Ð iame numeryje:

7 Dr. Aleksandras VitkusMaþosios Lietuvosistorijos ávykiøchronologija

8

Nr. 16 (586) 2005 m. rugpjûèio 20 d. Lietuvos istorijos laikraðtis ISSN 1392-0677 Kaina 1 Lt

Nukelta á 4 p.

Kun. jubil. prof.baþn. t. habil. dr.Prano Vaièekonio kalba,pasakyta ð.m. rugpjûèio17 d. Kernavëje,skirta paminëti mons.Èeslovo Krivaièio(1921�1945�2004) mirtiesmetines

Nukelta á 2 p.

6�7 Algirdas ÞemaitaitisMisionieriai ið MaþosiosLietuvos

Akad. prof. habil. dr.Zigmas ZINKEVIÈIUS,Vilnius

Tai ne recenzija. Istoriko knygà tegurecenzuoja istorikai. Kaip kalbotyros spe-cialistas noriu pasamprotauti tik dël vie-no kito teiginio, susijusio su kalbos istori-ja, anaiptol nesiekdamas autoriaus kriti-kuoti.

Lietuviø istorikø darbuose áprasta pai-nioti ðaliø pavadinimus (Kijevo) Rusia ir Ru-sija, antràjá vartoti vietoj pirmojo. Tai so-vietinës istoriografijos palikimas, kuriampradþià davë Rusijos imperialistiniai sie-kiai. Tokio netikslaus vartojimo pasitaikoir A. Bumblausko veikale. Jam sàlygas su-darë dvireikðmis etnonimas rusas � nuo Ru-sia ir nuo Rusija, taip pat vienodas dviejøskirtingø kalbø pavadinimas rusø kalba ��Rusios kalba� ir �Rusijos kalba�, o tai jaulingvistinë problema. Pasiaiðkinkime jà.

Slavistai tvirtina, kad slavø ðaka, vadi-nama rytø slavais, maþdaug apie XIII a. pra-dëjo skilti á tris atðakas, ið kuriø iki XVI a.susiklostë trys kalbos, kurias ðiandien va-

Kelios mintys, kurios kylaskaitant Alfredo BumblauskoSenosios Lietuvos istorijà 1009�1795 m.

diname rusø,gudø (baltaru-siø) ir ukrainie-èiø kalbomis.Jas vartoja trysðiø kalbø pa-grindu susida-riusios tautos:rusø, gudø irukrainieèiø. Ta-èiau gerokaianksèiau, dar Xamþiuje, rytøslavø þemësesusikûrë Rusiosvalstybë su sos-tine Kijevu, to-

Akad. prof. habil. dr.Zigmas Zinkevièius

dël daþnai vadinama Kijevo Rusia. Tosvalstybës atsiradimo negalima nesieti suvikingø epochoje (maþdaug VIII a.) per ry-tø slavø (anksèiau buvusias baltø) þemesupëmis ir eþerais nusidriekusiu garsiuojuvariagø (taip slavai vadino vikingus, þo-dis ið sen. skandinavø *varingr �sàjungi-ninkas, bendrijos narys�) vandens keliunuo Baltijos jûros á Juodàjà, kuris suartino

Nukelta á 3 p.

2005 m. liepos 11 d. Lietuviø evangelikøliuteronø iðeiviø vyskupas Hansas JurgisDumpys Vilniuje su Maþosios Lietuvos

enciklopedijos tomuAutoriaus nuotr.

Maþoji Lietuva

Kuo graþûs maþlietuviai arbavyskupo H.J.Dumpio vieðnagëVytautas KALTENIS, Vilnius

Maþosios Lietuvos enciklopedijos(MLE) rengëjus aplankë sveèias ið Èika-gos � Lietuviø evangelikø liuteronø ið-eiviø vyskupas Hansas Jurgis Dumpys.Tai pagarbos þenklas MLE darbinin-kams ir domëjimasis, kaip mums seka-si, kuo iðeivija gali prisidëti prie ðio kil-naus darbo. Keturtomæ Maþosios Lietu-vos enciklopedijà leidþia Pasaulio Maþo-sios Lietuvos fondas (MLF) drauge suMokslo ir enciklopedijø leidybos institutu(MELI) Vilniuje.

Birþelio mënesá Èikagoje buvo Maþo-sios Lietuvos fondo nariø ið JAV ir Kana-dos visuotinis suvaþiavimas, kuris apta-rë pastarøjø ketveriø metø veiklà ir iðrin-ko naujàjà MLF tarybà. MLF tarybos pir-mininkas Vilius Trumpjonas, nariai: prof.dr. Jurgis Arvydas Anysas, Ieva Toleiky-të-Adomavièienë, kun.Valdas Auðra, Ra-mûnas Arvidas Buntinas, vyskupas Han-sas Jurgis Dumpys bei MLE sumanytojas,

Trakø rajono laikraðtis

Skelbimai ir reklamapriimami el. paðtu

trakuzeme.reklama@voruta.ltTel.: 8-528-55331; 8-528-51266

Mob. tel.: 8-620-28638

Èeslovas Jurðënas � sueigos pasMartynà Jankø Bitënuose globëjasTreèius metus ið eilës Bitënuose, Pa-

gëgiø savivaldybës Lumpënø seniûnijo-je, netoli Tilþës ir Ragainës, prie garsio-jo Rambyno, ant Nemuno kranto rengia-ma �Sueiga pas Martynà Jankø Bitënuo-se�. Ðiemet sueigos globëjas buvo LRSeimo pirmininko pavaduotojas, þurna-listas Èeslovas Jurðënas. Pirmaisiais me-tais, t.y. 2003-iaisiais, sueigos globëjasbuvo prezidentas Rolandas Paksas, kaiant Rambyno kalno buvo rasta neþiniaið kur atsiradusi bomba ir vos nesuga-dinusi viso renginio.Taèiau viskas bai-gësi laimingai.

Pernai buvo minimas lietuviø spau-dos lotyniðkais raðmenimis atgavimoðimtmetis ir Bitënuose iðsamø praneði-mà padarë prof. Antanas Tyla (�Voru-ta� Nr. 15 (561) �Lietuviai prieð Rusijosimperijà (1865�1904)�. Tai iðsami apy-braiþa apie lietuviø spaudos draudimà,paremta gausiais ðaltiniais, ji gerai deralietuviø spaudos istorijai nagrinëti ir to-dël istorijos mokytojai ja turëtø nuolatnaudotis.

Danos Zacharevièienës nuotr.

Maþoji Lietuva: �GràþinkiteJankui, kas priklauso Jankui��Maþojoje Lietuvoje, Bitënuose, vykusiame kasmetiniame susiëjime bandomapraskleisti kultûros paveldo naikinimo Maþojoje Lietuvoje uþdangà

Ieva Jankutë ir ðventës dalyviai prie M. Jankaus dar iðlikusios darþinës, kuri buvo privatizuota

2005 m. rugpjûèio 20 d. Nr. 16 (586)2 Voruta

Atkelta ið 1 p.

2005 m. liepos 13 d. Dituvos deðimtmetëspagrindinës mokyklos mokytoja

Alanta Zapalskienë, priëmusi vyskupoH.J.Dumpio dovanà � Maþosios Lietuvos

enciklopedijos I ir II tomus

Maþoji Lietuva

Kuo graþûs maþlietuviai arba vyskupo H.J.Dumpio vieðnagë

Lietuvininkø bendrijos �Maþoji Lietuva� seimelio pirmininkë, Baltijos regiono istorijos irarcheologijos instituto direktorë dr. Silva Pocytë, Jûratë Vitkienë ir Milda Kazlauskienë

MELI direktorius Rimantas Kareckas, vyskupas Hansas Jurgis Dumpys ir MLE grupës vedëjas,vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas dr. Martynas Purvinas

2005 m. geguþës 1 d. Maþosios Lietuvosfondo tarybos ir Èikagos Maþosios Lietuvos

lietuviø draugijos pirmininkas ViliusTrumpjonas Vilniuje

Autoriaus nuotraukos

2005 m. liepos 12 d. Kun. Darius Petkûnassveikina Rûtà Këkðtaitæ-Maèiûnienæ uþ

Maþosios Lietuvos kultûros paveldo saugoji-mà apdovanotà Lietuvos didþiojo kunigaikð-

èio Gedimino ordino medaliu, Klaipëda

vyriausiasis organizatorius ir tvarkytojasprof. dr. Vilius Pëteraitis. MLF veikla busvykdoma vadovaujant tarybai, kuri rû-pinsis ir tolesniu MLE rengimu bei lei-dimu.

MLF tarybos nariui vysk. H.J.Dum-piui buvo parodytas beveik ápusëto MLEIII tomo maketas (lauþinys) � �M� ir �N�raidþiø straipsniai � 300 puslapiø tekstosu iliustracijomis, spalvotais þemëlapiais,taip pat �O� raidës straipsniai skiltyse, ku-rias, po redakcinës kolegijos nariø ir eks-pertø (konsultantø) pastabø, tvarko MLEvyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas dr.Martynas Purvinas.

Dr. M.Purvinas sveèiui pasiguodë,kad nesant pastovaus finansavimo, re-daktoriai daþnai keièiasi, be to, trûkstaMaþosios Lietuvos þinovø, todël daug kàjam tenka spræsti paèiam.

Grupë didþiuojasi mokslinës redak-torës-maketuotojos Aliutës Zimanienësdarbu, kuri yra savo srities profesionalë,atlieka uþduotis gerai ir sparèiai: gauda-ma tekstus su didelëm pertraukom, kolkas suspëja maketà pateikti laiku, pagalgrafikà.

MELI direktorius Rimantas Karec-kas kalbëjo, kad poreikis geras knygasLietuvoje didëja, tvirtesnë dabar ir vals-tybës parama leidëjams, taèiau be MLFskiriamø lëðø normaliai leisti MLE ne-pajëgtø. MLE I ir II tomai iðëjo maþdaugið pusës valstybës ir MLF sukauptomislëðomis. Maþosios Lietuvos enciklope-dija savalaikë knyga. Neseniai MLE ren-gëjø grupë ásitikino, kaip ði knyga rei-kalinga Karaliauèiaus lietuviams. Ir netik lietuviø klasëms ar fakultatyvams,bet ir kitiems. Per kraðto paþinimo pa-mokas ið jos verèiami atskiri straipsniaiá rusø kalbà. Ðiemet pinigø MLE rengi-mui pakanka, kadrai sukomplektuoti,bet kitø metø pradþiai vël lauksimeMLF paramos, sakë direktorius.

Garbusis sveèias vyskupas H.J.Dum-pys palinkëjo MLE ir MELI vadovamspasitelkti ekspertø daugiau maþlietuviø,remtis atskirø srièiø specialistais, ðiaip,atrodo, tuo kà pamatë ir iðgirdo likopatenkintas. Papraðë perduoti MLE I irII tomus Dituvos mokyklai, kurioje1939�1943 metais mokësi. Taip pat per-davë �Labas dienas� Rûtai Këkðtaitei-Maèiûnienei, lietuvininkø bendrijos

�Maþoji Lietuva� seimelio vicepirminin-kei, valstybinio apdovanojimo proga.

Hansas Jurgis Dumpys gimë 1933liepos 7 d. Nibruose, netoli Priekulës. Të-vai Jonas Dumpys ir Maria Purvinaitë-Dumpienë buvo stambûs ûkininkai. Dë-dë Jurgis Dumpys, taip pat ûkininkas,1923 m. Klaipëdos kraðto sukilimo daly-vis. Jis sukilëliams perdavë kulkosvaidáir kelis ðautuvus, pirktus ið bermontinin-kø, rûpinosi jø maistu ir ðiltesne apran-ga, savo veþimais veþë suþeistuosius áGargþdø ligoninæ. Jo ûkyje trumpai bu-vo ásikûræs sukilëliø vyriausiojo vado Jo-no Budrio ðtabas.

