PATVIRTINTA Papilės Simono Daukanto gimnazijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V – 171

AKMENĖS RAJONO PAPILĖS SIMONO DAUKANTO GIMNAZIJOS

UGDYMO PLANAS 2015-2016 IR 2016-2017 M.M.

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Papilės Simono Daukanto gimnazijos (toliau – Gimnazijos) 2015-2016 ir 2016-2017 m. m.

ugdymo planas sudarytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintais 2015–2016 ir 2016–2017 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais (toliau – Bendrieji ugdymo planai) Gimnazijos veiklos programa ir strateginiu planu, kitais teisės aktais, gimnazijos ir mokytojų tarybos nutarimais bei mokinių, jų tėvų (globėjų, rūpintojų) siūlymais.

2. 2015-2016 ir 2016-2017 m.m. ugdymo planas (toliau UP) reglamentuoja priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio, specialiojo ugdymo programų ir neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą Papilės Simono Daukanto gimnazijoje.

3. Gimnazijos ugdymo turiniui įgyvendinti ir ugdymo procesui organizuoti keliami šie tikslai: 3.1. sudaryti lygias mokymosi galimybes mokiniams, turintiems įvairių mokymosi poreikių; 3.2. įgyvendinti priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo ugdymo programas, akcentuojant mokinių kompetencijų ugdymą, dalykinę integraciją, ugdymo turinio individualizavimą ir diferencijavimą; 3.3. kurti naujus mokymo ir mokymosi modelius, užtikrinančius kokybišką išsilavinimą , tobulinti mokytojo veiklos planavimą pamokoje, mokinių pasiekimų vertinimą pamokoje bei atskirų mokinių pažangos matavimus pamokoje; 3.4. mažinti mokymosi krūvius tikslingai planuojant ir organizuojant ugdymą.

4. Gimnazijos ugdymo turinio kūrimas grindžiamas gimnazijos bendruomenės narių bendradarbiavimu:

4.1. UP sudarė darbo grupė, patvirtinta gimnazijos direktoriaus 2015-03-17 įsakymu Nr. V-71; 4.2. Ugdymo plano projektas parengtas birželio 10 dieną, su juo supažindinta gimnazijos

bendruomenė.

Eil.

Nr.

Veikla Atsakingas Kuruojantis vadovas

1. Ugdymo plano bendrosios nuostatos, ugdymo programų vykdymas

A. Raustienė, Ž. Barkuvienė

R. Perminas

2. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo planas (“Kregždutė“)

R. Lupeikienė M. Bliūdžiūvienė

3. Priešmokyklinio ugdymo planas (Kairiškių skyrius)

R. Lupeikienė V. Perminienė

4. Pradinio ugdymo planas S. Dapšienė S. Zarambienė

V. Perminienė

5. Pagrindinio ugdymo planas S. Stripeikienė R. Liachauskienė

K. Dorofėjienė

6. Vidurinio ugdymo planas B. Daunienė R. Daunys

V. Perminienė K. Dorofėjienė

7. Neformaliojo švietimo planas S. Stripeikienė R. Liachauskienė

K. Dorofėjienė

8. Mokymo namuose, mokinių turinčių spec. poreikių ugdymo planas

A. Šiurkuvienė V. Perminienė

9. Darbo kalendorius, mokinių atostogų grafikas K. Pigulevičienė, D. Spaičienė, T. Miltenis

R. Perminas

10. Koordinuoja, derina su steigėju, gimnazijos taryba ir tvirtina ugdymo planą

G. Karvelienė, K. Pigulevičienė

R. Perminas

2

5 . 2014-2015 m. m. ugdymo plano įgyvendinimo įsivertinimas.

Ugdymo planas įgyvendintas tikslingai, atsižvelgiant į iškeltus prioritetus. Kultūrinės pažintinės veiklos dienos buvo sėkmingai panaudotos pilietiniam, karjeros, kūrybiniam,

sportiniam mokinių ugdymui. Sėkmingai naudotasi elektroniniu dienynu TAMO, kuris suteikė galimybę gimnazijos bendruomenės

nariams, mokinių tėvams kasdien stebėti vaikų pažymius, lankomumą, taip pat bendrauti bei bendradarbiauti ir dalyvauti gimnazijos organizuojamose apklausose.

Sistemingai dirbo Gimnazijos taryba, Mokytojų taryba, Metodinė taryba, metodinės grupės, Mokinių taryba. Metodinė taryba skatino netradicinių ugdymo metodų įvairovę pamokose. Mokytojų dalykininkų metodinių grupių užsiėmimuose buvo nagrinėjamos aktualios temos kiekvienai dalykų grupei, aptarti vaikų pasiekimai konkursuose, olimpiadose, varžybose. Ugdymo plano įgyvendinimo būdų įvairovė aptarta per rudens atostogas organizuotoje respublikinėje metodinėje – praktinėje konferencijoje „Mokome kitaip“.

2014-2015 m. m. mokinių pasiekimai vertinami patenkinamai. Ugdymo rezultatams didelę įtaką turėjo mokymosi motyvacijos stoka. Mokykloje sistemingai buvo analizuojamas mokinių pažangumas ir lankomumas. Šie klausimai aptarti Mokytojų taryboje, klasių tėvų susirinkimuose, Vaiko gerovės komisijoje.

Buvo aktyvinama klasių vadovų veikla – kas mėnesį organizuoti klasių vadovų susirinkimai, pakeista Klasių vadovų veiklos organizavimo tvarka.

Neformaliojo švietimo būreliams 2014-2015 m.m. panaudota 100% pagal ugdymo planą skiriamų valandų. Veikė 30 būrelių. Būrelių pasiūla yra tradicinė, tik 2015 metais pilietiškumo ugdymo stiprinimui įkurtas jaunųjų šaulių būrelis, pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos Šaulių sąjungos Šiaulių apskrities gen. P. Plechavičiaus Šaulių 6-ąja rinktine.

II. UGDYMO PROGRAMŲ VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

6. Mokslo metų trukmė , pusmečių datos, pamokų laikas, mokinių atostogos: 6.1. 2015–2016 mokslo metai prasideda 2015 m. rugsėjo 1 d., baigiasi 2016 m. rugpjūčio 31d.

Ugdymo proceso trukmė:

Klasė Ugdymo proceso Ugdymo proceso trukmė savaitėmis

pradžia pabaiga

Priešmokyklinė grupė ir 1-5 klasės, 09-01 05-31 32

6– 8, I-III klasės 09-01 06-03 34

IV klasė 09-01 05-26 33

6.2. Ugdymo proceso skirstymas pusmečiais:

Klasė I pusmetis II pusmetis

Priešmokyklinė grupė ir 1-4 klasės 2015 – 09 – 01 – 2016 – 01 – 22 2016 – 01 – 25 - 2016 – 05 – 31

5– 8, I-III klasės 2015 – 09 – 01 – 2016 – 01 – 22 2016 – 01 – 25 - 2016 – 06 – 03

IV klasė 2015 – 09 – 01 – 2016 – 01 – 22 2016 – 01– 25 - 2016 – 05 – 26

6.3. Gimnazija dirba penkias dienas per savaitę. 6.4. Pamokų laikas:

Pamokos Prasideda Baigiasi

1 pamoka 8.00 8.45

2 pamoka 8.55 9.40

3 pamoka 9.50 10.35

4 pamoka 10.55 11.40

5 pamoka 12.00 12.45

6 pamoka 12.55 13.40

7 pamoka 13.50 14.35

8 pamoka 14.45 15.30

3

6.5. Mokinių atostogos numatomos (trukmė kalendorinėmis dienomis) 1-5 klasių mokiniams:

Atostogos Prasideda Baigiasi

Rudens 2015-10-26 2015-10-30

Žiemos (Kalėdų) 2015-12-28 2016-01-08

Pavasario (Velykų) 2016-03-21 2016-03-25

Vasaros 2016-06-01 2016-08-31

6.5.1. Papildomoms atostogoms skiriama 10 ugdymosi dienų (tris kartus per metus):

Atostogos prasideda Atostogos baigiasi

2015-11-02 2015-11-03

2016-02-15 2016-02-19

2016-03-29 2016-04-01

6.6. Atostogų trukmė kalendorinėmis dienomis 6-8 ir I- IV gimnazijos klasių mokiniams:

Atostogos Prasideda Baigiasi

Rudens 2015-10-26 2016-10-30

Žiemos (Kalėdų) 2015-12-28 2016-01-08 Žiemos atostogos 2016-02-15

Pavasario (Velykų) 2016-03-21 2016-03-25 Vasaros:

6–8, I–III klasės 2016-06-06 2016-08-31

IV klasė 2016-05-27 2016-08-31

6.6.1. IV klasių mokiniams atostogų diena, per kurią jie laiko kalbų įskaitą, perkeliama į 03-29 dieną.

6.7. 2016–2017 mokslo metai prasideda 2016 m. rugsėjo 1 d., baigiasi 2017 m. rugpjūčio 31d. Ugdymo proceso trukmė:

