Optinio Tinklo Projektavimas

TURINY

SĮVADAS. PROJEKTO TIKSLAI........................................................................................................4

1. PROJEKTE NAUDOTŲ INFORMACIJOS ŠALTINIŲ APŽVALGA..........................................5

2. ANALITINĖ DALIS........................................................................................................................6

2.1 Optinio ryšio technologijų analizė.............................................................................................6

2.1.1 WDM sistemų elementai.........................................................................................................6

2.1.2 Optiniai tinklai.........................................................................................................................7

2.1.3 Didžiausias tankis....................................................................................................................8

2.1.4 Kokybės klausimai..................................................................................................................9

2.1.5 WDM taikymai......................................................................................................................11

2.2 Optinių sąsajų tipai ir jų analizė...............................................................................................11

2.3 Optinės linijos trasos infrastruktūros analizė...........................................................................12

3. PROJEKTINĖ DALIS..................................................................................................................14

3.1 Projektuojamos optinės linijos kabelio ir informacijos perdavimo sistemos pasirinkimas ir

pagrindimas....................................................................................................................................14

3.2 Optinės linijos trasos pasirinkimas ir pagrindimas..............................................................18

3.3 Optinės linijos perdavimo charakteristikų skaičiavimas.....................................................19

3.4 Medžiagų ir įrangos specifikacija........................................................................................21

3.5 Projektuojamo tinklo konfigūravimas ir valdymas..............................................................21

3.5.1 SNMP aprašas..............................................................................................................22

3.6 Optinės linijos projekto įdiegimo organizavimas................................................................25

3.6.1 Bendrieji reikalavimai vykdant žemės darbus.............................................................25

3.6.2 Kabelinių ryšio linijų tiesimas......................................................................................26

3.6.3 Kliūčių apėjimas...........................................................................................................28

3.6.4 Įspėjamieji trasos ženklai.............................................................................................29

3.6.5 Nurodomieji KRL ženklai............................................................................................29

3.6.6 Darbų pridavimas.........................................................................................................29

Optinės linijos Žirmūnai – Antakalnis – Naujoji Vilnia projektavimas 3

4. DARBO SAUGA IR EKOLOGIJA...........................................................................................30

5. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI....................................................................................................32

6. NAUDOTŲ INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS............................................................33

7. PRIEDAI....................................................................................................................................34

Valdemaras Novošinskis, TKN08A, Elektronikos ir informatikos fakultetas


ĮVADAS. PROJEKTO TIKSLAI

Šiuolaikinės duomenų perdavimo spartos didėja itin dideliais žingsniais. Vos prieš penketą metų

vartotojai teturėjo 10 Mbps internetinio ryšio pralaidumo linijas. Šiai dienai gi stambiausi IPT gali

pasiūlyt iki 300 Mbps duomenų perdavimo paslaugas. Tai tapo prieinama pradėjus plačiai diegti

šviesolaidinius tinklus, kurie lyginant su variniais, gali perduoti didelį kiekį informacijos labai

dideliais atstumais. Lietuva 2010 metais buvo tarp sparčiausiai šviesolaidinį tinklą diegiančių

pasaulio valstybių. Taip pat pagal „Ookla Net Index“ serveriuose atliekamus interneto pralaidumo

matavimus mūsų šalis patenka į penketuką sparčiausių. Tobulėjant šviesolaidinėm technologijom, į

rinką žengė banginio sutankinimo sprendimai ( WDM ). Optinės linijos užsakovas ir

administratorius - UAB „Penki kontinentai“. Visi projektavimo darbai bei projektuojamos optinės

linijos pridavimas derinamas tiesiogiai su užsakovu.

Šio kursinio projekto tikslai:

Suprojektuoti šviesolaidinę liniją Žirmūnai – Antakalnis – Naujoji Vilnia.

Išanalizuoti linijos trasos infrastruktūrą.

Pagal linijos parametrus ir užduotį parinkti optinę sąsają.

Pagal optinės sąsajos tipą parinkti įrangą.

Remiantis rekomendacijom bei papildomais informacijos šaltiniais paskaičiuoti optinės

linijos slopinimus.

Aprašyti linijos tiesimo projektą.

Numatyti darbų saugos ir ekologijos reikalavimus.

Pateikti optinės linijos galios balanso grafiką, projekto topografinę nuotrauką.

Pateikti išvadas ir pasiūlymus.



1. PROJEKTE NAUDOTŲ INFORMACIJOS ŠALTINIŲ APŽVALGA

Projektuojant optinę liniją Žirmūnai – Antakalnis – Naujoji Vilnia buvo vadovaujamasi sekančiais

šaltiniais:

1. Gvergždys, J., Vietinių tinklų kabelinės sistemos. Kaunas „Technologija“, 2003

Rėmiausi šiuo šaltiniu aprašydamas optinės linijos trasos tiesimo darbus.

2. Plėštys, R., WDM tinklų patikimumo įvertinimo ypatumai. KTU. 2005

Šioje knygoje radau aprašytas WDM charakteristikas, bei specifikacijas.

3. Vaitkuvienė, I., Metodinės rekomendacijos baigiamajam projektui rengti. VIKO. 2004

Šiuo šaltiniu rėmiausi atlikdamas šio darbo apiforminimą.

4. Mukherjee, B., „Optical WDM networks“. JAV „Springer Science+Business Inc“ , 2006

Šiuo šaltiniu naudojausi aprašydamas WDM technologiją.

5. „TEO LT“ AB techniniai reikalavimai LT TR01:1999 , LT TR008:2001.

Remdamasis šiais techniniais reikalavimais aprašiau optinės linijos trasos tiesimą.

6. ITU-T rekomendacijos G.652D, ITU-T G.671 ir ITU-T G.694 ( I ir II )

Šių rekomendacijų pagalbą parinkau optinius kabelius bei informacijos perdavimo įrangą.

7. http://alcatel-lucent.com/

Šiame puslapyje radau reikalingą aktyvinę informacijos perdavimo ir apdorojimo įrangą.

8. http://communications.draka.com/ ir http://www.nestorcables.fi/

Šiuose gamintojų puslapiuose radau tinkamus vidinius ir lauko šviesolaidinius kabelius.

9. http://maps.lt

Šio puslapio pagalba suprojektavau optinė liniją ant topografinės nuotraukos bei

apskaičiavau trasos ilgį bei atstumus tarp sujungimo taškų.

10. http://zaliasis-namas.lt/

Iš šio puslapio elektroninės parduotuvės pasirinkau reikalingas medžiagas.


http://zaliasis-namas.lt/

http://maps.lt/

http://www.nestorcables.fi/

http://communications.draka.com/

http://alcatel-lucent.com/


2. ANALITINĖ DALIS

2.1 Optinio ryšio technologijų analizė

Šiai dienai optiniais tinklais duomenų perdavimas vyksta pagrinde SDH/SONET ir WDM

technologijomis. Mažesni optiniai tinklai naudoja tiesioginį ETHERNET/IP jungimą. SDH/SONET

sąsajos didžiausias pralaidumas dabartinėm technologijom siekia 4016 srautų po 2 Mbps t.y. ~10

Gbps ( STM-64 ). Tuo tarpu sparčiai populiarėjanti bangos ilgio skaitmeninė moduliacija gali

pasiūlyti iki 100 Gbps pralaidumus. ETHERNET technologija siūlo 100 Mbps ir 1 Gbps

sujungimus. Tobulėjant optiniam tinklam nuo rinkos neatsilieka ir aktyvinės/pasyvinės įrangos

gamintojai. Šiuo metu siūloma „all-in-one“ aparatai, galintis tarpusavyje suderinti pagrindines

šviesolaidines technologijas. Kadangi projektuojamoje optinėje linijoje bus naudojamas banginis

sutankinimas, šią technologiją aprašysiu plačiau.

Sutankinimas yra technikos būdas, leidžiantis ta pačia ryšio terpe vienu metu perduoti daugelį

signalų. Šviesolaidinėse optinėse ryšio sistemose yra naudojami du svarbiausieji sutankinimo

būdai. Laikiniame sutankinime keli skaitmeniniai signalai yra suliejami į vieną didesnės spartos bitų

srautą, kuriame kiekvieno signalo bitams yra skiriami atskiri laiko tarpsniai. Bangos ilgių

sutankinime (WDM - Wavelength Division Multiplexing) dviejų arba daugiau bangos ilgių signalai

vienu metu yra perduodami ta pačia skaidula; šis sutankinimo būdas gali būti naudojamas ir laisvoje

erdvėje. Ta pačia skaidula sklindantys WDM signalai yra imtuvo atskiriami panašiai, kaip ir radijo

imtuvai atskiria atmosfera sklindančius skirtingų radijo stočių signalus.

Bangos ilgių sutankinimas yra patrauklus tuo, kad šitaip galima kiekvienos skaidulos pralaidą

padidinti tiek kartų, kiek skirtingų optinių kanalų pavyksta perduoti. Kanalų skaičius pirmiausia

priklauso nuo to, kiek pinigų jūs esate pasiryžę tam išleisti. Jeigu jūsų biudžetas yra pakankamai

didelis ir galite susipirkti visus reikalingus lazerius ir kitą optinę įrangą, tolimojo ryšio skaidulon su

erbiu legiruotais skaiduliniais stiprintuvais jūs galėsite sutalpinti kelis tuzinus skirtingų bangos

ilgių. Nedidelio nuotolio sistemose, kurioms nereikalingi stiprintuvai, kanalų skaičius bus dar

didesnis. Tai leidžia išvengti naujų kabelių instaliavimo veikiančiose sistemose, naudoti mažiau

skaidulų naujose sistemose, o dažniausiai suteikia ateities plėtrai būtiną dažnių juostos resursą.



2.1.1 WDM sistemų elementai

Paprastoje dvitaškėje (point-to-point) WDM sistemoje šviesos šaltiniai generuoja skirtingų bangos

ilgių moduliuotus signalus (žr. 2.1 pav.). Apskritai paėmus, tie šaltiniai gali būti visiškai atskiri, bet

jei būtų vienas plačiajuostis spinduliuotės šaltinis ir atitinkami optiniai komponentai, jis galėtų

pateikti visus reikalingus bangos ilgius. Kiekvienas optinis kanalas yra moduliuojamas atskirai

moduliuojant to kanalo šaltinį arba pasitelkus išorinį moduliatorių.

Įvairių bangos ilgių signalai yra sudedami į vieną visumą optiniame prietaise, vadinamajame

multipleksoriuje ("muksas" - optinio ryšio inžinierių žargonas), iš kurio jie patenka į ryšio linijos

skaidulą. Kartais tam pakanka tik sumaišyti visus signalus į krūvą, bet dažniausiai

multipleksoriuose yra speciali bangos ilgiui selektyvi optika, leidžianti tinkamai izoliuoti įvesties

signalus vieną nuo kito.

Skaidulą paliekančius signalus reikia atskirti, nes standartiniai ryšių sistemų fotodetektoriai to

padaryti nesugeba. Ta užduotis yra patikima optiniam demultipleksoriui ("demuksui"), kurio bangos

ilgiui selektyvūs optiniai komponentai nukreipia kiekvieno bangos ilgio signalus į atskirus

detektorius. Skirtingo bangos ilgio kanalus reikia atskirti labai gerai, nes kitaip viską sugadins

kryžminė kanalų sąveika (crosstalk). Optiniai reikalavimai yra labai griežti ir juos sugeba patenkinti

tik keletas technologijų.

2.1.2 Optiniai tinklai

Bet daugelis šviesolaidinių optinių ryšio sistemų yra žymiai sudėtingesnės negu paprastoji dvitaškė.

Tolimojo ryšio sistemose yra būtinas signalų stiprinimas ir regeneravimas. Pirmosiose

šviesolaidinėse sistemose būdavo naudojami kartotuvai, kurie optinius signalus versdavo į

elektroninius, o vėliau vėl sukurdavo naują optinį signalą. Bangos ilgių sutankinimui šis būdas yra

labai nepraktiškas, nes kiekvienam bangos ilgiui prireiktų atskiro regeneratoriaus. WDM sistemoms

kur kas labiau tinka optiniai stiprintuvai, nes jie sustiprina visus į jų stiprinamą spektro ruožą

patenkančius bangos ilgius. Pavyzdžiui, standartiniais C juostos erbiu legiruotais skaiduliniais

stiprintuvais galima stiprinti signalus, kurių bangos ilgiai yra nuo 1525 nm iki 1570 nm.

Šiuolaikiniuose optiniuose tinkluose taip pat reikia atskirus bangos ilgius sugebėti nukreipti

skirtingomis kryptimis. Optiniai pridėjimo ir atmetimo multiplekseriai(Optical add/drop

multiplexers) iš viso WDM signalo atskiria vieną arba daugiau bangos ilgių ir paprastai į jų vietą



prideda vieną ar daugiau kitų. Perjungikliai ir optinės kryžminės jungtys atskiria ir paskirsto tarp

daugelio galimų išvesčių individualius bangos ilgius (žr. 2.2 pav.). Optiniai arba bangos ilgių

maršrutizatoriai atlieka panašias funkcijas. Visų šių prietaisų technologija labai sparčiai vystosi,

todėl nei terminija, nei komutatorių funkcijos dar nėra standartizuotos.

Bangos ilgių komutavimas ir maršrutizavimas yra svarbios dabar atsirandančių naujųjų visiškai

optinių tinklų funkcijos. Tolimesnėje perspektyvoje tikimasi į optikos sritį perkelti dalį signalo

apdorojimo funkcijų, o pačius signalus sugrupuoti pagal jų bangos ilgius. Tokie skirtingo bangos

ilgio kanalai būtų nepriklausomos sistemos dalys; jie būtų apdorojami atskirai, supakuojami

perdavimui, o vėliau vėl išpakuojami ir individualiai maršrutizuojami. Skirtingi bangos ilgiai būtų

panaudojami skirtingo formato signalų tvarkymui, todėl ta pačia skaidula vienu bangos ilgiu būtų

galima perduoti 2,5 Gbps SDH telefoninius signalus, kitu bangos ilgiu - gigabitinį Ethernetą, o

trečiuoju - Interneto protokolo duomenis. Prireikus vienaip ar kitaip tvarkyti perduodamus srautus,

signalus būtų galima iš vieno bangos ilgio perkelti į kitą.

2.1.3 Didžiausias tankis

Galimų perduoti bangos ilgių kanalų skaičius priklauso nuo trijų svarbiausiųjų faktorių: atstumo

tarp kanalų, bendrojo sistemos optinio dažnių juostos pločio ir kiekvieno individualaus

moduliuojamojo optinio signalo juostos pločio. Savo ruožtu, keičiant kiekvieną iš šių faktorių, yra

veikiami ir kiti du.

Ankstyvosiose WDM sistemose buvo naudojami gana dideli atstumai tarp kanalų. Kai kuriose iš jų

išvis tebuvo tik du bangos ilgiai, kurie buvo taip atskirti vienas nuo kito, kad net patekdavo į

skirtingus optinio ryšio spektrinius langus, pavyzdžiui, 850 nm ir 1300 nm arba 1300 nm ir 1550

nm. Greitai kanalų skaičius išaugo ir juos teko supakuoti žymiai tankiau. Specialaus tankaus

WDM (DWDM - Dense WDM) apibrėžimo nėra, bet dažniausiai tai reiškia, kad 1550 nm erbiu

legiruotos skaidulos stiprinimo lange kanalai yra nutolę vienas nuo kito ne toliau kaip per keletą

nanometrų.

Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga (ITU - International Telecommunication Union) nustatė

atstumo tarp kanalų standartus. Standartus kūrę inžinieriai buvo ryšininkai, o ne optikai, todėl jie

naudojo ne bangos ilgius, o dažnio vienetus. (Nepaisant to, sistema vis tiek vadinama bangos ilgių

tankinimu, nes dažnių tankinimo terminas jau yra naudojamas analoginėms radijo dažnių sistemoms

žymėti.) Jie apibrėžė pagrindinį bangos ilgį ties 193,1 THz ir dažnių tinklelį, kuriame yra

standartiniai 100 GHz atstumai tarp kanalų, ties 1550 nm - tai maždaug atitinka 0,8 nm atstumus.



Sistemų gamintojai vienu laiku priėmė ITU siūlomas specifikacijas ir įvedė savo pačių

modifikacijas. Komercinėse sistemose priimta naudoti atstumus tarp kanalų, kurie yra lygūs 400,

200 ir 100 GHz (3,2, 1,6, ir 0,8 nm), o kai kuriose sistemose yra naudojamas ir 50 GHz atstumas.

Laboratorijose šį atstumą yra pavykę sumažinti net iki 25 GHz.

Bendras turimų kanalų skaičius priklauso nuo to, kokia yra šviesolaidinės optinės ryšio sistemos

naudojama dažnių juosta (žr. 2.3 pav.). Optinės dažnių juostos riba priklauso nuo sistemos tipo.

Tolimojo ryšio sistemose ją riboja optinis stiprintuvas. Nestiprinamose sistemose ribos - ne tiek

griežtos - yra apsprendžiamos skaidulos slopinimo ir dispersijos; konstruktoriai netgi yra kalbėję

apie tai, kad perdavimui galima panaudoti bangos ilgius nuo 1200 nm iki 1650 nm, nes šioje srityje

ir skaidulos nuostoliai, ir jos dispersija dar yra palyginus nedideli.