Hansas mokësi Dituvos pradþios mo-kykloje, metus Klaipëdos Luizës gimna-zijoje, 1944 m. pasitraukë á Vokietijà, kurbaigë 6 gimnazijos klases. 1949 m. apsi-gyvenæs JAV ágijo brandos atestatà. Vë-liau studijavo filosofijà ir teologijà, su pa-gyrimu baigë Èikagos liuteronø teologi-jos mokyklà, 1965 m. Hardvardo univer-sitete ágijo teologijos magistro laipsná. Þi-nias gilino Drew bei Princetono (JAV) ir

Tubingeno (Vokietija universitetuose).1965�1966 m. dëstë teologijà Augsburgokolegijoje.

1960 m. ordinuotas kunigu, H.J.Dumpys paskirtas á Detroito �Vilties�liuteronø parapijà, kunigavo dar kelioseKanados liuteronø parapijose, pamaldølietuviø kalba laikyti vykdavo á Kanadosir á JAV miestus. 1988 m. ávesdintas á Lie-tuviø evangelikø liuteronø �Tëviðkës�parapijà Èikagoje, kurioje kunigauja irdabar.

Nuo 1987 m. kun. H.J.Dumpys buvolietuviø evangelikø liuteronø iðeivijosbaþnyèios vyriausiosios tarybos narys,1989�1991 m. jos pirmininkas, 1988�1991m. lietuviø evangelikø liuteronø iðeivijosbaþnyèios viceprezidentas, nuo 1991 m.lietuviø evangelikø liuteronø iðeiviø vys-kupas. �Naujojo giesmyno�, Biblijos ver-timo á lietuviø kalbà komitetø narys, vi-cepirmininkas. Þurnalo �Sveèias� redak-cinës kolegijos narys, �Marguèio� radijoreliginës valandëlës vedëjas. Iki 1990 m.buvo lietuviø skautø sàjungos pirmijos

narys ir protestantø skautø dvasios va-dovas, lietuviø evangelikø liuteronø ben-druomenei uþsienyje atstovavo Pasaulioliuteronø sàjungos suvaþiavimuose (1957,1997 m.).

Lietuvoje nemaþai yra nuveikæs Ma-þosios Lietuvos fondo ir Èikagos Maþo-sios Lietuvos lietuviø draugijos vardu.1993 ir 1995 m. dëstë teologijà Klaipëdosuniversitete, dovanojo jo teologijos cen-trui daugiau kaip 1000 religiniø knygø,JAV rinko lëðas Martyno Maþvydo pa-minklui Klaipëdoje.

Maþlietuviø iðeivija, kuri remia MLE,nëra atitrûkusi nuo mûsø kasdienybës.Baigæs kadencijà MLF valdybos pirminin-kas prof. dr. J.A. Anysas lankësi bene triskartus, kasmet vizituoja Karaliauèiaus lie-tuviðkas saleles Vilius Trumpjonas, neap-lenkdamas Klaipëdos ir Vilniaus, ðiemettëviðkëje vieðëjo kun. Valdas Auðra, skait-linga Buntinø ðeimyna. Þinia, tie, kurieneranda savo namø, ir tie, kurie dar ran-da, rûpinasi, kad bent jø kaimo vardas ið-liktø enciklopedijoje.

3Voruta 2005 m. rugpjûèio 20 d. Nr. 16 (586)

Atkelta ið 1 p.

Tæsinys kitame numeryje

Kelios mintys,kurios kyla skaitant Alfredo BumblauskoSenosios Lietuvos istorijà 1009�1795 m.rytø slavø gentis tiek su Skandinavijoskraðtais, tiek su Bizantija bei jos kraðtuKonstantinopoliu, pagyvino prekybiniusir kitokius ryðius. Tai turëjo didelæ reikð-mæ tolesnei rytø slavø raidai. Vikingø (va-riagø) poveiká rytø slavams, be kita ko, ro-do skandinavø kilmës pirmøjø Rusios ku-nigaikðèiø vardai, greièiausiai skandina-viðkas ir pats ðalies pavadinimas Rusia beietnonimas rusas, plg. Bizantijos graikø Rôs�vikingas�, arabø Rûs �vikingai Ispanijo-je ir Prancûzijoje�, suomiø Ruotsi �Ðvedi-ja�. Senuosiuose Bizantijos graikø tekstuo-se Dniepro slenksèiø skandinaviðki vardaitraktuojami kaip rusiðki, t.y. germaniðki,ir skiriami nuo jø slaviðkø atitikmenø. Ma-noma, jog etnonimui rusas pradþià davëskandinavø þodis róth �irkluotojas�. Ban-dymai árodyti slaviðkà ðio etnonimo kil-mæ nëra átikinantys.

Þodis rusas siejamas su Rusios valsty-bës pavadinimu, o ne su daug vëliau(XVIII a. pradþioje) atsiradusia Rusija. To-dël A. Bumblausko veikale þodþio Rusijavartojimui kalbant apie XII�XIII a. ávykius(p. 32) negalima pritarti, nes tokios ðaliestada dar nebuvo. Juo labiau negalima pri-tarti þodþio Rusija vartojimui kalbant apieKvendlinburgo (Quedlinburg) analus, pa-versti Rusios lotynizuotà formà Russia da-bartiniu Rusijos valstybës pavadinimu.Sàvokø Rusia ir Rusija painioti nereikëtø,juo labiau istorikams. Vartojant etnonimàrusas ir kalbos pavadinimà rusø kalba to-kio pobûdþio darbuose bûtø pravartu nu-rodyti, kuria ið dviejø þodþiø reikðmiø jievartojami. Reikia aiðkiai skirti rusø �Ru-sios gyventojø� kalbà nuo dabartinës rusøkalbos, kuri anuomet dar tik formavosi Di-dþiojoje Maskvos Kunigaikðtijoje, pama-þu atsikratydama, ypaè raðomasis jos va-riantas, senosios (baþnytinës) slavø kalbosátakos. Þymusis rusø kalbos istorikas G.Chaburgajevas dël ðiø þodþiø raðë, jog et-nonimas rusas skirtingais rytø slavø isto-rijos laikotarpiais þymëjo ne tà patá objek-tà, kad rusas iki XIV a. ir rusas po XIV a. �tai skirtingø tautø (ir kalbø) pavadinimas,kad abu tarpusavyje susijæ tik istorine pri-klausomybe, bet jokiu bûdu tai buvo nevienas etnosas (ar kalba). Pateikiu G. Cha-burgajevo citatà originalo kalba: �Èñòîðèÿýòíîíèìà ðóññêèé óêàçûâàåò íà òî, ÷òî îäíîè òîæå îáîçíà÷àþùåå â ðàçíûå ïåðèîäûèñòîðèè âîñòî÷íûõ ñëàâÿí ñâÿçàíî ñðàçíûìè îáîçíà÷àåìûìè: ðóññêèé äî XIV â.è ðóññêèé ïîñëå XIV â. � ýòî íàèìåíîâàíèåðàçíûõ íàðîäîâ (è ÿçûêîâ), ñâÿçàííûõ ìåæäóñîáîé èñòîðè÷åñêîé ïðååìñòâåííîñòüþ, íîíè â êîåì ñëó÷àå íå ïðåäñòàâëÿþùèõ îäèííàðîä (èëè ÿçûê) íà ðàçíûõ ýòàïàõðàçâèòèÿ� (Õàáóðãàåâ Ã. À. Ñòàíîâëåíèåðóññêîãî ÿçûêà. Ïîñîáèå ïî èñòîðè÷åñêîéãðàììàòèêå. Ìîñêâà, 1980, ñ. 15).

Terminologinei painiavai iðvengti da-bar rusø mokslininkai ið ðiaip asmenysvietoj etnonimo ðóññêèé, turëdami omeny-je dabartiná rusà, kartais vartoja ðîññèàíèí.

Terminø rusas, rusø kalba dviprasmy-bë sudaro nemaþa painiavos net kalbinin-kams. Dël to kalbos istorikams neretaitenka aptarinëti, kuri rusø kalba turimaomenyje: dabartinë ar Rusios kalba. Visoto lengvai iðvengia lenkai, turëdami nevienà, bet du terminus: jæzyk ruski �Ru-sios kalba� ir jæzyk rosyjski �dabartinë ru-sø kalba�.

Ið viso to, kas pasakyta, turëtø bûti aið-kø, kad negalima laikyti tiksliu Rusijos va-dinimà naujàja rusø valstybe, kaip ir Kije-vo Rusios rusø vadinimà senrusiais (p. 21),nes tuo atveju abu terminai suponuoja vie-nà tautà (valstybæ), ko ið tikrøjø nebuvo.Negali nekliûti ir teisybës neatitinkantisA. Bumblausko siûlymas Kijevo valstybævadinti Rusija, o ne Rusia, nors tam esàlabai prieðinasi kai kurie ukrainieèiømokslininkai (p. 21).

Istorikø darbuose tenka neretai skai-tyti netikslø formulavimà kalbant apie se-novës baltus, ypaè aptariant jø kilmæ ir rai-dà. Tai bûdinga ir A. Bumblausko veika-lui. Visuotinai priimta, kad I tûkstantme-èio prieð Kristø viduryje baltai suskilo á va-karø ir rytø baltus (pavadinimai sàlygi-niai, bet baltistø plaèiai vartojami), taigijie tada jau nebebuvo vienodi, stipriai sky-rësi, o A. Bumblausko veikale tvirtinama,kad baltø gentys turëjusios susiformuoti,taigi atsirasti, tik mûsø eros pirmaisiaisamþiais (p. 28). Tai klaidinantis teiginys.Kalbininkus ðokiruoja ir tvirtinimas, kadupëvardþiai esantys senesni uþ eþerø var-dus (p. 22). Ið tikrøjø, tiriant tautø etno-genezæ, visi vandenvardþiai (hidronimai),tiek upëvardþiai, tiek ir eþerø vardai, yravienodai svarbûs kaip pats seniausias var-dyno sluoksnis, tarp vienø ir kitø ðiuo at-þvilgiu skirtumo nëra, prieðingai negu gy-venvieèiø pavadinimai, kurie neretai bû-na þmoniø kaitaliojami. Tai labai svarbinuostata baltø vandenvardþiø studijoms,kuriø dëka buvo iðtirtas baltø kalbø se-novëje paplitimas ir tos studijos tapo kel-rodþiu archeologijos tyrimams.

Ðiais klausimais nemaþa painiavos yraáneðæ ir savamoksliai �kalbininkai�, nepai-santys mokslo nustatytø garsø raidos dës-niø ir kuriantys savo �teorijas�, neva pa-teisinanèias jø iðankstines iðvadas, nere-tai fantastiðkas. Jø raðliavos formulavimai,neatitinkantys tikrovës, kartais daro áta-kà kitø mokslo srièiø specialistams. AntaiA. Bumblausko veikale senosios prûsøgenties aisèiø vardas vedamas ið estijai (�ðal-tiniuose minimas aisèiø, o tiksliau estijøvardas�, p. 26). Ið tikrøjø forma estijai yraantrinë, atsiradusi lotynø kalbos dvibalsiuiai (raðë ae) suvienbalsëjus ir virtus ç.

Lietuviø kalbos istorikus ðokiruoja irtvirtinimas, esà kalbininkai nustatë, kadapie VII a. lietuviø kalba atsiskyrë nuo lat-viø kalbos (p. 22). Ið tikrøjø buvo prie-ðingai. Abiejø kalbø iðsiskyrimà beitolesnæ raidà galima schema-tiðkai pavaizduoti taip:

Lietuviø kalba yra tiesioginis rytø bal-tø tæsinys, o latviø kalba kilo ið ðiaurinësrytø baltø atðakos, nutolusios nuo kitø ry-tø baltø (pietiniø, taigi ir lietuviø kalbos)greièiausiai apie VII a. dël finø substrato.Archeologai vieningà lietuviø materiali-næ kultûrà aptinka jau nuo V a. antrosiospusës (uþuomazgø randa net II�III a.), tai-gi maþiausiai du ðimtmeèius iki rytø bal-tø ðiaurinës dalies atsiskyrimo. Tuo bûduapie tariamà lietuviø atsiskyrimà nuo lat-viø negali bûti ir kalbos.

