Laikraðtis Prienø rajono ir Birðtono kraðto þmonëmsNacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys

Nr. 41 (10099) * 2018 m. birþelio 6 d., treèiadienis Kaina – 0,45 Eur

ISSN 1648-0392

Ðiandien – mënulio delèia. Saulëteka 4 val. 45 min., leidþiasi 21 val.

50 min. Dienos ilgumas 17 val. 5 min.Vardadieniai: ðiandien – Mëta, Norberta, Norbertas, Norbudas,

Taurantas, Tauras, Taurë, Taurius, Taurys, rytoj – Lukrecija, Lukre-cijus, Radvyda, Radvydas, Radvys, Ratautas, Roberta, Robertas,Svaja, Svajonë, Svajûnas, penktadiená – Eigina, Eiginas, Eiginë,Eiginta, Eigintas, Medardas, Medas, Medë, Medilë, Merûnas, Merûnë.

Apdovanoti ir virtualaus sklandymo èempionato nugalëtojai.Didþioji taurë áteikta vilnieèiui Karoliui Mikalauskui. Antras – GvidasSabeckis, treèias - Kæstutis Sabeckis. (Daugiau apie èempionatus -kituose laikraðèio numeriuose).

Onutë Valkauskienë

Gvidas Sabeckis - èempionasDvi savaites Pociûnuose vykusiame Lietuvos atviros klasës

sklandymo èempionate nugalëjo prieniðkis Gvidas Sabeckis, skridæslietuviðkuoju 15 m sparnø mosto sklandytuvu LAK17/15, pagamintubendrovëje „Sportinë aviacija ir Ko“. Sidabras atiteko DariuiLiaugaudui, bronza – Adomui Grabskiui.

Autorës nuotraukoje - 2018 m. Lietuvos atviros sklandytuvø klasësnugalëtojai Gvidas Sabeckis, Adomas Grabskis ir Darius Liaugaudas.

Dalë LAZAUSKIENË

Aðmintos gyvenvietëje dar veikia„Àþuolo“ progimnazijos pradiniougdymo skyrius. Taèiau ðis balsavi-mas „uþdegë þalià ðviesà“ ir kitampolitikø ëjimui - nesunku atspëti, kadAðmintos mokyklos, besididþiuo-janèios 95 metø veiklos istorija, die-nos taip pat suskaièiuotos. Nors patiAðminta turi patogø susisiekimà as-faltu su Prienais (Birðtonu, Kaunu,Alytumi, Marijampole...), taèiau tu-ristai, ieðkodami Pociûnø aviacijoscentro ar poeto Justino Marcinke-vièiaus tëviðkës Vaþatkiemyje, jà ap-lenks, nes minëti kaimai priskirtiPrienø seniûnijai.

Neperspektyvia tapusioje Að-mintos gyvenvietëje ateityje nerealutikëtis ir vieðosios infrastruktûros

Panaikinta Aðmintos seniûnijaViens du – mygtukai paspausti, ir Aðmintos seniûnijos neliko nei

Prienø rajono kaimiðkosios teritorijos þemëlapyje, nei Registrø centrodokumentuose. Paskutinæ geguþës dienà vykusiame posëdyje Prienørajono savivaldybës tarybos nariai balsavo uþ Aðmintos seniûnijospanaikinimà nuo 2018 metø rugpjûèio 31 d. Jos teritorijai priklausækaimai (su tam tikromis iðimtimis) bus priskirti Pakuonio seniûnijai,kurios buveinës adresas: Pakuonio miestelis, Sodø g. 33. O buvusiamseniûnijos centrui gresia atskirtis ir sàstingis.

gerinimo ar plëtros projektø, tuo tar-pu kaimyninë Strielèiø gyvenvietë,orientuota á Prienø seniûnijà, greitaiturës vandentiekio ir nuotekø tink-lus. Savivaldybës vadovai vieðai pa-þadëjo, kad þvyruotas ir duobëtas ke-lias nuo Aðmintos gyvenvietës ribos,vedantis per Vangus ir Antakalná, busiðasfaltuotas. Esà juo gyventojai galësgreitai pasiekti Pakuonio seniûnijà.Taèiau asfalto në kruopelytës - pa-kelës gyventojai skundþiasi dûstantysnuo automobiliø sukeltø dulkiø, pra-ðo bent per sausrà kelià palaistytivandeniu. Prasidëjus þvyro kasimosezonui, pakrauti sunkveþimiai zujapirmyn atgal, todël þmonës pagrástaibaiminasi ir dël savo vaikø sau-gumo. ( N u k e l t a á 6 p . )

Jubiliejaus proga N. Litvaitienæ sveikinæ Prienø ûkininkø sàjungos pirmininkasM.Butkevièius ir Prienø rajono savivaldybës administracijos direktorius E. Vi-sockas pasidþiaugë ir meistriðkumo konkursuose pelnytais jos apdovanojimais.

Skriaudþiø kraðto ûkininkë,daugelio rajoniniø ir respublikiniøkarviø melþëjø konkursø prizinin-kë ir nugalëtoja Nijolë LITVAITIENËsako, kad savo gimtadienio ji ne-sureikðminanti, bet ðiø metø ge-guþë jai buvo iðskirtinë.

Jos jubiliejinis gimtadienis suta-po su vyresnëlio sûnaus Alfonso ir joiðrinktosios Gintarës vestuvëmis,tad, kai uþsukome pas Litvaièius, na-mai raibo nuo ávairiaspalviø þiedø,skirtø ir jubiliatei, ir jaunavedþiams.Beje, mielai pasidalinusiems ir áspû-dþiais apie sutuoktuviø ðventæ, ku-rioje buvo linksminamasi be alko-holio, skambant dainoms, giesmëms.Abu – ir Gintarë, ir Alfonsas mëgstasakralinæ muzikà, muzikuoja ir giedabaþnyèiose bei tikinèiøjø bendruo-meniø renginiuose. Taèiau kalbosapie jautrius ir graþius dalykus greitnutrûko, nes ir jauniesiems Litvai-èiams ne maþiau, kaip ir Alfonso të-vams, rûpi, kaip gyventi toliau, kàdaryti su ûkiu, taip sunkiai, tik savojëgomis po truputá augintu.

Varomoji ûkio kûrimo jëga buvodarbas ir Nijolës Litvaitienës patirtis.

Ir ðventës dienà –neramios mintys apie ateitá

Ið tø ðià geguþæ á jubiliejinæ gyvenimokraitæ subirusiø metø didþiausia jødalis atiduota darbui karviø fermose.Kai persikëlë gyventi á Skriaudþius,didelio darbø pasirinkimo nebuvo.Tad kolûkio pirmininkui pasiûliusdirbti karviø melþëja, sutiko. Vëliau,sugriuvus kolûkiams, dirbo ûkinin-kø ûkyje, o paskui nusprendë, kad

reikia rizikuoti ir steigti savo ûká.Bandà pradëjo formuoti nuo dviejøkarviø. Dabar melþia keturiolika.Visos jos iðaugintos paèiø, kiekvienaturi vardà, ir jas visas jø ðeimininkëlabai gerai paþásta, ið karto pamato,jeigu kas negerai. Taip atsakingai N.Litvaitienë rûpinosi ir dirbdama

( N u k e l t a á 2 p . )

Birþelio 1 dienà LR Seime antràkart surengtaunikalaus formato konferencija „Lietuvos vaikø bal-sas“, kurioje ið tribûnos apie jiems rûpimus dalykusir neraminanèias problemas kalbëjo tik vaikai.Suaugusieji, tarp jø – ir Seimo pirmininkas ViktorasPranckietis bei kiti politikai, sëdëjo salëje ir klausësiávairaus amþiaus vaikø minèiø, kuriomis jie reiðkëmeilæ savo kraðtui, didþiavosi Lietuvos groþiu iristorija, iðsakë susirûpinimà dël jos ateities, pilie-èiø emigracijos, socialinës nelygybës, þmoniø tar-pusavio santykiø, aplinkos iðsaugojimo, eismosaugumo ir pan.

Konferencijà Tarptautinës vaikø gynimo dienos progajau antrà kartà rengia Mykolo Romerio universiteto(MRU) Edukologijos ir socialinio darbo institutas,Seimo Þmogaus teisiø komitetas, VO „Gelbëkit vaikus“,UAB „Ðviesa“ ir Artûro Noviko dþiazo mokykla. Vaikaigalëjo paraðyti praneðimus, nupieðti pieðinius tema „Aðir Lietuva“ ir uþraðyti savo mintis, kurios jiems kilokonferencijos metu. Pasak konkurso organizatoriø,sulaukta 43 praneðimø ir 450 pieðiniø ið visos Lietuvos,geriausius iðrinko speciali organizatoriø sudarytavertinimo komisija. Praneðimai buvo vertinami ðeðiose,o pieðiniai – penkiose skirtingose amþiaus grupëse.

Dþiugu, kad konferencijoje nuskambëjo ir Prienø

kraðto atstovo, „Þiburio“ gimnazijos abituriento ArijausJurevièiaus mintys. Raðiniø konkurse, savo amþiaus gru-pëje, pelnæs pirmà vietà, Seime jis skaitë praneðimà„Mano kelias“. Raðydamas kalbà jis sakë norëjæs pabrëþtivienà opiausiø Lietuvos problemø – patyèias ir smurtàprieð vaikus bei pasidalinti savo patirtimi. Daugelávaikino kalba sujaudino, po praneðimo prie jo priëjomokytojø, kurie jam padëkojo uþ dràsà bûti savimi.

„Ákalinti save, gyventi savo paties ðeðëlyje, nejausti,kad esu - norëjau to, kad galëèiau iðlikti, iðtverti, maniau,kad tik taip galësiu vël kvëpuoti. Laikui bëgant susitaikiausu padëtimi, pripratau prie taisykliø, kurias man kûrë kiti,elgiausi taip, kaip patogiau kitiems,“ - Arijus pagaliaugavo progà atvirai iðreikðti, kaip jautësi daugelá metø,nuolat susidurdamas su patyèiomis. Mokykloje jis buvosocialiniø pedagogø pripaþintas „per jautriu gyvenimui“,turëjo pakeisti ugdymo ástaigà. Mokësi eiti ten, kur nori,kurti savas taisykles, rinktis meilæ ir ramybæ, nuramintiðirdá ir ðypsotis... Suprato klydæs, kai nusigræþë nuo savæs,paþadëjo, kad daugiau to nebus...

Arijui nebuvo lengva kalbëti apie patyèias, bet jisþino, kad yra daugybë vaikø, jaunuoliø, kurie jauèiasilygiai taip, kaip ir jis. Todël jis prakalbo, kad padëtø

Vaikø balsas neða vilties þinià...

Arijaus Jurevièiaus pieðinys „Viltis“ konferen-cijos metu buvo eksponuotas Seime.

Nuotrauka ið asmeninio archyvo. Arijus Jurevièius irmokytoja Auðra Deltuvienë Seime su vertinimo komisijosnariu, M. Romerio universiteto doc. dr. Romu Prakapu.

( N u k e l t a á 8 p . )

2018 m. birþelio 6 d. Nr. 41 (10099) 2 p.

Rytas STASELIS

Tikras burbuliavimasprasidës tik dabar

Pasiskolinau Liberalø Sàjûdþio (LLS) dabartiniolyderio Eugenijaus Gentvilo komentare pasakytàmintá, esà „Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK)iðvados tëra – ne bombos, o burbulai kûdros dugne“ (citata ið „Delfi.lt“pateikto praneðimo). Keisti tie kûdros burbulai, kurie gali p. Gentvilopartijà uþdusinti ligi nebûties. Pridedant artëjanèio teismo dël átariamainesàþiningø LLS ryðiø, santykiø su koncernu „MG Baltic“, siekiant ágy-vendinti ðiai verslo grupei palankius politinius sprendimus. Nekalbantjau apie dëþutës nuo alkoholio turiná, kurá STT agentai rado LLS tuo-metinio lyderio Eligijaus Masiulio rankose ar bagaþinëje (ne taip svarbu),ásivaizduojamas p. Gentvilo kûdros burbuliavimas gali tapti labiau panaðusá Devintàjà bangà jûroje (ávaizdá galima pamatyti áþymaus rusø marinistoIsako Levitano paveiksle), kuri dabar perkrypusá LLS laivelá gali praryti.Su visa jo nauja - sena águla. Ne vëliau, kaip per kitø metø rinkimus ásavivaldos institucijas. Aiðku, jeigu to nepadarys teismas, dar yra rinkëjai.Net tie, kurie iðtikimi liberalioms vertybëms. Nes tai, kokiais bûdais ir kàveikë LLS, vargu, ar atitinka tø simpatikø lûkesèius.

NSGK treèiadiená patvirtino galutines savo tyrimo iðvadas. Þinia, jasredaguojant buvo ieðkoma kompromisø, gludinamos formuluotës, kadvisi prie tyrimo prisidëtø, pasiraðytø iðvadas be dideliø politiniø demarðøir kokios nors suirutës. Dokumento nepasiraðë vienintelis – socialdemo-kratas Juozas Olekas. Nemanau, kad jis ilgai susiturëtø iðsamiai savopozicijos nepaaiðkinæs vieðai. Todël spëju, kad mes jo susilaikymo bal-suojant dël galutinës dokumento redakcijos prieþastis netrukus suþinosimeir patys galësime nuspræsti, kiek jos svarbios.

Valstybës saugumo departamento ir kitø specialios paskirties ðaliesinstitucijos Seimui pateiktos informacijos analizë laikë átampoje visàVilniaus politiniø koridoriø faunà. Dabar – atsiradus galutinei dokumentoredakcijai ir rasis p. Gentvilo minimø burbulø sukelti verpetai ir ratilai.Politinio kompromiso neiðvengiamybë – vieniems atrodo, kad jø pas-turgaliai nutarkuoti nepelnytai giliai, kitiems, kad iðvengta tø vietø, kuriosgalëjo bûti paèios stipriausios ir numanomai – skandalingiausios. Vals-tieèiø - þaliøjø lyderis Ramûnas Karbauskis jau vieðai paþadëjo neramiødienø prezidentei Daliai Grybauskaitei bei konservatoriø buvusiamlyderiui Andriui Kubiliui. Vieðon erdvën bus beriami uþantyje pasilaikytosistorijos pseudo faktai, o interpretacijø, manau, uþteks ligi ðio Seimokadencijos pabaigos 2020 -aisiais.

Kokie NSGK atlikto darbo atrajojimai nustebino? Tai - komitetopirmininko Vytauto Bako vieða idëja imtis naujo tyrimo parlamente nu-statant „kokià þalà padarë galios centrai, kurie naudojosi ir gyveno visømûsø sàskaita“ (citata pagal „Delfi.lt“). Esà jeigu þmonës neteisëtaisusiþërë ðimtus milijonø eurø, jie juos turi sugràþinti“ (ið ten pat).

O ðtai ðitai – tikrai patiks Lietuvos liumpenui. Atimti ir padalyti.Nesvarbu, kad net labiausiai reklamuojama „teisingiausia“ ekspropriacijanepalies nei p. Karbauskio aferø su þemës plotais, nei dabar daugiausiaiá atskilusià nuo LSDP ir susibûrusios socdemø darbieèiø partijos, kuriøveikëjai daþnai turëtø bûti bent jau politiðkai atsakingi dël 1992 - 1995 m.„prichvatizacijos“, kuriai paklojo pamatus ir jà „vsio zakonno“ ávykdë.Ne tik patys. Su átakingais partneriais.

Klausimas, ar ámanoma padaryti daugiau ir ávykdyti toká norà, neiiðkabinant ið uþakusios kûdros nesuskaièiuojamas tonas dvokianèiodumblo.

Imkime kad ir EBSW, kuri uþ supirktus investicinius èekius priva-tizavo tuo metu þaviausias Kauno pramonës ámones ir jø sàskaita (jasuþstatant) ëmë gausias paskolas ið tuomet dar netobulø, blogai valdomøLietuvos bankø. Kadangi ant þemës pavirðiaus nebeliko nei tos pramonës,nei tø bankø, nei pilieèiø indëliø, padëtø tuose bankuose, kas, pasak p.Bako, turi bûti gràþinta?

Dar vienas pavyzdys (ne ið paèiø blogiausiø). Uþ maþdaug 25 mln.tuometiniø litø (dël èia ir toliau pateiktø skaièiø dabar jau nesu tikras, betsantykis buvo maþdaug toks) privatizuojama viena ámonë, kuri per metussugeneruoja apie 70 mln. tø paèiø litø pelno. Taèiau atsiskaitymas uþámonës akcijas iðskiriamas penkeriems metams. Na, kitaip tariant, uþdyka. Tik bûk prisisiurbæs prie tos ámonës ir ji tau pati atplauks á rankas.Vsio zakonno. Skirtumas tik tas, kad toji ámonë veikia bei pelnus generuojair ðiandien. Ávertinus jos privatizavimo sàlygas – visiðkas kliedesys - pado-vanojimas. O kà apie tai, kad ji veikia ligi ðiol, mano p. Bakas? Atimti irsugràþinti?

Augijaus arklidës. Sizifo naðta. Taèiau neabejotinai rasis tø, kurie bentjau lieþuviais burbuliuos galá ir arklides iðmëþti, ir sunkiausià akmená ákalnà uþritinti. Iðskyrus, aiðku, p. Karbauskio kluonø turiná.

Pastebëjote silpstantá regëjimà, nebeáþiûritedaiktø kontûrø, vaizdai tapo iðplaukæ, matomi tarsipro rûkà – reikëtø nedelsiant pasikonsultuoti su gy-dytoju. Visi ðie poþymiai bûdingi vienai pagrindiniøregëjimo netekimo prieþasèiø pasaulyje – kataraktai.

Katarakta – akiø liga, kai læðiukas pamaþu netenkaskaidrumo, formuojasi drumstys, kurios trukdo ðviesaipatekti á aká. Su metais drumstys ryðkëja, pleèiasi, kaslemia palaipsniui silpstantá regëjimà.

Pagrindiniai kataraktos poþymiaiSergant katarakta silpnëja matymo ryðkumas, vaizdai

tampa iðplaukæ, matomi tarsi þiûrint pro rûkà. Drums-tëdamas læðiukas iðkraipo spalvas, dingsta kontrastinismatymas. Kad ir kokius akinius þmogus uþsidëtø, ma-tymas nepagerëja. Sergant katarakta darosi sunku skaityti,sudëtinga vairuoti automobilá, atsiranda trukdþiai dirbantkasdienius darbus.

Negydomos kataraktos pasekmësNegydant kataraktos regëjimas nusilpsta iki ðviesos

jutimo – þmogus gali skirti tik ðviesà nuo tamsos. Pa-didëjus akispûdþiui kyla rizika susirgti glaukoma – liga,nuo kurios apakus regëjimo sugràþinti nebeámanoma.Todël pastebëjus pirmuosius ligos poþymius rekomen-duojama iðkart kreiptis á gydytojà. Katarakta gydomadaug sëkmingiau jos pradinëje stadijoje, kol dar nëraryðkiø pakitimø.

Kataraktos gydymasVienintelis kataraktos gydymo bûdas – operacija:

sudrumstëjusá læðiukà pakeièiant dirbtiniu. Vaistøkataraktai gydyti nëra. Naudojant ðiuolaikiðkà mikro-chirurginæ árangà – fakoemulsifikatoriø – akyje pro 2–3mm dydþio pjûvá iðsiurbiamas sudrumstëjæs læðiukas irvietoj jo implantuojamas dirbtinis. Daugeliu atvejø

kataraktos operacijos atliekamos taikant vietiná nu-skausminimà, netaikant bendrosios anestezijos. Todëloperacijos metu þmogus iðlieka sàmoningas, taèiau visið-kai nejauèia skausmo. Kataraktos operacija yra neskaus-minga procedûra, daþniausiai trunka apie 30 minuèiø,po operacijos nereikalingas stacionarus gydymas,pacientai gali vykti namo.

Regëjimas po operacijosKataraktos operacija labai efektyvi – dauguma þmo-

niø iðkart po operacijos pastebi staigø regëjimo page-rëjimà, taèiau visiðkas atsistatymo periodas gali uþtruktikeletà savaièiø. Per kiek laiko regëjimas pacientui atsi-statys, tiksliai pasakyti negalima, kadangi operacijos re-zultatas priklauso nuo daugelio veiksniø: kitø regëjimosutrikimø, kataraktos stadijos, gydytojo meistriðkumo,naudojamos árangos ir kt. Labai svarbu nelaukti, kol ligakomplikuosis, operacijai pasiryþti laiku.

Modernios ir saugios operacijos„Akiø chirurgijos centre“ operacijos atliekamos pasitelkiant gydytojø meistriðkumà bei naujas tech-

nologijas. Operacijas atlieka savo srities profesionalai – gydytojai Saulius Aèas, Algirdas Ðidlauskas irVytautas Jaðinskas. Tai aukðèiausios kvalifikacijos specialistai, kurie atliko ne tik ðimtus kataraktos ope-racijø, taèiau ir ne vienà ypaè sudëtingà akiø operacijà, kas leido ágyti neákainojamos patirties. „Akiøchirurgijos centre“ dirbantys gydytojai aprûpinti modernia diagnostine ir operacine áranga, kokybiðkomispriemonëmis. Èia atvykæ pacientai dþiaugiasi, kad profesionalià pagalbà galima gauti nelaukiant ilgoseeilëse, ypaè tai aktualu, jei katarakta sparèiai progresuoja.

Visus, kuriems gydytojai diagnozavo kataraktà ir reikia atlikti operacijà,kvieèiame á „Akiø chirurgijos centrà“, esantá Savanoriø pr. 66, Kaune. Ðiuolaikinëmikrochirurginë áranga, kokybiðkos priemonës, profesionali patyrusiø specialistøkomanda padës pasiekti puikiø rezultatø. Registruokitës telefonu (8 37) 750 805.www.akiuchirurgija.lt

Operacija, kurios nereikia baimintis

Uþs.Nr.33

kolûkio fermoje, ir pas ûkininkus. O ir geriausiosLietuvoje karviø melþëjos vardà ji buvo pelniusi ir anaislaikais, ir jau po Nepriklausomybës atkûrimo 2005 -aisiais. Karvuèiø nesibaido ir abu sûnûs. Jaunëlis Jurgis,turintis mechanizatoriaus specialybæ, pernai visaineblogai pasirodë karviø melþëjø rajoniniame ture. Ðie-met, jeigu tokios varþytuvës vël vyks, ruoðiasi dalyvautiAlfonsas. Beje, jis pritaria mamai, kad maþas ûkelis jausavaime yra ekologiðkas.

- Mes karves ir prieauglá ðeriame daug natûralesniaispaðarais, pagamintais tik savame ûkyje. Nenaudojamjokiø pesticidø, neberiam ir daug tràðø, - todël galvojam,kad mûsø primelþto pieno kokybë dar ir geresnë neiatveþto ið dideliø ûkiø, o uþ pienà mums moka daugmaþiau nei stambiesiems, - piktinasi Litvaièiai.

Pasak Alfonso, kai paskaièiuoji, kiek kainuoja vientik paðarus paruoðti, - tie 13 euro centø, gaunamø uþlitrà parduoto pieno, atrodo tiesiog kaip pasityèiojimas.Be to, nesanèiai PVM mokëtojai, N. Litvaitienei viskasbrangiau kainuoja, nei tiems, kuriems sugráþta PVM.Tad ðiandien, jei ne kiti Nijolës ir Algimanto bei jø sûnøAlfonso ir Jurgio darbai, Litvaièiai ið savo „juodo“ darboûkyje nepragyventø. Juo labiau, kad plëstis jie neturigalimybiø – norint didint bandà, reikia naujo pastato, ogyvenant gyvenvietëje „rankos suriðtos“ dar ir dël visokiøN. Litvaitienei ne visai suprantamø grieþtø reikalavimø,apribojinø.

- Kodël kitose ðalyse ûkininkai gali daug laisviauûkininkauti nei Lietuvoje? - klausia moteris.

Vieðëdama Norvegijoje ji vienà rytà atsibudo nuo labaididelës smarvës. Ið pradþiø pagalvojo, gal koks ka-nalizacijos vamzdis prakiuro, bet þvilgtelëjusi per langàpamatë kaimynà srutomis laukà laistantá. Ir ástatymai to,pasirodo, nedraudþia, ir kaimynai nepyksta. O á NorvegijàN. Litvaitienë skrido aplankyti ten dirbanèiø ir gyvenanèiødukrø. Pernai padirbëti á Norvegijà buvo iðvykæs ir Al-fonsas. Jo teigimu, ko gero, ir dar teks vaþiuoti, nes pernaiten uþdirbtø pinigø uþteko tik namo stogui perdengti ir

vestuviø vakarienei, o jauna ðeima labai norëtø dar irkambará tëvø namo antrame aukðte ásirengti. Tai, kadAlfonsas ir Gintarë planuoja gyvenimà kurti Lietuvoje,tëvams turëtø bûti smagu. Bet ar ðiandien valdþiosvykdoma politika jø neiðvarys, Nijolë Litvaitienë nëra tikra.

- Argi galëjai pagalvoti, kad, laikydama keturiolikakarviø, tu nepragyvensi, kad pieno gamintojai bus skirs-tomi á maþiukus ir didelius, kad vienø primelþtas pienasbus lygesnis uþ kitø, - su skausmu mintijo didelæ darbopatirtá sukaupusi moteris, ðiandien daranti tai, kàgeriausiai iðmoko per gyvenimà.

Beje, panaðiomis nuotaikomis gyvena ir gretimos Ðilavotoseniûnijos kai kuriø nedideliø pieno ûkiø ðeimininkai. Apiejø rûpesèius ir pastangas „maþuosius“ suvienyti á naujaisteigiamà asociacijà bendram þygiui prieð valdþios vykdomàpolitikà, naudingà perdirbëjams, bendrovëms ir stambiemsûkiams – kitame „Gyvenimo“ numeryje.

Ramutë Ðimukauskaitë

Ir ðventës dienà – neramiosmintys apie ateitá

(Atkelta ið 1 p.)

2018 m. birþelio 6 d.3 p. Nr. 41 (10099)

Puslapis ûkininkams,

sodo, darþo ir visiems þemës

ir namø ðeimininkams

PaðnekesiaiBirþelio mënesio priminimaiNamams…Kur vasarà mûsø namai? Vieni

iðsikraustome á sodus ar sodybas, kitiiðlekiame pakeliauti, O jei nëra neitos, nei kitos galimybës ir birþelisnepaleidþia ið darbø bei miesto, omes taip ilgimës gamtos... Kà daryti?Yra viena iðeitis – FITODIZAINAS.Tai - dekoratyviniø ir sausø augaløkompozicijos interjere, sudaranèioskontakto su gamta iliuzijà. Graþûsaugalai, jø formos,, þaluma ir ma-lonûs kvapai nuteikia maloniai irdarbingai. Augalai ir mûsø namøsanitarai – jie sugeria dvideginá,kurio kambario ore gerokai daugiaunei lauke, ir praturtina orà deguo-nimi, sugeria dulkes, sumaþina mik-robø. Puikiai orà valo tujos ðakelë,þydinèios chrizantemos, pelargo-nija, begonija, alavijas ir kt.

Piktnaudþiauti augalais gyvena-moje patalpoje nereikëtø – ne dau-giau, kaip 6 augalai 20 kvadr. metrøkambaryje. Venkime ir dekoratyvi-niø augalø, kurie iðskiria toksines me-dþiagas, pav., oleandras gali sukeltigalvos skausmus, dusulá, galima netprarasti sàmonæ. Jo visos dalys nuo-dingos.

Taigi, jei á gamtà pabëgti nelemta,imituokime pievø ir miðkø kvapus,o tam padës dþiovinti ar ðvieþi auga-lai: medþiø ðakelës, lapai, þiedai,þiedlapiai, þolës, vaisiai. Ðvieþiusaugalus merkiame á vazas, dþiovin-tus – á dekoratyvius indus su dang-teliais. Patalpas, baldus galime valytidrëgnai su kvepianèiais uþpilais, taippat smilkyti sausas aromatingas þo-les, naudoti aromatizuotas lazdeles,þvakes.

Priimdami sveèius svetainëje ne-pamirðkime paskleisti citrusiniøkvapø - tikrai pagerins nuotaikà, su-teiks jaukumo. Prieðkambariui tikskvapai, kurie maþina mikroorganiz-mø dauginimàsi: tai èiobreliai, le-vandos, sandalas, roþës. Virtuvei jau-kumo suteiks mëtos, bazilikas, me-lisa, gvazdikëliai. O jau miegamaja-me tegu karaliauja levandos kvapas.Levandø ir ir citrinø kvapø derinyspagerina savijautà, maþina nuovargá,patirtà stresà, depresijà. Ir vaikø kam-bariui tiks ðvelnûs aromatai - citru-siniai ar vaistiniø ramuniø aromatas.

Tik nepersistenkime ir ásiklau-sykime á savo organizmà, nes galimetiesiog netoleruoti vieno ar kito kva-po, ims skaudëti galvà, pykinti.

Sveikatai…Na, ðtai, kalbëdami apie kvapus

jau ir pradëjome kalbëti apie svai-katà. Vasara ir gamta toliau barstomums savo gërybes, tik spëk jomisnaudotis. Nepraþiopsokime þydin-èiø ðeivamedþiø, gudobeliø, þemuo-giø ir kitø augalëliø. Sunku iðpasako-ti kiekvieno jø naudà, bet plaèiau pa-sidomëti apie ðiuos augalus internetear literatûroje tikrai verta.

O ðtai apie ugniaþolæ norisi pri-minti daugiau, nes jà beatodairiðkairauname ið darþo ar ið patvorio. Taip,tai nuodingas ir pavojingas augalas,taèiau protingai naudojant – tikrabrangenybë. Ugniaþolës sultys labaistipriai degina, todël jomis atsargiaigydome karpas, o nuoviras gelbstinuo odos, plaukø, nagø ligø. Skin-kime jas tik su pirðtinëmis!

Vasara ugniaþoliø vonelë - tikraatgaiva skaudanèioms kojoms. Apie20 g ðvieþiø lapø uþplikykime ter-mose ir kiek palaikæ supilkime á van-dená. Skausmas atlëgsta, liaudies ið-mintis sako, kad taip pagerëja krau-jotaka á venas. Tokia vonia tiktø irsergantiems odos ligomis. Tik tuo-met jau reikëtø 50 g smulkintos þo-

lës (apie tris ðaukðtus). Jà sudëkimeá emaliuotà indà, uþpilame 0,5 lvandens ir uþdengæ kaitiname kita-me inde su karðtu vandeniu apie pus-valandá. Galima daryti tokias vonelesrankoms ir kojoms, sako padeda netik nuo þaizdø ir spuogø, bet ir nuomigrenos, aukðto kraujospûdþio.

Tik visuomet prisiminkime –verta pasitikrinti, ar nesame alergiðkiðiam augalui. Pasigaminæ uþpilà pa-tepkime truputëlá juo vidinæ rankospusæ iki alkûnës. Esant nors maþiau-siai reakcijai geriau voneliø atsisa-kyti.

Mëgaukimës vasara, saule, van-deniu – taèiau viskuo saikingai iratsargiai. Ypaè labai permainingiorai yra pavojingi. Bûkime atidûs sauir savo sveikatai.

Sodininkui, darþininkui,gëlininkui…

Verta prisiminti, kad vasaroti no-rime ne tik mes, bet ir augalai. Todëltikrai verta „iðleisti“ á laisvæ kamba-rines gëles! Visai netikëtai vienas arkitas vazonëlis gali papuoðti ir pa-gyvinti dar neásiþydëjusiø vasariniøgëliø kompozicijà. Èia ypaè tiks dau-gelio namuose ásikûrusios karduo-lës, tuo labiau, kad jø visai nebauginapermainingi vasaros orai. Leiskimeákvëpti gryno oro kalankëms, alavi-jams, jukoms, karpaþolëms. Áspûdin-gai atrodys didþiulës agavos, nykðtu-kinës palmës.

Persodinimø nebijanèios pelar-gonijos, margeniai, fuksijos, sprigësapsidþiaugs susodintos á lovelius, pa-kabinamus krepðius ar tiesiai á grun-tà, tik nereikia pamirðti jas pamalo-ninti tràðia þeme ar gëlëms skirtusubstratu. Vasarà lauke praleisti no-rëtø ir miniatiûrinës roþytës, mirtos,oþekðniai, apelsinmedþiai, citrin-medþiai, bugenvilijos...