Klasė Ugdymo proceso Ugdymo proceso trukmė savaitėmis

pradžia pabaiga

priešmokyklinė grupė ir 1-5 klasės 09-01 05-30 32

6– 8, I-III klasės 09-01 06-02 34

IV klasė 09-01 05-25 33

6.8. Gimnazija dirba penkias dienas per savaitę.

6.9. Pamokų laikas:

Pamokos Prasideda Baigiasi

1 pamoka 8.00 8.45

2 pamoka 8.55 9.40

3 pamoka 9.50 10.35

4 pamoka 10.55 11.40

5 pamoka 12.00 12.45

6 pamoka 12.55 13.40

7 pamoka 13.50 14.35

8 pamoka 14.45 15.30

4

6.10. Mokinių atostogos numatomos (trukmė kalendorinėmis dienomis) 1-5 klasių mokiniams:

Atostogos Prasideda Baigiasi

Rudens 2016-10-31 2016-11-04

Žiemos (Kalėdų) 2016-12-27 2017-01-06

Pavasario (Velykų) 2017-04-10 2017-04-14

Vasaros 2017-05-31 2017-08-31

6.11. Papildomoms atostogoms skiriama 10 ugdymosi dienų (tris kartus per metus):

6.12. Atostogų trukmė kalendorinėmis dienomis 6-8 ir I- IV gimnazijos klasių mokiniams:

Atostogos Prasideda Baigiasi

Rudens 2016-10-31 2016-11-04 Žiemos (Kalėdų) 2016-12-27 2017-01-06

Žiemos atostogos 2017-02-17 Pavasario (Velykų) 2017-04-10 2017-04-14

Vasaros:

6–8, I–III klasės 2017-06-05 2017-08-31 IV klasė 2017-05-26 2017-08-31

6.12.1. IV klasių mokiniams atostogų diena, per kurią jie laiko kalbų įskaitas, perkeliama į

04-18 dieną. 7. Pradinėse klasėse per mokslo metus 7 ugdymo proceso dienų skiriama kultūrinei (taip pat etninei), meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei, prevencinei veiklai. Ši veikla yra ugdymo proceso dalis, ja siekiama Bendrojoje programoje numatytų ugdymo tikslų (žr. priedą). Veiklos organizuojamos pagal direktoriaus įsakymu patvirtintą tvarkaraštį. Veiklų apskaitą vykdo pradinių klasių mokytojai el. dienyne, skiltyje „Klasės veiklos“. 8. 5-8 ir I – IV gimnazijos klasėse per mokslo metus ne mažiau kaip 5 pamokinės veiklos dienos skiriamos kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei, prevencinei veiklai. Ji organizuojama per visus mokslo metus (žr. priedą). Veiklos organizuojamos pagal direktoriaus įsakymu patvirtintą tvarkaraštį. Veiklų apskaitą vykdo klasių vadovai el. dienyne, skiltyje „Klasės veiklos“. 9. Siekiant apibendrinti ir įsivertinti turimas žinias, 4, 8 klasėse vykdomas standartizuotas testavimas. IV-ųjų gimnazijos klasių mokiniams organizuojami bandomieji egzaminai (Bandomųjų egzaminų sesija 2014 – 03 – 01 – 04- 30). Mokytojai šias veiklas fiksuoja elektroniniame dienyne. 10. Ugdymo turinys gimnazijoje planuojamas vadovaujantis Ugdymo turinio planavimo tvarka, patvirtinta gimnazijos direktoriaus 2012-02-08 įsakymu Nr. V- 145.

11. Integruojamųjų programų įgyvendinimas: 11.1 Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa,

patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. ISAK-494 „Dėl alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programos patvirtinimo“ – per dorinio ugdymo, pilietiškumo pagrindų, biologijos, pradinio ugdymo dalykų pamokas. Konkreti veikla numatoma klasių vadovų bei socialinės pedagogės veiklos planuose;

11.2. Sveikatos ugdymo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290 „Dėl sveikatos ugdymo bendrosios programos patvirtinimo“ – per biologijos, technologijų, kūno kultūros, dorinio ugdymo pamokas, klasių konsultacines valandas;

Atostogos prasideda Atostogos baigiasi

2016-11-07 2016-11-08

2017-02-13 2017-02-17

2017-04-04 2017-04-07

5

11.3. Etninės kultūros programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-651 „Dėl pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos ir vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos patvirtinimo“ – per dorinio ugdymo, lietuvių k., istorijos, muzikos, technologijų pamokas;

11.4. Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. ISAK-179 „Dėl rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programos patvirtinimo“ – per dorinio ugdymo, biologijos pamokas, klasių konsultacines valandas;

11. 5. Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa, suderinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Sveikatos ugdymo ir kūno kultūros ekspertų komisijos 2003 m. sausio 23 d. protokoliniu nutarimu (protokolo Nr. 28) – į visus bendruosius ugdymo dalykus ir neformalųjį švietimą;

11. 6. Žmogaus saugos bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-1159 – į dorinio ugdymo, biologijos, fizikos, chemijos, istorijos, technologijos, kūno kultūros pamokas; 11. 7. Laisvės kovų istorijos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr.1049 – į pilietiškumo pagrindų pamokas, istorijos pamokas, lietuvių kalbos ir literatūros pamokas;

11.8. prevencinė programa ,,Antras žingsnis“ vykdoma 1b ir 2 klasėse. 12. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas :

12.1. Gimnazijos mokinių pažanga ir pasiekimai vertinami vadovaujantis Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka, patvirtinta gimnazijos direktoriaus 2014-08-29 įsak. Nr. V- 159;

12.2. adaptacinio periodo (vieną mėnesį, tėvų pageidavimu) 5 kl. mokiniams nerašomi pažymiai;

12.3. mokiniams, pradedantiems mokytis pagal antrąją pagrindinio ugdymo programos dalį, skiriamas vieno mėnesio trukmės adaptacinis laikotarpis per kurį nerašomi neigiami įvertinimai. 13. Mokinių mokymosi krūvis reguliuojamas, vadovaujantis Mokymosi krūvių optimizavimo tvarka, patvirtinta gimnazijos direktoriaus 2013-03-01 įsak. Nr. V - 45.

14. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimas: 14.1. gimnazija mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą organizuoja vadovaudamasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795 (Žin., 2011, Nr. 122-5771) ir kitomis Bendrojo ugdymo plano nuostatomis nustatančiomis švietimo programų įgyvendinimą;

14.2. mokiniui, turinčiam didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, gimnazijoje ugdytis padeda spec. pedagogas, logopedas, psichologas;

14.3. mokiniams, kuriems rekomenduota mokytis pagal individualizuotas ir pritaikytas programas, ugdymo rezultatai vertinami pagal atitinkamos programos reikalavimus. Programas rengia dalyko mokytojas, konsultuojamas gimnazijos specialiojo pedagogo ir logopedo. Elektroninio dienyno puslapyje „Mano klasės/ grupės” prie mokinių, kurie mokosi pagal individualizuotas programas, pavardžių, parašoma „i“;

14.4. specialioji pedagoginė pagalba (specialiosios pratybos) mokiniams, mokomiems visiško integravimo būdu, teikiama pamokų, o logopedinės pratybos – ne pamokų metu.

15. Ugdymo organizavimas asmenų, baigusių užsienio valstybės ar Tarptautinės

organizacijos pagrindinio, vidurinio ugdymo programos dalį ar pradinio, pagrindinio ugdymo programą:

15.1. apie atvykusius iš kitų šalių mokinius gimnazijos administracija informuoja steigėją ir

ŠMM;

15.2. gimnazija, priimdama mokinį, baigusį tarptautinę bendrojo ugdymo programą ar jos

dalį, pripažįsta mokinio mokymosi rezultatus ir juos įskaito (pagal pateiktus dokumentus). Gimnazija tuo

atveju, kai asmuo yra baigęs tarptautinę bendrojo ugdymo programą (pradinio ar pagrindinio ugdymo),

tačiau neturi dokumento, įteisinančio mokymosi pasiekimus, nustato jo mokymosi pasiekimų atitiktį

mokymosi pasiekimams, numatytiems Pradinio, Pagrindinio ar Vidurinio ugdymo bendrosiose programose;

15.3. atsižvelgusi į konkrečias sąlygas, mokinio pasirengimą, kalbos mokėjimą, gimnazija

sudaro individualų ugdymo planą ir pamokų tvarkaraštį;

15.4. užsieniečių vaikai, nemokantys valstybinės kalbos ir norintys pradėti ar tęsti mokymąsi

gimnazijoje, vienerius metus mokomi lietuvių kalbos.

