Lietuvos ekonomikos apžvalgaLietuvos ekonomikos apžvalgaNerijus MačiulisSwedbank vyriausiasis ekonomistas

© Swedbank

Lietuvos ekonomikos transformacija: 2008-2014

© Swedbank

Lygiai po šešių metų pertraukos – viršytas prieš krizę pasiektas pikasę p p

2005Q1 2006Q1 2007Q1 2008Q1 2009Q1 2010Q1 2011Q1 2012Q1 2013Q1 2014Q1

BVP indeksas, pikas=0

0.30.0

5.0

-5.7-5.0

-15 0

-10.0

-19.8-20.0

15.0

-23.8-25.0

Euro zona Estija Latvija Lietuva

© Swedbank 3

-30.0Šaltiniai:: Eurostat, Swedbank

Pašalintas pagrindinis disbalansas

Ei ji k it ž i i k b % BVP

10%

15%Einamoji sąskaita, užsienio prekyba, % BVP

0%

5%

10%

%

-5%

0%

-15%

-10%

-25%

-20%

2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014Prekių ir paslaugų balansas, % BVP

Prekių balansas, % BVP

© Swedbank 4

Einamosios sąskaitos balansas, % BVPŠaltinis: Lietuvos bankas, Swedbank

Sumažėjo privataus sektoriaus finansinis svertas

120Gyventojų skolos ir pajamų santykis, %

100

60

80 Euro zona

Estija

Latvija

40

Lietuva

20

0

2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012Šaltinis: Eurostat

© Swedbank 5

Lietuviai – mažiausiai pasiskolinę ES gyventojai

Gyventojų skolos ir pajamų santykis, %

ŠvedijaNoregija

AirijaOlandija

Danija

SuomijaPortugalija

IspanijaJK

Liuksembur…Švedija

PrancūzijaVokietijaAustrijaBelgija

Euro zonaSuo ja

56.9

80.5

VengrijaLatvijaČekijaItalijaEstija

j

37.7LietuvaSlovakijaSlovėnija

Lenkijag j

© Swedbank 6

0 50 100 150 200 250 300Šaltinis: Eurostat

Gyventojų indėliai vėl viršija finansinius įsipareigojimusį p g j

Namų ūkių paskolos ir indėliai, likučiai mln. LTL

30000

33000

27000

30000

21000

24000

15000

18000

15000

2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014Paskolos Indėliai

Š

© Swedbank 7

Šaltinis: Lietuvos Bankas

Perteklinis atsargumas, slopinamas ateities potencialasp

40

Investicijos pagal institucinį sektorių, % BVP8 4.

0

4.7

5.1

.1 4.6 5.7

30

35

40Estija Latvija Lietuva

5 22.3

2.2

3. 4

5.4

.1

4.1 5.4

3.1

3

4.9

4.3

4.3 4.

4

3.5 3.5 4.

2 5.2

4.9

20

25

21.7 21

.5 2 22

19.5

12.2

11.2 15

.3

15.4 22

.8

23.1

23.6

23.5

19.8

13.7

2.4 14.5

16.1 14

.6

15.4

17.5 19.2

16.5

9.7

5 .5 .9

5.

3.9 4

3.7

4

3.9

4.6 4.

4

3.7

25.3

21.1

8.310

15

5.4 6.7 9.

0

8.2

5.5

4.0

3.9

4.2

4.4

1.8 4.

9

4.7

4.8

5.0

3.6

2.1

2.6

2.3 4.3

4.0

3.6

3.7

3.9

3.6

2.2

2.2

2.1

1

12 9

9.5

11 10. 1

0

5

4 5 6 7 8 9 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 0 1 2 3

2004

2005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

2012

2013

2004

2005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

2012

2013

2004

2005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

2012

2013

Namų ūkiai Verslas Valdžia BendrosŠaltinis: Eurostat.

© Swedbank 8

Užimtųjų skaičius susitraukė beveik dešimtadaliu

Užimtųjų skaičius atskiruose sektoriuose (tūkst.) ir jų pokytis per 5 metus (%)

-13-36

-18-9

ŠvietimasStatyba

Apdirbamoji gamybaPrekyba

-2-5

4-5

Viešasis valdSveikatos priežiūra

TransportasŽėmės ūkis

Švietimas

16-7

-1620

2

Administracinė veiklaApgyvend., maitinimas

Pramonė (be apdirb.)Profesinė veikla

Viešasis vald.

