį mokyklinėje ir nemokyklinėje aplinkoje.

3.1.1. Apibūdinti pasirengimą koncertui. 3.1.2. Nusakyti koncertų metu taikomos sceninės aprangos ir elgsenos taisykles.3.1.3. Apibūdinti kūrinio atlikimą koncerte.


taikymas praktinėje veikloje: pagrindinės muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonės; ketvirtinės, aštuntinės ir pusinės natos bei pauzės, melodiniai intervalai nuo grynosios primos iki didžiosios sekstos; fermata, volta; priedainis, uždainis; legato, non legato štrichai, mezzopiano, mezzoforte dinamika, lėti ir vidutiniai tempai, paprastieji 2, 3, 4 dalių metrai, natūralus mažoras ir minoras; motyvas, frazė, sakinys; 1-2 balsų choro partitūra.

31

Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: dainavimas-laikysena, burnos padėtis, kvėpavimas, artikuliacija, intonacija; dainavimas unisonu ir ansamblyje; galvinis registras, minkšta garso ataka; balso higiena; darbas kolektyve; savikontrolė; dirigento gesto elementai: auftaktas, nuėmimas, garsų jungimas; dėmesio koncentravimas.

Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime: kūrinių atlikimas koncertuose, atlikimo įsivertinimas; balso, kūno judesių valdymas viešo pasirodymo metu; dirigento gesto sekimo įgūdžiai, savijauta publikos akivaizdoje.

Chorinio dainavimo dalyko repertuarą pusmečiui sudaro 4-6 kūriniai: liaudies dainos, kanonai, dvibalsės lietuvių ir užsienio kompozitorių dainos. Rekomenduojami vienbalsiai, išplėtotos melodikos kūriniai su nukrypimais arba moduliacija į pirmo giminingumo tonaciją. Dvibalsiai kūriniai su dominuojančiais konsonansais, minimaliai savarankiškais balsais vienoje tonacijoje.


taikymas praktinėje veikloje: pagrindinės muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonės; jų tarpusavio ryšys; 2-3 balsų choro partitūra; choro balsų sekimo, dainavimo a cappella ir su akompanimentu įgūdžiai; nežinomas muzikinis tekstas; staccato štrichai, laipsninė ir evoliucinė dinamika, greiti tempai, paprastieji sudėtiniai metrai, taškuotas ritmas, triolė, sinkopė, prieštaktis, užtaktis, kulminacija.

Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: taisyklinga laikysena ir burnos padėtis, kvėpavimo, dainavimo unisonu ir daugiabalsumo, dikcijos įgūdžiai; intonavimas: chromatinės slinktys, melodiniai grynosios primos–grynosiosios oktavos intervalai, harmoniniai grynosios primos–didžiosios sekstos intervalai, trigarsis ir jo apvertimai; dvibalsiai-keturbalsiai pratimai; grandininis kvėpavimas; dainavimas uždara burna; balso aparato fiziologija; natūralus išraiškingumas, interpretacija; dirigento gestas.

Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime: kūrinių atlikimas koncertuose; sceninės kultūros principai; balso, judesio, žvilgsnio valdymas pasirodymo scenoje metu; gebėjimo gerai jaustis publikos akivaizdoje požymiai.

Chorinio dainavimo dalyko repertuarą pusmečiui sudaro 8-10 kūrinių: liaudies dainos, kanonai, dvibalsės ir tribalsės su polifonijos elementais dainos, lietuvių ir užsienio kompozitorių kūryba. Dalis repertuaro atliekama a cappella.

5.7.7. Vertinimas:

32

6. Mokydamiesi chorinio dainavimo, gilesniam meno srities šakos dalyko pažinimui mokiniai mokosi muzikos srities meno šakos dalyką papildančio ugdymo dalyko – balso ugdymo dalyko.

6.1. Balso ugdymo dalyko tikslas – padėti mokiniui pažinti savo balso galimybes, puoselėti mokinio saviraišką ir emocinį jautrumą.

6.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai:6.2.1. puoselėtų ir lavintų įgimtus muzikinius gebėjimus bei kūrybines galias;6.2.2. lavintų(si) taisyklingus dainavimo įgūdžius, muzikinį skonį bei artistiškumą;6.2.3. taisytų(si) pasitaikančias vokalo formavimo, kvėpavimo, žiojimosi ir tarties

klaidas;6.2.4. rengtųsi dalyvauti koncertinėje veikloje.6.3. Dalyką sudaro trys veiklos sritys:6.3.1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių

formavimas, muzikos instrumentų pažinimas;6.3.2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių

taikymas praktinėje veikloje;6.3.3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.6.4. Didaktinės nuostatos:6.4.1. Pradiniame ugdymo etape formuojami taisyklingo dainavimo įgūdžiai.

Pamokose mokoma taisyklingos laikysenos, kvėpavimo, garso išgavimo įgūdžių. Individualiose balso ugdymo pamokose atliekami kvėpavimo ir balso lavinimo pratimai, tartį lavinančios greitakalbės, eilėraštukai. Su mokytojo pagalba solfedžiuojamos dainelės, ritmiškai skaitomas tekstas ir tik tada dainuojama savarankiškai;

6.4.2. Balso ugdymo dalyko pamokose įgyjamos pradinės muzikos kalbos žinios: mokomasi skaityti natas, atpažinti ritmines vertes, alteracijos ženklus, pagrindinius dinaminius ženklus. Nuosekliai mokoma pažinti muzikos kalbos priemones dainelėse, suprasti jų reikšmę ir įtaką atlikimui. Kai tik sukaupiama pakankamai žinių, dainuojama iš natų. Įgytos žinios nuolat įtvirtinamos;

6.4.3. Planuojant balso ugdymo dalyko mokymą, svarbu sudaryti kiekvienam mokiniui individualią mokymo programą, atsižvelgiant į jo fizines ir balsines savybes,


1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Žino ir gali apibūdinti tik kai kurias muzikos kalbos ir raiškos priemones.

Apibūdina muzikos kalbos ir raiškos priemones, paaiškina, kaip jas taikyti praktikoje, skaito choro partitūrą.

Žino ir tiksliai įvardija muzikos kalbos ir raiškos priemones, gerai skaito choro partitūrą.

2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Balso valdymo ir muzikavimo įgūdžiai minimalūs, dainuoja netiksliai intonuodamas, neužtikrintai jaučiasi kolektyve.

Balsą valdo gerai, intonuoja be klaidų, laikosi darbo kolektyve principų.

Labai gerai valdo balsą ir intonuoja, įtaigiai muzikuoja, yra aktyvus kolektyvo narys. Aktyviai reaguoja į dirigento gestą.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Mažai domisi renginiais, juose dalyvauja pasyviai.

Noriai dalyvauja renginiuose, įsivertina pasirodymą.

Aktyviai dalyvauja renginiuose, realiai įsivertina ir įvertina kitų pasirodymus, pagrindžia savo nuomonę.

33

charakterį, žinias ir gebėjimus. Pradedame nuo paprasčiausių, nedidelės apimties, patogaus diapazono dainelių. Dažniausiai tai lietuvių liaudies dainelės ir vaikams suprantamos tematikos lietuvių kompozitorių kūrinėliai. Mokymo procese nuolat kreipiamas dėmesys į vaiko balso būklę. Mokant dainavimo remiamasi klasikinio dainavimo mokykla;

6.4.4. Pamokose naudojami įvairūs šį amžiaus tarpsnį atitinkantys ugdymo metodai: dažna veiklos fazių kaita, žaidybiniai elementai, asociatyvūs vaizdiniai. Pradinukams atsipalaiduoti ir laisvai dainuoti dažnai padeda judesys. Siekiama, kad ugdymo procesas būtų patrauklus, motyvuotų mokinį mokytis, dainavimas teiktų emocinį pasitenkinimą;

6.4.5. 1–4 klasėse mokiniai pažymiais nevertinami. Jų pasiekimai pamokose ir koncertuose aptariami žodžiu. Ypatingas dėmesys skiriamas mokinio pasiekimams. Vertinamos ne tik žinios ir gebėjimai, bet ir daroma pažanga, rodomos pastangos. Taikomas formuojamasis neformalusis, apibendrinamasis vertinimas.

6.5. Mokinių pasiekimai:6.5.1. 1–2 klasėse:

1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostata – suprasti, kad taisyklingų dainavimo, kvėpavimo ir muzikavimo įgūdžių reikia mokytis.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Dainuoti taisyklingai. 1.1.1. Paaiškinti taisyklingos laikysenos, stovėsenos ir

sėdėsenos dainuojant reikšmę.1.1.2. Nurodyti teisingo kvėpavimo požymius.1.1.3. Apibūdinti teisingo žiojimosi būdą, nurodyti lūpų padėtį dainuojant.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostata – siekti, kad žinios apie meninės raiškos priemones būtų pritaikomos dainuojant.2.1. Atpažinti muzikos kalbos elementus dainelėse.

2.1.1. Išvardinti pagrindinius muzikos kalbos elementus.2.1.2. Apibūdinti paprastus ritmo darinius, dainelės melodinę liniją.2.1.3. Apibūdinti muzikos kūrinio nuotaiką.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Nuostatos – noriai muzikuoti scenoje, mokytis pasitikėti savo jėgomis.3.1. Dainuoti klasės renginiuose. 3.1.1. Išvardinti elgesio scenoje taisykles.

3.1.2. Paaiškinti dėmesio sukoncentravimo būtinybę koncerto metu.

6.5.2 3–4 klasėse:1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostatos – formuoti teisingo dainavimo ir kvėpavimo įgūdžius, suvokti, kad dainavimo mokymasis yra ilgas, nuoseklus procesas.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Taisyklingai dainuoti įvairaus charakterio dainas.

1.1.1. Nurodyti taisyklingos kūno laikysenos požymius ir apibūdinti, kaip ją kontroliuoti dainavimo metu. 1.1.2. Išvardinti taisyklingo kvėpavimo pricipus, nusakyti pečių ir šonkaulių padėtį įkvepiant.1.1.3. Paaiškinti taisyklingo dainavimo įtaką tiksliai intonacijai.1.1.4. Apibūdinti balso higienos reikalavimus.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.

34

Nuostata – įsitikinti, kad dainos charakteris priklauso nuo kūrinio muzikos raiškos priemonių.2.1. Nagrinėti muzikos kalbos elementus dainelėse.

2.1.1. Išvardinti tempo, dinamikos nuorodas, štrichus.2.1.2. Paaiškinti muzikos kalbos priemonių įtaką muzikos meninei raiškai.2.1.3. Apibūdinti dainelės poetinį tekstą ir nuotaiką, dainos keliamas emocijas.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Nuostata – stengtis pasirengti koncertui, dainavimo metu koncentruoti dėmesį kūrinio į nuotaikos perteikimą.3.1. Dainuoti klasės renginiuose. 3.1.1. Prisiminti sceninės kultūros taisykles.

3.1.2. Palyginti savo ir draugų pasirodymą, išvardinti sėkmes ir nesėkmes.

6.6. Turinio apimtis:6.6.1. 1–2 klasėse:Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių

formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: pagrindinės žinios apie balso aparato sandarą ir higieną; taisyklingi dainavimo ir kvėpavimo įgūdžiai; kūno laikysena stovint ar sėdint, burnos padėtis, įkvėpimas per nosį nekeliant pečių; tiksli intonacija; artikuliacijos elementai; galvinis registras, minkšta garso ataka; dainavimas iš natų ir mintinai, a cappella ir su akompanimentu.

Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje: ketvirtinė, aštuntinė, pusinė natos ir pauzės; vidutinis, lėtas tempai; mezzo piano, mezzo forte dinamika, natūralus mažoras ir minoras, alteracijos ženklai; melodinė linija; poetinis tekstas; dainos nuotaika.

Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime: dainavimas mokyklos koncertuose; dainavimas mintinai; solistas ir akompaniatorius; kūno laikysenos valdymas; tikslus intonavimas; natūralus išraiškingumas; dėmesio koncentravimas.

Balso ugdymo dalyko repertuarą pusmečiui sudaro dvi skirtingo charakterio harmonizuotos liaudies, lietuvių ir užsienio kompozitorių dainos a cappella ar su akompanimentu.

6.6.2. 3–4 klasėse:Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių

formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: balso higiena; taisyklingo dainavimo ir kvėpavimo įgūdžiai; laisvas žiojimasis, kvėpavimas per nosį ir per burną, šonkaulių pozicija; laikysenos kontrolė; tiksli intonacija, galvinis registras, minkšta garso ataka; vidinė klausa; dainavimas iš natų ir mintinai, a cappella ir su akompanimentu.

Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje: taškuotas ritmas; aštuntinių triolė; sinkopė; tempų kaita; piano ir forte dinamika; išplėtota melodinė linija; motyvas, frazė, sakinys; volta; priedainis, uždainis; dviejų dalių paprastoji forma; dainos charakteris, poetinio teksto mintis.

Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime: dainavimas mokyklos koncertuose; sceninės kultūros įgūdžiai; dėmesio, balso, judesio valdymas; repeticija; koncertinis atlikimas.

Balso ugdymo dalyko repertuarą pusmečiui sudaro trys skirtingo charakterio harmonizuotos liaudies, lietuvių ir užsienio kompozitorių dainos a cappella ar su akompanimentu.

6.7. Vertinimas:Pasiekimų lygiai

Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis 1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas. Dainuoja netiksliai Balsą valdo gerai, intonuoja Labai gerai valdo balsą,

35

intonuodamas, muzikavimas minimalus. Netaisyklinga kūno laikysena.

be klaidų, dainuoja muzikaliai. Kūno laikysena ir kvėpavimas taisyklingi.

laisvai, išraiškingai muzikuoja, tiksliai intonuoja. Dainuodamas kontroliuoja laikyseną ir taisyklingai kvėpuoja.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Žino kai kuriuos muzikos kalbos elementus. Tik mokytojui padedant apibūdina dainelės nuotaiką.

Atpažįsta pagrindines muzikos raiškos priemones konkrečiame kūrinyje, apibūdina dainelės nuotaiką, svarbiausias formos dalis.

Gerai žino muzikos kalbos ir raiškos elementus, atpažįsta juos dainuojamose dainelėse. Nusako kūrinio charakterį, savarankiškai apibūdina formą.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Mažai domisi kultūriniais renginiais, juose dalyvauja pasyviai, tik mokytojo raginamas.

Noriai dalyvauja viešuose pasirodymuose, įvardija savo sėkmes ir nesėkmes.

Aktyviai dalyvauja koncertinėje veikloje, pasitiki savo jėgomis, geba vertinti savo ir kitų pasirodymus.

7. Pagrindiniai muzikos srities programos meninio ugdymo dalykai, mokantis pagal pradinio ugdymo kartu su meniniu ugdymu programą – solfedžio, bendrasis fortepijonas, muzikinė raiška, chorinis dainavimas (išskyrus chorinio dainavimo ir dirigavimo dalyką) ir etnokultūros pažinimas.

7.1. Solfedžio dalykas. 7.1.1. Solfedžio dalyko paskirtis – sudaryti sąlygas mokiniams ugdytis muzikinių

gebėjimų pradmenis. 7.1.2. Dalyko tikslas – ugdyti aktyvios muzikinės klausos pradinius įgūdžius, žadinti

domėjimąsi muzika, puoselėti kiekvieno mokinio menines ir intelektines galias.7.1.3. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per solfedžio pamokas mokiniai:7.1.3.1 ugdytų(si) pradinius melodinės ir harmoninės klausos įgūdžius, dermės ir

ritmo pojūtį, muzikinę atmintį;7.1.3.2. lavintų(si) muzikos klausymosi įgūdžius;7.1.3.3. įgytų elementarias muzikos rašto žinias ir įgūdžius;7.1.3.4. formuotų(si) savarankiško ir sistemingo darbo įgūdžius.7.1.4. Dalyką sudaro trys veiklos sritys:7.1.4.1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir


įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas;7.1.4.3. Ritmo pratybos, improvizavimas ir interpretavimas.7.1.5. Didaktinės nuostatos:7.1.5.1. Solfedžio pamoka turi vykti erdvioje, grupinėms pamokoms pritaikytoje

patalpoje. Patalpoje turi būti pianinas arba fortepijonas, lenta su penklinėmis, pagal galimybes – kompaktinių plokštelių grotuvas, kompiuteris su muzikine programine įranga, interneto prieiga su daugialypės terpės projektoriumi;

7.1.5.2. Pamokoje mokiniai dainuoja ir solfedžiuoja žinomus ar naujus muzikinius tekstus, ritmuoja, mokosi klausytis muzikos ir atpažinti muzikos kalbos elementus, užrašyti melodiją. Mokiniai yra skatinami atidžiai klausyti, klausant išskirti, palyginti ir įsiminti nedidelės apimties įvairius muzikinius darinius, juos padainuoti įvardijant dermės laipsnius;

7.1.5.3. Derminės klausos lavinimas grindžiamas lietuvių liaudies dainų intonacijomis. Pamokose dainuojamos lietuvių liaudies dainos, grįstos seniausiomis derminėmis

36

struktūromis. Jos yra sudarytos iš keleto garsų. Vėliau mokomasi sudėtingesnių, platesnės apimties, pagrįstų mažoro ir minoro dermėmis dainų;

7.1.5.4. Solfedžio pamokose pateikiamos pradinės žinios apie muziką, mokoma klausyti muzikos susikaupus, atpažinti muzikos kalbos elementus. Mokiniai mokomi klausant muzikos ieškoti atsakymų į mokytojo užduotus klausimus, išsakyti savo pojūčius, kuriuos kelia skambanti muzika. Su mokiniais aptariamos solfedžio pamokose įgytų žinių ir gebėjimų pritaikymo meno šakos dalykuose galimybės;

7.1.5.5. Solfedžio pamokose įgyti įgūdžiai ir gebėjimai prisideda prie mokinių mokymuisi svarbių bendrųjų gebėjimų ugdymo. Aptariant skambėjusią muziką lavinami kalbėjimo gebėjimai, užrašant muzikinį diktantą skatinamas loginis mąstymas, teorines žinias mokomasi įprasminti praktikoje. Atliekant dainavimo ir ritmo pratybas lavinami taisyklingo kvėpavimo įgūdžiai, laikysena, judesių koordinacija, orientacija ir atmintis;

7.1.5.6. Mokiniai vertinami pagal savo pasiekimus visose solfedžio dalyko veiklos srityse. Pusmečio eigoje naudojamas formuojamasis vertinimas. Mokinių pasiekimai ir pažanga vertinami ideografiškai. Baigiant pradinio ugdymo programą mokinių pasiekimai vertinami taikant formuojamąjį ir diagnostinį vertinimo būdus.


1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostatos – muzikos klausyti susikaupus, suprasti, jog skambančioje muzikoje galima atpažinti žinomus muzikos kalbos elementus.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Klausa atpažinti mažorinę ir minorinę dermę, jos elementus.

1.1.1. Apibūdinti mažorinės ir minorinės dermės skambėjimą.1.1.2. Išvardinti mažorinės ir minorinės dermių struktūrinius elementus.

1.2. Klausa atpažinti intervalus, mažorinį ir minorinį trigarsį.

1.2.1. Paaiškinti atpažintų intervalų panašumus ir skirtumus.1.2.2. Apibūdinti mažorinį ir minorinį trigarsį.

1.3. Atpažinti klausomos muzikos žanrus ir instrumentų tembrus.

1.3.1. Nusakyti muzikos nuotaiką, charakterį, apibūdinti jos metrą, tempą ir dinamiką.1.3.2. Išvardinti žinomus muzikos žanrus ir instrumentus.

1.4. Skambančioje melodijoje atpažinti pažįstamus melodinius darinius, juos užrašyti natomis.

1.4.1. Apibūdinti metrą, ritmo grupes.1.4.2. Įvardyti pirmą ir paskutinį melodijos garsus.1.4.3. Apibūdinti melodijos kryptį. 1.4.4. Nurodyti pasikartojančių motyvų, frazių skaičių.

2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.2.1. Intonuoti elementarius melodinius darinius.

2.1.1. Įvardinti mažorinio ir minorinio tonikos trigarsių garsus. 2.1.2. Įvardinti pastovius ir nepastovius dermės laipsnius.

2.2. Dainuoti vienbalses lietuvių liaudies ir autorines dainas.

2.2.1. Apibūdinti taisyklingą laikyseną, kvėpavimą, frazavimą. 2.2.2. Įvardinti pažįstamų melodinių intonacijų sandarą.

2.3. Solfedžiuoti gamas, intervalus, spręsti nepastovius laipsnius dermėje.

2.3.1. Paaiškinti mažorinės ir minorinės gamų struktūrą.

37

2.3.2. Nurodyti sekundos ir tercijos intervalų kiekybinius ir kokybinius dydžius.2.3.3. Paaiškinti nepastovių dermės laipsnių traukos į pastoviuosius taisykles.

2.4. Dainuoti melodijas. 2.4.1. Įvardinti tonaciją, toniką, tonikos trigarsį.2.4.2. Pasakyti dirigavimo judesių skaičių takte.2.4.3. Pakartoti ar išvardinti įgytas muzikos rašto žinias.

2.5. Sukurti ir atlikti atsakomąją melodijos frazę pažįstamais melodiniais ir ritminiais dariniais.

2.5.1. Pasakyti sukurtos melodinės frazės pastovius dermės laipsnius.2.5.2. Įvardinti garsą, kuriuo reikia užbaigti frazę.2.5.3. Išvardinti žinomas ritmo vertes ir darinius.

3. Ritmo pratybos, improvizavimas ir interpretavimas.Nuostata – stengtis tiksliai atlikti pažįstamus ritmo darinius paprastais metrais.3.1. Atpažinti ir atlikti pažįstamus ritmo darinius.

3.1.1. Įvardinti elementarius ritmo darinius sudarančias ritmo vertes.3.1.2. Paaiškinti metro nustatymo taisykles.3.1.3. Naudoti žinomas sąvokas.

3.2. Atlikti ritmo kanoną ir ritmo ostinato melodijai.

3.2.1. Paaiškinti kanono sąvoką.3.2.2. Paaiškinti ritmo ostinato sąvoką.

7.1.6.2. 3–4 klasėse:1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.

Nuostata – suprasti, jog, tai kas dainuojama, solfedžiuojama ir girdima, gali būti užrašyta natomis.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Klausa atpažinti mažorinę ir trijų rūšių minorines dermes, mažoro ir minoro kvintakordus ir jų apvertimus.

1.1.1. Išvardinti tetrachordų sandarą.1.1.2. Įvardinti kvintakordo ir jo apvertimų požymius.1.1.3. Nusakyti esminius natūralaus, harmoninio ir melodinio minoro sandaros skirtumus.

1.2. Klausa atpažinti melodinius ir harmoninius intervalus.

1.2.1. Nusakyti melodinio ir harmoninio intervalų skambėjimo skirtumus.1.2.2. Įvardinti intervalo kiekybinį ir kokybinį dydžius.1.2.3. Išvardinti visus žinomus paprastus intervalus.

1.3. Atpažinti klausomos muzikos žanrus, atlikėjus, instrumentų tembrus, kūrinio formą, homofoniją, polifoniją.

1.3.1. Išvardinti ir apibūdinti skambėjusioje muzikoje panaudotas muzikos raiškos priemones.1.3.2. Išvardinti turinio apimtyse nurodytus muzikos žanrus, atlikėjus, instrumentus.1.3.3. Apibūdinti muzikos kūrinio formą, homofonijos ir polifonijos sąvokas.

1.4. Užrašyti sakinio formos diktantą su šuoliais melodijoje žinomomis tonacijomis.

1.4.1. Apibūdinti tonaciją, metrą.1.4.2. Apibūdinti melodinius šuolius laipsniais ir intervalais.1.4.3. Paaiškinti vienbalsiame diktante kotelių ir taškų rašybos taisykles.1.4.4. Apibūdinti prieraktinės alteracijos ženklų rašymo tvarką.


Nuostata – siekti solfedžiuojamos ir dainuojamos muzikos tikslaus intonavimo.2.1. Solfedžiuoti dermės 2.1.1. Įvardinti pastovius dermės laipsnius duota tonacija.

38

laipsnius. 2.1.2. Pateikti nepastoviųjų laipsnių traukos į pastoviuosius pavyzdžių.

2.2. Solfedžiuoti gamas, tonikos, subdominantės, dominantės akordus.

2.2.1. Nusakyti harmoninio ir melodinio minoro svarbiausius požymius.2.2.2. Išvardinti akordo intervalinę sandarą.2.2.3. Išvardinti duota tonacija tonikos, subdominantės, dominantės akordų garsus.

2.3. Solfedžiuoti grynosios primos–grynosios kvintos intervalus ir jų sprendimus duota tonacija.

2.3.1. Įvardyti laipsnius, nuo kurių sudaromi intervalai.2.3.2. Paaiškinti intervalų sprendimo taisykles.

2.4. Dainuoti melodijas, dainuojant rodyti pulsą ar diriguoti.

2.4.1. Apibūdinti tonaciją, toniką, tonikos kvintakordą.2.4.2. Paaiškinti natų tekste matomas muzikos raiškos priemones.

2.5. Sukurti ir atlikti atsakomąją melodijos frazę žinomais melodiniais ir ritminiais dariniais.

2.5.1. Nurodyti kuriamos melodijos kryptį ir jos laipsnių trauką.2.5.2. Įvardyti garsą, kuriuo reikia užbaigti sakinį.2.5.3. Paaiškinti klausiamosios ir atsakomosios frazių skirtumus.

3. Ritmo pratybos, improvizavimas ir interpretavimas.Nuostata – stengtis tiksliai ritmuoti atliekamą muziką.

3.1. Atpažinti, atlikti ir užrašyti pažįstamus ritmo darinius.

3.1.1. Įvardinti sudėtingesnius ritmo darinius sudarančias ritmo vertes.3.1.2. Nurodyti ritmo darinyje sudėtingiausias sekas.

3.2. Sukurti ir atlikti ritminį rondo.

3.2.1. Apibrėžti rondo sąvoką.3.2.3. Apibūdinti būdinguosius rondo bruožus.

7.1.7. Turinio apimtis:7.1.7.1. 1–2 klasėse:Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas

praktinėje veikloje. Mažorinė ir minorinė dermės, tonika, tonikos trigarsis, pastovūs ir nepastovūs dermės laipsniai, tonas ir pustonis; intervalai: maža ir didelė sekundos, maža ir didelė tercijos; akordai: mažorinis ir minorinis trigarsiai; muzikos terminai: melodija, ritmas, metras, taktas, penklinė, raktas, klaviatūra, oktava, mažoras, minoras, prieraktinis ženklas, diezas, bemolis, bekaras, repriza, volta, raidinis garso pavadinimas, forte, piano, mezzoforte ir mezzopiano laipsninė dinamika, andante, moderato ir allegro tempai, tembras; muzikos klausymas: linksma-liūdna, lėtai-greitai; liaudies ir autorinės dainos, lopšinė, šokis, polka, valsas, maršas; fortepijonas, smuikas, violončelė, kontrabosas, fleita; lumzdelis, skrabalai, kanklės, birbynė; diktantas frazės ar sakinio forma raštu ir laipsniais: I-III-V, I-V, I-VII-II-I, V- III-IV-II, VI-IV-V.

Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: melodiniai dariniai laipsniais I-III-V, VII-II-IV-VI, I-VII-II-I; lietuvių liaudies ir autorinių dainų dainavimas; motyvas, frazė, sakinys; gama; natūralus mažoras, natūralus minoras; pastovūs laipsniai, nepastovių laipsnių sprendimai; tonacijos C-dur, a-moll, G-dur, e-moll, F-dur, d-moll; lygiagrečios tonacijos; intervalai: maža ir didelė sekundos, maža ir didelė tercijos; akordas: tonikos trigarsis; melodijų solfedžiavimas diriguojant ar rodant pulsą dviejų ketvirtinių, trijų ketvirtinių metrais žinomomis tonacijomis, pažįstamais ritmais; melodinių atsakomųjų frazių kūrimas žinomais melodiniais ir ritminiais dariniais.

Ritmo pratybos, improvizavimas ir interpretavimas: dviejų, trijų ir keturių ketvirtinių metrai; sveikosios, pusinės, pusinės su tašku, ketvirtinės, ketvirtinės su tašku, aštuntinės, šešioliktinės natos ir ritmo grupės; ritmo kanonas, ritmo ostinato.

39

7.1.7.2. 3–4 klasėse:Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas

praktinėje veikloje. Tetrachordai: mažorinis, minorinis, harmoninis; melodiniai ir harmoniniai intervalai nuo grynosios primos iki didžiosios sekstos; kvintakordas ir apvertimai; muzikos klausymas: polka, valsas, menuetas, maršas, himnas; fortepijonas, akordeonas, vargonai, fleita, obojus, klarnetas, fagotas; solo, duetas, choras, orkestras; homofonija, polifonija; paprasta dviejų ir trijų dalių forma; andante, andantino, moderato, allegretto ir allegro tempai; legato, non legato ir staccato štrichai; sakinio formos diktantas raštu mažoro ir trijų rūšių minoro dermėmis su šuoliais melodijoje II-VI, V-II laipsniais, tonikos, subdominantės, dominantės kvintakordų ir apvertimų garsais tonacijomis su trimis prieraktiniais ženklais.

Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: melodiniai dariniai laipsniais I-VI, III-I, V-VII, tonikos, subdominantės, dominantės kvintakordų ir apvertimų garsais; harmoninis ir melodinis minoras. Tonacijos su trimis prieraktiniais ženklais; pagrindinių dermės laipsnių kvintakordai ir apvertimai; intervalai nuo grynosios primos iki grynosios kvintos ir jų sprendimai; tritonis; prieštaktis, užtaktis; solfedžiavimas diriguojant ar rodant pulsą trijų aštuntinių ir keturių ketvirtinių metrais žinomomis tonacijomis pažįstamais ritmais; melodinių atsakomųjų frazių kūrimas žinomais melodiniais ir ritminiais dariniais; transponavimas.

Ritmo pratybos, improvizavimas ir interpretavimas: trijų aštuntinių metras; aštuntinių ir šešioliktinių ritmo grupės, ketvirtinė sinkopė; aštuntinės prieštaktis; aštuntinė pauzė; ritminis rondo.


Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis 1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Mokytojo padedamas ir pakartojęs skambėjimą kelis kartus, atpažįsta gamų, intervalų ir akordų skiriamuosius bruožus. Iš klausos natomis užrašo muzikinio diktanto laipsnišką melodijos slinktį, nesudėtingus melodinius vingius. Mokytojo padedamas, nustato diktanto tonaciją, metrą, struktūrą.

Atpažįsta vidutiniu tempu skambinamus žinomus muzikos kalbos elementus. Taisyklingai taiko specialius terminus, sutartinius simbolius užrašydamas gamas, intervalus ir akordus. Atpažįsta ir tikslai įvardija skambančio muzikos kūrinio žanrą, atlikėjų sudėtį, instrumentų tembrus. Savarankiškai nustato diktanto tonaciją, metrą, struktūrą. Iš klausos natomis užrašo laipsnišką melodijos slinktį, šuolius melodijoje, pažįstamus ritminius darinius. Pasitaiko intonacinių, ritminių klaidų.

Atpažįsta, tiksliai įvardija ir užrašo žinomus muzikos kalbos elementus, demonstruoja puikius atpažinimo klausa įgūdžius, greitą reakciją, tiksliai vartoja sąvokas ir sutartinius simbolius. Atpažįsta, tiksliai įvardija ir paaiškina skirtingų žanrų, atlikėjų sudėties, instrumentų tembrų atpažinimo kriterijus. Savarankiškai ir tiksliai natomis užrašo iš klausos diktantą. Užrašydamas diktantą nurodo muzikos raiškos priemones – dinamiką, tempą. Gali paaiškinti ir padėti draugams ištaisyti padarytas klaidas.

2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Intonuodamas dermės laipsnius patenkinamai jaučia pastovius laipsnius ir nepastoviųjų laipsnių trauką

Gerai intonuoja dermės laipsnius, jaučia nepastoviųjų laipsnių trauką į pastoviuosius. Spręsdamas

Tiksliai intonuoja dermės laipsnius ir muzikos kalbos elementus. Tiksliai ir išraiškingai solfedžiuoja

40

į pastoviuosius. Mokytojo padedamas, intonuoja dermės laipsnius, sprendžia intervalus, solfedžiuoja pratimus.

intervalus taiko muzikos teorijos žinias. Tiksliai solfedžiuoja pratimus.

pratimus, taisyklingai diriguoja. Geba vertinti savo ir draugų intonavimo tikslumą ir dainavimo išraiškingumą.

3. Ritmo pratybos, improvizavimas ir interpretavimas.Atlieka ritmo darinius su pažįstamomis ritmo figūromis, ritmo kanonus. Ritmuodamas ir solfedžiuodamas su mokytojo pagalba išlaiko nustatytą tempą.

Solfedžiuojamai melodijai taiko ritmo ostinato pažįstamais ritmo dariniais, tiksliai atlieka ritmo kanonus. Ritmuodamas ir solfedžiuodamas laikosi tikslaus tempo.

Tiksliai atlieka ritmo darinius su pažįstamomis ritmo figūromis, ritmuodamas ir solfedžiuodamas laikosi tikslaus tempo. Solfedžiuojamai melodijai kuria ir tiksliai atlieka ritmo ostinato ar ritminį pritarimą. Geba vertinti savo ir draugų ritmavimo tikslumą.

7.2. Bendrasis fortepijonas.7.2.1. Dalyko tikslas – puoselėti prigimtinį vaiko muzikalumą, suteikiant pradinius

skambinimo įgūdžius:7.2.1.1. Mokiniams, besimokantiems styginių, pučiamųjų, mušamųjų instrumentų

meno šakos dalyko, bendrojo fortepijono dalyko programa sudaro galimybes ugdytis gebėjimą skambinti fortepijonu nesudėtingus muzikos kūrinius bei įgyti bendruosius muzikinės kultūros pagrindus;

7.2.1.2. Chorinio dainavimo ir dirigavimo meno šakos dalyko besimokantiems mokiniams bendrojo fortepijono dalyko programa sudaro sąlygas ugdyti(is) kokybiškesnius skambinimo gebėjimus ir atlikėjišką kompetenciją. Platesnis programos turinys skirtas skambinti fortepijonu įvairesne ir sudėtingesne muzikos kalba parašytus kūrinius, plėsti mokinių muzikinį akiratį.

7.2.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai:7.2.2.1. formuotų pradinius skambinimo fortepijonu įgūdžius;7.2.2.2. lavintų(si) klausą, turtintų intonacinį žodyną;7.2.2.3. ugdytų(si) kūrybinius, improvizacinius gebėjimus, intuiciją;7.2.2.4. susipažintų su įvairių charakterių bei žanrų muzika;7.2.2.5. formuotų savarankiško darbo įgūdžius;7.2.2.6. pajustų muzikavimo džiaugsmą, norą koncertuoti.7.2.3. Dalyką sudaro trys veiklos sritys:7.2.3.1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo


žinių taikymas praktinėje veikloje;7.2.3.3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.7.2.4.Didaktinės nuostatos:7.2.4.1. Pradiniame vaiko muzikinio ugdymo etape didelis dėmesys skiriamas

skambinimo fortepijonu motyvacijos skatinimui. Vaikas pamokose drąsinamas, skatinamas, žadinamas jo smalsumas, akcentuojama jo pažanga. Leidžiama patiems vaikams priimti sprendimus, pasirinkti jiems artimo muzikos charakterio kūrinius. Solo ir ansamblyje su mokytoju skambinama įvairių charakterių muzika, ji aptariama, pasidalinama teigiama muzikavimo emocine patirtimi;

7.2.4.2. Bendrojo fortepijono pamokose mokinys mokosi pagrindinių skambinimo įgūdžių: patogios sėdėsenos, rankų pozicijos, teisingo frazavimo, gilaus, natūralaus garso užgavimo, melodinių kontūrų pojūčio. Skambinama muzika ir jos klausymas jungiamas su

41

judėjimu, plojimu, dirigavimu, kuris atliekamas ne tik tiksliai, taisyklingai, bet ir emocionaliai. Visos melodinės skambinamų kūrinių partijos raiškiai dainuojamos;

7.2.4.3. Repertuaras parenkamas individualiai, pagal mokinio muzikinius gabumus, charakterį, pianistines galimybes. Mokytojas stebi ugdytinio polinkius, plėtoja vaiko kūrybingumą, mąstymo originalumą. Pamokose taikomi vaizdiniai, kinesteziniai, žaidybiniai mokymo metodai, keičiamos ramybės ir judėjimo, susikaupimo ir atsipalaidavimo veiklos fazės;

7.2.4.4. Mokiniai motyvuojami dirbti savarankiškai. Mokytojas skiria savarankiško darbo užduotis, vertina jų atlikimą, paaiškina šių žinių ir gebėjimų panaudojimo sritis. Mokiniui nurodoma, jog skambinant muzikos kūrinius savarankiškai, juos analizuojant bei gilinantis į muzikos turinį, įgyjami gebėjimai organizuoti savo darbą namuose, greičiau išmokti naujus kūrinius bei panaudoti skambinimo fortepijonu įgūdžius kitų dalykų pamokose;

7.2.4.5. Ugdomojo proceso eigoje taikomi formuojamojo, diagnostinio vertinimo būdai. Apibendrinamasis vertinimo būdas naudojamas baigus programą, kursą, modulį; idiografinis, derinamas su kriteriniu, įvertinant mokinio savarankišką darbą ir darbą klasėje, daromą pažangą, dalyvavimą koncertinėje veikloje, konkursuose; formuojamasis padeda mokytojui ir mokiniui numatyti ugdymo(si) kryptį bei veiksmus; diagnostinis skirtas išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą baigus programos dalį.

7.2.5. Mokinių pasiekimai:7.2.5.1. Mokiniams, besimokantiems styginių, pučiamųjų, mušamųjų instrumentų

meno šakos dalyko,7.2.5.1.1. 1–2 klasėse:

1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostatos – motyvuotai skambinti fortepijonu, siekti įgyti žinių ir gebėjimų.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Formuoti kokybišką fortepijono garsą.

1.1.1. Apibrėžti, kaip išgauti gilų, natūralų garsą.1.1.2. Apibūdinti garso kokybės kriterijus.

1.2. Atlikti elementarius fortepijono technikos elementus.

1.2.1. Įvardyti taisyklingos sėdėsenos reikalavimus, paaiškinti laisvo pianistinio aparato kriterijus. 1.2.2. Apibrėžti non legato, legato, staccato artikuliacinių štrichų bei f, p, mf, mp, diminuendo, crescendo dinaminės raiškos ženklų atlikimo skirtumus.1.2.3. Nusakyti pirštų vikrumą bei judesių koordinaciją ugdančių pratimų būdinguosius bruožus.1.2.4. Nurodyti C-dur, G-dur ir a-moll gamų pirštuotę.1.2.5. Paaiškinti dešiniojo pedalo naudojimo reikalavimus.

1.3. Atlikti įvairių nuotaikų ir žanrų muziką.

1.3.1. Paaiškinti raiškaus, kūrybiško skambinimo fortepijonu ypatybes.1.3.2. Apibūdinti skambinamų kūrinių nuotaikas.1.3.3. Atpažinti natose polifoninės ir homofoninės faktūros elementus.

1.4. Muzikuoti su mokytoju ansambliuose.

1.4.1. Apibūdinti solinės ir ansamblinės muzikos skirtumus.1.4.2. Nurodyti solinius ir akompanavimo epizodus atliekamuose kūriniuose.

1.5. Dalyvauti kūrybiniuose žaidimuose.

1.5.1. Paaiškinti, kaip pakartoti fortepijonu mokytojo skambinamus motyvus, žinomų dainelių melodijas.1.5.2. Įvardyti savo improvizacijos muzikinio vaizdinio pavadinimą.


42

Nuostata – suprasti muzikos teorinių žinių svarbą skambinant fortepijonu.2.1. Panaudoti elementarias muzikos kalbos žinias skambinamuose kūriniuose.

2.1.1. Atpažinti smuiko ir boso raktų gaidas, rasti ryšį tarp jų žymėjimo penklinėje ir atlikimo klaviatūros I, II, didžiojoje ir mažojoje oktavose.2.1.2. Nurodyti motyvų, frazių, sakinių apimtis taktais.2.1.3. Įvardyti atliekamo kūrinio autorių ir kūrinio pavadinimą. 2.1.4. Apibūdinti atliekamų kūrinių tempą, dinamiką.

2.2. Muzikuoti ritmiškai. 2.2.1. Nusakyti pagrindinį kūrinio ritmo vienetą.2.2.2. Apibūdinti sudėtingesnių kūrinio ritmo epizodų mokymosi būdus.

2.3. Skambinti elementarų nežinomą muzikinį kūrinį.

2.3.1. Nurodyti nežinomo muzikinio teksto skambinimo veiksmų eilės tvarką.2.3.2. Atpažinti muzikos kalbos elementus nežinomame natų tekste.

2.4. Skambinti fortepijonu savarankiškai.

2.4.1. Nurodyti pirštuotės taisyklių pritaikymo būdus.2.4.2. Paaiškinti laiko paskirstymo planą užduotims atlikti dirbant namuose savarankiškai.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Nuostata – noriai muzikuoti viešuose renginiuose.3.1. Muzikuoti mokyklos koncertuose.

3.1.1. Paaiškinti, kaip reikia pasirengti koncertams.3.1.2. Nurodyti koncertinio repertuaro kartojimo būdus.

7.2.5.1.2. 3–4 klasėse:1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostata – noriai skambinti fortepijonu taikant įgytas žinias ir gebėjimus.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Formuoti natūralų fortepijono garsą.

1.1.1. Aprašyti taisyklingas rankų padėtis.1.1.2. Nurodyti aiškaus, sauso, grubaus garso tonų išgavimo skirtumus.

1.2. Atlikti pagrindinius fortepijono technikos elementus.

1.2.1. Apibūdinti taisyklingos kūno padėties bruožus.1.2.2. Apibrėžti tenuto, sforzando, leggiero štrichų atlikimo ypatumus.1.2.3. Paaiškinti tiesioginio ir vėluojančio pedalo naudojimo taisykles.1.2.4. Pateikti pratimų, ugdančių pirštų aktyvumą ir vikrumą, pavyzdžius.

1.3. Atlikti įvairių charakterių ir žanrų muziką.

1.3.1. Nusakyti žinomų dinaminių nuorodų panaudojimo vietas skambinamuose kūriniuose.1.3.2. Nurodyti harmonijos kaitos bei slaptosios polifonijos vietas preliuduose.1.3.3. Apibūdinti stambių formų kūrinių dramaturgijos ypatybes.1.3.4. Nusakyti paprasčiausios klasicizmo ornamentikos atlikimo taisykles.

1.4. Muzikuoti su mokytoju ir draugais ansambliuose.

1.4.1. Apibūdinti ansamblinio skambinimo su mokytoju ir draugais skirtumus.1.4.2. Nurodyti natose solinius epizodus.


1.5.1. Nurodyti žinomų dainelių skambinimo iš klausos veiksmų seką.1.5.2. Aprašyti, ką reikia žinoti transponuojant žinomas

43

daineles.1.5.2. Apibūdinti savo improvizacijų nuotaikas.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostata – vertinti įgytas muzikos teorines žinias skambinant fortepijonu.2.1. Demonstruoti elementarias muzikos kalbos žinias skambinamuose kūriniuose.

2.1.1. Nurodyti pagrindinius skambinamuose kūriniuose sutinkamus muzikos terminus.2.1.2. Prisiminti atliekamų kūrinių autorius, jų epochą.2.1.3. Įvardyti atliekamų kūrinių formą.2.1.4. Nurodyti kūrinio tonaciją.

2.2. Muzikuoti ritmiškai. 2.2.1. Nusakyti ritmiško skambinimo požymius.2.2.2. Nurodyti sudėtingesnius ritmo epizodus muzikos kūrinio natose.2.2.3. Apibrėžti pauzių bei gaidų su taškais ritmines trukmes.

2.3. Skambinti nesudėtinga muzikos kalba pagrįstą nežinomą muzikos kūrinį.

2.3.1. Apibūdinti, ką reikia pastebėti natose pradedant skambinti nežinomą muzikos kūrinį.2.3.2. Apibūdinti kūrinio eskizinį mokymąsi.


2.4.1. Nusakyti savo darbo laiko namuose paskirstymo planą numatytoms užduotims atlikti.2.4.2. Paaiškinti kūrinio autoriaus nuorodų esmę ir pritaikymo galimybes rengiant naują kūrinį.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Nuostatos – noriai dalyvauti viešuose pasirodymuose, siekti gero rezultato.3.1. Skambinti koncertuose. 3.1.1. Nusakyti pasirengimų koncertams eigą.

3.1.2. Apibūdinti koncertinio repertuaro kartojimo būdus.3.2. Muzikuoti artistiškai. 3.2.1. Aprašyti koncertų metu taikomos sceninės aprangos

ir elgsenos taisykles.3.2.2. Apibūdinti laisvo, įtaigaus skambinimo požymius.

7.2.5.2. Mokiniams, besimokantiems chorinio dainavimo ir dirigavimo meno šakos dalyko:

7.2.5.2.1. 1–2 klasėse:1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostatos – motyvuotai skambinti fortepijonu, siekti įgyti žinių ir gebėjimų.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Formuoti kokybišką fortepijono garsą.

1.1.1. Apibūdinti žinomus garso formavimo būdus.1.1.2. Aprašyti riešo plastikai lavinti skirtus pratimus.

1.2. Atlikti elementarius fortepijono technikos elementus.

1.2.1. Nurodyti taisyklingos sėdėsenos prie fortepijono kriterijus bei nusakyti laisvo pianistinio aparato požymius.1.2.2. Apibrėžti non legato, legato, staccato artikuliacinių štrichų bei f, p, mf, mp, diminuendo, crescendo dinaminės raiškos ženklų atlikimo skirtumus.1.2.3. Nurodyti įvairių pirštų vikrumą bei aktyvumą ugdančių pratimų būdinguosius bruožus.1.2.4. Nurodyti mažorinių ir minorinių gamų iki 3 ženklų pirštuotes.1.2.5. Paaiškinti dešiniojo pedalo naudojimo taisykles.1.2.6. Apibūdinti pozicinį skambinimą.1.2.7. Nusakyti greitu tempu pagrįstų kūrinių mokymosi metodus.

44

1.3. Atlikti įvairių nuotaikų ir žanrų muziką.

1.3.1. Nurodyti būdingus raiškaus, kūrybingo skambinimo bruožus. 1.3.2. Paaiškinti polifoninės muzikos kūrinių balsavados ypatumus. 1.3.3. Apibūdinti barokinio šokio ritmą.1.3.4. Aprašyti atliekamo kūrinio nuotaiką.

1.4. Muzikuoti su mokytoju ansambliuose.

1.4.1. Apibūdinti solinės ir ansamblinės muzikos skambinimo skirtumus.1.4.2. Nurodyti kūriniuose dviejų partijų solinius ir akompanavimo epizodus.1.4.3. Apibūdinti skambinamo ansamblinio kūrinio nuotaiką.


1.5.1. Paaiškinti imitavimo ir transponavimo sąvokas.1.5.2. Apibūdinti mokytojo skambinamas daineles ir muzikos kūrinius.1.5.3. Išvardinti savo paties sugalvotus kūrybinius žaidimus.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostata – suprasti muzikos teorinių žinių svarbą skambinant fortepijonu.2.1. Panaudoti elementarias muzikos kalbos žinias skambinamuose kūriniuose

2.1.1. Išvardinti ir nurodyti smuiko ir boso raktų gaidas penklinėje ir fortepijono klaviatūros I, II, didžiojoje ir mažojoje oktavose.2.1.2. Apibūdinti motyvo, frazės, sakinio sąvokas.2.1.3. Įvardyti atliekamo kūrinio autorių ir kūrinio pavadinimą. 2.1.4. Apibūdinti atliekamų kūrinių charakterį, tempą, dinamiką.2.1.5. Nustatyti vienodus akordus, melodijos atkarpas skambinamuose kūriniuose.

2.2. Muzikuoti ritmiškai. 2.2.1. Įvardyti pagrindinį kūrinio ritminį vienetą.2.2.2. Suformuluoti sudėtingesnių ritmo piešinių mokymosi metodus.2.2.3. Nusakyti ritmo piešinio ir charakterio santykį.

2.3. Skambinti elementarų nežinomą muzikinį kūrinį.

2.3.1. Apibūdinti nežinomo muzikos kūrinio skambinimo veiksmų seką. 2.3.2. Apibūdinti žinomus muzikos kalbos elementus.2.3.3. Apibrėžti stabilų ir tinkamą tempą skambinant nežinomo natų teksto kūrinį.


2.4.1. Nurodyti pirštuotės pritaikymo vietas rengiant savarankiškai kūrinį. 2.4.2. Apibūdinti tempo, štrichų, dinamikos nuorodas kūrinyje. 2.4.3. Atpažinti žinomus ritminius piešinius savarankiškai rengiant kūrinį.2.4.4. Išvardinti savarankiškai pasirinktus kūrinius.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Nuostata – noriai muzikuoti viešuose renginiuose.3.1. Muzikuoti koncertuose. 3.1.1. Apibrėžti pasirengimo koncertams eigą, prisiminti

mokytojo nurodymus. 3.1.2. Papasakoti repertuaro kaupimo ir išlaikymo

45

metodus. 3.1.3. Apibūdinti koncertų rezultatus.

7.2.5.2.2. 3–4 klasėse:1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostata – noriai skambinti fortepijonu taikant įgytas žinias ir gebėjimus.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Formuoti fortepijono garsą. 1.1.1. Apibrėžti gilaus, natūralaus garso formavimo būdus.

1.1.2. Apibūdinti garso formavimo būdus skambinant skirtingais fortepijonais. 1.1.3. Paaiškinti, nuo ko priklauso garso skambėjimo stiprumas.

1.2. Atlikti pagrindinius fortepijono technikos elementus.

1.2.1. Išvardinti taisyklingos kūno padėties požymius.1.2.2. Apibūdinti taisyklingų rankų pozicijas.1.2.3. Nusakyti racionalios pirštuotės taikymo principus.1.2.4. Paaiškinti tenuto, sforzando, leggiero štrichų atlikimo ypatybes.1.2.5. Aprašyti tiesioginio ir vėluojančio pedalo naudojimo taisykles.1.2.6. Apibrėžti skambinamų etiudų technines užduotis.1.2.7. Nurodyti rankų apšilimui ir pianistinės formos palaikymui skirtų pratimų būdingus bruožus.

1.3. Atlikti įvairių charakterių ir žanrų muziką.

1.3.1. Apibūdinti skambinamų pjesių bei liaudies melodijų nuotaikas, panaudotas dinamikos nuorodas.1.3.2. Paaiškinti polifoninių kūrinių balsavados ypatumus. 1.3.3. Nurodyti harmonijos kaitos ir slaptosios polifonijos vietas preliuduose.1.3.4. Apibūdinti stambios formos skambinamų kūrinių dramaturgijos požymius, nurodyti kulminacijas.1.3.5. Nusakyti baroko ir klasicizmo epochos ornamentikos atlikimo bruožus. 1.3.6. Apibrėžti muzikos raiškos priemonių ir skambinamų kūrinių muzikos turinio ryšį.

1.4. Muzikuoti su mokytoju ir draugu ansambliuose.

1.4.1. Nusakyti ansamblinio skambinimo su mokytoju ir draugais skirtumus. 1.4.2. Apibrėžti atliekamos muzikos turinį.1.4.3. Išdėstyti atliekamo kūrinio dinamikos, frazuotės, tempo koncepciją.1.4.4. Atpažinti solinius ir akompanavimo epizodus.


1.5.1. Papasakoti žinomų kūrinių skambinimo iš klausos taisykles. 1.5.2. Apibūdinti savo improvizacijų muzikines idėjas.1.5.3. Nusakyti kūrinių transponavimo būdus.1.5.4. Sugalvoti žodžius sukurtai melodijai.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostata – vertinti įgytas muzikos teorines žinias skambinant fortepijonu.2.1. Demonstruoti elementarias muzikos kalbos žinias skambinamuose kūriniuose.

2.1.1. Nurodyti pagrindinius skambinamų kūrinių muzikos terminus.2.1.2. Apibūdinti atliekamo kūrinio autorių, epochą.2.1.3. Įvardyti atliekamų kūrinių formą.

46

2.1.4. Įvardyti kūrinio tonaciją.2.1.5. Apibūdinti melodiją, jos struktūrą.2.1.6. Paaiškinti, kaip vidine klausa išgirsti garsą prieš pradedant jį skambinti.

2.2. Muzikuoti ritmiškai. 2.2.1. Įvardyti ritmiško skambinimo ypatumus.2.2.2. Apibūdinti muzikos kūrinio ritmo piešinį.2.2.3. Nurodyti ritmą lavinančių pratimų būdinguosius bruožus.2.2.4. Apibūdinti stabilaus kūrinio tempo sampratą.

2.3. Skambinti nesudėtinga muzikos kalba parašytą nežinomą muzikos kūrinį.

2.3.1. Aprašyti nežinomo muzikos kūrinio skambinimo įgūdžių naudą.2.3.2. Nurodyti, ką reikia pastebėti apžvelgiant tekstą, skambinant nežinomą muzikos kūrinį.


2.4.1. Nusakyti laiko paskirstymą namuose numatytoms užduotims atlikti.2.4.2. Atpažinti autoriaus nuorodas savarankiškai rengiant kūrinį.2.4.3. Nurodyti klaidų ištaisymo būdus.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Nuostatos – noriai dalyvauti viešuose pasirodymuose; siekti gero rezultato.3.1. Muzikuoti koncertuose. 3.1.1. Paaiškinti pasirengimo viešiems pasirodymams

tvarką. 3.1.2. Apibrėžti koncertinių pasirodymų naudingumą.3.2.3. Apibūdinti savo koncertinių pasirodymų sėkmes ir nesėkmes.

3.2. Muzikuoti artistiškai. 3.2.1. Išvardinti elgsenos koncertų metu taisykles.3.2.2. Apibrėžti laisvo, įtaigaus skambinimo sampratą.3.2.3. Nurodyti emocinės įtampos priežastis.

7.2.6. Turinio apimtis:7.2.6.1. Mokiniams, besimokantiems styginių, pučiamųjų, mušamųjų instrumentų

meno šakos dalyko:7.2.6.1.1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo

įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas:1 klasėje pianistinės technikos įvaldymas: C-dur, a-moll gamos vienos oktavos ribose

atskirom rankom. Tonikos trigarsis, arpeggio. Pratimai. 2 etiudai. Repertuaro atlikimas (dainelės). Ansamblinis muzikavimas – 4, 5 ansambliai. Muzikos kūrimas – 2 kūrybiniai darbai;

2 klasėje pianistinės technikos įvaldymas: mažorinės ir minorinės gamos iki trijų ženklų dviejų oktavų ribose dviem rankom. Tonikos trigarsiai, arpeggio. Pratimai. 2 etiudai. Repertuaro atlikimas – 2 polifoniniai kūriniai, 2 stambios formos kūriniai, 4 pjesės. Ansamblinis muzikavimas – 2 ansambliai. Muzikos kūrimas – 2 kūrybiniai darbai;

3–4 klasėse pianistinės technikos įvaldymas: mažorinės ir minorinės gamos iki 4 ženklų keturių oktavų ribose dviem rankom. Tonikos trigarsio akordai ir arpeggio su apvertimais. Pratimai. 2 etiudai. Repertuaro atlikimas - 2 polifoniniai kūriniai, 1 stambios formos kūriniai, 4 pjesės. Ansamblinis muzikavimas – 2 ansambliai. Muzikos kūrimas – 2 kūrybiniai darbai.

7.2.6.1.2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje: skambinamų kūrinių teorinė analizė; nežinomo natų teksto skambinimas – 3, 4 nežinomo natų teksto skambinimo pavyzdžiai; muzikinis intelektas – 2 savarankiškai parengti kūriniai, 2 eskiziškai parengti kūriniai.

7.2.6.1.3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime: 1, 2 pasirodymai viešuose renginiuose; vienerių metų koncertinio repertuaro išlaikymas.

47

7.2.6.2. Mokiniams, besimokantiems chorinio dainavimo ir dirigavimo meno šakos dalyko,

7.2.6.2.1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas:

1 klasėje pianistinės technikos įvaldymas: C-dur, a-moll, G-dur gamos vienos oktavos ribose atskirom rankom. Tonikos trigarsis, arpeggio. Pratimai. 2 etiudai. Repertuaro atlikimas (dainelės). Ansamblinis muzikavimas – 8, 10 ansamblių. Muzikos kūrimas – 4-6 kūrybiniai darbai.

2 klasėje pianistinės technikos įvaldymas: mažorinės ir minorinės gamos, chromatinės gamos iki 3 ženklų dviejų oktavų ribose dviem rankom. Tonikos trigarsiai, arpeggio. Pratimai. 4 etiudai. Repertuaro atlikimas – 2, 3 polifoniniai kūriniai, 2 stambios formos kūriniai, 4 pjesės. Ansamblinis muzikavimas – 4 ansambliai. Muzikos kūrimas – 4 kūrybiniai darbai.

3–4 klasėse pianistinės technikos įvaldymas: mažorinės ir minorinės gamos, chromatinės gamos iki 4 ženklų keturių oktavų ribose dviem rankom. Tonikos trigarsio akordai ir arpeggio su apvertimais. Pratimai. 4 etiudai. Repertuaro atlikimas – 2 polifoniniai kūriniai, 2 stambios formos kūriniai, 4 pjesės. Ansamblinis muzikavimas – 2 ansambliai. Muzikos kūrimas – 4 kūrybiniai darbai.

7.2.6.2.2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje: skambinamų kūrinių teorinė analizė; nežinomo natų teksto skambinimas – 6-8 nežinomo natų teksto skambinimo pavyzdžiai; muzikinis intelektas – 2 savarankiškai išmokti kūriniai, 2 eskiziškai parengti kūriniai.

7.2.6.2.3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime: 1, 2 pasirodymai viešuose renginiuose; vienerių metų koncertinio repertuaro išlaikymas.

7.2.7. Vertinimas:7.2.7.1. Mokinių, besimokančių styginių, pučiamųjų, mušamųjų instrumentų meno

šakos dalyko:Pasiekimų lygiai

Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis 1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Kūrinius skambina neritmiškai, trūksta teksto tikslumo, dinamikos nuorodos atliekamos blankiai, vienodai. Žema garso kultūra, netaisyklinga sėdėsena, netvarkingos rankų pozicijos.

Kūrinius atlieka ritmiškai, tvarkingai, raiškiai. Garsas gilus, natūrali sėdėsena. Taisyklingos rankų pozicijos.

Kūrinius atlieka tinkamais tempais, raiškiai, originaliai. Garsas gilus, taisyklinga, natūrali sėdėsena.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Netiksliai skambina nežinomą muzikos tekstą. Paviršutiniškai supranta muzikos teorijos žinių panaudojimo prasmę. Trūksta sistemingo darbo namuose.

Tiksliai skambina nežinomą muzikos kūrinį. Pritaiko daugelį muzikos teorijos žinių. Sistemingai ruošiasi pamokoms.

Puikiai skambina nežinomą natų tekstą. Geba nusakyti ir pritaikyti muzikos teorijos žinias. Labai gera saviruoša.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Nenoriai muzikuoja viešose erdvėse. Įsimena minimalų repertuarą.

Aktyviai skambina viešuose pasirodymuose, susikaupia. Įsimena koncertinį repertuarą.

Aktyviai, motyvuotai, artistiškai skambina viešuose pasirodymuose. Sukaupia koncertinį repertuarą.

48

7.2.7.2. Mokinių, besimokančių chorinio dainavimo ir dirigavimo meno šakos dalyko:


1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Skambina žemesnį nei klasės lygis repertuarą. Kūrinius atlieka neritmiškai, trūksta teksto tikslumo. Dinamikos nuorodos atliekamos vienodai. Žema garso kultūra, netaisyklinga sėdėsena, netvarkingos rankų pozicijos.

Kūrinius atlieka ritmiškai, tvarkingai, raiškiai. Garsas gilus, natūrali sėdėsena ir rankų nustatymas. Įvykdo programos pagal atitinkamą klasę reikalavimus.

Kūrinius atlieka tinkamais tempais, raiškiai, originaliai. Garsas gilus, taisyklinga, natūrali sėdėsena. Parengta programa atitinka savo arba aukštesnės klasės reikalavimus.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Netiksliai skambina nežinomą muzikos tekstą. Paviršutiniškai supranta muzikos teorijos žinių panaudojimo prasmę. Trūksta sistemingo užduočių atlikimo namuose. Mažai klausosi ir skambina naujų muzikos kūrinių.

Tiksliai skambina nežinomą muzikos kūrinį. Pritaiko muzikos teorijos žinias. Sistemingai ruošiasi pamokoms. Klausosi ir skambina naujus muzikos kūrinius.

Puikiai skambina nežinomą natų tekstą. Geba apibūdinti ir pritaikyti muzikos teorijos žinias. Puikiai savarankiškai atlieka užduotis. Skambina ir klausosi daug ir įvairios muzikos kūrinių.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Nenoriai muzikuoja viešose erdvėse. Koncertų metu trūksta savitvardos. Įsimena minimalų repertuarą. Negali įvertinti savo koncertinio pasirodymo.

Aktyviai skambina viešuose pasirodymuose. Geba susikaupti. Kaupia koncertinį repertuarą. Komentuoja savo pasirodymus.

Aktyviai, motyvuotai, artistiškai skambina viešuose pasirodymuose. Sukaupia koncertinį repertuarą. Įsivertina sėkmes ir nesėkmes.

7.3. Muzikinės raiškos dalyko programos paskirtis – ugdyti mokinių ritmo pojūtį, sensomotoriką, gebėjimą naudotis elementariomis muzikos kalbos žiniomis perteikiant muzikos kūrinius koordinuotais judesiais.

7.3.1. Dalyko tikslas – sudaryti mokiniams sąlygas įgyti muzikinės raiškos kompetencijų pradmenis, lavintis muzikalumą ir artistiškumą.

7.3.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai:7.3.2.1. susipažintų su pagrindinėmis muzikos sąvokomis;7.3.2.2. tenkintų prigimtinį poreikį judėti;7.3.2.3. gebėtų įsiklausyti, pajusti ir perteikti judesiais muzikos charakterį, tempą,

dinamiką, metroritmines ypatybes;7.3.2.4. išplėtotų kūno kinestezines galias: koordinaciją, laikyseną, pusiausvyros

pojūtį, orientavimąsi erdvėje, taisyklingą kvėpavimą;7.3.2.5. dalyvautų kūrybinėje veikloje, patirtų kūrybos džiaugsmą;7.3.2.6. dalyvautų klasės, mokyklos, šeimos muzikiniame kultūriniame gyvenime.7.3.3. Dalyką sudaro šios veiklos sritys:7.3.3.1. Ritmo pratybos, ritminės gimnastikos pratimai, muzikiniai ritminiai

žaidimai, šokiai, kūrybinės užduotys, improvizavimas ir interpretavimas;7.3.3.2. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.7.3.4. Didaktinės nuostatos:

49

7.3.4.1. Muzikinės raiškos dalyko mokymo pagrindą sudaro judesiai: rikiuotės, ėjimas, žygiavimas, bėgimas, įvairūs šuoliukai, šokio judesiai, šokiai ir žaidimai, gimnastikos pratimai su papildomomis priemonėmis: kamuoliais, šokdynėmis, lankais, lazdomis ar be jų. Judesiai atliekami laikantis taisyklingos kūno padėties pradedant judesį ar jį baigiant;

7.3.4.2. Temos aiškinamos pasitelkiant muzikinius pavyzdžius. Kūrinių charakterį, tempą, dinamiką, metroritmines ypatybes vaikai perteikia judesiais, šokiais ir žaidimais;

7.3.4.3. Muzikos kūriniai turi būti aukšto meninio lygio, aiškios formos ir turinio. Mokinių apranga, avalynė turi būti patogi, netrukdanti laisvai judėti;

7.3.4.4. Mokinių pasiekimai pamokose vertinami taikant formuojamąjį ir diagnostinį vertinimą. Baigiant programą taikomas apibendrinamasis vertinimas.


1. Ritmo pratybos, ritminės gimnastikos pratimai, muzikiniai ritminiai žaidimai, šokiai, kūrybinės užduotys, improvizavimas ir interpretavimas.Nuostatos – vertinti taisyklingą laikyseną, judesių koordinaciją ir plastiškumą, mokytis pajusti pagarbą vieno kitam judant pavieniui, poroje ar grupėje.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Kūno judesiais perteikti muzikos kūrinio charakterį, tempą, dinamiką.

1.1.1. Nustatyti ir įvardyti skambančio kūrinio charakterį, metrą, tempą, dinamiką.1.1.2. Išvardinti atliekamų ritminių judesių seką.1.1.3. Įvardyti pagrindinių tempo ir dinamikos muzikinių terminų lietuviškas reikšmes.1.1.4. Įvardyti išmoktų šokių, ratelių pavadinimus, apibūdinti šokių, ratelių judesių sekas.

1.2. Išmesti kamuolį dviejų ir trijų ketvirtinių stipriojoje dalyje ir silpnojoje pagauti.

1.2.1. Apibūdinti sąvokas: stiprioji ir silpnoji takto dalys. 1.2.2. Paaiškinti dviejų, trijų ir keturių ketvirtinių metrų skirtumus.1.2.3. Nusakyti pratimo eigoje kamuolio judėjimo kryptį ir judesių su juo kombinacijas.

1.3. Žaisti, improvizuoti judesiu perteikiant skambančios muzikos nuotaiką, charakterį, tempą.

1.3.1. Išvardinti nesudėtingus programinius muzikinius ritminius žaidimus.1.3.2. Pasakyti žaidimo eigą, suskaičiuoti muzikinių dalių skaičių.1.2.3. Apibūdinti improvizuojamo muzikinio etiudo charakterį, atlikimo būdus.

2. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Nuostatos – vertinti įgytą šokio patirtį, siekti ją pritaikyti šeimos, mokyklos muzikiniame kultūriniame gyvenime. 2.1. Perteikti pasakos personažų charakterio bruožus, judėjimo ypatumus, raiškiai skaityti tam tikro personažo literatūrinį tekstą.

2.1.1. Apibūdinti pasakų personažų charakterį, judėjimo būdus.2.1.2. Nusakyti pasakos personažo vaidinimo eigą.

7.3.5.2. 3–4 klasėse:1. Ritmo pratybos, ritminės gimnastikos pratimai, muzikiniai ritminiai žaidimai, šokiai, kūrybinės užduotys, improvizavimas ir interpretavimas.Nuostatos – tobulinti taisyklingą laikyseną, koordinaciją ir plastiškumą, padėti ugdytis pagarbą

50

vieno kitam judant poroje ar grupėje. Gebėjimai Žinios ir supratimas

1.1. Kūno judesiais perteikti kūrinio raiškos priemones, charakterį ir kūrinio formą.

1.1.1. Įvardyti kūrinio raiškos priemonių terminų lietuviškus pavadinimus. 1.1.2. Išvardinti ritminių judesių seką.1.1.3. Paaiškinti muzikinio kūrinio formą, išvardinti jos sudėtines dalis.

1.2. Trijų ir keturių ketvirtinių neperiodiškai kintančiu metro stipriojoje takto dalyje atsispirti nuo grindų ir peršokti per suolą, o silpnoje takto dalyje atsistoti ištiestomis rankomis.

1.2.1. Apibūdinti sąvokas: stiprioji takto dalis, silpnoji takto dalis, kintamas metras. 1.2.2. Paaiškinti neperiodiškai kintančio ir nekintančio metrų skirtumus. 1.2.3. Nusakyti pratimo šuoliukų krytį ir galimus derinius.

2. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Nuostata – suprasti, kad kiekvienam šokiui būdingas savitas muzikos stilius ir jo emocinė būsena, muzikos nuotaika ir charakteris yra svarbūs ugdant plastiškumą ir muzikalumą.2.1. Šokti pasaulio ir lietuvių liaudies masinius šokius.

2.1.1. Nusakyti šokių judesių eigą bei galimus jų junginius, įvardyti taisyklingos kūno laikysenos požymius.2.1.2. Apibūdinti šokių muzikos charakterį bei nuotaiką.2.1.3. Įvardyti šokio pavadinimo reikšmę lietuvių kalba.

2.2. Analizuoti skirtingų šokių muzikos judesių skirtumus ir ypatumus.

2.2.1. Apibūdinti skirtingų šokio judesių derinius. 2.2.2. Pateikti individualių judesių derinių pavyzdžių.2.2.3. Pakartoti draugų ir mokytojo išsakomas pastabas.

2.3. Taikyti savo įgytą šokių patirtį kitose pamokose ar mokyklos renginiuose.

2.3.1. Nusakyti pasirinkto šokio judesių eigą bei jų galimus derinius. 2.3.2. Apibūdinti šokio būdinguosius bruožus.

7.3.6. Turinio apimtis:7.3.6.1. 1–2 klasėse:Ritmo pratybos, ritminės gimnastikos pratimai, muzikiniai ritminiai žaidimai, šokiai,

kūrybinės užduotys, improvizavimas ir interpretavimas: muzikos kūrinio nuotaika ir charakteris: linksmas-liūdnas, gyvas-ramus; tempas: lėtas-vidutinis-greitas; metras dviejų, trijų ir keturių ketvirtinių; taktas, stipriosios ir silpnosios takto dalys; natos: ketvirtinė, dviejų aštuntinių grupė, pusinė, pusinė su tašku, sveikoji, šešioliktinių natų grupė, ketvirtinė ir aštuntinė su tašku; pauzės: sveikoji, pusinė, ketvirtinė; dinamika: forte, piano; registrai: aukštas-vidurinis-žemas; muzikos kūrinio įžanga, pabaiga; muzikos kūrinio formos sudėtinės dalys – periodas, sakinys, frazė, motyvas; paprasta dviejų dalių kupletinė forma; dirigavimas dviejų ir trijų ketvirtinių metrais; ritminės gimnastikos pratimai: ėjimas, bėgimas, šuoliukai, pritūpimai, maži ir dideli įtūpstai, rankų, kojų, galvos, korpuso judesiai įvairiomis kryptimis; kamuolio mėtymas: aukštyn, žemyn, kairėn, dešinėn, permetimas per vieną ar kelis vaikus; žygiavimas vietoje, eilėse, rate; pirma, antra, trečia, ketvirta, penkta, šešta kojų, rankų pozicijos.

Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime: muzikiniai ritminiai žaidimai ,,Vilkas ir ožiukai“, ,,Veidrodis“; muzikinės pasakos ,,Senelis ir ropė“, ,,Katinėlis ir gaidelis“; lietuvių liaudies šokiai, rateliai, žaidimai ,,Oželis“, ,,Pučia vėjas“.

7.3.6.2. 3–4 klasėse:

51

Ritmo pratybos, ritminės gimnastikos pratimai, muzikiniai ritminiai žaidimai, šokiai, kūrybinės užduotys, improvizavimas ir interpretavimas: tempas – allegretto, andantino; metras – trijų ir šešių aštuntinių, sudėtinis, sudarytas iš dviejų nevienarūšių paprastųjų metrų (penkių ketvirtinių ir neperiodiškai kintantis), pvz., trijų ir keturių ketvirtinių, dviejų ir trijų ketvirtinių; taktas, prieštaktis ir užtaktis; natos – ketvirtinė su tašku, aštuntinė su tašku, sinkopė (aštuntinė, ketvirtinė ir aštuntinė); pauzė – aštuntinė; dinamika – crescendo, diminuendo, subito forte, subito piano; forma – pasikartojantys motyvai ir frazės, paprasta dviejų dalių, paprasta trijų dalių; žanras – daina, polka, valsas, gavotas, maršas; faktūra – homofoninė, polifoninė; dirigavimas – keturių ir penkių ketvirtinių ir šešių aštuntinių metrais; ritminės gimnastikos pratimai – ėjimas, bėgimas, šuoliukai, pritūpimai, maži ir dideli įtūpstai, rankų, kojų, galvos, korpuso judesiai įvairiomis kryptimis su papildomomis priemonėmis (kamuoliais, lankais, šokdynėmis, virvėmis); kamuolio mėtymas – aukštyn, žemys, kairėn, dešinėn, permetimas per vieną ar kelis vaikus; žygiavimas – vietoje, eilėse, rate; kojų, rankų pozicijos – pirma, antra, trečia, ketvirta, penkta, šešta.

Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime: muzikiniai ritminiai žaidimai ,,Pasivaikščiojimas miške“, „Skulptūrų parkas“, „Domino“; lietuvių liaudies šokiai, rateliai, žaidimai „Čigonėlis“, „Cykiai ramiai“, „Delnų polka“; pasaulio tautų liaudies, masiniai šokiai: ,,Belgų polka“, „Menuetas“, „Čia čia“.



1. Ritmo pratybos, ritminės gimnastikos pratimai, muzikiniai ritminiai žaidimai, šokiai, kūrybinės užduotys, improvizavimas ir interpretavimas. Paaiškina svarbiausias muzikos teorijos sąvokas ir terminus. Nustato muzikos kūrinio metrą, tempą, dinamiką, nuotaiką. Neįdomiai improvizuoja, interpretuoja, vaidina skirtas užduotis. Neritmiškai mėto kamuolį.

Gerai įsisavina mokymo turinio reikalavimus. Taisyklinga kūno laikysena atlieka kūrybines užduotis. Paaiškina muzikos teorijos sąvokas ir terminus, muzikos kūrinio skambėjimo ir atlikimo ypatybes. Nustato kūrinio metrą, tempą, dinamiką, nuotaiką, ritmiškai mėto kamuolį, vaidina skirtas užduotis.

Koordinuotai, taisyklinga kūno laikysena atlieka visas programines užduotis. Tiksliai apibūdina ir paaiškina visus nagrinėtus muzikos kalbos elementus. Paaiškina ir tinkamai vartoja elementarias muzikos teorijos sąvokas ir terminus. Gerai atlieka įvairias judesių kombinacijas, kūrybiškai improvizuoja skirtas užduotis.

2. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Pasyviai dalyvauja kultūriniuose renginiuose, be entuziazmo atlieka skirtas užduotis.

Noriai dalyvauja viešuose koncertuose, vaidinimuose, teminėse šventėse.

Aktyviai ir kūrybiškai dalyvauja mokyklos, visuomenės, šeimos pasirodymuose, mokyklos renginiuose. Išmaniai pateikia savo kūrybinius, interpretacinius pasiūlymus.


Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis 1. Ritmo pratybos, ritminės gimnastikos pratimai, muzikiniai ritminiai žaidimai, šokiai, kūrybinės užduotys, improvizavimas ir interpretavimas.Patenkinamai atlieka Pakankamai gerai atlieka Originaliai ir kūrybiškai

52

pamokoje keliamų užduočių reikalavimus. Neritmiškai atlieka šuolius per suolą. Nemuzikaliai improvizuoja skirtas užduotis. Netiksliai nustato muzikos kūrinio metrą, tempą ir nuotaiką.

skirtas kūrybines užduotis. Muzikinių kūrinių fragmentuose atpažįsta ir įvardija ritmines vertes, nustato tempą ir periodiškai kintantį metrą. Įvardija būdingų pasaulio tautų šokių pavadinimus bei judesių seką, galimas jų kombinacijas.

vaidina, improvizuoja skirtingas užduotis. Taisyklinga kūno laikysena atlieka visus gimnastikos pratimus su papildomomis priemonėmis ir galimomis jų kombinacijomis. Laisvai šoka po vieną ir poroje pasaulio tautų šokius, išvardina jų pagrindinius judesius bei paaiškina jų pavadinimų reikšmes. Kuria galimus jų ritminius derinius. Tiksliai pademonstruoja metroritminius judesius.

2. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Nedažnai dalyvauja kultūriniuose klasės, mokyklos renginiuose, nenoriai atlieka užduotis.

Domisi ir dalyvauja viešuose renginiuose, spektakliuose, koncertuose. Noriai kuria ir interpretuoja skirtas užduotis.

Entuziastingai ir aktyviai dalyvauja mokyklos, klasės teminėse šventėse, viešuose renginiuose, spektakliuose, šeimos kultūriniame gyvenime.

7.4. Chorinis dainavimas. Chorinio dainavimo dalykas skirtas muzikos sritį pasirinkusiems 1–4 klasių mokiniams, išskyrus mokinius, besimokančius chorinio dainavimo ir dirigavimo meno šakos dalyko. Dalykas skirtas pradinius chorinio dainavimo ir muzikavimo įgūdžiams įgyti. Siekiama, kad įgyti gebėjimai ir žinios praplėstų mokinių atlikėjo raiškos patirtį, talkintų mokantis groti įvairiais instrumentais.

7.4.1. Dalyko tikslas – padėti įgyti chorinio dainavimo pagrindus, lavinti estetinį skonį.7.4.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai:7.4.2.1. formuotų teisingo dainavimo įgūdžius, plėstų balso diapazoną;7.4.2.2. ugdytų(si) vaizduotę ir kūrybiškumą;7.4.2.3. ruoštų(si) dalyvauti koncertinėje veikloje, įgytų bendravimo įgūdžių.7.4.3. Dalyką sudaro dvi veiklos sritys:7.4.3.1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių

taikymas praktinėje veikloje;7.4.3.2. Dalyko technikos ir technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių

formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.7.4.4. Didaktinės nuostatos:7.4.4.1. Chorinio dainavimo pamokose nuosekliai formuojami pradiniai chorinio

dainavimo ir muzikavimo įgūdžiai. Mokant chorinio dainavimo naudojami kvėpavimo ir balso lavinimo pratimai, kurie dažnai siejami su judesiu. Palaipsniui supažindinama su muzikos kalbos elementais. Mokiniai mokosi dainuoti iš chorinės partitūros, sekti dirigento gestą. Repertuaras sudaromas atsižvelgiant į mokinių poreikius, balso fiziologiją;

7.4.4.2. Mokymo metodai atitinka mokinių amžiaus tarpsnį, vaikų raidos ypatumus. Pamokose taikoma mokymo(si) fazių kaita, žaidybiniai elementai, pasitelkiamas asociatyvus mokymas. Dainuojant chore mokiniai ugdomi valdyti dėmesį, formuojami mokinių kolektyvinio darbo įgūdžiai;

7.4.4.3. Mokiniai vertinami žodžiu ne tik už pasiekimus, žinias ir gebėjimus, bet ir už pastangas, aktyvumą, pažangą. Siekiama, kad vaikas patirtų kūrybinį džiaugsmą. Taikomi ideografinio vertinimo principai.


53

1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostata – suprasti, kad muzikos kalbos ir raiškos priemonių pažinimas padeda atskleisti muzikos kūrinio nuotaiką.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Atpažinti muzikos raiškos priemones dainelėse.

1.1.1. Išvardinti pagrindinius muzikos kalbos elementus.1.1.2. Paaiškinti nesudėtingą choro partitūrą.1.1.3. Apibūdinti dainelės nuotaiką.

2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostata – siekti pradinių dainavimo įgūdžių įsisavinimo suprantant, kad jie būtini norint išmokti taisyklingai dainuoti.

Gebėjimai Žinios ir supratimas2.1. Dainuoti nesudėtingus muzikos kūrinius.

2.1.1. Nusakyti taisyklingos laikysenos reikalavimus.2.1.2. Apibūdinti taisyklingo kvėpavimo ir garso išgavimo ypatumus.2.1.3. Įvardyti pagrindinių dirigento gestų reikšmes.2.1.4. Nusakyti mokymosi kolektyve principus.

7.4.6.2. 3–4 klasėse:1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostata – suvokti nuolatinio žinių kaupimo naudą, vertinti ir naudotis įgytomis žiniomis.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Atpažinti muzikos kalbos elementus dainose.

1.1.1. Išvardinti panaudotus muzikos kalbos elementus kūrinyje. 1.1.2. Nurodyti 2-3 balsų choro partitūroje savo chorinę partiją.1.1.3. Apibūdinti muzikos kūrinio nuotaiką.1.1.4. Paaiškinti poetinio teksto prasmę, apibūdinti teksto ir muzikos ryšį.

2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostata – suprasti, kad chorinio dainavimo įgūdžiai būtini muzikaliam atlikimui. Gebėjimai Žinios ir supratimas2.1. Dainuoti įvairaus charakterio dainas.

2.1.1. Nusakyti taisyklingos laikysenos, kvėpavimo ir garso išgavimo reikalavimus.2.1.2. Paaiškinti dirigento gestų reikšmę. 2.1.3. Prisiminti balso saugojimo taisykles.2.1.4. Apibūdinti ansamblinio dainavimo principus.

7.4.6. Turinio apimtis:7.4.6.1. 1–2 klasėse:Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas

praktinėje veikloje: pagrindinės muzikos kalbos priemonės; ketvirtinių, pusinių ir aštuntinių natų ir pauzių ritminiai dariniai; paprastas dviejų, trijų, keturių dalių metrai; natūralus mažoras ir minoras; legato, non legato štrichai, mezzopiano, mezzoforte dinamika; lėti ir vidutiniai tempai; melodiniai intervalai nuo grynosios primos iki didžiosios sekstos; motyvas, frazė, sakinys; uždainis, priedainis; voltos; vieno, dviejų balsų chorinė partitūra.

Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: laikysena ir burnos padėtis, kvėpavimo, dikcijos įgūdžiai, muzikinės atminties lavinimas, dainavimas unisonu, dvibalsumo pradmenys; galvinis registras; balso valdymas; natūralus išraiškingumas; balso higiena ir balso aparato sandara; darbo

54

kolektyve įgūdžiai; dėmesio koncentravimas; dirigento gestai: auftaktas, nuėmimas, legato, non legato štrichai.

Chorinio dainavimo dalyko repertuarą pusmečiui sudaro liaudies dainos, kanonai, vienbalsiai, dvibalsiai lietuvių ir užsienio kompozitorių kūriniai.

7.4.6.2. 3–4 klasėse:Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas

praktinėje veikloje: choro partitūra, akompanimentas; sveikoji nata ir pauzė, taškuotas ritmas, fermata; 6/8 sudėtinis metras; alteracijos ženklai, tonacija; marcato, staccato štrichai; piano, forte, crescendo, diminuendo dinamika; greiti tempai, tempų kaita; periodas; kulminacija.

Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: taisyklinga laikysena ir burnos padėtis, kvėpavimo, dainavimo unisonu ir daugiabalsumo, dikcijos įgūdžiai; intonavimas: chromatinės slinktys, melodiniai grynosios primos–grynosios oktavos intervalai, harmoniniai grynosios primos–didžiosios sekstos intervalai, trigarsis ir jo apvertimai; dvibalsiai-keturbalsiai pratimai; grandininis kvėpavimas; dainavimas uždara burna; balso aparato fiziologija; natūralus išraiškingumas, interpretacija; dirigento gestas.

Chorinio dainavimo dalyko repertuarą pusmečiui sudaro liaudies dainos, kanonai, dvibalsės ir tribalsės dainos su polifonijos elementais, lietuvių ir užsienio kompozitorių kūryba. Dalis repertuaro atliekama a cappella.


Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis 1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Analizuoja muzikos kūrinį, nurodo tik kai kuriuos muzikos kalbos elementus, sunkiai orientuojasi chorinėje partitūroje.

Analizuoja muzikos kūrinį, žino ir nurodo muzikos kalbos elementus, orientuojasi chorinėje partitūroje.

Labai gerai žino ir tikslai įvardija kūrinio muzikos kalbos ir raiškos elementus, puikiai orientuojasi chorinėje partitūroje.

2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Balso valdymo įgūdžiai minimalūs, dainuoja su klaidomis, dainuodamas chore neprisiderina prie kitų balsų.

Balsą valdo gerai, intonuoja be klaidų, dainuodamas muzikuoja, laikosi darbo kolektyve principų.

Labai gerai valdo balsą ir intonuoja, įtaigiai muzikuoja, dainuodamas chore derinasi prie kitų balsų, yra aktyvus kolektyvo narys, geba sekti ne tik savo partiją, bet ir kitas.

7.5. Etnokultūros pažinimo dalyko paskirtis – ugdyti bendrąsias kompetencijas, tautos kultūrine patirtimi grindžiamą kūrybiškumą, tautinę ir pilietinę savimonę, pagarbą tradicinėms dorovės normoms, gyvenamajai aplinkai ir Lietuvai, šeimos, bendruomenės ir tautos paveldėtoms tradicijoms, kitų tautų kultūrinėms vertybėms.

7.5.1. Dalyko tikslas – sudaryti mokiniams sąlygas ugdytis tautinį tapatumą, pažinti ir vertinti savo tautos ir Lietuvos tradicinę kultūrą, suprasti jos gyvybingumą ir nuolatinį atsinaujinimą, sąsajas ir skirtumus su kitomis kultūromis, suvokti save kaip tos kultūros puoselėtoją, ugdytis pasididžiavimą ja ir pagarbą kitoms kultūroms.

7.5.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai:7.5.2.1. ugdytųsi tradicijomis grindžiamas dorovines, ekologines ir estetines

nuostatas, jaustų atsakomybę dėl savo tautos ir Lietuvos etnokultūrinio paveldo vertybių likimo, jų puoselėjimo ir išsaugojimo ateinančioms kartoms;

7.5.2.2. suvoktų etninę kultūrą kaip nuolat atsinaujinantį reiškinį, pasireiškiantį įvairiais būdais (paprotiniu elgesiu, pasaulėžiūra, mitologija, liaudies žinija, papročiais,

55

apeigomis, tautosaka, liaudies muzika, šokiais ir žaidimais, tautodaile, tradiciniais amatais ir kita), šioje įvairovėje sugebėtų at(si)rinkti nepraradusias aktualumo vertybes;

7.5.2.3. nuosekliai pažintų ir vertintų savo tautos, gyvenamosios vietovės ir visos šalies tradicinę kultūrą, jos ypatybes ir raidą, sąsajas ir skirtumus su kitomis kultūromis, ugdytųsi pagarbą kitų tautų tradicijoms;

7.5.2.4. sąmoningai puoselėtų savo tautos ir krašto etnokultūrines tradicijas šeimoje, bendruomenėje, kūrybiškai pritaikytų savo etnokultūros žinias ir gebėjimus gyvenime;

7.5.2.5. dalyvautų kūrybinėje veikloje, patirtų kūrybos džiaugsmą;7.5.2.6. dalyvautų klasės, mokyklos, šeimos kultūriniame gyvenime.7.5.3. Dalyką sudaro dvi veiklos sritys:7.5.3.1. Etnokultūrinės žinios ir supratimas; tradicinio folkloro kūrinių atlikimas,

kūrybinės užduotys;7.5.3.2. Įgytų teorinių žinių ir kūrybinių gebėjimų taikymas šiuolaikiniame savo

šeimos, mokyklos bei tautos kultūriniame gyvenime.7.5.4. Didaktinės nuostatos:7.5.4.1. Etninė kultūra apima įvairias žmogaus gyvenimo sritis, dvasinį ir materialinį

tautos kultūros paveldą – pasaulėjautą, mitologiją, įvairias religines nuostatas, paprotinį elgesį ir tradicinį etiketą, šeimos, giminės, bendruomenės ir tautos tradicijas, įvairias šventes ir papročius, tradicinius amatus ir ūkinę veiklą, etnografinių regionų ir lokalinių vietovių savitumą, kultūrinį kraštovaizdį ir tradicinę architektūrą, tautinį kostiumą, kulinarinį paveldą, tarmes, įvairias tautosakos formas, muzikinį, choreografinį ir žaidybinį folklorą, tautodailę, liaudies mediciną, etnokosmologiją, kitas liaudies žinijos sritis ir t. t. Dėl tokio sinkretiškumo etninė kultūra gali apimti visas ugdymo sritis. Esama sąsajų net su tiksliaisiais mokslais: etninėje kultūroje rasime gamtos dėsningumų, skaičiavimo sistemų pradmenis, archajiškų kalendorinių matavimų patirtį, senąsias astronomijos žinias, liaudiškus matus ir saikus;

7.5.4.2. Etnokultūros dalyko mokymo pagrindas – kūrybinių gebėjimų skatinimas. Kūrybingumo galia slypi kiekviename žmoguje, o kūrybos poreikis – vienas iš svarbiausių. Skleidžiantis vaikų kūrybinei raiškai liaudies meno (tautosakoje, muzikoje, choreografijoje, dailėje) baruose, aktualizuojami paveldo reiškiniai, skatinamas jų perimamumas ir ugdoma kūrybinga asmenybė;

7.5.4.3. Mokinių pasiekimai pamokose vertinami taikant formuojamąjį ir diagnostinį vertinimą. Baigiant kursą taikomas apibendrinamasis vertinimas.

7.5.5. Mokinių pasiekimai:1. Etnokultūrinės žinios ir supratimas; tradicinio folkloro kūrinių atlikimas, kūrybinės užduotys.Nuostatos – vertinti gebėjimą pritaikyti folkloro kūrinį tam tikram kalendoriniam periodui ar gyvenimiškai situacijai, integruoti žinias ir gebėjimus savo kūrybinėje raiškoje.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Susipažinus su liaudiško dainavimo ypatumais, mokėti įvairių regionų bei žanrų dainų. Dainuoti, šokti, žaisti žaidimus, ratelius bei nesudėtingus šokius.

1.1.1. Skirti Lietuvos etninių regionų pagrindinius specifinius bruožus ir žinoti savo etninę kilmę.

1.2. Praturtinti savo kalbą smulkiosios tautosakos pavyzdžiais (mįslės, patarlės, priežodžiai, senosios pasisveikinimų bei palinkėjimų formos ir kt.).

1.2.1. Jausti tautosakos kūrinių aktualumą nūdienoje, suprasti situacijos ir konkretaus sakytinės tautosakos kūrinėlio sąsajas.

1.3. Mokėti pamėgdžioti paukščių ir kitų gyvūnų balsus.

1.3.1.Stebėti pokyčius gamtoje, siejant juos su senolių kosmologine išmintimi (pvz., mėnulio poveikis augalams).

1.4. Sugebėti pasirengti šventėms: pasigaminti reikiamus atributus (pvz., kaukes, verbas ar kt.), dainuoti to

1.4.1.Suvokti senųjų kalendorinių, šeimos bei kitų apeiginių ritualų prasmę ir sąveiką su šiuolaikiniu gyvenimu.

56

laikotarpio dainas, eiti ratelius, šokti.1.5. Gebėti atpažinti senųjų baltų simbolių prasmę bei panaudoti juos savo kūryboje.

1.5.1.Jausti senosios baltų ir krikščioniškosios religijų skirtumus ir jų sąveiką bei darną šių dienų papročiuose.

1.6.Mokėti įvairius kalendorinių švenčių burtus (Advento, Kūčių vakaro ir kt.) bei oracijas ir ištarmes, tinkančias Užgavėnėms ir Kaziuko mugei.

1.6.1.Suvokti senųjų kalendorinių, šeimos bei kitų apeiginių ritualų prasmę ir sąveiką su šiuolaikiniu gyvenimu.

2. Įgytų etninių žinių ir kūrybinių gebėjimų taikymas šiuolaikiniame savo, šeimos, mokyklos bei tautos kultūriniame gyvenime.Nuostatos – būti iniciatyviam tautinių renginių ar švenčių metu, pajusti ir rodyti pagarbą kitų tautų kultūrai, saugoti ir puoselėti savo ir kitų tautų kultūrinį palikimą.

Gebėjimai Žinios ir supratimas2.1.Taikyti savo įgytą etninę patirtį kitose pamokose, mokyklos renginiuose bei visuomenėje.

2.1.1.Suvokti etninės kultūros vertę šiuolaikiniame gyvenime. Jausti atsakomybę už savo tautos kultūros puoselėjimą, skleidimą ir saugojimą.

7.5.6. Turinio apimtis:7.5.6.1. Etnokultūrinės žinios ir supratimas; tradicinio folkloro kūrinių atlikimas,

kūrybinės užduotys; senoji religija ir mitologija; lietuvių liaudies menas (tautosaka, dailė, muzika, choreografija) ir jo simboliai; kosmologija, kalendorius; senieji darbai ir amatai.

7.5.6.2. Įgytų etninių žinių ir kūrybinių gebėjimų taikymas šiuolaikiniame savo, šeimos, mokyklos bei tautos kultūriniame gyvenime: šeimos gyvenimo tradicijos ir buitis; šeimos ir kalendorinės šventės; tradicinės dorovinės normos; gamtojauta, etnoekologija; meteorologija; apranga; maistas.


Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis 1. Etnokultūros žinios ir supratimas; tradicinio folkloro kūrinių atlikimas, kūrybinės užduotys.Supranta svarbiausias etninės kultūros sąvokas. Fragmentiškai įsisavina žinias, vangiai dalyvauja tradicinio folkloro atlikime (dainelės, rateliai, žaidimai ir kt.) Neįdomiai improvizuoja, interpretuoja, vaidina skirtas užduotis.

Gerai įsisavina mokymo turinio reikalavimus, atlieka kūrybines užduotis. Paaiškina įvairias etnines sąvokas.

Tiksliai apibūdina ir paaiškina visus nagrinėtus etninius reiškinius. Noriai muzikuoja, žaidžia, kūrybiškai atlieka skirtas užduotis. Improvizuoja.

2. Etnokultūrinių žinių ir kūrybinių gebėjimų taikymas šiuolaikiniame savo, šeimos, mokyklos bei tautos gyvenime.Dalyvauja kultūriniuose renginiuose, be entuziazmo atlieka skirtas užduotis.

Noriai dalyvauja viešuose koncertuose, vaidinimuose, teminėse šventėse, kalendoriniuose renginiuose.

Aktyviai ir kūrybiškai dalyvauja šeimos, visuomenės renginiuose, mokyklos pasirodymuose. Išmaniai pateikia savo kūrybinius, interpretacinius pasiūlymus. Skleidžia įgytą etnokultūrinę patirtį savo šeimoje ir visuomenėje. Tampa aktyviu etnokultūros skleidėju ir puoselėtoju.

57

III SKYRIUSPAGRINDINIO UGDYMO KARTU SU MENINIU UGDYMU PROGRAMOS

PIRMOSIOS DALIES MENINIO UGDYMO DALIES MUZIKOS SRITIES PROGRAMOS DALYKAI

8. Mokydamasis pagal pagrindinio ugdymo kartu su meniniu ugdymu pirmosios dalies programą, mokinys gali rinktis vieną iš šių muzikos srities programos meno šakos dalykų: fortepijoną arba vieną iš styginių – smuiko, violončelės, kontraboso ar arfos, arba vieną iš medinių arba varinių pučiamųjų instrumentų, arba mušamuosius, arba chorinio dainavimo ir dirigavimo dalyką.

8.1 Fortepijono dalyko programos paskirtis – įtvirtinti mokinių skambinimo fortepijonu įgūdžius, kaupti sudėtingesne technika pagrįstų kūrinių repertuarą, plėtoti muzikinius gabumus, aktyviai dalyvauti koncertinėje veikloje.

8.1.1. Dalyko tikslas – sudaryti sąlygas sistemingai formuoti ir tobulinti sudėtingesnius skambinimo fortepijonu įgūdžius, plėsti repertuarą, įgyti naujų profesinių įgūdžių.

8.1.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai:8.1.2.1. lavintų(si) įgimtus muzikinius gabumus;8.1.2.2. tobulintų(si) profesionalaus skambinimo fortepijonu įgūdžius;8.1.2.3. ugdytų(si) gebėjimą perteikti meninį muzikos kūrinio turinį;8.1.2.4. lavintų(si) muzikos atlikimo vertinimo gebėjimus;8.1.2.5. plėtotų sceninės kultūros bei saviraiškos įgūdžius.8.1.3. Dalyką sudaro trys veiklos sritys:8.1.3.1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo


žinių taikymas praktinėje veikloje;8.1.3.3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.8.1.4. Didaktinės nuostatos:8.1.4.1. Pagrindiniame mokymo(si) etape ugdomi sudėtingesni skambinimo

fortepijonu įgūdžiai. Pamokose mokoma(si) garsus išgauti skirtingais tembrais, įvairiais dinaminiais niuansais, tobulinama smulki, dviguba ir stambi pianistinė technika. Mokoma(si) kurti sudėtingesnius muzikinius vaizdinius, aprėpti didesnės apimties kūrinius;

8.1.4.2. Pamokose skambinami muzikos kūriniai, kuriuose gausu autoriaus nuorodų, sudėtingesnių melodikos, harmonijos, ritmo, faktūros, pedalo naudojimo derinių. Šis muzikinis audinys analizuojamas, įvardijama muzikos kalbos elementų įtaka kūrinio meninei raiškai. Mokoma(si) natose atpažinti frazes, sakinį, periodą, paprastąsias ir sudėtines dviejų ir trijų dalių formas, apibūdinti visus skambinamo kūrinio muzikinius terminus;

8.1.4.3. Mokiniai skatinami kokybiškai atlikti mokytojo pateiktas namų darbų užduotis. Mokoma(si) organizuoti asmeninį laiką, atrasti ir pritaikyti efektyvius namų užduočių atlikimo būdus, ieškoti motyvacijos šaltinių kasdieniame gyvenime. Mokiniai skatinami domėtis muzikiniu gyvenimu, bendrauti ir bendradarbiauti su meno šakos dalyko mokytoju ir kitais mokiniais;

8.1.4.4. Mokiniai vertinami pagal iš anksto nustatytus vertinimo kriterijus. Vertinama kompleksiškai: intonuotas bei kokybiškas garsas, muzikinė atmintis, kuriami sudėtingesni muzikiniai vaizdiniai.



Nuostata – pastebėti, kad taikant įvairią pianistinę techniką, skirtingus tembrus,

58

dinaminę įvairovę galima išgauti sudėtingesnius muzikinius vaizdinius.Gebėjimai Žinios ir supratimas

1.1. Skambinti dainingu garsu. 1.1.1. Įvardyti dainingo garso požymius.1.1.2. Apibūdinti pirštų kontakto su klaviatūros dugnu poveikį garso kokybei.1.1.3. Nusakyti taisyklingo plaštakos skliauto laikymo požymius.1.1.4. Apibūdinti kairės ir dešinės rankų kuriamus vaizdinius.

1.2. Atlikti sudėtingesnius skambinimo fortepijonu technikos elementus.

1.2.1. Apibūdinti gamų skambinimo tercijomis ir decimomis viena kryptimi techniką.1.2.2. Nusakyti mažorinių ir minorinių akordų, sumažintų septakordų trumpų ir ilgų arpeggio sudarymo reikalavimus.1.2.3. Nusakyti martelato, sforzando štrichų skiriamuosius požymius.1.2.4. Išvardinti tiesioginio ir jungiamojo dešiniojo pedalo naudojimo būdus.


1.3.1. Paaiškinti konkrečių muzikinių įvaizdžių techninius atlikimo būdus. 1.3.2. Nusakyti muzikinių charakterių kaitą kūrinyje.1.3.3. Įvardyti dvibalsių polifoninių kūrinių ypatybes, nurodyti jų efektyvaus mokymosi būdus.

1.4. Skambinti abiem rankomis nežinomą muzikos tekstą.

1.4.1. Apibūdinti nežinomo muzikos teksto formą.1.4.2. Išvardinti svarbiausias muzikos teksto nuorodas.1.4.3. Įvardyti svarbiausius faktūros derinius, kuriuos privalu sekti vidine klausa, skambinant dviem rankomis.


Nuostatos – suvokti, kad muzikos atlikėjui labai svarbu tikslingai gilintis į muzikos tekstą, pažinti svarbiausius muzikos stiliaus ir žanro požymius.2.1. Analizuoti skambinamų kūrinių muzikos kalbos elementus.

2.1.1. Įvardyti atliekamo kūrinio tonaciją, kūriniui būdingą ritmo piešinį ir tempo nuorodą(as). 2.1.2. Išvardinti skambinamo kūrinio dinamikos ženklus, nurodyti melodijos ypatumus.2.1.3. Nusakyti atliekamam kūriniui štrichų pasirinkimo kriterijus.

2.2. Nagrinėti įvairių žanrų muziką.

2.2.1. Išvardinti žymiausius baroko, klasicizmo, romantizmo epochų kompozitorius, pateikti šių kompozitorių žymiausių kūrinių pavyzdžių.2.2.2. Nusakyti polifoninio muzikinio audinio elementų bei jų visumos klausymosi principus.2.2.3. Apibūdinti klasikines sonatinas, sonatas, variacijas ir paaiškinti šių žanrų dramaturgijos bruožus. 2.2.4. Apibūdinti skambinamų pjesių charakterius.

2.3. Nagrinėti muzikos kūrinio formą.

2.3.1. Apibūdinti polifoninių kūrinių dviejų ir trijų dalių paprastųjų formų struktūrą, įvardyti formos dalis ir padalas.2.3.2. Išvardinti sonatos formos skiriamuosius bruožus.2.3.3. Nusakyti pjesių dviejų ir trijų dalių paprastųjų bei dviejų dalių sudėtinių formų sandarą.

59

2.4. Savarankiškai parengti namų darbų užduotis.

2.4.1. Tiksliai pakartoti mokytojo suformuluotas užduotis.2.4.2. Nusakyti savarankiškam namų darbui iškeltus tikslus ir uždavinius. 2.4.3. Apibūdinti atlikto namų darbo rezultatus.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Nuostatos – noriai dalyvauti koncertinėje veikloje, siekti meninio rezultato.

3.1. Skambinti ne mažiau kaip du kūrinius mokyklinėje ir nemokyklinėje aplinkose.

3.1.1. Nusakyti koncertinės patirties tolesniam mokymuisi naudą.3.1.2. Išvardinti dalyvavimo mokyklos, miesto, respublikos renginiuose panašumus ir skirtumus.

3.2. Skambinti ansamblius fortepijonui keturiomis, šešiomis rankomis, dviem fortepijonais.

3.2.1. Apibūdinti solinio ir ansamblinio su mokytoju ar draugais grojimo ypatumus. 3.2.2. Nusakyti savo partijos derinimo prie partnerio atlikimo svarbiausius reikalavimus.


Nuostata – pastebėti, kad nuosekliai tobulinami profesionalūs skambinimo fortepijonu gebėjimai ir jau įvaldyti techniniai įgūdžiai padeda įtaigiau perteikti sudėtingesnio muzikos kūrinio turinį.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Skambinti fortepijonu įvairiais štrichais.

1.1.1. Įvardinti staccato, legato, non legato, portato štrichų skambėjimo skirtumus.1.1.2. Paaiškinti, kaip laikyti plaštakos skliautą, koordinuoti rankų ir pirštų judesius atliekant staccato, legato, non legato, portato štrichus unisonu ir įvairiais intervalais.1.1.3. Apibūdinti pagrindinius staccato, legato, non legato, portato štrichų kokybės kriterijus atliekant skirtingų epochų kūrinius.

1.2. Atlikti sudėtingesnius skambinimo fortepijonu technikos elementus.

1.2.1. Apibūdinti gamų skambinimo tercijomis ir decimomis viena ir priešingomis kryptimis techniką.1.2.2. Išvardinti gamų, dominantseptakordo trumpų, ilgų, laužytų arpeggio su apvertimais atlikimo greitu tempu mokymosi būdus.

1.3. Atlikti fortepijonu dinamines nuorodas, taikyti pedalą skirtingų charakterių ir epochų muzikos kūriniuose.

1.3.1. Paaiškinti pagrindinių dinaminių nuorodų atlikimo skirtumus skambinant skirtingų charakterių kūrinius.1.3.2. Nusakyti dešiniojo tiesioginio ir jungiamojo bei kairiojo pedalų naudojimo skirtumus.1.3.3. Išvardinti žymiausius baroko, klasicizmo, romantizmo epochų kompozitorius, pateikti jų kūrybos pavyzdžių.1.3.4. Išvardinti muzikos charakterių kitimo kūrinyje galimas interpretacijas.

1.4. Skambinti abiem rankomis nežinomą natų tekstą.

1.4.1. Apibūdinti nežinomo muzikos teksto formą ir nuotaiką.1.4.2. Išvardinti nežinomo muzikos teksto tempo ir dinaminės kaitos nuorodas.1.4.3. Nusakyti patogią pirštuotę ir paaiškinti pedalizacijos nuorodas.

60

1.4.4. Paaiškinti nežinomo muzikos kūrinio sudėtingų epizodų mokymosi būdus.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostata – pastebėti ir suprasti, kaip muzikos kalbos priemonės daro įtaką muzikos kūrinio meniniam turiniui. 2.1. Analizuoti skirtingų charakterių muzikos kūrinius.

2.1.1. Išvardinti muzikos nuotaikai sukurti naudojamas natų teksto nuorodas. 2.1.2. Nurodyti muzikos kalbos elementus, kurie nusako muzikos charakterių kaitą.2.1.3. Įvardyti muzikinės minties plėtojimo priemonių atrankos kriterijus sudarant interpretacinį kūrinio planą.2.1.4. Apibūdinti skambinamų pjesių charakterius.

2.2. Nagrinėti įvairių žanrų muziką.

2.2.1. Nusakyti trijų balsų polifoninių kūrinių skambinimo būdus.2.2.2. Paaiškinti, kaip girdėti pagrindinius polifoninio muzikinio audinio elementus bei šių elementų visumą.2.2.3. Apibūdinti klasicistinės stambios formos kūrinių dramaturgijos bruožus.

2.3. Analizuoti muzikos kūrinio formą.

2.3.1. Paaiškinti dviejų ir trijų dalių sudėtinių formų pagrindinius bruožus.2.3.2. Nusakyti sonatos formos kūrinių tonacinį planą.2.3.3. Išvardinti polifoninių ciklų variantus.

2.4. Analizuoti savarankiško darbo procesą.

2.4.1. Išvardinti namų darbo uždavinių atlikimo etapus ir įvardyti šio proceso numatomus rezultatus.2.4.2. Apibūdinti pasiektų rezultatų naudą ir savarankiško darbo patirtį. 2.4.3. Įvardyti būsimo savarankiško darbo uždavinius.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Nuostatos – noriai prisidėti planuojant muzikinę meninę veiklą, aktyviai joje dalyvauti.3.1. Skambinti ne mažiau kaip du kūrinius mokyklinėje ir nemokyklinėje aplinkose.

3.1.1. Nurodyti koncertinės veiklos planavimui įtaką darančius veiksnius.3.1.2. Apibūdinti, kaip ugdyti dėmesio koncentraciją ir sceninę ištvermę.

3.2. Stebėti meninę kultūrinę aplinką, dalyvauti jos renginiuose.

3.2.1. Aprašyti Vilniuje vykstančius kultūrinius renginius.3.2.2. Išdėstyti nuomonę apie savo ir kitų mokinių koncertinę veiklą.


formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: As-dur, Des-dur gamos per keturias oktavas viena ir priešingomis kryptimis, tercijomis ir decimomis viena kryptimi; fis-moll, gis-moll, f-moll gamos per keturias oktavas viena kryptimi; chromatinės gamos per keturias oktavas abiem rankomis viena ir priešingomis kryptimis, tercijomis ir decimomis viena kryptimi; mažoriniai ir minoriniai kvintakordai, sekstakordai ir kvartsekstakordai nuo pirmo dermės laipsnio keturių garsų trumpi arpeggio, ilgi akordų arpeggio abiem rankomis per keturias oktavas ir harmoninių akordų sekos; septinto laipsnio septakordo nuo pirmo dermės laipsnio keturių garsų trumpi arpeggio, ilgi akordų arpeggio abiem rankomis per keturias oktavas ir harmoninių akordų sekos; individualiai parenkami fortepijono technikos lavinimo pratimai; tiesioginio ir jungiamojo dešiniojo pedalo naudojimo būdai.

61

Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje: muzikos terminai - mano destra, mano sinistra, dolce, dolcissimo. Agitato, presto, vivace tempai; martelato, sforzando štrichai; As-dur, Des-dur, fis-moll, gis-moll, f-moll tonacijos; pjesė, klasikinė sonatina, sonata, variacijos, dviejų ir trijų dalių paprastosios bei dviejų dalių sudėtinės formos; žanro dramaturgijos bruožai; polifoninių kūrinių dviejų ir trijų dalių paprastųjų formų struktūra, formos dalys ir padalos; muzikos kūriniui štrichų parinkimo kriterijai; polifoninio muzikinio audinio elementų bei jų visumos klausymosi principai; žymiausi baroko, klasicizmo, romantizmo epochų kompozitoriai, jų žymiausių kūrinių pavyzdžiai.

Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime: muzikavimas mokykloje ir kitose muzikos mokyklose; koncertinė patirtis; du koncertai, konkursas ar festivalis mokykloje ar miesto koncertinėje erdvėje.


formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: Ges-dur, Ces-dur, Fis-dur, Cis-dur, cis-moll, dis-moll, b-moll, es-moll gamos, tercijomis, decimomis, sekstomis per keturias oktavas viena ir priešingomis kryptimis; chromatinės gamos, tercijomis, decimomis, sekstomis per keturias oktavas abiem rankomis viena ir priešingomis kryptimis; mažoriniai ir minoriniai kvintakordai, sekstakordai ir kvartsekstakordai arpeggio nuo pirmo dermės laipsnio, trumpi, laužyti ir ilgi su apvertimais; dominantseptakordas ir apvertimai trumpi, ilgi ir laužyti arpeggio per keturias oktavas abiem rankomis, harmoninių akordų seka abiem rankomis; dešiniojo tiesioginio ir jungiamojo bei kairiojo pedalų naudojimas; patogi pirštuotė.

Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje: muzikos terminai – risoluto, senza, rubato, giocoso, cantabile, morendo, misterioso, semplice, appasionato, perdendosi; Ges-dur, Ces-dur, Fis-dur, Cis-dur, cis-moll, dis-moll, b-moll, es-moll tonacijos; muzikos kūrinio tempo ir charakterio nuorodos: stringendo, assai, volando, con fuoco, amoroso; staccato, legato, non legato, portato štrichai; pedalizacijos nuorodos; klasicistinės stambios formos kūrinių dramaturgijos bruožai; tribalsė polifonija; polifoniniai ciklai; sonatos formos tonacinis planas.

Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime: koncertų lankymo planavimas; dėmesio koncentracijos scenoje ugdymas; sceninė ištvermė; du koncertai, konkursai ar festivaliai per mokslo metus mokykloje, miesto koncertinėje erdvėje ar užsienyje.

8.1.6.3. Fortepijono dalyko repertuarą metams sudaro 6-7 etiudai, 2 stambios formos kūriniai, (sonata / variacijos / fantazija / koncertas), iki 4 pjesių ir ansamblių stambesnės apimties, 3 sudėtingesne muzikos kalba parašyti polifoniniai kūriniai.



1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Skambina nekokybišku garsu. Netikslus pirštų kontaktas su klaviatūros dugnu. Muzikos reikšmių ir vaizdinių neatitinkantis garsinis balansas. Su klaidomis atlieka dinamines nuorodas, netiksliai naudoja pedalą.

Muzikos kūrinį atlieka nevientisai dainingu garsu. Adekvatus muzikos reikšmių ir vaizdinių garsinis balansas. Nusako muzikinių charakterių kaitą kūrinyje. Gerai valdo dinamines nuorodas ir pedalą. Saviruošos užduotis atlieka reguliariai.

Tiksliai ir raiškiai, dainingu garsu skambina muzikinį tekstą. Paaiškina konkrečių muzikinių įvaizdžių techninius atlikimo būdus. Sekdamas tekstą vidine klausa, sklandžiai atlieka svarbiausius faktūros derinius. Tikslingai naudoja tiesioginį ir jungiamąjį dešinį pedalą. Tiksliai įvardija savarankiškam namų darbui

62

iškeltus tikslus ir uždavinius, noriai ir kūrybingai jas atlieka.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Atpažįsta atliekamo kūrinio tonaciją, teisingai apibūdina ritminį piešinį, tempų nuorodas. Paaiškina dvibalsių polifoninių kūrinių savarankiško mokymosi būdus. Apibūdina kai kurių skambinamų pjesių charakterius, dviejų ir trijų dalių paprastąsias formas polifoniniuose kūriniuose.

Mintinai išvardina skambinamo kūrinio dinamikos ženklus ir melodijos ypatumus. Paaiškina, kaip klausyti ir girdėti balsavadą, polifoninio muzikinio audinio elementus bei šių elementų visumą. Įvardija martelato, sforzando štrichų skiriamuosius požymius. Išvardina po kelis žymiausius baroko, klasicizmo, romantizmo epochų kompozitorius. Apibūdina skambinamų pjesių charakterius, dviejų ir trijų dalių paprastąsias formas pjesėse ir polifoniniuose kūriniuose. Mokytojo padedamas, analizuoja sonatos forma parašyto kūrinio svarbiausias dalis, apibūdina pagrindinę, šalutinę partijas.

Tiksliai nusako štrichų seką kūrinyje. Įvardija klasikinių stambios formos kūrinių sonatinų, sonatų, variacijų esminius skirtumus. Išvardina po kelis žymiausius baroko, klasicizmo, romantizmo epochų kompozitorius, apibūdina pasirinktų kompozitorių muzikos stilių. Išsamiai apibūdina skambinamų pjesių charakterius, dviejų ir trijų dalių paprastąsias formas pjesėse ir polifoniniuose kūriniuose. Savarankiškai atpažįsta sonatos forma parašyto kūrinio ekspoziciją, temų plėtojimą ir reprizą, apibūdina pagrindinės ir šalutinės partijų skiriamuosius bruožus. Analizuoja ir pakankamai tiksliai apibūdina nežinomo muzikos teksto formą, svarbiausias jos dalis.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Nenoriai dalyvauja koncertinėje veikloje, neįžvelgia koncertinės patirties naudos tolimesniam mokymuisi. Ne visada tiksliai įvardija savo ir partnerio partijų derinimo kokybinius reikalavimus.

Paaiškina koncerto naudą rengiant repertuarą. Apibūdina dalyvavimo mokyklos, miesto, respublikos renginiuose panašumus ir skirtumus. Tiksliai apibūdina solinio ir ansamblinio grojimo ypatumus. Įvardija ir apibūdina savo ir partnerio partijų derinimo kokybinius reikalavimus.

Išsamiai paaiškina koncerto naudą rengiant repertuarą, siūlo savo idėjas jį sudarant. Išdėsto ir argumentuotai apibūdina dalyvavimo mokyklos, miesto, respublikos renginiuose panašumus ir skirtumus. Rodo iniciatyvą muzikuojant ansambliuose. Skambindamas muzikos kūrinius sklandžiai įgyvendina savo ir partnerio partijų derinimo kokybinius reikalavimus.


63

Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis 1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nekokybišku garsu skambina kai kuriuos staccato, legato, non legato štrichus. Skambindama gamas greitu tempu taiko ne mažiau kaip du būdus. Skambindamas skirtingų charakterių kūrinius pagrindines dinamines nuorodas atlieka vienodai. Netiksliai valdo dešinįjį tiesioginį ir jungiamąjį pedalus. Su klaidomis atlieka sudėtingesnius skambinimo fortepijonu technikos elementus.

Pakankamai kokybiškai atlieka pagrindinius staccato, legato, non legato, portato štrichus. Vidutiniu tempu kokybiškai skambina gamas tercijomis ir decimomis viena bei priešingomis kryptimis. Skambindamas skirtingų charakterių kūrinius pagrindines dinamines nuorodas atlieka įvairiai. Paaiškina dešiniojo tiesioginio ir jungiamojo pedalų naudojimo taisykles ir jas tiksliai pritaiko.

Taisyklingai laiko plaštakos skliautą, koordinuoja rankų ir pirštų judesius atlikdamas staccato, legato, non legato, portato štrichus unisonu ir įvairiais intervalais. Gyvesniu tempu skambina dominantseptakordo trumpus, ilgus, laužytus arpeggio su apvertimais. Atlieka visas dinamines nuorodas, taiko pedalą skirtingų epochų muzikos kūriniuose. Atpažįsta, paaiškina ir sėkmingai atlieka techniškai sudėtingus kūrinio epizodus. Sekdamas tekstą vidine klausa, sklandžiai atlieka nežinomo muzikos teksto nuorodas.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Įvardija tik po vieną nuorodą, tinkančią skirtingų charakterių muzikai sukurti. Nurodo tik vieną natų teksto elementą, kuris parodo muzikos charakterio pasikeitimą. Su klaidomis išvardina klasikinės stambios formos kūrinių dramaturgijos tipinius bruožus.

Išvardina įvairias nuorodas, tinkančias skirtingų charakterių muzikai sukurti. Pakankamai tiksliai apibūdina skambinamų pjesių charakterius. Įvardija svarbiausius tribalsių polifoninių kūrinių mokymosi būdus. Tiksliai išvardina klasikinės stambios formos kūrinių dramaturgijos bruožus.

Sudaro kūrinio interpretacinį planą, paaiškina muzikinės minties plėtojimo principų pasirinkimo kriterijus. Įvardija pagrindinius polifoninio muzikinio audinio elementus, nusako jų įtaką muzikinio audinio visumai, apibūdina jų sąveiką. Nusako sonatos formos kūrinių tonacinį ir dramaturginį planus, dviejų ir trijų dalių sudėtinių formų pagrindinius bruožus. Išvardina polifoninių ciklų variantus.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Paaiškina koncerto naudą būsimam atlikėjui. Užsirašo kai kuriuos Vilniuje vykstančius kultūrinius renginius. Apibūdina savo koncertinę veiklą.

Paaiškina koncertinės veiklos planavimo principus. Įvardija pratimus, padedančius valdyti dėmesį koncerto metu. Užsirašo Vilniuje vykstančius reikšmingus kultūrinius renginius. Apibūdina ir įsivertina koncertinę veiklą.

Išsamiai apibūdina koncertinės veiklos planavimą, šiai veiklai keliamus reikalavimus, šias žinias sėkmingai taiko praktikoje. Skambindamas muzikos kūrinius tikslingai naudoja dėmesio koncentracijos žinias ir

64

įgūdžius. Įvardija sceninės ištvermės ugdymo pratimus. Vertina savo ir kitų koncertinę veiklą.

8.2. Styginio instrumento – smuiko – dalyko paskirtis – tobulinti ir lavinti griežimo smuiku techniką, ugdyti gebėjimą naudotis įgytomis žiniomis, kaupti repertuarą.

8.2.1. Dalyko tikslas – tobulinti įgytus griežimo smuiku įgūdžius, plėsti koncertinį repertuarą, įgyti naujų kompetencijų.

8.2.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad pamokose mokiniai:8.2.2.1. tobulintų(si) smuikavimo technikos įgūdžius;8.2.2.2. plėtotų nežinomo muzikinio teksto atlikimo smuiku gebėjimus;8.2.2.3. įgytų interpretavimo pagrindus;8.2.2.4. dalyvautų koncertinėje veikloje, kauptų sceninę patirtį;8.2.2.5. formuotų individualų koncertinį repertuarą;8.2.2.6. ugdytų(si) savarankiško mokymosi įgūdžius. 8.2.3. Dalyką sudaro trys veiklos sritys:8.2.3.1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir


įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas;8.2.3.3. Muzikinė raiška socialiniame kultūriniame gyvenime.8.2.4. Didaktinės nuostatos:8.2.4.1. Smuiko dalyko pamokose ugdymo procesas planuojamas atsižvelgiant į

mokinio pasiekimus, ugdymo tikslus. Planuojant ugdymo turinį, parenkant grojimo repertuarą ir technikos lavinimo pratimus atsižvelgiama į konkretaus mokinio gabumus ir gebėjimus, mokymosi motyvaciją;

8.2.4.2. Ugdant būsimąjį atlikėją siekiama visaverčio mokymo. Pamokose nuolat tobulinami mokinio techniniai ir muzikos raiškos įgūdžiai, mokoma derinti emocionalumą ir kūrybinę vaizduotę. Naudojami mokymo(si) metodai, skatinantys mokinių mąstymą, iniciatyvumą: stebėjimas, klausymasis, demonstravimas, analizavimas, lyginimas, žinomo ir nežinomo muzikos kūrinio atlikimas, vertinimas ir įsivertinimas. Mokomasi suprasti, ko iš tikrųjų išmoko mokinys praėjusioje pamokoje, ką ir kaip dar reikia tobulinti, siekiama laiku koreguoti mokymosi spragas;

8.2.4.3. Pamokose plėtojamas gebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti. Šis bendradarbiavimas turėtų būti paremtas pagarba, supratimu, pagalba, bendrais tikslais bei siekiais. Pamokos turėtų būti stebimos tėvų ar globėjų. Iš šalies stebėdami mokinio grojimą pamokoje, tėvai ar globėjai namuose skatinami padėti organizuoti mokinio saviruošos laiką, pagal galimybes padėti atlikti saviruošos užduotis;

8.2.4.4. Mokymosi proceso metu naudojamas formuojamasis, diagnostinis ir apibendrinamasis vertinimas. Vertinamas mokinio gebėjimas savarankiškai atlikti užduotis, gebėjimas pamokoje atsižvelgti ir adekvačiai reaguoti į mokytojo išsakytas pastabas, mokinio pastangos, daroma individuali pažanga.


1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostatos – vertinti muzikos teorijos žinias, suprasti jų praktinę naudą atliekant muzikos kūrinius.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Analizuoti muzikos kalbos elementus kūriniuose.

1.1.1. Įvardyti atliekamo kūrinio tonaciją.1.1.2. Nusakyti tempo ir dinamikos kaitą, melodijos ir artikuliacijos ypatumus muzikos kūrinyje.

65

1.2. Atpažinti muzikos kūrinio žanrą.

1.2.1. Apibūdinti žanro sąvoką.1.2.2. Išvardinti pažįstamus žanrus, pateikti kūrinių pavyzdžių.1.2.3. Apibūdinti muzikos charakterio ir žanro sąsajas.

2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostatos – nuolat ir sąmoningai lavinti atlikėjišką techniką, suprasti jos reikšmę interpretuojant muzikos kūrinius.2.1. Atlikti pagrindinius smuikavimo technikos elementus.

2.1.1. Apibūdinti kūno laisvumo, normalaus kvėpavimo požymius.2.1.2. Išvardinti ir paaiškinti naujus, sudėtingesnius štrichus. 2.1.3. Nusakyti štrichų įtaką kūrinio meninei raiškai.

2.2. Griežti gamas. 2.2.1. Paaiškinti gamų, arpeggio, septakordų, tercijų, sekstų, oktavų, decimų, fingeruotų oktavų svarbą smuikavimo technikai lavinti.2.2.2. Nusakyti galimus aplikatūros modulius.

2.3. Formuoti kokybišką smuiko garsą.

2.3.1. Nurodyti garso išgavimo būdus.2.3.2. Išvardinti vibrato galimybes.2.3.3. Nusakyti kairės ir dešinės rankų funkcijas formuojant kokybišką garsą.

2.4. Sutelkti dėmesį konkrečioms užduotims atlikti.

2.4.1. Paaiškinti elgesio pamokoje ypatumus.2.4.2. Aprašyti dėmesį lavinančius pratimus.

2.5. Griežti smuiku savarankiškai.

2.5.1. Paaiškinti savarankiško mokymosi naudą.2.5.2. Apibūdinti namų užduotis.2.5.3. Apibūdinti darbo namuose planą.

3. Muzikinė raiška socialiniame kultūriniame gyvenime.Nuostatos – noriai dalyvauti koncertinėje veikloje ir ugdytis sceninę patirtį.3.1. Viešai atlikti koncertinę programą.

3.1.1. Įvardyti savo koncertinį repertuarą. 3.1.2. Apibrėžti viešo pasirodymo naudą.3.1.3. Paaiškinti sceninės kultūros pradmenis, laisvo muzikavimo principus.3.1.4. Apibūdinti savo pasirodymą.

3.2. Dalyvauti muzikiniuose miesto renginiuose, konkursuose, festivaliuose.

3.2.1. Paaiškinti įgytos sceninės patirties reikšmę.3.2.2. Aptarti su mokytoju savo pasirodymus.

8.2.5.2. 7–8 klasėse:1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostatos – domėtis baroko, klasicizmo ir romantizmo muzikos epochų ypatumais, siekti tiksliai atskleisti muzikos stilistiką.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Atpažinti baroko, klasicizmo ir romantizmo epochų kūrinių stilių.

1.1.1. Įvardyti baroko, klasicizmo, romantizmo muzikos epochų ypatumus.1.1.2. Apibūdinti atliekamo kūrinio stiliaus bruožus.1.1.3. Įvardyti kūrinio žanro svarbiausius požymius.1.1.4. Išvardinti kūrinio muzikos raiškos priemones, padedančias atskleisti muzikos charakterį.

2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostata – suprasti sistemingo griežimo technikos lavinimo naudą.2.1. Atlikti sudėtingesnius 2.1.1. Nusakyti laisvo kūno padėties griežimo metu

66

smuikavimo technikos elementus.

požymius. 2.1.2. Paaiškinti kūno įtampos neigiamą įtaką griežimo technikos tobulinimui.2.1.3. Paaiškinti taisyklingo kvėpavimo svarbą.2.1.4. Išvardinti taisyklingo instrumento laikymo padėties taisykles.2.1.5. Nusakyti teisingą pirštuotę.

2.2. Griežti kokybišku garsu. 2.2.1. Paaiškinti dešinės rankos funkcijas, reguliuojančias garso kokybę, dinamines galimybes.2.2.2. Apibūdinti kokybišką stygos ir stryko sąlytį.2.2.3. Apibūdinti vientisą vibrato judesį atliekant sulyguotas natas.

2.3. Griežti smuiku savarankiškai.

2.3.1. Išvardinti namų užduotis. 2.3.2. Nusakyti techninių ir meninių uždavinių atlikimo veiksmų planą.2.3.3. Apibrėžti savo interpretacinius sumanymus.

2.4. Atlikti nesudėtinga muzikos kalba pagrįstą nežinomą kūrinį.

2.4.1. Apibūdinti naują, mokytojo parinktą, kūrinį.2.4.2. Paaiškinti autoriaus nurodymus. 2.4.3. Apibūdinti muzikos kūrinio raiškos priemones.

3. Muzikinė raiška socialiniame kultūriniame gyvenime.Nuostata – siekti aktyvaus dalyvavimo koncertiniuose renginiuose.3.1. Diskutuoti apie muzikinius įvykius.

3.1.1. Aptarti savo bei kitų smuikininkų koncertinius atlikimus.3.1.2. Apibrėžti svarbiausius atlikėjo vertinimo kriterijus.

3.2. Perteikti atliekamo kūrinio meninę idėją.

3.2.1. Nusakyti kūrinio meninę idėją.3.2.2. Apibūdinti menines priemones kūrinio meninei idėjai perteikti.

3.3. Dalyvauti koncertuose, festivaliuose, konkursuose.

3.3.1. Nusakyti viešo pasirodymo svarbą profesiniam tobulėjimui.3.3.2. Įvardyti elgesio scenoje taisykles.

3.4. Vertinti meninę kultūrinę aplinką.

3.4.1. Apibūdinti išgirstus ar pamatytus kultūrinius įvykius.3.4.2. Aprašyti lankytus kultūrinius renginius.3.4.3. Paaiškinti koncertų ir kitų meninių renginių lankymo įtaką būsimo menininko ugdymui.


taikymas praktinėje veikloje: motyvas, frazė, sakinys, periodas, ritmas; adagio, largo, larghetto, andantino, allegro molto tempai; pianissimo, fortissimo, crescendo, diminuendo, subito piano, subito forte dinamika; sautille, staccato štrichai; trigarsiai ir keturgarsiai akordai; muzikos kūrinio stilius ir žanras; barokas, klasicizmas, romantizmas; šokis, daina, barokinis koncertas, barokinė sonata.

