7 meno dienos | 2010 m. liepos 23 d. | Nr. 28-29 (904-905) 1 psl.

V i l n i a u s k u l t û r o s s a v a i t r a ð t i s „ 7 m e n o d i e n o s “ | w w w . 7 m d . l t

2010 m. liepos 23 d., penktadienis Nr. 28-29 (904-905) | Kaina 2,50 Lt

D a i l ë | M u z i k a | T e a t r a s | K i n a s | F o t o g r a f i j a

7md2„Nepaklusniøjø þemë“ èia ir dabar

3Laisvojoje tribûnoje – Arûnas Bëkðta

5Avinjono teatro festivalyje

7Parodos Stambule

8Nauji filmai – „Pradþia“

Kæstutis Ðapoka

Atrandame dar vienà „Èiurlioná“ –Jurgá Maèiûnà. Atrandame ir savi-namës (nes nei Èiurlionis, nei juolabiau Maèiûnas nebuvo ir nëra vi-siðkai mûsø). Þinoma, elgiamës ge-rai, nes ir dailës istorijos srityje jukgalioja tie patys dësniai kaip sportopasaulyje – reikia investuoti pinigøir stengtis prisivilioti, nupirkti kuodaugiau þvaigþdþiø, taigi reikia ka-pitalo ir atitinkamos srities vadybi-ninkø. Tiesa, dailës istorijos pasau-lyje þaidëjai daþniausiai iðkeliavæ áanapilá, todël kalbame apie ávaiz-dþio kûrimà arba jau suformuotoávaizdþio pritraukimà.

Tai, kad sovietmetis neleido laikuinvestuoti á Èiurlionio, kaip pasauli-nio lygio menininko, vardo kûrimà,pakenkë ne tik jo meno reikðmei ir

suvokimui, bet ir Lietuvos ávaizdþiui.Vietinëje terpëje, þinoma, vertinti-nos kai kuriø mûsø dailëtyrininkøir dailininkø pastangos iðsaugoti irapginti Èiurlioná nuo sovietinës val-dþios puolimo 6–7-uoju XX a. de-ðimtmeèiais, bet vis dëlto Èiurlionisbuvo kiek subanalintas, palaidotaspo lyrika ir provincialumu.

Maèiûno (ir Meko) reikalai ðio-je srityje kur kas geresni, nors bûtapastangø ir Maèiûnà pritempti prie„rûpintojëliø pasaulëvaizdþio“. Ma-tyt, todël kilo toks nepasitenkinimasásigyta Maèiûno fluxus kolekcija, pa-aiðkëjus, kad ji niekaip nesiderinasu lyriðku, kaimietiðku lietuviðku-mu... Aiðku, ko gero, net patys ási-gijusieji ðià kolekcijà iki galo nesu-vokë, kad perkamas (inter)aktyvusávaizdis, istorinis-kultûrinis proce-sas, o su juo reikia nuolat dirbti,

kurti jam atitinkamà edukacinæ,sklaidos sistemà, nes ðie objektainegali tiesiog skendëti muziejaus ty-loje ir byloti patys savaime.

Kad ir kaip bûtø, Maèiûnà savi-namës ir lietuviname neblogai. Toárodymu gali bûti paroda Jono Me-ko vizualiøjø menø centre, atspin-dinti Jurgio Maèiûno, kaip SoHomenininkø kolonijos Niujorke ákû-rëjo, istorijà ir ðios parodos progapristatyta knyga „Nelegalus gyveni-mas. Vusterio g. 80 ir Soho evoliuci-ja“ („Illegal living: 80 Wooster Stre-et and the Evoliution of SoHo“, sud.Roslyn Bernstein, Shael Shapiro).

Ko gero, taktiðkai apgalvotas irsëkmingas sprendimas iðleisti kny-gà anglø kalba, kurià parengë uþsie-nieèiai, kaip nors specialiai lietuvið-

Nelegalus gyvenimaspadeda legaliam versluiParoda „Jurgis Maèiûnas – SoHo ákûrëjas“ Jono Meko vizualiøjø

menø centre

N U K E L T A Á 6 P S L .

Robertas Wattsas matuoja pacientës lieþuvá „FluxusKlinikoje“ geguþës 8 d. 1970 m.

Kitas „7MD“ numeris iðeisrugsëjo 3 d.

Cipr

ian

Mur

esan

. „Ko

mun

izm

as n

ieku

omet

neá

vyko

“. 20

06 m

.

2 psl. 7 meno dienos | 2010 m. liepos 23 d. | Nr. 28-29 (904-905)

M u z i k a

Skirmantë Valiulytë

Po poros metø pertraukos atos-togø vël leidausi á „Nepaklusniøjøþemæ“. Magëjo kartu su „Nepaklus-niaisiais“ patirti neformalø bendra-vimo su muzika, garsø ir aplinkosharmonijos dþiaugsmà. Smalsu da-rësi, kas naujo tos þemës padangë-je, kokiomis mintimis èia kvëpuoja-ma, nuo kokiø terðalø vaduojamasi.

„Nepaklusniuosius“ teko paþintinuo pirmo festivalio, po jo spëti irstebëti, kur link keliø entuziastø su-manyta „Nepaklusniøjø þemë“ suk-sis, kaip skleisis „muzikos, kaip dva-sios ekologijos“, tema. Ðiemetpagavau save festivalá lyginant supirmuoju, po atotrûkio viskas atro-dë gaivu ir nauja kaip anuomet. Kaikas pakitæ, kai kas nuosekliai plë-tojama, bet visa alsuoja jau paþás-tamu entuziazmu kaþkà (nuo ko pa-saulis taptø ðvaresnis ir graþesnis)

tas ir klavesinininkas AleksandrasPuliajevas, norvegø baritonas Stei-nas Skjervoldas.

O kur dar visas bûrys graþaus jau-nimo, dalyvavusio ne kaip papuo-ðalas, o kaip pilnakraujë varomojijëga, teikianti vilèiø, kad vartotojið-kais santykiais grástas kultûros bur-bulas anksèiau ar vëliau sprogs irtrapios tikrosios dvasios ekologijosapraiðkos taps visaverte gyvenimobûdo dalimi. Pirmiausia turiu ome-ny „Trupæ P.S.“ – aktoriaus ir reþi-sieriaus Valentino Masalskio vado-vaujamo Vilniaus kolegijos scenosmeno 2 kurso studentus, jø pavydë-tinà gyvenimiðkos ir sceninës patir-ties, màstymo ir kûrybos laisvëstroðkulá, jø uþkreèiamà bendravimoenergijà, ir „Nepaklusniøjø“ stovyk-là iðjudinusià, ir festivalio renginiøerdves uþliejusià. Sunku pasakyti,kas paveikë labiausiai, ar festivalioatidarymui trupës pliûpsniu á pub-

átraukë á ðiam þanrui skirto koncer-to programà.

Pradëta muzikantø septyniukës irkasmet apgyvendinta vis daugiaudalyviø ðiemet „Nepaklusniøjø þe-më“ kaip niekad panëðëjo á tikrà kû-rybinæ stovyklà: dalyviai bûrësi povienu stogu, virë repeticijos ir dis-kusijos, sklandë idëjos, kai kuriosprogramos buvo kuriamos èia patir kone ið eskizø iðsirutuliodavo áimprovizuotà sceniná vyksmà, tvy-rojo ðeimyninio kartø bendravimodvasia.

Maþiausieji stovyklos dalyviai irNeringoje gyvenantys jø bendraam-þiai bûrësi á Ekologinio meno ple-nerà. Birþelio 28 – liepos 2 d. Juod-krantës L. Rëzos kultûros centre irPreilos savivaldybëje su menininkë-mis Renata Valèik, Ramune Peèiu-konyte, Dovile Levickaite ir GodaPaliakaite jie savo rankomis ágyven-dino vizijà, kaip ið ðiukðliø ir gamti-niø medþiagø sukurti gyvûnus. Kû-rë ne ðiaip sau, o kaip bûsimus„Þvëriø karnavalo“ muzikinës pro-gramos Juodkrantës „Àþuolyno“lauko estradoje ir Nidos „Agilos“kultûros centre dalyvius. Iðmonës irfantazijos vaikams galëjai tik pavy-dëti, jø sukurta gyvûnø galerija nuotrapios fosilijos iki áspûdingø dram-blio, meðkos, liûto ar kupranugarione vienam këlë nuostabà. Kaipmatprisiminiau vienos maþylës beþai-dþiant paplûdimy þaidimo drauguimestà replikà „màstyk!“. Ji labai ti-ko visam „Nepaklusniøjø“ festiva-liui, o ekologinei akcijai (kaip ir kas-met, poilsiautojai buvo raginamirinkti ðiukðles, o uþ pririnktus ðiukð-liø maiðus festivalio renginiuoselankydavosi nemokamai) ir plene-rui ypaè...

Á festivalio muzikiniø apmàstymølaukà ðiemet nardino deðimt pro-gramø: nuo kamerinës muzikos va-karø iki tango istorijos pasakojimoar muzikos ir kino sintezës seansogyvai ágarsinant Charlie’o Chaplinoðedevrà – filmà „Maþylis“. Klausantkoncertø vis apimdavo jausmas, lygbûtum garso ir interpretacijos labo-ratorijoje, anaiptol neprimenanèio-je iðbaigtø ir skrupulingai supakuo-tø firminiø produktø mugës. Bûtenttas jausmas, kad esi gyvo procesodalyvis ar jo dalis, átraukë á „Nepa-klusniøjø“ kuriamà muzikinio pa-þinimo erdvæ ir kurstë nesikabinëtiprie to, kas tuokart nepavyko, kurnuslysta „pro ðalá“. Kur kas svarbes-nis atrodë atlikëjø siûlomas paþin-tinis muzikos aspektas.

Groti tai, kas patiems ádomu, irklausytojus supaþindinti su kuo ávai-resne muzika, kalbantis ir ausiai jauáprasta ankstesniø laikø, ir gal neti-këta ðiuolaikine muzikos kalba, –„Nepaklusniøjø þemës“ dalyviusvienijanti idëja. Á kà atsigræþta ðie-met? Pirmiausia – á baroko muzi-kà. Paminint dvigubà – J.S. Bachoir D. Scarlatti – 325-øjø gimimo me-tiniø sukaktá skambëjo ðiø didþiøbaroko epochos kûrëjø muzika kla-vesinui: J.S. Bacho Prancûziðkauvertiûra h-moll ir ðeðios D. Scar-

latti sonatos, bisui – dar ir J.S. Ba-cho aranþuota A. Vivaldi koncertoD-dur lëtoji dalis. Karðtas klavesi-no ir hamerklavyro (skambëjusiovëlesniuose koncertuose) gerbëjasA. Puliajevas nesiskiria su ðiais in-strumentais, pats atsiveþa ten, kurnori jais á publikà prabilti. Atsiveþëir ðákart, ir prakalbino labai asme-niðkai, nustebindamas dinaminiøniuansø kupinu dainuojanèio klave-sino áspûdþiu. Tai kur kas daugiaunei áprastas agogikos iðmanymas;tokià kantilenà, skambinant ðiuo in-strumentu, retai iðgirsi. Panorami-ná þvilgsná á barokà siûlë antra festi-valio programa „Una festa barocca“,parengta M. Fedotovos, Th. Colling-woodo, M. Baèkaus ir A. Puliajevo.Èia po puoðnias baroko epochosámantrybes þvalgytasi prisimenantne tik A. Vivaldi, J.S. Bachà arG.Ph. Telemannà, bet ir publikaitikrai maþai girdëtus A. Solerà arA. Forqueray.

Reèitaliai festivalyje buvo skirtine tik klavesinui, bet ir balsui bei,kas itin reta, klarnetui. Jau kelintimetai pasitempti skatinanèia patir-timi su „Nepaklusniaisiais“ dalijasiklarnetininkas J. Èernius. Ðiemet ðipatirtis tapo dar svaresnë, mat kar-tu surengtas Juliaus reèitalis „Gy-venimas su klarnetu“. Stilistiðkai

dá sustiprindami A. Puliajevo meist-riðkai valdomo hamerklavyro skam-besiu. Ðviesiais, nuotaikingais atspal-viais portretà papildë S. Skjervoldoatliktos ðkotø, danø, ðvedø, airiø irvelsieèiø dainos ið L. van Beetho-veno harmonizuotø ávairiø tautødainø rinkiniø. Kitoje programoje,tæsdami lietuviø muzikos sklaidosmisijà, „Nepaklusnieji“ ið aruodø ið-traukë B. Kutavièiaus ir V. Bartulioopusus: „Aðtuonias Stasio miniatiû-ras“ ir „... neþinios akivaizdoje ne-dràsiai giedame...“, o programà pa-ávairino á vidurá dràsiai áterpdamiJ. Brahmso Klarneto trio op. 114.

B. Kutavièius ir V. Bartulis – nevieninteliai ðiame festivalyje skam-bëjæ lietuviø kompozitoriai. Itinnaujai ir aktualiai èia suskamboM.K. Èiurlionis. Jo áþvalgus poþiû-ris á liaudies kûrybà – „...mûsø dai-nos, tai tarytum brangaus marmu-ro uolos ir laukia jos tik genijaus,kurs mokës ið jø pasigaminti nemirð-tanèius veikalus“ – primintas minintLietuvos Valstybës dienà. Ðia proga,o ir minint 140-àsias M.K. Èiurlio-nio gimimo metines, jo harmonizuo-tos liaudies melodijos vinguriavo irjaunimo sambûryje prie Nidos sa-vivaldybës, ir renginyje „Oi lekia le-kia“ „Agilos“ kultûros centre. Sklei-dësi visu savo groþiu ir festivalio

„Nepaklusniøjø þemë“ èia ir dabarÁspûdþiai ið VI tarptautinio muzikos ir ekologijos festivalio Neringoje

likà paleistas P. Handke’s „Publikosiðplûdimas“, ar tarsi akmenis nuoper kasdiená skubëjimà apkerpëju-sios ðirdies ridenantis dainos, jude-sio ir minties spektaklis „Kalnas“,ar ið arti pamatytas ypatingu abipu-siu pasitikëjimu ir atsidavimu ben-dram tikslui grástas V. Masalskio irjo auginamos trupës bendravimas, –veikiausiai visa kartu, kaip tarnystësmenui, prasmës, tikëjimo sutvirti-nimas.

Pirmà kartà „Nepaklusniøjø þe-mëje“ pasirodë ir dar viena studen-tø aktoriø trupë – Klaipëdos univer-siteto Menø fakulteto reþisûrosspecialybës treèiakursiai. DariausMeðkausko ir Reginos Ðaltenytësreþisuotu B. Brechto spektakliu„Geras þmogus ið Sezuano“ jie pri-minë ne tik apie spektaklyje gvilde-namas dvasios ekologijos problemas,bet ir ásiliejo á muzikinæ festivalioprogramà atgaivintais, Vytauto Ker-nagio ðiam spektakliui kurtais zon-gais.

Kûrybiðkumu kuo platesnæ audi-torijà siekdami uþkrësti „Nepaklus-nieji“ ne pirmus metus bendradar-biavo su M. Rostropovièiaus fonduir Nacionaline moksleiviø akademi-ja, su èia suburtais jaunaisiais talen-tais Nidoje surengë jaunatve trykð-tanèià Valstybës dienos ðventæ, ofondo globojamà jaunàjá gitaros vir-tuozà Jonà Kublickà tango ritmu

daryti èia ir dabar, kasdien palie-kant erdvës improvizacijai ir atvi-ram bendravimui su aplinka, stere-otipinæ akademiniø koncertø formà(atëjau, pagrojau, iðëjau) stengian-tis keisti á neformalø vyksmà (eiki-me, bendraukime, ásiklausykime).

„Nepaklusniøjø þemë“ Neringo-je jau ásiðaknija kaip reiðkinys, o„Nepaklusnieji“ auga á savità ben-drijà, kurioje muzikiná ansamblioterminà tikslinga taikyti nebent kal-bant apie susigrojimà, o ne kolek-tyvui apibrëþti. Ið pirmøjø atlikëjøseptyniukës ðiemet „Nepaklusniø-jø“ tradicijø þidiná kurstë keturi:pianistai Sonata ir Rokas Zubovai,violonèelininkas Mindaugas Baèkusir fleitistas Andrius Radziukynas.Bet kaip ir kasmet prisijungë festi-valio idëjoms pritariantys pakelei-viai. Á festivalio muzikiná vyksmà ási-traukë klarnetininkas Julius Èernius,smuikininkas Vytautas Mikeliûnas,altistë Dovilë Sauspreikðaitytë, et-nomuzikai Arvydas ir Gaila Kirdos,kompozitorë Jurgita Mieþelytë.Idëjai tiesti kultûrinës bendrystëstiltus tarp skirtingø ðaliø muzikan-tø neatsispyrë ir prie „Nepaklusniø-jø“ jungësi smuikininkas ChrisasBrainas bei violonèelininkas Tho-mas Collingwoodas (Didþioji Brita-nija), Austrijoje gyvenanti rusø flei-tininkë Marija Fedotova beiVokietijoje gyvenantis rusø pianis- N U K E L T A Á 3 P S L .

Ið „Þvëriø karnavalo“ repeticijos S . S K J E R V O L D O N U O T R A U K O S

ávairià W.A. Mozarto, F. Poulenco,R. Vaughano-Williamso ir D. Mil-haud muzikos programà vienijæsklarnetas suskambo ávairiausiomisspalvomis, o já valdæs solistas tryð-ko energija. Pagalvojau: posakis „jeigali negroti, negrok“, – tikrai neðiam muzikantui. Á festivalá irgi nepirmà kartà atvykstantis ir Lied þan-rà èia su meile atveriantis baritonasS. Skjervoldas, talkinamas V. Mike-liûno, J. Èerniaus ir S. Zubovienës,ðákart pasinërë á R. Schumano irH. Wolfo dainø pasaulá. Minint vie-no 200-àsias ir kito 150-àsias gimi-mo metines, prasmingai prisimin-tas jø palikimas, o kartu ir Lietuvojemaþokai puoselëjama dainø reèita-lio tradicija.

Grynai kamerinei muzikai „Ne-paklusnieji“ skyrë dar dvi progra-mas. Vienoje pabandë atverti ma-þiau þinomus L. van Beethovenoportreto bruoþus, autentiðkumo áspû-

dalyviams dainuojant, ir „Nepaklus-niøjø“ muzikantams atliekant ávai-resnei instrumentø sudëèiai R. Zu-bovo pritaikytas aranþuotes. Ápintiir autentiðki lietuviø muzikos instru-mentai. Kai kas ið publikos juos ið-girdo ir pavadinimus suþinojo pir-mà kartà, tad pristatyti buvo verta.

Nenuspëjamais þanriniais ir sti-listiniais viraþais save ir kitus stebi-nantys „Nepaklusnieji“ jø paþërë irðiemet. Tarsi prognozuodami ásiðël-siant vasaros karðtá, festivalio mediu-mui ëmë ir parengë tango muzikosprogramà. 200-osios Argentinosmetinës paakino prisiminti èia gi-musá þanrà ir pristatyti savità jo ret-rospektyvà. Prisipaþinsiu, tikrojotango karðèio ir polëkio pasigedau,nors momentiniø laisvës protrûkiøbûta – kad ir netikëtai iðsiverþæsV. Mikeliûno smuiko ir M. Fedoto-

„Nepaklusnieji“ ágarsina Ch. Chaplino „Maþylá“

7 meno dienos | 2010 m. liepos 23 d. | Nr. 28-29 (904-905) 3 psl.

L a i s v o j i t r i b û n a

vos fleitos flirtas. Nenuostabu, juo-du bene geriausiai jauèia neakade-miná þanrà – Marija grojo Piazollàsu „Kremerata Baltica“, o Vytautomuzikavimo patirèiø laukas toksplatus, kad po ávairios stilistikosmuzikà jis jau senokai nardo tarsiþuvis vandeny.

Ekologijos ir muzikos temos fes-tivalyje iðvien susipynë rengiantprogramà „Þvëriø karnavalas“.Kompanijà ir muzikantams, ir klau-sytojams èia palaikë jau minëti vai-kø sukurti gyvûnai. Vieni buvo ákur-dinti scenoje, kiti – tarp klausytojø(Juodkrantës „Àþuolyno“ estrado-je) ar juos pasitinkanèioje fojë

Arûnas Bëkðta

Nuo diskusijos, atspausdintosbirþelio 25 d., keletas ávykiø ið es-mës pakeitë Lietuvos kultûros po-litikos kaitos gairiø situacijà: birþe-lio 30 d. Seimo posëdis priëmënutarimà patvirtinti Lietuvos kultû-ros politikos kaitos gaires. LietuvosRespublikos kultûros ministru pa-skirtas vienas ið gairiø rengëjø irpraëjusios diskusijos dalyvis Vil-niaus dailës akademijos prorekto-rius Arûnas Gelûnas.

Á klausimà „kas vykdys gaires“ at-sakymas lyg ir aiðkus. Be to, tikëti-na, kad kultûros politikos reikalaivël gráð á Kultûros ministerijà. Taigiá kai kuriuos klausimus jau atsaky-ta, bet iðkyla naujø. Kaip pasikeitu-si situacija gali paveikti tolesnáreformos likimà? Kiek naujasis mi-nistras turës valios ir politinës ga-lios ágyvendinti savo paties idëjas?Irena Vaiðvilaitë nuogàstavo: „No-rëtøsi, kad neávyktø Lietuvai bûdin-gas veiksmas, kai „neteisingi“ vado-vai pakeièiami „teisingais“, todëlpasikeièia finansavimo prioritetai,bet nesikeièia sistema.“ Ar neatsi-tiks kaip tame sename animacinia-me filme: „Drakonas mirë, tegyvuo-ja drakonas“? Tikëkimës, kad ne.

Po vieðøjø svarstymø Seime gairësðiek tiek pasikeitë, buvo atsiþvelgta ákai kurias svarstymo dalyviø pastabas(malonu, kad atsiþvelgta á daugelá ma-no pateiktø pasiûlymø). Toliau dis-kutuoti apie gaires, tikintis kà norsjose dar pakeisti, jau nëra prasmës,nes jos jau patvirtintos, bet yra daugprasmës toliau aiðkintis, kà reiðkiakai kurie teiginiai, á kà dar reikëtøatkreipti dëmesá toliau dirbant irkaip reikëtø gaires ágyvendinti.

Èia norëèiau ðiek tiek aptarti ga-limus ágyvendinimo bûdus ir reika-lingus sprendimus.

Labai sveikintinas noras áteisintikultûrà strategine valstybës raidoskryptimi. Politinëje retorikoje daþnainuskamba þodþiai „kultûra yra mûsøvisuomenës pagrindas“ ir panaðiai,taèiau kai patikriname veiksmus,aiðkiai matome, kad tai tik þodþiai.

