Ortopedija ir traumatologija

1

VILNIAUS UNIVERSITETAS

PATVIRTINTA:

Medicinos fakulteto tarybos

posėdyje 2005 m. lapkričio

mėn.8 d. protokolo Nr. 3(503)

Vilniaus universiteto

Senato komisijos posėdyje

2005 m. lapkričio mėn. 10 d.

Nr. SK 2005-15

ORTOPEDIJOS TRAUMATOLOGIJOS

REZIDENTŪROS STUDIJŲ PROGRAMA

Vilniaus universiteto rektorius ................ akad. B.Juodka

(parašas)

A. V.

Rezidentūros programos

rengimo grupės vadovas ................. doc. Manvilius Kocius (parašas)

Vilnius, 2005 m. gegužė

2

Rezidentūros studijų programos duomenys

Rezidentūros studijų programa Ortopedija traumatologija

Studijų sritis biomedicinos mokslai

Studijų kryptis medicina

Studijų rūšis rezidentūros

Studijų trukmė (metais) 5

Programos apimtis kreditais 220

Būtina stojančiojo kvalifikacija medicinos gydytojas

Suteikiama profesinė kvalifikacija Gydytojas ortopedas

traumatologas

Programos rengimo grupė

Eil.

Nr.

Pedagoginis vardas

(mokslo laipsnis),

vardas, pavardė

Pareigos Telefonas

(darbo ir

mobilusis)

Elektronininis paštas

1. Doc., med dr

Manvilius Kocius

Bendrosios ir plas

tinės chirurgijos,

ortopedijos ir

traumatologijos

klinikos vedėjas

236 2014

[email protected]

2.

Doc., Habil dr.

Narūnas Porvaneckas

T.p. klinikos

e.prof. pareigas

[email protected]

3. Lekt., med. dr.

Rimvaldas Broga

T.p. klinikos

lektorius

[email protected]

4. Lekt. med. dr.

Valentinas Uvarovas

T.p. klinikos

lektorius

2362103

[email protected]

5. Lekt. med. dr.

Arūnas Jankauskas

T.p. klinikos

lektorius

[email protected]

3

TURINYS:

1. Tituliniai puslapiai

1.1 Titulinis puslapis .................................................................1

1.2 Antrasis titulinis puslapis ....................................................2

2. Nutarimas dėl rezidentūros studijų programos teikimo (patvirtinimo) ................. 4

3. Programos paskirtis ir tikslai.................................................................................... 6

3 Programos sandara ir turinys............................................ .......................................7

4 Studijų vykdymas..................................................................................................... 8

5 Dėstytojai .................................................................................................................9

6 Programos aprūpinimas ...................................... .................................................... 10

7 Išoriniai ryšiai .......................................................................................................... 10

8 Vidinis studijų kokybės užtikrinimas....................................................................... 11

9. Numatomas studentų skaičius ir jų kvalifikacija ..................................................... 11

PRIEDAI:

P1. Dalyko (ciklo) modulio programos ........................ ......................................... 12

P2. Numatomų dėstytojų ir rezidentų vadovų sąrašai ............................................ 66

P4. Kiti priedai ....................................................................................................... 87

4

3. Programos paskirtis ir tikslai

Ortopedija traumatologija tai medicinos šaka, tirianti ir gydanti judėjimo atramos aparato

įgimtus ir įgytus susirgimus ir trauminius (mechaninius, terminius ir cheminius) sužalojimus bei jų

pasekmes. Kiekvienais metais Lietuvoje virš 300.000 gyventojų patiria įvairius sužalojimus, apie

60.000 iš jų sužalojami sunkiai ir yra hospitalizuojami. Dėl traumų ir jų pasekmių kiekvienais

metais žūva virš 7.000 Lietuvos piliečių. Traumos po kardiovaskulinės sistemos ir onkologinių

susirgimų yra trečioje mirties priežasčių vietoje, o jaunų iki 45m. amžiaus gyventojų grupėje yra

neabejotinai pirmoje vietoje. (Duomenys iš Valstybinės traumatizmo profilaktikos 2000-2010mm.

programos). Ortopediniai kaulų ir sąnarių susirgimai pastaruoju metu paliečia vis daugiau Lietuvos

piliečių, ypač padaugėjo degeneracinių stambių sąnarių susirgimų. Įrodyta, kad vyresnių negu 50

metų piliečių bent vienas sąnarys yra paliestas artrozinių pakitimų. Lietuvoje kiekvienais metais

padaroma virš 4000 stambių sąnarių endoprotezavimo operacijų. Pastaruoju metu Lietuvoje

įdiegtos ir naudojamos naujos ortopedinių ligonių tyrimo ir gydymo metodikos: stabili

osteosintezė, artroskopinė chirurgija, vertebrologija, endoprotezavimo chirurgija, mikrochirurgija.

Ortopedų traumatologų atliekamos operacijos kiekvienais metais sudaro apie 30 proc

(SAM statistikos departamento duomenys) visų Lietuvoje daromų operacijų. Viso 36 Lietuvos

ligoninėse veikia 48 ortopedijos traumatologijos skyriai ir 3 traumatologijos punktai. Visose

apskričių ligoninėse bei daugumoje rajoninių ligoninių traumatologinė pagalba teikiama ištisą parą.

Ortopedijos traumatologijos specialistai ruošiami visai respublikai. Gydytojai ortopedai

traumatologai pagal panašią programą taip pat ruošiami Kauno medicinos universitete.

Ortopedijos traumatologijos rezidentūros programa parengta atsižvelgiant į Europos

medicinos specialistų rengimo teisinius aktus (Charter on training of medical specialists in the

European community; Charter adopted by the Management Council of the UEMS, October 1993),

LR Aukštojo mokslo įstatymą; VU statutą; LR Medicinos praktikos įstatymą (2004.04.20. Nr. IX-

2148); LR Vyriausybės nutarimas 2003 10 31 Nr 1359 „Dėl gydytojų rengimo“; LR Švietimo ir

mokslo ministro ir LR sveikatos apsaugos ministro 2003 04 11 įsakymas Nr. ĮSAK – 480/V-210

„Minimalūs gydytojo rengimo reikalavimai“; LR Švietimo ir mokslo ministro ir LR sveikatos

apsaugos ministro 2004 06 17 įsakymas Nr. ĮSAK – 969/V-445 1 priedas „Medicinos

rezidentūros, odontologijos rezidentūros bei vetrinarinės medicinos rezidentūros studijų programų

reikalavimai“; LR svietimo ir mokslo ministro įsakymas Nr. ISAK – 1310 „Dėl medicinos

rezidentūros, odontologijos rezidentūros bei veterinarinės medicinos rezidentūros studijų programų

vertinimo ir registravimo“; Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymą dėl

nuosekliųjų studijų programų nuostatų patvirtinimo (2000 m. spalio 26 d. Nr 1326, Vilnius);

Europos Parlamento direktyvą 2001/19/EC; Europos Tarybos direktyvą dėl gydytojų laisvės

renkantis darbą ir jų diplomų, sertifikatų ir kitų oficialių kvalifikacijos pažymėjimų abipusio

pripažinimo 93/16/EEC; Vilniaus universiteto medicinos ir odontologijos rezidentūros reglamentą

(patvirtintą VU Senato posėdyje 2004 m.) bei Lietuvos studijų kokybės vertinimo centro pateiktus

metodinius patarimus (Rezidentūros studijų programos aprašas, Vilnius, 2005).

Ortopedijos traumatologijos rezidentūros programos ryšys su VU Medicinos fakulteto

pagrindiniais tikslais yra labai glaudus. Ortopedijos traumatologijos ciklai (ir privalomi, ir pačių

rezidentų pasirenkamieji) atliekami tik universiteto chirurginiuose padaliniuose, kurie bazuojasi

penkiose Vilniaus miesto ligoninėse. Praktinio darbo vadovai yra patyrę chirurgai, kurie dirba

skyriaus vedėjo pareigose arba dažnai juos pavaduoja, o taip pat dirba ir universitete. Jie yra ne tik

patyrę praktikai, bet ir pedagogai bei dėstytojai. Vienas iš pagrindinių VU Fakulteto tikslų yra

apjungti teoriją ir praktiką steigiant chirurgines klinikas, kurios apjungia kelis chirurginius centrus.

Juose vykdomas praktinis, pedagoginis bei mokslinis darbas. Būtent tokiuose centruose geriausiai

galima parengti įvairių chirurgijos sričių, tame tarpe ir ortopedijos traumatologijos, specialistus.

5

Šios programos paskirtis paruošti bendrą ortopedą traumatologą savarankiškam darbui.

Gydytojas ortopedas traumatologas pagal kompetenciją teikia kvalifikuotą ir specializuotą

medicinos pagalbą bei sprendžia ortopedinių ligų bei trauminių sužalojimų diagnostikos, gydymo,

profilaktikos, dispanserizacijos ir ligonių reabilitacijos klausimus, teikia jiems psichologinę

pagalbą bei propaguoja sveiką gyvenseną. Sėkmingai įvykdęs visas šios programos užduotis ir

išlaikęs rezidentūros egzaminą, gydytojui rezidentui išduodamas profesinės kvalifikacijos

pažymėjimas, kuris suteikia galimybę gauti gauti praktikuojančio gydytojo ortopedo

traumatologo licenciją.

4. Programos sandara ir turinys

Ortopedijos traumatologijos rezidentūros studijų programos planas

.

Programa Trukmė Programa Trukmė Vieta Vieta

VGPUL VGPUL VGPUL

5 mėn Privalomas ciklas 3 mėn Privalomas ciklas 3 mėn Privalomas ciklas

1. Artroskopin ė chirurgija 2. Vertebrologija 3. Peties chirurgija

VGPUL VGPUL VGPUL


1. Endoprotezavimo chirurgija 2. Nudegimų ir nušalimų gydymas 3. Pėdos chirurgija

VGPUL VGPUL VGPUL


1. Polytrauma 2. Osteosintezė 3. P laštakos chirurgija

VGPUL Centro VGPUL VGPUL R VU VL , Centro


Iš šių ciklų 2 ciklus pasirenka patys rezidentai.

1. Neurochirurgija 2. Krūtinės chirurgija 3. Urologija 4. Anesteziologija - reanimatologija 5. Vaik ų traumatologija ortopedija 6. Plastinė chirurgija

VGPUL VGPUL VGPUL, VMUL


1. C hirurgija ( bendroji + urgentinė pilvo) 2. Traumatologija (urgentinė + ambulatorinė) 3. Kraujagyslių chirurgija

VGPUL VGPUL VGPUL

5 mėn Privalomas ciklas 20 kreditų 3 mėn Privalomas ciklas 12 kreditų 3 mėn Privalomas ciklas 12 kreditų

1. Artroskopin ė chirurgija 2. Vertebrologija 3. Peties chirurgija

VGPUL VGPUL VGPUL


1. Endoprotezavimo chirurgija 2. Nudegimų ir nušalimų gydymas 3. Pėdos chirurgija

VGPUL VGPUL VGPUL


1. Polytrauma 2. Osteosintezė 3. P laštakos chirurgija

VGPUL Centro VGPUL VGPUL R

2 mėn Privalomas cikla 8 kreditai 2 mėn Privalomas ciklas 8 kreditai 2 mėn Privalomas ciklas 8 kreditai

Iš šių ciklų 2 ciklus pasirenka patys rezidentai.

1. Neurochirurgija 2. Krūtinės chirurgija 3. Urologija 4. Anesteziologija - reanimatologija 5. Vaik ų traumatologija ortopedija 6.

VGPUL VGPUL VGPUL, VMUL

5 mėn Privalomas ciklas 20 kreditų

4 mėn Privalomas ciklas 16 kreditų 2 mėn Privalomas ciklas 8 kreditai

1. C hirurgija ( bendroji + urgentinė pilvo) 2. Traumatologija (urgentinė + ambulatorinė) 3. Kraujagyslių chirurgija

6

Ortopedijos traumatologijos rezidentūros trukmė – penkeri metai (220 kreditai). Kiekvienais

metais numatyti įvairių būtinų ortopedijos ir traumatologijos specialybių ciklai, kurių trukmė svyruoja

nuo 2 iki 5 mėn ( nuo 8 iki 20 kreditų). Trumpieji ciklai (pvz.:plastinė chirurgija, anesteziologija ir

reanimatologija, onkologija, vaikų traumatologija ortopedija) yra daugiau pažintiniai. Jų metu

rezidentas privalo išmokti šių specialybių bendrybes ir mokėti suteikti skubią pirminę chirurginę

pagalbą. Vienerių studijų metų bėgyje rezidentas gali pats pasirinkti trumpą vieną ortopedijos

traumatologijos ciklą. Kiti ciklai (neurochirurgija, angiochirurgija, torakalinė chirurgija) paskirstyti į

dvi dalis. I ir II chirurgijos rezidentūros metais išmokstamos atitinkamos specialybės urgentinės

situacijos bei būtiniausios operacijos. Šiuo laikotarpiu rezidentūros programa bei ciklų laikas yra

vienodas visų devynių chirurgijos specialybių (abdominalinė chirurgija, chirurgija, kraujagyslių

chirurgija, krūtinės chirurgija, neurochirurgija, ortopedija ir traumatologija, plastinė chirurgija, širdies

chirurgija, urologija) rezidentams. III, IV ir V rezidentūros metai skirti tik specializuotai ortopedijos

traumatologijos specialybei įsisavinti daugiau laiko skiriant planinei chirurgijai.

Priede (P1) pridedamos dalykų arba ciklų modulių programos.

4. Studijų vykdymas

Penkerių metų ortopedijos traumatologijos rezidentūrą siūloma atlikti Vilniaus

universitetinėje greitosios pagalbos ligoninėje (VGPUL), Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje

(VMUL), Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filiale (VUL SK Centro filialas),

Vilniaus universiteto Ligoninės Santariškių klinikose (VUL SK), Vilniaus universiteto vaikų

ligoninėje (VUVL) ir Vilniaus universiteto onkologijos institute (VUOI). Rezidento darbo dienos

trukmė 8 val.

Po dviejų pirmųjų metų urgentinės chirurgijos rezidentūros, kuri privaloma visų chirurgijos

specialybių rezidentams, prasideda naujas rezidentūros etapas. Sekančius trejus metus akcentuojama

planinė, tik specializuota chirurgija: vertebrologija, artroskopinė chirurgija, onkologija, pėdos

chirurgija, peties chirurgija, endoprotezavimo chirurgija, plastinė chirurgija ir pan.

Kiekviename darbo cikle sudaromas darbo planas ir privalomų įgūdžių bei atliekamų operacijų

apimtis. Visose rezidentūros bazėse 25 proc. darbo laiko turėtų būti skirta ambulatoriniams darbams.

Privalomi 4 budėjimai per mėnesį. Budėjimo trukmė tokia, kokia numatyta kiekvienoje klinikoje. Po

naktinio budėjimo rezidentams privaloma nedarbo diena. Be praktinio darbo, vedami teoriniai

seminarai. Du kartus per mėnesį referuojama apie aktualią literatūrą ir perskaitomos 1-2 paskaitos

klinikai aktualia tematika. Kiekvienoje klinikoje rezidentas turi parengti 1 referatą - klinikinės

medžiagos analizę. Rezidentai už ciklus atsiskaito įskaitomis. Už praktinę ciklo dalį pasirašo

rezidentūros vadovas ir chirurgijos centro arba klinikos vedėjas. Kiekvieno ciklo studijos baigiamos

rezidento teorinių žinių bei praktinių gebėjimų vertinimu. Rezidento žinios ir gebėjimai vertinami

pažymiu dešimtbalėje vertinimo sistemoje. Neišlaikiusiam įskaitos rezidentui laikyti ją pakartotinai

leidžiama tik po dviejų mėnesių. Įskaitą galima laikyti ne daugiau du kartus; po to rezidentas šalinamas

iš rezidentūros. Kas metai rezidentai peratestuojami VU MF sudarytos egzaminų komisijos, kuri

numato tolimesnę rezidentūros eigą.

Rezidentūros metu rezidentai pratinami rinkti ir apdoroti klinikinę medžiagą, pateikti šią medžiagą

klinikinėse konferencijose bei specialybės draugijų suvažiavimuose. Penkerių metų eigoje rezidentas

privalo turėti bent vieną spausdintą darbą medicininėje spaudoje. Šio darbo vadovu gali būti bet kuris

rezidentūros dėstytojas, turintis mokslinį laipsnį. Spausdintas darbas gali būti paruoštas ir kelių

bendraautorių. Baigiamąjį darbą (mokslinis straipsnis spaudoje, pranešimas konferencijoje, rezidento

darbas) įvertina rezidentūros egzaminų komisija. Vertinimo rezultatai (iki 3 balų) pridedami prie

baigiamojo egzamino balo.

7

Baigusieji rezidentūrą laiko valstybinius ortopedijos traumatologijos rezidentūros kvalifikacinius

egzaminus raštu ir žodžiu. Baigiamojo egzamino komisijos sudėtis sudaroma VU Rektoriaus įsakymu.

Egzaminų klausimai sudaryti iš dažniausių urgentinės traumatologijos situacijų bei dažniausių

ortopedinių ligų. Rezidentas privalo žinoti ir atsakyti apie pagrindinių sužalojimų diagnostiką ir

gydymą, žinoti gydymo metodų privalumus ir trūkumus bei indikacijas šiems metodams, žinoti

ortopedinių ligų etiologiją, patogenezę, chirurginį ir konservatyvų gydymą. Taip pat būtina žinoti

dažniausiai atliekamų chirurginių operacijų techniką bei eigą. Išlaikius egzaminą išduodamas ortopedo

traumatologo profesinės kvalifikacijos pažymėjimas, kuris sudaro galimybę gauti atitinkamos

specialybės licenziją.

5. Dėstytojai:

P2.1. Programoje dėstysiantys destytojai

Eil. nr.

Vardas, pavardė

Pedagoginis ir mokslo laipsnis

Numatomas dėstyti

dalykas ar ciklas, kuriam

vadovaus

Profesinė kvalifikacija

ir darbo stažas

Institucijos pavadinimas

1 2 3 5 6

VU dėstytojai

1. Manvilius Kocius Doc. dr.

Bendroji traumatologija, osteosintezė, endoprotezavimo chirurgija

Ortopedas traumatologas,

30 metų

2. Narūnas Porvaneckas Doc. habil. dr. Endoprotezavimo chirurgija


25 metai

3, Rimvaldas Broga Lekt. dr. Politrauma, peties chirurgija


25 metai

4. Valentinas Uvarovas Lekt. dr. Vertebrologija, osteosintezė


19 metų

5. Kęstutis Vitkus Prof. habil. dr. Plastinė chirurgija

Chirurgas,

6. Arūnas Jankauskas Lekt. dr. Plaštakos chirurgija

Ortopedas traumatologas

Plastinis chirurgas

7. Juozas Stanaitis Doc. dr. Bendroji chirurgija

Chirurgas

8. Ričardas Janilionis Prof. habil. dr. Krūtinės chirurgija

Chirurgas

9. Egidijus Barkauskas Prof. habil. dr. Kraujagyslių chirurgija

Chirurgas

10. Jūratė Šipylaitė Doc., habil.dr. Anesteziologija, reanimatologija

Anesteziologė, reanimatologė,

25 metai

Kitų institucijų, gydymo įstaigų dėstytojai

8

1. Kęstutis Saniukas M. dr. Vaikų ortopedija traumatologija

Vaikų ortopedas traumatologas,

25 metai

2 Egidijus Jaržemskas Prof. m. dr. Neurochirurgija Neurochirurgas, 43m, . VGPUL

3. Algis Stašinskas m.dr. Abdominalinė chirurgija

Chirurgas, 20m. VGPUL

4

6. Programos aprūpinimas

VGPUL - Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė. Šiltnamių 29.

(Lazdynuose)

Šioje ligoninėje yra visi ortopedijos traumatologijos padaliniai (išskyrus nudegimų

nušalimų skyrių bei vaikų ortopediją traumatologiją), teikiantys skubią stacionarinę ir ambulatorinę

pagalbą, o taip pat atliekamos planinės ortopedinės operacijos. Tai pagrindinė ortopedų traumatologų

rezidentų mokomoji bazė.

Be ortopedijos traumatologijos, šioje ligoninėje taip pat numatyti bendrosios ir abdominalinės

chirurgijos, angiochirurgijos, neurochirurgijos bei anesteziologijos mokomieji ciklai.

VMUL - Vilniaus miesto universitetinė ligoninė. Antakalnio 57.

Šioje ligoninėje numatyti urgentinės angiochirurgijos bei nudegimų ir nušalimų ciklai.

VUL SK Centro filialas. Žygimantų 3/1.

Šioje ligoninėje yra nedidelis ortopedijos traumatologijos skyrius (40 lovų), kuris teikia skubią ir

planinę pagalbą Vilniaus rajono gyventojams. Tai vienintelė ligoninė Vilniuje, kur vystoma skubi ir

planinė krūtinės ląstos chirurgija.

VUVL - Vilniaus universiteto vaikų ligoninė. Santariškių 7.

Šioje ligoninėje numatyti vaikų traumatologijos ir ortopedijos ciklai.

VUOI – Vilniaus universiteto onkologijos institutas - Santariškių 1.

Onkologija koncentruota viename centre, kur atliekami specifiniai tyrimai bei gydymo būdai.

Ortopedijos traumatologijos rezidentams reikalingos sritys: kaulų ir sąnarių onko diagnostika, radio-

bei chemoterapija.

Ortopedų traumatologų mokymui ir, ypač praktiniam ruošimui, trūksta artroskopinių

treniruoklių, dirbtinių kaulų bei mokomosios įrangos osteosintezei. Taip pat trūksta

diagnostinės aparatūros skirtos rezidentų apmokymui. Nepakanka darbo patalpų

rezidentams.

7. Išoriniai ryšiai

Panaši chirurgijos rezidentūra vykdoma Kauno medicinos universitete. Rezidentūra vykdoma

Kauno medicinos universiteto klinikose (KMUK) ir Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninėje. Nuo

mūsų programos ji skiriasi tuo, kad nemaža dalis Kauno universiteto ortopedijos traumatologijos

rezidentų programą vykdo rajonų centrinėse ligoninėse, ne universitetinėse bazėse.

Ortopedijos ir traumatologijos rezidentūros studijų programos dalis gali būti atliekama ir

Kauno medicinos universitete pagal dvišales sutartis ir užsienio univeritetuose ir klinikose. Į

užsienio universitetus studijuoti rezidentai išleidžiami suderinus rezidentūros studijų programas

Vilniaus universiteto nustatyta tvarka. Grįžęs rezidentas privalo pristatyti atlikto ciklo ataskaitą ir

9

dokumentus savo vadovui. Jų nepristatęs ir užtrukęs užsienyje ilgiau nei patvirtinta Vilniaus

universiteto Rektoriaus įsakymu, rezidentas svarstomas Medicinos fakulteto taryboje ir

informuojamas Vilniaus universiteto Rezidentūros ir doktorantūros skyrius.

