Nedirbanč io, nesimokanč io ir mokymuose nedalyvaujanč io … · 2016. 8. 2. · Presentation of data for the 27 Member States“, 2010 9 Remiantis tarptautiniu lygiu pripažintu

Nedirbanč io, nesimokanč io ir mokymuose nedalyvaujanč io jaunimo (NEET) už imtumo

skatinimas: Europos Sąjungos valstybių narių gerosios praktikos apž valga ir rekomendačijos

dirbant su atskirtuoju ir neaktyviu jaunimu

Tyrimas

„Neformalaus ugdymo galimybės,

skatinant jaunų žmonių pilietiškumą,

sočialinę įtrauktį ir integračiją į darbo rinką“

(Galutinė ataskaita)

2013 m. gegužės 28 d.

Pagal 2012 m. gruodžio 20 d. sutartį Nr. 517-12-PEST dėl tyrimo paslaugų Sočialinės apsaugos ir darbo ministerijai pirmininkavimo laikotarpiu teikia VšĮ „Europos sočialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ (ESTEP)

2

SANTRUMPOS

NEET Nedirbantis, nesimokantis ir mokymuose nedalyvaujantis

jaunimas (angl. santrumpa)

ES Europos Sąjunga

BVP Bendrasis vidaus produktas

TDO Tarptautinė darbo organižačija

EK Europos Komisija

EP Europos Parlamentas

ESF Europos socialinis fondas

3

TURINYS

1. Tyrimo aprašymas........................................................................................................ 7

2. Jaunimo tiriamoji grupė Europos Sąjungos kontekste ............................................ 8

1.1 Nedirbantis, nesimokantis ir mokymuose nedalyvaujantis jaunimas (NEET) ........ 8

Jaunimo kaip grupės apibrėžimas .............................................................................................. 8

NEET apibrėžimas ir rodikliai ...................................................................................................... 9

NEET grupės ir atskirties riziką didinantys veiksniai ................................................................. 10

1.2 Europos Sąjungos kontekstas ................................................................................ 15

NEET dinamika Europos Sąjungoje ........................................................................................... 15

Europos Sąjungos lygmens sprendimai .................................................................................... 20

Ateities iššūkiai dirbant su NEET Europos Sąjungos kontekste ................................................ 24

3. NEET Lietuvoje: teisinė ir administracinė aplinka ............................................... 27

3.1 Tarpžinybinis jaunimo užimtumo koordinavimas Lietuvoje ................................. 28

3.2 Ankstyvojo pasitraukimo iš mokyklos prevencija ................................................. 31

3.3 Mokyklos nelankančių sugrąžinimas į mokyklas ar mokymus .............................. 33

3.4 Baigusiųjų mokyklą užimtumo skatinimas ............................................................ 34

3.5 Įgytos kvalifikacijos kėlimas ................................................................................. 35

3.6 Praktinių kliūčių užimtumui mažinimas ................................................................ 37

3.7 Parama darbdaviui ir verslumo skatinimas .......................................................... 38

4. Europos Sąjungos valstybių narių gerosios praktikos apžvalga ............................ 40

4.1 Praktikų apibendrinimo ir vertinimo metodas ...................................................... 40

4.2 Formaliojo švietimo priemonės: darbas su besimokančiu jaunimu ir NEET

prevencija ......................................................................................................................... 43

Nebaigusiųjų mokyklos prevencija, NL ..................................................................................... 43

School Ex programa, NL ........................................................................................................... 44

Mokyklos baigimo programa, IE ............................................................................................... 44

Stipendijų romams programa, SK ............................................................................................. 45

Karjeros pradžios programa, DE ............................................................................................... 45

Sugrįžk, EE ................................................................................................................................ 45

Programos turintiems poreikių, FR .......................................................................................... 46

Specializuotos mokytojų programos, FR .................................................................................. 46

Antrosios galimybės kolegijos (Ecoles de la deuxieme chance), FR ......................................... 47

Ryšiai (traces), NL ..................................................................................................................... 47

Ankstyvasis švietimas užimtumui , DE...................................................................................... 48

4

Patirties perdavimo projektas: Coach@school, DE .................................................................. 48

Jaunimo laisvalaikis, CZ ............................................................................................................ 49

4.3 Nevyriausybinio sektoriaus ir vietos bendruomenių veiklos per neformalaus

ugdymo iniciatyvas: darbas su neaktyviu ir sunkiau pasiekiamu jaunimu ...................... 49

Amatų mokyklos, AT ................................................................................................................. 50

Siek jaunimo (Youthreach), IE .................................................................................................. 50

4K, (DK) ..................................................................................................................................... 51

Arena4You, DE .......................................................................................................................... 51

Galimybės jaunimui, DE............................................................................................................ 51

Neformalus švietimas – „In FORM“, DE ................................................................................... 52

Startuok!, EE ............................................................................................................................. 52

Mokymasis bendruomenėje (CLD) Škotija, UK ......................................................................... 53

Vienos jaunimo centrai: , AT .................................................................................................... 53

Savanorystės portalas, DK ........................................................................................................ 53

Gabiųjų projektas, CZ ............................................................................................................... 54

Neformalaus švietimo portalas, EE .......................................................................................... 54

Mokymai vedantys į sėkmę, UK ............................................................................................... 54

Careers England, UK ................................................................................................................. 55

4.4 Aktyvavimas įdarbinant jaunimą per tikslines įdarbinimo paslaugas: darbas su

aktyviau darbo ieškančiu jaunimu ................................................................................... 55

Adaptuotas profesinis mokymas (IBA), AT ............................................................................... 56

Antrosios galimybės profesiniai mokymai, IE ........................................................................... 56

Regioninė užimtumo programa, DE ......................................................................................... 57

JobTonic, BE.............................................................................................................................. 57

Jobber,, BE ................................................................................................................................ 58

Nacionalinis mokymų paktas ir informacinė kampanija, DE .................................................... 58

Vietinės jaunimo užimtumo tarnybos (les missions locales), FR .............................................. 59

Jaunimo kontraktas, UK ........................................................................................................... 60

Pratikų garantijos (UBA), AT ..................................................................................................... 60

FAS – užimtumo ir profesinio rengimo programa, IE ............................................................... 60

Praktikų rėmimas JobBridge, IE ................................................................................................ 61

Jaunimo aktyvavimo paketas, DK ............................................................................................. 61

Imigrantų integracijos programa Welcometo, DK ................................................................... 62

Startas, SK ................................................................................................................................. 62

5

Jobstarter connect, DE ............................................................................................................. 62

Cefora, BE ................................................................................................................................. 63

IQ pramonė,, CZ........................................................................................................................ 63

Age programa, UK .................................................................................................................... 63

4.5 Horizontalios geros administracinės praktikos priemonės .................................. 64

Efektyvių jaunimo intervencijų duomenų bazė, NL ................................................................. 64

Darbo su jaunimu programų efektyvumo stebėsena , IE ......................................................... 64

Nacionalinis paktas, SK ............................................................................................................. 64

Jaunimo tyrimų bendruomenė, SK ........................................................................................... 65

4.6 Bendrosios viešųjų įdarbinimo tarnybų aktyvavimo priemonės ........................... 65

4.7 Valstybių, ne Europos Sąjungos narių, praktikos pavyzdžiai ............................... 69

4.8 Praktikos taikymo efektyvumo rodikliai ................................................................ 69

4.9 Socialinės atskirties tyrimai: Austrijos atvejis ...................................................... 71

4.10 Mokyklos nebaigusiųjų prevencija: Nyderlandų atvejis ....................................... 73

4.11 Mokymai dirbantiems su poreikių turinčiais mokiniais: Prancūzijos atvejis ....... 75

5. Gerųjų praktikų dirbant su NEET suvestinė pagal poreikius, aktyvumą ir

intervencijos priemones .................................................................................................... 78

6. Rekomendacijos .......................................................................................................... 80

6.1 Bendrosios rekomendacijos ....................................................................................... 80

6.2 Rekomendacijos Lietuvai ........................................................................................... 81

7. Šaltinių sąrašas ........................................................................................................... 87

8. Priedas. Europos bendradarbiavimo jaunimo klausimais tikslai .......................... 90

NEET priemonių ir Europos jaunimo strategijos veiklų atitiktis..................................... 90

Europos komisijos klausimynas Jaunimo strategijai ....................................................... 92

6

LENTELIŲ SĄRAŠAS

Lentelė 1. Tapimo NEET rižikos veiksniai .................................................................................... 13

Lentelė 2. Sočialinės įtraukties lygiai ir priemonės švietimo sistemoje .................................... 14

Lentelė 3. NEET (15-24) ir NEET (14-29) skaičiai Lietuvoje 2012 m. ....................................... 17

Lentelė 4. Kriterijų aktualumas NEET grupei............................................................................... 69

Lentelė 5. NEET priemonių ir Europos jaunimo strategijos veiklų atitikties lentelė ................ 91

PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS

1 paveikslas. NEET grupės ............................................................................................................. 11

2 paveikslas. NEET skirstymas pagal integračijos priemonių aktualumą ................................. 11

3 paveikslas. NEET kategorijų dinamika: galimybių ir aktyvumo ašys ...................................... 12

4 paveikslas. NEET ir jaunimo nedarbo rodiklio skaičiavimo skirtumai ................................... 15

5 paveikslas. NEET skaičiaus dinamika Europos Sąjungoje 2002–2011 m., skaičiuojant nuo

visos 15 -24 metų jaunimo grupės ................................................................................................ 16

6 paveikslas. NEET sandara: bedarbiai ir neaktyvūs jaunuoliai ................................................. 18

7 paveikslas. NEET sandara: norintis ir nenorintis dirbti jaunimas........................................... 19

8 paveikslas. Pagrindiniai ES lygmens sprendimai, siekiant jaunimo užimtumo didinimo .... 21

7

1. Tyrimo aprašymas

Lietuvai besirengiant pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai 2013 m. antrąjį

pusmetį, Sočialinės apsaugos ir darbo ministerija ruošiasi svarbiems pirmininkavimo

susitikimams vaiko teisių apsaugos, jaunimo politikos bei šeimų sočialinės atskirties

ir skurdo prevencijos srityse.

Tyrimo „Neformalaus ugdymo galimybės, skatinant jaunų žmonių pilietiškumą,

socialinę įtrauktį ir integraciją į darbo rinką“ tikslas – ištirti ir įvertinti jaunimui

teikiamų paslaugų ir priemonių Europos Sąjungos valstybėse narėse, didinančių

sočialinę įtrauktį ir integračiją į darbo rinką bei kartu ugdančių pilietiškumą,

efektyvumą. Tyrimu siekiama atlikti NEET įtraukimo ir grąžinimo į darbo rinką

priemonių ir programų gerosios praktikos analižę, pateikiant išvadas ir

rekomendačijas dėl viešosios politikos šioje srityje dirbant su atskirtuoju ir neaktyviu

jaunimu. Tyrimas yra orientuotas į jaunimą apskritai ir į tikslinę grupę – jaunimą,

nesantį darbo rinkoje ir švietimo sistemoje (objektas).

Tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai: apibrėžti NEET tikslinę grupę, nurodant

pagrindines jos savybes, sandarą bei problematiką bei atlikti Europos Sąjungos

valstybių narių geros praktikos atvejų apžvalgas pagal jų poreikį, prieinamumą,

poveikį ir plėtros galimybes. Remiantis geros praktikos apžvalgomis tyrimo

rekomendačijų dalyje bus pateikti siūlymai dėl tarpžinybinio bendradarbiavimo

galimybių, įgyvendinant priemones bei organižuojant ir tiekiant paslaugas NEET.

Tyrime valstybių narių patirtis yra vertinama naudojant teisinės (de jure) ir

įgyvendinimo (de facto) praktikos pavyždžius. Įvertinant tai, kad pasitaiko atvejų,

kuomet apklausos valstybių deklaruojama teisinė aplinka nesutampa su

įgyvendinimo praktika, šių dviejų aspektų atskyrimas padėtų tolesniems gerai

veikiančių sistemų tyrimams.

Tyrime analizuojant NEET kategorijos grupes daugiau dėmesio yra skiriama sočialinę

atskirtį patiriančiam jaunimui, tuo tarpu tokios grupės kaip trumpalaikiai bedarbiai,

turintys įsipareigojimų šeimoms, aktyvūs galimybių ieškotojai ar savo noru laikinai

atsitraukę nėra tiesiogiai nagrinėjami, tačiau praktikoje šių grupių pavyždžiai gali

būti naudojami siekiant geriau atskleisti bendrąsias darbo rinkos aktyvavimo

priemones.

Turime siekiama įvardinti NEET prevencijos ir reintegračijos priemonių tikslus

pasitelkiant sočialines atskirties rižikos grupes, kurių ankstyvas identifikavimas

švietimo sistemoje yra ypač svarbus įvertinus turimų finansinių ir žmogiškųjų išteklių

ribotumą.

Aprašant gerosios valstybių praktikos pavyždžius yra remiamasi trimis

komponentais – socialinės atskirties prevenčija švietimo sistemoje, neformaliojo

švietimo bei tikslinėmis/bendrosiomis jaunimo aktyvavimo priemonėmis pasitelkiant

viešojo įdarbinimo tarnybas.

8

2. Jaunimo tiriamoji grupė Europos Sąjungos kontekste1

Pagrindiniuose Europos Sąjungos (ES) dokumentuose teigiama, kad jaunimas yra

pagrindinis Europos sočialinės vižijos prioritetas, nuo kurio priklauso ES ateities

potencialas. Tačiau atkreipiamas dėmesį į tai, kad būdamas viena iš pagrindinių

visuomenės varomųjų jėgų jaunimas tuo pačiu sudaro vieną pažeidžiamiausių

visuomenės grupių. Taip yra todėl, kad jaunimas yra sočialinio perėjimo etape nuo

priklausomybės tėvams į savarankiško gyvenimo pradžią. Nuo šio perėjimo sėkmės

priklausys, ar asmenys įsitvirtins darbo rinkoje, susikurs sau tinkamas

nepriklausomo gyvenimo sąlygas, ar susidurs su sočialinės atskirties rižika. Esminis

šio etapo veiksnys yra švietimas, kurio metu įgyjami reikalingi įgūdžiai savarankiškai

veiklai ir sėkmingai socialinei integracijai.

Jaunimo užimtumas vertintinas kaip vienas pagrindinių tvaraus ES ekonomikos

augimo elementų. Pastarųjų metų ekonominė ir finansų križė išryškino jaunimo

užimtumo problemas ir poreikį imtis aktyvių veiksmų kovojant su jaunimo

įdarbinimo, mokslo ir mokymo kliūtimis.

Šiame skyriuje yra pateikiamas bendrasis tyrimo kontekstas. Pirmiausiai yra

apibrėžiamas tyrimo objektas – nesimokantis ir nedirbantis jaunimas. Po to

pristatoma jaunimo užimtumo problema ir jai spręsti priimti ES lygmens sprendimai.

1.1 Nedirbantis, nesimokantis ir mokymuose nedalyvaujantis jaunimas (NEET)

Jaunimo kaip grupės apibrėžimas

Dėl vyraujančio skirtingo načionalinio reglamentavimo, ES valstybėse narėse

taikomose užimtumo skatinimo priemonėse nėra naudojamas vieningas tikslinės

jaunimo grupės apibrėžimas2. Amžius yra vienas iš rodiklių, siekiant apibūdinti šią

visuomenės grupę. Dėl poreikio kaupti ir analižuoti statistinę demografinę, sočialinę,

ekonominę ir kitą informačiją apie ES visuomenę ir jos grupes, 2011 m. nustatant ES

lygiu rodiklius jaunimo srityje, jaunimas buvo apibrėžtas kaip 15–29 m. asmenys

(jauni žmonės3)4. 2012 m. ES gyveno beveik 92 mln. 15–29 m. jaunuolių ir ši

visuomenės grupė sudarė 18,2 proč. nuo visų ES gyventojų.

1 Šiame ir kituose ataskaitos skyriuose, jei nenurodyta kitaip, naudojami Eurostat statistiniai duomenys 2 Commission of the European Communities, Commission staff working document accompanying document to the Communication from the Commission to the Council, the European Parliament, the European Ečonomič and Sočial Committee and the Committee of the Regions „Youth - investing and empowering“. EU youth report. SEC (2009) 549 final, Brussels, 27 April 2009 3 Žr. Jaunimo politikos pagrindų įstatymą, priimtą 2003 m. gruodžio 4 d. (Nr. IX-1871) 4 European Commission, Commission staff working document On EU indicators in the field of youth. SEC (2011) 401 final, Brussels, 25.03.2011

9

2010 m. priimtoje NEET, kaip standartižuoto rodiklio, skaičiavimo metodologijoje ši

jaunimo grupė Eurostat statistikos apžvalgose apibrėžiama kaip 15–24 m. asmenys5.

Siekiant užtikrinti pateikiamų statistinių duomenų nuoseklumą, šiame tyrime

pasirenkama jaunimo tikslinė grupė, kurią sudaro 15–24 m. asmenys. Šiai grupei

priskiriamos sočialinės aprėpties ir užimtumo intervenčijos priemonės gali būti

taikomos ir platesnei jaunų žmonių, t.y. asmenų nuo 14 iki 29 m., grupei, kuri yra

apibrėžta LR Jaunimo politikos pagrindų įstatyme (Nr. IX-1871).

NEET apibrėžimas ir rodikliai

NEET sąvokos ištakos siekia Jungtinėje Karalystėje taikytą grupavimą, kur jaunimas

buvo skirstomas į keturias pagrindines grupes. „Status 1“ apėmė vyresnį nei 16 metų

besimokantį jaunimą, „Status 2“ –dalyvaujantį mokymuose jaunimą, „Status 3“ –

dirbantį jaunimą ir „Status Zer0“ – nepakliūnanti į darbo rinką6 16-18 metų jaunimą.

„Status Zer0“ jaunimas gali būti laikomas šiandien taikomos NEET sąvokos pirmtaku.

Atsiradusi nedirbančio, nesimokančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo sąvoka

sudarė galimybę išskirti tam tikromis bendromis savybėmis pasižyminčią jaunimo

grupę, tačiau neišsprendė šios grupės heterogeniškumo problemos. Šiai kategorijai

priskiriamo jaunimo čharakteristikos ženkliai skiriasi priklausomai nuo valstybės,

todėl iki šiol nėra tarptautiniu mastu pripažintos NEET sąvokos ir skirtingų

pasaulio valstybių lyginimas yra sunkiai įmanomas.

Didėjančio jaunimo nedarbo ir mažėjančio jaunimo užimtumo problemos, jų

sprendimų paieškos ES suformavo būtinybę sukurti NEET stebėsenos sistemą, kurį

leistų lyginti ES valstybes nares7. 2010 m. buvo nustatyta visoms ES narėms vieninga

NEET sąvoka ir NEET, kaip standartižuoto rodiklio, skaičiavimo metodologija8. NEET

sąvoka apima:

1. Nedalyvaujančius švietime ir mokymuose bedarbius asmenis9

2. Nedalyvaujančius švietime ir mokymuose neaktyvius asmenis10

5 European Commission, DG Employment, Sočial Affairs and Inčlusion, „Youth neither in employment nor education and training (NEET). Presentation of data for the 27 Member States“, 2010 6 Istance, D., Rees, G. and Williamson, H., Young people not in education, training or employment in South Glamorgan. South Glamorgan Training and Enterprise Council, Cardiff, 1994 7 Europos Komisija, Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir sočialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, „Judus jaunimas“ – iniciatyva išlaisvinti jaunimo potencialą, kad Europos Sąjungos ekonomikos augimas būtų pažangus, tvarus ir integracinis. KOM(2010) 477 galutinis, Briuselis, 2010.9.15, p. 18 8 European Commission, DG Employment, Social Affairs and Inclusion, „Youth neither in employment nor education and training (NEET). Presentation of data for the 27 Member States“, 2010 9 Remiantis tarptautiniu lygiu pripažintu TDO apibrėžimu, bedarbiai asmenys – tai asmenys, kurie nedirba, tačiau aktyviai ieško darbo ir galėtų pradėti dirbti nedelsiant (gerokai siauresnis apibrėžimas nei nedirbantys žmonės) 10 Remiantis TDO apibrėžimu, neaktyvus asmenis – tai ekonomiškai neaktyvūs asmenys, kurie nesudaro darbo jėgos (nėra nei įdarbinti, nei bedarbiai)

10

Šiuo metu ES renkami statistiniai duomenis apie NEET yra grupuojami pagal lytį,

amžiaus grupes, darbo rinkos statusą (bedarbis, neaktyvus) ir išsilavinimo lygį.

NEET grupės ir atskirties riziką didinantys veiksniai

Nustačius NEET apibrėžimą ir skaičiavimo metodologiją, statistiniu požiūriu šio

rodiklio skaičiavimas ir valstybių lyginimas pagal jį tapo nesunkiai įmanomas.

Nepaisant to, išlieka šios grupės heterogeniškumo problema. Dėl detalesnių

statistinių duomenų rinkimo trūkumo, iki šiol nėra sudaryto NEET žemėlapio ES

mastu.

ES naudojamų dviejų kategorijų – bedarbių ir neaktyvių – detaližavimas yra būtinas

siekiant nustatyti ir detalizuoti NEET savybes, numatyti tinkamas priemones, siekiant

juos integruoti į švietimo ar darbo rinką.

Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas (Eurofound) išskiria penkias

pagrindines NEET grupes11:

1. Bedarbiai. Didžiausia NEET grupė, smulkiau skirstoma į ilgalaikius ir

trumpalaikius bedarbius;

2. Neprieinami (angl. unavailable). Apima jaunus globėjus ir slaugytojus,

jaunimą su šeimyniniais įsipareigojimais, sergančiuosius ir neįgalumą

turinčius jaunuolius;

3. Atsiskyrę (angl. disengaged). Jaunuoliai, kurie neieško darbo ir nenori

dalyvauti švietime, nors nėra ribojami įsipareigojimų ar nedarbingumo. Ši

grupė apima savo noru darbo neieškančius jaunuolius (angl. discouraged) bei

asočialų arba pavojingą gyvenimą gyvenančius jaunuolius.

4. Galimybių ieškotojai (angl. opportunity-seekers). Jauni žmonės, kurie aktyviai

ieško darbo arba mokymo galimybių, tačiau tik tokių, kurios atitinka jų

gebėjimus ir statusą.

5. Laikinieji NEET. Jai savo noru pasirinkęs priklausyti NEET kategorijai

jaunimas. Dažniausiai tai yra jauni keliautojai, jaunimas aktyviai įsitraukęs į

kitas veiklas, tokias kaip menas, muzika ar savarankiškas mokymasis.

Kadangi standartižuotai duomenys apie šias smulkesnes grupes nėra renkami,

siekiant statistiškai apibrėžti minėtų grupių dydį ir struktūrą bei įvertinant sočialinės

atskirties rizikas, žvelgiant iš sočialinės aprėpties perspektyvos šios grupės gali būti

redukuojamos į dvi NEET rodiklio skaičiavimo metodologijoje išskiriamas grupes - į

nedirbantį ir į atsiskyrusį jaunimą (žr. 2 paveikslas).

11

European Foundation for the Improvement of Living and Working Conditions, „NEETs Young people not in employment, education or training: characteristics, costs and policy responses in Europe“. Luxembourg: Publications Office of the European Union, 2012

11

1 paveikslas. NEET grupės

Šaltinis: parengta ESTEP

Atsižvelgiant į jaunimo turimus socialinius įgūdžius ir pasirengimą integruotis į darbo

rinką (žr. 2 paveikslas) galima NEET grupes išdėstyti ir pagal naudotinų integračijos

priemonių aktualumą šiandienos situačijai.

2 paveikslas. NEET skirstymas pagal integračijos priemonių aktualumą


Bedarbių grupę sudaro trumpalaikiai ir ilgalaikiai bedarbiai. Atsižvelgiant į tai, kad

trumpalaikiai bedarbiai dažniausiai nėra probleminė grupė (jie NEET kategorijoje

būna ne ilgiau 6 mėnesių), pagrindinės integračijos priemonės turėtų būti nukreiptos

į ilgalaikių bedarbių grupę. Šiai grupei priklausantys asmenys yra pasiekiami ir jų

atžvilgiu yra taikomos užimtumo skatinimo priemonės.

Atsiskyrusių jaunuolių grupę sudaro patiriantys sočialinę rižiką, neturintys reikiamų

įgūdžių ir asočialūs asmenys. Sočialinę rižiką patiriančių jaunuolių grupė visų pirma

sietina su tapimo NEET rižikos faktoriais. Ją gali sudaryti jaunimas gyvenantis

atokiose vietovėse, sunkioje ekonominėje padėtyje esantis jaunimas ar jaunimas iš

nepilnų šeimų. Neturintys reikiamų įgūdžių jaunuoliai – tai asmenys anksti pasitraukę

12

iš švietimo sistemos, neturintys aukštojo išsilavinimo, neturintys reikiamos darbo

patirties, turintys ribotus sočialinius įgūdžius ar pasirinkę kitą asočialų gyvenimo

būdą. Probleminis jaunimas gali būti išskirta kaip trečioji grupė, kuri apimtų

asmenis, turinčius spečialių poreikių, emočinių ir elgesio sutrikimų (angl. emotional

and behavioral disordes (EBD)). Ši grupė yra artima atsiskyrusio jaunimo grupei.

Buvimas NEET gali būti sietinas su į pasiūlą (galimybėmis) bei į paklausą (aktyvumu)

orientuotomis priemonėmis. Jaunuolis gali priklausyti NEET tiek dėl galimybių

integruotis į darbo rinką ar švietimą stokos, tiek dėl savo pasyvumo. Tyrime daroma

prielaida, kad paklausos priemonės turi būti veikiamos per pasiūlą, ypatingą dėmesį

skiriant atskirties prevencijai. Atitinkamai, aukščiau išvardintas NEET grupes galima

taip pat išdėstyti pasiūlos (galimybės) ir paklausos (aktyvumas) priemonių atskaitos

sistemoje (žr. 3 paveikslas).

3 paveikslas. NEET kategorijų dinamika: galimybių ir aktyvumo ašys


Analizuojant NEET galimybių–aktyvumo kontekste būtina atsižvelgti į tai, kad tiek

galimybės, tiek aktyvumas nėra statiški. Kiekviena iš grupių turi potenčialą judėti

pristatomoje ašyje. Trumpalaikiai bedarbiai laikytini asmenimis tiek turinčiais

galimybes integruotis, tiek aktyviai to siekiančiais. Ilgesnis nesiintegravimas į darbo

rinkos mažina aktyvumą, siaurina galimybes, didina atskirtį ir reintegračijos

poreikius (didėja persikvalifikavimo, įgūdžių tobulinimo ir pan. poreikis).

Ilgalaikiai bedarbiai, jaunuoliai, patiriantys sočialinę rižiką nei reikiamų įgūdžių

neturintys jaunuoliai priskirtini aktyvių, tačiau mažas galimybes turinčių asmenų

13

grupei. Būtent ribotos galimybės užkerta kelią jiems efektyviai integruotis į švietimo

sistemą ir darbo rinką. Nesiimant reikiamų priemonių šių asmenų galimybėms

didinti, ženkliai išauga jų tapimo neaktyviais rižika.

Asočialūs jaunuoliai ir probleminis jaunimas gali būti priskirtini ribotų galimybių ir

mažo aktyvumo grupei. Šios grupės asmenys, neturėdami pakankamų galimybių, taip

pat yra mažai aktyvūs.

Prie visas reikiamas galimybes turinčių, tačiau neaktyvių jaunuolių priskirtini laikini

NEET. Tai asmenys, kurie iš švietimo ir darbo rinkos pasitraukia laisvu noru ir tuo

būdu yra mažiau aktualūs šiam tyrimui.

Tyrime siūloma vadovauti kokybiniu vertinimu per atskirus rižikos faktorius

priklausyti NEET. Europos Komisijos ir OECD atliktose studijose išskiriama keletas

pagrindinių rizikos veiksnių (žr. Lentelė 1. ) priklausyti NEET. Tai vienas iš

svarbesnių išeities taškų veikiant per prevenčijos priemones sočialinei atskirčiai

mažinti, kurio tyrime bus remiamasi analižuojant gerosios praktikos pavyždžius

siekiant sočialinės įtraukties per švietimą ir ankstyvąsias rižikos vertinimo

priemones.

Lentelė 1. Tapimo NEET rizikos veiksniai12

Rizika Tikimybės tapti NEET

padidėjimas

Negalia 40 proc.

Kilimas iš imigrantų šeimos 70 proc.

Aukštojo išsilavinimo neturėjimas 3 kartai

Gyvenimas atokiose vietovėse 1,5 karto

Žemos namų ūkio pajamos Didesnė nei vidutinių pajamų

namų ūkio

Bedarbiai tėvai 17 proc.

Tėvai neturi aukštojo išsilavinimo 2 kartai

Tėvai yra išsiskyrę 30 proc.

Išskiriami pagrindiniai rižikos veiksniai netiesiogiai nurodo ir pačias priemones,

kurių reikėtų imtis, siekiant mažinti patenkančiųjų į NEET skaičių. Atitinkamai ir

šiame tyrime gerosios praktikos priemones yra skirstomos į prevencijos bei 12 European Foundation for the Improvement of Living and Working Conditions, „NEETs Young people not in

employment, education or training: čharačterističs, čosts and poličy responses in Europe“. Luxembourg: Publications Office of the European Union, 2012

14

reintegracijos priemones. Šios priemonės pagal apibrėžimą savo sočialine imtimi yra

platesnės nei statistikoje naudojamas jaunimo nedarbo apibrėžimas (Eurostat) (žr. 4

paveikslas). Jaunimo nedarbo statistikoje nėra įtraukiamas neaktyvus jaunimas, tuo

tarpu statistiškai apibrėžiant (arba įvertinant) NEET neaktyvus jaunimas yra imtyje,

tačiau bedarbiai, kurie dalyvauja mokymuose nėra (arba neturėtų būti) priskiriami

NEET.

Lentelė 2. Sočialinės įtraukties lygiai ir priemonės švietimo sistemoje

Klasė Abipusis vertinimas ir aktyvus mokymas/įsitraukimas į priimamus

sprendimus, kūrybinis darbas grupėse, partnerių parama ir mokymasis

komandose.

Mokykla Parama mokytojų partnerystėms ir jų plėtra, bendradarbiavimas su

tečhniniu personalu ir ekspertais, abipusė lyderystė įtraukianti ir

įgalinanti visą personalą.

Vietos bendruomenė Tėvų, vietos bendruomenės ir mokyklos įsitraukimas į mokymąsi ir

formuojamą vietos aljansą sveikatos, sočialinės apsaugos ir savanorystės

paslaugoms su vietiniu mokyklų tinklu, ryšiais su kitomis švietimo

institučijomis, darbdaviais, mokyklų ir vietos autoritetais, mokytojais,

tyrėjais.

Nacionalinis, tarptautinis

lygmuo

Tarpinstittučinis bendradarbiavimas politikos planavimo, paslaugų

teikimo, mokymų, finansavimo klausimais načionaliniame lygyje.

Lyderystės ir profesinio tobulinimosi tinklų plėtra ir tyrimų tinklai

nacionaliniu, Europos ir tarptautiniu lygiais.

Šaltinis: Europos spečialiojo ugdymo plėtros agentūra, RA4AL projekto ataskaita

Gilinant NEET grupės sočialinę integračiją, ypač svarbus yra savalaikių sočialinės

atskirties prevenčijos priemonių taikymas švietimo sistemoje, į jų įgyvendinimą

įtraukiant tiek pačias mokyklas, tiek bendruomenes, savivaldos ir čentrinės

administracijos institucijas bei socialinius ir ekonominius partnerius –verslo atstovus

ir profesines organizacijas (žr. Lentelę 2).

https://www.european-agency.org/agency-projects/ra4al/ra4al-documents/RA4AL-synthesis-report.pdf

15

4 paveikslas. NEET ir jaunimo nedarbo rodiklio skaičiavimo skirtumai

Šaltinis: Eurofound

1.2 Europos Sąjungos kontekstas

2012 m. ES gyveno beveik 59 mln. 15–24 m. jaunuolių. Šio amžiaus jaunimas sudaro

11,7 proč. ES visuomenės ir nuosekliai mažėja pastarąjį dešimtmetį – visuomenė

sensta. Nuo 2008 m. ES drebinanti ekonominė ir finansų križė išryškino opią jaunimo

nedarbo problemą – 2012 m. gruodį jaunimo nedarbo rodiklis siekė 23,4 proč.13, t. y.

arti 14 mln. jaunuolių neturėjo darbo.

NEET dinamika Europos Sąjungoje

Augantis jaunimo nedarbas iš naujo atskleidė ir NEET problemą. Nuo 2003 m. NEET

skaičius nuosekliai mažėjo, o 2008 m. jis vėl pradėjo kilti (žr. 5 paveikslas) ir 2011 m.

siekė 12,9 proč.

13 Šis rodiklis skaičiuojamas remiantis Tarptautinės darbo organižačijos (TDO) apibrėžimu. 15–24 m. amžiaus bedarbiai apima asmenis kurie: 1) neturi darbo; 2) galėtų pradėti dirbti 2 savaičių bėgyje; 3) aktyviai ieško darbo pastarąsias 4 savaites arba jau rado darbą ir pradės dirbti per ateinančius 3 mėnesius

16

5 paveikslas. NEET skaičiaus dinamika Europos Sąjungoje 2002–2011 m., skaičiuojant nuo

visos 15 -24 metų jaunimo grupės

Šaltinis: parengta ESTEP, remiantis Eurostat duomenimis

Šiame tyrime apžvelgiami 11 ES valstybių narių14 gerosios praktikos atvejai mažinant

sočialinę atskirtį per prevenčijos ir reintegračijos priemones. Tarp šių valstybių

aukščiausias NEET rodiklis yra Airijoje (18,7 proč.), būtent šioje šalyje jis labiausiai

pakilo prasidėjus ekonominei krizei – beveik 8 proc. Mažiausiai NEET yra Olandijoje

(3,8 proč.) ir šis rodiklis nuosmukio metu beveik nepakito. Pagal NEET skaičių (11,5

proc.) Lietuva, tarp nagrinėjamų valstybių, yra septintoje vietoje.

Jei Lietuvos rodiklį skaičiuotume 15-24 metų amžiaus jaunimo grupėje, kuri 2012 m.

sudarė daugiau nei 416 tūkstančių gyventojų, tuomet NEET skaičius sudarytų beveik

48 tūkst. gyventojų. Jei šį rodiklį skaičiuotume platesnei, nuo 14 iki 29 metų jaunų

žmonių grupei, taikant tą patį NEET rodiklį Lietuvai, tuomet šis skaičius padidėtų iki

pusantro karto ir viršytų 69 tūkst. gyventojų (žr. Lentelę 3 žemiau).

