VYRŲ CHORUI AIDAS 60 METŲ

Partizanų pagerbi-

mo, kariuomenės ir

visuomenės vieny-

bės diena

A. Raulinaitis

1,2

Patriotų sambūris

Mūšios parke

P. Šimkavičius

2,3

Linkiu skambių

dainų

A. Braškys

3,4

Sveikinimai 4

Padėka 4

ŠIAME NUMERYJE

Algimantas Raulinaitis

Ankstyvą, vėsų ir lietingą

š. m. gegužės 17 d. ryt-

metį „Aido“ choro vyrai

išvyko į koncertinę ke-

lionę ir pasuko Aukštai-

tijos sostinės – Utenos

link. Utenoje, kaip ir vi-

soje respublikoje, gegužės

mėnesį yra švenčiama

Partizanų pagerbimo, ka-

riuomenės ir visuomenės

vienybės diena. Šiemet

surengta trečioji šventė,

kuri sutapo su Lietuvos

politinių kalinių ir trem-

tinių bendrijos Utenos

skyriaus 20-mečiu. Ši

graži tradicija švęsti ka-

riuomenės ir visuomenės

vienybės dieną yra kilusi

iš tarpukario Lietuvos.

Dar 1919 m. gegužės 11

dieną pirmosios karių

savanorių iškilmingos

priesaikos proga buvo

surengtos bendros kariuo-

menės ir visuomenės

iškilmės.

Šventė prasidėjo Utenos

Kristaus Žengimo į dangų

bažnyčioje šv. Mišiomis už

Lietuvos partizanus, tre-

mtinius ir Laisvės gynė-

jus. Aidiečiai šv. Mišių

eigoje sugiedojo visą

pluoštą bažnytinių kūri-

nių. Dirigavo prof. Tadas

Šumskas, vargonavo ir

psalmę giedojo chormeis-

teris Vilius Grušnius. Šv.

Mišias aukojo klebonas

kunigas Kęstutis Palep-

šys, kuris tą dieną

minėjo savo gimtadienį.

Pilnutėlėje bažnyčioje

žmonės dvasingai ir

pakiliai šv. Mišių pabaigo-

je sugiedojo jubiliatui „Il-

giausių metų“.

Po šv. Mišių buvo

padėtos gėlės ir uždegtos

žvakutės prie paminklų

tremtiniams ir partiza-

nams bažnyčios švento-

riuje.

Po to šventės dalyviai ir

„Aido“ vyrai darnia kolo-

na nužygiavo į miesto

aikštę, kurioje buvo padė-

tos gėlės prie paminklo

partizanams ir iškilmin-

gai pakelta Lietuvos

valstybės vėliava. Čia ai-

diečiai sugiedojo Lietuvos

himną ir keletą patrio-

tinių dainų. Labai pras-

mingai nuskambėjo V.

Juozapaičio daina „Lietu-

vos savanoriai“ (ž. M.

Karčiausko).

Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės

vienybės diena

2015 m. birželio 10 d. Nr. 12 (34)

Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choro AIDAS laikraštis

Aidiečiai Utenio aikštėje

Arnoldo Kulikausko nuotrauka

Povilas KULVINSKAS

Partizanai didžiavyriai

Partizanai didžiavyriai

Gynę laisvę Lietuvos,

Jūs jau esate herojai

Mūs Tėvynės amžinos.

Jūsų žygiai ginant laisvę

Virpa mūsų širdyse.

Miškas baltas,

Aikštės šaltos,

Jūsų kūnai naktyje.

Siautėja stribai pasiutę,

Tartum šunys alkani.

Pasikvietę okupantus,

Puola garsiai lodami.

Bet lietuviai didžiavyriai –

Partizanai Lietuvos,

Tartum ąžuolai galiūnai

Kyla žemėje šventoj.

Čia nuo Mindaugo

karaliaus

Mūs valstybė Lietuva.

Jos pavergti nieks negali,

Mūsų dvasioje jėga.

(„TIK TAU“, Friskas, 2014)

Po iškilmingos Valstybės vėliavos

pakėlimo ceremonijos miesto

aikštėje, šventė persikėlė į Utenos

Šaulių namų salę, kurioje vyko

minėjimas Partizanų pagerbimo,

kariuomenės ir visuomenės vienybės

dienos proga. Minėjimą vedė šaulė

Zita Jasiunavičienė. Sveikinimo

žodžius susirinkusiems tarė Utenos

rajono mero patarėjas Gintautas

Petravičius, Lietuvos politinių

kalinių ir tremtinių bendrijos Utenos

skyriaus pirmininkė Zita Macke-

vičienė, Lietuvos politinių kalinių

ir tremtinių sąjungos Utenos

filialo pirmininkas Vincas Bliz-

nikas. Minėjimo metu buvo apdova-

noti Lietuvos laisvei ir nepriklau-

somybei nusipelnę uteniškiai, po-

litiniai kaliniai, tremtiniai, bendri-

jos socialiniai partneriai. Po ofi-

cialios renginio dalies gausiai

susirinkusiems uteniškiams ir sve-

čiams „Aido“ choristai surengė gra-

žų ir nuoširdų patriotinėmis ir

kariškomis dainomis bei klasikos

kūriniais pripildytą koncertą. Diri-

gavo prof. T. Šumskas, akompanavo

Daivalija Genaitytė, solo partijas

atliko Vilius Grušnius ir Vytautas

Kazickas.

Pasibaigus minėjimui, šventės

dalyviai buvo pavaišinti skania

šaulietiška koše ir arbata.

Palydėti nuoširdžiais šventės orga-

nizatorių ir uteniškių padėkos

žodžiais vėlyvą popietę parvykome į

Vilnių.

2015 m. birželio 2 d.

Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena

Puslapis 2 AIDAS VYRŲ CHORUI AIDAS 60 METŲ

Patriotų sambūris Mūšios parke

Povilas Šimkavičius,

atsargos pulkininkas leitenantas

Š. m. gegužės 16 d. Mūšios Didžio-

sios Kovos apygardos partizanų

parke (Vidiškių sen. Ukmergės r.),

kuris dar vadinamas Svarinsko

vardu – monsinjoro Alfonso Svarins-

ko (1925-2014) garbei, vyko partiza-

nų pagerbimo, Lietuvos kariuomenės

ir visuomenės vienybės dienos

iškilmes.

Mūšios parke partizanų pagerbimo

šventėje dalyvauju jau ne pirmą

kartą, taip pat kelis kartus su

atsargos karininkais buvome nuvykę

tvarkyti parko teritoriją. Išliko

atmintyje 2012 m. gegužės 19 d.

vykusi Didžiosios Kovos apygardos

partizanų metinė šventė. Prisimenu

tų metų gegužės pradžioje prie

Krašto apsaugos ministerijos pastato

sutiktą dimisijos pulkininką monsin-

jorą A. Svarinską paklausiau, ar jis

planuoja birželio 16 d. atvykti į

mano gimtus kraštus, į paminklo

Lietuvos laisvės kovotojams pašven-

tinimo ceremoniją Reškutėnuose

(Švenčionių r.). Monsinjoras patvir-

tino, kad atvyks, bet kartu pareiškė,

kad prieš tai norėtų matyti pulki-

ninką partizanų šventėje Mūšios

parke. Apsiginklavęs fotoaparatu

pažadą įvykdžiau. Monsinjoras taip

pat paminklą pašventino. 2012 m.

šeimos metraštyje išliko malonus

įrašas. Po šv. Mišių monsinjoras A.

Svarinskas kvietė susirinkusius

pasisakyti. Po kelių pasisakymų

ATSILIEPIMAS

Praėjusį sekmadienį Utenoje švenčiant Lietuvos kariuomenės ir visuomenės vienybės ir partizanų pagerbimo dieną šv.

Mišių metu giedojo Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas". Choras dalyvavo renginiuose mieste, vėliau

koncertavo Utenos Šaulių namuose. Puikus choras. Taip pat labai malonu, kad pirmasis choro vadovas buvo uteniškis.

