Oksana Kubilit
SKL KOKYBEI
Akademija, 2014
.......................................................................................................................................................
Pirmininkas: Lietuvos agrarini ir mišk moksl centro (LAMMC)
Biochemijos ir
technologijos laboratorijos vedjas prof. Pranas Viškelis
(mokslininkas).
Nariai: ems kio ir maisto moksl instituto profesorius habil. dr.
Vidmantas Stanys
(mokslininkas – praktikas).
instituto docentas dr. Aurimas Krasauskas (mokslininkas).
ems kio ir maisto moksl instituto docent Aurelija Paulauskien
(mokslininkas).
ems kio ir maisto moksl instituto profesor dr. Elvyra Jarien
(mokslininkas).
(mokslininkas).
Tranaviien (socialinis partneris – praktikas).
kio ir maisto moksl institutas.
Recenzent: Doc. Dr. Sabina Mikulionien, Aleksandro Stulginskio
universitetas, ems
kio ir maisto moksl institutas.
Instituto direktorius: Doc. dr. Evaldas Klimas, Aleksandro
Stulginskio universitetas, ems
kio ir maisto moksl institutas.
Oponent: Doc. Dr. Aušra Blinstrubien, Aleksandro Stulginskio
universitetas, Biologijos
ir augal biotechnologijos institutas.
Kubilit, O. Drkinimo tirpal taka maistui daiginam skl
kokybei.
Augalini maisto aliav kokyb ir sauga. Vadov prof. dr. H. Danilenko;
ASU. Akademija,
2014 m., 46 p., 14 pav., 3 lentels.
SANTRAUKA
didiausia, lyginant su kitais augalo augimo tarpsniais (Danilenko,
Jarien, 2005).
20 2 20 3 metais Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos
fakulteto ems
kio ir maisto mokslo instituto laboratorijoje buvo vykdomi maistui
daiginam (bolivins
balandos (Chenopodium quinoa L.), mlynieds liucernos (Medicago
sativa L.), mung
pupels (Vigna radiate L.), valgomojo lšio (Lens culinaris L.)) skl,
drkint augalini
ištrauk tirpalais, biochemins sudties kitimo tyrimai.
Tyrimo tikslas – nustatyti vairi augalini tirpal poveik bioaktyvi
mediag
kiekiui maistui daiginamose vairi rši augal sklose.
Tyrimo metodai: standartiniais metodais nustatyti saus mediag, ali
pelen, ali
riebal, ali baltym, alios lstelienos, antocian, leikoantocian,
katechin, vitamino P,
vitamino C kiekiai. Tyrim duomenys apdoroti dviej veiksni
dispersins analizs metodu.
Tyrimo rezultatai. Nustatyta, kad iš tirt skl, daugiausiai ali
pelen, ali
baltym, leikoantocian, katechin, antocian, vitamin C, P sukaup
mlyniedi liucern
ir mung pupeli daigeliai, išskyrus saussias mediagas ir antocianus.
Teigiamas asiklio
tirpalo poveikis skatino bioaktyvi jungini kiekio didjim beveik
visose tirtose sklose,
išskyrus leikoantocian katechin, vitamino C majim valgomuosiuose
lšiuose, mung
pupelse. Vitamino C nustatyta maiau bolivini baland, valgomj lši
daigintose sklose.
Dilgli teigiamas poveikis nustatytas sausj mediag, ali pelen, ali
baltym,
vitamino P kiekio didjimui visose tirtose sklose. Neigiam poveik
dar dilgli tirpalas
alios lstelienos, leikoantocian (valgomieji lšiai), antocian,
katechin (mung pupels),
vitamino C (bolivins balandos, mlynieds liucernos) kiekio
kaupimuisi. Bioaktyvi
mediag leikoantocian, vitamino C ir vitamino P maiausiai sukaup
bolivin balanda.
Stipriausias teigiamas koreliacijos ryšys tarp sausj mediag kiekio
ir vitamino P (r=
0,9 3*), ali riebal (r= 0,9 0*) kiekio nustatytas, kai skl
drkinimui buvo panaudotas
asikli tirpalas.
4
Kubilit O. Irrigation solutions on sprouted seeds for food quality.
Quality and
safety raw vegetable food. Head prof. dr. H. Danilenko; ASU. The
Academy, 46 p., figure
14, table 3.
active substances (vitamins, enzymes, flavonoids) concentration in
germinating seeds is the
highest compared with other plant growth stages (Danilenko, Jarien,
2005).
At the laboratory of Agricultural and Food Science Institute of
Agriculture Faculty of
Aleksandro Stulginskio University (Quinoa (Chenopodium quinoa L.),
Alfalfa (Medicago
sativa L.), Mung bean (Vigna radiata L.), Dining lens (Lens
culinaris L.) sprouted food seeds
irrigated with vegetable extracts, biochemical composition change
research were conducted in
2012 2013.
The aim to determine the effect of various herbal solution
bioactive substances in
different species of plant seeds sprouted for food.
Research Methods. A standard method was applied to determine the
dry matter,
crude ash, crude fat, crude protein, crude fiber, anthocyanins,
leikoantocians, catechins,
vitamin P, vitamin C levels. The data were processed by two factor
variance anglysis
method.
Results. It was found that Alfalfa and Mung bean sprouts with the
exception of dry
matter and anthocyanins, mainly accumulated crude ash, crude
protein, leikoantocians,
catechins, anthocyanins, vitamins C, P. Positive growth effects of
horsetail bioactive
compound solutions were detected almost in all investigated seeds,
with the exception of
leikoantocians, catechins, vitamin C loss in Edible lentils and
Mung beans. Vitamin C was
less found in Quinoa and Edible lentils. Positive impact of Nettle
solutions on the amount of
dry matter, crude ash, crude protein, vitamin P content volume
growth in all tested seeds was
detected. Nettle solutions had negative impact on incrude fiber,
leikoantocians (Ice lenses),
anthocyanins, catechins (Mung beans), vitamin C (Quinoa, alfalfa)
content accumulation.
Bioactive substances leikoantocians, vitamin C and vitamin P Quinoa
has accumulated at
least. The strongest positive correlation relationship between the
dry matter content and
vitamin P (r = 0.913*), crude fat (r = 0.910* ) was determined when
the Horsetail solution has
been used for seeds irrigation.
Key words: herbal solutions, plant seeds, chemical composition,
germination.
5
TURINYS
TERMIN IR SVOK PAAIŠKINIMAI BEI SANTRUMPOS
......................................................... 7
VADAS
...................................................................................................................................................
8
.4. Kai kuri veiksni taka daigint maistui skl kokybei
............................................................
19
2. TYRIM METODAI IR SLYGOS
................................................................................................
21
2. . Tyrimo vieta, objektas ir slygos
................................................................................................
21
2.2. Bandym schema
........................................................................................................................
22
2.3. Tyrim metodai
...........................................................................................................................
23
3. . . Sausosios mediagos
............................................................................................................
25
3.1.3. ali riebalai
..........................................................................................................................
27
3. .5. alia
lsteliena......................................................................................................................
29
PRIEDAI
................................................................................................................................................
46
Lentels:
1. 3.1.3. lentel. ali riebal kiekis maistui daigintose sklose (ASU,
20 3 m.) 28 p.
2. 3.1.10.2 lentel. Vitamino P kiekis maistui daigintose sklose (E.
Kanto
universitetas 2013 m.) 36 p.
3. 3.1.11.3 lentel. Koreliacinis ryšys tarp chemins sudties element
daigintose
maistui sklose. 38 p.
Paveikslai:
1. 3.1.1.1 pav. Sausj mediag kiekis maistui daigintose sklose (ASU,
20 3 m.)
25 p.
2. 3.1.2.2 pav. ali pelen kiekis maistui daigintose sklose (ASU, 20
3 m.) 27 p.
3. 3.1.4.3 pav. ali baltym kiekis maistui daigintose sklose (ASU,
20 3 m.) 29 p.
4. 3.1.5.4 pav. alios lstelienos kiekis maistui daigintose sklose
(ASU, 2013 m.)
30 p.
2013 m.) 31 p.
6. 3.1.7.6 pav. Leikoantocian kiekis maistui daigintose sklose (E.
Kanto
universitetas, 2013 m.) 32 p.
7. 3.1.8.8 pav. Katechin kiekis maistui daigintose sklose (E. Kanto
universitetas,
2013 m.) 34 p.
8. 3.1.9.9 pav. Vitamino C kiekis maistui daigintose sklose (E.
Kanto universitetas,
2013 m.) 35 p.
TERMIN IR SVOK PAAIŠKINIMAI BEI SANTRUMPOS
Bioflavonoidai iš lotyn kalbos išvertus reiškia geltona ir tai yra
natraliai gamtoje
esanti spalva. Jis gaminasi augaluose kaip antrinis mediag
apykaitos produktas ir yra
atsakingas u daugyb funkcij, toki kaip augalo pigmentas, lemiantis
jo spalv, apsauga
nuo UV, azoto sisavinimas, taip pat ir bendras augalo organizmo
fiziologini funkcij
reguliatorius (Bewley, 1997).
lstelje, daugiausia jos yra branduolyje (Watson, Crick,
1993).
LST ISO Lietuvos standartizacijos departamento patvirtintas
standart rinkinys
(Lietuvos standartizacijos departamentas).
Metabolitai metabolizmas chemini reakcij, vykstani kiekvienoje
lstelje,
visuma. Jis galina lsteles augti, daugintis, reaguoti aplink,
judti. Šiuo poiriu
metabolizmas yra gyvybs pagrindas (Schopter, 1995).
Nepakeiiamos aminorgštys tai aminorgštys, kurios yra nesintetinamos
mogaus
organizme (Schopter, 1995).
organizme (Bartaševiien ir kt., 2006).
Proc.vnt procentinis vienetas (Bartaševiien ir kt., 2006).
UV (ultravioletiniai spinduliai) – tai elektromagnetini bang
spektro dalis,
prasidedanti nuo bangos ilgio 200 nm ir siekianti violetins matomos
šviesos bang ilg (400
nm) (Daniel, Wellington, 1993).
DAVID LLOYD GEORGE
ems ir maisto kis yra viena svarbiausi šalies kio strategini srii,
nes
apsirpinimas kokybišku, sveikat stiprinaniu maistu yra visos šalies
visuomens
ekonomins ir socialins gerovs veiksnys (Benguo et al., 20 ). Šio
amiaus pradioje
pasaulio rinkose besiformuojanios naujos tendencijos reikalauja iš
naujo vertinti ir Lietuvos
ems ir maisto kyje nusistovjusius stereotipus bei numatyti jo
vystymo tikslus ir
udavinius.
stabilum ir gyvybingum btina gaminti išskirtins kokybs ir aukštos
verts maisto
produktus (Kordušiene et al., 2010).
Norint palaikyti normalias mogaus kno funkcijas jo organizmas turi
btinai gauti
maisto mediag iš augalini maisto produkt ir tai yra gyvybiškai
svarbu (Zhao, 2007).
Pasaulyje inoma, kad daigintos sklos maistui yra pigus ir puikus
baltym, verting
bioaktyvj maisto medag šaltinis (Ferrari, Torres, 2003; Scalbert et
al., 2005).
Skl daiginimas yra vienas iš perdirbimo bd didinani j maistin vert.
Skirt
maistui daigint skl pasila Lietuvoje didja. vairiuose prekybos
tinkluose siloma sigyti
vairi rši ekologišk skl (Kordušiene et al., 20 0). Daigint skl
vartojimas vairiose
pasaulio šalyse jau yra taps populiarus (Chavan, Kadam,
1989).
Pastaruoju metu Lietuvoje populiarja taip pat nauja rinkos
tendencija mainti
druskos, cukraus, riebal kiek, keisti maisto sudt (maist
reformuliuoti). Tad daigintos
maistui sklos šiai uduoiai atlikti irgi yra tinkamos.
Maistui daiginti galima vairi rši (irnius, ridiklius, burnoius,
lšius, kvieius,
avias, pupas, liucernas, dobilus ir kt.) sklas. Nerekomenduojama
daiginti tik bulvini
šeimos ir ankštini šeimos pelirni genties augal skl (Danilenko,
Jarien, 2005).
