GYVŪNŲ GEROVĖS ĮSTAIGOS IRNACIONALINIAI KOMITETAI

DIREKTYVA 2010/63/ESDĖL MOKSLO TIKSLAIS NAUDOJAMŲ GYVŪNŲ APSAUGOS

Rūpinamės gyvūnais remiame mokslą

© N

ovo

Nor

disk

Aplinkos

1

Nacionalinės kompetentingos institucijos, atsakingos už Direktyvos

2010/63/ES dėl mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos įgyvendinimą

Darbinis dokumentas dėl gyvūnų gerovės įstaigų ir nacionalinių komitetų,

skirtų direktyvos reikalavimams vykdyti

Briuselis, 2014 m. spalio 9–10 d.

Komisija sudarė ekspertų darbo grupę, kad ši parengtų rekomendacijas dėl gyvūnų gerovės

įstaigų ir nacionalinių komitetų, skirtų Direktyvos 2010/63/ES dėl mokslo tikslais naudojamų

gyvūnų apsaugos 26, 27 ir 49 straipsnių reikalavimams įvykdyti. Visoms valstybėms narėms

ir pagrindinėms suinteresuotosioms organizacijoms buvo pasiūlyta paskirti ekspertus, kurie

dalyvautų šiame darbe. Ekspertų darbo grupės posėdis įvyko 2014 m. birželio 11–12 d.

Ekspertų darbo grupės tikslas buvo parengti gerosios patirties gaires ir principus, susijusius

su direktyvoje gyvūnų gerovės įstaigoms ir nacionaliniams komitetams keliamais

reikalavimais, taip siekiant palengvinti direktyvos įgyvendinimą.

Šis dokumentas – tai ekspertų darbo grupės per posėdžius atlikto darbo, diskusijų su

valstybėmis narės ir teisinio Komisijos indėlio rezultatas. Jį 2014 m. spalio 9–10 d. posėdyje

patvirtino už Direktyvos 2010/63/ES įgyvendinimą atsakingos nacionalinės kompetentingos

institucijos.

Atsakomybę panaikinantis pareiškimas.

Šis dokumentas yra skirtas padėti valstybėms narėms ir visiems, kam yra taikoma

Direktyva 2010/63/ES dėl mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos, vienodai

suprasti direktyvos nuostatas ir jas lengviau įgyvendinti. Visas pastabas reikėtų skaityti

atsižvelgiant į Direktyvą 2010/63/ES. Jame pateikiami kai kurie pasiūlymai, kaip galima

įvykdyti direktyvos reikalavimus. Šio dokumento turiniu nenustatomi jokie papildomi

įpareigojimai, kurie būtų platesni už nustatytuosius direktyvoje.

Teisiškai privalomą galią turi tik Europos Sąjungos Teisingumo Teismo parengti ES

teisės išaiškinimai.

2

Turinys

Įžanga ..................................................................................................................................................... 3

Susiję Direktyvos 2010/63/ES straipsniai ............................................................................................ 4

Gyvūnų gerovės įstaigos ....................................................................................................................... 5

Veiksmingos gyvūnų gerovės įstaigos nauda ...................................................................................... 5

Gyvūnų gerovės įstaigoms keliami struktūros, sandaros ir kompetencijos reikalavimai ................... 6

Gyvūnų gerovės įstaigai keliamų reikalavimų vykdymas mažose veisėjų, naudotojų ir tiekėjų

įstaigose ............................................................................................................................................ 10

Gyvūnų gerovės įstaigos užduočių vykdymas ................................................................................... 10

Priežiūros kultūros puoselėjimas ...................................................................................................... 17

Gyvūnų gerovės įstaigos veiksmingumo užtikrinimas ....................................................................... 19

Nacionaliniai komitetai ....................................................................................................................... 24

Veiksmingo nacionalinio komiteto nauda ......................................................................................... 24

Nacionalinių komitetų sudėtis ir struktūra ........................................................................................ 25

Gyvūnų gerovės įstaigų lūkesčiai nacionalinio komiteto atžvilgiu ................................................... 26

Nacionalinio komiteto užduočių vykdymas ....................................................................................... 26

Nacionalinio komiteto veiksmingumo užtikrinimas .......................................................................... 29

Informacijos mainų ES lygmeniu palengvinimas .............................................................................. 29

3

Įžanga

Šio dokumento tikslas – informuoti visus mokslinėms procedūroms naudojamus gyvūnus

prižiūrinčius ir naudojančius subjektus, taip pat tos veiklos priežiūrą atliekančius subjektus

apie tai, kaip galima įvykdyti direktyvos reikalavimus, susijusius su gyvūnų gerovės įstaigos

(26 ir 27 straipsnis) ir nacionalinio komiteto (49 straipsnis) struktūra ir funkcijomis.

Direktyvoje teigiama, kad laikant, veisiant ir naudojant gyvūnus didžiausias prioritetas turėtų

būti teikiamas jų gerovei. Viena iš direktyvoje numatytų priemonių šiam tikslui įgyvendinti –

gyvūnų gerovės įstaigos įsteigimas kiekvienoje įstaigoje (išimtis gali būti taikoma mažoms

įstaigoms, kurios gyvūnų gerovės įstaigos funkcijas gali vykdyti kitais būdais). Gyvūnų

gerovės įstaigos atlieka vidaus priežiūrą ir teikia rekomendacijas dėl trijų R principo (angl.

three Rs – replacement, reduction and refinement, gyvūnų naudojimo procedūroms

pakeitimas, mažinimas ir jo sąlygų gerinimas) taikymo kasdienėje veikloje, stebi vykdomą

darbą bei vertina jo rezultatus ir gali tinkamai prisidėti rengiant projekto pasiūlymą.

Siekiant visuomenės pasitikėjimo ir kiekvienoje valstybėje narėje užtikrinti vienodas veiklos

sąlygas visiems gyvūnų įsigijimo, veisimo, laikymo, priežiūros ir naudojimo veikloje

dalyvaujantiems subjektams, svarbu, kad projektai būtų vertinami, o trijų R principas

taikomas nuosekliai. Valstybės narės turėtų turėti šiems tikslams įgyvendinti būtinas

struktūras ir priemones, o prireikus pasinaudoti nacionaliniais komitetais.

Gyvūnų naudotojų bendruomenėje gyvūnų gerovės įstaigoms ir nacionaliniams komitetams

tenka pagrindinis vaidmuo formuojant ir užtikrinant tinkamą bei pagarbų elgesį su gyvūnais,

kuris dažnai praktikoje (ir atitinkamai šiame dokumente) vadinamas priežiūros kultūra.

Gyvūnų gerovės įstaiga gali konsultuoti vykstant projektų paraiškų teikimo procedūrai, tačiau

pagal šią direktyvą projektų vertinimui taikomas atskiras reikalavimas. Rekomendacijas dėl

projektų vertinimo ir vertinimo atgaline data parengė anksčiau įsteigta ekspertų darbo grupė,

o per 2013 m. rugsėjo mėn. posėdį jas patvirtino už Direktyvos 2010/63/ES įgyvendinimą

atsakingos nacionalinės kompetentingos institucijos1. Šiame rekomendaciniame dokumente

neketinama pakartoti ar tiksliai perteikti Projektų vertinimo ir vertinimo atgaline data

rekomendaciniame dokumente pateiktos informacijos.

1 http://ec.europa.eu/environment/chemicals/lab_animals/pdf/guidance/project_evaluation/lt.pdf

4

Susiję Direktyvos 2010/63/ES straipsniai

Gyvūnų gerovės įstaiga

31 konstatuojamoji dalis

„Laikant, veisiant ir naudojant gyvūnus jų gerovė turėtų būti svarbiausias prioritetas.

Todėl veisėjai, tiekėjai ir naudotojai turėtų būti įsteigę gyvūnų gerovės įstaigą, kurios

pagrindinė užduotis – daugiausia dėmesio skirti rekomendacijų gyvūnų gerovės

klausimais teikimui. Tokia įstaiga taip pat turėtų stebėti projektų įgyvendinimą ir

rezultatus, puoselėti pagarbų elgesį su gyvūnais ir rengti priemones, kurios padėtų

praktiškai taikyti ir laiku įgyvendinti technikos ir mokslo naujoves, susijusias su

gyvūnų naudojimo pakeitimo, mažinimo ir jo sąlygų gerinimo principais, kad

užtikrintų geresnę gyvūnų gyvenimo patirtį. Gyvūnų gerovės įstaigos teikiami

patarimai turėtų būti tinkamai dokumentuoti ir turėtų būti sudarytos sąlygos su jais

susipažinti atliekant patikras.“

26 straipsnis. Gyvūnų gerovės įstaiga

„1. Valstybės narės užtikrina, kad kiekvienas veisėjas, tiekėjas ir naudotojas įsteigtų

gyvūnų gerovės įstaigą.

2. Į gyvūnų gerovės įstaigą skiriamas (-i) bent už gyvūnų gerovę ir priežiūrą

atsakingas (-i) asmuo arba asmenys,

o naudotojo atveju – mokslo darbuotojas. Gyvūnų gerovės skyriaus veikloje taip pat

dalyvauja paskirtas veterinarijos gydytojas arba 25 straipsnyje nurodytas ekspertas.

3. Valstybės narės gali leisti smulkiems veisėjams, tiekėjams ir naudotojams 27

straipsnio 1 dalyje nustatytas užduotis vykdyti kitomis priemonėmis.“

27 straipsnis. Gyvūnų gerovės įstaigos užduotys

„1. Gyvūnų gerovės įstaiga vykdo bent šias užduotis:

a) konsultuoja su gyvūnais dirbančius darbuotojus su gyvūnų gerove

susijusiais klausimais gyvūnų įsigijimo, laikymo, priežiūros ir naudojimo

atžvilgiu;

b) konsultuoja darbuotojus gyvūnų naudojimo pakeitimo, mažinimo ir jo

sąlygų gerinimo reikalavimo taikymo klausimais ir nuolat juos informuoja

apie su to reikalavimo taikymu susijusią technikos ir mokslo pažangą;

c) nustato ir peržiūri vidaus tvarkos procedūras, susijusias su įstaigoje

laikomų ar naudojamų gyvūnų gerovės stebėsena, ataskaitų teikimu ir tolesne

veikla;

d) stebi projektų įgyvendinimą ir rezultatus, atsižvelgdama į jų poveikį

naudojamiems gyvūnams, ir nustato aspektus, kurie padėtų pakeisti gyvūnų

naudojimą, jį mažinti ir gerinti jo sąlygas, bei konsultuoja šiuo klausimu; ir

5

e) konsultuoja dėl gyvūnų atidavimo privatiems laikytojams programų,

įskaitant dėl tinkamos privatiems laikytojams atiduotinų gyvūnų socializacijos.

2. Valstybės narės užtikrina, kad įrašai apie visas gyvūnų gerovės įstaigos suteiktas

konsultacijas, ir, atsižvelgiant į tas konsultacijas priimti sprendimai, būtų saugomi

bent trejus metus.