Utena, 2015 m. gegužės 20 d. Valdas Mintaučkis

Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje. V. Mintaučkio nuotrauka

Puslapis 3 AIDAS VYRŲ CHORUI AIDAS 60 METŲ

išgirdau monsinjoro pasakojimą apie

atsargos karininkus, kurie prieš

keletą metų tvarkė Mūšios parką ir

kvietimą pulkininkui (pavardės

nenurodė) ateiti į tribūną. Apsi-

dairęs patikslino, kad kviečia

pulkininką, kuris su fotoaparatu

vaikščiojo. Tik tada supratau, kad

ieškomas aš. Man pajudėjus tribūnos

link, monsinjoras, matyt, nepatogiai

pasijautęs dėl pamirštos pulkininko

pavardės, jau pakvietė kitą kalbė-

toją.

2014 m. liepos 17 d. monsinjoras A.

Svarinskas iškeliavo Anapilin. Vis

pagalvodavau, ar įvyks šiais metais

Partizanų pagerbimo šventė Mūšios

parke. Prieš kelias dienas iki

šventinio renginio pradžios gautas

dimisijos pulkininko Arūno Dudavi-

čiaus skambutis tikrai nudžiugino.

Taip, A. Svarinsko dvasia gyva, tai

pajaučiau pabuvojęs patriotų sam-

būryje Mūšios parke. Tai paliūdijo

gausus būrys Lietuvos dukrų ir

sūnų, padėjusių gėles ir uždegusių

žvakutes prie Didžiosios Kovos ir

Vyčio apygardų partizanų bei

monsinjoro A. Svarinsko kapų

Dukstynos kapinėse bei dalyvavusių

šv. Mišiose už partizanus ir Lietuvos

kariuomenę, kurias aukojo vysku-

pas Jonas Kauneckas, apaštališ-

kasis administratorius Bronius

Antanaitis, Ukmergės dekanato

dekanas Vaidas Bartkus, kunigas

Alvydas Vaitkevičius ir kunigas

Henrikas Bernatovičius. Prieš šv.

Mišias labai iškilmingai ir darniai

nuskambėjo Lietuvos himnas. Pa-

mokslo metu vyskupas J. Kauneckas

kalbėjo, kad Lietuva niekada

nepritrūko pasiaukojančių, niekada

nepritrūko talkininkų, reikia stebė-

tis tautos tvirtumu ir drąsa. Savo

mintis patvirtino poeto Jono

Strielkūno žodžiais: „Lietuva – grės-

mingas dinamitas tūkstančiuos

sukilėlių laužų. <...>. Mes visi tenai

– gelmėj – užgimę po lenktu sukilėlio

dalgiu. <...>. Ir tenai, kur po visų

klajonių žemėn atsiguls mana galva.

Nerašykit mano vardo, žmonės, pa-

rašykit, žmonės: Lietuva.“ Pamokslą

vyskupas užbaigė kreipiniu į mon-

sinjorą: „Taip, kunige monsinjore

Alfonsai, tu džiaugiesi, kad tavo

idealai įgyvendinami ir tu dėkoji

Dievui už mus, ir tu prašai stipry-

bės. Amen.“

Šventinį renginį vedė doc. dr. Lina

Šulcienė. Kalbėjo Ukmergės rajono

meras Rolandas Janickas, Nepri-

klausomybės Akto signataras Al-

girdas Endriukaitis, prof. kunigas

Romualdas Dulskis, partizanas

dimisijos kapitonas Jonas Kadžionis,

poetas Povilas Kulvinskas ir

Lietuvos laisvės kovotojų – Miško

brolių draugijos vadovas Albinas

Kentra.

Visą straipsnį skaitykite Lietuvos

laisvės kovotojų sąjungos tinklapyje.

Linkiu skambių dainų

Albinas Braškys

Gimiau 1945 m. birželio 13 d. Molėtų

rajono Giedraičių apylinkės Piliakie-

mio kaime Elenos ir Broniaus

Braškių šeimoje, kurioje jau augo

mano vyresnis brolis Algirdas.

