Penkios.sutuoktiniu meiles kalbos

8/18/2019 Penkios.sutuoktiniu meiles kalbos

1/89

GARY CHAPMAN

enkios sutuoktinių

meilės kalbos

Kaip išreikšti nuoširdų atsidavimesavo sutuoktiniui

Sidabrinft trimitaiKaunas


2/89

D D K 159.92 This book was first publishedCh141 in the United States by Moody Press

with the title ofThe Five Love Languages

by Gary Chapman All rights reserved.

GaryChapman

Penkios sutuoktinių meilės kalbos

Translated into Lithuanian by permissionof Moody Press

Copyright © 1992 by the MoodyBible Institute of Chicago

ISBN 1881273156 © Vertimas į lietuvių kalbąISBN 9986980267 „Sidabrinis trimitas", 2001

Turinys

Pirmas skyriusKAS ATSITINKA MEILEI PO VEDYBŲ? 7

Antras skyriusKAIP IŠLAIKYTI MEILĖS REZERVUARĄ PILNĄ? 13Trečias skyriusĮSIMYLĖJIMAS 19Ketvirtas skyriusMEILĖS KALBA NR. 1 PALAIKYMO ŽODŽIAI 30Penktas skyriusMEILĖS KALBA NR. 2 LAIKO LEIDIMAS KARTU 44Šeštas skyriusMEILĖS KALBA NR. 3 DOVANOS GAVIMAS 61Septintas skyriusMEILĖS KALBA NR. 4 PASLAUG OS 74

Aštuntas skyriusMEILĖS KALBA NR. 5 FIZINIS PRISILIETIMAS 88Devintas skyriusKAIP ATPAŽINTI SAVO PAGRINDINĘ MEILĖS KALBĄ 102Dešimtas skyriusMYLĖTI REIKIA NUSPR ĘSTI 110 Vienuoliktas skyrius

MEILĖ VISKĄ KEIČIA 118Dvyliktas skyriusKAIP MYLĖTI NEMYLIMĄ 125Tryliktas skyrius

VAIKAI IR MEILĖS KALBOS 138Keturioliktas skyrius

ASMENIŠKAS ŽODIS 148 Veiksmų planasPENKIOMS SUTUOKTINI Ų MEILĖS KALBOMS 151


3/89

Kitos vertos Jūsų dėmesio knygos lietuvių kalba:

Chapman G., Campbell R. Penkios vaikų meilės kalbos

Dobson J. Meilė visam gyvenimui

Dobson J. Ko žmonos nori, kad jų vyrai žinotų apie jas

Morley P. Ko vyrai nori, kad jų žmonos žinotų apie juos

Campbell R. Kaip iš tikrųjų mylėti savo vaiką

Campbell R. Kaip mylėti savo paauglį

Dobson J. Užsispyręs vaikas: nuo gimimo iki paauglystės

Campbell R. Vaikai pavojuje: kaip padėti vaikui nugalėti pyktį

Dobson J. Pasiruošimas brendimui

Dobson J. Gyvenimas ant bedugnės krašto

PADĖKOS ŽODIS

Meilė prasideda arba turėtų prasidėti namuose. Mantai siejasi su Semu ir Greise, tėčiu ir mama, kuriemyli mane jau daugiau nei penkiasdešimt metų. Jei-

gu jų neturėčiau, vis dar ieškočiau meilės, o ne rašyčiau apie ją. Namai tai ir Karolina, su kuria esame susituokę dau-giau nei tris dešimtmečius. Jeigu visos žmonos mylėtų kaip

ji, mažiau vyrų dairytųsi Į kitas moter is. Še lė ir Derekas, mūs ų vaikai, jau paliko gimtąjį lizdą ir tyrinėja naujas žemes, betaš saugus, nes jaučiu jų meilės šilumą. Esu palaimintas irdėkingas.

Aš skolingas daugeliui įvairių profesijų žmonių, kurie pa-

darė įtakos manajam meilės supratimui. Tarp jų gydytojaspsichiatras Rosas Kempbelas, Džudsonas Svikartas ir SkotasPekas. Už redaktoriaus pagalbą lieku skolingas Debei Bar irKetei Peterson. Technikos specialistų Trišos Kub ir DonoŠmidto dėka tapo įmanoma laiku išleisti šią knygą. Pagaliau

visų svarbiausia dėkoju šimtams sutuoktin ių porų, kuriosper pastaruosius dvidešimt metų atvėrė man savo gyvenimointymiąją pusę. Ši knyga yra dovana už jų atvirumą.

5


4/89

Pirmas skyrius

KAS ATSITINKA MEILEI PO VEDYBŲ?

evynių kilometrų aukštyje, kažkur tarp Bufalo ir Da-laso, jis Įkišo žurnalą Į lėktuvo sėdynės kišenę, atsisu-ko į mane ir pasiteiravo:

Kuo jūs dirbate? Konsultuoju sutuoktinių poras ir vedu santuokos tur-

tinimo seminarus, atsakiau dalykiškai. Seniai norėjau paklausti štai ko: kas atsitinka meilei po

vedybų? Atsisveikinęs su viltimi nusnausti valandėlę, paklausiau jo: Ką jūs turite galvoje? Aš buvau vedęs tris kartus. Kaskart iki vestuvių viskas

klostydavosi puikiai, bet vėliau kažkokiu būdu sugriūdavo.Meilė, kurią aš maniau jaučiąs jai, o ji man, išgaruodavo.Esu pakankamai protingas žmogus, man sekasi verslas, betto dalyko nesuprantu.

Kiek laiko jūs buvote vedęs? Pirmoji santuoka truko apie dešimt metų. Su antrąja

7


5/89

PENKIOS SUTUOKTINIŲ MEILĖS KALBOS

žmona pragyvenome trejus, o su paskutiniąja šešerius metus. Ar meilė išgaruodavo tuoj po vestuvių, ar pamažu?

pasiteiravau.

Antroji santuoka nesiklostė nuo pat pradžių. Nežinau,kas atsitiko. Aš išties maniau, kad mes mylime vienas kitą, bet jau medaus mėnuo buvo visiškai nevykęs; mes taip ir ne-pradėjome sutarti geriau. Draugavome tik šešis mėnesius. Tai buvo staigus, labai jaudinantis įsimylėjimas. Bet iškart po ves-tuvių prasidėjo tarpusavio nesutarimai. Pirmoje santuokojegyvenome trejetą ar ketvertą metų, kol susilaukėme vaikelio.

Aš pajutau, kad visą dėmesį žmona ėmė skirti j am, o aš jaineberūpėjau, tarsi vienintelis jos gyvenimo tikslas buvo tu-rėti vaiką. Kai jis gimė, manęs jai daugiau nereikėjo.

Ar sakėte tai žmonai? paklausiau. Žinoma, sakiau. Ji man atkirto, kad esu kvailys ir nesu-

prantu, kokį stresą ji patiria, dvidešimt keturias valandas perparą būdama aukle. Pasak jos, aš turėjau būti supratingesnisir daugiau padėti. Aš labai stengiausi, bet atrodė, kad dėl toniekas nesikeičia. Mes tolome vienas nuo kito. Dar po kuriolaiko meilės nebeliko, tik šaltis. Abu pripažinome, kad san-tuoka iširo. Paskutinioji mano santuoka? Tikrai maniau, kad

ji bus kitokia. Prieš tai trejus metus gyvenau išsituokęs. Drau-gavome porą metų. Maniau, kad žinome, ką darome. Turbūtpirmą kartą gyvenime pagalvojau, kad žinau, ką reiškia my-lėti. Tikrai jaučiau, kad ji myli mane. Nemanau, kad po ves-tuvių pasikeičiau. Aš toliau rodžiau jai meilę, kaip ir iki ves-

tuvių; sakydavau, kad labai ją myliu, kad didžiuojuosi būda-mas jos vyru. Bet, po vestuvių praėjus keletui mėnesių, ji ėmėskųstis. Iš pradžių dėl menkniekių, tarkim, kad neišnešušiukšlių arba nepasikabinu drabužių. Vėliau ji pradėjo kriti-kuoti mano būdą, sakydavo nebegalinti pasitikėti manimi, kal-tino neištikimybe. Jos požiūris tapo visiškai negatyvus. Iki

vestuvių ji niekada nereikšdavo tokio požiūrio; ji buvo vienaspozityviausiai mąstančių mano sutiktų žmonių. Mane traukė

Kas atsitinka meilei po vedybų? 9

būtent šis jos bruožas. Ji niekuo nesiskųsdavo. Visa, ką ašpadarydavau, buvo nuostabu. Bet vos tik susituokėme, pasi-rodė, kad aš nieko nesugebu atlikti gerai. Sakau atvirai ašnežinau, kas atsitiko. Galiausiai nustojau ją mylėjęs ir ėmiaupiktintis. Buvo akivaizdu, kad ir ji manęs nebemyli. Nutarė-me, jog nieko gero iš to nebus, jei toliau gyvensime kartu,todėl neoficialiai išsiskyrėme. Tai įvyko prieš metus. Taigi irklausiu: kas atsitinka meilei po vedybų? Ar tai, ką patyriau,

yra įprastas reiškinys? Ar todėl tiek daug mūsų šalyje skyry- bų? Sunku patikėti, kad man tai atsitiko tris kartus. O kaip sutom porom, kurios neišsituokia, ar jie išmoksta gyventi kaipsu tuščia vieta, ar yra santuokų, kur meilė išsaugoma? Jeigutaip būna kaip tai padaryti?

Šiuos klausimus, kuriuos uždavė mano kelionės drau-gas, sėdėjęs 5A vietoje, kelia tūkstančiai vedusių ir išsiskyru-

sių žmonių. Vieni klausia draugų, kiti specialistų arba dva-sininkų, dar kiti savęs. Kartais jiems atsakoma psichologųprofesiniu žargonu, kurio žmonės beveik nesupranta, kartais su humoru ir liaudies išmintimi. Daugumoje juokingų po-sakių ir priežodžių yra tiesos, bet jie tarsi aspirinas vėžiusergančiajam.

Mūsų žmogiškojoje psichologijoje giliai įsišaknijęs su-pratimas, jog santuoka neatskiriama nuo romantiškos mei-lės. Beveik visi populiarūs žurnalai kiekviename numeryjespausdina mažiausiai po straipsnį apie tai, kaip santuokojeišlaikyti meilę gyvą. Gausu knygų šia tema. Televizijos ir ra-

dijo pokalbių laidose sprendžiama ta pati problema. Imta rim-tai rūpintis meilės išsaugojimu santuokoje.

Tik kodėl, turėdami visas tas knygas, žurnalus bei prak-tinę pagalbą, tiek nedaug porų įminė paslaptį apie meilės iš-saugojimą po vestuvių? Kodėl taip yra, kad pora apsilankoseminare apie bendravimą, išgirsta puikių idėjų, kaip palai-kyti santykius, grįžta namo ir pamato, kad visiškai nesugebapasinaudoti pateiktais bendravimo pavyzdžiais? Kaip čia yra,


6/89

10 PENKIOS SUTUOKTINIŲ MEILĖS KALBOS

Kad mes perskaitome žurnale straipsnį „101 būdas, kaip pa-rodyti meile savo sutuoktiniui", išsirenkame du ar tris, kuriemums pasirodė ypač geri, juos išbandome, o sutuoktinis netnepastebi mūsų pastangų? Likusių 98 būdų netaikome ir to-liau gyvename kaip įpratę.

Tu ri me norėti išmokti sutuoktinio

pagrindinę meilės kalbą, jei norime

efektingai perteikti savo meilę.

Šios knygos tikslas yra atsakyti į tuos klausimus. Ne dėl

to, kad tam nepadėtų knygos ir straipsniai. Mūsų bėda ta, kadužmirštame vieną svarbią tiesą žmonės kalba skirtingomismeilės kalbomis.

Lingvistikos mokslas nustatė pagrindines kalbų grupes: japonų, kinų, ispanų, anglų, portugalų, graikų, vokiečių, pran-cūzų ir 1.1. Dauguma mūsų iš tėvų, brolių bei sesių išmoks-tame kalbą, kuri tampa mūsų pagrindine, arba gimtąja. Vė-liau galbūt išmokstame kitų kalbų, bet paprastai tai pareika-lauja didesnių pastangų. Tos kalbos mums yra antrinės. Ge-riausiai kalbame gimtąja kalba, kuri yra mums suprantamiau-sia ir patogiausia. Kuo daugiau šnekame kita kalba, tuo leng-

viau darosi bendrauti ir ja. Jeig u vartojame tik savo pagrindi-nę kalbą ir sutinkame žmogų, kalbantį savo pagrindine kalba, kuri nėra mums gimtoji, mūsų bendravimas tampa ribo-tas. Telieka pasitelkti į pagalbą pirštus, kažką švebeldžiuoti,piešiniais arba gestais pavaizduoti savo mintis. Mes galime bendrauti, bet tai daryti nepatogu. Kalbų įvairovė yra žmoni- jos kultūros dalis ir paveldas. Jei gu norime efektyviai ben-drauti, nepaisydami kultūros apribojimų, turime išmokti kal- bą tų žmonių, su kuriais trokštame bendrauti.