8. Vidinis studijų kokybės užtikrinimas

Rezidentūros metu rezidentas atlieka gydytojo padėjėjo darbą. Chirurginiuose skyriuose jie

kontroliuojami chirurgijos skyriaus vedėjo ir rezidento vadovo. Bent kartą per semestrą rezidentai

tikrinami ortopedijos traumatologijos programos koordinatoriaus.

Studijų turinys ir metodikos atnaujinamos kas metai birželio mėnesį. Atsižvelgiama į

egzaminuotojų ir rezidentų pastabas bei pageidavimus peratestacijos metu, kuri vyksta kiekvieną

birželio mėnesį. Vykdoma anoniminė baigusių rezidentų apklausa apie ortopedijos traumatologijos

rezidentūros kokybę, dėstytojų kompetenciją, kvalifikacijos priežiūrą bei trūkumus. Rezidentų

žinios bei gebėjimai vertinami kiekvieno ciklo pabaigoje. Įvykdžius minimalius programos

reikalavimus gaunamas rezidento vadovo ir atitinkamo chirurgijos centro vadovo parašus.

Kiekvienų metų birželio mėnesį dekanato paskirta komisija vertina visų metų rezidento žinias bei

profesinius gebėjimus (žodžiu) ir sprendžia apie rezidentūros metų įvertinimą bei perkėlimą į

sekančius rezidentūros studijų metus. Sėkmingai įvykdę studijų programą 5-ųjų metų rezidentai

laiko baigiamąjį egzaminą. Egzaminas laikomas raštu ir žodžiu. Egzaminų bilietuose yra 24 bilietai

po 3 klausimus iš dažniausių ortopedijos traumatologijos specialybių bei chirurginių situacijų

(benroji traumatologija, ambulatorinė traumatologija, politrauma, nudegimai nušalimai,

vertebrologija, pėdos chirurgija, peties chirurgija, plaštakos chirurgija, artroskopinė chirurgija,

endoprotezavimo chirurgija). Po rašto darbo įvertinimo egzaminatoriai klausimus pateikia žodžiu.

Egzaminas vertinamas 10 balų sistemoje, sudedant atskirų egzaminatorių įvertinimus ir

apskaičiuojant jų aritmetinį vidurkį. Esant neaiškumui dėl galutinio įvertinimo, lemia komisijos

pirmininko parašytas įvertinimas.

9. Numatomas rezidentų skaičius ir jų kvalifikacija

Maksimaliai studijuoti ortopedijos traumatologijos rezidentūroje kiekvienais metais gali

iki 12 rezidentų. Jie turi būti baigę vientisąsias medicinos studijas ir internatūrą. Numatoma priimti

6 rezidentus į valstybės finansuojamas vietas. Likusios 6 rezidentūros vietos valstybės

nefinansuojamos.

Priėmimo į Vilniaus universiteto rezidentūros studijas tvarką, bei rezidentų skaičių žiūr.

(Kiti priedai P5).

10

10. PRIEDAI:

10.1 CIKLŲ PROGRAMOS

I metai:

10.1.1.

1. Ciklo pavadinimas: Chirurgija (bendroji + pilvo urgentinė: 5 mėn).

2. Apimtis kreditais: 20 kreditų

3. Ciklo praktinė dalis valandomis: 680 val

Eil.Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val.

1. Ūminis apendicitas 4

2. Įstrigusi išvarža 4

3. Ūminis cholecistitas 4

4. Ūminis pankreatitas 4

5. Ūminis žarnų nepraeinamumas 4

6. Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos prakiurimas 6

7. Gastroduodeniniai kraujavimai 4

8. Uždaros ir atviros pilvo traumos 6

9. Pūlinga chirurgija 4

4. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai:

Tikslai: įsisavinti šiuolaikinės aseptikos ir antiseptikos pagrindus, įgyti praktinius

įgūdžius dažniausiose situacijose ruošiant ligonius invazinėms diagnostinėmis procedūromis (pvz.:

kaulų čiulpų punkcija, šlapimo pūslės kateterizacija), bei slaugant ligonius po operacijų (žaizdų

perrišimas, klizmavimas, intraveninės injekcijos, kateterių įkišimas ir pan.); Įvaldomos dažniausios

chirurginės manipuliacijos ( odos ir poodžio siūlės, pūlinių atvėrimas, pilvo sienos pjūviai, gerybinių

auglių šalinimas, apendektomija, pagal galimybes – hernioplastika).

Metodai: pirmąjį mėnesį dirbama palatoje kartu su palatos gydytoju, o taip pat

savarankiškai atliekamos visos procedūros procedūriniame kabinete (visų rūšių injekcijos,

11

parengiamos ir ligoniui pastatomos intraveninės skysčių perpylimo sistemos, atliekamas savarankiškai

kraujo grupių nustatymas, bei kraujo ir jo pakaitalų perpylimas. Be įprastinio ligonio kuravimo

personaliai dalyvaujama visų diagnostinių bei gydomųjų procedūrų metu. Pagal galimybes atliekamos

savarankiškai visų rūšių endoskopijos ir echoskopijos. Kartu su radiologais įvertinami

rentgenologiniai, angiografiniai bei kompiuterinės tomografijos tyrimai. Įvaldomos odos bei poodžio

siūlės, bei siuvimo technikos įvairovės. Susipažįstama su chirurginiais instrumentais ir aparatūra. Esant

galimybei dirbama su treniruokliais, bei vivariume su eksperimentiniais gyvūnais. Asistuojama

visoms operacijoms, kurios yra atliekamos chirurgijos skyriuje, o 4 -5 mėn savarankiškai atliekamos

dažniausios pilvo ertmės operacijos, sergant ūminiais pilvo ertmės susirgimais: apendektomija,

hernioplastika, prakiurusios opos užsiuvimas, sąaugų išdalinimas, diagnostinė laparotomija, pūlinių

atvėrimai ir t.t.

5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibūdinimas:

Temos: I. Ūminis apendicitas: klinika, diagnostika, diferencinė diagnostika, atipinės formos, vaikų,

senolių, nėščiųjų ligos ypatumai, chirurginė anatomija ir operacijos technika, priešoperacinis

paruošimas, taktika gydant komplikuotą apendicitą, diagnostikos bei gydymo klaidos, pavojai

operacijos metu, pūlinių diagnostika, gydymo būdai.

II. Įstrigusi išvarža: anatomija ir išvaržų formos, klasifikacijos, diferencinė diagnostika, gydymo

taktika, diagnostikos ir taktikos klaidos, operacijų būdai, operacijų pavojai ir klaidos. .

III. Ūminis cholecistitas: klinika, diagnostika, diferencinė diagnostika, cholecistopankreatitas; jo

diagnostika ir gydymo taktika; tulžinis peritonitas, klinika, diagnostika ir gydymas; indikacijos

operaciniam gydymui, chirurginio gydymo būdai; gydymas po operacijos, komplikacijų diagnostika.

IV.Ūminis pankreatitas: klinika, diagnostika, diferencinė diagnostika, konservatyvus ūminio

pankreatito gydymas; indikacijos chirurginiam gydymui, operacijų būdai; gydymas po operacijos,

komplikacijų diagnostika ir gydymas.

V.Žarnų nepraeinamumas: kalsifikacija, klinika, diagnostika, diferencinė diagnostika, konservatyvus

gydymas; indikacijos operaciniam gydymui, priešoperacinis paruošimas, chirurginio gydymo būdai;

gydymo po operacijos ypatumas, komplikacijų diagnostika ir gydymas.

VI. Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos perforacija: klinika, diagnostika, diferencinė

diagnostika, ligonio paruošimas operacijai, chirurginio gydymo būdai; gydymo po operacijos

ypatumai, komplikacijų diagnostika ir gydymas.

VII. Gastroduodeniai kraujavimai: opinės kilmės kraujavimų klinika, diagnostika, diferencinė

diagnostika; navikinės kilmės kraujavimų klinika, diagnostika, diferencinė diagnostika; portinės

12

hipertenzijos kilmės kraujavimų klinika, diagnostika ir diferencinė diagnostika; konservatyvus

kraujavimų gydymas; endoskopiniai kraujavimo stabdymo būdai; indikacijos operaciniam gydymui,

priešoperacinis paruošimas, chirurginio gydymo būdai; komplikacijų diagnostika ir gydymas.

VIII. Uždaros ir atviros pilvo traumos: kalsifikacija, klinika, diagnostika, diferencinė diagnostika,

indikacijos operaciniam gydymui, priešoperacinis paruošimas; traumos protokolas.

IX. Pūlinga chirurgija: mastitų, flegmonų, abscesų priežastys, klinika, diagnostika ir gydymas;

bendra pūlinga infekcija – sepsis: priežastys, klinika, diagnostika, gydymo principai.

Būtini praktiniai įgūdžiai:

1.Chirurginių instrumentų ir tvarsliavos sterilizavimas.

2.Chirurgo rankų ir "operacinio lauko" paruošimas.

3.Įvairių bakteriologinių pasėlių ėmimas ir jų interpretacija.

4.Virškinamo trakto zondavimas, skrandžio plovimas, sifoninės klizmos.

5.Digitalinis tiesiosios žarnos tyrimas.

6.Šlapimo pūslės kateterizacija.

7.Kaulų čiulpų punkcijos.

8.Poodžio pūlinių atvėrimas.

9.Pūlingų žaizdų perrišimas.

10.Poodinės, raumeninės, intraveninės injekcijos.

11.Klizmavimas.

12. Fistulografijos

Privalomos atlikti operacijos:

1. Odos ir poodžio žaizdų siūlės

2. Odos ir poodžio pūlinių incizija

3. Hernioplastika

4. Apendektomija

5. Laparotomiją

6. Privalomųjų ir pasirenkamųjų dalykų (modulių programos):

privalomas ciklas

7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas:

1. Reding , Wolff, Kiene. Grundlagen der Chirurgie.- Leipzig, 1983,322 s.

2. Briedikis J., Klumbys L., Sinkevičius S., Stanaitis J., Kašinskas R., Čepulis S.,

Jusaitienė G.

Urgentinė chirurgija -V., 1987,339 p.

3. Sučila A., Sučila M. Ūminės chirurginės ligos.-V.,1987,188 p.

4. Sviklius A. Mechaninė gelta.- V., 1987, 218 p.

5. Sviklius A. Žarnų operacijos.- V., 1987, 122 p.

6. Hardy J.D. Surgery. – Lippincott Co, 1988.

7. Stanaitis J. Urgentinė chirurgija – V., 2001

13

8 Gaidamonis E. Pilvo trauma. – Kaunas., 2002.

9. Lunevičius R. Ūminis kraujavimas iš viršutinės virškinimo trakto dalies – V.2003.

10. Cameron P., Jelinek G., Kelly Anne-Mary et al.: Textbook of Adult Emergency

Medicine. -

Churchill Livingstone. 2004, 934 p.

8. Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka: ciklo pabaigoje rezidento teorinės žinios ir

praktiniai gebėjimai vertinami pažymiu dešimtbalėje vertinimo sistemoje.

9. Rezidentūros bazė:

Vilniaus universitetinė greitosios pagalbos ligoninė.

10. Rezidento vadovai: doc. J. Stanaitis (gydytojas chirurgas, 35 metai darbo stažo).

10.1.2.

1. Ciklo pavadinimas: Traumatologija (bendroji + ambulatorinė: 4 mėn).



Eil.Nr. Temos pavadinimas Teorinė

dalis, val.

1. Žaizdos ir kiti minkštų audinių sužalojimai 4

2. Dažniausi sausgyslių ir raiščių sužalojimai 4

3. Kaulų išnirimai. Jų diagnostika ir gydymas 4

4. Kaulų lūžiai: konservatyvus gydymas 4

5. Kaulų lūžiai: operaciniai kaulų lūžių gydymo metodai. 4

6. Dažniausios kaulų lūžių komplikacijos 4

Viso 24


Tikslai: įsisavinti šiuolaikinius kaulų lūžių ir minkštų audinių sužalojimų diagnostikos ir

gydymo pagrindus, įgyti pagrindinių praktinių įgūdžių tiriant, gydant ir slaugant ligonius po įvairių

traumų.

Metodai: pirmus du mėnesius rezidentas dirba traumpunkte kartu su budinčiu gydytoju ir

jam prižiūrint savarankiškai atlieka diagnostines ir gydomąsias procedūras (visų rūšių injekcijos,

14

lokalus ir laidinis nuskausminimas, kelio ir peties sąnario punkcija, antitetaninio serumo testų

įvertinimas, išnirimų atstatymas, transporto įmobilizacijos korekcija, laikinas išorinio kraujavimo

stabdymas, uždara manualinė lūžių ir išnirimų repozicija bei gipso įmobilizacija, žaizdų tualetas ir

pirminis chirurginis sutvarkymas, odos ir poodžio siūlės, žaizdų perrišimas).

Sekančius du mėnesius rezidentas dirba I arba II ortopedijos traumatologijos skyriuose,

kur kartu su skyriaus gydytojais kuruoja šiuose skyriuose gydomus ligonius po įvairių traumų bei

dalyvauja visų diagnostinių bei gydomųjų procedūrų metu. Pagal galimybes savarankiškai atlieka

žaizdų perrišimus, gipso įmobilizacijos priežiūrą bei pakeitimą, stambių sąnarių punkcijas esant

hemartrozei, prižiūri skeletinio tempimo sistemas, ruošia ligonį operacijai, dalyvauja operacijoje ir

slaugo ligonį po operacijos. Kartu su gydančiu gydytoju ar rezidento vadovu įvertina rentgenologinius,

sonografinius, angiografinius, kompiuterinės tomografijos bei magnetinio rezonanso tyrimus.

Dalyvaudamas operacijose išmoksta odos bei poodžio siūlių technikos, susipažįsta su kaulų

chirurgijoje naudojamais chirurginiais instrumentais ir aparatūra. Esant galimybei dirba su

treniruokliais bei dirbtiniais kaulais. Asistuoja visoms operacijoms, kurios yra atliekamos ortopedijos

traumatologijos skyriuose, o ciklo metu savarankiškai atlieka 2-3 osteosintezes arba atskirus jų etapus.


Temos:

I. Žaizdos ir kiti minkštųjų audinių sužalojimai: Sumušimai, poodinės kraujosrūvos,

nubrozdinimai. Žaizdų klasifikacija ir morfologija, klinika ir diagnostika. Žaizdos tualetas. Pirminis

chirurginis žaizdos sutvarkymas. Žaizdos drenavimo būdai. Pirminė, atidėta ir antrinė žaizdos siūlė.

Pirminis ir antrinis žaizdos gijimas. Pūlingos žaizdų gijimo komplikacijos ir jų profilaktika. Kitos

žaizdų komplikacijos: stabligė, pasiutligė, keloidinis randas.

II. Dažniausi sausgyslių ir raiščių sužalojimai: Plaštakos lenkiamųjų ir tiesiamųjų sausgyslių atviri

ir uždari sužalojimai. Achilo sausgyslės plyšimai. Čiurnos sąnario raiščių patempimai ir plyšimai.

Kelio sąnario kryžminių ir šoninių raiščių plyšimai: jų diagnostika ir gydymas. Hemartrozė.

III. Kaulų išnirimai: Žastikaulio išnirimai: mechanogenezė, klasifikacija, klinika, diagnostika ir

gydymo taktika; repozicijos būdai, gydymas po repozicijos. Šlaunikaulio išnirimai: klasifikacija,

diagnostika ir repozicijos būdai; gydymas po repozicijos, indikacijos operaciniam gydymui. Kitų

kaulų išnirimai: jų diagnostika, repozicijos būdai, tolesnis gydymas, galimos komplikacijos.

15

IV. Kaulų lūžiai: konservatyvus gydymas. Kaulų lūžių mechanogenezė, klasifikacija, klinika,

diagnostika. Įmobilizacinis ir trakcinis gydymo metodai: jų privalumai ir trūkumai. Gipsavimo

technika. Pagrindinės skeletinio tempimo taisyklės.

V.Kaulų lūžiai: operacinis gydymas. Absoliučios ir reliatyvios indikacijos operaciniam gydymui.

Osteosintezės būdai: jų indikacijos, privalumai ir trūkumai. Osteosintezės plokštele technika.

Intramedulinė osteosintezė: jos būdai ir atlikimo technika. Išorinė fiksacija: indikacijos, privalumai,

pavojai, atlikimo technika.

VI. Dažniausios kaulų lūžių komplikacijos: Trauminis šokas, riebalų embolija, raumenų guolių

sindromas, trombembolija, multiorganinis nepakankamumas: klinika, diagnostika, diferencinė

diagnostika ir gydymas.


privalomas ciklas


1. Petrulis A., Baubinas P., Stanaitis J. ir kt. Traumatologija. - V.: Mokslo ir enciklopedijų

l-kla, 1994. - 323p.

2. M.Mueller, M.Allgower, R.Schneider et all. Manual of internal fixation. – Springer-

Verlag, 1997. – 750p.

3. L. Schweiberer. Traumatologie. Konservative und operative Frakturbehandlung.

Urban&Schwarzenberg-Verlag. 1987 -236p.

8. Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka:

Rezidento dienyne žymimas kuruotų bei savarankiškai operuotų ligonių sąrašas.

Išklausius teorinę dalį bei įvaldžius būtinus praktinius įgūdžius ir atlikus minimalų

privalomų išmokti operacijų skaičių gaunamas rezidentūros vadovo bei ciklo kuratoriaus

parašas. Rezidento teorinės žinios ir praktiniai gebėjimai vertinami pažymiu dešimtbalėje

vertinimo sistemoje.


Šį rezidentūros ciklą galima atlikti Vilniaus universitetinėje greitosios pagalbos ligoninės

(VGPUL), I ir II ortopedijos traumatologijos skyriuose ir traumpunkte. Rezidento darbo

dienos trukmė 8 val.

10. Rezidento vadovai:

M.Kocius (ortopedas traumatologas, docentas, mokslų daktaras, darbo stažas 30m) ; R.

Broga (ortopedas traumatologas, mokslų daktaras, darbo stažas 25 m.); B. Vaitekonis

(ortopedas traumatologas, darbo stažas – 30 m.).

16

10.1.3.

1. Ciklo pavadinimas: Kraujagyslių chirurgija (2 mėn.)

2. Apimtis kreditais: 8 kreditai

3. Ciklo praktinė dalis valandomis: 124 val.

Paruošti specialistą, galintį diagnozuoti kraujagyslių ligas, suteikti būtinąją pagalbą ir,

atsižvelgiant į ligos sudėtingumą, tolimesniam gydymui nukreipti į specializuotą kraujagyslių

chirurgijos skyrių.

Kraujagyslių chirurgijos rezidentūros studijų bazė: VšĮ Vilniaus miesto universitetinė

ligoninė - Kraujagyslių chirurgijos centro skyriai Vilniaus universiteto Sanatariškių klinikos ir VšĮ

Vilniaus m. greitosios pagalbos universitetinės ligoninės kraujagyslių chirurgijos skyriai.

Studijuojama kraujotakos anatomija ir fiziologija. Ultragarsinė diagnostika: susipažistama su

aortos ir periferinių arterijų utragarsiniais tyrimais. Tiklas išmokti atlikti aortos, periferinių

arterijų,stambiųjų ir periferinių venų tyrimus.

Angiografijos studijos vykdomos,dalyvaujant įvairiose angiografijos rūšių

procedūrose.Tikslas išmokti ir įvertinti, dažniausiai klinikoje taikomų angiografijos rūšių, gautus

rezultatus.

Ūminių kraujotakos sutrikimų studijos vyksta kraujagyslių chirurgijos skyriuose,tos

gydytoju,operacinėse, ligoninės priėmime ir konsultaciniame kabinete. Mokamasis procesas vyksta,

gydant ligonius konservatyviai ir dalyvaujant operaciniame darbe, kartu su atsakingu gydytoju. Tikslas

išmokti įvertitinti ūminį kraujotakos sutrikimą nuo lėtinio, nesinaudojant invaziniais tyrimais, įvertinti

bendrinuis organizmo sutrikimus ir įsisavinti embolektomijos-trombektomijos operaciją.

Įsisavinti kraujagyslių traumos patologiją, išmokti suteikti būtinąją pagalbą ir įvertinti

kraujotakos sutrikimus,pasirinkti racionaliausią gydymo būdą, Savarankiškai atlikti kraujagyslės siūlę.

Teorinis kursas

(Savarankiškas rekomenduotos literatūros studijavimas, dalyvavimas paskaitose, seminaruose

ir Kraujagyslių chirurgijos centro vidinio tobulinimosi veikloje- referatų ruošimas, literatūros

apžvalga, patalogoanatominės konferencijos)

4. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibūdinimas


1. Arterijų embolijos 6

2. Aortos ir galūnių arterijų trombozės 6

17

3. Ūminė žarnyno išemija 6

4. Kraujagyslių trauma 6

5. Kraujagyslių trauma ir hemoraginis šokas 4

6. Arterijos siūlė 4

7. Artimos ir atokios pooperacinės komplikacijos 4

36

Temos:

I. Arterijų embolijos. Etiologija. Patogenezė. Galūnių arterijų embolijos klinika.

Diagnostika. Pirmosios gydytojiškos pagalbos priemonės. Heparinizacijos

vaidmuo. Audinių išemijos įvertinimas. Chirurginis gydymas. Endovaskulinis ir

konservatyvus gydymas(trombolizė).

II. Aortos ir galūnių arterijų trombozė. Etiopatogenezė. Virchovo triada.

Simptomatika. Diferencinė diagnostika su arterine embolija. Trombolizė, PTA.

Chirurginis gydymas. Rezultatai.

III. Ūmi žarnyno išemija. Žarnyno infarkto patogenezė ir morfologija. Tipinės ūmių

okliuzijų vietos ir joms būdingi kraujotakos variantai. Neinstrumentinė

diagnostika. Pirmosios gydomosios priemonės. Ultragarsinės ir angiografinės

diagnostikos ypatybės. Gydymo taktika, patvirtinus diagnozę. Žarnyno

devaskuliarizacijos metodai, chirurginė technika, pooperacinis ligonio gydymas ir

stebėjimas.

IV. Kraujagyslių traumos. Klasifikacija. Galūnių arterijų trauma. Simptomai.

Diagnostika. Pirmoji pagalba galūnių arterijų ir venų traumos atveju. Pagalba

bendro profilio ligoninėse ir bendros chirurgijos skyriuose. Transportavimo ar

netransportavimo klausimas į specializuotą kraujagyslių chirurgijos skyrių.

Galūnių arterijų traumos gydymo taktika, lūžus kaulams, politraumos atveju.

Pakinklio bei žasto arterijų sužalojimo ypatumai.

V. Kraujagyslių trauma ir hemoraginis šokas. Pirmoji pagalba. Diagnostika.

Kraujavimo stabdymo technika(pilvinės aortos sužalojimas). Indikacijos

laparotomijai. Pagalba nespecializuotame chirurgijos skyriuje.

VI. Arterijos siūlės technika. Arterijų pakaitalai, naudojami sužalotai arterijai pakeisti.

Chirurginio gydymo metodai. Pavojingiausios šlaunies arterijos perrišimo vietos.

