M. Barberini gimė Florencijos pirklių šeimoje. Mokėsi Pizos universitete, kuriame 1589 m. gavo teisės daktaro laipsnį. 1601 m. paskirtas popiežiaus legatu Prancūzijoje. 1604 m. popiežius Klemensas VIII suteikė jam garbės – Nazareto arkivyskupo – titulą ir paskyrė nuncijumi Prancūzijoje. 1606 m. tapo kardinolu ir legatu Bolonijoje. 1623 m. rugpjūčio 6 d. susirinkusi konklava jį išrinko popiežiumi. Jo pontifikato metu Europoje vyko Trisdešimtmetis karas. Valdymo laikotarpiu Urbonas VIII rėmė jėzuitų misijas Pietų Amerikoje, Kinijoje ir Japonijoje, buvo kaltinamas Bažnyčioje itin išplitusiu nepotizmu, patvirtino Ignaco Lojolos kanonizavimą, taip pat kanonizavo kelis kitus asmenis. 1633 m. Urbonas VIII privertė Galilėjų atsisakyti heliocentrizmo pažiūrų. Urbonas VIII – paskutinis popiežius, 1641 m. pradėjęs vadinamąjį Castro karą ir jėga išplėtęs Popiežiaus valstybės teritoriją. Vatikane Urbonas VIII įsteigė arsenalą, o Tivoli mieste šalia Romos – ginklų fabriką. Popiežius taip pat buvo didelis menų rėmėjas. Valdant Urbonui VIII Popiežiaus valstybė įklimpo į dideles skolas.

POPIEŽIUS URBONAS VIII

1

Jonas Paulius II (lot. Ioannes Paulus PP. II, it. Giovanni Paolo II; tikrasis vardas Karol Józef Wojtyła; 1920 m. gegužės 18 d. – 2005 m. balandžio 2 d.) – nuo 1978 m. spalio 16 d. iki pat savo mirties beveik 27 metus valdęs popiežius, Katalikų Bažnyčios vadovas. Jis tapo pirmuoju per 455 metus popiežiumi ne italu, taip pat pirmuoju slaviškos kilmės popiežiumi ir antru pagal pontifikavimo ilgumą popiežiumi.Jonas Paulius II buvo plačiai pripažintas vienu įtakingiausiu XX a. lyderiu ypač svarbia asmenybe griūvant komunizmui Rytų Europoje. Popiežius ženkliai pagerino Katalikų Bažnyčios santykius su judaistais, Rytų Stačiatikių, ir anglikonų Bažnyčiomis. Jono Pauliaus II griežtas požiūris prieš moterų kunigystę, kontracepciją, II-o Vatikano susirinkimo ir po jo įsigaliojusios naujos Liturgijos reformos palaikymas susilaukė tiek pagyrų, tiek kritikos. Jis buvo vienas labiausiai keliavusių visų laikų valstybių lyderių, per savo pontifikavimo laikotarpį aplankęs 129 valstybes. Jis buvo poliglotas, laisvai kalbėti gebantis keliomis kalbomis: gimtąja lenkų, italų, prancūzų, vokiečių, anglų, ispanų, portugalų, kroatų, rusų, senovės graikų ir lotynų kalbomis. Būdamas popiežiumi beatifikavo 1340 žmonių ir kanonizavo 483 šventuosius, o tai yra daugiau nei visi 500 m. prieš jį pontifikavę popiežiai kartu sudėjus.. Popiežius palaikė pasaulinio pašaukimo į šventumą mokymą.

POPIEŽIUS JONAS PAULIUS II

2

Gimė Bavarijos Marktlio prie Ino upės (Marktl am Inn) miestelyje, Vokietijoje. Jo tėvas buvo policijos karininkas, turėjęs 1937 m. atsistatydinti ir kelis kartus kraustytis į kitas vietas dėl priešiškų naciams pažiūrų. Tačiau, kai kurių istorikų teigimu, priešiškas nacizmui asmuo niekaip nebūtų galėjęs tarnauti hitlerinės Vokietijos policijoje. 1941 m. keturiolikmetis Racingeris įstojo į Hitlerio Jaunimo (Hitlerjugend) organizaciją (tai buvo privaloma pagal įstatymus), tačiau jaunuolis nebuvo entuziastingas narys, nesilankė susirinkimuose. 1943 m. paimtas į priešlėktuvinės gynybos dalinius, vėliau išsiųstas į pėstininkų apmokymus ir paskirtas tarnauti prie Vengrijos sienos, prieštankinės gynybos daliniuose. Pervestas atgal į Bavariją, Racingeris dezertyravo likus vos kelioms dienoms prieš hitlerininkų pasidavimą. Grįžęs į Traunšteiną, buvo 6 savaites kalinamas sąjungininkų belaisvių stovykloje. Po karo su broliu Georgu įstojo į katalikų seminariją, o 1951 m. birželio 29 d. abu įšventinti į kunigus. 1957 m. gavo teologijos daktaro laipsnį, o 1958 m. tapo Freizingo koledžo dėstytoju. Nuo 1959 iki 1963 m. dėstė Bonos universitete, vėliau persikėlė į Miunsterio universitetą. Antrajame Vatikano Susirinkime (1962–1965 m.) Racingeris buvo vienas pagrindinių teologijos ekspertas. 1977 m. tapo Miuncheno arkivyskupu, o 1981 m. popiežius Jonas Paulius II paskyrė jį buvusios Inkvizicijos (dabar – Tikėjimo doktrinos kongregacijos) prefektu. 1989 m. kardinolas Jozefas Aloizas Racingeris Miunchene apdovanotas humoristo

Karlo Valentino vardu pavadintu ordinu. Nors Benediktas XVI yra vokietis, tačiau laisvai kalba itališkai, prancūziškai, ispaniškai, portugališkai ir lotyniškai. Jis taip pat skaito senąja graikų ir biblijine hebrajų kalbomis.

3

TIŠKEVIČIUS JURGIS Jonas Eustachijus Logoiskis AATP ??? JerzyTyszkiewicz 1596-1656 Sofija Vyšniovecka Iš Karaliaučiaus perlaidotas Žemaičių Kalvarijoje? Vilnius. ŽK.

Lohoisko ir Berdyčevo grafas, Žemaičių vyskupas sufraganas (1633-1649), garsios LDK didikų giminės atstovas gimė Lietuvos Brastos vaivadijoje, Vostrijos dvare. Mokėsi Vilniaus jėzuitų kolegijoje. Vėliau mokslus tęsė Liubšine, Kališe, Poznanėje. Pagaliau Krokuvos jėzuitų akademijos absolventą Krokuvos vyskupas 1622 m. įšventino į kunigus. Buvo paskirtas Krokuvos katedros kanauninku. Nuo 1927 m. 7 metus ėjo Vilniaus vyskupo sufragano pareigas. Mirė Karaliaučiuje, ten ir palaidotas. Spėjama, kad vėliau buvo perlaidotas į Žemaičių Kalvariją. Tai buvo ne tik katalikų bažnyčiai, bet ir Žemaitijos krašto kultūrai, o ypač Žemaičių Kalvarijai, nusipelniusi asmenybė. Jis Žemaitijos užkampio miestelyje Garduose įkūrė

Žemaičių Kalvariją – įkeldino dominikonų ordiną, įrengė garsiuosius Kalnus, vienuoliams įsakė įsteigti ir globoti mokyklą.(Stasys Stropus)[ ]...Taigi į Žemaičių Kalvarijos parapijos Rezistentų legiono legionierius pirmiausiai yra įtrauktinas vysk. Jurgis Tiškevičius, kuris savo neprilygstamu projektu įsteigiant jo pasirinktame provincijos miestelyje Kristaus kančios kelią ir įkurdinant čia dominikonų ordino vienuolius esmingai įtakojo eilinės Gardų gyvenvietės iki garsaus Žemaičių Kalvarijos miestelio su visoje Žemaitijoje iki tol negirdėta milžiniška dvasingumo potencija iškylimą. Garbiais legionieriais būti įrašytais taipogi yra verti visi paskesni vyskupo valios vykdytojai ir pasekėjai.(Steponas Meškauskas) ABARTIENĖ KOTRYNA Simonas, AATP PGS-1099 1904-a.1980 Palaidota Platelių(?) kapinėse Paplatelė. Plateliai. Vladislovo A. žmona Paplatelės kaimo ūkininkė. 1951 10 03 su visa šeima ištremta į Sibirą – į Krasnojarsko kraštą, Užursko rajoną. 1958 m. grįžo iš tremties ir apsigyveno Plateliuose.(Liudas Valančius) ABARTIS KAZIMIERAS Vladislovas, Kazimiero TNF PGS-1099 1938- Kotryna, Simono Paplatelė. Plateliai. Gimė ir augo Paplatelės kaimo ūkininko šeimoje. 1951 10 03 su tėveliais ištremtas į Sibirą – į Krasnojarsko kraštą, Užursko rajoną. 1958 m. su tėveliais grįžo iš tremties ir ėmė gyventi Plateliuose.(Liudas Valančius) ABARTIS VLADISLOVAS Kazimieras, AATP PGS-1099 1892-a.1970 Palaidotas Platelių(?) kapinėse Paplatelė. Plateliai. Kotrynos A. vyras. Paplatelės kaimo ūkininkas. 1951 10 03 su visa šeima ištremtas į Sibirą – į Krasnojarsko kraštą, Užursko rajoną. 1958 m. grįžęs iš tremties apsigyveno Plateliuose.(Liudas Valančius) ABELKIS POVILAS AATP PGS-2504 1906 01 27-1957 08 07 Barbora, Vincento Palaidotas Čikagos lietuvių kapinėse ŽK. JAV

4

Rašytojas. Iš daugelio jo kūrinių savo populiarumu išsiskiria romanas „Altorių pavėsyje“, skirtas Žemaičių Kalvarijos knygnešių žygdarbių įamžinimui.Mano archyve rado prieglobstį kalvariškiams rašyti keli jo laiškai. (Steponas Meškauskas)[ ] Telšių muziejuje buvo mano Gondingos piliakalnio kasinėjimų radiniai sudėti. Kapkalnio, Nausėdės kaime, Plungės valsčiaus, iškasenos yra iš 3 šimtmečio po Kr. Tai nustatė net du Karaliaučiaus profesoriai. Aš buvau nustatęs, kad šešto šimtmečio: apsirikau ant trijų šimtų metų, tiktai. Ten buvo apie 20 žiedų, apyrankių, apykaklių, fibulų, kardų, iečių galų, karolių, kirvių ir daug kitų, net medžiagos gabaliukas. Jei būtų galima šių mano iškasenų nuotraukas padaryti, būtų labai gerai.Manau, kad muziejus nėra nukentėjęs nuo paskutinio karo. (Iš laiško Ferdinandui Jonauskui)[ ] Dėl paminklo ant tetos Emilijos (Emilijos Pocaitės – S.M.)kapo persigalvojau. Manau pastatykime pakol kas tokį, kokį Patsai buvai suprojektavės koplytstulpį. Patį stulpą iš storesnio ąžuolo, kad

ilgai laikytų. Galą, kur į žemę tilps, reikėtų su tam tikra smalos rūšimi, kaip gelžkelio pabėgius smaluoja, įmirkyti. Patį stiebą gerais alyviniais dažais išdažyti, koplytėlę su stovylelėmis taip pat. Josios stogelį reikėtų, jei yra galimybės, apkalti varine skarda. Prie stiebo reikėtų, jei galima, marmuro lentelėje iškaltą parašą prišriubuoti. Marmuro lentelė turėtų būti balta ir iškaltų raidžių grioveliai auksu įdažyti. Jei tokios negalėsite padaryti, aš ją prisiųsiu. Tik parašykite, kokio storio stulpelis bus. Įrašas turėtų būti toksai: „Čia ilsisi kaulai didžios žmonių švietėjos Emilijos Pocaitės, gimusios 18... m. ... mėn. ... d. ir mirusios 1931 m. liepos mėnesio ... d.“ Gimimo ir mirimo datas gal pagelbėtų rasti kunigai. Taip pat galėtume rasti ir „Knygnešio“ II tome. Aš jų neturiu ir negaliu rasti. Dėl užrašo pasitarkite su Tamošausku ir Brazdeikiu. Taip pat dėl paties projekto tarkitės su tais ir kitais asmenimis, kad būtų padorūs. Statykite jį prie galvos, kad liktų dar vietos. Manau, kad su laiku pastatysiu ką nors iš akmens. Liktų ir Tamstų pastatytasis. Būtų lyg ir liaudies dėkingumo simbolis. Parašyk, kiek ko Pačiam prisiųsti reikėtų?{Iš laiško Ferdinandui Jonauskui) ABELKYTĖ ADELĖ AATP PGS-2504 Rimkienė a.1910-2007 Barbora, Vincento Gečaičiai. Santa Monika. Saulėtoje JAV Santa Monikoje kukliai gyvena džiaugdamasi savo gyvenimo saulėlydžio šykščiais spinduliais ( jai šiandien, ko gero, virš šimto metelių) brolio Povilo sesutė Adelė. (Steponas Meškauskas) AČAS JONAS TNF ??? 1970 05 15- ŽK

Kunigas rezidentas, Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos Žemaičių Kalvarijos propedeutinio kurso vadovas (2003 06 17). Kunigu įšventintas 2000 05 28. 2006 m. Žemaičių Kalvarijos Bazilikoje įsteigus Kanauninkų kapitulą pakeltas į kanauninkus. Nuo 2008\9 mokslo metų pradžios Telšių vyskupo Jono Borutos skyrimu kan. Jonas Ačas tapo Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos rektoriumi.(Katalikų žinynas)

ADOMĖNAITĖ STANISLAVA Juozas, Igno AATP PGS-0032 Bacevičienė Šlimienė PGS-0033 1919-1974 Palaidota ŽK Beržų kalno kapinėse {} ŽK. Vytauto B. ir Pranciškaus Š. žmona Gimė 1919 m., gyveno Vilniuje, medicinos darbuotoja. Tremtis – 1948 05 22 Chabaidakas, Partizanskojes rajonas, Krasnojarsko kraštas – 1954 08 30 Aktau, Telmano rajonas, Karagandos sritis; paleista 1960 03 11, 1968 grįžo į Lietuvą, 1974 m. mirė. Vyras Vytautas Bacevičius, Felikso ir tėvas Juozas Adomėnas, Igno, žr. II t., A-J. ANK SAR (3) TB (LGG, t. III)

