Perkant „žaliai“!ec.europa.eu/environment/archives/gpp/buying_green_handbook_lt.pdf · Kas sieja viešuosius pirkimus ir aplinką? Viešosios institucijos – pagrindinės vartotojos

Perkant „žaliai“!Aplinkai naudingų viešųjų

pirkimų vadovas

Europos Komisija

Perkant „žaliai“!Aplinkai naudingų

viešųjų pirkimų vadovas

Europos Komisija

Svarbi pastaba

Šis vadovas yra informacinis Komisijos tarnybų dokumentas ir negali būti laikomas kaip nors įpareigojančiu šią instituciją. Taip pat reikėtų pabrėžti,

kad šis vadovas priklauso nuo Komisijos praktikos ir Teisingumo Teismo precedentų teisės raidos.

Europe Direct – tai paslauga, padėsianti Jums rasti atsakymus į klausimus apie Europos Sąjungą

Informacija teikiama nemokamai telefonu:

00 800 6 7 8 9 10 11

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete.Ji pasiekiama per EUROPA serverį (http://europa.eu.int).

Kataloguotų duomenų galima rasti šio leidinio pabaigoje.

Liuksemburgas: Europos Bendrijų ofi cialiųjų leidinių biuras, 2005

ISBN 92-894-9090-X

© Europos Bendrijos, 2005Atgaminti leidžiama, nurodžius šaltinį.

Printed in Belgium

Spausdinta baltame popieriuje, blukintame nenaudojant chloro

Perkant „žaliai“! — Aplinkai naudingų viešųjų pirkim

ų vadovas

3

„ŽALIEJI“ PIRKIMAI: ESMINIAI BRUOŽAI ......................................................................................... 4

ĮVADAS .......................................................................................................................................................... 5

1 SKYRIUS. „ŽALIŲJŲ“ PIRKIMŲ STRATEGIJOS ............................................................................... 91.1. Mokymo poreikių įvertinimas ir su aplinka susijusios informacijos prieinamumo užtikrinimas ........... 91.2. Siekiant „žalesniųjų“ pirkimų: bendrųjų prioritetų nustatymas ...................................................................10

2 SKYRIUS. VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ORGANIZAVIMAS ....................................................................... 122.1. Įvadas ....................................................................................................................................................................122.2. Viešųjų pirkimų procedūros pobūdis ...............................................................................................................122.3. Skirtingi pirkimų procedūros etapai ................................................................................................................132.4. Realių poreikių įvertinimo svarba ....................................................................................................................13

3 SKYRIUS. SUTARTIES REIKALAVIMŲ APIBRĖŽIMAS ................................................................ 143.1. Sutarties objekto apibrėžimas ............................................................................................................................143.2. Techninių specifi kacijų rengimas .....................................................................................................................173.3. Ekologiniai ženklai .............................................................................................................................................193.4. Konkrečių medžiagų pirkimas ir gamybos bei perdirbimo metodų įvertinimas .......................................22

4 SKYRIUS. TIEKĖJŲ, PASLAUGŲ TEIKĖJŲ AR RANGOVŲ ATRANKA .................................... 274.1. Įvadas ....................................................................................................................................................................274.2. Atmetimo kriterijai .............................................................................................................................................274.3. Techniniai pajėgumai .........................................................................................................................................28

5 SKYRIUS. SUTARTIES SUDARYMAS ................................................................................................. 325.1. Bendrosios sutarties sudarymo taisyklės .........................................................................................................325.2. Sutarties sudarymo kriterijų taikymas .............................................................................................................34

6 SKYRIUS. SUTARTIES VYKDYMO SĄLYGOS ................................................................................. 386.1. Sutarties sąlygas reglamentuojančios taisyklės ...............................................................................................386.2. Darbų atlikimo ir paslaugų teikimo sutarties vykdymo sąlygos ...................................................................386.3. Prekių tiekimo sutarties vykdymo sąlygos ......................................................................................................396.4. Transporto poveikis ............................................................................................................................................39

Turinys

Perk

ant „

žalia

i“! —

Apli

nkai

naud

ingų v

iešųjų

pirk

imų v

adov

as

4

„Žalieji“ viešieji pirkimai – tai kelių etapų procesas. Šie etapai:

• Apsvarstykite, kurie gaminiai, paslaugos ar darbai jums yra patys tinkamiausi, remdamiesi jų poveikiu aplinkai ir kitais veiksniais, pavyzdžiui, jūsų turima informacija apie rinkos pasiūlą, siūlomas technologijas, sąnaudas ir matomumą (1 skyrius).

• Nustatykite savo poreikius ir tinkamai juos išreikškite. Pasirinkite jūsų strategiją išoriniam pasauliui perteikiantį „žaliąjį“ pavadinimą, taip užtikrindami optimalų skaidrumą potencialiems tiekėjams ar paslaugų teikėjams bei piliečiams, kuriems jūs tarnaujate (2 skyrius).

• Parenkite aiškias ir tikslias technines specifi kacijas, jei įmanoma, į jas įtraukite aplinkosaugos veiksnius (tinkamumo / netinkamumo sąlygos) (3 skyrius):

• aplinkosaugos charakteristikų pavyzdžių ieškokite duomenų bazėse arba tarp įvairių ekologinių ženklų;

• remkitės kitų perkančiųjų institucijų „geriausia praktika“; informacijai gauti ir skleisti naudokite kontaktų duomenų bazę;

• taikykite moksliškai pagrįstą „raidos ciklo išlaidų apskaičiavimo metodą“; neperkelkite poveikio aplinkai iš vieno raidos ciklo etapo į kitą;

• naudokite į vykdymą orientuotas arba funkcines specifi kacijas, skatinančias naujoviškus „žaliuosius“ pasiūlymus;

• atsižvelkite į aplinkosaugos veiksmingumo aspektus, pavyzdžiui, į žaliavų naudojimą, darnius gamybos metodus (jei tai reikšminga galutiniam gaminiui ar paslaugai), energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančios energijos rūšis, emisijas, atliekas, galimybes perdirbti, pavojingas chemines medžiagas ir t. t.;

• jeigu nesate tikri, kad iš tiesų yra jums tinkamų „žaliųjų“ gaminių ar paslaugų, arba

nesate tikri dėl jų kainos ar kokybės, prašykite pateikti alternatyvių „žaliųjų“ pasiūlymų.

• Nustatykite atrankos kriterijus, remdamiesi išsamiu viešųjų pirkimų direktyvose minimų kriterijų sąrašu. Kur tinkama, įtraukite aplinkosaugos kriterijus nustatyti sutarčiai vykdyti būtinus techninius pajėgumus. Pasakykite potencialiems tiekėjams, paslaugų teikėjams ar rangovams, kad kriterijų atitikčiai įrodyti jie gali naudoti aplinkosaugos vadybos sistemas ir deklaracijas (4 skyrius).

• Nustatykite sutarties sudarymo kriterijus: pasirinkę „ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo“ kriterijų, pridėkite tinkamus aplinkosaugos kriterijus, kuriuos būtų galima taikyti lyginant „žaliuosius“ pasiūlymus vienus su kitais (jeigu pagal technines specifi kacijas sutartis apibrėžiama kaip „žalioji“) arba kaip būdą įdiegti aplinkosaugos elementus (jeigu pagal technines specifi kacijas sutartis apibrėžiama kaip „neutrali“) ir suteikiant jiems tam tikro svorio. Atsižvelkite į raidos ciklo išlaidas (5 skyrius)!

• Remkitės sutarties vykdymo sąlygomis, nustatydami tinkamas papildomas „žaliosios“ sutarties aplinkosaugos sąlygas. Jei įmanoma, reikalaukite taikyti aplinkai nekenksmingus transporto metodus (6 skyrius).

• Visuomet įsitikinkite, kad visi potencialiems teikėjams pateikiami pasiūlymai ir jų pačių pasiūlymai būtų susiję su sutarties objektu.

„ŽALIEJI“ PIRKIMAI: esminiai bruožai

© Europos Bendrijos


ų vadovas

5

Kas sieja viešuosius pirkimus ir aplinką?

Viešosios institucijos – pagrindinės vartotojos Europoje, sunaudojančios apie 16 % ES bendrojo vidaus produkto (ši suma prilygsta pusei Vokietijos BVP). Pasinaudodamos savo perkamąja galia prekėms ir paslaugoms, tarp jų ir nekenksmingoms aplinkai, pasirinkti, jos gali reikšmingai prisidėti prie darniosios plėtros. „Žalieji“ viešieji pirkimai apima tokias sritis, kaip antai efektyviai elektros energiją vartojančių kompiuterių ir elektros energiją taupančių pastatų, iš aplinkosaugos atžvilgiu darnios medienos pagamintos biurų įrangos, perdirbamojo popieriaus, elektra varomų automobilių, aplinkai nekenksmingo viešojo transporto, ekologiško maisto valgyklose, iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos elektros energijos, oro kondicionavimo sistemų, atitinkančių išradingus aplinkosaugos sprendimus, pirkimą.

„Žaliaisiais“ pirkimais taip pat siekiama rodyti pavyzdį ir daryti įtaką rinkai. Remdamos „žaliuosius“ pirkimus, viešosios institucijos gali paskatinti pramonę plėtoti „žaliąsias“ technologijas. Tam tikrų gaminių, darbų ir paslaugų srityse ši įtaka gali būti ypač reikšminga, kadangi viešosios perkančiosios institucijos valdo didelę rinkos dalį (kompiuterių, energiją taupančių pastatų, viešojo transporto ir t. t.).

Galiausiai kalbant apie sutarties raidos ciklo išlaidas, „žalieji“ viešieji pirkimai suteikia galimybę tuo pat metu ir sutaupyti pinigų, ir saugoti aplinką. Pirkdami išmintingai, galite sutaupyti medžiagų ir energijos, sumažinti atliekų kiekį ir taršą, taip pat paskatinti darnius elgesio modelius.

Potenciali nauda aplinkai

Europos Komisija dalyvavo bendrai fi nansuojamame mokslinių tyrimų projekte RELIEF (1), kuriuo buvo siekiama moksliniu požiūriu įvertinti potencialią „žaliųjų“ viešųjų pirkimų naudą, įdiegus juos visoje ES. Remiantis tyrimo rezultatais daromos šios išvados:

• Jeigu visos viešosios institucijos ES teritorijoje reikalautų var-toti „žaliąją“ elektros energiją, atitinkamai būtų sutaupyta 60 milijonų tonų CO2, tai sudaro 18 % ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo įsipareigojimo pagal Kioto protokolą. Beveik tiek pat būtų sutaupyta, jeigu viešosios institucijos rinktųsi aukštos aplinkosaugos kokybės reikala-vimus atitinkančius pastatus.

• Jeigu visos viešosios institucijos ES teritorijoje reikalautų efektyviau elektrą vartojančių kompiuterių ir taip šia linkme nukreiptų visą rinką, tai galiausiai padėtų sutaupyti 830 000 tonų CO2.

• Jeigu visos Europos viešosios institucijos rinktųsi „tau-pius“ tualetus ir čiaupus, būtų išeikvojama 200 milijonų tonų mažiau vandens (tai atitinka 0,6 % viso namų ūkių išeikvojamo vandens ES).

(1) Šis projektas buvo fi nansuojamas pagrindinės priemonės „Ateities miestas ir kultūros paveldas“ pagal MTTP skirtą penktąją pagrindų programą. Ją vykdant buvo išleistas vadovas, skirtas padėti vietinėms valdžios institucijoms padaryti jų pirkimų sprendimus „žalesnius“. Daugiau informacijos apie RELIEF projektą galima rasti šiuo adresu: http://www.iclei.org/europe/ecoprocura/info/politics.htm

Įvadas©

Euro

pos B

endr

ijos


Perk

ant „

žalia

i“! —

Apli

nkai

naud

ingų v

iešųjų

pirk

imų v

adov

as

6

Šis vadovas skirtas padėti viešosioms institucijoms sėkmingai diegti „žaliųjų“ pirkimų politiką. Jame praktiškai aiškinamos Europos Bendrijos teisės teikiamos galimybės, apžvelgiami paprasti ir veiksmingi sprendimai, kuriuos galima taikyti viešųjų pirkimų procedūrose. Praktiniais sumetimais vadovas sudarytas remiantis pirkimo procedūros logika ir struktūra. Jame taip pat pateikiama daug viešųjų institucijų atliktų „žaliųjų“ pirkimų pavyzdžių iš visos Europos (1).

Šis vadovas daugiausia skirtas valdžios institucijoms, bet tikimės, kad jis taip pat įkvėps ir centralizuotus pirkėjus. Be to, jis turėtų padėti tiekėjams, paslaugų teikėjams ir rangovams – ypač mažesnėms įmonėms – suprasti ir vykdyti jiems nustatytus aplinkosaugos reikalavimus.

(1) Svarbi pastaba. Nors vadove pateikiama kruopščiai patikrinta informacija, Europos Komisija neprisiima jokių įsipareigojimų ar atsakomybės už konkrečius vadove minimus atvejus ar tinklalapius, į kuriuos pateiktos nuorodos.

Įvadas

Šį vadovą galima rasti portale EUROPA, „žaliesiems“ viešiesiems pirkimams skirtame Komisijos tinklalapyje, kuriame perkančiosios institucijos, norinčios padaryti savo pirkimus „žalesnius“, gali rasti daugiau praktinės informacijos, naudingų nuorodų ir kontaktinės informacijos (http://europa.eu.int/comm/environment/gpp/).



ų vadovas

7

Įvadas

Politinis ir teisinis kontekstas

Ilgą laiką perkančiosios institucijos iš tiesų neatsižvelgdavo į prekių, paslaugų ar darbų aplinkosaugos vertę.

Atsiradus darniosios plėtros sąvokai – „plėtros, tenkinančios nūdienos poreikius, bet nekeliančios grėsmės ateities kartų gebėjimui tenkinti jų poreikius“ – pasaulio ekonominis ir politinis kontekstas pakito, drauge keisdamas ir poreikį atsižvelgti į visos kitos politikos (kartu su ekonomi-niais ir socialiniais interesais) aplinkosaugos aspektus.

Nuo 1997 m., kai darnioji plėtra buvo įtraukta į Sutartį, pripažįstama, kad ji sudaro esminį visa apimantį ES tikslą. 2000 m. Lisabonoje ES vadovai nusistatė tikslą: iki 2010 m. paversti ES „konkurencingiausia ir dinamiškiausia žinių ekonomika pasaulyje, galinčia užtikrinti darnų ekono-mikos augimą, daugiau ir geresnių darbo vietų bei didesnę socialinę sanglaudą“. Kai 2001 m. Geteborge Europos Vadovų Taryba priėmė ES darniosios plėtros strategiją, Lisa-bonos strategiją papildė trečiasis – aplinkos – ramstis (1). Ši strategija tapo pokyčių pradžia. Buvo siekiama skatinti ekonomikos augimą ir socialinę sanglaudą, tuo pat metu deramai atsižvelgiant į aplinkos apsaugą. Tai reiškia, kad aplinkosaugos tikslus reikės vertinti pagal jų ekonominį ir socialinį poveikį tam, kad kaip galima daugiau „laimėti – laimėti“ sprendimų būtų surasta visoms sritims – eko-nomikai, užimtumui ir aplinkai. 2002 m. Taryba ir Euro-pos Parlamentas priėmė šeštąją aplinkos apsaugos veiksmų programą (2), nustatančią ES aplinkos apsaugos kryptis ateinantiems dešimčiai metų ir nurodančią keturias prioritetines sritis, kuriose reikia skubiai imtis priemonių: klimato kaita, gamta ir biologinė įvairovė, išteklių valdymas ir aplinka bei sveikata.

