Valstybes valdymo teorijos:Valstybes valdymo teorijos:JegosSvetimiejiSavikiai ikil i mass sukuria savo valstyb. Pvz. Lietuva po 1009. Mindaugas jga pajung visus kunigaikius ir sukr Lietuvos valstyb. Liaudies, paveldjimo, Dievo valia valdovai uima valdia.Teokratin valstybs kilms teorija. Valstybs krju laikomas Dievas. Senovs indai. Viena i versij teigia, kad nuo seno egzistavo 2 valstybs diev ir demon. Nei viena i i dviej valstybi niekada nelaimdavo. Dievai buvo treiosios valstybs krimo iniciatoriais moni. Sauls dievas Vivas vako paaukoja savo sn Manu ir padaro j mirtingu. Manu tampa pirmuoju valdovu. Valstyb reikalinga tam, kad didiosios uvys nesuryt maj uveli. Egiptas. Faraon protvis Amonas Ra sauls dievas. Lotyn amerikos tradicija. Valdovai yra kil i visikai skirtingos rass, nei indnai. Jie kil i Dievo. Dinastij tsia moterikja linija. Izraelis. Pirmoji sutartis tarp Abraomo ir Dievo. Antroji sutartis, kai priartjama prie valstybs sukrimo Moz. 11a. Pr.m.e. Saulius tampa pirmuoju karaliumi. Iki tol vald kunigai. Jie atliko dvasin, teisjo ir vis politini reikal valdymo funkcija. Kunigai dievo atstovai. Kai Saulius tampa karaliumi jis tampa pateptasis (mesijas), taip pat jis gauna Dievo Snaus titul. Jzus. ydai j sutinka, kaip karali. Taiau jis nesiek valdios emje. Antra, kas nepatiko ydams, tai jog Jzus pasiksino Judaizm. 325m Nikjos susirinkime, operatoriaus Konstantino vadovaujamame, oficialia religija paskelbiama Krikionyb.Mstytojai: v. Augustinas Apie Dievo Valstyb. iame savo veikale Augustinas turjo tiksl pabrti krikionybs svarb. Krikionyb plinta po Europ. Augustinas teigia, jog mogus yra dvilypis: i kno ir sielos. Savo siela jis priklauso Dievo valstybei, knu ems valstybei. Vedama ivada, kad Dievo valstyb nepalyginama su emikja valstybe, nes joje yra tik gris. Taiau teigia, jog Dievo karalyst egzistuoja ir emje. Tikrj krikioni, kurie galt gyventi Dievo karalystje, yra vienetai.Martynas LiuterisTikrj krikioni, kuriems nereikalinga pasaulietin valdia yra itin maai.Tomas Akvinietis Apie valdov valdym. Pasitelks Aristotelio idjas, akcentuoja, kad emesnieji privalo paklusti auktesniesiems. emesnieji mons, auktesnieji Dievas ir jo atstovai emje (popieius).Teokratins valstybs. Iranas 1979m. Ajatolos paima valdi savo rankas. Tibetas. Dalai Lama turi ir religin ir politin valdi. Afganistanas. Talibai siekia valdios.Visuomens sutarties teorijamons susitaria dl valstybs krimo. Pirmosios idjos randamos Viljamo Okamo darbuose.XVIIa. Du angl mstytojai T. Hobsas ir D. Lokas.Tomas Hobsas Leviatanas. Iskyr dvi epochas moni gyvenime ikivalstybin ir valstybin. Ikivalstybinje visos mogikosios ydos: aistros, skaudos. Vyksta vis karas su visais arba kiekvieno karas su kiekvienu. mons susitaria tarpusavyje ir visus pagrindinius galiojimus atiduoda valdiai ir paveda tvarkai utikrinti tvark ir saugum. Hobso manymu valdovai, visuomen perleidia suvereno teises. Valdovas tampa suverenu. Valdovo valia yra suvereni: mons be suvereno leidimo negali sudaryti naujos sutarties. Tai reikia, kad mons neturi teiss nuversti esamos valdios, isirinkti kit valdi, grti ikisutartin bsen.Sutartis sudaryta tarp moni, bet ne tarp moni ir suvereno. Valdia visada yra teisinga ir teisi. Jei valdia priima netikusi statym, tai kalti yra mons, o ne valdia.Valdovas leidia statymus, taiau pats neprivalo paklusti statymams.statymus monms reikia paaikinti. Hobsas silo, kad kai kurias gyventoj grupes reikia labai atidiai priirti: universiteto profesr ir studentij dl j kritinio mstymo.Donas Lokas.Trys dalys:Prigimtin visuomen visi mons yra lygs ir laisvi. Ir kiekvienas mogus turi teis ginti savo laisv, jeigu kas pasiksint. Vyksta vis karas su visais.Visuomens sutartis. Suverenu yra tie, kurie susitaria, tai yra visuomen. Jeigu valdia netenkina poreiki, visuomen turi teis nuversti valdi.XVIII a. anas akas RusoAkcentuoja kelet dalyk.mogus gimsta laisvas. Taiau atskiras mogus realizuoti savo laisv gali tiktai, jeigu yra laisva tauta. Tam tauta turi turti savj valstyb. Ruso laikomas tautins valstybs idjos ikelju. Kiekviena tauta pati apsisprendia ar kurti valstyb.Kiekvienos valstybs pagrindas yra tautos sutarimas. Dl to visi mons yra lygs ir laisvi. Visis yra suverenai. Niekas nra pavaldus kam nors kitam.Ruso teigia, kad statymus turi leisti suverenas. Juos priimti arba balsuoti turi visa tauta. O projektus turi rengti imintingiausi, taiau patys balsuoti negali. iandien veicarija ir San Marinas.I senovs Kinijos Daosizmas Va. Pr. M. E. mogaus gyvenimas susideda i dviej dali emje ir aminybje. Nra ko stengtis kakokiai paangai.Anarchistai be valdios. Kilo XVIIIa. Pranczijoje. I Vakar Europos anarchizmas persikel Rusij. Anarchizmo idjos yra gyvos.Anarchistai pasisako prie valstyb, laikydami j blogiu. Jie teigia, jog visi mons yra protingi ir gali graiai susitarti dl vis dalyk. Reikia panaikinti privai nuosavyb arba palikti tiktai visais maai. Jei nra privaios nuosavybs, nra dl ko ir kaip kariauti, nes nra valstybs.2008-10-09Pagrindinis veiksnys, lemiantis valstybs atsiradim: privati nuosavyb atsiradimas ir sitvirtinimas. Puikus pavyzdys: testamento teis. Teis turt palikti bet kam. Kas yra privati ir kas asmenin nuosavybs?Gali bti objekt, kurie vadinami ir asmenine ir privaia nuosavybe. Pvz. Nuomojamas namas, lengvasis automobilis (esm ta, kad privati nuosavyb pragyvenimo altinis).moni perjimas nuo nusavinamojo kio prie atkuriamojo.Nusavinamasis mediojam, rankiojam, vejojam.Atkuriamasis emdirbyst, gyvulininkyst, amatai.Atkuriamasis tai pastovus maisto altinis, galimyb didti (gyventoj skaiius), mainai, prekyba.Btent su atkuriamuoju kiu sitvirtina privati nuosavyb.Tarp vis trij socialini sluoksni yra skirtingi interesai, todl tvyro tampa.tampa tai susidrimas tarp privataus ir visuomeninio intereso. Tam, kad iuos du interesus galtume suderinti reikalinga valstyb.Platono Valstybje yra pastebta, kad valstybje yra dvi valstybs: turtingj ir varg.Savininkai ir neturintys privaios nuosavybs.Religins grups. Tarkim valdo viena religin partija, taiau yra ir netikinij.Pomgiai. mons, kurie augina unis be pavadlio, be antsnukio, be maiiuko, o paskui mamos atveda savo vaikus aisti t pai viet. ia ir ikyla konfliktas.Valstybs elementaimons visuomenTeritorijaValdiaTauta tautyb. Kiekvienos valstybs pagrind sudaro kokia nors tauta, taiau grynakrauj nra. Tauta yra prigimtinis dalykas, nuo kurio nepabgsime. Tautos rpestis saugoti kalb, tradicijas. Gali pasirinkti kurioje valstybje gyventi. Valstyb priiri tvark, vidaus ir iors saugum. Valstyb gali mirti ir vl prisikelti. Taiau, jeigu mirta tauta ji neprisikelia. yd tauta atkr valstyb po 2000 met.Visuomen. Jos bruoai problemos:Gyventoj skaiius. Iki XVIa. Europoje buvo apie 180mln, XIXa. okteli iki 460mln., XXa. VII-VIII de. Majimas. Augim skatino ekonomins gerovs augimas. Nulemia ne tik ekonomika, bet ir vertybs. VII-VIII de. Vyravo nuostata, gyvenu savo malonumui.Pasaulyje 1945m. 2,7mljr. gyventoj. 2008 metai pasaulyje vir 6 mljr. Reguliuoti gyventoj skaii pasaulyje ryosi 3 valstybs. Kinija ir Vietnamas. Kinija vykd vieno vaiko politik. Vietnamas vis dar vykdo, tiesa kaime galima turti 2 vaikus. Indijos regionuose pasiremiant tradicija reguliuojamas vaik gimstamumas, stengiamasi gimdyti berniukus.Visos religijos kategorikai pasisako prie gimstamumo reguliavim. Vargingose alyse apie milijard moni gauna po 1 doler per diena, 2 milijardai po 2 dolerius.Vargingj visuomeni problemos: didiulis gimstamumas, menki pragyvenimo itekliai, badas. iandien badaujani pasaulyje tarp 800mln -1mljr, dar 2mljr. gyvena emiau skurdo ribos. Taip pat ligos, tuberkulioz. Lietuvoje plinta gydymui atsparios tuberkuliozs formos. Antra liga IV. Pirmieji atvejai ufiksuoti XX. VII de. JAV. varaus vandens stoka. Afrikoje apskritai trunka vandens. Servitutai bendro naudojimo naudmenos, kaip vandens telkiniai, mikas. Turtingieji yra suinteresuoti, kad skurdios alys bt turtingesns, taip atsivert didesns prekybos rinkos.Dar viena problema migracija. Keli pobdi ekonomin, politin, religin, karin. Migracijos nauda tvynei, sumaja nedarbo skaiius, sveiai aliai mokate mokesius ir ilaikote tos valstybs pensininkus, moksleivius. Tvynei dalis migrant grta su pinigais, patirtimi, kuria savo versl.2008 m. spalio 23 d.Lietuvoje trksta kai kuri specialybi specialist. Dl to tenka siveti specialistus i Ukrainos, Baltarusijos, taiau tai ne visada lengva, dl pinigini ir psichologini faktori.Vakar visuomenje nuo 1945. Po karo gana greitai atkr kius. JAV i antrojo pasaulinio karo turjo daug naudos, nes tiek produkcij sjungininkams. Karas turi ir ger pus skatina tobuljim. Po karo atkuriamam kiui reikjo didels darbo jgos, jas uem i kariuomens gr vyrai, moterys grta namus. Vyrai namuose veda karin tvark. Visose alyse vedama visuotin karo tarnyba. Madaug nuo 7 deimtmeio prasideda perversmas vakar visuomenje, su kitokia muzika (Beatles), okiais (rocknroll), naujos mados (mini, maxi sijonai :D ), ukuosenos. 