Teiginys, kad sëliai á istorijos ðaltiniuspateko vëlai, kad juos paminëjo tik Kala-vijuoèiø ordino kronikininkai XIII a. pra-dþioje (p. 28), reikalauja patikslinimo, ka-dangi pastaraisiais laikais keliama mintis,jog sëliai yra minimi viename romënø þe-mëlapyje, vadinamame Tabula itinerariaPeutingeriana, sudarytame III ar IV a., ku-rio kopijos iðlikusios ið X�XII a. Tame þe-mëlapyje suþymëti ano meto Europos van-dens keliai. Viena ið upiø, átekanèiø á Bal-tijos jûrà, vadinama Fluvius Sellianus, t.y.Sëliø upë. Tà upæ tyrëjai linkæ tapatinti suDauguva. Ðio vandens kelio pradþia (arpabaiga) paþymëta Caput fl(uvii) Seliani�Sëliø up(ës) þiotys�. Dauguvos vadini-mas sëliø upe neturëtø kelti nusistebëji-mo, nes sëliø gyvenami plotai ið tikrøjøbuvo nusidriekæ pagal Dauguvà, o mûsøeros pradþioje sëliai galëjo gyventi dar to-liau Dauguvos þemupyje, net jos þiotyse,juoba kad sëlius prie Rygos (ðalia kitø gen-èiø) mini ir Kalavijuoèiø ðaltiniai. Taigi së-liai ið tikrøjø gali bûti viena ið anksèiau-siai paminëtø baltø genèiø.

Istorikø darbuose neretai pasitaiko ne-tikslumø apibûdinant prûsø kalbà ir pa-èius prûsus. Pavyzdþiui, A. Bumblauskoveikale ðalia prûsø, kaip lygiavertës jiemsgentys, nurodomi skalviai ir nadruviai (p.26, 46). Ið tikrøjø skalviais ir nadruviaisbuvo vadinami senosios Prûsos tam tikrøsrièiø gyventojai prûsai, srièiø, kuriosegreièiausiai gyventa miðriai su lietuviais,ypaè Skalvoje. Netikslus bei klaidinantistvirtinimas, kad XVI a. buvo leidþiamiprûsø kalba ne tik katekizmai, bet ir þo-dynai (p. 57). Neiðleista nei vieno þody-no, iðliko tik du nedideli rankraðtiniai þo-dynëliai. Buvo spausdinami vien prûsið-ki katekizmai, kuriø iðleisti net trys.

Norisi pareikðti kelias pastabas dëlLietuvos vardo kildinimo. Upelës Lietau-ka pavadinimas yra suslavintas, bet ið gy-vosios kalbos turime uþraðytà ir origina-lià formà Lietavà. Taèiau kaþkodël visi ási-kandæ laikosi vien suslavintos Lietaukos(p. 22). Tvirtinimas, kad ði upelë vardàturëjusi gauti nuo kraðto (þemës) pava-dinimo, bet ne atvirkðèiai (p. 22), kertasisu baltams bûdingu etnonimø raidos mo-deliu: vandenvardis g kraðtavardis g tau-tovardis, todël vargu ar gali bûti teisin-gas. Tà patá reikia pasakyti ir apie rëmi-màsi Artûro Dubonio iðvedþiojimais(nors ðio pavardë ir neminima, p. 22), ku-riuose savavaliðkai, nepaisant garsø rai-dos dësniø, suplakamos á vienà ðaknysliet- (Lietuva), leit- (leitis, wojtowstwo Liej-towska), lait- (Laièiai), o taip elgtis gali tiksavamokslis �kalbininkas�. Plaèiau apietà suplakimà þr. Z. Zinkevièius, Rinkti-niai straipsniai, III, 135�136, 146�151.

Naudojantis vien raðytiniais istorijos ðal-tiniais sunku nustatyti senàjà lietuviø etni-næ teritorijà, kuri, kaip rodo lietuviðkos kil-mës vietovardþiø paplitimas, praeityje bu-vo daug didesnë negu dabartinë. �Prisiriði-mas� prie dabartinës ar palyginti netolimo-je praeityje buvusios etninës lietuviø terito-rijos (p. 23) veda prie klaidingø iðvadø netik lietuviø etnogenezës, bet ir Lietuvosvalstybës kilmës klausimais. Istorikams bû-tina pasinaudoti kalbininkø ir archeologøtyrimais. Tai matyti jau ið ðio þemëlapio:

Norisi pareikðti porà pastabø dël Lie-tuvos kunigaikðèiø vardø raðymo. Istori-jos ðaltiniuose jie uþraðyti nelietuviðkai irlabai iðkraipyti. Tikràsias lietuviðkas jøformas patikimai atkûrë kalbininkai, dau-giausia Kazimieras Bûga, ir jas dabar visivartojame. Abejonæ gali kelti tik vëlesni,po Lietuvos krikðto vartoti vardai, kuriøsenosios tautinës formos maþai tesiskyrënuo panaðiø krikðtavardþiø, ðaltiniuoseabeji daþnai buvo painiojami. Toks yraÞygimantas � Zigmantas. Versti Zigmantaisvisus ðaltiniø Þygimantus, tarp jø ir Vytau-to Didþiojo brolá Þygimantà (p. 170), var-gu ar reikëtø, juoba kad gudø kalboje, áta-kojusioje senosios Lietuvos valdovø rað-tinës kalbà, vyko atvirkðèias procesas: tennet paprastø þmoniø krikðtavardá Zig-mantas stipriai paveikë Þygimantas. Manrodos, tuos mûsø didþiuosius kunigaikð-èius, visø pirma Gediminaièius, kurie ðal-tiniuose neretai vadinami Þygimantais,pakrikðtyti Zigmantais nereikëtø. Kas ki-ta svetimtauèiai valdovai (Vazos), kuriegalëtø likti Zigmantais, nors lietuviai irjuos kartais vadindavo Þygimantais.

Ðaltiniuose taip pat vartojamos sulen-kintos mûsø didikø pavardës. Antai Gos-tautai (tai senas veldinys � dvikamienis as-menvardis su pirmuoju dëmeniu Gos- :gostis �atkusti, atsigauti, susivokti�) pa-versti Goðtautais (p. 183 ir kt.; dëmens *Goð-nëra!), pirmasis lietuviø leksikografas Sir-vydas ilgai buvo vadinamas sulenkintapavarde Ðirvydas, kol pagaliau jam buvogràþinta tikroji taisyklinga lietuviðka pa-vardë. Keisti visuotinai ásigalëjusià sulen-kintà formà autentiðka lietuviðka nëralengva, bet ámanoma. Tai rodo minëto Sir-vydo pavyzdys. Taèiau vartojant sulen-kintà formà reikëtø bent nurodyti (kad irskliausteliuose) pirmykðèià taisyklingàformà. Ta proga norisi pataisyti klaidingàA. Bumblausko teiginá, esà Maþvydas vi-sà gyvenimà vartojo lotyniðkà savo var-do formà Martinus Mosvidius (p. 238). Tainetiesa. Akrostiche, kurá sudaro knygelëjeForma krikðtymo (1559 m.) ádëtõs Liuteriogiesmës dviejø prieðpaskutiniø pastraipø(J. Gerulio leidimo 1338�1347, 1993 m. lei-dimo 1878�1887 pirmosios eiluèiø raidës,Maþvydas pats áraðë lietuviðkà savo pavar-dës formà MARTINUS MASZWIDAS. TaiMaþvydo tyrëjams gerai þinomas faktas.

Keistai atrodo Maskvos carø Vosyliø irIvanø pavertimas Bazilijais ir Jonais (p. 223).Juk tai tie patys krikðtavardþiai, tik vieni(Vosylius, Ivanas) gauti ið Bizantijos per ry-tinius slavus, kiti (Bazilijus, Jonas) � ið Ro-mos per vakarø slavus (lenkus). Pirmieji� kanoniniai Rytø apeigø krikðèionybësvardai, antrieji � tokie patys Vakarø krikð-èionybës. Ar reikia tà skirtumà suniveliuo-ti? Ir vieni, ir kiti Lietuvoje buvo ilgà lai-kà vartojami kaip krikðtavardþiai, iðlikoir dabartinëse pavardëse, plg. pavardesVosylius, Ivonas (Ivonaitis) ir Bazilius, Jonai-tis. Kai vieðpatavo carai Vosyliai ir Ivanai,Maskvoje jokiø Bazilijø ir Jonø nebuvo nëkvapo. Taigi ðiø carø vardø lietuviðkaivartotinos formos, man rodos, dar svars-tytinos. Kas kita Georgø (Dþordþø) verti-mas Jurgiais ir pan., nes èia tëra fonetikos(tarties) skirtumas, be to, visi jie priklausotai paèiai Vakarø krikðèionybei.

2005 m. rugpjûèio 20 d. Nr. 16 (586)4 Voruta

Nukelta á 5 p.

Atkelta ið 1 p.LR Seimo pirmininko pavaduotojas

kalbëjo susirinkusiems leidëjams, þurna-listams, Lietuvininkø bendrijos �MaþojiLietuva�, kurios dauguma nariø gyvenaKlaipëdoje, nariams bei seniesiems Maþo-sios Lietuvos gyventojams, kuriø jau ne-daug teliko.Kadangi Bitënuose jis buvopirmà kartà, tad lydimas Pagëgiø savival-dybës mero Kæsto Komskio apþiûrëjoMartyno Jankaus muziejø, Maþosios Lie-tuvos paveikslø sodà.

Aukðtieji Lietuvos politikai visada tu-ri maþai laiko pabendrauti su valstybës pi-lieèiais, todël valandëlæ pasisveèiavæs irmaloniai atsipraðæs susirinkusiøjø iðvykoá kità renginá�

Truputis apie Maþàjà Lietuvàir jos istorijosSueigos organizatorius � Ðilutës ra-

jono laikraðtis �Ðilokarèema� (redakto-rë Kristina Toleikienë), o renginys vyks-ta jau Pagëgiø savivaldybës teritorijoje.Pastaroji neturi savo laikraðèio, nes sa-vivaldybëje tëra apie 13000 gyventojø,taèiau tikimasi, kad savas laikraðtis at-siras.

Kaip ir ankstesniais metais svarbiau-sia kalbëtoja buvo Klaipëdos universi-teto Baltijos regiono istorijos ir archeo-logijos instituto direktorë dr. Silva Po-cytë, viena tituluoèiausiø Maþosios Lie-tuvos istorijos þinoviø, nes ir pati yra ki-lusi ið Agluonënø kaimo (Klaipëdos ra-jone), iðleidusi puikià monografijà �Maþ-lietuviai Vokietijos imperijoje 1871�1914�(Vilnius, Vaga, 2002). Ji iðsamiai papa-

sakojo susirinkusiems maþlietuviø isto-rijà ir kas sieja Maþàjà Lietuvà su Di-dþiàja.

Kiti pasisakymai buvo proginiai, iðsky-rus, þinoma, Ievos Jankutës, kuris spaus-dinamas atskirai. Kadangi sueigoje daly-vavo gausus bûrys patyrusiø þurnalistøið Vilniaus ir Kauno, atstovavusiø abiemsLietuvos þurnalistø profesinëms organiza-cijoms � Lietuvos þurnalistø sàjungai irLietuvos þurnalistø draugijai, norinèiøkalbëti ir turinèiø kà pasakyti buvo daug,taèiau organizatoriai tam laiko beveik ne-skyrë ir apie tai nepagalvojo.