2012 m. darbo biržoje registruotų jaunesnių nei 25 metų bedarbių buvo 28649, iš jų

ilgalaikių (t.y. nedirbusių ilgiau nei 6 mėnesius) bedarbių skaičius buvo 8901

gyventojai. Todėl galime vertinti, kad atsiskyrusiųjų NEET, turinčių nuo 15 iki 24

metų, Lietuvoje yra didesnis nei 19 tūkst.15, vertinant ir tai, kad dalis nedirbančiųjų

gali jau būti įtraukti į mokymus. Ekstrapoliuojant šiuos duomenis jaunų žmonių

grupei nuo 14 iki 29 metų, atsiskyrusiųjų NEET (14-29) skaičius galėtų sudaryti

daugiau nei 28 tūkst. Šios proporčijos leidžia įvertinti prevencinio ir tiesioginio

darbo su NEET svarbą, siekiant sudaryti tinkamas sąlygas sočialinei integračijai ir

geresniam užimtumui.

14 Austrija, Vokietija, Čekija, Slovakija, Estija, Danija, Belgija, Olandija, Prančūžija, Airija ir Jungtinė Karalystė 15 Tai yra maksimalus atsiskyrusiųjų NJJ skaičius. Tikslesniam įvertinimui iš šio skaičiaus reikėtų atimti mokymuose esančiųjų jaunųjų bedarbių, kurie pagal apibrėžimą nėra NJJ dalimi (žr. 4 paveikslą), skaičių.

9,5

10

10,5

11

11,5

12

12,5

13

13,5

2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

%

17

Lentelė 3. NEET (15-24) ir NEET (14-29) skaičiai Lietuvoje 2012 m.

Amžius (Eurostat)

15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 Iš viso

15-2416 NEET 15-24

2012 35838 37551 38813 43172 46508 45899 44563 41774 40770 41715 416603 47909

Amžius (LT)

14 25 26 27 28 29 Iš viso 14-29

NEET 14-29

2012 34490 41139 39076 38309 38267 35556 602301 69264

Tarp vienuolikos analižuojamų valstybių penkiose (Austrija, Belgija, Danija, Olandija,

Vokietija) neaktyvaus jaunimo dalis yra aukštesnė už bedarbių jaunuolių skaičių (žr.

Bendrai, NEET aktyvavimo priemonės yra skirtos tiek registruotiems bedarbiams,

tiek sočialinę atskirtį patiriančiam jaunimui bei užtikrinant jos prevenčiją. Keli

priemonių bruožai – (1) ankstyvumas, rižikos apibrėžiamos ir iš anksto

identifikuojamos jau mokykloje, nustatomos NEET imlios teritorijos, (2)

lygiagretumas, kuriama alternatyvi mokymosi aplinka (antrosios galimybės

profesinės mokyklos, vakarinės mokyklos, reintegračijos mokyklos), (3) programų

kokybė, karjeros konsultantai mokykloje, privalomasis mokyklinis amžius gali būti

kaip kintamasis imčiai plėsti.

6 paveikslas.). NEET sandara yra aktuali, siekiant numatyti tinkamas integracijos

priemones ir efektyviai paskirstyti joms reikalingas lėšas.

Bendrai, NEET aktyvavimo priemonės yra skirtos tiek registruotiems bedarbiams,

tiek sočialinę atskirtį patiriančiam jaunimui bei užtikrinant jos prevenčiją. Keli

priemonių bruožai – (1) ankstyvumas, rižikos apibrėžiamos ir iš anksto

identifikuojamos jau mokykloje, nustatomos NEET imlios teritorijos, (2)

lygiagretumas, kuriama alternatyvi mokymosi aplinka (antrosios galimybės

profesinės mokyklos, vakarinės mokyklos, reintegračijos mokyklos), (3) programų

kokybė, karjeros konsultantai mokykloje, privalomasis mokyklinis amžius gali būti

kaip kintamasis imčiai plėsti.17

16 2011 ir 2012 m. duomenys perskaičiuoti remiantis Lietuvos Respublikos 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo režultatais. 17 Eurofound, ibid

18

6 paveikslas. NEET sandara: bedarbiai ir neaktyvūs jaunuoliai


Tinkamų priemonių nustatymui taip pat aktualus yra norinčių ir nenorinčių dirbti

NEET skaičius. Visose nagrinėjamose valstybėse norinčio dirbti jaunimo skaičius yra

didesnis už nenorinčio (žr. 7 paveikslas). Pagal nenorinčių dirbti jaunuolių skaičių

pirmauja Airija, Belgija ir Jungtinė Karalystė.

0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

20%

neaktyvūs

bedarbiai

19

7 paveikslas. NEET sandara: norintis ir nenorintis dirbti jaunimas


NEET pasekmių pašalinimo ekonominiai kaštai yra aukštesni lyginant su efektyvia

prevencija. Naujausiais paskaičiavimais 2011 m. ši visuomenės grupė18 sukėlė ES 153

mlrd. eurų nuostolių (1,21 proc. ES BVP). Nesiimant reikiamų priemonių NEET

integračijos srityje, kas savaitę patiriamas 2,3 mlrd. eurų nuostolis.19

Auganti jaunimo nedarbo problema riboja ES galimybes siekti savo ilgalaikių tikslų,

didina sočialinės atskirties rižiką, mažina ES konkurenčingumą ir ekonominio augimo

galimybes. Bedarbiai ir neaktyvūs jaunuoliai vertintini kaip iššūkis demokratijos

procesams, nes jie pasyviau dalyvauja politiniame ir visuomeniniame gyvenime. Jie

taip pat prisideda prie socialinės įtampos visuomenėje didėjimo – pasižymi aukštu

nepasitenkinimu įvairiose gyvenimo srityse ir yra labiau linkę atsiriboti nuo

visuomenės gyvenimo.

Siekiant mažinti jaunimo nedarbo problemas ir didinti jaunimo užimtumą, ES ėmėsi

aktyvių veiksmų viršnačionaliniu lygmeniu (žr. 8 paveikslas).

18 Skaičiuojant NEET sukeliamą ekonominę naštą šiai visuomenės grupei buvo priskiriami 15–29 m. asmenys. 19 European Foundation for the Improvement of Living and Working Conditions, „NEETs Young people not in employment, education or training: characteristics, costs and policy responses in Europe“. Luxembourg: Publications Office of the European Union, 2012

0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

20

ES

27

Air

ija

Au

stri

ja

Bel

gija

Čekija

Dan

ija

Est

ija

Jungtinė Karalystė

Lie

tuv

a

Ola

nd

ija

Prančūžija

Slo

vak

ija

Vo

kie

tija

%

nenorintys dirbti

norintys dirbti(nepriklausomai nuo to arieško darbo)

20

Europos Sąjungos lygmens sprendimai

2009 m. ES buvo patvirtinta jaunimo strategija20. Siekiant maksimaliai išnaudoti

jaunimo potenčialą, strategijoje numatomos dvi pagrindinės veiklos kryptys:

– sukurti daugiau galimybių ir užtikrinti lygias galimybes visiems jaunuoliams

švietimo srityje ir darbo rinkoje;

– skatinti visų jaunuolių aktyvų pilietiškumą, sočialinę aprėptį ir solidarumą.

ES jaunimo strategija įgyvendinama aštuoniose veiklos srityse (detalesnis sričių

išskleidimas nagrinėjamos NEET grupės veikloms pateikiamas tyrimo priede):

švietimas ir mokymas, užimtumas ir verslumas, sočialinė aprėptis, sveikata ir gerovė,

dalyvavimas, kūrybiškumas ir kultūra, savanoriška veikla, jaunimas ir pasaulis.

Strategija įgyvendinama naudojantis tokiomis priemonėmis kaip faktais grindžiama

politika, tarpusavio mokymasis, reguliarus pažangos ataskaitų teikimas, režultatų

sklaida ir stebėsena, struktūrinis dialogas su jaunimu ir jaunimo organizacijomis, ES

programų ir lėšų sutelkimas.

Keliamiems tikslams pasiekti strategijoje numatomos įvairios priemonės – ketinama

skatinti neformalų švietimą ir mokymąsi visą gyvenimą, didinti investičijas į tinkamų,

darbo rinkoje paklausių, įgūdžių ugdymą, remti jaunuolių įsidarbinimo galimybes,

plėtoti stažuočių programas. Siekiant ugdyti jaunimo kūrybingumą ir verslumą bus

skatinamas naujų tečhnologijų naudojimas, teikiama parama naujai įsteigtoms

įmonėms.

Nemažas dėmesys bus skirtas priemonėms, leisiančioms jauniems tėvams derinti

darbą ir šeimyninius įsipareigojimus – planuojama investuoti į geresnių vaikų

priežiūros sąlygų kūrimą, teikti sočialinę paramą jaunoms šeimoms. Savanoriškos

veiklos skatinimas remiant jaunimo NVO, plėtojant partnerystę tarp jaunimo ir

valdžios institučijų, e-demokratijos vystymas matomi kaip būdai didinti jaunimo

dalyvavimą.

2010 m. ES patvirtino pažangaus, tvaraus ir integračinio augimo strategiją21, kurios

vienas iš tikslų yra iki 2020 m. pasiekti 75 proc. darbingo amžiaus gyventojų (20–64

metų) užimtumo rodiklį. Siekiant šio tikslo ES nuo 2010 m. įgyvendinama pavyždinė

iničiatyva „Judus jaunimas“ (angl. Youth on the Move), kurios tikslas yra gerinti

jaunimo švietimą ir įsidarbinimo galimybes, mažinti didelį jaunimo nedarbą ir didinti

jo užimtumą.

20 Europos Bendrijų Komisija, Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir sočialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, ES jaunimo strategija. Investicijos ir galimybių suteikimas. Atnaujintas atvirasis koordinavimo metodas, taikomas sprendžiant jaunimo problemas ir suteikiant jiems daugiau galimybių. KOM(2009) 200 galutinis. Briuselis, 2009.4.27 21 Europos Komisijos komunikatas. 2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija. KOM(2010) 2020 galutinis. Briuselis, 2010 m. kovo 3 d.

21

„Judaus jaunimo“ pavyždinė iničiatyva jaunimo užimtumo srityje numato įgyvendinti

priemones, kurios padėtų jaunuoliams gauti pirmąjį darbą ir pradėti karjerą, remti

rižikos grupėms priklausančius jaunuolius (pvž. neįgalumą ar sveikatos problemas

turinčius), užtikrinti tinkamą jaunuolių sočialinę apsaugą bei remti jaunus

verslininkus ir savarankiškai dirbančius asmenis.22

8 paveikslas. Pagrindiniai ES lygmens sprendimai, siekiant jaunimo užimtumo didinimo


Siekiant strategijoje „Europa 2020“ numatytų tikslų buvo būtina sukurti nedirbančio,

nesimokančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo stebėsenos sistemą, kurį leistų

lyginti ES valstybes nares. 2010 m. EK Užimtumo komitetas ir Rodiklių grupė (DG

EMPL) nustatė visoms ES narėms vieningą NEET sąvoką ir NEET, kaip standartizuoto

rodiklio, skaičiavimo metodologiją23. Pateiktame dokumente pagal sukurtą

metodologiją buvo pristatyta NEET situačijos ES apžvalga, pateikti statistiniai

duomenys ir valstybių narių palyginimas. Pateikti duomenys sudarė galimybę plėtoti

įrodymais grįstą NEET integravimo politiką.

Norėdamas aktyviai prisidėti prie jaunimo užimtumo didinimo 2010 m. EP priėmė

režoliučiją dėl jaunimo galimybių dalyvauti darbo rinkoje skatinimo, stažuotojų,

stažuočių ir praktikos padėties stiprinimo24. Minėtoje rezoliucijoje pateikiamas

išsamus sąrašas priemonių, galinčių didinti jaunimo įsidarbinimo ir užimtumo

galimybes.

22 Europos Komisija, Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir sočialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, „Judus jaunimas“ – iniciatyva išlaisvinti jaunimo potencialą, kad Europos Sąjungos ekonomikos augimas būtų pažangus, tvarus ir integracinis. KOM(2010) 477 galutinis, Briuselis, 2010.9.15 23 European Commission, DG Employment, Sočial Affairs and Inčlusion, „Youth neither in employment nor education and training (NEET). Presentation of data for the 27 Member States”, 2010 24 European Parliament, European Parliament resolution of 6 July 2010 on promoting youth access to the labour market, strengthening trainee, internship and apprenticeship status, 2009/2221(INI), Brussels, 2010

22

EP siūlė apibrėžti ES darbo vietos strategiją ir nustatyti plataus užmojo jaunimo

įdarbinimo gaires. Rekomenduojama subsidijuoti jaunimo įdarbinimą arba už jį

mokamas sočialinio draudimo įmokas. Siekiant ugdyti jaunimo verslumą siūloma

įgyvendinti priemones, palengvinančias jaunimo galimybes gauti finansavimą verslo

pradžiai.

Europos mikrofinansavimo priemonė pateikiama kaip gerasis jau įgyvendinamų

iničiatyvų pavyždys, kuriuo galėtų aktyviai naudotis jaunimas. Jaunimo užimtumui

didinti būtina maksimaliai efektyviai išnaudoti ES turimus finansinius resursus, todėl

EP siūlo ne mažiau nei 10 proč. ESF lėšų skirti jaunimui skirtiems projektams, taip pat

palengvinant naudojimosi fondo lėšomis sąlygas.

2011 m. pabaigoje EK iničiatyva startavo „Jaunimo galimybių iničiatyva“25. Šios

iniciatyvos tikslas yra trejopas:

– Sutelkti ESF lėšas jaunimo įgūdžių ugdymui ir patekimui iš švietimo sistemos į

darbo rinką. Šioje srityje siekiama ESF tečhninei pagalbai skirtus 1,3 mln. eurų

panaudoti gamybinės praktikos programoms kurti, o dar 3 mln. eurų skirti

verslą pradedantiems jaunuoliams ir sočialiniams verslininkams remti.

Numatoma ateinančioje finansinėje perspektyvoje nustatyti priemones skirtas

išimtinai jaunimui.

– Remti patekimą iš švietimo sistemos į darbo rinką. Siekiant sušvelninti šį

perėjimą, numatoma didinti gamybinė praktikos pasiūlą ES, gerokai daugiau

lėšų skirti jaunimo stažuočių programoms įmonėse, taip pat didinti Europos

savanorių tarnybos biudžetą ir taip skatinti jaunimo aktyvumą. Jaunimo

galimybių iničiatyvoje taip pat primą kartą nurodomas siekis kurti „Jaunimo

garantijų“ iničiatyvą.

– Judumas darbo rinkoje planuojamas remti pasitelkiant iki šiol ne pilnu

pajėgumu išnaudojamą Europos profesinio judumo portalą EURES bei EK

iničiatyva įgyvendinamą programą „Tavo pirmasis EURES darbas“.

Atskiruose dokumentuose numatytos priemonės 2012 m. buvo atspindėtos platesnio

pobūdžio EK komunikate dėl ekonomikos atsigavimo kuriant darbo vietas26. Šis

komunikatas bei jį lydintys darbiniai dokumentai plačiai apibrėžė nedarbo ir

užimtumo problematiką, numatė priemones kovai su šiomis problemomis ir pateikė

rekomendačijas dėl jų įgyvendinimo. Dokumentas perteikė pagrindinę žinutę – be

aktyvaus naujų darbo vietų kūrimo, esamų išlaikymo ir bendro visuomenės

užimtumo didinimo ES atsigavimas ir augimas po križės yra neįmanomas.

25 Europos Komisija, Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir sočialinių reikalų komitetui, Jaunimo galimybių iniciatyva. KOM(2011) 933 galutinis, Briuselis, 2011.12.20 26 Europos Komisija, Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir sočialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, Ekonomikos atsigavimas kuriant darbo vietas. KOM(2012) 173 galutinis, Briuselis, 2012 04 18

23

Prabėgus metams po „Jaunimo galimybių iničiatyvos“ starto, vis dar prastėjant

jaunimo užimtumo perspektyvoms 2012 m. pabaigoje buvo paskelbtas komunikatas

dėl jaunimo užimtumo didinimo27. Šiame komunikate buvo identifikuotos

pagrindinės jaunimo užimtumo didinimo problemos, numatyti galimi jų sprendimų

būdai bei pasiūlytos konkrečios ES lygmens priemonės.

Komunikatas numato Europos gamybinės praktikos aljanso steigimą, padėsiantį

jaunimui įgyti darbo patirties ir praktinių įgūdžių, dirbant pagal darbo sutartį

atitinkamoje įmonėje. Ši iničiatyva turėtų užtikrinti sklandesnį jaunuolių perėjimą iš

mokyklos į darbo rinką. Skatinant jaunimo judumą planuojama EURES transformuoti

į darbo paieškos ir įdarbinimo priemonę. EURES aprėptis bus išplečiama į ją taip pat

įtraukiant gamybinės praktikos ir stažuočių galimybes.

Bus toliau plėtojama „Tavo pirmasis EURES darbas“ iničiatyva, skirta padėti jaunimui

dirbti kitose ES valstybėse narėse. Šios iničiatyvos rėmuose darbo paieškos ir

įdarbinimo agentūroms teikiama parama kompensuojant jaunimo kelionių į darbo

pokalbius išlaidas bei apmoka iki įdarbinimo vykdoma integračinė veikla.

Komunikatas taip pat numatė jaunimo garantijų iničiatyvos ir stažuočių kokybės

sistemos priemones, kurioms buvo priimti atskiri ES lygmens dokumentai.

Jaunimo garantijų iničiatyvos28 tikslas yra užtikrinti jaunimo perėjimą iš mokyklos į

darbo rinką taip, kad per keturis mėnesius po mokyklos baigimo ar bedarbystės

jaunimas iki 25 metų gautų kokybiško darbo pasiūlymą, jiems būtų sudarytos tęstinio

mokymosi, gamybinės praktikos arba stažuočių galimybės. Šios iničiatyvos priemones

numatoma remti ES struktūrinių fondų lėšomis.

Po EK konsultačijų su sočialiniais partneriais paaiškėjo, kad ES veiksmai stažuočių

klausimu yra būtini. Atsižvelgiant į problemas, susijusias su tinkamu stažuočių

programų įgyvendinimu, buvo pateikti siūlymai dėl stažuočių kokybės sistemos

diegimo29. Pasiūlymuose numatyti ir apibrėžti pagrindiniai kokybės sistemos

elementai: stažuotės sutartis, informačijos skaidrumas, stažuotės tikslai ir turinys,

orientavimas ir pripažinimas, trukmė, viena po kitos einančių stažuočių galimybės,

sočialinės apsaugos nuostatos, užmokesčio ir (arba) išlaidų kompensavimas bei

partnerystės požiūris. Numatoma, kad stažuočių kokybės sistema galėtų būti

pateikiama rekomendačijų pavidalu.

27 Europos Komisija, Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir sočialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, Jaunimo užimtumo didinimas. KOM(2012) 727 galutinis, Briuselis, 2012 12 05 28 Europos Komisija, Pasiūlymas „Tarybos rekomendacija dėl „jaunimo garantijų“ iniciatyvos nustatymo“. KOM(2012) 729 galutinis, Briuselis, 2012 12 05 29 Europos Komisija, Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir

sočialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, Pasiūlyti stažuočių kokybės sistemą. Europos lygmens

socialinių partnerių antro etapo konsultacijos pagal Europos Sąjungos veikimo sutarties 154 straipsnį.

KOM(2012) 728 galutinis, Briuselis, 2012 12 05

24

2013 m. vasario mėn. Taryba pasiekė politinį susitarimą30 dėl Jaunimo garantijų

iniciatyvos. Ja siekiama užtikrinti, kad praradę darbą arba po mokslų baigimo

nerandantys darbo jaunuoliai iki 25 m. skubiai (per keturis mėn. nuo darbo netekimo

arba formaliojo mokymosi pabaigimo) gautų gerą pasiūlymą dirbti, toliau mokytis,

atlikti gamybinę praktiką arba stažuotis. Taryba paragino sutelkti pastangas į

iniciatyvų įgyvendinimą, įskaitant keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais.

Tačiau kai ES valstybės narės manė, kad laikotarpis, per kurį reikia pasiūlyti darbą

arba mokymosi, stažuočių ar praktikos galimybę yra per trumpas ir prašė nustatyti

šiek tiek ilgesnį laikotarpį tam, kad būtų atsižvelgta į skirtingas valstybių narių

situacijas ir jaunimo poreikius.

Taryba sutarė, kad iš esamų ES fondų, pavyždžiui, Europos sočialinio fondo ir kitų

sanglaudos politikos finansavimo priemonių, skiriami finansiniai ištekliai bus

papildyti nauja jaunimo užimtumo iničiatyva, dėl kurios Europos Vadovų Taryba

nusprendė 2013 m. vasario 7–8 d. susitikime31. Pagal šią naują iničiatyvą 2014–2020

m. laikotarpiu bus skirta 6 mlrd. EUR siekiant padėti regionams, kurių jaunimo

nedarbo lygis viršija 25 % ir įgyvendinti priemones, kuriomis sudaromos palankesnės

sąlygos jaunimui įsidarbinti, pavyždžiui, Jaunimo garantijų iničiatyvą32.

Patvirtintos Tarybos rekomendacijos apima ir Komisijos komunikatą, kuriuo

pradedamos antro etapo konsultacijos su Europos socialiniais partneriais dėl

stažuočių kokybės sistemos, o taip pat būsimą Europos gamybinės praktikos aljanso

struktūrą ir konsultačijų su suinteresuotaisiais subjektais pradžią33.

Ateities iššūkiai dirbant su NEET Europos Sąjungos kontekste

Minint pastarąją ES darbotvarkės aktualiją, jaunimo garantijas, pagrindinis iššūkis –

tai sutartų rekomendačijų įgyvendinimas, kuris gali būti nevienodas žinant, kad

derybose dėl rekomendačijų nebuvo iki galo sutarta dėl garantijų trukmės.

Vienas iš kelių stiprinant įgyvendinimą šiuo konkrečiu atveju būtų ES atvirojo

koordinavimo metodas, kuris jau plačiai taikomas įvairiose ES viešųjų politikų srityse

(pavyždžiui, ekonominių rekomendačijų įgyvendinimas Europos semestro eigoje,

strategijos Europa 2020 tikslų įgyvendinimas sočialinės atskirties, užimtumo ar

klimato kaitos srityse). Tačiau jo efektyvumas yra vertinamas įvairiai. Pirmiausia,

pats metodas ne visuomet leidžią pasiekti norimą režultatą. Antra, jis reikalauja

papildomų ES administračinių ir finansinių išteklių bei tinkamo teisinio

sureguliavimo įgyvendinant paskatų ir sankčijų sistemą (pvz. ekonomikos valdyme).

30 žr. Tarybos rekomendačijas pateiktas dokumente Nr. 6944/13 bei Tarybos spaudos pranešimą http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_Data/docs/pressdata/en/lsa/135746.pdf 31 žr. 2013 m. vasario 7-8 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, dokumento Nr. EUCO 37/13 32 žr. Tarybos spaudos pranešimą http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_Data/docs/pressdata/en/lsa/135746.pdf 33 Ibid.

http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_Data/docs/pressdata/en/lsa/135746.pdf

http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_Data/docs/pressdata/en/lsa/135746.pdf

25

Šiandien ES atvirasis koordinavimo metodas jau yra taikomas gretutinėse politikos

srityse, nustatant ir prižiūrint užimtumo ar sočialinės atskirties tikslus ir todėl iš

dalies persidengia su tyrime nagrinėjamomis NEET sočialinės aprėpties ir užimtumo

priemonėmis. Tai gali būti laikoma privalumu stiprinant ES užimtumo darbotvarkę.

Renkantis šį kelią pagrindinį dėmesį reiktų skirti siekiamų NEET rodiklių nustatymui

jaunimo strategijos veiklose (žr. dalį 4.8. Praktikos taikymo efektyvumo rodikliai bei

priedą Europos bendradarbiavimo jaunimo klausimais tikslai), o taip pat jų

įgyvendinimo priežiūrai (pvž. naudojant ES lygiu periodiškai rengiamas ataskaitas

įgyvendinant Europos jaunimo strategiją).

Įgyvendinimo ataskaitose turėtų būti įvardijamos geriausios NEET srityje pritaikytos

načionalinės praktikos pagal iš anksto sutartus jų efektyvumo vertinimo kriterijus.

Siūlytina, kad šios praktikos būtų sisteminamos ES lygiu ir prieinamos institučiniams

vartotojams. Be kita ko, šioje srityje rekomenduotina sustiprinti ES bei nacionalinio

lygmens parlamentinę priežiūrą įgyvendinant NEET sočialinės aprėpties bei

užimtumo skatinimo veiklas.

Verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad Lietuvos pirmininkavimo kontekste aktualūs bus

geresnio ES užimtumo darbotvarkės įgyvendinimo tikslai, kuriais bus siekiama

sumažinti išaugusį nedarbą ES, taip pat ir jaunimo tarpe. Didesnis dėmesys turės būti

skiriamas ES politiniams įsipareigojimams, tuo tikslu siekiant stiprinti načionalinių

užimtumo planų įgyvendinimo priežiūrą, o taip pat didinant užimtumo klausimus

kuruojančios ES Tarybos ir jai talkinančių komitetų (Užimtumo ir Sočialinės

apsaugos) vaidmenį.

Stiprinant sočialinės aprėpties ir užimtumo priemonių įgyvendinimą ES lygiu svarbu

nusistatyti ne tik siektinus NEET rodiklius, bet ir nacionaliniu bei ES lygiais renkamus

ir sisteminamus duomenis būtinus tinkamai apibūdinti pačią NEET grupę. Siekiant šio

tikslo yra svarbu apibrėžti reikalingų duomenų kaupimo būdus, jų sisteminimo

kategorijas bei analižės metodus, kurie galėtų būti naudojami ir prieinami metinėse

ES užimtumo ataskaitose.

Tokios praktikos atsiradimas ES lygiu paspartintų načionalinių susistemintų NEET

informačinių duomenų bažių atsiradimą, kurios būtų labai naudingos jų vartotojams

(savivaldos institucijoms, jaunimo užimtumo čentrams, įdarbinimo tarnyboms,

sočialinės paramos čentrams ir t.t.) kuriant ir įgyvendinant NEET sočialinės aprėpties

ir užimtumo intervenčijos praktikas. Šie duomenys taip pat padėtų pasiekti Europos

Sąjungos viduje migruojančią NEET grupę. Tai būtų aktualu didesnį migračijos srautų

disbalansą turinčioms ES valstybėms narėms.

ES lygiu įvardijus NEET sočialinės aprėpties ir užimtumo tikslus, atitinkamai, reiktų

koreguoti ES jaunimo strategijos veiklas, jas labiau orientuojant sočialinės aprėpties

ir, svarbiausia, užimtumo – įdarbinimo veikloms. Tuo tikslu galima būtų pasitelkti

NEET tyrimų srityje dirbančius ES institutus bei partnerius (pvz. Eurofound), kurie

26

galėtų prisidėti sisteminant NEET politikos intervenčijos priemones ar nustatant jų

efektyvumo rodiklius.

Galiausiai, projektuojant ES darbotvarkę NEET sočialinės integračijos klausimais bei

taikant NEET intervencijos priemones rekomenduojama laikytis visa apimančio

požiūrio, kuris apimtų prevenčijos, formaliojo ir neformaliojo švietimo, sočialinės

reintegračijos bei aprėpties, profesinio mokymo, jaunimo garantijų bei paramos

verslui priemonių visumą. Šis požiūris taip pat galėtų apimti užimtumui svarbias

sistemines priemones, tokias kaip darbo santykių lankstumas (aktualu diskusijose dėl

Europos sočialinio modelio) ar Europos kvalifikačijų sąranga, suteikiant darbo rinkos

poreikius atitinkančias kvalifikacijas ir jas atitinkamai pripažįstant ES lygiu (aktualu

įgyvendinant Europos įgūdžių panoramos iničiatyvą).

Atskirą dėmesį ES darbotvarkėje reikėtų skirti remiant profesinio mokymo

priemones, kurios būtų taikomos darbo vietoje, kartu užtikrinant sistemingą jų

kokybės priežiūrą ES vidaus rinkoje.

27

3. NEET Lietuvoje: teisinė ir administracinė aplinka

2012 metais atliktoje Jaunimo problematikos tyrimų režultatų palyginamojoje

analižėje34 buvo įvardinti pagrindiniai jaunimo ekonomines ir sočialinės raidos

netolygumai atskirose savivaldybėse. Rekomendačijose pateikta siūlymų, kuriuos

galima būtų suskirstyti į tris grupes:

1. Sritys, kuriose būtinos papildomos formaliojo švietimo priemonės, ypač

privalomajame pradiniame ugdyme. Čia galima paminėti tokius identifikuotus

trūkumus kaip silpnas mokinių dalyvavimas savivaldoje, profesinio

orientavimo ir konsultavimo mokyklose stoka, netinkamas požiūris mokykloje

į psičhologo paslaugas, menki prasmingo laisvalaikio, kultūrinio lavinimo

poreikiai bei menkai išplėtotos bendrojo lavinimo programos.

2. Sritys, kuriose aktyviau turėtų veikti nevyriausybinis sektorius ir vietos

bendruomenės per neformalaus ugdymo iniciatyvas. Išskirtos problemos:

nesaugi kaimynystė, atvirų jaunimo/dienos čentrų trūkumas, mažai

prieinamos jaunimo darbo čentrų paslaugos, nepakankamas verslumo

ugdymas, pilietinis pasyvumas, nepalanki politinės kultūros aplinka bei

motyvačijos stoka dalyvauti NVO, žemos sočialinės kompetenčijos, menki

fižinio aktyvumo įgūdžiai, siauros vertybinės nuostatos.

3. Sritys, kuriose reiktų papildomų aktyvavimo priemonių įdarbinant

jaunimą. Čia identifikuoti šie trūkumai: silpnos kvalifikačijų sąsajos su darbo

rinka, paplitęs trumpalaikis darbas – neišlaikoma darbo vieta ir silpni

darbiniai įgūdžiai, nepripažįstama neformaliojo švietimo metu įgyti įgūdžiai

bei darbinė patirtis, neišplėtotos aktyviosios darbo rinkos priemonės,

pavyždžiui, viešieji darbai tikslinėms jaunimo grupėms.

Eurofound apklausoje35 darbo ir sočialinių tyrimų institutas pastebėjo, kad Jaunimo

klausimai Lietuvoje nėra nagrinėjami nedirbančio, nesimokančio ir mokymuose

nedalyvaujančio jaunimo požiūriu, jam nėra taikomos tikslinės intervenčijos

priemonės. Visumoje, NEET problematika Lietuvoje nėra išsamiai nagrinėjama, nors

tam tikri NEET aspektai yra minimi atskirose sočialinei atskirčiai mažinti skirtose

intervenčijos priemonėse, ypač prevenčijai mokykloje, ar darbiniams įgūdžiams įgyti

per pameistrystę ar praktiką įmonėse.

Pasak instituto tokie NEET problemos aspektai kaip ankstyvo pasitraukimo iš

mokyklos prevenčija ar kvalifikačijų sąsajos su darbo rinkos poreikiais yra ypač

aktualios, taip pat kaip ir toliau aktualia išlieka jaunimo užimtumo problema. Tuo

34

http://ijpp.lt/lt/Vir%C5%A1utinis+meniu/projekto-rezultatai-1/jaunimo-problematikos-tyrimu-rezultatu-palyginamoji-analize-1/ 35 https://www.eurofound.europa.eu/emcc/erm/studies/tn1109042s/lt1109049q.htm

http://ijpp.lt/lt/Vir%C5%A1utinis+meniu/projekto-rezultatai-1/jaunimo-problematikos-tyrimu-rezultatu-palyginamoji-analize-1/

http://ijpp.lt/lt/Vir%C5%A1utinis+meniu/projekto-rezultatai-1/jaunimo-problematikos-tyrimu-rezultatu-palyginamoji-analize-1/

https://www.eurofound.europa.eu/emcc/erm/studies/tn1109042s/lt1109049q.htm

28

tarpu, tokios intervenčijos priemonės, kaip parama vienišiems ar nepilnamečiams

tėvams, imigrantams, jaunimui iš nedirbančių šeimų yra mažiau aktualios. Apklausoje

pastebėta, kad šios priemonės taip pat yra mažiau aktualios ir profesinėms

sąjungoms ar darbdaviams.

3.1 Tarpžinybinis jaunimo užimtumo koordinavimas Lietuvoje

2012 metų vasario 10 d. Ministro Pirmininko pavedimu buvo sudaryta tarpžinybinė

Vyriausybės darbo grupė jaunimo nedarbo problemoms spręsti, kuri tų pačių metų

kovo 15 d. pateikė prioritetinių priemonių jaunimo užimtumui didinti planą su

nustatytais rodikliais siektiniems rezultatams per 2012 – 2013 metus. Vyriausybė

pritarė planui ir nustatė šias prioritetines tryptis jaunimo užimtumo sritims:

– švietimo sistemos pasiūlos ir darbo rinkos poreikio subalansavimas (vidutinės

trukmės žmogiškųjų išteklių poreikio prognožavimas, žmogiškųjų išteklių

kvalifikačijos sąsajų su darbo vietomis stebėsenos sistema) bei lankstesniam

darbo santykių reguliavimui;

– jaunimo darbo įgūdžių formavimas švietimo sistemoje (profesinis mokymas,

praktikų/stažuočių sustiprinimas, pameistrystė, neformalus ugdymas per

savanorystę);

– parama pradedančiam verslą jaunimui (parama imant paskolas, paslaugos

verslui ir mentorystė, finansų inžinerijos priemonės, verslumo mokymai,

informavimo sistemos, idėjų komerčialižavimas, verslumas žemės ūkyje);

– aktyvios darbo rinkos priemonės (parama pirmajam darbui, įdarbinimas

subsidijuojant, darbo įgūdžių įgijimo rėmimas, mokymasis darbo vietoje);

– valstybės institučijų ir nevyriausybinio sektoriaus bendradarbiavimas

didinant jaunimo užimtumą (mobiliosios su jaunimu dirbančių spečialistų

komandos, efektyvi jaunimo darbo čentrų veikla, sočialinę atskirtį patyrusių

asmenų grąžinimas į darbo rinką).

Nors šios priemonės yra svarbios skatinant bendrą jaunimo užimtumą, atskiras ir

papildomas dėmesys turi būti skiriamas tarpžinybinio bendradarbiavimo stiprinimui

remiant nedirbantį ir nesimokantį jaunimą, kuris kaip taisyklė yra sunkiai

pasiekiamas ir reikalauja spečialių darbo su atskirties jaunimu žinių, aktyvaus

sočialinių ir ekonominių partnerių įsitraukimo, ypač regiono lygyje

bendradarbiaujant su savivaldos, švietimo, sočialinės paramos tarnybomis.

29

Buvo manoma, kad šių priemonių įgyvendinimas prisidės prie geresnių paklausesnių

spečialybių, lankstesnių darbo santykių, tinkamesnių profesinių įgūdžių, aktyvesnės

paramos įdarbinant jaunimą, tačiau svarbiausioji priemonė siekiant integruoti į darbo

rinką sunkiai pasiekiamą sočialinės atskirties grupei priklausantį jaunimą yra

bendradarbiavimo su jaunimo nevyriausybiniu sektoriumi skatinimas, įtraukiant

regioninius sočialinius ir ekonominius partnerius. Tarp pirmųjų žingsnių šioje srityje

minėtinas jaunų žmonių integračijos į darbo rinką, formaliojo švietimo sistemą

užtikrinimas, dirbant su jaunimu per mobiliąsias grupes bei sudarant sąlygas jų

sočialiniam užimtumui ir profesiniam aktyvumui, kurios yra vykdomos su

nevyriausybinėmis jaunimo organižačijomis panaudojant Europos sočialinio fondo

paramą.

LR Vyriausybė 2010 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 330 yra nustačiusi ministrų valdymo

sritis36. Remiantis šiuo nutarimu Sočialinės apsaugos darbo ministrui yra priskirtos

tokios su jaunimo sočialinės aprėpties ir užimtumo skatinimo priemonėmis susijusios

sritys kaip darbo politika (pvž. darbo santykiai, užimtumas, sočialinė partnerystė),

sočialinė parama (pvž. sočialinė parama mokiniams), šeimos ir jaunimo politika

(jaunimo reikalai), sočialinė integračija (pvž. neįgalieji, skurdo ir sočialinės atskirties

mažinimas), bendruomenių ir nevyriausybinių organižačijų plėtra. Šios priemonės

yra aktualios užimtumo skatinimui, tačiau be profesinio mokymo, darniai veikiančios

kvalifikačijų pripažinimo sistemos, stiprių žmogiškųjų išteklių ir paramos kuriant

verslą jų įgyvendinimas nebūtų iki galo efektyvus, reikalautų didesnių

administračinių bei finansinių sąnaudų.

Švietimo ir mokslo ministrui priskirtos sritys yra susijusios su formaliojo švietimo

sistema (privalomas formalusis ugdymas, profesinis mokymas, kvalifikačijų sistema),

neformaliojo švietimo sistema (neformalusis vaikų bei suaugusiųjų švietimas),

švietimo pagalba. Šios sritys yra ypač aktualios dirbant su sočialinės atskirties

prevenčija, o taip pat probleminį jaunimą grąžinant atgal į švietimą, tačiau be į NEET

tikslus orientuotos jaunimo politikos, bendruomenių paramos, sočialinės integračijos

ar piniginės paramos priemonių jos būtų mažai efektyvios. Kitas blokas priemonių,

kurios būtų svarbios NEET integračijai į darbo rinką, yra susijusios su kvalifikačijų

pripažinimo sistema bei kvalifikačijų sąsajomis su darbo rinkos poreikiais (pvž.

kvalifikačijų žemėlapis). Šių priemonių įgyvendinimas svarbus žmogiškųjų išteklių

stiprinimui, šioje srityje dirbant kartu su Ūkio ministerija.

Ūkio ministras atsako už sritis, susijusias su ūkio politika (pvž. žmogiškųjų išteklių

politika) bei konkurencingumo stiprinimu (pvž. palankios aplinkos verslui kūrimas,

investičijų pritraukimas, inovačijos versle, pramonės ir paslaugų plėtra). Šios sritys

yra aktualios NEET veikloms susijusioms su mokymais darbo vietoje (žmogiškieji

ištekliai), ypač kuriant naujas praktiniams mokymams skirtas darbo vietas, teikiant

paramą darbdaviui, o taip pat skatinant jaunimo verslumą (pvž. parama verslo

36 http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=429077

30

pradžiai, mokymai idėjoms komerčialižuoti, ES paramos finansų inžinerija – pastaroji

priemonė aktuali dirbant kartu su Finansų ministerija).

Jaunimo reikalų departamentas prie Sočialinės apsaugos ir darbo ministerijos (JRD),

kaip jaunimo politiką įgyvendinanti institučija, galėtų būti ta institučija, kuri

užtikrintų Vyriausybės identifikuotų prioritetinių krypčių įgyvendinimą, horižontalią

stebėseną bei sustiprintų skirtingoms ministerijoms būdingų ir su jaunimo užimtumu

susijusių veiklių efektyvesnį koordinavimą. Tam turėtų būti skatinamas tarp-

institučinis bendradarbiavimas, JRD įtraukiant į politikos formavimo pročesą.

Vyriausybė yra pavedusi Sočialinės apsaugos ir darbo ministerijai įgyvendinti JRD

steigėjo teises ir pareigas. Jaunimo politiką įgyvendinančio JRD37 tinklalapyje

nurodoma, kad departamentas įgyvendina valstybės jaunimo politikos tikslus ir

priemones, stiprinančias jaunimo motyvačiją ir galimybes įgyti išsilavinimą, gauti

darbą ir įsitraukti į aktyvų visuomeninį gyvenimą, dalyvauja sprendžiant jaunimo

problemas bei plėtoja neformalų ugdymą ir jaunimo socializacijos procesus.

JRD buvo įkurtas 2006 m. rugpjūčio 15 d. pertvarkius Valstybinę jaunimo reikalų

tarybą38, kurią Seimo pavedimu, o taip pat įgyvendindama Valstybinės jaunimo

politikos končepčiją39, 1996 m. spalio mėn. buvo įsteigusi Vyriausybė. Koncepcijoje

įvardinti pagrindiniai valstybinės jaunimo politikos tikslai40

apėmė platų priemonių

spektrą, buvo horizontalūs, bendrai taikomi ir būdingi kelioms ministerijoms. Atitinkamai,

šių priemonių įgyvendinimas reikalavo stiprios tarpžinybinės koordinacijos bei sustiprinto

dialogo su socialiniais partneriais ir nevyriausybinėmis jaunimo organizacijomis.

2011 metų JRD ataskaitoje41 minimos šios įgyvendinamos priemonės: jaunimo

politikos atstovavimas, finansinės paramos skyrimas jaunimo ir su jaunimu

dirbančioms organižačijoms, načionalinės jaunimo verslumo ugdymo ir skatinimo

programos, o taip pat načionalinės antidiskriminačinės programos įgyvendinimo

priemones. Ataskaitoje nurodoma, kad didžioji dalis JRD veiklos yra skirta jaunimo

politikos atstovavimui ir nukeipta į aktyvaus dalyvavimo, struktūrinio dialogo tikslus.

Tuo tarpu jaunimo verslumo skatinimas tarp veiklos sričių neminimas.

Jaunimo politikos įgyvendinimas apskritai, ir NEET konkrečiai yra efektyvesnis, kai

tam yra rimta parlamentinė kontrolė. Remiantis ES valstybių narių praktika galima

pasiūlyti metinių Jaunimo politikos apžvalgų rengimą ir pristatymą Seimui pagal

atskiras temas (pvž. sočialinė aprėptis ir užimtumas, verslumas, jaunimo NVO ir

įdarbinimo paslaugos, Jaunimas ir švietimas, etč.). Teminių ataskaitų rengimo

37 http://www.jrd.lt/apie-jrd 38 2006 m. balandžio 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 329 39

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/oldsearch.preps2?a=29491&b= 40

intelektualios, pilietiškos, demokratiškos asmenybės formavimas; jaunimo integracija į Lietuvos

visuomenės politinį, pilietinį, ekonominį, socialinį ir kultūrinį gyvenimą; dvasinių vertybių formavimas

ugdant pareigą Tėvynei ir šeimai 41 http://www.jrd.lt/uploads/dokumentai/ataskaitos/JRD_2011_m_veiklos_ataskaita..pdf

http://www.jrd.lt/apie-jrd

http://www.jrd.lt/uploads/dokumentai/ataskaitos/JRD_2011_m_veiklos_ataskaita..pdf

31

koordinavimą galima būtų pavesti JRD ir jo savininko teises ir pareigas

įgyvendinančiai ministerijai.

Tokiu būdu būtų siekiama užtikrinti visuotinį požiūrį į jaunimo užimtumo skatinimo

priemones bei formuluoti aiškius į režultatus orientuotus rodiklius ir nuosekliai

vykdyti jų įgyvendinimo priežiūrą. Tarp tokių priemonių minėtinos – aktyvus

bendradarbiavimas su jaunimo tyrimus vykdančia bendruomene, profesinio

orientavimo rėmimas praktikoms bei stažuotėms, aktyvios sočialinės paramos

teikimas užimtumo ir verslumo projektams ir sveikos gyvensenos bei fizinio

aktyvumo skatinimas. Šioms priemonėms būtų galima sutelkti didesnius finansinius

ir žmogiškuosius išteklius nedirbančio, nesimokančio ir mokymuose nedalyvaujančio

jaunimo sočialinei aprėpčiai ir užimtumui didinti per jaunimo garantijas, darbinių

įgūdžių formavimą ar darbdavio poreikius atitinkantį profesinės kvalifikačijos kėlimą.

3.2 Ankstyvojo pasitraukimo iš mokyklos prevencija

Lietuvoje įvestas bendrasis įpareigojimas jaunimui iki 16 metų mokytis pagal

pradinio ir pagrindinio ugdymo programas. Vaikui, kuris nuolat nesimoko ar nelanko

mokyklos gali būti skiriamos minimalios priežiūros priemonės. Taip siekiama, kad

mažėtų nesimokančių pagal privalomojo švietimo programas vaikų, būtų

organižuojamas kryptingas darbas ir teikiama švietimo pagalba vaikams,

nelankantiems mokyklos ar turintiems kitų elgesio problemų. Šalia deklaruojami

siekiai spręsti mokyklos nelankymo problemas, t.y. užtikrinti tinkamą infrastruktūrą,

kurti naujas mokymo programas (modulius), specialias klases darbui su

nesimokančiais ar mokyklos nelankančiais vaikais, prevenčijos (grąžinimo) modelius,

gerinti teikiamą pagalbą mokymosi sunkumų turintiems vaikams, tobulinti pedagogų,

švietimo pagalbos spečialistų kompetenčiją ir modernižuoti jų darbo aplinką,

analižuoti problemas, taikomų programų veiksmingumą 42.

Lietuvoje yra skiriami minimalūs administračiniai ištekliai darbui su ankstyvo

pasitraukimo iš mokyklos mokinių rižikos grupėmis ir prevenčija. Lietuvos bendrojo

lavinimo mokyklose 2010 metų duomenimis dirbo 988 socialiniai pedagogai, veikia

mokyklų aprūpinimo geltonaisiais autobusais programa, kuria siekiama, kad kaime

gyvenantys ar spečialiųjų poreikių turintys mokiniai saugiai pasiektų artimiausias

mokyklas ir taip būtų užtikrintas švietimo prieinamumas.

Savivaldos lygiu Lietuvoje veikia pedagoginės ir psičhologinės pagalbos teikimo

modelis - įsteigtos 54 pedagoginės psičhologinės tarnybos. 2009 metais jose buvo

287 specialiojo pedagogo, logopedo, psichologo, socialinio pedagogo, gydytojo

neurologo etatai. Programoje pastebima, kad nors švietimo pagalbos vaikams

prieinamumas gerėja, tačiau šių tarnybų materialinė, tečhninė, metodinė bažė išlieka

42

LR Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas (Žin., 2007, Nr. 80-3214)

http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=301806

32

menka, o mažesnėse savivaldybėse trūksta reikiamos kvalifikačijos spečialistų.

Programoje nustatyta, kad šių spečialistų skaičius bus toliau didinamas, keliama jų

kvalifikačija, bus organižuojami tėvystės ugdymo kursai, toliau stiprinama

54 pedagoginių-psičhologinių tarnybų materialinė bažė.

Teisės aktuose deklaruojama43, kad mokyklose siekiama užtikrinti saugią ir sveiką

aplinką mokiniams, sudaryti tinkamas vaiko gerovės sąlygas ir šalinti mokyklos

nelankymo priežastis, tačiau praktikoje vaikų elgsenos stebėsenos informačinė

sistema yra dar tik baigiama diegti, siekiant tinkamai kaupti ir apdoroti duomenis

apie mokinių negatyvaus elgesio raišką ir raidą, sisteminti tokio elgesio priežastis bei

numatyti tikslinę individualią pagalbą.

Lietuvoje taip pat veikia Nesimokančių vaikų ir mokyklos nelankančių mokinių

informačinė sistema 44, kurios paskirtis yra kaupti, saugoti ir teikti informačiją apie

nesimokančius ir bendrojo lavinimo mokyklos nelankančius mokinius, nesimokymo

ir mokyklos nelankymo priežastis. Sistema buvo sukurta vykdant valstybės projektą

„Iškritusių iš mokyklos mokinių grąžinimas“. Sistemą administruoja Švietimo

informačinių tečhnologijų čentras.

Dirbant su asocialaus elgesio prevencija, kuri bendroje praktikoje taip pat gali būti

laikoma sočialinės atskirties prevenčijos dalimi, Lietuva yra parengusi smurto

prevenčijos mokykloje programą, kuri veikia Norvegijos Olweus programos pagrindu.

Programa išsiskiria tuo, kad dirbti smurto prevenčijos srityje mokoma visa mokyklos

bendruomenė – nuo mokyklos vadovo iki pagalbinio darbininko. 2010 metais

programoje dalyvavo 90 šalies mokyklų. Įgyvendinamos ir kitos tikslinės smurto

prevenčijos programos „Zipio draugai“, „Sečond Step“ (Antras žingsnis)45.

Siekiant, kad pagalba mokiniams būtų lengviau prieinama, Lietuvoje veikia pagalbos

tarnyba vaikams ir paaugliams iki 18 metų „Vaikų linija“46. Pagalba gali būti teikiama

internetu, laiškais ar telefonu iškilus sunkumams dėl nesutarimų su draugais, tėvais

ar mokytojais, sunkumų moksluose ar patiriamos prievartos bei patyčių. Į Vaikų liniją

taip pat gali skambinti suaugusieji, kurie nori pranešti apie pažeidžiamas vaikų teises.

Nežiūrint šių į sočialinės atskirties prevenčiją orientuotų priemonių visumoje

Lietuvoje veikia į pasekmes orientuotos priemonės (žr. Mokyklos nelankančių

sugrąžinimas į mokyklas ar mokymus). Tiek mokyklose veikiančių sočialinių

pedagogų, tiek savivaldos vaiko teisių apsaugos skyrių, pedagoginių psičhologinių

43

2004 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. ISAK-1462 „Dėl teisės pažeidimų, mokyklos nelankymo, narkotinių ir psičhotropinių medžiagų vartojimo, ŽIV/AIDS, smurto ir nusikalstamumo prevenčijos“ (Žin., 2004, Nr. 145-5281; 2009, Nr. 44-1725 44 https://nemis.emokykla.lt/mnimnis/main.htm?execution=e1s1 45 Ibid. 46 http://www.vaikulinija.lt/



https://nemis.emokykla.lt/mnimnis/main.htm?execution=e1s1

http://www.vaikulinija.lt/

33

tarnybų darbuotojų kvalifikačiją būtina toliau kelti, ypač tų, kurie tiesiogiai ir

arčiausiai dirba prie nemotyvuotų lankyti mokyklą ar mokytis mokinių. Svarbu siekti,

kad panašios problemos būtų sprendžiamos vietoje, kuo arčiau mokyklos ir šeimos

bei neskubant įtraukti kitų, jau į pasekmes orientuotų, tarnybų (pvž. nepilnamečių

reikalų inspektoriai). Regioniniu požiūriu tai ypač aktualu būtų žemesnius

ekonominius ir sočialinius rodiklius turinčioms rajoninėms savivaldybėms47.

Turėtų būti dedamos visų prevenčijos srityje dirbančių tarnybų pastangos gerinant

lankstųjį formalųjį mokslą, tinkamai konsultuojant ir orientuojant mokinius, ypač

stiprinant veikimo bendruomenėje, sočialinius ir darbinius įgūdžius. Valstybė

mokyklose dirbant su atskirties prevenčija ir mokinių rižikos grupėmis turėtų

daugiau dėmesio skirti paramai mokykloms bei savivaldos institučijoms esančioms

didesnį sočialinį ir ekonominį atotrūkį turinčiuose regionuose. Šalies mastu turėtų

būti stiprinama atskirties rižikos grupių stebėsena bei tam darbui tinkamai

parengiami socialiniai darbuotojai.

3.3 Mokyklos nelankančių sugrąžinimas į mokyklas ar mokymus

Mokyklos nelankančių vaikų sugrąžinimo į mokyklas programoje48 paminėtos

pagrindinės mokyklos nelankymo priežastys, susijusios su nesugebėjimu įsisavinti

mokymosi turinio, laiku nesuteikta švietimo pagalba, psičhologiniais ypatumais,

emočijų ir elgesio sutrikimais, nepatenkinamomis sočialinėmis ir ekonominėmis

mokinio ir jo šeimos sąlygomis, nepakankama pedagogų kompetenčija motyvuojant

mokinius49.

Jaunimo mokyklų končepčijoje50 apibrėžta, jog jaunimo mokyklų tikslas yra padėti

vaikams ir jaunuoliams grįžti į nuosekliojo mokymosi sistemą, padedant jiems

atstatyti mokymosi motyvačiją, sudarant sąlygas pažinti save, išmokti spręsti

gyvenime iškylančias problemas ir išsiugdyti atsparumą neigiamai sočialinei įtakai.

Tarp mokyklos uždavinių yra numatyta įvairi praktinė, teorinė veikla, atitinkanti

požityvius mokinio poreikius, interesus ir gebėjimus, turtinanti jų asmeninę patirtį

bei padedanti pasirengti tolesniam mokymuisi, profesiniam apsisprendimui,

socialiniam-kultūriniam gyvenimui.

47 žr. Lietuvos savivaldybių indeksas 2011, LLRI 48 http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=383223 49 Žr. Lietuvos jaunimo mokyklose atliktus tyrimus „Nesėkmingo mokymosi mastai ir priežastys (2003 m.), „Paauglys – šeima – mokykla – išorinis pasaulis“ (2005 m.), „Jaunimo mokyklų veiksmingumas“ (2005 m.) 50 http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=269621

http://dl.dropboxusercontent.com/u/150468/Lietuvos%20savivaldybiu%20indeksas%202011%20web.pdf

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=383223


34

Mokyklų tobulinimo programoje plius51 buvo numatyti tolesni žingsniai

besimokančiųjų mokyklų tinklo ir alternatyvaus ugdymo švietimo sistemoje diegimui.

Programoje numatoma sukurti sąlygas mokykloms stiprinti bendruomenių gebėjimą

spręsti ugdymo pročeso kaitos problemas bei sudaryti sąlygas kuo didesniam

mokinių skaičiui įgyti pagrindinį išsilavinimą ir siekti, kad mokiniai tęstų mokymąsi

toliau įgydami vidurinį išsilavinimą ir darbo rinkoje paklausią profesinę kvalifikačiją.

Tame tarpe iki 2012 metų buvo ketinama parengti atitinkamus Jaunimo namų

aprašus, alternatyvaus ugdymo, pedagogų rengimo ar dalykų sričių modulius,

kvalifikačijos kėlimo programas.

Nėra duomenų apie šių tikslų įgyvendinimą, stebėseną ir režultatų įvertinimą

praktikoje, todėl negalima teigti, kad Lietuvoje egzistuoja pilnai veikianti antrosios

galimybės – grąžinimo į švietimą ar mokymus sistema. Iš kitos pusės reikia pastebėti,

kad veikia atskiros iničiatyvos, kuriomis siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į

mokyklos nelankanti jaunimą, tokios kaip “Mokyklon? Pakeliui!“. Pastarąją

įgyvendina Lietuvos moksleivių sąjunga kartu su Švietimo ir mokslo ministerija.

3.4 Baigusiųjų mokyklą užimtumo skatinimas

Jaunimo darbo čentrų veiklos ataskaitoje52 pateikiama, kad vien tik per 2013 metų

pirmąjį ketvirtį buvo suteikta konsultavimo ir informavimo paslaugų 50639

asmenims, iš jų individualių konsultačijų darbo paieškos ir profesinio mokymo

klausimais suteikta 21592 asmenims, elektroniniu paštu ir telefonu informačija

pateikta 11168 asmenims, 18638 asmenims buvo organižuoti užsiėmimai tikslinėse

grupėse. Tačiau šioje ataskaitoje nėra informačijos apie tai, kurios paslaugos buvo

teikiamos ir kurios tikslinės grupės bei kaip buvo atrenkamos. Ataskaitoje nėra

režultatų vertinimo, neįvardijami sėkmingos praktikos projektai bei tikslai kitiems

metams. Ataskaitoje taip pat nėra pateikta informačijos ir apie kitas

bendradarbiavimo iničiatyvas pasitelkiant Lietuvos darbo biržos teritorinius

padalinius, nevyriausybinį sektorių bei sočialinius ir ekonominius partnerius. Nėra

įvardinti vertinimo kriterijai bei nėra apibendrinami atsiliepimai apie suteiktas

paslaugas. Jaunimo darbo čentro tinklalapyje taip pat nėra pateiktos informačijos apie

tai kaip čentras bendradarbiauja su formaliojo švietimo įstaigomis, verslo

organižačijomis bei profesinėmis sąjungomis (pateikta tik informacija apie tai kaip

bendradarbiaujam su pasieniečių mokykla bei valstybės sienos apsaugos tarnyba).

Jaunimo darbo centro tinklalapyje galima rasti informacijos apie centro atliekamas

paslaugas, tokias kaip savarankiškos darbo paieškos terminalai, informačija bei

pažintiniai filmai apie profesijas, tinkamumo profesijai bei asmeninių gebėjimų testai,

51 http://www.smm.lt/es_parama/docs/pasirengimas/MTP_plius.pdf 52

http://www.ldb.lt/jaunimui/apie/Ataskaitos/2013%20m.%20I%20ketv.%20JDC%20veiklos%20ataskaita.pdf

http://www.smm.lt/es_parama/docs/pasirengimas/MTP_plius.pdf



35

individualios CV bei motyvačinio laiško rengimo paslaugos, karjeros planavimo

popietės. Tačiau nėra pateiktas šių paslaugų efektyvumo vertinimas bei režultatų

priežiūros rodikliai. Atitinkamai tenka konstatuoti, kad Lietuvoje šiandien nėra

efektyviai veikiančios perėjimo iš mokyklos į užimtumą sistemos, nėra žinomi darbo

paieškos programų režultatai.

Vyriausybės patvirtintame 2012-2013 metų jaunimo užimtumo didinimo plane

numatyta organižuoti nekvalifikuotų jaunų bedarbių mokymą pagal pirminio

profesinio mokymo programas, taikant mokinio krepšelio prinčipus. Remiantis šia

priemone įregistruotas nedirbantis ir nekvalifikuotas jaunimas iki 21 metų galėtų

įgyti pirmąją profesinę kvalifikačiją jį nukreipus į formaliojo profesinio mokymo

programas. Įgyvendinant šią priemonę svarbu užtikrinti profesinio mokymo įstaigų

bendradarbiavimą su Lietuvos darbo birža, teikti informačiją teritoriniams darbo

biržos skyriams apie galimybę organižuoti profesinį mokymą.

Kita jaunimo užimtumo plano priemone siekiama numatyti galimybę pasirašyti

darbdavio ir praktikanto praktinio mokymo sutartis. Šios sutartys galiotų šalia

trišalių mokymo sutarčių (per švietimo įstaigas) ir padidintų galimybes įgyti darbo

įgūdžius mokymo pročese. Atskirai plane siūloma plėtoti jaunimo neformalų ugdymą

per savanorystę, kuri suteiktų naujų galimybių įgyti kompetenčijų, darbo įgūdžių bei

padėtų apsispręsti dėl tolesnio mokymosi ar darbo, kartu užtikrinant, kad

neformaliojo ugdymo metu darbo rinkoje įgytos kompetenčijos būtų tinkamai

pripažintos.

3.5 Įgytos kvalifikacijos kėlimas

Profesinio mokymo įstatyme53 pateikiamas pameistrystės profesinio mokymo

organižavimo formos apibrėžimas, pagal kurį praktinis mokymas turi būti vykdomas

darbo vietoje: įmonėje, įstaigoje, organižačijoje, ūkininko ūkyje ar pas laisvąjį

mokytoją. Profesinio mokymo teikėjas, taikydamas pameistrystės formą, su asmeniu

sudaro darbo ir profesinio mokymo sutartis. Asmens praktinis mokymas

organižuojamas jo darbo vietoje, o teorinis mokymas gali būti vykdomas profesinio

mokymo įstaigoje, profesinio mokymo teikėjui sudarius su ja ir mokiniu profesinio

mokymo sutartį. Ši priemonė gali būti vykdoma kartu su prevenčine parama NEET,

tačiau tam svarbu užtikrinti minimalius profesinius ir darbinius įgūdžius, juos

derinant su formaliojo ugdymo programomis tam, kad būtų galima nuosekliai tęsti

profesinį pasirengimą sėkmingai integračijai į darbo rinką.

Profesinio mokymo įstatymas taip pat numato, kad neformaliojo profesinio mokymo

programos gali būti registruojamos Kvalifikačijos tobulinimo programų ir renginių

registre. Po šia nuostata patektų ir NEET darbinių įgūdžių formavimas neformaliojo

53 http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=350526


36

švietimo būdu, su galimybe vėliau tęsti ar kartu derinti formalųjį profesinį mokymą.

Tuo tarpu jaunesni nei 16 metų asmenys, patekantys po sočialinės atskirties rizikos

grupe ar jau dalyvaujantys reintegracijos – gražinimo į švietimą priemonėse, turėtų

galimybę mokytis pagal profesinio mokymo programą kartu tęsdami pagrindinio

ugdymo programą.

Praktikos galimybės taip pat galėtų būti derinamos su NEET prevencijos

priemonėmis, sudarant sąlygas išlaikyti įgytą darbo vietą, neiškristi iš darbo rinkos

bei taip sumažinti ilgalaikio nedarbo rižiką. Tokios NEET priemonės galėtų būti

skiriamos aukštesnio išsilavinimo pakopos NEET rižikos grupėms ar ką tik tapusiems

NEET ir įsiregistravusiems darbo biržoje su galimybe juos grąžinti atgal į aukštojo

švietimo sistemą. Tokios nuostatos galėtų būti įtrauktos į kuriamas praktikos

sistemas, bendradarbiaujant su verslo asočiačijomis (pvž. Lietuvos prekybos įmonių

asociačijos ir partnerių – Vilniaus universiteto, Vilniaus kolegijos ir Tarptautinio

verslo mokyklos projektas prekybos praktikų sistemai). Kvalifikačijos ir darbo

įgūdžių kėlimui gali būti naudojamos ir imitačinės įmonės, nebūtinai jas siejant su

konkrečia darbo vieta įmonėse. Tokiu būdu būtų galima imituoti įvairesnes įmonių

veiklas bei užduotis ir taip skatinti besimokančiųjų kūrybiškumą. Atskirai svarbu

užtikrinti ir tinkamas praktikos vadovo (mentoriaus) kompetenčijas, ypač dirbant su

NEET rižikos grupėmis, o taip pat skatinti tarptautinį bendradarbiavimą atliekant

praktikas ir stažuotes bei geriau supažindinant studijuojančius su globalesniais

įmonių konkurenčingumo klausimais.

2012-2013 metų jaunimo užimtumo didinimo plane kvalifikačijos stiprinimui bei

siekiant palengvinti jaunimo integračiją į darbo rinką siūloma toliau plėtoti

pameistrystės mokymo formas siekiant užtikrinti nuolatinį ryšį tarp mokymo

institučijos ir verslo įstaigų. Toliau svarbu didinti tarpinstitučnį Ūkio, Švietimo ir

mokslo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų bendradarbiavimą kuriant

pameistrystės vietų informačijos ir paieškos sistemas.

Užimtumo plane taip pat siūloma atnaujinti 2012 metų pradžioje baigtą projektą „Būk

aktyvus darbo rinkoje“, skirtą suteikti praktinio darbo įgūdžių jaunimui,

pradedančiam darbinę veiklą bei teikti prioritetą jaunų bedarbių ir asmenų, įspėtų

apie atleidimą, profesiniam mokymui, susiejant jį su būsima darbo vieta.

Profesinio švietimo sistemoje taip pat svarbu užtikrinti tinkamas kvalifikačijos

sąsajas su darbo rinkos poreikiais. Čia tenka pastebėti, kad Lietuvoje dar tik pradėtas

įgyvendinti „kvalifikačijų žemėlapis“, kurio įgyvendinimo pabaiga numatyta tik 2014-

2015 metams. Vyriausybė 2012 metais patvirtino grafiką, pagal kurį bus sukurta

žmogiškųjų išteklių kvalifikačijos sąsajų su darbo vietomis stebėsenos sistema, kuri

leis sukurti darbo vietų žemėlapį pagal profesijų grupes ir darbdavio keliamus

kvalifikačijos reikalavimus, o tai pat gauti objektyvią informačiją asmenų

įsidarbinimą ir karjerą bei palyginti studijų ir profesinio mokymo programų

absolventų parengimo efektyvumą. Ši informačija būtų panaudojama vykdant

37

profesinio orientavimo ir informavimo priemones ir rengiant vidutinės trukmės

žmogiškųjų išteklių paklausos prognožes.

Įstatymų lygyje bei dirbant su NEET grupe svarbu derinti formaliojo profesinio

mokymo programų rengimą su taikomomis aktyviomis paramos darbo rinkai

priemonėmis. Bendradarbiavimo šioje srityje didinimas tarp Švietimo ir mokslo bei

Sočialinės apsaugos ir darbo ministerijų būtų svarbi paskata ryšiui tarp profesinio

mokymo ir įdarbinimo paslaugų užtikrinti.

3.6 Praktinių kliūčių užimtumui mažinimas

Užimtumo rėmimo įstatymo tikslai taip pat gali atitikti darbo su NEET grupe

priemones, nes be visiško gyventojų užimtumo įstatyme taip pat yra kalbama ir apie

sočialinės atskirties mažinimą bei sočialinės sanglaudos stiprinimą.

Užimtumo rėmimo įstatymas taip pat apibrėžia ilgalaikį nedarbą, kuris yra artimas

NEET tikslinės grupės apibūdinimui. Pagal įstatymą, ilgalaikiai bedarbiai yra

skirtingai apibrėžiami jaunimui iki 25 metų ir vyresnių nei 25 metų grupėse.

Remiantis įstatymu asmenys iki 25 metų yra laikomi ilgalaikiais bedarbiais jei jų

nedarbo trukmė viršija 6 mėnesius. Tuo tarpu vyresni nei 25 metų asmenys

ilgalaikiais bedarbiais laikomi jei jų nedarbo trukmė viršija 12 mėnesių.

Dirbant su NEET, ilgalaikiais bedarbiais ar jaunimu patenkančiu į NEET rižikos grupę,

svarbu sudaryti tinkamas sąlygas geresniam mokymo ar kitos sočialinės aprėpties

paslaugos pasiekiamumui. Užimtumo rėmimo įstatyme54 minimos teritorinio

mobilumo paslaugos, kurios gali būti teikiamos per aktyviąsias darbo rinkos

priemones. Įstatyme teigiama, kad aktyvios darbo rinkos politikos priemonės yra

skirtos apmokėti susisiekimo iš gyvenamosios vietos į profesinio mokymo vietą

išlaidos, apigyvendinimo išlaidos, kuomet vykstama į profesinio mokymo vietą ne

dažniau kaip vieną kartą per savaitę, o taip pat visos privalomojo sveikatos išlaidos.

Kita užimtumo rėmimo įstatyme apibrėžiama grupė, kuri yra artima NEET, yra

asmenys, turintys įsipareigojimų šeimai, t.y. asmenys, kurių užimtumo galimybes

varžo šeimos aplinkybės, pavyždžiui, vaikų iki 3 metų ar sergančių, neįgalių šeimos

narių nuolatinė slauga ar priežiūra.

Užimtumo rėmimo įstatyme įvardijami „darbo rinkoje papildomai remiami asmenys“

taip pat gali būti identifikuojami su atskiromis NEET grupėmis. Įstatymas tokių

asmenų grupei priskiria darbingo amžiaus neįgaliuosius, ilgalaikius bedarbius,

asmenis prižiūrinčius sergančius ar neįgaliuosius, grįžusius iš laisvės atėmimo vietų,

iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje nedirbusius du ir daugiau metų,

54



38

priklausomus nuo narkotinių, psičhotropinių ir kitų psičhiką veikiančių medžiagų,

baigusius psičhologinės sočialinės, profesinės reabilitačijos programas.

Kalbant apie šių asmenų įdarbinimą įstatyme minimos darbo ieškančių asmenų

registravimo paslaugos, tačiau verta pastebėti, kad dirbant su ilgalaikiais bedarbiais

bendrosios darbo rinkos pokyčių stebėsenos nepakanka, kaip nepakanka tik

informavimo apie laisvas darbo vietas. Šioje srityje teikiant viešąsias įdarbinimo

paslaugas, ypač NEET tikslinei grupei deramą dėmesį svarbu skirti individualios

konsultačijoms bei orientavimo ir nukreipimo į mokymus ar darbo rinką paslaugoms.

Šalia svarbu plėsti ir tarpininkavimo paslaugas įdarbinant sočialinę atskirtį patiriantį

NEET.

Sočialinių įmonių įstatymas55 apibrėžia sočialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų

tikslines grupes, kurios taip pat gali būti derinamos su darbo su NEET grupe

priemonėmis. Įstatyme kalbama apie neįgaliuosius, asmenis turinčius priklausomybę

ar grįžusius iš laisvės atėmimo vietų. Įstatyme minimi ir ilgalaikiai bedarbiai, tačiau

kartu sakoma, kad jų nedarbo trukmė turi būti ilgesnė nei 2 metai, kas šiuo atveju

būtų nesuderinama su tiksline NEET grupe. Įstatymas numato, kad sočialinei įmonei

gali būti teikiama valstybės pagalba subsidijos forma (darbo užmokesčiui, sočialinio

draudimo įmokoms, darbo vietų steigimui, mokymams, darbo aplinkai, papildomoms

asistento ar transporto išlaidoms). Šios priemonės galėtų būti toliau būti papildomai

derinamos ir su NEET grupės poreikiais.

