Upload
others
View
19
Download
1
Embed Size (px)
Citation preview
ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS
EDUKOLOGIJOS FAKULTETAS
Aušrinė Gumuliauskienė, Asta Širiakovienė, Dalia Augienė, Laimutė Bobrova,
Rolandas Paulauskas
PEDAGOGINIŲ STUDIJŲ BAIGIAMOJO DARBO
RENGIMO, GYNIMO IR VERTINIMO
METODINĖS REKOMENDACIJOS
Metodinis leidinys
ŠIAULIAI
2013
Recenzavo:
Šiaulių universiteto Edukologijos fakulteto dekanė, Edukologijos katedros docentė, socialinių
mokslų (edukologijos) daktarė Erika Masiliauskienė
Lietuvos edukologijos universiteto Ugdymo mokslų fakulteto Vaikystės studijų katedros vedėjas,
docentas, socialinių mokslų (edukologijos) daktaras Sergejus Neifachas
Spausdinama ŠU Edukologijos fakulteto tarybos 2013 m. birželio 8 d.
(Protokolo Nr. EDTP - 10) nutarimu.
Aušrinė Gumuliauskienė, 2013
Asta Širiakovienė, 2013
Dalia Augienė, 2013
Laimutė Bobrova, 2013
Rolandas Paulauskas, 2013
Šiaulių universitetas, 2013
TURINYS
PRATARMĖ...................................................................................................................................4
1. PEDAGOGINIŲ STUDIJŲ BAIGIAMOJO DARBO SAMPRATA IR PASKIRTIS.....5
1.1. Pedagoginių studijų baigiamojo darbo sampratos apibrėžtis.........................................5
1.2. Pedagoginių studijų baigiamojo darbo paskirties apibūdinimas....................................6
2. PEDAGOGINIŲ STUDIJŲ BAIGIAMOJO DARBO RENGIMO IR GYNIMO
TVARKA........................................................................................................................................6
2.1. Bendrieji reikalavimai Pedagoginių studijų baigiamajam darbui.................................6
2.2. Pedagoginių studijų baigiamojo darbo rengimo tvarka.................................................7
2.3. Pedagoginių studijų baigiamojo darbo gynimo tvarka..................................................7
2.4. Pedagoginių studijų baigiamojo darbo kokybės vertinimo kriterijai.............................8
2.5. Apeliacijos dėl Pedagoginių studijų baigiamojo darbo gynimo procedūrų pažeidimų
ir vertinimo..........................................................................................................................10
2.6. Pedagoginių studijų baigiamojo darbo gynimo atidėjimas..........................................10
3. PEDAGOGINIŲ STUDIJŲ BAIGIAMOJO DARBO STRUKTŪRA IR RENGIMO
ETAPAI..........................................................................................................................................11
3.1. Rekomenduojama Pedagoginių studijų baigiamojo darbo struktūra ir apimtis.............11
3.2. Pedagoginių studijų baigiamojo darbo įvado struktūra.................................................11
3.3. Pedagoginių studijų baigiamojo darbo teorinė-analitinė dalis.......................................12
3.4. Pedagoginių studijų baigiamojo darbo analitinė-refleksinė dalis..................................12
3.5. Pedagoginių studijų baigiamojo darbo išvados..............................................................17
3.6. Literatūros sąrašo sudarymas.........................................................................................18
3.7. Pedagoginių studijų baigiamojo darbo apipavidalinimas, mokslinis kalbos stilius.......20
4. KOMPETENCIJŲ APLANKO SAMPRATA, PASKIRTIS, STRUKTŪRA IR
RENGIMAS....................................................................................................................................25
4.1. Kompetencijų aplanko sampratos ir paskirties apibūdinimas........................................25
4.2. Kompetencijų aplanko struktūra....................................................................................26
4.3. Kompetencijų aplanko rengimas....................................................................................26
BAIGIAMOSIOS MINTYS..........................................................................................................30
LITERATŪRA...............................................................................................................................31
PRIEDAI.........................................................................................................................................34
4
PRATARMĖ
Universitetinės studijos – tai nuosekliosios studijos, laiduojančios asmeniui sąlygas įgyti
teoriniu bei praktiniu pasirengimu ir moksliniais tyrimais grindžiamą aukštąjį išsilavinimą (LR
Aukštojo mokslo įstatymas, 2003). Pirmosios pakopos (bakalauro) pedagoginių studijų programų
tikslas yra padėti studentams susiformuoti teorinius pedagogo profesijos pagrindus ir įgyti
savarankiškai profesinei veiklai būtinus gebėjimus.
Studentai, kaip ir kiti aukštojo mokslo socialiniai dalininkai, yra atsakingi už studijų
kokybę ir pirmiausia – už savo studijų rezultatus. Formuluojant studijų programos tikslus (siekius),
būsimos profesinės veiklos funkcijos yra lemiantis veiksnys, norint užtikrinti, kad studentas, baigęs
studijų programą, gebėtų kvalifikuotai ir kokybiškai atlikti profesinės veiklos funkcijas. Studijų
rezultatai rodo, kaip ir kokios profesinės funkcijos bus atliekamos, t.y. ar būsimo specialisto studijų
rezultatai atitinka profesinei jo veiklai keliamus reikalavimus.
Pedagoginių studijų baigiamojo darbo rengimo ir gynimo rekomendacijos skirtos Šiaulių
universiteto Edukologijos fakulteto bakalauro studijų programų studentams, rengiantiems
Pedagoginių studijų baigiamąjį darbą, taip pat - dėstytojams, kurie vadovauja Pedagoginių studijų
baigiamiesiems darbams arba dėsto bakalauro studijų programose, suteikiančiose pedagogo
kvalifikaciją. Šios rekomendacijos yra viena studijų kokybės gerinimo priemonių, padėsianti
studentams ir dėstytojams kryptingai siekti studijų tikslų ir rezultatų dermės per visą pedagoginių
studijų laikotarpį.
Pedagoginių studijų baigiamojo darbo rengimo ir gynimo rekomendacijų tikslas – suteikti
studentams informacijos apie Pedagoginių studijų baigiamajam darbui keliamus reikalavimus ir
kompetencijų aplanko sudarymo principus, padėti jiems parengti kokybės reikalavimus atitinkantį
Pedagoginių studijų baigiamąjį darbą, ugdyti studento savarankiško mokslinio tiriamojo darbo, savo
kompetencijų, mokymo(si), studijų rezultatų bei pedagoginės veiklos analizės ir reflektavimo
gebėjimus.
Pedagoginių studijų baigiamojo darbo rengimo ir gynimo rekomendacijos parengtos
remiantis Šiaulių universiteto Edukologijos fakulteto Pedagoginių studijų baigiamojo darbo
rengimo ir gynimo reglamentu (2012, pataisyta 2013) ir kitais dokumentais, reglamentuojančiais
studijas ir jų organizavimą.
Pedagoginių studijų baigiamasis darbas yra Pedagoginių studijų baigiamojo etapo
savarankiško darbo forma, įprasminanti teorinį ir praktinį būsimo pedagogo pasirengimą, parodanti
studento gebėjimą sistemiškai analizuoti, vertinti ir pagrįsti studijų metu įgytas pedagoginei veiklai
reikalingas profesines kompetencijas konkrečios švietimo, ugdymo(si) arba mokymo(si)
problematikos kontekste. Tai - savarankiškas, integralaus, sisteminio pobūdžio, analizės ir
refleksijos forma parengtas teorinis arba teoriją ir praktiką integruojantis rašto darbas, leidžiantis
atpažinti ir įvertinti studento pedagoginių studijų metu įgytas pedagogo kvalifikacijai būtinas
kompetencijas ir leidžiantis jas įsivertinti pačiam studentui.
Studijuodami universiteto bakalauro studijų programas, suteikiančias pedagogo
kvalifikaciją, studentai atlieka daug savarankiško darbo užduočių. Jų tikslas yra kuo kokybiškiau
pasirengti pedagoginei veiklai gilinant, sisteminant, įprasminant ir kūrybiškai pritaikant įgytas
žinias, ugdant asmeninius, profesinius ir kitus gebėjimus, plėtojant turimas ir įgyjant naujas
kompetencijas. Pedagoginių studijų baigiamasis darbas yra kvalifikacinis darbas, todėl jam keliami
aukštesni reikalavimai nei kursiniam darbui, tačiau jis nėra tapatinamas su bakalauro darbu, kuriam
būdingi aukštesni mokslinio tiriamojo darbo reikalavimai.
Pedagoginių studijų baigiamojo darbo rengimo ir gynimo metodinės rekomendacijos turėtų
padėti studentams parengti formos, struktūros ir turinio standartą atitinkantį darbą.
Leidinio autoriai
5
1. PEDAGOGINIŲ STUDIJŲ BAIGIAMOJO DARBO
SAMPRATA IR PASKIRTIS
1.1. Pedagoginių studijų baigiamojo darbo sampratos apibrėžtis
Pedagoginių studijų baigiamasis darbas (toliau – PSBD) – tai savarankiškas, sisteminio
pobūdžio, analizės ir refleksijos forma parengtas teorinis arba teoriją ir praktiką integruojantis rašto
darbas, leidžiantis atpažinti ir įvertinti studento pedagoginių studijų metu įgytas atitinkamas
pedagogo kvalifikacijai būtinas kompetencijas ir padedantis jas įsivertinti pačiam studentui.
Teoriniame Pedagoginių studijų baigiamajame darbe analizuojama konkreti su
pasirinkta tema susijusi pedagoginė problema (patartina siauresnio pobūdžio) . Darbą sudaro dvi
dalys:teorinė-analitinė ir analitinė–refleksinė.
Teorinėje–analitinėje dalyje studentas pagrindžia pasirinktos temos aktualumą, parenka
ir analizuoja teorinius šaltinius, sistemina, lygina, argumentuotai atsako į aktualius analizuojamos
problemos klausimus, aprašo, paaiškina teorijas, kūrybiškai jas iliustruoja faktais, komentuoja
įvairių autorių atliktų tyrimų rezultatų išvadomis grindžiamus reiškinius, išryškina šių rezultatų ir
teorijų tarpusavio sąsajas, pateikia savo įžvalgų, rekomenduoja analizuojamos problemos
sprendimo būdus ir formuluoja išvadas.
Analitinėje–refleksinėje dalyje studentas paaiškina, kokios pedagogo kompetencijos
būtinos analizuojamai problemai spręsti, įsivertina ir įrodo asmenines profesines kompetencijas,
kurias jis įgijo studijų metu bei neformaliuoju būdu. Pagrįsdamas savo kompetencijas, studentas
akcentuoja konkrečių asmeninių profesinių kompetencijų tobulinimosi poreikį bei perspektyvą.
Analitinėje–refleksinėje Pedagoginių studijų baigiamojo darbo dalyje studentas turi parodyti
gebėjimus kompleksiškai analizuoti, vertinti ir pagrįsti savo profesines kompetencijas
analizuojamos švietimo, ugdymo(si) arba mokymo(si) problemos kontekste, pateikdamas
nuorodas į kompetencijų aplanką - refleksijų, dokumentų, pavyzdžių ir įvairių iliustracijų rinkinį,
praktiškai įrodantį darbo autoriaus teiginių apie turimas profesines kompetencijas pagrįstumą .
Teoriją ir praktiką integruojančiame Pedagoginių studijų baigiamajame darbe analizuojama konkreti su pasirinkta tema susijusi pedagoginė problema (patartina siauresnio
pobūdžio) . Ją studentas turi pagrįsti atlikto tyrimo rezultatais arba iliustruoti sukurtu
teoriniu modeliu ar įgyvendintu projektu. Šie reikalavimai nekeliami teorinio Pedagoginių
studijų baigiamojo darbo atveju. Atliekant kiekybinį tyrimą, rekomenduojama imtìs – 30-50
tiriamųjų.
Teorinėje šio tipo PSBD dalyje studentas pagrindžia pasirinktos temos aktualumą,
parenka ir analizuoja teorinius šaltinius, sistemina, lygina, argumentuotai atsako į aktualius
analizuojamos problemos klausimus, aprašo, paaiškina teorijas, kūrybiškai jas iliustruoja faktais,
įvairių autorių atliktų tyrimų rezultatų išvadomis analizuojamus reiškinius, išryškina jų tarpusavio
sąsajas ir pateikia savo įžvalgų.
Praktinėje (empirinėje) šio darbo dalyje studentas pristato atlikto kiekybinio arba
kokybinio tyrimo rezultatus, juos išanalizuoja, įvertina, apibendrina, pagrindžia, kaip analizuojamas
reiškinys, procesas reiškiasi švietimo, ugdymo(si) ir mokymo(si) praktikoje, rekomenduoja
analizuojamos problemos sprendimo būdus ir tyrimo rezultatų pagrindu formuluoja išvadas.
Praktinėje darbo dalyje studentas gali pasiūlyti ir savo sukurtą analizuojamos problemos
sprendimo teorinį modelį. Jį būtina pagrįsti, įrodyti reikšmingumą ir naujumą. Taip pat praktinėje
darbo dalyje studentas gali pristatyti įgyvendintą projektą, susijusį su analizuojama problema. Jį
derėtų išsamiai aptarti, pagrįsti teorinį ir praktinį projekto reikšmingumą, pateikti rekomendacijų ir
suformuluoti išvadas.
Teoriją ir praktiką integruojančiam Pedagoginių studijų baigiamajam darbui taip
pat būtina analitinė-refleksinė dalis, kurioje, kaip ir teorinio Pedagoginių studijų baigiamojo
6
darbo atveju, studentas pagrindžia, kokios pedagogo kompetencijos būtinos analizuojamai
problemai tirti ir spręsti, įsivertina ir įrodo turimas asmenines profesines kompetencijas, kurias jis
įgijo studijų metu bei neformaliuoju būdu. Studentas akcentuoja ir konkrečių profesinių
kompetencijų tobulinimosi poreikį bei perspektyvą. Analitinėje–refleksinėje šio tipo Pedagoginių
studijų baigiamojo darbo dalyje studentas taip pat turi parodyti gebėjimus kompleksiškai analizuoti,
vertinti ir pagrįsti savo profesines kompetencijas analizuojamos švietimo, ugdymo(si) ir
mokymo(si) problemos kontekste, pateikdamas nuorodų į kompetencijų aplanką - refleksijų,
dokumentų, pavyzdžių ir įvairių iliustracijų rinkinį, praktiškai įrodantį darbo autoriaus teiginių apie
turimas profesines kompetencijas pagrįstumą .
Pedagoginių studijų baigiamasis darbas gali būti vieno pedagoginių studijų metu rengtų kursinių darbų tęsinys. Tokiu atveju studentas turi jį patobulinti, išplėtoti pagal PSBD
reikalavimus ir papildyti analitine–refleksine dalimi, t.y. analizuojamos problemos sprendimui
būtinų kompetencijų įsivertinimu ir refleksija. Šios dalies reikalavimai pateikti dviejų PSBD tipų
apibūdinime.
1.2 Pedagoginių studijų baigiamojo darbo paskirties apibūdinimas
Pedagoginių studijų baigiamojo darbo paskirtis – atskleisti ir pagrįsti studento įgytas
profesines, bendrąsias, asmenines kompetencijas, pasireiškiančias švietimo, ugdymo(si) ir
mokymo(si) realybės moksliniu pažinimu ir vertinimu, jos tobulinimu, integruojant naujoviškas
edukacines technologijas, grindžiamas šiuolaikinėmis ugdymo teorijomis, sistemologine prieiga bei
asmenine refleksija.
PSBD kaip kvalifikacinis darbas yra viena universitetinio pedagogų rengimo sąlygų,
siekiant išugdyti išsilavinusį, plačios erudicijos kvalifikuotą specialistą, gebantį nuolat mokytis ir
savarankiškai, kūrybiškai ir kokybiškai realizuoti pedagoginę veiklą.
PSBD – tai kvalifikacinis studento darbas, kuriame spręsdamas švietimo, ugdymo(si),
mokymo(si) teorines ar taikomojo pobūdžio problemas studentas pademonstruoja ir įsivertina savo
pasirengimą atlikti pedagoginės veiklos funkcijas.
2. PEDAGOGINIŲ STUDIJŲ BAIGIAMOJO DARBO
RENGIMO IR GYNIMO TVARKA
2.1.Bendrieji reikalavimai Pedagoginių studijų baigiamajam darbui
Pedagoginių studijų baigiamasis darbas yra individualus, savarankiškas, analitinis darbas,
už kurį atsakingas studentas. PSBD originalumas patvirtinamas studento parašu.
PSBD struktūra ir apipavidalinimas turi atitikti Edukologijos fakulteto tarybos patvirtintą
ir viešai paskelbtą Pedagoginių studijų baigiamojo darbo rengimo ir gynimo reglamentą bei
metodines rekomendacijas.
Studijų pradžioje su PSBD rengimo ir gynimo rekomendacijomis supažindina studijų
prodekanas arba kitas jo įgaliotas asmuo. Studentai renkasi PSBD vadovą, su kuriuo konsultuojasi
dėl Pedagoginių studijų baigiamojo darbo temos, tikslo, jo realizavimo būdų, turinio struktūros,
rengimo eigos ir kitų iškylančių klausimų. PSBD vadovų sąrašai konkrečiai studijų programai
skelbiami Edukologijos fakulteto katedrų skelbimų lentose ir fakulteto tinklapyje iki dekanato
nustatytos dienos. PSBD temos konkrečiai studijų programai pateikiamos katedrose iki dekanato
nustatytos dienos. PSBD vadovo tikslas – atsakingai konsultuoti studentą darbo rengimo,
įforminimo ir gynimo klausimais, teikti metodologinę pagalbą ir sistemingai kontroliuoti darbo
7
rengimo procesą. PSBD gali vadovauti dėstytojas, vykdantis socialinių mokslų (edukologijos)
krypties tyrimus.
PSBD darbų temas siūlo vadovai arba renkasi patys studentai. Temos pasirinkimas ir
formulavimas yra labai atsakingas PSBD rengimo etapas. Studentui turi būti aiški jo pasirinkta tema
ir tyrimo tikslas. Tai lemia jo tyrimo strategijos pasirinkimą. Tyrimo tema turi būti aktuali teoriniu
ir praktiniu aspektu. PSBD tema turi atitikti studento pasirinktą studijų programą ar
specializaciją. Iki dekanato nustatytos datos studentas temą gali koreguoti. Studentas taip pat turi
pateikti atitinkamai katedrai nustatytos formos vadovo ir katedros vedėjo pasirašytą prašymą leisti
ginti Pedagoginių studijų baigiamąjį darbą iki dekanato nustatytos datos. Prašymas registruojamas
katedroje, kurioje dirba PSBD vadovas. Reikalingas PSBD vadovo atsiliepimas, kuriame
pateikiamas ir darbo vertinimas. Rašydamas atsiliepimą apie PSBD, vadovas argumentuotai
įvertina darbo rengimo procesą bei rezultatus ir rekomenduoja ginti darbą, arba jo ginti
nerekomenduoja.
Pedagoginių studijų baigiamąjį darbą ginti turi teisę studentas, neturintis akademinių
įsiskolinimų iš pedagoginių studijų bloko dalykų.
2.2. Pedagoginių studijų baigiamojo darbo rengimo tvarka
Pedagoginių studijų baigiamasis darbas rengiamas paskutinį pedagoginių studijų semestrą.
Semestro pradžioje, pasirinkęs vadovą ir suformulavęs PSBD temą, studentas aptaria su juo darbo
tikslą, uždavinius, jų realizavimo būdus, preliminarią turinio struktūrą, kompetencijų aplanko
panaudojimo formas, numato baigiamojo darbo rengimo etapus, konsultacijų datas bei formas ir
sudaro pirminį mokslinės informacijos šaltinių sąrašą. Atlikęs iki sutarto termino mokslinės
informacijos šaltinių pasirinkta PSBD temos problematika ir kompetencijų aplanko analizę,
studentas pateikia PSBD vadovui darbo rengimo strategiją, kurioje nurodo pasirinktus optimalius
būdus ir metodus išsikeltam tikslui pasiekti ir uždaviniams atlikti. PSBD vadovas konsultuoja
studentą ir prireikus padeda jam projektuoti darbo rengimo strategiją bei planą.
Baigti rengti PSBD ir pasiruošti jo gynimui studentui skiriama 14 kalendorinių dienų.
Studentas, užbaigęs Pedagoginių studijų baigiamąjį darbą, pristato jį vadovui. PSBD vadovas teikia
rekomendaciją katedrai, kurioje dirba, dėl studento baigiamojo Pedagoginių studijų darbo gynimo
(rekomendacija gali būti teigiama arba neigiama) ir darbo vertinimą. Likus dešimčiai darbo dienų
iki sesijos, kurios metu bus ginamas darbas, pradžios, katedros pateikia dekanatui studentų, kuriems
leidžiama ginti PSBD, sąrašus. Sąrašai dekanatui pateikiami iki dekanato nurodytos datos. Darbo
ginti neleidžiama, jeigu studentas be pateisinamos priežasties nepristatė PSBD darbo vadovui į
katedrą iki nurodytos datos, darbas yra nebaigtas (trūksta privalomų struktūrinių dalių) arba
neoriginalus. PSBD, kurio neleidžiama ginti, studento prašymu gali būti rengiamas iš naujo (tai
prilygsta dalyko/modulio kartojimuis) ir ginamas kitą semestrą. Prašymas kartoti dalyką/modulį
fakulteto dekanatui pateikiamas ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki paskelbtos PSBD gynimų
datos. Likus 10 dienų iki viešo PSBD gynimo, studentas pristato galutinį įforminimo ir kalbos
kultūros reikalavimus atitinkantį PSBD ir PSBD vadovo atsiliepimą baigiamųjų darbų vertinimo
komisijos pirmininkui (pateikiami 2 PSBD egzemplioriai, prie vieno jų pridedama elektroninė
PSBD versija) .
2.3. Pedagoginių studijų baigiamojo darbo gynimo tvarka
Pedagoginių studijų baigiamasis darbas ginamas, studentui įvykdžius pedagoginių studijų
programos ir studijų sutarties reikalavimus.
PSBD gynimo komisijos (toliau – komisija) sudėtį siūlo dekanas, įsakymu tvirtina
rektorius. PSBD gynimo komisiją sudaro 3 nariai: edukologijos, psichologijos ir dalykų didaktikos
dėstytojai arba 4 nariai: edukologijos, psichologijos, dalykų didaktikos dėstytojai ir socialinis
8
partneris. Dėstytojas negali būti skiriamas komisijos, vertinančios studentų darbus, kuriems
vadovauja jis pats, pirmininku. Komisijos pirmininku gali būti tik studijų programos krypties
specialistas. Į komisijoje dalyvaujančio socialinio partnerio funkcijas neįeina studento Pedagoginių
studijų baigiamojo darbo vertinimas.
Komisijai iki dekanato nurodytos datos studentas pristato PSBD (2 egzempliorius) į
atitinkamą katedrą ir į PSBD gynimo posėdį atsineša kompetencijų aplanką. Dekanatas komisijai
pateikia rektoriaus įsakymu patvirtintą studentų, ginančių PSBD, sąrašą, kuriame nurodoma studijų
programa (jeigu yra, ir specializacija).
Baigiamųjų darbų gynimo komisijos posėdis yra viešas. Posėdžio metu komisijos
pirmininkas atsakingas už procedūrų laikymąsi. Pradėdamas komisijos darbą pirmininkas
supažindina studentus su rektoriaus įsakymu ir primena pagrindinius reikalavimus, kurių jie turi
laikytis pristatydami ir gindami PSBD. Baigiamųjų darbų gynimas protokoluojamas. Už komisijos
posėdžių protokolus, jų pateikimą dekanatui ir Studijų skyriui ir už PSBD pristatymą fakulteto
archyvui atsakingas rektoriaus įsakymu paskirtas komisijos sekretorius.
Studentai, gavę neigiamą PSBD įvertinimą viešo gynimo metu ir per nustatytą laiką
nepateikę prašymo kartoti PSBD rengimo, braukiami iš studentų sąrašų.
Studento PSBD pristatymo laiką reglamentuoja komisijos pirmininkas. PSBD pristatymui
siūloma skirti 7-10 minučių. Studentas PSBD pristatymo metu turi argumentuotai įrodyti savo
studijų metu įgytas pedagogo kvalifikacijai būtinas kompetencijas.
Komisijos pirmininkas turi teisę nutraukti kalbą, jeigu studentas viršija skirtą laiką.
Komisijai paprašius, studentas turi pateikti konkrečius jo teiginius patvirtinančius įrodymus iš
kompetencijų aplanko. Po darbo pristatymo komisijos pirmininkas supažindina komisiją ir studentą
su vadovo atsiliepimu, o studentas atsako į komisijos pateiktus klausimus. Komisijos nariai teikia
klausimus, susijusius su PSBD. Tai daryti gali ir kiti PSBD vertinimo komisijos posėdžio dalyviai.
Pirmininkas turi teisę leisti studentui neatsakyti į nekonkrečius, nekorektiškus arba su PSBD
nesusijusius klausimus. Komisijos nariai žodžiu turi pareikšti, ar juos tenkina PSBD autoriaus
atsakymai į pateiktus klausimus.
Pasibaigus gynimui, skelbiamas uždaras komisijos posėdis, kuriame sprendžiama dėl
galutinių PSBD įvertinimo rezultatų. Galutinis PSBD įvertinimas rašomas komisijos narių sutarimu,
įtraukiant ir PSBD vadovo įvertinimą. Komisijos posėdžio protokolą pasirašo pirmininkas ir visi
komisijos nariai. Jame įrašomas galutinis PSBD įvertinimas ir įrašas apie suteiktą kvalifikaciją.
PSBD įvertinimo rezultatai pateikiami raštu kiekvienam studentui individualiai pasibaigus
komisijos posėdžiui.
2.4. Pedagoginių studijų baigiamojo darbo kokybės vertinimo kriterijai
Pedagoginių studijų baigiamasis darbas vertinamas dešimties balų sistema, remiantis darbo
parengimo ir gynimo kokybės vertinimo kriterijais.
Pedagoginių studijų baigiamasis darbas vertinamas pagal šiuos kriterijus:
1. Turinio ir metodologinius;
2. Formaliuosius reikalavimus;
3. Mokslinės etikos reikalavimus;
4. PSBD pristatymo reikalavimus
Turinio ir metodologiniai kriterijai (gebėjimų, apibrėžtų studijų programoje,
demonstravimas):
Studentas geba pagrįsti darbo aktualumą studijuojamai sričiai (socialiniams mokslams,
edukologijos mokslui/švietimui irugdymui) ir profesinei veiklai;
9
Studentas geba apibūdinti ir teoriškai pagrįsti pasirinktą problemą, išryškindamas
atliktų tyrimų, ugdymo praktikos pasirinkta tema kontekstus;
Studentas dalykiniu ir metodologiniu požiūriu tinkamai formuluoja PSBD objektą,
tikslą ir uždavinius ;
PSBD turinys kryptingai orientuojamas į tyrimo objektą ir tikslą: darbo struktūra yra
logiška, struktūrinių dalių pavadinimai atitinka turinį ;
Tyrimo problema analizuojama sistemiškai;
PSBD skyriai yra apibendrinami, darbas baigiamas galutinėmis išvadomis;
Tikslingai pasirenkami pirminiai ir antriniai teoriniai šaltiniai, susiję su analizuojama
problema;
PSBD teksto stilius yra moksliškas, grindžiamas lyginimo, interpretavimo,
apibendrinimo ir reflektavimo deriniu;
PSBD studentas demonstruoja gebėjimus pagrįsti analizuojamos problemos
sprendimui reikalingas profesines kompetencijas, jų reikšmingumą pedagoginei veiklai; jis
praktiškai įrodo savo profesinių kompetencijų įvaldymo laipsnį; kompleksiškai (sistemiškai)
analizuoja profesinių kompetencijų įgijimo ir mokymosi procesą; savo mokymosi ir tobulėjimo
procesą pagrindžia konkrečiais pavyzdžiais; išryškina savo profesinių kompetencijų stipriąsias ir
silpnąsias puses, tobulėjimo, kompetencijų plėtojimo galimybes; nustato asmenines mokymosi bei
pedagoginės praktikos problemas ir projektuoja jų sprendimo strategijas.
Formalieji reikalavimai:
PSBD apimtis, struktūra ir apipavidalinimas atitinka PSBD rengimo ir gynimo
reglamento bei PSBD rengimo ir gynimo metodinių rekomendacijų reikalavimus;
PSBD parašytas taisyklinga lietuvių kalba.
Mokslinės etikos kriterijai:
PSBD korektiškai laikomasi citavimo reikalavimų;
Studentas yra atsakingas už darbo originalumą.
PSBD pristatymo/gynimo kriterijai:
Studentas darbą pristato kompetentingai, argumentuotai, išryškindamas analizuojamos
problemos esmę;
Pristatant darbą naudojamos vaizdinės arba IT priemonės;
PSBD pristatymas apima visus tokio pobūdžio darbams privalomus parametrus
(problemą, objektą, tikslą, uždavinius, teorinės dalies arba esmines teorinės ir praktinės dalių idėjas,
teiginius, apibendrinimus, išvadas ir asmenines refleksijas);
PSBD pristatymo skaidrėse pateikiama informacija yra aiški, neperkrauta,
nesikartojanti;
Kiekviena PSBD pristatymo skaidrė komentuojama, argumentuojama;
PSBD pristatymas iliustruojamas kompetencijų aplanko pavyzdžiais arba į jį
pateikiamos nuorodos;
Studentas geba argumentuotai atsakyti į komisijos klausimus, remdamasis ne tik
autorių idėjomis, teiginiais, bet ir asmeninėmis refleksijomis.
Pedagoginių studijų baigiamojo darbo vertinimas:
Puikiai (dešimt). Darbas atitinka visus nurodytus PSBD kokybės reikalavimus, pasižymi naujumu,
nepriekaištingas dalykiniu, metodologiniu, apipavidalinimo atžvilgiu, pristatytas pagal visus
apibrėžtus kriterijus.
10
Labai gerai (devyni). Tema išnagrinėta labai gerai, bet darbe yra neesminių netikslumų,
nereikšmingų apipavidalinimo trūkumų, pristatant nežymiai nukrypta nuo apibrėžtų kriterijų.
Gerai (aštuoni). Tema išnagrinėta gerai, tačiau darbe pasitaiko tam tikrų dalykinių, analizės,
apipavidalinimo trūkumų, pristatymas išpildo ne visus apibrėžtus kriterijus.
Vidutiniškai (septyni). Tema išnagrinėta nepakankamai išsamiai, trūksta baigtumo, kai kurie
klausimai išplėtoti nepakankamai, darbe yra dalykinių, metodologinių ir apipavidalinimo trūkumų,
pristatymu nepakankamai atskleista temos esmė, tik iš dalies laikomasi pristatymo reikalavimų.
Patenkinamai (šeši). Temos esmė išnagrinėta nepakankamai išsamiai, darbas nebaigtas, jame yra
reikšmingų dalykinių, metodologinių, apipavidalinimo trūkumų, pristatymas neatitinka daugumos
PSBD keliamų reikalavimų.
Silpnai (penki). PSBD įvertinimas yra teigiamas, darbas atitinka minimalius keliamus kokybės
reikalavimus.
Nepatenkinamai (keturi, trys, du, vienas). PSBD įvertinimas yra neigiamas. Darbas visiškai
neatitinka minimalių PSBD kokybės reikalavimų; temos esmė neatskleista, autoriui nepavyko
kompetentingai aptarti pagrindinių klausimų, gausu dalykinių, metodologinių klaidų,
apipavidalinimo trūkumų, pristatymas neatitinka kriterijų. Darbas netenkina minimalių tokio
pobūdžio darbams keliamų reikalavimų.
Pedagoginių studijų baigiamojo darbo galutinio vertinimo balą sudaro komisijos
narių ir vadovo vertinimo balų sumos vidurkis. Visos PSBD struktūrinės dalys yra
reikšmingos, darbo visuma ir gynimo kokybė vertinama pagal visus numatytus kriterijus.
2.5. Apeliacijos dėl Pedagoginių studijų baigiamojo darbo gynimo procedūrų
pažeidimų ir vertinimo
Jeigu studentas nesutinka su PSBD įvertinimu arba mano, kad buvo pažeistos PSBD
gynimo procedūros, jis turi teisę ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo rezultatų paskelbimo pateikti
apeliaciją universiteto studijų prorektoriui. Apeliacijos nagrinėjamos remiantis Šiaulių universiteto
studijų apeliacijų nuostatais.
