Pirmoko rūpesčiai. Kaip priprasti mokykloje?

Rugsėjį į mokyklas suguža mokiniai. Pailsėję po vasaros atostogų, kupini įspūdžių ir noro susitikti su klasės draugais. Tik

pirmokėliai nedrąsiai praveria klasės duris ir sutupia į mokyklinius suolus. Prasideda adaptacijos laikas.

Kie kvienoje klasėje rasime įvairaus temperamento vaikų. Keturios skirtingos asmenybės: sangvinikas, melancholikas, cholerikas ir flegmatikas.

SANGVINIKAI. Tai klasės linksmuoliai, nepavargstantys optimistai. Nuoširdūs, mieli, draugiški ir nuolat kuo nors besidžiaugiantys. Jiems viskas įdo mu: rūpi paliesti, smalsu išgirsti, maga pamatyti. Nebijo rizikuoti, drąsiai reiškia savo nuomonę ir geba išgirsti bei suvokti tai, ką kalba kiti. Sangvinikai uoliai triūsia tada, kai veikla jiems įdomi. Tačiau dėl savo neramaus būdo dažnai keičia veiklos kryptį, nes tai, kas prieš pusvalandį buvo smagu, vėliau jiems tampa nuo bodu.

Todėl nenuostabu, kad žmogučiai, kuriuose kunkuliuoja sangviniko temperamentas, mokosi ir elgiasi gana chaotiškai. Jiems būdinga staigi nuotaikų kaita - nuo visa apimančio džiaugsmo iki begalinio liūdesio. Tokie vaikai mėgsta konkuruoti, lenktyniauti ir, be abejo, būti pastebėti bei įvertinti. Pagyrimai juos stimuliuoja ir įkvepia. Sangvinikai - stiprios, tvirtą stuburą turinčios asmenybės. Ryškūs ekstravertai.

MELANCHOLIKAI. Šio temperamento vaikai nemėgsta darželio ir mokyklos. Jie itin sunkiai prisitaiko prie naujos aplinkos. Melancholikai labai prisirišę prie tėvų. Mėgsta bendrauti patys su savimi, linkę kaupti emocijas ir išgyvenimus. Dažnai tarsi atsiriboja nuo aplinkos ir nė nepastebi gražių dalykų, kurie vyksta tiesiog čia pat. Šio temperamento vaikai - santūrūs, drovūs, paklusnūs ir drausmingi. Jie mėgsta svajoti ir mąstyti ne taip, kaip visi. Turi lakią vaizduotę, meninių gabumų. Jie sunkiai priima ir įsime na naują informaciją, nes nuolat kas nors atitraukia jų dėmesį. Galbūt tai ant palangės nutūpęs paukštis, gal kokia nors netikėtai toptelėjusi mintis. Todėl jie greitai pavargsta.

Melancholikai - itin jautrūs ir pažeidžiami. Jie greitai nuliūsta, susigraudina, pradeda verkti. Itin nedrąsūs ir bailūs. Bet kokia klasės draugų ar mokytojo pastaba juos išveda iš pusiausvyros. Tuoj pat linkę viską mesti ir sprukti kuo toliau. Melancholikai – labai įžeidūs, įtarūs, linkę niekuo netikėti ir nepasitikėti. Jiemssunku pakeisti požiūrį į vieną ar kitą dalyką, jie linkę pasilikti ties„savo" įsitikinimais. Šio temperamento vaikai - intravertai.

CHOLERIKAI. Jie - itin impulsyvūs: greitai supyksta, karščiuojasi, nuolat įsivelia į įvairius konfliktus. Nenustygstantys vietoje. Choleriko temperamento vaikai kalba garsiai, greitai, savo nuomonę išsako čia ir dabar. Jie nemėgsta laukti, patylėti, užleisti vietą kitam. Ryžtingi, atkaklūs, labai užsispyrę. Moka suburti aplink save vaikus ir jiems vadovauti. Nemoka pralaimėti, todėl net būdami kalti niekada to nepripažins. Dažnai apsimetinėja ir veidmainiauja. Cholerikai neretai būna pikčiurnos ir niurzgos. Jie nepakantūs jokiems nurodinėjimams ir įsakinėjimams. Imlūs informacijai: ją itin greitai įsisavina, tačiau lygiai taip pat greitai pamiršta. Emocijos liejasi per kraštus. Jiems smagu būti dėmesio centre, patinka, kai jais žavisi ir juos lepina.

Cholerikai mėgsta judrius triukšmingus žaidimus. Sunkiai išlaiko emocinę pusiausvyrą. Jie - ryškūs ekstravertai.

FLEGMATIKAI. Šio temperamento žmogučiai dažnai atrodo maži pasipūtėliai, kuriems niekas neįdomu, kurie viskam abejingi. Tačiau tai - tik įspūdis. Iš tikrųjų jie - nuoširdūs ir geraširdžiai. Tik ne visada mėgsta ir nori tai parodyti. Jie mąsto lėtai, todėl atsainiai reaguoja ir į naujus įspūdžius, kurie, beje, labai greitai išblėsta. Neūmūs, neįžeidūs, todėl neužsidega lyg degtukai. Nemėgsta judrių žaidimų ir neskuba reikšti savo nuomonės. Jiems patinka stebėti situaciją ir komentarus pasilikti sau. Jiems reikia ramybės ir komforto: patogaus suolo, kuprinės ir švelnių kojinių... Flegmatikai viską gerai apgalvoja, apsvarsto ir tik tuo met (galbūt!) ryžtasi garsiai išsakyti mintis.