Jaunimo užimtumo plane siūloma sumažinti kliūtis iki tol nedirbusių pagal darbo

sutartį asmenų iki 29 metų pirmųjų darbo įgūdžių įgijimui kompensuojant darbo

užmokesčio dalį (sočialinio draudimo įmokas). Kartu pasiūlyta ir priemonė

mobilumui didinti, prašant Sočialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikti

pasiūlymus dėl būsto nuomos politikos, siekiant spręsti regioninio nedarbo problemą,

atisiejant su vykdomomis aktyvios darbo rinkos priemonėmis (pameistrystė,

praktiniai mokymai).

Užimtumo rėmimo srityje tiek įstatymų lygiu, tiek konkrečiais dirbant su NEET grupe,

svarbu tinkamai įvertinti trūkstamus darbo rinkos poreikius, atsižvelgti į darbdavių

interesus, daugiau dėmesio skirti orientavimui ir kryptingam ugdymui švietimo

sistemoje, pradedant nuo pradinio ugdymo programų mokyklose, o taip pat

kryptingam aktyvavimo priemonių naudojimui per jaunimo užimtumo čentrus kartu

bendradarbiaujant su darbo birža.

3.7 Parama darbdaviui ir verslumo skatinimas

Paramos darbdaviui ir verslumo skatinimo priemonės prisideda prie geresnių ir

įvairesnių užimtumo ir tuo pačių gilesnės sočialinės integračijos galimybių NEET

55



39

tikslinei grupei. Šioje srityje dauguma priemonių yra administruojamos Ūkio

ministerijoje, todėl svarbiu išlieka šių priemonių įgyvendinimo koordinavimas

dirbant kartu tiek su Švietimo ir mokslo, tiek su Sočialinės apsaugos ir darbo

ministerijomis.

Tarp įgyvendinamų paramos verslumui priemonių galima paminėti tokias iničiatyvas

kaip mikrokreditų savam verslui teikiamą kartu su konsultavimo ir mokymo veikla,

pirmųjų verslo metų krepšelius iki 6000 litų mokymo paslaugoms įsigyti, parama

įdėjų komerčialižavimui, verslo mokytojų (mentorystės) parama, verslo finansavimo

galimybių didinimas pasitelkiant verslo angelus ir t.t.

Šiame kontekste reiktų paminėti ir priemones susijusias su geresnės verslo aplinkos

kūrimu, tarpe jų priemones, kuriomis siekiama padidinti darbo santykių lankstumą –

pavyždžiui sumažinti įdarbinimo kaštus, praplėsti terminuotų darbo sutarčių

sudarymo galimybę, sudaryti galimybes lanksčiau nustatyti savaitės darbo laiko

trukmę ir nustatyti ilgesnę kasdieninio darbo trukmę, numatyti galimybę susitarti

šalims dėl nemokamų atostogų bei numatant kitas priemones.

40

4. Europos Sąjungos valstybių narių gerosios praktikos apžvalga

Jaunimo atskirtį mažinančios priemonės pirmiausia yra skirtos bažinių darbo įgūdžių

formavimui, siekiant sudaryti minimalias galimybes vėlesniam atsiskyrusio jaunimo

įdarbinimui. Tokios priemonės yra sunkiai įmanomos be sočialinės paramos, ypač jei

kalbėtume apie probleminį jaunimą, todėl teikiama sočialinė parama neturėtų

kliudyti darbo įgūdžių formavimui ir kitaip šią veiklą riboti. Verta pastebėti, kad

dirbant su atskirtuoju jaunimu įprastas aktyviąsias darbo rinkos paramos priemones

ne visuomet lydi sėkmė. Pavyždžiui, pastangos grąžinti atskirtį patiriantį jaunimą

tiesiai atgal į bendrąją švietimo sistemą ne visuomet yra režultatyvios, nes tokios

priemonės dažnai reikalauja spečialaus pasirengimo.

Šioje situačijoje reiktų įvertinti ir tai, jog dalis kyla dėl šių mokinių negebėjimo

prisitaikyti prie bendrojo lavinimo standartų. Taikant šias prielaidas reiktų

apsvarstyti alternatyvaus švietimo programas, kurios skirtųsi nuo tradičinių ir

ypatingą dėmesį skirtų individualių darbo įgūdžių formavimui. Taip vadinamos

„antrosios galimybės“ profesinės mokyklos su stipria mentoryste, pirmąja darbo

patirtimi ir spečialižuotai darbo aplinkai pritaikytomis žiniomis ir yra geras

alternatyvaus švietimo pavyždys.

Reikia įvertinti ir tai, kad tokios programos turėtų taikyti sisteminį požiūrį ir apimti

keletą sričių, kurios padėtų jaunuoliui sugrįžti atgal į gyvenimą. Joms turėtų būti

būdingas individualus požiūris bei stiprūs sočialiniai ryšiai tarp kliento ir paslaugos

tiekėjo (pvž. sočialinio pedagogo). Tokias programas būtų galima vadinti

individualiais gyvenimo universitetais.

Siekiant pateikti išvadas ir rekomendačijas dėl viešosios politikos NEET

reintegračijos srityje vertinimo ir pasiūlyti instrumentus (priemones ir programa)

kovai su egžistuojančia problema, šio tyrimo rėmuose atliekamos 11 ES valstybių

narių (Austrija, Airija, Belgija, Čekija, Danija, Estija, Prančūžija, Vokietija, Olandija,

Slovakija, Jungtinė Karalystė) atvejų studijos.

4.1 Praktikų apibendrinimo ir vertinimo metodas

Europos Sąjungos valstybių narių praktikos darbo su NEET srityse buvo vertinamos

pagal identifikuotų poreikių bei tikslų suderinamumą. Lietuvos poreikiai yra

identifikuoti remiantis ankstesnėje dalyje pateikta informačija bei ankstesniuose

tyrimuose įvardintais poreikiais: 1) papildomoms formaliojo švietimo

priemonėms, 2) nevyriausybinio sektoriaus ir vietos bendruomenių veikloms

per neformalaus ugdymo iniciatyvas ir 3) papildomoms aktyvavimo

priemonėms įdarbinant jaunimą per tikslines viešojo įdarbinimo paslaugas. Šie

poreikiai atsispindės praktikų dėstymo struktūroje, atskirai užsimenant ir apie 4)

41

bendrąsias Viešųjų tarnybų įdarbinimo paslaugas, kurios taip pat yra svarbios

siekiant bendrojo jaunimo užimtumo.

OECD rekomenduoja, kad bendrosios viešųjų įdarbinimo tarnybų aktyvavimo

priemonės turėtų būti diferencijuojamos dirbanti su pasyviau ar aktyviau darbo

ieškančiu jaunimu, nes tai tiesiogiai įtakoja užimtumo galimybes, kartu nenuvertinant

viso sočialižačijos ir mokymų kelio iki pilnai pasirengiant konkuruoti darbo rinkoje ir

įsidarbinant ilgesniam laikui. Viešosios įdarbinimo tarnybos (VIT) yra atsakingos už

darbo ieškančiųjų tinkamą profiliavimą ir orientavimą, jos privalo surinkti reikalingą

informačiją įregistravimo metu (išsamus darbo profilis), tankinti ryšius tarp darbo

ieškančiųjų ir nukreipiančiųjų į darbo rinką (pvz. mobilumo komandos), nuolat rinkti

ir patikrinti informačiją apie darbo pasiūlą ir paklausą, individualius įdarbinimo

planus, motyvačijos ir įgūdžių formavimo paslaugas. Čia svarbu pastebėti, kad dirbant

su jaunimo užimtumu VĮT turėtų padėti spečialūs padaliniai ar teritoriniai partneriai

žinantys jaunimo politiką bei prisidedantys prie jos formavimo. Įprastai aktyvavimo

priemonės pereina tris etapus56 – registravimą (interviu, išsamaus darbo profilio

parengimas su darbo pasiūlymu), darbo paiešką (darbo paieškos planas, pagalba per

interviu su potencialiais darbdaviais) ir aktyviąsias darbo rinkos priemones (pvz. jei

darbo paieškos jaunimo atveju per 6 – 10 mėnesių būtų nesėkmingos).

Apžvalgoje ES valstybių narių praktikos bus skirstomos pagal penkias NEET

intervencijos priemonių grupes: 1) ankstyvojo pasitraukimo iš mokyklos prevenčija ir

grąžinimas į švietimą, 2) baigusiųjų mokyklą užimtumo skatinimas, 3) tinkama

kvalifikacija siekiant spartesnės integračijos į darbo rinką, 4) praktinių kliūčių

užimtumui mažinimas ir 5) parama darbdaviui bei verslumo skatinimas. Jos bus

tipologižuojamos pagal pridedamą praktikos aprašymo tipinę formą:

Praktika, [valstybė] Tipas

A. Intervencija: 1) ankstyvojo pasitraukimo iš mokyklos prevenčija ir grąžinimas į švietimą, 2) Baigusiųjų mokyklą užimtumo skatinimas, 3) Įgytos kvalifikačijos kėlimas siekiant spartesnės integračijos į darbo rinką, 4) praktinių kliūčių užimtumui mažinimas ir 5) parama darbdaviui bei verslumo skatinimas.

B. NEET:aktyvus/neaktyvus

C. Poreikiai: Papildomos formaliojo švietimo priemonės, Nevyriausybinio sektoriaus ir vietos bendruomenių veiklos per neformalaus ugdymo iničiatyvas, Papildomos aktyvavimo priemonės įdarbinant jaunimą per tikslines ir bendrąsias viešojo įdarbinimo paslaugas

56 http://www.oecd.org/employment/emp/40777063.pdf

http://www.oecd.org/employment/emp/40777063.pdf

42

D. ES jaunimo strategijos tikslų grupės: Švietimas ir mokymas, Užimtumas ir verslumas, Sveikata ir gerovė, Dalyvavimas visuomeninėje veikloje, Savanoriška veikla, Sočialinė aprėptis, Globalus jaunimas, Kūrybiškumas ir kultūra. (Apraše naudojamų intervenčijos priemonių indikačinė atitiktis Jaunimo užimtumo strategijos tikslams pateikiama tyrimo priede).

43

4.2 Formaliojo švietimo priemonės: darbas su besimokančiu jaunimu ir NEET prevencija

Formaliojo švietimo priemonės pasižymi savo ankstyvumu, lengvesniu probleminės

ar rižikos grupės pasiekiamumu, geresne sočialižačija bei aiškesniais intervenčijos

metodais. Tai nėra brangios priemonės, tačiau jos turi būti gerai integruotos į bendro

ugdymo programas. Šių priemonių metu lengviau yra identifikuojami poreikiai, tačiau

reikia atkreipti dėmesį į jau minėtus trūkumus susijusius su programos lankstumu ir

individualižuotais poreikiais. Šioje srityje taip pat aktualus yra periodinis formaliojo

švietimo programų režultatų vertinimas ir tolesnė adaptačija naujiems poreikiams.

Vertinant ES valstybių narių praktikas galima išskirti Nyderlandų atvejus (Sčhool ex,

Nebaigusiųjų mokyklos prevenčija NL) siekiant sumažinti nebaigusiųjų mokyklų

skaičių ir taip palengvinti vėlesnę jų integračiją į visuomenę ir darbo rinką bei ugdyti

pilietiškumą. Reikia atkreipti dėmesį ir į tas programas, kurios veikia šalia mokyklos,

užtikrinant keliamų tikslų darną tiek mokykloje tiek už jos ribų (Mokyklos baigimo

programa IE, Jaunimo laisvalaikis CZ). Kitas svarbus sočialižačijos aspektas būtų kuo

ankstesnis profesinis orientavimas mokykloje, kur ypač yra stiprios Vokietijoje

taikomos praktikos orientuotos į profesinio mokymo programas mokyklose, tam

pasitelkiant ir aktyvesnį bendradarbiavimą su ekonominiais bei sočialiniais

partneriais (Karjeros pradžios programa, ankstyvasis švietimas užimtumui,

coach@school DE). Ne mažiau svarbūs yra tęstiniai pačių mokytojų mokymai, kur

galima išskirti spečialižuotas mokytojų programas Prančūžijoje, o taip pat ir

alternatyvios mokymosi aplinkos kūrimas sunkiai besiadaptuojantiems (antrosios

galimybės kolegijos FR), tačiau pastarosios priemonės reikalautų nemenkų

papildomų administračinių ir žmogiškųjų išteklių.

Nebaigusiųjų mokyklos prevencija57, NL

Načionalinė priemonė, kuria siekiama sumažinti nebaigusiųjų mokyklos skaičių.

Mokyklos yra įpareigotos registruoti visus nelankančius mokyklos, vykdyti aktyvią

rižikos grupės stebėseną, suteikti individualias konsultačijas renkantis profesiją bei

tolesnes studijas. Didesnė metodinė parama mokykloms dirbant su rižikos grupėmis.

Taikomos aktyviosios švietimo priemonės (sporto bei kultūros renginiai). Daugiau

dėmesio skiriama parengiamajam, praktiniam iki-profesiniam mokymui. Skatinamas

intensyvus regioninis bendradarbiavimas su vietos bendruomenėmis, savivaldos

institucijomis, sočialinės paramos čentrais, darbdaviais, teisėsaugos institučijomis bei

vaikų tėvais.

Tipas: Intervencijos: ankstyvojo pasitraukimo iš mokyklos prevenčija ir grąžinimas į

švietimą. NEET: neaktyvus. Poreikiai: Papildomos formaliojo švietimo priemonės,

57

http://www.youthpolicy.nl/yp/Youth-Policy/Youth-Policy-subjects/Education-and-Youth-Unemployment/School-drop-outs



44

nevyriausybinio sektoriaus ir vietos bendruomenių veiklos per neformalaus ugdymo

iniciatyvas. ES jaunimo strategijos tikslų grupės: Švietimas ir mokymas, Sočialinė

aprėptis.

School Ex programa58, NL

Priemonė yra skirta ketinančių palikti mokyklą išlaikymui švietime bei individualiam

profesiniam orientavimui. Programa siekiama, kad per metus apie 10000 mokinių

pasirinktų toliau tęsti mokslą (režultatas – 12000, dar apie 1300 registravosi

įdarbinimo tarnybose). Mokiniams pasirinkus nutraukti mokslą, jiems sudaromos

galimybės padaryti pertrauką ir įgyti profesinės patirties darbo vietoje

bendradarbiaujant su įdarbinimo tarnybomis. Aktyviai bendradarbiaujama su

sočialiniais partneriais siekiant, kad kiekvienam nutraukusiam mokslą būtų

sudarytos galimybės atlikti praktiką įmonėje. Priemonę vykdo sočialinės apsaugos ir

darbo ministerija.


švietimą. NEET: neaktyvus. Poreikiai: Papildomos formaliojo švietimo priemonės,

nevyriausybinio sektoriaus ir vietos bendruomenių veiklos per neformalaus ugdymo

iniciatyvas. ES jaunimo strategijos tikslų grupės: Švietimas ir mokymas, Sočialinė

aprėptis.

Mokyklos baigimo programa59, IE

Programą įgyvendina Švietimo ministerija, kuria siekiama padidinti baigusiųjų

pradinę (dalyvauja 600 mokyklų) ir vidurinę (dalyvauja 150 mokyklų) mokyklą

skaičių. Programa yra Airijos sočialinės aprėpties strategijos60 dalis (vaikams ir

jaunimui nuo 3 iki 18 metų). Strategija siekiama įgyvendinti lankstesnes formaliojo

mokymo programas už mokyklos ribų, dirbant su vaikų šeimomis, teikiant profesinio

orientavimo konsultačijas ar keliant personalo kvalifikačiją. Šia programa siekiama

veikti kuo didesnėje aplinkoje, įtraukiant įvairius sočialinių įgūdžių aspektus šalia

švietimo sistemos (laisvalaikis, jaunimo klubai, asmeninio ugdymo vadovai). Šios

programos rėmuose yra gyvendinami 48 projektai lankomumo stebėsenos, būrelių,

dalyvavimo paralelinėse švietimo programose, prasmingo laisvalaikio, sočialinio

ugdymo, paramos mokymuisi, paramos tėvams, psičhologų/sočialinių pedagogų

konsultačijų srityse.


švietimą. NEET: neaktyvus. Poreikiai: Papildomos formaliojo švietimo priemonės. ES

jaunimo strategijos tikslų grupės: Švietimas ir mokymas, Sočialinė aprėptis.

58

http://www.mboraad.nl/?dossier/124172/School+ex+programma.aspx 59 http://www.sdpi.ie/sdpi_deis_docs/scp_guidelines_towards_best_practice.pdf 60 http://www.education.ie/en/Publications/Policy-Reports/deis_action_plan_on_educational_inclusion.pdf

http://www.mboraad.nl/?dossier/124172/School+ex+programma.aspx

http://www.sdpi.ie/sdpi_deis_docs/scp_guidelines_towards_best_practice.pdf

http://www.education.ie/en/Publications/Policy-Reports/deis_action_plan_on_educational_inclusion.pdf

http://www.education.ie/en/Publications/Policy-Reports/deis_action_plan_on_educational_inclusion.pdf

45

Stipendijų romams programa61, SK

Stebint ankstyvo pasitraukimo iš mokyklos praktiką romų tarpe siekiama stiprinti

romų mokinių orientavimo paslaugas mokyklose siekiant užtikrinti kuo didesnį

įgijusių vidurinį išsilavinimą skaičių. Viena iš priemonių siekiant romus išlaikyti

švietime yra motyvuojančios stipendijos, kurios kombinuojamos su karjeros

konsultavimu, įgūdžių vadovų paslaugomis. Programa skirta aukštesniųjų klasių

mokiniams.

Tipas: Intervencija: 1) ankstyvojo pasitraukimo iš mokyklos prevenčija ir grąžinimas

į švietimą. NEET: neaktyvus; Poreikiai: Papildomos formaliojo švietimo priemonės,

Nevyriausybinio sektoriaus ir vietos bendruomenių veiklos per neformalaus ugdymo

iniciatyvas. ES jaunimo strategijos tikslų grupės: Švietimas ir mokymas, Dalyvavimas

visuomeninėje veikloje, Sočialinė aprėptis.

Karjeros pradžios programa62, DE

Įgyvendintus programa 1070 mokyklų buvo įdarbinti 713 karjeros pradžios vadovai,

kurie teikia individualias konsultačijas mokinių ugdymui renkantis profesiją ir

formuojant darbinius įgūdžius. Iš jų – 130 vadovų dirba spečialiose mokyklose.

Vadovai vertina individualius mokinių įgūdžius „šalia mokyklos“ pagal ŠMM nustatytą

metodiką (stiprybės, silpnybės, startinės požičijos, poreikiai, individualūs

mentorystės įgyvendinimo planai). Nuo 2011 metų buvo įvertinta apie 60000

mokinių. Ministerija veikia kartu su federaline įdarbinimo tarnyba „The Education

Chains“, kuri koordinuoja šios iničiatyvos įgyvendinimą ir keitimąsi gerąja praktika.

Tipas: Intervencijos: 1) ankstyvojo pasitraukimo iš mokyklos prevenčija ir grąžinimas

į švietimą. NEET: neaktyvus. Poreikiai: Papildomos formaliojo švietimo priemonės,


iničiatyvas, Papildomos aktyvavimo priemonės kartu su viešojo įdarbinimo

įstaigomis. ES jaunimo strategijos tikslų grupės: Švietimas ir mokymas, Sočialinė

aprėptis.

Sugrįžk, EE63

Programa skirta mokyklos nebaigusių mokinių sugražinimui į mokyklą. Programa gali

būti įgyvendinama keliose mokymo įstaigose. Priemonės pasiekiamumui didinti

naudojamos masinės informavimo priemonės, įskaitant načionalines. Sugrįžimas nėra

skatinimas finansiškai, tačiau sugrįžę mokiniai savo teisėmis ir pareigomis bei

valstybės paramos atžvilgiais yra sulyginami su profesinio mokymo programų

61 http://www.youtube.com/watch?v=Gr5CkpOni5A 62 www.arbeitsagentur.de 63 https://www.eurofound.europa.eu/emcc/erm/studies/tn1109042s/ee1109049q.htm

http://www.youtube.com/watch?v=Gr5CkpOni5A

http://www.arbeitsagentur.de/

https://www.eurofound.europa.eu/emcc/erm/studies/tn1109042s/ee1109049q.htm

46

studentais. Programa yra skirta mokiniams baigusiems bent pusę privalomojo kurso.

Per 2010 – 2015 metus siekiama grąžinti į mokyklas apie 800 mokinių.

Tipas: Intervencijos: grąžinimas į švietimą, baigusiųjų mokyklą užimtumo skatinimas,

kliūčių užimtumui mažinimas. NEET: neaktyvus. Poreikiai: Papildomos formaliojo

švietimo priemonės. ES jaunimo strategijos tikslų grupės: Švietimas ir mokymas,

Sočialinė aprėptis, Kūrybiškumas ir kultūra.

Programos turintiems poreikių64, FR

Prevenčijos priemonės veikia keturiomis kryptimis, naudojant: a) paramos tinklus

mokykloms, kurie veikia kartu su integračijos į mokyklą programomis, b) bažinių

arba spečialiųjų įgūdžių profesinio rengimo programas mokiniams turintiems

didesnių sunkumų mokytis, ir c) programas, skirtas nebaigusiems privalomojo

mokslo, kuriomis siekiama palengvinti studentų pakartotiną sočialižačiją nukreipiant

į švietimo sistemą. Šio mokymosi programos yra rengiamos bendradarbiaujant su

vietos savivaldos institucijomis, jaunimo teisinės apsaugos tarybomis ir kitomis

specializuotomis asociacijomis.

Tipas: Intervencijos: ankstyvojo pasitraukimo iš mokyklos prevenčija, praktinių



Sočialinė aprėptis.

Specializuotos mokytojų programos65, FR

Mokytojų mokymų srityje galima išskirti tokias programas kaip a) spečialižuoti

mokymai darbui su skirtingus poreikius turinčiomis mokinių grupėmis (pavyždžiui,

dirbant su mokiniais, turinčiais končentračijos, motorikos, suvokimo sutrikimų ar

kitų bendresnių sočialinių/elgsenos poreikių), b) mokyklų psičhologų mokymai, skirti

prevenčijos priemonėms mokyklose rengiant spečialiąsias švietimo programas, c)

mokyklų karjeros konsultantų (AVS) ir asistentų mokymai bei d) spečialiųjų ugdymo

programų inspektorių mokymai siekiant užtikrinti vienodą teikiamų paslaugų

kokybę.

Tipas: Intervencijos: ankstyvojo pasitraukimo iš mokyklos prevenčija, praktinių




64 http://www.european-agency.org/country-information/france/national-overview/teacher-training-basic-and-specialist-teacher-training 65 Ibid.

http://www.european-agency.org/country-information/france/national-overview/teacher-training-basic-and-specialist-teacher-training

http://www.european-agency.org/country-information/france/national-overview/teacher-training-basic-and-specialist-teacher-training

47

Antrosios galimybės kolegijos (Ecoles de la deuxieme chance66), FR

Nebaigusius mokyklos sugrąžinti atgal į mokymą siekiama per antrosios galimybės

kolegijas. Šiose mokyklose teikiama įvairiapusė parama – sočialinės konsultačijos,

spečialižuotos švietimo programos, darbo patirties įgijimo kursai (praktikos).

Kolegijose studijuoti gali, įprastai, ne vėliau nei prieš du metus vidurinės mokyklos

nebaigęs 18 – 25 metų jaunimas (atskirais atvejais priimami ir vyresni nei 25 metų).

Mokymo programa trunka nuo 9 mėnesių iki 1 metų. Programos metu sutvirtinami

skaitymo, rašymo, informatikos ir užsienio kalbos įgūdžiai. Įprastai, jaunimas per tą

laiką atlieka dvi ar tris praktikas regioninėse įmonėse, kurių metu įgyja pirmuosius

darbo įgūdžius ir susipažįsta su darbo aplinka. Mokymai yra individualūs – kiekvienas

studentas turi savo referentą, su kuriuo gali aptarti tiek mokymosi, tiek asmeninius

klausimus. Kiekvienam studentui sudaroma individuali programa, atitinkanti jo

pasirengimą ir vėlesnę pažangą. Praktikos metu studijuojančius prižiūri praktikos

vadovai, kurie padeda geriau integruotis įmonėje, jos sočialinėje ir ekonominėje

aplinkoje. Kolegijos bendradarbiauja su regione veikiančiomis įmonėmis, o tai leidžia

sistemingai užtikrinti tam tikrą praktikų skaičių ir kokybę. Praktikos gali būti skirtos

tiek pirmiems darbo įgūdžiams, tiek profesinių žinių gilinimui, priklausomai nuo

praktikos vadovo sudaryto individualaus plano. Studentai taip pat mokomi darbo

komandoje, planavimo, projekto valdymo įgūdžių. Priėmimas į kolegiją vykdomas per

paraiškas, kuriose nurodomi motyvai, ketinimai. Kandidatams taip pat siūloma

susisiekti su vietinėmis jaunimo tarnybomis, informavimo ir profesinio nukreipimo

čentrais ar vietiniais prekybos rūmais.

Tipas Intervencijos: grąžinimas į švietimą, baigusiųjų mokyklą užimtumo skatinimas,

praktinių kliūčių užimtumui mažinimas, parama darbdaviui. NEET: aktyvus ir

neaktyvus (nukreiptas). Poreikiai: Papildomos formaliojo švietimo priemonės. ES

jaunimo strategijos tikslų grupės: Švietimas ir mokymas, Užimtumas ir verslumas,


Ryšiai (traces)67, NL

Šia praktika skatinamas aktyvus bei atviras sunkumų turinčių vaikų (nuo 2 iki 6

metų), jų tėvų ir mokytojų bendruomenės bendradarbiavimas švietimo pročese.

Siekiama tinkamai motyvuoti vaikus ir jų tėvus geresniems sočialinės raidos

rezultatams. Mokymosi pročese stiprinamas bendruomeninis, grįžtamasis ryšys

keičiantis patirtimi ir bendrai vertinant režultatus

66 Les Ečoles de la Deuxième Chanče http://www.fondatione2c.org/srt/e2c/home 67 http://www.youthpolicy.nl/yp/Youth-Policy/Youth-Policy-subjects/Netherlands-Youth-Institute-Effective-youth-interventions/Database-of-Effective-Youth-Interventions/Database-contents/Traces-(Sporen)?highlight=traces

http://www.fondatione2c.org/srt/e2c/home

http://www.youthpolicy.nl/yp/Youth-Policy/Youth-Policy-subjects/Netherlands-Youth-Institute-Effective-youth-interventions/Database-of-Effective-Youth-Interventions/Database-contents/Traces-(Sporen)?highlight=traces



48

Tipas: Intervencijos: ankstyvojo pasitraukimo iš mokyklos prevenčija. NEET:

prevencija. Poreikiai: papildomos formaliojo ikimokyklinio švietimo priemonės. ES

jaunimo strategijos tikslų grupės: Švietimas ir mokymas, Sočialinė aprėptis.

Ankstyvasis švietimas užimtumui68 , DE

Federalinio lygmens iničiatyva, kuri siekia stiprinti sąsajas tarp švietimo ir profesinio

mokymo bei užimtumo. Taip siekiama, kad jaunimas jau mokykloje įgytų pirmuosius

profesinius gūdžius ir būtų visapusiškai orientuojamas darbinei aplinkai. Visi

regioniniai partneriai, pradedant nuo mokyklų, vyriausybinių institučijų, įdarbinimo

tarnybų vietos savivaldos glaudžiai bendradarbiauja įtraukiant jaunimą į profesinį

orientavimą bei parengiant pirminę analižę apie potenčialius įgūdžius. Šios analižės

pagrindu jaunimui regione yra sudaromos profesinės praktikos galimybės. Tokiu

būdu ankstyvas orientavimas palengvina profesijos pasirinkimą. Visame orientavimo

pročese jaunimą lydi karjeros vadovai. Programos metu apie 30000 mokinių su

spečialiaisiais poreikiais buvo lydimi karjeros vadovų. Programa bendradarbiauja si

kitais profesinio orientavimo partneriais, tokiais kaip profesinio orientavimo

programa, kurioje dalyvavo apie 450000 jaunimo, o taip pat su Jobstarter iniciatyva,

kuri visos šalies mastu siekia geresnės mokymų kokybės.

Tipas: Intervencijos: ankstyvo pasitraukimo iš mokyklos prevenčija, baigusiųjų

mokyklą užimtumo skatinimas; NEET: aktyvus ir neaktyvus; Poreikiai: Papildomos

formaliojo švietimo priemonės, Nevyriausybinio sektoriaus ir vietos bendruomenių

veiklos per neformalaus ugdymo iničiatyvas, Papildomos aktyvavimo priemonės

įdarbinant jaunimą per tikslines ir bendrąsias viešojo įdarbinimo paslaugas; ES

jaunimo strategijos tikslų grupės: Švietimas ir mokymas, Užimtumas ir verslumas

Patirties perdavimo projektas: Coach@school69, DE

Profesionalai, kurie jau baigė profesinė karjerą, konsultuoja jaunimą apie tai, kaip

pradėti darbo paiešką bei rinktis ilgalaikę profesiją. Konsultačijose aptariami tiek

praktiniai, tiek teoriniai profesinio rengimo klausimai.

Tipas: Intervencijos: Baigusiųjų mokyklą užimtumo skatinimas. NEET: aktyvus ir

neaktyvus (jei būtų nukreiptas). Poreikiai: Papildomos formaliojo švietimo

priemonės, Nevyriausybinio sektoriaus ir vietos bendruomenių veiklos per

neformalaus ugdymo iničiatyvas, Papildomos aktyvavimo priemonės. ES jaunimo

strategijos tikslų grupės: Švietimas ir mokymas, Užimtumas ir verslumas.

68 http://www.bildungsketten.de/ 69 http://www.vera.ses-bonn.de/

http://www.bildungsketten.de/

http://www.vera.ses-bonn.de/

49

Jaunimo laisvalaikis70, CZ

Dirbančius su jaunimu laisvalaikio čentruose vienijanti asočiačija siekia užtikrinti

jaunimui vienodas laisvalaikio po pamokų galimybes, tame tarpe įgyvendinant ir

neformalaus švietimo programas (mokymai, švietimo renginiai, seminarai,

konferenčijos). Mokymų pagalba bus kuriamas regioninis koordinatorių tinklas, kuris

spečialižuotis sočialinės aprėpties projektuose, pateiks pasiūlymus dėl sočialinės

įtraukties švietimo programų dirbant su nevyriausybiniu sektoriumi, jaunimo klubais,

laisvalaikio centrais.


švietimą. NEET: aktyvus ir neaktyvus. Poreikiai: Nevyriausybinio sektoriaus ir vietos

bendruomenių veiklos per neformalaus ugdymo iniciatyvas. ES jaunimo strategijos

tikslų grupės: Švietimas ir mokymas, Sveikata ir gerovė, Sočialinė aprėptis,

Kūrybiškumas ir kultūra.

4.3 Nevyriausybinio sektoriaus ir vietos bendruomenių veiklos per

neformalaus ugdymo iniciatyvas: darbas su neaktyviu ir sunkiau

pasiekiamu jaunimu

Neformaliojo švietimo priemonės įgyja pranašumą prieš formaliąsias pasiekiant

jaunimą jo neformalioje aplinkoje (gatvė, sporto klubai, naktiniai klubai, interneto

portalai, būreliai, mužika, stilius, ir t.t.) bei taip skatinant jo nevaržomą kūrybiškumą.

Tai ypač aktualu dirbant su visuomenėje ar mokykloje neaktyviu jaunimu, nors

neformalioje aplinkoje toks jaunimas gali būti tiek pat, ar net daugiau kūrybingas nei

aktyvusis jaunimas. Tokiu būdų neformaliojo švietimo priemonės leidžia gerai pažinti

jaunimo poreikius, užmegžti su juo betarpišką ryšį ir surasti tvarius sprendimus jos

tolesnei sočialižačijai ir integračijai į visuomenę bei darbo rinką. Šioje srityje yra labai

svarbu pasirinkti tinkamus partnerius darbui neformalioje aplinkoje – idealiu atveju,

partneriai patys turėtų būti kilę iš panašios aplinkos ir galbūt netgi turėję panašių

nepritapimo problemų. Neformaliojo švietimo priemonės taip pat sėkmingai gali

papildyti ir formalųjį švietimą, ypač kuomet dirbama su jaunimu „po pamokų“.

Neformalusis švietimas taip pat gali pasitarnauti ir integračijai į darbo rinką, tačiau

čia turėtų būti sukurta gerai veikianti neformaliųjų įgūdžių formavimo,

identifikavimo ir pripažinimo sistema (Startuok! EE), o tai pat naujų darbinių įgūdžių

įgijimui nevaržomoje aplinkoje (Amatų mokyklos AT). Čia svarbus yra regioninis ir

vietinis darbo su jaunimu lygmuo per vietinius jaunimo centrus bei aktyvų

bendradarbiavimą su vietiniais sočialiniais ir ekonominiais partneriais bei savivaldos

institucijomis (Siek jaunimo IE, Galimybės jaunimui DE, Careers England UK),

pasitelkiant aiškią metodiką ir įgūdžių programą. Neformalusis švietimas yra

arčiausiai jaunimo pomėgių, todėl turėtų būti kombinuojamas su mėgstamomis

jaunimo veiklomis (Vienos jaunimo čentrai AT, arena4you DE, savanorystės portalas

70 http://ec.europa.eu/youth/documents/national_youth_reports_2012/czech_republic.pdf

http://ec.europa.eu/youth/documents/national_youth_reports_2012/czech_republic.pdf

50

DK, Gabiųjų projektas CZ). Tai aktualu ir bendrųjų kultūrinių įgūdžių formavimui (In

Form DE), o taip pat paskatų sistemai, skirtai neformalaus švietimo iničiatyvoms

bendruomenėse (Mokymasis bendruomenėje UK).

Amatų mokyklos71, AT

Amatų mokyklos nėra akredituotos profesinio mokymo įstaigos ir skirtos mokyklos

nebaigusiam jaunimui pristatyti atsiveriančias profesines galimybes bei pasirinkti

tolesnį raidos kelią, stiprinti bažinius įgūdžius. Amatų mokyklose jaunimas gali

išbandyti įvairius amatus, jam sudaroma galimybė trumpalaikėms stažuotėms, kartu

neatsiliekant nuo pradinio ugdymo programos bei siekiant sėkmingai baigti mokyklą.

Tipas: Intervencijos: grąžinimas į švietimą, praktinių kliūčių užimtumui mažinimas.

NEET: neaktyvus. Poreikiai: Papildomos formaliojo švietimo priemonės. ES jaunimo

strategijos tikslų grupės: Švietimas ir mokymas, Užimtumas ir verslumas, Sočialinė

aprėptis.

Siek jaunimo (Youthreach)72, IE

Programa skirta mokyklos nebaigusio 15-20 metų nekvalifikuoto jaunimo

visapusiškai sočialinei ir darbo rinkos integračijai. Programa įgyvendinama per

paramos centrus (virš 3000 čentrų), kurie veikia visoje šalyje, končentruojantis į

mažiau pažengusius regionus. Programa yra načionalinė, tačiau valdoma lokaliai.

