Rašytojo Mariaus Katiliškio gyvenimas ir kūryba

Konferencijos „Į pagalbą abiturientui” medžiagos santrauka

Zarasų „Ąžuolo” gimnazija

Albinas Marius Vaitkus1914-1980

Gimtinė – Gruzdžiai, Kauno gubernija.

1949 m. persikėlė į JAV Čikagos priemiestį Lemontą.

Lietuvių išeivijos rašytojas, apsakymų ir romanų autorius, svajojęs rašyti kaip Petras Cvirka.

Pseudonimas Katiliškis – iš Katiliškių kaimo, kur būsimas rašytojas praleido vaikystę ir ankstyvąją jaunystę.

Lankė Žagarės pradžios mokyklą, progimnaziją, dirbo tėvų ūkyje, kirto mišką.

1936 m. buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę, Šiauliuose tarnavo ryšių batalione radistu.

1941 m. pradėjo dirbti bibliotekininku Pasvalio bibliotekoje, vėliau paskirtas vedėju.

1944 m. pasitraukė į Vokietiją, kurį laiką studijavo meną Fribūre (Šveicarija).

Vėliau pateko į Belgijoje esančią perkeltųjų asmenų stovyklą. Ten dėl saugumo pasikeitė pavardę – Katiliškis.

1949 m. atvyko į JAV. Brukline vedė poetę Zinaidą Nagytę (Liūnę Sutemą).

Lemonte pasistatė nuosavą namą, augino sodą.

Zinaida ir Marius

Katiliškiai

Atminimo įamžinimas

1986 m. Čikagoje išleista knyga „Išėjęs negrįžti: Marius Katiliškis gyvenime ir kūryboje“.

1990 m. rašytojo gimtinėje jam pastatytas Alberto Stočkaus stogastulpis.

Gruzdžiuose rašytojo vardu pavadinta gatvė.

1994 m. Pasvalio viešajai bibliotekai suteiktas Mariaus Katiliškio vardas.

„Negalima gyventi be duonos,

negalima taip pat gyventi be tėvynės.“

† Rašytojas palaidotas Čikagos lietuvių tautinėse

kapinėse.

Mariaus Katiliškio kūrybos apžvalga

Marius Katiliškis, negalėdamas gyventi savo tėvynėje, savo kūriniais visada buvo joje, sugebėjo labai smulkiai, sodria, turtinga kalba aprašyti gimtinės gamtą.

Jo kūrinių herojus – Šiaurės Lietuvos kaimas, kurio taip trūko autoriui išeivijoje.

Rašytojas atskleidė lietuviško kaimo pilnatvę ir praradimo dramą.

Romanai – savotiškas vieno Lietuvos istorijos etapo metraštis:

„Užuovėja“ – novelių romanas apie Nepriklausomos Lietuvos kaimą, egzistavusį su savo tradiciniais ritualais ir darbais, „rojaus kampelis“.

„Miškais ateina ruduo“ – rojus išsigimsta, atsiranda gundymas, nuodėmė ir nuosmukis.

„Išėjusiems negrįžti“ – išvarymas iš rojaus ir pragaras, kurį lietuvių išeivijai reiškė Antrasis pasaulinis karas.

„Pirmadienis Emerald gatvėje” – romanas, išleistas jau po autoriaus mirties, jame aprašomas gyvenimas anapus Atlanto.

Sąsaja su kitų rašytojų kūryba

M. Katiliškis ir V. Krėvė

Suvokiamas pasaulio vientisumas. Kūrybos pagrindas – tėvynės žmonių gyvenimo ir

gamtos vaizdai. Siekė atskleisti žemdirbio pasaulėjautą. Ieško tradicijų žmogaus buityje. V. Krėvės senųjų

skerdžių nesenstanti patirtis ateina iš tų laikų, kurių net žmogaus atmintis nesiekia („Skerdžius”, „Bedievis”, „ Raganius”).

M. Katiliškis ir Vaižgantas Vykdė tautinio charakterio paieškas. Vaižganto

Mykoliukas ir Severja – „stiprios gamtos stiprūs padarai”, jų paveikslais rašytojas išreiškė dvasinį lietuvio tipą, išskyrė jį kaip ypatingą. M. Katiliškis tęsia šią tradiciją – vaizduodamas Nepriklausomos Lietuvos laikų kaimą, jis tautos išlikimo galimybes sieja su žemdirbio kultūra. Užslėptas tėvynės ilgesys – didžioji jo sumanymo užduotis.

Metaforiškais ir realistiniais vaizdais, publicistiniais nukrypimais formavo nacionalinės kūrybos modelį.

Vaizdavo lietuvio tautinį charakterį. Vaižgantas idealizavo tautos bruožus: tvirtybę, darbštumą, sielos liūdesį („Dėdės ir dėdienės”).

M. Katiliškis ir V. Mačernis

Žmogus negali suprasti savo gyvenimo prasmės, kol nesuvokia ryšio su gimtinės žeme ir protėviais. Gimtoji žemė – prasmingos būties šaltinis.

Šviesus gimtųjų namų paveikslas įkvepia gyventi ir kurti, padeda suvokti savo egzistencijos tikslą („Vizijos”).

Susitikimas su protėviais senuose namuose sukelia palaimos būseną.

Gimtinės erdvei priešinama miesto erdvė. Ten žmogus supilkėja, nebepažįsta savęs, griauna kūrybines galias.

M. Katiliškis ir A. Škėma Nesusitaiko su esama padėtimi, nepritampa prie

naujos aplinkos. A. Škėma kūryboje pasitraukia į vaizduotės sukurtą

naują tikrovę, o M. Katiliškis pabėga į atminties atkurtą savąją tikrovę.

Abu rašytojai naujoje, išeiviškoje tikrovėje neranda prasmingos vietos.

M. Katiliškis nemaištauja prieš visuomenę, jo veikėjai neserga psichikos ligomis, jie tik tyliai kenčia. Jis neieško naujos kalbos kaip išeivis rašytojas A. Škėma. M. Katiliškis randa būties prasmę, atkurdamas tai, ką patyrė, gyvendamas lietuviškame kaime. Jam užtenka kaimo erdvės ir kalbos. Jo tikslas – išlaikyti pražuvusią egzistenciją – tai, ko nėra. M. Katiliškio kūrybos pagrindas – prarastos tėvynės ir jos žmonių gyvenimo, gamtos vaizdai.

M. Katiliškis ir R. Granauskas

Vaizduoja žemdirbio, valstiečio gyvenimą ir jo saulėlydį.

Žmogus – gamtos dalis. Akcentuojama lietuviškumo vertė. Kai žmogus nebejaučia ryšio su žeme, nutrūksta

kultūrinė tradicija („Gyvenimas po klevu”, „Duonos valgytojai”).

MARIAUS KATILIŠKIOromanas

„MIŠKAIS ATEINA RUDUO“

Romanas išleistas 1969 m. Sukurtas per šešias savaites. Jis apima vienos vasaros įvykius modernėjančiame

Nepriklausomos Lietuvos kaime. Gamta – tarsi dar viena romano veikėja. Atskleista nelaimingos meilės istorija.

Šis romanas tarsi metafora apie lietuvio išėjimą iš miško. Tarp miškų pasiklydęs Virsnių kaimas tampa visos Lietuvos įvaizdžiu.

Skaudus miško naikinimas, tragiški žmonių likimai parodo, kokią sumaištį tenka patirti kuriant naujas gyvenimo formas, kaip brangiai reikia mokėti už išėjimą iš „miško lauko“ į civilizuotos visuomenės kelią.

Romano erdvė Romano erdvė – Aukštaitijos užkampis, Virsnių

kaimas, nuo pasaulio atskirtas tankių miškų ir pelkių.

 Romane kuriamas pasaulis ir jo žmonės gyvena gamtos laiko ritmu.

 Miško vaizdai yra svarbi kompozicinė kūrinio jungtis.

Centre – lietuvis ir gamta, kaimo žmogus ir miškas.

Romano laikas

Romano laikas trunka apie pusmetį – nuo ankstyvo pavasario iki rudens pradžios.

Veikėjai gyvena gamtos laiko rėmuose: jų lemtis pildosi kartu su metų laikų kaita – nuo pavasario atgimimo (pabudusios Agnės ir Tiliaus meilės), visą karštą vasarą (Tiliaus ir Monikos Doveikienės aistra) iki rudens liepsnos ir sąstingio (tragiškos Tiliaus ir Monikos meilės atomazgos).

Filmas, paremtas romanu „Miškais ateina ruduo“ http://ziurim.lt/filmas/10968-miskais-ateina-r

uduo

Šis režisieriaus Raimondo Vabalo filmas sukurtas Mariaus Katiliškio romano motyvais.

Tai rusų aneksijos išvakarėse besirutuliojanti niūri meilės ir turto drama.

Veiksmas nukelia į prieškario Lietuvą ir rodo įvairių socialinių kaimo sluoksnių kasdienybę, buitį, aistras.

Jų centre – svajojantis praturtėti ir susipainiojęs santykiuose su keliomis moterimis jaunas miško kirtėjas Tilius.

ROMANO VEIKĖJAI

Tilius Gelažius Agnė Gužaitė Monika Doveikienė Petras Doveika

Veikėjų gobšumas, noras pasipuikuoti prieš kaimyną, išskaičiavimas, kitų išnaudojimas atima teisę į laimę (Doveika, Monika).

Auganti personažų savivalė pažeidžia gamtos laiko tėkmę.

Jausmų prabudimas, jų išbandymai ir sunki patirtis – tokia herojų dvasinės brandos kaina.

Negebėjimą būti savimi, gyvenimo tikslų neapibrėžtumą ir išduotus jausmus atliepia miškų gaisrai.

Pasak R. Tamošaičio, visgi romanas nėra pesimistinis: gamta visada atsigauna, todėl išsities ir žmonės.

Miško reikšmė

Tiliui miškas yra namai, kuriuose telpa visas gyvenimas. Agnė tiesiog tapatinama su gamtos reiškiniais. Monikai gyvenimas tarpmiškėje prilygsta kalėjimui. Doveikos valdose ypač gražus miškas, bet šeimininko

santykis su juo pagrįstas nauda.

Agnė ir Tilius -miško

žmonių polis

Monika ir Doveika -

civilizacijos polis

Meilės trikampiai romaneTilius

MonikaAgnė

Doveika

Tilius• Gamtiškas, paklūstantis gamtai. Jo prigimtis graži, sveika, natūrali. Tik miške, lauke jis jaučiasi savas.

• Svajoja išsiveržti iš uždaro kaimo gyvenimo, jo didžiausias troškimas – valdiška tarnyba.

• Tik šis jaunas vyras, kupinas jėgų ir noro, nieko nedaro, kad troškimai pildytųsi, jo būdas – plaukti pasroviui.

• Iškilus meilės trikampiui su jauna ir veržlia Agne bei patyrusia ir aistringa Monika, jis palieka jį mylinčią Agnę ir pasirenka ištekėjusią šeimininko Doveikos žmoną Moniką.

• Tilius leidžiasi nešamas geismo ir aistros, neturi į ką atsiremti.

• Jis nieko nedaro, tik laukia „kas kartas vis baisiau ir baisiau“, kol krinta nuo pavydaus Doveikos kulkos.

TiliusIš Raimondo Vabalo režisuoto filmo „Miškais ateina ruduo“.

AgnėPrieš Tiliaus išdavystę

Jauna, graži miškų duktė: „gražiausia pavasario apraiška”,

„geltonplaukė puriena”, „pūkuotas vieversėlis”, „sprogstantis

pumpuras”Atvira pasauliui

Mintys skaidrios, be piktų kėslų

Žodžiai nuoširdūs

Su Tiliumi mergaitė išgyvena patį svaigiausią metą – ji pirmąkart myli

Po išdavystės

Rami

Susimąsčiusi, susitelkusi savin, „be skundų, be priekaištų“

Ji pasirenka kitą kelią – jau nebe svaiginančios meilės, o blaivaus

apskaičiavimo

Nekovoja dėl savo laimės, pasiduoda nešama likimo

Tilius ir AgnėIš Raimondo Vabalo režisuoto filmo „Miškais ateina ruduo“.