Konkursas�Maþosios Lietuvos kultûrospaveldas: praeitis ir dabartis�Dar praëjusiø metø sueigoje �Vorutos�

laikraðèio vyr. redaktorius Juozas Vercin-kevièius pasiûlë rengti kasmetá þurnalis-tø konkursà Maþosios Lietuvos kultûrospaveldo problemoms nagrinëti. Beje, �Vo-rutos� laikraðtis turi internetinæ svetainæMaþoji Lietuva www.mazoji-lietuva.lt irjoje bûtø transliuojami konkurso raðiniai.Prabëgæ metai parodë, kad yra þurnalis-tø, besidominèiø ir raðanèiø apie �Maþà-jà Lietuvà. Vertinimo komisijai pateikti 26raðiniai, spausdinti �Vorutoje� ir �Ðilokar-èemoje�, bei nuolatos transliuojami Ma-þosios Lietuvos internetinëje svetainëje.Vertinimo komisija, kuriai pirmininkavomeras K. Komskis, paskelbë nugalëtojusir paskyrë pinigines premijas. Jais tapo:prof. A. Vitkus (Kaunas) uþ knygà Maþo-sios Lietuvos istorijos ávykiø chronologi-ja�. Ji spausdinama �Vorutos� laikraðtyje

ir transliuojama Maþosios Lietuvos inter-netinëje svetainëje. Knyga apima Maþo-sios Lietuvos istorijos ávykius nuo seniau-siø laikø iki mûsø dienø. Beje, prof. A. Vit-kus yra jau iðleidæs keturias Lietuvos isto-rijos ávykiø chronologijos knygas, todëlyra puikus ávairiø chronologijø specialis-tas, sukaupæs didelá kieká specialios lite-ratûros.

Antra premija paskirta D. Junutieneiuþ knygà �Laiko sàskambiai�. Knyga ið-leista 2005 m. Ðilutëje, joje pasakojama apieMaþosios Lietuvos veikëjus Hermanà Zu-dermanà, Vydûnà, H. Ðojø, E. V. Berbo-mà, Rusnës pirklius Ankerius ir kt.

Treèiuoju tapo þurnalistas V. Kaltenis,mûsø dienomis þinomas kaip MaþosiosLietuvos enciklopedijos mokslinis redak-torius. Jo kûrybinëje biografijoje MaþajaiLietuvai paskirta daugiau kaip 30 metø,ávairiausio pobûdþio raðiniø spausdintaávairiausiuose Lietuvos laikraðèiuose, þur-naluose.

Tikimës, kad Pagëgiø savivaldybëtæs konkursà ir galbût galima siûlytikonkurso pavadinimà, susijusá su Maþà-ja Lietuva�

Maþosios Lietuvospaveikslø sodasBitënuose, Jankaus muziejaus kieme

kuriamas Maþosios Lietuvos paveikslø so-das � galerija po atviru dangumi, kuriosvieni ið sumanytojø � Giedrë ir EugenijusSkipièiai, M. Jankaus muziejaus darbuo-tojai. Galima teigti, kad tai vienintelis tokssodas Lietuvoje. Kasmet dailininkai at-vyksta á Bitënus ir sukuria po keletà

Maþoji Lietuva: �GràþinkiteJankui, kas priklauso Jankui��

paveikslu, skirtø eksponuoti po atvirudangumi. Ádomu, kad paveikslø temati-ka taip pat susijusi su Maþàja Lietuva.Ge-ras pavyzdys ir gera iniciatyva kitiems, juolabiau kad ðiuos projektus finansuoja Pa-gëgiø savivaldybë, kuri galëtø tapti ir Ma-þosios Lietuvos kraðto centru.

Ieva Adomavièienë,Kurtas Vëlius ir kitiSueigoje dalyvavo ir daugiau maþlie-

tuviø. Kasmet á Lietuvà atvaþiuoja ir gar-siausias ið jø � Kurtas Vëlius.Jis gimë Stan-kiðkëse, augo Rusnëje, nuo 1939 m. gyve-no ir mokësi Kaune, nuo 1944 m. jau Vo-kietijoje, vëliau JAV. Vienas solidþiausiøMaþosios Lietuvos fondo mecenatø. Bitë-nuose jam suteikiama galimybë pakalbë-ti, taèiau jis mandagus ir aðtriø dalykø ne-sako. Tik vëliau mûsø pakalbintas ðiektiek tapo atviresnis. Á mûsø klausimà, kaipjam atrodo Lietuva, jis atsako, kad dauglaukø � þemës yra nedirbama. Jam nesu-prantama, kodël taip yra? Kitos problemostaip pat kasdienes � tai turto atgavimas.Dar prieð karà Vëliai ið Stankiðkiø persi-këlë á Rusnæ, èia nusipirko þemës. 1992 me-tais Kurtas su broliu dr. Alfredu Vëliu-mi (Biblijos vertëjas Èikagoje), padeda-mi advokato, paraðë praðymus dël tur-to gràþinimo. Vyko teismai, kuriuosereikëjo árodyti, kad tëvas yra� miræs.Kaip tai árodyti, jeigu tëvà naciai Tilþëjesuðaudë� Vyko teismai, o nuosavybësiki ðiolei nepavyksta atgauti, guodþiasiKurtas Vëlius�

Kurtas Vëlius yra iðleidæs autobiogra-finæ knygà �Dvyliktoji diena�, kuri ádo-miai skaitoma.

Sueigoje dalyvavo ir Ieva Adomavièie-në, pedagogë, Kanados lietuviø bendruo-menës veikëja, Maþosios Lietuvos mote-rø draugijos pirmininkë ir Maþosios Lie-tuvos fondo valdybos narë.

Ieva Jankutë taip pat kalbaapie turto gràþinimà�Að noriu pakalbëti apie tai, kas mane

skaudina ir kaip lietuvaièiai pagerbë Mar-tynà Jankø sovietmeèiu. 1944 metais vo-kieèiai, pralaimëjæ karà prie Stalingrado,traukësi á Vakarus. Pasiekæ Bitënø kai-mà jie liepë kaimo gyventojams per dvivalandas iðsikraustyti kitapus Nemuno

Èeslovas Jurðënas ir Kæstas Komskis atidengia Martyno Jankaus atminimo lentà

Dalyvius sveikina Ieva Adomavièienë ið KanadosKalba Kurtas Vëlius Ieva Jankutë dovanoja iðsaugotus tautinius rûbus

Martyno Jankaus atminimo lenta

Vytautas Gocentas su maþlietuviais

5Voruta 2005 m. rugpjûèio 20 d. Nr. 16 (586)

Atkelta ið 4 p.

Maþoji Lietuva: �GràþinkiteJankui, kas priklauso Jankui��arba bus suðaudyti. Klëtis buvo sudegin-ta, liko tik tas maþas namelis, kuris tebes-tovi.

Daugelis bitëniðkiø tikrai persikraus-të per Nemunà á Prûsø kraðtà ir ten pa-laukë, kol vokieèiø kariuomenë persikë-lë per Nemunà. Tuomet gráþo atgal á kai-mà nuimti derliø. Jankai pasikinkë ar-klius ir visa ðeima iðvaþiavo vakarø link.Liko visi pastatai, gyvenamasis namas suvisais indais ir baldais, galëjai uþeiti ir ka-và iðsivirti. Liko raudonø plytø tvartas,skunia (darþinë), maþas namelis, pri-klausæs mano tëvams, ðpikerë (klëtis).Raudonø plytø tvartas buvo nugriautas1959 m., plytos pavogtos. Nuvaþiavo áVilkyðkiø kaimà

Kai tik vokieèiai iðëjo, prasidëjo soviet-metis. Su sovietmeèiu Klaipëdos kraðtonaikinimas � pastatus, ûkius, paminklus,viskà kà galëjo lietuvaièiai naikino, nesmes buvom �vokieèiai�. Kai 1999 m. bu-vo atidarytas Martyno Jankaus muziejus,atstatytas gyvenamasis namas, kitas Jan-kaus sodybos galas paliktas Dievo valiai.Buvau paraðiusi prof. Domui Kaunui, kadtas plotas turi likti muziejaus etnokultûri-nis centras. Bet tuo, matyt, nebuvo geraipasirûpinta ir prasidëjo Jankaus sodybos�turgavojimas�. Paskutinis sodybos savi-ninkas buvo kaþkoks verslininkas ið Klai-pëdos, kuris bankrutavo, o dabar tikriau-siai Jankaus sodybos dalis palikta antsto-liø rankose. Að raðiau Pagëgiø merui K.Komskiui, kad ðitas þemës lopinëlis lik-tø � bûtø iðpirktas ir prijungtas prie mu-ziejaus kaip etninës kultûros centras. Me-ras sutiko, bet viena bëda, kad ðitas þe-mës lopinëlis yra ákainotas puse milijo-no litø� Man tokios kainos atrodo nere-alios. Praðyèiau, ponai, baigti sovietme-èio savivaliavimà. Gràþinkite Jankui, kaspriklauso Jankui.�

Nukelta á 8 p.

Seni draugai Vilius Uþtupas ir Èeslovas Jurðënas

Pagëgiðkiai Teresë ir Vytautas Þilinskai buvo patenkinti koncertu ant Rambyno kalnu

Rambyno amþinoji knyga

Ieva Jankutë. Tolumoje matyti jos kalbojeminimas parduotas namelis

Jurgio ir Vytauto Gocento ðeimos susitiko BitënuoseDanos Zacharevièienës nuotraukos

Pagëgiø vicemeras Alvydas Dumbliauskas,Giedrë Skipitienë ir Èeslovas Jurðënas

Maþosios Lietuvos paveikslu sodas. Kairëje � Pagëgiø meras Kæstas Komskis

Martyno Jankaus namas-muziejus

Maþosios Lietuvos konkurso laimëtojøpaþymëjimai

Giedrë Skipitienë prie Martyno Jankauskapo pasakoja jo gyvenimo istorija

2005 m. rugpjûèio 20 d. Nr. 16 (586)6 Voruta

Misionieriai ið Maþosios LietuvosAlgirdas ÞEMAITAITIS,Vilnius

Pabaiga. Pradþia 2005 m. nr. 15 (585)Dovas (Dovydas) Didlaukis (1836 VI

6 Vanagupëliuose � 1897 IX 19 Tilþëje),Gossnerio misijos misionierius, spaudosdarbuotojas. 1863�1894 metais misionie-riavo R. Indijoje. Paraðë laiðkø (daugiau-sia iðspausdinta 1878�1891 metais Kelei-vyje, Lietuviðkoje ceitungoje, Naujajame ke-leivyje), kuriuose pirmasis lietuviø spau-doje pateikë þiniø apie Indijos gamtà, kul-tûrà ir etnografijà. Jo brolis buvo DievoÞodþio sakytojas, veikæs Stalupënø kraðte,o sûnus Dovydas (mirë 1909 m.) taip patmisionierius. Surinkimininkø giesmyno Vi-sokios naujos giesmës� keturiuose leidi-muose iðspausdinta M.K. ið P. [gal Mike-lio Kibelkos ið Pangesø?] giesmë Ant at-siminimo musu brolio Kristuje Jezuje pasiun-tinio Didlaukio.

M. Genys (Gennies), Karaliauèiausmiesto vidaus misijos misionierius. Tai liu-dija antspaudas be rëmelio XIX a. pabai-gos lietuviðkoje knygoje: M. Gennies /Stadtmisionar / Königsberg i. Pr.

Martynas Gervinas (Gerwins Mar-tins), misionierius. Gimë Priekulës para-pijoje, Klaipëdos aps., 1912 metais baigëGossnerio pasiuntinybës seminarijà Berlyne.Tø paèiø metø pabaigoje pasiøstas misi-jos dirbti rytø Indijoje, prie Gango upës.Kartu keliavo ir misionierius AugustasMockus, kuris tëviðkëje stiprino savo svei-katà. Pirmojo pasaulinio karo metu anglaiuþdraudë savo kolonijose dirbti misionie-riams ið Vokietijos, juos suëmë ir uþdarëstovyklose. Vëliau, matyt, baigë universi-tetà, nes tapo diplomuotu teologu. 1934�1936 metais dirbo vyr. asistento pareigo-se VDU Evangelikø teologijos fakulteteKaune. Skaitë Naujojo Testamento (NT),graikø kalbos ir NT egzegezës paskaitasir vedë NT seminarà.

Greèus (Greczus) (1873 Bûdvieèiuo-se, Stalupënø aps. � 1907 Indijoje), mi-sionierius. 1893 metais ástojo á Gossneriomisijos seminarijà Berlyne. 1897 metaispasiøstas misionieriumi á Purulijà (Indi-ja). Stropiai dirbo. Krikðèionys já labaimylëjo. Mirë nuo juodojo drugio misijøstotyje Tezpur.

