pavien nusikalstama veika tai tokia pagal vien baudiamojo kodekso norm kvalifikuojama nusikalstama veika, kuriai bdingas vienos konkreios baudiamojo kodekso normos saugomos tiesiogins vertybs ar vertybi visumos paeidimas, susietas vieningu kalts turiniu.

paviens nusikalstamos veikos gali bti skirstomos paprastas ir sudtingas. Paprastos nusikalstamos veikos pasiymi tuo, kad jos nekelia joki atribojimo nuo nusikalstam veik daugeto problem. Daniausiai tokiais atvejais atliekama viena pavojinga veika, kyla vienas padarinys, yra vienas prieastinis ryys ir panaiai. Sudtingos paviens nusikalstamos veikos pasiymi tuo, kad jos formaliai atitinka kelias nusikalstam veik sudtis, taiau dl tam tikro objektyvij ir subjektyvij poymi vienodumo jos yra vertinamos kaip viena nusikalstama veika.Paviens nusikalstamos veikos rys kuriuos pasitaiko teism praktikoje:1. Trunkamoji nusikalstama veika2. Tstin nusikalstama veika3. Nusikalstama veika su alternatyviais pavojingos nusikalstamos veikos poymiais4. Sudtin nusikalstama veikaTrunkamoji nusikalstama veika:1. vis pirma svarbu yra nustatyti trunkamosios nusikalstamos veikos pradios moment. Atsivelgiant tai, kad trunkamoji nusikalstama veika yra galima tiek veikimu, tiek ir neveikimu, galima teigti, kad ji prasideda nuo tam tikro veiksmo atlikimo ar neatlikimo (nusikalstamo neveikimo atveju). inoma, neveikimo atveju pradia turi bti siejama ne su pareigos atsiradimo momentu, o su galimybs j gyvendinti atsiradimu.2. Antra, trunkamosios nusikalstamos veikos atveju asmuo papuola nusikalstam bsen, kuriai esant yra nuolatos realizuojamas objektyvusis pavojingos veikos poymis. Asmuo, darantis trunkamj nusikalstam veik, nuolat nusikalsta. iai bsenai prasidjus, nusikalstamos veikos sudtis jau yra visikai gyvendinta ir, nepaisant to, kokiu momentu i veika bus nutraukta, asmeniui visada bus inkriminuojama baigtos nusikalstamos veikos sudtis.[footnoteRef:2] Moksle pasitaiko nuomon, kad trunkamosios veikos pradios momentas yra vadinamas juridiniu trunkamosios veikos pabaigos momentu, nes visa sudtis jau bna gyvendinta. [2: ]

Taip pat atkreiptinas dmesys, kad trunkamoji nusikalstama veika gali bti laikinai sustabdoma tiek kaltininko iniciatyva, tiek ir neatsivelgiant jo vali. Daniausiai taip gali atsitikti, kai trunkamoji nusikalstama veika daroma neveikimu. Tokiu atveju net ir esant nuolatinei pareigai veikti, tam tikrais laikotarpiais gali dingti galimyb veikti, kas sustabdo trunkamosios nusikalstamos veikos darym. I naujo atsiradus galimybei veikti, trunkamoji nusikalstama veika tsiasi, o atskiri neveikimo laikotarpiai turt bti vertinami i tstins nusikalstamos veikos pozicij, t. y. susiformavus naujai kaltei, kiekvienas naujas neveikimo atvejis, turt bti vertinamas i nusikalstam veik daugeto pozicij.

3. Paskutiniu trunkamosios nusikalstamos veikos poymiu reikia laikyti tai, kad ji turi pabaig. Daugumos mokslinink nuomone, trunkamoji veika i esms gali baigtis trimis bdais kaltininkas pats nutraukia nusikalstamos veikos darym, atsiranda aplinkybs, trukdanios toliau tsti nusikalstamos veikos darym, arba dingsta pareiga veikti. Tai gali bti vadinama faktiniu trunkamosios veikos pabaigos momentu. Aplinkybs, trukdanios toliau tsti nusikalstamos veikos darym, gali bti labai vairios trunkamj veik gali nutraukti teissaugos institucijos ar kiti asmenys (pvz., surandamas neteistai laikomas ginklas), j gali ubaigti ir gamtos jgos (pvz., narkotikai sudega kartu su namu, kuriame buvo laikomi) ir t. t. O kai trunkamoji nusikalstama veika yra daroma neveikimu, tai j taip pat gali ubaigti ir pareigos veikti pasibaigimas (pvz., vengimas ilaikyti vaik (BK 164 str.) yra galimas, kol yra pareiga t vaik ilaikyti (pvz., iki kol vaikui sukaks 18 met, ar jam mirus)).Taip pat atkreiptinas dmesys, kad apkaltinamojo nuosprendio primimas nra aplinkyb, trukdanti toliau tsti nusikalstamos veikos darym, todl konstatuotina, kad trunkamoji nusikalstama veika baigiasi, kai kaltininkas pats nutraukia nusikalstamos veikos darym, atsiranda aplinkybs, trukdanios toliau tsti nusikalstamos veikos darym, dingsta pareiga veikti ar dl jos yra priimamas apkaltinamasis nuosprendis.