Programos metu siekiama formuoti sočialinius, darbinius, profesinius įgūdžius,

sudaryti sąlygas tolesniam mokymuisi bei sėkmingas užimtumui. Dalyvaujantiems

programoje sudaromi individualūs mokymosi planai, gerinami bažiniai įgūdžiai,

mokoma sveikos gyvensenos, skatinimams fizinis aktyvumas, suteikiamos profesinio

orientavimo paslaugos bei numatomos profesinio mokymosi praktikos darbo vietoje.

Profesinio lavinimo srityje ieškoma ekonominių partnerių pirmiausia orientuojantis į

vietinius regiono poreikius.


švietimą, baigusiųjų mokyklą užimtumo skatinimas, praktinių kliūčių užimtumui

mažinimas. NEET: neaktyvus. Poreikiai: Papildomos formaliojo švietimo priemonės,


iniciatyvas, Papildomos aktyvavimo priemonės per tikslines paslaugas. ES jaunimo

strategijos tikslų grupės: Švietimas ir mokymas, Užimtumas ir verslumas, Sveikata ir

gerovė, Savanoriška veikla, Sočialinė aprėptis.

71 http://www.lrsocialresearch.at/sozialforschung/archiv-en/533-Status+quo+of+the+Austrian+Production+Schools 72 http://www.youthreach.ie/

http://www.lrsocialresearch.at/sozialforschung/archiv-en/533-Status+quo+of+the+Austrian+Production+Schools

http://www.lrsocialresearch.at/sozialforschung/archiv-en/533-Status+quo+of+the+Austrian+Production+Schools

http://www.youthreach.ie/

51

4K73, (DK)

Siekiant padidinti probleminio jaunimo (ypač su psičhosočialine negalia)

įsidarbinimo galimybes, Danijoje įgyvendinamas 4K projektas. Šio projekto tikslas –

užkirsti kelią jaunuolių iki 30 m. iškritimui iš darbo rinkos. 4K projekto rėmuose

jaunuoliai tobulina savo asmeninius ir profesinius įgūdžius dirbdami verslo

čentruose. Kiekvienas jaunuolis turi jam priskirtą mentorių, padedantį jam įgyti

reikiamas žinias ir įgūdžius.

Tipas: Nevyriausybinio sektoriaus ir vietos bendruomenių veiklos per neformalaus

ugdymo iniciatyvas. Intervencijos: praktinių kliūčių užimtumui mažinimas. NEET:

aktualu neaktyviam. Poreikiai: Nevyriausybinio sektoriaus ir vietos bendruomenių

veiklos per neformalaus ugdymo iniciatyvas. ES jaunimo strategijos tikslų grupės:

Švietimas ir mokymas, Sočialinė aprėptis.

Arena4You74, DE

Teminis projektas, kurio metu mokiniai supažindinami su stadiono išlaikymo

paslaugomis, pradedant nuo kasdieninės priežiūros, valdymo ir baigiant renginių

organizavimu75. Iničiatyvoje jau spėjo dalyvauti apie 4000 mokinių. Metinis

biudžetas: 1.33 milijonai eurų.

Tipas: Intervencijos: ankstyvojo pasitraukimo iš mokyklos prevenčija. NEET: aktyvus

ir neaktyvus. Papildomos formaliojo švietimo priemonės, Nevyriausybinio sektoriaus

ir vietos bendruomenių veiklos per neformalaus ugdymo iniciatyvas. ES jaunimo

strategijos tikslų grupės: Švietimas ir mokymas.

Galimybės jaunimui76, DE

Programa skirta darbui su sunkiai pasiekiamu, nebaigusių mokyklos jaunimu.

Įgyvendinant programos modulį „Aktyvumas regione“ skatinamas

bendradarbiavimas su regioniniais partneriais, vietos mokyklomis, socialiniais

centrais, vyriausybiniu sektoriumi teikiant paramą vietos paslaugoms bei pateikiant

viešai prieinamą ir pasiekiamą informačiją. „Aktyvumas regione“ modulis veikia 35

pilotinėse bendrijose, kuriose siekiama sudaryti tinkamas baigusio mokyklą jaunimo

įsidarbinimo sąlygas. Didžiausias dėmesys pilotiniuose projektuose skiriamas

individualiai pagalbai bei naujai bendradarbiavimo su vietiniais partneriais struktūrai

įtraukiant mokyklas, užimtumo tarnybas, jaunimo čentrus, savivaldos institučijas.

Piloto metu buvo siekiama identifikuoti regionų profesinio mokymo ir užimtumo

paslaugų pasiūlą bei paklausą bei šiuos du komponentus tinkamai subalansuoti

optimižuojant teikiamų paslaugų kokybę. Atskirai atliekamas ir naujai įgyvendinamų

73 OECD, „Jobs for Youth: Denmark“, OECD Publishing, 2010 74 http://www.arena4you.de/ 75 http://vimeo.com/45060053 76 http://www.jugend-staerken.de/

http://www.arena4you.de/

http://vimeo.com/45060053

http://www.jugend-staerken.de/

52

iničiatyvų vertinimas. Regioniniai kompetenčijų čentrai padeda didžiausių poreikių

turinčiam jaunimui planuotis profesinę karjerą bei nusistatyti dalyvavimo

visuomenės veikloje tikslus. Šiuo metu veikia keturi iničiatyvos modeliai: 1) Antroji

galimybė nebaigusiems mokyklos (siekiama gražinti į įprastą mokyklą ir mokymus),

2) kompetencijų čentrai (Kompetenzagenturen77 - ieškoma alternatyvių kelių

mokymams ir užimtumui mokykloje nesimokančiam jaunimui – programa veikia 195

vietos centruose, aktyviai dirbama su mobiliomis komandomis siekiant pasiekti

jaunimą ten, kur jis renkasi, dirbama individualiai, sudaromas individualus mokymų

planas, prižiūrimas jo įgyvendinimas, koordinuojama aplinkinių parama), 3)

Aktyvumas regionuose ir 4) Jaunimo galimybės sporte. Priemonę administruoja

federalinė Šeimos, piliečių, moterų ir jaunimo ministerija, kuri remia socialinius,

švietimo ir mokymų projektus, kuriais siekiam padėti probleminio jaunimo

integračijai į visuomenę. Pramos metu siekiama individualiai konsultuoti, skatinti

bendradarbiavimą tarp atskirų jaunimo grupių mokykloje, mokymuose ir padedant

siekti karjeros.

Tipas: Intervencijos: grąžinimas į švietimą, Baigusiųjų mokyklą užimtumo skatinimas,

Įgytos kvalifikačijos kėlimas siekiant spartesnės integračijos į darbo rinką, praktinių


švietimo priemonės, Nevyriausybinio sektoriaus ir vietos bendruomenių veiklos per


strategijos tikslų grupės: Švietimas ir mokymas, Sočialinė aprėptis.

Neformalus švietimas – „In FORM“, DE

Iničiatyva sveikai dietai ir fižinei veiklai. Programą įgyvendina federalinė Sveikatos

ministerija kartu su Maisto, žemės ūkio ir vartotojų apsaugos ministerija. Šeimos,

piliečių, moterų ir jaunimo ministerija remia sporto veiklas.

Tipas: Intervencijos: praktinių kliūčių užimtumui mažinimas. NEET: neaktyvus.

Poreikiai: Nevyriausybinio sektoriaus ir vietos bendruomenių veiklos per


strategijos tikslų grupės: Švietimas ir mokymas, Sveikata ir gerovė, Sočialinė aprėptis.

Startuok!78, EE

Estijos darbo su jaunimu čentras sukūrė neformaliojo švietimo metu įgūdžių įgytų

įgūdžių susisteminimo portalą, kuriame jaunimas CV formatu gali surašyti visus

įgytus įgūdžius ar darbo patirtį tiek formaliojo, tiek neformaliojo švietimo metu.

Tokiu būdų šie įgūdžiai būtų geriau atpažįstami darbo rinkoje bei sukurtų papildomas

galimybes įsidarbinimui. Portalas buvo sudarytas bendradarbiaujant su jaunimo

77 http://www.kompetenzagenturen.de/ 78

www.stardiplats.ee

http://www.kompetenzagenturen.de/

http://www.stardiplats.ee/

53

darbuotojais, darbdaviais, karjeros planavimo paslaugų tiekėjais bei jaunimo

organizacijomis.

Tipas: Intervencijos: praktinių kliūčių užimtumui mažinimas. NEET: aktyvus.

Poreikiai: Papildomos formaliojo švietimo priemonės, papildomos aktyvavimo

priemonės. ES jaunimo strategijos tikslų grupės: Švietimas ir mokymas, Užimtumas ir

verslumas.

Mokymasis bendruomenėje (CLD)79 Škotija, UK

Mokymasis bendruomenėje padeda atskiriems jos nariams imtis iničiatyvos, būti

aktyviems, stiprinti asmeninius ir sočialinius įgūdžius. Šios priemonės yra taikomos

visoms amžiaus grupėms. Individualių bendruomenės narių asmeninių ir sočialinių

įgūdžių stiprinimas prisideda ir prie pačios bendruomenės aktyvumo bei jos

gebėjimų kolektyviai spręsti vietos savivaldos klausimus. Bendruomenės veikia per

partnerystės su savivaldos institučijomis įgyvendinant regioninę politiką. Jų veikla

yra reglamentuojama Vyriausybės.

Tipas: Nevyriausybinio sektoriaus ir vietos bendruomenių veiklos per neformalaus

ugdymo iniciatyvas. Intervencijos: praktinių kliūčių užimtumui mažinimas. NEET:

aktualu neaktyviam. Poreikiai: Nevyriausybinio sektoriaus ir vietos bendruomenių

veiklos per neformalaus ugdymo iniciatyvas. ES jaunimo strategijos tikslų grupės:

Švietimas ir mokymas, Dalyvavimas visuomeninėje veikloje, Savanoriška veikla,

Sočialinė aprėptis, Kūrybiškumas ir kultūra.

Vienos jaunimo centrai: 80, AT

Atviri darbo su jaunimu čentrai, kūrybingumo mokymo kursai menų srityje,

konsultavimas, renginių organižavimas mužikos ir sporto srityje, laisvalaikio

organizavimas švenčių metu stovyklose ir tarptautiniuose mainuose.

Tipas: Intervencijos: praktinių kliūčių užimtumui mažinimas. NEET: skirta tiek

aktyviems, tiek neaktyviems. Poreikiai: Nevyriausybinio sektoriaus ir vietos


tikslų grupės: Dalyvavimas visuomeninėje veikloje, Savanoriška veikla, Sočialinė

aprėptis, Globalus jaunimas, Kūrybiškumas ir kultūra.

Savanorystės portalas81, DK

Siekiama stiprinti savanoriškos veiklos kultūrą jaunimo tarpe, skatinti jaunimo

pilietiškumą, aktyvią visuomeninę veiklą. Iničiatyva ir vykdoma kartu su švietimo

79 http://www.educationscotland.gov.uk/communitylearninganddevelopment/index.asp 80 http://typo.jugendzentren.at/vjz/index.php?188 81 http://www.projektfrivillig.dk/Webnodes/da/Web/PF/Forside

http://www.educationscotland.gov.uk/communitylearninganddevelopment/index.asp

http://typo.jugendzentren.at/vjz/index.php?188

http://www.projektfrivillig.dk/Webnodes/da/Web/PF/Forside

54

įstaigomis, mokyklomis, orientavimo čentrais, mokinių organižačijomis, jaunimo

NVO.

Tipas: Intervencija: praktinių kliūčių užimtumui mažinimas. NEET: aktyvus. Poreikiai:


iniciatyvas. ES jaunimo strategijos tikslų grupės: Savanoriška veikla.

Gabiųjų projektas82, CZ

Gabiųjų projekto metu siekiama padėti gabiam tečhninės pakraipos jaunimui domėtis

inžinerinėmis spečialybėmis. Programa skirta paskutiniųjų klasių bei aukštesniųjų

mokyklų mokiniams. Projekto metu rengiamos kasmetinės varžybos pradinių ir

aukštesniųjų mokyklų mokiniams83. Varžybų nugalėtojus penkiose kategorijose

atrenka profesinių asočiačijų, universitetų, akademinių institutų atstovai. Apie renginį

aktyviai informuojama viešųjų ryšių priemonėmis načionaliniu mastu.

Tipas: Intervencijos: 1) ankstyvojo pasitraukimo iš mokyklos prevenčija ir grąžinimas

į švietimą, kliūčių užimtumui mažinimas. NEET: aktyvus. Poreikiai: Nevyriausybinio

sektoriaus ir vietos bendruomenių veiklos per neformalaus ugdymo iničiatyvas. ES

jaunimo strategijos tikslų grupės: Švietimas ir mokymas, Kūrybiškumas ir kultūra.

Neformalaus švietimo portalas84,85 EE

Estijos darbo su jaunimu čentras rengia seminarų čiklus apmokant – dirbančius su

jaunimu, įdarbinančius jaunimą bei visus kitus norinčius geriau pažinti jaunimą. Tuo

tikslu 2007 metais buvo sukurtas neformalaus švietimo portalas, kūrime galima rasti

tiek bendrosios, tiek metodinės informačijos apie neformalųjį darbą su jaunimu86.

Tipas: Intervencijos: ankstyvojo pasitraukimo iš mokyklos prevenčija, kliūčių

užimtumui mažinimas. NEET: aktyvus. Poreikiai: Nevyriausybinio sektoriaus ir vietos


tikslų grupės: Švietimas ir mokymas, Dalyvavimas visuomeninėje veikloje,

Savanoriška veikla, Sočialinė aprėptis, Kūrybiškumas ir kultūra.

Mokymai vedantys į sėkmę87, UK

Programa skirta 16-18 metų jaunimo darbinių įgūdžių formavimui mokant profesijos,

o taip pat darbo paieškai ir darbo aplinkai svarbių asmeninių ir sočialinių įgūdžių

formavimui. Programos metu jaunimas yra mokomas būdų kaip pažinti darbo rinkoje

82 Ibid. 83 tp žr. analogiška konkursą jaunesniųjų klasių mokiniams „ Saulė veža“ (LT) 84 www.mitteformaalne.ee 85 http://ec.europa.eu/youth/documents/national_youth_reports_2012/estonia.pdf 86 t.p. žr. Lietuvos neformaliojo ugdymo asočiačijos tinklalapį www.neformaliai.lt 87 http://www.delni.gov.uk/trainingforsuccess

http://www.mitteformaalne.ee/

http://ec.europa.eu/youth/documents/national_youth_reports_2012/estonia.pdf

http://www.neformaliai.lt/

http://www.delni.gov.uk/trainingforsuccess

55

atsirandančias galimybes, kaip pasirengti interviu, pateikti paraišką, įgyti norimą

profesinį išsilavinimą.

Tipas: Intervencijos: 1) ankstyvojo pasitraukimo iš mokyklos prevenčija, baigusiųjų

mokyklą užimtumo skatinimas, kliūčių užimtumui mažinimas. NEET: aktyvus ir

neaktyvus (nukreipus). Poreikiai: Nevyriausybinio sektoriaus ir mokymų

bendruomenės veiklos, papildomos aktyvavimo priemonės įdarbinant jaunimą. ES

jaunimo strategijos tikslų grupės: Švietimas ir mokymas, Užimtumas ir verslumas.

Careers England88, UK

Savivaldos lygiu veikiantys vieno langelio paslaugų čentrai suteikiantys įvairią

informačiją jaunimui apie darbo rinkos perspektyvas, konsultačijas renkantis

profesiją ar tolesnius mokymus. Sumažinus dotačijas savivaldybių programoms buvo

atsisakyta iki tol veikusių Connexions89 paslaugų jas perduodant pačioms

mokykloms, asočijuotos ar privačios iničiatyvos pagrindais veikiantiems profesinio

mokymo čentrams. Pagrindinis jų, Careers England90, tai prekybos rūmų asočiačijos

valdomas profesinio mokymo centras, kuris teikia profesinio mokymo ir orientavimo

paslaugas atsižvelgdamas į realius darbo rinkos poreikius (per asočiačijos narius).

Careers Englad aktyviai bendradarbiauja vietos savivaldos institucijomis, Nacionaline

karjeros paslaugų tarnyba siekdami geriau suderinti jaunimo ir verslo poreikius.

Mokyklos konkurso būdu gali įsigyti Careers England paslaugas, tame tarpe

mokyklose individualiai konsultuojant jaunimą, kuriam grėstų patekti į NEET grupę.

Tipas: Intervencijos: ankstyvojo pasitraukimo iš mokyklos prevenčija, baigusiųjų

mokyklą užimtumo skatinimas, kliūčių užimtumui mažinimas, parama darbdaviui bei

verslumo skatinimas. NEET:aktyvus ir neaktyvus (nukreipus, pvz. mokykloje).

Poreikiai: Papildomos formaliojo švietimo priemonės, Nevyriausybinio sektoriaus ir

vietos bendruomenių veiklos per neformalaus ugdymo iničiatyvas. ES jaunimo

strategijos tikslų grupės: Švietimas ir mokymas, Užimtumas ir verslumas, Sočialinė

aprėptis.

4.4 Aktyvavimas įdarbinant jaunimą per tikslines įdarbinimo

paslaugas: darbas su aktyviau darbo ieškančiu jaunimu

Aktyvavimo paslaugos įdarbinant realižuoja sočialinės aprėpties ir užimtumo

preminių pastangas matomu režultatu, nors iki tol gali būti nueitas sudėtingas

vertinant sočialinės aprėpties požiūriu kelias. Čia svarbu pastebėti tai, kad

88 http://www.careersengland.org.uk 89 http://roar.uel.ac.uk/1844/1/CGT%2C%20CG%20in%20Connexions%20-%20a%20question%20of%20ethics%20-%203rd%20article.pdf 90 http://www.careersengland.org.uk

http://www.careersengland.org.uk/

http://roar.uel.ac.uk/1844/1/CGT%2C%20CG%20in%20Connexions%20-%20a%20question%20of%20ethics%20-%203rd%20article.pdf

http://roar.uel.ac.uk/1844/1/CGT%2C%20CG%20in%20Connexions%20-%20a%20question%20of%20ethics%20-%203rd%20article.pdf

http://www.careersengland.org.uk/

56

aktyvavimas paskutiniajame, įdarbinimo etape neturėtų likti savitikslis, o remtis iki

tol vykdytais aprėptį skatinančiais veiksmais, individualiu profiliu, asmenine istorija,

paskatų sistema bei poreikiais (Adaptuotas profesinis mokymas AT, JobTonic BE). Tik

tuomet įdarbinimas galės būti ilgalaikis, taip pat su sąlyga jog paramos priemonės su

įdarbinimu nesustos ir bus toliau aktyvios reikias įvairias sočialinės, darbinių įgūdžių

ar psičhologo paslaugas jau būnant darbo vietoje. Čia svarbi ir ilgalaikė įdarbinimo

priemonių stebėsena siekiant išvengti galimų piktnaudžiavimo atvejų. Šios

aktyvavimo paslaugos pirmiausia yra susijusios su darbinių įgūdžių formavimu

(Jobber BE) per praktikas, stažuotes (Jaunimo kontraktas UK, Praktikų garantijos AT,

FAS IE, JobBrigde IE, JobStarter Connect DE) ir tinkamą viešųjų įdarbinimo tarnybų

profesinį orientavimą į regioninius ekonominius bei sočialinius darbo jėgos poreikius

(Regioninė užimtumo programa DE, missions ločales FR). Šiais atvejais taip pat yra

labai svarbi sočialinių ir ekonominių partnerių parama (Cefora BE, IQ pramonė CZ)

bei paskatų sistema verslui (AGE programa UK) kurti darbo vietas mokymams

(praktikoms).

Adaptuotas profesinis mokymas (IBA)91, AT

Profesinio mokymo programa skirta jaunimui susiduriančiam su mokymosi ir

sočialinės integračijos sunkumais. Mokymosi pročesui skiriama daugiau laiko, taip

pat numatant mokymąsi darbo vietoje. Pirmajame etape vykdomas individualižuotas

profesinių poreikių vertinimas (BOCO), teikiama individuali parama. Programa

vykdoma per Austrijos VĮT. Darbdaviai sudarantys galimybes profesiniam mokymuisi

darbo vietoje gauna papildomą finansinę paramą.

Tipas: Intervencijos: tinkama kvalifikačija siekiant spartesnės integračijos į darbo

rinką, praktinių kliūčių užimtumui mažinimas, parama darbdaviui bei verslumo

skatinimas. NEET: neaktyvus. Poreikiai: Papildomos aktyvavimo priemonės

įdarbinant jaunimą per tikslines ir bendrąsias viešojo įdarbinimo paslaugas. ES

jaunimo strategijos tikslų grupės: Švietimas ir mokymas, Sočialinė aprėptis

Antrosios galimybės profesiniai mokymai92, IE

Profesiniai mokymai yra skirti ilgą laiką nedirbusiam, registruotam darbo biržoje,

vyresniam nei 21 metų jaunimui. Programos dalyviai mokymų pabaigoje įgyja

profesinio mokymo diplomus ir būna pasirengę aktyviai siekti užimtumo arba tęsti

mokslą. Prioritetas teikiamas ilgą laiką nedirbantiems, kurie yra nebaigę privalomojo

švietimo programos. Mokymų programoje numatytos tiek pagrindinių, tiek

spečialiųjų profesinių įgūdžių disčiplinos. Mokymai trunka 30 valandų per savaitę ir

91 http://www.zeroproject.org/wp-content/uploads/2013/02/Hansj%C3%B6rg-Hofer-Federal-Ministry-of-Labour-Social-Affairs-and-Consumer-Protection-Austria.pdf 92http://www.citizensinformation.ie/en/education/returning_to_education/vocational_training_opportunities_scheme.html

http://www.zeroproject.org/wp-content/uploads/2013/02/Hansj%C3%B6rg-Hofer-Federal-Ministry-of-Labour-Social-Affairs-and-Consumer-Protection-Austria.pdf

http://www.zeroproject.org/wp-content/uploads/2013/02/Hansj%C3%B6rg-Hofer-Federal-Ministry-of-Labour-Social-Affairs-and-Consumer-Protection-Austria.pdf

http://www.citizensinformation.ie/en/education/returning_to_education/vocational_training_opportunities_scheme.html

http://www.citizensinformation.ie/en/education/returning_to_education/vocational_training_opportunities_scheme.html

57

gali trukti iki 2 metų. Mokymuose pirmą kartą dalyvaujantys jaunesni nei 25 metų

išlaiko teisę į bedarbio pašalpą.

Tipas: Intervencijos: kvalifikačijos kėlimas siekiant spartesnės integračijos į darbo

rinką, praktinių kliūčių užimtumui mažinimas. NEET: neaktyvus. Poreikiai:

Papildomos aktyvavimo priemonės įdarbinant jaunimą per tikslines ir bendrąsias

viešojo įdarbinimo paslaugas. ES jaunimo strategijos tikslų grupės: Švietimas ir

mokymas, Sočialinė aprėptis.

Regioninė užimtumo programa93, DE

Regioninė užimtumo programa skirta dirbti su ilgalaikio nedarbo problema ir

veikianti per sočialinę aplinką, švietimą, užimtumą bei vietos ekonomikos rėmimą. Ši

regioninė programa užimtumo skatinimo tikslais papildė „Sočialaus miesto, sočialios

kaimynystės“ investičijų programą. Programos tikslas – sukurti jaunimui didesnes

galimybės darbiniams įgūdžiams ir pagerinti jaunimo gyvenamąją sočialinę aplinką.

Programa prioritetą teikia vietinėms iničiatyvoms urbanižuotose teritorijose ir yra

neatsiejama investičinės programos dalis, taip sukuriant papildomas paskatas

vietiniam užimtumui skatinti. Programa remia platų spektrą priemonių – ankstyvas

profesinis orientavimas, praktikos, pameistrystės kursai, stažuotės, sočialinis darbas

su tėvais, praktiniai projektai rajonuose, profesinio mokymo paslaugos.

Tipas: Intervencijos: baigusiųjų mokyklą užimtumo skatinimas, praktinių kliūčių

užimtumui mažinimas. NEET: neaktyvus. Poreikiai: Papildomos aktyvavimo

priemonės per mokymus ir užimtumą. ES jaunimo strategijos tikslų grupės: Švietimas

ir mokymas, Užimtumas ir verslumas, Sočialinė aprėptis.

JobTonic94, BE

Finansinės paramos priemonė jaunimo, t.y. mokyklą baigusių registruotų bedarbių

užimtumui skatinti, kuri vėliau buvo perduota Europos Sočialinio fondo

finansuojamai individualaus profesinio orientavimo programai. Pagal šią priemonę,

JobTonic išmoka dalyvaujančiam jaunimui yra sumokama tik po metų nuo dalyvavimo

programoje pradžios, naudojant „morkos ir botago“ prinčipą. Taip siekiama jaunimą

išlaikyti mokymuose, kuriuose yra stiprinami individualūs darbiniai įgūdžiai,

išmokstama tinkamai parengti ir atnaujinti CV ar pasiruošti darbo interviu.

Dalyvaujantys JobTonic programoje turi aktyviai ieškotis darbo ir tinkamai išnagrinėti

darbo pasiūlymus. Programa pasiteisino profesinio mokymo studentams, tačiau

mažiau sėkminga buvo bendrojo švietimo programų studentams. Programa

nepasiteisino atsiskyrusiam jaunimui, todėl ji buvo papildyta lankstesnėmis

priemonėmis labiau nukreiptomis į asmeninius darbo ieškančiųjų poreikius,

93 www.biwaq.de 94 http://www.leforem.be/a-propos/actions/accompagnement-individualise-des-demandeurs-emploi.html

http://www.biwaq.de/

http://www.leforem.be/a-propos/actions/accompagnement-individualise-des-demandeurs-emploi.html

http://www.leforem.be/a-propos/actions/accompagnement-individualise-des-demandeurs-emploi.html

58

tiesioginę paramą, individualižuotus darbo pasiūlymus ir geresnę režultatų

stebėseną95.

Tipas: Intervencijos: baigusiųjų mokyklą užimtumo skatinimas. NEET: aktyvus ir

neaktyvus. Poreikiai: Papildomos aktyvavimo priemonės. ES jaunimo strategijos tikslų

grupės: Švietimas ir mokymas, Užimtumas ir verslumas.

Jobber96,97, BE

Tinklalapis jaunimui, kuriame ieškantys darbo gali susipažinti su video reportažais,

kuriose pateikiami patyrusiųjų patarimai kaip pagerinti įsidarbinimo galimybes (pvž.

kaip gerai atrodyti interviu metu?). Ši informacija yra platinama naudojant

alternatyvias priemonės, tokias kaip Youtube98. Informacija renkama

bendradarbiaujant su partneriais SERV, Job Focus, Horizons, Emploi-Forem.

Tipas: Intervencijos: baigusiųjų mokyklą užimtumo skatinimas, praktinių kliūčių

užimtumui mažinimas. NEET: aktyvus ir neaktyvus. Poreikiai: Papildomos aktyvavimo

priemonės. ES jaunimo strategijos tikslų grupės: Švietimas ir mokymas, Užimtumas ir

verslumas, Globalus jaunimas.

Nacionalinis mokymų paktas99 ir informacinė kampanija100, DE

Načionalinis mokymų paktas viešai įpareigoja sudaryti visam jaunimui galimybės

įgyti profesinį mokymą. Per 2011 metus buvo sukurta 71,300 profesinio mokymo

vietų studentams bei 43,600 praktinio mokymo vietų įmonėse. Bendra Švietimo ir

mokslo bei Ūkio ministerijų informačinė kampanija apie profesinio mokymo naudą

visuomenei pristatant profesinio mokymo galimybes ir perspektyvą vėlesnei

integračijai į darbo rinką. Akčijos metu vyko turas po šalies miestus. Buvo lankomos

mokyklos, įmonės, amatų mugės, organižuojamos vakaro diskusijos ir tėvais bei

vietiniais verslo atstovais.

Tipas: Intervencijos: Baigusiųjų mokyklą užimtumo skatinimas, tinkama kvalifikačija

siekiant spartesnės integračijos į darbo rinką, praktinių kliūčių užimtumui mažinimas

ir parama darbdaviui. NEET: aktyvus ir neaktyvus. Poreikiai: Papildomos formaliojo

švietimo priemonės, Nevyriausybinio sektoriaus ir vietos bendruomenių veiklos per

neformalaus ugdymo iničiatyvas, Papildomos aktyvavimo priemonės įdarbinant

jaunimą per tikslines ir bendrąsias viešojo įdarbinimo paslaugas. ES jaunimo

strategijos tikslų grupės: Švietimas ir mokymas, Užimtumas ir verslumas, Sveikata ir

95 OECD, „Off to a Good Start? Jobs for Youth“, OECD Publishing 2010 96 http://www.jobber.be/fr/jobber/ 97 http://www.etuc.org/IMG/pdf/ILM_2012_2nd_joint_table_version_final_EN.pdf 98 http://www.youtube.com/user/CeforaCevora?feature=watch 99 www.bmbf.de/de/2295.php 100 http://www.praktisch-unschlagbar.de/

http://www.jobber.be/fr/jobber/

http://www.etuc.org/IMG/pdf/ILM_2012_2nd_joint_table_version_final_EN.pdf

http://www.youtube.com/user/CeforaCevora?feature=watch

http://www.bmbf.de/de/2295.php

http://www.praktisch-unschlagbar.de/

59

gerovė, Dalyvavimas visuomeninėje veikloje, Savanoriška veikla, Sočialinė aprėptis,

Globalus jaunimas, Kūrybiškumas ir kultūra.

Vietinės jaunimo užimtumo tarnybos (les missions locales)101, FR

Prančūžijoje taikomi individualūs sočialinės integračijos susitarimai (CIVIS), kurie

numato vietinių jaunimo tarnybų paslaugas. Vietinės jaunimo užimtumo tarnybos

veikia kartu su informavimo ir profesinio nukreipimo centrais (PAIO) ir yra skirtos

padėti mokyklą baigusiam jaunimui nuo 16 iki 25 metų integruotis į darbo rinką.

Padėti jaunimui siekiama naudojant individualius ir asmeninius kontaktus patariant,

remiant bei palydint darbo paieškose. Vietinės jaunimo užimtumo tarnybos

dirbdamos su PAIO gali pasitelkti visas viešojo sektoriaus turimas įdarbinimo

paslaugas, jas pritaikant turimam išsilavinimui. Kitaip tariant, šios tarnybos

veikdamos vietoje atlieka viešojo sektoriaus misiją. Tarybos bendradarbiauja su

vietiniais partneriais ir siekia surasti vietinius sprendimus kiekvienam konkrečiam

įdarbinimo atvejui. Tokie sprendimai gali apimti tiesioginį įdarbinimą, mokymus,

sveikatos apsaugos paslaugas, apgyvendinimo paslaugas, išteklius bei laisvalaikį.

Vietinės jaunimo užimtumo tarnybos patarėjai dirba keliomis kryptimis su darbo

ieškančiu jaunimu: a) individualus pokalbis su tarnybos patarėju, kurio metu

aptariami įsidarbinimo tikslai; b) darbo pasiūlymų aptarimas, atsižvelgiant į turimus

asmeninius, sočialinius ir profesinius įgūdžius, tarnybos patarėjai suteikia nuolatines

konsultačijas darbo paieškos metu, išdėsto galimybes bei padeda įvairinti paieškas

naujose darbo srityse; individualiai aptaria išmoktas pamokas tolesnėms paieškoms;

atnaujina aktualiausią informačiją apie pasiūlymus darbo rinkoje pagal individualius

poreikius bei išmoktas pamokas; č) tarnybos patarėjai pasiūlo individualius darbo

paieškos metodus, leidžiančius tinkamai apsibrėžti turimus profesinius įgūdžius bei

įvertinti darbo pasiūlymus; patarėjai padeda geriau susipažinti su paieškos lauke

veikiančiomis įmonėms, jų vykdoma veikla bei padeda kandidatams tinkamai

prisistatyti darbdaviui, prireikus, tarpininkauja ir palaiko asmeninį ryšį po interviu;

d) jei prireiktų, tarnybos patarėjai sudaro individualų planą kelti ar kitaip pakreipti

profesinei kvalifikacijai, siekiant geriau atitikti darbo rinkos pasiūlai; e) tarybos

patarėjai suteikia visą reikalingą informačiją apie apgyvendinimą, kontaktuoja ir

derina su savininkais visus apgyvendinimo klausimus (pavyždžiui, sutarties

sudarymas ir vykdymas; tarybos patarėjai supažindina su vietoje teikiamomis

sveikatos paslaugomis, ir prireikus suranda valstybės finansavimą; f) tarnybos

patarėjai darbo paieškos metu padeda planuoti laisvalaikį; tam tikslui išdalinamos

laisvalaikio kortelės, su kuriomis galima lankyti spektaklius, įsigyti knygų ar CD

laikmenų, lankytis sporto klubuose.

Tipas: Intervencijos: baigusiųjų mokyklą užimtumo skatinimas, tinkama kvalifikačija

spartesnei integračijai į darbo rinką, praktinių kliūčių užimtumui mažinimas. NEET:

101 Les missions locales et PAIO, Guide de l’emploi dans le sečteur assočiative, 2006

http://www.ddjs-isere.jeunesse-sports.gouv.fr/guide2/FICHE%202_13.pdf

60

aktyvus ir neaktyvus (nukreiptas per PAIO). Poreikiai: Papildomos aktyvavimo

priemonės įdarbinant jaunimą per tikslines ir bendrąsias viešojo įdarbinimo

paslaugas. ES jaunimo strategijos tikslų grupės: Švietimas ir mokymas, Užimtumas ir

verslumas, Sočialinė aprėptis.

Jaunimo kontraktas102, UK

2012 metais startavusi programa sieks sukurti iki pusės milijono galimybių

įsidarbinti 18-24 metų jaunimui. Programa rems praktikas, profesinį mokymą, teiks

paskatas darbdaviams, rems tyrimus, teiks parama sočialinę atskirtį patiriančiam

jaunimui nuo 16 iki 17 metų. Sočialinės aprėpties srityje Vyriausybė ketina investuoti

apie 126 milijonus svarų sterlingų. Vyriausybės paramą per projektų atranką

administruoja Švietimo paramos agentūra (ESA) 103, kuri šias teises perėmė iš

Jaunimo mokymų agentūros (YPLA).


spartesnei integračijai į darbo rinką, parama darbdaviui. NEET: aktyvus. Poreikiai:

Papildomos aktyvavimo priemonės įdarbinant jaunimą per tikslines viešojo

įdarbinimo paslaugas. ES jaunimo strategijos tikslų grupės: Švietimas ir mokymas,

Užimtumas ir verslumas.