Išsiplėtus Sąjungai, ES darniosios plėtros strategijos ir šeštosios AAVP įgyvendinimas kels ypatingų iššūkių.

Tarptautiniu lygmeniu ES vaidino pagrindinį vaidmenį kuriant ir skatinant esminius tarptautinius aplinkos apsau-gos susitarimus ir konvencijas. Pavyzdžiui, 2002 m. rati-fi kuodama Kioto protokolą dėl klimato kaitos ES įsipareigojo 2008–2012 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 8 % (palyginti su 1990 m. lygiu).

Tinkamai įgyvendinant aplinkosaugos strategijas, neįmanoma pasiekti darniosios plėtros visais valdžios lyg-menimis, jei aplinkosaugos aspektas neįtraukiamas į visas politikos sritis: daugiau naudojant rinkos principais pagrįstas priemones ir informuojant visuomenę, taip skati-nant būtinus elgesio pokyčius (3). Pasauliniu lygmeniu „žalieji“ viešjieji pirkimai minimi 2002 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais Johanesburge vykusio Pasaulio aukščiausiojo lygio susi-tikimo darniosios plėtros klausimais įgyvendinimo plane, skatinančiame „atitinkamas visų lygmenų valdžios institucijas priimant sprendimus atsižvelgti į darniosios plėtros aspektus“ ir „remti viešųjų pirkimų strategijas, skatinančias plėtrą ir aplinkai nekenksmingų prekių bei paslaugų sklaidą“. (4)

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO – angl. OECD) kontekste EBPO valstybės narės susitarė dėl Tarybos rekomendacijos „viešųjų pirkimų aplinkosaugos veiksmingumui gerinti“. (5)

2001 m. liepos 4 d. aiškinamajame dokumente (6) Euro-pos Komisija nurodė Bendrijos teisės teikiamas galimybes integruoti aplinkos apsaugos reikmes į viešųjų pirkimų procedūras. Šias galimybes paaiškino Teisingumo Teismas. (7)

(1) KOM(2001) 264 galutinis.

(2) 2002 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1600/2002/EB, nustatantis šeštąją Bendrijos aplinkos apsaugos veiksmų programą, OL L 242, 2002 9 10.

(3) Reikėtų pažymėti, kad šis vadovas apsiriboja darniosios plėtros aplinkosaugos aspektu. Kalbant apie socialinį darniosios plėtros aspektą, nurodomas 2001 m. spalio 15 d. Komisijos aiškinamasis dokumentas dėl galimybių integruoti socialines reikmes į viešuosius pirkimus bei naujosios viešųjų pirkimų direktyvos, kuriose aiškiai nustatytos šios galimybės.

(4) Daugiau informacijos galima rasti http://www.un.org/esa/sustdev/documents/WSSD_POI_PD/English/POIToc.htm

(5) 2002 m. sausio 23 d. – C(2002)3 – http://www.oecd.org/

(6) 2001 m. liepos 4 d. Komisijos aiškinamasis dokumentas dėl Bendrijos teisės, taikomos viešiesiems pirkimams, ir galimybės integruoti aplinkos apsaugos reikmes į viešuosius pirkimus (KOM(2002) 274 galutinis).

(7) 2002 m. rugsėjo 17 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-513/99 ir 2003 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje C-448/01.

Perk

ant „

žalia

i“! —

Apli

nkai

naud

ingų v

iešųjų

pirk

imų v

adov

as

8

2004 m. kovo 31 d. priimtos viešųjų pirkimų direktyvos (1) įtvirtina ir papildo teisinį kontekstą. Šių direktyvų kon-statuojamose dalyse ir nuostatose konkrečiai nurodomos galimybės įtraukti aplinkos apsaugos reikmes į technines specifi kacijas, atrankos ir sutarčių sudarymo kriterijus bei sutarties vykdymo sąlygas.

Nors šios direktyvos taikomos tik viešųjų pirkimų sutartims, kurių numatoma vertė viršija tam tikras nustatytas ribi-nes vertes (kaip minima direktyvose), Teisingumo Teismas nusprendė, kad EB Sutarties principai – vienodo vertinimo ir skaidrumo, laisvo prekių judėjimo, steigimosi laisvės ir laisvės teikti paslaugas – taip pat taikomi ir ribinių verčių nesiekiančioms sutartims.

(1) 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/18/EB dėl viešųjų darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (toliau – Direktyva 2004/18/EB) ir 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/17/EB, koordinuojanti subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, pirkimų procedūras (toliau – Direktyva 2004/17/EB).

Įvadas©

Europos Bendrijos


ų vadovas

9

Iš principo visoms viešosioms institucijoms turėtų būti gana lengva priimti politinį sprendimą pirkti „žaliai“. Jas reikėtų netgi skatinti taip elgtis, kadangi tai būtų ne tik naudinga aplinkai, bet ir pačiai perkančiajai institucijai, nes pagerintų jos visuomeninį įvaizdį. Iš tiesų „žalioji“ pirkimų politika paprastai nereikalauja jokių perkančiosios institucijos struktūrinių pokyčių.

Tačiau politikai įgyvendinti visų pirma reikės tam tikro strateginio planavimo: surengti atitinkamą perkančiosios institucijos personalo mokymą, užtikrinti su aplinka susijusios informacijos prieinamumą ir nustatyti prioritetus, taikytinus sprendžiant, kokias sutartis labiausiai tinka daryti „žalesnes“. Atlikusi visa tai, perkančioji institucija galės toliau tinkamai organizuoti „žaliąsias“ viešųjų pirkimų procedūras (2 skyrius).

1.1. Mokymo poreikių įvertinimas ir su aplinka susijusios informacijos prieinamumo užtikrinimas

Pirkimus atliekantiems darbuotojams reikėtų suteikti būtinų teisės, fi nansų ir aplinkosaugos žinių, kurios yra reikalingos sprendžiant, kokius aplinkosaugos veiksnius ir kokiu mastu

tinkamiausia įtraukti į pirkimo procedūrą, ar šie veiksniai nustatyti tinkamai ir jais remiantis bus pasirinktas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas, ar šie veiksniai atitinka perkančiosios institucijos aplinkosaugos prioritetus.

1 skyrius„Žaliųjų“ pirkimų strategijos

Barselonos aplinkosaugos praktikos vadovas

Barselonos vietos valdžios institucija parengė geros aplinko-saugos praktikos vadovą savo 12 000 darbuotojų, kuriame pateikė informacijos apie „žaliuosius“ pirkimus ir kitus aplinkos apsaugos klausimus. (1)

(1) Daugiau informacijos galima rasti http://www.bcn.es/agenda21/A21_text/guies/GreenOffi ceGuide.pdf

Svarbu pranešti apie „žaliųjų“ pirkimų politiką pačioms įvairiausioms suinteresuotosioms šalims, taip pat ir esamiems, ir būsimiems tiekėjams, paslaugų teikėjams ar rangovams, suteikiant jiems galimybių atsižvelgti į naujus reikalavimus.

Padaryti aplinkosaugos patirtį ir praktines žinias prieinamesnes, pranešti apie politiką išoriniam pasauliui galima ir bendradarbiaujant pačioms perkančiosioms institucijoms.

Foralbergo ekologiškų pirkimų gairės

Austrijos Foralbergo žemę sudaro 96 mažos savivaldybės, išsidėsčiusios palyginti netankiai gyvenamoje teritorijoje. Daugumoje savivaldybių nėra visą etatą turinčių pirkimų sri-ties darbuotojų, o juo labiau aplinkos apsaugos specialistų. Norint sėkmingai atlikti „žaliuosius“ pirkimus esant tokiai situacijai, svarbu bendradarbiauti ir kuo labiau sumažinti pirkimus atliekantiems darbuotojams tenkantį techninį kriterijų nustatymo darbą. Siekiant šio tikslo, Foralberge buvo sudarytos statybos paslaugų, biurams skirtų gaminių ir medžiagų pirkimų ekologiškos gairės. Dabar šios gairės yra prieinamos internete. (2)

(2) Daugiau informacijos galima rasti http://www.voralberg.at

© Eu

ropo

s Ben

drijo

s

Perk

ant „

žalia

i“! —

Apli

nkai

naud

ingų v

iešųjų

pirk

imų v

adov

as

10

1.2. Siekiant „žalesniųjų“ pirkimų: bendrųjų prioritetų nustatymas

• Pasitelkite laipsniško perėjimo metodą. Pradėkite nuo nedidelės gaminių ir paslaugų įvairovės, pasižyminčios aiškiu poveikiu aplinkai arba teikiančios lengviau prieinamų ir ne per brangių „žalesnių“ alternatyvų (pvz., perdirbtas popierius, veiksmingai energiją vartojanti biuro įranga). Kitas būdas – pradėkite garantuodami, kad sutarčių specifi kacijos būtų nekenksmingos aplinkai (pvz., atsisakykite perdirbtų sudėtinių dalių naudojimo).

Diunkerko ir Lilio miestų laipsniškai įgyta patirtis

1999 m. Prancūzijos Diunkerko mieste pradedant „žaliuosius“ viešuosius pirkimus buvo pasitelktas laipsniškas metodas. Pradėjus nuo vieno gaminio ir stiprinant pasitikėjimą bandymais bei glaudžiai bendradarbiaujant su vartotojais, buvo sukurta tinkama atmosfera pereiti prie sistemingesnių „žaliųjų“ pirkimų ir „žalesnėms“ kitų gaminių alternatyvoms apsvarstyti.

Lilio mieste įkurtas biuras, skirtas pirkimus atliekantiems darbuotojams mokyti ieškoti mažiau aplinką veikiančių gaminių pakaitalų. Pradėta nuo šešių gaminių: popieriaus, dažų, spausdintuvų rašalo, valiklių, gatvių apšvietimo įrenginių ir medienos. Vėliau bus bandoma apibrėžti procedūrą, kuria remiantis bus diegiami ir kiti gaminiai.

• Apsvarstykite galimybes taikyti aplinkos požiūriu geresnes alternatyvas ir jų kainą. Ar rinkoje yra „žaliųjų“ ar „žalesniųjų“ gaminių, ar šie gaminiai atitiks jūsų reikalavimus ir ar jie jums fi nansiškai prieinami?

• Atsižvelkite į reikalingų duomenų prieinamumą. Ar galite rasti mokslo ir aplinkosaugos duomenų, reikalingų konkretaus gaminio kriterijams nustatyti? Ar bus sudėtinga techniškai nustatyti jūsų pageidavimus ir išreikšti juos teikiant pasiūlymą?

Komisijos duomenų apie gaminius ir paslaugas bazė

Europos Bendrijų Komisija sukūrė duomenų bazę, kurioje surinkta nesudėtinga aplinkosaugos informacija apytiksliai apie šimtą gaminių ir paslaugų grupių. Duomenų bazėje perkančiosios bendrovės ir viešųjų pirkimų vykdytojai gali rasti pagrindinę informaciją, pavyzdžiui, apie konkrečiam gaminiui esamus ekologinius ženklus arba pagrindinį gaminio poveikį aplinkai. Šią bazę galima rasti adresu http://europa.eu.int/comm/environment/green_purchasing.

1 skyrius. „Žaliųjų“ pirkimų strategijos

• Atsižvelkite į poveikį aplinkai. Rinkitės tokius gaminius (pvz., transporto priemonių parką) ar paslaugas (pvz., valymo paslaugas), kurių poveikis aplinkai yra didelis.

• Susitelkite į vieną ar daugiau aplinkos problemų, pavyzdžiui, klimato kaitą arba atliekas. Nustatykite bendruosius energijos vartojimo efektyvumo ar atliekų perdirbimo reikalavimus.



ų vadovas

11

• Siekite matomumo. Ar „žalioji“ politika bus gerai matoma visuomenei ir darbuotojams? Ar jie suvoks, kad bandome gerinti mūsų aplinkosaugos veiksmingumą? Pastebėti pokyčiai, pavyzdžiui, pakeitus valdžios institucijų naudojamų transporto priemonių tipą ar mokyklos valgykloje pradėjus tiekti ekologišką maistą, padeda formuoti sąmoningumą bei susieja politiką su kitais aplinkosaugos projektais.

• Apsvarstykite technologijų plėtros galimybes. Nukreipus „žaliuosius“ pirkimus į ankstyvuoju raidos ir rinkodaros etapu esančius gaminius ir paslaugas, galbūt bus galima pasiekti daugiau nei bandant pakeisti nusistovėjusių sektorių aplinkosaugines charakteristikas.

Pavyzdinis Vokietijos projektas: plaukimo baseinų šildymas saulės energija

1983 m. Europos Komisija ir Vokietijos mokslinių tyrimų ir technologijos ministerija pradėjo pavyzdinį projektą, pagal kurį įprastas plaukimo baseinų vandens šildymo būdas buvo pakeistas šildymu saulės energija. Šiai naujovei viešųjų pirkimų suteiktas fi nansinis paskatinimas padėjo sumažinti kainą ir padarė ją patrauklesnę privatiems pirkėjams.

1 skyrius. „Žaliųjų“ pirkimų strategijos

Taikykite moksliškai pagrįstą, visą raidos ciklą apimantį metodą. Venkite, kad poveikio aplinkai veiksnys būtų perkeliamas iš vieno raidos ciklo etapo į kitą. Reikiamos informacijos ieškokite ekologinių ženklų pagrindinėse specifi kacijose arba vartotojų informavimui skirtuose tinklalapiuose ir duomenų bazėse.

© Eu

ropo

s Ben

drijo

s

Perk

ant „

žalia

i“! —

Apli

nkai

naud

ingų v

iešųjų

pirk

imų v

adov

as

12

Santrauka

• Viešieji perkantys subjektai, palyginti su privačiaisiais, privalo griežčiau rinktis ekonomiškai naudingiausius pasiūlymus ir sąžiningai atlikti pirkimo procedūras. Ekonominė nauda yra svarbi įtraukiant ir aplinkosaugos reikmes. Sąžiningai atliekant procedūras, visiems dalyviams suteikiamos vienodos galimybės ir užtikrinamas skaidrumas.

• Lemiamą vaidmenį vaidina parengiamasis etapas. Jeigu konkurso metu bus siekiama aplinkosaugos tikslų, prieš jį skelbiant svarbu išsamiai ištirti padėtį ir suplanuoti veiksmus.

• Prieš priimant sprendimą, ypač svarbu konkrečiai ištirti savo poreikius.

2.1. Įvadas

Kad aplinkosaugos politika būtų veiksminga, labai svarbu pažvelgti į pačią viešųjų pirkimų procedūrą. Ne visai kruopščiai įgyvendinama „žaliųjų“ pirkimų politika gali žlugti dėl praktinių klausimų, pavyzdžiui, kada prašyti, į ką kreiptis ir kokius kriterijus taikyti.

