NELENGVAS PAAUGLYSTĖS LAIKOTARPISKaip elgtis su paaugliu -

kaip su suaugusiuoju ar kaip su vaiku?

Klaipėdos „Verdenės“ progimnazija

Ingrida KvekšaitėKlaipėdos ,,Verdenės” progimnazijos

mokytoja metodininkė

Kai kurie tėvai paauglį laiko suaugusiu ir suteikia jam neribotą laisvę.

Kiti tėvai lyg užsimerkę ignoruoja bręstančio vaiko pokyčius ir toliau elgiasi kaip su vaiku.

Tačiau paauglio statusas ypatingas. Jis nėra mažas suaugusysis, tačiau jau ne vaikas.

Amerikietis psichologas L. Steinberg teigia, kad dauguma paauglių visai nėra „pikti“, „bjauraus būdo“ ar „beširdžiai egoistai“. Jie nėra piktavaliai savo tėvams, nors dažnai su jais nesutaria (tačiau tikrai ne taip aršiai, kaip atrodo tėvams).

PRIRIŠTI AR PALEISTI? (1)

Subrendusios atžalos atsiskyrimas nuo tėvų yra natūralus procesas, tik vaikui šiuo laikotarpiu reikia ypatingo dėmesio ir pagalbos.

Paaugliui vis dar reikia nuorodų, kaip elgtis, kaip suprasti gyvenimo reiškinius, o užvis svarbiausia – jaustis saugiai, žinoti, kad tėvai visada yra šalia ir padės.

Paauglio „ganymas“, tiesioginiai nurodymai nereikalingi, tačiau ryšys su tėvais praturtina paauglius ir intelektualiai, ir emociškai.

Paaugliai pripažįsta, jog šeima nėra svarbiausias dalykas jų gyvenime – jos vietą užima buvimas su bendraamžiais. Vis dėlto nesunku įžvelgti, kaip paaugliams reikalingas suaugusiųjų dėmesys ir lyderystė, jų pagarba ir nuorodos, kaip prisitaikyti suaugusiųjų pasaulyje.

PRIRIŠTI AR PALEISTI? (2)

PSICHOLOGINĖS PROBLEMOS

Lytinio brendimo laikotarpio psichologiškai sunkus momentas – kūno pokyčiai.

Susitaikymas su savo kūno pokyčiais kai kuriems vaikams būna gana skausmingas. Tai yra laikotarpis, kai pasitaiko valgymo sutrikimai, liguistas susirūpinimas savo išvaizdai, anoreksija, bulimija, noras darytis plastines operacijas.

Vadovavimą ir kontrolę tėvai gali realizuoti įvairiais metodais:

autokratiški (tėvai nuolat nurodinėja vaikams, ką jiems daryti),

autoritariniai (vaikas gali išsakyti savo nuomonę, bet tėvai priimdami sprendimus į ją neįsiklauso),

autoritetiniai (vaikas laisvai išsako savo nuomonę apie jam svarbius dalykus ir netgi gali priimti sprendimus, tačiau jiems turi būti gautas tėvų pritarimas),

egalitariniai (tėvai ir vaikai turi daugmaž lygias teises priimant sprendimus),

nuolaidūs ir viską leidžiantys (sprendimus dažniausiai priima patys paaugliai. Vaikas pats sprendžia, paklusti tėvų sprendimams ar ne).

Autoritetingų tėvų vaikai paauglystėje yra savarankiškesni, pasitikintys savimi, aukščiau save vertina negu kiti bendraamžiai. Paprastai jie labiau prisirišę prie tėvų, mano, jog šie teikia jiems pakankamai laisvės ir todėl laiko tėvus teisingais, o jų principus ir supratimą apie tai, kaip reikia elgtis, - ganėtinai protingais.

Autoritetingi tėvai paauglių elgesyje vertina: savarankiškumą, discipliną, neriboja paauglio teisių, tačiau kartu reikalauja atlikti pareigas. Ką nors drausdami, visada paaiškina, kodėl taip elgiasi.

Autokratiški ir autoritarūs tėvai nemano privalą aiškinti vaikams savo nurodymų priežastis. Jų nuomone, pagrindinis vaiko privalumas - besąlygiškas paklusnumas. Toks auklėjimo stilius žadina paauglio priešiškumą, nesavarankiškumą, atsakomybės stoką.

Specifinių sunkumų kyla, kai tėvai nuolaidžiauja arba viską leidžia. Narkomanija, kitos socialiai nepriimtinos elgesio formos dažniausiai būdingos tiems paaugliams, kurių tėvai vienu iš vertingiausių bruožų laiko individualizmą, mokėjimą maksimaliai panaudoti savo galimybes, bet vengia prisiimti savo kaip tėvų atsakomybę. Jie neduoda atsakingo, suaugusio žmogaus elgesio modelio.“

Ko labiausiai reikia paaugliui? (1)

Jam reikia meilės, nepaisant to, kad fiziškai paauglys jau gali atrodyti subrendęs. Emociškai jis yra vaikas, kuriam reikia jausti, kad yra mylimas ir svarbus savo tėvams net ir tada, kai jo elgesys yra nepakenčiamas. Paauglys - kaip veidrodis: jis daugiau atspindi jam teikiamą meilę, negu pats ją skleidžia.

Jeigu paaugliui rodoma meilė - jis ją grąžina, jei pyktis - jis ir grąžina pyktį. Paauglys nori jaustis saugus, bet nevaržomas.

Paauglystė - savo nepriklausomybės ribų plėtimo amžius. Protestas prieš tėvų įkyrią kontrolę, griežtų taisyklių laužymas yra būdas įrodyti pasauliui, kad jie yra, nes kitaip to išreikšti dar nesugeba, bet protingos, argumentuotos taisyklės, užtikrinančios paauglių saugumą, parodo, kad jie rūpi.

Per didelė kontrolė skatina protestą ar pasyvumą, visiška laisvė - palieka paauglį vienišą ir pažeidžiamą.

Ko labiausiai reikia paaugliui? (2)

Paauglystė - santykių šeimoje pertvarkymo laikas

Jei vaikas klausė tėvų todėl, kad jie yra tėvai, tai paauglys klausys tik tada, jei reikalavimai bus logiški ir argumentuoti.

Paauglys nori būti vertinamas ir gerbiamas. Ko jis bijo labiausiai - tai ne nuomonių skirtumo, o pykčio, pajuokos, nuvertinimo.

Jausdamas suaugusiųjų pagarbą sau, paauglys išmoksta gerbti ir vertinti save bei aplinkinius.

KELIOS TAISYKLĖS, KURIŲ PRAVARTU LAIKYTIS (1):

nepažeisti paauglio asmeniškumo. Slaptas laiškų, dienoraščių skaitymas atskleis kai kurias vaiko paslaptis, bet kartu sukels neapykantą, nepasitikėjimą, norą slėptis;

vengti pamokslavimo. Frazė ,,kai aš buvau tavo metų" visus paauglius padaro visiškai kurčius tolesniam tekstui;

neklijuoti etikečių. Jei paaugliui nuolat kartosime, koks jis tinginys (bailys, pesimistas, savanaudis), jis tuo tikrai patikės ir elgsis pagal šią nuorodą;

KELIOS TAISYKLĖS, KURIŲ PRAVARTU LAIKYTIS (2):

skirti pripažinimą nuo pritarimo. Jei paauglys ar paauglė nusidažė plaukus žaliai, mes neturite iš to daryti tragedijos, bet taip pat neturime tam pritarti ar skatinti;

savo sprendimus formuluoti aiškiai. Kad būtų išvengta ilgų bergždžių diskusijų ar konfliktų, mes turime nurodyti tik vieną tiesą: aiškų draudimą, aiškų leidimą arba neabejotiną pasirinkimo laisvę.

KADA REIKĖTŲ PSICHOLOGO/ PSICHOTERAPEUTO PAGALBOS

Jeigu paauglys: sunkiai susikaupia, neišlaiko dėmesio, jeigu tolygiai prastėja jo pažymiai, jeigu jį nuolat be aiškios somatinės priežasties vargina

skausmai įvairiose kūno vietose, jeigu jis tapo užsidaręs, pernelyg svajingas, laiką leidžia,

žiūrėdamas į lubas, jeigu elgesys tapo pernelyg netinkamas (smurto naudojimas,

seksualinis pakrikimas, narkotikų ar alkoholio vartojimas, atviras svarbių taisyklių ar elgesio normų nepaisymas),

jeigu jums ar draugams nors nežymiai užsiminė apie savižudybę,

TAIGI, ...

Konfliktai neišvengiami, kadangi tėvai privalo išmokyti vaikus: būti atsakingais suaugusiais žmonėmis;elgtis teisingai.

Paprasčiausias konflikto sprendimo būdas – užsidarymas ir vengimas bendrauti – yra taikliausias būdas paaugliui įskaudinti ir pridaryti visai šeimai dar daugiau žalos.

Paauglystėje, norint išlaikyti artimą ryšį su vaiku, tenka toleruoti daugiau dviprasmiškumo situacijose, susijusiose su įtaka, saugumu, atsakomybe, artumu.

Tėvai, norintys išsaugoti gerus santykius su paaugliu, turi gerbti jo poreikius ir didėjančią nepriklausomybę, svarbu daug kalbėtis su vaiku apie jam rūpimus dalykus.

Šeimos narių, kitų su paaugliais bendraujančių suaugusiųjų žmonių dėmesys ir supratimas itin svarbus sėkmingai įveikti paauglystės pereinamojo gyvenimo etapą.

Almonaitienė J. ir kt. Bendravimo psichologija. K., Technologija, 2001.

Fürst M. Psichologija. V., Lumen leidykla, 1999. Myers D. G. Psichologija. V., Poligrafija ir informatika, 2000. Radušis M. Paaugliai išgyvena nelengvą laikotarpį.

//Klaipėda/Sveikatos ritmas. 2004m. spalis.Žukauskienė R. Raidos psichologija. V., Valstybinis leidybos

centras, 1996.http://www.delfi.lt/news/DELFI_for_women/

Home_and_family/article.php?id=5324777http://www.skrynia.lt/modules.php?

name=News&file=article&sid=797http://www.skrynia.lt/modules.php?

name=News&file=article&sid=813

Naudota literatūra: