18

PAPILË

Vaþiuojant keliu Kurðënai–Maþeikiai, Papilë ranka pasiekiama.Tai Akmenës rajono savivaldybës teritorijos pietinë dalis. Papilë –to paties pavadinimo seniûnijos ir seniûnaitijos centras. 4 km nuojos – Dumbriai, 5 km – Kalniðkiai, 19 km – Romuèiai, 17 km –Þarënai, 23 km – Ðakyna, 24 km – Kurðënai. Pro Papilæ eina Liepo-jos–Romnø geleþinkelis.

Spëjama, kad miestelio vardas yra kilæs nuo jo teritorijoje anks-èiau ant dviejø piliakalniø stovëjusiø piliø. Piliakalniai, kad ir stip-riai apgadinti, yra iðlikæ iki ðiol. Daþniausiai lankomas piliakalnis,dunksantis Ventos upës kairiojoje pakrantëje. Pasak tyrinëtojø, jispagal pirminæ paskirtá buvo naudojamas V–XIV amþiuje. Ðioje vie-toje anksèiau á Ventà átekëdavo nedidelis upelis. Piliakalnis jauXVIII amþiuje buvo stipriai apgadintas. Miestelio gyventojai ant ðiopiliakalnio yra árengæ kapines. Jose – ir istoriko, raðytojo SimonoDaukanto amþinojo poilsio vieta. Ðiaurinëje ir vakarinëje piliakal-nio papëdëje – senovinës papilio gyvenvietës vieta. Ði teritorijabuvo tyrinëjama 1986, 1998, 2000 metais.

Kitas Papilës piliakalnis – deðiniajame Ventos upës krante.Tai – Paðalpos kalnas. Toje vietoje á Ventà taip pat seniau átekë-davo nedidelis upelis. Tiek vieno, tiek kito pavadinimai neþino-mi. Ðis piliakalnis – tarsi natûraliai susiformavæs iðkyðulys. Joðlaitai statûs ir aukðti (iki 13 m aukðèio). Piliakalnio virðûnëjeanksèiau bûta aikðtelës. Rytinëje dalyje buvusios prieðpilio aikð-telës ilgis – 30 m, plotis – 28 metrai. Ðio piliakalnio teritorijoje

PAPILËPARENGË

DANUTË MUKIENË

anksèiau þmonës kasdavo rûsius bulvëms, veþdavo þvyrà.Papilës miestelis patenka á Ventos regioninio parko teritorijà.

Kraðtovaizdis èia áspûdingas, ypaè miestelio pietinë dalis, kur kilpàdaro Venta. Ventos upës pakrantëse stûkso jau minëti du piliakal-niai. Unikali Papilës atodanga. Èia Ventos upës 2 km ilgio atkarpojeyra atsivëræ Juros periodo dariniai. Jose gausu to laikotarpio faunosliekanø. Èia dabar – geologinis draustinis. Atodangà pirmasis tyri-nëjo Eduardas Eichvaldas (1830 m.). Èia taip pat yra dirbæ moksli-ninkai Èeslovas Chmielevskis, Adolfas Damuðis, Alfredas KarlasJenèas. 1863 m. pirmuosius iðmirusiø Juros periodo gyvûnø lieka-nø pavyzdþius èia rinko raðytojas Dionizas Poðka. Ventos upësslënio ðlaituose ir Jurakalnio griovoje ið viso yra 9 Juros periodouolienø atodangos. Jurakalnis – viena ið turistø ir poilsiautojø la-biausiai lankomø vietø Papilëje. Ji yra Papilëje, kairiajame Ventosupës krante, apie 580 m á pietvakarius nuo gelþbetoninio tilto perVentos upæ ir apie 150 m á pietvakarius nuo buvusio malûno.Taimedþiais apaugusi kalva. Nuo skardþio jà skiria gili, á Ventos upësslëná einanti griova. Ágyvendinant projektà „Beðeimininkiø pastatøsaugomose teritorijose likvidavimas, paþeistø teritorijø rekultiva-vimas bei objektø atkûrimas“, ði griova sutvarkyta, pritaikyta poil-siui ir turizmui.

Prieðais vienà ið Papilës kalvø auga liepa, ðiuo metu turinti13 kamienø (anksèiau bûta 17).

Mieste du pagrindiniai architektûriniai akcentai – 1887 m. pa-statyta Ðv. Juozapo baþnyèia ir 1930 m. iðkilæs skulptoriaus VincoGrybo sukurtas, ið bronzos padarytas Simono Daukanto paminklas.

Papilës kraðtà garsina èia gimæ, gyvenæ, dirbæ iðkilûs kraðtie-èiai. Pirmiausia tai kalbininkas, þodynininkas Chackelis Lemche-nas (1904–2001), prozininkas, poetas, kunigas Stasys Bûdavas(1908–1966), literatûrologas Vincas Maciûnas (1909–2003), pir-masis Panevëþio dramos teatro direktorius Jonas Sakas (1912–1987), mokslininkë, visuomenës veikëja Danutë Emilija Lapienie-në-Kiminaitë (g. 1928), þurnalistas Albinas Anuþis (g. 1944), tapyto-jas Henrikas Èerapas (g. 1952), matematikë, informatikë JoanaLipeikienë (g. 1946), karininkas, karinis diplomatas Edvardas Ma-þeikis (g. 1961).

SVARBIAUSI ÁVYKIAI, DATOS, FAKTAIPapilë pirmà kartà raðytiniuose ðaltiniuose paminëta 1339 m.,

apraðant Livonijos kariuomenës þygius á ðá kraðtà. Tais metais Pa-pilë buvo stipriai nuniokota.

1359 m. istoriniuose ðaltiniuose raðoma apie Kalavijuoèiø ordi-no veiksmus Papilës apylinkëse.

Po 1413 m. Þemaièiø krikðto Papilë priklausë Medininkø (Var-niø) vyskupams.

1483–1492 m. Papilëje buvo statoma pirmoji katalikø baþnyèia.Ji pradëjo veikti 1493 metais.

XV a. Papilë buvo Papilës pavieto centras.XVI–XVII a. susiformavo Papilës miestelis.Nuo 1600 m. Papilë raðytiniuose ðaltiniuose minima kaip miestelis.1702 m. Papilei suteikta prekybos privilegija (gauta teisë mies-

telyje rengti turgusir muges).1804 m. ákurta Papilës parapinë mokykla. Tuo metu èia mokësi

26 mokiniai (11 berniukø ir 15 mergaièiø). Mokykla, laikui einant,keletà kartø buvo reorganizuota. Dabar tai Papilës gimnazija.

Papilë – vienas ið seniau-siø, graþiausiø Þemaitijosmiesteliø. Jis – deðiniajameVentos upës krante. Èia pat, uþupës, – Daubiðkiai. Papilës herbas

Kæstutis Ðiaulytis. Papilës baþnyèia. 2002m., akvarelë, pieðtukas,29,7 x 42 cm

ÞEMAITIJOS MIESTELIAI

ZZ_2011_1_vidus.P65 1/23/2011, 2:42 PM18

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2011 / 1

19

1861–1864 m. Papilëje gyveno iðkilus lietuviø istorikas ir raðyto-jas Simonas Daukantas (1793–1864). Jis èia mirë. Palaidotas ka-pinëse ant Papilës piliakalnio. 1925 m. antkapiná paminklà – ak-menyje iðkaltà vëtros nulauþtà àþuolà – jam sukûrë buvæs knygne-ðys, liaudies meistras Antanas Raudonis.

Papilëje yra iðlikæs namas, kuriame gyveno S. Daukantas. Ja-me dabar veikia S. Daukanto memorialinis muziejus (dabar – Ak-menës kraðto muziejaus padalinys).

1863 m. kovo mënesio pradþioje Biliûniðkiø miðke, ðalia dvari-ninko Vaþinskio palivarko, Ðiauliø apskrities sukilimo organizato-rius kapitonas Jonas Stanevièius kartu su broliu Povilu ëmë burtisukilëlius. Per mënesá jø buvo èia surinkta apie 200. Ðis bûryskovojo Akmenës, Papilës, Tryðkiø apylinkëse.

1863 m. birþelio 22 d. prie Papilës esanèiuose Draginiø miðkuo-se B. Dluskio-Jablonovskio vadovaujami sukilëliai mûðyje áveikëèia kovojusias reguliariosios Rusijos kariuomenës pajëgas. Po su-kilimo uþ dalyvavimà jame dalis Papilës gyventojø buvo nuteista.

1864–1904 m. Papilës apylinkëse, Akmenëje ir daugelyje kitørajono vietø veikë slaptos lietuviðkos mokyklos, buvo platinamauþdrausta lietuviðka spauda lotyniðkais raðmenimis.

1867 m. Papilës parapinë mokykla reorganizuota á valdinæ pra-dinæ mokyklà. Lietuviðkos spaudos lotyniðkais raðmenimis drau-dimo metais èia dirbo tik rusø tautybës mokytojai.

1871–1873 m. nutiestas Liepojos–Romnø geleþinkelis. Jam pra-dëjus veikti, Papilës reikðmë ðiame kraðte iðaugo, miestelyje pa-daugëjo statybø, amatininkø.

1880 m. Papilëje ákurta Rusijos paðto stotis.1884 m. Rygoje buvo pagaminta pirmoji Simono Daukanto kapo

antkapinë plokðtë.1887 m. Papilëje pastatyta mûrinë dvibokðtë Ðv. Juozapo baþny-

èia, kuri èia stovi iki ðiol. Jos statyba rûpinosi kun. Juozapas Amb-razevièius ir parapijieèiai. Baþnyèiai pradëjus veikti, á vienà josbokðtø ákelti varpai. Vargonai á naujàjà baþnyèià perkelti ið seno-sios baþnyèios.

Tarpukaryje Papilë buvo Papilës valsèiaus centras.Nuo 1904 m., lietuviðkos spaudos lotyniðkais raðmenimis pa-

naikinimo, Papilëje veikë atskiros mergaièiø ir berniukø mokyklos.XX a. I pusëje Papilës pradinë mokykla nuolat buvo kilnojama ið

vienos vietos á kità, nes ji savo pastato neturëjo. Mokykla tuo metuveikdavo privaèiuose namuose bei valsèiaus pastate, kuris stovë-jo netoli dabartinës Papilës Simono Daukanto gimnazijos.

1909–1911 m. Papilës mokykloje mokytojavo garsi to kraðtotautodailininkë Mikalina Glemþaitë.

1923 m. gruodþio mënesá Papilës Simono Daukanto knygyno-skaityklos valdybos nariai (pirmininkas J. Ðiuða, sekretorius P. Ðliau-teris, nariai J. Ðliauteris ir L. Mockaitë) leidinyje „Lietuva“ paskel-bë kreipimàsi á Lietuvos visuomenæ dël bûtinybës pastatyti antka-piná paminklà ant S. Daukanto kapo Papilëje.

1926 m. spalio 31 d. iðkilmingai atidengtas naujas S. Daukantoantkapinis paminklas, kurá sukûrë tautodailininkas, buvæs knygne-ðys Antanas Raudonis. Iðkilmëse dalyvavo didelis bûrys to metoLietuvos kultûros ir visuomenës veikëjø, kalbëjo Seimo pirminin-kas Justinas Staugaitis, prof. Mykolas Birþiðka ir daugelis kitø su-sirinkusiøjø. Tà dienà buvo suraðytas iðkilmingas paminklo atida-rymo aktas. Nulauþto àþuolo kamienà simbolizuojanèiame pamin-kle yra iðkalti þodþiai: „Simanui Daukantui. Iki visuomenë pastatyspaminklà, atitinkamà nuveiktiems Tavimi darbams, Tavo atminèiaiskiriu ðá savo rankø darbo paminklà A. Raudonis“.

Vykstant naujojo paminklo kûrimo ir pastatymo darbams, pir-moji, 1864 m. padaryta S. Daukanto kapo akmens plokðtë buvoperduota Kauno karo muziejui, kuris tada jà padëjo ðalia muziejujeturëto S. Daukanto paminklinio biusto.

1927 m. Lietuvoje buvo sudarytas komitetas, kuris pradëjo rû-pintis tolimesniu istoriko, raðytojo Simono Daukanto atminimo áam-þinimu. Tais metais apsispræsta dël paminklo S. Daukantui staty-bos Papilëje.

1928 m. paminklà S. Daukantui, kuris turëjo iðkilti Papilëje, su-kûrë skulptorius Vincas Grybas.

1930 m. rugsëjo 31 d. Papilës miestelio aikðtëje atidengtas skulp-toriaus Vinco Grybo sukurtas paminklas S. Daukantui, kuris pasta-

(Nukelta á 20 p.)

ÞEMAITIJOS MIESTELIAI

Ið kairës: skulptoriaus Vinco Grybo sukurtas paminklas Simonui Daukantui ir S. Daukanto memorialinis muziejus Papilëje. Danutës Mukienës nuotraukos

ZZ_2011_1_vidus.P65 1/23/2011, 2:42 PM19

20

tytas daugiausia uþ pedagogø paaukotas lëðas. Jas surinko komite-tas, vadovaujamas ið Viekðniø kilusio kultûros ir literatûros istori-ko, Lietuvos nepriklausomybës akto signataro Mykolo Birþiðkos.Tai vienas ið þymiausiø skulptoriaus V. Grybo kûriniø. Juo ne tikáamþintas iðkilaus þemaièio atminimas, bet ir sukurtas þmogausiðminties, laisvës ir valios simbolis.

Sovietmeèiu Papilë buvo Papilës apylinkës centras.Apie 1934 m. pradëjo veikti naujai pastatyta tipinë ðeðiø skyriø

Papilës pradþios mokykla, vëliau pavadinta Simono Daukanto var-du. Tarpukario metais mokykloje dirbo mokytoja Maslauskaitë-Re-kaðienë, Morkûnaitë, Þukauskaitë, kapelionas Pacevièius ir dau-gelis kitø ðviesuoliø. Tuo laikotarpiu èia aktyviai veikë skautø, an-gelaièiø ir keletas kitø organizacijø. 1934 m. Papilës mokyklosdirektoriumi dirbo Pranas Ðliauteris. Vëliau, po ávairiø mokyklosreorganizacijø, jos direktoriais yra dirbæ: Balèiûnas, Vladas Rasi-kas, Aleksandras Ðeðelgis, Petras Vaiðvila, Algirdas Monkevièius,Jovita Monkevièienë, nuo 2005 m. mokyklos direktorius yra Ramû-nas Perminas. Papilës mokyklose yra mokytojavæ iðkilûs visuo-menës, kultûros veikëjai Albinas Anuþis, Stasys Bûdavas, Edvar-das Maþeikis, Melchioras Raèkauskas, Antanas Ðliauteris ir dau-gelis kitø.

1934 m. Biliûniðkëse atidengtas paminklas 1963–1964 m. suki-

lëliams. Paminklo projektà parengë Papilës kraðte gimæs pedago-gas Kazimieras Skerstonas.

1937 m. veiklà pradëjo dabartinë Papilës miestelio Kazio Nar-èiaus biblioteka (Nepriklausomybës g. 33). Tada ji turëjo treèioseilës bibliotekos statusà. Ji ásteigta ágyvendinant 1936 m. LietuvosVyriausybës patvir tintà Valstybiná vieðøjø bibliotekø ástatymà.

1943 m. Papilëje atidaryta progimnazija. Jos ákûrimu labiausiairûpinosi mokytojai Balèiûnas (jis buvo ir pirmasis progimnazijosdirektorius), Dragûnas bei Mockus. Vieni ið pirmøjø gimnazijojepradëjo dirbti mokytojai Dragûnas, Poþarskytë, Ðilkas. Karo metaisèia mokësi apie 150 vaikø.

Karo pabaigoje, priar tëjus frontui, mokykla kuriam laikui darbànutraukë, nes jos patalpose buvo ákurta karo ligoninë. Progimnazijadarbà atnaujino vokieèius iðstûmus ið Lietuvos. 1945–1946 m. pro-gimnazijoje dirbo mokytojai Jonas Karèiauskas, Elena Ðtuopienë,Bronë Siekytë, Joana Stulpinaitë, Bronius Ðtuopis ir kt. Tuo metuPapilëje veikë progimnazija ir pradþios mokykla, kuriai vadovavomokyklos vedëjas Jonas Karèiauskas. Progimnazija buvo ne tiksvarbiausias ðvietimo, bet ir kultûros, sporto auklëjimo centrasapylinkëje. Èia vykdavo reikðmingi kultûros, sporto ir kiti renginiai,sutraukdavæ didelá skaièiø miestelio ir jo apylinkiø gyventojø.

