SVARBU

ISSN 1822-6191 www.ozonas.lt – užsisakyk naujienas į el. p. dėžutę! 2009/7 (23)

Kopenhagoje ruošia-masi statyti 13 dviračių „supermagistralių“. Ma-noma, kad šiuo metu apie 55 proc. miesto centro gyventojų kasdien važi-

nėja dviračiais. Magistralės, kurios bus tiesiamos jungiant ir gerinant jau egzis-tuojančius dviračių takus, pasižymės ly-giu, ištisus metus švariu paviršiumi, tiesia trajektorija, vientisu žymėjimu, dviračių serviso centrais, pakankamu pločiu, kad būtų galima nemažinant greičio lenkti riedančius lėčiau, galimybe saugiai ir pa-togiai kirsti kitų krypčių kelius. Manoma, kad tai kainuos apie 250 milijonus kronų. Apie panašų projektą svarstoma ir kitame Danijos mieste – Aarhus. http://www.copenhagenize.com informa-cija

LR vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui koreguoti eko-loginiu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų

teritorijų, esančių valstybiniuose par-kuose, sąrašą. Jis bus papildytas 17-a ekologiniu ir 9-iomis rekreaciniu požiūriu ypač vertingomis teritorijomis, esančio-mis Aukštaitijos, Žemaitijos, Trakų, Anykš-čių, Metelių valstybiniuose parkuose ir Reiskių tyro telmologiniame draustinyje (iš viso 318 ha). Veisiejų, Aukštadavario ir Kurtuvėnų regioniniuose parkuose iš ypač vertingų sąrašo išbrauktos 2 terito-rijos, vienos plotas sumažintas, siekiant išspręsti užsitęsusio nuosavybės teisių atkūrimo problemas, teisminius ginčus dėl ribų, ištaisyti technines klaidas (iš viso sumažinta 14 ha).Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos informacija

JAV karinės jūrų pajė-gos ruošiasi bandyti biodegalus kariniuose reaktyviniuose lėktu-vuose. Rugpjūčio vidu-

ryje kariuomenė užsakė pagaminti 400 tūkst. galonų geriausio JP-5 aviacinio biokuro F/A-18 Super Hornet lėktuvams. Bandymai vyks keletą mėnesių, bus nu-skrista apie 15 000 mylių. Iki 2013 m. planuojama bandymus baigti ir tikimasi teigiamų rezultatų. Biokuras bus naudo-jamas maišant jį perpus su įprastiniu re-aktyviniu kuru. Tuo pat metu turėtų būti vykdomi biodegalų bandymai laivuose.http://www.navy.mil informacija

Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje išaiš-kintos 179 savavališkos statybos – tai 34 proc. daugiau nei per tą patį

laikotarpį pernai. Beveik trečdalis pažei-dimų buvo nustatyti saugomose teri-torijose. Pažeidėjams skirta 187 750 litų baudų, 144 asmenys įpareigoti nugriauti arba pertvarkyti savo statinius. Atrodo, kad gyventojai keičia požiūrį į viešąjį inte-resą, tampa vis labiau nepakantūs pažei-dėjams. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija per šešis pirmuosius šių metų mėnesius gavo 634 skundus ir pranešimus. Apie pusė gautų pranešimų pasitvirtina. Gyventojai siunčia praneši-mus „karštąja linija“, elektroniniu paštu ir kitomis komunikacijos priemonėmis. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos informacija

Ekologiškos kultūros gidas / Eco-culture Guide KURKIME ATEITĮ ATSAKINGAI!

Generalinis leidinio partneris Respublikinis ekoprojektas

Atspausdintas ant ekologiško popieriaus Cyclus Offset aplinkai

nekenksmingais dažais.Neskubėk išmesti, geriau pasiūlyk draugams arba atiduok perdirbti.

Šiame numeryje:aplinką tausojantis turizmas

3 psl.

plūduriuojančios vėjo elektrinės13 psl.

interviu su filosofu nerijumi mileriu12 psl.

nelegalios statybos palangoje4 psl.

perkame “žalią” automobilį lietuvoje (eksperimentas)

10 psl.

Pagrindinis socialinis partneris

Nuotr. alex dram

Ozonas 2009/7 (23) www.ozonas.lt2 / redakcija

ozonas 6 (23)Vyr. RedaktorėKristina Kučinskaitėnews@ozonas.ltMob.tel: +37067135049

Numerio bendradarbiai:Rimas GrigonisMiglė AnušauskaitėMarijus ŠirvinskasIngrida AndrulėEglė KvasDarius VyliūnasKarolina LiutaitėMartynas KarčiauskasSimona RamoškienėVita Surdokaitė

Kalbos kultūra:Dainora Mozerienė

Maketas:Vytautas Skestavičius

„Žalioji” rinkodaramarketing@ozonas.ltMob.tel: +37068252400

„Eko karta” projekto koordinatorė Ieva Malaiškaitėculture@ozonas.lt, Mob.tel. +37067068342

DirektoriusArtūras Nečejauskasinfo@ozonas.ltMob.tel: +37069937833

Leidėjas:VšĮ Kultūros idėjų institutasKorespondencijai Pašilaičių g. 12A-10, VilniusBuveinėKonstitucijos pr. 23C-618, Vilnius,tel./faks. (8 5) 273 5919,

Internete: www.ozonas.lt

Tiražas iki 10 000 egz.

ISSN 1822-6191Leidžiamas nuo 2006 metų.Leidinyje naudotos Flickr ir www.sxc.hu nuotraukos

Popierius – MAP/AntalisSpauda - UAB “Druka”

„Ozonas“ -tai pirmasis ir vienintelis Lietu-voje spalvotas, periodinis, mėnesinis vi-suomenės ekologinio švietimo leidinys, leidžiamas idėjinių entuziastų, spausdi-namas ant ekologiško popieriaus, nau-dojant aplinkai nekenksmingus dažus, skirtas ekologinių sprendimų, darnios raidos, ekologiškos kultūros plėtrai.Pagrindinis leidinio tikslas - užmegzti, plėtoti ir palaikyti dialogą tarp visuome-nės, valstybės ir verslo, siekiant ekologi-nio sąmoningumo ir vartojimo raciona-lumo.Misija – plėsti ekokultūros vartotojų gretas, taip prisidedant prie racionalaus vartojimo, perdirbimo ir tausojimo ska-tinimo, didinant visuomenės ekologinį sąmoningumą.

Vizija – „Ozonas“, tai prekinis ženklas, kurio buvimas erdvėje simbolizuoja asmens, įmo-nės ar organizacijos savanorišką siekį bei pa-stangas kurti švaresnę aplinką, prisidėti prie ekokultūros viešinimo ir patiems būti atsakin-giems už ekologinius procesus pasaulyje.Ambicija – tapti objektyviausiu, teisin-giausiu, supažindinančiu su naujausiomis ekotendecijomis informacijos nešėju Lie-tuvoje.Šiandien „Ozonas“ jau yra tapęs socialiniu reiškiniu. Besidomintys ekologijos proble-matika nuolat jį skaito, lankosi specialiose vietose, kuriose galima leidinį gauti arba vietoje paskaityti (tokios vietos vadinamos „O zonos“). Per šį unikalų tinklą bei interne-to svetainę kiekvieną mėnesį pasiekiame apie 30 000 skaitytojų.

Esame dėkingi remiantiems „Ozoną“. Jūs taip pat galite tapti rėmėju. Susisiekite, ir mes pasiūlysime Jums geriausias ben-dradarbiavimo sąlygas. Kontaktai: marke-ting@ozonas.lt

Deklaruojate pajamas - paremkite „Ozo-ną“.Jei jūs deklaruojate metines pajamas, iki kiekvienų metų gegužės mėn. 1 d. galite paskirti 2 % pajamų mokesčio sumos. Tai galite atlikti naudodamiesi savo banko elektroninės bankininkystės paslauga arba užpildydami 2 % standartinę VMI prašymo formą. Nuoširdžiai dėkojame pa-rėmusiems mus 2008 m. Iš Jūsų skirtų lėšų apmokėjome didžiąją autorinių straipsnių dalį.

mūsų duomenys paramai gauti:Paramos gavėjo identifikacinis numeris (įmonės kodas) 300125569

Paramos gavėjo pavadinimas VšĮ Kultūros idėjų institutas

Registracijos adresas Pašilaičių g. 12A-10, Vilnius

Atsiskaitomosios sąskaitos numeris LT28 7044 0600 0574 0636

remkite „ozoną“ – kursite švaresnę ateitį!

Kristina KUčINSKAITė news@ozonas.lt

Ruduo ankstyvas ir šiek tiek melan-choliškas. Vasarą baigdami peržvel-giam, ko nespėjome padaryti, nors ketinome – nes kada gi, jei ne per atostogas, kai turim, atrodo, marias laiko?.. Kažkas planavo užpildyti val-giaraštį daržovėm, kažkas automobilį keisti į ėjimą pėstute ar dviratį, kaž-kas – pagaliau imti rūšiuoti atliekas.

Karštasis sezonas praėjo, palikdamas mus ne itin patenkintus tuo, ką nu-veikėme. Ir dažnai – pavargusius, o ne pailsėjusius. Ypač pavargstame nuo stengimosi... gerai pailsėti. Prisisiur-biame stereotipinių atostogų vaizdų kelionių agentūrų žurnaluose, neju-čia prisirankiojame detalių, kurios, atseit, būtinos tobulam poilsiui. Balti marškiniai, smėlis, įdegis, hamakas,

kokteilis... Kartais įstringa spalvos, pavyzdžiui, balta ir mėlyna, ir tuomet nieko kito nelieka, tik važiuoti į Kretą. Įgyvendinus kokį iš raktažodžių ir rak-tavaizdžių susimuliuotą idealą belie-ka tikėtis, kad jis nenuvils. O juk gali būti, kad toje pačioje Kretoje skan-dindami akis baltame ir mėlyname aplinkos siautulyje pagalvosime, jog kažkas ne taip. Kažko trūksta.

Gali trūkti paprasčiausio pasvarsty-mo prieš pasiduodant svetimoms fantazijoms. Buvo smagu vartyti draugų, šiemet pasirinkusių kaimiš-kas atostogas, albumus. Poilsis Lietu-voje, pusryčiai iki tol net negirdėta-me šalies miestelyje... Jokios skubos, lakstymo oro uosto terminaluose, adaptacijų, karščio smūgių ar išse-kimo visą dieną vaikiusis katedras ir pilis. Ar ne romantika?

Aišku, galima sakyti, kad tokius pasi-rinkimus inspiruoja ne augantis žmo-nių sąmoningumas, o krizės baubas. Kad visi būtų patenkinti – tarkim, jog tai abiejų pasekmė.

Šį numerį visai chuliganiškai skiriame poilsiui. Kad pailsėtume nuo vasaros, kad per daug neslėgtų artėjanti žie-ma. Nenorėjome būti pernelyg aki-plėšiški, tad nesigviešėme „Atostogų“ temos. Pasvarstėme, kad „Jūra“ tinka geriau. Mūsų sąmonėje Baltija yra ta oazė, kurioje galima nuskandinti vi-sus rūpesčius (nejauku, bet niekada netrūksta tokių, kurie mėgina tai pa-daryti iš tikrųjų). Be to, manome, kad pajūris visai nepelnytai kartais palie-kamas dėmesio nuošalėje. Nusifoto-grafuojama ant Palangos tilto – ir tiek tos jūros reikalų.

„ozonosfera“ – palankiŲ Švaresnei bei darnesnei aplinkai asmenŲ ir organizaCijŲ bendruomenė. tapkite jos nariais ir rėmėjaisSkaitykite „Ozoną”.• Užsiprenumeruokite laikraštį

„Ozonas” www.ozonas.lt svetai-nėje. Vieno numerio prenumera-tos kaina – tik 4 Lt, metų prenu-merata – tik 48 Lt.

• Raskite laikraštį „O Zonose“ (numatytose bei nuolatinėse platinimo vietose, konferenci-jose, renginiuose, informacijos biuruose, kavinėse, ekorengi-niuose). čia leidinys dalijamas nemokamai.

• Gaukite „Ozoną” į savo el. pašto

dėžutę. Svetainėje www.ozonas.lt įveskite savo el. pašto adresą ir kie-kvieną mėnesį Jus su elektroniniu „Ozonu” pasieks ir aktualiausios eko-naujienos.

• Apsilankykite www.ozonas.lt bibli-otekoje, kur rasite visų, jau išleistų numerių el. variantus.

Bendradarbiaukite padėdami plisti ekožinioms bei idėjoms.• Inicijuokite, organizuokite „O Zonų“

atsiradimą savo aplinkoje ar įstaigo-je.

• Nukreipkite svetainių lankytojus į www.ozonas.lt, keiskitės informaci-ja, nuorodomis.

• Kartu organizuokime renginius dar-buotojams, klientams, jaunimui, vi-suomenei.

• Tapkite leidinio „Ozonas” komandos savanoriais.

Remkite Ozono leidinių atsiradimą ir turinio plėtrą• Dovanokite „Ozono” prenumeratą

savo draugams (asmenims ir organi-zacijoms).

• Tapkite „Ozonosferos“ idėjos rėmėjais, „Ozono” turinio, spau-dos, platinimo partneriais.

• Informuokite daugiau kaip 30.000 „Ozono” skaitytojų apie palankiausias aplinkai idėjas, sprendimus, produktus, paslau-gas, įvykius.

Susisiekite su mumismarketing@ozonas.lt

VILNIUJE„OLLO grindys“ salonuose:Lukšio g. 32 (p.c. „Domus galerija“), Kazlausko g. 1, Verkių g.44„Coffee INN“ tinkle:Vilniaus g. 17, Trakų g. 7, Pilies g. 10, Gedimino pr. 9, Gedimino pr. 44, Di-džioji g. 40, Saltoniškių g. 9 (p.c. “Pa-norama”)„Vero Cafe“ tinkle:Trakų g. 2, J.Jasinskio g. 16 (“Verslo tri-kampis”), Ozo g. 25 (p.c „Akropolis“)Kitose kavinėse:„Cafe de Paris“, Didžioji g. 1„Jalta“, Vykinto g. 17A„ŠMC kavinė“, Vokiečių g. 2„Cozy”, Dominikonų g. 10„Balti drambliai”, Vilniaus g. 41„Baraca“ vegetarinė kavinė, Šv.Ignoto g. 12„Barbacan“ boulingas, Bokšto g. 19„Mano guru“, Vilniaus g. 22/1„Sulčių baras“, Totorių g. 15Ekologiškų prekių parduotuvėse:„Baroca“ – Užupio g. 9„Ekologiški produktai”, Antakalnio g. 78„Rasakila“, Vito Gerulaičio g. 1„Žalia žalia”, Šv. Stepono g. 6

„Weleda/Holos”, Vito Gerulaičio g. 1Organizacijose:„Šiaurės miestelio technologijų par-kas”, J. Galvydžio g. 5/ Žygio g. 96Vilniaus m. savivaldybė, Konstitucijos pr. 3„Litbioma“ asociacijos nariamsKnygynai „VAGA“:Gedimino pr. 50 („Knygų namai“), Ge-dimino pr. 2 („Draugystė“), Gedimino pr. 9 (p.c „Gedimino 9“), Didžioji g. 27 (Versmė), Pilies g. 22 (Pilies), Ukmer-gės g. 369 (p.c. BIG), Darbininkų g. 16 (Naujininkai), Pergalės g. 13/2 (Nau-jojis Vilnia), Ateities g. 20 (Mykolo Ro-merio universitete), Priegliaus g. 1 (p.c Pupa), Liepkalnio g. 112 (p.c. Maxima).

KAUNE„OLLO grindys“ salone, Savanorių pr. 290„Vero Cafe“ tinkle:Karaliaus Mindaugo pr. 49 (p.c „Akro-polis“), Laisvės al. 75, Vilniaus g. 43, Vilniaus g. 18Kitose kavinėse:„Arbatinė/Sveikas maistas“, Laisvės al. 99A

„Morkų šėlsmas“, Laisvės al. 78b-1„Sveiko maisto parduotuvė“, Savanorių pr. 214Knygynai „VAGA“:Islandijos pl. 32 (p.c. MEGA), Sa-vanorių pr. 346 (p.c. SAVAS), Kovo 11-osios g. 22 (p.c. Girstupis)

KLAIPĖDOJE„OLLO grindys“ salonuose:Šilutės pl. 105a, Baltijos pr. 6a, (p.c. „SBA Idėjos namams“)Kavinėse: “Cafe Kubu” H. Manto g. 10“Tapo D’oro” Sukilėlių 10“Cukrainė” Žvejų g. 17“Laikraštis” Manto g.4Kitose vietose:Ekologinis klubas „Žvejonė“, Taikos pr. 42-3I.Simonaitytės viešoji biblioteka, H.Manto g. 25Mokslo ir technologijų parkas, H.Manto g. 84Klaipėdos m. savivaldybė, Liepų g. 11Knygynai „VAGA“:H. Manto g. 9, H. Manto g. 84 (p.c. Baltai), Taikos pr. 97 (Debrecenas)

KITO NUMERIO TEMA:

MADA

ŠIAULIUOSE„Vero Cafe“ kavinėje, Aido g. 8 (p.c „Akropolis“)PANEVĖŽYJE„OLLO grindys“ salone, Klaipėdos g. 143a, (p.c. „Babilonas II“)

ALYTUJE„OLLO grindys“, Naujoji g. 50

UTENOJE„OLLO grindys“, Pramonės g. 7

BEIekologiniuose renginiuose ir pro-jektuose, konferencijose, semina-ruose, susitikimuose, pas ekolo-giškus draugus, prenumeratorius, aukštojo mokymo įstaigose, moky-klose, ministerijose, savivaldybėse (platinimo partneris „Lietuvos savi-valdybių asociacija“) ir kt., taip pat elektroniniai leidinio numeriai PDF failais interneto svetainėje www.ozonas.lt

Kviečiame prisijungti prie „Ozonos-feros“, teirautis info@ozonas.lt

O pamenate, pernai nagrinėjome giliavandenio uosto viziją. Kaip ir nu-jautėme, projektas nusėdo – kol kas dirbtinė sala prie Melnragės tikrai nebus statoma. Bet naujienų visada yra. Apsižvalgykime. Klaipėdoje – atnaujinta Danės krantinė, suoliukai poilsiui, švarutėlis Skulptūrų parkas. Puiku. Beveik užsienis. Palangoje pusę rugpjūčio vykdytas „žalio“ švie-timo projektas. Bet tuo pat metu pajūryje patyliukais nuolat vyksta nelegalios statybos. Mažai apie jas rašoma ne todėl, kad jų nebūtų – tiesiog žurnalistams pa-tiems pabosta rėkauti ta pačia tema (gal teisingiau būtų sakyti – redakto-riams, o ne žurnalistams).

Žodžiu, siūlome jums atsigauti nuo atostogų, pasimėgauti paprastais malonumais, neskubėti. Ir... kodėl ne – nuvažiuoti prie jūros.