Gairëse raðoma, kad bûtina „su-teikti platesnius ágaliojimus Kultû-ros ministerijai vykdant ávairius sek-

torius jungianèià politikà kartu sukitomis ministerijomis“. Manau,kad dël kultûros antraeilio vaid-mens daug kalti patys kultûros þmo-nës (pradedant ministrais ir bai-giant kultûros namø meno vadovaisir menininkais), kurie patys tuo ne-tiki ir maþai kà daro, kad tai taptøtikra. Tai pirmas iððûkis naujajamKultûros ministrui. Formaliai kaþ-kokiø ágaliojimø vargu ar galima su-teikti. Problema – ne ágaliojimai, okonkretus elgesys ir veikimo bûdas.Visi kultûros ministrai, iðskyrus Ro-mà Þakaitienæ, buvo kokios norskultûros srities ekspertai ar bent jauatstovai ir pagrindiná dëmesá, pro-blemø sprendimà ir sprendimø pri-ëmimà nukreipdavo á paèià kultû-ros sistemà. Bëda ta, kad taipveikiant neámanoma iðsikovoti di-desnës átakos, gauti didesniø ágalio-jimø Vyriausybëje ir daryti didesnæátakà Seime (vël iðskyrus Romà Þa-kaitienæ, kuri bûdama Socialde-mokratø partijos pirmininko pava-duotoja turëjo daugiau galimybiøbei didesnæ partijos paramà). Kadir kà kalbëtume, ministro pozicijayra politinë ir ministras privalo elg-tis kaip politikas, daug daugiau lai-ko skirti kovai uþ kultûros intere-sus, deryboms, átakos darymui irpanaðiai. Kitaip sakant, svarbiausiasjo vaidmuo yra ne sistemos viduje,o iðorëje. Vidaus sistemos reformaijis privalo pasitelkti atsidavusiusbendraþygius, kurie nuimtø nuo mi-nistro daugybæ neiðvengiamø admi-nistraciniø veiksmø ir sudarytø jamsàlygas veikti strateginiame ir poli-tiniame lygmenyje.

Taigi svarbiausias ministro dar-bas dabar – tinkamos komandos su-formavimas, susitarimas dël refor-mos tikslø ir krypèiø ir, svarbiausia,dël pirmøjø þingsniø, kurie turi at-vesti prie konkreèiø rezultatø, neð-ti emocinæ ir simbolinæ þinià: „Mestai darome ið tikrøjø, ir taip, kaipbuvo, jau nebus.“ Svarbu, kad jaubendrais bruoþais yra aiðku, kaipbus – tai apibrëþia kà tik patvirtin-tos gairës. Jos buvo prieinamos vi-suomenei, svarstomos, vadinasi, tie,kam jø ágyvendinimas atsilieps, jauyra moraliai pasiruoðæ. Dabar svar-bu aktyviai pradëti daryti reikalin-

gus sprendimus, palaikyti tempà, irnuolat skirti didelá dëmesá reformoságyvendinimui. Tada yra tikimybë,kad reforma ávyks gana sklandþiai.

Naujø dalykø gairëse, palygintijas su galiojanèiomis kultûros poli-tikos nuostatomis, yra nedaug. Ma-no nuomone, svarbiausi yra ðie: kul-tûros valdymo reforma, kuri susivedaá politikos formavimo ir ágyvendini-mo atskyrimà; dëmesys kûrybingu-mui ir kultûros kokybei; kûrybingu-mo susiejimas su mokymusi visàgyvenimà bei kultûros ir ðvietimoryðio mezgimas. Manau, kad penk-tasis skyrius (penktoji gairë), skir-tas kultûriniø kompetencijø ir kû-rybingumo ugdymui, yra paraðytasprofesionaliausiai ir èia tikriausiaireikëtø pareikðti komplimentusEmilijai Sakadolskienei. Vëliaudaugiau aptarsiu valdymo reformà,o dabar trumpai pakalbësiu apie kaikuriuos likusius trûkumus.

Treèiasis skyrius (treèioji gairë)skirtas kultûros sistemos finansavi-mui ir siekia parodyti, kad kultûrayra ne tik visuomeniniø lëðø varto-tojas, bet kuria nemaþà BVP dalá.Skyrius daugiau propagandinis beiðvieèiamasis ir kokiø nors finansa-vimo permainø nenumato. Manau,tai esminis trûkumas, taèiau patai-somas. Prie to dar gráðiu aptarda-mas valdymo reformà.

Paveldui skirtas ðeðtasis skyriusnieko naujo apie paveldo apsaugà ne-pasako. Rengëjai atsiþvelgë á pasiû-lymà skirti materialøjá ir nemateria-løjá paveldà, bet tai padaryta tikaiðkinamojoje skyriaus dalyje, o nu-matomuose veiksmuose beveik neat-sispindi. Apskritai ðiame skyriujekartojami jau daug metø girdëti, ra-ðyti ir diskutuoti teiginiai, ir kokiosnors kaitos èia nematyti. Bûtø la-bai gerai, jei permainø atsirastø tei-giniø ágyvendinimo lygmenyje. VisosLietuvos kultûros paveldo apsaugosreikalams skiriama keliolika milijo-nø yra pasityèiojimas. Tiek pinigøper metus reikëtø vien paveldo tyri-mams. Jei tai pavyktø pakeisti, gai-riø pavadinimas pasiteisintø.

Tiesà sakant, nesupratau, kamreikalingas atskiras septintas skyre-lis (septinta gairë), kuris ið esmësnieko nepasako, iðskyrus „vaikai,

gyvenkim draugiðkai“. Já buvo gali-ma áraðyti kaip dar du teiginius pa-veldo skyriuje.

Dabar detaliau apie kultûros val-dymo reformà.

Gairëse nurodoma, kad bûtina„demokratizuoti kultûros politikosmodelá – atskirti politikos forma-vimà ir ágyvendinimà, Mokslo ta-rybos pavyzdþiu ásteigiant Kultûrostarybà“.

Mano nuomone, toks atskyrimasbûtø nepilnavertis, jei nebûtø susie-tas su kultûros finansavimo princi-pø perþiûrëjimu. Taip jau susiklos-të, kad dël krizës yra „uþnulintos“(Kultûros ministerijos darbuotojøþodþiais tariant) visos Kultûros mi-nisterijos programos. Programomsir projektams ágyvendinti likæs vie-nas ðaltinis – Kultûros rëmimo fon-das. Tai nurodo tinkamà kelià, kurájau seniai pasirinko daug valstybiø.Kultûros ir meno programos (bentjau Ðiaurës Europos valstybëse) pa-prastai administruojamos Kultûrostarybos, kuri valdo Kultûros fondà.Paprastai tokiose programose mi-nisterijai pavaldþios ástaigos negalidalyvauti.

Kultûros ministerija turëtø steigtiir finansuoti valstybines bei nacio-nalines kultûros ástaigas ir galbûtvienà dvi valstybines programas,kurioms turëtø nustatyti veiklostikslus ir uþduotis remdamasi kul-tûros prioritetais. Ðiaip, manyèiau,ji neturëtø administruoti ir valstybi-niø programø, nes tai vestø prie tospaèios situacijos, kokia yra dabar: vi-si norëtø ásiraðyti savo veiklà kaipvalstybinæ programà ir po truputágráþtume ten, ið kur startavome. Mi-nisterija turëtø formuluoti valstybi-nes programas, taèiau jø vykdymàpatikëti kultûros operatoriams, osau pasilikti jø ágyvendinimo kon-trolæ.

Pas mus iðkreiptai suprastas pro-jektinis kultûros ástaigø finansavimas.Kultûros ministerijai pavaldþios kul-tûros ástaigos turi konkuruoti dël lë-ðø savo veiklai teikdamos projektus.Taip neturëtø bûti. Ástaiga yra ku-riama tam tikrai funkcijai, veiklaivykdyti. Jeigu ðià funkcijà gali vyk-dyti kas nors kitas, tai reikia nesteigti ástaigà, o pirkti paslaugà rin-

koje. Sukurta sistema ne tik neuþ-tikrina konkurencijos, bet sukurianereikalingà átampà, apsunkinanuoseklaus ir ilgalaikio planavimogalimybes. Kad ir kaip bûtø, minis-terija vis tiek proteguoja savo ákur-tas ástaigas. Kitaip beprasmiðka bû-tø jas steigti. Ministerijai pavaldþioskultûros ástaigos turi gauti finansa-vimà funkcijoms uþtikrinti ir kultû-ros politikos tikslams ágyvendinti.Patalpos ir darbuotojai yra bûtinasàlyga tiems tikslams pasiekti, o netikslas. Ðiais parametrais ir turi bû-ti grindþiamas kultûros ástaigø biu-dþetas. Ðiandien ðis santykis yra ap-verstas. Todël ið esmës turëtø keistisKultûros ministerijai pavaldþiø kul-tûros ástaigø veiklos planavimas beiatsiskaitymas uþ veiklà. Tai reiðkia,kad ið esmës turi keistis ministeri-jos skyriø veikla ir darbuotojø kom-petencija.

Kultûros Tarybos steigimas yragrindþiamas ne tik politikos forma-vimo ir jo ágyvendinimo atskyrimoidëja, èia svarbus dar vienas aspek-tas: valstybës tarnautojai, valdinin-kai neturi teisës spræsti apie kultû-ros kokybæ ir todël reikalingaekspertinë institucija. Ekspertinësinstitucijos yra keliø tipø: patarian-èios ir sprendþianèios. Taigi liekaapsispræsti, ar suteikti Tarybai teisæne tik patarti, bet ir priimti galutinásprendimà. Tai ir yra savireguliaci-jos pamatas.

Ar neatsitiks taip, kad Kultûrostaryba taps nauja ministerija su vi-somis buvusios ydomis? Gali atsi-tikti. Taèiau yra daug pavyzdþiø,kaip tokios tarybos veikia ir kaip ið-vengti tarybos subiurokratëjimo.Reikia kruopðèiai parinkti tarybosnarius, bûtina jø rotacija, profesio-nalus sekretoriatas, aiðkûs sprendi-mø kriterijai, aiðkûs prioritetai,sprendimø priëmimo skaidrumas irvieðumas, interesø deklaravimas irinteresø konfliktø sprendimo prin-cipai bei aiðkios elgesio taisyklës.Taip pat reikia aiðkiai apibrëþti Kul-tûros ministerijos santyká su Kultû-ros taryba.

Taigi naujajam kultûros ministruibus kà veikti. Palinkëkime sëkmës,ryþto ir dràsos.

Ið taðko A á taðkà B. Kaip?

A T K E L T A I Ð 2 P S L .

(„Agilos“ centre). Vaikus siekæ su-dominti ne tik C. Saint-Saensopieðtais muzikiniais þvëriø paveiks-lais, bet ir kitokia muzika, „Nepa-klusnieji“ á programà átraukë dau-giau prancûzø kompozitoriøkûriniø – F. Poulenco „Þvërynà“ irO. Messiaeno „Juodàjá strazdà“ –bei maþiesiems skirtà nuotaikingàlietuviø kompozitorës J. Mieþelytësmuzikinæ pasakà „Kaip genys eglækirto“.

Ðiek tiek netikëtai festivalyje pri-siminta dar viena – Holivudo 100-meèio sukaktis. Nors, þinant „Ne-paklusniøjø“ polinká á ávairiø þanrøsintezæ, þvilgsnis á kino istorijà galir neturëtø stebinti. Juk jau anks-èiau ir Neringoje, ir kituose mies-tuose jie rodë muzikos ir kino pro-

gramà „Cinemusique: CharlieChaplin XXI“ su iðtraukomis ið ki-no filmø „Maþylis“, „Cirkas“, „Naujilaikai“ ir „Didmiesèio þiburiai“. Ðákartà pirmasis Holivude filmuotasCh. Chaplino filmas „Maþylis“pristatytas kaip vientisas kino irmuzikos kûrinys. Uþ tai – ðirdingaiaèiû. Valanda su genialiai sukurtuCh. Chaplino filmu ir kiekvienàekrane matomà emociná virptelëji-mà be þodþiø perteikianèia patiesCh. Chaplino kurta ir „Nepaklus-niøjø“ neátikëtinai sinchroniðkai irnuotaikingai atliekama muzika ta-po paèia geriausia festivalio kulmi-nacija.

Atsisveikinta èapliniðka nuotaika –festivalá palydint „su ðypsena ir gal-bût su aðara“.

S . S K J E R V O L D O N U O T R .

Valstybës dienà minint

4 psl. 7 meno dienos | 2010 m. liepos 23 d. | Nr. 28-29 (904-905)

K n y g o s

Esfir Bramson-Alpernienë. Prie judaikos

lobio. Vilnius, Lietuvos nacionalinë Martyno

Maþvydo biblioteka, 2009, 315 p.

Alma Lapinskienë

Metø pradþioje Raðytojø klubeávyko ðio klubo ir Lietuvos nacio-nalinës Martyno Maþvydo bibliote-kos surengtas ásimintinas vakaras:pristatyta Esfir Bramson-Alpernie-nës knyga „Prie judaikos lobio“.Dalyvavo autorë, knygos vertëjas iðjidið kalbos Mindaugas Kvietkaus-kas, vakarà vedë l.e. LNB generali-nio direktoriaus pareigas AlgirdasPlioplys. Kalbëjusieji prisiminëknygos atsiradimo kelius, leidybosypatumus, kiekvienas pabrëþdamasne tik jos vertæ, bet ir autorës as-menybës iðskirtinumà.

Knygà sudaro autorës pasakoji-mas apie savo ðeimos likimà, straips-niai ir praneðimai, skaityti konferen-cijose, kongresuose, simpoziumuoseávairiose ðalyse, mokslininkø atsilie-pimai apie E. Bramson-Alpernie-nës veiklà ir darbus, jos darbø –publikacijø, praneðimø, surengtøparodø – bibliografija ir biblio-grafija apie paèià knygos autoræ.

„Prie judaikos lobio“ – dvikalbëknyga, prabylanti á skaitytojà lietu-viø ir jidið kalbomis. Tekstai pateiktigreta vienas kito vienoje atlankoje,kairiame puslapyje lietuviðkai, de-ðiniame – jidið. Ðitas dviejø kalbø,tarsi dviejø upiø, tekëjimas gretatarsi simbolizuoja mûsø tautø ke-liø ðimtmeèiø gyvenimà ðalia. Kitavertus, skaitytojas, suprantantis tikvienà ið ðiø kalbø, gali pajusti ir ki-tos tautos spausdinto þodþio sklei-dþiamà magijà.

Á lietuviø kalbà tekstus vertæsMindaugas Kvietkauskas uþraðë irautorës pasakojimà „Pradingæs irvëlei atrastas pasaulis“. Pasakotaslietuviðkai, vienintelis ið tekstø ir pa-teikiamas tik lietuviø kalba. Ðituopasakojimu prasideda knyga, perskaudþià vienos Lietuvos þydø ðei-mos patirtá ávesdama skaitytojà átragiðkà tautos istorijà.

Esfir Bramson-Alpernienës vai-kystë prabëgo tarpukario Kaune,Oþeðkienës gatvës 5-ajame name,anot jos, Bramsonø giminës lizde.„Bûdama vaikas, þinodavau: jeiguprieð ðventes blizgina ir stato samo-varà, tai ið Paryþiaus atvaþiuoja dë-dë Jakovas. Jeigu bufete atsirandadëþutë Café Haag – tai atvyksta tàkavà mëgæs dëdë Leontijus.“ (p. 9)Kiekvienas puslapis dvelkia pagar-ba savo ðeimos ir giminës istorijai,þavi stipriais giminystës ryðiais – dë-dþiø, tetø, pusbroliø likimai þinomiir iðgyvenami kaip savi.

Ðolem Aleichemo þydø gimnazi-jà autorë baigë karo iðvakarëse irkità rytà iðëjo ið Kauno su draugaislink Utenos, Zarasø á Rusijà. Iðëjotëvo raginama, nes jis suprato, kadpasitraukus á Rusijà yra galimybë ið-gyventi. Prasidëjo baisioji karo odi-sëja: siaubas miðke prie Sebeþo,Ðachunës kolûkis Gorkio srityje,Novosibirskas, Alma Ata, valdþiosnepasitikëjimas þmonëmis ið Vaka-

rø, sveikatà suardæs alinantis dar-bas, badas. Kas gi padëjo nepalûþ-ti, iðgyventi? Paprastø þmoniø þmo-niðkumas: „Valdþia man leidoskaudþiai pajusti, kad esu ið sveti-mo kraðto, nepasitikëjimas manimitvyrojo ore, neva priklausiau „penk-tajai kolonai“, bet kada prireikda-vo paprastø þmoniø pagalbos, visasnepasitikëjimas iðtirpdavo per aki-mirkà. Visi lietuviai Alma Atoje ma-ne tikrai priëmë, padëjo, maitinda-vo. Tuo metu iðgirsti kvietimà „ateik,pavalgyk su mumis sriubos“ buvo la-bai didelis dalykas. Dþiaugdavaisi,jeigu galëdavai kartà per mënesá so-èiai pavalgyti. Bet be paprastø vie-tiniø þmoniø, rusø paramos nebû-tø pavykæ iðgyventi. Ne dël alkio –að bûèiau moraliai palûþusi.“ (p. 28)

Autorë prisimena kiekvienà jaiiðtartà ðiltà þodá, parodytà uþuojau-tà, iðtiestà pagalbos rankà. AlmaAtos epizoduose pasakoja apieCvirkø ðeimà, apie Marijos Cvirkie-nës þmogiðkà ðilumà, iðgyventi pa-dedantá moteriðkà praktiðkumà,meniná iðprusimà. Þavi autorës ge-bëjimas matyti tikràsias þmoniøvertybes, jai nedaro áspûdþio parei-gybës ir rangai, ji kiekvienà þmogøvertina pagal jo darbus ir þmonið-kumà, elgesá su kitais.

Gráþusi á Lietuvà, autorë apsisto-jo Vilniuje, nes Kaunas këlë perne-lyg daug skaudþiø prisiminimø, – vi-sa ðeima buvo iðþudyta. Ádomûspokarinio Vilniaus epizodai, at-skleidþiantys prieðprieðà tarp buvu-siøjø gete ar partizanavusiø ir grá-þusiø ið Rusijos, – èia iðgyvenusiemsatrodæ, kad pasitraukusieji buvotarsi privilegijuoti, nes nekovojo,nepatyrë geto þiaurumø. Ta prieð-prieða iðsitrynusi negreitai, tik bë-gant laikui. Bandymai atkurti visuo-meniná kultûriná þydø gyvenimàsovietø valdþios buvæ sutikti prieðið-kai: „Buvæ Vilniaus geto partizanaipo karo pradëjo kurti þydø muziejøir kultûriná gyvenimà nesuvokdamipartijos linijos, nes kovodami mið-ke jie dar nieko neþinojo apie so-vietinio valdymo ir biurokratijosypatybes. Jø pastangos buvo pa-smerktos þlugti. Po karo Vilniuje irKaune dar veikë ir atskiri þydø vai-kø darþeliai, ir mokyklëlë – juk buvodaug vaikø, netekusiø tëvø. Taèiaunetrukus juos pradëjo uþdarinëti.“(p. 34) Iki pat perestrojkos jokio at-skiro þydø bendruomenës gyvenimonegalëjæ bûti.

1989-ieji kita linkme pasuko irE. Bramson-Alpernienës gyvenimà, –ji buvo pakviesta á Knygø rûmustvarkyti Antano Ulpio per soviet-metá iðsaugotà ir suslapstytà judai-kos fondà. Niekada nedirbus biblio-grafe tokiam darbui ryþtis nebuvolengva. Taèiau pamaèiusi Ðv. Jurgiobaþnyèioje árengtoje milþiniðkojesaugykloje kalnus suverstø þydiðkøknygø, atrodþiusiø kaip daugybënaðlaièiø, kurioms reikia auklës, au-torë suprato negalinti èia nedirbtiir kità rytà Knygø rûmø direktoriuiAlgimantui Lukoðiûnui atneðë pra-ðymà priimti á darbà. „Taip buvu-siuose Knygø rûmuose prasidëjo

beveik dvideðimt ádomiausiø manodarbo metø“, – baigia autorë savopasakojimà. Tolesni knygos pusla-piai – dalis to darbo vaisiø, siekisatrastais lobiais dalytis su kitais.„Mûsø tauta neturëjo kraujo aris-tokratø ar didþiûnø, bet visada vi-sos kartos turëjo savo iðminèiø, to-dël pats brangiausias dalykas mumsvisuomet buvo mûsø knygos ir kul-tûriniai turtai“ (p. 62), – raðo E.Bramson-Alpernienë ir tampa aiðku,kodël ji ryþosi imtis to milþiniðkodarbo – sutvarkyti kalnus suverstøþydiðkø knygø, kodël visi jos teks-tai apie mokslà, bibliotekas, spaus-tuves, leidyklas – apie knygas.

Knygoje „Prie judaikos lobio“ begalo gausu faktø ir skaièiø, tai sa-votiðkas þydø kultûros þinynas, at-skleidþiàs Lietuvos Jeruzalës – Vil-niaus þydø gilias kultûrinio gyvenimoðaknis, tradicijas, mastà, aibæ ádo-miausiø momentø. Pasakodamaapie þydø kalendorius, specifiná lai-ko modeliavimà, autorë pabrëþia:„Daugelá amþiø Vilniaus þydø spaus-tuvës leido kalendorius visai RytøEuropai.“ (p. 40) Ir ne tik kalendo-riai – religinë literatûra Vilniuje irgibuvo leidþiama visai Rytø Europai.Netgi „ðiais laikais, kai Jeruzalëje lei-dþiamas Talmudas, tai bûna per-spaudas ið Vilniaus spaustuvës lei-dimo“ (p. 68). Vilniuje savo veiklàpradëjo ir Þydø mokslo institutasYIVO. 1925 m. Berlyne ávykusiamesuvaþiavime buvo ginèijamasi, kurturëtø bûti instituto centras – Ber-lyne ar Vilniuje. Nors Berlyne bu-vo daug þydø inteligentijos, didelëir labai turtinga þydø bendruome-në, nugalëjo Vilnius, nes jis „per il-gus amþius buvo þydø kultûriniscentras. Jo bendruomenë buvo ne-turtinga, taèiau joje bûta didþiuliøtalentø, ji turëjo reikðmingà istori-jà, joje glûdëjo svarbios veiklos pa-skatos“ (p. 44).