Kompetentingai institucijai pateikus prašymą, jai leidžiama susipažinti su įrašais.“

Nacionaliniai komitetai

48 konstatuojamoji dalis

„Nacionaliniu lygiu reikia užtikrinti nuoseklų požiūrį į projekto vertinimą ir peržiūros

strategijas. Valstybės narės turėtų sudaryti nacionalinius mokslo tikslais naudojamų

gyvūnų apsaugos komitetus, kurie konsultuotų kompetentingas institucijas ir gyvūnų

gerovės įstaigas, siekiant skatinti gyvūnų naudojimo pakeitimo, mažinimo ir jo sąlygų

gerinimo principus. Nacionalinių komitetų tinklas turėtų dalyvauti keičiantis

geriausios praktikos pavyzdžiais Sąjungos lygiu.“

49 straipsnis. Nacionaliniai mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos komitetai

„1. Kiekviena valstybė narė įsteigia nacionalinį mokslo tikslais naudojamų gyvūnų

apsaugos komitetą. Jis teikia konsultacijas kompetentingoms institucijoms ir gyvūnų

gerovės įstaigoms su gyvūnų įsigijimu, veisimu, laikymu, priežiūra bei naudojimu

procedūroms susijusiais klausimais ir užtikrina dalijimąsi geriausia praktika.

2. 1 dalyje nurodyti nacionaliniai komitetai keičiasi informacija apie gyvūnų gerovės

įstaigų veiklą bei projektų vertinimą ir dalijasi geriausia praktika Sąjungoje.“

Gyvūnų gerovės įstaigos

Veiksmingos gyvūnų gerovės įstaigos nauda

Veiksminga gyvūnų gerovės įstaiga yra įvairiapusiškai naudinga gyvūnams, mokslui ir už

gyvūnus atsakingiems darbuotojams. Ji suteikia garantijų įstaigai, nes:

didina gyvūnų gerovę, įskaitant laikymo, būtinosios priežiūros, veisimo, įprastinės

priežiūros ir naudojimo metodų gerinimą;

atlieka vadovaujamą vaidmenį didinant veisiamų, laikomų ir mokslinėms

procedūroms naudojamų gyvūnų gerovę, skatinant atsakingą jų priežiūrą ir naudojimą

ir, be kita ko, konsultuojant su planuojamu ir jau vykdomu darbu susijusiais

klausimais;

konsultuoja gerosios patirties klausimais ir užtikrina tinkamą jos rekomendacijų

įgyvendinimą;

6

yra svarbi keitimosi nuomonėmis vieta, kurioje siekiama nuolat užtikrinti trijų R

principo taikymą;

skatina ir remia gyvūnų gerovę ir trijų R principo taikymą;

konsultuoja projektų paraiškų teikimo procedūros klausimais, visų pirma skatindama

taikyti trijų R principą, ir nuolat teikia nuomonę dėl plėtojamų projektų;

yra pagrindinis ryšių punktas sprendžiant nesutarimus, kylančius dėl gyvūnų gerovės

ir mokslo interesų supriešinimo;

padeda mokslininkams ir už gyvūnų priežiūrą atsakingiems asmenims ir (arba)

specialistams palaikyti glaudesnius ryšius ir aktyviau keistis informacija;

daro įtaką vadovybei, siekdama užtikrinti, kad būtų skiriama pakankamai išteklių,

reikalingų, kad būtų sudarytos sąlygos užtikrinti gerą mokslo kokybę ir puoselėti

gyvūnų gerovę;

užtikrina veiksmingą ryšį su nacionaliniu komitetu;

palaikydama ryšį su išorės suinteresuotųjų subjektų aplinka, skatina plėtoti

laboratorinių gyvūnų mokslą;

didina visuomenės pasitikėjimą mokslinio darbo kokybe ir įstaigose vykdoma

priežiūros veikla;

skatina puoselėti tinkamą priežiūros kultūrą;

gerina mokslo kokybę.

Gyvūnų gerovės įstaigoms keliami struktūros, sandaros ir kompetencijos reikalavimai

Direktyvoje nustatytos būtiniausios gyvūnų gerovės įstaigos užduotys apima daugelį

techninių, mokslinių ir valdymo klausimų, kuriems spręsti reikalingi įvairias sritis gerai

išmanantys, ekspertinių žinių ir patirties turintys darbuotojai. 26 straipsnyje nurodyti įstaigos

nariai – tai bent vienas ar daugiau asmenų, atsakingų už gyvūnų gerovę ir priežiūrą, o

naudotojų įstaigų atveju – mokslo darbuotojas; įstaigos veikloje dalyvauja ir paskirtas

veterinarijos gydytojas2.

Struktūra

Tinkamiausia gyvūnų gerovės įstaigos struktūra gali priklausyti nuo daugelio veiksnių, kaip

antai:

įstaigos pobūdžio (veisėjas, tiekėjas, naudotojas);

2 Šiame dokumente terminas „paskirtas veterinarijos gydytojas“ reiškia direktyvos 25 straipsnyje nurodytą

„paskirtą veterinarijos gydytoją“ ir „tinkamos kvalifikacijos ekspertą, jei tai yra labiau tinkama“.

7

įstaigos dydžio, įskaitant su gyvūnais susijusios veiklos skyrių skaičių, jų sandaros

sudėtingumą ir darbuotojų skaičių;

mokslinių tyrimų srities;

projektų ir procedūrų skaičiaus ir tipo;

naudojamų gyvūnų rūšių ir skaičiaus;

institucinės struktūros ir veiklos organizavimo (pvz., daug skirtingose vietose

veikiančių padalinių);

valdymo pobūdžio ir struktūros;

institucinio įsipareigojimo (pvz., skiriamų išteklių);

institucinės priežiūros kultūros (ji gali skirtis priklausomai nuo įstaigos pobūdžio,

pvz., akademinė ar pramonės įstaiga arba viešojo ar privačiojo sektoriaus įstaiga);

įstaigoje gyvūnų gerovės įstaigai papildomai pavestos vykdyti veiklos ir užduočių.

Didelėse, sudėtingos struktūros įstaigose gyvūnų gerovės įstaigos užduotys dažnai

suskaidomos į smulkesnes užduotis, kurias vykdo pagrindinei gyvūnų gerovės įstaigai

atskaitingi specializuoti, tikslinę veiklą vykdantys pogrupiai (pvz., aplinkos gerinimo

pogrupis).

Pagrindinės kompetencijos sritys

Kad gyvūnų gerovės įstaiga galėtų vykdyti savo užduotis ir būtų galima pasinaudoti visa

tokios veiksmingai veikiančios įstaigos teikiama nauda, jos nariais turėtų būti tinkamo lygio

žinių bei ekspertinių žinių keliose pagrindinėse veiklos srityse turintys ir tas sritis gerai

išmanantys darbuotojai. Reikalaujamos kompetencijos sritys gali skirtis, priklausomai nuo

tam tikru metu gyvūnų gerovės įstaigos nagrinėjamų konkrečių klausimų, todėl kartais gali

prireikti pasinaudoti papildomomis ekspertinėmis žiniomis.

Naudotojų įstaigos

susiję teisės aktai;

gyvūnų etologija, būtinoji ir įprastinė visų įstaigoje laikomų rūšių gyvūnų priežiūra,

sveikata ir gerovė, įskaitant aplinkos gerinimo veiklą;

kiekvienas iš trijų R principo elementų, susijusių su įstaigos darbu:

o galimybės pakeisti gyvūnų naudojimą atliekant mokslines procedūras kitomis

priemonėmis;

o atliekant mokslines procedūras mažiau naudoti gyvūnų – tinkamai rengti

eksperimentus ir naudotis statistiniais duomenimis; efektyvios veisimo

programos;

o gyvūnų naudojimo procedūroms sąlygų gerinimas, užtikrinant, kad visą

veisimui ir (arba) mokslinėms procedūroms naudojamų gyvūnų gyvenimą

būtų siekiama taikyti sąlygų gerinimo principus, įskaitant skausmo, kančios

bei baimės mažinimo metodų (pvz., anestezijos, analgezijos) ir humaniško

procedūros užbaigimo ribų taikymą;

gerovės vertinimas (įskaitant skausmo, kančios ir baimės atpažinimą);

humaniškas nugaišinimas;

8

visos įstaigoje naudojamos procedūros ir gyvūnų modeliai;

mokslo sritys, kuriose įstaiga atlieka mokslinius tyrimus.

Papildomos ekspertinės žinios, galinčios padėti gerinti gyvūnų gerovės įstaigos

veiksmingumą, apima:

bendravimo ir (arba) tarpasmeniniai įgūdžius (įskaitant pristatymo, lyderystės,

organizacinius ir kolektyvinės atsakomybės supratimo įgūdžius, taip pat gebėjimą

daryti įtaką);

švietimo įgūdžius;

jei taikoma, kokybės užtikrinimo ir (arba) audito įgūdžius.

Veisimo ir tiekimo įstaigos

Palyginti su naudojimo įstaigomis, veisimo ir tiekimo įstaigų veikla nėra tokia įvairi. Todėl

jose reikalaujamų pagrindinių kompetencijos sričių sąrašas gali būti trumpesnis. Tačiau

esmine laikoma kompetencija šiose srityse:

susijusių teisės aktų;

būtinosios ir įprastinės visų įstaigoje laikomų rūšių gyvūnų (be kita ko, jei taikoma,

genetiškai pakeistų gyvūnų) priežiūros, sveikatos ir gerovės, įskaitant aplinkos

gerinimo veiklą;

trijų R principo (visų pirma jo elementų, susijusių su gyvūnų naudojimo procedūroms

sąlygų gerinimu ir tokio naudojimo mažinimu) taikymo visą veisimo procedūroms

naudojamų gyvūnų gyvenimą;

gerovės vertinimo (įskaitant skausmo, kančios ir baimės atpažinimą ir mažinimą),

veisimo ir sveikatos srityse nustatytų intervencijos strategijų ir humaniško

nugaišinimo;

su veisimo praktika susijusios ekspertinės žinios.

Sandara. Didesnio skaičiaus narių dalyvavimas

Atsižvelgiant į reikalavimus turėti išsamių žinių, įstaigos veikloje paprastai turėtų dalyvauti

daugiau nei 26 straipsnyje numatytas mažiausias reikalingas narių skaičius narių; išimtis

galėtų būti taikoma labai mažoms įmonėms, kuriose yra mažai gyvūnų ir (arba) vykdoma

mažai mokslinių projektų ir (arba) atliekama mažai procedūrų.

Narystė turėtų būti pakankamai lanksti, kad ji apimtų visus veiklos aspektus: pvz., mokslinis

įnašas gali skirtis priklausomai nuo aptariamų mokslo klausimų. Gali būti išnagrinėta

galimybė sistemingai naudotis išorės tinklais ir ekspertų pagalba, taip ad hoc pagrindu

papildant pagrindinių gyvūnų gerovės įstaigos narių kompetenciją.

Nors nereikalaujama, kad vienas iš gyvūnų gerovės įstaigos narių būtų veterinarijos

gydytojas, direktyvoje reikalaujama, kad veterinarijos gydytojas įstaigai teiktų konsultacijas,

nes jo konsultacijos laikomos labai vertingomis. Todėl kai kurios valstybės narės paprašė,

kad veterinarijos gydytojai būtų oficialiai įtraukti į jų gyvūnų gerovės įstaigų narių tarpą.

9

Svarbiais laikomi ir nepriklausomi nariai (įstaigos darbuotojai ar išorės subjektai), nes jie

padeda pažvelgti plačiau ir didinti skaidrumą. Tokie nariai skirstomi į kelias kategorijas. Jie

gali būti susijusios srities (pvz., gyvūnų elgesio ar gyvūnų naudojimo procedūroms pakeitimo

technologijų) ar kitos mokslo šakos ekspertai arba nespecialistai. Jie gali nepriklausyti jokiai

įstaigai ar nebūti jokios mokslo šakos atstovai arba būti nesusiję su nė viena iš jų.