Nuotr. alex dram

Ozonas 2009/7 (23) www.ozonas.lt tema / 3

turistas tiesia ranką aplinkosaugai

Eglė KVAS

kelionės glūdi kraujyjeViso pasaulio pasakose jaunuoliai sėda ant žirgo ir leidžiasi ieškoti devintosios karalystės. Tiesa, dažniausiai tai viena gy-venimo kelionė, pažerianti krūvą išban-dymų ir vaiką paverčianti suaugusiuoju. Kelionės susijusios ne tik su asmenybės transformacija, kartu tai ir pasaulio „už-kariavimo“ žygiai. Galima sakyti, kad er-dvė neegzistuoja tol, kol nėra ištiriama asmeniškai – ją sukuriame būdami joje, matydami, jusdami ją. Dėl to mūsų, šiuo-laikinių žmonių, pasaulis toks didelis. Jau nieko nereiškia peržengti valstybių sienas, poilsiauti prie tolimų jūrų. Kelios valandos lėktuvu ir galima pasinerti į kitą kalbą, kultūrą, aplinką. Skaičiuoja-ma, kad nuo 1950-ųjų iki 2007 metų tarptautinis atvykstančių turistų skaičius intensyviai augo nuo 25 iki 905 milijonų. Kita vertus, netrūksta manančių, kad šiuolaikinės kelionės neturi nieko ben-dro su pasaulio pažinimu ar su asmeny-bės tobulėjimu. Trumpa kelionė lėktuvu eliminuoja dalį žemėlapio, supainioja erdvės ir laiko santykius. Keliaujant au-tomobiliu gėrėtis galima tik kelio dan-gos naujumu, degalinių ir / ar stovėjimo aikštelių įranga. O populiarūs kurortai, nesvarbu kelių žvaigždučių būtų, dalijasi kažkokiu vienodu globaliai komforto sąvoką atitinkančiu veidu. Viešėdamas svečioje šalyje turistas nelabai spėja net priartėti prie vietinių gyventojų – jį supa viešbučio personalas, taksi vairuotojai, suvenyrų pardavėjai; visi jie – lyg turisti-nės scenos dekoracijos. Nepaisant visko, daugelio mūsų viduje dega variklis, verčiantis bent kartą per metus, per ilgąsias atostogas „susipa-kuoti“ vaikus, kremus nuo saulės, palikti namus su gėlėmis bei katėmis draugų priežiūrai ir leistis į kiek įmanoma toli-mesnį nuotykį.

„blogasis“ turizmasDėl savo ekspansyvumo turizmas laiko-mas viena didesnių ekologinių proble-mų. Skaičiuojama, kad 2007 metais net 51 proc. visų kelionių į svečias šalis (oru, vandeniu ar sausuma) yra priskirtinos poilsinėms (27 proc. sudarė „meilės my-lios“ – lankant šeimas ar draugus, o 15 proc. – verslo kelionės). Manoma, kad pasauliniu mastu turizmas „kaltas“ dėl penkių procentų šiltnamio dujų, pakliūnančių į atmosferą. Turizmas nusideda aplinkai trimis kategorijomis: kelionės (jos sudaro per 70 proc. visos turizmo daromos taršos), apgyvendini-mas ir įvairios veiklos.Tik šiek tiek mažiau nei pusė visų kelio-nių yra lėktuvais (47 proc.), sausumos ke-lionės sudaro 53 proc., iš jų traukiniais – 4, o vandeniu 7 proc. (2007 m. statistika). Mokslininkai, besidomintys turizmo po-veikiu aplinkai, įvardija, kas konkrečiai vyksta dėl ekspansyvaus turizmo. Kaip tiesioginiai padariniai minimos šiltėjan-čios vasaros ir žiemos, kritulių kiekio kri-timas. Netiesioginiais padariniais laiko-mi bioįvairovės pokyčiai, vandens lygio jūrose kaita, įvairių ligų pernaša. Ekonominė krizė laikoma gera proga

Pasaulinė turizmo organizacija (UNWTO) fiksuoja liū-dnus duomenis. Turizmo sektorius, augęs neįtikėtinais tempais, šiais metais dėl ekonominės krizės ir A(H1N1) viruso baimių pristojo ir vargiai tesiekia 2007 metų ro-diklius. Bet vis tiek lieka vienu svarbiausių ekonomikos sektorių – iš turizmo gaunamą pelną galima lyginti su pelnu iš tarptautinės prekybos kuru, chemijos industri-jos bei automobilių industrijos gaminiais. O 2020 m. tu-rizmo vizijoje numatoma, kad atvykstančių turistų skai-čius pasauliniu mastu pasieks 1.6 milijardus.

keisti veiklos metodus. Tas pats taikyti-na ir turizmo sektoriui. Pastarojo gero-vei svarbiausia yra klimatas ir kultūrinė aplinka. Tad akivaizdu, kad būtina nebe tik „semti“ iš įspūdžių šulinio, bet ir dėti visas pastangas, siekiant abiejų faktorių išlikimo.Šioje vietoje galima imti kalbėti apie visuotinį sąlyginai naujos koncepcijos – ekoturizmo – plitimą ir jo skatinimą.

ekoturizmasTerminas ekoturizmas pirmą kartą pa-vartotas 1983 m. Juo meksikietis ar-chitektas ir turizmo ekspertas Héctor Ceballos-Lascuràin apibrėžė turizmą po nepaliestas gamtines ar kultūrines vietoves, siekiant kuo geriau jas pažinti. Terminas gana greitai buvo išplėtotas ir papildytas, dabar juo apibrėžiamos darnios kelionės, kuriose labai didelis dėmesys skiriamas tiek aplinkosaugai, tiek vietinės kultūros paramai. 1996 metais ekoturizmo terminą priėmė ir tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga (IUCN), taip buvo patvirtinta, kad šis naujas reiškinys gali būti tikrai efektyvus sprendimas, tenkinantis keliautojus, bet neskriaudžiantis gamtos bei vietinių gy-ventojų.Tarptautinė ekoturizmo bendruome-nė (TIES) 1990 metais suformulavo tokį ekoturizmo apibrėžimą: „Atsakingos kelionės į natūralias vietoves, kuriose saugoma aplinka ir prisidedama prie vietinių žmonių gerovės kėlimo.“Ta pati TIES nurodo ir labai konkrečius principus, kurie būdingi ekoturizmui:• Mažinti įtaką aplinkai.• Kelti aplinkosauginį ir kultūrinį są-

moningumą bei pagarbą.• Užtikrinti pozityvias patirtis tiek

lankytojams, tiek vietiniams gyven-tojams.

• Užtikrinti tiesioginę finansinę nau-dą aplinkos išsaugojimui.

• Užtikrinti finansinę naudą vieti-niams gyventojams.

• Žadinti atidumą lankomos šalies politinei, gamtinei ir socialinei aplinkai.

konkretūs tikslaiJau ne vienerius metus pasaulio turizmo bendruomenei klimato kaita, aplinko-sauga yra svarbios temos, nuolat ap-svarstomos per metinius susirinkimus. Vienu svarbesnių, naujausiu dokumen-tu, kuriame pateikiamos pastangos ge-rinti situaciją, galima įvardyti Davos de-klaraciją, paskelbtą 2007 metais Davose, Šveicarijoje.Plintančios ekoturizmo paslaugos yra ženklinamos, kad vartotojai būtų už-tikrinami gaunamų paslaugų kokybe. Tarptautinis ekoturizmo standartas yra pirmaujantis ženklas pasaulinėje turiz-mo rinkoje. Išvystytas Australijoje, jis sklinda po visą pasaulį, pranešdamas, kad tiekiamos paslaugos yra mažiausiai kenkiančios aplinkai. Standarto princi-pais siekiama apimti visa, kas būdinga ekoturizmo apibrėžimui. Apgyvendinimo paslaugų teikėjai gali būti ženklinami Žaliąja žvaigžde. Šis žen-klas reiškia, kad jo turėtojas įrodė, jog

pasiektas energetinis efektyvumas, tei-singai rūpinamasi atliekomis, taupomas vanduo, vykdoma lankytojų edukacija.Didžiojoje Britanijoje bei Škotijoje veikia Žaliojo turizmo verslo schema (GTBS). Griežtus reikalavimus atitinkančios kompanijos įvertinamos bronziniais, si-dabriniais ar auksiniais apdovanojimais. Europos Sąjungoje ekologinio turizmo plėtrą koordinuoja ir palaiko Savanoriš-ka tausojamojo turizmo plėtros iniciaty-va (VISIT). Ji jungia keletą ES veikiančių ekoturizmo ženklų (tarpe jų ir minėtąjį GTBS, Italijos gulbę, Šveicarijos ožį bei kitus).

lietuviška vegetacijaNemalonu, bet mūsų šalyje vis dar „ža-liai“ šlubuojama. Žalesnis turizmas kol kas skatinamas tik dalyvavimu „Žaliojo rakto“ bei „Mėlynosios vėliavos“ progra-mose. „Rakto“ diplomus šiuo metu šalyje turi aštuonios apgyvendinimo vietos – keturi viešbučiai ir keturios kaimo turiz-mo sodybos (palyginimui – Prancūzijoje vien šiemet jie suteikti 315 įstaigoms). Pati programa pradėta vykdyti 1994 m. Danijoje. 1998 m. įsijungė Prancūzija ir ji pradėjo plisti į kitas šalis. Šiuo metu vykdoma Estijoje, Švedijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Tunise, Kipre, Maroke, Italijoje. JAV ir Kanadoje veikia tenykštė „Žaliojo rakto“ ekoverti-nimo programa. „Žaliojo rakto“ diplomas teikiamas vie-neriems metams, tad kasmet reikia įrodyti, jog laikomasi reikalavimų. Pro-

gramos dalyviai turi atitikti visą sąrašą reikalavimų, kurie sietini su aplinkosau-giniu elgesiu. Būtina rūšiuoti atliekas, mažinti elektros energijos bei vandens sąnaudas, tinkamai naudoti chemines valymo medžiagas, ugdyti personalą ir svečius. Programos dalyvių prašoma nu-matyti aplinkosauginę politiką, aplinko-sauginių tikslų ir veiksmų planus.Lietuvos apgyvendinimo įstaigos gali pretenduoti ir į universalaus ES ekologi-nio ženklo „ES Gėlė“ gavimą.

kaimo turizmas savaime „natūralus“„Pradėti reikia nuo žmogaus, o ne nuo sodybos“, – sako Lietuvos kaimo turiz-mo asociacijos (LKTA) prezidentė Regi-na Sirusienė-Lamauskienė, kalbėdama apie tai, kodėl Lietuvoje nėra ekologinių kaimo turizmo sodybų. Jos nuomone, mūsų šalis vis dar tebetūno gilioje duo-bėje: „Nėra supratimo apie žmogaus ir gamtos santykius“. Tai reiškia, kad pa-čiam lietuviui menkai rūpi ekologija. R. Sirusienė-Lamauskienė akcentuoja ir tamsiąją ekonominę pusę: „Manau, kad ekologinės kaimo turizmo sodybos būtų pasmerktos. Juk viskas ten būtų daug brangiau! O mūsų šalyje smulkus verslas nėra palaikomas kaip kad, pavyz-džiui, Šveicarijoje ar Austrijoje.“ Ekologinę kaimo turizmo sodybą gali-ma įsivaizduoti kaip tą, kurioje siekiama sukurti kuo sveikesnę ir natūralesnę aplinką (ekologiški maisto produktai, kultūrinės ir gamtinės aplinkos auten-tiškumo saugojimas, alternatyvios ener-

getikos propagavimas, aktyvus resursų taupymas, t. t.). Lietuvoje nėra tokių kaimo turizmo sodybų, bet, anot LKTA prezidentės, tam nėra jaučiamas ir kli-entų poreikis. Be to pastebima, kad net planuodami atostogas kaime, žmonės kiek įmanoma apriboja savo kontaktą su gamta: į mišką, prie ežero, iki parduotu-vės – visur su automobiliu, net jei atstu-mas siekia vos kilometrą. Kita vertus, R. Sirusienė-Lamauskienė mano, kad kaimo turizmo sodybos Lie-tuvoje iš esmės yra gana „žalios“ – gam-ta, kaimo ritmas. „Galima paminėti sody-bą Žemaitijos nacionaliniame parke „Pas tėvuką“: nendrinis stogas, moliniai indai, tautinio paveldo receptai virtuvėje.“ (Bū-tent ši sodyba šiais metais gavo „Žaliojo rakto“ programos diplomą). LKTA prezidentė sumuoja, kad sunkios ekonominės situacijos metu žmonės apskritai nelabai išgali leisti sau atosto-gas, ką bekalbėti apie tas, kurios būtų brangesnės: „Dažnai girdi ekologijos entuziastus įvardijamus kaip „ne viso proto“, tai, ką jie bando daryti savo so-dybose, daroma vien iš entuziazmo. Jie – Lietuvos entuziastai...“

Tolimesniam domėjimuisi:www.ecotourism.orghttp://www.gdrc.org/uem/eco-tour/st-whatis.htmlhttp://www.visit21.nethttp://www.green-key.org/

Nuotr. Eglė Kvas

„Kokia nors vieta man nėra vien fizinė erdvė ar taškas žemėlapyje, bet kontekstas, situacija, talpinanti au-galus, gyvūnus žemės darinius, klimatą, tradicijas, pasa-kojimus, žmones“ (Sal Insieme)

ištrauka iš davos deklaracijos „Turizmo sektorius privalo nedelsiant reaguoti į klimato kaitą ir, veik-damas pagal Jungtinių Tautų įstatymus, progresyviai sumažinti savo šiltnamio dujų emisijas, toliau plėtotis pagal darnos principus. Tai reika-lauja:• Sušvelninti šiltnamio dujų emisijas, sąlygojamas transporto ir ap-

gyvendinimo.• Adaptuoti turizmo verslą ir kelionių vietas, atsižvelgiant į kintančias

klimatines sąlygas.• Pritaikyti esančias ir naujas technologijas siekiant energetinio efek-

tyvumo.• Saugių finansinių išteklių, padedant skurdiems regionams ir šalims.• Deklaracija kreipiamasi į vyriausybes ir tarptautines organizaci-

jas, turizmo sektoriaus atstovus, vartotojus, tyrimų ir informacijos sklaidos organizacijas.

Davos deklaracija 2007m, Šveicarija.

„karštieji“ turizmo taškai pasaulyje. Vietos, kuriose būriuojasi dau-giausiai turistų. JAV gal ir lieka trečioje pozicijoje, bet į ją vyks-tama ilgiausioms kelionėms.• 1. Prancūzija• 2. Ispanija• 3. JAV• 4. Kinija• 5. Italija• 6. Didžioji Britanija• 7. Vokietija• 8. Ukraina• 9. Turkija• 10. Meksika

Pasaulio turizmo organizacijos duomenys (UNWTO)

Ozonas 2009/7 (23) www.ozonas.lt4 / statyba

Marijus ŠIRVINSKAShttp://Marijus.xanga.com

Einančiuosius Palangos pajūriu nuo tilto į pietus pasitikdavo kelrodis – iš kopų keteros išsikišusi poilsio namų „Baltoji žuvėdra“ bokštelio smailė. Tačiau jau kuris laikas ją užstoja ryškesnis orientyras – išsišokęs gremėzdiškas buvusios kavinės „Voveraitė“ vietoje iškilęs pastatas.Nors ši statyba Meilės alėjoje yra aiškiai neteisėta, darbai pakopėje vyksta toliau. Maža to, prie pat šio pastato, buvusios dušinės vietoje, nelegaliai pradėtas statyti dar vienas betoninis mūras.Šiedu greta dunksantys objek-tai yra tik nedidelė dalis neteisėto pajūrio užvaldymo epizodų: antai palangiškiai su siaubu stebi baigiamą įkurti „Pajūrio rezidenciją“, kurios tūris

Poilsiautojai praranda populiarųjį Palangos pajūrį, kur statybas plėtojančių verslininkų įžūlumas jau perkopė ir kopas. Kodėl investuotojų savivalės jau ne vienerius metus niekas nesutramdo, rodo ir kurorte statybas prižiūrėjusios valdininkės elgesys – ji įtariama iš statytojų im-davusi kyšius.

betoninė atostogŲ sostinės okupaCija

Nuotr. stella diuma

Nuotr. cathy cullis

Nuotr. cathy cullis

neatitinka planavimo dokumentų.Tačiau valdininkai neįžiūri, kad šie sta-tiniai naikina istorinį kurorto savitumą. „Šiuo metu priekaištų šiai statybai neturime“, – prieš kurį laiką aiškino Klaipėdos apskrities viršininko admin-istracijos (KAVA) vyriausioji specialistė Terezė Vilaitė. Netrukus buvo paskel-bta, kad ši kontrolierė, viena iš dviejų atsakingųjų už statinių priežiūrą Pa-langoje, įtariama imdavusi kyšius ir todėl užsimerkdavusi prieš neteisėtas statybas. Būtent jai palaiminus vyksta ir „Voveraitės“ rekonstrukcija.„Užtenka vieno precedento, po kurio pasipila daugybė analogiškų atvejų“, – pastebėjo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Aurelija Stancikienė.

invazija į kopasMinėto iš kopų lipančio pastato plėtra stebina akiplėšiškumu, o institucijų veiksmai – bejėgiškumu. Nors savivaldybės leidimas buvo duotas „Voveraitės“ rekonstrukcijai,

verslininkai pastatė visai kitą namą – didesnį ir aukštesnį. Šiuo metu ten baigiamas įrengti eksterjeras.„Rekonstrukcijai vykdyti užtenka su-derinti projektą ir gauti savivaldybės leidimą. O naujai statybai pajūrio juostoje reikia gauti Vyriausybės pritarimą“, – teigė kurorto Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Svajūnas Bradūnas.Lietuvoje statybas netoli jūros aiškiai reglamentuoja atskiras Pajūrio juos-tos įstatymas.Kad „Voveraitės“ „rekonstrukcija“ – tikras akibrokštas, mano ir ankstesni savivaldybės Architektūros ir urba-nistikos skyriaus vedėjai. „Galiu pasa-kyti, kad tas daiktas yra siaubingas“, – stebėjosi buvęs vyriausiasis Palangos architektas Rimvydas Grikšas.Leidimą šiai statybai išdavusi kita bu-vusi minėto skyriaus vedėja Aurelija

Butrimavičienė tikino, kad savivaldybė leido pastatą tik rekonstruoti. „O kai pradėjo darbus, tada mes pamatėme, jog viskas sugriauta ir dygsta naujas pastatas!“ – sakė ji.Po jau vykusių teismų dėl šio ob-jekto likimo yra paaiškėję, kad in-spekcija pavėlavo pateikti prašymą, todėl administracinis teismas bylą paprasčiausiai nutraukė. Taigi, ne į bylos esmę, o į praleistą terminą atsižvelgęs teismas leido staty-bas kopų papėdėje tęsti. Pats Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas jau nebeturi vilties, kad sklype Meilės alėjoje galėtų būti atkurta tvar-ka.Tačiau ši „rekonstrukcija“ dar nežinia kuo gali baigtis, mat ikiteisminius tyrimus dėl statybos teisėtumo vykdo Specialiųjų tyrimų tarnyba ir prokuratūra, o Statybų inspekcija prašo atnaujinti teisminį procesą. Ne paskutinis vaidmuo čia tenka ir T. Vi-laitei.