37-6192

16

NT ijFinansinė veikla

Meninė, pramog. veiklaInformacija, ryšiai

Administracinė veikla

2013 200837

0 50 100 150 200 250

NT operacijos 2013 2008

Šaltinis: Statistikos departamentas

© Swedbank 9

Darbo rinkos lūžiai – negrįžtami

Darbo jėga ir darbingo amžiaus gyventojai (2005 = 100)

150

200

110

120gyventojai (2005 = 100)

100

150

100

110

5090

080

15-74 m. Gyventojai 15-64 m. GyventojaiDarbo jėga UžimtiejiBedarbiai tūkst (deš sk )

© Swedbank 10

Bedarbiai, tūkst. (deš.sk.)Šaltinis: Statistikos departamentas, Swedbank prognozės

Valstybės skola išaugo, bet išlieka viena mažiausių ESES

60%0%

Valdžios sektoriaus finansai, % BVP

50%-2%

37.8% 38.3%40.5% 39.4%

42.8% 42.5% 40%

-4%

21 1%

29.3%

20%

30%

-6%

21.1%19.4% 18.4% 17.9% 16.8% 15.5%

10%-8%

0%-10%

2003 2005 2007 2009 2011 2013 2015p

( ) ( )

© Swedbank 11

Bendroji skola (dešn.sk.) Biudžeto balansas (kair.sk.)Šaltinis: Finansų ministerija, Swedbank

Biudžeto struktūrinis deficitas – mažesnis, pertekliaus vis dar neprognozuojamasp p g j

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016

Valdžios sektoriaus deficitas

-0.5 -0.41

-0.5-1

0

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016

-3.2 -3 5

-1.9-1.3 -1.5

-1

-3.3 -3.2

-2.2 -2.2

-1.2

-2.5-2.9

-1.2-1.7

-2.3-1.9

-2.3-2.9

-1.9 -2-1.5

-4

-3

-2

3.5

-5.5

-3.8

-5.4-4.7 -4.4

7

-6

-5

-7.2-6.5

-9

-8

-7

-9.4-10

Valdžios sektoriaus deficitas, % BVP Struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas, % BVP

Šaltinis: Europos Komisija Swedbank

© Swedbank 12

Šaltinis: Europos Komisija, Swedbank

Valstybės skolinimosi kaina – istorinėse žemumose

Vyriausybės ilgalaikės palūkanų normos (Eurostat benchmarks)10

8

9

tai

7

Proc

en

5

6

3

4 Latvia, EUR Poland, PLN Lithuania, LTL

Lie Spl Sau Bal Lie Spl Sau Bal Lie Spl Sau Bal Lie Spl Sau Bal Lie Spl2

3

© Swedbank 13

Šaltinis: Reuters EcoWin

Lie Spl Sau Bal Lie Spl Sau Bal Lie Spl Sau Bal Lie Spl Sau Bal Lie Spl10 11 12 13 14

Baltijos šalių priklausomybė nuo Rusijos rinkos

© Swedbank

Rusijos ekonomika: silpsta, bet turi finansinių rezervų

Rusijos realios disponuojamos pajamos, mažmeninė prekyba ir nedarbo lygis

Valdžios ir centrinio banko rezervai, valdžios skola % BVPmažmeninė prekyba ir nedarbo lygis

20

25

8

10skola, % BVP

30

35

40

10

15

4

6

20

25

30

Skola

Nacionalinis Turto Fondas

0

5

0

2

10

15Centrinio banko rezervai

-10

-5

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014-4

-2

Nedarbas (dešn sk )

0

5

2008 2009 2010 2011 2012 2013Nedarbas (dešn. sk.)Realios disponuojamos pajamos (4 ketv. vidurkis), % YoYMažmeninė prekyba, % YoY

Šaltinis: Reuters Ecowin

Šaltinis: Reuters EcoWin

© Swedbank

Ar Lietuva labiausiai priklausoma ir pažeidžiama?

