BEA

TR

IX P

OT

TER

Pa

sak

os

BEATRIX POTTER

Pasakos

Kartą buvo trys kačiukai: Kumštytė, Mažytė ir Mažiukas…– Po akimirkos pasirodys mano viešnios, o į jus net baisu pažiūrėti!

Jūs man uždavėt širdį! – pyko ponia Pranciška Purkšė.

Jaukių namų pasakos mažiesiems…

Tapkite Knygų klubo nariu!

  Nemokamas knygų katalogas kiekvieną ketvirtį  Naujausios ir populiariausios knygos  Ypatingi pasiūlymai  Knygų pristatymas į namus, darbovietę ar paštą

Informacijos teiraukitės nemokamu tel. 8 800 200 22www.knyguklubas.lt

Pirmiausia nuprausė jiems burnytes (štai čia matote Mažytę).

Tada sušukavo kailiukus (štai čia matote Kumštytę).

Paskui suglostė uodegytes ir ūsus (čia Mažiukas).

Mažiukas buvo išdykėlis ir mėgdavo draskytis.

150 Pasaka apie kačiuką Mažiuką

Ponia Pranciška aprengė Mažytę ir Kumštytę plačiomis prijuostėmis ir parišo tokius senovinius antkrūtinius. Paskui paieškojo spintoje dailesnių drabužėlių Mažiukui.

Mažiukas buvo tikras riebuilis ir gerokai paaugęs, kelios sagos jam iškart ištrūko. Bet mama jas vėl prisiuvo.

Kai visi trys buvo papuošti, ponia Pranciška, nieko bloga nepagalvojusi, išleido juos į kiemą, – kad nesimaišytų, kol ji paruoš karštus sumuštinius.

– Tik nesusitepkit drabužėlių, vaikučiai! Vaikščiokit ant užpakalinių kojų. Neikit

Pasaka apie kačiuką Mažiuką 15 1

Ji užsidarė riešutų rūsyje, o ponas Jansonas tuo metu ištraukė iš samanų kamanių lizdą. Atrodė, kad įgėlimai jam visai nebaisūs.

Kai pelė Švaruolė ryžosi išeiti iš rūsio, visi jau buvo išsiskirstę.

Tačiau kaip viskas sujaukta, suversta!– Nesu mačiusi tokios netvarkos – ištepliota medum, pridraikyta

samanų, o jau usnies pūkelių! O pripėduota didelių ir mažų purvinų kojų – ir visa tai mano švarutėliuose namuose!

Ji surankiojo samanas ir korių gabalus.Tada išėjo ir atsinešė keletą virbų, kad bent kiek susiaurintų savo

būsto duris.

Nukeliavo juodu smėlio koridoriumi toliau.

– Kurr, vurr…– Bzzz! Vzzz! Zzz!Už kampo jis sutiko

Manę, kaptelėjo ją dantimis, bet vėl paleido.

– Nemėgstu kamanių. Jos apaugusios šeriais, – pasakė ponas Jansonas ir nusišluostė lūpas rankove.

– Dink iš čia, bjaurus senas rupūžiau! – suzvimbė kamanė Manė.– Aš tuoj išeisiu iš proto! – supyko pelė Švaruolė.

232 Pasaka apie pelę Švaruolę

– Padarysiu jas žemesnes, kad ponas Jansonas neįtilptų!

Paskui iš sandėliuko atsinešė skysto muilo, skudurėlių ir naują šepetį. Tačiau buvo taip pavargusi, kad daugiau triūstis nebepajėgė.

Pirmiausiai ji šiek tiek nusnūdo kėdėje, o paskui nuėjo į lovą.

– Ar beįstengsiu vėl susitvarkyti? – atsidūsėjo vargšė pelė Švaruolė!

Kitą rytą ji atsikėlė labai anksti ir ėmėsi didžiosios ruošos, kuri užtruko dvi savaites.

Ji šlavė, gramdė, šluostė. Išblizgino vašku baldus, nušveitė alavinius šaukštelius.

Pasaka apie pelę Švaruolę 233

Pelytė Virvytė visai negodi,Tik tų pyragėlių panoro pati…

Baltauodegė sukluso, pastatė ausis.Tuk tu-ku! Tuk tu-ku! – kažkas į duris…

312 Pelytės Virvytės eilėraščiai

Pravėrė duris – ir… kokia staigmena!Tenai morkų pintinė – kažkieno dovana?..

Klausykit! Ir vėlei barbena! Bet dabar, gerbiamasis,Neapgausi, žinau – tai triušis juodasis!

Pelytės Virvytės eilėraščiai 313