Standartinių erbiu legiruotų skaidulų didžiausias stiprinimas atitinka vadinamąją C juostą, esančią

nuo 1525 nm iki 1570 nm, bet praktiškai stiprintuvai geriausiai veikia tik vidurinėje šios juostos

dalyje, maždaug nuo 1530 nm iki 1560 nm, kurioje gali tilpti atskirtų 100 GHz tarpais 40 optinių

kanalų. Ilgesnio bangos ilgio spinduliuotė pralėkusi tam tikrą skaidulos atkarpą yra sustiprinama

mažiau, bet naudojant ilgas skaidulas galima pagaminti L juostos (long - ilgas) stiprintuvus (tarp

1570 nm ir 1605 nm) su gana pakankamu stiprinimo koeficientu ir taip sutalpinti dar 40 atskirtų 100

GHz atstumais kanalų.

Iš dabartiniu metu nagrinėjamų erbiu legiruotų alternatyvių skaidulinių stiprintuvų būtų galima

paminėti skaidulas, kurių šerdys yra legiruotos tuliu, arba standartinę skaidulą naudojančius

Ramano stiprintuvus. Abu tie stiprintuvai gali ateityje praplėsti WDM sistemų naudojamą optinių

dažnių juostą ir padidinti kanalų skaičių.

Kiek arti skirtingų bangos ilgių kanalai gali būti suspausti vienas prie kito, priklausys nuo

parametro, kuris vadinamas moduliuotojo šaltinio dažnių juosta. Kokybiško WDM sistemose

naudojamo lazerio spektro plotis tėra vos keli gigahercai, tačiau moduliuojant jo signalą (netgi ir

panaudojus išorinį moduliatorių) signale atsiranda papildomi komponentai, o jis pats išplinta

platesniame spektro ruože. Kuo didesne sparta yra moduliuojamas signalas, tuo platesnė darosi jo

užimama dažnių juosta (žr. 2.4 pav.). Tame paveikslėlyje parodytame pavyzdyje 2,5 Gbps sparta

moduliuotiems kanalams atskirti pakanka 50 GHz dydžio tarpų, bet 10 Gbps spartos signalus reikia

atskirti ne mažiau kaip 100 GHz tarpais, kitaip pasireikš stipri kryžminė sąveika.

2.1.4 Kokybės klausimai



Kai yra pradedama kalbėti apie WDM sistemų darbo kokybę, pirmiausia yra paliečiamas kryžminės

sąveikos (crosstalk) klausimas. Vienas kanalas gali būti užteršiamas kitų kanalų signalais dėl prasto

jų atskyrimo demultipleksoriuose arba dėl netiesiškos optinės sąveikos pačiose skaidulose. Bangos

ilgių kanalų persiklojimas atsiranda dėl to, kad tarp didelės spartos signalų būna palikta per mažai

erdvės, o tai sudaro sąlygas nepriimtinai kryžminei sąveikai.

Idealiame demultipleksoriuje visi įvesties bangos ilgiai yra paskirstomi į seką tarpsnių, į kuriuos

nepatenka nei ilgesnio, nei trumpesnio bangos ilgio šviesa. Realiuose demultipleksoriuose to

pasiekti nepavyksta, nors jų išskiriamų dažnių juostų ribos ir yra gana stačios, bet, toli gražu, ne

vertikalios. Be to, ir WDM šaltinių spinduliuotės spektras nėra sudarytas iš idealių smailių, o jos yra

išplitusios pagal Gauso dėsnį. Jei šaltinių ir demultipleksorių spektrinės charakteristikos yra

stabilios, praktikai to visiškai pakanka. Bet kai siekiama šio stabilumo, reikia kruopščiai

kontroliuoti veikos sąlygas, pavyzdžiui, prietaiso temperatūrą, ir aktyviai stebėti jų parametrus. Iki

šiol apie ilgalaikį WDM įrangos ir sistemų stabilumą tėra paskelbta labai nedaug duomenų.

Konstruktoriai vis dar stengiasi sukurti demultipleksorius, kurie galėtų labiau apriboti gretimų

kanalų signalų kryžminę sąveiką.

Triukšmo slenkstis yra sąlygojamas erbiu legiruotų skaidulinių stiprintuvų savaiminės

spinduliuotės. Skaiduliniai stiprintuvai yra analoginiai prietaisai, todėl jie neskiria signalo ir

triukšmo; kuo didesnis yra kiekvienos sekcijos stiprinimas, tuo daugiau savaiminės spinduliuotės

triukšmo ta sekcija sukuria. Šis triukšmo slenkstis veikia skaitmeninių ryšio sistemų klaidingų bitų

dažnį.

Potencialias problemas gali sukelti ir nevienodas skirtingų kanalų stiprinimas. Kuo ilgesnė bus

stiprintuvų seka, tuo labiau pasireikš šis netolygumas. 30 vienas po kito sujungtų stiprintuvų pavers

1 dB skirtumą 30 dB, o tai jau pradės slopinti silpnesnio signalo kanalus. Šį skirtumą galima

sumažinti pervedant stiprintuvus į mažo stiprinimo režimą bei įjungiant charakteristiką lyginančius

filtrus.

Kadangi visų kanalų dažniai yra tolygiai pasiskirstę, šis ketvirtasis dažnis būtinai sutaps su kitu

optiniu kanalu ir bus šio kanalo triukšmo šaltinis. Jeigu visi optiniai kanalai yra veikiami nedidelės

dispersijos, jų fazės vieno kito atžvilgiu nekis, todėl keturbangis maišymas bus labai stiprus. Šis

reiškinys labai apriboja WDM sistemų taikymus spektriniame ruože, artimame nulinės skaidulų

dispersijos taškui. Nors dispersija ir nedidelė, tačiau labai sumažina keturbangį maišymą.

Kai skaidula yra perduodama labai daug optinių kanalų, visa optinė galia darosi didelė ir gali

pradėti reikštis kiti netiesiški reiškiniai. Priverstinė Ramano spinduliuotė signalus gali ir stiprinti, ir



slopinti, ir sukelti jų kryžminę sąveiką; dėl to kai kuriose naujose sistemose Ramano stiprinimas yra

naudojamas skaidulinio stiprintuvo spektro išlyginimui. Jei perdavimo sparta yra labai didelė,

pavienius kanalus gali stipriai veikti skirtinga įvairiems bangos ilgiams šviesos dispersija.

2.1.5 WDM taikymai

Dažniausiai WDM yra panaudojamas, kai reikia labai padidinti magistralinių sistemų pralaidą.

Tankaus WDM sistemos, be to, dar yra naudojamos didmiesčių (metropolitan) ryšių sistemose,

kuriose linijų ilgiai paprastai tėra kelių dešimčių kilometrų ir jomis reikia sujungti verslo įmones

vieną su kita, ir su telekomo operatoriais. Tokių linijų ilgiai nėra dideli, todėl joms nereikia optinių

stiprintuvų ir galima pasitelkti daugiau skirtingų bangos ilgių. WDM technologiją taip pat galima

naudoti ir pasyviuosiuose optiniuose tinkluose, kuriuose kiekvienam abonentui yra priskiriamas

atskiras bangos ilgis.

WDM sistemos yra bandomos ir nedidelio nuotolio taikymuose. Pavyzdžiu galėtų pasitarnauti

10Gbit Etherneto idėja, kai viena skaidula yra perduodami keturi 2,5 Gbps spartos kanalai, kurie

1300 nm ruože vienas nuo kito atskirti 25 nm pločio tarpais.

2.2 Optinių sąsajų tipai ir jų analizė

STM (Synchronous Transport Module) pagal ITU-T Recommendation G.957

STM-1 155.52 Mbit/s

STM-4 622.08 Mbit/s

STM-16 2488.32 Mbit/s

STM-64 9953.28 Mbit/s

WDM (Wavelength Division Multiplexing) pagal ITU-T Recommendation G.959.1

CWDM – 10 Gbit/s.

DWDM – 40 Gbit/s.



Linijoje Žirmūnai – Naujoji Vilnia projektuojamas pralaidumas turi siekti 10 Gbps. Atsižvelgus į

tobulėjančias technologijas bei didėjanti poreikį duomenų perdavimo greičiui, pasirinkta DWDM

sąsaja. Nors ši technologija finansiškai kainuoja brangiausiai, investicijos su laiku atsipirks.

2.1 lentelė. DWDM specifikacijaDWDM specifikacija

Duomenų perdavimo greitaveika

10 Gbps , 40 Gbps, 100 Gbps

Generuojamas signalas ITU-T G.694 ( I ir II )Kanalų palaikymas 1-2-4-8-16-32Reikalavimai kabeliui ITU-T G.652 , G.653 , G.654 , G.655Jungtys / Moduliai GBIC, XFP, X2, Xenpak

Bendrosios charakteristikos:

1. Pagrindinės DWDM įrangos charakteristikos aprašytos ITU-T G.671 pirmame skyriuje.

2. Reikalavimai optiniam kabeliui aprašytos ITU-T G.652D rekomendacijoje.

3. Reikalavimai generuojamiem signalam aprašyti ITU-T G.694.1 ir G.694.2 rekomendacijose.

2.3 Optinės linijos trasos infrastruktūros analizė

Atlikus optinės linijos trasos infrastruktūros analizę, buvo surašyti potencialūs duomenų perdavimo

paslaugų klientai. Palei trasą įsikūrusios ar dar besikuriančios 4 gyvenamos teritorijos. Preliminarus

gyventojų skaičius pateikiamas lentelėje. Pagrindinis projektuojamos linijos tikslas – prijungti

Naujosios Vilnios rajoną prie Vilniaus šviesolaidinio tinklo ir sukurti konkurenciją analogiškas

paslaugas jau teikiančiai kitai IPT įmonei. Antakalnio mikrorajone baigiama statyti gaisrinė, kuri

pageidauja turėti du nepriklausomus duomenų perdavimo paslaugų tiekėjus. Analogiškas paslaugas

pirktų Smėlio bei V.Grybo gatvėse įsikūrusios Lenkijos ambasada, parduotuvė „Maxima“ bei

Vilniaus Prancūzų mokykla. Taip pat, Antakalnio mikrorajone yra galimybė sukomutuoti

tarptinklinį sujungimą su „TEO LT“ AB bei UAB „Skaidula“ tinklais. Trečiame optinės linijos

trasos kilometre stovi judriojo ryšio bokštas. Kilometre nuo jo šiais metais bus pradėtos naujojo

mikrorajono statybos. Šiuo metu, statybų rangovai nepasirašę projekto dėl telekomunikacijų

atvedimo iki teritorijos. Tad būsimi gyventojai bei įmonės turės galimybę naudotis šiuolaikinėm

duomenų perdavimo paslaugom tik įsikūrus. Optinės linijos trasa terminuojame Dūmų gatvėje

esančiame komerciniame kvartale.



2.2 lentelė. Potencialūs klientai

VartotojasAtšakos atstumas nuo

trasos pradžios

Preliminarus gyventojų

skaičius

Preliminarus

pageidaujamas srautas

Antakalnis 1 km 47 tūkst. 10 Gbps

Rokantiškės 4 km 7 tūkst. 10 Gbps

Naujasis Antakalnis 4 km 13 tūkst. 10 Gbps

Naujoji Vilnia 8 km 33 tūkst. 10 Gbps

Gaisrinė 1 km - 1 Gbps

Lenkijos ambasada 1,5 km - 1 Gbps

Klinika 1,5 km - 1 Gbps

Parduotuvė 1.5 km - 1 Gbps

Mokykla 1,6 km - 1 Gbps

Judriojo ryšio bokštas 3 km - 1 Gbps



3. PROJEKTINĖ DALIS

3.1 Projektuojamos optinės linijos kabelio ir informacijos perdavimo sistemos

pasirinkimas ir pagrindimas

Atlikus linijos infrastruktūros analizę bei atsižvelgus į ateities FTTH tendencijas, mikrorajonam ir

gyvenvietėm numatyta nutiesti 96 skaidulas, potencialiem juridiniam klientam – 24. Tarp Žirmūnų

ir Naujosios Vilnios bus sukurtas WDM 10 Gbps sujungimas ( 4 kanalai po 2,5 Gbps į vieną pusę )

tam panaudojus dvi skaidulas, likusias 10 palikus stuburinio sujungimo rezervui . Dar 12 skaidulų

paliekama kaip rezervas bendram naudojimui. Visų skaidulų suma – 144. Optiniai trasai ryšio

kanalizacijai ir tiesimui grunte parinktas Draka ezPREP Loose Tube dielektrinis kabelis su 144

ESMF skaidulom. Pagrindinis kabelio pasirinkimo kriterijai – kainos ir kokybės santykis, klojimo

paprastumas bei atsparumas išoriniam aplinkos ir mechaniniam veiksniam.

3.1 Pav. Magistralinio kabelio konstrukcija.

Centrinis dalis – stiklo pluošto plastikinis strypas.

Šviesolaidžio vamzdeliai – termoplastinė medžiaga, gaubianti 12 skaidulų ir užpildyta vandenį

išstumiančiu geliu.

Išilginė hidroizoliacija – sausas branduolys su vandenį sugeriančiu audiniu.

Išorinis apvalkalas – HDPE.



3.1 lentelė. Optinio kabelio charakteristikos

ezPREP Loose Tube -144SM charakteristikos

Skaidulų kiekis Vnt. 144

Vamzdelių kiekis Vnt. 12

Kabelio skersmuo mm. 19.5

Vamzdelio skersmuo mm. 2.5

Kabelio svoris Kg/km 345

Statybinis ilgis km 2 / 4 / 6 [ -1% - +3% ]

Didžiausias tempimas klojimo

metu1.5 * W

Didžiausias tempimas darbo

režime0.5 * W

Gniuždimas 5000 N / 100 mm., maks. 15 min.

Sukimas 100 N, +/- 180° , 10 kartų.

Pakartotiniai lenkimai R=20x D, 100 N, 35 kartai.

Darbinė temperatūra -40°C iki +70°C

Vandens atsparumas 3m / 1m

Atitikimas standartui ITU-T G.652.D

3.2 lentelė. Optinio kabelio slopinimo charakteristikos

Slopinimas Slopinimas lenkiant

Prie 1310 nm 0.33 – 0.35 dB/kmLenkimų

skaičius

Mandrelio

skersmuo (mm)

Bangos ilgis

(nm)

Slopinima

s (dB)

Prie 1383 nm 0.32 – 0.35 dB/km 100 25 1310 ≤ 0,05

Prie 1460 nm 0.25 dB/km 100 25 1550 ≤ 0,05

Prie 1550 nm 0.19 – 0.21 dB/km 100 30 1625 ≤ 0,05

Prie 1625 nm 0.20 – 0.23 dB/km

Kabelio „cutoff“ bangos ilgis ( λccf ) = ≤ 1260 nm

Modos lauko skersmuo

Bangos ilgis MFD ( 𝜇m )1310 9.0 ± 0.4



1550 10.1 ± 0.5

3.3 lentelė. Optinio kabelio chromatinės charakteristikos

Chromatinė dispersija

Bangos ilgis ( nm ) Chromatinė dispersija ( ps/[nm.km])

1285 – 1330 ≤ |3|

1550 ≤ 18.0

1625 ≤ 22.0

Nulinės dispersijos bangos ilgis 1300 – 1322 nm

Poliarizacinės modos dispersija = ≤0.06 ( ps√km )

3.4 lentelė. Skaidulos charakteristikos

Stiklo šerdies geometrija Dangos geometrija

Apvalkalo skersmuo 125.0 ± 0.7 µm Dangos skersmuo 242 ± 7 µm

Šerdies/Apvalkalo

koncentriškumo

paklaida

≤ 0.5 µm

Dangos/Apvalkalo

koncentriškumo

paklaida

≤ 12 µm

Apvalkalo

eliptiškumas≤ 0.7 % Dangos eliptiškumas ≤ 5 %

3.5 lentelė. Skaidulų spalvinis žymėjimas

Nr. 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

SpalvaMėlyn

aOranžinė Žalia Ruda Pilka Balta Raudona Juoda Geltona

Violetin

ėRožinė Žalsva

3.6 lentelė. Vamzdelių spalvinis žymėjimas

Nr. 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

SpalvaMėlyn


Violetin

ėRožinė Žalsva

Optinės linijos tiesimui pastatų viduje parinktas „Nestor“ FTMS G.652D kabelis ( SSTL kodas –

0217402 ). Tai 12 skaidulų bemetalis kabelis su „tight-buffer“ apvalkalu, skirtas vidaus darbam.



3.2 pav. Optinio kabelio vidaus darbams konstrukcija.

3.3 pav. Optinio kabelio vidaus darbams pavyzdys.

3.7 lentelė. Optinio kabelio vidaus darbams charakteristikos.Charakteristikos

Didžiausias tempimas - Tiesimo metu4 F8 F12 F

700 N850 N

1 000 N

Lūžio atsparumas - Su 100 mm plokštele 1 000 N

Temperatūra - Darbo -5 - +60 ºC

- Tiesimo -15 - +60 ºCNestorkodas

SSTLkodas

Skaidulų skaičius

Skersmuomm

Svoriskg/km

Mažiausias lenkimo skresmuo

Ilgism

Būgnas

L10390 0217402 12xSMT 6,7 39 140 mm 2000 Perdirbamas būgnas

Konstrukcija

Skaidulos Single-mode skaidulos pagal ITU-T G.652.D rekomendacijas.

Antrinis apvalkalas

„Tight buffer“, išorinis skersmuo 900 µm.

Stangrumo membranos

Aramido siūlai po apvalkalu.

Išorinis apvalkalas

Nedegus, be halogenų plastiko (LSZH). Apvalkalas yra baltos spalvos. Kabelis atsparus liepsnai pagal IEC 60332-3.