1 000

Embargo produktų eksportas į Rusiją 2013 metais, mln EUR

700800900

1,000

400500600700

100200300400

0

huan

iaPo

land

rman

yrla

nds

Fran

cenm

ark

Spai

nel

gium

inla

ndIta

lyre

land

Gre

ece

unga

ryst

onia

UK

Latv

iah

Rep

.w

eden

oven

iartu

gal

Cyp

rus

ulga

riaov

akia

Cro

atia

mbo

urg

man

ia

Lith P

Ger

Net

heF

Den Be F I r G Hu Es

Cze

ch Sw Slo

Po C Bu Slo C

Luxe

mR

o

© Swedbank 16

Prekybos kanalas: maždaug 15-20 proc. Baltijos šalių eksporto keliauja į Rusiją tačiau didžioji dalis yra reeksportaseksporto keliauja į Rusiją, tačiau didžioji dalis yra reeksportas

Prekių eksporto kryptis 2013 m., proc. nuo visų prekių eksporto

UA; 1%Estija

UA; 1%Latvija Lietuva

RU; 11%

UA; 1%

BY; 0%

LV; %

RU; 12%

;

BY; 2%RU; 20%

UA; 4%

10%

LT; 6%Kiti; 55%

LT; 17%

Kiti; 47%

BY; 5%

Kiti; 45%

FI; 16%

55%

EE; 13%

PL; 7%

LV; 10%

EE; 8%PL; 7%

Visas prekių eksportas sudaro 43proc. BVP (prekių ir paslaugų – 60%

of GDP)

Visas prekių eksportas sudaro 71proc. BVP(prekių ir paslaugų – 86

proc. BVP)

Visas prekių eksportas sudaro 64proc. BVP

(prekių ir paslaugų – 88 proc. BVP)

FI; 3% FI; 1%PL; 7%

- Rusija yra svarbi eksporto rinka Lietuvos gamintojams, tačiau nėra pagrindinė - 85 proc. eksporto yra reeksportas, todėl labiausiai pažeidžiamas – transporto sektorius.

© Swedbank 17

Kurie sektoriai yra labiausiai pažeidžiami?

8Medienos produktai

Lietuvos prekių eksportas į Rusiją, 2013 m., proc. nuo viso prekių eksporto tam tikrame sektoriuje

Lietuviškos kilmės

Mėsa ir pienas: apie 10 proc.

Alk h li i i i i i ji

20

15

15

13

8

Metalai

Kiti pramonės produktai

Plastikai ir gumos

Chemijos produktai Visas Alkoholiniai ir gaivieji gėrimai: apie 65 proc.

30

27

24

20

20

Popierius

Tekstilė

Paruošti maisto produktai

Gyvuliniai produktai

MetalaiDrabužiai: apie 35 proc.

37

34

31

30

M ši i į i i i

Statybinės medžiagos

Optiniai instrumentai

Transporto priemonės

Popierius

Daržovės ir vaisiai: apie75 proc

40

40

0 10 20 30 40 50

Daržovės

Mašinos ir įrenginiai

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas.

75 proc.

20 proc. prekių eksporto keliauja į Rusiją, bet tik 4,8 proc. lietuviškas kilmės produktų yra eksportuojama į Rusiją. Reeksportas yra labai svarbus, net jeigu eksportuojamos prekės nėra pagaminamos Lietuvoje, tarpininkai, saugojimo ir transporto sektoriai

© Swedbank 18

y , j g p j p p g j , p , g j pkuria pridėtinę vertę. Tai reiškia, kad Lietuvos pramoninkai yra mažiau pažeidžiami nei transporto sektorius.

Lietuvos priklausomybė nuo Rusijos nemažėja

Lietuvos prekių eksporto dalis tenkanti Rusijai

18%

20%

12%

14%

16%

8%

10%

12%

%

4%

6%

0%

2%

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Prekių eksportas į RusijąLietuv iškos kilmės prekių eksportas į Rusiją

Šaltinis: Statistikos departamentas.

© Swedbank

Ša s S a s os depa a e as

Importas iš Rusijos: ką importuojame ir kaip lengva tam surasti alternatyvų?lengva tam surasti alternatyvų?