Studentų, kurių PSBD viešame komisijos posėdyje buvo įvertintas neigiamai, tolesnę
studijų eigą reglamentuoja ŠU Studijų nuostatai. PSBD neapgynusiam studentui toliau vadovauja
tas pats PSBD vadovas. Išimties atveju, pateikus argumentuotą prašymą dekanui, vadovas gali būti
keičiamas.
2.6. Pedagoginių studijų baigiamojo darbo gynimo atidėjimas
Dėl pateisinamų priežasčių ne vėliau kaip likus savaitei iki Pedagoginių studijų baigiamojo
darbo atidavimo komisijai studentas gali raštu kreiptis į dekanatą ir prašyti leisti PSBD gynimą
atidėti, nepažeidžiant ŠU Studijų nuostatuose numatytų reikalavimų.
Dėl pateisinamos priežasties (ligos ar pan.) neginto darbo gynimas rektoriaus įsakymu gali
būti atidėtas remiantis ŠU studijų nuostatais.
11
3. PEDAGOGINIŲ STUDIJŲ BAIGIAMOJO DARBO
STRUKTŪRA IR RENGIMO ETAPAI
3.1. Rekomenduojama Pedagoginių studijų baigiamojo darbo struktūra ir apimtis
Rekomenduojama Pedagoginių studijų baigiamojo darbo apimtis - iki 72000 spaudos
ženklų (nuo 20 iki 25 puslapių). Analitinės-refleksinės Pedagoginių studijų baigiamojo darbo dalies
apimtis neribojama. Joje pateikiama studento refleksija gali būti papildyta nuotraukomis, vaizdo
įrašais, nuotolinių studijų medžiaga (jeigu studentui teko tokią rengti).
PSBD struktūrą sudaro turinys, įvadas, teorinė dalis, jeigu rengiamas teoriją ir praktiką
integruojantis PSBD būtina praktinė–empirinė dalis, analitinė–refleksinė dalis (refleksyvi savo
kompetencijų nagrinėjamos problemos kontekste analizė), išvados, naudotos literatūros šaltiniai ir
priedai.
PSBD turinyje nurodoma atskirų sudėtinių darbo dalių, skyrių, poskyrių pavadinimai ir jų
puslapiai tekste.
Tituliniame PSBD lape nurodoma institucija (aukštoji mokykla, fakultetas, katedra, darbo
autorius vardas ir pavardė, studijų programa, darbo pavadinimas, darbo vadovo vardas, pavardė,
pedagoginis vardas, mokslinis laipsnis, vieta (miestas) ir metai (žr. 1 priedą). Darbo pavadinimas ir
autoriaus pavardė rašoma Times New Roman 14 pt. šriftu, pavadinimas paryškinamas.
3.2. Pedagoginių studijų baigiamojo darbo įvado struktūra
Pedagoginių studijų baigiamojo darbo įvado apimtis turi sudaryti apie 10 procentų viso
darbo. Įvade pagrindžiamas temos pasirinkimas, jos aktualumas, praktinė ir teorinė reikšmė.
Renkantis temą reiktų įvertinti jos aktualumą, ištirtumo laipsnį (ar ta tema pakanka literatūros
šaltinių), esmę, taip pat permąstyti, ar pavyks visapusiškai ją išanalizuoti. Tema turi dominti patį
studentą, kad šis būtų labiau motyvuotas į ją gilintis. Studentas turi sau atsakyti į klausimus: kodėl
renkuosi šią temą? Ką ketinu atskleisti, išryškinti, pagrįsti? Kaip tai planuoju daryti? Įvade
apibrėžiama analizuojama problema, nurodomas tyrimo objektas, darbo tikslas ir uždaviniai.
Pagrindiniai įvado struktūriniai elementai:
Problemos apibūdinimas. Įvardijama analizuojama problema, formuluojami
analizuojamą problemą sudarantys klausimai, pagrindžiamas problemos aktualumas.
Problemos formulavimas yra pirmas loginis žingsnis atliekant tyrimą. PSBD įvade
atskleidžiamas pasirinktos problemos ištirtumo laipsnis, reikšmingumas, prieštaringumas ir
poreikis ją konceptualizuoti, argumentuoti, apibendrinti, tobulinti, rekonstruoti ir pan. Nurodoma,
kiek analizuojama problema svarbi edukologijos teorijai, švietimo, pedagoginei veiklai, ugdymo
praktikai.
Tyrimo objekto apibūdinimas. PSBD objektas turi būti apibrėžiamas glaustai, privalo
tiksliai nusakyti analizuojamą reiškinį, glaudžiai sietis su darbo tema, tačiau jos nedubliuoti.
Tyrimo tikslas ir uždaviniai. Tikslas turi atitikti temos pavadinimą, tyrimo objektą. Jis
nusako tyrimo kryptį, problemos sprendimą. „Kadangi tyrimo tikslo siekimas yra nuoseklus ir
planuotas vyksmas, reikia užsibrėžti konkrečius tyrimo uždavinius, kurie tiksliau negu tyrimo
tikslas nurodytų, kas turi būti padaryta“(Valiuškevičiūtė, Zulumskytė, Malinauskienė ir kt., 2008,
p. 25). Tyrimo tikslas ir uždaviniai formuluojami veiksmažodžių bendratimi: pateikti, palyginti,
nustatyti, pagrįsti, ištirti ir t.t.
Jeigu studentas rengia teoriją ir praktiką integruojantį Pedagoginių studijų
baigiamąjį darbą, atlieka kokybinį arba kiekybinį tyrimą, būtina nurodyti ir tyrimo metodus.
Jeigu atliekamas kiekybinis tyrimas, reikia nurodyti bendrą tiriamųjų skaičių (imtį), esmines
12
jų charakteristikas (pasiskirstymas pagal lytį, amžių, klases) ir įvardinti, kur buvo atliktas
tyrimas.
3.3. Pedagoginių studijų baigiamojo darbo teorinė- analitinė dalis
Teorinė-analitinė PSBD dalis yra skirta detaliam temos pagrindimui. Jai skiriama apie 60
procentų darbo apimties. Teorinėje–analitinėje PSBD dalyje aptariama mokslinė, metodinė ir
dalykinė literatūra nagrinėjama tema, apibendrinami įvairių autorių požiūriai ir moksliniai tyrimai
analizuojamu klausimu. Literatūros šaltinių apžvalgai pirmiausia reikia gerai įsisąmoninti
suformuluotos darbo temos esmę, problemą, kurią ketinama analizuoti, numatytą tikslą ir
uždavinius. Vienas pirmųjų galimų darbo autoriaus uždavinių – struktūruoti ir kategorizuoti
analizuojamą literatūrą, sudarant literatūros žemėlapį, kuris leidžia sudaryti struktūruotą grafinį
temos vaizdą.. (Žydžiūnaitė, 2005; Creswell, 2001).
Suformuluota problema arba probleminiai klausimai lemia viso darbo atlikimo loginę seką
- kaip bus analizuojama problema. Rekomenduojama išsikeltą mokslinę problemą nagrinėti
išsamiai, nuosekliai. Ši analizė turėtų būti problemiška, o ne referatyvi. Tai reiškia, kad atliekant
literatūros analizę autorių požiūriai lyginami įvairiais aspektais, konkrečios temos klausimai
grupuojami, nuosekliai argumentuojami, konceptualizuojami, sistemiškai pagrindžiami, susiejant
juos su įvairiais kontekstais, apibendrinami, numatomos tolesnės temos plėtojimo galimybės,
tobulinimo perspektyvos. Literatūros apžvalga - analizė sudaro galimybę susipažinti su kitomis
panašaus tipo studijomis, skatina dialogą su jau publikuotų šaltinių autoriais. Teorinės įžvalgos
struktūruoja darbo aktualumo pagrindimą ir kriterijus.
Analitinėje dalyje svarbiausia – apibendrinimas, t.y. esminių teiginių aptarimas. Būtent čia
gali būti pateikiama abejonių vienų ar kitų autorių teiginiais, nesutinkama su kitų autorių
padarytomis išvadomis. Turi būti dalykiškai, nuosekliai ir logiškai paaiškinta, kodėl nesutinkama
arba abejojama, pateikiama įtikinamų argumentų, faktų arba duomenų, kurie leistų manyti kitaip
(Paulionytė, 2005).
3.4. Pedagoginių studijų baigiamojo darbo analitinė–refleksinė dalis
Analitinės–refleksinės Pedagoginių studijų baigiamojo darbo dalies esmė – kompleksiškai
analizuoti, vertinti ir pagrįsti studijų metu įgytas profesines kompetencijas, kurios būtinos
analizuojamai problemai spręsti. Jos apimtis – apie 30 procentų PSBD. Analitinėje–refleksinėje
PSBD dalyje analizuojama savoji patirtis, pristatomi pedagoginių studijų metu pasiekti rezultatai
(įgytos žinios, gebėjimai, įgūdžiai, susiformuotos vertybinės nuostatos, t.y. kompetencijos, būtinos
PSBD analizuojamai problemai pagrįsti, spręsti ir tobulinti). Analitinė-refleksinė darbo dalis turi
sietis su teorine dalimi. Analitinė–refleksinė dalis gali būti skirstoma į poskyrius. Joje atliekamą
profesinių kompetencijų analizę galima iliustruoti kompetencijų aplanko pavyzdžiais arba gali būti
pateikiama nuorodų į kompetencijų aplanką, kaip darbo autoriaus teiginių pagrįstumą įrodantį
dokumentų, pavyzdžių, įvairių iliustracijų rinkinį.
Siekiant kokybiškai parengti analitinę-refleksinę Pedagoginių studijų baigiamojo darbo
dalį, pravartu išsiaiškinti refleksijos sampratą, jos paskirtį PSBD ir aptarti studijų rezultatų reikšmę.
„Refleksija“ [lot. reflexio - atsukimas atgal, atsigręžimas] – mąstymo būdas, kai asmenybė
kritiškai analizuoja, įsisąmonina ir įprasmina savo mąstymo turinį, formas ir prielaidas, savo
dvasinio pasaulio sandarą ir ypatybes“ (Jovaiša, Enciklopedinis edukologijos žodynas, 2007,
p. 245). „ Dažniausiai skiriama trejopa refleksija:
1. Elementarioji – savo žinių ir poelgių ribų bei reikšmės apmąstymas;
2. Mokslinė – žinių, tyrimo rezultatų kritika, remiantis būdingų tai mokslo sričiai metodų
svarstymu;
13
3. Filosofinė – būties, kultūros, mąstymo esmės, galimų sąsajų apmąstymas ir įprasminimas“
(Jovaiša, Enciklopedinis edukologijos žodynas, 2007, p. 245).
Reflektyvusis mąstymas – pažintinis vyksmas, kai įgytoji patirtis kritiškai vertinama naujų
žinių, naujos mokslinės, praktinės, filosofinės patirties pagrindu (Jovaiša, 2007).
Reflektuoti [lot. reflectere - atspindėti] – atspindėti, ką nors apmąstyti (Vaitkevičiūtė,
Tarptautinių žodžių žodynas, 2001).
„Pagrindinės refleksijos rūšys, turint omenyje studentų veiklą, gali būti apibūdinamos kaip
refleksija mokantis, refleksija apie mokymąsi, refleksija mokymuisi“ (Bubnys, 2012, p. 17).
Refleksija įvairių autorių tipizuojama tipizuojama ir kitaip. Gali būti turinio, proceso,
prielaidų ir kt refleksija. Yra įvairių refleksijos lygių ir modelių.
PSBD atveju reflektavimo esmė – ne tik apibūdinti savo kompetencijas, atliktus darbus
arba studijas, bet ir įvardinti tolesnius asmeninio ir profesinio tobulėjimo poreikius.
Analitinėje–refleksinėje Pedagoginių studijų baigiamojo darbo dalyje studentai
atlieka ne visų savo studijų rezultatų, t.y. per visą pedagoginių studijų laikotarpį įgytų
kompetencijų apmąstymą, savianalizę, į(si)vertinimą, o tik tų, kurios reikalingos darbe
analizuojamai pedagoginei problemai pagrįsti ir spręsti.
Studijos aukštojoje mokykloje yra grindžiamos šiuolaikine mokymosi paradigma,
akcentuojant ne žinių įgijimo ir perdavimo svarbą, bet ir paties studento mokymosi procesą,
apimantį jo mąstymo, jausmų, suvokimo ir elgesio kokybinius pokyčius ir išryškinantį jo gebėjimą
matyti, patirti ir suprasti realiame pasaulyje vykstančius procesus ir galimybę pačiam kurti
individualų žinojimą, mąstyti ir vertinti savo asmeninį augimą (Bubnys, 2012 ir kt.).
Pagal Dublino aprašus (2004), studentas, kuriam suteikiamas kvalifikacinis laipsnis (šiuo
atveju - ne bakalauro, o pedagogo), turi gebėti savo žinias ir išmanymą taikyti taip, kad parodytų
profesionalų požiūrį į darbą ir profesiją, gebėtų pateikti savo studijų srities problemų sprendimus ir
argumentuotai juos pagrįsti, mokėtų rinkti ir interpretuoti atitinkamą informaciją, gebėtų
edukologijos, psichologijos, konkretaus mokomojo dalyko bei jo mokymo dalykines, metodines
žinias, supratimą, praktinius įgūdžius taikyti studijų krypties problemoms spręsti, interpretuoti
kūrybinius sumanymus, atsižvelgdamas į socialinius, mokslinius, etinius aspektus,
demonstruodamas savarankiško, reflektyvaus mokymosi gebėjimus.
„Studentų mokymasis aukštojoje mokykloje yra holistinis, apimantis asmens mąstymą,
jausmus, suvokimą ir elgesį. Vienas tikslų, siekiant tobulinti studentų mokymąsi, yra gebėjimų
reflektuoti savo patirtį puoselėjimas“ (Bubnys, 2012, p. 5). Skirtingi refleksijos modeliai ir
konkretūs metodai padeda būsimajam specialistui įsisąmoninti savo požiūrį į mokymąsi, veiklos
atlikimo strategijas, perspektyvas, efektyviau ir kokybiškiau įvertinti ir keisti atliekamus veiksmus,
plėtojant ir tobulinant savo kaip būsimo kvalifikuoto pedagogo visuminę kompetenciją. Refleksija
vertinga patirties kaupimo pradžioje ir vėliau, susisteminant gaunamą informaciją ir kartu
analizuojant mokymosi metu kilusius jausmus bei išgyvenimus. (Žydžiūnaitė, 2002). Refeksija visų
pirma akcentuoja savęs, savo veiklos, savo ryšių su pasauliu apmąstymą. Veiksmo refleksija apima
reflektavimą apie veiksmus, priežastis ir pasekmes po veiklos, rengiantis naujiems veiklos etapams.
Tai būdas analizuoti savo mokymąsi, veiklas. Kompetencijų ir studijų siekinių vertinimo ir
įsivertinimo metodikoje kompetencijų plėtotei vertinti greta kitų taip pat siūlomas ir refleksijos
metodas (Bulajeva, Jakubė, Lepaitė, Teresevičienė, Zuzevičiūtė, 2011).
PSBD atveju refleksija yra būdas studentui analizuoti, vertinti savo studijų metu
įgytas kompetencijas: žinias, mokėjimus, gebėjimus, vertybines nuostatas.
Kompetencija – tai žmogaus kvalifikacijos raiška arba gebėjimas veikti, sąlygotas individo
žinių, mokėjimų, įgūdžių, požiūrių, asmeninių savybių bei vertybių (Jucevičienė, 2001). Taigi
studento įgytos kompetencijos yra suprantamos ir kaip studijų rezultatai, ir kaip būsimojo
pedagogo kvalifikacijos raiška.
Pedagogo kvalifikacija įgyjama baigus pedagogines studijas. Nepriklausomai nuo
pedagogų rengimo būdo pedagoginės studijos turi užtikrinti, kad absolventas:
14
• būtų sukaupęs pakankamai dalykinių žinių ir gebėjimų;
• būtų išsiugdęs tinkamas vertybines nuostatas;
• išmanytų mokomojo dalyko arba pedagoginės specializacijos metodiką, pedagoginius
reiškinius ir edukacinę veiklą;
• pažintų mokinio psichologiją;
• gebėtų įgytas žinias ir gebėjimus taikyti profesinėje veikloje;
• įgytų kitų reikiamo lygio kompetencijų, nustatytų pedagogų profesinę veiklą
reglamentuojančiuose teisės aktuose (Pedagogų rengimo reglamentas, LR švietimo ir mokslo
ministro 2012 m. 05-15 d. įsakymo Nr. V-827 redakcija).
Studijų rezultatų pagrindas yra kompetencijos - formalizuoti gebėjimai, kurie studijų
programos ir atskirų studijų dalykų lygmenyje formuluojami atitinkamais reikalavimais. Studijų
rezultatai yra teiginiai, apibūdinantys reikalavimus, įvardijančius tai, ką studentai turėtų sugebėti,
baigę studijų dalyką arba programą. Studijų rezultatai taip pat yra objektyvūs darbo rinkos ir
visuomenės vertybiniai reikalavimai, kuriuos turi pasiekti studentas, kad jam būtų pripažinta
atitinkama kvalifikacija (Savickienė, Pukelis, 2010). Studijų rezultatas - „teiginys, nusakantis, ką
studentas turi (privalo – angl. should) žinoti, suprasti ir atlikti studijų proceso pabaigoje“
(„Regulatory Arrangements for Qualifications and Credit Framework in England, Wales and
Nothern Ireland, November“ (2008, p. 40) ir „The Shift to Learning Outcomes“ (2008, p. 15, pagal
K. Pukelis, I. Savickienė, L. Sajienė ir kt. 2010, Studijų programų atnaujinimas studijų rezultatų
pagrindu. Metodika Nr.1., VDU). Studijų rezultatai - „teiginiai, kurie detalizuoja, ką studentas žinos
arba bus pajėgus padaryti baigęs studijas. Rezultatai dažniausiai yra formuluojami kaip žinios,
mokėjimai ir požiūriai (American Association of Law Libraries (<http://www.aallnet.org>, cituota
iš Adam, 2007, p. 5, ten pat )).
Paprastai studijų programos rezultatų struktūra yra siejama su studijų programos tiksle(-uose)
įvardijamomis pedagogo profesinės veiklos funkcijomis. Jos yra susijusios su atliekamais tradiciniais
ir laikmečio padiktuotais naujais mokytojo vaidmenimis bei veiklų reikalavimais. Mokytojo profesijos
kompetencijos aprašas (2007) reglamentuoja mokytojo profesinės veiklos pagal ikimokyklinio,
priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio, atitinkamas specialiojo ugdymo, profesinio
mokymo, neformaliojo vaikų švietimo programas kompetencijų grupes, kompetencijas, gebėjimus.
Aprašo paskirtis yra nustatyti vienodus mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo kriterijus,
reikalingus profesinėje veikloje. Mokytojo profesijos kompetencijos apraše (Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro 2007-01-15 Nr. ISAK-54) skiriamos šios kompetencijų grupės:
Bendrakultūrinė kompetencija – žinios, įgūdžiai, gebėjimai, vertybinės nuostatos ir kitos
asmeninės savybės, sąlygojančios sėkmingą žmogaus veiklą konkrečioje(-se) kultūroje(-se).
Profesinės kompetencijos – mokytojo žinios, įgūdžiai, gebėjimai, vertybinės nuostatos,
požiūriai ir kitos asmeninės savybės, reikalingos sėkmingai bendrajai ugdymo veiklai, jų
nespecifikuojant pagal ugdymo turinio koncentrus/sritis.
Bendrosios kompetencijos – žinios, įgūdžiai, gebėjimai, vertybinės nuostatos, požiūriai, kitos
asmeninės savybės, reikalingos mokytojo veiklai, kurias galima perkelti iš vienos rūšies veiklos į kitą.
Specialiosios kompetencijos – mokytojo žinios, įgūdžiai, gebėjimai, vertybinės nuostatos,
požiūriai ir kitos asmeninės savybės, sąlygojančios sėkmingą jo veiklą konkrečiame ugdymo turinio
koncentre/srityje (Mokytojo profesijos kompetencijos aprašas, 2007).
Pedagoginių studijų baigiamojo darbo paskirtis ir prasmė yra įgytų kompetencijų
(pasiektų studijų rezultatų), jų stipriųjų pusių ir trūkumų, pažangos ir tobulėjimo strategijos
regimybė per asmeninę studento refleksiją konkrečios problemos kontekste.
Kompetencijos/studijų rezultatai atskleidžiami per jų turinį (kompetencijų struktūros
elementus): žinias, mokėjimus, gebėjimus, vertybines nuostatas. Šie elementai konkretinami,
susiejami dalykiniu ir tarpdalykiniu lygmenimis, analizuojant pasirinktą problemą. Tai -
esminiai kriterijai, vertinant/įsivertinant kompetencijas, būtinas pedagogo profesinei veiklai.
15
Atlikti studijų metu įgytų profesinei veiklai būtinų kompetencijų analizę nėra paprasta.
Reflektuojant studijų rezultatus, galima remtis B. Bloom‘o (1956) taksonomijos modeliu, kuriame
išskiriamos trys pagrindinės sritys: kognityvinė (pažintinė), psichomotorinė ir emocinė. Studentui
pagrindinį dėmesį derėtų sutelkti į kognityvinės srities lygmenis: įsivertinimą, sintezę, analizę,
taikymą, supratimą ir žinojimą.
Žinojimo lygmenį atspindi tokie veiksmažodžiai kaip „išvardinti, apžvelgti, apibrėžti,
papasakoti, apibūdinti“ ir kt.;
Supratimo lygmenį – „nustatyti, identifikuoti, sugrupuoti, suklasifikuoti, patikrinti,
atpažinti, apibūdinti“ ir kt.;
Taikymo lygmenį – „pademonstruoti, parinkti, panaudoti, pritaikyti, atlikti, išspręsti“
ir kt.;
Analizės lygmenį – „charakterizuoti, išspręsti, ištirti, palyginti, apskaičiuoti“ ir kt.;
Sintezės lygmenį – „išdėstyti, sudaryti, sukurti, suplanuoti, suformuoti“ ir kt.;
Vertinimo lygmenį – „pagrįsti, palyginti, įvertinti, patikrinti, išmatuoti, numatyti“ ir
kt. (Laužackas, 2000; Laužackas, 2003; Knašas, 2008).
Analizuojamos problemos kontekste derėtų pagrįsti, ką studentas žino, suvokia, supranta
apie analizuojamą reiškinį, ką ir kaip moka, geba, gali atlikti konkrečioje švietimo, ugdymo ir
mokymo(si) procesų organizavimo, vertinimo, tobulinimo srityse, kokias nuostatas susiformavo
vieno ar kito konkretaus švietimo, ugdymo, mokymo(si) reiškinio atžvilgiu. Savo žinojimą ir
gebėjimus studentui derėtų iliustruoti kompetencijų aplanke sukaupta medžiaga. Atlikti savo studijų
rezultatų – įgytų kompetencijų refleksiją studentui padės šių rekomendacijų prieduose pateikiami
studijų programų tikslų ir rezultatų dermės pavyzdžiai bei nuorodos į literatūros šaltinius.
Rengiant analitinę-refleksinę PSBD dalį, pravartu susidaryti kompetencijų, kurias ketinama
reflektuoti, sąrašą. Šio sąrašo apimtį ir tikslingumą lemia geras teorinių analizuojamos problemos
aspektų, jų praktinio įgyvendinimo būdų, formų, principų ir reikalavimų išmanymas. Tokiu atveju
studentui bus nesudėtinga apsibrėžti kompetencijas, kurių reikia analizuojamai konkrečiai švietimo,
ugdymo, mokymosi veiklos srities problemai spręsti. Sudarytas kompetencijų sąrašas leis
studentui tikslingai, nuosekliai, kompleksiškai jas reflektuoti, naujai pažvelgti į jau turimas žinias,
įgytą patirtį.
Atsižvelgiant į Bolonijos proceso nuostatas, Europos švietimo standartų suderinimo (angl.
Tuning Educational Structures in Europe) projekto idėjas ir rezultatus, Europos kreditų perkėlimo ir
kaupimo sistemos (ECTS) diegimo gaires, pedagoginių studijų išdavoje pedagoginių studijų
baigiamajame darbe, analizuodamas pasirinktą problemą, studentas turi įrodyti: studijų programos
komponentų (studijų dalykų, kursinių projektų, praktikų), studijų dalyko komponentų (paskaitų,
seminarų, laboratorinių ir kitų savarankiškų darbų, tarpinių bei baigiamųjų egzaminų ir pan.) atskirų
semestrų studijų rezultatus. Tai reiškia, kad studentas(-ė) baigiamajame pedagoginių studijų etape
įvairiais asmeniškai pasirinktais būdais analizuoja, pagrindžia ir subjektyviai įsivertina studijų metu
įgytas pedagoginei veiklai reikalingas kompetencijas – savo studijų rezultatus. Vertinant savo
kompetencijas, svarbu suvokti, kad skirtingų žmonių kompetencijų lygis dažnai yra skirtingas, nes
tam įtakos turi dar studijų pradžioje įgytos bei toliau plėtojamos ir tobulinamos kompetencijos.
Reflektuojant savo pedagoginių studijų rezultatus, derėtų ne tik analizuoti įgytas profesines ir
bendrąsias kompetencijas, bet ir atsakyti į klausimus, kokiais studijų metodais studentas dirbo,
kokiems tikslams/siekiams skyrė daugiausia dėmesio, ką suprato apie save kaip besimokantįjį ir
būsimą pedagogo profesijos atstovą, kokias profesines galimybes mato, sudėtingėjant profesinės
veiklos reikalavimams ir kt. Atsakymai į šiuos klausimus – tai pamąstymai apie tai, kas, kaip ir
kodėl daryta, kas suprasta, kas naujo sužinota, įgyta, išmokta, kas būtų reikšminga profesinėje
pedagogo veikloje. Vertinant įgytas kompetencijas, atkreiptinas dėmesys, kad studijų proceso
dėmesio centre yra studento mokymasis, o ne dėstytojo veikla. Studentų vaidmuo didėja, nes pagal
„Tuning“ metodiką pertvarkomas studijų procesas – tai į studijuojančiuosius orientuotas procesas
(Bulajeva, Jakubė, Lepaitė, Teresevičienė, Zuzevičiūtė 2011). Todėl, rengiant PSBD refleksijos
16
dalį, būtina reflektuoti tai, kaip pavyko studijuoti ir atrasti, ko ieškoma studijuojamuose dalykuose,
planuoti ir organizuoti mokymosi veiklą, valdyti laiką, mokytis kartu su kitais ir savarankiškai, įgyti
patirties formalioje akademinėje aplinkoje ir už jos ribų.
Rengiant PSBD, dera atkreipti dėmesį į tai, kad mokytojo kompetencijos sritys, kurioms
keliami kvalifikaciniai reikalavimai, yra apibrėžtos Mokytojo profesijos kompetencijos apraše
(Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007-01-15 Nr. ISAK-54), Bolonijos procesų
dokumentuose.
Pedagogo kompetencijos apibrėžtis yra itin sudėtingas dalykas, todėl rengiant PSBD
analitinę-refleksinę dalį pravartu prisiminti, kas yra žinios ir supratimas, gebėjimai, vertybinės
nuostatos. Mokytojų kompetencijos centras 2005 m. parengė leidinį „Patarimai rengiantiems
mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimo programas“, kuriame
pateikiami kompetencijos struktūrinių komponentų apibūdinimai:
Žinių ir supratimo įgijimas: Žinios – tai tam tikrą sritį apibrėžiančios sąvokos, idėjos ir jų sąsajos. Jos nėra galutinės ir
nekintamos. Taigi žinios turi būti analizuojamos, vertinamos, pritaikomos pasirenkant jų nagrinėjimo
atskaitos taškus. Žinios leidžia įgyti supratimą apie vieną ar kitą idėją, reiškinį, procesą, jų struktūrą;
Gebėjimų ir kitų savybių įgijimas:
a) intelekto/mąstymo gebėjimai. Tai yra protiniai gebėjimai, kylantys iš mąstymo ir
paremti intelektu (pvz.: argumentuota kritika, problemų įvardijimas ir sprendimas, analizė ir
interpretacija ir t.t.);
b) praktinio pobūdžio gebėjimai. Tai - gebėjimas praktiškai pritaikyti naujai įgytas ir
apmąstytas žinias, supratimą, t.y. idėjas (pvz. savo kompetencijų aplanko parengimas, informacinių
technologijų panaudojimas dalyko dėstyme ir t.t.);
Nuostatų įgijimas.
Nuostata – tai susidaręs nusistatymas tomis pačiomis aplinkybėmis elgtis taip pat arba
panašiai, išreikšti savo požiūrį, suvokti susiformuotas klaidingas nuostatas („Patarimai rengiantiems
mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimo programas“, 2005, p.
10-11. Prieiga per internetą: <http://sc. moletai.lt/dokumentai/mkcpatarimai.doc.>).
Projekto „Tuning“ kontekste universitetinių ir neuniversitetinių studijų srityse pagrindiniai
ugdomų ir plėtojamų kompetencijųi komponentai išskiriami platesniu kontekstu: žinojimas ir
supratimas (teorinės tam tikro lygio žinios, sugebėjimas žinoti ir suprasti); žinojimas kaip elgtis
(praktinis turimų žinių taikymas tam tikrose situacijose); žinojimas kaip būti (vertybės, nuostatos,
kaip integralus elementas, suvokiant (su)gyvenimo su kitais kontekstą) (Teresevičienė, Čepienė,
Lepaitė, Zuzevičiūtė, 2011, p. 12).
Rengiant PSBD analitinę-refleksinę dalį, taip pat tikslinga:
1. Susipažinti su įvairiuose švietimo dokumentuose pateiktais pedagogo kompetencijų
modeliais, juos analizuoti, lyginti, gretinti, tikslinant pedagogo kompetencijos/kompetencijų
sampratą, o ypač - struktūrą.
2. Pabandyti sudaryti kompetencijos sąvokos „minčių žemėlapį", atskleidžiant jos ryšius
su gebėjimais, studijų siekiais ir rezultatais.
Rengiant PSBD, būtina gerai išmanyti, kokias kompetencijas būsimas pedagogas turėtų
įgyti, gebėti atpažinti ir įsivertinti. Šių rekomendacijų prieduose pateikiami Šiaulių universiteto
Edukologijos fakulteto pedagogo profesinę kvalifikaciją suteikiančių bakalauro studijų programų
tikslų ir studijų rezultatų dermės pavyzdžiai, kurie padės PSBD autoriui apsibrėžti ketinamas
analizuoti ir vertinti įgytas kompetencijas. Jas reflektuojant, pravartu pasinaudoti „Mokytojo
profesijos kompetencijos aprašu“ (2007), „Pedagogo rengimo standarto gairių projekto tyrimo
ataskaita“ (2006), M. Briedžio, N. Bankauskienės, B. Bogdanovičienės ir kt. leidiniu „Metodinės
rekomendacijos mokytojų veiklai vertinti“ (2007), Studijų kokybės vertinimo centro 2010 m. parengta
Edukologijos kvalifikacinio egzamino (08S1 – Vn) programa ir kt. šaltiniais.
17
Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu
Nr. 1-01-70 patvirtintoje Edukologijos kvalifikacinio egzamino (08S1-Vn) programoje, skirtoje
nustatyti, ar užsienyje įgyta kvalifikacija prilygsta kvalifikacijai, įgyjamai baigus atitinkamas
edukologijos studijų krypties vientisųjų studijų programas Lietuvos Respublikos aukštosiose
mokyklose, pateikiamos kompetencijų įvertinimo rekomendacijos:
Bendrakultūrinė kompetencija įvertinama per:
požiūrį į pasaulio kultūrų įvairovę ir paveldą; gebėjimą vadovautis humanistinės,
demokratinės ir pilietinės visuomenės principais;
gebėjimą atskleisti, analizuoti, lyginti ir vertinti tiek Europos, tiek pasaulio
pagrindines švietimo tendencijas ir reaguoti į šiuolaikinio pasaulio pokyčius.
Profesinė kompetencija įvertinama per:
gebėjimą taikyti naujausias edukacines idėjas bei technologijas, šiuolaikines mokinio
pažinimo ir vertinimo strategijas;
gebėjimą konstruoti mokinių ugdymo(si) turinį, organizuoti efektyvų mokinius
motyvuojantį jo įgyvendinimo procesą ir kurti ugdymui(si) palankią aplinką;
gebėjimą plėtoti paramos ir pagalbos mokiniui bei švietimo pagalbos sistemą, nuolat
kritiškai vertinant savo darbo rezultatus ir kuriant jo tobulinimo vizijas;
gebėjimą , produktyviai komunikuoti su visais šio proceso dalyviais ir partneriais
(vaikais, tėvais, globėjais ir kt.), realizuojant ugdymo(si) procesą.
Specialioji pedagoginė kompetencija įvertinama pagal tai, kaip:
gebama integruoti mokomųjų dalykų turinį bei metodus ir sudaryti palankias sąlygas
mokiniams ugdytis kalbinio ir matematinio raštingumo pradmenis, sveikatos, socialinę,
komunikacinę, kūrybos ir mokymosi mokytis kompetencijas;
gebama modeliuoti ugdymo procesą ir adaptuoti bendrąsias programas, atsižvelgiant į
individualius ir specialius vaikų poreikius.
Bendrąsias kompetencijas sudaro tiriamosios veiklos ir informacijos valdymo
kompetencijos. Tiriamosios veiklos kompetencija įvertinama per:
pedagoginių tyrimų metodikos suvokimą;
gebėjimą parengti tyrimo planą ir atlikti profesinės veiklos tyrimą, pasirenkant
adekvačią tyrimo strategiją ir metodus, taip pat parengti tyrimo ataskaitą ir diskutuoti apie jo
rezultatus.
Informacijos valdymo kompetencija įvertinama per:
informacijos paieškos strategijų žinojimą;
gebėjimą valdyti informaciją, taikant įvairius metodus. (Prieiga per internetą:
<http://www.skvc.lt/files/kvalifikac_egz/ 02_Egzamino_programos_ir_matricos/edukologijos/>.)
Reflektuojant PSBD analizuojamos problemos pagrindimui, sprendimui ir tobulinimui
būtinas kompetencijas, svarbu pademonstruoti gebėjimą suvokti ugdymo instituciją ir švietimą kaip
neatskiriamą visos visuomenės dalį, kuriai keliami aukšti kokybės reikalavimai, dėl kurių būtinos
inovacijos visuose švietimo sistemos lygmenyse. Todėl patartina analitinėje–refleksinėje PSBD
dalyje susikoncentruoti ne tik į vidinius analizuojamos problemos klausimus, jų sprendimui būtinas
kompetencijas, bet pasistengti apmąstyti ir išorinius jos kontekstus, parodyti gebėjimą reflektuoti
vidinių ir išorinių švietimo, ugdymo(si) ir mokymo(si) procesų, objektyvių ir subjektyvių veiksnių
sąsajas, modernėjančios visuomenės pokyčių mastą ir įtaką švietimui, jo subjektams.
3.5. Pedagoginių studijų baigiamojo darbo išvados
Pedagoginių studijų baigiamasis darbas baigiamas išvadomis, kurios rodo atlikto darbo
vertę. Rašant baigiamąsias (apibendrinamąsias) išvadas, reikia laikytis tam tikrų reikalavimų.
Derėtų išvadose vengti pernelyg kategoriškų teiginių, nepamirštant, kad socialiniuose moksluose
18
tyrimų išvados visuomet yra sąlyginės ir galioja su išlygomis. PSBD išvadose nenagrinėjami jokie
klausimai, nepateikiamos citatos, nuorodos ir pan., taip pat neaiškinamos sąvokų sampratos. Negali
būti suformuluotos trivialios išvados, pasižyminčios neoriginalumu ir praktiniu nenaudingumu.
Šioje darbo dalyje nederėtų pateikti naujos, darbe neaptartos informacijos, negali būti pateikta
lentelių, paveikslų nei kitos vaizdinės medžiagos.
Išvados turi būti trumpos, aiškios, išsamios, suprantamai ir glaustai charakterizuojančios
svarbiausius PSBD rezultatus. Pateikiamose išvadose neturi būti skaičių nei procentų.
Išvadas būtina sunumeruoti.
3.6. Literatūros sąrašo sudarymas
Šaltiniai literatūros sąraše išdėstomi pagal abėcėlę ir numeruojami. Šaltiniai aprašomi ta
kalba, kuria jie yra parašyti, naudojant originalius tos kalbos rašmenis. Pirmiausiai sąraše
pateikiami įrašai lotynišku šriftu (lietuvių, anglų, vokiečių, prancūzų ir kt. kalbomis), o po to kitais,
pvz., kirilica (rusų ir kt. kalbomis). Aprašai kirilica netransliteruojami (neperrašomi lotyniškomis
raidėmis).
Literatūros sąraše pateiktose nuorodose po autoriaus pavardžių (arba, jeigu nėra autorių, po
antraščių) įterpiamos publikacijos datos.
Knyga, monografija
Vieno autoriaus knyga
Juodaitytė A. (2003). Vaikystės fenomenas: socialinis – edukacinis aspektas. Monografija. Šiauliai:
Šiaulių universiteto leidykla.
Petty G. (2009). Evidence-Based Teaching: A Practical Approach. Cheltenham: Nelson Thornes
Ltd.
Pirmiausiai rašoma autoriaus pavardė, paskui - pirmoji vardo raidė. Atskiro autoriaus
darbai pateikiami chronologine tvarka. Jeigu literatūros sąraše kelios pavardės vienodos, jas reikia
surašyti atsižvelgiant į inicialus.
Dviejų autorių knyga
Ališauskienė S., Miltenienė L. (2004). Bendradarbiavimas tenkinant specialiuosius ugdymosi
poreikius. Šiauliai: VŠĮ Šiaulių universiteto leidykla.
Trijų ir daugiau autorių knyga
Jeigu knygos autorių daugiau nei trys, nurodomi trys pirmieji, o toliau rašoma „ir kt.”
Lekavičienė R., Vasiliauskaitė Z., Antinienė D. ir kt. (2010). Bendravimo psichologija
šiuolaikiškai. Vilnius: Alma littera.
Redaktorių arba sudarytojų parengta knyga
Jucevičienė P. (Red.) (1998). Edukologijos idėjos Lietuvos švietimo sistemos modernizavimui.
Kaunas: Kauno technologijos universiteto leidykla.
Dviejų arba daugiau redaktorių parengta knyga
Marinskienė N., Markevičienė R. (Red.). (1993). Lietuvos spaudos statistika. Vilnius: BKC.
Enciklopedijos, žinynai, žodynai
Psichologijos žodynas (1993). Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla.
Knyga be autoriaus ir be redaktoriaus
Lietuvos Respublikos Konstitucija (2011). Vilnius: Briedis.
19
Tekste pateikiant nuorodą, tokio šaltinio skliaustuose vietoje autoriaus nurodomas knygos
pavadinimas: (Istorijos žodynas, 2003).
Vieno autoriaus straipsnis žurnale
Monkevičienė O. (2009). Lietuvos švietimo reforma: ikimokyklinio ugdymo turinio ir pedagoginių
technologijų kaita 1988–2008 m. Mokytojų ugdymas, 12 (1), p. 104-120.
Dviejų autorių straipsnis žurnale
Savickienė I., Pukelis K. (2004). Institucinis studijų kokybės vertinimas: dimensijos, kriterijai ir
rodikliai. Aukštojo mokslo kokybė, 1, p. 26-37.
Straipsnis laikraštyje
Januševičius A. (2007). Vaikai mokėsi elgtis su elektra. Šiaulių kraštas, 2007 m. kovo 24 d., p.6.
Elektroniniai šaltiniai
Straipsnis iš elektroninio šaltinio
Moksliniame darbe medžiaga iš interneto šaltinių cituojama tik tais atvejais, kai šaltiniai
atitinka kokybės kriterijus: nurodyta, kam tas puslapis priklauso (autorius arba organizacija) bei
sukūrimo/atnaujinimo data.
Elektroninių dokumentų apraše greta įprastų spaudinio aprašui teikinių nurodomas
peržiūros laikas ir interneto prieigos adresas.
Stankuvienė I., Nauckūnaitė Z. (2010). Mokymo(si) tikslų ir uždavinių kėlimo, kaip aktualios
didaktinės problemos, diskursas. Acta Paedagogica Vilnensia. [Žiūrėta 2013 – 11 – 18]. Prieiga per
internetą: <http://www.leidykla.vu.lt/fileadmin/Acta_Paedagogica_Vilnensia/24/78-88.pdf>.
Elektroninės knygos, dokumentų bazės ir kiti elektroniniai dokumentai
Rutkauskienė D. (2006). Lietuvos virtualus universitetas: monografija [interaktyvus]. [Žiūrėta
2013-03-25]. Prieiga per internetą: <http://distance.ktu.lt/livun/>.
Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [interaktyvus]. Parengė Lietuvių kalbos institutas [Žiūrėta 2013-
04-03]. Prieiga per internetą: <http://www.lki.lt/dlkz/> .
Konferencijos pranešimas
Aramavičiūtė V. (2008). Asmens socializacija: esmė ir prasmė. Respublikinė mokslinė-praktinė
konferencija Religijos vaidmuo asmens socializacijai. Kaunas, 2007, gruodžio 14 d., p. 4-11.
Visi PSBD minimi šaltiniai turi būti pateikti literatūros sąraše. Nuorodos į juos tekste
rašomos skliaustuose, nurodant autoriaus(-ių) pavardę be pirmosios vardo raidės ir išleidimo metus
(Vanagas, 2004) arba (Psichologijos žodynas, 1993). Jeigu autorius minimas tekste, rašoma pirmoji
jo vardo raidė ir pavardė, pavyzdžiui:
P. Vanagas (2004) nurodė, kad...
Pasak P. Vanago (2004), ...
Kaip teigia P. Vanagas (2004), ...
Toje pačioje pastraipoje minint tą patį autorių, nurodoma tik jo pavardė ir inicialai, o metai
nebekartojami.
Pateikiant nuorodą į skirtingus kelių autorių šaltinius, autorių pavardės ir šaltinių
publikavimo metai atskiriami kabliataškiu, pavyzdžiui: (Vanagas, 2004; Petraitis, 2006).
Kai autorių yra daugiau nei trys, pateikiant nuorodą minimi ne daugiau kaip trys autoriai, o
šalia rašoma „ir kt.“.
Pateikiant tikslią autoriaus(-ių) citatą, reikia nurodyti dar ir šaltinio puslapį. Citata visada
rašoma kabutėse. Pavyzdžiui, „bendradarbiavimas yra integrali žmogaus egzistencijos dalis“
(Teresevičienė, Gedvilienė, 2003, p. 55).
20
Cituoti kitų autorių mintis iš originalo reikia tiksliai, paliekant net tuos pačius skyrybos
ženklus. Jeigu darbe iškyla būtinybė citatą šiek tiek sutrumpinti, praleisto teksto vietose įrašomas
daugtaškis.
Kai cituojamo autoriaus žodžius pristato kitas autorius, citatos pabaigoje būtina nurodyti
antrinį šaltinį, iš kurio cituojama. Pavyzdžiui, pasak U. Beck, „bendrosios kompetencijos – tai
kraujas ir nervai, tuo tarpu specialiosios kompetencijos – tėra raumenys ir kaulai” (Laužackas,
2005, p. 46).
Darbe gali būti naudojami antriniai šaltiniai, kuriuose interpretuojama arba vertinama
pirminių šaltinių medžiaga. Prie antrinių šaltinių galima priskirti ir institucijų administracinius
raštus, įvairias ataskaitas, organizacijų pateikiamus duomenis ir kita.
3.7. Pedagoginių studijų baigiamojo darbo apipavidalinimas, mokslinis kalbos stilius
Pedagoginių studijų baigiamojo darbo tekstas spausdinamas kompiuteriu 12 punkto šriftu
ir 1,5 intervalu tarp eilučių. Rašant tekstą, puslapyje iš kraštų reikia palikti tuščius laukus: kairėje
pusėje – 3 cm, dešinėje – 1,5 cm, viršuje ir apačioje – po 2 cm. Pirmoji pastraipos eilutė nuo teksto
lauko kairiojo krašto atitraukiama 10 mm. Tekste galima paryškinti atskirus žodžius arba sakinius.
PSBD puslapių numeracija ištisinė, pradedant nuo antraštinio (ant antraštinio, santraukos ir
turinio puslapių numeriai nerašomi). Puslapio numeris rašomas puslapio apačioje, dešinėje pusėje.
PSBD ir į jo sudėtį įeinančių priedų lapų numeracija turi būti eilės tvarka. Paveikslai ir
lentelės visame darbe numeruojami ištisai.
Teorinė ir analitinė-refleksinė darbo dalys, jų skyriai numeruojami arabiškais
skaitmenimis. Poskyriai numeruojami tik skyriaus viduje. Poskyrio eilės numeris prasideda dalies
numeriu, skyriaus numeriu ir poskyrio tame skyriuje numeriu, kurie skiriami taškais, pavyzdžiui:
2.1.1.; 2.2.1. Įvado, išvadų, literatūros ir priedų skyriai nenumeruojami.
Skyrių pavadinimai rašomi paryškintomis didžiosiomis raidėmis ir simetriškai išdėstomi
lapo plotyje, o poskyrių ir skyrelių – paryškintomis mažosiomis ir pradedami kaip pastraipa. Skyrių
pavadinimų raidžių aukštis turi būti 14 pt., poskyrių ir skyrelių – 12 pt. Kiekvieną skyrių reikia
pradėti naujame puslapyje, o poskyrius – tame pačiame. Pavadinimo žodžiai nekeliami į kitą eilutę.
Po pavadinimo taškas nerašomas. Negalima rašyti pavadinimo viename puslapyje, o teksto pradėti
kitame.
Skyriaus antraštė rašoma viena eilute žemiau, negu prasideda puslapio teksto laukas, o
poskyrio ir skyrelio pavadinimas atskiriamas nuo prieš ją ir po jos esančio teksto vienos eilutės
tarpeliu. Jeigu po skyriaus antraštės yra poskyrio antraštė, tarp jų taip pat paliekamas vienos eilutės
tarpelis.
Lentelės. Jos pateikiamos tada, kai norima susisteminti surinktą informaciją, atlikti
lyginamąją analizę, atspindėti tiriamų reiškinių ir rodiklių kitimo perspektyvas, arba kai dėl didelio
informacijos kiekio jų neįmanoma pateikti paveiksluose. Lentelės turi būti korektiškos, rūpestingai
sudarytos, informatyvios, suprantamos. Kiekvienos lentelės duomenys moksliniame tekste turi būti
aptariami, paaiškinama faktų prasmė, rezultatai komentuojami. Kadangi lentelė paprastai atlieka
„iliustracinę“ funkciją, pagrindiniame tekste turi būti paaiškinta, kokio pobūdžio informacijos
ieškoti lentelėje, kokią tendenciją arba statistinį apibendrinimą lentelės informacija atspindi.
PSBD neturi būti perkrautas nepaaiškintomis, beprasmėmis, neinformatyviomis ir
analitiškai neapibendrintomis lentelėmis.
Reikalavimai lentelėms ir paveikslams sutampa su Edukologijos fakulteto Kursinių ir
baigiamųjų (bakalauro, laipsnio nesuteikiančių studijų, magistro) darbų rengimo ir gynimo
metodinėse rekomendacijose (2010) pateikiamais reikalavimais.
21
Reikalavimai lentelėms. Lentelės sudaromos iš vertikalių ir horizontalių stačiakampių
langelių, kurie grupuojami į eilutes ir stulpelius, turi savo antraštes, sudaro lentelės informacinę
struktūrąir atspindi jos turinį. Stulpelių antraščių pavadinimus lemia joje pateikiami duomenys,
kurie lentelėje grupuojami ir pateikiami pagal išskirtinį(-ius) požymį(-ius) (kintamuosius,
indikatorius) ir suteikia galimybę juos lyginti tarpusavyje. Kintamųjų dydžių vertės arba tekstinė
informacija lentelėje rašoma į duomenų langelius, kurie išdėstomi pagal vertikalę ir horizontalę.
Stulpelio antraštė neturi būti per ilga, užrašus antraštiniuose langeliuose reikia kiek įmanoma
trumpinti, bet palikti aiškius. Būna atvejų, kai lentelėms nepakanka vienos eilutės stulpelių
antraščių, todėl galima daryti antrąsias antraščių langelių eilutes, vadinamas paantraštėmis. Rašant
stulpelio antraštę be papildomo paaiškinimo galima naudoti visuotinai priimtus ne techninius
sutrumpinimus (pvz.: „Nr.“ vietoje „numeris“, „%“ vietoje „procentai“). Lentelių stulpelių antraštes
ir paantraštes rekomenduojama centruoti, eilučių antraštes – lygiuoti į kairę, o duomenų langeliuose
esančią informaciją centruoti ir lygiuoti. Pateikiama skaitmeninė informacija duomenų langeliuose
turi turėti vienodą skaičių dešimtainių ženklų po kablelio (t. y. būti vienodai suapvalinta). Duomenų
langeliuose greta skaitmeninių reikšmių dimensijos nerašomos, jos nurodomos prie lentelės arba
prie jos dalių antraščių pavadinimų (žr. 1 lentelę). Jeigu stulpelyje arba eilutėje negalima įrašyti
jokio skaitmens (negauta jokių tyrimo rezultatų), jo vietoje dedamas brūkšnys arba jis paliekamas
tuščias.
Lentelės numeruojamos arabiškais skaitmenimis didėjimo tvarka. Lentelės numeris ir žodis
,,lentelė“ rašomi virš pavadinimo, dešiniame viršutiniame kampe. Lentelės pavadinimas užrašomas
mažosiomis raidėmis (išskyrus pirmąją raidę) centruojant, po pavadinimo taškas nededamas. Šrifto
dydis - 12 punktų, paryškintas. Lentelės antraštė turi būti trumpa, bet privalo atspindėti jos esmę.
Pavadinimas turi apimti tris klausimus: kas, kur, kada (jeigu lentelės skiltyse nurodomi metai, jie
nekartojami pavadinime). Trumpinti žodžius (išskyrus visuotinai priimtus) lentelės antraštėse
neleidžiama. Pateikiant visą lentelę, publikuotą kitame šaltinyje, šalia lentelės pavadinimo
skliaustuose būtina nurodyti šaltinio pavadinimą arba autorių ir leidimo metus. Jeigu lentelę arba
paveikslą parengė pats darbo autorius, po lentelės arba paveikslo pavadinimu skliaustuose būtina
įrašyti „sudaryta autoriaus“. 1 lentelė
Užsienio autorių socialinių įgūdžių apibrėžimai (Šniras, 2005, p. 8)
Literatūros šaltinis Apibrėžimas
Argyle, 1996 Socialiniai įgūdžiai – socialinės kompetencijos išraiška.
Combs, Slaby, 1977 Sugebėjimas užmegzti ryšius ir sąveikauti socialiai priimtais būdais.
Foster, Ritchey, 1979 Tai - tokios reakcijos, kurios užtikrina pozityvią sąveiką.
Gresham, 1981 Tai - poelgiai, kurie padidina teigiamo pastiprinimo tikimybę ir sumažina
bausmės tikimybę.
Gresham, Elliot, 1987 Elgesys, kurio pasekmės yra socialiai pageidaujamos.
Hargie, Saunders, Dickson, 1987 Įgūdžiai, kurie yra reikalingi palankiems tarpasmeniniams santykiams
palaikyti.
Kelly, 1982 Išmoktos reakcijos, kuriomis siekiama gauti maksimalų teigiamą pastiprinimą
socialinėse situacijose.
McGuire, Priestley, 1981 Poelgiai, kurie lemia efektyvų bendravimą ir bendradarbiavimą.
Shlundt, McFall, 1985 Socialiai kompetentingas elgesys.
Schneider, Rubin, Ledingham, 1985 Gebėjimas kurti teigiamą psichologinį klimatą, kokybiškai atlikti socialinius
vaidmenis.
Young, West, 1984 Socialinis elgesys, kuris padeda įgyvendinti užsibrėžtus tikslus.
22
Lentelės skilčių antraštės pradedamos rašyti didžiosiomis raidėmis, o paantraštės –
mažosiomis. Lentelės antraščių ir paantraščių pabaigoje skyrybos ženklai nerašomi.
Tekstas lentelėse turi būti rašomas per vieną intervalą, šrifto dydis – 10 pt, lygiuojama prie
kairiojo skilties krašto.
Jeigu lentelė spausdinama ne viename puslapyje ir pagal eilučių skaičių jame netelpa, ją
galima perkelti į kitą puslapį, o pavadinimą rašyti tik virš pirmosios jos dalies. Tokiu atveju
kairiajame apatiniame pirmosios lentelės dalies kampe daromas prierašas ,,N lentelės tęsinys X
puslapyje“, o virš antrosios lentelės dalies X puslapyje rašoma ,,N lentelės tęsinys“. Siekiant
vientisumo, lentelėje, kuri pateikiama dvejuose puslapiuose, tikslinga stulpelius numeruoti ir antroje
lentelės dalyje (kitame puslapyje) pakartoti tik jų numerius, o ne antraštes.
Jeigu lentelė dėl didelio stulpelių skaičiaus netelpa lape horizontaliai, ją galima pasukti
išilgai lapo.
Lentelės darbe turi būti aptartos, paaiškintos ir logiškai susietos su moksliniu tekstu. Jos
komentuojamos atsižvelgiant, kokia yra nuorodos į lentelę prasmė.
Neretai maketuojant tekstą lentelės vieta jame pasikeičia, perkeliama į kitą puslapį ir pan.,
todėl aptariant lentelės duomenis nereikia vartoti tokių nuorodų kaip ,,žemiau (aukščiau)
pateikiamoje lentelėje“ arba ,,… puslapyje pateikiamoje lentelėje“.
Darbo iliustravimo reikalavimai. Darbe esančios diagramos, schemos, piešiniai, brėžiniai,
fotografijos ir kitos iliustracijos vadinamos paveikslais. Mažesnio negu A4 formato nuotraukos turi
būti pateiktos ant A4 formato balto popieriaus lapo.
Visi pagrindiniai metodologiniai reikalavimai, keliami lentelėms apipavidalinti, galioja ir
paveikslams. Juos sudarant būtina pateikti tik suprantamą ir įskaitomą informaciją, kurios reikia
konkrečiam tyrimo ypatumui pabrėžti, svarbesniems tyrimo rezultatams išryškinti.
Parenkant paveikslo ir jo elementų dydį svarbu siekti informatyvumo. Paveikslas neturi
būti nei per didelis, nei per mažas. Jį sudarant reikia atkreipti dėmesį į elementų skaičių ir paskirtį.
Jeigu paveikslas skirtas elementų visumos struktūrai ir jų tarpusavio ryšiams atspindėti, jį reikia
sudaryti taip, kad ta visuma ir būtų matoma. O jeigu paveikslu norima sugrupuoti konkrečius
elementus, jie paveiksle ir turi būti svarbiausi ir išryškinti. Paveiksle rekomenduojamas mažiausias
šriftas - 6 pt., didžiausias – 14 pt., Times New Roman.
Atkreiptinas dėmesys į paveikslų spalvas, atspalvius, tonus ir pustonius, kurie naudojami
pateikiant esminę informaciją ir leidžia tyrimo metu gautus rezultatus sugrupuoti, išryškinti
pagrindinę mintį, parodyti požymius, kriterijus, veiksnius ir pan. Sudarant paveikslus būtina
įsidėmėti, kad tyrimo metu gautą informaciją reikia perteikti kuo paprasčiau ir estetiškiau. Tokiu
būdu rekomenduojama:
vengti spalvų pertekliaus, suprasti, kad kiekviena spalva paveiksle susijusi su tam tikru
informacijos kiekiu ir jos informatyvumu;
spalvas parinkti taip, kad išspausdinus nespalvotai paveikslo informatyvumas iš esmės
nepakistų;
naudoti kuo mažiau papildomų vaizdinių priemonių (šešėliavimo, pereinamos ryškios
spalvos, spalvų gausos, tinkamai jas parinkti, vengti panašaus intensyvumo spalvų ir pan.),
nenaudoti erdvinių efektų (diagramų pasukimo ir kt.), nes tai paveikslui suteikia nereikalingos
informacijos;
vengti paveikslo spalvinio pagrindo arba naudoti kuo mažiau jo spalvų bei atspalvių ir
parinkti juos taip, kad tai padėtų greičiau įžvelgti svarbią informaciją.
Paveikslo pavadinimas rašomas po paveikslu tokiu pat šriftu kaip ir tekstas, mažosiomis
Raidėmis, pradedant didžiąja, ir centruojamas atsižvelgiant į paveikslo kraštus. Prieš paveikslo
pavadinimą toje pačioje eilutėje visuomet rašomas paveikslo numeris arabiškais skaičiais ir žodžio
„paveikslas“ trumpinys - „pav.“, (pvz., 1 pav.). Pavadinimas turi būti suprantamas, aiškiai
23
ASMENYBĖ
APLINKOS
ELGESIO
SĄVEIKA
ĮVERTINIMAS
POŽIŪRIS
SUVOKIMAS
KALBA
INTELEKTAS
SOCIALINIAI
ĮGŪDŽIAI
įvardijantis paveikslo turinį, informatyvus, užrašytas paryškintai. Jeigu tekste pateikiama keletas
vienas kitą pratęsiančių ir tarpusavyje susijusių paveikslų, jie gali būti numeruojami taip.: 1 pav., 1a
pav., ir 1b pav.
1 pav. Socialiniai įgūdžiai (pagal Šnirą, 2005)
Jeigu paveikslai sudėtingi ir juose pateikiama daugiau negu vienas požymis, turi būti
nurodyti sutartiniai ženklai ir paaiškinimai. Paveikslo pavadinimo pabaigoje nurodomas šaltinio
autorius arba šaltinio pavadinimas ir jo išleidimo metai (pvz., (Jonaitis, 2007)) arba (Statistikos
departamentas, 2007).
Skritulinės diagramos. Jos naudojamos, kai norima parodyti reiškinio struktūrą, kurios
visų duomenų dalį sudaro vienos ar kitos reikšmės, taip pat - nominaline arba eiliškumų skale
išmatuotų požymių pasiskirstymo struktūrą, vardų skalės kintamuosius ir kitus diagramos
struktūrinę prigimtį atitinkančius duomenis atvaizduoti. Tai - 100% (360 laipsnių) atitinkančios
diagramos, skirtos procentinė,s dalims arba proporcijoms parodyti. Konstruojant skritulines
diagramas, skritulys kompiuterine programa dalijamas į sektorius (skritulio centras jungiamas su
apskritimo lanko taškais), kurių plotas atitinka pateikiamų rezultatų vertes. Kiekvienas sektorius turi
būti spalvinamas ir užpildomas skirtingai (brūkšniuojamas, taškuojamas ir pan.t.). Pateikiant šias
diagramas turi būti nurodoma kiekvieno sektoriaus vertė (skaitmenimis arba procentais), o šalia
diagramų užrašyti jų pavadinimai. Dažnai moksliniuose darbuose arba ataskaitose pateikiamas ir
tūrinis šio tipo diagramos variantas.
Stulpelinės diagramos. Jas rekomenduojama taikyti tada, kai norima atkreipti dėmesį į
atskiras tirtų parametrų vertes, palyginti vienarūšius reiškinius, pateikti vardų, tvarkos skalės
kintamuosius, atskleisti reitingo ir struktūros dėsningumus, pavaizduoti reiškinio struktūros kitimą
laiko atžvilgiu. Diagramos braižomos dvimatėje koordinačių sistemoje vertikaliais stulpeliais
(vienodo pločio stačiakampiais). Stulpelių aukštis arba juostų ilgis proporcingas kintamojo požymio
arba kito rodiklio vertei pagal vertikalioje (ordinačių) ašyje atidėtą skalę. Diagramoje stulpeliai gali
būti išdėstomi vienodais atstumais arba vaizduojami greta vienas kito ir braižomi nuo pagrindo
(horizontaliosios ašies) be pertrūkių. Stulpelių aukščiai sudaro galimybę lyginti vertes, pamatyti
panašumus arba skirtumus, išskirti esminius ir neesminius požymius. Pavieniai stulpeliai vaizduoja
vieno dydžio vertes, o grupėmis po kelis sugrupuoti stulpeliai atspindi kelių priklausomų kintamųjų
vertes.
24
Stulpelinėse diagramose skirtingų rodiklių stulpeliai spalvinami kitokiomis spalvomis arba
grafiškai atskiriami kitaip (brūkšniuojant, taškuojant ir pan.). Rekomenduojama, kad ištisiniame
moksliniame darbe spalvų tonas arba kitoks stulpelių žymėjimas būtų vienodas.
Stulpelines diagramas galima pateikti neužrašant skaitinės vertės virš stulpelių,kai
diagramoje braižomas horizontalus koordinatinis tinklelis, stulpeliai gali būti pateikiami su
skaitinėmis vertėmis,kai diagramoje koordinatinis tinklelis nebraižomas, arba kai norima atkreipti
dėmesį į tikslias rodiklių vertes. Rekomenduojama skaitmenis išdėstyti taip, kad jie vienas kito
neuždengtų, būtų aiškiai matomi ir perskaitomi. Mokslinėje ataskaitoje naudojamos ir tūrinės
stulpelinės diagramos.
Skiriami du šios diagramos tipai: struktūrinės diagramos, kurios tinka kintamojo struktūrai
parodyti ir turi skirtingos spalvos (arba skirtingai brūkšniuotus, taškuotus ir pan.) stulpelius, ir
dinaminės diagramos, turinčios vienos spalvos stulpelius ir skirtos kintamojo (požymio) kitimui
parodyti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nominaline skale matuotus požymius stulpelinėje
diagramoje reikia pateikti ne stichiškai, o reitingo tvarka.
Juostinės (linijinės) diagramos, kurių stačiakampiai stulpeliai išsidėstę horizontaliai ant
vertikalios koordinačių ašies, braižomos taip pat kaip stulpelinės diagramos. Stulpelio aukštis arba
juostos ilgis turi atitikti pasirinktą mastelį, kurio skalė pradedama nuo nulio. Stulpelinėse ir
juostinėse diagramose galima iš karto pavaizduoti keletą rodiklių, suskirstant stulpelius į grupes,
juos skirtingai brūkšniuojant arba spalvinant.
Jeigu pridedamas kito autoriaus originalus arba adaptuotas paveikslas, po jo pavadinimu
reikia pateikti nuorodą į šaltinį, nurodant autorių, kuriais metais jis išleistas ir puslapį, kuriame yra
paveikslo originalas.
Mokslinis kalbos stilius. Pagrindinės mokslinės kalbos stiliaus ypatybės: apibendrinimas,
dalykinis tikslumas, minčių dėstymo logiškumas, objektyvumas, glaustumas, išsamumas, aiškumas.
Mokslo kalbos dalykinį tikslumą lemia terminų ir tiesioginės reikšmės žodžių vartojimas.
Reikia vengti publicistinės kalbos, darbas rašomas moksliniu stiliumi. Mokslinio stiliaus
sintaksei būdingos konstrukcijos, išryškinančios dėstymo logiškumą (minčių nuoseklumą, rišlumą).
Sakiniai tiesioginiai, sudėtiniai jungtukiniai.
Stiliaus klaidos ir trūkumai:
fonetikos: nemotyvuoti sąskambiai;
leksikos: nemotyvuotas žodžių kartojimas, nereikalingi, nemokslinio stiliaus,
semantiškai nesuderinti žodžiai, netinkamas įvardžių vartojimas;
morfologijos: netinkamas formų derinimas, įsiterpusios ilgos žodžių grupės,
nesuderinti veiksmažodžių laikai;
sintaksės: nemotyvuotos sintaksinės konstrukcijos, padrikos frazės, nesudarančios
nuoseklios minties, nemotyvuota žodžių tvarka.
Klaidų rūšys: rašybos, skyrybos, gramatikos (žodžių darybos, kaitybos, sintaksės), žodyno
(įskaitant terminologiją), stiliaus (kalbos logiškumo, tikslumo, aiškumo, glaustumo, skambum,
turtingumo, gyvumo stoka).
25
4. KOMPETENCIJŲ APLANKO SAMPRATA, PASKIRTIS,
STRUKTŪRA IR RENGIMAS
4.1. Kompetencijų aplanko sampratos ir paskirties apibūdinimas
Kompetencijų aplankas (angl. Portfolio), kaip atliktų darbų, gautų įvertinimų,
kompetencijas pagrindžiančių dokumentų rinkinys, paketas, studijų ir kitose srityse tampa vis
populiaresnis metodas ir pasiekimų vertinimo/įsivertinimo priemonė Lietuvoje. Iki šiol dažniau
vartotą „portfolio“ sąvoką keičia lietuviški aplanko ar portfelio terminai. „Portfolio yra vienas
dažniausiai rekomenduojamų studijavimo metodų, taikomų plėtojant mokymosi visą gyvenimą ir
savarankiško studijavimo idėjas“ (Savickienė, Pileičikienė, Danilevičius, Fokienė ir kt., 2010, p.