Frydrichas Juknaitis (Jucknat Fried-rich), kilæs ið Pilkalnio aps. Teologijà stu-dijavo Berlyne, 16 metø Gossnerio pasiun-tinystës misionierius Indijoje. Gráþæs buvoPaleièiø parapijos (1922�1944) kunigas.

Dovydas Jurkaitis (Jurkat David)(1879 IX 22 Nauj. Argininkuose, Tilþës aps.� apie 1963 Vokietijoje), misionierius, ev.liuteronø kunigas. 1903 metais ástojo á Pa-siuntinybës seminarijà Berlyne. Jà baigæs,1909 m. iðsiøstas á P. Afrikà, Kimberleydeimantø kasyklà, kaip Wangemanno pa-siuntinybës misionierius. Iðmoko vietos gy-ventojø kalbà, iðlaikë antruosius teologi-nius egzaminus ir 1911 metais áðventintasá kunigus. Vadovavo kelioms pasiuntiny-bës stotims, steigë mokyklas, rûpinosiþmoniø sanitariniu ðvietimu. PrasidëjusPirmajam pasauliniam karui ið Pietø Af-rikos kaip Vokietijos pilietis buvo iðsiøs-tas. Kunigavo Maþojoje Lietuvoje: Natkið-kiuose (1916�1818), Þukuose (1918), Jur-barke (1919�1924, Didþioji Lietuva). Nuo1920 pabaigos kartu ir Jurbarko progim-nazijos evangelikø tikybos mokytojas. Èia1922�1924 metais leido atgaivintà evange-likø liuteronø þurnalà Sveèias. Buvo kon-servatyviø paþiûrø, daþnai konfliktuoda-vo su Viliaus Gaigalaièio vadovaujamaLietuvos ev. liuteronø Konsistorija. Þe-maièiø Naumiesèio filija 1924 metais iðsi-rinko kunigu. 1933 metais persikëlë á Prie-kulës parapijà, 1934�1944 metais kuniga-vo Vyþiuose. Artëjant frontui, pasitraukëá Vokietijà. Kartu su kitais kunigais 1946�1956 metais aptarnavo lietuvius ev. liute-ronus Hanoveryje.

Martynas Kerðys (Kerszis, Kerschis), Gos-snerio pasiuntinystës misionierius Indijoje,

reiðkësi spaudoje, per Pirmàjá pasauliná ka-rà buvo daug mënesiø anglø internuotasstovykloje, vëliau Priekulës (1924�1928) IIkunigas, (1928�1930) I kunigas, Juodkran-tës (1941�1945) kunigas.

Martynas Kybelka (1884 XII 30 Piau-luose, Klaipëdos aps. � 1945 XII 18 Vokie-tijoje), kunigas, misionierius, ev. liutero-nø baþnyèios veikëjas. Dalyvavo jaunimodraugijos veikloje, triûbininkø orkestre.Metus tarnavæs kareiviu Klaipëdoje, seno-jo misionieriaus Vanago ákvëptas pasirin-ko pasiuntinio paðaukimà. Apie 1904 me-tus ástojo á Berlyno pasiuntinystës semina-rijà. Èia pramoko graikø, hebrajø, Afrikostautelës suaheli kalbø [lotyniðkai pramo-ko Priekulëje], kiek medicinos, namø sta-tytojo amato. 1909 metais iðlaikë baigia-muosius egzaminus, iðsiøstas á Afrikà dir-bo Dar es Salamo, Kisseravës, Manroman-go misijø stotyse (dab. Tanzanija). 1911metais áðventintas á kunigus. 1914 metais,gavæs atostogø, gráþo á Vokietijà, taèiauprasidëjo Pirmasis pasaulinis karas. Paim-tas á kariuomenæ tarnavo sanitaru, felèe-riu. Uþ suþeistøjø iðneðimà ið mûðio lau-ko apdovanotas ordinu. 1916 metais iðfronto atðauktas, talkino kun. J.K. Kalan-kei Piktupënuose, vëliau paskirtas Sudar-go parapijos kunigu. 1921 metais I SinodeKaune iðrinktas lietuviø ev. liuteronø sen-joru, 1922�1925 metais � Lietuvos ev. liu-teronø Baþnyèios Konsistorijos prezidentu.Gaivino ev. liuteronø parapijas, rûpinosireligine spauda. Po D. Jurkaièio 1924 me-tais redagavo Sveèià. 1925 metais persikë-lë á Jurbarkà, kur turëjo teigiamos átakoslietuviø ir vokieèiø parapijieèiø santy-kiams. Kilus nesutarimams tarp lietuvið-kos ir provokiðkos pakraipos dvasininkø,ðias pareigas paliko ir iðvyko á Karaliau-èiø. 1928 metais priëmë Vokietijos pilie-tybæ. Tilþëje retkarèiais laikë lietuviðkaipamaldas, daugelyje vietoviø, net Pome-ranijoje, Silezijoje organizavo surinkimus.1943 metais per karà gráþo á Klaipëdoskraðtà, trumpai kunigavo Plaðkiuose, Ru-kuose. Frontui priartëjus pasitraukë á Vo-kietijà. 1945 m. kovo 29 d. sovietø suim-tas, tardytas, paleistas prieð mirtá. Turëjodidelæ ðeimà.

Jonas Kikilius (Kikillus) (1849 Maþ.Lietuvoje � 1907 IV 21 Herbertsdalëje,P.Afrika), Berlyno Wangemanno pasiunti-nystës misionierius. Lietuvoje misionieriaibuvo vadinami pasiuntiniais. Misionie-riaus darbà pradëjo 1880 m. geguþës 25 d.Konzervatywø draugystës laiszke (1883) irPasiuntinystës laiszkelyje paskelbë ádomiosmedþiagos ið misijos darbo Afrikoje. Joþmona Elisabet buvo sakytojo Mikelio Ky-belkos þmonos sesuo. Rengësi gráþti á Maþ.Lietuvà, kai nuo sawo urëdo atstojo, bet ne-spëjo.

Jonas Kilius (Killus) (1876 Klaipëdoskr. � 1918 Egipte), Berlyno Wangemannopasiuntinystës misionierius Vokietijos Ry-tø Afrikoje, dab. Tanzanija (ant sztacijonoWangemannshöhe, Auðrinoj Aprikoj). Þino-ma, kad misionieriavo 1903 metais, o galir dar anksèiau. Kiliaus ir jo þmonos laik-raðèiuose paskelbtose korespondencijosegausu etnografinës, gamtamokslinës ir fi-lologinës medþiagos apie Afrikos èiabu-vius, misijos veiklos sàlygas. Jis spausdi-no savo áspûdþius laiðkuose ið misijos laik-raðèiuose Konzerwatywø Draugystës laiszkas(1903�1916), Tilþês Kelewio priede KeleiwioDraugas (1906�1907), Nusidawimai apieEvangëlijos Praplatinimà tarp Zydø ir Pago-nø (1906), Nauja Lietuwiszka Ceitunga(1907) ir vëliau. Lietuvininkai apsiëmë su-rinkti lëðø pastatyti baþnyèià misijoms at-minti senojo direktoriaus dr. H.T. Wange-mano Neu=Wangemannshöhe misijosstotyje, netoli Niasos eþero. (Sandora 1908�1910 metais nusiuntë 706 Mk.). Jos statybarûpinosi J. Kilius. 1912 m. rugpjûèio 25 d.Jaunøjø ðventëje Ðernuose po kun. V. Gai-galaièio pamokslo ið Afrikos gráþæs Kiliuspasakojo apie misijø darbà. Kas keleri me-tai misionieriai gráþdavo á Maþàjà Lietu-và atostogø, pailsëti, pataisyti sveikatos,

lankydavosi parapijose, rinkdavo aukassavo darbui.

Kiliaus þmona Marija Killus (Marie,Marike Henoch, Inoks), sakytojo MikelioKybelkos ið Pangesø (Priekulës par.) au-gintinë, 1905 metais vyko á Afrikà pas sa-vo suþadëtiná, su kuriuo ten susituokë. Jiypaè vaizdingai kelionës nuotykius nuoPangesø iki misijos vietos bei gyvenimàRytø Afrikoje apraðë laiðkuose ir regulia-riai spausdino savo áspûdþius laikraðèiuo-se Konzerwatywø Draugystës laiszkas, Til-þës Kelewio priede Keleiwio Draugas (1905�1906), Nusidawimai apie Evangëlijos Prapla-tinimà tarp Zydø ir Pagonø (1906) ir vëliau.Ji 1914 metø pradþioje ið Tilþës praneðë,kad Natkiðkiuose ásisteigë lietuwiðka Pa-siuntinystës Siuwimo Draugystë, kurios pa-vyzdþiu þada pasekti Katyèiø ir Arginin-kø parapijos. Ragina, kad wisose parapijo-se butu rubeliai dël bëdnujø murinø gatawy-jami, kuriuos ji ðámet iðkeliaudama galëtødrauge imti. 1914 metø viduryje Kilius susavo þmona ir kudikiais � seniausia dukraitëpasiliko Pangesuose � wël Lietuwà prastojæs,jeib á Rytaprikà ant sawo didþiojo darbo laukosugryðtø. Pirmojo pasaulinio karo metu1916 metø viduryje daugelis Vokietijos mi-sionieriø (t.p. ir Kilius) Rytø Afrikoje bu-vo anglø priversti ið savo stoèiø pasitrauk-ti. Kilius buvo areðtuotas ir iðveþtas á Egip-tà, kur mirë susirgæs dizenterija. Þmonasu vaikais pateko á belaisviø stovyklà Pie-tø Afrikoje, ið kur su vaikais 1919 metaisgráþo á Klaipëdos kraðtà. Sunkiai vertësi,gaudama maþà pensijà, dirbo traukiniøstoties misijoje. Lauksargiø kunigas (1937�1944) J.H. Kilius (Killus, 1910�1995) yra Ki-liø sûnus. Jo þmona Maria Killus (g. 1912VI 27), misionieriaus Martyno Kybelkosdukra, kurios prisiminimai ir giesmës iðVokietijos spausdinami ir Liuteronø balse.

J. Kilius savo lëðomis iðleido dviejømergaièiø giesmynëlá ir tuo praplëtë mo-terø kûrybos dalá lietuviø literatûroje. Ið-vertë keliolika knygeliø, daugiausia apiemisijø darbà.

Meinhofas (Meinhof). Likite pagonus,mes turime namej bëdos gana. Vokiðkai su-raðë kunigs Meinhof Hallëj. I lietuviðkàiðvertë pasiuntinis Killus. Priekulë, Ber-lyno misijø d-ja, J.Trauðio sp., [po 1914].31 p. � Got. ðriftas.

