MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETOEKONOMIKOS IR FINANS VALDYMO FAKULTETOEKONOMIKOS IR VERSLO INSTITUCIJA

NUOLATINS STUDIJOS, TEIS IR MUITINS VEIKLA2 KURSAS, MTVbns03-2

PPO DERYB DOHOS RAUNDO EIGA IR PROBLEMOSReferatas

TIKRINO: Doc. dr.V. Rimkus................................................. (paraas)VERTINIMAS: ....................

Vilnius, 2015Turinysvadas3Pasaulio prekybos organizacijos krimas4PPO ir GATT skirtumai4Ministr konferencija4Dohos deryb pradia6Ministr konferencija Kankne7Kankno 4 dien darbotvark8eneva, 2004 metai10Paryius, 2005 metai12Ministr konferencija Honkonge13Honkongo darbotvark13Potsdamas, 2007 metai16eneva 2008 metai16Dohos deryb raundo sustabdymas18Ivados19Literatros sraas20

vadas

Pasaulio prekybos organizacija padar didiul tak tobuljaniai tarptautiniai ekonomikai. Ji atlieka pagrindin vaidmen reguliuojant pasaulin prekyb. i organizacija yra viena i daugelio pasaulio organizacij kaip ES, NATO, JTO bei kitos, savo buvimu kiekvieno pilieio gyvenim daro saugesn bei teikia galimyb manyti jog ateitis bus geresn. ia tema pasirinkau btent todl, kad i organizacija savo mastu apima net 97 proc. tarptautins prekybos. Pasaulio prekybos organizacija tarptautinje prekyboje atlieka tokios funkcijas kaip: vykdo susirinkimus dl prekybos deryb; priiri prekybinius ginus; kontroliuoja nacionalins prekybos politik; suteikia technin pagalb ir apmokymus besivystanioms alims bei kitas.Nuo pasaulio prekybos organizacijos krimo buvo prajusios ne vienos ir dvejos derybos, taiau didiausia reikm turi Dohos deryb raundas. Taip pat vyko daugyb Ministr konferencij , kuriuose susirinkdavo viso pasaulio atstovai atsakinti ikilusius klausimus, bei sprsti problemas, tam jog visos alys bendradarbiaut viena su kita bei padt vienai kitai esant btinybei. is deryb raundas turjo padti vis pagrind ateities tarptautiniai prekybai bei ekonomikai, taiau viskas per ilgai usits. iame darbe bus atskleista dl koki prieasi Dohos deryb raundas vyks nemaai met, kokios kilo problemos dl vienoki ar kitoki klausim, kaip ir kokios alys vertino tuo metu esamas problemas.

Pasaulio prekybos organizacijos krimas

Pasaulio Prekybos Organizacija (toliau PPO) buvo kurta 1995 metais, pagal Makareo susitarim, pakeitus nuo 1948 met pasaulin prekyb reguliavus Bendrj susitarim dl muit tarif ir prekybos (GATT). ios organizacijos veika pagrsta GATT pagrindiniai principais bei nuostatomis. GATT vienas svarbiausi tarptautini prekybini susitarim , turjusi takos pasaulins prekybos liberalizavimui, veiks nuo 1947 met. GATT pagrindinis tikslas buvo laisvesns ir teisingesns politikos propagavimas, mainant muitus ir alinant kitus apribojimus, trukdanius vystytis tarptautinei prekybai. Bendrojo susitarimo dl muit ir prekybos veikloje buvo svarbiausia: suderinti vairi ali pozicijas; siekti muit ir kit tarptautins prekybos apribojim panaikinimo; parengti ir taikyti taisykles, numatanias bet kokios diskriminacijos atskir ali atvilgiu panaikinim; siekti palankiausio prekybos reimo vedimo . PPO perm iki tol veikusio GATT funkcijas bei patirt ir iuo metu vienija 145 alis. [footnoteRef:1] [1: Bernatonyb Dalia, Tarptautin prekyba, Kaunas 2011m. 444psl]

PPO ir GATT skirtumaiNors PPO ir GATT veikos metodai ir funkcijos yra panaios, taiau tarp j esama ir kai kuri esmini skirtum. Pagal organizacin struktr PPO steigta kaip nuolat veikianti institucija su savo valdios institucijomis, organizacine struktra bei sekretoriatu, o GATT buvo taisykli rinkinys, paremtas prieiros protokolo suteiktomis galimybmis, kuris neturjo savo institucinio pagrindo. PPO veiklos sritis kontroliuoja: prekyb prekmis; paslaug teikim; kontroliuoja su prekyba susijusius intelektualios nuosavybs aspektus. GATT veiklos srityje apm tik prekybos prekmis kontrol. Pagal struktr, PPO kurta ir jos nari pripainta kaip vientisa struktra, sistem traukianti vairius su tarptautiniu verslu susijusius susitarimus. GATT struktra veik kaip rinkinys vienas su kitu nesusijusi susitarim, reguliuojani atskiras tarptautinio verslo sritis. GATT neturjo pakankamai tobula gin sprendimo mechanizm kaip PPO, kurios gino mechanizmas yra tobulesnis, nes sukurta daugiau automatikumo, taisykli, ribojani konflikto proces, tai reikia jog leidia gerokai sutrumpinti gino sprendim.[footnoteRef:2] [2: Bernatonyb Dalia, Tarptautin prekyba, Kaunas 2011m. 445-447psl.]