34). Jo svarba susijusi ir su studentų įsitraukimo į praktinio mokymosi procesą, mokymosi
reflektavimo, pasiekimų analizės bei kitų gebėjimų plėtra. Šis praktinio mokymosi metodas ir
pasiekimų vertinimo priemonė skirta mokymosi pasiekimams fiksuoti, analizuoti, sisteminti, taip
pat - integruoti teorinių studijų metu įgytas žinias ir gebėjimus, kitose socialinėse situacijose įgytą
patirtį profesinių gebėjimų plėtrai. Aplanko rengimas padeda tobulinti savianalizės ir refleksijos
įgūdžius, skatina motyvaciją dirbti kiek įmanoma geriau, savarankiškiau, plėsti ir gilinti profesinius
interesus, pademonstruoti gebėjimus, įgytus praktikos metu. Portfelis yra puiki priemonė, galinti
padėti studentams pasinaudoti joje sukaupta informacija planuojant ir vertinant programos studijų
rezultatų pasiekimą, savo pažangą studijų proceso ir praktinio mokymosi metu (Sajienė, 2011).
„Portfolio galima apibrėžti kaip išsamią ataskaitą, apibūdinančią ir dokumentais patvirtinančią
asmens savarankiško studijavimo pasiekimus. Paremtas savęs vertinimu, portfolio metodas leidžia
studijuojantiems tapti savo asmeninio studijavimo pažangos socialiniais dalininkais“ (Savickienė,
Pileičikienė, Danilevičius, Fokienė ir kt., 2010, p. 35).
Aplanko rengimas visada siejamas su profesinio tobulėjimo tikslais. Priklausomai nuo
profesinio tobulėjimo tikslų, aplankas gali būti kelių tipų:
Formuojamasis (tobulėjimo) aplankas skirtas studijavimo patvirtinimui. Juo siekiama
gauti patarimų/įgyti supratimą apie studijavimo veiklos tobulinimą.
Sumuojamasis (atskaitomybės) aplankas skirtas priimti vertinamajam sprendimui apie tai,
kaip laikomasi reikalavimų. Esminė šio aplanko savybė – tai, kad jis paremtas profesijos
standartais, arba studijų rezultatais, nurodytais studijų programoje.
Parodomasis portfelis sudaromas rinkodaros tikslais, siekiant rasti darbą, gauti įvertinimą,
pareigas. Jis apima geriausius pavyzdžius, atskleidžiančius profesinę veiklą (Savickienė,
Pileičikienė, Danilevičius, Fokienė ir kt., 2010, p. 36, pritaikyta pagal Hartnell – Young, Morris,
2007; Bullock, Hawk, 2005).
Pedagoginių studijų krypties studijų programų studentams rekomenduojama rengti
sumuojamojo (atskaitomybės) tipo kompetencijų aplanką, kurį studentai, baigę studijas ir
siekdami integruotis darbo rinkoje, nesunkiai perstruktūruos ir panaudos kaip parodomąjį.
Pagal ŠU Edukologijos fakulteto Pedagoginių studijų baigiamojo darbo rengimo ir
gynimo reglamentą (2012, papildytas 2013), kompetencijų aplankas yra tikslingas, selektyvus
studento darbų ir refleksijų rinkinys, skirtas savo profesinėms kompetencijoms, pažangai ir
pasiekimams įsivertinti, paremti dokumentais per pedagoginių studijų laikotarpį,
atsižvelgiant į specifinius kriterijus. Tai studento apmąstymų apie individualią pedagoginę patirtį
ir veiklos bei užduočių, atliktų pedagoginių studijų akademinių užsiėmimų, praktikų metu,
rinkinys/išsami ataskaita, apibūdinanti ir dokumentais (rašto darbais, praktikos ataskaitomis,
pamokų planais, projektais, dienoraščiais ir kt.) patvirtinanti studento mokymosi pažangą, sudaranti
jam galimybę atspindėti studijų metu formaliai ir neformaliai įgytas žinias, gebėjimus, įgūdžius
(kompetencijas) ir profesinį augimą.
Pagal PSBD reglamentą (2012, papildytas 2013), kompetencijų aplankas pradedamas
rengti nuo pirmojo pedagoginių studijų semestro, susipažinus su mokytojo profesijos
26
standartais, studijų programos tikslais bei numatomais rezultatais ir kaupiamas visą pedagoginių
studijų programos laikotarpį, orientuojantis į studijuojamų pedagoginio bloko dalykų tikslus
(siekius), rezultatus, pedagoginės praktikos tikslus, numatomų kompetencijų dokumentavimo
reikalavimus.
Studentas visą pedagoginių studijų laikotarpį privalo kaupti, pildyti ir saugoti
kompetencijų portfelį kaip svarbų dokumentų rinkinį PSBD rengimui ir įgytų kompetencijų
pagrindimui bei iliustravimui.
Kompetencijų portfelio sudarymas yra paties studento atsakomybė, reikalaujanti jo
kognityvinių gebėjimų (analizės, sintezės, problemų sprendimo, kritinio mąstymo, įsivertinimo).
Studento kompetencijų aplanko rengimą koordinuoja studijuojamų pedagoginio
bloko dalykų dėstytojai, praktikos vadovai.
4.2. Kompetencijų aplanko struktūra
Kompetencijų aplanko turinio struktūra ir apimtis griežtai nereglamentuojama.
Pageidautina, kad pirmąją struktūrinę kompetencijų aplanko dalį sudarytų studijuojamų
pedagoginio bloko dalykų sąrašas, dalykų studijų tikslai ir rezultatai, studijų dalykų ir pedagoginės
praktikos pasiekimų vertinimai. Kitos kompetencijų aplanko struktūrinės dalys komplektuojamos
pagal studento ir dalykų dėstytojų bei praktikos vadovų susitarimą, atsižvelgiant į ŠU Edukologijos
fakulteto PSBD reglamento 5.5. dalyje siūlomus struktūrinius komponentus ir šias rekomendacijas.
Kompetencijų aplanko medžiaga gali būti sisteminama pagal įgytas kompetencijas.
Studentas gali rengti ir E – kompetencijų aplanką. Jo struktūra yra analogiška. E –
kompetencijų aplanką studentas dalyko dėstytojui, praktikos vadovui, pristato kompaktinėje
plokštelėje.
Kompetencijų aplanko struktūros pagrindinis komponentas yra refleksijos –
konkrečių studijų dalykų metu ir neformaliuoju būdu įgytų kompetencijų analizės ir įsivertinimai.
Kiti rekomenduojami kompetencijų aplanko struktūriniai komponentai: studento patirtys ir jų
aprašymai – užduotys ir pareigos (funkcijos) auditorinių užsiėmimų ir pedagoginių praktikų metu;
įgytos žinios, gebėjimai, įgūdžiai – galima dokumentacija (studijų pasiekimų įrodymai); žinių,
gebėjimų, įgūdžių savianalizė (aprašymo forma iki keleto puslapių); praktinio mokymosi
pasiekimus įrodantys dokumentai (užrašai, ataskaitos, protokolai, esė, atliktos užduotys, pasiekimų
vertinimai, darbų pavyzdžiai: modeliai, projektai, nuotraukos, garso ir vaizdo įrašai, užduočių
pristatymai ir kt.); neformalaus mokymosi pasiekimų įrodymai (konferencijų pranešimai,
dalyvavimą konferencijose įrodantys dokumentai; kvalifikacinių seminarų pažymėjimai,
dalyvavimo savanorystės veikloje įrodymai ir kt.); dėstytojų, praktikos vadovų, ugdymo/švietimo
įstaigų vadovų atsiliepimai, vertinimai.
Kompetencijų aplankui apipavidalinti taikomi bendrieji rašto darbų apipavidalinimo
reikalavimai: titulinis puslapis, aplanko turinys, informacija apie aplanko autorių (pavardė, vardas,
studijų programa, kursas).
4.3. Kompetencijų aplanko rengimas
Kadangi kompetencijų aplanko turinio struktūra ir apimtis griežtai nereglamentuojama,
studentas gali pasirinkti jam priimtiniausią kompetencijų aplanko rengimo strategiją. Svarbu, kad
kompetencijų aplanko medžiaga atspindėtų būsimojo pedagogo profesinei veiklai reikalingas
kompetencijas.
Siūlomos dvi kompetencijų aplanko sudarymo strategijos:
1. Pirma kompetencijų aplanko sudarymo strategija:
Autorius nusprendžia, kokias kompetencijas jis ketina reprezentuoti. Sudaromas
kompetencijų sąrašas.
27
Atliekama įrodymų, dokumentų inventorizacija, nusprendžiama, kokie
dokumentai gali įrodyti atitinkamos kompetencijos įgijimą.
Išryškinami pirmąją kompetenciją grindžiantys faktai.
Faktai įrodomi pateikiant konkrečius dokumentus.
Atliekama pirmos kompetencijos analizė.
Išryškinami antrąją kompetenciją grindžiantys faktai.
Faktai įrodomi, pateikiant konkrečius dokumentus.
Atliekama antros kompetencijos analizė.
Taip pateikiamos visos numatytos kompetencijos ir jas įrodantys dokumentai.
2. Antra kompetencijų aplanko sudarymo strategija:
Prisimenami sėkmingos veiklos faktai, apmąstoma, ar galima juos įrodyti.
Atliekama turimų įrodymo dokumentų inventorizacija.
Nusprendžiama, kokie įrodymų dokumentai pagrindžia konkrečią
kompetenciją(kurios kompetencijos įgijimą galėtų pagrįsti).
Išryškinami pirmąją kompetenciją grindžiantys faktai.
Faktai įrodomi, pateikiant konkrečius dokumentus.
Atliekama pirmos kompetencijos analizė.
Išryškinami antrąją kompetenciją grindžiantys faktai.
Atliekama antros kompetencijos analizė.
Taip pateikiamos visos numatytos kompetencijos ir jas įrodantys dokumentai.
Kompetencijas įrodantys dokumentai gali būti:
Studijuojant atitinkamus dalykus savarankiškai atlikti rašto darbai, užduotys ir t.t.
Kursiniai darbai;
Atlikti tyrimai;
Praktikos metu atliktos užduotys;
Vestų renginių scenarijai, jų vaizdo įrašai, nuotraukos;
Paruoštos vaizdinės priemonės;
Pamokų ir renginių planai;
Pažymėjimai apie projektų rengimą arba dalyvavimą juose;
Nuotraukos, demonstruojančios studento veiklą arba veiklos rezultatus;
Vaizdo įrašai (pamokų, renginių, dalyvavimo konferencijose, seminaruose ir kt.);
Studento parengti straipsniai konferencijoms, žiniasklaidai ir kt.;
Straipsniai apie studentą arba studento veiklą;
Pažymėjimai apie dalyvavimą konferencijose, seminaruose, kursuose, savanoriškoje
veikloje, visuomeninėje veikloje, organizacijose, pažymėjimai apie įvairių mokyklų,
studijų baigimą (dailės, muzikos ir kt. mokyklos, teatro studija ir pan.);
Raštiški dėstytojų, praktikos vadovų, ugdymo/švietimo įstaigų vadovų liudijimai apie
studento atliktą veiklą ir rezultatus (atsiliepimai, vertinimai, padėkos ir kt.);
Kiti dokumentai.
Kompetencijų aplanke reprezentuojamos kompetencijos
Kompetencijų aplanke gali būti reprezentuojamos bendrosios ir specialiosios
(profesinės) kompetencijos. Visų profesijų atstovų darbas yra daugialypis, kompleksinis, o
profesinis turinys reikalauja atlikti daug skirtingų veiklos funkcijų.Norėdamas kokybiškai atlikti
savo darbą, būsimas pedagogas turi įvaldyti ir specialiąsias (profesines) ir bendrąsias
kompetencijas.
28
Bendrosios kompetencijos pasižymi universalumu, gali būti transformuojamos ir
integruojamos įvairiose žmogaus veiklos srityse. Dažniausiai mokslininkų ir darbdavių įvardijamos
šios bendrosios kompetencijos: efektyvus savęs pristatymas, konstruktyvus bendravimas,
sudėtingų situacijų valdymas, veiklos planavimas ir savo darbo organizavimas, vadovavimas ir
lyderystė, gebėjimas vesti derybas, efektyvus komandinis darbas, gebėjimas analizuoti ir
apibendrinti, gebėjimas praktiškai pritaikyti žinias, užsienio kalbų mokėjimas, savianalizės ir savęs
įvertinimo gebėjimai, pagrindiniai darbo kompiuteriu įgūdžiai, mokslinių tyrimų įgūdžiai,
nuolatinis mokymasis, informacijos valdymo įgūdžiai, gebėjimas objektyviai vertinti save ir kitus,
gebėjimas prisitaikyti naujose situacijose, kūrybiškumas, gebėjimas kurti naujas idėjas, gebėjimas
identifikuoti ir spręsti problemas, gebėjimas priimti sprendimus, gebėjimas dirbti komandoje,
tarpasmeninio bendravimo įgūdžiai, kultūrinė ir kitokio pobūdžio tolerancija, visuomeninė veikla,
gebėjimas dirbti tarptautiniu lygmeniu, gebėjimas dirbti savarankiškai, projektų kūrimo bei
valdymo įgūdžiai, gebėjimas būti iniciatyviu ir versliu.
Specialiosios (profesinės) kompetencijos būdingos tam tikros profesijos arba
specializacijos žinovui. Specialiosios kompetencijos nepasižymi dideliu integralumu ir
universalumu, jas sunkiau arba neįmanoma perkelti į įvairias žmogaus veiklos sritis. Pedagogas,
siekiantis kokybiškai atlikti savo profesines funkcijas, turi įgyti daugelį specialiųjų (profesinių)
kompetencijų (žr.: Pedagogo rengimo standarto gairių projekto tyrimo ataskaita (2006). Ataskaitą
rengė: S. Saulėnienė, V. Žydžiūnaitė, E. Katiliūtė. Užsakovas: Mokytojų kompetencijos centras).
Rekomenduojama kompetencijų aplanko struktūra: 1. Turinys;
2. Pedagoginis credo;
3. Kompetencijų sąvado lentelė;
4. Pirmos kompetencijos pagrindimas:
Sąvado lentelės dalis apie pirmąją kompetenciją;
Pirmąją kompetenciją įrodantys dokumentai;
5. Pirmos kompetencijos savianalizė (kompetencijos įsivertinimas, tobulinimosi sričių ir
krypčių numatymas).
6. Antros kompetencijos pagrindimas ...
7. Trečios kompetencijos pagrindimas ...
8. Taip įrodomos visos autoriaus numatytos reprezentuoti kompetencijos.
Kompetencijų sąvado lentelės struktūros pavyzdys 2 lentelė
Kompetencijos Kompetencijų faktai Kompetencijų įrodymai
Mokslinė tiriamoji
kompetencija Kursinis darbas
Dalyko Edukologijos pagrindai
studijų metu parengtas kursinis
darbas tema „Mokinių mokymosi
motyvacija“.
Socioedukacinis tyrimas
Dalyko Socialinė psichologija ir
pedagogika studijų metu atliktas
tyrimas „Žalingų įpročių
susiformavimo priežastys ir
prevencija“.
Pedagoginis credo/filosofija (pageidautina, bet nėra privaloma kompetencijų aplanko
turinio struktūrinė dalis)
Credo (lot. „tikiu“) - tai glausti politiniai, filosofiniai įsitikinimai, pažiūros (Vaitkevičiūtė
V. (2001). Pedagoginis credo yra trumpas savo ugdymo filosofijos aprašas. Jame atsakoma į
29
klausimus: kaip, kokia teorija aš remsiuosi arba remiuosi pedagoginiame darbe, kokie yra mano
pedagoginio darbo tikslai, kodėl aš noriu būti pedagogas, kokius metodus aš taikysiu arba taikau
savo darbe, kaip aš suprantu pedagogo ir ugdytinio sąveiką, kokias vertybes aš propaguoju
mokiniams ir pan. Tai yra individuali koncepcija, tad kiekvienas credo visada yra kuo nors
unikalus. Jis neturėtų būti kokios nors teorijos arba vadovėlio medžiagos atkartojimas, priešingai –
privalo atskleisti autoriaus asmenines vertybines ir pedagogines nuostatas. Galima remtis įvairių
autorių teorijomis arba idėjomis, tačiau jos turi būti permąstytos ir pateiktos per asmeninę suvokimo
ir patirties prizmę. Įgijus naujos patirties arba kompetencijų, ateityje pedagoginį credo galima
pildyti arba keisti. John Dewey savo straipsnyje „Mano pedagoginis credo“ kiekvieną pastraipą
pradeda žodžiais „aš esu įsitikinęs, kad...“ (Ozmon H. A., Craver S. M., 1996). Tai labai gerai
išryškina asmenines autoriaus nuostatas.
Kompetencijų aplankas yra parengtas, kai atitinka šiuos kriterijus:
1. Autentiškumas, pakankamumas, pagrįstumas. Pateikti įrodymai leidžia teigti, kad
atitinkama kompetencija yra įgyta, ji pagrįsta įrodymų dokumentais ir nekelia abejonių, iš pateiktų
įrodymo dokumentų pagrindžiant kompetencijas galima teigti, kad yra įgyta pakankamai žinių ir
patirties atitinkamoje veiklos srityje.
2. Kūrybiškumas, originalumas. Kaip įrodymui pateikta kompetencija pristatoma, ar
studentas yra naudojęs mokymosi pasiekimus ir patirtį įvairiose situacijose ir aplinkose.
3. Išsamumas. Visiškai sukomplektuotas kompetencijų aplankas, įrodantis įgytas
studento žinias, gebėjimus, vertybines nuostatas, būtinas būsimai profesinei pedagoginei veiklai.
4. Informatyvumas, struktūruotumas, aiškumas. Kompetencijų aplanko struktūra
informatyvi, lengvai galima rasti reikiamą informaciją.
5. Estetiškumas. Sdarydamas savo kompetencijų aplanką, studentas turi stengtis, kad jis
būtų patrauklus, estetiškas, įsimenantis, atspindėtų savitą studento stilių.
Kompetencijų aplanko rengimas neturėtų būti siejamas tik su poreikiu įrodyti, iliustruoti
arba pagrįsti turimas kompetencijas pedagoginių studijų baigiamojo darbo gynimo metu. Pedagogo
profesija reikalauja nuolatinio mokymosi ir tobulėjimo, plėtojant ir gilinant profesinius interesus.
Pedagogo statusas glaudžiai susijęs su jo kompetentingumu ir kvalifikacija. Kompetencijų aplankas
studijų metu padeda fiksuoti, analizuoti, sisteminti, integruoti, reflektuoti, įsivertinti įgytas žinias,
mokėjimus, gebėjimus, identifikuoti profesinei veiklai būtinų kompetencijų įgijimo laipsnį, mastą
arba stygių, projektuoti jų plėtojimo strategijas ir kt. Integruojantis į profesinę rinką, kompetencijų
aplankas, kaip rinkodaros priemonė, sudaro galimybę būsimajam darbuotojui reprezentuoti savo
kompetencijas ir kvalifikaciją. Profesinėje veikloje kompetencijų aplankas gali pasitarnauti, kuriant
ir įgyvendinant inovatyvias ugdymo strategijas, projektuojant profesinę karjerą, realizuojant
profesinio tobulinimosi poreikius arba persikvalifikuojant į kitą veiklos sritį.
30
BAIGIAMOSIOS MINTYS
Pedagoginių studijų baigiamasis darbas kaip kvalifikacinis darbas formaliai įteisintas 2012
metais (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. gegužės 15 d. įsakymas Nr. V-
827 "Dėl švietimo ir mokslo ministro 2010 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. V-54 „Dėl pedagogų
rengimo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo". Valstybės žinios, 2012, Nr. 58-2915) – tai naujovė
rengiant pedagogus. Reikalavimai Pedagoginių studijų baigiamajam darbui Pedagogų rengimo
reglamente nėra apibrėžti. Šiam darbui skiriama ne daugiau kaip 3 ECTS kreditai. Taigi pedagogus
rengiantiems specialistams pagrįstai kyla klausimų, kokio pobūdžio, apimties ir kt. turėtų būti
Pedagoginių studijų baigiamasis darbas, kad kreditų skaičiaus požiūriu nedubliuotų kursinių ir
bakalauro baigiamųjų darbų, atitiktų kvalifikacinių darbų paskirtį, bendruosius reikalavimus,
prisidėtų prie pedagogų rengimo kokybės didinimo, atspindėtų pedagoginių studijų rezultatus ir
pan. Kiekviena aukštoji mokykla, realizuojanti pedagogų rengimo programas, šiuo atveju yra
priversta ieškoti savo Pedagoginių studijų baigiamojo darbo modelio, nors jis galėtų būti ir
standartizuotas. Tikėtina, kad ateityje bendrieji formalūs Pedagoginių studijų baigiamojo darbo
formos, struktūros ir turinio reikalavimai bus pateikti.
2012 metais Šiaulių universiteto Edukologijos fakulteto taryboje buvo patvirtintas
A. Gumuliauskienės, D. Augienės, R. Paulausko parengtas “Pedagoginių studijų baigiamojo darbo
rengimo bei gynimo reglamentas” (2012 m. lapkričio 7 d., Protokolo Nr. EDTP – 2; papildytas
2013 m. gegužės 8 d., Protokolo Nr. EDTP – 9). Šis metodinis leidinys skirtas suteikti daugiau
informacijos apie Pedagoginių studijų baigiamojo darbo sampratą, paskirtį, struktūrą, jo rengimo,
įforminimo, gynimo ir vertinimo reikalavimus bei procedūras. Šiais klausimais diskutuota
Edukologijos fakulteto bendruomenėje, analizuota kitų aukštųjų mokyklų patirtis, atsižvelgta į
pasiūlymus, priimti bendri susitarimai dėl Pedagoginių studijų baigiamojo darbo formos, struktūros,
turinio reikalavimų, kokybės vertinimo kriterijų.
Leidinio autoriai suvokia, kad Pedagoginių studijų baigiamasis darbas negali visapusiškai
objektyviai atspindėti visų būsimojo pedagogo profesinei veiklai būtinų kompetencijų ir
kvalifikacijos. Sudėtinga rasti tokį instrumentą, kuriuo būtų įmanoma tai padaryti. Fakulteto
pasirinktas Pedagoginių studijų baigiamojo darbo modelis yra inovatyvus dviem aspektais: pirma,
jis siejamas su kompetencijų aplanko rengimu per visą pedagoginių studijų laikotarpį, kaip
nuosekliu, tikslingu, sistemišku, tęstiniu studento savarankiško mokymosi procesu, kontroliuojamu
studijų dalykų dėstytojų fiksuojant, analizuojant, sisteminant, integruojant, reflektuojant studijų
metu ir neformaliuoju būdu įgytas kompetencijas; antra, privaloma Pedagoginių studijų baigiamojo
darbo analitinė–refleksinė dalis sudaro galimybę studentui reflektuoti savo kompetencijas, jų
įgijimo procesą, tobulinimo perspektyvas ir jas įsivertinti analizuojamos problemos kontekste.
Studentas taip pat atskleidžia pedagoginei veiklai svarbius reflektavimo, veiklos savianalizės ir jos
įsivertinimo gebėjimus.
Kadangi tokio pobūdžio Pedagoginių studijų baigiamieji darbai fakultete rengiami pirmą
kartą, tikėtina, kad kils įvairių klausimų tiek studentams, tiek jų vadovams. Leidinio autoriai
pasirengę bendradarbiauti, yra atviri pasiūlymams, diskusijoms, Pedagoginių studijų baigiamojo
darbo rengimo, gynimo, vertinimo metodinių rekomendacijų tobulinimui.
Leidinio autoriai
31
LITERATŪRA
1. Adaškevičienė V. (2007). Kompetencijų link. Pedagogų kompetencijų raiška ugdymo procese.
Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programų mokomoji medžiaga. Vilnius: Pedagogų profesinės raidos centras. 2. Allan A., Sajienė L. (2011). Magistro baigiamųjų darbų rengimo, gynimo ir vertinimo tvarka. (Studijų
programa „Švietimo vadyba“). Kaunas: VDU, Socialinių mokslų fakultetas, Edukologijos katedra. [Žiūrėta
2013-04-21]. Prieiga per internetą: <http://edukologija.vdu.lt/lt/system/files/nurodymai%20mag%20baigiamiems_2011.pdf>. 3. Allman P. (1984). Self help learning and its relevance for learning and development in later life. In E. Midwinter (Ed.). Mutual aid universities, p. 72-91. London: Croom Helm. 4. Anužienė B. (2005). Kompetencija kaip profesinės didaktikos sąvoka. Tiltai, 28, p. 19-30.
5. Aramavičiūtė V., Martišauskienė E. (2006). Vertybių ugdymas – pedagoginių kompetencijų pamatas. Pedagogika, 85, p. 33-37. 6. Bitinas B. (2005). Edukologijos mokslas ugdymo paradigmų sankirtoje. Pedagogika, 79, p. 5-9.
7. Briedis M., Bankauskienė N., Bogdanovičienė B. ir kt. (2007). Metodinės rekomendacijos mokytojų veiklai vertinti. Vilnius: Švietimo ir mokslo ministerija, Pedagogų profesinės raidos centras.
8. Bubnys R. (2012). Reflektyvaus mokymo(si) metodų diegimo aukštojoje mokykloje metodika: refleksija kaip besimokančiųjų asmeninės ir profesinės raidos didaktinis metodas. Šiauliai: Šiaulių
valstybinė kolegija.
9. Bulajeva T., Jakubė A., Lepaitė D. ir kt. (2011). Studijų programų atnaujinimas: kompetencijų plėtotės ir studijų siekinių vertinimo metodika. Vilnius: Vilniaus universitetas. 10. Education and training 2010 (2004). Work Programme. Working group B. Key Compe-tences, Drarftprogress report, June. [Žiūrėta 2013-04-20]. Prieiga per internetą: <http://ec.europa.eu/education/policies/2010/doc/basic2004.pdf>. 11. Edukologijos fakultetas (2013). Baigiamųjų (pedagoginių, laipsnio nesuteikiančių, bakalauro,
magistrantūros studijų) darbų rengimo ir gynimo reglamentas. [Žiūrėta 2013-04-11]. Prieiga per internetą: <http://www.su.lt/bylos/fakultetai/ef/PDF/Studentams/reglamentas/bd%20rengimo_gynimo_reglamentas.pdf>. 12. Eisner E. W., Vallance E. (1974). Conflicting conceptions of curriculum. Series on contemporary educational issues. Berkeley: MeCutchan Publishing. Corp. 13. Jakubė A., Juozaitis A. M. (2012). Bendrųjų kompetencijų ugdymas aukštojoje mokykloje. Metodinės rekomendacijos. Vilnius: Vilniaus universitetas. 14. Jovaiša L. (2007). Enciklopedinis edukologijos žodynas. Vilnius: Gimtasis žodis.
15. Jucevičienė P. (2005). Mokytojų didaktinės kompetencijos atitiktis šiuolaikiniams švietimo reikalavimams. Tyrimo ataskaita. [Žiūrėta 2013-04-18]. Prieiga per internetą: <http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/MOKYTOJU_DIDAKT_KOMPETENCIJOS_ATITIKTIS_%20SIUOLAIK_REIKALAV.pdf>. 16. Knašas A. B. (2008). Vadybos bakalauro baigiamojo darbo rašymo metodinės rekomendacijos. Klaipėda:
Klaipėdos universitetas.
17. Kursinių ir baigiamųjų (bakalauro, laipsnio nesuteikiančių studijų, magistro) darbų rengimo ir gynimo metodinės rekomendacijos. (2010). Šiauliai. [Žiūrėta 2013-04-18]. Prieiga per internetą: <http://www.su.lt/bylos/fakultetai/ef/PDF/Studentams/ef_bbd_bbm_rengimo_rekomendacijos2010.pdf>. 18. Laužackas R. (2005). Profesinio rengimo metodologija. Monografija. Kaunas: VDU leidykla.
19. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas. Valstybės žinios, 2003, Nr. 63-2853.
Žiūrėta [2013-04-11]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=214236&p_query=&p_tr2=2>. 20. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas. Valstybės žinios, 2009, Nr.54-2140.
Žiūrėta [2013-04-11]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=424020&p_query=&p_tr2=2>. 21. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2007 m. sausio 15 d. įsakymas Nr. ISAK-54" Dėl
mokytojo profesijos kompetencijos aprašo patvirtinimo". Valstybės žinios, 2007, Nr. 12-511. Žiūrėta [2013-
04-10]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=291726&p_query=&p_tr2=2>. 22. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2008 m. liepos 24 d. įsakymas Nr. ISAK-2194" Dėl
studijų rezultatų vertinimo sistemos patvirtinimo". Valstybės žinios, 2008, Nr. 86-3437. Žiūrėta [2013-04-
32
10]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=325343&p_query=&p_tr2=2> . 23. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2010 m. balandžio 9 d. įsakymas Nr. V-501 "Dėl
laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo
patvirtinimo". Valstybės žinios, 2010, Nr. 44-2139. Žiūrėta [2013-04-10]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=369937&p_query=&p_tr2=2>. 24. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2012 m. gegužės 15 d. įsakymas Nr. V-827 "Dėl
švietimo ir mokslo ministro 2010 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. V-54 „Dėl pedagogų rengimo reglamento
patvirtinimo“ pakeitimo". Valstybės žinios, 2012, Nr. 58-2915. Žiūrėta [2013-04-10]. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=425048&p_query=&p_tr2=2>. 25. LR ŠMM ministro įsakymo (2012-05-15 Nr.V-827) redakcija. „Pedagogams rengti skirtų laipsnį
suteikiančių pirmosios pakopos studijų programų sandara“.
26. Martišauskienė E. (2009). Pedagogų požiūris į mokytojų kompetencijų raišką. Acta Paedagogica Vilnensia, 22, p. 88-101. 27. Martišauskienė E. (2009). Žinių sritys pedagogų kompetencijų ribose. Acta Paedagogica Vilnensia, 23, p. 52-62. 28. Martišauskienė E. (2009). Mokytojų vertybinių nuostatų įkūnijimas ugdymo procese. Pedagogika, 93, p. 25-35. 29. Martišauskienė E. (2010). Mokytojų požiūris į gebėjimus kaip profesijos kompetencijų dėmenį. Acta Paedagogica Vilnensia, 24, p.101-112. 30. Metodiniai baigiamojo bakalauro darbo nurodymai (2013). Kaunas: KTU. Humanitarinių mokslų fakultetas. 31. Europos Bendrijų Komisija (2001). Mokymosi visą gyvenimą memorandumas (2001). Vilnius: UAB „Logotipas". 32. Motiejūnienė E., Žadeikaitė L. (2007). Development of Competence - A Challenge to the Creators of the Contents of Education. Entwicklung erzieungs-wissenschaftlicher Paradi-gmen: Theorie und Praxis, Band 14, p. 187-194. Frankfurt am Main: Peter Lang, S. 33. Paulionytė J. (2005). Studijų darbų metodinės rekomendacijos. Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas. 34. Pečkaitis J. S., Mačerinskienė I. (2009). Bakalauro baigiamojo darbo rengimo tvarka. Mokomasis
leidinys. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas. [Žiūrėta 2013-04-25]. Prieiga per internetą: <https://www.mruni.eu/mru_lt_dokumentai/katedros/muitines_veiklos_katedra/BBD/Bakalauro%20baigiamojo%20darbo%20rengimo%20tvarka.pdf >. 35. Pedagogų rengimo koncepcija. Valstybės žinios, 2004, Nr. 186-6940. Žiūrėta [2013-04-11]. Prieiga per
internetą: <www.smm.lt/teisine_baze/docs/.../2004-09-16-ISAK-1441(2).doc>
36. Pedagoginių studijų baigiamojo darbo rengimo ir gynimo reglamentas. Patvirtinta ŠU Edukologijos
fakulteto 2012 m. lapkričio 7 d. Tarybos posėdyje (Protokolo Nr. EDTP – 2). Papildyta ŠU Edukologijos
fakulteto 2013 m. gegužės 8 d. Tarybos posėdyje (Protokolo Nr. EDTP – 9).
37. Saulėnienė S., Žydžiūnaitė V., Katiliūtė E. (2006). Pedagogo rengimo standarto gairių projekto tyrimo ataskaita. Vilnius: Mokytojų kompetencijų centras.
38. Peilakauskaitė, K., Varanauskas, A. (2011). Studijų programų atnaujinimas: studentų vaidmuo diegiant ir tobulinant kompetencijomis grįstą ir į studentus orientuotą studijų sistemą. Vilnius: Vilniaus universitetas.
39. Pukelis K. (2009). Gebėjimas, kompetencija, mokymosi/studijų rezultatas, kvalifikacija ir
kompetentingumas: teorinė dimensija. Aukštojo mokslo kokybė, 6, p.12-35.