16. Mokinių mokymasis namie organizuojamas vadovaujantis Mokinių mokymo

stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu

6

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 (Žin., 2012,

Nr. 114-5788), ir Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų

programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu bei gimnazijos Mokinių mokymo namuose

organizavimo tvarka, patvirtinta gimnazijos direktoriaus 2013-03-01 įsak. Nr. V- 45. 17. Gimnazijos mokymosi aplinka: 17.1. įgyvendinant ugdymo tikslus, tenkinant mokinių mokymosi poreikius, mokytojai ne mažiau kaip du kartus per mokslo metus sudaro sąlygas mokiniams mokytis ne klasė je, o kitose aplinkose;

17.2. mokytojai, siekdami padėti mokiniams šiuolaikinėje besikeičiančioje visuomenėje įgyti būtinų kompetencijų, gebėjimų, nuostatų ir dirbti inovatyviai, savo dalyko pamokose naudoja šiuolaikines mokymo(si) technologijas: internetą, interaktyviąsias lentas, kompiuterines mokymo programas, kabinetų, skaityklos įrangą, biblioteką; 17.3. mokiniams per muzikos, dailės, technologijų pamokas yra sudarytos sąlygos naudotis moderniomis mokymo(si) priemonėmis ir patenkinti individualius savo ugdymo(si) poreikius; 17.4. lietuvių, užsienio kalbų, socialinių mokslų, menų ir kt. dalykų mokytojai su I-IV kl. mokiniais organizuoja viešus projektų pristatymus, darbų parodas aktų salėje, skaitykloje ar kitose gimnazijos erdvėse ne mažiau kaip kartą per mokslo metus; 17.5. ugdymo proceso dienos, skirtos kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei, prevencinei ir kitoms ugdomosioms veikloms, priklausomai nuo veiklos pobūdžio, organizuojamos įvairiose aplinkose (pvz.: gimnazijos stadione, gyvenvietės aplinkoje, teatruose, respublikos universitetuose, kolegijose, Profesinio rengimo centruose ir kt.).

18. Ugdymo turinio integravimas: 18.1. mokytojas, į kurio mokomąjį dalyką yra integruojama kito dalyko programos dalis ar visa programa, tai fiksuoja savo ilgalaikiame plane; 18.2. Gimnazijoje vykdoma ši tarpdalykinė integracija: 18.2.1. pilietiškumo ugdymo pagrindų programos dalis integruojama į istoriją I-II kl.; 18.2.2. žmogaus saugos programa III - IV kl. - į gamtos mokslus, kalbas, socialinius mokslus; 18.2.3. dalykų modulio programa, kai ją yra pasirinkę visi klasės mokiniai, integruojama į atitinkamą dalyką.

19. Ugdymo diferencijavimas: 19.1. siekiant pritaikyti ugdymo turinį skirtingų poreikių mokiniams, diferencijuojami mokymosi uždaviniai ir užduotys, ugdymo turinys ir metodai, mokymo(si) priemonės, tempas ir skiriamas laikas. Diferencijavimas vykdomas panaudojant pamokas, skirtas mokinių ugdymo poreikiams tenkinti.

20. Laikinųjų grupių sudarymas ir klasių dalijimas : 20.1. laikinosios grupės sudaromos iš mokinių, pasirinkusių tą patį dalyko programos kursą, pasirenkamojo dalyko ar dalyko modulio programą. III-IV kl. mokiniai užsienio kalbas mokosi pagal Europos Sąjungoje priimtus mokėjimo lygius; 20.2. minimalus mokinių skaičius grupėje įgyvendinant pagrindinio ugdymo programą - 9 mokiniai, vidurinio ugdymo programą – 7 mokiniai (siekiant užtikrinti atskiro mokymo tęstinumą, išimties tvarka grupėje gali būti ir mažiau nei 7 mokiniai). Nesant galimybių sudaryti laikinosios grupės, mokiniams sudaromos galimybės mokytis savarankiškai; 20.3. norint garantuoti ugdymo kokybę, optimalias ir saugias mokinių darbo sąlygas, atsižvelgiant į mokinių skaičių klasėje, jų poreikį, saugą, darbo vietas, turimas gimnazijos lėšas, klasė dalijama į grupes šiems dalykams mokyti: 20.3.1. doriniam ugdymui; 20.3.2. informacinėms technologijoms; 20.3.3. technologijoms; 20.3.4. užsienio kalboms (1-ajai ir 2-ajai); 20.3.5. kūno kultūrai; 20.4. atsižvelgiant į turimas gimnazijos lėšas, klasės jungiamos į grupes. 21. Dalykų programų skirtumų likvidavimo ir atsiskaitymo tvarka: 21.1. mokiniams, kuriems kėlimas į aukštesnę klasę atidėtas, papildomus darbus rengia ir mokinius konsultuoja mokytojas; 21.2. naujai atvykusiems mokiniams, kurie mokėsi pagal kitų autorių vadovėlius arba nesimokė to dalyko, kurio mokoma gimnazijoje, programų skirtumus padeda likviduoti mokytojas pagal jo parengtą ir direktoriaus patvirtintą planą. Atsiskaitymas už dalyko, kurio mokinys nesimokė ir kurio mokoma gimnazijoje, programą ar jos dalį įvertinamas pagal atitinkamos klasės vertinimo sistemą.

7

22. Mokymosi krūvis optimizuojamas, laikantis Mokymosi krūvių optimizavimo tvarkos, patvirtintos gimnazijos direktoriaus 2013-03-01 įsakymu Nr. V- 45.

III. PRIEŠMOKYKLINIO IR PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

23. Papilės Simono Daukanto gimnazijos Kairiškių ir ikimokykliniame ugdymo ,,Kregždutė“ skyriuose – veikia vienerių metų trukmės priešmokyklinio ugdymo grupės. Jų veikla organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintu Priešmokyklinio ugdymo organizavimo tvarkos aprašu bei akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais;

23.1. priešmokyklinio ugdymo ugdomosios veiklos laikotarpis – 160 dienų; 23.2. gimnazijos mokytojų ir mokinių tėvams pritarus, visos pradinės klasės dirba pagal

pirmąjį bendrųjų ugdymo planų variantą. Mokytojams tarifikuojamas pirmame variante nurodytas pamokų skaičius. 24. Ugdymo sričių / ugdymo dalykų programų įgyvendinimas : 24.1. Dorinis ugdymas: 24.1.1. tėvai (globėjai) parenka mokiniui vieną iš dorinio ugdymo dalykų: etiką arba tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą; 24.1.2. dorinio ugdymo dalyką mokiniui galima keisti kiekvienais mokslo metais pagal tėvų (globėjų) parašytą prašymą;

24.2. ankstyvasis užsienio (anglų) kalbos mokymas vykdomas nuo antros klasės; 24.2.1. tėvai (globėjai) parenka mokiniui vieną iš gimnazijos siūlomų užsienio kalbų (anglų arba vokiečių); 24.3. Ketvirtos klasės mokiniams skiriama po 1 papildomą valandą lietuvių kalbos ir matematikos gebėjimų ugdymui; 24.4. Kūno kultūra: 24.4.1. Antros klasės mokiniams skiriamos 2 kūno kultūros valandos per savaitę ir 1 valanda neformaliajam ugdymui - sporto būreliui. 25. Į Bendrosios programos ugdymo dalykų programų turinį integruojama: bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymo integruojamųjų programų – Mokymosi mokytis, Komunikavimo, Darnaus vystymosi, Kultūrinio sąmoningumo, Gyvenimo įgūdžių ugdymo programų pagrindai (Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. ISAK-2433 “Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patirtinimo“ 11 priedas „Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas“). 26. Žmogaus saugos ugdymas organizuojamas vadovaujantis Žmogaus saugos bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159 „Dėl Žmogaus saugos bendrosios programos patvirtinimo“, ir Sveikatos ugdymo bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290 „Dėl Sveikatos ugdymo bendrosios programos patvirtinimo“.

IV. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

Bendrosios nuostatos . 27. Gimnazija, vykdydama pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi: Pagrindinio ugdymo

bendrosiomis programomis, Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, Ugdymo programų aprašu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais pagrindinio ugdymo programų vykdymą. Mokiniui gali būti sudaromos sąlygos rinktis dalykų modulius pagal polinkius ir gebėjimus, vadovaujantis Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. ISAK-715 „Dėl Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašas).

28. Gimnazija skiria 1 mėnesio adaptacinį laikotarpį pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ir naujai atvykusiems mokiniams;

28.1. siekiant padėti mokiniams sėkmingai adaptuotis, į šią veiklą įtraukiami klasės vadovai, mokiniai savanoriai, gimnazijos švietimo pagalbos specialistai;

28.2. adaptaciniu laikotarpiu mokinių pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami. Norėdami išsiaiškinti mokinių ugdymo(si) pasiekimus, mokytojai taiko individualius mokinių pažinimo metodus.

8

29. 5-8 ir I-II klasių mokiniams privaloma socialinė – pilietinė veikla, vykdoma vadovaujantis „Socialinės – pilietinės veiklos organizavimo tvarka“ (2015-06-12 įsak Nr.V-159).

30. Gimnazija, formuodama mokyklos pagrindinio ugdymo programos turinį, užtikrina minimalų Pagrindinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti skiriamų pamokų skaičių per savaitę, nustatytą bendrųjų ugdymo planų 123 ir 124 punktais.