Apvalkalo markiruotė

Kabelis marširuojamas kas metrą : „Nestor Cables“ – kabelio tipas – savininko vardas – pagaminimo metai – kabelio ilgis.



3.8 lentelė. Skaidulų spalvinis žymėjimas

Nr. 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

SpalvaMėlyn


Violetin

ėRožinė Žalsva

Informacijos perdavimo sistemos parinkimas

Projektuojamos linijos Žirmūnai – Naujoji Vilnia srauto pralaidumas – 10 Gbps. Buvo renkamasi

tarp dviejų sąsajos tipų – STM-64 ir WDM. Atsižvelgus į tendencijas bei duomenų perdavimo

greičių didėjimą, su investiciją į ateitį buvo pasirinktas WDM ( bangos ilgio sutankinimo ) sąsajos

tipas. WDM technologija šiuo metu gali perduoti signalą iki 320 skirtingais bangos ilgiais. Teorinis

maksimalus vienos skaidulos pralaidumas yra ~12 Tbps ( 320 x 40 Gbps ).

Informacijos perdavimo įrangos pasirinkimui įtakos turėjo platus skirtingų technologijų poreikis.

Atlikus rinkos analizę nusprendžiau pasirinkti visiškai naują produktą - Alcatel-Lucent 1850 TSS-

320 komutatorių. Jis patrauklus savo palaikomų sąsajų skaičiumi. Šios įrangos pagalba galima

vienu metu priimti, apdoroti ir perduoti SDH/SONET iki STM-64, OTN, Ethernet bei WDM

signalus. Įranga sukomplektuota „blade“ pagrindu, tad išaugus poreikiam, tereikia įdiegti papildomą

reikalingą modulį ( „Pay as you growth“ sistema ). Optinės linijos pradžioj ir pabaigoje sumontavus

šią įrangą, sutaupoma papildomos įrangos sąskaita, nes nebereikia statyti papildomų sąsajų

derinimo ir duomenų perdavimo įrenginių. Potencialiem klientam pajungti bus naudojamas

tiesioginis jungimas prie šio komutatoriaus per SFP jungtį ( 1Gbps ). Esant poreikiui, spintoj

numatyta vieta FTTH įrangai aptarnauti. Žirmūnuose ir Naujojoj Vilnioj bus naudojamas XENPAK

( 10 Gbps ). Tarpiniame taške Antakalnyje bus naudojamas Alcatel-Lucent 1696 Metrospan

ROADM ( programuojamas optinis add/drop multiplekseris ). Pagal teikiamą technologiją, visi

pageidaujantys klientai galės įsivesti atskirą šviesolaidžio skaidulą į savo teritoriją (FTTH ).

Įvertinus įrangos kainą ir jos galimybės, taip pat palaikomų sąsajų kiekį bei lankstumą, Alcatel-

Lucent produkcija pasirinkta su planais ateityje plėsti optinį tinklą. Pradinis įrangos sąrašas

pateikiamas žemiau. Aktyvinės ir pasyvinės įrangos charakteristikos pateikiamos projekto priede.



3.2 Optinės linijos trasos pasirinkimas ir pagrindimas

Optinės linijos trasa bus tiesiama tiek esamais ryšiu kanalizacijos kanalais, tiek kasama tiesiai į

gruntą. Miesto ribose nuo Žirmūnų g. 1B iki Šilo g. 64 namo kabelis bus klojamas ryšio

kanalizacijose suderinus projektą su „TEO LT“ AB ir AB „Vilniaus energija“ dėl patekimo į

kolektorius ir/ar RKKS. Klojant kabelį ryšio kanalizacijoje, neesant laisviem kanalam, bus klojamas

naujas PE vamzdis. Toliau kabelis bus klojamas į gruntą patiesus HDPE vamzdį palei Šilo gatvę

dešiniąją puse, kurios kelkraštis platesnis. Gruntinis klojimas tęsiamas iki Kojelavičiaus g. 30 namo.

Toliau kabelis klojamas RKKS. Darbai turi būti suderinti pagal LT TR05:2001, LT TR008 ir LT

TR001:2001 dokumentus.

3.3 Optinės linijos perdavimo charakteristikų skaičiavimas

Optinės linijos regeneratyvinės atkarpos slopinimo skaičiavimas

A=∑n=1

m

an∗ln+as∗ns+ap∗np

an – Optinio kabelio slopinimo koeficientas;

Ln – kabelio ilgis;

as – vidutinis slopinimas sujungimo vietoje;

ns – sujungimų vietų skaičius atkarpoje;

ap – slopinimas išardomojoje jungtyje;

np – išardomų jungčių skaičius;

m – statybinių ilgių skaičius.

Prie bangos ilgio λ= 1310nm, kai

an = 0.34dB/km, as = 0.02dB, ap = 0.2dB;

Ln = 5 km ( Žirmūnai – Antakalnis ), Ln = 3.5 km ( Antakalnis – Naujoji Vilnia);

ns = 6 ( Žirmūnai – Antakalnis ), ns = 3 ( Antakalnis – Naujoji Vilnia);

np = 2.

A 1=0.34∗5+0.02∗6+0.2∗2=2,22dB

A 2=0.34∗3,5+0.02∗3+0.2∗2=1,65 dB



Prie bangos ilgio λ = 1550, kai

an =0.20dB/km, as = 0.02dB, ap = 0.2dB;

Ln = 5 km ( Žirmūnai – Antakalnis ), Ln = 3.5 km (Antakalnis – Naujoji Vilnia);

ns = 6 ( Žirmūnai – Antakalnis ), ns = 3 ( Antakalnis – Naujoji Vilnia);

np = 2.

A 1=0.20∗5+0.02∗6+0.2∗2=1.52 dB

A 2=0.20∗3,5+0.02∗3+0.2∗2=1,16 dB

Prie pirmojo bangos ilgio, kai λ = 1310nm, slopinimas gaunamas didelis, todėl skaičiavimuose

naudosiu bangos ilgio λ = 1550nm parametrus.

Optinės linijos energetinio balanso skaičiavimas

Ps−Pr ¿ A+M

A – regeneracinio ruožo slopinimas;

M – regeneracinio ruožo energetinė atsarga;

Ps – optinio siųstuvo išėjimo lygis;

Pr – optinio imtuvo įėjimo lygis.

Paskaičiuosime regeneracinio ruožo energetinę atsargą pagal formulę:

M=Me+Mc

Me – įvertina optinio siųstuvo ir imtuvo senėjimą (3÷4 dB);

Mc – įvertina optinio kabelio senėjimą (0,02 dB/km).

Mc 1=0.02∗5=0,1 dB ( Žirmūnai – Rokantiškės );

Mc 2=0.02∗3,5=0.07 dB ( Rokantiškės – Naujoji Vilnia);

M 1=4+0,1=4,1 dB;

M 2=4+0,07=4.07 dB.



Paskaičiuosime optinio siųstuvo išėjimo lygį pagal formulę:

Ps= Psmax+Psmin2

Ps=3+(−1 )

2=1 dBm;

Pr = -14dBm – imtuvo jautrumas.

Sudarome energetinį balansą:

Ps−Pr ¿ A 1+M 1 1 – (-14) > 1,52 + 4,1 15 > 5,53 (Žirmūnai - Antakalnis)

Ps−Pr ¿ A 2+M 2 1 – (-14) > 1,16 + 4.07 15 > 5,23 ( Antakalnis – N. Vilnia)

Pin=Ps−( A+M )

Pin1=1−(1,52+4,1 )=−4,62 dBm ( Žirmūnai - Antakalnis);

Pin2=1−(1,16+4,07 )=−4.23 dBm ( Antakalnis – Naujoji Vilnia ).

