CIVILINI TEISI OBJEKTAI1. Civilini teisi objekt samprata 2. Civilini teisi objekt klasifikacija3. Daiktai4. Pinigai5. Vertybiniai popieriai6. Turtins teiss7. Veiksmai ir j rezultatai8. Asmenins neturtins teiss ir vertybs9. Informacija10.Asmenins vertybs ir civilin apyvarta

Objektas (lot., objektus - daiktas, reikinys) - reikinys, paverstas mogaus praktins ir paintins veiklos dalyku.1. CIVILINI TEISI OBJEKT SAMPRATA

Civilinio teisinio santykio objektas ir civilini teisi objektas.

Civilini teisi objektas - civilins apyvartos objektasarbasaugojimo objektas (apsauginis teisinis santykis)

Civilini teisi objektai yra materialins ar asmenins vertybs, kurios yra asmen individuali ar kolektyvini poreiki (interes) gyvendinimo priemon.

Pliuralistin ir monistin civilini teisi objekt doktrina.

Pagrindiniai ir ivestiniai objektai

Terminologijos ir metodologijos problemosPrievols dalyko (6.3. 1 str.) ir civilins (subjektins) teiss objektas (1.97 str.)1.112 straipsnis. Turtins teiss1. Civilini teisi objektai yra daiktins teiss, prievolins teiss, taip pat teiss, atsirandanios i intelektins veiklos rezultat.2. Turtins teiss gali bti perduodamos ir paveldimos.1.113 straipsnis. Veiksmai ir j rezultataiCivilini teisi objektai yra vairs veiksmai ir j rezultatai (krovini gabenimas, daikt remontas, patarnavimai ir kt.).

Teisinje literatroje galime sutikti ir antrinio arba vykdymo objekto terminus (Mikelnas V. Prievoli teis. Pirmoji dalis. V., 2002.)Prievols dalykas (objektas) - skolininko veiksmas (ar susilaikymas nuo veiksmo) (6.3. 1 str.)Prievols dalykas (antrinis objektas) - kreditoriaus nauda (tai ta materialin ar finansin vertyb, kurios tikisi kreditorius i skolininko veiksm.) (6.3. 2 str.)

Skolininkas privalo atlikti kreditoriaus naudai tam tikr veiksm arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo

6.3 straipsnis. Prievoli dalykas

1. Prievols dalyku gali bti bet kokie veiksmai (veikimas, neveikimas), kuri nedraudia statymai ir kurie neprietarauja vieajai tvarkai ar gerai moralei.

2. Prievols dalyku taip pat gali bti bet koks turtas, taip pat ir tas, kuris bus sukurtas ateityje, apibdintas pagal r ar kiek arba kur galima apibdinti pagal kitus kriterijus.

3. Prievols dalykas gali turti pinigin arba nepinigin iraik, taiau jis turi atitikti prievols dalykui keliamus reikalavimus.

4. Prievols dalyku negali bti tai, kas nevykdoma.

Prievols objekto - veiksmo formos:k nors duoti (dare);k nors padaryti (facere);ko nors nedaryti (non facere).

Civilins teis objekt klasifikacijos reikmObjekt klasifikacija - CK I knygos V skyrius.Objekt rys atspindi civilin apyvart ir asmenini neturtini vertybi apsaug aptarnaujanios teisins aplinkos galimybes.Kiekvienos objekto ries tvirtinimas statyme patvirtina teisins ir finans aplinkos sugebjim i turto mass iskirti (individualizuoti) atskir jo dal ir pasirengim sudaryti prielaidas jai (turto daliai) dalyvauti civilinje apyvartoje - t.y. bti tam tikr civilini sandori objektu (dalyku) arba, kai objektas nepriskiriamas prie turto ir jo apyvartumas yra apribotas - jis yra apsaugini teisini santyki objektas.Ne visi objektai gali bti vis sandori objektais. Tam tikr sandori objektams reikalavimus nustato specialiosios CT normos. Jeigu toki norm nra - sprendiama lyginant sandorio ir objekto prigimt.

Civilini teisi objekt identifikavimas

Riniai ir individuals poymiaiApskaitaRegistraiInformacija apie objektus

2. CIVILINI TEISI OBJEKT RYSCivilini teisi objektai yra:daiktaipinigaivertybiniai popieriaikitas turtas bei turtins teissintelektins veiklos rezultataiinformacijaveiksmai ir veiksm rezultataitaip pat kitos turtins ir neturtins vertybs.Daiktai ir turtas,. gali bti civilini teisi objektai... (Civ.kod 1.97 str. 2d.)