1960 metai hipi arba gli vaik judjimas. Tai kratutiniai protestuotojai kil i viduriniosios klass. Vienas i j ki gamt. Su hipi judjimu atjo ir kai kurie negatyvus dalykai: alkoholis, narkotikai, seksualin revoliucija. Reikia paglostyti kiekvieno vaiko galv, nes neinai ar tavo ar ne tavo :D. Prasideda student maitai, apima daugumos ekonomikai isivysisi valstybi universitetus. Student maitai iauga ginkluotus susidrimus su policija ir nacionaline gvardija. Jie reikalavo laisvs ir savivaldos. 1960-1973 metais Vietnamo karas. Kai pradjo karas klimpti, o vis daugiau uvusi, prasideda protestas prie Vietnamo kar. 1973 metais karo veteranai JAV atsisak vis u nuopelnus suteikt apdovanojim.Feministinis judjimas reikalaujama lygi ekonomini, politini teisi. Prie to prisidjo sparti kapitalizmo pltra. Dauguma jaunimo sidarbina, dauguma moter pradeda dirbti, tai reikia, kad jie tampa ekonomikai nepriklausomi nuo savo tv ir vyr. Pasekms gana rimtos sutikta su daugybe naujovi. Universitetuose ir mokyklose imama atsivelgt student ir moksleivi nuomone. beveik visas specialybes leidiama stoti moterims. Leidiama balsuoti nuo 18. Blogai absoliuti laisv, narkotik dinas, alkoholio dinas, laisv seksualini santyki. Lietuv visi ie dalykai atkeliauja gerokai vliau, nes priklaus SSRS. Bet ios mados vis dlto skverbsi ir Lietuv. Muzika ir kt. 1990 ios mados uplsta staigiai. Labiausiai io maito pokyiai paliet banyi. 1962-1965 vyksta antrasis Vatikano susirinkimas: nusprsta, kad visos pamaldos laikomos nacionaline kalba, pakeistas ceremonialas altorius tampa nebereikalingas, nes kunigas jau bendrauja su monmis, o ne atsuks juos nugar, leista ventj rat skaityti nacionalin kalba. Jono Pauliaus 2 atsipraymas dl poirio Darvino teorij.JAV valdantysis elitas band surasti kaltininkus kodl kilo tas maitas. Vieno i JAV senatoriaus Mc Carthy pasilimu dl visa buvo apkaltinti komunistai. Keiiasi palaipsniui, o kartais ir visi stipriai pasikeiia.ini inanioji visuomen.inojimas yra mokjimas ir mokslas. iandien, kai plinta informacins technologijos ir apima daugyb valstybi, be inojimo ir isimokslinimo isiversti gana sudtinga. Taiau nereikia perdti, nes pus pasaulio nra ratingi. Kas yra inanioji visuomen? Daniausiai remiamasi skaiiais kiek kompiuteri lietuvoje, kiek interneto prieig, kiek valand praleista internete. Reikt skaiiuoti, ko iekoma ir kiek laiko praleidiama iekant internete.Vartotoj visuomen. Vartojimas natralus dalykas. Taiau vartotojikoji visuomen susiformuoja su kapitalizmu. Daugelis tyrintoj, kad greta preki gamybos yra nemaa l skiriama ms poreiki gamybai. Tai yra reklama ir rinkodara. Platono valstybje buvo pamintos dvi visuomnes sveika ir kariuojanioji. Dabartin visuomen kariuojanioji. Bankai gelbsti vartojimo tikslu duoda kreditus.Dabar Italijoje susibr lto maisto ir lto miesto judjimai.BVP tai u kiek sukuriama produkt.BNP prisideda ir importas ir eksportas.Z. Baumanas Anglijos universitete, ydas. Rao daugiausiai globalizacijos tema. Likvidi meil ko trksta iuolaikiniam mogui. Jis teigia, jog dauguma vertybi periimama i TV ir laikoma svastimi. Antras dalykas, kur pabria Baumanas, jog maja pastovi ryi, iekoma vis nauj moni. Dar vienas pastebjimas, kad nemaa dalis iuolaikinio jaunimo bijo rimtai simylti, tai dl sipareigojimo baims. Jis mano, jog itoki vertybi pokyiu, galima paaikinti santuokos kriz vakar visuomenje. Jausmai tampa perkami kaip akcijos, myliu, paskui nemyliu. itaip susiklosius techninms galimybms, manoma usisakyti net vaik, toki, koki norit. Baumanas taip pat akcentuoja prie naujausi technologij. Beveik vis, ypa jaunesnio amiaus moni pirtai vis laik dirba. Raomos inuts, renkami nr. Kaip a galiau gyventi ne ryio zonoj. O susitikus nebemokama kontaktuoti. Nebelieka ribos tarp privataus ir vieo. Kada aplinkoje, moni draugijoje esame priversti iklausyti keleto pokalbi visu garsu. Praeitais metais atlikto jaunimo vertybi tyrimo metu buvo nustatyta nemaa vaigdi taka, nuogo kno, daugelis jaun moni neturi elementari elgesio norm (tai atjo i mokykl, eimos).2 VALSTYBS ELEMENTAS TERITORIJASienos, tik po Antro Pasaulinio karo sienos tapo svarbios. Idja dl etinini ir valstybini sien sutapimo, sunkiai gyvendinama. Europos Sjungos viduje pastebim sien nra. Kai kuriais atvejais nusprsti kur eina siena Lietuvoje po 1990. Geleinkelio bgiai vienoje valstybje, stotis kitoje. Kaliningrado srityje pus ems Lietuvoje, pus Rusijoje. Vieta, kurioje yra valstyb:Sausumos valstybsJrins valstybsPusiau sausumos, pusiau