31. Pagrindinio ugdymo programos pirmoje ir antroje dalyje mokiniams sudaromos sąlygos pasirinkti dalykų modulius (2015-2016 m.m. II gimnazijos klasėms skirta 0,5 val. „Matematikos uždavinių sprendimo“ moduliui ir 0,5 val. lietuvių kalbos „Rašinio rašymo“ moduliui) iš gimnazijos nuožiūra siūlomų pamokų žinių pagilinimui, nedidinant nustatyto mokiniui maksimalaus savaitinių pamokų skaičiaus. Mokinio pasiekimai mokantis modulio programos yra sudedamoji mokomojo dalyko dalis.

32. 6-8 bei I ir II gimnazijos klasėms ugdymo turinys planuojamas 34 savaitėms, 5 kl. – 32 savaitėms.

33. Gimnazijoje, formuojant ir įgyvendinant mokyklos ugdymo turinį, nuspręsta: 33.1. iki 10 procentų dalykui skirtų pamokų organizuoti ne pamokų forma, o projektine ar

kitokia mokiniams patrauklia veikla ir ne gimnazijos aplinkoje; 33.2. dalį mokyklos ugdymo turinio įgyvendinti per pažintinei ir kultūrinei veiklai skirtą laiką. 34. Mokiniai, kurie išvyksta gyventi ar (ir) mokytis į užsienį, gali mokytis lietuvių kalbos,

Lietuvos istorijos, Lietuvos geografijos dalykų nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Norintieji mokytis kreipiasi į mokyklą, vykdančią nuotolinį mokymą.

35. Atleisti nuo dailės, technologijų, muzikos, kūno kultūros pamokų mokiniai Mokytojų tarybos nutarimu stebi pamokas; tėvams (globėjams, rūpintojams) sutinkant, išleidžiami iš pirmų ir paskutinių pamokų.

36. Ugdymo sričių mokymo organizavimas. 36.1. Gimnazijoje rūpinamasi raštingumu, ypač skaitymo gebėjimų ugdymu per visų dalykų

pamokas: 36.1.1. aptarti ir priimti bendri kalbos ugdymo reikalavimai (bendri reikalavimai sąsiuvinių

antraštėms, kalbos kultūros normų laikymasis visų dalykų pamokų metu, rašto darbus mokiniai įteikia rašytus ranka, informacinėse technologijose naudojamasi lietuviška aplinka);

36.1.2. mokytojai užduotis naudoja ir skaitymo gebėjimams, ir lietuvių kalbai ugdyti; atkreipia mokinių dėmesį į kalbinės raiškos logiškumą, teiginių argumentavimą, nuoseklumą;

36.1.3. mokytojai skatina mokinius savarankiškai, rišliai ir taisyklingai reikšti mintis žodžiu ir raštu per visų dalykų pamokas;

36.2. pagrindinio ugdymo programą sudaro šios ugdymo sritys: dorinis ugdymas (etika ir tikyba), kalbos (lietuvių gimtoji kalba, užsienio kalbos), matematika, gamtamokslinis ugdymas (biologija, chemija, fizika), socialinis ugdymas (istorija, geografija, pilietiškumo ugdymas, ekonomika ir verslumas), meninis ugdymas (dailė, muzika), informacinės technologijos, technologijos, kūno kultūra, žmogaus sauga, ugdymas karjerai.

36.3. Dorinis ugdymas. 36.3.1. Tėvai mokiniui iki 14 metų parenka, o sulaukęs 14 metų pats mokinys renkasi vieną

dalykų – tikybą (tradicinės religinės bendrijos ir bendruomenės) arba etiką. Siekiant užtikrinti mokymosi tęstinumą ir nuoseklumą, etiką arba tikybą rekomenduojama rinktis dvejiems metams. Dalyką, pateikus prašymą, mokinys gali keisti kiekvienais mokslo metais.

36.4. Kalbos.

36.4.1. Lietuvių kalba ir literatūra: 36.4.1.1. mokiniams, kurie nepasiekia lietuvių kalbos Pagrindinio ugdymo bendrojoje

programoje numatyto patenkinamo lygio, sudaromos sąlygos išlyginti mokymosi spragas (skiriamos konsultacijos);

36.4.1.2. siūloma rinktis mokyklos parengtas ir mokyklos vadovo patvirtintas pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių programas. Rengiant šias programas, rekomenduojama vadovautis Bendraisiais formaliojo švietimo programų reikalavimais;

36.4.1.3. vertinant mokinio pasiekimus teikiama grįžtamoji informacija ir apie kalbos mokėjimą, nurodomi privalumai ir taisytini bei tobulintini dalykai;

36.1.4. ugdoma kalbinė atsakomybė, kalbinė raiška, suvokiant tai kaip vieną iš prisistatymo viešoje erdvėje įvaizdžio elementų ir sklandžios komunikacijos pagrindą.

36.4.2. Užsienio kalbos: 36.4.2.1. užsienio kalbos, pradėtos mokytis pagal pradinio ugdymo programą, toliau

mokomasi kaip pirmosios iki pagrindinio ugdymo programos pabaigos;

9

36.4.2.2. antrosios užsienio kalbos (rusų, vokiečių) mokomasi nuo 6-os klasės. Tėvai (globėjai, rūpintojai) mokiniui iki 14 metų renka, o mokinys nuo 14 iki 16 metų tėvų (globėjų, rūpintojų) pritarimu renkasi pats;

36.4.2.3. II gimnazijos klasėje organizuojamas užsienio kalbų pasiekimų patikrinimas naudojantis centralizuotai parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais (pateikiamais per duomenų perdavimo sistemą „KELTAS“);

36.4.2.4. mokiniui atvykus iš kitos ugdymo įstaigos ir tėvams (globėjams, rūpintojams) pritariant ar pageidaujant tęsti mokytis pradėtą užsienio kalbą, o gimnazijai neturint reikiamo specialisto, sudaromos sąlygos lankyti užsienio kalbos pamokas kitoje mokykloje;

36.4.2.5. pirmosios užsienio kalbos bendroji programa 5–6 klasėse orientuota į A2, o 7-8 bei I-II gimnazijos klasėse– į B1 kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis;

36.4.2.6. antrosios užsienio kalbos bendroji programa 5–6 klasėse orientuota į A1, o 7-8 bei I-II gimnazijos klasėse – į A2 kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis;

36.4.2.7. užsienio kalbos siekiamas mokymosi lygis nurodomas elektroniniame dienyne; 36.4.2.8. užsienio kalbas keisti iki vidurinio ugdymo programos pradžios galima tik tuo

atveju, jei mokinys yra atvykęs iš kitos Lietuvos ar užsienio mokyklos ir šiuo metu lankoma mokykla dėl objektyvių priežasčių negali sudaryti mokiniui galimybės tęsti jo pradėtos kalbos mokymosi. Gavus mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimą raštu, mokiniui sudaromos sąlygos pradėti mokytis užsienio kalbos, kurios mokosi klasė, ir įveikti programų skirtumus:

36.4.2.8.1. vienerius mokslo metus jam skiriama viena papildoma užsienio kalbos pamoka per savaitę;

36.4.2.9. kalbos mokytis mokinys gali neformaliojo švietimo įstaigoje ir siekti Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose nurodytų reikalavimų (pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis). Tokiais atvejais jis privalo reguliariai pildyti savo Europos kalbų aplanką ir rinkti kalbos mokėjimo lygį patvirtinančius dokumentus. Juos turi pateikti mokyklai pagal iš priimtą susitarimą, kuriame numatytas atsiskaitymo laikas ir apibrėžti pasiekimų įvertinimo kriterijai.

36.5. Matematika: 36.5.1. mokinių matematikos mokymosi motyvacijai skatinti naudojamasi Nacionalinio

egzaminų centro parengtomis matematinio raštingumo užduotimis; 36.5.2. stebint mokinių matematikos pasiekimus ir, remiantis duomenimis (pavyzdžiui,

standartizuotų testų rezultatais), numatoma pagalba mokiniams, kurių mokymosi pasiekimai žemi. Pagalbos formos aptariamos dalyko metodinėje grupėje;

36.5.3. ugdant gabius matematikai vaikus naudojamos nacionalinių olimpiadų, konkurso „Kengūra“ užduotys (ir sprendimų rekomendacijos) ir kiti šaltiniai;

36.5.4. naudojamasi informacinėmis komunikacinėmis technologijomis, skaitmeninėmis mokomosiomis priemonėmis. Naudojama atvirojo kodo dinaminės matematikos programa „GeoGebra“, apimanti geometriją, algebrą, statistiką.

