PELKINIŲ VINGIORYKŠČIŲ FILIPENDULA ULMARIA L.)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

FARMACIJOS FAKULTETAS

FARMAKOGNOZIJOS KATEDRA

VIDA MORKŪNAITĖ

PELKINIŲ VINGIORYKŠČIŲ (FILIPENDULA ULMARIA L.)

AUGALINIŲ ŽALIAVŲ FLAVONOIDŲ IR RAUGŲ KIEKINĖS

SUDĖTIES BEI ANTIRADIKALINIO AKTYVUMO TYRIMAS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas

dr. Deividas Burdulis

KAUNAS, 2015

2

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

FARMACIJOS FAKULTETAS

FARMAKOGNOZIJOS KATEDRA

TVIRTINU:

Farmacijos fakulteto dekanas Vardas, pavardė, parašas Data

(metai, mėnuo, diena)

PELKINIŲ VINGIORYKŠČIŲ (FILIPENDULA ULMARIA L.) AUGALINIŲ ŽALIAVŲ

FLAVONOIDŲ IR RAUGŲ KIEKINĖS SUDĖTIES BEI ANTIRADIKALINIO AKTYVUMO

TYRIMAS

Magistro baigiamasis darbas

Konsultantas

Vardas, pavardė, parašas

Data (metai, mėnuo, diena)

Recenzentas



Darbo vadovas



Darbą atliko

Magistrantas (-ė)



KAUNAS, 2015

3

TURINYS

SANTRAUKA ........................................................................................................................................... 5

SUMMARY ............................................................................................................................................... 6

ĮVADAS .................................................................................................................................................... 8

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI .......................................................................................................... 9

1. LITERATŪROS APŽVALGA .............................................................................................................. 10

1.1 Filipendula genties apibūdinimas .................................................................................................. 10

1.2 Pelkinių vingiorykščių ( Filipendula ulmaria) apibūdinimas ........................................................... 12

1.3 Pelkinių vingiorykščių vaistinės augalinės žaliavos cheminė sudėtis ................................................ 13

1.4 Pelkinių vingiorykščių paplitimas .................................................................................................. 14

1.5 Pelkinių vingiorykščių VAŽ poveikis ir panaudojimas medicinoje .................................................. 14

1.6 Preparatai, gaminami iš pelkinių vingiorykščių žolės ...................................................................... 16

1.7 Augalinio vaisto dozavimas .......................................................................................................... 16

1.8 Svarbiausių pelkinių vingiorykščių biologiškai aktyvių junginių apžvalga........................................ 17

1.8.1 Flavonoidų apibūdinimas ........................................................................................................... 17

1.8.2 Flavonoidų struktūra .................................................................................................................. 17

1.8.3 Flavonoidų klasės ...................................................................................................................... 18

1.8.4 Flavonoidų poveikis .................................................................................................................. 20

1.9 Raugų apibūdinimas ir paplitimas ................................................................................................. 21

1.9.1 Raugų klasės ............................................................................................................................. 21

1.9.2 Medicininis panaudojimas.......................................................................................................... 23

2. TYRIMO METODIKA ......................................................................................................................... 24

2.1 Tyrimo objektas ........................................................................................................................... 24

2.2 Naudoti reagentai, medžiagos ....................................................................................................... 25

2.3 Naudota aparatūra ir priemonės ..................................................................................................... 26

2.4 Nuodžiūvio nustatymas vaistinėje augalinėje žaliavoje ................................................................... 26

2.5 Pelkinių vingiorykščių ekstraktų ruošimas ..................................................................................... 26

2.6 Suminio flavonoidų kiekio nustatymas spektrofotometriniu metodu ................................................ 27

2.7 Suminio raugų kiekio nustatymas titrimetriniu metodu ................................................................... 28

2.8 Antiradikalinio aktyvumo nustatymas DPPH metodu ..................................................................... 28

2.9 Tyrimo duomenų statistinio įvertinimo metodika ........................................................................... 29

3. TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ...................................................................................... 31

3.1 Vaistinės augalinės žaliavos nuodžiūvis ......................................................................................... 31

3.2 Suminio flavonoidų kiekio kitimas augalo vegetacijos metu ............................................................ 33

4

3.3 Suminio raugų kiekio kitimas augalo vegetacijos metu ................................................................... 39

3.4 Suminio flavonoidų kiekio kitimas skirtinguose Lietuvos regionuose .............................................. 43

3.5 Suminio raugų kiekio kitimas skirtinguose Lietuvos regionuose ...................................................... 44

3.6 Antiradikalinio aktyvumo įvertinimas ............................................................................................ 45

3.7 Pievinių vingiorykščių vaistinėse augalinėse žaliavose esančių flavonoidų, raugų bei antiradikalinio

aktyvumo suminis įvertinimas ............................................................................................................ 48

IŠVADOS ................................................................................................................................................ 50

LITERATŪRA ......................................................................................................................................... 51

5

SANTRAUKA

Vidos Morkūnaitės magistro baigiamasis darbas „Pelkinių vingiorykščių (Filipendula ulmaria

L.) augalinių žaliavų flavonoidų ir raugų kiekinės sudėties bei antiradikalinio aktyvumo tyrimas“/

mokslinis vadovas dr. Deividas Burdulis; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos

akademijos, Farmacijos fakulteto, Farmakognozijos katedra – Kaunas.

Tyrimo tikslas: ištirti Lietuvoje augančių pelkinių vingiorykščių (Filipendula ulmaria)

vaistinių augalinių žaliavų flavonoidų ir raugų kiekinę sudėtį, nustatyti antiradikalinį aktyvumą.

Tyrimo uždaviniai: nustatyti flavonoidų ir raugų kiekybinę sudėtį pelkinių vingiorykščių

lapų, žiedų ir stiebų vaistinių augalinių žaliavų ekstraktuose, įvertinti raugų, flavonoidų kiekinės

sudėties kitimo dinamiką augalo vegetacijos tarpsniais, įvertinti raugų, flavonoidų kiekinę sudėties

įvairovę augaluose, augančiuose skirtinguose Lietuvos regionuose, įvertinti pelkinių vingiorykščių

vaistinių augalinių žaliavų ekstraktų gebėjimą surišti laisvuosius radikalus bei nustatyti ar yra

priklausomybė tarp raugų, flavonoidų kiekio vaistinėje augalinėje žaliavoje bei jos antiradikalinio

aktyvumo.

Tyrimo metodai: suminiam flavonoidų kiekiui įvertinti naudotas spektrofotometrinis

metodas, suminis raugų kiekis įvertintas titrimetriniu metodu. Antiradikalinis aktyvumas nustatytas

spektrofotometriniu DPPH metodu.

Tyrimo objektas: Lietuvos skirtinguose regionuose rinktos Filipendula ulmaria žiedų, lapų ir

stiebų žaliavos.

Tyrimo rezultatai: suminis flavonoidų kiekis vaisių ir žiedų žaliavose įvairavo nuo 1,27

proc. iki 5,71 proc., lapų žaliavoje nuo 0,13 proc. iki 2,35 proc., stiebų žaliavoje nuo 0,07 proc. iki

0,60 proc. Suminis raugų kiekis vaisių ir žiedų žaliavoje kito nuo 4,83 proc. iki 22,13 proc., lapų

žaliavoje nuo 3,17 proc. iki 16,75 proc., o stiebų žaliavoje nuo 0,15 proc. iki 2,01 proc. Surištų laisvųjų

DPPH radikalų kiekis žieduose įvairavo nuo 83,80 proc. iki 86,14 proc., lapuose nuo 71,84 proc. iki

84,39 proc., o stiebuose nuo 22,30 proc. iki 43,80 proc.

Tyrimo išvados: nustatyta, kad suminiai flavonoidų ir raugų kiekiai žiedų žaliavose daug

didesni nei vaisių, lapų ar stiebų žaliavose. Nustatyta, kad stipresniu antiradikaliniu aktyvumu

pasižymėjo žiedų mėginiai. Įvertinus flavonoidų ir raugų kiekių kitimo dinamiką skirtinguose Lietuvos

regionuose nustatyta, kad didžiausi jų kiekiai kaupiami vaistinių augalinių žaliavų mėginiuose,

rinktuose Upynos k., Šilalės raj.

6

SUMMARY

Total flavonoid and tannin content and antiradical activity of Meadowseet (Filipendula

ulmaria L.) herbal raw material, written by Vida Morkūnaitė, supervised by dr. Deividas Burdulis;

Department of Pharmacognosy, Fakulty of Pharmacy, Medical Academy of Lithuanian University of

Health Sciences – Kaunas.

Aim of research: To determine flavonoid and tannin content in meadowsweet crude drugs

(Filipendula ulmaria), growing in Lithuania, and to determine their free radical scavenging activity.

Research tasks: To determine flavonoid and tannin content in meadowsweets crude drugs

(leaves, flowers and stems) extracts, to determine flavonoids and tannins dynamical variation during

plants vegetational periods, to determine flavonoids and tannins quantitative composition variation in

plants from different Lithuanian regions, to determine meadowsweets extracts ability to quench free

radicals and to find out, if there is a correlation between the content of flavonoids and tannins with its

antiradical activity.

Methtods of research: Total flavonoid content was determinated by spectrophotometric

method. Total tannin content was determinated by titrimetric method. The free radical scavenging

activity was determinated by spectrophotometric DPPH method.

Object of research: Raw materials of meadowseets (Filipendula ulmaria) leaves, flowers and

stems, collected in different regions of Lithuania.

Results of research: The content of flavonoids in F.ulmaria fruit and flowers crude drugs

varied from 1,27 % to 5,71 %, in leaves from 0,13 % to 2,35 %, in stems from 0,07 % to 0,60 %. The

content of tannins in F.ulmaria fruit and flowers varied from 4,83 % to 22,13 %, in leaves from 3,17 %

to 16,75 %, and in stems from 0,15 % to 2,01 %. Free radical scavenging activity by DPPH in F.

ulmaria flowers varied from 83,8 % to 86,14 %, in leaves from 81,84 % to 84,39 % and in stems from

22,30 % to 43,80 %.

Conclusion of research: Determinated, that flovanoid and tannin content in flowers crude

drugs are much bigger, than in fruit, leaves or stems, as well as antiradical activity. Evaluating

flavonoids and tannins variation in meadowsweet from different regions of Lithuania, it was

discovered, that plants from Šilalė area have the biggest content of flavonoid and tannin.

7

SANTRUMPOS

ADP – adenozino difosfatas

DPPH – 2,2-difenil-1-pikrilhidrazilo radikalas

KK – koreliacijos koeficientas

Ph. Eur. – Europos farmakopėja (lot. Pharmacopoea Europea)

proc. - procentai

VAŽ – vaistinė augalinė žaliava

ŽIV – žmogaus imuno deficito virusas

8

ĮVADAS

Pelkinės vingiorykštės (Filipendula ulmaria) – tai daugiamečiai žoliniai augalai,

priklausantys erškėtinių (Rosaceae) šeimai. Jos plačiai paplitusios visoje Lietuvos Respublikoje,

Europoje, Vakarų Azijoje, Šiaurės Amerikoje ir Iberijos pusiasalyje [15, 1].

Kaip vaistinė augalinė žaliava naudojama pelkinių vingiorykščių žolė, kurią sudaro augalų

stiebų viršūnės kartu su žiedais ir lapais. Pelkinės vingiorykštės pasižymi antimikrobiniu, kraujavimą

stabdančiu, virškinimą gerinančiu, antioksidantiniu, priešuždegiminiu, imunitetą stimuliuojančiu,

karščiavimą mažinančiu, antiseptiniu, šlapimą varančiu, antikancerogeniniu poveikiais [1, 4].

Filipendula ulmaria fitocheminės sudėties nustatymas svarbus vertinant vietinės vaistinės

augalinės žaliavos kokybę bei augalo vartojimo perspektyvas gydymo tikslais, nes suderinus augalinio

ir cheminio vaisto vartojimą, galima susilpninti cheminių vaistų nepageidaujamą poveikį bei

pagreitinti sveikimo procesą. Todėl naudinga ištirti atskiras augalo dalis ir nustatyti, kuriose augalo

dalyse susikaupia didžiausi veikliųjų junginių kiekiai, kurie yra naudingi mūsų organizmui.

Darbo aktualumas: literatūros šaltiniuose nepakanka duomenų apie biologiškai aktyvių

junginių kaupimosi dėsningumus pelkinių vingiorykščių žiedų, lapų ir stiebų žaliavose. Atlikti tyrimai

papildytų turimas žinias apie biologiškai aktyvių junginių įvairavimą skirtingose augalo dalyse

skirtingu vegetacijos tarpsniu. Nustačius flavonoidų bei raugų įvairavimą skirtingose augalinėse

žaliavose galima parinkti optimalų žaliavų paruošimo laiką. Taip pat išsamiai ištirtas flavonoidų ir

raugų kiekinis varijavimas tarp skirtingose Lietuvos regionuose rinktų ėminių. Be to, buvo ištirta

pievinių vingiorykščių (Filipendula vulgaris) cheminė sudėtis ir nustatytas jų antiradikalinis

aktyvumas, nes Lietuvoje jos dar nebuvo tirtos.

9

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas: ištirti Lietuvoje augančių pelkinių vingiorykščių augalinių žaliavų flavonoidų

ir raugų kiekinę sudėtį, nustatyti antiradikalinį aktyvumą.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti raugų, flavonoidų kiekinės sudėties kitimo dinamiką pelkinių vingiorykščių žiedų,

lapų, stiebų žaliavose, rinktose skirtingais augalo vegetacijos tarpsniais.

2. Įvertinti raugų, flavonoidų kiekinės sudėties įvairovę pelkinių vingiorykščių žiedų, lapų, stiebų

žaliavose, rinktose skirtinguose Lietuvos regionuose.

3. Įvertinti pelkinių vingiorykščių vaistinių augalinių žaliavų (žiedų, lapų, stiebų) ekstraktų

gebėjimą surišti laisvuosius radikalus.

4. Nustatyti ar yra priklausomybė tarp raugų, flavonoidų kiekių žiedų, lapų, stiebų žaliavose bei jų

antiradikalinio aktyvumo.

5. Ištirti pievinių vingiorykščių vaistinių augalinių žaliavų sudėtį ir palyginti su pelkinių

vingiorykščių vaistinių augalinių žaliavų sudėtimi.

10

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Filipendula genties apibūdinimas

Filipendula gentį sudaro 15 skirtingų rūšių daugiamečių žolinių augalų, priklausančių

Rosaceae (erškėtinių) šeimai [60, 61]. Didžioji dalis rūšių auga Kinijoje, tačiau yra paplitusių ir kitur:

Europoje bei Šiaurės Amerikoje [61]. Augalai gali užaugti nuo 0,5 iki 2 m aukščio, lapai dažniausiai

būna plunksniškai suskaldyti, dantytais kraštais, žiedai būna smulkūs, jų spalva gali būti kreminė,

rausva ar tamsiai rožinė [60, 61].

Filipendula genčiai priklauso šios augalų rūšys:

1. Filipendula rubra ( Hill.). Jų stiebai statūs, rausvi bei labai aukšti – siekia 1 – 2 metrus

[62, 67, 68]. Lapai dideli, žali, šiurkštūs, smarkiai dantytais kraštais [62, 65, 66, 68]. Kiekvienas lapas

sudarytas iš 7 – 9 lancetiškų lapelių, kurie paeiliui išsidėstę ant stiebo. Žiedynas šluotelė [62]. Žiedai

sudaryti iš baltų, šviesiai rausvų ar persikinės spalvos 5 žiedlapėlių [62, 63, 67]. Vaisiai tiesūs, rausvi.

F. rubra pradeda žydėti nuo apačios į viršų [68]. Žydi vasaros viduryje apie 3 savaites [65, 68]. Auga

Jungtinėse Amerikos Valstijose: Pensilvanijoje, Gruzijoje, į vakarus nuo Ajovos, Misūrio valstijoje.

[62]. Jų gimtinė yra Šiaurės Amerika bei rytinė Šiaurės Amerikos dalis [65]. Gerai auga pavėsyje bei

saulėtose vietose [62]. Mėgsta derlingas, humusingas bei drėgnas dirvas [63].

2. Filipendula purpurea Maxim. Jų stiebai statūs, purpuriniai, 90 – 120 metrų aukščio [65,

70, 71]. Lapai vidutinio dydžio, žali, pirštuoti, panašūs į klevo lapus, bei padalinti į 5 -7 pjūkliškas

skiltis [65, 69]. Žiedai smulkūs, tamsiai rausvos spalvos [69]. Sėklų nesubrandina [70]. Purpurinės

vingiorykštės žydi vasaros viduryje arba pabaigoje [71]. Gerai auga saulėtose vietose bei pavėsyje.

Mėgsta drėgnas, derlingas, humusingas dirvas [1]. Paplitusios tik Japonijoje [69].

3. Filipendula glaberrima Nakai. Jos užauga iki 0,5 – 1,5 m aukščio. Stiebai statūs. Lapai

plunksniški, turintys 1 – 3 lapelių poras. Prielapiai rudai žali, lancetiški. Žiedai dvilyčiai. Vainiklapiai

4 ar 5 [72]. Besiskleidžiantys žiedeliai balti, o visai išsiskleidę jie tampa raudoni [74]. Vaisius

lukštavaisis. Žydi liepos – rugpjūčio mėnesiais [72]. Auga Korėjoje, pietinių Kurilų salų ir Japonijos

upių pakrantėse bei pievose [73, 74].

4. Filipendula occidentalis (S. Watson). Jų stiebai statūs, 2 m aukščio, neplaukuoti arba

turintys kelis plaukelius apačioje. Lapai su plaukeliais, kurie yra abiejose lapo pusėse. Lapai

plunksniškai suskaldyti į 1 – 3 skiltis. Žiedlapiai 5. Kuokelių daug, jie yra balti, tolygiai išsidėstę apie

vainiklapius. Vaisius mažas, plonas, plokščias, su sėklomis, rudos spalvos, plaukuotas [75]. Žydėjimas

prasideda birželio mėnesį ir tęsiasi iki pat liepos mėnesio [76]. Auga USA – Oregono ir Vašingtono

valstijose [77].

11

5. Filipendula kamtschatica (Pall.) Maxim. Jos užauga iki 2 m [78]. Lapai žali, dantyti,

plunksniškai suskaldyti, su plaukeliais lapo apačioje. Žiedai smulkūs, šviesiai rausvos arba kreminės

spalvos, susitelkę skėtiškoje kekėje [80, 81]. Žiedai yra hermafroditai: turi moteriškus ir vyriškus

organus. Augalas žydi liepos mėnesį [78]. Auga šiaurės Japonijoje, Kurilų salose, Kamčiatkos

pusiasalyje, Rusijoje bei Kinijoje [79, 80]. Mėgsta humusingas bei drėgnas dirvas, pelkėtas vietas,

saulėtus šlaitus [78, 81].

6. Filipendula angustiloba (Turcz.) Maxim. Užauga iki 50 – 120 cm aukščio. Stiebai statūs,

su nareliais. Lapai žali, lygūs, pjūkliškai dantytais kraštais., plunksniškai suskaldyti į 2 – 5 lapelių

poras. Žiedai dvilyčiai, balti, ovalūs. Vaisius lukštavaisis, kuris yra plaukuotas. Žydi liepos – rugpjūčio

mėnesiais [83]. Paplitusios Šiaurės Azijoje [73]. Mėgsta augti drėgnuose miškuose, šalia upių, pievose

[84].

7. Filipendula yezoensis Hara. Filipendula yezoensis lapai plaštakiškai suskaldyti.

Vainiklapiai blyškiai rožiniai. Žiedai susitelkę šluotelės formos žiedynuose. Augalai žydi birželio -

rugsėjo mėnesiais [85]. Paplitusios Korėjoje ir Japonijoje [86]. Auga drėgnuose dirvožemiuose,

saulėtose vietose [85].

8. Filipendula multijuga Maxim. Užauga iki 1,2 m aukščio [87]. Filipendula multijuga lapai

žali, neplaukuoti, plunksniškai suskaldyti, turi kelias poras šoninių lapelių [73]. Žiedai maži, rausvi,

hermafroditai, smulkiai dantytais kraštais [73, 87, 88]. Žydi nuo pat liepos iki rugpjūčio mėnesio [87].

Paplitusios Pietų ir Vakarų Japonijoje [73]. Auga molingame bei smėlingame dirvožemyje [87].

9. Filipendula palmata (Pall.) Jos užauga iki 0,6 – 1,5 m aukščio. Jų stiebai nariuoti, apaugę

pūkeliais [89]. Lapai plunksniškai suskaldyti, smulkiai gauruoti [73, 89]. Apatinė lapo pusė apaugusi

smulkiais baltais pūkeliais [73]. Žiedai dvilyčiai, baltos arba rausvos spalvos, susitelkę skėčio pavidalo

žiedynuose [89, 90]. Vaisius lukštavaisis [89]. Augalai žydi birželio – rugsėjo mėnesiais [90].

Paplitusios Šiaurės Kinijoje, Korėjoje, Mongolijoje, Sibire [73]. Auga saulėtuose kalnų šlaituose,

slėniuose, drėgnose vietose [89].

10. Filipendula vestita (Wall). Maxim. Užauga iki 0,8 m aukščio [91]. Stiebai statūs,

plaukuoti bei su nareliais. Lapai dantyti, su šviesiais plaukeliais lapo apačioje, plunksniškai suskaldyti

į 3 – 5 lapelių poras [92, 93]. Žiedlapiai dvilyčiai, elipsės formos, kreminiai [91, 92]. Vaisius

lukštavaisis, kuris padengtas plaukeliais [92, 93]. Žydi gegužės – rugpjūčio mėnesiais [92]. Paplitusios

Afganistane ir Himalajų kalnuose [73]. Auga smėlingame, molingame dirvožemyje, alpių kalnų

pievose, šalia upių [91, 92].

11. Filipendula kiraishiensis Hayata. Jos užauga iki 30 cm aukščio. Lapai plunksniškai

suskaldyti į 6 – 8 lapelių poras [94]. Vainiklapiai pailgi arba elipsės formos, šviesiai baltos spalvos

[94, 95]. Vaisius lukštavaisis. Žydi liepos – rugpjūčio mėnesiais [94]. Paplitusios Taivane [73].

12

12. Filipendula tsuguwoi Ohwi. Stiebai statūs, žiedai hermafroditai, baltos spalvos [96].

Paplitusios Japonijos salose, Kiušiu ir Šikoku salų pietuose [73].

13. Filipendula formosa Nakai. Jų žiedai dvilyčiai, rožiniai, susitelkę skėčio pavidalo

žiedynuose. Žydi liepos – rugpjūčio mėnesiais. Vaisius lukštavaisis, kuris yra elipsės formas, pilkas,

apaugęs plaukeliais [82]. Paplitusios Pietų Korėjoje [73].

14. Filipendula vulgaris. Tai daugiamečiai žoliniai augalai, priklausantys erškėtinių

(Rosaceae) šeimai. Jos užauga iki 30 – 50 cm aukščio. Stiebai statūs, lygūs, ant jų auga po 1 - 3

lapelius [11]. Žiedai gan dideli, iki 1 cm skersmens, kreminės spalvos, šiek tiek rausvi, aktinomorfiniai

[10, 11]. Žiedai sudaryti iš penkių vainiklapių, kurie susitelkę šluotelės pavidalo žiedynuose. Žiedynai

yra dideli [12]. Lapai pražanginiai, smulkesni nei pelkinių vingiorykščių. Vaisius lukštavaisis, kuris

yra 3 – 4 mm dydžio, plokščias, plaukuotas, tiesus [11]. Požeminiai organai sudaryti iš šakniastiebių su

gumbinėmis šaknimis. Žydi nuo gegužės iki pat rugpjūčio mėnesio [10]. Pievinės vingiorykštės

paplitusios Europos, Rusijos, Azijos miškastepių ir stepių zonose, o Lietuvoje jų auga ne daug [97,

102]. Jos nėra reiklios drėgmei, vietai ir dirvai [102].

15. Taip pat Filipendula genčiai priklauso ir Filipendula ulmaria, kuriai ir skiriamas

pagrindinis dėmesys šiame magistriniame darbe.

1.2 Pelkinių vingiorykščių ( Filipendula ulmaria) apibūdinimas

Pelkinės vingiorykštės – tai daugiamečiai žoliniai augalai, priklausantys erškėtinių (Rosaceae)

šeimai [1]. Šie augalai turi daug skirtingų pavadinimų: ožkabarzdis, vingiras, priepuolžolė, ilgarykštė

[17, 56].

Augalo stiebai dažnai būna iki 5 mm skersmens, nuo 2 iki 4 pėdų aukščio, jie gali būti statūs

arba vagoti. Dažniausiai jie yra žalsvai rudos spalvos, bet kartais gali būti ir violetiniai [1, 8]. Stiebai

yra standūs, tuščiaviduriai, turintys tiesias arba išilgines vagas [2]. Augalo lapai yra plunksniški,

pjūkliškai dantytais kraštais, priešiniai, kotuoti [7, 8]. Danteliai yra rusvai rudos spalvos [35]. Jie

sudaryti iš 5 porų didelių lapų bei kelių mažesnių [5]. Viršutinis jų paviršius tamsiai žalias, o apatinis –

balsvas arba sidabrinės spalvos, plaukuotas. Didžiausi lapai būna augalo apačioje. Jie padalinti į 3 ar

netgi 5 segmentus ir būna 3 – 5 cm ilgio [2, 8]. Jų ilgis net 3 – 4 kartus didesnis už jų plotį [6].

Lapkočio lapai turi 2 kampinius prielapius, kurie sudaryti iš 3 ar 9 porų lapelių. Apatinėje ir viršutinėje

pusėje lapai išvagoti ryškiomis gyslomis, kurios apatinėje pusėje būna rudos spalvos [2].

Pelkinių vingiorykščių žiedynas viršutinis, netaisyklingas, sudėtinis, sudarytas iš raceminių ir

netaisyklingų skėtiškų kekių, kurių žiedeliai yra kreminės spalvos [2, 8, 35]. Žiedų skersmuo 3 - 6 mm

ir jie yra sudaryti iš 5 laisvų vainiklapių, kurie yra labai kvapnūs [2, 5]. Vainiklapiai yra ovalūs ir

13

šviesiai geltonos spalvos [2]. Taurelė sudaryta iš 5 tamsiai žalių taurėlapių bei turi prielapius [2, 7].

Kuokelių yra daug [2]. Jie didesni už vainiklapius. Taip pat yra ir daug dulkinių [2]. Vainikėlis

taisyklingas, kreminis, 5 – 8 mm pločio [7]. Vaisius yra sudėtinis lukštavaisis, sudarytas iš kelių

neatsidarančių ir nesuaugusių vienasėklių riešutėlių, kurie yra suploti, šiurkštūs, susukti, matiniai,

raukšlėti bei gysloti, pilkos ar gelsvai rusvos spalvos [34]. Augalas dauginasi sėklomis, kurios yra

geltonai rudos spalvos [2, 5]. Šaknis sudaro šakoti smulkūs gumbai [5]. Visas augalas yra malonaus

skonio bei aromato [8]. Žydi nuo birželio iki rugsėjo mėnesio [6].

1.3 Pelkinių vingiorykščių vaistinės augalinės žaliavos cheminė sudėtis

F. ulmaria vaistinėje augalinėje žaliavoje (VAŽ) nustatyti tokie biologiškai aktyvūs junginiai:

salicilo rūgštis, kurios yra 0,295 – 0,487 proc. [14];

eterinis aliejus, kurį sudaro salicilaldehidas (70 proc.), etilsalicilatas, metilsalicilatas,

metoksibenzaldehidas, benzilo alkoholis;

10 – 20 proc. raugų [14], iš kurių hidrolizuotų etanoliniuose ekstraktuose randama nuo 1 proc.,

o vandeniniuose – iki 12 proc. [17]. Raugų kiekis priklauso nuo VAŽ dalies: stiebuose

aptinkama apie 1,9 proc. rauginių medžiagų, lapuose esantis raugų kiekis gali būti nuo 3,6

proc. iki 16,8 proc. [13];

flavonoidai (rutinas, kvercetinas, kempferolis, hiperozidas, avikuliarinas). Žydinčiose

augaluose flavonoidų randama nuo 3 proc. iki 4 proc., o šviežiuose žieduose iki 6 proc. [17];

chalkonų flavonoidas;

fenoliniai glikozidai (spireinas, gaulterinas, monotropinas);

gleivės;

heparinas;

fenolinės rūgštys;

salicilatai (esančių glikozidų pavidalu apie 0,5 proc.) [17];

vanilinas;

kumarinai;

vitaminas C;

mikroelementai (geležis, kalcis ir magnis);

silicio dioksidas [4, 9].

14

1.4 Pelkinių vingiorykščių paplitimas

Pelkinės vingiorykštės natūraliai auga Europoje ir Vakarų Azijoje (pavyzdžiui, Lenkijoje ir

Rusijoje) [15], nors kultivuojamos jau ir Šiaurės Amerikoje [1]. Taip pat auga ir Iberijos pusiasalyje

[15]. Lietuvoje pelkinės vingiorykštės mėgsta augti drėgnose pievose, pavėsyje, pakelėse, grioviuose,

drėgnuose miškuose, prie vandens telkinių, drėgnuose plačialapių miškuose, mišriose pelkėse,

žemapelkėse ar prie šaltinių [2, 5, 7].

1.5 Pelkinių vingiorykščių VAŽ poveikis ir panaudojimas medicinoje

Poveikis: virškinimą gerinantis, peršalimą ir vėmimą slopinantis, priešuždegiminis,

antiseptinis, antiopinis, antioksidantinis, šlapimą varantis, prakaitavimą skatinantis, karščiavimą

mažinantis, imunitetą stimuliuojantis, antimikrobinis (veikia prieš B. subtilis, E. coli, P. vulgaris, P.

aeruginosa, S. flaxneri, Staph. aureus haemolyticus, Staph. epidermidis, Strept. pyogenes, K.

pneumonia), antispazminis, antiartritinis, antikancerogeninis, viduriavimą slopinantis [1, 4, 58]. Taip

pat augalas pasižymi ir antidiabetiniu bei kraujavimą stabdančiu poveikiais [9, 57].

Medicininis panaudojimas:

Virškinimo sistema: tinka gydyti padidėjusiam skrandžio gleivinės dirglumui bei kraujavimui

iš jos. Mat šio augalo sudėtyje esantys raugai ir gleivės apsaugo ir nuramina skrandžio gleivinę. Taip

pat sumažina skrandžio rūgštingumą [4]. Jos skatina plonųjų žarnų tonusą ir taip didina maistinių

medžiagų pasisavinimą žmogaus organizme. Todėl sumažėja pykinimas, rečiau kankina rėmuo,

skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos [3].

Pelkinės vingiorykštės yra naudojamos gydant pablogėjusį virškinimą, gastritą,

gastroezofaginį refliuksą, tinkamos gydyti dirgliosios žarnos sindromui, nes sumažina pilvo ir vidurių

pūtimą. Tinka ir skrandžio, ir žarnyno uždegimams gydyti. Pelkinės vingiorykštės taip pat gali būti

panaudojamos enteritui ir viduriavimui, ypač vaikams ir seniems žmonėms, gydyti, nes augalų

sudėtyje esantys raugai pasižymi švelniu sutraukiančiu veikimu žarnyne [4].

Antioksidacinis poveikis: atliktais tyrimais nustatyta, kad daugelis raugų, ypač hidrolizuoti

raugai, slopina ADP ir Fe3+ sukeltą lipidų peroksidaciją žiurkių mitochondrijose. Jie veikia kaip

laisvųjų radikalų gaudytojai bei slopina superoksido jono susidarymą. Flavonoidai sugauna laisvuosius

radikalus, kurie su metalais sudaro chelatus. Taip užkertamas kelias laisvųjų radikalų katalizuojančiam

poveikiui [36]. Todėl flavonoidai yra tinkami tokių ligų gydymui: išemijai, anemijai, artritui,

asbestozei, kurią sukelia laisvieji radikalai [37]. Jasulevičiūtės L. ir kitų 2001 m. atliktame tyrime,

siekiant nustatyti ar veiksminga pelkinių vingiorykščių tinktūra artrito gydymui, nustatyta, kad šios

15

vaistinės augalinės žaliavos tinktūra normalizuoja cinko ir magnio kiekį žiurkių kepenyse, kuris

padidėja adjuvantinio artrito metu [59].

Skausmą mažinantis poveikis: F. ulmaria sudėtyje esantis salicilo aldehidas yra

panaudojamas organizme gaminant aspiriną, kuris ir slopina skausmą.

Antikancerogeninis poveikis: chloroforminiai pelkinių vingiorykščių ekstraktai sustabdė

vėžinių ląstelių augimą, kai jų koncentracija buvo 10 ir 50 µg/ml [9]. Aleksandrov V.A. ir kiti 1993 m.

atliko tyrimą su Filipendula ulmaria ir nustatė, kad šių augalų ekstraktai slopina nesmulkialąstelinio

plaučių vėžio, krūties adenokarcinomos bei melanomos ląstelių dauginimąsi [15].

Kraujotaką gerinantis poveikis: raugai pagerina kapiliarų tonusą ir padidina jų sienelių

atsparumą, todėl tinka kapiliarų trapumo, lėtinių periferinių venų nepakankamumo gydymui [36].

Antikoaguliantinis poveikis: augalinėse žaliavose esantis heparinas susijungia su augalų

baltymais ir šis kompleksas turi antikoaguliacinį poveikį, kai yra suleidžiamas gyvūnams į raumenis ar

veną [9]. Antikoaguliaciniu poveikiu pasižymi pelkinių vingiorykščių žiedų ir sėklų ekstraktai. Sėklų

ekstraktai pasižymi antikoaguliantiniu poveikiu juos naudojant tiek in vivo, tiek in vitro [40].

Kepenis apsaugantis poveikis: Losseva M. A. ir kitų 2008 m. atliktame tyrime įrodyta, kad 70

proc. etanoliniai pelkinių vingiorykščių ekstraktai apsaugo nuo hepatito, kurį sukelia CCl4. Ekstraktai

atkuria buvusią fermentų veiklą, normalizuoja lipidų peroksidaciją, antioksidantinę sistemą kepenų

ląstelėse. Stipriausiu kepenis apsaugančiu poveikiu pasižymi etilacetato ir chloroformo frakcijos. Šis

poveikis yra susijęs su fenolinių junginių buvimu augaluose: tai ir flavonoidai, fenilkarboksirūgštys,

kumarinai ir kiti. Taip pat buvo nustatyta, kad augalai veikia panašiai ar net stipriau nei vaistas Carsil

[47].

Antibakterinis poveikis: juo pasižymi augalų sudėtyje esantis fenolis [9].

Priešuždegiminis poveikis: šių savybių suteikia F. ulmaria sudėtyje esantys flavono ir

fenoliniai glikozidai. Vandeninis liofilizuotas ekstraktas iš šių augalų lapų slopina prostaglandinų

sintezę iš arachidono rūgšties. Taip pat augaluose esantys salicilatai slopina skausmą, mažina

karščiavimą, pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis. [36].

Raumenų – skeleto sistema: tinka skausmo mažinimui ir artrito bei podagros gydymui, nes

vaistinėse augalinėse žaliavose esantys salicilatai ir gaulterinas turi priešuždegiminį poveikį, gydo

patinusius sąnarius ir taip pat pašalina toksiškas atliekas ir neleidžia kauptis šlapimo rūgščiai. Slopina

artrito sukeltą skausmą, taip pat neuralgiją, veikia atpalaiduojančiai ir leidžia ramiai miegoti.

Šlapimo sistema: pelkinės vingiorykštės pasižymi švelniu antiseptiniu veikimu, todėl labai

tinka cistito ir uretrito gydymui, taip pat padeda esant skysčių susilaikymui ir esant problemoms su

inkstais. Šlapimo sistemai gydyti pelkinės vingiorykštės yra tinkamos, nes salicilatų druskos

suminkština inkstuose esančius akmenis ir padeda pasišalinti smėliui, esančiam šlapime.

16

Nervų sistema: veikia analgetiškai, todėl tinka galvos skausmui ir neuralgijai gydyti. Veikia

raminamai, todėl palengvina spazmus ir skatina miegą.

Imuninė sistema: veikia kaip prakaitavimą skatinanti priemonė, todėl tinka ūmios infekcijos,

peršalimo ir gripo gydymui [4]. Taip pat pasižymi imunomoduliaciniu poveikiu: slopina T ląstelių

proliferaciją [17]. S. B. A. Halkes ir kitų 1997 m. atliktame tyrime buvo įrodyta, kad F. ulmaria žiedų,

stiebų ir šaknų ekstraktai pasižymi stipriu imunomoduliatoriniu poveikiu. Jie slopina reaktyvių

deguonies formų susidarymą bei limfocitų proliferaciją [55].

Augalai taip pat naudojami uždegimui gydyti, nes augalų sudėtyje esantis salicinas, vitaminas

C, magnis ir geležis greitina jungiamojo audinio gijimą [4]. Antiuždegiminis poveikis taip pat

priklauso nuo salicilo rūgšties, kuri gaunama hidrolizuojant esterius ar salicilo alkoholio oksidacijos

metu arba žarnyne hidrolizuojant saliciną [14]. Raugai veikia sutraukiančiai, todėl skatina gijimą ir

stabdo kraujavimą.

Pelkinės vingiorykštės naudojamos burnos opoms ir kraujavimui iš dantenų gydyti, akių

niežuliui ir deginimui akyse gydyti, makšties uždegimui bei infekcijai, gimdos displazijai gydyti [4].

1.6 Preparatai, gaminami iš pelkinių vingiorykščių žolės

Preparatai, pagaminti iš pelkinių vingiorykščių, jau buvo aprašyti 16 ir 17 amžiuje. Iš šio

augalo džiovintų žiedų buvo gaminama saldi arbata, kuri buvo panaudojama gydant peršalimą,

nedidelį sąnarių skausmą, palengvino inkstų bei virškinimo sistemos eliminacijos funkciją [15].

Iš pelkinių vingiorykščių žolės Prancūzijoje yra gaminamos kietos vaistų formos, vartojamos

per burną. Jų sudėtyje yra 250 – 300 mg vaistinių augalinių žaliavų sauso vandeninio ekstrakto. Taip

pat jos įdedama į arbatos maišelius, kuriuose yra 1,5 g susmulkintos vaistinės augalinės žaliavos bei

gaminamos tinktūros (Didžiojoje Britanijoje).

Iš pelkinių vingiorykščių žiedų Prancūzijoje, Ispanijoje yra gaminamos kietos kapsulės,

vartojamos per burną. Jose yra 50 mg sausojo etanolinio ekstrakto. Taip pat Prancūzijoje, Vokietijoje,

Vengrijoje gaminama ir arbata [16].

1.7 Augalinio vaisto dozavimas

Suaugusiems paros dozė, vartojant arbatą, 2,5 – 6 g, o infuziją reikia padalinti į 1 – 3

vienkartines dozes [17]. Skysto ekstrakto galima vartoti 1,5 – 6 ml (santykiu 1:1 25 proc. alkoholyje) 3

17

kartus per dieną, o tinktūras - 2 – 4 ml, pagamintas santykiu 1:5 45% alkoholyje, irgi reikia vartoti 3

kartus per dieną [18].

Esant peršalimui, reikia vartoti 1 - 2 g vaistinės augalinės žaliavos, užpilant 150 ml vandens.

Palaukti 10 min ir gerti po 1 puodelį kelis kartus per dieną. Užpilą būtina gerti karštą. Per dieną

džiovintų pelkinių vingiorykščių žiedų galima suvartoti 2,5 – 3,5 g, o žolės – 4 – 5 g, kai yra

gaminama arbata [19].

Miltelių pavidalo vaistinės augalinės žaliavos per parą galima suvartoti 250 – 1500 mg [17].

1.8 Svarbiausių pelkinių vingiorykščių biologiškai aktyvių junginių

apžvalga

1.8.1 Flavonoidų apibūdinimas

Flavonoidai – tai polifenoliniai junginiai, kurių nustatyta daugiau nei 4000 rūšių. Jie

aptinkami lapų epidermyje, vaisių odelėje, sėklose, šaknyse [20, 22, 27]. Jų gausu vaisiuose, sojų

produktuose, ankštinėse daržovėse, arbatoje, kakavoje, vyne [22, 26]. Flavonoidai suteikia vaisiams ir

gėlėms spalvą, apsaugo augalus nuo mikrobų ir vabzdžių užpuolimų, skatina azoto fiksaciją

gumbuose, atsparumą įvairioms ligoms, apsaugo nuo UV spindulių, dalyvauja augalų augime bei

reprodukcijoje, yra atsakingi už augalinės kilmės produktų organoleptines savybes, taip pat

apsprendžia vaisių ir daržovių skonį bei kvapą bei prisideda prie jų maistinių savybių [20, 21, 23, 25].

Jų kiekis augaluose priklauso nuo saulės šviesos, rūšių įvairovės, augalų genetikos, sudygimo, aplinkos

sąlygų, apdirbimo, sandėliavimo bei sunokimo laipsnio [23].

1.8.2 Flavonoidų struktūra

Visi flavonoidai turi bendrą difenilpropano struktūrą (C6-C3-C6), kurioje yra du aromatiniai

žiedai, sujungti per tris anglies atomus [26]. Žiedai žymimi raidėmis A, B ir C [24]. Iš viso jie yra

sudaryti iš 15 anglies atomų. Taip pat yra ir OH grupių, kurios gali būti prisijungusios 4‘, 5 ir 7

padėtyse ir padidinti flavonoidų tirpumą vandenyje. Prisijungia ir glikozidai, kurie irgi padidina jų

tirpumą. Tačiau tokios grupės, kaip metilo ar izopentilo, suteikia flavonoidams lipofilines savybes

[20]. Taip pat 3 ar 7 padėtyje gali būti prisijungęs glikozidas, gali prisijungti karbohidrato vienetas (

pvz.: L-ramnozė, D-gliukozė, gliukoramnozė, galaktozė ir arabinozė) [24].

18

1 pav. Pagrindinė flavonoidų struktūra [23]

1.8.3 Flavonoidų klasės

Flavonoidai skirstomi į kelias subklases: flavonų (turi 2,3- dvigubąjį ryšį ir 4-keto grupę),

flavononolių (turi 3-OH ir 4-keto grupes), flavanonų (turi 4-keto grupę), flavanolių (turi 3-OH grupę),

flavonolių (turi 2,3- dvigubąjį ryšį, 3-OH ir 4-keto grupes) [38].

1 lentelė. Pagrindinių flavonoidų klasių struktūra [39]

Flavonoidų klasės Dariniai Cheminės formulės

Antocianidinai

Cianidinas

Delfinidinas

Malvidinas

Pelargonidinas

Peonidinas

Petunidinas

C15H11O6

C15H11O7

C17H15O7

C15H11O3

C16H13O6

C16H13O7

Flavan-3-oliai

Katechinas

Epikatechinas

Procianidinas

C15H14O6

C13H14O6

C30H26O12

Flavanonai

Naringinas

Naringeninas

Hesperidinas

C27H32O14

C30H12O3

C28H34O15

Flavonoliai

Fisetinas

Izoharmnetinas

Kempferolis

Miricetinas

Kvercetinas

C15H10O6

C15H12O7

C15H10O6

C15H10O8

C15H10O7

19

Izoflavonai

Daidzeinas

Genisteinas

C15H10O4

C15H10O3

Flavonai

Apigeninas

Liuteolinas

C15H10O5

C15H10O6

Pagrindinių flavonoidų klasių apibūdinimas:

1. Flavonoliai. Jie dažniausiai yra sutinkami kaip O – glikozidai. Šiai klasei priklauso

miricetinas, kvercetinas, izoramnetinas ir kempferolis [20]. Randami svogūnuose, obuoliuose,

arbatose, alyvuogėse, bananuose, salotose, slyvose, raudonajame vyne, kopūstuose, brokoliuose,

vyšniose, pankoliuose, rūgštynėse [23, 26].

2. Flavonai. Jie dažniausiai randami kaip metilinti, hidroksilinti, alkilinti (O arba C

alikilinimas), glikozilinti (dažniausiai sudaro 7-O-glikozidus) dariniai. Jų struktūroje yra šešianaris

žiedas, kuris yra kondensuotas su benzeno žiedu [24]. Šiai klasei priklauso apigeninas, liuteolinas,

nobiletinas ir tangeretinas [20]. Randami obuoliuose, salieruose, gumbiniuose salieruose, citrinose,

petražolėse, salotose, raudonėliuose, burokuose, čiobreliuose, raudonuosiuose pipiruose [22, 23].

3. Flavan-3-oliai. Ši klasė yra suskirstyta į 4 poklases, kurias sudaro katechinai, kurie yra

monomerai (+) ir epikatechinai – izomerai (-) bei oligomeriniai ir polimeriniai proantocianidinai

(taninai), kurių struktūroje yra šiašanaris žiedas, kuris yra kondensuotas su benzeno žiedu [20, 24]. Šiai

klasei priklauso katechinas, galokatechinas, epikatechinas epigalokatechinas, epikatechino galatas,

epigalokatechino galatas, teaflavinas, teaflavingalatas, teaflavindigalatas, tearubiginas[26].

Flavan-3-oliai yra randami raudonajame vyne (oligomeriniai procianidinai ir prodelfinidinai),

nes jų gausu raudonosiose vynuogėse, juodajame šokolade, nes kepintose kakavos pupelėse yra gausu

procianidinų. Dideli flavon-3-olių, (-)-epigalokatechino, (-)-epigalokatechino galato ir (-)-epikatechino

galato kiekiai yra randami žaliojoje arbatoje, o juodojoje – tearubiginas, teaflavinas [20]. Taip pat jų

yra slyvose, obuoliuose, spanguolėse, kokosuose [22, 23]. Polimeriniai katechinai ir epikatechinai yra

randami kakavoje, šokolade, cinamone, spanguolėse, margose pupelėse, riešutuose (karijų).

4. Antocianidinai. Šiai klasei priklauso pelargonidinas, cianidinas, delfinidinas, peonidinas,

petunidinas, malvidinas [20]. Jie randami mėlynių, aviečių, braškių, spanguolių, vyšnių, vynuogių

ląstelėse ir suteikia šiems vaisiams raudoną, mėlyną ir violetinę spalvas [20, 22, 23]. Taip pat jų galima

20

rasti lapų, stiebų, sėklų ir šaknų ląstelėse. Jie apsaugo augalus nuo per didelės saulės šviesos, taip pat

pritraukia vabzdžius, kad jie apdulkintų augalus [20].

5. Flavanonai. Jų struktūroje esantis C žiedas yra prijungtas prie B žiede esančio C2. Šie

junginiai gali dalyvauti hidroksilinimo, glikozilinimo ir O-metilinimo reakcijose [20]. Šiai klasei

priklauso hesperidinas, naringinas, eriodiktiolis [26]. Dideli jų kiekiai yra randami citrusiniuose

vaisiuose, o jų žievelėse gausu hesperidino. Pavyzdžiui, apelsinuose yra neohesperidino, o greipfrutų

žievelėje – naringino, kurie ir suteikia vaisiams kartumo [20]. Taip pat jų yra ir citrinose, slyvose [22,

23].

6. Izoflavonai. Jų struktūroje B žiedas yra prisijungęs C3 padėtyje, o ne C2, jie turi 3-

fenilchromano skeletą [20, 25]. Jie yra randami ankštiniuose augaluose. Izoflavonams priklauso:

genisteinas, daidzeinas ir komestrolis, kurie pasižymi estrogeniniu paveikiu. Genisteinas ir daidzeinas,

kurie randami sojų produktuose, pupose mažina riziką susirgti prostatos ir krūties vėžiu [20, 22].

Taip pat yra ir smulkių flavonoidų, sudarančių atskirą flavonoidų grupę. Tai ir

dihidroflavonoliai, flavan-3,4-dioliai, kumarinai, chalkonai, dihidrochalkonai ir auronai [20].

2 lentelė. Smulkių flavonoidų struktūra [20]

Dihidroflavonolis

Flavan-3,4-diolis

Kumarinas

Chalkonas

Dihidrochalkonas

Auronas

1.8.4 Flavonoidų poveikis

Beveik visi flavonoidai pasižymi antioksidaciniu poveikiu ir apsaugo organizmą nuo

reaktyvių deguonies formų, tokių kaip singuletinis deguonis, superoksidas, peroksido radikalai,

hidroksilo radikalai ir peroksinitritas [24, 29]. Taip pat jiems yra būdingas antibakterinis (pavyzdžiui,

kvercetinas aktyvus prieš Staphylococcus aureus) [24, 28], priešgrybelinis (chlorflavoninas aktyvus

21

prieš Aspergillus candidus) [24], antivirusinis aktyvumas. Buvo nustatyta, kad flavonoliai yra daug

aktyvesni prieš 1 tipo Herpes simplex virusą nei flavonai, o flavanai daug geriau slopina ŽIV-1 ir ŽIV-

2 nei flavonai ar flavononai [24]. O rotovirusą geriau slopina glikoninės formos flavonoidai nei

aglikonai [28]. Flavonoidai taip pat pasižymi priešopiniu poveikiu, nes slopina ciklooksigenazę ir

lipooksigenazę ir taip mažina uždegimą. Flavonoidams yra būdingas ir kepenis apsaugantis poveikis

(juo labiausiai pasižymi silimarinas), antidiabetinis poveikis (kvercetinas padidina insulino išsiskyrimą

ir sustiprina Ca2+ patekimą iš izoliuotų ląstelių), turi poveikį į širdį ir kraujagysles (sukelia

vazorelaksaciją) [24, 28]. Tyrimais įrodyta, kad flavonoidai apsaugo nuo koronarinės širdies ligos bei

sumažina cholesterolio kiekį plazmoje [28]. Taip pat jie pasižymi antitrombocitiniu, apsaugančiu nuo

osteoporozės poveikiais [24, 28]. Atlikti tyrimai parodė, kad flavonoidai pasižymi ir antivėžiniu

poveikiu, nes gali slopinti karcinogenezę veikdami molekulinius įvykius inicijavimo, skatinimo ir

progresavimo etapuose [26].

1.9 Raugų apibūdinimas ir paplitimas

Raugai – tai dideli polifenoliniai junginiai, kurie yra gelsvos arba šviesiai rudos spalvos. Tai

beformė masė, primenanti miltelius, kempinę ar dribsnius [31]. Raugams yra būdingas keistas kvapas

ir sutraukiantis skonis [41]. Jie turi hidroksilo, karboksilo ir kitas grupes ir sudaro stiprius kompleksus

su baltymais ar kitomis makromolekulėmis. Jų molekulinė masė yra nuo 500 iki 3000 [31].

Raugai randami vaisiuose (pavyzdžiui, obuoliuose, bet jų kiekis didesnis neprinokusiuose),

ankštyse, galuose, lapų audiniuose (apsaugo nuo plėšrūnų), pumpurų ląstelėse (apsaugo nuo sušalimo),

sėklų, šaknų (neleidžia augalų patogenams patekti į šaknis) ir kamieninių ląstelių audiniuose

(reguliuoja augimą), medžių žievėje (apsaugo medį nuo mikroorganizmų), medienoje, vaisiuose [31,

32]. Kamieninėse ląstelėse jų gausu augimo srityse, tokiuose kaip antrinė karniena, ksilema bei

sluoksnyje tarp žievės ir epidermio. Jų taip pat gausu raudonajame vyne, stiprioje arbatoje,

nesubrendusiuose vaisiuose [31].

1.9.1 Raugų klasės

Raugai yra skirstomi į 2 klases: 1) hidrolizuoti raugai (galotaninai ir elagitaninai), kurie gali

skilti į kelis komponentus juos paveikus karštu vandeniu, 2) kondensuoti raugai, kurie

nesihidrolizuoja. Šiai klasei priklauso oligomerai ar polimeriniai proantocianidinai [41].

22

3 lentelė. Raugų klasės [41]

Galotaninai

Elagitaninai

Kompleksiniai raugai

Kondensuoti raugai

Hidrolizuoti raugai – tai junginiai, sudaryti iš galo ir epigalo rūgščių vienetų, susijungusių į

centrinę rūgščių molekulę [30]. Jų molekulinis svoris yra 500 – 3000 Da [33]. Molekulės centre yra

angliavandenis (dažniausiai D-gliukozė), kurio hidroksilo grupės esterifikuotos fenolio rūgštimi

[31,33]. Hidrolizavę jie suskyla į galo, epigalo rūgštis ir cukrų. Pavartojus per burną, jų biologinis

praeinamumas yra žemas. Tai priklauso nuo prasto lipidų tirpumo ir nesugebėjimo suformuoti tvirtų

kompleksų su baltymais. Dažniausiai jie hidrolizuojami storojoje žarnoje esant neutraliai ar šarminei

terpei [30].

Kompleksiniai raugai – katechino vienetas yra prisijungęs glikozidiniu ryšiu galotanino ar

elagitanino vienetą [41].

Kondensuoti raugai – tai polimerai, sudaryti iš nešakotų polimerinių flavonoidų vienetų (nuo

2 iki 50), kurie susijungę tarpusavyje ryšiu anglis - anglis [31, 33]. Hidrolizuojant jie neskyla į atskirus

vienetus, nes yra netirpūs [30, 31]. Jų molekulinis svoris yra 1000 – 20000 Da [33].

23

1.9.2 Medicininis panaudojimas

Raugai naudojami odų rauginimui, kraujavimui stabdyti, nes suriša, nusodina bei sutraukia

baltymus [31, 41]. Jie taip pat pasižymi antikancerogeniniu, antimutageniniu, priešuždegiminiu, širdį

apsaugančiu poveikiais, nes sugeba sugauti laisvuosius radikalus, aktyvina antioksidacinius fermentus

[32]. Taip pat raugai pasižymi antioksidaciniu (slopina mažo tankio cholesterolio oksidaciją),

priešvėžiniu (lėtina ląstelių replikacijos greitį), antibakteriniu (apsaugo nuo bakterijų, kurios galėtų

pakeisti žarnyno mikroflorą), antivirusiniu (slopina virusų reprodukciją), imuninę sistemą

moduliuojančiu, nuskausminamuoju. Jie mažina cukraus kiekį kraujyje, sureguliuoja kraujo spaudimą,

gali būti antidiarėjinai, hemostatiniai dariniai [31,32]. Raugai taip pat naudojami gastritui, ezofagitui,

viduriavimui, nudegimams, dirgliosios žarnos sutrikimui, nuovargiui, odos opoms gydyti [31]. Jie taip

pat gali nusodinti alkaloidus (išskyrus morfiną) ir sunkiuosius metalus, todėl tinka gydymui

apsinuodijus šiomis medžiagomis [41].

24

2. TYRIMO METODIKA

2.1 Tyrimo objektas

Tyrimo objektas – pelkinių vingiorykščių augalinės žaliavos (lapai, stiebai, žiedai), kurios

buvo renkamos 2013 m. ir 2014 m. veikliųjų medžiagų pokyčio tyrimui. Vegetacijos metu, norint

nustatyti cheminės sudėties kitimą augalui augant, pelkinių vingiorykščių ėminiai buvo renkami kas

dvi savaites Šilagalio k., Panevėžio raj. nuo gegužės 8 dienos iki spalio 11 dienos. Vėliau buvo surinkti

F. ulmaria pavyzdžiai iš 10 skirtingų Lietuvos regionų.

2 pav. Lietuvos regionai, iš kurių buvo surinkti pelkinių vingiorykščių ėminiai: 1 – Diržių k., Radviliškio raj.

(2013-07-06); 2 – Sakališkio k., Rokiškio raj. (2013-07-19), 3 – Baltakių k. Tauragės raj. (2013-07-12), 4 –

Akademija, Kauno raj. (2013-06-21), 5 – Kaniūkų k., Alytaus raj. (2014-07-10), 6 – Jovarų k., Pakruojo raj.

(2013-06-28), 7 – Pyplių k., Kaišiadorių raj. (2014-07-05), 8 – Upynos k., Šilalės raj. (2013-06-25), 9 –

Neravų k., Druskininkų sav. (2014-07-04), 10 – Padvarių k., Kretingos raj. (2013-07-01)

Taip pat sudėties palyginimui iš Kauno botanikos sodo buvo surinkti pievinių vingiorykščių

(Filipendula vulgaris) vaistinių augalinių žaliavų pavyzdžiai.

Visi surinkti pelkinių vingiorykščių pavyzdžiai buvo išdžiovinti, paskleidus juos plonu

sluoksniu ant popieriaus bei laikomi tamsioje, gerai vėdinamoje ir vėsioje vietoje. Išdžiuvus vaistinei

augalinei žaliavai, ji buvo išskirstyta į tris dalis: stiebai, lapai, žiedai, kurie buvo atskirai sudėti į

popierinius vokelius, kurie buvo laikomi vėsioje ir tamsioje vietoje. Vaistinių augalinių žaliavų

surinkimo duomenys (nurodant surinkimo datą ir vegetacijos fazę) pateikti 4 lentelėje.

25

4 lentelė. Pelkinių vingiorykščių ėminių, surinktų Šilagalio k., Panevėžio raj. 2013 m. ir 2014 m., duomenys

Surinkimo data Vegetacijos fazė

2013-05-08 Vegetatyvinė


2013-06-06 Butonizacija

2013-06-21 Masinis žydėjimas

2013-07-05 Žydėjimo pabaiga

2013-07-19 Vaisių prinokimo pradžia

2013-08-02 Masinis vaisių prinokimas

2013-08-16 Vaisių prinokimo pabaiga

2013-08-30 Vegetacijos pabaiga




2014-05-21 Butonizacija

2014-06-06 Žydėjimo pradžia

2014-06-21 Žydėjimas

2014-07-05 Žydėjimas

2014-07-19 Masinis žydėjimas

2014-08-02 Žydėjimo pabaiga

2014-08-16 Vaisių prinokimo pradžia

2014-08-30 Masinis vaisių prinokimas

2014-09-13 Vaisių prinokimo pabaiga



2.2 Naudoti reagentai, medžiagos

Šiame tyrime naudotos medžiagos bei reagentai:

1. Aliuminio chloridas („Mezobenzon”, Danija);

2. 30 proc. acto rūgšties tirpalas („Sigma –Aldrich”, Anglija);

3. Rutinas („Carl Roth GmbH”, 76185, Vokietija);

4. Heksametilentetraaminas („Sigma – Aldrich”, Anglija);

5. Rektifikuotas etilo alkoholis, 96 proc. V/V („Stumbras, Lietuva);

6. Praskiesta vandenilio chlorido rūgštis ( „Sigma – Aldrich”, Kanada);

7. Indigosulfonrūgšties tirpalas ( „Fluka“, Šveicarija);

8. Sulfato rūgštis, 95 proc. V/V („Chempur”, Lenkija);

9. Kalio permanganato 0,02 M tirpalas; ( „Fluka“, Šveicarija);

10. DPPH reagentas („Sigma –Aldrich”, Vokietija)

26

2.3 Naudota aparatūra ir priemonės

Šiame tyrime naudota aparatūra ir priemonės:

1. Analitinės svarstyklės („Sartorius CP6M-0CE”, Vokietija);

2. Mikropipetės („Eppendorf Research”, JAV);

3. Popieriniai filtrai („ODR – 9303”, Vokietija);

4. Ultragarsinė vonelė („Elmasonic P“, Vilnius);

5. Spektrofotometras („Beckman DU – 70”, 4273041, „Beckman Instruments”, JAV);

6. Elektrinis malūnėlis („First”, Austrija);

7. Elektrinė plytelė („First“, Austrija);

8. Nuodžiūvio nustatymo aparatas („Swiss quality“, Šveicarija).

2.4 Nuodžiūvio nustatymas vaistinėje augalinėje žaliavoje

Analizei skirti vaistinės augalinės žaliavos mėginiai (atskirai lapai, stiebai ir žiedai)

susmulkinami elektriniu malūnėliu. Džiovinimo spintoje iki pastovios masės išdžiovinami ir

pasveriami biuksai. Juose sveriama po 2 ± 0,01 g augalinės žaliavos. Tada vaistinė augalinė žaliava

džiovinama 100 – 105 °C temperatūroje iki daugiau nebekintančios masės. Džiovinimas pradedamas,

kai temperatūra džiovinimo spintoje pasiekia 100 – 105 °C ir tampa pastovi. Pirmą kartą augalinės

žaliavos mėginys sveriamas po 2 val. džiovinimo. Tada, kai dviejų paskutinių svėrimų rezultatai,

praėjus 30 min. po džiovinimo spintoje ir dar 30 min. po vėsinimo eksikatoriuje, tarpusavyje skiriasi

ne daugiau kaip ± 0,001 g, nustatoma pastovioji masė.

Vaistinės augalinės žaliavos nuodžiūvis (proc.) apskaičiuojamas, remiantis formule:

1001

21

m

mmX (2.1)

čia: m1 - žaliavos masė (g) prieš džiovinimą;

m2 – žaliavos masė (g) po džiovinimo [44].

2.5 Pelkinių vingiorykščių ekstraktų ruošimas

Gaminami etanoliniai vaistinės augalinės žaliavos ekstraktai, kurie paruošiami santykiu 1:10.

Atsveriami 2 g (±0,01) smulkiai elektriniu malūnėliu sumaltos vaistinės augalinės žaliavos: stiebų,

27

lapų ir žiedų. Tada žaliavos suberiamos į tamsaus stiklo buteliukus, kur įpilama 20 ml (±0,01) 70 proc.

V/V etilo alkoholio. Buteliukai atsargiai pakratomi, kad viskas susimaišytų. Jie sandariai uždaromi ir

įdedami į ultragarsinę vonelę, kuri prieš tai yra užpildoma distiliuotu vandeniu, jo pripilant tiek, kad

apsemtų buteliukuose esančius ekstraktus. Ekstrahuojama 10 min. kambario temperatūroje, kai vonelės

galia yra 10 x 10 proc.

Gauti ekstraktai nufiltruojami į tamsaus stiklo buteliukus, į kuriuos įdedami popieriniai

filtrai, sudrėkinti ekstrahentu. Buteliukai sandariai uždaromi ir laikomi tamsioje bei vėsioje vietoje

[43].

2.6 Suminio flavonoidų kiekio nustatymas spektrofotometriniu metodu

Suminis flavonoidų kiekis (atitinkantis rutino kiekį) nustatomas ekstraktą veikiant aliuminio

chlorido tirpalu acto rūgštimi parūgštintoje terpėje. Duomenys įvertinti gautą absorbcijos koeficiento

dydį palyginus su rutino etaloninio tirpalo absorbcijos koeficientu.

Tiriamasis tirpalas ruošiamas į 25 ml matavimo kolbutę įpilant 1 ml paruoštos VAŽ ištraukos,

2 ml 96 proc. V/V etanolio, 0,1 ml 30 proc. druskos rūgšties tirpalo, 0,3 ml 10 proc. aliuminio chlorido

tirpalo, 0,4 ml 5 proc. heksametilentetramino tirpalo; kolbutės turinys skiedžiamas išgrynintu vandeniu

iki žymės, sumaišoma. Praėjus 30 min matuojamas 10 mm tirpalo sluoksnio absorbcijos dydis ir

lyginamas su palyginamuoju tirpalu esant bangos ilgiui 407±2 nm.

Palyginamasis tirpalas ruošiamas į 25 ml matavimo kolbutę įpilant 1 ml paruoštos VAŽ

ištraukos, 2 ml 96 proc. V/V etanolio, 0,1 ml 30 proc. vandenilio chlorido rūgšties tirpalo, ir kolbutės

turinį praskiedus išgrynintuoju vandeniu iki žymės.

Tokiomis pačiomis sąlygomis ruošiami etaloninio rutino tirpalo tiriamasis ir palyginamasis

tirpalai, tačiau vietoje 1 ml paruoštos VAŽ ištraukos, pilama 1 ml etaloninio rutino tirpalo. Etaloninis

rutino tirpalas ruošiamas 0,025 g rutino (tikslus svėrinys), 3 val. džiovinto 137° C temperatūroje,

tirpinant 70 proc. V/V etanolyje 50 ml talpos matavimo kolbutėje.

Flavonoidų kiekis VAŽ, perskaičiuotas rutinu ir išreikštas procentais (X), skaičiuotas

naudojantis formule [44]:

;50

100

RVAŽ

VAŽVAŽR

Dm

DVmX

(2.2)

čia: mR – rutino standarto masė gramais, sunaudota etanoliniam rutino tirpalui ruošti;

VVAŽ – visas paruoštos VAŽ ištraukos tūris mililitrais (priklauso nuo ekstrakcijos sąlygų);

DVAŽ – paruoštos VAŽ ištraukos tiriamojo tirpalo absorbcijos dydis;

28

mVAŽ – VAŽ masė gramais, sunaudota ištraukai ruošti;

DR - etaloninio rutino tirpalo tiriamojo tirpalo tirpalo absorbcijos dydis.

2.7 Suminio raugų kiekio nustatymas titrimetriniu metodu

Suminiam raugų kiekiui nustatyti taikomas farmakopėjinis metodas.

Atsveriama 2 g susmulkintos vaistinės augalinės žaliavos ir 500 ml talpos kūginėje kolboje

užpilama 250 ml distiliuoto verdančio vandens. Toks mišinys virinamas 30 min vandens vonelėje su

grįžtamuoju kondensatoriumi, tam, kad nesumažėtų vandens kiekis ekstrakte. Virinant mišinys dažnai

pamaišomas. Po 30 min. virinimo vandens vonelėje ekstraktas atvėsinamas iki kambario temperatūros.

Apie 100 ml gautos vaistinės augalinės žaliavos ištraukos nukošiama per vatą į 200 ml talpos kūginę

kolbą atidžiai saugant, kad į nukoštą ekstraktą nepatektų vaistinės augalinės žaliavos dalelių. Po to į

750 ml talpos kūginę kolbą įpilama 25 ml gautos vaistinės augalinės žaliavos ištraukos, 500 ml

distiliuoto vandens ir 25 ml indigosulfonrūgšties tirpalo. Jis gaminamas taip: 1,0 g indigokarmino

ištirpinama 25 ml sulfato rūgšties, ištirpinus įpilama dar 25 ml sulfato rūgšties ir praskiedžiama

distiliuotu vandeniu iki 110 ml [42].

Po to mišinys titruojamas šviežiai laboratorijoje pagamintu kalio permanganato 0,02 M tirpalu

nuolat maišant iki tol, kol atsiranda geltona spalva. Ji palyginama su tuščiojo mėginio, atliekamo kartu,

tirpalo spalva.

1 ml 0,02 M kalio permanganato tirpalo atitinka 0,004157 g raugų (perskaičiuotų į taniną).

Visiškai sausos vaistinės augalinės žaliavos raugų kiekis procentais apskaičiuojamas

naudojant formulę:

;10025

100100250004157,01

Wm

VVX

(2.3)

čia: V – tiriamosios žaliavos ištraukai titruoti sunaudotas kalio permanganato 0,02 M tirpalo tūris ml;

V1 – tuščiajam mėginiui titruoti sunaudotas kalio permanganato 0,02 M tirpalo tūris ml;

m – žaliavos masė g;

W – žaliavos drėgmė proc.

2.8 Antiradikalinio aktyvumo nustatymas DPPH metodu

Etaloninis DPPH tirpalas ruošiamas sveriant 0,0024 g DPPH radikalo (0,0001 g tikslumu).

Ultragarso pagalba ištirpinant reikalingos koncentracijos etanolyje 100 ml tūrio matavimo kolbutėje.

29

Palaukiama, kol nusistovės stabili DPPH tirpalo absorbcijos reikšmė. Matuojama esant 515 nm bangos

ilgiui, kaip palyginamasis tirpalas naudojamas atitinkamos koncentracijos etanolis.

Tiriamasis tirpalas ruošiamas imant 20 µl tiriamojo ekstrakto, prieš tai jį praskiedus su

etanoliu santykiu 1:10. Po to įpilama 3 ml darbinio DPPH tirpalo, sumaišoma. Palyginamajam tirpalui

imama 20 µl 70 proc. etanolio ir 3 ml darbinio DPPH tirpalo. Gauti mišiniai laikomi tamsoje ir po 30

min. išmatuojamas absorbcijos pokytis esant 515 nm bangos ilgiui [45].

;100.

..

palA

tirApalAX

(2.4)

čia: A(tir.) – tiriamojo tirpalo absorbcijos reikšmė;

A(pal.) – palyginamojo tirpalo absorbcijos reikšmė.

2.9 Tyrimo duomenų statistinio įvertinimo metodika

Gauti tyrimų duomenys statistiškai apdoroti dispersinės analizės metodu, kuriuo norima

įsitikinti, ar skirtumai tarp duomenų vidurkių yra esminiai. Patikimo skirtumo tarp duomenų vidurkių

įvertinimui pasirinktas Tukey HSD testas, kuris ne tik atsako į klausimą, ar yra statistiškai patikimas

skirtumas tarp imčių vidurkių, bet ir leidžia nustatyti, tarp kurių imčių vidurkių yra reikšmingas

skirtumas. Kiekvienas tyrimas buvo pakartotas po 3 kartus (n = 3). Visų bandymų duomenys buvo

suvesti į Microsoft „Excel“ skaičiuoklę.

Visų pirma pakartoję tą patį bandymą n kartų, apskaičiuojame to bandymo aritmetinį vidurkį

pagal formulę [46]:

n

i

ni

n

yyyy

ny

1

21 ...1; (2.5)

čia: y1 + y2 +...+ yn – kiekvieno atskiro matavimo reikšmių suma;

n – matavimo pakartojimų skaičius.

Skaičiuojama dispersija, kuri parodo atskirų matavimų yi išsidėstymą arba sklaidą apie

aritmetinį vidurkį y pagal formulę [46]:

1

...

1

22

2

2

11

2

n

yyy

n

y

D n

n

i

i

; (2.6)

čia: Δyi – matavimo vertės ir to matavimo aritmetinio vidurkio skirtumas.

30

Taip pat skaičiuojamas kiekvieno atskiro matavimo standartinis nuokrypis, kuris gaunamas iš

dispersijos D skaitinės reikšmės kvadratinės šaknies [46]:

1

...

1

22

2

2

11

2

1

n

yyy

n

y

DS n

n

i ; (2.7)

Skaičiuodami aritmetinio vidurkio standartinį nuokrypį parodome vidurkių sklaidą apie

tikrąją matuojamojo dydžio vertę. Tai galima atlikti pasinaudojus formule [46]:

n

Ss ; (2.8)

Pasikliauties intervalui įvertinti, kuris parodo įvyksiančio įvykio pasikliovimo tikimybę,

turime pagal pasikliauties tikimybę P = 95% ir laisvės laipsnių skaičių (n – 1), „Excel“ programos

funkcijos TINV pagalba, parenkamas Stjudento koeficientas tn-1, P.

Matavimo pasikliauties intervalas apskaičiuojamas pagal formulę [46]:

sty PnPn ,1,1 ; (2.9)

Galiausiai atliktų tyrimų rezultatai pateikiami kaip to dydžio aritmetinio vidurkio y ir

pasikliauties intervalo Pny ,1 sąjunga [46]:

Pnyyy ,1 ; (2.10)

Tarp tyrimo duomenų vidurkių patikimas skirtumas yra tada, kai jis yra lygus arba didesnis už

apskaičiuotą esminio skirtumo ribą R0,05 (P = 95%), kuri gali būti apskaičiuota pagal šią formulę [46]:

BA

eTukeynn

MStR11

05,0 ; (2.11)

čia: tTukey – Stjudentizuoto pločio skirstinio kritinė reikšmė, kai reikšmingumo lygmuo α=0,05 [46];

MSe – skirtumo tarp duomenų vidurkių paklaida, kuri gaunama iš programos „Excel“ ANOVA

lentelių;

nA ir nB – dviejų imčių pakartojimų skaičius.

Norint įvertinti ar augalo antiradikalinis aktyvumas priklauso nuo suminio flavonoidų ir raugų

kiekio, buvo apskaičiuotas koreliacijos koeficientas. Tai buvo atlikta skaičiavimo programos „MS

Excel“ funkcijos CORREL pagalba.

31

3. TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

3.1 Vaistinės augalinės žaliavos nuodžiūvis

VAŽ nuodžiūvis buvo nustatytas pagal 2.4 skyriuje aprašytą metodiką. Nuodžiūvis buvo

nustatytas todėl, kad būtų tikslesni skaičiavimo rezultatai, nes skirtingų žaliavų drėgmės kiekiai yra

skirtingi.

VAŽ rinkimo laikas ir vieta, tirta augalo dalis bei nuodžiūvio reikšmės nurodytos 5 – 8

lentelėse.

5 lentelė. Pelkinių vingiorykščių VAŽ nuodžiūvio įvairavimas tirtuose mėginiuose, surinktuose Šilagalio k.,

Panevėžio raj. 2013 m. (p < 0,05)

Surinkimo data Surinkta augalo dalis Nuodžiūvis (proc.)

2013-05-08 Lapai 10,68

Stiebai 10,20

2013-05-21 Lapai 11,46

Stiebai 9,38

2013-06-06 Lapai 11,41

Stiebai 9,88

2013-06-21

Lapai 10,62

Stiebai 10,18

Žiedai 10,74

2013-07-05

Lapai 11,59

Stiebai 10,86

Žiedai 10,95

2013-07-19

Lapai 11,27

Stiebai 10,49

Vaisiai 9,97

2013-08-02

Lapai 11,51

Stiebai 10,96

Vaisiai 9,61

2013-08-16

Lapai 10,56

Stiebai 10,57

Vaisiai 11,06

2013-08-30 Lapai 11,01

Stiebai 11,71

2013-09-13 Lapai 9,44

Stiebai 10,05

2013-09-27 Lapai 11,51

Stiebai 11,75

32

6 lentelė. Pelkinių vingiorykščių VAŽ nuodžiūvo įvairavimas tirtuose mėginiuose, surinktuose Šilagalio k.,

Panevėžio raj. 2014 m. (p < 0,05)

Surinkimo data Surinkta augalo dalis Nuodžiūvis (proc.)

2014-05-08 Lapai 10,38

Stiebai 10,10

2014-05-21 Lapai 10,29

Stiebai 8,18

2014-06-06

Lapai 10,79

Stiebai 10,11

Žiedai 10,62

2014-06-21

Lapai 10,45

Stiebai 11,65

Žiedai 11,05

2014-07-05

Lapai 11,33

Stiebai 10,10

Žiedai 11,07

2014-07-19

Lapai 11,65

Stiebai 10,31

Žiedai 11,36

2014-08-02

Lapai 11,59

Stiebai 10,33

Vaisiai 10,42

2014-08-16

Lapai 10,98

Stiebai 10,73

Vaisiai 10,78

2014-08-30

Lapai 10,50

Stiebai 10,79

Vaisiai 10,37

2014-09-13

Lapai 10,67

Stiebai 10,89

Vaisiai 11,21

2014-09-27

Lapai 10,32

Stiebai 10,57

Vaisiai 11,70

2014-10-11

Lapai 10,79

Stiebai 11,73

Vaisiai 11,87

7 lentelė. Pelkinių vingiorykščių VAŽ nuodžiūvo įvairavimas tirtuose mėginiuose, surinktuose skirtinguose

Lietuvos regionuose (p < 0,05)

Surinkimo vieta ir data Surinkta augalo dalis Nuodžiūvis (proc.)

Sakališkio k., Rokiškio raj.

2013-07-09

Žiedai 8,69

Lapai 11,09

Stiebai 9,11

Baltakių k., Tauragės raj.

2013-07-12

Žiedai 11,53

Lapai 10,34

Stiebai 9,63

Akademija, Kauno raj.

2013-06-21

Žiedai 9,52

Lapai 10,92

33

Stiebai 10,60

Diržių k., Radviliškio raj.

2013-07-06

Žiedai 9,74

Lapai 11,44

Stiebai 10,53

Kaniūkų k., Alytaus raj.

2014-07-10

Žiedai 10,47

Lapai 11,26

Stiebai 10,07

Jovarų k., Pakruojo raj.

2014-06-28

Žiedai 10,47

Lapai 11,04

Stiebai 9,80

Pyplių k., Kaišiadorių raj.

2014-07-05

Žiedai 10,95

Lapai 11,69

Stiebai 10,66

Neravų k., Druskininkų sav.

2014-07-04

Žiedai 8,62

Lapai 8,41

Stiebai 6,32

Upynos k., Šilalės raj.

2013-06-25

Žiedai 7,14

Lapai 7,33

Stiebai 5,09

Padvarių k., Kretingos raj.

2013-07-01

Žiedai 8,49

Lapai 7,90

Stiebai 6,25

8 lentelė. Nuodžiūvio įvairavimas tirtuose pievinių vingiorykščių mėginiuose

2013-06-04

Žiedai 11,04

Lapai 10,96

Stiebai 10,39

Remiantis pateiktais duomenimis 5-8 lentelėse, matyti, kad F. ulmaria ir F. vulgaris skirtingų

augalo dalių nuodžiūvis nėra didesnis nei nurodyta Europos farmakopėjoje, nes remiantis Ph. Eur.

2.2.23 nuodžiūvio testu, vaistinės augalinės žaliavos nuodžiūvis negali būti didesnis nei 12,0 proc.

Todėl pelkinių vingiorykščių ir pievinių vingiorykščių žaliavos yra tinkamos, nes atitinka nuodžiūvio

reikalavimus.

Nuodžiūvis pelkinių vingiorykščių žiedų žaliavose svyravo nuo 7,14 proc. iki 11,53 proc.,

vaisių žaliavose – nuo 9,61 proc. iki 11,87 proc. lapų žaliavose – nuo 7,33 proc. iki 11,69 proc., o

stiebų žaliavose – nuo 5,09 proc. iki 11,75 proc.

3.2 Suminio flavonoidų kiekio kitimas augalo vegetacijos metu

Suminis flavonoidų kiekis pelkinių vingiorykščių VAŽ buvo nustatytas pagal 2.6 skyriuje

aprašytą metodiką.

34

Šio eksperimento metu buvo ištirta suminio flavonoidų kiekio kaita pelkinių vingiorykščių

žiedų, vaisių, lapų ir stiebų žaliavose skirtingu augalo vegetacijos laikotarpiu: nuo pat augalo

vystymosi pradžios iki jo sunykimo. Buvo tirta dviejų skirtingų metų vegetacijos: 2013 m. (3, 5, 7

pav.) ir 2014 m. (4, 6, 8 pav.).

3 pav. Suminio flavonoidų kiekio žiedų ir vaisių žaliavose priklausomybė nuo augalo vegetacijos fazės (2013

m.)

3 paveiksle pateikti rezultatai rodo, kad 2013 m. suminis flavonoidų kiekis augalo žiedų

žaliavose, kito nuo 4,14±0,25 proc. augalo masinio žydėjimo metu iki 1,39±0,07 proc. vaisių

prinokimo pabaigoje. Didžiausi flavonoidų kiekiai buvo nustatyti birželio – liepos mėnesiais (nuo

3,46±0,09 proc. iki 4,14±0,25 proc.), nes tada augalas žydėjo. Augalui baigus žydėti, suminis

flavonoidų kiekis sumažėjo nuo 1,92±0,14 proc. iki 1,39±0,07 proc. Didžiausias flavonoidų kiekis

buvo nustatytas birželio 21 dieną, augalo masinio žydėjimo metu.

4.14

3.46

1.92 1.751.39

0.0

0.5

1.0

1.5

2.0

2.5

3.0

3.5

4.0

4.5

5.0S

um

inis

fla

von

oid

ų

kie

kis

žie

dų

ir

vais

ių ž

ali

avose

, p

roc.

F. ulmaria vegetacijos fazė ir rinkimo data

R0,05=0,16 %

35

4 pav. Suminio flavonoidų kiekio žiedų ir vaisių žaliavose priklausomybė nuo augalo vegetacijos fazės

5 pav. Suminio flavonoidų kiekio lapų žaliavose priklausomybė nuo augalo vegetacijos fazės (2013 m.). Tarp

tokia pačia raide pažymėtų stulpelių reikšmių vidurkių nėra statistiškai patikimo skirtumo, esant 95 proc.

pasikliauties tikimybės lygiui (skaičiavimai atlikti naudojant Tukey HSD testą)

Iš 4 paveiksle pateiktų rezultatų matyti, kad 2014 m. suminis flavonoidų kiekis žiedų ir vaisių

žaliavose labiausiai priklauso nuo augalo žydėjimo. Kadangi augalas žydėjo birželio – liepos

mėnesiais, tai tuo metu suminis flavonoidų kiekis žiedų žaliavose buvo didžiausias. Suminis

flavonoidų kiekis žiedų ir vaisių žaliavose kito nuo 1,35±0,046 proc. žydėjimo pradžioje ir padidėjo iki

1.35

2.36

2.84

3.35 3.21

2.181.94 1.80 1.69

1.27

0.0

0.5

1.0

1.5

2.0

2.5

3.0

3.5

4.0

Su

min

is f

lavon

oid

ų k

iek

is

žied

ų i

r vais

ių ž

ali

avose

,

pro

c.


R0,05 = 0,079%

0.75

1.401.52

1.711.85

1.961.81

1.38

0.88 0.79

0.39

0.0

0.5

1.0

1.5

2.0

2.5

Su

min

is f

lavon

oid

ų

kie

kis

lap

ų ž

ali

avose

,

pro

c.


a

b

c c

b

a

R0,05=0.056%

36

3,35±0,041 proc., kai prasidėjo vaistinio augalo masinis žydėjimas, o pasibaigus žydėjimui, sumažėjo

iki 1,27±0,045 proc.

5 paveiksle pateikti rezultatai rodo, kad 2013 m. suminis flavonoidų kiekis lapų žaliavose

didėjo nuo augalo vegetacijos pradžios (gegužės 8 d.) iki pat vaisių prinokimo pradžios (liepos 19 d.) ir

kito nuo 0,75±0,051 proc. iki 1,96±0,057 proc. Po to suminis flavonoidų kiekis ėmė mažėti ir iki

vegetacijos pabaigos (rugsėjo 27 d.) sumažėjo iki 0,39±0,029 proc. Didžiausias suminis flavonoidų

kiekis lapų žaliavose buvo nustatytas liepos 19 dieną rinktuose pavyzdžiuose, vaisių prinokimo

pradžioje – 1,96±0,057 proc.

6 pav. Suminio flavonoidų kiekio lapų žaliavose priklausomybė nuo augalo vegetacijos fazės (2014 m.). Tarp



6 paveiksle pateikti rezultatai rodo, kad 2014 m. suminis flavonoidų kiekis lapų žaliavose

didėjo nuo augalo vegetacijos pradžios (gegužės 8 d.) iki pat vaisių prinokimo pradžios (liepos 19 d.) ir

kito nuo 1,25±0,036 proc. iki 1,71±0,037 proc. Po to suminis flavonoidų kiekis ėmė mažėti ir iki

vegetacijos pabaigos (rugsėjo 27 d.) sumažėjo iki 0,13±0,013 proc. Didžiausias suminis flavonoidų

kiekis lapų žaliavose buvo nustatytas liepos 19 dieną rinktuose ėminiuose, vaisių prinokimo pradžioje

– 1,71±0,037 proc.

1.251.34 1.40 1.40

1.51

1.71

1.211.09

0.97

0.66

0.15 0.13

0.00

0.20

0.40

0.60

0.80

1.00

1.20

1.40

1.60

1.80

2.00

Su

min

is f

lavon

oid

ų

kie

kis

lap

ųža

liavose

,

pro

c.


ab b

c c

R0,05 = 0,055%

a

R0,05=0.056%

37

7 pav. Suminio flavonoidų kiekio stiebų žaliavose priklausomybė nuo augalo vegetacijos fazės (2013 m.).

Tarp tokia pačia raide pažymėtų stulpelių reikšmių vidurkių nėra statistiškai patikimo skirtumo, esant

95proc. pasikliauties tikimybės lygiui (skaičiavimai atlikti naudojant Tukey HSD testą)

8 pav. Suminio flavonoidų kiekio stiebų žaliavose priklausomybė nuo augalo vegetacijos fazės (2014 m.).

Tarp tokia pačia raide pažymėtų stulpelių reikšmių vidurkių nėra statistiškai patikimo skirtumo, esant 95

proc. pasikliauties tikimybės lygiui (skaičiavimai atlikti naudojant Tukey HSD testą)

Iš 7 paveiksle pateiktų rezultatų matyti, kad 2013 m. suminis flavonoidų kiekis stiebų

žaliavose nuo augalo vegetacijos pradžios (gegužės 8 d.) iki vaistinio augalo masinio žydėjimo

pradžios (birželio 21 d.) didėjo nuo 0,14±0,014 proc. iki 0,47±0,015 proc. Po masinio žydėjimo

0.14

0.29

0.39

0.47 0.440.40 0.39

0.31 0.29

0.150.10

0.0

0.1

0.2

0.3

0.4

0.5

0.6

Su

min

isfl

avon

oid

ų

kie

kis

sti

ebų

žali

avose

,

pro

c.


a

b

d e c d c e

b

a

R0,05=0,0188%

0.08

0.160.17

0.260.29

0.40 0.38

0.290.26

0.23

0.14

0.07

0.00

0.05

0.10

0.15

0.20

0.25

0.30

0.35

0.40

0.45

Su

min

is f

lavon

oid

ų

kie

kis

sti

ebų

žali

avose

,

pro

c.


a a

b b

c cd d

R0.05=0,0136%

38

suminis flavonoidų kiekis ėmė mažėti ir vegetacijos pabaigoje (rugsėjo 27 d.) sumažėjo iki 0,10±0,016

proc.

8 paveiksle pateikti 2014 m. rezultatai rodo, kad. nuo pelkinių vingiorykščių vegetacijos

pradžios (gegužės 8 d.) iki pat vaisių prinokimo pradžios (liepos 19 d.) suminis flavonoidų kiekis

stiebų žaliavose palaipsniui didėjo nuo 0,08±0,013 proc. iki 0,40±0,009 proc. Po to suminis flavonoidų

kiekis palaipsniui ėmė mažėti ir vegetacijos pabaigoje (spalio 11 d.) stiebuose buvo nustatytas

mažiausias suminis flavonoidų kiekis – tik 0,07±0,009 proc.

Apibendrinant dviejų metų pelkinių vingiorykščių flavonoidų kiekių tyrimus, galima teigti,

kad didžiausi suminiai flavonoidų kiekiai vaistinio augalo žiedų, lapų ir stiebų žaliavose labiausiai

priklauso nuo augalo žydėjimo. Kadangi augalas žydėjo birželio – liepos mėnesiais, tada ir buvo

nustatyti didžiausi flavonoidų kiekiai. Didžiausias suminis flavonoidų kiekis žiedų žaliavose buvo

nustatytas 2013-06-21, augalo masinio žydėjimo metu, ir siekė net 4,14±0,25 proc, stiebų žaliavose –

irgi 2013-06-21 ir buvo 0,47±0,015 proc., lapų žaliavose didžiausias suminis flavonoidų kiekis buvo

nustatytas 2013-07-19, vaisių prinokimo pradžioje, ir tada jis siekė 1,96±0,015 proc.

Tokią flavonoidų pasiskirstymo dinamiką (kad didžiausi flavonoidų kiekiai visose vaistinėse

augalinėse žaliavose nustatyti augalo žydėjimo metu) galėjo lemti tai, kad birželio – liepos mėnesiais

augalai gavo daugiausiai saulės šviesos (flavonoidai apsaugo nuo UV spindulių). Be to, žydėjimo metu

augalai yra pats pažeidžiamiausi, todėl ir padidėja flavonoidų kiekis visose augalų VAŽ, nes

flavonoidai atlieka apsauginę funkciją: apsaugo augalus nuo vabzdžių ir žolėdžių gyvūnų, įvairių

mikroorganizmų. Žydint augalui flavonoidų kiekis žiedų žaliavose padidėja, nes flavonoidai suteikia

žiedams spalvą, kad būtų lengviau prisivilioti vabzdžius, kurie ir apdulkina augalą. Taip pat flavonoidų

padidėjimą galėjo lemti ir nepalankios aplinkos sąlygos: staigūs temperatūros pokyčiai, drėgmės

kiekis, oro kietųjų dalelių koncentracija ir kt.

Taip pat atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad lapai ir žiedai yra vertingesnė žaliava nei

visa pelkinių vingiorykščių žolė, nes lapų ir žiedų žaliavose kaupiami daug didesni flavonoidų kiekiai

nei stiebų žaliavose, todėl tikslingiausia gydymo tikslais naudoti tik šias augalo dalis (žiedus ir lapus),

surinktas augalo žydėjimo metu.

Remiantis kitų mokslininkų darbais (Camasi N. ir kt., 2014 m.) pastebėta, kad flavonoidų

pasiskirstymą augalo dalyse lemia fenologinis ciklas ir pastebėta tokia flavonoidų kitimo dinamika:

vegetatyvinėje fazėje nustatytas flavonoidų kiekis yra mažiausias, prasidėjus žydėjimui, flavonoidų

kiekis padidėja, masinio žydėjimo metu jis būna didžiausias, o subrendus vaisiams – vėl sumažėja.

Todėl augalus geriausia rinkti butonizacijos fazėje arba žydėjimo metu [48].

2012 m. Lenkijoje Baczek K. ir kiti atliko tyrimą, kurio metu tirta F. vulgaris sudėtis (jos

sudėtis yra beveik tokia pati kaip F. ulmaria). Tyrimo metu buvo tirtas flavonoidų, katechino darinių ir

polifenolinių rūgščių kiekis skirtingose augalo dalyse: žieduose ir lapuose prieš pat žydėjimą ir

39

žydėjimo metu. Nustatyta, kad šių junginių kiekis žiedų ir lapų žaliavose buvo žymiai didesnis

žydėjimo pradžioje nei pabaigoje, baigiantis augalo masiniam žydėjimui. Taip pat nustatyta, kad

žymiai didesnis fenolinių junginių kiekis buvo nustatytas augalo žiedų nei lapų žaliavose [49]. Šio

tyrimo rezultatai panašūs į mūsų atlikto tyrimo su F. ulmaria rezultatus.

3.3 Suminio raugų kiekio kitimas augalo vegetacijos metu

Suminis raugų kiekis pelkinių vingiorykščių VAŽ buvo nustatytas pagal 2.7 skyriuje aprašytą

metodiką.

Šio eksperimento metu buvo ištirta suminio raugų kiekio kaita pelkinių vingiorykščių žiedų,

vaisių, lapų ir stiebų žaliavose skirtingu augalo vegetacijos laikotarpiu: nuo pat augalo vystymosi

pradžios iki jo sunykimo. Buvo tirta dviejų skirtingų metų vegetacijos: 2013 m. (9, 11, 13 pav.) ir 2014

m. (10, 12, 14 pav.).

9 pav. Suminio raugų kiekio žiedų ir vaisių žaliavų ėminiuose priklausomybė nuo augalo vegetacijos fazės

(2013 m.)

9 paveiksle pateikti rezultatai rodo, kad 2013 m. didžiausias suminis raugų kiekis žiedų

žaliavose buvo nustatytas pelkinių vingiorykščių masinio žydėjimo metu, birželio 21 d., ir buvo

20,88±0,342 proc. Po to raugų kiekis mažėjo ir rugpjūčio 16 dieną, vaisų prinokimo pabaigoje,

suminis raugų kiekis vaisių žaliavose tebuvo 4,83±0,335 proc.

20.88

15.6013.93

9.27

4.83

0.00

5.00

10.00

15.00

20.00

25.00

Su

min

is r

au

gų

kie

kis

žie

dų

ir

vais

ių ž

ali

avose

, p

roc.


R0,05=0,46%

40

10 pav. Suminio raugų kiekio žiedų ir vaisių ėminiuose priklausomybė nuo augalo vegetacijos fazės (2014

m.). Tarp tokia pačia raide pažymėtų stulpelių reikšmių vidurkių nėra statistiškai patikimo skirtumo, esant 95

proc. pasikliauties tikimybės lygiui (skaičiavimai atlikti naudojant Tukey HSD testą)

11 pav. Suminio raugų kiekio lapų bandiniuose priklausomybė nuo augalo vegetacijos fazės (2013 m.). Tarp



10 paveiksle pateikti rezultatai rodo, kad 2014 m. didžiausias suminis raugų kiekis žiedų

žaliavose buvo nustatytas augalo žydėjimo metu – birželio – liepos mėn. Tuo metu raugų kiekis

padidėjo nuo 20,77±0,334 proc. iki 26,72±0,335 proc. Po to raugų kiekis mažėjo ir vaisių žaliavose

buvo nustatyta tik apie 8 proc. raugų, kurių kiekis vegetacijos pabaigoje (spalio 11 d.) sumažėjo iki

5,42±0,586 proc.

20.7723.06

26.72

16.26

12.07

7.69 7.34 7.10 6.985.42

0.0

5.0

10.0

15.0

20.0

25.0

30.0

Su

min

is r

au

gų

kie

kis

žied

ų i

r vais

ių

žali

avose

, p

roc.


a a b cb d c d

R0,05=0,58%

4.73

8.14 8.52 8.88 9.09

16.55

13.23

9.147.96

6.814.93

0.02.04.06.08.0

10.012.014.016.018.020.0

Su

min

is r

au

gų

kie

kis

lap

ų ž

ali

avose

, p

roc.


a a

b db c e f g h

c e i jf i k g j k d h

R0,05=0,76%

41

11 paveiksle pateikti 2013 m. rezultatai rodo, kad nuo gegužės 8 dienos, vegetacijos pradžios,

iki pat liepos 19 d., vaisių prinokimo pradžios, suminis raugų kiekis lapų žaliavose didėjo nuo

4,73±0,67 proc. iki 16,55±0,67 proc. Po to suminis raugų kiekis lapų žaliavose mažėjo ir rugsėjo 27 d.,

kai pasibaigė augalo vegetacija, lapų žaliavose buvo nustatyta 4,93±0,58 proc. raugų. Didžiausi

suminiai raugų kiekiai lapų žaliavose buvo nustatyti vaisių prinokimo pradžioje ir masinio vaisių

prinokimo metu : liepos 19 dieną (16,55±0,67 proc.) ir rugpjūčio 2 d. (13,23±0,89 proc.).

12 pav. Suminio raugų kiekio lapų bandiniuose priklausomybė nuo augalo vegetacijos fazės (2014 m.). Tarp



12 paveiksle pateikti 2014 m. rezultatai rodo, kad nuo vegetacijos pradžios (gegužės 8 d.) iki

žydėjimo (liepos 5 d.) suminis raugų kiekis lapų žaliavose laipsniškai didėjo nuo 3,17±0,333 proc. iki

16,64±0,582 proc. Po to suminis raugų kiekis lapų žaliavose ėmė mažėti ir augalo vegetacijos

pabaigoje (spalio 11 d.) nustatytas raugų kiekis buvo 5,90±0,334 proc.

3.174.71

10.4112.30

16.64

11.379.25 8.48

7.59 7.45 6.885.90

0.02.04.06.08.0

10.012.014.016.018.020.0

Su

min

is r

au

gų

kie

kis

lap

ų ž

ali

avose

, p

roc.


a a b b

R0,05=0,63%

42

13 pav. Suminio raugų kiekio stiebų ėminiuose priklausomybė nuo augalo vegetacijos fazės (2013 m.). Tarp



13 paveiksle pateikti 2013 m. rezultatai rodo, kad nuo vegetacijos pradžios (gegužės 8 d.) iki

masinio žydėjimo (liepos 19 d.) suminis raugų kiekis stiebų žaliavose padidėjo nuo 0,15±0,033 proc.

iki 1,94±0,033 proc. ir liepos 19 pasiekė maksimumą. Po to raugų kiekis palaipsniui mažėjo ir

vegetacijos pabaigoje (spalio 11 d.) stiebų žaliavose nustatytas raugų kiekis buvo 0,16±0,059 proc.

Didžiausias suminis raugų kiekis stiebų žaliavose buvo nustatytas masinio žydėjimo metu (liepos 19

d.).

14 pav. Suminio raugų kiekio stiebų ėminiuose priklausomybė nuo augalo vegetacijos fazės (2014 m.). Tarp



0.150.31

0.62

0.93

1.48

1.94

1.481.24

1.10 1.00

0.16

0.0

0.5

1.0

1.5

2.0

2.5

Su

min

is r

au

gų

kie

kis

stie

bų

žali

avose

,

pro

c.


a a

b b R0,05=0,058%

0.320.55

0.86 0.78

1.46

2.01

1.581.35 1.24

1.070.86

0.25

0.0

0.5

1.0

1.5

2.0

2.5

Su

min

is r

au

gų

kie

kis

stie

bų

žali

avose

, p

roc.


a a

R0,05=0,055%

43

14 paveiksle pateikti 2014 m. rezultatai rodo, kad nuo pelkinių vingiorykščių vegetacijos

pradžios (gegužės 8 d.) iki vaisių prinokimo pradžios (liepos 19 d.) suminis raugų kiekis stiebų

žaliavose palaipsniui didėjo nuo 0,32±0,034 proc. iki 2,01±0,033 proc. Didžiausias suminis raugų

kiekis buvo nustatytas liepos 19 d. Po to raugų kiekis ėmė mažėti ir vegetacijos pabaigoje (rugsėjo 27

d.) suminis raugų kiekis stiebų žaliavose tebuvo 0,25±0,068 proc.

Apibendrinant dviejų metų pelkinių vingiorykščių vegetacijos tyrimus, galima teigti, kad

didžiausi suminiai raugų kiekiai vaistinio augalo žiedų, vaisių, lapų ir stiebų žaliavose buvo nustatyti

birželio – liepos mėnesiais, kai augalas žydėjo. Didžiausias suminis raugų kiekis žiedų žaliavose buvo

nustatytas 2013-06-21, augalo masinio žydėjimo metu, ir siekė net 20,88±0,342 proc., lapų žaliavose –

2014-17-05, kai augalas žydėjo ir jis buvo 16,64±0,582 proc., stiebų žaliavose didžiausias suminis

flavonoidų kiekis buvo nustatytas 2013-07-19, vaisių prinokimo pradžioje, ir tada jis siekė 2,01±0,033

proc.

Tokia raugų didėjimo iki augalo žydėjimo pradžios, o po to pastovios raugų koncentracijos

palaikymo žydėjimo metu tendencija galima todėl, kad raugai atlieka apsauginį vaidmenį,

apsaugodami augalą nuo infekcijų, gyvūnų ar vabzdžių žalos [31]. Todėl žydėjimo metu raugų kiekiai

ir yra didžiausi žieduose, nes jei būtų sunaikinti augalo žiedai, augalas nebegalėtų daugintis.

Tyrimo metu, kurį 2009 m. atliko Fecka I., nustatyta, kad didžiausias suminis raugų kiekis

pelkinių vingiorykščių žolėje buvo nustatytas augalo butonizacijos ir žydėjimo fazėse [50], nes

manoma, kad augantis augalas kaupia raugus, kad apsisaugotų, pavyzdžiui, lapuose esantys raugai

apsaugo nuo plėšrūnų ir vabzdžių [31].

3.4 Suminio flavonoidų kiekio kitimas skirtinguose Lietuvos regionuose

9 lentelė. Suminio flavonoidų kiekio F. ulmaria žaliavose priklausomybė nuo augalo surinkimo vietos ir

laiko

F. ulmaria rinkimo vieta ir data

Suminis flavonoidų kiekis F. ulmaria žaliavose,

proc.

Žiedų Lapų Stiebų

Diržių k., Radviliškio raj. (2013-07-06) 3,30±0,106 2,30±0,041 0,45±0,017

Sakališkio k., Rokiškio raj. (2013-07-19) 4,95±0,093 1,69±0,038 0,52±0,018

Baltakių k, Tauragės raj. (2013-07-12) 5,40±0,145 1,67±0,033 0,45±0,014

Akademija, Kauno raj. (2013-06-21) 4,82±0,187 2,21±0,033 0,40±0,010

Kaniūkų k., Alytaus raj. (2014-07-10) 5,46±0,113 2,11±0,038 0,39±0,013

Jovarų k., Pakruojo raj. (2014-06-28) 4,72±0,107 2,01±0,040 0,37±0,021

Pyplių k., Kaišiadorių raj. (2014-07-05) 2,71±0,129 1,65±0,044 0,41±0,010

Upynos k., Šilalės raj. (2013-06-25) 5,71±0,131 2,35±0,038 0,60±0,020

Neravų k., Druskininkų sav. (2014-07-04) 4,15±0,136 1,88±0,041 0,45±0,018

Padvarių k., Kretingos raj. (2013-07-01) 5,12±0,135 1,60±0,046 0,41±0,020

Vidurkis 4,63±0,128 1,95±0,039 0,45±0,016

44

Iš 9 lentelėje pateiktų rezultatų matyti, kad didžiausias suminis flavonoidų kiekis pelkinių

vingiorykščių žiedų ėminiuose buvo nustatytas žaliavoje, surinktoje Upynos k., Šilalės raj. –

5,71±0,131 proc. Taip pat dideli flavonoidų kiekiai buvo nustatyti ir žaliavoje, surinktoje Baltakių k.,

Tauragės raj. (5,40±0,145 proc.) ir Kaniūkų k., Alytaus raj. (5,46±0,113 proc.). Mažiausias suminis

flavonoidų kiekis buvo nustatytas pelkinių vingiorykščių žiedų žaliavose, rinktose Pyplių k.,

Kaišiadorių raj. (2,71±0,129 proc.).

Didžiausias suminis flavonoidų kiekis pelkinių vingiorykščių lapų žaliavose buvo nustatytas

Upynos k., Šilalės raj. rinktuose augaluose - net 2,35 ±0,038 proc. Taip pat panašus flavonoidų kiekis

buvo nustatytas ir žaliavoje, surinktoje Baisogalos k., Radviliškio raj. – 2,30±0,041 proc. Mažiausias

suminis flavonoidų kiekis buvo nustatytas vaistinio augalo lapų žaliavose, kurios buvo surinktos

Padvarių k., Kretingos raj. – 1,60±0,044 proc. Taip pat nedideli kiekiai buvo nustatyti ir žaliavoje,

surinktoje Baltakių k, Tauragės raj. (1,67±0,033 proc.) ir Sakališkio k., Rokiškio raj. (1,69±0,038

proc.).

Didžiausias suminis flavonoidų kiekis augalo stiebuose buvo nustatytas augalo pavyzdžiuose,

surinktuose Upynos k., Šilalės raj. – 0,60±0,020 proc. Taip pat dideli flavonoidų kiekiai buvo nustatyti

augalo stiebų žaliavose, surinktose Sakališkio k., Rokiškio raj. (0,52±0,018 proc.), Neravų k.,

Druskininkų sav. (0,45±0,018 proc.) bei Diržių k., Radviliškio raj. (0,45±0,017 proc.). Mažiausias

suminis flavonoidų kiekis stiebų žaliavose buvo nustatytas pavyzdžiuose, rinktuose Jovarų k.,

Pakruojo raj. – 0,37±0,021 proc. Taip pat nedideli kiekiai randami ir Kaniūkų k., Alytaus raj.

(0,39±0,013 proc.) bei Akademijoje, Kauno raj. (0,40±0,010 proc.) rinktuose augaluose.

3.5 Suminio raugų kiekio kitimas skirtinguose Lietuvos regionuose

10 lentelė. Suminio raugų kiekio F. ulmaria žaliavose priklausomybė nuo augalo surinkimo vietos ir laiko

F. ulmaria rinkimo vieta ir data Suminis raugų kiekis F. ulmaria žaliavose, proc.

Žiedų Lapų Stiebų

Diržių k., Radviliškio raj. (2013-07-06) 18,04±0,330 12,52±0,337 1,47±0,067

Sakališkio k., Rokiškio raj. (2013-07-19) 22,08±0,566 12,78±0,335 1,30±0,033

Baltakių k., Tauragės raj. (2013-07-12) 19,58±0,337 12,05±0,576 1,46±0,033

Akademija, Kauno raj. (2013-06-21) 18,61±0,571 10,03±0,580 1,48±0,067

Kaniūkų k., Alytaus raj. (2014-07-10) 17,80±0,666 6,09±0,582 1,23±0,088

Jovarų k., Pakruojo raj. (2014-06-28) 22,13±0,333 5,14±0,580 1,61±0,033

Pyplių k., Kaišiadorių raj. (2014-07-05) 15,40±0,580 11,22±0,338 1,56±0,058

Upynos k., Šilalės raj. (2013-06-25) 22,08±0,849 16,75±0,322 1,82±0,054

Neravų k., Druskininkų sav. (2014-07-04) 14,56±0,565 10,29±0,326 1,15±0,054

Padvarių k., Kretingos raj. (2013-07-01) 19,08±0,564 15,87±0,324 1,70±0,032

Vidurkis 18,94±0,536 11,27±0,430 1,48±0,052

45

10 lentelėje pateikti rezultatai rodo, kad didžiausias suminis raugų kiekis pelkinių

vingiorykščių žiedų žaliavose nustatytas Jovarų k., Pakruojo raj. rinktuose pavyzdžiuose –

22,13±0,333 proc. Taip pat dideli kiekiai nustatyti ir žaliavoje, surinktoje Sakališkio k., Rokiškio raj.

(22,08±0,566 proc.) ir Upynos k., Šilalės raj. (22,08±0,849 proc.). Mažiausias suminis raugų kiekis

nustatytas augalo žieduose, surinktuose Neravų k., Druskininkų sav. – 14,56±0,565 proc.). Taip pat

nedidelis kiekis nustatytas ir Pyplių k., Kaišiadorių raj. rinktuose pavyzdžiuose (15,40±0,580 proc.).

Didžiausias suminis raugų kiekis pelkinių vingiorykščių lapų žaliavose nustatytas Upynos k,

Šilalės raj. rinktuose pavyzdžiuose: 16,75±0,322 proc. Taip pat nemažas kiekis buvo ir Padvarių k.,

Kretingos raj. augančiuose augaluose: 15,87±0,324 proc. Mažiausias suminis raugų kiekis buvo

nustatytas Jovarų k., Pakruojo raj. augančiuose augaluose: 5,14±0,580 proc. Taip pat nedaug raugų

buvo nustatyta ir Kaniūkų k., Alytaus raj. (6,09±0,582 proc.) augančiuose augaluose.

Didžiausias suminis raugų kiekis stiebų žaliavose buvo nustatytas Upynos k., Šilalės raj.

rinktuose pavyzdžiuose: 1,82±0,054 proc. Taip pat didelis raugų kiekis stiebų žaliavose buvo

nustatytas Padvarių k., Kretingos raj. (1,70±0,032 proc.) bei Jovarų k., Pakruojo raj. (1,61±0,033

proc.) augančiuose augaluose. Mažiausias suminis raugų kiekis buvo nustatytas Neravų k.,

Druskininkų sav. augančiuose augaluose: 1,15±0,054 proc. Taip pat nedaug raugų nustatyta Kaniūkų

k., Alytaus raj. (1,23±0,088 proc.) ir Sakališkio k., Rokiškio raj. (1,30±0,033 proc.) rinktose žaliavose.

Ištyrus flavonoidų kiekinę sudėties įvairovę pelkinių vingiorykščių vaistinių augalinių žaliavų

pavyzdžiuose, rinktuose skirtingose Lietuvos vietose, pagal Tukey HSD statistinio patikimumo metodą

nustatyta, kad didžiausias suminis flavonoidų kiekis pelkinių vingiorykščių žiedų žaliavose

(5,71±0,131 proc.), lapų žaliavose (2,35 ±0,038 proc.), stiebų žaliavose (0,60±0,020 proc.) buvo

nustatytas Upynos k., Šilalės raj. rinktuose pavyzdžiuose. Didžiausias suminis raugų kiekis

Filipendula ulmaria žiedų žaliavose buvo nustatytas Jovarų k., Pakruojo raj. rinktuose pavyzdžiuose:

22,13±0,333 proc., o lapų ir stiebų žaliavose Upynos k., Šilalės raj. rinktose žaliavose: 16,75±0,322

proc. ir 1,82±0,054 proc.

3.6 Antiradikalinio aktyvumo įvertinimas

Antiradikalinio poveikio tyrimas atliktas pagal 2.8 skyriuje aprašytą metodiką laisvųjų

radikalų surišimo įvertinimui. Antiradikalinį aktyvumą nustatyti svarbu, nes augale esantys polifenoliai

junginiai yra labai svarbūs žmogaus organizmui: jie sumažina riziką susirgti lėtinėmis ligomis, lėtina

senėjimo procesus, išlaiko ląstelių struktūrą. Taip pat yra įrodyta, kad polifenolinių junginių

aktyvumas (kurių gausu F. ulmaria) yra daug didesnis nei vitamino A ar E [54].

Antiradikalinio aktyvumo tyrimo rezultatų kitimo dinamika pateikiama 15 paveiksle.

46

15 pav. DPPH inaktyvinimas žiedų žaliavose, atsižvelgiant į pelkinių vingiorykščių surinkimo vietą: A –

Diržių k., Radviliškio raj. (2013-07-06); B – Sakališkio k., Rokiškio raj. (2013-07-19); C – Baltakių k.,

Tauragės raj. (2013-07-12); D – Akademija, Kauno raj. (2013-06-21); E – Kaniūkų k., Alytaus raj. (2014-07-

10); F – Jovarų k., Pakruojo raj. (2014-06-28); G – Pyplių k., Kaišiadorių raj. (2014-07-05); H – Upynos k.,

Šilalės raj. (2013-06-25); I – Neravų k., Druskininkų sav.(2014-07-04), J – Padvarių k., Kretingos raj. (2013-

07-01), K – Šilagalio k., Panevėžio raj. (2013-06-21)

15 paveiksle pateikti rezultatai rodo, kad didžiausias antiradikalinis aktyvumas žiedų

žaliavose buvo nustatytas Akademijoje, Kauno raj. augančiuose augaluose – 86,14±0,119 proc. Taip

pat didelis aktyvumas buvo nustatytas Padvarių k., Kretingos raj. (86,03±0,119 proc.), Kaniūkų k.,

Alytaus raj. (85,98±0,178 proc.) bei Upynos k., Šilalės raj. (85,43±0,136 proc.) rinktuose

pavyzdžiuose. Mažiausias antiradikalinis aktyvumas žiedų žaliavose buvo nustatytas Baltakių k.,

Tauragės raj. rinktose žaliavose – 83,80±0,085 proc.

16 pav. DPPH inaktyvinimas lapų žaliavose, atsižvelgiant į pelkinių vingiorykščių surinkimo vietą: A –






16 paveiksle pateikti rezultatai rodo, kad didžiausias antiradikalinis aktyvumas lapų žaliavose

buvo nustatytas pavyzdžiuose, rinktuose Upynos k., Šilalės raj. – 84,39±0,359 proc. Taip pat nemažu

84.69

85.37

83.80

86.14 85.98

84.47 84.32

85.4385.04

86.03

84.96

82.0

82.5

83.0

83.5

84.0

84.5

85.0

85.5

86.0

86.5

A B C D E F G H J I K

DP

PH

in

ak

tyvin

imas

žied

ų ž

ali

avose

, p

roc.


81.02 80.60

71.84

82.78

76.62

80.03 80.86

84.39 84.01 83.64

76.61

60.0

65.0

70.0

75.0

80.0

85.0

90.0


DP

PH

in

ak

tyvin

imas

lap

ų ž

ali

avose

, p

roc.


47

antiradikaliniu aktyvumu pasižymėjo ir Neravų k., Druskininkų sav. bei Padvarių k., Kretingos raj.

rinkti pavyzdžiai. Juose antiradikalinis aktyvumas buvo nustatytas toks: 84,01±0,380 proc. ir

83,64±0,380 proc. Mažiausias antiradikalinis aktyvumas pelkinių vingiorykščių lapų žaliavose buvo

nustatytas pavyzdžiuose, rinktuose Baltakių k., Tauragės raj. – 71,84±0,406 proc. Taip pat nedidelis

aktyvumas lapuose buvo nustatytas ir pavyzdžiuose, rinktuose Kaniūkų k., Alytaus raj. ir Šilagalio k.,

Panevėžio raj. – 76,62±0,776 proc. ir 76,61±0,374 proc.

17 pav. DPPH inaktyvinimas stiebų žaliavose, atsižvelgiant į pelkinių vingiorykščių surinkimo vietą: : A –






17 paveiksle pateikti rezultatai rodo, kad didžiausias antiradikalinis aktyvumas pelkinių

vingiorykščių stiebų žaliavose buvo nustatytas Padvarių k., Kretingos raj. rinktuose mėginiuose –

43,80±0,709 proc. Taip pat dideliu aktyvumu pasižymėjo Upynos k., Šilalės raj. rinkti pavyzdžiai.

Juose nustatytas 43,49±0,692 proc. antiradikalinis aktyvumas. Mažiausias antiradikalinis aktyvumas

vaistinio augalo stiebų žaliavose buvo nustatytas Diržių k., Radviliškio raj. rinktuose mėginiuose -

22,30±0,680 proc. Taip pat nedideliu antiradikaliniu aktyvumu pasižymėjo Akademijoje, Kauno raj.

rinkti augalų stiebų pavyzdžiai. Juose antiradikalinis aktyvumas buvo 22,45±0,723 proc.

Norint įvertinti ar antiradikalinį aktyvumą lemia pelkinėse vingiorykštėse esantys flavonoidai,

buvo apskaičiuotas koreliacijos koeficientas (KK). Lyginat suminį flavonoidų kiekį žiedų žaliavose su

nustatytu antiradikaliniu aktyvumu gautas KK yra 0,41; tai rodo silpną koreliaciją. Palyginus suminį

flavonoidų kiekį lapų žaliavose su nustatytu antiradikaliniu aktyvumu gautas KK yra 0,25; tai rodo

silpną koreliaciją. Taip pat buvo palygintas ir suminis flavonoidų kiekis stiebų žaliavose su nustatytu

antiradikaliniu aktyvumu. Gautas KK yra 0,54; tai rodo vidutinę koreliaciją.

Taip pat buvo buvo palygintas suminis raugų kiekis žiedų žaliavose su nustatytu

antiradikaliniu aktyvumu. Gautas KK yra 0,09; tai rodo lapai silpną koreliaciją. Lyginant suminį raugų

kiekį lapų žaliavose su nustatytu antiradikaliniu aktyvumu gautas KK yra 0,19; tai rodo labai silpną

koreliaciją. Palyginus suminį raugų kiekį stiebų žaliavose su nustatytu antiradikaliniu aktyvumu gautas

22.30

36.04

24.34 22.4526.54

32.3328.03

43.49

36.37

43.80

22.53

0.0

10.0

20.0

30.0

40.0

50.0


DP

PH

in

ak

tyvin

imas

stie

bų

žali

avose

,

pro

c.


48

KK yra 0,09; tai rodo labai silpną koreliaciją. Tad iš gautų rezultatų galima daryti išvadą, kad suminis

flavonoidų ir raugų kiekis, esantis pelkinėse vingiorykštėse, neturi įtakos augalo antiradikaliniam

aktyvumui. Tačiau pelkinėse vingiorykštėse yra ir kitų polifenolinių junginių, tokių kaip fenoliniai

glikozidai, fenolinės rūgštys, kurios greičiausiai ir lėmė antiradikalinį aktyvumą.

Panašų antiradikalinį tyrimą 2009m. atliko ir Oktyabrsky O. ir kiti. Jie taip pat tyrė radikalų

surišimą DPPH metodu. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad augalo DPPH inaktyvinimas buvo 69,5±5,7

proc. [53]. Tad galima teigti, kad Lietuvoje augančių pelkinių vingiorykščių žaliavos pasižymi daug

didesniu antiradikaliniu aktyvumu.

Nustatyta, kad F. ulmaria antiradikalinį aktyvumą lemia joje esantys antioksidantai: fenoliniai

junginiai, flavonoidai, askorbo rūgštis, tokoferoliai, kurių gausu augalo lapuose bei žieduose, todėl jų

antiradikalinis aktyvumas žymiai didesnis nei stiebų [51, 52].

3.7 Pievinių vingiorykščių vaistinėse augalinėse žaliavose esančių

flavonoidų, raugų bei antiradikalinio aktyvumo suminis įvertinimas

18 pav. Suminio flavonoidų kiekio pasiskirstymas skirtingose žaliavose

18 paveiksle pateikti rezultatai rodo, kad didžiausias suminis flavonoidų kiekis buvo

nustatytas pievinių vingiorykščių žiedų žaliavose - 6,23±0,118 proc., mažesnis lapų žaliavose –

2,71±0,129 proc., o mažiausias stiebų žaliavose – 0,49±0,114 proc.

19 pav. Suminio raugų kiekio pasiskirstymas skirtingose žaliavose

6.23

2.71

0.49

0.0

1.0

2.0

3.0

4.0

5.0

6.0

7.0

Žiedai Lapai Stiebai

Su

min

is

flavon

oid

ų k

iek

is,

pro

c.

Vaistinės augalinės žaliavos

21.51

7.31

1.24

0.0

5.0

10.0

15.0

20.0

25.0


Su

min

is r

au

gų

kie

kis

, p

roc.


49

19 paveiksle pateikti rezultatai rodo, kad didžiausias suminis raugų kiekis buvo nustatytas

pievinių vingiorykščių žiedų žaliavose - 21,51±0,594 proc., mažesnis lapų žaliavose– 7,31±0,886

proc., o mažiausias stiebų žaliavose – 1,24±0,333 proc.

20 pav. Antiradikalinio aktyvumo įvairavimas skirtingose pievinių vingiorykščių vaistinėse augalinėse

žaliavose

20 paveiksle pateikti rezultatai rodo, kad didžiausias antiradikalinis aktyvumas buvo

nustatytas pievinių vingiorykščių žiedų žaliavose – 83,70±0,241 proc., mažesnis lapų žaliavose –

68,06±0,086 proc., o mažiausias stiebų žaliavose – 18,01±0,068 proc.

Palyginus pievinių vingiorykščių sudėtį su pelkinių vingiorykščių sudėtimi nustatyta, kad

didžiausias suminis flavonoidų kiekis, esantis žiedų žaliavose, nustatytas pievinėse vingiorykštėse –

net 6,23±0,118 proc. Taip pat pievinių vingiorykščių lapų žaliavose nustatytas didesnis suminis

flavonoidų kiekis nei pelkinėse vingiorykštėse – 2,71±0,129 proc. Tačiau didžiausias suminis

flavonoidų kiekis stiebų žaliavose buvo nustatytas Upynos k., Šilalės raj. rinktuose pavyzdžiuose – net

0,60±0,020 proc. Suminis raugų kiekis, esantis pelkinių vingiorykščių žiedų, lapų žaliavose, yra daug

didesnis nei pievinėje vingiorykštėje. Ištyrus antiradikalinį aktyvumą spektrofotometriniu DPPH

metodu nustatyta, kad stipresnėmis antiradikalinėmis savybėmis pasižymėjo F. ulmaria nei F.

vulgaris.

83.70

68.06

18.45

0.0

20.0

40.0

60.0

80.0

100.0


DP

PH

in

ak

tyvin

imas,

pro

c.


50

IŠVADOS

1. Atlikti pelkinių vingiorykščių žiedų, lapų ir stiebų suminio flavonoidų kiekio įvairavimo

augalo vegetacijos metu tyrimai. Nustatyta, kad F. ulmaria žiedų žaliavose daugiausia flavonoidų

sukaupiama vaistinio augalo masinio žydėjimo laikotarpiu (4,14±0,25 proc.), lapų žaliavose – vaisių

prinokimo pradžioje (1,96±0,057 proc.), o stiebų žaliavose – masinio žydėjimo metu (0,47±0,015

proc.).

2. Nustatyta, kad didžiausias suminis raugų kiekis žiedų žaliavose nustatytas žydėjimo metu

(26,72±0,335 proc.), lapų žaliavose – vaisių prinokimo pradžioje (16,55±0,67 proc.), stiebų žaliavose –

masinio žydėjimo metu (2,01±0,033 proc.).

3. Tirtas cheminės sudėties įvairavimas skirtingose Lietuvos vietose ir nustatyta, kad suminis

flavonoidų kiekis kito nuo 2,71±0,129 proc. iki 5,71±0,131 proc. žiedų žaliavose, nuo 1,60±0,044

proc. iki 2,35±0,038 proc. lapų žaliavose, nuo 0,37±0,021 proc. iki 0,060±0,020 proc. stiebų žaliavose.

Raugų kiekis žiedų žaliavose kito nuo 14,56±0,565 proc. iki 22,13±0,333 proc., lapų žaliavose nuo

5,14±0,580 proc. iki 16,75±0,322 proc., stiebų žaliavose nuo 1,15±0,054 proc. iki 1,82±0,054 proc.

4. Ištyrus antiradikalinį aktyvumą spektrofotometriniu DPPH metodu nustatyta, kad

stipresnėmis antiradikalinėmis savybėmis pasižymi F. ulmaria žiedų žaliavos nei lapų ar stiebų

mėginiai. Nustatyta, kad žiedų žaliavose antiradikalinis aktyvumas įvairavo nuo 83,80 proc. iki 86,14

proc., lapų - nuo 71,84 proc. iki 84,39 proc., o stiebų - nuo 22,30 proc. iki 43,80 proc.

5. Palyginus pelkinių vingiorykščių ir pievinių vingiorykščių žaliavų ėminius, nustatyta, kad

pievinės vingiorykštės kaupia didesnius flavonoidų kiekius žiedų ir lapų žaliavose nei pelkinės

vingiorykštės.

6. Palyginus suminio flavonoidų, suminio raugų kiekių skaitines reikšmes su antiradikalinio

aktyvumo skaitinėmis reikšmėmis nustatyta, kad suminis flavonoidų ir raugų kiekis, esantis pelkinėse

vingiorykštėse, neturi įtakos augalo antiradikaliniam aktyvumui.

51

LITERATŪRA

1. Yıldırım A. B., Turker A. U. In vitro adventitious shoot regeneration of the medicinal plant

meadowsweet (Filipendula ulmaria (L.) Maxim), In Vitro Cell.Dev.Biol.-Plant (2009) 45:135–144

2. European pharmacopoeia 5.0 01/2005:1868

3. Green J. The Male Herbal, 2nd Edition, 2008 m.

4. [Žiūrėta 2014-07-19]. Prieiga per: <http://annemcintyre.com/filipendula-ulmaria-%E2%80%A2-

meadowsweet/ >

5. Czarapata E. J. Invasive plants of the Upper Midwest : An Illustrated Guide to Their Identification

and Control, USA 2005 m., p. 136

6. Black M. R., Judziewicz E. J. Wildflowers of Wisconsin and the Great Lakes Region : A

Comprehensive Field Guide (2nd Edition), USA 2009 m., p. 166

7. [Žiūrėta 2014-07-19]. Prieiga per: <http://www.luontoportti.com/suomi/en/kukkakasvit/meado

wsweet>

8. [Žūrėta 2014-07-19]. Prieiga per: <http://www.botanical.com/botanical/mgmh/m/meadow28.

html>

9. [Žiūrėta 2014-08-05]. Prieiga per: <http://www.sigmaaldrich.com/life-science/nutrition-

research/learning-center/plant-profiler/filipendula-ulmaria.html>

10. Magnussen L. S., Philipp M., Weidema I. R. Gene flow and mode of pollination in a dry –

grassland species, Filipendula vulgaris (Rosaceae), 2000 Mar;84 ( Pt 3):311-20.

11. [Žiūrėta 2015-01-28]. Prieiga per: <http://www.luontoportti.com/suomi/en/kukkakasvit/dropwort>

12. [ Žiūrėta 2015 – 02-08]. Prieiga per: <http://www.easybloom.com/plantlibrary/plant/

meadowsweet>

13. Butkus V., Lekavičius A., Smaliukas D. Lietuvos naudingieji augalai. Vilnius: Mokslo ir

enciklopedijų leidykla, 1992. p. 214

14. Benedec D., Oniga I., Tamas M., Toiu A., Vlase L. HPLC analysis of salicylic derivates from

natural products, FARMACIA, 2011, Vol.59, 1 p. 106 - 112

15. Aleksandrov V.A., Bespalov V.G., Limarenko A.I., Peresun’ko A.P. Clinico-experimental study of

using plant preparations from the flowers ofFilipendula ulmaria (L.) Maxim for the treatment of

precancerous changes and prevention of uterine cervical cancer. Vopr. Onkol., 39 (1993), pp. 291–295

16. European medicines agency. Assessment report on Filipendula ulmaria (L.) Maxim., herba and

Filipendula ulmaria (L.) Maxim., flos, EMA/HMPC/434892/2010

17. European medicines agency. Community herbal monograph on Filipendula ulmaria (L.) Maxim.,

flos, EMA/HMPC/434894/2010

18. Barnes J, Anderson LA, Phillipson JD. Herbal Medicines. 3rd edition , London 2007, p. 432-424

52

19. Brinkmann H., Gehrmann B., Koch W., Tschisch C. O., Medicinal herbs: a compendium, New

York, London, Oxford. The Haworth Herbal Press, 2000 m.

20. Clifford M. N., Crozier A., Jaganath I. B. Phenols, Polyphenols and Tannins: An Overview, 2006

21. Keller B. R. „Nutrition and Diet Research Progress : Flavonoids : Biosynthesis, Biological Effects

and Dietary Sources, p. 9, 2009 m

22. Beecher R. G., Etherton D. T., Etherton P. M., Gross D. M., Keen L. C., Lefevre M. Bioactive

compounds in nutrition and health – research methodologies for establishing biological funkction: The

Antioxidant and Anti-inflammatory Effects of Flavonoids on Atherosclerosis, Annu. Rev. Nutr. 2004.

24:511–38

23. Kasum M. C., Ross A. J. Dietary flavonoids: Bioavailability, Metabolic Effects, and Safety, Annu.

Rev. Nutr. 2002. 22:19–34

24. Kakde R. B., Sakarkar D. M., Tapas A. R. Flavonoids as Nutraceuticals: A Review, Tropical

Journal of Pharmaceutical Research, September 2008; 7 (3): 1089-1099

25. Deavours B., Dixon R. A., Ferreira D. Marais J. P. J. The stereochemistry of flavonoids, 2006 m.

The sience of flavonoids p. 1-46

26. Villaseñor I. M. Nutraceuticals: Dietary Flavonoids, Science Diliman (January-June 2011) 23:1, p.

9-16

27. Stobiecki M., Kachilicki P. Isolation and identification of flavonoids, 2006 m. The sience of

flavonoids p. 47 - 49

28. Agrawal D. A. Pharmacological activities of flavonoids: a review, International journal of

pharmaceutical sciences and nanotechnology, volume 4, issue 2, 2011 m. p. 1394 - 1398

29. [Žiūrėta 2014-08-05]. Prieiga per: <http://www.fc.up.pt/pessoas/lfguido/Design/Assets/Flavono

ids.pdf>

30. Clinton C. Plant tannins: A novel approach to the treatment of ulcerative colitis, 2009 natural

medicine journal 1(3) p. 1 - 4

31. Ashok K. P., Upadhyaya K. Tannins are Astringent, Journal of Pharmacognosy and

Phytochemistry, Volume 1 Issue 3, p. 45 - 50

32. Kumari M., Jain S. Tannins: An Antinutrient with Positive Effect to Manage Diabetes, Research

Journal of Recent Sciences , Vol. 1(12), 70-73, December (2012)

33. Frutos P.,. Hervás G, Giráldez J. F., Mantecón R. A. Review. Tannins and ruminant nutrition,

Spanish Journal of Agricultural Research (2004) 2 (2), 191-202

34. Ragažinskienė O. Rimkienė S. Sasnauskas V. Vaistinių augalų enciklopedija. Kaunas: Lututė,

2005. p. 410-411

35. French Pharmacopoeia 2012. Meadowsweet/Spiraea ulmaria for homeopathic preparations.

[Žiūrėta 2014-09-05]. Prieiga per: <http://ansm.sante.fr/var/ansm_site/storage/original/application/d17

53

ac58d8918774744b14ad28a82e1f4.pdf>

36. [Žiūrėta 2015-01-28]. Prieiga per: <http://www.centerchem.com/Products/DownloadFile.aspx?

FileID=6994>

37. Papp1 I., Apa´ ti1 P., Andrasek1 V., Bla´zovics A., Bala´zs1 A., Kursinszki1 L., Kite C. G.,

Houghton J. P., Ke´ry1 A. LC-MS Analysis of Antioxidant Plant Phenoloids, Chromatographia

Supplement Vol. 60, 2004 p. 93 - 100

38. Oreopoulou V., Panayotou G., Samiotaki M., Tsimogiannis D. Characterization of Flavonoid

Subgroups and Hydroxy Substitution by HPLC-MS/MS, Molecules 2007, 12, 593-606

39.. Thesis Ph. D. Analysis of medicinal plant phenoloids by coupled tandem mass spectrometry,

2010 m.

40. Dzhurmanski A., Nikolova M. Evaluation of free radical scavenging capacity of extracts from

cultivated plants, BIOTECHNOL. & BIOTECHNOL. EQ. 23/2009/SE p. 109 - 111

41. Khanbabaee K., Ree van T. Tannins: Classification and Definition, Nat. Prod. Rep., 2001, 18, 641–

649

42. Janulis, V., Puodžiūnienė, G., Malinauskas F. Fitocheminė analizė Kaunas: KMU spaudos ir

leidybos centro leidykla, 2008. 144 p.

43. Žemaitytė R. Pelkinių vingiorykščių (Filipendula ulmaria L.) augalinės žaliavos cheminės sudėties,

antiradikalinio ir antimikrobinio poveikių įvertinimas, 2014 m.

44. Jakštas V. Lietuvoje augančių gudobelės (crataegus l.) Genties augalų fitocheminės sudėties

įvertinimas, 2005 m.

45. Bajer J. Flavonoidų ir polifenolinių junginių pasiskirstymo tyrimas erškėtinių (Rosaceae juss.)

šeimos augalų: žemuogių (Fragaria vesca L.), aviečių (Rubus idaeus L.) ir gudobelių (Crataegus

monogyna Jacq.) lapuose, 2014 m.

46. Jasinskas A., Steponavičius D., Šarauskis E., Šniauka P., Vaiciukevičius E., Zinkevičius R. 2010.

Žemės ūkio mašinų laboratoriniai darbai. [Žiūrėta 2015-02-23]. Prieiga per:

<http://www.lzuu.lt/nm/lt/30568>

47. Losseva M. A., Mustafin N. R., Novozheeva P. T., Shilova V. I., Souslov I. N., Zhavoronok V. T.

Hepatoprotective Properties of Fractions from Meadowsweet Extract during Experimental Toxic

Hepatitis, Bulletin of Experimental Biology and Medicine, Vol. 146, No. 1, 2008 p. 49 - 51

48. Camasi N., Cirakiri C., Ivanauskas L., Jakštas V., Radušienė J. Phenological changes in the

chemical content of wild and greenhouse-grown Hypericum pruinatum: flavonoids, Turkish Journal of

Agriculture and Forestry (2014) 38: 362-370

49. Baczek K., Cygan M., Kosakowska O., Przybyl L. J., Weglarz Z. Seasonal variation of phenolics

content in above- and underground organs of dropwort (Filipendula vulgaris Moench), Vol. 58 No. 3

2012, p. 24 -32

54

50. Fecka I. Qualitative and Quantitative Determination of Hydrolysable Tannins and Other

Polyphenols in Herbal Products from Meadowsweet and Dog Rose, Phytochemical Analysis 2009; 20:

177–190

51. Barros L., Boas V. M., Cabrita L., Carvalho M. A., Ferreira C.F.R. I. Chemical, biochemical and

electrochemical assays to evaluate phytochemicals and antioxidant activity of wild plants, Food

Chemistry 127 (2011) 1600–1608

52. Heinonen M., Hopia I. A., Kahkonen P. M., Kujala S. T., Pihlaja K., Rauha J - P, Vuorela J. H.

Antioxidant Activity of Plant Extracts Containing Phenolic Compounds J. Agric. Food Chem. 1999,

47, 3954-3962

53. Kukushkina T., Muzyka N., Oktyabrsky O., Samoilova Z., Smirnova G., Vysochina G. Assessment

of anti-oxidant activity of plant extracts using microbial test systems, The Society for Applied

Microbiology, Journal of Applied Microbiology 106 (2009) 1175–1183

54. Anastasaki E., Kanellou G., Pollisiou M., Skotti E., Tarantilis P. A. Total phenolic content,

antioxidant activity and toxity of aqueous extracts from from selected Greek medicinal and aromatic

plants. Industrial Crops and Products 53 (2014) 46– 54

55. Beukelman C. J., Berg A. J. J., Dijk H., Halkes S. B. A., Kroe B. H., Labadie R. P. In Vitro

Immunomodulatory Activity of Filipendula ulmaria, Phytotherapy Research, Vol. 11, 518–520 (1997)

56. [Žiūrėta 2015-03-14]. Prieiga per: <http://www.botanikos-sodas.vu.lt/lt/zalieji-puslapiai/augalu-

gentys/vingiorykste>

57. Laudato M, Capasso R. Useful plants for animal therapy. OA Alternative Medicine 2013 Feb

01;1(1):1.

58. [Žiūrėta 2015-03-28]. Prieiga per: <http://www.drugs.com/npp/meadowsweet.html>

59. Jasulevičiūtė L., Keturkienė A., Leonavičienė L. Relation between zinc and magnesium content in

liver of rats with adjuvant arthritis and treatment with the tincture of Filipendula ulmaria, acta medica

Lituanica 2001 m, T. 8, Nr. 4

60. [Žiūrėta 2015-05-06]. Prieiga per: <http://www.gbif.org/species/2987968>

61. [Žiūrėta 2015-05-06]. Prieiga per: <http://davesgarden.com/guides/articles/view/2618/#b>

62. [Žiūrėta 2015-05-06]. Prieiga per: <http://www.missouribotanicalgarden.org/PlantFinder/PlantFind

erDetails.aspx?kempercode=x930>

63. [Žiūrėta 2015-05-06]. Prieiga per: < https://www.rhs.org.uk/Plants/95088/Filipendula-rubra-

Venusta/Details?returnurl=%2Fplants%2Fsearch-results%3Fform-mode%3Dfalse%26query%3DSpira

ea%26aliaspath%3D%252fplants%252fsearch-results>

64. [Žiūrėta 2015-05-06]. Prieiga per: <http://www.perennials.com/plants/filipendula-rubra-

venusta.html>

65. [Žiūrėta 2015-05-06]. Prieiga per: <http://www.gardening.cornell.edu/homegardening/scened624.

http://www.botanikos-sodas.vu.lt/lt/zalieji-puslapiai/augalu-gentys/vingiorykste

http://www.botanikos-sodas.vu.lt/lt/zalieji-puslapiai/augalu-gentys/vingiorykste

http://www.drugs.com/npp/meadowsweet.html

55

html>

66. [Žiūrėta 2015-05-06]. Prieiga per: <https://www.prairiemoon.com/plants/bare-root/wildflowers-

forbs/filipendula-rubra-queen-of-the-prairie.html>

67. [Žiūrėta 2015-05-06]. Prieiga per: <http://www.naturalheritage.state.pa.us/factsheets/14525.pdf>

68. [Žiūrėta 2015-05-06]. Prieiga per: <http://www.illinoiswildflowers.info/wetland/plants/pr_queen.

htm>

69. [Žiūrėta 2015-05-06]. Prieiga per: <http://www.missouribotanicalgarden.org/PlantFinder/PlantFin

derDetails.aspx?taxonid=245745&isprofile=1&gen=Filipendula>

70. [Žiūrėta 2015-05-06]. Prieiga per: < http://davesgarden.com/guides/pf/go/114896/#b>

71. [Žiūrėta 2015-05-06]. Prieiga per: <http://www.backyardgardener.com/plantname/pda_eb11.html>

72. [Žiūrėta 2015-05-06]. Prieiga per: <http://efloras.org/florataxon.aspx?flora_id=2&taxon_id=24232

2569>

73. [Žiūrėta 2015-05-06]. Prieiga per: <http://www.barnes-botany.co.uk/filipendula.html>

74.[Žiūrėta 2015-05-06]. Prieiga per: < http://rojaussodai.lt/index.php/component/k2/item/1368-

gra%C5%BEiosios-mil%C5%BEin%C4%97s-pelkin%C4%97s-vingioryk%C5%A1t%C4%97s>

75. [Žiūrėta 2015-05-07]. Prieiga per: <http://www1.dnr.wa.gov/nhp/refdesk/fguide/pdf/fioc.pdf>

76. [Žiūrėta 2015-05-07]. Prieiga per: <http://citeseerx.ist.psu.edu/viewdoc/download?rep=rep1&type

=pdf&doi=10.1.1.214.5915>

77. [Žiūrėta 2015-05-07]. Prieiga per: <http://sagebud.com/queen-of-the-forest-filipendula-

occidentalis/>

78. [Žiūrėta 2015-05-07]. Prieiga per: <http://www.pfaf.org/user/Plant.aspx?LatinName=Filipendula+

kamtschatica>

79. Hosokawa K., Yama M., Kato E., Kawabata J., Nakagomi R., Shibata T. Substrate – like water

soluble lipase inhibitors from Filipendula kamtschatica, Bioorganic & Medicinal Chemistry Letters,

Volume 22, Issue 20, 15 October 2012, p. 6410–6412

80. [Žiūrėta 2015-05-07]. Prieiga per: <http://www.famiflora.be/plantengids/plant/filipendula/filipend

ula-kamtschatica>

81. [Žiūrėta 2015-05-07]. Prieiga per: < http://www.backyardgardener.com/plantname/pda_1f22.html>

82. [Žiūrėta 2015-05-07]. Prieiga per: < http://www.backyardgardener.com/plantname/pda_1f22.html>

83. [Žiūrėta 2015-05-07]. Prieiga per: < http://www.efloras.org/florataxon.aspx?flora_id=2&taxon_id

=200010846>

84. [Žiūrėta 2015-05-07]. Prieiga per: < http://eol.org/pages/413347/overview>

85. [Žiūrėta 2015-05-07]. Prieiga per: < http://www.barnes-botany.co.uk/filipendula.html>

86. [Žiūrėta 2015-05-07]. Prieiga per: < http://www.crug-farm.co.uk/Content/Plants/Filipendula%28

Rosaceae%29.htm>

http://www.sciencedirect.com/science/journal/0960894X

http://www.sciencedirect.com/science/journal/0960894X/22/20

56

87. [Žiūrėta 2015-05-08]. Prieiga per: < http://www.pfaf.org/user/Plant.aspx?LatinName=Filipendula+

multijuga>

88. [Žiūrėta 2015-05-08]. Prieiga per: <http://www.lilieswatergardens.co.uk/filipendula-multijuga-

large-plug-plants-p-3264.html>

89. [Žiūrėta 2015-05-08]. Prieiga per: <http://www.efloras.org/florataxon.aspx?flora_id=2&taxon_id=

200010849>

90. [Žiūrėta 2015-05-08]. Prieiga per: <http://www.lilieswatergardens.co.uk/filipendula-palmata-p-

2570.html>

91. [Žiūrėta 2015-05-08]. Prieiga per: <http://www.pfaf.org/user/Plant.aspx?LatinName=Filipendula+

vestita>


200010853>

93. [Žiūrėta 2015-05-08]. Prieiga per: <http://www.flowersofindia.net/catalog/slides/Himalayan%20M

eadowsweet.html>


200010848>

95. [Žiūrėta 2015-05-08]. Prieiga per: < http://www.pepinieredesavettes.com/pepiniere/filipendula-

kiraishiensis-bswj1571,1810,asso==1816,theme==0>

96. [Žiūrėta 2015-05-08]. Prieiga per: <http://flower.onego.ru/other/filipe_v.html>

97. Shilova I. V., Suslov N. I. Nootropic Effect of Meadowsweet (Filipendula vulgaris) Extracts,

Translated from Byulleten’ Eksperimental’noi Biologii i Meditsiny, Vol. 158, No. 11, pp. 609-613,

2014

98. Dygai A. M., Kaigorodtsev A. V., Polomeeva N. Yu., Shilova I. V., Suslov N. I., Udut V. V.,

Vengerovskii A. I. Anxiolitic activity of biologically active compounds from Filipendula vulgaris,

Translated from Khimiko-Farmatsevticheskii Zhurnal, Vol. 46, No. 8, pp. 27 – 29, August, 2012

99. Kovacevic N., Maksimovic Z., Pavlovic M., Petrovic S., Ristic M. Essential oil of Filipendula

hexapetala, Chemistry of Natural Compounds, Vol. 43, No. 2, 2007

100. Boroja T., Katanić J., Mihailović V., Mladenović M., Solujić S., Stankovi N., Stanković M. S.,

Vrvić M. M. Original article: Dropwort (Filipendula hexapetala Gilib.): potential role as antioxidant

and antimicrobial agent, EXCLI Journal 2015;14:1-20 – ISSN 1611-2156, 2015

101. Smolarz H. D., Dzido T. H., Wozniak A. High – performance liquid chromatographic

determination of flavonoids in Filipendula hexapetala Gilib., Acta Poloniac pharmaceutica – drug

research. Vol. 56 No. 2 p. 169-172, 1999

102. [Žiūrėta 2015-05-09]. Prieiga per: < http://www.sos03.lt/Vaistazoles/Pelkine_vingiorykste>

Documents

PELKINIŲ VINGIORYKŠČIŲ FILIPENDULA ULMARIA L.)