3.4 Medžiagų ir įrangos specifikacija

Eil. Nr. Medžiagos / įrangos pavadinimas Mato vnt. Kiekis Pastabos

1 Optinis kabelis ESMF-preLT3-144SM km 10 ITU-T G.652.D

2 Optinis kabelis FTMS 12SM m 170 ITU-T G.652.D

3 Signalinis laidas km 6,5

4 Optinio kabelio mova Vnt. 11 SFO-SCLV-7008

5 HDPE 40 km 6,5 40 mm

6 PE 40 km 2 40 mm

7 TT 240 vnt. 2 ZN Kodas 692 470

8 Įspėjamoji juosta km 6,5

9 KMP vnt. 1

10 RKŠ-2 vnt. 5 Betoniniai

11 19"/4U 144 SC ODF vnt. 2 AGMAR

12 19"/2U 48 SC ODF vnt. 2 AGMAR

13 19“ spinta 16U vnt. 2 Žalias Namas

14 19“ lauko spinta KS 66x60 10U vnt. 1 Emiter GmbH



15 Alcatel-Lucent 1850 TSS-320 vnt. 2 8U

16Alcatel-Lucent 1696 Metrospan

ROADMvnt. 1 4U

17 Xenpak 10 Gbps modulis vnt. 2 Cisco 10Gbps

18 Gbit SFP modulis vnt. 12 Alcatel-Lucent

19 Optinė kasetė 12 sk vnt. 6 ZN Kodas 550563

3.5 Projektuojamo tinklo konfigūravimas ir valdymas

Projektuojamo tinklo valdymas ir konfigūravimas atliekamas Alcatel-Lucent 1850 TSS-320 įrangos

pagalba SNMP ( Simple Netwok Management Protocol ) protokolu . Įranga praeinančiam duomenų

srautui yra visiškai nematoma, tačiau turi galimybę jį valdyti, nepriklausomai nuo to, kuria sąsaja

vyksta informacijos apsikeitimas. Klientai taip pat turi galimybę matyti tinklo patikimumo rodiklius

bei susipažinti su momentiniais ar praeities duomenų perdavimo pranešimais bei ataskaitom. Šios

puikios Alcatel-Lucent 1850 TSS-320 savybės žymiai palengvina linijos stebėjimą bei priežiūrą.

3.5.1 SNMP aprašas

SNMP yra bazė kuri teikia priemones tinklo resursų internete valdymui ir stebejimui.

• SNMP susideda iš:

SNMP agento

SNMP menedžerio

Valdymo informacinės bazės (MIBs)

Paties SNMP protokolo

3.9 pav. SNMP struktūra.



• SNMP agentas yra programinė įranga veikianti kai kuriuos tinklo įrenginius

(maršrutizatorius, spausdintuvus ir kitus) šis veikimas patvirtina informaciją apie įrenginių

konfigūraciją ir dabartinę jų būklę

• Valdymo informacinė bazė apibūdina informaciją duomenų bazėje

• SNMP menedžeris yra taikomoji programa kuri kontaktuoja su SNMP agentu.

• SNMP protokolas naudojamas bendravimui tarp SNMP agento ir SNMP menedžerio.

3.10 pav. SNMP veikimo principas.

MIBs

• MIB specifikuoja valdomus objektus



• MIB yra tekstinis failas aprašantis valdomus objektus naudojant ASN.1 sintaksę

• ASN.1 yra formali kalba aprašomiems duomenims ir jų ypatybėms

• Linux’e MIB failai yra direktorijoje: /usr/share/snmp/mibs

Valdomi objektai:

• Kiekvienas valdomas objektas yra priskiriamas ir identifikuojamas identifikatoriumi (OID)

• OID yra nuoroda į MIB failą

• OID galima vaizduoti kaip sveikųjų skaičių seką kurios kiekvienas narys atskiriamas taškais

arba teksto eilute:

Kai SNMP menedžeris aptinka objektą jis nusiunčia OID SNMP agentui.

SNMP menedžeris ir SNMP agentas bendrauja SNMP protokolo pagalba

– Dažniausiai menedžeris siunčia klausimus o agentas siunčia atsakymus

– Išimtinai kaupimą atlieka tik agentas

3.11 pav. SNMP protokolo duomenų perdavimo schema.

Duomenų kaupimas:

• Kaupimas yra žinučių kurios rūšiuojamos ir iš agento siunčiamos menedžeriui



• Kaupimas yra privalomas įvykis

• Kaupimo charakteristikos apima:

– linkDown: įvykis kuris aprašo ėjimą žemyn

– coldStart: nenumatytą perkrovimą(sistemos sugedimą)

– warmStart: programos perkrovimą

– linkUp: priešingas linkDown

– SNMP failų identifikaciją

SNMP versijos:

• Šiuo metu naudojamos 3 versijos:

– SNMPv1 (1990)

– SNMPv2c (1996)

• pridėta “GetBulk” funkcija ir keletas naujų tipų

• pridėta RMON (remote monitoring) galimybė

– SNMPv3 (2002)

• SNMPv3 prasidėjo nuo SNMPv1 (bet ne nuo SNMPv2c)

• Adresų saugumas

3.6 Optinės linijos projekto įdiegimo organizavimas

Kur yra galimybė, optinė linija klojama į esamus ryšių kanalizacijos kanalus. Atkarpoje nuo

Antakalnio iki Naujosios Vilnios šviesolaidis klojamas į HDPE vamzdį ir įkasamas į gruntą. Įvedus

magistralinį kabelį į pastatą, statoma TT dėžutė ir toliau tiesiamas vidaus darbam skirtas kabelis.

Privaloma 30 metrų atsarga. Linijos pradžioj ir pabaigoje statomos/kabinamos telekomunikacinės

spintos. Tarpiniame taške numatyta lauko spinta ( atsparumas drėgmėj - IP44 ). Kliūtys apeinamos

pasinaudojus statybos ir ryšių reglamentuose nurodytomis technologijomis. Kabelio tiesimo darbai

turi būti vykdomi tik pagal projektą. Atliekant darbus, nukrypimai nuo projekto galimi tik su

suderinus su projekto autoriumi ir projekto vadovu, atsižvelgiant į techninės priežiūros atstovo ir



darbų vykdytojo nuomonę. Techninės priežiūros atstovas privalo tikrinti, kad statybos darbai būtų

atliekami pagal projektą ir atliekamų statybos bei montavimo darbų kokybę. Prieš kabelio tiesimo

darbus turi būti gauti reikiami leidimai. Vykdyti darbus šalia veikiančių požeminių ir antžeminių

statinių bei komunikacijų leidžiama tik dalyvaujant minėtų statinių ar komunikacijų atstovams.

3.6.1 Bendrieji reikalavimai vykdant žemės darbus

Rangovas arba statytojas (užsakovas) turi gauti leidimą kasti žemę, kurį išduoda miesto, rajono

savivaldybė.

Statytojas arba žemės darbų vadovas privalo:

1. Pradėti žemės darbus tik gavus leidimą kasti žemę, turėti suderintą projektą, statybos darbų

žurnalą ir statinio nužymėjimo aktą su schema.

2. Nustatytu laiku, bet ne vėliau kaip prieš 2 paras iki darbų pradžios, pranešti įmonėms ir

privatiems asmenims, kuriems priklauso kasimo zonoje esantys tinklai, statiniai(kabeliai, dujotiekio

tinklai), taip pat kelių policijai, jei statybos aikštelė yra kelių ar kelio statinių apsaugos zonoje,

tikslų žemės kasimo darbų pradžios laiką ir pakviesti jų atstovus atvykti į vietą.

3. Žemės kasimo vietoje pažymėti esamų požeminių inžinerinių tinklų bei įrenginių vietas,

nekilnojamų kultūros vertybių bei jų apsaugos zonų ribas ir imtis priemonių apsaugoti statinius,

saugotiną dirvožemį bei želdinius nuo galimos žalos.

4. Nepradėti žemės kasimo darbų miesto aikštėse, gatvėse, privažiavimuose bei keliuose, kol

neįrengtas leidime kasti žemę nurodytos apylankos bei techninės eismo reguliavimo priemonės.

Atkastieji inžineriniai tinklai ir įrenginiai užpilami žeme, dalyvaujant juos naudojančių įmonių

atstovams. Iškasos kelių važiuojamoje dalyje žeme užpilamos prižiūrint kelią naudojančios įmonės

atstovui. Užpilamas gruntas sutankinamas. Apie užpylimo darbų pradžią šiai įmonei pranešama ne

vėliau kaip prieš parą.

Visais atvejais , užbaigus žemės darbus, žemės paviršiaus lygis turi būti toks, koks buvo iki darbų

pradžios arba pakeistas pagal statinio projekto sprendinius, taip pat turi būti atliktos statomų

požeminių komunikacijų geodezinės nuotraukos.

3.6.2 Kabelinių ryšio linijų tiesimas



Ryšių kabelinių linijų tiesimas atliekamas kabelį klojant važiuojamosios dalies kelkraštyje.

Prieš įrengiant kabelį grunte kabeliai ir vamzdžiai prie tranšėjų sudedami taip, kad ant jų nepatektų

paviršinis vanduo. Kabeliai ir vamzdžiai turi būti patikrinti ir nuvalyti nuo purvo, sniego, ledo,

tepalų ir kitų medžiagų. Tranšėjos ar iškasos dugne geodezininkas patikslina ir naujai nužymi

kabelių ir vamzdžių klojimo trasos ašį, trasos posūkius, peraukštėjimus, šulinių įrengimo vietas.

Žymint visa trasa suskirstoma į atskiras atkarpas tarp šulinių. Vamzdžiai turi būti su skiriamaisiais

gamykliniais numeriais ir turėti pasus (sertifikatus). Objekte gautų vamzdžių duomenys, vamzdžių

klojimo vieta pagal darbo brėžinius įrašomi į statybos darbų žurnalą ir pažymimi atliktų darbų

išpildymo schemoje. Ritiniuose arba būgnuose tiekiami kabeliai tiesiami arba tiesiogiai į iškastą

tranšėją, arba naudojant kabelio klotuvą. Vamzdžių movos turi būti montuojamos tuoj pat, kai tik

paklojamas vamzdis. Vamzdžių sudūrimai turi būti pakankamai hermetiški bei stiprūs, kad atlaikytų

vamzdžio deformacijas nuo grunto.