36.6. Informacinės technologijos: 36.6.1. informacinių technologijų mokoma 5-7 ir I - II gimnazijos klasėse; 36.6.2. gimnazijos I–ųjų klasių mokiniai mokosi informacijos tvarkymo kompiuteriu,

interneto paslaugų. Skiriama 1 savaitinė valanda; 36.6.3. II-ųjų gimnazijos klasių mokiniams informacinių technologijų kursą sudaro

privalomoji dalis ir vienas iš pasirenkamųjų pradmenų modulių. Gimnazija siūlo kompiuterinės leidybos pradmenų, tinklalapių kūrimo pradmenų ir programavimo pradmenų modulius. Modulį renkasi mokinys mokslo metų pradžioje.

36.7. Gamtamokslinis ugdymas: 36.7.1. mokymasis per gamtos mokslų pamokas grindžiamas tiriamojo pobūdžio metodais,

dialogais, diskusijomis, mokymusi bendradarbiaujant, savarankiškai atliekamu praktiniu bei eksperimentiniu darbu (ne mažiau kaip 30 procentų dalykui skirtų pamokų per mokslo metus), informacinių komunikacinių technologijų panaudojimu;

36.7.2. fizikos pradedama mokyti nuo 7 klasės, skiriant 1 valandą per savaitę; 36.7.3. ekonomikos ir verslumo mokymas vykdomas II gimnazijos klasėje; 36.7.4. atliekant gamtamokslinius tyrimus naudojamasi turimomis mokyklinėmis

priemonėmis, taip pat lengvai buityje ir gamtoje randamomis ir (ar) pasigaminamomis priemonėmis, kilnojamosiomis ir virtualiosiomis laboratorijomis, edukacinėmis erdvėmis ir mokymosi ištekliais už mokyklos ribų (mokslo parkų, universitetų, verslo įmonių laboratorijos, nacionaliniai parkai ir kt.);

10

36.7.5. mokykloje mokymosi aplinka pritaikyta eksperimentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti.

36.8. Technologijos: 36.8.1. mokiniai, besimokantys pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį (5–8

klasėse) per technologijų pamokas dirba mišriose grupėse, o į grupes dalijami, jei klasėje mokosi ne mažiau 21 mokinys. Mokiniai kiekvienoje klasėje mokomi mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų ir elektronikos technologijų programų;

36.8.2. mokiniams, pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį (I gimnazijos klasėje), technologijų dalykas prasideda nuo privalomo 17 valandų integruoto technologijų kurso. Šio kurso metu dėstoma teorinė medžiaga, organizuojamos ekskursijos į įmones ir įstaigas, mokiniai renka ir kaupia informaciją pasirinkto gaminio gaminimui, projektuoja gaminius ir juos pristato;

36.8.3. I-II gimnazijos klasių mokiniai renkasi vieną iš siūlomų mokytojų parengtų (konstrukcinių medžiagų, mitybos, integruoto technologijų kurso bei kitų) direktoriaus patvirtintų programų. Pagal pasirinktą programą mokiniai skirstomi į grupes. Mokinys pasirinktą technologijų programą gali keisti pasibaigus pusmečiui, suderinęs su mokytoju ir parašęs prašymą gimnazijos direktoriui.

36.9. Socialinis ugdymas: 36.9.1. mokymasis per socialinių mokslų pamokas grindžiamas tiriamojo pobūdžio metodais,

diskusijomis, mokymusi bendradarbiaujant, savarankiškai atliekamu darbu ir panaudojant informacines komunikacines technologijas;

36.9.2. siekiant gerinti gimtojo krašto (pavyzdžiui, rajono savivaldybės, gyvenvietės ir kt.) ir Lietuvos valstybės pažinimą, atsižvelgiant į esamas galimybes istorijos ir geografijos mokymas organizuojamas netradicinėse aplinkose (pavyzdžiui, muziejuje, parke, ant piliakalnių ir kituose vietos lankytinuose objektuose);

36.9.3. I-II gimnazijos klasėse pilietiškumo pagrindų mokymui skiriama po vieną pamoką I – oje ir II-oje gimnazijos klasėje. Dalis pilietiškumo pasiekimų įgyjama per pamokas, o kita dalis – per pilietiškumo akcijas, kitokios formos renginius, kuriuose paminimos tautai svarbios datos;

36.9.4. Laisvės kovų istorijai mokyti skiriama ne mažiau kaip18 pamokų, integruojant jas į istorijos ir pilietiškumo pagrindų pamokas I – II-ose gimnazijos klasėse;

36.9.5. istorijos 5-oje klasėje pradėti mokyti nuo gimtosios vietovės ir Lietuvos istorijos epizodų, o 6-oje klasėje kursą pradėti nuo kaimynių Europos valstybių istorijos epizodų;

36.9.6. Į istorijos, geografijos, pilietiškumo ugdymo pagrindų dalykų turinį integruoti: Lietuvos ir pasaulio realijas, kurios turi būti nuolat ir sistemingai atskleidžiamos ir aptariamos su mokiniais, nacionalinio saugumo ir gynybos pagrindų temas, tokias kaip: nacionalinio saugumo samprata ir sistema Lietuvos Respublikoje; rizikos veiksnių, grėsmių ir pavojų analizė; Lietuvos gynybos politika; informaciniai ir kibernetiniai karai: tikslai, metodai, instrumentai; Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas ir kiti įgyvendinamieji gynybos ir kovos su korupcija sričių teisės aktai, ir kitas panašias temas.

36.10. Kūno kultūra: 36.10.1. organizuojant kūno kultūros pamokas patalpose atsižvelgiama į Higienos normos

reikalavimus; 36.10.3. parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai

skiriami atsižvelgus į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti ligų paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių mokytojas taiko alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas;

36.10.4. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams sudaromos fizinio aktyvumo rinkimosi galimybės - mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgus į savijautą;

36.10.5. kūno kultūros mokytojas, mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl ligos, siūlo kitą veiklą (pvz., šaškes, šachmatus, veiklą kompiuterių klasėje, bibliotekoje, skaitykloje, konsultacijas, socialinę – pilietinę veiklą ir pan.);

36.10.6. tėvų pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne gimnazijoje; 36.10.7. kūno kultūrai skiriamos 2 valandos per savaitę, todėl sudaromos sąlygos visiems

mokiniams dar vieną valandą lankyti jų pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo pratybas (gimnazijos neformaliojo švietimo būrelius bei treniruotes kitose neformaliojo vaikų švietimo įstaigose).

36.11. Meninis ugdymas: 36.11.1. meninio ugdymo dalykus sudaro dailė, muzika. Mokymui skiriama po vieną

savaitinę valandą; 36.11.2. menų dalykų mokymas integruojamas į neformaliojo švietimo programas.

11

36.12. Žmogaus sauga: 36.12.1. žmogaus saugos ugdymas organizuojamas vadovaujantis Žmogaus saugos ugdymo

bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159 (Žin., 2012, Nr. 89-4668);

36.12.2. pagrindinio ugdymo programos 1-ojoje dalyje (5,6,8 klasėse) žmogaus saugai skiriama po 1 savaitinę valandą. Žmogaus saugos mokymui I-II gimnazijos klasėse skiriama iš viso 17 valandų;

36.12.3. 5-8 klasėse ir I-II gimnazijos klasėse žmogaus saugos mokymas įskaitomas į maksimalų mokiniams privalomų pamokų skaičių, pamokų apskaita tvarkoma el. dienyne.

36.13. Ugdymas karjerai: 36.13.1. gimnazija, organizuodama ugdymą karjerai, vadovaujasi Profesinio orientavimo

vykdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-1090/A1-314 (Žin., 2012, Nr. 82-4284);

36.13.2. gimnazijoje ugdymas karjerai vykdomas pagal KUC veiklos planą, į šią veiklą įtraukiant dalykų mokytojus, klasių vadovus;

36.13.3. ugdymas karjerai organizuojamas ugdymo proceso dienomis, skirtomis kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei, prevencinei veiklai, integruojamas į dalykų bendrąsias programas, per klasių konsultacines valandas, pasirenkamuosius dalykus, mokinių išvykas, renginius: karjeros mokymo programa I-II kl. integruojama į technologijas, ekonomiką ir verslumą, etiką; klasių vadovai ir karjeros koordinatorius, plėtodami mokinių žinias ir įgūdžius apie įvairias darbo veiklos sritis, darbą, karjeros galimybes, organizuoja klasių konsultacines valandas, susitikimus su įvairių profesijų žmonėmis bei atstovais iš profesinio ugdymo įstaigų, išvykas į mokymo įstaigas, aukštųjų mokyklų organizuojamas studijų muges.

37. Maksimalus pamokų skaičius mokiniui per savaitę negali būti didesnis nei nurodytas Higienos normoje.

V. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

Bendrosios nuostatos . 38. Vidurinio ugdymo programa įgyvendinama vadovaujantis Vidurinio ugdymo

bendrosiomis programomis. Ugdymas organizuojamas vadovaujantis Vidurinio ugdymo programos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-1387 (Žin., 2006, Nr.76-2930; 2011, Nr. 97-4599), Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašu.

39. Vykdant vidurinio ugdymo programą, iš anksto informuojami mokiniai ir jų tėvai (globėjai) apie gimnazijos teikiamas ugdymo turinio pasirinkimo galimybes.

40. Ugdymo turinys, remiantis bendrosiomis dalykų programomis ir numatomais mokinių pasiekimais, pirmaisiais vidurinio ugdymo programos vykdymo metais planuojamas 35 savaitėms, antraisiais – 34 savaitėms.

41. Ugdymo turinį sudaro bendrojo lavinimo branduolys (60%). Jis privalomas ir bendras visiems mokiniams. Planuojamas ugdymo turinys visai vidurinio ugdymo programai (dvejiems metams).

42. 40% mokymo turinio mokinys renkasi savo nužiūra. Gimnazija, įvertindama tradicijas, mokytojų kvalifikaciją, turimą mokymo bazę, siūlo pasirenkamuosius dalykus, dalykų modulius. Mokiniai per dvejus metus turi mokytis ne mažiau kaip 8 ir ne daugiau kaip 13 skirtingų dalykų. Pasirenkamieji dalyko moduliai nėra skaičiuojami kaip atskiri dalykai.

43. Iš pasirenkamųjų dalykų siūloma rinktis informacines technologijas, ekonomiką ir verslumą, rusų kalbą, rusų kalbos praktikumą, braižybą, psichologiją, ugdymą karjerai bei pasaulio geografiją.

44. Pasirenkamuosius dalykus mokinys gali rinktis kelis, bet neprivalo. Mokiniui pasirinkus dalyką – jis tampa privalomu.

45. Minimalus mokinio savaitinių pamokų skaičius – 28, maksimalus – 32. 46. Mokinys bendruosius ir išplėstinius kursus renkasi savo nuožiūra laisvai, tačiau bendras

savaitinių pamokų skaičius neturi viršyti 32 pamokų per savaitę. 47. Mokiniui, besimokančiam pagal vidurinio ugdymo programą, sudaromos sąlygas

įgyvendinti individualų ugdymo planą, pagilinti ir praplėsti pasirinktų sričių žinias, gebėjimus bei

12

kompetencijas: yra galimybė lankyti dalykų modulius, savanoriškai užsiimti socialine ar kita visuomenei naudinga veikla. 48. Mobilių grupių sudarymas:

48.1. besimokančių pagal to paties dalyko programos kursą, mokinių; 48.2. tos pačios klasės ar paralelių klasių tą patį dalyką pasirinkusių mokinių; 48.3. mokinių, pasirinkusių tą patį dalyką ar to paties kurso, pasirenkamojo dalyko ar modulio

programą. 49. Kito dalyko programą, programos kursą, modulį mokinys gali keisti (rinktis)

vadovaudamasis „Dalyko, kurso, modulio, lygio keitimo tvarka“, patvirtinta gimnazijos direktoriaus 2013-03-01 įsak. Nr. V-45.

50. Mokiniui, besimokančiam savarankišku ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (pavienio mokymosi forma), individualioms konsultacijoms skiriama iki 15 procentų, o grupėms – 40 procentų Bendrųjų ugdymo planų 187 nustatyto savaitinių pamokų skaičiaus.

51. Į vidurinio ugdymo dalykų turinį integruojama Žmogaus saugos ugdymo bendroji programa.

52. Pažintinės kultūrinės veiklos dienos gali būti skiriamos savanoriškai veiklai ir karjeros ugdymui. IV klasės mokiniams šių dienų (pamokų) skaičius jų pageidavimu ir gimnazijos sprendimu gali būti mažinamas.

53. Ugdymo sričių mokymo organizavimas. 53.1.Dorinis ugdymas: 53.1.1. mokinys renkasi vieną dorinio ugdymo dalyką metams – tikybą arba etiką. Pasirinkęs

etiką, turi galimybę rinktis iš keturių siūlomų modulių: „Filosofinė etika“, „ Šeimos etika“, „Profesinė etika“, ir „ Etika ir kinas“. Pasirinkęs tikybą, turi galimybę rinktis iš trijų siūlomų modulių: „Katalikybė ir pasaulio religijos“, „ Pašaukimai gyvenimui“ arba „Šventasis Raštas – gyvenimo kelionė“;

53.1.2. Vidurinio ugdymo programoje doriniam ugdymui skiriamos 2 savaitinės pamokos. Jos išdėstytos per vienerius metus III gimnazijos klasėje.

53.2. Lietuvių kalba: 53.2.1. 2015-2016 m.m. III-IV gimnazijos klasėse lietuvių kalbos ir literatūros mokiniai

mokosi išplėstiniu kursu, skiriant 5 savaitines valandas; 53.2.2. Žinių pagilinimui siūlomas lietuvių kalbos „Rašinio rašymo“ modulis. 53.3. Užsienio kalbos: 53.3.1. mokinys renkasi užsienio k. kursus, atitinkančius jo užsienio k. pasiekimus, kurie

nustatomi vadovaujantis Europos kalbų aplanku ir centralizuotai parengto testo lygiui nustatyti rezultatais. Anglų kalbos (1-osios užsienio k.) B2, B1 ar A2 kursui papildyti gimnazija siūlo dvi modulių programas: „Anglų kalbos kūrybinio rašymo įgūdžių tobulinimas“ ir „Anglų kalbos kalbėjimo įgūdžių tobulinimas“;

53.3.2. mokinys, norėdamas tinkamai pasirengti valstybiniam brandos egzaminui, gali rinktis abu modulius.

53.4. Pasirenkamieji dalykai: 53.4.1. iš pasirenkamųjų socialinių mokslų dalykų siūloma rinktis ekonomiką ir verslumą,

psichologiją bei ugdymą karjerai; 53.4.2. iš meninio ugdymo programų siūloma rinktis dailės, grafinio dizaino, muzikos; 53.4.3. iš technologijų programos krypčių siūloma rinktis taikomąjį meną, amatus ir dizainą

bei turizmą ir mitybą. 53.5.Kūno kultūra: 53.5.1. mokinys renkasi bendrąją kūno kultūrą arba iš gimnazijos siūlomų sporto šakų

pageidaujamą sportą šaką (krepšinį, tinklinį); 53.5.2. kūno kultūros pasiekimai vertinami pažymiu; 53.5.3. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių kūno kultūros ugdymas

organizuojamas vadovaujantis bendrųjų ugdymo planų 122.9.3, 122.9.4, 122.9.5 papunkčiais; 53.5.4. nuo kūno kultūros pamokų atleisti mokiniai kito dalyko vietoje šio pasirinkti negali. 53.6. Matematika: 53.6.1. III-IV gimnazijos klasėse matematikos mokiniai gali mokytis bendruoju arba

išplėstiniu kursu; 53.6.2. naudoja švietimo portale „emokykla“ pateiktus „Interaktyvūs mokymosi objektai I-IV

gimnazijos klasėms“, šiuolaikines mokymo(si) technologijas: internetą, interaktyviąsias lentas, kompiuterius; 53.6.3. žinių pagilinimui 2015-2016 m. m. mokiniams siūlomas „Matematikos probleminių

uždavinių sprendimo“ modulis.

13

53.7. Informacinės technologijos : 53.7.1. informacinių technologijų kursas yra pasirenkamasis. III- IV gimnazijos klasių

mokiniai informacinių technologijų gali mokytis bendruoju ir išplėstiniu kursu; 53.7.2. mokydamiesi informacinių technologijų išplėstiniu kursu, gali rinktis „Programavimo“

arba „Elektroninės leidybos“ modulį. 53.8. Gamtos mokslai: 53.8.1. III- IV gimnazijos klasių mokiniai gamtos mokslų gali mokytis bendruoju ir išplėstiniu

kursu; 53.8.2. privalomas vienas mokinio pasirinktas (biologijos, fizikos, chemijos) gamtos mokslų

kursas; 53.8.3. fizikos žinių pagilinimui mokiniams siūlomas „Fizikos kompleksinių uždavinių

sprendimo“ modulis. 53.9. Žmogaus sauga Vidurinio ugdymo programoje integruojama į dorinio ugdymo,

biologijos, fizikos, chemijos, istorijos, technologijų, kūno kultūros mokomuosius dalykus. 53.10. Ugdymo proceso pažintinės kultūrinės veiklos dvi dienos skiriamos ugdymui karjerai.

VI. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE

54. Neformaliojo švietimo veikla vykdoma gimnazijoje bei aplinkose, padedančiose

įgyvendinti neformaliojo vaikų švietimo tikslus (gimnazijos ir Simono Daukanto memorialiniame muziejuose, Ventos regioniniame parke, kituose Lietuvos lankytinuose objektuose bei karjeros planavimą ugdančiose vietose).

55. Neformaliojo vaikų švietimo veiklai įgyvendinti skiriamos valandos, atsižvelgiant į veiklos pobūdį, periodiškumą, trukmę ir jos nustatytos mokslo metams kiekvienai ugdymo programai.

56. Gimnazija kiekvienų mokslo metų pabaigoje (gegužės mėnesį) įvertina ateinančiųjų mokslo metų mokinių neformaliojo švietimo pasiūlą, prireikus ją tikslina mokslo metų pradžioje ir atsižvelgusi į ją siūlo neformaliojo švietimo programas.