Fascijinio guolio sindromas. Diagnostika, gydymas.

VII. Ankstyvosios arterijų komplikacijos. Diagnostika, dažnis. Kraujavimas iš

rekonstruotas kraujagyslės. Arterijų spazmas. Retrombozė. Retrogradinė

trombozė. Pakartotinos operacijos po trombembolektomijos. Poembolinis

sindromas.

Būtini praktikiniai įgūdžiai:

1. Ligonio anamnezės bei arterijų pulsacijos, ūžesių įvertinimas.

2. Galūnės kraujotakos sutrikimo įvertimas ir teisingas pirmosios pagalbos suteikimas

3. Ultragarsinio tyrimo įvaldymas.


18

1. Kraujavimo stabdymas.

2. Kraujagyslės siūlė.

3. Trombembolektomija

4. Fasciotomija

5. Galūnės amputacija.


privalomas ciklas

Ciklo pabaiga - ciklo studijos baigiamos rezidento teorinių žinių bei gebėjimų vertinimu.

Rezidento žinios bei gebėjimai vertinami pažymiu dešimtbalėje vertinimo sistemoje.


V.J Triponis, E.Barkauskas. Chirurginės arterijų ligos. 1981, Vilnius.

V.J.Triponis. Giliųjų venų trombozė.1999, Vilnius.

V.J.Triponis, D. Triponienė Diabetinės pėdos sindromas. 2000,Vilnius.

V.Triponis. Veninių trofinių opų gydymas kompresijos metodu ir hidrokoloidiniais

tvarsčiais. 2001,Vilnius.

V.J. Triponis, G.Drąsutienė. Nėščiųjų giliųjų venų trombozė ir plaučių arterijos embolija.

2000,Vilnius

M.Sučila. Arterijų embolijų diagnostika ir gydymas.2002, Vilnius.

A.Kempinas. Kojų poodinių venų varikozės chirurginis gydymas.1992, Vilnius.

E.Kelbauskas. Kompleksinis varikozinių trofinių opų gydymas. 1988, Kaunas.

J.D.Hardy”s. Texbook of Surgery.1988, Philadelphia.

J.Lumbley. Color atlas of vascular surgery. 1986, Baltimore.

AlenmBarker,Heines. Peripheral Vascular diseases.

H.Haimovici. Vascular surgery.1979, 1989.

R.Ruterford. Vascular Surgery. 1993,…

U.Muller-Buhl, C Diehm. Angiologie, Praxis der Gefasserkrankungen. 1991, Stutgart

Jakobs, Michael Blacwell. Unexpected Challenges in Vascular Surgery. 2005


Šį rezidentūros ciklą galima atlikti keliose Vilniaus m. bazėse: Vilniaus universitetinėje

greitosios pagalbos ligoninėje (VGPUL) ir Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje

(VMUL). Rezidento darbo dienos trukmė 8 val.

9. Rezidento vadovas:

E.Barkauskas (kraujagyslių chirurgas, hab.mokslų daktaras, darbo stažas 45m) ir

M.Sučyla (kraujagyslių chirurgas, docentas, 34 m. darbo stažas) – VMUL;

II metai:

10.1.4.

1. Ciklo pavadinimas: Neurochirurgija (2 mėn.).



19


1. Galvos smegenų trauminiai sužalojimai 4

2. Spinalinė neurochirurgija 4

3. Galvos smegenų navikai ir kiti tūriniai procesai

(pūliniai, cistos, parazitai)

4

4. Neuroangiochirurgija 4

5. Periferinių nervų neurochirurgija 4

6. Funkcinė neurochirurgija 4

7. Vaikų neurochirurgija 4


Programos tikslas. Supažindinti rezidentą su neurochirurgijos

specialybe, neurochirurginių ligų klinika, jų diagnostika ir gydymu. Ciklo metu

rezidentas privalo išmokti šios chirurgijos srities bendrybes ir mokėti suteikti pirmąją

pagalbą. Rezidentas turi mokėti nustatyti įprastas neurochirurgines ligas, turėti bendrą

supratimą apie dažniausiai atliekamas operacijas, jų rezultatus ir galimas

komplikacijas.

Metodai: abu mėnesius dirbama palatoje kartu su palatos gydytoju, o

taip pat savarankiškai atliekamos visos procedūros procedūriniame kabinete. Be

įprastinio ligonio kuravimo personaliai dalyvaujama visų diagnostinių bei gydomųjų

procedūrų metu. Kartu su palatos gydytoju ir radiologais įvertinami rentgenologiniai,

angiografiniai bei kompiuterinės tomografijos tyrimai. Priėmimo kambaryje, kartu su

budinčiu neurochirurgu, teikiama pirmoji pagalba galvos ir stuburo traumas

patyrusiems ligoniams. Susipažįstama su neurochirurginiais instrumentais ir aparatūra.

Asistuojama visoms operacijoms, kurios yra atliekamos neurochirurgijos skyriuje.


Temos: I. GALVOS SMEGENŲ TRAUMINIAI SUŽALOJIMAI

1. Bendrieji klausimai

Sąmonės sutrikimo laipsnis. Komos gylio įvertinimas. Ligonio esančio komoje

tyrimas.

Smegenų edema, etiopatogenezė, klinikiniai simptomai, diagnostika. Medikamentinis

gydymas, indikacijos chirurginiam gydymui ir chirurginio gydymo principai.

Intrakranijinis slėgis, padidėjimo etiopatogenezė, klinika, diagnostika. Intrakranijinio

slėgio korekcija.

Smegenų ir smegenų kamieno dislokacijos ir įstrigimai, etiopatogenezė, įvairių

aukščių įstrigimo klinika, skubi pagalba, konservatyvus ir chirurginis gydymas.

Įvairių galvos smegenų dalių skeletotopiniai orientyrai. Krionleino schema.

Osteoplastinė, rezekcinė, dekompresinė kraniotomija. Kietojo smegenų dangalo

atvėrimas, užsiuvimas ir plastika (auto-, homo-, hetero-).

2.Galvos smegenų trauminių sužalojimų etiopatogenezė, klinika, diagnostika, gydymas

20

Galvos minkštųjų audinių žaizdos. Atvirų, uždarų ir kiauryminių sužalojimų sąvoka.

Pirminis ir antrinis žaizdų sutvarkymas.

Kaukolės skliauto ir pamato lūžiai, klinikiniai ir rentgenologiniai jų simptomai.

Impresiniai kaukolės lūžiai. Gydymo taktika ir metodai, pirminė kaukolės kaulų

plastika.

Galvos smegenų sukrėtimas, sumušimas, suspaudimas: klinika, diagnostikos ypatumai,

gydymo taktika.

II. SPINALINĖ NEUROCHIRURGIJA

1. Bendrieji klausimai Spinalinis šokas.

2. Stuburo ir nugaros smegenų trauminiai sužalojimai.

Nugaros smegenų sužalojimai: sukrėtimas, sumušimas, suspaudimas, nutraukimas.

Klinika, pakenkimo aukščio diagnostika.

Nugaros smegenų kaklinės, krūtininės, kūgio – virškūgio, arklio uodegos sričių

pakenkimo neurologiniai sindromai.

3. Nugaros smegenų navikai.

4. Tarpslankstelinių diskų osteochondrozė, stuburo kanalo stenozė, spondilolistezė.

Tarpslankstelinių diskų išvaržų statistika, dažnis įvairiuose stuburo aukščiuose.

Tarpslankstelinių diskų išvaržų vertebralinė neurologinė simptomatika ir

rengenologinė diagnostika.

Stuburo kanalo stenozės klinika, rentgenologinė diagnostika. Kompiuterinė

tomografija ir magnetinis rezonansas.

Priekinė ir užpakalinė stuburo fiksacija (spondilodezė) auto-, homo-,

alotransplantatais, indikacijos šioms operacijoms, operacijų technika.

III. GALVOS SMEGENŲ NAVIKAI IR KITI TŪRINIAI PROCESAI

(PŪLINIAI, CISTOS, PARAZITAI)

1. Bendrieji klausimai.

Bendrieji ir židininiai galvos smegenų navikų simptomai.

Galvos smegenų pūlinių etiopatogenezė, klinika, diagnostika.

Galvos smegenų parazitai.

2. Supratentoriniai navikai.

Glijos navikų topika, ankstyvieji ir vėlyvieji navikų simptomai.

Glijos navikų chirurginio gydymo principai: reliatyviai radikalios, vidinės

dekompresijos operacijos.

Mezenchiminės kilmės pusrutulinių navikų (meningeomų, angioretikuliomų) bendra

charakteristika.

Mezenchiminės kilmės navikų chirurginis gydymas.

Galvos smegenų navikų kompleksinis gydymas. Gama peilis.

3. Subtentoriniai navikai.

Užpakalinės kaukolės daubos navikų gydymo rezultatai, prognozė, darbo ekspertizė.

4. Hipofizės ir hipofizės srities navikai.

5. Metastaziniai galvos smegenų navikai.

Metastazinių galvos smegenų navikų chirurginio gydymo principai.

21

6. Smegenų pūliniai.

Chirurginiai priėjimai prie įvairios lokalizacijos galvos smegenų pūlinių.

Smegenų pūlinių šalinimo būdai.

Smegenų pūlinio punkcinė aspiracija ir drenažas. Chirurginis galvos smegenų abscesų

pašalinimas.

IV. NEUROANGIOCHIRURGIJA


Galvos smegenų arterinė ir veninė kraujotaka.

Smegenų kraujagyslių spazmas: etiopatogenezė, klinika, diagnozė, gydymas.

2. Smegenų kraujagyslių ligos.

Arterinių aneurizmų epidemiologija, lokalizacija, etiopatogenezė.

Arterinių aneurizmų klinikinės eigos variantai ir diagnostika. Subarachnoidinis kraujo

išsiliejimas.

Arterio-veninių malformacijų gydymas.

Hemoraginių insultų chirurginio gydymo indikacijos ir operacinio gydymo metodai.

Smegenų išemijos gydymo taktika. Ekstrakranijinių arterijų reikšmė išeminio insulto

vystymuisi.

Chirurginis ir endovaskulinis smegenų išemijos gydymas ir profilaktika.

Kaklo magistralinių kraujagyslių rekonstrukcinės operacijos.

V. PERIFERINIŲ NERVŲ NEUROCHIRURGIJA


Periferinio nervo sužalojimo mechanizmai ir pakenkimo tipai.

2. Periferinių nervų sužalojimai.

Periferinių nervų chirurginis gydymas: neurolizė, neurorafija, autoneuroplastika.

Periferinių nervų navikai. Periferinių nervų navikų chirurginio gydymo metodai.

3. Tunelinių sindromų chirurginis gydymas.

Chirurginio tunelinių sindromų gydymo indikacijos, operacijų principai.

VI. FUNKCINĖ NEUROCHIRURGIJA


Skausmo fiziologija.

“Skausmo vartų” teorija ir jos praktinis pritaikymas.

2. Skausmo chirurgija.

Destrukciniai – neurochirurginiai gydymo būdai (radikotomija, chordotomija,

traktotomija, talamotomija).

3. Parkinsonizmo ir hiperkinezių chirurgija.

Indikacijos chirurginiam parkinsonizmo gydymui, gydymo principai.

4. Epilepsijos chirurgija.

Parodymai epilepsijos chirurginiam gydymui.

Epilepsijos chirurginio gydymo metodai: encefalolizė, subpialinė rezekcija,

lobektomija.

VII. VAIKŲ NEUROCHIRURGIJA

1. Bendrieji klausimai. Vaiko kaukolės anatomija, ypatumai, nulemiantys chirurginio gydymo taktiką.

2. Galvos smegenų trauminiai sužalojimai vaikams.

22

Kaukolės kaulų lūžių ypatybės vaikams.

3. Galvos smegenų navikai vaikams.

Galvos smegenų navikų kompleksinio gydymo principai vaikams.

4. Sklaidos defektai.

Kraniostenozė, klinika, diagnozė, indikacijos chirurginiam gydymui ir operacijų tipai.

5. Hidrocefalija.

Hidrocefalijos chirurginis gydymas.

Likvorą šuntuojančių operacijų dėl hidrocefalijos tipai.


1. Neurologinės būklės įvertinimas.

2. Neurochirurginių instrumentų ir tvarsliavos sterilizavimas.

3. Juosmeninė punkcija.

4. Likvorodinaminiai mėginiai.

5. Pirminis chirurginis galvos žaizdų sutvarkymas.

6. Pūlingų žaizdų perrišimas.

7. Bakteriologinių pasėlių ėmimas ir jų interpretacija.

Privalomos atlikti manipuliacijos ir operacijos:

1. Odos ir poodžio žaizdų siūlės.

2. Juosmeninė punkcija.

3. Galvos žaizdų kraujavimo stabdymas.

4. Galvos ir periferinių nervų blokados.


privalomas ciklas


1. Hardy J.D. Surgery. – Lippincott Co, 1988.

2. M.L.J.Apuzo. Brain Surgery. Complications Avoidance and Management. P. 1251:1269, New

York, 1993.

3. S.Kobayashi, A.Sato, Y.Kageyama, H.Nakarura, Y.Watanabe, A.Yamamura. Treatment of

Hepertensive Cerebral Hemorrhage – Surgical or Conservativa Management Neurosurgery,

Vol.34, No.2, P. 246:250, February, 1994.

4. S.Mark. Book of Neurosurgery. Greenberg. Lakeland, 1993, P.855.

5. P.Chumas, Kulkarni. Lumboperitoneal Shunting. Neurosurgery, 32:376-83,1993.

6. Grindberg MS. Handbook of Neurosurgery. 5th edition. New York: Thieme Medical Publishers,

2001, p. 774.

8. Žinių ir gebėjimo įvertinimo tvarka:

Kiekvieno ciklo studijos baigiamos rezidento teorinių žinių bei gebėjimų vertinimu.



23

Rezidentūra atliekama Vilniaus universitetinėje greitosios pagalbos ligoninėje (VGPUL).

Rezidento darbo dienos trukmė 8 val.


E.Jaržemskas (neurochirurgas, mokslų daktaras, darbo stažas 43m).

10.1.5.

1. Ciklo pavadinimas: Krūtinės chirurgija




1. Ligonio su ūmia krūtinės chirurgine patologija

tyrimo eiliškumas ir vertinimas

4

2. Kvėpavimo takų ir stemplės endoskopija.

Endoskopinės gydomosios intervencijos.

Kraujavimas iš plaučių.

4

3. Ligonio su atvira krūtinės trauma tyrimas ir

gydymas.

4

4. Pneumotoraksų rūšys. Hemotoraksas. Poodinė ir

mediastinalinė emfizema.

4

5. Uždari krūtinės sužalojimai. ARDS. Chirurginis

gydymas ir komplikacijos.

4

6. Kaklo ir krūtinės sienos flegmona. Pūlinis

mediastinitas. Operaciniai pjūviai.

4

7. Tracheostomija. Indikacijos, komplikacijos ūmiu

ir atokiu laikotarpiu. Pointubacinė trachėjos

striktūra.

4

8. Krūtinės organų onkologinėmis ligomis sergančių

tyrimo ir gydymo principai. Plaučių vėžys.

Stemplės vėžys. Tarpuplaučio navikai.

4


Tikslai: įsisavinti urgentinės krūtinės chirurgijos bazines žinias. Mokėti tirti

ir gydyti ligonį su urgentine krūtinės ląstos chirurgine patologija. Centre išmokoma

daryti būtiniausias manipuliacijas: pleuros ertmės punkcija, pleuros ertmės drenavimas,

24

torakostomiją su pleuros ertmės revizija, torakotomiją, tracheostomiją, incizijos esant

kaklo ir krūtinės sienos flegmonai. Žaizdų perrišimai ligoniams po pūlinių krūtinės

ląstoje atvėrimo.

Metodai: Rezidentas dirba kartu su palatos gydytoju. Dalyvauja specifinių

diagnostinių tyrimų metu (endoskopiniai tyrimai, sonoskopija). Ypatingas dėmesys

skiriamas radiologiniams tyrimams. Ypač indikacijoms, kada reikia ir kokį radiologinį

tyrimą daryti. Kartu su radiologais vertinamos rentgenogramos, KT – gramos, bei, jei

reikalinga, angiogramos. Išmokome punktuoti pleuros ertmę, bei atlikti tarpšonkaulinių

nervų blokadą esant šonkaulių lūžiams. Per budėjimus (jų būna 6) išmokoma

torakostomijos operacijos ligoniams, kuriems diagnozuojamas pneumotoraksas ar

hemopneumotoraksas. Baigiantis ciklui rezidentas turi pats atlikti tracheostomijos

operaciją, bei asistuojant kolegoms torakotomiją. Rezidentai taip pat visas 8 savaites

asistuoja visoms klinikoje atliekamoms operacijoms.


Temos: I. Ligonio su ūmia krūtinės chirurgine patologija tyrimo eiliškumas ir

vertinimas. Inspekcijos, perkusijos, auskultacijos reikšmė diagnozuojant krūtinės organų

chirurgines ligas. Indikacijos radiologiniams tyrimams (rentgenogramoms: įkvėpus,

iškvėpus, šoninės, rentgenoskopija gulint). Indikacijos diagnostinei bronchoskopijai

vietinėje nejautroje ar narkozėje. Krūtinės kompiuterinės tomogramos vertinimas ir

indikacijos.

II. Kvėpavimo takų ir stemplės endoskopija. Endoskopinės gydomosios intervencijos.

Kraujavimas iš plaučių. Bronchofibroskopijos atlikimo metodika (premedikacija,

anestezija). Komplikacijos susiję su nuskausminimu arba dėl manipuliacijų. Svetimkūnių

iš kvėpavimo takų šalinimas, šepetinė ar žnyplinė biopsija. Kvėpavimo takų ir stemplės

spindžio protezavimas. Indikacijos, komplikacijos. Endoprotezų priežiūra. Endoskopija

esant kraujavimui iš plaučių.

III. Ligonio su atvira krūtinės trauma tyrimas ir gydymas. Krūtinės sienos žaizdos.

Penetruojančių į pleuros ertmę žaizdų diagnostika. Krūtinės sienos hematoma. Krūtinės

žaizdų pirminis chirurginis sutvarkymas. Žaizdų revizija. Plaučio, širdies sužalojimų

simptomatika, diagnostika. Torakotomija. Komplikacijos po operacijų. Kombinuoti

krūtinės ir pilvo sužalojimai. Diferencinė diagnostika. Šautinės krūtinės žaizdos.

IV. Pneumotoraksų rūšys. Hemotoraksas. Poodinė ir mediastinalinė emfizema.

Uždaras, spaudžiantis ir atviras pneumotoraksas. Klinika, diagnostika. Pleuros ertmės

drenavimo metodika. Povandeninio drenavimo sistema. Aktyvi aspiracija iš pleuros

ertmės. Indikacijos, komplikacijos. Poodinė ir tarpuplaučio emfizema. Diagnostika,

gydymas. Hemotorakso diagnostika. Indikacijos radikaliai operacijai. Operacijos ūmiu ir

atokiu laikotarpiu. Komplikacijos po operacijos.

V. Uždari krūtinės sužalojimai. ARDS. Chirurginis gydymas ir komplikacijos.

Krūtinės sienos sumušimas. Šonkaulių lūžimai. Konservatyvus gydymas (blokados).

Šonkaulių lūžių komplikacijos. Hemopleuritas. Patologinės krūtinės sienos paslankumas

esant daugybiniams šonkaulių lūžiams ir(ar) lūžus krūtinkauliui. Trauminis pulmonitas.

ARDS. Jo komplikacijos. Gydymas. Šonkaulių ir krūtinkaulio stabilizavimo operacijos.

VI. Kaklo ir krūtinės sienos flegmona. Pūlinis mediastinitas. Operaciniai pjūviai.

Kaklo flegmonos etiologija. Diagnostika, chirurginis gydymas. Mediastinitas.

Mediastinotomija (priekinė ir užpakalinė). Tarpuplaučio aspiracinis drenažas. Krūtinės

sienos flegmona kaip pleuros ertmės pūlinio proceso komplikacija. Operaciniai pjūviai.

25

Pooperacinės komplikacijos. Antrinis žaizdų gydymas. Ligonių po operacijos dėl

mediastinito maitinimo ir slaugos ypatumai.

VII. Tracheostomija. Indikacijos, komplikacijos ūmiu ir atokiu laikotarpiu.

Pointubacinė trachėjos striktūra.. Indikacijos tracheostomijai. Metodika.

Tracheostominio vamzdelio priežiūra. Komplikacijos artimu ir atokiu pooperaciniu

laikotarpiu (kraujavimas, balso klosčių parezė, pointubacinė trachėjos striktūra,

tracheomaliacija, negyjanti kaklo fistulė). Pirmoji pagalba dėl pointubacinės trachėjos

striktūros. Kvėpavimo takų spindžio protezavimas.

VIII. Krūtinės organų onkologinėmis ligomis sergančių tyrimo ir gydymo principai.

Plaučių vėžys. Stemplės vėžys. Tarpuplaučio navikai.. Plaučių vėžio paplitimas.

Ankstyva diagnostika. Prognozė. Stemplės vėžio diagnostika. Kombinuoto gydymo

principai. Tarpuplaučio navikai. Limfomų diferencinė diagnostika. Chirurgijos vieta

ligonių su krūtinės organų onkologinėmis ligomis gydyme.


1. Bronchoskopija lanksčiu aparatu vietinėje nejautroje.

2. Ezofagoskopija.

3. Tracheostomija.

4. Pleuros ertmės punkcija.

5. Tarpšonkaulinių nervų blokada.

6. Koliarinė mediastinotomija esant poodinei emfizemai.

7. Torakostomija ir pleuros ertmės revizija dėl hemotorakso.

8. Torakotomija, kai vyksta kraujavimas į pleuros ertmę ir(ar) kvėpavimo takus.

9. Ligonių po pūlinių krūtinės žaizdų gydymas perrišimais.


1. Incizijos dėl krūtinės ir kaklo pūlinių

2. Torakostomija.

3. Torakotomija.

4. Tracheostomija.

5. Koliarinė mediastinotomija.


privalomas ciklas


1. Gibbon's Surgery of the Chest. By Sabiston and Spencer. Fourth Edition: W.B.Saunders,1983.

2. Tracheobronchialnaja chirurgija. B.A.Petrovskij i dr.(Rus.) Maskva, Medicina, 1978.

3. A.Jackevičius.Plaučių ir tarpuplaučio navikai. Vilnius, 2002.

4. Thoracic Surgery: Surgical Management of Chest Injuries. In: International Trends in General

Thoracic Surgery.Vol.7., Mosby, 1991.

5. Hardy's Textbook of Surgery. Second Edition; Lippincott, 1988.

26

6. Surgery of the trachea and bronchi. H.C.Grillo 2004, BC Decker Inc Hamilton. London

8. Žinių ir gebėjimo įvertinimo tvarka:




Ciklas atliekamas Vilniaus Centro ligoninėje ( VULSK Centro filialas). Rezidento darbo



R.Janilionis (chirurgas torakalistas, hab. mokslų daktaras, darbo stažas 30m)

10.1.6.