Namuose ant palangës liks tikjautriais lapais ir þiedais gëlës: san-paulijos, lapinës begonijos, fikusai,paparèiai, filodendrai ir kiti, tiesio-giniø saulës spinduliø, sauso oro,lietaus ir vëjo nemëgstantys augalai.Tik iðvaþiuodami atostogauti, pasi-rûpinkite, kas priþiûrës jûsø augin-tines.

Vienas ið rûpesèiø vasarà – auga-lø laistymas. Ar viskà apie tai þino-me? Á pagalbà dabar ateina ávairiausipukðtuvai, taigi sukurti dirbtiná lietølyg ir nesunku. Tik verta prisimintisenà tiesà - laistome anksti ryte arbavakare, kai þemë kiek atvësusi. Tuo-met augalai pernakt sukaups dau-giau drëgmës. Neliekime vandensant lapø, gali apnikti pelësis. O antsaulëje ákaitusiø lapø uþpylus van-dens gali atsirasti nudegimo þymiø.Mat vandens laðeliai sukuria padidi-namojo stiklo efektà.

Laistykime reèiau, bet gausiai.Kad vanduo nenutekëtø á ðalá, geriaulaistyti ið keliø kartø. Gëlynà uþtenkagausiai palieti kartà ar du per savai-tæ. Taupykime vandená. Surinkæ di-desná kieká lietaus vandens ir panau-dojæ ðiuolaikines jo skaidrinimopriemones galime ilgai turëti skaid-raus kaip ðaltinio vandens.

Artëja Joninës, galite sulauktisavo sode sveèiø, draugø, nors ir ne-sate Jonai ar Janës. Todël nepaskæs-kite vien darbuose lysvëje ar gëlyne.Vertëtø priekabiai apþiûrëti savo val-das - gal reikia atnaujinti poilsio kam-pelá, koká suolelá pataisyti ar naujàsumeistrauti. O gal terasà naujaisgraþiais akcentais papuoðti. Net irpatiems bus jaukiau atokvëpio va-landëlæ.

Graþios ir gaivios vasaros!

Paparèio varpui gaudþiant sugráþauO jums atrodo nebuvau iðëjæsTaèiau kodël sausos ðakos ðeðëlis ant mano veido krenta daug graþiau

Donaldas Kajokas

Tëvo dienos ðvente prasidëjæs, labai jau vyriðkas më-nuo tas birþelis. O jau vyriðkø vardiniø gausa – Anta-ninës, Joninës, Vladinës, Petrinës, Povilinës! Seniau, kaivardinës buvo labiau ðvenèiamos, tai jau tikrai birþelánebuvo kada nuobodþiauti. Ávairiausios tradicijos ir tuosvardus lydëjo. Ðtai Antaniniø atlaidai ðvenèiami visojeLietuvoje ir siejami su ðventuoju Antanu Paduvieèiu, ki-lusiu Portugalijoje. 1231 m. birþelio 13 d. popieþiusGrigalius II paskelbë já ðventuoju. Lietuvoje nuo senoAntaninës - tai ir ðienapjûtës, naktigoniø pradþia. Nevienoj galulaukëj pabaigus pradalgæ nuaidëdavo vyriðkadaina… o vakare sugráþæ vyrai iðpustydavo dalgius, kadraganos ant aðmenø nejodinëtø.

Graþiomis legendomis ir tradicijomis apipinta mûsøpraeitis. Ðiais laikais birþelá gal labiau á Jonines susitel-kiame, turime jø ðventimui ir laisvadieniø. Jaunimas sa-vas, naujas pramogas prasimano. O mano mintys kurbuvusios, kur nebuvusios á kitus birþelio akcentus krypsta.Skaudûs prisiminimai ne vienos ðeimos istorijoje…visosmûsø tautos istorijoje su birþelio ávykiais pinasi. Kad irkaip sunku, mëgstu skaityti tremties istorijas, tas dienasiðgyvenusiø þmoniø prisiminimus. Sunku suvokti ir su-prasti, ið kur randasi pas þmogø tiek stiprybës, valios irjëgos iðtverti tokius neþmoniðkus kankinimus, pasity-èiojimà, sunkumus. Stebina ir to meto þmoniø paramair atjauta vieni kitiems, padëjusi iðgyventi sunkiausiomissàlygomis. Ir stiprus jø tikëjimas, kad vienà graþià dienàsugráð á Tëvynæ, kad ji vël bus laisva. Net ir daug artimesniávykiai, kaip Sàjûdþio gimimas, mûsø susitelkimas mitin-guose, visa mûsø laikysena Atgimimo laikotarpiu atrodoneátikëtinai. Ypaè, kai mëgini susigaudyti ðiandienosgyvenimo chaose, politiniuose nesutarimuose. Ir tai jautampa norma, pradedant virðûnëliø gyvenimu ir baigiant

kasdieninëmis kaimynø rietenomis, kurias taip pamëgoávairios televizijos laidos.

Kaþkokiame albume teko matyti nuotraukà, darytàdar Sàjûdþio laikais Vingio parke, matyt, viename ið pir-møjø mitingø. Joje, pirmame fone kokiø deðimties ardaugiau metø vaikis, rankoje laikantis vëliavà, kiek pa-vargæs ir pritûpæs ant tribûnos kraðto. O uþ jo, nugaromisá fotografà visas mitingo prezidiumas, kalbëtojai. Tà tûks-tantinæ minià prieð juos gali tik ásivaizduoti. O að þiûrëjauá tà vaikinukà ir galvoju, kiek dabar jam gali bûti metø?Apie keturiasdeðimt? Kaip susiklostë jo likimas, ar baigëmokslus, ar turi ðeimà? Pagaliau ar gyvena èia, Lietuvoje,ar teko, kaip ir daugeliui, emigruoti ir ieðkoti skalsesnësduonos ir geresnio uþmokesèio sveèioje ðalyje? Ir la-biausiai kirba klausimas – ar neiðsiskyrë apskritai tø,kurie uþ jo stovëjo ant tribûnos, ir ðito jaunuolio idëjos,vertybës, tikslai? Bet gal èia tik fotografo labai subtiliaipagautas kadras dabar kaitina mano emocijas ir jausmus.Norisi tiesiog nusipurtyti ákyrias ir neramias mintis,sutelkti jas á aplink esantá vasaros pradþios groþá. Kaipten senovëje sakydavo… kad per ðienapjûtæ net tvorosþydi. O ðiemet tai jau tikrai – ásisiûbavo, ásiþaliavo viskasvienu metu. Sunku akimis ir ðirdimi tà groþá aprëpti.Ásidedu tarp knygos lapø jazmino ðakelæ – tegu sudþiûstair primena man ðià þydëjimo akimirkà, kaip ta ásimintinanuotrauka, kur áamþinta istorinë akimirka.

Kuo graþiausiø birþelio dienø linkëdama,Augustina

SKANAUS!

Suraikome maþdaug 2 cm storioriekutëmis batonà, minkðtimà iði-mame. Keptuvëje pakepiname stam-biai pjaustytus svogûnus. Stambiaisutarkuojame kokià kvapià ir skaniàðakná - saliero, pastarnoko ar pet-raþolës, galime ir morkà átarkuoti.Suberiame á kepinamus svogûnus,pagardiname „Vegeta“ ar kitais më-giamais prieskoniais. Galima dëti irgrybø. Baigus kepinti keptuvæ uþden-giame ir paliekame 20 - 30 minu-èiø.Paskui iðverèiame á lëkðtæ. Dube-nyje ruoðkime teðlà. Á miltus beriamedþiûvësius (vienam batonui stiklinëmiltø, pusë stiklinës dþiûvësiø),truputá sodos, citrinos rûgðties arbasulèiø, galima dar áberti „Vegetos“.

Spurgos su dilgëliø ádaruReikës: dilgëliø stiebeliø su lapais, be þiedø, 1 - 2 ilgø, plonø baltø batonø, 3 - 4 dideliø svogûnø, saliero, pastarnoko

ar petraþolës ðaknies ( galima ir morkø, grybø ádëti), saulëgràþø aliejaus, margarino, „Vegetos“ ar kitokiø prieskoniø,kvietiniø miltø, dþiûvësëliø, sodos, citrinos rûgðties arba pusës citrinos sulèiø, pieno, 1 - 2 kiauðiniø, druskos.

Tada pilame vandeniu praskiestàpienà, ámuðame kiauðiná. Teðla turibûti kiek tirðtesnë nei sklindþiams.

Ðvieþias dilgëles koðtuve nupli-kiname verdanèiu vandeniu, atski-riame lapus nuo stiebeliø ir supjaus-tome. Supjaustytas dilgëles beriameá jau pakepintus su ðaknimis svogû-nus, gerai iðmaiðome. Ant didelëslentos iðsidëliokime batono plutosþiedus, krëskime á vidurá paruoðtàdilgëliø ádarà, ið virðaus uþtepkimeteðlos sluoksniu. Á ákaitusià keptuvæpilame aliejø (galima perpus su mar-garinu), ir á karðtus riebalus su men-tele atsargiai dedame ádarytus þiedusteðlos sluoksniu á apaèià. Ant viðausuþpilame po ðaukðtà dar teðlos. Kai

tik apkepa, bûtina greitai apversti.Iðkepusias spurgas sudëkime á graþødubená, patiekime karðtas, taèiauatvësusios dar skanesnës.

P.p. Nuo dilgëliø nupilto vandensneiðpilkime! Já galima gerti, postiklinæ porà kartø dienoje, arba piltiá sriubas.

Galite pasidëti perskalautigalvai, galime prausti veidà… Tie-siog ðaldytuve gerai turëti stiklainásu uþraðu „Dilgëliø vanduo“ ir jánuolat prisipildyti. Ðis vanduo-jaunystei ir sveikatai, kaip ir dilgëliøvalgiai.

Parengta pagal T.Mironovos„Pasveikau patikëjusi savo jëgomis“

Viðtø ðirdelësant groteliø

Reikës: 0,5 kg viðtø ðirdeliø, podu ðaukðtus baltojo sauso vyno,sojøpadaþo, alyvuogiø aliejaus, po ðaukð-tà tarkuotos apelsino þievelës, tar-kuoto ðvieþio imbiero ir medaus,druskos, pipirø, þiupsnelis smulkintøpetraþoliø.

Ið produktø sumaiðyti marinatàir juo uþpilti ðirdeles. Palikti keliomsvalandoms marinuotis. Mediniuskepimo pagaliukus gerà pusvalandápamirkyti vandenyje. Po keletà ðir-deliø mauti ant pagaliukø ir kepti,kol graþiai apskrus.

Prie jø labai tiks ir ant groteliøkeptos darþovës.

Ant groteliø keptipomidorai teðloje

Reikës: 3 dideliø pomidorø,pusës stiklinës miltø, 150 g fermen-tinio arba permazano sûrio, 2 kiau-ðiniø, ðaukðtelio dþiovintø bazilikø,pipirø, druskos.

Pomidorus supjaustyti storaisgrieþinëliais, kiauðinius iðplakti. At-skirame dubenëlyje sumaiðyti tar-kuotà sûrá, prieskonius. Pomidorøgrieþinëlius apvoliojame miltuose,kiauðiniø plakinyje, sûrio ir priesko-niø miðinyje ir dedame ant groteliø.Apkepame ið abiejø pusiø iki graþiosaukso spalvos.

Azijietiðkaimarinuotiðonkauliukai

Reikës: 1 kg ðonkauliukø, 250 mlpomidorø padaþo, 500 ml apelsinøsulèiø, 2 grieþinëliais pjaustytøsvogûnø, 3 trintø skilteliø èesnako,po 3 ðaukðtus rudojo cukraus ir sojøpadaþo, maltø juodøjø pipirø,druskos.

Garnyrui: virtø ryþiø, ðvieþiødarþoviø.

Visus ingredientus iðmaiðomeir paliekame, kol iðtirps cukrus irdruska. Marinuojame 2 - 3 valandas.Kepdami ant groteliø retkarèiaisðonkauliukus palaistome likusiumarinatu. Patiekiame su garnyru.

Pietûs gamtoje

2018 m. birþelio 6 d. Nr. 41 (10099) 4 p.

Vakar, ðiandien, rytoj... Projektà remia

( N u k e l t a á 5 p . )

Prienø ir Iðlauþo skautai 1991 - 2017 metais.Dvasiniø patirèiø, iðgyvenimo ir draugiðkumo mokykla (II)

Lietuvos skautøorganizacijai – 100

2005 m. Prienuose ir Birðtone vyko respublikinëskautø pavasario ðventë „Ámink pëdà“.

( Tæsinys. Pradþia „Gyvenimo“ nr. 39 )Kiekvienà rudená vis kitame mieste tradiciðkai

vykdavo Pietø kraðto skautø rudens sueigos,kuriose aktyviai dalyvavo ir Prienø tunto nariai.

1999 metø vasarà Trakiðkiuose, Varënos rajone, antÛlos upës kranto, buvo surengta jubiliejinë 10 -toji PietøLietuvos kraðto stovykla, kurioje stovyklavo ir Prienø, irIðlauþo skautai. Ðioje stovykloje net 6 sesës tapo paty-rusiomis skautëmis. Stovykloje ávyko skautiðkø dainøkonkursas, o Prienø skautai gavo kvietimà á respublikinádainø konkursà. Ypaè turininga stovyklos dvasinë prog-rama, kuriai vadovavo kun. Vidmantas Striokas. Neið-dildomà áspûdá paliko þaidimas, kada buvo „suimta“stovyklos vadija, o skautai „iðtremti“ ið stovyklos. Ði sto-vykla ir visos kitos skautams buvo iðgyvenimo patirèiø,draugiðkumo mokykla, pozityviø áspûdþiø neiðsenkantisðaltinis.

1999 m. lapkrièio mën. Pietø Lietuvos kraðto rudenssueiga organizuota Prienuose. Susirinko 260 skautø iðMarijampolës, Kybartø, Prienø, Vilkaviðkio, Seirijø, Laz-dijø, Sangrûdos, Viðtyèio, Varënos, Rudaminos, ypaèdaug skautø atvyko ið Alytaus – net 60. Sueiga prasidëjoðv. Miðiomis, vyko skautoramos, skautiðkas „lauþas“,viktorinos, þodþiø mûðis, sportinës varþybos. Antràjàdienà skautai dalyvavo þygyje, buvo supaþindinti su Prie-nø bei Birðtono apylinkëmis ir þymiomis vietomis.

Prienø skautai dalyvauja Lietuvos skautijos tradi-ciniuose renginiuose: skautiðkø dainø konkurse „Graþiødaineliø daug girdëjau“, respublikinëse pavasario ðven-tëse, BTU akcijoje. Ypaè mes dþiaugiamës, kad vadovësAlmos Liutkienës vadovaujami skautai jau 11 metø skau-tiðkos dainos konkurse tampa laureatais ir prizininkais.Dainuoja ir mûsø vadovës Alma Liutkienë bei AudronëRamoðkienë.

Kasmet dalyvaujame Betliejaus ugnies akcijoje: skau-tai, parsigabenæ ugnelæ, dalina jà Prienø miesto ir Iðlauþomiestelio bendruomenës nariams.

Ásimintina 2005 metø respublikinë skautø pavasarioðventë „Ámink pëdà“, vykusi Prienuose ir Birðtone. Ðven-tës tikslas – graþiai ir linksmai bendrauti ir taip mokytisáveikti bet koká blogá pasaulyje. Tikslui ágyvendinti pasi-telkëme piligriminá þygá ið Prienø á Birðtonà per Þvërin-èiaus miðkà. Jo metu skautø laukë ávairûs netikëtumai,nuotykiai ir uþduotys.

Prienø skautø vadovai aktyviai dalyvauja ruoðiantskautø vasaros stovyklas. Draugininkas Jonas Alek-navièius vadovavo stovykloms 2000 m. – Trakiðkiuose,2002 m. – Nemunaityje, 2006 m. – Puvoèiuose. Pasta-rojoje „Merkio“ stovykloje Audronë Ramoðkienë ëjostovyklos virðininko pavaduotojos pareigas. Alma Liut-kienë ir Audronë Ramoðkienë ruoðë stovyklos programàir vadovavo jos vykdymui. Lina Aleknavièienë visosestovyklose yra atsakinga uþ stovyklautojø sveikatà.

