Embed Size (px)
Citation preview
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS
ŠVIETIMO AKADEMIJA
SPORTO IR GAMTAMOKSLINIO UGDYMO PROGRAMŲ GRUPĖ
PIJUS SMALIUKAS
7–8KLASIŲ MOKINIŲFIZINIS AKTYVUMAS, SVEIKATOS SAVIVERTĖ
IR PSICHOEMOCINĖ SAVIJAUTA
Bakalauro baigiamasis darbas
Kūno kultūros studijų programa, valstybinis kodas 612X13027
Pedagogikos studijų kryptis
Vadovas (-ė) doc. dr. Stasė Ustilaitė_______ _______________ _____________
(Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data)
Apginta prof.dr. Virginijus Sruoga_____________ __________
(Programų grupės vadovas) (Parašas) (Data)
Vilnius, 2020
1
Turinys SANTRAUKA .................................................................................................................................... 2
SUMMARY ........................................................................................................................................ 3
ĮVADAS .............................................................................................................................................. 4
1. LITERATŪROS APŽVALGA ..................................................................................................... 6
1.1.Fizinio aktyvumo rodikliai tarp mokyklinio amžiaus vaikų ................................................... 6
1.2. Mokyklinio amžiaus vaikų fizinį aktyvumą sąlygojantys veiksniai ....................................... 7
1.2.1. Motyvacija: vidinė ir išorinė ................................................................................................... 8
1.2.2. Šeimos socialinis ir ekonominis statusas ................................................................................ 9
1.2.3. Mokyklos aplinka .................................................................................................................. 11
1.3. Subjektyvus sveikatos vertinimas – svarbus sveikatos rodiklis ........................................... 12
1.3.1. Fizinė ir psichin ėmokinių sveikata ...................................................................................... 12
1.3.2. Streso ir nerimo valdymas .................................................................................................... 13
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ..................................................................... 15
2.1. Tyrimo organizavimas ir tyrimo metodai .............................................................................. 15
2.2. Tiriamųjų imtis ir charakteristika .......................................................................................... 16
3. TYRIMO REZULTATAI: VILNIAUS MIESTO X PROGIMNAZIJOS 7–8 KLASIŲ
MOKINIŲ FIZINIO AKTYVUMO, SUBJEKTYVAUS SVEIKATOS IR
PSICHOEMOCINĖS SAVIJAUTOS VERTINIMAS ................................................................. 17
3.1. 7–8 klasių mergaičių ir berniukų kasdienis ir laisvalaikio fizinis aktyvumas .................... 17
3.2. 7–8 klasių mergaičių ir berniukų streso valdymo būdai ....................................................... 22
3.3. 7–8 klasių berniukų ir mergaičių sveikatos savivertė ir subjektyvus psichosomatinių
negalavimų pobūdį per paskutiniuosius metus ............................................................................. 23
3.4. Mokinių psichoemocinė savijauta mokykloje ........................................................................ 25
4. REZULTATŲ APTARIMAS ..................................................................................................... 28
IŠVADOS ......................................................................................................................................... 32
LITERATŪROS SĄRAŠAS ........................................................................................................... 33
PRIEDAS .......................................................................................................................................... 37
2
7 – 8 KLASIŲ MOKINIŲ FIZINIS AKTYVUMAS, SVEIKATOS SAVIVERTĖ IR
PSICHOEMOCINĖ SAVIJAUTA
Pijus Smaliukas
Mokslinis vadovas doc. dr. Stasė Ustilaitė
Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija
SANTRAUKA
Tyrimo aktualumas. Sveikata labai priklauso nuo mūsų fizinio aktyvumo, mitybos, streso
valdymo, žalingų įpročių nebuvimo ir kitų veiksnių. Pasitenkinimas gyvenimu ir savimi vienas
svarbiausių rodiklių, atspindinčių asmens gyvenimo kokybę.
Tyrimo objektas. Mokinių gyvensena, sveikatos savivertė ir psichoemocinė savijauta.
Tyrimo tikslas. Įvertinti 7–8 klasių mokinių fizinį aktyvumą, sveikatos savivertę ir
psichoemocinę savijautą.
Tyrimo metodai. 1. Mokslinės literatūros analizė. 2. Anoniminė anketinė apklausa. 3.
Statistinė tyrimo duomenų analizė. Tyrimas atliktas 2020 m. vasario–kovo mėnesiais Vilniaus
miesto X progimnazijoje pedagoginės praktikos metu. Tyrimo imtį sudarė 161 7–8 kl. mokiniai (84
berniukai ir 77 mergaitės).
Rezultatai. Tyrimo metu nustatyta, kad visiškai sveikais ar pakankamai sveikais save laikė
dauguma (88,9%) 7–8 klasių mokinių. Dažniau laimingais ir patenkintais gyvenimu bei savimi
jautėsi berniukai, p reikšmės svyravo nuo 0,002 iki 0,0001. Dažniausi sveikatos nusiskundimai:
66,2–66,3 proc. mergaičių ir 31,0 proc. berniukų – nervinė įtampa, irzlumas ir yra bloga nuotaika.
Daugiau nei pusės(59,5 proc.) berniukų ir (50,6 proc.) mergaičių fizinio aktyvumo veikla trunka
daugiau nei 30 minučių per dieną. Dažniausiai naudojami tinkami streso įveikimo būdai, tai
muzikos klausymasis (87 proc. mergaičių ir 61,2 proc. berniukų) arba užsiėmimas mėgstama veikla
(66,2 proc. mergaičių ir 59,5 proc. berniukų).
Išvados. Dauguma mokinių savo sveikatą vertino gerai, o psichoemocinę savijautą
nustatyta tiek mokykloje, tiek klasėje yra labai gera ar gera. Mokinių fizinis aktyvumas
pakankamas, pusė tyrime dalyvavusių mokinių supranta fizinio aktyvumo naudą sveikatai. Visi
psichosomatiniai negalavimai labiau būdingi mergaitėms ir sietini su paauglystės amžiaus
laikotarpiu, paauglių organizme vykstančiais pokyčiais. Mokiniai, kurie daugiau laiko užsiima
fizine veikla, rečiau nurodė silpnumą kaip psichosomatinį negalavimą.
Reikšminiai žodžiai. fizinis aktyvumas, sveikatos savivertė, psichoemocinė savijauta,
mokiniai, paaugliai.
3
PHYSICAL ACTIVITY, HEALTH SELF-ESTEEM AND PSYCHOEMOTIONAL WELL
BEING OF 7TH–8TH GRADE STUDENTS
Pijus Smaliukas
Supervisor Assoc. Prof. Dr. Stasė Ustilaitė
Vytautas Magnus University Education Academy
SUMMARY
Research problem. Health is highly dependent on our physical activity, diet, stress
management, lack of harmful habits and other factors. Life and self-satisfaction is one of the most
important indicators of a person's quality of life.
Research aim. Assess physical activity, health self-esteem and mental emotional well-
being of 7TH–8THgrade students.
Methods. 1. The analysis of scientific literature. 2. A questionnaire-based survey. 3.
Statistical data analysis. The survey was carried out during studies practice in February and March.
The participants were 161 students from 7-8th grades (77 of girls and 84 of boys).
Results. The study found that the majority (88.9%) of students in grades 7-8 considered
themselves to be completely healthy or sufficiently healthy. Although boys were more likely to feel
happy, satisfied with life and themselves, p values ranged from 0.002 to 0.0001. The most common
health complaints: 66.2–66.3 percent. girls and 31 percent. of boys indicated that they feel nervous
tension, irritability and are in a bad mood. More than half (59.5% of boys and 50.6% of girls) of
physical activity last more than 30 minutes a day. The most commonly used methods of
overcoming the stress are listening to music (87% of girls and 61.2% of boys) or engaging in
favorite activities (66.2% of girls and 59.5% of boys).
Conclusions. Most students rated their health as good, and psycho emotional well-being
was found to be very good or good in both school and classroom. Physical activity of students is
sufficient, half of students understand the health benefits of physical activity. Psychosomatic
ailments are more common in girls and are associated with changes in adolescents during
adolescence. Students who spent more time in physical activity had lower rates of weakness.
Keywords. Physical activity, health self-esteem, psycho emotional well-being students,
adolescents.
4
ĮVADAS
Temos aktualumas. Fizinis aktyvumas (FA) yra vienas svarbiausių XXI amžiaus
komponentų, kuris užtikrina kiekvieno asmens intelektualinę, dvasinę, psichinę bei fizinę darną
(Zaborskis, Raskilas, 2011). Pasaulio Sveikatos Organizacijos teigimu, FA yra pagrindinis veiksnys
lemiantis energijos išeikvojimą, palaikantis tinkamą mokinių energijos ir kūno svorio balansą,
padedantis išvengti nutukimo, diabeto (World Health Organization, 2017). Taip pat FA sumažina
tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, osteoperoze, polinkį į depresiją bei kitas lėtines
neinfekcines ligas. Fizinis aktyvumas turi teigiamos įtakos psichikos sveikatos gerovei, emocinei
būklei, mokymosi pasiekimams, socializacijai, o anksti išugdyti FA įpročiai gali tapti ilgalaikiu
gyvenimo būdu, kurisyra ypatingai svarbus mokinių harmoningam vystymuisi (Jociūtė ir kt., 2016).
Pastebėta, kad fiziškai aktyvūs vaikai turi aukštesnį savigarbos ir ryžtingumo jausmą, geresnę
dėmesio koncentraciją, kas turi teigiamos įtakos užduoties plano įgyvendinimui ir sėkmingam tikslo
siekimui (Peers, 2019).
Mokinių sveikatos sutrikimai daugelyje mokslinių tyrimų (Jociūtė ir kt., 2016; Šmigelskas
ir kt., 2018; Vainienė, Kardelis, 2008; WHO, 2017) yra įvardijami kaip fizinio aktyvumo stokos
pasekmės dėl kurių iškyla fiziologinės ar psichologinės sveikatos problemos. Nors mokyklinio
amžiaus vaikai yra aktyvesni nei didžioji dalis suaugusiųjų, vis dėl to XXI amžiaus modernus
laikotarpis, jo pažangumas, kuomet sukurtos naujovės glaudžiai integruojasi į mūsų gyvenimą,
ypatingai socialinę mokinių aplinką, turi įtakos fizinio aktyvumo veiklai. Taip pat keliama didelio
mokymosi krūvio problema, kuri yra siejama su mokinių sveikatos blogėjimu. S. Balavičienės ir L.
Paurienės (2007) tyrimas atskleidžia, kad prastesnis apetitas, galvos skausmai, nervinė įtampa ar
kiti psichosomatiniai negalavimai pasireiškia ypatingai tiems mokiniams, kurie lanko papildomas
pamokas, mokosi ir ruošia pamokas ilgiau nei numatyta higienos normose. Anot E. Vainienės ir K.
Kardelio (2008), nepakankamas fizinis aktyvumas neigiamai veikia mokinių augimą ir brendimą,
kartu yra sveikatos rizikos veiksnys.
Remiantis PSO tyrimų duomenimis, galima teigti, kad Lietuvos mergaičių ir berniukų
fizinio aktyvumo rodikliai yra panašūs į jų bendraamžių Europos Sąjungos mokinių rezultatus:
2014 metais fiziškai aktyvūs buvo 25 proc. berniukų ir 15 proc. mergaičių . Nuo 2002 iki 2014
metų Lietuvos mokinių fizinio aktyvumo rezultatai vis mažėjo ir žemiausi buvo 2010 metais
(World Health Organization, 2017).
Remiantis PSO fizinio aktyvumo rekomendacijomis, paaugliams nuo 12 iki 17 metų yra
rekomenduojama kasdien surinkti mažiausiai 60 minučių vidutinio ar didelio intensyvumo fizinės
5
veiklos, o norint išgauti palankesnį rezultatą sveikatai, FA laikas turėtų būti ilgesnis nei
minimalus ir trukti apie 120 minučių kasdien (Zumeras, 2018).
2016 m. Higienos instituto mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimo duomenys rodo,
kad tik kas dešimto Lietuvos mokinio fizinio aktyvumo trukmė yra 60 min. Tokių berniukų
dvigubai daugiau nei mergaičių, o atitinkami rodikliai savivaldybėse skyrėsi net kelis kartus. Taip
patkas penktas moksleivis kasdien laisvalaikio metu buvo pasyvus 4 ir daugiau valandų. Pasyvesnių
mokinių vis daugėja su amžiumi (Liuima, 2016). Taigi, kylančias mokinių sveikatos fizines ir
psichologines problemas galima būtų susieti su fizinio aktyvumo stoka.
S. Šukys ir A.Bagdonas (2007) savo moksliniame tyrime teigia, kad fizinio aktyvumo
sumažėjimo lygį gali lemti daugelis veiksnių, pavyzdžiui, motyvacijos stoka fiziniam aktyvumui,
šeimos socialinis-ekonominis statusas, jos išsilavinimo lygis, socialinė aplinka, užtikrinanti darnią
vaiko raidą.
Subjektyvus sveikatos vertinimas padeda įvertinti žmogaus būklę remiantis asmens
jausmais apie savo fizinę ir psichinę sveikatą, o tai atspindi sveikatos savivertė, nerimo valdymas
bei psichoemocinė savijauta. Taip pat subjektyvus vertinimas leidžia identifikuoti somatinių
sutrikimų paplitimą, o aukštas sveikatos gerovės lygis teigiamai atsiliepia žmogaus
funkcionavimui (Šmigelskas ir kt., 2018).
Tyrimo tikslas. Įvertinti 7-8 klasių mokinių fizinį aktyvumą, sveikatos savivertę ir
psichoemocinę savijautą.
Tyrimo objektas. Fizinis aktyvumas, sveikatos savivertė ir psichoemocinė savijauta.
Tyrimo uždaviniai:
1. Nustatyti 7–8 klasių mergaičių ir berniukų kasdienį ir laisvalaikio fizinį aktyvumą.
2. Išsiaiškinti 7–8 klasių mergaičių ir berniukų streso valdymo būdus.
3. Atskleisti 7–8 klasių berniukų ir mergaičių sveikatos savivertę ir subjektyvų
psichosomatinių negalavimų pobūdį per paskutiniuosius metus.
4. Įvertinti 7–8 klasių mokinių psichoemocinę savijautą mokykloje.