Autorë glaustai, bet labai infor-matyviai atskleidþia ðios unikaliosþydø mokslo ástaigos ákûrimo aplin-kybes, veiklos pobûdá, likimà. Skai-tydamas negali atsistebëti, kiek daugtarpukario Vilniaus þydø bendruo-menë nuveikë per 14 metø, kurda-ma unikalià savo tautos mokslo ástai-gà. Iðkilo pastatas, iðaugo milþiniðka,viena ádomiausiø Rytø Europojebiblioteka, teatro muziejus, menomuziejus su galerija, kurioje buvosaugomi Chagallo ir Soutine’o pa-veikslai, buvo leidþiamas mënesinisþurnalas „YIVO-Bleter“. Knygosautorë taikliai parodo sovietiniøfunkcionieriø buldozerinæ politikàatmesti, naikinti visà „nepakanka-mai ideologiðkà“ paveldà ir ðiurpiairafinuotà „kultûringøjø“ naciø po-þiûrá á þydø tautos kultûrà: „Rozen-bergo ðtabe buvo labai gerai suvokia-ma, kad institute saugomi milþiniðkiturtai. Tuo metu jau buvo nuspræs-ta, kad Frankfurte prie Maino po ka-ro bus steigiamas muziejus ar insti-tutas, kurio tyrimø objektas turëjovadintis „þuvusios tautos kultûrosistorija“. Tai á já turëjo bûti perveþtipatys brangiausi dalykai, saugomiYIVO institute.“ (p. 54)

Skaitydama apie popieriaus bri-gados darbà YIVO patalpose rû-ðiuojant knygas ir dokumentus, apiepastangas gelbëti knygas bei ran-kraðèius, apie geto gyvenimà, prisi-miniau Lietuviø literatûros ir tauto-sakos institute 1998 m. spalio 22 d.vykusià konferencijà „KultûrinisVilniaus gyvenimas 1939–1945“, ku-rioje Esfir Alpernienë skaitë pra-neðimà apie Vilniaus þydø kultûri-ná gyvenimà karo metais. Niekadanepamirðiu toje konferencijoje pa-tirto áspûdþio, – salëje tvyrojusiosskaudþios tylos, aðarø klausytojøakyse, gerklëje uþspaustos raudos,kai prelegentë jai bûdinga santûrialakoniðka kalbësena pasakojo apiegete grojusá simfoniná orkestrà, vei-kusá teatrà, dirbusià bibliotekà, apierengtus koncertus ir literatûriniusvakarus, nes, jos þodþiais tariant,ákalintieji kovojo, trokðdami ne tiklikti gyvi, bet ir likti þmonëmis. „Vil-niaus getas buvo skirtingas nei visigetai Europoje, – teigia autorë, –Kaip þinia, Varðuvos getas iðsiskyrësavo sukilimu, o Vilniaus getas buvoiðskirtinis dël kultûrinio gyvenimo –nepaisant to, kad þmonës jame neþi-nojo, kas jø laukia rytoj.“ (p. 56)

Greta sukûrusios pagrindà YIVOinstitutui Vilniaus ðvietimo draugi-jos VILBIG nuveiktø darbø, YIVOistorijos, Vilniaus þydø bibliotekø,spaustuviø veiklos, daug dëmesioknygoje skiriama iðkilioms asmeny-bëms: YIVO vadovams Maksui Vain-raichui, Zalmenui Reizenui, ZeliguiKalmanovièiui, poetams AvromuiSuckeveriui ir Ðmerkei Kaèergins-kiui, bibliografui Hermanui Krukuiir kitiems. Su didele pagarba mini-ma daug þydiðkø knygø iðgelbëjusibibliotekininkë Ona Ðimaitë.

Atskiru straipsniu pristatomasÐolem Aleichemas, puikus þydø ra-ðytojas, didysis humoristas, kuriodevizas buvæs juoktis sveika. Auto-rë aptaria jo pagrindinius biografijosfaktus, sàsajas su Vilniumi, nusako jokûrybos esmæ: „Savo romanuose Ðo-lem Aleichemas áamþino þydø gyve-nimo bûdà maþuose miesteliuose,ðtetliuose, liaudies kalbà, humorà irþydiðkus sàmojus.“ (p. 80) Didþiojojidið knygos mylëtojo, jidið literatû-ros mecenato Boriso Kleckino lei-dybinë veikla kelia nuostabà savomastais. Ne veltui autorë apibûdi-na já Alterio Kaciznës þodþiais: „Bo-risas Kleckinas pats sau pasistatëpaminklà ið poros milijonø jidiðknygø, ir ant kiekvienos ið jø áraðy-tas jo vardas...“ (p. 112)

Tarp Vilniaus þydø kultûros as-menybiø autorë pristato ir poetæ,vertëjà, raðytojà Soræ Reizen. Ko-dël tik vienà moterá? „Net melsda-

masi sinagogoje þydø moteris turiatsiminti savo skirtingà padëtá, þiû-rëdama á aron kodeðà (ðvenèiausiàToros ritiniø laikymo vietà) ið bal-kono. Esame knygø tauta, taèiauÐventàjá Raðtà studijavo tik vyrai“(p. 194), – tarsi atsako á klausimàautorë. Poetei skirtame straipsnyjejos svarbiausià kûriná baladæ „Vil-ne“ vadina poetiniu vadovu, „pagalkurá dar ir ðiandien galima pasi-vaikðèioti mieste, aplankyti já supan-èius miðkus, ávairias ðventoves, kurkiekviena tauta ateina melstis savoDievui, ir kiekviena tauta turi savomaldà...“ (p. 202).

Straipsnis „Judaikos fondai – An-tano Ulpio nuopelnas“– autorës dë-kingumo ir pagarbos þodis þmogui,kurio dëka ávykæs stebuklas – iðgel-bëta 58 tûkstanèiai knygø ir periodi-nës spaudos rinkiniø, tarp kuriøesama itin unikaliø leidiniø. Stebuk-lu autorë laiko ir istorijos suteiktàgalimybæ prisiminti Lietuvos knygørûmø ákûrëjà ir ilgametá direktoriøbei vieðai iðreikðti jam dëkingumàuþ tai, kà jis tiek metø buvo privers-tas daryti slapèia.

Skaitydamas knygà, ne kartà nu-sistebi, ið kur autorë, kone keturisdeðimtmeèius iðdirbusi Miðkø mi-nisterijoje, taip puikiai iðmano hu-manitariná þydø kultûros paveldà. Oatsakymas paprastas – ugdymas ðei-moje ir gimnazijoje, apie kurá su gi-lia padëka tëvams ir mokytojamspasakojama straipsnyje „Ðvietimasjidið kalba (Kauno þydø Ðolem Alei-chemo gimnazija, 1926–1941)“. Pa-grindinis gimnazijos veiklos siekisbuvæs „jaunajai kartai ádiegti tikrà-jà kultûrà“ (p. 224). „Mokykla tu-rinti ne tik mokyti, bet ir ugdyti vai-kà.“ (p. 226) Gimnazija kûrusi tikràryðá tarp namø ir mokyklos, moki-niø, mokytojø ir tëvø, ir tas moky-tojo ir mokinio ryðys iðlikæs visamgyvenimui. Kaip ir suteiktos þiniosbei ádiegtos vertybës.

Esfir Bramson-Alpernienës kny-ga „Prie judaikos lobio“ svariai pa-pildo Vilniaus daugiatautës kultûrostyrinëjimus. Lakoniðkas stilius, objek-tyvus ir informatyvus pasakojimas da-ro knygà patrauklià ir naudingà. Es-fir Bramson-Alpernienë kiekvienà, jàpaþástantá, þavi savo ypatinga inteli-gencija – humanizmu, gyvenimiðkaiðmintimi, darbðtumu, kalbø mokë-jimu, oria iðtikimybe savo tautai irpagarba kitos tautos þmogui bei jotautiðkumui. Taigi knyga mums at-skleidþia ne tik judaikos lobyno da-lá, bet ir knygos autorës, tikros as-menybës, dvasiniø vertybiø lobá.

SUTRUMPINTA I I Ð ÞURNALO„ TARP KNYGØ“. 2010 M .BALANDIS

Prie asmenybës lobio

Esfir Bramson-Alpernienë

7 meno dienos | 2010 m. liepos 23 d. | Nr. 28-29 (904-905) 5 psl.

T e a t r a s

Ðiømeèio 64-ojo Avinjono festiva-lio (liepos 7–27 d.) asocijuotasmenininkas – ðveicarø reþisieriusChristophas Marthaleris. Atëjæs áteatrà ið klasikinës muzikos (profe-sionalus obojininkas), jis ir savospektakliø neásivaizduoja be muzi-kos. Festivalio atidarymui Popieþiørûmø garbës kiemo scenoje buvoparodytas jo naujausias spektaklis„Paperlappap“. Prancûzø kritikai popremjeros neslëpë nusivylimo, betspecialiai ðiai erdvei kurtas irniekur kitur nerodytas spektaklisatspindi Marthalerio kûrybos spe-cifikà. Apie tai jis papasakojoþurnalui „Telerama“.

Kà jums reiðkë tapti Avinjonofestivalio meno vadovu kartu suraðytoju Olivier Cadiot?

Að bijojau. Neþinojau Olivier kû-riniø, nebuvau skaitæs në vienos joknygos, nematæs në vieno spektaklio.Be to, ir mano prancûzø kalba gero-kai silpnesnë nei jo vokieèiø. Taigiabejojau, ar pavyks. Bet pavyko.

Kaip?Susitikæ kartu valgëme, gërëme.

Tai mane ir ákvepia. Paskui galiugráþti namo, dirbti, apninka idëjos.Lygiai taip pat elgiuosi su savo ak-toriais ruoðdamas spektaklá. Svar-biausia – gyventi kartu, o ne tik re-petuoti iðtisas valandas tamsiojesalëje. Að visiðkai nepajëgiu gyven-ti teatre, per teatrà ir dël teatro,kaip kai kurie mano kolegos. Sce-na jiems kompensuoja asmeniná gy-venimà, o að, prieðingai, manau, kadviskà reikia atskirti, atmesti, palik-ti scenai tik esmæ. Kalbant pompas-tiðkiau, pasakyèiau, kad „mano te-atro“ ðaknys yra uþ teatro. Tai iðorë,miestas, kuris mane veda. Mano te-atras – tai gatvë. Jei statau Berlyne,

Teatras ið muzikos ir atmintiesPokalbis su reþisieriumi Christophu Marthaleriu

pirmiausia turiu ilgai vaikðèioti,kvëpuoti jo oru, þiûrëti á þmones.Mano spektakliø temas ir daug ki-tø dalykø padiktuoja vieta. Todël re-zultatas Hamburge, Miunchene arVienoje bus skirtingas.

Pavyzdþiui, Vienos ligoninë jusákvëpë spektakliui „Apsiginti nuoateities“?

Taip, mes ieðkojome spektakliuivietos ir pasiûlëme „Otto-Wagner“ligoninæ. Labai atsakingai jà apþiû-rëjæ, kaip mes visada ir darome, su-þinojome, kad naciø laikais èia bu-vo eksperimentø su silpnaproèiaisvaikais, psichiniais ligoniais vieta.Dar prieð dvejus metus rûsiuose bu-vo galima pamatyti formaline uþ-konservuotas vaikø smegenis. Taimus sukrëtë, ir spektaklyje mes nu-sprendëme kalbëti apie eugenikà,daug dainuodami, o kartu naudo-dami „Mein Kampf“, ðiuolaikiniuspolitinius ir mokslinius tekstus. Be-je, ir ðiandien nëra tarp ðiø tekstødidelio skirtumo.

O kuo jus ákvëpë Avinjono Popieþiørûmai?

Tai labai specifinis spektaklis, ku-ris niekur kitur nebus parodytas dëloriginalios, já ákvëpusios vietos, ku-rià að gan ilgai tyrinëjau. Mane su-domino Avinjono popieþiø, kurieèia apsigyveno XIV a., istorija, jøkova ir kartu ðio laiko Prancûzijoskaraliø kova su Roma. O kà tikrames þinome ið to, kas vyko? Ir kasyra „tiesa“ istorijoje ir politikoje?Ðie klausimai yra svarbiausi spek-taklyje, kurá mes pavadinome „Pa-perlapapp“. Tai nieko nereiðkia, tie-siog garsø kratinys. Beje, nepaisantskambaus „meno vadovo“ pavadi-nimo, nemanykite, kad mes labainorëjome parodyti savo kûrybà. Jei

festivalis bûtø skirtas tik man ir Ca-diot, kaþin ar jis apskritai bûtø ávy-kæs...

Bet vis dëlto jûs nugrimzdæs áteatrà. Koks yra jûsø teatras?

Að nesilankau teatre, nemëgstuto daryti, nes paprastai ten niekonesuprantu. Man labiau patinkapjesæ skaityti namuose, ramiai, beaktoriø interpretacinio ásikiðimo.Dar labiau mane erzina vaikðèioji-mas á koncertus ar parodas. Argichirurgas vaikðto þiûrëti, kaip jo ko-lega daro operacijas?

Sakëte, kad „Paperlapapp“ kalbaapie tiesà ir melà istorijoje, politi-koje. Ar tikite, kad teatras gali bûtitiesos vieta?

Bet kuriuo atveju að nepakenèiu,kai teatre vaidinama, meluojama.Todël man svarbiau, kad tekstas bû-tø perskaitytas, o ne interpretuotas:reikia duoti laisvæ þiûrovo suvoki-mui, nebandyti já vienaip ar kitaippaveikti. Kai þmonës gatvëje kalba-si, jie tik kalbasi! Argi jûs tikite, kadjie „interpretuoja“? Man tekstasteatre – tik informacija.

Bet vis dëlto jûsø spektakliuoseliejasi emocijos, refleksijos, kad irkokios jos bûtø intymios, meninës,politinës...

Tai todël, kad teatro spektaklissavo esme, savo visuma neapsiribo-ja tekstu! Ypaè tam, kuris, kaip að,nemoka raðyti, sunkiai kalba ir yraatëjæs ið klasikinës muzikos. Tad pa-sitelkæs vaizdus, þmoniø ypatingo-se situacijose vaizdavimà bandausuprasti pasaulá – toks mano svar-biausias tikslas. Ið tikrøjø að maþaimàstau, svarstau. Daugiau klausau,þiûriu, darau, kà turiu daryti. Vaikð-tinëju, kaip minëjau, po tam tikrà

vietà, leidþiuosi tos vietos „perse-kiojamas“, gludinu temà, pradedurinkti muzikà, kuri jai tiktø. Visadapradedu nuo muzikos. Ieðkau irklausausi retø áraðø, kurie sustiprin-tø mano nuojautas, vartau partitû-ras. Þinoma, ásivaizduoju, kaip josbus atliktos, net jei specialiai nesi-renku aktoriø, mokanèiø dainuoti,pavyzdþiui, Schubertà, kurá labaimëgstu... Paskui, o ið tikrøjø pir-miausia, mes iðtisas valandas kar-tu, choru dainuojame. Tada pasiro-do mûsø dramaturgas su parinktaistekstais, tinkanèiais temai ir muzi-kai. Savo ruoþtu Anna Viebrock,mano scenografë nuo 1991 m., svars-to apie erdvës „apstatymà“, visiðkainepriklausomai ásivaizduodama,kaip að sakau, „veiksmo vietà“ – sa-votiðkà planetà, kur mes galëtumeatsidurti, tad ðia prasme ji turi vi-siðkà kûrybos laisvæ. Atsispirdaminuo jos pasiûlymø, nuo muzikos,parinktø tekstø ir istorijø, improvi-zuojame, repetuojame, o repetuo-dami tiksliname ir gryniname; ið ðionokinimo kristalizuojasi idëjos. Tai,kà mes visi kartu darome, visada gy-vena ir ateina ið atminties, truputáne laike, bet kaip tik todël tampa„labai laiku“. Paþiûrëkite á mano se-nus akinius, argi jie nëra dabar patysmadingiausi? Ið tikrøjø að myliu te-atrà, nes tai yra lëtumas, trukmë, nes

jis gyvena praeitimi. Nes primena.Neþinau, kuo man teatras pade-

da. Galbût padeda nesijausti vieni-ðam. Kaip obojininkas að buvauruoðiamas muziko karjerai, bet aðvisad mëgau vaidinti, ypaè panto-mimà ir truputá klounadà, be to, pa-maèiau Peterio Steino spektaklá.Statydamas repertuarinæ pjesæ, jissugebëjo scenoje sukurti muzikà!Kas apskritai retai pavyksta net sta-tant operà... Nes aktoriaus ir daini-ninko muzikalumas neturi niekobendra. Yra muzikaliø ir nemuzi-kaliø þmoniø, net muzikø, kurie jaisniekada netaps. Tai priklauso, aðmanau, nuo vidinio ritmo... Tad pir-miausia að bandþiau sujungti muzi-kà ir scenà. Kûriau, rinkau muzikàlabai skirtingiems reþisieriams iki1980 m., kai pats pradëjau „daryti“teatrà – toká, apie koká jums papa-sakojau ir kuris man leidþia dirbtigrupëje, bûti kartu su kitais. Manpasisekë: að gyvenu ið teatro ir ga-liu per já iðlieti savo apsëdimus, neu-rozes, iðsilaisvinti. Galbût ne visa-da esu pakankamai nuoseklus,mielai kurèiau teatrà vien ið tylos,ilgainiui tapau labiau konservaty-vus, gal kiek nebemadingas. Manomëgstamiausi iðliko Bu¹uelis, Satie,Jarry. Niekada nereikia atsiribotinuo savo jaunystës.

P ARENG Ë R . V .

Festivaliai

Shakespeare’as, mokantismus naujos kalbos

Avinjono festivaliui (liepos 7–27 d.) pasiekus finiðo tiesiàjà, Po-pieþiø rûmø garbës kiemo scenojevisà savaitæ bus rodoma WilliamoShakespeare’o „Karaliaus RièardoII tragedija“. Spektaklá 2005 m. pa-statë jaunas prancûzø reþisierius Je-anas-Baptiste’as Sastre’as, pakvie-tæs literatûros teoretikà, raðytojà irfilosofà Frédéricà Boyer naujampjesës vertimui. Spektaklá ðá vaka-rà tiesiogiai transliuos „france2“ ka-nalas.

Kuo grástas jûsø vertimas, kokiaversija jûs naudojotës?

Frédéric Boyer: Yra keletas in-quat-ro (knygø formatas, kuriø puslapiaiuþlenkti du kartus, kas buvo ápras-ta XVII ir XVIII a.), bet jie maþaiskiriasi. Að pasirinkau seniausià, va-dinamàjà Oksfordo, versijà, iðsau-godamas, pavyzdþiui, tikriniø var-dø raðybà, kuri buvo suvienodintaXVIII amþiuje. Galutinë teksto ver-sija rëmësi skirtingais spektakliais,á já pateko suflerio pastabos, jis bu-

vo taisomas pagal aktoriø vaidybà.

Viena scena – karaliaus nuvertimoar sosto atsisakymo – buvo cenzû-ruota, nes galëjo nepatikti karalie-nei Elþbietai. Ar ðia prasme pjesægalima vadinti politine?

Jean-Baptiste Sastre: Garsiamepokalbyje, vykusiame 1601 m. suWilliamu Lambarde’u (LondonoTauerio istoriku ir sargybiniu), ka-ralienë Elþbieta pasakë: „RièardasII – tai að, argi jûs to neþinote?“

F. B.: Tai, beje, viena ið ðios pje-sës nuo jos premjeros iki XIX a. po-puliarumo prieþasèiø. Ji buvo traktuo-jama kaip pavojinga, apnuoginantimonarchijos krizæ. Bet tai yra ir vie-na jos nepopuliarumo prieþasèiø,nes vëliau diskusijos apie valdþiàprigeso. Prancûzijoje pjesë buvo uþ-mirðta iki 1947 m., kai jà pirmà kar-tà Avinjone pastatë Jeanas Vilaras,vëliau spektaklá atnaujinæs keliskartus.

Tarp Rièardo karaliavimo laiko irpjesës paraðymo praëjo du ðimtaimetø, bet Shakespeare’o bendra-amþiams ji dar ðá tà reiðkë. Kas juspaskatino jà statyti?

J.-B. S.: Tai istorija þmogaus, ku-ris „atsisako“ valdþios labai keistu,máslingu bûdu. Politinë valdþia, ne-svarbu kokia, egzistuoja nuolat, irvaldþios paëmimo ar praradimo te-ma iðlieka aktuali. Karalius suvokia,kad jis yra tik þmogus, o kartu – kadjame yra ir tas „valdovas, kuris yrakiekviename þmoguje“, anot Jose-pho Beuys’o. Valdþia ðioje pjesëjeyra kaip svajonë tiems, kurios jie ne-turi, pavyzdþiui, Henrikui Boling-brukui, kuris yra suþavëtas Rièar-du. Manau, pjesës pabaigoje yranuþudomas þmogus, bet ne kara-lius.

Ar reikia nuolat atnaujinti pjesiøvertimus?

F. B.: Tiesiog bûtina versti ið nau-jo. Antoine’as Vitezas savo knygoje„Idëjø teatras“ sakë: „Þmoniø teis-mas mus pasmerkë versti. Tai beveikpolitinë, moralinë pareiga.“ Reikiaperþiûrëti þodþius, pakoreguotiveiksmà. Jeigu to nedarytume, labaidaug kà prarastume, juolab kad Sha-kespeare’as mus ápareigoja atnaujin-ti mûsø paèiø ðiandienos kalbà, ska-tina iðrasti naujus þodþius.

J.-B. S.: Jeigu bûèiau pasirinkæs

kità vertimà, bûèiau kvietæs ir kitusaktorius. Dabar pasirinkau tuos, ku-rie gali sakyti bûtent ðá tekstà.

Taip, bet anksèiau uþtekdavo vieno,dviejø vertimø per ðimtà metø.Dabar mes turime tiek pat vertimø,kiek spektakliø...

F. B.: Bet ðis vertimo poreikis në-ra vien tik teatro reikalas. Mes ver-èiame Biblijà, „Don Kichotà“, So-foklá, Jamesà Joyce’à... Prie tekstoateiname po beveik ðimtmeèio ly-ginamosios lingvistikos ir literatû-ros bei kultûrologiniø tekstø ar kal-bø tyrinëjimø. Teatras iðskirtinis,nes tekstas èia sakomas, o seni teks-tai reikalauja gyvo ðiuolaikinio su-vokimo. Mano atveju vertimai su-daro dalá literatûrinës veiklos.„Karaliaus Rièardo II tragedija“ yratikras vertimas, o ne sceninë adap-tacija. Að ieðkau ir renkuosi tai, kasskiriasi nuo kitø. Ieðkau sau artimossintaksës. Be to, man labai norëjo-si padaryti Shakespeare’à maþiauakademiðkà, natûralesná, leisti ið-girsti ðvelnumo ir stiprumo kaità,teksto nepastovumà. Reikia su-griauti romantiðkà Shakespeare’oávaizdá, kuris per tiek laiko ir jo kal-

bà padarë iðpûstà, pompastiðkà. Betað ne pirmas, stojæs á ðià kovà.

Shakespeare’o pjesëse yra daugþodþiø þaismo. Ar jûs susidûrëte suðia problema „Karaliaus Rièardo IItragedijoje“?

F. B.: Èia þodþiø þaismà ne taipsudëtinga iðversti kaip komedijose.Man Shakespeare’o pasaulis ir kal-ba kaþkuo primena Lewisà Carrol-là. Þmoniø poelgiai pasaulyje priklau-so nuo jø kalbos, þodþiø nuotykiø.Dþonas Gontas, karalienë, RièardasII yra trys pjesës personaþai, kurie þai-dþia su kalba. Bet èia þodþiø þais-mas yra toks, kurá pats Rièardas iro-nizuoja, sakydamas apie Gontà:„Liga netrukdo tau ðaipytis.“ O, pa-vyzdþiui, karalienës skausmas ir nevil-tis atsiduria ant paèios kalbos ribos,tampa nebeiðreiðkiama, nebesuvokia-ma. Karalienë suvaldo kalbà, atsisa-kydama bet kokios retorikos, ir joskalba tampa nonsensu. Per kalbàpersonaþai kaunasi, vienas su kitulyginasi, ir Rièardas pats labai pri-artëja prie tokio nonsenso, apie kurákalba Lewisas Carrollas.

PAGAL FEST IVAL IO MEDÞ IAGÀPA R E N G Ë R . V .

„Paperlappap“

6 psl. 7 meno dienos | 2010 m. liepos 23 d. | Nr. 28-29 (904-905)

D a i l ë

kumo leitmotyvo neeskaluojantys irneryðkinantys, taèiau Jono Mekofondas (asmeninis Jono Meko „am-basadoriavimas“ pasaulyje rekla-muojant Maèiûno veiklà) ir leidy-ba Vilniuje, matyt, savaime sukurialietuviðkà fonà, palankø sëkmingamávaizdþio kûrimui.

Galima kalbëti dvejopai – apieMaèiûnà ir jo SoHo menininkø ko-operatyvo istorijà, taip pat apie kny-gà ir jà papildanèià parodà.

Maèiûnas yra ádomus, keistas,nestandartinis savaime (ypaè perlaiko prizmæ), tiesiog lobis mitø kû-rëjams, kaip ir jo menininkø koo-peratyvo idëja, kuri, nepaisant Ma-èiûno idealizmo, sumiðusio sunaivumu, infantilumu ir visokiomiskitokiomis jo charakterio keisteny-bëmis, vis dëlto ðiaip taip iðgyveno,

ágavo savaiminá pagreitá ir galiau-siai tapo sëkmingu nekilnojamojoturto projektu (þinoma, jau ne Ma-èiûnui ir menininkø bendruome-nei).

Todël lengviau kalbëti apie kny-gà ir parodà. Knyga nepretenduojaá labai gilius filosofinius, sociologi-nius, menotyrinius etc. apibendri-nimus, bet ádomiai skleidþiasi kaipparaleliniø istorijø, pasakojimø,faktø apie SoHo menininkø loftø,bendruomenës kûrimàsi ir Maèiû-no vaidmená jame tinklas. Vienavertus, knyga skirta SoHo rajonui(tiesa, gal kiek iðkrenta ið visumosper plati ir tolesnei knygos visumaimaþai kà duodanti SoHo rajono is-torija net nuo XVIII a. iki Maèiû-no iniciatyvø), kita vertus, greta ápi-namos konkreèiø þmoniø istorijos.

Taigi kartais rajonas, pastatai vei-kia þmoniø gyvenimus, o þmonës,jø iniciatyvos ir veiksmai savo ruoþ-tu keièia patá rajono veidà.

Atskiruose knygos skyriuose, re-miantis gausia dokumentine me-dþiaga, amþininkø atsiminimais, re-konstruojama Maèiûno menininkøkooperatyvo vizija ir konkreti Ma-èiûno veikla, tame paèiame pastateásikûrusio Jono Meko kino archy-vo istorija, kitø menininkø veikla,gana detaliai atpasakojamos ávai-riais laikotarpiais Maèiûno loftuo-se gyvenusiø asmenø istorijos. Taipper individualias istorijas, gausiasfaktø, atsiminimø sampynas tarsipro akis prabëga Maèiûno ákurtosbendruomenës gyvenimas ir jo kai-ta, kartu parodant, kaip per keliasdeðimtis metø ðis rajonas ir konkre-

tus pastatas pamaþu legalizavosi irkomercializavosi, transformuoda-mas kairuoliðkà (o gal tiesiog vai-kiðkai naivià) maèiûniðkà utopijà ámilijoniná verslà.

Knygà papildanti paroda labiaususitelkia á Maèiûno veiklà ir aplin-kà (kartu ir SoHo), todël natûralu,kad parodoje galime iðvysti dalá kny-goje reprodukuotos vaizdinës me-dþiagos (dokumentø, fotografijø),kurià papildo originalûs kino ir vi-deokadrai, interviu su Maèiûnobendraþygiais ir kolegomis (JonuMeku, Shigeko Kubota etc.) ir jømeno pavyzdþiais.

Ðá kartà turbût neverta vël eska-luoti ideologiniø, politiniø, ekono-miniø Maèiûno ir fluxus savinimosiaspektø, susijusiø su mûsiðkiø libe-ralø veikla. Tai, matyt, atskira kal-

ba ir istorija. Kad ir kaip bûtø, ap-tarta knyga ir paroda gana nuodug-niai, nenukrypstant nei á toli siekian-èius filosofinius apibendrinimus, neilabai dramatizuojant, nesileidþiantá perdëtà lyrikà ar patetikà, prista-to, papasakoja SoHo menininkøbendruomenës istorijà, kurioje labaisvarbûs lietuviai. Taigi turime geràprogà ásiterpti á pasaulinës meno is-torijos pasakojimà, dalá jos papasa-kodami savaip, lietuviðkai. Galimesakyti, kad Lietuvos rinktinë ásigijodu stiprius þaidëjus – Jurgá Maèiû-nà ir Jonà Mekà.

Paroda veikia iki rugsëjo 1 d.Jono Meko vizualiøjø menø centras

(Gynëjø g. 14, Vilnius) dirba antra-dieniais–ðeðtadieniais 12–19 val.

Nelegalus gyvenimas padedalegaliam versluiA T K E L T A I Ð 1 P S L .

Danutë Gambickaitë

Ðá tekstà norëèiau pradëti trum-pu ekskursu á literatûros teorijos te-ritorijà. Bûtent èia apie pavadini-mus, jø kûrimà, buvimà ar nebuvimàsklando daugiausia legendø. Anotvertëjos Irenos Balèiûnienës, straips-nyje „Ar lengva vertëjui áminti pa-vadinimo máslæ?“, kur ji gana pla-èiai nagrinëja pavadinimø ir jøvertimø specifikà, yra apibûdini-mas: „Pavadinimas arba antraðtë –tai sàlygiðkai savarankiðka kûriniodalis, visada esanti teksto pradþio-je. Kai kas lygina pavadinimà su su-spausta spyruokle, kuri iðsitiesia tikperskaièius ir perpratus kûriná. Ki-ti vadina já aðimi, apie kurià sukasivisa, kas yra kûrinyje. Dar kiti tvir-tina, kad pavadinimas it magnetassutelkia kaleidoskopiðkà vaizdø irprasmiø visumà.“

Ádomi áþvalga tame paèiame Bal-èiûnienës tekste yra susijusi su Rad-jardu Kiplingu. Tiksliau, jo 1902 m.iðleista pasakø knyga „Just So Sto-ries“. Lietuvoje ji buvo iðleista pa-vadinimais: „Ðtai kur pasakos“ ir„Kaip drugelis treptelëjo koja“. Bal-èiûnienë stebisi, kaip daþnai yra ver-èiami, tiksliau, kuriami pavadinimai,o ðiuo atveju dingus prieveiksmi-niam junginiui Just So (tik taip)dingsta bene svarbiausias Kiplingopasakø akcentas. „Pasakodamas,kaip atsirado abëcëlë, R. Kiplingasprimygtinai tvirtina, jog viskas bu-væ tik taip; smalsus Drambliukasnori suþinoti, kodël struèio plunks-nos auga tik taip. Lygia greta pava-dinimas kelia ir kitø asociacijø: Kip-lingo dukrelë Effie reikalaudavo,kad tëtis, sekdamas jai ðias pasakas,

Be pavadinimo – tik taipParoda Vilniaus dailës akademijos (VDA) Skulptûros katedroje

nekeistø në vieno þodþio, kad vis-kas bûtø tik taip.“ (ten pat) Balèiû-nienë tv irtina, kad bûtent Kiplingopasakø pavadinime slypi pagrindi-nis akcentas ir dvejopa prasmë. Vie-na, susijusi su pasakoje esanèiaispamokymais – kodël viskas pasau-lyje vyksta tik taip, o ne kitaip. Ki-ta, nusakanti, kad tai tokios pasa-kos, kurias reikia pasakoti tik taip,o ne kitaip. Kitaip tariant: „Pasa-kos – tik taip“. „Norint teisingai su-vokti literatûros kûrinio pavadini-mà, privalu atsiþvelgti á daugeládalykø: á pavadinimo formà, funk-cijà, jo santyká su kûrinio tekstu irkultûrinæ potekstæ.“ (ten pat)

Ne maþiau ádomus pavadinimonebuvimas. Kûriniø be pavadinimoyra priraðæ bene visi þymesni ir ma-þiau þymûs poetai. Poezijoje „be pa-vadinimo“ nieko nestebina, netgikartais kiek erzina. Mat daþnai tokssprendimas gali atrodyti nepagrástas,pavirðutiniðkas, „ið reikalo“ arba sie-kiant sàmoningai pabrëþti nereikð-mingumo, nepastovumo jausmà, ku-ris kartais vis uþplûsta koká norspoetà. Kaþkada „be pavadinimo“buvo originalu, vëliau banalu, tau-tologiðka, dabar – ið naujo ádomu.Bet visø ádomiausia – kaip „be pa-vadinimo“ atrodo kitur, pavyzdþiui,keliose VDA Skulptûros katedrosparodose.

Patikslinsiu: parodø autoriai nie-kur nepasako ir neuþraðo – „Be pa-vadinimo“, o tiesiog natûraliai jonegalvoja ir neartikuliuoja. Kaip pa-sakytø Kiplingo dukrelë Effie, galibûti „tik taip“. Kà èia prieðtarausi –tenka su ja sutikti. Ið tikrøjø labai na-tûraliai VDA skulptoriø parodose(„Tauro“ alaus gamykloje ir VDA

skulptûros katedros patalpose) at-rodë pavadinimo nebuvimas. Abijos buvo skirtos parodyti, kà veikiajaunieji menininkai, kurie, be abe-jo, yra skirtingi. Pristatyti kûrinius,

Prie to minëtojo lengvumo jaus-mo labai stipriai prisideda ne tik pa-vadinimo nebuvimas, bet ir erdvë.Apirusios „Tauro“ alaus gamyklossienos ar medþio lapø ðeðëliø þais-mas ant VDA Skulptûros katedrosstudijø patalpø langø bendravo sukûriniais. Pati erdvë labiau bendra-vo su kûriniais nei kûriniai su ja.Gera energetika – turbût tinka-miausias apibûdinimas.

Apsilankiusi parodoje VDASkulptûros katedros patalpose ke-letà kartø supratau, koks svarbusðiuo atveju buvo lankymo metas.Tik po pietø parodos patalpas uþ-liejæs ðviesos ir ðeðëliø mirgëjimassu vienais kûriniais þaidë tiesiogiai,su kitais maþiau, treèiø nepalietë vi-sai, bet visiems sukûrë bendrumoatmosferà. Bene labiausiai su aplin-ka susisiejo Jurgitos Þvinklytës„Kompozicija delnui nr. 2 fragmen-tas“ – iðtiesto delno ilgio linijos, su-dëliotos atsitiktine tvarka, jungia-mos autorës judesiø, uþfiksuotøðalia esanèiame videofilme. O galjudesius jungia schematiðka ir vizu-aliai labai graþi delnø dëlionë?! Me-ditacija, ðokis, ritualas ar vaikystë-je þaistas þaidimas – neuþminti antplytelës sujungimo, neperþengti ko-kios nors ribos, nenugriûti einantper bordiûrà?! Delnø kompozicijà(meditacijà, ðoká ar ritualà) þais-mingai papildo tas anksèiau minë-tasis ðeðëliø mirgëjimas. Þvinklytësdarbas labiau nei kiti nustebino tiekvizualiniu, tiek idëjiniu naujumu.

Ádomus, kad ir nesusijæs su erd-ve, pasirodë Domo Rûko darbas„The Numerous book“. Á medinænedidelæ lentynëlæ ádëta skaièiøknyga, tiksliau, atitinkamø autoriui

svarbiø jo paties iðtartø skaièiø (da-tø) spektrogramos. „The Numerousbook“ – apsëdimas skaièiais, nume-riais sujungtas su tam tikrais konteks-tais, patirtimis. Taip sukuriamas ádo-mus galvosûkis, kurio sprendimas,Rûko þodþiais tariant, – ateityje.

Marijos Olðauskaitës „Objektai“(ypaè objektas su kopëtëlëmis) su-þavëjo interaktyvumu. Þiûrovas pri-verstas lankstytis, stiebtis, tûptis arlenktis, kad viskà pamatytø. Dël po-linkio á ryðiø analizæ bei panaðumoá rebusà kûrinys ðiek tiek priminëðiais metais skulptûros disciplinàbaigusios Justës Venclovaitës dar-bà „ABC“.

Rûtos Songailaitës „Sea here“lingvistiniai þaidimai nustebino stu-dentø darbams ne visada bûdingubrandumu, minties lakoniðkumu.

Galbût skaitant ðá tekstà kylaklausimas, kodël nuo „pavadinimonebuvimo“ mintis nuklydo á sam-protavimus apie erdvës ir kûriniøryðius. Manau, tai vis dëlto susijæ.Ávardindami abi aptariamas paro-das, nurodome vietà – paroda „Tau-ro“ alaus gamykloje arba parodaVDA Skulptûros katedros patalpo-se. Savotiðkas pavadinimas, regis,susikuria pats. O atskiri kûriniai ðio-je sistemoje tampa tomis Kiplingo„Just so“ pasakomis, kurias ið tik-røjø papasakoti galima tik taip.

Iniciatyva parodyti atrinktusVDA dar nebaigusiø II, III kursobakalaurantø ar I kurso magistran-tø skulptûros ir Fotografijos ir me-dijos meno katedrø studentø dar-bus buvo labai ádomi, dþiuginanti.Belieka tikëtis to ir ateityje.

Paroda veikë liepos 13-17 dienomis

o ne kokià nors vienijanèià ir „þaa-aaavingà“ parodos koncepcijà. Ðiuoatveju dirbtinis parodos pavadini-mas (veiksmas) reikalautø labaidaug energijos, o tai nebûtina.

Kadangi èia ta bereikalinga ener-gija nebuvo ðvaistomasi, abi parodosnustebino, o gal greièiau paveikë ge-ra, sveika energetika. Galima teigti,kad pavadinimo nebuvimas suveikëkaip savotiðkas dëmesio koncen-truoklis, o mintys, kontekstai ir kon-tekstëliai, sukritæ á já, iðlaisvino nuopareigos pritempinëti kûrinius prietemos. Keistas jausmas, nes kûriniaitikrai nëra savarankiðki. Daþnam rei-kalingas ir autoriaus uþtarimas, irðiaip ilgesnë kontempliacija, vadina-si, ir smegenø mankðta, bet niekaipneapleido lengvumo jausmas.

Marija Olðauskaitë. Ið serijos„Objektai“. 2010 m.

7 meno dienos | 2010 m. liepos 23 d. | Nr. 28-29 (904-905) 7 psl.

P a s a u l y j e

Monika Krikðtopaitytë

Karðtos dienos, kai oras tampasiena, o þmonës – jame ámûrytaisakmenimis, suveikë kaip primini-mas apie miestà, padalintà Bosfo-ro sàsiaurio. Apraðyti Stambule ma-tytas parodas jau buvau iðsiþadëjusi,bet tokios pat karðtos dienos kaipTurkijoje, regis, ir toliau veikia lyguþkeikimas, kuris, tikiuosi, baigsis,kai tik áspûdþiai bus atiduoti.

Stambule karðtis neuþklumpa ne-tikëtai – piknikai vyksta sutemus,patalpos ðaldomos, þmonës águdæeiti ðeðëlio pritemdytais takais, jieþino, kur galima gauti arbatos. Tikvisada skubantys turistai kitaip skai-èiuoja laikà, todël ir atsiduria tie-siai po visu saulës þiaurumu, ap-kvaista, neretai mechaniðkai nueinasu minia, pamirðæ, kur ëjo. Sveti-mam mieste apskritai svarbiausia ei-ti (Valdas Papievis apie tai raðë sa-vo novelëje „Eiti“), nes visos gatvësgali bûti tos, á kurias turi patekti.

Kadangi meno (ypaè tapybos),kaip ir ðvieþios þuvies, niekas nelai-ko karðtyje, aplankyti keletà paro-dø gali bûti visai gera mintis. Juo-lab kad ðiemet Stambulas yra„Europos kultûros sostinë“. Kokiatai programa, mums pasakoti nepri-reiks. Iðplëstinis Sostinës puslapisnurodo ilgus sàraðus renginiø iðti-sus metus. Lankiausi tik tris dienas,todël apibendrinimo nesiekiu. Kaiptik tuo metu vyko ir dþiazo festiva-lis, bet bilietø pardavimo vietos ne-buvo ámanoma rasti. Tai buvo kaþ-kokia mistinë gatvë, kurios vienamegale visi rodo á prieðingà pusæ, ne-svarbu, kiek kartø jà perëjai.

Modernaus meno muziejø (Istan-bul Modern) – tai privati vienos ðei-mos kolekcija nuo XIX a. paèios pa-baigos iki ðiø dienø – rasti lengva.Tvarkinga ekspozicija atkartoja va-karietiðkà versijà – truputis kubizmo,truputis fovizmo, keli dràsûs aktai,pora videoperformansø kûno tema,kelios importuotos garsenybës; eks-pozicija uþbaigiama kompiuterinësgrafikos kûriniais. Vis dëlto ðiamemuziejuje „gyvenimas“ nugali „me-nà“ – didþiuliai langai á þaiþaruojan-tá Bosforà aplipæ pakerëtais lanky-tojais, tuo tarpu kûriniai bendraujadaugiau tarpusavyje. Neabejoju,kad visas Istanbul Modern komplek-sas su biblioteka, mediateka ir t.t.veikia kaip puiki edukacinë institu-cija. Þaviuosi, kad yra ðeimø, ku-riems tai apskritai rûpi. Galø galekiekviena kolekcija turi savø tikslø,o kaip þiûrëti á istorijà (ar jà formuo-ti) – diskutuotinas klausimas.

Tame paèiame kieme, angaruo-se, laikinoje parodoje „Anapus pa-sitikëjimo“ („Beyond Credit“, kura-toriai ið Bulgarijos Maria Vassileva,Iara Boubnova, Luchezar Boyad-jiev), „gyvenimà“ nugali „menas“,ir ne tik todël, kad pastate visai në-ra langø.

Kuratoriai savo temà formulavoatsiþvelgdami á realijas – ekonomi-næ krizæ, kuri suþlugdë pasitikëjimàbankais, savimi ir apskritai anulia-

kuriam trûksta edukacijos ðiuolai-kinio meno tema (kaip supratau,neiðsilavinæ yra tie, kurie neperkaið jø neátikëtinai nuvalkioto ir kiek-viename muziejuje jau esanèio Da-mieno Hirsto ar Jeffo Koonso). Dar

Kol iðdegsi iki grynumoPamuko miesto istorijos

ádomi jos mintis buvo ta, kad ne-priklausomø ir ðmaikðèiø meno kri-tikø yra tik Amerikoje, o „tame so-vietiniame bloke“ visi papirkti. Ðiasþinias, kaip supratau, ji gavo ið dvie-jø parodø, kurias jos kolegos orga-nizavo Maskvoje. Þinoma, jei bûtøpradëjusi ne nuo „edukacijos“, o nuotyrimo, tai galbût bûtø pastebëjusi,kad tø „sovietinio bloko“ kritikøkaip ir nëra kam papirkti. Parodþiu-si stulbinanèias þinias apie tà mûsømeno rinkà, Gelfand prisipaþinoneþinanti në vieno lietuviø meninin-ko. Taip pat sunku uþmirðti, kaip jipapraðë lyg pirmokus pakelti ran-kas tuos, kurie þino toká menininkàkaip Hirstas. Keista, kad auditori-ja, laisvai suprantanti angliðkai (netmokanti naudotis internetu), gali þi-noti tokio ákyrumo (kaip reklamaper televizijà) kûrëjà...

Intuityviai átartina pasirodë to pa-ties angaro Stambule antrame aukð-te rodoma paroda „Atvirai“ („Open-ly“), kuruota Sabinos Shikhlinskayos(Azarbaidþanas) ir Derya Yücel(Turkija), skirta analizuoti temai –kà reiðkia bûti moterimi. Sutinku suvisais anotacijoje iðdëstytais teigi-niais, pavyzdþiui, kad ðalis atsiveria,

vo saugumo jausmà. Ieðkant rakti-nio plëtojamos temos þodþio, rink-èiausi daiktavardá – pinigai. Ko jieverti? Kaip jie vadinami? Kaip cir-kuliuoja? Kaip juos suvokiame? Pa-rodoje buvo rimtoji dalis ir juokin-goji. Absurdiðkai juokinga, betkelianti rimtus klausimus buvo pro-porcingai didesnë. Jokia nuodëmëparodà pavadinti ir pramogine, nesparinkti populiarûs autoriai (tokiekaip Vadimas Fishkinas, Nedko So-lakovas) ir tikrai nemaþai humoro.Anos Prvacki (Serbija) videofilme„Prie tavo pirðtø galiukø paèiø ga-liukø (Artëjant prie ðvariø pinigøkultûros)“ (2007) profesionali ma-nekenë dþiugiai lyg naujà veido kre-mà uosto stambià kupiûrà; VadimoFishkino (Rusija) personaþas pa-spaudus stebuklingà mygtukà makab-riðkai atsiranda ant sienos ir nepaleis-damas jûsø Kaðpirovskio þvilgsniu(lydint neaiðku ið kur plaukianèiammuilo burbulø srautui) iðdësto, kadgyvenime nëra jokios magijos, tik ke-lios apgaulingos kombinacijos;Christina Lucas (Ispanija) pristatopolitiná pasaulio þemëlapá, kur antkiekvienos ðalies uþraðyta, kaip jo-je þargonu vadinami pinigai; Cipria-nas Muresanas lakoniðkai informuo-

ja, kad „Komunizmas niekuometneávyko“; o Stefanas Nikolaevas pa-gamina „auksiná“ bankomato mulia-þà ir pavadina já populiarios dainosþodþiais: „Cry me a river“.

Menininkai ðmaikðtauja ið peties,jautiesi tarsi atrakcionø parke. Kaþ-kuriuo metu kyla klausimas, o kaipvisa tai atrodo Stambulo gyvento-jams, turint galvoje, kad prekiaujavisi, visur ir visada. Net aðtuonmetisprofesionaliai nuðlifuota intonacijasiûlo parodyti turgaus skyriø, kur yra„tikrai gerø dþinsø“, net senolis iðsi-neðæs buitines svarstykles, prisëdæsant ðaligatvio kraðto siûlo pasverti,kà jau kalbant apie visà parà perða-mà maistà. Kaip jiems?

Manyèiau, tiesiai á taikiná, kad irimportuota. Pinigai, nesaugumo te-ma ir humoras dera su Stambulu.Arti þemës ir neþemina pamoky-mais ið „Vakarø“ pasaulio, kaip, pa-vyzdþiui, „Gagosian“ galerijos va-dovës Victorios Gelfand paskaita„Tarptautinë meno rinka. „Gago-sian“ galerijos patirtis“, vykusi Vilniu-je, kur praneðëja reklamavo savo ver-slà, o klausytojai, kas keisèiausia, uþtai dar ir sumokëjo... Gelfand mû-sø regionà (tà, kur nëra „Gagosian“galerijø) vadino sovietiniu bloku,

girsti autentiðkà balsà. Tiesa, yra irsubtilesniø kûriniø – Gül Ilgaz „Dusparnai“ (2009 m.) veiksmas vykstauþ uþtrauktø uþuolaidø. Kaþkokieðeðëliai rûpestingai saugo plyðá á pa-slëptà erdvæ. Ðydas iðlieka. Tai dides-në tiesa, verèianti labiau nerimauti,nei radikali ir atvira saviplaka.

Nors ir iðreiðkusi abejonæ, norë-èiau likti nekategoriðka ðios paro-dos kûriniø atþvilgiu, nes vaikðtantStambulo gatvëmis ðalia patogiaiapsirengusiø moterø per patá karð-tá vaikðtinëja ir kruopðèiai uþsi-dangsèiusios moterys juodais dra-buþiais. Jos net þvilgsnius nukreipiaá ðonà, ir negali suþinoti, kokia ta jødalia. O gal joms ið tiesø taip skau-da, lyg ðoktø nusagstytos adatomis.

Nors per karðtá iki meno sunkuateiti, nors ir nelengva blaiviai màs-tyti, ribinæ bûsenà pasiekæs protasatlieka tikslesnius sprendimus. Þiû-ri tik tai, kas bûtina, skiri laiko tiktam, kam verta. Tik karðtis ir gel-bëja pakliuvus á ávairovëmis knibþ-dantá miestà. Juk ir Sofijos soboromozaikos dalelës buvo deginamosiki grynumo, kol pavirto auksu. Pa-sirodo, tas nepakeliamas karðtis galiðio to iðmokyti. Tebûnie.

moterys ima aktyviai dalyvauti ávai-riose veiklose, taèiau jø vaidmens su-vokimas patriarchalinëje visuomenë-je keièiasi lëtai, pernelyg lëtai, ir taiyra skausminga. Taèiau þvelgiant á kû-rinius kyla klastingas klausimas –kur baigiasi Vakarø meno rinkos lû-kestis, kad musulmonë menininkësukurs bûtent toká kûriná (apie liûd-nà dalià), o kur prasideda autentið-ka patirtis ir poreikis iðsisakyti? Kaikurie darbai ið videofilmø ir vide-operformansø rinktinës pernelygprimena 8-ojo deð. ikoninius femi-nistinio meno bangos kûrinius.Pavyzdþiui, Hatices Karadag nuota-ka, karðtu lygintuvu braukianti ap-sivilktà vestuvinæ suknelæ, arba Ne-zaket Ekici ðokëja, savo kûnàpadengusi adatomis. Tokià pat pa-stabà apie stereotipinius lûkesèiusper internete pavieðintà paskaità ið-girdau ir ið turkø kilmës raðytojosElif Shafak. Anot jos, kûryba turi lik-ti laisva erdve, o autorius dera api-bûdinti ne tautiniu pagrindu. Kitavertus, jei jau parodos „Atvirai“ te-ma tokia, tai gerø naujienø fabri-kuoti irgi neverta, tik norëtøsi ið-

Ana Prvacki. Kadras ið videofilmo „Prie tavo pirðtø galiukø paèiø galiukø(Artëjant prie ðvariø pinigø kultûros)“. 2007 m.

Hatice Karadag. Kadras ið videoperformanso be pavadinimo. 2010 m

Christina Lucas. „Populiarioji ekonomika“. 2008 m.

8 psl. 7 meno dienos | 2010 m. liepos 23 d. | Nr. 28-29 (904-905)

K i n a s

Kaip Jums kilo mintis kurti ðáfilmà?

Christopher Nolan: Filmo apiesapnus idëja mane domino nuo vai-kystës. Màsèiau apie ávairias for-mas, kol galiausiai maþdaug prieðdeðimt metø kilo mintis kurti átemp-tà, greità veiksmo trilerá (heist mo-vie – tai holivudinis filmas apie api-plëðimà, – red.), kartu pasineriant áapmàstymus – kas bûtø, jei mes ga-lëtume dalytis sapnais? Kas, jeimûsø sapnai neturëtø ribø? Sap-nuojame kiekvienà naktá, tai labaiuniversali patirtis, bet mums ne-tenka ja dalytis su kitais. Jei suge-bëtume, sapnø erdvë taptø tikra,alternatyvia realybe. Ir jei kovo-tum, ásimylëtum ar kas nors kitanutiktø toje erdvëje, tai taip pat bû-tø savaip tikra, nes ir ten atsirastøsàveika tarp þmoniø. Apie deðimtmetø màstæs, pagaliau suradau emo-cinæ jungtá, kuria pavyko susieti vi-sas tas mintis. Leonardo DiCaprio,vaidinantis Kobà, daug prisidëjokurdamas jausminá filmo centrà.Nes tik ádomiø minèiø ir idëjø kra-tinio neuþtenka, kai susiduri suþmogaus protu ir sapnø pasauliu.Reikia paliesti þmogiðkuosius ry-ðius, sukurti emociná santyká su þiû-rovu.

Kodël norëjote dirbti bûtent suLeonardo DiCaprio ir Kenu Wata-nabe?

Su Leonardo norëjau dirbti jauseniai, turëjome susitikti keliuose

kituose projektuose, bet taip ir ne-pavyko. Pagaliau, imdamas kurti„Pradþià“, já prisikalbinau. Turëjaujá átikinti, kad ðiai istorijai reikia jotalento. Ne tiek þavesio, kiek ne-pakartojamø jo vaidybos sugebëji-mø, kurie galëtø vesti þiûrovus pertà sudëtingà pasaulá. Leonardostengiasi rasti kiekvieno savo vei-këjo elgesio motyvus ir kartu iðliktinatûralus. Tai labai svarbu. KenoWatanabe vaidmuo èia itin ádomus.Dirbau su juo kurdamas filmà „Bet-menas. Pradþia“, labai patiko dirb-ti kartu. Net kasdienybëje negali ne-pastebëti jo áspûdingos, tapybiðkoslaikysenos. Pamaniau, kad jis tobu-lai tiktø vaidmeniui, kuris jam teko„Pradþioje“. Tai stiprus vaidmuo,labai svarbus pasakojant istorijà irkartu paslaptingas, neapibrëþtas.Ne iki galo aiðku, kieno pusëje jisyra ir kam atstovauja. Ir man atro-do, kad charizma, kurià filme de-monstruoja Kenas Watanabe, yranepakartojama.

Kodël nusprendëte filmuoti netðeðiose ðalyse?

„Tamsos riterá“ kûrëme trijoseðalyse, man patiko keliauti kartu sufilmavimo grupe ir filmuoti siuþetàatitinkanèiose vietovëse. Dabar nu-tarëme viskà dar labiau iðplëtoti.Viena „Pradþios“ idëjø yra ta, kadsapnus jauèiame ir suvokiame kaiptikrovæ, todël daug kà filmavomegyvai, realioje erdvëje, kad sapnaifilme atrodytø kuo tikroviðkiau.

Þiûrovai turëjo matyti kasdieniðkasdetales, reikëjo sukurti realybæ, kuribûtø ir alternatyvi. Todël specialiuo-sius efektus naudojome tik norëda-mi praturtinti jau nufilmuotus kardus,taip jø panaudojimas tampa efektin-gesnis. Dël ðiø prieþasèiø mûsø fil-mavimo grupei teko smarkiai pa-sitempti. Taèiau su dauguma ðiøþmoniø jau buvau dirbæs filmuoseapie Betmenà. Jie tikrai buvo pa-sirengæ iððûkiams.

Kas Jums ðiame filme svarbu?Leonardo DiCaprio: Man tai labai

ambicingas filmas. Manau, ChrisasNolanas norëjo sukurti daugialypápasakojimà apie þmogaus pasàmo-næ ir kartu labai paveikø holivudinátrilerá. Filme sukurtas siurrealistinispasaulis, pateikiami egzistenciniaiapmàstymai, o kartu þiûrovas yraátraukiamas á veikëjø keliones pra-dedant jø tiesos paieðkomis praei-tyje ir baigiant esminiais ateities sie-kiais. Mano herojaus tikslas yrasurasti savo ðeimà ir gráþti. Jis dirbasapnø pasaulio juodojoje rinkoje, tu-ri ásiskverbti á kitø þmoniø protus,iðtraukti ið jø informacijà. Kobasbando ágyvendinti visai naujà planàir kai kà pasëti þmogaus galvoje. Jisrenka komandà tam darbui atlikti.Manau, þiûrovai keliaus kartu suðiais veikëjais, patirs tai, kà jie pa-tiria, pajus tai, kà jie jauèia, nes, ma-no manymu, Chrisas Nolanas suge-bëjo sukurti labai intriguojantá,átraukiantá reginá.

Sapnø apiplëðimasPokalbis su filmo kûrëjais

Kaip Jums pavyko ádëti tiek jausmøir emocijø á filmà?

Tiesiog labai daug dirbau. Be to,didelë dalis medþiagos, idëjø, ku-rias Chrisas norëjo sudëti á ðá filmà,buvo man artimos ir priimtinos.Akivaizdu, kad ðis þmogus turi mil-þiniðkà profesinæ patirtá. Jis yra su-kûræs nuostabiø filmø, ágyvendinæsdaug panaðiø idëjø. Mums tekodaug bendrauti, dirbti kartu, kurtiádomius ir emociðkai stiprius cha-rakterius. Pavyzdþiui, kalbant apiemano veikëjà, reikëjo sukurti tikro-viðkà dvasinio iðsilaisvinimo kelio-næ. Ir veikëjà, kuris privalo susitai-kyti su tuo, kas jis ið tiesø yra. Tamtikra prasme að tà pasirengimà fil-muotis suvokiau kaip ilgà savo per-sonaþo psichoterapijos seansà.

Kaip tyrinëjote sapnø pasauláfilmuodamasis?

Nemanau, kad ámanoma grynaimoksliðkai paaiðkinti sapnø pasau-lá. Aiðku, ið mûsø sàmonës iðstumtidalykai – jausmai, mintys, idëjos,baimës – sugráþta mums atvërus sa-vo pasàmonæ, sapnuojant. Betmokslinio paaiðkinimo tam neran-du. Filmuodamasis bandþiau sap-

nus traktuoti tradiciðkai – skaièiausapnø aiðkinimus ir jø reikðmes, betlabiausiai mane paveikë specifinisChriso Nolano sapnø pasaulio su-vokimas. Taigi dauguma atradimøatëjo kalbantis su juo, bandant ið-plësti savo suvokimà ir paþiûrëti áviskà kitaip.

Kà Jums reiðkë filmuotis tokiojedaugybëje pasaulio vietø?

Daþnai laukdavome ko nors ne-áprasto filmavimo aikðtelëje. Turiuomenyje, kad mes þinojome svar-biausius dalykus, kurius Chrisas no-rëjo ágyvendinti. Bet dirbant su juolabai ádomu tai, kad kurdamasmokslinæ fantastikà jis mëgstaátraukti kultûros þenklus arba uni-versalias patirtis, kurios mums yratik ið dalies aiðkios. Tai, kà matai jofilmuose, niekada nebus labai sve-tima. Be to, jis mëgsta dirbti realiaiegzistuojanèiose erdvëse, filmavi-mo aikðtelëje kurti vaizdà. Buvometikrose erdvëse ir jautëme jas. Taipadeda aktoriams, suteikia jø kû-rybai tvirtà pamatà.

VERTË MATAS NORE IKA

Þivilë Pipinytë

Christopherio Nolano „Pradþios“(„Inception“, JAV, 2010) reklami-nis ðûkis „Laukiamiausias vasarosfilmas“, be abejo, atsipirko: juostadrebina visus finansinius rekordus.Kita vertus, reklama tarsi ir tikina,kad reikia laukti kaþko ypatinga, otaip nëra. Pasiþiûrëjæs filmà supran-ti, kodël Nolanas taip rûpestingaislëpë „Pradþios“ siuþetà. Jis mini-malus. Bet þiûrovà uþgriûva tokiaátaigiø, energingø ir keistø vaizdølavina, kad sudëtingesnis siuþetas irnereikalingas. Filmo herojus Ko-bas, kurá suvaidino LeonardoDiCaprio, yra pramoninis ðnipas.Bet jis vagia ne idëjas. Pasinaudo-jæs þmogaus sapnais, Kobas suge-ba patekti á svetimà pasàmonæ, pa-siekæs, regis, treèiàjá sapnø lygmená,sugeba jà keisti, áterpti, ádiegti (ma-tyt, tai ir reiðkia „inception“) savomintis. Dabar Kobo uþduotis – áti-kinti turtuolio paveldëtojà parduotitëvo verslà. Paveldëtojas Fiðeris (Cil-lian Murphy) akivaizdþiai þiûrëjoper daug filmø apie ðnipus irDþeimsà Bondà. Jo sapnuose – be-galinës gaudynës, kalnø tvirtoviø

ðturmas ir daug agresijos. Kobosapnuose taip pat visko daug, betyra ir dramatiðkiausiais momentaispasirodanti mylima moteris (Ma-rion Cotillard). Ji neturi valios gy-venti, yra apsësta autodestrukcijosir nevilties, bet Kobas nuolat jauèiakaltæ. Tas meilës ir kaltës jausmasyra tarsi vilkelis, kurá Kobas gniau-þia savo delne ir sapne, ir tikrovëje.

Didysis sapnø tyrinëtojas CarlasJungas teigë, kad sapnus galimaanalizuoti kaip pjesës inscenizacijà –kaip ávedama probleminë situacija,kaip ji rutuliojama ir uþbaigiama.Panaðiai elgiasi ir Nolanas – jis ins-cenizuoja savo personaþø (jø pa-kankamai daug – visa Kobo bendra-darbiø komanda) sapnus, paverèiajuos savotiðku labirintu. Ellen Pageherojë architektë Ariadnë yra lygnuoroda á mitiná sapnø aspektà. Pa-naðiø nuorodø filme daug – á mitusir Stanley Kubrickà (vieðbuèio ko-ridoriai, kuriuose gravituoja filmoherojai), Jorge Louis Borgesà ir„Matricà“, Alaino Resnais „Praëju-siais metais Marienbade“ ir net gar-siausià Cotillard vaidmená – EdithPiaf dainos motyvas suskamba kiek-vienàkart, kai herojë pasirodo kad-

re. Nolanas elgiasi panaðiai kaipbroliai Wachowsky – senus mituspripildo naujoviðkai skambanèiø(bet gerokai supaprastintø) pras-miø, kurias dþiugiai atranda jaunie-ji þiûrovai. Tai lyg veiksmo filmas,nukeliantis á sapnus. Sudëtingaapiplëðimo istorija, besirutuliojantipasàmonëje. Populiariø þanrø ir in-telektualiø idëjø apie pasàmonëjegimstanèias emocijas samplaika,kurioje vis dëlto nugali ne idëjos, oveiksmas. Þinoma, ir vaizdai – Nola-no vaizduotë stulbina, meistriðki fil-mo triukai, montaþas ir siurrealistiðkivaizdiniai (kad ir kubu pavirstanèios

Paryþiaus gatvës) – taip pat. Betkaþkodël atsiranda ir tuðtumos po-jûtis.

Nolanas, be abejo, yra intelektu-alas. Ir kaip kiekvienas save ger-biantis postmodernistas jis ieðkoákvëpimo masinëje kultûroje. Jis su-gebëjo paversti intelektualiu netklasikiná komiksø personaþà Bet-menà. Ið tiesø Nolanui ádomiausiayra þmogaus prigimtis. Já domina,kaip funkcionuoja atmintis, prisimi-nimai, kaip þmoguje formuojasi tei-sybës jausmas, kaip mokomasi ma-nipuliuoti kitais. Pirmasis visuotinádëmesá atkreipæs Nolano filmas

„Memento“ taip pat pasiþymëjo su-dëtinga struktûra (siuþetas tarsi at-sukamas laike atgal) ir gana papras-tu siuþetu. Nolanas pritrenkia nepasakojimu, o pasakojimo bûdu irdar, matyt, savo filmø trukme. „Tam-sos riteris“ man pasirodë begalinis,„Pradþia“, deja, taip pat.

„Pradþioje“ reþisierius nuolat ge-neruoja savo herojø sapnus, tarsiteigdamas, kad Holivudo formulë –„sapnø fabrikas“ yra amþina. Laikaikeièiasi, bet materializuotø sapnøporeikis tik didëja. Anksèiau reþisie-riai mëgo „filmo filme“ motyvà, No-lanas siûlo „sapnà sapne“. Pasiþiû-rëjusi „Pradþià“, prisiminiau broliøCoenø „Bartonà Finkà“. Á Holivu-dà patekæs paþangus dramaturgasvieðbuèio kambaryje ant sienos ma-to paplûdimyje besiilsinèios graþuo-lës nuotraukà. Kuo ilgiau jis þiûri átà nuotraukà, tuo garsiau oðia jûra,tuo tikresnë yra graþuolë. Pabaigo-je nuotrauka atgyja. Supranti, kadFinkas atsidûrë kitoje tikrovëje. Pir-muosiuose „Pradþios“ kadruose – jû-ros bangø á paplûdimá iðmestas Le-onardo DiCaprio. Jo veidas aplipæssmëliu. Gal Nolano vieðbuèio kam-baryje kabojo ta pati nuotrauka?

Pasàmonës veiksmo filmasNaujas Christopherio Nolano filmas „Pradþia“

7 meno dienos | 2010 m. liepos 23 d. | Nr. 28-29 (904-905) 9 psl.

Jauèiuosi kaip eskimo ðuo – kin-kinyje su kitais bëgu pirmyn, o kaþ-kur jau visai arti nosies kvepia deð-ros grieþinëlis – atostogos. Bet ikitos deðros dar teks pabëgëti, darteks sudëlioti á lentynëles kelis at-einanèios savaitës filmus.

Suprantama, kad vasarà televizi-jos nelepina naujienomis. Bet irkartojimø bûna visokiø. LTV2(25 d. 23.40) primins prieð trejusmetus liepos pabaigoje mirusio Ing-maro Bergmano „Gëdà“ (1968).Filmo herojai – muzikantø pora(Liv Ullmann ir Maxas von Sydo-was) gyvena saloje. Eva ir Janas ti-këjo, kad saloje pasislëps nuo þe-myne siauèianèio pilietinio karo,bet jis vis artëja. Netrukus pasiro-do agresoriai. Pora tampa jø belais-viais, o kai prieðas iðvaromas, juosátaria kolaboravimu. Chaosas vistirðtëja. Eva ir Janas nusprendþiabëgti ið salos. Netrukus jie atsidursatviroje jûroje tarp vandenyje plû-duriuojanèiø lavonø. Didysis Berg-manas niekad nebuvo optimistas,bet „Gëda“ – vienas juodþiausiø jofilmø. Gal todël, kad abu herojaiima prarasti save, tampa silpnesni,nei buvo, vis labiau panyra á koðma-rà – sapnø ir realybës – ir nebema-to jokios iðeities. Pats Bergmanasfilmo nelaikë vykusiu. Jis manë, kadjau scenarijus buvo sukonstruotasblogai, nes filmas akivaizdþiai sky-la á dvi dalis, nëra vienalytis. Tokieprisipaþinimai dabar skamba kaipdisonansas, nes ðiø dienø reþisieriainiekad neprisipaþins klydæ. Jie pra-deda girtis dar filmui nepasirodþius,ir, perfrazavus Hitchcockà, vëliaususiþavëjimas savimi tik didëja.

Panaðià situacijà 2004 m. filme„Gyvenimas po vandeniu“ (LNK, 25 d.23 val.) ironizuoja Wesas Anderso-nas. Áþymybiø pasaulá jis vaizduoja

Gyvenimas kinkinyjeKrësle prie televizoriaus

sàlygiðkai, groteskiðkai, perdëtai,bet filmas atrodo realistiðkas. Ma-tyt, tas pasaulis jau virto tiesiog gro-tesku, juk, tarkime, kurios nors rû-tos, editos ar kitos televizijos ðoudamos akivaizdþiai gyvena visiðkaiiðkreiptoje tikrovëje, tiksliau, yratos tikrovës dalis. „Gyvenimo povandeniu“ herojus Styvas Zisu (BillMurray) yra pasaulinë áþymybë –okeanografas, filmø apie povande-niná pasaulá kûrëjas. Paskutiniu me-tu já persekioja nesëkmës – ryklionasruose þuvo geriausias draugas irkolega, staiga atsiradæs jaunuolisNedas átikinëja Styvà, kad yra jo sû-nus. (Man patiko mokslininko reak-cija: „Nekenèiu tëvø ir visad stengiau-si netapti vienu ið jø“.) Styvas pradedarengti naujà ekspedicijà. Jos tikslas –atkerðyti rykliui. Kaip jau supratotepatys, reþisierius postmodernistiðkaiperdainuoja ne vienà garsø siuþetàar asmená, be to, atsiranda ir „fil-mo filme“ motyvas. „Gyvenime povandeniu“ yra ir daugybë digresijø,spalvingø personaþø, nelabai turin-èiø kuo uþsiimti, pavyzdþiui, CateBlanchett ir Angelicos Huston he-rojës. Bet Andersonas tai daro nuo-lat, ir, regis, labiausiai já ákvepia netne Mobis Dikas, o Orsonas Welle-sas – menininkas ir legenda. Pasta-rojo bruoþø turi ir Murray’aus per-sonaþas. Egoistas ir keistuolis Styvasne tik juokingas. Jis turi kà pasaky-ti. Jo ádomu klausytis, net jei jis –þvaigþdë.