Vamzdžių montavimas atliekamas pagal atitinkamus standartus, statybos normas, projekto

aprašymus. Prieš užpilant paklotus vamzdynus, darbų vykdytojas surašo paslėptų darbų patikrinimo

aktą, kuri pasirašo pats ir techninės priežiūros inžinierius.

Tranšėjų kasimas vamzdžių paklojimui vykdomas rankiniu arba mechanizuotu būdu.

Iškastas gruntas pilamas ant tranšėjos šlaito ne mažesniu kaip 0,5 m atstumu nuo tranšėjos briaunos.

Iškasta tranšėja apvaloma nuo akmenų, šiukšlių, įruošiamas dugno pagrindas iš purios žemės 10 cm

storio, o molyje arba priemoliuose– smėlio pagrindas.

Tranšėjų kasimas vertikaliomis sienelėmis be tvirtinimo leidžiama:

piltuose gruntuose iki 1,0 m gylio;

priesmėliuose iki 1,25 m gylio;

priemoliuose, molyje iki 1,5 m gylio;

elektros kabeliai atkasami be smūgių, rankiniu būdu.

Tranšėjos užpilamos iškastu gruntu - be akmenų ir statybinių šiukšlių.

Horizontalus kryptinis gręžimas naudojamas vietinės reikšmės kelių apėjimui Rokantiškių

gyvenvietėje. Gręžimo procesas susideda iš dviejų dalių: pradinio tunelio ir išplatinimo / įtraukimo

proceso. Pradinis tunelis, kurio Ø75-125 mm, gręžiamas nuo pradinio taško iki galutinio, pagal

nustatytos trajektorijos centrą. Tuo metu, kai gręžiamas pradinis tunelis, gręžimo skystis

pumpuojamas per gręžimo strypo galvą. Gręžimo galva sukama strypų pagalba. Šį darbą atlieka



mechanizmo operatorius ir mechanikas. Inžinierius operatoriaus pareiga tiksliai stebėti ir fiksuoti

išpildomoje nuotraukoje zondo padėtį po žeme ir apie jo gręžimo padėties tikslumą duoti tinkamus

nurodymus mechanikui. Mechaniko pareiga – gręžimo metu aprūpinti įrenginį reikiamais tepalai ir

skysčiais ir įdėmiai klausyti inžinieriaus – operatoriaus nurodymų vykdant ir valdant visą gręžimą.

Tarp inžinieriaus operatoriaus ir mechaniko pastoviai palaikomas radijo ryšys. Atlikus pirminį

pragręžimą, prie štangų tvirtinama reikiama angos praplatinimo įranga ir už jos tvirtinamas

vamzdis. Įjungus traukimo, tepimo ir angos platinimo programas, bei nustačius reikiamą traukimo

jėgą, vamzdis yra paklojamas po žeme.

Miesto ryšių kabelinės kanalų sistemoje naudojamos mechaninės kabelio įtraukimo į ryšio kanalus

priemonės. Traukiant kabelį, kad nebūtu viršyta maksimali kabelio traukimo jėga būtina naudoto

specialų traukimo jėgos ribotuvą. Kabelio traukimo trosas prie kabelio tvirtinamas traukimo

„kojine“ arba kitokiu kabelio gamintojo rekomenduojamu metodu. Esant reikalui, prie kabelio

montuojama speciali traukimo galvutė, kurios dėka traukimo jėgos koncentruojamos į armavimo

sluoksnį ir centrinį elementą.

Ryšių kabelius reikia jungti kuo geriau apsaugotoje nuo atmosferos poveikio. Ryšių kabelių movų

montavimas turi būti atliekamas tik su specialiai tam skirta įranga ir įrankiais.

Kai ryšių kabeliai yra montuojami apgyvendinamose teritorijose, jungiamą kabelį reikia laikyti

ryšių kabelių kanalų šuliniuose.

Movų sujungimo šuliniuose palikti 20 m kabelio atsargas.

Kabelinių matavimų tikslas - patikrinti ar nutiesta kabelinė linija atitinka nustatytus techninius

reikalavimus bei parengti reikalingus linijos pripažinimo tinkama naudoti dokumentus.

Būgnuose esančių kabelių kontrolinis patikrinimas prieš tiesimą. Būgne esančio kabelio ilgio ir jo

parametrų kontroliniais matavimais prieš kabelių tiesimą patikrinama, ar pristatyti kabeliai atitinka

užsakymo reikalavimus ir gamintojo sertifikate nurodomus kabelio parametrus jo ilgio dydžius.

Nutiesto kabelio matavimas. Jei nutiesus ŠK matuojant skaidulas pastebimi slopinimo pakitimai ar

bendras slopinimo padidėjimas, viršijantis 0,02 dB/km palyginti su kontroliniais matavimais, tai

prieš pradedant ŠK sujungimo darbus informuojamas projekto statinio statybos vadovas. Visi

ypatingi atvejai, net jei skaidulose slopinimo padidėjimo ir nebūtų pastebėta, tusi būti užregistruoti,

kadangi skaidulose galėjo likti įtempimai, kurie sumažintų jų eksploatacijos laiką.



Telekomunikacijų tinklų apsaugą reglamentuoja LR elektroninių ryšių įstatymas bei

telekomunikacijų tinklų apsaugos taisyklės. Minėtos taisyklės reglamentuoja telekomunikacijų

tinklų apsaugą, apsaugos zonų matmenis, jų žymėjimo būdus bei darbų atlikimo juose tvarką.

Kabelinės ryšių linijos (toliau KRL) trasa nurodoma sutartiniais ženklais ant žymėjimo stulpelių ar

specialių informacinių lentelių. KRL žyminčių ženklų, perspėjančių apie šalia ar netoliese nutiestą

kabelį, būsima pastatymo vieta turi būti numatyta projekte. Statybos metu, statybos darbų ir

projekto vadovai suderina, kokį ženklą ar jų derinį tikslinga panaudoti esamomis sąlygomis ir

numato konkrečią pastatymo vietą. Žymėjimo ženklai turi būti išdėstyti saugioje vietoje taip, kad

dėl jų nesusidarytų rūpesčių eksploatuojant esamą zoną. KLR žymėjimo ženklai turi būti išdėstyti

kaip galima arčiau kabelių trasos. Turi būti užtikrintas kiekvieno toliau esančio įspėjamojo ar

technologinio trasos ženklo matomumas. KLR žymimos nurodomaisiais, technologiniais bei

įspėjamaisiais kabelių trasos žymėjimo vietovėje ženklais.

3.6.3 Kliūčių apėjimas

Visi tiesimo darbai sankirtose su požeminėmis ir antžeminėmis kliūtimis turi būti atliekami pagal

darbo projektą.

3.6.4 Įspėjamieji trasos ženklai.

Įspėjamasis trasos ženklas – tai 2,4 m ilgio gelžbetoninis stulpeli su viršuje pritvirtintu geltonai

dažytu impregnuoto kartono skydeliu juodais užrašais. Įspėjamieji ženklai statomi: kabelio

kirtimosi su požeminiais inžineriniais tinklais ir aukštos įtampos linijomis, susikirtimo su keliais,

vandens telkiniais bei didesnių kaip 2 m nukrypimų nuo kabelio trasos tiesios ašies vietose, taip pat

ties trasos posūkiais ir dirbamų laukų pakraščiuose. Įspėjamieji ženklai paprastai statomi lauko,

miško ar griovio pakraštyje. Įspėjamasis ženklas statomas 10 cm atstumu nuo kabelio ir įkasamas

apie 70 cm arba tiek, jog nepažeistų žemėje nutiesto signalinio laido ir apsauginės juostos. Jei jis

statomas prie kelio, įspėjamoji lentelė turi būti nukreipta prieš eismo kryptį. Kur eina kelios

lygiagrečios kabelių linijos, įspėjamieji ženklai statomi ant kiekvienos, jeigu atstumas tarp jų yra 2

metrai arba daugiau. Jeigu KRL kerta kliūtį Inžinieriaus sprendimu gali būti statomi du žymėjimo

ženklai.

3.6.5 Nurodomieji KRL ženklai.



KLR įrenginių nurodomieji ženklai nurodo linijos įrenginių buvimo vietą. Nurodomieji ženklai turi

būti mėlyni su baltais užrašais. Ženklai tvirtinami prie pastatų sienų, metalinių ir gelžbetoninių

elektros ir telefono tinklų atramų ar tvorų. Jų tvirtinimo aukštis nuo 1,5 iki 2,0 m. Kai nėra pastatų

ar atramų, ženklai tvirtinami prie gelžbetoninių stulpelių. Šiuo atveju ženklai tvirtinami mieste –

0,75 m aukštyje, už miesto ribų – 1,5 m aukštyje.