Prekių importas iš Rusijos 2013 m., proc. nuo visų prekių importo tam tikrose prekių grupėse

29ViLietuva

6ViEstija Latvija

221

29

DaržovėsKiti pramonės …

Trasporto priemonėsViso

221

6

Plastikai

Transporto priemonės

Paruošti maisto …

Viso

222

9

Plastikai ir gymosTransporto priemonės

Optiniai instrumentaiViso

4442

Plastikai ir gumoPopierius

Statybinės medžiagosParuošti maisto …

5543

Popierius

Statybinės medžiagos

Taukai ir aliejai

Odos produktai

7443

Chemijos produktaiPopieriusMineralai

Paruošto maisto …

25986

Taukia ir aliejiaChemijos produktaiMedionos produktai

Metalai

3124

97

5

M di d kt i

Mineraliniai produktai

Chemijos produktai

Metalai

Popierius

2817

99

Mineraliniai produktaiMetalai

Medionos produktaiTaurieji metalai

84

0 20 40 60 80 100

Mineraliniai produktai

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas.

31

0 10 20 30 40 50

Medienos produktai

Šaltinis: Estijos statistikos departamentas.

29

0 10 20 30 40 50

Taukai ir aliejai

Šaltinis: Latvijos statistikos departamentas.

Importui iš Rusijos dažniausiai galima surasti alternatyvų. Labiausiai pažeidžiama – Lietuva.Didžiausia priklausomybė – energijos importas. Inčukalnio saugykla – ne išsigelbėjimas.

© Swedbank 20

y g j gy g j

Rusijos Achilo kulnas

Brent rūšies naftos kaina, USD

125

130

120

125

Bar

rel 110

115

US

D/B

100

105

90

95

Sau Bal Lie Spl Sau Bal Lie Spl Sau Bal Lie Spl Sau Bal Lie85

90

© Swedbank 21

Source: Reuters EcoWin11 12 13 14

Lietuvos ekonomika 2014-2016: augimą slopins išoriniai ik i iveiksniai

© Swedbank

Vidaus paklausa atsvers neigiamą besitraukiančio eksporto poveikį

15%

BVP augimo sudėtinės dalys

5 0%

10%

15%

3.8%1.8%

5.0% 4.0% 3.6% 3.8%2.4%

3.6% 3.2% 3.1%5%

-5%

0%

-10%

2012 2013 20142012 2013 2014Namų ūkių vartojimas Vyriausybės vartojimasInvesticijos (išsk. atsargas) AtsargosGrynasis eksportas BVP augimas

© Swedbank

Grynasis eksportas BVP augimas

Šaltinis: Statistikos Departamentas, Swedbank

Darbo rinkoje išliks teigiamos tendencijos, bet aštrės struktūrinio nedarbo problema

24%

Darbo rinka

13.8%17.8%

15.4%13.4% 11.8% 10.9% 9.7%12%

16%20%

5.8% 4.2% 5.8%

0%4%8%

12%

-8%-4%0%

-12%

2004 2006 2008 2010 2012 2014p

Nedarbo lygisNedarbo lygisNominalus bruto (iki mokesčių) atlyginimų augimasPridėtinės vertės, tenkančios vienam užimtajam, augimas

Š lti i St ti tik d t t S db k

© Swedbank 24

Šaltinis: Statistikos departamentas, Swedbank

Po ilgos pertraukos – paskolų portfelio augimas

Paskolų portfelio metinis augimas, %

6%

8%

10%

0%

2%

4%

%

-4%

-2%

0%

-10%

-8%

-6%

2010 2011 2012 2013 2014Vidaus kreditas Nefinansinėms įmonėmsNamų ūkiams

© Swedbank 25

Namų ūkiamsŠaltinis: Lietuvos Bankas

Lūkesčiai blogėja, bet panikos nėra

11020

Ekonominių vertinimų rodiklis (pašalinus sezoniškumą)

1000

90-20

80-40

2011 2012 2013 20142011 2012 2013 2014PramonėPaslaugosVartotojaiMažmeninė prekybaStatybosEkonominis vertinimas (ilgalaikis vidurkis = 100), deš.sk.

Šaltinis: DG ECFIN

© Swedbank

Šaltinis: DG ECFIN

Ačiū už dėmesį!

Ekonomikos apžvalgos, prognozės, analizė:p g , p g ,www.swedbank-research.com