2010 m. dalyvavome Marijampolës kraðto skautøstovykloje „Metø ratas“. Joje prisiminëme kalendorinesmetø ðventes ir senàsias lietuviø liaudies tradicijas. Ðistovykla buvo ásimintina Liudui Kindaravièiui, OskaruiZeleniakui, Tadui Abramavièiui, Violetai Keturakytei,Andriui Marcinkevièiui, Kasparui Urbanui ir kitiems,kurie sëkmingai áveikë visus iðbandymus, baigë didájáskautiðkà þygá ir tapo patyrusiais skautais.

Nuo 1999 m. Prienø skautai dalyvauja rajoniniamejaunimo organizacijø sàskrydyje „Tvarkome kultûrospaminklus“. Nuolatinë skautø pareiga – iðvirti sàskrydþiodalyviams koðæ. Prisidëjome prie Paverkniø, Þarijø,Noreikiðkiø, Ivoniðkiø, Paðventupio I piliakalniø, Alks-niakiemio kapinaièiø ir Atminties tako, Kunigiðkiø senka-piø, Nemuno krantinës, Veiveriukø kapinaièiø, tvarkymo.

2001 metø vasarà buvo vykdomas ádomus ekologinisprojektas ,,Ir srovë judina akmenis“, kurá inicijavo tuo-metinis Prienø moksleiviø kûrybos centras. Tyrëme Ne-muno kilpø regioninio parko upelius, stebëjome augalus,gyvûnijà, bendravome su vietos gyventojais.

2001 m. sesës Almos iniciatyva buvo organizuotaakcija „Pasidalinkime gerumu“. Skautai bendravo suPrienø specialiosios mokyklos mokiniais, juos pakvietëpaþaisti ir padainuoti, pamokë skautiðkø ðûkiø, pasida-lino savo þaislais.

2007 m. dalyvavome projekte ,,Ðalis ta Lietuva vadi-nas”. Jo metu skautai lankë muziejus, susipaþino su Prie-nø kraðto istorija, lankë ir tvarkë partizanø kapus, ruoðëviktorinas vilkiukams ir paukðtytëms. Áspûdingai praëjoistorijos pamoka Vanguose prie Lietuvos partizanøþeminës.

Mûsø tradiciniai renginiai: Vasario 16-osios, Kovo11 -osios dviejø dienø sueigos su nakvyne (vyksta Iðlauþopagrindinëje mokykloje), Gerojo darbelio akcija. Sueigømetu vyksta veiklos, grindþiamos principu – ugdomëspavyzdþiu. Sueigø metu visas veiklas organizuoja ir vykdopatyræ skautai ir skautës. Dalyvaudami Gerojo darbelioakcijoje, padedame vyresniojo amþiaus bendruomeniønariams ûkio darbuose, tvarkome þydø ir partizanøkapus, aplinkà.

Kiekvienà vasarà mes pakvieèiame stovyklautimaþdaug 50 - 60 Prienø miesto ir Iðlauþo skautø. Per 25-erius metus skautiðkoje veikloje dalyvavo beveik 363skautai. Vyko ir rudeninës stovyklos.

Vaikams ásiminë stovyklos, surengtos prie jûros.Viena ið jø - 2003 metø vasaros stovykla Palangoje tapoiðbandymu mûsø patyrusioms sesëms Simonai Padvels-kytei, Giedrei Olsevièiûtei, Eglei Aleknavièiûtei, kuriosparuoðë stovyklos programà. Rytais bëgdavome maudy-tis á jûrà, buvo organizuojami þaidimai, psichologiniaiuþsiëmimai, gaminami lankai. Brolio Juliaus vadovauja-mi skautai kelias dienas pynë tinklà paplûdimio tinkli-niui. Þygiui vadovavo Donatas Olsevièius ir MartynasRaugevièius. Stovyklavo 70 Prienø ir Iðlauþo skautø.

2006 metais Prienø skautø organizacijai sukako 15metø. Vyko jubiliejinë Prienø tunto sueiga „Rudenëlisjau atëjo, skautai sueigon suëjo“.

Ádomi ir vertinga sueiga „Þvaigþdþiø keliais“ vyko2005 metais. Sesës Vytenë Ðliumpaitë, Monika Rau-gevièiûtë ir Joana Gelbûdaitë, sugráþusios ið stovyklos,,Þvaigþdologas“, su kitais pasidalino áspûdþiais ir þinio-mis apie paslaptingàjá dangaus kûnø pasaulá.

Marijampolës kraðto vasaros stovyklos, kuriosedalyvaudavome, iðsiskirdavo ypatinga dvasine programa,kurià ruoðdavo skautai, vadovaujami Onutës Ðarakaus-kaitës ið Kybartø. Prisiminimuose iðliko áspûdingas 2006 m.

Ðiø metø birþelio 14 dienàJiezno kraðto þmonës tremtiniaisusirinks á tremèiai atminti skir-tas miðias, sustos prie Tremtiniøkryþiaus ir pagerbs ið mûsø krað-to kilusiø, èia dirbusiø ir Sibireþuvusiø tremtiniø atminimà. Tarpjø - ketveriø metukø Jiezno poli-cijos nuovados virðininko padëjë-jo Antano Baltruðaièio ir jo þmo-nos Domicëlës Nenartavièiûtës- Baltruðaitienës dukrytë Aldutë- Janina, þuvusi tremtyje. Ir sun-dakiðkës Angelës Kandrotaitës -Skuèienës bei jos vyro Kazio Sku-èo, mokytojø vaikai.

1941 m. gimæs Saulius Skuèas,ketveriø metø sesutë Graþina, taippat mirusi tremties pradþioje. Jømotina Angelë Skuèienë po tokiogyvenimo sukrëtimo jau niekadaneatsigavo ir iki mirties sirgo sunkianervø liga.

Atmintyje iðkils ir sudauþytasPileckø ðeimos gyvenimas. VincasPileckas, Jiezno valsèiaus sekreto-rius, prieð tai - Birðtono savivaldy-bininkas, tik nepilnus metus pagy-venæs santuokoje, buvo atskirtas nuoðeimos ir 1949 m. mirë nepakelia-mose gyvenimo sàlygose Norilske.O jo þmona Pileckienë - SenkutëNastutë gyvuliniame vagone pagim-dë dukrà Loretà, kuri po pusës metømirë nuo kokliuðo.

Tyloje pagerbsime gerbiamosmûsø mokytojos Palmiros Jankaus-kaitës - Matusevièienës tëvelá, ið Juo-daviðkiø kilusá Jonà Jankauskà,Merkinës paðto virðininkà, suðalusáir mirusá tremtyje 1954 m.

Sovietiniai okupantai pirmojesovietinëje tremtyje nuþudë Kaðoniøpradinës mokyklos vedëjà, mokytojàKostà Kulieðiø. Iðtremtas su ðeima1941 m. birþelá jis þuvo nuo nepa-keliamø gyvenimo ir katorginio dar-bo sàlygø Niþnij Ingaðë (Krasnojars-ko kraðte) 1942 m.

Prisiminsime ir verbyliðkieèio,Pikelioniø pradinës mokyklos ve-dëjo Jono Skirpstûno ðeimos likimà.Jonas Skirpstûnas 1942 m. mirë ta-me paèiame Niþnij Ingaðe.

Jiezno agronomas, Jiezno þemësûkio mokyklos mokytojas AleksasJurèys, pasisakæs prieð þiaurias trem-ties sàlygas, sovietø buvo pasmerktasmirèiai Norilske 1942 m. Iki ðiol ne-þinomas jo brolio Stasio likimas. Mû-sø senoliai dar prisimena ir ðaunøJiezno policijos nuovados virðininkàJurgá Piontkà. Kartu su gausia ðeimaiðtremtas ið Lazdijø jis þuvo Re-ðiotuose 1942 m. Iki ðiol neþinomipelekoniðkiø Jono Steponkevièiaus,gim.1899 m., ir Steponkevièiaus Ma-rijono, gim. 1907 m., likimai…(Lietuvos gyventojø genocidas, V.,1992, I tomas Antras pataisytas leidi-nys. p. 125, 464, 745, 748, 774, 846,860; Lietuvos ypatingojo archyvo by-los: V-5ap.1 41273, to paties apraðobylos-1449, 40924; 32650; 32978;42726; 14206).

Prisiminsime daugiau nei ðimtoðeimø, iðtremtø ið mûsø kraðto 1945- 1953 m., tragedijas ir sudauþytuslikimus. Prie paminklo partizanamsnulenksime galvas prieð daugiau nei100 partizanø, kritusiø kovoje uþmûsø Tëvynës laisvæ. Dar tiek patbuvo sumuðti, iðtremti, sugniuþdytivisam gyvenimui. O kas apsakys su-griautø ðeimø dvasines bûsenas: kaikurie tremtyje sudarë santuokas surusakalbiais, daþnai nutautëjo, jøatþalos nutolo nuo Lietuvos!

Kartais girdþiu sakant, nevabirþelio 14 -oji - tik tremtiniams at-

mintina data. Tegul jie susirenka,pasikalba ir iðsiskirsto… Nesutinkusu tokiu poþiûriu. Birþelio 14 - oji -visos tautos Gedulo ir vilties diena.Manau, kad komunizmo ir sovieti-nio genocido aukas atvyks pagerbtinemaþai mûsø kraðto þmoniø, gar-bûs Lietuvos Respublikos Seimonariai, savivaldybiø vadovai. Jukþmonës buvo tremiami ne tik ið Jiez-no, bet ir Prienø, Pakuonio, Veiveriø,Balbieriðkio, Stakliðkiø, Ðilavoto irkitø vietoviø. Birþelio 14 -oji – taivisà kraðtà apimanti gyva istorijospamoka, kurios, viliuosi, nepraleisir moksleiviai.

Uþ kà?Toká klausimà sau ir sovietiniams

naikintojams uþdavë tûkstanèiaitremtiniø. To klausë jieznieèio Min-daugo Skuèo tëvelis mokytojas Ka-zys Skuèas sovietinës Lietuvos Vy-riausiojo prokuroro: „1941 metaismane su ðeima iðveþë á Sibirà. Pra-laikë ávairiose vietose ir prie ávairiødarbø. 1956 m. balandþio 11 dienànuëmë trëmimà ir iðdavë ðvarø pasà.1957 m. liepos 23 dienà parvaþiavauá Lietuvà. Visà trëmimo laikà spec-komendantûra, uþpildant anketas arrenkant þinias, klausdavo: „Uþ kàiðveþtas?“. Á ðá klausimà negalëdavauatsakyti, nes ir iðveþant ið Lietuvos, irSibire niekas nepasakë, uþ kà maneir ðeimà iðveþë. Kai perþvelgiu savogyvenimà ir darbà, nerandu jokioskaltës ir jauèiuosi nekaltai iðveþtas.Kilme esu maþaþemio þemdirbiosûnus, dirbau pradinëje mokyklojemokytoju. Vykdþiau programà, kuribuvo teisëtos to laiko vyriausybës(pripaþintos TSRS 1920 m. sutar-timi) iðleista. Liaudies (1957 m. „tau-tos“ terminas sovietams jau buvo ne-priimtinas – V.K.) kultûrai pakeltidirbau prie mokyklø legaliai vei-kianèiose organizacijose, kultûrinëseorganizacijose. Politikoje ir politinë-se partijose nedalyvavau. Prieð Ta-rybø Sàjungà nebuvau nusistatæs irprieð jà neveikiau. Prieðingai - akty-viai dirbau Tarybø Sàjungoje, uþ kàTSRS vyriausybë apdovanojo me-daliu „Uþ pasiaukojantá darbà Di-dþiojo Tëvynës karo metu 1941 -1945 m. nr.157811“ (rusø kalba).Nors iðbuvau Sibire 16 metø ir jokiokaltinimo man nepateikë, LietuvosTSR administracijos organai þiûrikaip á nusikaltëlá, negràþina á darbàpagal specialybæ (nors Sibire trejusmetus dirbau pagal specialybæ), laikonusikaltëliu ir tremtiniu“ (LYA, f.V-5, ap.1, b.41273, p.4-4ap).

Enkavedistai 1940 m. uþdarëveikusias Lietuvos politines partinesorganizacijas, jie jas prilygino naciøorganizacijoms. Sovietai uþvaldë vi-sus tremiamø þmoniø darbo ir daly-vavimo partijose ir visuomeninëse

Lietuvos valstybës atkûrimo ðimtmeèiui.Sovietinio genocido pradþia 1941 m. (II)Tragiðki kraðto þmoniø likimai

( N u k e l t a á 5 p . )

Mokytojas Kazys Skuèas.

2018 m. birþelio 6 d.5 p. Nr. 41 (10099)

(Atkelta ið 4 p.)Puvoèiuose, ant Merkio kranto,vykæs susikaupimo vakaras. Sugráþæið þygio skautai susëdo ant upës kran-to, upëje buvo uþdegtas lauþas, skam-bëjo dainos, giesmës, buvo skaitomidvasingi þodþiai, á vandená leidomedeganèias þvakutes. 2004 m. stovyk-loje prie Dusios eþero susikaupimovakaras vyko Kryþiø koplyèioje. Bu-vo rodomas spektaklis, kurá reþisavosesë Onutë.

Á stovyklas kvieèiame liaudiesmeistrus, kurie skautus moko ávai-riø darbeliø. Daþnai mus aplanky-davo liaudies meistrai Edita ir Gin-tautas Aèai. Ið klevo lapø gaminomegëles, ið nendriø pynëme indus, lip-dëme darbelius ið molio, droþinëjo-me lazdas, darëme ðvilpynes ir laivelius.

Vadovës Alma Liutkienë ir Aud-ra Ramoðkienë kiekvienàkart mokoliaudies ðokiø ir dainø, Lina perteikiapirmosios pagalbos þinias.

Stovykloje viena diena tradiciðkaiskiriama ekskursijoms, jø metu skautaiaplanko þymias vietas, esanèias netolistovyklos. Atliekami gerieji darbeliai:Merkinëje skautai ravëjo Kryþiøkalnelá, Margionyse tvarkë Kerdþiausnamelio vidø, padëjo árengti muziejø,aplankytos Puvoèiø ðeimininkës mokë

gaminti vietinius patiekalus (bapkasið grikiø, kmynø girà).

Mes dþiaugiamës Prienø tuntoaktyviais ir patyrusiais skautais: Ge-diminu, Jonu ir Egle Aleknavièiais,Viktorija Podlipajeva, Jurgita Ka-èiuðyte, Agne Zabityte, Kristina Ke-deryte, Titu Ambramavièiumi, Ed-vinu Liutkumi, Simona Padvelskyte,Vytautu Bajoru, Karolina Alminaite,Giedre Gudauskaite, Dovile Þilins-kaite, Martyna Padvelskyte, GiedreSmolskaite, Joana Gelbûdaite, Onu-te Frolova, Ignu Þilinsku, AndriumiMarcinkevièiumi, Kasparu Urbonu,Þilvinu Liutkumi, Dominyku Bils-kiu, Ignu Marcinkevièiumi, VladuÐatu, Aivaru Baniu, Liveta Alevac-kaite, Gintare Lëckaite, Martynu

Raugevièiumi, Monika Raugevi-èiûte, Giedre Valentinaite, EmileSkrupskaite, Matu Skrupsku, Gab-riele Èerniauskaite, Kotryna Jur-kute, Liudviku Juodsnukiu, Vita Tu-rytaite, Julija Markovskaja.

Skautø vadovës Alma Liutkienë,Audra Ramoðkienë, Lina Alekna-vièienë yra apdovanotos rajono vado-vø, LR Ðvietimo ministerijos padë-kos raðtais ir Lietuvos skautijos me-daliais.

Nuoðirdþiai dëkojame visiemsskautø tëveliams, kurie yra pagrin-diniai rëmëjai organizuojant rengi-nius, iðvykas, sueigas ir stovyklas.

Parengë vyr. skautininkë LinaAleknavièienë

(Pabaiga. Pradþia „Gyvenimo“ nr. 39)

Prienø ir Iðlauþo skautai 1991 - 2017 metais. Dvasiniøpatirèiø, iðgyvenimo ir draugiðkumo mokykla (II)

organizacijose archyvus. Tad ir Ka-ziui Skuèui, ir daugeliui kitø trem-tiniø buvo priminta, kad jie buvo ðau-liai ar tautininkai.