Antrojo pasaulinio karo metais stipriai nukentëjo Papilës ðv. Juo-zapo baþnyèia – gaisro metu ji apdegë, buvo numuðti bokðtai. Baþ-nyèia suremontuota pokario metais. Atstatyti bokðtai yra þemesni

(Atkelta ið 19 p.)

Kairëje – Simono Daukanto

kapas Papilëje.

Apaèioje ir deðinëje – Papilës

piliakalnis (èia dabar – Papilës

miestelio kapinës)

ÞEMAITIJOS MIESTELIAI

ZZ_2011_1_vidus.P65 1/23/2011, 2:43 PM20

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2011 / 1

21

negu buvusieji iki karo. Baþnyèios viduje derinamas neoklasicisti-nis interjero stilius su neogotikiniu. Dabar Papilës ðv. Juozapo baþ-nyèioje (J. Basanavièiaus g. 4A) ganytojø pareigas atliekantys ku-nigai aptarnauja ir Ðiaudinës Ðvè. Mergelës Marijos baþnyèià.

1945 m. naujai atidaryta Papilës valstybinë biblioteka. Tais me-tais jos spaudiniø fondà sudarë 500 broðiûrø ir keletas knygø.

Sovietmeèiu Papilë buvo paukðtininkystës tarybinio ûkio ir Si-mono Daukanto kolûkio centrinë gyvenvietë.

1948 m. spalio 20 d. Papilës progimnazija reorganizuota á vidu-rinæ mokyklà. Jos direktoriumi tapo Petras Vaiðvila.

1951 m. Papilës vidurinëje mokykloje (taip ji vadinosi iki 1968 m.)veikë I–XI klasës, jose mokësi 460 mokiniø.

1958 m. ákurtas Papilës vidurinës mokyklos muziejus. Jo inicia-toriai buvo mokytojai G. Putinaitë ir O. Viðtakis.

1960 m. Papilëje, Ventos upës skardyje, esantis 120 ha plotoatodangø ruoþas, kur itin daug Juros periodo liekanø, buvo paskelb-tas geologiniu draustiniu, 1964 m. – geologiniu paminklu.

1962 m. pradëjo formuotis dabartinë Papilës seniûnijos teritori-ja. Po Antrojo pasaulinio karo iki to laiko èia buvo daug smulkiøapylinkiø. Nemaþai Papilës seniûnijos kaimø anksèiau yra priklau-sæ buvusiam Kurðënø rajonui.

1963–1964 m. pastatytas pirmasis Papilës vidurinës mokyk-los priestatas.

1968 m. S. Daukanto 175-øjø gimimo metiniø proga Papilës vi-durinei mokyklai suteiktas Simono Daukanto vardas.

Iki 1970 m. dabartinës Papilës seniûnijos teritorijai priklausë irtuometinës nedidelës Barvydþiø Biliûniðkiø, Kairiðkiø, Klaiðiø bei Ur-

bonaièiø apylinkës. Tuo laikotarpiu Papilës apylinkei vadovavo Mari-jona Barvydaitë. Prieð jà ðias pareigas ëjo Juozas Povilauskas.

1978 m. Papilës centre, buvusios senosios „þydø ðulës“ vietoje,iðkilo kultûros namai. Ðiame pastate ásikûrë ir Papilës valstybinëbiblioteka, iki to laiko ilgai veikusi apylinkës administracijos pastate.

1980 m. iðkilo dar vienas Papilës vidurinës mokyklos priesta-tas – naujas trijø aukðtø pastatas.

1985–1987 m. Papilës apylinkës tarybos vykdomojo komitetopirmininku dirbo Jonas Serapinas.

1986 m. panaikinta Kairiðkiø apylinkë, o dalis jos teritorijos,esanèios deðiniajame Virvytës upës krante, priskirta Papilei. Taipsusiformavo dabartinë Papilës seniûnijos teritorija, kuriai tuo metupriklausë apie 250 km2 ploto. Vëlesniais metais ji maþai keitësi.

1986 m. Papilëje, buvusioje Papilës altarijoje, kunigo IgnotoVaiðvilos name, kuriame 1861–1864 m. gyveno ir mirë SimonasDaukantas, duris atvërë Akmenës rajono savivaldybës ásteigtasmemorialinis Simono Daukanto muziejus. Jo vedëja dirbo DanutëVeisienë. Muziejuje sukaupta ir ekspozicijose pristatoma apie 2 000eksponatø. Tai A. Banio, A. Kaþdailio, A. Surgailienës, S. Ðakalio,K. Ðimonio, A. Ðvaþo, R. Tarabildos ir daugelio kitø þmoniø muziejuipadovanoti, surinkti kûriniai, ávairûs su S. Daukanto gyvenimu irkûryba susijæ dokumentai, prisiminimai apie já, paties S. Daukantoið obels ðakø padaryta këdë, Justino Marcinkevièiaus kûrinio „Dau-kantas“ rankraðtis, S. Daukanto antkapinë plokðtë. Lankytojø dë-mesá patraukia ir uþ muziejaus prasidedantis XVIII a. iðgrástas ak-meninis takas, kuriuo pasiekiamos Ventos upës pakrantë.

(Nukelta á 22 p.)

Papilës apylinkës. Alfonso Katkaus nuotrauka

ÞEMAITIJOS MIESTELIAI

ZZ_2011_1_vidus.P65 1/23/2011, 2:43 PM21

22

1986 m. prie Papilës bibliotekos prijungta Gumbakiø kaimo biblio-teka. Tuo metu bibliotekos fonduose buvo apie 4 000 vnt. spaudiniø.