Savitą požiūrį į šią statybą pateikia ir darbus vykdanti įmonė „Adakris“ – esą tai visiškai ne jų reikalas. „Kreipkitės į užsakovus, galbūt jie paaiškins“, – numojo ranka „Adakrio“ genera-linis direktorius Giedrius Gudžiūnas. „Ozono“ žiniomis, sklypas ir pastatas buvusios „Voveraitės“ teritorijoje prik-lauso piliečiams Onai čebatorienei ir Rolandui Simanynui. Vos išliejus pamatus, jie dar nepastatytus butus pardavinėjo prašydami net 24 tūkst. litų už kvadratinį metrą.

nusvilo nagusSu panašiais išblukusios valdininkų atsakomybės akibrokštais „Ozonas“ susidūrė pasidomėjęs šio pasta-to kaimynystėje, tik kitoje tako į paplūdimį pusėje, iškirtus pušyną be leidimo statomu betoniniu mūru.Statybą toje vietoje be savivaldybės pritarimo pradėjo viešbučio „Palan-ga“ savininkas Kęstutis Gecas. Jam bandymas įsiveržti į kopas, prisiden-gus tam tikromis Statybos įstatymų nuostatomis, jau kainavo 3 mln. litų investicijų. „Mano pozicija tokia: aš esu 100 proc. teisus“, – aiškino K. Ge-cas.Pasak verslininko, sustabdžius dar-bus jis patiria nuostolių: „Be abejo, nebūčiau to ėmęsis, jei būčiau numatęs tokį likimą.“Įtariama, jog klastodamas dokumen-tus leidimą K. Gecui statyti rekreacinį pastatą ketino „parūpinti“ Palangos vicemeras Rimantas Garolis. Tačiau įsikišus teisėsaugininkams to pa-daryti nepavyko. Klaipėdos apylinkės teisme baudžiamoji byla dėl vice-mero veiksmų pradėta nagrinėti tik balandžio pradžioje – praėjus metams po jos atidavimo į teismą.

prokuratūra prieš milžinąJauku, ramu, nenuobodu. Tokiais epitetais pirkėjams pristatomas kitas objektas – Daukanto gatvėje bai-giamas statyti keturių gyvenamųjų pastatų kompleksas „Pajūrio reziden-cija“.Košmaras, baisuoklis, monstras – šiais žodžiais jį apibūdina nekilnojamojo turto bangose nardantys palangiškiai.Kultūros paveldo departamentas išsiaiškino, kad kompleksas neatitinka techninio projekto, vadinamosios U-2 paveldosauginės teritorijos plano, o jo aukštingumas ir intensyvumas yra pa-didinti. Anksčiau čia stovėjęs žymusis viešbutis „Neringos kopos“ buvo 9 aukštų, o „Pajūrio rezidencijos“ cen-trinis pastatas – jau 11-os.

Iš pradžių iš šio projekto vykdytojų statybos leidimas buvo atimtas, bet teismas vėliau jį grąžino. Šiuo metu komplekso statybų užkulisius aiškinasi Klaipėdos apygardos prokuratūra. „Byla yra didžiulės apim-ties ir rimta. Mes prašome pripažinti negaliojančiais dokumentus“, – sakė prokurorė Edita Mikalainienė. „Ozono“ žiniomis, prokurorai taip pat tiria, koks buvo KAVA valdininkės T. Vilaitės vaidmuo laiminant šį projektą. Tarnautoja trūkumų nebu-vo neradusi. Savo ruožtu į Statybos inspekciją dėl „Pajūrio rezidencijos“ ketina kreiptis ir paveldosaugininkai.

vėluoja piktybiškai?„Manau, kad pajūrį mes praran-dame“, – padėtį Palangoje įvertino A. Stancikienė.Jos manymu, statybų priežiūros in-stitucijos piktybiškai vėluoja kreiptis į teismus, todėl verslininkai plėtoja projektus nevaržomai. „Ne teismai kalti, o apskričių statinių priežiūros skyriai, kurie beveik be išimčių, visais atvejais, Lietuvoje sistemingai vėluoja pateikti teismui ieškinius. Nustatyti terminai yra praleidžiami piktybiškai, todėl teismai prašymus paskui atme-ta“, – kalbėjo parlamentarė.Stebint pajūrio užmūrijimo lenk-tynes, prasmės nepraranda ir per-nai sausį dėl interesų grupių spau-dimo atsistatydinusio aplinkos ministro Arūno Kundroto žodžiai. „Pasižiūrėkite, kaip toliau plėtosis Palangoje statybų reikalai“, – tuomet ištarė jis.Šiandien A. Kundrotas kartoja, jog neteisėtos ir nelegalios staty-bos yra visos Lietuvos problema: „Atsakomybė nesubalansuota, o valstybės institucijos tapo nebeveik-snios.“Beje, „Pajūrio rezidenciją“ statęs Emilis Gustainis yra buvęs A. Kun-

droto komandos žmogus, aplinkos viceministras. Pačiam A. Kundrotui nemalonu, kad, nepaisydamas teisės aktų, projektą įgyvendina buvęs aukštas valstybės tarnautojas: „Tai vertinu labai prastai.“

Chaosas ir anarchijaPerfrazuojant buvusį aplinkos ap-saugos ministrą A. Kundrotą, staty-bos centrinėje Palangos dalyje gali dar labiau įsismarkauti, mat balandį, statybų projektus kurorte įgyvendinančių verslininkų iniciatyva, Klaipėdos apygardos administrac-iniame teisme buvo panaikintas netgi vadinamasis U-2 teritorijos (Palangos miesto centrinės dalies specialusis paminklosauginis) planas, iki šiol for-maliai varžęs statybininkų laisvę.Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos teritorinio pada-linio vedėją Naglį Puteikį stebina, kad teismas pripažino negaliojančiu tokį svarbų dokumentą: „Negirdėtas neregėtas atvejis Lietuvoje. Susidaro įspūdis, kad per šitą bylą kiti asmenys siekia panaikinti vienintelį teisės aktą, reglamentuojantį paminklosaugos reikalavimus istorinėje Palangos da-lyje.“ Uostamiesčio teismo sprendimą KPD apskundė aukštesnės instancijos teis-mui.Be to, pernai statybų inspektoriai, patikrinę 10 kurorto detaliųjų planų, visuose aptiko pažeidimų. Praėjusią vasarą kažkur prapuolus svarbiaus-iems Palangos teritorijų planavimo dokumentams, Aplinkos ministerija netgi siūlė įvesti tiesioginį kurorto valdymą.„Žinoma, tai drastiškas pasiūlymas, bet savivaldybė buvo visiškai suįžūlėjusi. Jie buvo paslėpę miesto generalinį planą nuo pareigūnų, todėl mano kantrybė galutinai išsisėmė“, – sakė buvęs aplinkos ministras Artūras Paulauskas. Anot jo, praėjusi Vyriausybė kurorte nesiryžo įvesti tiesioginio valdymo dėl formalių priežasčių. Tačiau tokia išeitis esą ir da-bar galima. „Galbūt ir kitiems pamoka būtų“, – mano A. Paulauskas.Palangoje kiekvienas papildomas aukštas ar metru paplatintas pastatas reiškia ir didesnes pajamas projektų vykdytojams: nekilnojamojo turto agentūros „Rolijona“ duomenimis, vi-enas kvadratinis metras naujos staty-bos prestižiniame bute kainuoja apie nuo 7 iki 15 tūkst. litų.Valdininkus užčiaupdami kyšiais, statytojai brangius projektus įgyvendina kaip iš pypkės. „Todėl matome rezultatą – visišką chaosą ir anarchiją“, – reziumavo N. Puteikis.

Marijaus Širvinsko ir www.miestai.net forumo nuotr.

Ozonas 2009/7 (23) www.ozonas.lt tema / 5

Eglė KVAS

kitokia kelionėKraudamiesi lagaminus, kuprines, šimtąjį kartą tikrindamiesi, ar tikrai įsidėjome pasą, atsargines kojines ir dantų šepetuką, jaučiame, kaip nera-miai krusteli širdis. Nesvarbu, kur ke-liautume, visada tikimės nuotykio. Galbūt pažinties, galbūt patirties – kažko, ko nėra mūsų gimtajame geografiniame taške. Mėgstu ke-liauti viena, tad kartais kiek skeptiškai žiūriu į organizuojamas keliones. Esu susikūrusi turisto stereotipą – bevei-dis, matantis tik kelionių vadovo

nurodytus „lankytinus objektus“. Arba pasyvus egzotiškų kokteilių siurbėjas, neatklijuojamas nuo gulto paplūdimyje. Dėl to buvo kiek ne-ramu ruoštis į kažkieno suplanuotą ir siūlomą kelionę. Bet išsiruošiau, nes man tikino, kad tai kelionė, ku-rios programa koncentruojasi ne tiek į išorės stebėjimą, kiek į aktyvų savo vidinio pasaulio reflektavimą. Na, iš tiesų, sutikite, juk labai įdomu trenktis daugybę kilometrų ieškant priėjimo prie to, ką nuolat nešamės širdyje. Kelionių agentūros „Ditma“ direktorė Edita Masaitytė užkrečiančiai juokiasi, kai klausiu, kaip sumąstyta rengti ne-tradicines keliones. Ji sako, kad pačiai

visada rūpėjo gilinimasis į vidinius dalykus, o didžiausią skaidrumą ir pakylėjimą pajautė būtent kalnu-ose. Įprastinės kelionės į kalnus buvo rengiamos jau 15 metų, kai tuomet, prieš penkerius metus, pamanyta – kodėl prie jų neprijungti veiklų, padedančių tobulėti asmenybei. Taip gimė sveikatingumo kelionės, kuri-ose nepaprasto grožio gamtą papildo sveika mityba, joga, Tai či. Edita pa-kartoja nuo antikos laikų nemirštantį paprastutį posakį „pažink save“ – jos nuomone, šis paskatinimas siejasi ne tik su dvasia, bet ir su mūsų kūnais: prieš pažįstant dvasią, pirmiausia reikia pažinti kūną. Patikrinti savo ištvermę, gebėjimą prisitaikyti prie neįprastų sąlygų. Kad kelionės idėja sėkminga, liudija vėl keliauti grįžtantys žmonės. Ir at-sivedantys šeimos narius, draugus.

Šveicarijos alpės. vasara.Būtent tokią sveikatingumo kelionę ir ryžausi išbandyti. Važiavome paprasčiausiu autobusu. Raudonu. Juo „perlipome“ Lenkiją, Vokietiją, čekiją – grybšniai vakarėjančiame ežere, pažintys. Ir tada Šveicarija – Liucerna, liūdniausias liūtas pasau-lyje, besigaluojantis savo uoliniame guolyje, Keturių Kantonų ežeras, at-spindintis didžiulę Jėzaus skulptūrą plačiai išskėstomis rankomis, tarsi apkabintų ir laimintų ežerą bei kalnus, augančius iš jo skaidraus vandens.Kertame kvapą gniaužiančio grožio Bruningo perėją ir keltuvu pakylame į kalną. Įsikuriame slėnyje, po mumis – garsus Adelbodeno miestelis, vienas iš karščiausių žiemos sporto taškų. Apsigyvename šeimos viešbutyje. Aplinka skautiška. Visą kelionės laiką virėjos verda nesikartojančias košes. Moterys džiugiai timpčioja kelnių juosmenis ir juokauja, kad akivaizdus lieknėjimas yra vienas iš kelionės pliusų.Oras užtvindytas beveik nenutylančios masyvių karvių masyvių skambalų polifonijos. Už kelių žingsnių nuo viešbučio – kalnų upelio srovė, kunkuliuojanti, kumščiuojanti ra-mias uolienas, atsispirianti ir nuosta-biu kriokliu puolanti nuo skardžio žemyn. Vakarais – puodelis šilto pi-eno, ūkininkės pasemto iš bidono tik ką pamelžus. Vieną naktį mus užklumpa snie-gas, netikėtai apklojantis čiobrelius, kalėdiškais kąsniais krentantis ant mūsų, nustebusių ir sužavėtų. Kvapą gniaužia debesys, lyg niekur nieko užsukantys ir sugulantys slėnyje; pailsi keletą minučių ir nenoromis at-sitraukia, vėl pasiduodami dangiškai tėkmei.

debesŲ slėnis ir čiobreliŲ akmenys, arba ŠveiCarijos kalnuose aptikta ramybėUžsitrenkdamos keltuvo kabinos durys atskiria nuo autobusų ir automobilių, atvežusių mus iš dulkėtų ir dažnai slegiančių miestų. Truktelėję kilstelime aukštyn, prieš akis uolinė siena, šone – žemyn besiveržiantis kriok-lys. Apkabina debesies draiskanos – tarsi žymi, kad pate-kome į kitą teritoriją, kad esame atskirti nuo savo namų ir patogumų. Išlipę iš keltuvo įkvepiame gryniausio oro ir žengiame pirmą žingsnį kalnų slėnyje, beveik dviejų kilometrų aukštyje virš jūros lygio, į dešimt dienų, kurios daugeliui taps mąstymą keičiančia patirtimi.

neįprasta rutinačia pirmą kartą gyvenime raitausi į asaną. Visada maniau, kad esu lank-sti lankstutėlė, bet štai suvokiu gana smarkiai neatitinkanti jogiško lanks-tumo standartų. Tiek to, mes juk tik bandome, pradedame. O dar tas Tai či su poetiškais pavadinimais, verčiantis krizenti. Kurgi ne – aš ir „arbatos puo-delis imperatoriui“... Bet metusi akį į kaimynes matau, kad jos kuo puikiau-siai atlieka „serviravimo“ ritualą...Po ankstyvos rytietiškos mankštos – pusryčiai ir kalnai. Pasidalijama

į grupeles pagal pajėgumą bei entuziazmą ir leidžiamasi viršūnių užkariauti. Ankštuose takučiuose sutinkame visiškų senučiukų, baltų kaip popierius, bet atkakliai žengiančių, nestabčiojančių. Kelionėje visi esame laisvi – kiekvi-enas galime ieškoti būdo, kuris padės geriausiai atsipalaiduoti, išnaudoti kalnų erdvę gilinimuisi į save. Vieni leidžiasi į ilgus pasivaikščiojimus, kiti rašo, piešia, medituoja. Visai nepaste-bimai atsitraukia įkyrios ir slegiančios mintys, prilipusios darbe, užaugusios namuose. Kiek akys užmato – žali tarpekliai. Atrodo, kad baltos kalnų viršūnės kalba apie griežtą būdą, bet švelnumą išduoda melsvų šešėlių brėžiami ornamentai, prilaikomi tamsių miškų aptaiso. Smaragdinė pieva glaudžiasi prie miško, miškas glosto uolas, pastarosios baltais pirštais kabinasi į dangų, saugantį mus nuo neperžvelgiamo kosmoso vakuumo. Kvėpuoti lengva ir gera, jaučiame raumenis. Grupė – lyg viena šeima. Jogos trenerė šypsosi ir sako, kad kiekvienoje sveikatingumo kelionėje džiugiausia yra būtent tas žmonių išsilaisvinimas iš kompleksų, socialinių lukštų, nes „ateina visi kaip ežiukai“...Nežinia, kam labiausiai reikia dėkoti už tai, ką patyriau – didingiems kalnams, netradicinei kelionės programai ar pokyčio gyvenime siekiantiems bend-rakeleiviams. Ir nesvarbu. Svarbu, kad sielai buvo ramu.

Aksominis rudens sezonas Kryme – tai karališko poilsio metas.

Norite atsipalaiduoti, užmiršti varginančias mintis, išmokti jogos asanų (pozų), Tai či, taisyklingo kvėpavimo, sužinoti apie jų poveikį ir naudą ne tik kūnui, bet ir dvasiai, valgyti sveiką, vegetarišką, pagal mitybos principus suderintą maistą, mėgautis aromatingomis žolelių arbatomis, sustiprėti dvasiškai, laiką paįvairinti psichologiniais žaidimais, gėrėtis natūralios saulės, jūros ir oro procedūromis – viso to pasieksite keliaudami su mumis po kalnus pėsčiomis.Jogos ir Taiči užsiėmimus ves instruktorė Audronė Misiukonytė, prak-tikuojanti 8 metus. 2006 m. ji yra gavusi tarptautinio Shivananda Joga Vedanta centro jogos mokytojos diplomą. 2003-2005 m. vedė užsiėmimus Klaipėdos moterų sporto klube „Kitonija”. Jau 6 metus turi vis augančią grupę Palangoje.Mankštą, kvėpavimo, meditacijos, psichologinių žaidimų užsiėmimus bei pasivaikščiojimus kalnuose ves Edita Kestauskiene - į kūną orientuotos psi-choterapijos specialistė, SPA konsultantė, lektorė, procedūrų kūrėja, kūno ir veido masažų meistrė ir mokytoja; turinti „Montis magija” alpinizmo kursų diplomą, patirties kalnuose. 1 diena. Išvykimas iš Vilniaus autobusu. Kelionė per Lenkiją, Ukrainą. Nakvynė kempingo nameliuose. 2 diena. Kelionė į Simferopolį. Nakvynė kempingo nameliuose. 3 diena. Simferopolis, ekskursija po miestą. Išvykimas į apsistojimo vietą pajūryje. Nakvynė kem-pingo nameliuose.4 - 9 dienos. Kiekvieną rytą vyksta mankšta su Jogos, Taiči, kvėpavimo praktikų elementais. Jogos terapija padeda žmogui pasiekti kiek įmanoma tobuliausią fizinės, psichinės ir dvasinės gerovės būklę. Baigiantis jogos užsiėmimui pasijusite atsipalaidavę ir pasikrovę energijos. Taiči - viena iš rytų kovos menų rūšių, meditacija judesyje, energijos valdymas. Taiči praktikuojama nor-int pagerinti sveikatą, atrasti vidinę pusiausvyrą. Maistas gaminamas prižiūrint sveikos mitybos specialistui, pagal nesudėtingus, įdomius receptus, kurių pagrindas grūdinės kultūros, daržovės ir vaisiai (į žygius pesčiomis - sausas davinys). Kasdien keliaujama pėsčiomis: pasivaikščiojimai kalnuose arba Krymo kurortų parkuose prie jūros. Vakarais vyksta psichologiniai žaidimai. Kaip atgaiva kūnui ir sielai – natūralios saulės, jūros ir oro procedūros. Viskas, kas naudinga grožiui ir gerai savijautai. Nakvynė kempingo nameliuose.9 diena. Vykstame iki Sokolinoje, dienos žygis Didžiuoju Krymo kanjonu. Tikru ritualu tapo maudynės “Jaunystės vonioje” vėsiame švariame kalnų vandenyje. Nakvynė kempingo nameliu-ose.10 diena. Poilsis prie jūros. Nakvynė kempingo nameliuose. 11 diena. Aplankome Bachčisarajų, čufut Kale olų miestą. Bachčisarajus – “miestas-sodas”, įgyvendinantis svajonę apie stebinantį “rojaus” kampelį-sodą su daugybe marmurinių fontanų, trykštančių iš gėlo vandens šaltinių. čufut-Kalė – miestas oloje, vienas iš geriausiai išlikusių miestų oloje. Iš labiausiai žinomų miestų olose galima aplankyti Mangup-Kalė, Eski-Kermen. Išvykstame link Lietuvos. 12 diena. Kelionė per Ukrainą. Nakvynė kempingo nameliuose.13 diena. Kelionė per Lenkiją link Lietuvos.

KELIONėS KAINA: 1695 Lt

Į kaina iskaičiuota: - Kelionė patogiu autobusu, - 11 nakvynių kempingo nameliuose - Bendras inventorius, - Jogo, Taiči, psichoterapijos vadovų bei sveiko maisto specialisto paslaugos,- Gido ir grupės vadovo paslaugos

Dėl informacijos kreiptis el. adresu: sveikatinimas@ditma.lt; Mob. Tel.: 8 674 67369; 8 650 27 999

Grožio, sveikatinimo, pažinimo ir poilsio kelionė krymeData: 2009 m. spalio 10 – 24 D.