Vėliau gandras atnešė dar vieną

brolį – Joną. Tėvelis plūkėsi kolū-

kyje, mama – daugiau prie namų,

juk reikėjo pamaitinti keturis

„vyrus“. Abu tėveliai mokėjo daug

dainų ir gražiai padainuodavo ne tik

tuo metu kaime dainuojamų dainų,

bet ir tarpukario patriotinių, kurias

dainuodavo prie Giedraičių miestelio

demarkacinės linijos, kada Vilnius ir

Vilniaus kraštas buvo okupuoti len-

kų. Tokių dainų mes klausydavomės

išsižioję ir atmintyje iki šių dienų

liko jų žodžiai ir melodijos:

Praeis audra. Nutils patrankų gausmas,

Už stalo susirinks seni kovų draugai.

Ir tik tada kankinamai pajausim,

Kad stalas toks platus, o mūsų tiek

mažai.

4 psl.

Prie monsinjoro A. Svarinsko kapo (iš

kairės): Prof. habil. dr. D. Stakišaitis,

doc. dr. L. Šulcienė, kun. B. Antanaitis

Aidiečių pažintis su monsinjoru Alfonsu Svarinsku prasidėjo 1995 metais. Monsinjoras, būdamas Lietuvos kariuomenės

vyriausiuoju kapelionu, pakvietė vyrų chorą „Aidas“ pagiedoti į Šv. Kazimiero bažnyčią Vilniuje, kur jis aukojo šv.

Mišias už žuvusius Sausio 13-ąją. Aidiečiai atliko visą pluoštą religinių giesmių, o pabaigoje, monsinjoro intencija, kartu

su visais tikinčiaisiais sugiedojo J. Naujalio „Marija, Marija“ ir Lietuvos himną. A. Svarinskas įsiminė mus likusiam

savo kunigavimo, tiesos ir patriotizmo skleidimo šalyje laikotarpiui. Monsinjoras dažnai mus kviesdavo į pamaldas

svarbiausiomis laisvės kovų minėjimo datomis, ypatingai akcentuodamas įvykius, susijusius su Lietuvos kariuomene,

jos karininkais, partizanais. Aidiečiams teko dalyvauti šv. Mišiose Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, kurias

aukojo arkivyskupas Sigitas Tamkevičius ir Alfonsas Svarinskas, tuo metu klebonavęs šioje bažnyčioje. Giedojome

Vilniaus Šv. Apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčioje aukojant šv. Mišias už generolą Joną Juodišių, Domeikavos Lietuvos

kankinių bažnyčioje, Pakalnių Švč. Trejybės bažnyčioje ir daugelyje kitų. Visur gėrėjomės monsinjoro A. Svarinsko,

nepailstančio kovotojo už tiesą, gėrį, patriotizmą, už Dievą ir Tėvynę, pamokslais.

Turime didžiuotis, kad būtent monsinjoras A. Svarinskas dar 1995 metais pašventino choro vėliavą, kuri mus lydi iki

šių dienų.

Paskutinis aidiečių susitikimas su monsinjoru Alfonsu Svarinsku įvyko 2013 metais. Pažymint pogrindinio leidinio

„Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ 40-ties metų sukaktį, Vilniuje buvo atidengta ir Alfonso Svarinsko pašventinta

Šv. Kristoforo skulptūra. Po dvasingos, patriotinėmis mintimis pripildytos A. Svarinsko kalbos aidiečiai sugiedojo eilę

bažnytinių ir patriotinių giesmių bei nuoširdžiai pabendravo su monsinjoru.

Informaciją parengė Arnoldas Kulikauskas

Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas”. Laikraštis „Aidas” Nr.12(34)

REDAKCIJA: Povilas Šimkavičius, doc. dr. Algimantas Zybartas, Arnoldas Kulikauskas

El. p.: aidietis.leidinys@gmail.com

Laikraštį skaitykite internete: www.kam.lt (Ramovės → Vilniaus įgulos karininkų ramovė → Vyrų choras „Aidas”)

Atkelta iš 3 psl.

Mama tarpukaryje buvo pavasari-

ninkė, giedojo Giedraičių bažnyčios

chore ir 1939 metais dalyvavo Kaune

vykusioje dainų šventėje.

Apie 1958 m. įsigijome baterinį

radijo imtuvą ir per jį klausėmės

Lietuvos valstybinės radijo stoties.