Su didesniu skaičiumi narių susijusi nauda:

rekomendacijos teikiamos įvairesniais moksliniais, gerovės, techniniais ir su trijų R

principu susijusiais klausimais, todėl gali būti pagerinta gyvūnų gerovė ir mokslinės

žinios, taip pat numatyta galimybių pakeisti gyvūnus, sumažinti kančią ir patobulinti

procedūras;

ištekliai galėtų būti paskirstyti (pvz., į skirtingus pogrupius) konkrečiai veiklai

įgyvendinti; taip būtų maksimaliai išnaudoti ištekliai ir darbuotojų laikas;

turint mokslo darbuotojų grupę, iš kurios būtų pasirenkami nariai, būtų galima

išvengti interesų konflikto tam tikrose mokslinių tyrimų srityse;

didesnis narių skaičius reiškia didesnę kontaktinių asmenų bazę (tiek įstaigoje, tiek už

jos ribų);

sudaromos palankesnės sąlygos didinti supratimą apie gyvūnų gerovės įstaigos

vaidmenį įstaigoje ir jį remti;

veikloje dalyvaujant nepriklausomiems nariams bus galima naujai pažvelgti į dalykus

bei kritiškai įvertinti esamą padėtį ir padidės atvirumas bei skaidrumas;

gyvūnų gerovės įstaigos veikloje dalyvaujantys aukščiausiosios vadovybės atstovai jai

gali užtikrinti paramą įstaigos lygmeniu;

turint reikiamus ekspertų išteklius, turima daugiau galimybių diskutuoti gerosios

patirties klausimais ir nustatyti tolesnes galimybes taikyti trijų R principą.

Su didesniu skaičiumi narių susiję sunkumai:

išteklių (laiko, žmonių, pinigų) trūkumas;

gali sumažėti efektyvumas: dalyvaujant didesniam skaičiui žmonių ir esant didesnei

nuomonių įvairovei gali būti sunkiau arba prireikti daugiau laiko priimti sprendimus,

visų pirma didelėse ir sudėtingos struktūros organizacijose;

pusiausvyros tarp skirtingų gyvūnų gerovės įstaigos narių kompetencijos sričių

užtikrinimas;

atsakomybės susilpnėjimas („tai padarys kažkas kitas“);

gyvūnų priežiūros ir mokslo darbuotojų pasiūlymų subalansavimas;

konfidencialumo užtikrinimas.

Kiekviena įstaiga turėtų nustatyti tinkamą gyvūnų gerovės įstaigos dydį ir struktūrą,

atsižvelgdama į įstaigos sandaros sudėtingumą ir reikalingus gebėjimus, taip pat į galimą

naudą ir sunkumus. Pagal tai turėtų būti nustatytas optimalus gyvūnų gerovės įstaigos dydis,

kad būtų sudarytos sąlygos visiškai įgyvendinti šios įstaigos tikslus. Įstaiga turėtų būti tokio

dydžio, kad būtų galima veiksmingai apžvelgti gyvūnų priežiūros ir naudojimo veiklą bei

10

visų darbuotojų dalyvavimą įstaigos veikloje, taip pat tinkamai prisidėti prie gerovės

didinimo, veiksmingo trijų R principo taikymo ir kokybiško mokslo plėtojimo.

Gyvūnų gerovės įstaigai keliamų reikalavimų vykdymas mažose veisėjų, naudotojų ir

tiekėjų įstaigose

Sąvoka „maža įstaiga“ direktyvoje neapibrėžta. Tokių įstaigų apibrėžtis pateikė dvi valstybės

narės: pagal vieną iš jų – tai įstaiga, kurioje dirba mažiau nei 10 darbuotojų, o pagal kitą – tai

įstaiga, kurioje dirba mažiau nei 5 darbuotojai ir kurioje per metus panaudojama mažiau kaip

50 gyvūnų.

Daugelyje valstybių narių numatyta, kad visos įstaigos, nepriklausomai nuo jų dydžio, turi

vykdyti 26 ir 27 straipsnio reikalavimus, t. y. įsteigti gyvūnų gerovės įstaigas.

Tačiau tose valstybėse narėse, kuriose smulkūs veisėjai, tiekėjai ir naudotojai gyvūnų gerovės

įstaigos užduotis gali vykdyti kitomis priemonėmis, nustatytos užduotys privalo būti

įvykdytos net jei pagal direktyvos 27 straipsnį gyvūnų gerovės įstaiga nėra oficialiai įsteigta.

Vienas iš pagrindinių mažesnėse įstaigose kylančių sunkumų – užtikrinti veiksmingai gyvūnų

gerovės įstaigos veiklai reikalingus gebėjimus ir kompetenciją. Siekdamos pašalinti

trūkumus, tokios įstaigos dažnai ieško išorės išteklių.

Pasinaudodamos išorės pagalba mažos įmonės gali praplėsti savo žinių bazę, nes joms kyla

didesnis pavojus būti nepakankamai informuotoms apie pokyčius laboratorinių gyvūnų

mokslo srityje.

Tokia išorės pagalba gali būti pasinaudojama šiais būdais:

išorės ekspertai dėl konkrečių gebėjimų, visų pirma susijusių su konkrečiais mokslo

aspektais, gali būti kviečiami kiekvieną kartą atskirai;

bendrai sutelkiant išteklius su kitomis mažesnėmis įstaigomis;

pasinaudojant didesnių įstaigų gyvūnų gerovės įstaigų pagalba.

Svarbu, kad vykdant užduotis būtų siekiama patenkinti vietos poreikius ir tos užduotys jiems

būtų proporcingos.

Kai kurios mažos įstaigos, visų pirma turinčios panašumų (pvz., dirbančios su ūkinių rūšių

gyvūnais), sujungė išteklius ir pasidalijo gyvūnų gerovės įstaigų užduotis.

Gali būti sunku veiksmingai spręsti galimus interesų konflikto atvejus, ypač jei tarp įstaigų

dalijamasi ištekliais.

Paskirtas veterinarijos gydytojas turi daug reikiamų gebėjimų ir gali padėti veiksmingai

atlikti užduotis.

Gyvūnų gerovės įstaigos užduočių vykdymas

Kiekviena gyvūnų gerovės įstaiga turėtų nustatyti veiksmingus įgaliojimus, kuriuose būtų

aiškiai apibrėžti vaidmenys, atsakomybės sritys ir visų įstaigos darbuotojų įgaliojimų lygis.

11

Juos turėtų patvirtinti ir aiškiai remti įstaigos vadovybė. Svarbu, kad visi darbuotojai būtų

informuoti apie gyvūnų gerovės įstaigą ir jos veiklą, kad būtų skatinami jai teikti pasiūlymus

bei išsakyti jiems rūpimus klausimus. Tokia informacija gali būti pateikiama naujiems

darbuotojams skirtoje įvadinio mokymo medžiagoje.

Kad informacija būtų efektyviai skleidžiama įstaigoje ir atitinkamai kitiems mokslininkams

ir (arba) organizacijoms, reikia sukurti veiksmingą ryšių palaikymo sistemą (tai dažnai

atliekama kartu su asmeniu, atsakingu už informavimą (24 straipsnio 1 dalies b punktas)).

Toliau pateikiamos rekomendacijos, susijusios su gyvūnų gerovės įstaigos penkių pagrindinių

užduočių vykdymu.

i. Su gyvūnais dirbančių darbuotojų konsultavimas su gyvūnų gerove susijusiais

klausimais gyvūnų įsigijimo, laikymo, priežiūros ir naudojimo atžvilgiu

Gyvūnų gerovės įstaiga turėtų būti vieta, kurioje būtų aptariami ir tvirtinami nauji ar

persvarstyti su gyvūnų priežiūra ir naudojimu susiję veiklos metodai. Gyvūnų gerovės

įstaiga, remdamasi iš įvairių vidaus ir išorės šaltinių (kaip antai naujų publikacijų, taip pat

dalyvaujant nuolatinio profesinio tobulinimosi renginiuose ir palaikant ryšius su kitais

mokslininkais ir (arba) įstaigomis) surinkta informacija, galėtų vietoje parengti įstaigai

specialiai pritaikytus veiklos metodus.

Vietos politikos strategijų ir standartų, įskaitant standartines veiklos procedūras

(SVP), rengimas

Gyvūnų gerovės įstaiga dažnai peržiūri ir tvirtina su gyvūnų priežiūros ir naudojimo

aspektais susijusius vidaus standartus bei metodus ir, atsižvelgdama į turimas naujas

žinias ir patobulintus metodus, siūlo tuos standartus bei metodus atnaujinti.

Pavyzdžiui, ji gali pateikti rekomendacijas dėl vaistų skyrimo naudojamų rūšių

gyvūnams ir tų gyvūnų atrankos (pvz., ėminių kiekio, vaistų davimo būdų) geriausių

metodų; procedūrų sunkumo vertinimo; neigiamo poveikio, įskaitant žalingus

genetiškai pakeistus fenotipus, valdymo; aplinkos gerinimo, socializacijos ir

pripratinimo strategijų; gyvūnų naudojimo laisvėje.

Gyvūnų gerovės įstaiga gali parengti rekomendacijas, kaip elgtis standartinių metodų

taikymo išimčių atveju (pvz., reikalavimų gyvūnus laikyti po vieną) ir kokių tolesnių

veiksmų išimčių atveju reikia imtis siekiant įvertinti jų poveikį gyvūnams.

Be to, ji gali atsižvelgti į aspektus, susijusius su transportu (pvz., vežėjų tinkamumą,

taip pat su klimatu ir vietos įstaiga susijusius aspektus), ir visų pirma į kituose teisės

aktuose nenumatytus aspektus, kurie gali turėti neigiamą poveikį gyvūnų gerovei.

Įstaigoje vykdoma informacijos apie standartus ir politikos strategijas sklaida

Gyvūnų gerovės įstaiga, dažnai veikdama kartu su asmeniu, atsakingu už prieigos prie

informacijos suteikimą (24 straipsnio 1 dalies b punktas), atlieka svarbų vaidmenį,

siekdama užtikrinti, kad darbuotojai būtų gerai informuojami apie įstaigos

12

reikalavimus, susijusius su gyvūnų gerovės užtikrinimo, priežiūros ir naudojimo

metodais, ir kad tokie metodai būtų taikomi. Atitinkami darbuotojai turi būti laiku

informuojami apie trijų R principo taikymo metodų patobulinimus ar pakeitimus ir

turi būti imamasi tolesnių veiksmų tokių pokyčių poveikiui įvertinti.

Be to, galėtų būti apsvarstyta galimybė įsteigti išorės mokslinę patariamąją tarybą,

kuri susitiktų bent kartą per metus, kad apsvarstytų gyvūnų gerovės užtikrinimo,

naudojimo ir priežiūros metodus bei gyvūnų gerovės įstaigos veiksmingumą.

Nuolatiniai darbotvarkės punktai (kaip antai paskirto veterinarijos gydytojo rengiamos

sveikatos ataskaitos) laikomi naudingais, nes jie padeda informuoti apie naujausius

pokyčius, susijusius su įstaigoje laikomų gyvūnų sveikatos ir gerovės gerinimu.