Nuotr. Eglė Kvas

Nuotr. Eglė Kvas

Nuotr. Eglė Kvas

Nuotr. Eglė Kvas

Ozonas 2009/7 (23) www.ozonas.lt6 / tema

o mes maitinamės sveikai...Kino teatrai pridusę virpa nuo nujaučiamos gurmaniškos pramogos filme „Julie and Julia“. Virtuvės manija paveikė visus. Mano vartomuose „žaliuose“ tinklalapiuose mirga spėlionės, kas būtų, jei Julia Child sutiktų Michael Pollan... ir taip toliau, ir pa-našiai. Virtuvė gali patvinti itin galingomis aistromis. Įdomi vieta... Turinti tendenciją nykti – pavyzdžiui, kai miestiečių šeima beveik neįžengia į ją (nėra laiko, tingu, ne-madinga). Bet kino ekranuose kunkuliuojant Juliette Binoche jausmingai maišomam šokoladui, užkvimpant Aishwarya Rai žarstomiems prieskoniams ar traškant Cathe-rine Zeta-Jones pjaustomoms daržovėms – virtuvės atgimsta. Kvapai plūsta į šner-ves, o rankos, glosto tešlą ritmu, kuris nekinta keičiantis kartoms.Kristina KUčINSKAITė

namuose – pigu ir sveikaŠiek tiek atsitraukiant nuo maisto gaminimo romantikos galima nusi-leisti į praktiškesnę plotmę. Nereikia niekam įrodinėti, kad maistas, ruo-šiamas namuose, yra kur kas kokybiš-kesnis nei įvairūs pusgaminiai. Taip pat visiems žinoma, kad namuose valgyti yra pigiau nei mieste.Su ilgametėmis sveikuolėmis ir vir-tuvės entuziastėmis Rima Kulba-čiauskiene ir Dalia Gedgaudiene susipažinome Šveicarijos kalnuose ir

keletą valandų įnirtingai kalbėjomės apie mitybą ir įvairias dietas. Pati ma-nau, kad gyvenime svarbu balansas, nemėgstu kraštutinumų, tad patiko moterų požiūris į maitinimąsi ir ati-tinkama skepticizmo dozė žvelgiant į gausybę mitybos judėjimų. Anot šių, Panevėžio Veiklių moterų klubui priklausančių sveikuolių, pats orga-nizmas žino, kas jam gerai, o kas ne. Valios bereikia tuomet, kai kalbame apie saiką ir valgymo metą. Sena gera taisyklė – nevalgyti po 18 valandos. Svarbu kuo stipriau mylėti daržoves ir košes. Mėsos atsisaky-

rubriką remia portalas „meniu.lt“.

ti, žinoma, nebūtina, tačiau reikėtų rinktis tik išties kokybišką. Geriau jos valgyti rečiau, bet apsaugoti save nuo neaiškaus produkto... Nieko ne-prarasime visiškai atsisakę gatavų įvairių prieskonių mišinių – juos pui-kiai pakeis kelios gyvos žolelės, ku-rias kiekviena šeimininkė, norėdama, užsiaugins darželyje, balkone ar ant palangės ištisus metus.Galybę sveikuoliškų receptų sukūru-sios moterys sutiko pasidalyti keliais su mumis. Atrankos kriterijai: paprasta, skanu, įdomu, sveika ir nebrangu.

– Kas yra tas dalykas, kurį tu tikrai mėgsti daryti?– Aš mėgstu valgyti!„Julie and Julia“

pupelių kotletai su dilgėlėmisProduktai: virtos pupelės, troškintos dilgėlės su svogūnais ir česnaku. Paruošimas: pupeles sumalame, for-muojame kotletą į vidų dėdami troškin-tų dilgėlių, kepame. Patiekiame į stalą užpylę karštu padažu iš likusių dilgėlių, praskiestų vandeniu.(Dalia Gedgaudienė)

kukurūzų kruopų košėProduktai: 100 gr. kukurūzų kruopų, 100 gr. cukini-jos, 200 gr. morkų, 1 svogūnas, truputis prieskonių.Paruošimas: kruopas truputį pavirti. Cuki-niją ir morkas sutarkuoti burokine trintuve ir pakepinti su svogūnais aliejuje. Supilti į košę ir pavirti dar 5 min. Uždengti ir palai-kyti 15 min.(Rima Kulbačiauskienė)

gudobelių saldainiaiProduktai: 1 kg gudobelių, 1 pakelis sausainių, 100 gr. riešutų, 100 gr. razinų.Paruošimas: gudobeles nuplauti, išim-ti sėklytes ir sumalti mėsmale. Taip pat sumalti razinas, riešutus ir viską su-maišyti. Formuoti saldainį ir apvolioti sausainių trupiniais.(Rima Kulbačiauskienė)

bendruomenės sodai miesto erdvėsePaklausus, kas kiekvieno iš mūsų nuomone yra ben-druomenės sodas, didžioji dalis atsako, kad tai yra že-mės sklypas, kuriame auginamas sodas. Tačiau iš tiesų bendruomenės sodą padaro žmonės, kurie jį sukuria, jį augina ir prižiūri; žmonės, kurie suteikia sodui savitą stilių, dizainą, sprendžia, kas bus auginama; galų gale susitaria, kas vadovauja ar koordinuoja veiklą sode. Ingrida ANDRULė

Bendruomenės sodų miesto erdvė-se idėja populiari visame pasaulyje. Vienur bendruomenės sodai yra ku-riami, kad būtų išlaikoma ekologinė pusiausvyra miestuose ir pasidalyta sodininkystės patirtimi, kitur – kad būtų pagerintas miestiečių aplinkos sveikumas, pagražinta aplinka ir su-stiprinti bendruomeniniai ryšiai. Dar kitur tokie sodai tarnauja kaip maisto šaltinis skurdžiai gyvenantiems mies-to gyventojams. Kai kur visą sodo plotą bendrai prižiūri ir derliumi da-lijasi visi jo puoselėtojai. Kiti sodai yra suskirstyti į plotelius, kuriuos prižiūri atskiri sodininkai ir tik jie naudojasi savo pačių užaugintomis gėrybėmis. Kai kurie sodai yra abiejų variantų mišinys. Be to, vienuose soduose yra auginami tik medžiai ir gėlės, o kituose – maistui naudojami auga-lai. Trumpai tariant, kiekviena ben-druomenė pati sprendžia, ar sodas skirtas grožiui, ar naudai, ar tarnaus visomis prasmėmis. Svarbiausia, kad bendruomenė norėtų tapti „žalia“, jos nariai būtų pasiruošę bendrai dirbti, ir visai nesvarbu, kur gyvenama – miesto centre, priemiestyje ar kaimo vietovėje.Jeigu jus sudomino ši idėja, noras švarinti aplinką gana senamadišku būdu – kapstantis sode, visai gali būti, kad jūsų kaimynams kyla pana-šių minčių. Pradėti kurti bendruome-nės sodą iš tiesų daug nekainuoja. O dalytis jame užaugintu derliumi arba atiduoti jį artimiausiam maisto bankui ar senelių namams – nuosta-bi patirtis ir malonus pasitenkinimo jausmas. Jau nekalbant apie naudą, gaunamą įtraukiant vaikus į sodo priežiūrą. Vaikai ne tik turėtų vertingą ir įdomų užsiėmimą, bet kartu ir sem-tųsi žinių apie gamtosaugą, mitybą, aplinkos priežiūrą.

Keletas pradinių patarimų tiems, kuriems ši idėja neatrodo keista, ir tiems, kurie galbūt rastų bendramin-čių, norinčių pradėti bendruomenės sodą savo mieste.

• Net jeigu gyvenate tankiai apgyvendintoje vietovė-

je, visada rasite nedidelį žemės plotelį, kuriame galima pastaty-ti vazoną, dėžę ar konteinerį ir kuo puikiausiai auginti pomido-rus, agurkus ar cukinijas. Svar-bu tik parinkti gerą dirvožemį, sodelį laistyti ir užtikrinti, kad augalai gautų saulės. Pradedan-tiesiems patariama imtis puose-lėti sodą mažesniame plotelyje, nes kartais sunku būna numa-tyti, kiek laiko ir jėgų reikės jam prižiūrėti.

• Nesvarbu, ar sodas yra tik vienas vazonas, ar dešim-

ties obelų giraitė – svarbiausia yra geras planavimas. Svarbu ži-noti, kas bus sodinama: ar vien-mečiai, ar daugiamečiai augalai, ar jie dauginami sėklomis, gum-bais ar krūmais.

• Sodinti ir prižiūrėti bendruo-menės sodą reikia lygiai taip

pat, kaip ir bet kurį kitą: tręšti, laistyti, ravėti, purenti ir kaup-ti. O rudeniop smagu visiems drauge pasidžiaugti rezultatu – suorganizuoti derliaus nuė-mimo šventę, iškelti puotą ar pikniką.

• Net jei susiburia nemenka „sodininkų“ bendruome-

nė, nereikia liautis platinti in-formacijos apie šią iniciatyvą. Visuomet gali atsirasti kaimynų, turinčių gerų patarimų, galinčių pasidalyti sėklomis ar daigais, galų gale atvežti derlingos že-mės iš užmiesčio.

Nuotr. stephee

Nuotr. Eglė Kvas

Ozonas 2009/7 (23) www.ozonas.lt energija / 7

g8 susitikimo temos – klimato kaita ir milijardai investiCijŲLiepą Italijos mieste L’Akvila vyko Didžiojo aštuoneto (G8) šalių viršūnių susitikimas. Jo metu šalia svarstymų, kaip kovoti su pasauline ekonomikos krize, ir bendros pozicijos dėl suirutės Irane ieškojimų, buvo aptartas ir klimato kaitos klausimas bei susitarta dėl tolimesnių priemonių šiai problemai spręsti.Ingrida ANDRULė

Didžiojo aštuoneto susitikime pa-brėžta, kad energijos ir klimato kai-tos klausimas yra viena svarbiausių šių dienų aktualijų. Pakartotinai buvo patvirtintos Jungtinių Tautų konven-cijoje dėl klimato kaitos numatytos nuostatos, kuriomis didžiosios vals-tybės nustatė CO2 emisijos mažinimo tikslus kiekvienai šaliai (iki 2050 metų išmetamo CO2 kiekius sumažinti 50 proc.), bei įsipareigojimai pristabdy-ti visuotinį atšilimą 2 laipsniais. Taip pat buvo pabrėžta svarba nustatyti ilgalaikius klimato atšilimą sukelian-čių dujų išmetimo mažinimo tikslus ir ypatingą dėmesį skirti neturtingoms ir besivystančioms valstybėms.Susitikimo pranešimuose daug buvo kalbama apie atsinaujinančių ener-gijos šaltinių panaudojimą, apie tei-giamą jų įtaką klimatui, kalbėta apie „švarią“ energiją ir šiuolaikines tech-nologijas. Buvo aptariama galimybė pereiti prie kuo didesnės apimties ekologinio ūkininkavimo bei sinergi-jos ieškojimo (kaip kovoti su klimato kaita tuo pat metu padedant atsigau-

ti rinkoms po ekonominės krizės bei paskatinti ekologinio ūkio vystymąsi pasauliniu mastu).Buvo kalbama apie skatinimą vystyti ekologines technologijas, kurios pa-dėtų kovoti su klimato kaita, saugotų esamas ekosistemas ir kartu užtikrin-tų reikalingos energijos tiekimą bei ūkio plėtrą. Didžiojo aštuoneto vals-tybės planuoja per metus reikalin-giems tyrimams ir tokių technologijų plėtrai skirti per 10 mlrd. USD.G8 susitikimai visuomet yra lydimi aktyvių žaliųjų judėjimų ar antiglo-balistų protestų. Susitikimo metu priimti susitarimai sulaukė ir pasaulio žiniasklaidos, ir visuomenės kritikos – Rytų Europos politikai išreiškė aš-trią nuomonę, esą šiuo ekonomikos krizės laikotarpiu rūpintis reikia ne klimatu. Tikslai, keliami kovojant su klimato kaita, yra kilnūs, daug sakan-tys, bet ir išlaidos jiems pasiekti ne ką mažiau įspūdingos. Ir, žinoma, daugelis kritikų nuolat kartoja, kad tokiuose susitikimuose aukšti asmenys dosniai žarsto skam-bius pareiškimus, bet juos seka mažai detalizuotų ir konkrečių veiksmų.

biokuro plėtotojams – naujos galimybės Nuo šiol energetinių želdinių plantacijas galima au-ginti ne tik nuosavoje, tačiau ir išnuomotoje žemėje. Ši Žemės ūkio ministro patvirtinta taisyklė atvėrė naujas galimybes tiek biokuro plėtotojams, tiek ir nederlingų žemių savininkams Lietuvoje.

Darius VYLIŪNAS

tarp strateginių tikslų„Toks žingsnis leidžia tikėtis, kad Lie-tuvai pavyks pasivyti iki šiol vangiai įgyvendinamus tikslus, numatytus Nacionalinėje energetikos strategi-joje“, – teigė Lietuvos biomasės ener-getikos asociacijos LITBIOMA prezi-dentas Remigijus Lapinskas.Nacionalinėje energetikos strategijo-je numatyta iki 2015 metų įveisti apie 7,5 tūkst. hektarų trumpos rotacijos želdinių ir energetinėms reikmėms pateikti 45 tūkst. tne (tonos naftos ekvivalento), iki 2025-ųjų planuo-jama įveisti apie 11,5 tūkst. hektaro energetinių plantacijų. Tačiau 2005–2009 metais Lietuvoje tebuvo įveista 500 ha energetinių želdinių.

kuro užtektų ir kaimynams„Nauja tvarka yra gera naujiena ne-naudojamų žemių savininkams, tačiau energetinių želdinių augin-tojams vien šio paskatinimo nepa-kanka. Pagrindinė plantacijų ne-veisimo priežastis – menka parama augintojams. Plantacijų steigimą paspartintų sugrąžinta 70 proc. kom-pensacija įveisimui“, – sakė R. Lapins-kas. Įveistas 1 hektaras trumpos rotacijos želdinių po 3–4 metų pradėtų duoti po 40 MWh žaliosios šilumos energi-jos kasmet. „Apsodinus nenaudoja-mas Lietuvos žemes galima būtų ne tik pagaminti užtektinai kuro visiems šalies gyventojams, bet ir eksportuo-ti kaimynams“, – teigė R. Lapinskas.Lietuvoje yra beveik 3 mln. hektarų bendrųjų žemės išteklių, miškai su-

daro per 2 mln. hektarų. Šalyje dir-vonuoja daugiau nei 456 tūkst. ha žemės. LR Žemės fondo duomenimis, kitos nenaudojamos žemės fondo katego-rijos šalyje sudaro daugiau kaip 300 tūkst. hektarų. Lietuvoje ypač daug yra nenaudojamos žemės ūkio pa-skirties žemės. Vien Utenos apskrityje ji sudaro beveik 22 tūkst. hektarų, Vil-niaus apskrityje – 20 tūkst. hektarų.

sumažintų nedarbą Anot R. Lapinsko, išaugusi biomasės gamyba iš energetinių želdinių ryš-kiai sumažintų Lietuvos priklausomy-bę nuo importuojamo iškastinio kuro ir leistų sukurti naujų darbo vietų ša-lies regionuose, šiuo metu auginan-čiuose vien tik bedarbių gretas. Vadovaujantis 2009 m. balandžio 23 d. ES direktyva 2009/28/EB, iki 2020 metų Lietuva privalo 23 proc. visos šalies ūkyje suvartojamos energijos pagaminti naudodama atsinaujinan-čius energijos išteklius. Šiuo metu Lietuvoje žalioji energija tesudaro 15 proc. visos suvartojamos energijos.

katilinės nestatomosŠilumos tiekimo įmonės, investa-vusios į biokuru kūrenamų katilinių statybas, per pastaruosius šešerius metus į atmosferą išmetamų teršalų kiekį sumažino apie 30 proc. 2003 metais 7 proc. visos Lietuvoje centra-lizuotai tiekiamos šilumos buvo pa-gaminama naudojant biokurą, šian-dien šis rodiklis – 18 procentų. Pasak LITBIOMA prezidento, visos pastangos didinti biokuro rūšių ga-mybą yra niekinės, jei nevykdoma biokuru kūrenamų katilinių plėtra: „Šiandien biokuro katilinių statybos yra sustojusios – per paskutinius pu-santrų metų nebuvo įdiegta nė viena nauja katilinė, pritaikyta vietiniam kurui.

statybos neskatinamosIki šiol savo jėgomis į statybas inves-tavę šilumos tiekėjai nebeturi lėšų, jų skolinti sunkmečio akivaizdoje atsi-sako ir bankai. „Nors atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra yra strategi-nė šalies energetikos kryptis, ją ska-tinti nesiimama. Nesugebama net paskirstyti ES fondų lėšų, numatytų kogeneracinių biokuro jėgainių sta-tyboms“, – teigė R. Lapinskas. Anot jo, dėl valdininkų neūkiškumo Lietuva iki šiol neturi numatytų naujų jėgainių Vilniuje, Šiauliuose, Utenoje, Alytuje, Radviliškyje, Varėnoje, nors jų projektai parengti jau senokai.

Nuotr. G8WebsiteANSA Photo Alessandro Di Meo

Ozonas 2009/7 (23) www.ozonas.lt8 / veikla/projektas

ekolaboratorija:čia vyko nebenaudojamŲ daiktŲ reinkarnaCija

Buvo karšta penktadienio popietė. Viena tokių, kai gatvės prisipildo automobilių dar nesibaigus darbo valandoms. Kostiumus žmonės būna palikę darbe ar namuose, o pagal trumparankovius marškinėlius bei vasarines šlepetes galime spręsti, kad pusė Vilniaus traukia prie jūros ar ežerų. Kas galėtų karščiui svilinant tūnoti Naujamiesčio pusrūsyje ir iš senų automobilių detalių meistrauti įvairius daiktus? Norėdamas susipažinti su tais keistais žmonėmis nusprendžiau ap-silankyti Ekolaboratorijoje.

Martynas KARčIAUSKAS

kam išmesti, jei galima perdaryti?Ieškomą rūsį A. Jakšto gatvės 9-ajame name išdavė iš tolo girdimi gręžimo garsai. Lendantį pro arką mane pasi-tiko suvirintojo kaukę mūvintis jau-nuolis su diskiniu pjūklu rankose. Kaip vėliau paaiškėjo, jis ne filmavosi nau-joje siaubo kino „Saw“ (Pjūklas) dalyje, o tiesiog bandė perpjauti kažkokią detalę. Pasirodo, tąkart Ekolaboratori-joje iš seno automobilio liekanų buvo gaminami baldai. Nutaręs netrukdyti dirbančių, nusileidau laiptais žemyn, kur radau projekto kuratorę Augustą Imbrasienę. Įsitaisę ant sėdmaišių kalbėjomės apie tai, kas čia vyksta. Ekolaboratorijos idėja kilo prieš ke-

lerius metus. Puikiai pamenu, kaip vieną dieną man į rankas pakliuvo se-nas reklaminis tentas, atkabėjęs savo ir jau pasmerktas paskutinei kelionei – į sąvartyną. „Ne, pala...“, – nutariau pamėginti dar ką nors iš jo išpešt. Iš pradžių pasidariau diržą, vėliau ėmiausi rankinukų ir kitų aksesuarų gamybos. Juos dovanojau draugėms ir pati nešioju iš seno tento pagamintą rankinuką. Tai ne tik ekologiška, bet ir originalu“, – pasakojo Ekolaboratori-jos sumanytoja. Projekte dalyvaujančiuosius vienija tikslas – užuot pasiuntus į sąvartyną, prikelti daiktus vėl gyventi, sukuriant iš jų naujus gaminius. Tinka beveik viskas: buitinių prietaisų detalės, plas-tikiniai maišeliai, panaudoti reklamin-

iai tentai, sunešioti drabužiai, tekstilė, nebenaudojamos automobilių dalys ir taip toliau, ir panašiai. Vienintelė riba – kūrybiškumas.

gal papuošalų, pagamintų iš mikroschemų?Žvalgausi po patalpą. Nenaudoja-mas pusrūsis buvo prisijaukin-tas. Įvairiomis spalvomis išdažytos sienos, iš senų maišelių atraižų pag-amintos pertvaros-užuolaidėlės, minėti sėdmaišiai – tokioje aplinkoje kūrybiškumas tiesiog liejasi per kraštus. O svarbiausia, kad jai įrengti pakako daiktų, kurie šiaip būtų buvę išmesti.