Civilini teisi objektaiCivilin apyvartaribotaneribotaudraustadaiktaiturtins teissdarbai ir paslaugosinformacijaObjekt rysintelektins veiklos rezultataiasmenins nematerialios vertybsObjekt apyvartumo prezumpcijadaiktins teissreikalavimo teissDaiktai ir turtas, kuri apyvarta yra ribota, gali bti civilini teisi objektai tik statym numatytais atvejais. Daiktai, kurie yra iimti i civilins apyvartos ar kuri apyvarta yra ribota, turi bti sakmiai nurodyti statymuose. Prieingu atveju laikoma, jog t daikt ar turto civilin apyvarta neapribota. (Civ.kod 1.97 str. 2d.)

3. DAIKTAI

4.1 straipsnis. Daikt svokaDaiktais laikomi i gamtos pasisavinti arba gamybos procese sukurti materialaus pasaulio dalykai.

4.1 straipsnis. Daikt svokaDaiktais laikomi i gamtos pasisavinti arba gamybos procese sukurti materialaus pasaulio dalykai.

4.21 straipsnis. Daiktini teisi teisinis reimasDaiktinms teisms nekilnojamuosius daiktus taikomas nekilnojamiesiems daiktams nustatytas teisinis reimas, o daiktinms teisms kilnojamuosius daiktus kilnojamiesiems daiktams nustatytas teisinis reimas, jeigu statymai nenustato kitaip.

4.38 straipsnis. Nuosavybs teiss objektasNuosavybs teiss objektu gali bti daiktai ir kitas turtas.

. . . 2003 - , ( ). ., . ..doc

4.49 straipsnis. Momentas, nuo kurio daikto gijjas pagal sandor gyja nuosavybs teis[]4. Nuosavybs teis bsim daikt, iskyrus registruotin daikt, gali bti sutartimi perleista i anksto.

Bsimas daiktas

daiktaiApibrti riniais poymiais Apibrti individualias poymiaisDals daiktai

Nedals daiktaiSuvartojami daiktaiNesuvartojami daiktaikilnojamiPagrindinis daiktasAntraeilis daiktas ir priklausinysnekilnojami

PAGRINDINIAI IR ANTRAEILIAI DAIKTAI

4.12 straipsnis. Pagrindiniai daiktaiPagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys bti savarankikais teisini santyki objektais.4.13 straipsnis. Antraeiliai daiktai1. Antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susij daiktai.2. Antraeiliai daiktai skirstomi esmines pagrindinio daikto dalis, gaunamus i pagrindinio daikto vaisius, produkcij ir pajamas, pagrindinio daikto priklausinius.4.14 straipsnis. Antraeilio daikto likimas1. Antraeil daikt itinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar statymo nenustatyta kitaip.2. Kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybn metu kyla ginas dl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidiamas to asmens nuosavybn ir antraeilis daiktas, jeigu nerodyta, kad turi bti pasielgta prieingai.4.15 straipsnis. Esmins pagrindinio daikto dalysEsminmis pagrindinio daikto dalimis laikomi daiktai, kurie eina pagrindinio daikto sudt ir su juo susij taip neatskiriamai, kad be j pagrindinis daiktas negalt bti naudojamas pagal paskirt arba bt pripaintas nevisaveriu.4.16 straipsnis. Vaisiai Vaisiais laikomi daiktai, kurie, organikai vystantis pagrindiniam daiktui, turi atsiskirti, atsiskiria ar atskiriami nuo jo nepaeidiant pagrindinio daikto vientisumo ir paskirties.4.17 straipsnis. ProdukcijaProdukcija laikomi daiktai, kurie sukuriami kaip darbo rezultatas naudojant gamybos procese pagrindinius daiktus.4.18 straipsnis. Pajamos1. I daikto gaunamomis pajamomis laikomi pinigai ir kitos materialins vertybs, kurie gaunami naudojant pagrindin daikt civilinje apyvartoje.2. Pajamomis taip pat gali bti laikomi visi daiktai, kurie gali bti gaunami visokeriopai naudojant pagrindin daikt. ia prasme pajamomis laikomi ne tik io straipsnio 1 dalyje nurodyti daiktai, bet taip pat vaisiai ir produkcija. 4.19 straipsnis. Priklausiniai1. Priklausiniais laikomi savarankiki pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susij su pagrindiniu daiktu.2. Dviej ar daugiau daikt sujungimas nedaro n vieno i toki daikt kito priklausiniu, jeigu nra poymi, nurodyt io straipsnio 1 dalyje.