Tyrimo metodai. Mokslinės literatūros analizė, anoniminė anketinė mokinių apklausa,
statistinė duomenų analizė. Mokinių anketinė apklausa buvo atlikta 2020 metų vasario–kovo mėnesį
savarankiškos pedagoginės praktikos metu.
Tiriamieji. Tyrimo imtį sudarė 161 Vilniaus miesto X progimnazijos septintos ir aštuntos
klasės mokiniai.
Bakalauro darbo struktūra. Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, tyrimo
organizavimo ir metodikos dalis, tyrimo rezultatai, išvados, naudotos literatūros sąrašas, priedai.
6
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Fizinio aktyvumo rodikliai tarp mokyklinio amžiaus vaikų
Fizinis aktyvumas laikomas vienu svarbiausių žmogaus fizinės, socialinės, dvasinės,
emocinės ir socialinės gerovės sąlygų. Žmogus sukurtas judėti ir judėjimas turi labai didelę reikšmę
sveikatai (Zaborskis, Raskilas, 2011). 2016 m. HBSC tyrimai atskleidžia vis prastėjančią fizinio
aktyvumo situaciją Europos ir Šiaurės Amerikos regionuose. Pasaulyje FA lygis yra labai žemas:
net gi mažiau nei 50 proc. jaunų vaikų ir paauglių, kurių amžius yra 11, 13 ir 15 metų pasiekia tik
rekomenduojamą fizinės veiklos kiekį (ne mažiau valandos vidutinio arba didelio intensyvumo
fizinės veiklos kasdien).Daugiau nei 80 proc. Europos Sąjungos paauglių neatitinka minimalių FA
standartų. Vyresnio amžiaus paauglių rezultatai yra blogesni nei jaunesnių, tai galima sieti su vis
didesniu mokymosi krūviu, interesų ir atsakomybės kaita ar paauglystės laikotarpiu. Kita vertus,
Suomijoje užfiksuoti geriausi FA rezultatai lyginant su kitomis šalimis. 47proc. berniukų ir
37proc. mergaičių viršija minimalias FA rekomendacijų normas. Berniukai fiziškai aktyvesni nei
mergaitės – tai rodo HBSC tyrimas (WHO, 2016).
Remiantis pasaulio sveikatos organizacijos (2017) tyrimu,2002–2014m. fizinio
aktyvumo statistiniai duomenys rodo, kad Lietuvos 11, 13 ir 15 metų amžiaus mergaičių ir
berniukų fizinio aktyvumo rezultatai panašūs į kitų Europos Sąjungos šalyse gyvenančių mokinių
rezultatus: 2014 metais fiziškai aktyvūs buvo 25 proc. berniukų ir 15 proc. mergaičių. Tačiau šis
FA kiekis yra nepakankamas tokio amžiaus vaikų grupei ir, deja, mergaitės dažniau nei berniukai
yra linkusios leisti laiką rečiau užsiimdamos fizine veikla. Geriausi rezultatai užfiksuoti Airijoje,
Ispanijoje, Kroatijoje, o prasčiausi Portugalijoje, Australijoje ir Italijoje. Pavyzdžiui, apžvelgiant
tyrimo rezultatus, Lietuvoje per 12 metų laikotarpį, tai yra nuo 2002m. iki 2014m.,pastebėtas
minimalus fizinio aktyvumo (MFA) kiekio sumažėjimas, ypatingai merginų gretose, tačiau
Lietuva tarp visų kitų Europos šalių rikiuojasi vienuoliktoje vietoje pagal fizinį aktyvumą.
A. Zaborskis (2011), analizuodamas HBSC mokyklinio amžiaus vaikų tyrimo duomenis
nurodė, kad tik 1998m. buvo pasiektas aukščiausias FA lygis. Pakankamai fiziškai aktyvūs
berniukai sudarė 49,8proc., o mergaitės 20,8 proc. Prasčiausi rezultatai užfiksuoti 2010m., kai
berniukų FA sumažėjo iki 39,5 proc., o mergaičių 17,5 proc. Nuo šių metu rodikliai palaipsniui
mažėjo.
Higienos instituto atlikto tyrimo duomenys parodė, kad fiziškai aktyvūs po pamokų (ne
mažiau 60 minučių kasdien) yra apie 10 proc. Lietuvos vaikų. Vienas iš penkių vaikų kasdien
7
laisvalaikio metu buvo pasyvus 4 ir daugiau valandų. Pasyvesni yra vyresnio mokyklinio amžiaus
vaikai (Luima, 2016 ).
Mokslininkai (Kee et al., 2018) anketinės apklausos metodu ištyrę 757 Taivano paauglių
elgesio modelius, atskleidė, kad dauguma tyrime dalyvavusių 7–8 klasių mokinių, ruošdami
pamokas ar laisvalaikiu 7 ir daugiau valandų praleidžia prie kompiuterio. Nustatytas skirtumas tarp
berniukų ir mergaičių – berniukai daugiau laiko praleidžia prie kompiuterio nei mergaitės. Tyrimo
duomenys parodė, kad apie 70 proc. tyrime dalyvavusių paauglių užsiima aktyvia fizine veikla ir tik
3,6 proc. beveik arba išvis neužsiima fizine veikla.
Fizinio aktyvumo pasyvumo tendencijas, kurios pasireiškia ne tik Lietuvoje, bet ir visame
pasaulyje, galima susieti su vis sparčiau modernėjančiu XXI amžiaus laikotarpiu, reikalaujančiu
didesnės protinės veiklos, raštingumo. Taip pat fiziniam pasyvumui įtakos turi nauji
technologiniai išradimai, kurie atitolina žmones, ypatingai mokyklinio amžiaus vaikus, nuo
fizinės veiklos.
1.2. Mokyklinio amžiaus vaikų fizinį aktyvumą sąlygojantys veiksniai
Fizinio aktyvumo sumažėjimą paveikė ne tik modernus XXI amžiaus laikotarpis, bet ir
daugelis kitų veiksnių, pavyzdžiui, motyvacijos stoka fiziniam aktyvumui, šeimos socialinis ir
ekonominis statusas, individualūs veiksniai, vaikų amžius bei gyvenamosios vietos infrastuktūra
(Šukys, Bagdonas, 2007).
A. Jociūtės ir A. Beržanskytės (2016) tyrimo, kuriame dalyvavo 13–14 metų amžiaus
vaikai rezultatai rodo, kad vaikų fizinio aktyvumo raiškai įtakos turi lytis, gyvenamoji vieta, šeimos
fizinis aktyvumas, palaikymas ir draugų skaičius. V.Balčiūnienė (2013) atskleidžia, kad įvairūs
motyvai pasireiškiantys noru pasiekti geresnę kūno išvaizdą, būti sveikiems ir sportinė konkurencija
tarp bendraamžių taip pat sudaro tinkamą polinkį užsiimti fizine veikla.
Fizinio aktyvumo dominuojantys veiksniai susideda iš vidinės ar išorinės motyvacijos –
noras būti sveiku, išvaizdžiu. Kitiems asmenims tai yra saviraiškos priemonė, leidžianti realizuoti
įvairius savo gebėjimus. O socialiniai veiksniai, tėvų skatinimas, mokytojų, draugų ar trenerių įtaka,
fizinės veiklos motyvacijos raiškoje nepasireiškė (Šarkauskienė, 2008). Tėvų socialinė–ekonominė
padėtis gali lemti vaikų sportavimą ir jų fizinį aktyvumą. Aukštesnio išsilavinimo ir didesnes
pajamas turinčių šeimų vaikai linkę daugiau lankyti sporto būrelius ar šokius, žaisti kompiuteriniais
žaidimais. Rajonuose, kaimuose – atvirkštinis atvejis, kai vaikai kaip tik mažiau sportuoja
būreliuose ar mažiau žaidžia kompiuteriniais žaidimais, tačiau daugiau laisvalaikio praleidžia
būdami lauke nei mieste gyvenantys vaikai (Dregval, Malinauskaitė, 2008). A. Aguonytė ir A.
Beržanskytė (2015) įžvelgia, kad individualus veiksnys, kuris gali turėti įtakos vaikų fizinei veiklai,
8
tai yra amžius. Mokinių fizinis aktyvumas gali būti besikeičiančių vaikų interesų ar poreikių,
atsakomybių pasekmė, o šios tendencijos labiau išryškėja vyresnio amžiaus mokiniams. Kanados
moksleivių gretose fizinį aktyvumą sąlygojantys veiksniai išskiriami daugiau motyvacijos raiškos
ypatumais. Pavyzdžiui, fizinis aktyvumas suteikia malonumo, savirealizacijos ir pasitenkinimo
jausmą, galimybę artimiau susipažinti ar susirasti naujų draugų. Kartu tai iššūkis įveikti sunkumus,
tai padeda didinti asmens savivertę ir tapti stipresniu. Taip pat yra pasikartojančių motyvų, kurie
pasireiškia noru būti sveikiems ar įgyti gerą išvaizdą (Carpenter, 2017).
L. Chaddok ir A.F. Kramer (2012) nagrinėjo fizinio aktyvumo bei treniruočių poveikį
mokyklinio amžiaus vaikų akademinėms žinioms bei pasiekimams. Atliekant tyrimą, buvo stebimi
259 3–5 klasių mokiniai, kuriems buvo skirtas didesnis fizinis krūvis nei kitiems bendraamžiams.
Tiriant, kokią įtaką smegenų veiklai daro treniruotės, dalyvavo 9–10 metų amžiaus vaikai.
Aiškinantis fizinio aktyvumo naudą su antsvorį turinčiais vaikais dalyvavo 1717–11 metų amžiaus
moksleivis. Jiems buvo sudaryta 13 savaičių mankštos programa. Atlikę tyrimą, autoriai
konstatuoja, kad fizinė veikla padeda mokyklinio amžiaus vaikams pasiekti geresnius rezultatus
matematikos srityje bei lengviau sukoncentruoti dėmesį. Fizinis aktyvumas gerina9–10 metų
amžiaus vaikų atmintį. Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad mankšta padėjo mokiniams pasiekti
geresnius matematikos pasiekimus bei padidėjo jų vykdomosios funkcijos.
D. Urmanavičiaus ir R. Jankauskienės (2019) tyrimo, kuriame dalyvavo 15–16 metų
amžiaus mergaitės, duomenys atskleidė, kad tais atvejais, kai mergaitės turi fizinės veiklos
pasirinkimo galimybę ir yra atsižvelgiama į jų autonomiją ir gebėjimus, tarpusavio santykių
psichologinius poreikius, gali būti didinamas jų fizinis aktyvumas, stiprinama autonominė kūno
kultūros motyvacija.
1.2.1.Motyvacija: vidinė ir išorinė
Motyvacija, tam tikro elgesio, veiksmų, tikslingos veiklos skatinimas, kurį sukelia įvairūs
motyvai (Tarptautinis žodžių žodynas, 2020).Esama daugelio sportinės veiklos motyvacijos
teorijų, kaip ir kodėl žmogus motyvuoja save arba yra motyvuojamas kito asmens. Žmogaus
poreikiai skatina jį veikti, todėl individas pasižymi motyvuota veikla tol, kol jis patenkina savo
svarbius poreikius (Indrašienė,Suboč, 2010).Sportine prasme, motyvacija ne tik veda žmogų link
užsibrėžto tikslo, bet ir lemia procesus, vykstančius jo organizme sportinės veiklos eigoje, reakcijos
krūvį, adaptacijos veiksnius, atsistatymą (Tindienė, Bitinas, 2000).
Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad vienas iš svarbiausių vaikų ir paauglių fizinio
aktyvumo didinimo veiksnių, užtikrinantis mokymosi sėkmę, yra motyvacija, kuri susideda iš
vidinių ir išorinių motyvų (Urmanavičius, Jankauskienė, 2019). Kartu motyvacijos rūšys yra
9
pagrįstos pasiekimų motyvacija, orientacija į tikslą bei mokinių įsitraukimo lygiu į mokymosi
procesą (Targamadzė, Rakauskienė, 2001).
V.Indrašienės ir V.Suboč (2010) teigimu, vaikams, kurie gerai mokosi, būdinga stipri
vidinė motyvacija, priverčianti sąmoningai mokytis, siekti žinių. Vis dėlto, anot mokslininkių,
mokiniams, kurie patiria nesėkmes ir pasižymi silpnesnio lygio įsitraukimu į mokymosi procesą,
būdinga išorinė motyvacija, kuri skatina mokytis dėl paraginimo, pripažinimo, aukštesnio statuso.
Šiuo atveju išorinė motyvacija gali tapti kompensuojamu faktoriumi, neturint žinių arba gebėjimų,
padedančių pasiekti numatytą tikslą.
Kaip ir minėta, vidiniai motyvai, sąlygojantys fizinę veiklą, gali būti FA malonumo ir
pasitenkinimo jausmas, gera sveikatos būklė, asmeninių savybių tobulinimas, naujų įgūdžių
formavimas, kurie yra pravartūs ir ateityje. Išoriniai motyvai, tai kūno svorio savikontrolė, estetiška
ir grakšti išvaizda, konkurencijos formavimas ar pripažinimo siekimas. Iš esmės šiuos du motyvų
šaltinius, vidinius ir išorinius, anot mokslininkų, gali lemti ugdymo turinio programa ir ugdytojo
ryšis bei elgsena su mokiniais, kuris yra ypatingai svarbus reiškinys, formuojant mokinių
motyvaciją (Rutkauskaitė, Milčė, 2014).
L. Grajausko ir A. Čepulėno (2009) tyrimas atskleidžia, kad kuo didesnė ugdymo turinio
įvairovė, tuo ugdytinių motyvacija yra didesnė. O sportinio turizmo ir orientavimosi sporto būrelius
lankantys mokiniai, kuriuose daugiau naudojamos apsisprendimo ir pasirinkimo situacijos, turi
daugiau vidinių motyvų nei išorinių. V. Indrašienės ir V. Suboč (2010) akcentuoja motyvų įtaką
sėkmingam mokymuisi – kuo stipresnė motyvacijos jėga, tuo didesnis mokinių veiklos
produktyvumas.