„Šiandien mums jau nebereikia ieškoti sendaikčių sąvartynuose ar kaulyti iš draugų, kad atiduotų kokią seną viryklę. Štai pirmajai Ekolabo-ratorijos sesijai žaliavų parūpino buitinių atliekų perdirbėjai „EMP Re-cycling“. Medžiagos nuolat gauname iš įvairiausių kompanijų, kurios pal-aiko šią iniciatyvą ir skatina mus judėti į priekį“, – energingais rankų mostais iliustruodama idėjos vystymąsi kalba Augusta. „Ką gražaus galima padaryti iš atliekų?“– klausiu. Ir netrukus prieš mano akis vienas po kito ima dy-gti atsakymai. Visiškai atnaujinti seni šviestuvai. Diržai, papuošti mikro-schemomis. Iš skalbimo mašinos durelių pagaminta lėkštė, kurioje

sausainiai. Ant galerijos sienų puikuo-jasi iš nebeveikiančių elektronikos prietaisų sukurti papuošalai – segės, auskarai ir kiti daikčiukai, kurie, sug-alvojus tinkamą, italų mados namams tinkamą pavadinimą, galėtų konku-ruoti su „Dolce&Gabbana“.

palaiko britų tarybaPanašios iniciatyvos jau kurį laiką yra populiarios užsienyje. Augusta asmeniškai yra mačiusi iš skardinių ąselių Brazilijoje pagamintus diržus, rūbus, pasiūtus iš nebenaudojamų burių, kareiviškų milinių ar apklotų. Judėjimo entuziastų gausu Ispani-joje, Austrijoje, Vokietijoje, Didžiojoje

Britanijoje. Lietuviškoji Ekolaboratorija – tai Britų tarybos projekto „Iššūkis Europai“ da-lis. Sumanymas skirtas parodyti, kad aktyvūs žmonės, tiesiogiai nesusiję su aplinkosauga, gali pasiūlyti naujų idėjų, kaip stabdyti klimato kaitą.

saugokitės grąžto!Besišnekučiuojant vienam vaikinui prireikia pleistro. Trauma nerimta – šlifuodamas automobilio detalę šiek tiek įsipjovė pirštą. Kol kas rimtesnių nelaimių Ekolaboratori-joje nepasitaikė. Tiesa, Augusta turi ką prisiminti iš pasiruošimo etapo Panevėžyje: „Darėme bandomąjį renginį, reikėjo kažką gręžti. Kadangi man tai – ne pirmas kartas, drąsiai paėmiau į rankas prietaisą ir sto-jau į kovą su ruošiniu. Staiga grąžto būgnelis užkabino staltiesę. Toliau viskas vyko kaip filme. Žiūriu ir nega-liu patikėti savo akimis – nuo stalo lyg per uraganą lekia įrankiai ir detalės, o grąžtas glemžia vis daugiau staltiesės. Mano rankos – tarsi paralyžiuotos: suprantu, kad negerai, tačiau nieko nedarau. Laimei, kažkas ištraukė iš rozetės grąžto laidą“, – kvatodama pri-siminimais dalijosi Augusta.

baro kėdė-vairas ir lentyna iš daiktadėžiųŠnekučiuodamiesi stebime veiksmą Ekolaboratorijoje. Pora jaunuolių ku-ria kažką panašaus į Eifelio bokštą. Prieinu arčiau išsiaiškinti. Pasirodo, tai – būsima baro kėdė. Ir ne paprasta, o tokia, kurios sėdimoji dalis pagaminta iš seno automobilio vairo. Taip taip, sėdėsime būtent ant jo, ir per specialų veidrodėlį dar galėsime matyti, kas vyksta už nugaros. Šaunu, ar ne?Šalia vaikinų meistraujanti mergina kovoja su sena automobilio sėdyne, kurią išardžiusi, tarp rėmo skersinių vieną po kito įtempinėja diržus. Tai – dar viena būsima kėdė, gal kiek per sunki neštis į paplūdimį, tačiau bet kuriame balkone ar sodyboje sėdėti bus tikrai patogu. Lauke sutinku vyruką, kuris prieš man įžengiant į Ekolaboratorijos la-birintus džeržgino diskiniu pjūklu. Pasirodo, kad jis triūsia prie knygų len-tynos, gaminamos iš... automobilinių daiktadėžių. Lentyna, jeigu meistras spės prisipjauti žaliavos, turėtų būti net aštuonių aukštų. Variantas B – ke-turi aukštai.

ekolaboratorija durų neužtrenksPrieš atsisveikindamas su kūrybiniu šurmuliu, teiraujuosi Augustos – kas toliau?Paskutiniąja liepos 24–26 dienomis vykusia sesija, kurios metu laborantai dirbo su tekstilės liekanom, šios vasa-ros Ekolaboratorija baigėsi. Tačiau tai nereiškia, kad ji užveria savo duris ir kad ši iniciatyva bus palaidota po storu dulkių sluoksniu...

Pirmosios vietos nugalėtoja Giedrė Šakauskaitė prie savo kūrinio

Meninės dirbtuvės, kuriose dalyvavo JK ambasa-dorius Simon Butt, Britų tarybos vadovas Artūras Vasiliauskas

Meninių dirbtuvių darbo rezultatas - angelas iš papje maše

Simon Butt sveikina pirmosios vietos nugalėtoją Giedrę Šakauskaitę

Jungtinės Karalystės ambasadorius įteikia ekologišką prizą - miesto dviratį

Ozonas 2009/7 (23) www.ozonas.lt ekodaiktas / 9

ekodaiktasMiglė ANUŠAUSKAITėekodaiktas@ozonas.lt

skalbimo milteliai „aš atliksiu tavo purviną darbą“

Štai kokių produktų trūksta ekoversle. Kodėl?Nes baisu yra skaitinėti visokius ekologinės krypties tinklaraščius. Pranašauja apokalipsę, grūmoja kumščiais, stvarsto už skvernų. Dar baisiau lyginti faktus ir skaičius: ga-las, stovime prie žarijų duobės, ant bedugnės krašto, nusigyvenome

su savo vartotojiška kultūra, patys prisiprašėme, dabar tai prasidės! Sakau – baisu. Tačiau vis tik dar ne taip, kaip mėginant nustatyti savo „ekopėdsaką“. čia tai košmaras... Pa-sirodo, tu ir tik tu dėl visko esi kaltas: kokia mašina važinėji, kur gyveni, ką darai. Na ir pridirbai, žmogau, sugrio-vei planetą, per tave visi kenčia.Palaužtas kaltės ieškai ekologiškų produktų. Šie ramina sąžinę, tačiau nuo pamokslavimo neišsisuksi. Mes išgelbėjome šitiek, prisidėk ir tu, išgelbėsime dar tiek ir tiek. Misija pra-sideda, baigėsi juokai.O juoko trūksta. Ironijos gaidelės, ty-laus prunkštelėjimo, savikritikos krislo. Kad jaustumeisi sąmoningu pirkėju,

o ne misijos dalyviu. Kad įsigytum ekologišką produktą, nes taip bus geriau, o ne dėl to, kad tau grasina.Užteks išvedžiojimų. Naujosios Ze-landijos kompanija „Beauty Engi-neered for Ever“ siūlo ekologiškus ir linksmus namų apyvokos produk-tus. Skalbimo milteliai, pagaminti iš augalinių aliejų ir natūralių mineralų, sako: „Aš atliksiu tavo purviną darbą“. Vilnos ir šilko valikliai pritaikyti jautresnėms medžiagoms, todėl ant jų pakuočių užrašyta: „Man pat-inka tai, ką tu dėvi“ ir „Pažadu būti švelnus“. „Myliu visus tavo paviršius“, – kužda universalus valiklis...Visi supranta, kad tai – komercinis triukas. Bet kaip jiems pasakyti „ne“?!

Ekologiški produktai namų apyvokaiwww.bee.net.nz

rinkinys šuniui

Gyvūnai yra arčiau gamtos negu mes. Todėl jais žavimės, dekoruojame jų atvaizdais pagalvėles ir puodelius, cypaujam iš džiaugsmo pamatę, kaip žvirblis neša slieką, ir kartkartėmis padūsaujame, kad gera būtų atsi-sakyti civilizacijos ir grįžti į gamtą, kaip žmogui ir priklauso (tikrai pažįsti Voldeną).Bet kai gyvūnas atsiduria mūsų namu-ose, trokštame, kad jis būtų kuo toliau nuo natūros ir kuo arčiau kultūros. Ar bent jau išauklėtas nekenkti namams ir mūsų psichinei sveikatai. Taip išauklėti gyvūno dar niekam nepavyko, bet žmonija nenuleidžia rankų. Gyvūnas, pavyzdžiui, šuo, nežino, ką ir galvoti: vienoje vietoje

galima atlikti gamtinius reikalus, o kitoje – jau nebe. Ant lovos užšokti galima, kai letenos švarios, tačiau draudžiama, kai mama namie, nebent jai itin gerai sekėsi darbe. Vasarą prieš pasivaikščiojimą reikia išsipurkšti kažkokia šlykštyne, o rudenį grįžusį iš lauko tave grūda į vonią. Apie kokią natūralią prigimtį galime kalbėti?Tačiau atliekant šuns tramdymo veiksmus, galima bent jau naudoti natūralias priemones. „Arf naturale“ – rinkinys iš sodos miltelių ir įvairių aliejų. Juos sumaišę pagal instruk-cijas pagaminsite augintiniui purškalo nuo blusų, šampūno ir netgi gardžių sausainių. Išpopinus šunį visokiais šampūnais, galima jam užsegti antkaklį iš per-dirbto plastiko. Šis aksesuaras vietoj grėsmingų dyglių turi skylutes kaklo savininko vardo raidėms (kurios, aišku, pridedamos) sukaišioti. Jei jūsų šuo nėra sunkiojo metalo gerbėjas, žaismingos raidelės jam patiks labiau negu geležiniai spygliai.

Rinkinys šuniui - $28.Antkaklis iš perdirbto plastiko - $20.www.uncommongoods.com

naujos ir naudotos knygos

Pasaulis būtų geresnis, jei visi skaitytų „Ozoną“. Tikrai. Skaitykit, mielieji, ir kitiems duokit, atšvieskit ar per kalkę kopijuokit ir pamatysite, kad reikalai pasitaisys. Jei kas nors trokšta skai-tyti, bet nemoka, tai išmokykite tą nelaimėlį – ir problemų kaip nebūta.O jei supratote, kad neraštingų yra daugiau, negu jūs galite priglobti savo vargo mokykloje, paaukokite litą neraštingumui visame pasaulyje mažinti.Štai čia susiduriame su dar viena bėda: žodis „paaukoti“ gražiai skam-ba, tačiau atlikti tą veiksmą kažkodėl nelengva. Gaila pinigų, nors tu ką. Baigėsi virtiniai, į turgų užvežė raudonviršių, aukštakulniams nuola-ida, o ir gerą knygą norisi nusipirkti.Šią bėdą bando išspręsti „Geresnio pa-saulio knygos“ – tinklalapis, kuriame parduodamos naujos ir nebenaujos knygos.Jei perkate ten naują, dalis jūsų pinigėlių atitenka rašytojams ir leidėjams, o likusius pasidalina nepelno organizacijos, trokštančios

surask ekologišką viešbutį

Vienintelis viešbutis, kuriame buvau apsistojusi, panėšėjo į detektyvinio filmo dekoraciją. Mažai lankytojų, šeimos ryšiais susijęs personalas, pavasarinis sprogstančių lapų gelsvis, sraigės ant balkono turėklų, baltas vy-nas vakarienei. Jį gurkšnodama kur-davau scenarijus, kas žudikas (nors, žmogžudystės, žinoma, nebuvo) ir kokie galėjo būti motyvai. Dėl tokios atmosferos bendraudama su kai ku-riais tarnautojais apsimečiau kitatau-te. Tiesiog šiaip, kad nebūčiau lengvi-ausiai išaiškinamas personažas. Bet pagalvojus apie ekologiją – viešbutyje vyko nusikaltimų. Chemi-kalai, pilami į beveik nenaudojamą baseiną. Arba gausybė išmetamo ma-isto, kurio didelė dalis – nesezoniniai vaisiai, išauginti naudojant chemiją. Ką daryti tiems, kurie ir kelionės metu rūpinasi tiek savo, tiek pasaulio sveikata?Esama organizacijos (kaip netikėta, ar ne?), kuri ieško ekologiškų viešbučių ir

išmokyti skaityti visą pasaulį.Bet geriau pirkti naudotą. „Geresnio pasaulio knygos“ apsilanko uni-versitetuose (tokių – apie 1800) ir bibliotekose (1400), kad surinktų nebenaudojamus leidinius. Tokios knygos gerokai pigesnės už naujas. Be to, didesnė dalis jūsų sumokėtų pinigų teks nepelno organizacijoms – juk už lango nelaukia alkani rašytojai.Metas tarti žodį apie ekologiją: tin-klalapio kūrėjai prisiekinėja niekada – niekada! – neišmetantys knygų. Na ir puiku, bus mažiau šiukšlių. Ir tie keturi doleriai už pristatymą, kai pagalvoji, nėra taip jau daug.Dar vienas dalykas (tai mane pa-pirko): užsisakiusi naudotą knygą po kelių dienų gavau elektroninį laišką nuo... jos pačios! „Jūsų knyga pasišovė parašyti jums asmeninę žinutę. Mums tai pasirodė šiek tiek keista, bet negalėjome trukdyti...“Jums įdomu, kokią žinutę man parašė knyga? Cha, tai asmeniška!Įsigykite savo knygą ir sužinosite!

Naujos ir skaitytos knygos: www.betterworldbooks.com

puodelis „globalinis atšilimas“Štai vienas iš tų „baisiųjų“ ekodaiktų, apie kuriuos kalbėjau. Jūsų rytai bus pagardinti ne tik kiaušiniene ar pašildytais vakarykščio maisto likučiais, bet ir nerimu. Dėl Žemės. Kas jai gresia – visi žinome: perkaitimas saulėje, nes dėl mūsų aplaidumo ji nebeturi apsauginio kre-mo nuo nudegimų. Taigi – puodelis. Cilindro formos Žemė su rankenėle: pasaulio vandenyno mėlynumoje mirksta kontinentai ir cheminių junginių formulės.O dabar prasideda linksmoji dalis: kai įsipilate į puodelį-žemę kavos, vandenynai išsilieja ir užpila sausumą (darome prielaidą, kad karštas gėrimas ištirpdo ledynus). Žmonės (vėl darome prielaidą) miršta arba tampa amfibijomis. Nojus stato laivą ir krauna į vidų visokius tapyrus ir

tripirščius tinginius.Ar tikrai norite kiekvieną dieną pradėti su tokiomis mintimis?Norite ar ne, kartais pagalvoti apie pasaulį dar niekam nepakenkė. Galbūt kasryt stebėdami pragaištingus potvynius susimąstysite apie savo gyvenimo būdą. Galbūt nuspręsite puodelį padovanoti tiems, kurie dar gyvena nežinios tamsoje. Mažų mažiausiai – nustosite gerti kavą, tą Žemės naikintoją.O apskritai – idėja graži. Ir visai links-ma, kai pagalvoji (ar – kai negalvoji).Puodelis „Globalinis atšilimas“ netinka dovanoti tėvams ir seneliams, ku-riems pilna pavojų atrodo net ir paprasčiausia kelionė į Panevėžį.

Puodelis „Globalinis atšilimas“ - $12.www.uncommongoods.com

skelbia juos savo tinklalapyje. Atranką organizacijos nariai stengiasi grįsti ob-jektyviais kriterijais, viešbučius lanko savo nuožiūra ir neima iš jų mokesčio. Taigi – jokios reklamos.Be įprastinių viešbučių vertinimo žvaigždučių, ekoviešbučiai naudoja ir ekožvaigždutes. Jos teikiamos už protingą energijos bei vandens naudojimą, šiukšlių tvarkymą, ekologinę veiklą ir aplinkos apsaugą. Žinoma, tikrai ekologiško viešbučio valdytojai turėtų rūpintis natūralia aplinka, racionaliai naudoti energijos išteklius, sąžiningai elgtis su personalu ir neskriausti vietinės bendruomenės. Neatrodo itin sunku? Tai parodykite viešbutį, kuris, užuot stengęsis bet kokiu būdu įtikti lankytojams, mokytų juos, kaip dera gyventi!..Ekoviešbučiai ne tik informuoja: or-ganizacija siūlo prisijungti ir padėti rasti viešbučius, kuriuose moko būti ir šeimininkais, ir svečiais. Beje, tinklalapyje dar nėra paminėtas nė vienas Lietuvos viešbutis. Gal me-tas?

„Ekoviešbučiai“ www.ecohotelsoftheworld.com

Ozonas 2009/7 (23) www.ozonas.lt10 / transportas

ekologiŠkas automobilis. pardavėjŲ nuomonė

Kas yra ekologiškas, aplinkai draugiškas automobi-lis? Net „Ozono“ skaitytojai ir tekstų autoriai, manau, nesutartų dėl šių sąvokų reikšmės. Dar naiviau tikėtis, kad vieningą supratimą apie ekologiškus automobi-lius turi jų pardavėjai ir eiliniai pirkėjai.Viena aišku – itin svarbu tai, kaip ekologiškumo ir draugiškumo aplinkai sąvoką supranta automobilių pardavėjai. Jie siūlo, pristato, įkalbinėja visus, kurie ruošiasi pirkti naują transporto priemonę. Būtent nuo pardavėjų priklauso, koks automobilis besidominčiam pirkėjui bus pristatytas kaip ekologiškas. Remdamiesi pardavėjų rekomendacijomis sužinosime, ar įmanoma Lietuvoje įsigyti aplinkai draugišką transporto prie-monę.

Rimas GRIGONIS

eksperimentas„Ozonas“ nusprendė kartą pabūti nešališkas ir išsiaiškinti, kaip par-davėjai suvokia, kas yra ekologiš-kas automobilis. Būtų naivu tikėtis objektyvumo imant tiesioginius interviu iš automobilių pardavėjų. Sužinoję, kad informacijos kreipia-si žurnalistas iš tokio ekologinio

leidinio, pardavėjai, savaime aišku, kalbėtų nušlifuotomis frazėmis. Taip pat netinkamas metodas nagrinėti automobilių pardavėjų svetaines – lengva pasiklysti tarp gausybės aprašymų ir angliškų trumpinių, įvardijančių ekologiškas savybes ir priemones. „Ozonas“ nusprendė pasinaudoti senu žurnalistikos ginklu – ekspe-rimentu. Tad buvo sugalvota tokia koncepcija: automobilių pardavė-jams parašyti neva paprasto žmo-gaus, potencialaus pirkėjo, laišką. Šis žmogus prašytų konkrečiai nu-rodyti, jų manymu, ekologiškų au-tomobilių modelius. Sulaukiame atsakymų ir sužinome tikrą tiesą, ką apie ekologiškus automobilius po-tencialiam pirkėjui kalba pardavėjai. Taigi, moteris vardu Rūta Mackonie-nė parašė štai tokį laišką:

nukelta į 11 psl.

„Laba diena,noriu įsigyti ekologišką automobilį. Nelabai sup-rantu, kurie modeliai laikomi ekologiškais, todėl neturiu numačiusi konkretaus modelio. Neturiu laiko nagrinėti begalės automobilių aprašymų, var-tyti` žurnalų, kur aprašomi automobilių ekologiškumo vertinimai. Todėl prašau pateik-ti pavadinimus modelių, kurie Jūsų manymu yra ekologiški. Aišku, būtų labai smagu įsigyti elektra varomą automobilį, bet tokio Lietuvoje turbūt dar niekas neparduoda. O gal aš klystu?

Labai lauksiu Jūsų atsakymo.

Geros dienos,Rūta Mackonienė“

Buvo išrinkti 23 Lietuvoje dirbantys automobilių pardavėjai, atstovau-jantys populiariausiems gaminto-jams. Visiems buvo išsiųstas vieno-das laiškas. Per dvi dienas gauta 13 atsakymų.

ekologiškas... pardavėjų nuomoneTaigi, kokį automobilį Rūta Macko-nienė būtų įsigijusi, jei aklai tikėtų pardavėjų rekomendacijomis? Pa-teiksime ne visą laiško tekstą, o iš-traukas, kurios geriausiai atspindi pardavėjo nuomonę apie ekologiš-kus automobilius.