jrins valstybs.Grynai sausumins valstybs ekonomins galimybs ribotesns. Jrini valstybi privalumas saugumas. Lietuva ant tako, kuriuo keliauja visi ukariautojai.Gamtos turtai. Yra labai turting ikasenomis valstybi, yra toki kurios j neturi. Taiau tiesiogins ssajos tarp ekonomikos ir ikasen nra. Pvz. Japonija, skurdi gamtos itekliais, taiau vertino mogaus prot. Iki 1990 Taryb Sjunga buvo gilioje krizje.Klimatas. Leidia uauginti produkcij. Apie klimat 18a. Ra arlis Monteskj Apie statym dvasi.2 Valstybs tipai:UnitarinFederacinViskuo rpinasi centrin valdia (parlamentas ir vyriausyb)2 lygio valdia savivalda. Skirtingas pasidalijimas tarp centrins ir vietins valdios.Apskrii valdia, taiau ji tarsi vietins valdios dubliavimas.Federalin valdia rpinasi paiais svarbiausiais valstybei dalykais;Valstijos/emi valdia. Turi savo parlamentus vyriausybes. Neturi prietarauti bendriesiems valstybs statymais, taiau vairov galima.Beveik visais valstybs reikalais rpinasi valdininkija (biurokratija).Maxas Webberis, 19-20amius, 3 biurokratijos bruoai:Valdininkai be joki aistr, nusiteikim, atlieka jiemas pavest darb.Valdininkai turi bti poltikai neutrals(apolitiki).Valdininkai turi atlikti tik jiems pavest darb, o u klaidas atsako virininkai.Borisas eevinas, 19 amiaus rus teisininkas, valdininkijai bdinga:Valdininkai dirba valdiai, bet ne piliei interesams.Valdininkijai bdingas biurokratinis darbo stilius (vilkinimas);Valdininkija yra udaras luomas, turintis savus interesus, pagrindinins j interesas ilikti;Valdininkija nemgsta vieumo ir kontrols.Sirilas Parkinsonas, 20 amiaus antrosios puss angl sociologas, vis, apie k jis ra savo tyrinjimuose, jis rmsi vakar valstybymmis:Valdininkai augina pavaldinius, bet ne konkurentus;Valdinink skaiius ir darbo apimtis nra tarpusavyje susij dalykai;Valdininkai dirba vienas kitam;Pvz. atitinkam darb dirba vienas mogus, taiau nepatempia, paprao valdios 2 moni, kad nebt konkurent, bet turt pavaldinius. Tada tie trys mons paprao dar 4.Kiti pastebjimai. Kuo paprastesnis reikalas tuo ilgiau jis yra sprendiamas. Pvz. Vyksta miesto valdybos posdis ir svarstomi du klausimai: pirmuoju patvirtinti arba nepatvirtinti statybins staigos projekt. Ikart pasako taip! Antras klausimas kiek reikia padidinti atlyginimus kiemsargiams. Tada atsiranda diskusijos, nes visi tampa specialistais.Kuo graesnis administracijos pastatas, tuo staiga yra ariau krizs ar savo galimybi ribos.Kiekvienoje hierarchijoje yra savas kompetencijos lygis.Pirmas galios altinis informacija. Pagal pareigas, jiems yra pavesta rinkti, apdoroti, saugoti ir kiek reikia perduoti politikams. Galimyb manipuliuoti informacija.Antras galios altinis teisinis aktas. Kai ruoiami statymo projektai, darbo grupes priimami valdininkai. Priimtas statymas pavedamas gyvendinti valdininkams. Tam, kad statymas bt gyvendinmas turi bti priimti postatyminiai aktai, kurios leidia valdininkai.Treias galios altinis milinikas dokument srautas. 1 statymui reikia minimum 10 postatymini akt. Todl nespecialistui susigaudyti labai sunku.Ketviratas galios altinis - . Vieni aktai pasensta, pakeiiami kitais. Kartais pamirtama nurayti statymus, o vedami nauji, tuo pasinaudoja specialistai, profsjung vadovai.Penktasis galios altinis smulkmenikai reglamentuotas ratins darbas. Pvz. praymas dekanatui, dviej trij spalv tuinukais.Ivada valdininkai turi didiul gali. Su valstybe atsiranda ir valdininkija. Antika tai valdinink nerastume. Ten buvo pareignai. Pilietin pareiga dirbti valstybei, t.y. dirbti sau. Tai buvo bajorikoji pareiga. Klasikin valdinikija atsiranda su absoliutine monarchija 16 amiaus. Pirmieji profesionalai mokesi rinkimas, paskirstymas. Antroji sritis, nuo paauktini bajor prie samdomos kariuomens. Treioji sritis kodifikuota statym sistema, juristai profesionalai. Iki 20 amiaus pradios valdininkai profesionalai rpinasi visomis valstybs problemomis. Nuo 20 amiaus pradios visi valdininkai skiriami :Politinius valdininkus. Nra renkami. Dirba tol, kol dirba j vadovas, irinktas politikas.Valdininkai profesionalai. Dirba nepriklausomai nuo politins valdios.Kontrol yra pavedama vyriausybei ir parlamentui, tai j tiesiogin funkcija. Taiau i kontrol kebli, dl to, kad parlamente Lietuvoje 141 seimo narys + vyriausyb, o valdinink apie 24000. Norint kontroliuoti reikia paiam gerai imanyti t darbo srit. Daugelyje ali visa rinkim procedra atiduota valdininkams. Todl politikai palaiko bendradarbiavimo ryius. Teismas turi gali kontroliuoti valdininkija.Teismas tiria tik tas bylas, kuriuoje paeidiamas statymas. Teismas negali efektyviai kontroliuoti. Jei norime, kad valdininkai greitai efektyviai sutvarkyt ms problemGerai parengtas atrankos mechanizmas. Idomumo dlei: senasis angl metodas priimant darb, konkursas, keletas pretendent ir klausimas, kas js tvai ir gimins.Naujasis angl atrankos metodas, koks baigtas universitetas ir kokia sporto aka usiimta universitete.Kin atrankos metodas: egzamin sesija, trunkanti savaites, klausinjama, raote rato darbus.Valstybs vidaus politikaEkonomika(valstybs vaidmuo). Kapitalizme vyrauja privatus verslas.Greta privaios nuosavybs egzistuoja ir valstybin.; nors vyrauja privatin nuosavyb ir rinka taiau kapitalistinse yra ir valstybin (svarbi visai visuomenei vamzdynai).Valstybs pagalba privaiam verslui. Puikiai veikti gali ir valstybins mons. Pvz. statoil, lukoil, teo, maeiki nafta.Bankrotai. Tai nesugebjimo tvarkytis, lanksiai vadovauti pasekm. Bankrotas tai didelis stresas, nes darbo netenka mons. Alytaus Snaigje jau atleista 300 darbuotoj. Atleisti mons jau nebemoka mokesi valstybei, vadinasi maja biudetas. Valstybs pagalba bankrutuojaniam objektui sanacija. Bankrutavusi bendrov, gali bti suvalstybinama, tada vl privatizuojama ar likviduojama. Laisvoji rinka negali pati susitvarkyti, savireguliacija nra visagal. Kapitalizmas patyrs stres turs reformuotis.vairios kontrols institucijos. Pasitikti verslo garbs odiu negalima. Kai kur inspekcijos negali nieko padaryti: pvz. greitasis maistas (jame daug mediag skatinani apetit).Muitai tai grynai valstybinis sprendimas:Bemuit prekyba (ES)Proporcinga prekyba (js tiek ir mes tiek)Protekcionistiniai muitai, kai valstyb gina kakuri savo ekonomikos dal. Iki LT stojimo ES buvo taikytas toks muitas cukru, dl to pakilo ir vis dar nekrinta cukraus kainos.Jei yra perprodukcija, j geriau yra sunaikinti nei parduoti maesnia kaina.Mokesiai. ia tik valstybs rpestis. Mokesiai atsiranda su valstybe, nes yra bendros ilaidos, bendri poreikiai. Jiems patenkinti reikalingi mokesiai. Kapitalizmas tvirtina piniginius mokesius. Yra bendrieji mokesiai ir moni pelno mokesiai. Lietuvoje nuo 2002 met visos mons moka 15 proc. Mokesi, o smulkusis 13 proc. Nusipirk patent moka dar kitus mokesius. Kanada, Japonija kuklus 43proc. Mokestis, JAV ir Italija 40proc., Vokietija 39proc., Pranczija 35proc. 2007m. Lietuvoje patys varslininkai vykd apklaus Kokie dalykai neleidia klestti verslui Lietuvoje. Mokesiai atsidur penktoje vietoje, pirmojoje vietoje korupcija. Antrojoje vietoje nekilnojamo turto kaina. Treioje kvalifikuot darbinink trkumas. Gyventoj pajam mokestis. J moka visi, kas dirba. Jis apskaiiuojamas pagal dvi sistemas: proporcin ir progresyvin. Proporcin visiems vienodas procentas. Be Lietuvos, Estija, Latvija, Slovakija, Baltarusija, Rusija. Kitose progresyvin. Vokietijoje 0; 23; 26,7; 36,6; 45%. Suomijoje nuo 5 iki 38%, pridjus papildomus mokesius ieina apie 50%. Progresyviniai mokesiai pradti vedinti per didij depresij. Prieastis socialini grupi atotrkis. Nekilnojamojo turto mokestis. ES vidurkis 5%. LT nekilnojamojo turto mokestis taikomas juridiniams asmenims. Yra netiesioginiai mokesiai PVM. LT 18%. Bei akcizai. Akcizas alkoholiui, tabakui, naftai. Kiti mokesiai pagal patentus dirbantys, autorinis mokestis (15%, i j nra iskaiiuojama SODRAI, ij pensij, nieko negausit), mokesiai u moksl.Gyventoj pajam mokestis nacionaliniame biudete sudaro 33,5%, moni pajam mokestis 10,6, PVM 37,2, akcizai 14, Kiti 14,7 %. Kaip valstybs perskirsto mokesius? BVP 50 proc., skandinavijos alys, skurdo valstybse 15-20 procent. Kita dalis dingsta verslinink naudai. LT per biudet perskirstoma apie 29% gyventoj reikmms.Antimonopoliniai ir konkurenciniai statymai. ie statymai yra skirti apginti vartotojui. Jei yra monopolis, nebus konkurencijos. Jei yra monopolis liepiama laikytis siningo verslo princip.Antroji valstybs vidaus politikos dalis aplinkosauga.labas as krabas pyyypOras. J paeidia visa pramon, ems kis. Akcentuotina mogaus veikla. 1997 metais Kiote vykstant pasaulinei konferencijai, buvo pasiraytas Kioto protokolas. Pagal Kioto protokol susitarta riboti anglies dvideginio imetim atmosfer, freono. Daugelis ali yra pasiraiusios. Taiau iki iol JAV atsisakinjo ratifikuoti. Rusija tik prie por met pasira ir ratifikavo. 