Apsiðaukëlá sûnø vaidina ádomusaktorius Wesas Owenas – beveik vi-sø Andersono filmø veidas. Já pa-matysime ir George’o Armitage’okomedijoje „Didþioji átampa“ (LNK,ðiandien, 23 d. 21.30). Tai tikra atos-togø komedija – veiksmas nukelia áegzotiðkas salas. Þavingas banglen-tininkas sudaro sandërá su Havajø

verslininku, sutinka kriminaliniøpolinkiø graþuolæ, bando apgautiverslininkà ir t.t.

Sentimentalesniems þiûrovamssiûlyèiau prisiminti klasikiná JohnoSchlesingerio filmà „Vidurnakèiokaubojus“ (LTV, 25 d. 23 val.). Pa-grindiná provincialo, kuris tikisi pra-gyventi ið turtingø miesto poniø dë-mesio, vaidmená 1969 m. filmesukûrë Angelinos Jolie tëvas JonasVoightas. Taèiau Niujorke ðis gra-þuolis kaubojaus kostiumu atsidu-ria paèiame dugne ir yra ádomus(kaip beviltiðko naivumo ásikûniji-mas) nebent Andy Warholo „fabri-ko“ personaþams, kurie puikiai ið-mano, kaip save parduoti kuopelningiau. Besidomintiems ðiuo-laikiniu menu, be abejo, bus ádomu,kaip save paèius viename vakarëlioepizode vaidina dabar legendomisvadinami International Velvet, Ul-tra Violet, Tayloras Meadas ar Pau-las Morrissey. Atvirai sakant, vaiz-delis gana pretenzingas, bet, laimë,filme svarbiausi ne jie, o puikusVoighto ir Dustino Hoffmano due-tas: du autsaideriai, nepaisant nie-ko, iðsaugojo sugebëjimà uþjausti,rûpintis silpnesniu, jausti atsakomy-bæ uþ kità.

Deano Murphy filmo „Keista po-relë“ (LNK, 30 d. 00.25) herojai –du pagyvenæ ponai ið maþo Austra-lijos miestelio Vinsas („krokodilasDendis“ Paulas Hoganas) ir Ralfas(Michael Caton) patiria finansiniussunkumus. Jie nusprendþia pasinau-doti lengvatomis apsimetæ homosek-sualiais. (Átariu, kad jei lietuviai stai-ga priimtø panaðius ástatymus,visokie graþuliai staiga atsidurtø ki-toje barikadø pusëje ir neðtø vaivo-rykðtës vëliavà.) Situacija kompli-kuojasi, kai á miestelá atvyksta átarusmokesèiø inspektorius (Pete Po-

sthlethwaite). Suprantama, mieste-lyje kyla skandalas.

Kaip paprasta pas mus sukeltiskandalà, parodë vienos laidotuvës,po kuriø, tiksliau, po þiniasklaidosiðpûstø kaltinimø kunigams, tautastaiga nusigræþë nuo Baþnyèios.Grahamo Guito 2002 m. trileris„Susitarimas tylëti“ (TV3, 24 d.01.50) taip pat nagrinëja Baþnyèiostemà. Gydytojas tëvas Joachimas(Gerard Depardieu) Brazilijoje ti-ria neátikëtinai kenèianèios vienuo-lës Saros (Elodie Bouchez) atvejá.Jo nesustabdo ir tai, kad jaunojikarmelitë staiga iðvyko á Prancûzi-jà. Tëvas Joachimas suvokia, kadtiesa apie merginà gali apverstiaukðtyn kojomis jo gyvenimà, betnori iðsiaiðkinti paslaptá.

Jei „Susitarimas tylëti“ pasirodysbejëgis prieð vasaros karðtá ir nemi-gà, siûlau (ypaè visø „Pjûklø“ entu-ziastams) pasiþiûrëti 1994 m. KimoHenkelio filmà „Kruvinos skerdynësTeksase. Kita karta“ (TV3, 25 d.01.45) Ðis filmas pratæsë dabar jauklasikiniu laikomà 1974 m. Tobe’oHooperio filmà apie kanibalø ðei-mynëlæ, kuri ieðko aukø artimiau-sioje degalinëje. Nors Hooperio„Kruvinos skerdynës Teksase“ bu-vo uþdraustas ne vienoje ðalyje,„siaubiakas“ tapo vienu pelningiau-siø visø laikø nepriklausomu filmu,o Niujorko moderniojo meno mu-ziejus nusipirko filmo kopijà ir taipsuteikë jam ðiuolaikinio meno kû-

rinio rangà. 1986 m. Hooperis su-kûrë filmo tæsiná, kuris ið pradþiøbuvo laikomas nevykusiu ir silpnu,uþdraustas daugelyje ðaliø, bet ne-trukus „reabilituotas“ ir paskelbtaspostmodernistiðku pirmojo pastiðu.Paskui dar buvo treèioji dalis, kurio-je vaidino tada dar niekam neþino-mas Viggo Mortensenas. Ketvirta-sis filmas, t.y. „Kruvinos skerdynësTeksase. Kita karta“ sulaukë dëme-sio vëliau, kai iðgarsëjo pagrindiniusvaidmenis filme kûræ MatthewMcConaughey ir Renée Zellweger,bet iðkart po premjeros jis buvo pa-vadintas blogiausiu 10-ojo deðimt-meèio siaubo filmu. Jo nesëkmë pri-vertë atsisakyti dar vieno tæsinioidëjos. Pjûklo motyvas atgimë tik poRugsëjo 11-osios, kai teroristai irnesibaigiantis karas Irake tapo tik-ra „dovana“ siaubo filmø kûrëjams.Þinoma, kiekviena tauta sublimuo-jasi savaip. Kartais pagalvoju, kadgal jauèiamës tokia nelaiminga tau-ta todël, kad nemokame pasiþiûrë-ti á save ið ðalies ir kurti siaubo fil-mø. Personaþø ir tragedijø – norskaruèiu veþk, o siaubo filmo – nëvieno. Tik du „Zero“. Anksèiau lie-tuviai kûrë poetiðkus ir nostalgiðkusfilmus apie kaimà, ðviesià vaikystæ.Beje, vienà jø – skaidrø 1974 m. Gy-èio Lukðo „Mano vaikystës rudená“ðá savaitgalá primins LTV (24 d.22.30).

Jûsø –

JONAS ÛB IS

Nauji leidiniai

Autorius kine vis darsvarbiausias

Netiesa, kad vasarà þmonës ne-nori skaityti nieko rimta. Að taip patesu þmogus ir atostogoms pasilie-ku geriausias knygas. Kà tik pasi-rodþiusiame vasaros „Kine“ taippat nepristigs rimtø tekstø, nors ki-no teatruose – agurkø (beje, gero-kai patiþusiø) sezonas. Pagrindinësðio „Kino“ numerio temos – reþi-sieriai autoriai ir lietuviø kinas.Postmodernizmo laikais þodis „au-torius“ tapo nebemadingas, autori-nio kino vietoje atsirado „arthauzi-nis“, bet pastebëjau, kadpastaraisiais metais vis daþniau nos-talgiðkai prisimenami bûtent tie re-þisieriai, kurie pirmiausia yra auto-riai (ta galbût ðiek tiek senamadiðkaprasme). Solidus (ir turiniu, ir ap-imtimi) Vaido Jauniðkio austrø re-þisieriaus Michaelio Haneke’s por-tretas sudomins pirmiausia tuos,kurie negali pamirðti „Balto kaspi-no“. Kritikas konstatuoja, kad„ðiandien Haneke, ko gero, yra vie-nintelis Europos reþisierius, nagri-nëjantis tokias temas, kurias taip

aktualiai gvildenti bûtini ne tikaukðèiausi sugebëjimai kurti menà,bet ir dràsa klausti tada, kai dauge-liui klausti tapo madingai nepato-gu“. Jauniðkis susieja reþisieriauskûrybà su iðkiliø Austrijos intelek-tualø tradicija, raðo apie kûrëjo vai-kystæ ir jaunystæ, formuluoja pa-grindines jo kûrybos temas, aptariasvarbiausius filmus. Dar vienas ið-kilaus ðiø dienø kino autoriaus por-tretas – Rûtos Birðtonaitës esë„Mëlynos sutemos. Hirokazu Kore-eda.“ Ðio reþisieriaus filmus, kaipir Haneke’s „Baltà kaspinà“ rodë„Kino pavasaris“.

Bene didþiausias Lietuvoje ren-giamas kino festivalis naujame „Ki-ne“ minimas ne vienà kartà. AuksëKancerevièiûtë kalbino festivalioþiuri nará – operatoriø Peterá Su-schitzky. Jis dirbo Holivude, nufil-mavo devynis Davido Cronenber-go filmus, bet kritiðkai þvelgia áðiuolaikinio kino tendencijà pri-kimðti filmà visokiø efektø. Daugvietos þurnale skirta lietuviø fil-mams, kuriø premjeras surengë„Kino pavasaris“. Rûta Birðtonaitërecenzuoja Guillaume’o Coudraydokumentiná filmà apie autoriø parexcellence Ðarûnà Bartà, LaimaKreivytë gina videomenininkësKristinos Inèiûraitës kino debiuto„7 nuodëmes“ konceptualumà. Li-na Kaminskaitë-Janèorienë aptarialietuviðkà „Kino pavasario“ progra-mà ir teigia, kad „jau ne vienus me-tus lietuviø kino kûrinius lydi nuo-bodulys ir turinio menkumas“.Renatai Ðukaitytei ta pati progra-ma suteikë vilèiø, kad lietuviø do-kumentiniame stiprëja socialinisangaþuotumas, atsiranda naujosproblemos, kûriniuose jungiamiávairûs þanrai, daug dëmesio skiria-ma lytiðkumui, ryðkëja transnacio-

nalinës ir tarpdisciplininës tenden-cijos. Santa Lingevièiûtë aptaria To-mo Donelos vaidybiná filmà „Atsi-sveikinimas“ ir didþiausiu jotrûkumu ávardija neðiuolaikiðkumà.Ðias refleksijas apie lietuviø kinàþurnale pratæsia Lino Vildþiûno re-cenzija, skirta Varðuvoje iðleistaiAnnos Mikonis knygai „Poetinis ki-nematografas. Meninë kryptis lie-tuviø kine“. Deja, pirmoji per pas-kutinius deðimtmeèius lietuviøautoriniam kinui skirta studija pa-sirodë ne Lietuvoje. Lietuviø kinoistorikus sudomins ir Kazimiero Pû-ro prisiminimai apie tai, kaip buvokuriama Vytauto Þalakevièiaus„Visa teisybë apie Kolumbà“. Þivi-lë Pipinytë feljetone svarsto, kodëlmaþø ðaliø kinematografijos nepa-tenka á pasaulines kino istorijas. Galtodël, kad jø filmai nerodomi kinoteatruose?

Kelis ið tø, kurie rodomi, recen-zuoja þurnalo autoriai. RamûnasPronckus gana kritiðkai vertina la-biausiai lauktà ðios vasaros filmà –Christopherio Nolano „Pradþià“.Nijolë Andrijauskienë recenzuojaMartino Provost „Serafinà“ ir ap-taria naujus DVD – Hayao Miya-

zaki „Ponjo ant uolos prie jûros“,Jane Campion „Ðvytinèià þvaigþdæ“,Darreno Aronofsky „Imtynininkà“,Terry Gilliamo „Daktaro Parnasofantazariumà“ ir Kathryn Bigelow„Iðminuotojø bûrá“.

Tradiciðkai vietos skirta ir festi-valiams, kuriuose apsilankë „Kino“autoriai. Lukas Braðiðkis raðo apieTraibekos festivalá, neslëpdamasnusivylimo jame parodyta amerikie-èiø nepriklausomøjø programa.Santa Lingevièiûtë dalijasi áspû-dþiais ið liepos pradþioje pasibaigu-sio Karlovy Varø kino festivalio, ku-riame buvo apdovanota Julijos irRimanto Gruodþiø „Upë“. Apie jaurugpjûèio pabaigoje prasidedantáintensyvø kino festivaliø sezonà in-formuoja Ispaniðkø ir X lenkø fil-mø savaièiø, Vilniaus dokumentiniøfilmø festivalio ir Kauno tarptauti-nio kino festivalio rengëjai.

Þurnalo virðelá puoðia meksikie-èio Gaelio Garcîos Bernalio portre-tas. Ðià vasarà ekranuose pasirodyskeli jo filmai, o þurnalo puslapiuo-se aktoriaus kûrybiná kelià iðsamiaiapþvelgë Izolda Keidoðiûtë.

Jûsø –

JONAS ÛB IS

„Vidurnakèio kaubojus“

10 psl. 7 meno dienos | 2010 m. liepos 23 d. | Nr. 28-29 (904-905)

L i e p o s 2 3 – r u g p j û è i o 1

Mirus architektui profesoriuiVytautui Edmundui

ÈEKANAUSKUI,reiðkiame gilià uþuojautà

velionio artimiesiems.

LIETUVOS KOMPOZITORIØ SÀJUNGA

Mirus mylimai þmonaiSnieguolei, reiðkiame giliàuþuojautà kompozitoriui

Ryèiui MAÞULIUI,jo ðeimai bei artimiesiems.

LIETUVOS KOMPOZITORIØ SÀJUNGA

P a r o d o s

V I L N I U S

Nacionalinë dailës galerijaKonstitucijos pr. 22

XX a. Lietuvos dailës ekspozicija

Paroda „Moters laikas: skulptûra ir kinas“

Paroda „Vytautas Kairiûkðtis ir jo aplinka“

Algimanto Kunèiaus paroda „Rekonstrukcijos“

iki 31 d. — Algirdo Ðeðkaus paroda „Archyvas

(Pohulianka). 1975—1983 metø fotografijos

ir grafika“

Vilniaus paveikslø galerijaDidþioji g. 4

Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai

Lietuvos dailë XVI—XIX a.

Paroda „Salaspilio mûðis“

Jono Rimðos (1903—1978) kûrybos paroda

„Tropikø ðauksmas: Argentina-Bolivija-Taitis“

Radvilø rûmaiVilniaus g. 22

Lietuviø iðeivijos kûrybos paroda „Dovana

Nepriklausomai Lietuvai“

Paroda „Vaclovas Ratas-Rataiskis (1910—

1973) dþiaugsmo dailininkas“

Taikomosios dailës muziejusArsenalo g. 3 A

Paroda „Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës

valdovø rûmø radiniai“

Vytauto Urbanavièiaus darbø paroda

„Sugràþinta ið praeities“

Lietuvos nacionalinis muziejusNaujasis arsenalasArsenalo g. 1

Lietuvos Didþiosios kunigaikðtystës istorija

Lietuva carø valdþioje

Lietuvos valstieèiø buities kultûra

Kryþdirbystë

„Nepriklausomos Lietuvos dvideðimtmeèio

akimirkos“

Paroda „Lietuvos primityvistai“

Senasis arsenalasArsenalo g. 3

Lietuvos proistorë

Kazio Varnelio namai-muziejusDidþioji g. 26

K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija

Lankymas antradiená — ðeðtadiená ið anksto

susitarus tel. 279 1644

Baþnytinio paveldo muziejusÐv. Mykolo g. 9

Baþnytinio paveldo muziejaus ekspozicija

Ðiuolaikinio meno centrasVokieèiø g. 2

14-oji Vilniaus tapybos trienalë „Klaidingas

atpaþinimas“

Paroda „Jei tu þinai, kad „èia yra ranka“...

LDS galerija „Kairë–deðinë“Latako g. 3

Suomiø litografijø paroda „Linija — dailës

kontûrai“

iki 24 d. — Aistës Bilevièiûtës ir Lauros

Grybkauskaitës paroda „Iðparduotuvë“

Galerija „Vartai“Vilniaus g. 39

iki 31 d. — „ARTscape“: Airija. Markas Garry,

Vladimiras Tarasovas

„Akademijos“ galerijaPilies g. 44/2

iki 30 d. — Tado Vosyliaus videomeno ir

objektø paroda „T.V. vol. 1“

Dizaino inovacijø centras„Titanikas“Maironio g. 3

iki 31 d. — VDA absolventø diplominiø darbø

paroda „Meno celës 2010“

„Prospekto“ fotografijosgalerijaGedimino pr. 43

Minsko fotoklubo fotografijø paroda, skirta

klubo 50-meèiui

Ðv. Jono gatvës galerijaÐv. Jono g. 11

iki 31 d. — Graþinos Didþiûnaitytës stiklo

darbø paroda

Lietuvos dailininkø sàjungosparodø salëVokieèiø g. 4/2

Danielos Todorovos popieriaus meno paroda

„Ðviesa ir ðeðëlis“

Pamënkalnio galerijaPamënkalnio g. 1/13

„Lietuvos sentikiø ikonos: nuo I. Michailovo

iki G. Jakovlevo“, paroda skirta Lietuvos

Sentikiø baþnyèios 300 metø jubiliejui

Vilniaus rotuðëDidþioji g. 31

iki 31 d. — Pranciðkaus Gerliko paroda

Jono Meko vizualiøjø menøcentrasGynëjø g. 14

Paroda „Jurgis Maèiûnas — SoHo ákûrëjas“

„Fluxus ministerija“Gedimino pr. 27

Ðarûno Surblio ir Karolio Strautnieko grafika

Teatro, muzikos ir kino muziejusVilniaus g. 41

Paroda „Lietuvos kinas. 1909—2009“

Jevgenijaus Fridlino (Kazakstanas) tapybos

darbø paroda

Lietuvos nacionalinës UNESCOkomisijos parodø salëÐv. Jono g. 11

Klubo „Vilniaus vilnelës“ tekstilës paroda

„Malonumai“

Galerija ,,ARgenTum“Latako g. 2

Kæstuèio Stanapëdþio paroda

VDA tekstilës galerija-dirbtuvë„Artifex“Gaono g. 1

iki 31 d. — Jurgos Ðarapovos tekstilës ir

pieðiniø paroda „Mitologiniai tëvai“

Galerija „Actus magnus“Pilies g. 36—44

Alfredo Maruðkos fotografijø paroda

„Suplanuoti atsitiktinumai (kelionë ið

Krokuvos á Vilniø)“

Prancûzø kultûros centrasDidþioji g. 1

Paroda „Eduardo Andrë parkai lietuviø

dailininkø akimis“

Uþupio meno inkubatoriusUþupio g. 2

Paroda „Ið bûsimos þydø bibliotekos Vilniuje

kolekcijos“

Akvarelininkø grupës „Aqua 12“ paroda „Virð

Vilniaus stogø judanti dvasia“

Jeruzalës galerijaAteities g. 1F

Gintauto Adukausko tapybos paroda „Pava-

sario akimirkos“

Lietuvos technikos bibliotekaÐv. Ignotog. 6

iki 29 d. — Genovaitës Adiklienës tapybos

paroda „Visko po truputá“

iki 30 d. — Literatûros paroda „Þalgirio

mûðiui — 600“

Auðros Barysienës fotoparoda

Adomo Mickevièiaus vieðojibibliotekaTrakø g. 10

Lietuvos specialiosios kûrybos draugijos

„Guboja“ auklëtiniø darbø paroda „Gyveni-

mo spalvos“

Arturo Aliuko, Pauliaus Juðkos ir Rimgaudo

Þebenkos paroda „Disciplina Vilnensis“

Lietuvos medicinos bibliotekaKaðtonø g. 7

Genovaitës Ðalkauskaitës, Jolantos Ðalkaus-

kaitës ir Viktorijos Daniliauskaitës paroda

„Artëjanti ðviesa“

Profesoriui Gintautui Èesniui skirta paroda

Pylimo galerijaPylimo g. 30

Gintaro Palemono Janonio kûrybos paroda

„Pastebëjimai“

Galerija „2 W“Pilies g. 8a—9

Saulës Urbonavièiûtës ir Jolantos Sereikaitës

akvarelës ir grafikos paroda „Amþinas

laikinumas — patirtys“

„Gobis/Lauko ekspo“Gedimino pr. 13

Vilniaus dailës akademijos Keramikos

katedros studentø darbø paroda

VU Botanikos sodasKairënø g. 43

Mariaus Strolios tapybos paroda „Ið istorijos“

KAUNAS

M. Þilinsko dailës galerijaNepriklausomybës a. 12

Vitraþo ir stiklo projekto „Meninis stiklas

virtualioje / vieðoje erdvëje“

Kauno paveikslø galerijaK. Donelaièio g. 16

Arvydo Þalpio kûrybos paroda „Ið uþraðø...“

Nacionalinis M.K. Èiurlionio dailësmuziejusV. Putvinskio g. 55

Lietuviø liaudies meno ekspozicija, suside-

danti ið vaizduojamosios (skulptûra, grafika)

ir taikomosios (tekstilë, medþio dirbiniai)

dailës kûriniø bei nuotraukø ið Adomo Varno

rinkinio

Budistiniø ritininiø pieðiniø paroda

A. Þmuidzinavièiaus kûriniø irrinkiniø muziejusV. Putvinskio g. 64

Sofijos Rickevièiûtës akvarelë ir tapyba

Galerija „Meno parkas“Rotuðës a. 27

nuo 23 d. — Agustino Fructuoso (Ispanija)

„Sienø tapyba“

Xaro Castillo (Ispanija) „Minkymas“

Vaidos Tamoðevièiûtës „Tuoj gráðiu“, „Netikra

meilës istorija“

Jeanne van Heeswijko (Nyderlandai) „Belau-

kiant sugráþimo“

Gintarës Valevièiûtës „Perjungtuvës“

Rolando Karaliaus „Portretas. Þidrija Janu-

ðaitë“

Galerija „MJ studija“Rotuðës a. 1

nuo 23 d. — Eva Fructuoso „Sibilës“

Maironio lietuviø literatûrosmuziejusRotuðës a. 13

„Poetas Justinas Marcinkevièius“ (fotografijø

autorë Ona Pajedaitë); „Antanui Strazdui —

250“; „Ir plunksna raðalà taðkai“ (Henrikui

Radauskui — 100); „Kultûrinë tarpukario

spauda: tarp iððûkiø ir tolerancijos“

nuo 24 d. — paroda „Raðytojai ir ateitininkai

(1910—1940)“

Keramikos muziejusRotuðës a. 15

Aldonos Barðèiauskaitës-Viðinskienës paroda

„Baltieji noktiurnai“

Adelës ir Pauliaus Galauniø namaiVydûno al. 2

Rûtos Jokubonienës kûrybos paroda

Kauno fotografijos galerijaRotuðës a. 1 / Vilniaus g. 2

iki 31 d. — paroda „Laikinos erdvës: turizmo

sindromas“

VDU menø galerija „101“Laisvës al. 53

Korëjoje tapytø budistiniø paveikslø paroda

Galerija „Aukso pjûvis“K. Donelaièio g. 62 / V. Putvinskio g. 53

Tapybos paroda „Akimirkos“

K L A I P Ë D A

Lietuvos dailës muziejaus PranoDomðaièio galerijaLiepø g. 33

Algio Kliðevièiaus (1950—2008) kûrybos

paroda „Tarp atëjimo ir iðëjimo“

Dailës parodø rûmaiAukðtoji g. 1 / Didþioji Vandens g. 2

Lietuvos ir Lenkijos ðiuolaikinës tapybos

projektas „Ðiuolaikinë tapyba. Postevoliucija“

Baroti galerijaAukðtoji g. 3/3a

iki 29 d. — Tado Gindrëno grafika

Kultûrø komunikacijø centrasDarþø g. 10 / Baþnyèiø g. 4

Vilniaus dailës akademijos Kauno dailës

fakulteto studentø diplominiø darbø paroda

„2010“

Klaipëdos galerijaDarþø g. 10 / Baþnyèiø g. 4

iki 29 d. — respublikinë paroda „Aþûras“

„Herkaus galerija“Herkaus Manto g. 22

Broniaus Graþio tapyba

Klaipëdos fotografijos galerijaTomo g. 7

Vilmos Samulionytës fotografijø paroda

„Draudþiama“

Klaipëdos apskrities vieðojiI. Simonaitytës bibliotekaH. Manto g. 25

Edvardo Malinausko tapybos darbø paroda

„Malinausko Baltija“

Aido Jurkðto paroda „500 Baltijos ðvyturiø“

(Lietuva, Latvija, Estija, Kaliningradas, Rusija

XVI—XXI a.)