• „Toyota“ gamintojams atsto-vaujanti bendrovė „Tokvila“: ekologiškų automobilių srityje „Toyota“ – tikrai lyderiaujanti.

Ekologiškiausias automobilis yra „Toyota Prius“.

• „Renault“ gamintojams atsto-vaujanti bendrovė „Lautra Mo-tors“: visi nauji „Renault“ gami-nami modeliai atitinka Euro IV emisijos reikalavimus, tačiau kai kurie modeliai gali pasigir-ti ypač maža CO2 emisija. Tai – „Renault Clio 1.2“, „Renault Clio dCi“, „Renault Clio Grandtour (universalas) 1.5 dci“, „Renault Megane“.

• „Subaru“ gamintojams atsto-vaujanti „Autoerdvė“: ekologiš-kais laikomi tie automobiliai, kurie išmeta maksimaliai mažą (iki 120 g/km) CO2 kiekį į aplin-ką. Ekologiškiausias mūsų au-tomobilis vadinasi „Justy“.

• „Mazda“ automobiliais pre-kiaujanti bendrovė „Vilniaus Vista“: visi nauji „Mazda“ mode-liai atitinka ekologijai keliamus reikalavimus bei standartus. Mažiausiai kenksmingi yra ne-dideli, negalingi automobiliai, nes jie sunaudoja mažai kuro, taigi mažiausiai išmeta teršalų. Jei žiūrėtume per šią prizmę, siūlyčiau įsigyti „Mazda2“.

• „Hyundai“ gamintojams atsto-vaujanti bendrovė „Vytaras“: iš Lietuvoje parduodamų „Hyun-dai“ modelių ekologiškiausias yra „Hyundai i30“ su dyzeliniu varikliu. Jis vidutiniškai sunau-doja 4,7 litro dyzelinio kuro, o išmetamųjų CO2 dujų kiekis mažas – tik 125 g/km.

• „Citroen“ automobiliais Lie-tuvoje prekiaujanti bendrovė „Veho“: „Citroen“ sukūrė savo ekologiškumo ženklą „Airdre-am“, kuris identifikuoja labiau-siai aplinką tausojančius šios markės automobilius. Modelis turi atitikti konkrečius reika-lavimus: mažą CO2 emisiją, medžiagų perdirbimo galimy-bes, gamintoja turi atitikti ISO 14001 reikalavimus, taupaus vartojimo ir kt. Šiuos reikalavi-mus labiausiai atitinka „Citroen C1“, „Citroen C3 Picasso“, „Citro-en C4“.

• „Honda“ gamintojams ats-tovaujanti „Veho“: šiuo metu

„Honda“ mums siūlo ypač eko-logišką (CO2 emisija tik 101 g/km) ir tikrai ekonomišką (vidu-tinės kuro sąnaudos tik 4,4 l / 100 km) automobilį „Honda Insight“. Tai automobilis, kuris, keisdamas prietaisų skydelio apšvietimo spalvą ir informa-cinio kompiuterio rodmenis, visada Jums primins apie tai, kaip ekologiškai ir ekonomiškai Jūs važiuojate.

• „Fiat“ gamintojams atstovau-janti bendrovė „Autobrava“: „Fiat“ gamina nemažai ekolo-giškų modelių, kurių svarbiausi rodikliai yra du: išmetimo dujų CO2 emisija ir vidutinės dega-lų sąnaudos. Ekologiškiausių automobilių sąrašas: „Fiat 500“, „Fiat Grande Punto“, „Fiat Bra-va“, „Fiat Panda“.

• „Mitsubishi“ automobilius siū-lanti bendrovė „Autovytaras“: šuo metu „Mitsubishi“ gali Jums pasiūlyti vieną ekologiš-kiausių savo sprendimų – au-tomobilį „Mitsubishi Colt“. Jis yra pagamintas iš perdirbamų detalių, t. y. utilizavus šį auto-mobilį daugiau nei 90 proc. jo detalių vėliau galima perdirbti ir panaudoti naujo automobilio gamybai. Be to, jame įrengtas specialus pavarų perjungimo indikatorius, kuris informuoja vairuotoją, kada reikia perjung-ti aukštesnę arba žemesnę pa-varą. Taip taupomas kuras ir į atmosferą išmetamas mažesnis kiekis CO2.

• „Škoda“ gamintojams atsto-vaujanti bendrovė „ARX“: „Ško-doje“ ekologiški modeliai va-dinami GreenLine. Mažiausias iš jų yra „Fabia“ su 1,4 TDI / 59 kW varikliu. Didesnis GreenLine modelis yra „Škoda Superb“ (li-muzinų klasė).

• „Peugeot“ automobiliais pre-kiaujantis „Žibintas“: ekologiš-kais automobiliais laikomi tie, kurių mišrus CO2 išmetimas yra ne didesnis negu 120 g/km. „Peugeot“ gamoje toks auto-mobilis yra „Peugeot 107“.

• „Kia“ gamintojams atstovau-janti bendrovė „Kia Auto“: eko-

logiškiausi automobiliai yra tie, kurie vartoja mažiausiai kuro. Tai būtų „Kia Picanto“ ir „Kia Cee’d“.

• „Audi“ gamintojams atstovau-jantys „Keturi žiedai“: vienas iš svarbių rodiklių yra CO2 duome-nys bei automobilio degalų są-naudos. „Audi“ gamoje yra au-tomobiliai, kurie atitinka Euro V ir jau numatyta, kurie modeliai atitiks Euro VI standartus, nors šiuo metu visiems automobilių gamintojams yra keliamas mi-nimalus reikalavimas Euro IV. Galite rinktis A3, A3 sportback 1,4 TFSI, A4 2,0TDe (bus pradė-tas gaminti nuo 2009 rugpjū-čio), A6 2,0TDIe.

• „Volkswagen“ automobiliais prekiaujanti bendrovė „Moller Auto“: be abejo, VW modelių gamoje yra ir specialių mode-lių, kurie pasižymi ypač mažu kuro suvartojimu bei minimaliu anglies dvideginio išmetimu. Šie automobiliai žymimi Blue Motion ženklu. Nuo mažiuko „Polo“ – iki erdviojo „Passat Va-riant“ – visi modeliai savo tar-pe turi specialųjį Blue Motion. VW taip pat siūlo įsigyti „VW Touran“, „VW Passat“ bei „VW Sharan“, varomus gamtinėmis dujomis. Šie modeliai žymimi Eco Fuel.

apibendrinimasTaigi sužinojome, kad Lietuvoje eko-logiškų automobilių įsigyti įmano-ma – beveik kiekvienas pardavėjas pasiūlė net po keletą tokių keturra-čių. Tačiau suvokimas, koks automo-bilis yra ekologiškas, skiriasi. Vieniems ekologiškas yra tas, kuris išmeta ne daugiau kaip 120 gramų CO2 nuvažiavus vieną kilometrą, o kitam ekologiškas atrodo ir tas au-tomobilis, kur šis skaičius yra 125 gramai. Vienam gamintojui ekolo-giškas automobilis yra tas, kuris iš-meta mažai CO2 ir sunaudoja mažai degalų, o kitam, be jau minėtų as-pektų, dar svarbu, kad automobilio dalys būtų perdirbamos, gamykla dirbtų pagal ISO standartus. Taigi vienodų automobilių ekologiš-kumo Lietuvoje standartų nematyti.

Taisyklė paprasta: reikia ekologiško? – Prašau, štai mūsų mažiausias au-tomobilis.

elektra varomas automobilis? dar neKlausdami apie ekologiškus auto-mobilius taip pat teiravomės, ar įmanoma Lietuvoje įsigyti elektra varomą transporto priemonę. Į šį klausimą atsakė ne visi, o tie, kas at-sakė, buvo ganėtinai originalūs.

• „Renault“ gamintojams ats-tovaujanti bendrovė „Lautra Motors“: apie „Renault“ planus elektra varomų automobi-lių srityje galite paskaityti čia (nurodytas straipsnis naujienų portale). Apie Lietuvos rinko-je parduodamus automobilius informacijos surasti nepavyko – greičiausiai tokių dar nėra.

• „Subaru“ automobilių pardavė-jas Lietuvoje bendrovė „Autoer-dvė“: elektra varomų „Subaru“ prekyboje dar nėra. Tikėtina, kad 2011–2012 gali atsirasti, kadangi mašinytės sukurtos, vyksta testavimo, tobulinimo ir pan. darbai.

• „Hyundai“ gamintojams ats-tovaujanti bendrovė „Vytaras“: elektra varomų „Hyundai“ au-tomobilių prekyboje dar nėra, be to, dar ne visiškai atsakytas klausimas, ar jie yra ekologiš-kesni, nes tokių automobilių gamybai sunaudojama daugiau medžiagų, elektros energiją ga-mina ne visuomet ekologiškos elektrinės ir dar klausimas, kaip bus su panaudotų elektromo-bilių perdirbimu.

• „Mitsubishi“ automobiliais prekiaujantis „Autovytaras“: artimiausiu metu „Mitsubishi Motors“ ketina išleisti į serijinę gamybą visiškai elektra varomą automobilį „i-MiEV“.

• „Škoda“ gamintojams ats-tovaujanti bendrovė „ARX“: susidomėjimas ekologiškais automobiliais yra labai ma-žas, nes jie būna gana ribotos komplektacijos, dažniausiai su

Nuotr. joseph wu origami

Ozonas 2009/7 (23) www.ozonas.lt veikla/projektas / 11

ekologiŠkas automobilis. pardavėjŲ nuomonė

Simona RAMOŠKIENė, simona.ramoskiene@gmail.com

„serganti“ europaDidžiuosiuose Vakarų Europos miestose jau suvokta, kad miesto taršos, eismo spūsčių, triukšmo ir žmonių nejudrumo problemas ga-lima spręsti skatinant alternatyvų ir aplinkai draugišką transportą, viena jo rūšių – dviračiai. Amsterdamas, Barselona, Kopenhaga, Paryžius, Stokholmas yra aktyvūs dviračių kultūros sirgaliai. Juose kuriama palanki dviratininkams aplinka, dvi-ratis integruojamas į miesto eismą. Draugiškų dviračiams miestų sąra-šą galėtume ir toliau tęsti abėcelės tvarka: a, b, c...v... stop, ar Vilnius ne-lieka sąrašo gale?! Velomanai sako – ne, realybė yra šviesesnė negu mes įsivaizduojame. Dviratininkų Vilniaus gatvėse akivaizdžiai dau-gėja, o kartu su jais – ir naujų idėjų, kaip turėtume kurti miestą, kuria-me būtų gera gyventi visiems. Di-džiausias į konferenciją susirinkusių dalyvių darbo vaisius – bendromis pastangomis sukurta ir miesto savi-valdybei pristatyta dviratininkų de-klaracija „Velomanija Vilnius 2009“ (ją galite ir jūs pasirašyti internete: http://www.dviratis.lt/deklaracija)

kova už vietą po sauleLietuvių dviratininkų poreikiai ir lūkesčiai niekuo nesiskiria nuo Lenkijos ir čekijos dviratininkų. Šių šalių miestuose taip pat esama pro-blemų, susijusių su aplinkos tarša, triukšmu, nedarniu eismo infras-truktūros vystymu. Pavyzdžiui, da-bartinė Prahos transporto politika remiasi sena nepasiteisinusia kon-cepcija, kurią nuo XX a. vidurio iš-bandė didelė dalis Vakarų Europos miestų. Nepaisant to, Praha toliau kuria brangius greitkelių ir aplin-

kelių projektus automobiliams, vil-damasi, kad automobilių srautas pasiskirstys tolygiau, sumažės spūs-tys. Deja, laikui bėgant automobilių keliuose tik daugėja. Miestiečiams tokia koncepcija kainuoja nemažai sveikatos, sugaišto spūstyse laiko ir, žinoma, krūvas pinigų – naujiems kelių platinimams ir tiesimams. Apie šias problemas kalba Prahos judėji-mas už saugų, sveiką ir gyvą miestą „Auto*mat“ (internete: http://www.auto-mat.cz). Juk žinote, ką reiškia matas šachmatų partijoje? Taip – mirtis karaliui automobiliui. Aš visgi siūlyčiau patą – kovos tarp automo-bilininkų ir dviratininkų pabaigą ly-giosiomis: „gyvenkime draugiškai“, kaip sakė katinas Leopoldas.

draugiški lenkaiLenkijoje žmonės skatinami keliauti dviračiais – gabentis dviratį trauki-niu nieko nekainuoja. Pernai teko pervažiuoti Lenkiją traukiniu nuo Suvalkų iki pasienio su Ukraina. Buvau maloniai nustebinta atskiro vagono dviračiams ir vagonų perka-binimo tarpinėje stotyje – nereikia net kilnoti dviračio ir mantos į kitą traukinį! Na, o automobilių vairuo-tojams telieka skųstis blogais Lenki-jos keliais... kai darbas tampa šventeMinti pedalus velomanams yra šventė, gyvenimo stilius ir įpras-tas keliavimo nuo taško A į tašką B būdas. Mynė velomanai ir Vilniuje, tyrinėjo miestą, jo parkus ir užmies-čius, dalijosi patirtimi, žiūrėjo filmus apie dviračių kultūrą, dalyvavo jau seniai tradicija sostinėje tapusiame Kritinės Masės važiavime, surengė „dviračių meno“ akciją, dar kartą mėgindami atkreipti dėmesį į dvira-čių infrastruktūros problemas.

atsargiai - velomanijos virusas plinta!Tomasz su savo grupe atkeliavo iš Ščecino traukiniu, Marcin iš Torūnės – autobusu, o Hynekui ir jo komandai iš Prahos nepasisekė. Nes taupant laiką teko pasinau-doti viena iš bjauriausių transporto priemonių – lėk-tuvu… Apie 30 jaunų žmonių su dviračiais iš Lenkijos, Čekijos ir Lietuvos vasarai įpusėjus susirinko Vilniuje į dviratininkų šventę-diskusiją „Velomanija Vilnius 2009“. Žinau, kad Lietuvoje nuo seno sergama krepši-niu ir meile automobiliams, bet patariu būti budriems – plinta ir naujas virusas – velomanijos, apči.

nukelta į 11 psl.

atkelta iš 10 psl.

dyzeliniais varikliais ir tik bal-tos spalvos. Šiai dienai „Škoda“ gamykla negamina nė vieno automobilio su elektros arba hibridiniu varikliu.

• „Peugeot“ gamintojams ats-tovaujantis „Žibintas“: elektra varomų arba hibridinių auto-mobilių šiuo metu gamykla dar negamina pardavimui, planuo-jama, kad 2010 metais tokie automobiliai bus.

• Bendrovė „Kia Auto“: tokių au-tomobilių dar nėra. Bet ir ne-patarčiau tokio įsigyti, kadangi elektra varomi automobiliai nėra praktiški. Geriau pirkti hi-bridinį automobilį, kuris varo-mas ir benzinu, ir elektra.

• „Audi“ gamintojams atstovau-janti bendrovė „Keturi žiedai“: kol kas „Audi“ neturi hibridinio variklio, tačiau jis numatytas A1 ir Q5 modeliams. Galima tikėtis apie 2010–2011 metus.

• „Volkswagen“ gamintojams atstovaujanti bendrovė „Moller Auto“: elektra varomų automo-bilių VW kol kas nesiūlo. Dėl kelių priežasčių: nėra išplėtota infrastruktūra įkrauti automo-bilių baterijas; kol kas neišras-ti akumuliatoriai, sugebantys sukaupti daug energijos, bet mažai sveriantys. Todėl auto-mobilių inžinieriai, kol nėra di-delės pažangos akumuliatorių srityje, visą dėmesį telkia į įvai-rias variklio technologijas, pa-dedančias taupyti degalus bei mažinti kenksmingų išmetamų dujų kiekius.

• „Honda“ automobiliais pre-kiaujanti bendrovė „Veho“: nuoširdžiai džiaugiuosi, kad vis daugiau žmonių Lietuvoje įsitraukia į aktyvų judėjimą už švarią ir ekologišką aplinką. „Honda“ pažengę tikrai toli su tokiais masinės gamybos auto-

mobiliais kaip „Honda FCX Cla-rity“. Tai automobilis, varomas vandenilio jėgainės sukurta energija. Tokio variklio veiki-mo šalutinis produktas – tyras vanduo! „HONDA FCX Clarity“ kol kas parduodamas tik Ameri-koje, Kalifornijos valstijoje, kur šiuo metu plečiamas vandeni-lio elementų užpildymo į šiuos automobilius tinklas. Deja, teks dar kurį laiką luktelėti, kol šie ekologiški automobiliai pasiro-dys ir Europoje.

vertinimas pasaulyjeNagrinėjant automobilių ekolo-giškumą pasaulyje atsižvelgiama į keletą pagrindinių faktorių. Rem-damiesi „What green car“ tinklapio patirtimi vertinant automobilius ga-lime išskirti pagrindinius kriterijus. Transporto priemonės ekologišku-mas vertinamas pagal visus kuro ga-mybos ir naudojimo aspektus (kuro

ciklas) bei pagal visus paties au-tomobilio gaminimo ir naudojimo aspektus (automobilio ciklas). Siū-loma įvertinti emisijas, gaunamas viso kuro ciklo ir viso automobilio ciklo eksploatacijos metu (emisijų inventorius). Apskaičiuojamos ES reguliuojamos kenksmingų medžia-gų emisijos (anglies monoksidas, azoto oksidai, angliavandeniliai bei sveikatai žalingos daleles ir sieros dioksidas), taip pat atsižvelgiama į pagrindines šiltnamio dujas (sieti-nas su transportu) – anglies dioksi-dą, azoto suboksidą ir metaną.„What green car“ siūlo neapsiribo-ti paprasta rodmenų kalkuliacija, o automobilio apžvalgą išplėsti iki konkretaus jo daromo poveikio aplinkai įvertinimo. Tokiu būdu ga-lima lyginti žalas, daromas automo-bilių su skirtingais įvairių medžiagų emisijų duomenimis.

Šiuo metu geriausiais pasaulyje automobiliais pripažįstami:

• Pagal What green car vertinimo sistemą rug-pjūčio pradžioje iš-leistas naujos kartos „Toyota Prius“ skelbiamas ekologiškiausiu 2009 metų automobiliu.

• Pasaulio metų auto-mobilių rinkimuose (World car of the year) „žalio“ automobilio kate-gorijoje pirmąją vietą užima „Honda FCX Clar-ity“.

• Prestižiniuose „žaliausio“ automobilio rinkimuose 2009 What Car? metų au-tomobiliu išrinktas „Volvo S40 1.6D DRIVe“.

problemos miesteVilniaus transporto infrastruktūra ir toliau yra orientuojama į automobi-lius, išskiriant juos kaip pagrindinę ir svarbiausią transporto priemonę. Dviratininkų deklaracijoje pabrė-žiama, kad „miesto centro dviračių infrastruktūra turėtų būti integruo-janti (suvedanti), o ne išskirianti transporto priemones“. Šio tikslo dviratininkai siūlo siekti lėtinant eis-mą, įrengiant zonas be automobilių, jungiant atskiras dviračių takų at-karpas į ištisinius kelius. Taikant šias priemones turėtų būti atsižvelgta į visų grupių interesus ir sutarta, kad sveika aplinka ir sveikas žmogus yra prioritetinė sritis, reikalaujanti ben-drų miestiečių pastangų. „Velomanijos Vilnius 2009“ dalyviai siekia, kad dviračių keliai būtų asfal-tuojami, nes tokie jie taptų patoges-ni ir saugesni nei grįsti plytelėmis, dviratininkai galėtų sparčiau minti. Taip pat jaunuoliai mieste pasigedo įrenginių, skirtų dviračius palikti ir saugoti. Dauguma stovų yra nesau-gūs, nefunkcionalūs ar net gadinan-tys dviratį (kai ratas statomas į tarpą tarp stovo strypų!). Gerai įvertintos nuo šių metų „Velo-city“ teikiamos dviračių nuomos ir saugojimo pa-slaugos.Dviratininkai gali ir nori būti lygia-verčiai partneriai priimant tolimes-nes dviračių transporto sistemos ir infrastruktūros strategijas ir jas įgyvendinant. Tokie teiginiai išsa-kyti liepos 30 d., „dviračių meno“ akcijos metu pasirašant deklaraciją „Velomanija Vilnius 2009“. Akcija buvo ironiška: sukurti kartoniniai, niekur nevedantys dviračių takeliai, pristatyta nelogiškų kelio ženklų, lipnia juostele ant grindinio pažy-mėta vieno automobilio stovėjimo vieta, o greta – tokio pat ploto dvi-račių stovėjimo aikštelė, sutalpinusi jų net 15. V. Kudirkos aikštėje pažer-tos oranžinio dviračio dalys suflera-vo apie tai, jog vilniečiai prisimena ankstesnes labai nesėkmingas savi-valdybės pastangas sukurti bendro naudojimo dviračių sistemą.Svečiuojantis Vilniaus miesto savi-valdybėje, Vaidotas Antanavičius, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ direkto-rius, teigė, jog dviračių labai reikia miesto gyventojams – tai esą įro-džiusi oranžinių dviračių akcija... Tikėkimės, kad skuboti, neapgalvoti

sprendimai nesikartos ir dviračių poreikis bus įrodinėjamas ne jų va-gysčių pavyzdžiais. Dar valdininkai svečiams papa-sakojo apie planuojamą nuomos punktų sistemą Vilniaus mieste ir strategines kryptis formuojant dvi-račių takų tinklą. O dviratininkai ne-delsdami įteikė „Velomanija Vilnius 2009“ deklaraciją.

savivaldybės planaiAutomatizuotos dviračių nuomos sistemos modelį ketinama perimti iš Europos miestų – Briuselio, Liono, Stokholmo, Paryžiaus. Numatoma dviračių nuomos zona apims centri-nę miesto dalį (maždaug 10 kv. km ribose). Plėstis į miegamuosius rajo-

nus neketinama, nes 2-oji, tankiau-siai apgyvendinta Neries terasa yra kalvota, todėl, Alvydo Karaliaus, SĮ „Vilniaus planas“ GIS skyriaus vedė-jo, manymu, centralizuotą dviračių sistemą diegti čia netinka. Žadama, kad viešasis dviratis bus lengvas ir paprastas naudoti, bet išskirtinio dizaino, saugus, matomas, apsau-gotas nuo niokojimo. Manoma, kad dauguma besinaudosiančių šia sis-tema bus jauni žmonės. Tačiau vis dar iki galo neaišku, kiek lėšų šiam projektui bus skirta. Ir iš kur. Ar sa-vivaldybės ketinimai išties realūs? Ar ji pagaliau pasiruošusi dirbti dėl visų miestiečių gerovės? Tikimės greit pamatyti.

Nuotr. Matūš Šenšel

Ozonas 2009/7 (23) www.ozonas.lt12 / žmogus

būti ekologiŠkam – tai būti kūrybingam

Grynoji ekoideologija gyva tarp tų individų, kuriuos gyventi ekologiškai kursto maišto idėja, sako Vilniaus universiteto Filosofijos katedros docentas Nerijus Milerius.Marijus ŠIRVINSKAShttp://Marijus.xanga.com

– Ko gero, ilgą laiką aplinkosauga buvo suprantama kaip augalijos ir gyvūnijos globa, paprasčiau-sias nešiukšlinimas. Tačiau globa-linio atšilimo akivaizdybė varto-tojus verčia keisti tokią sampratą. Ar įsivyraujanti ekologinės gy-vensenos pozicija turi ideologijos bruožų?– Šią ideologiją galima skirti į dvi dalis. Negatyvioji pusė – tai ele-mentari komercija. Hiperrealybės koncepcijos autorius filosofas Jean Baudrillard kartą pasakė, kad grynų-jų produktų nebėra, o juos pakeitė

simuliakrai. Vienas tokių simulikarų yra nature: gamta, natūralus mais-tas, sveika mityba ir t. t. Panašiai kalbėjo ir „Ciniškojo proto kritikos“ autorius Peter Sloterdijk, aiškinęs, kad sveikumo ir natūralumo, kaip duotybės, nebėra.Natūralumas tapo tam tikra indus-trija. Ši ideologija yra madinga, o mados reikalingos tam tikram ko-merciniam varikliui užvesti. Joga – smagus dalykas, bet daugeliu atve-jų ji tėra industrijos dalis.Pozityvioji ekologinės ideologijos pusė – tai tam tikras gyvenimo bū-das, kuris skatina kūrybiškai išnau-doti galimybes vengiant masinio vartojimo produktų. Tokia gyven-sena neįmanoma be sąmoningu-

mo, aktyvumo ir kūrybiškumo, nes gyventi naudojantis technologijos siūlomais produktais yra žymiai paprasčiau ir lengviau. Juk važiuo-ti dviračiu mieste malonu, bet kai kuriais atvejais sudėtingiau nei au-tomobiliu. Štai per kelias savaites pavogė du VU Filosofijos fakulteto prodekano dviračius...– Ar ekologinė gyvensena, kartais pereinant net į friganizmą, nepri-mena diogeniškos arba „gėlių vai-kų“ laikysenos?– Panašumų galima rasti, bet kyla ir abejonių, nes gyvenimo kontekstai labai skirtingi. Diogenas teigė, kad svarbu valgyti, kada to norisi, mylė-tis – irgi vos užsinorėjus. Realizavus poreikius vos jiems kilus, esą atsi-

randa harmonija su gamta. Tačiau senovės Graikijoje taip elgtis buvo žymiai daugiau galimybių. Na, o hipių judėjimas turi ideologinį pagrindą – pacifistinį, laisvos mei-lės.Manau, friganų parazitavimas esa-moje infrastruktūroje yra antigloba-lizmo išraiška.Kaip pamenate, Zygmunt Bauman keliautojus išskyrė į turistus ir bas-tūnus: turistai palaiko globalią turiz-mo ekonomiką, o bastūnai ta pačia infrastruktūra naudojasi už ją ne-mokėdami. Realiai neįdėdami savo pinigų bastūnai kapitalistinei siste-mai yra absoliučiai nenaudingi. Fri-ganizmas kažkuo panašus – gyveni šiame pasaulyje, naudojiesi jo pro-duktais, bet iš tikro už juos nemoki.– Norėčiau pasukti prie Jūsų in-teresų srities – kino. Naujausias

amerikiečių šedevras su ekolo-gine potekste – filmas „Diena, kai sustojo žemė“. Prieš tai buvo rodoma „Nepatogi tiesa“, anima-cinė istorija apie šiukšlių princą „Wall-e“ ir kt. Tokie holivudiniai pranešimai prisideda prie ekoi-deologijos statybos ar žiūrovą pa-veikia tik laikinai?– Tokie pavyzdžiai nedaug priside-da prie to, kad žmogus susimąstytų, nes tai yra fantastiniai ir kartu ko-merciniai produktai. Jų pagrindinis tikslas – pelnas. Ekologinė mada, kaip ir rūbai, yra sezoninė ir praei-nanti.Kaip veikia šis mechanizmas? John Fiske savo „Populiariosios kultūros supratime“ rašo apie darbinį dra-bužį džinsus, kuriuos vienu metu tapo populiaru nešioti suplyšusius. Kai tai tapo madinga, atsirado džin-sų gamintojų, siūliusių suplyšusius džinsus, ir jie tapo masiniu produk-tu. Vadinasi, tai, kas iš „apačios“ pa-sirodo kaip tam tikra maišto forma, ilgainiui patenka į pagrindinę srovę.Ekologinė gyvensena taip pat pa-tenka į „viršų“ ir tampa masiškai po-puliariu judėjimu. Tačiau tikrasis šio reiškinio impulsas yra iš spontaniš-kų „apačių“.– Judėjimui tapus masiškam, gra-ži idėja nebetenka energijos ir yra devalvuojama?– Pirminė idėjos forma yra užkoduo-ta rezistencija, o tapusi pagrindine srove ji numiršta. Tikrą ekologinę gyvenseną gali palaikyti tik maištas.– „Dienoje, kai sustojo žemė“ he-rojė ištarė mintį, kad perversmo aplinkosaugoje nėra ko tikėtis iš tų, kurių rankose yra galios sver-tai, – politikų. Tuomet iš kieno?– Viename kontekste tai buvau pa-vadinęs „negalios impotencija“. čia sviestas sviestuotas. Bet aš turiu omeny štai ką: kiekviena visuome-nės grupė teigia, kad viskas pri-klauso ne nuo jos. Iš tiesų – visi gali veikti ir nėra vienos stebuklingos grupės. Išgelbėsiančio pasaulį ir žmogų atvesiančio prie ekologinės gyvensenos mesijo nebus, kad ir kaip tai nepatiktų Holivudui.– Turbūt vienintelė išeitis – pradė-ti nuo savęs.– Man ekoideologija patinka, kai ji yra rezistencijos būklės, kai tai yra individualus gyvenimo stilius, sti-muliuojamas maišto.– Prieš porą metų buvo paskelbta, kad žmonija turi dar dešimtmetį pasikeisti, antraip Žemėje prasi-dės negrįžtami procesai. Kaip fi-losofą gali nuteikti tokia nepatogi akivaizdybė? – Manau, prognozuoti yra beveik neįmanoma, kad ir kokie negrįžta-mi būtų šie procesai. Visuomenė ir technologijos visada persitvarko pagal esamą situaciją.– Tačiau VU Filosofijos katedros vedėjas profesorius Arvydas Šlio-geris yra apokaliptiškesnis: įsiti-kinęs, kad mums liko keli dešim-tmečiai.– Na, nesutikčiau (šypsosi). Kažkada su A. Šliogeriu važiavome į gamtą, prie Merkio, kur buvo apstu plastiki-nių butelių ir kitokių šiukšlių. čia ir yra jo apokaliptinių vaizdų ištakos. Tokiose vietose iš tiesų gali susida-ryti apykraupis vaizdas, bet Skan-dinavijoje to nepamatytum ir taip nepagalvotum.

Kad šiandienos džinsai išreikštų opozicines reikšmes ar bent paro-dytų socialinį pasipriešinimą, jie turi būti kokiu nors būdu sudarkyti – nelygiai dažyti, netaisyklingai išblu-kinti, o dar geriau – suplėšyti.(...) Džinsai yra taip persmelkti bal-tosios rasės kapitalizmo ideologija, kad kiekvienas juos mūvintis ne-išvengiamai tampa jos dalyviu, o kartu ir skleidėju. Mūvėdami džin-sus mes priimame šioje ideologijo-

je egzistuojančių subjektų poziciją, tampame jos bendrininkais, todėl suteikiame jai materialią išraišką: mes „išgyvename“ kapitalizmą per jo prekes, o taip gyvendami jį teisi-name ir stipriname. Džinsų gamintojai ir platintojai ne-ketina tyčia skleisti kapitalistinės ideologijos kartu su savo gaminiu, jie nėra sąmoningi propagandinin-kai. Greičiau ekonominė sistema, kuri lemia masinę gamybą ir masi-nį vartojimą, prekėse ideologiškai save atgamina. Kiekviena prekė at-gamina ją sukūrusios sistemos ide-ologiją. Prekė – tai materija, virtusi ideologija. (...)Tad kiek gi tam priešinamasi mūvint suplėšytus džinsus? (...) Svarbiau už bet kurias kitas įmanomas suplė-šytų džinsų reikšmes yra tai, kad draiskalai – paties dėvėtojo darbas ir pasirinkimas, tai (...) suprekinimo atsisakymas ir teigimas, jog kie-kvienas turi teisę kurti savo kultūrą naudodamas prekinės sistemos iš-teklius. (...)Tai verčia gamintojus imtis inkor-poravimo arba tramdymo procesų. Gamintojai skubiai pasinaudojo su-plyšusių (...) džinsų populiarumu ir

pradėjo juos plėšyti fabrikiniu būdu (...). Šis pasipriešinimo ženklų per-ėmimo procesas inkorporuoja val-dinius į vyraujančią sistemą ir tuo būdu siekia atimti iš jų bet kokias opozicines prasmes.Šitoks požiūris verčia pripažinti, kad inkorporavimas išplėšia iš pavaldžių grupių bet kokią opozicišką kalbą, kurios ji galėtų griebtis; atima prie-mones išsakyti savo opoziciškumą ir galiausiai pačios opozicijos galimy-bę. (...)Gamintojas kontroliuoja nusidėvėji-mo požymius užtikrindamas, kad jie pasirodo tiktai „reikiamose vietose“, ir šiuo inkorporuotu ir taip nukenks-mintu opozicinio kalbėjimo būdu pasinaudoja kaip galimybe parduo-ti dar daugiau prekių (...) žmonėms, iš kurių tokį kalbėjimo būdą pavo-gė. (...)Madingai nudėvėti ir suplėšyti dra-bužiai tampa nauja prekių linija: sudriskę džinsai daugiau neprieš-tarauja suprekinimo vertybėms, o virsta jų plėtojimo ir stiprinimo priemone.

John Fiske, „Populiariosios kultūros supratimas“

suplėŠytŲ džinsŲ opoziCinės reikŠmės

apvertimo sChema

Nuotr. Kasia

Nuotr. Miglė Anušauskaitė

Ozonas 2009/7 (23) www.ozonas.lt energija / 13

Nauji vėjo gaudymai jūrojePažaboti vėją ir panaudoti jį savo reikmėms žmogus bandė nuo neatmenamų laikų. Pirmiausia statė vėjo malūnus, vėliau sugebėjo išgauti tokią reikalingą elektros energiją. Mokslui ir pažangai ribų nėra – prieš keletą metų pradėtos eksploatuoti vėjo elektrinės atviroje jūroje, o šiandien galima pasidžiaugti ir dar viena naujove – plaukiojančia vėjo elektrine.

Vita SURDOKAITĖ

kodėl jūra?Svarbiausia priežastimi, kodėl vėjo elektrines imta statyti ir jūroje, tapo vis sudėtingesnės tinkamų vietų joms įrengti sausumoje paieškos. Vėjo elektrinių skeptikai teigia, kad šios didžiulės vėjo gaudyklės kelia nemažą triukšmą, atbaido arba mirtinai žaloja paukščius, keičia natūralų peizažą ir gąsdina aplinkinius gyventojus. Visame pasaulyje investuotojai susi-duria su ta pačia problema – tinkamos vietos vėjo elektrinių parkui įrengti paieška bei sunkiai gaunamais leidi-mais jų statybai. Tuo tarpu elektrinė

jūroje, keliolika kilometrų nuo kranto tampa plika akimi nepastebima ir, ro-dos, nedaro tiek daug žalos aplinkai. Pagrindinis reikalavimas šių elektrinių statybai – griežtai draudžiama jas įrengti paukščių migracijos keliuose ir žvejybos teritorijose.Antroji ne ką mažesnė priežastis yra didesnis vėjo stiprumas jūroje, taigi ir didesnis pagaminamos elektros energijos kiekis. Palyginimui: sau-sumoje vidutinis vėjo greitis yra 7 m/s, jūroje arti kranto jis siekia 10 m/s, o toliau nuo kranto 11 m/s. Palanki-omis sąlygomis jūros elektrinių parke

galima pagaminti iki 50 proc. daugiau elektros energijos nei sausumoje. Tai turėtų atpirkti didesnes sąnaudas statant jūroje: druskos koncentra-cija vandenyje reikalauja specialių antikorozinių medžiagų, naudojamų šių elektrinių konstrukcijose, jų įrengimo ir aptarnavimo darbai taip pat atsieina gerokai daugiau nei sau-sumos elektrinių.

elektrinė – plūdėNorvegijos kompanija „StatoilHy-dro“ prieš keletą metų nusprendė investuoti apie 400 milijonų Nor-vegijos kronų į novatorišką projektą – plaukiojančios vėjo elektrinės statybą. 59 milijonais kronų prisidėjo „Enova“, remianti naujų energijos šaltinių panaudojimo plėtros projektus. „Sta-toilHydro“ ir „Siemens“ beveik metus kūrė ir testavo šią naujos kartos vėjo technologiją. Dar prie elektrinės staty-bos prisidėjo „Technip“ ir „Nexans“ kompanijos. Pirmiausia buvo išbandytas gerokai mažesnis elektrinės modelis Trondhe-ime esančiame baseine. Imituotas gy-lis buvo 320 metrų Bandymai, atlikti su vėju (8–30 m/s) ir bangomis (3–14 m), buvo sėkmingi, todėl imtasi statyti realaus dydžio įrenginį. Šių metų birželio 8 dieną pirmoji pa-saulyje plaukiojanti vėjo elektrinė buvo sėkmingai nuplukdyta ir inkarais pritvirtinta 11 kilometrų nuo kranto į pietvakarius nuo Karmøy, kur jūros gylis siekia 220 metrų. Projektuodama plaukiojančios elektrinės konstrukciją „StatoilHydro“ pasinaudojo ilgamete patirtimi, įgyta išgaunant naftą ir dujas iš Šiaurės jūros. Elektrinės, pavadintos „Hy-Wind“, plaukiojančios konstrukcijos pagrindas leidžia jai būti mobiliai ir maksimaliai išnaudoti vėją ten, kur jis stipriausias – toli nuo kranto.

elektrinė-gigantė„HyWind“ yra 65 metrų aukščio, viršuje įrengta vėjo elektrinė su mentėmis,

kituose verslo sektoriuose.„StatoilHydro“ viceprezidentė Anne Strømmen Lycke, komentuodama projektą sakė: „Manome, kad tai taps nauju simboliu, atspindinčiu mūsų kompanijos technologijas, novatoriškumą ir gebėjimą žiūrėti skirtingomis kryptimis. Tai yra visiškai naujos verslo srities pasaulyje pradžia.“

pranašumaiKai „StatoilHydro“ projektas įgavo pagreitį, įvairiuose energetikos foru-muose ėmė pasirodyti gana skeptiškų plaukiojančios vėjo elektrinės vertinimų. Laimei, optimizmas auga ir tikimasi, kad „HyWind“ technolog-ija bus tikras lūžis vėjo energetikos srityje. Visų pirma, dėl aukštų įprastų jūros vėjo elektrinių statybos kainų jos negali būti statomos didesniame nei 50 metrų gylyje, o plaukiojančios vėjo elektrinės gali būti įrengiamos net 700 metrų gylyje keliolika kilometrų nuo kranto – taigi tampa nemato-mos pakrantės gyventojams ir poil-siautojams. Be to, plaukiojančios elektrinės gali išvengti įvairių apribojimų, taikomų įprastoms jūrų

vėjo elektrinėms dėl jūros gyvūnijos, paukščių migracijos ir žvejybos vietovių apsaugos. Toliau nuo kranto vėjai būna intensyvesni ir pastovesni, taigi ir energijos šios elektrinės ga-mins daugiau. Galiausiai valstybės, kurios neturi žemės plotų vėjo elektrinių statybai sausumoje arba negilių jūros ar vandenyno pakrančių, galės įrengti plaukiojančias vėjo elek-trines ir tausodamos gamtą gaminti elektros energiją.

investicijos ir plėtraGaila, bet dabartinė pasaulinė ekonominė situacija stabdo galimus pirkėjus ir ne daug kas ryžtasi inves-tuoti į brangias „HyWind“ sistemas, ku-rios, vis dar būdamos eksperimentinės vystymo stadijos, kainuoja gerokai daugiau, nei laiko patikrintos įprastos jūrų vėjo elektrinės. „StatoilHydro“ tiki, kad plaukiojančias elektrines pamažu bus galima gaminti mažesnėmis sąnaudomis, taigi jų kaina priartės prie įprastinių jūrų vėjo elektrinių. Šiuo metu bandoma „HyWind“ sis-temas parduoti valstybėms, kurių elektros energijos poreikis nuolatos auga ir kurios yra pajėgios investuoti į šią brangią technologiją. Numato-ma „HyWind“ parkų plėtra Atlanto ir Ramiajame vandenyne prie Šiaurės Amerikos, taip pat prie Ispanijos, Portugalijos, Didžiosios Britanijos ir Skandinavijos esančiuose vandenyse.

vėjai lietuvojeLietuvoje apie galimybes elektros gamybai panaudoti vėją jūroje kal-bama puse lūpų Užuominų apie gali-mus jūros elektrinių parkus galima rasti nebent išankstiniuose planuo-se. Prieš porą metų Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institu-

• Palankiomis sąlygomis jūros elektrinių parke galima pagaminti iki 50 proc. daugiau elektros energijos nei sausumoje.