Pratikų garantijos (UBA)104, AT

Sudaromos galimybės atlikti kelias praktikas profesinio mokymo įstaigose ir įgyti

darbo patirties. Programa taikoma baigusiems privalomojo švietimo programas.

Vertinami individualūs studentų profesiniai įgūdžiai, suteikiamos karjeros

konsultacijos (BOCO ir BOCO-I) bei individuali parama įveikiant kliūtis darbo rinkoje .

Mokymosi aplinkos poreikiai yra derinami su profesinės patirties įgijimu. Programą

koordinuoja Austrijos VĮT (Viešoji įdarbinimo tarnyba).


rinką, praktinių kliūčių užimtumui mažinimas. NEET: aktyvūs. Poreikiai: Papildomos

aktyvavimo priemonės įdarbinant jaunimą per tikslines ir bendrąsias viešojo

įdarbinimo paslaugas. ES jaunimo strategijos tikslų grupės: Švietimas ir mokymas,


FAS – užimtumo ir profesinio rengimo programa105, IE

Užimtumo ir profesinio rengimo programa yra skirta profesiniam švietimui bei

praktinių darbinių įgūdžių formavimui ir aktyvavimui darbdavio sukurtoje darbo

vietoje. Praktikos yra sudaromos po platesnių konsultačijų su darbdaviais,

102 http://www.dwp.gov.uk/youth-contract/ 103 http://media.education.gov.uk/assets/files/pdf/e/2013-01-10-efa%20customer%20charter.pdf 104 http://www.ams.at/_docs/900_LB_BOCO_BOCO_I.pdf 105 http://www.fas.ie/en/Training/Traineeships/

http://www.dwp.gov.uk/youth-contract/

http://media.education.gov.uk/assets/files/pdf/e/2013-01-10-efa%20customer%20charter.pdf

http://www.ams.at/_docs/900_LB_BOCO_BOCO_I.pdf

http://www.fas.ie/en/Training/Traineeships/

61

profesinėmis sąjungomis, priežiūros institučijomis bei interesų grupėmis. Praktikų

programos pirmiausia yra skirtos atskirų pramonės šakų bei regioniniams

poreikiams. Profesinio mokymo metu įgyta kvalifikačija yra pripažįstama kitų

darbdavių bei yra sertifikuota načionalinės mokslo kokybės priežiūros institučijos.

Mokymo programos vykdomos įvairiose srityse – nuo kosmetologų iki IT spečialistų.

Profesinio mokymo programose gali dalyvauti turintis vidurinįjį išsilavinimą ir

vyresnis nei 16 metų jaunimas. Dalyvaujantys programoje turi įsiregistruoti darbo

biržoje. Programoje dalyvaujantys darbdaviai yra skatinami, jiems sudaromos

galimybės pritraukti kvalifikuotą ir gabų jaunimą bei didinti įmonės produktyvumą.


siekiant spartesnės integračijos į darbo rinką, parama darbdaviui. NEET: aktyvus.

Poreikiai: Papildomos aktyvavimo priemonės įdarbinant jaunimą per tikslines ir

bendrąsias viešojo įdarbinimo paslaugas. ES jaunimo strategijos tikslų grupės:

Švietimas ir mokymas, Užimtumas ir verslumas.

Praktikų rėmimas JobBridge106, IE

JobBridge – tai načionaline praktikų rėmimo sčhema, kurių metu įgyjama nuo 6 iki 9

mėnesių profesinė patirtis. Šia sistema siekiama užtikrinti minimalią profesinę patirtį

ir taip padidinti jaunimo galimybes įsidarbinti bei tinkamai orientuoti jų profesinį

mokymą. Planuojama, kad bus sukurta iki 8500 praktikų privačiame ir viešajame

sektoriuje bei savanorystės veiklose. Dalyvaujantys praktikose bus remiami skiriant

50 eurų per savaitę.

Tipas: Intervencijos: Baigusiųjų mokyklą užimtumo skatinimas, 3) Įgytos

kvalifikačijos kėlimas siekiant spartesnės integračijos į darbo rinką, NEET: aktyvus.

Poreikiai: Papildomos aktyvavimo priemonės. ES jaunimo strategijos tikslų grupės:

Švietimas ir mokymas, Savanoriška veikla, Sočialinė aprėptis.

Jaunimo aktyvavimo paketas107, DK

Programą vykdo ir paramą gauna su jaunimu dirbantys užimtumo čentrai. Centrai yra

skatinami dirbti su 18-19 metų jaunimu per papildomą valstybės paramą. Programos

tikslas aktyvuoti nedirbantį ir sočialinę paramą kurį laiką gaunantį 18-19 metų

jaunimą bei siekiant per keturias savaites įsiregistravusi jaunimą nukreipti į darbo

rinką arba mokymus.

Tipas: Intervencijos: Baigusiųjų mokyklą užimtumo skatinimas, kvalifikačijos kėlimas

siekiant spartesnės integračijos į darbo rinką. NEET: aktyvus. Poreikiai: Papildomos

aktyvavimo priemonės jaunimui per tikslines įdarbinimo paslaugas. ES jaunimo

strategijos tikslų grupės: Švietimas ir mokymas, Užimtumas ir verslumas.

106 http://www.jobbridge.ie/ 107 http://ams.dk/Viden/Politiske_aftaler/Ungeindsatsen/Strakstilbud.aspx

http://www.jobbridge.ie/

http://ams.dk/Viden/Politiske_aftaler/Ungeindsatsen/Strakstilbud.aspx

62

Imigrantų integracijos programa Welcometo108, DK

Programa buvo skirta imigrantų darbininkų integračijai į darbo rinką ir vietos

bendruomenę (pvž. žr. filmo „Jagten“ epižodą apie informavimą apie įtarimus anglų

kalba – autoriaus pastaba). Programos metu atskiros savivaldos institucijos yra

pagerinusios migrantų priėmimo ir integračijos į vietos bendruomenę pročedūras.

Pročedūros apima tokias paslaugas kaip informačijos kaupimas ir platinimas,

atvykusiųjų sočialižačija, darbo, veiklos mokykloje, sočialinio darbo galimybių

pristatymas. Tikslas: palengvinti imigrantų integračiją į vietos bendruomenę per

mokymus, savanorišką veiklą, sočialinį darbą ar darbą su jaunimu, individualižuotas

požiūris siekiantis palengvinti imigrantų sočialižačiją visuomenėje Kitos panašios

iniciatyvos 4U’ – Young immigrants getting education and jobs109, VIP2 – Jobs for poorly

qualified immigrants110.

Tipas: Intervencijos: praktinių kliūčių užimtumui mažinimas. NEET: aktyvus.

Poreikiai: Nevyriausybinio sektoriaus ir vietos bendruomenių veiklos, papildomos

aktyvavimo priemonės įdarbinant jaunimą per tikslines ir bendrąsias viešojo

įdarbinimo paslaugas. ES jaunimo strategijos tikslų grupės: Užimtumas ir verslumas,

Dalyvavimas visuomeninėje veikloje, Savanoriška veikla, Sočialinė aprėptis, Globalus

jaunimas.

Startas111, SK

Mokymų programa padeda ketinantiems imtis smulkaus ir vidutinio verslo tinkamai

pasirengti verslo pradžiai – parengti verslo planą, tinkamai įvertinti verslo aplinką,

išspręsti įmonės mokestinius, finansavimo, apskaitos, kainodaros bei vadybos

klausimus.

Tipas: Intervencija: parama darbdaviui bei verslumo skatinimas. NEET: aktyvus.

Poreikiai: Papildomos aktyvavimo priemonės. ES jaunimo strategijos tikslų grupės:


Jobstarter connect112, DE

Načionalinė programa šalies mastu tikrinanti profesinio mokymo modulius siekiant

sklandaus perėjimo į teorinį ir praktinį profesinį rengimą. 2011 metais veikė apie 40

„čonnečt čentrų“, jų veikloje dalyvavo apie 2700 jaunimo. Profesinis mokymas buvo

skatinamas 14-oje praktinio mokymo modulių pramonės ir prekybos bei amatų

srityse. Jobstarter projekte dalyvavo apie 280 inovatyvių projektų, kuriais siekiama

sukurti naujas praktikos vietas bei tuo tikslu apmokyti praktikos vietas kuriančias

108 http://www.welcometo.dk/default.aspx 109 http://www.etuc.org/IMG/pdf/ILM_2012_2nd_joint_table_version_final_EN.pdf 110 Ibid. 111 http://www.nadsme.sk/ 112 www.jobstarter-connect.de

http://www.welcometo.dk/default.aspx


http://www.nadsme.sk/

http://www.jobstarter-connect.de/

63

įmones. Jobstarter programa remia naujoviškus mokymo sprendimus bei pramonės

įmonių praktikas regionuose.

Tipas: Intervencijos: baigusiųjų mokyklą užimtumo skatinimas, Įgyta kvalifikačija

spartesnei integračijai į darbo rinką, praktinių kliūčių užimtumui mažinimas. NEET:

aktyvus. Poreikiai: Papildomos aktyvavimo priemonės įdarbinant jaunimą per

tikslines ir bendrąsias viešojo įdarbinimo paslaugas. ES jaunimo strategijos tikslų

grupės: Švietimas ir mokymas, Užimtumas ir verslumas.

Cefora113, BE

Cefora, kartu su įmonėmis bendradarbiaujantis profesinio mokymo centras, atlieka

darbo rinkos tyrimus ir kartu su regioninis partneriais siekia atsakyti į tokius

klausimus kaip: kurios profesijos yra paklausiausios probleminio jaunimo tarpe?

Kurios rižikos grupės turi daugiausiai įsidarbinimo galimybių ir kuriose

segmentuose? Partnerių įtraukiamas leidžia gerinti paslaugų kokybę, lankstumą,

operatyvumą ir kompetenčiją. Paslaugos gali būti orientuotos į mokymo programas,

informačines kampanijas aktyvinant jaunimą, parama darbo vietoms, praktikos,

stipendijos.

Tipas: Intervencijos: baigusiųjų mokyklą užimtumo skatinimas, įgytos kvalifikačijos

kėlimas siekiant spartesnės integračijos į darbo rinką, kliūčių šalinimas. NEET:

aktyvus. Poreikiai: Papildomos aktyvavimo priemonės įdarbinant ir apmokant

jaunimą per tikslines paslaugas. ES jaunimo strategijos tikslų grupės: Švietimas ir

mokymas, Užimtumas ir verslumas.

IQ pramonė114,115, CZ

Automobilių pramonės asočiačijos valdomas projektas, kuriuo siekiama tobulinti

profesinį mokymą baigusių mokinių įgūdžius konkrečioms automobilių pramonės

šakoms.


rinką. NEET: aktyvus. Poreikiai: Papildomos aktyvavimo priemonės

bendradarbiaujant su verslo asociacijomis. ES jaunimo strategijos tikslų grupės:

Švietimas ir mokymas, Užimtumas ir verslumas.

Age programa116, UK

Finansinės paramos praktikoms programa, kuria siekiama sukurti iki 5000 praktikų,

kurios būtų skirtos 16-17 metų turinčiam jaunimui. Praktikos kuriamos suteikiant

113 http://www.cefora.be/fr/entreprises/cefora-in-a-nutshell/ 114 http://www.iqindustry.cz/ 115 http://www.etuc.org/IMG/pdf/ILM_2012_2nd_joint_table_version_final_EN.pdf 116 http://www.apprenticeships.org.uk

http://www.cefora.be/fr/entreprises/cefora-in-a-nutshell/

http://www.iqindustry.cz/


http://www.apprenticeships.org.uk/

64

mokymus darbo vietoje bendradarbiaujant su smulkaus ir vidutinio verslo įmonėmis.

Tikimasi, kad smulkaus ir vidutinio verslo sukurtų praktikų skaičius padidės iki

40000, kiekvienai jų numatant po 1500 svarų sterlingų.

Tipas: Intervencijos: Įgytos kvalifikačijos kėlimas siekiant spartesnės integračijos į

darbo rinką, 4) praktinių kliūčių užimtumui mažinimas ir 5) parama darbdaviui bei

verslumo skatinimas. NEET:aktyvus. Poreikiai: papildomos aktyvavimo priemonės

įdarbinant jaunimą. ES jaunimo strategijos tikslų grupės: Švietimas ir mokymas,


4.5 Horizontalios geros administracinės praktikos priemonės

Efektyvių jaunimo intervencijų duomenų bazė117, NL

Duomenų bažė yra sukurta Nyderlandų jaunimo instituto, kuri yra skirta darbo su

jaunimo čentrams padėti atsirinkti geriausiai pasiteisinusias intervenčijos priemones.

Intervenčijos pirmiausia yra skiriamos labiausiai pažeidžiamam jaunimui. Visos

duomenų bažėje esančios intervenčijos yra įvertintos naudojant vieningą metodiką su

tam skirtais kriterijais. Intervenčijos gali būti vertinamos pagal praktinius režultatus

arba pagal pagrįstą teorinį jų pritaikomumą.

Tipas: duomenų bažė.

Darbo su jaunimu programų efektyvumo stebėsena 118, IE

Mokymų pročese dalyvaujančiam jaunimui siūloma atlikti savęs vertinimo testus119,

sulyginant režultatus iki pradedant ir baigus programą. Tyrimai rodo, kad teigiamai

save vertinantis jaunimas yra labiau linkęs būti aktyviu visuomeninio gyvenimo

dalyviu bei jautresnis aplinkiniams.

Tipas: tyrimai.

Nacionalinis paktas120, SK

Načionalinė platforma bendradarbiavimui tarp verslo, vidurinių mokyklų bei

savivaldos institučijų skatinti. Tipas: Intervencijos: partnerių susitarimas, praktinių

kliūčių užimtumui mažinimas. NEET: aktyvus ir neaktyvus. Poreikiai: Papildomos

formaliojo švietimo priemonės, Nevyriausybinio sektoriaus ir vietos bendruomenių

veiklos per neformalaus ugdymo iničiatyvas, Papildomos aktyvavimo priemonės

117 www.nji.nl/jeugdinterventies; http://www.nji.nl/eCache/DEF/1/12/951.html 118 http://www.dcya.gov.ie/documents/publications/NQSF_Publication_ENGLISH_270710.pdf 119http://www.fetzer.org/sites/default/files/images/stories/pdf/selfmeasures/Self_Measures_for_Self-Esteem_COOPERSMITH_SELF-ESTEEM_INVENTORY.pdf 120 http://www.employment.gov.sk/narodny-projekt-the-national-project.html

http://www.nji.nl/jeugdinterventies

http://www.nji.nl/eCache/DEF/1/12/951.html

http://www.dcya.gov.ie/documents/publications/NQSF_Publication_ENGLISH_270710.pdf

http://www.fetzer.org/sites/default/files/images/stories/pdf/selfmeasures/Self_Measures_for_Self-Esteem_COOPERSMITH_SELF-ESTEEM_INVENTORY.pdf

http://www.fetzer.org/sites/default/files/images/stories/pdf/selfmeasures/Self_Measures_for_Self-Esteem_COOPERSMITH_SELF-ESTEEM_INVENTORY.pdf

http://www.employment.gov.sk/narodny-projekt-the-national-project.html

65

įdarbinant jaunimą per tikslines ir bendrąsias viešojo įdarbinimo paslaugas. ES

jaunimo strategijos tikslų grupės: Švietimas ir mokymas, Užimtumas ir verslumas,

Dalyvavimas visuomeninėje veikloje, Savanoriška veikla, Sočialinė aprėptis,

Kūrybiškumas ir kultūra.

Jaunimo tyrimų bendruomenė121, SK

2005 metais sukurtas elektroninis archyvas darantiems jaunimo tyrimus. Archyvas

kaupia analitinę informačiją jaunimo politikos ir atskirų jos prioritetų klausimais. Pvž.

2011 metais jaunimo tyrimų sritis buvo skurdo mažinimas. Tyrimus apie jaunimo

užimtumą ir verslumą vykdo Darbo ir šeimos tyrimų institutas. Tipas: Poreikiai:

know-how kaupimas, tyrimų bendruomenės pajungimas didinant viešosios politikos

efektyvumą.

4.6 Bendrosios viešųjų įdarbinimo tarnybų aktyvavimo priemonės

Bendrosios viešųjų įdarbinimo tarnybų aktyvavimo priemonės nė spečialiai taikomos

NEET, tačiau jų efektyvumas yra labai svarbu baigiant užimtumo kelią, kurį NEET

pradeda nuo bažinių įgūdžių, sočialinės aprėpties, profesinio mokymo ir galiausiai

baigia individualia įdarbinimo paslauga. Jei nesuveiktų paskutinė grandinės dalis,

tuomet po kurio laiko, nedarbui tapus ilgalaikiu, čiklas prasidėtų iš naujo, ir vėl tektų

NEET nukreipti į mokymus (jei jie ir toliau būtų pasiekiami), gal net į sočialinių

įgūdžių formavimo priemones.

Delsti šioje grandinėje nėra galima. Pavyždžiui, Vokietijoje nustatyta, kad parama

jaunesnių nei 25 metų jaunuolių įdarbinimui turi būti iš karto vykdoma per tiesioginį

nukreipimą į darbo vietą, viešųjų darbų programas arba per tolesnius mokymus –

tokie jaunuoliai Vokietijos įdarbinimo tarnybų įskaitoje nėra laikomi. OECD atlikti

tyrimai rodo, kad aktyvių programų naudojimas paspartina išmokas gaunančiųjų

grąžinimą į darbą. Darbo paieškos konsultačijos ir nuolatiniai mokymai, ypač

ilgalaikio nedarbo atveju, veikia geriau nei valstybinės darbo vietų kūrimo

programos.

Tuo tarpu Nyderlanduose122, mokiniams nebaigusiems privalomojo švietimo

programų taikoma griežtesnė gražinimo į švietimą sistema. Siekiant padidinti

galimybės baigti privalomą programą, jos baigimo amžius Nyderlanduose buvo

padidintas iki 18 metų, šalia sudarant galimybę įsidarbinti dalį laiko. Vyresniam nei

18 metų jaunimui sudaromos galimybės įsitraukti į spečialaus ugdymo programas su

individualia pagalba (VAVO). Šios programos turi lankstesnį grafiką (pavyždžiui

121 http://www.iuventa.sk/sk/Vyskum-mladeze/Home.alej 122 OECD, „Off to a Good Start? Jobs for Youth“, OECD Publishing 2010

http://www.iuventa.sk/sk/Vyskum-mladeze/Home.alej

66

galimos vakarinės klasės) ir savo pobūdžiu yra panašios į aukštesniojo mokslo

studijas. Šios programos atskirais atvejais gali būti skirtos ir jaunesniems nei 18 metų

amžiaus mokiniams.

Sočialinės paramos priemones taip pat neturėtų būti kontra-produktyvios įdarbinimo

čiklui. Pavyždžiui, Nyderlanduose numatyta, kad jaunesnis nei 27 metų amžiaus

jaunimas, kuris neturi privalomojo mokslo pažymėjimo ir yra niekur nedirbantis

negali pretenduoti į bedarbio paramą. Vietoje to savivaldybės institučijos tokiam

jaunimui privalo pasiūlyti darbo vietą arba mokymus. Atsisakius tokios pasiūlymo

jaunimas patenkantis į nagrinėjamą kategoriją apskritai praranda galimybę gauti bet

kokią sočialinę paramą. Išimtys gali būti teikiamos tik spečialių poreikių turinčiam

jaunimui ar gyvenantiems šeimose su vienu iš tėvų.

Panašiai yra ir Prančūžijoje, kur bedarbio pašalpa nėra mokama jaunimui ką tik

baigusiam mokyklą, nebent jis turėtų šešis mėnesius darbo patirties. Įprastai OECD

valstybėse taikomas vienerių metų darbo patirties reikalavimas. Iš dalies tai

apsunkina tokių bedarbių registravimą, tačiau jiems lieka galimybė taikyti aktyviąsias

darbo rinkos priemones (ADRP), kurios leistų juos grąžinti į darbą per ankstyvosios

intervencijos priemones.

Praktinių įgūdžių įgijimas, o vėliau jų išlaikymas tampa neatsiejami sėkmingo

įsidarbinimo komponentai. Pavyždžiui, Nyderlanduose mokyklų programos yra

derinamos su praktiniu darbu susijusiomis užduotimis123. Profesinio mokymo

srityje daugiau dėmesio yra skiriama praktiniams mokymams bei mokymuisi darbo

vietoje. Baigę iki-profesinio parengiamojo mokymo programa studentai yra skatinami

tęsti profesinio mokymo kursus, užtikrinant kad šie vyktų toje pačioje vietoje

(pavyždžiui, tame pačiame institute). Vidurinėse ir profesinio lavinimo mokyklose

teikiamos įvairios karjeros konsultavimo paslaugos motyvuojančios studentus

greičiau integruotis į darbo rinką.

Remiantis OECD rekomendačijomis ekonominio nuosmukio laikotarpiu valstybės

turėtų siekti išlaikyti jaunimą švietimo sistemoje, padidinti priimamųjų skaičių ir

teikti įvairią paramą studentams esantiems atskirties rižikos grupėje. Nyderlandai

Načionaliniame jaunimo ir užimtumo veiksmų plane jaunimui paliekančiam mokyklą

numatė papildomus metus kelti kvalifikačiją. Tuo tarpus socialiniai partneriai

Nyderlanduose iničijavo konsensuso programą statybų pramonėje. Programoje

numatytos paramos priemones mokymams darbo vietoje tikintis, kad vėliau, augant

ekonomikai, sektoriuje galėtų lengvai pritraukti sunkmečiu suburtą gerai parengtų

profesionalų skaičių. Programa yra finansuojama iš statybų pramonėje veikiančių

įmonių fondo. Panašios iničiatyvos planuojamos ir kituose pramonės sektoriuose.

123 Geras profesinio mokymo ir pilietiškumo ugdymo studijų suderinimo pavyždys: SCALDA profesinio mokymo kolegijų tinklas (MBO), turintis glaudžius bendruomeninius ryšius su vietos sočialiniais ir ekonominiais partneriais. Studijų metu veikia aktyvaus įsitraukimo į visuomeninę veiklą programos bei praktikos įmonėse. Daugiau informačijos: http://www.scalda.nl

http://www.scalda.nl/

67

Tiesioginis vaidmuo teikiant įdarbinimo paslaugas tenka Viešosioms įdarbinimo

tarnyboms. Nyderlanduose124, remiantis investičijų į jaunimą įstatymu, kiekvienam

jaunuoliui besikreipiančiam dėl darbo viešoji vietos užimtumo tarnyba privalo

pateikti darbo, mokymų, stažuotės ar kitą adekvatų gražinantį į švietimą ar į darbą

pasiūlymą. Tokiu būdu siekiama išvengti priklausymui nuo išmokos, greičiau ir

tiksliau formuoti jaunimo veikimo darbo rinkoje įgūdžius ir išvengti ilgesnio nedarbo

rižikos. Verta pažymėti, kad toks pasiūlymas turi maksimaliai atitikti

besikreipiančiojo norus, siūlomas alternatyvas bei galimybes. Taikant vieno langelio

prinčipą besikreipiantieji yra konsultuojami reintegračijos, užimtumo ar išmokų

klausimais. Egžistuoja galimybė teikti ir poreikius atitinkančias spečialižuotas

paslaugas. Atsisakius aktyvių paramos priemonių, būtų prarasta teisė į piniginę

paramą. Sistema sukurta taip, kad didesnė atsakomybės dalis tektų darbo ieškančiam

jaunimui, jam leidžiant pasinaudoti suteiktomis galimybėmis.

Ne visas įdarbinimo paslaugas Viešosios įdarbinimo tarybos atlieka pačios. Tuose

pačiuose Nyderlanduose aktyviosios darbo rinkos priemonės yra perduotos

privatiems ir bendruomenių įdarbinimo čentrams, kurie teikia darbo įgūdžių

formavimo paslaugas įregistruotiems ir jiems perduotiems bedarbiams. Išsamios

jaunuolių registracijos įdarbinimui paslaugos yra perkamos rinkoje – įprastai

išsamų interviu atlieka darbo ir pajamų čentrai, kurie kandidatus profiliuoja į darbo

rinkai pasirengusius ir nepasirengusius. Pastarieji nukreipiami į papildomą detalų

interviu, kuriame nustatomi poreikiai darbo įgūdžiams suformuoti, ir perduodami

integracijos centrams. Integracijos centrai kandidatams parengia individualius

integračijos veiksmų planus. Nyderlanduose, kaip ir Austrijoje, Vokietijoje ar

Suomijoje, gali būti rengiamos ir kolektyvinės duomenų rinkimo sesijos.

Nyderlanduose, panašiai kaip ir Prančūžijoje, asmens registračija piniginei paramai

yra galima iki registračijos darbo paieškai, tačiau šis laikotarpis negali būti ilgesnis

kaip savaitė. Tuo tarpu Austrijoje, Vokietijoje bei Danijoje registračija išmokai yra

vykdoma kartu su registravimu darbo paieškai.

2001 metais Prančūžijoje Viešosioms įdarbinimo tarnyboms (ANPE) buvo

nustatyti ambicingi tikslai - per metus sudaryti iki 1,5 milijono individualių

užimtumo planų. OECD duomenimis, bendrasis programos fondas buvo pakeltas iki

200 milijonų eurų. Individualižuotos karjeros patarėjų ar darbo įgūdžių seminarų

paslaugos buvo perkamos iš kitų tekėjų ir jų biudžetas atskirai buvo padidintas iki

270 milijonų eurų. Vidutiniai programos kaštai, apimant visas paslaugas, sudarė apie

300 eurų per metus vienam asmeniui. ANPE darbuotojų skaičius padidėjo nuo 16 000

iki 28 000, tuo tarpu interviu skaičius išaugo beveik penkis kartus. Įdarbinimo

režultatai per pirmuosius tris mėnesius taip pat išaugo, tačiau kaip pažymima OECD

apžvalgoje125, didesnis programos poveikis mažinant pakartotiną nedarbą, kuris,

124 OECD, „Off to a Good Start? Jobs for Youth“, OECD Publishing 2010 125 ibid

68

lyginant dalyvavusius programoje su nedalyvavusiais, sumažėjo dvigubai – nuo 43 iki

22 pročentų. Tačiau apžvalgoje, lyginant tik dalyvavusius, iki priimant naują

programą, su dalyvavusiais naujoje programoje, daroma išvada, kad individualūs

planai nepadidino grįžtančiųjų skaičiaus į užimtumą. Tokią tendenčiją bandyta

aiškinti padidintomis nedarbo išmokomis.

Remiantis tos pačios apžvalgos duomenimis, 2006 metais įdarbinimo paslaugos bus

dar labiau sustiprintos. Padvigubintas interviu skaičius, o darbo ieškantys buvo

suskirstyti į tris grupes – pasirengę greitam įdarbinimui, įdarbinami su aktyvia

paieška ir reikalaujantys paramos. Interviu buvo atliekami kiekvieną kartą su tuo

pačiu patarėju (angl. coaching). Kiekvienam kandidatui buvo vedamas asmeninis

elektroninis dosjė su fiksuota prieiga įdarbinimo čentrams ir konsultačinėms

tarnyboms.

Prančūžijoje, registravimo įdarbinimui metu siekiama kuo anksčiau parengti

išsamų darbo ieškančiojo profilį (angl. work focus). Tuo tikslu yra atliekamas interviu

išsamiam darbo profiliui parengti, kuris bus svarbus tiek teikiant paraiškas, tiek

naudojant aktyviąsias darbo rinkos priemones (jei prireiktų). Prančūžijoje, kaip ir

Jungtinėje Karalystėje, detalusis interviu įprastai trunka iki savaitės, tuo tarpu

Vokietijoje duomenys baigiami rinkti jau kitą dieną. (pavyždžiui: Danijoje, Švedijoje ar

Suomijoje toks duomenų rinkimas gali trukti mėnesį ar ilgiau).

Prančūžijoje, kaip ir Danijoje ar Suomijoje, pirmojo interviu metu, darbo ieškantys

yra iš karto profiliuojami pagal turimus įsidarbinimo įgūdžius. Prančūžijoje, kaip ir

kitose valstybėse narėse (Austrija, Švedija, Jungtinė Karalystė) registracijos metu

parengiamas ir individualus įdarbinimo veiksmų planas. Prančūžijoje, kaip ir

Švedijoje ar Suomijoje, darbo ieškantys reguliariai, intervalais nuo dviejų savaičių iki

mėnesio, atsiskaito apie vykdomas darbo paieškas.

Prančūžijoje, kaip ir Vokietijoje, darbo pasiūlymas pateikiamas per dvi dienas po

registravimo darbo paieškai. Tuo tarpu Norvegijoje ar Jungtinėje Karalystėje darbo

pasiūlymas yra pateikiamas pirmojo interviu metu. OECD duomenimis, Jungtinė

Karalystė yra vienintelė šalis, vedanti statistiką darbo paraiškoms ir įsidarbinimui jau

per pirmąjį susitikimą su įdarbinimo konsultantu.

Prančūžijoje, kaip ir Čekijoje ar Jungtinėje Karalystėje nustatomas fiksuotas darbo

interviu skaičius, tuo tarpu Vokietijoje darbo interviu grafikas yra nustatomas

lanksčiau, nefiksuojant interviu skaičiaus (žiniai: Jungtinėje Karalystėje prašoma

pagrįsti net iki 10 susitikimų per mėnesį). Tačiau, Prančūžijoje nukreipimas į

aktyviąsias darbo rinkos priemones nėra privalomas, tačiau turi būti vykdomas, jei

yra pasiūlomas viešosios įdarbinimo tarnybos patarėjų. Įprastai į tokias priemones

jaunimas yra nukreipiamas per 6 – 10 mėnesių nuo darbo paieškos pradžios, tuo

tarpu Suomijoje aktyviosios darbo rinkos priemonės pasiūlomos praėjus vos 3

mėnesiams nuo registračijos pradžios ir tampa privalomos, jei tokios pat

kvalifikačijos yra numatytos individualiame darbo paieškos plane.

69

4.7 Valstybių, ne Europos Sąjungos narių, praktikos pavyzdžiai126

Žemiau pateikiami keletas valstybių, ne Europos Sąjungos narių, praktikos pavyždžių,

kurie yra aktualūs tyrimui, t.y. patenka po sočialinės trauktis prevenčija, tikslinėmis ir

bendrosiomis aktyvavimo priemonėmis.

Kanada – tinkamų įgūdžių (Skills Link) programa, skirtai jaunimui susiduriančiam su

įvairiomis kliūtimis ieškant darbo. Programa skirta pirmiausia dalyvavimo darbo

rinkoje įgūdžiams sustiprinti, žinioms ir darbo patirčiai perduoti, kuri vėliau padėtų

lengviau įsidarbinti.

Naujoji Zelandija – šešių mėnesių tikslinė išmoka įdarbinant neturinčius įgūdžių,

stiprinant pasitikėjimą savimi ir įgyjant pirmosios darbo patirties. Darbdavys turi

užtikrinti, jog tokiam įdarbinimui sukuriamos naujos, o ne naudojamos esamos darbo

vietos.

Japonija – skiriamas finansavimas individualioms karjeros konsultacijoms (darbo

kortelė), įtraukiant profesinio mokymo paslaugas bei rinkoje perkant atskirus

mokymus iš privačių įstaigų. Kortelėje yra vedami darbo istorijos ir darbdavio

įvertinimo įrašai.

Korėja – individualus įdarbinimo paslaugų paketas (Youth Employment Service -

YES), kuris apima individualaus darbo profilio su veiksmų planu sudarymą bei

intensyvias nukreipimo į darbo vietą paslaugas. Programoje dalyvaujantis jaunimas

gauna paramą, kuri gali didėti priklausimai nuo pasirinktų mokymų. Vėliau šis

paketas buvo pakeistas Naujojo Starto paketu, nukreiptu jaunimui, turinčiam aukštąjį

ar žemesnį išsilavinimą. Ši programa vėliau buvo papildyta jaunimo gebėjimų

stiprinimo programa, kurioje buvo siekiama atstatyti psičhologiškai pažeidžiamo

jaunimo pasitikėjimą savo jėgomis, o taip pat šešių savaičių darbo vietos stebėjimu,

skaičiuojant nuo įdarbinimo.

4.8 Praktikos taikymo efektyvumo rodikliai

Vertinant pačių praktikų efektyvumą svarbu atkreipti dėmesį į atskirų rodiklių

nustatymą. Apibendrinant tyrime išdėstytas praktikas, galima pasiūlyti šį rodiklių

NEET sąvadą praktikos efektyvumui matuoti pagal identifikuotus poreikius ir NEET

grupės aktyvumą.

Lentelė 4 Kriterijų aktualumas NEET grupei

Aktyvus NEET Neaktyvus NEET Papildomos formaliojo švietimo

- Pasiekiamumas (mažiau aktualu, nes dirbama

126 OECD, „Off to a Good Start? Jobs for Youth“, OECD Publishing 2010

70

priemonės mokykloje)

- Poreikių tenkinimas (labai aktualu, ypač jei kalbame apie sočialinės integračijos poreikius)

- Administraciniai gebėjimai

(aktualūs stebėsenos, darbo su rižikos grupės mokiniais įgūdžiai)

- Priemonės tarp-

sektoriškumas (aktualu partnerių įtraukimui, inovatyvių metodų naudojimui)

- Orientacija klientui (labai

aktualu)

- Labai aktualus kokybinis ir efektyvumo vertinimas, ypač dirbant su reintegracijos priemonėmis

Nevyriausybinio sektoriaus ir vietos bendruomenių veiklos per neformalaus ugdymo iniciatyvas

- Poreikių tenkinimas (labai aktualu su prielaida, kad darbo įgūdžiai dar nėra pakankami)

- Administraciniai gebėjimai (aktualūs bendrieji įgūdžiai dirbant su socialiniais partneriais)

- Priemonės tvarumas

(aktualu, nes darbo įgūdžių stiprinimas turi būti aiškiai susietas su aktyvavimo darbo rinkoje priemonėmis)

- Priemonės tarp-

sektoriškumas (aktualu dirbant su socialiniai partneriais, inovatyviais metodai)

- Orientacija klientui

(aktualu dirbant su darbiniais įgūdžiais)

- Pasiekiamumas (labai aktualu, nes dirbama už švietimo ribų)

- Poreikių tenkinimas (labai aktualu socialinei integracijai)

- Administraciniai gebėjimai

(aktualūs spečifiniai įgūdžiai, geras aplinkos, joje veikiančiųjų partnerių supratimas)

- Priemonės tvarumas (labai

aktualu, nes sočialinė integračija turi būti aiškiai susieta su aktyvavimo darbo rinkoje priemonėmis)

- Priemonės tarp-

sektoriškumas (labai aktualu partnerių įtraukimui, inovatyvių metodų naudojimui)

- Orientacija klientui (labai aktualu dirbant su socialiniais įgūdžiais)

71

- Aktualus kokybinis bei

efektyvumo vertinimas

- Aktualus kokybinis bei

efektyvumo vertinimas dėl sunkiau apibrėžiamos grupės imties

Papildomos aktyvavimo priemonės įdarbinant jaunimą per tikslines ir bendrąsias viešojo įdarbinimo paslaugas

- Poreikių tenkinimas (mažiau aktualu su prielaida, kad darbo įgūdžiai yra pakankami)

- Orientacija darbo rinkos poreikiams (labai aktualu, dėl kuriamos aukštesnės pridėtinės vertės)

- Priemonės

pritaikomumas ekonomikos ciklui (mažiau aktualu dėl geresnio turinčių sočialinių ir darbo įgūdžių prisitaikymo)

- Priemonės tvarumas

(aktualu darbo vietos išlaikymui, mokykla - užimtumui ir garantijų sistemos įgyvendinimui)

- Orientacija klientui

(aktualu orientavimui bei įdarbinimui)

- Aktualus kiekybinis,

efektyvumo, poveikio ekonomikai vertinimas

- Pasiekiamumas (mažiau aktualu, nes tokie asmenys jau dalyvauja aktyvavimo priemonėse)

- Poreikių tenkinimas (labai aktualu, nes įgūdžiai turi būti toliau stiprinami darbo vietoje)

- Orientacija darbo rinkos

poreikiams (mažiau aktualu, nes pirmiausia dirbama su sočialiniais įgūdžiais)

- Priemonės pritaikomumas

ekonomikos ciklui (labai aktualu dėl nesugebėjimo prisitaikyti besikeičiančioms darbo sąlygoms)

- Priemonės tvarumas (labai

aktualu darbo vietos sočialinei stebėsenai ir integracijai; mokykla -užimtumui garantijų sistemai sočialiai pažeidžiamam jaunimui)

- Orientacija klientui (labai

aktualu socialiniam orientavimui darbinėje aplinkoje)

- Labai aktualus efektyvumo

vertinimas

4.9 Socialinės atskirties tyrimai: Austrijos atvejis

Austrijos Linčo Universitete Profesinio ir suaugusiųjų švietimo Instituto atliktoje

empirinėje studijoje 15 – 24 metų amžiaus jaunimo grupė, neturinti aukštesniojo nei

bažinis išsilavinimo, nedalyvaujanti formalaus švietimo programose yra

charakterizuojama kaip turinti aiškių švietimo trūkumų. Studijų nutraukimas,

nepakankama informačija apie tolesnes švietimo galimybes, problemos mokykloje,

sočialinės rižikos šeimoje, nedalyvavimas sporte bei sočialinėje veikloje, gyvenimas

72

stipriai urbanizuotose teritorijose yra įvardinti kaip papildomi rižikos faktoriai aiškių

švietimo trūkumų turintiems asmenims.

Aktyviosios darbo rinkos priemonės Austrijoje pirmiausia yra nukreiptos į

suaugusiųjų ir jaunimo reintegračiją į darbo rinką, atskirą dėmesį skiriant

migrantams, turintiems papildomų integračijos poreikių. Bendrai Austrijoje veikia

gerai išplėtota informavimo apie profesinį mokymą ir švietimą infrastruktūra, nors

jaunimas nesijaučia pernelyg gerai informuotas apie šias galimybes ir nėra linkęs

ilgiau likti darbo vietoje baigus profesinio mokymo programas, todėl trumpalaikis

darbas Austrijoje yra viena iš didesnių rižikų.

Austrijoje visa profesinio mokymo orientavimo sistema yra paremta švietimo

poreikiais ir veikia dualistinėje bendrojo ir profesinio mokymo sistemoje,

pasižyminčioje ankstyvu profesiniu orientavimu dar mokantis bendro lavinimo

mokyklose. Austrijoje siekiama ankstinti dalyvavimą visuomeninėje veikloje bei

politiniame gyvenime, kas stiprina ir aktyvios gyvensenos įgūdžius. Nepamirštami ir

socializacijos poreikiai, t.y. individo savęs identifikavimas per grupės poreikius ir

interesus. Tyrėjai pabrėžia, kad jaunimas kaip taisyklė siekia savąjį identitetą

formuoti kultūrinėje terpėje, tuo tarpu dalyvavimą šeimoje ir artimųjų rate daugiau

lemia ne saviraiškos, o veikiau tvaraus ryšio bei stabilios aplinkos poreikiai.

Pabrėžiama, kad neformalusis švietimas yra viena iš patogesnių priemonių veikti

nekontroliuojamoje aplinkoje susitapatinant su laisvalaikio, klubine kultūra,

individualizuota informacijos sklaida, sportu (kūno estetika, identitetu).

Dauguma jaunimo veiklų Austrijoje yra savarankiškai finansuojamas per atskiras

bendruomenes skatinant atvirą tarpusavio bendravimą, kūrybingą laisvalaikį,

renginių organižavimą, visuomeninius ryšius. Austrijoje veikia iki 100000 klubų ir

asočiačijų visose bendruomenės veiklos srityse.

Ekstremizmas jaunimo tarpe – atskiras tyrėjų dėmesio susilaukęs klausimas, kuris

yra nagrinėjamas ne kaip politinis ar načionalinis, bet veikiau kaip sočialinis

fenomenas, nulemtas asmeninių ir tarpusavio bendravimo problemų. Į ekstremižmą

linkęs jaunimas paprastai ieško sočialinės atramos, ryšio su grupe, lyderio, kurio

galėtų būti globojamas. Iš esmės, ekstremižmas atsiranda ne dėl radikaliųjų

dešiniosios pakraipos idėjų, o veikiau dėl nepakankamo darbo su jaunimu.

Austrijoje jaunimo informačijos čentrai siekia įgyvendinti vieno langelio prinčipą

teikiant informačiją, konsultuojant ar orientuojant darbo rinkoje.

73

4.10 Mokyklos nebaigusiųjų prevencija: Nyderlandų atvejis

Nyderlanduose127 nesimokančių ir neturinčių bažinio išsilavinimo skaičius amžiaus

grupėje nuo 18 iki 24 metų sudarė 12,9 pročentus (2006 metų duomenys) ir buvo

mažesnis nei stebimas Europos Sąjungos vidurkis. Per 2006 - 2007 metus šalyje

mokyklos nebaigė 53 100 moksleivių, tarp kurių vyrai sudarė daugiau nei pusę (59

pročentus). Nyderlandų programiniuose tiksluose fiksuotas siekis per laikotarpį nuo

2002 iki 2012 metų nebaigusiųjų mokyklą skaičių sumažinti per pusę.

Studijos autoriai128 pažymi, kad imigrantų bendruomenėse mokyklos nebaigusiųjų

skaičius yra dvigubai didesnis nei vietinių olandų, tačiau nuosekliai mažėja. Imigrantų

tarpe stebimas nebaigusiųjų mokyklos skaičiaus augimas per paskutiniuosius mokslo

metus, ypač profesinio rengimo įstaigose. Nežiūrint to, per paskutinius metus vis

daugiau imigrantų stoja į aukštesniąsias ir profesinio rengimo mokyklas.

Studijoje konstatuojama, kad mokyklos nebaigusiųjų tarpe stebimos ilgesnės

pertraukos mokslo metų eigoje, nei tarp mokyklą baigusiųjų. Apie 66 pročentus

nebaigusiųjų mokyklos yra patyrę ilgesnę mokymosi pertrauką nei vieneri metai.

Apie ketvirtadalis nebaigusiųjų mokyklos gyvena šeimose su išsiskyrusiais tėvais – šis

rodiklis vos ne dvigubai didesnis nei baigusiųjų mokyklą tarpe. Didesnė nebaigusiųjų

mokyklos koncentracijos dalis stebima didesniuose miestuose. Nyderlanduose apie

35 pročentus nebaigusiųjų mokyklos keturiuose didžiausiuose miestuose yra bent

kartą pažeidę įstatymus, kuomet likusios šalies atitinkamas rodiklis sudarė 27

procentus. Santykinai didesnis nebaigusiųjų skaičius stebimas regionuose, labiau

priklausančiuose nuo sočialinės paramos bei patiriančiuose didesnį skurdo lygį.

Studijoje, remiantis Nyderlandų pavyždžiu pagal įsitraukimą į švietimo sistemą,

išskiriamos kelios sočialinės atskirties rižikos grupės: (a) nebaigę privalomojo

mokslo, (b) baigę privalomąjį mokslą, tačiau neturintys tai patvirtinančio

pažymėjimo, (č) turintys bendrojo mokslo baigimo pažymėjimą, tačiau neturintys

pakankamų įgūdžių, (d) atsiliekantys pagal režultatus ir turintys sunkumų dalyvauti

egžaminuose dėl kitų priežasčių (pavyždžiui, atvykę iš trečiųjų, ne Europos, šalių,

kurių tėvai turi nedidesnį nei pradinį išsilavinimą), (e) spečialių poreikių turintys

mokiniai.

Nyderlanduose129 stipri ankstyvojo mokymo sistema (VVE), kurios metu siekiama

maksimaliai sumažinti mokinių kalbos įgūdžių ir bendro išsilavinimo skirtumus.

Remiantis PISA130 studijos režultatais, Nyderlanduose 15 metų amžiaus mokinių

matematikos, skaitymo ir gamtos pažinimo įgūdžiai buvo didesni nei OECD vidurkis.

127 Leeuwen van, Berthold, Annethe,Zandbergen, „Inclusive education in the Netherlands“, SLO, National institute for curriculum development, 2009 128 ibid 129 Ibid 130 PISA, “PISA 2009 Results: What Students Know and Can Do“, 2010

74

Panašius režultatus galima stebėti ir 9 bei 10 metų amžiaus mokinių tarpe – remiantis

PIRLS/TIMSS atlikta studija, šios grupės skaitymo įgūdžiai stipriai lenkė

dalyvavusiųjų tyrime režultatų vidurkį131. Remiantis šiais duomenimis galima prieiti

išvados, kad ankstyvasis švietimas yra svarbus faktorius mažinant ne tik sočialinę

atskirtį, bet ir skurdo ribą. Tai siekiama padaryti per privalomojo švietimo sistemas,

kurios turi būti prieinamos.

Nyderlanduose privalomojo švietimo įstatymą įgyvendina savivaldybės, kurių

specialiai tam tikslui paskirti vykdantieji darbuotojai nuolat tikrina kaip

administračinėje teritorijoje režiduojantys mokiniai yra įsitraukę į privalomojo

švietimo sistemą. Vienodai tikrinamos yra tiek viešosios, tiek privačios mokyklos.

Nyderlanduose nebaigę mokyklos ir jaunesni nei 24 metų asmenys yra registruojami

nuo 1995 metų. 2001 metais Parlamentas priėmė Regioniniame registračijos ir

koordinavimo įstatymą, kuriame numatytos priemones skirtos mažinti nebaigusiųjų

mokyklos skaičių bendro lavinimo, specialaus ugdymo, profesinio mokymo bei

bendrojo viduriniojo mokslo įstaigose.

Remiant sočialinę atskirtį patiriantį jaunimą savivaldos institučijos,

bendradarbiaudamos su mokyklų tarybomis ir vaikų globos įstaigomis, privalo

parengti savivaldos švietimo planus. Šiuose planuose partneriai turi aptarti ir

nuspręsti dėl geriausių būdų įveikti švietimo trūkumus bei užtikrinti, kad atskirose

vietos mokyklose nesusidarytų pernelyg didelė etninių mažumų končentračija.

Nyderlanduose taikomos ankstyvosios registravimo ir stebėsenos priemonės skirtos

įvertinti potenčialias kliūtis mokymosi pročesui, o taip pat sustiprintas vaikų

patenkančių į atskirties rižikos grupę iki-mokyklinis ugdymas. Ankstyvasis vaikų

mokymas yra vienas svarbiausių Nyderlandų švietimo sistemos prioritetų.

Nyderlandai aktyviai remia bendruomenės mokyklų steigimąsi. Šios mokyklos,

didindamos mokinių ugdymo galimybes, aktyviai bendradarbiauja su kitomis

sočialinėmis tarnybomis – policija, sveikatos ir socialine apsauga, vietos sporto ir

kultūros institutais. 2010 metais Nyderlanduose numatyta įsteigti iki 1200

bendruomenės mokyklų. Bendruomenės mokyklos veikia kaip mokytojų tinklas

gebantis ugdyti mokinius įvairiose srityse. Jos gali veikti vienoje ar net keliose vietose

bei toliau plėsti savo veiklą. Bendruomenės mokyklos užtikrina vispusišką įgūdžių

formavimą, sumažina išsilavinimo skirtumus bei padidina sočialinės integračijos

galimybes. Pradinio mokymo srityje bendruomenių tinklas gali tinkamai integruoti

mokinius nuo 4 iki 12 metų amžiaus, jiems teikiant iki-mokyklinio ugdymo, socialinio

darbo, aktyvios sočialižačijos sporte bei kultūroje paslaugas. Šiuose kursuose gali

dalyvauti ir mokinių tėvai.

131 Ina V.S. Mullis et al, „PIRLS 2011 International Results in Reading“, TIMSS & PIRLS International Study Center, Boston College. 2012

75

Bendruomenių mokyklų tinklai padeda sukurti tamprius ryšius tarp formalus ir

neformalus švietimo instrumentų bei palengvina vaikų ir tėvų dalyvavimą

neformalaus ugdymo programose, didinant sočialinį įsitraukimą ir užtikrinant

visiems mokiniams lygias galimybes.

Nyderlanduose pagal privalomojo švietimo įstatymą jaunimas patenkantis į 16 – 18

metų amžiaus kategoriją ir baigęs mokyklą, tačiau neturintis pagrindinio mokslo

baigimo pažymėjimo, privalo tęsti mokslą pilną laiką ar jo dalį derinant su daliniu

užimtumu siekiant geriau integruotis į darbo rinką. Siekiant didinti sočialinę įtrauktį

taip pat numatyta, kad mokyklų švietimo programose būtų skatinamas aktyvus

pilietinis įsitraukimas ir sočialinė integračija. Įstatyme patikslinta, kad mokiniai

turėtų galimybę susipažinti su skirtingą kultūrinę patirtį turinčiais bendraamžiais,

kas savo ruožtu didintų jų įsitraukimą į platesnę sočialinę bei kultūrinę bendruomenę

ir jos institutus. Sočialinis įsitraukimas per bendruomenes yra tipinis Nyderlandų

visuomenės bruožas.

Mokyklos privalo informuoti savivaldos inspektorius apie savarankiškai nustatytus

tikslus bei apie tai, kaip yra įgyvendinamos aktyvios pilietybės švietimo programos.

Savivaldybės inspektoriai remdamiesi surinkta informačija savo atlieka tyrimus bei

apibendrina programų įgyvendinimo režultatus.

Viename iš tyrimų buvo pastebėta, kad nors sočialinės įtraukties programos yra

vykdomos daugumoje mokyklų, tačiau ne visuomet pavyksta užtikrinti tarpusavio

iničiatyvų suderinamumą. Atitinkamai, toliau bus ieškoma būdų kaip užtikrinti

pilietinio švietimo priemonių vientisumą. Lieka klausimų ir dėl to, kaip į bendrojo

lavinimo sistemą turėtų būti integruojami mokiniai turintys spečialiųjų poreikių, ypač

turinčių elgesio ir sudėtingesnių mokymosi sutrikimų. Nyderlanduose tokių mokinių

dalis bendrojo lavinimo įstaigose nuosekliai didėja.

4.11 Mokymai dirbantiems su poreikių turinčiais mokiniais: Prancūzijos atvejis

Prančūžijoje132,133 taikomos atskiros priemonės švietimo sistemoje identifikuojant

spečialių poreikių turintį jaunimą. Pradinio mokymo etape sunkiau besimokančius

nustato mokytojai ir jiems sudaro individualių įgūdžių programą su spečialižuotais

mokymais (PPPE) per mokytojų paramos tinklus. Jei mokymosi spragos nemažėja ir

vidurinėje mokykloje, tuomet šie mokiniai spečialios komisijos yra registruojami į

jiems geriau pritaikytą bendro ir profesinio mokymosi sekčiją (SEGPA).

132France, National Overview Thematic Areas. The European Agency for Development in Special Needs Education, 2013 133 Plan Individuel de Transition éčole/emplois, Agenče Européenne pour le développement de

l’édučation des personnes présentant des Besoins Edučatifs Partičuliers, 2006

76

Europos spečialiojo ugdymo plėtros agentūros tematinėje apžvalgoje nurodoma, kad

Prančūžijos načionaliniuose teisės aktuose nėra vieningo termino apibrėžiant

spečialaus ugdymo reikalaujančius asmenis. Šios srities paramos priemonėse galima

rasti tokius terminus kaip vaikai su negalia, neturintys šeimos vaikai, adaptacija ir

integračija mokykloje, administračinė ir teisinė jaunimo apsauga, spečialus ugdymas,

adaptuotas ugdymas. Teisinėje bažėje nustatyta, kad mokiniams turintiems spečialių

poreikių švietimo sistemoje turi būti suteikta prieiga bendro lavinimo mokykloje kuo

arčiau namų, jų tėvai turi būti įtraukti į visus ugdymo pročeso etapus, jiems

garantuotas nenutrūkstamas ir spečialius poreikius atitinkantis mokymas bei

užtikrinamos lygios galimybės.

Prančūžijos mokyklose spečialaus ugdymo programos gali būti suskirstytos į tris

grupes: (1) programos su prevencijos mechanizmu pradiniam, viduriniam mokymui

ir mokiniams nebaigusiems mokyklos (žr. pavyždį žemiau), (2) spečialaus ugdymo

programos bendrojo švietimo sistemoje, kuris gali būti papildytas su spečialaus

ugdymo ir paramos namuose paslaugomis bei (3) mokymo per atstumą programos su

galimybe mokytis dalį laiko, registruotis į programą bet kuriuo metų laiku ir naudotis

paskirto mokytojo paslaugomis.

Pavyzdys: Prevencijos mechanizmas mokinimas turintiems

specialiųjų poreikių vykdomas keliomis kryptimis:

- per specializuotus paramos tinklus (RASED), skirtus pradinio mokymo

bendrojo lavinimo švietimo įstaigoms, kurie veikia kartu su integračijos į

mokyklą programomis;

- per profesinio rengimo programas skirtas viduriniam mokymosi

programoms – mokiniams turintiems didesnių sunkumų mokytis. Šios

programos gali būti kombinuojamos su profesiniu mokymusi per (a)

adaptuotas profesinio švietimo programas (SEGPA), veikusias bendrosiose

kolegijose ir perkeltas į mokyklas, per (b) regionines adaptuoto švietimo

programas (EREA), skirtas jaunimui turinčiam didesnių sunkumų mokytis,

kurias baigus studentai gali pretenduoti į profesinį mokymąsi;

- per programas skirtas nebaigusiems privalomojo mokslo, kuriomis

siekiama palengvinti studentų pakartotiną sočialižačiją ir dar kartą

nukreipiant į švietimo sistemą. Šio mokymosi programos yra rengiamos

bendradarbiaujant su vietos savivaldos institučijomis, jaunimo teisinės

apsaugos tarybomis ir kitomis specializuotomis asociacijomis.

Šaltinis: Europos spečialiojo ugdymo plėtros agentūra

Prančūžijoje spečialaus ugdymo programose aktyviai dalyvauja Sočialiniai paramos

čentrai (vaiko čentrai, sočialiniai vaiko namai, priežiūra namuose). Probleminių,

nusikalsti linkusių asmenų įtraukimui į visuomenę taikomos mokymų ar kitos

77

integracijos priemonės, tokios kaip profesinio ugdymo dienos čentrai, atviri švietimo

čentrai (AEMO, galimybė mokytis namuose su šeima), švietimo konsultačijų čentrai

(COAE), sustiprintos pagalbos švietimo čentrai (UEER, grupė mokytojų dirba su grupe

jaunuolių), uždari švietimo centrai (CEF).

Įprastai, Prančūžijoje asmenys turintys mažiau nei 16 metų grąžinami į švietimo

sistemą, tuo tarpu vyresni nei 16 metų nukreipiami į profesinio mokymo programas,

nebent jie pasirinktų aukštesniojo mokslo programas su tečhninėmis spečialybėmis.

Prančūžijoje yra sukurtos kelios programos mokytojų mokymams siekiant mokytojus

parengti darbui su spečialių poreikių turinčiais moksleiviais. Tarp jų gali būti išskirtos

tokios programos kaip:

– pradiniai mokytojų mokymai, kuriuos vykdo universitetų institutai

(IUFM)

– mokymai, kuriuose suteikiami skirtingi kvalifikacijos lygiai darbui su

skirtingus poreikius turinčiomis grupėmis (pavyždžiui, dirbant su

mokiniais, turinčiais končentračijos, motorikos, suvokimo sutrikimų ar

kitų bendresnių sočialinių/elgsenos poreikių)

– adaptuoto mokymo programos mokytojams (MFIN), skirtos

profesiniams įgūdžiams tobulinti dirbant su integračijos poreikių

turinčiais mokiniais ar rengiant mokyklų psičhologus konsultuoti

švietimo programų klausimais

– mokyklų psičhologų mokymai – orientuojantis į prevenčijos priemones,

stiprinant mokyklose rengiamas spečialiąsias švietimo programas

– mokyklų karjeros konsultantų (AVS) ir asistentų mokymai

– spečialiųjų ugdymo programų inspektorių mokymai

78

5. Gerųjų praktikų dirbant su NEET suvestinė pagal poreikius, aktyvumą ir intervencijos priemones

Praktikų suvestinė LT poreikiai: Aktyvus NEET Neaktyvus NEET Papildomos formaliojo švietimo priemonės (silpnas mokinių dalyvavimas savivaldoje, profesinio orientavimo ir konsultavimo mokyklose stoka, netinkamas požiūris mokykloje į psichologo paslaugas, menki prasmingo laisvalaikio, kultūrinio lavinimo poreikiai bei menka bendrojo lavinimo pasiūla)

Ryšiai (tračes) (NL) Ankstyvasis švietimas užimtumui (DE) Coach@school (DE) Jaunimo laisvalaikis (CZ)

Amatų mokyklos (AT) Nebaigusiųjų mokyklos prevencija (NL) School Ex programa (NL) Mokyklos baigimo programa (IE) Siek jaunimo (Youthreach) (IE) Stipendijų Romams programa (SK) Ankstyvasis švietimas užimtumui (DE) Karjeros vadovų programa (DE) Coach@school (DE) Jaunimo laisvalaikis (CZ) Ateik (EE) Programos turintiems poreikių ir spečialižuotos mokytojų programos (FR) Antrosios galimybės kolegijos (FR)

Nevyriausybinio sektoriaus ir vietos bendruomenių veiklos per neformalaus ugdymo iniciatyvas (nesaugi kaimynystė, atvirų jaunimo/dienos čentrų trūkumas, mažai prieinamas jaunimo darbo čentrų paslaugos, nepakankamas verslumo ugdymas, pilietinis pasyvumas, nepalanki politinės kultūros aplinka bei motyvacijos stoka dalyvauti NVO, žemos sočialinės kompetenčijos, menki fižinio aktyvumo įgūdžiai, siauros vertybinės nuostatos)

Startuok! (EE) Vienos jaunimo centrai (AT) Savanorystės portalas (DK) Imigrantų programa Welčometo (DK) Načionalinis mokymų paktas (DE) Arena4You (DE) Gabiųjų projektas (CZ) Neformalaus švietimo portalas (EE) Mokymai vedantys į sėkmę (UK) Careers England (UK)

Vienos jaunimo centrai (AT) Amatų mokyklos (AT) Nebaigusiųjų mokyklos prevencija (NL) School Ex programa (NL) Siek jaunimo (Youthreach) (IE) Stipendijų romams programa (SK) Karjeros pradžios programa (DE) Arena4You (DE) Galimybės jaunimui (DE) „IN FORM“ DE Mokymasis bendruomenėje (UK) 4K (DK)

Papildomos aktyvavimo priemonės įdarbinant jaunimą per tikslines ir bendrąsias viešojo įdarbinimo paslaugas (silpnos kvalifikačijų sąsajos su darbo rinka, paplitęs trumpalaikis darbas – neišlaikoma darbo vieta ir silpni darbiniai įgūdžiai, nepripažįstami neformaliojo švietimo metu įgyti įgūdžiai bei darbinė patirtis, neišplėtotos aktyviosios darbo rinkos

Pratikų garantijos (UBA) (AT) Užimtumo ir profesinio rengimo programa (FAS) (IE) Praktikų rėmimas JobBridge (IE) Jaunimo aktyvavimo paketas (DK) Imigrantų programa Welčometo (DK) Startas (SK) Načionalinis mokymų paktas (DE)

Jobstarter connect (DE) JobTonic (BE) ex.

Adaptuotas profesinis mokymas (IBA) (AT) Siek jaunimo (Youthreach) (IE) Antrosios galimybės profesiniai mokymai (IE) Karjeros pradžios programa (DE) Galimybės jaunimui (DE) Regioninė užimtumo programa (DE) JobTonic (BE) ex. Jobber (BE)

79

priemonės) Jobber (BE), Cefora (BE) IQ pramonė (CZ) CIVIS Les missions locales (FR) Jaunimo kontraktas (UK) Age programa (UK)

CIVIS Les missions locales (FR) Antrosios galimybės kolegijos (FR) Jaunimo kontraktas (UK)

Kitos geros administracinės praktikos priemonės

Efektyvių jaunimo intervenčijų duomenų bažė (NL) Darbo su jaunimu programų efektyvumo stebėsena (IE) Nacionalinis paktas (SK) Jaunimo tyrimų bendruomenė (SK)

80

6. Rekomendacijos

OECD šaltiniai134 pateikia keletą bendrųjų siūlymų jaunimo aktyvavimo priemonių

taikymui. Pirmiausia sudarant intervenčijos priemonių sąrašą rekomenduojama

pradėti nuo tikslinių grupių apibrėžimo. Jei ketinama siekti sočialinės atskirties

prevencijos, tuomet turėtų būti pasitelktas atskirų sočialinių jaunimo grupių

sočialinės atskirties rižikos vertinimas. Apibrėžus grupes siūloma fokusuotis į

asmeninius įgūdžių barjerus veikti darbo rinkoje ir daugiau dėmesio skirti

individualiai paramai (tipinis pavyzdys – asmeniniai patarėjai, vadovai). Siūlomos

priemonės turėtų orientuotis į paklausą, t.y. individualius aktualius poreikius, o ne į

pasiūlą (turimus viešuosius resursus).

Nustatant paramos priemones svarbu įvertinti tai, kad grąžinimas į darbo rinką yra

ilgalaikis pročesas, todėl būtina tęsti stebėseną įsidarbinus (įprastai nuo 6 mėnesių

iki vienerių metų). Sočialinėje atskirtį patiriančių asmenų integračijoje svarbu

pasitelkti kuo platesnį ratą sočialinių ir ekonominių partnerių, pirmiausia pradedant

nuo vietos bendruomenių. Valstybės administračijos ištekliai neturėtų apsiriboti vien

tik įdarbinimo paslaugomis, o veikiau stiprinti partnerystę bei tarpusavio sąveiką su

švietimo, kultūros, verslo skatinimo programomis tiek savivaldos, tiek čentrinės

administracijos lygiais. Pasikliauti inovatyviais sprendimais, kurie padeda grupės

pasiekiamumui.

6.1 Bendrosios rekomendacijos

Jaunimo atskirtį mažinančios priemonės pirmiausia yra skirtos bažinių darbo įgūdžių

formavimui, siekiant sudaryti minimalias galimybes vėlesniam atsiskyrusio jaunimo

įdarbinimui. Tokios priemonės yra sunkiai įmanomos be sočialinės paramos, ypač jei

kalbėtume apie probleminį jaunimą, todėl teikiama sočialinė parama neturėtų

kliudyti darbo įgūdžių formavimui ir kitaip šią veiklą riboti. Verta pastebėti, kad

dirbant su atskirtu jaunimu įprastas aktyviąsias darbo rinkos paramos priemones ne

visuomet lydi sėkmė. Pavyždžiui, pastangos grąžinti atskirtį patiriantį jaunimą tiesiai

atgal į bendrąją švietimo sistemą ne visuomet yra režultatyvios, nes tokios

priemonės dažnai reikalauja spečialaus pasirengimo.

Šioje situačijoje reiktų ieškoti gilesnių atskirties priežasčių, įvertinant ir tai, jog dalis

jų kyla būtent dėl nesugebėjimo prisitaikyti prie bendrojo lavinimo sistemos. Taikant

šias prielaidas reiktų apsvarstyti alternatyvaus švietimo programas, kurios skirtųsi

nuo tradičinių, ir kurios ypatingą dėmesį skirtų darbo įgūdžių formavimui. Taip

vadinamos „antrosios galimybės“ profesinės mokyklos su stipria mentoryste, pirmąją

darbo patirtimi ir spečialižuotai darbo aplinkai pritaikytomis žiniomis ir yra geras

alternatyvaus švietimo pavyzdys.

134 ibid

81

Reikia įvertinti ir tai, kad tokios programos privalo taikyti sisteminį požiūrį ir apimti

keletą sričių, kurios padėtų jaunuoliui sugrįžti atgal į gyvenimą. Joms turėtų būti

būdingas individualus požiūris bei stiprūs programos dalyvių tarpusavio socialiniai

ryšiai. Tokias programas būtų galima vadinti individualiais gyvenimo universitetais.

Viešųjų įdarbinimo tarnybų „ankstyvosios intervenčijos“ turi būti individualios

baigusių mokyklą atžvilgiu su tikslu kryptingai aktyvinti asmeninius darbo paieškos

įgūdžius. Šios priemonės gali būti papildytos lankstesnėmis priemonėmis, labiau

nukreiptomis į asmeninius darbo ieškančiųjų poreikius, tiesioginę paramą,

individualižuotus darbo pasiūlymus ir geresnę režultatų stebėseną.

OECD konstatuoja135, jog ekonominio nuosmukio laikotarpiu pasiteisino valstybių

siekiai išlaikyti jaunimą švietimo sistemoje, padidinti priimamųjų skaičių ir teikti

įvairią paramą studentams esantiems rižikos grupėje tapti NEET. Pavyždžiui, Austrija

įvedė mokymo garantijas jaunimui iki 18 metų, ir praktikos, įdarbinimo, profesinio

mokymo, paramos darbui garantijas jaunimui iki 24 metų.

Valstybės turėtų skatinti darbo įgūdžių formavimą visose perėjimo etapuose

identifikuojant sočialinės atskirties grupes. Pradedant nuo perėjimo iš iki-mokyklinio

į mokyklinį švietimą (pavyždžiui atskirties grupėse dirbant su vaikais iki 6 metų) ar

baigiant perėjimu iš švietimo į darbo rinką per aktyvias darbo rinkos priemones.

Priemonių įgyvendinimui ypač svarbus yra sočialinių partnerių įtraukimas, ypač jei

kalbėtume apie jaunimo nevyriausybinį sektorių. Socialinis sutarimas skatinant darbo

paieškas ir užimtumą yra ypač aktualus platesniam sutarimui dėl profesinio mokymo

ir įdarbinimo pasiekti (pavyždžiui, Austrija, Vokietija, Šveičarija tokį modelį naudoją

praktikoms formuoti). Tuo tikslu reiktų stiprinti „Jaunimas – jaunimui“ iniciatyvas,

naudojant mentorystę ir supažindinant nedirbantį jaunimą su „žaidimo taisyklėmis“

bei sustiprinti jaunimo ryšius su potencialiais darbdaviais. Inovatyvios priemonės,

kurių metų pasitelkiamos pilietinės iničiatyvos ar visuomenės autoritetai, padėtų

geriau pasiekti tikslines jaunimo grupes ir sustiprinti jų motyvačiją sočialinei

integracijai.

6.2 Rekomendacijos Lietuvai

Dirbant su NEET ar į NEET rizikos grupe patenkančiu jaunimu mokyklose svarbu

užtikrinti atskirtų priemonių suderinamumą ilgalaikėje užimtumo perspektyvoje –

pradedant nuo mokyklos ir toliau išlaikant tęstinumą su profesiniu mokymu,

kvalifikačijos kėlimu ar aktyviomis darbo paieškomis su įdarbinimo tarnybų pagalba.

„Nukrypus nuo kurso“ – iškritus iš mokyklos, ilgai nerandant darbo pabaigus

mokyklą, iškritus iš darbo ar padarius ilgesnę pertrauką būtina taikyti įgūdžių

82

aktyvavimo intervencijos priemones rizikoms susijusioms su ilgalaikio nedarbo ir

sočialinės atskirties grėsmėmis mažinti. Šias intervenčijos priemonės yra tolesnis

pagrindas rekomendačijoms penkiose grupėse.

Įgyvendinant ankstyvojo pasitraukimo iš mokyklos prevencijos ir grąžinimo į

švietimą priemones pirmiausia praktikoje reikia užtikrinti kuo platesnį regioninių ir

vietos sočialinių ir ekonominių partnerių dalyvavimą, kadangi šios priemonės yra

vykdomos neišeinant iš formaliosios švietimo sistemos, o taikant adaptuotas

mokymosi programas su tikslu NEET rižikos grupėms baigti privalomojo švietimo

programą. Įgyvendinant šias priemones turėtų būti sudaromos sąlygos tolesniems

mokymams arba aktyviai darbo paieškai, prireikus pasitelkiant viešąsias įdarbinimo

tarnybas. Tuo tarpu gražinant jaunimą į švietimo sistemą jau susiduriama ne su NEET

rižikomis, bet su faktu. Šiuo atveju būtina siekti individualios pagalbos dirbant su

probleminiu jaunimu, siūlant individualią pagalbą, kartu suderintas aktyvavimo

priemones. Neretai būtina ieškoti alternatyvios mokymosi aplinkos ir metodų, nes

įprastai tokiais atvejais yra susiduriama su bažinių rašymo ar skaitymo įgūdžių stoka.

Kitas blokas, kuriam svarbi pedagogų pagalba, tai sočialižačijos įgūdžiai, kuriuos taip

pat galima toliau plėtoti sutarus individualios raidos kelią. Neretai tokiais atvejais

labai pasitarnauja neformalaus švietimo priemones, kurios nuima biurokratines

įtampas bei sudaro sąlygas kūrybinei veiklai. Sekantis etapas būtų darbinių įgūdžių

formavimas, kartu su švietimo programos užbaigimu bei sočialinės aprėpties

priemonėmis šalia mokyklos. Svarbu, kad šie įgūdžių blokai butų prižiūrimi „vienose

rankose“, turinčiose reikalingą kvalifikačiją darbui su probleminiu jaunimu. Bendrai

sočialinės NEET grupės aprėpties priemonės gali būti vykdomos klasėje, mokykloje,

vietos bendruomenėje, načionaliniu ir tarptautinio bendradarbiavimo lygiais136.