Nagrinėtini klausimai gali būti, be kita ko, susiję su gyvūnų kilme, sveikatos būkle,

perteklinių gyvūnų vengimu ir skatinimu dalytis organais ir (arba) audiniais.

ii. Darbuotojų konsultavimas gyvūnų naudojimo pakeitimo, mažinimo ir jo sąlygų

gerinimo reikalavimo taikymo klausimais ir jų nuolatinis informavimas apie

technikos ir mokslo pažangą, susijusią su to reikalavimo taikymu

Šią užduotį gyvūnų gerovės įstaiga gali atlikti imdamasi įvairių veiksmų, kaip antai:

rengdama trijų R principo taikymo rekomendacijas, kurios turi būti įtrauktos į

švietimo ir mokymo programą, įskaitant įstaigos nuolatinio profesinio tobulinimosi

programą, ir teikdama pasiūlymus šiuo klausimu;

nustatydama su trijų R principu susijusios gerosios patirties pavyzdžius (pvz.,

eksperimentų plano tobulinimo ir grupių dydžio optimizavimo) ir apie juos

informuodama;

nustatydama su trijų R principu susijusių iniciatyvų atpažinimo ir pripažinimo

procedūras ir jas praktiškai įgyvendindama;

įgyvendindama su trijų R principu susijusias tarpdisciplinines iniciatyvas, pvz., trijų R

principo taikymo galimybėms ištirti skirtus seminarus, kuriuose dalyvautų procedūras

in vivo ir in vitro atliekantys specialistai ir (arba) ekspertai;

rengdama vidaus diskusijas ir atlikdama vidaus tyrimus, kurių tikslas – nustatyti

būsimas prioritetines sritis, kuriose įmonė plėtotų su trijų R principu susijusius

sprendimus;

aktyviai skatindama mokslininkus, specialistus ir gyvūnų priežiūros darbuotojus

bendromis jėgomis ieškoti būdų, kaip gerinti mokslo tikslais naudojamų gyvūnų

sąlygas, ir tokius patobulinimus įgyvendinti;

siekdama užtikrinti, kad būtų konkrečiai sprendžiami gyvūnų naudojimo procedūroms

pakeitimo, mažinimo ir jo sąlygų gerinimo klausimai; sprendžiant šiuos klausimus

svarbus gali būti narių, turinčių su eksperimentų planų ir alternatyvių priemonių

kūrimu susijusių ekspertinių žinių, indėlis;

13

įstaigoje formuodama trijų R principu grindžiamą kultūrą (daugiau informacijos apie

tai, kaip įgyvendinti šią užduotį, galima rasti Nacionalinio centro „NC3Rs“3

svetainėje4.

iii. Vidaus tvarkos procedūrų, susijusių su įstaigoje laikomų ar naudojamų gyvūnų

gerovės stebėsena, ataskaitų teikimu ir tolesne veikla, nustatymas ir peržiūra

Šiems reikalavimams vykdyti priimami mechanizmai gali labai skirtis, priklausomai nuo

įstaigos dydžio ir atliekamo darbo pobūdžio bei sudėtingumo.

Visi veisėjai, tiekėjai ir naudotojai turėtų būti nustatę ir dokumentuose aprašę kokybės

kontrolės procedūras. Jose turėtų būti pateikta gyvūnų gerovės įstaigos apibrėžtis,

kompetencijos sritis ir pareigos įstaigoje, taip pat susiję veiklos principai ir metodai,

įskaitant atitinkamų klausimų (be kita ko, susijusių su mechanizmais, padedančiais

išvengti kylančių problemų pasikartojimo) registravimo, ataskaitų apie juos teikimo ir

sprendimo procedūras. Turėtų būti apsvarstyta galimybė į tas procedūras įtraukti

konkrečius gyvūnų gerovės vertinimus (turėtų būti nagrinėjami šie klausimai: kas, kada ir

kaip, taip pat dažnumo, ataskaitų teikimo ir grįžtamojo ryšio).

Gali būti nustatyti ir kiti valdymo metodai, daugiausia grindžiami nuo gyvūnų gerovės

įstaigos nepriklausančiais veiklos procesais. Tačiau gyvūnų gerovės įstaigos turėtų žinoti

apie bet kokį tų procesų poveikį gyvūnų gerovei, priežiūrai ir naudojimui. Jos turėtų

prašyti pateikti su tokiais procesais susijusias ataskaitas ir turėtų būti skatinamos dėl jų

teikti savo pastabas bei atsiliepimus.

Toliau pateikiami pasiūlymai dėl mechanizmų, kurie padės nustatyti ir peržiūrėti vidaus

procedūras. Jie yra sėkmingai taikomi įstaigose, tačiau jų pritaikomumas priklauso nuo

įstaigos pobūdžio (be to, visų šių pasiūlymų greičiausia netaiko nė viena įstaiga):

vykdant projektus ir (arba) procedūras atliekamas oficialus vidaus kokybės

užtikrinimo auditas, prie kurio gali prisidėti gyvūnų gerovės įstaiga;

konkrečių gyvūnų gerovės įstaigos projektų ir (arba) procedūrų auditas;

audito išvadų ir atsako į jas sekimo sistemos;

standartinė veiklos procedūra, kurios paskirtis – nustatyti, kaip sprendžiami,

registruojami ir pranešami per auditą nustatyti neatitikties atvejai ar susirūpinimą dėl

gyvūnų gerovės keliantys klausimai;

išorės klientų auditas;

gyvūnų gerovės įstaigos gyvūnų laikymo infrastruktūros vertinimas, po kurio mokslo

ir gyvūnų priežiūros darbuotojams pateikiamos pastabos ir atsiliepimai, kurie padeda

puoselėti tinkamą priežiūros kultūrą;

3 Nacionalinis moksliniams tyrimams skirtų gyvūnų naudojimo procedūroms pakeitimo, mažinimo ir jo sąlygų

gerinimo centras (JK). 4 Trijų R principo taikymui skirta institucinė struktūra http://www.nc3rs.org.uk/institutional-framework-3rs

14

(anoniminės) atsiliepimų teikimo sistemos sukūrimas, kad kiekvienas (naudodamas ne

tiesioginę vadovybės informavimo sistemą) galėtų pranešti apie jam rūpimus gyvūnų

gerovės klausimus;

viduje atliekamas periodinis konkrečių aspektų, kaip antai, gyvūnų pertekliaus

mažinimo, numatomo (palyginti su faktiniu) patiriamo skausmo ir humaniško

procedūros užbaigimo ribų taikymo dažnumo, vertinimas;

esamų sistemų veiksmingumo vertinimas, siekiant užtikrinti tinkamą gyvūnų

stebėseną (pvz., kasdienę narvuose esančių atskirų gyvūnų elgesio ir klinikinių

požymių stebėseną ir registravimą naudojant vertinimo balais lapus).

Pavyzdžiui, ES rekomendaciniame dokumente dėl procedūrų sunkumo vertinimo

sistemos5 pripažįstama, kad gerosios patirties pavyzdžiu laikoma praktika, kai su

kiekvienu tyrimu susijusio gyvūnų gerovės vertinimo protokolo rengimas ir

įgyvendinimas grindžiamas komandiniu darbu. Jame taip pat rekomenduojama, kad

gyvūnų gerovės įstaiga dalyvautų rengiant faktinio procedūrų sunkumo vertinimo

protokolus, nes tai padėtų užtikrinti nuoseklumą. Be to, jame nurodoma, kad viena iš

priemonių, padedančių skatinti nuoseklų sistemos naudojimą, – tikrinimo procesas,

per kurį palyginamos skirtingų asmenų nuomonės;

išorės ekspertų kvietimas atlikti vidaus sistemų ir (arba) gyvūnams skirtos

infrastruktūros patikrinimą;

pranešimų apie gyvūnų gerovės klausimus teikimo ir registravimo, taip pat, jei reikia,

rūpimų klausimų skirstymo pagal prioritetus procesai:

- procedūros, kurių paskirtis – sekti, kaip nagrinėjami klausimai, užtikrinti, kad

būtų imtasi tolesnių su jais susijusių veiksmų ir būtų rasti sprendimo būdai;

- gebėjimas pasinaudoti įrašų saugojimo sistema, siekiant stebėti su problemomis

susijusias tendencijas ir (arba) jų pasikartojimą;

- konkretaus už sekimo ir stebėsenos klausimus atsakingo asmens paskyrimas;

tolesnių vidaus veiksmų, susijusių su oficialiomis kompetentingų institucijų

patikromis, sistema.

iv. Projektų įgyvendinimo ir rezultatų stebėjimas, atsižvelgiant į jų poveikį

naudojamiems gyvūnams, ir aspektų, kurie padėtų pakeisti gyvūnų naudojimą, jį

mažinti ir gerinti jo sąlygas, nustatymas bei konsultavimas šiuo klausimu

Gyvūnų gerovės įstaiga gali daryti teigiamą poveikį visuose projekto įgyvendinimo

etapuose – ankstyvuoju planavimo etapu, vykstant oficialiai paraiškų teikimo procedūrai,

stebint vykdomą darbą ir baigus įgyvendinti projektą imantis tolesnių veiksmų.

Pasinaudojant projektų planavimo ir paraiškų teikimo etapuose teikiama pagalba galima

pagerinti paraiškų kokybę, užtikrinti trijų R principo taikymą ir įvertinti, ar įstaigoje yra

darbui atlikti tinkama infrastruktūra ir turima reikiamų ekspertinių žinių. Daugiau

informacijos ir pasiūlymų galima rasti dokumente „Pagrindiniai etinio vertinimo procesų

5 http://ec.europa.eu/environment/chemicals/lab_animals/pdf/guidance/severity/lt.pdf

15

gerosios patirties principai“ (angl. Guiding Principles on Good Practice for Ethical

Review Processes)6. Be to, gyvūnų gerovės įstaiga panašią pagalbą gali suteikti teikiant

projektų pakeitimų paraiškas.

Gyvūnų gerovės įstaigai naudinga gauti su naujomis darbo sritimis, kuriose procedūrų

poveikis gyvūnams dar nėra aiškiai nustatytas, susijusių bandomųjų tyrimų ataskaitas.

Gali būti atliekamas projektų (visų pirma ilgesnės trukmės projektų) vidurio laikotarpio

vertinimas, siekiant užtikrinti, kad darbas vykdomas tinkamai ir kad pasinaudojama

visomis papildomomis trijų R principo taikymo galimybėmis.

Projekto pabaigoje atliekami vidaus vertinimai ir (arba) rengiamos ataskaitos – tai gera

galimybė įvertinti faktinį poveikį gyvūnams (jį palyginant su numatytuoju) ir nustatyti, ar

yra kitų būdų taikyti trijų R principą, apie kuriuos būtų galima plačiai informuoti kitus

subjektus. Žr. ES rekomendacijas dėl projektų vertinimo ir vertinimo atgaline data7.