57. Minimalus skaičius neformaliojo vaikų švietimo grupėje - 7 mokiniai (Gimnazijos tarybos 2013 m. birželio 5 d. posėdis, protokolo Nr. 3). Mokinių grupės sudėtis per mokslo metus gali kisti.

58. Siekiant atsakingo ir nuoseklaus ugdymo neformaliojo vaikų švietimo grupėje, rekomenduojama mokiniams rinktis ne daugiau kaip tris būrelius.

59. Būrelių užsiėmimus pradėti ne anksčiau kaip 10 minučių po paskutinės mokinio pamokos. 60. Gimnazijos neformaliojo vaikų švietimo veikla pristatoma renginiuose: koncertuose,

projektinėje veikloje, parodose, varžybose, konferencijose. Informacija platinama gimnazijos informaciniame TV, stenduose, žiniasklaidoje, gimnazijos internetinėje svetainėje.

VII. GIMNAZIJOS SAVIVALDOS INSTITUCIJŲ VEIKLA

61. Gimnazijos taryba priima sprendimą dėl: 61.1. gimnazijos ugdymo plano suderinimo; 61.2. mokslo metų skirstymo pusmečiais; 61.3. klasių dalijimo ir jungimo į grupes: (dalijamos ar jungiamos per dorinio ugdymo -

tikybai ar etikai mokyti, anglų, rusų kalbų, technologijų, kūno kultūros pamokas); 61.4. papildomų atostogų datų priešmokyklinės gr., 1-5 klasių mokiniams; 61.5. modulių 5-8 ir I – IV gimnazijos klasėse - lietuvių, anglų kalbos, matematikos, istorijos; 61.6. modulių keitimo ir pasiekimų vertinimo: 61.6.1. mokantis modulio programos pasirinktas modulis mokiniui tampa privalomu, nebaigęs

modulio programos, keisti modulio mokinys negali; 61.6.2. mokinio pasiekimai mokantis modulio programos įskaitomi į mokomojo dalyko

įvertinimą; 61.7. pakraipos formavimo: 61.7.1. III gimnazijos klasės mokiniai, sudarydami individualų ugdymo planą, pasirinkdami

dalykus iš pasiūlyto mokomųjų ir pasirenkamųjų dalykų bei dalykų modulių sąrašo, patys formuoja pakraipos turinį;

61.7.2. gimnazijos tarybai pritarus, direktoriaus įsakymu patvirtinta pasirinkto dalyko, pakraipos dalyko, kurso ar modulio pakeitimo mokiniui tvarka. (žr. priedą).

14

62. Mokytojų taryba priima sprendimus dėl: 62.1. mokinių, lankančių ar baigusių specializuotas valstybines ar savivaldybių dailės,

muzikos meno ar sporto mokyklas, privalomų atitinkamo dalyko pamokų nelankymo ir atsiskaitymo formų: 62.1.1. mokiniai, lankantys ar baigę specializuotas valstybines ar savivaldybių meno ar

sporto mokyklas, nuo privalomų atitinkamo dalyko pamokų lankymo gali būti atleidžiami tėvams ar teisėtiems vaiko atstovams pateikus prašymą bei tos meno ar sporto mokyklos rekomendaciją;

62.1.2. atsiskaityti mokinys privalo pagal to dalyko mokytojo sudarytą ir direktoriaus patvirtintą individualų planą;

62.2. mokiniai, baigę arba lankantys dailės, muzikos ar menų mokyklas, turi: 62.2.1. iki rugsėjo 10 dienos dalyko mokytojui pateikti tėvų, globėjų prašymą atleisti nuo to

dalyko pamokų (prašyme tėvai turi įsipareigoti užtikrinti mokinių saugumą pirmos ir paskutinės pamokos metu, o vidurinių pamokų metu mokinys ilsisi ar dirba gimnazijos skaitykloje arba stebi pamoką, padeda mokytojui);

62.2.2. pristatyti pažymą, patvirtinančią apie dailės, choreografijos, muzikos ar menų mokyklos lankymą ( pažyma pateikiama kiekvieno pusmečio pradžioje);

62.2.3. raštiškai suderinti su dalyko mokytoju atsiskaitymo grafiką. 62.3. Mokiniai, lankantys sportinės krypties neformaliojo švietimo įstaigas, atleidžiami tik

nuo tos sporto šakos pamokų, kurią lanko. Jie turi: 62.3.1. iki rugsėjo 10 dienos dalyko mokytojui pateikti tėvų, globėjų prašymą atleisti nuo to

dalyko pamokų ( prašyme tėvai turi įsipareigoti užtikrinti mokinių saugumą pirmos ir paskutinės pamokos metu, o vidurinių pamokų metu mokinys ilsisi ar dirba gimnazijos skaitykloje arba stebi pamoką, padeda mokytojui);

62.3.2. pristatyti pažymą, patvirtinančią apie sportinės krypties neformaliojo švietimo įstaigos lankymą (pažyma pateikiama kiekvieno pusmečio pradžioje);

62.3.3. raštiškai suderinti su dalyko mokytoju nelankomų pamokų ir atsiskaitymo grafiką.

__________________________________ SUDERINTA SUDERINTA Gimnazijos tarybos Akmenės rajono savivaldybės 2015 m. rugpjūčio 25 d. posėdžio administracijos direktoriaus protokoliniu nutarimu (protokolo Nr.4) 2015 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. S – 2074

PATVIRTINTA

Papilės Simono Daukanto

gimnazijos direktoriaus

2016 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. V –

AKMENĖS RAJONO PAPILĖS SIMONO DAUKANTO GIMNAZIJOS

UGDYMO PLANO 2016-2017 M.M. PAKEITIMAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

5 . 2015-2016 m. m. ugdymo plano įgyvendinimo įsivertinimas.

Ugdymo planas įgyvendintas tikslingai, atsižvelgiant į iškeltus prioritetus.

Kultūrinės pažintinės veiklos dienos buvo sėkmingai panaudotos pilietiniam, karjeros, kūrybiniam,

sportiniam mokinių ugdymui.

Sėkmingai naudotasi elektroniniu dienynu TAMO, kuris suteikė galimybę gimnazijos bendruomenės

nariams, mokinių tėvams kasdien stebėti vaikų pasiekimus, taip pat bendrauti bei bendradarbiauti ir dalyvauti

gimnazijos organizuojamose apklausose. 2015-2016 m. m. buvo atliktas tyrimas dėl tėvų galimybės naudotis

TAMO dienynu ir vykdoma tėvų prisijungimo prie TAMO stebėsena.

Sistemingai dirbo Gimnazijos taryba, Mokytojų taryba, Metodinė taryba, metodinės grupės, Mokinių

taryba. Metodinė taryba skatino netradicinių ugdymo metodų įvairovę pamokose. Mokytojų dalykininkų

metodinių grupių užsiėmimuose buvo nagrinėjamos aktualios temos kiekvienai dalykų grupei, aptarti

ugdytinių pasiekimai konkursuose, olimpiadose, varžybose, numatytos tobulintinos veiklos.

2015-2016 m. m. mokinių pasiekimai vertinami patenkinamai. Ugdymo rezultatams didelę įtaką

turėjo mokymosi motyvacijos stoka. Gimnazijoje sistemingai buvo analizuojamas mokinių pažangumas ir

lankomumas. Šie klausimai aptarti Mokytojų taryboje, klasių tėvų susirinkimuose, Vaiko gerovės komisijoje.

Buvo aktyvinama klasių vadovų veikla – kas mėnesį organizuoti klasių vadovų susirinkimai,

kuriuose buvo aptariami klasių vadovams aktualūs klausimai, planuojami mėnesio darbai.

Neformaliojo švietimo būreliams 2015-2016 m. m. panaudota 100% pagal ugdymo planą skiriamų

valandų. Veikė 30 būrelių. Būrelių pasiūla yra tradicinė.

II. UGDYMO PROGRAMŲ VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

6.2. Ugdymo proceso skirstymas pusmečiais:

Klasė I pusmetis II pusmetis

Priešmokyklinė grupė ir 1-5 klasės 2016 – 09 – 01 – 2017 – 01 – 20 2017 – 01 – 23 - 2017 – 05 – 30

6– 8, I-III klasės 2016 – 09 – 01 – 2017 – 01 – 20 2017 – 01 – 23 - 2017 – 06 – 02

IV klasė 2016 – 09 – 01 – 2017 – 01 – 20 2017 – 01– 23 - 2017 – 05 – 25

6.11. Papildomoms atostogoms skiriama 10 ugdymosi dienų (tris kartus per metus):

6.12.1. II klasės mokiniams atostogų diena, per kurią jie laiko lietuvių kalbos (gimtosios)

įskaitą, perkeliama į 04 – 18 dieną. 6.12.2. IV klasių mokiniams atostogų dienos, per kurias jie laiko lietuvių kalbos ir literatūros

įskaitą ir užsienio kalbos valstybinio brandos egzamino kalbėjimo dalį, perkeliama į 04-18 ir 04-19 dieną. 7. Pradinėse klasėse per mokslo metus 7 ugdymo proceso dienos skiriamos kultūrinei (taip pat

etninei), meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei, prevencinei veiklai. Ši veikla yra

ugdymo proceso dalis, ja siekiama Bendrojoje programoje numatytų ugdymo tikslų (žr. priedą). Veiklos

organizuojamos pagal direktoriaus įsakymu patvirtintą tvarkaraštį. Veiklų apskaitą vykdo pradinių klasių

mokytojai el. dienyne, skiltyje „Klasės veiklos“.