Martynas Benjaminas Lauþemis (1866XII 6 Smeltëje, dabar Klaipëda � 1924 I 9Saugose, Ðilutës aps.), periodinës spaudosbendradarbis, vertëjas, ev. liuteronø mi-sionierius, kunigas. Baigæs vietos pradþiosir Gossnerio misionieriø mokyklà Berlyne,1892 metais iðvyko á Rytø Indijà. DirboGumloje, Lahardagoje ir Iharsugudoje.1901�1905 metais atostogavo Europoje,daugiau kaip metus praleisdamas Maþ.Lietuvoje. 1902�1903 metais misijos pave-dimu JAV rinko aukas. Per atostogas nuo-latinës gyvenamosios vietos neturëjo, dau-giausia keliavo per parapijas ir surinkimuspamokslaudamas ir skaitydamas paskai-tas apie Indijà. 1904 m. lapkrièio 25 d. Pa-galboje raðoma, kad Pasiuntinys brolis Ben-jaminas Lauþimis yra susiþadëjæs su pone Em-ma Radtke; dukterim Tilþëje gyvenanèio pini-goèiaus pono Ferdinando Radke. Reikia ma-nyti, kad jà ir vedë. Ten pat (1910) groma-toje raðo, kad uþaugino tigriukà, kurá bran-giai pardavë þvëriø agentui ið Vokietijos.1914 metais gráþæs atostogø antrà kartà antAtgaiwinimo sawo Sweikatos ir uþkluptasPirmojo pasaulinio karo, apsigyveno Juod-krantëje. 1915 metais paskirtas Kairiø(Klaipëdos aps.) kunigu (valdytoju), 1921metais perkeltas á Saugas. Lauþemis bu-vo iðsilavinæs, gerai valdë plunksnà, mo-këjo 6 kalbas. Á vienà Indijos tautø kalbà(uran) iðvertë ir redagavo jau anksèiau ið-leistas atskiras Biblijos dalis. Bûdamas In-dijoje, domëjosi Maþ. Lietuvos gyvenimu,atsisiøsdindavo knygø. BendradarbiavoLietuviðkoje cetungoje, Naujoje lietuviðkojeceitungoje, Pagalboje, Konzervatyvø drau-gystës laiðke (1902�1908) ir jo priede Ke-leivis, Tilþës keleiwyje ir jo priede Keleiwiodraugas. Straipsniuose, knygose raðë apie

Indijos gamtà, èiabuviø gyvenimà, papro-èius ir buitá. Iðvertë ir Gossnerio misijø kny-gynas Berlyne gotiðku ðriftu su iliustraci-jomis 1902 metais iðleido Klaipëdoje F.W.Siebert spaustuvëje: Gossnerio Amþiaus Bie-gis bey Pasiuntinyste (39 p.), vokieèiø mi-sionieriaus tarp kolø (Indija) Hugo Hah-no (1818�1895) Ugnies pakuta vieno indiðkoðventojo (11 p., ásk. virð.), Püschingo Pakly-des ir wel surastas (20 p., ásk. virð.) ir Powi-las ið Diangkël, kareiwis Kristaus tarp Kolû(20 p., ásk. virð.), Wüste Kelia Pakajaus jienepaþysta (12 p., ásk. spalv. virð.). Jas patsir pardavinëjo Maþ. Lietuvoje ir JAV, gau-tos lëðos ëjo á misijos kasà. Lauþemis pa-raðë ir Gossnerio misijø knygynas Berlynegot. ðriftu su iliustr. 1914 metais iðleido Til-þëje Otto Mauderodës spaustuvëje: Habba, ar-ba Kaip wiens indiðkas Pagonis ið Kolø Gimi-nës didyjá Diewà jieðkojo bey surado (30 p.).

Palaidotas Saugose.Kristupas Lokys (1860 XII 8 Jurge-Ðû-

bynuose, Tilþës aps. � 1921 VI 27 Vana-guose, Klaipëdos aps.), misionierius, ev.liuteronø kunigas, ðvietimo ir labdaros beiraðtijos organizatorius. Nuo 1885 metølankë Gossnerio misionieriø m-là Berlyne, ið-moko anglø ir keletà Indijos (hindi, mun-dari, gauvari) kalbø. 1888 metø spalá ið-vyko á Indijà, kur misijose dirbo 26 me-tus. 1892 metais paskirtas savarankiðkumisionieriumi (dirbo Ranchyje, Takarmo-je, Govindpure, Lohardagoje, Khutitoly-je), garsëjo gerai atliekamu darbu. Pvz.,Khutitolyje ásteigë ligoninæ, parodomàjáûká, drëkinimo stotá (dabar ten tebeveikiavëliau pastatyta K. Lokio vardo uþtvan-ka). 1892 m. lapkrièio 15 d. metais vedëUrtæ Baltrytæ. Iðleido 16 religiniø knyge-liø (giesmynëlá Pasiuntinystës giesmelës, Ge-ra roda wierno prieteliaus ir brolio Kristuje(abi 1903)), raðë straipsnius á laikraðèius,o 1904 metais buvo iniciatorius ir kartu sukitais ásteigë ðvietimo ir labdaros organi-zacijà Sandora (1904�1939). 1914 metaisprasidëjus Pirmajam pasauliniam karui,po atostogø á Indijà nebegráþo, buvo ið-rinktas á Sandoros valdybà. 1914 m. rugsë-já paskirtas kunigauti Vanaguose. PritarëKlaipëdos kraðto atskyrimui nuo Vokieti-jos. Uþ veiklà lietuviø tautiniame judëji-me vokieèiø valdþios ir dvasinës vyriau-sybës buvo persekiojamas. Vienas pirmø-jø lietuviø spaudoje raðë apie Indijà, tuo-metæ to kraðto padëtá, smerkë kolonijinæAnglijos politikà. Mirë nuo skrandþio vë-þio. Vanagø kapinëse yra jo kapas su pa-minkliniu kryþiumi, kuris pastatytas1934 m. rugsëjo 23 d. Èia palaidotas ir sû-nus Theodoras.

Urtë Lokienë (1871 IV 02 Letukuose,Kretingalës vls. � 1961 III 8 Berlyne, Vo-kietija), vertëja, Maþ. Lietuvos periodinësspaudos bendradarbë, Anso Baltrio jau-nesn.(1884�1954) sesuo. Augo surinkimi-ninkø ðeimoje. Baigë vietos pradþios mo-kyklà. 1892 metais iðvyko á Rytø Indijà irlapkrièio 15 d. iðtekëjo uþ pasiuntinio (mi-sionieriaus) Kristupo Lokio, kuris kreipë-si á sakytojus praðydamas iðrinkti jam nuo-takà. Dirbo mokytoja misijos mokykloje.Gyveno keliose vietovëse, kur misijos va-dovybë siøsdavo jos vyrà. Pagimdë 11[?]vaikø, uþaugo 6. Kai kûdikiai paaugdavoir reikëdavo mokytis, jie bûdavo Maþ. Lie-tuvoje, jø iðlaikymui buvo renkamos au-kos, nes kuklios pasiuntinio algos nepa-kakdavo vaikams paremti. To meto laik-raðèiuose Kaimynas, Lietuviðka Ceitunga irPagalba iðspausdino straipsniø apie Indi-jà, 1904 metø kelionæ ið Tilþës traukiniuper Berlynà á Triestà, o ið ten garlaiviu �Im-perator� á Bombëjø ir graþø sutikimà mi-sijos stotyje Khutitoli. Iðvertë ið vokieèiøkalbos misionieriaus Viustës (Wüste) Apiepiktenybæ diewaicziu szluþbos tarp kelu(1903). Bandë eiliuoti. Neáprastas karðtasklimatas labai kenkë sveikatai. 1902 m. ba-landá�1904 m. spalio 24 d. (4 vyresnieji vai-kai liko Maþ. Lietuvoje, iðplaukë Ilþelë (El-zë) ir Trudikë) ir nuo 1914 metø pradþiossu ðeima atostogavo Maþ. Lietuvoje. Pra-sidëjus Pirmajam pasauliniam karui èia irliko. Gyveno Vanaguose. Po vyro mirtiesgyveno Kurðeliuose (Klaipëdos aps.) [galsesers Gertrûdos ir jos vyro Miko Trakio

Nukelta á 7 p.

7Voruta 2005 m. rugpjûèio 20 d. Nr. 16 (586)

Tæsinys kitame numeryje

Maþosios Lietuvosistorijos ávykiø chronologija

Prof. Aleksandras VITKUS, KaunasTæsinys. Pradþia 2004 m. nr. 18 (564)

Data Trumpa ávykiø charakteristika, ðaltiniai

Atkelta ið 6 p.ðeimoje, pas kun. Anso Trakio tëvus], nuo1944 m. � skurdþiai, ligos prislëgta Kre-tingoje (pas brolá?), nes bëgant á Vakarusbuvo rusø sulaikyta ir gràþinta. 1959 me-tais su sûnaus Povilo ðeima iðvyko á VFR.Sûnaus Hanso buvo apgyvendinta ir glo-bojama Gossnerio Pasiuntinystës Rûmuose(Vakarø Berlyne), kur prieð 70 metø buvopalaiminta ir iðlydëta á misijø veiklà Indi-jon. Palaidota Berlin-Friedenau kapinëse.Jos antkapyje áraðyta: �Mano gyvenimasIndijai�. Vyresnysis sûnus kunigas Ansas(Hansas) (1895�?) buvo Gossnerio misijosinspektorius (1937 metais kalëjo naciø ka-lëjime), nuo 1938 metø jos direktorius Ber-lyne, po Antrojo pasaulinio karo Berlynouniversiteto teologijos garbës daktaras, ra-ðë eilëraðèius; Martynas (1902�1939) tapokunigu (Batakiuose, Virbalyje, Plaðkiuo-se, Klaipëdoje); Povilas (Paulius) (1912�1996) � baigë teisës studijas Berlyne. Vy-riausia dukra 1912 metais iðvyko pas të-vus mokytojauti misijos kûdikiø mokyk-loje. Duktë Gertrûda (Trudë) iðtekëjo uþvokieèio dr. Johannes Schoenfeld, Pasau-lio Baþnyèiø Tarybos direktoriaus Þenevo-je. Karo metu pavykus perversmui prieðHitlerá, jis bûtø tapæs Vokietijos uþsienioreikalø ministru. Duktë Greta þuvo perDresdeno bombardavimà. Duktë Rûta bu-vo banko tarnautoja, lietuviø visuomenësveikëja, ðaulë Klaipëdoje.

Dangels Naujokas (Naujoks), misio-nierius. Vidaus (vidinëje, naminëje) misijojenuo 1904 [gal ir anksèiau] dirbo Berlyne,kur ðelpë varginguosius lietuvininkus (lë-ðø praðydavo Maþ. Lietuvoje), laikydavopamaldas, 1916 metais buvo paðauktas ákariuomenæ.

Frydrichas Oksas (Oks Friedrich), Rei-no misijos pasiuntinys Kamerûne, ið kur1916 metais prancûzø buvo iðgabentas áMarokà. Vëliau Saugø (1926�1934) kuni-gas (lietuviðkai nemokëjo), bandë iðnaikin-ti lietuvybæ parapijoje, atëmus darbo lei-dimà Klaipëdos kraðte (buvo Vokietijos pi-lietis), persikëlë á Bûdvieèius (Ragainësaps., 1935�1945).

A. Petrikas (Petrickas), misionierius,ev. liuteronø kunigas ið Maþ. Lietuvos.Nuo 1903 (gal ir anksèiau) metø misio-nieriavo R. Afrikoje, gerai kalbëjo vokið-kai ir angliðkai. 1919�1924 metais kuni-gavo. Naumiesèio filijoje (parapijos sta-tusas dar nebuvo áteisintas, Tauragësaps.). Buvo aukðtas, turëjo stiprø balsà(net aikðtëje girdëdavosi, kai sakydavopamokslà baþnyèioje). Labai graþiai sa-kydavo pamokslus � þmonës verkdavo.Net katalikai girdavo, kad evangelikai tu-ri gerà kunigà. Kai kûrësi nepriklausomaLietuva, uþsilipæs ant baèkos aiðkindavopartijø programas. Þmonëms labai pati-ko jo iðkalba. Já bandë perkelti á Vyþiø pa-rapijà, bet ten þmonës jo nepriëmë. Nau-miestyje já pakeitë kitas buvæs misionie-rius Dovas Jurkaitis.

Martynas Ðernius (Szernus) (1879 Pan-gesuose, Klaipëdos aps. � 1933 III 29 Pa-gëgiuose), misionierius, ev. liuteronø ku-nigas. 1908 metais baigæs Reino misijø se-minarijà iðvyko á Borneo salà, 1911 metaisminimas jau Afrikoje, ið kur 1921 metaisgráþo á Klaipëdà. 1923 metais KudirkosNaumiesèio ev. liuteronø parapijos kuni-gas, (1925�1928) Rusnës II kunigas, (1928�1929) kunigavo Rukuose, (1929 ar 1931�1933) Pagëgiuose, kur 1931 metais suor-ganizavo ev. liuteronø parapijà ir 1933 me-tais pastatë baþnyèià, kuri paðventinta1933 m. vasario 19 d. 1926�1932 metais re-dagavo tradiciðku gotiðku raidynu dvisa-vaitá (nuo 1930 metø savaitiná) laikraðtëláAlyvø lapai ið þemës amþino pakajaus, kuráatgaivino Gustavo Adolfo draugija. Iðleidokalendorius Krikðèioniðkos namø kalendros�Maran Ata� (1927), kiti trys � Alyvø lapai(1928�1930). Kalendorius spausdinimo

iðlaidø nepadengdavo, nes buvo nepa-klausus. Jis kalendorius sudarydavo ið sa-vo buvusiø bendradarbiø misionieriøpublikacijø, ávairiø straipsniø kompiliaci-jø, nuotraukø. Kartais dedama gamta-mokslinio pobûdþio medþiaga suteikda-vo ir paþintinës vertës.