Taigi apibendrinant galima teigti, kad trunkamoji nusikalstama veika tai tokia nusikalstama veika, kai atliks tam tikr veiksm ar jo neatliks (neveikimo atveju) asmuo papuola nusikalstam bsen, kai yra nuolatos gyvendinamas objektyvusis pavojingos veikos poymis tol, kol kaltininkas pats nutraukia nusikalstamos veikos darym, atsiranda aplinkybs, trukdanios toliau tsti nusikalstamos veikos darym, dingsta pareiga veikti ar dl jos yra priimamas apkaltinamasis nuosprendis.

Tstin nusikalstama veika:Tstin nusikalstama veika tai tokia veika kuri susideda i keli pavojingveik, kuri kiekvien atskirai gali bti vertinama kaip savarankika nusikalstama veika (ar analogikas teiss paeidimas) pagal t pat BK straipsn, siejam vieno kalts turinio bei paeidiani t pai vien tiesiogin baudiamojo statymo saugom vertyb.Tstins nusikalstamos veikos poymiai:1) Tstin nusikalstama veika susideda i keli veik2) Kelios veikos, vertinant atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo objektyviuosius poymius3) Atskirai paimtos veikos turi bti nusikalstamos ar sudaryti analogik teiss paeidim.4) Atskiras veikas sieja vieninga kaltininko tyia 5) Visos veikos yra nukreitos vien tiesiogine baudiamojo statymo saugoma vertyb ar padarytos i vieno altinio.Vis pirma praktikai visuotinai pripastama, kad tstin nusikalstama veika susideda i keli veiksm, vardijam epizodais. tai mintoje Lietuvos Aukiausiojo Teismo plenarinje nutartyje teigiama, kad tstin nusikalstama veika tai tokia veika, kuri susideda i dviej ar daugiau tapai ar vienari veiksm. Nors tiksliau btu tstin nusikalstam veik sieti su keli veik (kurios gali bti padaromos tiek veikimu, tiek ir neveikimu) padarymu. Kaip antras poymis yra vardijama tai, kad ios kelios veikos, vertinant atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo objektyviuosius poymius(veikos poym). Btent is poymis ir yra tstins nusikalstamos veikos iskyrimo kaipo tokios pagrindas, nes esant tokioms aplinkybms, kai yra daromos tapaios ar panaios veikos, atitinkanios vien BK straipsn, ikyla paviens veikos atribojimo nuo daugeto problema. Kadangi tstin nusikalstama veika yra paviens veikos ris, tai atliekant atskirus kno judesius ar neveikimus turi bti gyvendinama tik viena nusikalstamos veikos sudtis, todl btina, kad visi tstins nusikalstamos veikos epizodai atitikt to paties BK straipsnio dispozicijoje aprayt veikos poym.Kalbant apie juridin veik tapatum (atitikim to paties BK straipsnio), reikia atkreipti dmes, kad jis turi bti suprantamas kaip nusikalstamos veikos pagrindins sudties tapatumas, pripastant ir kvalifikuojanius poymius. Taigi tais atvejais, kai tame paiame BK straipsnyje yra numatyta ir kvalifikuota sudtis (pvz., BK 178 str. 3 d. vagyst stambiu mastu, BK 129 str. 2 d. 5 p. nuudymas dviej ar daugiau moni ir t. t.), tstin veika gali peraugti i paprastos nusikalstamos veikos sudties kvalifikuot ir turi bti kvalifikuojama pagal sunkiausi kvalifikuojant poym.Kaip treiasis tstins nusikalstamos veikos poymis mokslinje literatroje yra paplits teiginys, kad atskirai paimtos veikos turi bti nusikalstamos ar sudaryti analogik teiss paeidim. Tai reikia, kad kiekviena atskirai paimta veika jau gyvendina nusikalstamos veikos sudties objektyviuosius poymius. Taiau tokia io poymio formuluot ir vl nra visikai tiksli, nes teism praktikoje pasitaiko atvej, kai atskiri kno judesiai dl sukelt padarini ar dalyko kiekybins iraikos nesudaro nusikalstamos veikos sudties objektyvij poymi visumos. Tai ypa bdinga tais atvejais, kai analogikos veikos gali utraukti ir administracin (ar drausmin), ir baudiamj atsakomyb.Kadangi antrasis ir treiasis poymiai patikslina pirmj, silytina visus juos sujungti ir vardyti kaip vien tstins nusikalstamos veikos poym padarytos kelios pavojingos veikos, kiekvien i kuri atskirai pamus gali bti vertinama kaip savarankika baigta nusikalstama veika ar, atsivelgus tyi, kaip pasiksinimas padaryti nusikalstam veik pagal t pat BK straipsn.Kaip kitas tstins nusikalstamos veikos poymis yra vardijama tai, kad visus kno judesius turi sieti vieninga kaltininko tyia. Toks reikalavimas suformuluotas net tik baudiamosios teiss teorijoje, bet ir Lietuvos teism praktikoje. Vieninga tyia reikia, kad kaltininkas turi vien sumanym ir visus kno judesius suvokia ne kaip atskiras veikas, o kaip vien veik, vien nusikalstam veik. Be to, paymtina, kad kaltininko tyia turi susiformuoti iki pirmos veikos darymo pradios arba jos darymo metu. Tais atvejais, kai tyia susiformuoja i naujo po kiekvienos veikos atlikimo, nusikalstama veika negali bti laikoma tstine ir sudaro nusikalstam veik daugetKitas tstins nusikalstamos veikos poymis yra siejamas su tuo faktu, kad visos veikos (kno judesiai) yra nukreiptos vien baudiamojo statymo saugom vertyb (objekt), dalykar padarytos i vieno altinio. io poymio aikinimas sukelia nemaai problem tiek teorijoje, tiek praktikoje. Analizuojant Lietuvos teism praktik pastebta, kad ie poymiai nra visuotinai pripastama tiesa ir neretai analogikose bylose pats Lietuvos Aukiausiasis Teismas priima skirtingus sprendimus.Apibendrinant, galima suformuluoti tokius tstins nusikalstamos veikos poymius:1) padarytos kelios pavojingos veikos, kiekvien i kuri atskirai pamus gali bti vertinama kaip savarankika baigta nusikalstama veika ar, atsivelgus tyi, kaip pasiksinimas padaryti nusikalstam veik pagal t pat BK straipsn;2) visas veikas turi jungti vieningas kalts turinys;3) visos veikos turi paeisti t pai tiesiogin baudiamojo statymo saugom vertyb.

Tstin nusikalstama veika tai tokia veika, kuri susideda i keli pavojing veik, kiekvien i kuri atskirai pamus gali bti vertinama kaip savarankika baigta nusikalstama veika ar, atsivelgiant tyi, kaip pasiksinimas padaryti nusikalstam veik pagal t pat BK straipsn, susiet vieningu kalts turiniu ir paeidiani t pai vien tiesiogin baudiamojo statymo saugom vertyb.

Nusikalstama veika su alternatyviais pavojingos veikos poymiais:LR BK yra pasitaiko nusikalstamos veikos sudi, kuriose yra apraomos kelios alternatyvios veikos (pvz., BK 201 str., 237 str., 253 str., 259 str. ir t. t.). Tokios sudtys yra vadinamos sudtimis su alternatyviais veikos poymiais. J ypatumas yra tas, kad kiekvienas atskiras alternatyvus veikos poymis gali sudaryti baigtos nusikalstamos veikos sudt, taiau paprastai keli toki alternatyvi veik padarymas yra kvalifikuojamas pagal vien BK straipsn kaip pavien nusikalstama veika. Dauguma baudiamosios teiss mokslinink maai dmesio skiria nusikalstamoms veikoms su alternatyviais pavojingos veikos poymiais, apsiribodami vienintele taisykle, kad keli veik, kurios yra numatytos vienoje nusikalstamos veikos sudtyje kaip alternatyvios, padarymas nekvalifikuotinas pagal nusikalstam veik daugeto taisykles, o sudaro pavien nusikalstam veik.

galima konstatuoti, kad nusikalstamos veikos su alternatyviomis veikomis kaip paviens nusikalstamos veikos ries vardijimas praranda prasm. O nusikalstamoms veikoms su alternatyviais veikos poymiais turi bti taikomos tstins nusikalstamos veikos taisykls.

Sudtin nusikalstama veika: