PIRMIN SUKCESIJA 1: KOP APAUGIMAS

Miigano eero kop apaugimas Original sand Smlis; Sand washed up by... Bang sunetas smlis; Humus added... Augal ir gyvn dka atsirads humusas.

Dirvodara smlio koposePionieriniai augalai danai gyvena simbiozje su azot fiksuojaniomis bakterijomisJ gilios aknys biogenai ir vanduo paimama i gili sluoksniDal mediag atnea vjai i kiturAugalinis detritas sukuria laisvas nias pirmiesiems skaidytojams. Atsiranda humusas. Auga augal vairov ir pirmin produkcija.Detritas ir humusas kaupiasi spariau, nei jie yra vartojami.

Dirvodara ant pamatini uolienmechaninis dljimas: temperatros kaitaliojimasis, uolien mechaninis dildinimas cheminis dljimas: uolien fragmentus atakuoja deguonis, angliargt (ikritusi kartu su lietumi), vanduo ir kiti gamtiniai chemikalai. Cheminio dljimo metu atpalaiduojami magnio, kalio, kalcio, natrio, fosforo bei kit element jonai. Augalai ir kerps spartina ir mechanin, ir chemin dljim.

Granito sudtyje esantis lauko patas, kurio sudt eina kalio, aliuminio ir silicio oksidai, reaguoja su angliargte ir vandeniu, taip atsiranda molis, labai svarbus bsimo dirvoemio komponentas.

Dirvodara ant pamatini uolien. Dirva tai humusas plius skaidytojai ir substratas Gali bti ir velna.,

ErozijaTai gravitacijos, lietaus la ir vjo kinetins energijos sukelta mediag (biogen, detrito, inertini daleli) pernaa i sausumos jras ir vandenyn. Gauss upi nemenys liudija apie erozijos mastus

Erozija tai svieto lygintojas fizikine prasme

PIRMIN SUKCESIJA : VULKANINS KILMS SAL APAUGIMAS

Pirmin bendrij kaita visada prasideda nuo gamintoj. Vliau, kai jie sukuria augalin detrit, sikuria ir skaidytojai. Pastarj dka atsiranda dirva ir lokalus mediag ciklas, utikrinantis nepertraukiam gamintoj veikl Savo ruotu augalai ir skaidytojai leidia sikurti kitiems vartojams: augaldiams bei besimaitinantiems skaidytojais. Vliau atsiranda ir tipiki plrnai

Taigi ekologini piramidi statyba visada prasideda nuo pagrindo ir pasibaigia su virns plrn bei j parazit atsiradimu.

Evoliucija kartais greiiau komplektuoja bendrijas , nei sukcesija (imigracija)Kai vulkanins kilms sala atsiranda arti emyno/kitos salos komplektacijoje dalyvauja tik imigracija. Trukm 100-300 met

Kai toli iki artimiausio emyno/kitos salos komplektacijoje dalyvauja ir imigracija, ir evoliucija in situ. Trukm iki keli mln. m.Havaj salynas. Atstumas iki artimiausios sausumos - 4000 km. Amius - nuo 1 iki keli mln. m. 90% ri - endemins.Mikai - i Astraceae ir CampanulaceaeArti 1000 endemini vaisini museli ri

Kai kurie v. Elenos salos mediai, atsirad in situ i astrini . olini pirmtak.

Ramuni mikas Galapaguose. Vienintelis sumedjs augalas jame - Scalesia pedunculata (Asteraceae .)

GAMTINI BENDRIJ ATSISTATYMAS PO PAEIDIM (ANTRIN SUKCESIJA)

Tai kirtaviei, gaisraviei ir apleist lauk apaugimas. Pagrindinis skirtumas plg. su pirmine sukcesija nulemtas dirvoemio buvimo. Trukm 50-150 met. Maksimali vairov pradinse stadijoseTaiau kai dirva yra nualinta (eroduota), antrin sukcesija supanaja su pirmine ir gali utrukti kur kas ilgiau nei prasta, nes dirvos formavimasis trunka imtmeius, o kartais ir tkstantmeiusAntrins sukcesijos atveju lokalus ciklas atsistato i karto po gamintoj sikrimo

Gaisrai yra laikomi stipriu paeidimu, kuris pakenkia daugeliui gamtini bendrij, nustumdamas jas pradines sukcesijos stadijas. Taiau ten, kur jie yra tap natraliu veiksniu, nes yra sukeliami ne mogaus, o gamtini prieasi, ir nuo neatmenam laik pasikartodavo palyginti danai, bendrijos sugebjo prie j prisitaikyti. Todl su gaisrais tokiose bendrijose kovoti ne visada yra prasminga.

Po 1988 met gaisro Jeloustono miko gaisravietje vl stiebiasi suktaspygls puies medeliai. Jiems pradi dav i apdegusi kankori ibirusios sklos.