40. Pukelis K., Savickienė I, Sajienė L. ir kt. (2010). Studijų programų atnaujinimas studijų rezultatų pagrindu. Metodika Nr. 1. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas.
41. Ruškus J. (2008, 2010 atnaujinta). Socialinio darbo magistro baigiamojo darbo rengimo metodinės rekomendacijos. Kaunas: VDU Socialinės gerovės fakultetas, Socialinio darbo katedra.
[Žiūrėta 2013-04-25]. Prieiga per internetą: <http://socialinisdarbas.vdu.lt/lt/system/files/VDU%20SGF%20magistro%20darbo%20rengimo%20metodiniai%20nurodymai_2010%20sp.pdf>. 42. Sajienė L. (2011). Studentų praktikos vadovas. Metodinė knyga, skirta aukštųjų mokyklų praktikų vadovams (mentoriams). Kaunas: UAB „Arx Baltica“. 43. Savickienė I., Pileičikienė N., Danilevičius E. ir kt. (2012). Inovatyvių dėstymo ir studijavimo metodų taikymo studijų procese metodologiniai pagrindai. Metodologinis vadovas Nr. 2. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas.
33
44. Stanišauskienė V. Mokymasis mokytis mokykloje. [Žiūrėta 2013-04-18]. Prieiga per internetą:
<http://www. mkc.lt/dokuments/mokymosi medžiaga/mokomės mokytis.doc>.
45. Šiaulių universitetas (2011). Studijų nuostatai. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. [Žiūrėta 2013-04-
11]. Prieiga per internetą: <http://www.su.lt/bylos/studijos/Studij_reglam_dok/rekt_isak/siauliu%20universiteto%20studiju%20nuostatai.pdf> . 46. ŠU rektoriaus 2008 m. sausio 2 d. įsakymas Nr. V-183 " Dėl 2004 04 20 Rektoriaus įsakymo Nr. V -
200 ,,Dėl baigiamųjų darbų rengimo ir gynimo tvarkos bendrųjų principų" priedo pakeitimo".[Žiūrėta 2013-
04-11]. Prieiga per internetą: < http://su.lt/studijos/studijos-st-regl-dok/su-dok/522-kt-dokum>. 47. ŠU rektoriaus 2011 m. lapkričio 21 d. įsakymas Nr. V-131 „Dėl Šiaulių universiteto studijų apeliacijų
nuostatų patvirtinimo“.
48. Šiaulių universiteto Edukologijos fakulteto studentų pedagoginės praktikos koncepcija. Patvirtinta ŠU
Edukologijos fakulteto taryboje 2012-11-07, protokolo Nr. EDTP-2. [Žiūrėta 2013-04-11]. Prieiga per
internetą: <http://www.su.lt/bylos/fakultetai/ef/PDF/Studentams/praktikos%20koncepcija%20patvirtinta%202012.pdf> 49. Šniras Š. (2005). Krepšinio sporto mokyklų moksleivių socialinių įgūdžių ugdymo ypatumai. Kaunas:
Lietuvos kūno kultūros akademija.
50. Vaitkevičiūtė V. (2001). Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius: Žodynas.
51. Valiuškevičiūtė A., Zulumskytė A., Malinauskienė D. ir kt. (2008). Savarankiško darbo rengimo metodologija. Mokomoji knyga studentui. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas.
52. Vilniaus pedagoginio universiteto pedagoginių studijų baigiamojo darbo nuostatai. Patvirtinta VPU
rektoriaus 2011-08-31, įsakymas Nr. 1-717. [Žiūrėta 2013-04-21]. Prieiga per internetą: <http://www.vpu.lt/studentams/Page.aspx?pageID=3240>. 53. Žydžiūnaitė V. (2002). Kaip parengti studijų darbus? Kursinis projektas, kursinis darbas, referatas, esė, refleksija. Klaipėda: Klaipėdos kolegija.
54. Žydžiūnaitė V., Zuzevičiūtė V. (2011). Metodinės rekomendacijos edukologijos bakalauro baigiamojo darbo rengimui. Metodinė priemonė. Kaunas: VDU, Socialinių mokslų fakultetas, Edukologijos katedra.
[Žiūrėta 2013-04-21]. Prieiga per internetą: <http://edukologija.vdu.lt/lt/system/files/Edukologija_baigiamasis_%202011-02-23.pdf> .
34
1 PRIEDAS
ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS
EDUKOLOGIJOS FAKULTETAS
EDUKOLOGIJOS KATEDRA
Vardenė Pavardaitė
Pradinio ugdymo pedagogikos ir ikimokyklinio ugdymo specialybės
IV kurso studentės
PEDAGOGINIŲ STUDIJŲ BAIGIAMOJO DARBO PAVADINIMAS
Pedagoginių studijų baigiamasis darbas
Darbo vadovas(ė)
doc. dr. Vardenis Pavardenis
doc. dr. Vardė Pavardenė
Šiauliai, 2013
Darbas originalus ............................................ V. Pavardaitė
(studento parašas)
35
2 PRIEDAS
PSBD RENGIMO ETAPAI (1)
Etapai Etapų turinys Veiksmų
atlikėjai
Semestro savaitės
1 savaitė 2 savaitė 3 savaitė
I
PSBD vadovų, jų mokslinių
interesų ir siūlomų temų
paskelbimas.
Katedra, kuriai
skirtas PSBD
vadovavimas
X X
II
PSBD vadovų ir studentų
susitikimas-diskusija Būsimųjų PSBD vadovų ir studentų
susitikime-diskusije dėstytojai pristato
studentams savo mokslinės veiklos
kryptis ir numatomas perspektyvas,
kurios būtų svarbios studentams
renkantis PSBD vadovą. Studentai taip
pat aptaria savo siekius dėl galimybės
rengti atitinkamos tematikos PSBD.
Katedra, kuriai
skirtas PSBD
vadovavimas
X
III
PSBD vadovo pasirinkimas,
pasirinkimo patvirtinimas
prašymu ir preliminarios PSBD
temos formulavimas Studentai, atsižvelgdami į PSBD vadovo
mokslinės veiklos kryptį(-is)
savarankiškai renkasi vadovą. Savo
pasirinkimą ir preliminarią PSBD temą
studentas asmeniškai suderina su PSBD
vadovu, užsipildo atitinkamos formos
prašymą. Prašyme nurodoma
preliminari PSBD tema, jį pasirašo
studentas ir PSBD vadovas.
PSBD temą galima rinktis keliais
būdais: 1) tema formuluojama studento siūlymu
atsižvelgiant į jo praktikos, profesinės
veiklos metu iškilusias problemas arba
reaguojant į realybėje (pvz., ugdymo)
vykstančius pokyčius;
2) studentas renkasi vadovo siūlomą
temą.
Prašymus dėl PSBD rengimo tvirtina
katedros vedėjas.
Studentas ir
PSBD vadovas X
IV
PSBD temų tvirtinimas katedroje. Preliminarios PSBD temos tvirtinamos
katedros, kurioje studentas rengia
atitinkamą darbą, posėdyje. Patvirtinus
PSBD temą, jos keitimas galimas tik
pritarus katedrai.
Katedra, kuriai
skirtas
vadovavimas,
studentas ir
PSBD vadovas
X
V
Susipažinimas su padalinio
fakulteto PSBD reglamentu ir
metodinėmis rekomendacijomis Studentas ir PSBD vadovas susipažįsta
su PSBD rengimo reglamentu bei
metodinėmis rekomendacijomis ir
rengiasi pirmajai konsultacijai.
Studentas, PSBD
vadovas X X
36
VI
I konsultacija
(trukmė: dešimtadalis viso
konsultacijoms skirto laiko)
Studentas ir
PSBD vadovas X
Studentas ir PSBD vadovas
suderina tikslią konsultacijos datą
(dieną, laiką) ir vietą. PSBD vadovas
konsultuoja studentą savo priėmimo
valandomis arba kitu sutartu laiku.
PSBD vadovas ir studentas
susitaria dėl konsultavimosi eigos
(dažnis, trukmė, turinys).
Rengdamas PSBD, studentas gali
konsultuotis ir su kitais dėstytojais, tai
suderinęs su savo darbo vadovu.
PSBD RENGIMO ETAPAI (2)
Etapai Etapų turinys
Konkrečių
veiksmų
atlikėjai
Semestro savaitės
4 savaitė 5 savaitė 6 savaitė
VII
PSBD aktualumo pagrindimas
Studentas X X X
VIII PSBD tikslų ir uždavinių formulavimas
Studentas X X X
IX PSBD darbo struktūros numatymas Studentas X X X
7 savaitė 8 savaitė 9 savaitė
X
II konsultacija
(trukmė: dešimtadalis viso konsultacijoms skirto
laiko)
Studentas
ir PSBD
vadovas
X
Studentas ir KD vadovas suderina tikslią
konsultacijos datą (dieną, laiką) ir vietą. PSBD
vadovas konsultuoja studentą savo priėmimo
valandomis arba kitu sutartu laiku. Studentas prieš 3
dienas iki numatyto konsultacijos laiko pateikia PSBD
vadovui VII-IX etapų įgyvendinimo ataskaitą ir jų
įgyvendinimą įrodančius priedus. Konsultacija vyksta
remiantis studento pateikta darbo ataskaita ir jos
priedais, t.y. PSBD vadovas ir studentas aptaria KD
temos formuluotę, problemos apibrėžtį, tikslų ir
uždavinių formulavimą bei numatytą PSBD struktūrą.
XI
Literatūros paieška PSBD rengti Studentas savarankiškai ieško literatūros, reikalingos
PSBD rengti. Literatūros paieška yra nuolatinis
procesas, todėl šis etapas nėra siejamas su
atitinkamomis savaitėmis. Literatūros paiešką
rekomenduotina pradėti preliminariai suformulavus
PSBD temą.
Studentas
XII PSBD įvado dalies parengimas Studentas X X X
XIII PSBD teorinės dalies parengimas Studentas X
10
savaitė
11
savaitė
12, 13,
14
savaitės
XIII PSBD analitinės–refleksinės dalies
rengimas Studentas X X
XIV
PSBD aplanko rengimas
Studentas X X
37
XV
III konsultacija
(trukmė: pusė viso konsultacijoms skirto laiko)
Studentas
ir PSBD
vadovas
X
Studentas ir PSBD vadovas sutaria tikslią
konsultacijos datą (dieną, laiką) ir vietą. PSBD
vadovas konsultuoja studentą savo priėmimo
valandomis arba kitu sutartu laiku. Studentas prieš 3
dienas iki numatyto konsultacijos laiko pateikia PSBD
vadovui XI-XIV žingsnių įgyvendinimo ataskaitą (ir
jų įgyvendinimą įrodančius priedus – Portfolio).
Konsultacija vyksta remiantis studento pateikta darbo
ataskaita ir jos priedais, t.y. PSBD vadovas ir
studentas aptaria parengtą įvadą, teorinę ir analitinę-
reflesinę dali,
XVI PSBD analitinės-refleksinės dalies
parengimas X X X
15
savaitė
16
savaitė
17
savaitė
XVII
PSBD išvadų, rekomendacijų
(nereglamentuojama) rengimas ir literatūros
sąrašo tikslinimas.
Studentas X X X
18
savaitė
19
savaitė
20
savaitė
XVIII PSBD įforminimas Studentas X
XIX IV konsultacija
(trukmė: trečdalis viso konsultacijoms
skirto laiko)
Studentas
ir PSBD
vadovas
X
Studentas ir PSBD vadovas sutaria tikslią
konsultacijos datą (dieną, laiką) ir vietą. PSBD
vadovas konsultuoja studentą savo priėmimo
valandomis arba kitu sutartu laiku. Studentas prieš 3
dienas iki numatyto konsultacijos laiko pateikia
vadovui XVI-XVII PSBD rengimo etapų variantą.
Preliminariame darbo variante privalo būti visos tokio
pobūdžio darbams būtinos struktūrinės dalys, priedai.
Konsultacija vyksta remiantis studento pateikta darbo
ataskaita ir preliminariu PSBD variantu, t.y. PSBD
vadovas ir studentas aptaria galutinį darbo variantą ir
dar kartą prisimena PSBD vertinimo kriterijus.
XX PSBD tobulinimas, galutinio varianto
parengimas ir pateikimas darbo vadovui Studentas X
XXI
PSBD įvertinimas PSBD
vadovas X
PSBD rengimo etapai ir jų turinys pateikti, remiantis šiuo šaltiniu: Masiliauskienė E., Pocevičienė R.,
Malinaukienė D. (2011). Individualių konsultacijų, rengiant kursinius ir baigiamuosius darbus vadovavimo,
organizavimo vadovas. Metodinė priemonė. Šiauliai: Šiaulių universitetas.
38
3 PRIEDAS
Studijų programų dalykų sąsajos su numatomais studijų tikslais ir rezultatais pagal
profesinės veiklos sritis parengtos Šiaulių universiteto Edukologijos fakulteto studijų
programų kokybės stebėsenos grupių.
ŠU Edukologijos fakulteto bakalauro studijų programos KŪNO KULTŪRA
(specializacijos: Sporto vadyba; Sporto pedagogika) dalykų sąsajos su numatomais studijų
tikslais ir rezultatais pagal profesinės veiklos sritis.
Studijų programos tikslas – parengti aukštos kvalifikacijos, kompetentingus ir
konkurencingus kūno kultūros ir sporto pedagogus, atitinkančius šiuolaikinės demokratiškos,
žiniomis grindžiamos visuomenės poreikius, gebančius sėkmingai dirbti formaliajame ir
neformaliajame kūno kultūros ir sporto sektoriuose, įgijusius reikiamo lygio kompetencijas,
nustatytas pedagogų profesinę veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose. Platų bendrakultūrinį ir
profesinį pasirengimą įgijęs specialistas gebės konkuruoti darbo rinkoje, bus pajėgus ne tik
taikytijau įgytas mokinių fizinio rengimo metodikas, bet ir pats įžvelgs ir spręs skirtingas ugdymo
problemas.
Studijų programos tikslai Numatomi studijų rezultatai Studijų dalykai
Veiklos sritis: 1. BENDROJO UGDYMO MOKYKLOS MOKINIŲ KŪNO KULTŪROS
UGDYMAS(IS)
1. Suprasti ir gebėti praktinėje
veikloje konstruktyviai taikyti
tarpdisciplinines kūno kultūros ir
sporto edukologijos žinias,
aktualias ugdymo kūno kultūros
ir sporto pedagogo veiklai,
suprasti skirtingų mokslo krypčių
ir disciplinų ryšius.
1.1.Supras postmodernios visuomenės iššūkius
vaikų fiziniam ugdymui, naujas kūno kultūros ir
sporto, kaip reiškinio, prasmes įvairiuose
kontekstuose ir aplinkose.
Išmanys pagrindines ugdymo filosofijos sąvokas
ir koncepcijas, kritiškai vertins faktus ir idėjas;
Taisyklingai vartos užsienio kalbą realioje ir
arba virtualioje profesinėje veikloje, bendraus
raštu ir žodžiu. Supras postmodernios
visuomenės iššūkius vaikų fiziniam ugdymui,
naujas kūno kultūros ir sporto, kaip reiškinio,
prasmes įvairiuose kontekstuose ir aplinkose.
Ugdymo filosofijos pagrindai;
Specialybės užsienio kalba;
Edukologijos pagrindai;
Didaktika;
Informacijos valdymas
švietime ir ugdyme;
Psichologija;
Sporto sociologija;
Gimnastika. Praktika 1;
Judrieji žaidimai. Didaktika;
Žmogaus anatomija,
fiziologija.
1.2. Žinos esminius ugdytinio poreikius,
psichologinius ir fiziologinius amžiaus
skirtumus, gebės taikyti šias žinias ugdymo
procese. Išmanys kūno kultūros pamokos ir
sporto treniruotės metodikos raidos tendencijas,
taikys skirtingas metodologines prieigas.
1.3. Ugdytinių grupėje ir sociume gebės
kritiškai vertinti ir realizuoti tautos bei Europos
švietimo ir kultūros vertybes, humanistinės,
demokratinės ir pilietinės visuomenės principus,
mokslo ir technologijų pasiekimus.
2. Žinoti įvairaus amžiaus
žmonių bendruosius ir
individualios raidos ypatumus,
brandumo požymius,
2.1. Žinos ir gebės atpažinti įvairaus amžiaus
žmonių fizinės, pažintinės, psichosocialinės
raidos ypatumus, dėsningumus ir raišką.
Žmogaus anatomija,
fiziologija;
Kūno kultūros ir sporto istorija;
Kūno kultūros ir sporto
39
socializacijos veiksnius ir
sąlygas, gebėti atpažinti
individualią ir socialinę ugdytinio
raidą, jo ugdymo(si) poreikius.
2.2. Pažins ir tenkins esminius ugdytinio
poreikius, nustatys specialius poreikius ir
integracijos galimybes; išmanys ugdytinio
raidos sutrikimo kompensacijos, korekcijos ir
reabilitacijos metodus bei būdus.
psichologija;
Neformalusis fizinis ugdymas.
Praktika 1;
Gimnastika. Didaktika;
Hodegetika. Praktika 1;
Krepšinis. Didaktika. Praktika
1;
Ritminė ir atletinė gimnastika.
Praktika l;
Kūno kultūros ir sporto teorija.
Praktika 1;
Judesių fiziologija ir mokymo
teorija;
Specialybės lietuvių kalba;
Kūno kultūros ir sporto
vadyba. Praktika 1;
Dvikovos sporto šakos.
Didaktika;
Fizinio aktyvumo fiziologija;
Kūno kultūros didaktika 1.
Praktika 1;
Lengvoji atletika. Praktika 1;
Sporto treniruotės didaktika.
Praktika 1;
Tinklinis. Didaktika. Praktika
1;
Kūno kultūros didaktika 2.
Praktika 1;
Kūno kultūros ir sporto tyrimų
metodologija 1. Kursinis darbas
1;
Jaunojo sportininko treniruotė.
Praktika 1;
Lengvoji atletika. Didaktika;
Futbolas. Didaktika. Praktika
1.
2.3. Žinos fizinės ir psichinės sveikatos
saugojimo ir stiprinimo principus.
2.4. Išmanys mokinio psichinės ir fizinės
sveikatos saugojimo ir stiprinimo priemones, jų
taikymą, gebės atpažinti vaiko sveikatos
sutrikimus ir mokės suteikti jam būtinąją
pagalbą.
2.5. Gebės nustatyti, kurie vaikai turi specialių
ugdymo(si) poreikių, ir sudarys jiems palankias
sąlygas integruotis į bendruosius ugdymo(si)
procesus.
2.6. Suvoks gimnastikos pratimų reikšmę ir
poveikį mokinio sveikatai. Demonstruos ir
taikys lavinamosios gimnastikos judesius.
Suvoks judriųjų žaidimų paskirtį ir gebės taikyti
juos ugdomojoje veikloje.
2.7.Suvoks žmogaus kūno organų sandarą ir
funkcijas, jų vystymosi dėsningumus.
2.8. Žinos kūno kultūros ir sporto raidos
tendencijas. Supras psichologinius asmenybės
fizinio ugdymo ir sportinio rengimo principus.
2.9. Suvoks neformaliojo visapusiško fizinio
ugdymo formų ir priemonių įvairovę, žinos
didaktinius aspektus, gebės projektuoti aktyvų
ugdytinių laisvalaikį.
2.10. Modeliuos gimnastikos pamokų ugdymo
turinį, gebės analizuoti ir reflektuoti mokinių
veiklą gimnastikos pamokose, identifikuoti
mokymo klaidas. Įsisavins įvairias auklėjimo
strategijas, įgys problemų sprendimo, ugdomojo
proceso valdymo gebėjimų.
3. Žinoti Vakarų Europos ir
pasaulio įvairaus amžiaus žmonių
fizinio ugdymo(si) patirtis,
kritiškai jas vertinti, kūrybiškai ir
tikslingai integruoti Lietuvos
bendrojo ugdymo mokyklų,
sportinio rengimo institucijų
formaliose ir nefomaliose
veiklose.
3.1. Žinos Vakarų Europos ir pasaulio kūno
kultūros ugdymo patirčių įvairovę, gebės ją
kritiškai vertinti, tikslingai ir kūrybiškai
integruoti Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų,
sportinio rengimo institucijų formaliose ir
nefomaliose veiklose.
Ugdymo filosofijos pagrindai;
Specialybės užsienio kalba;
Edukologijos pagrindai;
Didaktika;
Informacijos valdymas
švietime ir ugdyme;
Psichologija;
Gimnastika. Praktika 1;
Judrieji žaidimai. Didaktika;
Krepšinis. Didaktika. Praktika
1;
Ritminė ir atletinė gimnastika;
Praktika l;
Kūno kultūros ir sporto teorija.
Praktika 1;
Judesių fiziologija ir mokymo
teorija;
Specialybės lietuvių kalba;
Kūno kultūros ir sporto
vadyba. Praktika 1;
Dvikovos sporto šakos;
3.2. Gebės kritiškai vertinti egzistuojančią
mokinių fizinio ugdymo padėtį ir ją tobulinti
arba įžvelgti iš esmės ką nors naujo.
3.3. Nusiteiks keistis, gebės inicijuoti kaitą ir
dalyvauti kaitos procesuose. Matys ir kels
naujus fizinio ugdymo tikslus, taikys
inovacinius metodus, keis fizinio ugdymo
proceso organizavimą, ugdys poreikį mokytis
visą gyvenimą, gebės kurti profesinės veiklos
viziją.
3.4. Įsisavins krepšinio technikos ir taktikos
veiksmus ir žaidimo taisykles, modeliuos
mokinio fizinę veiklą krepšinio pamokose.
3.5. Išmanys aerobikos ir atletinės gimnastikos
40
edukacines technologijas. Gebės sudaryti
sveikatos stiprinimo, fizinės galios ugdymo(si)
programas.
3.6. Supras pagrindines fizinio ugdymo sąvokas,
formas ir metodus, fizinio ugdymo priemones ir
principus, įvairaus amžiaus mokinių judesių
mokymo ir lavinimo fiziologinius dėsningumus.
3.7. Taisyklingai vartos lietuvių kalbą
profesinėje veikloje.
3.8. Žinos organizacinius, teisinius, kūno
kultūrą ir sportą reglamentuojančius
dokumentus, išmanyti mokinių veiklos
planavimą.
3.9. Įsisavins dvikovos sporto šakų technikos ir
taktikos elementus, jų mokymo ir lavinimo
metodiką.
3.10. Suvoks fizinio ugdymosi metodikų
fiziologinius mechanizmus.
3.11. Vertins organizmo fizinę būklę.
3.12. Supras fizinio ugdymo ir fizinių pratimų
mokymo metodikas, gebės jas taikyti
atsižvelgiant į pamokos uždavinius.
3.13. Suvoks lengvosios atletikos pratimų
specifiškumą, įsisavins lengvosios atletikos
rungčių judesius.
3.14. Supras fizinio krūvio poveikio
mechanizmus, taikys treniruotės technologijas,
atsižvelgdamas į sportininkų amžių,
parengtumą, rengimo mikrociklo, mezociklo ir
makrociklo uždavinius.
3.15.Įsisavins tinklinio technikos ir taktikos
veiksmus ir žaidimo taisykles, modeliuos
mokinio fizinę veiklą tinklinio pamokose.
Didaktika;
Fizinio aktyvumo fiziologija;
Kūno kultūros didaktika 1.
Praktika1;
Lengvoji atletika. Praktika 1;
Sporto treniruotės didaktika.
Praktika 1;
Tinklinis. Didaktika. Praktika
1;
Sportas ir kultūrinė integracija.
4. Žinoti žmogaus pažinimo
metodus, gebėti juos
kompleksiškai ir sistemingai
taikyti ugdytinių vsuminio
ugdymo(si) perspektyvos
projektavimo ir
individualizavimo procesuose.
4.1. Žinos įvairaus amžiaus žmonių pažinimo
metodus, gebės juos kompleksiškai taikyti kūno
kultūros praktikoje.
Kūno kultūros ir sporto
pedagogo etika;
Ontokineziologija;
Sportininko mityba;
Sportininko savikontrolė;
Darbingumo atgavimo teorija;
Sporto traumų prevencija;
Kūno kultūros didaktika 2.
Praktika 1;
Kūno kult. ir sporto tyrimų
metodologija 1. Kursinis darbas
1;
Jaunojo sportininko treniruotė.
Praktika 1;
Lengvoji atletika. Didaktika;
Futbolas. Didaktika. Praktika
1;
Rakečių sportas. Didaktika.
Praktika 1;
Sporto biomechanika ir
biochemija;
Kūno kultūros ir sporto
filosofija;
Baigiamasis (bakalauro)
darbas;
4.2. Supras holistinio požiūrio į mokinį svarbą ir
gebės tenkinti kognityvinius, socialinius,
emocinius, psichologinius ir fizinius jo
poreikius.
4.3. Gebės fiksuoti ugdytinio pažangą ir parinkti
tinkamas pedagogines strategijas, užtikrinančias
visybinį jo ugdymąsi.
4.4. Suvoks sportinio rengimo tendencijas
atsižvelgiant į jaunojo sportininko fizinę brandą,
parengtumą. Taikys adekvačias rengimo
technologijas.
4.5. Žinos vaikų sveikos gyvensenos principus ir
gebės užtikrinti jų realizavimą ugdymo
praktikoje.
4.6. Gebės integruoti teorines ir metodines
žinias, taikyti jas bendrojo lavinimo mokyklos
formaliojo ir neformaliojo fizinio ugdymo
vyksme.
4.7.Gebėti atpažinti ir sistemiškai analizuoti studijų metu įgytas pedagoginei veiklai
reikalingas profesines kompetencijas ir jų
sudedamąsias dalis.
41
4.8. Gebės numatyti ir taikyti vaikų poreikių
tenkinimo išteklius, jų įgyvendinimo priemones,
sąlygas.
Savanorių veiklos
organizavimas;
Sporto renginių organizavimas.
Praktika 1.
5. Žinoti specialiųjų ugdymosi
poreikių turinčių vaikų
vystymosi/psichinės, socialinės,
kultūrinės raidos ypatumus,
gebėti juos identifikuoti ir
sudaryti palankias sąlygas kūno
kultūros ugdymo(si) sistemai
realizuoti kultūrų įvairovėje.
5.1. Išmanys sociokultūrinius mokinio fizinio
ugdymosi poreikius, gebės kurti palankias ir
saugias sąlygas jiems tenkinti.
Specialiųjų poreikių vaikų
fizinis ugdymas;
Specialybės užsienio kalba;
Stebėtojo praktika; Asistavimo
praktika; Savarankiška
pedagoginė praktika;
Kūno kultūros ir sporto
projektų vadyba;
Sporto renginių organizavimas.
Praktika 1;
Sportininkų atranka;
Savanorių veiklos
organizavimas;
Vadovavimas sportokomandoms;
Sporto paslaugų vadyba;
Sporto sociologija;
Sportas ir kultūrinė integracija;
Vadovavimo psichologija;
Kūno kultūros ir sporto tyrimų
metodologija 2.Kursinis darbas
2;
Rankinis. Didaktika. Praktika
1;
Praktika 2;
Specialybės lietuvių kalba;
Sporto sociologija.
5.2. Išmanys šiuolaikinės kūno kultūros
ugdymo(si) sistemos esmę, gebės ją kurti ir
realizuoti kultūrų įvairovėje, taikydamas
bendrųjų žmonijos vertybių ir tautos dvasinės
kultūros puoselėjimo principus, būdus.
5.3. Gebės vadovautis demokratinėmis,
humanistinėmis vertybėmis ugdymo(si) procese,
pripažins ugdytinio vertę.
5.4. Kūrybiškai ugdys jo vertybines nuostatas,
padės pažinti pasaulį ir integruotis nuolat
kintančioje, daugiakultūrėje aplinkoje.
5.5. Gebės kurti ir valdyti psichologiškai ir
fiziškai saugią, kūrybišką, partnerišką, jaukią,
skatinančią, įgalinančią, į vaiką orientuotą
ugdymo(si) aplinką, atitinkančią ugdytinių
poreikius, amžiaus ir individualius ypatumus.
5.6. Ugdymo(si) praktikoje laikysis profesinės
etikos, demonstruos tautinio identiteto
puoselėjimo, efektyvios socialinės partnerystės
su šeima, informacijos valdymo,
komunikacinius (gimtąja ir užsienio kalbomis),
tiriamosios veiklos gebėjimus, turės stiprią
profesinę, kūrybinės saviraiškos, nuolatinio
tobulėjimo motyvaciją.
Veiklos sritis: KŪNO KULTŪROS IR SPORTO UGDYMO(SI) TURINYS IR VADYBA
6. Išmanyti Bendrųjų programų
kūno kultūros ugdymą
reglamentuojančių dokumentų
tikslus bei turinį ir, įžvelgiant jų
kontekstų įvairovę, kurti fizinio
ugdymo/sisistemas.
6.1. Žinos mokyklinės kūno kultūros paskirtį,
pagrindinius principus, gebės užtikrinti
kokybišką mokinių kūno kultūros ugdymą(si).
Gebės sistemiškai ir kompleksiškai vertinti
šiuolaikinius švietimo ir ugdymo procesus.
Kūno kultūros ir sporto istorija;
Kūno kultūros ir sporto
psichologija;
Neformalusis fizinis ugdymas.
Praktika 1;
Gimnastika. Didaktika;
Hodegetika. Praktika 1;
Krepšinis. Didaktika. Praktika
1;
Ritminė ir atletinė gimnastika.
Praktika l;
Kūno kultūros ir sporto teorija.
Praktika 1;
Judesių fiziologija ir mokymo
teorija;
Specialybės lietuvių kalba;
Kūno kultūros ir sporto
vadyba. Praktika 1;
Kūno kultūros ir sporto
pedagogo etika;
Ontokineziologija.
6.2. Žinos Bendrųjų programų ugdymą(si)
reglamentuojančių dokumentų esmę, suvoks jų
dermę, gebės jais vadovautis mokinių kūno
kultūros ugdymo(si) praktikoje.
6.3. Gebės tarpdalykiniu lygmeniu analizuoti
šiuolaikinio mokinių kūno kultūros ir sporto
ugdymo strateginius orientyrus instituciniame,
nacionaliniame ir tarptautiniame kontekste.
6.4. Gebės reflektuoti gerąją kūno kultūros ir
sporto ugdymo patirtį, kritiškai ją vertinti ir
kūrybiškai integruoti savo profesinėje veikloje.
6.5. Gebės kryptingai įgyvendinti įvairaus
amžiaus mokinių
kūno kultūros ir sporto ugdymo(si) tikslus,
pagrįsti juos tikslingais pedagoginiais veiksmais,
priemonėmis, orientuodamasis į ugdymo(si)
rezultatyvumą.
6.6. Suvoks kokybiško fizinio ugdymo(si) esmę,
žinos kokybės reikalavimus, rodiklius, požymius,
kriterijus, gebės įsivertinti savo veiklos kokybę,
nuolat ją reflektuoti, numatyti ir įgyvendinti jos
optimizavimo strategijas.
42
6.7. Gebės kurti ir realizuoti savitą skirtingo
amžiaus mokinių ugdymo(si) sistemą/modelį.
7. Modeliuoti, kurti, nuolat
tobulinti įvairaus amžiaus
mokinių kūno kultūros
ugdymo(si) turinį, atsižvelgiant į
Bendrųjų programų kitų ugdymo
turinį reglamentuojančių
dokumentų reikalavimus,
individualius ugdytinio
poreikius, tikslingai parenkant ir
taikant inovatyvias įvairaus
amžiaus mokinių kūno kultūros
ugdymo(si) strategijas bei
technologijas
7.1. Išmanys kūno kltūros ir sportinio ugdymo
turinį, jo esmę, sudarymo principus,
metodologines prieigas, žinos ugdymo turinį ir jo
įgyvendinimą reglamentuojančius dokumentus
bei jų reikalavimus.
Dvikovos sporto šakos.
Didaktika;
Fizinio aktyvumo fiziologija;
Kūno kultūros didaktika 1.
Praktika;
Lengvoji atletika. Praktika 1;
Sporto treniruotės didaktika.
Praktika 1;
Tinklinis. Didaktika. Praktika
1;
Plaukimas. Didaktika. Praktika
1;
Turizmas. Didaktika;
Baigiamojo (bakalauro) darbo
projektas;
Praktika 3;
Pedagoginių studijų
baigiamasis darbas;
Rakečių sportas. Didaktika.
Praktika 1;
Sporto biomechanika ir
biochemija;
Kūno kultūros ir sporto
filosofija;
Baigiamasis (bakalauro)
darbas;
Dvikovos sporto šakos.
Didaktika;
Fizinio aktyvumo fiziologija;
Kūno kultūros didaktika 1.