Mûsø pilieèiø trëmimui buvoruoðiamasi pusæ metø, buvo surinktavisa medþiaga apie jø pilietiná akty-vumà. Trëmë atsiøstos ið RusijosNKVD komandos, joms padëjo vieti-niai komunistai, jø pavardes ávar-dinsime susitikime su tremtiniais.Dalis 1941 m. birþelio 14 dienostrëmimà rëmusiø Jiezno komunistøpo savaitës sukilusiø þmoniø buvopelnytai nubausti ðalia Jiezno, Juo-daviðkëse.

Antano Baltruðaièio tarnybapolicijoje

Skaitau archyvinius dokumentusir þaviuosi tarpukario þmonëmis, jøveikla, jø nuostatomis. Jie buvo neðventieji, darë þmogiðkas klaidas, betturëjo ryðkø pareigos ðeimai, darbuiir Tëvynei jausmà. Antanas Baltru-ðaitis 1928 m. pradëjo dirbti Mari-jampolës apskrities Kvietiðkio vals-èiaus raðtininku. 1928 - 1930 m. atli-ko karinæ tarnybà aviacijos dalyje jau-nesniuoju puskarininku. 1934 m. jispradëjo darbà Alytaus policijos nuo-vadoje. Nuo 1935 m. rugpjûèio mën.dirbo policininku Jiezno policijosnuovadoje. Dirbdamas Jiezne, baigëKauno policijos mokyklà, ir kaip jauraðëme, vedë.1938 m. geguþës 1 d.Jiezno policijos nuovados virðinin-ko Jurgio Piontkos ásakymu buvopatvirtintas vyresniuoju policininkuir nukreiptas á Merkinës nuovadosRyliðkio punktà. Nuo 1939 metø ru-dens Antanas Baltruðaitis dirboValkininkø policijos nuovadoje. Nuo1939 m. buvo paskirtas policijos vach-mistru (LCVA, f.399, ap.4, b.98, p.1-1 ap.). 1940 m. Antanas Baltruðaitistarnavo Varënos policijos nuovadosvirðininku (LYA, f.V-5, ap.1, b.409224, p.4). Sovietams okupavusLietuvà, Antanas Baltruðaitis dirboVarënos milicijos virðininku iki 1940m. lapkrièio mën., kol ið milicijos jisbuvo atleistas ir pusæ metø iki trem-ties praleido uoðvio Juliaus sodyboje(Ten pat, p.50 ap.). Puikios jo atestacijos:

„Blaivus, mandagus, drausmin-gas, sàþiningas, tautiðkai nusistatæs.Kaip abstinentas bendrabûtyje gy-ventojø nëra mëgiamas“. „Raðtø pil-dymà, raðtinës darbà ir tvarkos prie-

þiûrà þino pakankamai, aktyvus,drausmingas, policijos tarnybà ver-tina, blaivus ir dabar be I -os laidospolicininkø kursø sugebëtø ir vyres-niojo policininko pareigas eiti“.„Tinka vyresnei vietai ið eilës eiti“(LCVA, f.399, ap.4, b.98, p.11-17).

Antano Baltruðaièio veiklà nu-spalvino vienas ávykis. „1934 m. ba-landþio 29 d. ið ryto eidamas nuoSimno miesto geleþinkelio linijaSimno gelþkelio stoties link, praëjæsapie km, pastebëjau prie geleþinkeliolinijos ant telegrafo stulpo iðkabintàraudonà komunistinæ vëliavà. Apietai tuojaus praneðiau Valstybës Sau-gumo policijos Alytaus rajono virði-ninkui Gimþauskui, kuris drauge susavo padëjëju Rustausku Jonu buvoSimne, ir atvykæ á mano nurodytàvietà, vëliavà nusiëmëme. Ant vëlia-vos buvo uþraðytas ðûkis: „Ðalin faðis-tus! Tegyvuoja Sovietai!“ (LCVA,f.507, ap.1,b.131, p.65).

Po kurio laiko vyko teismas, ku-riame sovietø þvalgybos palaikomasvienas komunistas buvo nubaustas6 metø laisvës atëmimo. Sovietai ðiogyvenimo epizodo Antanui Baltru-ðaièiui niekaip negalëjo atleisti.

Iðtremti Baltruðaièiai buvo kil-nojami ið vienos vietos á kità, á paèiasatðiauriausias vietas. Daugiausia jieiðbuvo Barnaule. Ten Dalytë rusøkalba baigë Barnaulo vidurinæ mo-kyklà. 1952 m. ið Barnaulo buvo leis-ta persikelti á maþiau atðiauresná Ju-þakovà Altajaus kraðte, 1954 m. - áLeninskà Altajaus kraðte.

1948 m. ðeimoje gimë sûnus Vik-toras, 1953 m. - sûnus Liudgerdas.Tëvas Antanas iðlaikë ðeimà sunkiaidirbdamas kalviu.

Sunkus kelias á TëvynæLietuvà

Jau nuo 1954 m. Baltruðaièiaipradëjo raðyti praðymus á visas instan-cijas, siekdami gráþti á Lietuvà. Taèiaubiurokratinis susiraðinëjimas strigo.1959 m. lapkritá á Baltruðaièiø namusLeninske, Troicko rajone, atëjo dulaiðkai su þiniomis rusø kalba. Viena-me raðoma, kad Baltruðaitienë Domi-cëlë ið „specapgyvendinimo“ palei-dþiama 1958 m. geguþës 19 dienossprendimu. Kitame praneðama, „kadLietuvos TSR Aukðèiausios Taryboskomisija, iðnagrinëjusi BaltruðaièioAntano, s. Petro, 1958 m. sausio mën.30 d. praðymà, nusprendë iðleidimoið specapgyvendimo neleisti.“ (LYA,f.V-5, ap.1, b.46924, p.23 ap., p.25).

Ðeima ir toliau gyveno drauge,puoselëdama viltis sugráþti á Lietuvà.„Á Troicko rajono VRM skyriø supareiðkimais kreipësi Troicko ra-jone, Leninsko gyvenvietëje gyve-nantys Baltruðaitis Antanas, s. Petroir Baltruðaitienë Domicëlë, duktëJuliaus. Pirmas praðë paleisti já iðspecapgyvendinimo, antra leistiávaþiuoti atostogoms á Lietuvos TSRteritorijà. Praðau iðkviesti nurodytusasmenis ir iðaiðkinti, kad BaltruðaitisAntanas, s. Petro specgyvenvietëjeyra pagrástai ir nëra jokio pagrindo jáið ten paleisti.

Baltruðaitienë Domicëlë, re-miantis TSRS AT nutarimais, iðspecgyvenvietës iðraðyta, iðlaisvintaið VRS prieþiûros, taèiau teisæ áva-þiavimui ir apgyvendinimui LTSRteritorijoje gali suteikti tik LietuvosTSR Ministrø Taryba. Gavus suti-kimà ávaþiavimui á Lietuvos TSRpraðome mums praneðti.“ (Ten pat,p.23). Toká laiðkà 1961 m. lapkrièio14 d. paraðë Altajaus kraðto VRSvadovas administracinëje priklauso-mybëje esanèio Troicko rajono VRSvadovui.

Buvo dar keli praðymai sovieti-niams valdininkams Lietuvoje ir Al-tajaus kraðte. Kiek viltingo laukimomënesiø ir kiek skaudaus nusivyli-mo! Ir visgi 1962 m. rugsëjo mën. áLeninskà atëjo laiðkas ið Vilniaus ru-sø kalba: „Lietuvos TSR Aukðèiau-sios Tarybos prezidiumas 1962 m.rugpjûèio 28 dienà savo posëdyjeiðnagrinëjo bylà apie A.Baltruðaièioir ðeimos iðtrëmimà. TSRS MGBIR Ypatingojo pasitarimo nutarimo

Lietuvos valstybës atkûrimo ðimtmeèiui. Sovietiniogenocido pradþia 1941 m. (II) Tragiðki kraðto þmoniø likimai

Policininkas Antanas Baltruðaitis.

(Atkelta ið 4 p.)

Treèià kartà ágyvendindamiprojektà „Paþink savo Tëvynæ!“, daláveiklos skiriame Lietuvos ðimtme-èiui paminëti, tyrinëjimu grástam mo-kymui ir siekiame atkreipti visuo-menës dëmesá á aplinkosaugos prob-lemø sprendimà.

„Kepsime picà, kepsime picà...“-jau pirmà dienà krykðtavo vaikai.Taèiau tai buvo dzûkiðkas skanëstas– dzûkiðka banda. Nemajûnø amatøcentre, kur lietuviðkas kulinarinispaveldas gyvas ir puoselëjamas, muspasitiko edukaciniø programøvadovë Edita Jakuèionienë. Ið jos irsuþinojome, kad dzûkui banda buvoduona, pamatëme jos visà ruoðimoeigà. O paragavæ ásitikinome, kad ji

skanesnë ir uþ jau áprastà vaikamspicà.

Tà paèià dienà dar suspëjomepaminëti Tarptautinæ vaikø, nuken-tëjusiø nuo agresijos, dienà. Mûsøtikslas – atkreipti visuomenës dëme-sá á vaikø, patirianèiø smurtà ir agre-sijà, problemà Lietuvoje. Agresijà,smurtà lengviau nukreipti á vaikus,nes jie laikomi silpnesniais. O vai-kams derëtø dþiaugtis vaikyste.

Vakare ðalia vaikø árengtø insta-liacijø: „100 trispalviø drugeliø nusi-leido ant trijø krûmeliø“ ir „100 ug-neliø Lietuvai“ pakalbëjome apieðeimà, meilæ, gimtinæ, „Tik atsidûs-tame giliai ir tuo paèiu pasakom

Stovykla „Paþink savo Tëvynæ!“Garsus prancûzø pedagogas Selestinas Frenë yra pasakæs: „Vaikai

nepavargsta nuo darbo, kuris atitinka jø gyvenimo poreikius“. Su ðiamintimi 31 Kauno Þaliakalnio progimnazijos 3-iøjø klasiø mokinysbirþelio 4 d. atvyko á Nemuno kilpø regioniná parkà. Mus pasitikoDidþiosios Nemuno kilpos. Tai 79 km ilgio smarkiai vingiuotas Nemunovidurupio ruoþas, prasidedantis 3 km aukðèiau Punios, pasibaigiantis1 km þemiau Birðtono. Ðioje vietoje ir pradëjome keturiø dienø pro-jektinæ veiklà „Paþink savo Tëvynæ!“ . Ðis projektas – tai pedagogø irklasiø kolektyvø nepaliaujamo dvasinio augimo atmosferos stiprinimas.Puiki aktyvaus poilsio, pilietiðkumo ugdymo, kultûrinio lygio këlimo,sveikatos stiprinimo priemonë. Todël projekto pagrindiná ir ilgalaikátikslà apibrëþëme formule: idëja + mokinio poreikiai + mokytojo ta-lentas, kruopðtumas, kantrybë = mokinio asmenybës raida.

( N u k e l t a á 8 p . )

Baltruðaièiø ðeima tremtyje.buvo iðtremti ið Jiezno rajono (vals-èiaus - V.K.) á specapgyvendinimàAltajaus kraðte. Ðeima ið specapgy-vendinimo paleidþiama. BaltruðaitisAntanas, s. Petro, ið specapgyven-dinimo paleidþiamas. Leisti asme-nimis, paleistiems ið specapgyven-dinimo, gyventi Lietuvos TSRteritorijoje“ (Ten pat, p.32).

Dar ðeðerius metus ðeima gyvenoAltajuje. Dirbo, norëdami uþsidirbtipensijà. Gráþo á Lietuvà tik 1968 me-tais. Deja, gráþo, palikæ tremtyje netik þuvusios Aldutës Onos kapelá.Baltruðaièiai gráþo dar be vienosdukros. Dalytë Baltruðaitytë, trem-ties kûdikis, iðtekëjo uþ Èirkovo ir áLietuvà negráþo.

Ðeima apsigyveno tuometiniameKapsuko rajono Kumelioniø kol-ûkyje. Èia Antanas ir Domicëlë su-silaukë dar vieno sûnaus Algimanto.Lietuvos policininkas Antanas Balt-ruðaitis uþgeso prieð pat Nepriklau-somybës atkûrimà, Domicelë darspëjo perþengti á treèià tûkstantme-tá… Ðiuo metu gyvi tik du vaikai.Sveikata besiskundþiantis Viktoras– Ukmergëje, dukra Dalia Èirkova,perþengusi 80 -metá Sibire. Prieðkelias savaites paraðiau nuoðirdøelektroniná laiðkà rusø kalba josdukrai Natalijai Podkolzinai, kadraðtu pasidalintø mamos atsimini-mais apie þiaurià ðeimos tremtá.Atsakymo kol kas negavau, neþinau,ar atsakys...

Dvasinë Jono (Dþano)Nenartavièiaus tremtis

Buvo þmoniø, kurie nepasidavë,prieðinosi pokariniam þemës nu-savinimui, prievartiniam suvarymuiá kolchozus. Prieðinosi pikelionið-

kiai Mikas, Aleksas ir Juozas Arda-ravièiai. Nesutiko stoti á kolûká Kazi-mieras Daunoras ið Liciðkënø. Norsir uþdëtas didþiausiø mokesèiø, savoûká dirbo Adelës ir Domicelës Ne-nartavièiø brolis, Aldonos Nenar-tavièiûtës - Januðkevièienës tëvelisJonas Nenartavièius Sobuvoje.Ðiems þmonëms þemë buvo pasku-tinë Lietuvos Respublikos teritorija,kur jie buvo iðvarginti, bet laisvi nuobaudþiavai prilygstamø prievoliø.

Dauguma kolûkiná jungà pa-sirinkusiø kaimo þmoniø juokësi iððiø þmoniø, laikë juos kvailiais, nettyèiojosi. Jonas namuose per visàokupacijà saugojo Lietuvos trispalvæ,bet 1954 m. jau rado tik sudûlëjusiusvëliavos skutus. Tik 1956 m., kai mo-kesèiai buvo padvigubinti, jis ástojo ákolûká. Bûdamas laisvas, jis primin-davo brigadininkams, kad ðie vagiaið kolûkio, kad sau prisigriebæ dau-giau pasodybinio sklypo þemës, negupriklauso. 1958 m. PeèiauskuoseJonas Nenartavièius buvo nugirdy-tas, sumuðtas ir ámestas á siloso dëþæ.Jiezno ligoninës gydytoja Rastaus-kaitë organizavo skubø sobuviðkionuveþimà á Kauno klinikas. Buvokonstatuota, kad nuo muðimo krau-jas iðsiliejo á smegenis. Atlikta ope-racija jau nieko nepadëjo… Ðios tra-gedijos liudininkai paliûdyti tiesiogbijojo, nes visko galëjai sulaukti...

Ðiø þmoniø prieðinimasis sovie-tiniam þmoniø nuvarymui nuo þe-mës irgi buvo rezistencija. Kas þinotedaugiau tokiø gyvenimo faktø,atsiliepkite, o prieð birþelio 14 -àjàapþvelgsime baisø Jiezno kraðtomokytojø naikinimo mastà.

Bus daugiauVytautas Kuzmickas, istorikas(Pradþia Nr. 37)

2018 m. birþelio 6 d. Nr. 41 (10099) 6 p.

Bet kam rûpi þmoniø patiriami nepatogu-mai? Juk, kaip argumentuoja politikai, Að-mintos seniûnija panaikinta …paèiø gyventojøpraðymu, atsiþvelgiant á 2018 m. vasario 1 - 21dienomis vykdytos Aðmintos seniûnijos,Balbieriðkio seniûnijos Giraitiðkiø, Naravø irPaduoblio kaimø, Pakuonio seniûnijos Va-lengiðkiø, Laukiðkiø ir Purvininkø kaimø gy-ventojø apklausos rezultatus. Á klausimà „Arpritariate Prienø rajono savivaldybës Aðmintosseniûnijos panaikinimui bei Balbieriðkio, Ið-lauþo, Pakuonio ir Prienø seniûnijø ribø nu-statymui (pakeitimui)?“ ið 429 (30,82 proc.)apklausoje dalyvavusiø Aðmintos seniûnijosgyventojø teigiamai atsakë 366 (85,31 proc.),prieð panaikinimà pasisakë 63 (14,69 proc.)gyventojai. Apklausos rezultatai tapo pagrin-diniu valdanèiøjø koziriu. Apie kità nuomonæir paèiø gyventojø iniciatyva surinktus ðimtusparaðø su praðymu Tarybai nenaikinti seniû-nijos, posëdyje nebuvo në neuþsiminta...