Artûro Ðeðtoko „Ðviesos kaligrafija“

Skulptoriaus Kazimiero Sigito Straigio darbø

paroda

Architekto Zigmo Rutkausko „Akvareliniai

etiudai“

Ð I A U L I A I

Dailës galerijaVilniaus g. 245

iki 30 d. — „Latvijos architektûra 2009“

„Ðiauliai VGTU Architektûros fakulteto

studentø baigiamuosiuose darbuose 2007—

2010 m.“

Viktorijos Juodënaitës mados fotografijos

paroda

Auðros alëjos rûmaiAuðros g. 47

Paroda „Laiðkai ið toli“, skirta Lietuvos

okupacijos ir genocido 70-osioms metinëms

ir Gedulo ir vilties dienai

Ch. Frenkelio vilaVilniaus g. 74

Paroda ið Lietuvos nacionalinio muziejaus ir

Trakø istorijos muziejaus rinkiniø „Karaimai

Lietuvoje“, skirta Þalgirio mûðio 600-osioms

metinëms paminëti

Ðiaurës Lietuvos kolegijos galerijaTilþës g. 22

Vitos Þabarauskaitës tapyba

P A N E V Ë Þ Y S

Dailës galerijaRespublikos g. 3

Vytauto Virþbicko kûrybos paroda „Obuoliai“

„Galerija XX“Laisvës a. 7

Panevëþio architektø kûrybos paroda

D R U S K I N I N K A I

V.K. Jonyno galerijaM.K. Èiurlionio g. 41

Magdalenos Birutës Stankûnës-Stankûnie-

nës (JAV) paroda „Þiedais kaiðytu nostalgijos

keliu“

M.K. Èiurlionio memorialinismuziejusM.K. Èiurlionio g. 35

Kazio Ðimonio tapybos paroda „Kelionë á

slëpiningà kraðtà“

Dalios Zubovaitës-Palukaitienës ið asmeni-

nio archyvo paruoðta ekspozicija

T R A K A I

Trakø salos pilisParoda „Lietuvos istorijos atspindþiai Gied-

riaus Kazimierëno tapyboje“

Trakø istorijos muziejaus restauratoriø

Kazimiero Bariðausko ir Virginijaus Stanèiko

paroda

Edmundo Gaubo skulptûra „Þalgiris. Lietu-

viai sugráþo“

Uþutrakio dvaro sodybaParoda „Menamos istorijos“

D U S E TO S

Dailës galerijaK. Bûgos g. 31a

Dusetø kraðto dailininkø ir fotografø

kûrybos paroda „Galerijai penkiolika“

R A U D O N Ë

Raudonës pilisJurbarko raj.

Remigijaus Venckaus fotografija

S p e k t a k l i a i

Atviras ratas29 d. 19 val. Druskininkø teatro festivalyje

(„Eglës“ sanatorijos salëje) — J. Tertelio

„SUDIE, IDIOTAI!“. Reþ. — A. Giniotis

31 d. 21 val. Palangoje, muzikos klube

„Vandenis“, — A. Ginioèio autoriniø dainø

vakaras „Juodraðtis“

V I L N I U S

„Raganiukës teatras“24 d. 12 val. — „RAUDONKEPURAITË“

31 d. 12 val. — „KARLSONAS IR MAÞYLIS“

„Senamiesèio lëlës“28 d. 19 val. — „GERAS ÐUO FERDIS“

K o n c e r t a i

Lietuvos nacionalinë filharmonijaKamerinës muzikos festivalis

„Kurðiø Nerija“ 2010“

26 d. 20 val. Nidos Ðvè. Mergelës Marijos

Krikðèioniø Pagalbos katalikø baþnyèioje —

festivalio pradþios koncertas. 1 programa.

„Venecijos genijus Antonio Vivaldi“. Atlikëjai

festivalio orkestras „Musica humana“ (meno

vad. ir dir. — A. Vizgirda). Solistai J. Stupnia-

nek (sopranas), J. Prakelytë (mecosopranas),

M. Zimkus (tenoras), I. Misiûra (bosas),

P. Biveinis (smuikas), I. Bakðevièienë (smui-

kas). Programoje A. Vivaldi kûriniai

28 d. 20 val. Juodkrantës evangelikø

liuteronø baþnyèioje, VII 29 d. 20 val. Nidos

evangelikø liuteronø baþnyèioje — 2

programa. „Nuo rokoko iki romantikø“.

Atlikëjai festivalio orkestras „Musica huma-

na“ (meno vad. ir dir. — A. Vizgirda, fleita).

7 meno dienos | 2010 m. liepos 23 d. | Nr. 28-29 (904-905) 11 psl.

Bibliografinës þinios

P A R E N G Ë A L D O N A B A R O D I C A I T Ë . R E D A G A V O G R A Þ I N A K U B I L I E N Ë .L I E T U V O S N A C . M . M A Þ V Y D O B - K A . B I B L I O G R A F I J O S I R K N Y G O T Y R O S C E N T R A S

BENDRAS I S SKYR IUS

Lietuvos kultûros paveldas atsiveria pasauliui = Lithuanian cultural heritage goes to the

world : metodologiniai, technologiniai ir organizaciniai sprendimai : [moksliniø straipsniø

rinkinys] / Regina Varnienë-Janssen ; Lietuvos nacionalinë Martyno Maþvydo biblioteka. –

Vilnius : Lietuvos nacionalinë Martyno Maþvydo biblioteka, 2010 (Vilnius : Standartø sp.). –

476, [1] p. : schem. – Str. liet., angl., rus. – Santr. angl. – Knyga skirta Lietuvos nacionalinës

Martyno Maþvydo bibliotekos 90-meèiui. – Tiraþas 230 egz. – ISBN 978-609-405-021-3 (ár.)

M E N A S

Illegal living : 80 Wooster Street and the evolution of SoHo / Roslyn Bernstein + Shael

Shapiro. – Vilnius : Jonas Mekas Foundation, [2010] (Vilnius : Versus Aureus). – 300 p. : iliustr.,

faks., plan. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-609-95172-0-9

Antanas Martinaitis : [tapytojo kûrybos albumas / sudarë Birutë Pataðienë, Virginija

Markauskienë ; anotacijà raðë Raminta Jurënaitë ; vertë á anglø kalbà Laimutë Zabulienë,

Aleksandras Frolovas]. – Vilnius : “Lietuvos aido” galerija, 2010 (Vilnius : Infosiûlas). – 142, [2]

p. : iliustr. – Dalis gretut. teksto liet., angl. – Tiraþas 1000 egz. – ISBN 978-9955-9577-5-1 (ár.)

GROÞ INË L I T ERATÛRA . L I T ERATÛROS MOKSLAS

Anykszczu sziùìlys / Antanas Baranauskas ; prieð 150 metø sukurtà poemà pristatë ir ábalsino

Skirmantas Valentas. – Vilnius : Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas, 2010 (Vilnius :

Sapnø sala). – 43, [2] p. + 1 garso diskas (CD). – (Gyvoji poezija). – Tekstas rytø aukðtaièiø

tarme. – Tiraþas [1000] egz. – ISBN 978-609-425-022-4 (ár.)

Apmaudas : [romanas] / Philip Roth ; ið anglø kalbos vertë Gabrielë Gailiûtë. – Vilnius : “Baltø

lankø” leidyba, [2010] (Kaunas : Spindulio sp.). – 188, [1] p. – (Ðiuolaikinë proza, ISSN 2029-

2570). – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-9955-23-362-6 (ár.)

Auðros paþadas : [romanas] / Romain Gary ; ið prancûzø kalbos vertë Violeta Tauragienë. – Pakart.

laida. – Vilnius : “Baltø lankø” leidyba, [2010] (Kaunas : Indigo print). – 356, [1] p. – (“Baltø lankø”

rinktinë proza, ISSN 1822-6930). – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-9955-23-255-1

Be likimo : [romanas] / Kertész Imre ; ið vengrø kalbos vertë Algirdas Jakulis. – Vilnius : Alma

littera, 2010 (Kaunas : Auðra). – 215, [1] p. – Tiraþas 1000 egz. – ISBN 978-9955-38-668-1 (ár.) :

[15 Lt 53 ct]

Albert Camus : saulë ir ûksmë : intelektualinë biografija / Roger Grenier ; ið prancûzø kalbos

vertë Vytautas Bikulèius. – Vilnius : “Baltø lankø” leidyba, [2010] (Kaunas : Spindulio sp.). –

399, [1] p. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-9955-23-361-9

Dar sëdëkim dviese : eilëraðèiai / Irena Stakonytë-Jareckienë. – [Vilnius : Biznio maðinø

kompanija], 2010 (Vilnius : Biznio maðinø komp.). – 140 p. – Tiraþas [100] egz. – ISBN 978-

9955-888-47-5

Juodieji kalnai : [romanas] / Nora Roberts ; iš anglø kalbos vertë Indrë Þakevièienë. – Kaunas :

Jotema, [2010] (Vilnius : BALTO print/Logotipas). – 462, [2] p. – Tiraþas [2000] egz. – ISBN

978-9955-13-259-2 (ár.)

Karti þolë kantrybës : [knyga apie poetà, literatûros tyrinëtojà Vidà Valaitá (1958—2002) ir jo

kûryba / sudarytoja ir redaktorë Marytë Sluðinskaitë]. – Ðiauliai : Ðiaurës Lietuva, 2010. – 261,

[2] p. : iliustr., faks., portr. – Tiraþas [100] egz. – ISBN 978-9955-863-28-1

Klasta ir viltis : [romanas] / Peter James ; ið anglø kalbos vertë Arvydas Malinauskas. – [2-oji

patais. laida]. – Kaunas : Jotema, [2010] (Gargþdai (Klaipëdos r.) : Print-it). – 415, [1] p. –

Tiraþas [2500] egz. – ISBN 978-9955-13-258-5

Lietuviø literatûros konspektas abiturientui : raðytojø kûrybos apibûdinimai, tekstai ir

klausimai / [Regina Dilienë, Loreta Maèianskaitë, Dalia Satkauskytë ... [et al.]. – 6-oji laida. –

Vilnius : “Baltø lankø” leidyba, [2010] (Kaunas : Indigo print). – 98, [1] p. – Aut. nurodyti antr.

lapo kt. pusëje. – Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-9955-584-43-8

Mes vienos girios medþiai : Vilniaus Pilaitës gyventojø ir jø bièiuliø kûryba : Pilaitës „Poezijos

pavasaris’2010“ skiriamas Naujam Lietuvos vardo tûkstantmeèiui ir iðkirstiems ir neiðkirstiems

Lietuvos medþiams / [sudarë Angelë Ðarlauskienë]. – Vilnius : Pilaitës bendruomenë, 2010

(Vilnius : Varosa). – 127, [1] p. : portr. – Tekstas liet., lenk., rus. – Tiraþas [100] egz. – ISBN

978-609-95075-2-1

Miðkuose : [detektyvinis romanas] / Tana French ; ið anglø kalbos vertë Jonas Lioranèas. –

Kaunas : Jotema, [2010] (Gargþdai (Klaipëdos r.) : Print-it). – 509, [3] p. – Tiraþas [2000] egz. –

ISBN 978-9955-13-255-4

Savos svetimos mintys : áþvalgos, pamàstymai, esë – visø visiems / Bernadeta Valerija

Inèiûraitë. – Vilnius : [Rotas], 2010 (Vilnius : Rotas). – 159, [1] p. – Tiraþas [100] egz. – ISBN

978-9955-832-44-7

Uþkandþiø vagis / Andrea Camilleri ; ið italø kalbos vertë Vaiva Daraðkevièiûtë. – Vilnius :

“Baltø lankø” leidyba, [2010] (Gargþdai (Klaipëdos r.) : Print-it). – 271, [1] p. – (Kriminalinis

romanas, ISSN 2029-2597). – Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-9955-23-353-4

Vienos moters istorija : [romanas] / Marcelo Birmajer ; ið ispanø kalbos vertë Ona Þemaitienë. –

Vilnius : “Baltø lankø” leidyba, [2010] (Kaunas : Spindulio sp.). – 231, [1] p. – (Ðiuolaikinë

proza, ISSN 2029-2570). –Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-9955-23-360-2 (ár.)

Þudikas per prievartà : [romanas] / Aleksandra Marinina ; [ið rusø kalbos vertë Julija Ëglytë]. –

3-ioji patais. laida. – Kaunas : Jotema, 2010 (Gargþdai (Klaipëdos r.) : Print-it). – 253, [2] p. –

Tiraþas [2500] egz. – ISBN 978-9955-13-257-8

Óëûáíóëàñü ìíå âå÷íîñòü ñ ïîðîãà : [ñòèõè] / Ñâåòëàíà Äàãåíå-Àëáóë. –

Ðiauliai : Lucilijus, 2010 (Ðiauliai : Lucilijus). – 128 p. – Tiraþas [200] egz. – ISBN 978-9955-

32-098-2 : [10 Lt]

Anonsai

Sakralinës muzikosfestivalis „Ave Maria“Palangoje

Palangos Ðvè. Mergelës MarijosËmimo á Dangø parapija ir vieðojiástaiga „Cantus firmus“ Palangosmiesto gyventojus bei sveèius rug-pjûèio mënesá kvieèia á II sakrali-nës muzikos festivalá „Ave Maria“.Ðis renginys skiriamas 2008 m. rug-pjûèio pradþioje á Palangos baþny-èià gráþusiam restauruotam didþio-jo altoriaus paveikslui „Ðvè. MergelëMarija su Vaikeliu“. Tai senas ir ver-tingas baþnytinës dailës kûrinys, nu-tapytas XVII a. ir tapæs Palangosbaþnyèios religine ir menine relik-vija. Daugiametë Europos tradicijarengti sakralinës muzikos ir susikau-pimo valandas atkeliavo á Lietuvosvasaros sostinæ. Turtingos praeitiesPalangos miesto baþnyèia, tarp at-likëjø garsëjusi puikia akustika, at-veria erdvæ po savo skliautais klasi-kinei muzikai.

Atspindint Ðvè. Mergelës Mari-jos garbinimo tradicijas Lietuvoje,2010 m. rugpjûèio 15–22 d. rengia-mas II sakralinës muzikos festiva-

lis „Ave Maria“. Pirmajame festiva-lyje kiekvienas koncertinis vakarasturëjo savo pavadinimà, dedikacijà,o ðiemet visus renginius jungia vie-na tema – „Magnificat PalangosMadonai“. Koncertø turinys priar-tinamas prie iðskirtinio festivalioformato. Palangos baþnyèioje irGintaro muziejaus Þidinio menëjevyks septyni koncertai.

Rugpjûèio 15 d. 20 val. Palangosbaþnyèioje – pradedamasis koncer-tas, jame dalyvaus Eduardas Kania-va (baritonas) ir Palangos miestopuèiamøjø orkestras (meno vadovasir dirigentas Vygantas Rekaðius).Rugpjûèio 17 d. 20 val. Þidinio me-nëje koncertuos Nacionalinës pre-mijos laureatas Èiurlionio kvarte-tas. Rugpjûèio 18 d. 20 val. Palangosbaþnyèioje sakralinës muzikos kon-certà surengs Valstybinis choras„Vilnius“ (meno vadovas ir vyr. di-rigentas prof. Povilas Gylys). Rug-pjûèio 19 d. 20 val. Þidinio menëjevyks poezijos ir muzikos valanda,kurioje dalyvaus aktorë GraþinaUrbonaitë ir Petras Vyðniauskas(sopraninis saksofonas). Rugpjûèio20 d. 20 val. Þidinio menëje kon-certuos Judita Leitaitë (mecosop-

ranas), Renata Krikðèiûnaitë (for-tepijonas) ir jauna smuikininkëPaulina Daukðytë.

Rugpjûèio 21 d. 20 val. Palangosbaþnyèioje skambës A. Vivaldi„Gloria“, jà atliks Ðiauliø miesto ka-merinis orkestras (meno vadovas irdirigentas Borisas Traubas), choras„Polifonija“ (meno vadovas ir diri-gentas Gediminas Ramanauskas),solistës Asta Krikðèiûnaitë (sopra-nas), Eugenija Klivickaitë (meco-sopranas). Koncerto dirigentas –Juozas Domarkas. Rugpjûèio 22 d.20 val. Palangos baþnyèioje koncer-tuos Rita Novikaitë (mecosopra-nas) ir Dalia Jatautaitë (vargonai).

Áëjimas á koncertus Palangos baþ-nyèioje nemokamas. Bilietus á Þi-dinio menëje rengiamus vakarusbus galima ásigyti valandà prieð kon-certà Palangos Gintaro muziejuje.

Festivalio rengëjai ypaè dþiaugia-si vyskupui Jonui Borutai SJ tapusfestivalio „Ave Maria“ globëju. Fes-tivalio rengëjø talkininkai ir part-neriai: Lietuvos dailës muziejus,Lietuvos nacionalinë filharmonija,Palangos miesto kultûros skyrius.

RENGËJØ INF.

Solistai R. Vaicekauskaitë (sopranas),

R. Beinaris (obojus). Programoje J.Ch. Bacho,

L. Mozarto, F. Schuberto, J.A. Hasse,

C.P.E. Bacho, E. Griego ir kt. kûriniai

31 d. 20 val. Juodkrantës evangelikø

liuteronø baþnyèioje, VIII. 1 d. 20 val. Nidos

evangelikø liuteronø baþnyèioje —

3 programa. „Ad patres: „J.S. Bachas ir

Lietuvos muzika“. Kompaktinës plokðtelës

„Raktaþodis“ pristatymas. „Musica humana“

(meno vad. ir dir. — A. Vizgirda, fleita),

solistas R. Beinaris (obojus). Programoje

J.S. Bacho, V. Striaupaitës-Beinarienës,

O. Balakausko, A. Malcio kûriniai

Lietuvos muzikø rëmimo fondasMenø festivalis „Druskininkø vasara su

M.K. Èiurlioniu“

25 d. 19.30 val. Druskininkø baþnyèioje —

O. Matusevièiûtë (sopranas), T. Ladiga

(bosas), J. Grigas (vargonai). Programoje

M.K. Èiurlionio, J. Naujalio, G.F. Händelio,

J. Brahmso kûriniai

VIII. 1 d. 19.30 Druskininkø baþnyèioje —

K. Mikiðka (birbynë), R. Mikiðkaitë (saksofo-

nas), V. Oðkinis (fleita), J. Landsbergytë

(vargonai). Programoje M.K. Èiurlionio,

G.B. Pergolesi, A. Piazzollos kûriniai

V I L N I U S

„Kristupo vasaros festivalis“23 d. 19 val. Ðv. Kotrynos baþnyèioje —

Dþiazuojanti violonèelë. Solistas V. Pocius

(violonèelë). Dalyvauja P. Zdanavièiaus trio:

P. Zdanavièius (fortepijonas), E. Kanevièius

(kontrabosas), A. Kairys (muðamieji). Progra-

moje C. Bollingo kûriniai

23 d. 18. 30 Ðv. Kazimiero baþnyèioje —

Sakralinës muzikos valandos. Vokalinis

ansamblis „Paris 6“ (vad. — A. Timukaitë-

Lemiesle, Prancûzija). R. Marcinkutë-Lesieur

(vargonai). Programoje G. Fauré, F. Schuber-

to, F. Poulenco, M.K. Èiurlionio kûriniai

27 d. 18. 30 Ðv. Kazimiero baþnyèioje —

Sakralinës muzikos valandos. F. Caporali

(vargonai, Italija). Programoje G. Frescobaldi,

A. Vivaldi, J.S. Bacho, F. Caporali kûriniai

27 d. 19 val. Ðv. Kotrynos baþnyèioje —

„Chopin Jazz inn“. A. Kairys (muðamieji),

D. Bagurskas (kontrabosas), D. Golovanovas

(fortepijonas), E. Saðenko (vokalas). Progra-

moje F. Chopino kûriniai

29 d. 19 val. Ðv. Kotrynos baþnyèioje — „To

dar nebuvo: akordeono sensacija“. G. Mase-

fieldas (akordeonas, Naujoji Zelandija).

Programoje J.S. Bacho, W.A. Mozarto,

V. Semionovio, G. Hermosos ir kt. kûriniai

30 d. 18. 30 Ðv. Kazimiero baþnyèioje —

Sakralinës muzikos valandos. Tiffino berniu-

kø choras (D. Britanija). Dalyvauja P. Jaekel

(vargonai, D. Britanija). Dirigentai S. Toyne,

D. Kirby-Ashmore (D. Britanija). Programoje

G.F. Händelio, B. Britteno ir kt. kûriniai

30 d. 20 val. Vilniaus mokytojø namø

kiemelyje — Nostalgiðkoji Bossa Nova.

Vilniaus miesto savivaldybës Ðv. Kristoforo

kamerinis orkestras (Dir. — D. Katkus).

G. Kilèiauskienë (vokalas), A. Polevikovas

(fortepijonas), P. Þemoitinas (perkusija),

D. Rudis (muðamieji), V. Nivinskas (kontra-

bosas)

VIII. 1 d. 17 val. Ðeðuolëliø dvare — Meilës

istorija pagaL Édith Piaf. P. Zdanavièius

(fortepijonas), N. Bakula (akordeonas),

E. Saðenko (vokalas)

Lietuvos teatro, muzikos ir kinomuziejus„Muzika virð senamiesèio“

23 d. 21 val. — smuikininkas M. Fedotovas

(Rusija), Lietuvos kamerinis orkestras.