Mokiniams suteikiamas ir kuriamas savarankiškumo skatinimas taip pat vienas iš
pagrindinių reiškinių, kuris leidžia darniai formuoti asmenybės motyvacijos dėsnius, o tai priklauso
nuo pedagogo įgytų ir tobulinamų kompetencijų. Atliktais tyrimais pagrįsta, kad norint užtikrinti
darnų mokymosi procesą ir leisti patirti teigiamus psichologinius potyrius, reiktų labiau orientuotis į
mokinių vidinės motyvacijos ugdymą. Tai galima įgyvendinti integruojant fizines veiklas, kurios
suteikia pasitenkinimo jausmą ir mokiniai gauna palaikymą, neleidžiama pasireikšti kaltės jausmui
(Kalajas-Tilga et al, 2019).
1.2.2. Šeimos socialinis ir ekonominis statusas
Svarbų vaidmenį vaikų gyvenime atlieka šeima. Šeimos pajamos, išsilavinimas,
gyvenamoji vieta yra esminiai veiksniai, turintys įtakos vaikų FA. Tai gali stiprinti ar slopinti vaikų
ir paauglių fizinį aktyvumą (Aguonytė, 2015; Šukys, Bagdonas, 2007).
10
Tiriant mokinių fizinės veiklos mažėjimo tendencijas Lietuvoje, labai aktualūs yra mokinių
fizinio aktyvumo ir tėvų socialinio–ekonominio statuso sąsajų tyrimai. Pavyzdžiui, A. Aguonytės ir
A. Beržanskytės (2015) tyrime yra išskiriama, jog vaikai, augantys neturinčioje automobilio
šeimoje yra fiziškai aktyvesni nei bendraamžiai, kurių šeimos turi vieną ar net kelis automobilius.
Šeimos socialinė ir ekonominė padėtis turi įtakos vaikų FA lygiui. Tos šeimos, kurios neturi
automobilio dėl finansinių priežasčių, pasiekia aukštesnį FA lygį, nes neturėdami automobilio,
šeimos nariai dažniau kur nors vyksta pėsčiomis. Dažnai tokios šeimos negali vaikams pasiūlyti
daug modernių technologijų, todėl tokiais atvejais vaikai ieško kitų laisvalaikio praleidimo
alternatyvų, viena iš jų –fizinis aktyvumas. Vis dėlto, didesnes pajamas gaunantys tėvai turi daugiau
galimybių sumokėti už vaikų FA užsiėmimus, būrelius, nuvežti juos, aprūpinti tinkama įranga.
Tėvų išsilavinimo lygis taip pat tiesiogiai susijęs su paauglių fizinio aktyvumo
motyvavimo tendencijomis. Fiziškai aktyvesni vaikai auga tose šeimose, kuriose tėvų socialinė-
ekonominė padėtis yra aukštesnė (Dregval, Malinauskaitė, 2008). Tačiau S.Šukio ir A.Bagdono
(2007) atlikto tyrimo duomenys teigia priešingai –tėvų ekonominė padėtis nelemia vaikų FA
laisvalaikio. Mažiau pasiturinčių tėvų vaikai dažniau yra fiziškai aktyvūs, nes turi galimybę
nemokamai lankyti sporto būrelius, o mokinių FA laisvalaikiu labiau susijęs su šeimos išsilavinimu
ir gyvenamo sąlygomis. Mokslinių straipsnių ir tyrimo metodikų yra daug, todėl rezultatai gaunami
skirtingi, galintys nesutapti, besireiškiantys skirtingais rezultatais. Pavyzdžiui, A. Gaižauskienės ir
kitų autorių (2010) atliktu tyrimu nustatyta, kad 11–14 m. paaugliai pritaria teiginiui, jog tėvai
stengiasi skatinti jų fizinį aktyvumą ir aiškina jo poveikį sveikatai. Mokinių nuomonės atskleidžia,
kad tėvai vaikų fizinį aktyvumą dažniausiai skatina, aprūpindami vaikus fizinės veiklos reikalingu
inventoriumi, ragindami būti gryname ore, skirdami lėšų fiziškai aktyviai veiklai laisvalaikiu
(sporto pratybų / būrelių lankymui) ir savo asmeniniu pavyzdžiu. Paauglių nuomone, priežastys
ribojančios šeimos FA, yra tėvų laisvo laiko stoka. Vyresni, 11–14 m. amžiaus paaugliai, teigė, kad
tėvams trūksta noro ir lėšų.
Tėvų bendravimas su vaikais apie sveikatą ir gyvenseną, t.y. tinkamą dienos režimą, poilsį,
miegą, žalingus įpročius sveikatai, fizinį aktyvumą, yra reikšmingas veiksnys vaiko savijautai
gerinti. Šeimose, kuriose beveik nekalbama apie sveikatą ir gyvenseną, auga dukart daugiau vaikų,
kuriems būdingi dažni psichosomatiniai negalavimai (Balavičienė, Paurienė, 2007).
Gyvenamoji vieta ir jos infrastruktūra, tai dar vienas svarbus veiksnys sąlygojantis vaikų
fizinį aktyvumą. Nustatyta, kad mieste gyvenantys vaikai yra fiziškai aktyvesni, nes įvairius sporto
būrelius lanko dažniau negu kaimo vietovėse gyvenantys jų bendraamžiai. Taip pat tyrimais
nustatyta, kad gyvenamosios vietos kokybiška infrastruktūra, kuri pritaikyta vaikščioti, važinėti
dviračiais, įrengta žaidimų aikštynais ir užtikrinanti eismo saugumą, lemia didesnį berniukų ir
11
mergaičių fizinį aktyvumą. O gyvenamosios vietos didesnis tankis suteikia daugiau galimybių
susirasti vaikams draugų (Aguonytė, Beržanskytė, 2015).
L. Dregval ir V. Malinauskaitės (2008) tyrime nurodoma, kad kaimuose gyvenantys vaikai
mažiau sportuoja, mažiau žaidžia kompiuteriu, jie daugiau laiko darbo dienomis praleidžia lauke
negu mieste gyvenantys vaikai. Šaltuoju laikotarpiu žmonės linkę daugiau laiko praleisti šiltose
patalpose, tačiau, anot mokslininkių, galima daryti prielaidą, kad kaimo vaikų FA šiuo periodu gali
būti didesnis dėl tam tikrų neišvengiamų darbų lauke ar didesnio atstumo, norint pasiekti reikiamą
vietą (Aguonytė, Beržanskytė, 2015).
1.2.3. Mokyklos aplinka
Pagrindinė fizinio lavinimo forma mokykloje yra fizinio ugdymo pamoka, todėl vaikų FA
problemas arba skatinimo būdus turi spręsti ir šeima, ir mokykla (Dregval, Malinauskaitė, 2008).
Mokyklos aplinka, jai priskiriami mokinių bendraamžiai, draugai, mokytojai ir pačios mokyklos
sudaryta fizinio ugdymo infrastruktūra lemia vaikų FA (Aguonytė, Beržanskytė, 2015).
A. Jociūtės ir A. Beržanskytės (2016) tyrimas rodo, kad sportuojantys vaikai yra fiziškai
aktyvesni nei jų bendraamžiai, kurie nepriklauso jokioms sporto komandoms. Taip pat mažesnis
fizinis aktyvumas yra tų paauglių, kurie negauna draugų socialinio palaikymo. FA mažėjimas gali
reikštis dėl su amžiumi besikeičiančiais paauglių ir jų bendraamžių interesais, poreikiais,
atsakomybe. FA gali turėti įtakos didesnis pamokų ar namų ruošos krūvis, dėl ko vis mažiau laiko
skiriama fizinei veiklai (Aguonytė, Beržaskytė, 2015).
Mokymosi krūvis gali būti vienas iš mokyklos aplinkos veiksnių susijusių su mokinių
sveikatos blogėjimu: prastėja imuninis reaktyvumas, atsiranda galvos skausmai, nervinė įtampa,
irzlumas, nuovargis iš ryto, prastas apetitas ir kiti psichosomatiniai negalavimai, ypač tiems
mokiniams, kurie lanko papildomas pamokas, mokosi ir ruošia pamokas ilgiau nei numatyta
higienos normose, kartu mažiau lieka laiko užsiimti fiziniu aktyvumu, kas nėra palanku sveikatos
atžvilgiu (Balavičienė, 2007).
Mokytojas ar treneris taip pat turi įtakos mokinių laisvalaikio praleidimo formos
pasirinkimui. Moksliniu tyrimu atskleista, kad mokiniai, kurie sportuoja mokykloje ar už jos ribų,
treniruojasi dėl tinkamo mokytojo ar trenerio darbo. Visą ugdytojo asmenybę sąlygoja tinkamos
pedagogo kompetencijos (Šarkauskienė, Adaškevičienė. 2008). Mokinių sveikatos stiprinimo
fiziniu aktyvumu rezultatyvumą ir produktyvumą lemia pedagogo kompetencijos, meistriškumas ir
gebėjimai. Ugdytojo žinios, gebėjimai, vertybės, asmens savybės yra svarbūs veiksniai, lemiantys
mokinių požiūrį į fizinį aktyvumą ir keičiantys jų pažiūras, elgesį, vertybes. Kai mokytojai fizinio
ugdymo procese naudoja šiuolaikinius fizinio aktyvumo ugdymo būdus, kuriais FA yra
12
įprasminamas kaip sveikatos stiprinimo priemonė, mokiniai aktyviai, sąmoningai, tikslingai
realizuoja išsikeltus uždavinius, sudaromos palankios sąlygos ugdytinių aktyvaus gyvenimo būdo
raiškai ir sklaidai, kurios atitinka informacinės žinių visuomenės siekius (Adaškevičienė, 2014).
Vaikai, besimokantys mokyklose, kuriose be sporto salės įrengta kita sportui skirta patalpa
ar zona ir joje mokiniai gali užsiimti alternatyvių formų fizine veikla, pavyzdžiui, joga, futbolu,
krepšiniu, mažuoju golfu ir kt., yra fiziškai aktyvesni negu tie, kurie mokosi mokyklose be minėtos
patalpos ar aikštynų zonų (Aguonytė, Beržanskytė, 2015).
Remiantis Švietimo ir mokslo ministerijos išleista medžiaga (2012), galima teigti, kad
pedagogo kompetencijos ir išsilavinimo lygis, kartu ir švietimo institucijos fizinė erdvė, tai yra
patalpos, teritorija, mokymosi priemonės, vis dažniau mokslininkų yra įvardijama vienu svarbiausių
veiksnių sudarant sąlygas moksleivių mokymuisi, žinių kūrimui ir dalijimuisi jomis.
1.3. Subjektyvus sveikatos vertinimas – svarbus sveikatos rodiklis
1.3.1. Fizinė ir psichinė mokinių sveikata
Mokinių sveikata (taip pat ir psichologinė) – neabejotinai aktualus klausimas šiandienos
mokykloje. Mokyklinio amžiaus vaikų ir paauglių raidos etapas itin svarbus jų asmenybės brandos
raidai. Šiuo laikotarpiu kuriama ir vystoma sava socialinė paramos sistema, formuojamas požiūris į
sveikatą, siekiama įsitvirtinti bendraamžių grupėse. Šio amžiaus vaikai ir paaugliai gali būti labai
pažeidžiami, jautrūs, lengvai įsitraukiantys ar net gi pradedantys vartoti žalingas medžiagas (Jociūtė
ir kt., 2010 ).
Pasaulio sveikatos organizacijos pateiktame sveikatos apibrėžime nurodoma, kad sveikata
yra visiškos fizinės, psichikos ir socialinės gerovės būsena, o ne vien ligos ar negalios nebuvimas.
Sveikatos vertinimas apima tiek negatyvaus, tiek pozityvaus funkcionavimo aspektus, kurie gali
būti ypač svarbūs, atliekant sveikatos veiksnių tyrimus (Kymantienė, Bulotaitė, 2016).
Psichinė sveikata – tai emocinis ir dvasinis atsparumas, leidžiantis patirti džiaugsmą,
ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Mokyklinio amžiaus vaikams ypatingai derėtų įsigilinti į
tokius aspektus kaip savivertė, emocijos ir jausmai, pozityvus mąstymas. Psichosocialinė sveikata
taip pat yra neatsiejama sveikatos dalis, kuri pasireiškia gebėjimu sėkmingai sąveikauti su aplinka ir
žmonėmis, yra grindžiama pagarba ir tolerancija, gebėjimu jausti kitų emocijas ir suprasti jų
požiūrį. Mokykloje labai svarbu jausti klasės atmosferą, ryšius tarp mokyklos ir tėvų, tarp klasės
mokinių ir mokytojų (Šveikauskas, 2014). R. Ivoškienės ir kitų autorių (2016) moksliniu tyrimu
13
nustatyta, kad žemą savivertę turi mokiniai, kurie mokykloje išgyvena psichologinę įtampą, stresą
ar nerimą.
Fizinę sveikatą galime suprasti kaip asmens sklandžią ir darnią organizmo biologinę raidą,
užtikrinančią reguliarius fiziologinius augimo ir brendimo procesus. Todėl norint išauginti sveikus
vaikus, reikia nuolat skatinti juos pakankamai judėti ir būti fiziškai aktyviems (Šveikauskas,
2014).Ne tik vaikams, bet ir suaugusiems, mažai judant, silpnėja širdies darbas ir kvėpavimas,
sulėtėja medžiagų apykaita, suglemba raumenys, silpniau ir mažiau efektyviai dirba vidaus organai,
sumažėja organizmo funkcinės galimybės, atsparumas ligoms, vaikai labiau linkę sirgti
infekcinėmis ir peršalimo ligomis, nutukimu, blogiau miega, blogiau jaučiasi (Proškuvienė, 2004).
Pagrindiniai mokyklinio amžiaus vaikų ir paauglių fiziologiniai ir psichologiniai veiksniai
sąlygojantys sveikatą ir jos gerovę yra fizinis aktyvumas, bendraamžių įtaka, sveika mityba, žalingi
įpročiai, miegas, psichologinės problemos (Jociūtė ir kt., 2010). Taip pat remiantis A.Griciūtės ir
kitų autorių (2011) atliktu moksliniu tyrimu, įrodoma, kad intensyvi fizinė veikla tinkamai
sąveikauja su mokinių psichiniu atsparumu. Tyrimu nustatyta, kad kuo aktyvesni mokiniai, tuo
geresnė psichinė sveikata, formuojanti asmeninės kompetencijos, socialinės kompetencijos,
struktūruoto stiliaus ir šeimos sutelktumo veiksnius, o merginų grupėje pastebimas atitinkamas
ryšys su asmenine ir socialine kompetencija. Taigi, galima daryti prielaidą, kad FA – tai
prevencinio pobūdžio forma, padedanti formuoti psichologinę gerovę ir atsparumą negatyviems
pojūčiams.
1.3.2. Streso ir nerimo valdymas
Mokyklos tikslas yra išugdyti atsakingą, savarankišką asmenį, pajėgų spręsti savo ir drauge
su kitais visuomenės gyvenimo problemas, kūrybingai atsakyti į šiuolaikinio pasaulio iššūkius,
siekiant sudaryti sąlygas vaikui suprasti ir pažinti save, garantuojant gerą emocinę aplinką. Viena iš
svarbiausių blogos savijautos priežasčių gali būti mokinių patiriamas didelis nerimas ar stresas
(Tulickas, Zambavičienė, 2004).
Nerimas psichologijoje apibrėžiamas kaip žmogaus emocinė nesmagumo būsena, lydima
nuotaikos sutrikimo, kuris reiškiasi dirglumu, pykčiu, dažnai jo protrūkiais, somatinių požymių,
įtampos sukeltais simptomais, kuriuos lemia nuogąstavimai dėl galimų klaidų, nesėkmių ir pavojaus
(Ivoškienė ir kt., 2016 ). Anot mokslininkių B. Diomšinos ir D. Vyčienės (2002), nerimas dar
apibrėžiamas kaip teigiamas poveikis vaiko raidai. Jis skatina vaiką ieškoti išeičių ar atsakymų ir
savarankiškai elgtis tam tikrose situacijose, kurios jam yra naujos ir pradžioje suvokiamos kaip
pavojingos. Įgytas patyrimas stiprina vaiko savivertę. Taip vaikas palaipsniui įgauna pasitikėjimą
savimi ir savarankiškumo pojūtį.
14
Stresas gali būti apibūdinamas kaip organizmo reakcija, veikiant nepalankiems faktoriams,
kurie sukelia įtampą ( Lietuvių kalbos žodynas, 2020 ).
V. Ivaškienė ir kiti mokslininkai (2009) stresą iš teigiamos pusės apibūdina kaip natūralų
gyvenimo reiškinį, kuris skatina veiklumą, išradingumą, kūrybiškumą ar netgi tobulėjimą. Tačiau
per stiprus ar per dažnai pasikartojantis lėtinis stresas gali sukelti įvairias psichologines problemas.
B. Burba ir kiti autoriai (2014) teigia, kad kiekvienas žmogus savaip slopina kylančią
įtampą savyje. Vieni žmonės užsiima fiziniu aktyvumu (sportu, mankšta), kiti – relaksacinėmis
priemonėmis, pavyzdžiui, muzikos klausymu, meditacija. Dar kiti asmenys stresui mažinti
pasirenka atpalaiduojančias chemines medžiagas, tokias kaip rūkymas, alkoholio vartojimas ir pan.
Moksleivių psichinis atsparumas, tai ypatingai svarbus apsauginis veiksnys, kuris padeda
sėkmingai įveikti organizmą dirginančius stresorius ir užtikrina sveikatos gerovę. Tyrime nustatytas
teigiamas ryšys tarp FA ir psichologinės gerovės – kuo didesnis moksleivių psichinis atsparumas,
tuo labiau jie yra fiziškai aktyvesni laisvalaikio metu. Kartu stiprus psichinis atsparumas padeda
užtikrinti tinkamas sąlygas vystytis žmogaus asmenybei, ugdyti fizinę ir psichinę sveikatą
sumažinant aplinkos keliamą neigiamą poveikį individui (Griciūtė ir kt., 2011).
Psichinis atsparumas taip pat siejamas su šeimos ir mokyklos socialine atmosfera, kuri
padeda formuoti šį gebėjimą. B. Diomšinos ir D. Vyčienės (2002) pastebėta, kad tėvai dažnai kelia
per aukštus reikalavimus vaikams, per didelius lūkesčius, draudimus, kurie gali sukelti nerimo
jausmą ir paveikti vaiko savivertę. Neatsiejama ir mokyklos aplinka, kurioje ypatingai svarbus iš
aplinkinių (draugai, mokytojai) gaunamas palaikymas ir tinkamas stimuliavimas, kas taip pat
padeda didinti pasitikėjimą savimi ir ugdo gebėjimą palaipsniui įveikti nerimo sukeliamas
mokyklines situacijas.
Pavyzdžiui, V. Ivaškienės (2009) atliktas tyrimas atskleidžia, kad stresą galima valdyti
sureguliuojant savo mintis, kartu taikant fizinius pratimus ar kitą mėgstamą veiklą relaksacijos
tikslais. Tyrimu nustatyta, kad studentai streso įveikimui dažniausiai renkasi bendravimą su šeimos
nariais ir juoką. Sportuojančios studentės dažniau nei vaikinai stresui įveikti taiko socialinius
metodus, tai yra draugų pagalbą ir dalijimąsi jausmais bei rūpesčiais su artimais žmonėmis. O ilgiau
nei vienerius metus sportuojantys studentai kaip streso įveikimo būdą dažniau taiko mankštą,
aerobinius pratimus, aktyvius ir pasyvius tempimo pratimus ar meditaciją.
15
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS
2.1. Tyrimo organizavimas ir tyrimo metodai
Tyrimas buvo vykdomas vienoje Vilniaus miesto progimnazijoje 2020 m. vasario – kovo
mėn., atliekant savarankišką pedagoginę praktiką. Buvo gautas žodinis mokyklos vadovo leidimas
vykdyti anoniminę anketinę apklausą.
Mokinių apklausa buvo atliekama klasės valandėlių, fizinio ugdymo pamokų metu,
dalyvaujant atitinkamos klasės auklėtojui arba mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros
specialistei. Prieš pateikiant anketas, mokiniai buvo supažindinti su tyrimo tikslu ir informuoti, kad
anketa yra anoniminė, jų duomenys bus užkoduoti bei analizuojami tik apibendrinta forma,
individualūs atsakymai nebus skelbiami. Fizinio ugdymo pamokose, klasės valandėlėse dalyvavę
mokiniai sutiko užpildyti anketas. Vidutinė klasės apklausos trukmė buvo 10 min.
Iš viso buvo apklausta161 7–8 klasės mokinys. Tyrimo dalyvių charakteristikos
pateikiamos 1 lentelėje.
Tyrimo metodai – teoriniai ir empiriniai.
Teoriniai:
Statistinė empirinių duomenų analizė atlikta naudojant SPSS PC/22.0 statistinį paketą
(Statistical Pacage for the Social Sciences), pateikiant rodiklių pasiskirstymą skaičiais ir procentais.
Statistinei analizei panaudotas χ2 (chi-kvadrato) testas. Skirtumas statistiškai reikšmingas, kai
pasikliovimo lygmuo p<0,05.
Mokslinės literatūros analizė.
Empiriniai:
7–8 klasių mokinių anoniminė anketinė apklausa.
Pagrindiniai tiriamieji komponentai:
Demografiniai duomenys: mokinių lytis, klasė, kurioje mokosi, šeimos sudėtis.
Mokinių gyvensena: kasdienis ir laisvalaikio fizinis aktyvumas, streso valdymo strategijos.
Mokinių sveikata: sveikatos savivertė, subjektyvus psichosomatinių negalavimų, jų
pobūdžio per paskutiniuosius metus įsivertinimas.
Mokinių psichoemocinė savijauta mokykloje.
Tyrimo klausimynas sudarytas darbo autoriaus, remiantis nagrinėtais mokslinės literatūros
šaltiniais. Klausimynas tyrimo dalyviams pridedamas: „Klausimynas apie 7–8 klasių mokinių fizinį
aktyvumą, subjektyvų sveikatos ir psichoemocinės savijautos vertinimą (Priedas Nr. 1).
16
2.2. Tiriamųjų imtis ir charakteristika
Apklausoje dalyvavo 161 moksleivis (87 berniukai ir 77 mergaitės). Tiriamųjų amžius 13–
14 metų. Pagal klasių pakopas respondentai buvo suskirstyti į dvi grupes: septintas ir aštuntas
klases.
Tyrime dalyvavo Vilniaus miesto X progimnazijos 7–8 klasių mokiniai. Tiriamos mokinių
populiacijos demografinė charakteristika pateikta 1 lentelėje.
1 lentelė.Tiriamos mokinių populiacijos demografinė charakteristika (procentiniai
dažniai)
Klasė Berniukai
N=84
Mergaitės
N=77
Iš viso
N=161
7 klasė
N=68 33 35 68
8 klasė 51 42 93
N=93
17
3. TYRIMO REZULTATAI: VILNIAUS MIESTO
XPROGIMNAZIJOS 7–8 KLASIŲ MOKINIŲ FIZINIO
AKTYVUMO, SUBJEKTYVAUS SVEIKATOS IR
PSICHOEMOCINĖS SAVIJAUTOS VERTINIMAS
3.1.7–8 klasių mergaičių ir berniukų kasdienis ir laisvalaikio fizinis
aktyvumas
Pastaraisiais dešimtmečiais paaugliai tapo žymiai fiziškai pasyvesni, nes jie daug laiko
praleidžia prie televizoriaus, skaito, mokosi ar žaidžia kompiuterinius žaidimus (be to, apie 6
valandas praleidžia mokykloje). Nepakankamas fizinis aktyvumas yra vienas iš rizikos veiksnių,
turintis įtakos padidėjusiam kraujo spaudimui, nutukimui, antsvoriui, depresijai, nerimo
sutrikimams, ydingai laikysenai, didesnei tikimybei suaugus sirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis
ir pan.
Fizinis aktyvumas yra vienas iš svarbiausių sveiko gyvenimo būdo sudėtinių komponentų,
turintis teigiamą įtaką ne tik fizinei, bet ir psichinei paauglių sveikatai bei pažinimo funkcijoms,
gyvenimo kokybei, socialiniam asmens aktyvumui ir kt. Paauglių fizinė veikla apima fizinį
aktyvumą su šeima, mokykloje ir vietos bendruomenėje, laisvalaikio fizinis aktyvumas, fizinio
ugdymo pamokos mokykloje tai įvairūs žaidimai, ėjimas, bėgimas, važiavimas riedučiais ar
dviračiu.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja, kad paaugliai kasdien sukauptų
mažiausiai 60 minučių vidutinio ar didesnio intensyvumo fizinės veiklos. Vidutinio intensyvumo
fizinė veikla yra tokia, kurios metu paaugliai sušyla ir pradeda prakaituoti, kvėpavimas tampa
greitesnis bei gilesnis, padidėja širdies susitraukimų dažnis. Tačiau jie vis dar geba be didelių
pastangų ilgai kalbėtis tarpusavyje. Tokia veikla –tai važiavimas dviračiu, riedučiais, įvairūs judrieji
žaidimai paplūdimiuose, sporto aikštelėse ir kiemuose, fizinio ugdymo pamokos mokykloje, fizinis
aktyvumas pertraukų metu ir kt. Visa paauglių fizinė veikla turėtų būti kiek galima įvairesnė, nes ji
sudaro optimalias galimybes geram fiziniam pajėgumui bei fizinėms ypatybėms, tokioms kaip
ištvermė, raumenų jėga, lankstumas, greitumas, vikrumas, reakcija, pusiausvyra ir koordinacija.
Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, kaip dažnai 7–8 klasių mergaitės ir berniukai
mankštinasi ir sportuoja taip, kad suprakaituotų ir padažnėtų kvėpavimas, t. y. kaip dažnai paaugliai
užsiima vidutinio fizinio aktyvumo veikla (1 paveikslas).
18
1pav. 7–8 klasių mergaičių ir berniukų atsakymų į klausimą „Kaip dažnai
mankštiniesi ir sportuoji taip, kad suprakaituotum, padažnėtų kvėpavimas?“ procentiniai
dažniai
1 paveiksle pateikti duomenys rodo, kad daugiau nei pusė (52,2 proc.) mokinių 3–5 kartus
per savaitę ir daugiau nei penktadalis (20,5 proc.) – 6–7 kartus per savaitę yra fiziškai aktyvūs ir tik
nedidelė dalis jų (3,6 proc. berniukų ir 3,9 proc. mergaičių) nurodė, kad mankštinasi ar sportuoja
mažiau nei vieną kartą per mėnesį arba atitinkamai 1,2 proc. berniukų ir 2,6 proc. mergaičių
pažymėjo, kad yra fiziškai neaktyvūs. Skirtumas tarp berniukų ir mergaičių statistiškai
nereikšmingas.
Kad pagerėtų širdies ir kvėpavimo sistemų būklė ir raumenų pajėgumas, kaulų tvirtumas,
širdies ir kraujagyslių sistemos bei medžiagų apykaitos fiziologiniai rodikliai, sumažėtų stresas,
nerimo bei depresijos simptomai, yra rekomenduojama kasdien sukaupti mažiausiai 60 minučių
vidutinio ar didelio intensyvumo fizinės veiklos. Kad gautų papildomos naudos sveikatai, fizinės
veiklos laikas turi būti ilgesnis nei 60 minučių kasdien. Tyrimo metu nustatyta (2 paveikslas), kad
daugiau nei pusė (59,5 proc. berniukų ir 50,6 proc. mergaičių) fizinio aktyvumo veikla trunka
daugiau nei 30 minučių per dieną. Ketvirtadalis (25,5 proc.) 7–8 klasių mokinių nurodė, kad jų
fizinio aktyvumo trukmė yra 20–30 minučių, 14,3 proc. – 10–20 minučių. Nenustatyta statistiškai
nereikšmingo skirtumo tarp berniukų ir mergaičių.
20.2
48.8
26.2
3.61.2
22.1
55.8
14.3
3.9 2.6
21.1
52.2
20.5
3.7 2.5
0
10
20
30
40
50
60
1-2 kartus per
savaitę
3-5 kartus per
savaitę
6-7 kartus per
savaitę
Mažiau nei vieną
kartą per mėnesį
Fiziškai
neaktyvūs
Berniukai Mergaitės Iš viso
19
2pav. 7–8 klasių mergaičių ir berniukų atsakymų į klausimą „Kiek vidutiniškai per
dieną trunka Tavo fizinio aktyvumo veikla, t.y. tu esi fiziškai aktyvus?“ procentiniai dažniai
Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, kokios priežastys lemia 7–8 klasių mergaičių ir
berniukų fizinį aktyvumą, t. y. kas skatina juos būti fiziškai aktyviais (3 paveikslas).