Nekilnojami daiktaiKilnojami daiktai

Nekilnojamieji daiktai yra em ir kiti daiktai, kurie susij su eme ir kuri negalima perkelti i vienos vietos kit nepakeitus j paskirties bei i esms nesumainus j verts (pastatai, renginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirt ir prigimt yra nekilnojamieji).

Nekilnojamiesiems daiktams taip pat prilyginami statymuose numatyti laivai ir orlaiviai, kuriems nustatyta privaloma teisin registracija.

statymai gali pripainti nekilnojamaisiais daiktais ir kit turt. Pvz., 1.110 str. mons ir turtiniai kompleksai.

4. PinigaiPinigai tai:Lietuvos banko ileidiami banknotai,monetos,los sskaitose,kit valstybi ileidiami banko bilietai, valstybs ido bilietai, monetos ir los sskaitose, esantys teista atsiskaitymo priemon. (Civ.kod.1.100 str.)Pinigai siaurja ir plaija prasme6.913 str. Banko sskaitos sutartimi bankas sipareigoja priimti ir skaityti pinigus kliento (sskaitos savininko) atidaryt sskait [] Bankas gali disponuoti kliento sskaitoje esaniomis lomis su slyga, jeigu utikrina kliento teis netrukdomai disponuoti tomis lomis.Grynieji pinigai ir negrynieji pinigaiPinigai ir los

5. Vertybiniai popieriaiVertybinis popierius, kaip civilini teisi objektas, tai dokumentas, patvirtinantis j ileidusio asmens (emitento) sipareigojimus io dokumento turtojui. Teiss, atsirandanios i vertybini popieri (taip pat ir i kit apyvartos dokument) vadinamos finansiniu turtuVertybiniu popieriumi taip pat laikomas dokumentas, kuriuo tiesiogiai pavedama bankui imokti tam tikr pinig sum (ekiai) ar kuris patvirtina pareig sumokti tam tikr pinig sum iame dokumente nurodytam asmeniui (vekseliai) arba kuris rodo nuosavybs teis prekes (prekiniai vertybiniai popieriai), taip pat dokumentas, patvirtinantis teis ar pareig sigyti ar perleisti prekinius vertybinius popierius (ivestinis prekinis vertybinis popierius).Vertybinis popierius gali patvirtinti teis:gauti i emitento palkan, dividend, dal likviduojamos mons turto ar emitentui paskolint l (akcij, obligacij ir kt.),atlygintinai ar neatlygintinai sigyti ar perleisti kitus vertybinius popierius (pasiraymo teises, bsimuosius sandorius, opcionus, konvertuojamas obligacijas ir kt.),teis gauti tam tikras pajamas ar pareig sumokti, pasikeitus vertybini popieri rinkos kainoms (indeksui ir kt.).

Pinig ir vertybini popieri emisija (lot. emissio -ileidimas)

Pinig ir vertybini popieri palyginimas

Finans-kredit sistemos stabilumo utikrinimas

Vertybini popieri (VP) atribojimas nuo civilins apyvartos dokumentCivilins apyvartos dokumentai: sutartys, pakvitavimai, atsiskaitym proces aptarnaujantys dokumentai, garantijos ir t.t. patvirtina civilini teisini santyki egzistavim, tam tikr teisi ir pareig turjim, j pasikeitim ar pasibaigim.VP patys savaime yra civilins apyvartos objektai. VP tarsi daiktai perkami ir parduodami ar kitaip perleidiami tuo bdu perduodant ir teises, kylanias i to vertybinio popieriaus. Teiss atsirandanios i paprast prievolini santyki gali bti perleidiamos pagal prievols subjekt keitimo taisykles (cessio lot. reikalavimo teisi perleidimas)VP perleidiami pagal statymus, nusistovjusi praktik ar paproius laisvai be joki apribojim. VP perleidiami perdavimu, nors tai ir reikt paymti indosamentu.

Vertybiniai popieriaiInvesticiniai (nuosavybs)Piniginiai (kreditiniai)Prekiniai pirminiaiivestiniaimaterialsnematerialspareiktiniaivardiniaiorderiniai

6. Turtins teiss

Civilini teisi objektai yra:

daiktins teiss,prievolins teiss,teiss, atsirandanios i intelektins veiklos rezultat.

Turtins teiss gali bti perduodamos ir paveldimos.

K. Zweigert ir H. Ktz: egzistuoja poreikis, kad reikalavimo teiss, lygiai kaip ir kiti turtiniai objektai, galt bti perduoti kitiems asmenims. Visos iuolaikins teiss sistemos, nors ir viena nuo kitos nukrypstanios, naudojimui pateikia teisines formas, kuriomis galt bti vykdomas perleidimas [p. 374].

6.305 straipsnis. Pirkimopardavimo sutarties samprata1. Pirkimopardavimo sutartimi viena alis (pardavjas) sipareigoja perduoti daikt (prek) kitai aliai (pirkjui) nuosavybs ar patikjimo teise, o pirkjas sipareigoja priimti daikt (prek) ir sumokti u j nustatyt pinig sum (kain).

(..)4. io skyriaus normos taikomos turtini teisi pirkimui pardavimui tiek, kiek tai neprietarauja i teisi prigimiai ir esmei.

Turtini teisi pirkimas pardavimas

Paveldjimo teisi pardavimasPrims palikim asmuo, parduodamas paveldjimo teises, kai nedetalizuojamas palikim sudarantis turtas, privalo garantuoti pirkjui tik savo, kaip pdinio, teisin status. 6.426 straipsnis. Ginijam teisi pardavimasTeis yra gino objektas, jeigu j ginija asmuo, pareikdamas iekin, arba yra reali tikimyb, kad toks iekinys gali bti pareiktas. 6.427 straipsnis. CK numatyti turtini teisi pirkimo-pardavimo atvejai

7. Veiksmai ir j rezultatai

Civilini teisi objektai yra vairs veiksmai ir j rezultatai (krovini gabenimas, daikt remontas, patarnavimai ir kt.).

SPECIFINS FIZINI ASMEN CIVILINS TEISS IR J GYVENDINIMASNaujasis CK ymiai iplt civilin teisin asmenini santyki reglamentavim ir asmenini vertybi apsaugSpecialaus skyriaus SPECIFINS FIZINI ASMEN CIVILINS TEISS IR J GYVENDINIMASnormos gyvendina nesikiimo privaius santykius princip

1. Civilins teiss saugomi objektai yra asmenins neturtins teiss, t. y. ekonominio turinio neturinios ir neatskiriamai susijusios su j turtoju teiss.2. Asmenins neturtins teiss gali bti susijusios arba nesusijusios su turtinmis teismis. 1.114 straipsnis. Asmenins neturtins teiss ir vertybs:vardas, gyvyb, sveikata, kno nelieiamyb, garb, orumas, mogaus privatus gyvenimas, autoriaus vardas, dalykin reputacija, juridinio asmens pavadinimas, preki (paslaug) enklai ir kitos vertybs, su kuriomis statymai sieja tam tikr teisini pasekmi atsiradim.8. Asmenins neturtins teiss ir vertybs

1.115 straipsnis. Asmenins neturtins teiss1. Civilins teiss saugomi objektai yra asmenins neturtins teiss, t. y. ekonominio turinio neturinios ir neatskiriamai susijusios su j turtoju teiss.2. Asmenins neturtins teiss gali bti susijusios arba nesusijusios su turtinmis teismis.

Asmens garb ir orumas

Asmuo turi teis reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, eminanius jo garb ir orum ir neatitinkanius tikrovs, taip pat atlyginti toki duomen paskleidimu jam padaryt turtin ir neturtin al.

Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovs, kol juos paskleids asmuo nerodo prieingai.

Po asmens mirties toki teis turi jo sutuoktinis, tvai ir vaikai, jeigu tikrovs neatitinkani duomen apie mirusj paskleidimas kartu emina ir j garb bei orum.

Reikalavim atlyginti turtin ir neturtin al nagrinja teismas, nepaisydamas to, ar tokius duomenis paskleids asmuo juos paneig, ar ne.2.24 straipsnis.io straipsnio taisykls taip pat yra taikomos ginant paeist juridinio asmens dalykin reputacij.

Jeigu tikrovs neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomens informavimo priemon (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kur ie duomenys buvo paskleisti, turi teis surayti paneigim ir pareikalauti, kad ta visuomens informavimo priemon paneigim nemokamai ispausdint ar kitaip paskelbt.

Visuomens informavimo priemon paneigim privalo ispausdinti ar kitaip paskelbti per dvi savaites nuo jo gavimo dienos. Visuomens informavimo priemon turi teis atsisakyti spausdinti ar paskelbti paneigim tik tuo atveju, jeigu paneigimo turinys prietarauja gerai moralei.

9. InformacijaFizinio asmens privatus gyvenimas nelieiamas. Informacija apie asmens privat gyvenim gali bti skelbiama tik jo sutikimu.Asmens duomen apsauga reglamentuojama specialiu statymu.Informacija apie privat asmen, komercin informacija, profesin paslaptisAsmens duomenys - bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu - duomen subjektu, kurio tapatyb yra inoma arba gali bti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui bdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultrinio ar socialinio pobdio poymiai. Ypatingi asmens duomenys - duomenys apie fizinio asmens rasin ir etnin kilm, politinius, religinius, filosofinius ar kitus sitikinimus, naryst profesinse sjungose ir politinse partijose, sveikat, lytin gyvenim, teistum.

UAB VB Gyvybs draudimas sudarydama draudimo sutartis sukaup duomen apie savo klientus (ami, sveikat, eimin padt ir pan.). iuos duomenis UAB VB Gyvybs draudimas perdav AB Vilniaus bankui.

Apie ketinim perduoti duomenis UAB ,,VB Gyvybs draudimas klientams i anksto prane tokiu ratu: Jei nesutinkate, kad Js duomenis perduotume Vilniaus bankui, reikt per 35 dienas, gavus laik, atsisti apie tai praneim.Negav tokio Js praneimo per 35 dienas, laikysime, kad sutinkate su atsistame dokumente nustatytomis duomen teikimo slygomis.

Vieo asmens privataus gyvenimo apsaugos ypatumai

Paskleids tikrovs neatitinkanius duomenis asmuo atleidiamas nuo civilins atsakomybs, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie vie asmen bei jo valstybin ar visuomenin veikl, o juos paskelbs asmuo rodo, kad jis veik siningai siekdamas supaindinti visuomen su tuo asmeniu ir jo veikla.2.24 straipsnis.

Komercin paslaptis

Informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikr ar potenciali komercin (gamybin) vert dl to, kad jos neino tretieji asmenys ir ji negali bti laisvai prieinama dl ios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas j yra patikjs, proting pastang isaugoti jos slaptum.1.116 straipsnis. Komercin (gamybin) ir profesin paslaptis.

Komercins paslapties svok taip pat nustato Akcini bendrovi statymo 20 str.

Informacij, kuri negali bti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, nustato statymai.Pvz., bendrovs metins finansins atskaitomybs dokumentai

Komercin (gamybin) paslapt atskleids asmuo gali bti atleistas nuo atsakomybs, jeigu rodo, kad paslapties atskleidimas pateisinamas visuomens saugumo interesais. 1.116 straipsnis CK 1.116 straipsnis pagal analogija taikytinas ir kitokiai saugomai informacijai (pvz., profesinei paslapiai)

Profesin paslaptis

Informacija pripastama profesine paslaptimi, jei j pagal statymus ar sutart privalo saugoti tam tikros profesijos asmenys (advokatai, gydytojai, auditoriai ir kt.).

Asmenins neturtins teiss gali bti perduodamos ar paveldimos tik statym numatytais atvejais1.114 straipsnis. Asmenins neturtins teiss ir vertybs10. Asmenins neturtins teiss ir civilin apyvartaarba jei tai neprietarauja:

i vertybi prigimiai

geros morals principams

ar nra apribota statym.

LIETUVOS RESPUBLIKOSMOGAUS AUDINI IR ORGAN DONORYSTS IR TRANSPLANTACIJOS STATYMAS11 straipsnis. Komercini sandori neleistinumasGyvo ar mirusio mogaus audiniai, lstels ir organai negali bti civilini komercini sandori objektas.