1. Ciklo pavadinimas: Bendroji urologija


3. Ciklo trukmė: 2 mėn.

4. Ciklo praktinė dalis: 288 val.


1. Urologinių ligų simptomatologija 2

2. Urologinių ligų diagnostikos metodai 4

3. Inkstų, šlapimo takų ir vyro lytinių organų

anomalijos

4


uždegimai

4


tuberkuliozė

2

6. Inkstų ir šlapimo takų akmenligė 4

7. Inkstų, šlapimo takų ir vyro lytinių organų navikai 6

8. Inkstų, šlapimo takų ir vyro lytinių organų traumos 2

9. Neatidėliotina urologija 4


Tikslai: įsisavinti urologinių ligų simptomus, išmokti vertinti šių ligų diagnostikos

rodiklius. Išmokti diagnozuoti urologines ligas. Išmokti savarankiškai atlikti diagnostines urologines

manipuliacijas ir instrumentinius tyrimus (cistoskopiją, šlapimtakių kateterizaciją,

rentgenokontrastinius tyrimus ir kt.) pagal nustatytą ligą išmokti parinkti gydymo metodus. Išmokti

konservatyvaus urologinių ligų gydymo principus.

27

Metodai: savarankiškai dirbama urologijos skyriuje, kuruojant urologinėmis ligomis

sergančius tiek vyrus, tiek moteris. Rezidentas privalo dalyvauti atliekant jo kuruojamiems ligoniams

tyrimus ir gydomąsias procedūras. Kai kurias manipuliacijas rezidentas atlieka pats. Budėjimo metu

arba pagal grafiką padeda gydytojui arba dirba savarankiškai priėmimo kambaryje ar poliklinikoje.


I. Urologinių ligų simptomatologija. Išnagrinėjami pagrindiniai urologinių ligų simptomai:

skausmas, šlapinimosi sutrikimai, kiekybiniai ir kokybiniai šlapimo pakitimai, patologinės išskyros,

spermos pakitimai ir kt.

II. Urologinių ligų diagnostikos metodai. Rezidentai išmoksta vertinti bendrus klinikinius tyrimo

būdus, laboratorinės diagnostikos rezultatus, radiologinio tyrimo duomenis, išmoksta interpretuoti

instrumentinių tyrimų rezultatus (echoskopija, kompiuterinė tomografija, urodinaminiai tyrimai,

branduolinis magnetinis rezonansas ir kt.).

III. Inkstų, šlapimo takų ir vyro lytinių organų anomalijos. Rezidentai išmoksta dažniau

pasitaikančias inkstų, jų kraujagyslių, viršutinių šlapimo takų, apatinių šlapimo takų, vyro lytinių

organų anomalijas. Mokosi savarankiškai tirti ir diagnozuoti šias ligas bei sudaryti jų gydymo planą.

IV. Inkstų, šlapimo takų ir vyro lytinių organų uždegimai. Rezidentai išmoksta urogenitalinių

organų uždegimų simptomus, instrumentinę bei laboratorinę diagnostiką ir gydymo metodus.

V. Inkstų, šlapimo takų ir vyro lytinių organų tuberkuliozė. Svarbiausias dėmesys skiriamas

tuberkuliozės laboratorinei ir instrumentinei diagnostikai. Rezidentai supažindinami su urogenitalinės

tuberkuliozės gydymo organizacija šalyje.

VI. Inkstų ir šlapimo takų akmenligė. Išmokstama diagnozuoti inkstų ir šlapimo takų akmenligę.

Svarbiausias dėmesys skiriamas neinvaziniam ir mažai invaziniam akmenligės gydymui.

VII. Inkstų, šlapimo takų ir vyro lytinių organų navikai. Rezidentams, kurie turi onkologijos ciklą,

ši tema dėstoma kaip supažindinamoji, t.y. pateikiant tik bendrąsias žinias apie urogenitalinės sistemos

gerybinių ir piktybinių auglių kliniką, diagnostiką ir gydymą. Jeigu rezidentai neturės specialaus

onkourologijos kurso, šis skyrius dėstomas žymiai smulkiau.

VIII. Inkstų, šlapimo takų ir vyro lytinių organų traumos. Jeigu rezidentams pagal programą yra

numatytas urgentinės urologijos ciklas, tai šis skyrius yra tik supažindinamojo pobūdžio. Jeigu

rezidentūros programoje nėra urgentinės urologijos ciklo, tada šis skyrius dėstomas plačiai, t.y.

supažindinant rezidentus su traumos mechanizmu, diagnostika ir gydymu.

IX. Neatidėliotina urologija. Šis skyrius rezidentams, kurie nesimokys urgentinės urologijos, yra

labai svarbus. Išmokstama diagnozuoti urgentines būkles urologijoje. Svarbus dėmesys kreipiamas į

skubią pagalbą. Rezidentai išmoksta svarbiausias manipuliacijas, būtinas teikiant urgentinę urologinę

pagalbą. Rezidentams, turintiems ateityje urgentinės urologijos ciklą, šiame skyriuje išdėstomi

urgentinės pagalbos principai ir išmokoma teikti pagalbą dažniausiai pasitaikančioms skubioms

būklėms.

6. Privalomųjų ir pasirenkamųjų dalykų (modulių programos)

Ciklas privalomas


1. Radavičius A., Jocius K.K. Urologijos pradmenys. Kaunas, 2000, 288 p.

2. Walsh P.C., Gittes R.E., Perlmutter A.D. et al. Campbells urology, 2002, Volume 1,2,3.

3. Лопаткин Н.А. (редактор). Руководство по урологии. Москва, 1998, Том 1,2,3.


28


Išklausius teorinę dalį bei įvaldžius būtinus praktinius įgūdžius ir atlikus minimalų privalomų išmokti

manipuliacijų ar operacijų skaičių, gaunamas rezidentūros vadovo bei ciklo kuratoriaus parašas bei

vertinimas dešimtbalėje sistemoje.


VULSK I nefrourologijos skyrius.

10. Numatomi rezidentų vadovai:

Eil.

Nr.

Vardas, pavardė

Pedagoginis ir

mokslo laipsnis


Institucija,

iš kurios

kviečiama

1. Balys Dainys Prof. habil. dr. Urologas, nefrologas

darbo stažas – 40 metai VULSK

2. Henrikas Ramonas Doc. dr Urologas

darbo stažas – 31 metai VULSK

3. Laimutis Andreika Doc. dr Urologas

darbo stažas – 30 metų VMUL

4. Arūnas Želvys Dr. Urologas

darbo stažas – 20 metų VULSK

10.1.7.

1. Ciklo pavadinimas: Anesteziologija ir reanimatologija

2. Apimtis kreditais: 8 kreditai (320 val.).

3. Ciklo praktinė dalis valandomis - 288 val.

Eil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val.

I. Ligonio būklės monitoringas anesteziologijoje ir

intensyviojoje terapijoje

4

II. Intubacija ir kiti kvėpavimo takų valdymo būdai 4

III. Ligonio būklės įvertinimas prieš anesteziją 4

IV. Saugi anestezija 2

V. Gaivinimas 4

VI. Širdies ir kraujagyslių funkcijos sutrikimai 4

VII. Kvėpavimo funkcijos sutrikimai 2

VIII. Centrinės nervų sistemos funkcijos sutrikimai 2

IX. Infekcija 2

X. Sepsis 4

Viso: 32 val.

29

4. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai

Tikslai: Įsisavinti saugios anestezijos nuostatas: tinkamai surinkti anamnezę; sudaryti

anesteziologinio paciento rengimo planą; įvertinti esamos patologijos įtaką anestezijos eigai;

interpretuoti laboratorinių bei instrumentinių tyrimų rezultatus; suskirstyti pacientus pagal

fizinę būklę ir (ar) anestezijos riziką; paskirti pacientui premedikaciją; paaiškinti pacientui apie

nuskausminimo būdą, galimas komplikacijas; kai yra didelė nejautros taikymo rizika, aptarti

paciento būklę su operuojančiu chirurgu ir prireikus pareikalauti papildomų tyrimų ir (ar)

gydymo ir (ar) atidėti operaciją. Atlikti pradinį ir antrinį gaivinimą suaugusiems ligoniams,

išnykus organizmo gyvybinėms funkcijoms; taikyti intensyviąją terapiją, sutrikus įvairių

organų ir sistemų funkcijoms: širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, centrinės nervų, inkstų,

kepenų, kraujo krešėjimo, medžiagų apykaitos; įsisavinti svarbiausių intensyvioje terapijoje

naudojamų medikamentų skyrimo principus; reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose

naudojamos medicinos įrangos veikimo ir naudojimo principus; įgyti svarbiausius

intensyviosios terapijos praktinius įgūdžius.

Metodai: rezidentas dirba anesteziologijos ir reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje ir

priėmimo konsultacinio skyriaus reanimacinėje palatoje ir kituose ligoninės skyriuose kartu su

gydytoju anesteziologu-reanimatologu; išmoksta stebėti ir įvertinti ligonio būklės sunkumą,

aparatūros parodymus, fiziologinių funkcijų sutrikimus; sudaryti ligonio paros būklės

stebėjimo, diagnostinių tyrimų ir gydymo planą, daryti įrašus gydymo stacionare ligos istorijoje

ir kitoje medicininėje dokumentacijoje. Rezidentas stebi, įsisavina ir atlieka: ligonio būklės

įvertinimą prieš anesteziją, nuskausminimą operacijų metu, ligonio būklės monitoravimą

anestezijos ir kritinių būklių metu, infuzinę terapiją ir vazoaktyvių medikamentų infuziją,

periferinių ir centrinių venų punkciją ir kateterizaciją, kvėpavimo takų praeinamumo

užtikrinimą (orofaringinis bei nazofaringinis vamzdelis, laringinė kaukė, endotrachėjinė

intubacija, tracheostomija), deguonies terapiją per kaukę, dirbtinę plaučių ventiliaciją, inkstų

pakaitinės terapijos metodus; organizmo skysčių bei elektrolitų pusiausvyros koregavimą;

elektrinę širdies defibriliaciją bei kardioversiją; krūtinės ląstos drenažą; arterijos kateterizaciją

tiesioginiam arterinio kraujospūdžio matavimui; šlapimo pūslės kateterizaciją; skrandžio

zondavimą. Rezidentas sužino gaivinimo, gyvybei pavojingų būklių, gydomų ligų, atliekamų

terapinių intervencijų komplikacijas, jų profilaktikos bei gydymo principus.


I. Ligonio būklės monitoringas anesteziologijoje ir intensyviojoje terapijoje:

elektrokardiograma, arterinio kraujo spaudimo matavimas neinvaziniu ir invaziniu būdu,

centrinis veninis spaudimas, širdies minutinis tūris, širdies echoskopija; kvėpavimo funkcijos

tyrimai (spirometrija, pulsoksimetrija, kapnometrija, kvėpavimo dujų); kraujo pH, dujų

sudėtis; intrakranijinis spaudimas; kūno temperatūra; diurezė; biocheminiai bei klinikiniai

laboratoriniai tyrimai; ligonio būklės sunkumo įvertinimo sistemos intensyviojoje terapijoje.

II. Kvėpavimo takai. Kvėpavimo takų taikomoji anatomija, ryklė, gerklos gerklų inervacija,

balso aparatas, apatiniai kvėpavimo takai. Kvėpavimo takų įvertinimas – anamnezė, fizinis

ištyrimas, kvėpavimo takų klasifikacijos. Intubacija ir kiti kvėpavimo takų valdymo būdai.

Veido kaukė, indikacijos, naudojimo metodika. Sunki ventiliacija pro kaukę. Laringinė

kaukė, indikacijos, kontraindikacijos, naudojimo metodika. Trachėjos intubacija, indikacijos,

intubacijos pro burną ir nosį metodika, intubacinio vamzdelio vietos nustatymas,

komplikacijos. Intubacija fibroskopu. Greitos eigos indukcija. Budraus paciento intubacija.

III. Ligonio būklės įvertinimas prieš anesteziją. Vizitas pas ligonį prieš anesteziją, anamnezė,

fizinis ištyrimas, vaistai, kuriuos ligonis vartoja prieš anesteziją, laboratoriniai tyrimai

30

atliekami prieš anesteziją. Ligonio būklės įvertinimo sistemos. Informacija ligoniui prieš

anesteziją.

IV. Saugi anestezija. Anestezijos rizika, bendra saugumo strategija, kokybės vadyba, saugaus

darbo standartai ir rekomendacijos.

V. Gaivinimas: pradinio ir antrinio gaivinimo veiksmų seka; kvėpavimo takų praeinamumo

palaikymo priemonės, defibriliacija, kardioversija, medikamentai gaivinimo metu, gaivinimo

veiksmų sekos algoritmai esant įvairiems širdies ritmo sutrikimams (skilvelių virpėjimas /

skilvelių tachikardija be pulso, asistolija, elektrinė širdies veikla be pulso, siaurų kompleksų

tachikardija, skilvelių tachikardija, bradikardija), pagalba įvykus kvėpavimo takų

obstrukcijai.

VI. Širdies ir kraujagyslių funkcijos sutrikimai: ūminis širdies nepakankamumas dėl ischeminės

širdies ligų komplikacijų, hipertenzinės būklės, širdies ritmo sutrikimai, plaučių arterijos

embolija, šokai (hipovoleminis, kardiogeninis, obstrukcinis, vazodilatacinis/mišrus), infuzinė

terapija, kraują bei jo komponentų perpylimas, vazopresorių infuzija.

VII. Kvėpavimo funkcijos sutrikimai: etiologija, klasifikacija, diagnostika, hipokseminis ir

hiperkapninis kvėpavimo nepakankamumas, ūminis respiracinio distreso sindromas,

kardiogeninė plaučių edema, hemotoraksas, pneumotoraksas, lėtinės obstrukcinės plaučių

ligos paūmėjimas; oksigenoterapija, neinvazyvi ventiliacija; trachėjos intubacija; dirbtinė

plaučių ventiliacija, indikacijos, metodai, ligonio atjungimo nuo dirbtinės ventiliacijos

aparato ir trachėjos ekstubacijos kriterijai.

VIII. Centrinės nervų sistemos funkcijos sutrikimai: smegenų kraujotakos sutrikimai (ischemija,

hemoragija), galvos smegenų trauma, epilepsinė būklė; komų diferencinė diagnostika;

smegenų edemos ir intrakranijinės hipertenzijos gydymas, smegenų mirties diagnostikos

kriterijai.

IX. Infekcija: bendruomenėje, ligoninėje bei reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje

įgyta infekcija, dažniausios lokalizacijos (centrinės nervų, kvėpavimo, šlapimo išskyrimo

sistemų, meningitas, pilvo ertmės organų, kraujagyslių kateterių, bakteremija, endokarditas,

minkštųjų audinių, žaizdų ir kitos), klinikiniai ir mikrobiologiniai diagnostikos kriterijai,

gydymo ir profilaktikos principai, profilaktinė, empirinė ir tikslinga antibiotikų terapija.

X. Sepsis: sunkios eigos sepsio, sepsinio šoko etiologija, kraujotakos ir kitų organų funkcijų

sutrikimai, klinikinė ir laboratorinė diagnostika, gydymo ir profilaktikos principai.

6. Privalomųjų ir pasirenkamųjų ciklų (modulių programos):

Pasirenkamas ciklas


1. J.Ivaškevičius, J.Šipylaitė. Bendroji anesteziologija (Mokomoji knyga).- V. VU leidykla.

1999, 253 p. ISBN 9986-19-341-9. 2. J.Ivaškevičius, A.Lukoševičiūtė, D.Reingardienė, A.Baublys, J.Šipylaitė, P.Šerpytis. Gaivinimas: metodinės

rekomendacijos. V. VU leidykla. 2001, 76 p. ISBN 9986-19-414-8.

3. Vosylius S. Sepsis ir organų disfunkcijos: mokomoji knyga. Vilnius: VU leidykla, 2002.

117 p. ISBN 9986–19–454–7.

4. Furger P. Ūminių būklių gydymo žinynas. 2004, 112 p. ISBN 9986-841-08-9.

8. Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka.

Rezidentas knygelėje rašo anestezijų ir kuruotų pacientų sąrašą. Ciklo pabaigoje vertinamos teorinės

žinios ir gebėjimai. Rezidentas laiko įskaitą raštu ir žodžiu ir atsiskaito už atliktą praktinį darbą.

Kiekvieno ciklo studijos baigiamos rezidento teorinių žinių bei gebėjimų vertinimu. Rezidento žinios

bei gebėjimai vertinami pažymiu dešimtbalėje vertinimo sistemoje.

31

9. Rezidentūros bazė

Vilniaus universiteto Anesteziologijos ir reanimatologijos klinika (Vilniaus greitosios pagalbos

universitetinė ligoninė).


Jūratė Šipylaitė (anesteziologė-reanimatologė - 18 m.).

10.1.8.

1. Ciklo pavadinimas: Vaikų traumatologija ortopedija: 2 mėn.




dalis, val.

1. Luxatio coxae congenita 4

2. Skoliozė ir kiti vaikų stuburo susirgimai 4

3. Kaulų ir sąnarių onkologiniai susirgimai vaikų amžiuje 4

4. Vaikų kaulų lūžiai: konservatyvus gydymas ir operacinis gydymas 4

5. Osteomielitas 4

6. Vaikų pėdos ligos 4

Viso 24


Tikslai: įsisavinti šiuolaikinius vaikų kaulų lūžių ir minkštų audinių

sužalojimų diagnostikos ir gydymo pagrindus, įgyti pagrindinių praktinių įgūdžių tiriant,

gydant bei slaugant vaikiško amžiaus ligonius po įvairių traumų.

Metodai: vieną mėnesį rezidentas dirba vaikų traumatologijos skyriuje ir

traumpunkte, kur kartu su budinčiu gydytoju ir jam prižiūrint savarankiškai atlieka

diagnostines ir gydomąsias procedūras (visų rūšių injekcijos, lokalus ir laidinis

32

nuskausminimas, kelio ir peties sąnario punkcija, antitetaninio serumo testų įvertinimas,

išnirimų atstatymas, transporto įmobilizacijos korekcija, laikinas išorinio kraujavimo

stabdymas, uždara manualinė lūžių ir išnirimų repozicija bei gipso įmobilizacija, žaizdų

tualetas ir pirminis chirurginis sutvarkymas, odos ir poodžio siūlės, žaizdų perrišimas).

Sekantį mėnesį rezidentas dirba vaikų ortopedijos skyriuje, kur kartu su

skyriaus gydytojais kuruoja šiuose skyriuose gydomus ligonius su įvairiais ortopediniaias

susirgimais bei dalyvauja visų diagnostinių bei gydomųjų procedūrų metu. Pagal

galimybes savarankiškai atlieka žaizdų perrišimus, gipso įmobilizacijos priežiūrą bei

pakeitimą, prižiūri skeletinio tempimo sistemas, ruošia ligonį operacijai, dalyvauja

operacijoje ir slaugo ligonį po operacijos. Kartu su gydančiu gydytoju ar rezidento

vadovu įvertina rentgenologinius, sonografinius, angiografinius, kompiuterinės

tomografijos bei magnetinio rezonanso tyrimus. Dalyvaudamas operacijose išmoksta

odos bei poodžio siūlių technikos, susipažįsta su vaikų kaulų chirurgijoje naudojamais

chirurginiais instrumentais ir aparatūra. Asistuoja visoms operacijoms, kurios yra

atliekamos ortopedijos traumatologijos skyriuose, o ciklo metu savarankiškai atlieka 2-3

operacijas arba atskirus jų etapus.


Temos:

I. Luxatio coxae congenita: ligos šiuolaikinis apibrėžimas, klasifikacija. Klinika,

ankstyva diagnostika, instrumentinė diagnostika. Konservatyvus ir operacinis gydymas.

Susirgimo išeitys ir prognozė.

II. Dažniausi stuburo susirgimai, skoliozė: Laikysenos defektai. Lordozė, kifozė.

Skoliozė, jos etiologija, patogenezė, klinika diagnostika, profilaktika. Konservatyvus ir

operacinis gydymas.

III. Kaulų ir sąnarių onkologiniai susigimai vaikų amžiuje: Būdingiausi bręstančio

skeleto gėrybiniai navikai: kaulinės cystos, osteochondroma, enchondroma, osteoid-

osteoma. Piktybiniai vaikų kaulinio audinio navikai: Ewing‘o sarkoma, chondrosarkoma,

osteosarkoma. Vaikų kaulinių navikų gydymo principai.

IV. Vaikų kaulų lūžiai: konservatyvus gydymas ir operacinis gydymas: Kaulų lūžių

vaikų amžiuje gydymo ypatumai. Epifizeolyzės ir jų gydymas Gipsavimo technika.

33

Pagrindinės skeletinio tempimo taisyklės. Osteosintezės būdai: jų indikacijos, privalumai

ir trūkumai.

V. Hematogeninis osteomielitas. Klinika, ankstyva diagnostika ir gydymas.

Osteoperforacijos. Lėtinio vaikų osteomielito gydymo galimybės.

VI. Vaikų pėdos ligos: Pes equino-varus. Plokščia pėda. Jų klinika diagnostika,

konservatyvus ir operacinis gydymas


pasirenkamas ciklas


1. Petrulis A., Baubinas P., Stanaitis J. ir kt. Traumatologija. - V.: Mokslo ir enciklopedijų

l-kla, 1994. - 323p.


Verlag, 1997. – 750p.

3. G.Chapchal, D.Jaster. Orthopaedie im Kindes- und Jugendalter. J.A.Barth Verlag,

Leipzig, 1996. – 344p.

4. Ch.Rockwood,Jr., K.E.Wilkins, R.E.King. Fractures in children. J.B.Lippincott Company,

1994. – 1136p.





parašas.


Šį rezidentūros ciklą galima atlikti VUVL - Vilniaus universiteto vaikų ligoninėje.

(Santariškių 7).



M. Kocius (ortopedas traumatologas, mokslų daktaras, darbo stažas 30m) ;

10.1.9.

1. Ciklo pavadinimas: Plastinė ir rekonstrukcinė chirurgija

2. Apimtis kreditais: 8 kreditai (320 val.)


34


1. Baziniai plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos

principai ir metodai

4

2. Mikrochirurgija 4

3. Implantai, biomedžiagos 4

4. Galvos ir kaklo plastinė ir rekonstrukcinė chirurgija 4

5. Krūtinės ir liemens plastinė ir rekonstrukcinė

chirurgija

4

6. Rankos plastinė ir rekonstrukcinė chirurgija 4

7. Kojos plastinė ir rekonstrukcinė chirurgija 4

8. Estetinė chirurgija 4

4. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai

Tikslai: mokydamasis šiame cikle gydytojas rezidentas išmoksta bazinių plastinės

chirurgijos principų (odos pjūviai, audinių transplantacija, implantai, mikrochirurginė technika),

nudegimų, nušalimų ir radiacinių sužeidimų gydymo principų. Toliau plastinė ir rekonstrukcinė

chirurgija dėstoma remiantis anatomija: galvos ir kaklo, krūtinės ir liemens, viršutinės bei apatinės

galūnės plastinė ir rekonstrukcinė chirurgija. Baigęs ciklą, gydytojas rezidentas turi suprasti žaizdų

gijimo fiziologiją ir mokėti gydyti sudėtingas žaizdas įvairiais metodais taip, kad gautų maksimaliai

gerą funkcinį ir estetinį rezultatą.