2.2. Viešųjų pirkimų procedūros pobūdis

Iš esmės viešieji pirkimai, kaip ir bet kuri kita privataus pirkimo procedūra, yra tiekimo ir paklausos derinimo klausimas, skirtumas tik vienas – perkančioji institucija turi būti ypač atsargi sudarydama sutartis, nes ji yra mokesčių mokėtojų pinigais fi nansuojamas viešasis subjektas.

Šis ypatingas atsargumas gali būti išreikštas dviem pagrindiniais principais:

• Reikia rinktis ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą.

• Reikia elgtis sąžiningai.

Renkantis ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą

Kad ir ką pirktų perkančiosios institucijos, jos privalo rinktis mokesčių mokėtojams ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Tai nereiškia, kad ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas bus pats pigiausias. Tai reiškia, kad jums reikia sudaryti geriausią sandorį pagal savo nustatytus parametrus. Aplinkos apsauga gali būti vienas iš šių parametrų ir todėl sudarant sutartį jį galima prilyginti kitiems veiksniams. Taigi ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo pasirinkimas neatmeta aplinkos apsaugos reikmių.

Sąžiningas elgesys

Elgtis sąžiningai – tai reiškia vadovautis viešųjų pirkimų direktyvų pagrindą sudarančiais vidaus rinkos principais ir šiomis direktyvomis pagrįstais nacionaliniais įstatymais. Pats svarbiausias yra vienodo vertinimo principas, pagal kurį visiems konkurentams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės konkuruoti dėl sutarties. Siekiant užtikrinti šią sąžiningą konkurenciją, būtina laikytis skaidrumo principo.

2 skyriusViešųjų pirkimų organizavimas



ų vadovas

13

2.3. Skirtingi pirkimų procedūros etapai

Kiekvienos pirkimo procedūros metu lemiamas vaidmuo tenka parengiamajam etapui. Šiuo etapu padarytos klaidos neigiamai veikia visus tolesnius etapus ir galiausiai – galutinį rezultatą, kadangi visi etapai grindžiami vienas kitu. Todėl, prieš pradedant pirkimo procedūrą, jums reikėtų skirti pakankamai laiko sutarties objektui ir rezultatui pasiekti naudotinoms priemonėms apibrėžti.

Parengiamasis etapas svarbus dar ir todėl, kad pradiniais pirkimų procedūros etapais paprastai yra lengviausia atsižvelgti į aplinkosaugos reikmes.

Bendra viešųjų pirkimų procedūros struktūra iš esmės nesiskiria nuo privačiųjų pirkimų. Abi procedūros susideda iš daugiau ar mažiau tokių pačių etapų: apibrėžiamas sutarties objektas, sudaromos techninės specifi kacijos ir sutartiniai gaminio / darbų / paslaugos parametrai, atrenkamas tinkamas kandidatas ir nustatomas geriausias pasiūlymas.

Toliau šiame vadove kiekvienam etapui skiriamas atskiras skyrius, juose apžvelgiami būdai, kaip kiekvienu etapu atsižvelgiama į aplinką, ir pateikiama praktinių pavyzdžių bei rekomendacijų.

2.4. Realių poreikių įvertinimo svarba

Parengiamuoju etapu jums būtina imtis vieno ypač reikšmingo žingsnio dar prieš nustatant sutarties objektą – įvertinti savo realius poreikius.

Pavyzdžiui, pirkimo direktyvose vienodo vertinimo principą įgyvendina pasiūlymų ir paraiškų dalyvauti konkurse pateikimo terminai ir bendros visoms techninėms specifi kacijoms taiko-mos taisyklės.

Skaidrumo principo taikymo pavyzdžių galima rasti įvairiose konkurso skelbimų nuostatose, taip pat perkančiajai institucijai įsipareigojant atmetus pasiūlymą pranešti apie tai atitinka-miems konkurso dalyviams.

Pavyzdžiui, jūs turite paskleisti informaciją visuomenei. Galite nuspręsti tai daryti spausdindami lankstinukus, plaka-tus, brošiūras ir skelbimus laikraščiuose. Tačiau daugiau pamąstę ne apie realius poreikius, bet apie kitus galimus sprendimus, galbūt priimsite aplinkai naudingesnį sprendimą – skleisti informaciją elektroninėmis priemonėmis, tinklala-piuose ar elektroniniu paštu.

Todėl, siekiant veiksmingų pirkimų, jums būtų naudingiau apibūdinti savo praktinius poreikius, neatmetant jokių rinkoje prieinamų galimybių. Nuodugniai išanalizavę poreikius, galbūt nuspręsite, kad sutarties sudaryti iš viso nereikia.

Perkant mažiau: Porio miesto patirtis

„Žalieji“ pirkimai ne visada reiškia, kad perkami „žalesnieji“ gaminiai. Jie gali paprasčiausiai reikšti, kad perkama mažiau. Prie Baltijos jūros esančiame Porio mieste, Suo-mijoje, buvo sukurta vidinė pakartotinio naudojimo sistema, pasinaudojant internetine skelbimų lenta. Darbuotojai kokį nors nenaudojamą biuro įrenginį galėjo pasiūlyti kitiems skyriams ar darbuotojams, kuriems toks įrenginys buvo reikalingas. (1)

(1) Daugiau informacijos galima rasti http://www3.iclei.org/egpis/egpc-061.html

2 skyrius. Viešųjų pirkimų organizavimas

Perk

ant „

žalia

i“! —

Apli

nkai

naud

ingų v

iešųjų

pirk

imų v

adov

as

14

Santrauka

• Apibrėždamos sutarties objektą, perkančiosios institucijos gali labai laisvai pasirinkti, ką jos norėtų pirkti. Tai suteikia plačių galimybių įtraukti ir aplinkosaugos reikmes, jeigu tai daroma neiškreipiant rinkos, t. y. neapribojant rinkos prieinamumo ir nesudarant kliūčių į ją patekti.

• Rinkos analizė gali suteikti esminės informacijos apie turimas aplinkos apsaugos galimybes ir apie bendrus komercinius rodiklius bei sąlygas.

• Pagrindinės ekologinių ženklų techninės specifi kacijos gali būti labai naudingos rengiant technines specifi kacijas; tačiau negalima reikalauti, kad konkurso dalyviai būtų užsiregistravę pagal kurią nors ekologinio ženklo sistemą.

• Prireikus galima nurodyti konkrečias medžiagas ir gamybos aplinkosaugos metodus.

3.1. Sutarties objekto apibrėžimas

„Sutarties objektas“ apibūdina, kokį gaminį, paslaugą ar darbą norite pirkti. Paprastai sutarties objekto apibrėžimas yra bendras gaminio, paslaugos ar darbo aprašymas, bet taip pat gali būti vartojamas ir į vykdymą orientuotas apibrėžimas.

Kalbant apie aplinkosaugos reikmes, palankiau būtų pasirinkti į vykdymą orientuotą apibrėžimą, kadangi tokiu atveju perkančiajai institucijai nereikia skrupulingai nustatyti visų būtinų gaminio / paslaugos / darbo ypatybių, pakanka nurodyti norimą poveikį.

3.1.1. Teisė rinktis

Iš principo sutarties objektą galite apibrėžti įvairiais jūsų poreikius tenkinančiais būdais. Viešųjų pirkimų įstatymai ne tiek susiję su tuo, ką perka perkančiosios institucijos, kiek su tuo, kaip jos tai

perka. Todėl nė viena pirkimų direktyva iš esmės neriboja paties sutarties objekto.

Tačiau laisvė apibrėžti sutartį nėra visiškai neribota. Tam tikrais atvejais, pasirenkant konkretų gaminį, paslaugą ar darbą, galima iškreipti deramą bendrovių konkurenciją viešųjų pirkimų srityje visoje ES. Būtina nustatyti tam tikras apsaugos priemones.

Visų pirma šios apsaugos priemonės grindžiamos tuo, kad EB sutartyje nustatyti nediskriminavimo, laisvės teikti paslaugas ir laisvo prekių judėjimo principai taikomi visiems atvejams, t. y. ir viešųjų pirkimų sutartims, neviršijančių nustatytų ribinių verčių, remiantis direktyvų nuostatomis arba direktyvose išsamiai nereglamentuojamais sutarčių aspektais. Praktiškai jūs privalote užtikrinti, kad sutartys nepaveiks kitų ES ūkio subjektų galimybių patekti į jūsų nacionalinę rinką.

Antroji apsaugos priemonė – pagal viešųjų pirkimų taisykles sutartį apibrėžiančios techninės specifi kacijos negali būti diskriminuojančios.

3 skyriusSutarties reikalavimų apibrėžimas



ų vadovas

15

3.1.2. Pasirenkant „žaliąjį“ sutarties pavadinimą

Pasirinkus „žaliąjį“ sutarties pavadinimą, konkurso dalyviams lengviau greitai nustatyti, ko reikalaujama pagal šią sutartį, kartu perteikiama ir sutarties esmė – gaminio ar paslaugos aplinkosaugos veiksmingumas sudarys svarbią sutarties dalį.

Šie „reklaminiai“ pavadinimai perteikia konkurso esmę ne tik galimiems tiekėjams, bet ir vietinei bendruomenei bei kitoms perkančiosioms institucijoms.

3.1.3. Rinkos tyrimo atlikimas

Spendžiant, ką pirkti, labai svarbu suprasti rinką. Labai sudėtinga apibrėžti gaminio, paslaugos ar darbų sąvoką, nežinant rinkos pasiūlos. „Žaliosios“ galimybės ne visada yra akivaizdžios ar gerai išreklamuotos.

Taigi turėtumėte atlikti tam tikrą tyrimą. Šis tyrimas galėtų būti rinkos analizė. Rinkos analizė – tai jūsų apibrėžtus poreikius tenkinančių rinkos galimybių bendro pobūdžio tyrimas. Kad tyrimas būtų sėkmingas, jis turi būti atliekamas atvirai ir objektyviai, pagrindinį dėmesį kreipiant į visus rinkoje siūlomus sprendimus, ne vien tik į pasirinktus ar palankiai vertinamus sutarties dalyvius. Tuomet tyrimas išryškins galimus aplinkai naudingus sprendimus, jei jų yra, ir bendrą turimų pasiūlymų kainų lygį.

„Žaliasis“ pavadinimas – Briuselio aplinkosaugos instituto pavyzdys

Briuselio aplinkosaugos vadybos institutas (IBGE-BIM) (1) valymo paslaugų konkurso skelbimą pavadino taip: „Aplinką tausojančių valymo paslaugų sutartis“. Tiktų ir tokie pavadi-nimai „Ekologiško maisto tiekimo sutartis“ ar „Energiją tau-pantys pastatai“.

(1) http://www.ibgebim.be

Ieškant tinkamo gaminio

Tvoras ir gatvės baldus ketinanti pirkti bendruomenė galėtų ištirti medžiagų pasiūlą rinkoje, pavyzdžiui, aplinkosaugos atžvilgiu tinkamai tvarkomų miškų medienos ar sintetinių medžiagų iš perdirbtų žaliavų pasirinkimą.

3.1.4. Rekomendacijos skelbiant konkursą sudaryti darbų sutartis

Darbų sektoriuje daug dėmesio skiriama vadinamajai „darniajai statybai“. Kaip perkančiosios institucijos, vyriausybės dažnai bendradarbiauja su statybos bendrovėmis ir architektais, siekdamos sukurti aplinkai nekenkiančius statybos metodus.

Būsto tikrinimas remiantis aplinkosaugos kriterijais – Prancūzijos pavyzdys

Prancūzijos vyriausybė paskelbė planuojanti statybos sek-toriuje, socialinio būsto ir miesto planavimo srityse taikyti metodą, padedantį pasiekti aukštą aplinkos kokybę (pranc. HQE). Taikant šį metodą pagrindinis dėmesys skiriamas mažiau vandens ir energijos eikvojančių bei mažiau techninės priežiūros reikalaujančių pastatų projektavimui. (2)

(2) Daugiau informacijos rasite http://www.logement.equipement.gouv.fr/alaune/dossiers/presse_030102.pdf

3 skyrius. Sutarties reikalavimų apibrėžimas

Rengiant kai kuriuos viešuosius ir privačius projektus, būtina atlikti poveikio aplinkai įvertinimą (angl. EIA). Nors šis įsipareigojimas ir nėra nustatytas pirkimų direktyvose, tačiau jis gali turėti įtakos apibrėžiant sutarties objekto ar vykdymo sąlygas. (3) Poveikio aplinkai tyrimas suteikia nacionalinėms valdžios institucijoms svarbios

(3) Poveikio aplinkai įvertinimas buvo nustatytas 1985 m. Direktyva 85/337/EEB (OL L 175, 1985 7 5, p. 40) su pakeitimais, padarytais Direktyva 97/11/EEB (OL L 73, 1997 3 14, p. 5).

Perk

ant „

žalia

i“! —

Apli

nkai

naud

ingų v

iešųjų

pirk

imų v

adov

as

16

informacijos, padedančios priimti sprendimą, žinant viską apie projekto poveikį aplinkai. Apibrėžiant sutarties dalyką, poveikio aplinkai įvertinimas leidžia priimti labiau apgalvotą sprendimą.

Be to, apibrėžiant pastatų statybos ar remonto darbų sutarties objektą ir technines specifi kacijas, reikės atsižvelgti į Direktyvą 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo, (1) pagal kurią valstybės narės privalo nustatyti minimalius naujų pastatų ir didelių esamų pastatų, kuriuos reikia kapitališkai renovuoti, energinio naudingumo reikalavimus.

3.1.5. Rekomendacijos sudarant tiekimo ir paslaugų sutartis

„Žaliųjų“ tiekimo ir paslaugų sutarčių nauda aplinkai išryškėja pasiekus galutinį rezultatą: turint galutinį gaminį ar paslaugą.

Svarbu atsižvelgti į galimybes pagerinti bendrą energijos vartojimą, pavyzdžiui, didinant energijos vartojimo efektyvumą. Taip tuo pat metu padėsite aplinkai ir sutaupysite pinigų.

Dar reikėtų atsižvelgti į „žaliųjų“ gaminių ar paslaugų poveikį aplinkai atliekų šalinimo etapu. Atlikus rinkos analizę, gali išryškėti labai skirtingi rezultatai, kalbant apie:

• šalinimo apimtį,

• žalingą medžiagų poveikį ir

• perdirbti tinkamų medžiagų kiekį. (1) 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/91/EB

(OL L 1, 2003 1 4), perkeltina į nacionalinę teisę vėliausiai 2006 m. sausio 4 d.

3 skyrius. Sutarties reikalavimų apibrėžimas©

Europos Bendrijos


ų vadovas

17

Dar vienas svarbus gaminio bruožas – jo ilgaamžiškumas, t. y. ar jis sukurtas ilgam laikui. Kai kada labai vilioja galimybė įsigyti pigiausią gaminį, bet iš tiesų ilgalaikėje perspektyvoje jis gali pasirodyti gerokai brangesnis ir, be to, žalingas aplinkai. Paprastai prastesnės kokybės gaminių (nesvarbu, kokiomis aplinkosauginėmis charakteristikomis jie pasižymi) naudojimo laikas yra trumpesnis. Jeigu pigesnį gaminį teks keisti dažniau nei brangesnį, padidės sąnaudos, energijos vartojimas ir atliekų kiekis. Kalbant apskritai ir ypač apie paslaugų sutartis, daugiausia su aplinkosauga turėtų būti susijęs sutarties vykdymas, taigi galite pasirinkti mažiau aplinkai žalingą būdą vykdyti sutartį, atsižvelgdami į tam naudojamą įrangą ar medžiagas.

3.2. Techninių specifi kacijų rengimas

3.2.1. Techninės specifi kacijos

Apibrėžus sutarties objektą, jums reikia paversti jį išmatuojamomis techninėmis specifi kacijomis, kuriomis būtų galima tiesiogiai vadovautis viešųjų pirkimų procedūroje. Iš esmės tai tarsi paversti eskizą piešiniu. Techninės specifi kacijos atlieka dvi funkcijas:

• Apibūdina sutartį pagal rinkos sąlygas, kad bendrovės galėtų nuspręsti, ar jas ši sutartis domina. Taigi techninės specifi kacijos lemia konkurencijos lygį.

• Jose pateikiami konkretūs reikalavimai, kuriais remiantis galima vertinti pasiūlymus. Techninės specifi kacijos nustato minimalius atitikties kriterijus. Neaiškios ir klaidingos specifi kacijos neišvengiamai lems netinkamus pasiūlymus. Techninių specifi kacijų neatitinkantys pasiūlymai atmetami.

3.2.2. Į vykdymą orientuotos specifi kacijos

Pirkimų direktyvos 2004/17/EB ir 2004/18/EB aiškiai leidžia perkančiosioms institucijoms pasirinkti arba techniniais standartais pagrįstus, arba į vykdymą orientuotus reikalavimus. (1) Į vykdymą orientuotas požiūris paprastai suteikia galimybių kūrybingiau pasinaudoti rinka ir tam tikrais atvejais paskatina ją paįvairinti naujoviškais techniniais sprendimais. Jeigu taikote šį požiūrį, jums nebūtina rengti pernelyg detalių techninių specifi kacijų.

(1) Žr. 23 str., Direktyva 2004/18/EB ir 34 str., Direktyva 2004/17/EB.

© Eu

ropo

s Ben

drijo

s

Perk

ant „

žalia

i“! —

Apli

nkai

naud

ingų v

iešųjų

pirk

imų v

adov

as

18

patvirtintas techninis sprendimas yra priimtinas daugumai.

Kai kuriuose techniniuose standartuose yra su aplinkosauginėmis gaminio ar paslaugos charakteristikomis susijusių nuostatų. Taikydamos šias specifi kacijas viešųjų pirkimų procedūrose, bendrovės turi įrodyti, kad jų pirkimai atitinka standartus arba, jei taiko kitus metodus, standartuose nustatytus veiksmingumo lygmenis. Atitinkamų įrodymų nepateikusioms bendrovėms nebus leista dalyvauti konkurse.

Tam tikrais atvejais galite nustatyti aukštesnį negu nurodyta standarte aplinkos apsaugos lygį, jei tai nediskriminuoja potencialių konkurso dalyvių.

Europos standartizacijos institucijos skatina atsižvelgti į aplinkos apsaugos reikmes. Pavyzdžiui, šiuo metu CEN yra įkūrusi specialią aplinkos klausimus nagrinėjančią tarnybą, kuri konsultuoja techninius komitetus ir teikia jiems pagalbą. (3)

Europos Komisija taip pat įsipareigojo siekti, kad techniniai standartai būtų „žalesni“. Ji priėmė Komunikatą dėl aplinkosaugos klausimų integravimo į Europos standartizacijos procesą. (4)

Pabrėžiant galutinį rezultatą, o ne būdus jį pasiekti

Jei norite, kad pastate esančiuose biuruose būtų tam tikra temperatūra, galėtumėte tai pasiekti parengdami labai išsamias centrinės šildymo sistemos specifi kacijas. Arba galėtumėte nurodyti, kad biuruose turi būti pastovi 20° Cel-sijaus temperatūra ir palikti tiekėjams laisvę siūlyti įvairių sprendimų. Tuomet tiekėjai galėtų pasirinkti natūralaus šildymo ir ventiliavimo sistemas, užuot deginę iškastinį kurą.

Tačiau sudarant į vykdymą orientuotas specifi kacijas, jums reikėtų būti dar atsargesniems nei rengiant įprastas technines specifi kacijas. Kadangi rinka gali pasiūlyti labai įvairių sprendimų, jums reikėtų užtikrinti, kad jūsų specifi kacijos būtų gana aiškios ir leistų tinkamai bei pagrįstai įvertinti pasiūlymus.

3.2.3. Aplinkosaugos techniniai standartai

Techniniai standartai gali būti įvairūs – nuo išsamių Europos standartų (angl. EN), Europos techninių liudijimų ir tarptautinių standartų iki nacionalinių standartų ir nacionalinių techninių specifi kacijų. Standartus patogu taikyti atliekant viešųjų pirkimų procedūras, kadangi jie yra aiškūs, nediskriminuojantys ir sudaryti bendrai suderinta tvarka. Europos lygmeniu standartus rengia Europos standartizacijos institucijos: Europos standartizacijos komitetas (angl. CEN), Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas (angl. Cenelec) (1) ir Europos telekomunikacijų standartų institutas (angl. ETSI) (2). Europos standartizacijos procese dalyvauja daug įvairių suinteresuotųjų šalių, taip pat ir nacionalinės valdžios institucijos, aplinkosaugos institucijos, vartotojų asociacijos bei pramonės atstovai. Todėl Europos standartu

(1) Daugiau informacijos galima rasti tinklalapyje http://www.cenelec.org

(2) Daugiau informacijos galima rasti tinklalapyje http://www.etsi.org

(3) Daugiau informacijos galima rasti tinklalapyje http://www.cenorm.be/cenorm/index.htm

(4) 2004 m. vasario 25 d. Komunikatas (KOM(2004) 130 galutinis); daugiau informacijos tinklalapyje http://europa.eu.int/comm/environment/standartisation/index_en.htm)

3 skyrius. Sutarties reikalavimų apibrėžimas©

Europos Bendrijos


ų vadovas

19

3.2.4. Alternatyvių pasiūlymų naudojimas

Net ir atlikę rinkos tyrimą, galbūt nebūsite tikri, ar jums reikalingiems gaminiams, paslaugoms arba darbams yra siūloma kokių nors „žaliųjų“ alternatyvų, arba abejosite dėl jų kokybės ar kainos.

Tokiu atveju galbūt būtų įdomu paprašyti potencialių pasiūlymų teikėjų pateikti „žaliųjų“ alternatyvių pasiūlymų. Tai reiškia, kad jūs norimam pirkti gaminiui nustatote minimalias technines specifi kacijas, taikytinas tiek neutraliam, tiek „žaliajam“ alternatyviam pasiūlymui. Pastarajam papildomai bus nustatyti ir aplinkos apsaugos reikalavimai. Tuomet visus atsiųstus pasiūlymus (neutralius ir „žaliuosius“) galite palyginti remdamiesi tais pačiais sutarties sudarymo kriterijais. Taigi alternatyviais pasiūlymais galite padėti aplinkai – sudaryti sąlygas palyginti standartinius sprendimus ir aplinkai naudingas galimybes (pagrįstas tais pačiais standartiniais techniniais reikalavimais). Bendrovės gali laisvai pateikti arba į alternatyvą, arba į pradinį konkursą orientuotų pasiūlymų, nebent perkančioji institucija nurodytų kitaip.

Atliekant viešųjų pirkimų procedūras norint pasilikti galimybę priimti alternatyvius pasiūlymus (1), pirkimo dokumentuose reikia iš anksto:

• nurodyti, kad bus priimami alternatyvūs pasiūlymai;

• nustatyti alternatyviems pasiūlymams minimalias aplinkosaugos specifi kacijas (pvz., didesnis aplinkosaugos veiksmingumas);

• nustatyti konkrečius alternatyvių pasiūlymų pateikimo kartu su bendrais pasiūlymais reikalavimus (pvz., nustatyti, kad alternatyvūs pasiūlymai pateikiami atskirame atitinkamai pažymėtame voke arba tik kartu su neutraliais pasiūlymais).

3.3. Ekologiniai ženklai

3.3.1. Bendra informacija

Siekiant standartizuotai perteikti informaciją apie teigiamus gaminio ar paslaugos aplinkosaugos bruožus, sukurta daug įvairių ekologinių ženklų. Tuo norima padėti pavieniams vartotojams ar įmonėms pasirinkti „žalesniuosius“ gaminius arba paslaugas.

Ekologinių ženklų kriterijų pagrindą sudaro ne koks nors vienas parametras, o platesni gaminio arba paslaugos poveikio aplinkai tyrimai, pagrįsti svaria moksline informacija ir apimantys visą raidos ciklą (vadinamasis „nuo lopšio iki kapo“ metodas). Tai suteikia naudingos informacijos apie su gaminiu susijusias sąnaudas nuo paruošimo gamybai etapo, kuriame išgaunamos žaliavos, toliau apimant pačią gamybą ir platinimą ir iki galutinio laidojimo etapo.

Ekologinių ženklų teikiamą informaciją galima naudoti įvairiai:

• ji gali padėti sudaryti technines specifi kacijas siekiant apibrėžti perkamų reikmenų ar paslaugų charakteristikas;

• tikrindami atitiktį reikalavimams, galite laikyti ženklus kaip techninių specifi kacijų atitikties įrodymus;

• ją galima naudoti kaip gaires vertinant pasiūlymus sutarties sudarymo etapu (žr. vėliau pateiktą pavyzdį);

• skirtingus ženklų tipus galima naudoti įvairiems tikslams. Pavyzdžiui, vienam aspektui skirti ekologiniai ženklai gali būti naudingi naudojant laipsniško perėjimo metodą.

Tačiau jokiomis aplinkybėmis negalite reikalauti, kad pasiūlymų teikėjai būtų užsiregistravę konkrečioje ekologinio ženklo sistemoje.



Perk

ant „

žalia

i“! —

Apli

nkai

naud

ingų v

iešųjų

pirk

imų v

adov

as

20

• specifi kacijos prieinamos visoms suinteresuotosioms šalims.

Laikoma, kad ekologiniu ženklu pažymėti gaminiai ir paslaugos atitinka technines specifi kacijas. Tačiau neleidžiama reikalauti, kad bendrovės turėtų konkretų ekologinį ženklą ar (visiškai) atitiktų konkretaus ekologinio ženklo reikalavimus. Bet kokiomis aplinkybėmis privalote taip pat atsižvelgti ir į visus kitus tinkamus įrodymus, pavyzdžiui, pripažintos įstaigos atliktą patikrinimą ar gamintojo techninius dokumentus.

3.3.3. Ekologinių ženklų kategorijos

Viešieji daugelio kriterijų ekologiniai ženklai (I tipas: ISO 14024)

Tai dažniausiai pasitaikančio tipo ekologiniai ženklai ir dažniausia naudojami atliekant „žaliuosius“ pirkimus. Jie pagrįsti tam tikrais tinkamumo / netinkamumo kriterijais, sudarančiais atitinkamo ženklo standartą. Kiekvienai sistemai priklausančių gaminių ar paslaugų grupei nustatyti skirtingi kriterijų rinkiniai. Paprastai šie kriterijai apibrėžia privalomą gaminio aplinkosaugos veiksmingumą ir taip pat pagal juos gali būti nustatyti gaminio tinkamumą naudoti užtikrinantys standartai.

Taikant ES ekologinius ženklus elektros lemputėms

Pagal elektros lemputėms taikomus ES ekologinio ženklo kriterijus reikalaujama, kad jų veikimo gyvenimo trukmė vidutiniškai truktų apie 10 000 valandų. Skelbiant konkursą pirkti elektros lempučių, techninėse specifi kacijose galima nurodyti mažiausią 10 000 valandų degimo trukmę, o nustatant sutarties kriterijus suteikti papildomą tašką už kiekvieną tūkstantį papildomų valandų, viršijančių nuro-dytas 10 000 valandų.

Kai kurie įdomūs Europos ir nacionaliniai ekologiniai ženklai

Žinomiausi daugelio kriterijų ekologiniai ženklai – Euro-pos ženklas („Flower“) (2), Skandinavijos ženklas („Nordic Swan“) (3) ir nacionaliniai ženklai (pvz., Vokietijos „Blue Angel“) (4). Visi šie ženklai pasirenkami savanoriškai ir yra pagrįsti raidos ciklu; gaminį sertifi kuoja trečioji šalis (t. y. ne pats gamintojas). Ženklai atitinka aukštus kriterijų nusta-tymo skaidrumo bei mokslinio tikslumo standartus ir yra nediskriminuojantys.

(2) Daugiau informacijos galima rasti http://europa.eu.int/comm/environment/ecolabel/index_en.htm

(3) Daugiau informacijos galima rasti http://www.svanen.nu/Eng/default.asp(4) Daugiau informacijos galima rasti http://www.blauer-engel.de/englisch/

navigation/body_blauer_engel.htm


3.3.2. Teisinės rekomendacijos, kaip taikyti ekologinius ženklus ir jų pagrindines specifi kacijas pirkimų procedūroje

Viešųjų pirkimų direktyvose 2004/17/EB ir 2004/18/EB (1) aiškiai leidžiama taikyti pagrindines ekologinių ženklų specifi kacijas apibrėžiant į vykdymą orientuotus arba funkcinius aplinkosauginius reikalavimus su sąlyga, jeigu:

• specifi kacijos tinka sutartyje numatytų prekių ar paslaugų charakteristikoms apibrėžti;

• ženklo reikalavimai pagrįsti moksline informacija;

• priimant ekologinį ženklą dalyvavo visos suinteresuotosios šalys, pavyzdžiui, valdžios institucijos, vartotojai, gamintojai, platintojai ir aplinkosaugos organizacijos;

© Fr

édér

ic Cir

ou/P

hoto

Alto


ų vadovas

21

Kalbant apie ES ekologinį ženklą, visų gaminių ir paslaugų grupių kriterijų pavyzdžius prireikus galima tiesiogiai nusikopijuoti iš ES ekologinio ženklo tinklalapio (1) ir pridėti prie techninių specifi kacijų ar sutarties sudarymo kriterijų.

Tačiau tai netaikoma visiems ekologiniams ženklams. Kai kurių ženklų kriterijai susiję su:

• bendrąja gaminį gaminančios ar paslaugą siūlančios bendrovės vadybos praktika;

• etiniais ir panašiais aspektais.

Pagal viešųjų pirkimų direktyvas šių kriterijų negalima įtraukti į technines specifi kacijas ir todėl jų nereikėtų taikyti šių direktyvų reglamentuojamoms sutartims. Iš tiesų kriterijai, taikomi atliekant viešuosius pirkimus, turi būti susiję su sutarties objektu.

Viešieji, vienam požymiui skirti ženklai

Vienam požymiui skirti ženklai – tai ženklai, susiję su vienu konkrečiu aplinkosaugos aspektu, pavyzdžiui, energijos vartojimo ar išmetamųjų teršalų normomis. Yra du tipai vienam požymiui skirtų ženklų.


(1) http://europa.eu.int/comm/environment/ecolabel/

Pirmasis tipas pagrįstas vienu ar daugiau atitikimo / neatitikimo kriterijų, susijusių su konkrečiu požymiu, pavyzdžiui, energijos vartojimo efektyvumu. Jei gaminys atitinka nustatytus kriterijus, jis gali būti pažymėtas atitinkamu ženklu. Šio tipo ženklai – tai, pavyzdžiui, ES ekologinis ženklas arba biuro įrangos ženklas „Energy Star“.

JAV „Energy Star“ ženklas – sėkmės pavyzdys

1993 m. JAV federalinė vyriausybė nusprendė pirkti tik „Energy Star“ ženklą atitinkančią IT įrangą. Federalinė vyriausybė – didžiausia pavienė kompiuterių pirkėja pasaulyje; laikoma, kad šis sprendimas suvaidino reikšmingą vaidmenį didžiajai daugumai IT įrangos rinkos dalyvių pamažu pereinant prie „Energy Star“ standartų. Apskaičiuota, kad federalinei administracijai perėjus prie „Energy Star“ nauda aplinkai sudarė 200 milijardų kWh nuo 1995 m. sutaupytos elektros, tai atitinka 22 milijonus tonų CO2. (2)

(2) Daugiau informacijos galima rasti http://www.energystar.gov/

Antrojo tipo ženklo veikimo principas – gaminių ar paslaugų vertinimas pagal jų aplinkosaugos veiksmingumą konkrečiu klausimu. Šio antrojo tipo pavyzdys – ES „Energy“ ženklas, pagal kurį buitinės prekės vertinamos remiantis jų energijos vartojimo efektyvumu, suteikiant raidę A* efektyviausiam ir G pačiam neefektyviausiam prietaisui.

Vienam požymiui skirti ženklai gali būti labai naudingi, jei taikote laipsnišką metodą siekdami „žalesniųjų“ pirkimų, kadangi jie suteikia galimybių laipsniškai tobulėti. Energijos vartojimo efektyvumo standartų taikymas būtų puikus pirmasis žingsnis siekiant platesnės „žaliųjų“ pirkimų programos. Įvairūs vertinimai leidžia lengvai apsispręsti dėl veiksmų masto.

© Eu

ropo

s Ben

drijo

s

Perk

ant „

žalia

i“! —

Apli

nkai

naud

ingų v

iešųjų

pirk

imų v

adov

as

22

3.4. Konkrečių medžiagų pirkimas ir gamybos bei perdirbimo metodų įvertinimas

Didelę dalį gaminio poveikio aplinkai lemia tai, iš ko jis pagamintas ir kaip jis pagamintas. Pagal Direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB, apibrėžiant technines specifi kacijas, konkrečiai atsižvelgiama į gamybos metodus (5), tačiau tai įmanoma ir pagal ankstesnes direktyvas.

3.4.1. Perkant konkrečias medžiagas

Kaip perkančioji institucija, jūs turite teisę reikalauti, kad jūsų perkamas gaminys būtų pagamintas iš nurodytos medžiagos, jei tai neprieštarauja Sutartyje nustatytiems nediskriminavimo ir laisvo prekių bei paslaugų judėjimo principams.

Jūs taip pat galite nurodyti pageidautinas medžiagas arba nurodyti, kad nė viena iš medžiagų ar cheminių medžiagų neturėtų kenkti aplinkai. Atliekant „žaliuosius“ valiklių pirkimus dažnai taikomas, pavyzdžiui, toks metodas: perkančioji institucija pateikia pavojingų medžiagų, kurios yra žalingos aplinkai arba visuomenės sveikatai, sąrašą (remdamasi objektyviu rizikos vertinimu) ir nurodo, kad šių medžiagų neturi būti perkamame gaminyje.

Teisė konkrečiai nurodyti medžiagas arba gaminio sudėtį taip pat apima teisę reikalauti, jei įmanoma, minimalios procentinės perdirbtų arba panaudotų sudėtinių medžiagų dalies.

Privatūs ženklai

Be pagrindinių viešųjų ženklų, yra ir privačių, NVO, pramonės grupių ar įvairių suinteresuotųjų šalių grupių ženklų. Šiems ženklams priklauso miškininkystės sertifi kavimo sistemų ženklai (žr. 3.4.5 skyrių), kaip antai Miškų valdymo tarybos (angl. FSC) (1) arba bendro europinio miškų sertifi kavimo (angl. PEFC) (2) sistemos; taip pat ekologiniai ženklai, kaip antai Tarptautinės ekologinio žemės ūkio federacijos (angl. IFOAM) sistemos (3), arba daugelio kriterijų ženklai, kaip antai Švedijos ženklas „Bra miljoval“ (4).

Priklausomai nuo prieinamumo ir pritaikymo būdų, šios ženklinimo sistemos gali atitikti arba neatitikti pirmiau pateiktas viešiesiems pirkimams tinkamų aplinkosaugos ženklų gaires.


(1) Daugiau informacijos galima rasti http://www.fsc.org/fsc

(2) Daugiau informacijos galima rasti http://pefc.org/internet/html/

(3) Daugiau informacijos galima rasti http://www.ifoam.org

(4) Daugiau informacijos galima rasti http://snf.se/bmv/english.cfm (5) Direktyvos 2004/18/EB VI priedas ir Direktyvos 2004/17/EB XXI priedas.

© Eu

ropo

s Ben

drijo

s


ų vadovas

23


„Žaliųjų“ pirkimų kodeksai Geteborge (1) ir Londone (2)

Rinkitės gaminius, kurie kuo mažiau kenkia aplinkai tiek juos gaminant, tiek naudojant. Reikia atsižvelgti į visą procesą – nuo gamybos ir naudojimo iki galutinio laidojimo.

• Rinkitės vartotojams ar naudotojams nekenkiančius gaminius (atsižvelgdami į darbuotojų darbo aplinką).

• Rinkitės biologiškai ardomus ar pakartotiniam naudoji-mui tinkamus gaminius.

• Rinkitės gaminius, be reikalo neeikvojančius energijos ir gamtos išteklių tiek gamybos, tiek naudojimo metu.

Londono meras išleido „žaliųjų“ pirkimų kodeksą, kuriuo perkančiosios bendrovės ir viešųjų pirkimų rengėjai įsipareigojo, jei įmanoma, pirkti prekes iš perdirbtų medžiagų.


(2) Daugiau informacijos galima rasti http://www.lecf.org.uk/procurement/index.htm

3.4.2. Perdirbimo ir gamybos metodai

Kaip minėjome anksčiau, tiek Direktyvos 2004/17/EB, 2004/18/EB, tiek ankstesnės direktyvos leidžia į „žaliųjų“ pirkimų specifi kacijas įtraukti gamybos metodams keliamus reikalavimus.

Kadangi visos techninės specifi kacijos turi būti susijusios su sutarties objektu, su gamyba susijusius reikalavimus galite įtraukti į specifi kacijas ir taip paveikti gaminio charakteristikas nebūtinai aiškiai matomais būdais.

Pavyzdžiui, galite prašyti iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaminamos elektros (išsamiau žiūrėkite 3.4.3. dalyje), nors fi ziškai „žalioji“ elektra nesiskiria nuo iš įprastinių šaltinių pagamintos elektros bei nedaro įtakos apšvietimo kokybei. Tačiau galutinio gaminio prigimtis ir vertė pasikeičia priklausomai nuo taikyto perdirbimo ir gamybos metodo. Pavyzdžiui, iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagaminta elektra bus brangesnė, bet švaresnė nei iš įprastinių energijos šaltinių pagaminta elektra.

Apibendrindami galime teigti, jog visi su sutarties objektu susiję reikalavimai gali būti įtraukti. Tačiau negalite nustatyti aplinkosaugos reikalavimų su perkamu gaminiu nesusijusiais klausimais.

Aiškus nepriimtino reikalavimo pavyzdys galėtų būti atvejis, kai perkant baldus būtų reikalaujama, kad baldų gamintojai savo biuruose naudotų perdirbtą popierių.

© Eu

ropo

s Ben

drijo

s

Perk

ant „

žalia

i“! —

Apli

nkai

naud

ingų v

iešųjų

pirk

imų v

adov

as

24

3.4.3. Atsinaujinančios energijos pavyzdys

Direktyvoje 2001/77/EB dėl elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, rėmimo vidaus elektros rinkoje pateikiamas atsinaujinančių energijos išteklių ir iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintos energijos apibrėžimas (1).

Kadangi iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagaminta elektros energija fi ziškai nesiskiria nuo iš tradicinių šaltinių pagamintos energijos, esminis dalykas užtikrinant, kad pasirenkamas ekonomiškai naudingiausias (taip pat turima omenyje ir nauda aplinkai) pasiūlymas – tai įrodymo metodas. Pagal Direktyvą 2001/77/EB valstybės narės ne vėliau kaip iki 2003 m. spalio 27 d. privalo užtikrinti, kad iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagamintos elektros kilmė galėtų būti garantuojama pagal objektyvius, skaidrius ir nediskriminuojančius kriterijus. Atitinkamai valstybės narės turi užtikrinti, kad pareikalavus būtų išduodama „žaliosios“ elektros kilmės garantija.

Britanijos ir Nyderlandų vietos valdžios institucijų atlikti atsinaujinančios energijos pirkimai

2002 m. pradžioje Jungtinės Karalystės Šefyldo Hallam universitetas nusprendė 5 % elektros poreikio padengti „žaliąja“ elektra ir sudarė sutartį su „žaliosios“ elektros tiekėju. Nusipirkęs 5 % elektros, universitetas sumažino savo anglies išmetamųjų teršalų kiekį apytiksliai nuo 1,5 iki 2 % per metus. Kitos energijos vartojimo efektyvumo priemonės padidins šį rodiklį iki 3 %, o tai yra universiteto užsibrėžtas metinis tikslas. (2)

Beveik visuose viešuosiuose pastatuose ir gatvėse Nyderlandų pietryčių Brabanto regione vartojama „žalioji“ elektra. 2002 m. kovo mėn. 21 bendradarbiaujančio Ein-dhoveno regiono savivaldybė pasirašė tiekimo sutartį gauti 75 % suvartojamos energijos, tai sudaro 29 milijonus kWh. Savivaldybės susibūrė norėdamos, kad joms būtų nustatyta geresnė kaina. Ši derybomis pasiekta sutartis ne tik davė naudos aplinkai, bet ir sutaupė 620 000 eurų, palyginti su kitomis sutartimis.


(1) Žr. Direktyvos 2001/77/EB 2 straipsnio a punkto apibrėžimą: „atsinaujinantys energijos šaltiniai“ – tai atsinaujinantys ne iškastinės (vėjo, saulės, geoterminės, bangų, potvynio, vandens, biologinės masės, sąvartyno dujų, nuotekų valyklų dujų ir biologinių dujų) energijos šaltiniai; ir c punkto apibrėžimą: „elektra, pagaminta iš atsinaujinančių energijos šaltinių“ – elektros energija, pagaminta jėgainių, naudojančių tik atsinaujinančius energijos šaltinius, taip pat dalis energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos šaltinių mišriose jėgainėse, taip pat naudojančiose įprastinius energijos šaltinius …“

© Eu

ropo

s Ben

drijo

s © Europos Bendrijos


ų vadovas

25

Ekologiškas maistas mokyklų valgyklose Italijoje ir ligoninių valgyklose Vienoje

Italijoje apie 300 mokyklų valgyklų tiekia ekologiškus valgius – kai kuriose iš jų tiekiami tik ekologiški vaisiai ir daržovės, o kitos siūlo visaverčius valgius, 80 %, 90 % ar net 100 % pagamintus iš ekologiškų produktų. Feraros miestas Šiaurės Italijoje prie ekologiško maisto perėjo struktūriškai. Pradėta buvo 1994 m., užsakant galimybių studiją ir nusta-tant maisto gaminių, kuriuos pasirinkus išlaidos pernelyg neišaugtų, sąrašą. 2003 m. 50 % viešosiose valgyklose siūlomo maisto sudarė ekologiški gaminiai, o vaikų darže-liuose – net iki 80 %. (2)

Panašus metodas buvo pasitelktas Vienoje, pagrindinį dėmesį skiriant maisto produktams, lengvai prieinamiems ūkininkaujant ekologiškai ir nepatiriant tiekimo problemų. Šiuo metu tokie gaminiai – tai grūdai, pieno produktai, vai-siai ir daržovės (pagal sezoną) bei mėsa. Ekologiškas maistas tiekiamas ligoninėse, senelių namuose, mokyklose ir vaikų darželiuose. Ekologiško maisto dalis priklauso nuo įstaigos pobūdžio: pavyzdžiui, vaikų darželiuose ji siekia 30 %, šią dalį planuojama padidinti iki 50 % per artimiausius dvejus metus. (3)

(2) Daugiau informacijos galima rasti http://www.comune.fe.it

(3) Daugiau informacijos galima rasti http://www.wien.gv.at/ma22/oekokauf/

3.4.4. Ekologiško žemės ūkio teikiami maisto gaminiai

Ekologiško maisto gamyba – tai specializuotas procesas.

Norint pateikti maisto gaminį ES rinkai kaip ekologišką, jis turi atitikti tam tikrus reikalavimus ir būti sertifi kuotas patvirtintos inspektuojančios institucijos. Šie reikalavimai nustatyti Tarybos reglamentu Nr. 2092/91 dėl ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir nuorodų apie tokią gamybą ant žemės ūkio ir maisto produktų (1).

Kaip perkančioji institucija, techninėse specifi kacijose jūs galite nustatyti netgi griežtesnius reikalavimus nei patvirtinti Tarybos reglamentu Nr. 2092/91. Galite reikalauti, kad pagal valgyklos paslaugų sutartį būtų tiekiamas tam tikras procentas ekologiško maisto arba kad tam tikri maisto produktai būtų pagaminti ekologiškai.

Galiausiai valdžios institucijos gali akivaizdžiai sumažinti poveikį aplinkai sezoniniais pirkimais, t. y. valgyklose tiekdamos tik tuo sezonu tame regione prieinamus vaisius ir daržoves.

(1) 1991 m. birželio 24 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2092/91 dėl ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir nuorodų apie tokią gamybą ant žemės ūkio ir maisto produktų. OL L 198, 1991 7 22.

3.4.5. „Darniai“ ir teisėtai iškirstos medienos pavyzdys

Pastaruoju metu medienai (4), ypač drėgnų atogrąžų ir kitų senų miškų medienai, skiriama daug visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio.

„Darni“ ir „teisėta“ mediena – tai sudėtingos ir sunkiai apibrėžiamos sąvokos. Visuotinai priimta, kad darni miškotvarka, be kitų aspektų, apima

(4) Medienos sąvoka apima, pavyzdžiui, apvaliąją medieną, pjautą medieną, medines statybos detales ir medinius baldus.

© Ph

oto D

isc

Perk

ant „

žalia

i“! —

Apli

nkai

naud

ingų v

iešųjų

pirk

imų v

adov

as

26

Kai kurios techninės specifi kacijos, naudingos perkant medieną

Aplinkos atžvilgiu darnios sutarties techninėse specifi ka-cijose gali būti nurodyta, pavyzdžiui:

• patvirtinimas, kad medžių kirtimo tempas neviršija lygio, kurį galima nuolatos palaikyti;

• aplinkai naudingų ne cheminių kenkėjų kontrolės metodų taikymas ir vengimas vartoti cheminius pesticidus.

ir biologinės įvairovės rėmimą, produktyvumą bei gyvybingumą, taip pat atsižvelgiama į socialinius klausimus, pavyzdžiui, darbininkų gerovę arba vietinių ar nuo miško priklausančių žmonių interesus. Todėl sąvokos „darnus“ ir „teisėtas“ susijusios su socialinėmis, aplinkos ir ekonominėmis sąlygomis.

ES mediena daugiausia prekiaujama su šalimis, kuriose galioja veiksmingi miškininkystės įstatymai; tačiau kai kuriose šalyse ir regionuose, iš kurių ES importuoja medienos gaminius, neteisėtas miškų kirtimas sudaro rimtą problemą. Dėl to valstybės ir tarptautinės organizacijos ėmėsi spręsti nedarniai ir neteisėtai kertamų miškų problemą, pasitelkdamos įvairius veikimo būdus, taip pat ir viešuosius pirkimus. Kadangi viešosios institucijos yra svarbios iš medienos pagamintų gaminių naudotojos (daugiausia naudojama statybai ir baldams), iš tiesų jos galėtų suvaidinti reikšmingą vaidmenį mažinant neteisėtai iškirstų miškų medienos paklausą.

Rengdami technines specifi kacijas, galite nurodyti perkamos medienos aplinkosaugos reikalavimus. Įvairios vyriausybės, prekybos įmonių remiamos institucijos ir organizacijos yra nustačiusios detalius standartus ir sertifi kavimo sistemas, kurių techninės specifi kacijos skirtos darniai miškotvarkai skatinti.

Miškų sertifi kavimo sistemos, pvz., FSC (Miškų valdymo tarybos) arba PEFC (Miškų sertifi kavimo sistemų rėmimo programos), apima kriterijus, susijusius su miškų kirtimo aplinkos apsaugos darnumo aspektais. Šiuos kriterijus galima taikyti techninėse specifi kacijose, konkrečiai apibrėžiant darnios medienos sąvoką aplinkos apsaugos požiūriu, tačiau nenustatant reikalavimo atitikti kokią nors konkrečią miškų sertifi kavimo sistemą.

Kaip ir visų kitų techninių specifi kacijų atveju, galite taikyti tik su sutarties objektu susijusias specifi kacijas. Taigi negalite taikyti, pavyzdžiui, nuo miško priklausomų žmonių apsaugos sistemos specifi kacijų.

Tačiau jūs, kaip perkančioji institucija, skelbdami konkursą arba pirkimo dokumentuose galite nurodyti, jog priimsite miškų sertifi kavimo sistemą kaip galimą šių reikalavimų atitikties įrodymą. Be abejo, jūs taip pat privalote priimti ir kitus lygiaverčius įrodymus.

Tokiose sistemose taip pat dažnai nustatomi ir kiti medienos kirtimo teisėtumo reikalavimai, nesusiję su konkrečiu konkursu, todėl šių sistemų rėmimas irgi netiesiogiai padidins galimybes, kad mediena bus gauta iš teisėtų šaltinių.



ų vadovas

27

Santrauka

• Galima uždrausti dalyvauti konkurse bendrovėms, kurių veiksmai prieštaravo aplinkos apsaugos įstatymams ar reglamentams, jei tai paveikia jų profesinį elgesį.

• Nustatant techninių pajėgumų kriterijus, bendrovės patirtis ir jos darbuotojų profesinė kvalifi kacija suteikia pakankamai galimybių įtraukti į kriterijus „žaliąsias“ reikmes.

• Norėdamos patikrinti, ar dalyviai gali įgyvendinti sutartyje nurodytas aplinkosaugos vadybos priemones, perkančiosios institucijos gali jų paprašyti įrodyti būtinus techninius pajėgumus.

• Šiems techniniams pajėgumams įrodyti galima naudoti aplinkosaugos vadybos sistemas (ne išskirtinai), pavyzdžiui, Europos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemas (angl. EMAS).

• Neleidžiama nustatyti reikalavimų atitikti kokią nors konkrečią aplinkosaugos vadybos sistemą.

4.1. Įvadas

Nustatant atrankos kriterijus daugiausia dėmesio skiriama bendrovės gebėjimui įvykdyti sutartį, kuriai sudaryti ji teikia pasiūlymą. Šiame skyriuje parodysime, kaip remiantis viešųjų pirkimų direktyvų taikymo sritimi galima naudoti aplinkai naudingus kriterijus šio atrankos etapo metu. Paeiliui apžvelgsime įvairias atrankos kriterijų kategorijas, t. y. atmetimo kriterijus, fi nansinių pajėgumų kriterijus ir techninių pajėgumų kriterijus. Ypatingas dėmesys skiriamas dalyvių galimybėms taikyti Europos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemas (angl. EMAS).

4.2. Atmetimo kriterijai

Atmetimo kriterijai susiję su galima bendrovės padėtimi, kuriai esant perkančiosios institucijos paprastai nenorėtų turėti su šia bendrove jokių reikalų. (1)

Viešųjų pirkimų direktyvose pateikiami išsamūs atvejų, kai perkančioji institucija gali atmesti konkurso dalyvio pasiūlymą, sąrašai. Tam tikrais ypač rimtais kriminaliniais atvejais konkurso dalyvių pasiūlymai privalo būti atmesti. (2)

Kalbant apie bendrovės profesinį elgesį, galima taikyti dvi atmetimo kriterijų nuostatas, jei norima atsižvelgti į aplinkai žalingą bendrovių elgesį, t. y. kai ekonominio subjekto atžvilgiu buvo priimtas galutinis teismo sprendimas, veikiantis jo profesinį elgesį, arba jis buvo pripažintas kaltu dėl rimto profesinio nusižengimo. (3)

4 skyriusTiekėjų, paslaugų teikėjų ar rangovų atranka

(1) Pavyzdžiui, jei bendrovė: – yra bankrutuojanti arba likviduojama, – padarė rimtą profesinį pažeidimą, – nemokėjo mokesčių ar socialinio draudimo įmokų.


(3) 45 str., Direktyva 2004/18/EB ir 53 str. bei 54 str. Direktyva 2004/17/EB. © Eu

ropo

s Ben

drijo

s

Perk

ant „

žalia

i“! —

Apli

nkai

naud

ingų v

iešųjų

pirk

imų v

adov

as

28

Todėl pagal pirkimų direktyvų 2004/17/EB ir 2004/18/EB, jeigu nacionalinėje teisėje numatytos tokios nuostatos, neatitiktį aplinkos apsaugos įstatymams, dėl kurios buvo priimtas galutinis teismo sprendimas arba lygiaverčio poveikio sprendimas, galima įvertinti kaip atitinkamo ūkio subjekto profesinio elgesio taisyklių pažeidimą arba kaip sunkų nusižengimą, dėl kurio šį ūkio subjektą galima pašalinti iš sutarties sudarymo procedūros.

4.3. Techniniai pajėgumai

4.3.1. Techninių pajėgumų aplinkosaugos kriterijai: bendra apžvalga

Pirkimų direktyvose pateikiamas išsamus sąrašas atrankos kriterijų, kuriuos perkančioji institucija gali nustatyti, norėdama patikrinti konkurso dalyvių techninius pajėgumus vykdyti konkurse numatytą sutartį. (1)

Aplinkosaugos techninė kompetencija gali būti ypač svarbi vykdant šias sutartis: atliekų tvarkymo, statybos, pastatų techninės priežiūros ar atnaujinimo, taip pat teikiant transporto paslaugas.

Aplinkosaugos techninė kompetencija apima techninę kompetenciją mažinant atliekų susidarymą, vengiant teršalų nutekėjimo, mažinant kuro išlaidas bei neigiamą poveikį natūraliam arealui. Praktiškai tai yra susiję su tokio pobūdžio klausimais:

• Ar konkurse dalyvaujančioje bendrovėje yra įdarbintų (arba kuriuos galima kitaip pasitelkti) techninių darbuotojų, turinčių pakankamų žinių ir patirties tvarkyti sutartyje numatytus aplinkosaugos klausimus?

• Ar konkurse dalyvaujanti bendrovė turi (arba gali naudoti) reikiamos aplinkos apsaugos techninės įrangos?

Pašalinimas iš konkursų dėl pakartotinių aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimų

Pavyzdžiui, pagal viešųjų pirkimų direktyvų 2004/17/EB ir 2004/18/EB nuostatas atliekų šalinimu užsiimanti bendrovė, pakartotinai pažeidusi administracinės teisės aplinkos apsaugos nuostatas, dėl kurių keletą kartų buvo nubausta administracine bauda, gali būti pašalinta dėl rimto profesi-nio nusižengimo.

(1) 48 str., Direktyva 2004/18/EB ir 53 str. bei 54 str., Direktyva 2004/17/EB.

© Eu

ropo

s Ben

drijo

s


ų vadovas

29

• Ar konkurse dalyvaujanti bendrovė turi atitinkamų tyrimų ir techninių įrenginių, kuriuos būtų galima panaudoti aplinkosaugos klausimams spręsti?

Kalbant apie techninių pajėgumų kriterijus, svarbus aplinkosaugos kriterijų integravimo įrankis gali būti įvykdytų sutarčių dokumentai. Jeigu konkurse numatyta sudaryti „žaliąją“ sutartį, galite taikyti šį kriterijų nustatydami, kad bendrovės privalo turėti panašių sutarčių vykdymo praeityje patirties. Tokiais atvejais jums reikėtų užtikrinti, kad būtų aiškiai nurodyta, kokia informacija yra laikoma reikšminga ir kokie įrodymai turi būti pateikti.

Kitais atvejais aplinkosaugos aspektus galima įtraukti į išsilavinimo ir profesinės kvalifi kacijos sąlygas. Šios savybės ypač svarbios sutartyse, kurias vykdant aplinkosaugos tikslų galima siekti tik tinkamai parengus personalą.

Užtikrinant aplinkai nekenksmingą statybininkų darbą

Pavyzdžiui, jei perkančioji institucija nori užtikrinti naujų viešosios paskirties pastatų atitiktį aukštiems aplinkosau-gos veiksmingumo standartams, būtų protinga paprašyti konkurse dalyvaujančių architektų įrodyti, kad jie turi aukštos aplinkosaugos kokybės pastatų projektavimo patirties.

Taip pat, jeigu teritorijoje, kur jautri aplinka, reikia sukurti savivaldybės infrastruktūrą, perkančioji institucija galėtų prašyti konkurso dalyvių įrodyti, kad jie turi tokiomis aplinkybėmis vykdomų statybos projektų kontroliavimo patirties.

Asbestą šalinančių darbininkų profesinės kompetencijos užtikrinimas

Asbesto izoliacijos vis dar galima rasti daugelyje pastatų visoje Europoje. Atliekant techninės priežiūros darbus, svarbu, kad asbestą saugiai pašalintų kvalifi kuoti rangovai. Kompetencijai įrodyti kai kuriose valstybėse narėse galioja tokius darbus atliekančių rangovų licencijavimo sistemos. Siekiant sumažinti su šiuo darbu susijusį sveikatos, saugos ir rizikos aplinkai pavojų, svarbu į atrankos kriterijus įtraukti reikalavimą, kad rangovai turėtų tinkamos šio pobūdžio darbų patirties ir kad ji būtų įrodyta atitinkamų institucijų išduota licencija ar lygiaverte kita įrodymo forma.

© Eu

ropo

s Ben

drijo

s

Perk

ant „

žalia

i“! —

Apli

nkai

naud

ingų v

iešųjų

pirk

imų v

adov

as

30

4.3.2. Aplinkosaugos vadybos sistemos

Bet kurios organizacijos (vyriausybės ir bendrovės), norinčios pagerinti savo bendrą aplinkosaugos veiksmingumą, gali nuspręsti dalyvauti aplinkosaugos vadybos sistemoje.

ES taikomos dvi pagrindinės aplinkosaugos vadybos sistemos. Tai – Aplinkosaugos vadybos ir audito sistema (angl. EMAS) (1) ir Europos / tarptautinis aplinkosaugos vadybos sistemų standartas (angl. EN/ISO 14001) (2). EMAS sistemą gali taikyti ES arba Europos ekonominėje erdvėje (angl. EEA) būstinę turinčios organizacijos, o ISO sistemą – viso pasaulio organizacijos. Europoje yra apie 13 500 ISO 14001 sertifi kuotų ir apie 4 000 EMAS registruotų teritorijų ir organizacijų.

Aplinkosaugos vadybos sistemos yra organizacijoms skirtos priemonės, kuriomis siekiama pagerinti kiekvienos sistemoje dalyvaujančios organizacijos bendrą aplinkosaugos veiksmingumą. Šios sistemos suteikia organizacijoms galimybę aiškiai įsivaizduoti savo poveikį aplinkai, padeda joms tinkama linkme nukreipti ypač reikšmingą įtaką ir tinkamai ją kontroliuoti, nuolat didinant savo aplinkosaugos veiksmingumą. Svarbios tobulintinos sritys – gamtos išteklių, pavyzdžiui, vandens ir energijos, naudojimas; darbuotojų mokymas ir informavimas; aplinkai nekenksmingų gamybos metodų taikymas; „žaliasis“ biuro reikmenų pirkimas; „žaliųjų“ gaminių gamyba ir t. t.

4.3.3. Aplinkosaugos vadybos sistemų taikymas atliekant viešuosius pirkimus

Pagal viešųjų pirkimų direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB perkančiosios institucijos „tinkamais atvejais“ gali prašyti pasiūlymų teikėjų įrodyti savo techninius pajėgumus vykdyti sutartyje nustatytus reikalavimus įgyvendinti tam tikrų viešųjų darbų ir paslaugų sutarčių aplinkosaugos vadybos priemones. (3)

„Tinkamais atvejais“ reikėtų laikyti sutartis, kurias vykdant gali kilti grėsmė aplinkai, ir todėl reikia imtis priemonių jai apsaugoti. Savaime suprantama, kad šios priemonės tiesiogiai susijusios su sutarties vykdymu.

(1) 2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 761/2001 dėl organizacijų savanoriško dalyvavimo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS).

(2) Europos / tarptautinis standartas EN/ISO 14001:1996 aplinkosaugos vadybos sistemoms.

(3) Remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešųjų darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 48 straipsnio 2 dalies f punktu: „viešųjų darbų ir viešųjų paslaugų pirkimo sutarčių atveju, tik tam tikromis aplinkybėmis, aplinkosaugos vadybos priemonių, kurias ūkio subjektas galės diegti vykdydamas sutartį, apibūdinimas“ gali būti naudojamas perkančiosios institucijos kaip atrankos kriterijus.

4 skyrius. Tiekėjų, paslaugų teikėjų ar rangovų atranka ©

Europos Bendrijos


ų vadovas

31

Tiesiant tiltą saugomojoje teritorijoje

Šių aplinkosaugos vadybos priemonių naudojimo pavyzdys galėtų būti sutartis tiesti tiltą saugojamoje teritorijoje. Tokiu atveju tiesiant tiltą reikia nustatyti tam tikras vadybos prie-mones, skirtas veiksmingai gyvūnijos ir augmenijos toje teritorijoje apsaugai užtikrinti.

Negalima reikalauti atitikti atrankos kriterijus, nesusijusius su vykdyti numatoma sutartimi. Todėl nebūtina, kad vadybos priemonės būtų įdiegtos pasiūlymų teikimo metu ar būtų toliau naudojamos sutarčiai pasibaigus, kadangi tai nėra reikšminga pačiai sutarčiai vykdyti.

Direktyvose 2004/17/EB ir 2004/18/EB aiškiai pripažįstama, kad bendrovės gali pateikti EMAS sertifi katus (jei tiesiogiai susiję), įrodydamos savo techninius pajėgumus įgyvendinti šias aplinkosaugos vadybos priemones. Be abejo, perkančiosios institucijos taip pat turėtų pripažinti lygiaverčius Bendrijos teisę atitinkančių institucijų išduotus sertifi katus arba tinkamus Europos ar tarptautinius standartus, skirtus sertifi kuoti ir pagrįstus tinkamais Europos ir tarptautiniais aplinkosaugos vadybos standartais. Jos irgi turėtų priimti visas kitas bendrovės pateiktas įrodymo priemones, galinčias patvirtinti šiuos techninius pajėgumus.

Tai reiškia, kad perkančiosios institucijos jokiomis aplinkybėmis negali reikalauti, kad bendrovė būtų įregistruota EMAS ar (visiškai) atitiktų EMAS registracijos reikalavimus.

Galiausiai reikėtų pažymėti, kad EMAS registraciją galima pasitelkti ne tik įrodant techninius pajėgumus įgyvendinti aplinkosaugos vadybos priemones. Jei perkančioji organizacija nustato kitus aplinkosaugos atrankos kriterijus, kaip minėta 4.3.1 dalyje (pvz., su technine įranga ar personalo mokymu susijusius reikalavimus), EMAS registracija, jei joje yra tinkamos informacijos apie konkrečius reikalavimus, taip pat gali būti tinkamas įrodymas.

4 skyrius. Tiekėjų, paslaugų teikėjų ar rangovų atranka ©

Euro

pos B

endr

ijos

Perk

ant „

žalia

i“! —

Apli

nkai

naud

ingų v

iešųjų

pirk

imų v

adov

as

32

Santrauka

• Sutarties sudarymo aplinkosaugos kriterijus galima taikyti, jeigu šie kriterijai:

– susiję su sutarties objektu,

– nesuteikia perkančiajai institucijai neribotos pasirinkimo laisvės,

– išsamiai apibūdinti konkurso skelbime ir konkurso dokumentuose,

– atitinka pagrindinius ES teisės principus.

• Pasitelkus „raidos ciklo kainos nustatymo“ metodą, atsiskleidžia realios sutarties sąnaudos. Taikant šį metodą sutarties sudarymo kriterijams nustatyti, pagerėtų tiek aplinkosaugos veiksmingumas, tiek fi nansinė padėtis.

• Bendrųjų nuosavybės sąnaudų ir sumažintų gyvavimo ciklo sąnaudų (GCS angl. life-cycle cost (LCC)) kriterijai plačiai taikomi daugelio privačiųjų ir viešųjų pirkimų įstaigų. Todėl rengiant konkurso ir sutarties sudarymo proceso reikalavimus apibrėžiančias specifi kacijas galima naudoti GCS analizę ir gaires. (1)

5.1. Bendrosios sutarties sudarymo taisyklės

5.1.1. Sutarties sudarymo kriterijai

Sutarties sudarymas yra paskutinis pirkimų procedūros etapas. Šiuo etapu perkančioji institucija vertina konkursui pateiktų pasiūlymų kokybę ir lygina kainas.

Vertindami pasiūlymų kokybę ir norėdami nuspręsti, kuris pasiūlymas yra geriausias, jūs

vadovaujatės iš anksto nustatytais sutarties pasirašymo kriterijais. Pagal viešųjų pirkimų direktyvas turite du pasirinkimus: lyginti pasiūlymus, remdamiesi vien tik mažiausios kainos principu, arba pasirašyti sutartį su „ekonomiškai naudingiausią“ pasiūlymą pateikusiu konkurso dalyviu, o tai reiškia, kad, be kainos, reikės atsižvelgti ir į kitus kriterijus.

Kadangi „ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo“ kriterijų visada sudaro du ar daugiau subkriterijų, jie gali apimti ir aplinkosaugos kriterijus. Iš tiesų direktyvose nurodomas neišsamus kriterijų, skirtų padėti perkančiosioms institucijoms išrinkti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, sąrašas, į kurį įeina kokybė, kaina, techniniai privalumai, estetinės ir funkcinės charakteristikos, aplinkosaugos charakteristikos, eksploatacinės sąnaudos, ekonomiškumas, garantinis aptarnavimas ir techninė pagalba, pristatymo data, pristatymo laikotarpis arba įvykdymo terminas.

Kadangi geriausias pasiūlymas išrenkamas remiantis įvairiais subkriterijais, galite taikyti kelis skirtingų subkriterijų lyginimo ir svėrimo metodus, pavyzdžiui, matricų palyginimus, lyginamuosius

5 skyriusSutarties sudarymas

(1) Kartais „viso raidos ciklo sąnaudos“ (arba „bendrosios nuosavybės sąnaudos“) atskiriamos nuo „raidos ciklo sąnaudų“. Pastaroji sąvoka laikoma kiek siauresne, neapimančia, pavyzdžiui, raidos pabaigos ir atliekų šalinimo sąnaudų. Perkančioji institucija kiekvienu konkrečiu atveju gali pati taikyti jai tinkamiausią sąvoką (pvz., remdamasi prieinama informacija).



ų vadovas

33

svorius ir privalumų / trūkumų sistemas. Perkančioji institucija atsako už konkrečių sutarties sudarymo kriterijų ir kiekvienam šių kriterijų suteiktų lyginamųjų svorių nustatymą ir paskelbimą tinkamu laiku, kad konkurso dalyviai galėtų į juos atsižvelgti rengdami pasiūlymus.

Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo atrankos kriterijus reikia suformuluoti taip, kad:

• jie būtų susiję su ketinamu pirkti sutarties objektu (apibūdintu techninėse specifi kacijose);

• remiantis ekonominių ir kokybės kriterijų visuma, pagal juos būtų galima įvertinti pasiūlymus ir nustatyti, kurio pasiūlymo kainos ir kokybės santykis yra geriausias. (1)

(1) Žr. Direktyvos 2004/18/EB konstatuojamosios dalies 46 punktą ir Direktyvos 2004/17/EB konstatuojamosios dalies 55 punktą.

5 skyrius. Sutarties sudarymas©

Europos Bendrijos

Praktiškai tai reiškia, kad kiekvienas atskiras sutarties sudarymo kriterijus nebūtinai yra ekonomiškai naudingas perkančiajai institucijai, bet susumavus visus šiuos kriterijus (t. y. ir ekonominius, ir aplinkosaugos) kartu turėtų būti įmanoma įvertinti, kurio pasiūlymo kainos ir kokybės santykis yra geriausias.

5.1.2. Sutarties sudarymo kriterijų susiejimas su techninėmis specifi kacijomis

Techninių specifi kacijų reikalavimai ir sutarties sudarymo kriterijai gali būti susiję. Techninės specifi kacijos apibrėžia būtiną veiksmingumo lygmenį, tačiau jūs, kaip perkančioji institucija, galite nuspręsti, kad bet kuriam minimalų lygmenį viršijančiam gaminiui / paslaugai / darbui galima skirti papildomų taškų, suteikiamų sutarties sudarymo etapu. Todėl turėtų būti galimybių paversti visas technines specifi kacijas sutarties sudarymo kriterijais.

Perk

ant „

žalia

i“! —

Apli

nkai

naud

ingų v

iešųjų

pirk

imų v

adov

as

34

Kitame sprendime, priimtame „Wienstrom“ byloje (2), Teisingumo Teismas pateikė papildomos informacijos, kaip reikėtų aiškinti sąsają su sutarties objektu.

„Concordia Bus“ byla

1997 m. Suomijoje, Helsinkio savivaldybėje, buvo nuspręsta rengti autobusų paslaugų konkursą. Buvo taikomi tokie sutarties sudarymo kriterijai – bendra kaina, autobusų parko kokybė ir veiklos kokybė.

Pagal vieną iš sutarties sudarymo kriterijų tam tikrus išmetamųjų teršalų ir triukšmo lygių reikalavimus atitinkančios bendrovės galėjo gauti papildomų taškų. Atsižvelgiant į šiuos papildomus taškus, sutartis buvo sudaryta su savivaldybės transporto bendrove „HKL“.

Konkursą pralaimėjusi konkuruojanti bendrovė „Concordia Bus“ nesutiko su šiuo sprendimu, ji teigė, kad išmetamųjų teršalų ir triukšmo lygiai negalėjo būti laikomi sutarties sudarymo kriterijais, kadangi jie neteikia perkančiajai insti-tucijai jokios ekonominės naudos.

Papildomas valymo įrangos energijos vartojimo efektyvumo įvertinimas Perkančioji institucija techninėse specifi kacijose nurodė, kad valymo įranga negali vartoti daugiau nei 3 kw/h elek-tros. Tuomet perkančioji institucija gali papildomai įvertinti geriau veikiančią įrangą ir į sutarties sudarymo kriterijus įtraukti nuostatą, kad vertinant pasiūlymus mažiau nei nurodytą minimalų kw/h kiekį vartojančiai įrangai bus ski-riami papildomi taškai.

5.2. Sutarties sudarymo kriterijų taikymas

5.2.1. Bendrosios gairės

Pirkimų direktyvose 2004/17/EB ir 2004/18/EB aiškiai leidžiama įtraukti aplinkos apsaugos reikmes į sutarties sudarymo kriterijus. Šie teisės aktai remiasi Teisingumo Teismo precedentų teise. Pagrindinė sutarties sudarymo aplinkosaugos kriterijų taisyklė buvo nustatyta byloje C-513/99 („Concordia Bus“). (1)

Vadovaujantis Teismo nutarimu ir direktyvomis 2004/17/EB bei 2004/18/EB, konkrečiai besiremiančiomis šiuo nutarimu pirmuose konstatuojamos dalies punktuose, galima teigti, kad visi sutarties sudarymo kriterijai turi tenkinti keturias sąlygas.

1. Sutarties sudarymo kriterijai privalo būti susiję su sutarties objektu

Tai esminė sąlyga, užtikrinanti, kad sutarties sudarymo kriterijai turi būti susiję su perkančiosios institucijos reikmėmis, kaip nustatyta apibrėžiant sutarties objektą.

Kriterijų ir sutarties objekto sąsaja „Concordia Bus“ byloje

„Concordia Bus“ byloje Teismas nusprendė, kad sutarties sudarymo kriterijai, susiję su vežimo paslaugoms nustatyto-mis autobusų išmetamųjų azoto oksido teršalų ir keliamo triukšmo normomis, iš tikrųjų atitiko sąsajos su sutarties objektu reikalavimą.

(2) Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-448/01.

5 skyrius. Sutarties sudarymas©

Europos Bendrijos

(1) Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-513/99.


ų vadovas

35

Sutarties sudarymo kriterijų aiškumas ir objektyvumas „Wienstrom“ byloje

Teisingumo Teismas, nagrinėdamas „Wienstrom“ bylą, nusprendė, kad norėdama suteikti konkurso dalyviams vie-nodas galimybes sudaryti pasiūlymų sąlygas, perkančioji institucija turi suformuluoti sutarties sudarymo kriterijus taip, kad „visi pagrįstai gerai informuoti, vidutinio stropumo konkurso dalyviai juos interpretuotų vienodai“ (3). Be to, Teisingumo Teismas nustatė dar vieną sutarties sudarymo kriterijų būtino aiškumo ir galimybių juo pamatuoti sudėtinę dalį – perkančioji institucija turi nustatyti tik tokius krite-rijus, pagal kuriuos iš tiesų būtų galima įvertinti konkurso dalyvių informaciją.

Teisingumo Teismas pateikė daugiau paaiškinimų „Wienstrom“ byloje.Kriterijai, nesusiję su sutarties objektu,

„Wienstrom“ byloje

Nagrinėdamas šią bylą, Teisingumo Teismas nusprendė, kad energijos tiekimo konkurse nustatyto kriterijaus, susijusio tik su iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagamintos elek-tros energijos kiekiu, viršijančiu perkančiosios institucijos numatomą vartojimo lygį (sudariusį sutarties objektą), nebūtų galima laikyti susijusiu su sutarties objektu. (1)

2. Sutarties sudarymo kriterijai privalo būti konkretūs ir objektyviai apskaičiuojami

Teisingumo Teismas nusprendė, kad pagal anksčiau priimtus sprendimus sutarties sudarymo kriterijai jokiomis aplinkybėmis negali suteikti perkančiajai institucijai neribotos pasirinkimo laisvės. Ši pasirinkimo laisvė turi būti apribota konkrečiais, su gaminiu susijusiais ir pamatuojamais arba, Teisingumo Teismo žodžiais, „adekvačiai konkrečiais ir objektyviai apskaičiuojamais“ kriterijais.

Sutarties sudarymo kriterijų konkretumas ir galimybės juos pamatuoti „Concordia Bus“ bylojes

„Concordia Bus“ byloje, prieš įvertindama pasiūlymus, Hel-sinkio savivaldybė apibrėžė ir paskelbė papildomų taškų už tam tikrus triukšmo ir išmetamųjų teršalų kiekius suteikimo sistemą (2). Teisingumo Teismas nusprendė, kad ši sistema buvo adekvačiai konkreti ir pamatuojama.

(3) Šioje byloje perkančioji institucija nenustatė konkretaus tiekimo laikotarpio, per kurį konkurso dalyviai turėtų nurodyti galimą tiekti kiekį.

5 skyrius. Sutarties sudarymas

(1) Reikėtų pažymėti, kad Teismas yra pripažinęs galimybę nustatyti sutarties sudarymo kriterijus, susijusius su iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagamintos energijos kiekiu (kaip perkančiajai institucijai efektyviai tiekiamos energijos dalimi). Be to, Teismas konstatavo, kad šiam kriterijui priskirtas 45 % svoris neturėtų trukdyti perkančiajai institucijai atlikti reikalingo sutarties sudarymo kriterijų sintetinio įvertinimo, siekiant nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą.

(2) Šioje byloje papildomi taškai buvo suteikti už „naudojamus autobusus, kurių išmetamų azoto oksido teršalų kiekis mažesnis nei 4 g/kWh (+2,5 taško už vieną autobusą) arba mažesnis nei 2 g/kWh (+3,5 taško už vieną autobusą) ir kurių išorinio triukšmo lygis mažesnis nei 77 dB (+1 taškas už vieną autobusą)“.

3. Sutarties sudarymo kriterijus privaloma skelbti iš anksto

Pagal visas pirkimų direktyvas konkurso skelbime turi būti nurodyta, ar perkančioji institucija sudarys sutartį remdamasi „mažiausios kainos“, ar „ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo“ principu. Pastaruoju atveju ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo nustatymo kriterijai turi būti nurodyti konkurso skelbime arba bet kuriuo atveju bent jau pirkimo dokumentuose.

4. Sutarties sudarymo kriterijai privalo atitikti Bendrijos teisę

Paskutinė sąlyga, nustatyta remiantis EB sutartimi ir minėtomis pirkimų direktyvomis, – sutarties sudarymo kriterijai turi atitikti pagrindinius Bendrijos teisės principus. Teisingumo Teismas aiškiai nurodė kitų principų, pavyzdžiui, laisvės teikti paslaugas ir steigimosi laisvės, pagrindą sudarančio nediskriminavimo principo svarbą.

Perk

ant „

žalia

i“! —

Apli

nkai

naud

ingų v

iešųjų

pirk

imų v

adov

as

36

Konkretumo ir diskriminavimo sąvokų išskyrimas „Concordia Bus“ byloje

Diskriminavimo aspektas buvo aiškiai išskirtas „Concordia Bus“ byloje. Vieną iš „Concordia Bus“ prieštaravimų sudarė tai, kad Helsinkio savivaldybės nustatyti kriterijai buvo diskriminuojantys, nes savivaldybei priklausanti autobusų bendrovė „HKL“ buvo vienintelė bendrovė, turinti autobusų dujiniais varikliais, galinčių atitikti nurodytas išmetamųjų teršalų normas. Pagal Teisingumo Teismo sprendimą tas fak-tas, kad vieną perkančiosios institucijos nustatytų sutarties sudarymo kriterijų galėjo atitikti tik nedaugelis bendrovių, savaime nedaro šio kriterijaus diskriminacinio. Todėl siekiant nuspręsti, ar tai diskriminavimo atvejis, būtina atsižvelgti į visus bylos faktus. (1)

Raidos ciklo išlaidos: Jungtinės Karalystės privilegijuotojo pirkimo ir tiekimo instituto pasiūlymas (2)

Jungtinės Karalystės privilegijuotasis pirkimo ir tiekimo institutas siūlo įtraukti į visos raidos išlaidas šiuos dalykus:

• pirkimo ir visas susijusias išlaidas (pristatymo, diegimo, eksploatacijos ir t. t.),

• veiklos sąnaudas, įskaitant energiją, atsargines dalis ir techninę priežiūrą,

• raidos ciklo pabaigos sąnaudas, pavyzdžiui, eksploata-cijos nutraukimo ir pašalinimo sąnaudas.


(1) Vienas iš šių faktų – su skundą pateikusia „Concordia Bus“ buvo sudaryta kita sutartis, kurios konkurso sąlygose buvo nustatytas toks pat dujomis varomų automobilių reikalavimas.

5.2.2. Taikant raidos ciklo išlaidų apskaičiavimą

Sutarties sudarymo etapu pasiūlymo kaina visada būna vienas iš didžiausią įtaką turinčių veiksnių. Tačiau kaip jūs apibrėžiate kainą?

Pirkdami gaminį, paslaugą ar darbus, visada mokate tam tikrą kainą. Tačiau pirkimo kaina sudaro tik dalį bendro pirkimo, valdymo ir šalinimo išlaidų. Norint įvertinti bendrą sutarties kainą, jums reikia atsižvelgti į visus skirtingus etapus. Tai vadinama „raidos ciklo išlaidų apskaičiavimo“ metodu. Pagal jį spręsdami, ką pirkti, jūs įvertinate visas gaminio ar paslaugos raidos metu patirtas išlaidas.

Raidos ciklo išlaidų įvertinimas – nebūtinai sudėtinga ir daug laiko reikalaujanti procedūra. Nors privačioje rinkoje yra daug specialių metodų, kaip detaliai apskaičiuoti raidos ciklo išlaidas, galite pradėti nuo paprasto akivaizdžių ir išmatuojamų išlaidų palyginimo.

Į visas šias išlaidas reikėtų atsižvelgti sutarties sudarymo etapu, siekiant užtikrinti, kad į jas bus atsižvelgta atrenkant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Tai padės jums gauti didesnio aplinkosaugos veiksmingumo gaminį, kadangi apskaičiuojant išlaidas paaiškės naudojimo ir šalinimo sąnaudos, kurioms kitaip nebūtų skirta pakankamai dėmesio.

(2) Daugiau informacijos galima rasti http://www.cips.org/


ų vadovas

37

išryškėja praėjus daug laiko. Neatsižvelgus į šias išlaidas, tam tikrais atvejais pigiai įsigyta prekė gali virsti brangiu pirkiniu. Šalinimo išlaidos gali būti įvairios – nuo fi zinio pašalinimo išlaidų iki užmokesčio už saugų šalinimą. Dažnai atliekoms šalinti taikomos labai griežtos taisyklės.

© Eu

ropo

s Ben

drijo

s

5.2.3. Kaip panaudoti viso raidos ciklo išlaidas aplinkosaugos reikmėms remti

Praktiškai sumažinti sąnaudas ir padėti aplinkai, taikant „raidos ciklo išlaidų apskaičiavimo“ metodą, galima įvairiai. Pateikiame keletą pavyzdžių.

A. Vandens ir energijos taupymas

Lengviausias būdas, kaip veiksmingai mažinant sąnaudas ir nekenkiant aplinkai atlikti pirkimus – mažinti vandens, elektros ir iškastinio kuro sąnaudas. Šio būdo privalumas yra tas, kad jis aiškiai teigiamai paveikia tiek fi nansinę perkančiosios institucijos padėtį, tiek aplinką. Kadangi vandens ir energijos sąnaudas, kurios turi ryškų ekonominį aspektą, lengva apskaičiuoti, todėl jas patogu naudoti kaip sutarties sudarymo kriterijus viešųjų pirkimų procedūrose. Vertinant aplinkosaugos požiūriu, vandens ir energijos vartojimo svarba taip pat neginčijama, ypač kalbant, pavyzdžiui, apie degalų vartojimo poveikį CO2 emisijai ar susidarančioms atliekoms.

B. Šalinimo sąnaudų mažinimas

Perkant gaminį ar skelbiant statybos projekto konkursą dažnai pamirštamos šalinimo išlaidos. Jas galiausiai reikės mokėti, nors kartais šios išlaidos

Sumanus atliekų šalinimo etapo planavimas: statybos sektoriaus pavyzdys

Statybų sektorius – viena iš sričių, kuriose susidaro daug atliekų. Griaunant senus pastatus, tenka ne tik šalinti didelius kiekius statybinio laužo, bet ir tvarkyti pavojin-gas medžiagas, pavyzdžiui, asbestą. Todėl skelbime teikti pasiūlymus dalyvauti konkurse galite paklausti pasiūlymų teikėjų, kiek, jų numatymu, griaunant gali susidaryti pavojingų atliekų ir kokia būtų atliekų šalinimo kaina. Kai kuriais atvejais, tarkim, tiesiant kelius, taip pat turėtų būti įmanoma apskaičiuoti, kiek pelninga būtų naudoti perdir-btas medžiagas, pavyzdžiui, naudotą asfaltą.

Pavyzdžiai rodo, kad įtraukus į sutarties sudarymo kriterijus atliekų kiekį ir sudėtį, galima sutaupyti pinigų ir tausoti aplinką. Tuomet, apskaičiavus apytikslę atliekų šalinimo kainą, turėtų atsirasti galimybių paversti atliekų mažinimo aplinkosaugos kriterijų ekonominiu.

Perk

ant „

žalia

i“! —

Apli

nkai

naud

ingų v

iešųjų

pirk

imų v

adov

as

38

Santrauka

• Sutarties sąlygomis galima remtis įtraukiant aplinkosaugos reikmes į vykdymo etapą.

• Perkančioji institucija gali nurodyti prekių pristatymo būdus ir net transportavimo metodą.

• Rangovas privalo atsižvelgti į visas sutarties vykdymo sąlygas.

Sutarties vykdymo sąlygomis vadovaujamasi nustatant sutarties įgyvendinimo būdus. Pripažinta, kad aplinkosaugos reikmes galima įtraukti į sutarties vykdymo sąlygas, jei jos pateikiamos pirkimo skelbime arba specifi kacijose ir atitinka Bendrijos teisę. (1)

6.1. Sutarties sąlygas reglamentuojančios taisyklės

• Sutarties sąlygos neturėtų lemti, su kuriuo pasiūlymo teikėju bus pasirašyta sutartis, t. y. iš principo bet kurio teikėjo pasiūlymas turėtų turėti galimybę atitikti šias sąlygas. Jos neturėtų būti užslėptos techninės specifi kacijos, sutarties sudarymo ar pasirinkimo kriterijai. Jeigu pasiūlymų teikėjai turi įrodyti, kad jų pasiūlymai atitinka technines specifi kacijas, pirkimo procedūros metu nereikėtų reikalauti sutarties sąlygų atitikties įrodymų. Pavyzdžiui, nustatant sutarties sąlygas negalima reikalauti naudoti konkretų gamybos procesą (tiekimams) arba turėti konkrečios patirties turinčio personalo (teikiant paslaugas), kadangi tai yra su rangovo pasirinkimu susijusios sąlygos. Šiuos klausimus reikėtų spręsti atliekant atitinkamų viešųjų pirkimų direktyvose nustatytas procedūras.

• Nors laikoma, kad sutarties sąlygos neįeina į sutarties sudarymo procedūrą, jas vis tiek reikia tiksliai nustatyti konkurso skelbime. Iš tiesų konkurso dalyviai turėtų žinoti visus sutartyje nustatytus įsipareigojimus ir atspindėti tai savo pasiūlymų kainoje.

• Sutarties sąlygos turėtų sietis su sutarties vykdymu.

• Sutarties sąlygomis negalima siekti diskriminuoti, suteikiant privalumų kokios nors konkrečios valstybės narės rangovams.

• Atlikdamas nurodytus darbus arba tiekdamas konkurso skelbime nustatytus gaminius, rangovas privalo atsižvelgti į visas pirkimo dokumentuose nustatytas vykdymo sąlygas.

6 skyriusSutarties vykdymo sąlygos

(1) 26 str., Direktyva 2004/18/EB ir 38 str., Direktyva 2004/17/EB.

Jungtinės Karalystės aplinkos, maisto ir kaimo reikalų departamento (angl. DEFRA) pavyzdys: mano pastatas – mano aplinkosaugos politikos taisyklės!

Jungtinės Karalystės aplinkos, maisto ir kaimo reikalų depar-tamento „žaliųjų“ pirkimų gairėse nurodoma, kad visi jų teritorijoje dirbantys rangovai privalo laikytis departamento aplinkosaugos politikos. Ji apima reikalavimą nerūkyti, kaupti šiukšles atitinkamose dėžėse, paisyti automobilių stovėjimo apribojimų ir bendrai laikytis personalui taikomų aplinkos apsaugos taisyklių. (2)

6.2. Darbų atlikimo ir paslaugų teikimo sutarties vykdymo sąlygos

Keli darbų atlikimo ir paslaugų teikimo sutarčių vykdymo sąlygų pavyzdžiai:

• Gaminių ir įrankių gabenimas į vietą.

– Sutelktų gaminių pristatymas į vietą ir išskleidimas vietoje.

– Daugkartinių pakuočių naudojimas gaminiams pristatyti į vietą.

(2) Daugiau informacijos rasite http://www.defra.gov.uk


ų vadovas

39

• Paslaugų atlikimo būdas.

Valiklių dozavimo indikatoriai, siekiant, kad būtų naudojamas reikiamas valiklių kiekis.

• Panaudotų gaminių ar gaminių pakuočių šalinimas.

Rangovas išveža gaminius ar pakuotes pakartotinai naudoti, perdirbti ar tinkamai pašalinti.

• Rangovų darbuotojų mokymas.

Darbuotojai supažindinami su jų darbo aplinkos apsaugos poveikiu ir organizacijos, kurios pastatuose jie dirbs, aplinkos apsaugos politika.

6.3. Prekių tiekimo sutarties vykdymo sąlygos

Kadangi tiekimo sutarties vykdymas apima tik prekių pristatymą, pagrindinė galimybė nustatant sutarties aplinkosaugos sąlygas yra nurodyti prekių pristatymo būdą. Štai keli paprasti būdai, kaip pagerinti sutarties poveikį aplinkai:

• Tinkamas pristatomų prekių kiekis. Apskritai kalbant, tai reiškia pristatymą didmeninėmis partijomis, kadangi tai yra naudingiau aplinkai pagal gabenimo poveikį vienam vienetui nei pristatant mažesnius kiekius dažniau. Taip pat tam pačiam rezultatui pasiekti galima nurodyti, kiek kartų per savaitę ar mėnesį daugiausia galima pristatyti prekių.

• Reikalavimas pristatyti prekes ne piko valandomis, mažinant pristatymo poveikį transporto grūstims.

• Reikalavimas tiekėjui surinkti (ir perdirbti arba pakartotinai panaudoti) bet kokias pristatomų prekių pakuotes. Taip gaunama dviguba nauda, kadangi pakuotės centralizuotai surenkamos prieš pakartotinį naudojimą ar perdirbimą, o tai skatina tiekėjus mažinti visų nereikalingų pakuočių kiekį.

6.4. Transporto poveikis

Kai kuriais atvejais sutarties sąlygose galite nurodyti transportavimo metodą, kuriuo turėtų būti pristatomos prekės, bet taip pat reikėtų užtikrinti, kad šis reikalavimas nebūtų diskriminacinis.

Didelių darbų sutartims galbūt būtų galima reikalauti pristatyti prekes į nurodytą geležinkelių ar vidaus vandenų transporto vietą. Pats faktas, kad vienas iš pasiūlymų teikėjų gali turėti geresnes sąlygas naudotis geležinkelių ar vidaus vandenų transporto tinklais, automatiškai nepaverstų tokios sutarties sąlygos diskriminacine. Taip būtų tik tuo atveju, jei, pavyzdžiui, tik vienas pasiūlymo teikėjas iš tiesų turėtų galimybę naudotis geležinkelių ar vidaus vandenų transporto tinklais. Tuomet ši sąlyga būtų diskriminacinė ir iš tiesų sudarytų užslėptą išskyrimo kriterijų, kadangi ji automatiškai neleistų dalyvauti konkurse nurodyta transporto rūšimi negalintiems naudotis pasiūlymų teikėjams. Tas pats tiktų ir tiems atvejams, kai sutarties sąlyga sudarytų sunkumų rangovams vien tik dėl prekių pristatymo atstumo.

6 skyrius. Sutarties vykdymo sąlygos©

Europos Bendrijos

Europos Komisija

Perkant „žaliai“! — Aplinkai naudingų viešųjų pirkimų vadovas

Liuksemburgas: Europos Bendrijų ofi cialiųjų leidinių biuras

2005 – 39 p. – 21 x 29,7 cm

ISBN 92-894-9090-X

14 06

KH-58-04-691-LT-C

ISBN 92-894-9090-X

Documents

Perkant „žaliai“!ec.europa.eu/environment/archives/gpp/buying_green_handbook_lt.pdf · Kas sieja viešuosius pirkimus ir aplinką? Viešosios institucijos – pagrindinės vartotojos