Gyvūnų gerovės įstaiga, be kita ko, gali taikyti šiuos metodus:

reikalauti, kad būtų įdiegta pranešimų apie bet kokį netikėtą neigiamą poveikį ar

mirties atvejį arba apie tai, kad numatoma viršyti numatytą jų skaičių, teikimo

sistema;

pasikonsultavusi su projekto vykdytojais, gali parengti specialiai pritaikytas

procedūroms naudojamų gyvūnų stebėsenos programas (žr. taip pat pirmiau nurodytą

ES darbinį dokumentą dėl procedūrų sunkumo vertinimo sistemos), kuriose būtų

numatyta:

- siūlomu procedūrų sunkumu grindžiamas stebėjimo atvejų dažnumas (nustatant

konkrečius svarbiausius procedūros etapus),

- gyvūnus stebintiems asmenims reikalingas mokymas (taip būtų užtikrinta, kad

asmenys gebėtų per taikomas procedūras atpažinti įprastą ir neįprastą gyvūnų

elgesį),

- gyvūnų gerovės rodiklių, vertintinų vykdant stebėseną, kontrolinis sąrašas arba

šablonas (pvz., oficiali gyvūnų gerovės vertinimo balais sistema, humaniško

procedūrų užbaigimo ribas aiškiai rodantys rodikliai),

- išvadų peržiūros ir (arba) aptarimo su atsakingu tyrėju šablonas,

- projekto pabaigoje atsiliepimams gyvūnų gerovės įstaigai teikti skirtas

šablonas;

kad būtų mažiau dubliuojamos pastangos, gyvūnų gerovės įstaiga gali naudotis jau

turima informacija apie gyvūnų naudojimą (pvz., pateikta dotacijų moksliniams

tyrimams paraiškose);

gyvūnų gerovės įstaiga gali parengti procedūras, kurių paskirtis – užtikrinti, kad visi

susiję darbuotojai būtų informuoti apie šios įstaigos taikomus projektų priežiūros

metodus, įskaitant atvejus, kada prašoma pateikti informacijos, kokiu formatu ir kas ją

6 http://www.lasa.co.uk/PDF/GP-ERPJuly2010printFINAL.pdf

7 http://ec.europa.eu/environment/chemicals/lab_animals/pdf/guidance/project_evaluation/lt.pdf

16

turi pateikti. Be to, ji gali nustatyti rūpimų klausimų kėlimo ir sprendimo procedūras

(anoniminis pranešimas apie problemas).

v. Konsultavimas dėl gyvūnų atidavimo privatiems laikytojams programų, įskaitant

dėl tinkamos privatiems laikytojams atiduotinų gyvūnų socializacijos

Pagal direktyvos nuostatas gyvūnus leidžiama atiduoti privatiems laikytojams (19

straipsnis), tačiau tai turėtų būti leidžiama tik laikantis specialių sąlygų:

a) tai galima daryti atsižvelgiant į gyvūno sveikatos būklę;

b) nėra pavojaus visuomenės ar gyvūnų sveikatai arba aplinkai;

c) buvo imtasi tinkamų priemonių gyvūno gerovei užtikrinti.

Turėtų būti parengtos nacionalinio (valstybės narės) lygmens rekomendacijos dėl gyvūnų

atidavimo privatiems laikytojams, kurias papildytų vietos (gyvūnų gerovės įstaigos)

lygmens rekomendacijos, nes atsiradus galimybei gyvūną atiduoti privačiam laikytojui tai

gali padėti sumažinti nepagrįstų vėlavimų atvejų.

Gyvūnų gerovės įstaigos rekomendacijoje turėtų būti aiškiai nustatytos įstaigos sąlygos,

kurių turi būti laikomasi. Joje turėtų būti pateikta ši informacija:

aplinkybės, kuriomis gyvūnas galėtų būti atiduotas privačiam laikytojui;

kaip gyvūnas buvo atrinktas atiduoti privačiam laikytojui ir kaip, jį įtraukus į

atidavimo privatiems laikytojams programą, bus išsaugota ir (arba) padidinta jo

gerovė;

būtinas veterinarijos gydytojo dalyvavimas procese ir visuose reikiamuose tolesniuose

veiksmuose;

reikiama informacija apie gyvūno sveikatą ir (arba) naudojimą ir (arba) prevencinės

medicinos programą;

informacija apie siūlomą socializacijos programą (suderintiną su atitinkamais

ekspertais);

kriterijai, kuriais remiantis būtų vertinamas naujo šeimininko ir (arba) aplinkos

tinkamumas;

nustatytos naujų šeimininkų pareigos ir su jomis susijusių pareiškimų šablonai;

informacija apie bet kokią tolesnę programą;

su gyvūnu perduodami sutarti dokumentai;

nuolatinio naujų šeimininkų konsultavimo (jei reikėtų) būdai, pvz., nurodant asmenį

ryšiams;

galimų naujų šeimininkų nustatymas (pastaba – gerų rezultatų davė

bendradarbiavimas su gyvūnų globos draugijomis, turinčiomis ekspertinių žinių apie

gyvūnų atidavimo privatiems laikytojams programas);

17

Daugiau rekomendacijų dėl šunų atidavimo privatiems laikytojams pateikiama

Laboratorinių gyvūnų mokslo asociacijos (angl. Laboratory Animal Science Association,

LASA) leidinyje8.

Kitos užduotys, kurias atlikti gali padėti gyvūnų gerovės įstaiga

Pagrindinį vaidmenį įstaigoje atliekanti gyvūnų gerovės įstaiga, gerai išmananti su gyvūnų

gerove, priežiūra ir naudojimu susijusius klausimus, turi puikią galimybę padėti (jei tai

leidžia ištekliai) vykdyti kitas susijusias užduotis, taip siekdama gyvūnų gerovės ir naudos

mokslui. Kitos siūlomos užduotys, kurias vykdydama gyvūnų gerovės įstaiga gali naudingai

prisidėti prie įstaigoje vykdomos gyvūnų gerovės ir priežiūros veiklos, apima:

dalyvauti rengiant įstaigos švietimo ir mokymo programą bei nustatant jos turinį;

palaikyti ryšį su asmeniu, atsakingu už mokymą ir kompetenciją (24 straipsnio 1

dalies c punktas), siekdama užtikrinti, kad mokymo ir nuolatinio profesinio

tobulinimosi programos būtų aktualios ir tinkamos (gyvūnų gerovės įstaiga gali padėti

nustatyti sritis, kuriose reikėtų surengti kvalifikacijos kėlimo ar žinių atnaujinimo

kursus, pvz., anestezijos srityje);

apsvarstyti susijusių teisės aktų, pvz., reglamentuojančių gyvų gyvūnų vežimą ir

biologinę saugą, įgyvendinimą;

prisidėti rengiant ir įgyvendinant įstaigos vidaus ir išorės komunikacijos gyvūnų

naudojimo klausimais strategiją;

prisidėti nustatant išteklių paskirstymo įstaigose prioritetus.

Priežiūros kultūros puoselėjimas

Užtikrinti tinkamą gyvūnų priežiūros kultūrą svarbu visiems, nes taip bus prisidėta prie

didesnės gyvūnų gerovės ir atitinkamai – geresnių mokslinių rezultatų, o visi įstaigos veikloje

dalyvaujantys asmenys supras, kaip svarbu užtikrinti aukštą gyvūnų priežiūros ir naudojimo

metodų kokybę.

Vien tik teisės aktų reikalavimus atitinkančios gyvūnams skirtos infrastruktūros ir išteklių

neužtenka, kad būtų savaime užtikrintas tinkamų gyvūnų gerovės, priežiūros ir naudojimo

metodų taikymas. Visi gyvūnų priežiūros ir naudojimo veikloje dalyvaujantys asmenys turėtų

būti įsipareigoję taikyti trijų R principą ir rūpestingai bei pagarbiai elgtis su veisiamais ar

mokslinėms procedūroms naudojamais gyvūnais. Jei įstaigoje nepuoselėjama tinkama

priežiūros kultūra, vargu ar pavyks užtikrinti didesnę gerovę ir pasiekti geresnių rezultatų.

Toliau pateikiami vieni iš pagrindinių veiksnių, kurie kartu padeda įstaigoje puoselėti

tinkamą priežiūros kultūrą:

8

http://www.lasa.co.uk/PDF/LASA%20Guidance%20on%20the%20Rehoming%20of%20Laboratory%20Dogs.p

df

18

labai svarbu, kad visi pagrindiniai darbuotojai tinkamai elgtųsi ir laikytųsi

tinkamo požiūrio į mokslinius tyrimus, atliekamus su gyvūnais. Vadovybė

turėtų gerai išmanyti gyvūnų priežiūros ir naudojimo klausimus ir siekti

užtikrinti aukštus gyvūnų gerovės standartus; uoliai dirbantys ir visų lygmenų

asmeninę atsakomybę prisiimantys darbuotojai noriai imasi iniciatyvos spręsti

visas kylančias problemas. Apibendrinant galima pasakyti, kad reikalingas ne

tik taisyklių laikymusi grindžiamas, bet ir teigiamas bei iniciatyvus asmeninis

požiūris į gyvūnų gerovę ir humanišką mokslą;

įstaigos siekis įgyvendinti aukštus standartus, susijusius su gyvūnų naudojimo

teisiniais, gerovės, trijų R principo taikymo ir etiniais aspektais, įgyvendinamas

ir remiamas visais įstaigos lygmenimis. Įstaiga pasirūpins, kad gyvūnams skirta

infrastruktūra atitiktų aukštus standartus ir nustatys gyvūnų gerovės

užtikrinimo strategijas. Gerai parengti darbuotojai gyvūnams teiks gerą

veterinarinę ir specialią priežiūrą;

bendra atsakomybė (neužmirštant asmeninės atsakomybės) už gyvūnų

priežiūrą, gerovę ir naudojimą;

aktyvus siekis tobulinti standartus, o ne tik atsakas į iškilusias problemas;

visoje įstaigoje veiksmingai dalijamasi informacija gyvūnų gerovės, priežiūros

ir naudojimo klausimais ir apie tai, kaip jie susiję su gerais mokslo rezultatais;

suprantama reikalavimų laikymosi svarba ir jų siekiama laikytis;

konkrečius vaidmenis atliekantys darbuotojai žino savo atsakomybę ir

užduotis;

įgaliojimus turintys gyvūnų priežiūros darbuotojai ir veterinarijos gydytojai.

Gyvūnų priežiūros ir techniniai darbuotojai yra gerbiami, į jų nuomonę

įsiklausoma ir jų darbas remiamas visais įstaigos lygmenimis;

įsiklausoma į visas nuomones bei rūpimus klausimus ir jie nagrinėjami

konstruktyviai. Visų lygmenų darbuotojai organizacijoje turėtų būti skatinami

kelti jiems rūpimus klausimus (t. y. turėtų būti puoselėjama nekaltinimo

kultūra) ir turėtų būti skatinamas geras tyrėjų ir gyvūnų priežiūros darbuotojų

ryšys ir bendravimas.

Geros priežiūros kultūros formavimo būdai

Priežiūros kultūra turėtų būti puoselėjama visais įstaigos lygmenimis, tačiau itin svarbu, kad

savo pavyzdžiu pirmiausia skatintų vyresnieji darbuotojai – aiškiai rodytų, kad yra tvirtai

nusiteikę įstaigoje formuoti ir remti gerą priežiūros kultūrą.

Darbuotojai turėtų būti atrenkami taikant specialiai pritaikytas įdarbinimo procedūras, kurios

padėtų atpažinti pageidaujamas asmenų savybes. Šios procedūros pirmiausia turėtų būti

taikomos vykdant gyvūnų priežiūros ir naudojimo veikloje dalyvausiančių asmenų atranką.

Vadovybė turėtų pripažinti ir vertinti darbuotojų pastangas puoselėti veiksmingą priežiūros

kultūrą – pavyzdžiui, tai galėtų būti vienas iš darbuotojų vertinimo kriterijų arba galėtų būti

rengiamos apdovanojimo už trijų R principo taikymo iniciatyvas programos.