3.6.6 Darbų pridavimas.

Užbaigus kabelinių linijų statybos darbus perduodami naudojimui. Pateikiami šie dokumentai:

dengtų darbų aktai;

geodezinės nuotraukos ir kiti papildomi dokumentai;

pateikiami vamzdžių, naudotų medžiagų, ir kitų gaminių pasai, sertifikatai, statybos

darbų vykdymo žurnalas.

4. DARBO SAUGA IR EKOLOGIJA

Tiesiant optinę liniją reikia vadovautis pateiktais darbų saugos ir ekologijos reikalavimais.

Kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos. Visi darbuotojai,

prižiūrintys ir dirbantys su potencialiai pavojingais techniniais įrenginiais, turi būti įgiję specialių

žinių ir išlaikę saugos darbe egzaminus.

Bendrieji saugaus darbo principai:

Į skaidulos galus žiūrėti negalima;

Iš šviesolaidinių stiprintuvų išeinantys optiniai signalai yra ypač stiprūs ir pavojingi akims;

Ypatingais atvejais saugus žiūrėjimo į laisva skaidulos galą atstumas yra 5 cm. Šios ribos

jokiu būdu negalima sumažinti;

Su šviesolaidinių kabelių atraižomis reikia elgtis atsargai. Atraižos turi būti pristatomos į

specialiai tam skirtą surinkimo vietą.

Jungimo vietoje negalima valgyti ir gerti, nes skaidulos atraižos į kūną gali pakliūti per

burną;



Šviesolaidinio kabelio jungimo metu, po rankomis turi būti uždaras indas su skysčiu akims

praplauti.

Saugos taisyklės dirbant šuliniuose

Prieš pradedant dirbti yra tikrinama ar patalpoje yra degų ir kenksmingų dujų. Patikrinimas

atlikimas specialiu prietaisu. Tikrinti dujų šuliniuose atviru ugnimi yra draudžiama. Atidarant dvi

šulinio dangtis būtina naudoti prietaisus, kurie neduoda kibirkščių bei vengti dangčio su šulinio

susitrenkimo.

Darbą šuliniuose turi atlikti ne mažiau arba tris asmenis. Be to prie atidarytos šulinio angos

pastatomas perspėjimo ženklas arba atitvaras.

Leistis ir dirbti šulinyje be saugos diržo ir išvestos į paviršių virvės neleistina. Atsiradus

šulinyje dujų darbas turi būti nutrauktas, kol nebus nustatytas ir pašalintas dujų šaltinis. Dujų

išstūmimui yra naudojamas oras įpučiamas į šulinį ventiliatoriumi arba kompresoriumi, panaudojant

žarną, paleista į šulinį 0.25 cm atstumu nuo šulinio dugno. Naudoti suspaustų dujų balionus

ventiliacijai yra draudžiama.

Esant ilgalaikiams darbams šuliniuose būvimo laiką nustato darbų vadovas atsižvelgiant į

darbų atlikimo sąlygas.

Rūkyti šuliniuose, bei šalia atidarytų šulinių yra draudžiama. Darbo vietų šuliniuose

apšvietimui yra naudojami akumuliatoriniai šviestuvai apsaugotame nuo sprogimo korpuse.

Ekologija

Projektuojamos linijos ekologijos reikalavimai nustato bendruosius atliekų, apskaitos,

surinkimo, rūšiavimo, saugojimo, vežimo, naudojimo, šalinimo reikalavimus, kad būtų išvengta jų

neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai.

Darbuotojai privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius, savo veikla nepažeidinėti aplinkos

kokybės normatyvų ir standartų. Laikytis atliekų rūšiavimo, sandėliavimo, kenksmingumo

pašalinimo tvarkos, atmosferą ir arą teršiančių medžiagų valymo įrenginių eksploatavimo taisyklių.

Darbuotojai privalo žinoti cheminių medžiagų sandėliavimo, fasavimo ir transportavimo tvarką,

kenksmingo šalinimo būdus, įvykus avarijai.



5. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

Projektuojama optinė linija bus konkurencinga duomenų perdavimo segmente dėl naujausių

technologijų panaudojimo ir geros infrastruktūros analizės. Parinkta informacijos perdavimo ir

apdorojimo įranga yra labai lanksti, jos atnaujinimas paprastas. Atsiradus poreikiui, įdiegiami

papildomi moduliai vienai ar kitai sąsajai ir prijungiamas naujas klientas ar tinklo šaka. Ateityje

galima tęsti didesnio kiekio šviesolaidinius kabelius ir plėsti FTTH teikiamų paslaugų zoną.

Vilniaus mieste laisvų skaidulų skaičius sparčiai mažėja, tad banginis sutankinimas yra gera išeitis

praplėsti informacijos perdavimo kanalus. Laisvas skaidulas galima nuomoti arba parduoti. Taip pat

vietoj visos skaidulos pardavimo, galima nuomoti/parduoti tik tam tikrą bangos ilgį. Jau pasirodė

informaciją apie ateities technologijas, tokias kaip WDM PON, kurios turėtų būti pateiktos rinkai

kažkur 2020 metais. Tad jei yra galimybė ir finansinės sąlygos – siūlyčiau tiesti kiek įmanoma

daugiau skaidulų nešančius kabelius. Įgyvendinus šį projektą, Antakalnio, Rokantiškių ir Naujosios

Vilnios gyventojai turės galimybę naudotis sparčiuoju internetu bei kitom IP tinklais teikiamom



paslaugom. Optinės linijos administratorius turės didelį pralaidumo potencialą, kurį palaipsniui

galima didint pasitelkiant papildomus bangos ilgius bei laisvas skaidulas.

Pakankamai išplėtus miesto tinklą, siūlyčiau tinklo plėtros darbus pratęsti rajone. Tendencijos rodo,

kad IT sfera augs ir investicijos atsipirktų gan greitai. Atlikus gerą reklaminę kampaniją, dabartinės

laisvos skaidulos ar bangų ilgiai būtų greitai išnaudoti. Atlikus priminę apklausą Rokantiškių

gyvenvietėj, didžioji dalis apklaustųjų sutiktų mokėti didesnę nei Vilniaus mieste kainą už

kokybiška, spartų ir patikimą duomenų perdavimo paslaugą. Dalis gyventojų pageidauja įsirengti

vaizdo stebėjimo kameras, tačiau dėl prastos ryšio kokybės jos būtų neefektyvios. Naujai

statomame rajone siūlyčiau plėtoti FTTH technologiją. Kadangi visa infrastruktūra bus kuriama nuo

nulio, tad numatyti ir suprojektuoti rajono vietinį tinklą yra žymiai paprasčiau ir mažesniais

įrengimo kaštais. Taip pat FTTH technologiją galima pasiūlyt dabartiniam Rokantiškių gyventojam,

kadangi artimiausiu metu ten bus atnaujinamas elektros energijos tiekimo tinklas. Suderinus

projektus su AB „LESTO“ , šviesolaidinių kabelių klojimas gyvenamose teritorijose gali būti

vykdomas paraleliai taip taupant paslaugos įrengimo kaštus. Dėka to, paslaugos įrengimo įkainiai

gyventojams bus mažesni ir potencialių klientų kiekis turėtų padidėt. Taip pat naujai įrengta optinė

linija leis Naujosios Vilnios mikrorajone konkurencingom kainom pateikti duomenų perdavimo

kainas ir sukurs galimybę rinktis IPT, nes šiuo metu panašias paslaugas šviesolaidiniais tinklais

tiekia tik viena įmonė.

6. NAUDOTŲ INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS

1. Gvergždys, J., Vietinių tinklų kabelinės sistemos. Kaunas „Technologija“, 2003

2. Plėštys, R., WDM tinklų patikimumo įvertinimo ypatumai. KTU. 2005

3. Vaitkuvienė, I., Metodinės rekomendacijos baigiamajam projektui rengti. VIKO. 2004

4. Mukherjee, B., „Optical WDM networks“. JAV „Springer Science+Business Inc“ , 2006

5. „TEO LT“ AB techniniai reikalavimai LT TR01:1999 , LT TR008:2001.

6. ITU-T rekomendacijos G.652D, ITU-T G.671 ir ITU-T G.694 ( I ir II )

7. http://alcatel-lucent.com/

8. http://communications.draka.com/ ir http://www.nestorcables.fi/

9. http://maps.lt

10. http://zaliasis-namas.lt/


http://zaliasis-namas.lt/

http://maps.lt/

http://www.nestorcables.fi/

http://communications.draka.com/

http://alcatel-lucent.com/


7. PRIEDAI


Documents

Optinio Tinklo Projektavimas