Jeigu maistui daigintos sklos sigytos ekologiškame kyje, iš j
galima pagaminti
patikim produkt, kuris yra vertingas ir nebrangus. Be to, jas
galima daiginti vairi met
laiku tiek iem, tiek vasar. Kadangi daigintose sklose net numus
derli dar vyksta
gyvybiniai ir augimo procesai, jos išlieka švieios ilgesn laik
atvirkšiai nei paprastos
9
darovs. Naujausi tyrimai rodo, kad daigintos sklos maistui, yra
puikus bioaktyvi jungini
šaltinis, turintis sveikat stiprinani savybi (Ga lik Dziki et al.,
2013).
Skloms dygstant baltym, mineralini mediag (kalcio, geleies, sieros,
kalio,
kalcio, cinko, seleno) bei biologiškai aktyvi mediag (vitamin,
ferment, flavonoid)
koncentracija yra didiausia, lyginant su kitais augalo augimo
tarpsniais (Danilenko, Jarien,
2005).
Kai kuriose šalyse daigintos maistui sklos yra laikomos svarbia
sudtine dalim, j
maisto racione. Jos traktuojamos kaip švieias ir labiausiai
maistingas produktas, kur
mogaus organizmas sisavina lengviausiai (Fletcher, 2003).
Hipotez – daigint maistui skl kokyb priklauso nuo oro, temperatros
ir
pakankamo drgms kiekio. J drkinimui naudojamas vanduo. Šiam tikslui
pritaikius
augalini ištrauk tirpalus, tiktina, kad galima pagerinti daigint
skl kokyb ir maistin
vert.
kiekiui maistui daiginamose vairi rši augal sklose.
Tikslui pasiekti iškelti šie udaviniai:
ištirti augalini tirpal poveik maistui daiginam skl cheminei
sudiai;
nustatyti bioaktyvij antioksidacini mediag kiek maistui daiginamose
sklose;
vertinti koreliacinius ryšius tarp maistui daiginam skl pagrindini
komponent.
10
Pastaruoju metu spariai didja visuomens susidomjimas maisto nauda
sveikatai bei
sveika gyvensena. Vartotojai vis noriau perka naujus, padidintos
maistins verts produktus
(, , 2004). Todl maisto produkt vairov ir asortimentas šiuo
metu
turi tendencij plstis. Taiau j gausybje dar maai yra natraliai
išaugint ir minimaliai
perdirbt produkt. Neatsitiktinai vis didesn paklaus gyja ekologiška
produkcija, didja jos
gamybos apimtys, pleiasi ekologišk maisto produkt asortimentas.
Viena iš alternatyvi
galimybi j pagausinti – skl daiginimas maistui. Dygstaniose sklose
vykstantys
fiziologiniai procesai labai padidina j energetin bei maistin vert
juk skloje
suaktyvinamos mediagos, reikalingos tolimesniam augalo augimui. Be
to tai universalus
maisto produktas, kurio gamyba paprasta ir nereikalaujanti dideli
snaud (Danilenko,
Jarien, 2005; Fenner, Thompson, 2005).
Daigint skl vartojimas yra pats seniausias sveikatos palaikymo
bdas, inomas jau
daugel met (Be ley, 997). Bustorf – Hirsch (1999) teigia, kad
daigintos sklos tai
natralus maistas išsiskiriantis gydomosiomis savybmis. Šis maistas
yra gyvas, tai vienintelis
atvejis, kada mes naudojame maistui gyv organizm, esant maksimaliai
aktyvioje fazje.
Gyvo organizmo savybs ir apsprendia šio produkto naudingum (p.
53).
Mokslininkai teigia, kad daiginti grdai bei sklos:
reguliuoja ir geba atkurti organizmo gyvybinius procesus, stiprina
imunitet,
saugo nuo vairi lig, veikia mediag apykait. Grd daigus
rekomenduojama vartoti
norintiems sumainti kno mas;
daigintose sklose esantys fermentai padeda organizmui pasisavinti
vairias
naudingsias maisto mediagas;
C, E) bei ferment;
daiguose gausu magnio, kuris padeda normalizuoti kraujo spaudim,
turi takos
cholesterolio kiekiui organizme.
11
Daiginti maistui galima daugel augal skl, taip pat ir riešutus.
Daniausiai
daiginami kvieiai, rugiai, lšiai, pupels, irniai, saulgros,
ridikliai (Wigmore, 986;
Danilenko, Jarien, 2005; Wigmore, 2013).
Daigintos sklos gali bti vartojamos kaip alternatyvus maisto
produktas. Jos
patrauklios ne vien tik išvaizda ar skoniu bei maistini savybi,
taiau taip pat ir dl
pakankamai paprasto, greito bei pigaus paruošimo. Daigintos sklos
yra didesns maistins
verts, nei nedaigintos (Price, 1988).
Senoviniuose šaltiniuose rašoma, kad jau 3000 m. pr. ms er Kinijoje
šiam tikslui
buvo naudojamos pupels mung, jos buvo valgomos kaip prastas maisto
produktas.
XVIII a. Keliautojas James Cook, ilg plaukiojim metu, komandos
racion
traukdavo daigint pupeli, kurios vitamino C turi tiek pat, kiek
citrina. Daigintos pupels
paddavo jreiviams išvengti skorbuto, kurio tuo metu išvengti buvo
beveik nemanoma
(Azoulay, 1998).
Praeitame šimtmetyje daigintas maistui sklas išpopuliarino
amerikiet Hipokrato
instituto Bostone kurja Ann Wigmore, gimusi Lietuvoje. Ji teigia,
kad daigai yra puiks
detoksikantai. Jie gerina mogaus imunin sistem, padeda iš organizmo
pašalinti laisvuosius
radikalus (Wigmore, 2014). Gydomosios daig savybs ypa naudingos
uterštoje aplinkoje
gyvenantiems monms. Daigai gerina krauj, atkuria nerv sistem taip
pat yra naudingi
audiniams ir kaulams. Regeneruojantis daig efektas mogaus knui
pasireiškia dl protein
ir maistingj mediag, kuri galima rasti tik gyvose lstelse (Adamit,
999).
Ann Wingmore pasekj gret gausjim Lietuvoje skatina jos vardo fondo
nariai
(Menas maitintis natraliai ir gyventi sveikai, prieiga per
internet: http://www.sveikata.org/).
Europoje šiuo alternatyviu maistu taip pat domimsi. Pavyzdiui
Lenkijoje
aprpinantis Varšuvos miesto rink, pagrindinis daigint skl tiekjas
yra S. Ziembinskis,
kurio kyje yra daiginamos ridikli, liucern, brokoli sklos taip pat
vairs daigint skl
mišiniai. Jo tvo kyje daigintos pupels mung didiuliais kiekiais
eksportuojamos
Vokietij.
Lietuvoje daiginti sklas ir tiekti rink vartotojams pirmieji pradjo
ekologiškai
kininkaujantys Grajauskai, gyvenantys Molt ir Panevio rajone. Šiuo
metu tiekiantys jas
Lietuvos ir Estijos maisto produkt rinkai. Lietuvoje daigint skl
paklausa nuolat auga
(Taraseviien, 2007).
Daiginti maistui galima vairi augal sklas (mieius, rugius, avias,
kvieius,
irnius, pupas, ridiklius, garstyias, vikius, lšius, kopstini
darovi, liucernas, dobilus,
rytini oiari ir kt.) gyvybingas sklas. Negalima daiginti maistui
bulvini šeimos augal
skl, nes juose kaupiasi toksin mediaga solaninas. Skirting rši
sklos pasiymi
skirtingomis savybmis, paskirtimi (Be ley, 997; Danilenko, Jarien,
2005).
Skirting rši sklos pasiymi ir skirtingomis skonio savybmis. Daigint
lši skl
skonis primena švieius aliuosius irnius. Mlyniedi liucern, mung
pupeli sklos yra
subtilaus ir švelnaus skonio. Oragi sklos turi truput kartok skon,
primenant salierus.
Skl daiginimo technologija susideda iš ši etap: aliavos (nedaigint
skl)
parinkimo, perrinkimo ir valymo, mirkymo, drkinimo, vdinimo,
tinkamos temperatros ir
apšvietimo parinkimo, sudygusi skl paruošimo laikymui ( pav.)
(Danilenko, Jarien,
2005).
Skl parinkimas daiginti
Vdinimas Drkinimas Sausinimas
Derlius, laikymas/ perdirbimas
13
Pasirenkant ir sigyjant sklas daiginimui reikia atkreipti dmes ne
tik j rš,
skonines savybes, bet ir tai, kokiam tikslui ir kokiomis slygomis
sklos buvo uaugintos ir
laikytos. Geriausiai tikt specialiai daiginimui paruoštos
sklos.
Norint pasiekti kokybišk rezultat, sklos turi bti:
nesuskilinjusios;
Hirsch, 1999).
Skl daiginimui yra naudojami vairiausi daiginimo bdai. Jos gali bti
daiginamos
plastikiniuose padkluose, moliniuose vazonliuose, plastikinse
statinaitse, moliniuose
dubenliuose, karšiui atspariose lkštse. Skl daiginimui taip pat
tinka ir kiti indai,
pavyzdiui, stiklainis. Jis vienas iš seniausi daiginimo bd ir
vienas iš paprasiausi, kur
naudoja pradedantys daigintojai. Šis metodas tinka daiginti visoms
pup ršims, grdams,
išskyrus glitnias sklas Visi daiginimo bdai yra skmingi ir visiems
reikalingos tos paios
slygos – šiluma, tamsa, drgm, grynas oras.
Šiuo metu specialiuose pardotuvse galima sigyti speciali daigintuv
(Larimore,
1993).
Pakankamai populiarus yra reto audinio daiginimo maišeliai su vertu
raišteliu. Jie gali
bti pasiti iš nailono, medvilns pluošto arba lino. Bet geriausiai
diginimui tinka lininiai
maišeliai, iš kuri puikiai nuteka vanduo, jie palaiko šilum, yra
tvirti. Maišelyje geriausiai
tinka daiginti lšius, pupeles mung, kvieius, rugius, sojas,
saulgras (Larimore, 1993).
1.2.3 pav. Maišelis skloms daiginti
Daiginant didesn skl kiek labai patogus yra „kibiro“ metodas. Tam
yra naudojami
du skirting dydi kibirai pagaminti iš plastiko, leidiami naudoti
maisto pramonje
(Danilenko, Jarien, 2005).
eldinamos pašarui. Šioje srityje Aleksandro Stulginskio
universitetas yra Europoje pionier.
Universiteto mokamajame kyje vykdomas demonstracinis mokslo ini ir
inovacins
sklaidos projektas "Daigint grd technologija pašar gamybai
gyvulininkysts kiuose"
2014 2015 metai.
Populiarjant daigintoms skloms, pradta domtis ne tik j skoninmis
savybmis,
taiau ir maistine verte bei chemini mediag pokyiais dygimo
metu.
Skl dengia lukštai, kuriuose daug verting jungini, mineralini
mediag ir
ferment. Visos šios maistingosios mediagos sukauptos ir saugomos
sklos gemale,
endosperme bei lukštuose kol, veikiant palankioms dygimui aplinkos
slygoms, skla
15
pabunda ir pradeda dygti. Gamtoje kiekvienai sklai išdygti bei
augti reikalinga šiluma,
deguonis ir drgm. Dygimo pradioje savo veikl pradeda sklose esantys
fermentai
(Schopter, 1995; Taraseviien, 2007).
Dygimas prasideda nuo skl brinkimo ir baigiasi skilialapi
pasirodym, o
daniausiai šaknels. Tuo metu sklose vyksta intensyvs mediag
apykaitos procesai:
lsteli struktriniai pasikeitimai, kvpavimas, makromolekuli sintez
ir pagaliau lsteli
tsimas bei dalijimasis. Po to pasirodo daigelis, kurio augimui
btinas atsargini mediag,
toki kaip baltym, angliavandeni ir riebal hidrolizs ir aprpinimas
metabolitais virsm
metu (Zielinski, et al., 2006).
Dygstanios (brinkstanios) sklos naudoja tik vanden ir deguon, o
visi kiti mitybos
elementai mobilizuojami iš pai skl. Šiame procese svarb vaidmen
vaidina metabolit
judjimas iš audini, kuriuose yra sukauptos atsargins mediagos
auganius (pagrindinius)
organus (, ., 982; Baskin, Baskin, 998).
Sausosios mediagos. Maistins verts pagerjimas skl daiginimo metu
pagrstas
sausj mediag kiekio kitimu jose. Šis procesas susijs su krakmolo ir
sacharid
oksidacijos ir redukcijos reakcijomis, vykstaniomis kvpavimo
proceso metu (M ikya et al.,
2001).
Dygimo proceso metu skloms kvpuojant, maja sausj mediag kiekis
ir
atsipalaidavusi energija naudojama kitiems metabolitiniams
procesams. Sausj mediag
nuostoliams skl dygimo metu takos turi skl ršys ir kiti daiginimo
veiksniai. Jo kiekio
majimas daugiausiai priklauso nuo kvpavimo intensyvumo, kuriam
didels takos turi
fermentai (Wigmore, 1986).
ali pelenai. Pelen kiekis augal lstelse svyruoja nuo 0, iki 5%
alioje
mediagoje. Pelen sudtyje esantys mineraliniai elementai yra metal
oksid, sulfat,
chlorid, fosfat, nitrat ir kit drusk formoje. vairi augal rši
sklose vyraujani
mineralini element sudtis skiriasi. Taiau daugumoje skl didiausi
kiekiai randami
kalio, kalcio, magnio, geleies, fosforo, sieros, azoto
(Taraseviien, 2007).
Riebalai. Apie 90% vis skl sudties pagrindin atsargin mediaga yra
riebalai.
Jiems priklauso vairios struktros organiniai junginiai, pasiymintys
viena bendra savybe
jie netirpsta vandenyje, bet gerai tirpsta organiniuose
tirpikliuose.
Daigintose sklose vyrauja nesoiosios riebal rgštys, kuri mogus su
maistu turi
gauti gerokai daugiau nei iš msos ar kit produkt, turini soij
riebal rgši.
Daugiausia augalini riebal susikaupia saulgr (44,3 proc.), aguon
(38,8 57 proc.) ir
lin, molig (34,4 proc.) sklose. Mokslininkai pripasta, kad omega 3
polinesoiosios
riebal rgštys apsaugo nuo aterosklerozs ir širdies ritmo sutrikimo,
depresijos, reguliuoja
16
organizme, kraujo spaudim ir krešjim. Geriausias omega 3 riebal
rgši šaltinis 2
dienas daigintos lin sklos (Oloyo, 2004)
Riebalai yra vienas iš svarbiausi skl atsargini mediag ir j
skilimas skloms
dygstant pirmiausiai, trigliceridai hidrolizuojami lipazi, po to
atsipalaidavusios riebal
rgštys skyla, o susiformav fermentai toliau yra oksiduojami arba
Krebso cikle virsta kitais
junginiais (Bewley, 1997).
Baltymai. Baltymai yra svarbi skl gemalo rezervini mediag grup.
Daug
baltym yra aleurono sluoksnyje. Baltyminiai kneliai turi dar ir
nebaltymini komponent:
fosfat, kalio, kalcio ir magnio (Oloyo, 2004; Benguo et al.,
2011).
Dygstaniose sklose kinta baltym kiekis bei j kokyb. Iš suskaidyt
riebal,
krakmolo ir cukr sintetinami besivystaniam daigui reikalingi
baltymai (Oloyo, 2004).
Augaliniai baltymai kuriuose yra daugiausiai nepakeiiam aminorgši,
patys
kokybiškiausi iš gamtoje identifikuot baltym. mogus su maistu turi
gauti devynias
nepakeiiamas aminorgštis, kuri organizmas negali pats pasigaminti:
histidino, valino,
triounino, triptofano, metionino, lizino, fenilalanino, leucino,
izoleucino. Net vienos
nepakeiiamos amino rgšties trkumas turi nema tak mogaus organizmui,
vykstantiems
jame gyvybiniams procesams, o daigintos maistui sklos yra turtingos
vis organizmui
reikaling aminorgši (M ikya et al., 2001).
Daugiausiai baltym turi sojos, griki, kanapi sklos, bolivins
balandos (quinoa),
molig sklos ir kt. Ši skl vartojimas gali patenkinti organizmo
poreikius daugeliui
bioaktyvij mediag (Kordušien, 20 0).
Flavonoidai. Flavonoidai – fenolio jungini augaliniai pigmentai.
Flavonoidai
suteikia augalui spalv, aromat ir skon (Andersen, Markham, 2006).
Pagrindiniai iš j yra
antocianai – uogas nudao violetine, raudona spalva, blyškiai
geltonai – flavonai, geltonai –
flavonoidai, bespalviai yra flavononai, katechinai, taiau, lengvai
oksiduodamiesi, gauna
vairiausi atspalv. Polifenolins mediagos formuoja vaisi ir uog
skon: aitr suteikia
flavonoliai ir j dariniai, o kart – flavononai. Dl kari ir aitri
mediag susiformuoja
specifinis skonis, kiekvienos vaisi ar uog ršies yra skirtingas (
., 2011;
Jarien, Danilenko, 20 2).
biosintezei reikalingi cheminiai elementai, susiformav juose
fotosintezs metu (Sullivan,
2002).
17
Antocianai augal iedams, vaisiams ir lapams suteikia nuo gelsvai
rausvos ar
raudonos spalvos iki violetins ar tamsiai mlynos. Uogos ir vaisiai
yra didiausias natralus
antocian šaltinis. Daniausiai jie kaupiami vaisi odelje, taiau
randami ir vaisi
minkštime, taip pat šaknyse, šakniagumbiuose ar svognuose.
Taip pat svarbu tai, jog antocianai dl nemalonaus skonio atbaido
gyvnus. Dl
gynybinio mechanizmo, antocian sintez gali suaktyvti dl
jonizuojanios radiacijos, kuri,
kaip ir UV spinduliai, gali paeisti DNR (Mazza, Minaiti,
993).
Pastaruoju metu ištirta vairi ekologišk veiksni taka antocianin
pigment
kaupimuisi augaluose. Labiausiai ištirtas šviesos, temperatros,
mineralins mitybos ir teršal
poveikis, taip pat intensyvaus augimo ir senjimo laikotarpiai,
lydimi antocianin pigment
susidarymu (, ., 2011).
Daugiausiai antocian yra Vitaceae (Vynmediniai) ir Rosaceae
(Eršktiniai) šeim
valgomuose augaluose – vynuogse, vyšniose, slyvose, avietse,
braškse, mlynse,
obuoliuose, persikuose ir t. t. Taip pat antocianai randami ir
Solanaceae (Bulviniai)
(baklaanas), Saxifragaceae (Uolaskliniai) (raudonieji ir juodieji
serbentai), Cruciferae
(Krymaiediai) (raudonasis kopstas) šeim augaluose. Taip pat j
randama daigintose
bolivinse balandose, liucern, lši, burokli sklose (Jackman, Smith,
1996).
Leikoantocianai. Leikoantocianai taip pat yra svarbs antioksidantai
mogaus
organizmui. Dideli j kiekiai bna olini augal generatyviniuose
organuose ir lapuose,
ymiai maiau – stiebuose ir šaknyse. Ši mediag randama daigintose
liucern, bolivinse
balandose, mung pupeli sklose (Yamaguchi, 1991).
Katechinai. Kita didel flavoniod grup – tai mlynieji, alieji ir
geltonieji
katechinai.
junginiai. Šioms natralioms mediagoms bdingas slopinantis dirginim
ir lokalus
nuskausminantis poveikis. Jie svarbs dl to, kad padeda ilgiau
išsaugoti jaunyst ms
organizmui. Taip pat katechinai – gera širdies ir kraujagysli
sistemos apsauga, jie ukerta
keli osteoporozs ir antrojo tipo cukrinio diabeto atsiradimui,
sumaina vio rizik, slopina
udegim, plini susidarym, bakterij skverbimsi ir plitim.
Gausiausiai katechin yra ankštiniuose augaluose, bukuose, pušyse,
viriuose,
aliojoje arbatoje, daigintose mung pupelse, valgomuosiuose lšiuose,
bolivini baland
sklose (Rulinskas, 20 ; Rashidinejad et al., 2013).
monms susidomjus skl daiginimu maistui, mokslininkai pradjo tirti j
chemin
sudt, kokyb bei bioaktyvi mediag kiek. Sintetiniai vitaminai negali
atstoti t, kurie
18
randami natraliose maisto produktuose, nes pastarieji savo sudtyje
turi savit chemini
jungini, suteikiani jiems specifini savybi, kuri susintetinti
nemanoma.
Vitaminai ypatingai biologiškai aktyvs junginiai, ir organizmui
reikalingi labai
maais kiekiais (Peavy, Peary, 998; Danilenko, Jarien, 2005).
Vitaminas C. Vienas iš svarbesni mogui yra vitaminas C. Yra inoma,
kad šis vita-
minas organizme nra sintetinamas arba sintetinamas labai maais
kiekiais, tad jo reikia gauti
su maistu. Jis dalyvauja angliavandeni bei baltym apykaitoje,
didina organizmo atsparum
vairioms infekcinms ligoms. Kai organizmas vitamino C gauna
pakankamai, geriau
virškina, maja kraujagysli sieneli pralaidumas, lengviau
pasisavinama geleis, be to, tada
mogui maiau alingi nitratai, taip pat apsaugo kitus vitaminus nuo
oksidacijos
(Taraseviien, 2007; Kordušien, 20 0; Danilenko et al. 2013).
Daiginant sklas, keiiasi vandenyje tirpi vitamin kiekis. Jis
daniausiai priklauso
nuo skl ršies.
Pastebta, kad nedaigintose grdini ir ankštini augal sklose, kuriose
gausu
baltym ir angliavandeni, nebuvo nustatyta vitamino C. Yra rodyta,
jog prasidjus dygimo
procesui, visose sklose atsiranda nemai šio vitamino kiekiai, taip
pat padidja ir karoteno,
vitamino E bei kit bioaktyvi mediag.
Buvo atlikti tyrimai su α-ketoglutarins, gintaro, vyno, oksalo,
obuoli ir citrin
rgšties 0,005 M koncentracijos tirpal panaudojimu 7 9 dieni miei
daigeli (daigintus
48 valandas tamsoje) drkinimui, laikant juos 6 val. tamsoje ir 6
val. šviesoje (fluorescencin
lempos su LCD 40), kad vertinti j tak vitamino C gaminimuisi. Vyno
rgšties tirpale
šviesoje vitamino C lapuose pasigamino 2,5 karto daugiau, lyginant
su gliukozs tirpale 2
kartus, vandenyje tik 38%. Vyno rgšties, gliukozs teigiamas
poveikis vitamino C
biosintezi, buvo tik šviesoje.
Taip pat rodyta, kad biosintezs metu vitamino C gamybai naudojama
gliukoz
(x, 997; Peavy, Peary, 998; Danilenko, Jarien, 2005).
Geriausi vitamino C šaltiniai yra daiginti lšiai, liucernos, pupels
mung, kopstai,
kvieiai (Marten, 2003).
Vitaminas P. Vitaminas P – svarbus elementas vitamino C veiklai
organizme skatinti,
maina kraujagysli trapum ir laidum, teikia joms elastingumo. Taip
pat didina organizmo
atsparum deguonies trkumui, radiacijos poveikiui, maina
cholesterolio kiek kraujyje,
aizd kraujavim. Vitamino P yra daugelyje maisto produkt, ypa
kepenyse, uvies
produktuose, griki kruopose, riešutuose, irniuose, daigintose
pupelse, valgomuosiuose
lšiuose, liucernoje (Burda, Oleszek, 200 ).
19
Sklos skmingai sudygtsta, jei yra palankios aplinkos salygos. Joms
yra reikalingas,
vanduo, tinkama temperatra. Daugumai skl dygimui taip pat yra
reikalingas deguonis
(Baskin, Baskin, 1998).
Skl dygimas gemalo pabudimas iš ramybs bkls, jo atsinaujinimas,
esant
palankioms slygoms.
Vanduo. Vanduo yra vienas iš svarbiausi veiksni, takojani skl
dygim. Jis
btinas ferment ir mitochondrij aktyvinimui bei kitiems
fiziologiniams procesams
(Taraseviien, 2007).
Pirmuoju etapu vandens sunaudojimas yra tik fizinis procesas. Visos
nedaigintos
sklos, gyvybingos ar negyvybingos, visvien sugers drgm. Šis
procesas vadinamas
brinkimu. Bringstant vanduo skverbiasi pro sklos luobel ir
absorbuojamas gemalo. Po to
prasideda vystymosi procesas, šioje fazje vandens geriama nedaug
(Bradford, 1995). Kai
sklos sisavina pakankamai vandens, pradeda pasirodyti pirmasis
matomas daigumo enklas,
šaknels pradeda prasiskverbti pro sklos luobel. Po to, daigai
vystosi greiiau ir toliau yra
reikalingas nemaas kiekis vandens.
Vandens sugrimas yra esminis ingsnis skl dygime, bet sklos negali
"sksti"
dideliame vandens kiekyje, nes po kiek laiko jos prads pelyti
(Baskin, Baskin, 998).
Temperatra. Temperatra turi ne tik didels takos skl ramybs tarpsnio
trukmei,
taiau taip pat stipriai takoja ir pat j dygimo proces (Fenner,
Thompson, 2005).
Visoms skloms yra reikalinga aukštesn ar emesn temperatra, kuriai
esant jos
sudygsta. Optimali temperatra (apie 25ºC), leidia skloms sudygt per
trumpiausi laik
(Schopter, 1995). Optimali skl dygimo temperatra priklauso nuo j
genetins prigimties.
Nedidelis temperatros padidjimas spartina skl sudygim.
Esant emesnms temperatroms, kai kuri augal rši sklose sultja
ferment,
sintetinani naujus btinus junginius, veikla (Taraseviien,
2007).
Deguonis. Visiems biologiniams procesams btinas deguonis. Skl
dygimo proceso
metu, daigo augimo periodu deguonis reikalingas kvpavimo procesui,
taiau kai kuri augal
sklos gali sudygti be deguonies (Baskin, Baskin, 1998).
Skl kvpavimo intensyvumas priklauso nuo temperatros, vandens
kiekio, lsteli
struktros.
Dygimo procesui reikalingas daug didesnis deguonies kiekis nei
tolesniam augalo
augimui (Taraseviien, 2007). Paprastai skl daigumas sumaja, kai
anglies dioksido
20
kiekis yra didesnis u normal atmosferos lygio arba jei deguonis yra
visas išeikvotas
(Baskin, Baskin, 1998).
drkinimui naudojamas ne tik vanduo, bet ir augal ištrauk tirpalai.
Eksperimente buvo
naudojami asiklio bei dilgli tirpalai.
( 997) savo tyrimuose nustat, kad oksalo rgštis kaip ir vyno,
gintaro ir α-
ketoglutarato gali bti naudojama kaip vitamino C gaminimosi
skatinimo elementas. Ms
eksperimente buvo naudojami asliklio bei dilgli tirpalai.
Asiklio. Dirviniai asikliai (Equisetum arvense L.) aptinkami
dirbamuose laukuose,
pievose, šlaituose, pamiškse, daniausiai ir gausiausiai tokiose
vietose, kur negiliai yra
gruntiniai vandenys. Nusausintuose laukuose dirvini asikli
šakniastiebiai kartais ukemša
drenao vamzdius, neleidia nutekti vandeniui.
Dirvini asikli sudtis labai skiriasi nuo daugelio kit augal
sudties, nes juose yra
silicio oksido, karotino, vitamino C, nikotino.
Augalo vandens ištraukos pasiymi stipriomis sutraukiamosiomis
savybmis. Taip pat
jos padeda atsinaujinti jungiamiesiems audiniams, didina j
elastingum, vairs asiklio
tirpalai skatina augim (Curran et al., 2000).
Dilgli. Didioji dilgl (Urtica dioica L.) – visiems gerai inomas,
daugiametis,
dilglini šeimai priklausantis olinis augalas.
Ji mgsta derling dirvoem, auga drgnuose miškuose, patvoriuose,
soduose,
pakelse, pievose, krmuose.
mineralini mediag (varis, silicis, siera, geleis, kalcis, kalis,
magnis), sacharid, baltym,
vitamino C, vitamino B, tanid, ferment, acto rgšties, sviesto
rgšties.
Gydomosiomis savybmis pasiyminti dilgl plaiai naudojama medicinoje.
Ji turi
mediag, didinani kraujo krešum, todl dilgle galima gydyti vairios
kilms
kraujavimus, taip pat, kaip ir asiklis, dilgli ištraukos skatina
skl ir augal dygim (Bisht,
et al., 2012).
2.1. Tyrimo vieta, objektas ir slygos
Eksperimentas buvo atliktas 2012 – 2013 metais Aleksandro
Stulginskio universitete
Agronomijos fakulteto ems kio ir maisto moksl institute.
Eksperimento objektas – maistui daigintos (mlynieds liucernos
(Medicago sativa
L.), valgomj lši (Lens culinaris L.), mung pupeli (Vigna radiate
L.), bolivins balandos
(Chenopodium quinoa L.)) sklos.
Daiginimui naudotos lenk firmos “Vilmorin” Ø 20 cm litro talpos 70
% etilo spirito
tirpalu dezinfekuoti daigintuvai (2.1.1 pav.). Daigintuvus sudaro
vandens pertekliaus
rinktuvas, trys daiginimo dubenliai ir dangtelis. Daiginimo dubenli
dugnai rifliuoti.
Vandens pertekliui pašalinti rengtas vieno taško sifoninis drenaas.
Daigintuve galima
daiginti vairaus smulkumo sklas. Jam nereikalingas papildomai
filtrinis popierius. Sklos
buvo daigintos 72 val. tamsioje 22 ºC temperatros vdinamoje
patalpoje.
2. .4 pav. Daigintuvas skl daiginimui
ASU, 2013
Daiginimui imta po 100 g. skl. Prieš daiginim sklos buvo kruopšiai
perrinktos,
pašalinant šiukšlines bei suskilusi skl priemaišas. Po to jos
mirkytos 2 val. keturis kartus
didesniame tirpalo kiekyje nei skl tris (santykis :4). Po 2 val.
tirpalai nuo skl buvo
nupilti ir sklos nuvarvintos per sietel, kad jos likt drgnos, bet
ne šlapios.
22
Tris paras (72 valandas) daigintuvuose esanios sklos buvo kas 24
val. drkinamos.
Kiekvien kart drkinimui buvo naudojama, kiekvienam daigintuvui
(variantui), pus litro
(asikli, dilgli ir vandens) tirpalo. Eksperimentas buvo atliktas
trimis pakartojimais.
Tirpal ruošimui buvo naudojamos sigytos vaistinje dilgli lap ir
dirvinio asiklio
arbatols.
Tirpalo ruošimas: 00 g. arbatoli buvo uplikoma 0 litr verdanio
vandens.
Turinys buvo pavirinamas por minui ir paliekamas kol atauš.
Kontroliniame variante buvo
naudojamas vandentiekio vanduo.
Po 72 valand iš sudaigint skl buvo sudaryti po 50 g ir 30 g mginiai
j cheminei
sudiai nustatyti.
Viena dalis 50 g (kiekvieno varianto) tirta Aleksandro Stulginskio
universitete, Maisto
aliav, agronomini ir zootechnini tyrim laboratorijoje. Kita dalis
(po 30 g kiekvieno
varianto) Baltijos Federalinio Emanuelio Kanto vardo universiteto
antioksidant
laboratorijoje.
B veiksnys – skl drkinimo tirpalai:
1. kontrol (vanduo);
23
ASU, 2013
laboratorijoje (2.3.3 pav.).
Standartiniais metodais nustatyta:
sausj mediag kiekis (%) – diovinant mginius 05 o C temperatroje
iki
nekintamos mass (LST ISO 75 :2000);
ali pelen kiekis (%) – gravimetrijos metodu, tiriam mediag sausai
sudeginus
(Januškeviius, Mikulionien, 2006).
ali riebal kiekis (%) – Soksleto metodu (Methodenbuch – VDLUFA,
1983 –1999);
alios lstelienos kekis (%) – Henebergo – Štomano metodu
(Methodenbuch
VDLUFA, 1983-1999);
24
vitamino C kiekis (mg 100 g -1
) – Murri titrimetriniu metodu ( et al., 972).
vitamino P kiekis (mg 100 g -1
) – pagal Yashin ir Chernousova (2007) metod.
Antioksidacini jungini kiekiai daigintose maistui sklose nustatyti
Baltijos
Federaliniame Emanuelio Kanto vardo universitete (Kaliningradas,
Rusija).
Tyrim duomenys vertinti dviej veiksni dispersins analizs metodu.
Apskaiiuotas
maiausias esminis skirtumas (R05AxB), panaudojant kompiuterin
program DISVEG iš
paketo „SELEKCIJA“. Koreliacinio ryšio analiz apskaiiuota „STAT for
EXCEL“ programa
iš paketo „SELEKCIJA” (Tarakanovas, Raudonius, 2003).
Magistro (II studij pakopos) darbas buvo atliktas vadovaujantis
Aleksandro
Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto magistro (II studij
pakopos) baigiamojo
darbo ruošimo ir forminimo metodiniais nurodymais, skirtais
Agronomijos fakulteto
Agronomijos krypties studentams (Pupalien ir kt., 20 2).
a b
c d
2.3.3 pav. Eksperimente 72 val. daigintos (kontrolinis variantas)
mung pupeli (a), valgomj
lši (b), mlynieds liucernos (c), bolivins balandos (d) sklos
ASU, 2013
3.1. Daigint skl chemin sudtis
3. . . Sausosios mediagos
Sausj mediag netektis daiginamose sklose susidaro dl krakmolo ir
sacharid
oksidacijos kvpavimo proceso metu. Skloms kvpuojant išsiskiria
energija, reikalinga j
padidjusiam metabolitiniam aktyvumui, o išsiskyrs anglies
dvideginis lengvai pasišalina iš
skl (Chavan, Kadam, 989).
ASU, 2013m.
Šis eksperimentas parod, kad esmingai maiausias sausj mediag kiekis
buvo
sukauptas daigintose mlynieds liucernos sklose, lyginant visus
daigint skl variantus
tarpusavyje(3.1.1.1 pav.). Mlynieds liucernos drkintos vandeniu,
sausj mediag
sukaup 7,57 %, asikli tirpalu 1,1 % daugiau nei vandenyje, o sklos,
drkintos
daiginimo metu dilgli tirpale taip pat sukaupe 2,5 % daugiau sausj
mediag, lyginant su
kontrole, taiau šie skirtumai neesminiai.
26
Mung pupels lyginant su kontrole (26,83 %), esmingai didiausi sausj
mediag
kiek sukaup drkintos dilgli tirpalu 3 ,57 %, asikli tirpalu 3 ,8
%.
Valgomieji lšiai, bolivins balandos, kurios buvo drkintos asikli,
dilgli bei
vandens tirpalu, sausj mediag sukaup panaš kiek. Valgomuosiuose
lšiuose ši
mediag buvo truput daugiau. Šiose daigintose sklose sausj mediag
kiekis svyravo
nuo 31,88 % iki 33,49 %, bolivinse balandose 29,62 % iki 32,48
%.
Tirpal poveikis visoms tirtoms skloms buvo teigiamas, išskyrus mung
pupeli
kontrol, kurioje j buvo apie 5% ir šis skirtumas buvo
esminis.
Remiantis . Taraseviiens (2007) atliktais tyrimais vandenyje
daigintos mlynieds
liucernos sklos sausj mediag sukaup ,04 %, o maistui daigintos
valgomj lši
sklos 32,5 % (p. 44). Kit mokslinink duomenimis daigintos mlynieds
liucernos
sklos sukaup j 12,54 % (Plaza et al. 2003).
Ms eksperimente vandenyje (kontrolje) daigintos mlynieds liucernos
bei
valgomojo lešio sklos sukaup panaš sausj mediag kiek kaip ir kit
mokslinink
atliktuose tyrimuose.
1998).
Ms eksperimentas (3.1.2.2 pav.) parod, kad daigintos bolivini
baland sklos
sukaup esmingai maesn ali pelen kiek lyginant su kitomis
daigintomis sklomis.
Drkintos vandeniu daigintos bolivins balandos sukaup 2, 9 %, asikli
tirpalu 2,36 %, o
dilgli tirpalu 2,5 % ali pelen.
Esmingai didiausi ali pelen kiek sukaup daigintos mlyniedi liucern
sklos
lyginant su bolivins balandos, valgomj lši, mung pupeli daigintomis
sklomis.
Mlyniedi liucern sklose ali pelen kiekis svyravo nuo 3,79 % iki
4,17 %.