Paulius Ðvelnys, pasiuntinio ErdmonoÐvelniaus sûnus, Wangemanno pasiuntinys-tës misionierius, buvo gabus vietinëmskalboms, iðvertë Biblijà á bavendø kalbà,redagavo Biblijà sepëdi kalba, ðiomis ir, at-rodo, kitomis kalbomis parengë keletà ti-kybos ir kitø mokykliniø knygø. Uþ nuo-pelnus jam Pretorijos universitetas sutei-kë filosofijos garbës daktaro laipsná.

Jonas Tenikaitis (Tennigkeit Johann)(1879 Vilkyðkiuose �?), misionierius, ev.liuteronø kunigas. Tëvas Mikelis Tenikai-tis gyveno Vilkyðkiuose. Mokësi Gossne-rio misionieriø mokykloje Berlyne. Daugiaukaip 10 [gal 18?] metø buvo Gossnerio mi-sijos pasiuntiniu R. Indijoje, kur 1909 me-tais buvo ordinuotas kunigu. Jo brolis Jur-gis taip pat misionierius. Pirmojo pasau-linio karo metu ið Vokietijos kilæ misionie-riai 1916 metais buvo suimti, internuotistovyklose arba iðsiøsti á Vokietijà ið An-glijos kontroliuojamø kolonijø. Per Pirmàjápasaul. karà gráþo á Maþ. Lietuvà. Kara-liauèiaus konsistorija paskyrë kunigu Pa-kriokiuose (1916�1920, Tilþës bþn. aps.),Rukuose (1920�1928, Tilþës bþn. aps.) irPlikiuose (1928�1944, Klaipëdos bþn.aps.). Namuose laikydavo pamaldas lie-tuviø kalba. 1944 metais su ðeima iðvykoá Vokietijà, kur Beesealaublingene (Sakso-nijoje) kunigavo 7 metus. Beveik apakæs1952 metais iðëjo á pensijà.

Jurgis Tenikaitis (Tennigkeit George),misionierius, ev. liuteronø kunigas. TëvasMikelis Tenikaitis gyveno Vilkyðkiuose.[1901�1905] mokësi Gossnerio misionieriømokykloje Berlyne. Dirbo Gossnerio misijospasiuntiniu R. Indijoje. Jo brolis Jonas taippat misionierius. 1908 metais laikë vokið-kai ir lietuviðkai pasiuntinystës miðià Pa-kriokiuose. Pirmojo pasaulinio karo metuið Vokietijos kilæ misionieriai 1916 metaisbuvo suimti, internuoti stovyklose arba ið-siøsti á Vokietijà ið Anglijos kontroliuoja-mø kolonijø. Per Pirmàjá pasauliná karàgráþo á Maþ. Lietuvà. Paskirtas kunigu Ra-muèiuose (1916�1922 valdytojas, 1922�1927), Saugose (Gottfried, gal turëjo duvardus (?) 1935�1944). 1944 metais iðvy-ko á Vokietijà.

Martynas Wanagas, Wangemanno pa-siuntinystës misionierius, kilæs ið Grum-bliø kaimo (Priekulës par.). Nuo 1909 me-tø jaunasis Wanagas dirbo pasiuntinio En-demanno pagalbininku Thoi-hang-Schakkok stotyje (Pietø Kinija), kur bu-vo apie 1000 krikðèioniø. Raðë apie misi-jø veiklà ðiame kraðte. Iki 1839 metø Ki-nijoje buvo tik vienintelë misijø stotisKantone, bet 1913 metais èia jau veikë3000 krikðèioniðkø parapijø, filijø, surin-kimø, 2 mln. krikðèioniø. Bet tai tik laðasjûroje! Iki 1811 metø Azijos valstybës ne-ásileisdavo misionieriø. Gal tas pats mi-sionierius ið Kinijos vëliau buvo Prieku-lës (1930�1944) I kunigu?

Noriu paminëti ir misionieriø Kinijo-je, pasiuntinystës vyskupà Schereschefská(mirë 1907 m. rugsëjo 15 d. Tokijuje), gi-musá Tauragëje (Didþiojoje Lietuvoje).

Jonas Þalys, Ðalys (Szallies Johannes),Gossnerio misijos pasiuntinys R. Indijoje(maþdaug nuo 1908 m.). Vëliau Vanagø(1927�1935) kunigas (lietuviðkai nemokë-jo), arðus vokietininkas, buvo atimtas dar-bo leidimas dirbti Klaipëdos kraðte.

Literatûra:Kaunas D. Maþosios Lietuvos knyga. V., 1996,

p. 226, 242�243, 307, 403�404, 419, 525, 623.MLE, t. 1, V., 2000, p. 446, 512, 517, 676.MLE, t. 2, V., 2003, p. 88�89, 94, 96, 519�520,

681�682.

Misionieriai iðMaþosios Lietuvos

XV a. � baþnytinë vyresnybë reikalavo, kad dvasininkai mokëtø prûsið-kai ML,619� iðleisti nuostatai, lietuviams draudþià mokytis amatø; lietuviaisu prûsais tegalëjo bûti tik þemdirbiai ar gyvuliø augintojai ML,620

XV a. � atidarytos pirmosios mokesèius mokanèios karèemos (Vitës, Nidos,I pusë Nagliø) Klaipëdos komtûrijoje MLE,2,1711402 m. � þemaièiai uþpuolë Klaipëdos pilá LTE,5,5471409 m. � naujai áruoðiama ir sutvirtinama Klaipëdos pilis. Baigiamøjø

darbø apþiûrëti buvo atvykæs Kryþiuoèoø ordino magistras Ul-richas fon MLE,2,117 Jungingenas su Ordino statytoju N. Fel-lensteynu ML,641� Kuldigos komtûras laiðke Ordino didþiajam magistrui nuogàstavo,kad èinðininkams keliantis á Klaipëdos komtûrijà gali iðtuðtëti Kur-ðas. Kurðiø migracija á Klaipëdos komtûrijà vyko visà XV amþiøMLE,2.171

geguþë � þemaièiai uþpuolë nebaigtà árengti Klaipëdos pilá, paëmë á ne-laisvæ Du,41 dalá águlos, darbininkus ir padarë daug nuostoliø vo-kieèiø kolonijai mieste ML,641

1410 m. � Klaipëdos miestas kildintinas tik nuo ðio laiko, nes po sugriovimø1323, 1379, 1393 ir 1402 m., jis atstatytas 1409 m., taèiau 1410 m. vëlsugriautas MLE,2,171

1410 m. Þalgirio mûðis (Griunvaldo-Tanenbergo). Ordinui buvo smogtasliepos 15 d. lemtingas smûgis, sutriuðkinta Ordino galybë Juèas. Po Þalgirio

mûðio Prûsø Lietuva Ordino (vëliau Vokietijos) valdþioje Gd1,218iðliko iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos ML,620

1411 m. � Torûnës taika pasibaigë 200 m. trukæ kryþiuoèiø plëðikavimaivasario 1 d. Lietuvoje. Kryþiuoèiø ordinas atsisakë Þemaitijos (ir tai tik iki Jo-

gailos ir Vytauto gyvos galvos), o vakariniai lietuviai ir prûsai to-liau liko Kryþiuoèiø ordino valdþioje Ko,265

1413 m. � Lenkijos ir Lietuvos atstovø raðtas imperatoriui Zigmantui dëlginèo su Kryþiuoèiø ordinu, kur Lietuvos atstovai reikalauja Þe-maitijos su Klaipëdos pilimi LIÐ,89

1413 m. � DLK Vytautas Salyne Ordino marðalui Kuchmeisteriui pareiðkë,sausio 28 d. kad Prûsai esanti jo protëviø þemë ir jis reikalaujàs savo tëvø pali-

kimo iki Osos upës ML,626geguþës 3 d. � Makros misija. Inovroclave (Lenkija) imperatoriaus paskirtas ar-

bitras Vengrijos didikas B. Makros paskelbë sprendimà, kuriuoNemuno þemupio deðiniàjà pakrantæ su Veliuonos ir Klaipëdospilimis pripaþino esanèià Þemaitijos dalimi ir dël to turinèià pri-klausyti LIÐ,89 Lietuvai (sprendimas nebuvo ávykdytas) LTE,7,193

1415 m. � Vytauto prekybos sutartis tarp Lietuvos ir Prûsijos LIÐ,66� minima alaus darykla Klaipëdoje MLE,1,42

1419 m. � Gnievkovo pasitarime Lietuvos atstovai reikalauja, kad Klaipëdageguþë priklausytø Lietuvai, nes ji yra Þemaitijoje (ið Lietuvos ir Lenkijos

taikos sàlygø su Kryþiuoèiø ordinu projekto) LIÐ,911422 m. � Melno taika. Melno taika pasiraðyta LDK ir Lenkijos kariuomenësrugsëjo 27 d. stovykloje prie Melno eþero (Vyslos deð. krante, netoli Osos upës)

(t.p.1422-05-10 � LIÐ,94) dël sienø nustatymo tarp Maþosios ir Didþio-sios Lietuvos. Melno sutartimi Maþàjà Lietuvà paliko Ordino pusëj,taèiau Ordinas buvo priverstas atsisakyti Þemaitijos. LDK gautas ne-didelis jûros plotas (15�20 km ploèio teritorijos ruoþo Baltijos pajûry-je ir Nemuno deðiniajame krante nuo Palangos iki Ðventosios ir sutei-kë jai iðëjimà prie Baltijos jûros) skyrë abi Ordino ðakas. Melno taikabuvo baigti LDK karai su Kryþiuoèiø ordinu; jos nustatyta siena, norsiðsilaikë ðimtus metø (iki 1919 tebuvo politinë, bet ne etnografinë sie-na) atskyrusi nuo Lietuvos vakarines lietuviø þemes (Nadruva ir Skal-va), iðliko iki 1919 Versalio taikos. Maþosios Lietuvos lietuviø auto-chtonø Prûsijos rytinë M,70 ir ðiaurinë etninës ribos su Didþiàja Lie-tuva buvo nustatytos 1422 m. LTE,7,393 Melno taika, vakarinë � Bal-tija, o pietines ir pietvakarines etnines MLTE,3,91 ribas mokslininkaibrëþia ávairiai. Tik Þygimanto Senojo laikais Ki,162 (1529 m.) buvopatvirtinta Melno taikos sutartimi nubrëþta siena MLE,1,368

1422�1441 m. � vykdomi Klaipëdos pilies átvirtinimo darbai MLE,2,1171427 m. � Sembos sinodas ápareigoja dvasininkus perskaityti baþnyèioje po-

terius prûsiðkai, nes buvo aiðku, kad krikðèionybæ Prûsijoje buvogalima tik prûsiðkai platinti ML,619

1440 m. � susidarë Prûsijos sàjunga � miestieèiø (Dancigo, Torûnës ir El-bingo) ir pasaulieèiø (feodalø) riteriø organizacija, kovojusi D,167prieð Ordino valdþià LTE,6,197

XV a. II pusë � Klaipëdos komtûriojoje apgyvendintas tik 6�7 km ruoþas palei jûràXVI a. pradþia ir mariø rytinis pakraðtys. Ðiaurëje buvo Nemirseta, pietuose � Rus-

në (ruoþo ilgis � apie 35 km) MLE,2,171

XV AMÞIUS

XV amþius � Lietuvos valstybës suklestëjimas. Ðiame amþiuje buvo sutriuðkinta kry-þiuoèiø karinë ir politinë galia (Þalgirio mûðis). Lenkijai trylikametis karas padëjo at-gauti vakarines þemes ir iðëjimà prie jûros. Lietuva á karà nestojo, laikësi neutraliteto,nepasinaudojo galimybe iðvaduoti likusias po 1422 m. (Melno taikos) kryþiuoèiø valdojevakariniø lietuviø ir prûsø þemes ar bent Klaipëdos kraðtà. Po Torûnës taikos (1466 m.)Lietuva rûpinasi iðspræsti su Livonija ir Prûsija senus sienø ginèus, bet nesëkmingai.