19

Apie įstaigos lūkesčius, susijusius su gyvūnų gerovės užtikrinimo ir priežiūros veikla, turėtų

būti informuojami visi darbuotojai, o ne tik tie, kurie tiesiogiai dalyvauja gyvūnų priežiūros ir

naudojimo veikloje. Šie lūkesčiai turėtų būti pabrėžiami ir plačiau išdėstomi įvadinio ir

tęstinio mokymo programose, skirtose visiems gyvūnų naudojimo ir priežiūros veikloje

dalyvaujantiems asmenims.

Reikia skatinti plėtoti oficialias ir neoficialias tyrėjų ir gyvūnų priežiūros bei techninių

darbuotojų ryšių palaikymo priemones, siekiant naudos mokslui ir didesnės gyvūnų gerovės.

Reikia skatinti ryšius su kitomis įstaigomis, nes jie padeda kaupti gerąją patirtį ir ja dalytis,

pavyzdžiui, galima pasikviesti išorės pranešėjų ar rengti darbuotojų mainų vizitus.

Gyvūnų gerovės įstaigos vaidmuo kuriant gerą priežiūros kultūrą

Gyvūnų gerovės įstaiga turi puikias galimybes diegti priežiūros kultūrą ir turėtų veiksmingai

pirmauti šioje srityje. Bendradarbiaudama su aukščiausiąja vadovybe, ji turėtų užtikrinti, kad

būtų suformuota tinkamai priežiūros kultūrai puoselėti reikiama sistema, o siekiant užtikrinti

veiksmingus rezultatus būtų nuolat tikrinamas šios sistemos veikimas.

Visi susiję darbuotojai turėtų suprasti gyvūnų gerovės įstaigos vaidmenį ir būti skatinami

savo mintimis ir iniciatyvomis prisidėti prie tolesnio gerosios patirties kaupimo.

Gyvūnų gerovės įstaiga turėtų dirbti vadovaudamasi bendradarbiavimo, kolegialaus darbo ir

nekonfliktavimo principais; kartu ji turi išlaikyti autoritetą ir užtikrinti, kad būtų laikomasi

rekomendacijų.

Kiti pasiūlymai, galintys padėti gyvūnų gerovės įstaigai diegti gerą priežiūros kultūrą:

skatinti mokslininkus dirbti kartu su gyvūnų priežiūros darbuotojais (ir vertinti jo

įnašą);

informuoti naujus darbuotojus apie gyvūnų gerovės įstaigos vaidmenį ir funkcijas,

skatinti juos prisidėti prie šios įstaigos veiklos;

sudaryti sąlygas projektų vykdytojams nuolat dalyvauti gyvūnų gerovės įstaigos

veikloje;

suteikti visiems darbuotojams galimybę kelti gyvūnų gerovės įstaigoje spręstinus

klausimus ir dalyvauti jos posėdžiuose, taip pat skatinti tokią veiklą;

informuoti visus darbuotojus (daryti pristatymus, rengti informacinius biuletenius,

teikti informaciją interneto svetainėje) ir skleisti informaciją apie trijų R principą,

gyvūnų gerovės srities laimėjimus, politikos pokyčius, priežiūros darbuotojų, už

mokymą atsakingų darbuotojų, veterinarijos gydytojų ir pačios gyvūnų gerovės

įstaigos vaidmenį.

Gyvūnų gerovės įstaigos veiksmingumo užtikrinimas

Teisės aktuose reikalaujama, kad kiekvienas veisėjas, tiekėjas ir naudotojas įsteigtų gyvūnų

gerovės įstaigą. Jei vaidmuo ir užduotys atliekami veiksmingai, galima tikėtis didžiulės su

20

gyvūnų gerove susijusios ir mokslinės naudos. Tačiau užtikrinant veiksmingumą susiduriama

su sunkumais, kuriuos reikia spręsti.

Svarbiausi elementai, būtini gyvūnų gerovės įstaigos veiksmingumui užtikrinti:

Ištekliai

Įstaiga turi užtikrinti pakankamus išteklius, t. y. skirti darbuotojų, kurie turėtų

pakankamai laiko gyvūnų gerovės įstaigos funkcijoms atlikti, patalpas posėdžiams ir

administracinę pagalbą.

Gyvūnų gerovės įstaigos nariams turėtų būti paliekama laiko su šia įstaiga susijusias

užduotims atlikti, kaip antai dalyvauti posėdžiuose, vykdyti veiklą ir imtis su ja

susijusių tolesnių veiksmų, taip pat spręsti klausimus ne posėdžių metu.

Darbuotojai ir kompetencijos sritys

Nariai, įskaitant pirmininką, turi pasižymėti asmeninėmis savybėmis, dėl kurių

jie būtų gerbiami ekspertų ir mokslininkų rate;

nariai savo užduotis, susijusias su gyvūnų gerovės įstaigos veikla, turi vykdyti

nepriklausomai; per diskusijas ir vertinant projektus jie turi vengti interesų

konfliktų;

nariai turi būti motyvuoti (pageidautina, kad jie būtų savanoriai) ir remti

gyvūnų gerovės įstaigos tikslus;

reikėtų palaikyti ryšį su pagrindiniais direktyvoje nurodytais atsakingais

asmenimis (20 straipsnio 2 dalis, 24 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis ir 40

straipsnio 2 dalies b punktas); kitu atveju nariai galėtų būti įtraukti į didesnę

gyvūnų gerovės įstaigų narių grupę ar tinklą;

gyvūnų gerovės įstaigos nariai turėtų dalyvauti atitinkamuose individualiuose

įvadinio mokymo ir nuolatinio profesinio tobulinimosi kursuose;

gyvūnų gerovės įstaigai turėtų būti suteikti pakankami įgaliojimai ir turėtų būti

aiškiai matoma vadovybės parama: ši įstaiga turėtų palaikyti glaudų ryšį ir

keistis informacija su aukščiausiąja vadovybe, o įmonės organizacinėje

schemoje jai turėtų būti skirta strateginė vieta;

įstaigos, siekdamos, kad gyvūnų gerovės įstaigos sprendimai būtų privalomi

naudotojams, turėtų nustatyti skaidrius ir aiškiai apibrėžtus mechanizmus,

kuriais būtų užtikrinama, kad gyvūnų gerovės įstaigos patarimai būtų priimami

ir ji turėtų įgaliojimus įvykdyti visas rekomendacijas, turinčias įtakos gyvūnų

gerovei. Gyvūnų gerovės įstaigos rekomendacijos turėtų būti gerbiamos,

priimamos, įgyvendinamos ir imamasi tolesnių su jomis susijusių veiksmų.

Struktūra

Reikia užtikrinti tinkamą struktūrą, kuri būtų proporcinga įstaigos sandaros

sudėtingumui.

21

Ryšių palaikymas ir (arba) matomumas organizacijoje

Susiję darbuotojai turėtų būti informuojami apie gyvūnų gerovės įstaigos veiklos

procedūras ir darbo tvarką, įskaitant tikslus ir prioritetus (pvz., politikos strategijas ir

SVP), taip pat apie suplanuotus posėdžius, jų darbotvarkę, veiklos priemones ir

tolesnius veiksmus.

Labai svarbu nustatyti aiškias (oficialias ir neoficialias) ryšių palaikymo priemones

įstaigoje: turėtų būti sukurtos svarbios informacijos teikimo laiku tinkamiems

asmenims procedūros. Rekomendacijos turėtų būti tinkamos ir skirtos tikslinei

auditorijai. Pavyzdžiui:

- rekomendacijos dėl pelių aplinkos gerinimo turėtų būti skirtos visiems

įstaigoje veisiantiems, prižiūrintiems ir naudojantiems peles asmenims;

- rekomendacijos dėl dažnai naudojamų metodų (pvz., kraujo mėginio ėmimo

iš periferinės venos) tobulinimo turėtų būti skiriamos visoms metodą

taikančioms įstaigos mokslinių tyrimų grupėms;

- rekomendacijos dėl metodo ar modelio, susijusio su konkrečiu projektu,

turėtų būti skiriamos tą projektą įgyvendinančiai mokslinių tyrimų grupei

(pvz., eksperimentus planuojančiam projekto vadovui, procedūrą (-as)

atliekantiems darbuotojams, patarimus dėl procedūrų užbaigimo teikiantiems

ir gyvūnus stebintiems veterinarijos gydytojams ir gyvūnų priežiūros

darbuotojams).

Rekomendacijas gali būti naudinga skelbti vidaus svetainėse, tačiau turėtų būti

numatyta galimybė apie skelbimus asmeniškai pranešti e. paštu, arba su jomis

gali būti supažindinama reguliariai teikiant naujausią informaciją, pvz., įstaigos

ar gyvūnų gerovės įstaigos informaciniame biuletenyje;

už įstaigos ribų: pvz., tarp gyvūnų gerovės įstaigos, nacionalinio komiteto ir

kitų gyvūnų gerovės įstaigų;

su kompetentinga institucija, atsakinga už projekto vertinimą: atsižvelgiant į

veiklos organizavimą vietos lygmeniu, kur tinka, tokiais ryšiais galėtų būti

siekiama užtikrinti tinkamą projektų paraiškose pateikiamos informacijos

kokybę ir, kai atliekami vertinimai atgaline data, visiems gyvūnų gerovės

įstaigos nariams prieigą prie susijusios informacijos (įskaitant žurnalus,

duomenų bazes ir t. t.).

22

Siekiant užtikrinti gyvūnų gerovės įstaigos veiksmingumą kylantys sunkumai ir galimi

sprendimo būdai

Sunkumai Galimi sprendimo būdai

Nepakankami ištekliai / įgaliojimai / vadovybės

parama; negalėjimas veiksmingai naudotis

įgaliojimais susidūrus su nebendradarbiaujančiais

asmenimis arba siekiant, kad būtų atsižvelgiama į

rekomendacijas, arba neužtenka išteklių

rekomendacijoms įgyvendinti.

Aukščiausiosios vadovybės supratimas apie

pagrindinius gyvūnų gerovės įstaigos vaidmenis ir

atsakomybės sritis galėtų padidėti, jei gyvūnų

gerovės įstaigos veiklą remtų ir skatintų

kompetentinga institucija.

Teikiant pastabas dėl patikrų (pagal 34 straipsnį);

skelbiant rekomendacijas dėl gyvūnų gerovės įstaigų

ir įstaigų vaidmens ir (arba) su jomis susijusių

lūkesčių, pvz., atitikties reikalavimams; tinkamos

priežiūros kultūros; tinkamos sudėties ir gebėjimų;

reguliarių susitikimų, veiksmingo problemų

sprendimo; tinkamo švietimo ir mokymo.

Žinių ir (arba) supratimo apie gyvūnų gerovės

įstaigos vaidmenį trūkumas; ekspertinių žinių

įstaigoje trūkumas; darbuotojų nenoras savanoriškai

dalyvauti gyvūnų gerovės įstaigos veikloje;

susirūpinimas dėl interesų konflikto

Vadovybė pripažįsta gyvūnų gerovės įstaigos

vaidmens svarbą; diskusijos apie gyvūnų gerovės

įstaigos vaidmenį įtraukiamos į įvadinio mokymo

programas, o jos vaidmuo aptariamas per reguliaraus

darbuotojų vertinimo pokalbius;

gyvūnų gerovės įstaigos narių mokymas ir nuolatinio

profesinio tobulinimosi kursų rengimas;

atidžiai išnagrinėjama reikalinga kompetencija

(žinios, gebėjimai ir asmeninė kompetencija) ir tuo

remiantis atliekama gyvūnų gerovės įstaigos narių

atranka;

reikiamų gebėjimų trūkumo analizė ir, prireikus,

pagalba ieškant išorės ekspertų;

svarbu vengti konfliktų: turi būti tinkamai

atsižvelgiama į poreikius ir nustatyta konfliktų

išvengimo procedūra.