Dir. — R. Ðervenikas

KAUNAS

Paþaislio muzikos festivalis23 d. 19 val. Paþaislio vienuolyno baþnyèio-

je — vokalinës muzikos vakaras. J. Leitaitë

(mecosopranas), R. Beinaris (obojus),

N. Ralytë (fortepijonas)

25 d. 19 val. Babtyno-Þemaitkiemio dvare —

„Visas tas kabaretas“. E. Saðenko (vokalas) ir

P. Zdanavièiaus kvartetas: P. Zdanavièius

(fortepijonas), V. Skudas (trimitas, fliugel-

hornas), E. Kanevièius (kontrabosas),

A. Kairys (muðamieji)

30 d. 18 val. Ryðiø istorijos muziejuje,

VIII. 1 d. 17 val. Zypliø dvare — G. Masefiel-

das (akordeonas, N. Zelandija)

31 d. 17 val. Zapyðkio Ðv. Jono Krikðtytojo

baþnyèioje — kompozitoriaus R. Schumanno

200-osioms gimimo metinëms. Kauno

styginiø kvartetas. Solistas J. Karnavièius

(fortepijonas)

K L A I P Ë D A

Operos ir simfoninës muzikosfestivalis „Muzikinis pajûris“Klaipëdos Jono kalnelyje

30 d. 20.30 — C. Orffo kantata „CARMINA

BURANA“. Dir. — M. Barkauskas

30 d. 22 val. — ðokio spektaklis „NUO

FLAMENKO IKI DÞIAZO“

31 d. 15 val. — koncertuoja Gargþdø vaikø

muzikos mokyklos dainos studija „Svirplys“

31 d. 18 val. — ðokio spektaklis „MEILË PRIE

JÛROS“

31 d. 20.30 — „Operos gala koncertas“.

Dir. — N. Vaicis (Latvija)

VII 1 d. 18 val. — V. Pupðio „ALSUOTI“

VII 1 d. 19.30 — „Operetës gala koncertas“.

Dir. — N. Vaicis (Latvija)

P A L A N G A

Festivalis „Palangos vasara 2010“24 d. 20 val. Gintaro muziejaus terasoje —

poezijos ir muzikos ðventë „Ramios, malo-

nios vasaros naktys…“. Dalyvauja L. Mika-

lauskas (bosas), V. Kochanskytë (aktorë),

V. Unguraitytë (pianistë)

26 d. 18 val. Palangos Senojoje gimnazijoje —

„VILNIUS-DAKARAS“. Reþ. — K. Smoriginas

(„Domino“ teatras)

29 d. 20 val. Gintaro muziejaus Þidinio

menëje — P. Geniuðas (fortepijonas). Progra-

moje R. Schumanno, M. de Fallos, C. Debus-

sy, G. Gershwino kûriniai

30 d. 20.30 Palangos vasaros estradoje —

miuziklas „PARYÞIAUS KATEDRA“.

Reþ. — R. Marcinkus („Domino“ teatras)

31 d. 19 val. Palangos vasaros estradoje —

„MAÞYLIS IR KARLSONAS“.

Reþ. — A. Lebeliûnas

31 d. 20 val. Gintaro muziejaus terasoje —

akordeonistas G. Masefieldas (Naujoji

Zelandija)

„TATA“ festivalis24 d. M. Valanèiaus gimtinës muziejuje,

Nasrënø km., Kûlupënø seniûnija,

Kretingos raj. — festivalio uþdarymas:

17 val. — ekskursija po vyskupo M. Valan-

èiaus gimtinës muziejø

18 val. — „Lapës apsilankymas“

19 val. — TATA festivalio akademijos studen-

tø koncertinë programa puèiamøjø ir

styginiø instrumentø ansambliams, „Duo

Violoncellissimo“. Programoje A. Jasenkos,

V. Larchikovo, J. Ter Veldhuis, R. Haubens-

tock-Ramati ir kt. kûriniai

V a k a r a i

Vilniaus mokytojø namai24 d. 19 val. Kiemelyje — A. Kaniavos

koncertas. Kartu su A. Kaniava gros

A. Tenas ir S. Mickis

23, 26—29 d. 12—12.30 — projektas „Pietø

muzika gyvai“

12 psl. 7 meno dienos | 2010 m. liepos 23 d. | Nr. 28-29 (904-905)

7md

Savaitës filmai

Redaktorius – Linas VildþiûnasAtsakingoji sekretorë – Rûta Jakimavièienë

Dailë – Monika Krikðtopaitytë | Muzika – Kamilë RupeikaitëKinas – Þivilë Pipinytë | Teatras – Rasa VasinauskaitëStilius – Rita Markulienë | Dizainas – Jokûbas JacovskisMaketas – Vanda Èemerkaitë

****** – ðedevras, ***** – pasiþiûrëti bûtina, **** – geras filmas, *** – bûna ir geriau,** – jei turite daug laiko, * – niekalas

© „7 meno dienos“. Kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais.

Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ „Meno dienos“,

Bernardinø g. 10, 01124 Vilnius. Tel.: 2613039, 2617247. Faks. 2611926.

El. paðtas 7md@takas.lt. ISSN 1392-6462. 3 sp. l. Tiraþas 1000 egz.

Spausdino UAB „Ukmergës spaustuvë“, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë

Remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas,

Atviros visuomenës instituto Pagalbos fondas Lietuvoje

L i e p o s 2 3 – 2 9

Centurionas ***Neilo Marshallo filmas remiasi legenda apie devintàjá legionà – be pëdsa-

kø dingusià 3 tûkstanèiø Romos kariø armijà. Veiksmas nukelia á 117 m.prieð mûsø erà, á Britanijà. Romos kará Kvintijø pavagia barbarø piktøkaralius. Legionui patikima misija ne tik atgauti pavogtàjá, bet ir sunai-kinti visà piktø dinastijà. Generolo Viriluso ir paslaptingos moters Etanvadovaujama armija atsiduria nenuspëjamo ir pavojingo prieðo teritori-joje. Pagrindinius vaidmenis kûrë Michaelas Fassbenderis, Noelis Clar-ke’as, Davidas Morrissey, Olga Kurylenko, Dave’as Legeno (D. Britani-ja, 2010). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda)

Kaip diena ir naktis **Specialiøjø tarnybø agentas, kurá suvaidino Tomas Cruise’as, apverèia

aukðtyn kojom jaunos vieniðos moters gyvenimà. Dþunai (Cameron Diaz)su vyrais nesiseka, bet gal pasimatymas su ðiuo nepaþástamuoju atneð kànors nauja? Jei nauja – ðaudymas ir gaudynës, tada tikrai taip. JamesoMangoldo filme taip pat vaidina Peteris Sarsgaardas, Maggie Grace, PaulasDano (JAV, 2010). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda, Ðiauliai, Panevëþys)

Persijos princas: laiko smiltys **Pagal populiarø kompiuteriná þaidimà sukurtas filmas perkelia á VI a.

Persijà. Pagrindinis herojus jaunas princas karo þygyje susiduria su dviemkeistais dalykais – magiðku kardu ir smëlio laikrodþiu, kuriame slypi laikosmëlis, galintis paversti þmones smëlio pabaisomis. Mike’o Newello filmevaidina Jake’as Gyllenhaalas, Gemma Arterton, Benas Kingsley, Alfre-das Molina (JAV, 2010). (Vilnius, Kaunas, Palanga)

Ðrekas: ilgai ir laimingai ***Kà dar gali padaryti populiarus personaþas, kuris jau nukovë baisø sli-

binà, iðgelbëjo graþià princesæ ir padëjo savo uoðviø karalystei iðbristi iðkrizës? Jis gali ramiai uþbaigti savo dienas namuose prie þidinio. TaèiauÐrekas tapo tikra áþymybe ir nostalgiðkai prisimena laikus, kai galëjo savoiðvaizda bauginti naivuolius. Toks uþsisvajojæs Ðrekas lengvai tampa ap-gaviko auka ir pasiraðo sutartá. Ðrekas turëjo atsidurti savo jaunystës lai-kuose, bet pateko á visai kità realybæ, kurioje tokie kaip jis yra medþioja-mi. Tad jam ir vël teks nelengva uþduotis viskà sugràþinti á savo vietas.Ketvirtàjá filmà apie Ðrekà sukûrë reþisierius Mike’as Mitchellas (JAV,2010). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda, Ðiauliai, Panevëþys)

Uþtemimas **Naujas skambiai saga vadinamo filmø ciklo pagal Stephenie Meyers

bestselerius filmas. Be abejo, jis skirtas pirmiausia raðytojos gerbëjams irtiems, kuriø filmo siuþetas negali paðiurpinti savo banalumu ar naivumu.Þinoma, dar ir tiems, kuriems patinka jauni ir atvirukiðkai graþûs filmoaktoriai. ...Neþemiðko groþio vampyras Edvardas sutinka paversti myli-màjà Belà vampyre su sàlyga, kad jie susituoks. Ðis sumanymas nepatinkapavydþiam Jakobui. Jis siûlo Belai tai, ko Edvardas jai neduos niekad –normalø gyvenimà negeriant kraujo ir neslepiant nuo pasaulio savo tapa-tybës. Juolab kad miðkuose slapstosi Belos gyvybës tykanti Viktorija, kurinori atkerðyti uþ savo draugo Dþeimso mirtá. Bet vampyrø ðeima ir vilko-lakiai turës iðmokti bendradarbiauti, kad atitolintø grësmæ. Davido Sla-de’o filme vaidina Kristen Stewart, Robert Pattinson, Taylor Lautner, As-hley Greene, Jackson Rathbone (JAV, 2010). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda,Ðiauliai, Panevëþys)

Viktorija: jaunoji karalienë ***Jei mëgstate jaudinanèias meilës istorijas, ðis filmas nenuvils. Prodiu-

suotas Martino Scorsese ir reþisuotas talentingo kanadieèio Jeano-Mar-co Vallee filmas pasakoja apie karalienës Viktorijos jaunystæ. Aðtuonio-likmetë mergina tapo Didþiosios Britanijos valdove. Taip prasidëjo epocha,kuri dabar vadinama jos vardu. Filme rodoma audringo romano su prin-cu Albertu istorija – ketveri jaunosios karalienës gyvenimo metai. Pagrin-dinius vaidmenis sukûrë Emily Blunt, Rupertas Friendas, Paulas Bettany,Miranda Richardson (D. Britanija, JAV, 2008). (Vilnius)

Þaislø istorija 3 **Ið ankstesniø filmø paþástamas þaisliukø savininkas ir smagus berniûkðtis

Endis jau paaugo ir rengiasi mokytis koledþe. Jo þaislai atsiduria vaikødarþelyje. Vaikams naujieji atvykëliai nesukelia pagarbos, greièiau atvirkð-èiai. Todël þaislai ima planuoti pabëgimà. Jame dalyvaus ir nauji persona-þai. Lee Unkricho filmas sukurtas dabar itin madingu 3D formatu, o fil-mo personaþai kalba lietuviðkai (JAV, 2010). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda,Ðiauliai, Panevëþys)

Kino repertuaras

V I L N I U S

Forum Cinemas Vingis23—29 d. — Pradþia (D. Britanija, JAV) —

12.10, 15.20, 18.50, 22 val.

Laiðkai Dþuljetai (JAV) — 11.30, 14.10, 16.50,

19.10, 21.30

Kelionë á vandenyno gelmes 3D: sugráþimas

(Austrija, D. Britanija, Vokietija) — 12, 14.30,

18.40, 21.50

Kaip diena ir naktis (JAV) — 11, 13.30, 16,

18.30, 21.10; Ðrekas: ilgai ir laimingai (JAV) —

12.30, 15, 17.20, 19.40; Þaislø istorija 3 (3D,

JAV) — 11.40, 15.20, 17.40; Þaislø istorija 3

(JAV) — 11.15, 14, 16.30 (lietuviø k.); 13.20,

15.40 (originalo k.); Uþtemimas (D. Britanija,

JAV) — 15, 17.50, 20.40; Centurionas

(D. Britanija) — 18, 20.20; Viktorija: jaunoji

karalienë (JAV) — 19.10, 21.30; Gatvës ðokiai

(3D, D. Britanija) — 20.50; Kaip prisijaukinti

slibinà (JAV) — 11.10; Persijos princas: laiko

smiltys (JAV) — 21.50; Aukðtyn! (JAV) — 12.20

Forum Cinemas Akropolis23—29 d. — Pradþia (D. Britanija, JAV) —

11.20, 14.30, 18, 21.10

Laiðkai Dþuljetai (JAV) — 11.40, 14.10, 16.50,

19.10, 21.30

Kelionë á vandenyno gelmes 3D: sugráþimas

(Austrija, D. Britanija, Vokietija) — 13, 19 val.

Kaip diena ir naktis (JAV) — 10.30, 13.20,

15.50, 18.40, 21.20

Uþtemimas (D. Britanija, JAV) — 10.45,

13.30, 16.15, 18.50, 21.40; Þaislø istorija 3

(JAV) — 11, 13.50, 17.10, 20.20; Þaislø

istorija 3 (3D, JAV) — 10.15, 16 val.; Ðrekas:

ilgai ir laimingai (JAV) — 12.20, 14.50,

17.40; Centurionas (D. Britanija) — 15,

20.50; Persijos princas: laiko smiltys (JAV) —

18.15; Gatvës ðokiai (3D, D. Britanija) — 21.50;

Seksas ir miestas 2 (JAV) — 20.40; Alisa

Stebuklø ðalyje (JAV) — 12 val.

Pasaka23 d. — Riedëk (JAV) — 19 val.

23, 24, 26, 27, 29 d. — Brangusis Dþonai

(JAV) — 19.15; 25 d. — 21 val.; 28 d. — 19 val.

23, 24, 29 d. — Smulkus nusikaltimas

(Kipras, Graikija, Vokietija) — 19.30; 25 d. —

19.15; 27 d. — 21.30; 28 d. — 21.15

23 d. — Viktorija: jaunoji karalienë

(D. Britanija, JAV) — 22 val.; 24—26, 29 d. —

19 val.; 27 d. — 11, 13.30, 19 val.; 28 d. — 19.15

24, 25 d. — Kai tekði kurtiniai; Susitikimas su

þuvininkais (reþ. E. Drobelis) — 15 val.

24, 25 d. — Magiðkas Paryþius (Prancûzija) —

17 val.; 26 d. — 21.30; 27, 28 d. — 19.30

24 d. — Rimtas vyrukas (JAV, D. Britanija,

Prancûzija) — 22 val.; 25, 26 d. — 21.15; 27 d. —

21 val.; 28 d. — 21.30

29 d. — Savaitgalis pragare (reþ. V. Þalakevi-

èius) — 22 val.

Ozo kino salë23 d. — Amadeus (JAV) — 18 val.; 24 d. —

Roko legendos: „Deep Purple“ (muz.) — 16 val.;

26 d. — Nebaigta pjesë mechaniniam

pianinui (Rusija) — 18 val.; 27 d. — Negyvëlis

(JAV, Vokietija, Japonija) — 18 val.; 28 d. —

Malholando kelias (Prancûzija, JAV) — 18 val.;

29 d. — Atsisveikinimas (reþ. T. Donela) —

18 val.; 30 d. — Ðvytëjimas (D. Britanija) —

18 val.; 31 d. — Roko legendos: J. Cocker,

J. Joplin (muz.) — 16 val.

KAUNAS

Forum Cinemas23, 24 d. — Pradþia (D. Britanija, JAV) —

11.20, 14.30, 18, 21.10, 23.59; 25—29 d. —

11.20, 14.30, 18, 21.10

23—29 d. — Laiðkai Dþuljetai (JAV) — 11.40,

14.10, 16.50, 19.05, 21.45

Kelionë á vandenyno gelmes 3D: sugráþimas

(Austrija, D. Britanija, Vokietija) — 13, 19.20;

27 d. — Maskva, Belgija (Belgija) — 18.40; 23,

24 d. — Kaip diena ir naktis (JAV) — 10.30,

13.15, 15.40, 18.20, 20.50, 23.20; 25—29 d. —

10.30, 13.15, 15.40, 18.20, 20.50; Uþtemimas

(JAV) — 13.30, 16.20, 18.50, 21.30; 23—26, 28,

29 d. — Ðrekas: ilgai ir laimingai (JAV) — 11,

13.45, 18.40; 27 d. — 11, 13.45; Þaislø

istorija 3 (JAV) — 12, 14.50, 17.30; Þaislø

istorija 3 — (3D, JAV) — 10.15, 16 val.;

Gatvës ðokiai (D. Britanija) — 16.30; 23,

24 d. — Gatvës ðokiai (3D, D. Britanija) — 22,

23.55; 25—29 d. — 22 val.

23, 24 d. — Centurionas (D. Britanija) — 20.20,

22.30; 25—29 d. — 20.20;

23—29 d. — Persijos princas: laiko smiltys

(JAV) — 21.25

Alvinas ir burundukai 2 (JAV) — 10.45

Cinamonas29 d. — Grobuonys (JAV) — 20.45

29 d. — Nebrendylos (JAV) — 21.55

23—28 d. — Laiðkai Dþuljetai (JAV) — 13.05,

15.15, 17.30, 19.45, 21.55; 29 d. — 13.05,

15.15, 17.30, 19.45; 23—29 d. — Pradþia

(D. Britanija, JAV) — 12, 15, 18.15, 21.30;

Kaip diena ir naktis (JAV) — 11, 13.15, 15.30,

17.45, 20, 22.15; 23—27, 29 d. — Þaislø

istorija 3 (JAV) — 11.45, 14, 16.15, 18.30;

28 d. — 11.45, 14, 16.15, 18.30, 20.45; 23—

27, 29 d. — 8 pasimatymai (JAV) — 17.15

23—29 d. — Uþtemimas (JAV) — 12.15,

14.45, 19.15, 21.45; 23—27 d. — Vaiduoklis

(JAV) — 20.45; 23—27, 29 d. — Ðrekas: ilgai ir

laimingai (JAV) —11.10; 28 d. — 11.10, 17.15

K L A I P Ë D A

Cinamonas29 d. — Grobuonys (JAV) — 19.45

29 d. — Nebrendylos (JAV) — 19.30

23—29 d. — Pradþia (D. Britanija, JAV) — 12,

15.15, 18.30, 21.45; Kaip diena ir naktis

(JAV) — 12.30, 14.45, 17, 19.15, 21.30; 23—

28 d. — Centurionas (D. Britanija) — 12.45, 15,

17.15, 19.45, 22 val.; 29 d. — 12.45, 15, 17.15,

22 val.; 23—29 d. — Þaislø istorija 3 (JAV) —

11.30, 13.45, 16, 18.15, 20.30; Uþtemimas

(JAV) — 11, 13.30, 16.15, 18.45, 21.15; 23—

28 d. — Ateik èia arba gausi á dûdà! (JAV) —

19.30, 22.05; 29 d. — 22.05; 23—29 d. — Ðrekas:

ilgai ir laimingai (JAV) —11.15, 13.15, 15.30,

17.30

P A L A N G A

Naglis23, 24 d. — Bielka ir Strielka — kosmoso

uþkariautojos (Rusija) — 13 val.; 28 d. — 16.45

23 d. — Seksas ir miestas 2 (JAV) — 14.40;

25 d. — 19 val.; 27 d. — 16.40; 24 d. — Persijos

princas : laiko smiltys (JAV) — 14.50; 26 d. —

17 val.; 23 d. — Meilë Niujorke 2 (Rusija) —

17.15; 25 d. — 21.30; 23 d. — Popieþë Joana

(D. Britanija, Ispanija, Italija, Vokietija) — 19 val.;

24 d. — 17 val.; 28 d. — 18.30; 26, 27 d. —

Broliai (JAV) —19.15; 27 d. — Coco prieð

Chanel (Prancûzija) — 21.15; 29 d. — 16.30

23 d. — A komanda (JAV) — 21.40; 24 d. —

19.40; 25 d. — 17 val.; 27 d. — 14.40; 28 d. —

21.15; 24 d. — Viskas ore (JAV) — 21.40; 26 d. —

21.15; 25 d. — Alisa Stebuklø ðalyje (JAV) —

13 val.; 25 d. — Princesë ir Varlius (JAV) —

15 val.; 29 d. — 13 val.; 28 d. — Auklë Makfi

ir didysis sprogimas (D. Britanija, JAV,

Prancûzija) — 14.45; 28 d. — G bûrys (JAV) —

13 val.; 29 d. — 14.50; 29 d. — Robinas

Hudas (D. Britanija, JAV) — 18.30; 29 d. —

Brangusis Dþonai (JAV) — 21.15; 27 d. —

Alvinas ir burundukai 2 (JAV) — 13 val.; 26 d. —

Kaip prisijaukinti slibinà (JAV) — 15 val.

Ð I A U L I A I

Forum Cinemas23—29 d. — Pradþia (D. Britanija, JAV) — 11,

14.30, 18, 21.10; Kelionë á vandenyno gelmes

3D: sugráþimas (Austrija, D. Britanija, Vokieti-

ja) — 13, 19.10; Kaip diena ir naktis (JAV) —

10.45, 13.30, 16, 18.30, 21.30; Ðrekas: ilgai ir

laimingai (JAV) — 11.45, 17.30, 21.45;

Þaislø istorija 3 (3D, JAV) — 10.15, 15.50;

Þaislø istorija 3 (JAV) — 11.30, 14.10;

Uþtemimas (JAV) — 17.10, 20.15; Ponas ir

ponia Gangsteriai (JAV) — 14.50, 19.50;

Gatvës ðokiai (3D, D. Britanija) — 22 val.

Atlantis Cinemas3D salë

23—29 d. — Kelionë á vandenyno gelmes 3D:

sugráþimas (Austrija, D. Britanija, Vokietija) —

17, 19 val.; Þaislø istorija 3 (JAV) — 11, 13,

15 val.; Gatvës ðokiai (D. Britanija) — 21 val.

1 salë

23—29 d. — Coco prieð Chanel (Prancûzija) —

11.10, 17.10; Brangusis Dþonai (JAV) — 13.10,

15.10; Ponas ir ponia Gangsteriai (JAV) —

19.10, 21.10

P A N E V Ë Þ Y S

Forum Cinemas Babilonas23—29 d. — Pradþia (D. Britanija, JAV) — 10.50,

14.10, 17.30, 20.40; Ponas ir ponia Gangste-

riai (JAV) — 16.10; Kaip diena ir naktis (JAV) —

13.40, 18.20, 21 val.; Þaislø istorija 3 (JAV) —

12.40, 15, 17.50; Ðrekas: ilgai ir laimingai

(JAV) — 10.20; Uþtemimas (JAV) — 20.10;

Alisa Stebuklø ðalyje (JAV) — 11.20

M A R I J A M P O L Ë

Spindulys23, 25—27, 29 d. — A komanda (JAV) — 15,

17.30, 20 val.; 24 d. — 13, 15, 17.30, 20 val.;

28 d. — 15, 17.30

Maþoji salë

23, 26—29 d. — Ateik èia arba gausi á dûdà!

(JAV) — 17.15, 19.15; 24, 25 d. — 15.15,

17.15, 19.15

„Pradþia“