1997 Indija, Kinija ir Australija nebuvo trauktos pavojing pramonini valstybi sra. Lietuva turi taros kvotas tiek kiek gali imesti taros. Kvotas galima pirkti ir parduoti. Lietuva skundiasi, kad jai truksta kvotos. Pasekms: ozono skyl, utertas oras alergijos ir t.t. Su oru reikia sieti ir klimato atilim.Vanduo. Jr ir vandenyno vandens panaudojimas sudtingas procesas. Baltijos jroje nukandinta daug chemini ginkl. em. Neefektyvus ems kis. Drastikiausiai paeidiama em yra kartosiose klimato zonose, dl erozijos ir vandens stokos. em teriama vairiomis atliekamos, svartynai. Modernios alys perdirba, riuoja atliekas. Mik kirtimas. Pietryi Azijoje, Amazons baseinuose mik kirtimas labiausiai atliepia centrinei Afrikai. Pesticidai. Valstyb taiko baudas. Bet baudos nra efektyvus dalykas. Naujos technologijos. Be tam tikr rengim negalima statyti mons. Kvotos. Skol ipirkimas.Poveikis visuomeninei nuomonei. KULTRASvarbiausia valstybs uduotis iaugoti kalb.Kultros paveldo isaugojimas. Parama kultrai. Parama nacionalinei kultrai. Kultrai artima sritis sportas. Valstybs parama, kada sportas garsina valstyb. Labiausiai garsinama per olimpines aidynes. Svarbu, kokios yra sudaromos slygos visiems, o ypatingai jauniems monms, sportuoti.TARPTAUTIN ARBA USIENIO POLITIKAPagrindiniai subejktai:Pati valstyb. Atsakingi prezidentas arba premjeras, usienio reikal ministerija. Parlamentas tiesiogiai nesikia, funkcija kontroliuoti, ratifikuoti tarptautines sutartis. Taip pat parlamentas tvirtina biudet, skiriami pinigai usienio politikai. Ambasados kuriamos tose alyse, su kuriom palaikomi ryiai. Ambasad pagrindins funkcijos: keitimasis informacija, paruoiamasis darbas sudarinjant sutartis, rengiant vizitus. Pametus pas reikia kreiptis ambasados konsulin skyri. Jei nra toje alyje ambasados, tai bet kuri Europos sjungos ambasada turi suteikti pagalb.Tarptautins organizacjos, turinios vyriausybinius galiojimus. Pati takingiausia Jungtini Taut organizacija. kurta po antrojo pasaulinio karo. Pagrindin funkcija utikrinti taik. Konflikt likvidavimas deryb bdu. Bandymas iskirti dvi nesutarianias puses, siuniant taikos palaikymo karinius dalinius. Kuo toliau, tuo labiau JT reikm maja, dl to, kad JT tampa kuo toliau, tuo labiau biurokratine institucija. iandien JT priklauso 182 nariai. Pagrindin lemiam bals turi 5 saugumo tarybos nariai: JAV, Kinija, Pranczija, Rusija, UK. Jos visos turi VETO teis. Nuo 7 deimtmeio prasidjo nesutarimai tarp Rusijos ir Kinijos. Jungtins tautos efektyviai gali veikti per savo akines organizacijas: UNESCO, UNICEF, Pasaulio bankas, Tarptautinis valiutos fondas, Pasaulin pato sjunga, Pasaulin telekomunikacij sjunga.Regionins organizacijos, turinios tuos paius valstybinius galiojimus. Pvz. Europos Sjunga, NATO, OPEC, NAFTA.Visuomenins organizacijos. Partij internacionalai: vienas seniausi socialist internacionalas. Vaik teises ginanios organizacijos, alij organizacijos, pacifistinis judjimas, antiglobalist judjimas. Multinacionalins korporacijos, ekonominiai susivienijimai. Pvz. Lt biudetas apie 28mlrd. lit. Visas lt turtas 380 mlrd. lt. Mircrosoft 818mlrd turto vert.Paioje valstybje veikiantys subjektai. , kurie turi takos tarpvalstybinei politikai. Pvz. vartotoj teisi gynjai. Masikai i gamybos iimti Kinijoje pagaminti aislai. Etnins grupes (tautins maumos), jos veikia pagal tos valstybs statymus, taiau reikalui esant palaiko savo etnin valstyb. Geriausias pvz. yd diaspora, todl JAV beslygikai palaiko Izrael. Religins organizacijos, remiasi globaliais savo susivienijimais. Pavieniai asmenys, paprasti savo valstybs pilieiai.Priemons naudojamos usienio politikoje:Taikios priemons. Diplomatinis veikimas, politika. vairs socialinio gyvenimo atvejai. Mokslo tyrinjimai tarptautinis udavinys. Pvz. CERN (fizik greitintuvas). Sveikatos apsauga, didiuls epidemijos reikalauja daugelio valstybi bendr pastang. Pvz. pauki gripas. Ekonomin parama: geriausias pavyzdys Maralo planas. Politizuotos preks aliavos, energetins aliavos. Tam, kad galtum nusipirkti, keliami reikalavimai. Blokados, izoliacija. Netaikios priemons. Ginklavimosi varybos. K jos duoda. Miliniki pinigai, kurie yra atitraukiami nuo kit labai svarbi socialini problem. Tuo suinteresuotas karinis pramoninis korpusas. is kompleksas daro spaudim politinei valdiai. Cheminiai ir biologiniai ginklai. Antra grasinimas karu. Karas. Kariaujama dl gamtos itekli... Klauzevicas jis teigia, jog karas yra vidaus politikos tsa... Karo daroma taka: nuostoliai monms (milijardai uvusi), fizikai nukentj, psichologikai sulauyti mons. Materialiniai nuostoliai. Po karo viskas yra atkuriama. Karas paskatina paanga, nes atkuriama geriau, graiau. Negrtami praradimai kultroje. 1954 priimta Hagos konvencija, kurioje buvo nustatytas elgesys su kultriniu paveldu. Pilietinis karas Sudane nuo 2003m. Nuo 2001m karas Afganistane prie talibus. 2003m kov prasidjo karas Irake. 2004m gegu prasideda pilietinis karas Kongo Demokratinje Respublikoje. Kivu provincijoje sitvirtin ateiviai i kaimynini valstybi. i provincija labai turtinga savo aliavomis. Visai neseniai iame regione rasta metalo rudos kaltano, kuris naudojamas kompiuteri ir mobilij telefon gamyboje. 2006m gruodio mnes prasideda pilietinis karas Somalyje. 2006m Izraelis pradeda kar prie Hazbolat, sikrusius Libane. 2008m penki dien karas tarp Rusijos ir Gruzijos.DEMOKRATIJAPlatono demokratija. demokratija mano nuomone sigali tada, kai vargai nugalj savo prieus, vienus j iudo, kitus itremia.... Liaudis vargai. Valdia tuo metu buvo aristokrat rankose. Jei valdia atsiduria liaudies rankose (prasiok), tai tokia valdia negali bti priimama teigiamai. Platonas suformuluoja pirmj demokratijos princip laisv ir lygyb. Platonikasis laisvs supratimas darau, k noriu. itokia laisv atveda anarchij, valdios nebuvim. Lygyb aristokrat padtis sulyginama su varg. I anarchijos isivysto tranai, o i j tironai.Aristotelis truputl velniau nei Platonas vertina demokratij. Daugum sudaro neturtingieji. Aristotelis taip pat pripasta laisvs ir lygybs princip, taiau traktuoja j grieiau. Laisv ir lygyb jis vertina kaip vis galimyb dalyvauti valdyme. Laisvs samprata dar labiau ipliama kai pakaitomis vieni valdo kiti paklsta. Geriausias variantas, jeigu demokratijoje viepataut statymas. Geriausias variantas, kai surandamas konsensusas susitarimas tarp daugumos ir maumos. Lietuvoje yra pasitaiks ne vienas atvejis, kai opozicija aikiai pasakydavo, jog, jiegu jie aties valdi pakeis esamus statymus. Aristotelis pabria, kad nemanoma aptarti vis galim atvej, todl nereikia skubti keisti statym. statymas gali bti raomas ne visai visuomenei, bet atskirai socialinei grupei. Antrasis valdi padalijimo principas. Greta liaudies turt valdyti ir aristokratija. Geriausiu variantu Aristotelis laiko politja (demokratijos bruoai derinami su oligarchija). Politja gali bti realizuojama: visi pilieiai dalyvauja tautos susirinkime, kuris priima statymus, kuris skiria vykdomj valdi. Jei visiems pilieiams susirinkti nra galimybs, tada kasdieniams reikalams sprsti suburiama taryba. Antra valdios pakopa pareignai (jais turt bti aristokratai, nes jie turi isilavinim, ratingi, turi karin patirt, be to u tarnyb nebuvo mokama). Treia institucija teismas teisjai, tai visi pilieiai. Demokratijoje turi klestti pilietikumas (nepainioti pilietybs su pilietikumu). Aristotelis atkreipia dms dar viena dalyk jis iekojo aukso vidurio. Kuo visuomenje yra daugiau viduriniosios klass, tuo visuomen labiau konsoliduota. Antikoje Atn polis. Viduramiais italijos miestai valstybs. Demokratija atgyja su kapitalizmu. Demokratijos teorij atkuria anas akas Russo. Pirmiausia jis akcentuoja mogaus laisv. Jis realizuojama laisvoje tautoje. Laisva tauta tik turinti savo valstyb. Laisv tautoje yra tada, kai kiekvienas susitaria su kitais. statymus priima suverenas. statym projektus ruoia patys imintingiausi mons. statym priima tauta. Demokratij Russo vertino skeptikai, jam labiau priimtinas aristokratinis valdymas. Tai atstovaujamoji demokratija. Suverenas turi irinkti galiotinius. Kitaip tariant tai atstovaujamoji demokratija. Resso teorij papild arlis Monteskj. Pirmasis principas laisv ir lygyb. Laisv darau, k leidia statymas. Lygyb tai didesni mokesiai turtingiesiems, pagalba neturtingiesiems. Valdi padalijimo principas tam, kad nebt pasikesinta laisv ir lygyb.Maksas Vberis plebiscitins demokratijos teorija. Visuotiniuose rinkimuose irenkamas charizmatinis lyderis, kuriam suteikiamos visos valdios galios. Charizmatinis tai toks asmuo, kuris turi didiausisi autoritet, prisiima atsakomyb u savo nuveiktus darbus. Tai sutrikdyt biurokratin aparat, o savo imintimi duot ton valstybs politikai. Tokiu atveju vykdomoji valdia ikeliama pirmj viet. Didiausia su teismu susijusi problema kaip padaryti taip, kad teismai but objektyvs. Romeris kalbdamas apie teismus pabria, kad jie danai yra subjektyvus. iais laikas korupcija. Politinje srityje pagrindins demokratins vertybs:Teis rinkti ir bti renkamam.Pagarba kitokiai politinei nuomonei.Visiems lygus statymas.Konstitucijos norm laikymasis.Visos mogaus laisvs, teiss