• Norvegijos kompanija „StatoilHydro“ prieš keletą metų nuspren-dė investuoti apie 400 mln. Norvegijos kronų į novatorišką pro-jektą – plaukiojančios vėjo elektrinės statybą.

• Plaukiojančios vėjo jėgainės gali būti įrengiamos net 700 metrų gylyje keliolika kilometrų nuo kranto.

• Numatoma „HyWind“ parkų plėtra Atlanto ir Ramiajame vandeny-ne prie Šiaurės Amerikos, prie Ispanijos, Portugalijos, Didžiosios Britanijos ir Skandinavijos esančiuose vandenyse.

kupolu ir generatoriumi, po vandeniu plieninis įrenginio vamzdis siekia 100 metrų ir yra 8,3 metrų skersmens. Prie dugno elektrinė pritvirtinta trimis 700 metrų ilgio lynais su inkarais. Tokio tipo elektrinės gali būti įrengiamos 120–700 metrų gylyje. Elektroninis menčių valdymas užtikrina stabilų veikimą net ir pučiant labai stipriam vėjui. Šiam jungtiniam projektui Vokietijos kompanija „Siemens“ pagamino pačią elektrinę ir elektroninę jos valdymo sistemą, o „StatoilHydro“ pasirūpino plaukiojančia konstrukcija. Dirbdama pilnu pajėgumu ji turėtų pagaminti 2,3 MW elektros energijos. Didžiulės „HyWind“ elektrinės surinki-mo ir įrengimo procesas vyko etapais. Pirmiausia pagrindas buvo horizon-taliai velkamas nuo uosto iki Åmøy-fjord, tada į pagrindą buvo pilamas vanduo tol, kol jis tapo vertikalus, vėliau supilti akmenys ir žvyras tam, kad jis panirtų į 100 metrų gylį. Su-montuotas 65 metrų bokštas su gen-eratoriumi ir mentėmis atgabenti į numatytą vietą ir primontuoti prie elektrinės pagrindo, kuris prie jūros dugno jau buvo pritvirtintas trimis lynais su inkarais. Liepos mėnesį nutiestas povandeninis elektros perdavimo kabelis, o pirmieji „Hy-Wind“ bandymai, kurie turėtų tęstis 2 metus, bus pradėti šį rudenį. Ban-dymai turėtų padėti dar labiau pa-tobulinti technologiją ir padaryti ją konkurencingą atsinaujinančių energijos šaltinių rinkoje. Alex-andra Bech Gjorv, „StatoilHydro“ atsinaujinančių energijos šaltinių pa-dalinio vadovė, džiaugėsi šiuo projek-tu sakydama, kad labai smagu matyti tiek daug realiai pritaikomų mokslo ir inžinerijos pasiekimų vienoje vietoje. Ji teigė, kad šis projektas turi didžiulį potencialą ne tik energetikos, bet ir

tas, Strateginės savivaldos institutas ir Klaipėdos apskrities viršininko admin-istracija kartu su partneriais iš Lenkijos ir Kaliningrado srities įgyvendino iš dalies ES finansuotą projektą POWER, kurio pagrindinis tikslas ir uždavinys buvo patikimos informacijos apie vėjo elektrinių statybos perspektyvas Baltijos jūroje pateikimas galimiems investuotojams. Projekto rezultatas neabejotinai labai svarbus strategin-iam Lietuvos energetikos planavimui. Ekspertai ištyrė ir surado net pen-kias teritorijas, priklausančias Lietuvai arba esančias šalia mūsų respublikos teritorinių vandenų, kuriose galėtų būti įrengti vėjo elektrinių parkai. Jų bendras plotas siekia 237 km². Šios teritorijos nesikerta su žvejybinėmis teritorijomis ir atitinka visus kitus vėjo elektrinių statyboms jūroje keliamus reikalavimus. Lieka tikėtis, kad investuotojai Lietu-voje ir visame pasaulyje nepasiduos niūrioms ekonominėms prognozėms ir drąsiai pirks ir statys tiek įprastas vėjo elektrines jūroje, tiek ir „HyWind“ tipo elektrines, mokslininkai ir inžinieriai toliau tobulins esamas ir kurs naujas technologijas, o naftos ir dujų išteklių sekimas su kiekviena diena bus vis mažiau ir mažiau gąsdinantis.

Nuotr. Solberg Production StatoilHydro

Ozonas 2009/7 (23) www.ozonas.lt14 / tema

laisvalaikio idėjos, kurios nieko nekainuoja (i)

Karolina LIUTAITė

Kviečiame ir vėl įsijungti į mūsų mylimą lėtumo srautą, kur viskas turi būti laiko atpažinta, priimta ir suvokta. Sulėtinkime tempą, paplekšnokime per petį senai gerai draugei Fan-tazijai ir kuo puikiausiai leiskim savo laisvą laiką. Ne – pinigų nereikės. Taip – nekenksite aplinkai (o gal net jai pagelbėsite). Siūlome švarių, patrauklių ir įdomių idėjų rinkinį. Visa kita – jūsų pačių rankose. Tad nėra ko knapsėti prieš televizorių ar niūriai rymoti kavinėje, viltingai stebeilijant į greta sėdinčius (gal jiems linksma?). Parodykite, kas čia šeimininkas.

Paradoksas: mūsų dienomis laisvas laikas – vienas brangiausių pirkinių! Kalbu apie atostogas, savaitga-lius, laisvas popietes. Bet juk būti laisvam nuo bet kokių įsipareigojimų, paprasčiausiai ilsėtis yra vienas pigiausių dalykų... Atrodo, gulėk kojas ištiesęs ir džiaukis vabzdžių simfonija, saulės spinduliams išdykėliškai badant medžių lają. Tačiau daugybė idėjų, atrakcijų, pasiūlymų atakuo-ja mus, vos gavusius savo atokvėpio minučių. Gal šuolį parašiutu, gal pietus Paryžiuje, gal Kaspijos jūrą, lenktynes kartingais, prabangų poilsį SPA centre? Žodžiu, kratyk piniginę ir tikrai pailsėsi. Bet juk mūsų šypsena ir pasitenkinimo jausmas nebūtinai turi būti išreiškiami pinigais.

sodo genijusNėra nieko geriau, kai laisvalaikis atneša kokių nors apčiuopiamų „vaisių“. Pavyzdžiui, baziliko kvapą, plūstantį nuo palangės ir susirangantį makaronų padaže. Arba gėlių žiedus, kurie sprogdami ant palangės užstoja niūrias daugiabučių panoramas. Popietė, skirta „sodininkavimui“, labai tinka tuomet, kai aplinkiniai būna suirzę, kai kas nors nesiseka, niekaip nepavyksta išspręsti kokios problemos. Į tirštą žemę nyrančiomis rankomis lyg žaibolaidžiu nuteka vi-sas nerimas, o mintys nuskaidrėja. Be to, nepaprastai malonu jaustis augi-mo ir vešėjimo proceso dalimi. Sodininkauti galima balkone, ant palangės, o norint šiokios tokios avantiūros kvapelio – pačiame mi-este. Pavyzdžiui, Sietle (JAV) žmonės darželius kuria daugiabučių kiemu-ose, siaurose žaliosiose juostose, ku-riose paprastai karaliauja prasta žolė. Tokių praktikų skatinimui finansinį rėmimą skiria net žemės ūkio min-isterija, palaiko vietinės valdžios in-stitucijos. Jei nenorite priveisti cukinijų kieme, gal susigundysite partizaninio sodi-ninkavimo idėjomis? Tai judėjimas, kurio tikslas – gražinti ir puošti mi-estus savo jėgomis (apie tai jau rašėme). Žinote šalia apleistą vietelę – padarykite ją žydinčią. Taip ne tik

stebėkite dangųVisas pasaulis kupinas romantikos, o jūs neišsirenkate, kaip geriausiai ja pasidžiaugti? Gal restorane, o gal kon-certe?.. Mes turime kitokį pasiūlymą. Seną kaip pasaulis – stebėkite žvaigždes. Ne šiaip stebėkite, o pa-sistenkite atpažinti taip, kad pa-drikas nakties raštas suglustų į perskaitomas konsteliacijas, o pas-tarosios atvertų savo mitines pras-mes. Tolimų žvaigždynų stebėjimas naudingas ir tuo, kad padeda tram-dyti įsismarkaujantį ego. Ką reiškia amžinybė, kas yra laikas ir ką reiškiu „aš“, kai negaliu įsivaizduoti visatos pakraščio, o tos nuostabios didin-gos žvaigždės, kuriomis šią sekundę gėriuosi, jau seniai numirę...Reikės giedros nakties, žvaigždynų žemėlapio ir šiokių tokių „namų darbų“ skaitant mitus.

smagiai praleidžiamas laikas, bet ir la-biau prisijaukinama gyvenamoji vieta. Dabar jau ne tik skaitote miesto nau-jienas, burbate ant politikų, mokate mokesčius, bet ir patys formuojate miesto veidą. Norint sodininkauti, nereikia jokių didelių įgūdžių. Visas pagrind-

ines žinias rasite internete ar sėklų parduotuvėje.

Svarbu pasidomėti augalų sezo-niškumu, lepumu ir poreikiais. Greites-nis rezultatas – auginti iš sodinukų. Smagiau – pačiam (-iai) stebėti sėklų dygimą.

būkite aktyvūsIš tiesų, kiek galima laukti, kol Viskas tie-siog ateis pas mane? Viską reikia pasi-imti patiems. Siūlau savanoriavimą – tuo užsiimdami ne tik patenkinsite idealistišką ugnelę padėti kitiems, bet ir gausite kvapą gniaužiantį atlygį, kuris gali būti patirtis (gal net padėsianti pamatus naujai veik-lai), kontaktai, nauji įgūdžiai, nemokami įėjimai į koncertus...

Savanoriauti galite įvairiuose festi-valiuose, socialiniuose projektuose (kad ir „Ozone“).Galite prisijungti prie dirbančių su vaikais (pavyzdžiui, Didžiųjų brolių bei sesių programa), be-globiais gyvūnais, psichologinės pagal-bos linijose. Užsienyje galite dalyvauti ir ilgalaikėse savanoriavimo programose (tiesa, dauguma jų mokamos, bet yra ir visiškai finansuojamų ES).

mainų vakarėlisKiekvieno žmogaus gyvenime (moters turbūt dažniau nei vyro) ateina diena, kai visi drabužiai „morališkai pasensta“, ir batai, ir papuošalai... Tada išsirengiama į parduotuvių šlavimo akciją – visą dieną vargstama einant iš vienos į kitą tol, kol įskausta galva, o piniginė ima dūsaut tuščiomis kišenėlėmis. Pripažindami, kad smagu turėti gražių, nepabodusių daiktų, mes siūlome alternatyvą, kuri yra kur kas smagesnė, o be to, ekologiška. Surenkite mainų vakarėlį. Jo esmė: grupė žmonių renkasi į vieną vietą, atsineša savo „senienas“ ir maino jas su kitais. Batai, papuošalai, rūbai... Tai ne tik smagus, naujo pirkimo neinicijuojantis būdas at-naujinti garderobą, bet ir puikus sprendi-mas laisvadieniui. Mainų vakarėlį galime pavadinti ir visai gera terapijos priemone, o teigiamą požiūrį dar pastiprins dalyvių palaikomieji komentarai matuojantis vis naujas grožybes.Patarimai: bičiulius sukvieskite laišku, kuria-me nurodykite savo mainų vakarėlio „reika-lavimus“. Susineštas gėrybes pasistenkite kuo geriau eksponuoti, sukabinti aplink, ištiesti ant kilimo, sofų... Būtina – didelis veidrodis gėrėjimuisi, šiokia tokia širma matavimuisi. O kad viskas eitųsi dar sklandžiau, kvie-time galima pasiūlyti atsinešti užkandžių, tuomet vakarėlis natūraliai pereis į pietų ar vakarienės ręžimą.

Nuotr. adcuz

Nuotr. w

Nuotr. Eglė Kvas

Nuotr. Eglė Kvas

Ozonas 2009/7 (23) www.ozonas.lt veikla / 15

kas sakė, kad lietuvoje nieko nevyksta?

Tarptautinę Žemės dieną projekto iniciatyvinė grupė ir kiti dalyviai paminėjo pristatydami visuomenei „Lietuvos jaunimo eko enciklopediją“.

Jau daugiau nei pusę metų iniciatyvinė „Eko karta“ grupė, kartu su 50 mokyklų iš visos Lietuvos, kviečia pažvelgti į „Žalios Lietuvos praeitį ir ateitį“. Šįkart kalbėsime ne žodžiais, o įamžintomis projekto akimirkomis...

ARTIMIAUSI PLANUOJAMI RENGINIAI:

• Rugsėjo 19 d. nuo 12 val. iniciatyvinė grupė „Eko karta“ kartu su „Ozono“ komanda ir kitais socialiniais partneriais susirinks iš peties padirbėti ir atsakingai papramogauti ant Vilnelės kranto, netoli Belmonto krioklių. Renginio dalyviai, kartu su žinomais Lietuvos šou verslo atstovais, valys Vilnelės upę ir jos kran-tus, mokysis muselinės žvejybos meno ir muselių rišimo. Po darbų visi renginio dalyviai bus pakviesti į ekologišką pikniką, kurio metu bus mokoma gaminti Lietuvos kulinarinio paveldo patiekalus. Šis renginys pradės upių valymo sezoną.

• Jei Tu neateisi pas „Ozoną“ – „Ozonas“ ateis pas Tave! Rugsėjo mėnesį „Ozonas“ tampa mobilus ir lyg koks studentas marširuoja per Lietuvos miestus ir miestelius keliaudamas iš Vilniaus į Klaipėdą ir atgal. Keliauja jis ne bet kaip, o kartu su AB „Lietuvos geležinkeliai“. Todėl būkit budrūs ir vietoj autobuso rinkitės roman-tišką ir ekologišką kelionę traikiniu - paruošėme apie 1000 vnt. įvairių „Ozono“ numerių, kuriuos įteiksime kiekvienam važiuojančiam!

• Rugsėjo mėn. Paskaita tema – „Klimato kaita, mitas?“ Išsamesnė informacija – www.ekokarta.lt

• Spalio 27 d.14.00 val. Lietuvos energetikos muziejuje, Vilniuje, įvyks iniciatyvinės grupės „Eko karta“ or-ganizuojama paskaita „Atsinaujinantys energetikos šaltiniai“. Tai pirmoji tokio pobūdžio paskaita Respu-blikos moksleiviams ir mokytojams, skirta susimąstyti, kaip galėtų atrodyti Lietuvos ateitis, kaip atrodė praeitis... O jei šiandien pasisemtume jėgos iš gamtos stichijų, išminties iš senovės ir atvertume protus inovaciniams sprendimams!? Paskaitos dalyviai bus supažindinti su saulės, vėjo, vandens ir augalų ener-gijos panaudojimo galimybėmis.

"žalios lietuvos praeitis ir ateitis"

Prie iniciatyvinės „Eko karta“ grupės prisidėjo daugelis Lietuvos miestų, tarp jų ir Alytus.

Mažeikių Ventos vidurinė mokykla aktyviai dalyvaudami projekto veiklose skleidžia žaliąjį virusą

Švaros virusu užsikrėtė ir patys mažiausieji projekto dalyviai - Alytaus „Vilties“ darželis

Projekto metu pasirūpinta ir gamtos paminklais – beveik 40 Luokės vidurinės mokyklos mokinukų, rinko šiukšles ant Šatrijos piliakalnio ir jo papėdėje. Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos mokiniai išardė nelegalų bebrų statinį.

Kaišiadorių rajono Mūro Strėvininkų pagrindinės mokyklos mokiniai rūšiuoja surinktas šiukšles.

„Jamam 2 ratus“ – dviračių akcijai projekto dalyviai taip pat neliko abejingi. Nuotrau-koje vieni iš aktyviausių projekto dalyvių – Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija.

„Mėnesio eko iniciatyvos” konkurse pirmieji - Bartkuškio pagrindinės mokyklos mokiniai, rentę ekologiškus būstus varnėnams.

Grigiškių pradinėje mokykloje „Švaros vi-ruso“ metu buvo pasodinti ąžuoliukai ir lazdynas.

Akimirkos iš paskaitų apie ekologiją ir sąmoningą vartojimą.projektą remia:

Ozonas 2009/7 (23) www.ozonas.lt16 / green scriptum

Socialiniai partneriai:

pirkite ekoženklu („gėlė“, „gulbė“, „mėlynasis angelas“, „vandens lelija“) paženklintus miltelius:• jie yra koncentruoti, t.y. juose

daugiau aktyviųjų medžiagų, mažiau priedų; taigi ir mažiau pakuotės;

• pakuotei nenaudojamas plasti-kas su chloro junginiais; kartoni-nei pakuotei naudojamas per-dirbtas popierius;

• ribojami fosforo junginiai – fos-fatai ir fosfonatai;

• nenaudojami alkilfeno-letoksilatų grupei priklau-sančios PAM, muskuso turin-tys kvapai, EDTA, NTA, kitos medžiagos, kurios klasifikuoja-mos kaip pavojingos;

• naudojamos tik lengvai aplinko-je skylančios PAM;

• visuomet nurodomas doza-vimas, įvertinant ir vandens kietumą;

• pateikiami patarimai, kaip skalb-ti, kad keltume kuo mažiau žalos aplinkai.

būkite saugūs skalbdamiinformaciją parengė Baltijos aplinkos forumas www.bef.lt

parduotuvėje galite rasti ir kitų gerų skalbimo priemonių, kurios nebūtinai yra pažymėtos ekoženklu. pagrindiniai kriterijai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį renkantis skalbiklį: • skalbimo priemonėje neturėtų

būti nebūtinų cheminių priedų: dažų, kvapiųjų medžiagų, optinių baliklių...

• fosfatų kiekis neturėtų viršyti 5%;

• biologinis skilimas aplinkoje (bi-odegradacija) – ne mažiau kaip 90%;

• koncentruota priemonė;

• skirta jautriems žmonėms arba vaikams.

kiti naudingi patarimai• Perskaitykite etiketėje esančią

informaciją! Sužinosite apie produktą daug naudingų dalykų: pavadinimą, paskirtį, sudėtį, naudojimą, dozavimą.

• Prieš skalbdami atidžiai per-skaitykite rekomendacijas dėl skalbimo priemonės dozavimo. Norint visiškai pašalinti skalbimo priemones iš audinio, jį reikėtų perskalauti ne mažiau kaip 16

kartų! Tad kuo daugiau pride-dama skalbiklio, tuo daugiau jo lieka audinyje!

• Jeigu sunku išsirinkti – pirkite miltelius su užrašu „Tinka ska-lbti vaikų drabužius“ arba „Tinka žmonėms, kurių oda jautri“.

• Skalbimo milteliai turi nemažai neigiamų savybių: dulka, suke-lia čiaudulį, dirgina kvėpavimo takus, skatina veido ar rankų odos paraudimą, sukelia niežulį, todėl geriau pirkti skystas prie-mones.

Nuotr. andrea joseph’s illustrations