Metodai: gydytojas rezidentas, prižiūrimas rezidento vadovo, o budėjimų metu budinčio

gydytojo, dirba operacinėje dieną ir budėjimų metu, dirba palatose, procedūriniuose kabinetuose bei

tvarstomuosiuose, o taip pat priėmimo kambaryje bei ambulatorinių ligonių konsultavimo kabinete.


1. Baziniai plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos principai ir metodai

Žaizdos gijimo anatomija, patofiziologija: odos ir minkštųjų audinių, sausgyslės, kaulo, kremzlės,

nervo; patologinis žaizdos gijimas: sulėtintas gijimas, perdėtas gijimas (hipertrofinis ir keloidinis

randas); chirurginiai pjūviai: pasirinkimas pagal odos linijas, užsiuvimo būdai ir metodikos; siuvamoji

medžiaga – rūšys ir panaudojimas; randų ir keloidų gydymas (chirurginiai būdai (Z-plastika, W-

plastika ir kt.), nechirurginiai ir maskavimo metodai).

2. Mikrochirurgija

Mikrochirurginė aparatūra ir instrumentai: mikroskopas – principas, panaudojimas; siūlai – rūšys,

indikacijos; kraujagyslės, nervo, kitų struktūrų siuvimo technika; Mikrochirurginė metodika

transplantuojant audinius: fiziologija, dažniausiai naudojami lopai (indikacijos, anatomija;

priešoperacinis paruošimas ir pooperacinis gydymas); mikrochirurginė metodika replantuojant ir

revaskuliarizuojant amputuotus segmentus: fiziologija, replantacijos ir revaskuliarizacijos indikacijos,

replantacijos technika, struktūrų sujungimo eiliškumas, priešoperacinis paruošimas, pooperacinis

gydymas; mikrochirurginė metodika rekonstruojant nervus: fiziologija, technika, monitoringo metodai.

3. Implantai, biomedžiagos

Kaulas: autogeninis kaulinis audinys, spongiozinis lyginant su autogeniniu transplantantu;

nevaskuliarizuoto autogeninio kaulo šaltiniai ir jų charakteristika: šonkaulis, klubo sparnas, kaukolė;

vaskuliarizuoto transplantato šaltiniai ir jų charakteristika: periostalinės kraujotakos, su maitinančia

kraujagysle; kremzlė: autotransplantatai, alotransplantatai, panaudojimas; aloplastinės medžiagos:

silikonas, metilmetakrilatas, kitos; krūties implantai: rūšys, biologinė charakteristika, pasirinkimas;

injekuojamos medžiagos: kolagenas, riebalai, kitos.

4. Galvos ir kaklo plastinė ir rekonstrukcinė chirurgija

35

Galvos ir kaklo anatomija; galvos ir kaklo sklaidos trūkumai: nesuaugusi lūpa ir gomurys (pirminis ir

antrinis chirurginis gydymas, konservatyvus gydymas (protezavimas, ortodontinis gydymas ir

logopedo gydymas)); kraniofacialinė patologija: klasifikacija, gydymo principai; ausies patologija:

mikrotija, atlėpusios ausys; antakių-vokų patologija: koloboma, ptozė, navikai; galvos ir kaklo

nepiktybiniai ir piktybiniai navikai: diagnostika, nechirurginiai, chirurginiai ir kombinuoti gydymo

metodai, prognozė, atokūs rezultatai; galvos ir kaklo traumos: pažeidimų diagnostika, tyrimo

metodika, eiliškumas; anestezijos ypatumai esant galvos kaklo traumai; gydymo taktika siekiant

geriausio funkcinio ir estetinio rezultato.

5. Krūtinės ir liemens plastinė ir rekonstrukcinė chirurgija

Liemens, priekinės ir užpakalinės pilvo sienos vidinė anatomija; liemens ir pilvo sienos paviršiaus

anatomija; krūtų anatomija; įgimtos krūties anomalijos; krūtinės ląstos vystymosi anomalijos:

chirurginis ir nechirurginis pectus excavatum ir pectus carinatum, sternum bifidum, asimetrijos

gydymas; užpakalinės liemens dalies defektai; pilvo sienos defektai; krūtinės ir liemens navikai:

ginekomastija, fibrocistinė liga, nepiktybiniai ir piktybiniai augliai (konservatyvus ir chirurginis

gydymas); krūties piktybiniai procesai: diagnostinės procedūros, pirminio gydymo principai ir būdai,

antrinis gydymas; krūtinės ir pilvo trauma: krūtinės ląstos traumų, pilvo organų pažeidimų gydymo

principai; krūtinės ląstos rekonstrukcija; pilvo sienos rekonstrukcija; krūties rekonstrukcija.

6. Rankos plastinė ir rekonstrukcinė chirurgija

Rankos anatomija; rankos tyrimai: fizinis ištyrimas, specialieji diagnostiniai tyrimai

(radiologija, kompiuterinė tomografija, branduolinis magnetinis rezonansas); rankos įgimtų anomalijų

klasifikacija: rankos dalies formavimosi sutrikimai, sklaidos sutrikimai, sudvigubėjimas, per didelis

augimas, per mažas augimas, įgimti suaugimai, indikacijos operacijoms ir optimaliausias operacijos

atlikimo laikas; rankos nepiktybiniai ir piktybiniai navikai: odos, minkštųjų ir kietųjų audinių navikai;

rankos traumos: lūžiai ir dislokacijos; pirminis rankos traumos gydymas (chirurginis, nechirurginis);

nervų pažeidimas: anatomija, pažeidimo mechanizmai, gydymo metodai ir tikslai; rankos sausgyslių

pažeidimai: tiesiamųjų ir lenkiamųjų sausgyslių pažeidimo mechanizmai, neatidėliotino ir vėlesnio

gydymo principai; pagrindinės amputacijos ir atplėšimai: tipai ir būdai, skubus ir vėlesnis gydymas;

nervo suspaudimo sindromai: chirurginis ir nechirurginis n. medianus, n. ulnaris, n. radialis

kompresinių neuropatijų gydymas; reumatoidinis ir nespecifinis artritai; kontraktūros: patofiziologija,

smulkių sąnarių, Dupuytren ligos chirurginis ir nechirurginis gydymas; plaštakos ir rankos

reabilitacija: principai, technika (įtvarai, protezai).

7. Kojos plastinė ir rekonstrukcinė chirurgija

Apatinės galūnės anatomija; apatinės galūnės tyrimai: fizinis ištyrimas, specialieji

diagnostiniai tyrimai (radiologija, kompiuterinė tomografija, branduolinis magnetinis rezonansas);

kojos traumos ir rekonstrukcija: trauminė deformacija: pažeidimo mechanizmai, klasifikacija,

ortopedinis gydymas, rekonstrukcija (principai, metodai); apatinės galūnės įgimtų deformacijų

rekonstrukcija, pažeistų kraujagyslių, sausgyslių ir nervų rekonstrukcija (diagnostika, gydymas); kojos

opos: patofiziologija, diagnostika, nechirurginis ir chirurginis gydymas; limfedema: diagnostika,

chirurginis ir nechirurginis gydymas.

8. Estetinė chirurgija

Senėjimo procesas; saulės poveikis odai; lipodistrofija: riebalų nusiurbimo principai; krūtinės ir

liemens estetinė chirurgija: krūtų hipertrofija, krūtų hipoplazija kapsulės kontraktūra, krūtų ptozė,

dermatochalazija ir ponutukiminė deformacija; galvos ir kaklo estetinė chirurgija: veido struktūrų

estetiniai principai, pagrindiniai matmenys, rasiniai ypatumai; kvėpavimo takų obstrukcija;

rinoplastika, septoplastika, ritidektomija, riebalų nusiurbimas, kaktos patempimas, blefaroplastika,

senstančio veido operacijos; ausies deformacijos; vokų estetiniai ir funkciniai sutrikimai; alopecija.

6. Privalomųjų ir pasirenkamųjų ciklų (modulių programos):

36

Privalomas ciklas


1. Ruberg RL: Comprehensive Plastic Surgery Curriculum: Association of Academic Chairmen of

Plastic Surgery, 1993.

2. Brent B: The Artistry of Reconstructive Surgery: The C.V. Mosby: 1987 Volume 1,2

3. Vitkus M: Odos plastika, Vilnius: Mintis, 1965.

4. Converse JM: Reconstructive Plastic Surgery Second Edition. Philadelphia: W.B. Saunders

Company, 1977. Volume 1,2,3,4,5,6,7.

5. Grabb and Smith's Plastic Surgery Fifth Edition. Boston: Little Brown and Co, 1997.

6. Green D: Operative Hand Surgery Second Edition. New York: Churchill Livingstone. 1988.

Volume 1,2,3.

7. McCarthy JG: Plastic Surgery. Philadelphia: W.B. Saunders Co., 1990. Volume 1,2,3,4,5,6,7,8.

8. Vistnes LM: Procedures in Plastic and Reconstructive Surgery. Boston: Little Brown and Co.,

1991.

9. Oustehout DK: Aesthetic Contouring of the Craniofacial Skeleton. Boston: Little, Brown and Co.,

1991.

10. Mathes SJ, Nahai F: Clinical Applications For Muscle and Musculocutaneous Flaps. St. Louis:

C.V. Mosby Co., 1982.

11. Cormack GC, Lamberty BGH: The Arterial Anatomy of Skin Flaps. Edinbugh: Churchill

Livingstone, 1986.

12. Carter PR: Reconstruction of the Child's Hand. Philadelphia: Lea & Febiger, 1991.

13. Sunderland SS: Nerves and Nerve Injuries. Edinburgh: Churchil Livingstone, 1978.

14. Buncke HJ: Microsurgery: Transplantation - Replantation. Philadelphia: Lea & Febiger. 1991.

15. BakerTJ, Gordon HL, Stuzin JM: Surgical Rejuvenation of the Face: Mosby, 1996.

16. Rees TD, LaTrenta GS: Aesthetic Plastic Surgery: W.B. Saunders Company, 1994 Volume 1,2.

17. Tardy ME: Rhinoplasty The Art and the Science: W.B. Saunders Company, 1997.

8. Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka.



9. Rezidentūros bazė

VULSK Centro filialas Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyrius, VGPUL


Prof. K. Vitkus (plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas - 25 m.).

10.1.10.

1. Ciklo pavadinimas: Onkologija: 2 mėn.



37

1. Ciklo tikslai ir turinys, teorinės dalies tematika, studijų metodai.

Ciklas skirtas ortopedijos traumatologijos rezidentūros studijų programai. Šio ciklo tikslas pateikti

rezidentams teorinių žinių apie šiuolaikinės onkologinės chirurgijos prioritetus, apie navikinio

proceso išplitimo įvertinimo svarbą parenkant chirurginį gydymą. Cikle numatyta 42 skirtingos

temos ir kiekvienai temai skiriama po dvi valandas teoriniams užsiėmimams. Teorinių užsiėmimų

metu Vilniaus universiteto Onkologijos instituto darbuotojai skaito paskaitas.


1. Onkologinė situacija Lietuvoje, susirgimų

dinamika

2 val.

2. Skriningas ir jo reikšmė ankstyvos stadijos navikų

diagnostikoje

2 val.

3. Multidisciplininės specialistų komandos svarba

gydant ligonį sergantį piktybiniu naviku

2 val.

4. Metastatinių navikų gydymo principai 2 val.

5. Onkologinio ligonio slauga, simptominis

gydymas, skausmo problema

2 val.

6. Krūties vėžio chirurginis, spindulinis gydymas 2 val.

7. Plaučių vėžio rizikos faktoriai, diagnostika 2 val.

8. Plaučių vėžio chirurginis, spindulinis ir

chemoterapinis gydymas

2 val.

9. Kaulų ir sąnarių gėrybiniai navikai 2 val.

10. Kaulų ir sąnarių piktybiniai navikai 2 val.

11. Navikų metastazavimas į kaulus 2 val.

12. Kaulų ir sąnarių navikų chemioterapijos ypatumai 2 val.

13. Kaulų ir sąnarių navikų spindulinis gydymas 2 val.

14. Prostatos vėžio chirurginis, spindulinis ir

chemoterapinis gydymas

2 val.

15. Melanomos chirurginis ir chemoterapinis

gydymas

2 val.

16. Odos vėžio chirurginis, spindulinis gydymas ir

chemoterapija

2 val.

Ciklo praktinės dalies tikslas – supažindinti rezidentus su atskirų vėžio

lokalizacijų chirurginio gydymo galimybėmis.

Praktinę ciklo dalį sudaro:

a) seminarai, kuriuose rezidentai referuoja literatūrą;

b) darbas VUOI Chirurgijos klinikoje;

c) referato rengimas.

Rezidentas privalo:

a) žinoti bendruosius piktybinių navikų gydymo principus;

b) išmanyti atskirų piktybinių navikų lokalizacijų chirurginį gydymą;

38

c) įgyti praktinių įgūdžių parenkant chirurginio gydymo taktiką ir vertinant gydymo

atsaką.

1. Onkologinė situacija Lietuvoje, susirgimų dinamika. Pateikiama esama onkologinė situacija,

sergamumo ir mirštamumo kitimas per pastaruosius 20, 10 metų. Pirminių diagnozuotų navikų

pasiskirstymas pagal stadijas įvairiuose lokalizacijose.

2. Skriningas ir jo reikšmė ankstyvos stadijos navikų diagnostikoje. Skriningo reikšmė,

efektyvumas pagal lokalizaciją, skriningo metodikos ir rezultatai.

3. Multidisciplininės specialistų komandos svarba gydant ligonį sergantį piktybiniu naviku. Pateikiama

atskirų specialistų indelio svarba diagnozuojant ir gydant navikus. Tyrimų sekos nustatymas, gydymo planavimas,

gydomųjų procedūrų eiliškumo nustatymas.

4. Metastatinių navikų gydymo principai. Kas tai yra metastatiniai navikai? Jų gydymo galimybės,

kombinuoto gydymo efektyvumas.

5. Onkologinio ligonio slauga, simptominis gydymas, skausmo problema. Onkologinio ligonio

slaugos ypatumai, skausmo problema, skausmo įvertinimo skalės, galimos simptominio gydymo

apimtys, nuskausminantys medikamentai ir jų deriniai.

6. Krūties vėžio rizikos faktoriai, skriningas, diagnostika. Pateikiami krūties vėžio rizikos faktoriai

(endogeniniai ir egzogeniniai), skriningo problema ir efektyvumas, diagnostikos metodai ir jų

efektyvumas, kompleksinės diagnostikos svarba.

7. Krūties vėžio chirurginis gydymas. Krūties vėžio chirurginio gydymo istorija, organus

tausojančios operacijos, invalidizuojančios operacijos. Radikali, paliatyvi chirurgija.

8. Krūties vėžio spindulinis gydymas. Krūties vėžio radikalus spindulinis gydymas, spinduliavimo

apimtys, laukai, metodai. Spindulinio gydymo planavimas. Paliatyvus spindulinis gydymas.

9. Krūties vėžio chemoterapinis gydymas. Krūties vėžio chemoterapinio gydymo efektyvumas.

Neoadjuvantinė, adjuvantinė, gydomoji chemoterapija, medikamentai ir jų deriniai naudojami krūties

vėžio chemoterapijoje.

10. Plaučių vėžio rizikos faktoriai, diagnostika. Pateikiami plaučių vėžio rizikos faktoriai

(endogeniniai ir egzogeniniai), diagnostikos metodai ir jų efektyvumas, kompleksinės diagnostikos

svarba.

11. Plaučių vėžio chirurginis gydymas. Plaučių vėžio chirurginio gydymo istorija, organus

tausojančios operacijos, invalidizuojančios operacijos. Radikali, paliatyvi chirurgija.

12. Plaučių vėžio spindulinis gydymas. Plaučių vėžio radikalus spindulinis gydymas, spinduliavimo


13. Plaučių vėžio chemoterapinis gydymas. Plaučių vėžio chemoterapinio gydymo efektyvumas.

Neoadjuvantinė, adjuvantinė, gydomoji chemoterapija, medikamentai ir jų deriniai naudojami plaučių

vėžio chemoterapijoje. .

14. Prostatos vėžio rizikos faktoriai, diagnostika. Pateikiami prostatos vėžio rizikos faktoriai

(endogeniniai ir egzogeniniai), diagnostikos metodai ir jų efektyvumas, kompleksinės

15. Melanomos rizikos faktoriai, diagnostika. Pateikiami melanomos rizikos faktoriai (endogeniniai

ir egzogeniniai), diagnostikos metodai ir jų efektyvumas, kompleksinės diagnostikos svarba.

16. Melanomos chirurginis gydymas. Melanomos chirurginio gydymo istorija, organus tausojančios

operacijos. Radikali, paliatyvi chirurgija.

17. Melanomos chemoterapinis gydymas. Melanomos chemoterapinio gydymo efektyvumas.

Neoadjuvantinė, adjuvantinė, gydomoji chemoterapija, medikamentai ir jų deriniai naudojami

melanomos chemoterapijoje.

18. Odos vėžio rizikos faktoriai, diagnostika. Pateikiami odos vėžio rizikos faktoriai (endogeniniai ir

egzogeniniai), diagnostikos metodai ir jų efektyvumas, kompleksinės diagnostikos svarba.

19. Odos vėžio chirurginis gydymas. Odos vėžio chirurginio gydymo istorija, organus tausojančios

operacijos. Radikali, paliatyvi chirurgija.

39

20. Odos vėžio spindulinis gydymas. Odos vėžio radikalus spindulinis gydymas, spinduliavimo


Privalomas dalykas


a) Valuckas K.P., B. Aleknavičienė. Pagrindinių lokalizacijų piktybinių navikų diagnostikos ir

gydymo pagrindai, Vilnius, Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, 2004. P. 323. b) Juozaitytė E., E.B. Juodžbalienė, A. Boguševičius, E.Jonaitienė ir kt. Krūties vėžys, Vilnius: Vaistų žinios,

2004. – 304 P.

c) Cicėnas S. Plaučių vėžio gydymas, Vilnius: Valstybinė mokslo įstaiga Lietuvos

Onkologijos centras, 2001. - 48 P.

d) Starilatovas E. Aktualūs skrandžio vėžio gydymo klausimai. Vilnius: VU Onkologijos

institutas, 2004 – 127 P.

e)

3. Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka:

Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama dešimtbalėje sistemoje. Įskaitos

klausimuose yra teorinė ir praktinė dalys. Klausimai paruošti pagal ciklo programą.

4. Rezidentūros bazė: Vilniaus universiteto Onkologijos institutas

5. Rezidentų vadovas:

Eugenijus Stratilatovas (vyriausiasis mokslo darbuotojas, medicinos mokslų daktaras).

III metai:

10.1.11.

1. Ciklo pavadinimas: Polytrauma: 3 mėn.


40



dalis, val.

1. Politraumos apibūdinimas, bendras suvokimas, epidemiologija 4

2. Politraumos priežastys, ikihospitalinės med. pagalbos teikimas 4

3. Ūmus hospitalinis periodas. ABCDE 4

4. Klinikinio periodo med. pagalbos teikimo algoritmai 4

5. Politraumos komplikacijų priežastys, jų profilaktika ir gydymas 4

6. Politrauminių ligonių reabilitacija 4

Viso 24


Tikslai: išmokti nustatyti gydymo taktikos prioritetus, įsisavinti šiuolaikinius

politrauminių ligonių diagnostikos ir gydymo pagrindus, įgyti pagrindinių praktinių įgūdžių tiriant,

gydant ir slaugant ligonius po įvairių sunkių traumų.

Metodai: ciklo metu rezidentas kartu su budinčiu gydytoju ir jam prižiūrint mokosi

taktiškai teisingai nustatyti politrauminių ligonių gydymo prioritetus, sužalojimus ir jų gydymo

eiliškumą bei dirbti politrauminėje specialistų brigadoje. Gilina praktinius įgūdžius kiliniškai

operatyviai nustatyti spėjamus sužalojimus, galimą nukraujavimą, šoko diagnozavimą ir gydymą.

Mokosi taikyti antišokinį gydymą. Praktikoje mokosi pritaikyti ABCDE algoritmą.


Temos:

I. Politraumos apibūdinimas, bendras suvokimas, epidemiologija: Sąvokos: politrauma, dauginiai

sužalojimai, mišri bei kombinuota trauma. Ligonio būklės įvertinimas bei politraumos sunkumo

vertinimo skalės (ISS, Hanoverio politraumos raktas, traumos skalė). Sunkios ligonio būklės

vystymosi priežastys politraumos atvejais.

II. Politraumos priežastys, ikihospitalinės med. pagalbos teikimas: Traumatogenezė: eismo

dalyviams būdingi sužalojimai (pėstysis, keleivis, vairuotojas ir t.t.), kritimai ir aukščio, buitinės

traumos. Pirmoji medicinos pagalba, jos organizavimas, apimtis bei įtaka tolimesniam gydymui ir

41

išeitims. GMP brigadų pagrindiniai uždaviniai. GMP teikimo veikimo principai. Būtini GMP atliekami

veiksmai teikiant pagalbą politrauminiams ligoniams.

III. Ūmus hospitalinis periodas. ABCDE: „Auksinė“ valanda. Ūmi arba reanimacinė fazė, jos

trukmė. Kas tai yra ABCDE algoritmas. Gydymo taktikos ir veiksmų plano nustatymas politraumos

atveju. Politraumos protokolas ir darbo procedūra. Gyvybę gelbstinčios operacijos. Politrauminio

ligonio būtinos transportavimo sąlygos iš rajono ligoninės į daugiaprofilinę kliniką. Šios klinikos

privalumai teikiant specializuotą medicinos pagalbą politrauminiams ligoniams.

IV. Klinikinio periodo med. pagalbos teikimo algoritmai: Medicinos pagalbos organizavimo

pagrindiniai aspektai: būtinos salygos, daugiaprofilinės klinikos, politraumos brigados optimali

sudėtis. Pirminės diagnozės nustatymo loginė schema. Skubios klinikinės apžiūros loginė schema.

Skubios klinikinės apžiūros ir įvertinimo taktinė loginė schema. Minimali medicinos pagalbos įrangos

bei personalo sudėtis rajono ligoninėse. Klinikinis periodas ir jo skirstymas į etapus. Bendra klinikinė

diagnostikos ir gydymo taktinė loginė schema. Kvėpavimo įvertinimo diagnostikos ir gydymo loginė

schema. Kraujotakos sutrikimų priežasčių loginis aiškinimasis ir gydymas. Mišrios dauginės pilvo

traumos diagnostikos loginė schema. Pirminė fazė (ligonio stabilizacijos ir II operacinė fazė), jos

trukmė. Šioje fazėje atliekami veiksmai ir procedūros. Ligonio stabilizaciją patvirtinantys klinikiniai

požymiai ir simptomai. II-oje operacinėje fazėje atliekamos chirurginės operacijos bei jų eiliškumas.

Mišrios smegenų traumos diagnostikos ir gydymo loginė schema. Atramos-judėjimo aparato mišrios ir

dauginės traumos diagnostikos ir gydymo loginė schema.

V. Politraumos komplikacijų priežastys, jų profilaktika ir gydymas: Lūžimai bei išnirimai su

stambių kraujagyslių pakenkimais. Lūžimai ir raumenų guolių sindromas. Atvirų lūžimų gydymo

aspektai esant politraumai. Trauminis šokas. Riebalų embolija. Poliorganinis nepakankamumas.

Kvėpavimo sutrikimo sindromas. Tromboembolija. Sepsis.

VI. Politrauminių ligonių reabilitacija: Politrauminių ligonių reabilitacijos ypatumai. Reabilitacijos

kokybės priklausomybė nuo ankstesnio gydymo taktikos.


privalomas ciklas


1. Broga R. Politrauminių ligonių diagnostikos ir gydymo algoritmai. Metodinės

rekomendacijos. - V., 1997.

2. Advanced Trauma Life Support for Doctors. 7th Edition. – 1997.

42


Rezidento dienyne žymimas dalyvavimas politrauminėje brigadoje teikiant pagalbą

politrauminiams ligoniams, aprašomi sužalojimų deriniai bei įvertinami pagal ISS.

Išklausius teorinę dalį bei įvaldžius būtinus praktinius įgūdžius teikiant medicininę

pagalbą politrauminiams ligoniams gaunamas rezidentūros vadovo bei ciklo kuratoriaus




Šį rezidentūros ciklą galima atlikti Vilniaus universitetinės greitosios pagalbos ligoninės

(VGPUL), priėmimo, reanimacijos ir intensyvios terapijos bei I ir II ortopedijos

traumatologijos skyriuose Rezidento darbo dienos trukmė 8 val.





10.1.12.

1. Ciklo pavadinimas: Osteosintezė: 5 mėn.




dalis, val.

1. Atviros repozicijos ir osteosintezes pagrindai 4

2. Ekstrameduline fiksacija plokstele ir sraigtais 4

43

3. Intrameduline fiksacija 4

4. Intrameduline fiksacija su skersiniu tvirtinimu 4

5. Isorine fiksacija 4

6. Biomechaniniai osteosintezes aspektai 4

7. Atviru kaulu luziu fiksacijos ypatumai 4

8. Osteoporotiškai pakitusio kaulo fiksacija 4

Viso 32

Osteosintezė-kaulų chirurginio sujungimo operacija. Jos pasaulinė raida ir istorija,

pirmosios osteosintezės operacijos Lietuvoje. Kaulų lūžių gijimo histologija bei biocheminiai lūžio

aplinkos pakitimai. Sveiko, lūžusio ir gyjančio kaulo biomechanika. Funkcinio apkrovimo svarba.

Fiksuoto lūžio stabilumo sąvoka. Interfragmentinė ir aksialinė kompresija bei būdai joms pasiekti.

Klinikiniai stabilumo įvertinimo būdai. Objektyvaus stabilumo įvertinimo galimybės. AO lūžių

gydymo filosofija. Ekstramedulinė osteosintezė plokštele, jos privalumai ir trūkumai. Plokštelių rūšys.

Dinaminės kompresijos plokštelės (DCP), lūžgalių kompresija pasinaudojant skylių geometrija. Riboto

kontakto (LC DCP), taškinio kontakto (PC DCP) ir bekontaktinės plokštelės. Osteosintezė

kampinėmis, atraminėmis, rekonstrukcinėmis, pusapvalėmis ir kitomis specialiomis plokštelėmis,

indikacijos ir operacinė technika. Osteosintezė sraigtais: jų rūšys ir esminės charakteristikos.

Standartinė sraigto įsukimo technika, slydimo skylė. Intramedulinė osteosintezė, jos privalumai ir

trūkumai. Indikacijos ir kontraindikacijos intramedulinei osteosintezei. Intramedulinės vinies skersinis

tvirtinimas, statinė ir dinaminė fiksacijos. Osteosintezės būdai vieline aštuoniuke ir vieline kilpa: jų

privalumai ir trūkumai. Osteosintezė išorinės fiksacijos aparatais. Jų klasifikacija ir biomechaninis

įvertinimas. Indikacijos kaulų lūžių išorinei fiksacijai ir jų raida Lietuvoje. Dinamizacijos sąvoka.

Kitos kaulų osteosintezės galimybės: klijavimas, suvirinimas ultragarsu ir kt. Atvirų kaulų lūžių

osteosintezės problemos. Osteoporotiškai pakitusio kaulo fiksacijos galimybės ir ypatumai. Plokščiųjų

kaulų osteosintezė. Raktikaulio fiksacijos problemos. Mentės lūžių osteosintezė. Žąstikaulio

proksimalinio galo fiksacijos metodo pasirinkimas. Žąstikaulio diafizės lūžių osteosintezė. Žastikaulio

distalinio galo osteosintezė. Atitrūkusios alkūninės ataugos stabili fiksacija. Dilbio kaulų diafizės lūžių

osteosintezė. Stipinkaulio distalinio galo lūžių osteosintezė. Plaštakos skeleto fiksacijos ypatumai.

Stuburo slankstelių lūžių operacinė fiksacija. Nestabilių dubens kaulų lūžių fiksacija: priekinio ir

44

užpakalinio žiedo fiksacijos ypatumai ir problemos. Perkutaninė dubens kaulų lūžių fiksacija.

Šlaunikaulio kaklo ir pertrochanterinių lūžių stabili osteosintezė. Šlaunikaulio diafizės osteosintezė.

Šlaunikaulio distalinio galo lūžių osteosintezė. Girnelės lūžių osteosintezė: vielinės aštuoniukės

biomechaninis įvertinimas. Blauzdikaulio proksimalinio galo osteosintezė. Blauzdos kaulų diafizės

lūžių osteosintezė. Blauzdikaulio distalinio galo lūžių fiksacijos problemos. Kulkšnių lūžių

osteosintezė. Kulnakaulio lūžių operacinės fiksacijos galimybės. Kitų pėdos skeleto lūžių osteosintezė.


privalomas ciklas



Verlag, 1997. – 750p

2. J.Schatzker, M.Tile. The rationale of operative fracture care. Springer-Verlag, 1998. –

531p

3. U.Heim, K.M.Pfeiffer. Periphere Osteosynthesen. Springer – Verlag, 1991. – 423p.

4. U.Heim. Die Pilon-tibial-Fraktur. Klassifikation, Operationstechnik, Ergebnisse.

Springer-Verlag, 1991. – 305p.

2. R.Bauer, F.Kerschbaumer, S.Poisel. Operative Zugangswege in Orthpaedie und

Traumatologie. Thieme-Verlag, 1990. – 326p.

3. Petrulis A., Baubinas P., Stanaitis J. iIr kt. Traumatologija. – V.: Mokslo ir

enciklopedijų l-kla, 1994. – 323p.


Rezidento dienyne žymimas dalyvavimas osteosintezės operacijose. Išklausius teorinę

dalį bei įvaldžius būtinus praktinius įgūdžius gaunamas rezidentūros vadovo bei ciklo

kuratoriaus parašas.


45


(VGPUL), priėmimo, reanimacijos ir intensyvios terapijos bei I ir II ortopedijos

traumatologijos skyriuose Rezidento darbo dienos trukmė 8 val.






Kulkšnių osteosintezė

Blauzdos kaulų osteosintezė plokštele

Blauzdos kaulų osteosintezė intrameduline vinimi

Blauzdos kaulų osteosintezė išorinės fiksacijos aparatu

Šlaunikaulio kaklo osteosintezė

Šlaunikaulio pertrochanterinio lūžio osteosintezė

Šlaunikaulio diafizės osteosintezė

Šlaunikaulio distalinio galo osteosintezė

Girnelės osteosintezė

Žąstikaulio proksimalinio galo osteosintezė

Žąstikaulio diafizės osteosintezė

Žąstikaulio distalinio galo osteosintezė

Alkūninės ataugos osteosintezė

Dilbio kaulų osteosintezė

Stipinkaulio lūžio tipinėje vietoje osteosintezė

Kulnakaulio osteosintezė

Pėdos kaulų osteosintezė

Plaštakos kaulų osteosintezė

10.1.13.

1. Ciklo pavadinimas: Plaštakos chirurgija: 3 mėn).




46

dalis, val.

1. Anatomija ir biomechanikos aspektai 4

2. Ištyrimas 4

3. Kaulų lūžiai, išnirimai, raiščių plyšimai ir šių sužalojimų

padariniai

4

4. Sausgyslių sužalojimai. Pirštų deformacijos 4

5. Nervų sužalojimai. Kompresiniai ir skausmo sindromai 4

6. Kitos plaštakos deformacijos ir ligos 4

7. Plaštakos ir pirštų replantacijos. Pirštų rekonstrukcija 4

8. Pūliniai 4

Viso 32


Tikslai: įsisavinti šiuolaikinius plaštakos sužalojimų ir ligų diagnostikos bei gydymo

pagrindus, įgyti praktinius įgūdžius.

Metodai:

Rezidentas dirba Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriuje, kur kartu su skyriaus

gydytojais kuruoja šiuose skyriuose gydomus ligonius po įvairių plaštakos traumų bei dalyvauja visų

diagnostinių bei gydomųjų procedūrų metu. Pagal galimybes savarankiškai atlieka žaizdų perrišimus,

imobilizacijos priežiūrą bei pakeitimą, ruošia ligonį operacijai, dalyvauja operacijoje ir prižiūri ligonį

po operacijos. Kartu su gydančiu gydytoju ar rezidento vadovu įvertina rentgenologinius,

sonografinius, angiografinius, kompiuterinės tomografijos bei magnetinio rezonanso tyrimus.

Asistuoja visoms operacijoms, kurios yra atliekamos gydant plaštakos sužalojimus bei ligas, o ciklo

metu savarankiškai atlieka kai kurias operacijų arba atskirus jų etapus.


Temos:

I. Anatomija ir biomechanikos aspektai: Skeletas. Raumenys. Lenkėjų sausgyslių raiščių sistema,

makštys. Lenkėjų sausgyslių biomechanika. Tiesėjų sausgyslių anatomija. Plaštakos inervacija. Riešo

sąnario raiščiai. Riešo biomechanikos aspektai.

II. Ištyrimas: Klinikinis ir radiologinis ištyrimas.

47

III. Kaulų lūžiai, išnirimai, raiščių plyšimai ir šių sužalojimų padariniai: Riešakaulių lūžiai,

išnirimai. Laivelio lūžiai. Delnakaulių lūžiai. Pirmo delnakaulio proksimalinio galo lūžis (Bennett‘o,

Rolando lūžiai). Pirštakaulių lūžiai. Avulsiniai lūžiai. Lūžiai-išnirimai (de Quervain‘o lūžis ir kt).

Išnirimai. Perilunarinis išnirimas. Laivelinio mėnulio, mėnulinio trikampio raiščių plyšimai. Delninių

pirštų ir tarppirštakaulinių sąnarių raiščių plyšimai. Laivelio pseudoartrozė. Riešo nestabilumo rūšys.

Artrozė. Riešo potrauminis kolapsas.

IV. Sausgyslių sužalojimai. Pirštų deformacijos: Lenkėjų sausgyslių sužalojimai, pažeidimo zonos,

pažeidimo mechanizmas, diagnostika. Lenkėjų sausgyslių siūlės, pooperacinė priežiūra. Lenkėjų

sausgyslių plastika. Tiesėjų sausgyslių sužalojimai, jų pažeidimo zonos, diagnostika, konservatyvus ir

operacinis gydymas. Pirštų deformacijos („mallet“ , „bountonniere“).

V. Nervų sužalojimai. Kompresiniai ir skausmo sindromai: Nervų sužalojimų klasifikacija,

ištyrimas, siūlės. Plaštakos deformacijos rūšys esant nervų sužalojimams. Nervų plastika. Periferinių

nervų kompresiniai sindromai plaštakoje (riešo kanalo sindromas, alkūninio nervo kompresija riešo

srityje). Kompleksinis regioninis skausmo sindromas.

VI. Kitos plaštakos deformacijos ir ligos: Įgimtos deformacijos. Reumatoidinė plaštaka.

Stenozuojantys tenosinovitai („spragsintis pirštas“, de Quervain‘o). Plaštakos sąnarių ar sausgyslinių

dangalų išvarža (ganglionas). Dupuytren‘o liga, Kienbock‘o liga. Navikai.

VII. Plaštakos ir pirštų replantacijos. Pirštų rekonstrukcija: Minkštųjų audinių defektų,

amputacijų, kompleksinių sužalojimų gydymas. Plastika vietiniais ir transplantuotais audiniais.

Kraujotakos įvertinimas. Indikacijos replantacijai. Amputatų transportavimas. Replantacijos etapai.

Pirštų transpantacija. Nykščio rekonstrukcija.

VIII. Pūliniai: Poodiniai pūliniai (panaritium subcutaneum). Nago guolio landuonis (panaritium

subungvale). Lėtinis nago guolio uždegimas (paronychia). Lenkiamųjų sausgyslių landuonis

(panaritium tendineum). Abscesas. Flegmona. Kiti infekciniai procesai plaštakoje.


privalomas ciklas


4. David P. Green. Operative hand surgery. – Chuchill Livingstone, 1988. - 2458p.

5. Vincent R. Hentz, Robert A. Chase. Hand surgery: a clinical atlas. – WB

SAUNDERS COMPANY, 2001. – 843p.

6. William P. Cooney et all. The wrist: diagnosis and operative treatment. – Mosby,

1998. -1314p.

48









(VGPUL) Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriuje. Rezidento darbo dienos

trukmė 8 val.


(A.Jankauskas - ortopedas traumatologas, plastinis chirurgas, mokslų daktaras, darbo

stažas 15 m) ; (ortopedas traumatologas, mokslų daktaras, darbo stažas m.); (ortopedas

traumatologas, darbo stažas – m.).

IV metai:

10.1.14.

1. Ciklo pavadinimas: Endoprotezavimo chirurgija: 5 mėn).




dalis, val.

1. Artrozės etiologija ir patogenezė 4

2. Artroze sergančio paciento tyrimo metodai 4

3. Sąnarių artrozė: konservatyvus gydymas 4

4. Sąnarių artrozė: chirurginis gydymas 4

5. Endoprotezavimo komplikacijos. Komplikacijų profilaktika 4

49

6. Endoprotezų išklibimas: revizinis endoprotezavimas 4

Viso 24


Tikslai: įsisavinti šiuolaikinius sąnarių endoprotezavimo chirurgijos diagnostikos ir

gydymo pagrindus, įgyti svarbiausių praktinių įgūdžių tiriant, gydant ir slaugant pacientus po pirminio

ar revizinio endoprotezavimo.

Metodai: pirmus du mėnesius rezidentas dirbdamas viename iš ortopedijos

traumatologijos skyrių kartu su gydytoju, atliekančiu endoprotezavimo operacijas ir jam prižiūrint,

atlieka priešoperacinį paciento ištyrimą, diagnostines bei gydomąsias procedūras. Atlieka sąnarių

funkcijos ištyrimą, įvertina kitų, su sergančiu sąnariu susijųsių, skeleto sąnarių funkciją, nustato

galūnių ilgio skirtumą, įvertina sergančio ir, su juo funkciškai susijusio sąnario, rentgenologinį vaizdą.

Atlieka priešoperacinį paciento paruošimą, dalyvauja operacijos planavime ir parenkant endoprotezo

tipą bei jo fiksavimo metodą. Dirbdamas operacinėje su operuojančiu chirurgu susipažįsta su

operacinio lauko paruošimo bei apklojimo taisyklėmis, susipažįsta su endoprotezavimo chirurgijoje

naudojamais instrumentais bei aparatūra. Pagal galimybes gydytojas rezidentas atlieka atskirus

chirurginio priėjimo ar žaizdos užsiuvimo operacijos etapus, dalyvauja pooperaciniame paciento

gydyme ir slaugoje, seka pooperacines žaizdas, dalyvauja jų perrišimuose, įvertina pooperacinį

rentgenologinį vaizdą, o taip pat operuoto sąnario funkciją.

Sekančius tris mėnesius rezidentas dirba viename iš ortopedijos traumatologijos skyrių

kartu su gydytoju, atliekančiu endoprotezavimo operacijas, ir jam prižiūrint kuruoja šiuose skyriuose

gydomus endoprotezuojamus ligonius. Taip pat dalyvauja visų prieš ir pooperacinių diagnostinių bei

gydomųjų procedūrų metu. Ruošia pacientą operacijai, dalyvauja operacijoje ir slaugo ligonį po

operacijos. Asistuoja visoms sąnarių endoprotezavimo operacijoms, kurios yra atliekamos skyriuose, o

ciklo metu savarankiškai atlieka 2-3 endoprotezavimo operacijas arba atskirus jų etapus. Kartu su

gydančiu gydytoju ar rezidento vadovu įvertina pooperacinius rentgenologinius ar kitus tyrimus.


Temos:

I. Artrozės etiologija ir patogenezė: Peties, alkūnės, klubo, čiurnos ir kelio sąnario topografinė

anatomija. Rentgenoanatominiai sąnarių ypatumai. Artrozės etiologinė klasifikacija, morfologija,

50

klinika ir diagnostiniai metodai. Pirminė ir antrinė artrozė. Klubo ir kelio sąnario skausmo diferencinė

diagnostika.

II. Artroze sergančio paciento tyrimo metodai: Skeleto stambiųjų sąnarių funkcijos tyrimas pagal

neutralaus nulio metodą. Galūnių ilgio matavimas vadovaujantis anatominiais orientyrais. Hugh Owen

Thomas klubo sąnario fiksuotos lenkimo deformacijos testas, jo atlikimas. Anatominis ir santykinis

galūnės sutrumpėjimas bei jo įvertinimas. Rentgenologinis sąnario artrotinio proceso įvertinimas.

Rentgenoanatominių pakitimų įvertinimas artrotiniame sąnaryje: klubo sąnario Wiberg‘o, galvos-

kaklo-diafizės (CCD), gūžduobės pasvirimo, kelio sąnario Q ir kitų kampų įvertinimas. Priešoperacinis

kelio sąnario varus arba valgus deformacijos ir reikiamos operacinės korekcijos kampo matavimas.

Operacijos planavimas endoprotezo trafaretais. Pooperacinis implantuoto endoprotezo padėties

įvertinimas.

III. Sąnarių artrozė: konservatyvus gydymas: Optimalus konservatyvaus artrozės gydymo periodas

ir gydymo metodai. Pagrindinės priešuždegiminių nesteroidinių preparatų, mikrocirkuliaciją

gerinančių ir neurotrofinių preparatų skyrimo taisyklės. Alendronatų vartojimas. Fizioterapinės

gydymo procedūros. Sergančio sąnario mankšta.

IV. Sąnarių artrozė: chirurginis gydymas. Absoliučios ir realiatyvios indikacijos endoprotezavimui.

Kontraindikacijos sąnario endoprotezavimui. Endoprotezo fiksavimo metodai: jų indikacijos,

privalumai ir trūkumai. Chirurginiai priėjimo būdai, jų privalumai ir trūkumai. Endoprotezavimo

technika: mechaninio ir cementinio tvirtinimo komponentų implantavimo principai. Jų privalumai ir

trūkumai. Implantuojamų komponentų anatominis orientavimas ir padėties parinkimas. Kaulo defektų

plastikos metodai ir principai. Endoprotezuojamo sąnario stabilumo bei minkštųjų audinių būklės

įvertinimas. Pooperaciniai paciento slaugos principai priklausomai nuo operacinio priėjimo būdo,

naudojamo implanto fiksavimo metodo, paciento amžiaus ir kitų sąlygų.

V. Endoprotezavimo komplikacijos. Komplikacijų profilaktika. Intraoperacinės komplikacijos

(nestabilus endoprotezuotas sąnarys, sąnarį sudarančio kaulo lūžimas, perforacija, kraujavimas ir kt.) ir

jų sprendimo būdai. Riebalų embolija, trombembolija, multiorganinis nepakankamumas, ūmi ir lėtinė

infekcija: klinika, diagnostika, diferencinė diagnostika ir gydymas. Prieš-, intra- ir pooperacinė

profilaktika antibiotikais bei antikoaguliantais.

VI. Endoprotezų išklibimas: revizinis endoprotezavimas.

Indikacijos reviziniam endoprotezavimui. Endoprotezo komponentų išklibimo priežastys. Revizinio

endoprotezavimo principai: minkštųjų audinių, kraujagyslių, nervų ir kitų anatominių struktūrų būklės

įvertinimas. Galūnės deformacijų bei sutrumpėjimo įvertinimas. Revizuojamo sąnario kaulinio audinio

51

defektų, būklės ir pirminio endoprotezo komponentų padėties įvertinimas. Kaulo defektų klasifikacija

ir morfologija. Operaciniai priėjimų būdai ir revizuojamo sąnario eksponavimo principai. Revizinių

implantų parinkimas, fiksavimo metodai ir principai. Kaulų defektų plastikos būdai.


privalomas ciklas


5. Hugh U.Cameron. The Technique of Total Hip Arthroplasty, 1992. - 409p.

6. E.Nieder .Revision Total Knee Arthroplasty. –Georg Thieme Verlag Stuttgart. New York,

1997. 619 – 673p.

7. G.H.I.M. Walenkamp. Biomaterials in Surgery. Georg Thieme Verlag Stuttgart. New

York, 1998.-141p

8. H-.G.Willert, G.H.Buchhorn. The biology of theloosening of hip implants. -European

Instructional Course Lecturtes, London. vol.4,1999,58-83.

9. A.Lindstrand. Surgery of unicompartmental osteoarthritis of the knee. -European

Instructional Course Lecturtes, London. vol.4,1999,105-112.

10. T.A.Xenakis. Reconstruction of congenitally dislocated hips in adults by an

arthroplasty. -European Instructional Course Lecturtes, London. vol.5,2001,183-194.

11. D.Huten. Revision surgery in failed total knee arthroplasty. -European Instructional

Course Lectures, London. vol.5,2001,207-216.

12. D.Tönnis. Congenital dysplasia and dislocation of the hip in children and adults.

Springer-Verlag. Berlin Heidelberg New York London Paris Tokyo, 1984, 536p.








Šį rezidentūros ciklą galima atlikti Vilniaus universitetinėje greitosios pagalbos

ligoninėje (VGPUL), I ir III ortopedijos traumatologijos skyriuose. Rezidento darbo



M.Kocius (ortopedas traumatologas, docentas, mokslų daktaras, darbo stažas 30m) ;

N.Porvaneckas (ortopedas traumatologas, docentas, habilituotas mokslų daktaras, darbo

stažas 25 m.); R. Broga (ortopedas traumatologas, mokslų daktaras, darbo stažas 25 m.)

52

10.1.15.

1. Ciklo pavadinimas: Nudegimų, nušalimų gydymas: 3 mėn.




dalis, val.

1. Odos struktūra. Nudegimo žaizda. Nušalimo žaizda. Pirmoji pagalba 4

2. Nudegimų ir nušalimų klasifikacija 4

3. Nudegimo traumos periodai. Intensyvus gydymas. Nušalimo

traumos periodai ir jų gydymas

4

4. Nudegimų ir nušalimų chirurgija 4

5. Žaizdos plastika 4

Viso 20


Tikslai: įsisavinti šiuolaikinius nudegimų ir nušalimų diagnostikos bei gydymo

pagrindus. Įgyti svarbiausių praktinių įgūdžių diagnozuojant, tiriant, gydant ir slaugant pacientus su

terminiais sužalojimais.

Metodai: pirmą mėnesį rezidentas dirbda nudegimų ir nušalimų chirurgijos skyriuje ir

kartu su budinčiu gydytoju dalyvauja suteikiant skubią stacionarinę pagalbą nukentėjusiems nuo

terminių sužalojimų. Prižiūrint budinčiam gydytojui atlieka terminio pakenkimo diagnostiką, įvertina

pakenkimo plotą, galimą jo gylį bei traumos sunkumą. Atlieka būtinas diagnostines ir gydomąsias

procedūras (terminio pakenkimo žaizdos tvarstymas, vietinis jos gydymas, nekrektomijos,

nekrotomijos, laikinas terminės žaizdos uždengimas). Kartu su skyriaus gydytojais kuruoja šiame

skyriuje gydomus ligonius bei dalyvauja visų diagnostinių ir gydomųjų procedūrų metu. Pagal

galimybes savarankiškai atlieka žaizdų perrišimus, ruošia ligonį operacijai, susipažįsta su nudegimų ir

nušalimų chirurgijoje naudojamais instrumentais bei aparatūra. Dalyvauja operacijoje ir slaugo ligonį

53

po jos. Kartu su gydančiu gydytoju ar rezidento vadovu įvertina gautų tyrimų duomenis bei terminio

pakenkimo lokalizacijos ir gretutinių susirgimų įtaką traumos sunkumui.

Sekančius du mėnesius rezidentas taip pat dirba kartu su gydančiu gydytoju ar rezidento

vadovu ir jam prižiūrint kuruoja skyriuje gydomus ligonius. Taip pat dalyvauja visų diagnostinių bei

gydomųjų procedūrų metu. Ruošia pacientą operacijai, dalyvauja operacijoje ir slaugo ligonį po

operacijos. Asistuoja visoms žaizdos plastikos, galūnių amputacijos ar jų rekonstrukcinėms

operacijoms, kurios yra atliekamos skyriuje. Dalyvaudamas operacijose išmoksta terminio pakenkimo

nekrektomijos, nekrotomijos, žaizdos uždengimo laikinu odos pakaitalu ir vietinio žaizdos gydymo

procedūras. Išmoksta autodermoplastikos ir transplantato perforacijos bei jo fiksacijos prie žaizdos

techniką. Ciklo metu savarankiškai atlieka 4-5 autodermoplastikos, nekrektomijos, amputacijos

operacijas arba atskirus jų etapus.


Temos:

I. Odos struktūra. Nudegimo žaizda. Nušalimo žaizda. Pirmoji pagalba: Nudegimų bei nušalimų

sąvoka. Odos struktūra, kraujotaka ir inervacija. Žaizdos epitelizacijos šaltiniai. Nudegimo žaizdos

zonos. Paviršiniai ir gilūs nudegimai. Nušalimo simptomai. Dažniausia nušalimų lokalizacija.

Pirmosios pagalbos teikimo priemonės ir principai nudegimų bei nušalimų atvejais.

II. Nudegimų ir nušalimų klasifikacija: Nudegimų ir nušalimų etiologija bei patogenezė. Nudegimo

gylis. Nudegimo plotas. Nudegimo traumos sunkumas. Nudegimo indeksas. Nudegimo lokalizacijos,

paciento amžiaus ir gretutinių susirgimų įtaka traumos sunkumui. Nudegimų ir nušalimų klasifikacija

laipsniais bei jiems būdingi audinių pakitimai.

III. Nudegimo traumos periodai. Intensyvus gydymas. Nušalimo traumos periodai ir jų

gydymas: Trys nudegimo traumos periodai: šoko periodas, ūmusis periodas ir sveikimo periodas, jų

klinika ir ypatumai. Uždegimo mediatorių reikšmė intoksikacijos atsiradimui bei jos profilaktinės

priemonės. Intensyvaus gydymo principai šoko ir žaizdų chirurgijos periodu. Nušalimų periodai:

ikireaktyvinis ir reaktyvinis. Jiems būdinga klinika ir ypatumai. Nušalimų bendro ir lokalaus gydymo

principai. Racionali terminių sužalojimų antibiotikų terapija.

IV. Nudegimų ir nušalimų chirurgija. Vietinis terminių sužalojimų žaizdos gydymas. Žaizdos

tvarstymas. Nudegimų gydymas atviru būdu, jo privalumai ir trūkumai. Nudegimų gydymas uždaru

būdu ir jo privalumai: žaizdų tvarstymas antiseptinėmis medžiagomis, žaizdos išvalymas ir nekrozės

luobo pašalinimas. 1 ir 2A laipsnio nudegimo tvarstymo principai. Gilių 2B ir 3 laipsnio nudegimų

gydymas ankstyvomis operacijomis ir žaizdos uždengimu autodermotransplantatais. Gilių nudegimų

54

žaizdų tvarstymo principai gerai įsigeriančiais ir nuo infekcijos apsaugančiais tepalais. Nudegimo

žaizdos vietinio gydymo metodai ir medikamentai. Operacinis nudegimų gydymas: indikacijos

operacijai, specifinės pooperacinės komplikacijos. Nekrotomijos, nekrektomijos, nudegusios žaizdos

laikinas uždengimas, odos pakaitalai ir jų formos.

V. Žaizdos plastika. Žaizdų plastikos metodai: vietiniais audiniais, pasukamuoju lopu, laisva odos

skiaute, lopu su maitinamąja kojyte, plastika stiebeliu, daugiasluoksniu odos lopu bei keratinocitų

kultūromis. Autodermoplastika ir jų klasifikacija: skubios, ankstyvos, atidėtos ir vėlyvos. Donorinės

vietos parinkimas, jos tvarstymas, transplantato perforacija, jo storis ir fiksacija prie žaizdos.


privalomas ciklas


1. R.Rimdeika. Nudegimų chirurgija. Kaunas, 2002,93p.

2. Hamilton Bailey‘s Emergency treatment of burns. London, 1997, 273p.








Šį rezidentūros ciklą galima atlikti Vilniaus universitetinėje Antakalnio ligoninėje,

nudegimų, nušalimų ir pūlingos chirurgijos skyriuje. Rezidento darbo dienos trukmė 8

val.


M.Kocius (ortopedas traumatologas, docentas, mokslų daktaras, darbo stažas 30m);

N.Porvaneckas (ortopedas traumatologas, docentas, habilituotas mokslų daktaras, darbo

stažas 25 m.); R. Broga (ortopedas traumatologas, mokslų daktaras, darbo stažas 25 m.)

10.1.16.

1. Ciklo pavadinimas: Pėdos chirurgija: 5 mėn.



55


dalis, val.

1. Pėdos aprašomoji ir funkcinė anatomija 4

2. Pėdos ištyrimas 4

3. Pėdos minkštųjų audinių sužalojimai 4

4. Kaulų lūžiai, išnirimai 4

5. Pėdos igimtos deformacijos ir ligos 4

6. Įgytos deformacijos ir ligos 4

7. Amputacijos pėdos srityje 4

Viso 28


Tikslai: įsisavinti šiuolaikinius pėdos sužalojimų ir ligų diagnostikos bei gydymo

pagrindus, įgyti praktinius įgūdžius.

Metodai: Rezidentas dirba I arba II ortopedijos traumatologijos skyriuose, kur kartu su

skyriaus gydytojais kuruoja šiuose skyriuose gydomus ligonius po įvairių pėdos traumų bei ligų

operacinio gydymo. Jis dalyvauja visų diagnostinių bei gydomųjų procedūrų metu. Pagal galimybes

savarankiškai atlieka žaizdų perrišimus, imobilizacijos priežiūrą bei pakeitimą, ruošia ligonį operacijai,

dalyvauja operacijoje ir prižiūri ligonį po operacijos. Kartu su gydančiu gydytoju ar rezidento vadovu

įvertina rentgenologinius, sonografinius, angiografinius, kompiuterinės tomografijos bei magnetinio

rezonanso tyrimus. Asistuoja pėdos chirurginėms operacijoms, o ciklo metu savarankiškai atlieka 10

operacijų arba atskirus jų etapus.


Temos:

I. Aprašomoji ir funkcinė anatomija: Skeletas, sausgyslės, raumenys ir raiščiai. Inervacija.

Biomechanikos aspektai.

II. Ištyrimas: Klinikinis ir radiologinis ištyrimas.

III. Minkštųjų audinių sužalojimai: Sumušimai, kraujosrūvos, žaizdos, sausgyslių ir raiščių

sužalojimai.

56

IV. Pėdos lūžiai, išnirimai: Kulnakaulio lūžiai. Šokikaulio lūžiai, išnirimai. Pleištukų, kubakaulio,

laivakaulio lūžiai, išnirimai. Lisfranc‘o sąnario sužalojimai (II padikaulio lūžis ir išnirimas).

Padikaulių ir pirštakaulių lūžiai, išnirimai. Sezamoidinių kaulų lūžiai.

V. Įgimtos deformacijos ir ligos: Arklio pėda (pes equinus). Išgaubta pėda (pes cavus). Į išorę

iškrypusi plokščia pėda (pes planovalgus). Pritraukiamoji padikaulių padėties deformacija (metatarsus

adductus). Kabanti pėda. Charcot-Marie-Tooth liga. Navikai.

VI. Įgytos deformacijos ir ligos: Arklio pėda (pes equinus). Išgaubta pėda (pes cavus). Į išorę

iškrypusi plokščia pėda (pes planovalgus). Pritraukiamoji padikaulių padėties deformacija (metatarsus

adductus). Kabanti pėda. Į išorę iškrypęs nykštys (hallux valgus). Į vidų iškrypęs nykštys (hallux

varus). Nejudrus nykštys (hallux rigidus). Reumatoidinė pėda. Diabetinė pėda. Artroziniai pakitimai

pėdoje. Difuzinis priekinės pėdos dalies skausmas (metatarsalgia). Padinių nervų neuroma (neuroma

Mortoni).

VI. Amputacijos pėdos srityje: Pirštų, padikaulių srityje. Lisfranc‘o, Chopart‘o ir kitos.


privalomas ciklas


1. E. Dalton McGlamry et all. Foot surgery. – William & Wilkins, 1992. – 1797p.








Šį rezidentūros ciklą galima atlikti Vilniaus universitetinėje greitosios pagalbos ligoninės

(VGPUL), I ir II ortopedijos traumatologijos skyriuose. Rezidento darbo dienos trukmė 8

val.


(M.Kocius, ortopedas traumatologas, darbo stažas 30 m) ; (R. Broga, ortopedas

traumatologas, darbo stažas 25 m.).

57

V metai:

10.1.17.

1. Ciklo pavadinimas: Artroskopinė chirurgija: 5 mėn.




dalis, val.

1. Kelio sąnario anatomija ir biomechanika 4

2. Pagrindiniai kelio sąnario patologijos tyrimo metodai bei

ligonio klinikinis ištyrimas

4

3. Kelio sąnario meniskų ir sąnarinės kremzlės pažeidimų

diagnostika ir gydymo metodai

4

4. Kelio sąnario raiščių pažeidimų diagnostika ir gydymas 4

5. Reabilitacinis pooperacinis gydymas 4

Viso 24


Tikslai: įsisavinti šiuolaikinius kelio sąnario patologijos klinikinės diagnostikos ir

gydymo pagrindus, įgyti pagrindinių praktinių įgūdžių tiriant ir gydant ligonius su kelio sąnario

patologija.

Metodai: Šio ciklo 5 mėnesius rezidentas dirba I ir II ortopedijos traumatologijos

skyriuose, kur kartu su artroskopinės komandos gydytojais kuruoja šiame skyriuje ligonius gydomus

dėl kelio sąnario patologijos, dalyvauja visų klinikinių diagnostinių bei gydomųjų procedūrų metu.

Rezidentas savarankiškai atlieka žaizdų perrišimus, kelio sąnario imobilizacijos įtvarų priežiūrą bei

pakeitimą, ruošia ligonį operacijai, dalyvauja operacijoje, slaugo ligonį po operacijos. Kartu su

gydančiu gydytoju ar rezidento vadovu įvertina kelio sąnario rentgenologinius, kompiuterinės

58

tomografijos bei magnetinio rezonanso tyrimus, savarankiškai atlieka kelio sąnario punkciją.

Dalyvaudamas operacijose susipažysta su kelio chirurgijoje naudojamais chirurginiais instrumentais ir

videoaparatūra bei menisko ir raiščių chirurgijos metodais. Asistuoja visoms kelio sąnario

operacijoms, kurios yra atliekamos ortopedijos traumatologijos skyriuje, o ciklo metu savarankiškai

atlieka 3-4 artroskopines menisko rezekcijas bei raiščių plastikos operacijos atskirus etapus.


Temos:

I. Kelio sąnario anatomija ir biomechanika : Kelio sąnario anatomija, biomechanika, nestabilumo

bei balanso įvertinimas. Meniskų, kryžminių raiščių funkcija, pažeidimo mechanizmas.

II. Pagrindiniai kelio sąnario patologijos tyrimo metodai bei ligonio klinikinis ištyrimas:

Anamnezės bei objektyvaus tyrimo svarba: apžiūra, palpacija, stabilumo ir specifiniai testai, girnelės-

šlaunikaulio sąnario funkciniai tyrimai. Instrumentiniai kelio sąnario tyrimo metodai,

artroskopija. Standartiniai rentgenologiniai tyrimai, pritaikomos rentgenogramos, kontrastinis kelio

sąnario tyrimas, ultragarsinis tyrimas, tyrimų interpretavimas. Kompiuterinės tomografijos bei

branduolinio magnetinio rezonanso tyrimų įvertinimas.

III. Kelio sąnario meniskų ir sànarinės kremzlės pažeidimų diagnostika ir gydymo metodai:

Klasifikacija, klinika, diagnostika ir gydymo taktika. Pagrindiniai klinikiniai testai: Skausmingumo

sąnarinio tarpo srityje, McMurray, Steinmann, hiperektenzijos bei hiperfleksijos testai Diagnostikos

ypatumai, indikacijos operaciniam gydymui. Operacinis gydymas: meniskų rezekcija ir susiuvimas,

mozaikinė plastika, laisvų kūnų pašalinimas, sąnarinio paviršiaus debridementas ir spongiozacija,

diagnostinė artroskopija ir sinovijos biopsija. Operacinio gydymo technika, pooperacinio periodo

ypatumai, reabilitacija. Gydymo rezultatų įvertinimas.

IV. Kelio sąnario raiščių pažeidimų diagnostika ir gydymas: Kelio sąnario raiščių pažeidimo

mechanogenezė, klasifikacija, klinika, diagnostika. Pagrindiniai diagnostiniai testai: Lachman testas,

„stalčiaus“ testas, Pivot chift testas. Konservatyvus gydymas. Indikacijos operaciniam gydymui:

gydymo privalumai, indikacijos skubiai chirurgijai. Operacinio gydymo technika, raiščių

rekonstrukcijos principai ir etapai. Pooperacinio periodo ypatumai, reabilitacija. Gydymo rezultatų

įvertinimas.

V. Reabilitacinis pooperacinis gydymas: Ankstyvaus pooperacinio gydymo po kelio sąnario

operacijų svarba, ypatumai, kompleksiškumas, pratęsimas ambulatorinėmis sąlygomis.

59


privalomas ciklas


1 .W.Norman Scott, Arthroscopy of the knee. Diagnosis and treatment, 1990

2. Richard H.Strauss. Sports medicine, 2nd ed.,1991

3. Alfred J.Tria. Ligaments of the knee, 1995


Rezidento dienyne žymimas kuruotų ligonių sąrašas bei savarankiškai atliktų procedūrų

ir operacijos etapų sąrašas. Išklausius teorinę dalį bei įvaldžius būtinus praktinius

įgūdžius ir atlikus minimalų privalomų išmokti operacijų skaičių gaunamas rezidentūros

vadovo bei ciklo kuratoriaus parašas. Rezidento teorinės žinios ir praktiniai gebėjimai

vertinami pažymiu dešimtbalėje vertinimo sistemoje.



(VGPUL) I ir II ortopedijos traumatologijos skyriuose. Rezidento darbo dienos trukmė 8

val.


M.Kocius (ortopedas traumatologas, docentas, mokslų daktaras, darbo stažas 30m)

10.1.18.

1. Ciklo pavadinimas: Vertebrologija: 5 mėn.




dalis, val.

1. Stuburo krūtininės ir juosmeninės dalies anatomija bei kinetika 4

2. Pagrindiniai stuburo patologijos tyrimo metodai 4

3. Degeneraciniai stuburo susirgimai, operacinis gydymas 4

4. Stuburo lūžiai: operaciniai ir konservatyvūs stuburo lūžių gydymo 4

60

metodai.

5. Minimaliai invazyvi stuburo chururgija 4

Viso 20


Tikslai: įsisavinti šiuolaikinius stuburo krūtininės bei juosmeninės dalies degeneracinių

susirgimų diagnostikos ir gydymo pagrindus, įgyti pagrindinių praktinių įgūdžių tiriant ir gydant

ligonius po stuburo traumų.

Metodai: Visus vertebrologijos ciklo 3 mėnesius rezidentas dirba II ortopedijos

traumatologijos skyriuje, kur kartu su vertebrologinės komandos gydytojais kuruoja šiame skyriuje

konservatyviai arba operaciniu būdu gydomus ligonius po stuburo traumų arba gydomų dėl stuburo

degeneracinių susirgimų, dalyvauja visų diagnostinių bei gydomųjų procedūrų metu. Rezidentas

savarankiškai atlieka žaizdų perrišimus, mobilizacijos korsetu priežiūrą bei pakeitimą, ruošia ligonį

operacijai, dalyvauja operacijoje ir slaugo ligonį po operacijos. Kartu su gydančiu gydytoju ar

rezidento vadovu įvertina stuburo rentgenologinius, kompiuterinës tomografijos bei magnetinio

rezonanso tyrimus, savarankiškai atlieka invazyvius tyrimus: rentgenomielografiją, diskografiją.

Dalyvaudamas operacijose susipažysta su stuburo chirurgijoje naudojamais chirurginiais instrumentais

ir aparatūra bei stuburo fiksacijos, stuburo kanalo dekompresijos metodais. Asistuoja visoms stuburo

operacijoms, kurios yra atliekamos ortopedijos traumatologijos skyriuje, o ciklo metu atlieka stuburo

fiksacijos bei kanalo dekompresijos operacijų atskirus etapus.


Temos:

I. Stuburo krūtininės ir juosmeninės dalies anatomija bei kinetika: Stuburo juosmeninės bei

krūtininės dalies kaulinio skeleto bei jungiamojo audinio anatomija, biomechanika, stuburo kolonų

sąvoka, stuburo segmentinio nestabilumo bei balanso įvertinimas. Stuburo neuroanatomija,

vaskuliarizacija ir kraujotakos ypatumai.

II. Pagrindiniai stuburo patologijos tyrimo metodai: Anamnezės bei objektyvaus tyrimo svarba,

periferinės neurologinės patologijos įvertinimas. Rentgenologinių tyrimų interpretavimas, standartiniai

bei papildomi rentgenologiniai tyrimai: funkciniai, įstrižinės projekcijos. Kompiuterinės tomografijos

61

bei branduolinio magnetinio rezonanso tyrimų įvertinimas. Stuburo invaziniai metodai:

rentgenomielografija, KT mielografija, diskografija.

III. Degeneraciniai stuburo susirgimai, operacinis gydymas: Klasifikacija, klinika, diagnostika ir

gydymo taktika. Pagrindiniai nozologiniai vienetai: spondilolistezė, tarpslankstelinio disko išvarþa,

spondiloartrozė, stuburo kanalo stenozė. Diagnostikos ypatumai, indikacijos operaciniam gydymui.

Operacinio gydymo pasirinkimas, technika, pooperacinio periodo ypatumai, reabilitacija. Gydymo

rezultatų įvertinimas.

IV. Stuburo lūžiai: operaciniai ir konservatyvūs stuburo lūžių gydymo metodai: Stuburo lūžių

mechanogenezė, klasifikacija, klinika, diagnostika. Konservatyvus ir operacinis gydymo metodai: jų

privalumai ir trūkumai. Indikacijų operaciniam gydymui objektyvizavimas. Operacinio gydymo

technika, pooperacinio periodo ypatumai, reabilitacija. Gydymo rezultatų įvertinimas.

V. Minimaliai invazyvi stuburo chururgija: Stuburo minimaliai invazyvios chirurgijos įvairovė,

indikacijos ir pasirinkimas. Pagrindiniai minimaliai invazyvios stuburo chirurgijos metodai:

tarpslankstelio disko dekompresija (mechanodekompresija, termodekompresija, abliacija,

dekopmresija ultrabangomis bei chemodekompresija), kifo- bei vertebro-plastika, videolaparaskopinė

stuburo chirurgija, mikrodiskektomija.

6. privalomas ciklas


1. Buchardz, Hechman. The Thextbook of spine usrgery.1-2 vol., 1996

2 Gorden Findlay, Robert Owen. Surgery of the spine. 1-2 vol. Oxford, 1992

3.Macnab Ian, McCulloch. Backache 2nd.-Baltimore, 1990

4. V.Uvarovas, M.Kocius, Stuburo juosmeninës dalies skausmai. I d.: Metodinės

rekomendacijos, Vilnius, 1999.-23p.

5.V.Uvarovas, M.Kocius, Stuburo juosmeninės dalies skausmai. II d. : Metodinės


6.V.Uvarovas, Stuburo juosmeninės dalies kanalo stenozė. I d.: Metodinės



Rezidento dienyne žymimas kuruotų ligonių sąrašas bei savarankiškai atliktų procedūrų

ir operacijos etapų sąrašas. Išklausius teorinę dalį bei įvaldžius būtinus praktinius

įgūdžius ir atlikus minimalų privalomų išmokti operacijų skaičių gaunamas rezidentūros

62





(VGPUL) II ortopedijos traumatologijos skyriuje ir traumpunkte. Rezidento darbo dienos

trukmė 8 val.


M.Kocius (ortopedas traumatologas, docentas, mokslų daktaras, darbo stažas 30m) ;

V.Uvarovas (ortopedas traumatologas, mokslų daktaras, darbo stažas 19 m.).

10.1.19.