Drkinamieji tirpalai turjo esming tak ši mediag kaupimuisi
daiginamose mlynieds
liucernos sklose.
asikli (2,97 %) bei dilgli (3,06%) tirpalu, lyginant su kontroliniu
variantu.
Daiginant mung pupeli sklas, nustatyta, kad esming poveik ali pelen
kiekiui
turjo asikli tirpalas.
teigiam tak ali pelen kiekio kaupimuisi maistui j daiginimo
metu.
3.1.2.2 pav. ali pelen kiekis maistui daigintose sklose
ASU, 2013 m.
Literatroje nurodoma, kad nedaigintose valgomuosiuose lšiuose bta
apie 2,8 %
ali pelen, o mlyniedse liucernose 3,3 % (Iqbal et al., 2006).
Dygstant valgomj
lši skloms ali pelen kiekis svyruoja nuo 2,8 % iki 2,64 %, o
daigintose mlynieds
liucernos sklose 3,0 % 2,95 %. (Taraseviien, 2007). Kitas
mokslininkas nustat, kad
ali pelen kiekis maja dygstaniuose irniuose, mung pupelse,
valgomuosiuose lšiuose,
mlyniedse liucernose (Camacho, 1992).
riebaluose tirpiais vitaminais, nepakeiiamomis riebal rgštimis
(Taraseviien, 2007).
Tyrimas parod (3.1.3.1 pav.), kas esmingai didiausias ali riebal
kiekis buvo
nustatytas daigintose maistui mlyniedi liucern sklose (4, % 4, 9
%). Daigintos
mlyniedi liucern sklos drkintos asikli tirpalu sukaup 4,19 %, o
daigintos vandenyje
(kontrol) 4, %, dilgli tirpale 3,98 % ali riebal kiek.
Daigintose valgomj lši bei mung pupeli sklose ali riebal kiekiai
buvo
esmingai maesni.
rastas dilgli tirpalu drkintose sklose (3,8 %), lyginant su
kontrole (3,58 %).
Bendrai, drkinimo tirpalai ymaus ir esmingo poveikio ali riebal
kiekio
kaupimuisi neturjo.
ASU, 2013m.
Atlikt mokslinink bandym rezultatuose nurodoma, kad dygstaniose
sklose ali
riebal kiekis maja, pvz. mung pupelse, valgomuosiuose lšiuose,
mlyniedse
liucernose, avinirniuose (Kylen, McCready, 1975; Camacho et al.,
1992; Mubarak, 2005).
Svarbi skl gemalo rezervini mediag grup yra baltymai, kurie sklose
telkiasi
baltymini kneli pavidalu (Schopter, 995).
3.1.4. ali baltymai
Daigintose sklose esantys baltymai skatina lsteli ir audini
dalijimsi bei
atsinaujinim (Taraseviien, 2007).
Atlikus tyrimo duomen analiz pastebta, kad maiausias kiekis ali
baltym,
lyginant tarpusavyje visas daigintas maistui sklas, buvo sukauptas
daigintose bolivins
balandos sklose (3.1.4.3 pav.).
% 8,66 %. Asikli ir dilgli tirpaluose drkintose sklose j kiekis
beveik nesiskyr.
Kitos tirtos daigintos sklos pasiymjo 30 % didesniu ali baltym
kiekiu. Lyginant
visas daigintas sklas tarpusavyje su j kontroliniais variantais ali
baltym kiekis skyrsis
neymiai. Iš to seka, kad ali baltym kiekiui drkinimui naudoti
tirpalai nei neigiamos nei
teigiamos takos neturjo.
29
kiekius (13,91 % 5,6 %).
daigintose sklose.
Nurodoma, nors baltym kiekis ankštinse sklose yra pakankamai
didelis, bet j
baltym kokyb yra ema. Tai buvo susieta su dviem veiksniais: sieros
trkumu kurios
sudtyje yra amino rgši ir toksinin, toki kaip tripsino, saponino,
ftalat poveikiu
(Barroga et. al. 1985).
ASU, 2013 m.
Ghorpade ir Kadam ( 989) savo tyrimuose pastebjo, kad daiginimas
neymiai takoja
ali baltym kiek vairiose ankštini augal sklose (p. 75). Kitas
mokslininkas nustat,
kad daiginimo metu baltym kiekis Phaseolus vulgaris ir Cajanus
cajan sklose statistiškai
esminiai nesikeiia, lyginant su nedaigintomis sklomis (Sangronis et
al., 2004).
3.1.5. alia lsteliena
mediagoje. Virškinimo fermentai lstelienos neskaido, todl
organizmas jos nepasisavina.
30
Baskin, 1998).
Eksperimente buvo nustatyta (3.1.5.4 pav.), kad mlynieds liucernos
sklose
lyginant su kontrole, esmingai didiausias aliosios lstelienos
kiekis buvo nustatytas, kai
sklos buvo drkintos dilgli tirpalu (8,57 %) tai yra 0,5 proc. vnt.
daugiau u kontrol.
Mung pupelse lyginant su kontrole esmingai didiausias aliosios
lstelienos kiekis
buvo nustatytas, kai sklos buvo drkinamos asikli tirpalu (5,37 %).
Dilgli tirpalu
drkintos mung pupels sukaup tik 0,17 % lstelienos daugiau negu
kontroliniame variante.
Analizuodami valgomj lši tyrim duomenis nustatme, kad esmingai
maiausias
aliosios lstelienos kiekis lyginant su kontrole buvo dilgli tirpalu
drkintose sklose 5,22
%. Asikli tirpalu drkintose sklose šios mediagos buvo 0,2 proc.
vnt. didesnis kiekis nei
j kontroliniame variante.
panašus visuose variantuose.
Lyginant su kontrole, tirpalai dar teigiam esmin tak alios
lstelienos kiekio
didjimui visose tirtose sklose, išskyrus valgomuosius lšius, kai
dilgli tirpalas maino jos
kiek.
ASU, 2013 m.
Literatroje yra peteikti duomenys, kad daiginimas neigiamai takoja
tirpias maistini
skaidul frakcijas. Taip pat nurodo maistini skaidul kiekio sumajim
daigintuose
avinirniuose bei pupelse (Veena et al., 1995; Chitra et al.,
1996).
3.1.6. Antocianai
Antocianai priklauso flavonoid grupei, kurie yra randami vaisiuose,
darovse bei
daigintose sklose. Jie augalams teikia ryškiai raudon bei mlyn
spalv. Lyg šiol, gamtoje
identifikuojama daugiau kaip 635 antocian (Jian, Giusti,
2010).
3.1.6.5 pav. Antocian kiekis maistui daigintose sklose
E. Kanto universitetas, 2013 m.
Lyginant su kontroliniu variantu esmingai didiausias antocian
kiekis buvo bolivins
balandos dilgli ir asikli tirpalu drkintose sklose. Drkinant sklas
asikli tirpalu
antocian kiekis siek 7,35 %, o dilgli 8,67 % (3.1.6.5 pav.).
Šis, pastarj mediag kiekio padidjimas, matomai, buvo metabolizmo
eigoje
paskatintas kai kuri asiklyje esam jungini, toki kaip silicio
oksidas, vitaminas C. Šie
bioaktyvus junginiai dalyvauja ne tik metabolizme, taiau dar padeda
atsinaujinti
jungiamiesiems audiniams ir skatina augim (Curran et al.,
2000).
Daigintose mlyniedi liucern sklose esmingai didiausias antocian
kiekis buvo
nustatytas asikl tirpale drkintose daiginamose sklose (8,39 %),
lyginant su kontroliniu
32
antocian kiekis negu kontrolinio varianto sklose.
Daigint valgomj lši bei mung pupeli sklos sukaup esmingai
maesnius
antocian kiekius negu daigintos visais tirtais variantais bolivins
balandos bei mlyniedes
liucernos daigintos maistui sklos, nors visos trys tirtos ršys
priklauso ankštini
(Leguminosae) augal grupei.
antocian kaupimuisi, išskyrus dilgli neesmin poveik mung
pupelms.
Mokslininkai tiriantys antocianus, teigia, kad j kiekis augaluose
bei j sklose
priklauso nuo aplinkos veiksni: šviesos, jos intensyvumo ir bangos
ilgio, o mlyni ir UV
spinduliai – patys efektyviausi; temperatros, vandens ir
angliavandeni kiekio; azoto, fosforo
ir boro koncentracijos augal augimo metu (Jackman, Smith,
1996).
Pastaruoju metu ištirta vairi ekologišk veiksni taka antocianin
pigment
kaupimuisi augaluose. Labiausiai ištirtas šviesos, temperatros ,
mineralins mitybos, ir
teršal poveikis, taip pat intensyvaus augimo ir senjimo
laikotarpiai, lydimi antocianin
pigment susidarymu ( ., 2011).
Ms eksperimente panaudoti daiginam skl drkinimui asiklio ir dilgli
tirpalai,
kurie skatino antocian kaupims arba j kiekio nemaino, išskyrus mung
pupeles ir
mlyniedes liucernas drkintas dilgli tirpalu.
3.1.7. Leikoantocianai
Leikoantocianai yra svarbs mogaus organizmui. Dideli j kiekiai bna
olini
augal generatyviniuose organuose ir lapuose, ymiai maiau –
stiebuose ir šaknyse.
Maksimalus kiekis nustatomas augalo ydjimo metu ir maiausias –
vaisi brendimo
tarpsnyje (Yamaguchi, 1991).
Daiginamiems maistui valgomiesiems lšiams ir mung pupelms
drkinamieji asikli
ir dilgli tirpalai leikoantocian kaupimuisi turjo neigiam poveik.
Stipresnis buvo dilgli
tirpalo, jis esmingai maino šio junginio kiek net 2 ,04 proc.
vnt.
33
leikoantocian kiekis buvo nustatytas asikli tirpal drkintose sklose
,86 proc. vnt, o
dilgli tirpalu 5,6 proc. vnt. didesnis nei kontroliniame
variante.
3.1.7.6 pav. Leikoantocian kiekis maistui daigintose sklose
E. Kanto universitetas, 2013m.
Iš tirt keturi rši skl, bendrai didesnu leikoantocian kiekiu
išsiskyr valgomj
lši bei mung pupeli daigintos maistui sklos. Per pus maesn j kiek
sukaup bolivins
balandos.
liucernos ir bolivins balandos daigintose sklose, tuo tarpu
valgomuosiuose lšiuose ir mung
pupelse t kiek maino.
Katechinai yra organiniai junginiai, turintys stipri antioksidacini
savybi. Jie taip
pat apsaugo širdies ir kraujagysli sistem, padeda išvengti
osteoporozs ir II tipo cukrinio
diabeto. Katechin turintys produktai apsaugo organizm nuo vio,
sumaina augli rizik
( , 20 2).
34
sklose taip pat buvo 47,51 % didesnis katechin kiekis negu
kontroliniame variante
(3.1.8.7).
Tiriant valgomuosius lšius, nustatyta, kad skl drkinimui naudoti
tirpalai katechin
kiek maino. Dilgli tirpalu 46 proc. vnt. negu variante drkintu
vandeniu.
Lyginant su kontrole mung pupelse esmingai didiausias katechin
kiekis buvo
asikli tirpalu drkintose sklose 95,07 %, o esmingai maiausias
dilgli tirpalu
drkintose sklose 45,47 %.
sklose, išskyrus dilgli tirpalo neigiam poveik mung pupeli ir
valgomj lši skloms.
3. .8. 3 pav. Katechin kiekis maistui daigintose sklose
E. Kanto universitetas, 2013 m.
Moksliniuose šaltiniuose akcentuojama, kad daugiausiai katechin
turi daigintos
pupels ypa skl luobelje. Panašs j kiekiai yra randami arbatoje,
vyne bei šokolade.
Katechinai turi aukšt antioksidacin aktyvum, kuris apima radikal
neutralizacija
(Barroga, et. al. 1985; Rice Evans et al. 1995).
Ms tyrimai taip pat pagrindia šiuos tyrimus, nes vidutiniškai
daugiausiai katechin
sukaup mung pupels ir j kiekiu neatsilieka valgomieji lšiai.
35
Vitaminas C yra vandenyje tirpus vitaminas, kuris reikalingas
mogaus organizmo
normaliam augimui ir vystymuisi. Jis yra reikalingas augimui,
atstatyti audiniams, gydyti
aizdas, palaiko kaul stuktr (Douglas et al., 2007).
