Geguþës 7 dienà vyko tradicinisXIII LPKTS Jaunesniosios kartos sà-skrydis. Ðá kartà renginio dalyviai rin-kosi á Ariogalà, á Dubysos slëná, kur kas-met rugpjûèio mënesio pradþioje vyks-ta visiems þinomas sàskrydis „Su Lie-tuva ðirdy“.

Ðeðtadienio ðventë buvo skirta Par-tizanø pagerbimo, kariuomenës ir vi-suomenës vienybës dienai, taip pat pami-nëti 1941 metø birþelio 14 dienà ávykusápirmàjá masiná Lietuvos gyventojø trëmi-mà á Sibirà ir 1941 metais birþelio 22–28 dienomis beveik visoje Lietuvoje ási-plieskusá Birþelio sukilimà. Gausiausiaisàskrydyje dalyvavo Lietuvos ðauliø sà-jungos nariai (daugiausia jaunieji ðau-liai), atvykæ ið ávairiø rinktiniø.

Renginys prasidëjo ðv. MiðiomisAriogalos Ðv. arkangelo Mykolo baþ-nyèioje, kurias aukojo kunigas Gintau-tas Jankauskas. Po ðv. Miðiø priesaikàdavë jaunieji ðauliai. Sveikinimo kalbàsakë ðventëje apsilankæs Lietuvos Res-publikos Kraðto apsaugos ministrasJuozas Olekas, priminæs susirinku-siems svarbius istorinius ávykius beiðiandieninæ situacijà.

Po to visi darnia eisena, lydimi Ka-riniø oro pajëgø orkestro grojamømarðø, patraukë á Dubysos slëná, kurávyko iðkilmingas sàskrydþio atidary-mas. Skambant Lietuvos Respublikoshimnui, pakeltos vëliavos, negandømetø aukos pagerbtos Tylos minute.Ariogalos ðauliai iðneðë gëles á Kan-kiniø memorialà. Simboliná aukuràuþdegë LPKTS valdybos pirmininkëRasa Duobaitë-Bumbulienë ir Arioga-los ðauliø kuopos vadas, ðios ðventësrengëjas, istorijos mokytojas AndriusBautronis.

Prasmingas sukaktis paminëjome sàskrydyjeRenginio vedëja Marta Bielskytë

sveèius kvietë á scenà. Sveikinimo þo-dá tarë Raseiniø rajono meras AlgirdasGricius. Taip pat susirinkusius svei-kino LPKTS valdybos pirmininkëRasa Duobaitë-Bumbulienë, Lietu-vos Respublikos Seimo nariai Liutau-ras Kazlavickas, Rokas Þilinskas,Tëvynës sàjungos-Lietuvos krikðèio-niø demokratø partijos atsakingojisekretorë Monika Navickienë ir kt.Istorinës tematikos praneðimus skai-të istorikas Darius Juodis apie 1941metø birþelio sukilimà, o istorijos mo-kytojas, Raseiniø rajono tarybos na-rys A. Bautronis apie 1941 metø ma-siná trëmimà.

Vëliau vyko koncertinë programa.Jos metu koncertavo moksleiviø menokolektyvai ir solistai. O daugelis ðauliødalyvavo individualiose ir komandinë-se sporto rungtyse (smiginis, pasagømetimas, „vasaros slidës“, tinklinis,virvës traukimas ir kt.). Projekto „Mi-sija Sibiras“ dalyviai pristatë savo pro-gramà, dalyvaujant projekto iniciato-riui Vygaudui Uðackui.

Norintys galëjo tapti kraujo dono-rais Nacionalinio kraujo centro áreng-toje palapinëje. Sàskrydþio dalyviai bu-vo vaiðinami kareiviðka koðe (vaiðintojaNijolë Vitkauskienë).

Paskutinis ðventës akcentas buvorekonstruktoriø klubø „Grenadierius“ir „Partizanas“ surengta kautyniø tarppartizanø ir NKVD kariuomenës ins-cenizacija. Po to apdovanoti varþybønugalëtojai. Prizus nugalëtojams ástei-gë LPKTS, Lietuvos gyventojø genoci-do ir rezistencijos tyrimo centras, TS-LKD ir EP narys Gabrielius Landsber-gis. Ðventæ uþbaigë Andriaus Rimiðkio

koncertas.Uþ puikø sàskrydá esame dëkingi

organizatoriams: LPKTS, istorijos mo-kytojui A. Bautroniui uþ iniciatyvà,taip pat partneriams – Raseiniø rajo-no savivaldybei, Raseiniø rajono kul-

tûros centrui, Ariogalos seniûnijai irgimnazijai, Lietuvos kariuomenei, Lie-tuvos ðauliø sàjungai, Nacionaliniamkraujo centrui, LGGRTC, TS-LKD.

Darius JUODISAido Bumbulio nuotraukos

* *

Nr. 18(1184)

2016 m. geguþës 13 d.LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS SAVAITRAÐTIS

Eina nuo 1988 m. spalio 28 d. LPKTS puslapis internete: http://www.lpkts.lt

22222 2016 m. geguþës 13 d.Nr. 18 (1184) Tremtinys

Geguþës 4 dienà Anykðèiø muzikosmokyklos salëje vyko LPKTS Anykð-èiø filialo ataskaitinis rinkiminis susi-rinkimas. Dalyvavo LPKTS valdybospirmininkë Rasa Duobaitë-Bumbulie-në ir pavaduotoja Ona Tamoðaitienë,Anykðèiø savivaldybës meras KæstutisTubis, pavaduotojas Sigutis Obelevi-èius ir istorikas Gintaras Vaièiûnas.

Susirinkimà pradëjome Lietuvoshimnu, Tylos minute pagerbëme miru-sius likimo brolius ir seses. Trispalvægëliø puokðtæ prie Laisvës paminklo pa-dëjo Berta Petkevièiûtë ir Rita Paðke-vièienë. Pirmininkavo GerimantasKaklauskas, sekretoriavo LiudvikaDanielienë.

Susirinkusius narius bei sveèiussveikino filialo pirmininkë Prima Pet-rylienë. Savo ataskaitoje uþ 2014–2015metus pirmininkë kalbëjo apie nuveik-tus darbus, gautas lëðas, suorganizuo-tus renginius, susitikimus su mokslei-viais, pokario istorijos áamþinimà. Ke-letà ið jø paminësiu.

Ðimoniø girioje pastatytas pamink-las pirmiesiems Ðimoniø girios partiza-nams, sutvarkyta aplinka. Ðio pamink-lo ðventinimas numatytas birþelá.

Pesliø kapinëse atrestauruotas pa-minklas þuvusiems partizanams, at-naujinti du partizanø kapø áraðai –plokðtës su áraðais, sutvarkyta pamink-lo aplinka ir partizanø kapai, atnaujin-

LPKTS Anykðèiø filialo ataskaitinis rinkiminis susirinkimasti mediniai kryþiai.

Mûsø gretos maþëja, bet pasipildovaikais ir vaikaièiais. Buvusiø tremti-niø choras, ásikûræs prieð 27 metus, da-lyvauja visuose renginiuose. Finansi-ninkas Edmundas Urbonas savo ata-skaitoje paminëjo, kad surinkti nariomokesèio pinigai nesikaupia. Jie iðlei-dþiami einamiesiems filialo porei-kiams: kurui, patalpø nuomai, kelioniøiðlaidoms, kanceliarinëms prekëms irgëlëms laidotuvëms bei jubiliejiniø gim-tadieniø proga.

Á filialo pirmininkus pateikëme dvikandidatûras – Primà Petrylienæ ir Ge-rimantà Kaklauskà. Vienbalsiai iðrin-kome ilgametæ, filialui 18 metø vado-vavusià, Primà Petrylienæ, kuri yraenerginga, darbðti, pareiginga ir reik-li. Iðrinkome naujà filialo valdybà ir Eti-kos ir procedûrø komitetà.

Naujai iðrinktà pirmininkæ P. Petry-lienæ visø vardu sveikino Stasë Danila-vièienë, linkëdama àþuolo stiprybës,kantrybës, sveikatos ir sëkmës.

LPKTS valdybos pirmininkë R. Duo-baitë-Bumbulienë ir O. Tamoðaitienë fi-lialo pirmininkei Primai Petrylieneiáteikë padëkos raðtà uþ istorinës atmin-ties áamþinimà, patriotiðkumà, nuoðir-dumà ir kitus atliktus darbus. Filialonariams Povilui Vingriui, EdmunduiUrbonui ir Liudvikai Danielienei átei-kë þymenis „Uþ nuopelnus Lietuvai“.

Istorikas G. Vaièiûnas, mûsø filialonarys, yra surinkæs daug istorinës me-dþiagos apie partizanø kovas okupuoto-je Lietuvoje. Savo kalboje paminëjo, kadAnykðèiø rajone yra 286 partizanø þû-ties vietos, áamþintos – 67 vietos. Mû-sø rajone þuvo 798 partizanai ir 163 ci-viliai gyventojai buvo nuþudyti okupa-cinës valdþios ásakymu, ið viso repre-suota 5862 gyventojai, iðtremta 3556gyventojai, ákalinti Sibiro lageriuose1345 Laisvës kovotojai ir jø rëmëjai.

Anykðèiø savivaldybës merasK. Tubis, mûsø filialo narys, pateikë

savo darbø ataskaità. Jis atskleidë eilænesàþiningai atliktø tiek savivaldybësdarbuotojø, tiek ámoniø – Kultûros na-mø, J. Biliûno gimnazijos, gyvenamø-jø namø bei ðiluminiø tinklø – darbø.Mero pavaduotojas Sigutis Obelevi-èius sakë galintis daug ko pasimokytiið mûsø filialo veiklos ir darbø.

Susirinkimà baigëme linkëdami ge-rø darbø Lietuvai su daina „Àþuolaiþaliuos“.

Liudvika DANIELIENË,LPKTS Anykðèiø filialo valdybos

narë

Geguþës mënesá leidykla „Aðtuntojidiena“ paskelbë filosofijos daktaro, il-gameèio „Bernardinai.lt“ redaktoriausAndriaus NAVICKO knygà „Padoriospolitikos principai“. Dalis tekstø at-kartoja ankstesniø autoriaus knygømintis, taèiau pastarojoje taip pat plë-tojami ir nauji motyvai. Didþiausias dë-mesys skiriamas aptarti krikðèionio mi-sijà politiniame gyvenime.

– Tai jau ketvirtoji Jûsø knyga. ArJûsø paties poþiûriu ji labai skiriasinuo pirmosios – „Laiðkø plaukian-tiems prieð srovæ?“

– Neretai sakoma, kad pirmoji mei-lë iðmoko mus mylëti ir turi didelæ áta-kà visoms vëlesnëms meilëms. Tà patágalima sakyti ir apie knygas. Prieð ket-verius metus raðyti Laiðkai yra savitasleitmotyvas, nuo kurio toli nenutolstu.Visø mano knygø iðskirtinis bruoþas –klausimø vyravimas prieð vienareikð-mius atsakymus. Tikrai nesu reliatyvis-tas, manantis, kad tiesos nëra. Kita ver-tus, puikiai suvokiu ir tai, kad tiesa –tai nëra grobis, kurá turime nukauti, arteritorija, kurià privalome aneksuoti.Tiesa – tai iðlaisvinanti kelionë.

Mano knygos labai asmeniðkos, nesraðau tik apie tuos dalykus, kurie manpaèiam labai rûpi. Pavyzdþiui, kas nuti-ko, kad sàvoka „politika“ yra tapusi keiks-maþodþiu? Ar padorumas ir politika yrasuderinami þodþiai? Dar vienas manoákvëpimo ðaltinis, kalbant konkreèiaiapie ketvirtà knygà – Vietnamo kardi-nolas Francesco Xavier Van Thuanas,kuris trylika metø praleido kalëjime. Iðjø devynerius metus visiðkai izoliuotas,

Andrius Navickas: „Be dorovinës gramatikos politikasunyksta ir tampa atgrasia pamëkle“

o paskui buvo priverstas iðvaþiuoti ið sa-vo tëvynës á Vatikanà. Jis politikamssuformulavo palaiminimus. Ðis kardi-nolas, kuris labai daug prisikentëjo nuopolitikø, ragina melstis uþ tuos, ku-riems tenka politinë atsakomybë, irtaip pat primena, kad politikai bûtina„dorovinë gramatika“.