3 pav. 7–8 klasių mergaičių ir berniukų atsakymų į klausimą „Kodėl tu užsiimi fizinio
aktyvumo veikla?“ procentiniai dažniai
Tyrimo rezultatai pateikti 3 paveiksle rodo, kad pusė (53,6 proc. berniukų ir 48,1 proc.
mergaičių) fizinio aktyvumo veiklas sieja su nauda sveikatai arba siekiu palaikyti gerą sportinę
19.00 17.9
59.5
2.4 1.2
9.1
33.8
50.6
3.9 2.6
14.3
25.5
55.3
3.1 1.8
0.0
10.0
20.0
30.0
40.0
50.0
60.0
70.0
10–20 min. 20–30 min. Daugiau nei 30
min.
Mažiau nei 10
min.
Neužsiimu fiziu
aktyvumu
Berniukai Mergaitės Iš viso
53.6
35.7
19
51.2
4.8 3.6
48.1
2631.2
46.8
15.6
5.2
50.9
31.1
24.8
49.1
9.9
4.3
0
10
20
30
40
50
60
Naudinga
sveikatai
Tai mano
gyvenimo
dalis, jaučiu
tokį poreikį
Noriu
sulieknėti
Siekiu
palaikyti
gerą
sportinę
formą
Verčia
mokytojai
Neužsiimu
fizinio
aktyvumo
veikla
Berniukai Mergaitės Iš viso
20
formą (51,2 proc. berniukų ir 46,8 proc. mergaičių). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ketvirtadalis
(24,8 proc.) paauglių nurodė norą sulieknėti (31,2 proc. mergaičių ir 19,0 proc. berniukų).
Nustatytas statiškai reikšmingas skirtumas tarp berniukų ir mergaičių, mergaitės dažniau nei
berniukai nurodė, kad užsiima fizinio aktyvumo veikla, nes nori sulieknėti (χ2=5,9; p=0,053).
Tyrimo duomenys leidžia teigti, kad daugiau negu trečdalis (35,7 proc.) berniukų ir
ketvirtadalis (26,0 proc.) mergaičių turi susiformavę gerus fizinio aktyvumo įpročius, nes nurodė,
kad fizinio aktyvumo veiklos yra jų gyvenimo dalis ir jie jaučia fizinio aktyvumo veiklų poreikį.
Nenustatyta statistiškai nereikšmingo skirtumo tarp berniukų ir mergaičių.
Tyrime dalyvavę mokiniai nurodė kaip dažnai jie lanko sporto klubą ar šokių būrelį (4
paveikslas).
4 pav. 7–8 klasių mergaičių ir berniukų atsakymų į klausimą „Kaip dažnai lankai
sporto klubą ar šokių būrelį?“ procentiniai dažniai
4 paveiksle patekti duomenys rodo, kad 23,8 proc. berniukų ir 15,6 proc. mergaičių
kasdien, arba beveik kasdien lanko sporto klubą ar šokių būrelį; 2–3 kartus per savaitę tai daro 38,1
proc. berniukų ir 45,5 proc. mergaičių; trečdalis (34,5 proc. berniukų ir 35,1 proc. mergaičių) 7–8
klasių mokinių nurodė, kad sporto klubo ar šokių būrelio nelanko.
23.8
38.1
3.6
34.5
15.6
45.5
3.9
35.1
19.9
41.6
3.7
34.8
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
50
Kasdien, ar
beveik kasdien2–3 kartus per
savaitę
Kartą per savaitę Nelankau
Berniukai Mergaitė Iš viso
21
5 pav. 7–8 klasių mergaičių ir berniukų atsakymų į klausimą „Kiek laiko paprastai
praleidi lauke?“ procentiniai dažniai
Iš tyrimo duomenų pateiktų 5 paveiksle matyti, kad daugiau negu trečdalis 35,4 proc. (33,3
proc. berniukų ir 37,7 proc. mergaičių) kasdien valandą ar daugiau laiko praleidžia lauke, tačiau
daugiau negu dešimtadalis 13,6 proc. (17,9 proc. berniukų ir 9,1 proc. mergaičių) nurodė, kad lauke
beveik nebūna, o 16,7 proc. berniukų ir 24,7 proc. mergaičių pažymėjo, kad į lauką išeina tik
kartais.
6 pav. 7–8 klasių mergaičių ir berniukų atsakymų į klausimą„Ar turi mėgstamą sporto
šaką ar judrų laisvalaikio užsiėmimą?procentiniai dažniai
6 paveiksle pateikti duomenys rodo, kad daugiau negu pusė mokinių 59,1 proc. (70,6 proc.
mergaičių ir 51,9 proc. berniukų) neturi mėgstamos sporto šakos ar judraus laisvalaikio užsiėmimo
veiklos, o beveik kaip pusė (48 proc.) berniukų ir daugiau negu ketvirtadalis (29 proc.) mergaičių
pažymėjo atvirkštinį variantą, kad turi mėgstamą sporto šaką ar laisvalaikio užsiėmimą.
17.9 16.7
32.1 33.3
9.1
24.7
28.6
37.7
13.6
20.5
30.4
35.4
0
5
10
15
20
25
30
35
40
Lauke beveik
nebūnu
Į lauką išeinu tik
kartais
Į lauką einu tik
kai geras oras
Lauke kasdien
praleidžiu valandą
ir daugiau
Berniukai Mergaitės Iš viso
48.151.9
29.4
70.6
40.9
59.1
0
10
20
30
40
50
60
70
80
Taip Ne
Berniukai Mergaitės Iš viso
22
7 pav. 7–8 klasių mergaičių ir berniukų atsakymų į klausimą„Kokios priežastys tau
trukdo būti fiziškai aktyviam?“procentiniai dažniai
7 paveiksle pateikti duomenys rodo, kad beveik du trečdaliai (64,9 proc.) mergaičių, kaip
pagrindinę priežastį trukdančią būti fiziškai aktyviomis nurodo didelį mokymosi krūvį (skirtumas
statistiškai reikšmingas, (χ2=12,7; p=0,002) ar laiko trūkumą, taip pat pusė jų (50,5 proc.) pažymi,
kad trukdo tingėjimas / valios, užsispyrimo nebuvimas(χ2=12,0; p=0,002) arba neturėjimas draugo,
bendraminčio su kuriuo galėtų eiti sportuoti (44,1 proc.). Tas pačias priežastis dažniausiai nurodė ir
tyrime dalyvavę 7–8 klasių berniukai.
3.2. 7–8 klasių mergaičių ir berniukų streso valdymo būdai
Stresas –nuolatinis žmogaus palydovas ir tai viena aktualiausių šiuolaikinio gyvenimo
problemų. Stresas – tai ypatingas asmens ir aplinkos santykis, kuris asmens yra įvertintas kaip
apsunkinantis arba viršijantis jo turimus išteklius ir keliantis grėsmę gerovei. Stresas veikia tiek
fizinę, tiek psichikos sveikatą. Norėdami stresą įveikti tinkamai, tai yra įgalinti organizmą veikti ir
išvengti ilgalaikio streso poveikio sveikatai, privaloma mokytis jį valdyti. Dažnai net
suaugusiesiems, užgrūdintiems įvairiausių gyvenimo patirčių ir profesinių išbandymų, nebūtinai
38
51.5
35.3
7.1
9.5
10.7
9.5
7.1
6
40.4
64.9
50.5
44.1
7.8
6.5
9.1
15.6
9.1
0 20 40 60 80Netrukdo niekas, esu pakankamai fiziškai
aktyvus
Didelis mokymosi krūvis, laiko trūkumas
Trukdo tingėjimas / valios, užsispyrimo
nebuvimas
Neturiu draugo, bendraminčio su kuriuo
galėčiau eiti sportuoti
Manau, kad esu nepakankamai fiziškai
pajėgus
Trukdo sveikatos problemos
Neturiu inventoriaus (dviračio, slidžių,
pačiūžų, riedučių, kamuolio ir pan.)
Nėra kur sportuoti
Trūksta žinių (pvz., kaip pasirinkti sporto
šaką, prisitaikyti fizinį krūvį ir pan.)
Per brangu lankyti sporto klubą
Berniukai Mergaitės
23
pavyksta tai padaryti. O kaip tą sėkmingai įveikia paaugliai, dar tik brandinantys asmenybę ir
jaučiantys tėvų, mokytojų, draugų, visuomenės lūkesčius ir spaudimą, pateikiama 8 paveiksle.
8 pav.7–8 klasių mergaičių ir berniukų atsakymų į klausimą„Kaip Tu dažniausiai
įveiki stresą?“ procentiniai dažniai
Mokiniams buvo pateiktas klausimas apie tai, kaip jie dažniausiai įveikia stresą. Jie galėjo
pasirinkti vieną ar kelis atsakymų variantus arba įrašyti savo atsakymą. Daugeliui berniukų ir
mergaičių labiausiai priimtini nusiraminimo būdai yra mėgstamos muzikos klausymasis arba
užsiėmimas kita mėgstama veikla. Mergaitės labiau linkusios pasidalinti savo rūpesčiais su draugu
(-e), išgerti vaistažolių arbatos, berniukai – aktyviai mankštinasi, sportuoja. Apie trečdalis
mergaičių (35,1 proc.) ir berniukų (33,3 proc.) randa nusiraminimą būdami gryname ore, gamtoje.
Netinkamas streso įveikimo būdas – rūkymas buvo nurodytas 1,3 proc. mergaičių ir 6 proc.
berniukų. Raminamųjų vaistų vartojimas dažniau pasitaikė tarp mergaičių (7,8 proc.).
3.3. 7–8 klasių berniukų ir mergaičių sveikatos savivertė ir subjektyvus psichosomatinių
negalavimų pobūdį per paskutiniuosius metus
Sveikatos savivertė. Mokinių sveikatos būklės vertinimui naudotas sveikatos savivertės
rodiklis. 7–8 klasių mokiniai įvertino savo sveikatą, pasirinkdami vieną iš galimų atsakymo
40.5
61.9
21.4
33.3
6
3.6
17.9
59.5
11.8
27.3
87
46.8
35.1
1.3
7.8
24.7
66.2
18.2
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Aktyviai mankštinuosi, sportuoju
Klausausi mėgstamos muzikos
Pasidalinu savo rūpesčiais su draugu (-e)
Būnu gryname ore, gamtoje
Rūkau
Išgeriu raminamųjų vaistų
Išgeriu vaistažolių arbatos
Užsiimu savo mėgstama veikla (skaitau, žaidžiu…
Medituoju, darau kvėpavimo pratimus
Mergaitės Berniukai
24
variantų: „Esu visiškai sveikas (-a)“, „pakankamai sveikas (-a)“, „Esu nelabai sveikas (-a)“, „Esu
silpnos sveikatos“ (2lentelė).
2 lentelė.Mokinių sveikatos savivertės rodiklio pasiskirstymas pagal lytį(procentiniai
dažniai)
Sveikatos savivertė
Berniukai
N=84
Mergaitės
N=77
p=0,0001
Iš viso
N=161
Esu visiškai sveikas (-a) 47,6 19,5 34,2
Pakankamai sveikas (-a) 45,2 64,9 54,7
Nelabai sveikas (-a) 4,8 11,7 8,1
Esu silpnos sveikatos 0,0 2,6 1,2
Visiškai sveikais ar pakankamai sveikais save laikė dauguma (88,9%) 7–8 klasių mokinių,
nelabai sveikais – 8,1%, silpnos sveikatos – 1,2% mokinių. Mergaitės savo sveikatą vertino
prasčiau nei berniukai, skirtumas statistiškai reikšmingas (χ2=178,03; p=0,0001).
Negalavimai, jų pobūdis ir dažnumas. Anketoje 7–8 klasių mokiniai išvardino įvairius
psichosomatinius simptomus bei negalavimus, kurie juos dažniausiai vargino paskutiniųjų metų
bėgyje ir nurodė kaip dažnai jie pasitaikė. Tyrime dalyvavusių mokinių psichosomatinių
negalavimų struktūroje vyravo nervinė įtampa, irzlumas, bloga nuotaika, nuovargis iš ryto, greitas
nuovargis, galvos skausmas, nemiga.9 paveiksle pateikiamas negalavimų paplitimas, kai atskiro
negalavimo dažnis yra kartą per savaitę ar dažniau berniukams ir mergaitėms. Visais negalavimais,
dažniau skundėsi mergaitės, p reikšmės svyravo nuo 0,049 iki 0,0001. Daugiau negu pusė (66,2–
66,3 proc.) į anketos klausimus atsakiusių mergaičių nurodė, kad jaučia nervinę įtampą (χ2=26,2;
p=0,001), irzlumą ir yra blogos nuotaikos (χ2=23,4; p=0,003), pusė mergaičių (50,6 proc.)
pažymėjo, kad jaučia nuovargį iš ryto (χ2=17,6; p=0,02), taip pat nemaža dalis mergaičių įvardijo
greitą nuovargį (χ2=25,4; p=0,001) ir nemigą. Nuovargį iš ryto pažymėjo ir 35,7 proc. berniukų,
taip pat tarp nusiskundimų buvo išskirta nervinė įtampa (31,2 proc.) bei irzlumas, bloga nuotaika
(31,1 proc.).
25
9 pav. 7–8 klasių mokinių negalavimai, kuriais jie skundžiasi kartą per savaitę ar
dažniau
3.4. Mokinių psichoemocinė savijauta mokykloje
Siekiant išsiaiškinti mokinių psichoemocinę savijautą, anketoje mokinių paprašėme
įvertinti kai kurias savo psichologines būsenas ir jausmus: laimės jausmą, nuomonę apie save, savo
išvaizdą, pasitenkinimą gyvenimu. Mokiniai pateikė atsakymus pasirinkdami vieną iš galimų
atsakymo variantų „sutinku“, „iš dalies sutinku“, „nesutinku“. 3 lentelėje pateikiami mokinių
teiginio „sutinku“ pasirinkimai.
3 lentelė.7–8 klasių mokinių psichoemocinės savijautos rodikliai (procentiniai dažniai)
Ką mokiniai mano apie
save ir savo savijautą
Berniukai
N=84
Mergaitės
N=77
Iš viso
N=161
Dažniausiai jaučiuosi
laimingas(-a)
(χ2=17,6; p=0,007)
48,8
20,8
35,4
Esu patenkintas(-a) savo
gyvenimu (-a)
64,3
29,9
47,8
25
31.1
31.2
22.6
17.8
7.1
35.7
20.2
11.9
10.7
15.1
44.1
66.2
66.3
32.5
27.7
22
50.6
40.2
20.8
19.5
29.9
0 10 20 30 40 50 60 70
NEMIGA
IRZLUMAS, BLOGA NUOTAIKA
NERVINĖ ĮTAMPA
PADIDINTAS APETITAS
BLOGAS APETITAS
PILVO AR SKRANDŽIO SKAUSMAS
NUOVARGIS IŠ RYTO
GREITAS NUOVARGIS
SILPNUMAS
GALVOS SVAIGIMAS
GALVOS SKAUSMAS
Mergaitės Berniukai
26
(χ2=21,9; p=0,0001)
Manau, kad turiu daug
gerų savybių
44,0
33,8
39,1
Esu geros nuomonės
apie save
((χ2=22,6; p=0,0001)
44,0 15,6 30,4
Esu patenkintas (-a)
savo išvaizda
((χ2=20,2; p=0,0001)
35,7 19,9 28,0
Esu linkęs(-usi) jaustis
nevykėliu(-e) 16,7
29,9
23,0
3 lentelėje pateikti duomenys atskleidžia, kad dažniausiai laimingais jaučiasi beveik pusė
(48,8 proc.) berniukų ir penktadalis (20,8 proc.) mergaičių, o tai, kad patenkinti savo gyvenimu
nurodė 64,3 proc. berniukų ir 29,9 proc. mergaičių. Vertinant šiuos rodiklius lyties aspektu, dažniau
laimingais ir patenkintais gyvenimu jautėsi berniukai, p reikšmės svyravo nuo 0,002 iki 0,0001.
Paauglystėje žmogaus „aš“ atskiriamas nuo tėvų „aš“. Todėl dažniausiai paauglio savivertė
kurį laiką yra gana žema. Tyrimo rezultatai rodo, kad 44,0 proc. berniukų ir 15,6 proc. mergaičių
yra geros nuomonės apie save, 35,7 proc. berniukų ir 19,9 proc. mergaičių yra patenkinti savo
išvaizda. Matyti ir tai, kad beveik ketvirtadalis (23,0 proc.) 7–8 klasių mokinių linkę jaustis
nevykėliais. Mažesnis pasitenkinimas savo išvaizda, neigiama nuomonė apie save būdinga dažniau
mergaitėms nei berniukams (p=0,0001).
7– 8 klasių mokiniai atsakė ir į klausimą apie savijautą mokykloje ir dalyvavimą
mokykloje vykdomose veiklose (4 lentelė)
27
4 lentelė. 7 –8 klasių mokinių savijautos mokykloje rodikliai (procentiniai dažniai)
Ką mokiniai mano
apie savo savijautą
mokykloje
Sutinku
Iš dalies sutinku
Nesutinku
8kl.
(N=93)
7kl.
(N=68)
8kl.
(N=93)
7kl.
(N=68)
8kl.
(N=93)
7kl.
(N=68)
Mokykloje aš
jaučiuosi labai gerai 24,8 28,0 47,3 44,1 27,9 27,9
Savo klasėje jaučiuosi
gerai 48,5 42,6 37,6 44,1 12,9 13,3
Iškilus sunkumams
būnant mokykloje,
žinau, kur galiu
kreiptis pagalbos
44,1 30,9 35,5 54,4 20,4 14,6
Nepraleidžiu pamokų
be pateisinamos
priežasties
69,9 69,1 22,6 23,5 7,5 7,4
Pamokos nuobodžios 35,1 38,2 50,6 51,5 14,3 10,3
Dalyvauju mokykloje
vykstančiuose
renginiuose
20,5 16,2 45,2 60,3 34,3 23,5
Dalyvauju mokyklos
neformaliojo švietimo
veiklose
11,9 13,2 20,4 26,6 67,7 60,2
Iš 4 lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad daugiau negu ketvirtadalis (28 proc.) 7 klasių
mokinių mokykloje jaučiasi labai gerai, o 44,1 proc. su tuo sutinka iš dalies. Beveik pusė (42,6
proc.) septintokų nurodė, kas savo klasėje jaučiasi gerai ir tik dešimtadalis (13,3 proc.) nurodė, kad
su tuo teiginiu nesutinka.
Trečdalis (30,9 proc.) 7 klasės mokinių nurodė, kad iškilus sunkumams mokykloje, jie
žino, kur kreiptis pagalbos, 54,4 proc. jų nurodė, kad iš dalies. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tik
7,4 proc. mokinių nurodė, kad praleidžia pamokas be priežasties, tačiau didžioji dauguma(69,1
proc.) pažymėjo, kad pamokų be pateisinamos priežasties nepraleidžia. 38,2 proc. mokinių nurodė,
kad pamokos jiems nuobodžios, 10,3 proc. su tuo nesutinka, o 51,5 proc. tam pritaria iš dalies.
Vertinant 8 klasių mokinių atsakymus į lentelėje pateiktus teiginius matyti, kad
ketvirtadalis (24,8 proc.) jų mokykloje jaučiasi labai gerai ir beveik pusė (48,5 proc.) gerai jaučiasi
savo klasėje. Kiek daugiau negu trečdalis (35,1 proc.) aštuntokų pažymėjo, kad pamokos yra
nuobodžios ir 14,3 proc. mokinių su tuo nesutinka, o pusė (50,6 proc.) sutinka su teiginiu iš dalies.
28
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Fizinis aktyvumas ir sportas paauglystėje labai svarbus, tai padeda užtikrinti kiekvieno
asmens intelektualinę, dvasinę, psichinę bei fizinę sveikatą, padeda fizinių sugebėjimų vystymuisi.
Ilgą laiką stebimas vis kintantis mokinių fizinis aktyvumas: paauglystės laikotarpiu vis mažėja
fizinės veiklos ir daugiau laiko praleidžiama sėdint prie kompiuterio ar dažniau pasirenkant
pasyvias laisvalaikio leidimo formas. Kasdienis fizinis aktyvumas išlieka prastas ir 2018 m.,
kadangi kasdiene aktyvia veikla trunkančia bent 60 minučių užsiima tik kas šeštas Lietuvos
moksleivis, o beveik kas trečio moksleivio intensyvus fizinis aktyvumas buvo nepakankamas
(Šmigelskas ir kt., 2019; Grajauskas, Čepulėnas, 2008).
Tyrimo duomenys atskleidžia, kad Vilniaus X progimnazijos mokiniai yra pakankamai
fiziškai aktyvūs, atsižvelgiant į laiko trukmę ir dažnumą. Ši tendencija neženkliai ryškesnė tarp
berniukų. Lyginant pasaulio sveikatos organizacijos (2016) HBSC duomenis rodo, kad Europos
regionų ir Šiaurės Amerikos moksleivių fizinio aktyvumo lygis yra žemas, mažiau nei pusė
moksleivių atitinka minimalias FA rekomendacijų normos. Fizinė veikla yra žemesnė tarp
mergaičių. O geresni rezultatai užfiksuoti Suomijoje, Airijoje, Bulgarijoje 11 metų moksleivių tarpe
nei vyresnių paauglių, kurie atitinka bent PSO minimalias FA normas.
Pasaulio sveikatos organizacijos (2017) tyrimas atskleidžia, kad Lietuvos mergaičių ir
berniukų fizinio aktyvumo rezultatai panašūs į jų bendraamžių Europos Sąjungos šalyse
rezultatus. Mergaitės mažiau aktyvios nei berniukai.
Atliktu tyrimu nustatyta, kad 60 proc. mokinių neturi mėgstamos sporto šakos ar judraus
laisvalaikio užsiėmimo, tai labiau pasireiškė mergaičių gretose, kurios sudarė 70 proc. apklaustų
respondentų. A. Gaužauskienė ir kt. (2010) tyrime teigia, kad tie paaugliai, su kuriais tėvai dažniau
kalbėjo apie fizinį aktyvumą, reikšmingai aukštesnio FA lygio, lyginant su tais paaugliais, kurių
šeimose šia tema nebuvo kalbama. Taip pat nustatyta, kad 11–14 m. paaugliai dažniau nei vyresni
(15–17m.) teigė, jog tėvai juos skatina būti fiziškai aktyviais pirkdami sportui reikalingą inventorių,
ragindami būti gryname ore, skirdami lėšas įvairiems sporto būreliams lankyti. Remiantis šiais
duomenimis, galima teigti, kad didesnis tėvų dėmesys, skatinimas, ekonominė parama, suteikia
vaikams daugiau galimybių būti fiziškai aktyviems, pasirinkti įvairesnes laisvalaikio praleidimo
formas, išbandyti sporto būrelius, o tai efektyviai padeda paaugliui susirasti mėgstama fizinę veiklą.
Tačiau S. Šukio ir A. Bagdono (2007) tyrimo rezultatai teigia priešingai – tėvų socialinė ir
ekonominė padėtis turi mažai įtakos vaikų FA laisvalaikiu, nes net ir nepasitūrinčių šeimų vaikai
turi galimybę pigiau arba nemokamai lankyti sporto būrelius, o mokinių fizinis aktyvumas
laisvalaikiu labiau susijęs su šeimos išsilavinimu ir gyvenimo sąlygomis. Gyvenamosios vietos
29
infrastruktūra, t.y. žaidimų aikštynai, dviračių takai, stadionai ir gyvenamasis žmonių tankis taip pat
gali sudaryti įtakos mokinių FA laisvalaikiui.
Šeima užima labai svarbų vaidmenį vaikų gyvenime. Vieni iš veiksnių, turinčių įtakos
vaikų FA – šeimos pajamos, išsilavinimas, gyvenamoji vieta (Šukys, Bagdonas, 2007). Tarptautinio
HBSC tyrimo (2016) rezultatai iš apklaustų šalių regionų atskleidžia, kad berniukai ir mergaitės,
turintys daugiau fizinės veiklos namų ūkyje ar buitinėje aplinkoje labiau linkę kasdien pasiekti
rekomenduojama 60 minučių fizinį aktyvumą.
Nors Vilniaus X progimnazijos tyrime šeimos socialinio-ekonominio statuso įtaka
tiesiogiai netirta mokinių fiziniam aktyvumui. Vis gi analizuojant tai, kokios priežastys lemia
nepakankamą fizinį aktyvumą, nustatyta, kad tik dešimtadalis arba mažiau mokinių išreiškė, jog
neturi inventoriaus (dviratis, riedučiai, kamuolys ir pan.), per brangu lankyti sporto klubą ar būrelį,
trūksta žinių, kaip pasirinkti sporto šaką arba prisitaikyti fizinį krūvį. Taip pat 116 tyrime
dalyvavusių respondentų(72,0 proc.) teigiamai atsiliepė apie jų gyvenamosiose erdvėse įrengtas
tinkamas zonas, kuriose galima mankštintis laisvalaikiu. Didžioji dalis mokinių sportuoja ne tik
mokykloje, bet ir už jos ribų. Tyrimas rodo, kad daugiau nei pusė mokinių lanko sporto būrelį.
Remiantis PSO Lietuvos atstovybės HBSC (2018) duomenimis nustatyta, kad mokiniai iš
pasiturinčių Lietuvos šeimų dažniau dalyvauja fizinio aktyvumo veiklose.
Analizuojant rezultatus nustatyta, kad dauguma mokinių save vertino visiškai sveikais,
arba pakankamai sveikais. Tyrimo duomenys leido išryškinti mokinių psichosomatinius
negalavimus, iš kurių dažniausi – nervinė įtampa, irzlumas, bloga nuotaika, nuovargis iš ryto,
galvos skausmas, nemiga. Visi negalavimai labiau būdingi mergaitėms nei berniukams. R.
Raškevičienės ir kitų mokslininkų (2016) tyrime, kuriame dalyvavo 14 –17 metų vidurinių mokyklų
moksleiviai rodo, kad daugumą tiek mieste, tiek kaime gyvenančių paauglių dažniausiai taip pat
vargina irzlumas, bloga nuotaika, nervinė įtampa, galvos skausmas. Psichosomatinių negalavimų
dažnumą galima būtų susieti su paauglystės laikotarpiu paauglių organizme vykstančiais
fiziologiniais ir emociniais pokyčiais. Neretai patiriami psichosomatiniai nusiskundimai gali būti
siejami su dideliu mokymosi krūviu, kurį išskyrė daugiau nei pusė mergaičių atsakydamos į
klausimą, kas trukdo būti fiziškai aktyvioms. Švietimo mokslo ir ministerijos užsakymu atlikto
tyrimo analizė (2007) atskleidžia, kad nerimas, įtampa, baimė ar kiti psichologiniai sunkumai gali
atsirasti ne tik dėl mokymosi krūvio, bet taip pat dėl egzaminų ar kontrolinių darbų, mokytojų
vertinimo pažymiais.
R. Raškevičienės ir kitų mokslininkų (2016) tyrimas atskleidžia reikšmingas sąsajas tarp
fizinio aktyvumo ir sveikatos nusiskundimų. Kuo mokinys palankiau vertino savo judėjimo
dažnumą, tuo mažiau sveikatos nusiskundimų jis nurodė. Pavyzdžiui, Vilniaus X progimnazijos
30
60,0 proc. mokinių, kurie juda mažiau nei 10min.per dieną, silpnumą kaip negalavimą dažniau nei
kartą per savaitę, o tų, kurie nurodė, kad silpnumą jaučia retai ar niekada buvo 20,0 proc. (p=0,001).
Tyrimas rodo, kad dažniausiai laimingais jaučiasi beveik pusė berniukų ir penktadalis
mergaičių, o tai, kad patenkinti savo gyvenimu, dažniau nurodė berniukai nei mergaitės. Vertinant
šiuos rodiklius lyties aspektu, dažniau laimingais ir patenkintais gyvenimu jautėsi berniukai, p
reikšmės svyravo nuo 0,002 iki 0,0001.Mažesnis pasitenkinimas savo išvaizda, neigiama nuomonė
apie save būdinga dažniau mergaitėms nei berniukams. Paauglystėje jauni žmonės susiduria su
įvairiais fiziologiniais ir emociniais iššūkiais, besikeičiančiais santykiais su tėvais. Paauglystėje
žmogaus „aš“ atskiriamas nuo tėvų „aš“, todėl dažniausiai paauglio savivertė kurį laiką yra gana
žema. Tarptautinė PSO (2017) ataskaita rodo, kad vertinant Lietuvos moksleivių pasitenkinimą
gyvenimu tarp kitų HBSC tyrime dalyvavusių šalių, mūsų šalies vaikų ir paauglių pasitenkinimas
gyvenimu buvo šiek tiek geresnis nei bendras visų šalių vidurkis. Pasitenkinimas gyvenimu mažėja
vyresniame mokykliniame amžiuje, o aukštesnis pasitenkinimas gyvenimu nustatytas tarp berniukų
ir labiau pasiturinčiose šeimose. Lietuvoje moksleivių pasitenkinimas palaipsniui gerėja: 2002 m .
patenkintu gyvenimu moksleivių buvo 75 proc., o 2018 m. jau 87 proc. (Šmigelskas ir kt., 2019).
Palanki mokyklos aplinka taip pat turi įtakos mokinio socialinei ir emocinei gerovei, o tai
užtikrina bendrą sveikatos būklę. Tyrimo duomenys leidžia įžvelgti, jog mokinių psichoemocinė
savijauta mokykloje sietina su teigiamomis emocijomis. Mokiniai jaučiasi labiau patenkinti savo
klasėje nei mokykloje. Vertinant skirtumus tarp lyčių, mergaitės išreiškė prastesnę savijautą
mokykloje ir klasėje nei berniukai. 2017 m. Čekijos Respublikos HBSC tyrimas tarp 11, 13 ir 15
metų moksleivių atskleidžia, kad pasitenkinimas mokykla su amžiumi vis prastėja, o mergaitės yra
labiau patenkintos buvimu mokykloje. Pagrindiniai galimi nurodyti faktoriai, tai žemas mokytojų
palaikymas, prasti santykiai su bendraamžiais, didelis mokymosi krūvis (Vašíčková et al,
2017).PSO Lietuvos atstovybės HBSC (2018) tyrimas rodo, kad du trečdaliai moksleivių mokykloje
yra užimti dideliu mokymosi krūviu ir nėra patenkinti mokyklos aplinka. Tačiau mergaitės yra
labiau patenkintos mokykla, bet jaučiasi daugiau užimtos mokymusi. Nustatyta, kad Vilniaus X progimnazijoje virš 60 proc. 7 – 8 klasių mokinių nedalyvauja
neformaliojo ugdymo veiklose. Norint padidinti mokinių dalyvavimą, rekomenduojama
neformaliojo ugdymo veiklas daugiau susieti su fiziniu aktyvumu – varžybomis, estafetėmis,
žygiais ir pan.
Vilniaus X progimnazijoje atliktas tyrimas taip pat atskleidžia, kad pusė mokinių (56 proc.
berniukų ir 48,1 proc. mergaičių) mokykloje sportuoja ar mankštinasi, mažiau nei dešimtadalis
berniukų ir tik 15 proc. mergaičių kaip motyvą būti fiziškai aktyviu išskyrė mokytojų iniciatyvos
įtaką. Pusė mokinių supranta fizinio aktyvumo naudą sveikatai, o trečdalis tam jaučia poreikį, šie
motyvai ryškesni tarp berniukų. Tai rodo, kad mokiniai turi gerus FA įpročius ir sietina, kad
31
mokiniai mokykloje gauna tinkamos informacijos apie sveiką gyvenseną, jiems yra sudaromos
palankios sąlygos būti fiziškai aktyviems. Darytina prielaida, kad tam įtakos turi tai, kad ši Vilniaus
X progimnazija dalyvauja Sveikatą stiprinančių mokyklų tinkle. Tokių mokyklų tikslas – stiprinti
mokinių fizinę, protinę, dvasinę sveikatą, gilinti sveikatos žinias bei formuoti sveikus gyvensenos
įpročius, bendromis mokytojų, medikų, šeimos bei visuomenės pastangomis kurti sveiktos
stiprinimo sistemą ir sveikatai palankią aplinką. Tai gali turėti teigiamos įtakos mokinių sveikos
gyvensenos puoselėjimui.
32
IŠVADOS
1. Tyrimo duomenys atskleidžia, kad 72,7 proc. 7–8 klasių mokinių fizinis aktyvumas yra
pakankamas, daugiau negu pusės (55,3 proc.) kasdienis fizinis aktyvumas atitinka PSO
rekomendacijas – mokiniai dažnai mankštinasi ir sportuoja taip, kad suprakaituotų, padažnėtų
kvėpavimas, 50,9 proc. mokinių supranta ir įvardina fizinio aktyvumo naudą sveikatai, daugiau
negu trečdalis (35,7 proc.) berniukų ir ketvirtadalis (26,0 proc.) mergaičių turi susiformavę gerus
fizinio aktyvumo įpročius, nes nurodė, kad fizinio aktyvumo veikla yra jų gyvenimo dalis ir jie
jaučia fizinio aktyvumo veiklos poreikį.
2. Tyrimo duomenys leidžia teigti, kad 7–8 klasių mokiniai geba valdyti stresą ir taiko tam
tinkamas strategijas, kurios yra nukreiptos į tam tikras veiklas: klausosi mėgstamos muzikos,
užsiima mėgstama veikla, pasidalina savo rūpesčiais su draugais (tai dažniau daro mergaitės) arba
aktyviai mankštinasi, sportuoja (tai labiau būdinga berniukams).
3. Vertinant 7–8 klasių berniukų ir mergaičių sveikatos savivertę, nustatyta, kad didžioji
dalis mokinių savo sveikatą vertina teigiamai. Kita vertus, tyrimo duomenys atskleidžia, kad per
paskutiniuosius metus daugiau nei pusė mergaičių susiduria su nervine įtampa, irzlumu, bloga
nuotaika ir nuovargiu iš ryto, berniukai psichosomatinius negalavimus patiria mažiau. Mažesnis
pasitenkinimas savo išvaizda, gera nuomonė apie save būdinga dažniau mergaitėms nei berniukams.
Psichosomatinių negalavimų dažnumą galima būtų susieti su paauglystės laikotarpiu paauglių
organizme vykstančiais pokyčiais. Todėl dažniausiai paauglio savivertė kurį laiką yra gana žema.
4. Vertinant 7–8 klasių berniukų ir mergaičių psichoemocinę savijautą mokykloje,
nustatyta, kad daugumos mokinių savijauta tiek mokykloje, tiek klasėje yra labai gera ar gera.
Daugiau negu pusė 7–8 klasių berniukų ir mergaičių nurodė nepraleidžiantys pamokų be
pateisinamos priežasties, o iškilus problemoms žino, kur kreiptis pagalbos. Nustatyta, kad 60 proc.
mokinių nedalyvauja neformaliojo ugdymo veiklose, todėl siekiant padidinti mokinių motyvaciją
dalyvauti mokykloje organizuojamose neformaliojo ugdymo veiklose rekomenduojama išsiaiškinti
mokinių poreikius ir sudaryti galimybę pasirinkti įvairesnes fizinio aktyvumo veiklų formas –
varžybas, estafetes, žygius ir pan.
33
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Aguonytė, V. , Beržanskytė, A. (2015). Veiksniai, turintys įtakos vaikų fiziniam aktyvumui.
Visuomenės sveikata, 2(69), 16. Prieiga per internetą:
http://www.hi.lt/uploads/pdf/visuomenes%20sveikata/2015.2(69)/VS%202015%202(69)%20LIT
%20A%20Fizinis%20aktyvumas.pdf.
2. Balavičienė, S., Paurienė, L. (2007). Aukšteniųjų klasių mokinių sveikata: pokyčiai per penkerius
metus. Švietimo problemos analizė, 2(13), 1 - 12.
3. Balčiūnienė, V., Miežienė, B., Emeljanovas, A., Bacevičienė, M. (2014). Lietuvos 5–12 klasių
moksleivių mankštinimosi motyvaciją lemiantys veiksniai. Visuomėnės sveikata, 3(66), 90-96.
Prieiga per internetą:
http://www.hi.lt/uploads/pdf/visuomenes%20sveikata/2014.3(66)/VS%202014%203(66)%20ORI
G%20Mankstinimosi%20motyvacija.pdf;
4. Bartasevičius, R. (2012). Mokymosi aplinka XXI amžiuje, 7(71), 1–6. Prieiga per internetą:
http://www.nmva.smm.lt/wp-content/uploads/2012/12/Mokymosi-aplinka-XXI-am%C5%BEiuje-
2012-bir%C5%BEelis.pdf.
5. Biddle, S., Gorely, T., Stensel, D. (2004). Health-enhancing physical activity and sedentary
behaviour in children and adolescents. Journal of Sports Science, 22(8), 679–701.
https://doi.org/101080/02640410410001712412.
6. Burba, B., Sitnikovas, O. , Lankaitė, D. (2014). Streso pasireiškimas, dažniausi stresą sukeliantys
veiksniai, distreso valdymas. Medicinos teorija ir praktika: moksliniai tyrimai, 20 (1), 14–20.
7. Carpenter J. (2017). Association between physical activity motives and type of physical activity in
children. International Journal of Sport and Exercise Psychology,Vol. 15, No. 3, 306–320.
https://doi.org/101080/1612197X.20151095779.
8. Chaddok, L., Vos, M. W., Kramer, A. F. Physical Activity and Fitness Effects on Cognition and
Brain Health in Children and Older Adults. Kinesiology Review, 1, 37-45.
9. Currie. D., Inchley, J., Jewell, J., Breda, J., Barnekow, V. (2017). Adolescent obesity and related
behaviours: trends and inequalities in the WHO European Region, 2002-2014. World Healh
Organization. Prieiga per internetą:
http://www.euro.who.int/__data/assets/pdf_file/0019/339211/WHO_ObesityReport_2017_v3.pdf;
10. Diomšina B., Vyčinienė D. (2002). Vaikų ir paauglių nerimo sutrikimai. Psichoterapijos kryptys.
Medicina, 38(4), 466-470. Prieiga per internetą: http://medicina.lsmuni.lt/med/0204/0204-17l.pdf.
34
11. Dregval, L., Mlinauskaitė, V. (2008). Pirmokų fizinio aktyvumo priklausomybė nuo socialinių-
ekonominių veiksnių. Ugdymas-Kūno kultūra-Sportas: socialiniai mokslai, 4 (71), 29-36. Prieiga
per internetą: https://journals.lsu.lt/baltic-journal-of-sport-health/article/download/466/462.
12. Gaižauskienė, A., Volbekienė, V., Griciūtė, A. (2010). Paauglių nuomonės apie tėvų požiūrį į
vaikų fizinį aktyvumą kaita amžiaus aspektu. Ugdymas - Kūno kultūra - Sportas: socialiniai
mokslai, 3(78), 22-28. Prieiga per internetą: file:///C:/Users/HP/Downloads/360-713-1-
SM%20(1).pdf.
13. Grajauskas, L., Čepulėnas, A. (2009). Ugdymo turinio įvairovė kaip veiksnys, skatinantis
ugdytiniu motyvacija sportuoti. Ugdymas-Kūno kultūra-Sportas: socialiniai mokslai, 3 (74), 15—
20.
14. Griciūtė, A., Jankauskienė, R., Visagurskienė, K., Vizbaraitė, D., Pajaujienė S. (2011). Sąsajų tarp
9 klasių mokinių psichinio atsparumo ir fizinio aktyvumo laisvalaikio metu ypatumai. Visuomenės
sveikata,3(54), 87-96. Prieiga per internetą:
http://www.hi.lt/uploads/pdf/visuomenes%20sveikata/2011.3(54)/VS_2011_3(54)_Griciute.pdf;
15. Indrašienė , V., Suboč, V. (2010). Mokinių mokymosi motyvacijos silpnėjimo veiksniai. Mokslo
darbai, 9(1), 107-113. Prieiga per internetą: https://etalpykla.lituanistikadb.lt/object/LT-LDB-
0001:J.04~2010~1367171833179/J.04~2010~1367171833179.pdf;
16. Ivoškienė, R., Bražienė, N., Lukšienė, L. (2016). Mokinių turinčių kalbos sutrikimų, mokyklinis
nerimas ir jo įveikimo būdai. Mokytojų ugdymas, 26 (1), 25–41.;
17. Ivaškienė, V., Kšanauskienė, L., Čepelionienė., J, Bogužienė, J., , Daukšas, D. (2009).
Sportuojančių studentų ( vyrų ir moterų ) taikomi streso įveikimo būdai. Ugdymas-Kūno kultūra-
Sportas: socialiniai mokslai, 3 (74), 28-33. Prieiga per internetą: file:///C:/Users/HP/Downloads/419-
831-1-SM.pdf;
18. Jociutė A., Krupskienė A., Varvuolienė R. (2010). Sveikatai įtakos turinčių veiksnių paplitimas
tarp bendrojo lavinimo mokyklose besimokančių mokyklų bendrabučiuose gyvenančių paauglių.
Visuomenės sveikata, 2(49), 72-82. Prieiga per internetą:
http://hi.simplit.lt/uploads/pdf/visuomenes%20sveikata/2010.2(49)/Jociute_2010_2.pdf;
19. Jociūtė, A., Beržanskytė, A. (2016). 13–14 metų vaikų fizinio aktyvumo veiksniai šešiose Lietuvos
savivaldybėse. Visuomenės sveikata, 4(75), 38-45. Prieiga per internetą:
http://www.hi.lt/uploads/pdf/visuomenes%20sveikata/2016.4(75)/VS%202016%204(75)%20ORI
G%20Fizinis%20aktyvumas.pdf;
20. Kalajas-Tilga, H., Koka, H., Hein, V., Tilga, T., Raudsepp, L. (2019). Motivational processes in
physical education and objectively measured physical activity among adolescents. Journal of Sport
and Health Science, 00, 1-10.;
35
21. Kee, Y. H., Wang, C. K. J., Chen, M. H., &Arjunan, S. P. (2018). Physical inactivity and activity
patterns among Taiwanese secondary students. International Journal of Sport and Exercise
Psychology, 16(6), 577-589. http://dx.doi.org/10.1080/1612197X.2017.1292300;
22. Kymantienė, J., Bulotaitė, L. (2016). Kompleksinio sveikatos vertinimo modelis. Visuomenės
sveikata, 2(73), 46-53. Prieiga per internetą:
http://www.hi.lt/uploads/pdf/visuomenes%20sveikata/2016.2.73/VS%202016%202%2873%29%2
0ORIG%20Sveikatos%20vertinimas.pdf.