Pasisakyti ðiuo klausimu Tarybos posëdyjepapraðiusi opozicijos lyderë Loreta Jakine-vièienë mero buvo perspëta „nesikartoti“, todëljai beliko tik apgailestauti, jog valdantiesiemsyra labai paprasta iðtrinti Aðmintos seniûnijàið þemëlapio, o kartu su ja - ir ðios vietovësistorijà. Jos teigimu, tokie jautrûs, kaip ðis,klausimai turi bûti sprendþiami kuo ámanomademokratiðkiau. Aðmintos gyvenvietës prisky-rimà prie Pakuonio seniûnijos L.Jakinevièienëpavadino didele klaida, kuri turës pasekmiø,ir tai ávertins gyventojai.

Arûno Vaidogo nuomone, valdantiesiemsdar anksti dþiaugtis dël to, kad teismas neprië-më Aðmintos seniûnijos gyventojo skundo dëlapklausos organizavimo. Jis priminë, kad bai-gus visas seniûnijos panaikinimo bei teritorijøribø pakeitimo procedûras, gyventojai vël galëskreiptis á teismà ir ginèyti ðá sprendimà.

Balsuojant uþ seniûnijø ribas ir dalies gy-ventojø bûvá keièiantá sprendimà nulëmë val-danèiosios koalicijos balsai: 14 -ka Tarybosnariø balsavo uþ Aðmintos seniûnijos sunai-kinimà, penki tam nepritarë, keturi susilaikë.

Specialusis planaspatvirtintas, kelio

rekonstrukcijos teks palauktiIlgus metus ávairiose instancijose derin-

tas valstybinës reikðmës kraðto kelio Nr. 130Kaunas - Prienai - Alytus ruoþo nuo 11,60iki 31,10 km rekonstravimo specialusis pla-nas jau pasiekë ir Prienø rajono savivaldybëstarybà, susipaþinæ su grafiniais ir tekstiniaisplano sprendiniais, procedûriniais doku-mentais, visuomenës informavimo ataskai-ta, Tarybos nariai vienbalsiai patvirtino UAB,,Kelprojektas“ parengtà planà. Taèiau, kolprasidës kelio rekonstrukcija, vairuotojamsteks apsiðarvuoti kantrybe.

Kasdien vykstanèius ðiuo keliu nuvils tai,kad Automobiliø keliø direkcija nepakeitë sa-vo nuomonës dël kelio parametrø: jis bus re-konstruojamas pagal principà 2+1, t.y. 2 eismojuostos bus skiriamos vienai, 1 – prieðprieðinei

eismo krypèiai, iðskyrus ruoþus ties Ilgakiemiuir Iðlauþu. Kiekvienos eismo juostos plotis buspo 3,5 m, leistinas greitis – 90 km/val. Skirtingøkrypèiø eismas bus atskirtas apsauginiu atitvaru,eismo juostø skaièius keisis kas 1,15 – 3,96 km.

Ties Iðlauþu pasikeitimo juostos nebus, ke-lio atkarpà numatyta projektuoti ðalia tvenkiniø.Rekonstruojamame kelio ruoþe ketinamaárengti 20 autobusø sustojimo aikðteliø, visamekelyje suprojektuoti penkias þiedines sankryþasties Ilgakiemiu, Iðlauþu bei Purvininkø, Baèki-ninkø, Pociûnø kryptimis, taip pat penkis tu-nelinius pravaþiavimus transportui, dviratinin-kams ir pëstiesiems, pvz., ties ávaþiavimu á Aðmintà.

Specialiajame plane pabrëþta, kad vietovës,per kurias ves rekonstruojamas kelias, nëra jaut-rios biologinës ávairovës poþiûriu, èia nëra irástatymais saugomø teritorijø. Todël ðalia kelioaugantys medþiai bus kertami, apþeldinantkitas vietas. Gali tekti nugriauti ir 2 - 3 sodybas,savininkams kompensuojant nuostolius. Svei-katai kenksmingas triukðmo lygis ties gyvenvie-tëmis ar sodybø grupëmis bus maþinamas áren-giant akustines sieneles, tankias tvoras bei kei-èiant gyvenamøjø pastatø langus.

Specialiojo plano sprendiniais visuomenësporeikiams numatoma rezervuoti ir paimti50,63 ha þemës, ið jø – 9,58 ha valstybiniø ir41,05 ha privaèiø þemës sklypø, keièiant jønaudojimo bûdà ir paskirtá á inþinerinës infra-struktûros bei susisiekimo teritorijos.

Per keletà metø, kol vyko dokumentø de-rinimas, kai kuri informacija Specialiojo planoprojekte galëjo pasikeisti ar paseno. Taèiau iðva-karëse Automobiliø keliø direkcijoje lankæsismeras AlvydasVaicekauskas, jo teigimu, iðgir-do, kad eismo pasikeitimai ðiame kelyje buvoávertinti ið naujo.

Privaèiø ir vieðøjø interesødeklaravimo pinklëse

Prienø rajono savivaldybës administra-cijos vadovai paþeidë Vieðøjø ir privaèiø inte-resø derinimo valstybinëje tarnyboje ástaty-mo nuostatas ar nepaþeidë?

Ðis klausimas kartojasi beveik kiekviena-me Prienø rajono savivaldybës tarybos posë-dyje ir neþinia kodël: ar administracijos dar-buotojai yra tokie nepataisomi ir linkæ klysti,ar jø veiklà pro padidinamàjá stiklà stebintys irvisus „kabliukus“ raðtu fiksuojantys pilieèiaiyra perdëtai aktyvûs.

Vyriausioji tarnybinës etikos komisija, ið-nagrinëjusi gautus skundus dël valstybinëjetarnyboje dirbanèiø asmenø sukeltø privaèiøir vieðøjø interesø konfliktø, priima sprendi-mus dël jø galimai padarytø tarnybiniø nusi-þengimø ir ápareigoja Tarybà atitinkamai juosávertinti. Kadangi svarbu palikti „mundurà“be maþiausios dëmelës, mero potvarkiais su-darytos komisijos gaiðta laikà, besiaiðkindamosfaktus ir aplinkybes, jø priimtas iðvadas svarstoir tvirtina Tarybos nariai.

Rinkëjai periferijoje stebi posëdþiø vaizdotransliacijas ir mato, kad vietos politikai turidaug veiklos, nes reikia ir kolegø elgesá apsvars-tyti, ir patiems kaþkaip iðlaviruoti painiuoseetikos labirintuose. Juk laiku nedeklaruosi ko-

kiø nors interesø, nenusiðalinsi nuo balsavimosusijusiais klausimais – VTEK eilëje bûsi kitas...

Visgi kai kuriems eiliniams þmogeliamstoks etikos sergëjimas atrodo kaip þaismas,jiems norëtøsi, kad politikai savo dëmesá iruolumà nukreiptø á daugeliui rajono þmoniøsvarbias problemas, pavyzdþiui, saugumo uþ-tikrinimui miesto gatvëse, kaimo keliø koky-bës gerinimui...

Geguþës 31 dienos Prienø rajono savi-valdybës tarybos posëdyje galimai nedekla-ruotø interesø „kontekste“ buvo „linksniuo-jamos“ abiejø savivaldybës administracijosvadovø – direktoriaus Egidijaus Visocko irjo pavaduotojos Rimos Zablackienëspavardës.

Tarybos nariai ilgø ilgiausiai svarstë sudëtálaikinosios komisijos, kuri Vyriausiosios tarny-binës etikos komisijos pavedimu privalës áver-tinti administracijos direktoriaus Egidijaus Vi-socko elgesá, t. y. „konkreèiai ir aiðkiai konsta-tuoti, ar jis paþeidë (nepaþeidë) Vieðøjø ir pri-vaèiø interesø derinimo valstybinëje tarnybojeástatymo nuostatas, ápareigojanèias valstybinëjetarnyboje dirbantá asmená privaèiø interesødeklaracijoje nurodyti duomenis apie narystæir pareigas asociacijose“.

Laikinoji komisija buvo sudaryta ið Tary-bos frakcijø nariø ir grupiø deleguotø atstovø,laikantis proporcingumo principo. Merui Al-vydui Vaicekauskui nesutikus vadovauti komi-sijai, jos pirmininku balsavimo metu iðrinktasmero kandidatûrà siûlæs opozicijos atstovasArûnas Vaidogas.

Ðiame posëdyje darbines iðvadas dël ad-ministracijos direktoriaus pavaduotojos RimosZablackienës elgesio pateikë prieð kurá laikàmero potvarkiu ið savivaldybës darbuotojø su-daryta kita laikinoji komisija, vadovaujamaVioletos Gaidienës. Dël galimai ðaliðkos ko-misijos sudëties pastabø merui iðsakë opo-zicijos lyderë Loreta Jakinevièienë. Atsaky-damas á jas, meras pastebëjo, jog, padaugëjussvarstymø, kiekvienàkart sudëtinga á komisijøposëdþius pasikviesti kitø savivaldybiø atsto-vus. Jo nuomone, reikia pasitikëti Prienø ra-jono savivaldybës darbuotojais, kurie yra pa-kankamai kompetentingi, be to, ði komisijabuvo sudaryta ið savivaldybës administracijainepavaldþiø specialistø.

Savivaldybës komisija konstatavo, kad vie-na ið savivaldybës administracijos vadovøR.Zablackienë tarnybinio nusiþengimo nepa-darë, kai nustatyta tvarka ir terminais privaèiojeinteresø deklaracijoje nenurodë vienaðaliosandorio - ásigyto þemës sklypo ir po mamos

mirties paveldëto namo, taip pat nedeklaravo2016 m. rugpjûèio 4 d. áregistruotos individua-lios veiklos. Komisijos nuomone, R. Zablackie-nës veiksmuose nëra visø tarnybinio nusiþengi-mo sudëties elementø, todël negalima neginèy-tinai patvirtinti jos kaltës. Kitaip sakant, nei jityèia nuslëpë faktus, kurie privalo bûti pateiktideklaracijoje, nei ið sandoriø turëjo asmeninësnaudos, nei jos ûkiui buvo suteikta lengvatø,europiniø ar savivaldybiø lëðø, nei projektømetu buvo pagerinta jo infrastruktûra. Todëlesà nenustatyta prielaidø kilti interesø konflik-tui dël R. Zablackienës asmeninio suintere-suotumo, galinèio turëti átakos sprendimams,atliekant tarnybines pareigas.

Tuo tarpu A.Vaidogas sakë neabejojàs Vy-riausiosios tarnybinës etikos komisijos 201804 12 sprendimu, kuriuo Rima Zablackienëpripaþinta padariusi tarnybiná nusiþengimà, irvieðai paragino nebijoti tai pripaþinti. MeroA.Vaicekausko teigimu, negalima VTEK nuo-statø automatiðkai perkelti á sprendimà, ko-misijos tam ir sudaromos, kad ávertintø paþei-dimø laipsná.

Komisijos iðvados, iðteisinanèios R.Zablac-kienæ, patvirtintos 12 valdanèiosios koalicijosnariø balsais. Septyni Tarybos nariai, pasisakæprieð, matyt, buvo kitos nuomonës apie savi-valdybës administracijos direktoriaus pava-duotojos veiksmus, du politikai susilaikë, vie-nas nebalsavo.

Ávairiø spëlioniø ir gandø sukëlë prie-nieèio Audriaus Narvydo pareiðkimas, kuráposëdyje perskaitë Prienø rajono savival-dybës tarybos Etikos komisijos pirmininkëLoreta Jakinevièienë.

„Mane pasiekë informacija, jog Prienørajono savivaldybës tarybos Etikos komisija,gavusi Vyriausiosios tarnybinës etikos komi-sijos (VTEK) pavedimà, nagrinëja Tarybosnario Arûno Vaidogo elgesio atitiktá LR vie-ðøjø ir privaèiø interesø derinimo valstybinëjetarnyboje ástatymo nuostatoms neva pagalmano 2018 02 13 praneðimà (skundà) VTEKdël minëto Tarybos nario A.Vaidogo galimaipadarytø ástatymo paþeidimø. Atsakingai pa-reiðkiu, kad tiek minëto skundo, tiek apskritaijokio skundo ar praneðimo dël Tarybos narioA.Vaidogo elgesio, galimø teisës aktø paþei-dimø nei VTEK, nei kokiai kitai institucijainiekada neraðiau ir nesiunèiau,“ - sakomaA.Narvydo pareiðkime.

Pagrástai kyla klausimas: kas pasinaudojoA.Narvydo vardu ir paraðë skundà VTEK?

Dalë Lazauskienë

Dalë LAZAUSKIENË

(Atkelta ið 1 p.)

Prienø turguje perki, savo kraðtà tu remi!!!

Ypaè buvo nemaþai braðkëmis prekiau-janèiøjø, todël ir kainos, kaip, beja, ir uogos,ávairios. Uþ lietuviðkø braðkiø kilogramà praðë4 - 6 - 7 eurø, uþ kitose ðalyse uþaugintø – 1,80- 3,50 euro. Stiklinë þemuogiø kainavo 2 - 3eurus. Tad vieni ieðkojo tik lietuviðkø, kaip kadir ðilauogiø, kiti pirko atveþtines, pigesnes. Kaipsakë gerokai pigiau didesná kieká ásigijusi brað-kiø pirkëja ið Prienø, ji nesuka galvos, nes asme-niðkai paþásta ne vienà sodo kaimynà, kuriesau augina darþoves, uogas vienoj lysvëj, o par-davimui mums – kitoje, ið kurios patys nevalgo.Taigi: „Kuo skiriasi augintojas lietuvis nuoaugintojo lenko?“

Svyranèiø ir kitø gëliø, kuriø viena, pri-klausomai nuo „vardo“, kainavo 2 - 4 - 9 eurus,

pasiûla buvo didelë. Þmonës pirko ir po keletàþiedø chrizantemø, roþiø. „Neturiu sveikatosper karðtá dirbti nei savo darþelyje, nei tvarkytikapus, todël tëveliui nuneðiu chrizantemøðakelæ, pasimelsiu, ir tikiu, kad jis man atleis“,- kalbëjo santûri pirkëja.

Karðtà rytà turgus gyveno áprastà gyvenimà.Buvo ir ûkininkø su grûdais, ir bitininkø suðvieþiu medumi. O gyvuliø turgavietëje, galimasakyti, „gyveno“ tie patys paukðèiø, putpeliø,triuðiø, balandþiø augintojai. Vienas jø turëjoatveþæs ir oþkeliø. Uþ jø vienà praðë 50 eurø.

Ankstyvi turguje buvo pieno bei jo produk-tø pirkëjai. Litras karvës pieno kainavo 0,50euro, pusë litro grietinës – 1,80 euro, pusë kilo-gramo varðkës – 0,9 - 1 eurà, pusë kilogramo

sviesto – 4 eurus, pusë litro grietinëlës – 1,50euro, sûrá galima iðsirinkti pagal skoná bei dydánuo 1,50 iki 3,50 euro. Oþkos pieno litras kai-navo 1,50 euro, sûris 2 - 4 eurus, priklausomainuo jo dydþio.

Deðimt naminiø viðtø kiauðiniø pardavëuþ 1,20 - 1,50 - 1,70 euro. Ðvieþios mësoskainos iðlieka tokios paèios.

Labai daug prekeiviø abiejose turgavietëse,prekiaujanèiø ávairiais vasaros darbams beilaisvalaikiui skirtais daiktais, priemonëmis.Buvo galima aptikti ir baseinø, ir kilimø, irpapuoðalø ið þalvario, ir net „pinigø“, kuriøvertæ, matyt, geriausiai þino tik pirkëjai – kolek-cininkai. Netoliese graþia dzûkiðka ðnektakalbëjo jauna pora. Ineta ir Arvydas ið netolimonuostabaus peizaþo kraðto, ið Nemunaièio,buvo atveþæ savo rankø darbo lauko baldø,ðulinio rentiná, uþ kurá norëjo gauti 350 eurø,lauko „namukà“, uþ kurá praðë 250 eurø. Stebi-no ðiø jaunø þmoniø entuziazmas, ryþtas dirbtièia, Dzûkijos þemëje, ir dirbti ne bet kà, ne betkaip. Beje, Arvydas patikino, kad jo draugë taippat yra puiki medþio darbø gamintoja. Trumpa

Palma PUGAÈIAUSKAITË

Braðkës: vieniems - tiklietuviðkos, kitiems - pagal kiðenæ

Vasaros rytà turguje, kaip áprastai, o dar ir prieð Tëvo dienà, ðurmulio buvo daug,ypaè ten, kur bûrësi prekiaujantieji ávairiomis gëlëmis, ðvieþiomis darþovëmis, uogomis.

akimirka su graþiais dzûkais praskaidrina tasnuotaikas, kurias iðsako, matyt, gerokai peranksti nubudæ, gyvenimu ar patys savimi ne-patenkinti pirkëjai bei prekeiviai. Jø yra ávairiø,nes kiekvienas þmogus á ðià þemæ ateina kitoks.Ir tai natûralu. Vieni siûlo maþiau klausinëti,daugiau pirkti, kiti gali iðpasakoti labai daugapie tai, kà parduoda, kaip augina ar gamina...

2018 m. birþelio 6 d.7 p. Nr. 41 (10099)

PERKAPERKAPERKAPERKAPERKA

PASLPASLPASLPASLPASLAAAAAUGOSUGOSUGOSUGOSUGOS

PPPPPARDUODARDUODARDUODARDUODARDUODAAAAAPPPPPARDUODARDUODARDUODARDUODARDUODAAAAA

PERKAPERKAPERKAPERKAPERKA

SIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀ

Nuo liepos mënesio atsidarantinauja odontologijos klinika ieðkoadministratorës. Privalumas -panaðaus darbo patirtis. Rei-kalavimai - komunikabilumas,sàþiningumas, atsakingumas. CVsiøsti info@teradenta.lt

Armatûros ir metalo konstrukcijøapdirbimo cechas ieðkosuvirintojø, armatûros lanksty-jojø, ðaltkalviø, pagalbiniødarbininkø. Darbas Kaune. Tel. 8600 65 000.

Savitarnos kavinei Kaune reikalingidarbuotojai: Kebabø kepëja (-as);Staliukø nurinkëja (-as); Virëja (-as);Pagalbinë(-is) darbuotoja (-as).Darbo dienomis yra kambariainakvynei. Tel. pasiteiravimui: 8 68607 408, 8 686 07 280. Nekilnojamasis turtas

Parduodama sodyba su 10 ha dir-bamos þemës. Prienø r., Stakliðkiøsen., Medþioniø kaimas. Tel. 8 60450 559.Parduoda sodybà Verbyliðkiø k.,netoli Verknës upës, yra 0,64 ha namøvaldos ir 1,40 ha þemës ûkio paskir-ties þemës sklypai. Tel. 8 698 56047.Parduoda 20 arø gyvenamosios paskir-ties þemës sklypà Verknës g., Birðtonovienkiemyje. Tel. 8 614 08 731.Parduoda 74 kv.m 4 kambariø butàLelijø g., Birðtone. Vidinë laiptinë, IIa., ástiklinti balkonai. Sodà Ðilënø k.,6 a þemës, prie miðko, ûkinis pa-statas. Yra galimybë ásigyti 3 a þe-mës ir statyti gyvenamàjá namà. Kai-nos sutartinës. Tel. 8 602 95 036.

Parduodama sodyba su 54 arø þemëssklypu Jiezno seniûnijoje. Kaina -11000 eurø. Skambinti tel. 8 604 86779.Parduoda 4 kambariø 77 kv.m butàBirðtone. Butas yra II aukðte, namas- renovuotas. Kaina - 64 000 Eur. Tel.8 699 57 825.

Parduodu arba nuomoju mûrinánamelá Ðilënuose, netoli Nemajûnø(13 km nuo Birðtono). Skambinti tel.8 616 21 788.

Parduoda sodybà Prienø r., Maèiûnøk. Tel. 8 600 19 450.

Ávairios prekësParduoda: 1988 m. tvarkingà grûdøkombainà SK5 su smulkintuvu, kaina- 2200 eurø, cisternà ant ratø vande-niui, kaina - 350 eurø. Tel. 8 612 16033.

Parduoda Audi 80 1990 m. 1,8 l ben-zinas, TA iki 2020 m., tvarkinga. Tel.8 682 55 621.

Prienø ðile, netoli Prienø, Paduobliokaime, parduodamas kolektyvinissodas (0,718 ha þemës). Yra namassu þidiniu, rûsiu, mansarda, atviromisverandomis, taip pat yra ûkinis pasta-tas (6 x 4 m). Dalis sklypo yra sodas.Tel.: 8 618 81 024, 8 640 21 074.

Kietas kurasParduoda àþuolo, berþo pjuvenø brike-tus ir baltarusiðkus durpiø briketus.Tel. 8 677 44 884.Pigiai parduoda malkas (skroblo, àþuo-lo, uosio, juodalksnio, berþo). Atveþanemokamai. Tel. 8 635 82 808.

Parduoda DURPIØ BRIKETUS, mal-kas, supjautas kaladëlëmis, ràstukais.Skubiai, nemokamai pristato jumspatogiu laiku. Tel. 8 672 51 171.

Plautà aukðèiausios rûðiesKuzbaso baseino akmensanglá. Durpiø briketus

didmaiðiais po 500 kg.Atveþame, iðkrauname

mechanizuotai su krautuvuJums patogioje vietoje.Akmens anglis fasuota irmaiðuose po 25 - 40 kg.Tel. Prienuose 8 687 36 216,Mauruèiuose 8 686 40 250.

UAB „GRASTA“ PARDUODA

Þydrûnas - 1,00 Eur,Puikûnas - 1,00 Eur,Lobelija - 0,50 Eur,Geranija - 1,50 Eur,Gvazdikai - 1,50 Eur,Begonijos - 1,50 Eur,Laumakë - 1,50 Eur,Pelargonija - 1,50 Eur,Jurginai - 1,50 Eur,Ledukai - 0,40 Eur,Tagetë - 0,40 Eur,Surfinijos - 4,00 Eur,Sprigë - 1,50 Eur,ir kitas.

Darbo laikas:I - V – 8.00 - 20.00VI – 9.00 - 17.00Tel. 8 682 13 139.Adresas: Kamiliavos kaimas 2,Birðtono sen.

Aldo Morkûnogëlininkystës ûkisparduoda gëles:

Nekilnojamasis turtasPerka miðkà, gali bûti su bendrasa-vininkais neatidalinta ið bendros nuo-savybës. Tinka ávairûs plotai. Sutvar-ko dokumentus ir atsiskaito grynais.Tel. 8 644 55 355.

Perkame miðkà didþiausiomiskainomis Lietuvoje. Atsiskaitome iðkarto. Tel. 8 605 44 445.

Gyvuliai, gyvûnaiÁmonë tiesiogiai perka galvijus aukð-èiausiomis ÞÛKB „Krekenavos më-sa“ kainomis. Tel. 8 613 79 515.

A. Bagdono IÁ brangiai perka verðe-lius ir telyèaites auginimui. Moka 6 -21 proc. PVM. Sveria elektroninëmissvarstyklëmis. Pasiima patys. Tel.:(8 319) 69 541, 8 699 93 682.

Superka gero ir lieso ámitimo galvijus(AB „Krekenavos agrofirma“ kaino-mis), taip pat perka arklius ir trau-muotus galvijus. Tel. 8 616 43646.

ÞÛB „Þara“ superka karves, jauèiusir telyèias. Atsiskaito ið karto. Tvar-ko valstybës iðmokas, sveria elekt-roninëmis svarstyklëmis, pasiimasavo transportu. Tel.: (8 319) 43386,8698 28 063, 8 685 86 121.

UAB „GALVIJØ EKSPORTAS“ - ávai-rius pienu girdomus buliukus ir tely-èaites, taip pat „Belgus“. Moka 6 ir21 proc. PVM. Sveria el. svarstyklë-mis. Pasiima patys. Tel. 861234503.

Ámonë tiesiogiai nuolat perka arklius.Tel.: 8 656 39 189, 8 616 14 424.

Ámonë brangiai perka galvijus,atsiskaito ið karto. Iðsiveþame. Tel.:8 686 54 826, 8 684 40 534.

Superkame karves,bulius ir telyèias

KREKENAVOS AGROFIRMOS supirkëja OlgaSmailienë. Tel. 8 612 02 125.

verðelius.Tel. (8 634) 23551.

BRANGIAIPERKA

Liejame pamatus, betonuojame.Montuojame gipso kartonà, glaisto-me, daþome, kalame dailylentes, de-dame visø tipø grindis, klojame ply-teles, atliekame santechnikos dar-bus, elektros instaliacijos darbai, pri-lydome stogo dangà, lankstome skar-das. Tel. 8 600 96 399.Ðlifuojame, dedame ir lakuojameparketà, dengiame stogus, skardina-me, lankstome, ðiltiname ir daþomenamø fasadus. Kasame pamatus,mûrijame, tinkuojame, betonuojame,montuojame tvoras, langus, duris, at-liekame langø apdailà, griovimodarbus. Statome karkasinius namus.Tel. 8 620 85350.Statome nerûdijanèius apðildomuskaminus. Dedame nerûdijanèio plie-no ádëklus á kaminus, þidinius, pirtisir kt. Darome pajungimus. Tel.8 685 60129.

VISI SANTECHNIKOS DARBAI:ðildymo, vandentiekio, kanalizacijos,katiliniø árengimo. Komplektuojamekokybiðkas santechnikos medþiagassu nuolaidomis. Tel. 8 640 39 204.

GAMINU DURIS - ypatingai ðiltas,saugias nuosaviems namams,ûkiniams pastatams ir rûsiams. Tel.8 653 93 193.

Þemës kasimo darbai su miniekskavatoriumi 3,3 t. Tel. 8 645 20612.

Automatiniø skalbimo ma-ðinø, el. virykliø, indaploviøremontas, prijungimas. At-vykstame á namus. Dirbame irsavaitgaliais, suteikiame garan-tijà. Tel. 8 645 04 370.

Autoveþio paslaugosTech. pagalba kelyje.Automobiliø trans-portavimas, kroviniøperveþimas. Tel. 8 648 10 424.

Slegia kreditai, trûkstapinigø? Suteikiame pasko-las ir refinansuojame jûsø

skolas (ir antstoliø) iki 10000 Eurlaikotarpiui iki 48 mën. Konkuren-cingai maþiausios palûkanos rinkoje.AKCIJA - PASKOLAS iki 1000 Eur lai-kotarpiui iki 6 mën. suteikiame ne-mokamai - be palûkanø. Konsultuo-jame pensijø II - III kaupimo pa-kopos klausimais. Kreiptis tel. 8601 50 935.

UAB „VITO AKMENYS“

Tel. 8 641 15 599

Darome paminklus,tvoreles. Dengiameplokðtëmis, dedametrinkeles. Atliekame

visus kapavietës tvarkymo darbus.Galima ir iðsimokëtinai

Minkðtø baldø remontas, per-traukimas. Restauruojameminkðtus baldus, fotelius,lovas, kampus, këdes. Tel. 8679 46 966.

Kaminø ádëklai: gaminimas,montavimas. Kaminø valy-mas. Tel. 8 645 87304.

Gaminame duris namams irûkiniams pastatams, laiptøpakopas. Kokybæ garantuo-jame. Tel. 8 682 62 195.

PREKIAUS AB „VILNIAUS PAUKÐTYNAS“ VIÐÈIUKAIS.VIÐTAITËS, ANÈIUKAI, ÞÀSIUKAI, KALAKUÈIUKAI

BIRÞELIO 8 d. (penktadiená) prekiaus AB ,,Vilniaus paukðtynas“mësiniais broileriniais vienadieniais ROSS-308 (kaina - 0,75 ct)ir paaugintais COBB-500 veislës 3 - 4 sav. viðèiukais (praðomeuþsisakyti). Taip pat anèiukais, þàsiukais, mulardomis, 6 sav. BIG-6 veislës kalakuèiukais (patinëliai, uþsisakyti), jaunomis rudomis,raibomis, juodomis, baltomis 4,5 - 6 mën. dedeklëmis viðtaitëmis(kaina - 5 - 6 Eur), paðarais:

Veiveriuose – 9.40 val., Skriaudþiuose – 9.50 val., Iðlauþe – 10.35val., Pakuonyje – 10.50 val., Aðmintoje – 11.50 val., Strielèiuose – 12val., Prienø turguje – 12.10 val., Birðtono vienkiemyje – 12.30 val.,Nemajûnuose – 12.45 val., Vëþionyse – 12.55 val., Jiezne – 13.10 val.,Kaðonyse – 13.30 val., Pieðtuvënuose – 14.25 val., Uþuguostyje – 14.40val., Stakliðkëse – 14.55 val., Klebiðkyje – 15.30 val., Ðilavote – 15.40val., Leskavoje – 15.51 val., Ingavangyje – 16 val., Jiestrakyje – 16.15val., Þemaitkiemyje – 16.30 val., Vartuose – 16.35 val., Paprûdþiuose –16.45 val., Naujojoje Ûtoje – 17 val.

Tel. 8 612 17 831

Parduoda malkas, supjautas kaladë-mis ir skaldytas. Statybinæ medienàsupjauname pagal kliento nurodytusmatmenis. Pristato. Tel. 8 61498516, 8 699 48191.

Eismo ávykisGeguþës 31 d. apie 17 val. 10

min. Birðtono savivaldybës, Gele-þûnø kaimo ribose, kelyje Vilnius –Prienai – Marijampolë 87 km auto-mobilis „VW Passat“, vairuojamas1977 m. gimusio vyro, iðvaþiavo áprieðprieðinæ eismo juostà ir susidûrësu prieðais vaþiavusiu vilkiku MAN,kurá vairavo 1962 m. g. vyras. Eismo

ávykio metu þuvo „VW Passat“ vai-ruotojas bei suþalotas vilkiko vai-ruotojas, kuris buvo nuveþtas á Prie-nø ligoninæ, o dël bendro silpnumotolimesniam gydymui iðveþtas áKauno ligoninæ.

Vairavo neblaivûsGeguþës 31 d. apie 19 val. 30

min. Prienuose, F. Martiðiaus gatvëje,prie muziejaus, neblaivus (2,85prom. alkoholio) 27 – eriø metø vy-ras, vairuodamas automobilá„Toyota Yaris“, ávaþiavo á remon-

Ámonei reikalingi: elektrikas ir vai-ruotojas dirbti su sunkveþimiu, dar-bas Lietuvoje. Reikalinga patirtis. Tel.8 698 46 063.

Siûlome darbà vairuotojams, tu-rintiems C kategorijà ir 95 kodà. Va-þiuojame á Vokietijà 2 savaitëms arbamënesiui. Tel. 8 655 56 743.

tuojamà kelio ruoþà, atsitrenkë áiðkastà ðuliná. Átariamasis buvosulaikytas ir uþdarytas á areðtinæ.

Geguþës 31 d. apie 12 val. 40min. Balbieriðkio miestelyje, Gëliøgatvëje, patikrinimui sustabdþiusautomobilá „Audi A4“ su priekaba,paaiðkëjo, jog já vairavo neblaivus(2,55 prom. alkoholio) 28 m. vyras,kuris buvo sulaikytas ir uþdarytas áareðtinæ.

RadinysPrienø rajono gyventoja (g. 1940

m.) gyvenamojo namo rûsyje laikëobjektø visumà, sudaranèiø aparatà,panaðø á aparatà namø gamybosstipriems alkoholiniams gërimamsgaminti, trijose stiklinëse talpose iðviso apie 1,5 litro skaidraus skysèio,turinèio naminës degtinës kvapà, ir38 litrø talpos standartiniame bidoneapie 20 litrø skysèio, turinèio brogoskvapà. Birþelio 2 d. policijos parei-gûnai aparatà, naminæ degtinæ irbrogà surado ir iðëmë.

Parengta pagal Alytaus AVPKpirminæ informacijà

„Kai tëviðkës laukai sumirga“Aðmintos seniûnijos vasaros ðventë

Birþelio 8 d. 18 val. Aðmintos parke18.00 val. – Ðventës atidarymas, apdovanojimai, meno kolektyvø

programa.19.00 val. – Kauno rajono kapelos „Smilga“ koncertas.20.00 val. – Grupës „E. G. O.“ koncertas.21.00 val. – Diskoteka.