Gyvūnų gerovės įstaigos prastai ir nesistemingai

teikiama informacija

Veiksmingos informavimo strategijos rėmimas;

glaudžių ryšių su asmeniu (-imis), atsakingu (-ais) už

informavimą, plėtojimas ir jo (jų) veiklos rėmimas

Negalėjimas laisvai išsakyti savo nuomonės

Visi darbuotojai turėtų būti skatinami laisvai ir

nebijodami nukentėti išsakyti jiems rūpimus

klausimus. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas

laisvai išsakyti savo nuomonę ir spręsti problemas,

institucijoje turėtų būti puoselėjama bauginimų

netoleravimo kultūra;

gyvūnų gerovės įstaigos pirmininkas turėtų

pasirūpinti, kad visi šios įstaigos nariai galėtų

23

aktyviai dalyvauti posėdžiuose.

Į gyvūnų gerovės įstaigą žvelgiama nerimtai; į jos

rekomendacijas neatsižvelgiama arba jos

neįgyvendinamos

Tinkamų įgaliojimų gyvūnų gerovės įstaigai

suteikimas – į rekomendacijas turėtų būti

atsižvelgiama, išskyrus atvejus, kai dėl tam tikrų

priežasčių tai padaryti neįmanoma;

tinkamos – savitos ir (arba) prie įstaigos poreikių

konkrečiai pritaikytos – struktūros nustatymas;

nereikalingos biurokratinės naštos vengimas: įstaigos

pobūdį atitinkančios veiklos vykdymas; esamų

priemonių naudojimas; oficialių ir neoficialių

registrų derinimas;

turimi pakankami įgaliojimai, tačiau neturi būti

pamirštas patariamasis vaidmuo ir turi būti

užtikrinama šių dviejų aspektų pusiausvyra;

nuoseklumo ir tęstinumo užtikrinimas: galimas

sprendimo būdas – iš dalies sutampančios narių

kadencijos;

grįžtamosios informacijos apie pateiktą

rekomendaciją gavimas: rekomendacijos poveikio

įvertinimas

24

Nacionaliniai komitetai

Direktyvos 49 straipsnyje ir 48 konstatuojamoje dalyje aprašyti nacionalinių mokslo tikslais

naudojamų gyvūnų apsaugos komitetų įsteigimui kiekvienoje valstybėje narėje keliami

reikalavimai. Nacionaliniai komitetai turėtų konsultuoti kompetentingas institucijas ir gyvūnų

gerovės įstaigas su gyvūnų įsigijimu, veisimu, laikymu, priežiūra ir naudojimu susijusiais

klausimais, taip pat užtikrinti dalijimąsi gerąja patirtimi.

Nacionaliniai komitetai turėtų padėti laikytis nuoseklaus požiūrio vertinant projektus ir atlikti

svarbų vaidmenį valstybės narės ir Sąjungos lygmenimis keičiantis su gyvūnų gerovės įstaigų

veikla ir projektų vertinimu susijusios gerosios patirties pavyzdžiais.

Kelios valstybės narės nacionalinius komitetus turėjo jau prieš įsigaliojant Direktyvai

2010/63/ES, tačiau jų funkcijos labai skyrėsi. Šie komitetai paprastai teikdavo atsakymus į

kompetentingų institucijų klausimus, dažnai susijusius su tam tikrais teisės aktų aspektais,

padėdavo formuoti naujas politikos strategijas (pvz., dėl genetiškai pakeistų gyvūnų) arba

teikdavo rekomendacijas dėl tam tikro darbo, pvz., sunkių procedūrų su nežmoginiais

primatais. Nė vienas iš jų nepalaikė glaudaus ryšio su vietos gyvūnų gerovės įstaigomis.

Šio dokumento rengimo etape (2014 m. vasarą) daugelyje valstybių narių nacionaliniai

komitetai dar tik pradedami steigti ir net tie, kurie jau anksčiau egzistavo, yra pertvarkomi,

kad atitiktų naujosios direktyvos reikalavimus.

Veiksmingo nacionalinio komiteto nauda

Tiesiogiai bendradarbiaudamas su gyvūnų gerovės įstaigomis arba, jei tai taikoma

valstybėje narėje, per regionų struktūras padeda valstybėje narėje – ir ES – užtikrinti

tinkamą veiksmų, susijusių su gyvūnų priežiūros ir naudojimo klausimais, derėjimą ir

nuoseklumą;

valstybėje narėje, o ypač tose šalyse, kuriose projektus vertina dvi ar daugiau

institucijų, padeda užtikrinti nuoseklų projektų vertinimo procedūros taikymą;

kiekvienoje valstybėje narėje užtikrina tinkamą gyvūnų gerovės įstaigoms teikiamų

rekomendacijų ir (arba) informacijos apie gyvūnų priežiūrą ir naudojimą ir šių įstaigų

keitimosi rekomendacijomis ir (arba) informacija koordinavimą;

sukuria veiksmingą ryšių palaikymo su gyvūnų gerovės įstaigomis tinklą;

teikia nepriklausomą nuomonę rengiant ir įgyvendinant gyvūnų gerovės užtikrinimo

strategijas gyvūnų priežiūros ir naudojimo mokslo tikslais srityje;

gali prisidėti rengiant nacionalinių teisės aktų įgyvendinimo gaires;

gali sudaryti palankesnes sąlygas atitinkamų suinteresuotųjų subjektų diskusijoms

gyvūnų priežiūros ir naudojimo mokslinėms procedūroms klausimais;

nacionaliniu lygmeniu gali atlikti centrinės saugyklos, kurioje būtų kaupiami

dabartinės gerosios patirties pavydžiai, vaidmenį ir tuos pavyzdžius veiksmingai

skleisti.

25

Priklausomai nuo nacionalinės struktūros ir taikomų nacionalinės teisės aktų, pažymėtina ši

papildoma nauda:

prižiūri, kaip valstybėje narėje rengiamas mokymas;

gali padėti kompetentingai institucijai veiksmingai informuoti plačiąją

visuomenę su gyvūnų naudojimu mokslo tikslais susijusiais klausimais.

Nacionalinių komitetų sudėtis ir struktūra

Komiteto sudėtis

Kai kuriose valstybėse narėse nacionalinių komitetų sudėtis nustatyta nacionaliniuose teisės

aktuose.

Siekiant tyrėjų, gyvūnų gerovės bei priežiūros grupių ir plačiosios visuomenės pasitikėjimo ir

tikrumo, turėtų būti užtikrinta derama narių pusiausvyra. Būtinos kompetencijos sritys apima

gyvūnų gerovės ir gyvūnų elgesio sritis, ekspertines žinias rūšių klausimais, ekspertines

žinias veterinarijos srityje, etiką, mokslą, kitų galimybių (susijusių su visais trijų R principo

elementais), eksperimentų planų ir teisės aktų, įskaitant teisinį ir (arba) saugos vertinimą ir

gyvūnų apsaugą reglamentuojančias nuostatas, išmanymą.

Nariai turėtų būti skiriami pirmiausia atsižvelgiant į jų gebėjimus, kompetencijos sritis ir

požiūrį, kurį jie gali išdėstyti komitete. Nariai, nepriklausomai nuo jų profesinės patirties,

savo funkcijas turėtų vykdyti nepriklausomai, o komiteto ir jo narių veiklai neturėtų

vadovauti joks kitas asmuo ar organizacija.

Visi nariai turėtų gerai išmanyti teisės aktus ir nacionalinio komiteto vaidmenis bei

atsakomybės sritis. Atsižvelgiant į asmenų profesinę patirtį, gali reikėti surengti keletą

įvadinio mokymo kursų.

Struktūra ir darbo metodai

Nacionalinio komiteto darbas turėtų būti atliekamas nepriklausomai ir nešališkai, tačiau

paprastai jis palaiko glaudžius ryšius su kompetentinga institucija (ji gali teikti administracinę

pagalbą ir narės ar stebėtojos teisėmis dalyvauti komiteto veikloje).

Siekiant užtikrinti, kad visos valstybės narės įstaigos būtų įtrauktos į komiteto darbo planus

ir (arba) ryšių strategiją, reikalinga gerai suderinta struktūra. Tai gali būti itin sunku užtikrinti

tose šalyse, kuriose įsteigta keletas nacionaliniam komitetui pavaldžių regionų struktūrų.

Siekiant palengvinti pažangą ir skatinti taikyti nuoseklų požiūrį vertinant projektus, būtų

naudinga palaikyti glaudų ryšį su kompetentinga institucija, atsakinga už projektų vertinimą

ir leidimų vykdyti projektus išdavimą.

26

Gyvūnų gerovės įstaigų lūkesčiai nacionalinio komiteto atžvilgiu

Tikimasi, kad nacionaliniai komitetai konsultuos gyvūnų gerovės įstaigas su gyvūnų

įsigijimu, veisimu, laikymu, priežiūra ir naudojimu procedūroms susijusiais klausimais ir

užtikrins visų įstaigų dalijimąsi gerąja patirtimi.

Kad galėtų vykdyti šias pareigas, nacionaliniai komitetai turės palaikyti veiksmingą ryšį su

visomis gyvūnų gerovės įstaigomis ir skleisti informaciją bei dalytis gerąja patirtimi tokiose

aktualiose srityse, kaip gyvūnų gerovės įstaigų struktūra ir veikimas, taip pat naujovės

gyvūnų gerovės ir trijų R principo taikymo srityse.

Kad pateisintų gyvūnų gerovės įstaigų lūkesčius, nacionaliniai komitetai gali atsižvelgti ir į

šiuos aspektus:

dažnai užduodamų klausimų bazės kūrimas ir rekomendacijų dėl gyvūnų gerovės

įstaigoms kylančių bendrų klausimų rengimas;

informacijos mainų forumo sukūrimas (galbūt pasinaudojant šiuolaikiškomis IT

priemonėmis);

bendrų rekomendacijų rengimas ir (arba) seminarų, skirtų gyvūnų gerovės įstaigų

keliamiems bendriems klausimams aptarti, organizavimas;

tiesioginio (ir tikslingo) ryšio su susijusia aukščiausiąja vadovybe (pvz., instituto

vadovu) sistemos sukūrimas, siekiant įtvirtinti ar sustiprinti gyvūnų gerovės

įstaigos poziciją bei vaidmenį ir parodyti ar padidinti jos reikšmę, pvz.,

reguliariai rengiant informacinius biuletenius;

nuolatinis informavimas apie vykdomas iniciatyvas, susijusias su gyvūnų

priežiūra ir naudojimu, susijusią informaciją perduodant gyvūnų gerovės

įstaigoms. Nacionalinis komitetas gali atlikti informacijos apie internetinius

išteklius ir ryšius su kitais subjektais (pavyzdžiui, Trijų R centrais, PARERE9,

EU NETWAL10

, mokymo kursų rengėjais, laboratorinių gyvūnų mokslo

asociacijomis) centro funkcijas;

konsultacinių paslaugų teikimas srityse, kuriose gyvūnų gerovės įstaigoms kyla

sunkumų, pvz., kokio požiūrio laikytis, jei gyvūnai naudojami leidime vykdyti

projektą nenumatytose srityse, arba konsultacijos dėl mokslinių tyrimų, kuriuos

ES mokslininkai atlieka ne ES esančiose laboratorijose (jos gali neatitikti ES

standartų, todėl gali kilti pavojus tų mokslininkų šalių įstaigų geram vardui).