23. Luima, V. (2016). Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensena. Prieiga per internetą:
https://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/HI-Vaiku-Gyvensena_leidinys-2016.pdf;
24. Peers, C., Issartel, J., Behan, S., O'Connor, N., Belton, S. (2019). Movement competence:
Association with physical self-efficacy and physical activity. Human Movement Science, 70.
25. Proškuvienė, R. (2004). Sveikatos ugdymo įvadas. Prieiga per internetą:
http://gs.elaba.lt/object/elaba:4151297/4151297.pdf;
26. Raškevičienė, R., Eičinaitė - Lingienė, R., Rožėnaitė, G., Sakalauskas, L. (2016). 14 –17 metų
moksleivių požiūris į savo sveikatą ir sveiką gyvenseną bei sveikatinimo programų poreikis.
Visuomenės sveikata: originalus straipsniai, 3(74), 32 - 40.
27. Rutkauskaitė, R., Milčė, S. (2014). Mokinių fizinis aktyvumas, fizinio aktyvumo motyvacijos ir
patiriamų potyrių sąsajos su mokinių pažangumu. Sporto mokslas, 3, 50-57.
28. Šarkauskienė, A., Adaškevičienė, E. (2008). 5-6 klasių mokinių neformalųjį fizinį ugdymą
lemiantys veiksniai. Ugdymas-Kūno kultūra-Sportas: socialiniai mokslai, (70); 88—94.
29. Šmigelskas, K., Lukoševičiūtė, J., Slapšinskaitė, A., Vaičiūnas, T., Bulotaitė, J., Žemaitaitytė, M.,
Šalčiūnaitė, L., Zaborskis, A. (2019). Lietuvos moksleivių gyvensena ir sveikata: 2018 m. situacija
ir tendencijos, HBSC tyrimas. Kaunas: LSMU.
30. Šukys S., Bagdonas A. (2007). Moksleivių sportavimo ir fizinio aktyvumo laisvalaikiu sąsajos su
socialiniais veiksniais, Ugdymas -Kūno kultūra - Sportas, (64); 44—50.
31. Šveikauskas, V. (2014). Sveikatos ugdymas mokykloje. Problema pagrįstos mokymosi sistemos
taikymas. Prieiga per
internetą:http://www.esparama.lt/documents/10157/490675/2014_Sveikatos_ugdymas_mokykloje_Prob
lema.pdf/1b679c5d-edac-4018-9c0c-18cb35eab3d1
32. Targamadzė, V., Rakauskienė, V. (2007). V–XII klasių mokinių mokymosi motyvacijos
edukacinių veiksnių modeliavimo eskizas. Socialinis darbas ir ugdymas, 4(15), 51-66.
33. Tilindienė, I., Bitinas, B. (2000). Sportuojančių paauglių sėkmės motyvacijos ypatumai.
Socialiniai mokslai, 2 (23), 125-130.;
34. Tulickas, E., Zambacevičienė, E. (2004). Mokinių mokyklinio nerimo apraiškos skirtingose
ugdymo pakopose. Socialiniai mokslai, 3, 113-116.
36
35. Urmanavičius, D., Jankauskienė, R. (2019). Paauglių mergaičių fizinio aktyvumo ir motyvacijos
sportuoti kūno kultūros pamokose skatinimas: bandomojo edukacinio eksperimento rezultatai.
Visuomenės sveikata: originalus straipsniai, 3(86), 57-66. Prieiga per internetą:
http://hi.simplit.lt/uploads/pdf/zurnalo_vs%20info/2019_3/VS%202019%203(86)%20ORIG%20M
ergaiciu%20fizinis%20aktyvumas.pdf;
36. Vainienė E., Kardelis, K. (2008). Jaunimo mokyklų moksleivių fizinio aktyvumo sąsajos su
mokymosi motyvacija, savigarba ir socialine integracija. Ugdymas-Kūno kultūra-Sportas, 1(68),
100-107. Prieiga per internetą:https://journals.lsu.lt/baltic-journal-of-sport-
health/article/download/525/521.
37. Vašíčková, J., Hollein, T., Sigmund, E., Salonna, F., Boberová, Z. (2017). Trends in perception of
psychosocial school environment: HBSC study 2002 - 2014 in the Czech Republic. CentEur J
Public Health, 25 ( 1), S26–S31. https://doi.org/10.21101/cejph.a4823
38. World Health Organization (2016). Physical activity. Prieiga per internetą:
https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/physical-activity;
39. Zaborskis A.; Raskilas A. (2011). Lietuvos mokinių fizinio aktyvumo pokyčiai 1994–2010 metais.
Visuomenės sveikata, 3(54), 78-86. Prieiga per internetą:
http://hi.simplit.lt/uploads/pdf/visuomenes%20sveikata/2011.3(54)/VS_2011_3(54)_Zaborskis.pdf
40. Zumeras, R. ( 2018 ). Bendrosios fizinio aktyvumo rekomendacijos 3 amžiaus grupėms. Prieiga
per internetą: file:///C:/Users/HP/Downloads/bendrosios_fizinio_a_2018_1.pdf
http://eia.libis.lt/show.php?item=bendrosios_fizinio_a
41. Zumeras, R., Gurksas, V. (2012). Mokinių fizinis aktyvumas ir sveikata. Prieiga per internetą:
http://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/Veiklos_sritys/visuomenes-sveikatos-
prieziura/mityba-ir-fizinis-aktyvumas/fizinis-
aktyvumas/rekomendacijos/mokiniu_fizinis_aktyvumas_rekomendacijos.pdf
37
PRIEDAS Nr. 1
TYRIMO APIE „7-8 KLASIŲ MOKINIŲ FIZINĮ AKTYVUMĄ, SUBJEKTYVŲ
SVEIKATOS, PSICHOEMOCINĖS SAVIJAUTOS VERTINIMĄ“ KLAUSIMYNAS
Mieli apklausos dalyviai, sveikata labai priklauso nuo mūsų gyvensenos: fizinio aktyvumo,
mitybos, streso valdymo, žalingų įpročių nebuvimo ir kitų veiksnių. Vytauto Didžiojo universiteto
Švietimo akademijos studentas Pijus Smaliukas vykdo tyrimą, kurio tikslas nustatyti mokinių
fizinio aktyvumo ir subjektyvaus sveikatos vertinimo sąsajas.
Labai prašau užpildyti šį klausimyną prie kiekvieno klausimo pažymint ženklu „X“
labiausiai Jums tinkantį atsakymo variantą. Man labai svarbus kiekvieno Jūsų dalyvavimas, kad
tyrimo duomenys būtų patikimi. Užtikrinu, kad apklausa yra anoniminė (Jums nereikia rašyti nei
savo vardo, nei pavardės). Klausimyno duomenys bus apibendrinti ir panaudoti tik bakalauro
baigiamojo darbo rengimui.
Tikiuosi, kad Jūs palankiai įvertinsite šio tyrimo svarbą. Iš anksto dėkoju už
bendradarbiavimą.
FIZINIS AKTYVUMAS
1. Kaip dažnai mankštiniesi ir sportuoji taip, kad suprakaituotum, padažnėtų kvėpavimas?
1-2 kartai per savaitę □
3-5 kartai per savaitę □
6-7 kartai per savaitę □
Keli kartai per mėnesį □
Mažiau nei 1 kartą per mėnesį □
Neužsiimu fizinio aktyvumo veikla □
2. Kiek vidutiniškai per dieną trunka Tavo fizinio aktyvumo veikla, t. y. tu esi fiziškai
aktyvus?
10–20 min. □
20–30 min. □
Daugiau nei 30 min □
Mažiau nei 10 min. □
Neužsiimu fizinio aktyvumo veikla □
38
3. Kodėl tu užsiimi fizinio aktyvumo veikla? (Pažymėkite kelis atsakymo variantus ženklu
„X“).
Naudinga sveikatai □
Tai mano gyvenimo dalis, jaučiu tokį
poreikį
□
Noriu sulieknėti □
Siekiu palaikyti gerą sportinę formą □
Verčia mokytojai □
Neužsiimu fizinio aktyvumo veikla □
Kita (įrašykite)
□
4. Kaip dažnai lankai sporto ar šokių būrelį ar klubą?
Kasdien, ar beveik kasdien □
2-3 kartus per savaitę □
kartą per savaitę □
Nelankau □
5. Kiek laiko paprastai praleidi lauke?
Lauke beveik nebūnu □
Į lauką išeinu tik kartais □
Į lauką einu tik kai geras oras □
Lauke kasdien praleidžiu valandą ir daugiau □
Kita (įrašykite)
□
6. Ar turi mėgstamą sporto šaką ar judrų laisvalaikio užsiėmimą?
□ taip (įrašykite)........................................................................................................................
□ neturiu
39
7. Ar tavo gyvenamoje vietoje yra erdvių, kur galima mankštintis laisvalaikiu? (Aikštynai,
stadionas, dviračių takeliai ir pan.).
Taip □
Ne □
Nežinau □
8. Kokios priežastys tau trukdo būti fiziškai aktyviam?(Pažymėkite kelis atsakymo variantus
ženklu „X“).
Netrukdo niekas, esu pakankamai fiziškai aktyvus □
Didelis mokymosi krūvis, laiko trūkumas □
Trukdo tingėjimas / valios, užsispyrimo nebuvimas □
Neturiu draugo, bendraminčio su kuriuo galėčiau eiti sportuoti □
Manau, kad esu nepakankamai fiziškai pajėgus □
Trukdo sveikatos problemos □
Neturiu inventoriaus (dviračio, slidžių, pačiūžų, riedučių, kamuolio ir pan.) □
Nėra kur sportuoti □
Trūksta žinių (pvz., kaip pasirinkti sporto šaką, prisitaikyti fizinį krūvį ir pan.) □
Per brangu lankyti sporto klubą □
Kita (įrašykite)
□
SUBJEKTYVUS SVEIKATOS VERTINIMAS
9. Lentelės atitinkamoje skiltyje, pažymėkite apytikslį negalavimų dažnumą 2019
metais(Žymėti “X”). Jei jauteisi gerai, pažymėk „X“ skiltyje “retai arba niekada”.
Negalavimo dažnumas
Negalavimai Beveik
kasdien
Dažniau
nei kartą per
savaitę
Kartą
per savaitę
Retai
arba niekada
1. Galvos skausmas
2. Galvos svaigimas
3. Silpnumas
40
4. Greitas nuovargis
5. Nuovargis iš ryto
6. Pilvo ar skrandžio
skausmas
7. Blogas apetitas
8. Padidintas apetitas
9. Nervinė įtampa
10. Irzlumas, bloga
nuotaika
11. Nemiga
Kita (įrašyk)...............................................................................................
10. Pažymėkite teiginius, kurie labiausiai apibūdina Jūsų savijautą mokyklos metu.
(Įvertinkite kiekvieną teiginį, pažymėdami Jums tinkantį variantą „X“ ).
Teiginiai S
utinku
Iš
dalies
sutinku
N
esutinku
1. Dažniausiai jaučiuosi laimingas/a □ □ □
2. Esu patenkintas/a savo gyvenimu □ □ □
3. Manau, kad turiu daug gerų savybių □ □ □
4. Esu linkęs/usi jaustis nevykėliu □ □ □
5. Esu geros nuomonės apie save □ □ □
6. Esu patenkintas/a savo išvaizda □ □ □
7. Mokykloje aš jaučiuosi labai gerai □ □ □
8. Savo klasėje jaučiuosi gerai □ □ □
9. Iškilus sunkumams mokyklos metu, žinau, kur galiu
kreiptis pagalbos
□ □ □
10. Nepraleidžiu pamokų be pateisinamos priežasties □ □ □
11.Pamokos nuobodžios □ □ □
12. Dalyvauju mokykloje vykstančiuose renginiuose □ □ □
13. Dalyvauju mokyklos neformalaus ugdymo veikloje
(pvz.:
debatų klubas, choras, krepšinis ir pan.)
□ □ □
41
14. Sportuoju, mankštinuosi, treniruojuosi □ □ □
15. Sveikai maitinuosi. □ □ □
16. Esu patenkintas/a savo laisvalaikiu □ □ □
17. Turiu daug galimybių įdomiai praleisti laisvalaikį □ □ □
18. Kita ( įrašykite )
11. Kaip manai, ar esi sveikas / sveika?
1. Visiškai sveikas/a □
2. Pakankamai sveikas/a □
3. Nelabai sveikas/a □
4. Silpnos sveikatos □
STRESO VALDYMAS
12. Kaip Tu dažniausiai įveiki stresą? (Pažymėkite kelis atsakymo variantus ženklu „X“).
1. Aktyviai mankštinuosi, sportuoju □
2. Klausausi mėgstamos muzikos □
3. Pasidalinu savo rūpesčiais su draugu (-e) □
4. Būnu gryname ore/gamtoje □
5. Rūkau □
6. Išgeriu raminamųjų vaistų □
7. Išgeriu vaistažolių arbatos □
8. Užsiimu savo mėgstama veikla (skaitau, žaidžiu krepšinį ir pan.) □
9. Medituoju, darau kvėpavimo pratimus □
10. Kita (įrašykite) □
DEMOGRAFINIAI DUOMENYS
12. Tavo lytis:
1. Vaikinas □
2. Mergina □
42
13. Klasė, kurioje mokaisi:
1. VII klasė □
2. VIII klasė □
14. Tu gyveni:
1. Su abiem tėvais □
2. Su tėčiu □
3. Su mama □
4. Su globėjais □