Paioje antrins sukcesijos pradioje pirmenybe paprastai naudojasi greitai plintantys ir greitai augantys oliniai augalai. Vliau didij j dal istumia liau plintantys, liau augantys, bet ksmei atspars sumedj augalai.

viesamgi ir ksmini augal fotosintezs greiio priklausomyb nuo viesos intensyvumo. Klaida: Vietoj net photosynthesis... turi bti viesos intensyvumas, liuksai.

Gyvn vaidmuo sukcesijojeGyvnai siterpia tik rad laisv ni. Taiau sukcesijoje jie atlieka ne tik pasyv vaidmen. Laikoma, kad jie pagreitina bendrij kait platindami augal sklas be j pagalbos augal plitimas bt kur kas ltesnis.

Kitas j poveikis sukcesijai reguliacinis, kai jie, imigrav besivystani ar klimaksin bendrij, inicijuoja vyraujani ri kait. Rykus tokio poveikio pavyzdys vilk reintrodukcija Jeloustono nacionalin park.

1914 m. JAV kongresas paskelb vilkams kar, ir jau 1926 m. j iame regione neliko n vieno. Greitai prisiveis taurij elni, nuo j labiausiai nukentjo karklai bei jaunos drebuls ir tuopos. Po keliasdeimties met karklai inyko visai. Bebrai taip pat. Utat suklestjo kojotai, mit antilopmis ir smulkiais grauikais. Vilkai reintrodukuoti 1995 m.

KLIMAKSO KONCEPCIJAA = R B = const P = 0Rin sudt nulemia klimatas ir edafiniai (dirvos)veiksniaiSukcesijos stadijas ir galutin bsen prognozuoti galima, nors pasitvirtina tik grubios prognozsPvz., funkcini karalij atsiradimo, mediag ciklo ir ekologini piramidi formavimosi etapai gali bti numatyti lengvai

Dabar vyrauja poliklimakso samprataEkosistem vystymsi bei galutin rezultat klimaks takoja ne tik klimatas, bet ir dirva bei vairaus pobdio atsitiktiniai veiksniai. iais laikais prie to dar prisideda ir trikdiai, kuriuos sukelia mogus. Pvz., klimato kaita.

Todl dabartin ekologija buvo priversta atsisakyti anksiau didelio pritarimo susilaukusios monoklimakso sampratos ir priimti poliklimakso idj kaip labiau atitinkani tikrov. Antra vertus, pripastama, kad klimato ir dirvos veiksniai yra lemiantys, tad klimakso sampratos visikai atsisakyti nedert.

Karuvos giria.Tai mik masyvas Jurbarko, iluts ir Taurags rajonuose

Klimakso stadijos augalai Lietuvoje:Egl, skroblas, guoba (skirpstas), klevas, uosis, uolas, juodalksnis.Kaip neinant ito galima pasakyti, ar mikas klimaksinis, ar ne?

Ekosistemini rodikli kaita sukcesijoje

Ekosistemini rodikli kaita sukcesijoje

kiti rodikliai

Numanomas ryys tarp pagrindini ekosistemini rodikli Sumins biomass augimas iki maksimaliai manomos duotomis slygomis gali bti laikomas pagrindine tendencija sukcesijoje. Savo ruotu j lemia funkcionavimo efektyvumo (E) ir ri vairovs (H) augimas bei snaud gyvybingumo palaikymui (Rek./Bek.) majimas.

mogaus ir gamtos strategijos skiriasimogus paprastai nori ilaikyti bendrij tarpinse vystymosi stadijose, nes jose produkcija didiausia, tuo tarpu gamta didina biomas, ne produkcij. Dl io neatitikimo strategijose emdirbys ir mikininkas yra priverstas be perstojo kovoti su imigrantais ir kolonistais (tuo trukdydamas pasiekti klimaksin stadij). Visa tai negali praeiti be pdsak: siekdamas pasukti gamtos istorijos rat kit pus, mogus maina ne tik klimaksui bding sumin bendrijos biomas, bet ir mediag cikl efektyvum (skatina erozij).

Bendrij kaitos mechanizmaiPirmin sukcesija: palengvinimo (facilitation) hipotez

Antrin sukcesija: slopinimo (inhibition) hipotez

Palengvinimo ir slopinimo hipotezs

Santykiai tarp augal Dirvoemio formavimasis pirmins sukcesijos metu i augal reikalauja ir komplementacijos (rys viena kit papildo), ir palengvinimo (rys keiia negyv apsupt nebtinai sau naudinga linkme) Antrinje sukcesijoje vyrauja konkurenciniai santykiai tarp augal riTaiau dar teisingiau bt teigti, kad ir pirmins, ir antrins sukcesijos metu yra stebimos visos trys santyki formos: komplementacija, konkurencija ir palengvinimas.