Monika• Į Virsnes atvyksta ne savo noru, neketina ilgai užsibūti, nes jaučiasi lyg ,,įmesta gilion duobėn, apkalta aklina statinių tvora, neperlipama, neperlendama‘‘.

• Kaimą juosiantis miškas jai atrodo svetimas ir baugus.

• Priima seno Doveikos meilikavimus, nes jei jau lemta gyventi šiame užkampyje, tai gyventi kaip poniai, didelio ūkio šeimininkei.

• Gaivališkos jėgos kupini užgimę jausmai Tiliui. Kaitros, gaisro, ugnies, liepsnos figūros ženklina judviejų meilę.

• Monika suteikia Tiliui tai, ko neturėjo Agnė, – subrendusios moters patirtį, kuri gamtos apsupty užaugusiam vyrui „mįslė ir migla, užtemdanti sąmonę“.

• Jos meilė nieko nepaisanti, akla, agresyvi, pražudo juos abu.

Tilius ir MonikaIš Raimondo Vabalo režisuoto filmo „Miškais ateina ruduo“.

Doveika• Petras Doveika „pradėjo iš nieko <...>. Baigti jis turėjo priešingai – pačia viršūne“.

• Tai ryžtingas, kietas, apsukrus ūkininkas be didelių skrupulų.

• Nenuolaidus, godus ir gudrus žmogus.

• Ūkis pertekęs gėrybių, namai įrengti pagal naujausią madą.

• „Eiti per gyvenimą ir laimėti“, – toks jo šūkis.

• Vertina žmones kaip daiktus – ir žmona Monika tarsi brangus, vertingas daiktas.

• Stokoja moralės ir intelekto, būdingo kultūros žmogui.

• Jis tarsi pavojingo užkrato nešiotojas, negalintis nei pats būti laimingas, nei suteikti laimės kitiems.

Petras DoveikaIš Raimondo Vabalo režisuoto filmo „Miškais ateina ruduo“.

N.Alijauskienė. Vienu smūgiu pasirenk valstybiniam lietuvių gimtosios kalbos egzaminui. K., 2012.

O.Baumilienė, I.Kanišauskaitė, L.Mačianskaitė, M.Mikalajūnas, E.Patiejūnienė, D.Satkauskytė, N.Šervenikaitė, D.Vaitiekūnas, S.Žukas. Lietuvių literatūros konspektai abiturientui. V., 2013.

V.Daujotytė, N.Bukelskienė. Lietuvių literatūra. 12 klasė. K., 1995.

Egzodo rašytojai. Autobiografijos. V., 1994. I.Kanišauskaitė, L.Mačianskaitė, D.Satkauskytė, N.Šervenikaitė,

D.Vaitiekūnas , S.Žukas. Literatūros vadovėlis 12 klasei. 1 dalis. V., 2012.

V.Kubilius. XX amžiaus literatūra. V., 1995. G.Liaudinskienė. Lietuvių kalba (prieš egzaminą). K., 2013. Lietuvių egzodo literatūra 1945-1990. V., 1997. R.Tamošaitis. Mariaus Katiliškio romanas „Miškais ateina ruduo”.

Gimtasis žodis. 2013, nr. 3.

Medžiaga parengta naudojantis šia literatūra:

MEDŽIAGĄ PARENGĖ

Zarasų „Ąžuolo” gimnazijos mokinės:Arianda Griščenko,Evelina Pipinytė, Viktorija Bratiškaitė, Justina Laipčiūtė, Vaida Dumbravaitė,Viktorija Bogomolnikova, Sandra Petkutė, Ieva Šakinytė.

Konsultavusi mokytoja Gitana Vasalauskienė.