Praktika;
Lengvoji atletika. Praktika 1;
Sporto treniruotės didaktika.
Praktika 1;
Tinklinis. Didaktika. Praktika
1.
7.2. Gebės kryptingai ir tikslingai modeliuoti,
realizuoti, nuolat tobulinti kūno kultūros
ugdymo(si) turinį, atsižvelgdamas į jį
reglamentuojančių dokumentų nuostatas.
7.3. Žinos įvairaus amžiaus mokinių kūno
kultūros ugdymo(si) turinio ir jo įgyvendinimo
kokybės kriterijus, požymius, reikalavimus,
gebės identifikuoti ją sąlygojančius veiksnius.
7.4. Žinos ugdymo turinio planavimo principus ir
reikalavimus, gebės planuoti kūno kultūros
ugdymo turinį ir efektyviai valdyti jo
įgyvendinimo procesus, orientuodamasis į
žmogiškuosius ir materialiuosius jo
įgyvendinimo išteklius.
7.5. Gebės tikslingai parinkti ir kūrybiškai taikyti
mokinių kūno kultūros ugdymo(si) strategijas ir
technologijas (metodus, būdus, formas,
priemones), efektyviai įgyvendindamas
individualizavimo, diferencijavimo, integravimo
principus.
7.6. Gebės tikslingai, kūrybiškai taikyti įvairias
kūno kultūros ugdymosi strategijas, šiuolaikines
ugdymo(si) technologijas, plėtojančias mokinių
kūrybiškumą, sudarančias palankias galimybės
atsiskleisti ir vystytis mokinio asmenybės
vidiniam potencialui, įtraukdamasi jį į nuolatinio
ugdymo(si) procesus.
7.7. Gebės kompleksiškai identifikuoti
ugdymo(si) turinio įgyvendinimo produktyvumą,
veiksmingumą.
7.8. Gebės koreguoti kūno kultūros ugdymo(si)
turinį ir jo įgyvendinimą, remdamasis kokybės
bei ugdytinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo
rezultatais.
8. Suprasti ir kritiškai reflektuoti
tarpdisciplininių ryšių
reikšmingumą profesinės
pedagoginės pasaulėžiūros
ugdymuisi, konstruktyviai ir
kompleksiškai taikyti
tarpdisciplinines edukologijos,
psichologijos, kūno kultūros ir
sporto mokslo, sociologijos,
vadybos, ir kt. mokslų žinias,
kokybiškai realizuojant fizinio
ugdymo turinį.
8.1. Gebės konstruktyviai, kompleksiškai ir
kūrybiškai taikyti, įvairių mokslų žinias.
Ugdymo filosofijos pagrindai;
Specialybės užsienio kalba;
Edukologijos pagrindai.
Didaktika;
Informacijos valdymas
švietime ir ugdyme;
Psichologija;
Gimnastika. Praktika 1;
Judrieji žaidimai. Didaktika;
Žmogaus anatomija,
fiziologija;
Kūno kultūros ir sporto istorija;
Kūno kultūros ir sporto
psichologija;
Neformalusis fizinis ugdymas.
Praktika 1;
Gimnastika. Didaktika;
8.2. Gebės kompleksiškai spręsti ugdomojoje
aplinkoje kylančias ugdymo ir ugdymo(si) turinio
įgyvendinimo edukacines, psichologines,
socialines, kultūros, vadybos ir kitas problemas
tarpdisciplininių žinių/žinojimo dermės
pagrindu.
8.3. Gebės kryptingai parinkti ugdymo(si)
medžiagą, tikslingai ją pritaikyti įvairių poreikių
vaikams, naudojant alternatyvius informacijos
šaltinius.
8.4. Gebės parengti ir įgyvendinti
klasių/grupių/dalykų integruoto kūno kultūros
ugdymo(si) ir individualias programas.
8.5. Gebės suprantamai, aiškiai, įdomiai,
motyvuojančiai, , perteikti ugdymo(si) turinį,
43
atsižvelgdamas į mokinių amžių, poreikius,
galimybes, gebėjimus, susiedamas žinias su
mokinių bendrųjų gebėjimų ugdymu(si).
Hodegetika. Praktika 1;
Krepšinis. Didaktika. Praktika
1;
Ritminė ir atletinė gimnastika.
Praktika l;
Kūno kultūros ir sporto teorija.
Praktika 1;
Judesių fiziologija ir mokymo
teorija;
Specialybės lietuvių kalba;
Kūno kultūros ir sporto
vadyba. Praktika 1.
8.6. Gebės kurti palankią edukacinę aplinką,
užtikrinančią mokinių sveikatą, saugumą,
skatinančią bendrauti, bendradarbiauti, pritaikytą
įvairių poreikių vaikų veiklai, saviraiškai skatinti,
kūrybiškumui plėtotis.
8.7. Gebės valdyti grupėje vykstančius procesus,
laiką, erdvę, fizinio ugdymo(si) krūvius,
informacines komunikacines technologijas.
8.8. Žinos mokinių pasiekimų vertinimo
sistemas, kriterijus, požymius, gebės vertinti
ugdytinių pasiekimus, jų kokybę, individualią
pažangą.
8.9. Gebės sukurti ir taikyti savitą mokinių
pasiekimų vertinimo sistemą: būdus, formas,
principus, metodus.
9. Žinoti kūno kultūros
ugdymo(si) proceso planavimo,
efektyvaus organizavimo,
veiklos vertinimo ir įsivertinimo
principus, gebėti valdyti jo
kokybę taikant inovatyvius
vertinimo modelius.
9.1. Žinos esminius kūno kultūros ugdymo(si)
proceso planavimo, organizavimo, vertinimo
principus, reikalavimus, inovatyvias didaktines
nuostatas, ugdymo(si) procesą grįs pažangiomis
vaiko ugdymo(si) pedagoginėmis,
psichologinėmis, filosofinėmis sampratomis ir
teorijomis.
Edukologijos pagrindai.
Didaktika;
Informacijos valdymas
švietime ir ugdyme;
Psichologija;
Gimnastika. Praktika 1;
Judrieji žaidimai. Didaktika;
Žmogaus anatomija,
fiziologija;
Kūno kultūros ir sporto istorija;
Kūno kultūros ir sporto
psichologija;
Neformalusis fizinis ugdymas.
Praktika 1;
Gimnastika. Didaktika;
Hodegetika. Praktika 1;
Krepšinis. Didaktika. Praktika
1;
Ritminė ir atletinė gimnastika.
Praktika l;
Kūno kultūros ir sporto teorija.
Praktika 1;
Judesių fiziologija ir mokymo
teorija;
Specialybės lietuvių kalba;
Kūno kultūros ir sporto
vadyba. Praktika 1;
Kūno kultūros ir sporto
filosofija.
9.2. Išmanys įvairaus amžiaus moikinių kūno
kultūros ugdymo sistemas, strategijas, tradicines
ir šiuolaikines fizinio ugdymo formas, metodus ir
mokomųjų dalykų didaktines nuostatas, gebės jas
kūrybiškai taikyti ugdymo(si) procese.
9.3. Gebės reflektuoti, planuoti, organizuoti,
vertinti ugdymo(si) procesą, atsižvelgdamas į
ugdymo tikslus, mokinio poreikius, švietimo
politiką, ugdymo kokybę lemiančius veiksnius.
9.4. Gebės priimti efektyvius sprendimus,
remdamasis šiuolaikiniais edukologijos ir
psichologijos, sporto mokslo pasiekimais ir
atliktų empirinių edukacinių tyrimų duomenimis.
9.5. Gebės taikyti pedagoginės sąveikos
strategijas ugdymo(si) procesuose, realizuodamas
humaniškumo, demokratiškumo, pedagoginės
etikos principus.
9.6. Gebės sudaryti efektyvias sąlygas
mokiniams integruotai ugdytis sveikatos,
socialinę, komunikavimo, pažinimo
kompetencijas, atsižvelgiant į vaikų amžiaus,
individualias galimybes.
9.7. Gebės motyvuoti ugdytinius sėkmei,
pažangai, teikti įvairaus pobūdžio į mokinio
poreikius orientuotą paramą, valdyti konfliktus ir
priimti situacijai adekvačius sprendimus.
9.8. Suvoks ugdytinių pažangos ir pasiekimų
vertinimo tikslą, reikšmingumą, gebės
kompleksiškai identifikuoti ugdymo(si) proceso
rezultatyvumą, veiksmingumą, inovatyvumą, bus
motyvuotas nuolat jį tobulinti.
9.9. Gebės efektyviai valdyti formalaus ir
neformalaus kūno kultūros ugdymo(si) procesus.
44
10. Gebėti atlikti ugdomąją,
šviečiamąją, preventyvią veiklą
formalioje ir neformalioje kūno
kultūros ugdymo(si) aplinkoje,
teikti paramą mokiniams,
garantuojant kokybišką
ugdymą(si) ir saugią aplinką.
10.1. Žinos tėvų, socialinių partnerių, kitų
asmenų informavimo, konsultavimo formas,
būdus, principus, technologijas, gebės juos
efektyviai taikyti.
Stebėtojo praktika; Asistavimo
praktika; Savarankiška
pedagoginė praktika;
Kūno kultūros ir sporto
projektų vadyba;
Sporto renginių organizavimas.
Praktika 1;
Sportininkų atranka;
Savanorių veiklos
organizavimas;
Vadovavimas sporto komandoms;
Sportas ir kultūrinė integracija;
Vadovavimo psichologija;
Rankinis. Didaktika. Praktika
1;
Praktika 2;
Praktika 3;
Pedagoginių studijų
baigiamasis darbas;
Rakečių sportas. Didaktika.
Praktika 1;
Baigiamasis (bakalauro)
darbas;
Dvikovos sporto šakos.
Didaktika;
Lengvoji atletika. Praktika 1;
Sporto treniruotės didaktika.
Praktika 1;
Darbingumo atgavimo teorija;
Sporto traumų prevencija.
10.2. Žinos šviečiamosios veiklos paskirtį,
išmanys jos funkcijas, gebės įvairiomis
šiuolaikinėmis formomis ir būdais ją realizuoti,
taip pat skleisti gerąją savo patirtį.
10.3. Gebės atlikti prevencinę veiklą formalioje
ir neformalioje aplinkoje su ugdytiniais, jų tėvais.
10.4. Gebės pagal poreikį taikyti psichosocialines
ir edukacines intervencijas, bendradarbiauti su
specialistais, pasitelkti jų pagalbą.
10.5. Gebės identifikuoti mokinio savijautą, jo
poreikius
10.6. Gebės užtikrinti ir sudaryti palankias
sąlygas ugdytinių lygių galimybių plėtotei.
10.7. Ugdys vaikų atsakomybę už savo pareigas.
10.8. Gebės ugdyti vaikų atsakomybę prieš savo
bendraamžius kūno kultūros ir sporto vyksme.
Veiklos sritis: TIRIAMOJI–ANALITINĖ VEIKLA
11. Gebėti atlikti empirinį
tyrimą įvairiose mokinių kūno
kultūros ir sporto ugdymo
srityse, įgyti rezultatų analizės
gebėjimų, būtinų esamos
situacijos ir būsimos kaitos
tendencijoms identifikuoti.
11.1. Žinos empirinių tyrimų metodologiją ir gebės
rasti tyrimo sritis, formuluoti tikslus, parengti
instrumentarijų ir jį taikyti mokinių kūno kultūros ir
sporto poreikių srityse.
Kūno kultūros didaktika 2.
Praktika 1;
Kūno kult. ir sporto tyrimų
metodologija1. Kursinis
darbas 1;
Jaunojo sportininko
treniruotė. Praktika 1;
Informacijos valdymas
švietime ir ugdyme;
Kūno kultūros ir sporto
tyrimų metodologija 2.
Kursinis darbas 2;
Pedagoginių studijų
baigiamasis darbas;
Rakečių sportas. Didaktika.
Praktika 1;
Sporto biomechanika ir
biochemija;
Kūno kultūros ir sporto
filosofija;
Baigiamasis (bakalauro)
darbas;
Sporto paslaugų vadyba.
11.2. Gebės analizuoti tyrimų duomenis, taikydamas
kiekybinius ir kokybinius metodus, ir rengti išvadas
bei rekomendacijas.
12. Įgyti analitinių tiriamųjų
kompetencijų ir jomis grįsti
ugdymo praktikos tobulinimą.
12.1. Žinos edukologijos mokslo sistemą, objektą,
metodologinius pagrindus, esminius švietimo ir
ugdymo mokslo pasiekimus, raidos tendencijas ir
problemas.
12.2. Žinos mokslinio taikomojo tyrimo tikslus,
principus, metodus, dėsningumus, įvaldys mokslinio
tyrimo instrumentus, gebės atlikti teorinę ir empirinę
lyginamąją analizę.
12.3. Gebės taikyti mokslinio taikomojo tyrimo
instrumentus.
12.4. Gebės tyrimais grįsti ir tobulinti savo veiklą,
plėtoti tiriamosios veiklos praktiką ugdymo
institucijoje.
12.5. Gebės realizuoti žinių veikimą asmeniniame ir
instituciniame lygmenyse.
12.6. Gebės konstruktyviai kaupti ir panaudoti
ugdymo realybei ir asmeniniam tobulėjimui aktualią
moksliniais tyrimais grįstą informaciją.
12.7. Gebės vykdyti fundamentaliųjų ir taikomųjų
tyrimų rezultatų sklaidą.
45
Veiklos sritis: BENDRAVIMAS IR BENDRADARBIAVIMAS SU KITAIS PEDAGOGAIS, TĖVAIS,
GLOBĖJAIS IR ĮVAIRIOMIS KŪNO KULTŪROS IR SPORTO INSTITUCIJOMIS
13. Įgyvendinti efektyvaus
bendradarbiavimo strategijas su
šeima, mokiniais, sportinio
ugdymo, sveikatinimo
institucijomis.
13.1. Išmanys pedagoginės veiklos esmę ir
bendravimo kultūrą. Gebės įgyvendinti efektyvaus
bendradarbiavimo su įvairiomis institucijomis
strategijas.
Ugdymo filosofijos pagrindai;
Specialybės užsienio kalba;
Kūno kultūros didaktika 2.
Praktika 1;
Kūno kult. ir sporto tyrimų
metodologija1. Kursinis darbas
1;
Jaunojo sportininko treniruotė.
Praktika 1;
Kūno kultūros ir sporto
psichologija;
Neformalusis fizinis ugdymas.
Praktika 1;
Kūno kultūros ir sporto
vadyba. Praktika 1;
Vadovavimo psichologija;
Vadovavimas sporto komandoms;
Savanorių veiklos
organizavimas;
Sporto paslaugų vadyba;
Sportas ir kultūrinė
integracija.
13.2. Gebėti kurti konstruktyvaus
bendradarbiavimo situacijas. Analizuos ir vertins
bendravimo stilius. Gebės bendrauti ir
bendradarbiauti grupėse, dirbti komandose.
13.3. Gebės realizuoti bendradarbiavimo
irmokymosi vienas iš kito strategijas
organizacijoje ir tarp organizacijų.
14. Plėtoti socialinę partnerystę,
siekiant visuomenės
suinteresuotumo ir dalyvavimo
mokinių kūno kultūros ir sporto
ugdymo(si) procese
14.1. Gebėti bendrauti ir bendradarbiauti su
įvairiomis institucijomis bei institucijos viduje
14.2. Gebės dalyvauti organizacijos tobulinimo,
pokyčių valdymo ir kt. ugdymo institucijos
bendruomenės ir visuomenės veiklose.
14.3. Žinos bendravimo su mokinių tėvais būdus
ir gebėti juos taikyti.
14.4. Gebės pasikeisti informacija, mintimis,
žiniomis, nukreipti jas į fizinio ugdymo proceso
tobulinimą, gebės klausyti ir girdėti, perteikti
informaciją raštu ir žodžiu formaliai ir
neformaliai.
14.5. Suvoks ir gebės žodinėmis ir nežodinėmis
priemonėmis palaikyti gerus tarpusavio ryšius ir
supratimą tarp pedagogo ir ugdytinio (supras, kad
lemiamas veiksnys yra pedagogo pavyzdys).
14.6.Išsiugdys bent vienos Vakarų Europos kalbos
komunikacinę kompetenciją. Suvoks kalbą kaip
svarbiausią bendravimo priemonę, puoselės
individualius kalbinės raiškos gebėjimus. Įgys
kompiuterinio raštingumo pagrindus ir jais
naudosis praktinėje bendravimo veikloje.
Veiklos sritis: ASMENINIS IR PROFESINIS TOBULINIMASIS
15. Ugdytis vertybines
nuostatas, tapti išsilavinusia,
kūrybinga, socialiai atsakinga,
verslia, pilietiškai brandžia
asmenybe, puoselėjančia tautinę
tapatybę, šalies ir pasaulio
kultūros tradicijas bei
tarpkultūrinį dialogą, profesinę
savirealizaciją, įgalinančią
mokytis visą gyvenimą.
15.1. Gebės puoselėti bendrąsias žmogaus
vertybes ir jomis grįsti savo gyvenimą ir veiklą.
Supras mokymosi visą gyvenimą vertę, turės
nuostatą nuolat mokytis ir šios nuostatos laikysis.
Ugdymo filosofijos pagrindai;
Specialybės užsienio kalba;
Specialybės lietuvių kalba;
Kūno kultūros ir sporto
vadyba. Praktika 1;
Kūno kultūros ir sporto
psichologija;
Pedagoginių studijų
baigiamasis darbas;
Kūno kultūros ir sporto
pedagogo etika;
Kūno kultūros ir sporto
projektų vadyba;
Sportininko savikontrolė
ir kiti studijų programos
dalykai.
15.2. Gebės kritiškai ir konstruktyviai analizuoti
įvykius, įvertinti alternatyvas, pasirinkti
tinkamiausią veiklos būdą, spręsti problemas,
daryti savarankiškus sprendimus.
15.3. Suvoks pagrindines Lietuvos, Europos ir
pasaulio švietimo ir mokslo tradicijas, tendencijas
bei vertybes ir jomis remsis ugdymo procese. Gebės ugdytis mokymosi mokytis, verslumo,
skaitmeninio raštingumo gebėjimus (ugdyti
verslumu grindžiamą mąstymą).
15.4. Gebės įgyvendinti mokymosi visą
gyvenimą, darnaus vystymosi ir kitas strategines
nuostatas asmeninio ir profesinio tobulėjimo
srityje.
15.5. Išmanys ir suvoks žmonių elgesį
reguliuojančias normas ir principus (dorovės,
46
etikos, padorumo), jų laikysis ir taikys savo
veikloje. Gebės planuoti profesinį tobulinimąsi.
Savo profesinę veiklą grįs geranoriška mąstysena,
sąžiningumu, dorumu, teisingumu, atsakingumu
už ugdytinį. Propaguos garbingos sportinės kovos
principą, žodžio laikymąsi, atsakomybę,
objektyvumą.
15.6. Supras komandinio darbo svarbą profesinei
veiklai, gebės dirbti komandoje, prisiimti
atsakomybę už komandos veiklą ir vertinti
santykius su kolegomis, valdyti stresines
situacijas ir darbų pasiskirstymą tarp kolegų.
15.7. Gebės daryti poveikį ugdytiniams, kurti
darnius santykius mokinių grupėje, sporto
komandoje, su komanda, su sportininku.
15.8. Įgys kūno kultūros ir sporto pedagogui
reikalingas asmenines savybes (emocinį
stabilumą, empatiškumą, atvirumą naujovėms,
savikritiškumą, reiklumą sau, atsakomybę,
savigarbą, tikėjimą ir pasitikėjimą savo jėgomis,
entuziazmą), aukštą judesių kultūrą, fizinę sąlygą
ir sveikatą (gebės modeliuoti šio laikmečio kūno
kultūros ir sporto pedagogo idealą). Gebės
puoselėti tautinę tapatybę, dalyvauti kultūrų
dialoge, skleisti žinias apie kitas kultūras.
47
4 PRIEDAS
ŠU Edukologijos fakulteto bakalauro studijų programos IKIMOKYKLINIO UGDYMO
PEDAGOGIKA IR PRIEŠMOKYKLINIS UGDYMAS dalykų sąsajos su numatomais
studijų tikslais ir rezultatais pagal profesinės veiklos sritis.
Studijų programos tikslas – parengti aukštos kvalifikacijos universitetinį
išsilavinimą įgijusį ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo specialistą, pedagogikos bakalaurą,
suprantantį (suvokiantį) vaikystės fenomeno prasmes postmodernioje visuomenėje, žinantį
naujausias vaikų ugdymo patirtis Europoje ir pasaulyje, gebantį kritiškai reflektuoti jų taikomąją
vertę tarpdisciplininiame kontekste, kūrybiškai realizuoti profesinėje veikloje, prisiimant
atsakomybę už kokybišką vaikų ugdymą, jų gerovę, plėtojant socialinę partnerystę kultūrų
įvairovėje.
Studijų programos tikslai Numatomi studijų rezultatai Studijų dalykai
Veiklos sritis: VAIKO PAŽINIMAS IR INDIVIDUALYBĖS PRIPAŽINIMAS
1.Suprasti vaikystės
fenomenologines prasmes
postmodernioje visuomenėje,
taikant filosofines, sociologines,
psichologines, etnologines,
kultūrologines prieigas.
1.1. Supras vaikystės fenomenologines prasmes
postmodernioje visuomenėje, taikyda,as
skirtingas metodologines prieigas.
Ugdymo filosofijos pagrindai;
Kultūros procesai ir
visuomenė;
Ugdymo sociologijos
pagrindai;
Ikimokyklinė ir
priešmokyklinė pedagogika;
Profesinė etika ir
komunikacija;
Daugiakultūrinis ugdymas.
1.2. Supras postmodernios visuomenės iššūkius
vaikų ugdymui, naujas edukacinių reiškinių,
procesų prasmes įvairiuose kontekstuose ir
daugialypėse aplinkose.
1.3. Ugdytinių grupėje ir sociume gebės kritiškai
vertinti ir realizuoti tautos bei Europos švietimo
ir kultūros vertybes, humanistinės, demokratinės
ir pilietinės visuomenės principus, mokslo ir
technologijų pasiekimus.
2. Žinoti ikimokyklinio ir
priešmokyklinio amžiaus vaikų
bendruosius bei individualios
raidos ypatumus, brandumo
požymius, socializacijos
veiksnius ir sąlygas, gebėti
identifikuoti individualią ir
socialinę vaiko raidą, jo
ugdymo(si) poreikius.
2.1. Žinos ir gebės atpažinti ikimokyklinio ir
priešmokyklinio amžiaus vaiko fizinės,
pažintinės, psichosocialinės raidos ypatumus,
dėsningumus ir raišką.
Pedagogikos pagrindai;
Specialioji pedagogika ir
psichologija,
Vaiko pedagoginis ir
psichologinis pažinimas;
Ikimokyklinė ir
priešmokyklinė pedagogika;
Žmogaus sauga ir vaiko
sveikatos ugdymas;
Pedagoginis konsultavimas ir
informavimas;
Šeimos pedagogika;
Socialinis ugdymas; Šeimos ir
vaiko krizės;
Tėvų pedagoginis ir
psichologinis konsultavimas.
2.2. Gebės identifikuoti vaiko raidos socialinius
veiksnius ir sąlygas, jo gerovės būklę.
2.3. Žinos vaiko brandumo įvertinimo rodiklius,
gebės nustatyti vaiko brandumą, išmanys vaikų
rengimo mokyklai ypatumus.
2.4. Žinos dažnesnius vaikų fizinės, pažintinės ir
psichosocialinės raidos sutrikimus ir priežastis,
išmanys vaiko psichinės ir fizinės sveikatos
saugojimo ir stiprinimo priemones, jų taikymą,
gebės atpažinti vaiko sveikatos sutrikimus ir
mokės suteikti jam būtinąją pagalbą.
2.5. Gebės nustatyti, kurie vaikai turi specialiųjų
ugdymo(si) poreikių ir sudaryti jiems palankias
sąlygas integruotis į bendruosius ugdymo(si)
procesus.
2.6. Išmanys vaiko elgesio prevencijos,
korekcijos, reabilitacijos ir integracijos
galimybes, gebės jas užtikrinti ugdymo(si)
procesuose, bendradarbiaudamas su šeima ją
konsultuos ir padės spręsti vaiko raidos
sutrikimus.
3. Žinoti Vakarų Europos ir
pasaulio ikimokyklinio ir
3.1. Žinos Vakarų Europos ir pasaulio ugdymo
patirčių įvairovę, gebės ją reflektuoti, kritiškai
Kultūros procesai ir
visuomenė;
48
priešmokyklinio amžiaus vaikų
ugdymo(si) patirtis, kritiškai jas
reflektuoti ir vertinti, kūrybiškai
ir tikslingai integruoti Lietuvos
ikimokyklinio ir priešmokyklinio
ugdymo praktikoje.
vertinti, tikslingai ir kūrybiškai integruoti
ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo
praktikoje.
Pedagogikos pagrindai;
Vaiko ir šeimos kultūra;
Ikimokyklinė ir
priešmokyklinė pedagogika;
Daugiakultūrinis ugdymas;
Ikimokyklinės ir
priešmokyklinis gimtosios
kalbos ugdymas;
Ikimokyklinis ir
priešmokyklinis matematinis
ugdymas;
Ikimokyklinis ir
priešmokyklinis etnokultūrinis
ugdymas;
Ikimokyklinis ir
priešmokyklinis
gamtamokslinis ugdymas;
Ikimokyklinis ir
priešmokyklinis muzikinis
ugdymas;
Ikimokyklinis ir
priešmokyklinis teatrinis
ugdymas;
Ikimokyklinis ir
priešmokyklinis
vaizduojamosios raiškos
ugdymas;
Ikimokyklinis ir
priešmokyklinis kūno kultūros
ugdymas;
Šeimos pedagogika;
Individualizuotas ir
integruotas ugdymas;
Vaiko socialinis ugdymas;
Kūrybiškumo ugdymas;
Ugdymas verslumui ir
karjerai;
Žaidimo pedagogika;
Ugdymo inovacijos;
Edukacinių aplinkų kūrimas;
Edukacinės komunikacinės ir
informacinės technologijos.
3.2. Supras Vakarų Europos ir pasaulio vaikų
ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo
patirčių filosofinę esmę, gebės identifikuoti jos
ryšius su šalies kultūra, socialiniais, edukaciniais
kontekstais, ugdymo tradicijomis, jų istorine
raida, suvoks ugdymo sistemų sudarymo
principus.
4. Žinoti vaiko pažinimo
metodus, gebėti juos
kompleksiškai ir sistemingai
taikyti vaiko gerovės, jo
ugdymo(si) potencialo, pažangos
identifikavimo, visuminio
vystymo(si) perspektyvos
projektavimo ir ugdymo(si)
individualizavimo procesuose.
4.1. Žinos vaiko pažinimo metodus, gebės juos
kompleksiškai taikyti ugdymo praktikoje.
Vaiko pedagoginis ir
psichologinis pažinimas;
Šeimos ir vaiko teisės;
Šeimos pedagogika;
Šeimos ir vaiko krizės;
Psichologija;
Ikimokyklinė ir
priešmokyklinė pedagogika;
Žmogaus sauga ir vaiko
sveikatos ugdymas;
Vaiko socialinis ugdymas;
Specialioji pedagogika ir
psichologija;
Individualizuotas ir
integruotas ugdymas;
Auklėjimo teorija ir praktika.
4.2. Supras holistinio požiūrio į vaiką svarbą ir
gebės tenkinti kognityvinius, socialinius,
emocinius, psichologinius ir fizinius vaiko
poreikius.
4.3. Gebės fiksuoti vaiko pažangą ir parinkti
tinkamas pedagogines strategijas, užtikrinančias
visybinį jo vystymąsi.
4.4. Žinos vaiko ir šeimos teises ir gebės prisidėti
prie jų užtikrinimo.
4.5. Žinos vaikų sveikos gyvensenos principus ir
gebės užtikrinti jų realizavimą ugdymo
praktikoje.
4.6. Gebės integruoti ir diferencijuoti
ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo(si)
programą, pritaikydamas ją
49
visybiniamkonkretaus vaikoasmenybės
ugdymui(si).
4.7. Gebės padėti vaikui sėkmingai adaptuotis
ugdymo įstaigoje, atsižvelgdamas į jo poreikius,
individualias savybes, brandos mokyklai
lygmenį.
4.8. Gebės numatyti ir taikyti vaikų poreikių
tenkinimo išteklius, jų įgyvendinimo priemones,
sąlygas.
5. Žinoti įvairių vaikų grupių ir
specialiųjų ugdymosi poreikių
turinčių vaikų
vystymosi/psichinės, socialinės,
kultūrinės raidos ypatumus,
gebėti juos nustatyti ir sudaryti
palankias sąlygas atvirojo
ugdymo(si) sistemai realizuoti
kultūrų įvairovėje.
5.1. Išmanys sociokultūrinius vaiko poreikius,
vaikų kultūros požymius, sociokultūrinės
integracijos ypatumus, gebės kurti palankias ir
saugias sąlygas jiems tenkinti.
Vaiko pedagoginis ir
psichologinis pažinimas;
Specialioji pedagogika ir
psichologija;
Ikimokyklinė ir
priešmokyklinė pedagogika;
Vaiko socialinis ugdymas;
Vaiko ir šeimos kultūra;
Šeimos pedagogika;
Vaiko ir šeimos krizės;
Ugdymo sociologijos
pagrindai;
Ugdymo inovacijos;
Daugiakultūrinis ugdymas;
Psichologija;
Edukacinių aplinkų kūrimas;
Profesinė etika ir
komunikacija;
Informacijos valdymas
švietime ir ugdyme;
Specialybės lietuvių kalba;
Specialybės užsienio kalba;
Stebėtojo praktika;
Asistavimo praktika;
Savarankiška pedagoginė
praktika;
Kiekybiniai edukaciniai
tyrimai;
Kokybiniai edukaciniai
tyrimai;
Kokybiniai edukaciniai
tyrimai. Kursinis darbas.
5.2. Išmanys atvirojo vaikų ugdymo(si) sistemos
esmę, gebės ją kurti ir realizuoti kultūrų
įvairovėje, taikydamas bendrųjų žmonijos
vertybių ir tautos dvasinės kultūros puoselėjimo
principus, būdus.
5.3. Gebės vadovautis demokratinėmis,
humanistinėmis vertybėmis ugdymo(si) procese,
pripažins vaiko vertę, kūrybiškai ugdys vaiko
vertybines nuostatas, užtikrins pozityviai jo
socializacijai būtinas sąlygas, padės vaikui
pažinti pasaulį ir integruotis nuolat kintančioje,
daugiakultūrinėje aplinkoje.
5.4. Išmanys atvirojo vaikų ugdymo(si) sistemos
esmę, gebės ją kurti ir realizuoti kultūrų
įvairovėje, taikydamas bendrųjų žmonijos
vertybių ir tautos dvasinės kultūros puoselėjimo
principus, būdus.
5.5. Gebės kurti ir valdyti psichologiškai ir
fiziškai saugią, kūrybišką, partnerišką, jaukią,
skatinančią, įgalinančią, į vaiką orientuotą
ugdymo(si) aplinką, atitinkančią ugdytinių
poreikius, amžiaus ir individualius ypatumus,
esminius ikimokyklinio ir priešmokyklinio
ugdymo(si) tikslus, šiuolaikines ugdymo ir kitų
mokslų dimensijas, inovatyvią šalies ir Europos
patirtį.
5.6. Ugdymo(si) praktikoje laikysis profesinės
etikos, demonstruos tautinės tapatybės
puoselėjimo, efektyvios socialinės partnerystės
su šeima, informacijos valdymo, komunikacinius
(gimtąja ir užsienio kalbomis), tiriamosios
veiklos gebėjimus, turės stiprią profesinę,
kūrybinės saviraiškos, nuolatinio tobulėjimo
motyvaciją.
Veiklos sritis: UGDOMO(SI) TURINIO IR PROCESO VADYBA
6. Išmanyti Bendrųjų programų
ir išsilavinimo standartų bei kitų
ikimokyklinį ir priešmokyklinį
ugdymą reglamentuojančių
dokumentų tikslus, turinį bei
įžvelgiant jų kontekstų įvairovę
kurti ugdymosi praktikos
strategijas.
6.1. Žinos ikimokyklinio ir priešmokyklinio
ugdymo kaip neformalaus švietimo sistemos
sudėtinės dalies paskirtį, esmę, pagrindinius
principus, gebės užtikrinti vaikų ugdymo(si)
tęstinumą. Gebės sistemiškai ir kompleksiškai
vertinti švietimo ir ugdymo procesus.
