7

ISSN 1392-0561. eISSN 1392-1487. INFORMACIJOS MOKSLAI. 2018 82 DOI: https://doi.org/10.15388/Im.2018.82.1

POLITINĖ KOMUNIKACIJA

Sąmokslo teorijų apie smegenų plovimą renesansas

Gintaras Aleknonis

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesorius,humanitarinių mokslų daktarasVilnius University, Faculty of Communication, Professor, Dr.El. paštas gintaras@gmail.com

Informacinio karo diskursas, priešo propagandos keliama grėsmė bei politikų viešai deklaruojami sie-kiai saugoti visuomenę nuo sąmoningai klaidinančios informacijos ne tik populiarina smegenų plovimo sąvoką, bet ir plečia jos sampratą. Straipsnyje apžvelgiami XXI a. pradžioje atgimstantys smegenų plo-vimo tyrinėjimai ir naujas požiūris į smegenų plovimą, kuris yra mažiau ideologizuotas. Analizuojamas istorinis smegenų plovimo sąvokos kontekstas, viešojoje erdvėje atsiradę sąvokos konkurentai ir neigia-mas mokslininkų bendruomenės požiūris. Smegenų plovimo sąvoka vertinama sąmokslo teorijų kūrimo kontekste, kur išskiriami bent trys funkcionavimo lygmenys: pirminis (savaiminis), elito inicijuotas (ofi-cialusis) ir antrinis (veidrodinis). Straipsnyje siekiama atskleisti moksliškai paneigtos smegenų plovimo sąvokos komunikacinio gyvybingumo priežastis ir parodyti, kokių pavojų demokratijai gali kelti politinis piktnaudžiavimas sąmokslo teorijas primenančiomis sąvokomis.

Pagrindiniai žodžiai: Šaltasis karas, propaganda, smegenų plovimas, sąmokslo teorija.

ĮvadasSmegenų plovimo (angl.brainwashing) sąvokavisdažniaupastebima irLietuvosviešojojeerdvėje.Informaciniokarodiskur-sas,priešopropagandoskeliamagrėsmėbeipolitikųviešaideklaruojamisiekiaisaugotivisuomenęnuo sąmoningai klaidinančiosinformacijosirpramanų(vadinamųjų„fakenews“)netikpopuliarinaprimirštąŠaltojokarolaikųterminą,betirplečiajosampratą.Smegenųplovimas tapouniversaliu prie-šininko propagandos apibūdinimu, kurioprasmėnėratiksliauapibrėžtairaiški,tačiauturiryškiąneigiamąkonotaciją.

Didžiajame„Lietuviųkalbosžodyne“arjointernetiniamevariantesmegenųplovimosąvokos nerastume, „Tarptautinių žodžių

žodyne“,Lietuvių kalbos instituto sukur-toje „Naujųjų skolinių duomenų bazėje“„breinvuošingo“ ar kokio kito panašausžodžiotaippatnėra,opaieškaValstybinėslietuvių kalbos komisijos tvarkomame„Lietuvos Respublikos terminų banke“baigiasi be rezultatų.Nedaug gelbsti ir„Didysis anglų–lietuvių kalbų žodynas“,kur žodis „brainwashing“ aiškinamas la-koniškai: „(pra)pláuti smẽgenis, paveĩkti,(su)agitúoti“(Piesarskas,2004).Lietuvoješiuolaikinėsmegenųplovimosampratadarkuriama, vargu ar verta abejoti, kad šios sąvokos prasmė bus platesnė už tą, kuriVakaruose išpopuliarėjo Pirmojo šaltojokarometaisirkuriosdėmesiocentrebuvonelaisvėje atsidūrusio žmogaus palaužta

8

gusSovietųimperijaibuvoįsižiebusiRytųirVakarųbendradarbiavimoviltis,smege-nųplovimas tapo politiškai nekorektiškasąvoka,nemaloniupraeitiesprisiminimu,kurįderėjopamiršti.2001m.rugsėjo11d.teroroišpuoliaiJAVpagilinoRytųirVakarųbendrystėsiliuziją,demokratinėsirtokio-missiekiančiosvadintisšalyssusitelkėko-vaisuvalstybiųsienųnepaisančiagrėsme.Teroro išpuoliaiEuropoje, kuriuos rengėVakaruose užaugę ir demokratinių tradi-cijų sąlygomis subrendę asmenys, iškėlėdaugybęsudėtingųklausimų.Mėginantpa-aiškinti,kasskatina„namiesubrendusius“teroristusrengtisavižudžiųišpuolius,vėlprisimintas smegenųplovimas.Atgaivin-ta Šaltojo karo laikų sąvoka visuomeneipadėjo nusimesti kaltės jausmą už esąnetinkamaiauklėtąjaunimą,tačiauskatinoirbejėgiškumopojūtį.Pradėtataikstytissumintimi,kadsavižudžiųteroristųugdymoneįmanoma sustabdyti, kad tai religinessektasarkraštutiniųjųsąjūdžiusprimenantiveikla.

2008m. Rusijos ir Gruzijos karaspalaidojoRusijos irVakarų demokratijųsantarvėsiliuziją,o2014m.Krymoanek-sijairMaskvosskatinamaskonfliktasRytųUkrainojebeiatsakomosiosVakarųsank-cijospradėjoAntrąjįšaltąjįkarą.Naujosioskomunikacijos technologijos šiam informa-ciniamkonfliktuisuteikianaujądimensiją:Pirmojo šaltojo karo metais svarbiausia buvopralaužtigeležinę(arbambukinę)už-dangą,Antrasisšaltasiskarasvykstasienųnepaisančiojevirtualiojeerdvėje.Supapras-tėjusiinformacijossklaidapropagandistamsleidžia susitelkti į manipuliacinį žiniųturinį,kurįbandomapritaikytinedideliemstiksliaiapibrėžtosauditorijossegmentams.Individualizuotas ir kartojamai skirtingais kanalaissiunčiamastiksliniųžiniųsrautasįtikinėjimogaliaprimenasmegenųplovimą.

valia.Kaip ir daugelyjeVidurio irRytųEuroposšalių,Lietuvojesmegenųplovimassiejamassumasinepropaganda,politiniųarkomerciniųpramanųplatinimu,bandymaismanipuliuotivisuomenėsnuomone.

Šio straipsnio tikslas – išanalizuotiPirmojo šaltojo karo metais Vakaruose atsiradusią,greitaiišpopuliarėjusią,tačiaunetrukusmoksliškai paneigtą ir primirštąsmegenų plovimo sąvoką. Straipsnyjepirmiausia (1) apžvelgsimeXXI a. pra-džioje atgimstančius smegenų plovimotyrinėjimus ir naują požiūrį į smegenųplovimą,kuris,palygintisuPirmojošaltojokarometais, yramažiau ideologizuotas.(2)Priminsimeistorinįsąvokoskontekstą,Vakaramskilusiątikrąartariamąsmegenųplovimogrėsmę,viešojojeerdvėjeatsiradu-siussąvokoskonkurentusirnedviprasmiškąmokslininkų nuosprendį. (3) Smegenųplovimosąvokąvertinsimesąmoksloteo-rijųkūrimokontekste,kurišskirsimebenttris funkcionavimo lygmenis: (a) pirminį(arbasavaiminį),(b)elitoinicijuotą(arbaoficialųjį) ir (c) antrinį (arba veidrodinį).Straipsnyje siekiama atskleisti moksliš-kai paneigtos smegenų plovimo sąvokoskomunikaciniogyvybingumopriežastis irparodyti, kokių pavojų demokratijai galikeltipolitinispiktnaudžiavimas sąmoksloteorijasprimenančiomissąvokomis.

1. Naujas požiūris į smegenų plovimą: sąvokos aktualinimas ir tyrinėjimų atgijimasXXI a. pradžioje atgyjantįmokslininkųdomėjimąsismegenųplovimuskatinabentdu svarbūs visuomeniniai veiksniai: visąpasaulį įtraukianti kova su tarptautiniuterorizmuirpaaštrėjęVakarųdemokratijųsantykiaisuRusija,kuriųįtampaprimenablogiausiusXXamžiausmetus ir dažnaivadinamaAntruojušaltuojukaru.Kaižlu-

9

Masinioirindividualaussmegenųplovimosuartėjimasbūtųbenesvarbiausiasatgims-tančiossąvokosbruožas.

PalygintisuPirmojošaltojokarometųsmegenų plovimo tyrinėjimais, šiandiensusidomėjimasšiuoprieštaringureiškiniuyramenkiaupolitiškaiiridėjiškaiangažuo-tas.Istorinėperspektyvasuteikiagalimybękritiškaivertintipirmtakųdarbus,Antra-jame šaltajame kare praktiškai išnykusi pirmojokaroideologinėdimensija–kapi-talizmoirkomunizmoprieštara–skatinasmegenų plovimą vertinti platesniamevisuomeniniame kontekste ir susitelkti įtechnologinįaspektą.PasakKathleenTay-lor,kurivienapirmųjųėmėsigaivintisme-genųplovimotyrinėjimus,„atsižvelgiantįmūsųsupratimoapiesmegenisirjųveikląpažangą,kuripadarytanuosmegenųplovi-motyrimųsuklestėjimošeštąjįdešimtmetį,dabar būtų pats laikas vėl atsigręžti į šįpaslaptingąirgąsdinantįreiškinį“(Taylor,2004,p. ix).Neurobiologėprimena,kadvisuomenė „nepakankamai vertina, kaipnetiršvelniosįtakosformosgalipaveiktimūsųmąstymą bei veiksmus“ (ten pat,p.x).Populiariojeknygoje„Smegenųplo-vimas:minčiųkontrolėsmokslas“K.Tay-lorsėkmingaisujungėistorinį,psichologinįirneurologinįpožiūriusįsmegenųplovi-mą.Josnuostata,kad„smegenųplovimasnėrastebuklingojikulka,greitesnisbūdaskontroliuotimintis.Veikiautaisudėtingasreiškinys, pasitelkiantis vis geriau supran-tamuspsichologiniusprocesus“ (tenpat,p. xi), tapo atskaitos tašku naujausiems smegenųplovimotyrinėjimams.Deja,ban-dydamaaktualintineurobiologinęsmegenųplovimodimensiją,K.Taylorliekavieniša.DaugelioXXIamžiausmokslininkųnuo-mone,biologaiirmedikaisavoskeptiškąnuomonę apie smegenų plovimą aiškiaiišsakė dar Pirmojo šaltojo karometais,

dabar būtų perspektyviau susitelkti į vi-suomeninio poveikio tyrimus ir istorinius apmąstymus.

ŠiuokeliuireinaamerikiečiųistorikasMatthewW.Dunne’as,kurisnagrinėjasme-genųplovimoidėją.Knygoje„Šaltojokaroprotobūtis:smegenųplovimasirAmerikospokariovisuomenė“jis„netiktyrinėja,ko-dėlŠaltojokarometaissmegenųplovimasbuvo plačiai pripažįstamas , bet irkaipjispaveikėkeliasamerikiečiųkartasirjasįtikino,kadjųtapatumuikylagrėsmė“(Dunne, 2013, p. 3). Izraelio istorikui Ro-nuiRobinuitaippatrūpiŠaltojokarolaikųpaveldas, jo knygoje „Kuriant Šaltojo karo priešą: karinio-intelektualiniokompleksokultūrairpolitika“smegenųplovimasvaiz-duojamaskaipveiksmingaspriešoįvaizdžiokūrimoįrankis.Pasakmokslininko,„Šaltojokaropriešaiturėjoesminįbendrąvardiklį:jų įvaizdis radosi iš fragmentiškos infor-macijosirnepatvirtintųprielaidųmišinio“(Robin,2001,p.4).Gandaisapaugusiameinformacijos sraute smegenų plovimasvaidino svarbų vaidmenį, nes „faktai irtikslumas vaidino pagalbinį vaidmenį“(ten pat). Istorikė SusanL.Carruthers įsmegenų plovimą žvelgia nelaisvės kon-tekste, knygoje „Šaltojo karo belaisviai: įkalinimas, pabėgimas ir smegenų plovi-mas“smegenųplovimassuprantamaskaipvienasišžmogauspavergimobūdų,kurisypač veiksmingas kritiniais visuomenėsgyvenimomomentais.Tyrinėtoja lengvairanda paralelių tarpŠaltojo karo ir šian-dienos: „prasidedant ‚visuotiniam karui su terorizmu‘amerikiečiaivėlmobilizuojamipasaulinei kovai su neaiškiu priešu, kuris pateikiamaskaip blogio įsikūnijimas.Taikarasbegeografiniųaretiniųribų,kurįga-lima kariauti bet kur, su bet kokiais ginklais irvisada“(Carruthers,2009,p.233).Ame-rikiečiųliteratūrologoTimothyMelleykny-

10

goje„Paslėptojierdvė:paslaptys,pramanaiir saugi valstybė“ plėtojamapaslėptosioserdvės sąvokayra lygkontrastas klasiki-nei Jürgeno Habermaso viešajai erdvei: „saugios valstybės sampratos plėtojimas,kuriame pabrėžiamas paslaptingumas irapgaulė,padėjopakeistipramanųkultūrinęprasmę“,– teigia autorius (Melley, 2012,p.viii).Paslėptojojeerdvėjesvarbiąvietąužėmė ir smegenų plovimas, su kuriuosiejamanemažaiviešumainežinomųbio-logų, psichologų ir psichiatrų tyrinėjimųbei etikos ribas peržengiančių eksperi-mentų.AnglųliteratūrostyrinėtojoDavidoSeedoknygoje„Smegenųplovimas.Protokontrolės pramanai“ smegenų plovimassiejamas ne vien su klasikine Šaltojo karo laikų samprata.Nagrinėdamas literatūroskūriniusbeiišdaliesirjųekranizacijas,kurvaizduojamibandymaiužvaldytižmogausmąstymą,mokslininkassmegenųplovimoištakųrandairveikaluose,parašytuoseikisąvokosatsiradimo:mąstymoužvaldymassiejamasnetiksutotalitariniųvaldovųuž-mojaisaridėjųkarais,betirsutechnikospažanga(Seed,2013).

AtskiraiminėtumeMasačusetso tech-nologijos instituto (MIT) leidyklos tarp-disciplininįmoksložurnalą„GreyRoom“,2011m. smegenųplovimo temai skyrusįspecialųnumerį.AndreasoKillenoirSte-fanoAndriopouloso redaguotame žurnalesmegenųplovimoirminčiųkontrolėspro-blemos aptariamos vadinamosios paslėp-tosioserdvės, IvanoPavlovo tyrimų ir jųkinematografiniopopuliarinimo,slaptųpsi-chiatrųtyrinėjimų,hipnozėsirkituosekon-tekstuose.Redaktoriaižurnaloįvadiniamestraipsnyje cituoja Louiso Jolyono Westo dar1963m.pasakytusžodžius:„Tikriausiaiklastingiausiagrėsmė,kuriąkelia‚smegenųplovimas‘,yraamerikiečiųpolinkistikėtijogalia“(Killen,Andriopoulos,2011,p.7).

Aptardama naujausius apie smegenųplovimą rašiusių autorių darbus,MarciaHolmespastebi,kad„smegenųplovimas,regis, yra nuolat diskusijas skatinantis klausimas, tačiau diskusijų aštrumas iraiškumas nėra tapatūs“ (Holmes, 2016,p.285).Svarbiautorėsišvada:„kaipliudijagausėjantiistorinėliteratūraapiesmegenųplovimą,mitureiktųvadintimanymą,kadsmegenųplovimaskadanorsturėjoaiškiąir plačiai pripažintą sampratą“ (ten pat,p. 286). M. Holmes šiuo metu darbuojasi LondonouniversitetoBirkbeckokolegijoje,kur vykdomas tyrimųprojektas „Paslėptiįtikinėtojai: smegenų plovimas, kultūra,klinikinėsžiniosirŠaltojokarohumanita-riniaimokslai“.

Apibendrinant galima teigti, kad tarptau-tinioterorizmogrėsmėsirAntrojošaltojokaro informacinių iššūkiųpaskatintiXXIamžiaussmegenųplovimotyrinėtojaiimasiplėtoti dvi skirtingas reiškinio sampratas:(1)totalitariniųvalstybiųarsąjūdžiųorga-nizuotus bandymus individualiai paveikti į nepalankias aplinkybes ir izoliaciją pa-tekusius asmenis bei iš esmės keisti jųideologinesnuostatasirveiklą;(2)masinėspropagandos ir masinio manipuliavimo visuomenėsnuomonetechniką.Pirmojity-rinėjimųkryptisnebandorevizuotiPirmojošaltojo karo metais suformuoto skeptiško medikų ir psichiatrų požiūrio į smegenųplovimą,atsiribojusnuoreiškiniomistifi-kavimo,susitelkiamaįbaugausirsunkiaipaaiškinamoteiginioistoriją,kuriprimenatradicinės sąmokslo teorijos variantą.Šiųtyrinėjimų centre yra nežinios skatinamamasinė baimė, kurią sunku, o gal ir neį-manomapažaboti.Antroji tyrimųkryptisišplečiatradicinęsmegenųplovimosampra-tą,išdaliessukeičiamiakcentai,smegenųplovimassuvokiamaskaipmasinėgrėsmė.Pirmojošaltojokarometaissmegenųplo-

11

vimas Vakaruose buvo suprantamas kaip kėsinimasisįasmenybę,poveikismasineiauditorijai pripažįstamas, tačiau dažniaupaliekamasnuošalėje.Virsdamaskasdieniumasiniureiškiniu,smegenųplovimaspra-randadidžiąjądalįpirminiopaslaptingumo,tačiautaipišryškinamitechniniaismegenųplovimoaspektai,kuriešiandienvisdidesnęįtakąįgyjančiojevirtualiojeerdvėjedarosisvarbesni.SkirtingaisbūdaisįprasmindamiPirmojošaltojokaropatirtį,šiandienostyri-nėtojaismegenųplovimosampratąvaduojaiš ideologinio kiauto.

2. Pirmojo šaltojo karo patirtys: grėsmė Vakarams, sąvokos atsiradi-mas, kontekstas ir mokslinis nuosprendis

Smegenųplovimo sąvokos autoriumiva-dinamas su slaptosiomis tarnybomis glau-džiusryšiuspalaikęsamerikiečiųžurnalis-tasEdwardasHunteris,išgarsėjęsknygomis„SmegenųplovimasRaudonojojeKinijoje“(1951),„Smegenųplovimas.Nepalūžusiųžmonių istorija“ (1956). PasinaudodamasVakaruosemenkaižinomųTolimųjųRytųpaslaptingumu, remdamasis autentiškais amerikiečiųkarobelaisvių liudijimais, jissukūrėįtaigiąirjaudinančiąistoriją,kurio-je rastume ir siaubo elementų. Iš pradžiųE.Hunteris siūlė tris panašius terminus,kuriebuvokinųkalbos sąvokų„hsinao“arba„xi-nao“vertimas.Smegenųplovimas,smegenųvalymasirsmegenųkaitaskyrėsipoveikio žmogausmąstymui apimtimi irintensyvumu:„Smegenųplovimasyrain-doktrinavimas,palygintipaprastaprocedū-ra,tačiausmegenųkaitayranepalyginamaibaisesnėirsudėtingesnė.Kadangisiekiantatsikratyti‚imperialistiniųnuodų‘smegenisreikiaišvalyti,smegenųkaitavykdomatikišvalius jūsų sąmonę nuo senųminčių ir

prisiminimų.Smegenųkaita skirta sensa-cingiemsviešiesiems teismams“ (Hunter,1951,p.10).Tai,kadlogiškatrijųpakopųpoveikio sistema neprigijo, tik liudija, jog svarbiau buvo ne tiksliai apibūdintinaująjį reiškinį,betpažadintivisuomenėsjausmus.Atsirandanti smegenų plovimosąvoka orientavosi įmasinę auditoriją,kuriai sudėtingi ir painūs paaiškinimainereikalingi:vienasįtaigusterminasprana-šesnisužmoksliškąsąvokųsistemą,nesyrapaprastesnis,lengviauįsimenamas,galibūtipaslaptingesnisirlabiaugąsdinti.

Naujojisąvokaatsiradotinkamulaiku,jos populiarumui palanki baimės dirvabuvo išpurenta.Amerikiečių ir jų sąjun-gininkųpergalėsAntrajamepasauliniamekare džiaugsmą jau temdėnerimas: buvęsąjungininkaitapopriešais,obuvępriešai–draugais.Tuo laikotarpiu amerikiečių są-monėjedidžiausiąpavojųkėlėdvigrėsmės:komunizmas ir branduolinis karas.

Komunizmo grėsmė buvo suvokiamadvejopai:kaipišorėsirkaipvidauspavo-jus. Raudonoji armija, Antrojo pasaulinio karopabaigojeišvadavusiRytųirVidurioEuropos šalis iš nacių okupacijos, greitaiišišvaduotojostapookupante.Besovietųkišimosi vadinamosios liaudies revoliucijos šiameregionenebūtųįvykusios,komunistųužvaldytosvalstybėstapoKremliausparan-kinėmis,komunistaisavoįtakąbandėplėstivisamepasaulyje.Amerikosužsieniopoliti-kojeimtakalbėtiapievadinamąjį„krentan-čiodominoprincipą“(Leeson,Dean,2009,p. 533), kurį iliustravoEuropos,Kinijos,Korėjos,ovėliauirVietnamopavyzdžiai.Naujų konfliktų su komunizmu grėsmėbuvoreali,1950m.vasarąprasidėjęsKorė-joskarasatrodėtikįžangaįnaująpasaulinįkonfliktą.Komunizmogrėsmęamerikiečiaiėmėsuvoktiirkaipvidausgyvenimoiššūkį.Kairuoliškos idėjos JungtinėseValstijose

12

didesnių visuomenės simpatijų sulaukėvadinamosiosDidžiosios depresijosme-tais, užsitęsus ūkio nuosmukiui.Antrojopasaulinio karometaisAmerikos valdžiapropirštusžvelgėįKremliausglobojamuskomunistųsąjūdžius,taibuvolaikas,kaisusąjungininkaisnederėjopyktis.Pasikeitusaplinkybėms,komunizmasbuvosulygintassu fašizmu ir totalitarizmu, o senatoriaus Josepho McCarthy skatinama kova su komunizmu ir raginimai šalį išvalyti nuokairiųjųėmėįgautidemokratineivalstybeinepriimtinasraganųmedžioklėsformas.

Sukomunizmogrėsmeglaudžiaibuvosusijęsirbranduoliniokaropavojus.An-trojo pasaulinio karo pabaigoje ant Japo-nijosnumestos atominėsbombos sukūrėamerikiečių karinio pirmavimo iliuziją.Kai 1949m. rugpjūtį Sovietų Sąjungaišbandė atominę bombą, atrodė, kad pa-sauliopolitikoje įvykoesminis lūžis. Ikitol vaizduota kaip techniškai atsilikusi ir savogaliąvientankųgausabeipasiryžimubeprasmiškaiaukoti tūkstančiusgyvybiųgrindžiantiMaskvastaigatapolygiaverteAmerikosvaržove.Netikėtaitolimąpuo-limo Europoje ar Tolimuosiuose Rytuose grėsmępakeitėbranduoliniokaropavojus,Amerika jaunegalėjo jaustis tokia saugikaipanksčiau.

Visuomeninių baimiųkontekste gims-tanti smegenųplovimo sąvoka tapokoneuniversaliu paaiškinimu, padedančiu su-voktitolimusirmažaisusijusiusreiškinius,kuriųbendrasisvardiklisbuvokomunizmogrėsmė.Pavyzdžiųnereikėjoilgaiieškoti,odidžiausiąnerimąkėlėtai,kadtiepavyz-džiairasdavosivisarčiauAmerikos.

Smegenųplovimo sąvoka skatino vėlkritiškai vertinti buvusių sąjungininkųveiksmus:prisimintiXXa.4-ojodešimtme-čioMaskvosteismai,kuriuosediktatoriausgalias įgijusio Josifo Stalino nemalonėn

patekę komunistai liudijo prieš save irbendražygius.Vidurio ir Rytų Europosteismuosekitaminčiaipripažindavonebūtusnusikaltimus.PlačiainuskambėjoVengri-jos kardinolo Józsefo Mindszenty istorija: teisme nuoseklus kovotojas su komunizmu prisipažino,oprocesąstebėjusiemsįtarimųkėlė dvasininko būsena, svarstyta apiehipnozės ar narkotikų poveikį.Dėmesiosulaukė amerikiečiųRobertoVogelerioir Williamo Oatiso teismai Vengrijoje ir Čekoslovakijoje.Verslininkas ir žurnalis-tasprisipažinošnipinėję,ogrįžę į tėvynępasakojo apie tardymus, paralyžiavusiusvaliąpriešintis.TokiamelgesiuipaaiškintipuikiaitikoE.Hunteriopasiūlytassmegenųplovimas.Aukasavoveiksmusgalėjopa-teisintikaipnevalingus,iškomunistųrankųištrūkękankiniai,nepaisantprisipažinimų,liko didvyriai. SmegenųplovimogrėsmėVidurioirRytųEuropojeatrodėtokiareali,kad Lenkijos kardinolas Adamas Stefanas Sapiehanet„paskelbėpareiškimą,teigiantį,kad suėmimo atveju niekas neturi tikėtibetkokiųjopareiškimųar‚prisipažinimų’tikrumu“(Applebaum,2012,p.207).

Labiausiaismegenųplovimo,kaipne-suprantamožmoniųnuostatųkaitospaaiš-kinimo,prireikėbaigiantisKorėjoskarui.1954m.sausįdvidešimtvienasnelaisvėjebuvęs amerikiečių karys nusprendė liktikomunistinėjeKinijoje.JAVtaisukėlėti-krąšoką:„Pasakšiuolaikinėsparadigmos,komunizmas ir kaip ideologija, ir kaip valdymo būdas prieštaravo pamatinėmsdemokratinėmsAmerikosvertybėms.Šia-mekonteksteAmerikosvisuomenėsunkiaigalėjosuvoktikareiviųpoelgį.KaipAmerikospatriotizmosimboliubuvęame-rikiečiaikariaigalėjopasiduotikomunizmoįtakai?“(Dunne,2013,p.16–17).

Europoje vykę teismai palietė kelisamerikiečius, atominės bombos paslaptis

13

rusams išdavę JAV piliečiai galėjo būtitraktuojami kaip išimtys.Korėjos istorijatapo ženklu, kad smegenųplovimo aukagalitaptikiekvienas,smegenųplovimasišlokaliosgrėsmėstapovisuotinė.Komunistųkarinio puolimo pavojus amerikiečiamsbuvo realus, tačiauneperžengė tradiciniųgrėsmių ribų, susitelkus pavojų galimanugalėti.Branduolinis karas buvo nauja,paslaptimisapipintagrėsmė,tačiaujiturėjoaiškiąribą,kuriąsimbolizavobranduolinįginkląpaleidžiančiomygtukopaspaudimas.Smegenųplovimogrėsmėbuvonetiknauja,artimairtiesioginė,betirvisaapimantibeinepastebima. PasakD. Seedo, smegenųplovimo sąvokos kūrėjas „Hunteris nau-dojosi smegenų plovimo naujumu tam,kad sustiprintų apokaliptinę Šaltojo karosampratą . Smegenų plovimas jamtapo nenumaldomos priešiškos ideologijos skiriamuojubruožu“ (Seed, 2013, p. 29).Tikriausiaireiktųkalbėtiapiesėkmingąide-ologiniųirfiziniųgrėsmiųjungtį.Smegenųplovimas drauge su komunizmu ir branduo-liniukarutapodidžiausiaAmerikosgrėsme,savotiškuatominėsbombospakaitalu,kurisnepastebimaigalėjopaveiktikiekvieną.Tai,kadvisuomenėnedaugžinojoapiekomu-nizmą, komunistų valdomų šalių tvarką,smegenųplovimądarėdarpaslaptingesnį.Kaip pastebi A. Killenas ir S. Andriopoulos: „šis žinių stygius tapo smegenųplovimodiskursosudedamąjadalimi“(Killen,An-driopoulos, 2011, p. 10).

Šaltojokarometaissmegenųplovimasnebuvovienintelėsąvoka,kuriąpasitelkusmėgintaapibūdintinaująjągrėsmę.Vakarųviešojojeerdvėjeilgaiieškota,kaippava-dintiprocesą,„kurissistemiškainaudoda-masis žmogaus silpnumu, priklausomybeirbaimegalėtųpriverstijįbendradarbiauti“(Holmes, 2016, p. 285). Siūlyta ir ganapaprastų terminų, tokių kaip įtikinėjimas

arpropaganda,irnetikėtųnaujadarų,kaip„menticidas“. Pasak šį žodį populiarinu-sio Joosto A. M. Meerloo, terminas buvo sukurtas remiantis ta pačia „etimologija,kuriaJungtinėsTautosnaudojosikurdamosžodį‚genocidas‘“(Meerloo,1956,p.14),irreiškė„protožudymą“.Menticidasbuvonemažiaupaslaptingasirbaugusnegusmege-nųplovimas,tačiaušiaisąvokaitrūkosąsajųsu (Kinijos) komunizmu, terminas buvo neutralus.Visdėltodidžiausiasjotrūkumasbuvo sistemiškumas:menticidas galėjotaptimažiaupavojingagenocidoatmaina.Vietojsmegenųplovimosąvokossiūlytasirperauklėjimas,indoktrinavimas,priverstinisįtikinėjimasarsocialinėinžinerija.Variantųgausaliudytų,kadpriverstiniamžmogausnuostatųkeitimui ieškotaoriginalausapi-būdinimo.

PsichiatrasRobertasJayLiftonasteigė,kad „už šio semantinio (ir daugiau neisemantinio) painiavos tinklo slypi sme-genųplovimo įvaizdis, kuris atrodokaipvisagalis, nenugalimas, nesuvokiamas irmagiškas žmogaus proto visiško kon-troliavimo būdas.Taip, žinoma, nėra, irlaisvas sąvokos vartojimas žodį paverčiabaimės ir pasipiktinimo šaltiniu, skatinanuolankumą, pateisina nesėkmes, neatsa-kinguskaltinimus…“(Lifton,1989,p.4).PatsR.J.Liftonasvartojosąvoką„minčiųpertvarka“,J.A.M.Meerloolikoištikimasmenticidoterminui,norsbūtųsunkupasa-kyti,kuomenticidasskyrėsinuosmegenųplovimo. „Menticidas [kaip ir smegenųplovimas] yra senas nusikaltimas prieš žmogausprotą irdvasią, tačiau jisnaujaisusistemintas. Tai organizuota psichologi-nio kišimosi ir teisinio iškraipymo sistema, kuria pasinaudodamas galingas diktatorius gali savo oportunistinesmintis įspausti įsmegenis tų, kuriais naudojasi ir kuriuosnaikina. Terorizuojamos aukos galiausiai

14

jaučiasi priverstos visiškai pritarti tirononorams“(Meerloo,1956,p.14).EdgarasH.Scheinasganatiksliaiapibūdinosvarbiau-siussmegenųplovimobruožus,tačiaubuvolabiaulinkęsdomėtistuo,kąvadino„kinųmetodais, kuriuos tiksliausiai apibūdinasąvoka‚prievartinisįtikinėjimas‘“(Schein,1960, p. 3).

Kitismegenųplovimuiapibūdintivar-toti terminai (propaganda, įtikinėjimas arperauklėjimas)buvone tikne tokievaiz-dingi,betirmažiaubauginantys.Mokslinįtermino neutralumą sunku suderinti sugyvenimotikrove:„amerikiečiaiįsmegenųplovimąžvelgėnekaipįsocialiniopoveikiopriemonę,nekaipįpropagandosįrankį,betkaipįmirtinągrėsmęasmeniniamsavaran-kiškumui, kuris turėjo nugalėti Šaltajamekare“(Melley,2011,p.25).Ginčuosedėlsąvokosryškėjodvikonkuruojančioskryp-tys. Vieniems svarbiau buvo mokslinis tiks-lumasirpagrįstumas,kitiems–įtaigumas.Smegenų plovimo sąvokos įsitvirtinimasliudijo, kad siekiant visuomenės dėmesiogalimaaukotiterminoneutralumą,konkre-tumą.SmegenųplovimasbuvotikrasŠalto-jo karo propagandos produktas, jo „beveik nepajudinamakonotacijapavertėsmegenųplovimą sąvoka, kuri toli gražu nebuvotiksli, o jos nauda abejotina“ (Biderman,1962, p. 549).Moksliniai trūkumai tapopropagandiniais privalumais.

Viešojojeerdvėjegreitaiišpopuliarėjęssmegenų plovimas galėjo tapti sunkiaipaaiškinamu politiniu pavojumi, kažkuopanašiuįkomunistųperversmoAmerikojebaimę,betgalėjobūtisuvokiamasirkaipaiški, moksliniais tyrimais grindžiamanaujovė.Antruojuatvejusmegenųplovimąbūtų tiksliau lyginti su atominio ginklogrėsme. Į klausimą, ar smegenųplovimokeliamas pavojus yra tikras, ar tai lakios fantazijosirbaimėsvaisius,galėjoatsakyti

moksliniai tyrimai. Kaip pastebi Rebecca Lemov,„kaikinematografininkai,romanis-tai,sąmoksloteorijųkūrėjaibeijųpublikaŠaltojo karometais naudojosi smegenųplovimukaip savianalizės ir abejonių sa-vimipaskata,kitiamerikiečiai–biologai,sociologai,toksikologaibeišnipai–veikėužkulisiuose,siekdamipradėtišionerimąkeliančiobaimiųirpažadųmišiniotyrimuslaboratorijose“(Lemov,2011,p.67).Moks-liniaistyrimaispagrįstanuomonėapiesme-genųplovimąbuvo suformuluota greitai,tačiaulikoprieštaringa.Viešaiskelbiamastyrinėtojų požiūris priklausė ne tik nuoobjektyviųduomenų,betirnuomokslinin-kųideologiniųbeidoroviniųnuostatųarnettyrimųfinansavimošaltinių.BenelabiausiaismegenųplovimomoksliškumudomėjosiJAV slaptosios tarnybos bei ginkluotosios pajėgos.PasakJohnoD.Markso,„CŽAdi-rektoriusAllenasDullesaspirmenybęteikėmoksliniampožiūriui,tačiaujisskatinoirpropagandos ekspertus naudotis jausminiais smegenų plovimo išaiškinimais“ (Marks,1979, p. 127). A. Dulleso iniciatyva garsus neurologas Haroldas Wolffas su kolega Lawrence’uHinkle’uparengėslaptąatas-kaitą„Komunistųvykdomi„valstybėsprie-šų“tardymaiirindoktrinavimas.Komunistųvalstybiųpolicijostaikomųmetodųanalizė“(1956). Svarbiausios tyrimo išvados pavie-šintosirteigė:„Nėraįrodymų,kadnarko-tikai,hipnozėarkitimetodaibūtųsvarbūs.Poveikįgalimapaaiškintipagaltai,kokiemetodaibuvotaikomi.Nėrajokiųpriežas-čiųaukštintišiuosmetodus,apipinantjuosmokslo paslapčių šydu, arba apibūdintijuostokiaisterminaiskaip„menticidas“ar„smegenųplovimas“,kassuteiktųpagrindoteigti,jogtaiyramoksliškaipagrįstibūdai,kurių poveikį galima numatyti“ (Hinkle,Wolff,1957,p.609–610).

Panašias išvadas padarė irAmerikos

15

karinėmsoropajėgomsdirbęs sociologasAlbertasD.Bidermanas, tyręs išKorėjoskaronelaisvėsgrįžusiusbelaisvius.Moks-lininkonuomone,komunistųtaikytuoseirsmegenų plovimuvadintuosemetoduose„nebuvo nieko, kuo nebūtų naudojęsi arnežinojękitaislaikaisarkitosevalstybėseveikę policijos ar žvalgybų tardytojai“(Biderman,1957,p.618).Pokeleriųmetųjoišvadosbuvodargriežtesnės(Biderman,1962),tokiampožiūriuiišesmėspritarėirpsichiatras R. J. Liftonas, kurio knygoje „Minties pertvarka ir totalitarizmo psicholo-gija:„smegenųplovimo“Kinijojetyrimas“remtasi1954–1955m.Honkongeatliktaistyrimais,kalbėtasi suką tik iškomunistųnelaisvėspaleistaisvakariečiaisirkinais.

Šiandienskeptiškaspožiūrisįsmegenųplovimąvarguarstebintų,tačiauPirmojošaltojo karometais ne vienas tyrinėtojasbuvopasirengęsšįreiškinįvertintigerokaiplačiau.Nuomonės, kad „panašumai tarpsmegenųplovimoirkaikuriųšiuolaikiniųpsichoterapijosmetodų yra akivaizdūs“(Sargant,1957,p.194),laikėsinetikbritųpsichiatrasWilliamas Sargantas.Ypačatsargiaiįsmegenųplovimąžvelgėmoks-lininkai,kuriebuvosusidūręsunaciaisarkomunistais,artie,kuriedalyvavonelaisvėsišbandymųneatlaikiusiųirpriešbendražy-gius liudijusiųamerikiečiųkarobelaisviųteismuose. Pavyzdžiui, olandų kilmėsamerikiečiųpsichiatrasJ.A.M.Meerloo,kuriam Antrojo pasaulinio karo metais pavyko ištrūkti iš nacių, buvo vienassvarbiausiųekspertųgarsiojojepulkininkoFranko Schwable’o byloje. Prisimindamas asmeninępatirtįirpalūžusioKorėjoskarobelaisvio išgyvenimus, J. A. M. Meerloo rašė: „Mes dar tik pradedame suvokti,kur yra tos ribos ir kaip jomis politiškai bei psichologiškai naudojasi totalitarinėssistemos.Mesjauseniaipripažįstame,kad

kvapągniaužiantysprisipažinimaiirviešiatsivertimaiyrapropagandosgudrybės;da-bar mes pradedame dar aiškiau matyti, kaip totalitarinėssistemosnaudojasimenticidu:tyčia, atvirai, begėdiškai, paversdamostai savooficialios politikos dalimi ir taipsiekdamos sutelkti bei išlaikyti valdžią“(Meerloo, 1956, p. 19).

Įsitikinimas, kad smegenų plovimotyrinėjimai gali atverti naujus pažinimohorizontus, buvo patrauklus daugeliui medikų,kurieieškojosąsajųtarpžmogausfizinių ir psichinių galimybių.TuometubuvopopuliarusB.F.Skinneriopuoselė-jamasbiheiviorizmas,osmegenųplovimotechnika siejama su Nobelio premijos lau-reatorusųfiziologoI.Pavlovotyrinėjimais.KadangiI.Pavlovotyrimusrėmėkomunistųvaldžia,paslaptingosistorijosapiesovietųslaptųjų tarnybų gebėjimą piktnaudžiautisąlyginiais refleksais plačiai sklido darnuo tarpukario laikų. Šiame konteksteW.Sargantas teigė, kad „esamapaprastųfiziologinių pervertimomechanizmų, irtodėl,tyrinėdamismegenųfunkcijas,mesdarturimedaugkąišsiaiškintiapiedalykus,kurie iki šiol buvo laikomi psichologijos ar metafizikossritimi.Politinęirreliginękovąuž protą gali laimėti tie, kurie geriausiaiištirsįprastasirneįprastassmegenųfunk-cijas“ (Sargant, 1957, p. xxviii). Šaltojokarometais smegenųplovimoproblemasnagrinėjusiųmokslininkųišvadųnederėtųvertinti remiantis šiandienos nuostatomis. Anuometu psichiatrija daug vilčių siejosu neurochirurgija; elektrošokas ar loboto-mija buvo laikomi perspektyviais gydymo metodais: 1949 m. Nobelio medicinos premijapaskirtaportugalųneurochirurguiEgasuiMonizui už lobotomijos taikymą,nors,kaipvėliaupaaiškėjo,šiossmegenųoperacijos šalutiniai poveikiai buvo didesni negu nauda.

16

Viešosmokslinėsdiskusijosapiesme-genųplovimąnebuvoprasmingos.Susidaroįspūdis,kadtometomokslinėsediskusijosetrūko aiškaus objekto.Smegenųplovimosąvokabuvoplati,savonuomonęskubėjoišsakytiskirtingųsričiųžinovai.Neretai įvieno mokslo argumentais paremtus sam-protavimus atsakyta pasitelkus kitos srities žinias.Smegenųplovimosąvokaišpradžiųformuluota kaip psichologijos ar psichia-trijosproblema,vėliau ją ėmėsinagrinėtisociologai, kuriems medicinos argumentai nebuvo tokie svarbūs. Socialiniųmokslųlaukeatsidūręssmegenųplovimassulaukėirkomunikacijostyrinėtojųdėmesio,tikčiajis imtas tapatinti su propaganda ir neretai suprastaskaipkraštutinėįtikinėjimoforma.

3. Sąmokslo teorijos kūrimas: trys raidos lygmenysSmegenųplovimosąvokos raidąPirmojošaltojo karo metais galima interpretuoti įvairiai:analizuotikaipkovotojussukomu-nizmuvienijančiąidėją;įtaigųįvaizdį;mitą,kurioištakossiekiaviduramžiųinkviziciją;skirtingas epochas sėkmingai išgyvenusįsimbolį…Tainėrabaigtinisgalimybiųsą-rašas.Šiamestraipsnyjesmegenųplovimoanalizeipasitelkdamisąmoksloteoriją,atsi-žvelgėmeįtai,kadbūtentsąmoksloteorijosrėmaspadedageriausuprastismegenųplo-vimokaippolitinėsirvisuomeninėsžiniosvidinęstruktūrąiriškomunikacijospozicijųaiškinti jos populiarumo bei patrauklumo priežastis.Analizuodamismegenųplovimą,pabandėmeišskirtitrislygmenis,kuriuosejisreiškėsikaipsąmoksloteorija.Sąlyginaijuos vadintume (1) pirminiu (arba savaimi-niu),(2)elitoinicijuotu(arbaoficialiuoju)ir (3) antriniu (arba veidrodiniu). Pirmasis irantrasislygmenysyraglaudžiaitarpusa-vyjesusipynę,šiuoselygmenysesmegenųplovimas sąmokslo teorijos pobūdį įgijo

pirmaisiaisŠaltojo karometais.Trečiasislygmuoišryškėjopoporosdešimtmečiųiratgaivinoaktualumąprarandančiąsmegenųplovimo sąvoką bei sustiprino jos, kaipsąmoksloteorijos,įvaizdį.

Smegenų plovimą galėtume vadintisavaimine sąmokslo teorija, kuri koneidealiaiatitinkafilosofoMatthewDentithoįvardytas „tris sąlygas, kurių kiekvienabūtina, o bendrai visos yra pakankamos,tam,kadreiškinįgalėtumevadintisąmoksloteorija“(Dentith,2014,p.23).Populiariaisuvokiamassmegenųplovimasbuvo(1)pa-slaptingųužsieniojėgųsukurtasypatingasbūdas, kuriuonaudojantis galima išplautismegeniskiekvienam,kurispakliusįpik-tavaliųrankas;(2)smegenųplovimometo-daibuvovisiškaislaptiirnetgalingiausiųpasauliovalstybiųžvalgybosnežinojo,kasdaromasunelaisvėnpatekusiaisžmonėmis;(3)paslaptingiejismegenųplovėjaiturėjotiksląužvaldytipasaulį–įvestikomunistųvaldžią.Sąmoksloteorijospotencialąturin-čiaismegenųplovimosąvokaimokslininkųnuomonė, pagrindžianti ar paneigiantireiškinioegzistavimą,nebuvosvarbi.Jei-gu tyrimai patvirtintų smegenų plovimogalimybes – puiku. Jeigumokslininkaipadarys išvadą, kad tai fantazija – niekoblogo.Smegenųplovimastapsdarpaslap-tingesnis,tekslaukti,kolmokslasįgisnaujųtechniniųgalimybiųįmintidabarpaneigtasteorijas.O paslaptis išliks, visuomenėsbaimėaugs.Taipkuriamaneišvengiamospergalėssituacija.

Pirmojošaltojokarosmegenųplovimosąvokos analizei pasitelkėme amerikiečiųtyrinėtojoChipoBerletoįžvalgasapiesą-moksloteorijoskūrimuinaudojamusketurisveiksnius,kuriuosjisvadino„baimėsįran-kiais“(Berlet,2009).Tai,kadnežinomybėirbaimėyrapamatiniaismegenųplovimąįtvirtinantys veiksniai, neturėtų kelti abe-

17

jonių.PasakC.Berleto,baimėsėkmingaireiškiasi per (1) dualizmą, (2) atpirkimoožioatradimą,(3) demonizavimąir(4)apo-kaliptinęagresiją.

Dualizmas naudingas kaip sudėtingoreiškiniosupaprastinimas,įgėrioirblogiopriešpriešąįspraustasąvokasuprantamabepapildomųpaaiškinimų.Sunkiaisuvokiamąsmegenųplovimąištechninėsplotmėsper-kėlusįidėjinę,reiškinįnesunkuvaizduotikaiplaisvėsirprievartossusidūrimąirtaippaversti svarbiausioXXamžiaus idėjiniokonflikto tarp komunizmo ir kapitalizmoiliustracija. Kapitalizmas ir komunizmas save tapatino su demokratija, žodžio irsaviraiškos laisve,osavooponentus–sutironija ir žmonių išnaudojimu. Prieštaranepripažinoatspalvių,viskasbuvotikjuodaar balta. Smegenų plovimas tapo tik darvienu įrodymuVakarams, kad, siekdamipalaužtilaisvąžmoniųvalią,paverstijuosnaujosios sistemos sraigteliais, komunistai yrapasirengęimtisžiauriausiųpriemonių.

Įdvipusį–gerąirblogą–suskaldytaspasaulio vaizdas neišvengiamai verčiaklausti:kodėltaipatsitiko?Kodėlžmonėsarvalstybėsnegalivieningaistotiįgėriopusę?Kodėl reikia plauti smegenis ir negalimapasitikėtilaisvažmogausvalia?Atsakymaslygiraiškus:dėlviskokaltaana,blogoji,pusė. Taip pradedamos atpirkimo ožiopaieškos,reikiaįvardytikaltuosius,blogisįgyjakonkretųvardą.ŠaltojokarometaisAmerikoje vyko priešų ir sąjungininkųvaidmenų kaita: rusų ir kinų įvaizdžiaipaveldėjoblogiausiusnaciųbruožus,ovo-kiečiaiirjaponaiišblogųjųvirtoaukomis.Atpirkimoožioįvaizdisstokojokonkretausturinio, tačiaubuvonaudingas.Smegenųplovimas, vaizduotas kaip išimtinai komu-nistų naudotas ginklas, ne tik sustiprinokomunistų,kaipužviskąkaltų,įvaizdį,betirpraplėtėpriešodemonizavimogalimybes.

Šaltojokaropradžiojenuosekliaibandytakurti įspūdį, kad smegenų plovimas yrakomunistų kūrinys ir demokratinės vals-tybėssušiatechnikaneturiniekobendra.Tiesa, tokio demokratijos atsiribojimo nuo smegenų plovimo teoriją buvo nelengvapalaikyti:reikėjonubrėžtiaiškiąribątarpkomercinioirpolitinioįtikinėjimo,otokiosknygos, kaipVance’oPackardo „Paslėp-tiejiįtikinėtojai“(1957),atkreipėdėmesįįreklamosirsmegenųplovimopanašumus.

Smegenųplovimolyginimassuatominebomba padėjo kurti komunistų apoka-liptinės agresijos pavojų.Keleriusmetusatominėbombabuvo amerikiečių pasidi-džiavimasirjųsaugumogarantas.Smegenųplovimas buvo sąmonės atominė bomba,kuriąsukūrėkomunistaiirkuriosneturėjoVakarai.Todėlirkomercinissmegenųplo-vimasgalėjobūtilyginamassupaprastomisbombomis,opolitinistapoatominėsbom-bos pakaitalu.Branduolinio karo grėsmėtik stiprino apokaliptines nuotaikas. Pasak C.Berleto,„apokaliptiškumas,kuristaippatyrametarėmas,apimatikėjimą,kadartėjadramatiški įvykiai,kai, susidūrusgėrio irblogio jėgoms,pasaulis išesmėspasikeisirišryškėsslepiamostiesos“(Berlet,2009,p. 3).

Smegenųplovimosąvokaturėjoirrimtųtrūkumų,nes jabuvobandomapaaiškintiviską.O„teorija,kuriišaiškinaviską,išti-krųjųneaiškinanieko.Todėlsąmoksloteorijostikslasyraneaiškinti įvykiusperjų priežastis.Veikiau sąmokslo teorijosyraatsakasįporeikįkažkienovisuomenėssampratą susieti su viena priežastimi“(Moscovici,1987,p.156–157).Tačiaušįtrūkumą atpirko tai, kad visuomenės ne-galiasaiškintipasitelkussmegenųplovimąbuvopaprasčiausiamalonu:„Kaikuriuostikėjimus skatina žmoniųmalonumas lai-kytistokiųnuostatųirnemalonumas,jeigu

18

tasnuostatasreiktųpaneigti.Sąmokslote-orijospriėmimas(arjosatmetimas)dažnaigrindžiamasšiuojausmu“(Sunstein,2014,p. 14). Prie šio malonumo jausmo ugdymo prisidėjoirgrožinėliteratūra,kinas,plačiaieksploatavęsmegenųplovimotemą.

Pirminiame lygmenyje smegenų plo-vimo,kaipšiuolaikinėssąmoksloteorijos,potencialasskleidėsisavaime.Tuopatmetuantrajame lygmenyje smegenų plovimąsąmoningai ėmėsi populiarinti politinis,karinis ir intelektualinis elitas. Kol moks-lininkųbendruomenėdiskutavoapietikrasirtariamassmegenųplovimogrėsmesbeisąvokospagrįstumą,politikaiskubėjopa-sinaudotinaujomisgalimybėmis.1953m.CŽA direktoriusA.W.Dullesas viešaiprabiloapiesmegenųplovimovisuomeneikeliamąpavojų:„perpastaruosiuskeleriusmetus jau įpratomeprie kalbų apie kovąužžmoniųprotus,apieideologinįkarą,irištiesųtarptautinėįtampa,kuriąvadiname‚šaltuojukaru‘paskatinomūsųvyriausybępripažintipsichologiniokaroegzistavimąirimtisaktyviųveiksmų.Tačiauašklausiusavęs,armessuprantamešiosproblemosapimtį, ar suvokiame, kokia žiauri tapokova už žmonių protus, kai jos ėmėsisovietai.Šiąnaująkovosformągalėtumevadinti‚kovaužsmegenis‘“(Dulles,1953,p.54).Pareigūnaskalbėjolikuspusmečiuiikivisuomenęsukrėtusioamerikiečiųkarobelaisviųatsisakymogrįžtiįtėvynę.Sunkuatsikratytiįspūdžio,kadslaptosiostarnybosprognozavo įvykius ir ruošė visuomenėsnuomonę. Šiame kontekste E.Hunteriopasiūlyta smegenųplovimo sąvoka buvoidealus instrumentas, leidęs pateisinti įnelaimę patekusių bendrapiliečių elgesį.Svarbibuvoirgalimybėnuimtiatsakomy-bės naštą nuo valstybės, kuri neparengėkariųnetikėtiemsišbandymams.Istorijojebūtaatvejų,kaineatlaikęfizinioirpsicho-

loginiospaudimokariaipereidavoįpriešopusę.Priklausomainuokonjunktūros, taivadinta atsivertimu ar išdavyste. Prieš kelis šimtusmetųpamatiniaiįsitikinimųpoky-čiaiaiškintikaippiktųjųdvasiųpoveikis,XXamžiussiūlėnaująpaaiškinimą,kurisnuėmėatsakomybėsirgėdosnaštąnuoide-alusišdavusiųžmonių,kaltėbuvopaverstanuoasmensvaliosnepriklausančianegalia,o atsakomybė perkelta nepaaiškinamomsjėgoms, kurias savo naudai sugebėjo pa-jungti priešas. Politinio, karinio ir intelektu-alinioelitopastangosstiprinovisuomenėstikėjimą smegenų plovimu, kurio, kaiptipiškos sąmokslo teorijos, svarbiausiastikslas – „apibrėžti ir paaiškinti blogį“(Barkun,2003,p.3).

Argalėtumedarytiprielaidą,kaddvie-juose lygmenyse besiplėtojanti smegenųplovimosampratataposavotiška„oficialia“sąmokslo teorija, kas prieštarautų pačiaisąmoksloteorijosprigimčiai.KaippastebiDavidasCoady, „sąmokslo teorija visadavaržysissuoficialiu,nesąmokslininkiškuįvykiųaiškinimu.Kaioficialiameaiškinimepasitelkiamasąmoksloteorija,varguartoksaiškinimasbuslaikomassąmoksloteorija“(Coady,2006,p.2–3).Toksvidinisprieš-taravimasnėranaujas,istorijaliudija,kadelitasnevengiakurtisaunaudingųsąmoksloteorijų, o specialiosios tarnybos dažnaipasiūlosavopaslaugas.Pakaktųprisimintigarsiuosius „Siono išminčių protokolus“.ŠiecarinėsRusijosspecialiųjųtarnybųfal-sifikuotidokumentaiyrapavyzdys,kaipofi-cialiosvalstybėsįstaigosimasiplatintisaunaudinguspramanus.Vėliausunkuatsektitikrąsias tokių sąmokslo teorijų ištakas,juolabkad teorijospradeda savarankišką,nuokūrėjųnepriklausomągyvenimą.Kaikurietyrinėtojaišiandienlinkęsuabsoliutin-titai,kąčiavadinameelitoinicijuotu(arbaoficialiuoju) smegenų plovimo sklaidos

19

lygmeniu.T.Melley,tyrinėjęs„paslėptąjąerdvę kaip kultūros vaizdinį“, nusiteikęskategoriškai: „nuo pat pradžių smegenųplovimo koncepcija buvoCŽA kūrinys,CŽA šią sąvoką sumanė ir skleidė, taibuvo dalis propagandos kampanijos, kuria siektadidintivisuomenėsnerimąkomunis-tų veiklos būdais“ (Melley, 2012, p. 57).Siūlytume atsargiau vertinti valstybinėsagentūrosarvienožurnalistogalimybestaipišpopuliarintismegenųplovimosąvoką,kadjitaptų„Šaltojokaroparanojossimboliu“(Holmes, 2016, p. 285). Nors E. Hunterio ryšiaisuCŽAyraneblogaidokumentuoti,tačiau tiesioginių įrodymų, kad smegenųplovimosąvokabuvosąmoningaipopulia-rinamairdiegiama,nėra.VertaįsiklausytiįM.W.Dunne’o nuomonę: „visi turimiįrodymai rodo, kadHunteris, kaip ir kelikiti tuo patmetu vyriausybėje dirbęŠal-tojokarokaržygiai,nuoširdžiaitikėjo,kadkomunistai iš tikrųjų naudoja smegenųplovimą, kuris kelią tikrą grėsmę Jungti-nėmsValstijoms“ (Dunne, 2013, p. 24).Nuoširdus tikėjimas smegenų plovimogrėsmenepaneigiagalimybės,kadvalstybėsinstitucijosprisidėjopriesąmoksloteorijossklaidosirpopuliarinimo.Žinantskeptiškąmokslininkųbendruomenėspožiūrįįsme-genųplovimą,kylaklausimas,kasturiteisęnuspręsti, jog valstybės išteklius galimanaudotivisuomenėsgąsdinimui,kasspren-džia,kadbūtenttaipdaromaįtakaviešajaierdvei.Šissmegenųplovimokaipsąmoksloteorijosaspektaskeliarimtųabejoniųdemo-kratijos sveikata; sąmoningovisuomenėsbauginimoproblemaperžengėŠaltojokaropropagandos ribas. Kaip teigia Charlesas Pigdenas, „demokratijoje, kur tikimasi, kadpolitikaturėtųpakiltivirškasdienybės,tikima (bet ne daugiau, negu tikima), kad sąmoksloteorijoskeliadoroviniųįtarimų“(Pigden, 2006, p. 20).

Elitoinicijuotassmegenųplovimosąvo-kos populiarinimas tapo bene svarbiausiu veiksniu, podviejų dešimtmečiųpaskati-nusiušiossąmoksloteorijosatgimimą,kurįvadinametrečiuojuraiškoslygmeniu.Kaipo Votergeito (angl. Watergate) skandalo JAV imta kritiškiau žvelgti į specialiųjųtarnybųveiklą ir jųdarbometodus,buvoprisimintasirsmegenųplovimas.Preziden-toGeraldoFordosudarytaN.Rockefelleriokomisija, JAV Kongreso sukurti F. Churcho, L.Nedzi,O.Pike’o komitetai ėmėsi tirtislaptųjųtarnybųveiklosteisėtumą,smegenųplovimoproblemanegalėjoliktinuošalėje.Oficialių tyrimųrezultataibuvopolitiškaiaptakūsiratsargūs.N.Rockefelleriokomi-sijosataskaitoje teigiama:„Išsamus faktųtyrimasįtikinoKomisiją,kaddidžiojidau-gumaCŽAšaliesvidujevykdytosveiklosatitinka įstatymų reikalavimus.Vis dėltoper28gyvavimometusCŽAdalyvavokaikurioje veikloje, kurią reiktųkritikuoti irkuri neturėtų pasikartoti: tiek dėl to, kadįstatymasnumatoAgentūrosveiklosribas,tiekdėlviešosiospolitikosnuostatų“(Ro-ckefeller, 1975, p. 10).

Oficialūs tyrimai atvėrė galimybesviešai skelbti slaptus dokumentus, skatino nevyriausybiniustyrimus,išleistanemažaižurnalistų ar buvusių specialiųjų tarnybųdarbuotojų kurtos literatūros, kuria siek-ta atskleisti slaptųjų tarnybų užkulisius,intriguoti skaitytoją.Vertaminėti tokiasknygaskaipWalterioBowarto„Operacijasmegenųkontrolė“ (1978), J.D.Markso„Mandžiūrijoskandidatopaieškos.CŽAirsmegenų kontrolė“ (1979),VictoroMar-chetti irJ.D.Markso„CŽAiržvalgybosgarbinimas“ (1975) ar PeterioWatsono„Kovauž protą“ (1978). Šie tyrinėtojai įsmegenų plovimą žvelgė kaip į praeitiespaslaptį,kuriostikrumunevertaabejoti,oslaptųjųtarnybųdarbuotojaikaltinti,esąjie

20

„pavojingasirnežinomastechnikasbandėsužmonėmis,kurienežinojo,kasvykdoma.Jienuolatpamindavotiriamųjųlaisvąvaliąirdvasinįorumą“(Marks,1979,p.9).

Aštuntojo dešimtmečio tyrimų bangaatgaivino per du Pirmojo šaltojo karo de-šimtmečiusišsikvėpusiąsmegenųplovimotemą.Kadangi naujieji tyrėjai daugiausiabuvožurnalistai,pradėtoskurtidramatiškosistorijos,omokslinėsdiskusijos ir abejo-nės smegenų plovimo galybe pamirštos.Naujiejisąvokospopuliarintojainepateikėnaujųargumentų,pasitelkusnaujuspavyz-džiusbuvotiražuojamossmegenųplovimotermino autoriaus E. Hunterio ir jo ben-draminčių idėjos.Todėl trečiąjį smegenųplovimo sąvokos populiarinimo lygmenįvadintume veidrodiniu. Tiesa, pirminiame lygmenyjekaltėužsmegenųplovimąirjopadariniusbuvosuverčiamapaslaptingamužsienio priešui, aštuntojo dešimtmečiosmegenųplovimoaktualinimopamatutapožmogausteisės:dažniausiaikaltėverčiamasaviemsspecialiųjųtarnybųdarbuotojams,kurieslapta irneleistinomispriemonėmissmegenųplovimotechnikąbandėsusavobendrapiliečiais.Naujojityrimųbangasu-tvirtinosmegenųplovimo,kaipgyvybingossąmoksloteorijos,pozicijas.Oargumentai,kuriaisbuvopateisinamiCŽAdarbuotojųveiksmai,padėjosmegenųplovimądarytidar paslaptingesnį. Pasak J.D.Markso,„pareigūnaimanė,kadjeigusovietaiirkinaineišradosmegenųplovimomašinos,darne-reiškė,kadtokstikslasyranepasiekiamas.Net jeigu tolimoje ateityje tokia mašina galėtų būti sukurta, reikėjo galvoti, kadkomunistai tai gali pasiekti. Ir tokiu atveju nacionalinio saugumo interesai reikalavo, kadJungtinėsValstijospirmosiossukurtųtokiąmašiną.TodėlCŽA ir sukūrė sudė-tingąsmegenųplovimotyrimoprogramą,kuriai,kaipirsovietųarkinų,įtakospadarė

irtautiniobūdoypatumai.TaibuvonedidelėManhatano projekto kopija, kuri rėmėsitikėjimu,kadsmegenųplovimopaslaptysslypitechnikoje“(Marks,1979,p.114).

Trečiajamesklaidoslygmenyjesmege-nųplovimosąvokabuvonetikprikeltaišužmaršties.VeidrodinisjosatspindysiškiloAmerikosvidaus, o ne užsieniopolitikoskontekste,naujųbruožųįgavusisąmoksloteorijajaunetelkėvisuomenę,betskatinonepasitikėjimąpolitiniuelituirabejonespo-litikaapskritai.Jeigulaikysimėsprielaidos,kad politinis, karinis ir intelektualinis elitas savolaikulabaiprisidėjopriesmegenųplo-vimopopuliarinimo,taivėliaujųpuoselėtasąvoka,išlaikydamasąmokslininkiškąpo-tencialą,atsisukopriešsavokūrėjus.

IšvadosDarneseniaivertintaskaipistorijosįdomy-bė,smegenųplovimasšiandientyrinėjamaskaipnaująprasmęįgaunantisreiškinys,ku-riosvarbąneišvengiamaiaktualinaAntrasisšaltasis karas. Palyginimai su Pirmuoju šaltuoju karu suteikia unikalių galimybiųpasimokyti ir galbūt nekartoti klaidų, kaismegenųplovimasbuvopaverstassvarbiupolitikų tarpusavio kovos ginklu, plačiainaudotuirtarptautinėje,irvidauspolitikoje.

Tarptautinio terorizmo grėsmės irAntrojošaltojokaro informacinių iššūkiųpaskatintiXXIamžiaussmegenųplovimotyrinėtojaiimasiplėtotidviskirtingasreiški-niosampratas:totalitariniųvalstybiųarsą-jūdžiųorganizuotusbandymusindividualiaipaveiktiįnepalankiasaplinkybesirizolia-cijąpatekusiusasmenisbeiišesmėskeistijųideologinesnuostatasirveiklą;masinėspropagandos ir masinio manipuliavimo visuomenės nuomone techniką.Naujųjųtechnologijųkontekstestebimasmasinioirindividualaus smegenų plovimo suartėji-masbūtųbenesvarbiausiasatgimstančios

21

sąvokos bruožas.Atsikračius ideologinioŠaltojokaropaveldo,pabrėžiamismegenųplovimo techniniai propagandiniai aspektai, osąmoksloteorijosrėmotaikymastampaperspektyviuanalizėsįrankiu,padedančiuatskleisti svarbiausius smegenų plovimobruožus,iškuriųpirmiausiaminėtiniypa-tingumas,paslaptingumasirslaptasiekiamųtikslųvisuotinumas.

Kaip rodo Pirmojo šaltojo karo patirtis, smegenų plovimas leidžia valdančiajamelituidemonstruotirūpinimąsipiliečiaisirtaip vengti atsakomybėsuž savoklaidas.Sunkuatsispirtipagundaikurstytipatraukliąsąmoksloteoriją,tačiauelitopiktnaudžia-vimas smegenų plovimo suteikiamomispasiteisinimogalimybėmis turi savo rizi-koskainą.Viešojojeerdvėjeįsitvirtinantissmegenų plovimonaratyvas gali skatintineatsakingumą,nuvertinaasmeninesgaliasir laisvą valią, skatina susitaikėliškumą,prisitaikymą,bejėgiškumojausmą,pilietinęnegalią.Smegenųplovimopoveikisvisuo-meneitampapuikiasąmoksloteorijųįtakosiliustracija, nes skatina dvi prieštaringas tendencijas: apatiją ir politinį ekstremiz-mą,kurios vienodai pavojingos pilietinėsvisuomenėsbrandai.

Nežinomybės ir baimės atmosferojeplėtojama smegenųplovimo samprata at-siskleidžiaperdualistinįpasaulio rėmą irtokiubūduskatinasusvetimėjimąbei tar-

pusaviopriešiškumą;raginaieškotikaltųjųirtaipaktualinavadinamąjįatpirkimoožiociklą;priešininkamsiroponentamssuteikiaypatingųgaliųirjuosdemonizuoja;stumiavisuomenęįsavotiškąaklavietę.

Susidomėjimas smegenų plovimuįgalino komunikacijosmokslus iš naujopažvelgti į tokius svarbius klausimus,kaip paveikti žmones, kad pasikeistų jųpamatiniai įsitikinimai. Kokiais būdaisgalima siekti tokių pokyčių?Ar tokiepokyčiai iš tikrųjųvyks?Komunikacijosmokslai smegenų plovimą padeda sietisu pamatiniais demokratijos klausimais, tokiais kaip laisvės komunikuoti riboji-mas.Svarbunubrėžti ribą tarp laisvos irprievartinėskomunikacijos,nepamirštant,kaddemokratijoseirtotalitarinėsevalsty-bėsetalaisvėsribasuprantamaskirtingai.Šie prieštaravimai neišvengiamai veda link visiškai skirtingų smegenų plovimosampratų.„Kapitalistinissmegenųplovi-mas“skatinapirkti,naudotiirgalėtųbūtilaikomasrinkodaros,reklamosarryšiųsuvisuomene atmaina, kuri nepaiso etiniųribųirsiekiaveiktitoliaunuoviešumos.„Komunistinis smegenų plovimas“ grin-džiamasaiškiomisideologinėmisnuosta-tomis,kuriųcentreyrasiekiskurti„naująžmogų“.Klausimas, ar galima tai darytiprieš žmogaus valią, vienodai aktualusabiemsmegenųplovimosampratoms.

LITERATŪRA

APPLEBAUM, Anne (2012). Iron curtain: The crushing of Easten Europe 1944-1956. Toronto: Mc-Clelland & Stewart.

BARKUN, Michael (2003). Culture of conspiracy: Apocalyptic visions in contemporary America. Berke-ley: University of California Press.

BERLET, Chip (2009). Toxic to democracy. Conspiracy theories, demonization, scapegoating. Somerville: Political Research Associates. Prieiga

per internetą: .

BIDERMAN, Albert D. (1957). Communist attempts to elicit false confessions from Air Force prisoners of war. Bulletin of the New York Academy of Medicine,vol.33(9),p.616–625.

BIDERMAN, Albert D. (1962). The image of “brainwashing”.The Public Opinion Quarterly, vol.26(4),p.547–563.

22

BOWART, Walter (1978). Operation mind control. Glasgow:WilliamCollinsSons&Co.

CARRUTHERS, Susan L. (2009). Cold War captives: imprisonment, escape, and brainwashing. Berkeley:UniversityofCaliforniaPress.

COADY, David (ed.) (2006). Conspiracy theories. The Philosophical debate. Aldershot: Ashgate.

DENTITH,MatthewR.X.(2014).The Philoso-phy of conspiracy theories. Basingstoke: PalgraveMacmillan.

DULLES,AllenW. (1953). Brain warfare –Russia’s secret weapon. U.S. News & World Re-port, 8May. Prieiga per internetą: .

DUNNE, Matthew W. (2013). A Cold War state of mind: brainwashing and postwar American society. Amherst: University of Massachusetts Press.

HINKLE, L.; WOLFF, H. (1956). Communist interrogation and indoctrination of “enemies of the State”. Analysis of methods used by the Communist state police. Prieiga per internetą: .

HINKLE, L.; WOLFF, H. (1957). The methods of interrogation and indoctrination used by the Com-munist state police. Bulletin of the New York Academy of Medicine,vol.33(9),p.600–615.

HOLMES,Marcia (2016).The ‘Brainwashing’Dilemma. History Workshop Journal, vol. 81(1), p.285–293.

HUNTER, Edward (1951). Brainwashing in Red China. Vanguard Press, New York.

HUNTER, Edward (1956). Brainwashing: The story of men who defied it. Farrar, Straus and Cudahy.

KILLEN, Andreas; ANDRIOPOULOS, Stefan (2011). Editors’ introduction on brainwashing: mind control, media, and warfare. Grey Room, vol. 45, p.7–17.

LEE, Martha F. (2011). Conspiracy rising. Con-spiracy thinking and American public life. Santa Barbara,CA:Praeger.

LEESON, Peter T.; DEAN, Andrea M. (2009). The Democratic Domino Theory: An empirical in-vestigation. American Journal of Political Science, vol.53(3),p.533–551.

LEMOV,Rebecca(2011).Brainwashing’savatar:The curious career of dr. Ewen Cameron. Grey Room, vol.45,p.61–87.

LIFTON, Robert Jay (1989). Thought reform and the psychology of totalism: A study of “brainwashing”

in China. Chapel Hill, London: University of North Carolina Press.

MARCHETTI, Victor; MARKS, John D. (1975). The CIA and the cult of intelligence. New York [N.Y.]: Dell Publishing.

MARKS, John D. (1979). The search for the Manchurian candidate. The CIA and mind control. London:AllenLane,PenguinBooks.

MEERLOO, Joost A. M. (1956). The rape of the mind. New York: Universal Library. Prieiga per inter-netą: .

MELLEY,Timothy (2011).Brainwarfare: thecovert sphere, terrorism, and the legacy of the Cold War. Grey Room, vol. 45,p.19–40.

MELLEY, Timothy (2012). Covert sphere: se-crecy, fiction, and the national security state. NY: Cornell University Press.

MOSCOVICI, Serge (1987). The conspiracy mentality. InCarl F.Graumann, SergeMoscovici(eds.). Changing conceptions of conspiracy. New York:Springer-Verlag,p.151–170.

PACKARD, Vance (1957). The hidden persuaders. New York: McKay.

PIESARSKAS, Bronislovas (2004).Didysis anglų–lietuvių kalbų žodynas. Vilnius: Alma littera.

PIGDEN, Charles (2006). Popper revisited, or what iswrongwith conspiracy theories? InDavidCoady (ed.). Conspiracy theories. The philosophical debate.Aldershot:Ashgate,p.17–44.

ROBIN, Ron Theodore (2001). The making of the Cold War enemy: culture and politics in the military-intellectual complex. Princeton: Princeton University Press.

ROCKEFELLER, Nelson A. (1975). Report to the President by the Commission on CIA Activities within the United States. Prieiga per internetą: .

SARGANT, William (1957). Battle for the mind. A physiology of conversion and brain-washing. Bal-timore:PenguinBooks.

SCHEIN, Edgar H. (1960). Brainwashing. Cam-bridge: Center for International Studies, MIT. Prieiga perinternetą:.

SEED, David (2013). Brainwashing: the fictions of mind control. Ashland: The Kent State University Press.

SUNSTEIN, Cass R. (2014). Conspiracy theories

23

and other dangerous ideas. New York: Simon & Schuster.

TAYLOR, Kathleen (2004). Brainwashing: the science of thought control. Oxford: Oxford Univer-sity Press.

WATSON, Peter (1978). War on the mind. The military uses and abuses of psychology. New York: BasicBooks.

THE RENAISSANCE OF CONSPIRACY THEORIES ABOUT BRAINWASHING

Gintaras AleknonisS u m m a r y

The discourse of information warfare, challenges posed by adverse propaganda and political decla-rations about the need to protect the society from misleading information all create favorable condi-tions for new research on brainwashing. This article examines the new wave of studies on brainwashing, which emerged at the turn of the 21st century. An analysis of the historical context of brainwashing encourages the investigation of competitive concepts and reminds us of the negative scientific attitudetoward brainwashing from the moment of its incep-

tion. The concept of brainwashing is examined as a mature conspiracy theory, which functions on three levels: the primary (or spontaneous), elite initiated (or official) and secondary (ormirror) levels.Theprinciple aim of this article is to reveal the reasons behind the communicative vitality of brainwashing and to disclose the risks posed to democracy, which are created with the misuse of conspiracy theories and similar concepts.

Keywords: Cold War, propaganda, brainwashing, conspiracy theory.

Įteikta 2018 m. rugpjūčio 30 d.