Nacionalinio komiteto užduočių vykdymas

Direktyvoje nustatyti keli nacionaliniam komitetui keliami tikslai. Tačiau jie yra labai bendro

pobūdžio, todėl gali būti naudinga pateikti jų praktinio įgyvendinimo gaires.

Pagrindinės užduotys (49 straipsnis)

Ryšio palaikymo punkto funkcijų atlikimas ir parama gyvūnų gerovės įstaigoms;

9 https://eurl-ecvam.jrc.ec.europa.eu/about-ecvam/scientific-advice-stakeholders-networks/parere

10 https://eurl-ecvam.jrc.ec.europa.eu/eu-netval

27

trijų R principo taikymo skatinimas teikiant rekomendacijas gyvūnų gerovės

įstaigoms ir (arba) kompetentingai (-oms) institucijai (-oms);

kompetentingų institucijų konsultavimas (pageidautina, kad konsultacijos būtų

teikiamos tiek paties komiteto iniciatyva, tiek atsakant į tų institucijų klausimus);

gerosios patirties sklaida;

keitimasis informacija apie projektų vertinimo principus, siekiant sudaryti

palankesnes sąlygas nacionaliniu lygmeniu taikyti nuoseklius ir suderintus

principus;

rekomendacijų konkrečiais klausimais gyvūnų įsigijimo, veisimo, laikymo,

priežiūros ir naudojimo srityse teikimas;

dalijimasis informacija su kitais nacionaliniais komitetais.

Papildomos neprivalomos užduotys, kurias būtų galima apsvarstyti

Informacijos teikimas viešoms diskusijoms apie gyvūnų naudojimą mokslo

tikslais;

nuomonės apie teisės aktų ir (arba) rekomendacijų projektus teikimas;

pasiūlymų dėl būsimų mokslinių tyrimų sričių ir klausimų, susijusių su gyvūnų

priežiūra ir naudojimu, teikimas;

gavus prašymą, mokslinės nuomonės ir (arba) ekspertinių žinių teikimas;

rekomendacijų dėl švietimo ir mokymo programos įgyvendinimo valstybėje

narėje teikimas;

perkėlus direktyvą į nacionalinę teisę priimtose nacionalinėse priemonėse gali

būti numatyta papildomų užduočių, kaip antai teikti rekomendacijas dėl tam tikrų

rūšių projektų arba skundų, susijusių su sprendimais dėl leidimų vykdyti

projektus.

Pagrindinių nacionalinio komiteto užduočių vykdymas

i. Gyvūnų gerovės įstaigų konsultavimas

Kiekviena valstybė narė turi nacionaliniam komitetui sudaryti sąlygas susipažinti su

visomis tos valstybės narės gyvūnų gerovės įstaigomis.

Nacionaliniai komitetai turėtų raštu kreiptis į gyvūnų gerovės įstaigas ir (arba)

nacionalinius kontaktinius asmenis, siekdami išsiaiškinti, kokie patarimai,

rekomendacijos ir (arba) ryšių palaikymo būdai galėtų būti naudingi.

Nacionalinio komiteto nariai galėtų apsilankyti įstaigose, kad geriau susipažintų su

klausimais, susijusiais su mokslinėms procedūroms skirtų gyvūnų naudojimu ir priežiūra,

ir pasinaudotų papildoma galimybe išgirsti, kokiais klausimais pageidaujama gauti

rekomendacijų.

Kad nacionaliniai komitetai veiksmingai atliktų patariamąjį vaidmenį, jie turi suformuoti

veiksmingą komunikacijos strategiją, kuri galėtų apimti tokius elementus:

28

- susitikimus su kompetentingomis institucijomis (ypač, jei su šia veikla

susijusios kelios kompetentingos institucijos);

- susitikimus su gyvūnų gerovės įstaigos atstovais;

- gyvūnų gerovės įstaigų tinklo sukūrimą, siekiant lengviau joms teikti ir iš jų

gauti informaciją, taip pat užtikrinti sklandesnius informacijos tarp šių įstaigų

mainus.

Be to, nacionalinis komitetas gali:

tvirtinti ir platinti naudingą rekomendacinę medžiagą;

sukurti gyvūnų gerovės įstaigoms skirtą informacijos portalą ir diskusijų forumą;

prireikus pasikviesti į pagalbą papildomų ekspertų ir (arba) suformuoti ekspertų darbo

grupes, kad parengtų rekomendaciją konkrečiais gyvūnų gerovės įstaigų iškeltais

klausimais (pvz., dėl procedūros sunkumo vertinimo).

Būtų gerai, jei būtų sukurtos nacionalinio komiteto ir jo rekomendacijų veiksmingumo

vertinimo procedūros (įskaitant kompetentingų institucijų ir gyvūnų gerovės įstaigų

atliekamą vertinimą).

ii. Dalijimasis geriausia projektų vertinimo patirtimi

Kaip bus atliekama ši užduotis, labai priklausys nuo kiekvienoje valstybėje narėje esančių

projektų vertinimo struktūrų. Kiekvieno nacionalinio komiteto galimybės prisidėti prie

nuoseklaus projektų vertinimo priklausys nuo kelių veiksnių, kaip antai projektų

skaičiaus, sudėtingumo ir įvairovės, taip pat nuo kiekvienoje valstybėje narėje taikomų

taisyklių ir rekomendacijų.

Vykdydami šią užduotį nacionaliniai komitetai gali, be kita ko, imtis tokių veiksmų (jei

jie neprieštarauja nacionaliniams teisės aktams):

rengti ir (arba) tvirtinti rekomendacijas dėl projektų vertinimo; jos galėtų apimti

rekomendacijas paraiškų teikėjams siekiant pagerinti teikiamų paraiškų kokybę;

bendradarbiauti su projektų vertintojais, pvz., dalyvaujant posėdžiuose stebėtojų

teisėmis. Tokio bendradarbiavimo tikslas – teikti informaciją šiame procese

dalyvaujantiems asmenims, o ne dalyvauti atskirame paraiškų teikimo procese;

peržiūrėti projektų ir (arba) projektų vertinimo pavyzdžius;

vertinti valstybių narių veiklos rezultatus, susijusius su leidimų vykdyti projektus

išdavimo terminais (pagal 41 straipsnį); rinkti paraiškų teikėjų atsiliepimus apie

leidimų išdavimo procesą.

Siekiant didinti nuoseklumą gali būti rengiami atitinkami paraiškų teikėjų ir projektų

vertintojų mokymo kursai ir nuolat peržiūrimi projektų vertintojų veiklos rezultatai.

Nacionalinis komitetas gali apsvarstyti ir (arba) peržiūrėti tokio mokymo turinį ir visas

turimas rekomendacijas paraiškų teikėjams ir (arba) vertintojams.

29

iii. Nacionalinio komiteto vaidmuo puoselėjant gerą priežiūros kultūrą

Nacionalinis komitetas gali prisidėti keliais būdais:

rengti nacionalinį forumą, kuriame būtų galima dalytis gerąja patirtimi;

užtikrinti dalijimąsi gerąja patirtimi: sukurti nacionalinę informacijos apie gerąją

patirtį rinkimo, kaupimo ir sklaidos sistemą;

informuoti apie geros priežiūros kultūros svarbą ir reikšmę siekiant gerų mokslo ir su

gyvūnų gerove susijusių rezultatų;

geriau informuoti gyvūnų gerovės įstaigas apie jų vaidmenį kuriant gerą priežiūros

kultūrą ir šią jų veiklą remti;

pasinaudoti asmeninių kontaktų ir ryšių privalumais, o ne beasmeniais informaciniais

biuleteniais, kad pabrėžtų geros priežiūros kultūros svarbą.

iv. Nuoseklumo nacionaliniu lygmeniu užtikrinimas

Nacionalinis komitetas gali prisidėti šiais veiksmais:

dalyvauti rengiant suderintus įstatus ir (arba) elgesio kodeksus ir (arba)

rekomendacijas dėl projektų vertinimo, gyvūnų gerovės įstaigų užduočių vykdymo

ir (arba) darbo, vertinimo atgaline data ir projektų netechninių santraukų ir juos

aktyviai skleisti;

dalyvauti su švietimo ir mokymo programos bendrąja sistema ir standartais susijusioje

veikloje.

Gali būti naudinga nacionalinio komiteto skleidžiama informacija apie suteiktas

rekomendacijas, taip pat kompetentingų institucijų ir gyvūnų gerovės įstaigų atsiliepimai

apie tolesnius su rekomendacijomis susijusius veiksmus ir jų praktinį veiksmingumą.

Nacionalinio komiteto veiksmingumo užtikrinimas

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad nacionaliniai komitetai:

turėtų pakankamai laiko ir išteklių lūkesčiams patenkinti;

turėtų pakankamai ekspertinių žinių (narystė dažnai grindžiama savanorystės principu);

užtikrintų savo narių veiklos tęstinumą, taikydami rotacijos principą ir (arba)

pasirūpindami, kad veiklą pradedančių ir baigiančių narių kadencijos iš dalies sutaptų;

būtų nuolat informuojami apie naujoves laboratorinių gyvūnų priežiūros ir naudojimo

srityse.

Informacijos mainų ES lygmeniu palengvinimas

Turėtų būti sukurta informacijos mainų tarp nacionalinių komitetų sistema ir atitinkamos

priemonės (ES nacionalinių komiteto tinklas).

30

Šią užduotį galėtų padėti įgyvendinti sukurtas siauram dalyvių ratui skirtas nacionalinių

komitetų pirmininkų arba jų paskirtų atstovų diskusijų forumas (toks kaip CIRCABC),

kuriame būtų skleidžiama informacija apie nacionalinę veiklą ir strategijas ir ja būtų

dalijamasi.

Kad nacionaliniai komitetai galėtų palaikyti ryšį, turėtų būti parengtas jų asmenų ryšiams

ir (arba) pirmininkų sąrašas. Kad būtų lengviau dalytis patirtimi ir gerosios patirties

pavyzdžiais, turėtų būti numatyti kiekvienos valstybės narės nacionalinių komitetų

pirmininkų (arba jų paskirtų asmenų) posėdžiai.

Į nacionalinių kontaktinių asmenų posėdžių darbotvarkę turėtų būti įtrauktas nuolatinis

punktas, skirtas naujausiai informacijai apie nacionalinius komitetus aptarti – pagal jį būtų

aptariama nacionalinių komitetų veiklos raida ir rūpimi klausimai.

Per nacionalinių komitetų posėdžius turėtų būti keičiamasi su konkrečiais klausimais

susijusia gerąja patirtimi ir rengiamos rekomendacijos visiems rūpimais klausimais.

Siekdami plačiau informuoti apie savo darbą ir jį plėtoti, nacionaliniai komitetai turėtų

dalyvauti tarptautiniuose susitikimuose mokslo ir gyvūnų gerovės klausimais ir teikti savo

pasiūlymus.

Gerosios patirties pavyzdžiu laikomas dalijimasis nacionalinėmis ataskaitomis, įskaitant

pažangos suvestines, jei jų turima.