5

ALEKSANDRAVIČIUS IGNOTAS AATP ??? 1802-1856 05 06 Palaidotas ŽK Beržų kalno kapinėse {-} ŽK. Vienuolis dominikonas. Į vienuoliją įstojo 1824 m. 1827\28 m.m. studijavo Vilniaus vienuolyne (kartu su Rapolu Jasikevičiumi). 1832-1835 m. Žemaičių Kalvarijoje dėstė matematiką, aritmetiką ir geometriją; 1835 m. paskirtas mokyklos direktoriumi. Jo vadovaujama Žemaičių Kalvarijos mokykla 1836 m. birželio 17 d. caro įsaku buvo uždaryta. 1849, 1850, 1855 m. Ignotas Aleksandravičius buvo Žemaičių Kalvarijos vienuolyno prioru. Čia ir mirė. (Dr. Arvydas Pacevičius).[ ] 1856 gegužės 21 dieną pavakariais palikęs Alsėdžius atvykau į Kalvariją, apžiūrėjau bažnyčią, labai kilnaus abato naujai išpuoštą. Radau šventorių iš naujo gražiai aptvertą, bažnyčią iš vidaus ir išorės išbalintą, visus altorius paauksuotus. Gaila tik, kad viso to kaltininkas, jo malonybė kunigas Ignotas Aleksandravičius, Kalvarijos dominikonų konvento abatas, buvo neseniai miręs. Mirtis užklupo jį netikėtai grįžtantį į vienuolyną iš Gegrėnų. Taip ir mirė vežime. (Motiejus Valančius. Namų užrašai) ALMINAS KAZIMIERAS Adomas, AATP PGS-1357 1876-1947 Palaidotas Gegrėnų kapinėse (103} Getaučiai. Onos A. vyras Gyveno Getaučių kaime, Kretingos apskrityje, Plungės rajone, ūkininkas. Represuotas 1941 m. KER (LGG, t. I) ALMINAS KAZYS Kazimieras, Adomo AATP PGS-1357 1907 04 01-1980 01 27 Ona, PGS-3233 Perlaidotas Gegrėnų kapinėse {94} 2008 m. Liepkalnis. Nebraska. Pradinį mokslą išėjo namuose, Plateliuose, vėliau mokslus tęsė Telšių gimnazijoje. Studijavo Žemės ūkio akademijoje Dotnuvoje, vėliau – Vokietijoje Belyno, Šveicarijoje – Berno universitetuose. Apsigynė veterinarinės medicinos ir agronomijos mokslų daktaro laipsnius. Buvo vienas iš pirmųjų Zootechnikos instituto dėstytojų Lietuvos veterinarijos akademijoje, prisidėjo prie šio instituto kūrimo. 1944 metais pasitraukė į Vakarus. Ten užsiėmė privačia veterinarijos gydytojo praktika, dirbo Nebraskos valstijos federalinėje maisto priežiūros tarnyboje, ūkininkavo. (pagal „Žemaitį“) ALMENAS KAZYS KĘSTUTIS Kazys, Kazimiero TNF PGS-3233 1935 04 11- JAV.

Rašytojas, inžinierius, mokslų dr. (1968). 1944 su tėvais pasitraukė į Vokietiją, 1949 persikėlė į JAV. 1957 baigė Nebraskos universitetą. Nuo 1969 Merilando universiteto profesorius. Išleido knygas: Branduolinė inžinerija (1992), Apie radiaciją visiems (1993), Ignalina RBMK-1500 (1994). Yra Ignalinos AE saugos analizės grupės organizatorius. Novelėse (rink. Bėgiai 1965, Gyvenimas tai kekė vyšnių 1967) vaizduojama amerikiečių ir lietuvių išeivių buities kasdienybė, jaunų žmonių tarpusavio santykiai. Parašė istorinius nuotykių romanus: Upė į rytus, upė į šiaurė (2 t. 1964), Šienapjūtė (1970, apie 18-19 a. Lietuvos politinius įvykius ,bajorų tarpusavio konfliktus), detektyvinius romanus Sauja skatikų (1977), Lietingos dienos Palangoje (1988). Lietuvoje 1992 įkūrė leidyklą Litterae universitatis, yra Skomanto nuotykių romanų, vaizduojančių Lietuvos senovę, serijos organizatorius ir vienas autorių. (Jūratė Spindytė.VLE, t. I)

ALMINAS LEONAS Kazimieras, Adomo AATP PGS-1357 1916-1991 Ona, Palaidotas Gegrėnų kapinėse {95} Getaučiai. Petronėlės A. vyras

6

Gyveno Getaučių kaime, Kretingos apskrityje, Plungės rajone; ūkininkas. Išvežtas į lagerį (tremtį?) 1941 m.. KER SPS (LGG, t. I) ALSEIKA POVILAS Jonas, AATP PGS-0010 1900-1992 PGS-0039 PGS-2984 Palaidotas Alsėdžių kapinėse Platakiai. Emilijos Valančiauskaitės A.ir Onos Drungilaitės A. v.

Alseika Povilas, Jono, g. 1900, gyv. Platakių k., Plungės r., valst. Tremtis – 1949 03 25 Rybinskio r.,Krasnojarsko kr.; paleistas 1956 04 11, 1956 grįžo į Lietuvą. ANK TB (LGG, t. 4, A-M) [ ] Vieną rytą, atvykęs į tarybinio ūkio padalinio Ferma Nr. 2 kontorą, Povilas Alseika, kietas žemaitis, kaip čia jis buvo tituluojamas, prajuokino ir sykiu nustebino padalinio administraciją, pareikalavęs parūpinti jam našesnių darbo įrankių:šiupelio ir šakių. Pasak Povilo, su dabar naudojamais žaisliniais jis nieko negalįs nuveikti. Tai tik esąs tuščias laiko leidimas ir pasityčiojimas iš sveikatos turinčio vyro. Valdžia, skaniai pasijuokusi iš Povilo išvedžiojimų, pasakė, jog negalinti niekuom jam padėti – jo naudojamos šakės ir šiupelis yra normaiūs, standartiniai visus tenkinantys gamybos įrakiai. Ir pridėję: o blogam šokėjui, pats žinai, kas kliudo - išvijo jį į darbą.. Neradęs supratimo, Povilas ne juokais užsiuto: kiekvieną dieną brigadininkas, atėjęs apmatuoti tremtinio išdirbius, tik stvarstėsi už galvos: Povilas keliskart viršydavo dienos normą. Legendos apie tremtinio fantastinius išdirbius pasklido plačiau, ir iš paties Krasnojarsko atvyko aukšto rango darbo išdirbių normuotojas, lydimas korespondento iš dienraščio „Krasnojarskij rabočij“. Jie kantriai visą dieną ištupėjo šalia Povilo, o užsispyrėlis žemaitis tikrąja žodžio prasme siautėjo siloso tranšejose - išmėždamas šakėmis, išmesdamas šiupeliu tonas žemių ir supuvusio pašaro

likučių, vieną po kitos paruošinėjo jas naujam silosavimui. Deja, nors aukštiesiems svečiams nuo stebėto reginio ir akys iššoko ant kaktos, nors jie, spausdami jam ranką, nuoširdžiai žavėjosi Povilo darbu, laikraštyje pasirodęs reportažas buvo gana santūrus. Viską apsprendė Povilo Alseikos socialinis statusas: beteisis tremtinys jokiu būdu negalėjo būti šlovinamas. (Steponas Meškauskas) ALSEIKA PETRAS Povilas, Jono TNF PGS-0039 1949- Ona, Ignaco Ferma Nr. 2, Rybinskio r., Platakiai. Alseika Petras, Povilo, g. 1949 tremtyje – Rybinskio r., Krasnojarsko kr., 1956 grįžo į Lietuvą. ANK (LGG, t. 4, A-M) ALSEIKA POVILAS Povilas, Jono TNF PGS-0039 1947 02 24- Ona, Ignaco ŽPM 1956 3 kl. Vilkai. Irenos A. vyras Alseika Povilas, Povilo, g. 1947, gyv. Platakių k., Plungės r. Tremtis – 1949 03 25 Rybinskio r., Krasnojarsko kr.; paleistas 1956 04 11, 1956 grįžo į Lietuvą. ANK TB (LGG, t. 4, A-M) ALSEIKAITĖ GENOVAITĖ Povilas, Jono TNF PGS-0039 Gedgaudienė 1945 04 18- Ona, Ignaco PGS-1832 PGS-1833 ŽPM 1956 3 kl. Platakiai.. Gegrėnai. Juozapo G. žmona Alseikaitė Gedgaudienė Genovaitė, Povilo, g. 1945, gyv. Platakių k., Plungės r. Tremtis – 1949 03 25 Rybinskio r., Krasnojarsko kr.; paleistas 1956 04 11, 1956 grįžo į Lietuvą. ANK TB (LGG, t. 4, A-M) ALSEIKAITĖ JANINA Povilas, Jono TNF PGS-0039 Elerienė 1933- Emilija, Dominyko Platakiai. Klaipėda. Filipo E. žmona Alseikaitė Elerienė Janina, Povilo, g. 1933, gyv. Platakių k., Plungės r. Tremtis – 1949 03 25 Rybinskio r., Krasnojarsko kr.; paleistas 1956 04 11, 1956 grįžo į Lietuvą. ANK TB (LGG, t. 4, A-M)

7

Gyveno ir dirbo – Ferma Nr. 2, Rybinskio pieno ir mėsos tarybinis ūkis, Rybinskio r., Krasnojarsko kr.

ALSEIKAITĖ MARYTĖ Povilas, Jono AATP PGS-0039 1953-1978 Ona, Ignaco Palaidota Alsėdžių? kapinėse Sibiras. Platakiai. Alseikaitė Marija, Povilo, g. 1953 tremtyje – Rybinskio r., Krasnojarsko kr., 1956 grįžo į Lietuvą. ANK (LGG, t. 4, A-M) ALSEIKIENĖ ONA Ignacas, Ignaco AATP PGS-0010 Drungilaitė 1919-1991 Ona, Kazimiero PGS-0039 PGS-0039 Palaidota Alsėdžių? kapinėse Vilkai. Platakiai. Povilo A. žmona

Alseikienė Ona, Igno, g. 1919, gyv. Platakių k., Plungės r., valst. Tremtis – 1949 03 25 Rybinskio r., Krasnojarsko kr.; paleistas 1956 04 11, 1956 grįžo į Lietuvą. ANK TB (LGG, t. 4, A-M

ANDRĖKIENĖ BRONISLAVA Viktoras, AATP PGS-1372 Lukošiūtė 1921-1997 02 27 Palaidota Gegrėnų? Kapinėse Gegrėnai. Antano A. žmona

1997 m. vasario 27 d. Gegrėnų kaime mirė Bronislava Lukošiūtė Andrikienė, atsidavusi kovotoja už Lietuvos laisvę. Dar jaunystėje save susiejo su Lietuvos partizanais: iš pradžių ji buvo nepakeičiama jų pagalbininkė, o vėliau – ir davusi priesaiką partizanė, kuomet ginklo broliai bazavosi žinomame laisvūnų bastione – Plokštinės miške. Būdama labai vikri ir greita, Bronelė sugebėdavo išsisukti iš, atrodytų, beviltiškiausių situacijų. Jos nuovokumas ir greitos kojos išgelbėjo partizanę ir tuomet, kai priešas sutelkęs didžiules pajėgas ryžosi šukuoti iki tol jiems „neįkandamą“ Plokštinę. Tuomet žuvo daug narsių vyrų. Kai viena iš Žemaitijos partizanų tvirtovių - Plokštinė buvo palaužta, Bronislava, slapstydamasi, gyvendama tai vienur, tai kitur, sugebėjo išgyventi laisvėje ir sulaukti šviesesnių dienų. O kai iš stalininių lagerių laisvėn išėjo jos ginklo draugas Antanas Andrėkus, Bronelė ištekėjo už jo. Šeimoje užaugino sūnų, kursai, baigęs muzikos mokslus, šiuo metu apsigyveno Klaipėdoje. (Stanislovas Valančiauskas)

ANDRĖKUS ANTANAS Antanas, Antano AATP PGS-1373 1921-2001 Ona, Palaidotas Gegrėnų kapinėse {73} Šarnelė. Bronislavos Lukošiūtės A. vyras Gyveno Šarnelės kaime, Plungės rajone, valstietis. Partizanas „Maukas“. Suimtas 1947 07, kalintas Telšiuose. Karo tribunolo 1947 09 21 nuteistas dvidešimčiai metų katorgos ir penkeriems tremties. Išvežtas į lagerį – Vorkuta, Komija – 1955 Intos rajonas, Komija; paleistas

8

1955 11 28, grįžo į Lietuvą. (LGG, t. I) [ ]Būdamas partizanų pagalbininku ir ryšininku gerai pažinojau Antaną Andriekų, tada dar nevedusį, į sovietų kariuomenę šaukiamą jauną vyrą. Suprantama, kaip ir daugelis pokario metų jaunų vyrų, Antanas vengė tarnavimo okupacinėje Raudonojoje armijoje. Kaip ir kiti, klausėsi radijo laidų iš Vakarų valstybių. Iš ten buvo žadamas greitas Lietuvos išvadavimas iš sovietinių okupantų. Lietuviai patikėjo, laikinai pasislėpė pas partizanus. Tik vėliau suprato: „Esame apgauti“. Panašiai nutiko ir Antanui: iš pradžių jis tik slapstėsi, kad nebūtų paimtas į svetimą kariuomenę, o kiek vėliau tapo priesaika Tėvynei įsipareigojusiu tikru Lietuvos partizanu. Gerai prisimenu su juo susijusį dramatišką nutikimą, lemtingą visam jo likusiam gyvenimui. Kažkuriame netolimame kaime partizanų su stribais susišaudymo metu į koją buvo sužeistas ylakiškis kovotojas slapyvardžiu Dūdelė. Atsilikęs nuo stribų persekiojamo būrio, jis pasiklydo ir šiaip taip atšlubavo į šarneliškių Mikalauskų-Mickų ūkį. Ūkio gaspadorius, savas patikimas žmogus, žinodamas kur kreiptis, savo dukras išsiuntė pas mus, kur tada mūsų Ąžuolinės giraitėje bazavosi būrelis partizanų. Jie išsiuntė mane parvežti nelaimingojo, o kad žinočiau, kurion vieton jį toliau gabenti slaugymui, prie tilto per Varduvos upę sargybon pasiuntė partizaną Antaną Andriekų. Ten jį, belūkuriuojantį, užpuolė du besibastantys sumušto vokiečio karinio dalinio kareiviai. Antanas, buvęs be jokių skiriamųjų ženklų, vokiečių buvo palaikytas vietiniu stribu. Vokiečiai jį siaubingai sumušė ir sužalojo perlauždami ranką ir koją, atėmė šautuvą. Į Antano klyksmą iš Ąžuolynės pagalbon atskubėję partizanai išsiaiškino, jog įvyko nesusikalbėjimas tarp saviškių. Vienas iš vokiečių net ryžosi visam laikui pasilikti vietos partizanų būryje kovojant prieš bendrais priešais tapusius sovietus.Man atvykus su Dūdele į tą patį vežimą paguldė ir suluošintąjį Antaną Andriekų. Abu sužeistieji buvo pristatyti į vieną iš bunkerių gydymui. Netrukus Dūdelė buvo perduotas ylakiškiams, ir Jazdauskiškiuose gydytis liko tik Antanas. Ji slaugė partizano Roberto Kazlausko sesuo Valė. Sykį, atnešusi maisto sužeistajam, ji neuždarė landos. Nelaimei tuo pat metu miškeliu ėję stribai pamatė atvirą įėjimą partizanų žeminėn. Grasindami sprogdinimu įsakė išlysti. Abu tapo pigiu stribų grobiu. Areštuotas Antanas iš pradžių buvo gydomas, o po to teistas. Nubaudė dvidešimčiai metų lagerio ir penkiems tremties. Po Stalino mirties sugrįžo. Vedė, augino vaikus. Luošumas išliko – Gegrėnų kolchozė buvo skiriamas prie darbų, galimų dirbti tik viena ranka. Vokiečių sužalotoji neatsitaisė.(Kazimiero Urnikio prisiminimus, užrašytus Alfonso Beresnevičiaus, perpasakojo Steponas Meškauskas) ANDRIEKUS KAZIMIERAS AATP ??? a.1910-1970 Pučkoriai. Stančikaitės A. vyras Pučkorių kaime gyveno Kazimieras Andriekus, vedęs to paties kaimo ūkininkaitę Stančikaitę. Pokaryje nuo sovietinės valdžios slapstėsi ir jis. Sykį, eilinį kartą nesėkmingai ieškoję jo, stribai ėmėsi turto konfiskavimo. Iš sklepo išpilant bulves jame rado dar vieną slaptą sklepą. Suvokę, kad čia gali slapstytis jų paieškomas Kazimieras, ėmė ruoštis jo šturmui. Kazimieras sušuko: „Nešaudykite. Pats išlysiu.“ Tuoj pat jį išvežė į Salantus, o iš ten – į lagerį. Grįžęs, apsigyveno Kaune, užaugino vieną dukterį. (Stanislovas Valančiauskas) ANDRIUŠAITIS VITALIJUS AATP ??? 1928-2005 Palaidotas Plungės kapinėse. Plungė.

Baigęs Vilniaus pedagoginio instituto Istorijos fakultetą, atvyko į Plungę, į šio miesto pirmąją vidurinę mokyklą mokyti istorijos. Atvyko turėdamas aukštą šachmatų sporto meistro „cenzą“ ir nenumaldomą aistrą šiai sporto šakai. Nors šachmatus vertinti vien iš sporto pozicijų būtų neteisinga, bent jau Vitalijaus supratimu. Pagal jį, šachmatai – visų pirmiausia tai asmenybės saviugdos priemonė, asprendžianti bendrą aukštą dvasinę intelektualinę asmens kultūrą. Tiek jo humanistinės idėjos, tiek pati jo unikali asmenybė tuo laiku buvo tarsi netikėtai įsižiebęs šviesos žibintas gana provincialiame Plungės mieste – formavosi didelės pasekėjų gretos, apsijungusios į netrukusį išgarsėti visoje tuometinėje sovietinėje erdvėje šachmatų mėgėjų klubą „Bokštas“. Nuo darželinukų iki solidžių senjorų - daugelis Plungės miesto (o vėliau ir viso rajono) gyventojų susiejo save, savo laisvalaikį su šachmatais. Į šį judėjimą netruko įsijungti ir Žemaičių Kalvarijos mokykla. Čia šachmatai įgijo visas mokomojo dalyko teises ir privilegijas: kūrėsi materialinė bazė, plėtojosi popamokinė veikla. Išsiugdė ištisa gabių šachmatininkų karta, ir 1990 m. pirmą kartą miestelio mokyklos istorijoje Žemaičių Kalvarijos vidurinės mokyklos rinktinė (Laimonas Sabaliauskas, Gediminas Juodeikis, Raimondas Valančiauskas, Arūnas Gaižaitis, Laura Garbenčiūtė) tapo Lietuvos čempione tarp kaimo

švietimo įstaigų kolektyvų.(Steponas Meškauskas) ANUŽIS JUOZAPAS AATP ??? a. 1910-a. 1950 Palaidotas lageryje. Pučkoriai. Stefanijos (Stanislavos?) Danilevičiūtės A. vyras. 1941 biželio mėn. sukilimo prieš sovietų okupantus dalyvis, priklausė Platelių grupei. Buvo vedęs kriaučką Stefaniją (Stanislavą) Danilevičiūtę iš Paparčių, su kuria susipažino pas Stanislovą Valančiauską, kuomet ji, siūdama, buvo čia apsistojusi. Antrą kartą grįžus sovietams, Juozapas buvo nuteistas dvidešimt penkiems metams lagerio. Daugiausiai dirbo taigoje miško kirtimo darbus. Sykį deginant šakas krito iš viso ūgio – ir negyvas. (Stanislovas Valančiauskas)

9

ARLAUSKAS ANTANAS AATP ??? 1922-a.1990 Rotinėnai. Gyveno Rotinėnų kaime, Plungės rajone, darbininkas. Išvežtas į lagerį – 1945 02 Dubrovka, Vsevoložskio rajonas, Leningrado sritis. 1956 grįžo į Lietuvą. (LGG, t. II) ARMALIENĖ ELŽBIETA Jonas, AATP PGS-0040 Selenytė 1895-1970 Palaidota Alsėdžių naujosiose kapinėse Šarnelė. Juozapato A. žmona Viena ryškesnių asmenybių turtingame įsomintinais žmonėmis Šarnelės kaime. Nepralenkiama pasakų, gyvenimiškų istorijų sekėja, be galo šmaikšti, niekad neieškanti žodžio kišenėje; gausios, mažai pasiturinčios daugiavaikės šeimos motina tapo neįkandamo kietumo riešutu sovietinių kolchozų steigėjams. Grasinimai Sibiru, šaltos daboklių naktys, patyčios, grubūs įžeidinėjimai ir egzekucijos nebesitvardančių stribų, nuožmių sovietinės tvarkos cerberių, nesugebėjo palaužti išdidžios kaimo moterėlės, panūdusios gyventi laisvą, kolchozinės tvarkos nevaržomą gyvenimą. Tik visiškai nualinta nebepakeliamų mokesčių ir pyliavų susitaikė su lemtimi – paskutinė įsirašė „Aušros“ kolchozan. (Steponas Meškauskas) ARMALYTĖ JUOZEFA Juozapatas, Jono AATP PGS-0040 1923-1994 Elzbieta, Jono Šarnelė. Kaunas. Šarnelės kaimo daugiavaikės, sunkiai besiverčiančios šeimos dukra. Vienuolė. Sovietų okupacijos metais atlaikė didžiulį ateistinės aplinkos spaudimą ir nesulaužė duotų katalikų bažnyčiai įžadų. (Steponas Meškauskas.) ARMINAS ANTANAS Vladislovas, AATP PGS-1423 1908-a.1980 Teresė, Gečaičiai. Bronislavos A. vyras Gyveno Gečaičių kaime, Plungės rajone, valstietis, partizanas. Suimtas 1946 12 24, kalintas Mažeikiuose. Ypatingojo pasitarimo 1948 04 12 nuteistas dešimčiai metų, išvežtas į lagerį – Karlagas, Karagandos sritis – Omsko sritis; tremtis – Novosibirsko sritis. (LGG, t. II) ARMINIENĖ BRONISLAVA Justinas, AATP PGS-1423 1917-a.1990 Gečaičiai. Antano A. žmona Gyveno Gečaičių kaime, Plungės rajone, valstietė, partizanų rėmėja. Suimta 1946 12 24, kalinta Mažeikiuose, Ypatingojo pasitarimo 1948 04 12 nuteista penkeriems metams, išvežta į lagerį – Temlagas (Dubrovlagas), Mordovija – Jagrinlagas, Archangelsko sritis; paleista 1951 12 22 (LGG, t. II) AUGUSTINAITĖ VALENTINA Feliksas, AATP PGS-0818-I 1915-a.1990 Paburgė. Gyveno Paburgės kaime, Plungės rajone, valstietė, Žemaičių apygardos partizanų ryšininkė „Didžioji Valė“. Suimta 1948 09 27, kalinta Plungėje, 1948 10 03 Klaipėdoje, 1948 12 29 Vilniuje. Ypatingojo pasitarimo 1949 02 26 nuteista dešimčiai metų lagerio; išvežta į lagerį – 1949 04 12 Rečlagas, Komija; tremtis – 1954 11 16 Vorkuta, Komija; paleista 1956 05 10, 1972 grįžo į Lietuvą. ANK BBK KGB (LGG, t. III) AUGUSTINAS FELIKSAS Feliksas, AATP PGS-0818-I 1909-po1954 Paburgė. Valerijos A. vyras

10

Gyveno Paburgės kaime, Plungės rajone, valstietis. Suimtas 1944 10 22, kalintas Telšiuose, Karo tribunolo 1945 02 08 nuteistas dešimčiai metų, išvežtas į lagerį – Gorkio sritis – Pesčianlagas, Karagandos sritis; tremtis – 1954 10 15 Karagandos sritis; į Lietuvą negrįžo. ANK BBK (LGG, t. III) AUGUSTINAS KAZIMIERAS Antanas, Kazimiero TNF PGS-2888 1932- Zuzana, Vincento Platakiai. Justinos A. vyras. Augustinas Kazys, Antano, g. 1932, gyv. Platakių k., Plungės r., valst., partizanų ryšininkas „Mino“. Suimtas 1949 06 28, kalintas Plungėje, Klaipėdoje, Vilniuje. Ypat. pasit. 1949 11 26 nuteistas dešimčiai metų lagerio. Išv. į lag. – 1950 10 06 Dubravlagas, Mordovija – 1953 10 07 Kamyšlagas, Omsko sr.; paleistas 1954 11 03. BBK KGB (LGG, t. 4, A-M) AUGUSTINAVIČIUS JONAS AATP ??? 1914 01 16-1942 05 Palaidojimo vieta nežinoma ŽK Gimė Žemaičių Kalvarijos palivarke, Alsėdžių valsčiuje, Telšių apskrityje. Baigė Telšių vyskupo Valančiaus gimnaziją. 1936 09 19 pašauktas į karinę tarnybą, priimtas į Karo mokyklą. 1937 09 15 ją baigęs (XII laida) atsargos jaunesniojo leitenanto laipsniu paleistas į pėstininkų specialybės karininkų atsargą. 1942 05 žuvo Rytų fronte. (Lietuvos kariuomenės karininkai, t. II) AUGUSTINAVIČIUS KAZIMIERAS AATP ??? a.1890-a.1960 ŽK. Kazimiero Augustinavičiaus šeima su penkiais mažamečiais vaikais buvo ištremta į Sibirą. (Stasys Stropus) AUGUSTINAVIČIUS KONSTANTINAS ŠADN ??? a.1920-po1944 ŽK. Studentas, pasirinkęs partizano dalią kovoje prieš sovietų okupantus. Ir žuvęs toje nelygioje kovoje. (Stasys Stropus) AUGUSTINAVIČIUS PAULIUS AATP ??? 1909-1960 Gečaičiai. JAV

11

Paulius Augius-Augustinavičius gimė Gečaičių kaime, taip vadinamoje Palestinoje. Jo tėvas be galo veiklus ir sumanus žmogus (gim. 1875 m.). Pirmojo pasaulinio karo metais šeimai teko gyventi Rusijoje. Iš jos grįžę Augustinavičiai apsistojo Sedoje. Čia tėvas išsinuomojo vandens malūną, įsirengė milo vėlyklą. Padeda įsikurti progimnazijai. Persikėlęs į Telšius, įsteigia „Masčio“ fabriką. Povilas iš pradžių lanko Žemaičių Kalvarijos pradinę mokyklą, vėliau mokosi Sedoje, Telšiuose. Nuo 1929 m. studijuoja dailę Kauno meno mokykloje. 1935-1938 m. tobulinasi Paryžiaus mokyklose. Tuo pat metu intensyviai dirba: kuria raižinių ciklus iliustruodamas literatūros klasikų

tekstus, dalyvauja net pasaulinėje dailės parodoje. Artėjant antrajai sovietų okupacijai Paulius su žmona Danute pasitraukė į Vakarus. Mirė Čikagoje. (Stasys Stropus) AUGUSTINAVIČIUS VACLOVAS ŠADN ??? a.1920-po1944 ŽK. Studentas partizanas, žuvęs kovoje prieš sovietų okupantus. (Stasys Stropus)

12