1. Ciklo pavadinimas: Peties chirurgija: 3 mėn.




dalis, val.

1. Pečių juostos ir peties sąnario anatomija ir biomechanika 4

2. Klinikinis peties sąanario ir pečių juostos ištyrimas 4

3. Pečių juostos ir peties sąnario traumos ir jų gydymas 4

4. Degeneraciniai peties sąnario ir pečių juostos susirgimai 4

5. Nestabilumas peties sąnaryje 4

6. Reabilitacija po pečių juostos traumų ir operacinio gydymo 4

Viso 24


Tikslai: įsisavinti peties sąnario ir pečių juostos anatomiją ir biomechaniką, išmokti

klinikinį pečių juostos ištyrimą ir kliniškai nustatyti diagnozę, įvaldyti konservatyvius bei operacinius

dažniausių pečių juostos ir peties sąnario traumų ir susirgimų gydymo metodus.

Metodai: ciklo metu rezidentas kartu su gydančiu gydytoju ir jam prižiūrint mokosi

teisingai ištirti ligonį su pečių juostos patologiją, nustatyti diagnozę ir asistuojant operacijoms

įsisavinti operacines gydymo metodikas, išmokti gydyti po operacijos bei reabilituoti ligonį.

63


Temos:

I. Pečių juostos ir peties sąnario anatomija ir biomechanika: Anatominės pečių juostos ypatybės.

Kaulinių struktūrų santykis su minkštųjų audinių anatominėmis strukturomis. Išorinių didžiųjų ir

mažųjų rotatorių anatomija, inervacija bei atliekamos funkcijos. Topografinė nervų, kraujagyslių

anatomija.

II. Klinikinis peties sąnario ir pečių juostos ištyrimas: Anamnezės akcentai. Pagrindiniai apžiūros

momentai. Apčiuopa. Pečių juostos ir peties sąnario judesiai ir amplitudės. Raumenų, dalyvaujančių

pečių juostos judesiuose, anatomija, inervacija bei atliekama funkcija. Specialūs funkciniai testai.

Skausminiai testai. Infiltracijos testai. Stabilumo tikrinimas. Rentgenologinis peties sąnario ir pečių

juostos ištyrimas. C.R.Constant bei Los Angeles Kalifornijos universiteto peties sąnario funkcijos

įvertinimo skalė.

III. Pečių juostos ir peties sąnario traumos ir jų gydymas: Raktikaulio sternalinio bei akromialinio

galo išnirimai, jų diagnostika, klasifikacija bei gydymas. Raktikaulio lūžimų klasifikacija, diagnostika,

galimos komplikacijos ir gydymas. Mentės lūžimai, jų AO klasifikacija ir gydymas. Žastikaulio

proksimalinio galo lūžimai, AO bei Neer`o klasifikacija ir gydymo metodai. Žastikaulio išnirimai, jų

klasifikacija, dažnis, repozijos metodai ir tolimesnio gydymo taktika. Trauminis raumenų rotatorių

plyšimas, diagnostika ir gydymas. Dvigalvio raumens ilgosios sausgyslės plyšimas ir gydymo metodai.

Didžiojo krūtinės raumens sužalojimų diagnostika ir gydymas.

IV. Degeneraciniai peties sąnario ir pečių juostos susirgimai: Sternoklavikulinio bei

akromioklavikulinio sąnario artrozės diagnostika ir gydymo metodai. Mažųjų raumenų rotatorių

degeneracijos priežastys, diagnostika ir gydymas. Kalkėjanti tendinozė ir jos gydymas. Omartrozės

vystymosi priežastys, peties sąnario artrozių gydymas. Peties sąnario endoprotezavimas.

V. Nestabilumas peties sąnaryje: Laisvas ir nestabilus sąnarys. Nestabilumo klasifikakija.

Nestabilumo priežastys ir operaciniai gydymo metodai. Bankart`o pakenkimas ir jo operacinis gydymo

metodas.

VI. Reabilitacija po pečių juostos traumų ir operacinio gydymo: Reabilitacijos etapai: ankstyvoji ir

vėlyvoji reabilitacija. Pasyvios gydomosios mankštos principai ir pratymai. Sąnario funkcijos

atsistatymo terminai.


privalomas ciklas

64


7. Broga R. Klinikinis peties sąnario ištyrimas. Metodinės rekomendacijos. - V.,

1999.

8. Iannotti J.P, Williams G.R. Disorders of the Shoulder: Diagnosis and

Management.- Lippincott Williams&Wilkins, 1999.


Rezidento dienyne žymimas dalyvavimas gydant ligonius su peties sąnario bei pečių

juostos sužalojimais bei susirgimais. Išklausius teorinę dalį bei įvaldžius būtinus

praktinius įgūdžius gydant ligonius su pečių juostos patologiją gaunamas rezidentūros





(VGPUL) I ir II ortopedijos traumatologijos skyriuose bei traumatologiniame punkte.




Broga (ortopedas traumatologas, mokslų daktaras, darbo stažas 25 m.);

14.2 Numatomų rezidentų vadovų sąrašai

Programoje dėstysiantys destytojai

Eil. nr.

Vardas, pavardė

Pedagoginis ir mokslo laipsnis

Numatomas dėstyti

dalykas ar ciklas, kuriam

vadovaus


ir darbo stažas

Institucijos pavadinimas

1 2 3 5 6

VU dėstytojai

1. Manvilius Kocius Doc. dr.

Bendroji traumatologija, osteosintezė, endoprotezavimo chirurgija


30 metų

2. Narūnas Porvaneckas Doc. habil. dr. Endoprotezavimo chirurgija


25 metai

3, Rimvaldas Broga Lekt. dr. Politrauma, peties chirurgija


25 metai

65

4. Valentinas Uvarovas Lekt. dr. Vertebrologija, osteosintezė


19 metų

5. Kęstutis Vitkus Prof. habil. dr. Plastinė chirurgija

Chirurgas,

6. Arūnas Jankauskas Lekt. dr. Plaštakos chirurgija

Ortopedas traumatologas

Plastinis chirurgas

7. Juozas Stanaitis Doc. dr. Bendroji chirurgija

Chirurgas

8. Ričardas Janilionis Prof. habil. dr. Krūtinės chirurgija

Chirurgas

9. Egidijus Barkauskas Prof. habil. dr. Kraujagyslių chirurgija

Chirurgas

10. Jūratė Šipylaitė Doc., habil.dr. Anesteziologija, reanimatologija

Anesteziologė, reanimatologė,

25 metai

Kitų institucijų, gydymo įstaigų dėstytojai

1. Kęstutis Saniukas M. dr. Vaikų ortopedija traumatologija

Vaikų ortopedas traumatologas,

25 metai

2 Egidijus Jaržemskas Prof. m. dr. Neurochirurgija Neurochirurgas, 43m, . VGPUL

3. Algis Stašinskas m.dr. Abdominalinė chirurgija

Chirurgas, 20m. VGPUL

4

66

REZIDENTŪROS BAZĖS VERTINIMO ANKETA

Vilnius

2005

Bendrosios nuostatos

Anketa paruošta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos

Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. ISAK – 969/V – 445 „Dėl medicinos

rezidentūros, odontologijos rezidentūros bei veterinarinės medicinos rezidentūros studijų programų reikalavimų

ir rezidentūros bazių atrankos ir vertinimo nuostatų patvirtinimo“.

Anketa su atsakymais atsiunčiama paštu su lydraščiu į VU Medicinos fakulteto Podiplominių studijų skyrių

(M.K. Čiurlionio g. 21/27, Vilnius, LT – 03101) bei pateikiama elektronine forma (el. paštu

[email protected] ) iki kalendorinių metų lapkričio 1 d.

Anketos elektroninis variantas pateiktas VU MF tinklalapio puslapyje „Informacija VU MF

rezidentams” (URL: http://www.mf.vu.lt/rezidentai.htm). Rezidentūros bazė – universiteto mokymo bazė ar universiteto įvertinta ir parinkta atitinkamos

rezidentūros programos ar jos dalies profesinės veiklos praktikai atlikti įstaiga, turinti teisę teikti asmens

mailto:[email protected]

http://www.mf.vu.lt/rezidentai.htm

67

sveikatos priežiūros paslaugas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimas dėl gydytojų rengimo, 2003 m.

spalio 31 d. Nr. 1359)

Medicinos rezidentūra yra skirtos gydytojui, siekiančiam įgyti ar pakeisti medicinos praktikos rūšies

(specialybės) gydytojo profesinę kvalifikaciją, trečiosios pakopos universitetinės medicinos krypties studijos,

kurias baigusiems išduodamas rezidentūros pažymėjimas, nurodantis suteiktą gydytojo specialisto arba šeimos

gydytojo profesinę kvalifikaciją. Per rezidentūrą gydytojas rezidentas studijuoja ir atlieka nustatytas pareigas

rezidento vadovo prižiūrimas ir įgyja specializuotos medicinos žinių, įgūdžių ir klinikinės patirties (Lietuvos

Respublikos Vyriausybės Nutarimas dėl gydytojų rengimo, 2003 m. spalio 31 d. Nr. 1359)

Odontologijos rezidentūra yra trečiosios pakopos universitetinės odontologijos krypties studijos, kurias

baigusiems išduodamas rezidentūros pažymėjimas, nurodantis suteiktą gydytojo odontologo specialisto

profesinę kvalifikaciją. Per rezidentūrą gydytojas odontologas rezidentas studijuoja ir atlieka nustatytas pareigas

rezidento vadovo prižiūrimas ir įgyja specializuotos odontologijos žinių, įgūdžių ir klinikinės patirties (Lietuvos


Rezidentūros bazės vadovas privalo užtikrinti, kad pacientai, kurie kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą,

būtų informuoti, kad šioje sveikatos priežiūros įstaigoje vykdomos rezidentūros studijos ir jiems sveikatos

priežiūros paslaugas gali teikti rezidentai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimas dėl gydytojų rengimo,

2003 m. spalio 31 d. Nr. 1359)

Ciklas – rezidentūros programos praktinės dalies laikotarpis, kurio metu rezidentas, padedamas

rezidentūros vadovo, įgyja rezidentūros programoje numatytų žinių ir gebėjimų, lygiagrečiai vyksta ir su

praktine dalimi susiję teoriniai užsiėmimai (Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos

Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 17 d. įsakymas Nr. ISAK – 969/V – 445 „Dėl

medicinos rezidentūros, odontologijos rezidentūros bei veterinarinės medicinos rezidentūros studijų programų

reikalavimų ir rezidentūros bazių atrankos ir vertinimo nuostatų patvirtinimo“)

Rezidento vadovu skiriamas universiteto dėstytojas – sveikatos priežiūros specialistas, dirbantis

rezidentūros bazėje ir turintis ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą pagal profesinę kvalifikaciją (Lietuvos


Rezidentūros bazės vadovas ar jo įgaliotas asmuo rezidentui, baigusiam visą toje rezidentūros bazėje

numatytą rezidentūros programos dalį, išduoda universitetų nustatytos formos pažymą, patvirtinančią praktinių

įgūdžių įgijimą per ciklą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimas dėl gydytojų rengimo, 2003 m. spalio

31 d. Nr. 1359)

68

REZIDENTŪROS BAZĖS VERTINIMO ANKETA

Duomenys apie įmonę (įstaigą)

1. Administraciniai duomenys

Įmonės, įstaigos pavadinimas

Adresas

Telefonas Faksas

Elektroninis paštas

Įmonės, įstaigos steigėjas

Įmonės, įstaigos įgalioto asmens pareigos

vardas pavardė

telefonas faksas Elektroninis paštas

Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie SAM (Odontologų rūmų)

išduotos licencijos numeris ir data

Įmonės (įstaigos) įstatų arba nuostatų kopija

2. Duomenys apie įmonės (įstaigos) veiklą

kokie skyriai ir jų skaičius

gydytojų ir jiems prilygintų specialistų skaičius

gydytojų, galinčių būti rezidentų vadovais, skaičius ir jų kvalifikacija (licencijos, sertifikatai)

medicininė–diagnostinė įranga

lovų skaičius

gydytų (konsultuotų) pacientų skaičius per paskutinius metus

kokios procedūros (operacijos) atliekamos

procedūrų (operacijų) skaičius per metus

69

atliekami laboratoriniai tyrimai

atliekami radiologiniai tyrimai

atliekami kiti tyrimai

3. Mokymo proceso aprūpinimo galimybės

Biblioteka

gaunami periodiniai mokslo ir medicinos praktikos leidiniai

Patalpos rezidentų studijoms (pvz., auditorijos, rezidentų kabinetas ir kt.)

Interneto ryšys (bibliotekoje, skyriuose, rezidentų patalpose)

4. Rezidentūros organizavimo galimybės įmonėje (įstaigoje)

Rezidentūros programa (programos) ar ciklas (ciklai), kurie gali būti atliekami įmonėje

(įstaigoje)

Maksimalus galinčių studijuoti įmonėje (įstaigoje) rezidentų skaičius

5. Kita (Jums atrodanti svarbi) informacija, kuri suteiktų daugiau informacijos apie Jūsų

įmonę (įstaigą)

Įmonės, įstaigos įgaliotas asmuo parašas

Data

70

PATVIRTINTA

VU prorektoriaus

dr. A. Pikturnos

2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. D-208

REZIDENTŪROS BAZIŲ VERTINIMO IR ATRANKOS KOMISIJOS DARBO

REGLAMENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos komisija (toliau vadinama – Komisija) sudaroma

rezidentūros bazių vertinimui ir atrankai, atliekamai Vilniaus universitete nustatyta tvarka,

organizuoti ir vykdyti.

2. Komisija savo veikloje vadovaujasi Vilniaus universiteto Statutu, Vilniaus universiteto studijų

nuostatais, Vilniaus universiteto medicinos ir odontologijos rezidentūros reglamentu, Lietuvos

Respublikos Švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro

įsakymu „Dėl medicinos rezidentūros, odontologijos rezidentūros bei veterinarinės medicinos

rezidentūros studijų programų reikalavimų ir rezidentūros bazių atrankos ir vertinimo nuostatų

patvirtinimo“, kitais teisės aktais ir šiuo reglamentu.

3. Komisija veikia ją sudariusios Vilniaus universiteto vardu pagal jai suteiktus įgaliojimus.

4. Komisija vykdo tik raštiškas Vilniaus universiteto užduotis susijusias su rezidentūros bazių

vertinimo ir atrankos organizavimu ir jų atlikimu.

II. KOMISIJOS FUNKCIJOS

5. Komisija vykdo Vilniaus universiteto užduotis, susijusias su rezidentūros bazių vertinimo ir

atrankos procedūrų atlikimu.

6. Komisija, organizuodama rezidentūros bazių vertinimą ir atranką bei ją atlikdama;

parenka rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos kriterijus;

vertina, ar potencialių rezidentūros bazių pasiūlymai attinka keltus reikalavimus;

nagrinėja, vertina, palygina pateiktus pasiūlymus;

nustato tinkamiausias bazes;

patvirtina ir priima sprendimą apie atrinktas rezidentūros bazes;

nagrinėja potencialių bazių pretenzijas;

atlieka kitus veiksmus, numatytus teisės aktais, reikalingus rezidentūros bazių atrankai ir

vertinimui organizuoti ir vykdyti.

7. Komisija nuo jos sudarymo dienos gauna įgaliojimus šio reglamento 6 punkte nurodytoms

funkcijoms vykdyti.

III. KOMISIJOS TEISĖS IR PAREIGOS

8. Komisija, vykdydama jai pavestas funkcijas, turi teisę:

gauti iš potencialių rezidentūros bazių reikalingą informaciją apie įstaigos veiklą, mokymo proceso

aprūpinimo, rezidentūros organizavimo galimybes įstaigoje;

prašyti, kad potencialios bazės esant reikalui paaiškintų pasiūlymus;

71

gavusi Vilniaus universiteto įgaliojimą, atmesti rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos išvadas,

jei paaiškėja, kad pasiūlymą užtikrinanti rezidentūros bazė buvo likviduota, reorganizuota ar neįvykdė

įsipareigojimų, ar netinkamai juos vykdė;

susipažinti su informacija, susijusia su bazių vertinimo ir atrankos nagrinėjimu, aiškinimu,

vertinimu ir palyginimu.

9. Komisija privalo:

vykdyti šiame reglamente nurodytas funkcijas ir Vilniaus universiteto nustatytas užduotis;

vykdydama funkcijas ir užduotis, laikytis teisės aktų reikalavimų;

Vilniaus universitetui pareikalavus, teikti savo veiksmų ir sprendimų susijusių su rezidentūros

bazių vertinimo ir atrankos, paaiškinimus;

nustatyti rezidentūros programos ciklą (ciklus), kurie gali būti atliekami rezidentūros bazėje;

nustatyti maksimalų galinčių studijuoti rezidentų skaičių bazėje;

nustatyti laikotarpį, kuriam atrinkta rezidentūros bazė;

apie savo sprendimą raštu informuoti paraiškos teikėją;

neatskleisti informacijos, susijusios su atliktomis vertinimo ir atrankos procedūromis, jei jos

atskleidimas prieštarauja įstatymams.

IV. KOMISIJOS DARBO ORGANIZAVIMAS

10. Sprendimus Komisija priima posėdžiuose. Posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau

kaip 2/3 Komisijos narių.

11. Komisijos veiklai vadovauja pirmininkas. Pirmininkas skiriamas Vilniaus universiteto

Rektoriaus įsakymu.

12. Jei pirmininkas dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti posėdyje, Vilniaus universiteto

Rektorius paskiria jį pavaduojantį Komisijos narį.

13. Komisija priima sprendimus posėdyje paprasta balsų dauguma, atviru vardiniu balsavimu.

Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Komisijos pirmininko balsas.

14. Komisijos sprendimai įforminami protokolu, kurį pasirašo visi Komisijos posėdyje dalyvavę

Komisijos nariai. Protokolą rašo vienas iš pirmininko paskirtų Komisijos narių.

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

15. Posėdžio protokolai ir kiti rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos procedūrų dokumentai

saugomi Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta

tvarka.

16. Komisijos veikla pasibaigia pateikus Vilniaus universitetui atrinktas rezidentūros bazes,

priėmus sprendimą nutraukti vertinimą ir atranką, įvykdžius visas Vilniaus universiteto

užduotis. Nuolatinės Komisijos veikla pasibaigia, ją sudarusiam Vilniaus universitetui priėmus

sprendimą dėl jos išformavimo.

17. Komisijos nariai, pažeidę teisės aktus, šį reglamentą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

72

VILNIAUS UNIVERSITETO

REKTORIUS

ĮSAKYMAS

DĖL REZIDENTŪROS BAZIŲ

2005 m. 05 mėn. 25 d. Nr. D - 236

Vilnius

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministrų

įsakymu patvirtintais Rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos nuostatais (2004 06 17 Nr. ISAK-

969/V-455 2 priedas) ir Vilniaus universiteto Rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos komisijos

sprendimu, įsakau:

1. Keturių metų laikotarpiui nuo 2005 09 01 iki 2009 09 01 tvirtinti šias rezidentūros bazes:

1.1. VšĮ Vilniaus gimdymo namai;

1.2. VšĮ Vilniaus psichosocialinės reabilitacijos centras;

1.3. VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė;

1.4. Valstybinis patologijos centras;

1.5. VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė;

1.6. VšĮ Antakalnio poliklinika;

1.7. VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras;

1.8. VšĮ Centro poliklinika;

1.9. VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė;

1.10. Vilniaus priklausomybės ligų centras;

1.11. Valstybinė Teismo psichiatrijos tarnyba prie SAM;

1.12. VšĮ Respublikinė tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinė ligoninė;

1.13. VšĮ Šeškinės poliklinika

1.14. VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika;

1.15. UAB „Sanitas Familiae“;

1.16. UAB „Baltupių šeimos medicinos centras“,

1.17. Lietuvos teisės universiteto Teismo medicinos institutas.

2. Dviejų metų laikotarpiui nuo 2005 09 01 iki 2007 09 01 tvirtinti šias rezidentūros bazes:

73

2.1. UAB „Northway medicinos centras“;

2.2. UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“;

2.3. UAB „Pašilaičių šeimos medicinos centras‘.

3. Vykstant Vilniaus m. sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijai ar atsiradus kitoms

nenumatytoms aplinkybėms, suteikti teisę Rezidentūros bazių atrankos ir vertinimo komisijai

koreguoti patvirtintų rezidentūros bazių veiklos laikotarpius.

Rektorius akad. B. Juodka

Išsiųsti: Doktorantūros ir rezidentūros sk., MedF, rezidentūros bazėms

S. Vaškevičienė, 2687093

74


REKTORIUS

ĮSAKYMAS

DĖL KOMISIJOS DARBO REGLAMENTO

2005 m. gegužės 5 d. Nr. D – 208

Vilnius

Vadovaujantis LR Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministrų 2004 m. birželio 17 d.

įsakymu Nr. ISAK-969/V-455 „Dėl medicinos rezidentūros, odontologijos rezidentūros bei

veterinarinės medicinos rezidentūros studijų programų reikalavimų ir rezidentūros bazių atrankos ir

vertinimo nuostatų patvirtinimo“ tvirtinu rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos komisijos darbo

reglamentą.

PRIEDAS. 2 lapai.

Prorektorius

dr. A. Pikturna

____________________________

Doktorantūros ir rezidentūros sk., Finansų ir ekonomikos direkcijai, Medicinos fakultetui

A. Gutauskienė, 2687094

75


REKTORIUS

ĮSAKYMAS

DĖL KOMISIJOS

2005 m. 04 mėn.20 d. Nr. D- 178

1. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministrų 2004 m.

birželio 17 d. įsakymu Nr.969/V-445 patvirtintais Rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos nuostatais

rezidentūros bazių vertinimui ir atrankai sudarau komisiją:

Doc.dr. Algirdas Utkus - Medicinos fakulteto prodekanas, komisijos pirmininkas

Dr. Juozas Stanaitis – Bendrosios, plastinės chirurgijos, ortopedijos traumatologijos klinikos docentas

Dr. Vytautas Kasiulevičius – Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos lektorius

Jonas Bartlingas - SAM Sveikatos priežiūros išteklių valdymo skyriaus vedėjas

Robertas Adomaitis – MF gydytojas rezidentas

Jolanta Nekrošienė -Vilniaus universiteto Teisės skyriaus vedėja

Asta Gutauskienė – Doktorantūros ir rezidentūros skyriaus vyresnioji specialistė

2. Įpareigoju komisiją, išnagrinėjus medicinos įstaigų pateiktas paraiškas, iki š.m. gegužės 13 d.

atrinkti bazes, nustatyti laikotarpį, kuriam atrinkta bazė ir pateikti tvirtinti.

3. Įsakymo vykdymo kontrolę pavedu Doktorantūros ir rezidentūros skyriui.

Rektorius

akad. B. Juodka

Išsiųsti: Doktorantūros ir rezidentūros sk., Medicinos fakultetui, komisijos nariams

S. Vaškevičienė, 2687093

Documents

Ortopedija ir traumatologija