Dalyko bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumento pažinimas: gamos per tris oktavas įvairiais štrichais ir ritmo variantais; kvintakordai, sekstakordai, kvartsekstakordai, dominantseptakordas, sumažintas septakordas arpeggio, gamos tercijomis, sekstomis, oktavomis; pratimai, skirti pagrindiniams smuikavimo technikos elementams – judesių laisvumui, pirštų aktyvumui, pozicijų keitimui, štrichų atlikimui – įvaldyti; kokybiško smuikavimo garso formavimas, taikant įvairų dešinės rankos stryko vedimą ir skirtingą kairės rankos vibrato; nežinomo muzikos kūrinio griežimas.

Muzikinė raiška socialiniame kultūriniame gyvenime: koncertinis repertuaras; kūrinio meninė idėja; artistiškumas; koncertų, konkursų vertinimas, įsivertinimas.

67

Smuiko dalyko 5 klasėje repertuarą metams sudaro trijų oktavų apimties 6-8 mažorinės ir minorinės gamos tercijomis, sekstomis ir oktavomis, spiccato, staccato štrichais, skirtingo ritmo formulėmis; kvintakordai, sekstakordai, kvartsekstakordai, dominantseptakordai, sumažinti septakordai; chromatinės gamos per dvi oktavas; 6-8 etiudai, keturios skirtingo pobūdžio pjesės ir du stambios formos kūriniai: sonata arba variacijos, arba koncerto I arba II-III dalys; 6 klasėje – trijų oktavų apimties 6-8 mažorinės ir minorinės gamos tercijomis, sekstomis ir oktavomis, spiccato, staccato štrichais, skirtingo ritmo formulėmis; kvintakordai, sekstakordai, kvartsekstakordai, dominantseptakordai, sumažinti septakordai; chromatinės gamos per dvi oktavas; 6-8 etiudai, 4 skirtingo pobūdžio pjesės ir 2 stambios formos kūriniai: sonata arba variacijos, arba koncerto I arba II-III dalys; griežimo fingeruotomis oktavomis ir decimomis pradmenys.


taikymas praktinėje veikloje: kūrinių forma, meninė idėja, žanrų ypatumai; kūrinio klausymas, stiliaus ir žanro atpažinimas; dalyko bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumento pažinimas; chromatinės gamos, mažorinis ir minorinis kvintakordas, sekstakordas, kvartsekstakordas, dominantseptakordai, sumažintas septakordas per tris keturias oktavas; vientisas vibrato judesys; interpretacinis sumanymas; nežinomo muzikos kūrinio griežimas.

Muzikinė raiška socialiniame kultūriniame gyvenime: koncertų planavimas; emocinė įtampa; psichologinis pasirengimas viešiems pasirodymams; atlikėjo sceninė kultūra.

7–8 klasėse per mokslo metus mokinys griežia trijų keturių oktavų apimties 6-8 mažorines ir minorines gamas tercijomis, sekstomis, oktavomis, fingeruotomis oktavomis ir decimomis trijų oktavų apimties, įvairiais štrichais, skirtingo ritmo formulėmis; chromatines gamas, kvintakordus, sekstakordus, kvartsekstakordus, dominantseptakordus, sumažintus septakordus; 6-8 etiudus, 4 skirtingo pobūdžio pjeses ir 2 stambios formos kūrinius: sonatą arba variacijas, arba koncerto I arba II-III dalis.


Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis 1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Analizuodamas muzikos kūrinį vartoja pagrindines muzikos sąvokas, mokytojo padedamas, nustato ir apibūdina kūrinio stilių ir žanrą.

Analizuodamas muzikos kūrinį vartoja pagrindines muzikos sąvokas, savarankiškai nustato ir apibūdina muzikos kūrinio stilių ir žanrą, kūrinyje panaudotas raiškos priemones.

Savarankiškai analizuoja muzikos kūrinius, pakankamai tiksliai vartoja sąvokas ir muzikinius terminus. Nusako baroko, klasicizmo ir romantizmo epochų būdinguosius bruožus, geba juos palyginti ir įvardyti esminius skirtumus. Apibūdina kūrinio interpretacinį planą.

2. Smuiko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Pakankamai gerai atlieka pagrindinius smuikavimo technikos elementus. Pakankamai tiksliai intonuoja. Vadovaudamasis mokytojo suteiktomis žiniomis formuoja kokybišką

Taisyklingai atlieka pagrindinius smuikavimo technikos elementus. Griežia kokybišku garsu aukštose pozicijose. Stebi kūno bei rankų padėtis. Naudoja sudėtingus pozicijų junginius,

Taisyklingai atlieka smuikavimo technikos elementus. Kontroliuoja kūno padėtį griežimo metu, laisvai juda. Laisvai atlieka vibrato funkcijas. Griežia kokybišku garsu įvairiose

68

smuiko garsą. Mokytojo padedamas, griežia nežinomą kūrinį.

supranta ir valdo vibrato funkcijas. Gerai griežia nežinomą kūrinį

pozicijose. Taisyklingai ir tiksliai griežia nežinomo kūrinio tekstą.

3. Muzikinė raiška socialiniame kultūriniame gyvenime.Mokytojo skatinamas, dalyvauja mokyklos ir klasės koncertuose. Diskutuoja su draugais muzikinių įvykių temomis.

Dalyvauja mokyklos muzikiniuose renginiuose, projektuose. Dalykiškai aptaria ir įvertina savo bei kitų smuikininkų koncertinius atlikimus.

Dalyvauja mokyklos koncertuose, respublikiniuose bei tarptautiniuose konkursuose. Dalyvauja meistriškumo pamokose, mokytojo klasės mokinių koncertuose. Argumentuotai vertina savo ir kitų atlikėjų koncertinius pasirodymus, išgirstus ar pamatytus kultūrinius įvykius.

8.3. Violončelės dalyko programos paskirtis – plėtoti įgytus praktinius grojimo violončele įgūdžius, ugdytis muzikalumą, kaupti koncertinį repertuarą. Pagrindiniame violončele mokymo etape svarbiausias dėmesys skiriamas garso tembro įvairovei atskleisti, baroko, klasicizmo ir romantizmo stilistikai pažinti.

8.3.1. Dalyko tikslas – padėti mokiniams tobulinti(s) atlikimo techniką, lavinti(s) muzikos kūrinių interpretavimo įgūdžius, plėtoti įgimtus muzikinius gabumus.

8.3.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai:8.3.2.1. plėtotų muzikinius gabumus ir gebėjimus;8.3.2.2. įsisavintų naują griežimo violončele būdą;8.3.2.3. tobulintų garso intensyvumo valdymą;8.3.2.4. lavintų(si) pirštų bėglumą;8.3.2.5. tobulintų pagrindinius griežimo violončele štrichus;8.3.2.6. ugdytų(si) gebėjimą perteikti meninį muzikos kūrinio turinį.8.3.3. Dalyką sudaro trys veiklos sritys:8.3.3.1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo


žinių taikymas praktinėje veikloje;8.3.3.3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.8.3.4. Didaktinės nuostatos:8.3.4.1. Pamokose lavinami pagrindiniai muzikiniai gebėjimai: muzikinio rašto

skaitymas, garso išgavimo technika, pirštų bėglumas, rankų koordinacija, melodinė, harmoninė ir ritminė klausa. Lavinama griežimo violončele technika, įsisavinami įvairūs flažoletai, griežiami platesnio diapazono kūriniai. 5-oje klasėje mokoma naujo griežimo violončele būdo. Griežiama violončele panaudojant nykščio naują poziciją, formuojama oktavos apimtis tarp bevardžio piršto ir nykščio;

8.3.4.2. Violončelės pamokų planavimas, ugdymo turinys grindžiamas atsižvelgiant į kiekvieno mokinio techninį ir meninį pasiekimų lygį, mokymosi motyvaciją, sukauptą mokymosi ir atlikėjišką patirtį. Griežiami garso tembrinę įvairovę lavinantys pratimai, skiriamos techninės užduotys kairės rankos pirštų pozicijoms įtvirtinti, stryko valdymo įgūdžiams tobulinti. Nuolat ir sistemingai pamokose ir savarankiškai griežiamos gamos įvairiais štrichais ir ritmo piešiniais. Kreipiamas dėmesys į garso kokybę, intonaciją, stryko dalybą;

8.3.4.3. Mokomasi griežti muzikos kūrinius, kuriuose gausu autoriaus nuorodų, sudėtingesnių melodijos, harmonijos ir ritmo derinių. Šis muzikinis audinys analizuojamas, įvardijama muzikos kalbos elementų įtaka kūrinio meninei raiškai. Mokoma(si) natose atpažinti

69

frazes, sakinį, periodą, paprastąsias dviejų dalių ir trijų dalių formas, apibūdinti visus kūrinyje panaudotus muzikinius terminus;

8.3.4.4. Mokiniai vertinami už darbą pamokoje, savarankišką užduočių paruošimą, muzikos kūrinių atlikimą atsiskaitymų metu. Vertinimu siekiama motyvuoti mokinius mokytis, padėti koreguoti jų mokymąsi, ugdyti poreikį palaikyti aukštą techninį lygį.


1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostata – domėtis griežimo violončele technikos galimybėmis, tobulinti individualius gebėjimus.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1 Atlikti įvairius griežimo violončele technikos elementų junginius.

1.1.1. Paaiškinti aktyvaus pirštų kritimo ir minkšto dengimo kantilenoje nuorodų reikšmes. 1.1.2. Išvardinti pagrindinius pirštuotės principus.1.1.3. Apibūdinti pozicijų keitimo būdus. 1.1.4. Išvardinti visas kairės rankos pozicijas. 1.1.5. Paaiškinti sotje, rikošeto štrichų taisyklingo atlikimo reikalavimus. 1.1.6. Paaiškinti dvigubomis natomis ir akordais griežimo principus. 1.1.7. Apibūdinti kvartinius ir kvintinius flažoletų atlikimo būdus.

1.2. Griežti gamas, intervalus ir akordus 3-4 oktavose įvairiais štrichais.

1.2.1. Paaiškinti sąvokos vieningoji aplikatūra reikšmę.1.2.2. Įvardyti sumažinto kvintakordo intervalinę sandarą, 1.2.3. Prisiminti mokytojo nuorodas, padedančias išlaikyti tikslią intonaciją.1.2.4. Įvardyti dominantseptakordo intervalinę sandarą. 1.2.5. Apibūdinti sumažinto kvintakordo ir dominantseptakordo griežimo aplikatūras.


1.3.1. Išvardinti pagrindinius garso išgavimo būdus. 1.3.2. Prisiminti mokytojo nuorodas, padedančias griežimo metu valdyti garso kokybę,

1.4. Savarankiškai atlikti užduotis namuose.

1.4.1. Apibūdinti mokytojo pateiktas užduotis. 1.4.2. Apibūdinti natose pažymėtas kompozitoriaus ar kūrinio redaktoriaus nuorodas.1.4.3. Nusakyti nežinomo, sudėtingesne muzikos kalba parašyto muzikos kūrinio mokymosi veiksmų seką.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostata – suprasti muzikos kūrinio meninį vaizdinį, siekti jį įprasminti atlikimo metu.2.1. Analizuoti muzikos kūrinį. 2.1.1. Nurodyti muzikos kūrinio nuotaiką nulemiančias

nuorodas ir agogikos ženklus. 2.1.2. Įvardyti muzikos charakterį nusakančių nuorodų lietuviškas reikšmes.2.1.3. Įvardyti ypatingosios dalybos kvartolių ir kvintolių vertę viena nata su tašku ir be taško.2.1.4. Apibūdinti sonatos formos, variacijų ir koncerto žanrų ypatybes.2.1.5. Apibūdinti pagrindinės ir palydimosios partijų griežimo intensyvumo skirtumus.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.

70

Nuostata – stengtis pritaikyti įgytas žinias ir gebėjimus griežiant koncertuose.3.1. Artistiškai griežti kūrinius. 3.1.1. Apibūdinti psichologinio pasirengimo viešiems

pasirodymams pratimus.3.1.2. Nusakyti sceninės kultūros principus. 3.1.3. Įvardyti koncerte atliekamų kūrinių pavadinimus ir autorius.3.1.4. Apibūdinti savo ir kitų mokinių viešus pasirodymus.

8.3.5.2. 7–8 klasėse:1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostata – vertinti techninius pasiekimus, nuolat juos tobulinti, jais naudotis įgyvendinant muzikos kūrinio meninę idėją.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Atlikti sudėtingesnius griežimo violončele technikos elementų junginius.

1.1.1. Apibūdinti sudėtingesnius rankų pozicijų jungimus.1.1.2. Nusakyti kokybiško štrichų atlikimo požymius. 1.1.3. Įvardyti technines priemones, skirtas diapazonui plėsti. 1.1.4. Nurodyti kvartinių ir kvintinių flažoletų užrašymo ir atlikimo ypatybes.

1.2. Griežti gamas, intervalus ir akordus 3-4 oktavose įvairiais štrichais.

1.2.1. Apibūdinti pagrindinius gamos pirštuotės principus. 1.2.2. Apibūdinti kvintakordų, sekstakordų, kvartsekstakordų, septakordų griežimo pozicijų keitimo taisykles.1.2.3. Apibūdinti tercijomis, sekstomis ir oktavomis griežimo skirtumus.1.2.4. Prisiminti mokytojo nuorodas, padedančias išvengti didelių įvaržų grojimo metu.


1.3.1. Apibūdinti pagrindinius garso išgavimo būdus.1.3.2. Prisiminti mokytojo nuorodas, padedančias kontroliuoti garso kokybę.1.3.3. Apibūdinti dešinės rankos stryko dalybos ir stryko taupymo funkcijas. 1.3.4. Paaiškinti, kaip išlaikyti vienodą garso intensyvumą, derinant skirtingus stryko greičius.1.3.5. Apibūdinti įvairius vibrato atlikimo būdus.


1.4.1. Apžvelgti mokytojo parinkto naujo kūrinio savarankiško rengimo darbo eigą.1.4.2. Apibūdinti autoriaus nuorodas.1.4.3. Apibūdinti savarankiško darbo naudą asmens pasiekimų raidai.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostatos – domėtis atliekamų kūrinių istoriniu kontekstu, plėtoti supratimą ir estetinę nuovoką. 2.1. Nagrinėti baroko, klasicizmo ir romantizmo epochų muzikos kūrinių raiškos priemones.

2.1.1. Bendrais bruožais apibūdinti atliekamo kūrinio kompozitoriaus gyvenamąjį laikotarpį, kūrybą, būdingas kūrinio raiškos priemones.2.1.2. Paaiškinti artikuliacijos užrašymo ir atlikimo skirtumus įvairiose muzikos epochose. 2.1.3. Apibūdinti J. S. Bacho siuitų violončelei ciklą.2.1.4. Išvardinti svarbiausius klasicizmo epochos kūrinius violončelei. 2.1.5. Išvardinti svarbiausius romantizmo epochos koncertus violončelei.

71

2.2. Atlikti muzikos kūrinį duetu. 2.2.1. Apibūdinti muzikos kūrinio pagrindinę partiją, nusakyti akompanimento partijos vaidmenį.2.2.2. Įvardyti pagrindinės ir palydimosios partijų griežimo intensyvumo skirtumus.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Nuostata – ugdytis tikslaus ir įtaigaus muzikavimo scenoje įgūdžius.3.1. Savarankiškai parengti muzikos kūrinį koncertiniam atlikimui.

3.1.1. Apibūdinti kūrinio autoriaus pateiktas nuorodas.3.1.2. Nurodyti ir apibūdinti atlikėjiškas priemones meniniam rezultatui pasiekti.3.1.3. Įvardyti būsimam atlikėjui viešo pasirodymo naudą. 3.1.4. Išvardinti sukauptą koncertinį repertuarą.


formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: natūralios mažorinės ir melodinės minorinės gamos per 3-4 oktavas naudojant laisvas stygas arba vieningą aplikatūrą, laužytomis tercijomis, sekstomis, oktavomis; mažoriniai ir minoriniai kvintakordai, sekstakordai, kvartsekstakordai, dominantseptakordas, sumažintas kvintakordas arpeggio nuo pirmo dermės laipsnio; pratimai skirti kairės ir dešinės rankų technikoms lavinti; sotje, rikošeto štrichų atlikimas; vieningoji aplikatūra.

Muzikos kalbos ir raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje: mažorinės ir minorinės tonacijos; sumažintas kvintakordas; šešioliktinių natų grupės; harmoniniai flažoletai; laipsninė, evoliucinė ir akcentinė dinamika; muzikos kūrinio charakterio nuorodos; muzikos kūrinio pagrindinė ir palydinčioji partijos; muzikos kūrinio epocha; kompozitorius; kūrinio pavadinimas; muzikos kūrinio raiškos priemonės; siuita; ciklas.

Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime: psichologinis pasirengimas viešiems pasirodymams; sceninė kultūra; vertinimas ir įsivertinimas; koncertinis repertuaras.


formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: dvigubos natos legato jungiant po keturis ir aštuonis garsus; arpeggio pilnu stryku aukštyn ir žemyn; gama trisdešimtantrinėmis legato; sudėtingesni rankų pozicijų jungimai; kokybiškas martele, detache, staccato, legato štrichų atlikimas; harmoniniai flažoletai; vibrato tobulinimas.

Muzikos kalbos ir raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje: muzikos kūrinio nuotaika; agogikos ženklai; ypatingosios ritmo dalybos natų grupės; sonatos, variacijų ir koncerto žanrų ypatybės; pagrindinė ir palydimoji partijos; muzikos kūrinio autorius, kūrinio žanras; kūrinio raiškos priemonės; J. S. Bacho siuitos; klasicizmo ir romantizmo epochų svarbiausi kūriniai violončelei; pagrindinė partija; akompanimentas.

Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime: meninis rezultatas; viešo pasirodymo nauda; dalyvavimas koncertinėje veikloje.

8.3.6.3. Violončelės dalyko programinį repertuarą pusmečiui sudaro1-2 gamos, 2-3 etiudai, 2 pjesės, 1 stambios formos kūrinys.

8.3.7. Vertinimas: Pasiekimų lygiai

Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis 1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.

72

Pakankamai tiksliai atlieka muzikinį tekstą, naudoja įvairią griežimo techniką. Žino atlikimo technikos elementus, jų naudojimo taisykles, taiko mokytojo nurodytus savarankiško mokymosi metodus. Mokytojo padedamas, atlieka nesudėtinga muzikos kalba parašytą nežinomą tekstą.

Tiksliai atlieka muzikinį tekstą. Sistemingai atlieka savarankiškas užduotis. Savarankiškai parengia užduotą muzikinį tekstą. Geba lanksčiai reaguoti į mokytojo pastabas.

Tiksliai ir išraiškingai atlieka muzikinį tekstą. Kūrybingai naudoja įvairius techninius elementus. Savarankiškai parengia muzikinį kūrinį ir pateikia originalių technikos valdymo sprendimų.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Padedamas mokytojo, nagrinėja muzikinį tekstą, geba nustatyti pagrindines muzikos kūrinio idėjas, nurodyti kūrinio idėją atskleidžiančias muzikos charakterio, dinamines bei agogines nuorodas.

Atpažįsta įvairių žanrų ir stilių muziką, skiria ir apibūdina skirtingų atlikėjų kūrinių interpretacijas. Pateikia argumentais pagrįstą kūrinio interpretaciją.

Pateikia argumentais pagrįstą kūrinio interpretaciją. Apibūdina baroko, klasicizmo ir romantizmo epochų muzikos kūrinių raiškos priemones, geba jas adekvačiai taikyti atliekant muzikos kūrinius. Demonstruoja savitą požiūrį į charakterio, dinamines bei agogines nuorodas. Žino ir apibūdina ryškiausių muzikų kūrinių interpretacijas.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Mokytojo paskatintas, dalyvauja klasės koncertuose. Iš mokytojo sužino apie pagrindinius muzikinio gyvenimo įvykius.

Noriai dalyvauja mokyklos renginiuose. Apibūdina savo ir kitų atlikėjišką veiklą. Turi savo nuomonę muzikinio gyvenimo klausimais.

Nuolat domisi ir dalyvauja mokykloje vykstančiuose renginiuose. Argumentuotai vertina savo ir kitų mokinių atlikimą. Dalyvauja respublikiniuose bei tarptautiniuose konkursuose, festivaliuose. Sieja savo ateitį su pasirinkta muziko profesija.

8.4. Styginis instrumentas – kontrabosas. Dalyką pasirenka mokiniai, jau turintys grojimo smuiku ar violončele patirtį. Pradiniame kontraboso mokymo etape svarbiausias dėmesys skiriamas rankų nustatymui, taisyklingai stovėsenai formuoti.

8.4.1. Dalyko tikslas – suteikti griežimo kontrabosu pagrindus.8.4.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai:8.4.2.1. lavintų(si) griežimo kontrabosu techninius įgūdžius, koordinaciją;8.4.2.2. panaudotų interpretacines raiškos priemones atliekant muzikos kūrinį;8.4.2.3. analizuotų atliekamų kūrinių formą ir stilių;8.4.2.4. plėtotų sceninės kultūros, meninio interpretavimo ir saviraiškos įgūdžius;8.4.2.5. dalyvautų mokyklos muzikiniame gyvenime.8.4.3. Dalyką sudaro šios veiklos sritys:8.4.3.1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo


žinių taikymas praktinėje veikloje;8.4.3.3. Muzikinė raiška socialiniame kultūriniame gyvenime.

73

8.4.4. Didaktinės nuostatos:8.4.4.1. Pradiniame griežimo kontrabosu mokymo etape formuojami pradiniai

instrumento valdymo įgūdžiai, skiriamas dėmesys specifinėms instrumento savybėms pažinti. Nustatomos dešinės ir kairės rankų padėtys, prisitaikoma prie instrumento dydžio. Ugdant jaunąjį kontrabosininką, kryptingai tobulinama atlikėjiška technika, skiriamas nemažas dėmesys garso kokybei;

8.4.4.2. Kiekvienam mokiniui parenkama individuali programa atsižvelgiant į kiekvieno asmeninį gebėjimų lygį, charakterį, asmenybės bruožus. Parinkta programa siekiama kuo labiau atskleisti prigimtinį mokinio talentą, jo muzikinius gebėjimus, nuosekliai ugdyti griežimo kontrabosu atlikėjišką techniką;

8.4.4.3. Pamokos metu siekiama visavertės turiningos pamokos. Kreipiamas dėmesys į atlikimo kokybę, gilinamasi į mokinio individualias charakterio ir muzikinio mąstymo savybes, ugdoma atsakomybė už savarankiško mokymosi rezultatus. Pamokose išsamiai analizuojami kūriniai, parenkamos kūriniui adekvačios raiškos priemonės, aptariami techniškai sudėtingesnių vietų kūrinyje mokymosi būdai. Mokiniui pateikiamos aiškiai apibrėžtos, labai konkrečios namų užduotys;

8.4.4.4. Mokymosi proceso metu naudojamas formuojamasis, diagnostinis ir apibendrinamasis vertinimas. Vertinamos ne tik žinios ir gebėjimai, bet ir aktyvumas, daroma pažanga, rodomos pastangos.


1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostatos – suprasti pradinių grojimo kontrabosu įgūdžių svarbą, nuolat savarankiškai ir sistemingai juos tobulinti.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Taisyklingai laikyti kontrabosą.

1.1.1. Išvardinti taisyklingos kontraboso laikysenos sėdint ir stovint pagrindinius reikalavimus.

1.2. Atlikti elementarius griežimo kontrabosu technikos elementus.

1.2.1. Paaiškinti pirštų rėmimosi į stygą reikalavimus. 1.2.2. Apibūdinti stryko vedimo tiesia linija taisykles. 1.2.3. Paaiškinti stryko dalybos principus. 1.2.4. Paaiškinti, kaip išgauti vienodos jėgos garsą atskirose stryko dalyse.1.2.5. Nusakyti perėjimų iš I į III ir iš III į I pozicijas skirtumus.1.2.6. Išvardinti parengiamuosius vibrato pratimus.

1.3. Griežti mažorines ir minorines gamas.

1.3.1. Prisiminti gamos apibūdinimą.1.3.2. Nusakyti mažorinių ir minorinių gamų skirtumus.1.3.3. Apibūdinti kvintakordų, sekstakordų ir kvartsekstakordų sandarą.

1.4. Atlikti saviruošos užduotis. 1.4.1. Išvardinti namų darbų užduotis.1.4.2. Įvardyti sudėtingiausias namų užduoties vietas, paaiškinti jų mokymosi veiksmų seką.1.4.3. Paaiškinti mokymosi namie svarbą.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostatos – domėtis muzikos kalbos raiškos priemonėmis, taikyti muzikos kalbos žinias praktikoje.2.1. Analizuoti muzikos kūrinį, taikyti pagrindines muzikos teorijos žinias.

2.1.1. Įvardyti detache ir legato štrichų skiriamuosius požymius. 2.1.2. Apibūdinti martele ir staccato štrichų būdinguosius

74

bruožus.2.1.3. Išvardinti pagrindinius dinamikos ženklus.2.1.4. Apibūdinti kūrinio charakterį, nuotaiką.

8.4.5.2. 7–8 klasėse:1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostatos – pažinti ir savo atlikėjiškoje praktikoje naudoti specifinę instrumento valdymo techniką, nuolat siekti muzikos kūrinių atlikimo kokybės.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Atlikti pagrindinius kontraboso technikos elementus.

1.1.1. Išvardinti pirštų rėmimosi, spaudimo į grifą ir pirštų kritimo ant stygos skirtumus.1.1.2. Pasakyti pozicijų keitimo principus. 1.1.3. Apibūdinti nesudėtingus pozicijų jungimus.1.1.4. Nusakyti štrichų atlikimo tobulinimo veiksmų planą. 1.1.5. Apibūdinti spiccato būdinguosius bruožus.1.1.6. Apibūdinti nesudėtingus flažoletų atlikimo būdus.

1.2. Griežti kokybišku garsu. 1.2.1. Apibūdinti pagrindinius garso išgavimo būdus. 1.2.2. Įvardyti dešinės rankos funkcijas. 1.2.3. Išvardinti parengiamuosius vibrato pratimus. 1.2.4. Apibūdinti vientiso vibrato kokybinius požymius.

1.3. Griežti gamas. 1.3.1. Įvardyti gamų griežimo 3-ose oktavose techninius reikalavimus.1.3.2. Paaiškinti septakordų sandarą.

1.4. Savarankiškai atlikti užduotis.

1.4.1. Pakartoti mokytojo suformuluotas užduotis.1.4.2. Paaiškinti natose pažymėtų kompozitoriaus ar redaktoriaus nuorodų reikšmes.1.4.2. Įvardyti nuoseklų užduočių atlikimo planą.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostatos – gilinti muzikos teorijos ir muzikos istorijos žinias, suprasti muzikos kalbos ir raiškos priemonių pažinimo naudą. 2.1. Analizuoti muzikos kūrinį. 2.1.1. Apibūdinti motyvo, frazės, sakinio skiriamuosius

požymius. 2.1.2. Paaiškinti paprastų ir ypatingų (duolių ir triolių) ritmo darinių skirtumus. 2.1.3. Nusakyti sinkopės sąvokos turinį.2.1.4. Apibūdinti nesudėtingų stambesnės formos kūrinių formą, įvardyti stambesniąsias sudėtines formos dalis. 2.1.5. Aptarti atliekamo kūrinio žanrą, įvardyti žanro būdinguosius požymius.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenimeNuostata – suprasti kokybiško pasirengimo koncertiniam atlikimui reikšmę. 3.1. Griežti įvairiuose klasės, mokyklos organizuojamuose renginiuose.

3.1.1. Išvardinti mokytojo svarbiausius nurodymus.3.1.2. Paaiškinti dėmesio paskirstymo svarbą viešo pasirodymo metu. 3.1.3. Išvardinti sceninės kultūros principus.3.1.4. Įvardyti savo pasirodymo sėkmes ir nesėkmes.


formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: C-dur, G-dur, F-dur, D-dur, B-dur gamos per 1-2

75

oktavas legato ir staccato po du, keturis ir aštuonis garsus vienu smičiumi: mažorinis kvintakordas, sekstakordas, kvartsekstakordas arpeggio detache nuo pirmo dermės laipsnio; flažoletai; parengiamieji vibrato pratimai.

Muzikos kalbos ir raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje: C-dur, G-dur, F-dur, D-dur, B-dur tonacijos; dinamika: piano, mezzoforte, forte; muzikos kūrinio tempo ir charakterio nuorodos: allegretto, allegro, andante, moderato.

Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime: muzikavimas klasės koncerte.

5-6 klasėje kontraboso dalyko repertuarą vieneriems mokslo metams sudaro 4-5 gamos, 4-6 etiudai, įvairaus charakterio 4-6 pjesės.


formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: a-moll, e-moll, h-moll, fis-moll, A-dur, Es-dur gamos per 1-2 oktavas legato ir staccato po du, keturis ir aštuonis garsus vienu smičiumi; mažorinis kvintakordas, sekstakordas, kvartsekstakordas arpeggio detache nuo pirmo dermės laipsnio; vibrato pratimai.

Muzikos kalbos ir raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje: a-moll, e-moll, h-moll, fis-moll, A-dur, Es-dur tonacijos; dinamika: mezzopiano; muzikos kūrinio tempo ir charakterio nuorodos: comodo, largo.

Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime: muzikavimas klasės, mokyklos koncerte.

7-8 klasėse kontraboso programinį repertuarą vieneriems mokslo metams sudaro 5-6 gamos, 4-6 etiudai, įvairaus charakterio 4-6 pjesės, stambios formos kūrinio viena dalis.


Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis 1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Mokytojo padedamas, koreguoja intonacinius netikslumus, mokosi nesudėtingų ritminių darinių, artikuliacija atitinka minimalius reikalavimus.

Skaito nesudėtingą muzikinį tekstą. Savarankiškai išmoksta nedidelės apimties nesudėtingus kūrinius. Pats girdi ir koreguoja intonacinius netikslumus. Greitai įsimena ritminius darinius.

Nuolat savarankiškai rengia nedidelės apimties nesudėtingus kūrinius. Puikiai intonuoja. Išradingai naudoja išmoktas artikuliacines priemones.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Mokytojo padedamas, atpažįsta pagrindinius kūrinio formos elementus. Įvardija kūrinyje panaudotus muzikos dinamikos ir agogikos ženklus, apibūdina kūrinio nuotaiką.

Apibūdina muzikos kūrinio nuotaiką, sieja ją su dinamikos bei agoginėmis nuorodomis. Mokytojo padedamas, atpažįsta kūrinio pagrindines dalis, jų padalas.

Apibūdina muzikos kūrinio nuotaiką, sieja ją su charakterio, dinaminėmis bei agoginėmis nuorodomis, paaiškina nuorodų reikšmes. Savarankiškai analizuoja muzikos kūrinį, nustato pagrindines kūrinio dalis.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime. Dalyvauja klasės viešuose pasirodymuose. Atlieka mokytojo skirtas užduotis.

Noriai dalyvauja viešuose klasės koncertuose. Apibūdina savo ir bendramokslių pasirodymus. Domisi

Aktyviai dalyvauja viešuose pasirodymuose, konkursuose. Lankosi mokyklos bei kituose

76

kultūriniais renginiais, juose dalyvauja fragmentiškai.

renginiuose. Geba lyginti, komentuoti atliekamą muziką.

8.5. Arfos dalyko programa skirta jau įgytiems pagrindiniams skambinimo arfa įgūdžiams lavinti, muzikiniams stiliams bei žanrams pažinti.

8.5.1. Dalyko tikslas – sudaryti sąlygas mokiniui tobulinti(s) įgytus instrumento valdymo įgūdžius, plėtoti muzikinius gabumus ir gebėjimus.

8.5.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai:8.5.2.1. tobulintų(si) skambinimo arfa technikos įgūdžius;8.5.2.2. įgytų interpretavimo pagrindus;8.5.2.3. dalyvautų koncertinėje veikloje;8.5.2.4. kauptų sceninę patirtį;8.5.2.5. suvoktų mokymosi svarbą.8.5.3. Dalyką sudaro trys veiklos sritys:8.5.3.1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir


įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas;8.5.3.3. Muzikinė raiška socialiniame kultūriniame gyvenime.8.5.4. Didaktinės nuostatos:8.5.4.1. Dalyko pamokose tobulinami skambinimo arfa techniniai įgūdžiai, plėtojama

muzikos kūrinių atlikimo patirtis. Naujas kūrinys pamokoje yra paskambinamas ištisai. Kartu su mokytoju analizuojama kūrinio forma, harmonija, melodika, faktūra, apibūdinamas muzikos charakteris, nustatomos sudėtingiausia atlikimo technika pasižyminčios vietos kūrinyje. Pamokoje mokomasi sudaryti kūrinio mokymosi planą, adekvačiai paskirstyti dėmesį techniniams ir meniniams sunkumams įveikti. Mokiniai skatinami sukurti techniką lavinančius pratimus sudėtingesnės kūrinio medžiagos pagrindu. Šiuos pratimus mokomasi atlikti nuo skirtingo aukščio garsų, skirtingais tempais ir įvairiais ritmo variantais. Skambinant muzikos kūrinius mokomasi taikyti vienu metu skirtingas rankų technikas, naudoti pedalus skambinant alteruotus garsus;

8.5.4.2. Šiame mokymo(si) etape ypatingas dėmesys kreipiamas į garso kokybę. Skambinami garso tembrinę įvairovę lavinantys pratimai, skiriamos techninės užduotys rankų pirštų valdymo įgūdžiams tobulinti. Nuolat ir sistemingai pamokose ir savarankiškai skambinamos gamos, pratimai įvairiais štrichais ir ritmo piešiniais. Siekiama skambinant arfa išgauti garsus be pašalinių priegarsių;

8.5.4.3. Arfos dalyko pamokose taikomi įvairūs mokymo(si) metodai: stebėjimas; klausymas; demonstravimas; analizavimas; lyginimas; imitavimo metodas; nežinomo muzikos teksto skambinimo iš natų ir sceninės raiškos pratybos;

8.5.4.4. Dalyko programinis repertuaras sudaromas atsižvelgiant į kiekvieno mokinio pasirengimo lygį, fizinius duomenis, psichologinius amžiaus tarpsnio ypatumus, gabumus ir gebėjimus, sukauptą mokymosi ir atlikėjišką patirtį. Į dalyko programinį repertuarą įtraukiami kūriniai, praturtinantys mokinio techninius ir meninius gebėjimus, atlikėjiškas savybes. Siekiant didesnės mokinių mokymosi motyvacijos parenkant muzikos kūrinius išklausoma mokinių nuomonė, išskiriami koncertiniam repertuarui skirti kūriniai. Programinio repertuaro pagrindas – baroko, klasicizmo ir romantizmo epochų kompozitorių kūriniai.;

8.5.4.5. Mokinio vaizduotei ir meninei patirčiai plėtoti mokytojas skiria ir šiuolaikine muzikos kalba parašytų kūrinių. Parenkami XX a. muzikos pavyzdžiai be sudėtingų ritmo formulių ir techniškai naujų atlikimo būdų, tačiau pasižymintys kitokiu skambesiu, neįprastais meniniais vaizdiniais. Šiuos kūrinius pamokose mokomasi frazuoti: aiškinamasi, kur yra muzikos minties pradžia ir pabaiga, prašoma pateikti keletą skirtingų muzikinės minties interpretacijos variantų. Pateikti mokinio variantai aptariami, atrenkami tinkami ir logiški.

77

Aptariant interpretacinius variantus pasitelkiamos kitų muzikinių ugdymo dalykų pamokose įgytas žinios ir gebėjimai, mokinio audiacinė patirtis;

8.5.4.6. Šiame mokymo(si) etape svarbiausias dėmesys skiriamas savarankiško darbo rezultatams įvertinti. Vertinama muzikos atlikimo technika, muzikos kūrinių interpretacija, mokinio atlikėjiškos savybės. Vertinimu siekiama atspindėti realius mokinio pasiekimus ir motyvuoti mokinį nuosekliai siekti aukštesnių tikslų.


1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostatos – vertinti įgytas žinias, jomis naudotis grojimo metu.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Analizuoti muzikos kūrinį, nagrinėti muzikos kūrinyje panaudotas raiškos priemones.

1.1.1. Įvardyti atliekamo kūrinio tonaciją, dermę. 1.1.2. Nusakyti tempo ir dinamikos planą.1.1.3. Apibūdinti kūrinio melodijos ir artikuliacijos ypatumus.1.1.4. Nurodyti svarbiausias muzikos kūrinio nuotaikai kurti panaudotas raiškos priemones.

2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostatos – siekti išgauti gražų ir spalvingą garsą, plėsti garso dinaminę amplitudę.2.1. Atlikti sudėtingesnės faktūros bei ritminio piešinio muzikinius tekstus.

2.1.1. Įvardyti smulkią techniką ir koordinaciją lavinančius pratimus.2.1.2. Paaiškinti gamų trijų ir keturių oktavų apimtyje dviem ir keturiais pirštais grojimo skirtumus.2.1.3. Paaiškinti gamų ir etiudų atlikimo svarbą lavinant skambinimo arfa techniką.2.1.4. Nusakyti grojimo skirtingomis faktūromis ir pedalais pagrįsta medžiaga mokymosi veiksmų seką.

2.2. Koncentruoti dėmesį atliekant konkrečias užduotis.

2.2.1. Įvardyti dėmesį blaškančias ir koncentruojančias skirtingas mokymosi aplinkas.2.2.2. Nusakyti dėmesį koncentruoti padedančius pratimus.

2.3. Efektyviai naudoti saviruošos laiką.

2.3.1. Įvardyti kūrinio trumpalaikio ir ilgalaikio mokymosi tikslus. 2.3.2. Nusakyti kūrinio mokymosi veiksmų planą.2.3.3. Apibūdinti saviruošos rezultatus.

3. Muzikinė raiška socialiniame kultūriniame gyvenime.Nuostatos - noriai dalyvauti koncertinėje veikloje, kaupti sceninę patirtį.3.1. Atlikti kūrinį viešame koncerte.

3.1.1. Įvardyti koncerte atliekamo kūrinio pavadinimą, nurodyti jo autorių.3.1.2. Apibūdinti koncerte atliekamo kūrinio charakterį, nusakyti jam atskleisti būtinas technines ir menines atlikimo priemones.3.1.3. Įvardyti atlikėjiškas savybes, padedančias nuolat kokybiškai atlikti parengtus muzikos kūrinius viešuose pasirodymuose. 3.1.4. Įvardyti atlikimo metu dažniausiai pasitaikančius nesklandumus, nurodyti jų šalinimo būdus.3.1.5. Paaiškinti įgytos sceninės patirties naudą.

8.5.5.2. 7–8 klasėse:

78

1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostatos – domėtis muzikinių epochų stiliaus ypatumais, ugdyti(s) muzikinį ir estetinį skonį.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Analizuoti baroko, klasicizmo ir romantizmo epochų muzikos kūrinius.

1.1.1. Apibūdinti baroko, klasicizmo ir romantizmo muzikos epochų svarbiausius stiliaus požymius.1.1.2. Nusakyti konkretaus kūrinio žanro ypatumus. 1.1.3. Apibūdinti muzikos autoriaus kūrybos svarbiausius bruožus.1.1.4. Nurodyti keletą kitų to paties autoriaus kūrinių pavadinimus.

1.2. Sudaryti muzikos kūrinio interpretacinį planą.

1.2.1. Įvardyti muzikos kūrinyje esančias dinamines ir tempo nuorodas. 1.2.2. Paaiškinti artikuliacijos ženklų reikšmes.1.2.3. Įvardyti konkrečiam muzikos kūrinio charakteriui atskleisti būtinas meninės raiškos priemones.1.2.4. Įvardyti kūrinio dramaturgijos plėtojimui svarbias muzikos detales.1.2.5. Apibūdinti muzikos kūrinio interpretacinį įvaizdį.

2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostatos – nuolat tobulinti techninius ir meninius muzikos atlikimo gebėjimus, domėtis baroko, klasicizmo ir romantizmo epochų muzikos stilistika, siekti įtaigiai atlikti kūrinius.2.1. Atlikti sudėtingesnius skambinimo arfa technikos elementus.

2.1.1. Paaiškinti taisyklingos ir laisvos laikysenos svarbą atliekant sudėtingesnius skambinimo arfa technikos elementus.2.1.2. Nurodyti muzikos kūrinio ar pratimo vietas, kuriose būtina naudoti sudėtingesnius pirštų judesių junginius. 2.1.3. Apibūdinti sudėtingesnių technikos elementų skambinimo skirtinguose arfos registruose ypatybes.

2.2. Skambinti kokybišku garsu gamas, atlikimo technikai lavinti skirtus pratimus, etiudus.

2.2.1. Įvardyti tonacijos prieraktinius ženklus ir nusakyti pedalų padėtis joje.2.2.2. Išvardinti mažorinių ir minorinių gamų grojimo būdus skirtingose tonacijose.2.2.2. Apibūdinti chromatinėje gamoje pedalų pozicijų keitimus.2.2.3. Apibūdinti grojimo būdus skirtingose stygos vietose.2.2.4. Nurodyti atlikimo priemones, padedančias formuoti kokybišką garsą, įvairų garso tembrą.2.2.5. Apibūdinti technikos lavinimo užduočių paskirtį.

2.3. Savarankiškai parengti muzikos kūrinį.

2.3.1. Nusakyti savarankiškam namų darbui iškeltus tikslus ir uždavinius.2.3.2. Apibūdinti darbo namuose planą.2.3.3. Išvardinti ir paaiškinti muzikos kūrinio autoriaus nurodymus, apibūdinti raiškos priemones: dinamiką, tempą, naudojamus kūrinyje garso išgavimo būdus.2.3.4. Nurodyti sudėtingas ritmo vietas kūrinyje, nustatyti teisingą šių vietų atlikimo pirštuotę.2.3.5. Įvardyti mokymosi būdus, padedančius tinkamai

79

spręsti technines ir menines užduotis.2.3.6. Apibūdinti savo interpretacinį sumanymą.

3. Muzikinė raiška socialiniame kultūriniame gyvenime.Nuostatos – vertinti koncertinę veiklą, suprasti, jog koncertinė veikla padeda tiksliau vertinti savo atlikėjiškas savybes ir pasiekimus, numatyti tolesnę profesinę perspektyvą.3.1. Diskutuoti ir vertinti muzikinius įvykius.

3.1.1. Aptarti savo bei kitų atlikėjų koncertinius atlikimus.3.1.2. Apibrėžti savo vertinimo kriterijus: atlikimo įtaigumą, artistiškumą, techninį grojimo lygį.3.1.3. Įvardyti ir apibūdinti Vilniuje įvykusius reikšmingus muzikinius įvykius.3.1.4. Aptarti savo pasirodymą, apibūdinti gerąją sceninės praktikos patirtį.

3.2. Atlikti kūrinį(-ius) viešame koncerte.

3.2.1. Nusakyti korektiško elgesio scenoje įtaką pateikiant kūrinį(-ius) klausytojams.3.2.2. Išvardinti susikaupti padedančias mintis pasirodymo scenoje metu.3.2.3. Įvardyti pasirinkto kūrinio nuotaiką, tempą, svarbiausius atlikimo momentus.3.2.4. Apibūdinti atliekamų kūrinių muzikinius vaizdinius.


taikymas praktinėje veikloje: frazė, sakinys; sudėtiniai metrai; grave, lento, adagio tempai; subito piano, subito forte, pianissimo, fortissimo dinamika; frazuotė; artikuliacija; ritmo dariniai; chromatinė gama; baroko, klasicizmo ir romantizmo muzikos epochų svarbiausi stiliaus požymiai; muzikos žanrai - pjesės, etiudai, sonatos, variacijos; žanrų ypatumai.

Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: pedalų pozicijos; enharmoninis natų keitimas, akordų formavimas su pedalais; mažorinės ir minorinės gamos iki šešių prieraktinių ženklų per keturias oktavas; chromatinės gamos skambinimas; kokybiškas ir įvairus garsas, garso išgavimo būdai; tikslus intonavimas; taisyklinga pirštuotė.

Muzikinė raiška socialiniame kultūriniame gyvenime: dalyvavimas mokyklos organizuojamuose renginiuose, klasės koncertuose; atlikėjo savybės; sceninės patirties nauda; vertinimas ir įsivertinimas.

Arfos dalyko programinį repertuarą vieneriems mokslo metams sudaro5-6 skirtingų charakterių etiudai ir pjesės, 1 stambios formos kūrinys.


taikymas praktinėje veikloje: periodas; muzikos kūrinio stilius ir žanras; meninė idėja; homofoninės ir polifoninės faktūrų bruožai; muzikinių kūrinių žanrai – pjesės, etiudai, sonatos, variacijos, koncertai; kompozitoriaus kūrybos svarbiausi ypatumai; kūrinio dramaturgija; interpretacinis vaizdinys; baroko, klasicizmo ir romantizmo muzikos epochų svarbiausi stiliaus požymiai; XX a. būdingos muzikos raiškos priemonės.

Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: pagrindiniai gamų grojimo variantai; gamų skambinimas skirtingomis ritminėmis figūromis, išsiskiriant į skirtingas puses kairei ir dešinei rankai; skirtingi garso išgavimo būdai; skambinimo technikos pritaikymas pagal kūrinio faktūrą; skambinimo arfa būdai – grojimas nagais, staccato-etuffe, dvigubais ir trigubais flažoletais; savarankiško mokymosi paskirtis, mokymosi būdai; techninės ir meninės užduotys.

Muzikinė raiška socialiniame kultūriniame gyvenime: dalyvavimas mokyklos organizuojamuose renginiuose, klasės koncertuose; savo ir kitų atlikėjų pasirodymo vertinimas;

80

vertinimo kriterijai; korektiško elgesio scenoje požymiai; atliekamų kūrinių meniniai vaizdiniai; sceninė patirtis.

Arfos dalyko programinį repertuarą vieneriems mokslo metams sudaro 5-6 skirtingų charakterių etiudai ir pjesės, 1 stambios formos kūrinys (sonata, variacijos, koncertas), polifoninis kūrinys. Rekomenduojama stambios formos kūrinį parengti su akompanimentu.


Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis 1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Mokytojo padedamas, įvardija muzikos kūrinio žanrą, apibūdina muzikos kūrinio stilių, įvardija kūrinyje panaudotas muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemones.

Naudodamasis įgytomis muzikos teorijos ir muzikos istorijos žiniomis analizuoja muzikos kūrinius. Išvardina įvairias nuorodas, tinkančias skirtingų charakterių muzikai sukurti. Pakankamai tiksliai apibūdina skambinamų pjesių charakterius. Tiksliai išvardina klasikinės stambios formos kūrinių dramaturgijos bruožus.

Sudaro kūrinio interpretacinį planą. Įvardija sonatos formos parašyto kūrinio tonacinį ir dramaturginį planus, apibūdina pagrindinius polifoninio muzikinio audinio elementus. Nusako baroko, klasicizmo ir romantizmo epochų būdinguosius bruožus, apibūdina XX a. būdingas raiškos priemones.

2. Dalyko bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Atlieka pagrindinius skambinimo arfa technikos elementus, pasitaiko klaidų. Atlieka skirtingų charakterių ir žanrų muzikos kūrinius, iš dalies atskleidžia jų muzikinius vaizdinius. Naudoja nesudėtingus muzikinės kalbos ir muzikinės raiškos elementus.

Groja laisvais rankų judesiais. Kokybiškai ir tiksliai atlieka pagrindinius skambinimo arfa technikos elementus. Formuoja gražų garsą. Pakankamai išraiškingai atlieka skirtingų žanrų ir formų kūrinius. Geba savarankiškai ištaisyti pasitaikiusias klaidas. Skambina nežinomus nesudėtinga muzikine medžiaga pagrįstus kūrinius. Nuolat atlieka namų užduotis.

Taisyklingai ir tiksliai atlieka skambinimo arfa sudėtingesnius technikos elementus. Suvokia jų panaudojimo principus. Demonstruoja gerai išugdytus motorinės technikos gebėjimus. Formuoja kokybišką garsą. Savarankiškai parengia ir atlieka nesudėtinga muzikine medžiaga pagrįstus kūrinius. Raiškiai atlieka muzikos kūrinį, perteikia kūrinio muzikinę mintį.

3. Muzikinė raiška socialiniame kultūriniame gyvenime.Mokytojo skatinamas, dalyvauja mokyklos koncertuose, klasės koncertuose. Mokytojui padedant apibūdina savo ir draugų pasirodymus. Vartodamas paprastas muzikines sąvokas aptaria išgirstas atlikėjų interpretacijas.

Žino apie muzikinius ir kultūrinius įvykius mokykloje, dalyvauja juose. Lanko koncertus už mokyklos ribų. Dalyvauja mokyklos muzikiniuose renginiuose. Vertina savo ir kitų muzikos atlikėjų pasirodymus.

Domisi kultūriniais įvykiais Lietuvoje. Diskutuoja apie juos, reiškia savo nuomonę. Dalyvauja mokykloje rengiamuose koncertuose, konkursuose. Dalyvauja konkursuose už mokyklos ribų. Argumentuotai vertina savo ir kitų muzikos atlikėjų pasirodymus.

81

8.6. Medinių pučiamųjų instrumentų dalykų programa skirta muzikos srities 5–8 klasių mokiniams, pasirinkusiems groti vienu iš medinių pučiamųjų instrumentų. Programos paskirtis – supažindinti mokinius su instrumento specifika, taisyklingo kvėpavimo būdais, nuosekliai formuoti grojimo įgūdžius, rankų ir pirštų koordinaciją.

8.6.1. Dalyko tikslas – formuoti pagrindinius grojimo mediniais pučiamaisiais instrumentais įgūdžius, plėtoti muzikos suvokimo ir atlikimo gebėjimus.

8.6.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai:8.6.2.1. ugdytų(si) techninius grojimo gebėjimus ir įgūdžius,8.6.2.2. mokytųsi analizuoti ir atlikti įvairių epochų muzikos kūrinius,8.6.2.3. įvaldytų kvėpavimo techniką;8.6.2.4. ugdytų(si) ansambliškumo pojūtį,8.6.2.5. kauptų dalyko koncertinį repertuarą.8.6.3. Dalyką sudaro trys veiklos sritys:8.6.3.1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo


žinių taikymas praktinėje veikloje;8.6.3.3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.8.6.4. Didaktinės nuostatos:8.6.4.1. Šiame mokymo etape siekiama suformuoti grojimo pasirinktu mediniu

pučiamuoju instrumentu pradmenis. Pamokose mokoma taisyklingo įkvėpimo ir iškvėpimo, įkvėpto oro laikymo technikos, aptariama ir parodoma taisyklinga kūno padėtis grojimo metu, apibūdinami taisyklingai instrumento laikysenai būdingi požymiai. Taikomi mokymo metodai: demonstravimas, stebėjimas, analizavimas, pokalbis, garso įrašų klausymas;

8.6.4.2. Grojimo pasirinktu instrumentu repertuaras parenkamas atsižvelgiant į kiekvieno mokinio gebėjimus ir pasiekimus, mokymosi motyvaciją. Mokomasi gamų, pratimų, techninių etiudų, pjesių, pagrįstų legato, staccato, dvigubo staccato ir frulato štrichais. Mokiniai pratinami atlikti sudėtingesnius techninius elementus, pagrįstus trigubu staccato, valdomu vibrato. Parenkami muzikos kūriniai, atitinkantys mokinio techninį ir meninį pasirengimą, skatinantys domėtis atliekama muzika, kompozitorių kūryba;

8.6.4.3. Vertinant mokinius atsižvelgiama į dalyko pagrindų įsisavinimą, savarankiško darbo rezultatus. Vertinimu siekiama motyvuoti mokinį, skatinti geriau pažinti pasirinkto instrumento specifines raiškos galimybes, nuolat tobulinti atlikėjiškus įgūdžius.


1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostata – siekti įsisavinti pagrindinius grojimo pasirinktu mediniu pučiamuoju instrumentu įgūdžius.


1.1.1. Nusakyti taisyklingos kūno laikysenos svarbiausius požymius.1.1.2. Pavaizduoti gerklės atidarymą ir gomurio iškėlimą įkvėpimo metu.1.1.3. Apibūdinti šonkaulių padėtį įkvėpimo metu. 1.1.4. Įvardyti taisyklingo kvėpavimo mokymosi metodus. 1.1.5. Paaiškinti diafragminio kvėpavimo ypatybes.

1.2. Formuoti kokybišką garsą. 1.2.1. Įvardyti instrumento prisidėjimo prie veido reikalavimus.1.2.2. Apibūdinti oro srovės padavimo kryptį ir stiprumą atsižvelgiant į norimo išgauti registro aukštį.1.2.3. Apibūdinti dinaminių niuansų atlikimo skirtumus.

82

1.2.4. Išvardinti garso intonacijos valdymo principus.1.2.5. Apibūdinti specifines priemones, padedančias grojimo metu išgauti įvairias garso spalvas.

1.3. Atlikti pagrindinius grojimo technikos elementus.

1.3.1. Išvardinti štrichus. 1.3.2. Apibūdinti liežuvio darbą burnoje ir oro srovės padavimo greitį ir intensyvumą.1.3.3. Paaiškinti garso vibravimo būdus.1.3.4. Pavaizduoti rankų ir pirštų padėtis grojimo metu.1.3.5. Nusakyti pirštų judėjimo amplitudę grojimo metu.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostatos – nuolat gilinti žinias apie muzikos kalbos priemones, suprasti muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių reikšmę muzikos kūrinio meniniam vaizdiniui.2.1. Analizuoti muzikos kūrinį. 2.1.1. Apibūdinti muzikos kūrinio nuotaiką, įvardyti jo

autorių.2.1.2. Nusakyti muzikos epochai būdingus bruožus. 2.1.3. Išvardinti muzikos kūrinyje panaudotus štrichus.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Nuostata – suvokti pasirodymų viešoje koncertinėje erdvėje naudą. 3.1. Groti parengtą kūrinį viešose koncertinėse erdvėse.

3.1.1. Pasakyti elgesio scenoje taisykles.3.1.2. Paaiškinti susikaupimo atlikimo metu svarbą.3.1.3. Apibūdinti savo atlikimo kokybę. 3.1.4. Įvertinti kitų mokinių pasirodymą.

8.6.5.2. 7–8 klasėse:1. Dalyko technikos bei technologijos tobulinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių pritaikymas.Nuostatos – nuolat tobulinti garso išgavimo techniką, artikuliacinius įgūdžius, siekti tembrinės įvairovės.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Taisyklingai ir laisvai kvėpuoti su instrumentu.

1.1.1. Apibūdinti taisyklingo instrumento laikymo požymius.1.1.2. Nusakyti gerklės ir gomurio padėtis įkvėpimo ir iškvėpimo momentu.1.1.3. Išvardinti oro laikymo pozicijas grojimo metu. 1.1.4. Apibūdinti diafragminį kvėpavimą.

1.2. Išgauti skirtingų spalvų fleitos garsus.

1.2.1. Nusakyti dinaminių niuansų atlikimo skirtumus.1.2.2. Išvardinti garso intonacijos valdymo principus.

1.3. Atlikti įvairius grojimo technikos elementus.

1.3.1. Išvardinti štrichus.1.3.2. Paaiškinti garso vibravimo būdus. 1.3.3. Apibūdinti staccato ir marcato štrichų skiriamuosius požymius.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostata – nustatyti ir įsitikinti, kad muzikos teorijos ir muzikos istorijos žinių pritaikymas padeda geriau atskleisti muzikos kūrinio turinį. 2.1. Analizuoti muzikos kūrinį, taikyti muzikos teorijos ir muzikos istorijos pamokose įgytas žinias.

2.1.1. Įvardyti muzikos kūrinio sukūrimo laikotarpį.2.1.2. Apibūdinti kūrinio stilistikai būdingas savybes.2.1.3. Nusakyti muzikos epochų būdingus bruožus, įvardyti sąsajas su kitomis meno šakomis. 2.1.4. Pateikti to paties stiliaus muzikos kūrinių pavyzdžių.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Nuostatos – domėtis mokykloje organizuojamais kultūriniais meniniais renginiais, noriai juose

83

dalyvauti.3.1. Pasirengti viešam pasirodymui, vertinti koncertinį atlikimą.

3.1.1. Nusakyti esminius psichologinio nusiteikimo ypatumus.3.1.2. Apibūdinti kontakto svarbą su koncertmeisteriu atlikimo metu.3.1.3. Įvardyti dažniausiai pasitaikančias koncertų metu klaidas, paaiškinti, kaip jas taisyti.3.1.4. Išvardinti mokykloje klausytus koncertus, koncertuose dalyvavusius žymiausius atlikėjus.


formavimas, muzikos instrumentų pažinimas. Grojimo įgūdžių formavimas. Kvėpavimo įgūdžių formavimas be instrumento. Garso išgavimo būdai. Pagrindinių grojimo technikos elementų pažinimas. Mažorinės ir minorinės gamos su 1-4 prieraktiniais ženklais per dvi oktavas, ketvirtinėmis ir aštuntinėmis, šešioliktinėmis ir aštuntinių triolėmis. Mažoriniai ir minoriniai kvintakordai ir jų apvertimai, dominantseptakordas ir apvertimai arpeggio, legato ir non legato štrichais.

Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje. Tonacijos su 1-4 prieraktiniais ženklais. Natūralus mažoras. Harmoninis ir melodinis minoras. mažorinis ir minorinis kvintakordai ir jų apvertimai. Dominantseptakordas ir jo apvertimai. Štrichai: staccato, legato, non legato. Pagrindinės ritmo vertės: šešioliktinė, aštuntinė, ketvirtinė. Dinamika: crescendo, diminuendo. Pjesė. Muzikos kūrinio autorius. Muzikos epochos pagrindiniai bruožai.

Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime: muzikos kūrinių koncertuose klausymas, vertinimas; repeticinis ir koncertinis atlikimas; sceninė kultūra.

Dalyko programinį repertuarą 5 klasėje vieneriems mokslo metams sudaro mažorinės ir minorinės gamos 1-2 oktavų ribose tonacijomis su 0-3 prieraktiniais ženklais; 8-10 etiudų; 8-10 įvairaus charakterio pjesių, 6 klasėje – gamos dviejų oktavų ribose tonacijomis su 0-4 prieraktiniais ženklais; kvintakordai ir jų apvertimai arpeggio, 8-10 etiudų, 6-8 pjesės; vienas stambios formos kūrinys.


formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: kvėpavimo įgūdžių formavimas su instrumentu; garso spalvų išgavimo būdai; pagrindinių grojimo technikos elementų tobulinimas; mažorinės ir minorinės gamos su penkiais prieraktiniais ženklais per tris oktavas, ketvirtinėmis aštuntinėmis, šešioliktinėmis ir aštuntinių triolėmis; gamų grojimas tercijomis; sumažinto septakordo minore arpeggio, legato ir non legato štrichais.

Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje: tonacijos su penkiais prieraktinias ženklais; natūralus mažoras; harmoninis ir melodinis minoras; mažorinis ir minorinis kvintakordai ir jų apvertimai; dominantseptakordas ir jo apvertimai; štrichai - staccato, legato, non legato; pagrindinės ritmo vertės - šešioliktinė, aštuntinė, ketvirtinė; dinamika - crescendo, diminuendo; muzikos kūrinio stilius, stiliaus ypatybės; sonata, variacijos, koncertas.

Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime: koncertmeisterio ir solisto santykis; koncertinis repertuaras, jo kaupimas; sceninė patirtis.

7 klasėje dalyko programinį repertuarą vieneriems mokslo metams sudaro mažorinės ir minorinės gamos trijų oktavų ribose tonacijomis su 0-3 prieraktiniais ženklais nuosekliai ir tercijomis; kvintakordai, dominantseptakordas, sumažintas septakordas ir jų apvertimai arpeggio; 6-8 sudėtingesne technika pagrįsti etiudai; 6-8 pjesės; du stambios formos kūriniai, 8 klasėje – mažorinės ir minorinės gamos trijų oktavų ribose tonacijomis su 0-5 prieraktiniais ženklais nuosekliai ir tercijomis; kvintakordai, dominantseptakordas, sumažintas septakordas ir

84

jų apvertimai arpeggio, 6-8 sudėtingesne technika pagrįsti etiudai; 6-8 pjesės; 2 stambios formos kūriniai.


Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Pakankamai taisyklingai stovi, laiko instrumentą. Taisyklingai geba atlikti pagrindinius grojimo technikos elementus. Techniniai įgūdžiai paviršutiniški.

Taisyklingai stovi ir laiko instrumentą. Taisyklingai ir laisvai geba atlikti pagrindinius grojimo skersine fleita technikos elementus, formuoja kokybišką garsą.

Taisyklingai kvėpuoja. Groja lygiu ir švelniu garsu. Taisyklingai ir laisvai geba atlikti pagrindinius grojimo skersine fleita technikos elementus, geri techniniai įgūdžiai.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Muzikos teorijos žinios yra paviršutiniškos. Mokytojo padedamas, taiko jas analizuodamas muzikos kūrinį.

Domisi muzikos teorijos žiniomis, jų panaudojimu praktikoje. Priskiria kūrinį konkrečiam muzikos stiliui, žanrui. Mokytojo padedamas, atpažįsta kūrinio pagrindines dalis, jų padalas.

Muzikos teorijos žinios yra sistemingos, nuolat plečiamos, taikomos praktikoje. Priskiria kūrinį konkrečiam muzikos stiliui, žanrui, argumentuoja savo nuomonę. Savarankiškai analizuoja muzikos kūrinį, nustato pagrindines kūrinio dalis, jų padalas.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Mokytojo padedamas, parengia vieną muzikos kūrinį, jį atlieka iš natų. Nedalyvauja koncertuose, konkursuose.

Savarankiškai parengia du muzikos kūrinius mintinai. Dalyvauja renginiuose mokykloje ir už jos ribų. Koncertų metu pakankamai gerai atlieka kūrinius.

Savarankiškai ir kokybiškai parengia tris muzikos kūrinius mintinai. Noriai dalyvauja renginiuose mokykloje ir už jos ribų. Koncertų metu pakankamai gerai atlieka parengtus kūrinius.

8.7. Varinių pučiamųjų instrumentų programos, skirtos 5–8 klasių mokiniams, paskirtis nuosekliai formuoti grojimo variniais pučiamaisiais įgūdžius, mokyti įkvėpimo ir iškvėpimo pagrindų, artikuliacijos įgūdžius, rankų ir pirštų koordinaciją.

8.7.1. Dalyko tikslas – formuoti ir ugdyti pradinius grojimo variniais pučiamaisiais instrumentais įgūdžius, atskleisti mokinio gabumus muzikai.

8.7.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai:8.7.2.1. mokytųsi kvėpavimo technikos pagrindų;8.7.2.2. ugdytų(si) muzikinius ir techninius grojimo variniais pučiamaisiais

instrumentais įgūdžius ir gebėjimus;8.7.2.3. mokytųsi atlikti skirtingų nuotaikų ir charakterių muzikos kūrinius;8.7.2.4. ugdytų(si) ansambliškumo pojūtį;8.7.2.5. dalyvautų koncertinėje veikloje.8.7.3. Dalyką sudaro trys veiklos sritys:8.7.3.1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo



85

8.7.3.3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.8.7.4. Didaktinės nuostatos:8.7.4.1. Varinių pučiamųjų instrumentų pradiniame mokymo etape siekiama

suformuoti grojimo pradmenis. Pamokose mokoma taisyklingo įkvėpimo ir iškvėpimo, lūpų formavimo, taisyklingos pūstuko padėties. Aptariama ir parodoma taisyklinga kūno padėtis, instrumento laikymas grojimo metu;

8.7.4.2. Taikomi mokymo metodai: demonstravimas, stebėjimas, imitavimas, lyginimas, pokalbis, vaizdo medžiagos peržiūrėjimas, garso įrašų klausymas;

8.7.4.3. Grojimo variniais pučiamaisiais instrumentais repertuaras sudaromas atsižvelgiant į kiekvieno mokinio gebėjimus, žinias ir muzikinę intuiciją. Mokomasi gamų, pratimų, techninių etiudų, pjesių, pagrįstų legato, staccato štrichais, siekiama įvaldyti įvairius dinamikos niuansus. Mokiniai groja nesudėtinga muzikine medžiaga pagrįstus baroko, klasicizmo ir romantizmo epochų muzikos pavyzdžius;

8.7.4.4. Mokiniai skatinami sistemingai lankyti koncertus, domėtis žymiais pasirinkto instrumento Lietuvos ir pasaulio atlikėjais. Mokiniai mokomi koncertuose elgtis dėmesingai, vertinti klasės draugų ir savo pasirodymus. Pamokose mokiniai mokomi sceninės kultūros pagrindų, kartu aptariami pasirengimo koncertui etapai, mokomasi tinkamai nusiteikti viešam pasirodymui;

8.7.4.5. Vertinimas ir mokinio įsivertinimas – tai mokymo(si) proceso dalis, padedanti objektyviai suvokti ir įsivertinti savo pasiekimus, daromą pažangą. Grojimo variniais pučiamaisiais instrumentais metu didžiausias dėmesys kreipiamas garso kokybei, kvėpavimo technikos pasiekimams įvertinti.


1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostatos – siekti įsisavinti kvėpavimo technikos pagrindus, nuolat ir sistemingai ugdytis pagrindinius grojimo variniais pučiamaisiais įgūdžius.


1.1.1. Apibūdinti taisyklingą įkvėpimą.1.1.2. Apibūdinti, koks yra mišrus, viršutinis ir apatinis kvėpavimas.1.1.3. Paaiškinti įkvėpimo ir iškvėpimo fazių reikalavimus.

1.2. Groti lūpomis ir pūstuku be instrumento.

1.2.1. Apibūdinti lūpų darbinę padėtį pagal savo fiziologiją. 1.2.2. Paaiškinti garso tembro ir aukščio vibruojant lūpoms pasikeitimo priežastis.

1.3. Valdyti dinamines nuorodas. 1.3.1. Paaiškinti piano ir forte dinamikos grojimo skirtumus. 1.3.2. Išvardinti kūrinyje panaudotas dinamikos nuorodas.

1.4. Taisyklingai atlikti pagrindinius štrichus.

1.4.1. Nurodyti detache ir legato štrichų atlikimo skirtumus. 1.4.2. Apibūdinti liežuvio darbą burnoje ir oro srovės greitį ir intensyvumą atliekant detache ir legato štrichus. 1.4.3. Paaiškinti liežuvio santykį su gomuriu atliekant detache ir legato štrichus.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostata – suprasti, jog naudojantis muzikos teorijos ir muzikos istorijos dalykų žiniomis galima tiksliau atskleisti muzikos kūrinio turinį. 2.1. Analizuoti atliekamo kūrinio pagrindinius muzikos kalbos elementus.

2.1.1. Apibūdinti atliekamų kūrinių tempą, dinamiką.2.1.2. Išvardinti nesudėtingo ritmo derinio natų trukmes. 2.1.3. Nurodyti kūrino metrą.2.1.4. Apibūdinti kūrinio charakterį.

86

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Nuostatos – noriai dalyvauti koncertinėje veikloje, siekti kuo geresnio meninio rezultato.3.1. Parengti kūrinį viešam pasirodymui.

3.1.1. Apibūdinti elgesio scenoje taisykles.3.1.2. Prisiminti mokytojo nurodymus.3.1.3. Apibūdina savo savijautą pasirodymo metu.3.1.4. Įvardyti savo atlikimo sėkmes ir nesėkmes.

8.7.5.2. 7–8 klasėse:1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostatos – siekti įsisavinti specifinius grojimo variniais pučiamaisiais įgūdžius, juos taikyti interpretuojant muzikos kūrinius.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Valdyti kvėpavimą grojimo metu.

1.1.1. Apibūdinti taisyklingą kūno padėtį grojimo metu.1.1.2. Apibūdinti kvėpavimo aktyvumą grojant skirtingo charakterio frazes. 1.1.3. Prisiminti ir apibūdinti kvėpavimo proceso eiliškumą.

1.2. Groti lūpomis ir pūstuku be instrumento.

1.2.1. Paaiškinti garso tembro ir aukščio pasikeitimo grojimo metu priežastis. 1.2.2. Apibūdinti lūpų vibravimo darbinę padėtį.

1.3. Atlikti įvairius grojimo technikos elementus.

1.3.1. Išvardinti pagrindinių dinaminių nuorodų atlikimo būdus. 1.3.2. Apibūdinti staccato ir marcato štrichų skiriamuosius požymius.1.3.3. Įvardyti tikslios intonacijos valdymo svarbiausius veiksnius.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostatos – naudojantis įgytomis žiniomis ir supratimu sudaryti logišką interpretacinį planą, domėtis atliekamų muzikos kūrinių kontekstu.2.1. Analizuoti skirtingų charakterių ir nuotaikų muzikos kūrinius.

2.1.1. Apibūdinti muzikos kūrinio charakterį ir nuotaiką. 2.1.2. Nurodyti svarbiausias muzikos kūrinio formos dalis, jas apibūdinti. 2.1.3. Įvardyti visas kūrinyje pateiktas nuorodas.2.1.4. Prisiminti atliekamo muzikos kūrinio pavadinimą, kompozitorių, įvardyti muzikinę epochą.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Nuostatos – noriai muzikuoti koncertuose, siekti atskleisti savo geriausias atlikėjiškas savybes.3.1. Viešai atlikti parengtą muzikos kūrinį.

3.1.1. Paaiškinti koncertinės praktikos naudą.3.1.2. Paaiškinti psichologinės savijautos scenoje kontroliavimo būdus. 3.1.3. Įvardyti viešame pasirodyme dažniausiai pasitaikančias technologines atlikimo klaidas, nurodyti jų šalinimo būdus.3.1.4. Apibūdinti savo ir klasės draugų viešą pasirodymą.


formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: kvėpavimo įgūdžių formavimas be instrumento; garso išgavimas su lūpomis ir pūstuku; garso išgavimo būdai, pratimai; pagrindinių grojimo technikos elementų pažinimas; mažorinės ir minorinės gamos iki dviejų prieraktinių ženklų per

87

1-2 oktavas detache ir legato štrichais; mažoriniai ir minoriniai kvintakordai, sekstakordai, kvartsekstakordai aštuntinėmis detache ir legato štrichais.

Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje: C-dur, a-moll, G-dur, e-moll, F-dur, d-moll, D-dur, h-moll, B-dur, g-moll tonacijos; natūralus mažoras; natūralus, harmoninis ir melodinis minoras; tonikos kvintakordas, sekstakordas, kvartsekstakordas; legato, detache štrichai; ritminės vertės – sveikosios, pusinės, ketvirtinės, aštuntinės; dinamika - forte, piano, crescendo, diminuendo; nedidelės apimties, nesudėtinga muzikos kalba parašytos skirtingo charakterio pjesės; kompozitorius; kūrinio pavadinimas.

Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime: muzikos kūrinių klausymas koncertuose; vertinimas ir įsivertinimas; sceninės kultūros pagrindai; psichologinė savijauta.


formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: kvėpavimo įgūdžių formavimas su instrumentu; pagrindinių grojimo variniais pučiamaisiais instrumentais technikos elementų plėtojimas; mažorinės ir minorinės gamos iki keturių prieraktinių ženklų per 1-2 oktavas detache, legato ir staccato štrichais; mažoriniai ir minoriniai kvintakordai, sekstakordai, kvartsekstakordai, dominantseptakordas ir sumažintas septakordas aštuntinėmis detache, legato ir staccato štrichais.

Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje: tonacijos iki keturių prieraktinių ženklų; natūralus mažoras; natūralus, harmoninis ir melodinis minoras; trigarsiai, jų apvertimai; štrichai - legato, non legato, staccato, detache, marcato; ritminės vertės – sveikosios, pusinės, ketvirtinės, aštuntinės, triolės, šešioliktinės; dinamika – forte, piano, crescendo, diminuendo; skirtingo charakterio pjesės, sonatina, sonata, variacijos, koncertas; muzikinės epochos pagrindiniai bruožai; kūrinio atlikimo stiliaus ypatybės.

Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime: muzikos kūrinių klausymas koncertuose, vertinimas; sceninės kultūros, atlikėjiškų savybių ugdymas; koncertinės patirties kaupimas.


Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis1.. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Atlieka muzikos kūrinius taisyklingai stovėdamas ar sėdėdamas. Pakankamai taisyklingai kvėpuoja per burną, įkvepiant nekelia pečių. Rankos pakankamai laisvos, nespaudžia pūstuko. Kvėpuoja atsižvelgdamas į muzikinio kūrinio frazes ir melodiją. Įvardija tembro ypatumus, netiksliai intonuoja, mažai dinaminės raiškos.

Kvėpuoja taikydamas žemesniąją kvėpavimo poziciją, kartais gali panaudoti mišrų kvėpavimą bei laisvai atlieka pagrindinius grojimo variniais pučiamaisiais instrumentais technikos elementus. Gali pasitaikyti atsitiktinių klaidų. Naudoja pagalbines priemones bazingui vystyti, įvairius štrichus, gera artikuliacija.

Kūno padėtis natūrali, laikysena artistiška. Taisyklingai ir aiškiai kvėpuoja, laisvai geba atlikti pagrindinius grojimo variniais pučiamaisiais instrumentais technikos elementus. Naudoja tinkamus štrichus, plačią dinaminę skalę. Puikiai išraiškingai, dinamiškai frazuoja, tinkamai artikuliuoja. Naudoja pagalbines priemones bazingui vystyti.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Muzikos teorijos žinios yra paviršutiniškos. Mokytojo padedamas, taiko jas

Muzikos teorijos žinios yra paviršutiniškos. Mokytojo padedamas, taiko jas

Muzikos teorijos ir muzikos istorijos žinios yra pakankamai išsamios. Padedamas

88

analizuodamas muzikos kūrinį. Įvardija svarbiausius muzikos kūrinio stiliaus bruožus.

analizuodamas muzikos kūrinį. Įvardija pagrindinius muzikos kūrinio bruožus, pateikia keletą to paties stiliaus muzikos pavyzdžių.

mokytojo, nagrinėja muzikinį tekstą, geba nustatyti pagrindines muzikos kūrinio idėjas, nurodyti kūrinio idėją atskleidžiančias muzikos charakterio, dinamines bei agogines nuorodas. Pateikia to paties stiliaus muzikos pavyzdžių.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Mokytojo padedamas, atlieka jam skirtas užduotis, dalyvauja klasės pasirodymuose, rengia koncertinę programą.

Fragmentiškai dalyvauja, koncertinėje veikloje, groja programas mintinai, noriai muzikuoja ansamblyje, domisi kultūriniais renginiais. Dalyvauja respublikiniuose konkursuose.

Aktyviai dalyvauja viešuose pasirodymuose, lankosi mokyklos bei kituose renginiuose, geba palyginti, komentuoti atliekamą muziką. Dalyvauja respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose. Programas atlieka mintinai.

8.8. Mušamųjų instrumentų dalyko programos, skirtos 5–8 klasių mokiniams, paskirtis – ugdyti įvairias grojimo mušamaisiais instrumentais technikas, plėtoti muzikos kalbos priemonių pažinimą, plėtoti interpretacinę patirtį.

8.8.1. Dalyko tikslas – formuoti pagrindinius grojimo mušamaisiais instrumentais įgūdžius, plėtoti muzikos suvokimo ir atlikimo gebėjimus.

8.8.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai:8.8.2.1. tobulintų(si) muzikinius ir techninius grojimo mušamaisiais instrumentais

gebėjimus ir įgūdžius;8.8.2.2. mokytųsi analizuoti ir atlikti baroko, klasicizmo ir romantizmo epochų

muzikos kūrinius;8.8.2.3. įvaldytų keturių lazdelių laikymo principus;8.8.2.4. ugdytų(si) ansambliškumo pojūtį;8.8.2.5. kauptų dalyko koncertinį repertuarą.8.8.2.6. ugdytų(si) ansambliškumo pojūtį;8.8.3. Dalyką sudaro trys veiklos sritys:8.8.3.1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo


žinių taikymas praktinėje veikloje;8.8.3.3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.8.8.4. Didaktinės nuostatos:8.8.4.1. Pamokose tobulinami pagrindiniai muzikiniai gebėjimai: muzikinio rašto

skaitymas, garso išgavimo technika, rankų koordinacija, melodinė ir ritminė klausa. Mokiniai mokomi įvairių technikos elementų, supažindinami su vokiečių, amerikiečių, rusų grojimo technikos pagrindais, keturių lazdelių laikymo tradicijomis ir būdais, aptariama ir tobulinama taisyklinga kūno padėtis grojimo metu. Taikomi mokymo metodai: demonstravimas, pokalbis, vaizdo medžiagos peržiūrėjimas, garso įrašų klausymas;

8.8.4.2. Grojimo mušamaisiais instrumentais repertuaras parenkamas atsižvelgiant į kiekvieno mokinio gebėjimus, pasiekimus ir poreikius. Parenkami muzikos kūriniai, skirti pagrindiniams techniniams elementams tobulinti. Mokomasi atlikti mažuoju būgneliu, timpanais, tamburinu, tomais, bongais įvairius technikos lavinimo elementus, pagrįstus paradidlais, tremolo, akcentais, vienetukų ir dvejetukų technika. Grojamos gamos, pratimai, atliekami etiudai, pjesės, stambios formos kūriniai, pagrįsti įvairia dinamika, akcentais ir įvairiomis ritmo figūromis.

89

Atliekant muzikos kūrinius su fortepijono pritarimu mokoma išlaikyti garsinį balansą, klausytis partnerio grojimo metu, siekti ansambliškumo;

8.8.4.3. Pagrindiniame ugdymo etape mokomasi atlikti baroko, klasicizmo ir romantizmo epochų muzikos kūrinius, kuriuose gausu sudėtingesnių melodijos ir ritmo derinių. Šis muzikinis audinys analizuojamas, įvardijama muzikos kalbos elementų įtaka kūrinio meninei raiškai. Mokoma(si) natose atpažinti frazes, sakinį, periodą, apibūdinti visus kūrinio muzikinius terminus;

8.8.4.4. Vertinamas mokinių savarankiškas darbas, gebėjimas pateikti kokybišką atlikimo variantą scenoje, techniniai ir meniniai pasiekimai. Vertinimu siekiama motyvuoti mokinius mokytis, padėti koreguoti jų mokymąsi, ugdyti poreikį palaikyti aukštą techninį lygį.


1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostata – sistemingai ir savarankiškai tobulinti pagrindinius grojimo mušamaisiais instrumentais įgūdžius.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Taisyklingai, laisvai atlikti pagrindinius grojimo mušamaisiais instrumentais technikos elementus.

1.1.1. Apibūdinti kūno, pirštų, riešo padėtį grojimo metu.1.1.2. Paaiškinti, kaip reguliuoti lazdelių pakėlimo aukštį norint išgauti skirtingus garsus. 1.1.3. Išvardinti garso valdymo principus. 1.1.4. Įvardyti triolių ir sekstolių atlikimo tobulinimui skirtus pratimus.

1.2. Groti ksilofonu, marimba ir vibrofonu gamas, etiudus, nedidelės apimties muzikos kūrinius.

1.2.1. Išvardinti tonacijų iki penkių prieraktinių ženklų pavadinimus.1.2.2. Paaiškinti tonikos trumpojo ir ilgojo arpeggio atlikimo skirtumus1.2.3. Nusakyti dominantseptakordo ir jo apvertimų sandarą.1.2.4. Apibūdinti keturių lazdelių laikymo pasirinkta arba mokytojo pritaikyta techniką.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostatos – plėsti muzikinės kalbos žinias, domėtis naujomis raiškos priemonėmis. 2.1. Analizuoti skirtingų charakterių ir žanrų muziką.

2.1.1. Apibūdinti muzikos kūrinio charakterį.2.1.2. Nusakyti kūrinio dinaminių priemonių reikšmes. 2.1.3. Paaiškinti ritenuto ir accelerando sąvokas.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Nuostata – domėtis koncertais mušamiesiems instrumentams. 3.1. Koncerto metu perteikti kūrinių nuotaiką ir charakterį.

3.1.1. Nusakyti paskutinės repeticijos iki koncerto eigą ir svarbą.3.1.2. Išvardinti psichologinio nusiteikimo viešam pasirodymui būdus.3.1.3. Apibūdinti rankų įvaržai mažinti skirtus pratimus.3.1.4. Įvardyti atlikimo sėkmes ir nesėkmes.

8.8.5.2. 7–8 klasėse:1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostatos – suprasti grojimo pagrindiniais mušamaisiais instrumentais techninių įgūdžių naudą, domėtis kitais mušamaisiais instrumentais, jų raiškos galimybėmis.

Gebėjimai Žinios ir supratimas

90

1.1. Taisyklingai atlikti ritmines figūras naudojant skirtingas grojimo technikas.

1.1.1. Paaiškinti, kokiu būdu lazdelė gali pati atšokti nuo būgnelio membranos.1.1.2. Nusakyti pirštų technikos naudojimo būdus.1.1.3. Apibūdinti tremolo grojimo būdus naudojant dvejetukų, lazdelės atšokimo ir pirštų technikas.1.1.4. Išvardinti skirtumus tarp suspausto ir laisvo tremolo.

1.2. Groti ksilofonu, marimba ir vibrofonu gamas, etiudus, muzikos kūrinius.

1.2.1. Paaiškinti, kaip groti tremolo naudojant keturių lazdelių techniką.1.2.2. Išvardinti tonacijų iki šešių prieraktinių ženklų pavadinimus.1.2.3. Apibūdinti vibrofono pedalo funkciją ir jo panaudojimą.1.2.4. Apibūdinti atliekamo kūrinio nuotaiką.

1.3. Taisyklingai groti įvairiais perkusiniais ir orkestriniais mušamaisiais instrumentais.

1.3.1. Paaiškinti, kaip groti tremolo klasikiniu tamburinu naudojant „piršto“ techniką.1.3.2. Apibūdinti taisyklingą lėkščių laikyseną, gesinimą ir garso sklidimą.1.3.3. Apibūdinti trikampio grojimo ypatumus, tremolo grojimą viena lazdele, garso gesinimą.1.3.4. Išvardinti kongų, bongų, marakasų grojimo principus.1.3.5. Apibūdinti dinaminių niuansų atlikimo skirtumus rankiniais instrumentais.1.3.6. Įvardyti rankinių instrumentų garso valdymo principus.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostata – nuolat taikyti įgytas muzikos teorijos ir muzikos istorijos žinias praktinėje veikloje. 2.1. Analizuoti muzikos kūrinį. 2.1.1. Įvardyti muzikos kūrinio autorių, kūrinio

pavadinimą, kūrinį priskirti muzikos epochai. 2.1.2. Nusakyti muzikos epochai būdingus bruožus. 2.1.3. Paaiškinti tam laikotarpiui būdingų štrichų atlikimo būdus.2.1.4. Apibūdinti atliekamų kūrinių tempą, dinamiką.2.1.5. Nurodyti motyvų, frazių, sakinių apimtis taktais.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Nuostatos – domėtis mokykloje ir mieste organizuojamais kultūriniais meniniais renginiais, noriai juose dalyvauti.3.1. Savarankiškai pasirengti viešam pasirodymui.

3.1.1. Nusakyti esminius psichologinio nusiteikimo viešam muzikos kūrinio atlikimui ypatumus.3.1.2. Apibūdinti kontakto svarbą su koncertmeisteriu atlikimo metu.3.1.3. Įvardyti dažniausiai pasitaikančias koncertų metu klaidas, paaiškinti, kaip jas taisyti.3.1.4. Išvardinti mokykloje, miesto koncertinėse erdvėse klausytus koncertus, koncertuose dalyvavusius žymiausius atlikėjus.


formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: grojimo mušamaisiais instrumentais įgūdžių

91

tobulinimas; garso valdymo principai; laisvas tremollo, paradidlų, dvejetukų, vienetukų atlikimas; grojimo keturiomis lazdelėmis pradmenys; mažorinės ir minorinės gamos su 1-5 prieraktiniais ženklais duolėmis ir triolėmis allegretto tempu; tonikos akordo trumpi ir ilgi arpeggio; triolių ir sekstolių atlikimo tobulinimui skirti pratimai; nedidelės apimties muzikos kūrinių atlikimas.

Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje: muzikos kūrinio charakteris; žanras, žanro ypatumai; kūrinio tonacija, dermė, tempų ir dinamikos kaita, melodijos, artikuliacijos ypatumai.

Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime: muzikos kūrinių koncertuose klausymas; repeticinis ir koncertinis atlikimas; psichologinio nusiteikimo viešam pasirodymui būda;. rankų įvaržai mažinti skirti pratimai.


formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: taisyklingas ir laisvas pagrindinių grojimo technikos elementų įvairiais mušamaisiais instrumentais atlikimas; kūno, pirštų, riešo padėties kontrolė grojimo metu; pirštų technika grojant mažuoju būgneliu; garso valdymo rankiniais instrumentais principai; tremolo grojimo tobulinimas, naudojant dvejetukų, lazdelės atšokimo ir pirštų technikas; judesių koordinacijos grojant mušamųjų instrumentų komplektu formavimas; mažorinės ir minorinės gamos su 1-6 prieraktiniais ženklais duolėmis ir triolėmis allegretto tempu; mažoriniai ir minoriniai kvintakordai ir jų apvertimai, dominantseptakordas ir apvertimai arpeggio.

Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje: muzikinė epocha; baroko, klasicizmo ir romantizmo bruožai; muzikos stilius, stiliui būdingos raiškos priemonės; muzikos formos elementai: motyvas, frazė, sakinys, periodas.

Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime: koncertmeisterio ir solisto bendradarbiavimas scenoje atlikimo metu; psichologinio nusiteikimo viešam muzikos kūrinio atlikimui ypatumai; koncertinio atlikimo analizė ir vertinimas.


Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Pakankamai taisyklingai stovi, laiko lazdeles, geba atlikti pagrindinius grojimo įvairiais mušamaisiais instrumentais technikos elementus. Techniniai įgūdžiai paviršutiniški. Valdo siaurą dinaminę skalę.

Taisyklingai stovi, laiko lazdeles, geba atlikti pagrindinius grojimo įvairiais mušamaisiais instrumentais technikos elementus, formuoja kokybišką garsą. Geri techniniai įgūdžiai. Naudoja pakankamai plačią dinaminę skalę.

Taisyklingai stovi ir laiko lazdeles. Groja lygiai ir ritmiškai Taisyklingai ir laisvai geba atlikti pagrindinius grojimo įvairiais mušamaisiais instrumentais technikos elementus. Tikslus ritmas ir pulsacija. Naudoja plačią dinaminę skalę.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Įvardija svarbiausius muzikos kūrinio stiliaus bruožus, priskiria kūrinį muzikos epochai. Mokytojo padedamas, nustato muzikos kūrinio formos pagrindines dalis.

Domisi muzikos teorijos žiniomis, jų panaudojimu praktikoje. Priskiria kūrinį konkrečiam muzikos stiliui, žanrui. Įvardija svarbiausius muzikos kūrinio stiliaus bruožus, priskiria kūrinį

Muzikos teorijos žinios yra sistemingos, nuolat plečiamos, taikomos praktikoje. Įvardija svarbiausius muzikos kūrinio stiliaus bruožus, priskiria kūrinį muzikos

92

muzikos epochai, pateikia keletą to paties stiliaus muzikos kūrinių pavyzdžių.

epochai, pateikia keletą to paties stiliaus muzikos kūrinių pavyzdžių, argumentuoja savo nuomonę.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Mokytojo padedamas, parengia vieną muzikos kūrinį, jį atlieka iš natų. Kūrinį atlieka su teksto klaidomis ir neišraiškingai. Nenoriai dalyvauja viešuose koncertuose, konkursuose, meistriškumo pamokose.

Parengia du muzikos kūrinius mintinai. Koncertų metu pakankamai gerai ir išraiškingai atlieka kūrinius. Dalyvauja renginiuose mokykloje ir už jos ribų.

Savarankiškai parengia tris muzikos kūrinius mintinai. Juos atlieka be teksto klaidų. Noriai dalyvauja renginiuose mokykloje ir už jos ribų. Koncertų metu gerai ir labai išraiškingai atlieka parengtus kūrinius.

8.9. Chorinio dainavimo ir dirigavimo dalyko programos, skirtos chorinio dainavimo ir dirigavimo meno šakos dalyko besimokantiems 5–8 klasių mokiniams, paskirtis – įtvirtinti ir taikyti ankstesniame etape įgytas žinias ir gebėjimus, plėsti muzikos kalbos arsenalą, kaupti repertuarą.

8.9.1. Dalyko tikslas – padėti mokiniams tobulintis jau įgytus chorinio dainavimo įgūdžius, sudaryti sąlygas įgyti dirigavimo technikos ir choro partitūrų analizės pradmenis, realizuoti meninius interesus.

8.9.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai:8.9.2.1. tobulintų(si) ir įtvirtintų chorinio dainavimo įgūdžius;8.9.2.2. įgytų profesionalius dirigavimo pradmenis;8.9.2.3. ugdytų(si) meninę vaizduotę ir kūrybiškumą;8.9.2.4. ugdytų(si) gebėjimą analizuoti;8.9.2.5. rengtųsi kūrybinei ir koncertinei veiklai, įtvirtintų ir gilintų bendravimo

įgūdžius.8.9.3. Dalyką sudaro trys veiklos sritys:8.9.3.1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir


įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas;8.9.3.3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.8.9.4. Didaktinės nuostatos:8.9.4.1. 5–6 klasėse įtvirtinami pradiniame etape įgyti chorinio dainavimo ir

muzikavimo įgūdžiai, integruojamos muzikos teorijos žinios. 7–8 klasėse įtvirtintas chorinio dainavimo meninio atlikimo žinias mokiniai pradeda mokydamiesi dirigavimo. Pamokose formuojami pirmieji choro partitūros analizavimo, jos grojimo fortepijonu ir dirigavimo įgūdžiai;

8.9.4.2. Choro repertuaras parenkamas atsižvelgiant į mokinių amžių, balso fiziologiją, gebėjimus. Tinkamas repertuaras motyvuoja choristus kūrybingam darbui, iniciatyvumui. Parenkami vertingi meniniu požiūriu kūriniai;

8.9.4.3. Ugdymo metodai atitinka amžiaus tarpsnį, vaiko raidos ypatumus. Siekiama nuoseklumo, skatinamas savarankiškas darbas ir iniciatyva. Dirbama su visu choru, atskirais balsais, solo, duetais, tercetais, kvartetais, naudojami balsą ir kvėpavimo įgūdžius lavinantys pratimai. Atsižvelgiama į balso mutaciją;

8.9.4.4. Dirigavimas ir dainavimas yra sudėtingas psichofizinis procesas, todėl labai svarbu atsižvelgti į individualias ugdytinio savybes, gebėjimus. Pamokose atsižvelgiama į paauglio fizinius, emocinius pokyčius, balso mutaciją. Pradedant diriguoti taikomi stebėjimo, klausymo, demonstravimo, analizavimo metodai, atliekami dirigavimo techniką lavinantys pratimai. Dirbama grupėse ir individualiai;

93

8.9.4.5. Dirigavimo pamokose muzikos kūriniai detaliai analizuojami, išmokstami pagroti fortepijonu ir diriguojami pianistui, skambinančiam muzikos kūrinį fortepijonu. Muzikos kūrinio rengimas apima šiuos etapus: kūrinio partitūra grojama iš natų, po to atmintinai, analizuojamas meninis turinys, atliekama teorinė, atlikėjiška analizė. Ugdomas suvokimas, kad meninis kūrinys yra tikslas, o technika yra tik priemonė tikslui siekti;

8.9.4.6. Vertinama ne tik už pasiekimus, žinias ir gebėjimus, bet ir už pastangas, aktyvumą, pažangą. Siekiama, kad vertinimas skatintų tobulėti, pasitikėti savimi, padėtų planuoti profesinę perspektyvą. Taikomas formuojamasis, ideografinis ir apibendrinamasis vertinimas.


1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostata – dainuojant sąmoningai taikyti žinomas muzikos kalbos ir raiškos priemones.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Nagrinėti muzikos kūrinio raiškos priemones.

1.1.1. Išvardinti kūrinyje panaudotas muzikos kalbos priemones. 1.1.2. Paaiškinti muzikos kalbos priemonių reikšmę kūrinio atlikimui.1.1.3. Apžvelgti daugiabalsės choro partitūros partijas, apibūdinti užrašymo specifiką. 1.1.4. Apibūdinti dirigento gestus.1.1.5. Nusakyti muzikos kūrinio nuotaiką, teksto ir muzikos sąsajas.1.1.6. Apžvelgti kūrinio stilių, įvardyti svarbiausius stiliaus požymius.

2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostata – suprasti, kad taisyklingo balso aparato valdymo ir ansamblinio dainavimo įgūdžiai būtini interpretuojant kūrinį.

Gebėjimai Žinios ir supratimas2.1. Dainuoti valdant balso aparatą skirtingo charakterio kūrinius.

2.1.1. Paaiškinti taisyklingos laikysenos ir kvėpavimo, kokybiško garso išgavimo reikšmę daugiabalsio kūrinio atlikimo kokybei. 2.1.2. Išdėstyti horizontalaus ir vertikalaus ansamblinio dainavimo principus.2.1.3. Nustatyti be išankstinio pasirengimo nesudėtingos chorinės partijos vietą partitūroje.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Nuostatos – įtaigiai muzikuoti scenoje, plėtoti sceninę patirtį.3.1. Koncertuoti mokykloje ir miesto koncertinėse salėse.

3.1.1. Nusakyti pasirengimo viešiems pasirodymams reikalavimus.3.1.2. Apibrėžti įtaigaus ir meniško atlikimo požymius.3.1.3. Aptarti koncertinius pasirodymus su mokytoju.

8.9.5.2. 7–8 klasėse:1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostata – siekti profesionalaus atlikimo, dainuojant ir diriguojant chorinius kūrinius taikyti muzikinės kalbos ir raiškos priemones.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Tyrinėti muzikos kalbos elementus kūriniuose.

1.1.1 Išvardinti įvairių žanrų kūriniuose vartojamus muzikos kalbos elementus.

94

1.1.2. Paaiškinti muzikos raiškos priemonių reikšmę kūrinių atlikimui.1.1.3. Prisiminti kūrinio formą, stilių, žanrą.1.1.4. Paaiškinti daugiabalsės choro partitūros užrašymo ypatumus.1.1.5. Aptarti vokalinės choro partitūros ypatybes.1.1.6. Išvardinti partitūros grojimo ir partijų dainavimo reikalavimus.1.1.7. Apibrėžti dirigento gestų reikšmes.

2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostatos – domėtis taisyklingu balso aparato valdymu, ansambliniu dainavimu; siekti įgyti profesionalius dirigavimo technikos įgūdžius.

Gebėjimai Žinios ir supratimas2.1. Formuoti taisyklingus balso aparato valdymo ir ansamblinio dainavimo įgūdžius.

2.1.1. Nusakyti balso bei kvėpavimo valdymo būdus, kokybiško garso savybes dainuojant.2.1.2. Apibūdinti melodinio, harmoninio ir ritminio ansamblio būdingus bruožus.2.1.3. Išvardinti mokymosi būdus, padedančius siekti tikslios intonacijos.2.1.4. Nustatyti be išankstinio pasirengimo keturbalsėje partitūroje savo chorinę partiją.

2.2. Įgyti manualinės technikos pagrindus.

2.2.1. Apibrėžti kūno padėties, dirigento aparato valdymo, rankų mostų koordinavimo, gesto plastikos principus.2.2.2. Apibrėžti dirigento gesto ypatybes, funkciją ir elementus.2.2.3. Nagrinėti takto schemų grafiką.

3. Muzikinio, istorinio, kultūrinio, socialinio konteksto nagrinėjimas, kompozitorių gyvenimo ir kūrybos pažinimas ir apibūdinimas.Nuostata – domėtis konkretaus muzikos kūrinio, kūrinio autorių meniniu, kultūriniu, istoriniu kontekstu.

Gebėjimai Žinios ir supratimas3.1. Analizuoti muzikos kūrinį meniniu, kultūriniu, istoriniu atžvilgiais.

3.1.1. Aptarti kompozitoriaus ir teksto autoriaus gyvenimą, kūrybą, kūrybinį stilių. 3.1.2. Nustatyti muzikinio ir literatūrinio teksto ryšį.

4. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Nuostata – nuolat siekti profesionalaus atlikimo scenoje.Gebėjimai Žinios ir supratimas4.1. Koncertuoti mokyklos, miesto ir Lietuvos koncertų salėse.

4.1.1. Apibūdinti įtaigaus ir meniško atlikimo sąlygas.4.1.2. Nusakyti pasirodymų koncertinėse erdvėse svarbą.4.1.3. Aptarti pasirodymus įvairiais atžvilgiais.


taikymas praktinėje veikloje: tenuto, marcato štrichai, piano, forte, crescendo, diminuendo dinamika, tempų kaita, duolės ir triolės aštuntinėmis, aštuntinių ir ketvirtinių sinkopės, užtūros, pulsacija, sudėtiniai metrai; tonacija; dviejų, trijų dalių paprasta forma, kanonas, imitacija; kūrinio stilius; kūrinio dramaturgija.

95

Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: ilgo kvėpavimo, artikuliacijos įgūdžiai, balsių neutralizavimas; skirtingų ypatingosios ritminių verčių dalybos grupių duolių ir triolių aštuntinėmis derinimas; daugiabalsumas, horizontalus ir vertikalus ansamblinis dainavimas; balso tembras, grandininis kvėpavimas, vokalinė klausa; horizontalus sekvencijų, harmoninių nukrypimų, moduliacijų, būdingų diatoninių dermės laipsnių, melodinių ir harmoninių intervalų iki grynosios oktavos apimties tribalsis intonavimas; savo balso galimybių įvertinimas; dainavimas iš keturbalsės choro partitūros, kitų choro balsų sekimas; keturbalsės choro partitūros atlikimas iš anksto nepasirengus.

Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime: dainavimas koncertuose, pasirodymo aptarimas, ilgalaikis dėmesio koncentravimas, balso ir žvilgsnio valdymas pasirodymo metu, dirigento gesto vieningas sekimas, atlikimo koregavimas scenoje.

Chorinio dainavimo programinį 5-6 klasėms repertuarą pusmečiui sudaro 10-12 skirtingo charakterio, įvairių stilių kūrinių. Tai liaudies dainos, daugiabalsiai įvairių faktūrų (homofoninė, homofoninė su imitacija, užtūra), lietuvių ir užsienio kompozitorių kūriniai. Didesnė repertuaro dalis atliekama a cappella.


taikymas praktinėje veikloje: chorinis dainavimas – choro partitūra, užrašyta trijose penklinėse, a cappella ir su akompanimentu; chorinės partijos užrašymo ypatumai, tesitūra; dirigento gestai, gestų raiška; duolių ir triolių derinimas; sinkopės; sudėtiniai metrai; vidinė pulsacija; dirigavimas – kūrinio forma, kulminacija, tempas, melodika, ritmas; choro tipas, chorinių partijų diapazonas, instrumentinio pritarimo santykis su vokalo partija; metronomas.

Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: chorinis dainavimas – taisyklinga laikysena ir burnos padėtis (nuleistos gerklos), galvinis ir mišrus registrai, aukšta balso skambesio pozicija, skirtingos garso atakos; taisyklingi kvėpavimo, artikuliacijos įgūdžiai; melodinis ir harmoninis ansamblis daugiabalsiuose kūriniuose; vokalinė klausa. balso higiena ir tausojimas; ištvermė. Manualinės technikos įgūdžių formavimas – kūno padėties kontrolė, rankų gestai, ritminiai pratimai beldžiant, plastiniai rankų gestų pratimai, dirigavimas dviejų, trijų ir keturių dalių metrais; dirigento gesto ypatybės – svoris ir tvirtumas, laisvumas ir valingumas, impulsyvumas ir jėga, amplitudė ir tikslumas; dirigavimo technikos elementai – taškas, auftakto gestas, įstojimas ir nuėmimas; štrichai – non legato, legato, staccato; fermata; crescendo, diminuendo; ritenuto; kamertonas. Muzikinio, istorinio, kultūrinio, socialinio konteksto nagrinėjimas, kompozitorių gyvenimo ir kūrybos pažinimas ir apibūdinimas; dirigavimo meno istoriografija; chorinės muzikos pavyzdžiai; konkretaus kūrinio kompozitoriaus gyvenimo ir kūrybos, chorinės kūrybos apibūdinima;. literatūrinio teksto analizė.

Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime: dirigavimo meno istoriografija; chorinės muzikos pavyzdžiai; konkretaus kūrinio kompozitoriaus gyvenimo ir kūrybos, chorinės kūrybos apibūdinimas; literatūrinio teksto analizė.

Chorinio dainavimo dalyko repertuarą pusmečiui sudaro 10-12 skirtingo charakterio, įvairių stilių kūriniai: išplėtotos liaudies dainos, daugiabalsiai įvairių faktūrų, lietuvių ir užsienio kompozitorių kūriniai. Didesnė dalis repertuaro atliekama a cappella: 7 klasėje 2 kūrinai: vienas a cappella, kitas su akompanimentu. Rekomenduojamos lietuvių liaudies dainų harmonizacijos lygių balsų chorui su aiškia melodija, vientisa nuotaika. 8 klasėje repertuarą sudaro 6 kūriniai a cappella ir 4 su akompanimentu. Rekomenduojami lietuvių klasikų chorinės muzikos kūriniai: homofoniniai nedidelės apimties, paprastų metrų kūriniai lygių balsų ir mišriam chorui, su pauzėmis viduryje kūrinio, legato, non legato štrichais, įstojimais skirtingose takto dalyse.



96

1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Žino pagrindines muzikos kalbos ir raiškos priemones, jas apibūdina, padedamas mokytojo.

Apibūdina muzikos kalbos ir raiškos priemones, paaiškina, kaip jas taikyti praktikoje, apibendrina ir pastebi jų tarpusavio ryšį.

Gerai žino ir įvardija muzikos kalbos ir raiškos priemones, paaiškina muzikos raiškos priemonių įtaką kūrinio interpretacijai.

2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Patenkinami balso valdymo įgūdžiai, dainuoja netiksliai intonuodamas, muzikavimas minimalus, neužtikrintai jaučiasi kolektyve. Neužtikrintai atlieka choro partitūrą.

Balsą valdo gerai, intonuoja tiksliai, muzikavimas ryškus. Turi ansamblinio dainavimo įgūdžių. Gerai atlieka daugiabalsę choro partitūrą, jaučia stilių.

Labai gerai valdo balsą ir intonuoja, įtaigiai muzikuoja, yra aktyvus ansamblio narys, geba įsiklausyti į kitus balsus. Demonstruoja gerą stiliaus pojūtį.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Mažai domisi renginiais, juose dalyvauja pasyviai. Koncertuoja tik mokytojo paskatintas.

Noriai dalyvauja renginiuose, vertina save ir įvertina kitus, domisi kultūrine veikla.

Aktyviai dalyvauja renginiuose, realiai įsivertina ir įvertina kitų pasirodymus, suvokia sceninio artistiškumo principus, domisi kultūrine veikla.


Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Žino pagrindinius muzikos kalbos elementus. Mokytojo padedamas, gali juos apibūdinti.

Tinkamai apibūdina muzikos kalbos elementus, taiko juos praktikoje.

Gerai žino ir įvardija muzikos kalbos elementus. Savarankiškai ir tiksliai analizuoja daugiabalsę partitūrą.

2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Dainuoja netiksliai intonuodamas, minimalūs ansamblinio dainavimo ir muzikavimo įgūdžiai. Chorinės partitūros partiją dainuoja su klaidomis. Turi tik minimalius choro partitūros skambinimo fortepijonu įgūdžius. Namų užduotis atlieka nesistemingai, atmestinai. Manualinė technika elementari, neraiškus rankų gestas.

Gerai valdo balsą, intonuoja tiksliai, muzikavimas ryškus, jaučia kūrinio stilių, turi gerus ansamblinio dainavimo įgūdžius. Tiksliai dainuoja iš daugiabalsės choro partitūros. Choro partitūrą fortepijonu skambina neraiškiai. Geba savarankiškai atlikti užduotis. Žino manualinės technikos pagrindus.

Labai gerai valdo balsą ir intonuoja, įtaigiai muzikuoja, yra aktyvus ansamblio narys, geba įsiklausyti į kitus balsus. Išraiškingai dainuoja choro partiją. Fortepijonu muzikaliai skambina choro partitūrą. Gerai paruošia namų užduotis. Manualinė technika gera, gestas glaudžiai siejasi su muzika, atlikimas muzikalus, logiškas.

3. Muzikinio, istorinio, kultūrinio, socialinio konteksto nagrinėjimas, kompozitorių gyvenimo ir kūrybos pažinimas ir apibūdinimas.

97

Žinios fragmentiškos, faktai nesiejami su platesniu muzikiniu istoriniu kontekstu.

Apie kompozitorių ir jo kūrybą žino pakankamai faktų, tačiau juos apibendrina tik mokytojui padedant.

Sukaupta pakankamai daug žinių apie kompozitorių, žinios siejamos su muzikiniu, istoriniu kontekstu.

4. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Mažai domisi muzikiniais renginiais, juose dalyvauja pasyviai. Laukia paskatinimo.

Noriai dalyvauja muzikiniuose renginiuose, vertina savo ir kitų atlikimą, savarankiškai domisi kultūrine veikla.

Aktyviai dalyvauja renginiuose, realiai įsivertina ir įvertina kitų pasirodymus, suvokia sceninio artistiškumo principus, domisi kultūrine veikla.

9. Muzikos srities meno šakos dalyką papildantys dalykai, skirti gilesniam muzikos srities meno šakos dalykui pažinti:

9.1. Balso ugdymo dalyko programa skirta muzikos sritį pasirinkusiems ir chorinio dainavimo ir dirigavimo dalyko besimokantiems 5–8 klasių mokiniams. Šiame etape įtvirtinami ir lavinami kvėpavimo ir dainavimo įgūdžiai, skiriamas didesnis dėmesys muzikinių gebėjimų ugdymui, siekiama integruoti jau sukuptas kitų dalykų žinias. Dalyko programa siejasi su chorinio dainavimo ir dirigavimo dalyko programa. Balso ugdymo pamokoje ugdomi individualūs dainavimo įgūdžiai, stebimi balso pokyčiai mutacijos laikotarpiu.

9.1.1. Dalyko tikslas – sudaryti mokiniams sąlygas tobulinti(s) dainavimo įgūdžius, puoselėti prigimtinį muzikalumą atliekant įvairių žanrų kūrinius.

9.1.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai:9.1.2.1. tobulintų(si) taisyklingos kūno laikysenos ir kvėpavimo įgūdžius;9.1.2.2. plėtotų vokalinę techniką;9.1.2.3. mokytųsi analizuoti ir atlikti įvairių žanrų kūrinius;9.1.2.4. ugdytų(si) artistiškumą.9.1.3. Dalyką sudaro trys veiklos sritys:9.1.3.1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo


žinių taikymas praktinėje veikloje;9.1.3.3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.9.1.4. Didaktinės nuostatos:9.1.4.1. Balso ugdymo programa sudaryta laikantis klasikinio akademinio dainavimo

tradicijų. Jau įgyti dainavimo įgūdžiai nuolat tobulinami atsižvelgiant į balso vystymąsi, mutacijos laikotarpį. Taikomi įvairūs mokymo metodai: balso ir kvėpavimo pratybos, vokalizių dainavimas, poetinio teksto deklamavimas, muzikos klausymas, analizavimas. Lygiagrečiai su balso valdymo technika ugdoma ir atlikėjo raiška, kaupiamas repertuaras, skatinamas iniciatyvumas ir savarankiškumas;

9.1.4.2. Kiekvienam mokiniui sudaromos individualios programos atsižvelgiant į prigimtinius balso duomenis ir muzikinius gebėjimus, amžiaus tarpsnį, tai klasei rekomenduojamą repertuarą, mokinio pageidavimus. Dainuojami įvairių žanrų didesnės apimties kūriniai su ryškesniais dinaminiais kontrastais, ilgesnėmis frazėmis, keliantys sudėtingesnius intonavimo ir kvėpavimo reikalavimus;

9.1.4.3. Pamokose pagrindinis dėmesys skiriamas mokinio balso lavinimui. Mokoma visų specifinių balso valdymo technikų griežtai prižiūrint mokytojui. Vaikai, galintys suvokti savo pojūčius dainuodami, mokomi parengti kūrinius savarankiškai. Pamokoje formuluojami tikslai ir uždaviniai, pasiūlomi mokymosi metodai, siekiama, kad mokinys suprastų, kaip pasiekti norimą rezultatą. Mokiniams diegiama nuostata, kad balso lavinimas yra ilgalaikis procesas, reikalaujantis kruopštaus ir nuoseklaus darbo;

98

9.1.4.4. Mokiniai vertinami atsižvelgiant į savarankiško darbo rezultatus, daromą pažangą, rodomas pastangas. Taikoma formuojamojo, ideografinio ir apibendrinamojo vertinimo būdai.


1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostatos – nuolat tobulinti balso aparato valdymą, ugdyti(s) meninį skonį.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Dainuoti taisyklingai valdant balso aparatą.

1.1.1. Apibūdinti kūno laikyseną, galvos ir pečių linijos padėtį dainuojant.1.1.2. Paaiškinti taisyklingos kūno laikysenos įtaką dainavimui.1.1.3. Prisiminti kvėpavimo ir balso ugdymo pratimus.1.1.4. Apibūdinti taisyklingo balso formavimo procesą.1.1.5. Nurodyti skirtumus tarp solinio ir ansamblinio dainavimo.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostata – siekti pažinti įvairių žanrų muzikos raiškos priemones, jų teikiamas galimybes.2.1. Atpažinti muzikos raiškos priemones įvairių žanrų kūriniuose.

2.1.1. Išvardinti dinamikos pokyčius, tempų kaitą, artikuliacijos elementus dainose.2.1.2. Paaiškinti jų įtaką dainos interpretacijai.2.1.3. Aptarti dainos poetinį teksto ir muzikos kalbos elementų ryšį, poetinio teksto įtaką muzikos kūrinio nuotaikai. 2.1.4. Apibūdinti muzikos kūrinio formos pagrindines dalis ir svarbiausias dalių padalas. 2.1.5. Apibūdinti kompozitoriaus pagrindinius kūrybos žanrus.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Nuostata – siekti laisvo ir išraiškingo dainavimo viešuose pasirodymuose.3.1. Dainuoti mokyklos koncertuose.

3.1. Apibūdinti pasirengimo koncertui principus.3.2. Nusakyti raiškaus atlikimo bruožus.3.3. Išvardinti dažniausiai daromas koncertų metu klaidas.

9.1.5.2. 7–8 klasėse:1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostata – įsitikinti, kad sistemingas balso ugdymas yra taisyklingo dainavimo pagrindas.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Išraiškingai dainuoti įvairaus charakterio ir žanro kūrinius.

1.1.1. Išvardinti dažniausiai pasitaikančias kūno laikysenos klaidas.1.1.2. Paaiškinti žemo kvėpavimo principus.1.1.3. Prisiminti kvėpavimą, dikciją ir artikuliaciją lavinančius pratimus.1.1.4. Išvardinti tikslią intonaciją veikiančias sąlygas.1.1.5. Apibūdinti dainos žanro įtaką dainavimui.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostatos – remtis muzikos raiškos priemonėmis muzikuojant, domėtis atliekamo žanro ypatybėmis.

99

2.1. Analizuoti muzikos raiškos priemones atliekamuose kūriniuose.

2.1.1. Įvardyti kūrinio formos būdingiausius bruožus.2.1.2. Aptarti kūrinio stiliaus ir žanro ypatumus. 2.1.3. Paaiškinti dainos poetinio teksto reikšmę atlikimui.2.1.4. Aptarti kompozitoriaus kūrybos bruožus, jo gyvenamąjį laikotarpį.2.1.5. Sudaryti kūrinio interpretacinį planą.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Nuostata – siekti laisvo ir patogaus dainavimo pojūčio, psichologinio komforto scenoje.3.1. Dainuoti mokyklos koncertuose ir dalyvauti projektuose.

3.1. Įvardyti sceninės kultūros normas.3.2. Nusakyti išraiškingo ir formalaus atlikimo skirtumus. 3.3. Apibūdinti pasirodymo koncerte rezultatą.


formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: balso aparato pažinimas, laisva ir tiesi kūno laikysena, taisyklinga burnos, gerklų ir liežuvio padėtis dainuojant; žemo diafragminio kvėpavimo pradmenys, juos lavinantys pratimai; laisvas dainavimas, balso aparato valdymas, tiksli intonacija, taisyklinga artikuliacija, aukšta balso skambesio pozicija, diapazono plėtra; rezonatoriai; balso higiena.

Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje: lėtas, vidutinis tempai; evoliucinė dinamika; legato, non legato štrichai; paprastosios dviejų, trijų dalių formos; poetinio teksto analizė ir ryšys su muzika. kompozitoriaus kūrybos apžvalga.

Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime: dainavimas koncertuose; dėmesio sukaupimas; atlikimo išraiškingumas; atlikimo įvertinimas.

Programinį repertuarą 5 klasėje pusmečiui sudaro 3 skirtingo charakterio dainos, 6 klasėje – 3 skirtingo charakterio ar žanro vokaliniai kūriniai, iš kurių vienas 6 klasėje yra vokalizė.


formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: balso aparato, vidinių pojūčių dainuojant pažinimas; laisva kūno laikysena, jos kontrolė; žemą diafragminį kvėpavimą lavinantys pratimai; balsių neutralizavimas, registrų lyginimas, balso paslankumas, diapazono plėtra; balso higiena ir stebėsena.

Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje: sinkopinis, taškuotasis ritmai; paprastieji ir sudėtiniai metrai;. tempų kaita, vidinė pulsacija; piano, forte, crescendo, diminuendo dinamika, marcato, tenuto štrichai; kūrinio forma; kulminacija; stilius; žanras; poetinio teksto analizė; poetinio teksto vertimas iš užsienio kalbos; poetinio teksto ir muzikos ryšys; interpretacinis planas.

Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime: dainavimas koncertuose ir muzikiniuose projektuose mokykloje ir kitose miesto koncertinėse erdvėse; psichologinis nusiteikimas koncertui; repeticinis ir koncertinis atlikimas; meninis rezultatas; pasitaikančių klaidų aptarimas.

Programinį repertuarą pusmečiui sudaro 3 skirtingo charakterio ar žanro vokaliniai kūriniai, iš kurių vienas yra vokalizė.




100

Tik mokytojo paragintas, taisyklingai stovi. Dainuojant pasitaiko kvėpavimo ir intonavimo klaidų. Nepakankamai aiški dikcija. Kūrinių atlikimas formalus. Neatsižvelgiama į kūrinio žanrą.

Dainuodamas taisyklingai stovi, dažniausiai taiko žemo kvėpavimo įgūdžius, tiksliai intonuoja. Dainuodamas kreipia dėmesį į dainos žanrą. Savarankiškai parengia kūrinį.

Labai gerai valdo balsą. Kontroliuoja kūno laikyseną dainavimo metu. Taiko žemo kvėpavimo įgūdžius. Tiksliai intonuoja, išraiškingai muzikuoja. Gerai žino dainos žanro įtaką atlikimui. Savarankiškai ir kokybiškai parengia muzikos kūrinį.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Žino ir taiko muzikos raiškos priemones dainuodamas. Jaučia ir perteikia kūrinio charakterį. Nustato kūrinio formą ir žanrą. Trūksta žinių apie kompozitoriaus kūrybą.

Gerai supranta ir pritaiko muzikos raiškos priemones dainose. Paaiškina dainos poetinį tekstą, sieja jį su muzikos kalbos elementais. Pateikia savo interpretacinį planą. Nustato kūrinio formą, apibūdina kompozitoriaus kūrybai būdingus žanrus.

Gerai žino ir pritaiko muzikos raiškos priemones atlikdamas vokalinius kūrinius. Nusako poetinio teksto pagrindinę mintį. Nustato kūrinio žanrą, apibūdina muzikos stilių. Savarankiškai domisi kompozitoriaus kūrybai būdingais bruožais. Pateikia aiškų ir logišką interpretacinį planą.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Nerodo noro koncertuoti, trūksta asmeninės iniciatyvos. Vokaliniai technikos ir muzikavimo įgūdžiai yra nepakankami įtaigiam pasirodymui.

Noriai dalyvauja koncertuose, dainuoja įtaigiai, geba psichologiškai nusiteikti pasirodymui. Analizuoja savo pasirodymo rezultatus.

Aktyviai rengiasi ir dainuoja koncertuose. Siekia įtaigaus, meniško atlikimo. Argumentuotai vertina savo ir kitų pasirodymus.


Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas. Tik mokytojo paragintas, taisyklingai stovi. Dainuojant pasitaiko kvėpavimo ir intonavimo klaidų. Nepakankamai aiški dikcija. Kūrinių atlikimas formalus. Neatsižvelgiama į kūrinio žanrą.

Dainuodamas taisyklingai stovi, dažniausiai taiko žemo kvėpavimo įgūdžius, tiksliai intonuoja. Dainuodamas kreipia dėmesį į dainos žanrą. Savarankiškai parengia kūrinį.

Labai gerai valdo balsą. Kontroliuoja kūno laikyseną dainavimo metu. Taiko žemo kvėpavimo įgūdžius. Tiksliai intonuoja, išraiškingai muzikuoja. Gerai žino dainos žanro įtaką atlikimui. Savarankiškai ir kokybiškai parengia muzikos kūrinį.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Žino ir taiko muzikos raiškos priemones dainuodamas. Jaučia ir perteikia kūrinio charakterį. Nustato

Gerai supranta ir pritaiko muzikos raiškos priemones dainose. Paaiškina dainos poetinį tekstą, sieja jį su muzikos kalbos elementais.

Gerai žino ir pritaiko muzikos raiškos priemones atlikdamas vokalinius kūrinius. Nusako poetinio teksto pagrindinę mintį. Nustato kūrinio žanrą,

101

kūrinio formą ir žanrą. Trūksta žinių apie kompozitoriaus kūrybą.

Pateikia savo interpretacinį planą. Nustato kūrinio formą, apibūdina kompozitoriaus kūrybai būdingus žanrus.

apibūdina muzikos stilių. Savarankiškai domisi kompozitoriaus kūrybai būdingais bruožais. Pateikia aiškų ir logišką interpretacinį planą.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Nerodo noro koncertuoti, trūksta asmeninės iniciatyvos. Vokaliniai technikos ir muzikavimo įgūdžiai yra nepakankami įtaigiam pasirodymui.

Noriai dalyvauja koncertuose, dainuoja įtaigiai, geba psichologiškai nusiteikti pasirodymui. Analizuoja savo pasirodymo rezultatus.

Aktyviai rengiasi ir dainuoja koncertuose. Siekia įtaigaus, meniško atlikimo. Argumentuotai vertina savo ir kitų pasirodymus.

9.2. Choro partitūrų skaitymas. Dalyko programa skirta muzikos sritį pasirinkusiems ir meno šakos chorinio dainavimo ir dirigavimo dalyką besimokantiems 7–8 klasių mokiniams. Dalyko paskirtis – ugdyti mokinių choro partitūrų skaitymo kompetencijas: analizuoti ir skambinti fortepijonu choro partitūrą, plėtoti muzikinės kalbos pažinimą, lavinti atlikėjiškus įgūdžius.

9.2.1. Dalyko tikslas – formuoti pradinius choro partitūrų analizavimo ir skambinimo fortepijonu gebėjimus.

9.2.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai:9.2.2.1. ugdytų(si) pradinius choro partitūros skambinimo fortepijonu įgūdžius;9.2.2.2. lavintųsi muzikinę klausą bei estetinį skonį;9.2.2.3. mokytųsi skambinti fortepijonu nežinomą chorinę partitūrą;9.2.2.4. integruotų kitų muzikos teorijos ir muzikos istorijos dalykų žinias.9.2.3. Dalyką sudaro dvi veiklos sritys:9.2.3.1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir

žinių taikymas praktinėje veikloje;9.2.3.2. Dalyko technikos ir technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių

formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.9.2.4. Didaktinės nuostatos:9.2.4.1. Dalyko pamokose mokomasi analizuoti ir skambinti fortepijonu chorinę

partitūrą. Chorinės partitūros analizė pradedama detaliai aptariant kūrinio muzikos kalbos elementus, kūrinio formą, jos sudėtines dalis. Analizuojant chorinę partitūrą apibūdinami kompozitoriaus kūrybos bruožai, įvardijama pagrindinė poetinio teksto mintis, nustatomas choro tipas, apibūdinama chorinė faktūra ir partitūros užrašymo būdas. Apibendrinus gautas žinias, choro partitūra skambinama fortepijonu;

9.2.4.2. Nežinomų muzikos pavyzdžių chorui skambinimo įgūdžiai ugdomi nuosekliai. Mokiniai skambina nesudėtinga faktūra pagrįstus muzikos pavyzdžius, mokomasi skambinant fortepijonu jungti garsus nenaudojant pedalo. Įvaldžius techninius chorinės partitūros vienoje penklinėje skambinimo fortepijonu reikalavimus, laipsniškai pereinama prie sudėtingesnių kūrinių, užrašytų dviejose penklinėse. Siekiama lavinti atlikėjišką reakciją, ugdytis gebėjimą matyti partitūroje keletą taktų į priekį. Supažindinama su partitūros transponavimo taisyklėmis;

9.2.4.3. Kiekvienam mokiniui sudaromos individualios dalyko programos. Parenkant repertuarą atsižvelgiama į mokinio grojimo fortepijonu įgūdžius, muzikos kūrinių analizavimo gebėjimus, įgytas muzikos teorijos žinias. Repertuaru siekiama skatinti pažinti chorinę muziką, domėtis ja, sieti įgytas žinias su chorinio dainavimo ir dirigavimo dalykų žiniomis;

9.2.4.4. Vertinimas yra integrali ugdymo proceso dalis, padedanti suvokti savo pasiekimus ir pažangą. Pamokų metu taikomas ideografinis, formuojamasis vertinimas.

9.2.5. Mokinių pasiekimai:1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas

102

praktinėje veikloje.Nuostata – siekti, kad choro partitūros analizė taptų pirma ir būtina sąlyga rengiantis ją skambinti fortepijonu.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Atpažinti muzikos kalbos elementus kūriniuose chorui.

1.1.1. Išvardinti kūrinyje panaudotas muzikos raiškos priemones.1.1.2. Nurodyti choro tipą, galimus choro balsų užrašymo būdus.1.1.3. Apibūdinti kūrinio formą. 1.1.4. Paaiškinti kūrinio poetinio teksto pagrindinę mintį.1.1.5. Apžvelgti kompozitoriaus kūrybos stilių, kompozitoriaus chorinei kūrybai būdingus bruožus.

2. Dalyko technikos ir technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostata – suprasti, kad gebėjimas profesionaliai ir raiškiai skambinti choro partitūrą yra būtinas būsimam chorvedžiui.2.1. Skambinti choro partitūrą fortepijonu.

2.1.1. Paaiškinti fortepijoninio kūrinio ir choro partitūros skambinimo fortepijonu skirtumus.2.1.2. Įvardyti nežinomos chorinės partitūros skambinimo fortepijonu nuoseklų veiksmų planą.2.1.3. Išvardinti chorinės partitūros transponavimo būdus.

9.2.6. Turinio apimtis:9.2.6.1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir

žinių taikymas praktinėje veikloje: muzikiniai terminai; jų vertimai į lietuvių kalbą; tempas; lėti ir vidutiniai tempai; metronomas; paprasti dviejų, trijų ir sudėtinis keturių dalių metrai; dermė; faktūra; chorų rūšys; choro balsai, jų užrašymo būdai; frazė, sakinys, periodas, kulminacija; kompozitoriaus kūrybos apžvalga; poetinis tekstas; poetinio teksto ir muzikos ryšys.

9.2.6.2. Dalyko technikos ir technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: tempas, jo kaita; pedalo valdymas; akordai, jų jungimas; choro atsikvėpimai; nesudėtingo nežinomo muzikinio teksto skambinimas lėtu tempu; vidinė pulsacija; transponavimas pustoniu aukštyn ir žemyn; choro partitūra a cappella, užrašyta vienoje, dviejose penklinėse; harmonizuotos lietuvių liaudies dainos, nesudėtingi lietuvių ir užsienio kompozitorių kūriniai, lygių balsų, pilnam ir nepilnam mišriam chorui.

9.2.6.3. Choro partitūrų skaitymo programinis repertuaras:7 klasėje programinį repertuarą pusmečiui sudaro keturi choriniai kūriniai a cappella

lygių balsų chorui.8 klasėje programinį repertuarą pusmečiui sudaro keturi įvairaus charakterio

choriniai kūriniai a cappella, užrašyti dviejose penklinėse.9.2.7. Vertinimas:


1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Apibūdina tik dalį kūrinyje naudojamų muzikos kalbos elementų. Žinios apie kompozitoriaus kūrybą fragmentiškos.

Analizuoja kūrinio muzikos kalbos elementus, nustato formą, jos sudedamąsias dalis. Žino daug faktų apie kompozitoriaus gyvenimą ir kūrybą.

Apibūdina kūrinio muzikos kalbos elementus ir paaiškina jų įtaką muzikos kūrinio formai. Nusako kompozitoriaus kūrybai būdingus bruožus.

2. Dalyko technikos ir technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.

103

Choro partitūrą skambina nedainingai, su teksto klaidomis, nesilaiko tempo nuorodų. Nežinomą muzikinį tekstą skambina tik lėtu tempu, skambindamas dažnai klysta.

Kūrinį skambina natūraliu garsu, dainingai, tačiau netiksliai atlieka muzikinį tekstą, trūksta muzikalumo. Nežinomą muzikinį tekstą skambina neišlaikydamas pasirinkto tempo, skambindamas padaro keletą atsitiktinių klaidų.

Skambina giliu garsu, išraiškingai, tinkamu tempu, laikosi dinaminių nuorodų. Nurodytu tempu skambina nežinomą muzikinį tekstą. Puikiai orientuojasi partitūroje.

9.3. Mokinys, besimokantis skambinti fortepijonu arba groti vienu iš styginių arba pučiamųjų, arba mušamuoju instrumentu, gilesniam muzikos srities meno šakos dalyko pažinimui 8 klasėje mokosi kamerinio ansamblio dalyką.

9.3.1. Dalyko tikslas – puoselėti mokinių muzikinius gabumus ir gebėjimus, suteikti profesionalius grojimo kameriniame ansamblyje pagrindus.

9.3.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai:9.3.2.1. formuotų(si) grojimo ansamblyje įgūdžius;9.3.2.2. susipažintų su įvairių muzikos instrumentų raiškos priemonių ypatumais;9.3.2.3. mokytųsi analizuoti ir interpretuoti įvairių epochų kamerinę muziką;9.3.2.4. ugdytų(si) savarankiškumą.9.3.3. Dalyką sudaro dvi veiklos sritys:9.3.3.1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir


įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.9.3.4. Didaktinės nuostatos:9.3.4.1. Kamerinį ansamblį sudaro 2-5 atlikėjų instrumentininkų grupė. Kameriniai

ansambliai sudaromi iš tos pačios arba skirtingų klasių mokinių. Rekomenduojama kamerinį ansamblį sudaryti iš tos pačios klasės moksleivių. Atsižvelgus į skirtingą mokinių atlikėjišką patirtį, gebėjimus ir pasiekimus, taip pat į kameriniam ansambliui būtinų instrumentų poreikį, ansambliuose dalyvauja ir kitų klasių mokiniai. 8 klasės mokiniams kamerinio ansamblio kursą rekomenduojama pradėti nuo nedidelės sudėties, nesudėtinga muzikos kalba parašytų kūrinių;

9.3.4.2. Pamokose formuojamas grojimas ansamblyje. Individualiai ir kartu su partneriu (-iais) mokomasi tiksliai perskaityti kūrinio natų tekstą, atidžiai sekti ne tik savo, bet ir partnerio(-ių) partiją, muzikavimo eigą. Aptariama skirtingos prigimties instrumentų specifika. Instrumento naudojimo raiškos priemonės pasirenkamos pagal ansamblio partnerio(-ių) atlikimo galimybes, siekiama optimalaus dinaminio balanso. Visi kamerinio ansamblio nariai repeticijų, pamokų ir viešų pasirodymų metu groja iš natų;

9.3.4.3. Grojant ansamblyje kompleksiškai taikomos jau įgytos teorinės žinios. Individualiai ir kartu su partneriu(-iais) analizuojama rengiamo kūrinio forma, aptariamas kūrinio sukūrimo laikmetis, kompozitoriaus stiliaus bruožai, konkretaus muzikos kūrinio teksto specifiniai niuansai, išsiaiškinamos žodinės kompozitoriaus nuorodos.

9.3.4.4. Vertinimas ir mokinio įsivertinimas taikomas pamokų, koncertų metu. Apibendrinamasis vertinimas taikomas atsižvelgiant į mokymosi proceso etapus ir rezultatus. Vertinant mokinius didžiausias dėmesys kreipiamas į muzikos kūrinių tikslų teksto atlikimą bei kokybišką ansamblinį muzikavimą.

9.3.5. Mokinių pasiekimai:1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostata – siekti suprasti esmines klasicizmo ir romantizmo epochoms būdingas muzikos raiškos priemones ir jų įtaką kūrinio meninei idėjai.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Nagrinėti konkretaus muzikos 1.1.1 Apibūdinti konkretaus muzikos kūrinio sukūrimo

104

kūrinio stilių. laikmetį, kompozitoriaus kūrybos braižą.1.1.2. Apibūdinti kompozitoriaus stilių, nusakyti stiliaus požymius konkrečiame muzikos kūrinyje. 1.1.3. Nusakyti skirtingų kamerinio ansamblio partijų atlikimo stilistikos derinimo būdus.


1.2.1. Įvardyti pagrindines kūrinio formos dalis.1.2.2. Įvardyti kulminacijos(-ų) nustatymo kriterijus. 1.2.3. Nusakyti kulminacijos pasiekimo veiksmų planą. 1.2.4. Apibūdinti skirtingų partijų struktūros panašumus ir skirtumus.

2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostatos – siekti darnaus bendro muzikavimo, gilinti žinias apie instrumentų technines galimybes.2.1. Atlikti kamerinės muzikos kūrinį.

2.1.1. Apibūdinti kamerinio ansamblio sąvokos turinį.2.1.2. Apibūdinti instrumento partijos vaidmenį konkrečiame muzikos kūrinyje.2.1.3. Prisiminti pagrindines ansamblio partnerio instrumento savybes.2.1.4. Nustatyti ir įvardyti savo instrumento raiškos galimybes.2.1.5. Apibūdinti atliekamos muzikos specifiškumą ir atlikimo ypatumus.

2.2. Interpretuoti muzikos kūrinius.

2.2.1. Apibūdinti įvairaus charakterio ir nuotaikų muziką.2.2.2. Apibrėžti bendrą kūrinio interpretacinį sumanymą, planą.2.2.3. Nustatyti tikslaus grojimo, darnaus ansamblio su partneriu požymius sceninės praktikos metu.

9.3.6. Turinio apimtys:9.3.6.1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir

žinių taikymas praktinėje veikloje: muzikos kūrinio stilistika ir raiškos būdai; įvairių epochų instrumentinė kamerinė muzika; muzikos kūrinio istorinis, stilistinis kontekstai; muzikos kūrinio tematika, forma ir struktūrinės jos dalys; harmoninė muzikos kūrinio struktūra. kamerinio ansamblio narių partijų santykis.

9.3.6.2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas: bendro grojimo ansamblyje įgūdžių formavimas; ansamblio partnerio instrumento atlikimo technikos pažinimas; bendro muzikavimo praktika. kūrinių analizavimas, įrašų klausymas.

9.3.6.3. Kamerinio ansamblio programinį repertuarą metams sudaro vienas stambios formos kūrinys, pavyzdžiui: duetai – F. Schubert. Sonatina smuikui ir fortepijonui D-dur, D 384; J. B. Wanhal. Sonata altui ir fortepijonui op. 7; J. B. Breval. Sonata violončelei ir fortepijonui C-dur, op. 40, Nr. 1; M. Arnold. Sonatina klarnetui ir fortepijonui op. 29; B. Bartok duetai dviem smuikams; A. Hedges. Sonatina fleitai ir fortepijonui op. 86; trio – F. Weber. Lengvas fortepijoninis trio op. 15; C. Reinecke. Lengvas fortepijoninis trio op. 159; J. Klengel. Trio smuikui, altui ir fortepijonui op. 1; S. Hennesy. Mažasis trio styginiams op. 52; E. Schissel. Trio mediniams pučiamiesiems; M. Hedien. Trio mediniams pučiamiesiems; kvartetai – M. K. Čiurlionis. Kanonai styginių kvartetui; G. Kuprevičius. 8 lietuvių liaudies dainos styginių kvartetui; J. Naujalis „Svajonė“ styginių kvartetui; G. F. Haendel „Vandens muzika“ styginių kvartetui.


105

Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Mokytojo padedamas, analizuoja muzikos kūrinį formos, stiliaus atžvilgiais. Priskiria kūrinį konkrečiai muzikos epochai, kompozitoriui, tačiau natų tekste neatpažįsta stiliui būdingų bruožų. Nustato ir įvardija muzikos kūrinio tik kai kurias formos dalis ar padalas.

Savarankiškai analizuoja kūrinių muzikinį tekstą. Analizuoja savo ir ansamblio partnerio partijas, natų tekste atpažįsta muzikos stiliui būdingas raiškos priemones, tiksliai apibūdina muzikos kūrinio formą.

Analizuoja muzikos kūrinį įvairiais atžvilgiais, siūlo interpretacijos variantus. Savo partijos muzikinį tekstą sieja su ansamblio partnerio partija, ieško muzikos raiškos priemonių panašumų.

2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas.Netiksliai groja atliekamo kūrinio savo partiją. Jaučiamos instrumento valdymo spragos, muzikos raiška suvaržyta. Reikia daug pastangų, kad pasiektų minimalų rezultatą. Demonstruoja minimalius bendro grojimo ansamblyje gebėjimus - klausosi tik savęs. Į pamokas ateina minimaliai parengęs savo partiją.

Pamokoms parengia atliekamo kūrinio savo partiją. Muzikuodamas ansamblyje klauso partnerio(-ių) partijos (-ų), siekia visų ansamblio narių partijų dermės. Aktyviai, noriai dalyvauja dalyko pamokose.

Puikiai atlieka nesudėtingą kamerinės muzikos kūrinio partiją, domisi ansamblio partnerio instrumento specifika. Pamokų metu rodo aktyvumą ir iniciatyvumą. Diskutuoja apie kūrinio interpretacijos galimybes. Klausosi muzikos įrašų. Noriai organizuoja savarankiškas repeticijas.

9.4. Mokinys, besimokantis groti vienu iš styginių instrumentų, gilesniam muzikos srities meno šakos dalyko pažinimui mokosi ansamblinio muzikavimo dalyką. Jį sudaro du dalykai – smuikininkų ansamblio ir stygininkų ansamblio. Smuikininkų ansamblio dalyko programa skirta 5–6 klasių mokiniams, pasirinkusiems styginį instrumentą smuiką kaip pagrindinį meno srities meno šakos dalyką. Stygininkų ansamblio dalyko programa skirta 7–8 klasių mokiniams, besimokantiems smuiko, alto, violončelės ir kontraboso kaip pagrindinio meno srities meno šakos dalyko.

9.4.1. Dalyko tikslas – suteikti profesionalius grojimo ansamblyje pagrindus.9.4.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai:9.4.2.1. formuotų(si) grojimo ansamblyje įgūdžius;9.4.2.2 susipažintų su įvairių muzikos instrumentų raiškos priemonių ypatumais;9.4.2.3. mokytųsi analizuoti ir interpretuoti įvairių epochų kamerinę muziką;9.4.2.4. ugdytų(si) savarankiškumą.9.4.3. Dalyką sudaro dvi veiklos sritys:9.4.3.1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir


įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.9.4.4. Didaktinės nuostatos:9.4.4.1. Smuikininkų ansamblį sudaro jungtinė 5–6 klasių mokinių didesnės

sudėties 12-20 atlikėjų instrumentininkų grupė;9.4.4.2. Stygininkų ansamblį sudaro jungtinė 7–8 klasių mokinių didesnė kaip 12

atlikėjų instrumentininkų grupė;9.4.4.3. Repertuaras parenkamas atsižvelgiant į mokinių pasirengimo ir pasiekimų

lygį, gebėjimą groti ansamblyje, iniciatyvą. Mokiniams parenkami aiškūs, nesudėtingi, paprastesnėmis instrumento atlikimo priemonėmis paremti kameriniai kūriniai;

106

9.4.4.4. Pamokose formuojamas grojimas ansamblyje. Mokomasi tiksliai perskaityti kūrinio natų tekstą, atidžiai sekti ne tik savo, bet ir partnerių partiją, muzikavimo eigą. Siekiama optimalaus dinaminio balanso;

9.4.4.5. Grojant ansamblyje kompleksiškai taikomos jau įgytos teorinės žinios. Aptariamas kūrinio sukūrimo laikmetis, kompozitoriaus stiliaus bruožai, konkretaus muzikos kūrinio teksto specifiniai niuansai, išsiaiškinamos žodinės kompozitoriaus nuorodos;

9.4.4.6. Vertinimas ir mokinio įsivertinimas taikomas pamokų, koncertų metu. Apibendrinamasis vertinimas taikomas atsižvelgiant į mokymosi proceso etapus ir rezultatus. Vertinant mokinius didžiausias dėmesys kreipiamas į muzikos kūrinių tikslų teksto atlikimą bei kokybišką ansamblinį muzikavimą.

9.4.5. Mokinių pasiekimai:1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostata – siekti suprasti esmines skirtingoms epochoms būdingas muzikos raiškos priemones ir jų įtaką kūrinio meninei idėjai.

Gebėjimai Žinios ir supratimas 1.2. Analizuoti muzikos kūrinio formą.

1.2.1. Įvardyti pagrindines kūrinio formos dalis.1.2.2. Įvardyti kulminacijos(-ų) nustatymo kriterijus. 1.2.3. Nusakyti kulminacijos pasiekimo veiksmų planą. 1.2.4. Apibūdinti skirtingų partijų struktūros panašumus ir skirtumus.


2.2.1. Apibūdinti įvairaus charakterio ir nuotaikų muziką.2.2.2. Apibrėžti bendrą kūrinio interpretacinį sumanymą, planą.2.2.3. Siekti tikslaus grojimo, darnaus ansamblio su partneriais.

9.4.6. Turinio apimtys:9.4.6.1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir

žinių taikymas praktinėje veikloje: muzikos kūrinio stilistika ir raiškos būdai; įvairių epochų instrumentinė muzika; muzikos kūrinio istorinis, stilistinis kontekstai; muzikos kūrinio tematika, forma ir struktūrinės jos dalys; harmoninė muzikos kūrinio struktūra. ansamblio narių partijų santykis.

9.4.6.2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas: bendro grojimo ansamblyje įgūdžių formavimas; ansamblio partnerio instrumento atlikimo technikos pažinimas; bendro muzikavimo praktika. kūrinių analizavimas, įrašų klausymas.

9.4.6.3. Smuikininkų ansamblio programinį repertuarą metams sudaro 8-10 įvairios apimties bei skirtingų epochų kūrinių.

9.4.6.4. Stygininkų ansamblio programinį repertuarą metams sudaro 10-12 įvairios apimties bei skirtingų epochų kūrinių.


Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Priskiria kūrinį konkrečiai muzikos epochai, kompozitoriui, tačiau natų tekste neatpažįsta stiliui būdingų bruožų. Nustato ir įvardija muzikos kūrinio tik

Savarankiškai analizuoja kūrinių muzikinį tekstą.Analizuoja savo ir ansamblio partnerio partijas, natų tekste atpažįsta muzikos stiliui būdingas raiškos priemones,

Analizuoja muzikos kūrinį įvairiais atžvilgiais, siūlo interpretacijos variantus. Savo partijos muzikinį tekstą sieja su ansamblio partnerio

107

kai kurias formos dalis ar padalas.

tiksliai apibūdina muzikos kūrinio formą.

partija, ieško muzikos raiškos priemonių panašumų.

2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas.Netiksliai groja atliekamo kūrinio savo partiją. Jaučiamos instrumento valdymo spragos, muzikos raiška suvaržyta. Reikia daug pastangų, kad pasiektų minimalų rezultatą. Demonstruoja minimalius bendro grojimo ansamblyje gebėjimus - klausosi tik savęs. Į pamokas ateina minimaliai parengęs savo partiją.

Pamokoms parengia atliekamo kūrinio savo partiją. Muzikuodamas klauso partnerių partijos(-ų), siekia visų ansamblio narių partijų dermės. Aktyviai, noriai dalyvauja dalyko pamokose.

Puikiai atlieka nesudėtingą kamerinės muzikos kūrinio partiją, domisi ansamblio partnerio instrumento specifika. Pamokų metu rodo aktyvumą ir iniciatyvumą. Diskutuoja apie kūrinio interpretacijos galimybes. Klausosi muzikos įrašų. Noriai organizuoja savarankiškas repeticijas.

10. Pagrindiniai muzikos srities programos meninio ugdymo dalykai mokantis pagal pagrindinio ugdymo pirmosios dalies programą – solfedžio, bendrasis fortepijonas, muzikos istorija.

10.1. Solfedžio programos paskirtis – sudaryti sąlygas mokiniams įtvirtinti įgytas žinias ir įgūdžius, formuoti aktyvios muzikinės klausos pagrindus.

10.1.1. Dalyko tikslas – padėti mokiniams ugdyti(s) dermės pojūtį, vidinę klausą, įgyti pagrindinių muzikos teorijos žinių.

10.1.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per solfedžio pamokas mokiniai:10.1.2.1. tobulintų(si) melodinės ir harmoninės klausos įgūdžius;10.1.2.2. ugdytų(si) gebėjimą suvokti sudėtingesniuose muzikos kontekstuose

derminius ir funkcinius garsų ryšius;10.1.2.3. lavintų dainavimo įgūdžius, tikslintų intonaciją.10.1.3. Dalyką sudaro dvi veiklos sritys:10.1.3.1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir


įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.10.1.4. Didaktinės nuostatos:10.1.4.1. Pagrindinio ugdymo koncentre mokiniai mokosi daug naujų muzikos

kalbos elementų. Ši gausi informacija grupinėje solfedžio pamokoje dažnai į antrą planą nustumia siekį ugdyti individualius mokinių gebėjimus atpažinti, užrašyti ar intonuoti muzikos darinius, melodijas. Solfedžio pamokose svarbu nuolat prisiminti, kad mokiniui yra vertinga tik ta informacija, kuria jis gali savarankiškai operuoti. Todėl solfedžio pamokose privalu išnaudoti visas galimybes aiškintis, skirti pakankamai dėmesio savarankiškam ir sąmoningam užduočių atlikimui;

10.1.4.2. Mokymo turinys solfedžio pamokose orientuotas į muzikinių gebėjimų ugdymą. Svarbiausia solfedžio pamokose – muzikinių gebėjimų kokybė. Siekiant kokybės didžiausias dėmesys pamokoje skiriamas vidinėms muzikinėms mokinio savybėms puoselėti. Todėl grupinėje pamokoje klasės mokiniai gali būti skirstomi į mažesnes grupes pagal individualius interesus, pagal panašių gebėjimų lavinimo poreikius. Taip pamokose sudaroma galimybė mokiniams likviduoti individualias mokymosi spragas, lavinti ir plėtoti jiems aktualius gebėjimus;

10.1.4.3. Solfedžio pamokose lavinami intonavimo, dainavimo, muzikos kalbos darinių atpažinimo ir užrašymo įgūdžiai. Formuojami ir lavinami nauji – skirtingų veiklų

108

koordinavimo – įgūdžiai. Dvibalsiai pratimai atliekami vieną balsą dainuojant, kitą – skambinant fortepijonu. Dainuojant kreipiamas dėmesys į muzikos raiškos priemones – dinamiką, frazuotę, štrichus, tempo pokyčius. Mokomasi dainuoti ir klausyti, suvokti paralelinius ar savarankiškus sąskambius, jų sekas. Apibūdinamas muzikos charakteris, forma, aptariami pagrindiniai muzikinio teksto dainavimo reikalavimai;

10.1.4.4. Mokiniai vertinami atsižvelgiant į visų ugdymo veiklos sričių pasiekimus. Vertinimu siekiama kelti mokinių mokymosi motyvaciją, pasitikėjimą savo jėgomis, ugdyti atsakomybę už mokymosi rezultatus. Vertinamos ne tik žinios ir gebėjimai, bet ir daroma pažanga. Baigiant pagrindinį ugdymo koncentrą mokinių pasiekimai vertinami taikant diagnostinį vertinimo būdą. Žinių ir gebėjimų patikrinimo forma – egzaminas. Žinios ir gebėjimai tikrinami žodžiu ir raštu. Rengiant diagnostinio vertinimo užduotis svarbu, kad jos atitiktų tai, ko buvo mokoma, kad mokiniai iš anksto žinotų, kaip bus vertinami, kad jiems būtų aiškūs vertinimo kriterijai.


1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostata – suvokti muzikos kalbos elementų pažinimo reikšmę analizuojant klausa muzikos kūrinius.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Klausa atpažinti tetrachordus ir žinomas dermes.

1.1.1. Įvardyti tetrachordų intervalinę sandarą.1.1.2. Nusakyti mažorinio pobūdžio liaudies dermių ir natūralaus mažoro esminius skirtumus.1.1.3. Nusakyti minorinio pobūdžio liaudies dermių ir natūralaus minoro esminius skirtumus.1.1.4. Paaiškinti liaudies dermių alteracijos rašybos taisykles. 1.1.5. Apibūdinti mažorinę ir minorinę pentatonikas.1.1.6. Pateikti liaudies dermių, pentatonikos pavyzdžių.

1.2. Klausa atpažinti toniką, subdominantę, dominantę, dominantseptakordą ir jų apvertimus.

1.2.1. Įvardyti laipsnius, nuo kurių susidaro tonika, subdominantė, dominantė, dominantseptakordas ir jų apvertimai.1.2.2. Apibūdinti žinomų akordų intervalinę sandarą.1.2.3. Nurodyti grynosios kvartos intervalo vietą kvintakordų apvertimuose.1.2.4. Nurodyti sekundos vietą D7 apvertimuose.1.2.5. Paaiškinti D7 ir apvertimų sprendimų taisykles.

1.3. Užrašyti natomis periodo formos vienbalsius ir dvibalsius muzikinius diktantus.

1.3.1. Įvardyti diktanto tonacijos ir dermės prieraktinius ir prienatinius alteracijos ženklus.1.3.2. Nurodyti sakinio ir periodo formų skirtumus.1.3.3. Išvardinti formos atpažinimo kriterijus. 1.3.4. Paaiškinti šuolių melodijoje užrašymo techniką.1.3.5. Nusakyti paralelinio, vienpusio ar priešingų krypčių balsų judėjimo požymius.1.3.6. Apibūdinti dvibalsio diktanto rašymo strategiją.

109

1.3.7. Išvardinti laipsnius ir intervalus, kuriais dažniausiai baigiamas dvibalsis diktantas.1.3.8. Paaiškinti dvibalsiame diktante natų kotelių ir taškų vienoje penklinėje rašymo taisykles. 1.3.9. Paaiškinti natų ir pauzių rašybos taisykles.

2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostata – nuolat taikyti dermės laipsnių traukos taisykles solfedžiuojant ir dainuojant muzikinį tekstą.2.1. Sudaryti ir solfedžiuoti tetrachordus, gamas ir dermes.

2.1.1. Įvardyti tetrachordų aukštyn ir žemyn intervalinę sandarą.2.1.2. Įvardyti gamų ir liaudies dermių sandarą, nurodyti dermę apibūdinančius laipsnius.

2.2. Sudaryti ir solfedžiuoti paprastus diatoninius intervalus, toniką, subdominantę, dominantę, dominantseptakordą, jų apvertimus su sprendimais.

2.2.1. Paaiškinti sprendimo sąvoką. 2.2.2. Paaiškinti sprendimų duota tonacija ir nuo duoto garso skirtumus.2.2.3. Apibūdinti intervalo ar akordo sprendimo nuoseklų veiksmų planą. 2.2.4. Apibūdinti trigarsių ir žinomų keturgarsių akordų sprendimų taisykles.

2.3. Dainuoti vienbalsius ir dvibalsius muzikos pavyzdžius.

2.3.1. Įvardyti muzikos pavyzdžio dermę, jos pavidalą.2.3.2. Apibūdinti muzikos raiškos priemones.2.3.3. Įvardyti frazių skiriamuosius požymius.2.3.4. Nusakyti vienbalsių ir dvibalsių muzikos pavyzdžių savarankiško mokymosi strategijas.

10.1.5.2. 7–8 klasėse:1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostata – domėtis sudėtingesniais muzikos kalbos elementais ir remtis jais analizuojant muzikos kūrinius.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Klausa atpažinti žinomas dermes ir gamas.

1.1.1. Apibūdinti dvigubai harmoninio mažoro ir dvigubai harmoninio minoro sandarą.1.1.2. Apibrėžti alteracijos, alteruotos gamos sąvokas.1.1.3. Įvardyti alteruoto mažoro esminius požymius.1.1.4. Įvardyti alteruoto minoro esminius požymius. 1.1.5. Apibūdinti mažorinės ir minorinės chromatinių gamų sandarą.1.1.6. Apibrėžti chromatinės gamos sąvoką.1.1.7. Pateikti dvigubai harmoninės dermės, alteruotų bei chromatinių gamų tonacijose su 6-7 prieraktiniais alteracijos ženklais pavyzdžių.1.1.8. Paaiškinti chromatizmų rašybos taisykles.

1.2. Klausa atpažinti būdingus intervalus, padidintus ir sumažintus trigarsės sandaros akordus, septinto laipsnio keturgarsius.

1.2.1. Apibrėžti būdingų intervalų sąvoką.1.2.2. Įvardyti laipsnius, su kuriais sudaromi būdingi intervalai.

110

1.2.3. Įvardyti padidintų ir sumažintų trigarsės sandaros akordų ir septinto laipsnio keturgarsių intervalinę sandarą.1.2.4. Nurodyti laipsnius, nuo kurių susidaro sumažintų ir padidintų akordų pavidalai. 1.2.5. Paaiškinti būdingų intervalų, padidintų ir sumažintų trigarsės sandaros akordų sprendimų taisykles.1.2.6. Apibūdinti septinto laipsnio keturgarsių natūraliame ir harmoniniame mažore sandarą.1.2.7. Nurodyti septinto laipsnio keturgarsių natūraliame ir harmoniniame mažore atpažinimo klausa esminį kriterijų.1.2.8. Apibūdinti septinto laipsnio sumažintų keturgarsių sprendimų atpažinimo techniką.1.2.9. Nusakyti septinto laipsnio keturgarsių ir kitų akordų gretinimo taisykles.

1.3. Užrašyti natomis vienbalsį ir dvibalsį diktantus.

1.3.1. Paaiškinti diktanto formos nustatymo kriterijus.1.3.2. Įvardyti dvigubai harmonine derme, alteruota ar chromatine gamomis pagristo diktanto galimas chromatines sekas. 1.3.3. Apibrėžti polifonijos sąvoką.1.3.4. Nurodyti imitacinės polifonijos esminius bruožus. 1.3.5. Apibūdinti imitacine polifonija pagrįsto dvibalsio diktanto rašymo strategiją.1.3.6. Paaiškinti dvibalsiame, smuiko ir boso raktais diktante natų kotelių ir taškų dviejose penklinėse rašymo taisykles. 1.3.7. Nusakyti sudėtiniuose metruose smulkių verčių natų grupavimo taisykles.

2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostata – siekti kuo tikslesnio muzikinio teksto dainavimo.2.1. Sudaryti ir solfedžiuoti žinomas gamas ir dermes.

2.1.1. Įvardyti dvigubai harmoninės dermės, alteruotos ir chromatinės gamų aukštyn ir žemyn sandarą.2.1.2. Nurodyti tonacijų su 6-7 prieraktiniais ženklais pavadinimus.2.1.3. Įvardyti chromatiškai pakeistus laipsnius tonacijose su 6-7 prieraktiniais ženklais.

2.2. Sudaryti ir solfedžiuoti žinomus intervalus, akordus ir jų sprendimus.

2.2.1. Apibrėžti jungimo sąvoką. 2.2.2. Išvardinti būdingus intervalus tonacijose su 6-7 prieraktiniais ženklais.2.2.3. Įvardyti būdingų intervalų laipsnius ir jų atitikmenis garsais tonacijose su 6-7 prieraktiniais ženklais. 2.2.4. Nusakyti sumažintų ir padidintų trigarsės sandaros akordų esmines struktūros ypatybes. 2.2.5. Apibūdinti septinto laipsnio septakordo ir apvertimų natūraliame ir harmoniniame mažore

111

žymėjimą.2.3. Dainuoti vienbalsius ir dvibalsius su chromatizmais muzikos pavyzdžius, vienbalsį nežinomą muzikos pavyzdį.

2.3.1. Apibūdinti chromatines melodijos sekas.2.3.2. Paaiškinti vienbalsio ir dvibalsio muzikos pavyzdžių savarankiško mokymosi strategijas.2.3.3. Įvardyti ir apibūdinti pagrindinius dainuojamuose kūriniuose sutinkamus muzikos terminus.2.3.4. Apibūdinti, ką reikia pastebėti natose, pradedant dainuoti nežinomą muzikos kūrinį.2.3.5. Apibūdinti vienbalsio nežinomo muzikos pavyzdžio dainavimo strategiją.


taikymas praktinėje veikloje: tonacijos 0-5 prieraktiniai ženklai; tetrachordai: mažorinis, minorinis, fryginis, lydinis, harmoninis; gamos: trys mažoro ir minoro rūšys; senovinės diatoninės dermės: joninė, lydinė, miksolydinė, eolinė, fryginė, dorinė; melodiniai ir harmoniniai diatoniniai intervalai, jų sekos; dominantseptakordas ir apvertimai, akordų junginiai su tonika, subdominante, dominante, dominantseptakordu ir apvertimais; vienbalsis diktantas smuiko ir boso raktais, su šuoliais sekstos intervalu aukštyn I-VI, žemyn I-VII laipsniais, penkių rūšių tetrachordais, senovinėmis liaudies dermėmis, dominantseptakordo ir apvertimų garsais, tonacijomis su penkiais prieraktiniais ženklais, sakinio ar periodo forma; dvibalsis diktantas smuiko raktu, sakinio ir periodo forma, paraleliniu, vienpusiu ir priešingomis kryptimis balsų judėjimu, penkių rūšių tetrachordais, harmoniniu ir melodiniu mažoru, dominantseptakordo ir apvertimų garsais tonacijomis su penkiais prieraktiniais ženklais; metrai: trys ir šešios aštuntinės; aštuntinių, šešioliktinių, aštuntinių su tašku ritmo grupės, triolė aštuntinėmis, sulyguotos natų grupės.

Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: tonacijos su 4-5 prieraktiniais ženklais; tetrachordai: mažorinis, minorinis, fryginis, lydinis, harmoninis; gamos: trys mažoro ir minoro rūšys; senovinės diatoninės dermės: joninė, lydinė, miksolydinė, eolinė, fryginė, dorinė; diatoniniai intervalai: nuo grynosios primos iki grynosios oktavos duota tonacija su sprendimu; grynosios primos–grynosios kvintos intervalai nuo duoto garso su sprendimu; akordai: dominantseptakordas ir apvertimai su sprendimu, akordų junginiai su tonika, subdominante, dominante, dominantseptakordu ir apvertimais duota tonacija; tonika, subdominantė, dominantė ir jų apvertimų sprendimai nuo duoto garso; vienbalsiai ir dvibalsiai muzikos pavyzdžiai solo ar duetu a cappella, dvibalsiai muzikos pavyzdžiai sau akompanuojant; vienbalsiai pratimai žinomais metrais su pagrindinėmis aštuntinių ir šešioliktinių natų grupėmis, aštuntinių triolėmis, trijų rūšių mažoro ir minoro bei liaudies dermėmis, tonikos, subdominantės, dominantės, dominantseptakordo ir apvertimų garsais, tonacijomis su penkiais prieraktiniais ženklais; dvibalsiai pratimai su aštuntinių triolėmis, trijų ketvirtinių, dviejų ir trijų antrinių metrais su pereinamaisiais ir pagalbiniais chromatizmais, tercijos, sekstos intervalais; vienbalsis nežinomas muzikinis tekstas natūraliu mažoru ir trijų rūšių minoru, tonikos, subdominantės, dominantės garsais šuoliais I-VI, III-I, V-III, V-VII laipsniais, tonacijomis su 1-4 prieraktiniais ženklais;


taikymas praktinėje veikloje: tonacijos su 6-7 prieraktiniais ženklais; gamos ir dermės: dvigubai harmoninė dermė, alteruota ir chromatinė gamos; chromatizmai: pereinamieji, pagalbiniai, šuoliniai pagalbiniai ir apdainuojamieji; melodiniai ir harmoniniai diatoniniai ir būdingi intervalai, jų sekos; sumažinti, padidinti kvintakordai ir jų apvertimai, septinto laipsnio septakordas ir apvertimai, akordų junginiai su sumažintais, padidintais trigarsiais, septinto laipsnio keturgarsiais; vienbalsis šešių aštuntiniu metru, su pereinamaisiais ir pagalbiniais

112

chromatizmais, aštuntinių triolėmis, alteruota gama, dvigubai harmoniniu mažoru ir minoru, būdingais intervalais, padidintu ir sumažintu kvintakordu bei jų apvertimais, septinto laipsnio septakordu ir apvertimais, tonacijomis su 6-7 prieraktinias ženklais, smuiko ir boso raktais, sakinio ar periodo forma; dvibalsis harmoninis diktantas sakinio ar periodo forma smuiko ir boso raktais, su pagalbiniais ir pereinamaisiais chromatizmais, evoliucine dinamika ir ritmo pasikeitimais: ritenuto ir accelerando; metrai: šešios ir penkios ketvirtinės, dvi ir trys antrinės, penkios aštuntinės; aštuntinė sinkopė, pasikartojanti ketvirtinių sinkopė, triolė šešioliktinėmis, aštuntinių ir šešioliktinių ritmo grupės su lyga ir be jos.

Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: tonacijos su 6-7 prieraktiniais ženklais; gamos ir dermės: dvigubai harmoninė dermė, alteruota ir chromatinė gamos; intervalai: diatoninių ir būdingų intervalų sprendimai duota tonacija ir nuo duoto garso; diatoniniai intervalai be sprendimų; akordai: sumažintų, padidintų kvintakordų ir jų apvertimų sprendimai duota tonacija ir nuo duoto garso; septinto laipsnio septakordo ir apvertimų ir jų sprendimai duota tonacija; akordų junginiai su sumažintais, padidintais trigarsiais, septinto laipsnio keturgarsiais; vienbalsiai ir dvibalsiai muzikos pavyzdžiai solo ar duetu a cappella, dvibalsiai muzikos pavyzdžiai sau akompanuojant; vienbalsiai pratimai su transponavimu mažąja ar didžiąja sekundomis aukštyn ir žemyn, šešių ketvirtinių, devynių ir dvylikos aštuntinių metrais, dviejų, trijų, keturių metrais su šešioliktinių triolėmis, šešioliktinių užtūromis, penkių ketvirtinių ir penkių aštuntinių metrais be užtūrų ir sinkopių, dvigubai harmoniniu mažoru ir minoru, su paruoštu nukrypimu į pirmo giminingumo tonacijas, su penkiais prieraktiniais ženklais; dvibalsiai pratimai trijų rūšių mažore, senovinėmis liaudies dermėmis, su paruoštais nukrypimais į pirmo giminingumo tonacijas, su imitacinės polifonijos elementais, tonacijomis su penkiais prieraktiniais ženklais; vienbalsis nežinomas muzikinis tekstas trijų rūšių mažore, senovinėmis dermėmis, su pereinamaisiais ir pagalbiniais chromatizmais, paruoštu nukrypimu į pirmo giminingumo tonacijas.


Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Kelis kartus pakartojus skambėjimą atpažįsta liaudies dermes, diatoninius intervalus. Skiria mažorinius, minorinius, padidintus ir sumažintus akordus. Keturgarsių akordų pavidalus atpažįsta tik paryškinus jų struktūros ypatybes. Iš klausos natomis užrašo vienbalsio muzikinio diktanto laipsniškas melodijos slinktis, nesudėtingus melodinius vingius. Mokytojo padedamas, rašo smuiko rakte vienoje penklinėje sakinio formos dvibalsį diktantą. Diktantuose pasitaiko garso aukščio ir ritmo klaidų.

Atpažįsta liaudies dermes, alteruotą ir chromatinę gamas, diatoninius intervalus, būdingų intervalų sprendimus. Pasitaiko klaidų nustatant būdingų intervalų dermę. Pakankamai tiksliai atpažįsta ir užrašo padidintus, sumažintus ir keturgarsius akordus, jų junginius. Savarankiškai ir gerai užrašo periodo formos vienbalsį diktantą. Pakankamai tiksliai užrašo dvibalsį diktantą smuiko ir boso raktais periodo forma. Pasitaiko viena kita garso aukščio ar ritmo klaida.

Atpažįsta, tiksliai apibūdina ir užrašo žinomus garsaeilius, intervalus, akordus. Tiksliai įvardija būdingų intervalų ir septinto laipsnio keturgarsių sprendimų dermę. Rašo be klaidų sudėtingesnės melodikos vienbalsius diktantus su tempo pokyčiais smuiko ir boso raktais periodo forma. Tiksliai ir tvarkingai užrašo dvibalsį diktantą smuiko ir boso raktais periodo forma su tempo pokyčiais, laipsnine bei evoliucine dinamika. Gali paaiškinti alteracijos ženklų rašybą.

113

2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Pakankamai tiksliai dainuoja liaudies dermes, alteruotas gamas. Chromatinę gamą dainuoja su garso aukščio ir garsų pavadinimų klaidomis, dainuojant dažnai naudojamas kamertonas. Diatoninių ir būdingų intervalų sprendimus dainuoja su nežymiais garso aukščio netikslumais. Juos pastebi ir geba savarankiškai ištaisyti. Padidintų, sumažintų, keturgarsių akordų sprendimuose pasitaiko tonacijos nustatymo, garso aukščio klaidų. Dainuoja vienbalsius ir dvibalsius muzikos pavyzdžius, dažnai klysta, dainuodamas nenaudoja meninės raiškos priemonių. Neišvengia daugelio intonacinių ir ritmo klaidų dainuodamas nežinomą vienbalsį muzikinį tekstą.

Tiksliai įvardija ir dainuoja liaudies dermes, alteruotas ir chromatines gamas. Pasitaiko viena kita intonacinė klaida dainuojant chromatinę gamą. Diatoninių ir būdingų intervalų sprendimus dainuoja suvokdamas derminius garsų ryšius. Padidintų, sumažintų ir septinto laipsnio keturgarsių sprendimus dainuoja nežiūrėdamas į pasirašytą užduoties atlikimo tekstą. Pasitaiko atsitiktinių klaidų. Pakankamai tiksliai dainuoja vienbalsius ir dvibalsius muzikos pavyzdžius, dainuodamas kartais panaudoja meninės raiškos priemones. Neišvengia klaidų dainuojant sudėtingesnės melodikos ir sudėtingesnio ritmo nežinomą vienbalsį muzikinį tekstą.

Tiksliai įvardija ir dainuoja žinomus muzikos kalbos elementus, jų sekas ir muzikinius darinius. Žinomų intervalų ir akordų sprendimus dainuoja suvokdamas derminius ir funkcinius garsų ryšius. Tiksliai ir išraiškingai dainuoja muzikos pavyzdžius solo ar duetu a cappella, dvibalsius muzikos pavyzdžius sau akompanuodamas, vienbalsį nežinomą muzikinį tekstą.

10.2. Bendrojo fortepijono dalyko programos paskirtis – įgyti žinių ir gebėjimų mokantis pasirinktos meno šakos dalyko bei kitų muzikos dalykų, suteikti pagrindus ir ugdyti atlikėjišką kompetenciją skambinant instrumentu svarbiausių epochų, žanrų, muzikos formų kūrinius, plėtoti muzikinį intelektą.

10.2.1. Dalyko tikslas – ugdyti kūrybingą, noriai muzikuojantį žmogų, gebantį raštingai skambinti įvairių epochų ir žanrų muziką.

10.2.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad fortepijono pamokų metu mokiniai:10.2.2.1. ugdytų(si) įgūdžius bei gebėjimus atlikdami pagrindinius fortepijono

technikos elementus;10.2.2.2. įgytų žinių atlikdami svarbiausių žanrų, epochų bei muzikos formų

kūrinius;10.2.2.3. ugdytų(si) muzikinę klausą, atmintį bei estetinį skonį;10.2.2.4. pajustų muzikavimo džiaugsmą;10.2.2.5. ugdytų(si) gebėjimą maksimaliai įprasminti atliekamus kūrinius;10.2.2.6. ugdytų(si) gebėjimą vertinti ir įsivertinti;10.2.2.7. ugdytų(si) kūrybinius gebėjimus;10.2.2.8. lavintų(si) savarankiško darbo įgūdžius, mokytųsi pritaikyti fortepijono

žinias meno šakos dalyko bei kitose muzikos pamokose;10.2.2.9. ugdytų(si) gebėjimą vertinti ir prognozuoti savo muzikinę perspektyvą.10.2.3. Dalyką sudaro trys veiklos sritys:10.2.3.1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo



114

10.2.3.3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.10.2.4. Didaktinės nuostatos:10.2.4.1. Bendrojo fortepijono dalyko turinį sudaro gamos, pratimai, techniniai,

soliniai, ansambliniai kūriniai, kūrybinės užduotys. Atliekant solinį repertuarą nesiekiama techninio blizgesio, tačiau maksimaliai gilinamasi į muzikos charakterį, meninį turinį – kiekvieno mokinio tolesnei muzikinei profesinei veiklai reikšmingus gebėjimus;

10.2.4.2. Pamokų metu skatinama motyvacija, kuriama jauki ir saugi mokymosi aplinka. Mokinys motyvuojamas viešiems pasirodymams, dalyvavimui konkursuose, meistriškumo kursuose. Toleruojama paauglystės amžiaus tarpsnio moksleivių nuomonė, su mokytoju analizuojamos profesinio tobulėjimo galimybės, numatomi psichologiniai ir profesinio pasirengimo darbai, akcentuojami motyvuoto ugdymosi rezultatai, kuriama tarpusavio pasitikėjimo atmosfera;

10.2.4.3. Pamokose puoselėjamas moksleivio kūrybiškumas, lavinama vaizduotė, laisvinama intuicija. Skiriami kūrybiniai darbai – padedama juos užrašyti, pataisyti, atlikti. Nurodomos kūrybiškumo, vaizduotės, intuicijos panaudojimo galimybės interpretuojant skambinamus kūrinius;

10.2.4.4. Ugdomas mokinio poreikis pažinti naują muziką, ją savarankiškai skambinti bei analizuoti. Savarankiško darbo pasiekimai vertinami pozityviai. Siekiama sudominti moksleivį muzikinio gyvenimo įvykiais ir juos kartu aptarti. Mokiniai lankosi koncertuose, festivaliuose, susitikimuose su kompozitoriais, atlikėjais, muzikologais. Mokytojas kartu su mokiniais aptaria, vertina muzikinio gyvenimo įvykius, įvertina klausytus muzikos kūrinius bei jų atlikimą;

10.2.4.5. Viso mokslo metų ugdomojo proceso eigoje taikomi apibendrinamojo, ideografinio, formuojamojo ir diagnostinio vertinimo būdai. Vertinant mokinius atsižvelgiama į dalyko pagrindų įsisavinimą, savarankiško darbo rezultatus.


meno šakos dalyko:10.2.5.1.1. 5–6 klasėse:

1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostata – siekti, kad mokiniai suprastų, jog skambinant fortepijonu įvairių žanrų ir stilių muziką reikšmingai praturtinama muzikinė patirtis.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Kontroliuoti judesius, formuojant kokybišką fortepijono garsą.

1.1.1. Apibūdinti gilaus, natūralaus garso išgavimo pojūčius.1.1.2. Nusakyti pagrindinius garso formavimo būdus.

1.2. Valdyti pagrindinius fortepijono technikos elementus.

1.2.1. Nusakyti taisyklingos, patogios, natūralios kūno padėties esminius požymius.1.2.2. Apibūdinti gamų pirštuotės formulių pritaikymą skambinant etiudus.1.2.3. Paaiškinti, kokios rankos plaštakos vietos dalyvauja atliekant trilius, foršlagus, mordentus, grupetus.1.2.4. Apibrėžti pedalo valdymo funkcijas.1.2.5. Nurodyti legato, non legato, staccato artikuliacinių štrichų tobulinimo būdus.1.2.6. Išdėstyti pagrindinių dinamikos nuorodų atlikimo ypatumus.1.2.7. Apibūdinti judesių automatizavimo metodus.

1.3. Atlikti įvairių stilių ir žanrų muziką.

1.3.1. Paaiškinti polifoninių kūrinių balsų horizontalaus judėjimo ekspozicijoje, plėtojime bei vertikalaus jų santykio kadencijose ypatybes.

115

1.3.2. Nusakyti įvairių stambios formos kūrinių muzikinės formos panašumus ir skirtumus.1.3.3. Apibūdinti skambinamų pjesių menines idėjas bei panaudotas raiškos priemones. 1.3.4. Nurodyti detalių jungimo į visumą būdus.1.3.5. Pažymėti natose pedalo naudojimo vietas.

1.4. Muzikuoti ansambliuose ir akompanuoti solistams.

1.4.1. Nurodyti techninių formulių pritaikymo vietas kūrinyje.1.4.2. Nusakyti ansamblinio skambinimo bei akompanavimo solistams skirtumus.

1.5. Interpretuoti atliekamus kūrinius.

1.5.1. Suformuluoti naujai rengiamo kūrinio interpretacinius pasiūlymus.1.5.2. Paaiškinti muzikos agogikos elementų piu mosso ir meno mosso atlikimo taisykles.

1.6. Atlikti kūrybines užduotis. 1.6.1. Nusakyti savo sukurtų ar improvizuotų kūrinių muzikines idėjas.1.6.2. Apibrėžti žinomų kūrinių skambinimo iš klausos ir jų transponavimo naudą.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostatos – vertinti įgytas teorines žinias, siekti optimalaus jų panaudojimo.2.1. Analizuoti muzikos kalbos elementus ir juos pritaikyti atliekamuose kūriniuose.

2.1.1. Prisiminti atliekamuose kūriniuose vartojamus muzikinius terminus.2.1.2. Bendrais bruožais nusakyti atliekamo kūrinio kompozitoriaus gyvenamąjį laikotarpį, kūrybą.2.1.3. Nurodyti atliekamo kūrinio tonaciją, pagrindines harmonines fukcijas, muzikos formą.

2.2. Muzikuoti ritmiškai. 2.2.1. Nusakyti ritmiško kūrinių skambinimo kriterijus. 2.2.2. Paaiškinti stabilaus tempo dėsningumus. 2.2.3. Nurodyti pagrindinį kūrinio judėjimo pulso vienetą.

2.3. Skambinti nesudėtinga muzikos kalba parašytą, ilgesnės trukmės nežinomą muzikos kūrinį.

2.3.1. Apibūdinti nežinomo natų teksto skambinimo metodus.2.3.2. Apibrėžti eskiziškai skambinamų kūrinių mokymosi būdus.2.3.3. Nusakyti svarbiausius pianisto įgūdžius, kuriuos ugdo nežinomo muzikos kūrinio skambinimas.


2.4.1. Apžvelgti mokytojo parinkto naujo kūrinio savarankiško rengimo darbo eigą.2.4.2. Apibūdinti autoriaus nuorodas.2.4.3. Apibrėžti meninio ir techninio skambinimo fortepijonu užduotis namuose.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Nuostatos – noriai skambinti viešuose renginiuose; tikėti savo sėkme.3.1. Dalyvauti koncertuose, konkursuose.

3.1.1. Paaiškinti pasirengimo koncertiniam pasirodymui ypatumus.3.1.2. Išdėstyti koncertų metu numatytų mokytojo nurodymų bei savo sumanymų įgyvendinimo planą.3.1.3. Nusakyti kūrinio mokymosi mintinai metodus.

3.2. Muzikuoti artistiškai. 3.2.1. Nusakyti sceninės kultūros ypatumus.3.2.2. Apibūdinti laisvo, nuotaikingo muzikos atlikimo bruožus.

116

10.2.5.1.2. 7–8 klasėse:1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostatos – noriai skambinti fortepijonu, tikėti savo sėkme, siekti tobulėjimo.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Įsivaizduoti, girdėti ir formuoti kokybišką fortepijono garsą.

1.1.1. Išvardinti gilaus, natūralaus garso formavimo būdus. 1.1.2. Apibūdinti garso formavimo virtuoziniuose kūriniuose ypatumus.1.1.3. Nusakyti virtuoziniame kūrinyje techniškai sudėtingesnes vietas.

1.2. Taikyti pagrindinius fortepijono technikos elementus.

1.2.1. Nusakyti taisyklingos, patogios, laisvos kūno prie fortepijono sėdėsenos bruožus.1.2.2. Nurodyti visų mažorinių ir minorinių gamų iki penkių prieraktinių alteracijos ženklų pirštuotę. 1.2.3. Atpažinti gamų pirštuotės atlikimo modulius etiuduose. 1.2.4. Apibūdinti dvigubų gaidų bei oktavų technikos elementų skambinimo principus.1.2.5. Apibrėžti melizmų technikos atlikimo metodus.1.2.6. Suformuluoti pedalo naudojimo principus bei išdėstyti jo funkcijas.1.2.7. Nurodyti fortepijono technikos ugdymo tikslus.


1.3.1. Paaiškinti kontrapunkto bei kanono komponavimo principus skambinamuose polifoniniuose kūriniuose.1.3.2. Nurodyti reprizos požymius sonatinio allegro formos kūriniuose.1.3.3. Apibūdinti skambinamų pjesių muzikinius charakterius bei atlikėjiškas raiškos priemones jiems perteikti.1.3.4. Apibūdinti lietuvių kompozitorių kūrinių savitumą.1.3.5. Nurodyti šiuolaikinių kompozitorių kūrinių specifinius bruožus, apibūdinti raiškos priemonių originalumą.


1.4.1. Nurodyti bendrą muzikos idėją muzikuojant su draugais ansambliuose.1.4.2. Aprašyti skirtingas solisto ir akompaniatoriaus funkcijas akompanuojant solistams.

1.5. Interpretuoti atliekamus kūrinius. 1.5.1. Išvardinti žinomas muzikos agogikos priemones.1.5.2. Aprašyti savo skambinamo naujo kūrinio dinamiką, tempą, štrichus.1.5.3. Užrašyti kūrinio natose melodinių linijų mikrodinamines bei frazavimo nuorodas.

1.6. Atlikti kūrybines užduotis. 1.6.1. Nusakyti kūrinių skambinimo iš klausos bei transponavimo ugdomus reikšmingiausius

117

pianistinius įgūdžius.1.6.2. Apibrėžti skambinimo pagal generalinio boso funkcijas esminius reikalavimus.1.6.3. Paaiškinti savo komponuotų kūrinių bei improvizacijų pavyzdžių garsines idėjas.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostatos – vertinti įgytas muzikos teorijos žinias, siekti jų gilinimo.2.1. Analizuoti muzikos kalbos elementus ir juos pritaikyti skambinamuose kūriniuose.

2.1.1. Apibrėžti pagrindinius muzikinius terminus be žodynėlio.2.1.2. Aptarti atliekamo kūrinio kompozitoriaus gyvenamąjį laikotarpį, kūrybą ir jos bruožus.2.1.3. Nurodyti atliekamo kūrinio tonaciją, pagrindines harmonines funcijas, muzikos formą.2.1.4. Apibūdinti atliekamo kūrinio stilių, charakterį, faktūrą, panaudotas raiškos priemones, žanrinius ypatumus.2.1.5. Apibūdinti sekvencijos sąvoką.

2.2. Muzikuoti ritmiškai. 2.2.1. Nurodyti ritmiško skambinimo kriterijus.2.2.2. Nusakyti natūralaus, vientiso kūrinio tempo požymius.2.2.3. Apibūdinti prasminių ritminių akcentų požymius.

2.3. Skambinti vidutinio sudėtingumo nežinomo muzikinio teksto kūrinį.

2.3.1. Nurodyti meno šakos dalyko repertuaro skambinimo fortepijonu ypatumus.2.3.2. Išvardinti nežinomo muzikos kūrinio natose dinamikos, štrichų nuorodas, nusakyti pirštuotės modulius.2.3.2. Apibrėžti eskiziškai rengiamų kūrinių skambinimo metodus.


2.4.1. Apibūdinti vidinės klausos ugdymo būdus ir nurodyti jos pritaikymo principus. 2.4.2. Savarankiškai nustatyti naujo kūrinio meninį lygį.2.4.3. Išdėstyti savo naujo kūrinio redakcijos idėjas.

2.5. Apibendrinti muzikinius įvykius. 2.5.1. Aptarti savo ir draugų koncertus, atlikimo įtaigumą, profesionalumą.2.5.2. Išvardinti įsimintinus muzikinius mokyklos, miesto fortepijono gyvenimo įvykius.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Nuostatos – noriai skambinti viešuose renginiuose, skleisti savo sceninę patirtį. 3.1. Skambinti koncertuose, konkursuose ir kaupti koncertinį repertuarą.

3.1.1. Papasakoti apie sceninės praktikos ugdymo būdus. 3.1.2. Apibūdinti laisvo, įtaigaus, motyvuoto skambinimo bruožus.3.1.3. Prisiminti koncertinį repertuarą.

3.2. Muzikuoti artistiškai. 3.2.1. Išdėstyti atlikėjo sceninės kultūros kriterijus.3.2.2. Apžvelgti priemones fizinės ir dvasinės laisvės pojūčiui scenoje pasiekti.


118

10.2.5.2.1. 5–6 klasėse:1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostata – siekti, kad mokiniai suprastų, jog skambinant fortepijonu įvairių žanrų ir stilių muziką reikšmingai praturtinama muzikinė patirtis.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Kontroliuoti judesius, formuojant kokybišką fortepijono garsą.

1.1.1. Apibūdinti gilaus, natūralaus, dainingo legato atlikimo ypatumus.1.1.2. Nusakyti pagrindinius garso formavimo būdus.1.1.3. Nurodyti garso kokybės gerinimo būdus virtuoziniuose kūriniuose.

1.2. Valdyti pagrindinius fortepijono technikos elementus.

1.2.1. Suformuluoti taisyklingos, patogios, natūralios kūno padėties normas.1.2.2. Prisiminti gamų pirštuotę bei atpažinti šiuos modulius skambinamuose įvairios technikos etiuduose.1.2.3. Suformuluoti trelių, foršlagų, mordentų, grupetų skambinimo principus.1.2.4. Nurodyti pedalo naudojimo vietas kūrinyje.1.2.5. Paaiškinti etiudų mokymosi metodus.1.2.6. Suformuluoti portato, marcato štrichų atlikimo požymius.1.2.7. Apibūdinti pagrindinių dinamikos nuorodų atlikimo panašumus ir skirtumus.


1.3.1. Apibūdinti polifoninių kūrinių kiekvieno balso raiškos priemones ir jų ansamblio ypatumus.1.3.2. Pažymėti natose polifoninio kūrinio temos intonavimo pavyzdį.1.3.3. Nusakyti skambinamų įvairių charakterių pjesių menines idėjas, panaudotas atlikėjiškas raiškos priemones.1.3.4. Paaiškinti baroko epochos kūrinių artikuliavimo principus.1.3.5. Aprašyti šiuolaikinių autorių kūrinių specifines raiškos priemones.1.3.6. Apibūdinti skambinamų kūrinių stiliaus bruožus.


1.4.1. Paaiškinti taikymosi prie partnerio ansamblyje taisykles bei kvėpavimo įtaką kūrinio meninei koncepcijai.1.4.2. Nusakyti akompanavimo solistams fortepijonu pagrindinius principus.1.4.3. Nustatyti bendrą dinamikos, frazuotės, tempo skambinamo ansamblinio kūrinio koncepciją.


1.5.1. Išdėstyti naujo kūrinio savo interpretacinius sumanymus.1.5.2. Apibrėžti muzikos agogikos elementų piu mosso ir meno mosso atlikimo taisykles.1.5.3. Užrašyti kūrinio natose melodinių linijų mikrodinamines bei frazavimo nuorodas.

1.6. Atlikti kūrybines užduotis. 1.6.1. Apibūdinti savo komponavimo, improvizavimo pavyzdžių muzikines idėjas.1.6.2. Išdėstyti žinomų kūrinių skambinimo iš klausos ir jų transponavimo pagrindines taisykles.1.6.3. Parašyti savo akompanimentų įžangų trumpinimo

119

pavyzdžių.2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostatos – vertinti įgytas teorines žinias, siekti optimalaus jų panaudojimo.2.1. Analizuoti muzikos kalbos elementus ir juos pritaikyti atliekamuose kūriniuose.

2.1.1. Prisiminti atliekamuose kūriniuose sutinkamus muzikinius terminus.2.1.2. Bendrais bruožais aptarti atliekamo kūrinio kompozitoriaus gyvenamąjį laikotarpį, kūrybą.2.1.3. Nurodyti atliekamo kūrinio tonaciją, pagrindines harmonines fukcijas, muzikos formą.2.1.4. Nurodyti melodikos struktūrų smulkiuosius segmentus.

2.2. Muzikuoti ritmiškai. 2.2.1. Apibūdinti ritmiško skambinimo ir emocinės įtampos ryšio ypatumus.2.2.2. Aprašyti stabilų, sąmoningai pasirinktą kūrinio tempą.2.2.3. Nurodyti virtuozinių kūrinių ritminius vienetus.

2.3. Skambinti nesudėtingą, ilgesnės trukmės nežinomą muzikos kūrinį.

2.3.1. Aptarti nežinomo muzikos kūrinio skambinimo principus meno šakos dalyko repertuaro kūriniuose.2.3.2. Nurodyti žinomus akordus, intervalus nežinomame muzikos kūrinyje.


2.4.1. Nusakyti mokytojo parinkto naujo kūrinio savarankiško mokymosi planą.2.4.2. Paaiškinti savarankiškai rengiamo kūrinio autoriaus nuorodas.2.4.3. Nustatyti savarankiškai parengto kūrinio meninę vertę bei problemines atlikimo vietas.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Nuostatos – noriai skambinti viešuose renginiuose, tikėti savo sėkme.3.1. Dalyvauti koncertuose, konkursuose.

3.1.1. Išvardinti sceninės patirties ugdymo būdus. 3.1.2. Apibūdinti priemones savo interpretacijai koncertų metu įgyvendinti.3.1.3. Išdėstyti savo koncertų, projektų organizavimo idėjas.3.1.4. Išvardinti savo koncertinį repertuarą.

3.2. Muzikuoti artistiškai. 3.2.1. Apibrėžti sceninės kultūros ypatumus.3.2.2. Apibūdinti pasirengimo koncertui psichologinius veiksnius.3.2.3. Aprašyti artistiškumo ugdymo būdus.

10.2.5.2.2. 7-8 klasėse:1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostatos – noriai skambinti fortepijonu, tikėti savo sėkme, siekti tobulėjimo.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Įsivaizduoti, girdėti ir formuoti kokybišką fortepijono garsą.

1.1.1. Apibūdinti kokybiško garso kriterijus.1.1.2. Aptarti dainingo garso formavimo būdus virtuoziniuose kūriniuose.1.1.3. Aprašyti garso formavimo ypatumus atliekant įvairius artikuliacinius štrichus.

1.2. Taikyti pagrindinius fortepijono technikos

1.2.1. Išdėstyti taisyklingos, patogios, laisvos kūno sėdėsenos prie fortepijono principus.

120

elementus. 1.2.2. Įvardyti gamų pirštuotę ir pateikti pirštuotės modulių pavyzdžių.1.2.3. Nusakyti žinomus ritminio varijavimo būdus etiudams tobulinti.1.2.4. Apibrėžti dvigubų gaidų bei oktavų technikos elementų skambinimo principus.1.2.5. Paaiškinti melizmų atlikimo technikos skambinimo taisykles.1.2.6. Suformuluoti pedalo naudojimo principus bei funkcijas.1.2.7. Apibūdinti smulkiosios ir stambiosios fortepijono technikos ypatumus.1.2.8. Nusakyti pirmo piršto vikrumą lavinančių pratimų bruožus.


1.3.1. Nusakyti skambinamų polifoninių kūrinių kontrapunkto ypatumus.1.3.2. Išdėstyti stambios formos kūrinių muzikinės formos konceptualumo požymius.1.3.3. Apibūdinti įvairių charakterių pjesių meninį kontrastingumą, spalvas.1.3.4. Įvardyti lietuvių kompozitorių kūrinių nacionalinius bruožus.1.3.5. Nusakyti skambinamų kūrinių stiliaus būdinguosius bruožus.1.3.6. Aptarti kvėpavimo ir frazavimo dermės požymius skambinamuose kūriniuose.


1.4.1. Apibrėžti skambinamo su draugais ansamblio muzikos idėją.1.4.2. Apibūdinti skirtingų solisto ir akompaniatoriaus funkcijų ansamblyje bruožus. 1.4.3. Išdėstyti savarankiškų ansamblinių repeticijų eigą.1.4.4. Nusakyti ansamblinio muzikavimo partnerių bendrų judesių taikymo principus.


1.5.1. Paaiškinti žinomus muzikos agogikos elementus.1.5.2. Pateikti savo skambinamo kūrinio dinamikos, tempo, štrichų pasiūlymus.1.5.3. Pažymėti natose svarbiausias frazių gaidas.1.5.4. Numatyti savo interpretacinį atliekamo kūrinio vaizdinį.

1.6. Atlikti kūrybines užduotis. 1.6.1. Suformuluoti transponavimo, skambinimo pagal generalinio boso funkcijas užduočių atlikimo taisykles.1.6.2. Apibūdinti savo komponuotų kūrinių bei improvizacijų muzikines idėjas.1.6.3. Užrašyti savo įžangos, orkestrinių intarpų trumpinimo variantus.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostatos – vertinti įgytas muzikos teorijos žinias, siekti jų gilinimo.2.1. Analizuoti muzikos kalbos elementus ir pritaikyti skambinamuose kūriniuose.

2.1.1. Apibrėžti skambinamų kūrinių muzikinius terminus be žodynėlio.2.1.2. Aptarti atliekamo kūrinio kompozitoriaus gyvenamąjį laikotarpį, kūrybą ir jos bruožus.

121

2.1.3. Nurodyti atliekamo kūrinio tonaciją, pagrindines harmonines funcijas, muzikos formą.2.1.4. Apibūdinti stilių, charakterį, faktūrą, panaudotas raiškos priemones, žanrinius ypatumus.2.1.5. Nurodyti melodijos smulkiuosius segmentus ir apibūdinti jų jungimo į stambesnius darinius ypatumus.

2.2. Muzikuoti ritmiškai. 2.2.1. Apibrėžti ritmiško skambinimo fortepijonu bruožus.2.2.2. Apibūdinti tempo stabilumo kriterijus.2.2.3. Nusakyti skambinamų kūrinių poliritmijos epizodų mokymosi metodus.2.2.4. Nurodyti ritmą ir koordinaciją lavinančių pratimų pavyzdžių.

2.3. Skambinti fortepijonu vidutinio sudėtingumo nežinomą muzikos kūrinį.

2.3.1. Nusakyti dinamikos, štrichų atlikimo ypatumus nežinomame muzikos kūrinyje.2.3.2. Apibūdinti eskiziškai skambinamų kūrinių rengimo metodiką.2.3.4. Išvardinti nežinomo muzikos kūrinio skambinimo supaprastinimo būdus.


2.4.1. Aptarti autoriaus nurodymus savarankiškai rengiamame kūrinyje.2.4.2. Užrašyti natose savarankiškai parengto kūrinio redakciją naudojantis urtekstais, kitomis redakcijomis.2.4.3. Apibūdinti kūrinio problemines vietas ir jų sprendimų galimybes.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Nuostatos – noriai skambinti viešuose renginiuose, skleisti savo sceninę patirtį.3.1. Apibendrinti muzikinius įvykius.

3.1.1. Aptarti savo ir draugų koncertus, atlikimo įtaigumą, profesionalumą.3.1.2. Išvardinti įsimintinus muzikinius mokyklos, miesto fortepijono gyvenimo įvykius.3.1.3. Išdėstyti savo pasiūlymus organizuojant koncertus.

3.2. Skambinti koncertuose, konkursuose ir kaupti koncertinį repertuarą.

3.2.1. Aptarti savo patirtį viešuose renginiuose.3.2.2. Nusakyti laisvo, įtaigaus, sukaupto skambinimo bruožus.3.2.3. Įsiminti koncertinį repertuarą.3.2.4. Įvardyti koncertinio repertuaro išsaugojimo metodus.

3.3. Muzikuoti artistiškai. 3.3.1. Išvardinti atlikėjo sceninės kultūros bruožus.3.3.2. Apžvelgti artistiškumo ypatumus.3.3.2. Apibūdinti pasirengimo scenai psichologinius momentus.

10.2.6. Turinio apimtis:10.2.6.1. Mokiniams, besimokantiems styginių, pučiamųjų, mušamųjų instrumentų

meno šakos dalyko:10.2.6.1.1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo

įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas:5 klasėje pianistinės technikos įvaldymas: mažorinės ir minorinės gamos,

chromatinės gamos iki 4 ženklų; tonikos trigarsio trumpi, ilgi arpeggio, akordai; pratimai. 2 etiudai. Repertuaro atlikimas: 1 polifoninis kūrinys, 1 stambios formos kūrinys, 2 pjesės. Ansamblinis muzikavimas: 2 ansambliai arba akompanimentai. Kūrinių interpretavimas: 2 savarankiškai parengti kūrinių interpretaciniai planai. Muzikos kūrimas: 2 kūrybiniai darbai.

122

6 klasėje pianistinės technikos įvaldymas: visos mažorinės ir minorinės gamos, chromatinės gamos iki 4 ženklų; tonikos trigarsio trumpi, ilgi arpeggio, akordai; pratimai: 2 etiudai. Repertuaro atlikimas: 1 polifoninis kūrinys, 1 stambios formos kūrinys, 2 pjesės. Ansamblinis muzikavimas: 2 ansambliai arba akompanimentai. Kūrinių interpretavimas: 2 savarankiškai parengti kūrinių interpretaciniai planai. Muzikos kūrimas: 2 kūrybiniai darbai.

7–8 klasėse pianistinės technikos įvaldymas: visos mažorinės ir minorinės gamos, chromatinės gamos iki 5 ženklų; tonikos trigarsio trumpi, ilgi arpeggio, akordai; pratimai: 2 etiudai. Repertuaro atlikimas: 1 polifoninis kūrinys, 1 stambios formos kūrinys, 2 pjesės. Ansamblinis muzikavimas: 2 ansambliai arba akompanimentai. Kūrinių interpretavimas: 2 savarankiškai parengti kūrinių interpretaciniai planai. Muzikos kūrimas: 2 kūrybiniai darbai.

10.2.6.1.2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje: 5–8 klasėse kūrinių analizė (skambinamų kūrinių teorinė analizė); nežinomo natų teksto skambinimas – 2 nežinomo natų teksto skaitymo pavyzdžiai, 2 meno šakos dalyko repertuaro kūriniai; muzikinis intelektas – 1 savarankiškas kūrinio parengimas, 2 eskiziškai parengti kūriniai, 1 kūrinio savos redakcijos parengimas, naudojantis kitomis redakcijomis, urtekstais.

10.2.6.1.3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime: 5–8 klasėse repertuaro kaupimas – vienerių metų koncertinio repertuaro išlaikymas.


10.2.6.2.1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas:

5–6 klasėse pianistinės technikos įvaldymas: mažorinės ir minorinės gamos, chromatinės gamos iki 5 ženklų; tonikos trigarsio su apvertimais trumpi, ilgi arpeggio, akordai; pratimai. 2 etiudai. Repertuaro atlikimas – 2 polifoniniai kūriniai, 2 stambios formos kūriniai, 2 pjesės. Ansamblinis muzikavimas – 2 ansambliai arba akompanimentai. Kūrinių interpretavimas – 2 savarankiškai parengti kūrinio interpretaciniai planai. Muzikos kūrimas – 2 kūrybiniai darbai.

7 klasėje pianistinės technikos įvaldymas: visos mažorinės ir minorinės gamos, chromatinės gamos skiriant, tercija neskiriant; tonikos trigarsio trumpi, ilgi arpeggio, akordai; pratimai. 2 etiudai. Repertuaro atlikimas – 2 polifoniniai kūriniai, 2 stambios formos kūriniai, 2 pjesės. Ansamblinis muzikavimas – 2 ansambliai arba akompanimentai. Kūrinių interpretavimas - 2 savarankiškai parengti kūrinių interpretaciniai planai. Muzikos kūrimas – 2 kūrybiniai darbai.

8 klasėje pianistinės technikos įvaldymas: visos mažorinės ir minorinės gamos, chromatinės gamos skiriant, tercija ir decima neskiriant; tonikos trigarsio trumpi, ilgi arpeggio, akordai, sumažinto septakordo trumpi, ilgi arpeggio, akordai; pratimai. 2 etiudai. Repertuaro atlikimas – 2 polifoniniai kūriniai, 2 stambios formos kūriniai, 2 pjesės. Ansamblinis muzikavimas – 2 ansambliai arba akompanimentai. Kūrinių interpretavimas – 2 savarankiškai parengti kūrinių interpretaciniai planai. Muzikos kūrimas – 2 kūrybiniai darbai.

10.2.6.2.2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje: 5–8 klasėse kūrinių analizė (skambinamų kūrinių teorinė analizė); nežinomo natų teksto skambinimas – 2 nežinomo natų teksto skambinimo pavyzdžiai, 2 meno šakos dalyko repertuaro kūriniai; muzikinis intelektas – 2 savarankiškai parengti kūriniai, 2 eskiziškai parengti kūriniai, 2 kūrinių savos redakcijos, naudojantis kitomis redakcijomis, urtekstais.

10.2.6.2.3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime 5–8 klasėse: 1, 2 pasirodymai viešuose renginiuose; repertuaro kaupimas – vienerių metų koncertinio repertuaro išlaikymas.

10.2.7. Vertinimas:10.2.7.1. Mokinių, besimokančių styginių, pučiamųjų, mušamųjų instrumentų meno

šakos dalyko:Pasiekimų lygiai

Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis

123

1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Solinius kūrinius atlieka netiksliai ir netvarkingai. Trūksta iniciatyvumo, atlikimo raiškumo. Negirdi ansamblio narių partijų. Skambina paviršutinišku garsu, netaisyklingai sėdi.

Solinius kūrinius skambina techniškai tiksliai ir raiškiai. Muzikuodamas ansambliuose, taikosi prie partnerių. Demonstruoja gilų, dainingą garsą bei laisvą pianistinį aparatą.

Solinius kūrinius atlieka nurodytais tempais, raiškiai, originaliai. Jautriai, emocionaliai muzikuoja ansambliuose. Demonstruoja natūralų garsą bei laisvą pianistinį aparatą.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Pakankamai gerai skambina nežinomą muzikos kūrinį. Mažai taiko muzikos teorijos žinias praktikoje. Pasyviai dalyvauja naujos muzikos pažinimo procese. Yra nesavarankiškas.

Gerai skambina nežinomą muzikos kūrinį. Muzikos teorijos žinias taiko praktikoje. Atlieka užduotis savarankiškai. Pakankamai aktyviai siekia įgyti naujų žinių.

Puikiai skambina nežinomą natų tekstą. Supranta muzikos kalbos elementų teorinę ir praktinę sąveiką kūrinyje. Produktyviai dirba savarankiškai. Domisi muzikinio gyvenimo įvykiais.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Nenoriai muzikuoja viešose erdvėse. Kūrinius atlieka vienodai, neįdomiai. Neįsimena koncertinio repertuaro.

Noriai skambina viešuose pasirodymuose. Gerai susikaupia. Demonstruoja sceninę kultūrą. Kaupia koncertinį repertuarą.

Aktyviai, motyvuotai, artistiškai skambina viešuose pasirodymuose. Moka elgtis scenoje. Sukaupia koncertinį repertuarą.

10.2.7.2. Mokinių, besimokančių chorinio dainavimo ir dirigavimo meno šakos dalyko:


1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Solinius kūrinius atlieka netiksliai ir netvarkingai. Trūksta iniciatyvumo, atlikimo raiškumo. Negirdi ansamblio narių partijų. Skambina paviršutinišku garsu, netaisyklingai sėdi. Atlikta programa žemesnio lygio nei numatyti klasės reikalavimai.

Solinius kūrinius skambina techniškai tiksliai ir raiškiai. Taikosi prie partnerių, muzikuodamas ansambliuose demonstruoja gilų, dainingą garsą bei laisvą pianistinį aparatą. Atlikta programa atitinka numatytus klasės reikalavimus.

Solinius kūrinius atlieka nurodytais tempais, raiškiai, originaliai. Jautriai ir emocionaliai muzikuoja ansambliuose. Demonstruoja natūralų garsą bei laisvą pianistinį aparatą. Atlikta programa atitinka arba yra aukštesnio lygio nei numatyti klasės reikalavimai.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Pakankamai gerai skambina nežinomą muzikos kūrinį. Muzikos teorijos žinios yra paviršutiniškos. Nenurodo šių žinių pritaikymo sričių. Pasyviai dalyvauja muzikos pažinimo procese. Yra nesavarankiškas.

Gerai skambina nežinomą muzikos kūrinį. Muzikos teorijos žinias taiko praktikoje. Užduotis atlieka savarankiškai, savitai ir kūrybiškai. Pakankamai aktyviai siekia įgyti naujų žinių.

Puikiai skambina nežinomą muzikos kūrinį. Supranta teorinę ir praktinę muzikos kalbos elementų sąveiką kūrinyje. Produktyviai, kūrybingai dirba savarankiškai. Aktyviai domisi muzikinio gyvenimo įvykiais.

124

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Nenoriai muzikuoja viešose erdvėse. Kūrinius atlieka vienodai, neįdomiai. Neįsimena koncertinio repertuaro. Pasyviai dalyvauja organizuojant muzikinius renginius.

Noriai skambina viešuose pasirodymuose. Gerai susikaupia. Demonstruoja sceninę kultūrą. Įsimena platų koncertinį repertuarą. Pateikia savo muzikinių renginių organizavimo idėjas.

Aktyviai, motyvuotai, artistiškai skambina viešuose pasirodymuose. Moka elgtis scenoje. Sukaupia platų koncertinį repertuarą. Organizuoja muzikinius renginius.

10.3. Muzikos istorijos dalyko programos paskirtis – padėti mokiniams pažinti instrumentinės ir vokalinės muzikos žanrų raidą bei suprasti muzikos raiškos priemonių ir muzikos kalbos elementų sąveikos kūrinyje svarbą.

10.3.1. Dalyko tikslas – sudaryti mokiniams sąlygas įgyti pagrindines muzikos istorijos žinias apie muzikinio garso prigimtį, muzikos instrumentus, jų klasifikaciją, raidą, padedančias suprasti instrumentinės ir vokalinės muzikos skirtumus, bendrumus ir taikyti įgytas žinias muzikinėje veikloje, kryptingai ugdytis istorinį mąstymą ir stiliaus sampratą, gilinti muzikos raidos nuo antikos laikų iki XVIII amžiaus vidurio pažinimą suteikiant reikalingų muzikos kalbos žinių ir gebėjimų pagrindus.

10.3.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad mokydamiesi muzikos istorijos mokiniai:10.3.2.1. pažintų muzikos raiškos priemones ir muzikos kalbos elementus,

suformuotų svarbiausių muzikos terminų ir sąvokų žodyną, tikslingai ir tinkamai jį vartotų;10.3.2.2. pažintų garso išgavimo būdus, išmoktų klasifikuoti muzikos instrumentus

pagal garso išgavimo šaltinį;10.3.2.3. gebėtų klausa skirti dainininkų balsų ir muzikos instrumentų tembrus;10.3.2.4. žinotų vokalinių ansamblių ir chorų, instrumentinių ansamblių ir orkestrų

sudėtis, pažintų smulkius ir stambius vokalinius ir instrumentinius žanrus;10.3.2.5. pažintų struktūrinius formos požymius ir gebėtų juos atpažinti klausa,

mokytųsi kompleksiškai atskleisti muzikos kūrinio formos, žanro bei stiliaus ypatumus;10.3.2.6. palygintų, nustatytų ir apibūdintų esminius epochų muzikos bruožus;10.3.2.7. apibūdintų konkretaus kompozitoriaus gyvenimo ir veiklos kelią, kūrybą ir

jos bruožus.10.3.3. Muzikos istorijos dalyką sudaro penkios veiklos sritys:10.3.3.1. Muzikos kūrinių klausymas, atpažinimas ir apibūdinimas, kūrinio formos ar

jo dalies nagrinėjimas įvairiais požiūriais;10.3.3.2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir

žinių taikymas praktinėje veikloje;10.3.3.3. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas;10.3.3.4. Muzikos žanrų pažinimas, muzikinių epochų nagrinėjimas ir apibūdinimas.10.3.3.5. Muzikinio, istorinio, kultūrinio, socialinio konteksto nagrinėjimas,

kompozitorių gyvenimo ir kūrybos pažinimas ir apibūdinimas.10.3.4. Didaktinės nuostatos:10.3.4.1. Šioje ugdymo pakopoje mokiniai mokomi tikslingai klausyti muzikos,

ugdomi mokinių komunikaciniai gebėjimai, muzikos vertinimo įgūdžiai. Muzikos klausoma susikaupus, siekiama atsakyti į iš anksto užduotus klausimus. Išklausius muzikos kūrinį įvardijami muzikos kalbos elementai, apibūdinama muzikos raiškos priemonių visuma, nustatoma muzikos raiškos priemonės ar muzikos instrumento svarba kūrinio charakteriui. Siekiama, kad visi mokiniai dalyvautų pokalbyje, diskusijoje, mokytųsi žodžiu išreikšti asmeninius išgyvenimus, estetinius įspūdžius, ugdytųsi analitinius ir vertinimo gebėjimus, plėstų muzikinių sąvokų žodyną;

10.3.4.2. Mokymo procese naudojamos informacinės komunikacinės technologijos, vaizdo ir garso įrašai, natos. Muzikinis raštingumas lavinamas pateikiant kuo įvairesnės stilistikos muzikos pavyzdžių, nagrinėjant įvairių epochų kompozitorių kūrybą, klausant

125

pamokos temą atitinkančius muzikos kūrinius. Rekomenduojama skambančią muziką sekti partitūroje, analizuoti meno šakos dalyko pamokose atliekamus kūrinius. Pateikiant kuo įvairesnę medžiagą, taikant kartotinį muzikos klausymo metodą skatinamas asociatyvus mąstymas, formuojami palyginimo ir analizavimo įgūdžiai;

10.3.4.3. Pamokose taikomos teorinės ir praktinės užduotys: žodinė apklausa, testas, pokalbis, diskusija, žaidimas, viktorina, muzikiniai diktantai, savarankiškai (individualiai ar grupėmis) parengtos medžiagos pateikimas. Analitinį mąstymą bei įgytų žinių pritaikymą skatina iliustratyvus atsakinėjimo būdas. Mokiniai pamokoje meno šakos dalyko instrumentu atlieka savo nuožiūra pasirinktą kūrinį, apibūdina kūrinio muzikos kalbos elementus, žanrą, demonstruoja konkretaus instrumento garso išgavimo būdus ir specifines instrumento ypatybes. Muzikavimas pamokoje įprasmina mokinių mokymąsi pažinti muzikos instrumentus, ugdo kūrybingumą, artistiškumą, skatina norą ieškoti, atsirinkti, pritaikyti ir pateikti žinias.;

10.3.4.4. Muzikos istorijos pamokose įgytas žinias mokoma(si) pritaikyti pasirinktos meno šakos dalyko pamokose, koncertinėje veikloje, parenkami mokinių meno šakos dalyką atitinkantys kūriniai. Siekiama, kad mokiniai atliekamus kūrinius gebėtų priskirti muzikiniam žanrui, apibūdintų jų charakterį, gebėtų pateikti panašia muzikos kalba parašytų muzikos kūrinių pavyzdžių;

10.3.4.5. Įgyvendinant šią programą svarbu suteikti mokiniams kuo platesnę emocijų ir įspūdžių skalę. Mokiniai turėtų klausytis įvairių stilių, laikmečių, atlikimų muzikos, pagal galimybes kolektyviai lankytis koncertuose, spektakliuose. Rekomenduojama vykti į muzikos instrumentų muziejus, dirbtuves, rengti atviras pamokas-susitikimus su žymiais atlikėjais, kompozitoriais;

10.3.4.6. Mokinių pasiekimai vertinami formuojamuoju, diagnostiniu, apibendrinamuoju vertinimo būdais.


1. Muzikos kūrinių klausymas, atpažinimas ir apibūdinimas, kūrinio formos ar jo dalies nagrinėjimas įvairiais požiūriais.Nuostata – skatinti mokinius tikslingai nagrinėti atliekamus muzikos kūrinius.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Klausa atpažinti ir palyginti muzikos raiškos priemones, kalbos elementus, susiejant juos su kūrinio žanru, atlikimo būdu.

1.1.1. Nurodyti muzikos kūrinio tempą, dinamiką, ritmą, metrą, melodiją, dermę, harmoniją, tembrą, faktūrą. 1.1.2. Apibūdinti kūrinio žanrą, muzikinės medžiagos išdėstymo būdą.1.1.3. Įvardyti muzikos kūrinio atlikėjų sudėtį.1.1.4. Apibūdinti skambančių instrumentų tembro ir technikos ypatybes.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostata – suprasti, kad muzikos raiškos priemonės, atlikimo būdai muzikos kūrinyje yra labai susiję ir išreiškia kūrinio charakterį.2.1. Nagrinėti muzikos kūrinio ypatybes pagal muzikos kalbos, žanro požymius, atlikimo būdus.

2.1.1. Apibūdinti kūrinyje vartojamus muzikos terminus ir sąvokas.2.1.2. Nusakyti muzikinių ir nemuzikinių garsų skirtumus.2.1.3. Apibūdinti tempo, dinamikos, ritmo, metro, melodijos, dermės, harmonijos, tembro, faktūros ypatybes.2.1.4. Apibūdinti muzikos kūrinio žanrą.2.1.5. Išvardinti dainininkų balsus.2.1.6. Nusakyti vokalinių ansamblių ir chorų sudėtį.2.1.7. Išvardinti Lietuvos ir pasaulio žymiausius vokalinės muzikos solistus, ansamblius, chorus.

3. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas,

126

muzikos instrumentų pažinimas.Nuostata – suprasti, jog muzikos instrumentų sandaros, tembrų įvairovės ir ypatumų pažinimas padeda plėtoti muzikos atlikėjo ir bendrąsias kompetencijas.3.1. Nagrinėti muzikos instrumentų ypatybes.

3.1.1. Išvardinti muzikos instrumentus ir jų grupes pagal garso šaltinį.3.1.2. Apibūdinti muzikos instrumento istorinę kilmę ir raidą.3.1.3. Apibūdinti muzikos instrumento sandarą ir atlikimo technikos ypatumus.3.1.4. Nusakyti instrumentinių ansamblių ir orkestrų sudėtį.3.1.5. Apibūdinti partitūrą, išvardinti partitūroje esančius instrumentus.3.1.6. Išvardinti Lietuvos ir pasaulio žymiausius instrumentinės muzikos solistus, ansamblius, orkestrus, dirigentus.

10.3.5.2. 7–8 klasėse:1. Muzikos kūrinių klausymas, atpažinimas ir apibūdinimas, kūrinio formos ar jo dalies nagrinėjimas įvairiais požiūriais.Nuostata – gilinti muzikos kūrinio suvokimą, analizuojant jo formą, žanrą ir stilių.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Nagrinėti klausomą muzikos kūrinį pagal formos ir žanro požymius, stilistinės epochos požymius.

1.1.1. Apibūdinti struktūrinius muzikos kūrinio formos požymius. 1.1.2. Apibūdinti muzikos kūrinio žanro, stiliaus bruožus.1.1.3. Įvardyti kūrinio priklausomybės epochai ar stilistiniam laikotarpiui skiriamuosius požymius.

2. Muzikos žanrų pažinimas, muzikinių epochų nagrinėjimas ir apibūdinimas.Nuostata – domėtis muzikos kūrinio struktūros bei stilistikos ypatumais, vertinti profesionalų požiūrį į meno reiškinius.2.1. Nagrinėti muzikos kūrinį formos, žanro, istoriniu ir stiliaus atžvilgiais.

2.1.1. Išvardinti muzikos terminus bei sąvokas, apibūdinti jas.2.1.2. Apibrėžti formos ir žanro sąvokas.2.1.3. Nurodyti struktūrinius formos požymius iš natų.2.1.4. Apibūdinti formos ir žanro istorinę raidą.

2.2. Nagrinėti epochos muzikinius, istorinius, kultūrinius ir socialinius požymius.

2.2.1. Nurodyti stilistinių epochų chronologiją. 2.2.2. Nusakyti muzikos vaidmenį konkrečioje epochoje ar stilistiniame laikotarpyje.2.2.3. Apibūdinti epochos ar stilistinio laikotarpio estetinius idealus.2.2.4. Nurodyti ir apibūdinti epochos ar stilistinio laikotarpio muzikos žanrus ir formas, jų skiriamuosius bruožus.2.2.5. Apibūdinti epochos ar stilistinio laikotarpio muzikos teoriją ir praktiką.

3. Muzikinio, istorinio, kultūrinio, socialinio konteksto nagrinėjimas, kompozitorių gyvenimo ir kūrybos pažinimas ir apibūdinimas.Nuostatos – pažinti, domėtis kompozitoriaus gyvenimu ir kūryba, suprasti, jog gilesnis kūrinio konteksto pažinimas padeda suvokti kompozitoriaus idėjas, adekvačiau parinkti konkrečiam kūriniui tinkamiausias interpretacines priemones.3.1. Nagrinėti kompozitorių gyvenimo ir kūrybos skiriamuosius bruožus ir

3.1. Apibūdinti kompozitoriaus gyvenimo ir veiklos laikotarpius. 3.2. Apibūdinti kompozitoriaus kūrybą ir jos bruožus.

127

ypatybes. 3.3. Apibūdinti kompozitoriaus kūrybą istorinės epochos kontekste.

10.3.6. Turinio apimtis:10.3.6.1. 5–6 klasėse:Muzikos kūrinių klausymas, atpažinimas ir apibūdinimas, kūrinio formos ar jo dalies

nagrinėjimas įvairiais požiūriais: pasirinktinai klausomi šių kompozitorių kūriniai – V. Kudirkos, J. Naujalio, J, Gruodžio, B. Dvariono, S. Vainiūno, P. Čaikovskio, S. Prokofjevo, C. Monteverdi, J. S. Bacho, G. F. Händelio, G. Ph. Telemanno, W. A. Mozarto, L. van Beethoveno, F. Schuberto, F. Chopino, N. Paganinio, G. Verdi, H. Berliozo, C. Debussy, M. Ravelio, R. Strausso; šiuolaikinių pasaulio kompozitorių kūriniai, lietuvių liaudies ir kitų tautų vokalinės, instrumentinės muzikos pavyzdžiai.

5 klasėje muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje: muzikos meno sąvoka, funkcijos, sąveika su kitais menais; pasaulio tautų tradicinės muzikos bei Europos akademinės muzikos pavyzdžių apžvalga; muzikos raiškos priemonės - tempas, dinamika, ritmas, metras, tembras; muzikos kalbos elementai - melodija, motyvas, dermė, tonacija, harmonija, faktūra; vokalinės, instrumentinės muzikos bruožai ir ypatybės, atlikimo ypatumai, atlikėjai ir jų grupės, smulkūs ir stambūs žanrai - daina, lopšinė, romansas, baladė, serenada, himnas, kantata, opera, oratorija, mišios, pjesė, preliudas, etiudas, noktiurnas, rondo, variacijos, simfonija, koncertas; buitinės ir šokių muzikos žanrai - menuetas, lendleris, valsas, gavotas, mazurka, polonezas, polka, tango, maršas.

6 klasėje dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: muzikos instrumentai - idiofonai, membranofonai, chordofonai, aerofonai; lietuvių liaudies instrumentai ir muzikavimo tradicijos; orkestro muzikos instrumentai; instrumentų atsiradimo ir raidos istorija, konstrukcija, grojimo technika, žymiausi atlikėjai ir muzikos kūriniai; simfoninio orkestro istorinė raida, rūšys ir sudėtis.

10.3.6.2. 7–8 klasėse:Muzikos kūrinių klausymas, atpažinimas ir apibūdinimas, kūrinio formos ar jo dalies

nagrinėjimas įvairiais požiūriais: 7 klasėje: muzikinių epochų pažinimas per žanrus - grigališkasis choralas,

sekvencija, madrigalas, mišios, koncertas, polifoniniai baroko kūriniai vargonams, oratorija, siuita, variacijos, simfonija, simfoninis preliudas, kitos smulkios formos ir žanrai; stambių vientisinių muzikos baroko ir klasicizmo epochų formų ir žanrų pavyzdžiai; stambios ciklinės formos ir žanrai; sonatinis simfoninis ciklas; mišrios ir laisvos formos; opera; muzikinių epochų nuo antikos iki baroko nagrinėjimas;

8 klasėje: Seikilo giesmė, grigališkasis choralas, aleliuja, jubiliacija, sekvencija, liturginės dramos, organumas, konduktas, ankstyvasis motetas, G. de Machault mišios, G. P. da Palestrinos „Popiežiaus Marcelio mišios“, C. Janequino „Paukščių balsai”, „Karas”, C. Monteverdi opera „Orfėjas“, H. Purcello opera „Didonė ir Enėjas”; G. F. Händelio kūriniai: Siuita klavyrui Nr. 7, Koncertas vargonams Nr. 13 „Gegutė ir lakštingala“, Concerto grosso op. 6 Nr. 6, Oratorija „Mesijas“, Oratorija „Samsonas“, Karališkoji fejerverkų muzika; J. S. Bacho kūriniai: Tokata ir fuga d-moll, BWV 565, Pasakalija ir fuga c-moll, BWV 582, Choraliniai preliudai BWV 639, 645, 659, „Gerai temperuoto klavyro” I tomas, Chromatinė fantazija ir fuga d-moll, BWV 903, Mišios h-moll, BWV 232, Magnificat, Kavos kantata.

7 klasėje muzikos žanrų pažinimas, muzikinių epochų nagrinėjimas ir apibūdinimas: muzikos kūrinių formų ir žanrų pažinimas: smulkios formos ir žanrai – periodas, jo struktūra, istorinė raida, paprastoji 2-jų dalių forma, paprastoji 3-jų dalių forma; sudėtinė 3-jų dalių forma; stambios vientisinės muzikos formos ir žanrai – variacijų istorinė raida, tipai; rondo tipai, istorinė raida; sonatos forma ir žanras – istorinė raida, struktūra, ypatybės; stambios ciklinės formos ir žanrai; senovinė siuita, naujoji siuita; sonatinis simfoninis ciklas; žanrai: sonata, simfonija, koncertas, kvartetas; mišrios ir laisvos formos ir žanrai: fantazija, tokata, rapsodija; stambūs vokaliniai instrumentiniai žanrai: oratorija, kantata, mišios, requiem, pasija, Stabat

128

Mater, Magnificat, Te Deum; opera: žanro apibūdinimas, struktūra, stambios ir smulkios operos dalys, soliniai epizodai, rečitatyvas, ansambliai, chorai.

8 klasėje muzikinio, istorinio, kultūrinio, socialinio konteksto nagrinėjimas, kompozitorių gyvenimo ir kūrybos pažinimas ir apibūdinimas: senovės Graikijos muzikos instrumentai, muzikos teorija, estetiniai epochos idealai; viduramžiai: krikščionių bažnytinės muzikos formavimasis (II a.m.e.–650 m.) – ankstyvieji muzikos žanrai psalmodija, antifona, himnas; Grigališkojo choralo monodijos formavimasis, ypatybės, tipai (silabinis, neuminis, melizmatinis), kiti žanrai – aleliuja, jubiliacija, sekvencija; liturginės dramos ypatybės, atlikimo būdai; viduramžių ankstyvasis daugiabalsumas; romanikos stiliaus charakteristika, muzikos žanrai, organumas, rūšys, kūrėjai; Notre Dame atstovų Leonino ir Perotino organumai; gotikos stiliaus charakteristika; (muzikos žanrai – konduktas, ankstyvasis motetas; viduramžių notacija; Gvidas iš Areco ir jo notacijos teorija; viduramžių pasaulietinė muzika: riterių menas, klajojantys muzikantai (menestreliai, žonglieriai, goljardai, skomorochai); Ars Nova laikotarpis – G. de Machout daugiabalsės mišios; Renesanso muzikos kalba, temos, stilius; Renesanso pasaulietinė ir bažnytinė muzika; polifoninės Renesanso mokyklos; Nyderlandų polifoninės mokyklos žymiausi kompozitoriai G. Dufay, J. Ockeghemas, J. Desprez, O. di Lasso ir jų kūryba; Romos polifoninės mokyklos atstovas G. P. da Palestrina; Popiežiaus Marcelio mišios; Venecijos polifoninės mokyklos žymiausi kompozitoriai A. Willaert, A. ir G. Gabrielli bei jų kūryba; Renesanso pasaulietinė muzika: instrumentinės ir vokalinės muzikos žanrai, šokių pavyzdžiai; baroko epochos meninės temos, stilistika, muzikos kalba, vokaliniai ir instrumentiniai žanrai; operos žanro atsiradimas,. Venecijos operinis gyvenimas, C. Monteverdi opera „Orfėjas“; Romos ir Neapolio opera, žymiausi kūrėjai, bel canto stilius, opera seria, opera buffa; Baroko opera LDK, Prancūzijoje, Anglijoje; baroko klavyrinis menas Prancūzijoje; baroko laikotarpio Vokietija – politinė-visuomeninė padėtis, estetiniai visuomenės idealai, meninės temos, muzikinė kalba, stilistika ir žanrai; G. F. Händelio, J. S Bacho gyvenimo ir kūrybos nagrinėjimas.



1. Muzikos kūrinių klausymas, atpažinimas ir apibūdinimas, kūrinio formos ar jo dalies nagrinėjimas įvairiais požiūriais.Klausydamas muzikos kūrinio mokinys nurodo jo tempą, ritmo, dinamikos rūšį, metrą. Iš klausos atpažįsta dainininkų balsus, pagrindinius simfoninio orkestro muzikos instrumentus.

Klausydamas muzikos kūrinių mokinys nurodo muzikos raiškos priemones, muzikos kalbos elementus ir atlikimo ypatybes. Iš klausos skiria monodiją, polifoniją ir homofoniją. Apibūdina klausomo kūrinio žanrą pagal charakterį ir atlikimą, įvardija atlikėjų sudėtį.

Klausydamas muzikos kūrinių mokinys tiksliai nurodo muzikos raiškos priemones, muzikos kalbos elementus ir atlikimo ypatybes, apibūdina jų įtaką kūrinio žanrui, turiniui ir charakteriui. Apibūdina klausomo kūrinio atlikimo ypatybes: įvardija dainininkų balsus, muzikos instrumentus, nurodo grojimo būdus, štrichus ir paaiškina, kaip tai susiję su kūrinio charakteriu.


129

Išvardija muzikos raiškos priemones ir muzikos kalbos elementus, smulkius ir stambius vokalinės, instrumentinės, sceninės muzikos žanrus.

Apibūdina muzikos raiškos priemones ir muzikos kalbos elementus. Suskirsto muzikos žanrus pagal atlikimą ir paskirtį.

Nurodo muzikos raiškos priemonių ir muzikos kalbos elementų ypatybes, palygina skirtingų kūrinių raiškos priemones, pateikia kūrinių pavyzdžių. Apibūdina kūrinio žanrą pagal įvairius kriterijus. Žino Lietuvos ir užsienio šalių garsiausius dainininkus, chorus, dirigentus. Tikslingai vartoja terminus, geba pateikti ir palyginti muzikos pavyzdžius.

3. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Suskirsto muzikos instrumentus į grupes pagal garso išgavimo šaltinį, išvardija konkrečių instrumentų šeimos narius.

Žino muzikos instrumentų ir jų grupių skirstymą pagal garso išgavimo šaltinį, instrumentų istorinę kilmę ir raidą, išvardija instrumentų grupės šeimos narius

Žino konkretaus instrumento techninius ir konstrukcijos duomenis, Lietuvos ir užsienio šalių garsiausius instrumentalistus, orkestrus, dirigentus. Tikslingai vartoja terminus, geba pateikti ir palyginti muzikos pavyzdžius.


Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis1. Muzikos kūrinių klausymas, atpažinimas ir apibūdinimas, kūrinio formos ar jo dalies nagrinėjimas įvairiais požiūriais.Klausydamas muzikos kūrinių mokinys nurodo jų priklausomybę epochai. Iš klausos nustato periodą, atpažįsta variacijų, rondo bruožus. Iš klausos atpažįsta kompozitorių žymiausius kūrinius.

Klausydamas muzikos kūrinių mokinys nurodo jų priklausomybę epochai, įvardija kelis būdingus muzikos kalbos elementus. Iš klausos nustato periodą, smulkių ir sudėtinių muzikos formų struktūrą. Atpažįsta ir apibūdina kompozitorių žymiausius kūrinius.

Klausydamas muzikos kūrinių mokinys tiksliai įvardija stilistinį laikotarpį ir jo būdingiausius bruožus, nurodo autorių, kūrinio pavadinimą ir formą, palygina su kito kompozitoriaus kūryba.

2. Muzikos žanrų pažinimas, muzikinių epochų nagrinėjimas ir apibūdinimas.Išvardina smulkių ir sudėtinių formų struktūros dalis, apibūdina variacijų, rondo sandarą, žino simfonijos, koncerto, sonatos, kvarteto žanrų kūrinių struktūrą. Išvardina sudedamąsias operos dalis, skiria pasaulietinius ir

Apibūdina ir palygina skirtingų žanrų esminius bruožus. Apibūdina epochos stilistinius formų ir žanrų bruožus.

Apibūdina ir palygina skirtingas muzikos formas, pateikia konkrečių pavyzdžių. Apibūdina ir palygina skirtingų epochų stilistinius bruožus. Tikslingai vartoja terminus, geba apibendrinti istorinius faktus ir paaiškinti jų įtaką konkretaus žanro

130

bažnytinius vokalinius instrumentinius žanrus, chronologiškai išvardina epochas.

raidai.

3. Muzikinio, istorinio, kultūrinio, socialinio konteksto nagrinėjimas, kompozitorių gyvenimo ir kūrybos pažinimas ir apibūdinimas.Chronologiškai išvardina epochas ir minimaliai apibūdina jų kultūrinį, muzikinį gyvenimą, išvardina žymiausius epochų kompozitorius.

Apibūdina epochos istorinius socialinius bruožus, nurodo žymiausių epochos kompozitorių reikšmingiausius kūrinius.

Apibūdina ir palygina skirtingų epochų muzikinį, istorinį, kultūrinį ir socialinį gyvenimą, skirtingų kompozitorių kūrybą. Geba apibendrinti istorinius faktus ir paaiškinti jų įtaką kūrybiniam kompozitoriaus stiliui.

IV SKYRIUSPAGRINDINIO UGDYMO KARTU SU MENINIU UGDYMU PROGRAMOS

ANTROSIOS DALIES MENINIO UGDYMO DALIES MUZIKOS SRITIES DALYKAI

11. Mokydamasis pagal pagrindinio ugdymo kartu su meniniu ugdymu programos antrąją dalį, mokinys tęsia mokymąsi vieno iš šių muzikos srities programos meno šakos dalykų: fortepijoną arba vieną iš styginių – smuiko, violončelės, kontraboso, alto, arfos, arba vieną iš medinių arba varinių pučiamųjų instrumentų, arba mušamųjų instrumentų, arba chorinio dainavimo ir dirigavimo, arba muzikos kūrybos:

11.1. Fortepijono dalyko programos paskirtis – ugdyti skambinimo fortepijonu įgytas mokinių muzikos stilių pažinimo, suvokimo ir atlikimo kompetencijas, lavinti muzikos girdėjimo, jos turinio suvokimo ir išraiškingo atlikimo scenoje įgūdžius.

11.1.1. Dalyko tikslas – sistemingai ugdyti(s) ir tobulinti(s) sudėtingesnius skambinimo fortepijonu įgūdžius, siekti muzikos kūrinių raiškaus ir meniško atlikimo, atskleisti mokinio intelektinius ir meninius gabumus ir gebėjimus.

11.1.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai:11.1.2.1. lavintų(si) intelektinius ir muzikinius gabumus ir gebėjimus;11.1.2.2. tobulintų(si) sudėtingus profesionalaus skambinimo fortepijonu įgūdžius;11.1.2.3. ugdytų(si) muzikos kūrinio formos bei stiliaus suvokimą, gebėjimą

kūrybingai perteikti meninį muzikos turinį;11.1.2.4. plėtotų sceninės veiklos planavimo įgūdžius;11.1.2.5. bendradarbiautų su mokyklos muzikinio ugdymo dalykų mokytojais bei

mokiniais.11.1.3. Dalyką sudaro trys veiklos sritys:11.1.3.1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo


žinių taikymas praktinėje veikloje;11.1.3.3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.11.1.4. Didaktinės nuostatos:11.1.4.1. Šiame mokymo(si) etape ugdomas gilesnis muzikos kūrinių turinio

suvokimas. Analizuojant muzikos kūrinius siekiama atpažinti tekste slypinčias idėjas ir meninius vaizdinius, mokomasi pa(si)rinkti adekvačias muzikos turiniui atlikimo priemones. Pamokose mokiniai mokomi suprasti meninių bei techninių užduočių vientiso jungimo, ugdomas kompleksinis požiūris į kūrinio meninę ir techninę visumą. Mokiniai skatinami domėtis įvairių muzikos stilių būdingaisiais bruožais, muzikos žanrų ir formų specifinėmis ypatybėmis;

131

11.1.4.2. Repertuaras sudaromas atsižvelgiant į kiekvieno mokinio gabumus ir gebėjimus, pasiekimų lygį, asmeninius poreikius. Parenkami kūrybiškumą ugdantys, didesnės apimties, atskiras fortepijono technikas lavinantys kūriniai. Mokiniai skatinami aktyviai dalyvauti sudarant šį repertuarą, kuris ne tik nuosekliai lavintų techniką, ugdytų intelektą ir kūrybiškumą, bet ir motyvuotų kasdieniniam darbui;

11.1.4.3. Mokymas(is), planuojamas atsižvelgiant į mokinio savarankiško darbo rezultatus ir asmenines mokinio savybes – sąmoningumą, sąžiningumą, kūrybiškumą, darbštumą, turi reikšmingos įtakos nuosekliai pasiekimų pažangai. Laipsniškai keliami reikalavimai, pamokose su mokiniais aptariamas intensyvus namų užduočių įgyvendinimo planas, siekiama skatinti asmeninę mokinių iniciatyvą, parengtus kūrinius atlikti per įvairius renginius;

11.1.4.4. Mokiniai skatinami planuoti savo koncertinę veiklą. Diskutuojant ir tariantis su mokiniu sudaromas pusmečio ar mokymosi metų renginių planas. Atsižvelgiama į mokinio bendrą užimtumą, jo pasiekimus kitose ugdymo srityse, gebėjimą organizuoti asmeninį laiką. Mokoma(si) sudaryti koncertinį repertuarą, parinkti aukštos meninės vertės kūrinius, padedančius ne tik atskleisti mokinio geriausius techninius ir meninius gebėjimus, bet ir skatintų jį tobulėti. Pamokose aptariamos parinktų kūrinių interpretavimo galimybės, kompozitorių ir istorinių stilių kūrybos ypatybės, ugdomas kritinis ir kūrybinis mąstymas, meninis skonis;

11.1.4.5. Vertinamas mokinio gebėjimas suvokti muzikos kūrinio meninį turinį, jį interpretuoti naudojant sudėtingus skambinimo fortepijonu įgūdžius. Vertinami mokinio savarankiško darbo rezultatai, pasiekimai.

11.1.5. Mokinių pasiekimai:1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostata – pastebėti, kad įvaldytos įvairios atlikimo technikos rūšys padeda efektyviai atskleisti mokinio intelektinius ir meninius gebėjimus muzikai.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Skambinti įvairiu fortepijono garsu.

1.1.1. Apibūdinti kūriniuose pažymėtų štrichų skirtingas atlikimo technikas.1.1.2. Įvardyti leggiero ir martellato štrichų skambėjimo skirtumus.1.1.3. Išvardinti leggiero ir martellato štrichų derinimo variantus. 1.1.4. Apibūdinti smulkius ir stambius rankų judesius atliekant staccato, legato, non legato, portato, martellato štrichus ir repeticinę techniką.

1.2. Naudoti sudėtingus skambinimo fortepijonu technikos elementus.

1.2.1. Paaiškinti, kaip tobulinti gamų skambinimo techniką.1.2.2. Apibūdinti gamų skambinimo dvigubomis tercijomis ir oktavomis techniką.1.2.3. Paaiškinti vienuolikos akordų ilgų arpeggio atlikimo taisykles nuo vieno balto arba juodo klavišo. 1.2.4. Apibūdinti įvairiems artikuliaciniams štrichams taikomą pirštuotę, nurodyti esminius patogios pirštuotės požymius.

1.3. Valdyti skirtingas dešiniojo bei kairiojo pedalų naudojimo technikas.

1.3.1. Įvardyti skirtingų autorių kūriniams būdingus dinaminius niuansus.1.3.2. Paaiškinti to paties dinaminio niuanso galimus atlikimo būdus. 1.3.3. Apibūdinti dešiniojo ir kairiojo pedalų naudojimo panašumus ir skirtumus įvairiuose romantinės muzikos kūriniuose. 1.3.4. Apibūdinti pilno ir pusinio dešiniojo pedalo

132

panaudojimo technikas. 1.4. Atlikti įvairių meninių vaizdinių muziką.

1.4.1. Apibūdinti skambinamų kūrinių muzikinius charakterius ir tembrines spalvas.1.4.2. Pateikti muzikinių charakterių ir tembrinių spalvų kitimo kūrinyje interpretacijų pavyzdžių. 1.4.3. Paaiškinti konkrečių muzikinių įvaizdžių techninius atlikimo būdus.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostata – suvokti, kad įgytos ir tikslingai naudojamos teorinės žinios leidžia individualiai interpretuoti muzikos kūrinius. 2.1. Nagrinėti muzikos kūrinių stilių ir žanrą.

2.1.1. Nusakyti ir apibūdinti atliekamo kūrinio stiliaus ir žanro esminius bruožus.2.1.2. Išvardinti skirtingiems muzikos stiliams būdingas raiškos priemones.2.1.3. Įvardyti skirtingų epochų kūrinių esminius panašumus ir skirtumus.2.1.4. Išvardinti ir apibūdinti skirtingas to paties kūrinio interpretacijas.

2.2. Analizuoti įvairių žanrų ir skirtingos stilistikos kūrinius.

2.2.1. Aptarti muzikos kūrinio emocinį turinį, susieti jį su konkrečiu žanru.2.2.2. Apibūdinti muzikinės minties plėtojimo principus, sudarant interpretacinį kūrinio atlikimo planą.2.2.3. Išvardinti konkretaus muzikos stiliaus ypatumams atskleisti būtinas fortepijono technikos priemones.


2.3.1. Apibūdinti polifoninių ciklų atlikimo bruožus.2.3.2. Išvardinti sonatos formos būdinguosius bruožus. 2.3.3. Įvardyti kūrinio tonacinio plano ir kompozitoriaus dramaturginio sumanymo sąsajas.2.3.4. Apibūdinti muzikos kūrinių faktūrą, nusakyti tonacinį ir dinaminį planus dviejų ir trijų dalių sudėtinių formų kūriniuose.

2.4. Planuoti savarankiško darbo procesą.

2.4.1. Įvardyti ir apibūdinti keletą skirtingų kūrinio mokymosi variantų.2.4.2. Apibūdinti užduočių sudėtingumą, numatyti laiko sąnaudas užduotims atlikti.2.4.3. Apibūdinti nuosekliam mokymuisi būdingus bruožus.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Nuostata – suprasti, kad aktyvus dalyvavimas meninėje veikloje, jos stebėjimas padeda geriau suvokti savo meninius prioritetus. 3.1. Savarankiškai parengti muzikos kūrinį.

3.1.1. Apibūdinti savarankiško kūrinio mokymosi naudą.3.1.2. Išvardinti savarankiško kūrinio mokymosi etapus.3.1.3. Nusakyti savarankiškai parengto muzikos kūrinio panaudojimo viešose erdvėse galimybes.

3.2. Analizuoti ir vertinti muzikinius renginius.

3.2.1. Išvardinti įvykusius svarbius renginius mokykloje ir Vilniaus miesto koncertų salėse.3.2.2. Aptarti koncertų lankymo prioritetus.3.2.3. Įvardyti muzikinių renginių atrankos kriterijus.3.2.4. Apibūdinti reikšmingiausią aplankytą muzikinį renginį, įvardyti jo išskirtinius bruožus.

133

11.1.6. Turinio apimtis:11.1.6.1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo

įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: mažorinės gamos dvigubomis tercijomis per keturias oktavas abiem rankomis viena kryptimi; mažoro ir trijų rūšių minoro gamos, chromatinė gama harmoniniais oktavų intervalais per dvi melodines oktavas abiem rankomis; chromatinė gama mažosiomis tercijomis per keturias oktavas atskiromis rankomis; vienuolikos skirtingų akordų arpeggio nuo vieno garso (balto ar juodo klavišo) viena kryptimi abiem rankomis; dešiniojo ir kairiojo pedalų naudojimo panašumai ir skirtumai įvairiuose romantinės muzikos kūriniuose; pilno ir pusinio dešiniojo pedalo panaudojimo technikos.

11.1.6.2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje: muzikos terminai - una corda, tre corda, l‘istesso tempo, BWV, KV, Hob. lugubre, simile, sost. ped., uguale, subito, tranquillo, impetuoso; kūrinio stiliaus ir žanro esminiai bruožai, raiškos priemonės; muzikos epochų būdingieji bruožai; kūrinio interpretacija; muzikinės minties plėtojimo principai; sonatos formos būdingieji bruožai; muzikos kūrinių faktūra; tonacinis ir dinaminis planas dviejų ir trijų dalių sudėtinių formų kūriniuose.

11.1.6.3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime: savarankiškas kultūrinės aplinkos stebėjimas ir dalyvavimas. muzikinių renginių atrankos kriterijai; koncertų vertinimas; du koncertai, konkursai ar festivaliai per mokslo metus mokykloje, miesto koncertinėje erdvėje ar užsienyje; meistriškumo pamokos.

11.1.6.4. Fortepijono dalyko repertuarą metams sudaro penki etiudai, du stambios formos kūriniai (sonata / variacijos / fantazija / koncertas), iki keturių stambesnės apimties pjesių, trys sudėtingesne muzikos kalba parašyti polifoniniai kūriniai.


Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Skambindamas formuoja nepakankamai kokybišką ir vienodą fortepijono garsą. Atlieka įvairius skambinimo fortepijonu technikos elementus, klysta juos pritaikydamas kūriniuose. Skirtingas dešiniojo pedalo naudojimo technikas naudoja nepakankamai tiksliai. Nepaaiškina leggiero, legato ir martellato technikų derinimo būdus. Sunkiai suvokia atliekamų kūrinių muzikinius charakterius.

Skambindamas formuoja kokybišką fortepijono garsą. Įvairius skambinimo fortepijonu technikos elementus atlieka su atsitiktinėmis klaidomis. Kokybiškai skambina leggiero, legato ir martellato. Valdo dinamines nuorodas ir skirtingas dešiniojo pedalo naudojimo technikas. Raiškiai kuria kai kuriuos meninius vaizdinius.

Skambina kokybišku ir įvairiu fortepijono garsu. Naudoja sudėtingus skambinimo fortepijonu technikos elementus. Atlikimo metu derina leggiero, legato ir martellato technikas, koordinuoja smulkius ir stambius rankų judesius. Raiškiai ir kūrybiškai interpretuoja įvairius meninius vaizdinius. Nuolat tobulina atlikėjui būtinas asmenines savybes ir profesinius įgūdžius.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Su klaidomis paaiškina skirtingiems muzikos stiliams būdingus muzikinės kalbos bruožus. Ne visada tiksliai įvardija konkrečiam muzikos stiliui atskleisti naudojamas raiškos priemones. Su

Palygina ir gali pakankamai tiksliai apibūdinti kai kurių epochų kūrinius. Ne visada skirtingų stilių kūriniuose atpažįsta, pastebi tam pačiam muzikos charakteriui atskleisti taikomas įvairias

Tiksliai apibūdina atliekamo kūrinio stilių ir žanrą. Palygina skirtingų epochų kūrinius, išryškina esminius panašumus ir skirtumus. Pateikia keletą atliekamo kūrinio skirtingų

134

klaidomis analizuoja kūrinių formas. Negeba planuoti savarankiško darbo.

muzikos raiškos priemones. Išvardina polifoninio ciklo, dviejų ir trijų dalių sudėtinių bei sonatos formų skiriamuosius bruožus, šių kūrinių tonacinį planą. Savarankiškai išvardina namų uždavinius ir apibūdina atlikto darbo rezultatus. Pateikia keletą skirtingų kūrinių mokymosi variantų, tačiau juos ne visada pritaiko praktikoje.

interpretacijų pavyzdžių, juos palygina, argumentuotai vertina. Aptaria muzikos kūrinio emocinį turinį, susieja jį su konkrečiu žanru. Išvardina konkrečiam muzikos stiliui atskleisti būtinas technines atlikimo fortepijonu priemones. Tiksliai apibūdina kūrinio muzikinės minties plėtotę, ja naudojasi sudarydamas kūrinio atlikimo planą. Savarankiškai planuoja namų užduotis, apibūdina mokymosi metodus, padedančius siekti rezultatų.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Paviršutiniškai apibūdina savarankiškai rengiamo kūrinio naudą profesiniam tobulėjimui. Su klaidomis išvardina savarankiško mokymosi etapus. Nesidomi kultūriniais renginiais. Mokytojo paragintas, dalyvauja Vilniuje vykstančiuose kultūriniuose renginiuose, kai kuriuos jų argumentuotai apibūdina.

Pakankamai plačiai apibūdina kūrinio savarankiško mokymosi naudą ir išvardina nuoseklaus mokymosi etapus. Išvardina keletą skirtingų kūrinio parengimo atlikimui scenoje būdų. Domisi muzikiniais kultūriniais renginiais, įvardija kai kuriuos žymiausius praeities ir dabarties muzikos atlikėjus, supranta ir vertina koncertinės praktikos naudą būsimai atlikėjo karjerai.

Išsamiai ir argumentuotai apibūdina savarankiško mokymosi bei sceninės praktikos naudą tikslingai planuojamai muzikos atlikėjo karjerai. Tiksliai numato savarankiškai rengiamo kūrinio mokymosi etapus, pasirenka adekvačius mokymosi būdus. Aktyviai stebi meninę kultūrinę aplinką, dažnai ir noriai dalyvauja jos renginiuose. Išdėsto nuomonę apie savo ir kitų kūrybinę veiklą. Domisi muzikiniais kultūriniais renginiais, įvardija ir apibūdina kai kuriuos žymiausius praeities ir dabarties muzikos atlikėjus.

11.2. Smuiko dalyko programos paskirtis -ugdyti griežimo smuiku techninius ir interpretacinius gebėjimus, artistiškumą, atliekant įvairių epochų, stilių, žanrų muziką.

11.2.1. Dalyko tikslas – ugdyti kūrybingą, artistišką smuikininką, gebantį muzikaliai griežti įvairių epochų ir žanrų muziką.

11.2.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad pamokose mokiniai:11.2.2.1. ugdytų(si) sceninės kultūros įgūdžius;11.2.2.2. lavintų(si) griežimo smuiku įgūdžius;11.2.2.3. plėtotų meninio interperetavimo ir saviraiškos įgūdžius;11.2.2.4. ugdytų(si) gebėjimą perteikti muzikos kūrinio meninę idėją.11.2.3. Dalyką sudaro trys veiklos sritys:11.2.3.1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir


įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas;

135

11.2.3.3. Muzikinė raiška socialiniame kultūriniame gyvenime.11.2.4. Didaktinės nuostatos:11.2.4.1. Šiame mokymo etape siekiama plėtoti mokinio interpretacinius gebėjimus.

Programinis repertuaras sudaromas iš įvairių epochų, skirtingų stilių, žanrų ir charakterių muzikos kūrinių, atsižvelgiama į kiekvieno mokinio gebėjimus, pasiekimų lygį. Pamokų metu mokoma(si) pažinti konkrečiam muzikos stiliui ar žanrui būdingas savybes, adekvačiai parinkti muzikos raiškos priemones. Klausoma to paties kūrinio skirtingų interpretacijų, apibūdinami interpretacijoms būdingi bruožai, mokoma(si) pasirinkti tinkamą interpretacinį variantą;

11.2.4.2. Dalyko pamokose skiriamas dėmesys sceninei kultūrai, bendram mokinio muzikiniam ir meniniam akiračiui plėsti. Mokinai išsamiai supažindinami su korektiško elgesio scenoje taisyklėmis, aptariami psichologinės įtampos scenoje valdymo būdai, įvardijamos atlikėjui būtinos nuostatos. Mokiniai skatinami domėtis žymių atlikėjų koncertine veikla, nuolat klausyti vaizdo ir garso įrašų, juos analizuoti ir vertinti;

11.2.4.3. Pamokų metu skiriama laiko mokinio individualiai mokymosi raidai aptarti. Mokoma kritiškai vertinti savo pasiekimus, savarankišką darbą ir jo efektyvumą, numatyti artimiausius tikslus, planuoti karjerą. Mokiniai skatinami kūrybiškai taikyti bendrąsias kompetencijas savo pasirinktoje meninės raiškos srityje;.

11.2.4.4. Vertinami mokinio savarankiškas darbas ir jo efektyvumas, techniniai ir meniniai pasiekimai, gebėjimas interpretuoti muzikos kūrinį, sceninės kultūros įgūdžiai. Vertinimu siekiama skatinti mokinį domėtis realiais savo pasiekimais, numatyti veiklos prioritetus, planuoti karjerą.

11.2.5. Mokinių pasiekimai:1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostatos – suprasti muzikos raiškos priemonių pažinimo svarbą, siekti šias žinias taikyti atliekant įvairaus charakterio, stiliaus ir žanrų muzikos kūrinius.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Analizuoti įvairių stilių ir žanrų muziką.

1.1.1. Apibūdinti atliekamo kūrinio charakterį, tempą.1.1.2. Išvardinti kūrinyje panaudotas muzikos raiškos priemones.1.1.3. Išdėstyti atliekamo kūrinio kompozitoriaus kūrybos stiliaus bruožus.1.1.4. Nusakyti kūrinio stiliui ir žanrui būdingus bruožus.

2. Smuiko dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostatos – pastebėti, kad geri smuikavimo technikos įgūdžiai padeda geriau interpretuoti muzikos kūrinį, nuolat šiuos įgūdžius ir gebėjimus tobulinti.2.1. Atlikti smuikavimo technikos elementus.

2.1.1. Apibūdinti kūno padėtį, rankų laisvumą ir judesių koordinavimą griežimo metu.2.1.2. Išvardinti mokymosi būdus, kurie padeda tobulinti žinomų štrichų atlikimo kokybę.2.1.3. Apibūdinti išlavintų pirštų savarankiško darbo svarbą. 2.1.4. Išvardinti griežimo smuiku technines situacijas, kada reikia taikyti užlaikytus piršus.2.1.5. Išvardinti naujas kairės rankos griežimo technikos priemones.

2.2. Griežti gamas. 2.2.1. Apibūdinti gamose naudojamus štrichus ir ritmo piešinius.2.2.2. Įvardyti gamų ir akordų griežimo technikos skirtumus.2.2.3. Apibūdinti gamų tercijomis, sekstomis, oktavomis,

136

fingeruotomis oktavomis, decimomis atlikimo ypatumus.2.2.4. Apibūdinti griežimo smuiku technikos lavinimo užduočių svarbą atlikėjo meninei brandai.

2.3. Griežti įvairiu tembriniu garsu.

2.3.1. Nusakyti garso formavimo, tembro keitimo galimybes. 2.3.2. Nurodyti įvairius vibrato būdus.2.3.3. Apibūdinti kairės rankos judesius, kuriais galima keisti vibrato amplitudę ir dažnumą.2.3.4. Įvardinti stryko ir stygos kontaktų vietas, kuriose išgaunami skirtingi tembrai.

2.4. Griežti nežinomą muzikos kūrinį.

2.4.1. Apibūdinti nežinomo muzikos kūrinio struktūrą.2.4.2. Nusakyti svarbiausius smuikininko įgūdžius, kuriuos ugdo nežinomo muzikos kūrinio atlikimas.2.4.3. Nusakyti dinamikos, štrichų atlikimo ypatumus nežinomame muzikos kūrinyje.2.4.4. Nusakyti muzikos kūrinio emocinio turinio perteikimo principus.

2.5. Atlikti užduotis savarankiškai. 2.5.1. Apibrėžti savarankiško darbo numatomą rezultatą.2.5.2. Įvardyti mokymosi metodus, padedančius techniniams bei meniniams atlikimo klausimams spręsti.2.5.3. Nusakyti atliekamo kūrinio tempo, dinamikos, frazuotės, intonavimo idėjas.

3. Muzikos raiška socialiniame kultūriniame gyvenime.Nuostata – domėtis muzikiniais įvykiais, plėsti konkursų, koncertų vertinimo žodyną.3.1. Taikyti profesines žinias ir įgūdžius koncerto metu.

3.1.1. Įvardyti būsimam atlikėjui viešo pasirodymo naudą. 3.1.2. Apibūdinti įgytą atlikėjišką patirtį, įvardyti savo techninius ir meninius pasiekimus.3.1.3. Išvardinti sukauptą koncertinį repertuarą, nusakyti jo atrankos kriterijus skirtingoms koncertinėms erdvėms.

3.2. Apibendrinti muzikinius įvykius.

3.2.1. Aptarti savo ir draugų koncertus, nusakyti sėkmingam atlikimui būtinas sąlygas. 3.2.2. Įvardyti reikšmingiausius Lietuvos muzikinio gyvenimo įvykius.3.2.3. Nusakyti muzikinio gyvenimo įvykių vertinimo kriterijus.


žinių taikymas praktinėje veikloje: harmonija; grave, allegro con fuoco, vivace tempai; sotto voce, piano espressivo, sempre piano, sempre forte, laipsninė dinamika; polifoninė muzika; impresionizmas; neoklasicizmas; ekspresionizmas; koncertinis etiudas, siuita, partita, solinė sonata, koncertinė sonata.

11.2.6.2. Dalyko bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: įvairios pirštuočių galimybės; aukštos pozicijos; flažoletai aukštose pozicijose; son file, spiccato, rickoshet, portato, staccato į vieną stryką; sul ponticcelo štrichai.

11.2.6.3. Muzikinė raiška socialiniame kultūriniame gyvenime: koncertinė ir konkursinė veikla mokykloje, mieste, šalyje; dalyvavimas edukacinėse programose; sceninis įvaizdis. individuali koncertinė patirtis.

11.2.6.4. Dalyko repertuarą vieneriems mokslo metams sudaro trijų, keturių oktavų apimties 6-8 mažorinės ir minorinės, chromatinės gamos skirtingo ritmo formulėmis, tercijomis,

137

sekstomis ir oktavomis, fingeruotomis oktavomis ir decimomis; kvintakordai, sekstakordai, kvartsekstakordai, dominantseptakordai, sumažinti septakordai; 6-8 etiudai; 4 skirtingo charakterio pjesės ir 2 stambios formos kūriniai – sonata, fantazija arba variacijos, arba koncerto I arba II-III dalis. I gimnazijos klasėje mokinys griežia vieną arba dvi polifoninio kūrinio dalis, II gimnazijos klasėje – dvi polifoninio kūrinio dalis.


Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Mokytojo padedamas, analizuoja kūrinio formą, jos struktūrines dalis, nustato svarbiausią kūrinio kulminaciją. Apibūdina štrichus, dinamiką. Mokytojo paragintas, domisi atliekamų kūrinių istoriniu kontekstu, kompozitorių kūryba. Klausosi žymių atlikėjų garso ir vaizdo įrašų.

Atpažįsta atliekamo kūrinio stilių, formą ir žanrą. Pateikia panašaus stiliaus ir žanro kūrinių pavyzdžių. Domisi įvairiais žymių atlikėjų įrašais, diskutuoja su mokytoju, vertina skirtingas interpretacijas.

Savarankiškai analizuoja atliekamo kūrinio stilių, žanrą, formą, muzikinės kalbos elementus. Apibūdina kūrinių meninę idėją. Argumentuotai pristato kūrinio interpretacinį planą, vertina kitų atlikėjų interpretacijas. Domisi atliekamų kūrinių kompozitorių kūryba, muzikiniu istoriniu kontekstu.

2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Grieždamas smuiku taiko muzikinio ugdymo dalykuose įgytas žinias. Naujus technikos elementus sunkiai pritaiko grieždamas. Stebi kūno bei rankų padėtis. Intonuoja su kai kuriais netikslumais. Griežia naują muzikinį tekstą padedamas mokytojo.

Grieždamas naudojasi įgytais techniniais įgūdžiais, pritaiko kituose muzikinio ugdymo dalykuose įgytas žinias. Kontroliuoja kūno padėtį, rankų laisvumą. Griežia kokybišku garsu, taiko įvairius garso formavimo būdus. Griežia naują muzikinį kūrinį, pasitaiko vienas kitas netikslumas.

Tiksliai intonuoja įvairiose pozicijose. Griežia kokybišku garsu, valdo garso tembrą, kūrybiškai taiko muzikos teorijos ir muzikos istorijos dalykų žinias. Tiksliai atlieka techninius elementus, griežia laisvomis rankomis. Naudoja įvairų vibrato. Tiksliai griežia naują muzikinį kūrinį.

3. Muzikinė raiška socialiniame kultūriniame gyvenime.Dalyvauja mokyklos koncertuose ir renginiuose, jų organizavime. Mokytojo prašomas, apibūdina mokykloje išklausytus koncertus.

Dalyvauja koncertuose mokykloje ir už jos ribų, respublikiniuose festivaliuose. Domisi kultūriniais renginiais mokykloje ir už jos ribų. Domisi žymių Lietuvos ir pasaulio smuikininkų koncertine veikla.

Dalyvauja respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose, festivaliuose. Sėkmingai juose pasirodo. Kaupia koncertinį repertuarą, ugdo sceninę patirtį. Aktyviai domisi Lietuvos bei užsienio kultūros įvykiais, juos analizuoja, argumentuotai vertina. Domisi žymių Lietuvos ir pasaulio muzikos atlikėjų koncertine veikla.

11.3. Violončelės dalyko programos paskirtis – susipažinti su meniniu požiūriu vertingais muzikos kūriniais violončelei ir plėtoti griežimo violončele būsimo muzikos atlikėjo kompetencijas.

138

11.3.1. Dalyko tikslas – sistemingai ir nuosekliai tobulinti atlikimo techniką, atskleisti mokinio meninius gabumus ir gebėjimus, atlikėjiškus polinkius, numatyti profesinę perspektyvą.

11.3.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai:11.3.2.1. įvaldytų specifinius griežimo violončele technikos elementus;11.3.2.2. tobulintų įvairius griežimo violončele štrichus ir garso tembro valdymo

būdus;11.3.2.3. klausytų ir analizuotų meniniu požiūriu vertingas muzikos kūrinių

interpretacijas violončelei;11.3.2.4. domėtųsi atliekamų muzikos kūrinių atlikėjiška tradicija;11.3.2.5. mokytųsi savo praktikoje pritaikyti žymių atlikėjų muzikos interpretavimo

priemones;11.3.2.6. mokytųsi vertinti ir įsivertinti savo pasiekimus.11.3.3. Dalyką sudaro trys veiklos sritys:11.3.3.1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo


žinių taikymas praktinėje veikloje;11.3.3.3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.11.3.4. Didaktinės nuostatos:11.3.4.1. Pamokose lavinami specifiniai griežimo violončele štrichai ir garso

išgavimo būdai. Šie techniniai įgūdžiai lavinami parenkant atitinkamą repertuarą, mokytojui pademonstruojant specifinius štrichus ir jų išgavimo būdus, paaiškinami ir nurodomi jų mokymosi etapai;

11.3.4.2. Šiame mokymo(si) etape skiriamas ypatingas dėmesys ir pratimai garso tembrui valdyti. Pratimais siekiama išlavinti ir palaikyti tam tikrų raumenų tonusą, išgauti stiprų ir intensyvų violončelės garsą, kokybišką garso tembrą;

11.3.4.3. Violončelės pamokų metu aptariamos namuose mokinio išklausytos žymių violončelininkų muzikos interpretacijos. Mokinys jas apibūdina, mokytojui padedant išskiria tam tikras laiko tendencijas, atlikėjiškas tradicijas. Ugdomas mokinio supratimas, jog muzikos kūrinio interpretavimas yra kintantis dydis, o to paties kūrinio kitokia interpretacija taip pat gali būti vertinga, mokomasi vertinti kitų mokytojų interpretacinį požiūrį. Išklausęs skirtingas interpretacijas, mokinys pasirenka techninius ar meninius sprendimus, tinkamiausios interpretacines priemones;

11.3.4.4. Mokiniai skatinami parengtus kūrinius atlikti viešuose koncertuose ir renginiuose. Mokoma(si) valdyti atlikimą scenoje. Mokoma(si) vertinti ir įsivertinti savo interpretaciją, apibūdinti visą atlikimo scenoje procesą, ieškoti emocinės laisvės, išvengti nevaldomo streso. Ugdomas mokinio supratimas, jog stresas yra neatsiejama atlikėjo savybė, kurią būtina valdyti ir nukreipti scenoje tinkama linkme. Mokiniai skatinami vertinti savo koncertinę patirtį, gebėjimus ir pasiekimus solo ir orkestre ar improvizacinėje, populiariojoje muzikoje, numatyti savo gebėjimams ir gabumams adekvačiausią atlikėjiškos veiklos sritį, profesinę perspektyvą;

11.3.4.5. Mokiniai vertinami atsižvelgiant į mokinio gebėjimą aprėpti ir atlikti platesnės apimties koncertinę programą, įvaldyti sudėtingesnius technikos elementus, kurti meninius vaizdinius. Vertinant atsižvelgiama į mokinio gebėjimą muzikuoti ansamblyje ir jaustis scenoje laisvai. Vertinant pabrėžiama individuali mokinio pažanga.

11.3.5. Mokinio pasiekimai:1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostatos – nuolat ir nuosekliai tobulintis atlikėjiškus įgūdžius, siekti atlikimo kokybės.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Atlikti sudėtingesnius 1.1.1. Paaiškinti taisyklingos kūno laikysenos, tinkamo

139

griežimo violončele technikos elementų junginius.

kvėpavimo, artikuliavimo, frazavimo reikšmę atlikimo kokybei.1.1.2. Įvardyti kairės rankos technines priemones ir mažiau įprastas pozicijų keitimo schemas, skirtas diapazonui praplėsti. 1.1.3. Apibūdinti dvigubų natų intonavimo specifiką.

1.2. Griežti gamas, intervalus ir akordus keturiose oktavose įvairiais štrichais.

1.2.1. Prisiminti mokytojo nuorodas, padedančias išlaikyti tikslią intonaciją.1.2.2. Apibūdinti gamų griežimo ypatybes pereinant iš vieno garso į kitą be papildomų garsų.1.2.3. Nurodyti ypatingosios dalybos ritmo verčių griežimo ir grupavimo ypatybes.


1.3.1. Apibūdinti kokybiško garso požymius.1.3.2. Nurodyti technines priemones ir būdus, padedančius išgauti ir išlaikyti kokybišką garsą atliekant štrichus įvairiuose registruose ir dinaminėse skalėse.


1.4.1. Apibūdinti mokytojo pateiktas užduotis. 1.4.2. Įvardyti techniškai sudėtingų kūrinio vietų mokymosi etapus. 1.4.3. Apibūdinti natose pažymėtas kompozitoriaus ar kūrinio redaktoriaus nuorodas.1.4.4. Nusakyti nežinomo, sudėtingesne muzikos kalba parašyto kūrinio mokymosi veiksmų seką.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostatos – vertinti muzikos kūrinių analizavimo patirtį, tikslingai ja naudotis sudarant muzikos kūrinio interpretacinį planą.2.1. Analizuoti muzikos kūrinį, muzikos kūrinio raiškos priemonėmis pagrįsti interpretacinį sumanymą.

2.1.1. Apibūdinti muzikos kūrinį formos, stiliaus atžvilgiais.2.1.2. Nusakyti muzikos kūrinio tematiką, apibūdinti istorinį kontekstą. 2.1.3. Įvardyti konkrečiam muzikos turiniui atskleisti reikalingas meninės raiškos priemones.2.1.4. Nusakyti muzikos kūrinio interpretacinį įvaizdį.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime. Nuostatos – noriai muzikuoti viešuose pasirodymuose, jų metu siekti įtaigaus atlikimo, kaupti gerai parengtą koncertinį repertuarą.3.1. Pasitikėti savo įgūdžiais ir sukaupta gerąja atlikėjiška patirtimi scenoje.

3.1.1. Išvardinti sėkmingus savo pasirodymus viešose erdvėse.3.1.2. Apibūdinti pasirodymų sėkmę nulėmusius veiksnius.3.1.3. Nurodyti pasitikėjimą scenoje stiprinančias aplinkybes.

3.2. Artistiškai ir įtaigiai griežti kūrinius scenoje.

3.2.1. Apibūdinti artistiškam pasirodymui būdingus požymius.3.2.2. Įvardyti muzikos atlikėjui reikalingas savybes.3.2.3. Nusakyti muzikos kūrinių atlikimo scenoje specifiką.3.2.4. Apibūdinti savo koncertinę patirtį.

11.3.6. Turinio apimtis:

140

11.3.6.1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: natūralios mažorinės ir melodinės minorinės gamos per 3-4 oktavas naudojant laisvas stygas arba vieningą aplikatūrą, laužytomis tercijomis, sekstomis, oktavomis; gamų griežimo ypatybės pereinant iš vieno garso į kitą be papildomų garsų; ypatingosios dalybos ritmo verčių griežimo ir grupavimo ypatybės; mažoriniai ir minoriniai kvintakordai, sekstakordai, kvartsekstakordai, dominantseptakordas, sumažintas kvintakordas arpeggio nuo pirmo dermės laipsnio; pratimai, skirti kairės ir dešinės rankų technikoms lavinti; mažiau įprastos pozicijų keitimo schemos; dvigubų natų intonavimas; garso tembro valdymas; kokybiškas garso tembras; stiprus ir intensyvus violončelės garsas.

11.3.6.2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje: mažorinės ir minorinės tonacijos; sumažintas kvintakordas; šešioliktinių natų grupės; harmoniniai flažoletai; laipsninė, evoliucinė ir akcentinė dinamika; muzikos kūrinio charakterio nuorodos; muzikos kūrinio pagrindinė ir palydinčioji partijos; muzikos kūrinio forma, stiliaus ypatybės, tematika, istorinis kontekstas, meninės raiškos priemonės; interpretacinis įvaizdis.

11.3.6.3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime: psichologinis pasirengimas viešiems pasirodymams, sėkmingų pasirodymų viešose erdvėse įsivertinimas; pasirodymų sėkmę lemiantys veiksniai; pasitikėjimą scenoje stiprinančios aplinkybės; artistiškam pasirodymui būdingi požymiai; muzikos kūrinių atlikimo scenoje specifika.

11.3.6.4. Violončelės dalyko repertuarą pusmečiui sudaro 1-2 gamos, 2-3 etiudai, 2 pjesės, 1 stambios formos kūrinys, J. S. Bacho preliudas arba dvi tos pačios siuitos dalys.


Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Pakankamai tvarkingai atlieka programinį repertuarą, taiko tinkamus štrichus, pakankamai tiksliai intonuoja.

Gerai atlieka programinį repertuarą, taiko tinkamus štrichus, tiksliai intonuoja. Nuolat ir sistemingai atlieka namų užduotis, lanksčiai reaguoja į mokytojo pastabas.

Puikiai atlieka programinį repertuarą, preciziškai taiko pagrindinius griežimo technikos elementus. Naudoja įvairią griežimo techniką. Nuolat ir sistemingai atlieka namų užduotis, siekia atlikimo kokybės, muzikos kūrinį griežia tiksliai ir virtuoziškai.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Analizuoja muzikos kūrinį, apibūdina pagrindinę muzikos partiją, įvardija muzikos stiliaus ypatybes. Mokytojo padedamas, apibūdina kūrinio interpretacinį vaizdinį.

Savarankiškai analizuoja muzikos kūrinio formą, tematiką, pakankamai tiksliai apibūdina pagrindinės ir palydinčiosios partijų ypatybes, parenka tinkamus štrichus muzikinei minčiai išreikšti. Nustato ryšį tarp muzikos stiliaus ir kūrinio emocinio turinio. Savarankiškai kuria interpretacinį vaizdinį.

Tiksliai nustato ir apibūdina muzikos kūrinio formą, stiliaus ypatybes, tematiką, istorinį kontekstą, meninės raiškos priemones. Pateikia savitą, racionalų interpretacinį sprendimą, paremtą muzikos atlikimo tradicija. Gilinasi į kompozitorių išgyvenimus, kūrinių sukūrimo laikmetį, geopolitinę situaciją.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Apibūdina sėkmę lemiančius veiksnius viešame pasirodyme.

Apibūdina psichologinį pasirengimą ir sėkmę

Tiksliai apibūdina psichologinį pasirengimą ir sėkmę

141

Mokytojo paskatintas, dalyvauja klasės koncertuose. Lankosi mokyklos bei respublikiniuose renginiuose. Analizuoja ir vertina aplankytus koncertus bei žymių atlikėjų pasirodymus.

lemiančius veiksnius viešame pasirodyme. Savo iniciatyva dalyvauja klasės, skyriaus bei mokyklos koncertuose, kursuose, festivaliuose. Rezultatyviai panaudoja įgytas muzikinės raiškos kompetencijas. Analizuoja ir vertina aplankytus koncertus bei žymių atlikėjų pasirodymus, įvardija keletą artistiškam pasirodymui būdingų požymių.

lemiančius veiksnius viešame pasirodyme. Nusako pasitikėjimą scenoje stiprinančias aplinkybes Tikslingai siekia meninio pripažinimo dalyvaudamas respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose. Nuolat domisi kursų, seminarų įvairių mokytojų bei tarptautinių projektų teikiamomis kompetencijomis. Argumentuotai vertina kitų atlikėjų pasirodymus.

11.4. Kontraboso dalyko programos paskirtis – mokinio griežimo kontrabosu kompetencijos tobulinimas, kokybiško garso formavimas, techninių įgūdžių lavinimas.

11.4.1. Dalyko tikslas – tobulinti griežimo kontrabosu techninius įgūdžius, sudaryti sąlygas kryptingai ir nuosekliai ugdyti mokinio interpretacinius gebėjimus.

11.4.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai:11.4.2.1. lavintų(si) sudėtingesnius griežimo kontrabosu techninius įgūdžius;11.4.2.2. mokytųsi analizuoti ir muzikaliai atlikti skirtingų charakterių muzikos

kūrinius;11.4.2.3. analizuotų atliekamų kūrinių formą ir stilių, lavintų(si) interpretacinę

nuovoką;11.4.2.4. ugdytų(si) poreikį savarankiškam darbui;11.4.2.5. kauptų sceninę patirtį.11.4.3. Dalyką sudaro trys veiklos sritys:11.4.3.1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo


žinių taikymas praktinėje veikloje;11.4.3.3. Muzikinė raiška socialiniame kultūriniame gyvenime.11.4.4. Didaktinės nuostatos:11.4.4.1. Pamokose lavinami instrumento valdymo įgūdžiai, pagrindiniai muzikiniai

gebėjimai: muzikinio teksto skaitymas, garso išgavimo technika, rankų koordinacija, pirštų motorika, lavinama melodinė ir harmoninė klausa. Daug dėmesio skiriama nežinomo muzikinio teksto grojimo kontrabosu gebėjimams ugdyti: mokiniai supažindinami su nežinomo muzikinio teksto efektyviais perskaitymo ir grojimo būdais, jie išbandomi praktiškai;

11.4.4.2. Pamokose taikomi įvairūs mokymo(si) metodai: įrašų klausymas, sudėtingesnių muzikos kūrinio vietų atlikimo demonstravimas, skirtingų interpretacijų pavyzdžių analizavimas, diskusija. Mokinys mokosi savarankiškai pateikti ir įgyvendinti kūrinio interpretacinį planą, pritaikyti muzikos teorijos ir muzikos istorijos žinias;

11.4.4.3. Repertuaras parenkamas atsižvelgiant į mokinio techninius ir meninius pasiekimus, gebėjimą praktiškai taikyti įgytas žinias ir gebėjimus. Pamokų metu aptariamas repertuaras, įvardijama parinktų kūrinių mokymosi nauda mokinio profesiniam tobulėjimui. Parenkami skirtingų charakterių, stilių ir žanrų muzikos kūriniai, plėtojantys interpretacinę patirtį;

11.4.4.4. Vertinami realūs mokinio pasiekimai, mokinio pastangos, domėjimasis pasirinktu meno šakos dalyku. Vertinimu mokiniai skatinami nuosekliai siekti aukštesnių tikslų, suprasti savo darbą ir pasiektus rezultatus, numatyti veiklos prioritetus ir juos įgyvendinti.

11.4.5. Mokinių pasiekimai:1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių

142

formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostatos – suprasti instrumento panaudojimo galimybes, siekti atlikimo tikslumo.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Atlikti pagrindinius kontraboso technikos elementus.

1.1.1. Nusakyti aktyvaus pirštų kritimo ir minkšto dengimo ant stygos poveikį garso kokybei. 1.1.2. Išvardinti pozicijų keitimo ir jungimo būdus. 1.1.3 Apibūdinti štrichų sotje, rikošetas atlikimo ypatybes.

1.2. Griežti gamas, etiudus. 1.2.1. Apibūdinti mažorinių ir minorinių gamų sandarą.1.2.2. Nusakyti etiudų oktavinei technikai lavinti požymius.1.2.3. Paaiškinti arpeggio sąvoką.

1.3. Formuoti kokybišką kontraboso garsą.

1.3.1. Apibūdinti pagrindinius garso išgavimo būdus.1.3.2. Įvardyti garso kokybę atlikimo metu kontroliuoti padedančias priemones. 1.3.3. Įvardyti kokybiško garso požymius.1.3.4. Apibūdinti skirtingų stryko greičių ir stygos spaudimo įtaką garso kokybei.1.3.5. Nusakyti vientiso vibrato požymius.

1.4. Atlikti užduotis namuose. 1.4.1. Išvardinti mokytojo suformuluotas užduotis.1.4.2. Paaiškinti natose matomus kompozitoriaus ar redaktoriaus nurodymus.1.4.3. Įvardyti nežinomo, sudėtingesne muzikine medžiaga pagrįsto kūrinio atlikimo veiksmų planą. 1.4.4. Apibūdinti savarankiško darbo planą, įvardyti jo svarbiausius etapus.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostata – suprasti, jog norint įtaigiai interpretuoti kūrinį reikia gerai išmanyti atliekamos muzikos žanrines ir stilistines ypatybes. 2.1. Analizuoti įvairių stilių ir žanrų muzikos kūrinius.

2.1.1. Įvardyti ir apibūdinti konkretaus kūrinio ypatumus, raiškos priemones, stiliaus ir žanro ypatumus.2.1.2. Nusakyti konkretaus muzikos kūrinio formos, faktūros ypatumus, apibūdinti harmoninį planą.2.1.3. Įvardyti kūrinio muzikos charakterį veikiančias nuorodų reikšmes. 2.1.4. Apibūdinti nesudėtingų stambesnės formos kūrinių, įvardyti stambesniąsias sudėtines formos dalis. 2.1.5. Nurodyti solisto ir akompanimento partijų specifinius bruožus.2.1.6. Paaiškinti paprastų ir ypatingų (kvartuolių ir kvintuolių) ritmo darinių skirtumus.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime. Nuostata – ugdyti(s) sceninės kultūros įgūdžius, siekti įtaigaus atlikimo viešo pasirodymo metu. 3.1. Griežti klasės, mokyklos organizuojamuose renginiuose.

3.1.1. Išvardinti sukauptą koncertinį repertuarą.3.1.2. Nusakyti artistiškumą lavinančias veiklas.3.1.3. Apibūdinti savo koncertinius pasirodymus, profesionalumą, meninį įtaigumą.


143

11.4.6.1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: E-dur, As-dur, d-moll, g-moll, c-moll, cis-moll ir f-moll gamos per 2-3 oktavas legato ir staccato taškuotu ritmu po du, keturis ir aštuonis garsus vienu smičiumi; mažorinis kvintakordas, sekstakordas, kvartsekstakordas arpeggio detache nuo pirmo dermės laipsnio; dominantseptakordas arpeggio; flažoletas aukštame registre; oktavinė technika;

11.4.6.2. Muzikos kalbos ir raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje: E-dur, As-dur, d-moll, g-moll, c-moll, cis-moll ir f-moll tonacijos; dinamika - pianissimo, mezzopiano, crescendo ir diminuendo; spicato, sotje, rikošeto štrichai; pereinamieji ir pagalbiniai chromatizmai; vientisas vibrato;

11.4.6.3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime: dalyvavimas mokyklos organizuojamuose renginiuose, klasės koncertuose; dėmesio sukaupimas; savo pasirodymo aptarimas su mokytoju, įsivertinimas.

11.4.6.4. Kontraboso dalyko repertuarą pusmečiui sudaro 4-5 gamos, 6-8 etiudai, įvairaus charakterio 4-6 pjesės, 2 stambios formos (sonata / variacijos / fantazija / koncertas) kūriniai.


Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Atlieka nesudėtinga muzikine kalba parašytus muzikos kūrinius. Netiksliai taiko pirštuotę. Blankiai atlieka skirtingų charakterių ir žanrų muziką. Trūksta iniciatyvumo, atlikimo raiškumo.

Pakankamai tiksliai atlieka sudėtingesne muzikos kalba parašytus muzikos kūrinius. Tiksliai atlieka muzikos charakterio, dinamikos bei agogikos nuorodas. Savarankiškai parengia muzikinį tekstą, atliekant pasitaiko netikslumų. Kreipia dėmesį į mokytojo išsakytas pastabas.

Puikiai atlieka sudėtingesne muzikos kalba parašytus muzikos kūrinius. Kūrybiškai panaudoja įvairias technines priemones. Savarankiškai parengia įvairų žanrų muzikinį kūrinį. Sistemingai atlieka namų užduotis.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Su mokytojo pagalba nustato muzikos kūrinio dinaminį planą, įvardija muzikos stiliui būdingas raiškos priemones. Apibūdina nesudėtingų muzikos kūrinių formas, jų pagrindines dalis.

Savarankiškai analizuoja muzikos kūrinius, pakankamai tiksliai vartoja sąvokas ir muzikinius terminus. Nusako baroko, klasicizmo ir romantizmo epochų būdinguosius bruožus. Apibūdina kūrinio interpretacinį planą.

Analizuoja muzikos kūrinius muzikos kalbos ir formos atžvilgiais. Aiškiai reiškia savo mintis, tikslingai vartoja muzikos terminus, įvardija kūrinių stilistinius skirtumus.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime. Mokytojo paskatintas, dalyvauja klasės ar mokyklos koncertuose. Viešuose pasirodymuose trūksta sceninės patirties, savitvardos. Kūrinį atlieka su klaidomis.

Dalyvauja mokyklos koncertuose. Apibūdina savo ir kitų koncertinę veiklą. Kartu su mokytoju aptaria įgytus įgūdžius ir jų tobulinimą ateityje.

Noriai dalyvauja mokyklos koncertuose, renginiuose. Argumentuotai vertina savo ir kitų mokinių koncertinius pasirodymus. Domisi žymiais Lietuvos atlikėjais, išvardina kelis žymius kontrabosininkus.

144

11.5. Mokiniai, turintys grojimo smuiku patirtį, mokydamiesi pagal pagrindinio ugdymo kartu su meniniu ugdymu programos antrąją dalį gali pradėti mokytis alto dalyko:

11.5.1. Alto dalyko tikslas – suteikti griežimo altu pagrindus.11.5.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai:11.5.2.1. lavintų(si) griežimo altu techninius įgūdžius, koordinaciją;11.5.2.2. naudotų interpretacines raiškos priemones atliekant muzikos kūrinį;11.5.2.3. analizuotų atliekamų kūrinių formą ir stilių;11.5.2.4. plėtotų sceninės kultūros, meninio interpretavimo ir saviraiškos įgūdžius;11.5.2.5. dalyvautų mokyklos muzikiniame gyvenime.11.5.3. Dalyką sudaro trys veiklos sritys:11.5.3.1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir


įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas;11.5.3.3.Muzikinė raiška socialiniame kultūriniame gyvenime.11.5.4. Didaktinės nuostatos:11.5.4.1. Mokiniui parenkama individuali programa atsižvelgiant į kiekvieno

asmeninį gebėjimų lygį, charakterį, asmenybės bruožus ir poreikius. Parinkta programa siekiama kuo labiau atskleisti prigimtinį mokinio talentą, jo muzikinius gebėjimus bei išugdytą atlikėjišką techniką;

11.5.4.2. Būsimieji altininkai pradiniame mokymo etape mokomi pažinti natas, užrašytas alto rakte, formuojami pradiniai instrumento valdymo įgūdžiai, skiriamas dėmesys specifinėms giminingo instrumento savybėms pažinti. Nustatomos dešinės ir kairės rankų padėtys, prisitaikoma prie instrumento dydžio. Ugdant jaunąjį altininką, būsimą profesionalų atlikėją, kryptingai tobulinama atlikėjiška technika;

11.5.4.3. Pamokos metu kreipiamas dėmesys į atlikimo kokybę, gilinamasi į mokinio individualias charakterio ir muzikinio mąstymo savybes, ugdoma atsakomybė už savo savarankiško mokymosi rezultatus. Pamokose išsamiai analizuojami muzikos kūriniai, parenkamos kūriniui adekvačios raiškos priemonės, aptariami techniškai sudėtingesnių vietų kūrinyje mokymosi metodai. Mokiniui pateikiamos aiškiai apibrėžtos, labai konkrečios užduotys savarankiškam mokymuisi;

11.5.4.4. Daug dėmesio pamokose skiriama muzikos klausymui, kūrinio stilistikos apibūdinimui ir interpretacijos vertinimui. Panaudojant tarpdalykinius ryšius mokomasi kūrinius visapusiškai analizuoti, skaityti nežinomą tekstą, vertinti, savarankiškai naudotis įgytomis žiniomis. Siekiama skatinti mokinių savarankiškas originalios interpretacijos paieškas.

11.5.4.5. Mokymosi proceso metu naudojamas formuojamasis, diagnostinis ir apibendrinamasis vertinimas. Vertinamos ne tik žinios ir gebėjimai, bet ir aktyvumas, daroma pažanga, rodomos pastangos.

11.5.5. Mokinių pasiekimai: 1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostata – siekti gerai pažinti atliekamo kūrinio stilių, nuolat plėtoti muzikos kūrinių analizavimo patirtį.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Analizuoti muzikos kūrinį įvairiais atžvilgiais.

1.1.1. Apibūdinti atliekamo kūrinio žanrą ir formą.1.1.2. Nusakyti kūrinio esminius stiliaus bruožus. 1.1.3. Įvardyti kitus kompozitoriaus sukurtus to paties laikotarpio ar stiliaus kūrinius.1.1.4. Paaiškinti muzikos kūrinyje esančius terminus, sutrumpinimus.

145

1.1.5. Apibūdinti kūrinių struktūrinius ir stilistinius elementus.1.1.6. Apibūdinti analizuojamo muzikos kūrinio interpretacinį planą.

2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostata – nuolat ir sistemingai tobulinti muzikos atlikimo techninius įgūdžius, siekti atlikimo kokybės.2.1. Atlikti pagrindinius griežimo altu technikos elementus.

2.1.1. Apibūdinti taisyklingos kūno padėties ir laisvų rankų požymius, nusakyti judesių koordinavimo reikalavimus.2.1.2. Paaiškinti įvaldytų ir naujų štrichų atlikimo tobulinimo būdus. 2.1.3. Nusakyti naujas kairės rankos technikos priemones: išplėstas ir susiaurintas pirštuotes, įvairesnes, mažiau įprastas pozicijų keitimo schemas. 2.1.4. Apibūdinti taisyklingo grifo valdymo požymius.2.1.5. Apibrėžti muzikos instrumento sandarą, apibūdinti jo specifiką, derinimą, nusakyti pirštuotės principus. 2.1.6. Apibūdinti ekonomiškų judesių, laisvų raumenų pojūčius.

2.2. Formuoti kokybišką garsą. 2.2.1. Nusakyti garso formavimo, tembro keitimo galimybes. 2.2.2. Nurodyti įvairias vibracijos formas.2.2.3. Apibūdinti vibracijos keitimo amplitudę ir dažnumą priklausomai nuo atliekamo kūrinio pobūdžio. 2.2.4. Išvardinti skirtingas kairės rankos pirštų padėtis.2.2.5. Paaiškinti tembro įvairavimo būdus, keičiant stryko ir stygos kontakto vietą atliekant sul ponticello, sul tastiera, flautando ir kt.

3. Muzikinė raiška socialiniame kultūriniame gyvenime.Nuostatos – noriai dalyvauti muzikiniuose projektuose, renginiuose, edukacinėse programose, siekti rezultatyviai pasirodyti konkursuose.3.1. Viešai atlikti parengtą koncertinę programą.

3.1.1. Įvardyti pasirengimo koncertui reikalavimus.3.1.2. Išvardinti elgsenos koncertų metu taisykles.3.1.3. Nusakyti nusiraminimo ir susikaupimo pratimus scenos baimei kontroliuoti. 3.1.5. Išvardinti savo koncertinį repertuarą.3.1.6. Apibūdinti savo pasirodymą.3.1.7. Paaiškinti muzikanto savirealizacijos praktinėje kūrybinėje veikloje prasmę.3.1.8. Apibūdinti publikos grįžtamojo ryšio reikšmę muzikos atlikėjui.


146

11.5.6.1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje: muzikos kūrinio forma, jos sudėtinės dalys; muzikos kalbos priemonės, melodikos, ritmo, harmonijos ypatumai; faktūra; muzikos stilius, žanras; interpretacinis planas.

11.5.6.2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: griežimo altu įgūdžių formavimas; įvairios pirštuočių galimybės; itin lėtas legato, spiccato, ricochet, portato, staccato į vieną stryką, sul ponticcelo štrichas; kokybiško garso formavimas, taikant dešinės rankos stryko vedimo įvairovę ir kairės rankos įvairias vibrato funkcijas; griežimo technikų įvaldymas; taisyklinga kūno padėtis; rankų laisvumas.

11.5.6.3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime: dalyvavimas klasės, skyriaus, mokyklos koncertuose, organizuojamuose renginiuose, edukacinėse programose; vertinimas, įsivertinimas; sceninė kultūra.

11.5.6.4. Alto dalyko repertuarą pusmečiui sudaro keturi etiudai, stambios formos kūrinys (sonata / variacijos / fantazija / koncertas), dvi skirtingo charakterio pjesės, II-ą pusmetį papildo du polifoniniai kūriniai.


Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Žino ir gali išvardinti muzikos raiškos priemones. Mokytojo padedamas, įvairiais atžvilgiais analizuoja atliekamą kūrinį.

Savarankiškai analizuoja muzikos kūrinius. Pateikia mokytojui du tris galimus kūrinio interpretavimo variantus.

Pateikia racionalų, muzikos atlikimo tradicija pagrįstą interpretacinį sprendimą, savo pasirinkimą argumentuoja. Pritaiko kitų mokymo dalykų žinias.

2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Naujus, nesudėtingus griežimo altu techninius elementus taiko kūrinių atlikimo praktikoje. Pakankamai tiksliai, interpretuoja kūrinius pagal mokytojo nurodymus.

Tikslingai naudoja įgytus techninius įgūdžius ir juos pritaiko atlikdamas programinį repertuarą.

Tikslingai ir kūrybingai naudoja įgytą griežimo altu techniką. Savarankiškai parengia meniniu ir techniniu požiūriais sudėtingesnį repertuarą, kuria įtaigias interpretacijas.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Mokytojo paskatintas fragmentiškai dalyvauja klasės koncertuose. Lankosi mokyklos bei miesto renginiuose.

Aktyviai savo kūrybinius pasiekimus demonstruoja viešoje aplinkoje, siekdamas kokybiško rezultato. Savo iniciatyva dalyvauja klasės, skyriaus bei mokyklos koncertuose, kursuose, festivaliuose, edukacinėse programose.

Tikslingai siekia meninio pripažinimo, dalyvauja respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose. Nuolat domisi įvairių mokytojų organizuojamų kursų, seminarų bei tarptautinių projektų turiniu. Kaupia koncertinį repertuarą.

147

11.6. Arfos dalyko programos paskirtis – padėti mokiniams tobulintis ir lavintis skambinimo arfa techniką, ugdytis gebėjimą naudotis įgytomis žiniomis, formuoti koncertinį repertuarą:

11.6.1. Dalyko tikslas – padėti mokiniams tobulintis techninius ir meninius skambinimo arfa įgūdžius, plėtoti kūrinių interpretavimo patirtį, kaupti sceninę patirtį.

11.6.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai:11.6.2.1. įgytų ir tobulintų(si) sudėtingus profesionalaus skambinimo arfa įgūdžius;11.6.2.2. ugdytų(si) meninę vaizduotę ir kūrybiškumą;11.6.2.3. ugdytų(si) gebėjimą perteikti meninį muzikos kūrinio turinį;11.6.2.4. mokytųsi efektyviai išnaudoti saviruošai skirtą laiką;11.6.2.5. domėtųsi istoriniu ir šiuolaikiniu kultūriniu gyvenimu;11.6.2.6. plėtotų sceninės kultūros bei saviraiškos įgūdžius.11.6.3. Dalyką sudaro trys veiklos sritys:11.6.3.1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir


įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas;11.6.3.3. Muzikinė raiška socialiniame kultūriniame gyvenime.11.6.4. Didaktinės nuostatos:11.6.4.1. Ugdant jaunąjį arfininką daug dėmesio skiriama sudėtingų skambinimo arfa

įgūdžių formavimui ir tobulinimui. Pamokose atliekami muzikos kūriniai, kuriuos skambinant intensyviai naudojama pedalizacija, dvigubi ir trigubi flažoletai, platūs akordų arpeggio. Mokomasi skambinti gamas ir kitus melodinius garsaeilius staccato vienu pirštu. Siekiama suformuoti ir tobulinti įgūdžius, sudarančius palankias sąlygas atlikti techniškai sudėtingesnį repertuarą;

11.6.4.2. Šiame mokymosi etape daug dėmesio skiriama impresionistinės muzikos pavyzdžiams, kurie padeda lavinti mokinių koordinaciją, ugdyti techninius ir meninius gebėjimus, kurti būdingus šiam stiliui muzikinius vaizdinius. Šio stiliaus muzikos pavyzdžiuose, ypač muzikoje simfoniniam orkestrui, arfai skiriamas pakankamai reikšmingas vaidmuo, kūriniuose yra daug prienatinių alteracijos ženklų, muzikinė medžiaga pagrįsta šuoliais, akordų arpeggio, sudėtingesnėmis ritmo figūromis;

11.6.4.3. Šiame mokymo(si) etape siekiama tobulinti savarankiško darbo įgūdžius. Mokymosi motyvacijai skatinti parenkamas mokinio pasiekimus ir pomėgius atitinkantis programinis repertuaras, skatinantis mokinio savarankišką darbą. Į repertuarą įtraukiamas impresionistinis ar XX a. muzikos pavyzdys, skatinantis mokinį įvaldyti šioms muzikos stilistikoms būdingas raiškos priemones, tobulinti specifinę instrumento techniką. Mokoma(si )tobulinti savarankiško darbo planavimą, numatyti šios veiklos kokybinius ir kiekybinius rezultatus;

11.6.4.4. Pamokose mokomasi sąmoningai valdyti atlikimo procesą, kritiškai vertinti savo gebėjimus. Kartu su mokytoju aptariamas kūrinio atlikimo planas, įvardijama tinkamiausia konkrečios muzikinės medžiagos interpretacija, įvardijami argumentai, lemiantys pasirinktą sprendimą. Mokomasi adekvačiai pasirinkti kūrinio atlikimo tempą, pasirinktu tempu perteikti kūrinio meninius vaizdinius, emocijas. Mokiniai skatinami kūrinius atlikti išraiškingai, naudoti adekvačias kūrinio stiliui raiškos priemones, kurti savitą meninį vaizdą. Pamokose ugdomas ir psichologinis muzikos kūrinio atlikimo įsivertinimas. Siekiama suformuoti pozityvų mokinio supratimą apie atlikimo metu pasitaikiusius nesklandumus;

11.6.4.5. Mokiniai skatinami dalyvauti koncertiniame gyvenime, kaupti sceninės interpretacijos patirtį, plėsti koncertinį repertuarą, skambinti arfa kameriniame ansamblyje. Mokoma(si) tinkamai pasirinkti sceninę aprangą, patogią pedalizacijai avalynę, grojimo metu klausytis partnerio ir derinti atlikimo niuansus. Siekiama scenoje maksimaliai atskleisti savo pasiekimus ir gebėjimus, ieškoti originalių meninių sprendimų. Su partneriais ir mokytoju

148

aptariami pasiekimai, ieškoma būdų spręsti problemas. Mokomasi įvertinti ir įsivertinti savo viešą pasirodymą, argumentuotai išsakyti savo nuomonę;

11.6.4.6. Vertinimu siekiama atspindėti realius mokinio pasiekimus, motyvuoti mokinį siekti meninės kokybės. Vertinant didžiausias dėmesys kreipiamas į kūrinio atlikimo meninį rezultatą, gebėjimą atlikti techniškai sudėtingesnius muzikos kūrinio elementus. Taikomas formuojamasis vertinimas, grindžiamas mokinio ir mokytojo bendradarbiavimu. Taip pat taikomas apibendrinamasis vertinimas, planuojama mokinio profesinė perspektyva, pabrėžiama mokinio padaryta pažanga.

11.6.5. Mokinių pasiekimai:1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostatos – gilinti muzikos istorijos ir muzikos teorijos žinias, suprasti, jog muzikos raiškos priemonių gilesnis pažinimas, gebėjimas šiomis žiniomis naudotis lemia kokybiškesnį interpretacinį rezultatą.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Analizuoti įvairių stilių ir žanrų muziką, muzikos raiškos priemonėmis pagrįsti muzikos kūrinių stiliaus, žanro, charakterio ypatumus.

1.1.1. Apibūdinti atliekamo kūrinio charakterį, tempą, dinaminius nurodymus.1.1.2. Nurodyti kūrinio stiliaus bei žanro ypatumus, apibūdinti muzikos kūrinio formą, svarbiausias dalis, dramaturginį plėtojimą. 1.1.3. Apibūdinti artikuliacijos, frazuotės, tempo ir dinamikos kaitą, paaiškinti jų įtaką muzikos charakteriui.1.1.4. Nustatyti kūrinio muzikinės medžiagos daugiaplaniškumą, apibūdinti medžiagos plėtojimą.1.1.5. Apibūdinti baroko, klasicizmo, romantinės ir šiuolaikinės muzikos stiliaus bruožus.1.1.6. Paaiškinti polifoninio kūrinio sandarą, struktūrą, balsų vedimą.1.1.7. Įvardyti atliekamo kūrinio kompozitoriaus kūrybos esminius stiliaus bruožus, išvardinti kitus to paties laikotarpio kūrėjus.

1.2. Sukurti interpretacinį sumanymą.

1.2.1. Apibūdinti muzikos kūrinio kitų atlikėjų interpretacijas.1.2.2. Išvardinti muzikos stiliui būdingas muzikos raiškos priemones, apibrėžti jų interpretavimo ribas.1.2.3. Apibūdinti kuriamą vaizdinį.

2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostatos – nuolat tobulinti atlikimo technines priemones, jomis naudotis siekiant atskleisti kūrinio meninę idėją, nuolat siekti atlikimo kokybės.2.1. Taisyklingai, laisvomis rankomis bei aktyviais pirštais atlikti skambinimo arfa sudėtingesnius technikos elementus.

2.1.1. Apibūdinti taisyklingos kūno padėties, rankų laisvumo, tikslingo judesių koordinavimo įtaką atlikimo technikai.2.1.2. Nurodyti savarankiškos ir vienu metu skirtingos pirštų veiklos tobulinimo svarbą.2.1.3. Apibūdinti sudėtingesne muzikine medžiaga

149

pagrįstuose kūriniuose pedalų valdymo subtilybes.2.1.4. Nusakyti grojimo technikos lavinimo užduočių svarbą ir paskirtį tolesnei būsimo menininko veiklai.2.1.5. Nusakyti kokybiško flažoletų, grojimą prie dekos, pedalų glissando atlikimo požymius.2.1.6. Paaiškinti, kaip tobulinti jau įvaldytų grojimo būdų kokybę. 2.1.7. Paaiškinti garso formavimo, nuspalvinimo, tembro keitimo galimybes.2.1.8. Apibūdinti trumpų, laužytų ir su pakišimu arpeggio atlikimo būdus.

2.2. Atlikti užduotis savarankiškai.

2.2.1. Paaiškinti saviruošos svarbą atlikimo technikos tobulinimui.2.2.2. Prisiminti ir pakartoti mokytojo suformuluotas užduotis.2.2.3. Savarankiškai ieškoti priemonių ir būdų iškilusiems techniniams bei meniniams klausimams spręsti.2.2.4. Apibrėžti savarankiško darbo numatomą rezultatą.

2.3. Skambinti naują muzikinį tekstą.

2.3.1. Apibūdinti nežinimo muzikos teksto skambinimo iš natų mokymosi būdus. 2.3.2. Išvardinti muzikos autoriaus pateiktas nuorodas.2.3.3. Nusakyti atliekamo kūrinio tempo, dinamikos, frazuotės, intonavimo idėjas.2.3.4. Nusakyti svarbiausius įgūdžius, kuriuos ugdo nežinomo muzikos kūrinio atlikimas.

3. Muzikinė raiška socialiniame kultūriniame gyvenime.Nuostatos – naudotis įgytomis žiniomis ir gebėjimais tobulinant laisvą ir kūrybišką muzikavimą scenoje, plėsti konkursų, koncertų vertinimo žodyną.3.1. Skambinti mokyklos, miesto ir respublikiniuose renginiuose, dalyvauti muzikiniuose renginiuose.

3.1.1. Paaiškinti viešo pasirodymo tikslą ir svarbą.3.1.2. Nustatyti ir apibūdinti savo meninių pasiekimų įvairiuose konkursuose, festivaliuose ir seminaruose lygį. 3.1.3. Apibūdinti atlikėjo profesiniam tobulėjimui reikšmingus koncertus, konkursus, žymių atlikėjų pasirodymus.3.1.4. Apibūdinti reikšmingiausią aplankytą muzikinį renginį, įvardyti jo išskirtinius bruožus.

3.2. Atskleisti atliekamo kūrinio scenoje meninę idėją.

3.2.1. Įvardyti muzikos kūrinio atlikimo klasėje ir scenoje skirtumus.3.2.2 Nusakyti sceninės kultūros, sceninės patirties reikšmę kokybiškam viešam pasirodymui.3.2.3. Apibrėžti pagrindinių sėkmingo pasirodymo scenoje veiksnių – artistiškumo, laisvo muzikavimo, muzikos stiliaus pojūčio – turinį.


150

11.6.6.1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje: muzikos forma, formos sudėtinės dalys; kūrinio dramaturgija. muzikinės medžiagos daugiaplaniškumas; polifoninio kūrinio sandara, balsavada; muzikinė epocha, žymiausi kompozitoriai.

11.6.6.2. Dalyko bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: taisyklinga kūno padėtis, rankų laisvumas, tikslingas judesių koordinavimas; garso formavimo būdai: pirštų padėčių įvairovė, grojimas skirtingose stygos vietose, artikuliaciniai skirtumai; savarankiškos ir vienu metu skirtingos pirštų veiklos tobulinimas; pedalų valdymas sudėtingesne muzikine medžiaga pagrįstuose kūriniuose; mažorinės ir minorinės gamos per keturias oktavas dviem ir keturiais pirštais įvairiais ritminiais variantais, tercijomis, sekstomis, oktavomis, flažoletai;. numatomas savarankiško darbo rezultatas; nežinomo muzikinio teksto mokymosi būdai.

11.6.6.3. Muzikinė raiška socialiniame kultūriniame gyvenime: dalyvavimas mokyklos organizuojamuose renginiuose, klasės koncertuose; meninių pasiekimų lygis reikšmingiausio muzikinio renginio išskirtiniai bruožai; sceninės kultūros, sceninės patirties reikšmė; pagrindiniai sėkmingo pasirodymo scenoje veiksniai.

11.6.6.4. Arfos dalyko repertuarą pusmečiui sudaro 5-7 kūriniai: etiudai, pjesės, sonatos, variacijos, koncertai, polifoniniai kūriniai. Per metus rekomenduojama parengti bent vieną stambios formos kūrinį su akompanimentu.


Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Atpažįsta muzikos kūrinio stilių ir žanrą. Mokytojo padedamas, analizuoja kūrinio formą, stilistines detales. Mokytojo paragintas domisi atliekamų kūrinių istoriniu kontekstu, kompozitorių kūryba. Klausosi žymių atlikėjų įrašų.

Apibūdina atliekamo kūrinio stilių, žanrą, formą. Savarankiškai analizuoja muzikinės kalbos elementus, ieško įvairių interpretacijos būdų. Domisi žymių atlikėjų įrašais, aptaria, lygina interpretacijas.

Naudodamasis muzikos teorijos ir muzikos istorijos dalykų pamokose įgytomis žiniomis tiksliai apibūdina atliekamo kūrinio stilių, formą ir žanrą. Geba nusakyti kūrinio meninę idėją. Pateikia argumentuotą interpretacinį sprendimą.

2. Dalyko bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Skambina nepakankamai kokybišku garsu. Naudojasi įgytomis žiniomis. Naujus grojimo technikos elementus taiko praktikoje. Skambina nežinomą muzikinį tekstą, pasitaiko netikslumų. Savarankiškai ruošia namų užduotis, siekia atlikimo kokybės.

Skambina kokybišku garsu. Kontroliuoja kūno padėtį, rankų laisvumą. Taiko įvairius garso formavimo būdus. Savarankiškai ir kokybiškai paruošia namų užduotis, raiškiai atlieka nežinomą muzikinį tekstą.

Skambina kokybišku garsu, valdo garso tembrą. Tiksliai atlieka sudėtingesnius skambinimo arfa technikos elementus, skambina laisvomis rankomis. Raiškiai atlieka įvairių stilių ir žanrų muziką, nežinomą muzikinį tekstą. Nuolat ir kokybiškai parengia namų užduotis.

3. Muzikinė raiška socialiniame kultūriniame gyvenime.Dalyvauja mokyklos Dalyvauja koncertuose Dalyvauja mokyklos

151

koncertuose, mokyklos renginiuose. Domisi kultūriniais renginiais mokykloje, lanko juos su draugais, dalyvauja mokyklos kultūrinių renginių organizavime. Kartu su mokytoju diskutuoja apie juos.

mokykloje ir už jos ribų. Dalyvauja respublikiniuose konkursuose ir festivaliuose. Domisi kultūriniais renginiais mokykloje ir už jos ribų, juos aptaria su mokytoju ir mokiniais. Planuoja savo tolimesnį mokymąsi, domisi karjeros galimybėmis.

koncertuose ir muzikiniuose renginiuose. Dalyvauja koncertuose už mokyklos ribų. Dalyvauja tarptautiniuose bei respublikiniuose konkursuose ir festivaliuose. Kaupia koncertinį repertuarą, sceninę patirtį. Aktyviai domisi Lietuvos bei užsienio kultūros įvykiais, išsako argumentuotą nuomonę.

11.7. Medinių pučiamųjų instrumentų dalyko programos paskirtis – ugdyti įvairias pasirinktu mediniu pučiamuoju instrumentu grojimo technikas, įvaldyti taisyklingus įkvėpimo ir iškvėpimo būdus, sudaryti sąlygas platesnei meninei raiškai.

11.7.1. Dalyko tikslas – sudaryti mokiniams palankias sąlygas ugdyti(s) menines ir atlikėjiškas kompetencijas, tobulinti grojimo techninius įgūdžius, siekti aukštos atlikimo kultūros.

11.7.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai:11.7.2.1. pažintų ir tobulintų įvairias grojimo technikas;11.7.2.2. analizuotų atliekamų kūrinių muzikos kalbą, muzikos stiliui būdingas

raiškos priemones;11.7.2.3. mokytųsi planuoti savarankišką mokymąsi;11.7.2.4. kauptų dalyko koncertinį repertuarą;11.7.2.5. klausytųsi žymiausių Lietuvos ir pasaulio atlikėjų muzikos įrašų.11.7.3. Dalyką sudaro trys veiklos sritys:11.7.3.1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo


žinių taikymas praktinėje veikloje;11.7.3.3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.11.7.4. Didaktinės nuostatos:11.7.4.1. Šiame mokymo etape tobulinami grojimo pasirinktu mediniu pučiamuoju

instrumentu įgūdžiai. Pamokose mokoma subtilesnių kvėpavimo, pirštų ir liežuvio valdymo technikų. Jas siekiama taikyti atliekant sudėtingesne muzikine kalba parašytus muzikos kūrinius. Mokiniams kryptingai parenkami techniškai sudėtingesni pratimai, etiudai, aukštesnius meninius uždavinius keliantys muzikos kūriniai. Skatinamas mokinių savarankiškas darbas, mokomasi tikslingai organizuoti saviruošai skirtą laiką;

11.7.4.2. Pamokose daugiau dėmesio skiriama tiksliai intonacijai, mokymuisi vienu įkvėpimu atlikti ilgesnės trukmės frazes. Ilgesnių frazių atlikimo vienu įkvėpimu įgūdžiai lavinami nuosekliai ilginant nedidelės apimties frazes, nuolat šiems ir tikslaus intonavimo įgūdžiams lavinti atliekami specialūs pratimai. Pratimai kartojami kasdien savarankiškai ar stebint mokytojui. Taikomi įvairūs mokymo(si) metodai – pasakojimas, demonstravimas, analizavimas, lyginimas, stebėjimas, klausymas;

11.7.4.3. Mokiniams sudaromas repertuaras, atitinkantis programinius reikalavimus, atsižvelgiama į jų psichofizines galimybes, techninį ir meninį pasirengimo lygį, asmeninius poreikius. Mokiniai skatinami parengtus kūrinius atlikti per įvairius renginius: festivalius, koncertus, respublikinius ar tarptautinius konkursus, meistriškumo kursus. Taip jie įgyja sceninės patirties, lavinamas dėmesys, valia, atlikėjui reikalinga ištvermė. Programos sudaromos parenkant meniškai vertingus kūrinius, su mokiniais aptariamos kūrinių interpretavimo

152

galimybės. Mokiniai skatinami domėtis meistriškumo kursuose teikiamomis metodinėmis žiniomis, plėsti muzikos interpretavimo žinias ir supratimą;

11.7.4.4. Vertinant mokinius atsižvelgiama į dalyko pagrindų įsisavinimą, dalyvavimo konkursuose, festivaliuose bei meistriškumo kursuose aktyvumą, savarankiško darbo rezultatus. Vertinimu siekiama skatinti mokinius adekvačiai įsivertinti savo pasiekimus, nustatyti mokymosi prioritetus ir jų įgyvendinimo būdus.

11.7.5. Mokinių pasiekimai:1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostatos – sąmoningai tobulinti grojimo ir kvėpavimo techniką, siekti muzikos kūrinių atlikimo kokybės.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Laisvai kvėpuoti be instrumento ir su juo.

1.1.1. Apibūdinti laisvo ir neįveržto kūno požymius įkvėpimo ir iškvėpimo metu. 1.1.2. Nusakyti diafragmos veiklos pokyčius įkvėpimo ir iškvėpimo metu. 1.1.3. Apibūdinti oro srovės padavimo įtaką intonacijai, atliekant įvairius dinaminius niuansus. 1.1.4. Nusakyti ilgų ir išraiškingų frazių grojimo principus.

1.2. Valdyti garso išgavimo techniką.

1.2.1. Paaiškinti kokybiško garso visuose registruose išgavimo būdus.1.2.2. Apibūdinti tiksliai intonacijai pasiekti būdingas lūpų bei žandikaulio padėtis.1.2.3. Išvardinti garso spalvų išgavimo būdus.1.2.4. Nusakyti oro srovės padavimo kryptį, stiprumą skirtinguose registruose.1.2.5. Apibūdinti įvairių dinaminių niuansų atlikimo būdus.

1.3. Atlikti pagrindinius ir sudėtingesnius grojimo skersine fleita technikos elementus.

1.3.1. Išvardinti visas staccato rūšis ir apibūdinti šio štricho atlikimo būdus.1.3.2. Paaiškinti gomurinio ir liežuvinio frullato atlikimo skirtumus. 1.3.3. Nusakyti pirštų ir liežuvio sinchroninio darbo įvairiuose tempuose svarbą.1.3.4. Apibūdinti išraiškingo vibrato atlikimo požymius.1.3.5. Nusakyti alternatyvias pirštuotes.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostatos – gilinti muzikos kalbos žinias, siekti jas savarankiškai taikyti interpretuojant muzikos kūrinius.2.1. Analizuoti įvairių epochų ir stilių muziką.

2.1.1. Įvardyti kūrinio autorių, apibūdinti kūrinio stiliaus ir žanro ypatumus, muzikos kūrinio svarbiausias formos dalis.. 2.1.2. Išvardinti kūrinio sukūrimo laikotarpiui būdingus štrichus.2.1.3. Apibūdinti muzikinę epochą, įvardyti būdingiausius jos bruožus, išvardinti žymiausius kompozitorius.2.1.4. Apibūdinti įvairiose epochose garso išgavimo

153

kultūros panašumus ir skirtumus.2.2. Pateikti muzikos kūrinio interpretacinį planą.

2.2.1. Išvardinti muzikos kūrinio interpretacijai reikšmingas muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemones. 2.2.2. Apibūdinti muzikos kūrinio dinaminį planą, tempo pokyčius. 2.2.3. Parodyti muzikos kūrinio tematinės medžiagos pasikartojimo vietas, frazių ribas, svarbius muzikos charakteriui atskleisti štrichus. 2.2.4. Apibūdinti klausytų kūrinių interpretacijas, įvardyti konkrečiam stiliui ir žanrui būdingą dinamiką, frazuotę, artikuliaciją.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Nuostatos – laisvai ir įtaigiai groti muzikiniuose renginiuose, suvokti atlikėjiškos praktikos svarbą.3.1. Vertinti savo ir kitų atlikėjų viešus pasirodymus.

3.1.1. Nusakyti tinkamą elgesį scenoje.3.1.2. Paaiškinti susikaupimo ir emocijų valdymo svarbą koncerto metu.3.1.3. Įvardyti profesionaliam atlikėjui būdingas savybes. 3.1.4. Apibūdinti savo ir kitų atlikėjų koncertinių pasirodymų kokybę. 3.1.5. Apibūdinti viešų pasirodymų patirtį ir įgytų įgūdžių reikšmę būsimam atlikėjui.


įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: grojimo, kvėpavimo įgūdžių tobulinimas; ilgų frazių vienu atsikvėpimu atlikimas; tikslus intonavimas; sudėtingesnių grojimo mediniais pučiamaisiais instrumentais technikos elementų valdymas; mažorinės ir minorinės gamos su 0-6 prieraktiniais ženklais per tris oktavas, ketvirtinėmis, aštuntinėmis ir šešioliktinėmis, aštuntinių triolėmis ir sekstolėmis; chromatinės gamos ketvirtinėmis, aštuntinėmis ir šešioliktinėmis; gamos grojimas tercijomis legato ir staccato; mažoriniai ir minoriniai kvintakordai ir jų apvertimai, dominantseptakordas, sumažintas septakordas ir jų apvertimai arpeggio, legato ir non legato štrichais; pratimai techniniams įgūdžiams lavinti.

11.7.6.2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje: tonacijos su 0-6 prieraktiniais ženklais; chromatinė gama; štrichai: staccato, legato, non legato; trisdešimtantrinės natos; sonata, sonatina, variacijos, koncertas; muzikos kūrinio stilius ir jo ypatybės; muzikos epochos pagrindiniai bruožai ir epochai būdinga garso specifika; interpretacinis planas.

11.7.6.3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime: psichologinis pasirengimas koncertui; muzikos kūrinių koncertuose klausymas, vertinimas; repeticinis ir koncertinis atlikimas; sceninė kultūra; bendradarbiavimas su koncertmeisteriu ir kitais atlikėjais koncerto metu.

11.7.6.4. Medinių pučiamųjų instrumentų dalyko repertuarą vieneriems mokslo metams sudaro mažorinės ir minorinės gamos trijų oktavų ribose tonacijomis su 0-6 prieraktiniais ženklais nuosekliai ir tercijomis; kvintakordai, dominantseptakordas, sumažintas septakordas ir jų apvertimai arpeggio, 8-10 įvairia technika pagrįstų etiudų; 8-10 pjesių; du stambios formos kūriniai, 2-3 kūriniai dviem ar trims mediniams pučiamiesiems instrumentams su fortepijono pritarimu ar be jo.

11.7.7. Vertinimas:

154


1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Taisyklingai atlieka pagrindinius grojimo pasirinktu mediniu pučiamuoju instrumentu technikos elementus. Netiksliai intonuoja. Valdo siaurą dinaminę skalę.

Laisvai atlieka pagrindinius grojimo pasirinktu mediniu pučiamuoju instrumentu technikos elementus. Tiksliai intonuoja. Naudoja pakankamai plačią dinaminę skalę.

Puikiai atlieka pagrindinius grojimo mediniu pučiamuoju instrumentu technikos elementus. Tiksliai intonuoja. Naudoja plačią dinaminę skalę. Išraiškingai groja ilgomis frazėmis pagrįstą muzikinę medžiagą.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Įvardija svarbiausius muzikos kūrinio stiliaus bruožus, priskiria kūrinį muzikos epochai.

Įvardija svarbiausius muzikos kūrinio stiliaus bruožus, priskiria kūrinį muzikos epochai, pateikia keletą to paties stiliaus muzikos kūrinių pavyzdžių.

Įvardija svarbiausius muzikos kūrinio stiliaus bruožus, nusako kūrinio žanro požymius, priskiria kūrinį muzikos epochai, pateikia keletą to paties stiliaus muzikos kūrinių pavyzdžių, savo teiginius argumentuoja.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Mokytojo padedamas, parengia vieną muzikos kūrinį, jį atlieka iš natų. Kūrinį atlieka su teksto klaidomis ir neišraiškingai.Nenoriai dalyvauja viešuose koncertuose, konkursuose, meistriškumo pamokose.

Parengia du muzikos kūrinius mintinai. Atlikimo metu padaro keletą teksto klaidų. Dalyvauja renginiuose mokykloje ir už jos ribų. Koncertų metu pakankamai gerai ir išraiškingai atlieka kūrinius. Apibūdina savo ir kitų atlikėjų koncertinį atlikimą.

Savarankiškai parengia tris muzikos kūrinius mintinai. Juos atlieka be teksto klaidų. Noriai dalyvauja renginiuose mokykloje ir už jos ribų. Koncertų metu gerai ir labai išraiškingai atlieka parengtus kūrinius. Apibūdina savo ir kitų atlikėjų koncertinį atlikimą. Įvardija profesionaliam atlikėjui būdingas savybes.

11.8. Varinių pučiamųjų instrumentų dalyko programos paskirtis – nuosekliai formuoti grojimo pasirinktu variniu pučiamuoju instrumentu įgūdžius, mokyti įkvėpimo ir iškvėpimo pagrindų, artikuliacijos įgūdžius, rankų ir pirštų koordinaciją.

11.8.1. Dalyko tikslas – formuoti ir ugdyti grojimo pasirinktu instrumentu įgūdžius, atskleisti mokinio gabumus muzikai.

11.8.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai:11.8.2.1. mokytųsi kvėpavimo technikos pagrindų;11.8.2.2. ugdytų(si) muzikinius ir techninius grojimo įgūdžius ir gebėjimus;11.8.2.3. mokytųsi atlikti skirtingų nuotaikų ir charakterių muzikos kūrinius;11.8.2.4. ugdytų(si) ansambliškumo pojūtį;11.8.2.5. dalyvautų koncertinėje veikloje.11.8.3. Dalyką sudaro trys veiklos sritys:11.8.3.1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo

įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas;

155


11.8.3.3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.11.8.4. Didaktinės nuostatos:11.8.4.1. Pamokose siekiama formuoti taisyklingo grojimo pagrindus, mokoma

taisyklingo įkvėpimo ir iškvėpimo, lūpų formavimo, taisyklingos pūstuko padėties. Aptariama ir parodoma taisyklinga kūno padėtis, instrumento laikymas grojimo metu;

11.8.4.2. Taikomi mokymo metodai: demonstravimas, stebėjimas, imitavimas, lyginimas, pokalbis, video medžiagos peržiūrėjimas, audio įrašų klausymas;

11.8.4.3. Mokiniai skatinami sistemingai lankyti koncertus, domėtis žymiais pasirinkto instrumento Lietuvos ir pasaulio atlikėjais. Mokiniai mokomi koncertuose elgtis dėmesingai, vertinti klasės draugų ir savo pasirodymus. Pamokose mokiniai mokomi sceninės kultūros pagrindų, kartu aptariami pasirengimo koncertui etapai, mokomasi tinkamai nusiteikti viešam pasirodymui;

11.8.4.4. Vertinimas ir mokinio įsivertinimas – tai mokymo(si) proceso dalis, padedanti objektyviai suvokti ir įsivertinti savo pasiekimus, daromą pažangą, dėmesys garso kokybei, kvėpavimo technikos pasiekimams įvertinti.

11.8.5. Mokinių pasiekimai:1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostatos – siekti įvaldyti ir atlikimo metu naudoti įvairias kvėpavimo technikas, taikyti tembrinę įvairovę, siekti techninės ir meninės raiškos darnos.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Groti lūpomis ir pūstuku be instrumento.

1.1.1. Įvardyti grojimo lūpomis ir pūstuku be instrumento naudą.1.1.2. Nusakyti tokio mokymosi būdo įtaką garso aukščio ir dinaminės amplitudžių plėtrai.

1.2. Atlikti sudėtingesnius grojimo technikos elementus.

1.2.1. Įvardyti vaizdinius, padedančius formuoti kokybišką garsą skirtinguose registruose. 1.2.2. Apibūdinti smulkia technika pagrįstos muzikinės medžiagos mokymosi veiksmų seką. 1.2.3. Įvardyti kantilenai būdingus požymius.1.2.4. Nusakyti kvėpavimo ir lūpų technikos įtaką aukšto ar žemo registro kokybiškam garsui išgauti.1.2.5. Įvardyti psichologines nuostatas, padedančias siekti meninės raiškos atliekant sudėtingesnius techninius elementus.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostatos – domėtis įvairių epochų ir stilių muzika, jos interpretavimo tradicijomis, siekti gerai pažinti atliekamo muzikos kūrinio stilistiką, plėtoti estetinę ir meninę nuovoką.2.1. Analizuoti įvairių epochų ir stilių muziką.

2.1.1. Apibūdinti atliekamo muzikos kūrinio žanro ir stiliaus ypatybes, muzikos kūrinio svarbiausias formos dalis.2.1.2. Nusakyti muzikinės epochos būdingiausius bruožus, išvardinti žymiausius kompozitorius.2.1.3. Įvardyti kūrinio autorių, kūrinio pavadinimą,

156

pateikti keletą kitų to paties autoriaus muzikos kūrinių pavyzdžių.

2.2. Pateikti muzikos kūrinio interpretacinį planą.

2.2.1. Įvardyti interpretacijai reikšmingas muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemones. 2.2.2. Išvardinti klausytus to paties stiliaus muzikos kūrinių autorius, kūrinių pavadinimus.2.2.3. Apibūdinti klausytų kūrinių interpretacijas, įvardyti konkrečiam stiliui ir žanrui būdingą dinamiką, frazuotę, artikuliaciją.2.2.4. Apibūdinti muzikos kūrinio dinaminį planą, tempo pokyčius. 2.2.5. Parodyti muzikos kūrinio tematinės medžiagos pasikartojimo vietas, frazių ribas, svarbius muzikos charakteriui atskleisti štrichus. 2.2.6. Nusakyti muzikos kūrinio stiliui būdingo garso tembro požymius.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Nuostatos – noriai dalyvauti koncertinėje veikloje, siekti kuo geresnio meninio rezultato.3.1. Pasitikėti savo įgūdžiais ir sukaupta gerąja atlikėjo patirtimi scenoje.

3.1.1. Įvardyti sėkmingus savo pasirodymus viešose erdvėse.3.1.2. Apibūdinti šių pasirodymų sėkmę nulėmusius veiksnius.3.1.3. Nurodyti pasitikėjimą scenoje stiprinančias aplinkybes.

3.2. Artistiškai ir įtaigiai atlikti kūrinius scenoje.

3.2.1. Apibūdinti artistiškam pasirodymui būdingus požymius.3.2.2. Įvardyti muzikos atlikėjui reikalingas savybes.3.2.3. Nusakyti muzikos kūrinių atlikimo scenoje specifiką.3.2.4. Apibūdinti savo koncertinę patirtį.

11.8.6. Turinio apimtys:11.8.6.1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo

įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: kvėpavimo įgūdžių formavimas su instrumentu; pagrindinių grojimo variniais pučiamaisiais instrumentais technikos elementų plėtojimas; mažorinės ir minorinės gamos iki šešių prieraktinių ženklų imtinai dviejų oktavų ribose; mažoriniai ir minoriniai trigarsiai ir jų apvertimai legato ir non legato štrichais; dominantseptakordo ir sumažinto septakordo minore grojimas; legato, staccato, detache, marcato štrichų panaudojimas.

11.8.6.2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje: tonacijos iki šešių prieraktinių ženklų; natūralus mažoras; natūralus, harmoninis ir melodinis minorai, trigarsiai, jų apvertimai; štrichai: legato, non legato, staccato, detache, marcato, sforzando; ritminės vertės: sveikosios, pusinės, ketvirtinės, aštuntinės, triolės, šešioliktinės; dinamika: forte, fortissimo, piano, pianissimo, crescendo, diminuendo; skirtingo charakterio pjesės, stambios formos kūriniai; kompozitoriaus ir jo epochos pagrindiniai bruožai, kūrinio atlikimo stiliaus ypatybės.

157

11.8.6.3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime: muzikos kūrinių klausymas koncertuose, vertinimas: sceninės kultūros ugdymas; ansamblinio grojimo svarbos suvokimas; koncertinės veiklos analizė.

11.8.6.4. Dalyko repertuarą vieneriems mokslo metams sudaro gamos iki 6 ženklų, pratimai, techniniai etiudai, pjesės su legato, staccato štrichais, dinamikos niuansais; baroko, klasicizmo ir romantizmo epochų muzikos kūriniai: sonatina, sonata, variacijos, koncertas.


Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Kvėpuoja taikydamas žemesniąją kvėpavimo poziciją, kartais gali panaudoti mišrų kvėpavimą, laisvai atlieka pagrindinius grojimo variniais pučiamaisiais instrumentais technikos elementus. Gali pasitaikyti atsitiktinių klaidų. Naudoja pagalbines priemones bazingui vystyti, gera artikuliacija.

Kūno padėtis natūrali, laikysena artistiška. Taisyklingai ir aiškiai kvėpuoja, laisvai geba atlikti pagrindinius grojimo variniais pučiamaisiais instrumentais technikos elementus. Naudoja tinkamus štrichus, plačią dinaminę skalę. Puikiai, išraiškingai, dinamiškai frazuoja, tinkamai artikuliuoja. Naudoja pagalbines priemones bazingui vystyti.

Groja taisyklingai ir laisvai, kokybišku ir įvairiu instrumento garsu. Naudoja sudėtingus grojimo variniais pučiamaisiais technikos elementus. Atlikimo metu derina staccato, legato, non legato, marcato ir detache štrichų atlikimo technikas. Raiškiai ir kūrybiškai interpretuoja atliekamus muzikos kūrinius. Nuolat tobulina atlikėjui būtinas asmenines savybes ir profesinius įgūdžius, siekia kokybiško rezultato.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Su klaidomis apibūdina kompozitoriaus ir muzikinės epochos būdingus bruožus. Ne visada tiksliai įvardija konkrečiam muzikos stiliui atskleisti naudojamas raiškos priemones. Su klaidomis analizuoja kūrinių formas.

Palygina ir gali pakankamai tiksliai apibūdinti kai kurių epochų kūrinius. Ne visada skirtingų stilių kūriniuose atpažįsta, pastebi tam pačiam muzikos charakteriui atskleisti taikomas įvairias muzikos raiškos priemones, savarankiškai analizuoja kūrinių formas. Tiksliai išvardina namų užduotis ir apibūdina atlikto darbo rezultatus.

Tiksliai apibūdina atliekamo kūrinio stilių ir žanrą. Palygina skirtingų epochų kūrinius, išryškina esminius panašumus ir skirtumus. Apibūdina galimus atliekamo kūrinio skirtingų interpretacijų variantus. Savarankiškai planuoja namų užduotis, įvardija tinkamus mokymosi metodus, padedančius siekti rezultatų. Argumentuotai įsivertina savo pasiekimus, tikslingai planuoja muzikos atlikėjo karjerą.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Parengia tik nedidelę dalį Parengia visą programinį Įtaigiai ir raiškiai atlieka

158

repertuaro koncertiniam atlikimui. Sėkmingai dalyvauja klasės, mokyklos organizuojamuose koncertuose. Pakankamai tiksliai muzikuoja ansamblyje ir laisvai jaučiasi scenoje koncerto metu.

repertuarą koncertiniam atlikimui. Noriai ir sėkmingai dalyvauja mokyklos viešuose koncertuose, organizuojamuose respublikiniuose konkursuose. Raiškiai muzikuoja ansamblyje, geba derinti solisto ir akompanimento partijas. Laisvai jaučiasi scenoje, taiko pagrindinius sceninės kultūros principus.

parengtą programinį repertuarą koncertuose, festivaliuose, konkursuose. Programinį repertuarą atlieka mintinai. Raiškiai ir muzikaliai groja ansamblyje, jautriai derina solisto ir akompanimento partijas, siekia atlikimo kokybės. Argumentuotai vertina reikšmingus muzikinius įvykius. Kuria artistišką sceninį įvaizdį.

11.9. Mušamųjų instrumentų dalyko programos paskirtis – ugdyti grojimo mušamaisiais instrumentais techniką, metodus, plėtoti muzikos kalbos pažinimą, interpretacinę patirtį, atskleisti platesnes įgūdžių ir gebėjimų pritaikymo galimybes.

11.9.1. Dalyko tikslas – sudaryti mokiniams palankias sąlygas ugdytis menines ir atlikėjiškas kompetencijas, tobulinti grojimo mušamaisiais instrumentais techninius įgūdžius, siekti aukštos atlikimo kultūros.

11.9.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai:11.9.2.1. pažintų ir tobulintų įvairias grojimo mušamaisiais instrumentais technikas;11.9.2.2. analizuotų atliekamų kūrinių muzikos kalbą, muzikos stiliui būdingas

raiškos priemones;11.9.2.3. mokytųsi savarankiškai mokytis;11.9.2.4. ugdytų(si) ansambliškumo pojūtį;11.9.2.5. kauptų koncertinį repertuarą.11.9.3. Dalyką sudaro trys veiklos sritys:11.9.3.1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo


žinių taikymas praktinėje veikloje;11.9.3.3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.11.9.4. Didaktinės nuostatos:11.9.4.1. Šiame mokymo etape tobulinami grojimo ritminiais ir melodiniais

mušamaisiais instrumentais įgūdžiai. Pamokose mokoma dviejų, trijų ir keturių lazdelių laikymo ir valdymo technikos, ją taikyti sudėtingesniuose kūriniuose. Siekiama išlaikyti pusiausvyrą tarp techninių įgūdžių lavinimo ir kūrybiškumo ugdymo;

11.9.4.2. Mokiniai atlieka techninius elementus, pagrįstus paradidlais, tremolo, akcentais, tempo keitimu, vienetukų ir dvejetukų technika, triolėmis, kvintolėmis, sekstolėmis mažuoju būgneliu, timpanais, tamburinu, tomais, bongais. Taikomi mokymo metodai: analizavimas, demonstravimas, lyginimas, pokalbis, video medžiagos peržiūrėjimas, audio įrašų klausymas;

11.9.4.3. Grojimo mušamaisiais instrumentais repertuaras parenkamas atsižvelgiant į kiekvieno mokinio gebėjimus ir pasiekimus, mokymosi motyvaciją. Parenkami įvairūs dinamika, akcentais ir ritminėmis figūromis pagrįsti muzikos kūriniai, skirti tobulinti pagrindinius ir specifinius techninius elementus;

11.9.4.4 Vertinamas mokinio savarankiškas darbas ir jo efektyvumas, techniniai ir meniniai pasiekimai, gebėjimas interpretuoti muzikos kūrinį, sceninės kultūros įgūdžiai. Vertinimu siekiama skatinti mokinį domėtis realiais savo pasiekimais, numatyti veiklos prioritetus, planuoti tolesnę karjerą.

11.9.5. Mokinių pasiekimai:

159

1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostatos – kryptingai tobulinti grojimo techniką, efektyviai planuoti ir naudoti saviruošai skirtą laiką, siekti muzikos kūrinio atlikimo techninės ir meninės darnos.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Taisyklingai, laisvai atlikti pagrindinius grojimo ritminiais mušamaisiais instrumentais technikos elementus.

1.1.1. Išvardinti žinomus štrichus, paaiškinti jų atlikimo skirtumus. 1.1.2. Išvardinti skirtingas atlikimo technikas.1.1.3. Apibūdinti grojimo timpanais dinaminių niuansų, minkšto garso išgavimo principus.1.1.4. Išvardinti ir apibūdinti žymiausius pasaulyje timpanų grojimo lazdelių pastatymus.1.1.5. Apibūdinti tremolo grojimo principus grojant įvairiais mušamaisiais instrumentais.

1.2. Taisyklingai ir laisvai atlikti pagrindinius grojimo melodiniais mušamaisiais instrumentais technikos elementus.

1.2.1. Nusakyti chromatinės gamos sandarą ir lazdelių grojimo metu naudojimo eiliškumą. 1.2.2. Palyginti skirtingas grojimo keturiomis lazdelėmis technikas. 1.2.3. Apibūdinti riešo padėtį grojant keturiomis lazdelėmis.1.2.4. Apibūdinti kūno padėtį ir judesius grojant marimba, vibrofonu, ksilofonu.

1.3. Groti nežinomą muzikinį tekstą.

1.3.1. Įvardyti kūrinyje matomas dinamines, tempo pokyčių, artikuliacijos nuorodas.1.3.2. Nusakyti mokytojo parinkto naujo kūrinio savarankiško mokymosi planą.1.3.3. Nurodyti kokius atlikėjo įgūdžius ugdo nežinomo muzikos kūrinio atlikimas.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostatos – nuolat gilinti muzikos kalbos ir muzikos istorijos žinias, sąmoningai jas taikyti grojant mušamaisiais instrumentais.2.1. Analizuoti įvairių stilių ir žanrų muzikos kūrinius.

2.1.1. Apibūdinti muzikos kūrinį, įvardyti jo autorių, aptarti kitus jo kūrinius mušamiesiems, palyginti su kitais to laikmečio kūriniais. 2.1.2. Nusakyti muzikos kūrinio sukūrimo laikotarpį ir tai muzikos epochai būdingus bruožus.2.1.3. Įvardyti ir paaiškinti, kaip reikia atlikti muzikos epochai būdingus štrichus.2.1.4. Apibūdinti garso išgavimo kultūros įvairiose epochose panašumus ir skirtumus.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Nuostatos – domėtis Lietuvoje ir užsienio šalyse organizuojamais kultūriniais meniniais renginiais, noriai juose dalyvauti.3.1. Taikyti profesines žinias ir 3.1.1. Apibūdinti artistiškam pasirodymui būdingus

160

įgūdžius koncerto metu, vertinti savo ir kitų atlikėjų viešus pasirodymus.

požymius.3.1.2. Įvardyti muzikos atlikėjui reikalingas savybes.3.1.3. Nusakyti muzikos kūrinių atlikimo scenoje specifiką.3.1.4. Apibūdinti savo koncertinę patirtį.3.1.5. Apibūdinti savo atlikimo kokybę. 3.1.6. Įvertinti kitų atlikėjų pasirodymą.


įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: grojimo mušamaisiais instrumentais įgūdžių tobulinimas; lazdelių laikymo įgūdžių tobulinimas; garso spalvų išgavimo būdai; sudėtingų grojimo mušamaisiais instrumentais technikos elementų valdymas; mažorinės ir minorinės, chromatinės gamos su 1-7 prieraktiniais ženklais duolėmis ir triolėmis, tercijomis, įvairiais štrichais allegretto tempu; mažoriniai ir minoriniai kvintakordai ir jų apvertimai, dominantseptakordas ir apvertimai arpeggio; pratimai grojimo keturiomis lazdelėmis technikos lavinimui; raiškus muzikos kūrinio atlikimas.

11.9.6.2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje; muzikos kūrinio charakterio nuorodos; muzikos kūrinio pagrindinė ir palydinčioji partijos; muzikos kūrinio forma, stiliaus ypatybės, tematika, istorinis kontekstas, meninės raiškos priemonės; interpretacinis įvaizdis.

11.9.6.3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime: psichologinis pasirengimas viešiems pasirodymams;. pratimai pasitikėjimui scenoje, artistiškumui stiprinti.

11.9.6.4. Dalyko repertuarą sudaro mažorinės ir minorinės, chromatinės gamos su 1-7 prieraktiniais ženklais, pratimai, techniniai etiudai, pjesės, stambios formos kūriniai.


Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis1. Pasirinktos specializacijos dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Pakankamai tvarkingai atlieka programinį repertuarą, taiko tinkamus štrichus, pakankamai tiksliai ritmuoja, jaučia muzikos pulsą.

Gerai atlieka programinį repertuarą, taiko tinkamus štrichus, tiksliai ritmuoja, jaučia muzikos pulsą. Nuolat ir sistemingai atlieka namų užduotis, lanksčiai reaguoja į mokytojo pastabas.

Taisyklingai ir laisvai išgauna garsą. Groja išraiškingu garsu ir gerai laiko ritmą. Puikiai geba atlikti gana sudėtingus grojimo mušamaisiais instrumentais technikos elementus. Gerai žino technines ir intonacines instrumento galimybes ir moka pritaikyti jas praktikoje. Gali apibūdinti bei pasirinkti reikiamą garso spalvą ir žino jos išgavimo būdus. Naudoja plačią dinaminę garsų skalę. Muzikaliai atlieka programinį repertuarą.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Analizuoja muzikos kūrinį, apibūdina pagrindines muzikos

Savarankiškai analizuoja muzikos kūrinio formą, tematiką, pakankamai tiksliai

Tiksliai nustato ir apibūdina muzikos kūrinio formą, stiliaus ypatybes, tematiką, istorinį kontekstą, meninės

161

kūrinio formos dalis, nusako muzikos stiliaus ypatybes. Mokytojo padedamas, apibūdina kūrinio interpretacinį planą.

apibūdina muzikos stiliaus ypatybes, parenka tinkamus štrichus reikiamai muzikinei minčiai išreikšti. Nustato ryšį tarp muzikos stiliaus ir kūrinio emocinio turinio. Savarankiškai kuria interpretacinį vaizdinį.

raiškos priemones. Pateikia savitą, racionalų interpretacinį sprendimą, paremtą muzikos atlikimo tradicija.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Apibūdina sėkmę lemiančius veiksnius viešame pasirodyme. Mokytojo paskatintas dalyvauja klasės koncertuose. Lankosi mokyklos bei respublikiniuose renginiuose. Analizuoja ir vertina aplankytus koncertus bei girdėtus atlikėjus.

Apibūdina psichologinį pasirengimą ir sėkmę lemiančius veiksnius viešame pasirodyme. Savo iniciatyva dalyvauja klasės, skyriaus bei mokyklos koncertuose, kursuose, festivaliuose. Analizuoja ir vertina aplankytus koncertus bei girdėtus atlikėjus, įvardija keletą artistiškam pasirodymui būdingų požymių.

Puikiai parengia repertuarą. Naudojasi ne tik mokytojo patarimais, bet ir savarankiška muzikinės metodinės literatūros analize. Analizuoja žymių atlikėjų pasirodymus internetinėje erdvėje, taiko įgytą patirtį atliekant muzikos kūrinius. Aktyviai dalyvauja renginiuose mokykloje ir už jos ribų. Koncertų metu puikiai atlieka parengtus kūrinius. Plečia savo akiratį dalyvaudamas tarptautiniuose meistriškumo kursuose, konferencijose bei konkursuose.

11.10. Chorinio dainavimo ir dirigavimo dalyko programos paskirtis – ugdyti(s) chorinio dainavimo ir dirigavimo pagrindus, įtvirtinti, susisteminti ir apibendrinti sukauptas žinias.

11.10.1. Dalyko tikslas – sudaryti sąlygas tobulinti(s) jau įgytus teisingus pagrindinius chorinio dainavimo ir dirigavimo įgūdžius, plėtoti interpretavimo patirtį, ugdyti(s) estetinę nuovoką.

11.10.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai:11.10.2.1. sąmoningai siektų tobulinti profesionalaus dainavimo ir dirigavimo

įgūdžius;11.10.2.2. lavintų emocinį intelektą interpretuojant muziką;11.10.2.3. ugdytų(si) gebėjimą visapusiškai analizuoti atliekamų kūrinių kultūrinį,

istorinį kontekstą;11.10.2.4. ugdytų(si) poreikį savarankiškam darbui ir kūrybiniams ieškojimams.11.10.3. Dalyką sudaro keturios veiklos sritys:11.10.3.1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir


įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas;11.10.3.3. Muzikinio, istorinio, kultūrinio, socialinio konteksto nagrinėjimas,

kompozitorių gyvenimo ir kūrybos pažinimas ir apibūdinimas;11.10.3.4. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.11.10.4. Didaktinės nuostatos:11.10.4.1. Chorinio dainavimo ir dirigavimo pamokose siejamos teorinės žinios ir

praktiniai gebėjimai, plečiama muzikos interpretavimo patirtis, tobulinama chorinio dainavimo ir

162

dirigavimo technika, kaupiamas repertuaras. Ugdomas suvokimas, kad meninis kūrinys yra tikslas;

11.10.4.2. Mokymo metodai atitinka amžiaus tarpsnį. Skatinamas savarankiškas darbas ir iniciatyva. Taikomi įvairūs mokymo(si) metodai: klausimai – atsakymai, diskusijos, darbas su informaciniais šaltiniais, kūrybinės užduotys, pratybos;

11.10.4.3. Vertinami pasiekimai, žinios ir gebėjimai. Vertinimu siekiama ugdyti gebėjimą planuoti savarankiško darbo laiką, numatyti prioritetus. Taikomas formuojamasis, diagnostinis, ideografinis, apibendrinamasis vertinimas.

11.10.5. Mokinių pasiekimai:1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostata – visapusiškai analizuojant partitūrą, suvokti muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių giluminį ryšį ir numatyti jo įtaką kūrinio atlikimui.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Analizuoti muzikos kalbos elementus.

1.1.1. Apibūdinti įvairių žanrų ir stilių muzikinės kalbos elementus, paaiškinti jų reikšmę kūriniuose.1.1.2. Paaiškinti įvairių stilių daugiabalsę choro partitūrą, naudojant tinkamus terminus. 1.1.3. Aptarti vokalines ir ansamblines chorinės partitūros užrašymo ypatybes.1.1.4. Nusakyti kūrinio dramaturgijos plėtojimo principus, susieti su poetiniu tekstu.1.1.5. Išvardinti muzikos kūrinio stilistines ir žanrines ypatybes. 1.1.6. Sudaryti, remiantis muzikos raiškos priemonėmis, kūrinio interpretacijos planą.

2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostata – įtvirtinti balso valdymo ir ansamblinio dainavimo įgūdžius, siekti dirigento aparato laisvumo, kaupti gestų arsenalą.

Gebėjimai Žinios ir supratimas2.1. Dainuoti skirtingo charakterio ir epochų kūrinius.

2.1.1. Apibūdinti individualias balso galimybes, kokybiško garso požymius. 2.1.2. Paaiškinti techninių balso lavinimo pratimų paskirtį.2.1.3. Nurodyti melodinio, harmoninio ir ritminio ansamblio išlaikymo taisykles daugiabalsiuose šiuolaikinės muzikos kūriniuose.

2.2. Taikyti manualinę techniką. 2.2.1. Paaiškinti kūno padėties kontroliavimo, dirigento aparato valdymo, rankų mostų koordinavimo, gesto plastikos lavinimo būdus.2.2.2. Apibūdinti dirigento įtaigaus gesto ypatybes, funkciją, gesto elementus.

3. Muzikinio, istorinio, kultūrinio, socialinio konteksto nagrinėjimas, kompozitorių gyvenimo ir kūrybos pažinimas ir apibūdinimas.Nuostata – panaudoti sukauptą informaciją interpretuojant kūrinius.


163

3.1. Analizuoti muzikos kūrinį. 3.1.1. Aptarti kompozitoriaus gyvenimą ir kūrybą, stilių, kūrybos laikotarpį.3.1.2. Išvardinti kompozitoriaus chorinius kūrinius, pastebėti chorinei kūrybai būdingus bruožus.3.1.3. Įvardyti konkretaus kūrinio stiliaus bruožus, raiškos priemones.

4. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Nuostata – įtaigiai muzikuoti scenoje, stengtis pajusti ryšį su publika.

Gebėjimai Žinios ir supratimas4.1. Koncertuoti šalies koncertų salėse.

4.1.1. Išvardinti kūrinio įtaigaus, savito ir meniško atlikimo koncerte požymius.4.1.2. Paaiškinti pasirodymų ir prisiimtos atsakomybės svarbą.4.1.3. Apibūdinti grįžtamojo ryšio su publika reikšmę.4.1.4. Aptarti pasirodymus įvairiais atžvilgiais.


žinių taikymas praktinėje veikloje: choro partitūra, užrašyta keturiose penklinėse; kūrinio žanras ir stilius; kūrinio dramaturgija; šiuolaikinė muzikinė kalba; kūrinio stilius, žanras; tempai, jų santykis; kūrinio forma, dramaturgija, kulminacijos chorinių partijų faktūra, jų intonaciniai ir ritminiai ypatumai.

11.10.6.2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: taisyklingos laikysenos ir burnos padėties kontrolė dainuojant; dainavimas išlygintais balso registrais; balsių neutralizavimas, priebalsių būdinga artikuliacija; melodinio ir harmoninio ansamblio išlaikymas daugiabalsiuose kūriniuose; dainavimas grandininiu kvėpavimu, valdant melodinį nemelodinį garso vedimą; kūrybiškas savo dainavimo koregavimas atlikimo metu; dirigento gestų tikslumas, išraiškingumas, rankų koordinacija ir funkcijos; gesto plastika ir garso vedimas; rankų svorio pojūtis; dirigavimo schemų struktūra, konfigūracija, konstravimas; nepilnas auftaktas; aktyvūs ir pasyvūs gestai; reflekso gestas; fermata virš pauzės, virš takto brūkšnio, tarp natų; dirigavimas viena metrine dalimi; takto dalių skaidymas, dubliavimas; dirigavimas batuta.

11.10.6.3. Muzikinio, istorinio, kultūrinio, socialinio konteksto nagrinėjimas, kompozitorių gyvenimo ir kūrybos pažinimas ir apibūdinimas: kūrinio kompozitoriaus gyvenimo chorinės kūrybos apibūdinimas, išsami literatūrinio teksto analizė, muzikinio ir literatūrinio teksto ryšys; žinios apie kitus to laikotarpio kūrėjus.

11.10.6.4. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime: dainavimas koncertuose, konkursuose; viešo pasirodymo argumentuotas aptarimas; atlikimo koregavimas scenoje; dirigavimas chorui.

11.10.6.5. Dalyko repertuaras II gimnazijos klasėje – polifoninės ar mišrios sandaros kūriniai, sudėtingesni lietuvių kompozitorių klasikų kūriniai chorui su ryškiais tempiniais kontrastais, harmoniniu plėtojimu, III gimnazijos klasėje – nesudėtingi polifoninės arba mišrios sandaros, su ryškesniais tempiniais kontrastais, harmoniniu plėtojimu kūriniai, lietuvių kompozitorių klasikų chorinės dainos.


Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Žino kai kurias kūrinio Apibūdina atliekamo kūrinio Labai gerai žino ir įvardija

164

muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemones, analizuoja tik skatinamas mokytojo.

muzikinės kalbos ir muzikos raiškos priemones, suvokia jų įtaką atlikimui.

chorinio kūrinio muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemones, išsamiai jas apibūdina, savarankiškai analizuoja daugiabalsę choro partitūrą. Sklandžiai kalba.

2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Patenkinami balso valdymo, ansamblinio dainavimo įgūdžiai, dainuoja netiksliai intonuodamas, muzikavimas neišraiškingas. Manualinė technika elementari, mažas gesto sąlytis su muzika. Lėtai plečiamas gestų arsenalas. Choro partitūrą skambina fortepijonu su klaidomis. Mokosi tik nuolat raginamas.

Balsą valdo gerai, intonuoja tiksliai, muzikavimas ryškus, jaučia muzikos stilių. Gerai dainuoja iš daugiabalsės choro partitūros. Be klaidų fortepijonu skambina choro partitūrą. Manualinė technika atitinka reikalavimus. Diriguoja išraiškingai. Savarankiškai siekia mokymosi rezultatų.

Labai gerai valdo balsą ir intonuoja, įtaigiai muzikuoja, yra aktyvus ansamblio narys, dainuojant ansamblyje klausosi kitų. Labai gerai dainuoja iš daugiabalsės choro partitūros, jaučia muzikos stilių. Manualinė technikos arsenalas platus, gestas tampriai siejasi su muzika. Atlikimas muzikalus, individualus, įtikinantis. Išraiškingai skambina fortepijonu choro partitūrą. Labai gerai atlieka savarankiškas užduotis.

3. Muzikinio, istorinio, kultūrinio, socialinio konteksto nagrinėjimas, kompozitorių gyvenimo ir kūrybos pažinimas ir apibūdinimas.Žinios apie kompozitorių yra fragmentiškos, nesusietos.

Žino pakankamai daug faktų apie kompozitorių ir jo kūrybą, pateikia individualų kompozitoriaus kūrybos vertinimą.

Naudodamasis įvairiais šaltiniais pateikia daug faktų apie kompozitorių, jo kūrybą, geba juos tinkamai pristatyti ir argumentuotai vertinti.

4. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Mažai domisi renginiais, dalyvauja nepakankamai aktyviai.

Noriai dalyvauja renginiuose, įsivertina savo ir kitų pasirodymus. Savarankiškai domisi kultūrine veikla.

Aktyviai dalyvauja renginiuose, realiai įsivertina ir įvertina kitų pasirodymus, nusako ir aptaria sėkmių ir nesėkmių priežastis, suvokia sceninio artistiškumo principus, domisi kultūrine veikla.

11.11. Muzikos srities meno šakos dalykas – muzikos kūryba. Programa skirta muzikos kūrybos dalyką besimokantiems mokiniams ugdyti(s) kūrybiškumo ir meninės kompetencijos pagrindus, gebėjimą naudotis komponavimo priemonėmis, kuriant muzikinius

165

vaizdinius. 11.11.1. Dalyko tikslas – ugdyti kūrybišką, muzikos įvairovei atvirą asmenybę,

gebančią taikyti bendrąsias ir dalykines kompetencijas analizuojant, vertinant meninius reiškinius, kurti muziką.

11.11.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai:11.11.2.1. plėtotų muzikos kūrinių analizavimo ir vertinimo gebėjimus; 11.11.2.2. įgytų muzikos komponavimo pagrindus;11.11.2.3. kūrybiškai taikytų komponavimo technikas;11.11.2.4. įgytų muzikinių kompiuterinių notacijos programų pagrindus;11.11.2.5. pažintų muzikiniam komponavimui skirtas skaitmenines technologijas.11.11.3. Dalyką sudaro šios veiklos sritys:11.11.3.1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo

įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas;11.11.3.2. Muzikos kūrinių klausymas, atpažinimas ir apibūdinimas, kūrinio formos

ar jo dalies nagrinėjimas įvairiais požiūriais.11.11.4. Didaktinės nuostatos:11.11.4.1. Muzikos kūrybos dalyko pamokose analizuojami ir vertinami muzikos

pavyzdžiai, naudojantis bendrosiomis ir muzikinių dalykų pamokose įgytomis žiniomis ir gebėjimais. Analizuojami muzikos kūriniai istoriniu, struktūriniu ir kompozicinės technikos atžvilgiais. Siekiama giliau pažinti įvairius muzikos stilius, jiems būdingas komponavimo priemones. Pamokose mokiniai supažindinami su kitais, jiems dar nežinomais ar mažai žinomais muzikos kūrybos principais ir priemonėmis, terminais ir sąvokomis;

11.11.4.2. Muzikos kūrybos ugdymo procese vyrauja muzikos kūrinių klausymas, analizavimas ir vertinimas, originalių idėjų paieška, praktinis idėjų įgyvendinimas. Mokiniai skatinami analizuoti muzikos kūrinių kalbą, raiškos priemones, pažinti ir vertinti kūrinio meninę vertę, savo praktiniuose darbuose taikyti įgytas žinias ir patirtį, siekti naujų meninių patirčių;

11.11.4.3. Pamokose mokomasi taikyti kompiuterines programas natų grafikos užrašymui. Mokiniai susipažįsta su elementariomis kompiuterinėmis priemonėmis ir naujausių skaitmeninių technologijų pradmenimis, jų panaudojimo galimybėmis kūrybiniame procese ar kūrinio atlikime. Puoselėjami informacijos paieškos, atrankos ir apibendrinimo gebėjimai, skatinamas mokinių imlumas naujoms technologijoms;

11.11.4.4. Mokinių kūriniai atliekami viešame koncerte. Vertinant mokinių kūrybą atsižvelgiama į kūrinio meninį sprendimą ir kompozicines priemones, kūrinio struktūros pristatymą, skaitmeninių technologijų panaudojimą kūryboje bei partitūros ir atlikimo medžiagos parengimą.

11.11.5. Mokinių pasiekimai:1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostatos – siekti sukurti nedidelės apimties muzikinį kūrinį, panaudojant elementarius muzikinės minties plėtojimo būdus, vertinti kokybišką muzikinio teksto pristatymą.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Sukurti nedidelės apimties instrumentinį, vokalinį instrumentinį ar vokalinį muzikinį kūrinį.

1.1.1. Išdėstyti bendrą kūrinio planą bei jį paaiškinti.1.1.2. Išvardinti naudojamus stilistinius elementus bei priemones.1.1.3. Paaiškinti kūrinyje panaudotus įvairius medžiagos plėtojimo būdus.1.1.4. Įvardyti labiausiai kūrinio įdėjai tinkančią atlikėjų sudėtį ir paaiškinti jos parinkimą.1.1.5. Nusakyti svarbiausius bruožus bei ypatybes,

166

panaudotus kūrinio formos ir turinio originalumui pasiekti.

1.2. Užrašyti muzikos kūrinį, panaudojant kompiuterinės notacijos programą.

1.2.1. Apibūdinti naudojamos notacijos programos ypatybes.1.2.2. Nusakyti priemones, leidžiančias užrašytą muzikinį kūrinį eksportuoti iš notacijos programos į audio formatą demonstracinei kūrinio perklausai.

2. Muzikos kūrinių klausymas, atpažinimas ir apibūdinimas, kūrinio formos ar jo dalies nagrinėjimas įvairiais požiūriais.Nuostata – suprasti, kad aiškus kūrinio idėjos pristatymas atlikėjams ir klausytojams yra būtinas ir naudingas kompozitoriui, padeda sėkmingai realizuoti kūrybinį sumanymą.2.1. Suplanuoti ir parengti interpretacinių priemonių planą.

2.1.1. Apibūdinti dinamikos bei artikuliacijos ženklus.2.1.2. Paaiškinti kūrinio dinaminę koncepciją. 2.1.3. Apibrėžti kūrinio akustinio atlikimo priemones, padedančias įgyvendinti dinaminį planą.

2.2. Parengti kūrinio pristatymo atlikėjams planą ir repeticijų uždavinius.

2.2.1. Apibūdinti pasirinktą atlikėjų sudėtį ir įvardyti kūrinyje jiems numatytus tikslus pagal instrumentų specifiką bei ypatybes.2.2.2. Apibūdinti elementus, darančius įtaką kūrinio koncepcijai.2.2.3. Nusakyti muzikinės medžiagos plėtojimo sprendinius bei jų įtaką kūrinio dinaminiam planui.2.2.4. Išskirti bendrus ir būdingus elementus ir paaiškinti jų įtaką kūrinio idėjai atskleisti.


įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: periodas, paprastosios formos; nedidelės apimties kūriniai, pjesės ir jų ciklai; muzikinės medžiagos plėtojimo ir formavimo principai; nedidelės formos kūrinių ir ciklų kūrimo logika; komponavimo technikos – tonalumas, išplėstinis tonalumas, politonalumas, modalumas, atonalumas; muzikos parametrų – ritmikos, faktūros, tembro – organizavimo principai; elementarios natų grafikos ir nesudėtingo instrumentinio ar vokalinio instrumentinio kūrinio užrašymas kompiuterinės notacijos programa Sibelius 7; general MIDI ir notacijos programos Sibelius 5, 6 ir 7 versijų garsų bibliotekos.

11.11.6.2. Muzikos kūrinių klausymas, atpažinimas ir apibūdinimas, kūrinio formos ar jo dalies nagrinėjimas įvairiais požiūriais: dinamikos, artikuliacijos, abreviatūros ženklai, remarkos, pastabos atlikėjams; kūrinio idėja ir stilistika; specifiniai ir būdingi kūrinio elementai; muzikinės medžiagos eksponavimo ir vystymo priemonės; kūrinio dinaminė koncepcija; atlikėjų sudėties parinkimas; akustinės instrumentų savybės.


Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Sukuria neindividualaus ir fragmentiško sprendimo kūrinį, panaudodamas menkai

Sukuria įtaigų, tačiau fragmentiško sprendimo kūrinį, panaudodamas

Sukuria originalaus, įtaigaus ir sklandaus sprendimo kūrinį, panaudodamas

167

susietas kompozicinės priemones. Pateikia ne visai sutvarkytą partitūrą su akivaizdžiomis natografijos klaidomis.

įvairias, bet paskiras kompozicines priemones. Pateikia tvarkingą partitūrą su smulkiomis natografijos klaidomis.

efektyvias ir susietas kompozicines priemones. Pateikia puikiai sutvarkytą partitūrą su tikslia natografija, notacijos programos pagalba parengtą puikų garso įrašą ir MIDI formato failą.

2. Muzikos kūrinių klausymas, atpažinimas ir apibūdinimas, kūrinio formos ar jo dalies nagrinėjimas įvairiais požiūriais.Pakankamai aiškiai pristato kūrinio struktūrą, tačiau nepaaiškina kūrinio komponavimo principų.

Aiškiai ir suprantamai pristato kūrinio struktūrą, pagrindžia instrumentų sudėties pasirinkimą. Geba atskleisti pagrindinį kūrinio komponavimo principą.

Puikiai ir nuosekliai išaiškina kūrinio struktūrą, taikomas raiškos priemones, apibūdina pagrindinę idėją ir jos meninę įtaigą lemiančius svarbiausius veiksnius.

12. Muzikos srities meno šakos dalyką papildantys dalykai, skirti gilesniam pasirinkto muzikos srities meno šakos dalyko pažinimui:

12.1. Balso ugdymo dalykas skirtas mokiniams, besimokantiems chorinio dainavimo ir dirigavimo dalyko.

12.1.1. Dalyko tikslas – sudaryti sąlygas mokiniams kryptingai ir nuosekliai ugdytis vokalinės technikos gebėjimus, individualų muzikalumą ir estetinę nuovoką, plėtoti interpretacijos patirtį.

12.1.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai:12.1.2.1. tobulintų(si) dainavimo technikos įgūdžius;12.1.2.2. įgytų gebėjimą raiškiai atlikti įvairių stilių ir žanrų vokalinius kūrinius;12.1.2.3. ugdytų(si) kūrybiškumą.12.1.3. Dalyką sudaro trys veiklos sritys:12.1.3.1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo

įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas; 12.1.3.2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir

žinių taikymas praktinėje veikloje;12.1.3.3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.12.1.4. Didaktinės nuostatos:12.1.4.1. Dainavimo mokymas grindžiamas nuoseklumo ir tęstinumo principais,

naudojamasi jau sukaupta patirtimi. Ankstesniuose etapuose suformuoti gebėjimai įtvirtinami, kaupiamos žinios, jos sisteminamos ir apibendrinamos. Pamokose ugdomas gebėjimas pastebėti ir įvertinti savo sėkmes ir nesėkmes, mokomasi suprasti ir vertinti balso valdymo įgūdžių naudą, jų pritaikymo galimybes chorinio dainavimo, dirigavimo, solfedžio, bendrojo fortepijono dalykų pamokose;

12.1.4.2. Ugdymo turinys diferencijuojamas, atsižvelgiant į kiekvieno mokinio balso, emocines ir fiziologines galimybes. Mutacija pasireiškia ir mergaitėms, ir berniukams. Jos trukmė ir eiga yra labai individuali, todėl labai dėmesingai stebimas ir vertinamas kiekvieno mokinio balsas. Jei balsas dar nepakankamai susiformavęs, dainuojami paprastesni, siauresnio diapazono, nuosaikesnės dinamikos kūriniai. Turintiems geresnes balsines galimybes, parenkami techniškai sudėtingesni, meniškai raiškesni kūriniai. Tinkamai parinktas repertuaras, atsižvelgiant į mokinio poreikius, perspektyvą, skatina mokymosi motyvaciją;

12.1.4.3. Pamokoje siejamos teorinės žinios ir praktiniai įgūdžiai. Naudojami įvairūs mokymosi metodai: demonstravimas, analizavimas, lyginimas, vaizdinių metodas. Ypač daug naudojama vaizdinių, ieškoma adekvačių žodžių, padedančių mokiniui įsivaizduoti konkrečią emocinę būseną, suprasti savo vidinius pojūčius. Adekvatus muzikos kūrinio meninės idėjos

168

pajautimas padeda mokiniui tinkamai parinkti technines ir menines raiškos priemones. Sudėtingėjimo principu parenkami balso ir kvėpavimo įgūdžius lavinantys pratimai, vokalizės. Lavinama mokinių individuali dainavimo technika;

12.1.4.4. Mokiniai vertinami už darbą pamokoje, savarankiškai paruoštas užduotis. Vertindamas mokinio pasiekimus, mokytojas turi nepamiršti, kad didžiausią ugdomąjį poveikį turi į sėkmę ir individualią pažangą orientuotas formuojamasis vertinimas.

12.1.5. Mokinių pasiekimai:1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostatos – sąmoningai ir kantriai lavinti dainavimo techniką, nuolat ir sistemingai mokytis savarankiškai.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Pritaikyti įgytus vokalinės technikos elementus dainuojant įvairių stilių kūrinius.

1.1.1. Nusakyti taisyklingam kvėpavimui, minkštai garso išgavimo atakai ir aukštai balso skambesio pozicijai būdingus požymius.1.1.2. Nurodyti kūrinio stiliaus įtaką dainavimo technikai.1.1.3. Apibūdinti balso paslankumo lavinimo būdus.1.1.4. Nusakyti balso aparatui kenksmingus veiksnius.1.1.5. Apibūdinti nežinomo muzikinio teksto dainavimo principus.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostata – plėtoti muzikos teksto analizavimo gebėjimus ir remtis jais interpretuojant įvairių stilių muziką.2.1. Atpažinti muzikos raiškos priemones įvairių stilių kūriniuose.

2.1.1. Nurodyti muzikos kalbos elementus, būdingus konkrečiai epochai.2.1.2. Aptarti kūrinio kompozitoriaus kūrybos stilių.2.1.3. Nurodyti poetinio teksto ir muzikos raiškos priemonių sąsajas.2.1.4. Papasakoti kūrinio interpretacinio plano sudarymo būdus.2.1.5. Išdėstyti muzikos kūrinio savarankiško ruošimo planą.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Nuostata – raiškiai, įtaigiai dainuoti scenoje, jaučiant ryšį su publika. 3.1. Dainuoti mokyklinėje ir nemokyklinėje aplinkoje.

3.1.1. Apžvelgti kūno laikysenos ir emocijų valdymo būdus koncertuose.3.1.2. Nusakyti raiškaus, meniško atlikimo prielaidas.3.1.3. Apibūdinti savo ir kitų pasirodymų rezultatus.


įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: balso valdymo technikai, žemam kvėpavimui ugdyti(s) skirti pratimai, vokalizės; kūno laikysenos kontrolė; individualus balso tembras, balso diapazono plėtimas, balso paslankumas; aukšta balso skambesio pozicija, registrų lyginimas, dikcijos ir artikuliacijos įgūdžių plėtojimas; ilgas kvėpavimas, ištvermė; balso higiena; nežinomo muzikinio teksto atlikimo įgūdžių formavimas.

169

12.1.6.2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje: tonacija, tempai, jų santykis; dinamika, štrichai, muzikiniai terminai; poetinis tekstas, meninė mintis; kūrinio forma ir jos dalys; muzikos kūrinio dramaturgija; kompozitoriaus kūrybos stiliaus bruožai; solisto partija ir akompanimentas.

12.1.6.3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime: dalyvavimas viešuose pasirodymuose, atlikėjo savybių ugdymas; ryšys su publika; įsivertinimas.

12.1.6.4. Balso ugdymo dalyko repertuarą pusmečiui sudaro 1 vokalizė, senovinės arba nesudėtingos klasikinės arijos, arijetės, romansai, pastoralės, lietuvių ir pasaulio tautų autentiškos ir harmonizuotos liaudies dainos, Lietuvos ir pasaulio kompozitorių originalūs kūriniai.


Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Vokaliniai įgūdžiai nepakankami meniškam atlikimui. Nežinomą muzikinį tekstą dainuoja su klaidomis, labai lėtu tempu. Savarankiškai mokosi tik mokytojo paragintas.

Produktyviai naudoja įgytas teorines ir praktines žinias tobulindamas vokalinę techniką. Atlieka nežinomą muzikinį natų tekstą lėtu tempu. Geba mokytis savarankiškai ir siekti asmeninės pažangos.

Tikslingai tobulina vokalinės technikos įgūdžius. Teorines žinias ir įgytus gebėjimus pritaiko praktinėje veikloje. Tiksliai atlieka naują muzikinį tekstą vidutiniu tempu. Sistemingai skiria laiko saviruošai.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Atpažįsta atliekamo vokalinio kūrinio muzikos kalbos, raiškos ir formos elementus. Įvardija kūrinio autorių ir jo kūrybinės veiklos laikotarpį.

Įvardija ir paaiškina atliekamo vokalinio kūrinio muzikos kalbos, raiškos, struktūros elementus. Tinkamai apibūdina kompozitoriaus kūrybos laikotarpį. Sudaro muzikos raiškos priemonėmis pagrįstą dainos interpretacinį planą.

Analizuoja atliekamo vokalinio kūrinio muzikos kalbos elementus, formą ir stilių. Apibūdina ir vertina kompozitoriaus kūrybos stiliaus bruožus istorinio laikotarpio kontekste. Argumentuoja vokalinio kūrinio interpretacinį sumanymą įvairiais atžvilgiais.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Fragmentiškai dalyvauja klasės ir mokyklos muzikinėje meninėje veikloje. Atlikimas formalus, nesiekiama įtaigumo.

Aktyviai dalyvauja klasės ir mokyklos muzikinėje veikloje. Savo vokalinius gebėjimus naudoja muzikuodamas įvairiuose kolektyvuose. Geba raiškiai, įtikinamai muzikuoti scenoje.

Kūrybingai naudoja įgytus gebėjimus įvairioje muzikinėje veikloje, taip pat ir muzikuodamas muzikiniuose kolektyvuose. Dainuodamas siekia pajusti ryšį su publika.

12.2. Choro partitūrų skaitymo dalykas skirtas muzikos sritį pasirinkusiems chorinio dainavimo ir dirigavimo dalyko besimokantiems mokiniams lavinti choro partitūrų skaitymo kompetencijas, kaupti partitūrų chorui analizavimo patirtį.

170

12.2.1. Dalyko tikslas – sudaryti sąlygas plėtoti choro partitūrų skaitymo įgūdžius, pritaikyti įgytus gebėjimus chorinio dainavimo ir dirigavimo dalyko pamokose.

12.2.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai:12.2.2.1. plėtotų partitūrų chorui skaitymo gebėjimus;12.2.2.2. ugdytų(si) nežinomo muzikinio teksto skambinimo fortepijonu įgūdžius;12.2.2.3. lavintų(si) melodinę ir harmoninę klausą, orientaciją partitūroje;12.2.2.4. kauptų dalyko programinį repertuarą.12.2.3. Dalyką sudaro dvi veiklos sritys:12.2.3.1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir

žinių taikymas praktinėje veikloje;12.2.3.2. Dalyko technikos ir technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo

įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.12.2.4. Didaktinės nuostatos:12.2.4.1. Šiame etape tobulinami choro partitūrų skaitymo įgūdžiai. Nuosekliai

pereinama prie sudėtingesnių įvairaus charakterio, žanro ir stiliaus kūrinių. Mokomasi skambinti choro partitūrą, užrašytą trijose ar keturiose penklinėse: partitūra skambinama atskirais balsais, choro balsų grupėmis, ansambliu su mokytoju ar su kitu mokiniu. Skambinant nežinomą muzikinį tekstą ugdoma mokinių orientacija daugiabalsėje partitūroje, lavinama reakcija;

12.2.4.2. Pamokose taikomi įvairūs mokymo(si) metodai: analizavimas, demonstravimas, diskusija. Diskusijose išsakytos mintys argumentuojamos, argumentams pagrįsti naudojamasi sukauptomis kitų dalykų žiniomis. Nuosekliai ugdomas mokinio savarankiškumas, gebėjimas ieškoti, atsirinkti informaciją;

12.2.4.3. Vertinant orientuojamasi į raiškų ir menišką kūrinio atlikimą, garso kokybę. Mokinio pažanga ir akompanavimo įgūdžiai vertinami taikant apibendrinamąjį, ideografinį, formuojamąjį ir diagnostinį vertinimą.

12.2.5. Mokinių pasiekimai:1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostata – siekti, kad visapusiška choro partitūros analizė būtų profesionalaus ir įtaigaus atlikimo pagrindas.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Nagrinėti chorinės muzikos pavyzdį.

1.1.1. Apibūdinti muzikos kalbos elementus įvairų stilių kūriniuose, įvardyti jų įtaką kūrinio meninei idėjai.1.1.2. Apibūdinti atliekamo kūrinio chorinės faktūros ypatybes.1.1.3. Aptarti kūrinio žanrą, formą, formos sudėtines dalis ir padalas. 1.1.4. Apibūdinti kompozitoriaus chorinės kūrybos stilių. 1.1.5. Nusakyti poetinio teksto ir muzikos sąsajas.

2. Dalyko technikos ir technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostata – nuolat tobulinti choro partitūros skambinimo fortepijonu įgūdžius, suprantant jų reikšmę muzikaliam atlikimui. 2.1. Skambinti choro partitūras fortepijonu.

2.1.1. Apibūdinti fortepijono raiškos galimybes, tinkančias skambinant choro partitūrą. 2.1.2. Nusakyti nežinomos choro partitūros, užrašytos 2, 3, 4 penklinėse skambinimo principus.2.1.3. Prisiminti choro partitūros transponavimo pustoniu

171

aukštyn, žemyn taisykles.12.2.6. Turinio apimtis.12.2.6.1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir

žinių taikymas praktinėje veikloje: taškuotas, duolinis, triolinis ritmas; sekvencija, imitacija; laipsninė ir kontrastinė dinamika.; chorinė faktūra; harmoninė, derminė, ritminė, vokalinė, chorinė analizė; kulminacijos, dramaturgija; forma, stilius, žanras.

12.2.6.2. Dalyko technikos ir technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: tempai, jų santykis; vidinė pulsacija; garso jungimas pirštais, be pedalo; garso kokybė; orientacija partitūroje, gebėjimas sekti ją į priekį; choro partitūra a cappella, užrašyta trijose, keturiose penklinėse; muzikinio teksto atlikimo tobulinimas, interpretacinis planas.

12.2.6.3. I gimnazijos klasėje dalyko repertuarą sudaro 4 įvairaus charakterio muzikos kūriniai a cappella, užrašyti 2-3 penklinėse, II gimnazijos klasėje – 4 įvairaus charakterio ir faktūros muzikos kūriniai a cappella, užrašyti 3-4 penklinėse.


Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimasis žinių taikymas praktinėje veikloje.Apibūdina ne visus kūrinio muzikos kalbos elementus, netiksliai nustato kūrinio žanrą ir formą, sukauptos žinios apie kompozitorių minimalios.

Išskiria ir apibūdina kūrinio muzikos kalbos elementus, nustato žanrą, formą, aptaria kompozitoriaus kūrybą, įvardija poetinio teksto pagrindinę mintį.

Analizuoja muzikos formą, tiksliai apibūdina muzikos kalbos elementus ir chorinę faktūrą. Paaiškina kūrinio žanrą, formą, jos dalis. Išmano chorinės muzikos literatūrą.

2. Dalyko technikos ir technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Choro partitūrą fortepijonu skambina su klaidomis, netvarkingai, mechaniškai. Trūksta skambinimo fortepijonu ir orientavimosi partitūroje įgūdžių. Transponuodamas daro klaidų. Mokosi tik mokytojo paragintas.

Muzikinį tekstą atlieka tiksliai. Trūksta muzikalumo. Skambindamas jungia garsus pirštais. Nežinomą choro partitūrą skambina laikydamasis tempo nuorodų. Transponuodamas geba sekti partitūrą į priekį. Geba mokytis savarankiškai.

Choro partitūrą skambina tiksliai, raiškiai. Demonstruoja gerą skambinimo fortepijonu techniką. Muzikaliai skambina nežinomą muzikinį tekstą, be klaidų transponuoja kūrinį. Gerai planuoja savarankišką darbą.

12.3. Kamerinio ansamblio dalyko programa skirta pasirinkusiems fortepijono, styginių, pučiamųjų arba mušamųjų instrumentų dalyką.

12.3.1. Dalyko tikslas – lavinti profesionalius grojimo ansamblyje įgūdžius. 12.3.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai:12.3.2.1. ugdytų(si) grojimo ansamblyje įgūdžius;12.3.2.2. gilintų žinias apie įvairių muzikos instrumentų raiškos priemones;12.3.2.3. ugdytų(si) asmeninę iniciatyvą;12.3.2.4. kauptų sceninės praktikos patirtį.12.3.3. Dalyką sudaro trys veiklos sritys:

172



12.3.3.3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.12.3.4. Didaktinės nuostatos:12.3.4.1. Pamokose lavinamas grojimas ansamblyje: mokomasi atidžiai sekti ne tik

savo, bet ir partnerio(-ių) partiją(-as), derinti muzikos stiliui būdingas raiškos priemones. Instrumento naudojimo raiškos priemonės pasirenkamos pagal ansamblio partnerio(-ių) atlikimo galimybes. Muzikos kūrinius interpretuojant siekiama optimalaus dinaminio balanso, štrichų dermės;

12.3.4.2. Kamerinio ansamblio pamokose atliekama įvairių epochų muzika. Ji analizuojama, aptariama, klausomasi skirtingų interpretacijos pavyzdžių. Žemesnio pasiekimų lygio mokiniams parenkami aiškūs, techniškai nesudėtingomis raiškos priemonėmis paremti kameriniai kūriniai. Gabesniems mokiniams skiriami sudėtingesnio muzikinio audinio bei kiekvieno ansamblio nario instrumentinio meistriškumo reikalaujantys kūriniai;

12.3.4.3. Kameriniame ansamblyje ugdomas mokinių savarankiškumas. Mokoma(si) organizuoti savarankiškas kamerinio ansamblio repeticijas, derinti jų laiką ir vietą;

12.3.4.4. Mokinys nuolat kaupia meninę bei techninę būsimo kamerinio ansamblio atlikėjo patirtį viešuose renginiuose: koncertuose, konkursuose, festivaliuose. Lavinami sceninės elgsenos įgūdžiai;

12.3.4.5. Ugdymo procese taikomi neformaliojo vertinimo būdai – apibendrinamasis, idiografinis, formuojamasis ir diagnostinis. Vertinant mokinius didžiausias dėmesys kreipiamas į muzikos kūrinių įtaigų atlikimą, interpretacijos vieningumą.

12.3.5. Mokinių pasiekimai:1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostatos – domėtis įvairių muzikinių epochų muzikos ypatybėmis, analizuoti muzikos kūrinius įvairiais atžvilgiais.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Analizuoti konkretaus muzikos kūrinio stilių.

1.1.1 Apibūdinti konkretaus muzikos kūrinio sukūrimo laikmetį, kompozitoriaus kūrybos braižą.1.1.2. Apibūdinti kompozitoriaus stilių, nusakyti stiliaus požymius konkrečiame muzikos kūrinyje. 1.1.3. Nusakyti skirtingų kamerinio ansamblio partijų atlikimo stilistikos derinimo būdus.1.1.4. Įvardyti šiuolaikinių kompozitorių kūrinių specifinius bruožus, apibūdinti raiškos priemonių originalumą.


1.2.1. Įvardyti svarbiausias kūrinio formos dalis.1.2.2. Apibūdinti kūrinio formos plėtojimą.1.2.3. Nusakyti kulminacijos pasiekimo veiksmų planą. 1.2.4. Apibūdinti skirtingų partijų struktūros panašumus ir skirtumus.1.2.5. Apibūdinti stambios formos kūrinių daugiaplaniškumą, formos kontūrus, detalių ir visumos vienovę.

1.3.Analizuoti muzikos kūrinio 1.3.1. Įvardyti muzikos kūrinio dinamikos nuorodas.

173

dinaminį planą, agogiką bei artikuliaciją.

1.3.2. Įvardyti kūrinio tempą, išvardinti skirtingus tempų žymėjimo būdus.1.3.3. Nurodyti muzikos kūrinio tempo pasikeitimus.1.3.4. Apibūdinti savo ir kamerinio ansamblio partnerio partijos artikuliacinius panašumus ir skirtumus.

2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostatos – noriai muzikuoti ansamblyje, siekti aktyvaus ansamblio narių bendradarbiavimo, ugdyti(s) ansamblio nariui svarbias asmens savybes.2.1. Interpretuoti kamerinės muzikos kūrinius.

2.1.1. Apibūdinti įvairaus charakterio ir nuotaikų muziką.2.1.2. Apibrėžti bendrą kūrinio interpretacinį sumanymą, planą.2.1.3. Nustatyti tikslaus grojimo, darnaus ansamblio su partneriu požymius sceninės praktikos metu.2.1.4. Išvardinti svarbiausias muzikos kalbos ir raiškos priemones, lemiančias kūrinio meninį rezultatą.2.1.5. Apibrėžti ansamblio partnerių individualumo įtaką kūrinio interpretaciniam planui.

2.2. Planuoti saviruošos laiką. 2.2.1. Apibrėžti savarankiško darbo reikšmę ir naudą grojimo kameriniame ansamblyje įgūdžiams ugdyti.2.2.2. Nustatyti individualių repeticijų planavimo būdus. 2.2.3. Nusakyti sėkmingą psichologinį ansamblio narių bendravimą ir bendradarbiavimą skatinančius elgesio modelius.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Nuostatos – kūrybiškai taikyti įgytas grojimo ansamblyje žinias viešuose pasirodymuose mokyklinėje ir nemokyklinėje aplinkoje.3.1. Taikyti įgytas žinias ir įgūdžius sceninėje veikloje.

3.1.1. Nusakyti sceninės kultūros taisykles.3.1.2. Išvardinti svarbiausius meninės įtaigos požymius publikai atlikimo metu.3.1.3. Apibūdinti pasirinkto meno šakos dalyko pamokose įgytas artistiškumo žinias. 3.1.4. Įvardyti žymiausius Lietuvos kamerinius ansamblius, nurodyti ansambliui būdingas savybes.


žinių taikymas praktinėje veikloje: muzikos kūrinio stilistika ir raiškos būdai; įvairių epochų instrumentinė kamerinė muzika; muzikos kūrinio istorinis, stilistinis kontekstai; muzikos kūrinio tematika, forma ir struktūrinės jos dalys; harmoninė muzikos kūrinio struktūra; kamerinio ansamblio narių partijų santykis.

12.3.6.2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: grojimo kameriniame ansamblyje įgūdžių formavimas, partnerio instrumento ir atlikimo technikos pajautimo ugdymas; bendro darbo, grojimo, repetavimo praktika.

12.3.6.3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime: komunikavimas, scenos kultūra, sceninis įvaizdis; dalyvavimas įvairiuose mokyklos renginiuose, projektuose, edukacinėse programose.

174

12.3.6.4. Kamerinio ansamblio dalyko repertuarą metams sudaro vienas stambios formos kūrinys smuiko, violončelės, obojaus, klarneto arba trimito ir fortepijono duetui arba fortepijoniniam, arba smuiko, alto ir fortepijono, arba kitokios sudėties trio arba styginių kvartetui arba pučiamųjų kvintetui.


Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Muzikos kūrinį formos, stiliaus atžvilgiu analizuoja tik mokytojo padedamas. Priskiria kūrinį konkrečiai muzikos epochai, kompozitoriui, tačiau natų tekste neatpažįsta stiliui būdingų bruožų. Nustato ir tiksliai įvardija muzikos kūrinio tik kai kurias formos dalis ar padalas.

Analizuoja kūrinių muzikinį tekstą. Analizuoja savo ir kamerinio ansamblio partnerio partijas, natų tekste atpažįsta muzikos stiliui būdingas raiškos priemones, tiksliai apibūdina muzikos kūrinio stilių, formą, nurodo dinaminį planą.

Analizuoja muzikos kūrinį įvairiais atžvilgiais, siūlo argumentuotus interpretacijos variantus. Savo partijos muzikinį tekstą sieja su kamerinio ansamblio partnerio partija, ieško muzikos raiškos priemonių panašumų, interpretacijos vieningumo.

2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Netiksliai groja atliekamo kūrinio savo partiją, trūksta meninės įtaigos. Jaučiamos instrumento valdymo spragos, muzikos raiška suvaržyta. Demonstruoja minimalius bendro grojimo ansamblyje gebėjimus: klausosi tik savęs, nežino, neseka kamerinio ansamblio partnerio partijos. Į pamokas ateina minimaliai parengęs savo partiją. Mažai domisi dalyku, lėtai, vangiai siekia rezultato.

Pamokoms parengia atliekamo kūrinio savo partiją. Muzikuodamas ansamblyje klauso partnerio(-ių) partijos(-ų), siekia visų ansamblio narių partijų dermės. Aktyviai, noriai dalyvauja dalyko pamokose, jaučia atsakomybę už tikslios ir profesionalios kūrinio interpretacijos pateikimą.

Puikiai atlieka nesudėtingą bei vidutiniškai sudėtingą kamerinės muzikos kūrinio partiją, domisi ansamblio partnerio instrumento specifika. Pamokų metu rodo aktyvumą ir iniciatyvumą. Argumentuotai diskutuoja apie kūrinio interpretacijos galimybes. Klausosi muzikos įrašų, patirties semiasi iš kitų žinomų atlikėjų. Rodo iniciatyvą savarankiškoms repeticijoms.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Mokytojo skatinamas dalyvauja koncertinėje veikloje. Santūriai reiškia emocijas. Vidinė įtampa trukdo siekti kokybiško rezultato.

Siekia dalyvauti koncertinėje veikloje ir gerai pasirodyti. Scenoje jaučia emocinį pasitenkinimą, muzikuoja laisvai, be vidinės įtampos.

Noriai ir sėkmingai dalyvauja koncertinėje veikloje. Scenoje jaučiasi laisvai, atlikdamas savo partiją aktyviai bendradarbiauja su kamerinio ansamblio partneriu, kūrybingai, ryškiai perteikia kūrinio idėją.

175

12.4. Akompanimento dalyko programa skirta fortepijono meno šakos dalyko besimokantiems mokiniams ugdyti akompanavimo solistui kompetencijas, mokytis akompanuoti nežinomą muzikinį tekstą.

12.4.1. Dalyko tikslas – suteikti mokiniams pagrindinius akompanavimo solistui įgūdžius ir žinias.

12.4.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai:12.4.2.1. mokytųsi skaityti ir analizuoti nežinomą akompanuojamą muzikinį tekstą;12.4.2.2. atlikti muzikos kūrinio tekstą kartu su solistu, atidžiai sekant solisto partiją; 12.4.2.3. fortepijono partijos raiškos priemones derinti prie solisto bendro

muzikavimo metu.12.4.3. Dalyką sudaro dvi veiklos sritys:12.4.3.1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir


įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.12.4.4. Didaktinės nuostatos:12.4.4.1. Akompanimento dalyko pamokose plėtojamos dalykinės kompetencijos,

formuojami nauji įgūdžiai: mokomasi skambinimo fortepijonu įgūdžius taikyti akompanuojant, suvokti ir atskleisti bendrą ansamblinį muzikos turinį, idėjas, prisitaikyti prie solisto atlikimo technikos ir technologijos, lavinami nežinomo muzikinio teksto skaitymo akompanuojant įgūdžiai, ugdoma sceninė partnerystė;

12.4.4.2. Ugdymo procesas grindžiamas muzikos kūrinio teksto, formos, stiliaus bruožų, konkretaus muzikos kūrinio teksto specifinių niuansų analizės, išsiaiškinamos kūrinyje sutinkamos žodinės kompozitoriaus nuorodos, klausymo, atlikimo patirtimi, individualiu ir bendru interpretaciniu darbu. Pamokose mokoma tiksliai atlikti kūrinio tekstą, mokomasi padainuoti ar pagroti fortepijonu solisto partiją, fortepijono partijos muzikos raiškos būdus derinti prie solisto atliekamos partijos, klausomasi kitų atlikėjų konkretaus kūrinio garso ar/ir vaizdo įrašų, jie aptariami, vertinami ir analizuojami;

12.4.4.3. Pamokose plėtojami bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai, formuojamas ir lavinamas ansamblinis grojimas. Mokomasi ieškoti ansamblio dalyviams priimtino kūrybinio sprendimo. Muzikos kūrinys atliekamas atidžiai sekant solisto partiją, jo muzikavimo eigą, pianistinės raiškos priemonės pasirenkamos pagal solisto atlikimo galimybes, siekiama optimalaus dinaminio balanso ir vieningos muzikos kūrinio interpretacijos;

12.4.4.4. Nuosekliai plėtojami nevienodi mokinių muzikiniai gabumai ir gebėjimai. Užduotys sudaromos sudėtingėjimo tvarka: nuo itin paprastų (palydinti akompanimento funkcija, paremta nesudėtingu muzikinio audinio faktūros judėjimu; aiški, lengvai suvokiama solisto partija) iki gana sudėtingų (pianistinio meistriškumo reikalaujantis akompanimento partijos muzikinis audinys; akompanimento partija ne tik palydi, bet ir papildo solisto muzikinę medžiagą);

12.4.4.5. Nuolat tobulinami nežinomo muzikinio teksto skaitymo įgūdžiai. Pratybomis siekiama ugdyti mokinių greitą reakciją į metro, ritmo, dinamikos, faktūros nuorodų pasikeitimus. Mokiniai pratinami sekti tris ir daugiau penklinių vienu metu, numatyti muzikinės medžiagos eigą į priekį, mokoma skambinti nežiūrint į klaviatūrą;

12.4.4.6. Taikomas apibendrinamasis vertinimas atsižvelgiant į mokymosi proceso etapus. Vertinamas mokinio gebėjimas klausytis solisto, atidžiai sekti jo partiją, parinkti pianistines raiškos priemones pagal solisto galimybes, gebėjimas kurti optimalų dinaminį balansą.

12.4.5. Mokinių pasiekimai:1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostata – vertinti įgytas žinias, suprasti jų naudą atliekant kūrinius kartu su solistu.

176

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Analizuoti muzikos kūrinio stilių.

1.1.1 Apibūdinti muzikos kūrinio sukūrimo laikmetį, kompozitoriaus kūrybos braižą.1.1.2. Nusakyti kompozitoriaus stiliui būdingus bruožus konkrečiame muzikos kūrinyje. 1.1.3. Apibūdinti akompanimento ir solisto partijų stilistines priemones, jų reikšmę kūrinio meninei idėjai.1.1.4. Apibūdinti kūrinio dramaturginį planą, svarbiausias jo dalis.


1.2.1. Įvardyti pagrindines kūrinio formos dalis, padalas.1.2.2. Įvardyti kulminacijos(-ų) nustatymo kriterijus. 1.2.3. Apibrėžti praktines priemones kulminacijai atlikti.1.2.4. Nurodyti bendrus akompanimento ir solisto partijų struktūrų bruožus.

1.3. Apibendrinti akompanavimo sąvoką.

1.3.1. Apibūdinti fortepijono partijos vaidmenį konkrečiame muzikos kūrinyje.1.3.2. Prisiminti pagrindines solisto instrumento ar balso savybes.1.3.3. Apibūdinti fortepijono raiškos galimybes, tinkančias atliekamos muzikos charakteriui išreikšti, kurti optimalų dinaminį balansą.

2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostatos - siekti darnaus ansamblinio muzikavimo, įvairių instrumentų ir vokalo techninių galimybių pažinimo, žinių ir praktinių įgūdžių taikymo akompanuojant.

Gebėjimai Žinios ir supratimas2.1. Skambinti nežinomą muzikinį tekstą.

2.1.1. Apibūdinti nežinomo muzikos kūrinio formą, stilių, raiškos priemones: harmoniją, faktūrą, ritmiką, dinamiką, melodiką, frazuotę.2.1.2. Nusakyti akompanimento ir solisto partijų muzikos raiškos priemonių derinimo būdus.2.1.3. Apibūdinti ansamblinio kūrinio vieningos interpretacijos požymius.


2.2.1. Apibūdinti įvairaus charakterio ir nuotaikų muziką, įvardyti svarbiausias muzikos stilių atskleisiančias raiškos priemones. 2.2.2. Nustatyti akompanimento partijos raiškos galimybes, tinkančias prie solisto kūrybinių siekių scenoje.2.2.3. Apibrėžti ansamblio partnerių individualumo įtaką kūrinio interpretaciniam planui.2.2.4. Užrašyti skambinamo kūrinio savo interpretacinius sumanymus (artikuliacinius, dinaminius, tempo, frazuotės, intonacinius).


177

12.4.6.1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje: muzikos kūrinio stilistika ir raiškos būdai; įvairių epochų instrumentinė ir vokalinė muzika; muzikos kūrinio tematika, forma ir struktūrinės jos dalys; harmoninė muzikos kūrinio struktūra; solisto ir akompanimento partijų santykis.

12.4.6.2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: akompanavimo įgūdžių formavimas; solisto atlikimo technikos bei technologijos pažinimas; bendro muzikavimo praktika; kūrinių analizavimas, įrašų klausymas; nežinomo muzikinio teksto skambinimas, akompanuojant solistui.

12.4.6.3. Akompanimento dalyko repertuarą pusmečiui sudaro 4-8 įvairaus charakterio smulkių formų kūriniai solistui (balsui / instrumentui) ir fortepijonui: pjesės, dainos, romansai, senovinės arijos.


Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Mokytojo padedamas, analizuoja muzikos kūrinį formos, stiliaus atžvilgiu. Nustato ir tiksliai įvardija muzikos kūrinio tik kai kurias formos dalis, padalas.

Savarankiškai analizuoja kūrinių muzikinį tekstą. Analizuoja savo ir solisto partijas, natų tekste atpažįsta muzikos stiliui būdingas raiškos priemones, tiksliai apibūdina muzikos kūrinio formą.

Analizuoja muzikos kūrinį įvairiais atžvilgiais. Akompanimento partijos muzikinį tekstą sąmoningai sieja su solisto partija, ieško muzikos raiškos priemonių panašumų, dinaminio balanso.

2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Netiksliai skambina fortepijonu akompanimento partiją. Jaučiamos instrumento valdymo spragos, muzikos raiška suvaržyta. Demonstruoja minimalius akompanavimo gebėjimus: klausosi tik savęs, neseka solisto partijos. Akompanuojant nežinomą muzikinį tekstą daro klaidų. Į pamokas ateina minimaliai parengęs savo partiją. Mažai domisi dalyku, lėtai, vangiai siekia rezultato.

Muzikuodamas ansamblyje klauso solisto partijos, siekia solisto ir akompanimento partijų dermės. Geba akompanuoti nesudėtingą nežinomą muzikinį tekstą. Noriai dalyvauja dalyko pamokose, motyvuotai siekia rezultato.

Puikiai atlieka nesudėtingą akompanimento partiją, domisi solisto iliustratoriaus instrumento ar balso specifika. Pamokų ir repeticijų metu rodo aktyvumą ir iniciatyvumą. Laisvai jaučiasi akompanuodamas nežinomą muzikinį tekstą, muzikuoja kartu su solistu. Stipri motyvacija, kūrybiškumas. Klausosi muzikos įrašų, patirties semiasi iš kitų žinomų atlikėjų.

12.5. Simfoninio orkestro dalyko programa skirta vieno iš styginių, pučiamųjų ar mušamųjų instrumentų dalyko besimokantiems mokiniams.

12.5.1. Dalyko tikslas – puoselėti mokinių muzikinius gabumus ir gebėjimus, suteikti grojimo orkestre pagrindus.

178

12.5.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai:12.5.2.1. formuotų grojimo simfoniniame orkestre įgūdžius;12.5.2.2. mokytųsi analizuoti ir interpretuoti įvairių epochų simfoninę muziką.12.5.3. Dalyką sudaro dvi veiklos sritys:12.5.3.1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir

žinių taikymas praktinėje veikloje;12.5.3.2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, orkestrinio

muzikavimo įgūdžių formavimas.12.5.4. Didaktinės nuostatos:12.5.4.1. Simfoninį orkestrą sudaro ne mažesnė kaip 20 atlikėjų grupė, kurių partijos

yra lygiavertės. Simfoninio orkestro narių sėkmingas mokymasis priklauso nuo moksleivių pasiekimų lygio dermės. Simfoninis orkestras sudaromas iš skirtingų I–IV gimnazijos klasių mokinių;

12.5.4.2. Orkestrinis muzikavimas formuojamas ansamblinio grojimo pagrindu. Grupinių ir bendrų repeticijų metu mokomasi tiksliai perskaityti kūrinio natų tekstą, perteikti muzikavimo eigą;

12.5.4.3. Vertinimas ir mokinio įsivertinimas taikomas pamokų, viešų koncertų metu. Apibendrinamasis vertinimas taikomas atsižvelgiant į mokymosi proceso etapus. Vertinant mokinius didžiausias dėmesys kreipiamas į muzikos kūrinių tikslų teksto atlikimą bei kokybišką ansamblinį muzikavimą orkestre.


Gebėjimai Žinios ir supratimas 1.1. Analizuoti muzikos kūrinio formą. 1.1.1. Įvardyti pagrindines kūrinio formos

dalis.1.1.2. Įvardyti kulminacijos(-ų) nustatymo kriterijus. 1.1.3. Nusakyti kulminacijos pasiekimo veiksmų planą. 1.1.4. Apibūdinti skirtingų partijų struktūros panašumus ir skirtumus.

1.2. Interpretuoti muzikos kūrinius. 1.2.1. Apibūdinti įvairaus charakterio ir nuotaikų muziką.1.2.2. Apibrėžti bendrą kūrinio interpretacinį planą.1.2.3. Siekti tikslaus grojimo, darnaus ansamblio su partneriais.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostata – siekti kokybiško orkestrinių kūrinių atlikimo bei meninės idėjos vientisumo, pritaikant įgytas žinias.

Gebėjimai Žinios ir supratimas2.1. Taikyti anksčiau įgytas muzikinės kalbos ir raiškos priemones kūrinio meninei idėjai įgyvendinti.

2.1.1. Atlikti kūrinius laikantis vienos meninės koncepcijos.

179


žinių taikymas praktinėje veikloje: muzikos kūrinio stilistika ir raiškos būdai; įvairių epochų instrumentinė muzika; muzikos kūrinio istorinis, stilistinis kontekstai; muzikos kūrinio tematika, forma ir struktūrinės jos dalys; harmoninė muzikos kūrinio struktūra; ansamblio narių skirtingų styginių instrumentų partijų santykis.

12.5.6.2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, orkestrinio muzikavimo įgūdžių formavimas: bendro grojimo orkestre įgūdžių formavimas; orkestro instrumentinės grupės partnerio atlikimo technikos pažinimas; bendro muzikavimo praktika; kūrinių analizavimas, įrašų klausymas.

12.5.6.3. Orkestro dalyko repertuarą metams sudaro 3-4 įvairios apimties ir skirtingų epochų kūriniai simfoniniam orkestrui ir 3-4 kūriniai solistui su simfoninio orkestro pritarimu.


Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Klausosi tik savęs, nejaučia visumos. Trūksta susitelkimo bendrai siekti tikslo. Demonstruoja minimalius ansamblinio muzikavimo gebėjimus.

Savarankiškai analizuoja kūrinių muzikinį tekstą. Muzikuodamas jaučia ir kūrybiškai taiko klausymosi, derinimo įgūdžius. Sėkmingai panaudoja individualaus atlikėjo muzikavimo gebėjimus.

Savo partijos muzikinį tekstą sieja su kitų orkestro grupių partijomis, ieško muzikos raiškos priemonių panašumų. Puikiai jaučia ansamblinio muzikavimo specifiką, greitai įsimena muzikos tekstą.

2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas , bendro instrumentinių grupių grojimo orkestre įgūdžių formavimas.Netiksliai groja atliekamo kūrinio savo partiją. Jaučiamos instrumento valdymo spragos, muzikos raiška suvaržyta. Reikia daug pastangų, kad pasiektų minimalų rezultatą. Demonstruoja minimalius bendro grojimo ansamblyje gebėjimus: klausosi tik savęs. Į orkestro pamokas ateina minimaliai parengęs savo partiją.

Orkestro pamokoms parengia atliekamo kūrinio savo partiją. Muzikuodamas grupėje klauso partnerio(-ių) partijos(-ų), siekia visų instrumentinės grupės narių partijų dermės. Aktyviai, noriai dalyvauja dalyko pamokose.

Puikiai atlieka savo orkestro partiją, domisi kitų instrumentinių grupių partijų atlikimo subtilumais. Pamokų metu rodo aktyvumą ir iniciatyvumą. Siekia kūrinių interpretacijos atlikimo dermės. Klausosi muzikos įrašų. Noriai organizuoja savarankiškas atskirų instrumentinių grupių repeticijas.

13. Pagrindiniai muzikos srities programos meninio ugdymo dalykai mokantis pagal pagrindinio ugdymo kartu su meniniu ugdymo programos antrąją dalį:

13.1. Solfedžio dalyko programos paskirtis – tobulinti įgytus muzikinius gebėjimus ir įgimtus gabumus, plėtoti sąmoningo muzikos suvokimo ir pažinimo galias, pagrindinį dėmesį skiriant derminės, harmoninės bei vidinės klausos, atlikimo išraiškingumo lavinimui. Mokiniams, besimokantiems chorinio dainavimo ir dirigavimo, fortepijono, arfos, styginių, pučiamųjų, mušamųjų instrumentų meno šakos dalyko, solfedžio dalykas orientuotas tenkinti

180

praktines muziko atlikėjo reikmes, o besimokantiems muzikos kūrybos meno šakos dalyko – turinys platesnis, orientuotas į labiau integruotą visų muzikologinių dalykų mokymąsi, skirtas ugdyti specialiuosius muzikinius mokinių gebėjimus klausa atpažinti, padainuoti ar užrašyti sudėtingesnius muzikinius darinius.

13.1.1. Dalyko tikslas – sudaryti sąlygas mokiniams pasiekti maksimalių jų galias atitinkančių ugdymosi rezultatų, padėti mokiniams ugdytis pastovių ir nepastovių dermės laipsnių pojūtį, tobulinti harmoninės vertikalės girdėjimą, gebėjimą girdėti muziką jai neskambant, lavinti atlikimo išraiškingumą.

13.1.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per solfedžio pamokas mokiniai:13.1.2.1. tobulintų įgytą muzikinių gebėjimų kompleksą;13.1.2.2. įgytų naujų muzikos klausymo, atpažinimo, užrašymo ir solfedžiavimo

kompetencijų;13.1.2.3. lavintų savo muzikinį sąmoningumą, gebėjimą taikyti sukauptas žinias ir

įgūdžius kituose meno šakos dalykuose;13.1.2.4. gebėtų savarankiškai pasirinkti tinkamiausią sėkmingo mokymosi strategiją

ir taktiką.13.1.3. Dalyką sudaro dvi veiklos sritys:13.1.3.1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir


įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.13.1.4. Didaktinės nuostatos:13.1.4.1. I gimnazijos klasėje didžiausias dėmesys skiriamas pagrindinių keturgarsių

akordų, akordų junginių siauru išdėstymu klausymui, atpažinimui, sudarymui ir solfedžiavimui, lavinami dvibalsių muzikos kūrinių išraiškingo dainavimo, dvibalsių melodijų smuiko ir boso raktais užrašymo įgūdžiai;

13.1.4.2. II gimnazijos klasėje pradedama klausyti, atpažinti, sudaryti ir solfedžiuoti trigarsės ir keturgarsės sandaros akordus, jų darinius, sudarytus keturbalsiu harmoniniu išdėstymu, formuojami daugiabalsių muzikos pavyzdžių analizavimo, išraiškingo dainavimo ir užrašymo įgūdžiai. Užrašant tribalsį diktantą natomis mokomasi klausyti vertikalę ir horizontalę, koncentruoti dėmesį viduriniam balsui. Pamokose integruojamos harmonijos užduotys, mokoma(si) dainuoti keturbalse sandara pagrįstus akordus, jų junginius melodiškai. Mokiniai skatinami integruotas harmonijos užduotis dainuoti nežiūrint į užrašytą natų tekstą. Integruotomis užduotimis siekiama lavinti mokinių vaizduotę ir muzikinę atmintį, įtvirtinti harmonijos žinias;

13.1.4.3. Pamokose mokoma(si) skatinant bendradarbiavimą tarp mokinių. Bendromis pastangomis apibrėžiami esminiai muzikos struktūrų požymiai, įvardijami konkrečios struktūros skirtumai skirtingose dermėse, savarankiškai sudaromos įvairūs muzikiniai dariniai skirtingais kontekstais. Mokiniai skatinami analizuoti savo ir kitų mokinių savarankiškai atliktas užduotis, ugdomas pastabumas, gebėjimas įvardyti trūkumus ir nurodyti būdus, padedančius sėkmingai juos šalinti;

13.1.4.4. Mokiniai solfedžio pamokoje įgytas kompetencijas skatinami taikyti ir kituose muzikos kūrybos bei meno šakos dalykuose. Pamokoje įgytų žinių ir gebėjimų taikymas kituose muzikos mokymo dalykuose įprasmina mokymąsi, skatina norą mokytis, ugdo kūrybiškumą ir kritinį mąstymą;

13.1.4.5. Mokinių pasiekimai pamokose vertinami taikant formuojamąjį ir diagnostinį vertinimą. Mokiniai vertinami atsižvelgiant į visų veiklos sričių pasiekimus: muzikos kalbos darinių atpažinimą, solfedžiavimą, muzikinį diktantą. Vertinimo kriterijai turi būti aptarti su mokiniais ir būti jiems suprantami. Vertinimu siekiama skatinti mokinių mokymosi motyvaciją, ugdyti atsakomybę už mokymosi rezultatus.


181

13.1.5.1. Mokiniams, besimokantiems chorinio dainavimo ir dirigavimo, fortepijono, styginių, pučiamųjų, mušamųjų instrumentų meno šakos dalyko:1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostatos – klausa suvokti muzikos kalbos elementų įvairovę, įsitikinti, kad įvairūs nagrinėti muzikos kalbos elementai glūdi vienbalsėje ir daugiabalsėje muzikoje.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Klausa atpažinti įvairius muzikinius darinius

1.1.1. Įvardyti bliuzo ir tonų dermių sandarą;1.1.2. Nusakyti esminius skirtumus tarp natūralaus mažoro ir bliuzo ar tonų dermių;1.1.3. Įvardyti alteruotų intervalų sandarą, nurodyti jų sprendimų taisykles;1.1.4. Pateikti šalutinių kvintakordų pavyzdžių konkrečioje tonacijoje;1.1.5. Apibrėžti disonansinių antro laipsnio septakordo ir apvertimų bei dominantnonakordo struktūrą, įvardyti juos sudarančius laipsnius;1.1.6. Apibūdinti keturbalsiu harmoniniu išdėstymu sudarytų kvintakordo, sekstakordo, kvartsekstakordo ir dominantseptakordo sandarą;1.1.7. Apibūdinti keturbalsiu harmoniniu išdėstymu sudarytos moduliacijos schemos į penktą laipsnį būdinguosius bruožus.

1.2. Užrašyti natomis muzikinį diktantą

1.2.1. Apibūdinti vienbalsių, dvibalsių ir tribalsių diktantų užrašymo strategijas;1.2.2. Įvardyti tonacijos prieraktinius ir prienatinius ženklus, pastovius laipsnius;1.2.3. Apibūdinti muzikinio diktanto metrą ir formą.

2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostata – suvokti, kad tikslus ir išraiškingas melodijų solfedžiavimas įprasmina sukauptas teorines žinias. 2.1. Solfedžiuoti įvairius muzikos darinius

2.1.1. Paaiškinti bliuzo, pilnų tonų dermės sandarą;2.1.2. Paaiškinti būdingų intervalų nuo garso ir alteruotų intervalų duota tonacija sudarymo ir sprendimo taisykles;2.1.3. Apibūdinti S7 ir apvertimų bei dominantnonakordo sandarą skirtingose dermėse;2.1.4. Nusakyti pagrindinių keturgarsių ir daugiagarsių akordų duota tonacija ir nuo garso sprendimo taisykles;2.1.5. Apibrėžti keturbalsiu harmoniniu išdėstymu sudarytų junginių su tonikos, subdominantės, dominantės trigarsiais ir dominantseptakordu jungimo būdus, paaiškinti keturbalsių akordų dainavimo reikalavimus;2.1.6. Nurodyti moduliacijos schemos sudėtines dalis;2.1.7. Įvardyti keturbalsiu harmoniniu išdėstymu sudarytos moduliacijos į penktą laipsnį akordus.

2.2. Dainuoti vienbalsius ir daugiabalsius muzikos pavyzdžius

2.2.1. Įvardyti muzikos pavyzdyje matomas atlikimo nuorodas, apibūdinti jas;2.2.2. Nustatyti frazuotę, apibūdinti muzikos pavyzdžio stilių.

13.1.5.2. Mokiniams, besimokantiems muzikos kūrybos dalyko:

182

1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostata – suprasti, kad muzikos kalbos elementų ir muzikos darinių klausymas formuoja universalų ir sąmoningą muzikantą, ugdo jo įvairiapusiškumą.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Atpažinti klausa įvairius muzikinius darinius

1.1.1. Įvardyti bliuzo ir tonų dermių sandarą;1.1.2. Nusakyti esminius skirtumus tarp natūralaus mažoro ir bliuzo ar tonų dermių;1.1.3. Įvardyti alteruotų intervalų sandarą, nurodyti jų sprendimų taisykles;1.1.4. Nusakyti alteruotų intervalų skirstymo į grupes būdingus bruožus, įvardyti konkrečios grupės intervalus;1.1.5. Pateikti šalutinių kvintakordų pavyzdžių konkrečioje tonacijoje;1.1.6. Apibrėžti šalutinių kvintakordų skambesio skirtumus mažoro ir minoro dermėse;1.1.7. Apibrėžti disonansinių antro laipsnio septakordo ir apvertimų bei dominantnonakordo struktūrą, įvardyti juos sudarančius laipsnius skirtingose dermėse;1.1.8. Nusakyti akordų junginių, kadencijų atpažinimo klausa ir užrašymo strategiją;1.1.9. Pateikti akordų žymėjimo simboliais pavyzdžių, paaiškinti simbolių reikšmes;1.1.10. Apibūdinti keturbalsiu harmoniniu išdėstymu sudarytų kvintakordo, sekstakordo, kvartsekstakordo, dominantseptakordo ir apvertimų sandarą;1.1.11. Nusakyti keturbalsiu harmoniniu išdėstymu sudarytų akordų pavidalo, melodinės padėties ir išdėstymo atpažinimo klausa taktiką;1.1.12. Apibūdinti keturbalsiu harmoniniu išdėstymu sudarytos moduliacijos schemų į penktą ir septintą laipsnius būdinguosius bruožus, pateikti skirtingų moduliacijos variantų pavydžių.

1.2. Užrašyti natomis muzikinį diktantą

1.2.1. Apibūdinti vienbalsių, dvibalsių ir tribalsių diktantų užrašymo strategijas;1.2.2. Įvardyti tonacijos prieraktinius ir prienatinius ženklus, pastovius laipsnius;1.2.3. Apibūdinti muzikinio diktanto metrą ir formą;1.2.4. Apibūdinti natomis užrašyto diktanto faktūrą, formą, muzikos kalbą.

2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimasNuostata – suprasti, kad atliekant muzikinį tekstą labai svarbus yra atlikimo išraiškingumas.2.1. Sudaryti ir solfedžiuoti įvairius muzikos darinius

2.1.1. Paaiškinti bliuzo, pilnų tonų dermės sandarą;2.1.2. Nustatyti intonaciniu atžvilgiu sudėtingiausias laipsnių slinktis, paaiškinti jų tikslaus atlikimo techniką;2.1.3. Paaiškinti būdingų intervalų nuo garso ir alteruotų intervalų duota tonacija sudarymo ir sprendimo taisykles, pateikti pavyzdžių įvairiose tonacijose;2.1.4. Paaiškinti antro laipsnio septakordo ir apvertimų bei dominantnonakordo sandarą skirtingose dermėse;2.1.5. Apibūdinti pagrindinių keturgarsių ir daugiagarsių

183

akordų duota tonacija ir nuo garso sprendimo taisykles;2.1.6. Apibrėžti keturbalsiu harmoniniu išdėstymu sudarytų junginių su pagrindiniais trigarsiais, subdominante su seksta, antro laipsnio kvintakordo ir dominantseptakordo ir apvertimų jungimo būdus, paaiškinti keturbalsių akordų dainavimo reikalavimus;2.1.7. Nurodyti moduliacijos schemos sudėtines dalis;2.1.8. Įvardyti keturbalsiu harmoniniu išdėstymu sudarytų moduliacijos schemų į penktą ir septintą laipsnius akordus.

2.2. Dainuoti vienbalsius ir daugiabalsius muzikos pavyzdžius

2.2.1. Įvardyti muzikos pavyzdyje matomas atlikimo nuorodas, apibūdinti jas;2.2.2. Nustatyti frazuotę, apibūdinti muzikos pavyzdžio stilių;2.2.3. Nustatyti sudėtingiausius muzikos pavyzdžio darinius, paaiškinti jų tikslaus atlikimo techniką.

13.1.6. Turinio apimtis:13.1.6.1. Mokiniams, besimokantiems chorinio dainavimo ir dirigavimo, fortepijono,

arfos, styginių, pučiamųjų, mušamųjų instrumentų dalyko:13.1.6.1.1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir

žinių taikymas praktinėje veikloje: bliuzo ir tonų dermės; alteruoti intervalai; akordai: antro laipsnio septakordas ir apvertimai, dominantnonakordas siaura harmonija; akordų sprendimai, tonikos, subdominantės, dominantės trigarsiai, dominantseptakordas ir apvertimai keturbalsiu harmoniniu išdėstymu; akordų sprendimai; moduliacija į penktą laipsnį; vienbalsis diktantas su visų rūšių chromatizmais, antro laipsnio septakordo ir apvertimų bei dominantnonakordo garsais, su šešioliktinių užlaikymais ir šešioliktinių triolėmis, sakinio ar periodo forma; dvibalsis harmoninis ar imitacinis diktantas periodo forma, smuiko ir boso raktais, su nukrypimais į pirmo giminingumo tonacijas; tribalsis harmoninis homofoninis diktantas sakinio forma, smuiko raktu; metrai: devynių ir dvylikos aštuntinių, periodiškai ir neperiodiškai kintamieji metrai; ritmas;

13.1.6.1.2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: bliuzo ir tonų dermės; būdingi intervalai nuo duoto garso; alteruoti intervalai duota tonacija; akordai: antro laipsnio septakordas ir apvertimai duota tonacija ir nuo duoto garso, dominantnonakordas duota tonacija ir nuo duoto garso; tonika, subdominante, dominante, dominantseptakordu su apvertimais, jų sudarymas ir sprendimai keturbalsiu harmoniniu išdėstymu; akordų junginiai su tonika, subdominante, dominante, dominantseptakordu, padidintu, sumažintu kvintakordais, septinto ir antro laipsnių septakordais bei jų apvertimais, dominantnonakordu ir šalutinių laipsnių kvintakordais siaura harmonija; keturbalsiu harmoniniu išdėstymu sudaryti akordų junginiai su tonikos, subdominantės, dominantės trigarsiais, dominantseptakordu; keturbalsiu harmoniniu išdėstymu sudaryta moduliacija į V laipsnį; vienbalsiai, dvibalsiai smuiko ir boso raktais, dvibalsiai do raktais, tribalsiai ir keturbalsiai muzikos pavyzdžiai solo ar a cappella, dvibalsiai ir daugiabalsiai muzikos pavyzdžiai pritariant instrumentu; vienbalsiai pratimai su šuoliniais chromatiniais pagalbiniais ir apdainuojamaisiais tonais ir transponavimu mažąja ir didžiąja sekundomis aukštyn ir žemyn, su šuoliais sekstos ir septimos intervalais; dvibalsiai pratimai smuiko, boso ir do raktais trijų rūšių mažore ir minore, su šešioliktinių užtūromis, neparuoštais nukrypimais į pirmo giminingumo tonacijas; daugiabalsiai homofoniniai diatoniniai pratimai; nežinomas vienbalsis muzikinis tekstas su nukrypimais į pirmo giminingumo tonacijas ir chromatiniais šuoliniais pagalbiniais garsais;

13.1.6.2. Mokiniams, besimokantiems muzikos kūrybos dalyko:13.1.6.2.1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir

žinių taikymas praktinėje veikloje: dermės: bliuzo ir tonų dermės; alteruoti intervalai; antro laipsnio septakordas ir apvertimai, dominantnonakordas siaura harmonija, akordų sprendimai; tonikos, subdominantės, dominantės trigarsiai, dominantseptakordas ir apvertimai, antro laipsnio

184

trigarsis ir sekstakordas keturbalsiu harmoniniu išdėstymu; akordų sprendimai; akordų junginiai: junginiai su tonika, subdominante, dominante, dominantseptakordu, padidintu, sumažintu kvintakordais, septinto ir antro laipsnių septakordais bei jų apvertimais, dominantnonakordu siaura harmonija; keturbalsiu harmoniniu išdėstymu sudaryti akordų junginiai su tonikos, subdominantės, dominantės trigarsiais, dominantseptakordu ir apvertimais, antro laipsnio trigarsiu ir sekstakordu; moduliacijos į V ir VII laipsnius; vienbalsis diktantas periodo forma, su moduliacija į pirmo giminingumo tonaciją; dvibalsis polifoninis diktantas periodo forma, smuiko ir boso raktais su nukrypimais ir moduliacija į pirmo giminingumo tonaciją; tribalsis harmoninis homofoninis diktantas sakinio forma, smuiko raktu; tribalsis harmoninis homofoninis diktantas periodo forma, smuiko ir boso raktais;

13.1.6.2.2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: bliuzo ir tonų dermės; intervalai: būdingi intervalai nuo duoto garso, alteruoti intervalai duota tonacija ir nuo duoto garso; akordai: antro laipsnio septakordas ir apvertimai duota tonacija ir nuo duoto garso, antro laipsnio ir dominantės nonakordai duota tonacija ir nuo duoto garso, tonikos, subdominantės, dominantės trigarsiai, dominantseptakordas su apvertimais, antro laipsnio trigarsis ir sekstakordas, jų sudarymas ir sprendimai keturbalsiu harmoniniu išdėstymu; akordų junginiai su tonika, subdominante, dominante, dominantseptakordu, padidintu, sumažintu kvintakordais, septinto ir antro laipsnių septakordais bei jų apvertimais, antro laipsnio ir dominantės nonakordais, šalutinių laipsnių kvintakordais siaura harmonija; keturbalsiu harmoniniu išdėstymu sudaryti akordų junginiai su tonikos, subdominantės, dominantės trigarsiais, dominantseptakordu ir apvertimais, antro laipsnio trigarsiu ir sekstakordu; keturbalsiu harmoniniu išdėstymu sudaryta moduliacija į V ir VII laipsnius; vienbalsiai, dvibalsiai smuiko ir boso raktais, dvibalsiai do raktais, tribalsiai ir keturbalsiai muzikos pavyzdžiai solo ar a cappella; dvibalsiai ir daugiabalsiai muzikos pavyzdžiai pritariant instrumentu; vienbalsiai pratimai su šuoliniais chromatiniais pagalbiniais ir apdainuojamaisiais tonais ir transponavimu mažąja ir didžiąja sekundomis aukštyn ir žemyn, su šuoliais sekstos ir septimos intervalais; vienbalsių melodijų transponavimas m. 2–d. 3 intervalais; dvibalsiai pratimai smuiko, boso ir do raktais trijų rūšių mažore ir minore, su šešioliktinių užtūromis, neparuoštais nukrypimais į pirmo giminingumo tonacijas; daugiabalsiai homofoniniai, diatoniniai pratimai su mažoro, minoro dermių atmainomis bei paralelinės dermės požymiais, liaudies dermėmis, su ankstyvojo daugiabalsumo požymiais, daugiabalsių muzikos pavyzdžių transponavimas mažąja ir didžiąja sekundomis; nežinomas vienbalsis muzikinis tekstas su nukrypimais ir moduliacijomis į pirmo giminingumo tonacijas, su chromatiniais šuoliniais pagalbiniais garsais.

13.1.7. Vertinimas: 13.1.7.1. Mokiniams, besimokantiems chorinio dainavimo ir dirigavimo, fortepijono,

styginių, pučiamųjų, mušamųjų instrumentų dalyko:Pasiekimų lygiai

Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veiklojeKlausa atpažįsta ir įvardija tik dalį nagrinėtų muzikos kalbos elementų. Mokytojo padedamas, atpažįsta ir įvardija keturbalsiu harmoniniu išdėstymu sudarytus akordus. Bando užrašyti vienbalsį bei dvibalsį muzikinį diktantą, tačiau tiksliai užrašo tik kai kuriuos fragmentus, klysta rašydamas

Klausa atpažįsta ir įvardija daugumą gamų, dermių, paprastųjų intervalų, žinomų akordų, akordų darinių. Atpažįsta ir įvardija didžiąją dalį akordų, sudarytų keturbalsiu harmoniniu išdėstymu, pavadinimus, nurodo trigarsių akordų melodinę padėtį. Atsimena ir geba panaudoti praktinius

Klausa atpažįsta ir įvardija nagrinėtus muzikos kalbos elementus ir muzikos darinius. Atpažįsta ir įvardija visus akordus bei jų junginius, sudarytus keturbalsiu harmoniniu išdėstymu, pavadinimus, nurodo trigarsių akordų melodinę padėtį ir išdėstymą. Atsimena, geba

185

chromatizmus. Tribalsį harmoninį homofoninį diktantą rašo padedamas mokytojo, sunkiai atpažįsta pritariamuosius balsus.

patarimus, padedančius nustatyti vieną ar kitą muzikinį darinį. Gana tiksliai užrašo vienbalsį, dvibalsį diktantus, taiko chromatizmų rašymo išimtis. Tribalsio harmoninio homofoninio diktanto pritariamuosius balsus rašo savarankiškai, atkreipia dėmesį į vertikalias diktante susidarančias struktūras.

suformuluoti ir panaudoti praktinius patarimus, padedančius nustatyti muzikinių darinių sandarą. Savarankiškai, be ritmo ir garsų aukščio klaidų, rašo muzikinius vienbalsius, dvibalsius ir tribalsius diktantus. Žino ir savarankiškai taiko nuoseklią tribalsių harmoninių homofoninių diktantų rašymo metodiką, atpažįsta, užrašo be klaidų aiškesnes diktanto vertikalias struktūras, gali jas apibūdinti.

2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimasIntonuodamas tiksliai solfedžiuoja tik tam tikrus nagrinėtus muzikos kalbos elementus, solfedžiuodamas žiūri į pasirašytą užduoties sprendimą. Intonavimo ir ritmo atžvilgiais gana tiksliai solfedžiuoja vienbalsius ir dvibalsius muzikinius pavyzdžius. Solfedžiuojant tribalsius, keturbalsius, do raktais parašytus muzikinius pavyzdžius trūksta muzikinio išraiškingumo, neatsižvelgiama į pateiktas tempo, dinamikos, artikuliacijos nuorodas.

Solfedžiuoja daugelį nagrinėtų muzikos kalbos elementų, solfedžiuodamas nežiūri į pasirašytą užduoties sprendimą, pasitaiko intonacinių klaidų. Intonavimo ir ritmo atžvilgiais tiksliai solfedžiuoja vienbalsius ir dvibalsius muzikinius pavyzdžius. Gana tiksliai solfedžiuoja tribalsius, keturbalsius, do raktais parašytus muzikinius pavyzdžius. Iš dalies atsižvelgia į pateiktas tempo, dinamikos, artikuliacijos nuorodas.

Tiksliai solfedžiuoja visus nagrinėtus muzikos kalbos elementus, teisingai įvardija chromatiškai pakeistus garsus. Intonavimo ir ritmo atžvilgiais tiksliai solfedžiuoja vienbalsius, dvibalsius, tribalsius, keturbalsius, do raktais parašytus muzikinius pavyzdžius. Atsižvelgia į pateiktas tempo, dinamikos, artikuliacijos nuorodas.

13.1.7.2. Mokiniams, besimokantiems muzikos kūrybos dalyko:Pasiekimų lygiai

Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veiklojeKlausa atpažįsta ir įvardija tetrachordus, daugumą gamų, dermių, paprastųjų ir sudėtinių intervalų, žinomų akordų, akordų darinių. Atpažįsta ir įvardija akordų, sudarytų keturbalsiu harmoniniu išdėstymu, pavadinimus, nurodo jų melodinę padėtį, nustato siaurą ir plačią harmoniją.

Klausa atpažįsta ir įvardija nagrinėtus muzikos kalbos elementus ir muzikos darinius. Atpažįsta ir įvardija visus akordus bei jų junginius, sudarytus keturbalsiu harmoniniu išdėstymu, nurodo trigarsių akordų melodinę padėtį ir išdėstymą. Savarankiškai rašo muzikinius vienbalsius,

Atpažįsta ir įvardija muzikos kalbos elementus, akordus bei jų junginius, sudarytus keturbalsiu harmoniniu išdėstymu, nurodo trigarsių ir keturgarsių akordų melodinę padėtį ir išdėstymą. Savarankiškai, be klaidų rašo muzikinius vienbalsius, dvibalsius ir tribalsius diktantus. Žino nuoseklią

186

Gana tiksliai užrašo vienbalsį, dvibalsį diktantus, mokytojo padedamas, taiko chromatizmų rašymo taisyklių išimtis. Tribalsio harmoninio homofoninio diktanto pritariamuosius balsus rašo savarankiškai.

dvibalsius ir tribalsius diktantus, padaro neesminių klaidų. Tribalsiame diktante atpažįsta aiškesnes vertikalias struktūras, gali jas apibūdinti.

tribalsių harmoninių homofoninių diktantų rašymo metodiką, sėkmingai ją taiko. Tribalsiame diktante atpažįsta visas vertikalias struktūras, gali jas priskirti tinkamai funkcinei grupei, išskirti ir apibūdinti neakordinius pereinamuosius ir pagalbinius garsus.

2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimasIntonavimo atžvilgiu pakankamai tiksliai solfedžiuoja daugelį nagrinėtų muzikos kalbos elementų. Intonavimo ir ritmo atžvilgiais gana tiksliai solfedžiuoja paruoštus vienbalsius, dvibalsius, tribalsius, keturbalsius smuiko ir boso raktais, dvibalsius do raktais parašytus muzikos pavyzdžius, pastebi ir taiso savo klaidas. Pakankamai gerai iš natų solfedžiuoja nesudėtingus nežinomus vienbalsius ir dvibalsius muzikos tekstus. Iš dalies atsižvelgia į pateiktas tempo, dinamikos, artikuliacijos nuorodas. Transponuoja į pasirinktą tonaciją vienbalsį muzikos tekstą.

Tiksliai solfedžiuoja visus nagrinėtus muzikos kalbos elementus. Tiksliai solfedžiuoja parengtus muzikos pavyzdžius, atsižvelgia į pateiktas tempo, dinamikos, artikuliacijos nuorodas. Gerai iš natų solfedžiuoja pažįstama muzikine kalba pagrįstus nežinomus vienbalsius ir dvibalsius muzikos tekstus. Transponuoja vienbalsį muzikos tekstą į nurodytą tonaciją.

Tiksliai ir pakankamai sparčiai sudaro ir solfedžiuoja muzikos kalbos elementus, jų darinius. Išraiškingai ir tiksliai solfedžiuoja parengtus vienbalsius, dvibalsius ir daugiabalsius muzikos pavyzdžius, nežinomus sudėtingesniais melodiniais vingiais pagrįstus vienbalsius ir dvibalsius muzikinius tekstus. Transponuoja vienbalsius ir dvibalsius muzikos pavyzdžius į nurodytą tonaciją.

13.2. Bendrojo fortepijono dalyko programos paskirtis – ugdyti atlikėjo kompetenciją, suteikti žinių ir ugdyti gebėjimus atlikti įvairių epochų, stilių, žanrų kūrinius, gautą patirtį panaudojant kituose muzikos srities programos dalykuose.

13.2.1. Dalyko tikslas – ugdyti motyvuotą ir artistišką asmenybę, turinčią savo požiūrį, interpretuojančią ir vertinančią muziką, gebančią aktyviai dalyvauti muzikiniame gyvenime.

13.2.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per bendrojo fortepijono pamokas mokiniai:

13.2.2.1. plėtotų skambinimo fortepijonu įgūdžius bei gebėjimus, atlikdami pagrindinius technikos elementus;

13.2.2.2. įgytų žinių ir gebėjimų atlikti svarbiausių muzikos žanrų, formų bei stilių kūrinius;

13.2.2.3.lavintų muzikinę klausą, atmintį bei estetinį skonį;13.2.2.4. puoselėtų kūrybinius, interpretacinius gebėjimus;13.2.2.5. įgytų sceninės patirties;13.2.2.6. ugdytų(si) kritinį mąstymą – gebėjimą analizuoti, vertinti ir įsivertinti;13.2.2.7. tobulintų savarankiško darbo įgūdžius;13.2.2.8. mokytųsi organizuoti įvairius muzikinius renginius;

187

13.2.2.9. įgytų patirties, vertindami ir prognozuodami savo muzikinę perspektyvą.13.2.3. Dalyką sudaro trys veiklos sritys:13.2.3.1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo


žinių taikymas praktinėje veikloj;13.2.3.3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.13.2.4. Didaktinės nuostatos:13.2.4.1. Mokinio mokymosi motyvacija, susidomėjimas muzika, meninė vaizduotė

skatinama išklausant ir atsižvelgiant į mokinio nuomonę, jo kūrybinius sumanymus;13.2.4.2. Mokymo programą sudaro kūriniai, skirti plėtoti techninį lygį, ugdyti

analizės gebėjimus. Skambinamas solinis, ansamblinis, akomponavimo repertuaras, užduotys, skirtos praktiniams įgūdžiams formuoti bei kūrybingumui aktyvinti. Gilinamasi į muzikos turinį, charakterį, analizuojamos muzikos kalbos priemonės, muzikos forma, jos įtaka kūrinio meninei idėjai;

13.2.4.3. Pamokose naudojamos kūrybinės užduotys: skambinimas iš klausos, akompanavimas pagal generalinio boso funkcijas, kūrinių aranžavimas. Naudojant šias veiklos formas ugdomos mokinio kūrybinės galios, plėtojami atlikėjiški įgūdžiai, atveriamos laisvo bendravimo su instrumentu galimybės. Naudojamas diagnostinis, apibendrinamasis, idiografinis, formuojamasis vertinimas.


dalyko:1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimasNuostata – noriai, profesionaliai skambinti svarbiausių muzikos žanrų ir stilių kūrinius.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Formuoti įvairų, dinamišką fortepijono garsą

1.1.1. Apibūdinti gilaus, natūralaus garso ypatybes;1.1.2. Apibrėžti įvairius garso formavimo būdus;1.1.3. Išvardinti naudojamus judesius garso kokybei išgauti.

1.2. Atlikti pagrindinius fortepijono technikos elementus

1.2.1. Paaiškinti laisvos, taisyklingos kūno sėdėsenos ypatumus ir jos įtaką fortepijono technikos elementų atlikimui;1.2.2. Nurodyti taisyklingos aplikatūros, savarankiškų pirštų panaudojimo galimybes, skambinant etiudus, virtuozinius kūrinius;1.2.3. Nusakyti sudėtingiausių fortepijono technikos elementų- šuolių, repeticijų, tremolo, glissando - skambinimo ypatybes;1.2.4. Aprašyti vibruojančio, pusinio, ketvirtinio pedalo naudojimo taisykles;1.2.5. Paaiškinti staccatissimo ir legatissimo štrichų skambinimo kriterijus ir jau išmoktų štrichų skirtumus;1.2.6. Apibūdinti įtemptų rankų sąvoką bei nurodyti metodus rankų įvaržai pašalinti.

1.3. Atlikti įvairių stilių ir žanrų muziką

1.3.2. Paaiškinti ciklo interpretacinio sumanymo koncepciją preliuduose ir fugose, siuitose;1.3.2. Nurodyti temos ritminio piešinio, melodinės ir harmoninės struktūros ypatumus fugose, fugetėse, simfonijose, invencijose;1.3.3. Apibūdinti stambios formos kūrinių

188

daugiaplaniškumą, formos kontūrus, detalių ir visumos vienovę;1.3.4. Nurodyti įvairių pjesių ritmo, dermės, charakterio, frazuotės ypatumus.

1.4. Muzikuoti ansambliu ir akompanuoti solistams

1.4.1. Apibrėžti ansamblio partnerių individualumo įtaką kūrinio interpretaciniam planui;1.4.2. Nurodyti solistų instrumentininkų ir vokalistų akompanimento specifinius bruožus.

1.5. Interpretuoti atliekamus kūrinius

1.5.1. Aprašyti visas skambinamų kūrinių muzikos agogikos priemones;1.5.2. Nurodyti naujų kūrinių interpretacinius sumanymus;1.5.3. Nusakyti savo mintis ir jausmus apie atliekamą kūrinį, apibūdinti interpretacinį vaizdinį;1.5.4. Apibūdinti skambinamų kūrinių muzikinės minties plėtojimo kryptį.

1.6. Skambinti savo sukurtus kūrinius

1.6.1. Paaiškinti savo muzikos, improvizacijų pavyzdžių muzikines idėjas;1.6.2. Apibūdinti savo aranžuočių, parinktų akompanimentų atlikimo ypatybes.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veiklojeNuostata – siekti sistemingo muzikos teorijos žinių gilinimo bei jų panaudojimo.2.1. Analizuoti muzikinės kalbos elementus ir juos pritaikyti atliekamuose kūriniuose

2.1.1. Be žodyno apibrėžti atliekamų kūrinių muzikinių terminų nuorodas;2.1.2. Aptarti atliekamo kūrinio autorių, jo gyvenamąjį laikotarpį, stilių, kūrybą;2.1.3. Apibūdinti skambinamo kūrinio formą, jos sudėtines dalis, stilių, išraiškos priemones.

2.2. Muzikuoti ritmiškai 2.2.1. Įvardyti ritmiško skambinimo kriterijus;2.2.2. Nurodyti sudėtingos ritmikos atlikimo pratimų pavyzdžių.

2.3. Skambinti didelės apimties vidutinio sudėtingumo nežinomą muzikos kūrinį

2.3.1. Nurodyti kūrinių transponavimo taisykles;2.3.2. Nusakyti muzikos kūrinio emocinio turinio perteikimo principus.

2.4. Skambinti fortepijonu savarankiškai

2.4.1. Paaiškinti, kokiais muzikiniais, psichologiniais gebėjimais remiasi savarankiško darbo rezultatyvumas ir sėkmė;2.4.2. Nusakyti kūrinio tempo, dinamikos, frazuotės idėjas;2.4.3. Apibūdinti savo pianistines galimybes, pasirenkant naują kūrinį.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenimeNuostata – aktyviai dalyvauti koncertuose, jų organizavime ir muzikos švietėjiškoje veikloje.3.1. Išnagrinėti ir apibendrinti muzikinius įvykius

3.1.1. Aprašyti savo ir draugų koncertinius pasirodymus, atlikimo įtaigumą ir profesionalumą;3.1.2. Apibūdinti žymių pianistų koncertus, konkursus.

3.2. Skambinti koncertuose, konkursuose, dalyvauti švietėjiškoje veikloje

3.2.1. Nurodyti savo sceninės veiklos mokyklos, miesto renginiuose kryptis;3.2.2. Nusakyti psichologinio pasirengimo viešiems pasirodymams pratimus;

189

3.2.3. Išvardinti sukauptą koncertinį repertuarą.3.3. Muzikuoti artistiškai 3.3.1. Išdėstyti sceninės kultūros kriterijus;

3.3.2. Nusakyti elgsenos prie fortepijono, sceninės aprangos, eisenos, nusilenkimo ir atliekamo kūrinio meninio sumanymo ryšį.

13.2.5.2. Mokiniams, besimokantiems chorinio dainavimo ir dirigavimo, muzikos kūrybos dalyko:

1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimasNuostata – noriai, profesionaliai skambinti fortepijonu svarbiausių muzikos žanrų ir stilių kūrinius.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Formuoti įvairų, dinamišką fortepijono garsą

1.1.1. Nusakyti įvairaus, dinamiško garso kriterijus;1.1.2. Nurodyti įvairius garso formavimo būdus;1.1.3. Paaiškinti fizinio pojūčio įtaką garso kokybei;1.1.4. Apibūdinti įvairių muzikos stilių garso formavimo bruožus.

1.2. Atlikti fortepijono technikos elementus

1.2.1. Paaiškinti laisvos, taisyklingos kūno padėties ypatumus ir įtaką fortepijono technikos elementų skambinimui;1.2.2. Nurodyti mechaniško ir sąmoningo etiudų, virtuozinių kūrinių išmokimo skirtumus;1.2.3. Nusakyti sudėtingiausių fortepijono technikos elementų – šuolių, repeticijų, tremolo, glissando – atlikimo ypatumus;1.2.4. Prisiminti oktavų, dvigubų gaidų atlikimo pratimų;1.2.5. Išdėstyti vibruojančio, pusinio, ketvirtinio pedalo naudojimo taisykles;1.2.6. Aprašyti staccatissimo ir legatissimo štrichų skambinimo ypatybes;1.2.7. Apibūdinti laisvus ornamentikos elementus;1.2.8. Nusakyti mechaniško skambinimo daromą žalą pianistinės technikos gebėjimų ugdymui;1.2.9. Nurodyti etiudų ir virtuozinių kūrinių, keičiant faktūras, mokymosi būdus.

1.3. Atlikti įvairių stilių ir žanrų muziką

1.3.1. Paaiškinti ciklo interpretacinio sumanymo koncepciją preliuduose ir fugose, siuitose;1.3.2. Nurodyti temos ritminio piešinio, melodinės ir harmoninės struktūros ypatumus fugose, fugetėse, simfonijose, invencijose,1.3.3. Apibūdinti stambios formos kūrinių daugiaplaniškumą, formos kontūrus, detalių ir visumos vienovę;1.3.4. Išdėstyti metodus, padedančius kontroliuoti visas atliekamo kūrinio raiškos detales;1.3.5. Įvardyti muzikos stilių bruožus atliekamuose kūriniuose.

1.4. Muzikuoti ansambliuose ir akompanuoti solistams

1.4.1. Apibrėžti ansamblio partnerių individualumo įtaką kūrinio interpretaciniam planui;1.4.2. Apibūdinti akompanavimo solistams instrumentininkams ir vokalistams akompanimento

190

specifinius bruožus;1.4.3. Suformuluoti savo muzikines vaizdinio idėjas skambinant ansambliuose.

1.5. Demonstruoti meninę fantaziją, interpretuojant atliekamus kūrinius

1.5.1. Išvardinti visas skambinamų kūrinių muzikos agogikos priemones;1.5.2. Išdėstyti savo skambinamų kūrinių interpretacinius sumanymus;1.5.3. Apibūdinti savo mintis ir jausmus apie skambinamą kūrinį;1.5.4. Paaiškinti atliekamų kūrinių muzikinės minties plėtojimo kryptis;1.5.5. Apibrėžti cezūrų, kulminacijų, prasminių išplėtimų bei pagreitinimų skambinamame kūrinyje prasmę.

1.6. Skambinti savo kūrybą 1.6.1. Išdėstyti savo muzikos komponavimo, improvizacijų pavyzdžių, muzikinių vaizdinių idėjas;1.6.2. Nurodyti aranžuočių, parinktų akompanimentų atlikimo ypatybes;1.6.3. Užrašyti savo orkestrinių intarpų, įžangų trumpinimo versijas.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostata – siekti sistemingo muzikos teorijos žinių gilinimo bei jų panaudojimo.2.1. Analizuoti muzikinės kalbos elementus ir juos pritaikyti atliekamuose kūriniuose

2.1.1. Be žodyno apibrėžti atliekamų kūrinių muzikinių terminų nuorodas;2.1.2. Įvardyti atliekamo kūrinio autorių, aptarti jo gyvenamąjį laikotarpį, stilių, kūrybą;2.1.3. Apibūdinti skambinamo kūrinio formą, stilių, harmoniją, faktūrą, ritmiką, dinamiką, melodiką, frazuotę;2.1.4. Nurodyti intonacinio patyrimo, skambinant melodiką, pritaikymo galimybes;2.1.5. Paaiškinti moduliacijas stambios formos kūrinių temų plėtojimo epizoduose.

2.2. Muzikuoti ritmiškai 2.2.1. Apibrėžti ritmišką kūrinių skambinimą;2.2.2. Nurodyti triolių ritminio judėjimo ypatumus;2.2.3. Apibūdinti skambinamų kūrinių vientiso tempo koncepciją;2.2.4. Nusakyti sąmoningai pasirinkto kūrinio tempo kriterijus.

2.3. Skambinti didelės apimties vidutinio sudėtingumo nežinomą muzikos kūrinį

2.3.1 Nusakyti nežinomo muzikos kūrinio skambinimui būtinus pianistinius įgūdžius;2.3.2. Nurodyti esminius komponentus, kuriuos reikia pastebėti natose prieš pradedant skambinti nežinomą muzikos kūrinį.

2.4. Skambinti fortepijonu savarankiškai

2.4.1. Nurodyti transponavimo metodo taikymo vietas kūrinio dalių tobulinimui;2.4.2. Suformuluoti tempo, dinamikos, frazuotės, intonavimo pasiūlymus;2.4.3. Nustatyti savo pianistines galimybes;2.4.4. Aptarti problemų sprendimo būdus.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.

191

Nuostata – aktyviai dalyvauti koncertuose, jų organizavime ir švietėjiškoje veikloje.3.1. Išnagrinėti ir apibendrinti muzikinius įvykius

3.1.1. Aprašyti savo ir savo draugų koncertinius pasirodymus, atlikimo įtaigumą ir profesionalumą;3.1.2. Apibūdinti lankytus pianistų koncertus, konkursus;3.1.3. Išvardinti to paties kūrinio skirtingų atlikėjų įrašus.

3.2. Skambinti koncertuose, konkursuose, dalyvauti švietėjiškoje veikloje

3.2.1. Apibūdinti savo koncertinės veiklos mokyklos, miesto renginiuose patirtį;3.2.2. Apibrėžti emocinės būsenos bei fizinio pojūčio santykį scenoje;3.2.3. Prisiminti sukauptą koncertinį repertuarą;3.2.4. Apibūdinti koncertų organizavimo ypatumus.

3.3. Muzikuoti artistiškai 3.3.1. Suformuluoti sceninės kultūros kriterijus;3.3.2. Nusakyti elgsenos prie fortepijono, sceninės aprangos, eisenos, nusilenkimo įtaką atliekamo kūrinio meniniam vaizdiniui;3.3.3. Išdėstyti artistiškumo lavinimo būdus.


įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas:13.2.6.1.1. Mokiniams, besimokantiems styginių, pučiamųjų, mušamųjų instrumentų

dalyko:I-oje gimnazijos klasėje pianistinės technikos įvaldymas: visos mažorinės ir

minorinės gamos, chromatinės gamos skiriant, tercija, decima neskiriant. Tonikos trigarsio, sumažinto septakordo trumpi, ilgi arpeggio, akordai. Pratimai – 2 etiudai. Repertuaro atlikimas: 1 polifoninis kūrinys, 1 stambios formos kūrinys, 2 pjesės. Ansamblinis muzikavimas – 2 ansambliai arba akompanimentai. Kūrinių interpretavimas – 2 savarankiškai parengti kūrinių interpretavimo planai. Muzikos kūrimas – 2 kūrybiniai darbai.

II–oje gimnazijos klasėje pianistinės technikos įvaldymas: visos mažorinės ir minorinės gamos, chromatinės gamos skiriant, tercija, decima neskiriant. Tonikos trigarsio, sumažinto ir dominantės septakordų trumpi, ilgi arpeggio, akordai. Pratimai – 2 etiudai. Repertuaro atlikimas: 1 polifoninis kūrinys, 1 stambios formos kūrinys, 2 pjesės. Ansamblinis muzikavimas – 2 ansambliai arba akompanimentai. Kūrinių interpretavimas – 2 savarankiškai parengti kūrinių interpretavimo planai. Muzikos kūrimas – 2 kūrybiniai darbai.

13.2.6.1.2. Mokiniams, besimokantiems chorinio dainavimo ir dirigavimo, muzikos kūrybos dalyko:

I–oje gimnazijos klasėje pianistinės technikos įvaldymas: visos mažorinės ir minorinės gamos, chromatinės gamos skiriant, tercija, decima, seksta neskiriant. Tonikos trigarsio, sumažinto ir dominantės septakordų trumpi, ilgi arpeggio, akordai. Pratimai – 2 etiudai. Repertuaro atlikimas: 2 polifoniniai kūriniai, 2 stambios formos kūriniai, 2 pjesės. Ansamblinis muzikavimas – 2 ansambliai arba akompanimentai. Kūrinių interpretavimas – 2 savarankiškai parengti kūrinių interpretavimo planai. Muzikos kūrimas – 2 kūrybiniai darbai.

II–oje gimnazijos klasėje pianistinės technikos įvaldymas: visos mažorinės ir minorinės gamos, chromatinės gamos skiriant, tercija, decima, seksta neskiriant. Tonikos trigarsio, sumažinto ir dominantės septakordų trumpi, ilgi, laužyti arpeggio, akordai. Pratimai - 2 etiudai. Repertuaro atlikimas: 2 polifoniniai kūriniai, 2 stambios formos kūriniai, 2 pjesės. Ansamblinis muzikavimas– 2 ansambliai arba akompanimentai. Kūrinių interpretavimas – 2 savarankiškai parengti kūrinių interpretavimo planai. Muzikos kūrimas – 2 kūrybiniai darbai.

13.2.6.2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje:

13.2.6.2.1. Mokiniams, besimokantiems arfos, styginių, pučiamųjų, mušamųjų instrumentų dalyko: skambinamų kūrinių teorinė analizė-nežinomo natų teksto skambinimas: 2

192

nežinomo natų teksto skambinimo pavyzdžiai, 1 meno šakos dalyko repertuaro kūrinys. Muzikinis intelektas – 1 kūrinio savarankiškas parengimas, 1 kūrinio eskiziškas parengimas, 1 kūrinio savos redakcijos parengimas, naudojantis kitomis redakcijomis, urtekstais;

13.2.6.2.2. Mokiniams, besimokantiems chorinio dainavimo ir dirigavimo, muzikos kūrybos dalyko: skambinamų kūrinių teorinė analizė – nežinomo natų teksto skambinimas: 2 nežinomo natų teksto skambinimo pavyzdžiai, 2 meno šakos dalyko repertuaro kūriniai. Muzikinis intelektas – 1 kūrinio savarankiškas parengimas, 2 kūrinių eskiziškas parengimas, 2 kūrinių savos redakcijos parengimas, naudojantis kitomis redakcijomis, urtekstais.

13.2.6.3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime: 1-2 pasirodymai viešuose renginiuose. Repertuaro kaupimas – vienerių metų koncertinio repertuaro išlaikymas.

13.2.7. Vertinimas:13.2.7.1. Mokiniams, besimokantiems fortepijono, styginių, pučiamųjų, mušamųjų

instrumentų dalyko:Pasiekimų lygiai

Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimasKūrinius atlieka techniškai netvarkingai. Neraiškus kūrinių interpretacinis vaizdinys. Žema garso kultūra, nepatogi sėdėsena.

Kūrinius atlieka techniškai tvarkingai, nurodytais tempais. Raiškiai frazuoja, savitai interpretuoja. Gilus ir įvairus garsas. Natūrali sėdėsena.

Kūrinius skambina tiksliai, tvarkingai ir raiškiai, kūrybiškai ir originaliai interpretuoja. Lanksčiai frazuoja ir intonuoja. Gilus, natūralus garsas, patogi sėdėsena.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veiklojePakankamai gerai skambina nežinomą natų tekstą. Mažai naudojasi muzikos teorijos žiniomis praktinėje veikloje bei nesiekia jų įgyti. Trūksta savarankiško darbo įgūdžių.

Gerai skambina nežinomą natų tekstą, meno šakos dalyko repertuarą. Siekia įgyti muzikos teorijos žinių bei integruoti jas į praktinę savo veiklą. Geba produktyviai dirbti savarankiškai.

Puikiai skambina nežinomą natų tekstą, meno šakos dalyko repertuarą. Muzikos teorijos žinias taiko atlikdamas muzikos kūrinius. Geba produktyviai, kūrybingai dirbti savarankiškai. Analizuoja muzikinio gyvenimo įvykius, naują muziką.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenimeNenoriai muzikuoja viešose erdvėse. Pasirodymai yra blankūs. Negausus sukauptas koncertinis repertuaras.

Noriai skambina viešuose renginiuose. Programą atlieka laisvai, profesionaliai. Demonstruoja sceninę kultūrą. Kaupia koncertinį repertuarą.

Aktyviai, motyvuotai, artistiškai skambina viešuose pasirodymuose. Maksimaliai susikaupia ir perteikia atliekamo kūrinio charakterį. Demonstruoja koncertinį repertuarą, puikią sceninę kultūrą.

13.2.7.2. Mokiniams, besimokantiems chorinio dainavimo ir dirigavimo, muzikos kūrybos dalyko:


1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas

193

Kūrinius atlieka techniškai netvarkingai. Neraiškus kūrinių interpretacinis vaizdinys. Žema garso kultūra, nepatogi sėdėsena. Skambinama programa neatitinka programinių reikalavimų.

Kūrinius atlieka techniškai tvarkingai, nurodytais tempais. Raiškiai frazuoja, savitai interpretuoja. Gilus, įvairus garsas. Natūrali sėdėsena. Programa atitinka numatytus klasės reikalavimus.

Kūrinius skambina tiksliai, tvarkingai ir raiškiai, kūrybiškai ir originaliai interpretuoja. Lanksčiai frazuoja ir intonuoja. Gilus, natūralus garsas, patogi sėdėsena.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veiklojePakankamai gerai skambina nežinomą natų tekstą. Mažai naudojasi muzikos teorijos žiniomis praktinėje veikloje bei nesiekia jų įgyti. Trūksta savarankiško darbo įgūdžių. Negali įvertinti savo problemų ir atrasti jų sprendimo kelių.

Gerai skambina nežinomą natų tekstą, meno šakos dalyko repertuarą. Siekia įgyti muzikos teorijos žinių bei integruoti į praktinę savo veiklą. Geba produktyviai dirbti savarankiškai, spręsti iškilusias problemas.

Puikiai skambina nežinomą natų tekstą, meno šakos dalyko repertuarą. Muzikos teorijos žinias taiko atlikdamas muzikos kūrinius. Geba produktyviai, kūrybingai dirbti savarankiškai. Racionaliai išsprendžia visas iškilusias problemas. Analizuoja muzikinio gyvenimo įvykius, naują muziką.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenimeNenoriai muzikuoja viešose erdvėse. Pasirodymai yra blankūs. Negausus sukauptas koncertinis repertuaras. Pasyviai dalyvauja muzikinės veiklos organizavime.

Noriai skambina viešuose pasirodymuose. Programą atlieka laisvai, profesionaliai. Demonstruoja sceninę kultūrą. Kaupia koncertinį repertuarą. Organizuoja įvairią muzikinę veiklą.

Aktyviai, motyvuotai, artistiškai skambina viešuose pasirodymuose. Maksimaliai susikaupia ir perteikia atliekamo kūrinio charakterį. Demonstruoja platų koncertinį repertuarą, puikią sceninę kultūrą. Organizuoja įvairią muzikinę veiklą.

13.3. Muzikos istorijos dalykas skirtas klausant, identifikuojant, analizuojant ir vertinant pažinti vakarų muzikos istoriją ir žymiausių kompozitorių gyvenimą ir kūrybą, plėtoti bendrąsias ir dalykines kompetencijas.

13.3.1. Dalyko tikslas – suteikti žinių apie klasicizmo ir romantizmo epochų kompozitorių gyvenimą ir kūrybą, muzikinės kultūros raidą, padėti ugdytis mokiniams gebėjimą mąstyti istoriškai, kritiškai vertinti muzikinius reiškinius, suformuoti muzikos istorijos žinių ir gebėjimų pagrindus.

13.3.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad mokiniai:13.3.2.1. atpažintų iš klausos klasicizmo ir romantizmo epochos stilių,

kompozitoriaus konkretų kūrinį;13.3.2.2. įvardytų būdingus klasicizmo ir romantizmo meno bruožus, analizuotų šių

epochų kūrinius;13.3.2.3. susipažintų su klasicizmo ir romantizmo epochos būdingais žanrais;13.3.2.4. nusakytų klasicizmo ir romantizmo epochų muzikinės kultūros raidą;13.3.2.5. vertintų konkrečių kompozitorių kūrinius istoriniame, socialiniame ir

kultūriniame kontekstuose;13.3.2.6. taikytų muzikos istorijos žinias kūrinių atlikimo praktikoje.13.3.3. Dalykas apima tris veiklos sritis:

194

13.3.3.1. Muzikinio, istorinio, kultūrinio, socialinio konteksto nagrinėjimas, kompozitorių gyvenimo ir kūrybos pažinimas ir apibūdinimas;

13.3.3.2. Muzikos kūrinių klausymas, atpažinimas ir apibūdinimas, kūrinio formos ar jo dalies nagrinėjimas įvairiais požiūriais;

13.3.3.3. Šiuolaikinių kultūros reiškinių apibūdinimas ir vertinimas.13.3.4. Didaktinės nuostatos:13.3.4.1. Šiame muzikos istorijos mokymo(si) etape mokiniai klausosi ir analizuoja

klasicizmo ir romantizmo epochų kompozitorių kūrinius, nagrinėja stiliaus ypatumus. Mokiniai skatinami savarankiškai naudotis įvairaus pobūdžio informacijos šaltiniais: knygomis, enciklopedijomis, periodiniais leidiniais, informacinėmis komunikacijų technologinėmis priemonėmis. Siekiama sudaryti sąlygas naudotis įvairiais mokymosi šaltiniais bei edukacinėmis erdvėmis. Pamokų metu iš įrašų klausomasi muzikos, peržiūrimos koncertų, operų ištraukos. Daug dėmesio pamokose skiriama viešam kalbėjimui, mokymuisi taisyklingai reikšti mintis, tikslingai taikyti muzikos istorijos žinias;

13.3.4.2. Klausomi mokiniams žinomi ir nežinomi muzikos kūriniai, lyginama jų muzikos kalba, apibūdinamas muzikos stilius, įvardijamos muzikos stilių įtakojančios raiškos priemonės, siekiama šias žinias taikyti muzikos atlikimo praktikoje. Nauji kūriniai analizuojami, ieškant konkrečių kūrinių panašumų ir skirtumų, apibrėžiamos skirtingų kompozitorių estetinės nuostatos, apibūdinama muzikinės kultūros raida. Mokomasi susieti atskirus reiškinius, įvertinti juos bendrame muzikiniame ir kultūriniame kontekste, tinkamai atlikti konkretų kūrinį meno šakos dalyko pamokoje. Didžiausias dėmesys skiriamas pagrindiniams klasicizmo ir romantizmo epochų žanrams ir formoms;

13.3.4.3. Vertinimas – sudedamoji mokymo(si) proceso dalis. Mokinių pasiekimai nustatomi atsižvelgiant į jų gebėjimą atpažinti, nagrinėti ir vertinti muzikos kūrinius, atliekant žodinę bei rašytinę apklausas ir tiriamuosius darbus.

13.3.5. Mokinių pasiekimai:13.3.5.1. Mokiniams, besimokantiems fortepijono, chorinio dainavimo ir dirigavimo,

styginių, pučiamųjų, mušamųjų instrumentų dalyko:1. Muzikinio, istorinio, kultūrinio, socialinio konteksto nagrinėjimas, kompozitorių gyvenimo ir kūrybos pažinimas ir apibūdinimasNuostata – suprasti, kad kiekvienas muzikos istorijos reiškinys yra tik visumos dalis, kuri negali egzistuoti savarankiškai, o jų kaitą lemia vertybinių ir estetinių nuostatų kaita, socialinis ir kultūrinis kontekstai.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Nagrinėti ir vertinti klasicizmo ir romantizmo muzikos kūrinį

1.1.1. Įvardyti ir apibūdinti muzikos istorijos raidos etapus, jų kaitos aplinkybes;1.1.2. Paaiškinti klasicizmo ir romantizmo epochų muzikinių terminų reikšmes;1.1.3. Apibūdinti klasicizmo ir romantizmo epochų estetines nuostatas ir stiliaus ypatumus;1.1.4. Išvardinti žanrus ir formas, atsiradusias ir nusistovėjusias klasicizmo ir romantizmo epochose;1.1.5. Nurodyti ir apibūdinti muzikinius elementus, būdingus klasicizmo ir romantizmo epochoms;1.1.6. Apibūdinti konkretaus kompozitoriaus kūrybą ir stilių;1.1.7. Įvardyti konkretaus kūrinio reikšmę ir vietą kompozitoriaus kūrybos ir visos muzikos istorijos kontekste.

2. Muzikos kūrinių klausymas, atpažinimas ir apibūdinimas, kūrinio formos ar jo dalies nagrinėjimas įvairiais požiūriaisNuostata – suvokti, kad tik žinant muzikos istorijos raidą, identifikuojant, charakterizuojant ir

195

vertinant muzikos kūrinius, galima juos tinkamai atlikti.2.1. Iš klausos atpažinti klasicizmo ir romantizmo epochų kūrinius

2.1.1. Nurodyti konkretaus kūrinio kompozitorių, pavadinimą;2.1.2. Įvardyti konkretaus muzikos žanro būdingus požymius;2.1.3. Apibūdinti kūriniui būdingus stiliaus bruožus;2.1.4. Paaiškinti muzikos kūrinio struktūrą ir naudojamas raiškos priemones.

2.2. Vertinti ir lyginti klasicizmo ir romantizmo epochų kūrinius

2.2.1. Nusakyti konkretaus muzikos kūrinio žanro ypatumus;2.2.2. Įvardyti skirtingų kompozitorių to paties žanro kūrinių panašumus ir skirtumus.

13.3.5.2. Mokiniams, besimokantiems muzikos kūrybos dalyko:1. Muzikinio, istorinio, kultūrinio, socialinio konteksto nagrinėjimas, kompozitorių gyvenimo ir kūrybos pažinimas ir apibūdinimasNuostata – vertinti muzikos istorijos pažinimą kaip galimybę plėsti muzikinį bei kultūrinį akiratį.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Apibendrinti ir analizuoti skirtingų epochų bei kompozitorių stilių

1.1.1. Išvardinti viduramžių, renesanso, baroko, klasicizmo kompozitorius, reikšmingiausius muzikos pavyzdžius;1.1.2. Apibūdinti kompozitoriaus biografiją, kūrybą, nurodyti svarbiausias stiliaus savybes;1.1.3. Įvardyti konkrečių kompozitorių įtaką laikotarpiui ar muzikos raidai.

2. Muzikos kūrinių klausymas, atpažinimas ir apibūdinimas, kūrinio formos ar jo dalies nagrinėjimas įvairiais požiūriaisNuostatos - suvokti muzikos istorijos visumą naudojantis įvairiomis jos sklaidos formomis, plėsti asmeninę, muzikos klausytojo, estetinę patirtį.2.1. Nagrinėti skambančią muziką

2.1.1. Apibūdinti muzikos kūrinyje naudojamas dermes, instrumentų sudėtis, balsų tipus;2.1.2. Nusakyti konkretaus stiliaus muzikinės kalbos savybes;2.1.3. Paaiškinti konkretaus muzikos pavyzdžio struktūrą, formą, žanrą, tematizmą;2.1.4. Įvardyti kūrinio būdingiausius muzikinės kalbos bruožus;2.1.5. Įvardyti kūrinio ar jo fragmento pavadinimą, autorių, kūrinio priklausomybę muzikos epochai.

3. Šiuolaikinių kultūros reiškinių apibūdinimas ir vertinimasNuostata – domėtis aktualiais mokyklos, miesto, Lietuvos muzikinio gyvenimo įvykiais.3.1. Lankyti arba dalyvauti koncertuose, konkursuose, festivaliuose

3.1.1. Apibūdinti girdėtų muzikos kūrinių stilių, atlikimo kokybę;3.1.2. Aprašyti aplankyto renginio ypatybes.

13.3.6. Turinio apimtis:13.3.6.1. Mokiniams, besimokantiems fortepijono, chorinio dainavimo ir dirigavimo,

arfos, styginių, pučiamųjų, mušamųjų instrumentų dalykų:Muzikinio, istorinio, kultūrinio, socialinio konteksto nagrinėjimas, kompozitorių

gyvenimo ir kūrybos pažinimas ir apibūdinimas: klasicizmo ir romantizmo estetinės nuostatos, meno samprata, funkcijos, sąveika su kitomis meno šakomis, žanrai, jų būdingi bruožai, muzikos

196

kalba: melodija, ritmas, harmonija, faktūra, formos; žymiausi kompozitoriai, jų gyvenimo ir kūrybos apžvalga, būdingi stiliaus bruožai, indėlis į muzikos istoriją;

Muzikos kūrinių klausymas, atpažinimas ir apibūdinimas, kūrinio formos ar jo dalies nagrinėjimas įvairiais požiūriais: remiantis klasicizmo atstovų – C. W. Glucko, J. Haydno, W. A. Mozarto, L. van Beethoveno – kūrybos pavyzdžiais; romantizmo atstovų - F. Schuberto, R. Schumanno, F. Mendelssohno, F. Chopino, N. Paganini, F. Liszto, E. Griego, B. Smetanos, A. Dvořáko, H. Berliozo, Ch. Gounod, G. Bizet – žymiausių kūrinių fragmentais.

13.3.6.2. Mokiniams, besimokantiems muzikos kūrybos dalyko:Muzikinio, istorinio, kultūrinio, socialinio konteksto nagrinėjimas, kompozitorių

gyvenimo ir kūrybos pažinimas ir apibūdinimas: renesanso, prancūzų, italų, anglų, vokiečių baroko muzikos apžvalga; J. S. Bacho, G. F. Händelio gyvenimo ir kūrybos kelias; klasicizmo epochos muzikinė kultūra: Ch. W. Glucko gyvenimas ir kūryba; operos reformos esmė; Manheimo mokykla; čekų muzikos įtaka Vienos klasicizmui; J. Haydno, W. A. Mozarto, L. van Beethoveno gyvenimo ir kūrybos kelias; romantizmo epochos muzikinė kultūra, kultūriniai, meniniai, istoriniai kontekstai; F. Schuberto, R. Schumanno, F. Mendelssohno, H. Berliozo, F. Liszto, F. Chopino, Ch. Gounod, G. Bizet gyvenimo ir kūrybos kelias; XIX a. II pusės čekų muzikinė kultūra, B. Smetana, A. Dvořákas; XIX a. norvegų muzikinė kultūra, E. Griegas;

Šiuolaikinių kultūros reiškinių apibūdinimas ir vertinimas: muzikos renginių (koncertas, festivalis ar konkursas, organizuotas mokykloje, operos teatro spektaklis, filharmonijos koncertas) lankymas; aplankyto muzikos renginio nuoseklus ir detalus aprašymas; koncerte skambėjusio kūrinio apibūdinimas; koncerte skambėjusios muzikos turinio sąsajos su Vakarų muzikos istorijos kurso turiniu.

13.3.7. Vertinimas:13.3.7.1. Mokiniams, besimokantiems fortepijono, chorinio dainavimo ir dirigavimo,


Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis1. Muzikinio, istorinio, kultūrinio, socialinio konteksto nagrinėjimas, kompozitorių gyvenimo ir kūrybos pažinimas ir apibūdinimasApibrėžia atitinkamos epochos chronologines ribas, nurodo kelis tą epochą reprezentuojančius kūrinius. Nusako ne itin reikšmingus faktus, nesiejamus su konkrečios epochos ar kompozitoriaus stiliaus ypatumais.

Apibūdina individualų kompozitoriaus stilių, įvardija jam būdingas muzikos kalbos priemones. Išvardija konkrečius istorinius, biografinius, kultūrinius faktus, nepateikia ir neapibūdina jų konteksto.

Apibūdina klasicizmo ir romantizmo epochų muzikos stilių, įvardija būdingiausius žanrus ir formas, pateikia platų kultūrinį ir socialinį kontekstą.Išvardinti faktai tikslūs. Pateikia daug pavyzdžių.

2. Muzikos kūrinių klausymas, atpažinimas ir apibūdinimas, kūrinio formos ar jo dalies nagrinėjimas įvairiais požiūriaisKlausydamas muzikos kūrinio, mokinys atpažįsta epochą, kurioje jis buvo sukurtas, nusako kelis būdingus muzikinės kalbos elementus.

Klausydamas muzikos kūrinio, mokinys įvardija epochą, autorių ir kūrinio pavadinimą. Apibūdina skambančio muzikos kūrinio stilių, įvardija būdingus muzikinės kalbos elementus, atlikėjų sudėtį.

Klausydamas muzikos kūrinio, mokinys tiksliai įvardija epochą, autorių ir kūrinio pavadinimą, apibūdina stilių, nusako skiriamuosius muzikinės kalbos bruožus, atlikėjų sudėtį, muzikos raiškos priemones.


Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis

197

1. Muzikinio, istorinio, kultūrinio, socialinio konteksto nagrinėjimas, kompozitorių gyvenimo ir kūrybos pažinimas ir apibūdinimasSvarbiausius kompozitoriaus gyvenimo ir kūrybos faktus pateikia iš dalies teisingai. Apibūdina konkrečios epochos muzikos stilių.

Svarbiausius kompozitoriaus gyvenimo ir kūrybos faktus pateikia išsamiai ir teisingai. Apibūdina konkrečios epochos muzikos stilių. Aktyviai dalyvauja diskusijose pamokų metu.

Svarbiausius kompozitoriaus gyvenimo ir kūrybos faktus pateikia išsamiai, nuosekliai, teisingai. Apibūdina konkrečios epochos muzikos stilių. Tikslingai vartoja muzikos teorijos ir muzikos istorijos sąvokas bei terminus. Aktyviai dalyvauja diskusijose pamokų metu, savarankiškai parengia ir pristato temą.

2. Muzikos kūrinių klausymas, atpažinimas ir apibūdinimas, kūrinio formos ar jo dalies nagrinėjimas įvairiais požiūriaisKlausydamas konkretaus muzikos kūrinio, mokinys atpažįsta epochą, priskiria kūrinį konkrečiam kompozitoriui, įvardija kūrinio pavadinimą.

Klausydamas konkretaus muzikos kūrinio, mokinys atpažįsta epochą, priskiria kūrinį konkrečiam autoriui, įvardija kūrinio pavadinimą ir tikslų jo fragmentą. Kalbėdamas apie kūrinį įvardija ir aptaria muzikinės kalbos elementus, žanro bei formos ypatumus.

Klausydamas muzikos diktanto, priskiria kūrinius konkrečiam autoriui, stiliui, tiksliai nustato kūrinį ar jo fragmentą. Kalbėdamas apie kūrinį nuosekliai įvardija ir apibūdina muzikinės kalbos elementus, žanro bei formos ypatumus. Analizuoja kūrinį ir jo meninį kontekstą, įvardija daugiau konkretaus kompozitoriaus ar stiliaus pavyzdžių.

3. Šiuolaikinių kultūros reiškinių apibūdinimas ir vertinimasIšskiria keletą šiuolaikinių kultūros įvykių, reiškinių, juos vertina.

Pagal iš anksto žinomus kriterijus aptaria ir vertina šiuolaikinius kultūros įvykius ir reiškinius.

Pagal iš anksto žinomus ir savo suformuluotus kriterijus išskiria, aptaria ir vertina šiuolaikinius kultūros įvykius ir reiškinius. Noriai juose dalyvauja.

13.4. Lietuvių muzikos istorijos dalyko paskirtis – padėti mokiniams pažinti ir suvokti tautinės profesinės muzikos priešistorę, raidą, tapsmą, kompozitorių gyvenimo ir kūrybos kontekstus, ugdyti muzikinį ir istorinį raštingumą, remiantis liaudies, dvarų saloninės, kompozitorių mėgėjų ir profesionalų muzikos pavyzdžiais, istoriniu, kultūriniu, socialiniu kontekstu. Programa sudaro sąlygas mokiniams plėtoti bendrąsias ir dalykines kompetencijas.

13.4.1. Dalyko tikslas – sudaryti mokiniams sąlygas išsiugdyti socialinės, kultūrinės ir tautinės savimonės pamatus, ugdyti mokinių istorinį, kultūrinį, muzikinį mąstymą, kritinį požiūrį į Lietuvos kultūros reiškinius Lietuvos ir Europos kultūriniuose kontekstuose.

13.4.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad mokydamiesi lietuvių muzikos istorijos mokiniai:

13.4.2.1. mokytųsi susieti liaudies dainos muzikinę ir poetinę kalbą su istoriniu, žanriniu, socialiniu kontekstais;

13.4.2.2. analizuotų, vertintų ir apibūdintų liaudies dainos tapatybę liudijančius bruožus;

13.4.2.3. atpažintų ir apibūdintų nagrinėjamų muzikinės tautinės kultūros reiškinių ypatumus, raidos dėsningumus, priežastis, apraiškas;

198

13.4.2.4. analizuotų, vertintų ir apibūdintų kompozitoriaus stiliaus tapatybę liudijančius bruožus;

13.4.2.5. ugdytų(si) poreikį savarankiškai plėsti ir gilinti lietuvių muzikos istorijos žinias, nuolat domėtųsi Lietuvos muzikiniu gyvenimu;

13.4.2.6. įgytas žinias ir išugdytus gebėjimus panaudotų muzikiniuose kultūriniuose projektuose.

13.4.3. Dalyko veiklos sritys:13.4.3.1. Muzikinio, istorinio, kultūrinio, socialinio konteksto nagrinėjimas,

kompozitorių gyvenimo ir kūrybos pažinimas ir apibūdinimas;13.4.3.2. Muzikos kūrinių klausymas, atpažinimas ir apibūdinimas, kūrinio formos ar

jo dalies nagrinėjimas įvairiais požiūriais;13.4.3.3. Šiuolaikinių kultūros reiškinių apibūdinimas ir vertinimas.13.4.4. Didaktinės nuostatos:13.4.4.1. Lietuvių muzikos istorijos pamokose didžiausias dėmesys skiriamas

tautinės kultūros reiškiniams, lietuvių liaudies dainai, tautinės profesinės muzikos priešistorei, jos raidai, kompozitorių gyvenimo ir kūrybos kontekstų pažinimui. Mokomasi kaupti ir sisteminti muzikos istorijos žinias, analizuoti ir vertinti muzikos reiškinius, sieti su muzikinio gyvenimo aktualijomis, naudotis kitų dalykų pamokose įgytomis žiniomis ir išugdytais gebėjimais;

13.4.4.2. Reikšminga pamokų dalis – muzikos klausymas, jos nagrinėjimas klausant ir / ar sekant muzikinį tekstą iš natų, liaudies ir meninės muzikos identifikavimas iš klausos. Mokiniai mokosi paskambinti fortepijonu svarbiausias muzikines temas, klausosi neprograminių muzikos pavyzdžių;

13.4.4.3. Skatinant savarankiškai plėsti ir gilinti lietuvių muzikos istorijos žinias, nuolat domėtis Lietuvos muzikiniu gyvenimu, pamokose aptariami Lietuvai reikšmingi kultūros įvykiai, mokomasi argumentuotai reikšti savo nuomonę, įvardyti muzikos ir kultūros reiškinių vertinimo kriterijus. Kuriama tarpusavio supratimo ir pagarbos įvairioms nuomonėms aplinka, plečiamas mokinių akiratis, įvertinamos subtilios mokinių įžvalgos;

13.4.4.4. Lietuvių muzikos istorijos dalyko pamokose taikomi įvairūs mokymo(si) metodai: stebėjimas; klausymas; demonstravimas; analizavimas; lyginimas; diskusija, vertinimas ir įsivertinimas. Moksleiviai skatinami naudotis įvairiais informacijos šaltiniais (knygomis, periodika, enciklopedijomis, žinynais, internetiniais ištekliais, vaizdine medžiaga, muzikos įrašais). Siekiama mokiniams sudaryti sąlygas naudotis įvairiais mokymosi šaltiniais bei edukacinėmis erdvėmis;

13.4.4.5. Mokiniai savarankiškai renka, kaupia ir sistemina mokomąją medžiagą, rengia ir pristato savo kūrybinius darbus mokyklos renginiuose. Be įprastos veiklos pamokose mokiniai lankosi koncertuose, festivaliuose, konferencijose, seminaruose, dramos ir muzikos spektakliuose, muziejuose, susitikimuose su kompozitoriais, atlikėjais, muzikologais;

13.4.4.6. Vertinant siekiama motyvuoti mokinį. Mokinių pasiekimai nustatomi atsižvelgiant į jų gebėjimą atpažinti, nagrinėti ir vertinti muzikos kūrinius, atliekant žodinę bei rašytinę apklausas ir tiriamuosius darbus.

13.4.5. Mokinių pasiekimai:13.4.5.1. Mokiniams, besimokantiems chorinio dainavimo ir dirigavimo, fortepijono,

styginių, pučiamųjų, mušamųjų instrumentų dalyko:1. Muzikinio, istorinio, kultūrinio, socialinio konteksto nagrinėjimas, kompozitorių gyvenimo ir kūrybos pažinimas ir apibūdinimasNuostatos – vertinti liaudies kūrybos autentiškumą ir jos tradicijas, suvokti liaudies kūrybos ir ankstyvosios tautinės profesinės kūrybos sąveiką.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Analizuoti liaudies dainas, jas lyginti žanriniu, derminiu, metroritminiu atžvilgiais

1.1.1. Įvardyti liaudies dainos žanrą;1.1.2. Apibūdinti liaudies dainos dermę, ritmą, melodiką;1.2.3. Nustatyti liaudies dainos priklausomybę

199

etnografinei sričiai.1.2. Analizuoti pirmųjų lietuvių kompozitorių, tautinės mokyklos pagrindėjų kūrybą, veiklą ir ją vertinti istoriniame kontekste

1.2.1. Apibūdinti konkretaus kompozitoriaus kūrybą ir veiklą;1.2.2. Paaiškinti to meto muzikos stiliaus, žanrų, reiškinių ryšį su istoriniu kontekstu.

2. Muzikos kūrinių klausymas, atpažinimas ir apibūdinimas, kūrinio formos ar jo dalies nagrinėjimas įvairiais požiūriaisNuostatos – suvokti folkloro pažinimo svarbą, ankstyvosios tautinės profesinės kūrybos reikšmę lietuvių muzikos istorijos raidai, puoselėti tautinės kultūros tradicijas2.1. Susieti folklorą ir kompozitorių kūrybą. Pagrįsti jų tarpusavio ryšius

2.1.1. Pateikti liaudies dainų pavyzdžių;2.1.2. Įvardyti muzikos kūrinio autorių, kūrinio pavadinimą;2.1.3. Apibūdinti kūrinio muzikinę tematiką;2.1.4. Apibūdinti liaudies dainų panaudojimo kompozitorių kūryboje ypatybes.

13.4.5.2. Mokiniams, besimokantiems muzikos kūrybos dalyko:1. Muzikinio, istorinio, kultūrinio, socialinio konteksto nagrinėjimas, kompozitorių gyvenimo ir kūrybos pažinimas ir apibūdinimasNuostatos – vertinti liaudies kūrybos autentiškumą ir jos tradicijas, suvokti liaudies kūrybos ir ankstyvosios tautinės profesinės kūrybos sąveiką. Suprasti orientavimosi istoriniame laike reikšmę aiškinant muzikos stilius, reiškinius, įvykius ir procesus.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Analizuoti liaudies dainas, jas lyginti žanriniu, derminiu, metroritminiu atžvilgiais

1.1.1. Įvardyti liaudies dainos žanrą;1.1.2. Apibūdinti liaudies dainos dermę, ritmą, melodiką;1.2.3. Nustatyti liaudies dainos priklausomybę etnografinei sričiai;1.2.4. Apibūdinti dainos poetinio teksto reikšmę.

1.2. Analizuoti pirmųjų lietuvių kompozitorių, tautinės mokyklos pagrindėjų kūrybą, veiklą ir ją vertinti istoriniame kontekste

1.2.1. Apibūdinti konkretaus kompozitoriaus kūrybą ir veiklą;1.2.2. Paaiškinti to meto muzikos stiliaus, žanrų, reiškinių ryšį su istoriniu kontekstu;1.2.3. Apibūdinti amžių sandūros kompozitorių mėgėjų muzikinės veiklos reikšmę.

1.3. Apibendrinti tautinės profesinės muzikos ištakas

1.3.1. Apibūdinti dvarų kultūrą, folkloro sąjūdį ir draugijų veiklas;1.3.2. Nusakyti dvarų kultūros, folkloro sąjūdžio ir draugijų veiklų svarbą tautinės profesinės muzikos formavimuisi.

1.4. Vertinti kompozitoriaus kūrybą istorinio laikotarpio kontekste

1.4.1. Apibūdinti reikšmingiausius to laikotarpio kultūrinius teatro, dailės, literatūros, spaudos reiškinius;1.4.2. Nurodyti žymiausius kultūrinio gyvenimo veikėjus.

2. Muzikos kūrinių klausymas, atpažinimas ir apibūdinimas, kūrinio formos ar jo dalies nagrinėjimas įvairiais požiūriaisNuostatos – suvokti folklore pažinimo svarbą, ankstyvosios tautinės profesinės kūrybos reikšmę lietuvių muzikos istorijos raidai, puoselėti tautinės kultūros tradicijas. Suprasti muzikų veiklos reikšmę tautinės valstybės kūrimosi procese.2.1. Susieti folklorą ir kompozitorių kūrybą, pagrįsti jų tarpusavio ryšius

2.1.1. Pateikti liaudies dainų pavyzdžių;2.1.2. Įvardyti muzikos kūrinio autorių, kūrinio pavadinimą;2.1.3. Apibūdinti kūrinio muzikinę tematiką;2.1.4. Apibūdinti liaudies dainų panaudojimo

200

kompozitorių kūryboje ypatybes;2.1.5. Pateikti kompozitorių kūrybos pavyzdžių, kuriuose yra panaudota lietuvių liaudies dainų tematika.

3. Šiuolaikinių kultūros reiškinių apibūdinimas ir vertinimasNuostata – domėtis šiandienos muzikos sklaida, kultūros reiškiniais, kultūrine spauda.3.1. Susieti lietuvių muzikos istorijos turinį ir individualią kūrybinę veiklą

3.1.1. Apibūdinti pasirinktą grojamą kūrinį;3.1.2. Apibūdinti savo kūrybos kūrinį;3.1.3. Aprašyti ir įvertinti konkretų renginį.

3.2. Taikyti muzikos istorijos pamokų patirtį aktyviai dalyvaujant kultūrinėje veikloje

3.2.1. Įvardyti referato žanro savybes;3.2.2. Apibūdinti referato rašymo procesą;3.2.3. Įvardyti svarbiausias muzikologinio teksto idėjas;3.2.4. Apibūdinti pažįstamas muzikologinės veiklos formas ir jų reikšmę bendruomenės gyvenimui.

13.4.6. Turinio apimtis:13.4.6.1. Mokiniams, besimokantiems fortepijono, chorinio dainavimo ir dirigavimo,

styginių, pučiamųjų, mušamųjų instrumentų dalyko:Muzikinio, istorinio, kultūrinio, socialinio konteksto nagrinėjimas, kompozitorių

gyvenimo ir kūrybos pažinimas ir apibūdinimas: lietuvių liaudies dainų žanrai; būdingi bruožai; etnografinių sričių dainų ypatybės; folkloro rinkimo ir publikavimo apžvalga; Lietuvos profesinės muzikos raida iki XX a; muzikos mokyklos dvaruose; pirmieji kompozitoriai vargonininkai, muzikos draugijos; J. Naujalio, Č. Sasnausko, M. Petrausko, S. Šimkaus gyvenimas, kūryba ir veikla;

Muzikos kūrinių klausymas, atpažinimas ir apibūdinimas, kūrinio formos ar jo dalies nagrinėjimas įvairiais požiūriais; muzikos kūrinių istorinės epochos, stiliaus ir bruožų analizė, melodijos, ritmo, harmonijos, faktūros, formos charakteristika; lietuvių profesinės muzikos raidą iki XX a. reprezentuojantys kompozitoriai ir kūrinių pavyzdžiai.

13.4.6.2. Mokiniams, besimokantiems muzikos kūrybos dalyko:Muzikinio, istorinio, kultūrinio, socialinio konteksto nagrinėjimas, kompozitorių

gyvenimo ir kūrybos pažinimas ir apibūdinimas: muzika LDK; lietuvių liaudies dainų žanrai; būdingi bruožai; etnografinių sričių dainų ypatybės; folkloro rinkimo ir publikavimo apžvalga; lietuvių profesinės muzikos raida iki XX a., muzikos mokyklos dvaruose; pirmieji kompozitoriai vargonininkai; muzikos draugijos; J. Naujalio, Č. Sasnausko, M. Petrausko, S. Šimkaus gyvenimas, kūryba ir veikla;

Muzikos kūrinių klausymas, atpažinimas ir apibūdinimas, kūrinio formos ar jo dalies nagrinėjimas įvairiais požiūriais: muzikos kūrinių istorinės epochos, stiliaus ir bruožų analizė, melodijos, ritmo, harmonijos, faktūros, formos charakteristika; lietuvių profesinės muzikos raidą iki XX a. reprezentuojantys kompozitoriai ir kūrinių pavyzdžių klausymas ir analizė;

Šiuolaikinių kultūros reiškinių apibūdinimas ir vertinimas: muzikologinis tekstas ir jo analizavimas, vertinimas ir kūrimas; projektų rengimas ir pristatymas.

13.4.7. Vertinimas:13.4.7.1. Mokiniams, besimokantiems fortepijono, chorinio dainavimo ir dirigavimo,


Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis1. Muzikinio, istorinio, kultūrinio, socialinio konteksto nagrinėjimas, kompozitorių gyvenimo ir kūrybos pažinimas ir apibūdinimasApibūdina liaudies dainų būdinguosius bruožus. Pakankamai tiksliai apibūdina žanro sąvoką. Svarbiausius

Tikslingai vartoja muzikinius terminus apibūdindamas liaudies dainų žanrus, jų būdinguosius bruožus. Svarbiausius kompozitoriaus

Tikslingai vartoja muzikinius terminus apibūdindamas liaudies dainų žanrus, jų būdinguosius bruožus, pateikia liaudies dainų žanrų pavyzdžių.

201

kompozitoriaus gyvenimo ir kūrybos faktus pateikia iš dalies teisingai.

gyvenimo ir kūrybos faktus pateikia nuosekliai ir teisingai.

Svarbiausius kompozitoriaus gyvenimo ir kūrybos faktus pateikia nuosekliai ir teisingai, papildo juos istoriniu, sociokultūriniu kontekstais, tiksliai vartoja muzikos ir istorijos sąvokas bei terminus.

2. Muzikos kūrinių klausymas, atpažinimas ir apibūdinimas, kūrinio formos ar jo dalies nagrinėjimas įvairiais požiūriaisAtpažįsta autentišką ir modernų liaudies dainų atlikimą. Atpažįsta iš klausos ir priskiria kūrinį konkrečiam kompozitoriui. Mokytojo padedamas, analizuoja skambėjusį muzikos kūrinį. Apibūdina konkrečią temą, papildo 2-3 pavyzdžiais.

Atpažįsta autentišką ir modernų liaudies dainų atlikimą, dainos derminę išraišką. Atpažįsta iš klausos ir priskiria kūrinį konkrečiam kompozitoriui, įvardija kūrinio pavadinimą. Analizuoja skambėjusį muzikos kūrinį, įvardija muzikos kalbos elementus, apibūdina žanro bei formos ypatumus. Apibūdina konkrečią temą, papildo 3-4 pavyzdžiais.

Atpažįsta autentišką ir modernų liaudies dainų atlikimą, tiksliai priskiria etnografinei sričiai. Atpažįsta iš klausos ir priskiria kūrinį konkrečiam kompozitoriui, įvardija kūrinio pavadinimą ir jo fragmentą. Analizuoja skambėjusį muzikos kūrinį, įvardija muzikos kalbos elementus, apibūdina žanro bei formos ypatumus. Apibūdina konkrečią temą, papildo 5-6 pavyzdžiais.


Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis1. Muzikinio, istorinio, kultūrinio, socialinio konteksto nagrinėjimas, kompozitorių gyvenimo ir kūrybos pažinimas ir apibūdinimasApibūdina liaudies dainų būdinguosius bruožus. Įvardija liaudies dainų žanrus. Svarbiausius kompozitoriaus gyvenimo ir kūrybos faktus pateikia iš dalies teisingai, minimaliai papildo juos istoriniu, sociokultūriniu kontekstais.

Tikslingai vartoja muzikinius terminus, apibūdina liaudies dainų būdinguosius bruožus. Tiksliai įvardija liaudies dainų žanrus, dermes. Svarbiausius kompozitoriaus gyvenimo ir kūrybos faktus pateikia nuosekliai, teisingai, papildo juos istoriniu, sociokultūriniu kontekstais, vartoja tikslingas muzikos ir istorijos sąvokas bei terminus.

Tikslingai vartoja muzikinius terminus, apibūdina liaudies dainų būdinguosius bruožus. Pateikia liaudies dainų pavyzdžių. Tiksliai įvardija liaudies dainų žanrus, dermes, melodijų ypatybes. Svarbiausius kompozitoriaus gyvenimo ir kūrybos faktus pateikia išsamiai, logiškai, nuosekliai ir teisingai, juos papildo istoriniu, sociokultūriniu kontekstais, vartoja tikslingas muzikos ir istorijos sąvokas bei terminus. Aktyviai dalyvauja diskusijose pamokų metu, savarankiškai parengia ir pristato temą, papildytą kontekstualiais pavyzdžiais, naudoja IKT.

2. Muzikos kūrinių klausymas, atpažinimas ir apibūdinimas, kūrinio formos ar jo dalies nagrinėjimas įvairiais požiūriaisAtpažįsta autentišką ir modernų liaudies dainų

Atpažįsta autentišką ir modernų liaudies dainų

Atpažįsta autentišką ir modernų liaudies dainų atlikimą, dainos

202

atlikimą. Atpažįsta iš klausos ir priskiria kūrinį konkrečiam kompozitoriui, įvardija kūrinio pavadinimą, apibūdina keletą muzikinės kalbos elementų, įvardija atlikėjų sudėtį. Apibūdina skambėjusio kūrinio temą, papildo 2-3 pavyzdžiais.

atlikimą, dainos derminę išraišką. Atpažįsta iš klausos ir priskiria kūrinį konkrečiam kompozitoriui, įvardija kūrinio pavadinimą. Analizuoja skambėjusį muzikos kūrinį, įvardija ir nuosekliai aptaria muzikos kalbos elementus, žanro bei formos ypatumus, įvardija daugiau konkretaus kompozitoriaus ar stiliaus pavyzdžių, apibūdina kūrinių atsiradimo kontekstą. Apibūdina skambėjusio kūrinio temą, papildo 3-4 pavyzdžiais.

derminę išraišką, tiksliai priskiria etnografinei sričiai. Atpažįsta iš klausos ir priskiria kūrinį konkrečiam kompozitoriui, įvardija kūrinio pavadinimą ir jo fragmentą. Analizuoja skambėjusį muzikos kūrinį, įvardija ir nuosekliai aptaria muzikinės kalbos elementus, žanro bei formos ypatumus, kūrinio meninį kontekstą, įvardija daugiau konkretaus kompozitoriaus ar stiliaus pavyzdžių. Nagrinėja menines istorinio laikotarpio idėjas bei jų sklaidą muzikoje ir kitose meno rūšyse.

3. Šiuolaikinių kultūros reiškinių apibūdinimas ir vertinimasAptaria keletą aktualių kultūros įvykių, reiškinių ir pateikia jų vertinimą. Pakankamai tiksliai nustato įvykių ir reiškinių priežastis ir pasekmes.

Pagal pasirinktus kriterijus aptaria, aiškina ir vertina aktualius kultūros įvykius ir reiškinius. Nustato tik pagrindines įvykių ir reiškinių priežastis ir pasekmes.

Pagal savo suformuluotus kriterijus išskiria, aptaria, aiškina ir vertina aktualius įvykius ir reiškinius. Tiksliai nustato įvykių ir reiškinių priežasčių ir pasekmių visumą, vertina jų poveikį kultūros raidai.

13.5. Elementariosios muzikos teorijos dalykas skirtas ugdyti I gimnazijos klasės mokinių muzikos kalbos pažinimo kompetenciją – gebėjimą sistemiškai naudotis elementariomis muzikos kalbos žiniomis analizuojant muzikos kūrinius, atliekant praktines ir kūrybines užduotis:

13.5.1. Dalyko tikslas – sudaryti mokiniams sąlygas ugdytis elementariosios muzikos teorijos kompetencijos pagrindus, esmines muzikos kalbos sąvokas ir sampratas, įgyti sisteminių žinių ir gebėjimų, būtinų būsimam muzikui profesionalui.

13.5.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad mokiniai:13.5.2.1. susipažintų su muzikos rašto istorine raida bei šiuolaikinės muzikos

užrašymo būdais;13.5.2.2. pažintų muzikos kalbos elementus, muzikos terminus ir mokėtų juos

praktiškai vartoti;13.5.2.3. įgytų žinių apie pagrindines muzikos kalbos taisykles;13.5.2.4. pasirengtų kitų muzikos teorijos ugdymo srities dalykų – harmonijos,

polifonijos, muzikos kūrinių analizės – mokymuisi;13.5.2.5. ruoštųsi kūrybai ir muzikos kūrinių atlikimui.13.5.3. Dalyko veiklos sritis – muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių

pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.13.5.4. Didaktinės nuostatos:13.5.4.1. Mokant(is) esminių muzikos kalbos žinių, jų taikymo praktikoje siekiama

sistemingumo ir nuoseklumo, formuojami muzikinio išprusimo pagrindai. Patraukliais mokymo metodais mokiniai skatinami ne tik įsiminti ir pakartoti, bet ir ugdyti(s) gebėjimus suformuluoti, apibrėžti, išspręsti, panaudoti sąvokas, terminus, apibrėžimus, paaiškinimus, apibūdinti ar vertinti muzikos kūrinį, jo atlikimą;

13.5.4.2. Pamokose taikoma įvairi veikla: teorinių klausimų nagrinėjimas, muzikos kalbos elementų, darinių sudarymas ir sprendimas, muzikos kūrinių analizavimas ir klausymas.

203

Elementariosios muzikos teorijos pamokose siekiama išsiugdyti gebėjimą aiškiai reikšti savo mintis, gebėti analizuoti ir apibūdinti vartojamas sąvokas;

13.5.4.3. Mokiniai, besimokantys muzikos kūrybos dalyko, skatinami užduotis atlikti ne tik kokybiškai, bet ir gana sparčiai. Užduoties atlikimo tempas yra vienas iš būsimo muzikologo, kompozitoriaus kompetencijos rodiklių;

13.5.4.4. Mokinių pasiekimai pamokose vertinami taikant formuojamąjį, diagnostinį ir apibendrinamąjį vertinimą.


styginių, pučiamųjų, mušamųjų instrumentų dalyko:Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veiklojeNuostatos - suprasti, kad muzikos teorijos žinios ir gebėjimai yra būtini ir reikalingi, siekiant pažinti muzikos kalbos priemonių įvairovę. Siekti, kad muzikos teorijos žinių taikymas praktikoje padėtų mokiniui geriau orientuotis visoje jo muzikinėje veikloje.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1. Žodžiu suformuluoti, apibrėžti, išskirti įvairius muzikos kalbos elementus

1.1. Apibūdinti muzikos garsų aukščio santykius ir trukmės dėsnius;1.2. Išvardinti laipsninės, evoliucinės ir akcentinės dinamikos ženklus;1.3. Apibūdinti elementarias muzikos kūrinio struktūras;1.4. Išvardinti muzikos instrumentus, jų grupes, šeimas, orkestrų ir chorų rūšis;1.5. Išversti muzikinius terminus į lietuvių kalbą, apibrėžti jų vartojimo galimybes;1.6. Įvardyti melizmas ir kitus natų rašybos trumpinimo ženklus.

2. Raštu sudaryti ir spręsti įvairius muzikos kalbos elementus

2.1. Nusakyti natų grupavimo paprastais ir sudėtiniais metrais taisykles;2.2. Apibūdinti intervalų ir akordų duota tonacija ir nuo duoto garso nustatymo, sudarymo ir sprendimo veiksmų seką;2.3. Įvardyti intervalų apvertimo būdus;2.4. Nusakyti intervalų ir akordų enharmoninio pakeitimo veiksmų seką;2.5. Įvardyti plačiai išdėstyto D7 ir jo apvertimų tonacijos nustatymo kriterijus;2.6. Įvardyti tonacijos ar dermės nustatymo kriterijus, nusakyti skirtingų dermių skiriamuosius bruožus;2.7. Išvardinti melizmas, kitus abreviatūros ženklus;2.8. Įvardyti nedidelio melodinio vingio transponavimo būdus;2.9. Paaiškinti uždaro kvintų rato, pradedant bet kuria tonacija, sudarymo principą.

3. Išnagrinėti periodo formos muzikinį tekstą

3.1. Įvardyti dermės ir tonacijos nustatymo kriterijus;3.2. Apibūdinti periodo formos sudėtines dalis. ;3.3. Išvardinti kadencijų rūšis pagal baigiamojo akordo kriterijų;3.4. Įvardyti akordų pavadinimus, nustatyti jų funkcijas;3.5. Nurodyti nukrypimų į pirmo laipsnio giminingumo tonacijas atpažinimo požymius.

4. Ritmiškai fortepijonu atlikti 4.1. Paaiškinti diatoninės, chromatinės ir transponuojančios

204

įvairius muzikinius darinius sekvencijų sudarymo principus;4.2. Nusakyti melizmų ir kitų abreviatūros ženklų atlikimo būdus.

13.5.5.2. Mokiniams, besimokantiems muzikos kūrybos dalyko:Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veiklojeNuostatos - vertinti muzikos mokslo žinias, suvokti muzikinės sistemos sudėtingumą ir darną. Suprasti, kad geri muzikos teorijos žinių taikymo praktiniai įgūdžiai yra būtini ir naudingi sprendžiant dalykinius klausimus, sudaro prielaidas sėkmingai mokytis kitų muzikos dalykų.1. Žodžiu išskirti, apibūdinti ir paaiškinti įvairius muzikos kalbos elementus

1.1. Apibūdinti muzikos garsų aukščio santykius ir trukmės dėsnius;1.2. Įvardyti natūralaus garsaeilio garsų seką, paaiškinti skirtumą tarp natūralaus ir temperuoto derinimo;1.3. Apibūdinti muzikos garsų užrašymo sistemų kilmę ir raidą;1.4. Mintinai pasakyti laipsninės, evoliucinės ir akcentinės dinamikos ženklus, paaiškinti jų reikšmes;1.5. Paaiškinti natų grupavimo taktais principus;1.6. Apibūdinti elementarias muzikos kūrinio struktūras, paaiškinti jų sandaros ypatybes;1.7. Mintinai pasakyti gamų ir dermių sandarą;1.8. Nusakyti dermių ir tonacijų klasifikavimo kriterijus, apžvelgti Europos muzikos dermių raidą;1.9. Įvardyti tonacijos keitimo būdus ir juos apibūdinti;1.10. Apibūdinti melodiją ir jos elementus, muzikos kūrinio sintaksines dalis;1.11. Išvardinti muzikos instrumentus, jų grupes, šeimas, orkestrų ir chorų rūšis, apibūdinti instrumentų ir jų grupių išdėstymą partitūroje;1.12. Išversti muzikinius terminus į lietuvių kalbą, apibrėžti jų vartojimo galimybes;1.13. Įvardyti melizmas ir kitus natų rašybos trumpinimo ženklus;1.14. Apibūdinti šiuolaikinę ortografiją ir komponavimo būdus.

1.2. Raštu sudaryti įvairius muzikos kalbos elementus

2.1. Nusakyti natų grupavimo paprastais ir sudėtiniais metrais taisykles;2.2. Užrašyti diatoninius ir chromatinius pustonius ir tonus;2.3. Apibūdinti intervalų ir akordų duota tonacija ir nuo duoto garso nustatymo, sudarymo ir sprendimo veiksmų seką;2.4. Įvardyti intervalų apvertimo būdus;2.5. Paaiškinti intervalų ir akordų enharmoninio pakeitimo metodą;2.6. Išdėstyti nuoseklią pagrindinių keturgarsių plačiame išdėstyme nustatymo ir sudarymo tvarką, paaiškinti jų sprendimų taisykles;2.7. Įvardyti tetrachordo, gamos ar dermės struktūrinius skirtumus;2.8. Pateikti melizmų ir kitų abreviatūros ženklų pavyzdžių;2.9. Išvardinti nedidelio vienbalsio muzikinio darinio transponavimo būdus;

205

2.10. Paaiškinti uždaro ar atviro kvintų ratų, pradedant bet kuria tonacija, sudarymo principus.

3. Išnagrinėti periodo formos muzikinį tekstą

3.1. Apibūdinti melodijos linijų skirtumus, kulminacijų tipus;3.2. Įvardyti dermės ir tonacijos nustatymo kriterijus;3.3. Išvardinti chromatizmų rūšis;3.4. Apibūdinti periodo formos sudėtines dalis;3.5. Įvardyti kadencijų rūšis, paaiškinti jas sudarančių akordų funkcinę priklausomybę;3.6. Įvardyti akordų pavadinimus, jų funkcijas;3.7. Nurodyti nukrypimų į pirmo laipsnio giminingumo tonacijas atpažinimo požymius;3.8. Apibūdinti dinamiką, tempo nuorodas.

4. Ritmiškai fortepijonu atlikti įvairius muzikinius darinius

4.1. Paaiškinti diatoninės, chromatinės ir transponuojančios sekvencijų sudarymo principus;4.2. Nusakyti melizmų ir kitų abreviatūros ženklų atlikimo būdus.


styginių, pučiamųjų, mušamųjų instrumentų dalyko:Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių

taikymas praktinėje veikloje: muzikos garsynas; muzikos garso trukmės ir aukščio žymėjimas; paprastasis, sudėtinis ir kintantis metrai; sinkopė; ypatingoji ritminių verčių dalyba; natų grupavimas; tempo rūšys, metronomas; mažoro, minoro septynialaipsnės diatoninės, dirbtinės dermės, pentatonika; dermės ir tonacijos nustatymas; lygiagreti, bendravardė, enharmoninė tonacijos; kvintų ratas; chromatiniai garsai; transponavimas; paprastasis ir sudėtinis intervalai; konsonansas ir disonansas; intervalo apvertimas; intervalo keitimas enharmoniškai; intervalo sprendimas; diatoninis, būdingas ir alteruotas intervalai; trigarsiai ir keturgarsiai akordai; akordo sprendimas; akordo keitimas enharmoniškai; tonacijų giminingumas; nukrypimas, moduliacija; periodo forma ir jos sudėtinės dalys; kadencija ir jos rūšys; sekvencija ir jos rūšys; melizmos ir kiti abreviatūros ženklai; muzikos instrumentai, jų grupės, šeimos, orkestrų ir chorų rūšys; daugiabalsės muzikos tipai;

Muzikos kalbos elementų, darinių sudarymas raštu: natų grupavimas dviejų, trijų, keturių ketvirtinių ir šešių aštuntinių metrais, intervalo, akordo sprendimas duota tonacija ir nuo duoto garso, enharmoniškas intervalo ir akordo keitimas, septynialaipsnių diatoninių, mažoro, minoro ir dirbtinių dermių sudarymas, melizmų ir kiti abreviatūros ženklų užrašymas, melodinių atkarpų transponavimas, kvintų rato sudarymas;

Muzikinio teksto, parašyto periodo forma, nagrinėjimas: kūrinio dermės ir tonacijos, periodo formos ir jos sudėtinių dalių, kadencijos ir jų rūšių, nukrypimų į pirmo laipsnio giminingumo tonacijas nustatymas;

Muzikinių darinių atlikimas fortepijonu: diatoninės, chromatinės ir transponuojančios sekvencijos, melizmos ir kiti abreviatūros ženklai.

13.5.6.2. Mokiniams, besimokantiems muzikos kūrybos dalyko:Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių

taikymas praktinėje veikloje: muzikos mokslas; muzikos garsynas; muzikos garso trukmės ir aukščio žymėjimas; paprastasis, sudėtinis ir kintantis metrai; sinkopė; ypatingoji ritminių verčių dalyba; natų grupavimas; tempo rūšys, metronomas; dinamika; mažoro, minoro septynialaipsnės diatoninės, dirbtinės dermės, pentatonika; alteracija; chromatiniai garsai; chromatinė gama; bliuzo dermė; dermės ir tonacijos nustatymas; lygiagreti, bendravardė, enharmoninė tonacijos; kvintų ratas; transponavimas; paprastasis ir sudėtinis intervalai; konsonansas ir disonansas; intervalo apvertimas; intervalo keitimas enharmoniškai; intervalo jungimas, sprendimas; diatoninis, būdingas ir alteruotas intervalai; trigarsiai ir keturgarsiai akordai; akordo jungimas,

206

sprendimas; akordo keitimas enharmoniškai; tonacijų giminingumas; nukrypimas, moduliacija; periodo forma ir jos sudėtinės dalys; kadencija ir jos rūšys; sekvencija ir jos rūšys; melizmos ir kiti abreviatūros ženklai; melodija; melodinė linija; kulminacija; muzikos instrumentai, jų grupės, šeimos, orkestrų ir chorų rūšys; daugiabalsės muzikos tipai; žanrai; šiuolaikiniai komponavimo būdai; muzikinė ortografija;

Muzikos kalbos elementų, darinių sudarymas raštu: natų grupavimas dviejų, trijų, keturių, penkių ketvirtinių, trijų ir šešių aštuntinių metrais, intervalo, akordo jungimas ir sprendimas duota tonacija ir nuo duoto garso, enharmoniškas intervalo ir akordo keitimas, septynialaipsnių diatoninių, mažoro, minoro ir dirbtinių dermių sudarymas, melizmų ir kitų abreviatūros ženklų užrašymas, melodinių atkarpų transponavimas, kvintų rato sudarymas;

Muzikinio teksto, parašyto periodo forma, nagrinėjimas: kūrinio dermės ir tonacijos, periodo formos ir jos sudėtinių dalių, pereinamųjų, pagalbinių ir moduliacinių chromatizmų, akordų, kadencijos ir jų rūšių, nukrypimų į pirmo laipsnio giminingumo tonacijas, kūrinio melodinės linijos nustatymas;

Muzikinių darinių atlikimas fortepijonu: diatoninės, chromatinės ir transponuojančios sekvencijos, melizmos ir kiti abreviatūros ženklai.

13.5.7. Vertinimas:13.5.7.1. Mokiniams, besimokantiems chorinio dainavimo ir dirigavimo, fortepijono,


Patenkinamas Pagrindinis AukštesnysisMuzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veiklojeAtkartoja tik tam tikras žinias apie muzikos kalbos elementus. Įsimena ir taisyklingai vartoja svarbiausias muzikos teorijos sąvokas ir terminus. Teisingai sudaro ir sprendžia tik tam tikrus muzikos kalbos elementus. Taiko tik tam tikras muzikos teorijos žinias ir taisykles. Ne visada geba pasirinkti tinkamą užduoties sprendimo strategiją. Analizuoja akordine faktūra pagrįstą muzikinį tekstą, teisingai nurodo pagrindines muzikos sintaksės dalis. Sekvencijas skambina neritmiškai, lėtu tempu.

Įsimena ir taisyklingai apibrėžia pagrindinius muzikos kalbos elementus. Pakankamai daug žino su tema susijusių muzikos teorijos sąvokų ir terminų. Teisingai sudaro ir sprendžia pagrindinius muzikos kalbos elementus. Taiko svarbiausias su tema susijusias žinias ir taisykles. Daugeliu atvejų pasirenka tinkamą užduoties sprendimo strategiją. Analizuoja akordine faktūra pagrįstą muzikinį tekstą, teisingai nurodo pagrindines muzikos sintaksės dalis, akordų pavadinimus, nustato nukrypimus į pirmo giminingumo tonacijas. Sekvencijas skambina pakankamai ritmiškai, lėtu tempu.

Tiksliai apibrėžia visus nagrinėtus muzikos kalbos elementus. Supranta, geba paaiškinti visas nagrinėtas muzikos teorijos sąvokas ir terminus. Teisingai sudaro ir sprendžia nagrinėtus muzikos kalbos elementus. Tikslingai pritaiko savo žinias ir taisykles įvairiose situacijose. Pasirenka tinkamą užduoties sprendimo strategiją ir daugeliu atvejų sėkmingai ją realizuoja. Nuosekliai analizuoja akordine faktūra pagrįstą muzikinį tekstą, teisingai nurodo pagrindines muzikos sintaksės dalis, akordų pavadinimus, nustato nukrypimus ir moduliacijas į pirmo giminingumo tonacijas, kadencijų rūšis. Sekvencijas skambina ritmiškai, vidutinišku tempu. Fortepijonu atlieka melizmas ir kitus abreviatūros ženklus.


207

Patenkinamas Pagrindinis AukštesnysisMuzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veiklojeĮsimena ir taisyklingai apibrėžia pagrindinius muzikos kalbos elementus. Supranta svarbiausias sąvokas ir terminus, atsako į su jais susijusius klausimus, tačiau turimos žinios nėra labai išsamios. Pritaiko muzikos teorijos žinias ir taisykles paprastoms kiekybinėms ir kokybinėms pažįstamo konteksto užduotims atlikti. Tinkamai vartoja terminus ir simbolius, tačiau komunikuojant trūksta tikslumo, nuoseklumo, išsamumo, nepagrindžia esminių dalykų. Analizuoja akordine faktūra pagrįstą muzikinį tekstą, teisingai nurodo pagrindines muzikos sintaksės dalis, nustato nukrypimus į pirmo giminingumo tonacijas. Sekvencijas skambina ritmiškai lėtu tempu. Fortepijonu atlieka kai kurias melizmas ir kitus abreviatūros ženklus.

Įsimena ir taisyklingai apibrėžia pagrindinius muzikos kalbos elementus, apibūdina ir įvardija jų savybes. Supranta svarbiausias sąvokas ir terminus, atsako į su jais susijusius klausimus. Turimos muzikos teorijos žinios pakankamai išsamios. Pritaiko muzikos teorijos žinias ir taisykles kiekybinėms ir kokybinėms pažįstamo konteksto užduotims atlikti. Tinkamai vartoja terminus ir simbolius, tačiau komunikuojant trūksta nuoseklumo, išsamumo. Analizuoja akordine faktūra pagrįstą muzikinį tekstą, teisingai nurodo pagrindines muzikos sintaksės dalis, tiksliai nustato prienatinių alteracijų rūšį, akordų pavadinimus, nustato nukrypimus ir moduliacijas į pirmo giminingumo tonacijas. Sekvencijas skambina ritmiškai vidutinišku tempu. Fortepijonu atlieka melizmas ir kitus abreviatūros ženklus.

Tiksliai apibrėžia visus nagrinėtus muzikos kalbos elementus, argumentuotai juos apibūdina. Supranta, geba argumentuotai paaiškinti visas nagrinėtas muzikos teorijos sąvokas ir terminus, atsako į su jais susijusius klausimus. Turimos muzikos teorijos žinios išsamios, sistemingos. Pritaiko muzikos teorijos ir kitų dalykų žinias ir taisykles kiekybinėms ir kokybinėms pažįstamo konteksto užduotims atlikti. Parodo gerus komunikacinius gebėjimus pristatydamas atliktą užduotį. Nuosekliai analizuoja akordine faktūra pagrįstą muzikinį tekstą, teisingai nurodo pagrindines muzikos sintaksės dalis, tiksliai nustato prienatinių alteracijų rūšį, akordų pavadinimus, jų priklausomybę konkrečiai funkcinei grupei, nustato nukrypimus ir moduliacijas į pirmo giminingumo tonacijas, kadencijų rūšis, teisingai apibūdina melodijos liniją, nustato svarbiausią kulminaciją. Sekvencijas skambina ritmiškai greitoku tempu. Fortepijonu tiksliai atlieka melizmas ir kitus abreviatūros ženklus.

13.6. Harmonijos dalykas skirtas II gimnazijos klasės mokiniams įgyti žinių, supratimo apie esminius daugiabalsių struktūrų tarpusavio ryšius, logiką, išsiugdyti gebėjimą taikyti žinias analizuojant daugiabalsius muzikos kūrinius:

13.6.1. Dalyko tikslas – supažindinti mokinius su esminėmis harmonijos mokslo sąvokomis ir samprata, pagrindinėmis akordų funkcijomis, balsavados principais, skirtinguose muzikos kontekstuose.

13.6.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai:13.6.2.1. pažintų, suprastų ir gebėtų praktiškai taikyti pagrindines akordų sandaros,

tarpusavio ryšių ir balsavados taisykles;13.6.2.2. ugdytų(si) harmoninę klausą;13.6.2.3. gebėtų analizuoti nesudėtingus muzikinius pavyzdžius.

208

13.6.3. Dalyko veiklos sritis – muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.

13.6.4. Didaktinės nuostatos:13.6.4.1. Harmonijos pamokose plėtojamos elementariosios muzikos teorijos dalyko

žinios, ugdomi praktiniai gebėjimai harmonizuoti melodijas, skambinti moduliacijas ir sekvencijas, analizuoti muzikinių kūrinių pavyzdžius. Rekomenduojama analizuoti meno šakos dalyko kūrinius iš Vienos klasikų repertuaro;

13.6.4.2. Pamokose taikomi individualaus ir grupinio darbo metodai skatina domėjimąsi muzikos kalba, daugiabalsės muzikos balsavados ypatumais. Mokiniai sprendžia pateiktas užduotis, ieško iškilusios problemos sprendimo būdų, atlieka užduotis raštu ir skambindami fortepijonu. Pagal galimybes melodijų harmonizavimui naudojamos informacinės kompiuterinės technologijos, programos Sibelius ir Finale;

13.6.4.3. Harmonijos pamokų turinys mokiniams turi būti aiškus ir suprantamas. Temos turi būti aiškinamos nuosekliai ir sistemingai, pradedant tonikos, subdominantės, dominantės kvintakordais, sekstakordais, kvartsekstakordais, baigiant dominantseptakordu. Naują temą mokytojas pateikia pabrėždamas svarbiausias jos dalis, akordų sudarymo ir jungimo taisykles, atsižvelgdamas į mokinių grupės pasiekimus ir gebėjimus;

13.6.4.4. Harmonizuojant melodiją keturiais balsais mokiniai skatinami vizualiame melodijos piešinyje įžvelgti esminius jos segmentus, juos harmonizuojant taikyti adekvačias harmonines priemones. Pasirinktas harmonines priemones mokiniai mokosi sisteminti pagal būdingus požymius, nustatyti jų taikymo eiliškumą;

13.6.4.5. Mokiniai, besimokantys muzikos kūrybos dalyko, individualiai fortepijonu atlieka užduotis;

13.6.4.6. Mokytojas vertina mokinių pasiekimus ir pažangą atsižvelgdamas į mokinių harmonizuotos melodijos, sekvencijų ir kadencijų skambinimo, muzikos kūrinio harmoninės analizės kompleksiškumą. Pamokose taikomas kaupiamasis ir apibendrinamasis vertinimas.


styginių, pučiamųjų, mušamųjų instrumentų dalyko:Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veiklojeNuostata – suprasti, kad geros funkcinės harmonijos žinios yra labai svarbios tolesniam harmonijos mokymuisi.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1. Atskirti sąskambį nuo akordo

1.1. Apibūdinti sąskambius, akordus;1.2. Nusakyti akordų tonų dvejinimo ypatybes;1.3. Įvardyti trigarsių ir keturgarsių akordų sandarą.

2. Taikyti pagrindines akordų sandaros, tarpusavio ryšių ir balsavados taisykles

2.1. Apibrėžti akordų tarpusavio santykius nusakančius kriterijus;2.2. Nusakyti akordų tarpusavio funkcinius ryšius, pateikti funkcijų sekos pavyzdžių;2.3. Apibūdinti kvartos, kvintos ir sekundos santykių kvintakordų, sekstakordų ir kvartsekstakordų jungimo taisykles;2.4. Paaiškinti kadencinio kvartsekstakordo funkcinę reikšmę, apibrėžti jo vartojimo ribas;2.5. Apibūdinti nuoseklų ir šuolišką balsų vedimą;2.6. Įvardyti dominantseptakordo paruošimo, vietokaitos ir pagrindinių sprendimų taisykles.

3. Raštu keturiais balsais harmonizuoti melodiją

3.1. Įvardyti harmonizuojamos melodijos tonacijos, dermės, formos atpažinimo kriterijus;3.2. Įvardyti akordų išdėstymo pasirinkimo kriterijus;

209

3.3. Nusakyti tipiškus melodijos vingius apibūdinančius požymius ir paaiškinti jų harmonizavimo būdus;3.4. Paaiškinti kadencijų harmonizavimo ypatumus.

4. Skambinti fortepijonu muzikinius darinius

4.1. Apibūdinti diatoninės, chromatinės ir transponuojančios sekvencijų sandaros skirtumus;4.2. Apibūdinti pirmo giminingumo tonacijų sistemą; 4.3. Išvardinti duotai tonacijai priklausančias pirmo giminingumo tonacijas, nurodyti jų prieraktinių ženklų skaičių;4.4. Nusakyti muzikinio darinio užbaigimo reikalavimus.

5. Analizuoti paprastesnius muzikinius pavyzdžius

5.1. Apibūdinti muzikos pavyzdžio muzikinę faktūrą, melodijos plėtojimo būdą;5.2. Apibrėžti periodo sudėtines dalis: sakinius, frazes, motyvus;5.3. Įvardyti akordų funkcijų, pavidalų nustatymo kriterijus;5.4. Apibūdinti kadencijas pagal funkcinę sandarą ir užbaigtumo laipsnį.

13.6.5.2. Mokiniams, besimokantiems muzikos kūrybos dalyko:Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veiklojeNuostata – suprasti, jog harmonijos žinios ir įgūdžiai yra universalūs, yra plačiai taikomi ir kitose muzikos mokslo srityse.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1. Atskirti sąskambį nuo akordo

1.1. Apibūdinti sąskambius, akordus;1.2. Nusakyti akordų tonų dvejinimo ypatybes;1.3. Įvardyti trigarsių ir keturgarsių akordų sandarą;1.4. Paaiškinti akordo pavidalo nustatymo kriterijus;1.5. Nurodyti trigarsės sandaros akordo užrašymo keturbalsiškai nuoseklią tvarką.

2. Taikyti pagrindines akordų sandaros, tarpusavio ryšių ir balsavados taisykles

2.1. Apibrėžti akordų tarpusavio santykius nusakančius kriterijus;2.2. Nusakyti akordų tarpusavio funkcinius ryšius, pateikti funkcijų sekos pavyzdžių;2.3. Apibūdinti kvartos, kvintos ir sekundos santykių kvintakordų, sekstakordų ir kvartsekstakordų jungimo, sprendimo ar vietokaitos taisykles;2.4. Paaiškinti kadencinio kvartsekstakordo funkcinę reikšmę, apibrėžti jo vartojimo ribas;2.5. Apibūdinti nuoseklaus ir šuoliško balsų vedimo skirtumus;2.6. Įvardyti dominantseptakordo ir jo apvertimų paruošimo, vietokaitos ir sprendimų taisykles;2.7. Nusakyti harmoninio mažoro akordų sandarą, apibūdinti jų jungimo ypatybes;2.8. Įvardyti pagrindinėms funkcijų grupėms priklausančius akordus, nurodyti jų funkcinę priklausomybę;2.9. Apibūdinti subdominantės su seksta vartojimo taisykles, nurodyti pagrindinį akordo išdėstymą.

3. Raštu keturiais balsais harmonizuoti melodiją

3.1. Apibūdinti melodijos tonacijos, dermės ir formos nustatymo kriterijus;3.2. Įvardyti akordų išdėstymo pasirinkimo kriterijus;

210

3.3. Nusakyti tipiškus melodijos vingius apibūdinančius požymius ir paaiškinti jų harmonizavimo būdus;3.4. Paaiškinti kadencijų harmonizavimo ypatumus;3.5. Nusakyti melodijos harmonizavimo keturiais balsais nuoseklų planą;3.6. Apibrėžti subdominantės su seksta vartojimo sąlygas periode, apibūdinti specifinius šio akordo ir kadencinio kvartsekstakordo jungties bruožus.

4. Skambinti fortepijonu muzikinius darinius

4.1. Apibūdinti diatoninę, chromatinę ir transponuojančią sekvencijų sandaros skirtumus;4.2. Apibūdinti pirmo giminingumo tonacijų sistemą;4.3. Išvardinti duotai tonacijai priklausančias pirmo giminingumo tonacijas, nurodyti jų prieraktinių ženklų skaičių;4.4. Nusakyti muzikinio darinio užbaigimo reikalavimus;4.5. Įvardyti sekvencijos motyvo ir grandžių bendrus bruožus ir skirtumus;4.6. Apibūdinti vienatonacinio ir moduliacinio periodų sudarymą, jų pabaigų skiriamuosius požymius;4.7. Pateikti subdominantės su seksta skirtingų išdėstymo pavyzdžių ir paaiškinti išdėstymo įtaką akordų junginiams.

5. Analizuoti paprastesnius muzikinius pavyzdžius

5.1. Apibūdinti muzikos pavyzdžio muzikinę faktūrą, melodijos plėtojimo būdą;5.2. Apibrėžti periodo sudėtines dalis: sakinius, frazes, motyvus;5.3. Įvardyti akordų funkcijas, pavidalus;5.4. Apibrėžti akordų ir funkcijų kiekį viename takte, nusakyti akordų kiekį lemiančius faktūros požymius;5.5. Apibūdinti kadencijas pagal baigiamąjį akordą, vietą muzikos formoje, funkcinę sandarą ir užbaigtumo laipsnį;5.6. Išvardinti neakordinių garsų rūšis, suskirstyti jas pagal vartojimo sąlygas.


styginių, pučiamųjų, mušamųjų instrumentų dalyko:Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių

taikymas praktinėje veikloje: ankstyvųjų epochų daugiabalsės muzikos tipai; funkcinė harmonija; pagrindiniai akordų balsavados principai; pagrindinių laipsnių kvintakordai, jų jungimas; akordų vietokaita; tercijų šuoliai; kadencijų rūšys; kadencinis kvartsekstakordas; kvartos kvintos ir sekundos santykio sekstakordų laipsniškas ir šuoliškas jungimas; pereinamieji ir pagalbiniai kvartsekstakordai; dominantės septakordas; akordų sandaros, tarpusavio ryšių ir balsavados taisyklių taikymas praktinėje veikloje; melodijų sakinio ar periodo forma soprane ir bose harmonizavimas pagrindiniais kvintakordais, sekstakordais, pereinamaisiais ir pagalbiniais sekstakordais bei kvartsesktakordais, kadenciniu kvartsekstakordu ir dominantseptakordu; akordų junginių, kadencijų, sekvencijų skambinimas fortepijonu; nesudėtinga harmonine kalba parašytų muzikos pavyzdžių faktūros, akordų, kadencijų, muzikos sintaksinių darinių analizavimas;

13.6.6.2. Mokiniams, besimokantiems muzikos kūrybos dalyko:Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių

taikymas praktinėje veikloje: ankstyvųjų epochų daugiabalsės muzikos tipai; funkcinė harmonija; pagrindiniai akordų balsavados principai; pagrindinių laipsnių kvintakordai, jų jungimas; akordų vietokaita; tercijų šuoliai; kadencijų rūšys; kadencinis kvartsekstakordas;

211

kvartos kvintos ir sekundos santykio sekstakordų laipsniškas ir šuoliškas jungimas; pereinamieji ir pagalbiniai kvartsekstakordai; dominantės septakordas ir jo apvertimai; harmoninis mažoras; funkcinė sistema; subdominantė su seksta; akordų sandaros, tarpusavio ryšių ir balsavados taisyklių taikymas praktinėje veikloje; melodijų sakinio ar periodo forma soprane ir bose harmonizavimas pagrindiniais kvintakordais, sekstakordais, pereinamaisiais ir pagalbiniais sekstakordais bei kvartsesktakordais, kadenciniu kvartsekstakordu, dominantseptakordu ir apvertimais, subdominante su seksta natūraliame ir harmoniniame mažore bei harmoniniame minore; akordų junginių, kadencijų, sekvencijų, vienatonacinio ir moduliacinio periodų į penktą laipsnį skambinimas fortepijonu; nesudėtinga harmonine kalba parašytų muzikos pavyzdžių faktūros, akordų, kadencijų, muzikos sintaksinių darinių analizavimas.



Patenkinamas Pagrindinis AukštesnysisMuzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veiklojeŽino pakankamai daug su tema susijusių harmonijos terminų. Įsimena ir taisyklingai vartoja svarbiausius akordų funkcijų simbolius. Supranta svarbiausias balsavados taisykles, tačiau ne visada jas prisimena ir taiko praktinėje veikloje. Su klaidomis užrašo uždavinio sprendimą muzikiniais garsais. Užduotis fortepijonu skambina netolygiu tempu, dažnos klaidos. Atpažįsta nesudėtinga harmonine kalba parašytame muzikos pavyzdyje akordus, nustato jų priklausomybę funkcinei grupei.

Žino temos pagrindines funkcinės harmonijos sąvokas bei akordų funkcijų simbolius. Be didesnių klaidų atsako į su tema susijusius klausimus. Įsimena ir supranta svarbiausias balsavados taisykles, tačiau ne visada jų laikosi. Gana tiksliai užrašo uždavinio sprendimą muzikiniais garsais. Tačiau pritrūksta nuoseklumo, pasitaiko akordų funkcinės sekos, kadencijų sudarymo klaidų. Užduotis fortepijonu skambina netolygiu tempu, pasitaiko akordų jungimo ar sudarymo klaidų. Atpažįsta nesudėtinga harmonine kalba parašytame muzikos pavyzdyje akordus, nustato jų priklausomybę funkcinei grupei, nurodo periodo ir jo sudėtinių dalių apimtis.

Žino daug su tema susijusių harmonijos sąvokų, balsavados taisyklių. Be didesnių klaidų taiko ugdymo turinyje apibrėžtas žinias praktinėje veikloje. Nuosekliai, tiksliai, aiškiai užrašo uždavinio sprendimą muzikiniais garsais. Užduotis fortepijonu skambina pakankamai ritmiškai, gali suharmonizuoti nesudėtingą melodiją žinomais akordais. Atpažįsta nesudėtinga harmonine kalba parašytame muzikos pavyzdyje akordus, nustato jų priklausomybę funkcinei grupei, nurodo periodo ir jo sudėtinių dalių apimtis, gali apibūdinti kadencijas pagal funkcinę sandarą ir užbaigtumo laipsnį.


Patenkinamas Pagrindinis AukštesnysisMuzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Žino temos pagrindines funkcinės harmonijos sąvokas bei akordų funkcijų simbolius. Be didesnių klaidų atsako į su tema susijusius

Žino daug su tema susijusių harmonijos sąvokų, balsavados taisyklių. Be didesnių klaidų taiko ugdymo turinyje apibrėžtas žinias

Žino visas su tema susijusias harmonijos sąvokas, balsavados taisykles, akordų vartojimo periode ar kituose

212

klausimus. Įsimena ir supranta svarbiausias balsavados taisykles, tačiau ne visada jų laikosi. Gana tiksliai užrašo uždavinio sprendimą, pasitaiko akordų funkcinės sekos, kadencijų sudarymo klaidų. Užduotis fortepijonu skambina netolygiu tempu, pasitaiko akordų jungimo ar sudarymo klaidų. Atpažįsta nesudėtinga harmonine kalba parašytame muzikos pavyzdyje akordus, nustato jų priklausomybę funkcinei grupei, nurodo periodo ir jo sudėtinių dalių apimtis.

praktinėje veikloje. Tiksliai suharmonizuoja melodiją keturiais balsais, aiškiai ir tvarkingai užrašo natomis. Užduotis fortepijonu skambina pakankamai ritmiškai, gali suharmonizuoti nesudėtingą melodiją žinomais akordais. Atpažįsta nesudėtinga harmonine kalba parašytame muzikos pavyzdyje akordus, nustato jų priklausomybę funkcinei grupei, nurodo periodo ir jo sudėtinių dalių apimtis, apibūdina kadencijas pagal funkcinę sandarą ir užbaigtumo laipsnį.

dariniuose sąlygas. Be klaidų taiko ugdymo turinyje apibrėžtas žinias praktinėje veikloje, geba argumentuotai paaiškinti savo sprendimus. Nuosekliai, tiksliai, aiškiai ir tvarkingai užrašo uždavinio sprendimą, geba pateikti kitokius, pakankamai teisingus tos pačios užduoties sprendimo variantus. Užduotis fortepijonu skambina ritmiškai, gali teisingai suharmonizuoti nesudėtingą melodiją ar duotą akordų seką. Atpažįsta nesudėtinga harmonine kalba parašytame muzikos pavyzdyje akordus, nustato jų priklausomybę funkcinei grupei, nurodo periodo ir jo sudėtinių dalių apimtis, gali apibūdinti kadencijas pagal baigiamąjį akordą, vietą muzikos formoje, funkcinę sandarą ir užbaigtumo laipsnį.

13.7. Dailės ir architektūros istorijos dalyko paskirtis – sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui sistemingai ir nuosekliai pažinti dailės ir architektūros reiškinių įvairovę, pradėti pažintį su istoriniais meno laikotarpiais:

13.7.1. Dalyko tikslas – supažindinti mokinius su dailės šakomis, žanrais, stiliaus samprata, padėti mokiniams suvokti skirtumą tarp realaus ir meninio vaizdo vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūrinijoje.

13.7.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dailės ir architektūros istorijos pamokas mokiniai:

13.7.2.1. papildytų muzikologijos žinias ir gebėjimus dailėtyros žiniomis ir gebėjimais;

13.7.2.2. susipažintų su meno rūšių įvairove ir jų ypatumais, skirtingomis dailės technikomis ir technologijomis;

13.7.2.3. ugdytų(si) gebėjimą skirti pagrindines dailės rūšis ir jas apibūdinti, mokytųsi klasifikuoti dailės kūrinius pagal žanrus;

13.7.2.4. susipažintų su akmens amžiaus, Mesopotamijos, Egipto, antikos, viduramžių epochos bei renesanso iškiliausiais ir būdingiausiais kūriniais;

13.7.2.5. mokytųsi tyrinėti, analizuoti, lyginti, vertinti dailės istorijos ir architektūros kūrinius, priklausančius įvairioms istorinėms epochoms ir kultūroms;

13.7.2.6. mokytųsi tinkamai vartoti dailės sąvokas ir terminiją.13.7.3. Dalyko struktūra. Dalyką sudaro dvi veiklos sritys:13.7.3.1. Dailės istorijos ir architektūros procesų ir meno kūrinių pažinimas,

analizavimas, interpretavimas ir vertinimas;13.7.3.2. Dailės reiškinių pažinimas socialinėje kultūrinėje aplinkoje.13.7.4. Didaktinės nuostatos:

213

13.7.4.1. Dailės ir architektūros istorijos dalyko ugdymo turinys orientuotas į profesionaliosios dailės problematikos (realistiškumas/abstraktumas, kompozicijos, spalvos, formos sprendimai) ir ją apibūdinančių sąvokų pažinimui, atskleidžiamas remiantis diachronijos ir sinchronijos principais, trimis dailėtyros aspektais – meno istorijos, meno teorijos bei kritikos – ir apima atskirus meno raidos etapus, raidos mokymas(is) remiasi lyginamosios analizės metodu;

13.7.4.2. Mokymo procesas vyksta klasėje ir muziejuose lietuvių kalbos, literatūros, istorijos, matematikos, anglų kalbos ir kt. dalykus;

13.7.4.3. Pamokoje mokymo(si) metodai, parenkami pagal pamokos tikslus, turinį, mokinių gebėjimus. Mokomosios užduotys atliekamos individualiai ir grupėmis. Siekiama, kad pažintis su dailės ir architektūros istorija vyktų įvairiomis formomis (pasakojimu, demonstravimu, iliustravimu, stebėjimu, diskusijomis, rašiniais, kūrybinėmis pratybomis, grafiniais ir projektiniais darbais ir kt);

13.7.4.4. Siekiama ugdyti mokinių kritinį mąstymą, gebėjimą argumentuoti, ieškoti, atsirinkti ir vertinti informaciją. Veikla organizuojama taip, kad mokiniai mokytųsi naudotis įvairiais informaciniais šaltiniais (knygomis, enciklopedijomis, internetinėmis duomenų bazėmis, kultūrine žiniasklaida, mokomosios programos);

13.7.4.5. Mokinių pasiekimai vertinami diagnostiniu bei apibendrinamuoju būdu. Diagnostinis vertinimas taikomas atskirų užduočių (praktinių užduočių, teminių darbų, kūrinių aprašymų) pasiekimams įvertinti. Apibendrinamasis vertinimas vyksta kiekvieno pusmečio pabaigoje. Vertinama bendra mokinio pažangos dinamika, suinteresuotumas, motyvacija.

13.7.5. Mokinių pasiekimai:1. Dailės kūrinių stebėjimas, interpretavimas ir vertinimasNuostatos – domėtis meno istorija kaip galimybe geriau pažinti pasaulį. Perprasti senųjų civilizacijų, antikos, viduramžių ir renesanso meninės kūrybos principus. Vertinti skirtingas meno apraiškas bei ieškojimus.Esminis gebėjimas - meno kūrinių bei meno istorijos reiškinių sinchronizavimas ir diachronija.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Vartojant paprastas dailės sąvokasanalizuoti ir vertinti meniniusprofesionaliosios dailės kūrinių ir tautodailėsbruožus

1.1.1. Tyrinėti ir skirti raiškos pobūdį pagal atlikimo techniką: grafinė(eskizas, piešinys, atspaudas),tapybinė (tapyba guašu, akvarele, aliejiniais dažais ir kt.), erdvinė-skulptūrinė (lipdyba, kalyba, liejyba, drožyba) raiška;1.1.2. Skirti pagrindinius dailės žanrus (peizažas, natiurmortas, portretas, autoportretas, buitinis ir istorinis);1.1.3. Įsižiūrėti ir nusakyti dailės, tautodailėskūrinių meninius bruožus (koloritą,formų ir kompozicijos ypatumus: simetriją/asimetriją, linijų ir dėmių ritmą, simbolių reikšmes, atlikimo techniką).

1.2. Įžvelgti dailės palikime meninių stilių irraiškos priemonių kaitą

1.2.1. Pagal aptartus kriterijus analizuoti skirtingų istorinių laikotarpių (senųjų civilizacijų, antikos, viduramžių ir renesanso) kūrinius: apibūdinti kūrinio formą, turinį, technines ir atlikimo savybes;1.2.2. Taisyklingai vartoti būdingus architektūros, vaizduojamosios beitaikomosios dailės terminus.

1.3.Remiantis meno suvokimo principais atskleisti epochos ypatumus

1.3.1. Įvardyti šių epochų meninės raiškos priemones, stiliaus bei žanro savybes.

214

1.4. Ieškoti informacijos internete ar spausdintuose leidiniuose

1.4.1. Pasirinkti reikšminius žodžius informacijos paieškai ir rasti informacijos apie aptartus dailės kūrinius.

1.5. Apibūdinti lankytų muziejų ir parodų kūrinius ir ekspozicijas

1.5.1. Vartojant paprastas dailės sąvokas (dailė, tapyba, grafika, portretas, autoportretas, skulptūra, keramika ir kt.) pasakoti apie lankytų muziejų ir parodų ekspozicijas.

2. Dailės reiškinių pažinimas socialinėje kultūrinėje aplinkojeNuostatos - suvokti dailės reikšmę įvairiose gyvenimo srityse kaip prielaidą skleistis kolektyvinei patirčiai. Pastebėti artimiausios aplinkos estetinius reiškinius, susijusius su žmogaus veikla.Esminis gebėjimas - analizuoti ir vertinti meno reikšmę asmens ir visuomenės gyvenime.

Gebėjimai Žinios ir supratimas2.1. Pastebėti ir atpažinti meninės veiklosreiškinius kasdienėje aplinkoje ir socialiniamekultūriniame gyvenime

2.1.1. Įvardyti kultūrinės veiklos poveikį gyvenamajai aplinkai;2.1.2. Atlikti tiriamąjį darbą – atpažinti atskirųepochų architektūros statinius arba dailėskūrinius muziejuje, išskirti būdingas detales, pristatyti klasėje.

2.2. Aprašyti matytą kultūrinį renginį pagal nurodytus reikalavimus

2.2.1. Atrinkti ir apibendrinti informaciją apie matytą renginį;2.2.2. Vertinti minėtą renginį ir savo išvadas kritiškai palyginti su kitomis nuomonėmis;2.2.3.Paaiškinti kultūrinės žiniasklaidos funkcionavimą, jos svarbą visuomenės gyvenimui.

13.7.6. Turinio apimtis:13.7.6.1. Dailės kūrinių stebėjimas, interpretavimas ir vertinimas: skirtingų meno

šakų (literatūros, muzikos, kino, teatro, šokio) specifika ir jų sąveika su daile ir architektūra; dailės raiškos priemonių (linija, dėmė, spalva, forma, kompozicija, ritmas) savybės, panaudojimo galimybės, sukeliamas įspūdis; vaizduojamosios ir taikomosios dailės rūšys; jų techniką, raišką apibūdinančios sąvokos; dailės kūrinių žanrų plėtojimas klasikinėje, modernioje ir šiuolaikinėje dailėje: senųjų civilizacijų (Mesopotamijos ir Egipto) dailės ir architektūros palikimo, architektūrinės konstrukcijos, dailės technologijų ir dailės raiškos kanono aspektai (stilizavimas, dekoratyvumas, sąlyginis vaizdavimas); antikos (Roma ir Graikija) architektūros konstrukcijos, orderių funkcija, menine išraiška; Graikijos skulptūros menas (proporcijų, judėjimo, kompozicijos (kontrapostas); Romos realistinis skulptūrinis portretas, jo santykis su graikų skulptūra ir originalūs bruožai; antikos tapybos evoliucija, Bizantijos krikščionių kultinės architektūros raida, tapybos kanono ypatumai; Vakarų Europos ankstyvųjų viduramžių knygų menas; romaniškos architektūros formos, konstrukcijos; architektūros santykis su skulptūra; gotikos dailė ir architektūra ir tapyba; renesanso architektūra ir dailė pagal regionus: Italijos ir Šiaurės Renesanso (Nyderlandų, Vokietijos); renesanso dailės ir architektūros raida Lietuvoje;

13.7.6.2. Dailės reiškinių pažinimas socialinėje kultūrinėje aplinkoje: dailės kūrinių įkvėpimo šaltiniai; eksponavimo erdvės ir jų ypatumai; artimiausios aplinkos kultūros ir architektūros paminklai, meninė ir istorinė jų vertė; artimiausi muziejai, galerijos, parodų salės; religijos įtaka dailės ir architektūros raidai; artimiausios aplinkos sakralių objektų raiškos aptarimas; įvairių epochų grožio idealo ir harmonijos sampratos, palyginimai su šiuolaikinės visuomenės vertybėmis ir jų atspindžiais mene; artimiausioje aplinkoje vykstančių meno reiškinių aptarimas, dailininkų kūryba, inovacijos.

13.7.7. Vertinimas:

215

Vertinimo lygiaiPatenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis

1. Dailės kūrinių stebėjimas, interpretavimas ir vertinimasStebi ir vartodamas paprastas dailės sąvokas apibūdina mokytojo nurodytus architektūros objektus, vaizduojamosios ir taikomosios dekoratyvinės dailės kūrinius. Vartodamas paprastas dailės sąvokas vertina istorinių epochų būdingiausius meno pavyzdžius, jų savybes, nusako stebimų dailės kūrinių rūšis, žanrus, apibūdina pagrindines raiškos priemones.

Pagal aptartus kriterijus vertina įvairių epochų ir meninių stilių architektūros objektus, vaizduojamosios ir taikomosios dekoratyvinės dailės kūrinius. Skiria ir išvardija muziejų ekspozicijose ir dailės parodose matytų kūrinių rūšis, žanrus ir svarbiausias raiškos priemones.

Atpažįsta ir įsimena iškiliausius įvairių epochų ir meninių stilių architektūros objektų, vaizduojamosios ir taikomosios dekoratyvinės dailės kūrinius, savarankiškai juos vertina. Atpažįsta ir išvardija muziejų ekspozicijose ir dailės parodose matytų kūrinių rūšis, dailės šakas, žanrus ir labiausiai sudominusias raiškos priemones.

2. Dailės reiškinių pažinimas socialinėje kultūrinėje aplinkojeSavais žodžiais apibūdina mokytojo nurodytus dailės reiškinius, paaiškina jų poveikį.

Pagal aptartus kriterijus vertina įvairių epochų, kultūrų ir dabarties grožio idealus. Apibūdina vietos architektūros bruožus. Išsako savo nuomonę apie meno poveikį, įžvelgia sąsajų tarp dailės ir muzikos stilių.

Savarankiškai vertina įvairių epochų, kultūrų ir dabarties grožio idealus. Domisi vietos architektūra ir apibūdina jos vertingumą. Išsako savitą nuomonę apie artimiausios aplinkos meno reiškinius ir jų poveikį, pasako originalių minčių lygindamas dailės ir muzikos kūrinius.

V SKYRIUSVIDURINIO UGDYMO KARTU SU MENINIU UGDYMU PROGRAMOS

MENINIO UGDYMO DALIES MUZIKOS SRITIES DALYKAI

14. Mokantis pagal vidurinio ugdymo kartu su meniniu ugdymu programą, mokinys tęsia mokymąsi vieno iš pasirinktų muzikos srities programos dalykų: fortepijoną arba chorinį dainavimą ir dirigavimą, vieną iš styginių (smuiko, violončelės, kontraboso, alto, arfos), vieną iš medinių arba varinių pučiamųjų instrumentų, mušamųjų instrumentų, arba muzikos kūrybos.

14.1.Fortepijono dalyko programa skirta lavinti intelektinius ir meninius mokinių gebėjimus, plėtoti savarankiško mokymosi įgūdžius. Didžiausias dėmesys kreipiamas mokinio koncertinės veiklos plėtotei, pianistinio meistriškumo tobulinimui.

14.1.1. Dalyko tikslas – sistemingai plėtoti kompleksinius muzikos suvokimo ir atlikimo įgūdžius, nuosekliai ugdyti mokinių meninį skonį, kūrybiškumą, artistiškumą, atlikėjui būtinas savybes.

14.1.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai:14.1.2.1. efektyviai realizuotų įgimtus intelektinius ir muzikinius gabumus;14.1.2.2. tobulintųsi techninius bei meninių idėjų įgyvendinimo scenoje įgūdžius ir

interpretavimo gebėjimus;14.1.2.3. mokytųsi kritiškai mąstyti;14.1.2.4. lavintų profesionalios muzikos atlikimo vertinimo gebėjimus;14.1.2.5. plėtotų savarankiško darbo įgūdžius;

216

14.1.2.6. ugdytų(si) poreikį puoselėti muzikinę kultūrą.14.1.3. Dalyką sudaro trys veiklos sritys:14.1.3.1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo


žinių taikymas praktinėje veikloje;14.1.3.3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.14.1.4. Didaktinės nuostatos:14.1.4.1. Šiame mokymo(si) etape ugdomi sudėtingi skambinimo fortepijonu

įgūdžiai, kurie tikslingai pa(si)renkami, siekiant atskleisti menines idėjas bei įvairų muzikos kūrinių turinį. Pianistiniai įgūdžiai tobulinami skambinant skirtingais atlikimo būdais gamas ir akordus, įvairia technika pagrįstus etiudus, virtuozines pjeses. Ypač sudėtingos techninės užduotys pamokose yra skaidomos į smulkesnes dalis ir padalas, atliekamos etapais. Pamokose siekiama kurti meniškai prasmingą, mokiniams suprantamą, produktyvų ir vientisą ugdymo procesą;

14.1.4.2. Atsižvelgiant į mokinio individualius gabumus ir gebėjimus, parenkamas mokinio meninius ir profesinius pasiekimus atitinkantis repertuaras. Jį siekiama derinti ir su mokinio kūrybiniais interesais ir realia menine perspektyva. Parinkti kūriniai pamokose analizuojami, vertinami, skatinamas mokinių kritinis mąstymas, mokomasi kūrybiškai ir argumentuotai diskutuoti. Mokymo(si) procese mokinys motyvuojamas savarankiškai ir meniškai pritaikyti jau įvaldytus pianistinius įgūdžius bei įgytas teorines žinias;

14.1.4.3. Siekiama mokiniams suformuoti atsakingą požiūrį į kūrybinę raišką scenoje. Mokiniai mokomi savarankiškai, profesionaliai ir psichologiškai pasirengti viešiems pasirodymams. Padedama atpažinti bei sąmoningai įvaldyti specifinius, kintančius muzikos atlikimo scenoje procesus bei savarankiškai juos įvertinti;

14.1.4.4. Vertinamas mokinio atliekamų kūrinių suvokimas, kūrybinė iniciatyva, meninis savitumas, sudėtingų pianistinių įgūdžių valdymas, sceninė ištvermė. Vertinimu siekiama padėti mokiniams numatyti savo tolesnę karjerą, pasirinkti mokymosi kryptį.

14.1.5. Mokinių pasiekimai:1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimasNuostata – suvokti, kad nuoseklus meninių įgūdžių lavinimas yra būtina sąlyga siekiant profesinio meistriškumo.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Atlikti sudėtingo meninio turinio muziką

1.1.1. Nusakyti skambinamų kūrinių stilistikos bruožus;1.1.2. Apibūdinti konkrečių kūrinių muzikos idėjas;1.1.3. Aptarti techniniu bei meniniu požiūriu vieningo atlikimo požymius.

1.2. Taisyklingai ir laisvai atlikti sudėtingus skambinimo fortepijonu technikos elementus

1.2.1. Apibūdinti taisyklingą kūno laikyseną, rankų koordinaciją ir svorio centrų pojūtį akordų ir oktavų repeticijų, šuolių ir įvairių štrichų atlikimo metu;1.2.2. Paaiškinti skirtingų skambinimo fortepijonu technikos elementų jungimo principus;1.2.3. Paaiškinti, kaip savarankiškai pasirinkti įvairių autorių skambinimo fortepijonu technikos lavinimo pratimus.

1.3. Valdyti skirtingas trijų fortepijono pedalų naudojimo technikas

1.3.1. Apibūdinti dešiniojo pedalo naudojimo tradicijas skirtingų epochų muzikoje;1.3.2. Apibūdinti dešiniojo pedalo vibrato techniką;1.3.3. Paaiškinti viduriniojo fortepijono pedalo paskirtį.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje

217

Nuostatos – vertinti muzikos kūrinių analizavimą kaip muzikos kultūros pažinimo būdą, suprasti ir naudotis muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių teikiamomis galimybėmis reikšti idėjas, patirtį, jausmus.2.1. Analizuoti kompozitoriaus individualų stilių

2.1.1. Nusakyti pagrindinius kompozitoriaus gyvenimo ir kūrybos bruožus;2.1.2. Apibūdinti atliekamo kūrinio muzikinės kalbos bruožus, įvardyti konkrečiam muzikos kūriniui ir visai kompozitoriaus kūrybai būdingus bruožus;2.1.3. Apibūdinti skirtingus to paties kompozitoriaus kūrinius.

2.2. Analizuoti skirtingas to paties kūrinio interpretacijas

2.2.1. Išvardinti skirtingoms to paties kūrinio interpretacijoms būtinus muzikos teksto elementus;2.2.2. Apibūdinti skirtingų pianistų individualų skambinimo stilių;2.2.3. Aprašyti to paties kūrinio skirtingų atlikėjų interpretacijų ypatybes;2.2.4. Nurodyti kompozitoriaus tekstą labiausiai atitinkantį atlikimą.

2.3. Savarankiškai planuoti repertuaro parengimo ir kartojimo procesus

2.3.1. Įvardyti pagrindinius muzikinius, psichologinius gebėjimus, kuriais remiasi savarankiško darbo rezultatyvumas ir sėkmė;2.3.2. Nusakyti mokymosi savikontrolės būdus;2.3.3. Išvardinti repertuaro kartojimo etapus.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenimeNuostata – suprasti, kad aktyvus dalyvavimas meninėje veikloje ir jos stebėjimas padeda tobulėti.3.1. Skambinti mokyklos, miesto, šalies, tarptautiniuose renginiuose, dalyvauti festivaliuose, seminaruose, konkursuose

3.1.1. Paaiškinti sceninės veiklos naudą mokymosi procesui ir asmeninei profesinei karjerai;3.1.2. Apibrėžti dalyvavimo mokyklos, miesto, respublikos ir tarptautiniuose renginiuose tikslus ir svarbą;3.1.3. Apibūdinti, kaip efektyviai ugdyti sceninę ištvermę ir kūrybinę valią;3.1.4. Apibrėžti pilietines atlikėjo nuostatas.

3.2. Stebėti ir vertinti kultūrinę aplinką, dalyvauti meniniuose kultūriniuose renginiuose

3.2.1. Aptarti įvairių kultūrinių renginių panašumus ir skirtumus;3.2.2. Apibūdinti savo ir savo draugų koncertinius pasirodymus, profesionalumą, meninį įtaigumą;3.2.3. Apibūdinti įvairių meno sričių pažinimo reikšmę ir įtaką profesiniam tobulėjimui.


įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: oktavų ir akordų repeticijos; skirtingų skambinimo fortepijonu technikos elementų jungimas, techniką lavinantys pratimai; dešiniojo pedalo vibrato technika; techniniu ir meniniu požiūriais vieningas atlikimas; mokymosi savikontrolė.

14.1.6.2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje: pagrindiniai kompozitoriaus gyvenimo ir kūrybos bruožai; konkretaus muzikos kūrinio ir kompozitoriaus kūrybos sąsajos; individualus pianisto stilius; skirtingos to paties kūrinio interpretacijos; kūrinio tekstą labiausiai atitinkantis atlikimas.

14.1.6.3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime: koncertinės veiklos planavimas ir įgyvendinimas; sceninė ištvermė, interpretacija, savitumas, individualumas;

218

muzikiniai ir psichologiniai gebėjimai; koncertinės veiklos reikšmė; dalyvavimas kultūriniuose meniniuose renginiuose; pilietinės atlikėjo nuostatos; du koncertai, konkursai ar festivaliai per mokslo metus mokykloje, miesto koncertinėje erdvėje ar užsienyje; meistriškumo pamokos;

14.1.6.4. Fortepijono dalyko programinis repertuaras: III gimnazijos klasė: trys etiudai, du stambios formos kūriniai (sonata / variacijos /

fantazija / koncertas), dvi trys lyrinės ar virtuozinės pjesės, du sudėtinga muzikos kalba parašyti polifoniniai kūriniai,

IV gimnazijos klasė: trys etiudai, stambios formos kūrinys (sonata / variacijos / fantazija / koncertas), dvi trys lyrinės ar virtuozinės pjesės, sudėtinga muzikos kalba parašytas polifoninis kūrinys.


Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Taisyklingai, tačiau nepakankamai laisvai atlieka sudėtingus skambinimo fortepijonu technikos elementus. Laisvai valdo kai kurias dinamines nuorodas. Nepakankamai laisvai valdo skirtingas trijų fortepijono pedalų naudojimo technikas. Raiškiai, tačiau nepakankamai įtaigiai ir meniškai atlieka įvairių epochų kūrinius.

Taisyklingai, pakankamai laisvai atlieka sudėtingus skambinimo fortepijonu technikos elementus ir jų kompleksus. Laisvai valdo daugelį dinaminių nuorodų. Pakankamai laisvai valdo skirtingas trijų fortepijono pedalų naudojimo technikas. Raiškiai, tačiau nepakankamai įtaigiai ir meniškai atlieka įvairių epochų kūrinius.

Taisyklingai, laisvai atlieka sudėtingus skambinimo fortepijonu technikos elementus. Laisvai ir įtaigiai valdo dinamines nuorodas. Profesionaliai valdo skirtingas trijų fortepijono pedalų naudojimo technikas. Raiškiai, įtaigiai ir meniškai interpretuoja įvairių epochų kūrinius. Turi savitą, individualų atlikimo braižą.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veiklojeŽino muzikos meninės raiškos priemones, paaiškina jų reikšmę kūrinio meniniam turiniui. Skambindamas fortepijonu panaudoja kai kurias įgytas žinias apie muzikos kūrinių stilių ir žanrą.

Domisi atliekamų muzikos kūrinių istoriniu ir kultūriniu kontekstais, sukauptas žinias taiko praktikoje. Apibūdina kompozitoriaus individualų stilių, nusako esminius kompozitoriaus kūrybos bruožus. Nusako kūrinio vertinimo kriterijus, argumentuotai apibūdina muzikos kūrinio galimas interpretacijas.

Sistemingai gilina muzikos kalbos žinias, nuolat klauso žymių atlikėjų interpretacijų įrašų, argumentuotai apibūdina kompozitoriaus tekstą labiausiai atitinkantį atlikimą. Analizuoja įvairių žanrų ir formų muzikos kūrinius, tikslingai vartoja muzikinius terminus, savarankiškai nustato ir įvardija techniniu ir meniniu požiūriais sudėtingiausias kūrinio vietas, numato būdus šiems uždaviniams spręsti. Dalyvauja sudarant koncertinį repertuarą, argumentuotai apibūdina pasirinktų kūrinių meninę vertę,

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Koncertiniam atlikimui Supranta koncertinės veiklos Didelę repertuaro dalį

219

mokyklinėje ir nemokyklinėje aplinkoje parengia tik nedidelę dalį rengiamo repertuaro. Vangiai domisi menine kultūrine aplinka, fragmentiškai dalyvauja jos renginiuose. Skambindamas sutelkia dėmesį, sceninę ištvermę, kūrybinę valią, siekia meninio rezultato.

viešose erdvėse naudą profesiniam tobulėjimui. Nemažą dalį repertuaro parengia ir atlieka koncertuose, seminaruose, konkursuose, festivaliuose. Skambindamas sėkmingai panaudoja įgytas profesines ir bendrąsias kompetencijas, siekia atskleisti individualų muzikavimo stilių. Noriai domisi Lietuvos muzikiniu gyvenimu, žymiausiais Lietuvos ir pasaulio pianistais.

parengia ir sėkmingai atlieka koncertuose, seminaruose, konkursuose, festivaliuose. Scenoje jaučiasi laisvai, kūrybingai, ryškiai perteikia kūrinio idėją. Nuolat kaupia koncertinį repertuarą. Aktyviai ir noriai domisi miesto, Lietuvos kultūriniais meniniais renginiais, dažnai juose dalyvauja. Stebi žymių Lietuvos ir pasaulio fortepijoninės muzikos atlikėjų koncertinį gyvenimą, jį išsamiai apibūdina, reiškia argumentuotą nuomonę.

14.2. Smuiko dalykas skirtas lavinti griežimo smuiku virtuozinę techniką, ugdyti gebėjimą savarankiškai ir kūrybiškai taikyti įgytas žinias, kaupti koncertinį repertuarą.

14.2.1. Dalyko tikslas – sudaryti sąlygas mokiniui ugdyti muzikinį mąstymą ir intelektą, lavinti(s) muzikinę vaizduotę ir kūrybinius gebėjimus; ugdyti kūrybingą, artistišką smuikininką.

14.2.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai:14.2.2.1. plėtotų sceninės kultūros patirtį;14.2.2.2. ugdytų(si) meninius gebėjimus;14.2.2.3. įvaldytų virtuozinę techniką;14.2.2.4. naudotų technines raiškos priemones meniniam vaizdiniui kurti;14.2.2.5. aktyviai dalyvautų mokyklos bei Lietuvos muzikiniame gyvenime;14.2.2.6. pasirengtų studijoms Lietuvos ar kitų pasaulio šalių aukštosiose muzikos

mokyklose.14.2.3. Dalyką sudaro trys veiklos sritys:14.2.3.1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir


įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas;14.2.3.3. Muzikinė raiška socialiniame kultūriniame gyvenime.14.2.4. Didaktinės nuostatos:14.2.4.1. Dalyko pamokose mokytojas siekia atskleisti mokinio individualybę.

Kiekvienam mokiniui parenkama individuali programa atsižvelgiant į kiekvieno asmeninį gebėjimų lygį, charakterį, asmenybės bruožus ir poreikius. Programa sudaroma bendradarbiaujant mokytojui ir mokiniui. Parinkti kūriniai mokiniui turi būti aktualūs, teikti emocinį ir dvasinį pasitenkinimą, skatinantys siekti virtuoziškumo, meninės raiškos brandumo. Programos repertuarą sudaro skirtingo žanro, charakterio, formos, stiliaus, muzikinės nuotaikos kūriniai. Mokiniai skatinami savarankiškai domėtis įvairių stilistinių epochų muzikos kūriniais smuikui, klausyti ir analizuoti to paties kūrinio skirtingų atlikėjų interpretacijas, siekti geriau suvokti kiekvieno muzikos stiliaus ar žymaus atlikėjo savitumą. Savarankiškos įžvalgos, atlikėjiška patirtis sudaro palankias sąlygas griežti techniniu ir meniniu turiniu vis sudėtingesnius kūrinius. Sukauptos žinios ir patirtis lavina jaunojo atlikėjo gebėjimą aprėpti meninius įvaizdžius, suprasti ir perteikti kūrinio esmę;

14.2.4.2. Mokiniai supažindinami su tolimesnėmis mokymosi perspektyvomis, atlikėjo karjeros galimybėmis ir kryptingai rengiasi studijoms. Aptariami tolimesni mokymosi tikslai, įvardijami realūs mokinio pasiekimai, problemos, ieškoma būdų šiems klausimams spręsti. Mokymas vyksta ne tik pamokų metu, bet ir po jų. Mokinai skatinami dalyvauti

220

koncertinėje veikloje, konkursuose, festivaliuose, kultūriniuose renginiuose, skatinami domėtis Lietuvos bei užsienio šalių atlikėjų pasiekimais. Klausomasi muzikos audio įrašų, analizuojamos ir vertinamos interpretacijos. Mokiniai skatinami sąmoningai kurti savitą atlikėjo įvaizdį;

14.2.4.3. Mokiniai vertinami atsižvelgiant į virtuozinės technikos įvaldymą, muzikos kūrinių meninį įprasminimą, sceninę kultūrą. Vertinimu siekiama ne tik skatinti mokinio motyvaciją, ugdyti pasitikėjimą savo jėgomis, bet ir padėti planuoti savo profesinę perspektyvą.

14.2.5. Mokinių pasiekimai:1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veiklojeNuostatos – nuolat domėtis įvairių žanrų ir stilių muzika, analizuoti konkrečiam stiliui būdingą muzikos kalbą, siekti šias žinias taikyti interpretuojant muzikos kūrinius.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Analizuoti ir palyginti įvairių žanrų ir stilių muziką

1.1.1. Nusakyti konkrečiam muzikos stiliui būdingus bruožus, įvardyti muzikinės kalbos ypatumus;1.1.2. Įvardyti muzikos terminų reikšmes;1.1.3. Išvardinti konkrečiam muzikos stiliui būdingiausias muzikos raiškos priemones.

1.2. Įvertinti kūrinio originalumą 1.2.1. Išvardinti kitus kompozitoriaus kūrinius;1.2.2. Apibūdinti kūrinio dramaturginį planą, nurodyti svarbiausias kulminacijas;1.2.3. Įvardyti muzikos kūrinio formai būdingus ir specifinius bruožus;1.2.4. Išvardinti panaudotas raiškos priemones, jų reikšmę meniniams vaizdiniams.

2. Smuiko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimasNuostata – siekti griežimo smuiku kokybiškos techninės ir meninės visumos.2.1. Parinkti teisingą, patogią pirštuotę

2.1.1. Paaiškinti teisingos pirštuotės principus ir reikšmę techniniam atlikimui;2.1.2. Nusakyti teisingos pirštuotės parinkimo kriterijus siekiant atskleisti muzikos kūrinio tembrinius bei dinaminius epizodus.

2.2. Griežti laisva kūno padėtimi 2.2.1. Atpažinti įsiveržimo pojūtį savo kūne;2.2.2. Paaiškinti įsiveržimo žalą smuikavimo technikos raidai;2.2.3. Paaiškinti, kokią įtaką įsiveržimas turi garso kokybės formavimui;2.2.4. Paaiškinti laisvo, lygaus kvėpavimo reikšmę griežimo metu.

2.3 Atlikti virtuozinius griežimo smuiku technikos elementus

2.3.1. Nurodyti virtuozinius epizodus muzikos kūrinyje;2.3.2. Paaiškinti virtuozine technika pagrįstų muzikos epizodų mokymosi būdus;2.3.3. Apibūdinti kairės ir dešinės rankų funkcijas virtuoziniame pasaže;2.3.4. Apibūdinti tikslingai ir koordinuotai rankų sąveikai būdingus požymius.

2.4. Taikyti naujas griežimo smuiku technikos priemones

2.4.1. Nusakyti naujų štrichų atlikimo pirštuočių variantus;2.4.2. Nurodyti kūrinio epizodus, kuriuose galimos skirtingos pirštuotės galimybės;2.4.3. Paaiškinti garso tembro keitimo būdus.

221

2.5. Savarankiškai griežti nežinomą muzikos kūrinį

2.5.1. Įvardyti muzikos kūrinyje sudėtingiausias technines vietas, pateikti nuoseklų jų mokymosi planą;2.5.2. Paaiškinti kūrinyje matomas autoriaus nuorodas;2.5.3. Nurodyti kitų atlikėjų keletą skirtingų kūrinio interpretacijos variantų, apibūdinti labiausiai patikusį.

3. Muzikinė raiška socialiniame kultūriniame gyvenimeNuostatos – ugdyti profesionaliam atlikėjui būtinas savybes: artistiškumą, kūrybiškumą, estetinę nuovoką, pasitikėjimą savimi; siekti rezultatyviai pasirodyti konkursuose. 3.1. Pasitikėti savimi scenoje 3.1.1. Nusakyti artistiškam atlikimui būdingus požymius;

3.1.2. Išvardinti pasirengimo koncertui pratimus, padedančius valdyti psichologinę įtampą koncerto metu;3.1.3. Nurodyti veiksnius, darančius įtaką laisvam, įtaigiam, profesionaliam kūrinių atlikimui.

3.2. Dalyvauti mokyklos organizuotuose renginiuose, festivaliuose, seminaruose, respublikiniuose bei tarptautiniuose konkursuose, smuiko meistriškumo pamokose

3.2.1. Paaiškinti dalyvavimo konkursuose, festivaliuose, meistriškumo pamokose, muzikiniuose projektuose svarbą;3.2.2. Palyginti kitų atlikėjų ir savo koncertinius pasirodymus, nurodyti atlikimo skirtumus;3.2.3. Paaiškinti koncertų lankymo įtaką muzikanto meninei raidai.

3.3. Kaupti koncertinį repertuarą 3.3.1. Išvardinti koncertinio repertuaro kūrinių pavadinimus, nurodyti jų autorius;3.3.2. Paaiškinti sukaupto individualaus koncertinio repertuaro svarbą būsimam profesionaliam atlikėjui;3.3.3. Apibūdinti tinkamai parinkto koncertinio repertuaro įtaką atlikėjo interpretacinei patirčiai.3.3.4. Išvardinti koncertinio repertuaro kūrinius, labiausiai galinčius atskleisti mokinio interpretacinius ir meninius gebėjimus.

3.4. Planuoti savo būsimą profesionalaus atlikėjo karjerą

3.4.1. Nurodyti profesionaliam atlikėjui būtinas savybes;3.4.2. Įvardyti ir apibūdinti savo pasiekimus planuojant profesinę karjerą.


žinių taikymas praktinėje veikloje: melodija, tembras; stringendo, accelerando, tempo comodo, rubato, ritmico, meno mosso, piu mosso tempo nuorodos; molto espressivo, piano grazioso dinaminės nuorodos; ekspresionizmas, minimalizmas, aleatorika; kapričas, fuga, siuita, klasikinė sonata, solo partita, romantinė sonata, koncertas smuikui solo.

14.2.6.2. Dalyko bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumento pažinimas: įvairaus vibrato galimybės; vibrato aukštose pozicijose; dvigubi flažoletų atlikimas; grįžtamasis staccato, sautille, tremolo, staccato volant, con legno, sul tasto štrichų atlikimas;

14.2.6.3. Muzikinė raiška socialiniame kultūriniame gyvenime: muzikos kūrinio idėja; artistiškas muzikos kūrinio atlikimas; sceninė kultūra; solinis koncertas mokykloje, mieste, respublikoje; mokyklos koncertų, renginių organizavimas; konkursinė programa; dalyvavimas konkursuose, festivaliuose, muzikiniuose meniniuose projektuose;

14.2.6.4. Dalyko repertuarą vieneriems mokslo metams sudaro:III gimnazijos klasėje trijų, keturių oktavų apimties 6-8 mažorinės ir minorinės,

chromatinės gamos skirtingo ritmo formulėmis, tercijomis, sekstomis ir oktavomis, fingeruotomis oktavomis ir decimomis; kvintakordai, sekstakordai, kvartsekstakordai, dominantseptakordai, sumažintus septakordai; 6-8 etiudai; keturios skirtingo charakterio pjesės

222

ir du stambios formos kūriniai: sonata arba variacijos, arba koncerto I arba II–III dalys; dvi polifoninio veikalo dalys,

IV gimnazijos klasėje dvi skirtingo charakterio pjesės, vienas stambios formos kūrinys: koncerto I arba II–III dalys; dvi polifoninio veikalo dalys.


Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veiklojeŽino muzikos meninės raiškos priemones, paaiškina jų reikšmę kūrinio meniniam turiniui. Su klaidomis paaiškina skirtingiems muzikos stiliams būdingus muzikinės kalbos bruožus. Su klaidomis analizuoja kūrinių formas.

Palygina ir gali pakankamai tiksliai apibūdinti kai kurių epochų kūrinius. Išvardina pagrindinius muzikos stiliui, kompozitoriaus kūrybai būdingus bruožus, išvardina keletą kitų kompozitoriaus parašytų kūrinių. Domisi atliekamų muzikos kūrinių istoriniu ir kultūriniu kontekstais.

Analizuoja įvairių žanrų ir formų muzikos kūrinius, tikslingai naudoja muzikinius terminus, savarankiškai nustato ir įvardija techniniu ir meniniu požiūriais sudėtingiausias kūrinio vietas, argumentuotai apibūdina kūrinių meninę vertę. Išvardina pagrindinius muzikos stiliui, kompozitoriaus kūrybai būdingus bruožus, išvardina kitus kompozitoriaus parašytus kūrinius. Nuolat domisi atliekamų muzikos kūrinių istoriniu ir kultūriniu kontekstais.

2. Smuiko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimasGrieždamas taiko įgytas žinias, atlieka įvairius griežimo smuiku technikos elementus, klysta juos pritaikydamas kūriniuose. Stengiasi griežti laisvais judesiais, kokybišku garsu. Intonuoja su kai kurias netikslumais.

Tikslingai naudojasi įgytomis žiniomis, taiko smuikavimo technikos įgūdžius virtuoziniuose muzikos kūriniuose. Griežia laisvais judesiais, kokybišku garsu naudodamas įvairias vibrato formas, pasirenka kūrinio charakterį atitinkančią interpretaciją.

Profesionaliai ir laisvai atlieka griežimo smuiku virtuozinės technikos elementus. Griežia laisvais ir tiksliais judesiais. Tiksliai valdo kairės ir dešinės rankų funkcijas. Griežia įvairiais garso tembrais. Tiksliai intonuoja. Naudodamasis įgytomis žiniomis pasieka kokybišką rezultatą.

3. Muzikinė raiška socialiniame kultūriniame gyvenimeDalyvauja privalomuose mokyklos renginiuose, meistriškumo pamokose. Domisi Lietuvos ir pasaulio muzikiniais įvykiais. Dalyvauja savo klasės mokinių koncertuose.

Dalyvauja mokyklos muzikiniuose renginiuose, respublikiniuose konkursuose, meistriškumo pamokose, Padeda organizuoti muzikinius renginius mokykloje. Rengia savo solinius pasirodymus. Dalyvauja mokytojo klasės koncertuose. Kaupia

Aktyviai dalyvauja mokyklos koncertuose, rengia savo solinius koncertus mieste ir respublikoje. Scenoje jaučiasi laisvai, kūrybingai, ryškiai perteikia kūrinio idėją. Dalyvauja respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose. Plečia savo koncertinį repertuarą. Stebi žymių

223

koncertinį repertuarą. Planuoja savo karjerą.

Lietuvos ir pasaulio smuiko muzikos atlikėjų koncertinį gyvenimą, jį išsamiai apibūdina, reiškia argumentuotą nuomonę.

14.3. Violončelės dalyko programa skirta tobulinti ir plėtoti įvairias dalykines ir bendrąsias būsimo muzikos atlikėjo kompetencijas, artistiškumo gebėjimus, formuoti individualų atlikėjo stilių.

14.3.1. Dalyko tikslas – plėtoti kompleksinius muzikos suvokimo ir atlikimo įgūdžius, nuosekliai ugdyti mokinių meninį skonį, kūrybiškumą, artistiškumą, atlikėjui būtinas savybes.

14.3.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per violončelės dalyko pamokas mokiniai:14.3.2.1. realizuotų intelektinius ir muzikinius gabumus;14.3.2.2. tobulintų techninius įgūdžius ir interpretavimo gebėjimus;14.3.2.3. panaudotų specifines ir bendrąsias kompetencijas, siektų atlikimo kokybės;14.3.2.4. ugdytų(si) profesionalios muzikos atlikimo vertinimo gebėjimus;14.3.2.5. plėtotų savarankiško darbo įgūdžius;14.3.2.6. tobulintų meninių įdėjų įgyvendinimo scenoje įgūdžius.14.3.3. Dalyką sudaro trys veiklos sritys:14.3.3.1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo


žinių taikymas praktinėje veikloje;14.3.3.3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.14.3.4. Didaktinės nuostatos:14.3.4.1. Pamokose nuolat skiriamas didelis dėmesys intelektinių ir muzikinių

gabumų realizavimui, techninių įgūdžių ir interpretavimo gebėjimų tobulinimui. Atliekami aukščiausio techninio sudėtingumo kūriniai, jie nuolat tobulinami, siekiama meninės ir techninės kokybės;

14.3.4.2. Mokiniams sudaromos individualios programos. Atsižvelgiama į kiekvieno asmeninį gebėjimų lygį, į mokinio meninę brandą. Programa sudaroma iš skirtingų žanrų, charakterių, formų, stiliaus, muzikinės nuotaikos kūrinių. Parenkant kūrinius siekiama atskleisti mokinio geriausias atlikėjiškas savybes, praturtinti jo techninių priemonių bagažą, ugdyti meninį skonį ir brandą. Mokiniams svarbu tiksliai įsivardyti savo mokymosi prioritetus, siekius, numatyti profesinę karjerą. Kartu su mokytoju aptariami mokinio pasiekimai, įvardijamos tobulintinos sritys, nustatomas gebėjimų ugdymo veiksmų planas, skatinama siekti atlikimo kokybės. Mokomasi vertinti ir įsivertinti, analizuoti žymių violončelininkų atlikimą, klausomasi žymių violončelės mokytojų meistriškumo pamokų, plečiama audiacinė, meninė ir kultūrinė patirtis lankant koncertus, konkursus, sekant respublikos kultūrinį gyvenimą;

14.3.4.3. Mokiniai vertinami atsižvelgiant į mokinių gebėjimą atskleisti muzikos kūrinių stilistikos subtilybes, kurti meninius vaizdinius, gebėjimą derinti vizualų ir akustinį muzikos atlikimą. Vertinimu apibrėžiami mokinių pasiekimai, numatomos tolimesnio mokymosi gairės.

14.3.5. Mokinių pasiekimai:1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimasNuostatos – siekti vizualinės ir akustinės muzikos kūrinio atlikimo dermės, nuolat tobulinti atlikėjiškus įgūdžius, siekti atskleisti muzikos kūrinio stilistines subtilybes.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Atlikti sudėtingus griežimo violončele technikos elementų junginius, griežti specifinės technikos lavinimo pratimus,

1.1.1. Išvardinti ir apibūdinti specifinius griežimo violončele techninius sunkumus;1.1.2. Nurodyti pratimuose, etiuduose ir

224

etiudus muzikos kūriniuose pasitaikančius techninius sunkumus;1.1.3. Nusakyti mokymosi veiksmų planą, mokymosi metodus;1.1.4. Nusakyti nuolatinio ir sistemingo techninių ir meninių įgūdžių tobulinimo svarbą.

1.2. Sudaryti savarankiško mokymosi planą, kokybiškai atlikti užduotis

1.2.1. Įvardyti efektyvaus mokymosi plano požymius;1.2.2. Nusakyti geros atlikėjiškos formos palaikymo ir tobulinimo priemones;1.2.3. Apibūdinti savarankiškai parengto muzikos kūrinio atlikimą, įvardyti sėkmes ir nesėkmes.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veiklojeNuostatos – domėtis atlikėjo meninę brandą lemiančiais veiksniais, analizuoti muzikos kūrinių stilistiką, stilistines ypatybes, siekti kuo tiksliau sudaryti muzikos kūrinio interpretacinį planą. 2.1. Analizuoti ir palyginti įvairių žanrų ir stilių muziką

2.1.1. Nusakyti konkrečiam muzikos stiliui būdingus bruožus, įvardyti muzikinės kalbos ypatumus;2.1.2. Įvardyti muzikos terminų reikšmes;2.1.3. Išvardinti konkrečiam muzikos stiliui būdingiausias muzikos raiškos priemones.

2.2. Įvertinti kūrinio originalumą 2.2.1. Išvardinti kitus kompozitoriaus kūrinius;2.2.2. Apibūdinti kūrinio dramaturginį planą, nurodyti svarbiausias kulminacijas;2.2.3. Įvardyti muzikos kūrinio formai tipiškus ir specifinius bruožus;2.2.4. Išvardinti panaudotas raiškos priemones, jų reikšmę meniniams vaizdiniams.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenimeNuostatos – noriai muzikuoti viešuose pasirodymuose, jų metu siekti įtaigaus meninio rezultato, kaupti gerai parengtą koncertinį repertuarą.3.1. Pasitikėti savo įgūdžiais ir sukaupta gerąja atlikėjiška patirtimi scenoje, dalyvauti mokyklos organizuotuose renginiuose, seminaruose, violončelės meistriškumo pamokose

3.1.1. Išvardinti sėkmingus savo pasirodymus mokyklos organizuojamuose renginiuose;3.1.2. Apibūdinti šių pasirodymų sėkmę nulėmusius veiksnius;3.1.3. Nurodyti pasitikėjimą scenoje stiprinančias aplinkybes;3.1.4. Nusakyti dalyvavimo mokyklos organizuotuose renginiuose, seminaruose, violončelės meistriškumo pamokose naudą profesiniam tobulėjimui;3.1.5. Įvertinti savo ir kitų mokinių koncertinę veiklą.


225

14.3.6.1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: garso tembro raiška, jos tobulinimas; intonavimo tikslumas, derinimas dermėje; stilistinis frazavimas; išraiškingumas; harmonijos pojūtis; tikslus, logiškas formos plėtojimas; kūrybiškai įgyvendinami dinamikos, tempo, emocinės būsenos ir nuotaikų kaitos niuansai; techninių sunkumų sprendimo būdai.

14.3.6.2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje: muzikos kūrinio forma, stiliaus ypatybės, tematika, istorinis kontekstas, meninės raiškos priemonės; interpretacinis įvaizdis; dramaturginis planas; konkrečiam muzikos stiliui būdingi muzikos pavyzdžiai.

14.3.6.3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime: psichologinis pasirengimas viešiems pasirodymams, sėkmingų savo pasirodymų viešose erdvėse įsivertinimas; pasirodymų sėkmę lemiantys veiksniai; pasitikėjimą scenoje stiprinančios aplinkybės; artistiškam pasirodymui būdingi požymiai; muzikos kūrinių atlikimo scenoje specifika; dalyvavimas mokyklos organizuotuose renginiuose, seminaruose, violončelės meistriškumo pamokose; viešų renginių stebėjimas, dalyvavimas juose; vertinimas ir įsivertinimas.

14.3.6.4. Violončelės dalyko pusmečio programinį repertuarą sudaro 2–3 etiudai, 2 pjesės, 1 stambios formos kūrinys, J. S. Bacho preliudas arba dvi tos pačios siuitos dalys.


Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimasNaudoja pagrindines griežimo violončele technines priemones: siaura ir plati kairės rankos padėtis, vibrato funkcija, griežimas pozicijose ir pozicijų kaita. Dešinės rankos tolygus svorio paskirstymas. Sul tasto ir ordinario funkcijas bei martele, staccato, spiccato, legato, sotje štrichus atlieka pakankamai tiksliai. Skaitymo iš lapo įgūdžiai atitinka minimalius reikalavimus.

Techniką sieja su muzikinės minties logika. Naudojasi visomis griežimo violončele techninėmis priemonėmis atlikdamas programinį repertuarą. Ryškios atliekamo kūrinio stiliaus ir emocinio turinio sąsajos. Siekia tembrinės įvairovės. Violončelės griežimo techniką suvokia kaip artikuliacijos, tembro, melodijos raiškos būdą. Gerai skaito kamerinio ansamblio bei orkestro partijas.

Pateikia savitą, racionalų interpretacinį sprendimą, paremtą muzikos atlikimo tradicija. Violončelės techniką naudoja tik kaip muzikinės, meninės bei estetinės raiškos būdą. Techninėmis priemonėmis meniškai ir sėkmingai atskleidžia vientisą interpretacinį vaizdinį. Laisvai ir išraiškingai skaito iš lapo kamerinio ansamblio bei orkestro partijas. Įtaigiai muzikuoja naudodamas technines bei kūno kalbos priemones. Gilinasi į kompozitorių išgyvenimus, kūrinių sukūrimo laikmetį, bei geopolitinę situaciją.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veiklojeMokytojo padedamas, nusako konkrečiam muzikos stiliui būdingus bruožus, įvardija muzikinės kalbos ypatumus. Analizuodamas muzikos kūrinį vartoja muzikos sąvokas ir terminus. Apibūdina kūrinio dramaturginį planą, nurodo svarbiausią kulminaciją.

Savarankiškai nusako konkrečiam muzikos stiliui būdingus bruožus, įvardija muzikinės kalbos ypatumus, muzikos stiliui būdingiausias muzikos raiškos priemones. Analizuodamas muzikos kūrinį tiksliai vartoja muzikos sąvokas ir terminus. Apibūdina

Savarankiškai ir tiksliai nusako muzikos stiliui ir muzikos epochai būdingus bruožus, įvardija muzikinės kalbos ypatumus, muzikos stiliui būdingiausias muzikos raiškos priemones. Pateikia muzikos kūrinių pavyzdžių. Analizuodamas muzikos kūrinį

226

kūrinio dramaturginį planą, nurodo svarbiausią kulminaciją.

tiksliai vartoja muzikos sąvokas ir terminus. Apibūdina kūrinio dramaturginį planą, nurodo svarbiausią kulminaciją. Suvokia kūrinių meninę vertę, argumentuotai apibūdina sudaromą interpretacinį planą.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenimeMokytojo paskatintas, dalyvauja mokyklos koncertuose. Scenoje jaučiasi pakankamai laisvai. Lankosi respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose, meistriškumo pamokose. Plečia savo koncertinį repertuarą.

Dalyvauja mokyklos koncertuose. Scenoje jaučiasi laisvai. Noriai lankosi respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose, meistriškumo pamokose. Plečia savo koncertinį repertuarą. Domisi žymių Lietuvos ir pasaulio violončelininkų koncertiniu gyvenimu.

Aktyviai dalyvauja mokyklos koncertuose. Scenoje jaučiasi laisvai, ryškiai perteikia kūrinio idėją. Dalyvauja respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose. Plečia savo koncertinį repertuarą. Stebi žymių Lietuvos ir pasaulio violončelininkų koncertinį gyvenimą, jį išsamiai apibūdina, reiškia argumentuotą nuomonę.

14.4. Kontraboso dalyko programa skirta tobulinti griežimo kontrabosu techniką, suteikti interpretavimo, sceninės patirties, plėtoti asmeninę ir kūrybinę kompetencijas.

14.4.1. Dalyko tikslas – tobulinti griežimo kontrabosu techninius įgūdžius, ugdyti ansamblinio muzikavimo gebėjimus, lavinti estetinę nuovoką.

14.4.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai:14.4.2.1. tobulintų sudėtingesnius griežimo kontrabosu techninius įgūdžius;14.4.2.2. analizuotų atliekamų kūrinių istorinį, socialinį, kultūrinį kontekstą;14.4.2.3. mokytųsi meniškai interpretuoti įvairių epochų, stilių ir žanrų kūrinius;14.4.2.4. įgytų ansamblinio muzikavimo patirties;14.4.2.5. ugdytų(si) mokėjimo mokytis kompetenciją;14.4.2.6. kauptų koncertinį repertuarą, sceninę patirtį;14.4.2.7. ugdytų(si) gebėjimą įsivertinti asmeninius pasiekimus bei muzikinės

karjeros perspektyvą.14.4.3. Dalyką sudaro šios veiklos sritys:14.4.3.1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo


žinių taikymas praktinėje veikloje;14.4.3.3. Muzikinė raiška socialiniame kultūriniame gyvenime.14.4.4. Didaktinės nuostatos:14.4.4.1. Paskutiniame mokymosi mokykloje etape didžiausias dėmesys skiriamas

muzikos kūrinių meninei interpretacijai. Pamokose maksimaliai gilinamasi į muzikos charakterį, meninį turinį, pateikiamas labiausiai pagrįstas interpretacinis planas, siekiama atskleisti geriausius kiekvieno mokinio interpretacinius gebėjimus;

14.4.4.2. Baigiamajame etape programinis repertuaras sudaromas atsižvelgiant į mokinio planuojamą koncertinę veiklą (koncertai, konkursai, festivaliai), jo gabumus ir gebėjimus, individualius poreikius, dalyko programinius reikalavimus. Parenkant repertuarą mokiniai skatinami išsakyti savo idėjas, jas argumentuoti. Taip ugdomas mokinio gebėjimas bendradarbiauti su mokytoju, savarankiškumas;

227

14.4.4.3. Mokinai skatinami domėtis muzika kontrabosui, specifinėmis instrumento raiškos galimybėmis solo, ansambliuose, orkestruose. Klausomasi muzikos audio ir video įrašų, aptariamos skirtingos to paties kūrinio interpretacijos, išsakoma nuomonė, mokomasi argumentuotai diskutuoti. Pamokose ugdomi muzikavimo kontrabosu gebėjimai. Atliekami nežinomi nesudėtinga muzikos kalba parašyti kūriniai su fortepijono pritarimu. Grieždamas kontrabosu nežinomą muzikinį tekstą iš natų mokinys turtina atlikėjišką patirtį, plečia muzikinę erudiciją. Muzikuodamas ansambliu mokinys mokosi klausytis partnerio, tinkamai pritaikyti muzikos kūrinio žanrui ir stiliui raiškos priemones. Ugdomas dėmesys, reakcija, intuicija ir kūrybiškumas;

14.4.4.4. Vertinamas mokinių darbas pamokose, savarankiškas užduočių atlikimas, dalyvavimas koncertuose, meniniuose projektuose. Vertinimu siekiama koreguoti mokymąsi, apibendrinti ir nustatyti dalykinių gebėjimų lygmenį, numatyti tolimesnius tikslus, planuoti savo tolesnę veiklą ir karjerą.

14.4.5. Mokinių pasiekimai:1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimasNuostata – ugdytis tikslaus ir įtaigaus muzikavimo įgūdžius, nuolat turtinti atlikėjišką patirtį.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Atlikti sudėtingesnius kontraboso technikos elementus

1.1.1. Apibūdinti aktyvaus pirštų kritimo ir minkšto dengimo technikos elementus;1.1.2. Išvardinti pozicijų keitimo būdus;1.1.3. Išvardinti dažniausiai naudojamus štrichus, apibūdinti jų atlikimo technologiją;1.1.4. Apibūdinti kvartinių ir kvintinių flažoletų raiškos ypatybes;1.1.5. Įvardyti pagrindinius gamos pirštuotės vieninga aplikatūra principus;1.1.6. Apibūdinti melodijos su šuoliais mokymosi ypatumus; 1.1.7. Apibūdinti kontrastinei dinamikai įvaldyti būtinas technines pratybas.

1.2. Savarankiškai parengti muzikos kūrinį

1.2.1. Prisiminti mokytojo suformuluotas užduotis;1.2.2. Įvardyti savarankiško mokymosi tikslus;1.2.3. Apibūdinti sudėtingesnių techninių vietų kūrinyje mokymosi būdus;1.2.4. Nurodyti kūno įvaržai mažinti taikomus pratimus.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veiklojeNuostatos – pažinti muzikos kontrabosui specifines raiškos priemones, siekti jas tinkamai taikyti praktikoje. Lavintis meninį skonį, plėsti savo, kaip atlikėjo, estetinę patirtį2.1. Analizuoti įvairių stilių ir žanrų muzikos kūrinius

2.1.1. Apibūdinti kompozitoriaus pateiktas nuorodas;2.1.2. Įvardyti muzikos charakterį nusakančių nuorodų lietuviškas reikšmes;2.1.3. Apibūdinti sonatos, variacijų ir koncerto žanrų formos ypatybes;2.1.4. Apibūdinti sudėtingesnės faktūros ir ritminio piešinio muzikos tekstą;2.1.5. Įvardyti skirtingo stiliaus kūriniams būdingus muzikos kalbos požymius;2.1.6. Apibūdinti muzikos stiliui būdingą garso specifiką;2.1.7. Nurodyti kompozitoriaus kūrybai būdingus bruožus;

228

2.1.8. Apibūdinti konkretaus kūrinio ypatybes.3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenimeNuostata – siekti kūrybiškai pritaikyti įgytas žinias ir gebėjimus interpretuojant muzikos kūrinį.3.1. Taikyti psichologinės įtampos valdymo įgūdžius

3.1.1. Įvardyti svarbiausias psichologinę įtampą keliančias priežastis;3.1.2. Nurodyti dėmesio koncentraciją, sceninę ištvermę ir valią lavinančius pratimus;3.1.3. Paaiškinti, kaip paskirstyti dėmesį scenoje griežiant muzikos kūrinį;3.1.4. Nusakyti sėkmingam pasirodymui būtinas nuostatas.

3.2. Parengti muzikos kūrinį viešam pasirodymui

3.2.1. Įvardinti pasirengimo koncertui veiksmų planą;3.2.2. Apžvelgti muzikos kūrinyje techniškai sudėtingiausias vietas;3.2.3. Apibūdinti konkrečiam muzikos kūriniui tinkamą mokymosi strategiją;3.2.4. Nurodyti galimas improvizacinių gebėjimų panaudojimo kūrinyje vietas;3.2.5. Aprašyti griežiamo kūrinio emocinę muzikos koncepciją;3.2.6. Pateikti keletą skirtingų to paties kūrinio interpretacijos pavyzdžių, nusakyti optimaliausio varianto pasirinkimo kriterijus.


įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: H-dur, Des-dur, gis-moll, b-moll, Ges-dur, es-moll, Fis-dur, dis-moll gamos per 2–3 oktavas legato po du, keturis ir aštuonis, dvylika ir šešiolika garsų vienu stryku; gamos per dvi tris oktavas įvairiais štrichais; gamos vieninga aplikatūra; sumažintas kvintakordas arpeggio; melizmų, glissando, chromatinių pasažų, laužytų intervalų ir akordų atlikimo smulkioji ir stambioji technika; improvizavimas.

14.4.6.2. Muzikos kalbos ir raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje: H-dur, Des-dur, gis-moll, b-moll, Ges-dur, es-moll, Fis-dur, dis-moll tonacijos; akcentinė dinamika; martele, detache štrichai; kompleksinė muzikos kūrinio analizė; sonatos, variacijų ir koncerto žanrų formos ypatybės; muzikos stilius; kompozitoriaus kūrybos bruožai; muzikos charakteris; muzikos stilius ir garso specifika.

14.4.6.3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime: dalyvavimas festivaliuose, respublikiniuose bei tarptautiniuose konkursuose; psichologinės įtampos valdymo įgūdžiai; dėmesio paskirstymas scenoje; muzikos kūrinio interpretacija; vertinimas, įvertinimas ir įsivertinimas.

14.4.6.4. Pusmečio kontraboso dalyko repertuarą sudaro: 4–5 gamos, 6–8 etiudai, įvairaus charakterio 4–6 pjesės, 1 polifoninis kūrinys, 2 stambios formos (sonata / variacijos / fantazija / koncertas) kūriniai.


Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas

Muzikos kūrinius atlieka pakankamai tiksliai ir tvarkingai. Vidutiniška garso

Kūrinius atlieka techniškai tvarkingai, nurodytais tempais. Raiškiai

Preciziškai atlieka pagrindinius griežimo technikos elementus.

229

kultūra. Neraiškus kūrinių interpretacinis vaizdinys. Griežiama programa neatitinka programinių reikalavimų.

frazuoja, savitai interpretuoja. Griežia jausdamas ryšį tarp stiliaus ir emocinio turinio, naudoja garso tembrinę įvairovę. Naudojasi įgytomis žiniomis ir įgūdžiais, juos taiko atlikdamas programinį repertuarą.

Tikslingai naudoja įvairią griežimo techniką, siekia meninės raiškos. Lanksčiai frazuoja ir intonuoja. Gilus, natūralus garsas, raiškus kūrinių interpretacinis vaizdinys. Programa atitinka arba yra aukštesnė nei numatyti reikalavimai.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veiklojeMokytojo padedamas, apibūdina kompozitoriaus nuorodas, įvardija jų lietuviškas reikšmes. Pasitaiko klaidų, apibūdinant sonatos, variacijų ir koncerto žanrų formos ypatybes. Apibūdina muzikos stiliui būdingą garso specifiką, nurodo kompozitoriaus kūrybai būdingus bruožus.

Savarankiškai apibūdina kompozitoriaus nuorodas, įvardija jų lietuviškas reikšmes. Analizuoja muzikos kūrinį įvairiais atžvilgiais. Apibūdina kompozitoriaus kūrybą, nurodo konkretaus kūrinio ypatybes. Kuria muzikos stiliui adekvatų interpretacinį sumanymą.

Tiksliai analizuoja muzikos kūrinį stiliaus, formos, muzikos kalbos atžvilgiais. Aiškiai reiškia mintis, tiksliai naudoja muzikos terminus, žino jų lietuviškas reikšmes. Išsamiai apibūdina kompozitoriaus kūrybą, nurodo konkretaus kūrinio ypatybes, kūrinio emocinę muzikos koncepciją. Pateikia keletą skirtingų, logiškų to paties kūrinio interpretacijos pavyzdžių, nusako optimaliausio varianto pasirinkimo kriterijus.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenimeNenoriai muzikuoja viešose erdvėse. Pasirodymai yra psichologiškai sukaustyti, atliktų kūrinių meniniai vaizdiniai blankūs. Griežiant menkai taikomi improvizaciniai gebėjimai, pasitaiko viena kita techninė klaida. Sukauptas negausus koncertinis repertuaras.

Noriai muzikuoja viešuose erdvėse, siekia kokybiško atlikimo. Tiksliai įvardija savo sėkmių ir nesėkmių priežastis, nurodo būdus, kaip išvengti griežimo metu klaidų. Grieždamas taiko improvizacinius gebėjimus. Sukauptas pakankamai gausus koncertinis repertuaras.

Aktyviai, motyvuotai ir artistiškai griežia viešuose pasirodymuose. Maksimaliai susikaupia ir perteikia atliekamo kūrinio charakterį. Demonstruoja platų koncertinį repertuarą, puikią sceninę kultūrą. Remdamasis savo menine patirtimi ir pasiekimais, planuoja muziko karjerą.

14.5. Alto dalyko programa skirta mokinio griežimo altu įgūdžiams tobulinti. Šiame mokymo etape svarbiausias dėmesys skiriamas muzikos kūrinių interpretacinei patirčiai kaupti, meninės estetinės nuovokos ugdymui.

14.5.1. Dalyko tikslas – sudaryti sąlygas mokiniui tobulinti atlikimo technikos įgūdžius, interpretacinius gebėjimus, lavinti muzikinę vaizduotę, ugdyti kūrybingą, artistišką asmenybę.

14.5.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai:14.5.2.1. tobulintų griežimo altu techninius įgūdžius;14.5.2.2. ugdytų(si) meninius gebėjimus;14.5.2.3. naudotų muzikos kalbos ir raiškos priemones meniniam vaizdiniui kurti;14.5.2.4. kauptų koncertinį repertuarą;14.5.2.5. plėtotų sceninės kultūros patirtį;

230

14.5.2.6. pasirengtų studijoms Lietuvos ar kitų pasaulio šalių aukštosiose muzikos mokyklose.

14.5.3. Dalyką sudaro trys veiklos sritys:14.5.3.1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir


įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas;14.5.3.3. Muzikinė raiška socialiniame kultūriniame gyvenime.14.5.4. Didaktinės nuostatos:14.5.4.1 Alto dalyko gali būti pradedama mokyti III ar IV gimnazijos klasėje.

Pradėjus mokytis dalyko mokymo programa sudaroma atsižvelgiant į kiekvieno mokinio asmeninių gebėjimų lygį, išsiugdytą atlikėjišką techniką. Pamokose skiriama daugiau dėmesio muzikos kūrinio meninei raiškai, plėtojama interpretacinė patirtis, mažiau dėmesio skiriama techniniams klausimams spręsti. Skatinamas mokinių sąmoningumas aktyviam savarankiškam darbui, planuojama karjera;

14.5.4.2. Pamokose mokiniai atlieka savarankiškai parengtus muzikos kūrinius. Parengti kūriniai įrašomi, klausomasi įrašų, aptariamas atlikimas. Mokinys skatinamas įsivertinti atlikimą, argumentuoti pasirinktą interpretacijos variantą, numatyti atlikimo kokybę gerinančius mokymosi būdus. Klausoma to paties kūrinio žymių atlikėjų interpretacijos įrašų, mokomasi iš įrašų atpažinti atlikėjo individualybę, meninį braižą;

14.5.4.3. Dalyko repertuaras sudaromas siekiant plėsti mokinio meninę patirtį. Parenkami kūriniai atitinkantys mokinio meninę brandą, skatinantys domėtis ne tik muzikos altui pavyzdžiais, bet ir muzika kitiems instrumentams ar balsui(-ams), įvairiais muzikos stiliais, žanrais, specifinėmis raiškos priemonėmis. Siekiama ugdyti meilę muzikai, pasirinktai atlikėjo profesijai;

14.5.4.4. Vertinamos ne tik žinios ir gebėjimai, bet ir mokinio mokėjimas mokytis, gebėjimas atskleisti savo geriausias atlikėjo savybes scenoje. Vertinimu siekiama padėti mokiniui planuoti savo tolesnę veiklą ir profesinę karjerą.

14.5.5. Mokinių pasiekimai:1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas, ir žinių taikymas praktinėje veiklojeNuostata – nuolat plėsti ir gilinti muzikos teorijos ir muzikos istorijos žinias, jas taikyti sprendžiant teorinius ir praktinius kūrinio atlikimo klausimus.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Analizuoti įvairių stilių ir žanrų muziką

1.1.1. Apibūdinti muzikinių epochų stilių, muzikos kalbos ypatybes;1.1.2. Nusakyti skirtingų muzikos žanrų ypatumus;1.1.3. Aptarti atliekamo kūrinio autoriaus gyvenamąjį laikotarpį, jo kūrybos stilių;1.1.4. Apibūdinti stambios formos kūrinių daugiaplaniškumą, formos kontūrus, detalių ir visumos vienovę;1.1.5. Apibūdinti muzikos kūrinio pagrindinę idėją;1.1.6. Apibrėžti cezūrų, kulminacijų, prasminių išplėtimų bei pagreitinimų kūrinyje įtaką interpretaciniam planui;1.1.7. Apibūdinti to paties kūrinio galimus interpretacinius variantus;1.1.8. Įvardyti pasirinkto interpretacinio plano privalumus.

2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimasNuostata – siekti muzikos kūrinio atlikimo meninės kokybės, plėtoti interpretacinę patirtį.

231

2.1. Atlikti sudėtingesnius griežimo technikos elementus

2.1.1. Nusakyti taisyklingos kūno laikysenos, tinkamo kvėpavimo, artikuliavimo ir frazavimo požymius;2.1.2. Paaiškinti taisyklingo stryko dalinimo požymius, apibūdinti jo judėjimo greičio ir svorio derinimo reikalavimus;2.1.3. Nusakyti kairės rankos techninių priemonių ir mažiau įprastų pozicijų keitimo ypatumus;2.1.4. Paaiškinti štrichų ir jų junginių atlikimo tobulinimo būdus;2.1.5. Nusakyti laisvo griežimo dvigubomis natomis ir akordais specifines ypatybes.

2.2. Griežti gamas 2.2.1. Įvardyti pagrindinius gamos per 3-4 oktavas pirštuotės principus;2.2.2. Nusakyti chromatinių gamų, akordų arpeggio, gamų tercijomis, sekstomis ir oktavomis griežimo techninius skirtumus.

2.3. Griežti kokybišku, išraiškingu alto garsu

2.3.1. Nusakyti garso formavimo, tembro keitimo galimybes;2.3.2. Nurodyti įvairias vibracijos formas;2.3.3. Paaiškinti vibracijos keitimo amplitudę ir dažnumą priklausomai nuo atliekamo kūrinio pobūdžio;2.3.4. Išvardinti skirtingas kairės rankos pirštų padėtis;2.3.5. Paaiškinti tembro variavimo būdus, keičiant stryko ir stygos kontakto vietą, pvz.: sul ponticello, sul tastiera, flautando ir kt.;2.3.6. Apibūdinti garso tembro keitimo galimybes.

2.4. Savarankiškai ir produktyviai atlikti namų užduotis

2.4.1. Nustatyti muzikos kūrinio sudėtingiausias technines vietas;2.4.2. Apibūdinti kūrinio autoriaus nuorodas;2.4.3. Išvardinti mokymosi būdus, padedančius taisyklingai atlikti mokytojo skirtas užduotis;2.4.4. Pateikti muzikos kūrinio įvairių audio ir video įrašų pavyzdžių, padedančių formuoti savo požiūrį į atliekamą kūrinį;2.4.5. Apibūdinti namų užduočių atlikimo veiksmų planą;2.4.6. Įvardyti interpretacines priemones, padedančias adekvačiai ir įtaigiai atskleisti muzikos kūrinio meninį vaizdinį.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenimeNuostata – atsakingai ruoštis viešam pasirodymui, pasirodymo metu siekti atskleisti profesionaliam atlikėjui būdingas savybes.3.1. Taikyti įgytas žinias, griežiant įvairiuose klasės, mokyklos organizuotuose renginiuose, festivaliuose, seminaruose, respublikiniuose bei tarptautiniuose konkursuose

3.1.1. Išvardinti viešam pasirodymui keliamus reikalavimus;3.1.2. Išvardinti pasirengimo koncertui pratimus, padedančius valdyti psichologinę įtampą koncerto metu;3.1.3. Apibūdinti savo koncertinę programą;3.1.4. Apžvelgti savo koncertinę veiklą, nurodyti savo sėkmių ir nesėkmių priežastis.

3.2. Perteikti atliekamo kūrinio meninę idėją

3.2.1. Įvardyti muzikos kūrinio artistiško atlikimo požymius;3.2.2. Apibūdinti muzikos kūrinio interpretacinį planą, įvardyti svarbiausią kūrinio idėją;

232

3.2.3. Apibūdinti mokymosi būdus, padedančius efektyviai siekti mokymosi tikslų;3.2.4. Nusakyti koncertinės praktikos naudą būsimam atlikėjui.


žinių taikymas praktinėje veikloje: muzikos kūrinio stilistika ir raiškos būdai; Įvairių epochų instrumentinė ir vokalinė muzika; muzikos kūrinio tematika, forma ir struktūrinės jos dalys; harmoninė muzikos kūrinio struktūra.

14.5.6.2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: griežimo altu įgūdžių formavimas; natūralaus mažoro garsaeilis per 3-4 oktavas; tercijos, sekstos, oktavos harmoniškai; melodinio minoro garsaeilis per 3-4 oktavas; mažoriniai ir minoriniai kvintakordai, sekstakordai, kvartsekstakordai, dominantseptakordas, sumažintas septakordas arpeggio nuo pirmo laipsnio.

14.5.6.3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime: koncertinis repertuaras; koncertinė aplinka; dalyvavimas klasės, skyriaus, mokyklos koncertuose, organizuojamuose renginiuose, festivaliuose, šalies ir tarptautiniuose konkursuose.

14.5.6.4. Alto dalyko repertuarą pusmečiui sudaro: trijų, keturių oktavų apimties 6-8 mažorinės ir minorinės gamos, tercijomis, sekstomis ir oktavomis; kvintakordai, sekstakordai, kvartsekstakordai, dominantseptakordai, sumažinti septakordai; keturi etiudai; stambios formos kūrinys (sonata / variacijos / fantazija / koncertas); dvi skirtingo charakterio pjesės arba du polifoniniai kūriniai.


Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas, ir žinių taikymas praktinėje veiklojeMokytojo padedamas, įvairiais atžvilgiais analizuoja atliekamą kūrinį. Apibūdina štrichus, dinamiką. Žino ir gali išvardinti muzikos išraiškos priemones. Domisi atliekamų kūrinių istoriniu kontekstu, kompozitorių kūryba.

Apibūdina atliekamo kūrinio stilių, formą ir žanrą. Pateikia panašaus stiliaus ir žanro kūrinių pavyzdžių. Domisi įvairiais žymių atlikėjų įrašais. Pateikia mokytojui du tris galimus kūrinio interpretavimo variantus.

Savarankiškai analizuoja atliekamo kūrinio stilių, žanrą, formą, muzikinės kalbos elementus. Argumentuotai pristato racionalų, muzikos atlikimo tradicija pagrįstą, interpretacinį sprendimą. Pritaiko kitų mokymo dalykų žinias.

2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimasNaujus technikos elementus sunkiai pritaiko kūrinių atlikimo praktikoje. Stebi kūno bei rankų padėtis. Griežia naują muzikinį tekstą padedamas mokytojo. Pakankamai tiksliai intonuoja, stengiasi formuoti kokybišką garsą.

Tikslingai naudoja įgytus techninius įgūdžius ir juos pritaiko atlikdamas programinį repertuarą. Kontroliuoja kūno padėtį, rankų laisvumą. Griežia kokybišku garsu, naudoja sudėtingus pozicijų junginius, taiko įvairius garso formavimo būdus. Griežia naują muzikinį kūrinį, pasitaiko vienas kitas netikslumas.

Tiksliai griežia muzikinį kūrinį. Griežia kokybišku garsu, valdo garso tembrą, naudoja įvairų vibrato. Tiksliai atlieka techninius elementus, griežia laisvomis rankomis. Tikslingai ir kūrybingai taiko muzikos istorijos ir muzikos teorijos dalykų žinias. Kuria įtaigias interpretacijas.

233

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenimeMokytojo paskatintas, dalyvauja klasės bei mokyklos koncertuose. Dalyvauja mokyklos kultūrinių renginių organizavime. Kartu su mokytoju diskutuoja apie mokyklos muzikinius renginius bei projektus.

Savo iniciatyva dalyvauja klasės, skyriaus bei mokyklos koncertuose, kursuose, respublikiniuose konkursuose, festivaliuose, edukacinėse programose. Domisi kultūriniais renginiais mokykloje ir už jos ribų.

Tikslingai siekia meninio pripažinimo, dalyvauja respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose. Nuolat domisi įvairių mokytojų organizuojamų kursų, seminarų bei tarptautinių projektų turiniu. Kaupia koncertinį repertuarą, sceninę patirtį. Aktyviai dominsi Lietuvos bei užsienio kultūros įvykiais.

14.6. Arfos dalyko programa skirta nuosekliai ir tikslingai plėtoti mokinių solo ir ansamblinio muzikavimo patirtį, tobulinti techninius ir meninius skambinimo arfa įgūdžius.

14.6.1. Dalyko tikslas – padėti mokiniams formuoti individualų kūrybinį stilių, pasirengti tolesniam mokymuisi ir karjerai.

14.6.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai:14.6.2.1. plėtotų sceninės kultūros, meninio interpretavimo bei saviraiškos įgūdžius;14.6.2.2. mokytųsi ir įvaldytų sudėtingus muzikos kalbos elementus;14.6.2.3. atliktų įvairių muzikos stilių ir žanrų kūrinius arfai;14.6.2.4. mokytųsi ir pritaikytų šiuolaikinius garso išgavimo būdus praktiškai,

pažintų šiuolaikinę notaciją;14.6.2.5. pažintų orkestrinį repertuarą arfai;14.6.2.6. aktyviai dalyvautų mokyklos bei Lietuvos muzikiniame gyvenime.14.6.3. Dalyką sudaro trys veiklos sritys:14.6.3.1 Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir


įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas;14.6.3.3. Muzikinė raiška socialiniame kultūriniame gyvenime.14.6.4. Didaktinės nuostatos:14.6.4.1. Pamokose siekiama meninės ir techninės raiškos dermės, išsamiai

analizuojami muzikos kūriniai, aptariamos interpretacinės įžvalgos, skambinant siekiama kuo tiksliau atskleisti menines idėjas bei įvairų muzikos kūrinių turinį. Muzikos kūrinių analizavimas, atlikimas tobulina mokinio asmenybę, plečia ir turtina mokinio atlikėjišką patirtį;

14.6.4.2. Pamokose ir savarankiškai skambinant skirtingais atlikimo būdais gamas ir akordus, įvairia technika pagrįstus etiudus, pjeses, nuolat ir kryptingai tobulinama atlikėjiška technika. Ypač sudėtingos techninės užduotys pamokose yra skaidomos į smulkesnes dalis ir padalas, atliekamos etapais. Pamokose siekiama kurti produktyvų ir nuoseklų ugdymo procesą

14.6.4.3. Mokiniai mokosi išsirinkti jų gebėjimus ir pasiekimus adekvačiausiai atitinkančią programą, numatyti, kiek atskiriems kūriniams paruošti reikės laiko, mokomi įvertinti savo techninę ir meninę brandą. Programa sudaroma iš skirtingų žanrų, charakterio, formų, stiliaus, muzikinės nuotaikos kūrinių.

14.6.4.4. Šiame mokymo(si) etape siekiama suformuoti atsakingą požiūrį į kūrybinę raišką. Mokiniai skatinami aktyviai dalyvauti mokyklos koncertiniame gyvenime, siekti gerų rezultatų konkursuose, festivaliuose, sąmoningai kurti savitą atlikėjo įvaizdį.

14.6.4.5. Vertinamas mokinio atliekamų kūrinių suvokimas, kūrybinė iniciatyva, meninis savitumas, sudėtingų techninių skambinimo arfa įgūdžių valdymas, sceninė ištvermė. Vertinimu siekiama padėti mokiniams numatyti savo tolesnę karjerą, pasirinkti mokymosi kryptį.


234

1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veiklojeNuostatos – siekti kuo giliau pažinti atliekamo muzikos kūrinio meninį turinį, domėtis įvairių žanrų ir stilių muzika, siekti šias žinias pritaikyti interpretuojant muzikos kūrinius.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Nagrinėti įvairių stilių ir žanrų muziką, palyginti skirtingų muzikinių epochų kūrinių stiliaus, žanro, charakterio ypatumus

1.1.1. Apibūdinti įvairių laikmečių ir stilių stambių ir smulkių formų kūrinius, nusakyti jų būdingiausius bruožus;1.1.2. Įvardyti skirtingų muzikos epochų esminius skirtumus;1.1.3. Apibūdinti kompozitoriaus kūrybą, konkretaus kūrinio žanrą, formą, stiliaus ypatumus;1.1.4. Įvardyti kūriniui būdingus muzikos kalbos elementus, nurodyti jų įtaką muzikos kūrinio dramaturgijai.

1.2. Palyginti skirtingas to paties kūrinio interpretacijas

1.2.1. Išvardinti skirtingoms to paties kūrinio interpretacijoms būtinus muzikos teksto elementus;1.2.2. Apibūdinti garso įrašuose girdėtų atlikėjų muzikavimo ypatumus;1.2.3. Nurodyti to paties kūrinio interpretacijų esminius skirtumus;1.2.4. Nurodyti kompozitoriaus tekstą labiausiai atitinkantį atlikimą.

2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimasNuostatos – skatinti mokinį sąmoningai įveikti sudėtingus grojimo arfa techninius elementus, siekti juos kūrybiškai taikyti atliekant muzikos kūrinius.2.1. Atlikti sudėtingo techninio ir meninio turinio muziką

2.1.1. Apibūdinti kūno padėties ir laisvumo svarbą siekiant judesių tikslumo;2.1.2. Apibūdinti savarankiškos, vienu metu skirtingų pirštų ir riešo judesių veiklos bei rankų svorio tobulinimo svarbą;2.1.3. Paaiškinti garso spalvos ir stiprumo keitimo galimybes;2.1.4. Išvardinti taisyklingos pirštuotės principus;2.1.5. Įvardyti retai naudojamus garso išgavimo būdus;2.1.6. Paaiškinti skirtingas pedalų naudojimo galimybes įvairiuose techninio ir meninio turinio kūriniuose;2.1.7. Išvardinti naujus grojimo arfa technikos būdus.

2.2. Savarankiškai, produktyviai parengti muzikos kūrinį

2.2.1. Paaiškinti individualaus repertuaro svarbą;2.2.2. Įvardyti muzikinio kūrinio pasirinkimo kriterijus;2.2.3. Apibūdinti savarankiškai pasirinkto muzikos kūrinio stilių, žanrą, technines ir menines ypatybes;2.2.4. Nurodyti techniškai sudėtingiausias kūrinio vietas, pateikti nuoseklų mokymosi veiksmų planą;2.2.5. Įvardyti pagrindinius muzikinius, psichologinius gebėjimus, kuriais remiasi savarankiško darbo rezultatyvumas ir sėkmė;2.2.6. Apibūdinti savarankiškai parengto muzikos kūrinio atlikimą, numatyti savarankiško darbo tobulinimo būdus;2.2.7. Paaiškinti konkretaus muzikinio kūrinio parengimo

235

svarbą tolimesniam meniniam tobulėjimui.3. Muzikinė raiška socialiniame kultūriniame gyvenimeNuostatos – ugdyti profesionaliam atlikėjui būtinas savybes, aktyviai dalyvauti meninėje veikloje.3.1. Artistiškai perteikti atliekamo kūrinio meninę idėją

3.1.1. Apibūdinti artistiškam muzikavimui būdingus bruožus;3.1.2. Apibrėžti pagrindinę muzikos kūrinio meninę idėją;3.1.3. Apibūdinti kūrinio interpretacinį planą;3.1.4. Nusakyti galimus kūrinio interpretacinius sprendimus;3.1.5. Apibūdinti profesionalių atlikėjų meninius sprendimus atliekant muzikos kūrinius.

3.2. Dalyvauti mokyklos, šalies, tarptautiniuose renginiuose, arfos meistriškumo pamokose

3.2.1. Paaiškinti dalyvavimo konkursuose, festivaliuose, meistriškumo pamokose ir muzikiniuose projektuose svarbą;3.2.2. Apibrėžti įgytas žinias bei įgūdžius, reikalingus jaunojo profesionalaus muzikanto tobulėjimui;3.2.3. Apibūdinti, kaip efektyviai ugdyti sceninę ištvermę ir kūrybinę valią;3.2.4. Apibūdinti kokybiško solinio pasirodymo kriterijus.

3.3. Vertinti savo pasiekimus, planuoti savo karjerą

3.3.1. Apibūdinti savo profesinius pasiekimus;3.3.2. Apibrėžti numatomas profesionalaus arfininko muzikinės veiklos galimybes Lietuvoje ir už jos ribų;3.3.3. Įvardyti esminius savo karjeros planavimo argumentus.


žinių taikymas praktinėje veikloje: ciklinės formos muzikos kūrinys; muzikos kūrinio turinys, meninė idėja; muzikos kūrinio interpretacija, interpretacinis planas, galimi variantai; kompozitoriaus tekstą labiausiai atitinkantis interpretacinis variantas; individualus koncertinis repertuaras.

14.6.6.2. Dalyko bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: skambinimo arfa technikos elementai: šiuolaikinėje muzikoje naudojami skambinimo arfa būdai, garso formavimo priemonės, pedalų efektai; atlikėjo technikai ir interpretavimo gebėjimams ugdyti skirti pratimai, gamos, etiudai; techniniu ir meniniu požiūriais vieningas atlikimas; mokymosi savikontrolė; efektyvaus mokymosi veiksmų planas;

14.6.6.3. Muzikinė raiška socialiniame kultūriniame gyvenime: artistiškas muzikos kūrinio atlikimas; sceninė ištvermė; solinis koncertas; koncertinės veiklos planavimas, įgyvendinimas ir reikšmė; konkursinė programa; dalyvavimas meistriškumo kursuose, konkursuose, festivaliuose, muzikiniuose meniniuose projektuose.

14.6.6.4. Pusmečio arfos dalyko repertuarą sudaro 5-7 kūriniai: etiudai, pjesės, sonatos, variacijos, koncertai, polifoniniai, XX–XXI a. muzikos kūriniai, lietuvių kompozitorių kūriniai. Per metus rekomenduojama paruošti bent vieną stambios formos kūrinį su akompanimentu.


Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veiklojeMokytojo padedamas, Savarankiškai analizuoja Analizuoja įvairių žanrų ir

236

analizuoja muzikos kūrinį, įvardija muzikos raiškos priemones, paaiškina jų reikšmę kūrinio meniniam turiniui, nusako kūrinio meninę idėją. Naudodamasis įgytomis žiniomis ir mokytojo padedamas, pateikia kūrinio interpretacijos variantą.

muzikos kūrinį, pateikia kūrinio interpretacijos variantą. Apibūdina muzikos stilių, nurodo kompozitoriaus kūrybai būdingus bruožus, išvardina keletą kitų kompozitoriaus parašytų kūrinių. Domisi atliekamų muzikos kūrinių istoriniu ir kultūriniu kontekstais, žymių atlikėjų įrašais.

formų muzikos kūrinius, tikslingai naudoja muzikinius terminus. Apibūdina kūrinio meninę idėją, domisi atliekamų muzikos kūrinių istoriniu ir kultūriniu kontekstais, sukauptas žinias taiko praktikoje. Nuolat klauso žymių atlikėjų interpretacijų įrašų, argumentuotai apibūdina kompozitoriaus tekstą labiausiai atitinkantį atlikimą.

2. Dalyko bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimasTaiko įgytas grojimo arfa žinias ir gebėjimus praktikoje. Taiko įvairius skambinimo arfa technikos elementus. Stengiasi kontroliuoti kūno padėtį, laisvai atlieka pagrindinius grojimo arfa technikos elementus. Formuoja kokybišką garsą.

Kryptingai naudojasi įgytomis žiniomis. Aktyviai taiko įgytus grojimo technikos įgūdžius. Žino mokymosi strategijas. Planuoja produktyvų darbą namuose. Groja kokybišku garsu, taiko įvairius garso formavimo būdus. Raiškiai, tačiau nepakankamai įtaigiai ir meniškai atlieka įvairių epochų kūrinius.

Profesionaliai, laisvai atlieka skambinimo arfa technikos elementus. Skambina laisvais ir tiksliais judesiais. Groja kokybišku garsu, valdo jį, naudoja įvairų garso tembrą. Raiškiai, įtaigiai ir meniškai interpretuoja įvairių epochų kūrinius. Turi savitą, individualų atlikimo braižą.

3. Muzikinė raiška socialiniame kultūriniame gyvenimeDalyvauja mokytojo klasės koncertuose, privalomuose mokyklos renginiuose, meistriškumo pamokose, respublikiniuose konkursuose. Koncertiniam atlikimui parengia tik dalį rengiamo repertuaro. Domisi Lietuvos kultūriniais įvykiais.

Aktyviai dalyvauja mokytojo klasės koncertuose, privalomuose mokyklos renginiuose, meistriškumo pamokose, respublikiniuose konkursuose. Didelę repertuaro dalį parengia koncertiniam atlikimui. Skambindamas sėkmingai panaudoja įgytas profesines ir bendrąsias kompetencijas. Noriai domisi Lietuvos muzikiniu gyvenimu, žymiausiais Lietuvos ir pasaulio arfininkais. Planuoja muziko atlikėjo karjerą.

Aktyviai ir noriai dalyvauja mokytojo klasės koncertuose, privalomuose mokyklos renginiuose, meistriškumo pamokose, respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose. Rengia solinius koncertus, sėkmingai juose pasirodo. Aktyviai domisi kultūriniais Lietuvos bei pasaulio įvykiais, žymiausiais Lietuvos ir pasaulio arfininkais. Planuoja muziko atlikėjo karjerą.

14.7. Medinių pučiamųjų instrumentų dalykas skirtas plėtoti grojimo pasirinktu mediniu pučiamuoju instrumentu įgūdžius, suteikti žinių ir gebėjimų, atliekant įvairių epochų, žanrų bei muzikos formų kūrinius, įgyti estetinės meninės kompetencijos pagrindus.

14.7.1. Dalyko tikslas – ugdyti ir plėtoti profesinius grojimo įgūdžius, formuoti savarankišką požiūrį į muzikos kūrinio atlikimą, plėtoti kūrybinį potencialą.

14.7.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai:

237

14.7.2.1. plėtotų muzikinius ir techninius grojimo gebėjimus ir įgūdžius, siektų atlikimo technikos preciziškumo bei kokybės;

14.7.2.2. domėtųsi įvairiomis mokymosi metodikomis ir gebėtų pasirinkti sau tinkamiausią;

14.7.2.3. analizuotų ir atliktų įvairių epochų muzikos kūrinius;14.7.2.4. plėtotų šiuolaikine muzikos kalba parašytų muzikos kūrinių atlikimo patirtį;14.7.2.5. taikytų šiuolaikines grojimo technikas;14.7.2.6. kauptų meniškai vertingų kūrinių repertuarą;14.7.2.7. domėtųsi šiuolaikiniu Lietuvos muzikiniu gyvenimu.14.7.3. Dalyką sudaro trys veiklos sritys:14.7.3.1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo


žinių taikymas praktinėje veikloje;14.7.3.3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.14.7.4. Didaktinės nuostatos:14.7.4.1. Pamokose siekiama grojimo techninių įgūdžių lavinimo ir kūrybiškumo

ugdymo dermės. Pasitelkiami mokymo(si) metodai, padedantys įtvirtinti ir tobulinti atlikėjišką techniką, lavinantys mokinio vaizduotę ir kūrybiškumą, logišką muzikinės minties plėtojimą. Kiti mokymo(si) metodai: pasakojimas, demonstravimas, analizavimas, lyginimas, stebėjimas, klausymas. Ypač daug naudojama vaizdinių, padedančių mokiniui pajusti emocinę būseną, kūrybiškai perteikti kūrinio nuotaiką;

14.7.4.2. Repertuaras parenkamas atsižvelgiant į kiekvieno mokinio gebėjimus ir pasiekimus. Parenkant repertuarą didžiausias dėmesys skiriamas mokinio muzikinei vaizduotei ir emociniam intelektui ugdyti. Pamokose mokinys yra skatinamas sukurti ir apibūdinti naujai rengiamo muzikos kūrinio interpretacinį vaizdinį. Muzikos kūrinys analizuojamas kompleksiškai. Aptariamas muzikos kūrinio istorinis kontekstas, įvardijami svarbiausi stiliaus bruožai, kūrinyje naudojamos muzikos raiškos priemonės. Kompleksinė atliekamų kūrinių analizė visapusiškai tobulina mokinio asmenybę, išplečia techninių ir meninių priemonių pasirinkimo galimybes;

14.7.4.3. Pamokose mokomasi efektyviai naudotis įgytomis žiniomis ir įgūdžiais. Atidžiai stebimi mokinių gebėjimai taikyti muzikos kalbos ir muzikos istorijos žinias, naudotis išlavintais techniniais įgūdžiais, apibūdinti kūrinio ypatumus, stilistiką ir interpretaciją, įvardyti sėkmes, tobulintinas sritis, siekiama ieškoti originalių sprendimų, mokomasi nuosekliai įgyvendinti numatytus tikslus;

14.7.4.4. Šiame mokymo etape atliekama daugiau šiuolaikine muzikos kalba parašytų kūrinių. Juose yra daug nepatogių intervalų, ilgų frazių, dažnai vartojami prieštakčiai. Atliekant neįprasta muzikos kalba parašytus kūrinius mokiniams dažnai kyla techninių sunkumų. Šiems sunkumams įveikti pamokose skiriami specialūs pratimai, pasitelkiami elektroniniai prietaisai (tiuneriai), pratimai savarankiškai kartojami kasdien. Mokomasi tiksliai intonuoti, valdyti kvėpavimą, plėtojami ilgų frazių atlikimo gebėjimai, formuojamas tolerantiškas mokinių požiūris į šiuolaikinės muzikos interpretavimą;

14.7.4.5. Siekdami įvardyti savo prioritetus, numatyti profesinę karjerą, mokiniai ugdymo procese išbando savo gebėjimus įvairiomis muzikavimo formomis orkestre, ansamblyje ir solo, susipažįsta su muzikavimo juose skirtumais, įsivertina ir atranda geriausias asmenines atlikėjiškos veiklos savybes. Atlikėjiškų savybių ir pasiekimų išsami analizė padeda tiksliau projektuoti būsimą profesinę karjerą, palengvina pasirinkti profesinio mokymosi kryptį. Kartu su mokytoju aptariami mokinio pasiekimai, įvardijamos tobulintinos sritys, nustatomas gebėjimų ugdymo veiksmų planas, skatinama siekti aukščiausios atlikimo kokybės;

14.7.4.6. Vertinant svarbiausias dėmesys kreipiamas į mokinio intelektą, gebėjimą suvokti kūrinio turinį, savarankiškai ir kokybiškai jį atlikti. Vertinamas ir mokinio mokėjimas mokytis, sceninė kultūra, emocinis jautrumas, gebėjimas vertinti ir įsivertinti.

238

14.7.5. Mokinių pasiekimai:1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimasNuostatos – nuolat siekti muzikos atlikimo kokybės, išlavintus technikos įgūdžius naudoti muzikos kūrinio meniniam vaizdiniui kurti.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Taisyklingai kvėpuoti, formuoti ir valdyti garsą

1.1.1. Apibūdinti teiginį: taisyklingas kvėpavimas yra atlikėjiškos technikos pamatas;1.1.2. Paaiškinti taisyklingos laikysenos svarbą laisvam ir teisingam įkvėpimui ir iškvėpimui;1.1.3. Apibūdinti “atramos techniką”, išvardinti jos lavinimo metodus;1.1.4. Paaiškinti kvėpavimo svarbą intonacijai, garso stiprumui ir vedimui, dinamikos niuansams, įvairiems štrichams ir motorinei technikai;1.1.5. Paaiškinti, kaip valdyti vibrato keičiant jo dažnumo amplitudę;1.1.6. Apibūdinti teiginį: garso kokybė – vienas svarbiausių muzikos išraiškos rodiklių;1.1.7. Nusakyti lūpų padėtį grojant žemame, viduriniame ir aukštame registruose;1.1.8. Nusakyti oro srovės kryptį ir stiprumą grojant įvairiuose registruose;1.1.9. Paaiškinti dinaminių niuansų atlikimo technologiją;1.1.10. Apibūdinti garso tembro atspalvius;1.1.11. Nusakyti gerklės, gomurio ir lūpų pozicijų, jų derinimo įtaką išgaunamiems įvairiems garso tembro niuansams;1.1.12. Apibūdinti garso rezonavimo, flažoletų sudarymo technikas;1.1.13. Išvardinti štrichus, juos apibūdinti.

1.2. Kokybiškai atlikti sudėtingus technikos elementus, jų junginius

1.2.1. Išvardinti ir apibūdinti grojimo sunkumus;1.2.2. Nurodyti pratimuose, etiuduose ir muzikos kūriniuose pasitaikančius techninius sunkumus;1.2.3. Nusakyti veiksmingus mokymosi metodus;1.2.4. Nusakyti nuolatinio ir sistemingo techninių ir meninių įgūdžių tobulinimo svarbą.


1.3.1. Įvardyti efektyvaus mokymosi plano požymius;1.3.2. Nusakyti geros atlikėjiškos formos palaikymo ir tobulinimo priemones.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veiklojeNuostatos – vertinti muzikos kūrinio analizavimo patirtį, domėtis konkretaus atliekamo kūrinio sukūrimo aplinkybėmis, siekti giliau suvokti atliekamos muzikos turinį.

239

2.1. Analizuoti įvairių stilių ir žanrų muzikos kūrinius, remtis muzikos kūrinio analize sudarant interpretacinį planą

2.1.1. Nustatyti bendrus epochos stiliaus bruožus ir apibūdinti konkretaus kūrinio ypatumus, raiškos priemones, stiliaus ir žanro ypatumus;2.1.2. Išvardinti svarbiausius kompozitoriaus biografijos faktus, apibūdinti jo kūrybos stilių;2.1.3. Apibūdinti muzikos kūrinio formą, įvardyti svarbiausias kūrinio dalis ir padalas;2.1.4. Nusakyti kūrinio emocinį planą, nurodyti kulminacijos taškus;2.1.5. Nustatyti atliekamo kūrinio melodijos sandarą ir pagal ją nurodyti atsikvėpimus;2.1.6. Apibūdinti skirtingų muzikos atlikėjų interpretacijas, nurodyti muzikos kūrinio tekstą labiausiai atitinkantį variantą;2.1.7. Nusakyti muzikui profesionalui nuolatinio muzikos kūrinių analizavimo svarbą.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenimeNuostatos – sudaryti sąlygas bręstančiai asmenybei skleistis bendroje kultūros erdvėje, vertinti koncertinio gyvenimo patirtį, siekti kūrybiškai plėtoti muzikos atlikimo tradicijas.3.1. Vertinti muzikos kūrinio skirtingas interpretacijas

3.1.1. Apibūdinti kitų atlikėjų interpretaciją;3.1.2. Apibūdinti konkretaus muzikos kūrinio geriausias atlikimo tradicijas;3.1.3. Palyginti kitų atlikėjų ir savo koncertinius pasirodymus, nurodyti to paties kūrinio atlikimo skirtumus.

3.2. Parengti individualią koncertinę programą, kokybiškai ją pagroti koncertuose, festivaliuose, konkursuose ir kituose renginiuose

3.2.1. Išvardinti koncertinę programą sudarančius kūrinių pavadinimus, nurodyti jų autorius;3.2.2. Apibūdinti kiekvieno kūrinio muzikos stilių, įvardyti kūrinių menines idėjas;3.2.3. Įvardyti emociškai nuoseklų ir logišką programinių kūrinių išdėstymą lemiančius kriterijus;3.2.4. Apibūdinti atliktą koncertinę programą, įvardyti labiausiai pavykusius interpretacinius sprendimus.


įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: taisyklinga kūno laikysena, taisyklingas kvėpavimas; kokybiško garso formavimas ir valdymas; tiksli artikuliacija; pirštų technika ir motorika; tembro ir dinaminių niuansų atlikimo technologijos; garso rezonavimo, flažoletų sudarymo technikos; techninių sunkumų veiksmingi mokymosi metodai; pratimai atlikimo technikai lavinti;

14.7.6.2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje: atliekamų muzikos kūrinių išsami analizė; muzikos epochos stiliaus bruožai; kompozitoriaus biografijos faktai; muzikos kūrinių forma, jos sudėtinės dalys; interpretacinis planas; kulminacijos; melodijos sandara; atsikvėpimų žymėjimas; melizmos;

14.7.6.3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime: muzikos kūrinio skirtingų interpretacijų vertinimas; dalyvavimas muzikiniuose renginiuose; scenos etiketas; psichologinis pasiruošimas; bendradarbiavimas scenoje; muzikinės kultūros propagavimas visuomenėje;

14.7.6.4. Medinių pučiamųjų instrumentų dalyko repertuarą vieneriems mokslo metams sudaro gamos su visais prieraktiniais ženklais per visą instrumento diapazoną; 8-10 didesnės apimties įvairia atlikimo technika pagrįsti etiudai; 8-10 įvairaus charakterio pjesės, 3 išplėstinės formos pjesės, 2 stambios formos kūriniai, 3 instrumentiniai ansambliai.

240


Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimasGrojimo metu pakankamai taisyklingai laiko instrumentą.Groja pakankamai kokybišku garsu. Minimaliai naudoja dinaminius niuansus. Vibrato nenatūralus, įveržtas. Taiko motorinę techniką.

Grojimo metu pakankamai taisyklingai laiko instrumentą, naudoja įvairius dinamikos niuansus, valdo vibrato techniką. Groja laisvu garsu, išgauna lygų skambėjimą įvairiuose registruose. Pakankamai gerai valdo štrichus, intonuoja, rezonuoja, taiko motorinę pirštų techniką.

Taisyklingai grojimo metu laiko instrumentą. Tiksliai intonuoja. Naudoja plačią dinamikos ir tembrinių atspalvių skalę, laisvą ir valdomą vibrato techniką. Tiksliai formuoja švarų, laisvą instrumento garsą, garso išgavimo pradžia aiški ir tiksli. Visuose registruose groja kokybišku garsu, naudoja ryškų garso rezonansą. Gerai valdo motorinę pirštų techniką, įvairius štrichus, tiksliai koordinuoja liežuvio ir pirštų darbą.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veiklojeSavarankiškai analizuoja muzikos kūrinį, apibūdina svarbiausias kūrinio temas, įvardija pagrindines formos dalis, būdingas raiškos priemones, paaiškina kuriamą interpretacinį vaizdinį.

Savarankiškai analizuoja muzikos kūrinį, apibūdina svarbiausias kūrinio temas, įvardija pagrindines formos dalis, būdingas raiškos priemones, paaiškina kuriamą interpretacinį vaizdinį, pakankamai sklandžiai jį apibūdina. Taiko muzikos terminus, sąvokas. Kamerinės muzikos pavyzdžiuose geba atpažinti temas ir potemes, nustatyti jų ribas, apibūdinti pagrindinės temos santykį su pritariančiais balsais.

Savarankiškai analizuoja muzikos kūrinį, tiksliai apibūdina svarbiausias kūrinio temas, įvardija pagrindines formos dalis, jų padalas, būdingas raiškos priemones. Apibūdina muzikos kūrinio stilių, pateikia to paties stiliaus muzikos pavyzdžių. Tikslingai ir taisyklingai taiko muzikos terminus, sąvokas. Kamerinės muzikos pavyzdžiuose geba atpažinti temas ir potemes, nustatyti jų ribas, pagrindinės temos santykį su pritariančiais balsais, nustatyti svarbiausias muzikos kūrinio kulminacijas. Kuria pagrįstą interpretacinį vaizdinį.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenimePagal pateiktus kriterijus vertina įvairius to paties kūrinio atlikimo variantus. Minimaliai dalyvauja koncertuose ir renginiuose. Trūksta kūrybinės iniciatyvos, sceninės praktikos.

Argumentuotai vertina įvairius to paties kūrinio atlikimo variantus. Dalyvauja koncertuose ir renginiuose. Noriai atlieka solo kūrinius viešuose koncertuose, groja ansambliuose, orkestruose. Aktyviai dalyvauja konkursuose, meistriškumo kursuose, nuolat siekia mokymosi pažangos.

Argumentuotai vertina ir įsivertina savo ir kitų muzikos kūrinių interpretacijas, jas palygina, apibūdina konkretaus muzikos kūrinio geriausias atlikimo tradicijas. Noriai atlieka solo ir kamerinius kūrinius viešuose koncertuose, groja ansambliuose, orkestruose. Aktyviai dalyvauja konkursuose, meistriškumo kursuose, seminaruose, projektuose, nuolat siekia mokymosi pažangos. Tiksliai įvardija savo mokymosi prioritetus, planuoja karjerą.

241

14.8. Varinių pučiamųjų instrumentų dalyko programa skirta tobulinti atlikimo techniką, plėtoti mokinių savarankiško darbo ir interpretacinius įgūdžius.

14.8.1. Dalyko tikslas – tobulinti sudėtingesnius grojimo gebėjimus ir įgūdžius, ugdyti gebėjimą grojimo metu kūrybiškai taikyti žinias, nuosekliai ugdyti mokinių meninį skonį, kūrybiškumą, artistiškumą, atlikėjui būtinas savybes.

14.8.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai:14.8.2.1. pažintų specifinius grojimo variniais pučiamaisiais instrumentais būdus ir

technikas;14.8.2.2. mokytųsi juos tikslingai panaudoti atlikdami muzikos kūrinius;14.8.2.3. mokytųsi naudoti įvairias kvėpavimo technikas;14.8.2.4. mokytųsi sutelkti vaizduotę, emocinį intelektą, technines ir meninės raiškos

priemones įvairiems meniniams vaizdiniams, interpretaciniams sumanymams kurti;14.8.2.5. plėtotų audiacinę patirtį, giliau pažintų muzikos kūrinio sandarą,

struktūrines dalis, formuotų savitą požiūrį į muzikos kūrinio atlikimą;14.8.2.6. pažintų kamerinio muzikavimo specifiką, tobulintų kamerinės muzikos

atlikimo įgūdžius ir gebėjimus;14.8.2.7. ugdytų(si) profesionalios muzikos atlikimo vertinimo gebėjimus;14.8.2.8. pasiruoštų tolesniam mokymuisi ir karjerai.14.8.3. Dalyką sudaro trys veiklos sritys:14.8.3.1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo


žinių taikymas praktinėje veikloje;14.8.3.3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.14.8.4. Didaktinės nuostatos:14.8.4.1. Mokiniai pamokose mokosi specifinių pasirinkto varinio pučiamojo

instrumento technikos, skirtingų garso vibravimo būdų, mokosi atlikti multifunkcinius garsus, tobulinama varinių pučiamųjų instrumentų praktikoje dažnai naudojamų štrichų atlikimo technika, formuojami grandininio kvėpavimo įgūdžiai;

14.8.4.2. Repertuaras parenkamas atsižvelgiant į kiekvieno mokinio gebėjimus ir pasiekimus. Parenkant repertuarą didžiausias dėmesys skiriamas mokinio muzikinei vaizduotei ir emociniam intelektui ugdyti. Pamokose mokinys yra skatinamas sukurti ir apibūdinti naujai rengiamo muzikos kūrinio interpretacinį vaizdinį;

14.8.4.3. Daug dėmesio pamokose skiriama kamerinės muzikos atlikimo specifikai. Vidurinio ugdymo etapo mokiniai groja įvairių sudėčių kameriniuose ansambliuose. Mokiniai išsako savo nuomonę, kokios sudėties ansamblyje norėtų groti, ieškoma optimaliausio sprendimo. Grojant kamerinę muziką siekiama plėtoti ansambliškumo pojūtį, mokomasi muzikiniame tekste atpažinti pagrindines partijas, nustatyti jų ribas, santykį su pritariančiais balsais, mokomasi sekti bendrą muzikavimo eigą;

14.8.4.4. Ugdymo proceso metu mokiniai išbando savo gebėjimus įvairiomis muzikavimo formomis orkestre, ansamblyje ir solo, pažįsta muzikavimo juose skirtumus, įsivertina ir atranda savo geriausias atlikėjiškos veiklos savybes. Atlikėjiškų savybių ir pasiekimų išsami analizė padeda tiksliau projektuoti būsimą profesinę karjerą, palengvina pasirinkti profesinio mokymosi kryptį;

14.8.4.5. Kartu su mokytoju aptariami mokinio pasiekimai, įvardijamos tobulintinos sritys, nustatomas gebėjimų ugdymo veiksmų planas, skatinama siekti aukščiausios atlikimo kokybės. Vertinant svarbiausias dėmesys kreipiamas į mokinio intelektą, gebėjimą suvokti atliekamos muzikos turinį, savarankiškai ir kokybiškai jį atlikti. Vertinamas ir mokinio mokėjimas mokytis, sceninė kultūra, emocinis jautrumas, gebėjimas vertinti ir įsivertinti.

14.8.5. Mokinių pasiekimai:1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas

242

Nuostatos – suprasti, jog gerai išlavinta atlikėjiška technika, muzikinė intuicija yra būtinos sąlygos kūrinio meniniam atlikimui, muzikos interpretavimo įgūdžių tobulinimui.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Kokybiškai atlikti sudėtingus varinių pučiamųjų technikos elementų junginius

1.1.1. Išvardinti ir apibūdinti techninius sunkumus grojant variniais pučiamaisiais instrumentais;1.1.2. Nurodyti pratimuose, etiuduose ir muzikos kūriniuose pasitaikančius techninius sunkumus;1.1.3. Nusakyti šių sunkumų mokymosi veiksmingus mokymosi metodus;1.1.4. Nusakyti nuolatinio ir sistemingo techninių ir meninių įgūdžių tobulinimo svarbą.


1.2.1. Įvardyti efektyvaus mokymosi plano požymius;1.2.2. Nusakyti geros atlikėjiškos formos palaikymo ir tobulinimo priemones;1.2.3. Apibūdinti savarankiškai parengto muzikos kūrinio atlikimą, įvardyti sėkmes ir nesėkmes.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veiklojeNuostata – vertinti muzikos kūrinio analizavimo patirtį, ją nuolat plėtoti, siekti muzikos teksto ir atlikimo vienovės. 2.1. Analizuoti įvairių stilių ir žanrų muzikos kūrinius, remtis muzikos kūrinio analize sudarant interpretacinį planą

2.1.1. Išvardinti savarankiškai išnagrinėtus muzikos kūrinius;2.1.2. Apibūdinti muzikos kūrinio analizavimo veiksmų seką;2.1.3. Įvardyti svarbiausias muzikos kūrinio stilių lemiančias muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemones;2.1.4. Nusakyti kūrinio specifines žanro ypatybes;2.1.5. Apibūdinti skirtingų muzikos atlikėjų interpretacijas, nurodyti labiausiai muzikos kūrinio tekstą atitinkantį variantą;2.1.6. Nusakyti nuolatinio muzikos kūrinių analizavimo patirties plėtojimo svarbą.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenimeNuostatos – siekti dalyvauti koncertiniame gyvenime, vertinti šią patirtį, nuolat tobulinti atlikėjiškas savybes, siekti kokybiško rezultato koncerto metu. 3.1. Parengti individualią koncertinę programą, kokybiškai ją atlikti koncerto metu

3.1.1. Išvardinti koncertinę programą sudarančius kūrinių pavadinimus, nurodyti jų autorius;3.1.2. Apibūdinti kiekvieno kūrinio muzikos stilių, įvardyti kūrinių menines idėjas;3.1.3. Įvardyti emociškai nuoseklų ir logišką programinių kūrinių išdėstymą lemiančius kriterijus;3.1.4. Apibūdinti atliktą koncertinę programą, įvardyti labiausiai pavykusius interpretacinius sprendimus.


įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: kvėpavimo įgūdžių tobulinimas su instrumentu; pagrindinių grojimo variniais pučiamaisiais instrumentais technikos elementų plėtojimas; grojimas tercijomis, pagal galimybes staccato ir legato; technikai lavinti skirti pratimai, etiudai; nežinomo muzikinio teksto atlikimas. pastabumo ugdymas.

14.8.6.2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje: nežinomo teksto analizavimas; natūralus mažoras, natūralus,

243

harmoninis ir melodinis minorai; trigarsiai, jų apvertimai; štrichai - legato, non legato, staccato, detache, marcato, sforzando; ritminės vertės - sveikosios, pusinės, ketvirtinės, aštuntinės, triolės, šešioliktinės; dinamika - forte, fortissimo, piano, pianissimo, crescendo, diminuendo; skirtingo charakterio pjesės bei stambios formos kūriniai; kompozitoriaus ir jo epochos pagrindiniai bruožai; kūrinio atlikimo stiliaus ypatybės; sonatinos, sonatos, variacijos ir koncerto žanrai, būdingi bruožai; muzikos kūrinio interpretacija; interpretacinis vaizdinys; nacionalinis muzikinis paveldas.

14.8.6.3. Muzikinė raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje: muzikos kūrinių klausymas koncertuose, vertinimas; sceninės kultūros ugdymas; ansamblinio grojimo svarbos suvokimas; koncertinės veiklos analizė; bendravimas su panašaus profilio užsienio kolegomis.


Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimasPakankamai tiksliai ir koordinuotai atlieka įvairius sudėtingesnius muzikinius darinius, geba juos pritaikyti atlikdamas muzikos kūrinius.

Tiksliai ir koordinuotai atlieka įvairius sudėtingesnius muzikinius darinius, geba juos pritaikyti atlikdamas muzikos kūrinius. Nuolat ir sistemingai tobulina atlikėjiškus įgūdžius, siekia tembrinės įvairovės.

Tiksliai ir koordinuotai atlieka įvairius sudėtingesnius muzikinius darinius, geba juos pritaikyti atlikdamas muzikos kūrinius. Nuolat ir sistemingai tobulina atlikėjiškus įgūdžius, siekia tembrinės įvairovės. Geba išraiškingai atlikti įvairia technika, muzikos raiškos priemonėmis pagrįstą muzikinį tekstą.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veiklojeSavarankiškai analizuoja muzikos kūrinį, apibūdina svarbiausias kūrinio temas, įvardija pagrindines formos dalis, būdingas raiškos priemones, paaiškina kūrinio interpretacinį vaizdinį.

Savarankiškai analizuoja muzikos kūrinį, apibūdina svarbiausias kūrinio temas, įvardija pagrindines formos dalis, būdingas raiškos priemones, paaiškina kūrinio interpretacinį vaizdinį, pakankamai sklandžiai jį apibūdina. Taiko muzikos terminus, sąvokas. Kamerinės muzikos pavyzdžiuose geba atpažinti temas ir potemes, nustatyti jų ribas, pagrindinės temos santykį su pritariančiais balsais.

Savarankiškai analizuoja muzikos kūrinį, tiksliai apibūdina svarbiausias kūrinio temas, įvardija pagrindines formos dalis, jų padalas, būdingas raiškos priemones, paaiškina kūrinio interpretacinį vaizdinį, pakankamai sklandžiai jį apibūdina. Nusako muzikos kūrinio stilių, pateikia to paties stiliaus muzikos pavyzdžių. Taiko muzikos terminus, sąvokas. Kamerinės muzikos pavyzdžiuose geba atpažinti temas ir potemes, nustatyti jų ribas, pagrindinės temos santykį su pritariančiais balsais, nurodyti svarbiausias muzikos kūrinio kulminacijas. Kuria pagrįstą interpretacinį vaizdinį.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenimeTiksliai įvardija savo Tiksliai įvardija savo Tiksliai įvardija savo

244

mokymosi prioritetus, planuoja karjerą. Mokytojo paskatintas atlieka solo kūrinius viešuose koncertuose. Noriai groja ansambliuose, orkestruose. Pakankamai argumentuotai apibūdina savo ir kitų muzikos kūrinių interpretacijas.

mokymosi prioritetus, planuoja karjerą. Noriai atlieka solo kūrinius viešuose koncertuose, groja ansambliuose, orkestruose. Aktyviai dalyvauja konkursuose, meistriškumo kursuose, nuolat siekia mokymosi pažangos. Vertina kitų atlikėjų praktines ir teorines žinias. Argumentuotai apibūdina savo ir kitų muzikos kūrinių interpretacijas.

mokymosi prioritetus, planuoja karjerą. Noriai atlieka solo ir kamerinius kūrinius viešuose koncertuose, groja ansambliuose, orkestruose. Aktyviai dalyvauja konkursuose, meistriškumo kursuose, seminaruose, projektuose, nuolat siekia mokymosi pažangos. Vertina kitų atlikėjų praktines ir teorines žinias, siekia jas taikyti savo praktikoje. Argumentuotai apibūdina savo ir kitų muzikos kūrinių interpretacijas. Savarankiškai kuria instrumentinius ansamblius, siekia savo kūrybinių idėjų raiškos, noriai pristato parengtus muzikos kūrinius viešam pasirodymui.

14.9. Mušamųjų instrumentų dalyko programa skirta nuosekliai ir kompleksiškai tobulinti įvairias dalykines ir bendrąsias būsimo muzikos atlikėjo kompetencijas, formuoti individualų atlikėjo stilių.

14.9.1. Dalyko tikslas – sudaryti sąlygas mokiniui plėtoti kompleksinius muzikos suvokimo ir atlikimo įgūdžius, interpretacinius gebėjimus, ugdyti kūrybingą, artistišką asmenybę.

14.9.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai:14.9.2.1. ugdytų(si) meninius ir techninius grojimo mušamaisiais instrumentais

gebėjimus ir įgūdžius;14.9.2.2. domėtųsi įvairiomis mušamųjų instrumentų mokymosi metodikomis;14.9.2.3. analizuotų ir atliktų įvairių epochų muzikos kūrinius;14.9.2.4. kauptų muzikos kūrinių koncertinį repertuarą;14.9.2.5. kauptų sceninės kultūros patirtį.14.9.3. Dalyką sudaro trys veiklos sritys:14.9.3.1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo


žinių taikymas praktinėje veikloje;14.9.3.3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.14.9.4. Didaktinės nuostatos:14.9.4.1. Mokant mušamųjų instrumentų dalyko dėmesys skiriamas intelektinių ir

muzikinių gabumų realizavimui, techninių įgūdžių ir interpretavimo gebėjimų tobulinimui. Pamokose pasitelkiami mokymo metodai, padedantys įtvirtinti ir tobulinti atlikėjišką techniką, lavinantys mokinio vaizduotę ir kūrybiškumą. Atliekami aukščiausio techninio sudėtingumo kūriniai, jie nuolat tobulinami, siekiama aukščiausios meninės ir techninės kokybės;

14.9.4.2. Dalyko repertuaras sudaromas siekiant plėsti mokinio meninę patirtį. Parenkami kūriniai, atitinkantys mokinio meninę brandą, skatinantys domėtis ne tik muzikos mušamiesiems instrumentams pavyzdžiais, bet ir muzika kitiems instrumentams ar balsui (-ams), įvairiais muzikos stiliais, žanrais, specifinėmis raiškos priemonėmis. Siekiama ugdyti meilę muzikai, pasirinktai atlikėjo profesijai;

245

14.9.4.3. Šiame mokymosi etape mokiniams svarbu tiksliai įsivardyti savo mokymosi prioritetus, siekius, numatyti profesinę karjerą. Kartu su mokytoju aptariami mokinio pasiekimai, įvardijamos tobulintinos sritys, nustatomas gebėjimų ugdymo veiksmų planas. Mokomasi vertinti ir įsivertinti, analizuoti žymių muzikos atlikėjų interpretacijas, plečiama audiacinė, meninė ir kultūrinė patirtis lankant koncertus, konkursus, sekant respublikos kultūrinį gyvenimą.

14.9.5. Mokinių pasiekimai:1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas

Nuostatos – domėtis mušamųjų instrumentų atlikimo naujovėmis, taikyti jas savo atlikėjiškoje praktikoje.


1.1. Laisvai atlikti įvairius grojimo technikos elementus timpanais, marimba, vibrofonu ir mušamųjų instrumentų komplektu

1.1.1. Apibūdinti kūno kontroliavimo svarbą grojant timpanais;1.1.2. Išvardinti ir apibūdinti svarbiausias grojimo keturiomis lazdelėmis technikas ir mokyklas;1.1.3. Išvardinti ir apibūdinti visas grojimo timpanais ir mažu būgneliu technikas;1.1.4. Išvardyti garso gesinimo būdus grojant marimba, vibrofonu ir timpanais;1.1.5. Nusakyti, kaip tinkamai pasirinkti lazdeles visiems mušamiesiems instrumentams.

1.2. Taikyti svarbiausius grojimo mušamaisiais instrumentais principus

1.2.1. Apibūdinti ypatumus grojant smulkiąja perkusija;1.2.2. Apibūdinti garso išgavimą grojant didžiuoju būgnu, gongu, varpais.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje

Nuostatos – domėtis atlikėjo meninę brandą lemiančiais veiksniais, analizuoti muzikos kūrinių stilistiką, siekti kuo tiksliau sudaryti muzikos kūrinio interpretacinį planą.

2.1. Analizuoti atliekamą kūrinį, įvertinti kūrinio originalumą

2.1.1. Įvardyti muzikos epochos stiliaus bruožus, apibūdinti epochos muzikos atlikimo ypatumus;2.1.2. Išvardyti atliekamo kūrinio autoriaus biografijos faktus, apibūdinti jo kūrybos stilių, konkretus atliekamo kūrinio sukūrimo aplinkybes;2.1.3. Apibūdinti muzikos kūrinio formą, jos sudėtines dalis, įvardyti muzikos kūrinio formai tipiškus ir specifinius bruožus;2.1.4. Apibūdinti kūrinio emocinį planą, išvardinti kulminacijos vietas, nurodyti kūrinio dinaminę kulminaciją;2.1.5. Išvardinti kūrinyje panaudotas raiškos priemones, jų reikšmę meniniams vaizdiniams.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime

Nuostata – noriai dalyvauti konkursuose, koncertuose, meniniuose projektuose, suprasti atlikėjiškos praktikos reikšmę profesiniam tobulėjimui.

3.1. Taikyti įgytas žinias ir gebėjimus atliekant muzikos kūrinį viešoje erdvėje

3.1.1. Apibūdinti koncertuose ar įrašuose girdėtų kūrinių interpretacijas;3.1.2. Įvardyti sektinus pavyzdžius;

246

3.1.3. Įvardyti atlikėjui būtinas savybes;3.1.4. Nurodyti pagrindinius atlikimo metu bendravimo su publika principus;3.1.5. Įvardyti atlikėjo elgesio užkulisyje ir scenoje taisykles;3.1.6. Apibūdinti pasirodymo svarbą ir reikšmę savo tobulėjimui.


įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: grojimo mušamaisiais instrumentais technikos tobulinimas; kūno padėties grojimo metu tobulinimas; garso išgavimo būdai grojant didžiuoju būgnu, gongu, varpais; naujų grojimo mušamaisiais instrumentais technikos priemonių taikymas; raiškus įvairių stilių ir žanrų muzikos atlikimas.

14.9.6.2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje: muzikos epochos, žanrai, stiliai; muzikos atlikimo stilius; muzikos forma, jos sudėtinės dalys; muzikinės kalbos priemonės; interpretacinis vaizdinys; atlikėjiška tradicija.

14.9.6.3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime: atlikėjo elgesio užkulisyje ir scenoje taisyklės; solinis, ansamblinis ir orkestrinis atlikimas; artistiškas atliekamo kūrinio meninės idėjos perteikimas.


Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimasPakankamai gerai atlieka techniškai sudėtingą repertuarą. Grojimo metu tinkamai taiko išmoktas technines priemones. Grojant melodiniais instrumentais dažnai pasitaiko šalutinių natų.

Gerai atlieka techniškai sudėtingą repertuarą. Grojimo metu tinkamai taiko technines, menines priemones. Dažniausiai tinkamai pasirenka lazdeles atlikimui. Grojant melodiniais instrumentais retai pasitaiko šalutinių natų.

Puikiai atlieka techniškai sudėtingą repertuarą. Grojimo metu tinkamai taiko technines ir menines priemones. Savarankiškai pasirenka tinkamas atlikimui lazdeles. Puikiai išlaiko pulsaciją viso atlikimo metu. Grojant melodiniais instrumentais visi garsai yra tikslūs ir kokybiški.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veiklojeSavarankiškai analizuoja atliekamą kūrinį. Pakankamai tiksliai įvardija kūrinio formą, stilių, apibūdina autoriaus kūrybos bruožus.

Savarankiškai analizuoja atliekamą kūrinį. Tiksliai įvardija kūrinio formą, stilių, autoriaus kūrybos bruožus. Analizuodamas muzikos kūrinį tiksliai vartoja muzikos sąvokas ir terminus. Apibūdina kūrinio dramaturginį planą, nurodo svarbiausią kulminaciją.

Savarankiškai analizuoja atliekamą kūrinį. Tiksliai įvardija kūrinio formą, stilių, autoriaus kūrybos bruožus. Analizuodamas muzikos kūrinį, tiksliai vartoja muzikos sąvokas ir terminus. Apibūdina kūrinio dramaturginį planą, nurodo svarbiausią kulminaciją. Nusako kūrinių meninę vertę, argumentuotai apibūdina sudaromą interpretacinį planą.

247

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenimeTinkamai elgiasi scenoje ir užkulisiuose. Koncerto metu vengia kontakto su publika. Pagal pateiktus kriterijus vertina įvairius to paties kūrinio atlikimo variantus.

Tinkamai elgiasi scenoje ir užkulisiuose. Koncerto metu kontaktuoja su publika. Argumentuotai vertina įvairius to paties kūrinio atlikimo variantus.

Scenoje jaučiasi laisvai, ryškiai perteikia kūrinio idėją. Grodamas ansambliu, nuolat bendradarbiauja su partneriais. Dalyvauja respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose. Vertina sceninę patirtį, tikslingai planuoja atlikėjo karjerą.

14.10. Chorinio dainavimo ir dirigavimo dalykas skirtas plėtoti chorinio dainavimo ir dirigavimo kompetencijas, kryptingai rengtis profesinėms studijoms. Šiame ugdymo etape siekiama atlikimo kokybės, mokinio individualių gebėjimų raiškos ir plėtotės.

14.10.1. Dalyko tikslas – išsiugdyti poreikį nuolatos profesiškai tobulėti, formuoti kūrybinį mąstymą.

14.10.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad mokiniai per dalyko pamokas:14.10.2.1. tikslingai tobulintų(si) profesionalaus chorinio dainavimo ir dirigavimo

įgūdžius;14.10.2.2. ugdytų(si) interpretacinę nuovoką, kritinį mąstymą;14.10.2.3. kryptingai skirtų laiko kūrybiniams ieškojimams, rodytų profesines

ambicijas.14.10.3. Dalyką sudaro keturios veiklos sritys:14.10.3.1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir


įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas;14.10.3.3. Muzikinio, istorinio, kultūrinio, socialinio konteksto nagrinėjimas,

kompozitorių gyvenimo ir kūrybos pažinimas ir apibūdinimas;14.10.3.4. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.14.10.4. Didaktinės nuostatos:14.10.4.1. Chorinio dainavimo ir dirigavimo pamokose glaudžiai siejamos teorinės

žinios ir praktiniai gebėjimai, plečiama muzikos interpretavimo patirtis, tobulinama profesionali chorinio dainavimo ir dirigavimo technika, kaupiamas repertuaras. Naudojant tarpdalykinius ryšius, mokomasi kūrinius visapusiškai analizuoti, atsirinkti ir vertinti informaciją, daug dėmesio skiriama savarankiškai ir rezultatyvią raišką skatinančiai veiklai;

14.10.4.2. Individualios programos sudaromos, atsižvelgdami į mokinių poreikius, gebėjimus, profesinę perspektyvą. Siekiant atskleisti geriausias mokinio, kaip atlikėjo, savybes, parenkamas optimalus repertuaras, kuriame techninės priemonės dera su išraiškos priemonėmis. Ugdoma individuali tapatybė, suvokianti, kad meninis kūrinys yra tikslas, o technika – tik priemonė tam tikslui pasiekti;

14.10.4.3. Siekiama, kad vertinimas skatintų savęs pažinimą, individualių savybių ir pasiekimų įsivertinimą, sudarytų sąlygas modeliuoti tolesnę profesinę veiklą.

14.10.5. Mokinių pasiekimai:1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostata – nustatyti ir įsitikinti, kad muzikos kalbos ir raiškos priemonių pažinimas, išsami partitūros analizė, padeda adekvačiau atskleisti kūrinio meninę idėją.


248

1.1. Atpažinti muzikos kalbos elementus atliekamuose kūriniuose.

1.1.1. Apibūdinti įvairių žanrų ir stilių kūriniuose muzikos kalbos elementus, paaiškinti jų reikšmę muzikos stiliui.1.1.2. Išdėstyti muzikos raiškos priemonėmis pagrįstą savarankiškai apgalvotą kūrinio atlikimo planą.1.1.3. Apibūdinti vokalines ir ansamblines choro partitūros ypatybes.1.1.4. Įvardyti choro partitūros ir akompanimento skambinimo fortepijonu esminius skirtumus.

2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostata – suprasti atlikimo technikos reikšmę, jos įtaką meniniam rezultatui siekti.

Gebėjimai Žinios ir supratimas2.1. Atlikti skirtingo charakterio ir epochų kūrinius.

2.1.1. Nurodyti balso bei kvėpavimo sąmoningo valdymo principus.2.1.2. Nustatyti individualias balso galimybes, apibūdinti techninių balso lavinimo pratimų paskirtį.2.1.3. Apžvelgti kokybiško melodinio, harmoninio ir ritminio muzikavimo daugiabalsiuose šiuolaikinės muzikos kūriniuose prielaidas.2.1.4. Apibūdinti muzikos kūrinio stilistines ir žanrines ypatybes, teksto ir muzikos sąsajas.

2.2. Plėtoti manualinę techniką

2.2.1. Nusakyti dirigento gesto ypatybes. 2.2.2. Apibrėžti gesto funkcijas.2.2.3. Pateikti pratimų pavyzdžių, skirtų dirigento aparato atpalaidavimui.2.2.4. Nustatyti prioritetus, planuojant saviruošos laiką.

3. Muzikinio, istorinio, kultūrinio, socialinio konteksto nagrinėjimas, kompozitorių gyvenimo ir kūrybos pažinimas ir apibūdinimas.Nuostatos – nuolatos savarankiškai kaupti muzikos istorijos žinias, suprasti, kaip jas galima taikyti praktikoje.

Gebėjimai Žinios ir supratimas3.1. Analizuoti muzikos kūrinį.

3.1.1. Apibūdinti kompozitoriaus ir teksto autoriaus gyvenimą ir kūrybą istoriniu, kultūriniu atžvilgiais. 3.1.2. Aptarti kompozitoriui chorinės kūrybos būdingus bruožus.3.1.3. Pateikti kompozitoriaus chorinės muzikos pavyzdžių.

4. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Nuostatos – stengtis įtaigiai ir profesionaliai muzikuoti scenoje, pajusti kūrybinį džiaugsmą, vertinti atlikėjišką patirtį. Domėtis kultūrinio gyvenimo renginiais.

Gebėjimai Žinios ir supratimas4.1. Muzikuoti koncertuose. 4.1.1. Apžvelgti įtaigaus, savito atlikimo koncertuose

prielaidas.4.1.2. Apibūdinti koncertinių pasirodymų svarbą, prisiimtą asmeninę ir kolektyvinę atsakomybę, grįžtamojo ryšio su publika reikšmę.4.1.3. Išvardinti atlikėjui būtinas savybes.


žinių taikymas praktinėje veikloje: šiuolaikinė daugiabalsė choro partitūra; šiuolaikinės muzikos kalbos užrašymo ypatumai; kūrinio žanras ir stilius, forma, tempai, faktūra, harmonija, dinamika; kūrinio dramaturgija, kulminacijos, visuma; choro tipai, chorinių partijų diapazonai, intonaciniai

249

ir ritminiai chorinių partijų ypatumai, numatomos atskiros choro partijos ir viso choro ansamblio atlikimo problemos, jų sprendimo būdai.

14.10.6.2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas:

Chorinis dainavimas: taisyklinga laikysena ir burnos padėtis, nuleistos gerklos, išlyginti registrai, aukšta balso skambesio pozicija, galvinis, krūtininis rezonatoriai, skirtingos garso atakos; teisingas kvėpavimas, artikuliacija, melodinis ir harmoninis ansamblis sudėtinguose daugiabalsiuose kūriniuose; ritminis ansamblis sinkopiniuose, nesimetriniuose metruose, besikeičiančiuose tempuose; dainavimas grandininiu kvėpavimu, valdant melodinį nemelodinį garso vedimą; kūrybiškas savo dainavimo koregavimas; vokalinė klausa; balso higiena ir tausojimas.

Dirigavimas: kūno padėties kontrolė, rankų gestų plastika, judesių ekonomiškumas ir veiksmingumas, rankų savarankiškumas; dirigavimo schemų struktūra, konfigūracija, konstravimas, schemų smulkinimas ir stambinimas; mišrieji asimetriniai 5, 7, 11 dalių, kintamieji metrai, įvairių metro dalių grupavimas; generalinė pauzė, liuftpauzės, cezūros; kontrastinė dinamika, tempo rubato; intonaciją, dikciją, tembrą koreguojantys gestai; gesto išraiškingumas; valia ir vaizduotė.

14.10.6.3. Muzikinio, istorinio, kultūrinio, socialinio konteksto nagrinėjimas, kompozitorių gyvenimo ir kūrybos pažinimas bei apibūdinimas: žinios apie diriguojamų kūrinių kompozitorius ir jų kūrybą, chorinę kūrybą, gyvenamąjį laikotarpį, kitus to laikotarpio kūrėjus; šiuolaikinių informacinių technologijų taikymas.

14.10.6.4. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime: dainavimas chore ir dirigavimas chorui koncertuose; koncerto aptarimas ir įvertinimas; ilgalaikis dėmesio koncentravimas, balso, judesio, žvilgsnio valdymas pasirodymo metu, gebėjimas koreguoti atlikimą scenoje.

14.10.6.5. Chorinio dainavimo ir dirigavimo dalyko repertuarą pusmečiui sudaro:Chorinis dainavimas: 10-12 skirtingo charakterio liaudies dainų, daugiabalsiai įvairių

faktūrų lietuvių ir užsienio kompozitorių, kai kurie viduramžių ir baroko epochos polifoniniai bei XIX, XX amžių choriniai kūriniai įvairiomis kalbomis. Didžioji dalis repertuaro atliekama a cappella. Kasmet repertuaras atnaujinamas;

Dirigavimas: III gimnazijos klasė – šeši kūriniai: keturi a cappella ir du su akompanimentu. Rekomenduojami sudėtingi choriniai kūriniai su ryškiu harmoniniu ir ritminiu plėtojimu, polifonine faktūra: senovinės chorinės muzikos (XVI–XVIII a.) pavyzdžiai, romantizmo ir neoromantizmo epochų kūriniai, šiuolaikinių lietuvių ir pasaulio kompozitorių kūryba; IV gimnazijos klasė – vienas smulkios formos a cappella ir vienas stambios formos kūriniai diriguojami koncertmeisteriams skambinant fortepijonu ir trys kūriniai – du a cappella ir vienas su akompanimentu – diriguojami chorui.


Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Žino ir atpažįsta svarbiausias muzikos kalbos ir raiškos priemones, tačiau nesieja jų su kūrinio menine raiška.

Išsamiai apibūdina muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemones, suvokia jų įtaką kūrinio meninei vertei, pasiūlo savo sudarytą interpretacinį planą.

Labai gerai žino ir įvardija muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemones, išsamiai jas apibūdina, savarankiškai analizuoja, integruoja kitų dalykų žinias, pasiūlo ir argumentuoja savo interpretacinį planą.


250

Įgytus dainavimo įgūdžius taiko praktikoje. Dirigavimo technikos įgūdžių nepakanka meninei įtaigai pasiekti. Choro partitūrą skambina fortepijonu neišraiškingai.

Naudodamasis įgytais dainavimo ir dirigavimo technikos įgūdžiais muzikaliai atlieka kūrinį Choro partitūrą skambina fortepijonu muzikaliai.

Dirigavimo ir dainavimo technikos įgūdžiai gana profesionalūs. Kūrinius atlieka tinkamais tempais, raiškiai ir originaliai. Meniškai skambina fortepijonu daugiabalsę choro partitūrą.

3. Muzikinio, istorinio, kultūrinio, socialinio konteksto nagrinėjimas, kompozitorių gyvenimo ir kūrybos pažinimas ir apibūdinimas.Žino nemažai faktų apie kompozitorių ir jo kūrybą, bet jų nesugeba sieti su istoriniu kultūriniu kontekstu.

Žino daug faktų apie kompozitorių, jo chorinę kūrybą, apibendrina juos įvairiais atžvilgiais, pristato individualų požiūrį į kompozitoriaus kūrybą.

Naudodamasis įvairiais šaltiniais ir priemonėmis sukaupia ir pateikia daug įvairių faktų ir visapusiškų žinių apie kompozitorių, jo gyvenamąjį laikotarpį, savarankiškai faktus apibendrina, pagrindžia savo nuomonę argumentais.

4. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Mažai domisi renginiais, nepakankamai aktyviai dalyvauja bendroje kūrybinėje veikloje.

Noriai dalyvauja renginiuose, įvertina savo ir kitų pasirodymus, savarankiškai domisi įvairia kultūrine veikla ir skatina domėtis kitus.

Aktyviai dalyvauja renginiuose, argumentuotai vertina pasirodymus, suvokia sceninio artistiškumo principus, domisi kultūrine veikla, buria kitus mokinius bendrai veiklai.

14.11. Muzikos kūrybos dalyko programa skirta nuosekliai plėtoti mokinių dalykines ir bendrąsias kompetencijas, kūrybiškumą, gebėjimą naudojantis įvairiomis komponavimo technikomis kurti stambesnės apimties muzikos kūrinius.

14.11.1. Dalyko tikslas – padėti ugdytis brandžiai ir kūrybiškai asmenybei, plėtojant įgytus muzikos kūrybos įgūdžius, sudaryti sąlygas tolesnei kūrybinei saviraiškai, siekti profesinės karjeros.

14.11.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai:14.11.2.1. gilintų muzikos kūrybos žinias ir įgūdžius bei plėtotų muzikinius

gebėjimus;14.11.2.2. kurtų muziką, naudodami įvairias raiškos priemones bei muzikos kūrybos

technologijas;14.11.2.3. giliau pažintų ir naudotų įvairias skaitmenines technologijas,

komponavimo technikas;14.11.2.4. plėtotų muzikinės kompiuterinės notacijos įgūdžius;14.11.2.5. siektų muzikinės kūrybos originalumo.14.11.3. Dalyką sudaro dvi veiklos sritys:14.11.3.1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo

įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas;14.11.3.2. Muzikos kūrinių klausymas, atpažinimas ir apibūdinimas, kūrinio formos

ar jo dalies nagrinėjimas įvairiais požiūriais.14.11.4. Didaktinės nuostatos:14.11.4.1. Dalyko mokoma(si) gilinantis į įvairių muzikos epochų muzikos kalbą,

stiliaus raiškos priemones, analizuojama jų reikšmė kūrinio meninei įtaigai. Mokymo(si) procese skatinamas mokinių savarankiškas darbas, ugdomas analitinis mąstymas, lavinama vaizduotė.

251

Pamokose skatinamos mokinio individualaus meninio stiliaus paieškos, suteikiama mokiniui galimybė plačiau savo kūryboje taikyti jį dominančias komponavimo technikas ir technologijas;

14.11.4.2. Mokiniai mokomi pasirinkti tinkamas raiškos priemones savo idėjai išreikšti, tinkamai parengti atlikimui savo kūrinius. Mokymas vyksta ne tik klasėje, bet ir po pamokų: mokiniai skatinami bendradarbiauti su atlikėjais, domėtis skirtingų instrumentų specifika, jų techninėmis galimybėmis ir raiškos priemonėmis. Bendradarbiaudami su atlikėjais mokiniai plėtoja kūrybiško bendravimo įgūdžius, gilinamos tarpdalykinės žinios, skatinama motyvuota ir aktyvi mokinių raiška mokykloje;

14.11.4.3. Mokinių kūriniai atliekami viešame koncerte. Vertinant mokinių kūrybą atsižvelgiama į kūrinio meninį sprendimą ir kompozicines priemones, kūrinio struktūros pristatymą, skaitmeninių technologijų panaudojimą, partitūros ir atlikimo medžiagos paruošimą. Mokiniai yra skatinami argumentuotai vertinti kitų darbus, įsivertinti. Mokymo proceso metu taikomi įvairūs vertinimo būdai: kriterinis, formuojamasis, diagnostinis, apibendrinamasis. Baigiant kursą taikomas apibendrinamasis vertinimas.

14.11.5. Mokinių pasiekimai:1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostatos.Siekti sukurti stambesnės apimties muzikinį kūrinį, pritaikant įgytas muzikines žinias. Siekti kūrinio koncepcijos originalumo, suvokiant, kad tik originalus kūrybinis sumanymas yra vertingas.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Sukurti stambesnės apimties vokalinį instrumentinį ar vokalinį ciklinį muzikinį kūrinį.

1.1.1. Išdėstyti bendrą kūrinio planą bei jį paaiškinti.1.1.2. Išvardinti naudojamus stilistinius elementus bei priemones.1.1.3. Paaiškinti kūrinyje panaudotus įvairius variavimo metodus bei medžiagos transformavimo tipus.1.1.4. Nusakyti svarbiausius bruožus bei ypatybes, panaudotus kūrinio formos ir turinio originalumui pasiekti.

1.2. Užrašyti stambesnės apimties muzikos kūrinį, panaudojant kompiuterinės notacijos programą.

1.3.1. Apibūdinti naudojamos notacijos programos versijos ypatybes.1.3.2. Apibrėžti tinkamą MIDI protokolo variantą užrašyto kūrinio eksportui iš notacijos programos į MIDI formatą tolesniam darbui su sekvenceriu.

1.4. Naudoti kompiuterines priemones kūrinio demo versijos įrašui padaryti.

1.4.1. Išvardinti tinkamus semplerius ir sekvencerį tolesniam darbui su MIDI protokolais.1.4.2. Nusakyti tinkamas garsų bibliotekas ir elementarias kompiuterines signalo apdorojimo priemones.

1.5. Naudoti skaitmenines technologijas, kaip papildomas muzikos kūrinio išraiškos priemones.

1.5.1. Apibūdinti elementarias analoginių ir skaitmeninių sintezatorių bei semplerių galimybes garso takeliui padaryti.1.5.2. Apibrėžti garso dizaino principu kuriamų skambesių struktūrą.1.5.3. Apibūdinti norimus virtualios įrašų studijos mikšerinio pulto ir signalo apdorojimo priemonių nustatymus, norimam įrašo iš MIDI į AUDIO rezultatui pasiekti.1.5.4. Nusakyti LIVE programos arba garso takelio pritaikymo gyvam atlikimui galimybes,

252

atsižvelgiant į turimas technines priemones.2. Muzikos kūrinių klausymas, atpažinimas ir apibūdinimas, kūrinio formos ar jo dalies nagrinėjimas įvairiais požiūriais.Nuostatos – domėtis profesionalia kompozitorių kūryba, šiuolaikiniais kūrinių pristatymo būdais, puoselėti bendravimo su atlikėjais ir klausytojais kultūrą.2.1. Suplanuoti ir parengti interpretacinių priemonių planą.

2.1.1. Apibūdinti ir užrašyti dinamikos bei artikuliacijos ženklus.2.1.2. Paaiškinti kūrinio dinaminį konceptą. 2.1.3. Apibrėžti kūrinio akustinio atlikimo priemones, padedančias dinaminio plano įgyvendinimui.

2.2. Parengti kūrinio pristatymo atlikėjams planą ir repeticijų uždavinius.

2.2.1. Apibūdinti pasirinktą atlikėjų sudėtį ir įvardyti kūrinyje jiems numatytus tikslus pagal instrumentų specifiką bei ypatybes.2.2.2. Apibūdinti elementus, darančius įtaką kūrinio koncepcijai. 2.2.3. Nusakyti muzikinės medžiagos plėtojimo ar transformavimo sprendinius bei jų įtaką kūrinio dinaminiam planui.2.2.4. Išskirti bendrus ir būdingus elementus ir paaiškinti jų įtaką kūrinio idėjai atskleisti.2.2.5. Įvardyti kiekvieno atlikėjo užduotis ir įtaką kūrinio dramaturgijai.

14.11.6. Turinio apimtis:14.11.6.1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių

formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: variacijos; sonatos; stambesnės apimties kūriniai; vokaliniai ir instrumentiniai ciklai; muzikinės medžiagos variavimo ir transformavimo principai; daugiadalių bei stambios formos kūrinių ir ciklų kūrimo logika; komponavimo technikos – tonalumas, modalumas, atonalumas, serijinė technika, aleatorika, sonorizmas, spektralizmas, naujasis sudėtingumas; grafinė, stochastinė, intuityvioji, elektroninė muzika; muzikos parametrų – ritmikos, faktūros, tembro – organizavimo principai; kompiuterinės notacijos programos ypatybės, sudėtingesnės natų grafikos ir instrumentinės partitūros užrašymas; MIDI protokolai, adaptacija pasirinktai garsų bibliotekai, MIDI įrašas, virtualūs muzikos instrumentai, muzikinės bibliotekos; sempleriai, sekvenceriai; signalo apdorojimo priemonės – ekvalaizeriai, kompresoriai, limiteriai; priemonių rinkiniai (pluginai) – programiniai; autoriniai; garso takelio pritaikymas gyvam atlikimui.

14.11.6.2. Muzikos kūrinių klausymas, atpažinimas ir apibūdinimas, kūrinio formos ar jo dalies nagrinėjimas įvairiais požiūriais: dinamikos, artikuliacijos, abreviatūros ženklai, remarkos, pastabos atlikėjams; kūrinio idėja ir stilistika; specifiniai ir būdingi kūrinio elementai; muzikinės medžiagos eksponavimo ir plėtojimo priemonės; kūrinio dinaminė koncepcija; atlikėjų sudėties parinkimo priežastingumas; akustinės instrumentų savybės; akustiniai – elektroniniai dariniai.


Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Sukuria vidutinio sudėtingumo kūrinį. Kūrinyje naudoja menkai susietas kompozicines priemones. Pateikia kūrinio partitūrą su natografijos klaidomis.

Sukuria įtaigų, tačiau fragmentiško sprendimo kūrinį. Kūrinyje naudoja įvairias, tačiau paskiras kompozicines priemones. Pateikia tvarkingą partitūrą su smulkiomis

Sukuria originalų, įtaigų stambios formos kūrinį. Pateikia puikiai sutvarkytą partitūrą su tikslia natografija, parengia puikų MIDI įrašą arba garso

253

Parengia vien elementariomis priemonėmis atliktą MIDI įrašą.

natografijos klaidomis. Parengia gerai skambantį MIDI įrašą.

takelį, kuriame panaudoja skaitmenines technologijas. Nuosekliai ir sistemingai organizuoja repeticijas, siekia kokybiško rezultato.

2. Muzikos kūrinių klausymas, atpažinimas ir apibūdinimas, kūrinio formos ar jo dalies nagrinėjimas įvairiais požiūriais.Apibūdina kūrinio tik struktūrą, menkai pagrindžia kūrinio meninę įtaigą lemiančius veiksnius.

Apibūdina kūrinio struktūrą, pagrindinę idėją. Atskleidžia pasirinktų kompozicinių priemonių įtaką kūrinio meninei raiškai.

Tiksliai ir detaliai apibūdina kūrinio formą, argumentuotai pagrindžia savo kompozicinių priemonių pasirinkimą, nusako jų įtaką kūrinio pagrindinei idėjai atskleisti. Geba argumentuotai vertinti ir įsivertinti.

15. Muzikos srities meno šakos dalyką papildantys ugdymo dalykai, skirti gilesniam muzikos srities meno šakos dalyko pažinimui:

15.1. Balso ugdymo dalykas skirtas mokiniams, besimokantiems chorinio dainavimo ir dirigavimo dalyko tobulinti dalyko kompetenciją, subrandinti individualų stilių, sudaryti sąlygas mokytis aukštojoje mokykloje. Šiame mokymo(si) etape keliami vis sudėtingesni uždaviniai, tikimasi atlikimo kokybės. Siekiama suformuoti mokymosi visą gyvenimą nuostatą.

15.1.1. Dalyko tikslas – sudaryti mokiniams sąlygas kryptingai ir nuosekliai ugdytis profesinius vokalinius gebėjimus, muzikalumą ir estetinę nuovoką.

15.1.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai:15.1.2.1. stilingai atliktų įvairių stilių ir žanrų vokalinius kūrinius;15.1.2.2. taikytų suformuotus balso valdymo technikos gebėjimus;15.1.2.3. ugdytų(si) profesionalų požiūrį į muzikos atlikimą.15.1.3. Dalyką sudaro trys veiklos sritys:15.1.3.1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo


žinių taikymas praktinėje veikloje;15.1.3.3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.15.1.4. Didaktinės nuostatos:15.1.4.1. Kryptingai ir nuosekliai plėtojama ankstesnėse ugdymo pakopose įgyta

patirtis. Šiame ugdymo etape lavinami visi dainavimo technikos komponentai, kūrinių interpretavimui pasitelkiamos kitų dalykų žinios. Siekiama išugdyti poreikį visą gyvenimą tobulintis balso valdymo techniką, kuri yra būtina profesiniame darbe su choru. Kadangi mokiniams jau tenka repetuoti su choru, jie praktiškai gali įsitikinti balso valdymo technikos nauda, patys įsitikina būtinybe nuolat lavintis;

15.1.4.2. Sudarant individualias programas atsižvelgiama į mokinių poreikius, profesinę perspektyvą. Nuolat siekiama, kad techninės priemonės derėtų su meninės raiškos priemonėmis. Orientuojamasi į meninį rezultatą. Repertuaras mokiniams parenkamas taip, kad geriausiai atspindėtų mokinių gebėjimus, pasiekimus, meninę brandą;

15.1.4.3. Vertinimu siekiama padėti mokiniui pažinti save, įsivertinti savo profesinius pasiekimus, numatyti perspektyvą. Vertinami mokinio gebėjimai valdyti balsą, taikyti žinias ir įgūdžius dainuojant.

15.1.5. Mokinių pasiekimai:1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių

254

formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostata – įsitikinkti, kad išlavinta vokalinė technika būtina chorvedžiui profesionalui.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Sąmoningai naudoti įgytus technikos elementus, atliekant vokalinius kūrinius.

1.1.1. Apibūdinti minkštos garso išgavimo atakos, taisyklingo kvėpavimo, garso atramos ir aukšto balso skambesio pozicijos valdymo esminius principus.1.1.2. Apibūdinti muzikinio teksto techninius ypatumus.1.1.3. Numatyti mokymosi priemones ir būdus techniniams ir meniniams sunkumams įveikti.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostata – siekti įtaigaus ir savito meninio atlikimo, paremto išsamia muzikos kūrinio raiškos priemonių analize.2.1. Tyrinėti ir sieti tarpusavyje muzikos raiškos elementus, savitam atlikimo stiliui sukurti.

2.1.1. Apibūdinti muzikos kūrinio interpretaciją, remiantis muzikos kalbos elementais.2.1.2. Apibrėžti kūrinio stilių, žanrą, formą, emocinį krūvį.2.1.3. Aptarti kūrinio kompozitoriaus gyvenimą ir kūrybą kultūriniu, istoriniu atžvilgiais.2.1.4. Aptarti poetinį tekstą, jo pagrindinę mintį, ryšį su muzika.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Nuostatos – pasitikėti savimi muzikuojant scenoje, domėtis muzikiniu kultūriniu gyvenimu.3.1. Taikyti muzikinę patirtį mokykloje bei kitoje aplinkoje.

3.1.1. Nurodyti įtaigaus, savito, profesionalaus ir meniško atlikimo požymius.3.1.2. Išvardinti viešo pasirodymo vertinimo kriterijus. 3.1.3. Įvardyti atlikėjui būtinas savybes.3.1.4. Apžvelgti viešą pasirodymą organizuoti padedančias priemones ir būdus.3.1.5. Apibūdinti koncertų ir renginių organizavimo patirtį.

3.2. Nuolat domėtis kultūrinio gyvenimo renginiais.

3.2.1. Įvardyti muzikinių kultūrinių renginių, svarbių profesiniam tobulėjimui, atrankos kriterijus.3.2.2. Apibūdinti lankytus koncertus, konkursus, parodas.3.2.3. Apibūdinti įvairių kultūrinių renginių naudą būsimo menininko profesiniam tobulėjimui.


įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: balso valdymo ir kvėpavimo technikai ugdytis skirti pratimai; individualaus balso tembro puoselėjimas, diapazono plėtimas, registrų lyginimas, dikcijos, artikuliacijos tobulinimas; kantilena; ilgas, lygus kvėpavimas; rezonatorių panaudojimas.

15.1.6.2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje: išsami kūrinio analizė: kompozitoriaus kūrybos, gyvenamojo laikotarpio charakteristika, kūrinio žanras, stilius, forma; tempai, dinamika, harmonija, melodika, poetinio teksto charakteristika, emocinis krūvis, dramaturgija; Interpretacinis planas; nežinomo muzikinio teksto atlikimo tobulinimas.

15.1.6.3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime: koncertinė veikla mokykloje ir už jos ribų; muzikinio skonio formavimas; meninė fantazija; pasitikėjimas savimi, iniciatyva; kūryba.

255

15.1.6.4. Dalyko repertuarą sudaro: senovinės, nesudėtingos klasikinės arijos, arijetės, pastoralės, autorinės dainos, romansai, lietuvių ir pasaulio tautų harmonizuotos ir išplėtotos liaudies dainos, įvairių autorių vokalizės. Repertuaras nuolat kaupiamas.


Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Valdo ir naudoja vokalinės technikos elementus. Nežinomus vokalinius kūrinius dainuoja lėtu tempu, netiksliu ritmu ir intonacija.

Išmaniai naudoja įgytas teorines ir praktines žinias vokalinei technikai tobulinti. Nežinomus kūrinius dainuoja vidutiniu tempu, teisingu ritmu, tiksliai intonuoja.

Kryptingai ir kokybiškai tobulina vokalinės technikos įgūdžius, analizuoja, kontroliuoja ir pritaiko savo individualius gebėjimus praktikoje. Naują muzikinį tekstą atlieka tinkamu tempu, be esminių klaidų.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nurodo ir geba naudotis muzikinėmis meninėmis raiškos priemonėmis, supranta jų reikšmę. Įvardija vokalinio kūrinio autorių ir jo kūrybinės veiklos laikotarpį. Interpretuoja kūrinius pagal mokytojo nurodytus kriterijus. Geba planuoti saviruošos laiką.

Įvardija ir paaiškina atliekamo vokalinio kūrinio muzikos kalbos, raiškos, struktūros ir formos elementus. Tinkamai apibūdina kompozitoriaus kūrybos laikotarpį. Atlieka vokalinius kūrinius pagal susidarytą interpretacinį planą. Geba mokytis savarankiškai ir siekti asmeninės pažangos.

Analizuoja atliekamą vokalinį kūrinį visais muzikos kalbos, išraiškos, struktūros ir formos aspektais. Supranta, apibūdina ir kompozitoriaus stilių istorinio laikotarpio kontekste. Parengia ir pateikia kelis interpretacijos variantus. Produktyviai dirba namuose.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Dalyvauja klasės ir mokyklos muzikinėje meninėje veikloje. Paragintas domisi kultūriniais renginiais.

Aktyviai dalyvauja muzikinėje kūrybinėje veikloje. Savo gebėjimus naudoja muzikuodamas įvairiuose kolektyvuose. Domisi muzikiniais ir kultūriniais renginiais.

Kūrybingai ir tikslingai naudoja įgytus gebėjimus įvairioje muzikinėje veikloje. Siekia profesionalaus atlikimo. Aktyviai lanko renginius, juos analizuoja ir argumentuotai vertina. Rodo asmeninę iniciatyvą organizuojant kultūrinius renginius mokykloje.

15.2. Chorvedybos dalyko programa skirta mokiniams, pasirinkusiems chorinio dainavimo ir dirigavimo meno šakos dalyką. Programa teikia dalyko pagrindus, sudaro mokiniams galimybę žengti pirmuosius praktinio vadovavimo muzikos atlikimui žingsnius, tenkinti praktinius pradedančio atlikėjo kūrybinius siekius, ugdyti mokinių gebėjimus analizuoti ir argumentuoti kūrybinį procesą, nuosekliai jį organizuoti.

15.2.1. Dalyko tikslas – sudaryti mokiniams sąlygas ugdytis chorvedybos teorijos ir praktikos kompetencijos pagrindus. Siekiama, kad mokiniai pažintų esmines dalyko sąvokas ir sampratas, įgytų žinių, gebėjimų, būtinų būsimam muzikui profesionalui.

15.2.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai:

256

15.2.2.1. susipažintų su istorine dirigavimo meno raida, istorinėmis vadovavimo atlikėjų grupėms priemonėmis;

15.2.2.2. pažintų balso aparato sandarą, balso prigimtines, unikalias savybes, balso vystymosi bei vystymo procesą;

15.2.2.3. įgytų žinių apie muzikos kūrinių ruošimo su kolektyvais priemones;15.2.2.4. naudotų įgytas žinias ir gebėjimus pirmuosiuose praktiniuose žingsniuose.15.2.3. Dalyką sudaro dvi veiklos sritys:15.2.3.1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir


įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.15.2.4. Didaktinės nuostatos:15.2.4.1. Chorvedybos teorijoje vartojamos įvairios sąvokos, terminai, paaiškinimai.

Juos perteikiant mokiniams naudojami mokymo metodai, padedantys ne tik įsiminti bei pakartoti, bet ir skatinantys ugdyti gebėjimus analizuoti ir pritaikyti. Pamokose stebima ir su mokiniais aptariama darbo su choru vaizdo medžiaga. Mokiniai, vertindami, apibendrindami sukauptą dainavimo chore bei choro vadovo darbo su choru patirtį, išmoksta tinkamai taikyti chorvedybos sąvokas ir terminus;

15.2.4.2. III gimnazijos klasėje mokoma chorvedybos teorijos, IV gimnazijos klasėje – praktikos pagrindų: mokiniai patys repetuoja su choru po 3 kūrinius. Pamokose taikoma įvairi veikla: teorinių klausimų nagrinėjimas, video, audio medžiagos nagrinėjimas, praktinis chorvedybinių užduočių atlikimas;

15.2.4.3. Pirmuosius chorvedybos praktikos žingsnius mokiniai skatinami žengti motyvuotai. Mokoma gerbti choristus, atsakingai ruoštis repeticijai, numatomas konkretus veiksmų planas. Pasikeitus situacijai repeticijoje, mokiniai turi spręsti kilusius klausimus. Ugdomas gebėjimas praktiškai pritaikyti sukauptas chorvedybos žinias: išmanyti choro, kaip instrumento, kūrimo ypatumus, tinkamai organizuoti kūrinių repetavimo procesą, suvokti, ieškoti, rasti kūrybinius sprendimus;

15.2.4.4. Mokinių pasiekimai pamokose vertinami taikant formuojamąjį ir diagnostinį vertinimą. Baigiant kursą taikomas apibendrinamasis vertinimas.

15.2.5. Mokinių pasiekimai:1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostata – suvokti, kad chorvedybos žinios ir gebėjimai yra būtini ir reikalingi dirbant su choru.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Analizuoti ir paaiškinti istorinius, teorinius chorvedybos ir dirigavimo klausimus.

1.1.1. Apibūdinti svarbiausius specifinius dirigento profesijos bruožus.1.1.2. Nusakyti žmogaus balso sandarą, paaiškinti žmogaus balso funkcionavimo ir vystymosi ypatybes.1.1.3. Išvardinti balsų ir chorų rūšis.1.1.4. Pateikti repeticijos plano pavyzdžių. 1.1.5. Aprašyti įsivaizduojamos repeticijos eigą.1.1.6. Apibūdinti priemones, kuriomis kuriamas ,,choro instrumentas”.1.1.7. Paaiškinti specifinius muzikinius terminus, naudojamus chorvedybos veikloje.

2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostata – siekti, kad chorvedybos teorinių žinių praktinis taikymas padėtų žengiant pirmuosius žingsnius chorvedžio, dirigento, atlikėjo keliu.2.1. Taikyti istorines, teorines 2.1.1. Nusakyti tobulintinus asmenybės bruožus,

257

chorvedybos ir dirigavimo žinias pradiniame praktikos etape.

reikalingus išskirtinei dirigento profesijai.2.1.2. Įvardyti ir apibūdinti žmogaus balso savybes, jo naudojimą.2.1.3. Paaiškinti sudarytą repeticijos planą.2.1.4. Apibūdinti įvykusią repeticiją bei numatyti tolesnį repetavimo procesą.2.1.5. Apibūdinti choro skambėjimo kūrimo priemones.2.1.6. Išvardinti ir naudoti specifinius chorvedybos terminus.


žinių taikymas praktinėje veikloje: istoriniai, teoriniai chorvedybos klausimai; dirigentas – profesionalas ir asmenybė; žymiausi praeities ir dabarties lietuvių bei užsienio dirigentai, jų ,,auksinės taisyklės“; dirigavimo meno raida; balso susidarymo teorijos; žmogaus balso aparato sandara; vaikiško balso vystymosi etapai; pereinamosios natos; zoninis derinimas; ansamblis; intonacija; artikuliacija; dikcija; dainininko balsas, rūšys; chorų rūšys; registras; diapazonas; tesitūra; vibrato; formanta; muzikinė klausa; vadovo pasirengimas; pirmoji repeticija; kūrinio ruošimo etapai; vadovo bendravimo su choru, kolektyvu būdai; choro skambesys; vokalinė laisvė; kvėpavimo tipai; balsės; priebalsės; vokalinio garso ataka.

15.2.6.2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: choro pradainavimo pratimų planas; pasirengimas praktinei veiklai; kūrinio meninio turinio pažinimo ir jo perteikimo, harmoninio, dinaminio, melodinio, ritminio plano nagrinėjimo įgūdžiai; dirigavimo priemonės, jų panaudojimas repeticijoje; metrų, schemų dirigavimas; įvairūs repetavimo būdai; repeticinis ir koncertinis dirigavimas, vadovavimas; dinaminių niuansų, agogikos, štrichų, artikuliacijos repetavimas, stiliaus kūrimas;

15.2.6.3. IV gimnazijos klasės mokiniai repetuoja su choru ir diriguoja egzamine tris kūrinius: vieną su akompanimentu ir du a cappella.


Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Paaiškina dalį chorvedybos teorijos dalyko klausimų. Chorvedybos žinios yra fragmentiškos, ne visai suprastos.

Paaiškina didžiąją dalį chorvedybos teorijos klausimų, domisi mokomuoju dalyku. Chorvedybos žinios yra nefragmentiškos, suprastos.

Paaiškina nagrinėtus chorvedybos teorijos dalyko klausimus, geba juos susieti su jau turima muzikine patirtimi. Žinios yra sistemingos, nuolat plečiamos.

2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Mokytojo padedamas, geba organizuoti repetavimo procesą. Tai atlieka lėtu tempu, procesas stokoja logikos, iniciatyvos, aiškaus plano. Ne visada pasiekia norimą rezultatą.

Geba pats organizuoti repetavimo procesą, taikydamas chorvedybos teorijoje įsisavintas žinias. Tai atlieka geru tempu, procesas logiškas, aiškus planas. Greitai reaguoja į kintančią situaciją repeticijoje, pasiekia

Geba savarankiškai, kūrybiškai, intensyviai organizuoti repetavimo procesą, taiko chorvedybos žinias. Kolektyvo susidomėjimą, iniciatyvų dainininkų dalyvavimą inspiruoja tiksliomis,

258

laukiamą rezultatą. vaizdingomis priemonėmis.15.3. Choro partitūrų skaitymo dalyko programa skirta III gimnazijos klasėje

chorinio dainavimo ir dirigavimo dalyko besimokantiems mokiniams plėtoti choro partitūrų išsamaus analizavimo ir kokybiško jų skambinimo fortepijonu gebėjimus.

15.3.1. Dalyko tikslas – suteikti mokiniams sąlygas nuolat tobulinti choro partitūrų skaitymo įgūdžius, plėsti meninį akiratį.

15.3.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai:15.3.2.1. ugdytų(si) gebėjimus skaityti įvairios faktūros choro partitūras;15.3.2.2. integruotų ir sistemintų kitų dalykų žinias;15.3.2.3. kauptų repertuarą, plėstų meninį akiratį.15.3.3. Dalyką sudaro dvi veiklos sritys:15.3.3.1 Dalyko technikos ir technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo

įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas;15.3.3.2 Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir

žinių taikymas praktinėje veikloje.15.3.4. Didaktinės nuostatos:15.3.4.1. Baigiamajame mokymo etape mokinys jau turi suformuotus pagrindinius

įgūdžius. Pamokose siekiama muzikos kūrinio analizės ir chorinės partitūros atlikimo kokybės, daugiau skambinama fortepijonu sudėtingesne muzikos kalba parašytų chorinės muzikos pavyzdžių, siekiama individualaus išraiškingumo. Mokomasi savarankiškai analizuoti šiuolaikine muzikos kalba parašytas partitūras chorui, siekiama išsiaiškinti greitakalbių, rečitatyvų ir kitų subtilesnių raiškos priemonių atlikimo specifiką;

15.3.4.2. Programa parenkama atsižvelgiant į kiekvieno mokinio gebėjimų ir pasiekimų lygį, individualias charakterio ir muzikinio mąstymo savybes, mokymosi perspektyvą, mokinio poreikius. Skatinama domėtis chorine literatūra, koncertinėmis programomis, mokoma atsirinkti, lyginti ir apibendrinti informaciją. Būsimam chorvedžiui siūloma skambinti sudėtingesnės faktūros, šiuolaikine muzikine kalba parašytas chorines partitūras. Mokiniui, galvojančiam rinktis kitą profesiją, parenkamos tradiciškesne muzikos kalba, skaidria faktūra pagrįstos chorinės partitūros;

15.3.4.3. Vertinami mokinių realūs pasiekimai, žinios ir gebėjimai. Vertinimu siekiama ugdyti gebėjimą numatyti prioritetus, suprasti darbo ir rezultato ryšį. Taikomas formuojamasis, diagnostinis, ideografinis, apibendrinamasis vertinimas.

15.3.5. Mokinių pasiekimai:1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostata – ieškoti ir rasti svarbiausias muzikos kalbos ir raiškos priemones, įtakojančias kūrinio meninį turinį.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Analizuoti įvairių žanrų ir stilių chorinę muziką.

1.1.1. Nustatyti kūrinio žanrą, formą, jos sudedamąsias dalis.1.1.2. Išvardinti svarbiausias muzikos kalbos ir raiškos priemones, įtakojančias kūrinio meninį turinį. 1.1.3. Paaiškinti chorinės partitūros užrašymo keturiose ir daugiau penklinėse specifiką.1.1.4. Aptarti kompozitoriaus gyvenamą laikotarpį, kūrybą, apibūdinti kūrybos stilių, nurodyti būdingus stiliaus bruožus konkrečioje partitūroje.1.1.5. Apibūdinti poetinio teksto ir muzikos ryšį, nusakyti poetinio teksto įtaką kūrinio interpretaciniam planui.

2. Dalyko technikos ir technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostatos – sąmoningai plėtoti chorinės partitūros skambinimo fortepijonu technikos ir

259

savarankiško mokymosi įgūdžius, noriai siekti atlikimo kokybės.2.1. Skambinti fortepijonu įvairių stilių ir žanrų choro partitūras.

2.1.1. Nusakyti chorinės partitūros ir fortepijoninės muzikos skambinimo fortepijonu skirtumus.2.1.2. Paaiškinti choro partitūros su akompanimentu ir solisto partija skambinimo fortepijonu reikalavimus.2.1.3. Nusakyti nežinomos choro partitūros, užrašytos keturiose penklinėse, skambinimo taisykles.2.1.4. Nurodyti choro partitūros transponavimo pustoniu aukštyn ir žemyn įgūdžių tobulinimo būdus.2.1.5. Paaiškinti kaupiamo choro repertuaro naudą būsimam chorvedžiui.

15.3.6. Turinio apimtis:15.3.6.1. Dalyko technikos ir technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo

įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: kūrinio forma, stilius, išraiškos galimybės; fugato, kiti polifoniniai elementai; kintantys, asimetriniai metrai; šiuolaikiniai komponavimo būdai; chorinė analizė; kūrinio sukūrimo istorinis, kultūrinis kontekstai; kūrinio svarbiausia meninė idėja; emocinis krūvis; individualus interpretacinis planas.

15.3.6.2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje: akordų jungimas; akompanimentas ir choro partitūra keturiose penklinėse; solistas; choro partitūra a cappella keturiose penklinėse; nežinomo muzikinio teksto skambinimas, išlaikant tempą, jaučiant vidinę pulsaciją; transponavimo pustoniu aukštyn ir žemyn įgūdžių tobulinimo būdai; reakcija, orientacija partitūroje; repertuaro plėtra.

15.3.6.3. Choro partitūrų skaitymo repertuarą pusmečiui sudaro keturi įvairių stilių kūriniai a cappella, užrašyti keturiose penklinėse.


Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Išskiria ir paaiškina dalį choro partitūroje esančių muzikos kalbos elementų. Žinios apie kompozitoriaus kūrybą ir kūrinio sukūrimo aplinkybes skurdžios. Neišskiria kompozitoriaus kūrybai būdingų bruožų. Sunkiai sekasi įvardyti pagrindinę kūrinio meninę idėją.

Apibūdina choro partitūroje esančius muzikos kalbos elementus ir įvardija jų reikšmę kūrinio meninei idėjai. Apibūdina choro partitūros užrašymo ypatumus, svarbiausias kūrinio formos dalis. Žino kompozitoriaus gyvenimo ir kūrybos faktus, analizuoja poetinį tekstą, įvardija pagrindinę mintį. Pateikia kūrinio interpretacinį planą.

Analizuoja visus kūrinio muzikos kalbos elementus, aptaria kūrinio žanrą, formą, jos sudedamąsias dalis. Nusako kūrinio stilistiką, apibūdina kompozitoriaus kūrybos bruožus. Paaiškina muzikinio ir poetinio teksto ryšį. Pateikia savitą interpretacijos planą. Domisi chorine literatūra.

2. Dalyko technikos ir technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Choro partitūrą skambina vienodai, neįtaigiai, su teksto klaidomis. Garsus, akordus jungia tik su pedalu. Lėtai ir sunkiai orientuojasi partitūroje. Nežinomą

Choro partitūrą skambina be klaidų, muzikaliai, dainingai. Garsus ir akordus jungia pirštais, minimaliai naudodamas pedalą. Gerai orientuojasi partitūroje.

Tiksliai skambina choro partitūrą giliu, spalvingu garsu. Akordus jungia pirštais, išlaikydamas garsą, atkurdamas choro skambesį. Atlikimas emocionalus,

260

muzikinį tekstą skambina klysdamas, transponuoja iš klausos. Trūksta savarankiško darbo įgūdžių.

Nežinomą muzikinį tekstą skambina atsižvelgdamas į tempo, dinamikos nuorodas. Pakankamai tiksliai transponuoja. Sistemingai ir nuosekliai tobulina choro partitūros skambinimo fortepijonu gebėjimus.

savitas. Labai gerai orientuojasi partitūroje, geri transponavimo įgūdžiai. Savarankiškai parengia kūrinius, siekia kokybės.

15.4. Kamerinio ansamblio dalykas skirtas fortepijono, styginių, pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų dalyką besimokantiems mokiniams.

15.4.1. Dalyko tikslas – puoselėti mokinių artistiškumą, meninį sąmoningumą, tobulinti kamerinio ansamblio atlikėjo profesionalius gebėjimus.

15.4.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai:15.4.2.1. įgytų patirties pritaikyti turimas atlikimo technikos priemones grojant

kameriniame ansamblyje;15.4.2.2. savarankiškai kauptų ir lavintų meninę bei techninę būsimo kamerinės

muzikos atlikėjo patirtį, ugdytų(si) atlikėjui būtiną pasitikėjimą;15.4.2.3. ugdytų(si) gebėjimą savarankiškai planuoti, rengti ir įgyvendinti muzikinę

veiklą;15.4.2.4. analizuotų atliekamų kūrinių istorinį, socialinį, kultūrinį kontekstą.15.4.3. Dalyką sudaro trys veiklos sritys:15.4.3.1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir


įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas;15.4.3.3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.15.4.4. Didaktinės nuostatos:15.4.4.1. Kameriniame ansamblyje ugdomas mokinių savarankiškumas, skatinamas

iniciatyvumas, atsakomybė. Mokoma(-si) profesionaliai parengti repeticijoms ir pamokoms savo partijas, teikti savo interpretacinius pasiūlymus ansamblio partneriui(-iams). Ansamblio nariai savarankiškai ir su mokytojo pagalba ieško galimybių dalyvauti festivalių perklausose, koncertuose;

15.4.4.2. Šiame mokymo etape parenkamas gana sudėtingas dalyko repertuaras. Repertuaras sudaromas atsižvelgiant į mokinių nuomonę. Mokiniai domisi kūriniais, parašytais jų ansambliui, klausosi muzikos audio ir video įrašų, lankosi koncertuose, argumentuotai vertina savo pasirinkimą. Mokytojas apibendrina mokinių idėjas, jų galimybes jas realizuoti praktiškai, skiria pakankamai sudėtingos faktūros ir formos, plačios dinaminės ir tembrinės skalės muzikos kūrinius;

15.4.4.3. Ugdomas ansamblio narių gebėjimas elgtis scenoje. Kreipiamas dėmesys į ansamblio narių tvarkingą ir scenai tinkamą aprangą, mokomasi elgtis tarp kūrinio dalių;

15.4.4.4. Apibendrinamasis vertinimas taikomas atsižvelgiant į mokinio mokymosi rezultatus, koncertinę veiklą, pasiekimus konkursuose. Vertinant mokinius didžiausias dėmesys kreipiamas į muzikos kūrinių atlikimo meninę brandą, įtaigų atlikimą, artistiškumą, ansamblinį atlikėjų interpretacijos vieningumą.

15.4.5. Mokinių pasiekimai:1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostata – domėtis kamerine muzika, atliekamo kūrinio socialiniu, istoriniu kultūriniu kontekstais.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Analizuoti kūrinio muzikos kalbos elementus, jais grįsti

1.1.1. Apibūdinti atliekamo kūrinio žanrą, stilių ir formą, muzikos kalbos ypatybes.

261

interpretacinį sumanymą. 1.1.2. Nusakyti kūrinio tematiką ir turinį, pagrįsti savo nuomonę.1.1.3. Įvardyti kompozitoriaus gyvenamojo laikotarpio esminius stiliaus bruožus, išvardinti kitus jo kūrinius.1.1.4. Įvardyti skirtingų epochų kamerinės muzikos panašumus ir skirtumus.1.1.5. Išvardinti konkrečiam muzikos kūriniui tinkančius štrichus, artikuliacijos elementus, dinamikos, tempo nuorodas.

1.2. Vertinti muzikos kūrinį. 1.2.1. Nusakyti kūrinio muzikos kalbos sudėtingumo lygį.1.2.2. Apibūdinti įvairių atlikėjų interpretacinius kūrinio sprendimus.

2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostatos – siekti profesionalaus, kokybiško, menine įtaiga pasižyminčio kamerinės muzikos kūrinio interpretavimo, suprasti ansamblinio atlikimo specifiką grojant įvairios sudėties kameriniuose ansambliuose.2.1. Sudaryti kūrinio interpretacinį planą.

2.1.1. Nusakyti kūrinio dramaturginių akcentų išdėstymo planą. 2.1.2. Išvardinti savo ir kito ansamblio nario interpretacinio sumanymo panašumus ir skirtumus.2.1.3. Įvardyti bendro interpretacinio plano svarbiausius raiškos priemonių atrankos kriterijus.

2.3. Veiksmingai planuoti saviruošos laiką.

2.2.1. Suprasti ir apibrėžti savarankiško darbo reikšmę ir naudą grojimo kameriniame ansamblyje įgūdžiams ugdyti.2.2.2. Nustatyti individualių repeticijų planavimo būdus.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Nuostatos – noriai dalyvauti koncertuose, muzikiniuose projektuose, renginiuose, edukacinėse programose; domėtis Lietuvos ir užsienio muzikiniu gyvenimu.3.1. Taikyti įgytas žinias ir įgūdžius sceninėje veikloje.

3.1.1. Nusakyti sceninės kultūros taisykles.3.1.2. Išvardinti meninės įtaigos publikai atlikimo metu svarbiausius požymius.3.1.3. Įvardyti savo viešo pasirodymo sėkmes ir nesėkmes, jas apibūdinti.

3.2. Dalyvauti mokyklos, Lietuvos ir užsienio kamerinio muzikavimo renginiuose, konkursuose.

3.2.1. Nusakyti ansamblinio muzikavimo praktinėje kūrybinėje veikloje reikšmę ir naudą.3.3.2. Išvardinti svarbiausius Lietuvos ir užsienio muzikinius įvykius, juos apibūdinti.3.3.3. Įvardyti kamerinės muzikos konkursų panašumus ir skirtumus. 3.3.4. Įvardyti konkurso pasirinkimo pagal savo pasiruošimo lygį kriterijus.

3.3. Įtaigiai ir savitai interpretuoti muzikos kūrinį.

3.3.1. Apibūdinti kamerinio ansamblio dalyko pamokose įgytas artistiškumo žinias. 3.3.2. Nusakyti būsimo viešo pasirodymo viziją, lūkesčius.3.3.3. Įvardyti meninių vaizdinių svarbą interpretuojant muzikos kūrinį.


262

15.4.6.1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje: muzikos kūrinio stilistika ir raiškos būdai; įvairių epochų instrumentinė kamerinė muzika; muzikos kūrinio istorinis, stilistinis kontekstai; muzikos kūrinio tematika, forma ir struktūrinės jos dalys; harmoninė muzikos kūrinio struktūra; kamerinio ansamblio narių partijų santykis, partijų derinimas.

15.4.6.2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: bendro grojimo kameriniame ansamblyje įgūdžių lavinimas; kamerinio ansamblio partnerio instrumento atlikimo technikos bei technologijos žinių gilinimas; bendro darbo, repetavimo, grojimo praktika; kūrinių analizavimas, įrašų klausymas, koncertų lankymas.

15.4.6.3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime: koncertinė ir konkursinė veikla Lietuvoje ir užsienio šalyse; dalyvavimas įvairiuose renginiuose, projektuose, edukacinėse programose; komunikavimas, scenos kultūra, sceninis įvaizdis.

15.4.6.4. Kamerinio ansamblio repertuarą sudaro visas ciklinės formos kūrinys duetui arba trio, arba kvartetui, arba kvintetui.


Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Teorinės žinios ir ansamblinio grojimo įgūdžiai atitinka minimalias turinio apimtis. Įvardija muzikos kūrinio stilistikai ir interpretacijai būdingas savybes.

Analizuoja savo ir kamerinio ansamblio partnerio partijas, natų tekste atpažįsta muzikos epochai, stiliui, charakteriui būdingas raiškos priemones. Nusako kūrinio vertinimo kriterijus, argumentuotai apibūdina muzikos kūrinio galimas interpretacijas.

Sklandžia kalba, tikslingai vartodamas muzikinius terminus analizuoja sudėtingesnės dramaturgijos kūrinius. Pritaiko kitų dalykų metu įgytas žinias, atranda ir nusako kūrinio interpretacijos skirtumus, apibūdina įvairių epochų kūrinių stiliaus požymius.

2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Netiksliai groja atliekamo kūrinio savo partiją, trūksta meninės įtaigos. Jaučiamos instrumento valdymo spragos, muzikos raiška suvaržyta. Demonstruoja minimalius bendro grojimo ansamblyje gebėjimus: klausosi tik savęs, nežino, neseka kamerinio ansamblio partnerio partijos. Į pamokas ateina minimaliai parengęs savo partiją. Mažai domisi dalyku, lėtai, vangiai siekia rezultato. Atlieka konkrečias pateiktas užduotis, interpretuoja kūrinius tik pagal mokytojo nurodymus.

Pamokoms parengia atliekamo kūrinio savo partiją. Muzikuodamas ansamblyje klauso partnerio(-ių) partijos(-ų), siekia visų ansamblio narių partijų dermės. Aktyviai, noriai dalyvauja dalyko pamokose, jaučia atsakomybę už tikslios ir profesionalios kūrinio interpretacijos pateikimą. Savarankiškai nustato, parenka ir pritaiko meninės išraiškos priemones kūriniams atlikti. Produktyviai naudojasi įgytomis ansamblinio muzikavimo žiniomis, aktyviai pritaiko jas kūrybinėje, koncertinėje veikloje. Mokinys pasirinkta atlikimo technika pasiekia

Puikiai atlieka vidutinišką ir sudėtingą kamerinės muzikos kūrinio partiją. Pamokų metu rodo aktyvumą ir iniciatyvumą. Argumentuotai diskutuoja apie kūrinio interpretacijos galimybes. Klausosi muzikos įrašų, patirties semiasi iš kitų žinomų atlikėjų. Rodo iniciatyvą, savarankiškai repetuoja. Suvokia kūrinių meninę vertę, geba puikiai perteikti meninį turinį.

263

pageidaujamą meninį rezultatą.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Mokytojo skatinamas fragmentiškai dalyvauja koncertinėje veikloje. Santūriai reiškia emocijas. Vidinė įtampa trukdo siekti kokybiško rezultato. Domisi kamerinės muzikos reiškiniais, juos vertina pagal pateiktus kriterijus.

Siekia dalyvauti koncertinėje veikloje, konkursuose ir gerai pasirodyti. Scenoje jaučia emocinį pasitenkinimą, muzikuoja laisvai, be vidinės įtampos. Vertina savo galimybes, planuoja tolesnius veiksmus. Domisi įvairiais kamerinės muzikos renginiais, lankosi juose, vertina.

Noriai ir sėkmingai dalyvauja koncertinėje veikloje. Koncertuose rezultatyviai naudoja įgytas kamerinio muzikavimo dalykines ir bendrąsias kompetencijas. Scenoje jaučiasi laisvai, atlikdamas savo partiją aktyviai bendradarbiauja su kamerinio ansamblio partneriu, kūrybingai, ryškiai perteikia kūrinio idėją. Kaupia koncertinį repertuarą. Nuolat lankosi meniniuose renginiuose, juos aptaria, reiškia argumentuotą nuomonę.

15.5. Akompanimento dalyko programa skirta fortepijono dalyko besimokantiems mokiniams tobulinti akompanavimo solistui kompetencijas: įtaigiai atlikti muzikos kūrinio tekstą kartu su solistu; fortepijono išraiškos priemones ir asmeninę kūrinio interpretaciją derinti prie solisto bendro muzikavimo metu; laisvai akompanuoti skaitant nežinomą muzikinį tekstą.

15.5.1. Dalyko tikslas – tobulinti mokinių akompanavimo solistui įgūdžius ir žinias.15.5.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai:15.5.2.1. mokytųsi savarankiškai analizuoti nežinomą akompanuojamą muzikinį

tekstą;15.5.2.2. akomponuodami skaitytų nežinomą muzikinį tekstą;15.5.2.3. susipažintų su įvairių muzikos žanrų kūriniais;15.5.2.4. plėtotų sceninės kultūros bei saviraiškos įgūdžius;15.5.2.5. savarankiškai kauptų ir lavintų meninę bei techninę būsimo atlikėjo

akompaniatoriaus patirtį.15.5.3. Dalyką sudaro trys veiklos sritys:15.5.3.1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir


įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas;15.5.3.3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.15.5.4. Didaktinės nuostatos:15.5.4.1. Mokinys mokosi savarankiškai analizuoti nežinomą muzikinį tekstą.

Ruošdamasis pamokai išmoksta groti akompanimento partiją, išanalizuoja kūrinio solisto partiją, įvardija pagrindinius kūrinio formos segmentus, priskiria kūrinį stilistinei epochai;

15.5.4.2. Pamokose ir savarankiško darbo metu mokinys nuolat skaito nežinomą tekstą akompanuodamas solistui. Užduotys parenkamos laipsniškai pereinant nuo mažos apimties kūrinių iki stambesnių kūrinių ar jų sudėtinių dalių. Mokinys skatinamas pastebėti muzikinės medžiagos kaitą, sekti solisto partiją;

15.5.4.3. Mokinys supažindinamas su įvairių epochų ir žanrų kūriniais, skirtingų instrumentų ir vokalo specifika. Mokoma akompanuoti įvairiems kūriniams solo instrumentui ar balsui su fortepijono arba orkestro pritarimu, išskyrus sonatos žanro kūrinius, pradedant klasicizmo epocha;

264

15.5.4.4. Mokinys nuolat savarankiškai kaupia ir lavina meninę bei techninę būsimo atlikėjo akompaniatoriaus patirtį. Plečiamas repertuaras, bendradarbiaujama su įvairiais instrumentalistais ir skirtingų balso tipų atlikėjais. Akompanuojama solistams viešuose renginiuose: koncertuose, konkursuose, festivaliuose;

15.5.4.5. Vertinimu orientuojamas į raiškų, įtaigų meninį atlikimą, ansamblinį ir stilistinį atlikėjų interpretacijos vieningumą. Mokinio pažanga ir akompanavimo įgūdžiai vertinami pamokų, viešų pasirodymų metu. Viso mokslo metų ugdomojo proceso eigoje taikomi neformaliojo vertinimo būdai – apibendrinamasis, idiografinis, formuojamasis ir diagnostinis.

15.5.5. Mokinių pasiekimai:1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostata – vertinti žinias, padedančias suprasti muzikinės epochos stilių, kūrinio formą, padedančias parinkti svarbiausias konkrečiam muzikos stiliui išraiškos priemones. Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Nustatyti muzikos kūrinio stilių ir formą.

1.1.1 Apibūdinti konkretaus muzikos kūrinio stiliui būdingus ypatumus.1.1.2. Išvardinti sudedamąsias kūrinio formos dalis.1.1.3. Apibūdinti muzikos kūrinio formos, muzikos kalbos išraiškos priemonių įtaką kūrinio stiliui.

1.2. Nagrinėti akompanimento partijos ypatumus.

1.2.1. Įvardyti akompanimento partijos tipą, tipo nustatymo kriterijus. 1.2.2. Apibūdinti solisto partijos bruožus. 1.2.3. Apibrėžti praktines priemones akompanimento partijai atlikti.

1.3. Nagrinėti akompanimento paskirtį muzikos kūrinyje.

1.3.1. Išvardinti dažniausiai sutinkamus akompanimento tipus.1.3.2. Įvardyti konkretaus muzikos kūrinio akompanimento tipą. 1.3.3. Apibūdinti akompanimento partiją konkrečiame muzikos kūrinyje.

1.4. Taikyti muzikos kūrinio atlikimui tinkamas muzikos išraiškos priemones.

1.4.1. Apibrėžti konkretaus stiliaus ir formos muzikos kūrinio atlikimui tinkamas muzikos išraiškos priemones.1.4.2. Apibūdinti muzikos išraiškos priemonių įtaką muzikos plėtotei, stiliaus raiškai.

2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostatos – siekti kūrybiškos, darnios muzikos kūrinių interpretacijos, vertinti nežinomo muzikinio teksto skaitymo įgūdžius akompanuojant.

Gebėjimai Žinios ir supratimas2.1. Skambinti nežinomą muzikinį tekstą.

2.1.1. Prisiminti nežinomo muzikinio teksto skaitymo taisykles.2.1.2. Įvardyti dažniausiai kūrinyje pasitaikančias ritmines formuluotes, pagrindines harmonines funkcijas.


2.2.1. Paaiškinti interpretacijos sąvoką.2.2.2. Apibūdinti solisto iliustratoriaus siūlomą muzikos kūrino interpretaciją, jos niuansus. 2.2.3. Nustatyti tikslaus skambinimo, darnaus ansamblio su solistu požymius sceninės praktikos metu.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Nuostata – kūrybiškai taikyti įgytas akompanimento žinias mokyklinėje ir nemokyklinėje aplinkoje.

265

Gebėjimai Žinios ir supratimas3.1. Taikyti įgytas žinias sceninėje veikloje.

3.1.1. Nusakyti sceninės kultūros taisykles.3.1.2. Nurodyti psichologinius įtaigos publikai metodus.3.1.3. Apibūdinti įgytos artistiškumo kompetencijos panaudojimo savo meno šakos dalyko veikloje sferas.


žinių taikymas praktinėje veikloje: muzikos kūrinio forma ir stilius, išraiškos galimybės; įvairūs skirtingų epochų muzikos žanrai instrumentams ir balsui; muzikos kūrinio istorinis, kultūrinis, stilistinis kontekstai; muzikos kūrinio idėja ir turinys; harmoninė, derminė, ritminė muzikos kūrinio struktūra; solisto ir akompanimento partijų santykis; dramaturginis kūrinio raiškos planas; kulminacijos; frazavimas ir vidinė pulsacija.

15.5.6.2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: akompanavimo įgūdžių formavimas ir plėtojimas; kūrinių analizavimas, įrašų klausymas, interpretaciniai sprendimai; muzikos kūrinio tempo nustatymas; nežinomo muzikinio teksto skambinimas, akompanuojant solistui.

15.5.6.3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime: koncertinė ir konkursinė veikla Lietuvoje ir užsienio šalyse; dalyvavimas įvairiuose renginiuose, projektuose, edukacinėse programose; komunikavimas, scenos kultūra, sceninis įvaizdis.

15.5.6.4. Akompanimento dalyko repertuarą pusmečiui sudaro 3-5 smulkaus žanro įvairių muzikinių epochų, skirtingų charakterių ir faktūrų kūriniai solistui (balsui / instrumentui) ir fortepijonui: dainos, dainų ciklai, romansai, senovinės arijos, siuitos, partitos, barokinės sonatos, pjesės, pjesių ciklai; 1-2 stambios formos kūriniai solistui (balsui / instrumentui) ir orkestrui, kurio partija pritaikyta atlikti fortepijonu: scena ar arija iš operos, kantatos ar oratorijos, koncertinė arija, instrumentinis koncertas ar jo dalis (dalys), išplėtota virtuozinė pjesė.


Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Mokytojo padedamas, analizuoja muzikos kūrinį formos, stiliaus, harmoninio plano, ritminių struktūrų atžvilgiu. Pastebi muzikos kūrinyje atskirus muzikos kalbos elementus, tačiau negeba nusakyti jų reikšmę kūrinio formai.

Savarankiškai analizuoja muzikos kūrinio akompanimento ir solisto partijas. Tiksliai nusako muzikos kūrinio formą, teisingai nurodo muzikos kūrinio stilių, atpažįsta jam būdingas raiškos priemones.

Analizuoja muzikos kūrinį įvairiais atžvilgiais, siūlo argumentuotus interpretacijos variantus. Sąmoningai sieja solisto ir akompanimento partijų muzikinį tekstą, ieško muzikos raiškos priemonių panašumų, interpretacijos bendrumo.

2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Netiksliai atlieka akompanimento partiją, trūksta meninės įtaigos, ansamblinės darnos. Trūksta motyvacijos rezultatui pasiekti.

Muzikuodamas nuolat jaučia solisto partiją, siekia kūrinio atlikimo bendrumo ir dermės. Aktyviai dalyvauja dalyko pamokose, jaučia atsakomybę ir įsipareigojimą už geros ir paveikios kūrinio interpretacijos pateikimą.

Puikiai atlieka akompanimento partiją, pamokose aktyviai bendradarbiauja su solistu ir mokytoju, sąmoningai siekia muzikos kūrinio atlikimo bendrumo. Argumentuotai diskutuoja apie kūrinio interpretacijos

266

galimybes. Mėgsta kūrybingai eksperimentuoti.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Mokytojo skatinamas dalyvauja koncertinėje veikloje. Santūriai reiškia emocijas. Vidinė įtampa trukdo siekti kokybiško rezultato.

Siekia dalyvauti koncertinėje veikloje ir gerai pasirodyti. Scenoje jaučia emocinį pasitenkinimą, muzikuoja laisvai, be vidinės įtampos.

Noriai ir sėkmingai dalyvauja koncertinėje veikloje. Parengia daugiau muzikos kūrinių nei numatyta mokymo programoje. Scenoje jaučiasi laisvai, skambinant savo partiją aktyviai bendradarbiauja su solistu, kūrybingai, ryškiai perteikia kūrinio idėją.

15.6. Simfoninio orkestro programa skirta styginių, pučiamųjų ar mušamųjų instrumentų dalyko besimokantiems mokiniams.

15.6.1. Dalyko tikslas – puoselėti mokinių muzikinius gabumus ir gebėjimus, suteikti profesionalius grojimo orkestre pagrindus.

15.6.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai:15.6.2.1. tobulintų(si) grojimo simfoniniame orkestre įgūdžius;15.6.2.2. plėtotų gebėjimus analizuoti ir interpretuoti įvairių epochų simfoninę

muziką.15.6.3. Dalyką sudaro dvi veiklos sritys:15.6.3.1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir

žinių taikymas praktinėje veikloje;15.6.3.2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, orkestrinio

muzikavimo įgūdžių formavimas.15.6.4. Didaktinės nuostatos.15.6.4.1. Simfoninį orkestrą sudaro daugiau kaip 20 atlikėjų instrumentininkų, kurių

partijos yra lygiavertės. Simfoninio orkestro narių sėkmingas mokymasis priklauso nuo moksleivių pasiekimų lygio dermės. Simfoninis orkestras organizuojamas iš skirtingų I–IV gimnazijos klasių styginių, pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų dalyko besimokančių mokinių;

15.6.4.2. Orkestro pamokose formuojami ansamblinio grojimo pagrindai. Grupinių ir bendrų repeticijų metu mokomasi tiksliai perskaityti kūrinio natų tekstą, perteikti muzikavimo eigą;

15.6.4.3. Dalyko repertuaras parenkamas atsižvelgiant į mokinių pasiruošimo ir pasiekimų lygį, gebėjimą groti ansamblyje, iniciatyvą. Mokiniams parenkami aiškūs, įvairaus sudėtingumo bei įvairių epochų orkestriniai kūriniai. Mokiniams gali būti skiriamas grupės koncertmeisterio funkcijos;

15.6.4.4. Vertinimas ir mokinio įsivertinimas taikomas pamokų, viešų koncertų metu. Apibendrinamasis vertinimas taikomas atsižvelgiant į mokymosi proceso etapus, rezultatus. Vertinant mokinius didžiausias dėmesys kreipiamas į muzikos kūrinių tikslų teksto atlikimą bei kokybišką ansamblinį muzikavimą.


Gebėjimai Žinios ir supratimas 1.1. Analizuoti muzikos kūrinio formą.

1.1.1. Įvardyti pagrindines kūrinio formos dalis.1.1.2. Įvardyti kulminacijos(-ų) nustatymo kriterijus.

267

1.1.3. Nusakyti kulminacijos pasiekimo veiksmų planą. 1.1.4. Apibūdinti skirtingų partijų struktūros panašumus ir skirtumus.

1.2. Interpretuoti orkestrinės muzikos kūrinius.

1.2.1. Apibūdinti įvairaus charakterio ir nuotaikų muziką.1.2.2. Apibrėžti bendrą kūrinio interpretacinį planą.1.2.3. Siekti tikslaus grojimo, darnaus ansamblio su partneriais.

2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, orkestrinio muzikavimo įgūdžių formavimasNuostata –siekti kokybiško orkestrinių kūrinių atlikimo bei meninės idėjos vientisumo, pritaikant įgytas žinias.

Gebėjimai Žinios ir supratimas2.1. Profesionaliai taikyti įgytas muzikinės kalbos ir raiškos priemones kūrinio meninei idėjai įgyvendinti.

2.1.1. Atlikti kūrinius laikantis vienos meninės koncepcijos


žinių taikymas praktinėje veikloje: muzikos kūrinio stilistika ir raiškos būdai; įvairių epochų instrumentinė muzika; muzikos kūrinio istorinis, stilistinis kontekstai; muzikos kūrinio tematika, forma ir struktūrinės jos dalys; harmoninė muzikos kūrinio struktūra; ansamblio narių skirtingų styginių instrumentų partijų santykis.

15.6.6.2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, orkestrinio muzikavimo įgūdžių formavimas: bendro grojimo orkestre įgūdžių formavimas; orkestro instrumentinės grupės partnerio atlikimo technikos pažinimas; bendro muzikavimo praktika; kūrinių analizavimas, įrašų klausymas.

15.6.6.3. Dalyko repertuarą metams sudaro 3-4 įvairios apimties ir skirtingų epochų kūriniai simfoniniam orkestrui, 3-4 kūriniai solistui su simfoninio orkestro pritarimu.

15.6.7. Vertinimas.Pasiekimų lygiai

Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Reikia daug pastangų, kad pasiektų minimalų rezultatą. Klausosi tik savęs, nejaučia visumos. Trūksta susitelkimo bendrai siekti tikslo. Demonstruoja minimalius ansamblinio muzikavimo gebėjimus.

Savarankiškai analizuoja kūrinių muzikinį tekstą. Muzikuodamas jaučia ir kūrybiškai taiko klausymosi , derinimo įgūdžius. Sėkmingai panaudoja individualaus atlikėjo muzikavimo gebėjimus.

Savo partijos muzikinį tekstą sieja su kitų orkestro grupių partijomis, ieško muzikos raiškos priemonių panašumų. Puikiai jaučia ansamblinio muzikavimo specifiką, greitai įsimena muzikos tekstą.

2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas, bendro instrumentinių grupių grojimo orkestre įgūdžių formavimas.Netiksliai groja atliekamo kūrinio savo partiją. Jaučiamos instrumento valdymo spragos, muzikos raiška suvaržyta. Reikia daug pastangų, kad pasiektų minimalų rezultatą. Demonstruoja minimalius ansamblinio grojimo

Orkestro pamokoms parengia atliekamo kūrinio savo partiją. Muzikuodamas grupėje klauso partnerio(-ių) partijos(-ų), siekia visų instrumentinės grupės narių partijų dermės. Aktyviai, noriai dalyvauja dalyko pamokose. Scenoje

Puikiai atlieka savo orkestro partiją, domisi kitų instrumentinių grupių partijų atlikimo subtilumais. Pamokų metu rodo aktyvumą ir iniciatyvumą. Siekia kūrinių interpretacijos atlikimo dermės.

268

gebėjimus: klausosi tik savęs. Į orkestro pamokas ateina minimaliai parengęs savo partiją.

jaučia emocinį pasitenkinimą, muzikuoja laisvai, be įtampos, siekia bendro tikslo.

Inicijuoja papildomas grupių repeticijas, puikiai muzikuoja, uždegdamas kitus ansamblio narius ir klausytojus koncertinių pasirodymų metu.

15.7. Lektorinės praktikos dalykas skirtas muzikos kūrybos dalyko besimokantiems mokiniams bendroms ir dalykinėms kompetencijoms plėtoti, sudaryti sąlygas mokinių ugdymosi interesų ir galimybių įvairovei.

15.7.1. Dalyko tikslas – tobulinti mokinių ilgalaikius muzikinius įgūdžius, savarankišką požiūrį į kultūros reiškinių įvairovę ir į skirtingus kultūrinius kontekstus, individualų kūrybinį mąstymą, iniciatyvą ir profesinę kompetenciją.

15.7.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad mokiniai:15.7.2.1. mokėtų vartoti tinkamą muzikos terminologiją apibūdindami ir vertindami

šio kurso objektus;15.7.2.2. mokėtų susieti praktinį ir teorinį muzikologinės veiklos lygmenis;15.7.2.3. gebėtų rasti, surinkti, susisteminti medžiagą ir ją kūrybiškai panaudoti;15.7.2.4. gebėtų sklandžiai, logiškai ir argumentuotai žodžiu ir raštu dėstyti mintis;15.7.2.5. gebėtų analizuoti, vertinti, apibūdinti kompozitoriaus, atlikėjo, muzikologo

stiliaus tapatybę liudijančius bruožus;15.7.2.6. ugdytų poreikį savarankiškai plėsti muzikinio gyvenimo akiratį.15.7.3. Lektorinės praktikos dalykas apima dvi veiklos sritis:15.7.3.1. Šiuolaikinių kultūros reiškinių apibūdinimas ir vertinimas;15.7.3.2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo

įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.15.7.4. Didaktinės nuostatos:15.7.4.1. Pirmaisiais vidurinio ugdymo metais lektoriaus praktikos dalyko pamokose

mokiniai supažindinami su įvairiais muzikinės publicistikos žanrais ir formomis, nagrinėjami skirtingų autorių stiliai, rašomi smulkių žanrų rašiniai, parengiamas referatas, aptariami koncertai, spektakliai, konferencijos, seminarai, vedamas koncertas. Antraisiais vidurinio ugdymo metais pamokose aptariami įvairūs muzikos renginiai, rašomi įvairių žanrų rašiniai, iš užsienio kalbos verčiami muzikologiniai tekstai, mokomasi redaguoti, vesti koncertus ar konkursus, plėtojama muzikologinė mokinių patirtis. Skatinama motyvuota ir aktyvi mokinių raiška mokyklos ir miesto kultūrinėje erdvėse;

15.7.4.2. Lektorinė praktika integruoja įvairias muzikologinės veiklos sritis bei muzikinio ugdymo dalykus – muzikos istoriją, kūrinių analizę, muzikos kūrybą. Taip pat siejasi su kitomis muzikinės veiklos sritimis – interpretacijos menu, muzikos vadyba, be to, ir su užsienio kalbų įgūdžiais. Dalyko pamokose gilinami mokinių muzikinio raštingumo, humanitarinio išprusimo, kūrybingumo, rašymo ugdymo, kalbėjimo, skaitymo, analizavimo, sisteminimo įgūdžiai. Moksleiviai skatinami naudotis įvairiais informacijos šaltiniais: knygomis, periodika, enciklopedijomis, žinynais, internetiniais ištekliais, vaizdine medžiaga, muzikos įrašais. Skatinami įvairūs papildomi mokymosi ir praktinių įgūdžių gilinimo būdai – muziejų, parodų, festivalių, konferencijų, seminarų, kino filmų, spektaklių lankymas;

15.7.4.3. Vertinama skirtingų muzikologinių sričių mokinių veikla, taikomi kriterinis, formuojamasis, diagnostinis ir apibendrinamasis vertinimo būdai. Siekiama įvertinti esminę mokinių poziciją, atliekant savarankiškas užduotis, padėti mokiniui suprasti savo pasiekimus, skatinti mokymosi motyvaciją, formuoti formuoti profesinės veiklos viziją.

15.7.5. Mokinių pasiekimai:1. Šiuolaikinių kultūros reiškinių apibūdinimas ir vertinimas.Nuostata – vertinti lektoriaus praktiką specialiųjų profesinių įgūdžių, akiračio ir intelekto plėtotės būdą.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Analizuoti ir interpretuoti 1.1.1. Apibrėžti svarbiausius muzikos kūrinio, reiškinio

269

muzikos reiškinių, įvykių ir situacijų turinį.

vertinimo kriterijus.1.1.2. Įvardyti nagrinėjamo muzikos kūrinio, reiškinio esminius bruožus, iliustruoti teiginius pavyzdžiais.1.1.3. Aprašyti muzikinių įvykių, reiškinių ypatybes, apibūdinti jų meninę vertę.1.1.4. Nusakyti muzikologinės veiklos reikšmę muzikiniam kultūriniam gyvenimui.1.1.5. Apibrėžti muzikos skleidėjui ir vertintojui būdingas profesines savybes.1.1.6. Išvardinti žymiausius Lietuvos muzikologus, apibūdinti jų veiklą.

2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostatos – domėtis įvairiais muzikinės publicistikos žanrais, raiškos galimybėmis, puoselėti muzikologinę interpretacinę kultūrą.2.1. Taikyti profesinės kompetencijos įgūdžius atliekant praktines užduotis.

2.1.1. Išvardinti muzikinės publicistikos žanrus, įvardyti jų panašumus ir skirtumus.2.1.2. Įvardyti recenzijos, anotacijos, ese, koncerto įžanginio žodžio rašymui keliamus reikalavimus.2.1.3. Nusakyti koncerto, konkurso ar festivalio kokybiško vedimo kriterijus.2.1.4. Nusakyti rengiamos muzikologinės medžiagos rinkimo, kaupimo ir sisteminimo planą.2.1.5. Įvardyti viešam kalbos tekstui keliamus reikalavimus.2.1.6. Apžvelgti kūrybinio rašymo galimybes autentiškai patirčiai išreikšti, kūrybingumui plėtoti.

15.7.6. Turinio apimtis:15.7.6.1. Šiuolaikinių kultūros reiškinių apibūdinimas ir vertinimas: skirtingų

muzikinės publicistikos žanrų apžvalga (straipsnis, recenzija, anotacija, esė, komentaras, koncerto programėlė, kompaktinės plokštelės knygelė, koncerto įžanginis žodis), analizė; medžiagos rinkimo galimybės, metodai; reikšmingų muzikos renginių lankymas; aplankyto muzikos renginio nuoseklus ir detalus aprašymas, renginio visumos, poveikio Lietuvos muzikinės kultūros gyvenimui įvertinimas.

15.7.6.2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: recenzijos rašymas; anotacijos rašymas; koncerto įžanginio žodžio rašymas; esė rašymas; koncerto programėlės rašymas; kompaktinės plokštelės knygelės rašymas; koncerto, konkurso, festivalio vedimas. referato rašymas; literatūros sąrašo sudarymas; teksto nuorodų sudarymas; mokslinio straipsnio nagrinėjimas; teksto, garso ir vaizdo medžiagos pristatymas; kompozitoriaus / atlikėjo cv rašymas. teksto redagavimas; teksto vertimas iš užsienio kalbos; interviu: pasirengimas jam, klausimų sudarymas, pokalbis, jo šifravimas, parengimas spaudai.


Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis1. Šiuolaikinių kultūros reiškinių apibūdinimas ir vertinimas.Savarankiškai reiškia mintis žodžiu. Vartoja tikslias muzikos ir istorijos sąvokas bei terminus.

Savarankiškai reiškia mintis žodžiu ir raštu, interpretuoja muzikos reiškinius, įvykius. Vartoja tikslingas muzikos ir istorijos sąvokas bei

Savarankiškai reiškia mintis žodžiu ir raštu, interpretuoja ir analizuoja muzikos reiškinius, įvykius, argumentuoja, naudoja platų kontekstą. Aktyviai dalyvauja

270

terminus. Aktyviai dalyvauja diskusijose pamokų metu.

diskusijose pamokų metu. Laiku ir kruopščiai atlieka užduotis. Kelia esminius klausimus apie Lietuvos ar pasaulio muzikos kultūros reiškinius, įvykius.

2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Apibūdina konkrečią temą ir sudaro planą. Surenka medžiagą. Taiko profesinės kompetencijos įgūdžius.

Apibūdina konkrečią temą ir sudaro planą. Surenka ir susistemina medžiagą. Taiko profesinės kompetencijos įgūdžius. Savarankiškai parenka muzikinių kūrinių pavyzdžius.

Apibūdina konkrečią temą ir sudaro planą. Surenka ir susistemina medžiagą. Taiko profesinės kompetencijos įgūdžius. Savarankiškai parenka muzikinius pavyzdžius. Nuosekliai ir iki galo atlieka užduotį.

15.8. Instrumentuotės dalykas skirtas IV gimnazijos klasės mokiniams, besimokantiems muzikos kūrybos dalyko, plėtoti bendrąsias ir gilinti dalykines žinias apie muzikos instrumentus, jų sąveikas ansambliuose, orkestruose, muzikinės medžiagos paskirstymo orkestre logiką.

15.8.1. Dalyko tikslas – sudaryti mokiniams sąlygas pažinti simfoninio orkestro instrumentus, orkestruotės galimybes bei metodus, kryptingai pasirengti studijoms.

15.8.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai:15.8.2.1. pažintų muzikos instrumentus, ansamblius, orkestrus;15.8.2.2. sietų instrumentus su istoriniu, žanriniu bei konkretaus kompozitoriaus

stilistiniu kontekstu;15.8.2.3. įgytas žinias sietų su praktine ir kūrybine veikla.15.8.3. Instrumentuotės dalyką sudaro dvi veiklos sritys:15.8.3.1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo


žinių taikymas praktinėje veikloje.15.8.4. Didaktinės nuostatos:15.8.4.1. Instrumentuotės pamokose mokoma ieškoti instrumentų, ansamblių,

orkestrų ir muzikos istorijos raidos sąsajų, profesionaliai sutvarkyti balsavadą, kurti darnius sąskambius. Instrumentuotės pamokose plėtojami mokinių muzikos instrumentų pritaikymo kūrybiniuose darbuose įgūdžiai, sudaromos prielaidos profesionaliau formuoti muzikos kūrinio tembrinę dramaturgiją;

15.8.4.2. Pamokose taikomos įvairios mokymo formos ir metodai. Instrumentų pažinimas bei orkestruotės technikų taikymo galimybės įsisavinamos klausant bei nagrinėjant vaizdo ir garso įrašus. Analizuojamos, lyginamos partitūros ar jų fragmentai, praktiškai susipažįstama su įvairiais muzikos instrumentais, bandoma jais pagroti. Pamokose kuriamos pjesės instrumentui solo ar su fortepijono pritarimu, įvairiems ansambliams, kuriamos aranžuotės ar orkestruotės įvairiems ansambliams ar styginių orkestrui;

15.8.4.3. Mokinio žinios vertinamos pagal muzikos instrumento ypatumų apibūdinimą, terminologijos vartojimą, instrumentuotės pagrindines žinias ir šių žinių praktinį taikymą, formos bei muzikos kalbos siejimą kūrinyje su instrumentų bei jų techninių, tembrinių priemonių pasirinkimu, pateiktų kūrybos užduočių kiekį, jų sudėtingumą. Viso mokslo metų ugdomojo proceso eigoje taikomi apibendrinamasis, idiografinis, formuojamasis ir diagnostinis vertinimo būdai.

15.8.5. Mokinių pasiekimai:1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostata – suprasti, kad geras orkestruotės technikos pažinimas yra būtinas norint išgauti

271

darnų orkestro skambesį.Gebėjimai Žinios ir supratimas

1.1. Nustatyti ir diferencijuoti skirtingas simfoninio orkestro instrumentų grupes, jas sudarančius pagrindinius bei rūšinius instrumentus.

1.1.1. Išvardinti orkestro tipus.1.1.2. Išvardinti kiekvieną grupę sudarančius pagrindinius bei rūšinius instrumentus. 1.1.3. Apibūdinti instrumentų garso išgavimo sistemas.1.1.4. Įvardyti instrumentų diapazonus, registrus, jų tembrinius ypatumus.1.1.5. Apibūdinti instrumentų grojimo technikas.

1.2. Panaudoti su instrumentų ypatumais susijusius terminus.

1.2.1. Išvardinti bei apibūdinti instrumentus sudarančias dalis.1.2.2. Apibūdinti su grojimo technika susijusius terminus.

1.3. Nustatyti ir palyginti įvairių instrumentų technikas.

1.3.1. Paaiškinti muzikos instrumentui būdingas užrašymo aplinkybes.1.3.2. Įvardyti bei užrašyti styginių, pučiamųjų, mušamųjų instrumentų štrichus – ženklus ar terminus. 1.3.3. Apibūdinti styginiams instrumentams būdingas kairės ir dešinės rankų skirtingas atlikimo technikas.

1.4. Orkestruoti kūrinius. 1.4.1. Išvardinti pagrindines orkestruotės taisykles.1.4.2. Paaiškinti homofoninio kūrinio melodijos, harmonijos, boso linijos priskyrimo instrumentui ar instrumentų grupei taisykles. 1.4.3. Įvardyti pagrindines instrumentų funkcijas ansamblyje ar orkestre. 1.4.4. Apibūdinti bei paaiškinti muzikos kūrinio linijų bei akordų paskirstymo logiką orkestruotėje.1.4.5. Apibūdinti ir paaiškinti tonacinių bei faktūrinių perkėlimų ir keitimų galimybes.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostata – domėtis instrumentų įvairialypėmis panaudojimo galimybėmis, skatinančiomis gilesnį muzikos melinių, faktūrinių, dinaminių savybių pažinimą. 2.1. Nustatyti instrumento paskirtį bei grojimo galimybes analizuojant:

2.1.1. Apibūdinti instrumento panaudojimo soliniuose, ansambliniuose ir orkestriniuose kūriniuose panašumus ir skirtumus.

2.1.1. solinio repertuaro kūrinį; 2.1.1.1. Išvardinti pagrindinį solinį repertuarą, nurodant būdingus istorinius laikotarpius, kompozitorius, žymius atlikėjus, instrumento meistrus, instrumentų gamyklas.2.1.1.2. Išvardinti būdingus žanrus. 2.1.1.3. Paaiškinti jų sąsajas su instrumentu ir būdingos technikos ypatumais.

2.1.2. kūrinį ansambliui; 2.1.2.1. Pateikti būdingiausių ansamblių repertuaro pavyzdžių. 2.1.2.2. Paaiškinti instrumento panaudojimo ansamblyje logiką.

2.1.3. kūrinį orkestrui. 2.1.3.1. Pateikti repertuaro orkestrui pavyzdžių, 2.1.3.2. Įvardyti konkretaus pavyzdžio istorinį laikotarpį, kompozitorių, orkestro tipą.2.1.3.3. Paaiškinti instrumentų funkcijų orkestro grupėje paskirstymo logiką. 2.1.3.4. Apibūdinti bei paaiškinti instrumento ar grupės

272

panaudojimo aplinkybes, paskirtį.2.1.3.5. Įvardyti ir paaiškinti instrumento ar instrumentų grupės atliekamą funkciją kūrinyje.


įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: mediniai pučiamieji instrumentai – fleita, mažoji, altinė, bosinė, kontrabosinė fleitos; obojus, meilės obojus, anglų ragas; klarnetai in A ir in B, mažasis, altinis, bosinis, kontrabosinis klarnetai; fagotas, kontrafagotas; variniai pučiamieji instrumentai – valtorna; trimitas in B ir in C, mažasis trimitas, kornetas, flugelhornas, pašto ragas, bosinis trimitas; altinis, tenorinis ir bosinis trombonai, tenoras, eufonija, baritonas; tūba; ritminiai mušamieji – mažasis ir didysis būgnai, būgnelis, trikampis, lėkštės, tomai, bongai, tam-tam; toniniai mušamieji – marimba, ksilorimba, metalofonas, vibrofonas, varpai, varpeliai; arfa; klavišiniai – čelesta, klavesinas, fortepijonas, vargonai; choras; styginiai – smuikas, altas, violončelė, kontrabosas; solinis repertuaras; tradiciniai ir šiuolaikiniai ansambliai; styginių, kamerinis bei simfoninis orkestrai; kūrybinės užduotys: pjesių fortepijonui aranžuotės: solo instrumentui ir fortepijonui; styginių instrumentų duetui; styginių instrumentų orkestrui; įvairių sudėčių ansambliams; pjesių kameriniam ansambliui aranžuotės kameriniam orkestrui; kitų sudėčių ansambliams; autorinių pjesių mediniams bei variniams pučiamiesiems instrumentams solo, vienvardžių instrumentų grupėms kūryba.

15.8.6.2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje: baroko – XX a. solinės instrumentinės muzikos, kamerinių sonatų, koncertų solo instrumentui su orkestru pavyzdžių analizė; muzikos kūrinių tradiciniams bei šiuolaikiniams kameriniams ansambliams pavyzdžių analizė; partitūrų styginių, kameriniam, simfoniniam orkestrui analizė.


Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Išvardina ir paaiškina svarbiausias su instrumentu susijusias sąvokas. Atpažįsta ir skiria pagrindinius ir rūšinius instrumentus. Supranta ir apibūdina skirtingas instrumentui būdingas technikas.

Sklandžiai apibūdina ir paaiškina daugelį instrumentuotės sąvokų. Atpažįsta, skiria, palygina instrumentus, įvardija pagrindinius ir rūšinius instrumentus. Pakankamai greitai nustato, paaiškina ir diferencijuoja skirtingas instrumentui būdingas technikas. Taisyklingai įvardija, užrašo štrichus.

Supranta ir gali paaiškinti visas instrumentuotės sąvokas ir taisykles. Laisvai atpažįsta, skiria, palygina instrumentus, įvardija pagrindinius ir rūšinius instrumentus, domisi ir suranda papildomą informaciją internete, knygose. Greitai ir kokybiškai nustato, paaiškina ir diferencijuoja skirtingas instrumentui būdingas technikas. Greitai, taisyklingai įvardija, užrašo štrichus. Sukuria autorinį kūrinį instrumentui solo, solo su fortepijono pritarimu, instrumentų grupei.

Atlieka nesudėtingas aranžuotės užduotis.

Pagal duotą sistemą sukuria homofoninės faktūros pjesių fortepijonui aranžuotes: instrumentui solo ir fortepijonui,

Pagal duotą sistemą ar savo sugalvotą/sudarytą planą sukuria įvairios sudėties ansamblių aranžuotes kitiems įvairiems ansambliams ar

273

instrumentų grupei, styginių orkestrui. Taiko funkcinio linearumo, faktūros keitimo metodus, taiko harmonijos taisykles papildant ar mažinant garsų skaičių akorduose.

orkestrams. Taiko instrumentuotės žinias kuriant autorines partitūras įvairios sudėties ansambliams, kameriniam ir simfoniniam orkestrams.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Išvardina instrumento populiariausią repertuarą, atlikėjus, būdingus ansamblius, orkestrus. Analizuoja instrumento panaudojimo galimybes, moka atpažinti kai kurias instrumentų taikymo technikas muzikos kūriniuose.

Atpažįsta ir skiria skirtingų laikotarpių bei žanrų instrumento repertuarą, geba analizuoti muzikos kūrinius technikos, dinamikos, tembrinio ypatumo aspektais. Analizuodamas natų tekstą nustato bei teisingai įvardija grojimo technikas, štrichus, instrumento ar technikos pasirinkimą sieja su muzikos kalba.

Išmano skirtingų laikotarpių bei žanrų instrumento repertuarą bei instrumento ir repertuaro keitimosi evoliuciją, geba analizuoti muzikos kūrinius technikos, dinamikos, tembrinio ypatumo aspektais. Analizuodamas muzikos kūrinį iš natų greitai ir teisingai nustato bei įvardija grojimo technikas, štrichus, instrumento ar technikos pasirinkimą sieja su muzikos kalba, savo sprendimus argumentuoja. Analizuoja daugelį neprograminių muzikos pavyzdžių. Įvardija ir paaiškina XX–XXI a. muzikos netradicinės (ar naujos) tembrikos bei technikos pavyzdžius. Visas užduotis atlieka kūrybiškai.

15.9. Polifonijos dalykas skirtas IV gimnazijos klasės mokiniams, besimokantiems muzikos kūrybos dalyko, nuodugniau išnagrinėti viduramžių, baroko, klasicizmo ir moderniosios polifoninės muzikos sritis, tikslingai ugdyti ir tobulinti mokinių polifoninių muzikos kūrinių analizavimo ir komponavimo gebėjimus.

15.9.1. Dalyko tikslas – sudaryti sąlygas mokiniams pažinti ir įvaldyti polifonines technikas, tikslingai naudotis įgytomis žiniomis ir išugdytais gebėjimais siekiant profesinės brandos.

15.9.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai:15.9.2.1. susipažintų su pagrindiniais polifonijos mokslo objektais ir kategorijomis;15.9.2.2. sietų polifonijos tipą su kūrinio istoriniu bei žanriniu kontekstu;15.9.2.3. ugdytų(si) gebėjimą kurti, analizuoti polifoninį kūrinį.15.9.3. Polifonijos dalyką sudaro dvi veiklos sritys:15.9.3.1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo

įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas;15.9.3.2. Muzikos kūrinių klausymas, atpažinimas ir apibūdinimas, kūrinio formos ar

jo dalies nagrinėjimas įvairiais požiūriais.15.9.4. Didaktinės nuostatos:15.9.4.1. Bendrosios ir dalykinės kompetencijos taikomos apibūdinant polifonijos

mokslo raidą istoriniu bei socialiniu kontekstais, analizuojant polifoninių kūrinių muzikos kalbą ar formą, apskaičiuojant kontrapunkto ir imitacinių sąlygų indeksus, kuriant polifonines pjeses

274

įvairiems instrumentams, ansambliams, užrašant kūrinius ar jų schemas kompiuteriu. Pamokose mokiniai supažindinami su pagrindinėmis polifonijos sąvokomis, įvairiomis polifonijos technikomis, taikomos įvairios darbo formos. Muzikos kūriniai analizuojami raštu, naudojant fortepijoną, garso ir vaizdo įrašus, kompiuterinę įrangą. Kuriamos polifoninės temos, polifoniniai junginiai, smulkios polifoninės pjesės raštu arba naudojant kompiuterinę įrangą;

15.9.4.2. Mokinių žinių vertinimas siejamas su profesionalios terminologijos vartojimu, gebėjimu analizuoti polifoninį kūrinį ar jo fragmentą, surasti ir paaiškinti taikomas polifonines technikas, struktūros ypatumus, gebėjimu sukurti polifoninę pjesę, polifoninį pavyzdį. Vertinant atsižvelgiama į atliktų užduočių kiekį, sudėtingumą, savitumą;

15.9.4.3. Pamokose taikomas ideografinis, kriterinis ir apibendrinamasis vertinimas. Įvertinama kiekvieno mokinio daroma pažanga, atsižvelgiant į jo darbštumą, kūrybingumą per mokymo(si) laikotarpį. Vertinama mokinio iniciatyva, pasiekimai ne tik pamokose atliekant užduotis, bet ir papildomai parenkant temą atitinkančius muzikos pavyzdžius, nagrinėjant muzikos istorijos ar meno šakos dalykų kūrinius.

15.9.5. Mokinių pasiekimai:1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostata – suprasti polifonijos mokslo ir meno svarbą, būsimo kompozitoriaus ir muzikologo profesiniam augimui, tobulėjimui.

Gebėjimai Žinios ir supratimas 1.1. Nustatyti ir apibrėžti muzikos kūrinio polifonijos tipą, žanrą, formą.

1.1.1. Paaiškinti polifoninių stilių raidą.1.1.2. Paaiškinti imitacinės, kontrastinės, slaptos ir pobalsinės polifonijos sąvokas.1.1.3. Paaiškinti kontrapunkto, kanono, fugos žanrų bei formų sąsajas.

1.2. Sieti polifonijos terminus su atitinkamais reiškiniais.

1.2.1. Paaiškinti šiuos polifoninius reiškinius: proposta, risposta, rodyklė, pozicija, tema, intermedija, imitacija, kontrapunktas.1.2.2. Paaiškinti šių polifoninių reiškinių panaudojimo aplinkybes.

1.3. Nustatyti ir palyginti įvairias polifonines technikas.

1.3.1. Apibūdinti pagrindinį polifoninį vienetą.1.3.2. Paaiškinti temos ar neteminės medžiagos panašumus ir skirtumus.1.3.3. Išvardinti ir paaiškinti muzikinės medžiagos imitacines bei modifikacines galimybes.1.3.3. Paaiškinti balsavados pateikimo bei keitimo logiką paprastajame ir sudėtiniame kontrapunkte.1.3.4. Nusakyti sudėtinio kontrapunkto tipus, jų skirtumus.

Nuostata – suvokti polifoninių technikų bei metodų universalumą, jų taikymą visų faktūrų muzikoje. 1.4. Taikyti polifonijos technikas, kuriant polifoninį kūrinį.

1.4.1. Pateikti polifoninės technikos pavyzdžių:1.4.1.1. pradinio segmento;1.4.1.2. 2-jų linijų junginio;1.4.1.3. sudėtinio kontrapunkto.

1.5. Taikyti polifonines formas, kuriant polifoninį kūrinį.

1.5.1. Pateikti kanonų, invencijų, paprastosios fugos ekspozicijos ar paprastosios fugos pavyzdžių.1.5.2. Paaiškinti šių polifoninių pjesių panašumus ir skirtumus.

2. Muzikos kūrinių klausymas, atpažinimas ir apibūdinimas, kūrinio formos ar jo dalies nagrinėjimas įvairiais požiūriais.

275

Nuostata – plėsti savo patirtį analizuojant polifoninius kūrinius. 2.1. Nagrinėti polifonines technikas.

2.1.1. Paaiškinti imitacinės ar sudėtinio kontrapunkto technikos sąlygas.2.1.2. Įvardyti schemoje būtinus polifoninės medžiagos komponentus, paaiškinti pagrindines jų pateikimo ar modifikavimo sąlygas.2.1.3. Suskaičiuoti keitimo indeksus.

2.2. Nagrinėti polifoninę formą. 2.2.1. Apibūdinti kanono, paprastosios ar sudėtinės fugos, fugetės, fugato struktūras, būdingas baroko bei XX a. kompozitorių polifoninės ar mišriosios faktūros kūriniams.2.2.2. Apibūdinti formos dalių, temų bei intermedijų pateikimą schemoje plane.2.2.3. Apibūdinti muzikinės medžiagos plėtojimo tonacinį planą.


įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: polifonijos mokslas ir menas; istorinis ir socialinis polifonijos kontekstai; polifonijos raida nuo viduramžių iki XXI a.; polifonijos tipai, žanrai, formos, jų sąsajos su istorija, teosofija, muzikos kūrinio turiniu bei kalbos ypatumais; polifonijos temos sąvoka, jos istorinis kontekstas, pozicijos, serijos, segmento ir kitų polifoninių vienetų sąvokos; imitacinės, sudėtinio kontrapunkto technikos; neteminis segmentas ir įvairūs jo imitavimo ir modifikavimo pavyzdžiai; paprastasis dvibalsis junginys; paprastasis besibaigiantis dvibalsis kanonas su duotu grandžių skaičiumi, rodyklėmis; vientisinės ir kontrastinės temos; dvilypis oktavos, decimos bei duodecimos kontrapunktai, trilypis oktavos kontrapunktas; dvibalsė kanoninė sekvencija oktavos indeksu; horizontalusis ar dvigubai kaitusis kontrapunktas duotais indeksais; apverstinis ar dvigubas kontrapunktas pasirinkta modifikacijos technika bei indeksu; invencija pagal duotą schemą ar pjesė senovine dviejų ar trijų dalių forma naudojant duotą techniką; paprastosios fugos ekspozicija; paprastosios dvibalsės ar tribalsės duoto tipo fugos kūryba.

15.9.6.2. Muzikos kūrinių klausymas, atpažinimas ir apibūdinimas, kūrinio formos ar jo dalies nagrinėjimas įvairiais požiūriais: pavyzdžių analizavimas muzikos kalbos, polifoninių priemonių ir struktūros atžvilgiais; imitacinės, kontrastinės, pobalsinės bei slaptosios polifonijos pavyzdžių analizavimas; įvairių epochų pagrindinių polifoninių vienetų atpažinimas ir palyginimas; imitacijos, modifikacijos pavyzdžių analizavimas; paprastųjų junginių, kanonų, sudėtinio kontrapunkto pavyzdžių, smulkių polifoninių pjesių, paprastųjų ir sudėtinių fugų analizavimas.


Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Išvardina ir paaiškina svarbiausias polifonijos sąvokas. Atpažįsta ir skiria polifonijos žanrus, formas, tipus. Supranta ir apibūdina skirtingas polifonines technikas. Atlieka nesudėtingas polifonines užduotis.

Sklandžiai apibūdina ir paaiškina daugelį polifoninių sąvokų. Atpažįsta, skiria, palygina ir parenka tinkamų polifonijos žanrų, formų, tipų pavyzdžių. Pakankamai greitai nustato, paaiškina ir diferencijuoja skirtingas polifonines technikas. Taisyklingai atlieka įvairias

Supranta ir gali paaiškinti visas polifonijos sąvokas ir taisykles. Lengvai atpažįsta, skiria, palygina ir parenka tinkamų polifonijos žanrų, formų, tipų pavyzdžių, domisi ir suranda papildomą informaciją internete, knygose. Greitai ir kokybiškai nustato,

276

polifonijos užduotis. paaiškina ir diferencijuoja skirtingas polifonines technikas. Greitai, taisyklingai ir kūrybiškai atlieka įvairias polifonijos užduotis.

Kompiuteriu atlieka nesudėtingas polifonijos užduotis.

Pagal duotą schemą sukuria dviejų ar trijų balsų invencijas, 3-jų balsų fugos ekspoziciją. Taiko medžiagos modifikavimo metodus, dvilypio ar trilypio kontrapunkto techniką.

Pagal savo sudarytą planą sukuria paprastuosius kanonus, dvibalses invencijas, dviejų trijų balsų paprastąsias fugas. Taiko ne tik įprastus, bet ir būdingus XX a. muzikai medžiagos modifikavimo metodus, judriojo bei apverstinio kontrapunktų, stretinę techniką.

2. Muzikos kūrinių klausymas, atpažinimas ir apibūdinimas, kūrinio formos ar jo dalies nagrinėjimas įvairiais požiūriais.Išvardina pagrindines polifonines formas, analizuoja nesudėtingų kūrinių struktūrą, nustato jų tonacinį planą, pirmojo periodo medžiagos išdėstymą. Moka atpažinti kai kurias polifonines priemones kūrinyje.

Atpažįsta polifonines formas, geba analizuoti senovinį bei polifoninį periodus, dviejų ir trijų dalių senovines formas, kanonus, nesudėtingas paprastąsias 2, 3-jų balsų fugas; analizuodamas nustato dalių skaičių bei pavadinimus, pagrindinės tematikos pateikimo bei keitimo logiką, tonacijų kaitą, taikytas polifonines technikas.

Išmano smulkias ir stambias polifonines formas, geba analizuoti 3-jų ir daugiau balsų paprastąsias bei sudėtines fugas, nustato jų dalių skaičių bei pavadinimus, tematikos pateikimo bei keitimo logiką, tonacinį planą, taikytas imitacines bei kontrapunktines technikas, nustatydami rodykles, indeksus. Analizuoja mišriąsias formas, kurių viena iš sudedamųjų formų yra polifoninė. Visas užduotis atlieka kūrybiškai.

16. Pagrindiniai muzikos srities programos meninio ugdymo dalykai:16.1. Solfedžio dalykas skirtas praplėsti, pagilinti ir kūrybiškai taikyti turimas žinias,

susieti jas su praktine muziko veikla, mokomasi padėti mokiniui įžvelgti savo išlavintų gebėjimų naudą muzikinėje praktinėje veikloje.

16.1.1. Dalyko tikslas – padėti mokiniui ugdyti(s) muzikinį mąstymą ir intelektą, lavinti(s) muzikinę vaizduotę ir kūrybinius gebėjimus.

16.1.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per solfedžio pamokas mokiniai:16.1.2.1. plėtotų ir sistemintų supratimą apie muzikos kalbos priemones, jų

tarpusavio ryšius ir taikymo logiką;16.1.2.2. ugdytų(si) praktinio ir kūrybinio darbo gebėjimus;16.1.2.3. domėtųsi įvairiapusių dalyko veiklos sričių pritaikymo galimybėmis

muzikos atlikėjo, muzikologo, kompozitoriaus praktinėje veikloje;16.1.2.4. gebėtų įžvelgti savo praktinių pasiekimų įtaką požiūriui į muziką;16.1.2.5. pasirengtų studijoms aukštojoje mokykloje ir mokymuisi visą gyvenimą.16.1.3. Dalyką sudaro dvi veiklos sritys:

277


16.1.3.2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.

16.1.4. Didaktinės nuostatos:16.1.4.1. Šiame etape dalyko mokymo turinys orientuojamas į išplėtotos muzikos

kalbos taikymą praktinėje veikloje. Dainuojami ir užrašomi sudėtingesne muzikos kalba parašyti vienbalsiai, dvibalsiai ir daugiabalsiai muzikos tekstai. Lavinami skirtingų veiklų koordinavimo įgūdžiai. Solfedžiuojami sudėtingi muzikos kalbos elementai ir dariniai, lavinamas mokinių muzikinis mąstymas, intelektas;

16.1.4.2. Pamokose mokymas organizuojamas taip, kad beveik visas mokymosi laikas skiriamas individualiai ir grupinei kiekvieno mokinio veiklai. Veikla paremtas mokymasis skatina mokinius ne tik individualiai dainuoti, atpažinti ar užrašyti sudėtingesnius muzikos tekstus, bet ir klausyti, kaip šias užduotis atlieka kiti, vertinti jų atlikimą. Grupinė veikla pamokoje ugdo gebėjimą bendradarbiauti, mąstyti, pateikti argumentuotą savo nuomonę;

16.1.4.3. Pamokose siekiama glaudesnio mokymo turinio ryšio su kitais muzikos dalykais, ypač – su muzikos istorija. Kūriniai, kurių klausomasi muzikos istorijos pamokų metu, analizuojami klausa solfedžio pamokose. Klausoma garso įrašų. Pagal kūrinyje pavartotas muzikos kalbos priemones kūrinys priskiriamas muzikos epochai, nacionalinei mokyklai ar kompozitoriui. Klausa atpažįstami akordai, kadencijos, moduliacijos, neakordiniai garsai, instrumentai, lavinama tembrinė klausa. Vertinama kūrinyje pavartotų raiškos priemonių įtaka, reikšmė kūrinio meninei vertei;

16.1.4.4. Viso ugdomojo proceso eigoje taikomi neformaliojo vertinimo būdai: apibendrinamasis, idiografinis, formuojamasis ir diagnostinis.


styginių, pučiamųjų, mušamųjų instrumentų meno šakos dalyko:1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostata – nuosekliai plėtoti muzikos atpažinimo, užrašymo ir apibūdinimo įgūdžius, sieti juos su praktine muziko veikla.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Atpažinti ir apibūdinti girdėto muzikos teksto sandarą.

1.1.1. Išvardinti visus žinomus melodinius ir harmoninius muzikos kalbos elementus.1.1.2. Nusakyti klausa analizuojamo muzikos teksto nuoseklų veiksmų planą.1.1.3. Įvardyti kadencijų, moduliacijų būdinguosius bruožus.1.1.4. Apibūdinti muzikos raiškos priemones.

1.2. Užrašyti girdėtą muzikos tekstą natomis.

1.2.1. Apibūdinti periodo formą, jos struktūrines dalis.1.2.2. Paaiškinti vienbalsio, dvibalsio ir tribalsio muzikos tekstų užrašymo technikos skirtumus.1.2.3. Apibūdinti polifoninio ir harmoninio homofoninio muzikos tekstų faktūros skirtumus. 1.2.4. Apibūdinti diktantų skirtinga faktūra užrašymo strategijas.

2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostatos – tobulinti sudėtingo muzikinio teksto dainavimo įgūdžius, siekti meniškos raiškos.2.1. Solfedžiuoti sudėtingus muzikos darinius.

2.1.1. Nusakyti garsaelių chromatinių sekų taisykles ir įvardyti šių taisyklių išimtis.

278

2.1.2. Apibūdinti alteruotų intervalų sudarymą ir sprendimus nuo duoto garso.2.1.3. Įvardyti dur-moll sistemos akordų funkcijas, jų gretinimo logiką.2.1.4. Apibrėžti netonacinių akordų paruošimo ir sprendimo taisykles.2.1.5. Įvardyti keturbalsiu harmoniniu išdėstymu sudarytų moduliacijų į pirmo giminingumo tonacijas akordus.

2.2. Dainuoti sudėtingesne kalba parašytus muzikos pavyzdžius.

2.2.1. Apibūdinti muzikos pavyzdžio metro, ritmo ypatumus. 2.2.2. Nusakyti sudėtingų melodinių ir harmoninių vingių nuoseklų mokymosi planą. 2.2.3. Įvardyti nežinomo muzikos teksto dainavimo principus.

16.1.5.2. Mokiniams, besimokantiems muzikos kūrybos meno šakos dalyko:1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostatos – suprasti muzikos kalbą, plėsti savo estetinę patirtį.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Atpažinti ir apibūdinti girdėto muzikos teksto sandarą.

1.1.1. Išvardinti visus žinomus melodinius ir harmoninius muzikos kalbos elementus.1.1.2. Nusakyti klausa analizuojamo muzikos teksto nuoseklų veiksmų planą.1.1.3. Įvardyti kadencijų, moduliacijų būdinguosius bruožus.1.1.4. Apibūdinti muzikos raiškos priemones.1.1.5. Nusakyti muzikos epochos, kompozitoriaus stiliaus būdinguosius bruožus.1.1.6. Apibūdinti stilių, charakterį, faktūrą, panaudotas išraiškos priemones, žanrinius ypatumus.

1.2. Užrašyti girdėtą muzikos tekstą natomis.

1.2.1. Apibūdinti periodo formą, jos struktūrines dalis.1.2.2. Paaiškinti vienbalsio, dvibalsio ir tribalsio muzikos tekstų užrašymo technikos skirtumus.1.2.3. Apibūdinti polifoninio ir harmoninio homofoninio muzikos tekstų faktūros skirtumus. 1.2.4. Apibūdinti diktantų skirtinga faktūra užrašymo strategijas.1.2.5. Priminti chromatizmų rašymo taisykles, pateikti įvairiose tonacijose pavyzdžių.

2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostata – vertinti dainavimą, kaip muzikos pasaulio pažinimo būdą.2.1. Solfedžiuoti sudėtingus muzikos darinius.

2.1.1. Nusakyti gamų chromatinių sekų taisykles ir įvardyti išimtis.2.1.2. Apibūdinti alteruotų intervalų sudarymą ir sprendimus nuo duoto garso.2.1.3. Įvardyti dur-moll sistemos akordų funkcijas, jų gretinimo logiką.2.1.4. Apibrėžti netonacinių akordų paruošimo ir sprendimo taisykles.2.1.5. Įvardyti keturbalsiu harmoniniu išdėstymu sudarytų

279

moduliacijų į pirmo, artimo ir tolimo giminingumo tonacijas akordus.2.1.6. Nusakyti staigių moduliacijų nuoseklų atlikimo planą.2.1.7. Įvardyti enharmoniškai vienodų akordų pavadinimus.

2.2. Dainuoti sudėtingesne kalba parašytus muzikos pavyzdžius.

2.2.1. Apibūdinti kūrinio muzikos kalbos ir raiškos ypatumus. 2.2.2. Nusakyti sudėtingų melodinių ir harmoninių vingių nuoseklų mokymosi planą. 2.2.3. Įvardyti nežinomo muzikos teksto dainavimo principus.2.2.4. Apibūdinti muzikos kūrinio stiliui būdingus bruožus.2.1.5. Paaiškinti transponavimo būdus ir jų taikymą konkrečiam muzikos pavyzdžiui.2.2.6. Apibrėžti nežinomo muzikos teksto bendrą dinamikos, frazuotės, tempo koncepciją.


styginių, pučiamųjų, mušamųjų instrumentų meno šakos dalyko:Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių

taikymas praktinėje veikloje: AS ir AD, netonaciniai, dur-moll sistemos akordai, akordų junginiai ir sprendimai; kadencijos su nukrypimais į pirmo giminingumo tonacijas; moduliacijos į pirmo giminingumo tonacijas; vienbalsis su žinomais muzikos kalbos elementais diktantas; dvibalsis polifoninis diktantas periodo forma, smuiko ir boso raktais, su nukrypimais į pirmo giminingumo tonacijas; tribalsis harmoninis homofoninis diktantas sakinio forma, smuiko ir boso raktais su nukrypimais į pirmo giminingumo tonacijas.

Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: alteruoti intervalai nuo garso; akordai ir jų junginiai - AS, AD, fryginis sekstakordas, dur-moll sistemos akordai, netonaciniai akordai; jų sudarymas ir sprendimai keturbalsiu harmoniniu išdėstymu; keturbalsiu harmoniniu išdėstymu sudarytos moduliacijos į pirmo giminingumo tonacijas; enharmoninės moduliacijos schemos per D7 ir °DS7; vienbalsiai, dvibalsiai smuiko ir boso raktais, dvibalsiai do raktais, tribalsiai ir keturbalsiai muzikos pavyzdžiai solo ar a cappella; dvibalsiai ir daugiabalsiai muzikos pavyzdžiai pritariant instrumentu; vienbalsiai pratimai su duolių ir triolių gretinimu; dvibalsiai pratimai smuiko, boso ir do raktais su liaudies dermėmis, sutartinėmis, šuoliniais chromatiniais pagalbiniais; do raktais su nukrypimais į pirmo giminingumo tonacijas; daugiabalsiai homofoniniai su chromatizmais pratimai; nežinomas vienbalsis muzikinis tekstas su nukrypimais į pirmo giminingumo tonacijas ir chromatiniais šuoliniais pagalbiniais garsais, sinkopėmis.

16.1.6.2. Mokiniams, besimokantiems muzikos kūrybos meno šakos dalyko:Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių

taikymas praktinėje veikloje: AS ir AD, netonaciniai, dur-moll sistemos, enharmoniškai vienodi akordai, akordų junginiai ir sprendimai; kadencijos su nukrypimais į pirmo giminingumo tonacijas, dur-moll sistemos akordais; moduliacijos į pirmo, artimo ir tolimo giminingumo tonacijas, derminė moduliacija, enharmoninė moduliacija per sumažintą septinto laipsnio ir dominantės septakordus; vienbalsis diktantas su žinomais muzikos kalbos elementais, šešioliktinių kvintolėmis, moduliacija į pirmo giminingumo tonaciją; dvibalsis polifoninis diktantas periodo forma, smuiko ir boso raktais, su nukrypimais į pirmo giminingumo tonacijas, šuoliniais chromatiniais pagalbiniais garsais; tribalsis harmoninis homofoninis diktantas sakinio forma, smuiko ir boso raktais su nukrypimais į pirmo, artimo ir tolimo giminingumo tonacijas.

Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas: akordai ir jų junginiai - AS, AD, fryginis

280

sekstakordas, dur-moll sistemos akordai, netonaciniai, enharmoniškai vienodi akordai; jų sudarymas ir sprendimai keturbalsiu harmoniniu išdėstymu; keturbalsiu harmoniniu išdėstymu sudarytos moduliacijos į pirmo, artimo ir tolimo giminingumo tonacijas; staigios moduliacijos; vienbalsiai, dvibalsiai smuiko ir boso raktais, dvibalsiai do raktais, tribalsiai ir keturbalsiai muzikos pavyzdžiai solo ar a cappella; dvibalsiai ir daugiabalsiai muzikos pavyzdžiai pritariant instrumentu; vienbalsiai pratimai su duolių ir triolių gretinimu, plačiu melodijos diapazonu, melodinėmis puošmenomis, nekvadratinės struktūros muzikinėmis frazėmis, sakiniais, nukrypimais į dur-moll sistemos tonacijas; dvibalsiai pratimai smuiko, boso ir do raktais su liaudies dermėmis, sutartinėmis, šuoliniais chromatiniais pagalbiniais, politonacisškumu, kintančiu metru, fuga, intencija, dvibalsiu, „vėžio“, apverstiniu, begaliniu kanonais, ypatingomis ritmo grupėmis, tonų derme; do raktais su nukrypimais į pirmo giminingumo tonacijas, imitacijomis ir chromatinėmis sekvencijomis; daugiabalsiai pratimai: homofoninis su AS ir AD, dur-moll sistemos akordais, derminiais ir tonaciniais šuoliais, enharmonizmu; polifoninis su imitacijomis, oktavos trigubu kontrapunktu; lietuvių liaudies sutartinė su savitu polifoniniu daugiabalsiškumu, politonaciškumu, derminiu kintamumu ir ritmo įvairove; nežinomas vienbalsis muzikinis tekstas su chromatiniais šuoliniais pagalbiniais garsais, sinkopėmis, nesimetriškomis muzikinėmis frazėmis.


styginių, pučiamųjų, mušamųjų instrumentų meno šakos dalyko:Pasiekimų lygiai

Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Klausa atpažįsta ir įvardija sudėtingesnės sandaros akordų bendruosius požymius. Apibūdinant akordų junginį, kadenciją, moduliaciją, nustato alteruotų ir netonacinių akordų kiekį, tačiau negali įvardyti akordų funkcijos, pavidalo, išdėstymo ir melodinės padėties. Atpažįsta derminę tonacinę moduliaciją, tačiau nenurodo laipsnio, į kurį ji yra sudaryta. Mokytojo padedamas, užrašo sakinio formos tribalsį diktantą.

Atpažįsta ir pakankamai tiksliai įvardija sudėtingesnės sandaros ir funkcinių derminių ryšių akordus, jų pavidalus, melodines padėtis. Tiksliai nustato šių akordų priklausomybę funkcinei grupei. Atpažįsta laipsnius, į kuriuos sudaryti nukrypimai ir moduliacijos į pirmo giminingumo tonacijas. Užrašo periodo formos tribalsį harmoninį homofoninį su nukrypimais į pirmo giminingumo tonacijas, pasitaiko viena kita garso aukščio ar alteracijos rašybos klaida.

Atpažįsta ir tiksliai įvardija akordus, jų sprendimus. Įsimena ir tiksliai įvardija visus akordus sakinio forma sudarytoje kadencijoje. Apibūdina kadencijas pagal baigiamąjį akordą, funkcinę sandarą. Be klaidų užrašo tribalsį harmoninį homofoninį periodo formos diktantą, apibūdina jį tonaciniu atžvilgiu, įvardija ir apibūdina baigiamosios kadencijos akordus.

2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Sudaro ir pakankamai tiksliai dainuoja žinomus melodinius ir harmoninius darinius. Sudėtingesne muzikos kalba parašytus kūrinius dainuoja neritmiškai, trūksta intonacinio tikslumo, Dinamikos nuorodos

Muzikos teorijos žinias taiko praktikoje. Pasitaiko atsitiktinių klaidų. Tobulina profesinius įgūdžius. Iniciatyviai atlieka kūrybines užduotis. Muzikos pavyzdžius dainuoja pakankamai tvarkingai ir

Be klaidų atlieka sudėtingesnius muzikos darinius, integruoja kitų dalykų žinias praktikoje. Vienbalsius, dvibalsius ir daugiabalsius muzikos kūrinius atlieka nurodytais tempais, raiškiai, originaliai.

281

atliekamos blankiai, vienodai. Dvibalsių ir daugiabalsių pratimų pritarimą skambina paviršutinišku garsu. Dainuojant daugiabalsius pratimus choru, neklauso ansamblio narių partijų. Su klaidomis dainuoja nežinomą muzikinį tekstą, stokoja gilesnių sudėtingesnio muzikinio teksto analizavimo įgūdžių bei jų panaudojimo praktinėje veikloje.

raiškiai, pritariamąsias partijas skambina kokybišku garsu, ansamblyje klauso partnerių.

Jautriai, emocionaliai muzikuoja ansambliuose. Puikiai dainuoja nežinomą muzikos tekstą.

16.1.7.2. Mokiniams, besimokantiems muzikos kūrybos meno šakos dalyko:Pasiekimų lygiai

Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis1. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Atpažįsta ir pakankamai tiksliai įvardija sudėtingesnės sandaros ir funkcinių derminių ryšių akordus, jų pavidalus, melodines padėtis ir išdėstymus. Užrašo periodo formos tribalsį harmoninį homofoninį su nukrypimais į pirmo giminingumo tonacijas diktantą, pasitaiko viena kita garso aukščio ar alteracijos rašybos klaida.

Analizuoja klausa aktyviai, greitai orientuojasi. Atpažįsta ir tiksliai įvardija sudėtingus muzikos kalbos darinius, apibūdina jų sandarą, nusako akordų derminius, tonacinius ir funkcinius ryšius. Be klaidų užrašo tribalsį su imitacijomis periodo formos diktantą, apibūdina jo sandarą, temų plėtojimą. Savarankiškai tobulina diktanto užrašymo įgūdžius, naudojasi skaitmeninėmis technologijomis.

Analizuoja metodiškai nuosekliai, aktyviai. Atliekamų veiksmų seka logiška, veiksminga. Naudojasi mokytojo metodinėmis rekomendacijomis, motyvuotai siekia rezultatų. Atpažįsta ir tiksliai įvardija sudėtingus muzikos kalbos darinius, pastebi subtilius garso aukščio pokyčius, įvardija nežinomų muzikos darinių struktūrą. Užrašo vienbalsę, dvibalsę ir tribalsę muziką. Muzikos teorijos žinias taiko praktiškai, išmano muzikos ženklų rašybą, pažymi muzikos raiškos priemones.

2. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Muzikos teorijos žinias taiko praktikoje. Pasitaiko atsitiktinių klaidų. Tobulina profesinius įgūdžius. Iniciatyviai atlieka kūrybines užduotis. Muzikos pavyzdžius dainuoja pakankamai tvarkingai ir raiškiai, pritariamąsias partijas skambina kokybišku garsu, ansamblyje klauso

Be klaidų atlieka sudėtingesnius muzikos darinius, puikiai intonuoja tonaciniais ryšiais pagrįstą tekstą, demonstruoja išlavintą dermės pojūtį, integruoja kitų dalykų žinias praktikoje. Vienbalsius, dvibalsius ir daugiabalsius muzikos kūrinius atlieka nurodytais tempais, raiškiai, originaliai.