1986, 1998 ir 2000 m. buvo tyrinëjama Papilës piliakalnio seno-vës gyvenvietës teritorija.

1987–1991 m. Papilës apylinkës vykdomojo komiteto pirminin-ke dirbo Aldona Dagelienë.

1990 m. Papilës apylinkës virðaièiu iðrinktas Antanas Vaièius,prieð tai dirbæs Papilës paukðtininkystës ûkio profsàjungos komi-teto pirmininku. Papilës miesto reikalais jis rûpinasi iki ðiol. DabarA. Vaièius – Papilës seniûnijos seniûnas.

1995 m. Papilë tapo to paties pavadinimo seniûnijos centru.1998 m. penkios Simono Daukanto vardà turinèios vidurinës

mokyklos (Kretingos, Lenkimø, Papilës, Ðiauliø ir Vilniaus) pasira-ðë sutartá dël bendradarbiavimo ir mokykloms keliamø uþdaviniøágyvendinimo ugdant ir auklëjant jaunàjà kartà. Paskutiniais me-tais Papilës Simono Daukanto gimnazijos direktoriumi dirba Ra-mûnas Perminas. Papilës S. Daukanto gimnazijoje mokosi dau-giau negu 570 vaikø. Veikia gimnazijos filialas – Klaiðiø pradinio

(Atkelta ið 21 p.) ugdymo skyrius. Gimnazijà lanko Papilës miestelyje bei Barvy-dþiø, Biliûniðkiø, Baubliø, Èiuiniø, Daubiðkiø, Draginiø, Dumbriø,Eglesiø, Grieþèiø, Gamënø, Gumbakiø, Rimðiø, Latveliø, Kairiðkiø,Kalniðkiø, Kinkiø, Klaiðiø, Ðaltiðkiø, Ðiaudinës, Ðiliðkiø, Vegeriø,Vienrankiø kaimuose gyvenantys vaikai.

1998 m. ákurtas Papilës seniûnijos rëmimo fondas. Daugiau kaip100 tûkst. litø, kuriuos skyrë ðis fondas, panaudota ágyvendinantprojektà „Papilës kultûros ir istorijos áamþinimas“.

1999 m. geguþës 7 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas ValdasAdamkus dekretu Nr. 431 patvirtino Papilës herbà (sukûrë dailininkasSaulius Bajorinas). Herbe þalia spalva pavaizduotas pilies kalnas sim-bolizuoja ryðá tarp þemës ir dangaus, amþinybæ, pastovumà, kalnoapaèioje esantys aukso spalvos trys nameliai – gyvenvietæ, o sidabrofone esanti aðtuoniakampë mëlyna þvaigþdë – budrumà, apsaugà.

1999 m. geguþës 20 d. Heraldikos komisija prie RespublikosPrezidento patvir tino Papilës miestelio vëliavos projektà (sukûrëdailininkas Saulius Bajorinas). Vëliava paðventinta 1999 m. liepos6-àjà, miestelyje minint Valstybës dienà. Vëliavà, kartu ir herbàpaðventino Papilës klebonas Jonas Buèelis.

2001 m. Papilëje buvo 1 449 gyventojai.

Kairëje – Papilës ðv. Juozapo baþnyèia. Virðuje: daugiakamienë Papilës

liepa ir Simono Daukanto memorialinis muziejus. Danutës Mukienës

nuotraukos

ÞEMAITIJOS MIESTELIAI

ZZ_2011_1_vidus.P65 1/23/2011, 2:43 PM22

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2011 / 1

23

2003 m. vasario 15 d. VÁ „Lietuvos paðtas“ á apyvartà iðleidopenkis tæstinës serijos „Miestø herbai“ paðto þenklus, tarp kuriøbuvo ir Papilës herbas. Paðto þenklo autorius – dailininkas SauliusBajorinas. Þenklà (1 lito nominalo) 0,5 mln. tiraþu iðspausdino Bu-dapeðto vertybiniø popieriø spaustuvë.

2003 m. kovo 4 d. veiklà pradëjo Papilës kultûros ir laisvalaikiocentras. Jis rûpinasi pramogø organizavimu. Ðiame centre repe-tuoja 7 mëgëjø meno kolektyvai. Tai liaudiðkos muzikos kapela(vadovas Antanas Erlickis), vaikø dramos ratelis, pramoginës mu-zikos grupë „Ekstra“ (vadovas Saulius Montvilas), jaunuèiø tauti-niø ir kitokio ðokio þanro kolektyvas, berniukø modernaus ðokio,merginø ðiuolaikinio ðokio kolektyvai (vadovas Marius Gedamins-kas), jaunimo skaitovø grupë (vadovë Kristina Grudþinskaitë). Ðiocentro darbuotojai bendradarbiauja su seniûnijos bendruomene, Pa-pilës Simono Daukanto gimnazija, Simono Daukanto, Lazdynø Pe-lëdos muziejais Ventos ir Naujosios Akmenës muzikos mokyklo-mis, kitomis Akmenës rajono ir kaimyniniø rajonø kultûros, ðvieti-mo ástaigomis.

2003 m. balandþio 12 d., minint Papilës 750-àsias metines, se-niûno Antano Vaièiaus iniciatyva iðkilmiø metu pradëtas sodintiPapilës vardinis àþuolynas.

2004–2006 m. „Versmës“ leidykla iðleido du knygos „Papilë“tomus. Juose paskelbti 96 autoriø paraðyti 127 straipsniai.

2006 m. uþbaigtas ágyvendinti projektas „Beðeimininkiø pastatøsaugomose teritorijose likvidavimas, paþeistø teritorijø rekultiva-vimas bei objektø atkûrimas“. Jo metu Ventos regioninio parkoteritorijoje atkurta Papilës atodanga. Darbai buvo finansuojami iðEuropos Sàjungos struktûriniø fondø lëðø.

2007 m. iðleistas fotoalbumas „Papilës kraðtas“.2009 m. iðleistas Leopoldo Rozgos spaudai parengtas Papilës

kraðto þymiø þmoniø autobiografijø þodynas „Papilë ðirdyse ir likimuose“.2009 m. Vytautas Fokas sukûrë ir Papilei padovanojo interneto

svetainæ „Papilë“ http://www.papile.lt/.Paskutiniais metais Papilës seniûnijai priklausë 23,8 tûkst. ha

ploto teritorija. Èia, Papilës miestelyje ir 68 kaimuos, gyvena apie3,5 tûkst. þmoniø. 25-iuose kaimuose gyventojø jau nebëra – iðlikætik kaimø pavadinimai. Didþiausios seniûnijos gyvenvietës yra Bi-liûniðkiai, Daubiðkiai, Eglesiai, Gumbakiai, Kairiðkiai, Kalniðkiai,Klaiðiai, Papilë.

Papilës miestelyje daugiausiai atvykstanèiøjø dëmesio sulau-kia Simono Daukanto memorialinis muziejus, S. Daukanto kapas,ant kurio stovi skulptoriaus Antano Raudonio sukurtas antkapinispaminklas, 13 kamienø Papilës liepa, Rudikiø bei Uþbrasèiø àþuo-lai, Papilës „beþdþioniø tiltas“ per Ventà, Papilës piliakalniai, Papi-lës atodanga, seniûnijos teritorijoje iðlikusios 6 dvaro sodybos arjø fragmentai, 5 malûnai ar jø fragmentai, Apþadø kapeliai.

Papilës parke auganti Papilës liepa – gamtos paminklas. Spëja-ma, kad ji èia auga nuo 1860 metø. Liepos kamienø storis – apie0,3 metrø, medþio aukðtis – apie 23 metrai. 1982 m. liepa dar turëjo16 kamienø. 2007 m. vienas ið jø nulûþo, vëlesniais metais – dar du.

Rudikiø àþuolas auga Rudikiø kaime, kairiajame Ventos upëskrante. Tai storiausias paprastasis àþuolas Akmenës rajone. Jo ap-imtis krûtinës aukðtyje – 6,02 m, o laja siekia 27 x 30 metrø.

Baubliø kaime, laukymëje tarp miðkø, auganèio Uþbrasèiø àþuo-lo apimtis krûtinës aukðtyje yra 5,80 m, o medþio aukðtis siekiaapie 28 metrai.

Papilës apylinkëse senøjø dvarø, parkø yra iðlikæ nedaug, daþ-niausiai – tai tik likusiø dvarø sodybø fragmentai, kuriuos dabarpriþiûri nuosavybës teises atgavæ ðeimininkai arba seniûnija, jojeveikianèios kaimø bendruomenës.

Geriausi dvarø kultûros liudininkai – buvusiø Eglesiø, Kairiðkiø,Klaiðiø, Meðkënø, Papilës ir Paragiø dvaro sodybø parkai.

Eglesiai – 4 km á ðiaurës rytus nuo Papilës. Parkas – ðiaurësrytinëje kaimo dalyje, tarp kelio Papilë–Kruopiai ir Ðaltiðkiø tvenki-nio. Jis uþima 2,7 ha þemës plotà.

Eglesiø dvaras nuo 1906 m. pradþios priklausë Aleksandro God-levskio dukrai Zofijau Buèekienei, kurios vyras Emanuelis buvogirininkas ir dvaro sodyboje suformavo graþø parkà. Èia augo daugvietiniø bei atveþtiniø (introdukuotø) medþiø, krûmø. Sovietmeèiudvaro sodyba, kurioje jau nëra likæ pastatø, priklausë Simono Dau-kanto kolûkiui. Ðiuo metu parku rûpinasi Papilës seniûnija, Eglesiøkaimo bendruomenë. Parke ðiuo metu auga àþuolai, tarp jø ir Lietu-voje gana retas raudonasis àþuolas, klevai (yra 2 totoriniai), liepos,paprastieji uosiai, tuopos, paprastieji bukai, gudobelës, melsvojidygioji eglë, vakarinës tujos, Vanhuto lanksvos, Veimuto puðis, Su-kaèiovo maumedþiai, pilkasis kënis, 3 sidabriniai këniai, paprasta-sis skirpstas, baltaþiedis vilkmedis, paprastoji vinkðna, 2 melsvo-

Papilës kapinës. Alfonso Katkaus nuotrauka

(Nukelta á 24 p.)

ÞEMAITIJOS MIESTELIAI

ZZ_2011_1_vidus.P65 1/23/2011, 2:43 PM23

24

(Atkelta ið 23 p.)

sios pacûgës, alyvø ir ávairûs kiti krûmai. Yra iðlikæ ir dalis buvusiosodo medþiø.

Kitas Papilës seniûnijos parkas yra Kairiðkiuose, gyvenvietës va-karinëje dalyje, deðiniojoje Virvytës upë pakrantëje. Jis priklausoVladui Sirutavièiui. Parko teritorija uþima 12,6 hektarø. Yra èia ir 2 hadydþio vaismedþiø sodas, kuris auga palei upæ. Vakarinëje ir pietinë-je sodo dalyje oðia liepos. Klevai, liepos juosia sode esantá nedidelávandens telkiná. Ið vertingesniø parke auganèiø medþiø paminëtinaspaprastasis kaðtonas, totorinis klevas, sibirinis maumedis.

Klaiðiø parkas (plotas 11,1 ha) taip pat turi savo ðeimininkà. TaiVincas Karvelis. Dar 1925 m. Klaiðiø dvarà jo tëvas nusipirko iðEugenijaus Burbos. Parkas èia suformuotas deðinëje Pragalvio upeliopakrantëje. Dvaro klestëjimo laikus mena paprastasis àþuolas(skersmuo – apie 1,3 m), liepø ir kaðtonø eilë, senosios drebulës,klevai, uosiai ir kiti èia augantys senieji medþiai. Dvaro pastatøsodyboje iðliko nedaug.

Buvusios Meðkënø dvaro sodybos parkas – apie 300 m nuoÐiaudinës kaimo kapiniø. Jis uþima 4,4 ha dydþio plotà. Vaþiuojantkeliu Papilë–Balsiai á ðià buvusià dvaro sodybà uþsukti kvieèia 100liepø alëja, kuri nueina iki pat parko vidurio. Vienà liepà nuo kitosskiria 7,5 m. atstumas. Liepomis apsodintas ir visas parkas, kuria-me auga alyvos, berþai, drebulës, paprastieji klevai, puðys, uosiai,Engelmano eglë, europinis maumedis, kaðtonai, paprastøjø kara-ganø krûmai. Sodyboje yra ir buvusio sodo fragmentø.

Senojo Papilës dvaro liudininkai – iðlikæ dvaro parko fragmen-tai. Jie – deðinëje Ventos upës pakrantëje, Liepø gatvëje. Nuo tiltoper Ventà iki parko – apie 300 metrø. Labiausiai lankomas objektasparke – 13 kamienø liepa (iki 1982 m. kamienø bûta 16). Galingosèia auganèios 6 kanadinës tuopos, kuriø storiausios apimtis – 4,6metrø. Ið retesniø medþiø èia auga maþalapës liepos.

Viena ið graþiausiø, geriausiai iðsilaikiusiø ir pastaraisiais metaispriþiûrimø buvusiø dvarø sodybø yra Paragiuose. Ji – deðinëje kelioBalsiai–Papilë pusëje. Parkas uþima 3,4 ha teritorijà. Ði dvaro sody-ba yra priklausiusi seserø raðytojø Marijos Lastauskienës ir SofijosPðibiliauskienës, kurios pasiraðinëjo bendru Lazdynø Pelëdos var-du, tëvams. Èia raðytojos yra kurá laikà gyvenusios. Dabar rekonst-ruotuose, atstatytuose dvaro pastatuose (stovi gyvenamasis namas,klëtis, darþinë, pirtis) veikia ðio dvaro, raðytojø atminimà saugantisir jø kûrybà populiarinantis muziejus. Didingi senieji parko medþiai,paslaptingos iðlikusios liepø alëjos. Auga baltosios tuopos, klevai,uosiai, 2 karpotieji berþai, nemaþai lazdynø, kitø medþiø ir krûmø

Papilëje dëmesá patraukia ir miestelio 750 metø jubiliejaus pro-ga seniûno Antano Vaièiaus iniciatyva pradëtas sodinti vardinisàþuolynas. Jis suformuotas tarp senøjø kapiniø ir kelio Papilë–Raudënai, ant Ventos upës skardþio. Medeliai èia pradëti sodintiiðkilmiø metu 2003 m. balandþio 12 dienà. Tàsyk buvo pasodin-ti 75àþuoliukai. Jø skaièius nuolat auga. Pasodinti parke medeliussuteikiama garbë á Papilæ atvykusiems iðkiliems visuomenës, moks-lo, kultûros, valstybës veikëjams, þmonëms, savo darbais garsi-nantiems Papilæ.

Atvykstanèiøjø ir technikos paminklus tyrinëjanèiø þmoniø dë-mesio nuolat sulaukia Papilës seniûnijos teritorijoje esantys 5 ma-lûnai – Augustaièiø, Papartynës, Papilës, Paðilës, Rûdikiø.

Kairëje – Simono Daukanto memorialinio muziejaus (Papilë) ekspozicijos

fragmentai. Alfonso Katkaus nuotraukos

ÞEMAITIJOS MIESTELIAI

ZZ_2011_1_vidus.P65 1/23/2011, 2:44 PM24

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2011 / 1

25

Seniau Ventos upë Papilës apylinkëse buvo patvenkta ðeðiosevietose, prie kiekvienos ið uþtvankø veikë vandens malûnai.

Augustaièiø malûnas – gyventojø jau apleistame Augustaièiøkaime, deðiniajame Ventos upës krante. Tai dviejø aukðtø graþus,ið iðorës dekoruotas raudonø plytø pastatas su rûsiu. Pirmasis ma-lûnas Augustaièiuose pastatytas XIX a. pabaigoje. Ðis, mûrinis, –1932 metais. Ilgà laikà jis priklausë þydams – turtais garsëjusiamÐeveliui Vilkui ir Leibai Kuðmanui, prekiavusiems grûdais, sëme-nimis ir miltais. Vëliau, apie 1938 m., malûnas atiteko Ð. Vilkosûnui (já naciai suðaudë 1941 m. rudená Ðiaudinës miðke).

Po Antrojo pasaulinio karo malûnas perëjo komunalinës ámonës,vëliau – „Geguþës 1-osios“ kolûkio þinion, o 1963 m. buvo perduotasPapilës paukðtininkystës tarybiniam ûkiui. Po 1991 m. jis priklau-së Papilës þemës ûkio bendrovei, o vëliau buvo parduotas versli-ninkui Algirdui Martyðiui. Malûne yra iðlikæ visa, ko reikia, kad jispradëtø vël veikti. Garsûs, vertingi jame esantys 1927 m. Ðvedijojepagaminti ðvediðki valcai, kruopø darymo maðina. Artimiausiaismetais malûno ðeimininkas èia planuoja árengti muziejø.

Papartynës malûnas – Ventos upës pakrantës Papartynës slë-nyje. Ðiame malûne veikë fabrikinës gamybos turbina, buvo nau-dojamos dvi poros girnø, pitlius. Èia ne tik maldavo grûdus, bet irgamindavo elektros energijà, pjaudavo medines lenteles, malks- Kairëje ir virðuje – Simono Daukanto memorialinio muziejaus

(Papilë) ekspozicijos fragmentai. Alfonso Katkaus nuotraukos

(Nukelta á 26 p.)

ÞEMAITIJOS MIESTELIAI

ZZ_2011_1_vidus.P65 1/23/2011, 2:44 PM25

26

nomis vadinamas. XIX a. pab. – XX a. pr. malûnas priklausë Jo-niðkiams, nuo 1934 m. – Isaakui Vilkui (1941 m. naciø suðaudytasÐiaudinës miðke). Malûnas veikë iki 1953 metø. 1999 m. jis perëjoverslininkø þinion. Jie atstatë buvusià uþtvankà, árengë hidroelektri-næ, nemaþai kà pertvarkë malûno pastate, sutvarkë aplinkà.

Ventos upës pakrantëse, netoli malûno, randama prieð 150 mln.metø gyvenusiø suakmenëjusiø gyvûnø liekanø.

Papilës malûnas pasiekiamas nuo Papilës miestelio einant Ven-tos pakrante þemyn. XX a. pr. jis priklausë Domui Borusui, 1931 m.perëjo Jono Mikuèiausko þinion. Èia taip pat, kaip ir Papartynësmalûne, maldavo grûdus, pjaudavo malksnas, gamindavo elektrosenergijà, kuri bûdavo nukreipiama á Papilës miestelá. Ðiame malû-ne yra veikusi ir vilnø verpykla-karðykla.

Buvusià Paðilës kaimo malûno vietà surandame nuo Papilësmiestelio Ventos upelio pakrante keletà kilometrø paëjæ þemyn.1927 m. ðio malûno ðeimininkai buvo Gaselkiai. Yra pagrindo ma-nyti, kad malûnas nebeveikë jau Antrojo pasaulinio karo iðvakarë-se. Vëliau jis sunyko arba buvo sugriautas.

Rudikiø malûnas veikë to paties pavadinimo Rudikiø kaime. Èiayra buvusios trys paprasto malimo girnos, pitlius ir kruopinë. Jisbuvo populiarus tarp didesniø ûkininkø. Priklausë Elvyrai Gudavi-

Papilë; Simono Daukanto antkapinë plokðtë Papilëje.

Simono Daukanto memorialinio muziejaus (Papilë) ekspozicijos fragmentai. Danutës Mukienës ir Alfonso Katkaus nuotraukos

(Atkelta ið 25 p.)

ÞEMAITIJOS MIESTELIAI

ZZ_2011_1_vidus.P65 1/23/2011, 2:44 PM26

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2011 / 1

27

èienei ir Antanui Opulskiui. 1936 m. jis perëjo Rudikiø SilvestroAnkëno ir Juozo Gaiþuèio nuosavybën. Malûnas sudegë Antrojo pa-saulinio karo pradþioje.

Viena ið lankomiausiø, garsiausiø vietø Papilës seniûnijoje –Apþadø kapeliai. Þmonës nuo seno ðià vietà laiko ðventa. Anksèiauðiose vietose yra augæs didelis miðkas. Þmonës já pradëjo kirsti.Pasakojama, kad, kai likusios tik dvi puðys, pasirodæ þenklai, kurieáteigë þmonëms, kad ði vieta ðventa. XIX a. pradþioje vietiniai gy-ventojai puðis aptvërë, èia pradëjo statyti kryþius, medines skulp-tûrëles. Laikui einant buvo pastatyta ir koplytëlë, bromas su uþraðu„Bromas pastatytas dievobaimingø ir geraðirdþiø þmoniø aukomisbei darbu 1815–1932“. Anksèiau þmonës á ðià vietà daþnai atvyk-davo, norëdami pasimelsti ir papraðyti Dievo sveikatos. Èia netsovietmeèiu buvo statomi kryþiai, nors valdþia tai daryti ir drausda-vo. Ðioje vietoje nuo seno paþymimos Ðeðtinës, vyksta ðventosMiðios, po jø – vaiðës. Sutvarkant, priþiûrint ðià vietà, daug yranuveikæ Stanislava ir Juozas Prielgauskai, Kostas ir Barbora Ðiur-kai, Jonas Stulpinas, V. Beniuðienë, S. Gauronskienë, Dapðiø, Jau-gø ðeimø nariai.

Ið kaimo turizmo sodybø Papilëje pastaraisiais metais populia-riausia „Svajokliø slënis“ (Nepriklausomybës g. 96).

Literatûra:Papilë [sudarytojai: Vida Girininkienë, Leopoldas Rozga, Rita

Regina Trimonienë], Vilnius: Versmë, 2004, kn. 1, 2006, kn. 2.Interneto leidinys „Papilë“ www.papile.lt.

Deðinëje – Simono Daukanto bareljefas. Autorius – A. Aleksandravièius.

Vilnius, 1918 m. Nuotrauka ið RKIC archyvo.

Apaèioje – griova Ventos pakrantëje Papilëje. Alfonso Katkaus nuotrauka

ÞEMAITIJOS MIESTELIAI

ZZ_2011_1_vidus.P65 1/23/2011, 2:44 PM27