ir pareigos.Pilietikumas (btinas bruoas demokratinei visuomnei).Politin kultra.Ekonomins vertybs:Laisvas ekonomins veiklos pasirinkimas.Rizika ir atsakomyb.Valstyb, reikiant, teikia param, reguliuoja, kontroliuoja. (Kai laisvoji rinka nesusitvarko su udaviniais). Kultros srityje vertybs:Laisva menin saviraika.Moksle skatinamos visos naujausios idjos, tam skiriami finansai. Kai kurios naujos idjos grietai kontroliuojamos, kurios gali kenkti moralei. Pvz. mogaus klonavimas.iniasklaida. Demokratiniame pasaulyje iniasklaida neturi iorins cenzros. Taiau kiekvienas urnalistas turt jausti t cenzr savyje. iniasklaidoje draudiamas neapykantos kurstymas, karo propaganda. Pvz. rasizmas, pornografijos platinimas.Demokratijos problemos.Vienas pirmj vardino Aleksas Tokvilis. Jis akcentuoja:Visuomenje garbing moni yra labai daug. Taiau tarp valdanij labai maai. Dauguma visuomens yra neisilavin mons, neiprus, susigundo arlatanais, j graiais odiais. Vidutinyb nemgsta ikili asmen. Ikilieji mons alinasi nuo valdios. valdi atj mons po met dviej tampa labai turtingais monmis (korupcija). Lobizmas interes grupi gynimas. Korupcija demokratijos rykt.F. von Hayek vienas ymiausi neoliberalizmo teoretik. Jis taip pat nurodo nemaa blogybi:Parlamentas pamau uzurpuoja tautos suverenitet. Tada, kai parlamentas nesiskaito su konstitucija, keiia konstitucij, statymus priima neatsivelgdama tautos nuomon. Pvz. Europos Sjunga bando toliau plstis.Politin valdia tampa marionete verslo rankose. Prieastys: brangios rinkimins kampanijos, todl reikia, kad paremt stambusis verslas; globalizacija, multinacionalini korporacij antaas.R. Darendorfas akcentuoja, kad reikia atskirti formalij demokratij nuo praktikos. Pvz. rinkimai ar rinkimais irenkama demokratin valdia.Be to- globalizacija, brovimasis valdi asmeniniais tikslais, nusikaltli statytiniai valdioje, psichins problemos. Demokratijoje ilgas sprendim primimo laikas. Antitolerancija, neleistinas elgesys su vairiomis moni grupmis. Ar galima i iors primesti demokratij? Ne. Bet bandym bna. 2007 metais daryti tyrimai apie demokratij pasaulyje. Tirtos 192 valstybs. Iskirtos keturios grups valstybs:Visika demokratija. 13% i tirt valstybi. Pranczija, Anglija...Brokuotos demokratijos alys. 40% valstybi. Lietuva, Latvija, Estija, Italija ir t.t.Hibridins su autoritarinm priemaiom. 7 %. Rusija, Gruzija, Armnija.Autoritarins 40%. Baltarusija, Kinija.DemokratinsNedemokratins1922293519421249196236751973309219905871199410780200011288Politins partijos (pars.).Politins partijos atsirado anksiau nei demokratija. Partij raid geriausiai apra Maksas Vberis.Iskyr tris politini partij raidos etapus:Aristokratins grups. XII XIVa. Gvelfai prie Gibelinus. Popieius prie karali. v. Romos imperijoje. Taip pat Lietuvos Lenkijos valstyb, atskiros grupuots ikelia savo kandidatus karaliaus post: Baro konfederacija, Torgovicos, Slucko konfederacijos.Politiniai klubai. J tvyn anglija. Didiausi tak turjo Pranczijos revoliucijos metu. Jakobinai, irondistai, Montaljar. Italijoje literatriniai salonai. Ital revoliucionieriams svarbus Italijos suvienijimas ir isivadavimas i Austrijos Vengrijos imperijosiuolaikins masins politins partijos. Atsiranda apytikriai XIXa. Kartu su valstybi perjimu prie demokratinio valdymo.Skiriamos partins sistemos:Dvipartin. Susiklosiusi tradicija, kad per kiekvienus rinkimus dvi tos paios partijos gauna daugum. Amerikoje (demokratai ir respublikonai), Anglijoje (konservatoriai ir leiboristai).Modifikuota dvipartin sistema. Greta dviej, visada dalyvauja dar viena kita. Pvz. Vokietija. Dviej blok sistema. Rinkim metu sudaromos koalicijos.Vyraujanios partijos valdymas. Vyraujanti partija turi itisai valdyti ne maiau 25 metus. Pvz. vedija (socialdemokratai), Japonija(liberal-demokratai).Vienpartin sistema. Pvz. SSRS.Rinkim sistemos: maoritarin, proporcin arba miri. Maoritarin renkami asmenys, juos kelia politins partijos bei save isikeliantis kandidatas. Proporcin tik u partinius sraus. Mirioji (Lietuvoje).5% riba jei partija tiek nesurenka, negauna n vieno balso. 7% partij koalicijom.Valdantysis elitas. Aristotelis vieni gimsta valdyti, kiti paklusti. Mas yra didiul jga, taiau jeigu ji neturs galvos, ji taps pavojinga. Chuanas Ortega Igasetas ir jo krinys Mass sukilimas. Hyperdemokratija yra labai pavojingas dalykas. Paprastai i to gimsta diktatra.Grups:Politikai.Ekonominis elitas.Biurokratinio aparato virn.Karinis elitas.Banytinis elitas.Komunikacinis elitas.