– Kokie kardinolo Thuano palaimi-nimai Jums paèiam atrodo svarbiausi?

– Visi jie svarbûs, nes padeda ugdy-ti politinæ tapatybæ. Kardinolas pir-miausia ragina kiekvienà politikà ásisà-moninti savo vaidmená ir atsakomybæ,iðlikti nuosekliu ir patikimu þmogumi.Politikas turi bûti dràsus, siekti tikrøpokyèiø ir galvoti apie bendrà gërá.Ðiandien, mano ásitikinimu, labiausiaipamirðtami du Thuano nurodyti poli-tiko bruoþai: mokëjimas iðklausyti irvienybës siekis.

Labai svarbu, kad ðiandien ugdytumetelkianèià, o ne skaldanèià lyderystæ, kal-bëtume ne apie þmones, o su þmonëmis.

– Ar ði knyga – tai savotiðkas atsi-sveikinimas su þurnalistika ir þenklas,jog dabar jau politika uþims visà Jûsødëmesá?

– Esu filosofas, o ne þurnalistas.Trejus metus dirbau Teisingumo mi-nisterijoje, ir tai buvo labai svarbi mo-kykla apie ástatymø leidybos procesà.Taip pat dësèiau ir dëstau ávairioseaukðtosiose mokyklose, teko metus netmokytojauti. Filosofijos studijos mane ið-mokë mëgti klausimus ir dràsos màstyti.Visa tai pasitarnauja, dirbant „Bernardi-nai.lt“ ar leidþiant knygas.

Buvo laikas, kai á þurnalistikà þvel-

giau kiek arogantiðkai, sakydamas, kadkiekvienas gabus þmogus yra þurnalis-tas. Dabar jau nebesu tikras, ar þurna-listikos studijos nëra svarbi pagalbakiekvienam, uþsiimanèiam informaci-jos vadyba. Tiesa, iki ðiol nelabai ma-tau þurnalistikos bakalauro studijøprasmës, taèiau þmogui, kuris jau turitam tikrø profesiniø þiniø ir nori jas pri-taikyti, dirbdamas kurioje nors visuo-menës informacijos priemonëje, þurna-listikos pagrindai tikrai naudingi. Jø ne-turiu ir dël to tiksliau mane bûtø vadintimàstytoju, o ne þurnalistu.

Ar jau galiu vadinti save politiku?Gali bûti, kad knyga apie padorià po-litikà yra þingsnis, auginant politiko ta-patybæ, taèiau tikru politiku save galë-siu vadinti, jei pradësiu dirbti kuriojenors politinëje institucijoje ir turësiuaiðkià politinæ atsakomybæ.

Taigi gal ir galima sakyti, kad su þur-nalistika atsisveikinu, taèiau ar manokelias veda á akademiná pasaulá, ar á lei-dybà, ar á politikà, ar kur kitur – mandar sunku atsakyti.

– Esate taip pat iðvertæs dvi knygas,taip pat daugiau nei deðimties knygøsudarytojas, rengëjas. Lengviau vers-ti, raðyti ar sudaryti knygà?

– Lengviausia knygà skaityti. Ðiandienskaitytojai daþnai nesusimàsto, kiek daugdarbo ádedama iki tol, kol knyga atsidu-ria jø rankose. Pavyzdþiui, pokalbiø supsichoterapeutu Aleksandru Aleksei-èiku knyga buvo brandinama ne vienusmetus. Daugybë pokalbiø su gydytoju,paskui jø tvarkymas, dëliojimas, tiks-linimas – tekstas nokinamas, brandina-

mas. Tik tada gali tikëtis tokios knygos,kuri gali pradþiuginti skaitytojà.

Vertimas ið anglø ar rusø kalbos –tai ugdanti veikla. Tam reikia kur kasdaugiau nei paprasto uþsienio kalbosiðmanymo. Turi pamilti pasakojimà,kurá verti, suprasti, kas glûdi anapus jolingvistinës iðraiðkos. Ypaè sudëtingabuvo versti Gilberto K. Chestertonoromanà „Rutulys ir kryþius“. Be kitako, buvo apmaudu, kad vertime neáma-noma perteikti visø subtiliø originaloatspalviø. Taèiau galiausiai rezultatubuvau daugiau ar maþiau patenkintas.

Raðymas, vertimas, knygos sudarinë-jimas – visa tai skirtingos kûrybinës veik-los, kurias nëra paprasta palyginti. Manvisos jos atrodo svarbios ir, tikiu, galë-siu joms skirti laiko ir ateityje.

– „Padorumas“ ir „politika“ daugu-mai þmoniø atrodo nesuderinami da-lykai. O Jums?

– Be dorovinës gramatikos politikasunyksta ir tampa atgrasia pamëkle.Tai regime ne tik Lietuvoje, bet ir dau-gelyje kitø valstybiø. Skirtingos politi-nës jëgos kuria ekonomikos atgaivini-mo planus, ginèijasi dël mokesèiø po-litikos, taèiau, kol politinë sistema ne-turi tvirto vertybinio stuburo, mes pa-smerkti jaustis kaip þmonës, plaukian-tys prakiurusioje valtyje. Tarsi daugpastangø dedame semdami vandená iðvalties, taèiau jo nemaþëja. Aiðku, ga-lima sakyti, kad sukiuþusi valtis geriaunei jokios, taèiau svarbu pirmiausia uþ-kamðyti skyles ir jau tada galime ginèy-tis, kur geriausia plaukti.

(keliama á 4 psl.)

333332016 m. geguþës 13 d. Nr. 18 (1184)TremtinysÁvykiai, komentarai

Kaþkas yra pasakæs – nesiseka Lie-tuvai su Rûtomis... Taip sakydamasþmogus turëjo mintyse Janutienæ ir Va-nagaitæ, vertindamas jø tariamus „nuo-pelnus“ Lietuvai – viena pasiþymi nuo-latiniais iðpuoliais prieð Lietuvos Pre-zidentæ ir Lietuvos Nepriklausomybësatkûrimo patriarchà Vytautà Lands-bergá, kita – pokario rezistencijos prieðsovietø okupacijà kovotojø ðmeiþimu.Deja, bet tokia yra demokratijos kai-na – jos grimasø iðvengti nepavyksta.

Atrodo, ðiais laikais Lietuvai nepa-sisekë ir su Algirdais – vienas pasiþy-mëjo kaip komunistinës nomenklatû-ros sëkmingo adaptavimo á nepriklau-somà Lietuvà ir prichvatizavimo spe-cialistas, o kitas, beje, to paties lizdopaukðtis, sugebëjimu nusiðnekëti taip,kad þurnalistai priversti jo pasakytaskalbas perteikti paraidþiui. Ko gero,kaip klasikinis jo kalbos ðedevras vi-siems laikams liks frazë „maisto pro-duktø kainos ne pakilo, o netgi suma-þëjo“. Tai pasakyta buvo tuo metu, kaiLietuvos gyventojai ëmë piktintis ne-

Lietuvai nesiseka ne tik su rûtomispagrástai keliamomis maisto produktøkainomis ir kaip árodymà pateikë savokeliones apsipirkti Lenkijoje. Taip irlieki iðsiþiojæs – ar premjeras A. But-kevièius paprasèiausiai stokoja iðkal-bos, ar kai ko daugiau (pvz., nuovokosapie kà eina kalba)? Kaip bebûtø, ðá-kart nepasisekë Lietuvai ne tik su Al-girdais – Lietuvai labai nepasisekë, kad2012 metais á valdþià buvo iðrinkti per-sivertæ komunistinës nomenklatûrosatstovai ir jø palikuonys, á valstybæþiûrintys kaip á nemokamà aruodà.Negana to, á savo kompanijà jie paë-më neaiðkaus plauko veikëjus, kurienetruko iðgarsëti kaip„juodosios bu-halterijos“ aferistai...

Klysta Tëvynës sàjungos - Lietuvoskrikðèioniø demokratø lyderiai, saky-dami, kad ði valdanèioji dauguma yra„ketveri prarasti metai“. Ne, tai ne ðiaipprarasti metai, tai – ketveri nepataiso-mos þalos ir regreso metai. Tokiai ne-didelei ðaliai kaip mûsø Lietuva tai ga-li bûti praþûtinga, ypaè kai turime ag-resyvø kaimynà, net neslepiantá savo

grobuoniðkø këslø. Tie këslai iðryðkë-ja per referendumus, nukreiptus prieðenergetinæ nepriklausomybæ, per keis-tus „pedagogø streikus“, kuriuose ðmë-þuoja veidai, sutinkami Rusijoje orga-nizuojamuose „profsàjungø semina-ruose“, per „violetinius skandalus“ irt. t. Negali nesakyti, kad be dûmø ug-nies nebûna, bet kartais tø dûmø tiekdaug, jog nesimato ugnies. Apmau-dþiausia, kad tuos dûmus neretai puèiamûsø paèiø pilieèiai, nesuvokdami, jogkursto ugná, sistemingai provokuojamàKremliaus teroristø.

Ðtai visai neseniai kilo kampanijaprieð didþiuosius prekybos centrus,neva jie nepagrástai pakëlë kainas. Na,tiesos dëlei reikia pripaþinti, kad „litàdeðimt“ kainavæs deðimties degtukødëþuèiø pakelis, dabar kainuojantis„eurà deðimt“ nëra tos paèios kainosprekë, bet kaip tuomet paaiðkinti, ko-dël tarp ðios akcijos entuziastø prieð di-dþiuosius prekybos centrus ðmëþuojaveidai, kuriuos jau anksèiau valstybëssaugumo departamentas buvo ávardijæs

kaip asmenis, dirbanèius Kremliui nau-dingus darbus? Þinoma, kaþkam tikraipritrûko proto, kad sumanë didintikainas tuo metu, kai augo masinëpsichozë vaþiuoti á Lenkijà apsipirk-ti (ádomu, kiek to Lenkijoje ásigytomaisto bus vëliau iðmesta pasibaigusgaliojimo terminui?), taèiau pripaþin-kim faktà, kad ne didieji prekybos cent-rai buvo pirmieji, prilyginæ eurà litui.Pirmieji tai padarë smulkûs prekeivos– pradedant skudurynø, baigiant tur-geliø „verslininkais“. Sutikite, èesnakogalvutë, seniau (t. y. iki 2015 metø) kai-navusi lità, kainuoti eurà pradëjo gero-kai iki tol, kol èesnakai (pomidorai,morkos ir t. t.) pabrango didþiuosiuo-se prekybos centruose. Taigi – kas su-manë þaisti minios instinktais? O gal taineblogas bûdas nukreipti, „nukanali-zuoti“ plaèiøjø masiø dëmesá nuo po-litiniø valdanèiosios daugumos konvul-sijø? Nenustebsime suþinojæ, kad nepaskutiná vaidmená èia atliko ir Krem-liaus interesai.

Gintaras MARKEVIÈIUS

Pirmadiená Vilniuje prie Baltarusi-jos ambasados ávykusiame protesto pi-kete prieð Astravo atominës elektrinësstatybas buvo pradëti rinkti pilieèiø pa-raðai, kuriais praðoma paremti Seimuiteikiamà ástatymo projektà, uþdrausian-tá Lietuvoje pardavinëti nesaugioje Ast-ravo AE pagamintà elektrà bei naudotisLietuvos elektros sistema. Piketà orga-nizavo Tëvynës sàjungos-Lietuvos krikð-èioniø demokratø (TS-LKD) partija.

„Nepriklausoma energetikos siste-ma buvo, yra ir turi bûti prioritetas, otarptautiniø normø laikymasis – savai-me suprantamas visoms valstybëms.Tad ðis piketas yra aiðki þinutë mûsøkaimynams apie mûsø esmines verty-bes ir poþiûrá. Esu tikras, kad tai, kasvyksta ðalia Vilniaus, yra ne kas kita, opastaruosius ketverius metus uþmigu-

Ne – Astravo grabui!sios Vyriausybës darbo rezultatas”, –pikete kalbëjo TS-LKD pirmininkasGabrielius Landsbergis.

Jis paragino visus tuos, kuriems rû-pi Lietuvos ateitis, tiems, kurie nori,kad jø vaikai ir anûkai gyventø ðvario-je ir saugioje Lietuvoje, pasiraðyti, kadbet kuri Lietuvos vyriausybë nebega-lëtø á mûsø valstybæ importuoti balta-rusiðkos energijos. Lietuvos gyvento-jai pasiraðyti prieð nesaugios energeti-kos pirkimà galës visoje Lietuvoje.

Paraðø rinkimo iniciatyvos koordi-natorius dr. Þygimantas Povilionis pa-brëþë, kad „jei Astravas taps realybe,Baltijos ðalys niekad netaps sinchroni-zuotos elektros sistemos dalimi Euro-poje. Tai ir yra Kremliaus planas – lai-kyti mus energetine sala“.

Pikete taip pat dalyvavæs TS-LKD

garbës pirmininkas prof. VytautasLandsbergis teigë, kad „mums yra ið-kilusi grësmë – gyvybinë grësmë, bet netik tai mums. Tas projektas savo ne-þmoniðkumu, nenoru atsiþvelgti á èiapat, kaimynystëje gyvenanèius þmones,galø gale á savo paèius baltarusius gudusir ten gyvenanèius lenkus ir lietuviø ma-þumà, lietuviø salas tame kraðte – jos busiðnuodytos paèiomis statybomis“.

„Bet pirmiausia matykime Europossituacijà ir kontekstà. Tai yra projek-tas prieð Europà. Mes esame pirmieji,kurie patiriame prieðiðkumà ir grësmæ,naikinanèià jau dabar“, – sakë prof. V.Landsbergis.

Astravo aikðtelë atominës elektri-nës statyboms pasirinkta nesilaikanttarptautiniø rekomendacijø, be tarp-tautinës ekspertizës, nesuderinus su

kaimynais (Lietuva) ir nepaisant Lie-tuvos protestø. Pavojus Vilniui ir visaiLietuvai pirmiausia kyla dël to, kadbranduolinë elektrinë statoma tik 50kilometrø atstumu nuo sostinës, todëlkatastrofos atveju dël radioaktyviostarðos gali tekti evakuoti Vilniø, o visaði teritorija ilgam laikui bûtø uþterðtaradioaktyviomis nuosëdomis. Laikan-tis TATENA branduolinës rizikos ver-tinimo standartø, áprastai branduoli-nës jëgainës statomos ne maþesniu kaip100 kilometrø atstumu nuo sostiniø irdideliø miestø. Branduolinës saugosprincipai ir tarptautiniø aplinkosaugoskonvencijø reikalavimai jau yra paþeistiir nebeiðtaisomi, nes yra pasirinktaLietuvai ir jos sostinei grësmæ keliantiaikðtelë.

TS-LKD informacija

Pirmadiená Lietuvos RespublikosPrezidentë Dalia Grybauskaitë susiti-ko su Vatikano valstybës sekretoriumikardinolu Pietro Parolinu ir áteikë jamvalstybës apdovanojimà. Vytauto Di-dþiojo ordino Didysis kryþius kardino-lui áteiktas uþ asmeniná indëlá aktyviaiplëtojant ir átvirtinant Lietuvos beiÐventojo Sosto santykius, stiprinantpolitiná ir kultûriná bendradarbiavimà.

Prezidentës teigimu, Ðventojo Sos-to palaikymas visuomet buvo ir iðliekasvarbus Lietuvai. Sunkiausiu okupaci-jos ir priespaudos laikotarpiu Vatika-nas rëmë Lietuvos þmoniø laisvës sie-ká, stiprino dràsà ir pasiryþimà vieningaikurti nepriklausomà valstybæ. ÐiandienEuropai susiduriant su iðbandymais jossaugumui ir vienybei, Ðventojo Sosto mo-ralinë lyderystë ápareigoja nebijoti ir to-liau ginti laisvæ bei taikà, saugoti þmogið-kàjá orumà Europoje ir uþ jos ribø.

Prezidentë su aukðtu Vatikano pa-reigûnu aptarë Lietuvos ir ÐventojoSosto bendradarbiavimà bei pakarto-

Ðventojo Sosto palaikymas svarbus Europai ir Lietuvaijo Lietuvos þmoniø kvietimà PopieþiuiPranciðkui atvykti á mûsø ðalá. Ðaliesvadovë Ðventàjá Tëvà apsilankyti Lie-tuvoje pakvietë ir oficialaus vizitoVatikane metu, 2015 metø spalá. Pra-ëjusià savaitæ ðalies vadovë dalyvavo ið-kilmingoje ceremonijoje Vatikane, ku-rioje Popieþiui Pranciðkui buvo áteik-tas Tarptautinis Karolio Didþiojo ap-dovanojimas.

Susitikime su kardinolu ðalies vado-vë pabrëþë aktyvø Baþnyèios vaidme-ná skleidþiant pakantumo ir gailestin-gumo þinià visuomenëje, padedant pa-tiems paþeidþiamiausiems þmonëms.Baþnyèia ir jos organizacijos taip patprisideda prie Prezidentës inicijuotosnacionalinës kampanijos „Uþ saugiàLietuvà“, kuria siekiama padëti smur-tà, priklausomybes kenèiantiems þmo-nëms, skatinti ásivaikinimà ir globà,stabdyti patyèias ir saviþudybes.

Tarptautinës taikos ir teisingumostiprinimas yra vienas svarbiausiøÐventojo Sosto prioritetø. Ðalies vado-

vë su Vatikano valstybës sekretoriumiaptarë grësmes regiono ir visos Euro-pos saugumui, kalbëjosi apie padëtá Uk-rainoje ir pagalbà ðios ðalies þmonëms.Vatikanas smerkia karinæ agresijà, ra-gina sustabdyti tarptautinës teisës pa-þeidimus, o visus Europos tikinèiuo-sius – prisidëti prie humanitarinës pa-galbos Ukrainai. Lietuva aktyviai pa-deda Ukrainos þmonëms. Nuo Rusijosagresijos Ukrainoje pradþios Lietuvossuteikta humanitarinë parama ðiai ða-liai ir joje dirbanèioms Jungtiniø Tau-tø, Raudonojo Kryþiaus organizaci-joms siekia 1 milijonà eurø.

Ðventasis Sostas ragina Europos irpasaulio ðalis nelikti abejingas nuo ka-ro bëganèiø þmoniø likimui, todël su-sitikime buvo kalbama ir apie migraci-jos krizæ. Prezidentës teigimu, Lietu-va supranta tuos, kurie buvo priverstipalikti savo namus, ir pagal iðgales pri-ima pabëgëlius. Prie jø integracijos mû-sø ðalyje prisideda ir Katalikø baþny-èia, kurios organizacijos turi didelæ pa-

tirtá padedant pabëgëliams. Vilniausarkivyskupijos organizacija „Caritas“jau 15 metø vykdo uþsienieèiø integra-cijos programà ir ðiuo metu Vilniujesteigia bendruomeniná centrà, kur at-vykæ þmonës bus konsultuojami profe-sinio mokymo, kultûrinio ugdymo, sie-lovados klausimais.

Prezidentë taip pat pabrëþë, jog sie-kiant padëti pabëgëliams ir iðsaugoti jøorumà, bûtina sutelkti tarptautinespastangas kuriant saugø prieglobstá ar-èiau jø namø, kad karo baisumus paty-ræ þmonës nerizikuotø savo gyvybëmisir netaptø prekybos þmonëmis auko-mis. Lietuva per ávairias ES ir Jungti-niø Tautø programas padeda Sirijos pa-bëgëliams Turkijoje, Jordanijoje, Liba-ne ir kitose regiono valstybëse.

Vizito Lietuvoje metu kardinolasPietro Parolinas dalyvavo Nacionaliniogailestingumo kongreso renginiuose, ap-lankë Kryþiø kalnà, susitiko su Lietuvo-je esanèiais NATO sàjungininkø kariais.

Prezidentës spaudos tarnyba

44444 2016 m. geguþës 13 d.Nr. 18 (1184) Tremtinys

SveikinameSveikinameSveikinameSveikinameSveikiname

(atkelta ið 2 psl.)Politika, mano ásitikinimu, yra to-

kia, kokie yra politikø motyvai ir kom-petencija. Drástu teigti, kad ðiandienLietuvos politiniame gyvenime trûks-ta tiek padorumo, tiek teisingumo, tiekkompetencijos. Tai tarpusavyje glau-dþiai susijæ dalykai. Man sunku vadin-ti padoriu politikà, kuris sutinka eitipareigas, kurioms jam ar jai nepakan-ka kompetencijos.

– Dar trumpai papasakokite apiesavo knygà.

– Jà sudaro trys dalys. Pirmiausiaaptariu politikos pamatus, paskuisvarstau apie tai, kas gali bûti vadina-ma padoria politika, o treèiojoje daly-je brëþiu gaires Gyvybës Lietuvai. Vie-nas ið ðios knygos tikslø – skatinti dis-kusijà apie krikðèionio misijà politiko-

Andrius Navickas: „Bedorovinës gramatikos politika

sunyksta ir tampa atgrasiapamëkle“

je ir parodyti tiems krikðèionims, ku-rie skeptiðkai þiûri á politinæ veiklà, kaddalyvavimas politikoje nëra „priedëlis“prie krikðèionio gyvenimo, bet svarbisekimo paskui Kristø dalis.

Kiek apgailestauju, jog ðià knygà pa-vyko iðleisti, likus maþiau nei pusme-èiui iki Seimo rinkimø, todël rizikuo-ju, kad dalis þmoniø joje ieðkos politi-nës reklamos. Bûtø buvæ geriau, jei kny-ga bûtø pasirodþiusi bent prieð pusme-tá. Kita vertus, turiu vilties, jog ji pri-sidës prie Lietuvos krikðèioniø pilieti-nës brandos, taip pat ji padës man pa-aiðkinti, kodël nusprendþiau, kad ma-no laisvës kova ðiuo metu turi bûti bû-tent tokia.

Kalbino JûratëVAÞGAUSKAITË

„Bernardinai.lt“

Naujos knygos

Garbingo 80-ojo jubiliejaus proga nuoðirdþiai sveikina-me 1949 m. buvusá tremtiná, ilgametá LPKTS Ðiauliø filialotarybos nará, choro „Tremtinys“ dalyvá, aktyvø talkininkà vi-suose darbuose Jonà STAPULIONÁ. Linkime stiprios svei-katos, energijos, skambiø dainø, Dievo palaimos.

LPKTS Ðiauliø filialas

Graþaus 80-ojo jubiliejaus proga sveikiname Ernà PETRUITIENÆ irlinkime sveikatos, Dievo palaimos ir neiðsenkanèios energijos.

LPKTS Jurbarko filialas

Visa, kas graþu – á objektyvà!Ne tiek daug iðleistø nau-

jø knygø galëtume pavadintialbumais. Tai apsprendþianuotraukø gausa bei jomspritaikyti tekstai. Neseniaipasirodþiusi kaunieèio An-tano Sadecko knyga „Manokeliai nekeliai“ toká „statu-sà“ turi – biogafija-albumas.

Ðioje knygoje gausunuotraukø ið Ablingos me-morialinio ansamblio, kaiáamþinant 1941 metø birþe-lio 23 dienà naciø nuþudytøAblingos ir Þvaiginiø kaimøgyventojø atminimà, sukur-tas medþio skulptûrø memorialas. An-tanas Sadeckas nufotografavo ðias skulp-tûras, vaizdinæ medþiagà susiedamas suJustino Marcinkevièiaus poema apie Ab-lingà ir sukûrë skaidriø filmà „Mûsø aða-ra.“ Jis buvo ávertintas ir uþ Lietuvos ri-bø. Ðiø medþio skulptûrø nuotraukospuoðia pirmuosius A.Sadecko knygospuslapius. „Stovi sunykæs Ablingos me-morialas. Skeldëja skulptûros, jø ran-kos, veidai ir akys,“ – raðo áþanginiameknygos skyriuje „Atleiskit man, senie-ji àþuolai“ jos autorius.

Apsilankæ Ablingoje jà trumpam pa-liekame ir atsiduriame Aukðtaitijoje, Bû-tënø kaime, kur nagingas liaudies meist-ras Zenonas Valunta prakalbina numestàmedþio pliauskà, keistai nuaugusià ðakà.Paklijavæs, sutvirtinæs, padaþæs jis prike-lia gyvenimui pasakø herojus ir suri-kiuoja juos savo sodyboje. Vietiniai gy-ventojai tà skulptûrø ansamblëlá pava-dino Zeniuko zoologijos sodu. Iðraið-kingos, linksmos kompozicijos radovietà ir Antano Sadecko fotoalbume.

Atvëræs pragaro vartusKnygos skyriuje fotografijos apie

bendrijos „Lemtis“ 1989–2014 metaissurengtas ekspedicijas á lietuviø trem-ties vietas dvelkia skausmu ir suduþu-siø gyvenimø atodûsiais. Áamþinæs Re-ðiotø koncentracijos stovyklos grupësvaizdus, kur buvo kalinami Lietuvosvalstybës veikëjai – Lietuvos Respub-likos Prezidentas Antanas Stulginskis,ministrai – Juozas Skaisgiris, JokûbasStaniðauskas, Konstantinas Ðakenis,Stasys Ðilingas, Juozas Tonkûnas, pro-fesoriai, aukðto rango karininkai, gydy-tojai ir kiti. 1994 metais apsilankiusiekspedicija ið Lietuvos, galimoje tau-tieèiø þûties vietoje pastatë metalinákryþiø, uþdegë þvakutes, pagerbë tylosminute jø atminimà.

Ekspedicijø metu A.Sadeckas áam-þino sutræðusius, palinkusius prie þe-mës medinius kryþius ir, sudëjæs nuo-traukas á savo naujà knygà, skyriø pa-vadino „Atleiskit man, Tëvynës kry-þiai“. Sustabdytos akimirkos verèia su-simàstyti ir dar kartà ávertinti istorinætikrovæ. Surengæs ne vienà fotoparodàA.Sadeckas buvo ávertintas labai pa-lankiai. Profesorius ið Australijos Vy-tautas Doniela atsiliepimø knygoje pa-liko toká áraðà: „Antano Sadecko nuo-traukos taip kruopðèiai ir daug sakan-èiai padarytos Sibiro vietovëse ne tik

Likimo rankos palytëtas

áamþina lietuviø tautos kanèios keliusbolðevizmo laikotarpiu, bet ir liekakaip tiesos árodymas Lietuvos moksli-nei istorijai.“

„Pusë amþiaus tamsos“ – taip vadi-nasi knygos skyrius, kuriame sudëtosnuotraukos, simbolizuojanèios deðim-èiø tûkstanèiø mûsø tautos aukø sim-bolius. Tai laiko nubrëþta istorijos li-nija, kuri labai tiktø iliustruoti mokyk-linius istorijos vadovëlius.

Ádomiausi gyvenimo keliai„Ádomiausi mano gyvenimo keliai

yra ten, kur jø nëra, kur veda vos pas-tebimas takas arba brydë per likimodþiungles“, – raðo Antanas Sadeckas.Taip atsirado skyrius „Mano keliai ne-keliai“ ir ðios knygos pavadinimas.

Nuginti liûdnas mintis á ðalá padedanuotraukos ið tolimiausiø Sovietø sà-jungos kampeliø – Tadþikijos, Kirgizi-jos, Turkmënijos, Baikalo eþero, Va-karø Ukrainos, Krymo, Archangelsko.

Susipaþinæs su liaudies meistrø dar-bais, ta liga „susirgo“ ir Antanas Sadec-kas. Gamtos apdovanotas keista iðvaiz-da, ámantriø formø ðakas, kerpes, grynuo-lius padabinæs pridëtinëmis detalëmis,pasidþiaugæs meno kûriniu uþdarë já á sa-vo muziejø. Knygoje ðis skyrius pava-dintas „Gamtos (ir mano) iðdaigos“.

Apie autoriøAntanas Sadeckas gimë 1929 me-

tais Pertako kaime, Kapèiamiesèio se-niûnijoje, Lazdijø rajone. Baigë Drus-kininkø gimnazijà, taèiau iki atestatogavimo dienos teko patirti nemaþaikliûèiø. „Prisimenu 1946 metø rugsë-jo 19 dienà, – raðo A.Sadeckas, – á se-no dvaro pastato salæ, ten buvo gimna-zija, sukvietë 17 baltaplaukiø gimnazis-tø. Uþ stalo sëdëjo miesto trijulë. Ji pa-skelbë, kad esame (okupacinës) val-dþios prieðai ir neturime teisës moky-tis bet kurioje mokykloje.“

Sadeckø ðeima palankiai vertinopartizaninæ kovà, rëmë partizanus.Apie tai „trijulë“ þinojo. „Tuo metupartizaninë kova buvo gerai organizuo-ta. Ir ne tik prieð okupantus, bet ir jøideologijà“,– raðo A.Sadeckas.

Baigæs Kauno politechnikos institu-tà A.Sadeckas dirbo Þemës ir vandensûkiø projektavimo institutuose, Lietu-vos statybos ir architektûros moksliniotyrimo institute virðininku.

(keliama á 8 psl.)

Geguþës 21 d. (ðeðtadiená) 11 val. Telðiø r. Dievo Krëslo miðke ávyks pas-kutinio Þemaitijos partizanø vado Stepono Grybausko ir visø Þemaitijos par-tizanø atminimui skirto paminklinio akmens ðventinimo iðkilmës.

Skelbimai

Geguþës 19 d. (ketvirtadiená) 14 val. LPKTS salëje (Laisvës al. 39, Kaune)ávyks Antano Sadecko autobiografinës knygos „Mano keliai nekeliai“ pristatymas.

Dëmesio!Primename, kad LPKTS filialai savo narius sveikina nemokamai, o privatûs

sveikinimai (kai sveikinate savo gimines ar draugus) kainuoja 10 (be nuotrau-kos) arba 15 (su nuotrauka) eurø. Sveikinimo tekstà ir nuotraukà galite atsiøstipaðtu adresu: „Tremtinio“ redakcijai, Laisvës al. 39, 44309 Kaunas, arba el. pað-tu: tremtinys.redakcija@gmail.com. Pinigus uþ privaèius sveikinimus perves-kite á Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungos sàskaità Nr. LT18 70440600 0425 8365, ámonës kodas 300032645, mokëjimo paskirties langelyje ára-ðykite „Uþ sveikinimà Vardeniui Pavardeniui“. Neapmokëti privatûs sveikini-mai nebus spausdinami.

Kadangi „Tremtinys“ nëra atskiras juridinis asmuo, praðytume paramà ar ap-mokëjimà uþ laikraðèio siuntimà á uþsiená pervesti tiesiai á Lietuvos politiniø kaliniøir tremtiniø sàjungos sàskaità. Dëkojame visiems skaitytojams ir aukotojams.

„Tremtinio“ redakcija

Geguþës 25 d. (treèiadiená) 12 val. Kauno IX forto muziejuje (Þemaièiø pl.73) Igarkos tremtiniø brolija, Kauno Panemunës seneliø namø Kriziø centrasasmenims, nukentëjusiems nuo sovietinës okupacijos, ir Kauno IX forto muziejuskvieèia á renginá „Pavasará paukðèiai á tëviðkæ gráþta, o mes ar sugráðim kada...“

Á IX forto muziejø galima nuvaþiuoti Kauno miesto vieðuoju transportu: 23ir 35 marðrutø autobusais, 93 ir 93A marðrutiniais taksi. Pasiteirauti tel. (8 37)407 514.

Geguþës 30 d. (pirmadiená) 16 val. kvieèiame á tradicinæ kino popietæ LPKTSsalëje (Laisvës al. 39, Kaune). Bus rodoma filmo „Lûþis prie Baltijos“ 3 dalis„Baltijos keliu á nepriklausomybæ“. Po filmo 17 val. kvieèiame á Mindaugo Mi-linio istorinio romano „Partizanas“ pristatymà.

555552016 m. geguþës 13 d. Nr. 18 (1184)Tremtinys1948-øjø geguþës 22-osios trëmimà prisimenant

Pokaryje á Sibirà Lietuvos þmonësbuvo tremiami septynis kartus iki pat1952 metø… Apie masiðkiausià trëmi-mà, vykusá 1948 metø geguþës 22–23dienomis, istorikas Arvydas Anuðaus-kas pateikia tokius faktus: „Pasirengi-mai didiesiems trëmimams buvo slepia-mi. Taèiau visi jie labai panaðûs. Trëmi-mo operacija koduotai buvo pavadinta„Vesna“ („Pavasaris“), bet tai ðiemsþmonëms nereiðkë pavasario. Ið pradþiøbuvo numatyta iðveþti á lietuviams jau þi-nomà Jakutijà (vëliau pakeista – á Buria-tijos–Mongolijos ASSR) ir Krasno-jarsko kraðtà 48 tûkstanèius þmoniø.Tik dël savalaikës pasiprieðinimoorganizacijø informacijos apie gresian-èius trëmimus kai kurie áraðytieji á tre-miamøjø sàraðus pasislëpë. Geguþës22 dienà MGB ir jø pagalbininkams visdëlto pavyko surinkti ir sugaudyti 27tûkstanèius þmoniø. Iki geguþës 23-io-sios pusiaudienio eðelonuose jau buvo su-grûsta daugiau kaip 10 tûkstanèiø ðeimø.Laikinai pasislëpti pavyko 11 tûkstanèiøþmoniø. Bet MGB visada turëjo papil-domus sàraðus, á kuriuos surinko darkeletà tûkstanèiø þmoniø. Juk planasturëjo bûti ávykdytas! Net negalinèiospaeiti senolës – kad ir 112 metø amþiaus– iki eðelono buvo atneðtos su neðtuvais.Nesurinkus sàraðuose áraðytøjø, buvo ga-benamos saugumieèiø ir kolaborantø ini-ciatyva atrinktos ðeimos. Sàraðus daþnaipapildydavo stotyse, jas jau atveþus.Trëmë visus, kuriuos rasdavo apsupto-se sodybose: vaikus be tëvø, tëvus bevaikø. Tada trëmëjams atrodë labai ak-tualus generolo leitenanto S. Ogolcovpasiûlymas: „Leisti priimti á perkeldi-namøjø eðelonus lietuvius, kurie pa-teiks pareiðkimus savo noru iðvykti iðLietuvos kartu su perkeldinamaisiais“.Kai eðelonai pajudëjo á tremties vietas,juose jau buvo 40 002 þmonës, tarp ku-riø beveik 11 tûkstanèiø vaikø, ne ma-þiau 16 500 moterø...“

Petro Neverausko giminës istorijaGyvena Petras ir Rûta Neverauskai

Palangoje kartu su dukters Ritos Nau-sëdienës ðeima. Sûnus Arûnas ir Aud-rius taip pat ásikûræ tame paèiame mies-te. Vaikai senoliams padovanojo ketu-ris vaikaièius. Jie jau suaugæ ir gyvenasavus gyvenimus.

Ðiandien Petras Neverauskas yra ak-tyvus visuomeninio gyvenimo dalyvis. Jis– Palangos skyriaus bei Jûros ðauliø VIkuopos Palangos bûrio vadas. Su bendra-minèiais Alvydu Kaèinsku, AlgirduMontvidu, Stanislovu Valanèiumi, Ri-mu Bobeliu, Vytautu Dièkumi ir kitaisásteigë ðá bûrá, dalyvauja vyrø chore (va-dovas Aloyzas Þilys). Stato kryþius,paminklus partizanams. Jø dëka Kre-tingos ir Kartenos seniûnijose pastatytitrys paminkliniai akmenys Þemaièiøapygardos Kardo rinktinës Bugantokuopos partizanø þûties, ávykusios1947 metø rugsëjo 12 dienà, vietose.

2015 metø liepos 27 dienà PetrasNeverauskas paraðë, o anûkas Arnasiðvertë á anglø kalbà atvirà laiðkà JAVkariams, tarnaujantiems kariniame lai-ve-minininke, stovëjusiame Klaipëdos

Tremtis ne tik kankino, bet ir grûdino

uoste. Norëjo savo pavyzdþiu jiems pa-pasakoti apie mums sovietiniø okupan-tø padarytas skriaudas, tremtá, nuðvies-ti garbingà mûsø kraðto istorijà. „Ame-rikos kariai, – raðë Petras Neveraus-kas, – ðiuos þodþius jums raðo þmogus,perëjæs sunkø gyvenimà. Mano biogra-fija susijusi su tuo, kà patyrë mano tautaXX amþiuje. 1948 metø geguþës 22-osios rytà NKVD kareiviai pakëlë iðmiego tëvus ir mus, aðtuonis nepilna-meèius vaikus. Man buvo septyneri, darketuri – maþesni vaikai, vyriausioji se-suo turëjo septyniolika, brolis – dvyli-ka. Iðveþë á miðkus Sibire, Irkutsko sri-tyje. Kà uþgyvenom Lietuvoje, viskà at-ëmë, iðveþë á badà ir ðaltá. Penkerius me-tus deðimties asmenø ðeima iðgyveno-me Goriaèyj Kliuè kaime perstatytamejaponø karo belaisviø likusio barakodvylikos kvadratiniø metrø kambarë-lyje. Perstatë, bet liko blakës ir tarako-nai, o þiurkës atkeliavo paèios“. Kadbûtø átikinamiau, dar pridëjo ir ðeðiastremties nuotraukas. Nusiramino Pet-ras tik tada, kai su kariais susitiko ir ga-vo patvirtinimà, kad laiðkà jie gavo…

Maþasis Irkutsko srities Ðamankosgyvenvietës tremtinys ðiandien sako,kad sunki vaikystë ðiaurëje já ne tik kan-kino, bet ir grûdino. Buvo badas, skaus-mas, aðaros ir vargas, alkani vaikai aða-rodami praðë tëveliø duonos. Matë aða-ras braukiantá tëvelá ir nesuprato, ko jisverkia. Vëliau pajuto, kad jo skausmasdël dël basø, alkanø, vietos nerandan-èiø vaikø. Gyveno jie, tëvai ir aðtuonijø vaikai maþame barako kambarëlyje.Pusæ jo uþëmë sukalti gultai, tëveliorankomis iðmûryta krosnis, dar stalasir du ið lentø sukalti suolai. Virð galvøsumeistravo spintelæ. Tad vietos vai-kams lyg ir neliko... Juos kandþiojo utë-lës ir blakës, atakavo tarakonai, taèiauniekada Neverauskai nebuvo praradæorumo, garbës jausmo, tokiomis sàly-gomis formavosi ir vaikø pasaulëjauta.Jaunystëje, kai jau buvo gráþæs ið Sibi-ro ir dirbo vairuotoju Kretingos rajo-no melioracijos valdyboje, su draugu,taip pat tremties vaiku, kurio tëvà Ka-zimierà Maksvytá 1949 metais veþantá tremtiniø surinkimo vietà nuðovë stri-bas, sunkveþimiu GAZ-51 veþiojo ádarbà þmones. Ir koks sutapimas – tarpjo veþamø darbininkø buvo ir tas bu-

væs stribas. Tai já veþioti te-kdavo Petrui, nes K.Maskvyèio sûnus pasakë:„Að su savo maðina savo të-vo þudiko neveðiu“. To stri-bo pavardës Petras nebe-prisimena, taèiau mena,kaip tas negalëdavo þiûrë-ti þmogui á akis: vis sukda-vo þvilgsná á ðalá, matyt, jautë kaltæ...

Petras Neverauskas didþiuojasi sa-vo giminës istorija. Jo tëveliai AntanasNeverauskas (1902–1971) ir Magda-lena Venskutë (1909–1999) gyvenoTûbausiø kaime, Kretingos valsèiuje.Mamos tëvai Kazimieras ir MortaVenskai – ið Salantø valsèiaus, Erlënøkaimo. Augino penkis vaikus: Jonà,Magdalenà (Petro mamà), Kazimierà,Mortà ir Onutæ. Prasigyvenimui sene-lis Jonas Venskus du kartus buvo nu-vykæs dirbti á Amerikà. Tai vyko Pir-mojo pasaulinio karo metu. Morta mi-rë anksti, tai Kazimieras vedë antràkartà ir dar sugyveno keturis sûnus.

Neverauskai gyveno Kumpikø kai-me, Darbënø valsèiuje, dideliameûkyje, augino gausià ðeimà. AntanasNeverauskas, gimæs 1902 metais,1922-aisiais iðëjo savo noru á Lietu-vos kariuomenæ, tarnavo Kaune, Ðan-èiuose, gen. Povilo Plechavièiaus hu-sarø rinktinëje. Savanoriu dalyvavo1923 metø sausio 15 dienos Klaipë-dos sukilime, buvo kavaleristas. Pran-cûzams ðaudant ið patrankø, vienassviedinys sprogo prie pat jo, arklyssuklupo, o jis griûdamas susilauþë ko-jà, buvo kontûzytas. Nuveþtas gydy-ti á Kauno karo ligoninæ.

Antanas ir Magdalena sukûrë ðei-mà 1929 metais, taèiau ûkininkautitrûko þemës, tad vyras dirbo akmens-kaldþiu. Augino gausià ðeimà: jiemsgimë vienuolika vaikø, aðtuoni jø uþ-augo. Vainoriø dvare nuomavo þemæir ûkininkavo. Kai 1943 metais Rû-daièiø kaimo ûkininkas prûsiðkokraujo turëjæs Martynas Enzinas suþmona ir trimis vaikais, gavæ kompen-sacijà iðvyko gyventi á Vokietijà, jø 30hektarø ûkyje Neverauskai ir apsigy-veno. Uþ þemæ ir pastatus mokëjo ámo-kas. Okupavus Lietuvà, mokëjimai nu-trûko, tad jie buvo apkaltinti svetimoturto uþvaldymu. Tëvai manë, kad ási-

kurs èia visam gyvenimui, taèiau pas-kutinieji keturi vaikai gimë Sibire...

Sibiro tremtyjePetras Neverauskas pasakoja, kad

sunkaus gyvenimo tremtyje pradþia –1948 metø geguþës 22-oji, kai ginkluotikareiviai apsupo jø namus. Jam tada te-buvo septyneri.

„Anksti rytà jie ið miego paþadinotëvus ir mus, aðtuonis vaikus. Onuteitada ëjo aðtuoniolikti, visi kiti – dar vai-kai: Bronislava (gimusi 1933 metais),Antanas (gimæs 1935 metais), Magda-lena (gimusi 1942 metais), Henrikas(gimæs 1944 metais), Alfonsas (gimæs1945 metais) ir Bernadeta (gimusi1946 metais). Du ginkluoti vyrai iðsi-vedë tëvà á laukus parvesti arkliø. Ark-liai buvo pakinkyti á didelá ûkiðkà veþi-mà. Tëvai á já sukrovë maisto, daiktø –visko, kà galëjo paimti per toká trum-pà laikà. Pajudëjome á Kretingos gele-þinkelio stotá, kur laukë traukinys sukrovininiais vagonais.

Atmintyje iðliko vaizdas: vaþiuojantpagrindinio kelio link, ant kalvelës, sto-vëjo senoliai Laukinaièiai, rankose lai-kydami gan didelá kryþiø, ir deðine ran-ka þegnojo, laimino pasmerktuosius. Bu-vo apsiniaukæ, tëvas nusiminæs, mamaverkë... Pagrindiniu keliu vaþiavo daugarkliais kinkytø veþimø su þmonëmis.

Nuvaþiavus prie vagonø, stribai lie-pë á juos sukrauti daiktus ir sulipti pa-tiems. Netrukus buvo iðkviestas tëvasir dar kartà apklaustas NKVD kapito-no. Po to ginkluotas kareivis parlydë-jo tëvà pas ðeimà. Mums bûnant vago-ne, iðgirdau dëdës Vaièekausko ið Vyd-mantø balsà. Jis tà rytà vaþiavo á ma-lûnà, bet suþinojæs, kad esame veþami,viskà metë ir atskubëjo prie vagono,ámetë á já keletà maiðø grûdø. Apsika-binæs tëvà kartojo: „Antanëli, ðvogerë-li, nebesusitiksime ðiame pasaulyje“.

(keliama á 6 psl.)

Su tëveliais tremtyje: Filomena, Adelë, Antanas, Jus-tinas ir Onytë. Sibiras, Goriaèyj Kliuè, 1950 metai

Petras Neverauskas su JAV karinio minininko jûreiviais.Klaipëda, 2015 metai

66666 2016 m. geguþës 13 d.Nr. 18 (1184) Tremtinys

(atkelta ið 5 psl.)Taip ir ávyko. Jau gyvenda-

mi Sibire gavome tëvo seserslaiðkà, kad dëdë mirë ir palai-dotas Palangoje.

Vaþiavome iki Irkutskomiesto. Mus iðlaipino tiesiaiant pievos, prie pat bëgiø. Bu-vo graþi, saulëta diena. Mes,vaikai, lakstëm ir dþiaugëmësgavæ truputá laisvës. Netrukusatslinko tamsûs debesys ir pra-dëjo smarkiai lyti. Atvaþiavosunkveþimiai, mus susodino irnuveþë á uþ devyniø kilometrønuo miesto esantá tarybiná ûká„Pervoje maja“. Èia iðskirstëpo ávairias patalpas. Po keliø

Tremtis ne tik kankino, bet ir grûdinodienø nemaþa kolona pajudë-jo toliau nuo miesto. Vaþiavo-me þvyrkeliu, paskui miðko ke-liukais. Pagaliau privaþiavomeGoriaèyj Kliuè. Kaimas dide-lis, èia gyveno apie pusantrotûkstanèio gyventojø, dalis iðjø – tremtiniai.

Po Stalino mirties miðkøûká panaikino, ir mes persi-kraustëme uþ ðimto kilometrøá kità miðkø ûká. Èia mûsø gy-venimas buvo gerokai geres-nis... Ðamankoje gyvenome de-ðimt metø, iki pat gráþimo á Lie-tuvà. Tai Ðelechovo rajono kai-mas, nutolæs nuo jo penkis ki-lometrus. Èia buvo vidurinë

mokykla, kurioje gal pusë vai-kø buvo lietuviai. Ðamankojegyvenimo kelià baigë 1948 me-tø tremtinys Antanas Ðilingis(1885–1953), knygneðys, Stei-giamojo seimo atstovas nuoTelðiø apygardos (jo kapà ið-skalavo patvinusi Irkuto upë).Èia buvo iðtremtas bûsimasisSeimo narys Algirdas Juoza-pas Katkus (1936–2011),1956 metai èia gimë þurnalis-tas ir politikas Rimvydas Va-latka.

Duonos leisdavo nusipirk-ti pagal kortelæ, vadinamàjà„norma“. Bet duonai ne visa-da uþtekdavo pinigø. Gerai

menu, kai tame paèiame bara-ke gyvenusio Jurgio Momkausketuri vaikai ið ðeðiø mirë ið ba-do. Jie buvo iðtremti ið Grûð-laukës, Darbënø valsèiaus.Tragiðkos ðios ðeimos netektysvyko 1949–1950 metais. Vy-riausioji Elena buvo gal aðtuo-neriø, Kaziukas – ketveriø me-tukø. Kiti du – dar jaunesni, betjø vardø nepamenu. Visus pa-laidojo kaimo kapinëse.

Sibire dirbo visi. Tëvas supusbroliu Stanislovu Neve-rausku dirbo miðke, rankiniubûdu dvitraukiu pjûklu vers-davo medþius. Mama genëjoðakas. Vyresnioji sesuo Onutë

ið Lietuvos giminiø atsiøstø vil-noniø siûlø megzdavo ir parda-vinëjo ðalikus rusëms mote-rims. Vyresnysis brolis Anta-nas, dar bûdamas trylikos, ark-liu kinkytu veþimu veþdavovandená ir malkas á pirtá, vaikødarþelá, duonos kepyklà. Uþ-darbá mainydavo á bulves, më-sà. Mes visi iðgyvenome ir1963 metais, po penkiolikosmetø, sugráþome á Lietuvà tikdël to, kad tëveliai buvo dar pa-kankamai jauni, darbingi irdarbðtûs, o mus lydëjo Dievopalaima.“

StanislovasABROMAVIÈIUS

1953 metø geguþës pabai-goje Taimyro pusiasalyje No-rilsko mieste buvo iðkeltos po-litiniø kaliniø sukilimo vëlia-vos. Vëliavos buvo juodos,kaip juodas, sutryptas, panie-kintas mûsø gyvenimas. Kaipjuodos niekðingos sielos rau-donojo „rojaus“ kûrëjø, ap-raizgiusiø vos ne pusæ pasau-lio spygliuota viela, apstaèiu-siø kalëjimais – þmoniø kanki-nimui ir naikinimui. Visa tai pa-vadinusiø „socialistiniu lageriu“.

Milijonai iðkankintø, iðvar-gintø perþengdavo lageriø var-tus, taip pat ir ástatymø ribas, pa-likdami savo praeitá, vardà ir pa-vardæ. Uþ trimis eilëmis iðraiz-gytø spygliuotø vielø, tarp kuriølaidais tekëjo aukðtos átamposelektros srovë. Uþ jø – ant peèiø,kepuriø ir deðinës kojos virð ke-lio baltais daþais sunumeruotiklipatos, pavojingi elementai,paniekos verti padarai, tëvynësiðdavikai, liaudies prieðai. Taipbuvome apibûdinti.

Mes – „tëvynës iðdavikai“Teko bûti mûsø saugotojø

kareivinëse. Atmintyje iðlikoant sienos raudonais daþais nu-teplioti plakatai: „Kovotojau,tu saugai tëvynës iðdavikà, ku-ris nuþudë tavo tëvà ir motinà.Jis tykoja ir tavo gyvybës“.Koks paradoksas! Bokðtelyjeprie kulkosvaidþio stovëdamassargyboje toks kovotojas atpa-þino savo tëvà, kurá suëmë uþtai, kad negalëjo skirtis su ûkiu,paveldëtu ið protëviø ir ignora-vo kolchozinæ sistemà.

Uþpoliarëje, Taimyro pu-siasalyje, Norilsko pakrað-èiuose buvo daugybë talpiøbolðevikiniø konclageriø. Je-nisejumi kasmet prigrûstosbarþos plukdë kalinius ið Kras-nojarsko á Dudinkos uostà.Nuo Dudinkos 100 kilometrøtraukiniais veþë iki Norilsko.1952 metø rugpjûtá prie vienoið jø, paþymëto penktuoju nu-meriu, enkavedistai atvedë ke-lis ðimtus politiniø kaliniø ir

Suðaudytos vëliavosprie vartø susodino á purvynà.Vyrus atgabeno ið dviejø skir-tingø etapø. Jauni, kà tik nu-teisti, daugiausia ið VakarøUkrainos ir Baltijos kraðtø, bu-væ studentai, pogrindininkai,slaptø organizacijø nariai. Taijau kovotojai antikomunistai,rezistencijos rëmëjai bei ryði-ninkai. Kartu su jais teko pra-leisti keletà mënesiø persiun-timo punktuose. VaþiavomeStolypino vagonuose, kur ke-turvietëje kupë èekistai ásigud-rindavo sugrûsti iki 18 vyrø.Kaliniø neiðgàsdino tardymømetu, nuo kovos ákarðèio neat-baidë kariniø tribunolø ðablo-niðki nuosprendþiai – kiekvie-nam po 25 metus lagerio.

Að nebuvau naujokas. Nu-teistas 25 metams ið gimnazi-jos suolo, jau penkerius metusbuvau blaðkomas tremtyje poSibiro platybes. Tik sutikæs tau-tieèius, atgijau, sustiprëjau, ága-vau naujø jëgø. Supratau, kadkova nepralaimëta ir sunkiau-siomis teroro sàlygomis ji tæsia-si. Visi tvirtai tikëjome, kad rau-donajai pabaisai ateis galas.

Kita vyrø grupë buvo atveþ-ta ið Kazachstano Karagandoslageriø. Tai buvo pokario liku-èiai, per stebuklà iðlikæ gyvi.Galima buvo stebëtis jø iðtver-me. Jie buvo kupini neapykan-tos esamai santvarkai.

Juos, kiek supratau, veþë uþaktyvø pasiprieðinimà. Dalis jøpateko á uþdarus kalëjimus.Lagerio gyvenime turëjo dide-læ patirtá ir numatë, kad artëjaatomazga. Jie skatino kaliniøaktyvumà, bent jau tam, kadpagerintø kasdienæ buitá. Aið-kino, kad bûtina sutvarkytisantykius tarp kaliniø, nes bol-ðevikai juos valdë pasitelkæparsidavusius niekðus ið paèiøkaliniø, kuriø devizas: „Tumirk ðiandien, að – rytoj“. Ði-toms padugnëms ir buvo pa-vesta valdyti lagerius.

Parsidavëliai parankiniaiSëdëjome prie vartø uþ-

mirðti. Krito ðlapdriba. Dau-guma buvome apsirengæ vasa-riðkai. Iðvarginti tolimø perve-þimø, alkani, ðlapi, drebëdamiglaudëmës vienas prie kito. Pa-galiau ið sargybos bûsto iðëjokeletas gana atletiðkø þaliûkø.Jie buvo kaliniai, nors apran-ga apie tai nebylojo. Buvo su-numeruoti, taèiau numeriaivos pastebimi, maþi. Paþintistrumpa ir konkreti. Iðvadinæmus dvëselienomis, iðplûdæ,kaip ir dera tokiems niekðams,pareiðkë, kad padëties ðeimi-ninkai yra jie, tvarkà palaikytipavesta jiems. Su mumis jie ne-manà terliotis, apie mûsø iðdai-gas gerai informuoti, ypaè pa-brëþë karagandieèiams. Talþy-ti snukius ir lauþyti kaulus,anot jø, gerai moka ir në vie-nam neleis riesti nosies. Ar-èiau sutupdytuosius spardë,po to þergliojo skersai ir iðilgai,uþmindami kam ant rankø, ko-jø, kam ir ant galvos. Ðitaip da-rydami daugiau dëmesio krei-pë á naujokus, nes tie turëjo pa-doresniø drabuþiø ir maiðiukàðalia. Tos atmatos èekistamstarnavo su atsidavimu, bet pra-gyvenimu patys rûpinosi. To-dël juos domino maiðiukai. Vë-liau jie ávairiais bûdais, neveng-dami ir smurto, pasisavindavokas tinkamesnio.

Pasivaikðèiojime „galvo-mis“ ypaè pasiþymëjo toks Va-rona, matyt, ëjæs mokymosikursà faðistø konclageriuose.Per didelá stropumà keletui sa-vo likimo broliø sulauþë ðon-kaulius, batu iðspyrë keletàdantø. Po tokio apdorojimolaukë dar vienas. Ið to patiessargybos bûsto kaip ðeðëlis ið-slinko aukðtokas dþiûsna, pa-naðus á vokietá, kokius rusai ro-do filmuose. Deðinioji rankakabojo nevaldoma, petys gero-kai pakritæs þemyn. Tai buvooperatyvinis ágaliotinis. Átûþæspareikalavo, kad visi, kilæ iðLvovo srities, atsistotø. Kara-gandiðkiai suðurmuliavo per-spëdami, kad niekas nesistotø,

nes jie numanë, kà tai reiðkia.Pasirodo, ðá raudonà faðistàperðovë Lvovo srities partiza-nai, todël nepraleisdavo pro-gos atsiskaityti. Niekam nepa-kilus, jis ásakë atneðti bylas, nesþinojo, kad tikrai tokiø yra. Kolvisus tikrino, mes dar kelias va-landas sustiræ sëdëjome purve.Atradæs keliolika vyrø ið Lvo-vo, nuvedë egzekucijai. Po pus-dienio atidarë vartus. Patikri-næ ir iðkratæ suvarë á atitvaràlagerio kampe, vadinamàjá ka-rantinu.

Èekistø siautëjimaiKaip ávykiai klostësi toliau,

neþinojome. Atrodo, kad èe-kistai suklydo, sujungæ patirtásu jaunatviðka energija. Kara-gandos senbuviai gerai iðmanëlageriø reikalus. Naujokai, uþ-sigrûdinæ pogrindþio kovoje,energingai buvo nusiteikæ par-sidavusiems parankiniams ne-leisti nebaudþiamiems laipiotigalvomis.

Po keliø dienø pagal pa-klausà ir specialybes visus ið-skirstë po brigadas. Nakèiainuo 22 valandos barakus uþra-kindavo. Ryte 6 valandà atra-kindavo. Per porà valandø rei-këjo susiruoðti á darbà, iðsiri-kiuoti prie vartø. Tik atrakinusbarakus – staigus antpuolis irbuvo nubausti visi galvaþu-dþiai, ne vienà suluoðinæ prievartø. Varonà uþmuðë.

Èekistai griebësi atsakomø-jø akcijø. Dalá atvykusiøjø su-grûdo á karcerius, kitus á bûrà.Tardë, muðë èekistai, ypaè jøparankiniai. Nuo tada prasidë-jo þûtbûtinë kova. Kiekvienobrigadininko ar juodojo akty-visto grubûs veiksmai prieð ka-linius neliko nepastebëti. Bau-dë darbo zonoje ir paèiame la-geryje, ypaè prasidëjus poliari-nei nakèiai. Naujokai nuo sen-buviø skyrëmës tuo, kad prienumeriø turëjome kitas rusið-kas raides „Y“ ir „Ô“. Að bu-vau paþenklintas „Y-408“. Èe-kistai nesunkiai pridarë daug

bëdø. Gráþusius ið darbo, prievartø priþiûrëtojai kratyda-vo, o naujokus, atpaþinæ pagalnumerius, beveik iki nuogumoiðrengdavo, siauèiant pûgai,esant 40 laipsniø ðalèio, kad álagerá neparsineðtø smailausárankio.

Ðilumos Taimyre maþai.Ne veltui su humoru sakyda-vo kaliniai, kad èia per metus– 12 mënesiø þiema, o likusie-ji – vasara.

Prie kovos prisidëjo daugu-ma senøjø kaliniø. Brigadinin-kai, susitepæ neðvariais dar-bais, ne juokais iðsigando. Grá-þæ ið darbo, nakvynei rinkda-vosi á nuoðalesná barakà, ar-èiau èekistø. Taèiau niekas ne-galëjo jø iðgelbëti atëjus laikuisumokëti uþ juodus darbus. Se-nieji lagerio valdytojai pradë-jo atsisakyti pareigø. Visi kra-tësi brigadininko pareigø. Bai-gësi laimingos dienelës èekis-tams, per parankinius valdþiu-siems lagerius, besidþiaugu-siems kaliniø suskaldymu, ne-sirûpinusiems, kad nuo sun-kaus vergiðko darbo þmonëskrito kaip musës.

Prasidëjo navigacijos sezo-nas, vadinasi atveð naujø, jau-nø, kurie per metus kitus iðse-kæ, neatlaikæ, savo kûnais pat-ræð Taimyro þemæ. Sunerimoèekistai, kà daryti. Nei ið ðio,nei ið to iðvesdami ar parvesda-mi ið darbo pradëjo ðaudyti ákolonas. Ûkinëje zonoje nuðovëdu sektantus, kurie nenorëjo skir-tis sodinami á sunkveþimius. Juosnuðovë karininkas. Neatmenu, ko-kiai tikinèiøjø sektai jie pri-klausë, bet manau, turëjo jëgosatlaikyti kanèias ir patyèias.Kentëjo ne tik nuo enkavedis-tø: kai kurie kaliniai tyèiojosiið jø. Labiausiai juos baudë uþatsisakymà eiti á darbà. Kar-tais, baisiame ðaltyje atitempæprie vartø ir suguldæ, apipilda-vo vandeniu. Dievas suteikësektantams jëgø nepalûþti.

Vytautas KAZIULIONIS(bus daugiau)

777772016 m. geguþës 13 d. Nr. 18 (1184)TremtinysILSËKITËS RAMYBËJE

Redakcija pasilieka teisæ trumpinti ir redaguoti straipsnius, rankraðèiai negràþinami. Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriaus nuomone.

Adresas: Laisvës al. 39, 44309 Kaunas, tel. (8 37) 323 204el. paðtas: tremtinys.redakcija@gmail.com

Tremtinys

Kaina 0,60 euro

Leidëjas Lietuvos politiniøkaliniø ir tremtiniø sàjunga

Projektà „Lietuvos Laisvës kovø,tremties ir tautos netekèiøatspindþiai“ remia

Ámonës kodas 300032645Ats. sàsk. Nr. LT18 7044 0600 0425 8365, AB „SEB“ bankas

2 spaudos lankaiTiraþas 1940 egz.

Spausdino spaustuvëUAB „Morkûnas ir Ko“,Draugystës g. 17, Kaunas

ISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509X Redaktorë Jolita NavickienëRedakcija: Audronë Kaminskienë, Vesta MilerienëMaketavo Ignas Navickas

www.lpkts.lt

Skelbimai

Geguþës 15 d. (sekmadiená) Tauragës r. Maþonø sen. Griauþøk. senkapiuose bus atidengtas paminklas Vladui Ðniaukðtai-Bi-jûnui ir kitiems slapèia palaidotiems partizanams. 13 val. priepaminklo bus aukojamos Ðv. Miðios.

Uþjauèiame

Geguþës 14 d. (ðeðtadiená)12 val. Maþeikiø r. Þidikø sen.Senmiestës k., prie kelio Þidi-kai–Lûðë, bus ðventinamas at-minimo þenklas Alkos rinkti-nës Þaibo bûrio partizanams.12 val. ðv. Miðios Þidikø baþ-nyèioje.

Geguþës 18 d. (treèiadiená) 16 val. Vilniuje, Tuskulënø me-moriale (Þirmûnø g. 1N) (nuo 15 val. ekskursija memoriali-niame komplekse), ir geguþës 23 d. (pirmadiená) 16 val. Kau-ne, LPKTS salëje (Laisvës al. 39), paminësime 1918 m. Nepri-klausomybës Akto ir 1949 m. LLKS tarybos Deklaracijos si-gnatarus, gimusius balandþio ir geguþës mënesiais: Bronislo-và Liesá-Kaukà (g. 1922-04-22), Jurgá Ðaulá (g. 1879-05-05)ir Petrà Bartkø-Þadgailà (g.1925-05-30). Kartu paminësime1948 m. geguþës 22–23 d. trëmimà „Vesna“.

Renginio globëja LR Seimo narë Vincë Vaidevutë Marge-vièienë.

Geguþës 13 d. (penktadie-ná) Druskininkø rezistencijosir tremties muziejus organi-zuoja tradiciná renginá „Nak-ties muziejus“, skirtà Partiza-nø pagerbimo, kariuomenës irvisuomenës vienybës dienai.19.30 val. „Ryto“ gimnazijoje(Klonio g. Nr. 2) gimnazistødainos ir ðokiai. 20.30 val. þy-giuosime prie Mergelës akiømemorialo, kur pagerbsimeþuvusiø partizanø atminimà,uþdegdami þvakutes, padëda-mi gëliø. Gidø klubo „Artelë“aktoriai suvaidins vaizdelá„Leiskit á Tëvynæ“, prie lauþoskambës Druskininkø buvusiøtremtiniø choro ir mokyklø an-sambliø dainos. Veiks ginklø irekipuotës paroda. Vaiðinsimëskareiviðka koðe.

Geguþës 21 d. (ðeðtadiená) 10.30 val. Marijampolës Ðv. Vin-cento Paulieèio baþnyèioje bus aukojamos ðv. Miðios uþ 1948 m.tremtinius, iðtremtus ið Marijampolës aps., Vilkaviðkio, Giþø,Ðunskø, Antanavo, Sasnavos, Àþuolø Bûdos, Igliaukos, KazløRûdos, Pilviðkiø ir kitø miesteliø, Ðiaurës Sibiro maklakovie-èius, igarkieèius, gráþusius ir tuos, kurie liko Amþinojo poilsioSibiro þemëje.

Pro memoria

Gimë Kaune. 1941 m. suðeima iðtremtas á Altajauskraðtà, paskui – á Trofimovs-kà. Á Lietuvà gráþo 1956 m. irástojo á Kauno politechnikosinstitutà, ágijo inþinieriaus-elektriko specialybæ. Dvejusmetus pagal paskyrimà dirboVilniaus skaièiavimo maðinøgamykloje. 1963 m. KPI rek-toriaus profesoriaus Kazi-miero Barðausko praðymupervestas á KPI skaièiavimo

Tadas Stasys Mindaugas Masënas1937–2016

átaisø ir automatikos katedràasistento pareigoms. 30 metødirbo moksliná, pedagoginá beivisuomeniná darbà. 1986 m.KPI mokslinëje taryboje apgy-në technikos mokslø kandida-to disertacijà, kuri 1993 m. bu-vo nostrifikuota.

1993 m. palikus KPI, Tadogyvenime prasidëjo naujas eta-pas. Þmonos Birutës tëviðkë-je Molëtø rajono Svobiðkiokaime áregistravo ekologináûká ir uoðviø turëto vandensmalûno vietoje pradëjo statytivandens jëgainæ. 2002 m. Svo-biðkio vandens jëgainë ájungtaá Lietuvos energetinæ sistemà.Ji tapo Utenos kolegijos beiAlantos technologijos ir vers-lo mokymo ástaigø mokymobaze. Ðiose mokymo ástaigoseTadas dëstë atsinaujinanèiøjøenergijos iðtekliø kursà, vado-vavo studentø baigiamiesiemsdarbams. Sistemingai këlë sa-vo dalykinæ kvalifikacijà Kau-

no, Klaipëdos universitetuo-se, Vokietijos atsinaujinan-èiøjø energijos iðtekliø, te-chnologinës árangos gamyk-lose bei laboratorijose. Tadaspublikavo per trisdeðimt dar-bø disertacijos bei atsinauji-nanèiøjø energijos iðtekliøtematika. Su praneðimais da-lyvavo tarptautinëse konfe-rencijose, buvo aktyvus Lie-tuvos taikomøjø mokslø aka-demijos ir Lietuvos hidroe-nergetikos asociacijos narys.

Tadas Masënas, atvaþia-væs á Molëtus, ið karto ëmë tel-kti tremtinius. Beveik 15 me-tø (iki 2014-øjø) buvoLPKTS Molëtø filialo pirmi-ninkas. Buvo aktyvus TS-LKD Molëtø skyriaus narys.

Apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu.

Nuoðirdþiai uþjauèiameþmonà Birutæ, dukterá Vedà suðeima, vaikaièius Vytà ir Tomà.

LPKTS Molëtø filialas

Angelë Pluðèiauskaitë-Naikauskienë

1933–2016

Gimë Girkalnio valsè. Ratininkø k. Augoûkininkø ðeimoje kartu su broliu Kazimieru.Mokësi Girkalnio pradinëje mokykloje. Bû-dama 13 metø kartu su tëvais iðtremta á Igar-kà. Ten baigë vidurinæ mokyklà. Tremtyje pra-gyveno 15 metø. Gráþusi á Lietuvà apsigyve-no Kaune, dirbo Ðvietimo skyriuje buhaltere.Palaikë ryðius su kitais buvusiais tremtiniais,mëgo lankyti teatrus, koncertus, ávairius renginius, eidavo ábaþnyèià. Pastaruosius ðeðerius metus gyveno Kauno Panemu-nës seneliø namuose, laikà leisdavo buvusiø tremtiniø drau-gijoje, jà lankë kolegos ir draugai.

Nuoðirdþiai uþjauèiame brolá Kazimierà ir artimuosius.Igarkos tremtiniø brolija,

Kauno Panemunës seneliø namø bendruomenë

Geguþës 13 d. (penktadie-ná) 15 val. kvieèiame á Vytau-to Lagûnavièiaus tapybos pa-rodos „Saulës virsmas“ atida-rymà Kauno águlos karininkøramovëje (A.Mickevièiaus g.19, 3 a.). Paroda veiks iki bir-þelio 5 d. Maloniai lauksime!

Geguþës 20 d. (penktadiená) Vilniaus miesto politiniø ka-liniø ir tremtiniø asociacijos kvieèia dalyvauti minëjime, skir-tame 1948 m. geguþës 22–23 d. trëmimo metinëms. 12 val. –ðv. Miðios Vilniaus Ðv. apaðtalø Pilypo ir Jokûbo baþnyèioje (Lu-kiðkiø g. 10). 13 val. – minëjimas ir susikaupimo valandëlë priepaminklo sovietinës okupacijos aukoms atminti Aukø gatvëje.

Geguþës 22 d. (sekmadiená) LPKTS Ukmergës filialas kvie-èia á renginá, skirtà Partizanø pagerbimo, kariuomenës ir visuo-menës vienybës dienai ir mons. A.Svarinsko atminimui. 11 val.Ukmergës Dukstynos kapinëse prisiminsime mons. A.Svarins-kà. 12 val. ðv. Miðios uþ partizanus ir mons. A.Svarinskà Di-dþiosios Kovos apygardos parke Mûðios slënyje. 13 val. kon-certas. Vaiðinsimës kareiviðka koðe.

Dël ilgameèio LPKTS Molëtø filialo pirmininko TadoStasio Mindaugo Masëno mirties nuoðirdþiai uþjauèiameðeimà ir artimuosius.

LPKTS valdyba

Geguþës 15 d. (sekmadiená) LPKTS Rokiðkio filialas organi-zuoja tradiciná dviraèiø þygá „Golgotos keliu“ Pandëlio kryptimi.

Þygio pradþia 11 val. prie Nepriklausomybës paminklo Ro-kiðkyje, po ðv. Miðiø Rokiðkio Ðv. Mato baþnyèioje keliausimePandëlio kryptimi pro Þiobiðkio miestelá, susipaþinsime su Lais-vës kovø vietomis. Þygio pabaiga prie „Panemunio Angelo“ pa-minklo Pandëlio seniûnijoje Panemunio miestelyje. Èia vyks þy-gio aptarimas, dalyviai vaiðinsis kareiviðka koðe, bus rodoma me-ninë programa. Ið ðios istorinës vietos þygio dalyvius á Rokiðkáparveð uþsakytas transportas.

Marðruto ilgis 33 kilometrai. Þygio trukmë – 5 valandos. Þy-gio dalyviams áteiksime atributikà su renginio simbolika.

Þygio dalyvis privalo dëvëti dviratininko apsauginá ðalmà irðviesà atspindinèià liemenæ. Teirautis tel. 8 686 13 741.

Knygø tremties ir rezistencijos tematika galite ásigytiLPKTS knygynëlyje (Laisvës al. 39, Kaune) bei internetuwww.lpkts.lt.

Geguþës 24 d. (antradiená) 17 val. LPKTS Kauno filialaskvieèia á Kauno águlos karininkø ramovëje (A. Mickevièiaus g.19) ávyksiantá Audronës Veilentienës knygos „Að esu Lietuvospatriotas“ apie buvusá Lietuvos uþsienio reikalø ministrà Val-demarà Vytautà Èarnecká pristatymà.

Birþelio 18 d. (ðeðtadiená) 11 val. Rumðiðkiø kultûros centreávyks Lietuvos politiniø kaliniø bendrijos „Kolyma“ 28-asis su-vaþiavimas ir visuotinis nariø susirinkimas.

Darbotvarkëje: ðv. Miðios, metinë valdybos ataskaita, veik-los gairiø aptarimas, valdybos rinkimai, bendra dalyviø popie-të. Dalyviø registracija nuo 10 val.

Kvieèiame dalyvauti visus Rusijos „Dalstoj“ sistemos lage-riuose (Kolymoje, Èiukèijoje ir Jakutijoje) bei tremtyje buvu-sius þmones, taip pat jø ðeimos narius, artimuosius, draugus.

Ið Kauno á suvaþiavimà bus galima nemokamai nuvaþiuoti spe-cialiu autobusu, kuris iðvyks 10 val. ið prekybos centro „Savas“(Savanoriø pr. 346) stovëjimo aikðtelës. Papildoma informaci-ja tel. (8 37) 316 347 Algirdas ir 8 676 62 983 Tadas bei inter-neto svetainëje www.kolyma.lt.

88888 2016 m. geguþës 13 d.Nr. 18 (1184) Tremtinys

(atkelta ið 4 psl.)Fotografas, konkursø laureatas, pri-

zininkas ir diplomantas, ekspedicijø álietuviø tremties vietas organizatoriusbei vadovas. 2009 metais A.Sadeckuiuþ nuopelnus Lietuvai áteiktas Lietu-vos Didþiojo kunigaikðèio Gediminoordino Riterio kryþius.

Atgimimo bangos pakylëtas„Mano turistinë patirtis bei Atgimi-

mas paskatino domëtis sovietinio ge-nocido aukø likimais. Susiradæs Ir-kutsko srities þemëlapá ir pasiþymë-

Likimo rankos palytëtasjæs þinomas tremties vietas, kartu sudviem bendraminèiais iðvykome su-daryti pirmosios ekspedicijos marð-ruto,“ – knygoje prisiminimais dali-jasi A.Sadeckas.

Á pirmàjà ekspedicijà vyko apie 60þmoniø, vëliau – maþiau. Stingant pa-ramos ir valdþios dëmesio buvo ákurtavisuomeninë bendrija „Lemtis“. Jostikslas – iðsaugoti ir propaguoti trem-ties paveldà. Bendrijos veikla siûbavolyg nendrë vëjyje, taèiau neprarado sa-vo statuso. Tuo rûpinosi jos ákûrëjasA. Sadeckas. Gráþus ið ekspedicijø á

Balandþio 23 dienà Plungës kultû-ros centre vyko rajono mokyklø patrio-tinës dainos festivalis „Tremtyje gimu-sios ir partizanø dainos“. Ðiuo renginiusiekiama priminti tragiðkà tremtá, pa-gerbti visus, patyrusius trëmimus ir ne-praradusius vilties gráþti á Lietuvà.

Kad viltis neuþgestø ir bûtø lengviaupakelti sunkià dalià, tremtiniai, atplëðtinuo Tëvynës, kûrë ir dainavo dainas. Nie-kas neástengs suskaièiuoti, kiek tokiø dai-nø buvo sukurta. Tai, kas dar iðliko ir kàdabar dainuoja gimtinën gráþæ buvæ trem-tiniai, tëra nedidelë ðios kûrybos dalis.

Pirmieji scenoje pasirodë 2016 me-tø respublikinio þygio ir dainos kon-kurso „Kai lietuviai þygiuoja kovon“laureatai Alsëdþiø gimnazijos vaikinøvokalinis ansamblis, vadovaujamasMartyno Miliausko. Jie konkursui pa-rengë dainà „Sudie, sudie“. Plungës ra-jono Alsëdþiø gimnazija nuo ðio rudenstaps pirmàja ðalyje mokykla, pradëju-sia gynybiná – piletiná ugdymà, kuriojebus formuojamos ðauliðkos klasës. Áðias klases bus priimami vaikinai ir mer-

Plungëje skambëjo tremtiniø ir partizanø dainosginos, baigæ 8 klases. Buvo parodytastrumpas ðios idëjos pristatymas. Vai-kinai savo pasirodymà baigë Roko Ra-dzevièiaus „Pergalës daina“.

Toliau scenoje pasirodë PlungësVyskupo Motiejaus Valanèiaus pradi-nës mokyklos mokiniai, vadovaujamimokytojø Dainoros Gedvilienës ir Vi-dos Taurinskienës. Jie atliko partiza-nø dainà „Lietuvos sûnelis“, lietuviøliaudies dainà „Vai ko nusiþvengei“ irAloyzo Þilio bei Vytës Nemunëlio„Vytis ir Trispalvë“. Akademiko Adol-fo Jucio pagrindinës mokyklos moki-niai, vadovaujami mokytojos DaliosMickienës, padainavo Vitalijos Valei-kienës ir Nijolës Rimkienës dainà „Èiagimtinë“. Ðios mokyklos solistë Akvi-lë Skersonaitë atliko lietuviø liaudiesdainà „Augo girioj àþuolëlis“. Tremti-niø dainà „Jei ne auksinës vasaros“ irMaironio „Trakø pilis“ atliko Plungësrajono Kantauèiø pagrindinës mokyk-los vyresniøjø klasiø ansamblis, vado-vë Vida Taurinskienë. Kultûros cent-ro buvusiø politiniø kaliniø ir tremti-

Antano stalèius guldavo ðûsnis nuo-traukø, juostø, kurios neuþsigulëjo, okruopðèiai suklasifikuotos atsiradoknygose. Fotoalbumas „Negráþu-siems“, straipsniø rinkiniai „Obels þie-dø aðaros“ ir „Tëvyne, ilgesy miriau“didþiausias Antano Sadecko turtas irpasididþiavimas.

Malonu konstatuoti, kad ir bendri-jos „Lemtis“ veikla nenutrûko. „Mano-me, kad 2013 metais baigëme maþnevisø Sibire rastø lietuviø kapiniø inven-torizacijà. Bet ar baigëme?“ – retorið-kai klausia Antanas Sadeckas. Dþiau-

giasi, kad jo veiklos pasekëjø gretos ne-sumaþëjo. Jau 15 metø bendrijai „Lem-tis“ vadovauja þymus Lietuvos fotog-rafas, teleoperatorius, keliautojas,kruopðèiai besirûpinantis tremties pa-veldo apsauga Gintautas Alekna.

„Lemties“ likimas patikimose ran-kose, ir, jei ko nesuspëjo ar negalëjo ágy-vendinti Antanas Sadeckas, jis þino,Gintautas viskà padarys. Þmogus-vul-kanas juk nesëdës sudëjæs rankø. Juo-ba kad Sibiro platybës, kalnø virðûnësjam gerai paþástamos jau daugelá metø.

Auðra ÐUOPYTË

niø miðrus choras atliko tremtiniø irpartizanø dainas. Koncertà uþbaigëLietuvos himnu, kurá sugiedojo visi ren-ginio dalyviai.

Ðventës organizatorius ir dalyviuspagerbë ir sveikino LR Seimo narysJurgis Razma, Lietuvos ðauliø sàjun-gos Plungës kuopos ðaulys savanorisStanislovas Jundulas. Visi dalyviai bu-vo apdovanoti Plungës kultûros cent-

ro padëkomis ir rëmëjø dovanomis.Patriotinës dainos festivalá „Trem-

tyje gimusios ir partizanø dainos“ jauantri metai organizavo Lietuvos poli-tiniø kaliniø ir tremtiniø bendrijosPlungës filialo taryba ir kultûros cent-ro buvusiø politiniø kaliniø ir tremti-niø miðraus choro „Tëvynës ilgesys“vadovë Agnietë Lizdenytë.

Aniceta GRIKÐIENË

Ðiaurinio vëjo sûkuriai balandþio 24dienà pasitiko bûrius po visà pasaulá ið-siblaðkiusiø tautieèiø, skubanèiø á Lap-kalná – graþø, kalvomis ir berþynais pa-sidabinusá Traksëdþio seniûnijos Ðila-lës rajono kaimà.

Lapkalnio ir aplinkiniø kaimø ðei-mos gyveno, kûrë sodybas, puoselë-jo kraðto kultûrà. Darbðtûs þemaièiaisusiburdavo draugën prie ðalia kelio1911 metais Kryþiaus draugijos pas-tatytos koplytëlës.

Prabëgo 75 metai nuo baisiosios bir-þelio 14-osios, kai prasidëjo masiniaitrëmimai. Iðgyvenæ karo baisumus lap-kalniðkiai ir kaimynai atstatinëjo ûkius,kai 1945 metø rugpjûèio 28 dienà ðe-ðiø asmenø Petronëlës ir Julijono Bu-ciø ðeimà iðtrëmë á Gainø rajonà Per-mës srityje. Pavasario darbams pakvie-tus á laukus, 1948 metø geguþës 22 die-nà á neþinomàjá Sibirà buvo iðtremtosðeðiø asmenø Karbauskø ir keturiø as-menø Kirþgalviø ðeimos. Karbauskaiatsidûrë Zimos rajone, Irkutsko srity-je, Kirþgalviai tremties vargus tæsëUderëjaus rajone Krasnojarsko krað-te. Stepono Gailiaus ðeimà pradëjotremti nuo 1949 metø kovo 2 dienos,paskutinius ðeimos narius iðveþë 1951metø spalio 2 dienà. Á neþinomà krað-tà iðtrëmë Kosto Daukanto ðeimà. Ka-

Sugráþome á Lapkalnázimieros ir Juozapo Auðkalniø ðeimanamus buvo priversta palikti 1951 metøspalio 2 dienà. Ilga, varginanti, þemi-nanti kelionë iki Nazarovo rajonoKrasnojarsko kraðte.

Iðtvërusieji Sibiro tremties baisu-mus gráþo á Lietuvà. Neliko sodybø, ne-liko ir kelio pro koplytëlæ. Berþai, tarsisusitaræ, metë sëklas, kad uþaugtø jauniberþeliai ir paslëptø nuo negerø akiø ak-meninæ koplytëlæ. O ji laukë jà globoju-siø rankø. Buciø ðeima tvarkë koplytëlësaplinkà, Karbauskas ir Auðkalnis nuta-rë, kad reikia áamþinti kaimynø atmini-mà. Sodybø nebëra, nors pakeleiviai te-gu þino, kad èia gyveno þmonës.

Nevoèiø kaimo bendruomenë, va-dovaujama Rozvitos Berþinienës, pa-tarimo klausë LPKTS Ðilalës filialo val-dybos pirmininkës Teresës Ûksienës.Taip surëmus peèius bendram darbuiKarbauskø ir Auðkalniø ðeimø idëjaáamþinti aplinkiniø kaimø gyventojus,iðtremtus á Sibirà, buvo ágyvendinta.

Bendruomenës nariai svetingai su-tiko visø iðtremtø ðeimø atstovus,LPKTS Maþeikiø ir Ðilalës filialø narius,Ðilalës jaunuosius ðaulius ir skautus, vi-sus nepabûgusius siautëjanèio ðiaurio.

Ðv. Miðiø aukai pakvietë Kariniø jû-rø pajëgø kapelionato kapelionas (Lie-tuvos kariuomenës Ordinariato vyres-

nysis kapelionas) mjr.mgr. Remigijus Monst-vilas. Po daugybës metøbendra malda nuo Lap-kalnio kalveliø kilo á dan-gø, praðant malonës þuvu-siesiems, negráþusie-siems, po ilgø tremties kla-joniø ir vargø ramybëskampelá radusiems Am-þinybëje.

Ðventës organizatorëir vedëja Rozvita Berþi-nienë atidengti pamink-liná kryþiø pakvietë Bu-ciø ir Auðkalniø ðeimøatstovus. Kapelionas mjr. mgr. Remi-gijus Monstvilas paðventino paminkli-ná kryþiø. Þvakuèiø liepsnelës ðildë vë-jo blaðkomas gëles, paminklinio kry-þiaus papëdëje padëtas ðventës dalyviø.

Traksëdþio laisvalaikio salës Nevo-èiø kaimo dainininkës, vadovaujamosStasio Genio, pakvietë giedoti Lietuvoshimnà. LPKTS Maþeikiø filialo nariaiatsiveþta patranka iððovë salves uþ Lie-tuvà, uþ þuvusiuosius ir uþ ðiø kaimøgyventojus.

Sujudo, sukruto buvæ kaimynai, sve-èiai, sveikinosi, stebëjosi kaip pasikei-tæ, subrendæ atrodo. Daina sekë dainà.Ðventës dalyvius sveikino Ðilalës rajo-

no savivaldybës meras Jonas Gudaus-kas. LPKTS vadovybës vardu pasvei-kino LPKTS valdybos narë Loreta Kal-nikaitë, kuri kiekvienai ðeimai áteikëknygos „Tremties vaikai“ antrà dalá.

Traksëdþio seniûnë Regina Audi-nytë, Ðilalës rajono savivaldybës admi-nistracijos direktoriaus pavaduotojaVera Macienë, tarybos nariai dþiaugë-si puikiai suorganizuota ðvente, kuriosneiðblaðkë nei atstumas, nei netikëtaiásisukæs ðiaurys.

Kaimynai nuoðirdþiai bendravo, dai-navo, vaiðinosi puikia Ðilalës kavinës„Pipiras“ iðvirta kareiviðka koðe.

Loreta KALNIKAITË