Rus mokslininkai rod, kad skloms dygstant net tamsoje, daigeliuose
gaminosi
vitaminas C. Pirmomis dienomis jos kiekis didjo iki tam tikros
ribos, o po to majo.
Manoma, tai yra susij su prasidjusia maisto mediag resurs skloje
stoka. Tap pat
manoma, kad vitamino C kaupimuisi reikalinga šviesa. Šviesoje
etiliuoti daigeliai vitamino C
kaupimosi metu taip pat kaupe alius pigmentus, todl jo kaupimosi
procesas buvo siejamas ir
su šviesa (x, 997).
E. Kanto universitetas, 2013 m.
Atlikus vitamino C tyrim analiz buvo pastebta, kad tarp tirt
daigint skl,
esmingai maiausi (10,14 mg 100 g -1 13,86 mg 100 g
-1 ) jo kiek sukaup bolivins
balandos.
Likusios tirtos sklos šio vitamino sukaup atitinkamai: valgomieji
lšiai 15 %,
mung pupels 7 %, mlynied liucerna 25 % daugiau (3.1.9.8
pav.).
Valgomuosiose lšiuose drkintuose asikli tirpalu vitamino C kiekis
siek 24, 68 mg
100 g -1 , o dilgli tirpale truput daugiau 24, 87 mg 100 g
-1 .
36
Mung pupels vitamino C sukaup vidutiniškai dvigubai daugiau nei
bolivins
balandos. Esmingai didiausias vitamino C kiekis mung pupelse buvo
sukauptas asikli
tirpalu (30, 51 mg 100 g -1 ) drkintose sklose, lyginant su
kontroliniu variantu (23,27 mg 100
g -1
.
Daigintose liucern sklose esmingai maiausias vitamino C kiekis
lyginant su
kontrole buvo nustatytas asikli tirpalu (29,44 mg 100 g -1
) drkintose sklose. Dilgli
tirpalu drkintos liucern sklos sukaup jo panaš kiek kaip ir
kontroliniame variante (34,22
mg 100g -1
audinio pagrindin mediag.
vystymsi, didina organizmo atsparum infekcinms ligoms (Campbell, 20
2).
Literatroje yra nurodoma, kad organizmas vitamino molekuli negamina
visiškai
arba gamina pernelyg maai. J pats organizmas pasigaminti
(susintetinti) negali, todl
privalo gauti su maistu (Meyerowitz, 1998).
3.1.10.2 lentel. Vitamino P kiekis maistui daigintose sklose
E. Kanto universitetas 2013m.
Vitaminas P priklauso bioflavanoid grupei, jis yra vandenyje
tirpus. Jis pasiymi
antioksidacini, priešudegimini, antivirusini savybi.
mogaus organizmas negali gaminti bioflavonoid, todl jie turi bti
gaunami su
maisto produktais (Campbell, 2012).
Atlikus vitamino P kiekio gaut duomen analiz nustatyta, kad
bolivins balandos bei
valgomj lši daigintose sklose vitamino P kiekiai buvo labai panašs.
ymesniam jo
Skl ršys
Drkinimo tirpalai (1 %)
37
kiekio didjimui takos turjo drkinimas dilgli tirpalu. Valgomieji
lšiai drkinti dilgli
tirpalu, jo sukaup 0, 8 mg 100 g -1 , o bolivins balandos 0,2 mg
100 g
-1 (3.1.10.2 pav.).
kiekiui valgomuosiuose lšiuose bei bolivinje balandoje. Panaši
tendencija pastebta ir su
mung pupelmis. Mung pupeli sklos sukaup šiek tiek daugiau vitamino
P nei bolivins
balandos bei valgomj lši sklos.
Esmingai maiausias vitamino P kiekis daigintose mlyniedi liucern
sklose buvo
sukauptas drkinant dilgli tirpalu 0,20 mg 100 g -1 , o drkinant
asikli tirpalu 0,03 mg
100 g -1
Sausj mediag ir vis tirt maistini mediag (kontrol, asikli, dilgli
tirpalas)
kiekio kitimo tarpusavio priklausomumas daigintose maistui sklose,
buvo vertintas paskaiiavus
koreliacijos koeficientus. Kontroliniame variante tarp sausj
mediag, antocian, vitamino C ir
leikoantocian maistui daigintose sklose, nustatytas teigiamas labai
stiprus koreliacinis
priklausomumas r = 0,944* ir stiprus r = 0,726*. Likusij rodikli
koreliacijos koeficientas buvo
vidutiniškas (r = 0,643*; r = 0,574*) arba silpnas (r = 0,438*; r =
0,431*) (3.1.11.3 lentel).
Variante drkinimui panaudotu asikli tirpalu, tarp sausj mediag ir
net keturi
jungini: ali pelen (r = 0,85 *), ali riebal (r = 0,9 0*), katechin
(r = 0,811*) ir vitamino P
(r = 0,9 3*) buvo nustatytas teigiamas stiprus koreliacijos
ryšys.
Labai stiprus ir stiprus teigiamas koreliacijos ryšys nustatytas
tarp sausj ir ali pelen (r
= 0,975*), katechin (r = 0,905), ali baltym (r =0,830*).
Skl dygimo eigoje vyksta fiziologiniai procesai vieni junginiai
sudting reakcij
mechanizm dka virsta kitais, pvz. angliavandenius, riebalus ir
baltymus biologiškai aktyvios
mediagos pakeiia paprastesnmis, lengviau organizmo sisavinamomis.
Tuo galima paaiškinti
tarp poymi esant tarpusavio priklausomum.
38
38
3.1.11.3 lentel. Koreliacinis ryšys tarp saus mediag kiekio ir
chemins sudties element daigintose maistui sklose.
* tikimybs lygis 95%. K – vanduo, kontrol; A asikli tirpalas, D
dilgli tirpalas.
Parametrai ali pelenai ali
Sausosios
Sausosios
Sausosios
39
IŠVADOS
20 2 20 3 m. ištyrus daigint skl maistui chemin sudt, bei remiantis
atlikt
tyrim duomenimis, galima padaryti tokias išvadas.
1. Iš tirt skl, daugiausiai ali pelen, ali baltym, leikoantocian,
katechin,
antocian, vitamin C, P sukaup mlyniedi liucern ir mung pupeli
daigeliai.
2. Asiklio tirpalas skatino bioaktyvi jungini kiekio didjim beveik
visuose tirtuose
sklose, išskyrus leikoantocian, katechin, vitamino C kiekius,
valgomuosiuose
lšiuose, mung pupelse. Dilgli teigiamas poveikis kiekio dydjimui
nustatytas
sausj mediag, ali pelen, ali baltym, vitamino P kiekis visose
tirtose sklose.
3. Drkinimui naudotas dilgli tirpalas maino alios lstelienos
(valgomieji lšiai),
antocian (mung pupels), leikoantocian (valgomieji lšiai, mung
pupels, mlynied
liucerna), katechin (valgomieji lšiai, mung pupels), vitamino C
(bolivins balandos,
mung pupels) ir katechin visose tirtose sklose kaupimsi.
4. Bioaktyvi mediag leikoantocian, vitamino C ir vidutiniškai
vitamino P maiausiai
sukaup bolivin balanda.
5. Labai stiprus ir stiprus teigiamas koreliacinis ryšys nustatytas
tarp sausj mediag bei
ali pelen (r = 0,975*), katechin (r = 0,905), ali baltym (r
=0,830*) dilgli
tirpalu drkintose sklose.
40
LITERATRA
1. ADAMIT, M. 999. Aminos jaunysts maistas. Vilnius. p.
16–18.
2. ANDERSEN, O. M.; MARKHAM, K. R. 2006. Flavonoids: Chemistry,
Biochemistry, and
Applications. New York, p. 471–552.
3. AZOULAY, S. 1998. Introduction to the benefits of sprouts.
[interaktyvus], p. 1–2.
[irta 20 3 m. spalio 0 d.]. Prieiga per internet: <
http://www.easygreen.com/>
4. BASKIN, C. C.; BASKIN, J. M. 1998. Seeds: Ecology, Biogeography
and Evolution of
Dormancy and Germination. San Diego, 666 p.
5. BARROGA, C. F. et al., 1985. Polyphenols in mung bean (Vigna
radiata L):
determination and removal. Food Chemistry, vol. 33 (5), p. 1006
1009.
6. BARTAŠEVIIEN, B. ir kt. 2006. Bendroji chemija ir chemin analiz.
Kaunas
Akademija, 99 p.
7. BENGUO, L. et al. 2011. Nutritional evaluation and antioxidant
activity of sesame sprouts.
Food Chemistry, vol. 129, p. 799 – 803.
8. BEWLEY, J. D. 1997. Seed Germination and Dormancy. American
Society of Plant
Physiologists, vol. 9, p. 1055 – 1066.
9. BISHT, S. et al., 2012. Urtica dioica (L): an undervalued,
economically important plant.
Agricultural Science Research Journals, vol. 2(5), p. 250
252.
10. BRADFORD, K. J. 1995. Water relations in seed germination
rates. New York: Marcel
Dekker, p. 35 396.
11. BURDA, S.; OLESZEK, W. 2001. Antioxidant and antiradical
activities of flavonoids.
Agriculture Food Chemistry. vol. 49, p. 2774 – 2779.
12. BUSTOF – HIRSCH, M. 1999. Sveikas maistas su daigais ir
elmenimis. Vilnius, p. 33
–77.
13. CAMACHO, L. 1992. Cambios nutricionales inducidos por la
germinacion de
leguminosas de consumo habitual en Chile. Archivos Latinoamericanos
de Nutricion, vol.
42, p. 283 290.
14. CAMPBELL, W. R. 2012. Vitamin P (bioflavonoids) : the powerful
antioxidants that
play an important role in prevention and/or treatment of many
health conditions,
[interaktyvus], [irta 20 4 m. kovo d.]. Prieiga per internet:
<http://blissreturned.
wordpress.com/2012/02/25/vitamin-p-bioflavonoids-the-powerful-antioxidants-that-play-
an-important-role-in-prevention-andor-treatment-of-many-health-conditions/>
http://www.easygreen.com/
41
15. CHAVAN, J. K.; KADAM, S. S. 1989. Nutritional improvement of
cereals by sprouting.
Food Scientist Nutritional 28(5), [interaktyvus], p. 40 . [irta 20
4 m. sausio 28 d.].
Prieiga per internet:
<http://sproutpeople.org/sprouts/nutrition/science/#rejuvenation>
16. CHITRA, U. et al., 1996. Phytic acid, in vitro protein
digestibility, dietary fibre and
mineral of pusles as influenced by processing methods. Plant Foods
for Human
Nutrition, vol. 49, p. 307 3 6.
17. CURRAN, W. et al., 2000. Weed control manual. Willoughby, 562
p.
18. DANIEL F.; WELLINGTON, M. 1993. Ultraviolet radiation and coral
bleaching.
Nature, vol. 365, p. 836 838.
19. DANILENKO, H. et al., 2013. Anthocyanin quantity in sprouted
seeds for food. The
sixth international scientific conference "Rural Development 2013".
vol. 6, p. 80 – 84.
20. DANILENKO, H.; JARIEN, E. 2005. Sklos, daigintos maistui.
Akademija, 51 p.
21. DOUGLAS, R. M. et al., 2007. Vitamin C for preventing and
treating the common cold.
Cochrane Database System. [interaktyvus], [irta 20 4 m. vasario 28
d.]. Prieiga per
internet: <http: .ncbi.nlm.nih.gov pubmed 7636983>
22. FENNER, M.; THOMPSON, K. 2005. The ecology of seeds. United
Kingdom:
Cambridge University, p. 250.
23. FERRARI, C. K. B.; TORRES, E. A. F. 2003. Biochemical
pharmacology of functional
foods and prevention of chronic diseases of aging. Biomedicine.
Pharmacother. Vol. 57,
p. 251 – 260.
24. FLETCHER, R. 2003. Food sources of phyto-oestrogens and their
precursors in Europe.
British Journal of Nutrition, vol. 89, [interaktyvus], p. 39 43
[irta 20 4 m. sausio 28
d.]. Prieiga per internet: <http:
sproutpeople.org/sprouts/nutrition/science/#phytoestroge
seurope>
25. GAWLIK-DZIKI, U. et al., 2013. Improvement of nutraceutical
value of broccoli sprouts
by natural elicitors. Acta Sci. Pol., Hortorum Cultus, vol. 12(1),
p. 129 140.
26. IQBAL, A., et al., 2006. Nutritional quality of important food
legumes. Food Chemistry,
vol. 97, p. 331 335.
27. YAMAGUCHI, N. 1991. Antioxidant properties of decolorized
melanoidin. New Food
Industry, vol. 33, p. 76 – 80.
28. YASHIN, A. Y.; CHERNOUSOVA, N. I. 2007. The amperometric method
of
measurement of antioxidants in beverages and foods, biological
active additives, extracts
of medicinal plants. Certificate of attestation, p. 31 07.
42
29. JACKMAN, R, SMITH, J. 1996. Anthocyanins and betalains. In:
Hendry GAF,
Houghton JD, Natural Food Colorants, second edition. Blackie
Academic & Professional
p. 244 – 280.
30. JANUŠKEVIIUS, A.; MIKULIONIEN, S. 2006. Pašar tyrimo metodai ir
pašar
maistingumas. Kaunas : LU leidybos centras. 101 p.
31. JARIEN, E.; DANILENKO, H. 20 2. Funkcionalusis maistas: produkt
krimo
sistemos. Akademija. [interaktyvus], 39 p. [irta 20 3 m. spalio 9
d.]. Prieiga per
internet:
<http://dspace.lzuu.lt/bitstream/1/2066/1/funkcionalusis_maistas%20.pdf>
32. JIAN, H. ; GIUSTI, M. M. 2010. Anthocyanins: natural colorants
with health-promoting
properties. Food science and technology. The Ohio State University,
Columbus. Vol. ,
[interaktyvus], p. 63 87 [irta 20 4 m. vasario 24 d.]. Prieiga per
internet: <
http://www.annualreviews.org/doi/abs/10.1146/annurev.food.080708.100754>
33. GHORPADE, V. M.; KADAM, S.S. 1989. Germination. CRC Handbook of
world food
legumes: Nutritional chemistry, processing technology and
utilization. Boca Raton, p.
65 76.
34. KORDUSIEN, S. et. al. 20 0. Disinfection of sprouted seeds for
food. Journal of
Food, Agriculture & Environment. Vol. 8 (2), p. 678 –
681.
35. KORDUŠIEN, S. 20 0. Maistui daigint skl diovinimas ir šaldymo
bdai bei
mikrobiologins taršos mainimas. daktaro disertacija: biomedicinos
mokslai, agronomija
(06 B). 84 p.
36. KYLEN, A. M.; MCCREADY, R. M. 1975. Nutrients in seeds and
sprouts of alfalfa,
lentils, mung beans and soybeans. Journal of Food Science, vol. 40,
p. 008 009.
37. LARIMORE, B. B. 1993. Sprouting for all seasons. USA, 139
p.
38. LIETUVOS STANDARTIZACIJOS DEPARTAMENTAS 2014. [interaktyvus].
Lietuvos
Respublikos viešojo administravimo biudetin staiga. [irta 20 4 m.
kovo 8 d.].
Prieiga per internet:
<http://www.lsd.lt/typo_new/index.php?id=209>
39. LST 532: 998. Grdai ir grd produktai, kombinuotieji pašarai ir
j aliavos. Azoto
kiekio nustatymas Kjeldalio metodu ir baltym kiekio apskaiiavimas.
Vilnius. Lietuvos
standartizacijos departamentas, 6 p.
40. LST ISO 75 :2000. Vaisi ir darovi gaminiai. Vandenyje netirpi
sausj mediag
nustatymas. Vilnius. Lietuvos standartizacijos departamentas, 3
p.
41. MARTEN, J. S. 2003. Plants genes and crop biotechnology. USA,
349 p.
42. MAZZA, G.; MINAITI, E. 1993. Anhocyanins in fruits, vegetable,
and grains. Boca
Roton, p. 362.
43. MEYEROWITZ, S. 1998. Sprouts the miracle food. USA, 203
p.
44. METHODENBUCH – VDLUFA. 1983 – 1999. Band III. Die chemische
Untersuchung
von Futtermitteln. Verlag- Darmstadt, 1313 p.
45. MUBARAK, A. E. 2005. Nutritional composition and
antinutritional factors of mung
bean seeds (Phaseolus aureus) as affected by some home traditional
processes. Food
Chemistry, vol. 89, p. 489 495.
46. MWIKYA, S. et al. 2001. Effects of sprouting on nutrient and
antinutrient composition of
Kidney Beans. Journal of Agriculture and food chemistry, vol. 98,
p. 189 192.
47. OLOYO, R. A. 2004. Chemical and nutritional changes in
germinating seeds. Food
Chemistry, vol. 85, p. 497 – 502.
48. PEAVY, W. S.; PEARY, W. 1998. Natural txins in sprouted seeds:
separating myth from
reality. [interaktyvus], [irta 20 3 m. lapkriio d.]. Prieiga per
internet:
< http://EasyGreen.com>
49. PLAZA, L. et al., 2003. Nutritional and health related
compounds in sprouts and seeds
of soybean (Glycine max), wheat (Triticum aestivum L.) and alfalfa
(Medicago sativa)
treated by a new drying method, European Food Research Technology,
vol. 216, p. 38
144.
50. PRICE, T. V. 1988. Seed sprouts for human consumption – a
review. Canadian institute
of food science and technology journal, vol. 21 N. 1, p. 57 –
65.
51. PUPALIEN, R. ir kt. 20 2. Magistro (II studij pakopos)
baigiamojo darbo ruošimo ir
forminimo metodiniai patarimai. Akademija.. [interaktyvus], 38 p
[irta 20 3 m.
gruodio 09 d.]. Prieiga per internet: <
http://www.asu.lt/af/lt/8914>
52. RASHIDINEJAD, A. et al. 2013. Effects of catechin on the
phenolic content and
antioxidant properties of low-fat cheese. International Journal of
Food Science &
Technology, vol. 48, issue 12, p. 2448 – 2455.
53. RICE EVANS, C. A. et al. 1995. The relative antioxidant
activities of plant derived
polyphenolic flavonoids. Department of biochemistry, Royal
Holloway, University of
London, vol. 22, No. 4, p. 375 383.
54. RULINSKAS, L. 2011. Katechinai – aliosios arbatos turtas.
[interaktyvus], [irta
20 3 m. lapkriio 0 d.].
<http://www.snaujienos.lt/naujienos/sveikata/16231-katechinai-
-aliosios-arbatos-turtas->
55. SANGRONIS, E. et al. 2004. Propiedades funcionales de las
harinas de leguminosas
(Phaseolus vulgaris y Cajanus cajan) germinadas. Interciencia, vol.
29, p. 80 85.
56. SCALBERT, A. et. al. 2005. Dietary polyphenols and the
prevention of diseases. Journal
of Food Scientist, vol. 45, p. 287 – 306.
57. SCHOPTER, P. 1995. Plant physiology. Berlin: Springer. 629
p.
Prieiga per internet: < http://www.charliesweb.com/specia
ltopics /anthocyanin.html>
59. TARAKANOVAS, P., RAUDONIUS, S. 2003. Agronomini tyrim duomen
statistin
analiz taikant kompiuterines programas ANOVA, STAT, SPLIT-PLOT iš
paketo
SELEKCIJA ir IRRISTAT. Akademija, 56 p.
60. TARASEVIIEN, . 2007. Daiginam skl chemins sudties, biologinio
aktyvumo ir
maistins verts kitimas. daktaro disertacija: biomedicinos mokslai,
agronomija (06B).
Akademija, 138 p.
61. VEENE, A. et al., 1995. Effect of processing on the composition
of dietary fiber and
starch in some legumes. Die Nahrung, vol. 39, p. 32 138.
62. ZHAO J. 2007. Nutraceuticals, nutritional therapy,
phytonutrients, and phytotherapy for
improvement of human health: a perspective on plant biotechnology
application. Recent
Pat. Biotechnology, vol. 1, p. 75 – 97.
63. WATSON, J. D.; CRICK, F. H. C. 1993. Genetical implications of
the structure of
deoxyribonucleic acid. Journal of the american medical association,
vol. 269, No. 15.
64. WIGMORE, A. 1986. The sprouting book. New Jersey, 116 p.
65. WIGMORE, A. 2013. Daiginimas ir „kas tai yra“, [interaktyvus],
[irta 20 3 m.
balandio 08 d.].
http://www.sveikata.org/ann-wigmore-daiginimas-ir-kas-tai-yra-
66. WIGMORE, A. Menas maitintis natraliai ir gyventi sveikai,
[interaktyvus], [irta
20 4 m. gegus 19 d.]. http://www.sveikata.org/.
67. WIGMORE, A. 2014. Atgauk sveikat. Gyvo maisto gyvensena.
Vilnius, 106 p.
68. , . 20 2. .
. [interaktyvus], [irta 20 4 m. vasario 28 d.]. Prieiga per
internet: <http: .aif.ru health article 58387>
69. , K. H. . 982. ooo cem. Moca: Haya, c. 318.
70. , . . . 972. ,
. 88 9 .
71. . . 997. . M,
, 20.
. , 36 .
73. . . ., 2011. ( ).
, : - . . , .
KUBILIT, O. 2014. Anthocyanin quantity in sprouted seeds for food.
Rural Development
2013: Inovations and Sustainability. The sixth international
scientific conference. Volume 6,
Nr. 2. P. 80.
2014: student mokslins konferencijos pranešim rinkinys. ISSN 9986
948 68
Straipsniai bei gautas paymjimas ir diplomas yra pateikti
prieduose.
46
PRIEDAI
47
Honorata. Danilcenko, 1 Oksana. Kubiliute,
Aleksandras Stulginskis University
G. Chupachina 3 P. Fedurajev,
3 L. Skrypnik
Summary
In order to compete in the global market, to ensure the long-term
viability of the country's economy and stability in Lithuania, it
is
necessary to produce food products of high-value and an exceptional
quality. Seed sprouting is one the processing methods increasing
their nutritional value. The supply of sprouted seeds for
human
consumption is increasing. Various supermarkets provide different
types of organic seeds (Kordusiene S., et al., 2010).
Different kinds of seeds can be sprouted for food. Only the seeds
of the Solanaceae family and Fabaceae family, Lathyrus genus are
not recommended to be sprouted.
During seed sprouting, the concentration of proteins, dietary
minerals and biologically active compounds is the highest in
comparison with other growth stages of a plant. Flavonoids are one
of the most important. They all have an antioxidative effect which
is much stronger than vitamin C (Samuoliene G., et. at.,
2011).
There is not enough information about the anthocyanin quantity in
sprouted seeds; in Lithuania this issues has not been
researched
yet. From all the researched sprouted seeds for food, the abundance
of flavonoids was found in lucerne and lens. Lucerne had the
biggest amount of vitamin C, P as well as anthocyanins, but the
least amount of dry matter, whereas, was in lens – anthocyanins,
catechins
and leuco-anthocyanins. In comparison with lucerne and lens, in
Quinoa sprouted seeds for food the least quantities were of
antioxidant compounds ( .., .., 2004).
Key words: sprouted seeds for food, flavonoids, anthocyanins,
catechins and leuco-anthocyanins, vitamins.
Introduction
Agricultural and food industry is one of the key strategic areas of
the economy, as sourcing healthy
food of high-quality is the factor of economic and social
prosperity of the entire society. New tendencies,
emerging in the orld’s markets at the beginning of this century,
require to re-evaluate Lithuanian agricultural
and food industry stereotypes and to provide goals and objectives
of its development (Benguo L., et. al., 2011).
In order to compete in the global market, to ensure the long-term
viability of the country’s economy and
stability in Lithuania, it is necessary to produce food products of
high-value and an exceptional quality.
Seed sprouting is one of the processing methods increasing their
nutritional value. The supply of
sprouted seeds for human consumption is increasing. Various
supermarkets provide different types of organic
seeds (Kordusiene S., et al., 2010).
Recently there is a new market tendency in Lithuania to reduce the
amount of salt, sugar and fat, i.e. to
change food ingredients (to reformulate food). Thus, sprouted seeds
are also suitable to fulfil this task.
Various seeds may be sprouted (peas, radishes, amaranths, lens,
wheat, oats, beans, lucerne, clovers and
others). Only the seeds of the Solanaceae family and Fabaceae
family, Lathyrus genus are not recommended for
sprouting.
During seed sprouting, the concentration of dietary minerals
(calcium, iron, sulphur, potassium, zinc,
selenium) and biologically active matter (vitamins, ferments,
flovanoids) is the highest in comparison with other
stages of a plant’s gro th (Danilcenko H., Jariene E., 2005).
Flavonoids are the most important ones. For
instance, bio-flovanoid was found in 1936. Gradually, the group was
supplemented with other phenolic
compounds: rutin in buckwheat, catechin in tea leaves, anthocyanins
in grapes and blueberries. Scientists have
identified 12 types of catechins, the benefit of which is obvious.
They all have an antioxidative effect which is
much stronger than vitamin C. Catechins inhibit the process of
ageing, stabilize metabolism and have antiseptic
and anti-microbial properties ( ., 20 2). Anthocyanins are natural
pigments widespread in nature. They form the largest group of
flavonoids.
These pigments are found in land plants, because the anthocyanins
are necessary chemical elements for
biosynthesis obtained during the photosynthesis (Sullivan, J.,
2002). Anthocyanins provide plant flowers, fruit
and leaves with a salmon-pink or red to purple or dark blue colour.
Berries and fruits are the largest natural
source of anthocyanins. Most often they are stored in fruit caul,
but they are also found in fruit pulp, as well as in
roots, tubers, or onion seedlings (Andersen O.M, Markham KR, 2006).
Traditional medicine uses them for vein
varicose, heart and vascular diseases, degenerative effects’
treating.
There is not enough information about the anthocyanin quantity in
sprouted seeds; in Lithuania this
issues has not been researched yet.
The object of the experiment – sprouted seeds of alfalfa (Medicago
sativa L.), lens (Lens culinaris),
Mung beans (Vigna radiate), quinoa (Chenopodium quinoa).
49
The experiment was performed in 2012-2013. Seeds were sprouted with
three repetitions in polish firm
“Bio-Natra” Ø 20cm, litre capacity incubator disinfected with 70%
ethyl alcohol solution. The seeds were
sprouted for 20 hours in dark ventilated room at the temperature of
22 °C.
Each time 80g of seeds were taken for sprouting. Before sprouting,
seeds were carefully reselected, removing
miscellaneous impurities and then they were kept in water for 12
hours (ratio 1:4).
Seed sprouting and dry matter estimation were carried out at the
laboratory of ASU Agriculture and
Food Sciences Institute. Amounts of antioxidant compounds in
sprouted seeds for food were determined at
Immanuel Kant Baltic Federal University (Kaliningrad,
Russia).
By standard methods it was determined:
The amount of dry matter (LST EN ISO 665:2001). the amount of
anthocyanins, leuco-anthocyanins,
catechins (spectrophotometric), vitamin P (titrimetric), vitamin C
(titrimetric).
Data was statistically evaluated applying a statistical program
Anova. The averages and standard deviations were
calculated. In column graphs the significance differences were
marked by dashes.
Results of research
Public health is evaluated by the quality of food, in which apart
proteins, fats, carbohydrates, macro-and
micronutrients, physiologically active substances such as
antioxidants, vitamins and others must be found ( . ., . .,
2009).
Flavonoids are metabolites, which are synthesized in plants. They
have strong antioxidant properties
that allow the human body to reduce the effects of free radicals
that cause diseases, including cancer (Benguo L.,
et. al., 2011).
In our experiment (Fig. 1), the least amount (15.62 %) of dry
matter was established in alfalfa. In the
remaining researched sprouted seeds for food (Mung beans, lens,
Quinoa), the difference in the amount of dry
matter was not significant – between 26.43% and 29.87%.
Fig. 1. The amount of dry matter in sprouted seeds for food
Vitamins are extremely biologically active compounds, which are
necessary for the human body in very
small quantities. Vitamin C is one of the most important. It is
involved in carbohydrate and protein metabolism,
increases the body's resistance to various infectious diseases.
When the body gets enough vitamin C, digestion is
better, vascular wall permeability decreases, iron is easier
digested furthermore, nitrates are less harmful for
people (Danilcenko H., Jariene E., 2005).
The research revealed (Fig. 2.) that the maximum amount of vitamin
C was accumulated alfalfa
sprouted seeds for food (347.49 mg), and the lowest(138.67 mg) – in
Quinoa seeds. Mung beans accumulated
233.03 mg and lenses - 206.23 mg, twice as much as Quinoa.
50
Fig. 2 The amount of vitamin C in sprouted seeds for food
Vitamin P - an important vitamin to strengthen the activities of
vitamin C in the body, it also reduces
the fragility and permeability of blood vessels, provides them with
elasticity. It also increases the body's
resistance to oxygen deficiency, radiation effects, lowers blood
cholesterol, wound bleeding. Vitamin P can be
found in many food products, particularly in liver, fish products,
peas, beans, buckwheat, nuts (Burda S. Oleszek
W., 2001).
The research revealed (Fig 3.) that the maximum amount of vitamin P
had been found in alfalfa
sprouted seeds for food (3.42%). In other researched seeds, the
amount of this vitamin was twice less but not
significant.
Fig. 3 The amount of vitamin P in sprouted seeds for food
Anthocyanins provide plant flowers, fruit and leaves with a
salmon-pink or red to purple or dark blue
colour. The biggest amount of anthocyanins is found in flower
petals (poppies, mallow) and fruits (cherries,
elderberry). This is the most important group of water-soluble
plant pigments. The biggest amount of
anthocyanins is found in grapes, cherries, plums, raspberries,
strawberries, blueberries, apples, peaches, etc.
(Mazza G, Minaiti E., 1993).
During the experiment it was determined (Fig. 4) that the maximum
amount was accumulated in alfalfa
(7.49%) and lens (6.51%) seeds. The quantity of in Mung beans and
Quinoa was 5 times smaller.
51
Fig. 4 The amount of anthocyanins in sprouted seeds for food
Catechins are organic compounds with strong antioxidant properties.
Catechins have a particular role
in maintaining a youthful body. It also protects the heart and
cardiovascular system, prevent from osteoporosis
and type II diabetes. Catechin-containing products prevent from
cancer, reduce the risk of tumours (Pasko P., et.
al., 2009).
In our experiment (Fig. 1), the biggest amount (87.16 %) of
catechins was established sprouted lens. It
was four times smaller in the seeds of Quinoa (21.55%). The
accumulated amount of catechins in sprouted seeds
for food varied from 21.55 – 87.16 % and was significantly
different.
Fig. 5 The amount of catechins in sprouted seeds for food
Leuco-anthocyanins are also important antioxidants for the human
body. Large quantities of them can
be found in generative plant organs and leaves, much less in stems
and roots. The maximum level is determined
during the plant flowering stage and the smallest – during the
fruit ripening stage (Yamaguchi N., 1991).
During the experiment it was determined that the biggest amount of
leuco-anthocyanins was
accumulated in lens sprouted seeds for food (74.64%), and the least
amount – in Quinoa seeds (28,61%).
Significantly different amount of leuco-anthocyanins was determined
in the researched sprouted seeds for food –
from 28.61% to 74.64%.
52
Fig. 6 The amount of leuco-anthocyanins in sprouted seeds for
food
Conclusions
From all the researched sprouted seeds for food, alfalfa and lens
were characterized by the abundance of
flavanoids. Alfalfa had the biggest amount of vitamins C, P and
anthocyanins whereas lens had the biggest
amount of anthocyanins, catechins and leuco-anthocyanins. The least
amount of antioxidant compounds were
determined in Quinoa sprouted seeds for food.
List of references
1. ANDERSEN O. M., Markham K. R. (2006). Flavonoids:Chemistry,
Biochemistry, and Applications.
2. BENGUO L., XIAONA G., KEXUE Z., YANG L. (2011). Nutritional
evaluation and antioxidant activity of sesame sprouts. Food
Chemistry 129 799–803.
3. BURDA S. OLESZEK W. (2001). Antioxidant and antiradical
Activities of Flavonoids. J. Agric. Food. Chem. 49,2774-2779.
4. DANILCENKO H., JARIENE E. (2005). Sprouted foods of seeds.
Akademija. 51 p. 5. KORDUSIEN S., DANILCENKO H., TARASEVICIENE Z,
JARIENE E., JEZNACH M. (2010). Disinfection of sprouted seeds
for
food, Journal of Food, Agriculture & Environment Vol.8 (2): p.
6 7 8 - 6 8 1.
6. MAZZA G., MINAITI E. (1993). Anhocyanins in fruits, vegetable,
and grains. Boca Roton, Fla: CRC Press.; psl. 362. 7. PASKO P.,
BARTON H., ZAGRODZKI P., GORINSTEIN S., FOTA M., ZACHWIEJA Z.
(2009). Anthocyanins, total polyphenols and
antioxidant activity in amaranth and quinoa seeds and sprouts
during their growth. Food Chemistry 115 994–998.
8. SAMUOLIENE G., URBONAVICIUTE A., BRAZAITYTE A., SABAJEVIENE G.,
SAKALAUSKAITE J., DUCHOVSKIS P. (2011). The impact of LED
illumination on antioxidant properties of sprouted seeds // Central
European Journal of Biology. ISSN 1895-104X.
Versita, co-published with Springer-Verlag GmbH, V. 6, N 1, P.
68-74.
9. SULLIVAN J. (2002). Anthocyanin. p.1 Available at
http://www.charliesweb.com/specia ltopics /anthocyanin.html 10.
YAMAGUCHI N. (1991). Antioxidant properties of decolorized
melanoidin. New Food Ind. 33, 76-80
. . ., . . (2009). . k. „
“: . : - , 5. 2. .., .. (2004). : . : - , 36
3. ., (20 2). () – .
http://www.ecolora.su/192-flavonoidy-flavonidy-v-bogatykh-imi-rasteniyakh-polza-i-svojstva.html
sciences, doctor of biomedical sciences, prof. Adress: Student str.
11, Akademija, LT-53361 Kauno district Tel. (8 37) 752
326 , e-mail:
[email protected];
sciences, master student. Adress: Student str. 11, Akademija,
LT-53361 Kauno district Tel. (8 37) 752 326 , e-mail:
[email protected];
M. Jeznach, Department of Organization and Consumption Economics,
Warsaw University of Life Sciences (SGGW), ul. Nowoursynowska 159c,
02–787 Warsaw, Poland, e-mail:
[email protected];
G. Chupachina Immanuel Kant Baltic Federal University, professor.
Address: Sovetskiy Prospect ave, 1. Kaliningrad
236000. Russia. Tel. +7(4012) 916480 ;
P. Fedurajev, Immanuel Kant Baltic Federal University, PhD student.
Address: Sovetskiy Prospect ave, 1. Kaliningrad
236000. Russia. Tel. +7(4012) 916480 ;
L. Skrypnik Immanuel Kant Baltic Federal University, assoc. prof..
Address: Sovetskiy Prospect ave, 1. Kaliningrad
236000. Russia. Tel. +7(4012) 916480 ;
Oksana KUBILIT Vadov prof. dr. Honorata Danilenko
Aleksandro Stulginskio universitetas, Agronomijos fakultetas, ems
kio ir maisto moksl institutas, el. paštas:
[email protected]
vadas
aukštos verts ir išskirtins kokybs maisto produktus.
Skl daiginimas yra vienas iš minimali perdirbimo metod, didinani j
maistin vert. Skirt maistui
daigint skl paslila pastaruoju metu didja. vairiuose prekybos
tinkluose siloma sigyti vairi rši
ekologišk skl (Kordušiene ir kt., 20 0; Taraseviien, 2007).
Maistui daiginti galima vairi rši sklas (irnius, ridiklius,
burnoius, lšius, kvieius, avias, pupas,
liucernas, dobilus ir kt.). Nerekomenduojama daiginti tik bulvini
šeimos ir ankštini šeimos pelirni genties
augal skl (Meyero itz, 998).
Lietuvoje populiarja nauja rinkos tendencija mainti druskos,
cukraus, riebal kiek (maist
reformuliuoti) keisti maisto sudt. Tad daigintos maistui sklos šiai
uduoiai atlikti taip pat tinkamos.
Dygstant skloms, vitamin, ferment, baltym, mineralini mediag, bei
biologiškai aktyvi mediag
koncentracija yra didiausia, lyginant su kitais augalo augimo
tarpsniais (Be leyl, 997).
monms susidomjus skl daiginimu maistui, mokslinin