Ikimokyklinė ir
priešmokyklinė pedagogika;
Ugdymo programų rengimas;
Ugdymo kokybės vertinimas;
Profesinė etika ir
komunikacija;
Individualizuotas ir
integruotas ugdymas;
Ugdymo inovacijos;
Pedagogikos pagrindai.
6.2. Žinos Bendrųjų programų, išsilavinimo
standartų ir kitų ikimokyklinį ir priešmokyklinį
ugdymą(si) reglamentuojančių dokumentų esmę,
suvoks jų dermę, gebės jais vadovautis ugdymo
50
praktikoje. Socioedukacinių projektų
vadyba;
Pedagoginių studijų
baigiamasis darbas.
6.3. Gebės sistemiškai tarpdalykiniu lygmeniu
analizuoti šiuolaikinio ikimokyklinio ir
priešmokyklinio ugdymo strateginius orientyrus
instituciniame, nacionaliniame ir tarptautiniame
kontekste.
6.4. Gebės reflektuoti gerąją ikimokyklinio ir
priešmokyklinio ugdymo patirtį, kritiškai ją
vertinti ir kūrybiškai integruoti savo profesinėje
veikloje.
6.5. Gebės kryptingai projektuoti ikimokyklinio ir
priešmokyklinio ugdymo(si) tikslus, pagrįsti juos
tikslingais pedagoginiais veiksmais, priemonėmis,
orientuodamasis į ugdymo(si) produktyvumą.
6.6. Suvoks kokybiško ikimokyklinio ir
priešmokyklinio ugdymo(si) esmę, žinos kokybės
reikalavimus, rodiklius, požymius, kriterijus,
gebės įsivertinti savo veiklos kokybę, nuolat ją
reflektuoti, numatyti ir įgyvendinti jos
optimizavimo strategijas.
6.7. Gebės kurti ir realizuoti savitą ikimokyklinio
ir priešmokyklinio ugdymo(si) sistemą/modelį.
7. Modeliuoti, kurti, nuolat
tobulinti ikimokyklinio ir
priešmokyklinio ugdymo turinį,
atsižvelgiant į Bendrųjų
programų ir išsilavinimo
standartų ir kitų ugdymo turinį
reglamentuojančių dokumentų
reikalavimus, kiekvieno vaiko
poreikius, jų pažinimo stilių bei
kultūrą, tikslingai parenkant ir
taikant vaikų ugdymo(si)
strategijas bei technologijas,
įgyvendinant šiuolaikines vaikų
ugdymo novacijas ir kokybės
reikalavimus.
7.1. Išmanys ikimokyklinio ir priešmokyklinio
ugdymo turinį, jo esmę, sudarymo principus,
metodologines prieigas, žinos ugdymo turinį ir jo
įgyvendinimą reglamentuojančius dokumentus ir
jų reikalavimus.
Ikimokyklinė ir
priešmokyklinė pedagogika;
Ugdymo programų rengimas;
Ugdymo kokybės vertinimas;
Individualizuotas ir
integruotas ugdymas;
Pedagogikos pagrindai;
Vaiko ir šeimos kultūra;
Ikimokyklinė ir
priešmokyklinė pedagogika;
Daugiakultūrinis ugdymas;
Ikimokyklinės ir
priešmokyklinis gimtosios
kalbos ugdymas;
Ikimokyklinis ir
priešmokyklinis matematinis
ugdymas;
Ikimokyklinis ir
priešmokyklinis etnokultūrinis
ugdymas;
Ikimokyklinis ir
priešmokyklinis
gamtamokslinis ugdymas;
Ikimokyklinis ir
priešmokyklinis muzikinis
ugdymas;
Ikimokyklinis ir
priešmokyklinis teatrinis
ugdymas;
Ikimokyklinis ir
priešmokyklinis
vaizduojamosios raiškos
ugdymas;
Ikimokyklinis ir
priešmokyklinis kūno kultūros
ugdymas;
7.2. Gebės kryptingai ir tikslingai modeliuoti,
realizuoti, nuolat tobulinti ikimokyklinio ir
priešmokyklinio ugdymo(si) turinį, atsižvelgiant į
jį reglamentuojančių dokumentų nuostatas,
ugdytinių raidos ir individualius ypatumus,
poreikius, pažinimo stilių bei kultūrą, ugdymosi
situaciją, aplinkos kaitą, šiuolaikines vaikų
ugdymo idėjas ir kokybės reikalavimus.
7.3. Žinos ikimokyklinio ir priešmokyklinio
ugdymo(si) turinio ir jo įgyvendinimo kokybės
kriterijus, požymius, reikalavimus, gebės
identifikuoti ją sąlygojančius veiksnius.
7.4. Žinos ugdymo turinio planavimo principus,
reikalavimus, gebės planuoti ugdymo turinį ir
efektyviai valdyti jo įgyvendinimo procesus,
orientuodamasis į žmogiškuosius ir
materialiuosius jo įgyvendinimo išteklius.
7.5. Gebės tikslingai parinkti ir kūrybiškai taikyti
vaikų ugdymo(si) strategijas ir technologijas
(metodus, būdus, formas, priemones), efektyviai
įgyvendindamas individualizavimo,
diferencijavimo, integravimo principus,
siekdamas kokybiškų vaikų ugdymo(si)rezultatų
ir pažangos.
7.6. Gebės tikslingai, kūrybiškai taikyti įvairias
ugdymosi strategijas, šiuolaikines ugdymo(si)
technologijas, plėtojančias vaikų kūrybiškumą,
sudarančias palankias galimybes atsiskleisti ir
vystytis vaiko vidiniam potencialui, įtraukdamas
jį į nuolatinio ugdymo(si) procesus.
7.7. Gebės kompleksiškai identifikuoti
51
ugdymo(si) turinio įgyvendinimo rezultatyvumą,
veiksmingumą.
Šeimos pedagogika;
Individualizuotas ir
integruotas ugdymas;
Vaiko socialinis ugdymas;
Vaiko kūrybiškumo ugdymas;
Ugdymas verslumui ir
karjerai;
Socioedukacinių projektų
vadyba;
Pedagoginis ir psichologinis
tėvų konsultavimas;
Žaidimo pedagogika;
Edukacinės komunikacinės ir
informacinės technologijos.
7.8. Gebės koreguoti ugdymo(si) turinį ir jo
įgyvendinimą, remdamasis kokybės ir ugdytinių
pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo rezultatais.
8. Suprasti ir kritiškai reflektuoti
tarpdisciplininių ryšių
reikšmingumą profesinės
pedagoginės pasaulėžiūros
ugdymuisi, konstruktyviai ir
kompleksiškai taikyti
tarpdisciplinines edukologijos,
psichologijos, sociologijos,
vadybos, ekonomikos, teisės,
technologijų, matematikos,
gamtos ir kt. mokslų žinias,
kokybiškai realizuojant ugdymo
turinį.
8.1. Įvaldys įvairių mokslų žinias, supras jų
dermės reikšmingumą praktinėje veikloje, gebės
jas konstruktyviai, kompleksiškai ir kūrybiškai
taikyti, kokybiškai realizuodamas ikimokyklinio ir
priešmokyklinio ugdymo turinį.
Profesinė etika ir
komunikavimas;
Ugdymo sociologijos
pagrindai;
Pedagogikos pagrindai;
Psichologija;
Specialioji pedagogika ir
psichologija;
Informacijos valdymas
švietime ir ugdyme;
Šeimos ir vaiko krizės;
Šeimos ir vaiko teisė;
Tėvų pedagoginis ir
psichologinis konsultavimas;
Ugdymo inovacijos;
Edukacinių aplinkų kūrimas;
Individualizuotas ir
integruotas ugdymas;
Edukacinės komunikacinės ir
informacinės technologijos;
Žmogaus sauga ir vaiko
sveikatos ugdymas;
Vaiko socialinis ugdymas;
Vaiko kūrybiškumo ugdymas;
Daugiakultūrinis ugdymas;
Ugdymo institucijų vadyba;
Auklėjimo teorija ir praktika;
Žaidimo pedagogika;
Kiekybiniai edukaciniai
tyrimai;
Kokybiniai edukaciniai
tyrimai. Kursinis darbas.
8.2. Gebės kompleksiškai spręsti ugdomojoje
aplinkoje kylančias ugdymo ir ugdymo(si) turinio
įgyvendinimo edukacines, psichologines,
socialines, kultūros, vadybos ir kitas problemas
tarpdisciplininių žinių/žinojimo dermės pagrindu.
8.3. Gebės kryptingai parinkti ugdymo(si)
medžiagą, tikslingai ją pritaikyti įvairių poreikių
vaikams, naudojant alternatyvius informacijos
šaltinius.
8.4. Gebės parengti ir įgyvendinti
klasių/grupių/dalykų integruoto ugdymo(si) ir
individualias programas.
8.5. Gebės suprantamai, aiškiai, įdomiai,
motyvuojančiai perteikti ugdymo(si) turinį pagal
vaikų amžių, poreikius, galimybes, gebėjimus ir
susiedamas žinias su vaikų bendrųjų gebėjimų
ugdymu(si).
8.6. Gebės kurti vaikui palankius ugdymo(si)
mikroklimatą ir aplinką, užtikrinančius vaikų
sveikatą, saugumą, skatinančius bendrauti,
bendradarbiauti, pritaikytus įvairių poreikių vaikų
veiklai, saviraiškai skatinti, kūrybiškumui plėtotis.
8.7. Gebės valdyti grupėje vykstančius procesus,
laiką, erdvę, ugdymo(si) krūvius, informacines
komunikacines technologijas.
8.8. Žinos vaikų pasiekimų vertinimo sistemas,
kriterijus, požymius, gebės vertinti ugdytinių
pasiekimus, jų kokybę, individualią pažangą.
8.9. Gebės sukurti ir taikyti savitą vaikų
pasiekimų vertinimo sistemą: būdus, formas,
principus, metodus.
9. Žinoti bazinius ikimokyklinio
ir priešmokyklinio ugdymo(si)
proceso planavimo, efektyvaus
organizavimo, veiklos vertinimo
ir įsivertinimo principus, gebėti
valdyti jo kokybę, taikant
inovatyvius vertinimo modelius,
9.1. Žinos bazinius ikimokyklinio ir
priešmokyklinio ugdymo(si) proceso planavimo,
organizavimo, vertinimo principus, reikalavimus,
inovatyvias didaktines nuostatas, ugdymo(si)
procesą grįs pažangiomis vaiko ugdymo(si)
pedagoginėmis, psichologinėmis, filosofinėmis
sampratomis ir teorijomis.
Ugdymo filosofijos pagrindai;
Pedagogikos pagrindai;
Psichologija;
Ikimokyklinis ir
priešmokyklinis gimtosios
kalbos ugdymas;
Ikimokyklinis ir
52
laiduojančius nuolatinį kokybės
gerinimą.
9.2. Išmanys ikimokyklinio ir priešmokyklinio
ugdymo sistemas, strategijas, tradicines ir
šiuolaikines ugdymo formas, metodus ir
mokomųjų dalykų didaktines nuostatas, gebės jas
kūrybiškai taikyti ugdymo(si) procese.
priešmokyklinis
vaizduojamosios raiškos
ugdymas;
Ikimokyklinis ir
priešmokyklinis kūno kultūros
ugdymas;
Ikimokyklinis ir
priešmokyklinis etnokultūrinis
ugdymas;
Ikimokyklinis ir
priešmokyklinis muzikinis
ugdymas;
Ikimokyklinis ir
priešmokyklinis
gamtamokslinis ugdymas;
Ikimokyklinis ir
priešmokyklinis teatrinis
ugdymas;
Ugdomųjų žaislų gamyba;
Ikimokyklinis ir
priešmokyklinis matematinis
ugdymas;
Žaidimo pedagogika;
Ugdymo kokybės vertinimas;
Ugdymo programų rengimas;
Ugdymo inovacijos;
Edukacinių aplinkų kūrimas;
Ugdymo institucijų vadyba;
Daugiakultūrinis ugdymas;
Vaiko kūrybiškumo ugdymas;
Asistavimo praktika;
Savarankiška pedagoginė
praktika;
Kiekybiniai edukaciniai
tyrimai;
Kokybiniai edukaciniai
tyrimai. Kursinis darbas;
Profesinė etika ir
komunikacija;
Edukacinės, komunikacinės ir
informacinės technologijos;
Socioedukacinių projektų
vadyba.
9.3. Gebės reflektuoti, planuoti, organizuoti,
vertinti ugdymo(si) procesą, atsižvelgdamas į
ugdymo tikslus, vaiko poreikius, individualumą,
šeimos kultūrą, švietimo politiką, ugdymo kokybę
lemiančius veiksnius.
9.4. Gebės priimti su vaiko ugdymu(si) ir
ugdymo(si) proceso organizavimu susijusius
efektyvius sprendimus, remdamasis šiuolaikiniais
edukologijos ir psichologijos mokslo pasiekimais
ir atliktų empirinių edukacinių tyrimų
duomenimis.
9.5. Gebės taikyti interaktyvios pedagoginės
sąveikos strategijas ugdymo(si) procesuose,
realizuodamas humaniškumo, demokratiškumo,
pedagoginės etikos principus.
9.6. Gebės sudaryti efektyvias sąlygas vaikams
integruotai ugdytis sveikatos, socialinės,
komunikavimo, pažinimo (kognityvines), meninės
kompetencijų pradmenis, atsižvelgdamas į vaikų
amžių, individualias galimybes, ugdymo(si) stilių,
poreikius, teikdamas profesionalią pagalbą.
9.7. Gebės motyvuoti ugdytinius sėkmei,
pažangai, teikti įvairaus pobūdžio į vaiko
poreikius orientuotą paramą, valdyti konfliktus ir
priimti adekvačius sprendimus kiekvienoje
situacijoje.
9.8. Suvoks ugdytinių pažangos ir pasiekimų
vertinimo tikslą, reikšmingumą, gebės
kompleksiškai nustatyti ugdymo(si) proceso
rezultatus, veiksmingumą, inovatyvumą, bus
motyvuotas nuolat jį tobulinti.
9.9. Gebės kurti motyvuojančią, kūrybišką,
aprūpintą interaktyviomis ugdymo
technologijomis, į vaikų poreikius nukreiptą ir
šiuolaikinio ikimokyklinio ir priešmokyklinio
ugdymo reikalavimus atitinkančią ugdymo(si)
aplinką.
9.10. Gebės efektyviai valdyti formalaus ir
neformalaus ugdymo(si) procesus.
10. Gebėti atlikti preventyvią,
ugdomąją, šviečiamąją veiklą
formalioje ir neformalioje
ugdymo aplinkoje, teikti paramą
vaikams, jų grupėmis, šeimos
nariams ir kt. asmenimis
ugdymo(si) ir kitose vaiko
gyvenimo srityse, laiduojant
vaikų teises į kokybišką
ugdymą(si) ir saugią aplinką.
10.1. Įvaldys pedagoginio ir psichologinio
konsultavimo teorinius pagrindus, žinos tėvų,
socialinių partnerių, kitų asmenų informavimo,
konsultavimo formas, būdus, principus,
technologijas, gebės juos efektyviai taikyti.
Auklėjimo teorija ir praktika;
Pedagoginis konsultavimas ir
informavimas;
Šeimos pedagogika;
Tėvų pedagoginis ir
psichologinis konsultavimas.
Ikimokyklinė ir
priešmokyklinė pedagogika;
Individualizuotas ir
integruotas ugdymas;
Vaiko socialinis ugdymas;
Ugdymo kokybės vertinimas;
Edukacinių aplinkų kūrimas;
Vaiko ir šeimos kultūra;
Vaiko socialinis ugdymas;
10.2. Žinos šviečiamosios veiklos paskirtį,
išmanys jos funkcijas, gebės įvairiomis
šiuolaikinėmis formomis ir būdais ją realizuoti,
taip pat - skleisti gerąją savo patirtį.
10.3. Gebės atlikti prevencinę veiklą formalioje ir
neformalioje aplinkoje su ugdytiniais, jų
grupėmis, tėvais.
10.4. Gebės pagal poreikį taikyti psichosocialines
ir edukacines intervencijas, padedančias
eliminuoti kylančius sunkumus, bendradarbiauti
53
su specialistais, pasitelkti jų pagalbą. Šeimos ir vaiko teisės;
Profesinė etika ir
komunikacija;
Daugiakultūrinis ugdymas;
Specialioji pedagogika ir
psichologija;
Šeimos ir vaiko krizės.
Asistavimo praktika;
Savarankiška pedagoginė
praktika.
10.5. Gebės identifikuoti vaiko gerovės būklę
šeimoje, jo pozityvios socializacijos galimybes.
Esant poreikiui, gebės pasitelkti specialistų
pagalbą vaiko priežiūros, teisių apsaugos ir
ugdymo šeimoje problemoms spręsti.
10.6. Gebės užtikrinti ir sudaryti palankias sąlygas
lygioms ugdytinių galimybėms plėtoti.
10.7. Žinos vaiko teisių apsaugos tikslą, gebės jas
užtikrinti formalaus ir neformalaus ugdymo(si)
procesuose, sykiu ugdydamas vaikų atsakomybę
už savo pareigas.
10.8. Gebės integruoti vaiko teisių mokymą(si) į
ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turinį,
gebės ugdyti vaikų atsakomybę prieš savo
bendraamžius vaiko teisių apsaugos srityje.
Veiklos sritis: TIRIAMOJI VEIKLA
11. Gebėti atlikti empirinį
tyrimą įvairiose vaikų ugdymo
srityse, įgyti rezultatų analizės
gebėjimų, būtinų esamos
situacijos ir būsimos kaitos
tendencijoms nustatyti.
11.1. Žinos empirinių tyrimų metodologiją ir
gebės rasti tyrimo sritis, formuluoti tikslus,
parengti instrumentarijų ir jį taikyti vaikų
poreikių, profesinės veiklos, kokybės gerinimo ir
kitose srityse.
Pedagogikos pagrindai;
Kiekybiniai edukaciniai
tyrimai;
Kokybiniai edukaciniai
tyrimai. Kursinis darbas;
Stebimoji praktika;
Asistavimo praktika;
Savarankiška pedagoginė
praktika;
Edukacinės informacinės ir
komunikacinės technologijos;
Ugdymo kokybės vertinimas;
Ugdymas verslumui ir
karjerai;
Profesinė etika ir
komunikacija;
Socioedukacinių projektų
vadyba;
Pedagoginių studijų
baigiamasis darbas;
Baigiamojo (bakalauro) darbo
projektas;
Baigiamasis (bakalauro)
darbas.
11.2. Gebės analizuoti tyrimų duomenis,
taikydamas kiekybinius ir kokybinius metodus, ir
rengti išvadas bei rekomendacijas situacijai
gerinti, numatant kaitos tendencijas.
12. Įgyti analitinių tiriamųjų
kompetencijų ir jomis grįsti
ugdymo praktikos tobulinimą.
12.1. Žinos edukologijos mokslo sistemą, objektą,
metodologinius pagrindus, esminius švietimo ir
ugdymo mokslo pasiekimus, raidos tendencijas ir
problemas.
12.2. Žinos mokslinio taikomojo tyrimo tikslus,
principus, metodus, dėsningumus, įvaldys
mokslinio tyrimo instrumentus, gebės atlikti
teorinę ir empirinę lyginamąją analizę, nuolatinio
mokymosi procesuose.
12.3. Gebės taikyti mokslinio taikomojo tyrimo
instrumentus vaikų, jų kultūros, ugdymo
procesams, reiškiniams pažinti, įvairių ugdymo
idėjų veiksmingumui tikrinti, ugdymo(si) kokybei
vertinti.
12.4. Gebės tyrimais grįsti ir tobulinti savo veiklą,
plėtoti tiriamosios veiklos praktiką ugdymo
institucijoje.
12.5. Gebės realizuoti žinių trikampio (švietimas,
moksliniai tyrimai, inovacijos) veikimą
asmeniniame ir instituciniame lygmenyse.
12.6. Gebės konstruktyviai kaupti ir panaudoti
ugdymo realybei ir asmeniniam tobulėjimui
aktualią moksliniais tyrimais ir prakseologija
grįstą informaciją.
12.7. Gebės vykdyti fundamentaliųjų ir taikomųjų
tyrimų rezultatų sklaidą įvairiose bendruomenėse.
Veiklos sritis: PARAMA IR PAGALBA VAIKUI IR ŠEIMAI
13. Nustatyti pagalbos ir
paramos vaikui ir šeimai
poreikius, jų turinį ir rūšis,
numatyti paramos, pagalbos
13.1. Žinos šeimos, kaip lygiaverčio ugdymo(si)
proceso partnerio, pažinimo metodus, šeimos ir
ugdymo įstaigos bendradarbiavimo formas, gebės
efektyviai jas taikyti ugdymo(si) procese.
Auklėjimo teorija ir praktika;
Pedagoginis konsultavimas ir
informavimas;
Šeimos pedagogika;
54
vaikui ir šeimai būdus ir formas,
gebėti efektyviai realizuoti
pedagoginio, psichologinio
konsultavimo sistemą.
13.2. Atpažins ugdytinio šeimos ypatumus,
atsižvelgs į vaiko ugdymo šeimoje specifiką,
vaiko individualumą.
Tėvų pedagoginis ir
psichologinis konsultavimas;
Ikimokyklinė ir
priešmokyklinė pedagogika;
Ugdymo kokybės vertinimas;
Vaiko ir šeimos kultūra;
Šeimos ir vaiko teisės;
Profesinė etika ir
komunikacija;
Specialioji pedagogika ir
psichologija;
Šeimos ir vaiko krizės.
13.3. Gebės įtraukti šeimą į aktyvią ir rezultatyvią
pedagoginę sąveiką, į sprendimų priėmimo
procesus.
13.4. Gebės efektyviai bendrauti ir
bendradarbiauti su tėvais (globėjais, rūpintojais),
kurti atvirą, dialogą, grįstą abipusiu supratimu,
pasitikėjimu.
13.5. Gebės efektyviai bendrauti ir
bendradarbiauti su pagalbą vaikui ir šeimai
teikiančiomis institucijomis.
13.6. Gebės nustatyti pedagoginės paramos ir
pagalbos vaikui bei šeimai poreikį, kurti ir taikyti
įvairius paramos būdus, formas.
13.7. Gebės teikti informaciją, konsultuoti tėvus
(globėjus, rūpintojus), įstaigoje dirbančius
specialistus ikimokyklinio ir priešmokyklinio
amžiaus vaikų ugdymo ir raidos klausimais.
13.8. Gebės valdyti įvairius institucinio ir šeimos
poveikio ugdytiniam sąveikos būdus.
Veiklos sritis: BENDRADARBIAVIMO IR SOCIALINĖS PARTNERYSTĖS VYSTYMAS
14. Įgyvendinti efektyvaus
bendradarbiavimo strategijas su
šeima, vaikais ir
suinteresuotomis vaikų ugdymu,
globa, sveikatos priežiūra, vaikų
teisių apsauga institucijomis,
taikant darbą grupėse ir
komandose.
14.1. Gebės įgyvendinti efektyvaus
bendradarbiavimo su įvairiomis institucijomis
strategijas.
Tėvų pedagoginis ir
psichologinis konsultavimas;
Auklėjimo teorija ir praktika;
Pedagoginis konsultavimas ir
informavimas;
Šeimos pedagogika;
Ikimokyklinė ir
priešmokyklinė pedagogika;
Ugdymo kokybės vertinimas;
Vaiko ir šeimos kultūra;
Šeimos ir vaiko teisės;
Daugiakultūrinis ugdymas;
Ugdymo programų rengimas;
Specialioji pedagogika ir
psichologija;
Šeimos ir vaiko krizės;
Ugdymo institucijų vadyba.
14.2. Gebės bendrauti ir bendradarbiauti grupėse,
dirbti komandose.
14.3. Gebės realizuoti kolegiško
bendradarbiavimo ir mokymosi vienas iš kito
strategijas organizacijoje ir tarp organizacijų.
15. Plėtoti socialinę partnerystę,
grįsti ją tarnaujančios lyderystės
principais, siekiant visuomenės
suinteresuotumo ir dalyvavimo
ikimokykliniame ir
priešmokykliniame ugdyme.
15.1. Gebės bendrauti ir bendradarbiauti
institucijos viduje ir išorėje.
15.2. Gebės dalyvauti organizacijos tobulinimo,
pokyčių valdymo ir kt. ugdymo institucijos
bendruomenės ir visuomenės veiklose.
15.3. Gebės glaudžiai bendradarbiauti su
šeimomis ir institucijos bendruomene, kad būtų
išsamiau informuojama apie ankstyvojo ugdymo
paslaugų teikiamas galimybes.
15.4. Gebės realizuoti ugdymo paslaugų teikėjų,
kultūros veikėjų, bendruomenės atstovų ir kt.
veiklos socialinę partnerystę, vadovaudamasis
tarnaujančios lyderystės principais
15.5. Gebės padėti tėvams (globėjams) stiprinti
tėvystės ir socialinius įgūdžius ir derinti,
koordinuoti įvairių žinybų – švietimo pagalbos,
socialinės paramos, sveikatos priežiūros ir kitų
paslaugų - teikimą vaikams ir jų tėvams
(globėjams).
15.6. Gebės planuoti ikimokyklinio ir
priešmokyklinio ugdymo, kompleksiškai
teikiamos pagalbos paslaugų plėtrą, tariantis su
bendruomene arba jos atstovais, palaikyti
glaudžius bendradarbiavimo ryšius su visomis
suinteresuotomis vaiko ugdymu institucijomis ir
koordinuoti jų veiksmus.
55
Veiklos sritis: ASMENINIS PROFESINIS TOBULINIMASIS
16. Ugdytis vertybines
nuostatas, tapti išsilavinusia,
kūrybinga, socialiai atsakinga,
verslia, pilietiškai brandžia
asmenybe, puoselėjančia tautinę
tapatybę, šalies ir pasaulio
kultūros tradicijas ir
tarpkultūrinį dialogą, profesinę
savirealizaciją, įgalinančią
mokytis visą gyvenimą.
16.1. Supras mokymosi visą gyvenimą vertę, turės
nuostatą nuolat mokytis ir šios nuostatos laikysis.
Tiktų visi studijų programos
dalykai, ypač:
Ugdymas verslumui ir
karjerai;
Socioedukacinių projektų
vadyba;
Ugdymo institucijų vadyba;
Daugiakultūrinis ugdymas.
Pedagoginių studijų
baigiamasis darbas.
16.2. Gebės ugdytis žinias, gebėjimus ir nuostatas,
būtinas asmeniniam ir profesiniam tobulėjimui.
16.3. Gebės ugdytis mokymosi mokytis,
verslumo, skaitmeninio raštingumo gebėjimus
(ugdyti verslumu grindžiamą mąstymą).
16.4. Gebės įgyvendinti mokymosi visą
gyvenimą, darnaus vystymosi ir kitas strategines
nuostatas asmeninio ir profesinio tobulėjimo
srityje.
16.5. Gebės planuoti profesinį tobulinimąsi:
numatyti tolimąją (viso gyvenimo) ir artimąją
(kelerių metų) tobulinimosi perspektyvą,
rekonstruoti ir reflektuoti savo veiklą, siekdamas
ją tobulinti ir atpažinti savo kompetencijas.
16.6. Supras komandinio darbo svarbą profesinei
veiklai, gebės dirbti komandoje, prisiimti
atsakomybę už komandos veiklą ir vertinti
santykius su kolegomis, valdyti stresines
situacijas ir darbų pasiskirstymą tarp kolegų.
16.7. Žinos esminius ugdymo institucijos valdymo
principus ir supras ugdymo institucijos, kaip
besimokančios organizacijos, svarbą ugdymo(si)
kokybei užtikrinti.
16.8. Gebės puoselėti tautinę tapatybę, dalyvauti
kultūrų dialoge, skleisti žinias apie kitas kultūras.
56
5 PRIEDAS
ŠU Edukologijos fakulteto bakalauro studijų programos EDUKOLOGIJA (pedagoginė specializacija: Šeimos pedagogika ir vaiko teisų apsauga)
tikslų, veiklos sričių ir numatomų studijų rezultatų sąsajos
Programos tikslas parengti kompetentingą pedagogikos bakalaurą socialinį pedagogą
kaip universalų, į mokymosi edukacinę paradigmą ir mokymosi aplinkų kūrimą orientuotą
specialistą, gebantį įvairiose esamose ir paties sukurtose ugdymo(si) aplinkose atlikti integralią savo
ir kitų moksliniais tyrimais grįstą edukacinę ir prevencinę veiklą, orientuotą į ugdytinio ir jo šeimos
poreikių pažinimą, siekiantį nuolat tobulintis asmeninėje ir profesinėje srityje ir konstruktyviai
dalyvauti pilietinės visuomenės gyvenime.
Studijų programos tikslai Numatomi studijų rezultatai
Veiklos sritis: UGDOMOJI IR ŠVIEČIAMOJI VEIKLA
1. Suprasti ir gebėti praktinėje veikloje
konstruktyviai taikyti tarpdisciplinines
edukologijos (pedagogikos), psichologijos,
sociologijos, vadybos, ekonomikos, teisės,
technologijų ir kt. mokslų žinias, aktualias
ugdymo specialisto veiklai, suprasti skirtingų
mokslo krypčių ir disciplinų ryšius.
1.1. Žinos edukologijos mokslo sistemą, objektą, esminius ugdymo
mokslo pasiekimus, jo raidos tendencijas ir problemas, ryšius su kitais
mokslais.
1.2. Gebės šiomis žiniomis konstruktyviai naudotis analizuodami ir
vertindami įvairius ugdymo(si) reiškinius, kurdami ir vykdydami savo
pačių ugdomąją veiklą.
1.3. Gebės edukologijos mokslo žinias sieti su kitų mokslų
(psichologijos, sociologijos, vadybos, ekonomikos, teisės, technologijų
ir kt.) žiniomis, darnaus vystymosi, mokymosi visą gyvenimą ir kt.
strateginėmis nuostatomis, supras skirtingų mokslo krypčių ir
disciplinų ryšius.
2. Gebėti atlikti ugdomąją, šviečiamąją ir
prevencinę veiklą formalioje ir neformalioje
aplinkoje su ugdytiniais, jų grupėmis, šeimos
nariais ir kitais asmenimis, teikti jiems
paramą ugdymo(si), socialinių kultūrinių
poreikių tenkinimo ir vaiko teisių apsaugos
srityse
2.1. Gebės kurti ir valdyti psichologiškai ir fiziškai saugią, skatinančią,
įgalinančią, į vaiką nukreiptą ugdomąją aplinką, atitinkančią ugdytinių
poreikius, amžiaus ir individualius ypatumus, esminius ugdymo(si)
tikslus ir šiuolaikines edukacines dimensijas.
2.2. Gebės modeliuoti, tobulinti ir realizuoti ugdymo(si) turinį,
atsižvelgdami į jį reglamentuojančius dokumentus, ugdytinių raidos ir
individualius ypatumus, ugdymo(si) situaciją, aplinkos kaitą,
šiuolaikines ugdymo idėjas ir kt.
2.3. Gebės tikslingai taikyti įvairias ugdymo(si) strategijas,
šiuolaikines ugdymo(si) technologijas, metodus ir formas, plėtojančias
mokinių kritinį mąstymą, kūrybiškumą, problemų sprendimo,
mokymosi mokytis, socialinius ir kitus gebėjimus.
2.4. Gebės dirbti su specialių ugdymo(si) poreikių turinčiu,
netradiciniu ugdytiniu, organizuodami formaliojo ir neformaliojo
ugdymo(si) veiklas, pagal poreikius paskirstydami ir
individualizuodami ugdymo(si) turinį ir procesą.
2.5. Gebės pasirinkti ir kūrybiškai taikyti įvairias mokinių pasiekimų ir
pažangos vertinimo strategijas, būdus, ir formas, formuluoti vertinimo
kriterijus, užtikrindami intelektualinį, socialinį ir fizinį ugdytinių
vystymąsi.
2.6. Gebės motyvuoti ugdytinius, teikti jiems įvairaus pobūdžio
paramą, taikyti įvairias psichosocialines ir edukacines intervencijas,
padedančias valdyti konfliktus bei ugdymo(si) sunkumus ir priimti
sprendimus.
2.7. Žinos amžiaus ir individualius, tarp jų ir specifinius, mokinio
ugdymo(si) ypatumus bei gebės jiems tinkamai organizuoti
ugdymo(si) procesą ir vertinti ugdytinio pažangą, empatiškai nustatyti
jam kylančius sunkumus ir problemas.
57
Veiklos sritis: TIRIAMOJI VEIKLA
3. Naudojant mokslinio taikomojo tyrimo
instrumentus, gebėti pažinti edukacinius
reiškinius, tikrinti įvairias ugdymo idėjas,
grįsti tyrimų rezultatais ir tobulinti savo
veiklą, vykdyti mokslo idėjų sklaidą
visuomenėje.
3.1. Naudodamiesi mokslinio tyrimo instrumentais, gebės tirti
edukacinius reiškinius, identifikuoti socialines, ugdymo(si) procese
kylančias ir kt. problemas.
3.2. Gebės tikrinti savo ir kitų ugdymo idėjas, grįsti tyrimų rezultatais
ir tobulinti vykdomą ugdomąją ir prevencinę veiklą.
Veiklos sritis: VEIKLA INSTITUCIJOS BENDRUOMENĖJE IR VISUOMENĖJE
4. Gebėti veikti institucijos bendruomenėje ir
visuomenėje, taip pat ir su įvairiais vaiko
teisių apsaugos specialistais, bendraujant,
bendradarbiaujant, motyvuojant, aktyviai ir
konstruktyviai dalyvaujant organizacijos
tobulinimo, pokyčių valdymo ir kt. veiklose.
4.1. Gebės bendrauti ir bendradarbiauti su įvairiais skirtingų kultūrų
mokyklos bendruomenės ir visuomenės nariais darbo srityje ir
socialinėje aplinkoje, dirbti komandoje, vertinti bendravimo ir
bendradarbiavimo procesą ir daryti jam įtaką. 4.2. Suvoks pagrindinius ugdymo įstaigos gyvenimo organizavimo ir
valdymo dėsningumus, organizacijos tobulinimo tendencijas ir jų
pagrindu gebės aktyviai veikti organizacijos valdymo ir tobulinimo
procesuose.
4.3. Gebės dalyvauti organizacijos tobulinimo, pokyčių valdymo ir kt.
ugdymo institucijos bendruomenės ir visuomenės veiklose: bendrauti,
bendradarbiauti, motyvuojti, aktyviai ir konstruktyviai veikti jose
individualiai ir komandose.
4.4. Gebės naudoti verbalinius ir neverbalinius komunikavimo būdus,
taisyklingai vartoti kalbą realioje ir/arba virtualioje profesinėje
aplinkoje ir bendrauti užsienio kalba(-omis).
5. Gebėti įgyvendinti mokymosi visą
gyvenimą, darnaus vystymosi ir kitas
strategines nuostatas asmeninio ir profesinio
tobulėjimo srityje, taikant profesinėje
veikloje aktualias ekonomikos, socialinės
raidos, aplinkos ir žmogaus apsaugos
tendencijas ir jų raišką vietos, nacionaliniame
ir globaliniame kontekste tiek individui, tiek
bendruomenei.
5.1. Gebės valdyti ugdymui(si) aktualią informaciją ir vykdyti mokslo
idėjų sklaidą visuomenėje.
5.2. Gebės rekonstruoti ir reflektuoti savo ir kitų veiklą, siekdami ją
pažinti ir tobulinti, gebės įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą,
darnaus vystymosi ir kitas strategines nuostatas asmeninio ir profesinio
tobulėjimo srityje, taikydami profesinėje veikloje aktualias
ekonomikos, socialinės raidos, aplinkos ir žmogaus apsaugos
tendencijas ir jų raišką vietos, nacionaliniame ir globaliniame
kontekste tiek individui, tiek bendruomenei.
Veiklos sritis: PREVENCINĖ VEIKLA
6. Gebėti planuoti, organizuoti, vertinti ir
tobulinti prevencinę veiklą ugdymo
institucijoje ir už jos ribų bendraujant ir
bendradarbiaujant su įvairiais ugdymo, vaiko
teisių apsaugos ir kt. specialistais, siekiant
vaiko gerovės, saugumo, teisių užtikrinimo,
pozityvios integracijos ir socializacijos
visuomenėje, skatinant asmenybės raišką ir
pilietinę brandą.
6.1. Gebės vertinti ugdytinio aplinką, nustatydami prevencijos ir
paramos ugdytiniui ir jo šeimai poreikį.
6.2. Gebės teikti socialinę, pedagoginę paramą ugdytiniui ir jų grupėms
(taip pat ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems, rizikos grupės
vaikams) ir ugdytinių šeimoms, konsultuoti ugdytinius ir jų šeimos
narius sprendžiant socialines, pedagogines, vaiko teisių apsaugos ir kt.
problemas
6.3. Gebės planuoti, organizuoti, vertinti ir tobulinti prevencinę veiklą
ugdymo institucijoje ir už jos ribų bendraujant ir bendradarbiaujant su
įvairiais ugdymo, vaiko teisių apsaugos ir kt. specialistais, siekiant
vaiko gerovės, saugumo, teisių užtikrinimo, pozityvios integracijos ir
socializacijos visuomenėje, skatinant asmenybės raišką ir pilietinę
brandą.
6.4. Gebės atstovauti, tarpininkauti ugdytinio ir jo šeimos interesams
kitose institucijose, ginti vaiko teises.
6.5. Gebės kryptingai projektuoti ikimokyklinio ir priešmokyklinio
ugdymo(si) tikslus, pagrįsti juos tikslingais pedagoginiais veiksmais,
priemonėmis, orientuojantis į ugdymo(si) rezultatyvumą.
Veiklos sritis: ASMENINIS IR PROFESINIS TOBULINIMASIS (TOBULĖJIMAS)
7. Formuotis vertybines nuostatas, tapti
kūrybinga, išsilavinusia, oria, etiškai ir
socialiai atsakinga, pilietiška, savarankiška ir
verslia asmenybe, puoselėjančia tautinę
tapatybę, tęsiančia ir kuriančia šalies ir
pasaulio kultūros tradicijas ir gebančia jomis
grįsti savo asmeninę ir profesinę veiklą.
7.1. Susiformuos vertybines nuostatas, įgalinančias bendrojo ugdymo
mokyklose tapti kūrybinga, išsilavinusia, oria, etiškai ir socialiai
atsakinga, pilietiška, savarankiška ir verslia asmenybe.
7.2. Gebės puoselėti tautinę tapatybę, tęsti ir kurti šalies ir pasaulio
kultūros tradicijas.
58
6 PRIEDAS
ŠU Edukologijos fakulteto bakalauro studijų programos PRADINIO UGDYMO
PEDAGOGIKA IR IKIMOKYKLINIS UGDYMAS tikslų, profesinės veiklos sričių ir
numatomų studijų rezultatų sąsajos
Programos tikslas - sudaryti sąlygas studentui tapti aukštos kvalifikacijos, kompetentingu pradinio
ir ikimokyklinio ugdymo pedagogikos bakalauru, pedagogu, gebančiu įvairiose esamose ir paties sukurtose
ugdymo(si) aplinkose atlikti integralią savo ir kitų moksliniais tyrimais grįstą edukacinę veiklą, orientuotą į
mokymosi edukacinę paradigmą, į ugdytinio ir jo šeimos poreikių pažinimą ir pripažinimą; įtraukti į šią
veiklą ugdymo institucijos bendruomenę bei socialinius partnerius ir siekiančiu nuolat tobulintis asmeninėje
ir profesinėje srityje, konstruktyviai dalyvauti pilietinės visuomenės gyvenime, išsaugant šiuolaikiniam
pedagogui būdingą tapatybę.
Veiklos sritis: 1. Ikimokyklinio ir pradinio mokyklinio amžiaus vaikų individualumo pažinimas ir pripažinimas
1. Atpažinti bendruosius ir individualius
vaiko raidos ypatumus ir nustatyti vaiko
poreikius
1.1. Gebės pažinti vaiko fizinės, pažintinės ir psichosocialinės raidos ypatumus,
dėsningumus ir raišką.
1.2. Išmanys vaikų rengimo mokyklai ypatumus ir brandumo (į)vertinimo rodiklius.
1.3. Išmanys dažnesnius vaikų fizinės, pažintinės ir psichosocialinės raidos sutrikimus
bei jų priežastis.
1.4. Išmanys vaiko psichinės ir fizinės sveikatos saugojimo ir stiprinimo priemones,
jų taikymą, gebės atpažinti sergantį vaiką, žinos pirmosios pagalbos teikimo būdus.
1.5. Gebės atpažinti esminius ir specialiuosius vaiko poreikius, vaiko socialinę
atskirtį.
2. Skatinti vaiko ugdymosi pažangą 2.1. Gebės prognozuoti tolesnę vaiko raidą, fizinio aktyvumo raišką, numatyti jos
plėtrą, kurti palankias sąlygas, kurių reikia, kad vaikas visapusiškai tobulėtų ir
atsiskleistų.
2.2. Gebės kurti sąlygas, palankias vaikų aktyvumo, savarankiškumo, kūrybiškumo
raiškai, jo galimybių ir vertės pajautimui bei ugdymui(si).
2.3. Išmanys elgesio korekcijos, reabilitacijos ir integracijos galimybes.
2.4. Gebės integruoti ir diferencijuoti ikimokyklinio ir pradinio ugdymo(si) programą,
pritaikydamas ją konkretaus vaiko asmenybės ugdymui(si).
3. Ugdyti sociokultūrinę vaiko
kompetenciją
3.1. Išmanys sociokultūrinius vaiko poreikius. vaiko kultūros požymius ir vaikų
sociokultūrinės integracijos ypatumus, gebės kurti palankias ir saugias sąlygas jiems
tenkinti.
3.2. Gebės ugdyti vaiko vertybines nuostatas, socialinius įgūdžius; padės vaikui
pažinti pasaulį ir įsitvirtinti nuolat kintančioje aplinkoje.
3.3. Gebės ugdyti sveikos gyvensenos įgūdžius ir įpročius.
3.4. Gebės taikyti bendrųjų žmonijos vertybių ir tautos dvasinės kultūros pagrindų
puoselėjimo būdus.
4. Sudaryti palankias sąlygas visapusiškam
vaiko tobulėjimui ir jo individualybės
sklaidai
4.1. Gebės padėti vaikui sėkmingai adaptuotis ugdymo įstaigoje, atsižvelgdamas į jo
poreikius, brandos mokyklai lygmenį ir individualias savybes.
4.2. Gebės kurti ir valdyti psichologiškai ir fiziškai saugią, jaukią, partnerišką,
skatinančią, įgalinančią, į vaiką orientuotą ugdymo(si) aplinką, atitinkančią ugdytinių
poreikius, amžiaus ir individualius ypatumus, esminius ugdymo(si) tikslus ir
šiuolaikines edukacines dimensijas.
4.3. Ugdys vaiko kūrybinius gebėjimus, skatins kūrybos džiaugsmą bendraujant ir
bendradarbiaujant įvairioje veikloje.
4.4. Gebės numatyti ir taikyti vaikų poreikių tenkinimo išteklius jų įgyvendinimo
priemones.
Veiklos sritis: 2. Ugdymo(si) turinio ir proceso vadyba
5. Modeliuoti ir valdyti ugdymo(si) turinį 5.1. Išmanys ikimokyklinio ir pradinio ugdymo programų bei išsilavinimo standartų
reikalavimus ir gebės juos taikyti praktikoje.
5.2. Gebės formuluoti ugdymo programos tikslus ir uždavinius.
5.3. Gebės modeliuoti ugdymo turinį, integruodamas įvairių sričių žinias ir gebėjimus,
atsižvelgdamas į kiekvieno vaiko poreikius ir pažinimo/mokymosi stilių, ugdymo
procesą reglamentuojančius dokumentus, ugdymo(si) situaciją, aplinkos kaitą,
šiuolaikines ugdymo idėjas ir kt.
6. Valdyti ugdymo(si) procesą
6.1. Suvoks ugdymo sistemas, strategijas, formas, metodus bei mokomųjų dalykų
didaktines nuostatas ir gebės jas kūrybiškai taikyti ugdymo procese. Gebės taikyti
interaktyvios pedagoginės sąveikos strategijas ugdymo procese.
59
6.2. Gebės motyvuoti ugdytinius, teikti jiems įvairaus pobūdžio paramą, taikyti
įvairias psichosocialines ir edukacines intervencijas, padedančias valdyti konfliktus ir
ugdymo(si) sunkumus ir priimti sprendimus.
6.3. Gebės modeliuoti, pasirinkti ir tikslingai, kūrybiškai taikyti įvairias ugdymo(si)
proceso organizavimo formas, metodus ir įvairias individualizavimo, diferencijavimo
ir integravimo strategijas, šiuolaikines ugdymo(si) technologijas, plėtojančias kritinį
mąstymą, kūrybiškumą, problemų sprendimo, mokymosi mokytis, socialinius ir kt.
gebėjimus.
6.4. Gebės organizuoti formaliojo ir neformaliojo ugdymo(si) veiklas, pagal poreikius
diferencijuodamas ir individualizuodamas ugdymo(si) procesą.
7. Vertinti vaikų pasiekimus ir pažangą,
teikti pagalbą, orientuotą į mokymosi sėkmę
7.1. Suvoks pasiekimų ir pažangos vertinimo tikslą, uždavinius ir kriterijus, gebės
juos taikyti organizuodamas tolesnį ugdymo(si) procesą.
7.2. Išmanys ikimokykliniame ugdyme ir pradinėse klasėse taikomas pasiekimų ir
pažangos vertinimo sistemas ir metodikas.
7.3. Gebės tikslingai pasirinkti ir kūrybiškai taikyti įvairias vaikų pasiekimų ir
pažangos vertinimo strategijas, būdus, ir formas, gebės formuluoti vertinimo
kriterijus.
8. Aktyviai ir konstruktyviai dalyvauti
organizuojant ikimokyklinio ir pradinio
ugdymo įstaigos veiklą
8.1. Žinos ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir pradinės mokyklos veiklą
reglamentuojančius dokumentus.
8.2. Suvoks ikimokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigos paskirtį, pagrindinius ugdymo
įstaigos gyvenimo organizavimo ir valdymo dėsningumus, organizacijos tobulinimo
tendencijas ir šiuolaikinės vadybos principus.
8.3. Gebės analizuoti ir vertinti ugdymo įstaigos veiklos veiksmingumą, aktyviai
veikti organizacijos valdymo ir tobulinimo procesuose.
Veiklos sritis: 3. Bendravimas ir bendradarbiavimas institucijoje ir už jos ribų 9. Kurti bendradarbiavimą skatinančią
aplinką taikant pedagoginės sąveikos
principus
9.1. Išmanys ir gebės taikyti tradicines ir šiuolaikines ugdymo(si) sistemas, formas,
metodus, klasės vadovo/auklėtojo veiklos principus ir kt.
9.2. Atpažins ir gebės vertinti problemines situacijas, konstruktyviai jas spręsti.
9.3. Gebės konstruktyviai bendradarbiauti su kolegomis, tėvais ir kitais ugdymo
įstaigos bendruomenės nariais organizuojant vaiko ugdymosi procesą.
9.4. Gebės konstruktyviai bendradarbiauti su pagalbą vaikui ir šeimai teikiančiomis
institucijomis.
9.5. Gebės bendrauti ir bendradarbiauti su skirtingų kultūrų asmenimis įvairioje
socialinėje (darbo, mokymosi, laisvalaikio ir kt.) aplinkoje, spręsti konfliktus.
9.6. Gebės dalyvauti organizacijos tobulinimo, pokyčių valdymo ir kt. ugdymo
institucijos bendruomenės ir visuomenės veiklose.
10. Pažinti vaiko šeimą, ją informuoti ir
konsultuoti
10.1. Išmanys šeimos, kaip lygiaverčio ugdymo(si) proceso partnerio, pažinimo
metodus; žinos šeimos ir ugdymo įstaigos bendradarbiavimo formas, gebės kūrybiškai
jas taikyti ugdymo(si) procese.
10.2. Atpažins ugdytinio šeimos ypatumus, gebės atsižvelgti į vaiko ugdymo šeimoje
specifiką, galimybes, vaiko individualumą.
10.3. Gebės teikti edukacinę-psichologinę pagalbą šeimai, įtraukti ją į aktyvią sąveiką
siekiant bendro tikslo.
Veiklos sritis: 4. Profesinis ir asmeninis tobulėjimas 11. Reflektuoti savo patirtį ir tobulinti
profesinę veiklą kūrybiškai modeliuojant
tęstinį mokymąsi
11.1. Gebės reflektuoti ir objektyviai vertinti savo ir kitų profesinę veiklą.
11.2. Gebės planuoti, sistemingai tobulinti bendrąją, kultūrinę ir profesinę
kompetenciją.
12. Valdyti informacines, komunikacines
technologijas
12.1. Gebės naudoti(s) naujausiomis informacinėmis komunikacinėmis
technologijomis.
12.2. Gebės bendrauti bent viena Vakarų Europos kalba.
13. Bendrauti taisyklinga gimtąja kalba
realioje ir virtualioje profesinėje veikloje
13.1. Gebės naudoti verbalinius ir neverbalinius komunikavimo būdus, skatindamas
vaikų ir kitų ugdymo(si) proceso dalyvių bendravimą ir bendradarbiavimą.
13.2. Gebės puoselėti individualius kalbinės raiškos gebėjimus.
13.3. Gebės taisyklingai vartoti kalbą realioje ir/arba virtualioje profesinėje
aplinkoje.
14. Profesinę veiklą grįsti vertybinėmis
nuostatomis, profesine tapatybe siekiant
tapti tolerantiška, atsakinga asmenybe
14.1. Gebės grįsti savo asmeninę ir profesinę veiklą vertybinėmis nuostatomis
(savarankiškumu ir kūrybingumu, orumu, etiškumu ir socialiniu atsakingumu,
pilietiškumu, iniciatyvumu ir verslumu, tautinės tapatybės puoselėjimu).
14.2. Gebės puoselėti tautinę tapatybę, tęsti ir kurti šalies ir pasaulio kultūros
tradicijas.
Veiklos sritis: 5. Tiriamoji, analitinė veikla 15. Tirti edukacinius reiškinius, tyrimų
rezultatais grįsti ir tobulinti pedagoginę
veiklą, vykdyti pedagoginių mokslo idėjų
sklaidą visuomenėje
15.1. Išmanys edukologijos mokslo sistemą, objektą, metodologinius pagrindus,
esminius ugdymo mokslo pasiekimus, jo raidos tendencijas ir problemas.
15.2. Gebės edukologijos mokslo žinias sieti su kitų mokslų (psichologijos,
sociologijos, vadybos, technologijų ir kt.) žiniomis, darnaus vystymosi, mokymosi
60
visą gyvenimą ir kt. strateginėmis nuostatomis, supras skirtingų mokslo krypčių ir
disciplinų ryšius.
15.3. Naudodamasis mokslinio taikomojo tyrimo instrumentais, gebės organizuoti ir
vykdyti socioedukacinių reiškinių ir profesinės veiklos tyrimus.
15.4. Gebės savo ir kitų tyrėjų tyrimų rezultatais grįsti ir tobulinti ugdomąją veiklą.
15.5. Gebės valdyti ugdymui(si) aktualią informaciją ir vykdyti fundamentaliųjų ir
taikomųjų tyrimų rezultatų sklaidą.
61
7 PRIEDAS
______________________________________________________________________________ (Vardas, pavardė didžiosiomis raidėmis)
_______________________________________________________________________________ (Studijų programa ir specializacija)
Šiaulių universiteto
Rektoriui
PRAŠYMAS
DĖL PEDAGOGINIŲ STUDIJŲ BAIGIAMOJO DARBO GYNIMO
.................................
(data)
Šiauliai
Prašau leisti ginti pedagoginių studijų baigiamąjį darbą tema.............................................................................
...............................................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................................
...........
Darbo tema užsienio kalba ...............................................................................................................................
...............................................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................................
Baigiamojo darbo vadovas ...................................................................................................................... (Pareigos, vardas, pavardė)
_______________________________________ (parašas) (Studento vardas, pavardė)
______________________________________ (parašas) (Katedros vedėjo vardas, pavardė)
62
8 PRIEDAS
______________________________________________________________________________ (Vardas, pavardė didžiosiomis raidėmis)
_______________________________________________________________________________ (Studijų programa ir specializacija)
_______________________________________________________________________________ (Namų ir mobiliojo telefono nr., elektroninio pašto adresas)
________________________________________________________________________________ (Namų adresas)
Šiaulių universiteto
Edukologijos fakulteto dekanui
PRAŠYMAS
DĖL PEDAGOGINIŲ STUDIJŲ BAIGIAMOJO DARBO RENGIMO
................................
(data)
Šiauliai
Prašau leisti rašyti Pedagoginių studijų baigiamąjį darbą tema .........................................................................
...............................................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................................
Baigiamojo darbo vadovas.................................................................................................................................. (pareigos, vardas, pavardė)
_______________________________________ (parašas) (Studento vardas, pavardė)
______________________________________ (parašas) (Vadovo vardas, pavardė)
63
9 PRIEDAS
Teorinio Pedagoginių studijų baigiamojo darbo vadovo(-ės) atsiliepimas
Autorius (autoriai) ............................................................................................................... ................................
Tema ............................................................................................. ......................................................................
............................................................................................................................. ................................................................
1. PSBD įvado kokybė
1. Tyrimo problemos aktualumo pagrindimas, nagrinėjamos problemos ištirtumo atskleidimas, tyrimo
problemos (probleminio klausimo) formulavimas.
Tinkamas
Iš esmės tinkamas
Tik iš dalies tinkamas
Netinkamas
2. Tyrimo objekto, tikslo, uždavinių formulavimas.
Tinkamas
Iš esmės tinkamas
Tik iš dalies tinkamas
Netinkamas
2. Teorinės–analitinės dalies kokybė
1. Mokslinės informacijos šaltinių (monografijų, straipsnių, konferencijų pranešimų medžiagos,
daktaro disertacijų, jų santraukų ir kt.) nagrinėjama problema naujumas, tikslingumas.
Tinkamas
Iš esmės tinkamas
Tik iš dalies tinkamas
Netinkamas
2. Mokslinės informacijos šaltinių nagrinėjama problema analizės kokybė: kompleksiškumas, gilumas,
lyginimo, interpretavimo, apibendrinimo, asmeninių refleksijų pateikimas.
Tinkamas
Iš esmės tinkamas
Tik iš dalies tinkamas
Netinkamas
3. Teorinės analizės sąsajos su darbo problema, tikslu ir uždaviniais.
Tinkamas
Iš esmės tinkamas
Tik iš dalies tinkamas
Netinkamas
4. Mokslinis stilius, terminija, kalbos taisyklingumas.
Tinkamas
Iš esmės tinkamas
Tik iš dalies tinkamas
Netinkamas
3. Analitinės–refleksinės dalies kokybė
1. Gebėjimas pagrįsti profesines kompetencijas, būtinas analizuojamai problemai spręsti, tobulinti , jų
reikšmingumą pedagoginei veiklai.
Tinkamas
Iš esmės tinkamas
Tik iš dalies tinkamas
Netinkamas
2. Gebėjimas reflektuoti apsibrėžtas profesines kompetencijas analizuojamos problemos kontekste,
pagrįsti jų įvaldymo laipsnį (nuorodos į kompetencijų aplanką, įrodymai).
Tinkamas
Iš esmės tinkamas
Tik iš dalies tinkamas
Netinkamas
64
3. Gebėjimas kompleksiškai analizuoti profesinių kompetencijų įgijimo, tobulinimo procesą,
pagrindžiant jį konkrečiais pavyzdžiais.
Tinkamas
Iš esmės tinkamas
Tik iš dalies tinkamas
Netinkamas
4. Gebėjimas nustatyti stipriąsias ir silpnąsias savo profesinių kompetencijų puses, numatyti jų
plėtojimo galimybes.
Tinkamas
Iš esmės tinkamas
Tik iš dalies tinkamas
Netinkamas
5. Gebėjimas reflektuoti asmenines mokymosi bei pedagoginės praktikos problemas, projektuoti jų
sprendimo strategijas.
Tinkamas
Iš esmės tinkamas
Tik iš dalies tinkamas
Netinkamas
6. Analitinės–refleksinės dalies sąsajos su analizuojama problema ir jos kontekstais. Tinkamas
Iš esmės tinkamas
Tik iš dalies tinkamas
Netinkamas
4. Darbo visumos įvertinimas
1. Darbo temos ir studijų programos arba specializacijos atitiktis.
Darbo struktūrinių dalių apimtis, loginė seka.
Tinkamas
Iš esmės tinkamas
Tik iš dalies tinkamas
Netinkamas
2. Darbo struktūrinių dalių apimtis, loginė seka.
Tinkamas
Iš esmės tinkamas
Tik iš dalies tinkamas
Netinkamas
3. Darbo išvadų kokybė: sąsajos su probleminiais klausimais, tikslu, uždaviniais, aiškumas,
pagrįstumas, reikalavimų laikymasis.
Tinkamas
Iš esmės tinkamas
Tik iš dalies tinkamas
Netinkamas
4. Darbo apipavidalinimas (teksto spausdinimo, maketavimo ir kitų darbo įforminimo
reikalavimų laikymasis).
Tinkamas
Iš esmės tinkamas
Tik iš dalies tinkamas
Netinkamas
5. Mokslinės etikos laikymasis.
Tinkamas
Iš esmės tinkamas
Tik iš dalies tinkamas
Netinkamas
5. Kitos pastabos (darbo privalumai, trūkumai ir kt.): ………………………………………………………………………………………………………………………………
………………………………………………………………………………………………………………………………
………………………………………………………………………………………………………………………………
65
Bendrosios išvados Atitinka keliamus reikalavimus be išlygų
Iš esmės atitinka keliamus reikalavimus
Tik iš dalies atitinka keliamus reikalavimus
Neatitinka keliamų reikalavimų (priežastis nurodyti pastabose)
PSBD įvertinimas (balais) ________________________________________________________
Darbo vadovas (vardas, pavardė, parašas)__________________________________________________
Data ________________________
66
10 PRIEDAS
TEORIJĄ IR PRAKTIKĄ INTEGRUOJANČIO PEDAGOGINIŲ STUDIJŲ
BAIGIAMOJO DARBO VADOVO(-ĖS) ATSILIEPIMAS
Autorius (autoriai) ........................................................................................................ .......................................
Tema ......................................................................... ..........................................................................................
............................................................................................................................. ................................................................
1. PSBD įvado kokybė
1. Tyrimo problemos aktualumo pagrindimas, nagrinėjamos problemos ištirtumo atskleidimas, tyrimo
problemos (probleminio klausimo) formulavimas.
Tinkamas
Iš esmės tinkamas
Tik iš dalies tinkamas
Netinkamas
2. Tyrimo objekto, tikslo, uždavinių formulavimas.
Tinkamas
Iš esmės tinkamas
Tik iš dalies tinkamas
Netinkamas
2. Teorinės–analitinės dalies kokybė
1. Mokslinės informacijos šaltinių (monografijų, straipsnių, konferencijų pranešimų medžiagos,
daktaro disertacijų, jų santraukų ir kt.) nagrinėjama problema naujumas, tikslingumas.
Tinkamas
Iš esmės tinkamas
Tik iš dalies tinkamas
Netinkamas
2. Mokslinės informacijos šaltinių nagrinėjama problema analizės kokybė: kompleksiškumas, gilumas,
lyginimo, interpretavimo, apibendrinimo, asmeninių refleksijų pateikimas.
Tinkamas
Iš esmės tinkamas
Tik iš dalies tinkamas
Netinkamas
3. Teorinės analizės sąsajos su darbo problema, tikslu ir uždaviniais.
Tinkamas
Iš esmės tinkamas
Tik iš dalies tinkamas
Netinkamas
4. Mokslinis stilius, terminija, kalbos taisyklingumas.
Tinkamas
Iš esmės tinkamas
Tik iš dalies tinkamas
Netinkamas
3. Praktinės (empirinės) dalies kokybė
1. Tyrimo metodų ir metodikos pagrindimas, detalus tyrimo instrumento pristatymas, tyrimo
organizavimo aprašymas.
Tinkamas
Iš esmės tinkamas
Tik iš dalies tinkamas
Netinkamas
2. Tyrimo imties apibūdinimas ir pagrįstumas. Tinkamas
Iš esmės tinkamas
Tik iš dalies tinkamas
Netinkamas
67
3. Tyrimo rezultatų pateikimo (lentelių, paveikslų, priedų) informatyvumas, optimalus iliustravimas.
Tinkamas
Iš esmės tinkamas
Tik iš dalies tinkamas
Netinkamas
4. Tyrimo rezultatų argumentavimas, lyginimas su kitų mokslininkų tyrimų rezultatais, interpretavimas,
remiantis mokslinės informacijos šaltiniais, asmeninėmis įžvalgomis.
Tinkamas
Iš esmės tinkamas
Tik iš dalies tinkamas
Netinkamas
4. Analitinės–refleksinės dalies kokybė
1. Gebėjimas pagrįsti profesines kompetencijas, būtinas analizuojamai problemai spręsti, tirti, tobulinti ,
jų reikšmingumą pedagoginei veiklai.
Tinkamas
Iš esmės tinkamas
Tik iš dalies tinkamas
Netinkamas
2. Gebėjimas reflektuoti apsibrėžtas profesines kompetencijas analizuojamos problemos kontekste,
pagrįsti jų įvaldymo laipsnį (nuorodos į kompetencijų aplanką, įrodymai).
Tinkamas
Iš esmės tinkamas
Tik iš dalies tinkamas
Netinkamas
3. Gebėjimas kompleksiškai analizuoti profesinių kompetencijų įgijimo, tobulinimo procesą,
pagrindžiant jį konkrečiais pavyzdžiais.
Tinkamas
Iš esmės tinkamas
Tik iš dalies tinkamas
Netinkamas
4. Gebėjimas nustatyti savo profesinių kompetencijų stipriąsias ir silpnąsias puses, numatyti jų
plėtojimo galimybes.
Tinkamas
Iš esmės tinkamas
Tik iš dalies tinkamas
Netinkamas
5. Gebėjimas reflektuoti asmenines mokymosi ir pedagoginės praktikos problemas, projektuoti jų
sprendimo strategijas.
Tinkamas
Iš esmės tinkamas
Tik iš dalies tinkamas
Netinkamas
6. Analitinės–refleksinės dalies sąsajos su analizuojama problema, jos teorine ir empirine analize. Tinkamas
Iš esmės tinkamas
Tik iš dalies tinkamas
Netinkamas
5. Darbo visumos įvertinimas
1. Darbo temos ir studijų programos arba specializacijos atitiktis.
Tinkamas
Iš esmės tinkamas
Tik iš dalies tinkamas
Netinkamas
2. Darbo struktūrinių dalių apimtis, loginė seka.
Tinkamas
Iš esmės tinkamas
Tik iš dalies tinkamas
Netinkamas
68
3. Darbo išvadų kokybė: sąsajos su probleminiais klausimais, tikslu, uždaviniais, aiškumas,
pagrįstumas, reikalavimams laikymasis.
Tinkamas
Iš esmės tinkamas
Tik iš dalies tinkamas
Netinkamas
4. Darbo apipavidalinimas (teksto spausdinimo, maketavimo ir kitų darbo įforminimo
reikalavimų laikymasis).
Tinkamas
Iš esmės tinkamas
Tik iš dalies tinkamas
Netinkamas
5. Mokslinės etikos laikymasis.
Tinkamas
Iš esmės tinkamas
Tik iš dalies tinkamas
Netinkamas
6. Kitos pastabos (darbo privalumai, trūkumai ir kt.): ………………………………………………………………………………………………………………………………
………………………………………………………………………………………………………………………………
...............................................................................................................................................................................................
Bendrosios išvados Atitinka keliamus reikalavimus be išlygų
Iš esmės atitinka keliamus reikalavimus
Tik iš dalies atitinka keliamus reikalavimus
Neatitinka keliamų reikalavimų (priežastis nurodyti pastabose)
PSBD įvertinimas (balais) __________________________________________________________
Darbo vadovas (vardas, pavardė, parašas)__________________________________________________
Data ________________________
ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS
EDUKOLOGIJOS FAKULTETAS
PEDAGOGINIŲ STUDIJŲ BAIGIAMOJO DARBO RENGIMO,
GYNIMO IR VERTINIMO METODINĖS REKOMENDACIJOS
Metodinis leidinys
Leidinį rengė:
Aušrinė Gumuliauskienė,
Asta Širiakovienė, Dalia Augienė,
Laimutė Bobrova, Rolandas Paulauskas
Kalbos redaktorė: Eglė Kirilauskaitė
Maketuotoja: Mingailė Apulskytė-Budvytienė
______________________________________
CD leidinio tiražas 30. Užsakymas 2770.
Parengė ir išleido UAB „BMK Leidykla“, J. Jasinskio g. 16, LT-03163 Vilnius
El. p. [email protected], tel. (8 5) 254 6961, faks. (8 5) 254 6962
www.bmkleidykla.lt