Baigusiųjų mokyklą užimtumo skatinimo priemonės neturėtų prasidėti po

mokyklos baigimo. Šios priemones kaip taisyklė turėtų būti tęstinės ir apie tai jau

turėtų būti diskutuojama pačioje mokykloje, pavyždžiui, darbinių įgūdžių formavimo

klausimais ar praktiniais patarimais, kaip geriau pažinti darbo rinką. Jau mokykloje

turtėtų būti svarstoma apie ateities karjeros pasirinkimus, tiekiamos profesinio

orientavimo paslaugos. Mokyklos turėtų stiprinti bendradarbiavimą su vietos

užimtumo čentrais, įmonėmis, sočialiniais ir ekonominiais partneriais, jaunimo NVO.

Būtina užtikrinti, jog ilgiau nedirbęs jaunimas būtų kuo greičiau gražinamas į

mokymus ir patektų vietos užimtumo čentrų globon.

Tinkama kvalifikacija siekiant spartesnės integracijos į darbo rinką. Baigus

mokyklą ir NEET susidūrus su nesėkmėmis darbo paieškose svarbu kuo greičiau

įsitraukti viešosiomis įdarbinimo tarnyboms ir pasiūlyti individualius kvalifikačijos

kėlimo planus, praktinio mokymo programas, kurios leistų įgyti pirmuosius

praktinius darbo įgūdžius.

136Europos spečialiojo ugdymo plėtros agentūra, RA4AL projekto ataskaita

https://www.european-agency.org/agency-projects/ra4al/ra4al-documents/RA4AL-synthesis-report.pdf

83

Praktinių kliūčių užimtumui mažinimas. Viešosioms įdarbinimo tarnyboms

dirbant su ilgiau nedirbančiu NEET, svarbu užtikrinti viešųjų paslaugų pasiekiamumą,

kvalifikačijos kėlimo programose numatyti kelionės išlaidų dengimą, spręsti

apgyvendinimo klausimus, suteikti riekiamą informačiją apie situačija darbo rinkoje,

leisti geriau suprasti NEET profesinius gebėjimus ir padėti nusistatyti tolesnius

mokymų poreikius. Čia taip pat svarbu pastebėti, kad būtina, vertinant NEET

kvalifikačiją, atsižvelgti ir į gūdžius įgytus neformaliajame švietime. Toliau būtina

dirbtis su visų įgūdžių pripažinimo sistema.

Parama darbdaviui bei verslumo skatinimas. Kalbant apie profesinį mokymą, ypač

apie praktinę jo pusę reikia skatinti ir verslą kurti darbo vietas praktiniams

mokymams, kartu įvertinant ir tai, kad tai naudinga yra ir pačiam verslui, kuris vėliau

galėtų pritraukti kvalifikuotą ir pirmosios praktinės patirties įgijusį jaunimą.

NEET administracinė ir teisinė aplinka Lietuvoje. Lietuvoje NEET problematika

yra identifikuota palyginamuosiuose tyrimuose, tačiau vientisos strategijos šių

skirtumų sumažinimui pasigendama. Atskiros institucijos, ministerijos ar tarnybos

vykdo savo pavaldume esančias priemones, todėl akivaiždžiai trūksta

koordinuojančios institucijos, kuri aktyviai įsitrauktų į socialinės atskirties

prevenciją per aktyvias bendruomenių stiprinimo priemones, dialogą su

socialiniais ir ekonominiais partneriais, darbą su jaunimu, neformaliojo

švietimo įgūdžių plėtojimu, verslumo ir investicijų projektų ar formaliojo

švietimo programų suderinamumu užimtumo poreikiams. Trūksta vieningos

šiuo metu vykdomų sočialinės aprėpties ir užimtumo priemonių stebėsenos bei

bendrųjų vertinimo kriterijų. Skirtingos žinybos prie ministerijų tikslus nustato ir už

įgyvendinamas priemones atsiskaito skirtingai bei formaliai. Vertinant atskirų

priemonių įgyvendinimą trūksta nuoseklumo. Pavyždžiui, ankstyvo pasitraukimo iš

mokyklos prevenčijos priemonės iki šiol neapima aktyvios NEET rižikos grupių

stebėsenos ir savalaikio identifikavimo, ypač stebint tolesnę mokinių profesinę raidą.

Galima teigti, kad jaunimo klausimai Lietuvoje nėra nagrinėjami visa apimančiu NEET

požiūriu, o paliečiami per savarankiškas, atskirų ministerijų ar agentūrų

įgyvendinamas priemones.

Siekiant didesnio jaunimo sočialinės aprėpties ir užimtumo politikos verta pasiūlyti

rengti metinių išsamesnių Jaunimo socialinės aprėpties ir užimtumo politikos

apžvalgų rengimą bei pristatymą Seimui atskirose tematinėse grupėse (pvž.

sočialinė aprėptis ir užimtumas, verslumas, jaunimo NVO ir įdarbinimo paslaugos,

Jaunimas ir švietimas ir t.t.). Tai skatintų diskusiją apie visuotinį požiūrį į jaunimo

užimtumo skatinimo priemones bei padėtų formuluoti aiškius į režultatus nukeiptus

rodiklius ir nuosekliai vykdyti jų įgyvendinimo priežiūrą.

Stiprinant tarp-institučinį bendradarbiavimą taip pat yra svarbu įtraukti ir jaunimo

tyrimų bendruomenę (pvž. jaunimo, užimtumo, darbo santykių, migracijos,

švietimo, šeimos problemas nagrinėjantys sočialinių tyrimų institutai, pagrindinių

84

universitetų sočialinių mokslų programos, nevyriausybinės, o taip pat tarptautinės

organizacijos – Europos rekonstrukčijos ir plėtros bankas, Pasaulio bankas, Europos

migračijos tinklas, Tarptautinė darbo organižačija ir t.t.), kuri pateiktų savas įžvalgas

apie šiuo metu Lietuvoje, o taip pat globaliu mastu jaunimo tarpe vykstančius

sočialinius reiškinius tuo tikslu naudojant atskiras tematines kategorijas (žr. Austrijos

pavyždį). Svarbu toliau skatinti bendradarbiavimą su jaunimo nevyriausybiniu

sektoriumi, ypač sočialinės aprėpties ir užimtumo projektuose, kurie tinkamai vienas

kitą papildytų vykdant mobilų darbą su jaunimu bei sudarant sąlygas jų sočialiniam

užimtumui ir profesiniam aktyvumui.

Socialinės atskirties prevencijos srityje apskritai Lietuvoje veikia į kovą su

pasekmėmis orientuotos priemonės. Tiek mokyklose veikiančių sočialinių pedagogų,

tiek savivaldos vaiko teisių apsaugos skyrių, pedagoginių psičhologinių tarnybų

darbuotojų kvalifikačiją būtina toliau kelti, ypač tų, kurie tiesiogiai ir arčiausiai dirba

prie nemotyvuotų lankyti mokyklą ar mokytis mokinių. Svarbu siekti, kad panašios

problemos būtų sprendžiamos vietoje, kuo arčiau mokyklos ir šeimos bei neskubant

įtraukti kitų, jau į pasekmes orientuotų, tarnybų (pvž. nepilnamečių reikalų

inspektoriai).

Turėtų būti dedamos visų prevenčijos srityje dirbančių tarnybų pastangos gerinant

lankstųjį formalųjį mokslą, tinkamai konsultuojant ir orientuojant mokinius,

ypač stiprinant veikimo bendruomenėje, sočialinius ir darbinius įgūdžius. Valstybė

mokyklose dirbant su atskirties prevenčija ir mokinių rižikos grupėmis turėtų

daugiau dėmesio skirti paramai mokykloms bei savivaldos institučijoms esančioms

didesnį sočialinį ir ekonominį atotrūkį turinčiuose regionuose. Šalies mastu turėtų

būti stiprinama atskirties rižikos grupių stebėsena bei tam darbui tinkamai

parengiami socialiniai darbuotojai. Mokyklų tobulinimo programoje buvo numatyti

tolesni žingsniai besimokančiųjų mokyklų tinklo ir alternatyvaus ugdymo švietimo

diegimui, tačiau tenka konstatuoti, kad iki šiol Lietuvoje nėra pilnai veikiančios

antrosios galimybės – grąžinimo į švietimą ar mokymus sistemos.

Jaunimo užimtumo srityje turėtų būti gerinama paslaugų ir atsiskaitymo už

paslaugas kokybė. Vertinant įdarbinimo paslaugas svarbu aiškiai ir nedviprasmiškai

įvardinti vertinimo kriterijus, tame tarpe ir kokybinius (rižikos grupių vertinimas),

nukreiptus į sočialinę aprėptį ir užimtumo skatinimą bei pateikiant suteiktų

užimtumo, verslumo skatinimo ir sočialinės aprėpties, jaunimo motyvačiją

skatinančių paslaugų efektyvumo vertinimą. Tam kartui tenka konstatuoti, kad

Lietuvoje šiandien nėra efektyviai veikiančios perėjimo iš mokyklos į užimtumą

sistemos. Mažai derinama veiksmų vykdant jaunimo verslumą skatinančias

priemones, trūksta bendradarbiavimo teikiant konsultačijas bei įdarbinimo (pirmųjų

darbo įgūdžių) paslaugas.

Toliau svarbu plėtoti jaunimo neformalų ugdymą per savanorystę, kuri suteiktų

naujų galimybių įgyti kompetenčijų, darbo įgūdžių bei padėtų apsispręsti dėl tolesnio

85

mokymosi ar darbo, kartu užtikrinant, kad neformaliojo ugdymo metu darbo rinkoje

įgytos kompetenčijos būtų tinkamai pripažintos.

Praktikos galimybės turėtų būti derinamos su NEET prevencijos priemonėmis,

sudarant sąlygas išlaikyti įgytą darbo vietą, neiškristi iš darbo rinkos bei taip

sumažinti ilgalaikio nedarbo rižiką. Įdarbinus ex-NEET svarbu nenutraukti darbo

vietos stebėsenos ir dar kurį laiką tęsti individualią sočialinę paramą bei išlaikyti

galimas sankčijas jei darbdavys sutartį nutrauktų anksčiau laiko. Toliau svarbu didinti

tarpinstitučnį Ūkio, Švietimo ir mokslo, Sočialinės apsaugos ir darbo ministerijų

bendradarbiavimą kuriant pameistrystės vietų informačijos ir paieškos sistemas.

Profesinio švietimo sistemoje taip pat svarbu užtikrinti tinkamas kvalifikacijos

sąsajas su darbo rinkos poreikiais. Čia tenka pastebėti, kad Lietuvoje dar tik

radėtas įgyvendinti „kvalifikačijų žemėlapis“, kurio įgyvendinimo pabaiga numatyta

tik 2014-2015 metams.

Dirbant su NEET grupe svarbu derinti formaliojo profesinio mokymo programų

rengimą su taikomomis aktyviomis paramos darbo rinkai priemonėmis.

Bendradarbiavimo šioje srityje didinimas tarp Švietimo ir mokslo bei Sočialinės

apsaugos ir darbo ministerijų būtų svarbi paskata ryšiui tarp profesinio mokymo ir

įdarbinimo paslaugų užtikrinti.

Kalbant apie NEET įdarbinimą užimtumo įstatyme minimos darbo ieškančių asmenų

registravimo ir apskaitos paslaugos, tačiau verta pastebėti ir tai, kad dirbant su

ilgalaikiais bedarbiais bendrosios darbo rinkos pokyčių stebėsenos nepakanka, kaip

nepakanka tik informavimo apie laisvas darbo vietas. Šioje srityje teikiant viešąsias

įdarbinimo paslaugas, ypač NEET tikslinei grupei deramą dėmesį svarbu skirti

individualios konsultacijoms bei orientavimo ir nukreipimo į mokymus ar

darbo rinką paslaugoms. Šalia svarbu plėsti ir tarpininkavimo paslaugas įdarbinant

sočialinę atskirtį patiriantį NEET.

Užimtumo rėmimo srityje tiek įstatymų lygiu, tiek konkrečiais dirbant su NEET grupe,

svarbu tinkamai įvertinti trūkstamus darbo rinkos poreikius, atsižvelgti į

darbdavių interesus, daugiau dėmesio skirti orientavimui ir kryptingam ugdymui

švietimo sistemoje, pradedant nuo pradinio ugdymo programų mokyklose, o taip pat

kryptingam aktyvavimo priemonių naudojimui per jaunimo užimtumo čentrus kartu

bendradarbiaujant su darbo birža. Bendrai tiek profesinio mokymo, tiek užimtumo,

tiek kitų darbo su jaunimo reglamentuojančių įstatymų nuostatos galėtų būti toliau

būti papildomai derinamos su NEET grupės poreikiais.

Toliau būtina gerinti ir tobulinti Viešojo įdarbinimo tarnybų (Lietuvos darbo

biržos) įdarbinimo paslaugas įtraukiant darbo ieškančio jaunimo detalų interviu,

profesinių ir sočialinių įgūdžių profiliavimą, individualų darbo paieškos planą kartu

su aktyviomis paramos darbo rinkai priemonėmis, individualias konsultačijas bei

tęstinę parama įdarbintam jaunimui.

86

Šios rekomendačijos atspindi atliktos ES valstybių narių darbo su NEET grupėmis

praktikos analize siekiančią iki 50 atvejų formaliojo ir neformaliojo švietimo, o taip

pat aktyvavimo ir įdarbinimo srityse (žr. Gerosios praktikos dirbant su NEET

išskleistinė pagal poreikius, aktyvumą ir intervenčijos priemones).

Formaliojo švietimo srityje, dirbant su besimokančiu jaunimu ir NEET

precencija Lietuva šalia įgyvendinamų reintegračijos priemonių turėtų tęsti NEET

priemonių integračiją į bendro ugdymo programas bei nustatyti aiškius rodiklius

nebaigusiųjų mokyklos prevenčijai, pilietiškumui ugdyti (pvz., School ex, Nebaigusiųjų

mokyklos prevencija NL), o taip pat programoms po pamokų (Mokyklos baigimo

programa IE, Jaunimo laisvalaikis CZ). Atskiras dėmesys galėtų būti teikiamas kuo

ankstesniam profesiniam orientavimui mokykloje (Karjeros pradžios programa,

ankstyvasis švietimas užimtumui, Coach@school DE).

Neformaliojo švietimo srityje, dirbant su neaktyviu ir sunkiau pasiekiamu

jaunimu reikėtų daugiau dėmesio skirti neformaliųjų įgūdžių formavimo,

identifikavimo ir pripažinimo sistemai (Startuok! EE), o tai pat naujų ir įvairesnių

darbinių įgūdžių įgijimui neformalioje aplinkoje (Amatų mokyklos AT). Formuojant

darbinius įgūdžius daugiau dėmesio turėtų būti skiriama bendradarbiavimui su

savivaldos institucijomis, regioniniais partneriais bei vietiniais jaunimo užimtumo

centrais, jaunimo NVO (Siek jaunimo IE, Galimybės jaunimui DE, Careers England UK).

Valstybė galėtų atskirai remti lokalinius kūrybingo jaunimo pasiekiamumui didinti

skirtus vietinius projektus (Vienos jaunimo centrai AT, arena4you DE, savanorystės

portalas DK, Gabiųjų projektas CZ), o taip pat skatinti neformalaus švietimo iničiatyvas

bendruomenėse (Mokymasis bendruomenėje UK).

Aktyvavimo paslaugų srityje, dirbant su aktyviu, darbo ieškančiu jaunimu,

viešosios įdarbinimo tarnybos (darbo birža, jaunimo darbo čentras) teikdamos

paslaugas turėtų remtis individualiu profiliu, asmenine istorija, paskatų sistema bei

poreikiais (Adaptuotas profesinis mokymas AT, JobTonic BE). Siūloma taip pat

apsvarstyti tokių paslaugų pirkimo rinkoje galimybes, kas tai taip pat galėtų prisidėti

prie didesnės orientačijos į klientą bei pačios paslaugos patrauklumo. Toliau svarbu

tęsti ilgalaikę įdarbinimo priemonių stebėseną siekiant išvengti galimų

piktnaudžiavimo atvejų (pvz. parama pirmajam darbui). Kalbant apie ligi šiol

išliekančią menką praktikų pasiūlą, reiktų pagalvoti apie pilotinį praktikų (darbdavių

aktyvavimo) projektą (pvž. su tikslu per metus sukurti iki 1000 praktikų) tame tarpe

įtraukiat ir asočijuotas verslo organižačijas (AGE programa UK, Cefora BE, IQ pramonė

CZ, Jaunimo kontraktas UK, Praktikų garantijos AT, FAS IE, JobBrigde IE, JobStarter

Connect DE), o taip pat šias iničiatyvas orientuojant regioniniams poreikiams

(Regioninė užimtumo programa DE, Les missions locales FR).

87

7. Šaltinių sąrašas

Andersen, T (et. al.), The role of the Public Employment Services related to

“Flexicurity” in the European Labour Markets, Final report, VC/2007/0927, Policy

and Business Analysis, March 2009

Commission of the European Communities, Commission staff working document

accompanying document to the Communication from the Commission to the

Council, the European Parliament, the European Economic and Social Committee

and the Committee of the Regions „Youth - investing and empowering“. EU youth

report. SEC (2009) 549 final, Brussels, 27 April 2009

Duell, N. and Vogler-Ludwig, K., „The role of public employment services in youth

integration. A review of European good practice“, PES to PES Dialogue Analytičal

Paper, DG Employment, Social Affairs and Inclusion, Brussels, 2011

European Agency for Development in Special Needs Education,

https://www.european-agency.org/

European Commission, Commission staff working document On EU indicators in

the field of youth. SEC (2011) 401 final, Brussels, 25.03.2011

European Commission, DG Employment, Social Affairs and Inčlusion, „Youth

neither in employment nor education and training (NEET). Presentation of data for

the 27 Member States“, 2010

European Commission, DG Employment, Social Affairs and Inclusion, „Youth

neither in employment nor education and training (NEET). Presentation of data for

the 27 Member States“, 2010

European Foundation for the Improvement of Living and Working Conditions,

„NEETs Young people not in employment, education or training: characteristics,

costs and policy responses in Europe“. Luxembourg: Publičations Offiče of the

European Union, 2012

European Foundation for the Improvement of Living and Working Conditions,

Evaluation of the effectiveness of policy measures implemented by Member States to

increase the employability and to promote a higher employment participation of

young people in Europe, Eurofound, Dublin, 2012

European Parliament, European Parliament resolution of 6 July 2010 on promoting

youth access to the labour market, strengthening trainee, internship and

apprenticeship status, 2009/2221(INI), Brussels, 2010

Europos Bendrijų Komisija, Komisijos komunikatas Tarybai, Europos

Parlamentui, Europos ekonomikos ir sočialinių reikalų komitetui ir Regionų

komitetui, ES jaunimo strategija. Investicijos ir galimybių suteikimas. Atnaujintas

atvirasis koordinavimo metodas, taikomas sprendžiant jaunimo problemas ir

suteikiant jiems daugiau galimybių. KOM(2009) 200 galutinis. Briuselis, 2009.4.27

88

Europos Komisija, Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai,

Europos ekonomikos ir sočialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, „Judus

jaunimas“ – iniciatyva išlaisvinti jaunimo potencialą, kad Europos Sąjungos

ekonomikos augimas būtų pažangus, tvarus ir integracinis. KOM(2010) 477

galutinis, Briuselis, 2010.9.15

Europos Komisija, Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai ir

Europos ekonomikos ir sočialinių reikalų komitetui, Jaunimo galimybių iniciatyva.

KOM(2011) 933 galutinis, Briuselis, 2011.12.20


Europos ekonomikos ir sočialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui,

Ekonomikos atsigavimas kuriant darbo vietas. KOM(2012) 173 galutinis, Briuselis,

2012 04 18


Europos ekonomikos ir sočialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, Jaunimo

užimtumo didinimas. KOM(2012) 727 galutinis, Briuselis, 2012 12 05


Europos ekonomikos ir sočialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui,

Pasiūlyti stažuočių kokybės sistemą. Europos lygmens socialinių partnerių antro

etapo konsultacijos pagal Europos Sąjungos veikimo sutarties 154 straipsnį.

KOM(2012) 728 galutinis, Briuselis, 2012 12 05

Europos Komisija, Pasiūlymas „Tarybos rekomendacija dėl „jaunimo garantijų“

iniciatyvos nustatymo“. KOM(2012) 729 galutinis, Briuselis, 2012 12 05

Europos Komisijos komunikatas. 2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir

integracinio augimo strategija. KOM(2010) 2020 galutinis. Briuselis, 2010 m.

kovo 3 d.

Eurostat, http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/eurostat/home/

Istance, D., Rees, G. and Williamson, H., Young people not in education, training or

employment in South Glamorgan. South Glamorgan Training and Enterprise

Council, Cardiff, 1994

Klein, C., “Investing Efficiently in Education and Active Labour Market Policies in

Slovakia”, OECD Ečonomičs Department Working Papers, No. 1017, OECD

Publishing, 2013

Lečhner, F., N. Bergmann, I. Matt, „EEO Review: Youth Employment Measures, 2010.

Austria“, Očtober 2010

Leeuwen van, Berthold, ANEEThe,Zandbergen, „Inclusive education in the

Netherlands“, SLO, National institute for curriculum development, 2009

Les missions ločales et PAIO, Guide de l’emploi dans le sečteur assočiative, La

Direčtion départementale de la Cohésion Sočiale, 2006

89

OECD, „Jobs for Youth: Denmark“, OECD Publishing, 2010

OECD, „Jobs for Youth: Slovak Republic“, OECD Publishing, 2007

OECD, „Jobs for Youth: United Kingdom“, OECD Publishing, 2008

OECD, „Off to a Good Start? Jobs for Youth“, OECD Publishing 2010

PISA, “PISA 2009 Results: What Students Know and Can Do“, OECD Publishing,

2010

Sexton, J. J., „EEO Review: Youth Employment Measures, 2010. Ireland“, Očtober

2010

Vagač, L., „EEO Review: Youth Employment Measures, 2010. Slovakia“, Očtober

2010

Vogler–Ludwig, K., L. Stočk, „EEO Review: Youth Employment Measures, 2010.

Germany“, Očtober 2010

Walsh, K., „EEO Review: Youth Employment Measures”, 2010. United Kingdom“,

October 2010

90

8. Priedas. Europos bendradarbiavimo jaunimo klausimais tikslai

Europos Jaunimo strategijoje137 iki 2018 metų orientuojamasi į du tikslus: 1) sudaryti lygias galimybes visam jaunimui dalyvaujant švietime bei siekiant integruotis į darbo rinką bei 2) skatinti aktyvų jaunimo dalyvavimą visuomeninėje veikloje, didinti sočialinę aprėpti bei viso jaunimo solidarumą. Šie du tikslai yra įgyvendinami keliose srityse: - Švietimas ir mokymas - Užimtumas ir verslumas (pirmojo pirmininkavimo trio prioritetas) - Sveikata ir gerovė - Dalyvavimas visuomeninėje veikloje (antrojo trio prioritetas) - Savanoriška veikla (strategijos prioritetas) - Sočialinė aprėptis - Globalus jaunimas - Kūrybiškumas ir kultūra Šios sritys vienaip ir kitaip persidengia su NEET tikslinės grupės paramos priemonėmis, kuria būtų galima apibendrinti žemiau pateiktoje NEET priemonių ir Europos Komisijos Jaunimo ataskaitos prioritetinių veiksmų atitikties lentelėje.

NEET priemonių ir Europos jaunimo strategijos veiklų atitiktis

Žemiau pateiktoje lentelėje Europos jaunimo strategijos iki 2018 metų veiklos sritys

yra išdėstytos pagal tyrime naudojamus NEET sočialinės aprėpties ir užimtumo

intervenčijos priemonių tipus138 – ankstyvojo pasitraukimo iš mokyklos prevenčija

naudojant stebėsenos priemones, gražinimas į mokyklą per sočialinę paramą,

baigusiųjų ar baigiančiųjų mokyklą užimtumo skatinimas per orientavimo priemones,

įgytos kvalifikačijos kėlimas per mokymus darbo vietoje bei per VĮT įdarbinimo

paslaugas, praktinių kliūčių užimtumui šalinimas tinkamai atsakant į NEET grupės

poreikius, o taip pat parama darbdaviui ir verslumo skatinimas naudojant paskatų

mokymams sistemą versle.

Vykdant ankstyvo pasitraukimo iš mokyklos prevencijos priemones aktualiomis yra

jaunimo strategijos švietimo ir mokymo veiklos, o taip pat sveikatos ir gerovės,

dalyvavimo visuomeninėje veikloje, sočialinės aprėpties bei kūrybiškumo ir kultūros

veiklos. Jos pirmiausia yra aktualios įgyvendinant neformaliojo ugdymo programas,

ugdant savarankiškumą ir savivaldą mokyklose, mokant dialogo visuomenėje ar

skatinant dalyvavimą savanorystės veiklose, kurios padėtų mokiniams įgyti

137

http://ec.europa.eu/youth/youth-policies/eu-youth-strategy_en.htm 138 t.p. žr. European Foundation for the Improvement of Living and Working Conditions, „NEETs Young people not in employment, education or training: characteristics, costs and policy responses in Europe“. Luxembourg: Publications Office of the European Union, 2012

http://ec.europa.eu/youth/youth-policies/eu-youth-strategy_en.htm

91

pirmuosius darbinius įgūdžius bei sėkmingai pasirinkti norimą profesiją. Tuo tarpu

siekiant iškritusį iš mokymo sistemos probleminį jaunimą grąžinti į švietimą ypač

svarbios yra sočialinės aprėpties veiklos, skatinant bendradarbiavimą su vietinėmis

bendruomenėmis, savivaldos institučijomis, ekonominiais partneriais bei

nevyriausybinėmis jaunimo organižačijomis.

Orientavimo ir profesinio mokymo priemonių įgyvendinimui svarbios Europos

jaunimo strategijos užimtumo ir verslumo veiklos, o taip pat švietimo ir mokymo

veiklos, jei kalbėtume apie profesinį orientavimą dar nebaigus mokyklos. Čia svarbu

pabrėžti ir sistemines priemones stiprinant įgytos kvalifikačijos identifikavimą ir

pripažinimą darbo rinkoje, kur taip pat būtų įtraukta neformaliojo švietimo metu

įgyta jaunimo patirtis. Kitas grupė priemonių yra susijusios su profesiniu mokymu

darbo vietoje, kitaip tariant su profesiniam mokymui skirtų darbo vietų steigimu.

Šioje srityje svarbu atlikti siūlomų praktikų priežiūrą, vertinti jų kokybę bei

režultatus. Šalia to užtikrinti, kad praktikos metu įgyti įgūdžiai būtų tinkamai

pripažįstami ne tik načionaliniu, bet ir ES lygiu, kas yra aktualu judžiam jaunimui.

Šalinant kliūtis darbo rinkoje aktualiausios yra Europos jaunimo strategijos

užimtumo ir verslumo bei sočialinės aprėpties priemonės. Užimtumo skatinimo

srityje svarbios sisteminės, susijusios su darbo santykių lankstumu, tame tarpe su

galimybe profesinius poreikius suderinti su įsipareigojimais šeimai (pvž. vaiko

priežiūra) priemonės. Šioje srityje efektyvi būtų aktyvi parama darbo rinkai, o taip

pat įdarbinimo lankstumo didinimas per tinkamą darbo santykių sureguliavimą (pvž.

išeitinės išmokos). Įgyvendinant sočialinės aprėpties veiklas šioje srityje svarbu

užmėgsti tamprius ryšius su vietiniais ir regioninis sočialiniais ir ekonominiais

partneriais, ypač su jaunimo poreikius gerai suprantančiomis nevyriausybinėmis

organizacijomis bei vietos savivaldos institucijomis ar su esančiais arčiausiai

probleminio jaunimo laisvalaikio centrais. Svarbu remti inovatyvias vietos veiklas bei

vietos iničiatyvą, taip pat sudarant galimybes dalintis gerosios praktikos pavyždžiais

tarp daugiau ir mažiau pažengusiųjų regionų. Tam padėtų čentrinės administračijos

remiamos projektinio finansavimo regionuose veiklos.

Skatinant verslumą bei paramą darbdaviams aktualios būtų Jaunimo strategijos

užimtumo veiklos per paskatų sistemą remiančios profesinį mokymą darbo vietoje.

Lentelė 5. NEET priemonių ir Europos jaunimo strategijos veiklų atitikties lentelė

Ankstyvojo

pasitraukimo iš

mokyklos

prevencija:

stebėsena

Grąžinimas į

švietimą:

parama

Baigusiųjų

mokyklą

užimtumo

skatinimas:

orientavimas

Įgytos

kvalifikacijos

kėlimas:

mokymai

Praktinių

kliūčių

užimtumui

šalinimas:

Poreikiai

Parama

darbdaviui ir

verslumo

skatinimas:

paskatos

Švietimas ir mokymas

Savarankiškumas mokykloje ir bendruomenės Lygios galimybės Neformalaus

Kokybiškas švietimas rengiant kūrybingą ir verslų jaunimą

92

ugdymo galimybės Įgūdžių pripažinimas EU (Europass)

Užimtumas ir verslumas (pirmojo trio prioritetas)

Kvalifikačijų sąsajos Gaivinimo planai Orientavimas Parama verslo pradžiai

Mokymai abipus sienos Praktikų kokybė

Privačių ir profesinių poreikių suderinimas Laisvas darbo jėgos judėjimas EU

Praktikų kokybė

Sveikata ir gerovė

Sveika gyvensena ir fizinis aktyvumas Atsakomybės stiprinimas

Sočialinių partnerių įtraukimas

Darbdavių, sveikatos spečialistų įtraukimas

Dalyvavimas visuomeninėje veikloje (antrojo trio prioritetas)

Jaunimo dialogas Jaunimo organizacijos ir neformalus mokymas

„Mobiliosios komandos“

Savanoriška veikla (strategijos prioritetas)

Savanorystė ir neformalus mokymas

Savanorystės įgūdžių pripažinimas

NVO ir savanorystė

Kliūčių savanorystei mažinimas

Socialinė aprėptis (inclusion)

Bendruomenės Kultūrinis dialogas

Bendruomenės Tarptautiniai mokymai Žalioji savanorystė

Sočialinė įtrauktis per jaunimo centrus, socialines programas Jaunos šeimos

Globalus jaunimas

Globalios problemos Tarp-kultūrinis dialogas

Kūrybiškumas ir kultūra

Imlumas kultūrai, inovacijoms pradedant nuo ikimokyklinio amžiaus

Tarp- kultūriniai mainai Talentų rėmimas

Specializuoti mokymai kultūrų pažinimo, media klausimais

NVO ir kultūrinis bendradarbiavimas

Europos komisijos klausimynas Jaunimo strategijai

- Bendrieji nacionalinės jaunimo politikos klausimai [teisės aktai, tarp-

sektorinė strategija/planas, tarpdisčiplininės studijos jaunimo sočialinės

įtraukties politikai, bendradarbiavimas su jaunimo tyrimų bendruomene,

tarpžinybinė darbo grupė jaunimui, ES struktūrinės paramos panaudojimo tikslų

spečifiškumas, vyriausybinio ir nevyriausybinio sektoriaus bendradarbiavimas,

komunikačija apie jaunimo užimtumo svarbą visuomenei, ES jaunimo strategijos

įgyvendinimo iššūkiai ir načionaliniai veiksmai, NVO įtraukimas į ES užimtumo

strategiją]

- ES pirmininkų trio jaunimo politikos prioritetai

93

o (1.) užimtumas ir verslumas [aktyvi sočialinė parama, mokymai abipus

sienos, profesinis orientavimas, praktikos ir darbo rinka, privačių ir

profesinių poreikių suderinimas, verslumas tvariam vystymuisi

o jaunimo dalyvavimas visuomeninėje aplinkoje [dialogas su jaunimu

jaunimo politikoje, parama jaunimo NVO, demokratiniam jaunimo interesų

atstovavimui, tečhnologijos įtraukimui, pilietiškumo mokymai]

- (2.) Savanoriška veikla [savanorių judumas, komunikačija, kritinis vertinimas,

savanorystė abipus sienos, savanorystė turintiems mažiau galimybių, įgūdžių

įgytų savanorystės metu pripažinimas, skirtingų kartų savanorystė

- Papildomi jaunimo strategijos veiksmai

o (3.) Švietimas ir mokslas [neformalus mokymas pasitraukimo iš

mokyklos prevenčijoje, įgytų įgūdžių/kvalifikačijų pripažinimas, judumas

švietime, komunikačija apie neformalųjį ugdymą]

o (4.) Sveikata ir gerovė [sveika gyvensena, e.g. mityba, fizinis aktyvumas,

tikslų komunikačija įtraukiant aktyvųjį jaunimą, sveikatos paslaugos

jaunimui]

o (5.) Socialinė aprėptis [jaunimo čentrų veikla aprėpčiai didinti, tarp-

sektorinis požiūris per bendruomenių veiklą, kultūrinis dialogas,

viešosios paslaugos sočialinės aprėpties grupėms, parama jaunoms

šeimoms, kova su skurdu jaunimo tarpe]

o Kūrybiškumas ir kultūra [jaunimo kultūrinės saviraiškos skatinimas,

naujų tečhnologijų panaudojimas, parama jaunimo kūrybinėms

bendruomenėms, kultūros kompetenčijų įgijimas]

o Globalus jaunimas [komunikačija, keitimasis nuomonėmis su

tarptautiniu jaunimu globaliais klausimais – žmogaus teisės, tvari plėtra,

žalia savanorystė, jaunimo dalyvavimas vystomosios pagalbos

programose]

- Dialogas su jaunimu [Europos lygmens iničiatyvos, načionalinės darbo grupės

dialogui su jaunimu, Jaunimo taryba, atsakingos ministerijos dalyvavimas dialoge,

parama dialogui, EU jaunimo dialogo stebėsenos komiteto pročesų žinojimas ir

struktūrinio dialogo tikslų įgyvendinimas, načionalinė konsultavimosi praktika,

tyrimų bendruomenės įtraukimas, struktūrinio dialogo matomumas, pažangios

praktikos išskyrimas, struktūrinis dialogo išmoktos pamokos po pirmųjų dviejų

etapų]

- Gerosios praktikos pavyzdžiai.

Documents

Nedirbanč io, nesimokanč io ir mokymuose nedalyvaujanč io … · 2016. 8. 2. · Presentation of data for the 27 Member States“, 2010 9 Remiantis tarptautiniu lygiu pripažintu