Atostogos prasideda Atostogos baigiasi

2016-11-07 2016-11-08

2017-02-13 2017-02-17

2017-04-18 2017-04-21

8. 5-8 ir I – IV gimnazijos klasėse per mokslo metus ne mažiau kaip 5 pamokinės veiklos

dienos skiriamos kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei, prevencinei

veiklai. Ji organizuojama per visus mokslo metus (žr. priedą). Veiklos organizuojamos pagal direktoriaus

įsakymu patvirtintą tvarkaraštį. Veiklų apskaitą vykdo klasių vadovai el. dienyne, skiltyje „Klasės veiklos“.

9. Siekiant apibendrinti ir įsivertinti turimas žinias, 2 klasėse vykdomas diagnostinis

testavimas, 4, 6, 8 klasėse vykdomas standartizuotas testavimas. II klasės mokiniams organizuojami

bandomieji lietuvių kalbos ir matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai (2017 – 03 – 01 / 04-

30). IV-ųjų gimnazijos klasių mokiniams organizuojami bandomieji egzaminai (Bandomųjų egzaminų sesija

2017 – 01 – 16 / 04- 30). Mokytojai šias veiklas fiksuoja elektroniniame dienyne.

11. Integruojamųjų programų įgyvendinimas:

11.1 Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa,

patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. ISAK-494

„Dėl alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programos patvirtinimo“

– į dorinio ugdymo, gamtos ir žmogaus, kūno kultūros, biologijos, chemijos, lietuvių kalbos, anglų kalbos,

psichologijos, pradinio ugdymo dalykų pamokas, klasių konsultacines valandas;

11.2. Sveikatos ugdymo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290 „Dėl sveikatos ugdymo bendrosios programos

patvirtinimo“ –į dorinio ugdymo, gamtos ir žmogaus, geografijos, ekonomikos, psichologijos, istorijos

pamokas, klasių konsultacines valandas;

11.3. Etninės kultūros programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro

2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-651 „Dėl pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrosios

programos ir vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos patvirtinimo“ –į lietuvių kalbos

pamokas;

11.4. Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2007 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. ISAK-179 „Dėl rengimo šeimai ir lytiškumo

ugdymo programos patvirtinimo“ – per gamtos ir žmogaus bei biologijos pamokas, klasių konsultacines

valandas;

11. 5. Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa, suderinta Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministerijos Sveikatos ugdymo ir kūno kultūros ekspertų komisijos 2003 m. sausio 23 d.

protokoliniu nutarimu (protokolo Nr. 28) – į užsienio kalbų, muzikos, dailės, technologijų, kūno kultūros

pamokas ir neformalųjį švietimą, klasių konsultacines valandas;

11. 6. Žmogaus saugos bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2012 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-1159 – į biologijos, fizikos, chemijos, matematikos pamokas;

11. 7. Laisvės kovų istorijos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr.1049 – privalomai integruota į istorijos ir pilietiškumo ugdymo

kursą I – II klasėse bei geografijos pamokas;

11.8. prevencinė programa ,,Antras žingsnis“ vykdoma 2b ir 3 klasėse.

12. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas:

12.1. Gimnazijos mokinių pažanga ir pasiekimai vertinami vadovaujantis Mokinių pažangos ir

pasiekimų vertinimo tvarka, patvirtinta gimnazijos direktoriaus 2016-08-29 įsak. Nr. V- 201;

12.2. adaptacinio periodo (vieną mėnesį, tėvų pageidavimu) laikotarpiu 5 kl. mokiniams

nerašomi pažymiai.

13. Mokinių mokymosi krūvis reguliuojamas, vadovaujantis Mokymosi krūvių optimizavimo

tvarka, patvirtinta gimnazijos direktoriaus 2013-03-01 įsak. Nr. V - 45.

19. Ugdymo diferencijavimas:

19.1. siekiant pritaikyti ugdymo turinį skirtingų poreikių mokiniams, diferencijuojami

mokymosi uždaviniai ir užduotys, ugdymo turinys ir metodai, mokymo(si) priemonės, tempas ir skiriamas

laikas. Diferencijavimas vykdomas panaudojant pamokas, skirtas mokinių ugdymo poreikiams tenkinti.

III. PRIEŠMOKYKLINIO IR PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

24.3. Ketvirtos klasės mokiniams skiriama 1 papildoma valanda matematikos gebėjimų

ugdymui.

IV. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

28. Gimnazija skiria 1 mėnesio adaptacinį laikotarpį pradedantiems mokytis pagal pagrindinio

ugdymo programos pirmąją dalį ir naujai atvykusiems mokiniams.

28.2. adaptaciniu laikotarpiu 5 klasės mokinių pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami.

Norėdami išsiaiškinti mokinių ugdymo(si) pasiekimus, mokytojai taiko individualius mokinių pažinimo

metodus.

31. Pagrindinio ugdymo programos pirmoje ir antroje dalyje mokiniams sudaromos sąlygos

pasirinkti dalykų modulius (2016-2017 m. m. II gimnazijos klasėms skirta 1 val. „Matematikos uždavinių

sprendimo“ moduliui) iš gimnazijos nuožiūra siūlomų pamokų žinių pagilinimui, nedidinant nustatyto

mokiniui maksimalaus savaitinių pamokų skaičiaus. Mokinio pasiekimai mokantis modulio programos yra

sudedamoji mokomojo dalyko dalis.

36.12. Žmogaus sauga: 36.12.2. pagrindinio ugdymo programos 1-ojoje dalyje (5, 8 klasėse) žmogaus saugai skiriama

po 1 savaitinę valandą. Žmogaus saugos mokymui I-II gimnazijos klasėse skiriama iš viso 17 valandų, kurios

išdėstomos I klasėje.

V. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

Bendrosios nuostatos.

38. Vidurinio ugdymo programa įgyvendinama vadovaujantis Vidurinio ugdymo

bendrosiomis programomis. Ugdymas organizuojamas vadovaujantis Vidurinio ugdymo programos aprašu,

patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-1387

(Žin., 2006, Nr.76-2930; 2011, Nr. 97-4599), Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus

aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, Mokymosi krypčių

pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašu, gimnazijos Vidurinio ugdymo

programos individualaus ugdymo plano sudarymo tvarkos aprašu, patvirtintu gimnazijos direktoriaus 2015

m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. V- 274.

40. Ugdymo turinys, remiantis bendrosiomis dalykų programomis ir numatomais mokinių

pasiekimais, pirmaisiais vidurinio ugdymo programos vykdymo metais planuojamas 34 savaitėms, antraisiais

– 33 savaitėms.

43. Iš pasirenkamųjų dalykų siūloma rinktis informacines technologijas, ekonomiką ir

verslumą, rusų kalbą, braižybą, psichologiją, ugdymą karjerai bei pasaulio geografiją.

48. Mobilių grupių sudarymas:

49. Kito dalyko programą, programos kursą, modulį mokinys gali keisti (rinktis)

vadovaudamasis „Individualaus plano keitimo tvarkos aprašu“, patvirtintu gimnazijos direktoriaus 2015 m.

gruodžio18 d. įsakymu Nr. V-274.

53.3. Užsienio kalbos:

53.3.1. mokinys renkasi užsienio k. kursus, atitinkančius jo užsienio k. pasiekimus, kurie

nustatomi vadovaujantis Europos kalbų aplanku ir centralizuotai parengto testo lygiui nustatyti rezultatais.

Anglų kalbos (1-osios užsienio k.) B2, B1 ar A2 kursui papildyti gimnazija siūlo dvi modulių programas:

„Anglų kalbos rašto įgūdžių tobulinimas“ ir „Anglų kalbos kalbėjimo įgūdžių tobulinimas“;

53.4. Pasirenkamieji dalykai:

53.4.4. iš užsienio kalbų siūloma rinktis rusų kalbą.

53.6. Matematika:

53.6.3. žinių pagilinimui 2016-2017 m. m. mokiniams siūlomas „Matematikos uždavinių

sprendimo“ modulis.

53.9. Žmogaus sauga Vidurinio ugdymo programoje integruojama į biologijos, fizikos,

chemijos, matematikos mokomuosius dalykus.

SUDERINTA

Gimnazijos tarybos

2016 m. rugpjūčio 29 d. posėdžio

protokoliniu nutarimu (protokolo Nr. 4)