Kas atsitinka meilei po vedybų? 11

Tas pat ir meilėje. Jūsų ir sutuoktinio meilės kalba galiskirtis kaip kinų kalba nuo anglų. Jeigu sutuoktinis supran-ta tik kinų kalbą, kad ir kaip stengsitės postringauti apie meilęangliškai, niekada nesuprasite vienas kito. Sakydamas savožmonai, kad ji graži ir jis didžiuojasi būdamas jos vyru, mano bendrakeleivis kalbėjo jai palaikymo žodžių kalba. Jis sakėnuoširdžius meilės žodžius, bet žmona jų nesuprato. Galbūt

ji laukė, kad meilę jis išreikštų veiksmais. Neužtenka būti nuo-širdžiam. Turime norėti išmokti sutuoktinio meilės kalbą, jeinorime suprantamai perteikti meilę.

Dvidešimt metų konsultuodamas žmones santuokosklausimais, padariau išvadą, kad yra penkios pagrindinės emo-cinės meilės kalbos penki būdai, kaip žmonės išsako ir su-pranta meilę. Lingvistikoje kalba gali turėti daug dialektų irtarmių. Lygiai taip ir su penkiomis pagrindinėmis meilės kal-

bomis yra daugybė jų dialektų. Tai patvirtina žurnalų ant-raštės: „20 būdų, kaip išlaikyti vyrą namuose" arba „365 su-tuoktinių meilės išraiškos formos". Nėra 10, 20 ar 365 pa-grindinių meilės kalbų. Mano galva, jos yra tik penkios. Ta-čiau gali būti daugybė dialektų. Būdų, kaip išreikšti meilętam tikra jos kalba, skaičių apriboja žmogaus vaizduotė. Svar- biau yra štai kas kalbėti sutuoktinio meilės kalba.

Seniai žinoma, kad kiekvieno žmogaus unikalus emoci-nis pasaulis išsirutulioja ankstyvoje vaikystėje. Kai kurie iš-siugdo žemą savigarbos jausmą, o kiti turi sveiką savigarbą.Kai kuriems vaikams atsiranda emocinio nesaugumo jaus-

mas, o kiti auga jausdamiesi saugūs. Vieni užauga jausda-miesi mylimi, norimi ir vertinami, kiti nemylimi, nenorimiir nevertinami.

Vaikams, kurie jaučiasi mylimi tėvų ir bendraamžių, su-siformuos tokia pagrindinė emocinė meilės kalba, kurios pa-matas psichologinė asmenybės sankloda ir tai, kaip jiemssvarbūs žmonės išreikšdavo meilę. Jie supras ir kalbės ati-tinkama meilės kalba. Vėliau išmoks kitą meilės kalbą, bet


7/89


patogiausia kalbėti jiems visada bus pagrindine. Vaikai, ku-rie nesijaučia mylimi tėvų ir bendraamžių, taip pat išmokspagrindinę meilės kalbą. Tačiau ji bus šiek tiek nebrandi, pa-našiai kaip kai kurie vaikai sunkiau išmoksta gramatiką irturi skurdų žodyną. Ne per geriausi gebėjimai mokytis ne-reiškia, kad šie vaikai nesugeba bendrauti. Tik jie turės čiapadirbėti daug uoliau nei tie, kurių asmenybės buvo formuo-

jamos pagal pozityvesnį modelį. Be to, vaikai, kurie būdamimaži patyrė nepakankamai emocinės meilės, vėliau gali jaus-tis mylimi ir mylėti kitus, tik jie turės prie to paplušėti dau-giau nei tie, kurie augo sveikoje meilės aplinkoje.

Retai vyras ir žmona kalba ta pačia pagrindine emocinemeilės kalba. Mes linkę prie savo meilės kalbos, todėl sutrinka-me, kai sutuoktinis jos nesupranta. Mes rodome savo meilę

jam, bet tai jo nepasiekia, nes kalbame su juo kalba, kuri j am

yra kaip užsienio, svetima. Čia ir slypi pagrindinė problema,taigi šios knygos tikslas pasiūlyti sprendimą. Štai kodėl išdrį-sau rašyti dar vieną knygą apie meilę. Kai sužinosime esantpenkias meilės kalbas ir suprasime, kokia yra mūsų ir sutuok-tinio pagrindinė meilės kalba, turėsime reikalingą informaci-

ją, kaip taikyti knygų ir straipsnių siūlomas idėjas.

Aš tikiu, kad, kai nustatysite ir išmoksite savo žmonos ar vyro meilės kalbą, tada ir rasite raktą į patvarią, meilės kupi-ną santuoką. Meilė neturi išgaruoti po vestuvių, bet, kad taipneatsitiktų, daugelis turėsime įdėti pastangų ir išmokti dar

vieną meilės kalbą. Negalime nusi ramin ti mokėdami vien

gimtąją kalbą, jei sutuoktinis jos nesupranta. Norėdami, kad jis pajustų meilę, kurią stengiamės jam perteikti, turėsimeišreikšti ją būtent jo pagrindine meilės kalba.

Antras skyrius

KAIP IŠLAIKYTI MEILĖSREZERVUARĄ PILNĄ?

Žodis „meilė" anglų kalboje yra pats svarbiausias ir...sukelia daugiausia sumaišties. Ir netikintys, ir religin-gi mąstytojai sutinka, jog meilė yra mūsų gyvenimo

pagrindas. Sakoma, kad meilė yra stebuklinga ir dėl jos suka-si šis pasaulis. Tūkstančiai knygų, dainų, žurnalų ir filmų mir-ga šiuo žodžiu. Daugybėje filosofijų ir teologijų meilei skiria-ma iškili vieta. Krikščioniškojo tikėjimo Įkūrėjas taip pat no-rėjo, kad meilė būtų išskirtinis Jo pasekėjų bruožas.1

Psichologai padarė išvadą, jog žmogaus pagrindinis emo-cinis poreikis yra jaustis mylimam. Dėl meilės mes įkopiame į

viršukalnes, perplaukiame jūras, pereiname dykumas ir ištve-riame didžiausius sunkumus. Be meilės kalnai tampa neįvei-kiami, jūros neperplaukiamos, dykumos nepereinamos, osunkumai gyvenimo tragedijos. Krikščionių apaštalas pago-nims Paulius išaukštino meilę, nurodydamas, kad visi žmo-gaus pasiekimai, neįkvėpti meilės, galiausiai tėra tuštybė. Jispadarė išvadą, kad žmogiškosios dramos paskutiniame veiksme

13


8/89

M PENKIOS SUTUOKTINIŲ MEILĖS KALBOS

išliks tik trys personažai „tikėjimas, viltis ir meilė..., bet di-džiausia iš jų yra meilė".2

Jei sutinkame, kad žodis „meilė" įsitvirtinęs žmonių ben-druomenėje istoriškai ir dabartyje, turime taip pat pritarti,

kad tai daugiausia painiavos keliantis žodis. Mes jį naudoja-me tūkstančiui tikslų. Sakome: ,Aš myliu šunis", o sulig kituatsikvėpimu ištariame: ,Aš myliu savo mamą". Mes kalbameapie mylimą mėgstamą veiklą: plaukimą, slidinėjimą, me-džioklę. Mylime, tiksliau, mėgstame daiktus: maistą, auto-mobilius, namus. Mylime ir gyvūnus: šunis, kates, net srai-ges. Mes mylime gamtą: medžius, žolę, gėles ir orą. Mylimežmones: mamą, tėvą, sūnų, dukrą, žmoną, vyrą, draugus. Mesnetgi įsimylime pačią meilę.

Jeigu tai dar neatrodo ganėtinai painu, pasakysiu, kad žo-dį „meilė" naudojame elgesiui paaiškinti: „Aš padariau tai, nes

myliu ją". Meile pateisinami įvairiausi veiksmai. Žmogus pra-deda svetimauti ir vadina tai meile. Pamokslininkas vadina tainuodėme. Alkoholiko žmona renka stiklo šukes po vyro pasku-tiniojo „pasirodymo" ir vadina tai meile, bet, pasak psichologų,tai yra abipusė priklausomybė. Tėvai tenkina visus vaiko no-rus, vadindami tai meile. Šeimos specialistui tai neatsakingatėvystė. Tad koks elgesys yra sąlygojamas meilės?

Šios knygos tikslas yra ne panaikinti žodį „meilė" supan-čią painiavą, bet atkreipti deramą dėmesį į tą meilės rūšį, ku-ri būtina mūsų emocinei sveikatai. Vaikų psichologai patvir-tins, kad kiekvienas vaikas turi svarbiausių emocinių porei-

kių, kuriuos reikia patenkinti, norint, kad jis būtų emociškaistabilus. Nėra svarbesnio už meilės ir švelnumo poreikį jaus-ti, jog kažkam priklausai ir esi norimas. Gaudamas pakanka-mai švelnumo, vaikas užaugs atsakingu žmogumi. Nepaty-ręs tokios meilės, jis bus nevisiškai brandus emocionaliai irsocialiai.

Man patiko šis palyginimas: „Kiekvienas vaikas turiemocijų rezervuarą, kuris laukia būti pripildytas meilės. Kai

Kaip išlaikyti meilės rezervuarą, pilną? 15

Pokalbio metu Elė man papasakojo apie tėvų skyrybas,kai jai buvo šešeri.

Aš maniau, kad tėtis mus paliko, nes nemylėjo manęs, pasakė ji. Mamai ištekėjus antrą kartą, kai man buvo de-šimt metų, aš jaučiau, kad dabar ji turi žmogų, kuris ją myli,o aš vis dar neturiu kas mane mylėtų. Labai norėjau būti my-lima. Tą vaikiną sutikau mokykloje. Jis buvo vyresnis už ma-ne, bet aš jam patikau. Negalėjau tuo patikėti. Jis buvo geras

vaikas išties ja učiasi mylimas, jis vystosi normaliai, bet, kai jo meilės rezervuaras tuščia s, jis ima blogai elgt is. Vaiko blog o elgesio priežastis dažniausiai tai ir būna." Aš klau-siausi dr. Roso Kempbelo, gydytojo psichiatro, vaikų ir pa-auglių ligų specialisto. Klausydamasis galvojau apie šimtustėvų, kurie lankosi mano kabinete ir porina apie savo vaikųpiktadarybes. Ir vaizduotę pasitelkęs niekada nesu matęs vai-kų tuščio meilės rezervuaro, bet tikrai mačiau jo sukeltaspasekmes. Netinkamas vaikų elgesys tai ieškojimas mei-lės, kurios jie negauna. Tik ieško jos mažieji ne tose vietoseir netinkamais būdais.

Prisimenu Elę, kuri, būdama trylikos metų, gydėsi nuolytiškai užkrečiamos ligos. Tėvai jautėsi pažeminti, pyko antdukters, nusivylė mokykla, kurią kaltino dėl to, kad suteikė

vaikui žinių apie seksą. „Kodėl ji padarė ta i?" klausė tėvai.

Žm on ij os egzistavimo pamatas

yra troškimas būti mylimam ir

artimam su kitu žmogumi. Santuo-

ka sukurta patenkinti šį intymumo

ir meilės poreikį.


9/89


man, o po kurio laiko tikrai jaučiau, kad mane myli. Aš net roškau sekso, bet norėjau būti mylima.

Daug metų Elės meilės rezervuaras stovėjo tuščias. Ma-ma ir patėvis patenkindavo fizines mergaitės reikmes, bet

nesuvokė, kokia didelė emocinė kova virė joje. Be abejo, jiemylėjo Ele ir manė, kad ji jaučia tai. Buvo per vėlu, kai jiesužinojo, kad nekalbėjo su Ele pagrindine jos meilės kalba.

Vis dėlto emocinis meilės poreikis nėra tik vaikams bū-dingas fenomenas. Šis poreikis atlydi mus ir Į suaugusiųjųpasaulj, ir į santuoką. Įsimylėjimo potyris patenkina šį porei-kį, bet laikinai, ir, kaip sužinosime vėliau, jo poveikis yra ri-

botas. Kai nusileidžiame iš įsimylėjimo aukštybių, vėl iškylaemocinis meilės poreikis, nes mūsų prigimčiai jis yra pagrin-dinis. Jis mūsų emocinių troškimų centras. Mums reikiameilės prieš įsimylint ir reikės jos, kol gyvensime.

Pagrindinis troškimas gyvenant santuokoje yra būti my-limam sutuoktinio. Neseniai vienas vyras man pasakė: „Ko-kia nauda turėti namą, automobilį, vilą pajūryje ir visa kita,

jeigu žmona tavęs nemyli?" Ar suprantate, ką ji s norėjo tuopasakyti? „Labiau už viską noriu, kad mane mylėtų žmona".Materialūs dalykai nepakeis žmogiškos meilės jausmų. „Jis

visą dieną ignoruoja mane, o po to nori, kad šokčiau su juo įlovą. Nepakenčiu šito". Ši žmona ne sekso negali pakęsti jidesperatiškai prašo emocinės meilės.

Kažkas mūsų prigimtyje šaukiasi kito žmogaus, nori bū-ti jo mylimas. Izoliavimasis žudo sielą. Štai kodėl žmogaus

uždarymas kalėjimo vienutėje laikomas žiauriausia bausme.Žmonijos gyvavimo variklis yra troškimas būti artimam kamnors ir mylimam. Santuoka tam ir sukurta, kad patenkintųintymumo ir meilės poreikį. Štai kodėl senieji bibliniai raštaikalba apie vyro ir žmonos tapsmą „vienu kūnu". Tai nereiš-kia, kad individai praranda savitumą; tai reiškia, kad atėję į

vienas kito gyvenimą jie skverbiasi ten labai intymiai ir gilia i.Naujojo Testamento autoriai ragino vyrą ir žmon ą mylėti vie

Kas atsitinka meilei po ve dyb ų? 17

nas kitą. Pradedant Platonu ir baigiant Peku, filosofai, rašy-tojai pabrėždavo meilės svarbą santuokoje.

Nors meilė yra svarbi, tačiau sunkiai sugaunama. Manteko klausytis daug sutuoktinių porų dalijantis slepiamu

skausmu. Kai kurie kreipėsi į mane dėl to, kad vidinis skaus-mas tapo nepakeliamas. Kiti ateidavo todėl, kad jų pačių el-gesio supratimas arba netinkamas sutuoktinio elgesys ardėsantuoką. Buvo porų, atėjusių vien pasakyti, jog nebenorigyventi santuokoje. Jų svajonės „ilgai ir laimingai gyventi",atsitrenkusios į kietą tikrovės sieną, virto šukėmis. Labai daž-nai girdėjau tokius žodžius: „Mūsų meilė baigėsi, santykiai mirė. Mes buvome artimi, bet dabar tokie nesijaučiame.Mums nepatinka ilgiau būti kartu. Nebepatenkiname vienaskito poreikių". Šie pasakojimai liudija, kad suaugusieji, kaipir vaikai, turi meilės rezervuarą.

Ar gali būti, kad.kenčiančių sutuok tinių giliai viduje yranematomas rezervuaras, o prietaisai rodo, kad jis tuščias?

Ar galėtų būti, kad dėl to tuščio meilės rezervuaro tapo nepa-kenčiamas partnerio elgesys, atšalo tarpusavio santykiai, nuo-lat skamba šiurkštūs žodžiai ir atsirado kritiška dvasia? Argalima būtų santuoką atgaivinti, jeigu rastume būdą, kaip tąrezervuarą pripildyti? Ar, turėdamos pilną rezervuarą, sutuok-tinių poros gebėtų sukurti emocinį klimatą, kuriame įmano-ma išsiaiškinti skirtumus ir išspręsti konfliktus? Ar gali būti,kad tas rezervuaras ir yra tai, kas palaiko santuoką?

Šie klausimai paragino mane leistis į ilgą kelionę. Ke-

liaudamas atradau paprastas, bet gilias tiesas, kurias sudėjauį šią knygą. Kelias vedė mane per dvidešimt šeimos konsulta- vimo metų, į širdis bei mintis šimtų sutuoktinių porų visoje Amerikoje. Nuo Sietlo iki Majamio sutikau porų, kurios pa-kvietė mane į savo santuokos rūmą ir mes atvirai ten kalbė-

jomės . Į knygos audeklą įausti pasakojimai iš realaus gyveni-mo. Pakeisti tik žmonių ir vietovių vardai.

Esu įsitikinęs, kad palaikyti santuokoja emocijų rezervuarą


10/89

IH PENKIOS SUTUOKTINIŲ MEILĖS KALBOS

pilną meilės svarbu lygiai taip kaip automobiliui atitinka-mas kiekis tepalų. Gyvenant santuokoje su tuščiu meilės re-zervuaru gali baigtis dar liūdniau, nei vairuojant automobilį

be tepalo. Tame, ką skaitysite, glūdi jėga, galinti išgelbėti tūks-

tančius santuokų ir net pagerinti emocinį klimatą laimingojesantuokoje. Kad ir kokioje padėtyje yra jūsų santuoka šian-dien, ji gali būti geresnė.

Įspėjimas: suprantant penkias meilės kalbas ir bendrau- jant pagrindine sutuoktinio meilės kalba galima paveikti joelgesį. Žmonės ima elgtis kitaip, kai jų emocijų rezervuaraspilnas meilės.

Tačiau prieš pradėdami nagrinėti penkias meilės kalbasturime aptarti vieną svarbų, bet painų reiškinį euforiškąįsimylėjimo potyrį.

PASTABOS

1. Jono 13, 35.

2. 1 Korintiečiams 13, 13.

Trečias skyrius

ĮSIMYLĖJIMAS

Ji įėjo į mano kabinetą, prieš tai nesutarusi laiko, ir pa-klausė sekretorės, ar galėtų penkias minutes pasikalbėtisu manimi. Džeinę pažinojau aštuoniolika metų. Ji bu-

vo trisdešimt šešerių, netekėjusi. Buvo draugavusi su keletu vyrų; su vienu šešerius metus, su kitu trejus, o su keletukitų trumpiau. Retkarčiais Džeinė paprašydavo manęs skirti

jai laiko, kad galėtume aptarti iškilusius sunkumus, susiju-sius su jos tuometiniu draugu. Iš prigimties ji buvo discipli-nuota, sąžininga, dėmesinga ir rūpestinga moteris. Netikė-tas pasirodymas buvo visiškai nebūdingas jai bruožas. „Tur-

būt atsitiko baisi nelaimė, jeigu Džeinė atėjo nesutarusi su-sitikimo laiko", pamaniau aš. Sekretorės paprašiau įleistiDžeinę; tikėjausi išvysti ją verkiančią ir, vos tik uždarysimekabineto duris, išgirsti ką nors tragiško. Bet ji įbėgo į kabi-netą švytinčiu iš laimės veidu.

Kaip laikaisi, Džeine? paklausiau. Puikiai , atsakė ji. Dar niekada nesijaučiau taip ge-

rai. Aš išteku.

Tikrai? neslėpdamas nuostabos paklausiau aš. Už

ko ir kada?19


11/89


Už Deivido Galespio, garsiai ištarė ji. Rugsėjo mė-nesį.

Jaudinanti žinia. Kiek laiko jūs pažįstami? Tris savaites. Žinau, kad tai kvaila, daktare Čapmanai,

ypač kai esu draugavusi su tiek vyrų anksčiau ir buvau peržingsnį nuo vestuvių. Pačiai sunku tuo patikėti, bet žinau,kad Deividas yra man skirtasis. Mes abu žinojome tai jau nuopirmojo pasimatymo. Suprantama, pirmą vakarą apie tai ne-kalbėjome, bet po savaitės jis man pasipiršo. Žinojau, kad taip

bus ir kad aš sutiksiu. Niekada dar nesijaučiau taip kaip dabar, daktare Čapmanai. Jūs juk žinote visas mano ligšiolinesdraugystes ir kliūtis, su kuriomis susidurdavau. Visos manopažintys iki šiol nesiklostė gerai. Nė su vienu iš buvusių draugųnesijaučiau rami, pagalvojusi apie vedybas, bet dėl Deividoesu tikra, kad jis yra tinkamas žmogus.

Kalbėdama visą laiką Džeinė sūpavosi kėdėje, juokėsi irnuolat kartojo:

Aš žinau, tai kvaila, bet esu labai laiminga. Dar niekadanebuvau tokia laiminga.

Kas atsitiko su ja? Ji įsimylėjo. Džeinės supratimu, Dei- vidas buvo pats nuostabiausias iš visų jos kada nors sutiktų- jų vyrų. Visais atžvilgiais jis atrodė jai tobulas. Jis bus idea-lus vyras. Ji galvoja apie jį dieną ir naktį. O tai, kad jis buvo

vedęs du kartus, turi tris vaikus ir pakeitė tris darbovietes, šie faktai Džeinei atrodė nereikšmingi. Ji yra laiminga ir įsi-tikinusi, jog su juo bus tokia amžinai. Ji įsimylėjusi.

Daugelis iš mūsų įžengėme į santuoką, prieš tai patyręįsimylėjimą. Mes sutikome žmogų, kurio fiziniai ir asmeny- bės bruožai sukūrė gana didelę „elektros iškrovą" ir pažadinomumyse „meilės posistemė". Nuskambėjus signalui, mes lei-domės į to žmogaus pažinimo procesą. Pirmasis žingsnis gal-

būt buvo pasiūlymas suvalgyti po mėsainį ar kepsnį drauge,priklausomai nuo piniginės storumo, bet išties mums rūpėjone maistas. Mes ieškojome meilės. „Ar šita šiluma mano kū-ne ir virpuliukai ir yra tikrasis jausmas?" spėliojome tada.

Įsimylėjimas 21

Kartais per pirmąjį pasimatymą virpuliukai dingsta. Mespamatome, kad ji uosto tabaką, ir šiurpulys nubėga per kūną;daugiau nenorime kviesti jos valgyti mėsainių. Kitą kartą kaiptik pasivaišinus mėsainiais virpuliukai sustiprėja. Mes planuo-

jame daugiau tokių susitikimų, ir netrukus virpuliukai taipsuintensyvėja, kad aptinkame save galvojant: .Atrodo, aš įsi-mylėjau". Galų gale įsitikiname, kad tai yra „tikra", ir pasa-kome apie tai tam žmogui, tikėdamiesi, jog šis jausmas yraabipusis. Jeigu taip nėra, šiek tiek atvėstame arba dedamedvigubai daugiau pastangų, norėdami padaryti jam įspūdį, irpagaliau pelnome savo numylėtojo žmogaus meilę. Kai jaus-mas yra abipusis, mes pradedame kalbėti apie vestuves, neskiekvienas pritars, jog įsimylėti yra būtina norint padėti pa-matą gerai santuokai.

M u s ų svajones iki vestuvių

sukasi tik apie vedybinę palaimą...

Kai esi Įsimylėjęs, sunku galvoti apie

ką nors kita.

Pasiekęs aukščiausią tašką, įsimylėjimo potyris būnaeuforiškas. Mes tampame emociškai pakerėti vienas kito.

Miegoti einame galvodami apie vienas kitą. Kai keliamės,pirmiausia mintyse iškyla tas žmogus. Mes ilgimės vienaskito. Būdami kartu jaučiamės tarsi dangaus prieangyje. Kaisusikabiname už rankų, atrodo, kad mūsų kraujas teka kar-tu. Galėtume bučiuotis be paliovos, jeigu nereikėtų eiti įmokyklą arba į darbą. Apsikabinimas kaitina svajones apie

vedybas ir ekstazę.

Įsimylėjęs žmogus turi iliuziją, kad jo mylimasis yra to-

bulas. Mama gali sakyti jam:


12/89


Brangusis, ar tu suvoki, kad penkerius metus ji buvogydoma psichiatro?

Bet sūnus atsako:

Ai, mama, palik mane ramybėje. Jau trys mėnesiai kai

ji nebegydoma.Draugai irgi įžvelgia tam tikrus trūkumus, bet nelabai

nori jam pasakyti, nebent pats paklaustų jų nuomonės; labaitikėtina, jog jis neklaus, nes jam atrodo, kad ji tobula, o kitųnuomonė yra nesvarbi.

Iki vestuvių mūsų svajonės sukasi apie vedybine palai-mą: „Mes padarysime vienas kitą labai laimingus. Kitos porosginčijasi ir kariauja tarpusavyje, bet tarp mūsų šito nebus.Mes mylime vienas kitą". Be abejo, nesame visiškai naivūs irsuvokiame, jog galų gale esame skirtingos asmenybės. Ta-čiau mes tikri, kad kalbėsimės apie tai atvirai, visada būsime

pasiruošę pripažinti savo kaltę ir sutarsime. Kai esi įsimylė- jęs, sunku galvoti apie ką nors kita.

Mes patikime, kad, jeigu iš tikrųjų įsimylėsime, šitai tę-sis amžinai; visada jausime tuos nuostabius jausmus, kuriuosišgyvename dabar. Niekas negalėtų atsistoti tarp mūsų. Muspakeri kitos asmenybės grožis ir žavesys. Meilė pats nuo-stabiausias dalykas, kokį kada nors patyrėme. Mes pastebimeporų, kurios, kaip atrodo, prarado šį jausmą, bet mums tainiekada neatsitiks. „Gal jie niekada ir nepatyrė tikrojo jaus-mo?" samprotaujame mes.

Deja, įsimylėjimo potyrio amžinumas yra fikcija, o ne

faktas. Daktarė psichologė Dorotėja Tennov ilgą laiką studi- javo įsimylėjimo fenomeną. Ištyrusi aibes porų, ji padarė iš- vadą, kad vidutiniška romantiškų „ kerų" trukmė yra dveji me-tai. Jeigu tai slaptas meilės romanas, jis gali trukti ilgėliau.Bet galiausiai mes visi nusileidžiame iš debesų ir vėl tvirtaiatsistojame ant žemės. Atsiveria akys, ir pamatome kito žmo-gaus ydas. Suvokiame, kad kai kurie jo asmenybės bruožaimus erzina; vyrą nervina žmonos elgesio stereotipai; žmona

jsim ylėj imas 23

pamato, kad vyras sugeba įžeisti ir pykti, gal net grubiai kal- bėti ir kritikuot i. Tie nereikš mingi bruožai, kurių nepaste- bėjome būdami įsimylėję, dabar virsta milžiniškais ydų kal-nais. Tada prisimename mamos žodžius ir klausiame savęs:

„Kaip aš galėjau būti toks kvailas?"Sveiki atvykę į vedybinio gyvenimo tikrovę, kur praus-

tuvėje visada rasi plaukų, veidrodis nusėtas baltais taškeliais,kur ginčai kyla dėl to, iš kurios pusės vynioti tualetinį popie-rių ir ar klozeto dangtį palikti nuleistą ar pakeltą. Tai pa-saulis, kur batai nenueina į dėžę ir stalčiai neužsidaro patys,kur apsiaustai nemėgsta kaboti ant pakabos, o kojinės skal- biant kažkur pradingsta. Šitame pasaulyje žvilgsnis gali žeisti,žodis gniuždyti, įsimylėjėliai gali tapti priešais, o santuo-ka kovos lauku.

Kas atsitiko Įsimylėjimo jausmui? Deja, jis tebuvo iliu-

zija, kurios apgauti mes pasirašėme ant gražaus popieriauslapo: „džiaugsme ar varge". Nenuostabu, kad daugelis pra-dėjo keiksnoti santuoką ir partnerį, kurį kažkada mylėjo. Ga-liausiai mes turime teisę pykti, jeigu mus apgavo. Ar tikraitad patyrėme „tikrąjį" jausmą? Aš manau, kad taip. Mūsų problema ta, kad buvome neteisingai informuoti.

Toji bloga informacija buvo idėja, jog įsimylėjimo keraiišliks per amžius. Turėjome tai suprasti. Net atsitiktinis pa-stebėjimas turėjo mus pamokyti, kad jeigu žmonės taip irliktų pakerėti, visi atsidurtume rimtoje bėdoje. Verslą, pra-monę, bažnyčią, švietimo sistemą, pačią visuomenę mėtytų

šoko bangos. Kodėl? Todėl, kad įsimylėję žmonės prarandadomėjimąsi kitais dalykais. Štai kodėl vadiname tai „kerais".Įsimylėjęs iki ausų koledžo studentas pastebi, kad blogėja jopažymiai. Sunku studijuoti, kai įsimyli. Rytoj turėsi laikytiegzaminą iš 1812ųjų karo, bet kam rūpi tas karas? Kai tuįsimyli, viskas atrodo nesvarbu. Vienas vyras man pasakė:„Daktare Čapmanai, mano reikalai darbe visai baigia pašlyti". „Ką jūs turite galvoje?" paklausiau. „Sutikau tą merginą,


13/89


įsimylėjau ir nieko nenuveikiu. Negaliu net galvoti apie dar- bą. Visą dieną prasvajoju apie ją" .

Įsimylėjimo euforija teikia iliuziją, kad mūsų santykiailabai artimi. Mes jaučiamės tarsi priklausą vienas kitam. Ti-

kime, kad galime įveikti visas problemas. Kito atžvilgiu jau-čiame altruizmą. Vienas jaunas vyras apie savo sužadėtinepasakė: „Man net mintis neateitų padaryti tai, kas ją įžeistų.

Vienintelis mano troškimas padaryti ją laimingą". Toks pakerėjimas sukelia apgaulingą pojūtį, jog mūsų egocentriškosnuostatos su šaknimis buvo išrautos ir dabar esame panašūsį Motiną Teresę, dėl savo mylimojo trokštantys atiduoti betką. Priežastis, kodėl niekieno neverčiami tai padarytume, yramūsų nuoširdus įsitikinimas, jog mylimasis mums jaučia tąpatį. Vyras tiki, kad mylimoji pasiryžusi patenkinti jo porei-kius; mergina tiki, kad vyras myli ją taip pat stipriai, kaip ir ši

jį, ir niekada nepadarytų nieko, kas ją įskaudintų.Taip mąstyti yra klaidinga. Ne tik mūsų mintys ir jaus-

mai nenuoširdūs, bet mes ir nemąstome realistiškai. Neatsi-žvelgiame į tikrąją žmogaus prigimtį. Iš prigimties mes esa-me egocentriški. Mūsų pasaulis sukasi apie mus. Nė vienasnesame visiškas altruistas. Tokią iliuziją mums duoda įsimy-lėjimo jausmas.

Kai šitie išgyvenimai prieis savo natūralią pabaigą (atsi-menate, vidutiniškai įsimylėjimas tęsiasi dvejus metus?), mesgrįšime į tikrovę ir imsime reikalauti savo teisių. Staiga imsskirtis vyro ir žmonos norai: jis norės sekso, bet ji bus pavar-gusi; jis norės pirkti naują automobilį, bet ji sakys: „Tai ab-surdiška"; ji norės aplankyti savo tėvus, bet jis sakys: ,M ne-noriu tiek daug laiko leisti su tavo šeima"; jis norės žaistikrepšinio rungtynėse, o ji sakys: „Krepšinį tu myli labiau neimane". Lašas po lašo didelio artimumo iliuzija išgatuoj.i irpradeda reikštis individualūs troškimai, emocijos, sunianymai ir elgesio stereotipai. Juk jiedu ir yra individai. II I protainesusijungė, o emocijos tik trumpam susiliejo meiles juro-

je. Dabar tikrovės bangos pradeda juos išskirti. Jie „išsimy

Įsimylėjimas 25

li", ir arba du žmonės atšąla vienas kitam, išsiskiria ir lei-džiasi ieškoti naujų įsimylėjimo pojūčių, arba imasi sunkausdarbo mokosi mylėti vienas kitą įsimylėjimo kerams ir eu-forijai tapus neveiksmingiems.

įsimylėjimo potyris mūsų nei

brandina, nei augina ar

ugdo kitą žmogų. Jis tik suteikia

pojūtį, kad mes jau subrendome.

Kai kurie tyrinėtojai, tarp jų psichiatras Skotas Pekas bei

psichologijos daktarė Dorotėja Tennov, padarė išvadą, kad įsi-mylėjimo jausmas iš viso neturėtų būti vadinamas meile. Dr.Tennov įsimylėjimo potyriui apibūdinti sukūrė žodį „limerance" (lietuviškas atitikmuo būtų „pamesti galvą" ir pan. vert.past), kad skirtųsi nuo to išgyvenimo, kurį ji laiko tikra mei-le. Dr. Pekas daro išvadą, kad įsimylėjimo potyris nėra tikrameilė dėl trijų priežasčių. Pirma, įsimylėjimas nėra valios ak-tas ar sąmoningas pasirinkimas. Kad ir kaip norėtume įsimy-lėti, negalime priversti to įvykti. Kita vertus, galime ir netrokštišito išgyvenimo tuo metu, kai jis apima mus. Dažnai mes įsi-mylime netinkamu laiku ir netinkamą sau žmogų.

Antra, įsimylėjimas nėra tikroji meilė, nes nereikalaujapastangų. Nesvarbu, ką darome būdami įsimylėję, tai reika-lauja iš mūsų mažai disciplinos ar sąmoningų pastangų. Ilgiir brangiai kainuojantys pašnekesiai telefonu, pinigai, kuriuosišleidžiame važinėdami į pasimatymus, dovanos ir sumany-mų įgyvendinimas mums yra niekis. Kaip paukščiui įgimtasinstinktas liepia sukti lizdą, taip ir gaivalinga įsimylėjimoprigimtis paskatina mus daryti vienas kitam neįprastus irnenatūralius dalykus.


14/89


Trečia, įsimylėjęs žmogus iš tikrųjų nėra suinteresuotasskatinti kito dvasinę brandą. „Je i įsimylėję ir turime kokį tiks-lą, tai jis yra nutraukti savo vienatvę ir pasirūpinti, kad taiįvyktų susituokus."1 Įsimylėjimo potyris nei brandina mus, nei

augina ar ugdo kitą žmogų. Jis tik suteikia pojūtį, kad jau subrendome ir mums nereikia daugiau augti. Mes atsiduriameaukščiausiame gyvenimiškos laimės taške ir vienintelis mūsųtroškimas yra ten pasilikti. Mūsų mylimajai, žinoma, lavėtinereikia, nes ji tobula. Mes tikimės, kad ji tokia ir išliks.

Jeigu įsimylėjimas nėra tikroji meilė, tai kas ji tuomet yra? Dr. Pekas daro išvadą, kad tai yra „genetiškai nulemtasinstinktyvus poravimosi komponentas. Kitaip tariant, žmo-gus laikinai nugriauna savojo egoizmo sienas. Tai patvirtina,kad įsimylėjimas yra stereotipinė žmonių reakcija į vidinioseksualinio poreikio ir išorinio seksualinio stimulo konfigū-

raciją, o tai didina seksualinio poravimosi galimybę, idant būtųužtikrintas rūšių išlikimas".2

Sutinkame su šia išvada ar ne, bet daugelis iš mūsų, ku-rie buvome įsimylėję ir „išsimylėjome", greičiausiai pritarsi-me, jog šis jausmas, kaip nė vienas kitas mūsų patirtas išgy-

venimas, tikrai išmeta žmogų į emocijų orbitą. J is turi ten-denciją blokuoti mūsų gebėjimą mąstyti, todėl dažnai pagau-name save sakant ir darant tai, ko, būdami šviesesnio proto,niekada nedarytume. Tiesą sakant, išlindę iš po emocinio ža-

vesio debesies, dažnai stebimės, kodėl taip elgėmės. Kiek išmūsų, nusiritus emocijų bangai ir grįžus į realų pasaulį, kurišryškėja mūsų skirtumai, klausėme savęs: „Kodėl mes tuo-kėmės juk nesutariame nė vienu klausimu?" Tačiau apė-mus įsimylėjimo ekstazei mums atrodė, kad sutariame dėl

visko bent jau to, kas svarbu.

Ar tai reiškia, kad, įsimylėjimo iliuzijos įvilioti į santuo-ką, dabar turime du pasirinkimo variantus: 1) man lemta gy-

venti su vyru (žmona) nelaiminga m arba 2) turiu perbėgti įkitą laivą ir pabandyti viską dar kartą? Mūsų kartos žmonės

Įsimylėjimas 27

Tyrimai rodo, kad yra trečiasis, geresnis, variantas: gali-ma pripažinti, kad įsimylėjimas tebuvo tai, kas jis ir yra, lai-kinas emocinis pakylumas, o dabar kartu su sutuoktiniu ieš-koti tikros meilės. Šioji meilė iš prigimties yra emocinė, betne apžavinti. Tai meilė, jungianti protą ir jausmus. Ji yra ir

valios aktas, reikalauja disciplinuoti save bei pripažįsta, kad„aš" turi asmeniškai augti. Pagrindinis mūsų emocinis porei-kis nėra įsimylėti, bet būti nuoširdžiai mylimam kito žmo-gaus, pažinti meilę, kurią užaugina protas ir pasirinkimas, one instinktas. Reikia, kad mane mylėtų žmogus, kuris būtent

mane pasirinko ir mato manyje tai, kas yra verta meilės.Tokia meilė reikalauja pastangų ir disciplinos. Ji reika-

lauja atiduoti jėgas dėl kito gerovės. Jeigu jo gyvenimas tapsturtingesnis dėl mano pastangų, aš taip pat jausiu pasitenki-nimą palaimą nuoširdžiai mylėti kitą žmogų. Tiesą pasa-kius, tikra meilė ir negali prasidėti, kol nesibaigė įsimylėjimolaikas.

renkasi pastarąjį variantą, o vyresnioji karta dažnai rinkosipirmąjį. Prieš darydami neapgalvotą išvadą, kad mūsų kar-tos žmonės renkasi geriau, turėtume patyrinėti duomenis.Šiuo metu 40 procentų santuokų, sudaromų pirmą kartą,

šioje šalyje baigiasi skyrybomis. 60 procentų antrąjį kartąir 75 procentai trečiąjį kartą sudaromų santuokų baigtis yratokia pati. Taigi antrosios ir trečiosios laimingesnės santuo-kos perspektyva yra nepagrįsta.

Ra ci on al i, valinga meilė... yratoji meilė, kuriai mus visada kvietė

sakmės.


15/89


Mes negalime tinkamai įvertinti savo gerumo ir dosnu-mo būdami paveikti „meilės kerų". Mus stumia ir neša ins-tinkto jėga, kuri nepaiso normalaus elgesio normų. Jeigu grį-žę į tikrovę mes norime būti geri ir dosnūs, tai yra tikroji

meilė.Kad būtume emociškai sveiki, turi būti patenkinamas

mūsų emocinis meilės poreikis. Iš sutuoktinio ilgimės dėme-sio ir šilumos. Mes jaučiamės saugūs būdami tikri, kad su-tuoktinis mus noriai priima ir yra atsidavęs mums. Kol buvo-me įsimylėję, jautėme visa tai; tai buvo tarsi dangus. Klydo-me manydami, kad tai tęsis amžinai. Tačiau tai „manijai" ne-

buvo lemta trukti visą laiką. Ji tėra įžanga į santuokos vado- vėlį, o šios knygos esmė racionali, valinga mei lė. Taip mylė-ti mus visada kvietė sakmės. Tokia meilė yra sąmoninga.

Tai geros naujienos toms sutuoktinių poroms, kurios pra-

rado visus įsimylėjimo pojūčius. Jeigu meilė pasirinkimas,pora turi galimybę mylėti po to, kai įsimylėjimo manija pra-ėjo ir jie grįžo į tikrovę. Tokia meilė prasideda nuo požiūrio mąstymo būdo. Meilė yra nuostata, teigianti: „Aš esu susi-tuokęs su tavimi ir noriu rūpintis tavimi". Taip pasirinkęsžmogus ras tinkamų būdų parodyti šį apsisprendimą.

„Visa tai labai nuobodu, gali nusivilti kas nors: meilėkaip nuostata, lydima atitinkamo elgesio. O kur jaudulys ir

visi tie pojūčiai, kai jauti tarsi drugelius plazdenant mintysear krentant žvaigždes, kurgi stiprūs jausmai? Kur laukimas,akies merkimas, bučinys, kūną perbėgantis lyg elektra, sekso

jaudulys? O kur saugumo jausmas , kai ž inai, jo g aš esu Nr. 1

jo Qos) mintyse?" Apie tai ir kalbama šioje knygoje: kaip patenkinti v ienas

kito emocinį poreikį jaustis mylimam. Jeigu sugebėsime šitoišmokti ir norėsime tai daryti, mūsų meilė bus jaudinantilabiau nei tas jausmas, kurį patyrėme, kai buvome beprotiš-kai įsimylėję.

Daug metų vesdamas santuokos seminarus ir konsul

Įsimylėjimas 29

tuodamas poras privačiai, atradau penkias emocines meilėskalbas. Tūkstančiai porų paliudytų, kad tai, ką skaitysite, vei-kia. Turiu segtuvus, pilnus laiškų, parašytus žmonių, kuriųaš niekada nebuvau sutikęs, bet jie rašo: „Draugas paskolino

man vieną jūsų paskaitos apie meilės kalbas garso įrašą, ir jisabsoliučiai pakeitė mūsų santuokinį gyvenimą. Daug metų visomis jėgo mis stengėmės mylėti vienas kitą, bet emocijųsričiai dėmesio neskyrėme. Dabar, kai jau kalbame tinkamo-mis meilės kalbomis, emocinis mūsų santuokos klimatas išesmės pagerėjo".

Kai sutuoktinio emocijų rezervuaras bus pilnas meilėsir jis jausis saugus jūsų meilėje, pasaulis nušvis kitom spal-

vom, o žmoguje atsivers didžiulis potencialas. Kai meilės re-zervuaras tuščias, o sutuoktinis jaučiasi išnaudojamas ir ne-mylimas, pasaulis atrodo juodas ir jūsų santuokos partneris

turbūt niekada neišnaudos savo sugebėjimų. Kituose pen-kiuose skyriuose paaiškinsiu apie penkias emocines meilėskalbas, o 9 skyriuje atskleisiu, kaip sutuoktinio pagrindinėsmeilės kalbos radimas jūsų pastangas mylėti padarys labai

vaisingas.

PASTABOS

1. M. Scott Peck. The Road Less Travelled. New York. 1978. P. 8990.2. Ten pat, p. 90.


16/89

Ketvirtas skyrius

MEILĖS KALBA NR. 1 PALAIKYMO ŽODŽIAI

Markas Tvenas kartą pasakė: „Aš galiu būti gyvas kom-plimentu du mėnesius". Suprantant Tveną pažodžiui,šeši pagyrimai per metus būtų galėję išlaikyti emo-

cinį jo meilės rezervuarą veiksmingą. Jūsų sutuoktiniui tik-riausiai reikės daugiau.

Vienas iš būdų, kaip išreikšti meilę emociniame lygme-nyje, yra kalbėti pakylėjančius žodžius. Senųjų hebrajų iš-minties knygos autorius Saliamonas rašė: „Mirtis ir gyveni-mas yra liežuvio galioje".1 Daugelis porų dar nesuvokė, kokiąmilžinišką galią turi vienas kito palaikymas žodžiais. Salia-monas pabrėžė: „Liūdesys žmogaus širdyje slegia jį, o gerasžodis pralinksmina".2

Komplimentai arba įvertinimo žodžiai puikiai perteikiameilę. Geriausia juos jungti į paprastus sakinius, kaip antai:„Su šiuo kostiumu tu atrodai nuostabiai", „Oho, vilkėdamašią suknelę tu visada atrodai gražiai", „Esi geriausias pasau-lio virėjas. Aš labai mėgstu tavo puikiai paruoštas bulves",„Esu labai dėkinga tau, kad suplovei šį vakarą indus", „Ačiū,

30

Meilės kalba Nr. 1 palaikymo žodžiai 31

kad suradai vaikui auklę šiam vakarui. Noriu tau pasakyti, jog nelaikau šito savaime suprantama tavo prievole", „Aš iš-ties vertinu, kad išneši šiukšles".

Kas atsitiktų emociniam santuokos klimatui, jei vyras ir

žmona nuolat girdėtų tokius žodžius?Prieš keletą metų į mūsų įstaigos fojė įėjo viena moteris.

Aš sėdėjau savo kabinete, durys buvo atviros. Ar rastumėt minutę laisvo laiko? paklausė moteris.

Žinoma. Užeikite.Ji atsisėdo ir paklausė: Daktare Čapmanai, turiu vieną problemą. Negaliu pri-

versti savo vyro nudažyti miegamojo sienų. Prašau šito jaudevynis mėnesius. Išbandžiau visus žinomus būdus, bet ne-galiu pasiekti, kad jis nudažytų tas sienas. „Moterie, tu atėjaine į tą vietą. Aš nesu dažymo užsakymų priėmėjas", buvo

pirmoji mano mintis. Bet jos aš paprašiau: Papasakokite apie tai. Praėjęs šeštadienis yra geras pavyzdys, tarė ji. Prisi-

menate, kokia graži buvo diena? Ar žinote, ką visą tą dieną veikė mano vyras? Plovė ir bl izgin o automobi lį.

Ką gi darėte jūs? Aš išėjau į kiemą ir pasakiau: „Nesuprantu tavęs, Bo-

bai. Šiandien puiki diena miegamajam dažyti, o tu blizgini

mašiną". Ar jis nudažė sienas? pasiteiravau. Ne, jos vis dar neperdažytos. Aš nežinau, ką daryti. Leiskite paklausti jūsų, paprašiau aš. Ar jums nepa-

tinka švarūs, žvilgantys automobiliai? Taip, bet aš noriu, kad miegamasis būtų nudažytas. Ar esate tikra, jog vyras žino, kad jūs to norite?

Žinoma, užtvirtino ji. Jau devyni mėnesiai, kai pra-

šau jo šito. Leiskite užduoti jums dar vieną klausimą: ar jūsų vy-

ras apskritai padaro ką nors gero? Ką jūs turite galvoj?


17/89

32 PENKIOS SUTUOKTINIŲ MEILES KALBOS

Tarkime, išneša šiukšles, gal nuvalo vabzdžius nuo jū-sų mašinos priekinio stiklo, pripildo jo kuro baką, sumoka uželektrą, pasikabina švarką?

Taip, atsakė ji. Ji s daro kai kuriuos iš šių darbų.

Tuomet turiu jums du pasiūlymus. Pirma, daugiau nie-kada neužsiminkite jam apie miegamojo dažymą, pasakiauaš ir pakartojau: Niekada neminėkite to.

Nesuprantu, kuo tai padės, suabejojo moteris.

M eilės tikslas yra ne savo

norus vykdyti, o ką nors padaryti dėl savo mylimojo gerovės. Girdėdami

palaikymo žodžius esame

nepalyginti labiau skatinamiatsakyti tuo pačiu.

Klausykite, juk pati ką tik sakėte, kad vyras žino, jog jūs norite, kad miegamojo sienos būtų perdažytos. Nereikiadaugiau jam to sakyti. Jis žino. Antrasis mano pasiūlymas

yra toks: kai kitą kartą vyras padarys ką nors gero, pagirkite jį. Je igu jis išneš šiukšles, pasakykite jam: „Bobai, labai verti-nu tai". Nesakykite: „Pats laikas buvo išnešti šiukšles. Musėsruošėsi tai padaryti". Pastebėjusi, kad jis apmokėjo sąskaitą

už elektrą, uždėkite ranką jam ant peties ir pasakykite: „Ašlabai dėkinga tau, Bobai, kad sumoki už elektrą. Tenka gir-dėti, kad yra vyrų, kurie to nedaro, todėl noriu tau pasakyti,

jog tikrai vertinu tai". Kaskart, kai vyras padarys ką nors ge-ro, pasakykite jam komplimentą.

Nesuprantu, kaip tai padės išjudinti vyrą nudažyti mie-gamojo sienas.


Jūs prašėte mano patarimo ir štai gavote. Nemokamai,

pasakiau.Išeidama ji neatrodė patenkinta manimi. Bet po trijų sa-

vaičių vėl atėjusi pasakė: „Tai suveikė". Ji pasimokė, kad kom-

plimentai yra daug geresnis raginimo būdas nei nuolatinisniurnėjimas.

D R Ą S I N I MO Ž O D Ž I A I

Komplimentų sakymas yra tik vienas iš daugelio būdų iš-reikšti sutuoktinio palaikymą žodžiais. Žodis „drąsinti" reiškia„įkvėpti drąsos". Mes visi jaučiamės nesaugūs vienoje ar kitojesrityje. Mums trūksta drąsos, irsis trūkumas dažnai būna kliūtispasiekti ir daryti tai, ką norėtume. Galbūt kaip tik tose srityse,kur jūsų vyras ar žmona jaučiasi nesaugūs, nepanaudotos po-tencialios jų galimybės laukia jūsų padrąsinimo.

Alisai visada patiko rašyti. Mokydamasi koledže ji lankėdaug žurnalistikos paskaitų. Netrukus suprato, kad rašymo

jaudulys pranoksta jos susidomėjimą istorija, kuri buvo pa-grindinis studijuojamas dalykas, bet keisti specialybę buvoper vėlu. Baigusi koledžą ir ypač prieš gimstant pirmajamkūdikiui ji parašė keletą straipsnių. Vieną iš jų pasiūlė kažku-riam žurnalui, bet gavusi neigiamą atsakymą daugiau nera-do drąsos nusiųsti kitą straipsnį. Dabar, kai vaikai buvo ūgte-lėję ir Alisa turėjo daugiau laiko apmąstymams, ji vėl ėmėrašyti.

Pirmaisiais santuokos metais Redas, Alisos vyras, mažai

dėmesio kreipė į jos rašinius. Jis buvo užsiėmęs savo darbu irpagautas įkarščio kopė karjeros laiptais. Tačiau laikui bėgantRedas suprato, kad didžiausia gyvenimo prasmė ne laimėji-muose, o tarpusavio santykiuose. Jis išmoko skirti daugiaudėmesio Alisai ir jos pomėgiams. Todėl visiškai natūralu, kad

vieną vakarą jis išsir inko ir perskaitė kažkurį iš žmonosstraipsnių. Baigęs skaityti, nuėjo į darbo kambarį, kur Alisaskaitė knygą, ir entuziastingai pasakė:


18/89

34 PENKIOS SUTUOKTINIŲ MEILĖS KALBOS Meilės kalba Nr. T palaikymo žodži ai 35

žodžiai. Tik tada, kai žmona nori numesti svorį, galite ją drą-sinti. Kol ji neturi šio troškimo, jūsų žodžiai jai primins pa-mokslą. Retai kada tokie žodžiai paragina. Beveik visada jiesuprantami kaip teisimas, kuris sukelia kaltės jausmą. Jie

reiškia ne meilę, o atstūmimą.

Jeigu sutuoktinis jums sako: „Aš norėčiau įsiregistruotiį svorį metančiųjų programą šį rudenį", jūs galite pasakyti

jam keletą drąsinančių žodžių. Jie galėtų būti maždaug to-kie: „Jeigu nusprendei tai daryti, pasakysiu: neabejoju, kadtau pasiseks. Man patinka šis tavo bruožas jei imiesi ko nors,padarai. Jeigu nori, aš tikrai padarysiu visa, ką galiu, kad taupadėčiau. Nesirūpink, kiek tai kainuos. Jeigu ši programa yratai, ką tu nori daryti, atsiras tam ir pinigų." Tokie žodžiaisuteiks jam drąsos paskambinti į svorio metimo centrą.

Norint padrąsinti, reikia įsijausti ir matyti pasaulį kaipsutuoktinis. Pirmiausia turime suprasti, kas yra svarbu jam.Tik tada galėsime jį padrąsinti. Drąsinančiais žodžiais mes

perteikiame štai ką: ,Aš žinau. Man rūpi tai. Aš esu su tavimi.Kuo galiu padėti?" Stengiamės parodyti, kad tikime juo ir josugebėjimais. Mes vertiname ir giriame jį.

Dauguma mūsų turime potencialių gebėjimų daugiau,nei kada nors juos išlavinsime. Dažnai mus sulaiko nedrąsa.Mylintis sutuoktinis gali duoti mums šito labai svarbaus ka-talizatoriaus. Žinoma, sakyti drąsinimo žodžius gali būti

Nenoriu tavęs trukdyti, bet turiu kai ką pasakyti. Štaiperskaičiau tavo straipsnj „Kaip maksimaliai panaudoti atos-togas". Alisa, tu puikiai rašai. Tą medžiagą reikėtų išspaus-dinti. Tu rašai suprantamai, žodžiais nupieši tai, ką lengva

Įsivaizduoti. Patrauklus tavo stilius. Turi pasiūlyti šią me-džiagą keletui žurnalų.

Tu išties taip manai? nekantraudama paklausė Alisa. Taip, tikrai, atsakė Redas. Sakau tau geras straipsnis.Redui išėjus iš kambario, Alisa mąstė ne apie skaitomą

knygą ji gulėjo užversta ant kelių, o pusvalandį svajojoapie tai, ką pasakė Redas. Ji svarstė, ar ir kiti vertins jos raši-nius taip, kaip jos vyras. Prisiminė, kaip prieš keletą metųgavo neigiamą atsakymą, bet, pamanė sau, per tą laiką ji jukpasikeitė: pradėjo geriau rašyti, Įgijo daugiau patirties. Priešpakildama iš kėdės ir atsigerdama vandens, Alisa apsispren-dė: pasiūlys savo straipsnius keletui žurnalų, ir bus matyti,ar jie galėtų būti spausdinami.

Tuos drąsinimo žodžius Redas pasakė prieš keturiolikametų. Nuo to laiko buvo išspausdinta daug Alisos straipsnių,o dabar ji sudarė kontraktą knygai. Ji puiki rašytoja, betžengti pirmąjį žingsnį vyras turėjo įkvėpti ją padrąsinančiužodžiu.

Tikriausiai ir jūsų sutuoktinis turi neatsiskleidusį poten-cialą vienoje ar kitoje gyvenimo srityje. Galbūt tą potencialąpažadins jūsų drąsinantys žodžiai? Gal sutuoktiniui reikiaužsirašyti į kursus, kur būtų ugdomi jo gebėjimai? O gal jū-sų vyrui reikėtų sutikti žmonių, kuriems sekasi toje srityje ir

kurie gali duoti jam patarimų, ką daryti toliau. Jūsų žodžiaigali suteikti sutuoktiniui drąsos, kurios labai reikia tam pir-majam žingsniui žengti.

Įsidėmėkite, kad aš nekalbu apie prievartą. Aš kalbu apiesutuoktinio drąsinimą lavinti tą pomėgį, kurį jis parodė tu-rįs. Kai kurie vyrai verčia žmonas numesti svorio. „Aš raginu

ją", pasakytų vyras, bet žmonai tai skamba kaip smerkiantys


19/89


nelengva. Galbūt tai ne jūsų pagrindinė meilės kalba ir galiprireikti didelių pastangų šiai antrajai kalbai išmokti. Tai ypačaktualu, jeigu nuolat matėte kitų pavyzdį, kaip kritikuoti irsmerkti. Bet galiu jus užtikrinti, kad rezultatas bus vertas

pastangų.

MALONŪS ŽODŽIAI

Meilė yra maloni. Taigi, norėdami perteikti meilę žodžiais,turime vartoti juos malonius. Kalbu apie tai, kaip mes juossakome. Tie patys žodžiai gali turėti dvi skirtingas reikšmes,priklausomai nuo to, kaip juos ištarsime. Sakinys „Aš myliutave", pasakytas maloniu ir švelniu balsu, bus nuoširdžios mei-lės išraiška. O ką pasakytume apie tokią intonaciją: „Aš myliutave?" Klaustukas keičia šių trijų žodžių reikšmę. Kartais mū-sų žodžiai byloja viena, o balso tonas ką kita. Mes siunčia-

me dviprasmę žinią. Sutuoktinis paprastai sprendžia apie jąiš mūsų balso tono, o ne iš žodžių. Sakinys „Mielai suplausiušį vakarą indus", pasakytas irzliu tonu, nebus suprantamaskaip meilės išraiška. Priekaištas „Aš jaučiuosi apvilta ir įžeis-ta, kad nepasisiūlai padėti man šį vakarą", sakomas atvirai irmaloniu balsu, gali būti net meilės išraiška. Taip kalbanti mo-teris nori, kad vyras geriau suprastų jos poreikius, ji atsklei-džia savo jausmus, tuo norėdama palaikyti artimus santykius.Ji prašo galimybės išsakyti savo skausmą, kad jis liautųsi. Tiepatys žodžiai, ištarti garsiai, šiurkščiu tonu, įgaus ne meilės,o smerkimo ir teisimo išraišką.

Kalbėjimo maniera labai svarbi. Senovės išminčius yrapasakęs: „Švelnus atsakymas atitolina pyktį". Kai įpykęs irįsižeidęs sutuoktinis svaidosi žodžiais, jūs, nusprendęs išliktimylintis, nepriekaištausite jam su dar didesniu įkarščiu, betatsakysite švelniai. Tai, ką jis sako, priimsite kaip informaci-

ją apie jo emocijas ir išgyvenimus. Leisite jam išsakyti savoskausmą, pyktį ir kaip jis vertina tai, kas atsitiko. Stengsitės


įsijausti į jo padėtį ir vertinti įvykius jo požiūriu, o tada švel-niai ir maloniai pasakysite, jog suprantate, kodėl jis taip jau-čiasi. Padaręs ką nors negerajam, norėsite prisipažinti ir pra-šyti atleidimo. Susiginčijęs sugebėsite maloniai paaiškinti savo

motyvaciją. Sieksite supratimo ir santarvės, o ne įrodyt', kad jūsų nuomonė yra vienintelis logiškas būdas paaiškinti tai,kas atsitiko. Tokia yra brandi meilė meilė, kurios ieškome,

jeigu nor ime, kad santuoka bręstų.

Meilė neprisimena skriaudos. Ji neprimena kitam nesėk-mių. Nė vienas nesame tobulas. Santuokoje ne visada daromekas geriausia ar teisinga. Kartais sutuoktiniui pasakome ir pa-darome skaudžių dalykų. Praeities neištrinsime. Galime tikprisipažinti klydę ir sutikti, kad tai buvo blogai. Galime prašy-ti atleidimo ir stengtis elgtis kitaip. Pripažinęs savo klaidą irpaprašęs atleidimo, aš negaliu padaryti daugiau nieko, kad su-

mažinčiau skausmą, kurį sukėliau savo sutuoktiniui. Kai jisnusikalsta man, prisipažįsta ir prašo atleisti, aš galiu rinktis pasmerkti arba atleisti. Jeigu nutariu teisti ir stengiuosi atly-ginti tuo pačiu arba verčiu jį atlyginti man skriaudą, aš pasta-tau save į teisėjo, o sutuoktinį į nusikaltėlio padėtį. Intymu-mas tarp mūsų tampa neįmanomas, bet jei aš nusprendžiuatleisti, jis gali būti atstatytas. Atleidimas padeda mylėti.


20/89


Stebiuosi, kiek daug žmonių kiekvieną naują dieną su-gadina vakarykšte diena. Jie vis prisimena praėjusios dienosnesėkmes ir tuo nuodija galimą nuostabią šiandieną. „Tie-siog sunku patikėti, kad tu taip padarei. Nemanau, kad kada

nors tai pamiršiu. Neįsivaizduoji, kaip Įskaudinai mane. Ašnesuprantu, kaip tu gali patogiai sau sėdėti po to, kai šitaippasielgei su manimi. Turėtum šliaužioti keliais ir maldautimano atleidimo. Nežinau, ar galėsiu tau atleisti". Tai nemeilės, o kartėlio, nuoskaudos ir keršto kupini žodžiai.

Geriausia, kaip galime pasielgti su praeities klaidomis, yra paversti jas istorija. Taip, tai buvo. Žinoma, kad buvo skau-du ir galbūt vis dar skauda, bet jis pripažino savo klaidą iratsiprašė. Mes negalime ištrinti praeities, bet galime priimti

ją kaip istoriją. Gali me nutarti gyventi šiandien laisvi nuo vakarykščių klaidų. Atleidimas nėra j ausmas , tai atsidavi-mas. Verčiau būti gailestingam, o ne laikyti nuoskaudą musįžeidusiam žmogui. Atleidimas yra meilės išraiška. ,Aš myliutave. Aš rūpinuosi tavimi ir linkęs tau atleisti. Nors man darskaudu, bet aš neleisiu, kad tai, kas atsitiko, stotų siena tarpmūsų. Tikiuosi, abu pasimokysime iš to. Tu nesi niekam tikęsdėl to, kad suklydai. Tu mano vyras (žmona), ir nuo šioatspirties taško mes toliau eisime kartu". Tokie žodžiai, ištar-ti maloniu tonu, yra palaikymas.

N UO LAN K ŪS ŽO DŽIAI

Meilė prašo, o ne reikalauja. Kai reikalauju ko nors iš

savo žmonos, tampu jai lyg tėvas, o ji lyg vaikas. Trejų metųsūnui tėvas pasako, kas šis turėtų, o iš esmės privalėtų daryti.Tai būtina, nes trejų metų pyplys dar nežino, kaip plaukiotiklastingais gyvenimo vandenynais. Santuokoje mes esamelygūs partneriai. Be abejo, nesame tobuli, bet mes suaugęžmonės ir partneriai. Jeigu norime išsaugoti artimus santy-kius, turime žinoti kito troškimus. Jeigu trokštame mylėti

vienas antrą, turime žinoti, ko nor i k itas.


Labai svarbu, kaip mes išreiškiame tuos troškimus. Jei-gu jie įgyja reikalavimo formą, dingsta intymumas ir tai at-stumia sutuoktinį. Bet jeigu prašymais parodome savo porei-kius ir norus, tuo atitinkamai nukreipiame partnerį, o ne ke-liame jam ultimatumus. Vyras, sakydamas: „Ži nai, tavo obuo-lių pyragas toks skanus... Ar galėtum iškepti jį šią savaitę?Labai jį mėgstu", žmonai parodo, kaip mylėti jį, ir kuria arti-mus santykius. Bet jei vyras sako: „Kai gimė vaikas, negaunuobuolių pyrago. Netikiu, kad ateinančius aštuoniolika metų valgysiu jo daugiau nei dabar", elgiasi kaip vaikas ir grįžta įpaauglystę. Tokie reikalavimai nekuria intymios atmosferos.Prašydama vyro taip: ,jAr rastum galimybę išvalyti šį savait-galį lietvamzdžius?", žmona parodo, kad myli jį. Bet jeigu jisakytų: „Jei tučtuojau neišvalysi lietvamzdžių, jie nukris. Juo-se medžiai augti pradėjo!", tai nustotų mylėjusi ir taptų val-dinga šeimininke.

Prašydami parodote sutuoktiniui, kad vertinate jo gebė- jimu s ir jį patj. Iš esmės tuo pasakote, kad ji s turi arba galipadaryti tai, kas jums yra svarbu ir ką vertinate. Reikalauda-mi tampate tironu. Sutuoktinis tada jaučiasi nuvertintas. Pra-šymas palieka vietos pasirinkimui. Partneris gali rinktis at-siliepti į prašymą arba jį atmesti, nes meilė visada yra pasi-rinkimas. Tai suteikia jai prasmę. Žinojimas, kad vyras (žmo-na) mane myli ir atsiliepia ko nors prašomas, mums sako,kad jis (ji) rūpinasi, žavisi manimi, gerbia ir nori daryti tai,kas man patinka. Neišsireikalausime daugiau meilės. Sutuok-tinis gal ir paklus mūsų reikalavimams, bet ne iš meilės. Tai

bus baimės arba kaltės, arba kitų jaus mų, bet ne meilės ins-piruotas veiksmas. Taigi prašydami duodame kitam galimybęrinktis, o reikalaudami ją užgniaužiame.

DIALEKTŲ jVAIROVĖ

Palaikymo žodžiai yra viena pagrindinių meilės kalbų.Tačiau ji turi daug dialektų. Keletą jų mes jau aptarėme, bet


21/89


yra gerokai daugiau. Apie juo s parašyta gausybė tomų irstraipsnių. Visi dialektai turi bendrą funkciją sutuoktiniopalaikymas žodžiais. Psichologas Viljamas Džeimsas yra pa-sakęs, kad didžiausias žmogaus poreikis yra jaustis įvertin-

tam. Palaikymo žodžiai daugeliui žmonių šį poreikį patenki-na. Jeigu nesate iš tokių ir tai nėra jūsų pagrindinė meilėskalba, bet manote, kad tai jūsų sutuoktinio meilės kalba,noriu pasiūlyti jums vesti sąsiuvinį „Palaikymo žodžiai". Kaiskaitysite straipsnį ar knygą meilės tema, užsirašykite palai-kymo žodžius, kuriuos ten rasite. Klausydamasis paskaitosapie meile arba nugirdęs draugą sakant ką nors gero apie kitąžmogų, užsirašykite tai. Ilgainiui prisirinksite pakankamaidaug žodžių, kuriuos galėsite panaudoti perteikdamas meilęsavo partneriui.

Turbūt norėsite ir netiesiogiai palaikyti sutuoktinį, tai yra kalbėti apie jį gerai ir tuomet, kai jo nėra šalia. Galiausia ikas nors perduos jam tai, ir jūs sulauksite labai daug meilėsiš jo. Pasakykite savo uošvei, kokia puiki jūsų žmona. Kaimama perduos dukrai, ką apie ją sakėte, jūs laimėsite dar di-desnę jos meilę. Rodykite palankumą sutuoktiniui prie kitųžmonių ir jam pačiam girdint. Kai jus girs viešai, nepamirš-kite dalį pagyrimo skirti sutuoktiniui. Galite savo ranka pa-rašyti palaikančius žodžius. Užrašyti žodžiai turi privalumą,nes juos skaito daug kartų.

Arkanzase, Liti Rok mieste, išmokau svarbią pamoką apiepalaikymą ir meilės kalbas. Pas Bilą ir Betę apsilankiau gra-žią pavasario dieną. Jie gyveno name, apjuostame medine

tvora, aplinkui jį žaliavo žolė, žydėjo pavasarinės gėlės. Taiatrodė idiliškai. Tačiau įėjęs namo vidun pamačiau, kad tenidilė baigiasi. Jų santuoka buvo subyrėjusi. Praėjus dvylikaimetų po vestuvių ir užaugus dviem vaikams, iškilo klausi-mas, kodėl jiedu tuokėsi. Jie nesutarė dėl visko, o vienintelisdalykas, dėl ko ginčų nebuvo, abu mylėjo savo vaikus. Kolsutuoktiniai kalbėjo, aš pastebėjau, kad Bilas yra darboholikas, mažai laiko skiria žmonai. Betė dirbo ne visą darbo die


ną ir vien norėdama ištrūkti iš namų aplinkos. Problemą jie bandė spręsti laikydami tam tikrą tarpusavio atstumą; sten-gėsi atsitraukti vienas nuo kito, kad konfliktas neatrodytųlabai didelis. Bet abiejų meilės rezervuaro prietaisai rodė, kad

juose tuščia.Jie papasakojo, kaip konsultavosi santuokos klausimais, bet tai nedavė didelės pažangos. Apsilankė j ie ir mano semi-nare. Kitą dieną aš turėjau išvykti iš to miesto. Maniau, kadtai bus vienintelis mūsų susitikimas. Nutariau rizikuoti. Kiek-

vienam iš jų paskyriau valandą laiko, atidžiai išklausiau jųpasakojimų. Nors jiedu labai nesutarė ir santykiai buvo atša-lę, jie vertino tam tikras vienas kito savybes. Bilas pripažino:'„Ji yra gera motina ir namų šeimininkė, kai nori puikiaigamina. Bet aš nesulaukiu iš jos meilumo. Pats dirbu iki de-

vinto prakaito, o įvertinimo už tai nėra". Betė sutiko, kadBilas gerai aprūpina šeimą. „Tačiau, skundėsi moteris, jis

visiškai nepadeda ma n namuose, nes niekada neturi tam lai-ko. Kokia nauda turėti namą, poilsiui skirtų priemonių ir vi-sa kita, jeigu niekada tuo nesidžiaugiame drauge?"

Turėdamas tokią informaciją, daviau abiem tą patį pa-tarimą. Atskirai kiekvienam pasakiau, kad yra kas gali pa-keisti jų santuokos klimatą. „Garsiai girkite tai, ką vertina-te ir kas jums patinka kitame, bei trumpam susilaikykiteskundęsi tuo, kas jums nepatinka", pasakiau aš. Mes darkartą peržvelgėme jų teigiamus atsiliepimus apie kitą ir ašpadėjau jiems sudaryti tų gerų bruožų sąrašą. Bilas savaja-me įrašė Betės, kaip mamos, namų šeimininkės ir kulina-

rės, privalumus. Betės sąrašas bylojo, kad Bilas yra darbš-tus žmogus ir gerai aprūpina šeimą. Stengėmės, kad šie są-rašai būtų kuo išsamesni.

Štai kaip atrodė Betės sąrašas:

• Per dvylika bendro gyvenimo metų jis nepadarė nė vienospravaikštos darbe. Visas jėgas atiduoda darbui.


22/89


• Keletą kartų buvo paaukštintas pareigose. Visada galvoja,kaip tapti dar uolesniu.

• Kas mėnesį moka mokesčius už namą.• Taip pat moka už elektrą, dujas ir vandenį.

• Prieš trejus metus jis nupirko mums poilsiui skirtą inven-torių.• Pavasarį ir vasaros metu jis kiekvieną savaite nupjauna žolę

arba samdo tam darbininką.• Rudenį sugrėbia lapus arba samdo darbininką.• Duoda daug pinigų maistui ir drabužiams (visai šeimai).• Kartą per mėnesį išneša šiukšles.• Duoda man pinigų Kalėdų dovanoms šeimai.• Neprieštarauja, kad savąjį atlyginimą leisčiau savo nuožiūra.

O štai koks buvo Bilo sąrašas:

• Kas rytą kloja lovas.• Kiekvieną savaitę išsiurbia dulkes visame name.• Kasryt paruošia gerus pusryčius ir išleidžia vaikus į mo-

kyklą.• Vidutiniškai tris kartus per savaitę verda pietus.• Perka maistą. Padeda vaikams ruošti namų darbus.• Nuveža vaikus į mokyklą ir bažnyčią.• Moko sekmadieninės mokyklos pirmoje klasėje.• Nuveža mano drabužius į valyklą.• Skalbia ir kai ką lygina.

Šiuos sąrašus pasiūliau jiems išplėsti tuo, ką pastebėsper kelias savaites, ir kad du kartus per savaitę pasirinktų

vieną gerą sutuoktinio bruožą bei žodžiais įvertintų jį. Da- viau dar vieną nuorodą. Betę perspėjau, kad, sulaukusi iš Bi-lo komplimento, neatsakytų iškart jam tuo pačiu, o papras-čiausiai priimtų ir padėkotų. Ir Bilui prisakiau tą patį. Para-ginau daryti tai du mėnesius kiekvieną savaitę ir, jeigu pa-stebės, kad tai padeda, tęstų toliau. Jeigu šis bandymas nepa


gerintų emocinio santuokos klimato, tegu pamiršta jį kaip

dar vieną nepasisekusį eksperimentą.Kitą dieną sėdau į lėktuvą ir grįžau į namus. Savo užra-

šuose pažymėjau, kad nepamirščiau paskambinti Bilui su Bete

ir pasidomėti, kaip sekasi. Paskambinau jiems vasarai įpusė- jus ir paprašiau, kad su kiekvienu kalbėtume atskirai. Nuste- bau sužinojęs, jog Bilo požiūris pasikeitė į gerąją pusę. Ji sįtarė mane davus tą patį patarimą Betei, tačiau neprieštara-

vo. Jam tai labai patiko. Dabar Betė vertino Bilo darbštumą irrūpinimąsi šeima.

Tiesą sakant, ji leido man vėl pasijusti vyru. Prieš mus

ilgas kelias, daktare Čapmanai, bet aš tikrai tikiu, kad jis

teisingas.

Pasikalbėjęs su Bete supratau, kad ji žengė nedidelį žings-

nį į priekį.

Kai kas pasikeitė, daktare Čapmanai, pasakė ji. Kaipir patarėte Bilui, jis sako man komplimentus ir manau, kaddaro tai nuoširdžiai. Bet jis ir toliau neranda laiko man. Būnataip užsiėmęs darbe, kad mums niekada nėra laiko pabūti dviese.

Klausantis Betės man galvoje nušvito. Supratau padaręssvarbų atradimą. Vieno žmogaus meilės kalba nebūtinai yrakito asmens meilės kalba. Akivaizdu, jog pagrindinė Bilo mei-lės kalba buvo palaikymo žodžiai. Jis daug dirbo, mėgo savodarbą ir iš žmonos labiausiai laukė savo darbo įvertinimo.Tikriausiai vaikystėje jis matė ką nors taip elgiantis, todėl to-kio palaikymo poreikis jam buvo ne mažiau svarbus ir suau-

gus. Betės emocijoms reikėjo kažko kito. Gražūs žodžiai buvo gerai, bet gilia i širdyje ji ilgėjosi ko ki to. Tai ir atveda musprie meilės kalbos Nr. 2.

PASTABOS

1. Patarlių 18, 21.2. Patarlių 12, 25.


23/89

Penktas skyrius

MEILĖS KALBA NR. 2 LAIKOLEIDIMAS KARTU

•

Iš pat pradžių turėjau pastebėti Betės pagrindine meilėskalbą. Prisimenate, ką ji pasakė tą pavasario pavakarę, kaiaš apsilankiau pas juos Liti Rok mieste? „Bilas labai ge-

rai aprūpina šeimą, bet visai neskiria laiko man. Kokia naudaturėti namą ir poilsio inventorių bei visa kita, jeigu nieka-da nesidžiaugiame tuo kartu?" Ko ji troško? Leisti laiką suBilu. Ji norėjo vyro dėmesio, laiko, kada ką nors veiktų drau-ge su ja.

Sakydamas „leisti laiką kartu" aš turiu galvoje: skirti vi-są savo dėmesį kitam žmogui. Nekalbu apie sėdėjimą ant so-fos ir televizoriaus žiūrėjimą kartu. Šitaip leidžiant laiką jū-sų dėmesio sulaukia įvairūs televizijos kanalai, o ne sutuok-tinis. Turiu galvoje štai ką įsitaisyti ant sofos, išjungti tele-

vizorių ir kalbėtis žiūrint kitam į akis ir skiriant visą savodėmesį. Tai gali būti ir pasivaikščiojimas dviese arba pie-tavimas restorane, šnekučiuojantis ir nevengiant savo myli-mojo akių. Ar kada būdamas restorane pastebėjote, kad pora,kuri dar tik draugauja, skiriasi nuo susituokusios poros? Drau

44

Meilės kalba Nr. 2 laiko leidimas kartu 45

gaudami žmonės nenuleidžia akių vienas nuo kito ir ben-drauja. Vedusi pora sėdi nebylūs už stalo ir žvalgosi po resto-rano salę. Galima pagalvoti, kad jie užsuko čia tik pavalgyti.

Kai prisėdu šalia žmonos ir skiriu jai dvidešimt minučiųnepertraukiamo dėmesio, o ji savo dėmesį man, mudu ati-duodame vienas kitam dvidešimt savo gyvenimo min učių. Mesniekada nesusigrąžinsime jų; mes dovanojame savo gyveni-mą vienas kitam. Tai labai efektyviai perteikia meilę.

Tas pats vaistas negali išgydyti visų ligų. Duodamas tąpatį patarimą Bilui ir Betei, padariau rimtą klaidą. Aš ma-niau, kad palaikymo žodžiai Betei reikš tiek pat daug, kiekBilui. Tikėjausi, kad jeigu jie palaikys vienas kitą žodžiais,emocinis klimatas tarp jų pasikeis ir jie abu ims jaustis myli-mi. Bilui tai padėjo. Jo nuomonė apie Betę pagerėjo. Jis ėmė

jausti, kad žmona nuoširdžiai vertina jo darbštumą. Tačiautai nepadėjo tiek daug Betei, nes palaikymo žodžiai nebuvo

pagrindinė jos meilės kalba. Jai tai buvo laiko leidimas kartu. Aš paskambinau jiems dar kartą ir padėkojau Bilui už

pastarųjų dviejų mėnesių pastangas. Pasakiau, jog jis geraidaro girdamas žmoną.

Daktare, kreipėsi jis, bet ji nėra laiminga. Aš nema-

nau, kad kas nors labai pasikeitė. Jūs teisus, pasakiau, ir aš manau, kad galiu tai pa-

aiškinti. Mat pasiūliau ne tą meilės kalbą.Bilas neturėjo nė menkiausio supratimo, apie ką kalbu.

Paaiškinau, kad tai, kas vienam žmogui leidžia jaustis myli-mam, ne visada daro tokį poveikį kitam. Bilas pritarė, kad jo

meilės kalba yra palaikymo žodžiai. Jis papasakojo man, kiekdaug jam tai reiškė vaikystėje ir kad jis jaučiasi labai gerai irdabar, kai Betė rodo jam dėkingumą. Aš pasakiau, kad žmonoskalba nėra palaikymo žodžiai, o laiko leidimas dviese. Paaiški-nau, ką reiškia skirti dėmesį kitam, t. y. kalbėti su žmona netada, kai skaitai laikraštį ar žiūri televizorių, bet žiūrėti į akis,dėmesį skirti tik jai ir veikti drauge tai, kas jai patinka darytitai nuoširdžiai.


24/89


Tarkime, einate pasiklausyti simfoninės muzikos su ja", pasakiau aš. Galėjau nujausti, kad kai kam Liti Rokmieste tą akimirką dangus nušvito.

Daktare Čapmanai, ji visada dėl to skundžiasi kadneprisijungiu prie jos, visai nerandu laiko pabūti mums dvie-se. „Kol buvome nevedę, mes daug kur esame nuvykę ir daugnuveikę, vis sako ji, bet dabar tu labai užsiėmęs". Sutin-ku, kad laiko leidimas kartu yra jos meilės kalba. Neabejojudėl to. Bet ką man daryti, daktare? Juk mano darbas reikalau-

ja labai daug. Papasakokite apie jį, paprašiau aš.Dešimt minučių jis dėstė savo istoriją kaip kopė karje-

ros laiptais, kiek daug dirbo ir kaip didžiavosi savo pasieki-mais. Jis atskleidė savo svajones apie ateitį ir tai, jog po pen-kerių metų būsiąs ten, kur nori būti.

Ar norėtumėte būti ten vienas, ar su Bete ir vaikais?

paklausiau aš. Noriu, kad ji būtų su manimi, daktare Čapmanai, kad

džiaugtųsi kartu. Juk dėl to man ir skaudu, kai ji priekaištau- ja, kad visą laiką atiduodu darbui. Aš dėl mūsų tai darau. No-rėjau, kad ir ji būtų šio plano dalis, bet ji tam nepritaria.

Ar jums ima aiškėti, kodėl ji priešiška jums, Bilai? pasiteiravau. Jos meilės kalba yra laiko leidimas kartu. Jūsskiriate jai tiek mažai laiko, kad jos meilės rezervuaras yratuščias. Ji nesijaučia saugi ir mylima. Dėl šitos priežasties irpratrūksta pykčiu dėl to, kas, jos manymu, ryja jūsų laiką darbo. Nėra taip, kad ji nekenčia jūsų darbo. Ji negali pakęsti

fakto, kad jaučia labai mažai meilės iš jūsų. Yra tik vienasatsakymas, Bilai, ir tai daug jums kainuos . Jūs privalote rastilaiko Betei. Turite mylėti ją jos meilės kalba.

Jūs teisus, daktare Čapmanai. Nuo ko man pradėti? Ar turite sąrašą, kur išvardijome gerus Betės bruožus? Jis čia, po ranka. Sudarysime kitą sąrašą. Ar dar ką nors žinote, ko Betė

pageidautų? Tai, apie ką ji kalba metų metus?


Štai Bilo sąrašas:

Užsakyti vietas viešbutyje kalnuose, kur praleisime savait-galį (kartais su vaikais, o kartais tik dviese).

Pakviesti ją pietų (į gražų restoraną arba kartais ir į Makdonaldo kavinę).

Pasamdyti vaikui auklę ir išsivesti žmoną vakarienės tik

mes dviese.Kai vakare grįžtu namo, atsisėsti ir pasikalbėti su žmona

apie savo dieną ir išklausyti apie jos dieną. (Ji nenori,kad žiūrėčiau televizorių, kai mes kalbamės.)

Skirti laiko pažaisti su vaikais.Šeštadienį surengti pikniką visai šeimai (ir neniurzgėti dėl

skruzdėlių bei musių).Bent sykį per metus išvykti atostogų su šeima.Išeiti su žmona pasivaikščioti ir pasikalbėti. (Neiti žmonos

priešakyje.)

Apie šiuos dalykus ji kalba metų metus, pasakė Bilas. Tikriausiai numanote, ką jums pasiūlysiu? Daryti tai, atsakė jis. Taip. Kartą per savaitę du mėnesius. Kur rasti laiko?

Rasite. Jūs išmintingas žmogus, kitu atveju nebūtumėte ten,kur esate, jei nesugebėtumėte daryti sprendimų. Jūs mokateplanuoti savo gyvenimą, taigi įtraukite į savo planus Betę.


25/89


Supratau, pasakė jis. Galėsiu tai padaryti. Bilai, tai nesumenkins jūsų profesinių tikslų. Tai reiš-

kia, kad, kai pasieksite viršūne, ten su jumis bus žmona ir vaikai.

Šito aš trokštu labiau už viską. Ar būsiu toje viršūnėje,ar ne, aš noriu, kad žmona būtų laiminga, noriu džiaugtisgyvenimu kartu su ja ir vaikais.

Ėjo metai. Bilas ir Betė įkopė į savąją viršūne ir vėl leido-si žemyn, bet svarbiausia, kad jie darė tai kartu. Vaikai palikogimtuosius namus ir dabar, kaip sako šie sutuoktiniai, jie gy-

vena geriausius savo gyvenimo melus. Bilas tapo nepasotina-mu simfoninės muzikos gerbėju, o Betė tęsia nesibaigiantįsąrašą dalykų, kuriuos ji vertina Bilo asmenyje, ir jam nieka-da nepabos jų klausytis. Bilas įsteigė savo kompaniją ir vėl

yra pakeliui į naują viršūnę. Vyro darbas Betei nebekel ia siau- bo. Ji domisi juo ir drąsina Bilą. Betė žino, kad Bilo gyvenime

svarbiausia yra ji. Jos meilės rezervuarą pilnas, o jeigu prade-da tuštėti, Betė žino, kad pakaks vieno prašymo ir ji sulauksBilo dėmesio.

BŪTI KARTU

Laiko leidimo kartu esmė yra būti šalia vienas kito. Ašnekalbu apie intymius santykius. Du žmonės, sėdintys viena-me kambaryje, yra arti vienas kito, bet nebūtinai yra kartu.Būti dviese tai sutelkti dėmesį į kitą asmenį. Kai tėvelis sėdiant grindų ir ridena su mažamečiu vaiku kamuolį, jo dėme-sys yra sutelktas ne į kamuolį, o į vaiką. Nesvarbu, kiek taitrunka, jie yra kartu. Tačiau jei tėvelis kalbasi telefonu ir tuopačiu metu ridena kamuolį, jo dėmesys išskaidomas. Kai ku-rie vyrai ir žmonos mano, kad jie leidžia laiką kartu, o iš tik-rųjų tik gyvena labai arti vienas kito. Jie būna po tuo pačiustogu, bet nėra kartu. Vyras, stebėdamas sporto laidą ir kal-

bėdamasis su žmona, neskiria ja i laiko, nes ji negauna viso jo dėmesio.


Prasmingai leisti laiką nereiškia, kad turime nuolatos žiū-rėti vienas kitam į akis. Tai reiškia, kad drauge veikiame kaž-ką ir visą dėmesį skiriame kitam žmogui. Veikla, į kurią abuįsitraukiame, nesvarbi. Emociniu atžvilgiu svarbu yra tai, kadleidžiame laiką, skirtą vienas kitam. Veikla yra priemonė, pa-dedanti sukurti buvimo kartu pojūtį. Minėtu atveju, kai tėve-lis ridena kamuolį su mažamečiu sūneliu, svarbi yra ne veik-la, o emocijos, siejančios tėvą ir sūnų.

Lygiai taip pat vyras su žmona, žaidžiantys tenisą, jeigunuoširdžiai paskiria tą laiką vienas kitam, jiems bus svarbusne tiek žaidimas, kiek pats faktas, kad būna kartu. Svarbiau-sia tai, kas vyksta emociniame lygmenyje. Kai norime pra-leisti laiką dviese, tai rodo, kad mes rūpime vienas kitam,mums patinka būti ir veikti kažką kartu.

NUOŠIRDUS POKALBISKaip ir palaikymo žodžiai, taip ir kita meilės kalba laikoleidimas kartu turi daug dialektų, iš kurių populiariausias

yra nuoši rdus pokalbis. Aš kalbu apie dialogą, kai du žmonėsdalijasi savo išgyvenimais, mintimis, jausmais ir troškimaisdraugiškoje aplinkoje, kur niekas jiems netrukdo. Daug kasskundžiasi, kad jų sutuoktinis nekalbąs su jais; tai nereiškia,kad jų vyras arba žmona išvis neprataria nė žodžio, jie tikretai dalyvauja dialoge. Jeigu jūsų sutuoktinio pagrindinė mei-lės kalba yra laiko leidimas dviese, tokie pokalbiai lems, ar jie

jausis mylimi.Nuoširdus pokalbis labai skiriasi nuo meilės kalbos Nr.

1. Kalbant palaikymo žodžius mūsų dėmesys nukrypsta į tai,ką patys sakome, o kalbėdamiesi tarpusavyje dėmesį sutel-kiame į tai, ką girdime kitą sakant. Jeigu aš noriu skirti jumslaiko ir pasidalyti savo meile ir šį laiką mes praleisime kalbė-damiesi, tai reiškia, jog aš skirsiu jums savo dėmesį, kad atsivertumėte, ir supratingai išklausysiu, ką pasakysite. Aš


26/89


klausinėsiu jūsų, bet ne ištardyti norėdamas, o nuoširdžiaisuprasti jūsų mintis, jausmus ir troškimus.

Mes susipažinome su Patriku, kai jam buvo keturiasde-šimt treji ir jis buvo vedęs jau septyniolika metų. Įsidėmėjau

jį todėl, kad pirmieji jo žodžiai nuskambėjo labai dramatiš-kai. Jis sėdėjo odiniame krėsle mano kabinete ir, trumpai pri-sistatęs, palinko į priekį bei labai emocionaliai pasakė:

Daktare Čapmanai, aš esu tikras kvailys. Kas jus verčia taip manyti? paklausiau aš. Buvome vedę septyniolika metų, kai žmona paliko ma-

ne. Dabar suprantu, koks buvau kvailys. Aš pakartojau savo klausimą: Kokiu atžvilgiu jūs buvote kvailys? Dažnai, parėjusi iš darbo, žmona pasakodavo apie pro-

blemas ten. Aš ją išklausydavau ir patardavau, ką, mano ma-nymu, ji turėtų daryti. Visada duodavau jai patarimų, sakyda-

vau, kad ji turi priešintis sunkumams: „Problemos niekur ne-dingsta. Tu turi kalbėti su žmonėmis, kurie jas sudaro, arbasu viršininku. Turi veikti". Kitą dieną grįžusi namo ji vėl pa-sakodavo apie tuos pačius dalykus. Aš klausdavau, ar ji pada-rė, kaip aš patariau. Žmona papurtydavo galvą ir atsakydavoto nedariusi. Aš pakartodavau savo pasiūlymą, sakydamas, kadtai yra būdas, kaip elgtis tokioje situacijoje. Bet ji toliau kal- bėdavo apie tas pačias problemas, kiekvienąsyk grįžusi iš darbo. Aš vėl klausdavau, ar ji pasinaudojusi mano patarimu. Jiatsakydavo neigiamai. Taip tęsiantis tris ar keturis vakarus,aš supykdavau ir pasakydavau, kad nelauktų iš manęs užuo-

jautos, je igu nenori pasinaudoti mano patarimu; ji neturintinuolat patirti tokio streso ir įtampos; galinti su tuo susidoro-ti, jei paprasčiausiai elgtųsi kaip patariama. Man buvo sunkužiūrėti, kaip ją kankina stresas, nes taip neturėjo būti. Kai ji

vėl prabildavo apie tuos sunkumus, aš pasakydavau: „Niekonenoriu girdėti. Aš jau sakiau, ką daryti. Jeigu neketini pa-klausyti mano patarimo, nenoriu daugiau apie tai girdėti".


Patriko žmonos elgesys reiškė maldavimą pasikalbėti.Emociniu atžvilgiu ji ilgėjosi vyro dėmesio kad išklausytų,kaip jai skaudu ir kokioje ji atsidūrė neviltyje. Patrikas neišklausydavo, o kalbėdavo. Jis klausydavo tol, kol išgirsdavo,

kokia yra problema, ir formuluodavo jos sprendimo būdą.Klausydavosi nepakankamai ilgai ir atidžiai, kad išgirstų, jogžmona prašo palaikymo ir supratimo.

Daugelis elgiamės panašiai kaip Patrikas. Mes mokameanalizuoti problemas ir rasti jų sprendimus, bet pamiršta-me, kad santuoka yra santykiai, o ne projektas, kurį reikiaįgyvendinti, arba problema, kurią reikia išspręsti. Santuokoje

Aš atsiribodavau nuo jos ir rūpindavausi savo reika-lais, toliau kalbėjo jis. Koks kvailys! Dabar suprantu, kad

jai ne patarimo reikėjo, kai pasakodavosi man apie sunku-mus darbe. Ji norėjo, kad ją suprasčiau, išklausyčiau, skir-čiau dėmesio ir parodyčiau, kad gebu suprasti, kaip jai skau-

du, koks tai stresas ir įtampa. Ji norėjo žinoti, kad myliu ją iresu kartu. Jai nereikėjo patarimo; ji tenorėjo žinoti, kad ašsuprantu. Bet aš net nesistengiau suprasti. Man rūpėjo duotipatarimus. Koks kvailys! Dabar jos nėra su manimi. Kodėlnematome šito, kai tai vyksta? Aš nemačiau. Tik dabar su-prantu, kad nuvyliau ją.

Da ug eli s mokame analizuoti

problemas ir rasti sprendimus. Mes pamirštame, kad santuoka yra

santykiai, o ne projektas, kurį reikia

įgyvendinti, ar problema, kurią

reikia išspręsti.


27/89


reikia užjausti ir išklausyti, suprasti kito žmogaus mintis, jausmus ir troškimus. Mes turime būti pasiruošę patarti, kaimūsų prašo, ir niekada nedaryti šito stengiantis įsiteikti. Dau-guma mūsų nepakankamai mokėmės išklausyti. Mes dauggeriau gebame mąstyti ir kalbėti. Išmokti išklausyti gali būti

taip pat sunku, kaip išmokti užsienio kalbą, bet turime taidaryti, jei norime išmokti perteikti meilę. Tai ypač svarbu,

jeigu pagrindinė sutuoktinio meilės kalba yra laiko leidimaskartu, o šios kalbos dialektas pokalbis. Laimei, yra daugknygų ir straipsnių, kaip lavintis klausymo mene. Neturiulaiko kartoti tai, kas jau parašyta, bet siūlau praktinių patari-mų santrauką.

1. Palaikykite akių kontaktą, kai sutuoktinis kalba su ju-mis. Taip nesiblaškys mintys ir parodysite, kad visą dė-mesį skiriate jam.

2. Kai klausotės, ką kalba sutuoktinis, nebūkite užsiėmęs kuonors kitu. Atminkite, kad skirti kitam laiko reiškia skirti visą dėmesį. Jeigu žiūrite televizorių, skaitote arba kaž-ką labai susidomėjęs veikiate ir negalite atsitraukti, taipir sakykite sutuoktiniui. Būtų gražu pasakyti tai: „Ži nau,kad nori pasikalbėti, ir man tai įdomu, bet norėčiau skir-ti tau visą savo dėmesį. Šiuo metu to padaryti negaliu, bet jei duosi man dar dešimt minučių, aš baigsiu ir galė-siu išklausyti tave". Dauguma sutuoktinių patenkins to-kį jūsų prašymą.

3. Įsiklausykite į kito jausmus. Užduokite sau klausimą: „Ko-

kias emocijas išgyvena mano vyras/žmona?" Jeigu jumsatrodo, kad žinote atsakymą, pasiteiraukite: „Man atro-do, kad tu jautiesi apviltas, nes aš pamiršau..," Tai padėssutuoktiniui susivokti savo išgyvenimuose, taip pat pa-rodys, kad jūs atidžiai klausotės, ką jis kalba

Documents

Penkios.sutuoktiniu meiles kalbos