Jie nėra klasės lyderiai ir žaidimų iniciatoriai. Naujų sumanymų greitai nesiima, o į pastabas reaguoja atsainiai, tačiau jų nepamiršta. Šio temperamento vaikai moka susikaupti ir užbaigti pradėtą darbą. Stiprios, bet gana nepaslankios asmenybės. Uždaras būdas dažnai trukdo aplinkiniams pastebėti tokiu vaikų gabumus ir polinkius. Todėl jų talentai neretai lieka neatskleisti. Flegmatikai - ryškūs intravertai.

Raktas į vaiko širdį

Psichologai tvirtina, kad naujoje aplinkoje vaikas paprastai adaptuojasi per tris-šešis mėnesius. Toks laiko tarpsnis reikalingas tam, kad jis susipažintų su nauja aplinka, susirastų draugų, „prisijaukintų" mokytoją ir atskleistų savo būdą. Psichologė Lineta Naurakaitė tikina, kad pirmaisiais mokslo metų mėnesiais pirmaklasių mokytojai turėtų itin atidžiai „išstudijuoti" kiekvieną savo mokinį, pasistengti jį perprasti, atskleisti dominuojančias jo charakterio savybes. Tuomet lengviau rasti raktą į vaiko širdį ir siekti geresnių mokymosi rezultatų. Juk susirenka tokie skirtingi pirmokėliai! Vieni nenustygsta vietoje, laukia nesulaukia, kada baigsis pamoka. Ir tos 35 minutės jiems prilygsta visai amžinybei. Kiti, rodos, atidžiai klausosi, tačiau... nieko negirdi. Treti tik ir žvilgčioja pro langą, kada tėtis ar mama ateis jų pasitikti.

Pasak psichologės, visos reakcijos - normalios, jeigu tik per ilgai neužsitęsia. Visa, kas užsitęsia, kelia rūpesčių. Pavyzdžiui,

vaikas, kuris, užuot klausęs, ką kalba mokytojas, nuolat dirsčioja pro langą ir laukia mamos. Jeigu mokytojas, užuot tokį vaiką kaip nors sudominęs nauja informacija, nuolat jį drausmins,

pirmokėlis greitai praras norą eiti į mokyklą. Be to, ir mokymosi rezultatai toli gražu nebus džiuginantys. Jautrus vaikas, kuriam sunkiau sekasi skaičiuoti ar rašyti, kasdien nerimaudamas, kad šiandien jam ir vėl nepasiseks, ilgainiui patirs nuolatinį stresą.

Todėl šioje situacijoje labai svarbus artimųjų ir mokytojo emocinis palaikymas.

Tėvelių klaidosL. Naurakaitės teigimu, pasirengimas mokyklai ir adaptacijos trukmė labai priklauso nuo tėvų, t. y. nuo tos terpės, iš kurios

vaikas ateina į mokyklą. Tėvai, rengdamiesi vaiką leisti į mokyklą, dažnai tam pritrūksta laiko, o kartais neturi

pakankamai žinių.

Iš tikrųjų klaidinga visuomenės nuomonė, esą svarbiausia, kad būsimasis pirmokas būtų pramokęs skaičiuoti ir rašyti.

„Pirmiausia būtina lavinti pirštukų raumenis, kad rašant nepavargtų rankos. Tam yra paprastų pratimų,-tikina psichologė.-Vis dėlto svarbiausia - emocinis nusiteikimas. Nieko nėra blogiau už tėvų įkyriai kalamus grasinimus, girdi, jei nesistengsi, mokykloje visi iš tavęs tyčiosis, būsi visaip pravardžiuojamas ir užgauliojamas, prasidės tikri kančių keliai." Tokios pastabos baugina mažuosius. Mokykla jiems pradeda kelti didžiausią siaubą ir pasidygėjimą. O kiekvienas rytas prasideda verksmais ir pareiškimais, kad šiandien jis ar ji tikrai neis į mokyklą. Kodėl? Vaikai prisigalvoja įvairiausių priežasčių: jiems ūmai pradeda skaudėti pilvuką, juos pykina ar įsiskauda galvą.

Specialistė pataria, kad, užuot būgštavę, tėvai privalo nuolat pabrėžti teigiamus dalykus: „ mokykloje - linksma ir smagu, nes čia galima sužinoti daug įdomių dalykų ir susirasti naujų draugų. Ir būtinai patikinti, kad vaikui čia puikiai seksis, nes jis yra sumanus ir protingas. "

NAUDINGI PATARIMAI• Šiukštu neklausinėkite mažylio, ar tik jis nebijo eiti į mokyklą. Priešingai, nuteikite optimistiškai. Papasakokite įspūdžių iš savo vaikystės - kaip susipažinote su bendraklasiais, kokias eibes krėsdavote, kodėl labai patiko matematikos pamoka ir pan. •Kasdien domėkitės, kaip pirmokėlis praleido laiką mokykloje - ką nauja išgirdo, pamatė, patyrė. Ir - būtinai -kas jam nepatiko ar nuvylė. Pasistenkite atsakyti į visus jam rūpimus klausimus.

• Stebėkite vaiko nuotaikas - kokio ūpo jis išeina į mokyklą ir grįžta namo. Pasistenkite atsakyti į visus jam rūpimus klausimus.

• Jokiu būdu nelyginkite savo atžalos su bendraamžiais. Tai menkina vaiko savivertę.

• Jeigu mažasis skundžiasi, kad mokykla jam kelia siaubą, pasistenkite išsiaiškinti ir tos baimės priežastis. Paprašykite, kad vaikas nupieštų ir mokyklą, ir mokytoją, ir klasės draugus. Tai padės išlieti su sikaupusias emocijas.

• Nevenkite užsukti pas vaiko mokytoją ir palaikyti su juo kuo glaudesnį ryšį.