Buvo transliuojama nemažai muzi-

kos, nors „liūto“ dalį sudarydavo

rusiška muzika. Su broliu Algirdu

nesunkiai išmokdavom tiek lietuviš-

kų, tiek rusiškų ir net lenkiškų

dainų ir atsistoję ant taburečių

dainuodavome giminių ir kaimynų

vakaronėse bei šeimyninėse šventė-

se. Pradėjęs lankyti Giedraičių vidu-

rinę mokyklą dainavau moksleivių

chore antru bosu, bet, reikalui esant,

choro vadovo paliepimu, padėdavau

ir tenorams. Dar grojau dūdų

orkestre klarnetu, dalyvavau kituose

mokyklos būreliuose.

1964 m. įstojau į Kauno politechni-

kos instituto Vilniaus filialą.

Patikrinus balsą patekau į mišrų

akademinį chorą, kuriam vadovavo

šviesios atminties kompozitorius ir

nuostabus vadovas maestro Kle-

mensas Griauzdė. Jo dėka gavau

pirmas tikras dainavimo pamokas,

už kurias esu dėkingas iki šių dienų.

Čia pajutau tikrą chorinės dainos

grožį, jos vidinę jėgą.

Po instituto baigimo, pradėjęs dirbti

Vilniaus kuro aparatūros gamykloje,

dainavau gamyklos vyrų oktete,

mišriame duete. Šeimyninis gyve-

nimas buvo nutolinęs nuo dainos.

Vaikams paaugus, brolio paragintas,

1993 m. pasibeldžiau į kamerinį

chorą „Sodžius“, vadovaujamą doc.

R. Maleckaitės. Nors buvo truputis

baimės, nes vokalo ir dainavimo

technikos reikalavimai buvo gana

aukštoki, nežiūrint, kad tai savi-

veiklinis kolektyvas. Atrodo, susido-

rojau ir su kolektyvu apkeliavom

nemažai Lietuvos. Daug giedota per

šv. Mišias, koncertuota įvairiose

Lietuvos scenose, teko ir užjūrio

broliams padainuoti Niujorke,

Filadelfijoje, Floridoje, JAV lietuvių

dainų šventėse dalyvauti. Kiek

pamenu – 2005 metais buvau para-

gintas lankyti Arkikatedros mišrų

chorą, vadovaujamą šviesios atmin-

ties kompozitoriaus Leono Pranulio

– nuostabaus žmogaus ir reiklaus

vadovo. Jo dėka pradėjau dainuoti

Vilniaus karininkų ramovės tau-

tiškos muzikos kapeloje „Vilnija“,

kuriai maestro taip pat vadovavo.

Kapelai suskilus į du kolektyvus,

viename jų dar dainavau ir tuo

pačiu, paragintas vyrų, dainuojančių

karininkų ramovės vyrų chore

„Aidas“, pasukau ten. Čia buvau

šiltai priimtas vadovo prof. Tado

Šumsko ir viso kolektyvo. Ir taip jau

beveik 10 metų esu čia, dalyvauju

koncertuose, kelionėse ir visur, kur

skamba daina.

Linkiu vyrų chorui „Aidas“ ir sau

sėkmės, skambių patriotinių, ka-

riškų, klasikinių bei liaudies dainų.

Savo dainavimu norėčiau prisidėti

prie chorinio dainavimo populiari-

nimo, ypatingai jaunimo tarpe.

Sveikinu su choro 60-mečiu gerbiami

aidiečiai ir vadovai!

SVEIKINAME

gražaus jubiliejaus proga

Albiną BRAŠKĮ, choro solistą, bosą

◄ Vyrų chore „Aidas“ dainuoja nuo 2005 metų

Petrą MAKARSKĄ, pirmąjį tenorą

Vyrų chore „Aidas” dainuoja nuo 1985 metų ►

Linkiu skambių dainų

PADĖKA

Nuoširdžiai dėkojame KAM

BRD Leidybos skyriaus vedėjai

Vaivai ŠIMONIENEI ir l. e.

Vilniaus įgulos karininkų

ramovės viršininko pareigas

Gaudentui AUKŠTIKALNIUI

už atspausdintą vyrų choro

„Aidas“ laikraštį AIDAS Nr.6

(28).

* * * * *

Nuoširdžiai dėkojame aidiečiui

Pauliui MAŽEIKAI už pagalbą

spausdinant AIDO laikraštį.