Kryþiuoèiø valstybë buvo padalinta pusiau: vakarinë dalis ir toliau turëjo priklausytiLenkijai kaip autonominë Karaliðkoji Prûsija su savo valdymo organais, o rytinæ � toliauvadinamà Rytø Prûsija, turëjo valdyti Ordinas (magistras), bet kaip Lenkijos vasalæ.

Pirmasis Prûsijos þemës kronikø autorius Simonas Grunau, kaip nurodo kai kurieautoriai (Mat,5; Vyð,22), panaudojo Maþosios Lietuvos vardà, nors raðtijoje ðis termi-nas ásigali tik nuo 1618 metø (Mat,6).

2005 m. rugpjûèio 20 d. Nr. 16 (586)8 Voruta

Rengëjas (leidëjas) � Juozo Vercinkevièiausleidykla ,,Voruta�. Ámonës kodas 8116079.Steigëjas Juozas Vercinkevièius

Laiðkams: �Voruta", Naujoji g. 16, LT-21111 Trakai,LIETUVA. Tel. faksas: (8 528) 5 53 31; (8 528) 5 12 66El. paðtas: voruta@voruta.ltInterneto svetainë: http://www.voruta.lt

© �Voruta¡, 2005. Leidþiamas nuo 1989 m. spalio 24 d. Ðeðiolikti leidimo metai.Laikraðtis iðeina kas antrà ðeðtadiená. Apimtis � 2 sp. l.Rinko ir maketavo �Vorutos¡ leidykla. Redakcijos adresas: Naujoji g. 16, Trakai,tel./ faks.: (8 528) 5 53 31; (8 528) 5 12 66.Vyriausiasis redaktorius Juozas Vercinkevièius.Spausdino AB �Spauda¡, Laisvës pr. 60, LT-2056 Vilnius. Tiraþas 2000 egz.

Voruta - Lietuvos istorijos savaitraðtis

Redakcinë kolegija:Tomas Baranauskas, dr. Kazimieras Garðva, Vytautas Gocentas, dr. Viktoras Jencius, dr. NapaleonasKitkauskas, prof. Arnoldas Piroèkinas, dr. Julius Ðalkauskas, akad. prof. habil. dr. Antanas Tyla,adv. Vytautas Zabiela, akad. prof. habil. dr. Zigmas Zinkevièius, archit. Dainora Juchnevièiûtë-Vaivadienë

Prenumeratosindeksas 0135

Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas,

Rëmëjai:

Marija Remienë, JAVTadas Stomma, JAVTautos fondas, JAV

Reikalavimai pateikiant straipsnius ir nuotraukas �Vorutos� redakcijai:l Bylos (failai) pateikiami CD arba atsiunèiami elektroniniu paðtu (voruta@voruta.lt) iki treèiadienio 17 val.l Bylø (failø) formatai:TEKSTAI � DOC, RTF Microsoft Word Windows terpei;NUOTRAUKOS turi bûti atskirai áraðomos � JPG, TIF (300 dpi rezoliucijos); siunèiant el. paðtu � JPG, TIF iki 2

MB (rezoliucija priklauso nuo nuotraukø dydþio).P.S. Jei ið skaitmeninio fotoaparato � siøsti originalà; jei skenuotos � 300 dpi rezoliucijos, JPG ar TIF formatu; jei

failai pateikiami juodai balti (Black and White) BMP formatu (pvz., logotipai ir t.t.) � 600 dpi rezoliucijos.Medþiaga gali bûti suarchyvuota RAR ar ZIP formatais.

Tel.: 8-528-55331; 8-528-51266. Mob. tel.: 8-620-28638

Apreiðkimo knygos 14-ame skyriujeskaitome, kaip balsas ið dangaus Jonui lie-pë uþraðyti: Palaiminti mirusieji, kurie mirðtaVieðpatyje. Jie turi atsilsëti nuo savo vargø,nes jø darbai juos lydi (Apr 14,13). Ðieþodþiai labai tinka ðiandien, kai minimea.a. prelato Èeslovo pirmàsias mirties me-tines. Já, kaip ir kitus kunigus, pats Vieð-pats paðaukë kunigystën. Kunigystë � taiypatinga Dievo meilës dovana ir kartu di-dingas slëpinys. Kunigas sakramentinegalia, Kristaus vardu aukoja ðv. Miðias, at-leidþia nuodëmes, teikia sakramentus irskelbia Dievo þodá.

Kunigas yra tarpininkas tarp þemës irdangaus. Jis paties Dievo paðauktas iðþmoniø atstovauti Dievo tautai. Per kuni-gà gauname dvasinæ pagalbà, be kuriostiesiog neámanoma pasiekti amþinosioslaimës Dievo karalystëje. Kunigo teikia-mos dvasinës pagalbos reikia visiems: irþengiant pirmuosius þingsnius, ir gyveni-mo saulëlydyje. Kunigas ne tik palydi musá amþinybæ, bet ir meldþiasi uþ mirusiuo-sius. Dievo Apvaizda kiekvienam kuniguipramato kunigiðkos tarnystës uþduotá �skelbti Evangelijà ir þemëje plësti Dievokaralystæ.

Paðaukimo misijà a.a. monsinjorui te-ko vykdyti audringomis karo meto dieno-mis, sudëtingose pokario situacijose, kaiokupuotoje tëvynëje kunigai buvo perse-kiojami, gàsdinami ir tremiami á Sibirà, kaitikintieji laisvai negalëjo iðpaþinti savo ti-këjimo, buvo ávairiais bûdais ðantaþuoja-mi, kai ateizmas buvo pasiryþæs sunaikintireligijà ir iðrauti tikëjimà ið þmoniø ðir-dþiø. Tada tikrai buvo labai sunku. Juo-lab kad velioniui Dievo Apvaizda buvopramaèiusi atlikti svarbià ir labai atsakin-gà kunigiðkos tarnystës uþduotá: be pasto-racinio darbo parapijose, jam teko 7 me-tus eiti Vilniaus arkivyskupijos ir Panevë-þio vyskupijos kanclerio pareigas ir beveik18 metø � Vilniaus arkivyskupijos valdy-tojo. Administruoti vyskupijà tuomet bu-vo labai sunku. Civilinë valdþia kiðosi á

Kernavës mons. Èeslovas Krivaitis(1921�1945�2004)

Rugpjûèio 17 d. Kernavëje paminëtos mons. Èeslovo Krivaièio(1921�1945�2004) mirties metinës. Ta proga aukotose ðv. Miðiosedalyvavo vyskupai Juozapas Tunaitis ir Juozas Preikðas ir daug kunigø,su kuriais velionis dirbo Dievo vynuogyne. Prie kapo baþnyèiosðventoriuje kalbëjo kun. jubil. prof. baþn. t. habil. dr. Pranas Vaièekonis.Þemiau spausdiname jo kalbà.

Visur sumaniai ir uoliairûpinosi Dievo namais

Baþnyèios vidaus reikalus, be jos sutiki-mo neleido paskirti kunigo á parapijà,draudë vaikø katekizacijà, neleido vai-kams patarnauti Miðiose, varþë baþnyti-nes procesijas. Þodþiu, visas baþnytinisgyvenimas ateistø bei komunistø buvo se-kamas ir kontroliuojamas. Vyskupijos val-dytojui, kad iðsaugotø Baþnyèià nuo su-naikinimo, visà laikà reikëjo laviruoti, ieð-koti kompromisø. Reikia tik dëkoti Die-vui, kad velionis tuo sunkiu laikotarpiunepalûþo, kad liko iðtikimas Baþnyèiai.

Buvo ir tokiø, kurie, neásigilinæ á tuo-metes gyvenimo sàlygas, jam priekaiðta-vo dël uþimamø pareigø. Tiems, kurie jonesuprato, norëèiau priminti Simonà Pet-rà, kuriam Kristus pavedë valdyti Jo pa-ties ásteigtà Baþnyèià. Tikriausiai niekas iðmûsø, paþindamas Petrà, taip nepasielg-tø, kaip pasielgë Kristus? Juk Simonas Pet-ras buvo labai nepastovus ir bailus. KaiKristus buvo suimtas, ið baimës jis iðsigy-në savo Mokytojo. Jis ragino Kristø prie-ðintis budeliams ir kautis su jais. Jis darnesuprato, jog Kristaus karalystë ne ið ðiopasaulio. Uþ tai Kristus já ðiurkðèiai suba-rë: Eik ðalin ðëtone. Tu màstai ne Dievo, betþmoniø mintimis (Mt 16,23).

Nepaisant to, Kristus Petrà paskyrëBaþnyèios vadovu ir suteikë jam Dangauskaralystës raktus. Taigi Baþnyèia yra Kris-taus ásteigta, bet þmoniø tvarkoma ben-druomenë. Baþnyèià, tà tiesos, ðventumoir meilës dangaus karalystæ, Kristus pati-këjo silpnoms þmogaus rankoms, tra-piems nuodëmingo þmogaus peèiams.Tie, kurie nesugeba ásiklausyti á Evange-lijos þodþius, atitrûksta nuo Baþnyèios irnebeklauso jos balso.

Daþnai ðiandien girdime: �Dievu tikiu,bet netikiu Baþnyèia ir kunigais�. Kristusmums Baþnyèià pristato kaip netobulø irnuodëmingø þmoniø bendruomenæ, pa-tikëtà silpniems þmonëms. Mums beliekatik prisiminti, kad Kristaus Baþnyèia yrapastatyta Dievo rankomis, bet paliktaþmogaus prieþiûrai. Dievas savo baþny-èios plëtrai panaudoja silpnus ir netobu-lus þmones.

Taèiau a.a. monsinjoro tikëjimas buvotvirtas. Jis budëjo, kad nebûtø niekinamastikëjimas ir dora. Jis visà gyvenimà nuo-ðirdþiai mylëjo Baþnyèià. Kur tik buvo, vi-sur sumaniai ir uoliai rûpinosi Dievo na-mais, juos graþino ir puoðë (Vilniuje, èiaKernavëje). Meilæ Baþnyèiai liudija joásteigta ir dabar gyvuojanti seseliø kongre-gacija. Jis kaip kunigas priklauso tiems mi-rusiems, kurie uþ didelius darbus Vieðpa-ties laikomi palaimintais, apie kurios Ap-reiðkime balsas ið dangaus bylojo: Palai-minti, kurie mirðta Vieðpatyje, nes jø darbaijuos lydi.

Monsinjore, tavo nuveikti darbai liu-dija meilæ Baþnyèiai, o mums jie primenatavo dovanà Dievui ir Tëvynei. Tad ilsë-kis ramybëje.

Jubil. prof. baþn. t. habil. dr.Pranas VAIÈEKONIS, Kernavë

Juozo Vercinkevièiaus nuotr.

Atkelta ið 5 p.

Maþoji Lietuva:�Gràþinkite Jankui,kas priklauso Jankui��

O kas toliau?Mûsø kalbinti maþlietuviai labai ver-

tina kiekvienà valdþios þingsná atkuriantkultûros paveldà, atkuriant istorinæ tiesàapie Maþàjà Lietuvà. Bitënai tampa Ma-þosios Lietuvos regiono centru ir gyvu ne-senos lietuviø tautos istorijos pavyzdþiu,kurá turëtø paþinti jaunoji lietuviø karta.

Stebëtinas stereotipø gajumas � maþlietu-vius tapatinti su vokieèiais� Deja, taipyra. Tokie susibûrimai Bitënuose turëtø to-kius stereotipus lauþyti, deja, jaunimo èiatarsi ir nematyti ir istorinës tiesos sakomostiems, kurie tai jau þino.

Dana ZACHAREVIÈIENËVytautas GOCENTAS

Juozas VERCINKEVÈIUS

Danos Zacharevièienës nuotraukos

Bitënø gandrø kolonija

Koncertas ant Rambyno kalno

Jurgis ir Vytautas Gocentai

Nemunas prie Rambyno kalno