Greitai, lengvai išmoksta ir atlieka sudėtingesnius muzikos darinius, sistemingai lavina vidines muzikines savybes, integruoja kitų dalykų žinias praktikoje. Motyvuotai ir aktyviai domisi muzika, naujomis muzikos kalbos priemonėmis, apibūdina jų įtaką kūrinio idėjai išreikšti. Vienbalsius, dvibalsius ir

282

partnerių. Jautriai, emocionaliai muzikuoja, klauso ansamblio narių partijų. Puikiai dainuoja nežinomą muzikos tekstą, transponuoja į pasirinktą tonaciją.

daugiabalsius muzikos kūrinius atlieka nurodytais tempais, raiškiai, kūrybiškai ir originaliai interpretuoja. Jautriai, emocionaliai muzikuoja ansambliuose, klauso ansamblio narių partijų, raiškiai artikuliuoja. Puikiai dainuoja nežinomą muzikos tekstą, transponuoja į nurodytą tonaciją. Supranta muzikos kalbos elementų teorinę ir praktinę sąveiką kūrinyje.

16.2. Bendrojo fortepijono dalyko programa skirta suteikti žinių ir gebėjimų, skambinant ir analizuojant įvairių epochų, žanrų bei muzikos formų kūrinius, suteikti ugdytiniui galimybę laisvai naudotis instrumentu pagal savo meno šakos dalyko poreikius, įgyti estetinės meninės kompetencijos pagrindus, lavinti atlikėjišką kompetenciją, muzikinį intelektą.

16.2.1. Dalyko tikslas – išugdyti kūrybingą, iniciatyvią, meniškai brandžią asmenybę, turinčią išlavintą estetinį jausmą bei stiliaus pagavą, pasirengusią tolesnėms studijoms ir karjerai.

16.2.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad fortepijono pamokų metu ugdytiniai:16.2.2.1. sistemingai ugdytųsi techninius gebėjimus, įvaldytų visus fortepijono

technikos elementus ir faktūras;16.2.2.2. nuosekliai ugdytųsi klausą – melodinę, tembrinę, harmoninę, faktūrinę;16.2.2.3. lavintųsi dėmesingumą, emocinę pajautą, intuiciją, suvokiant muzikos

turinį, skambinant ir analizuojant kūrinius;16.2.2.4. lavintųsi stiliaus jausmą, įvaldant kiekvienai epochai būdingas atlikėjiškas

skambinimo priemones: agogiką, tuše, artikuliaciją, pedalo valdymą;16.2.2.5 ieškotų originalių sprendimų, artistiškai ir įtaigiai įprasminant savo

interpretacinius sumanymus;16.2.2.6. ugdytųsi analitinį mąstymą, vertinant, analizuojant, sisteminant kūrinių

muzikinę kalbą, interpretaciją, stilistiką, kultūrinį kontekstą;16.2.2.7. mokytųsi veikti savarankiškai renkantis repertuarą, skambinant solo ir

ansambliuose, dalyvaujant, vertinant ir organizuojant muzikinius įvykius;16.2.2.8. ugdytųsi muzikinę atmintį, kauptų koncertinį repertuarą, sceninę patirtį;16.2.2.9. lavintųsi patirtį įsivertinti įgytus gebėjimus, muzikinius gabumus bei

muzikinės karjeros perspektyvą.16.2.3. Dalyką sudaro trys veiklos sritys:16.2.3.1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo


žinių taikymas praktinėje veikloje;16.2.3.3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.16.2.4. Didaktinės nuostatos:16.2.4.1. Šio etapo bendrojo fortepijono dalyko programa kompleksinė, apimanti

techninių įgūdžių tobulinimą, solinio bei ansamblinio repertuaro atlikimą, kūrybinio pobūdžio darbus. Dėmesys kreipiamas į meno šakos dalyko repertuaro kūrinių analizavimą bei atlikėjiškų kiekvieno meno šakos dalyko mokinių poreikių tenkinimą;

16.2.4.2. Pamokose taikomi probleminiai diskusiniai mokymo metodai. Mokytojas stimuliuoja mokinius savarankiškai ieškoti žinių, nurodo technines ar menines problemas, skatina ieškoti problemų sprendimų. Naudojami mokymo metodai, lavinantys moksleivio kritinį mąstymą, brandinantys savarankiškumą, ugdantys asmeninę kompetenciją;

283

16.2.4.3. Skambinant solinį repertuarą, dėmesys kreipiamas į atlikimo kokybės gerinimą, interpretacijos lankstumo ugdymą, stilistikos suvokimo tobulinimą. Mokiniai skatinama įgytas teorines žinias bei įgūdžius, intonacinį patyrimą, racionalų struktūrinį mąstymą taikyti muzikinių vaizdinių sferos plėtimui, atlikimo proceso dėsningumų pažinimui;

16.2.4.4. Mokinių pasiekimų vertinimui įtaką daro muzikos kūrinių atlikimo meninė branda, naudojamos neformaliojo vertinimo formos: idiografinė, apibendrinamoji, formuojamoji, diagnostinė.


styginių, pučiamųjų, mušamųjų instrumentų meno šakos dalyko:1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.

Nuostata – siekti profesionalaus, raiškaus ir meniškai brandaus skambinimo fortepijonu.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Formuoti įvairaus charakterio, muzikos stiliui būdingą fortepijono garsą.

1.1.1. Nusakyti kokybiško garso kriterijus.1.1.2. Apibūdinti įvairių muzikos stilių garso formavimo būdinguosius bruožus.1.1.3. Paaiškinti kokybiško garso formavimo metodus virtuoziniuose kūriniuose.

1.2. Atlikti smulkiosios ir stambiosios fortepijono technikos elementus.

1.2.1. Aprašyti laisvą, taisyklingą sėdėseną prie fortepijono, nurodyti kūno prisitaikymo prie fortepijono pratimus.1.2.2. Nurodyti virtuozinių kūrinių techniškai sudėtingesnes ar faktūrų pasikeitimo vietas.1.2.3. Apibūdinti žinomų techninių formulių bei judesių taikymo būdus iškilusiems klausimams spręsti.1.2.4. Apibrėžti visų rūšių ornamentikos atlikimo dėsningumus.1.2.5. Aptarti koloristinę kairiojo pedalo funkciją.1.2.6. Nurodyti viduriniojo pedalo naudojimo galimybes.


1.3.2. Apibūdinti skambinamų kūrinių emocinės ir loginės muzikos koncepcijų santykį.1.3.2. Apibūdinti tempų, dinamikos ženklų nuorodas.1.3.3. Nurodyti kūrinio stilistikai būdingas išraiškos priemones.

1.4. Interpretuoti atliekamus muzikos kūrinius.

1.4.1. Užrašyti savo skambinamo kūrinio – artikuliacinius, dinaminius, tempo, frazuotės, intonacinius– interpretacinius sumanymus. 1.4.2. Paaiškinti, kaip naudotis urtekstais, įvairiomis redakcijomis.1.4.3. Apibūdinti rubatoskambinimo principus.

1.5. Muzikuoti ansambliuose, akompanuoti solistams.

1.5.1. Apibūdinti ansamblinio kūrinio vieningą interpretaciją.1.5.2. Išvardinti artikuliacines, agogines, dinamines atlikimo priemones.1.5.3. Įvardyti būdingus savo partijos kūrinio stilistikos bruožus.1.5.4. Apibrėžti savo sumanymus repetuojant su solistais savarankiškai.

1.6. Kurti muziką. 1.6.1. Nusakyti aranžuočių bei parinktų akompanimentų

284

atlikimo metodus.1.6.2. Nusakyti muzikinės fantazijos ir intuicijos įtaką improvizacijų bei kompozicijų atlikimui.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostata – siekti gilaus ir visapusiško muzikos teorinių žinių panaudojimo.2.1. Sieti muzikos kalbos teorines žinias ir praktinį jų panaudojimą atliekamuose muzikos kūriniuose.

2.1.1. Nusakyti muzikinių terminų prasmę be žodyno. 2.1.2. Aptarti atliekamo kūrinio autorių, jo gyvenamąjį laikotarpį, stilių, kūrybą.2.1.3. Aprašyti atliekamo kūrinio muzikinės kalbos elementus: ritmą, melodiką, harmoniją, faktūrą, tematiką. 2.1.4. Apibūdinti kitus to paties kompozitoriaus ir laikotarpio kūrinius.2.1.5. Nurodyti išlavintos muzikinės klausos pritaikymo sritis.

2.2. Muzikuoti ritmiškai. 2.2.1. Apibrėžti ritmiško kūrinių skambinimo kriterijus.2.2.2. Nurodyti kūrinio ritmo, tempo, agogikos ypatybes ir įtaką muzikinės formos proporcijoms, muzikos architektonikai.

2.3. Skambinti fortepijonu vidutinio sudėtingumo didelės apimties nežinomo natų teksto kūrinį.

2.3.1. Apibūdinti nežinomo kūrinio skambinimo ir transponavimo būdus.2.3.2. Nusakyti nežinomo kūrinio mokymosi būdų pritaikymo galimybes atliekant meno šakos dalyko programinį repertuarą.


2.4.1. Apibūdinti autoriaus nurodymus, rengiant naują mokytojo parinktą kūrinį.2.4.2. Įvardyti metodus savarankiškam techninių bei meninių problemų sprendimui.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Nuostatos – laisvai, įtaigiai skambinti koncertuose, demonstruoti sukauptą koncertinį repertuarą.3.1. Pasirinkti ir įvertinti muzikinius įvykius.

3.1.1. Apibūdinti savo ir savo draugų koncertinius pasirodymus, profesionalumą, meninį įtaigumą.3.1.2. Aprašyti fortepijono muzikos įvykius mieste, respublikoje, pasaulyje.

3.2. Demonstruoti atlikėjo valią ir meninę fantaziją viešų pasirodymų metu.

3.2.1. Prisiminti savo koncertinį repertuarą.3.2.2. Nurodyti veiksnius, darančius įtaką laisvam, įtaigiam, profesionaliam kūrinių atlikimui. 3.2.3. Nurodyti pasirengimo viešiems pasirodymams veiklos etapus.

3.3. Muzikuoti artistiškai. 3.3.1. Išdėstyti sėkmingos artistinės saviraiškos komponentus.3.3.2. Nurodyti įgytos artistiškumo kompetencijos panaudojimo savo meno šakos dalyko veikloje kryptis.

16.2.5.2. Mokiniams, besimokantiems muzikos kūrybos meno šakos dalyko:1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Nuostata – siekti profesionalaus, raiškaus ir meniškai brandaus skambinimo fortepijonu.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Formuoti įvairaus charakterio, muzikos stiliui

1.1.1. Apibūdinti garso kokybės požymius. 1.1.2. Nusakyti garso formavimo įvairiuose muzikiniuose

285

būdingą fortepijono garsą. stiliuose būdus.1.1.3. Nurodyti garso formavimo įvairiose akustinėse aplinkose ypatumus.

1.2. Atlikti smulkiosios ir stambiosios fortepijono technikos elementus.

1.2.1. Išdėstyti laisvos, taisyklingos sėdėsenos prie fortepijono reikalavimus.1.2.2. Prisiminti technines formules bei judesius iškilusiems klausimams spręsti.1.2.3. Paaiškinti visų rūšių ornamentikos skambinimo ypatumus.1.2.4. Apžvelgti virtuozinių kūrinių skambinimo ištvermės ugdymo būdus.1.2.5. Apibrėžti visų rūšių technikos elementų panaudojimo sritis.1.2.6. Nurodyti virtuoziniuose kūriniuose improvizacinių gebėjimų taikymo sritis.1.2.7. Pateikti savo pratimų, padedančių įveikti kūrinio sudėtingas vietas, pavyzdžių.1.2.8. Apibūdinti koloristinę kairiojo pedalo funkciją.1.2.9. Nurodyti viduriniojo pedalo naudojimo galimybes.


1.3.1. Apibūdinti muzikos kūrinyje pavartotas išraiškos priemones, pakeičiančias muzikos charakterį. 1.3.2. Aptarti autoriaus tempo, dinamikos nuorodas.1.3.3. Aprašyti kūrinio stilistikai būdingas išraiškos priemones.1.3.4. Nusakyti kūrinio muzikos turinio ir formos perteikimo atlikėjiškas raiškos priemones.1.3.5. Aprašyti skambinamo kūrinio emocinę muzikos koncepciją.


1.4.1. Pateikti įvairius savo to paties kūrinio atlikimo planus.1.4.2. Nurodyti geriausią savo interpretacinį variantą.1.4.3. Apibūdinti rubato atlikimą.1.4.4. Nusakyti savo mintis, jausmus apie atliekamą kūrinį.

1.5. Muzikuoti ansambliuose, akompanuoti solistams.

1.5.1. Nusakyti vieningą kūrinio muzikinę idėją.1.5.2. Aptarti artikuliacines, agogines, dinamines kūrinio raiškos priemones.1.5.3. Paaiškinti savo parengtą ansamblinių kūrinių redakciją.1.5.4. Nurodyti savo skambinamos partijos muzikos stiliaus bruožus.1.5.5. Išdėstyti savo interpretacinę poziciją repetuojant su solistais savarankiškai.

1.6. Kurti muziką. 1.6.1. Apibūdinti kūrinių aranžuočių bei parinktų akompanimentų užrašymą.1.6.2. Apibūdinti savo improvizacijų ir kompozicijų muzikines idėjas. 1.6.3. Nurodyti savo sugalvotus orkestrinių intarpų, įžangų supaprastinimo modelius.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostata – siekti gilaus ir visapusiško muzikos teorijos žinių panaudojimo.

286

2.1. Sieti muzikos kalbos teorines žinias ir praktinį jų panaudojimą atliekamuose muzikos kūriniuose.

2.1.1. Nusakyti muzikinių terminų savo atliekamuose kūriniuose prasmę be žodyno.2.1.2. Išsamiai ir plačiai aptarti atliekamo kūrinio autorių, jo gyvenamąjį laikotarpį, stilių, kūrybą.2.1.3. Apibūdinti atliekamo kūrinio muzikinės kalbos elementus: ritmą, melodiką, harmoniją, faktūrą, tematiką. 2.1.4. Aprašyti atliekamo kūrinio muzikinio stiliaus ypatumus.2.1.5. Nurodyti mokymosi metodus, padedančius ugdyti kūrinio girdėjimą be natų.

2.2. Muzikuoti ritmiškai. 2.2.1. Suformuluoti ritmiško skambinimo kriterijus.2.2.2. Prisiminti ritmą lavinančių pratimų pavyzdžių.2.2.3. Nurodyti skambinamo kūrinio ritmo ir tempo savybes bei įtaką muzikinės formos proporcijoms, muzikos architektonikai.

2.3. Skambinti fortepijonu vidutinio sudėtingumo didelės apimties nežinomą muzikos kūrinį.

2.3.1. Apibūdinti nežinomo kūrinio skambinimo ir transponavimo būdus.2.3.2. Nusakyti nežinomo kūrinio mokymosi būdų pritaikymo galimybes atliekant meno šakos dalyko programinį repertuarą.2.3.3. Paaiškinti nežinomo muzikinio kūrinio skambinimo principų taikymo ansambliniame muzikavime ypatumus.


2.4.1. Aprašyti saviruošos tikslus.2.4.2. Nusakyti kūrinio meninių užduočių įgyvendinimo galimybes.2.4.3. Apibūdinti savo pianistines galimybes bei nurodyti tobulinimo kryptis.2.4.4. Nurodyti optimaliausią kūrinių savarankiško rengimo planą.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Nuostatos – laisvai, įtaigiai skambinti koncertuose; demonstruoti sukauptą koncertinį repertuarą.3.1. Pasirinkti ir įvertinti muzikinius įvykius.

3.1.1. Apibūdinti savo ir draugų koncertinius pasirodymus, profesionalumą, meninį įtaigumą.3.1.2. Aprašyti fortepijono muzikos įvykius mieste, respublikoje, pasaulyje.3.1.3. Apibūdinti klausytų kūrinių interpretacijas.

3.2. Demonstruoti atlikėjo valią ir meninę fantaziją viešų pasirodymų metu.

3.2.1. Apžvelgti savo viešų pasirodymų rezultatus mokyklos, miesto, respublikos renginiuose.3.2.2. Nurodyti galimas improvizacinių gebėjimų panaudojimo kūrinyje vietas.3.2.3. Nusakyti veiksnius, darančius įtaką sėkmingam pasirodymui scenoje.

3.3. Muzikuoti artistiškai. 3.3.1. Nusakyti sceninės kultūros taisykles.3.3.2. Nurodyti psichologinius įtaigos publikai metodus.3.3.2. Paaiškinti įgytos artistiškumo kompetencijos panaudojimo savo meno šakos dalyko veikloje sferas.


įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas:

287

III-oje gimnazijos klasėje:Mokiniams, besimokantiems chorinio dainavimo ir dirigavimo, fortepijono, styginių,

pučiamųjų, mušamųjų instrumentų meno šakos dalyko:Pianistinės technikos įvaldymas. Visos mažorinės ir minorinės gamos, chromatinės

gamos skiriant, tercija, decima, seksta neskiriant. Tonikos trigarsio, dominantės ir sumažinto septakordų trumpi, ilgi arpeggio, akordai. Pratimai. 1 etiudas. Repertuaro atlikimas – 1 polifoninis kūrinys, 1 stambios formos kūrinys, 1 pjesė. Ansamblinis muzikavimas – 1-2 ansambliai arba akompanimentai. Kūrinių interpretavimas – 1 savarankiškai parengtas kūrinio interpretacinis planas. Muzikos kūrimas – 1-2 kūrybiniai darbai.

Mokiniams, besimokantiems chorinio dainavimo ir dirigavimo, muzikos kūrybos meno šakos dalyko:

Pianistinės technikos įvaldymas. Visos mažorinės ir minorinės gamos, chromatinės gamos skiriant, tercija, decima, seksta neskiriant. Tonikos trigarsio, sumažinto ir dominantės septakordų trumpi, ilgi, laužyti arpeggio, akordai. Pratimai. 2 etiudai. Repertuaro atlikimas – 2 polifoniniai kūriniai, 1 stambios formos kūriniai, 2 pjesės. Ansamblinis muzikavimas – 2 ansambliai arba akompanimentai. Kūrinių interpretavimas – 2 savarankiškai parengti kūrinio interpretaciniai planai. Muzikos kūrimas – 2 kūrybiniai darbai.

IV-oje klasėje:Pianistinės technikos įvaldymas. Visos mažorinės ir minorinės gamos, chromatinės

gamos skiriant, tercija, decima, seksta neskiriant. Tonikos trigarsio, sumažinto ir dominantės septakordų arpeggio trumpi, ilgi, laužyti, akordai. Pratimai. 2 etiudai. Repertuaro atlikimas – 1 polifoninis kūrinys, 1 stambios formos kūrinys, 2 pjesės. Ansamblinis muzikavimas – 2 ansambliai arba akompanimentai. Kūrinių interpretavimas – 2 savarankiškai parengti kūrinio interpretaciniai planai. Muzikos kūrimas – 2 kūrybiniai darbai.

16.2.6.2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.

Mokiniams, besimokantiems styginių, pučiamųjų, mušamųjų instrumentų meno šakos dalyko:

III-oje gimnazijos klasėje:Skambinamų kūrinių teorinė analizė. Nežinomo natų teksto skambinimas - 2 nežinomo natų teksto (meno šakos dalyko repertuaro) skambinimo pavyzdžiai. Muzikinis intelektas – 1 kūrinio savarankiškas parengimas, 1 kūrinio eskiziškas parengimas, 1 kūrinio savos redakcijos parengimas, naudojantis kitomis redakcijomis, urtekstais.

Mokiniams, besimokantiems chorinio dainavimo ir dirigavimo, muzikos kūrybos meno šakos dalyko:

III-IV-oje gimnazijos klasėse:Skambinamų kūrinių teorinė analizė. Nežinomo natų teksto skambinimas – 2 nežinomo natų teksto (meno šakos dalyko repertuaro) skambinimo pavyzdžiai. Muzikinis intelektas – 1 kūrinio savarankiškas parengimas, 1 kūrinio eskiziškas parengimas. 1 kūrinio savos redakcijos parengimas, naudojantis kitomis redakcijomis, urtekstais.

16.2.6.3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Mokiniams, besimokantiems styginių, pučiamųjų, mušamųjų instrumentų meno

šakos dalyko:III-oje gimnazijos klasėje:1-2 pasirodymai viešuose renginiuose. Repertuaro kaupimas – vienerių metų

koncertinio repertuaro išlaikymas.Mokiniams, besimokantiems chorinio dainavimo ir dirigavimo, muzikos kūrybos

meno šakos dalyko:III-IV-oje gimnazijos klasėse:1-2 pasirodymai viešuose renginiuose. Repertuaro kaupimas – vienerių metų

koncertinio repertuaro išlaikymas.16.2.7. Vertinimas:

288

16.2.7.1. Mokiniams, besimokantiems chorinio dainavimo ir dirigavimo, fortepijono, styginių, pučiamųjų, mušamųjų instrumentų meno šakos dalyko:


1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas.Kūrinius atlieka paviršutinišku garsu, techniškai neraiškiai. Demonstruoja neišbaigtą muzikinio kūrinio atlikimą. Pasyviai atlieka kūrybines užduotis. Motyvuotai muzikuoja ansambliuose.

Kūrinius skambina kokybišku garsu, tvarkingai ir raiškiai. Demonstruoja išbaigtą interpretacinį vaizdą. Iniciatyviai atlieka kūrybines užduotis. Jautriai akompanuoja, muzikuoja ansambliuose.

Kūrinius atlieka kokybišku, įvairiu garsu, raiškia artikuliacija, tiksliais štrichais. Demonstruoja profesionalų, originalų, stilistiškai įvairų kūrinių skambinimą. Išradingai atlieka kūrybinius darbus. Jautriai, profesionaliai akompanuoja, muzikuoja ansambliuose.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Pakankamai gerai skambina nežinomą muzikinį tekstą. Trūksta savarankiško darbo įgūdžių. Stokoja gilesnių muzikos teorijos žinių bei jų panaudojimo praktinėje veikloje. Savo gebėjimus sunkiai pritaiko meno šakos dalyko poreikiams.

Gerai skambina nežinomą muzikinį tekstą. Skambina ir domisi meno šakos dalyko repertuaru, savo žinias pritaiko meno šakos dalyko reikmėms. Moka produktyviai dirbti savarankiškai.

Puikiai skambina nežinomą muzikos tekstą, meno šakos dalyko repertuarą. Gilias ir visapusiškas muzikos teorijos žinias pritaiko įvairioje muzikinėje veikloje. Gali savarankiškai parengti kūrinių redakcijas, optimaliai organizuoti savo laiką savarankiškoms studijoms. Analizuoja ir vertina muzikinius įvykius.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Nenoriai skambina viešuose renginiuose. Negali nurodyti veiksnių, darančių įtaką sėkmei ir nesėkmei. Skambina įsiveržęs, nepakankamai susikaupia. Kūrinius atlieka vienodai, neįtaigiai. Neturi plataus sukaupto koncertinio repertuaro.

Gerai skambina viešuose pasirodymuose. Demonstruoja artistiškumą, sceninę kultūrą. Susikaupia, skambina profesionaliai, įtaigiai. Turi platų sukauptą koncertinį repertuarą. Analizuoja savo sėkmes ir nesėkmes.

Aktyviai, motyvuotai, artistiškai skambina viešuose pasirodymuose. Demonstruoja meninę brandą, muzikinį skonį. Turi sukauptą koncertinį repertuarą. Analizuoja sėkmes ir nesėkmes, ieško metodų problemoms išspręsti.


Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis1. Dalyko technikos bei technologijos pažinimas ir praktika, muzikavimo įgūdžių formavimas, muzikos instrumentų pažinimas. Kūrinius atlieka paviršutinišku garsu, techniškai neraiškiai. Nežymiai tobulina

Kūrinius skambina kokybišku garsu, tvarkingai ir raiškiai. Demonstruoja išbaigtą interpretacinį vaizdą.

Kūrinius atlieka kokybišku, įvairiu garsu, raiškia artikuliacija, tiksliais štrichais. Demonstruoja

289

profesinius įgūdžius. Pasyviai atlieka kūrybines užduotis. Ansambliuose muzikuoja nelanksčiai. Skambinama programa neatitinka programinių reikalavimų.

Tobulina profesinius įgūdžius. Iniciatyviai atlieka kūrybines užduotis. Jautriai akompanuoja, muzikuoja ansambliuose. Programa atitinka numatytą klasės lygį.

profesionalų, originalų, stilistiškai įvairų kūrinių skambinimą. Sistemingai tobulina profesinius įgūdžius. Išradingai atlieka kūrybinius darbus. Jautriai, profesionaliai akompanuoja, muzikuoja ansambliuose. Skambinami kūriniai atitinka arba yra aukštesnio lygio nei numatyta klasės programoje.

2. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Pakankamai gerai skambina nežinomą muzikinį tekstą. Trūksta savarankiško darbo įgūdžių. Stokoja gilesnių muzikos teorijos žinių bei jų panaudojimo praktinėje veikloje. Savo gebėjimus sunkiai pritaiko meno šakos dalyko poreikiams.

Gerai skambina nežinomą muzikinį tekstą. Skambina ir domisi meno šakos dalyko repertuaru, savo gebėjimus pritaiko meno šakos dalyko reikmėms. Motyvuotai siekia žinių gilinimo. Moka produktyviai dirbti savarankiškai. Rengia kūrinių redakcijas.

Puikiai skambina nežinomą muzikos tekstą, meno šakos dalyko repertuarą. Gilias ir visapusiškas muzikos teorijos žinias pritaiko įvairioje muzikinėje veikloje. Gali savarankiškai parengti racionalias kūrinių redakcijas, optimaliai organizuoti savo laiką savarankiškoms studijoms. Analizuoja ir vertina muzikinius įvykius.

3. Muzikinė raiška šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime.Nenoriai skambina viešuose renginiuose. Nurodo veiksnius, darančius įtaką sėkmei ir nesėkmei. Skambina įsiveržęs, nepakankamai susikaupia. Kūrinius atlieka vienodai, neįtaigiai. Turi sukauptą minimalų koncertinį repertuarą. Nerodo iniciatyvos organizuojant muzikinius renginius.

Gerai skambina viešuose pasirodymuose. Demonstruoja artistiškumą, sceninę kultūrą. Susikaupia, skambina profesionaliai, įtaigiai. Turi platų sukauptą koncertinį repertuarą. Analizuoja savo sėkmes ir nesėkmes. Noriai organizuoja muzikinius renginius.

Aktyviai, motyvuotai, artistiškai skambina viešuose pasirodymuose. Demonstruoja meninę brandą, muzikinį skonį. Turi sukauptą koncertinį repertuarą. Analizuoja sėkmes ir nesėkmes, ieško metodų problemoms išspręsti. Iniciatyviai ir kūrybingai organizuoja muzikinius renginius.

16.3. Muzikos istorijos dalyko programa yra skirta ugdyti muzikinį raštingumą, istorinę sampratą, humanitarinį išprusimą, kūrybingumą, asmenybinę brandą. Mokomasi pažinti ir suvokti XIX a. pabaigos – XX a. Europos muzikinės kultūros raidą, kompozitorių gyvenimo kelią bei kūrybinę veiklą, universalių bei individualių muzikinių stilių tapsmo procesus, jų ištakas, istorinius kontekstus, panašumus ir skirtumus.

16.3.1. Dalyko tikslas – per muzikinius potyrius skatinti ugdytis ilgalaikius muzikinius įgūdžius, savarankišką požiūrį į kultūros reiškinių įvairovę ir į skirtingus kultūrinius kontekstus, plėtoti bendrąsias ir dalykines kompetencijas, kūrybinį potencialą.

16.3.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad mokiniai:16.3.2.1. vartotų tinkamą muzikos terminologiją apibūdindami ir vertindami dalyko

turinį, muzikinės kultūros reiškinių ypatumus, raidos dėsningumus, priežastis, apraiškas;16.3.2.2. susietų konkrečią muzikinio gyvenimo apraišką su istoriniu, geografiniu,

socialiniu kontekstais;

290

16.3.2.3. gebėtų analizuoti, vertinti, apibūdinti, perteikti (skambindami fortepijonu) muzikos kūrinio tapatybę liudijančius bruožus;

16.3.2.4. gebėtų nuosekliai pasakoti kompozitoriaus biografiją, apibūdinti kūrybos braižą, identifikuoti kompozitoriaus stiliaus tapatybę liudijančius bruožus, kūrinio savybes;

16.3.2.5. mokėtų kompozitorių vardus, pavardes, kūrinių pavadinimus, svarbiausius terminus originalo kalba;

16.3.2.6. ugdytųsi poreikį savarankiškai plėsti muzikinio gyvenimo akiratį.16.3.3. Muzikos istorijos dalykas apima tris veiklos sritis:16.3.3.1 Muzikinio, istorinio, kultūrinio, socialinio konteksto nagrinėjimas,

kompozitorių gyvenimo ir kūrybos pažinimas ir apibūdinimas;16.3.3.2 Muzikos kūrinių klausymas, atpažinimas ir apibūdinimas, kūrinio formos ar

jo dalies nagrinėjimas įvairiais požiūriais;16.3.3.3. Šiuolaikinių kultūros reiškinių apibūdinimas ir vertinimas.16.3.4. Didaktinės nuostatos:16.3.4.1. Dalykas skirtas plėtoti muzikos kūrinių suvokimo įgūdžius, analizės,

vertinimo, lyginimo gebėjimus, gebėjimą pažinti ir identifikuoti skirtingas kultūrines, stilistines tradicijas bei individualius kompozitorių stilius, muzikos pavyzdžius, jų istorinį, kultūrinį, socialinį kontekstus;

16.3.4.2. Į muzikos istorijos dalyką integruojamos elementariosios muzikos teorijos, solfedžio, harmonijos, analizės, polifonijos, meninės veiklos sričių (interpretacijos menu, literatūra, teatru, daile) turinio žinios; dalyko mokymas(is) taip pat siejamas su bendrojo ugdymo dalykų – istorijos, informacinių technologijų, kalbų – turiniu. Pamokose plečiama meninė kultūrinė patirtis, žinios ir gebėjimai taikomi socialiniame kultūriniame kontekste: organizuojamos integruotos edukacinės pamokos muziejuose, susitikimai su kompozitoriais ir muzikos atlikėjais. Siekiama sudaryti tokią mokymosi aplinką, kurioje moksleivius ir mokytojus sietų pagarba kultūros vertybėms;

16.3.4.3. Muzikos istorijos pamokose organizuojamas grupinis ir individualus mokymas(is), plėtojama moksleivio dalykinė kompetencija. Ženkli šių pamokų dalis skiriama muzikos nagrinėjimui klausant įrašo, skambinant fortepijonu muzikos kūrinį ar analizuojant kūrinį iš natų. Užduotys sudaromos moksleivių grupei pagal pasirinktą atlikėjo raiškos dalyko sritį arba individualizuojamos pagal konkretaus moksleivio galimybes, poreikius. Mokiniai mokomi įgytas žinias panaudoti naujose situacijose. Keliami nauji ir su jų patirtimi susiję klausimai. Tai labiau, nei įprastos užduotys, verčia mokinius ieškoti, kelti hipotezes, pagrįsti savo nuomonę. Mokomasi profesionaliai apibūdinti išklausytą, paskambintą fortepijonu ar analizuotą iš natų muzikos kūrinį. Moksleiviai skatinami naudotis įvairiais informacijos šaltiniais: knygomis, periodika, enciklopedijomis, žinynais, internetiniais ištekliais, vaizdine medžiaga, muzikos įrašais. Taikomi įvairūs netiesioginiai mokymo(si) būdai – muziejų, parodų, koncertų, spektaklių, kino filmų lankymas. Tokia veikla skatinamos įgytų žinių ir muzikinio gyvenimo aktualijų sąsajų paieškos, diskusijos, aptarimai, mokomasi pateikti savarankišką, argumentais pagrįstą nuomonę;

16.3.4.4. Vertinant siekiama patikrinti muzikos istorijos žinias, gebėjimus ir įgūdžius iš klausos ar iš natų atpažinti skambančią muziką, gebėjimus atlikti teorines ir praktines užduotis, analizuoti, argumentuotai vertinti muziką ar šiuolaikinės muzikinės kultūros reiškinius. Į vertinimo veiklą įtraukiami patys moksleiviai, kurie vertina savo ir vieni kitų darbus, apmąsto savo ir kitų pasiekimus, tikslingai argumentuoja analizuodami darbų pavyzdžius. Vertinimu siekiama padėti moksleiviui mokytis, įvardijant stipresnes ir silpnesnes, tobulintinas sritis.


styginių, pučiamųjų, mušamųjų instrumentų meno šakos dalyko:1. Muzikinio, istorinio, kultūrinio, socialinio konteksto nagrinėjimas, kompozitorių gyvenimo ir kūrybos pažinimas ir apibūdinimas.Nuostata – vertinti muzikos istorijos pažinimą kaip visuomenės pažinimo būdą, teikiantį

291

galimybę plėsti kultūrinį akiratį, formuotis pasaulėžiūrą ir pasaulėjautą.Gebėjimai Žinios ir supratimas

1.1. Analizuoti ir vertinti skirtingas kūrybos tradicijas, stilius.

1.1.1. Apibūdinti muzikos ir jos sociokultūrinių kontekstų ryšį.1.1.2. Nusakyti konkretaus muzikos stiliaus susiformavimo sąlygas, paaiškinti to stiliaus savybes.1.1.3. Apžvelgti kompozitoriaus biografiją, kūrybą, nurodyti svarbiausias muzikos stiliaus savybes.1.1.4. Nustatyti kompozitoriaus įtaką konkrečiam laikotarpiui ar muzikos raidai.

2 . Muzikos kūrinių klausymas, atpažinimas ir apibūdinimas, kūrinio formos ar jo dalies nagrinėjimas įvairiais požiūriais.Nuostatos - siekti naudotis įvairiomis muzikos sklaidos formomis, nustatyti ir įsitikinti, kad muzikos kūrinių klausymas, jų nagrinėjimas įvairiais požiūriais padeda geriau suprasti ir vertinti muzikinę kūrybą.2.1. Nagrinėti skambančią muziką.

2.1.1. Apibūdinti vėlyvojo romantizmo muzikoje naudojamas dermes, moduliacijas, instrumentų sudėtis ir kitas specifines vėlyvojo romantizmo muzikinės kalbos savybes. 2.1.2. Nusakyti kūrinyje taikomas kompozicines technikas, tembrų derinius, garso išgavimo būdus, artikuliacines priemones.2.1.3. Paaiškinti muzikinių struktūrų kaitos dinamiką moderniosios muzikos kontekstuose.2.1.4. Identifikuoti ir apibūdinti muzikines temas.

16.3.5.2. Mokiniams, besimokantiems muzikos kūrybos meno šakos dalyko:1. Muzikinio, istorinio, kultūrinio, socialinio kontekstų nagrinėjimas, kompozitorių gyvenimo ir kūrybos pažinimas ir apibūdinimas.Nuostata – suvokti orientavimosi istoriniame laike reikšmę aiškinant muzikos stilius, reiškinius, įvykius ir procesus.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Analizuoti ir vertinti skirtingas kūrybos tradicijas, stilius.

1.1.1. Apibūdinti muzikos ir jos sociokultūrinių kontekstų ryšį.1.1.2. Nusakyti konkretaus muzikos stiliaus susiformavimo sąlygas, paaiškinti to stiliaus savybes.1.1.3. Apžvelgti kompozitoriaus biografiją, kūrybą, nurodyti svarbiausias muzikos stiliaus savybes.1.1.4. Nustatyti kompozitoriaus įtaką konkrečiam laikotarpiui ar muzikos raidai.1.1.5. Apibūdinti skirtingų kompozitorių, mokyklų, stilistinių krypčių muzikos kalbą.

2. Muzikos kūrinių klausymas, atpažinimas ir apibūdinimas, kūrinio formos ar jo dalies nagrinėjimas įvairiais požiūriais.Nuostata – vertinti muzikos klausymą kaip savęs, kito žmogaus, tautos ir pasaulio pažinimo būdą.2.1. Nagrinėti skambančią muziką.

2.1.1. Apibūdinti vėlyvojo romantizmo muzikoje naudojamas dermes, moduliacijas, instrumentų sudėtis ir kitas specifines vėlyvojo romantizmo muzikinės kalbos savybes. 2.1.2. Nusakyti kūrinyje taikomas kompozicines technikas, tembrų derinius, garso išgavimo būdus,

292

artikuliacines priemones.2.1.3. Paaiškinti muzikinių struktūrų kaitos dinamiką moderniosios muzikos kontekstuose.2.1.4. Įvardyti kūrinio būdingiausius muzikinės kalbos bruožus.2.1.5. Identifikuoti ir apibūdinti muzikines temas.2.1.6. Paaiškinti atskirų stilistinių, struktūrinių, žanrinių, muzikos kalbos elementų svarbą kompozitorių kūryboje.2.1.7. Aprašyti muzikos kūrinius, reiškinius.

3. Šiuolaikinių kultūros reiškinių apibūdinimas ir vertinimas.Nuostata – nuolat domėtis aktualiomis Lietuvos ir pasaulio kultūros temomis.3.1. Analizuoti ir vertinti šiuolaikinį kultūros reiškinį.

3.1.1. Apibūdinti reikšmingiausius Lietuvos muzikinio gyvenimo įvykius, procesus, įvardyti svarbiausius.3.1.2. Aprašyti konkretaus įvykio, proceso ypatybes.3.1.3. Nustatyti konkretaus muzikinio įvykio reikšmę, poveikį kultūros raidai.

3.2. Dalyvauti muzikiniame gyvenime.

3.2.1. Iliustruoti muzikos istorijos pamokų turinį bendrojo fortepijono repertuaro kūriniais, aplankytų koncertų, spektaklių pavyzdžiais.3.2.2. Apibūdinti įvairias muzikinės meninės veiklos formas.3.2.3. Nusakyti koncertų lankymo, koncertų vedimo ar vertinimo gebėjimų lavinimo svarbą siekiant muzikologo profesinės karjeros.


styginių, pučiamųjų, mušamųjų instrumentų meno šakos dalyko:Muzikinio, istorinio, kultūrinio, socialinio konteksto nagrinėjimas, kompozitorių

gyvenimo ir kūrybos pažinimas ir apibūdinimas. XIX–XX a. amžių sandūros rusų muzika: S. Rachmaninovas, A. Skriabinas, I. Stravinskis. XIX a. Italijos muzikinė kultūra: G. Rossini, G. Verdi. XIX a. Vokietijos muzikinė kultūra: R. Wagner, J. Brahms. Verizmas. G. Puccini. Modernizmas. Prancūzija. Impresionizmas: C. Debussy, M. Ravel. XIX–XX a. amžių sandūros austrų muzika: G. Mahler, H. Wolf. Dodekafonija. Ekspresionizmas. Naujoji Vienos mokykla. XIX–XX a. amžių sandūros vokiečių muzika: R. Strauss, P. Hindemith, C. Orff. XX a. prancūzų muzika: A. Honegger, D. Milhaud, F. Poulenc, O. Messiaen. XX a. Anglijos muzikinė kultūra. E. Elgar, B. Britten: XX a. JAV muzikinė kultūra. Džiazas. Minimalizmas. XX a. vidurio Europos muzikinė kultūra. Čekija, Lenkija, Vengrija. XX a. Rusijos muzika: S. Prokofjevas, D. Šostakovičius, R. Ščedrinas. XXI a. pradžią reprezentuojantys kompozitoriai ir jų kūriniai.

Muzikos kūrinių klausymas, atpažinimas ir apibūdinimas, kūrinio formos ar jo dalies nagrinėjimas įvairiais požiūriais. Opera: G. Verdi, R. Wagnerio, G. Puccini operų fragmentų klausymas. Simfoninė ir instrumentinė muzika: J. Brahms, G. Mahler, R. Strauss. XIX–XX amžių sandūros rusų muzika: A. Skriabinas, S. Rachmaninovas, I.Stravinskis. Impresionizmas: C. Debussy, M. Ravel. Naujoji Vienos mokykla: A. Schönberg, A. Berg, A. Webern. Neoklasicizmas: P. Hindemith, S. Prokofjevas, C. Orff, A. Honegger, D. Milhaud, F. Poulenc, G. Gershwin (1898–1937). Avangardas, serializmas, minimalizmas, konkrečioji, elektroninė muzika, postmodernizmas: O. Messiaen, G. Ligeti, L. Berio, K. Stockhausen, K. Penderecki, A. Pärt (S. Reich, P. Glass - XXI a. pradžią reprezentuojantys kompozitoriai ir jų kūriniai).

16.3.6.2. Mokiniams, besimokantiems muzikos kūrybos meno šakos dalyko:Muzikinio, istorinio, kultūrinio, socialinio konteksto nagrinėjimas, kompozitorių

gyvenimo ir kūrybos pažinimas ir apibūdinimas. XIX–XX amžių sandūros Rusijos muzikinė kultūra. „Galingasis sambūris“, P. Čaikovskis, S. Rachmaninovas, A. Skriabinas, I. Stravinskis („rusiškais periodas“). XIX a. Italijos muzikinė kultūra. V. Bellini, G. Donizzetti, G. Rossini,

293

G. Verdi. XIX a. Vokietijos muzikinis teatras. C. M. Weber, R. Wagner. XIX a. simfoninė muzika. J. Brahms, A. Bruckner. Verizmas. R. Leoncavalli, P. Mascagni, G. Puccini. Modernizmas. Prancūzija. Impresionizmas. C. Debussy, M. Ravel. XIX–XX amžių sandūros Austrijos muzikinė kultūra. G. Mahler, H. Wolf. Dodekafonija. Ekspresionizmas. Naujoji Vienos mokykla. XIX–XX amžių sandūros Vokietijos muzikinė kultūra. R. Strauss, P. Hindemith, C. Orff. XX a. prancūzų muzika. „Šešetas“ ir O. Messiaen. XX a. Anglijos muzikinė kultūra. E. Elgar, B. Britten. XX a. JAV muzikinė kultūra. Džiazas. Minimalizmas. Ch. Ives, G. Gershwin, L. Bernstein, J. Cage. XX a. vidurio Europos muzikinė kultūra. Čekija, Lenkija, Vengrija. XX a. Rusijos muzika. S. Prokofjevas, D. Šostakovičius, R. Ščedrinas. Avangardinės muzikos kryptys ir atstovai. Darmštato mokykla. XXI a. pradžią reprezentuojantys kompozitoriai ir jų kūriniai.

Muzikos kūrinių klausymas, atpažinimas ir apibūdinimas, kūrinio formos ar jo dalies nagrinėjimas įvairiais požiūriais. Mokiniams, besimokantiems muzikos kūrybos meno šakos dalyko, kūrinių sąrašas, pateiktas 16.3.6.1., yra platesnis, papildytas mokytojo nuožiūra.

Šiuolaikinių kultūros reiškinių apibūdinimas ir vertinimas. Muzikos renginių (seminarai ar konferencijos, šiuolaikinės muzikos festivalio koncertai, operos teatro spektakliai, filharmonijos koncertų ciklai) lankymas. Aplankyto muzikos renginio nuoseklus ir detalus aprašymas, renginio visumos, poveikio Lietuvos muzikinės kultūros gyvenimui įvertinimas. Koncerte skambėjusio kūrinio apibūdinimas. Koncerte skambėjusios muzikos turinio sąsajos su Vakarų muzikos istorijos ar Lietuvių muzikos istorijos kursų turiniu. Muzikologinio teksto, vaizdo iliustracijų, muzikos pavyzdžių parengimas ir pristatymas.



Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis1. Muzikinio, istorinio, kultūrinio, socialinio kontekstų nagrinėjimas, kompozitorių gyvenimo ir kūrybos pažinimas ir apibūdinimas.Svarbiausius kompozitoriaus gyvenimo ir kūrybos faktus pateikia iš dalies teisingai.

Svarbiausius kompozitoriaus gyvenimo ir kūrybos faktus pateikia teisingai, papildo juos istoriniu, sociokultūriniu kontekstais.

Svarbiausius kompozitoriaus gyvenimo ir kūrybos faktus pateikia išsamiai ir teisingai, papildo juos istoriniu, sociokultūriniu kontekstais, vartoja tikslingas muzikos ir istorijos sąvokas bei terminus.

2. Muzikos kūrinių klausymas, atpažinimas ir apibūdinimas, kūrinio formos ar jo dalies nagrinėjimas įvairiais požiūriais.Klausydamas muzikos kūrinio, mokinys įvardija epochą, autorių ir kūrinio pavadinimą.

Klausydamas muzikos kūrinio, mokinys įvardija epochą, autorių, kūrinio pavadinimą ir tikslų jo fragmentą. Apibūdina skambančio muzikos kūrinio stilių, įvardija būdingus muzikinės kalbos bruožus.

Klausydamas muzikos kūrinio, mokinys įvardija epochą, autorių, kūrinio pavadinimą ir tikslų jo fragmentą. Apibūdina skambančio muzikos kūrinio stilių, įvardija būdingus muzikinės kalbos bruožus, atlikėjų sudėtį, nustato komponavimo metodą.


294

Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis1. Muzikinio, istorinio, kultūrinio, socialinio kontekstų nagrinėjimas, kompozitorių gyvenimo ir kūrybos pažinimas ir apibūdinimas.Svarbiausius kompozitoriaus gyvenimo ir kūrybos faktus pateikia iš dalies teisingai, minimaliai papildo juos istoriniu, sociokultūriniu kontekstais. Vartoja tikslingas muzikos teorijos ir muzikos istorijos sąvokas bei terminus.

Svarbiausius kompozitoriaus gyvenimo ir kūrybos faktus pateikia išsamiai, logiškai, nuosekliai, teisingai, papildo juos istoriniu, sociokultūriniu kontekstais. Vartoja tikslingas muzikos teorijos ir muzikos istorijos sąvokas bei terminus. Aktyviai dalyvauja diskusijose pamokų metu.

Svarbiausius kompozitoriaus gyvenimo ir kūrybos faktus pateikia išsamiai, logiškai, nuosekliai, teisingai, papildo juos istoriniu, sociokultūriniu kontekstais. Vartoja tikslingas muzikos teorijos ir muzikos istorijos sąvokas bei terminus. Aktyviai dalyvauja diskusijose pamokų metu, savarankiškai parengia ir pristato temą, papildytą kontekstualiais pavyzdžiais, pasitelkia IKT.

2. Muzikos kūrinių klausymas, atpažinimas ir apibūdinimas, kūrinio formos ar jo dalies nagrinėjimas įvairiais požiūriais.Klausydamas muzikos kūrinio, mokinys įvardija kūrinio autorių ir pavadinimą, kūrinį priskiria stilistinei epochai, krypčiai.

Klausydamas muzikos kūrinio, mokinys įvardija autorių, kūrinio pavadinimą ir jo tikslų fragmentą, kūrinį priskiria stilistinei epochai, krypčiai. Apibūdina skambančio muzikos kūrinio stilių, nuosekliai aptaria muzikinės kalbos elementus, žanro bei formos ypatumus.

Klausydamas muzikos kūrinio, mokinys įvardija epochą, autorių, kūrinio pavadinimą ir tikslų jo fragmentą. Apibūdina skambančio muzikos kūrinio stilių, įvardija būdingus muzikinės kalbos bruožus, atlikėjų sudėtį, nustato komponavimo metodą. Kalbėdamas apie skambėjusį muzikos kūrinį nuosekliai aptaria muzikinės kalbos elementus, žanro bei formos ypatumus. Analizuoja kūrinį ir jo meninį kontekstą, įvardija daugiau konkretaus kompozitoriaus ar stiliaus pavyzdžių, nagrinėja menines istorinio laikotarpio idėjas bei jų sklaidą muzikoje ir kitose meno rūšyse.

3. Šiuolaikinių kultūros reiškinių apibūdinimas ir vertinimas.Išskiria keletą šiuolaikinių kultūros įvykių, reiškinių, juos įvertina. Ne visada tiksliai nustato įvykių, reiškinių priežastis ir pasekmes.

Pagal pasirinktus kriterijus aiškina ir vertina kultūros įvykius ir reiškinius. Nustato tik pagrindines įvykių ir reiškinių priežastis ir pasekmes.

Pagal iš anksto žinomus ir savo suformuluotus kriterijus išskiria, aiškina ir vertina įvykius ir reiškinius. Tiksliai nustato įvykių ir reiškinių priežasčių ir

295

pasekmių visumą, įvertina jų poveikį kultūros raidai.

16.4. Lietuvių muzikos istorijos dalyko programa yra skirta tautinės profesinės muzikos raidai, jos tolimesnei plėtotei XX a. antroje pusėje – XXI a. pradžioje. Mokiniai toliau tobulina muzikinį ir istorinį raštingumą, dalykines kompetencijas, susipažįsta su tautinio romantizmo, tautinio modernizmo, neoromantizmo, minimalizmo, „grynos“ muzikos sritimis, profesionalios muzikos kūryba ir jos sklaida, iškilių kompozitorių kūrybiniais portretais.

16.4.1. Dalyko tikslas – sudaryti sąlygas mokiniams kryptingai ir įvairiapusiškai plėtoti istorinį, kultūrinį, muzikinį mąstymą, ugdytis tautinę savimonę, kritinį požiūrį į kultūros reiškinių įvairovę ir į skirtingus Europos kultūrinius kontekstus, atpažinti ir palyginti lietuvių kompozitorių mokyklos ir kitų mokyklų atstovų kūrybą.

16.4.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad mokydamiesi lietuvių muzikos istorijos mokiniai:

16.4.2.1. suvoktų, interpretuotų ir kritiškai vertintų muzikos pavyzdžius, muzikos tekstus;

16.4.2.2. atpažintų ir apibūdintų nagrinėjamų muzikinės tautinės kultūros reiškinių ypatumus, raidos dėsningumus, priežastis, apraiškas;

16.4.2.3. gebėtų analizuoti, vertinti, apibūdinti kompozitoriaus stiliaus tapatybę liudijančius bruožus;

16.4.2.4. ugdyti poreikį savarankiškai plėsti muzikinio gyvenimo akiratį, dalyvauti įvairiose jo formose, kritiškai jį vertinti.

16.4.3. Dalyko veiklos sritys:16.4.3.1. Muzikinio, istorinio, kultūrinio, socialinio kontekstų nagrinėjimas,

kompozitorių gyvenimo ir kūrybos pažinimas ir apibūdinimas.16.4.3.2. Muzikos kūrinių klausymas, atpažinimas ir apibūdinimas, kūrinio formos ar

jo dalies nagrinėjimas įvairiais požiūriais.16.4.3.3. Šiuolaikinių kultūros reiškinių apibūdinimas ir vertinimas.16.4.4. Didaktinės nuostatos:16.4.4.1. Mokiniai kryptingai ir nuosekliai ugdosi muzikos klausymosi ir

identifikavimo, analizės ir vertinimo gebėjimus. Lietuvių muzikos istorijos pamokose mokiniai klauso ir analizuoja lietuvių folkloro ir profesionalios tautinio romantizmo, tautinio modernizmo, neoromantizmo, minimalizmo, „grynos“ muzikos pavyzdžius. Mokomasi taisyklingai vartoti muzikos terminiją ir sąvokas, žodžių formas, nuosekliai reikšti mintis;

16.4.4.2. Identifikuojant, aptariant ir analizuojant muzikos kūrinius, vertinant lietuvių muzikinės kultūros reiškinius, taikomi aktyvaus mokymo metodai. Užduotys individualizuojamos pagal mokinių mokymosi motyvaciją, organizuojamas individualus darbas ar darbas nedidelėse grupėse. Mokomasi išsakyti argumentais pagrįstą nuomonę, pateikti argumentus papildančių pavyzdžių, paskambinti fortepijonu žymiausias muzikos kūrinių temas;

16.4.4.3. Mokiniai, besimokantys muzikos kūrybos meno šakos dalyko, atlieka tiriamuosius darbus, rašo referatus pasirinkta tema. Mokomasi savarankiškai ieškoti ir atrasti, sisteminti, vertinti ir pateikti medžiagą. Naudojamasi lietuvių ir užsienio šalių kalbomis. Ugdomi savarankiško darbo įgūdžiai ir gebėjimai, formuojamos būsimo muzikologo, kompozitoriaus vertybinės nuostatos, profesionalus ir etinėmis vertybėmis pagrįstas požiūris į viešai pristatomą darbą. Mokinių tiriamieji darbai atliekami naudojant IKT, nuolat kreipiamas dėmesys į kalbos kultūrą, muzikologinio teksto formatavimo reikalavimus;

16.4.4.4. Lietuvių muzikos istorijos dalyko pamokose taikomi įvairūs mokymo(si) metodai: stebėjimas, klausymas, demonstravimas, analizavimas, lyginimas, diskusija, referatų rašymas, vertinimas ir įsivertinimas. Nuolat naudojamasi įvairiais informacijos šaltiniais (knygomis, periodika, enciklopedijomis, žinynais, internetiniais ištekliais, vaizdine medžiaga, muzikos įrašais). Mokiniai skatinami savo žinias, audiacinę ir vizualinę patirtį plėtoti lankant koncertus, kultūrinius renginius, klausytis žymių muzikologų pranešimų seminaruose, konferencijose;

296

16.4.4.5. Taikomi kriterinis, formuojamasis, diagnostinis, apibendrinamasis vertinimo būdai. Vertinama įvairi mokinių veikla: muzikos kūrinių temų identifikavimas, žinios ir gebėjimas jas pateikti žodžiu ar raštu, kūrybiniai darbai. Vertinami Lietuvos muzikos istorijos ir muzikos istorijos paralelių ir skirtumų suvokimo, liaudies ir meninės muzikos identifikavimo, analizės, vertinimo gebėjimai, gebėjimas kokybiškai parengti ir pristatyti muzikologinį tekstą.


styginių, pučiamųjų, mušamųjų instrumentų meno šakos dalyko:1. Muzikinio, istorinio, kultūrinio, socialinio kontekstų nagrinėjimas, kompozitorių gyvenimo ir kūrybos pažinimas ir apibūdinimas.Nuostata – suvokti lietuvių tautinės kompozitorių mokyklos reikšmę, jos tradicijas, puoselėjamas lietuvių kompozitorių kūryboje; suvokti lietuvių muzikos istorijos raidos dinamiką, puoselėti muzikinės kultūros tradicijas.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Analizuoti lietuvių tautinės kompozitorių mokyklos fenomeną.

1.1.1. Apibūdinti svarbiausius tautinės profesinės muzikos bruožus.1.1.2. Nustatyti konkretaus kūrinio ryšį su liaudies kūryba.1.1.3. Teiginius iliustruoti muzikinėmis temomis.

1.2. Analizuoti lietuvių kompozitorių kūrybą, veiklą ir ją vertinti istoriniame, stilistiniame, socialiniame kontekste.

1.2.1. Apibūdinti konkretaus kompozitoriaus kūrybą ir veiklą.1.2.2. Paaiškinti to laikotarpio muzikos stiliaus, žanrų, reiškinių ryšį su istoriniu kontekstu.

1.3. Palyginti kompozitorių stilistinį braižą.

1.3.1. Atpažinti konkrečiuosius kompozitoriaus stiliaus bruožus.1.3.2. Atpažinti konkrečios stilistinės krypties ar kūrybos metodo apraiškas kompozitoriaus kūryboje.

2. Muzikos kūrinių klausymas, atpažinimas ir apibūdinimas, kūrinio formos ar jo dalies nagrinėjimas įvairiais požiūriais.Nuostata – vertinti lietuvių muzikos istorijos žinias, gebėjimą identifikuoti, analizuoti ir vertinti lietuvių muziką istoriniame kontekste.2.1. Susieti kompozitorių kūrybą su konkrečiais istoriniais laikotarpiais ir stilistinėmis kryptimis.

2.1.1. Atpažinti konkrečius kūrinius.2.1.2. Įvardyti kūrinio sukūrino laikotarpį, nurodyti kūrinio priklausomybę stilistinei krypčiai. 2.1.3. Atpažinti kompozitoriaus braižą.2.1.4. Apibūdinti kūrinio muzikinę tematiką.

2.2. Taikyti lietuvių muzikos istorijos pamokų patirtį vertinant šiuolaikinį muzikinį gyvenimą.

2.2.1. Apibūdinti Lietuvos muzikinį gyvenimą.2.2.2. Nurodyti reikšmingiausius Lietuvos muzikinio gyvenimo reiškinius.

16.4.5.2. Mokiniams, besimokantiems muzikos kūrybos meno šakos dalyko:1. Muzikinio, istorinio, kultūrinio, socialinio kontekstų nagrinėjimas, kompozitorių gyvenimo ir kūrybos pažinimas ir apibūdinimas.Nuostatos – suvokti lietuvių tautinės kompozitorių mokyklos reikšmę, jos tradicijas, puoselėjamas lietuvių kompozitorių kūryboje. Vertinti šios mokyklos reikšmę kitų tautinių mokyklų kontekste.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Analizuoti lietuvių tautinės kompozitorių mokyklos fenomeną.

1.1.1. Apibūdinti svarbiausius tautinės profesinės muzikos bruožus.1.1.2. Nustatyti konkretaus kūrinio ryšį su liaudies kūryba.1.1.3. Teiginius iliustruoti muzikinėmis temomis.

297

1.1.4. Apibūdinti skirtingų kompozitorių požiūrius į tautinę kūrybos mokyklą.

1.2. Analizuoti lietuvių kompozitorių kūrybą, veiklą ir ją vertinti istoriniame, stilistiniame, socialiniame kontekste.

1.2.1. Apibūdinti konkretaus kompozitoriaus kūrybą ir veiklą.1.2.2. Paaiškinti to laikotarpio muzikos stiliaus, žanrų, reiškinių ryšį su istoriniu kontekstu.1.2.3. Paaiškinti priežastis, paveikusias individualų kompozitoriaus stilių.

1.3. Palyginti kompozitorių stilistinį braižą.

1.3.1. Atpažinti konkrečius kompozitoriaus stiliaus bruožus.1.3.2. Atpažinti konkrečios stilistinės krypties ar kūrybos metodo apraiškas kompozitoriaus kūryboje.1.3.3. Paaiškinti lietuvių kompozitorių stilistines inovacijas.

1.4. Palyginti Lietuvos ir Vakarų muzikos kontekstus.

1.4.1. Paaiškinti skirtingus muzikinius reiškinius, kompozitorių stilius, pritaikant kompleksinę medžiagą.1.4.2. Nurodyti Lietuvos ir Vakarų muzikos kontekstų skirtumus bei paraleles.

2. Muzikos kūrinių klausymas, atpažinimas ir apibūdinimas, kūrinio formos ar jo dalies nagrinėjimas įvairiais požiūriais.Nuostatos – vertinti lietuvių muzikos istorijos žinias, gebėjimą identifikuoti, analizuoti ir vertinti lietuvių muziką istoriniame kontekste; remiantis sukaupta muzikos istorijos patirtimi, vertinti įvairius šiuolaikinės muzikos reiškinius.2.1. Susieti kompozitorių kūrybą su konkrečiais istoriniais laikotarpiais ir stilistinėmis kryptimis.

2.1.1. Atpažinti konkrečius kūrinius.2.1.2. Įvardyti kūrinio sukūrimo laikotarpį, nurodyti kūrinio priklausomybę stilistinei krypčiai. 2.1.3. Atpažinti kompozitoriaus braižą.2.1.4. Apibūdinti kūrinio muzikinę tematiką.2.1.5. Iliustruoti teorinę medžiagą muzikiniais pavyzdžiais.2.1.6. Pateikti keletą kitų to paties kompozitoriaus ar muzikos stilistinei krypčiai priskirtinų muzikos pavyzdžių.

2.2. Taikyti lietuvių muzikos istorijos pamokų patirtį vertinant šiuolaikinį muzikinį gyvenimą.

2.2.1. Apibūdinti Lietuvos muzikinį gyvenimą.2.2.2. Nurodyti reikšmingiausius Lietuvos muzikinio gyvenimo reiškinius.2.2.3. Aprašyti koncerto, spektaklio, seminaro muzikinę patirtį.

3. Šiuolaikinių kultūros reiškinių apibūdinimas ir vertinimas.Nuostatos – aktyviai domėtis muzikos sklaida, kultūros reiškiniais, kultūrine spauda, naujausia muzikine literatūra, dalyvauti mokyklos muzikiniame gyvenime.3.1. Susieti lietuvių muzikos istorijos turinį ir kompozitorių individualią kūrybinę veiklą.

3.1.1. Apibūdinti pasirinktą grojamą kūrinį.3.1.2. Aprašyti savo kūrybos kūrinį.3.1.3. Aprašyti ir įvertinti konkretų renginį.3.1.4. Atpažinti konkrečias stilistines apraiškas savo ir kolegų kūryboje.

3.2. Taikyti lietuvių muzikos istorijos pamokose įgytas žinias ir gebėjimus kultūrinėje veikloje.

3.2.1. Įvardyti referato žanro savybes.3.2.2. Apibūdinti referato rašymo procesą.3.2.3. Įvardyti svarbiausias muzikologinio teksto idėjas.3.2.4. Apibūdinti pažįstamas muzikologinės veiklos formas ir jų reikšmę bendruomenės gyvenimui.

298

3.2.5. Apibūdinti perskaitytą muzikologinį straipsnį.3.2.6. Nusakyti dalyvavimo seminare, susitikime su žymiais Lietuvos ar užsienio muzikologais ir kompozitoriais naudą profesiniam tobulėjimui.3.2.7. Įvardyti koncerto kokybiško vedimo požymius.


styginių, pučiamųjų, mušamųjų instrumentų meno šakos dalyko:Muzikinio, istorinio, kultūrinio, socialinio kontekstų nagrinėjimas, kompozitorių

gyvenimo ir kūrybos pažinimas ir apibūdinimas. M. K. Čiurlionis. Gyvenimas, kūryba ir veikla. J. Karnavičius. Gyvenimas ir kūryba. Opera „Gražina“. Operos teatro steigimas. Žymiausi dainininkai. J. Gruodis. Gyvenimas, kūryba ir veikla. Nepriklausomos Lietuvos dvidešimtmetis. V. Bacevičius, K. V. Banaitis, J. Kačinskas. B. Dvarionas. Gyvenimas, kūryba ir veikla. S. Vainiūnas. Gyvenimas, kūryba ir veikla. J. Juzeliūnas. Gyvenimas, kūryba ir veikla. E. Balsys. Gyvenimas, kūryba ir veikla. V. Klova. Kūrybos apžvalga. Opera „Pilėnai“. 7-ojo dešimtmečio stilistiniai pokyčiai. V. Barkauskas, V. Montvila. B. Kutavičius. Gyvenimas, kūryba ir veikla. F. Bajoras. Gyvenimas, kūryba ir veikla. O. Balakauskas. Gyvenimas, kūryba ir veikla. A. Martinaičio kūrybos apžvalga. 8-ojo, 9-ojo dešimtmečių kūrybos apžvalga. O. Narbutaitė, M. Urbaitis.

Muzikos kūrinių klausymas, atpažinimas ir apibūdinimas, kūrinio formos ar jo dalies nagrinėjimas įvairiais požiūriais. Muzikos kūrinių istorinės epochos, stiliaus ir bruožų analizė, melodijos, ritmo, harmonijos, faktūros, formos charakteristika, konkretaus laikotarpio istoriškai susiklosčiusių muzikos kūrinių klasifikacija pagal struktūrinius, stiliaus požymius. Lietuvių profesinės muzikos raidą, jos tolimesnę plėtotę XX a. antroje pusėje – XXI a. pradžioje reprezentuojantys kompozitoriai ir kūriniai.

16.4.6.2. Mokiniams, besimokantiems muzikos kūrybos meno šakos dalyko,:Muzikinio, istorinio, kultūrinio, socialinio konteksto nagrinėjimas, kompozitorių

gyvenimo ir kūrybos pažinimas ir apibūdinimas. M. K. Čiurlionis. Gyvenimas, kūryba ir veikla. Vilnius – XX a. pradžios lietuvių kultūros židinys. Pirmosios lietuviškos plokštelės. J. Karnavičius. Gyvenimas ir kūryba. Opera „Gražina“. Operos teatro steigimas. Žymiausi dainininkai. Repertuaras. Konservatorijos steigimas. J. Gruodis. Gyvenimas, kūryba ir veikla. Nepriklausomos Lietuvos dvidešimtmetis. V. Bacevičius, K.V. Banaitis, J. Kačinskas, V. Jakubėnas, J. Gaidelis, J. Nabažas. Lietuvių muzikos integravimasis į Vakarų moderniosios muzikos erdvę. Karo metai (1941–1944) ir pirmieji sovietų okupacijos metai. Lietuvių muzikai Vokietijos pabėgėlių stovyklose ir Sibire. Čikagos lietuvių opera. B. Dvarionas. Gyvenimas, kūryba ir veikla. S. Vainiūnas. Gyvenimas, kūryba ir veikla. J. Juzeliūnas. Gyvenimas, kūryba ir veikla. E. Balsys. Gyvenimas, kūryba ir veikla. V. Klova. Kūrybos apžvalga. Opera „Pilėnai“. 7-ojo dešimtmečio stilistiniai pokyčiai. V. Barkauskas, V. Montvila. B. Kutavičius. Gyvenimas, kūryba ir veikla. F. Bajoras. Gyvenimas, kūryba ir veikla. O. Balakauskas. Gyvenimas, kūryba ir veikla. 8-o dešimtmečio kūrybos apžvalga. O. Narbutaitė, M. Urbaitis, V. Bartulis, A. Martinaitis. 9-o dešimtmečio kūrybos apžvalga. Š. Nakas, R. Mažulis, N. Valančiūtė, R. Kabelis.

Muzikos kūrinių klausymas, atpažinimas ir apibūdinimas, kūrinio formos ar jo dalies nagrinėjimas įvairiais požiūriais. Muzikos kūrinių istorinės epochos, stiliaus ir bruožų analizė, melodijos, ritmo, harmonijos, faktūros, formos charakteristika, konkretaus laikotarpio istoriškai susiklosčiusių muzikos kūrinių klasifikacija pagal struktūrinius, stiliaus požymius. Lietuvių profesinės muzikos raidą, jos tolimesnę plėtotę XX a. antroje pusėje – XXI a. pradžioje reprezentuojantys kompozitoriai ir kūriniai. Mokiniams, besimokantiems muzikos kūrybos meno šakos dalyko, kūrinių sąrašas yra platesnis, papildytas mokytojo nuožiūra.

Šiuolaikinių kultūros reiškinių apibūdinimas ir vertinimas. Muzikologinis tekstas. Muzikologinių tekstų analizavimas, vertinimas ir kūrimas Referato rašymas. Referato skaitymas mokyklos renginyje. Koncertų vedimas. Komunikavimo kompetencija. Muzikinių ir kultūrinių renginių kritika.

299



Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis1. Muzikinio, istorinio, kultūrinio, socialinio kontekstų nagrinėjimas, kompozitorių gyvenimo ir kūrybos pažinimas ir apibūdinimas.Svarbiausius kompozitoriaus gyvenimo ir kūrybos faktus pateikia iš dalies teisingai.

Svarbiausius kompozitoriaus gyvenimo ir kūrybos faktus pateikia nuosekliai, teisingai, vartoja tikslingas muzikos ir istorijos sąvokas bei terminus.

Svarbiausius kompozitoriaus gyvenimo ir kūrybos faktus pateikia išsamiai, nuosekliai ir teisingai, papildo juos istoriniu, sociokultūriniu kontekstu, vartoja tikslingas muzikos ir istorijos sąvokas bei terminus.

2. Muzikos kūrinių klausymas, atpažinimas ir apibūdinimas, kūrinio formos ar jo dalies nagrinėjimas įvairiais požiūriais.Atpažįsta iš klausos ir priskiria kūrinį konkrečiam kompozitoriui, apibūdina atlikėjų sudėtį. Mokytojo padedamas, analizuoja skambėjusį muzikos kūrinį.

Atpažįsta iš klausos ir priskiria kūrinį konkrečiam kompozitoriui, stilistinei krypčiai, įvardija kūrinio pavadinimą. Analizuoja skambėjusį muzikos kūrinį, apibūdina muzikos kalbos elementus, žanro bei formos ypatumus, pateikia daugiau kompozitoriaus muzikos pavyzdžių.

Atpažįsta iš klausos ir priskiria kūrinį konkrečiam kompozitoriui, stilistinei krypčiai, įvardija kūrinio pavadinimą ir jo fragmentą. Analizuoja skambėjusį muzikos kūrinį, aptaria žanro bei formos ypatumus, kūrinio meninį ir istorinį kontekstą.


Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis1. Muzikinio, istorinio, kultūrinio, socialinio konteksto nagrinėjimas, kompozitorių gyvenimo ir kūrybos pažinimas ir apibūdinimas.Svarbiausius kompozitoriaus gyvenimo ir kūrybos faktus pateikia iš dalies teisingai, minimaliai papildo juos istoriniu, sociokultūriniu kontekstu. Apibūdina kompozitoriaus muzikos stilių.

Svarbiausius kompozitoriaus gyvenimo ir kūrybos faktus pateikia nuosekliai, teisingai, papildo juos istoriniu, sociokultūriniu kontekstu, vartoja tikslingas muzikos ir istorijos sąvokas bei terminus. Apibūdina kompozitoriaus muzikos stilių, įvardija stiliui būdingas muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemones.

Svarbiausius kompozitoriaus gyvenimo ir kūrybos faktus pateikia išsamiai, logiškai, nuosekliai ir teisingai, juos papildo istoriniu, sociokultūriniu kontekstais, vartoja tikslingas muzikos ir istorijos sąvokas bei terminus. Apibūdina kompozitoriaus muzikos stilių, įvardija stiliui būdingas muzikos kalbos ir muzikos raiškos

300

priemones. Aktyviai dalyvauja diskusijose pamokų metu, savarankiškai parengia ir pristato temą, papildytą kontekstualiais pavyzdžiais, tikslingai naudoja IKT.

2. Muzikos kūrinių klausymas, atpažinimas ir apibūdinimas, kūrinio formos ar jo dalies nagrinėjimas įvairiais požiūriais.Klausydamas muzikos priskiria kūrinius stilistinei epochai, krypčiai, konkrečiam kompozitoriui, nustato kūrinio pavadinimą. Apibūdina skambėjusio kūrinio keletą muzikinės kalbos elementų, įvardija atlikėjų sudėtį.

Klausydamas muzikos priskiria kūrinius stilistinei epochai, krypčiai, konkrečiam autoriui, nustato kūrinio pavadinimą ir jo fragmentą. Nuosekliai aptaria skambėjusio muzikos kūrinio muzikinės kalbos elementus, žanro bei formos ypatumus, įvardija daugiau kompozitoriaus ar stiliaus pavyzdžių, apibūdina jų atsiradimo kontekstą. Apibūdina individualų kompozitoriaus stilių.

Klausydamas muzikos tiksliai priskiria kūrinius stilistinei epochai, krypčiai, konkrečiam autoriui, tiksliai nustato kūrinio pavadinimą ir jo fragmentą, nustato komponavimo metodą. Nuosekliai aptaria skambėjusio muzikos kūrinio muzikinės kalbos elementus, žanro bei formos ypatumus, analizuoja kūrinį ir jo meninį kontekstą, įvardija daugiau konkretaus kompozitoriaus ar stiliaus pavyzdžių. Apibūdina individualų kompozitoriaus stilių, įvardija kompozitoriaus stiliui būdingas muzikos raiškos priemones. Nagrinėja menines istorinio laikotarpio idėjas bei jų sklaidą muzikoje ir kitose meno rūšyse.

3. Šiuolaikinių kultūros reiškinių apibūdinimas ir vertinimas.Aptaria keletą aktualių kultūros įvykių, reiškinių ir pateikia vertinimą. Ne visai tiksliai nustato įvykių ir reiškinių priežastis ir pasekmes. Apibūdina lankytą spektaklį, koncertą, festivalį.

Pagal pasirinktus kriterijus aptaria, aiškina ir vertina aktualius kultūros įvykius ir reiškinius. Nustato tik pagrindines įvykių ir reiškinių priežastis ir pasekmes. Apibūdina lankytą spektaklį, koncertą, festivalį. Pateikia keletą pagrįstų argumentų, vartoja tinkamą terminologiją.

Pagal savo suformuluotus kriterijus išskiria, aptaria, aiškina ir vertina aktualius įvykius ir reiškinius. Tiksliai nustato įvykių ir reiškinių priežasčių ir pasekmių visumą, vertina jų poveikį kultūros raidai. Apibūdina lankytą spektaklį, koncertą, festivalį. Pateikia keletą pagrįstų argumentų,

301

vartoja tinkamą terminologiją. Parašo anotaciją, recenziją, referatą.

16.5. Harmonijos dalyko programa skirta gilinti dalyko žinias, tęsti muzikologinių ir bendrųjų kompetencijų ugdymą, nuodugniau nagrinėjant tonacinės kaitos ir daugiabalsės muzikos faktūros sritis. Mokiniai plėtoja gebėjimus taikyti harmonijos žinias klausant, analizuojant ir vertinant muziką.

16.5.1. Dalyko tikslas – sudaryti sąlygas mokiniams gilinti harmonijos mokslo žinias ir gebėjimus, plėtoti harmoninį mąstymą, gebėjimą kompetentingai naudotis įgyta įvairiapuse informacija kasdieniame muziko gyvenime, ugdyti harmoninių reiškinių įvairovei atvirą ir kritiškai ją vertinti galinčią asmenybę.

16.5.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai:16.5.2.1. suprastų ir gebėtų praktiškai taikyti sudėtingesnių akordų balsavados

taisykles;16.5.2.2. ugdytųsi gebėjimą statišką choralinį audinį apipinti neakordinių garsų

faktūra;16.5.2.3. tobulintų gebėjimą sklandžiai skambinti daugiabalsius darinius visomis

tonacijomis;16.5.2.4. gebėtų išanalizuoti funkciškai sudėtingesnius muzikinių kūrinių

pavyzdžius;16.5.2.5. sietų harmonijos žinias ir įgūdžius su kitų muzikos šakos dalykų mokymusi,

praktine ir kūrybine veikla.16.5.3. Dalyko veiklos sritis – muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių

pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.16.5.4. Didaktinės nuostatos:16.5.4.1. Dalyko pamokose nuodugniau nagrinėjami tonacijų tarpusavio ryšiai, visa

mažoro minoro sistema, akordų alteracijos, nukrypimai, moduliacijos, neakordiniai garsai. Šių temų medžiaga yra pakankamai sudėtinga, turi daug specifinių, konkrečiai temai būdingų ypatybių. Ją aprėpti, susisteminti per keletą mokymo metų mokiniams nėra lengva. Todėl pamokų metu svarbu išryškinti temas siejančias gijas, jas iliustruoti muzikos pavyzdžiais;

16.5.4.2. Mokinių mąstymo tempas yra skirtingas. Todėl harmonijos mokoma grupėse, sudarytose iš panašų gebėjimų ir žinių lygį turinčių mokinių. Tai padeda organizuoti mokymą(si) palankiausiu mokiniams tempu, siekti ugdymo kokybės. Jei didesnė dalis mokinių nesupranta pateiktos medžiagos, pamokoje efektyviai, kompleksiškai, panaudojant įvairias darbo formas – skambinimą fortepijonu, muzikos pavyzdžių analizę, užduotis raštu – sprendžiami kilę neaiškumai;

16.5.4.3. Mokytis harmonijos daugeliui muzikos besimokančių mokinių nėra labai lengva. Platus mokymo turinys, skirtingų įgūdžių lavinimas reikalauja iš mokinių daug dėmesio, žinių ir pastangų. Todėl siekiant ugdymo kokybės pamokose labai svarbi emocinė aplinka. Teigiama emocinė aplinka leidžia mokiniams laisvai diskutuoti, tyrinėti, aiškintis nesuprantamus klausimus, klysti, mokytis iš savo ar kolegų klaidų;

16.5.4.4. Harmonizuojant melodiją keturiais balsais nėra vieno teisingo sprendimo varianto. Teisingų sprendimų gali būti pakankamai daug. Pateikti keli skirtingi sprendimo variantai pamokoje motyvuoja mokinius argumentuotai pasirinkti vieną iš siūlomų arba kurti savo variantą. Todėl panaudojant šias užduotis pamokose skatinama kūrybinė, tiriamoji mokinių veikla, savarankiškumas;

16.5.4.5. Harmonijos mokymas(is) siejamas su kitų meninio ugdymo dalykų pamokose įgytomis žiniomis ir gebėjimais. Analizuojant Klasicizmo ar Romantizmo epochų muzikos kūrinį siekiama atskleisti epochai būdingus bruožus, parodyti skirtumus muzikos kalbos ir formos atžvilgiais. Harmoninė muzikos kūrinio analizė parenkama individualiai kiekvienam mokiniui, atsižvelgiant į mokinio pasirinktą pagrindinį programos branduolio dalyką;

302

16.5.4.6. Mokytojas vertina mokinių pasiekimus ir pažangą atsižvelgdamas į harmonijos dalyko programoje nubrėžtas gaires. Vertinamos mokinių harmonizuotos melodijos, sekvencijų ir kadencijų skambinimas, muzikos kūrinio harmoninė analizė. Pamokose taikomas kaupiamasis vertinimas. Kiekvienos temos pabaigoje bei pusmečio gale taikomas apibendrinamasis vertinimas.


styginių, pučiamųjų, mušamųjų instrumentų meno šakos dalyko:Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostata – suvokti harmoninės kalbos svarbą kūrinio muzikinės minties plėtotei.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1. Taikyti sudėtingesnės harmoninės kalbos žinias, harmonizuojant muzikinius darinius raštu ir fortepijonu.

1.1. Įvardyti pagrindinių septakordų, nonakordų bei šalutinių funkcijų akordų, akordų su seksta ar kvarta laipsnius, tonus, siaurą, platų, mišrų išdėstymus, skirtingas melodines padėtis.1.2. Įvardyti alteruotų, netonacinių, dur-moll sistemos, fryginio, enharmoniškai vienodų akordų laipsnius, tonus, siaurą, platų, mišrų išdėstymus, skirtingas melodines padėtis.1.3. Nustatyti šalutinių laipsnių ir daugiagarsių, alteruotų, netonacinių, dur-moll sistemos, enharmoniškai vienodų akordų priklausomybę funkcinei grupei.1.4. netonacinių, dur-moll sistemos, enharmoniškai vienodų, daugiagarsių akordų tarpusavio santykį.1.5. Apibūdinti pagrindinių septakordų, nonakordų, šalutinių funkcijų akordų, akordų su seksta ir kvarta paruošimo, vietokaitos, sprendimo ir jungimo taisykles.1.6. Apibūdinti alteruotų, netonacinių, dur-moll sistemos, fryginio, enharmoniškai vienodų akordų alteracijos įvedimo, sprendimo, nuvedimo taisykles.1.7. Paaiškinti alteruotų, netonacinių, dur-moll sistemos, fryginio, enharmoniškai vienodų, džiazo harmonijos akordų jungimo ir sprendimo būdus.1.8. Išvardinti vylingąją ir fryginę kadencijas sudarančius akordus.1.9. Apibūdinti diatoninės, chromatinės, moduliuojančios sekvencijų sudarymo principus.1.10. Nusakyti moduliacijos į pirmo giminingumo tonaciją per pradinės tonacijos toniką ir per tarpinę tonaciją sudėtines dalis.1.11. Apibūdinti nukrypimus į pirmo giminingumo tonaciją, dur-moll sistemos tonacijas, fryginio sekstakordo tonaciją, netonacinių dominančių grandinės sudarymą.1.12. Apibūdinti enharmoninę moduliaciją per dominantės ir sumažintą septinto laipsnio septakordus.1.13. Nusakyti esminius neakordinių garsų silpnoje ir stiprioje takto dalyse identifikavimo požymius. 1.14. Apžvelgti džiazo harmonijos akordų užrašymo principus.1.15. Įvardyti vienatonacinės ar moduliacinės melodijos tonacijos, dermės ir formos atpažinimo kriterijus.1.16. Nusakyti tipiškus melodijos vingius apibūdinančius požymius ir paaiškinti jų harmonizavimo sudėtingesnėmis

303

harmoninėmis priemonėmis būdus.1.17. Paaiškinti alteruotais akordais išplėtotų kadencijų harmonizavimo ypatumus. 1.18. Nusakyti melodijos, pasižyminčios aktyvia tonacine kaita, harmonizavimo keturiais balsais nuoseklų planą.1.19. Apibūdinti moduliacinės schemos ir periodo struktūrines dalis, jų skiriamuosius požymius.

2. Analizuoti sudėtingesnius muzikinius pavyzdžius.

2.1. Paaiškinti tonacinės kaitos požymius muzikos kūrinyje. 2.2. Nusakyti aktyvia tonacine kaita pasižyminčiuose kūriniuose tonacijų ryšius.2.3. Įvardyti daugiagarsių akordų ir akordų su neakordiniais garsais atpažinimo kriterijus.

16.5.5.2. Mokiniams, besimokantiems muzikos kūrybos meno šakos dalyko:Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostatos – suvokti harmoninės kalbos svarbą kūrinio muzikinės minties plėtotei, siekti įgytas žinias ir gebėjimus kūrybiškai taikyti muzikinėje praktikoje.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1. Taikyti sudėtingesnės harmoninės kalbos žinias, harmonizuojant muzikinius darinius raštu ir fortepijonu.

1.1. Įvardyti pagrindinių septakordų, nonakordų bei šalutinių funkcijų akordų, akordų su seksta ar kvarta laipsnius, tonus, siaurą, platų, mišrų išdėstymus, skirtingas melodines padėtis.1.2. Įvardyti alteruotų, netonacinių, dur-moll sistemos, fryginio, enharmoniškai vienodų akordų laipsnius, tonus, siaurą, platų, mišrų išdėstymus, skirtingas melodines padėtis.1.3. Nustatyti šalutinių laipsnių ir daugiagarsių, alteruotų, netonacinių, dur-moll sistemos, enharmoniškai vienodų akordų priklausomybę funkcinei grupei.1.4. Nustatyti pagrindinių, šalutinių laipsnių, alteruotų, netonacinių, dur-moll sistemos, enharmoniškai vienodų, daugiagarsių akordų tarpusavio santykį.1.5. Apibūdinti pagrindinių septakordų, nonakordų, šalutinių funkcijų akordų, akordų su seksta ir kvarta paruošimo, vietokaitos, sprendimo ir jungimo taisykles.1.6. Apibūdinti alteruotų, netonacinių, dur-moll sistemos, fryginio, enharmoniškai vienodų akordų alteracijos įvedimo, sprendimo, nuvedimo taisykles.1.7. Paaiškinti alteruotų, netonacinių, dur-moll sistemos, fryginio, enharmoniškai vienodų, džiazo harmonijos akordų jungimo ir sprendimo būdus.1.8. Išvardinti vylingąją ir fryginę kadencijas sudarančius akordus.1.9. Apibūdinti diatoninės, chromatinės, moduliuojančios sekvencijų sudarymo principus.1.10. Nusakyti moduliacijos į pirmo giminingumo tonaciją per pradinės tonacijos toniką ir per tarpinę tonaciją sudėtines dalis.1.11. Apibūdinti nukrypimus į pirmo giminingumo tonaciją, dur-moll sistemos tonacijas, fryginio sekstakordo tonaciją, netonacinių dominančių grandinės sudarymą.1.12. Apibūdinti enharmoninės moduliacijos per dominantės ir sumažintą septinto laipsnio septakordus sudarymo principus.1.13. Nusakyti esminius neakordinių garsų silpnoje ir stiprioje

304

takto dalyse identifikavimo požymius. 1.14. Apžvelgti džiazo harmonijos akordų užrašymo principus.1.15. Įvardyti vienatonacinės ar moduliacinės melodijos tonacijos, dermės ir formos atpažinimo kriterijus.1.16. Nusakyti tipiškus melodijos vingius apibūdinančius požymius ir paaiškinti jų harmonizavimo sudėtingesnėmis harmoninėmis priemonėmis būdus.1.17. Paaiškinti alteruotais akordais išplėtotų kadencijų harmonizavimo ypatumus. 1.18. Nusakyti melodijos, pasižyminčios aktyvia tonacine kaita, harmonizavimo keturiais balsais nuoseklų planą.1.19. Apibūdinti moduliacinės schemos ir periodo struktūrines dalis, jų skiriamuosius požymius. 1.20. Įvardyti paruoštos ir neparuoštos užtūros paruošimo, vartojimo ir sprendimo taisykles.1.21. Apibūdinti neakordinių garsų silpnoje takto dalyje vartojimo ypatybes.1.22. Nusakyti esminius skirtumus tarp užtūros ir kitų neakordinių garsų vartojimo sąlygų. 1.23. Nurodyti artimo ir tolimo giminingumo tonacinių santykių skiriamuosius bruožus.1.24. Išdėstyti nuoseklų moduliacijų į artimo ir tolimo giminingumo tonacijas planą, paaiškinti pasirinkto plano kriterijus.

2. Analizuoti sudėtingesnius muzikinius pavyzdžius.

2.1. Įvardyti ir paaiškinti tonacinės kaitos požymius muzikos kūrinyje. 2.2. Nusakyti tonacijų ryšius aktyvia tonacine kaita pasižyminčiuose kūriniuose.2.3. Įvardyti daugiagarsių akordų ir akordų su neakordiniais garsais atpažinimo kriterijus.2.4. Paaiškinti kūrinyje vartojamų harmoninių priemonių reikšmę muzikos kūrinio stiliui ir formai. 2.5. Nusakyti skirtingų harmoninių stilių požymius.2.6. Apibūdinti tonikos, dominantės, kitų laipsnių ir dvigubo vargonų punkto būdingus bruožus.


styginių, pučiamųjų, mušamųjų instrumentų meno šakos dalyko:Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių

taikymas praktinėje veikloje: neakordinių garsų bendrieji bruožai; harmoninis mažoras; subdominantė su seksta; šalutinių laipsnių kvintakordai ir sekstakordai; vylinga kadencija; dominantės akordai su seksta. antro ir septinto laipsnių keturgarsiai; dominantės ir antro laipsnio nonakordai; natūralus minoras, fryginė kadencija; diatoninės sekvencijos; šalutinių laipsnių keturgarsiai; alteruotos subdominantės akordai; fryginis sekstakordas; alteruotos dominantės akordai; nukrypimai; chromatinė sekvencija; moduliacija į pirmo laipsnio giminingumo tonaciją per pradinės tonacijos toniką ir per tarpinę tonaciją; Dur-moll sistemos; enharmoninė moduliacija per dominantės ir septinto laipsnio sumažintą septakordus; vargonų punktas; džiazo harmonija; vienatonacinių ir moduliuojančių melodijų sakinio ar periodo forma soprane ir bose harmonizavimas raštu pilnosios funkcinės sistemos akordais; akordų junginių, kadencijų, sekvencijų, moduliacijų skambinimas fortepijonu; sudėtingesne harmonine kalba parašytų muzikos pavyzdžių harmoninė analizė.

305

16.5.6.2. Mokiniams, besimokantiems muzikos kūrybos meno šakos dalyko, Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių

taikymas praktinėje veikloje: neakordinių garsų bendrieji bruožai; harmoninis mažoras; subdominantė su seksta; šalutinių laipsnių kvintakordai ir sekstakordai; vylinga kadencija; dominantės akordai su seksta; antro ir septinto laipsnių keturgarsiai; dominantės ir antro laipsnio nonakordai; natūralus minoras, fryginė kadencija; diatoninės sekvencijos; šalutinių laipsnių keturgarsiai; alteruotos subdominantės akordai; fryginis sekstakordas; alteruotos dominantės akordai; nukrypimai; chromatinė sekvencija; moduliacija į pirmo laipsnio giminingumo tonaciją per pradinės tonacijos toniką ir per tarpinę tonaciją; Dur-moll sistemos; enharmoninė moduliacija per dominantės ir septinto laipsnio sumažintą septakordus; vargonų punktas; džiazo harmonija; tonaciniai santykiai; nuoseklios ir staigios moduliacijos į artimo ir tolimo giminingumo tonacijas; moduliacijos per fryginį ir šešto žemo akordus; derminė moduliacija; neparuošta ir paruošta užtūros; pereinamojo ir pagalbinio pobūdžio neparuoštos užtūros; paskuba; pereinamieji ir pagalbiniai diatoniniai ir chromatiniai garsai; diatoniniai ir chromatiniai šuoliniai pagalbiniai garsai; vienatonacinių ir moduliuojančių melodijų sakinio ar periodo forma soprane ir bose harmonizavimas raštu pilnosios funkcinės sistemos akordais; akordų junginių, kadencijų, sekvencijų, moduliacijų skambinimas fortepijonu; sudėtingesne harmonine kalba parašytų muzikos pavyzdžių išsami harmoninė analizė.



Patenkinamas Pagrindinis AukštesnysisMuzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.

Žino ir paaiškina svarbiausias išplėstosios diatoninės sistemos, alteruotų ir netonacinių akordų vartojimo taisykles. Harmonizuoja muzikinius darinius raštu ar fortepijonu, vartodamas nesudėtingus akordus, pasitaiko daug akordų sudarymo, paruošimo ar sprendimo klaidų. Užduotis fortepijonu atlieka labai netvarkingai, dažnai taisosi ar keičia akordus. Analizuoja sudėtingesne harmonine kalba parašytą muzikos kūrinio ištrauką, atpažįsta dalį akordų, priskiriant funkcinei grupei pasitaiko klaidų.

Žino ir paaiškina daug išplėstosios diatoninės sistemos, derminės alteracijos, tonacinės kaitos, dur-moll sistemos akordų vartojimo taisyklių. Harmonizuoja muzikinius darinius raštu ar fortepijonu, vartoja žinomus disonansinius akordus, pakankamai tiksliai juos paruošia ir sprendžia. Skambindamas užduotis fortepijonu nesilaiko tolygaus tempo. Analizuoja sudėtingesne harmonine kalba parašytą muzikos kūrinio ištrauką, atpažįsta pakankamai daug sudėtingesnės struktūros akordų, nustato jų priklausomybę funkcinei grupei, apibūdina kadencijas pagal funkcinę sandarą ir užbaigtumo laipsnį, identifikuoja pereinamuosius ir pagalbinius garsus, paruoštą ir neparuoštą užtūras.

Žino ir paaiškina beveik visas harmonijos teorijos taisykles ir funkcinės harmonijos sąvokas. Harmonizuoja muzikinius darinius raštu ar fortepijonu vartodamas žinomus akordus, taikydamas jų sudarymo, paruošimo, jungimo ir sprendimo taisykles. Užduotis fortepijonu atlieka tolygiu tempu. Analizuoja sudėtingesne harmonine kalba parašytą muzikos kūrinio ištrauką, atpažįsta daug sudėtingesnės struktūros akordų, nustato jų priklausomybę funkcinei grupei, nustato tonacijų pasikeitimus, apibūdina kadencijas pagal žinomus kriterijus, identifikuoja paskubą, pereinamuosius ir pagalbinius garsus, paruoštą ir neparuoštą užtūras, atpažįsta tonikos ir

306

dominantės vargonų punktą.16.5.7.2. Mokiniams, besimokantiems muzikos kūrybos meno šakos dalyko:


Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.

Žino ir paaiškina pakankamai daug pilnosios funkcinės sistemos akordų vartojimo taisyklių, tiksliai apibūdina vienatonacinio ir moduliacinio periodų bendruosius bruožus. Harmonizuoja muzikinius darinius raštu ar fortepijonu vartodamas žinomus pagrindinius ir šalutinius, tonacinius ir netonacinius, konsonansinius ir disonansinius akordus, pakankamai tiksliai juos sudaro, paruošia ir sprendžia. Skambindamas užduotis fortepijonu nesilaiko tolygaus tempo. Analizuoja sudėtingesne harmonine kalba parašytą muzikos kūrinio ištrauką, atpažįsta pakankamai daug sudėtingesnės struktūros akordų, nustato jų priklausomybę funkcinei grupei, apibūdina kadencijas pagal funkcinę sandarą ir užbaigtumo laipsnį, identifikuoja pereinamuosius ir pagalbinius garsus, paruoštą ir neparuoštą užtūras, tonikos ir dominantės vargonų punktus.

Žino ir paaiškina beveik visas pilnosios funkcinės sistemos akordų vartojimo taisykles, funkcinės harmonijos sąvokas ir esminius harmoninio stiliaus požymius. Tiksliai apibūdina vienatonacinio ir moduliacinio periodų bendrus ir skiriamuosius požymius. Harmonizuoja melodijas ir muzikinius darinius raštu ar fortepijonu, vartoja adekvačius melodiniams vingiams akordus, tiksliai juos išdėsto, paruošia, jungia ar sprendžia. Užduotis fortepijonu skambina ritmiškai. Analizuoja sudėtingesne harmonine kalba parašytą muzikos kūrinio ištrauką, atpažįsta akordus, nustato jų priklausomybę funkcinei grupei, nustato tonacijų pasikeitimus, apibūdina kadencijas pagal žinomus kriterijus, identifikuoja neakordinių garsų rūšis, atpažįsta tonikos ir dominantės vargonų punktą.

Žino ir paaiškina visas funkcinės harmonijos sąvokas, taisykles, apibūdina epochos, kompozitoriaus ar konkretaus kūrinio harmoninį stilių. Kūrybiškai harmonizuoja melodijas ir muzikinius darinius, tiksliai pritaiko visas funkcinei harmonijai būdingas akordų sandaros, balsavados taisykles. Kuria tos pačios melodijos keletą skirtingų harmonizavimo variantų, nusako adekvačiausio varianto pasirinkimo kriterijus. Užduotis fortepijonu skambina ritmiškai, harmoninį karkasą apipina neakordiniais garsais. Analizuoja sudėtingesne harmonine kalba parašytą muzikos kūrinio ištrauką, atpažįsta akordus, nustato jų priklausomybę funkcinei grupei, nustato tonacijų pasikeitimus, apibūdina kadencijas pagal žinomus kriterijus, identifikuoja neakordinių garsų rūšis, atpažįsta visų rūšių vargonų punktą.

16.6. Dailės ir architektūros istorijos dalyko programa skirta supažindinti mokinius su naujųjų ir naujausių laikų menine kūryba, padėti jiems suprasti šių periodų dailės ypatumus pasauliniame jos plėtotės kontekste.

16.6.1. Dalyko tikslas – ugdyti kultūriškai brandžią asmenybę, kuri galėtų savarankiškai sieti dailėtyros ir muzikologijos žinias ir įgūdžius.

16.6.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad mokiniai:16.6.2.1. analizuotų, interpretuotų ir vertintų XVII–XXI amžių meninių stilių dailę ir

architektūrą, vystytų dailėtyros žinias ir gebėjimus, sietų juos su muzikologijos žiniomis ir gebėjimais;

16.6.2.2. gebėtų suprasti ir argumentuotai vertinti nagrinėjamo laikotarpio Lietuvos dailės ir architektūros evoliuciją, atskleisti jos sąsajas su pasaulinės dailės raida;

307

16.6.2.3 ugdytųsi humanistinę pasaulėžiūrą, suprastų įvairių tautų indėlį į pasaulio kultūros kūrimą.

16.6.3. Dalyko struktūra. Dalyką sudaro dvi veiklos sritys:16.6.3.1. Dailės istorijos ir architektūros procesų ir meno kūrinių pažinimas,

analizavimas, interpretavimas ir vertinimas;16.6.3.2. Dailės kūrinių stebėjimas ir reflektavimas socialinėje kultūrinėje aplinkoje.16.6.4. Didaktinės nuostatos:16.6.4.1. Dailės ir architektūros istorijos mokoma remiantis diachronijos bei

sinchronijos principais ir perteikiama trimis dailėtyros aspektais (dailės istorijos, teorijos ir kritikos). Medžiaga įsisavinama lyginamosios analizės metodu;

16.6.4.2. Mokymo procesas vyksta klasėje ir muziejuose; jo metu naudojami demonstravimo, klausinėjimo, darbo grupėse, projektinių darbų ir kt. mokymo(si) metodai, parenkami pagal pamokos tikslus, turinį, mokinių gebėjimus. Mokomosios užduotys atliekamos individualiai ir grupėmis;

16.6.4.3. Mokymasis grindžiamas mokomųjų dalykų – literatūros, istorijos, anglų kalbos, matematikos, fizikos, chemijos ir kt. dalykų - integracija.

16.6.4.4. Taikomi visi vertinimo būdai: diagnostinis (žodinė apklausa, savarankiški darbai – analizės, interpretacijos, recenzijos), formuojamasis (dialogai, aptarimai) ir apibendrinamasis.

16.6.5. Mokinių pasiekimai:1. Dailės istorijos ir architektūros procesų ir meno kūrinių pažinimas, analizavimas, interpretavimas ir vertinimas:Nuostatos - žvelgti į meno istoriją kaip į vieną esminių kultūrinės veiklos sričių; toleruoti skirtingas meno apraiškas bei ieškojimus.Esminis gebėjimas - suvokti dailės kalbos daugiasluoksniškumą, stebėti, analizuoti ir vertinti meno kūrinį ar reiškinį.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Tiksliai vartojant dailės sąvokas apibūdinti, nagrinėti ir vertinti klasikinius ir šiuolaikinius vaizduojamosios bei taikomosios dailės, architektūros ir dizaino kūrinius. Išskirti kūrinio problematiką ir paaiškinti jo turinį.

1.1.1. Nusakyti nagrinėjamų dailės kūriniųmenines išraiškos priemones, nurodyti tradicinio ir šiuolaikinio meno skirtumus. Kūrinio sukeltus įspūdžius susieti su meninės raiškos priemonėmis ir asmeniniais potyriais.

1.2. Atpažinti ir apibūdinti tam tikram menostiliui ir jam atstovaujančiam dailininkui arbaarchitektui būdingus ypatumus, grindžiant savo argumentus kūrinių (dailės, muzikos, literatūros) palyginimu.

1.2.1. Nustatyti meno kūrinių priklausomybę nuo istorinių periodų ir estetinių pažiūrų.1.2.2. Kūrinių autoriaus stilistiką apibūdintipaaiškinant kūrinio formos, turinio, kūrinių atsiradimo konteksto pagrindimu.

1.4. Atpažinti dabartinio meno kūriniuosesenųjų epochų palikimą.

1.4.1. Įvardinti muziejuose bei dailės parodose eksponuotų darbų meninės išraiškos priemones.

1.4. Savarankiškai ir tikslingai ieškotiinformacijos internete, elektroniniuose arspausdintuose leidiniuose.

1.4.1. Taikyti išplėstinę paiešką ir rastiinformacijos apie meno stilius, dailininkų kūrybą, dailės muziejus ir galerijas, dailės parodas.

2. Dailės kūrinių stebėjimas ir reflektavimas socialinėje kultūrinėje aplinkoje.Nuostatos - ugdyti toleranciją kitoms kultūroms ir skirtingiems požiūriams, gerbti ir saugoti savo krašto tradicijas ir kultūrą. Prisidėti prie artimiausios aplinkos vertybių išsaugojimo.Esminis gebėjimas - paaiškinti dailės reikšmę socialiniame kultūriniame visuomenės gyvenime.


308

2.1. Paaiškinti, kuo svarbūs visuomenėsgyvenimui vizualieji reiškiniai ir renginiai.

2.1.1. Vartojant dailės istorijos sąvokas apibūdinti šiuolaikinių meninių renginių bruožus.

2.2. Atpažinti praeities meninių stilių,vaizduojamųjų menų, taikomosios dailės beidizaino, architektūros ir populiariosios kultūros apraiškas savo aplinkoje.

2.2.1. Nurodyti vizualiuosius įvairių kultūrinių tradicijų ypatumus ir paaiškinti jų poveikį kasdienybei.

2.3. Parašyti išsamią meninio reiškinio analizę.

2.3.1. Susisteminti reikalingą informaciją, pagrįsti jos pasirinkimo motyvus.

2.4. Parengti stebėto meninio reiškinio kritinęapžvalgą ir organizuoti jo aptarimą.

2.4.1. Žodžiu ir vaizdu pristatyti savo tyrimorezultatus, organizuoti diskusiją ir ją apibendrinti.

16.6.6. Turinio apimtis:16.6.6.1 Dailės istorijos ir architektūros procesų ir meno kūrinių pažinimas,

analizavimas, interpretavimas ir vertinimas: baroko, klasicizmo ir romantizmo dailės ir architektūros kūrinių nagrinėjimas ir interpretavimas, lyginant juos tarpusavyje; XVII amžiaus Italijos, Olandijos, Flandrijos, Ispanijos ir Lietuvos menas, XVIII amžiaus Prancūzijos, Italijos, Anglijos ir Lietuvos menas, didžiųjų valstybių dailininkai ir Lietuvoje dirbę menininkai, ypač tie, kurių dėka susiformavo savita Vilniaus baroko architektūra; naujas klasikinių formų evoliucijos etapas: klasicizmo menas architektūroje, socialinis kultūrinis klasicizmo vaizduojamosios dailės kontekstas, Vakarų Europos ir Lietuvos architektų, skulptorių, tapytojų kūriniai; kiti XIX amžiaus stiliai, susiformavę kaip priešprieša klasicizmui: romantizmas, realizmas, simbolizmas, impresionizmas, postimpresionizmas, modernas. Išskiriami nostalgiški (romantizmo-istorizmo) ir novatoriški (moderno) naujų medžiagų ir konstrukcijų statiniai; atskleidžiamos moderniojo meno susiformavimo priežastys, išryškinami žymiausi pradinio etapo dailininkai ir jų kūryba; modernizmo ir postmodernizmo epochų dailė, jų prielaidos, raida ir pasekmės; pagrindiniai XX amžiaus stiliai, kryptys ir judėjimai: fovizmas, ekspresionizmas, kubizmas, futurizmas, įvairios abstrakcionizmo rūšys, konstruktyvizmas, Dada, siurrealizmas, art deco, abstraktusis ekspresionizmas, optinis menas, popmenas, minimalizmas, konceptualizmas, hiperrealizmas, instaliacijos; XX amžiaus Lietuvos dailės istorija pradedant pirmosiomis lietuvių dailės parodomis ir baigiant XXI amžiaus akcijomis; XX amžiaus pradžios tautinis atgimimas, Kauno meno mokyklos veikla, ARS judėjimas, okupacijos ir socialistinio realizmo koncepcija, nepriklausomybės laikotarpio meno problematika.

16.6.6.2. Dailės kūrinių stebėjimas ir reflektavimas socialinėje kultūrinėje aplinkoje: pasaulietinių idėjų ir filosofijos įtaka dailei kaip prieštara religinėms dogmoms; muziejų ekspozicijose, dailės parodose ir miesto aplinkoje matytų vizualinės komunikacijos objektų meninės raiškos sprendimų panašumai; dailės institucijų – švietimo (mokyklos, akademijos), kolekcionavimo/pristatymo (muziejai), vertinimo (spauda), pardavimo (galerijos, aukcionai) – reikšmė dailės suvokimo ir kūrybos procese.


Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis1. Dailės raiškos ir dailės kūrinių stebėjimas, analizavimas, interpretavimas ir vertinimas.Žino meno istorijos periodus. Analizuodamas (interpretuodamas) meno kūrinį įvardija jo žanrą, temą, raiškos priemones. Nusako sukeltus įspūdžius. Vertina kūrinį pagal mokytojo nurodytus kriterijus. Supranta

Išmano meno istorijos periodizaciją. Analizuodamas (interpretuodamas) meno kūrinį apibūdina jo žanrą, temą, raiškos priemones. Argumentuotai apibūdina sukeltus įspūdžius. Vertina kūrinį pagal mokytojo

Skiria meno istorijos periodus, nurodo žymiausius dailininkus. Analizuodamas (interpretuodamas) meno kūrinį apibūdina jo formą, turinį, technines ir atlikimo savybes, kūrinio sukeltus įspūdžius susieja su jo

309

kultūrinio paveldo išsaugojimo būtinybę.

nurodytus ir individualiai išplėtotus kriterijus. Nusako meno paveldo išsaugojimo būtinybę, bendro kultūrinio išsilavinimo svarbą.

menine visuma. Vertina kūrinį pagal mokytojo nurodytus ir paties atrinktus vertinimo kriterijus. Geba diskutuoti meno paveldo išsaugojimo būtinybės, bendro kultūrinio išsilavinimo reikalingumo temomis.

2. Vizualiųjų reiškinių pažinimas socialinėje kultūrinėje aplinkoje.Įvardija artimiausios aplinkos meninius reiškinius. Rašydamas meninio renginio analizę (recenziją) pabrėžia asmeninius potyrius.

Apibūdina meninės veiklos reiškinius kasdienėje aplinkoje. Rašo asmeniniais potyriais grįstą meninio renginio analizę (recenziją), paaiškindamas, kokios meninės išraiškos priemonės paveikiausios.

Apibūdina ir kritiškai apmąsto meninės veiklos reiškinius kasdienėje aplinkoje. Rašo argumentuotą, socialiniu kontekstu ir asmeniniais potyriais grindžiamą meninio renginio analizę (recenziją).

16.7. Muzikos kūrinių analizės dalyko programa skirta suteikti mokiniams žinių apie muzikos formas, jų raidą, plėtoti mokinių bendruosius ir dalykinius gebėjimus.

16.7.1. Dalyko tikslas – ugdyti mokinių gebėjimą kompleksiškai nagrinėti muzikos kūrinio tekstą, atskleisti muzikos formos, stiliaus ir žanro ypatumų reikšmę muzikos kūrinio meninei įtaigai.

16.7.2. Dalyko uždaviniai. Siekiama, kad per dalyko pamokas mokiniai:16.7.2.1. įgytų žinių apie muzikos formas, įvairių muzikinių formų dėsningumus, jų

sąsajas ir skirtumus;16.7.2.2. mokytųsi vartoti tinkamą muzikos kūrinių analizės terminologiją;16.7.2.3. analizuotų, schematiškai užrašytų ir apibūdintų muzikos kūrinyje

naudojamas formas;16.7.2.4. analizuotų ir apibūdintų kompozitoriaus kūrybos stilių, jo kūrybai

būdingiausias kūrinių formas;16.7.2.5. mokėtų savarankiškai išanalizuoti savo atliekamų kūrinių ar kuriamų

kūrinių formas;16.7.2.6. ugdytų(si) poreikį savarankiškai plėsti muzikinį išprusimą.16.7.3. Muzikos kūrinių analizės veiklos sritys:16.7.3.1. Muzikos kūrinių klausymas, atpažinimas ir apibūdinimas, kūrinio formos ar

jo dalies nagrinėjimas įvairiais požiūriais.16.7.3.2. Muzikos žanrų pažinimas, muzikinių epochų nagrinėjimas ir apibūdinimas.16.7.3.3. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir

žinių taikymas praktinėje veikloje.16.7.4. Didaktinės nuostatos:16.7.4.1. Muzikos kūrinių analizės pamokose mokiniai nuosekliai supažindinami su

įvairiomis muzikos kūrinių formomis, jų struktūrinėmis dalimis ir padalomis. Daugiausia dėmesio skiriama Baroko, Klasicizmo, Romantizmo muzikinių epochų kūrinių analizei. Analizei parenkami kūriniai, padedantys išryškinti konkrečios muzikos formos specifiką, jos variantiškumo spektrą;

16.7.4.2. Pamokose dalyko mokymo turinys siejamas su pasirinktos atlikėjo raiškos specializacijos ypatumais. Pasirinktos specializacijos kūrinių repertuaro analizavimas padeda mokiniui geriau suprasti ir atlikti kūrinius, tiksliau perteikti klausytojui kompozitoriaus idėjas, suformuoti aiškesnį muzikos kūrinio atlikimo dramaturginį planą, sąmoningai atsirinkti ir išryškinti pagrindinius atliekamo kūrinio struktūrinius ir tematinius momentus;

310

16.7.4.3. Pamokose taikomi įvairūs mokymo(si) metodai, atitinkantys pamokos tikslus, mokinių gebėjimus ir pasirinktą meno šakos dalyką: aiškinimas, demonstravimas, iliustravimas, skambančio muzikos kūrinio formos analizė su natų tekstu ar be jo, muzikos kūrinio iš natų schematinė ir išsami analizė, muzikos kūryba. Muzikos kūrybos meno šakos dalyko besimokantys mokiniai muzikos kūrinius analizuoja išsamiau, detaliau, kūriniai pateikiami sudėtingesnių formų, stambesnių žanrų;

16.7.4.4. Mokinių veiklai pamokose svarbi tinkama mokymo(si) aplinka. Patalpoje, kurioje vyksta muzikos kūrinių analizės pamokos, turi būti pianinas arba fortepijonas, lenta su penklinėmis, kompiuteris su muzikine programine įranga, interneto prieiga ir daugialypės terpės projektorius. Patalpa turi būti erdvi, pritaikyta grupiniams užsiėmimams. Pamokose turėtų būti plačiai naudojamasi mokyklos biblioteka, fonoteka, informacinių technologijų kabinetu atliekant muzikos kūrinių analizės užduotis;

16.7.4.5. Mokinių pasiekimai pamokose vertinami taikant formuojamąjį ir diagnostinį vertinimą. Baigiant kursą taikomas apibendrinamasis vertinimas. Mokinių žinių, supratimo ir gebėjimų vertinimo aprašuose pateikiami mokinių pasiekimų vertinimo kriterijai.


styginių, pučiamųjų, mušamųjų instrumentų meno šakos dalyko:1. Muzikos kūrinių klausymas, atpažinimas ir apibūdinimas, kūrinio formos ar jo dalies nagrinėjimas įvairiais požiūriais.Nuostata – suprasti, kad tik kompleksinis muzikos kūrinio formos ar jo dalies nagrinėjimas gali adekvačiausiai atskleisti jų struktūros, žanro ir stiliaus savitumus, sudaro prielaidas profesionaliau interpretuoti muzikinį tekstą, padėti suvokti muzikos kūrinio dramaturgiją.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Nagrinėti muzikos kūrinių sintaksę.

1.1.1. Įvardyti svarbiausius muzikinės kalbos elementus, apibūdinti jų sąveiką ir įtaką kūrinio formai.1.1.2. Apibūdinti muzikos kūrinio tonacinį planą, tematinę struktūrą.1.1.3. Apibrėžti sintaksės sąvokos turinį, nusakyti ypatumus.

1.2. Nagrinėti muzikos kūrinių formas įvairiais atžvilgiais.

1.2.1. Paaiškinti periodo ir paprastųjų muzikos formų skirtumus, įvardyti jų struktūrines dalis ir padalas.1.2.2. Pateikti periodo ir paprastųjų muzikos formų schemų pavyzdžių.1.2.3. Nusakyti tarpinių formų būdinguosius bruožus, įvardyti formų sudėtines dalis, jų padalas.1.2.4. Parašyti tarpinių muzikos formų schemų pavyzdžių.1.2.5. Apibūdinti dviejų ir trijų dalių formas, nusakyti jų panašumus ir skirtumus.1.2.6. Apibūdinti variacijų, ciklinių formų struktūrinius ypatumus.1.2.7. Paaiškinti specifines sonatos, rondo formų sąvokas. 1.2.8. Užrašyti sonatos ir rondo sonatos formų tipiškas schemas. 1.2.9. Apibrėžti laisvųjų ir mišriųjų formų būdinguosius bruožus.1.2.10. Pareikti įvairiomis formomis parašytų muzikos pavyzdžių.

2. Muzikos žanrų pažinimas, muzikinių epochų nagrinėjimas ir apibūdinimas.Nuostatos – suprasti muzikos formų ir žanrų istorinę raidą ir ją veikusių muzikinių, socialinių, kultūrinių veiksnių įtaką, suprasti, jog muzikos formų, žanrų ir muzikos kalbos priemonių istorinė raida yra glaudžiai susijusi.

311

2.1. Nagrinėti muzikos kūrinius muzikinių stilistinių epochų ir žanrų evoliucijos požiūriu.

2.1.1. Įvardyti būdingus muzikos epochų žanrus.2.1.2. Apibūdinti muzikos epochų stiliaus bruožus. 2.1.3. Nusakyti muzikinėms epochoms būdingų formų panašumus ir skirtumus.2.1.4. Įvardyti stilistinėms epochoms būdingas muzikos raiškos priemones.2.1.5. Išvardinti muzikos formas.

16.7.5.2. Mokiniams, besimokantiems muzikos kūrybos meno šakos dalyko:1. Muzikos kūrinių klausymas, atpažinimas ir apibūdinimas, kūrinio formos ar jo dalies nagrinėjimas įvairiais požiūriais.Nuostatos – vertinti muzikos kūrinių analizavimo įgūdžius, kaupti kompleksinės muzikos kūrinių analizės patirtį, ja naudotis kuriant muziką.

Gebėjimai Žinios ir supratimas1.1. Nustatyti muzikos kūrinio tematiką.

1.1.1. Apibūdinti temos sąvoką.1.1.2. Apibūdinti įžanginį, eksponuojantį, plėtojamąjį bei apibendrinamąjį medžiagos pateikimo būdus.1.1.3. Įvardyti kūrinio temų požymius.1.1.4. Paaiškinti tematikos pateikimo ir keitimo logiką kūrinyje ar jo fragmente.1.1.5. Apibūdinti periodo tematiką.1.1.6. Apibrėžti tematikos atžvilgiu formos dalių ar padalų tipus.

1.2. Susieti ir palyginti tematinį ir tonacinį pateikimą.

1.2.1. Apibūdinti bei paaiškinti melikos sąvoką.1.2.2. Apibrėžti vienatonacinį, moduliacinį, pastovios ar nepastovios tonacijos, uždarą, atvirą, su klausomuoju, atsakomuoju sakiniais periodus. 1.2.3. Paaiškinti tematikos ir tonacijų plėtojimo formoje logiką.

1.3. Nagrinėti muzikos kūrinio struktūrą.

1.3.1. Apibūdinti bei paaiškinti formos sąvoką.1.3.2. Užrašyti sintaksinių struktūrų bei formų nuoseklų sąrašą.1.3.3. Įvardyti muzikos kūrinio formos atpažinimo kriterijus.1.3.4. Išvardinti formą sudarančias dalis bei padalas.1.3.5. Paaiškinti struktūrų išdėstymo formoje logiką.

1.4. Susieti muzikos kalbos pasikeitimą su kūrinio forma, nustatyti reiškinių tarpusavio ryšius.

1.4.1. Išvardinti muzikos kalbos priemones, turinčias įtakos muzikos formai.1.4.2. Apibūdinti vienos ar kelių muzikos kalbos raiškos priemonių kaitą kūrinyje, nusakyti pasikeitimų įtaką kūrinio formai.1.4.3. Paaiškinti laiko parametrų, faktūros bei dinamikos išdėstymo formoje logiką.

2. Muzikos žanrų pažinimas, muzikinių epochų nagrinėjimas ir apibūdinimas.Nuostata – suvokti orientavimosi muzikos formų ir žanrų istoriniame kontekste svarbą, nagrinėjant pagrindines muzikos formas, jų istorinius tipus, potipius, būdingus žanrus.2.1. Nagrinėti muzikos kūrinio formos istorinį tipą.

2.1.1. Įvardyti muzikos formų istorinius tipus.2.1.2. Apibūdinti svarbiausius stilistinių epochų žanrus ir formas.2.1.3. Išvardinti būdingas stilistinių epochų muzikinės kalbos priemones.2.1.4. Apibūdinti muzikos formų raidą.

312

2.2. Nagrinėti muzikos kūrinio formos ir jam būdingo žanro sąsajas.

2.2.1. Išvardinti istorinius bei universaliuosius muzikos žanrus.2.2.2. Įvardyti formai būdingą žanrą. 2.2.3. Nurodyti žanrui būdingą muzikos formą.

3. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Nuostata – suvokti komponavimo principų bei metodų universalumą, pritaikymo galimybes įvairių faktūrų muzikoje. 3.1. Taikyti komponavimo principus kuriant muzikos kūrinį.

3.1.1. Išvardinti ir apibūdinti muzikos komponavimo principus. 3.1.2. Nusakyti pasirinkto komponavimo principo įtaką muzikos formai.3.1.3. Apibūdinti instrumentines ir vokalines miniatiūras, dainą.


styginių, pučiamųjų, mušamųjų instrumentų meno šakos dalyko:Muzikos kūrinių klausymas, atpažinimas ir apibūdinimas, kūrinio formos ar jo dalies

nagrinėjimas įvairiais požiūriais: muzikos forma; periodas; paprastosios 2 ir 3 dalių formos; tarpinės formos; sudėtinės 2 ir 3 dalių formos; variacijos; rondo; sonata; rondo sonata; ciklinės formos; laisvosios ir mišriosios formos.

Muzikos žanrų pažinimas, muzikinių epochų nagrinėjimas ir apibūdinimas: muzikos kūrinių analizės mokslas; muzikinė kalba; muzikos kūrinio tematinė struktūra; muzikos formos sudarymo principai; muzikinių epochų raida ir muzikos kūrinių formos.

16.7.6.2. Mokiniams, besimokantiems muzikos kūrybos meno šakos dalyko:Muzikos kūrinių klausymas, atpažinimas ir apibūdinimas, kūrinio formos ar jo dalies

nagrinėjimas įvairiais požiūriais: periodas: nedalus į sakinius, dviejų, trijų ir daugiau sakinių; kvadratinės, nekvadratinės, simetrinės, nesimetrinės struktūros; paprastasis, sudėtinis; praplėstas, sutrumpintas, normatyvinis; vienos iš dalių pasikartojančios tematikos, skirtingos tematikos; vienatonacinis, moduliacinis; pastovios, nepastovios tonacijos; uždaras, atviras; paprastosios reprizinės ir nereprizinės dviejų ir trijų dalių formos, trijų penkių dalių paprastoji forma, paprastoji reprizinė forma, forma bar, senovinės dviejų ir trijų dalių formos; sudėtinės formos: trijų dalių pilna ir nepilna formos, trijų dalių su vidurine dalimi trio ar epizodu, penkių dalių formos – trijų penkių dalių sudėtinė, dviguba trijų dalių sudėtinė, sudėtinė su dviem trio dalimis, nereprizinė trijų dalių, dviejų dalių forma, reprizinė dviejų dalių forma, variacijų forma; rondo forma; sonatos forma ir jos atmainos – su dviguba ekspozicija, su epizodu vietoj plėtojimo dalies, be vidurinės dalies, su veidrodine repriza, sonatinoje; rondo sonatos forma su dominuojančiu rondiškumu, su dominuojančiu sonatiškumu; paprastosios ir sonatinės simfoninės ciklinės formos; polifoninės formos; laisvosios ir mišriosios formos: sisteminės laisvosios formos – koncentrinės, jungtinės, siuitinės; formos su nukrypimais, moduliacinės formos; stambių vokalinių instrumentinių žanrų struktūra; stambių sceninių žanrų struktūra.

Muzikos žanrų pažinimas, muzikinių epochų nagrinėjimas ir apibūdinimas: vokalinė miniatiūra – daina, protestantiškas daugiabalsis choralas, himnas, romansas; instrumentinė miniatiūra – programinė ar neprograminė pjesė instrumentui solo, ansambliui; stambus vokalinis ar instrumentinis kūrinys – arija, duetas, tercetas, fantazija, rapsodija, romantizmo būdingoji ar programinė pjesė, variacijos, rondo; siuitos, opusai, programiniai ir neprograminiai ciklai; sonata; koncertas; trio; kvartetas; kvintetas; simfonija; kantata; oratorija; oratorinio pobūdžio žanrai; opera; baletas.

Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje: periodo ir paprastųjų formų pagal duotą schemą kūryba; vokalinių ir / ar instrumentinių miniatiūrų, tarpinių ir / ar posminių formų pagal duotą schemą kūryba; įvairių žanrų pasirinkta forma kūrinių kūryba.

313



Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis 1.Muzikos kūrinių klausymas, atpažinimas ir apibūdinimas, kūrinio formos ar jo dalies nagrinėjimas įvairiais požiūriais.Atpažįsta nesudėtingas muzikos kūrinių formas. Supranta ir apibūdina muzikos kūrinio tematinę ir sintaksinę struktūrą. Atlieka nesudėtingas muzikos kūrinių analizės užduotis. Paaiškina muzikos kūrinio formos sudarymo principus. Mokytojo padedamas, atlieka ir sudėtingesnes muzikos kūrinių analizės užduotis.

Lengvai atpažįsta įvairias muzikos kūrinių formas. Supranta ir apibūdina muzikos kūrinio tematinę ir sintaksinę struktūrą bei tonacinį planą. Paaiškina muzikos kūrinio formos sudarymo principus, minties plėtojimo būdus ir ypatumus. Savarankiškai atlieka įvairias muzikos kūrinių analizės užduotis.

Lengvai atpažįsta ir palygina įvairias muzikos kūrinių formas. Supranta ir apibūdina muzikos kūrinio tematinę ir sintaksinę struktūrą, tonacinį planą, pateikia pagrįstas išvadas ir apibendrinimus. Argumentuotai paaiškina muzikos kūrinio formos sudarymo principus, minties plėtojimo būdus ir ypatumus. Savarankiškai atlieka įvairias muzikos kūrinių analizės užduotis. Susieja ir vertina įvairias muzikos kūrinių formas.

2. Muzikos žanrų pažinimas, muzikinių epochų nagrinėjimas ir apibūdinimas.Supranta ir paaiškina įvairias muzikos kūrinių analizės sąvokas. Nagrinėdamas muzikos kūrinį atpažįsta jo žanrą, priskiria muzikos stilistinei epochai. Atlieka nesudėtingus testus ir užduotis.

Supranta ir sklandžiai apibūdina įvairias muzikos kūrinių analizės sąvokas. Nagrinėdamas muzikos kūrinį atpažįsta jo žanrą, priskiria muzikos stilistinei epochai, apibūdina muzikos raiškos priemones. Savarankiškai atlieka įvairias muzikos kūrinių analizės užduotis.

Geba paaiškinti ir išsamiai apibūdinti svarbiausias muzikos kūrinių analizės sąvokas. Lengvai atpažįsta ir palygina, susieja ir vertina įvairius muzikos žanrus ir stilius. Kūrybiškai atlieka įvairias muzikos kūrinių analizės užduotis


Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis 1. Muzikos kūrinių klausymas, atpažinimas ir apibūdinimas, kūrinio formos ar jo dalies nagrinėjimas įvairiais požiūriais.Nagrinėjant muzikos kūrinį atpažįsta ir įvardija periodus, paprastąsias, tarpines, posminę bei sudėtines formas; sudaro muzikos kūrinio formos schemą; schemoje muzikos formos terminais užrašo kūrinio dalis; nustato dalių tipus, paaiškina dalių pateikimo logiką; sieja formos struktūrą su muzikos kalbos ypatumais; raidėmis pažymi

Nagrinėjant muzikos kūrinį pakankamai greitai atpažįsta ir įvardija periodus, paprastąsias, tarpines, posminę, sudėtines, variacijų, rondo, sonatos formas; sudaro muzikos kūrinio formos schemą; schemoje muzikos formos terminais užrašo kūrinio dalis ir jų padalas; nustato dalių tipus, paaiškina dalių ir padalų pateikimo logiką; sieja formos

Nagrinėjant muzikos kūrinį greitai ir lengvai atpažįsta ir įvardija periodus, paprastąsias, tarpines, posminę, sudėtines, variacijų, rondo, sonatos, rondo sonatos, ciklines, polifonines, laisvąsias bei mišriąsias formas; sudaro muzikos kūrinio formos schemą; schemoje muzikos formos terminais užrašo

314

sintaksinių struktūrų tematiką; taktais pagrindžia struktūrų trukmes; nurodo kūrinio tonacinį planą; susieja dalių pateikimą su formą veikiančiais komponavimo principais.

struktūrą su muzikos kalbos ypatumais; raidėmis pažymi sintaksinių struktūrų tematiką; taktais pagrindžia struktūrų trukmes; nurodo kūrinio tonacinį planą; susieja dalių pateikimą su formą veikiančiais komponavimo principais. Įvardija ir pagrindžia pagrindinių dalių bei papildomų padalų tonacinio pateikimo bei keitimo logiką.

kūrinio dalis ir jų padalas; nustato dalių tipus, jų atmainas, paaiškina dalių ir padalų pateikimo logiką; sieja formos struktūrą su muzikos kalbos ypatumais; raidėmis pažymi sintaksinių struktūrų tematiką; taktais pagrindžia struktūrų trukmes; nurodo kūrinio tonacinį planą; susieja dalių pateikimą su formą veikiančiais komponavimo principais. Įvardija ir pagrindžia pagrindinių dalių bei papildomų padalų tonacinio pateikimo bei keitimo logiką. Įžvelgia ir geba paaiškinti pagrindinių bei antrojo plano komponavimo principų poveikį formai.

2. Muzikos žanrų pažinimas, muzikinių epochų nagrinėjimas ir apibūdinimas.Išvardina tam tikram laikotarpiui ar regionui būdingus formos tipus, žanrus.

Apibūdina formų tipų ir potipių istorinę raidą, susieja ir geba paaiškinti tipams būdingus ypatumus su laikotarpiui ir regionui būdinga muzikos kalba, žanrais.

Apibūdina formų tipų ir potipių istorinę raidą, susieja ir geba paaiškinti tipams būdingus ypatumus su laikotarpiui ir regionui būdinga muzikos kalba, žanrais. Formų raidą sieja su muzikos istorijos dalyko turiniu. Domisi, ieško ir suranda internete ar knygose papildomos informacijos apie viduramžių, renesanso formų bei žanrų formavimąsi, XX ir XXI amžių tipiškų muzikos formų pasikeitimus.

3. Muzikos kalbos ir muzikos raiškos priemonių pažinimas, analizavimas ir žinių taikymas praktinėje veikloje.Pagal duotą schemą sukuria ir užrašo periodo ir paprastąja forma pagrįstas užduotis, miniatiūras.

Pagal duotas schemas sukuria ir užrašo periodo, paprastąja, tarpine ar posmine forma vokalines ar instrumentines miniatiūras. Taiko žinias apie dalių tipus, struktūrų išorinius praplėtimus.

Pagal savo sudarytą planą sukuria ir užrašo įvairių žanrų kūrinius pasirinkta forma. Taiko žinias apie muzikos kalbos ir komponavimo principų sąsajas, muzikos formų, dalių, padalų įvairovę. Kūrybiškai interpretuoja

315

formas, kuriant muzikos kūrinius taiko įvairius komponavimo principus.

_______________________________

Documents

NACIONALINĖS M · Web viewPamokose aptariamos pagrindinės muzikos garsų savybės: aukštis, stiprumas, trukmė, išsiaiškinami skambinamų kūrinių ritminiai piešiniai, dinamika