Reikalinga slaugytoja, turintibendrosios praktikos slaugytojoslicencijà, dirbti seneliø namuosePrienø rajone. Tel. 8 686 60 918.

„Gyvenimo“ redakcijojepriimami skelbimai ir á Alytaus,

Marijampolës ir Vilkaviðkiomiestø ir rajonø laikraðèius.

2018 m. birþelio 6 d. Nr. 41 (10099) 8 p.

Redaktorës pavaduotoja Nijolë UlozaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, ramute.simukauskaite@takas.lt);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, nijole.ulozaite@takas.lt); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, dale@gyvenimas.info); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8 - 682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, zinal@zebra.lt); kompiuterininkai (tel. 60522, maketas@zebra.lt). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.

Redaktorës pavaduotoja Nijolë UlozaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, ramute.simukauskaite@takas.lt);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, nijole.ulozaite@takas.lt); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, dale@gyvenimas.info); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8 - 682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, zinal@zebra.lt); kompiuterininkai (tel. 60522, maketas@zebra.lt). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.

Redaktorës pavaduotoja Nijolë UlozaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, ramute.simukauskaite@takas.lt);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, nijole.ulozaite@takas.lt); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, dale@gyvenimas.info); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8 - 682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, zinal@zebra.lt); kompiuterininkai (tel. 60522, maketas@zebra.lt). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.

Redaktorës pavaduotoja Nijolë UlozaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, ramute.simukauskaite@takas.lt);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, nijole.ulozaite@takas.lt); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, dale@gyvenimas.info); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8 - 682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, zinal@zebra.lt); kompiuterininkai (tel. 60522, maketas@zebra.lt). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.

Redaktorë Ramutë ÐimukauskaitëRedakcija: Redaktorë Ramutë Ðimukauskaitë - VERSLAS, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA (60523, ramute@gyvenimas.info); SOCIA-LINËS PROBLEMOS, ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS, KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS: Dalë Lazauskienë, redaktorëspavaduotoja (60014, dale@gyvenimas.info); KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI: Ona Lodienë, ZinaLankevièienë (tel./faksas 60012, zina@gyvenimas.info); kompiuterininkai (maketas@gyvenimas.info). Mob. tel. 8 605 19 327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.

Laikraðtis ákurtas 1946 m. gruodþio 7 d.

REDAKCIJOS ADRESAS:Kauno g. 19 A, LT - 59147 Prienai.

El.paðtas: info@gyvenimas.info

Leidþia UAB „GYVENIMAS“ (SL 066).

Laikraðtis iðeina treèiadieniais ir ðeðtadieniais.Ofsetinë spauda. Apimtis - 2 spaudos lankai.Indeksas 67283. Tiraþas: treèiadieniais - 2100 egz.,

ðeðtadieniais - 2600 egz. Rinko, maketavo UAB „Gyvenimas“.

Spaudë UAB „Alytausspaustuvë“, Seirijø g. 17,tel. (8 ~ 315) 73786.

Internete skaitykite: www.gyvenimas.info, www.facebook.com/laikrastisgyvenimas

viskà. Kiek daug tylëjimo gamtoj, irkoks kantrus augimas vyksta!“(J.Marcinkevièius).

Birþelio 5 -oji - Pasaulinë aplinkosapsaugos diena. Ðià dienà vykdami áedukacinæ veiklà Birðtono muzie-juje „Mineralinio vandens kelias“kalbinome sutiktus þmones ir kvie-tëme atkreipti dëmesá á aplinkosau-gos problemø sprendimà.

Kadaise buvo paplitæs olimpinisprincipas, kad svarbiausia yra daly-vauti, o ne laimëti. Taèiau atrodo, kaddabar tai nebesvarbu. Jei dalyvauti,tai ir laimëti, ir visø pirma – þinias.O jas atrakinome garsaus prancûzøpoeto, dramaturgo, romanisto, tapy-

tojo ir dizainerio Viktoro Hugo kaþ-kada pasakytais þodþiais: ,,Þmogausprotas viskà atrakina trim raktais -skaitmeniu, raide, nata. Þinoti, màs-tyti, svajoti. Tai apima viskà“.

Netradicinëse pamokose daly-vavæ Nemuno kilpø regioninio par-ko vyr. specialistë Ramutë Milu-ðauskienë, Saugesnio interneto am-basadorius, lektorius AlgirdasKeblikas vaikus átikino, kad savosugebëjimus þmogus gali suþinoti tikpabandæs juos pritaikyti praktikoje,kad dorovë ir intelektas siejamasmokantis.

Projektà vainikavo vakaronë suPrienø kultûros centro folkloro gru-pe „Gija“ (vadovë Dalë Zagurs-kienë) ir nuoðirdi padëka poilsia-

Stovykla „Paþink savo Tëvynæ!“

(Atkelta ið 5 p.) vietës „Birðtono Nemuno vingis“direktorei Viktorijai Jakimavièienei.

Stovyklos vëliava su uþraðu ,,Nemokyklai, bet gyvenimui mokomës– non schole, sed vitae discimus...“nuleista, taèiau tuo veikla nesibaigë.Kitas þingsnis - dalyvavimas konkur-se „Pamoka gamtoje: svajokimedrauge“!, kurá organizuoja Lietuvosmokiniø neformaliojo ðvietimo cent-ras kartu su Valstybine saugomø teri-torijø tarnyba prie Aplinkos minis-terijos.

Tegul apie mûsø veiklà suþino irgalbût pasimoko kiti. „Reikia eiti áprieká... tik á prieká... su gyvenimu...,kuris nesustoja“ (E. Zola).

Stovyklos koordinatoriusAlbinas Kaluþevièius

Joje klausëmës koncerto, bend-ravome su ávairiø kariniø profesijøþmonëmis. Ávairiø kariuomenëspajëgø kariai papasakojo apie savotarnybà, demonstravo ginkluotæ,ekipuotæ ir karinæ árangà, buvoparuoðæ smagias uþduotis, kuriaskvietë iðbandyti kiekvienà. Keliskartus griausmingai praskrido nai-kintuvai, kurie atkreipë visø dëmesá.Renginio metu dalyviai buvo vai-ðinami kareiviðka koðe ir sriuba, kuribuvo labai gardi (jà virë sàjungininkaivokieèiai).

Dauguma susidomëjo ðarvuoèiaisir tankais, á kuriuos buvo galima áliptiir apsiþvalgyti, taip pat pasivaþinëti su

Kariuomenës ir visuomenësvienybës ðventëje Alytuje

Sporto varþybos IðlauþeIðlauþo pagrindinëje mokykloje vyko tradicinëmis

tapusios sporto varþybos. Jose dalyvavo Balbieriðkio,Pakuonio, Iðlauþo pagrindiniø mokyklø, Jiezno, Staklið-kiø ir Veiveriø Tomo Þilinsko gimnazijø ir Prienø bûrioðauliai su vadovais Kæstuèiu Þilinsku, Sigitu Þaliu, Da-liumi Juodsnukiu, Romu Vilèinsku, Rolandu Meðkaus-ku, Tomu Stankevièiumi ir Þydrûnu Ðakoèiumi.

Jaunieji ðauliai rungësi 60 m, 100 m, 500 m, 1 km bëgimo,kamuoliuko metimo, rutulio stûmimo, 16 kg svarsèio këlimorungtyse, taip pat þaidë maþàjá futbolà, o merginos - parkotinkliná.

Merginø 60 m bëgime pirmàjà vietà uþëmë Karolina Mask-vytytë ið Pakuonio pagrindinës mokyklos, antràjà - Ligita Jure-lionytë, Prienø bûrio jaunoji ðaulë, o treèiàjà - Jiezno gimnazijosðaulë Gabija Þiûkaitë. 100 m distancijoje pirma buvo Jiezno

Ðiltas geguþës 27-osios sekmadienis Prienø lopðelio-darþelio „Pasaka“ „Boruþiukø“ grupës boruþiukus ir jø ðei-mynas sukvietë á Ðeimø sàskrydá. Tai jau 2-asis sàskrydis,subûræs grupës vaikuèius kartu su tëveliais ir seneliaislinksmai praleisti laikà gamtoje, pabendrauti, parodyti, kiekper metus paaugo, ko iðmoko, ir palydëti vyresnius grupësvaikuèius á prieðmokyklinio ugdymo grupæ.

Grupës auklëtojos Jûratë ir Janina susirinkusiomsðeimynoms organizavo linksmø ir ádomiø þaidimø, estafeèiø,draugiðkø varþybø. Smagiai parungtyniavæ, maþieji boruþiukaisavo auklëtojas, tëèius ir mamas dþiugino skambiai sudainuota„Boruþiukø“ grupës daina, o auklëtojos visoms ðeimoms áteikë

Padëkas uþ nuoðirdø bendravimà ir bendradarbiavimà, aktyvødalyvavimà „Boruþiukø“ grupës gyvenime, pagalbàauklëtojoms. Vyriausiems grupës vaikams, kurie rudená jauneateis á „Boruþiukø“ grupæ, nes pradës lankyti prieðmokykliniougdymo grupæ, auklëtojos áteikë po atminimo dovanëlæ, ovaikuèiai auklëtojoms nuoðirdþiai ir labai garsiai tarë: „AÈIÛ!“:

Prienø rajone, Vazgaikiemyje ásikûrusiame Harmonizavi-mo parke, visà dienà ore plazdëjo gera nuotaika, draugiðkasbendravimas, skambëjo skardus vaikø juokas, palydëdamas ávasarà dar vienerius darþelyje praleistus metus. Ðeimynosskirstësi linksmai nusiteikusios ir pasiryþusios po metø, kitàgeguþá, vël susirinkti á smagø, jau 3-iàjá, Ðeimø sàskrydá.

„Boruþiukø“ grupës informacija

„Boruþiukø“ ðeimø sàskrydis

ðarvuoèiais ir kariniais „hameriais“(tiesa, sulaukus didþiulës eilës). Ðven-tëje teko pabendrauti su Kariuomenësvadu generolu leitenantu Jonu Þuku.Renginio metu vyko partizanø mûðioimprovizacija. Joje Lietuvos partizanaikovësi su „enkavedistais“ ir „stribais“bei mûðá laimëjo.

Ðventëje mums labai patiko irtikimës, kad ateityje bus dar ne vie-nas panaðus renginys, kuriamegalësime dalyvauti.

Norime padëkoti Lietuvos ðauliøsàjungos Kauno Vytauto Didþiojo 2-osios rinktinës vadams uþ suteiktàgalimybæ nuvykti á ðá renginá.

Jaunoji ðaulë Erika Kelmelytë

Geguþës 19 d.Prienø rajono mokyk-lø (NVÐ jaunøjø ðau-liø ugdymo progra-mos nariø) jauniejiðauliai su bûreliø va-dovais dalyvavo Aly-taus Jaunimo parkevykusioje Kariuome-nës ir visuomenësvienybës ðventëje.

gimnazijos atstovë Gedvilë Èesnavièiûtë, antrà vietà uþëmëBeatrièë Mendelytë ið Prienø, o treèià - Balbieriðkio pagrindinësmokyklos mokinë Rasa Radþiûnaitë.

500 m bëgimo rungtyje pirmoji vieta atiteko „Þiburio“gimnazijos ðaulei Joanai Mendelytei, antroji - Balbieriðkio pagr.mokyklos ðaulei Gabijai Savickaitei, o treèioji - Jieznogimnazijos ðaulei Erikai Kelmelytei. Kamuoliukà toliausiainumetë Iðlauþo pagrindinës mokyklos ðaulë Gabija Senkutë,antra buvo Balbieriðkio pagrindinës mokyklos ðaulë RasaRadþiûnaitë, treèia - Veiveriø Tomo Þilinsko gimnazijos ðaulëErika Kaminskaitë. Parko tinklinio nugalëtojomis, kaip irpernai, tapo Jiezno gimnazijos þaidëjos, antros buvo merginosið Veiveriø Tomo Þilinsko gimnazijos, o treèios liko prienietës.

60 m berniukø bëgimo rungties nugalëtoju tapo ArtûrasKaminskas, Stakliðkiø gimnazijos ðaulys, antras buvoPakuonio pagrindinës mokyklos ðaulys Tomas Karèiauskas,treèias - Iðlauþo pagrindinës mokyklos ðaulys Arnas Eþerskis.

Bëgdamas 100 m, greièiausias buvo Artûras Kaminskas,antras - Jiezno gimnazijos ðaulys Skirmantas Matulevièius, treèias- Pakuonio pagrindinës mokyklos ðaulys Tomas Karèiauskas.

1 km distancijos nugalëtoju tapo Balbieriðkio pagrindinësmokyklos ðaulys Lukas Beniulis, 2 ir 3 vietas pasidalino Jieznogimnazijos ðaulys Leonas Tamoðiûnas ir stakliðkietis RokasAndriulevièius.

Svarsèio (gyros) këlime pirmà vietà uþëmë Pakuoniopagrindinës mokyklos ðaulys Rytis Deimantavièius, antrà -Balbieriðkio pagrindinës mokyklos ðaulys Oskaras Tamulynas,treèià - Jiezno gimnazijos ðaulys Dainius Taraðkevièius.

Rytis Deimantavièius buvo nenugalimas ir rutulio stûmimorungtyje, antras - Balbieriðkio pagrindinës mokyklos ðaulysLukas Beniulis, treèias -Stakliðkiø gimnazijos ðaulys JuozasBudrikas.

Futbolà þaidë net 7 komandos, ið kuriø nugalëtoja tapo jau11 metø neáveikiama Jiezno gimnazijos komanda, antri likoBalbieriðkio futbolininkai, o treti - Stakliðkiø gimnazistai. Visosdalyvavusios komandos buvo apdovanotos medaliais,diplomais, taurëmis ir saldþiais prizais. Teisëjavo vyr. teisëjasRolandas Meðkauskas, Dalius Juodsnukis, Þydrûnas Ðakoèius,Tomas Stanevièius.

Jaunoji ðaulë Erika Kelmelytë

iðlaisvëti kitiems: „Að nenoriu matyti atsiskyrusiø vaikø, sto-vinèiø prie lango, nenoriu matyti tø, kurie, bijodami gresianèiøsmurto proverþiø, stebi laikrodþius mokyklose - jie þino, kad poskambuèio klasëje jie bus saugûs... Nenoriu matyti vaikø,sakanèiø tëvams, kad serga ir negali eiti á mokyklà, nenoriumatyti vaikø, kuriems gëda, jei netyèia telefone suskamba mu-zika, kurios stilius neatitinka daugumos mëgstamo, nenoriumatyti vaikø, kurie bijo rengtis ir ðukuotis taip, kaip nori, aðnenoriu, kad vaikai bijotø mylëti, kad slëptø savo jausmus irgaliausiai juos sunaikintø... Vienintelë taisyklë, kurios visi priva-lome laikytis, yra sàþinë - visa kita renkamës patys... Kiekvienasið mûsø yra vertas visko, ko nori mûsø ðirdys, ir viskas, kà turimedaryti, yra plaèiai atmerkti akis ir pakelti galvà, þiûrëti á dangø, one á þemæ, á meilæ, o ne á baimæ.“

Su pasididþiavimu Arijaus klausësi já á konferencijà lydëjusidailës mokytoja metodininkë Auðra Deltuvienë. Gabø ir per-spektyvø mokiná menininkë nuo maþens vedë meniniø ieðko-jimø takais, skatindama kûrybinëmis priemonëmis iðreikðtisavo vidinæ bûsenà. Jai padedant laimëtas ne vienas respublikinisir tarptautinis pieðiniø konkursas, surengta personalinë tapybosdarbø paroda, jai dràsinant vaikinas ketina rinktis su vizualiniaismenais susijusià specialybæ. Nors prieð keletà metø Arijus ið„Revuonos“ pagrindinës mokyklos perëjo á gimnazijà, kad ágytøviduriná iðsilavinimà, mokytoja dþiaugiasi iki ðiol iðsaugojusipasitikëjimu grástà ryðá su mokiniu ir gyvenime jam linki viso-keriopos sëkmës. Ji tiki, kad baigæs mokslus Arijus taps nemaþiau garsus, nei savo meniniais ir socialiniais projektais visuo-menës stereotipus lauþantys dailininkai broliai Algirdas irRemigijus Gataveckai. Dalë Lazauskienë

Vaikø balsasneða vilties þinià...

(Atkelta ið 1 p.)