Ministr konferencijaPasaulio prekybos organizacijai vadovauja Ministr konferencija, susirenkanti ne reiau kaip kart per dvejus metus (1 paveikslas). Toki susitikim metu aptariama tolimesn PPO veikla reglamentuojant ir liberalizuojant pasaulin prekyb. Ministr konferencijos veikla vis organizacijos funkcij vykdymas bei klausim, susijusi su tarptautine prekyba, analiz ir sprendimas, praant organizacijos nariui. Ministr konferencij sudaro vis ali nari atstovai.1 pav. Pasaulio prekybos organizacijos struktra

MINISTR KONFERENCIJA

Gin sprendimo komisijaGeneralin tarnybaPrekybos politikos prieiros organas

Apeliacin komisijaGin sprendimo organas

Prekybos paslaugomis tarybaSu prekyba susijusios intelektualins nuosavybs teisi tarybaKomitetai:Prekybos ir aplinkosaugos;Prekybos ir ekonominio vystymosi;Regionini prekybos sutari;Mokjim balans apribojim;Biudeto, finans ir administracijos;Prekybos ir investicini santyki;Prekybos ir konkurencins politikos sveikos;Viej pirkim skaidrumoPrekybos prekmis taryba

Komitetai:Rinkos prieinamumo;ems kio;Sanitarijos reikalavim;Subsidij ir kompensacini priemoni taikymo;Antidempingo praktikos;Muitinio vertinimo;Preki kilms nustatymo;Importo licencijavimo;Su prekyba susijusi investicij;Garantij;Informacini technologij susitarimo.Tekstils rinkos prieiros grup. Valstybini moni veiklos darbo grup.Komitetai:Prekybos finansinmis paslaugomis;Ypating sipareigojim.Darbo grups:Vietinio alies reguliavimo;GATT taisykli laikymosi.

Dohos deryb pradia

2001 metais Dohoje buvo surengta ministr konferencija, kurioje buvo susitarta pradti nauj deryb raund. velgiant istorikai, prasidedantis Dohos deryb raundas yra devintas eilje, irint nuo pat 1948 met, kada susikr GATT. Jo tikslas buvo dar labiau plsti valstybi prekybos lauk, apimant ne tik ems kio prekes ir paslaugas. Tiesa, jog tai buvo dar Urugvajaus deryb raundo tikslas, taiau JAV ir dar keletas valstybi norjo iplsti derybas dl ems kio ir paslaug sektori, siekiant dar didesns prekybos liberalizacijos.Deryboms vl i naujo pradti buvo keletas prieasi. Viena j buvo Rugsjo 11-osios vykiai JAV, kada buvo pradta manyti, jog dl i vyki deryb raundas gali nepavykti, taiau alys nusprend susivienyti kovai prie galim recesij dl pasklidusi teroristini tamp. Todl buvo nutarta ne tik tsti derybas, bet ir i esms plsti klausim rat. Taip Dohos deryb raundo darbotvark buvo iplsta nuo ems kio produkcijos prekybos laisvjimo iki prekybos pramons gaminiais, intelektine nuosavybe, PPO taisykli nustatymo, imta kalbti ir apie Singapro konferencijos klausimus, taip pat aplinkosaugos problemos. Kita ne maiau svarbi prieastis buvo daugjantis dviali ir regionini prekybos susitarim skaiius. Buvo diskutuojama dl to, ar ie mintieji susitarimai labiau kenkia ar gelbja PPO siekti usibrt tiksl. Vieni ekspertai teig, jog prekybos liberalizacijos siekti regioniniai susitarimai netrukdo, nes efektyviau atveria rinkas, kiti tuo tarpu ginijasi ir teigia, jog mintieji dvialiai susitarimai paeidia esmin PPO diskriminacijos princip, taip ukirsdami keli gauti naud neturtingoms alims, kurios paprastai lieka u dviali susitarim rib. ioje ministr konferencijoje, ypa sveikintina buvo ES pozicija, kuri nuolat vykdiusi protekcionistin politik, sutiko keisti savo nuostatas ir buvo viena aktyviausi siekiant nauj deryb pradjimo apimant kuo platesn klausim spektr, ypa dl susitarim dl kuri bt sutariama vienu bloku, o rezultatai bt naudingi tiek besivystanioms, tiek stipriosioms alims. [footnoteRef:3] [3: https://www.wto.org/english/thewto_e/minist_e/min01_e/mindecl_e.htm]

Pagrindiniai Europos Sjungos Dohos raundo deryb prioritetai yra ie: Siekdama atverti pramons sektori preki rinkai, ES stengiasi su-kurti reikmingus naujus preki srautus maindama muit tarifus ne tik isivysiusioms alims, bet ir tokioms spariai auganios ekonomikos alims kaip Kinija, Brazilija ir Indija. tikslas pltoti prekyb ne tik tarp isivysiusi ali bet ir tarp besivystani ali. ems kio sektoriuje ES, turinti sipareigojim dl ems kio susitarimo, siekia, kad kinink subsidij reformos programa visame turtingame pasaulyje bt suderinama su ES plaios apimties 2003 m. bendros ems kio politikos reforma. Dohos deryb raunde ES silo sumainti kininkavimo paramos tarifus 60 proc., prekyb ikreipianias ki subsidijas 80 proc. ir kartu paalinti ems ki produkt eksporto subsidijas. ES taip pat nori matyti naujas rinkos atvrimo ems kio produkt eksportui galimybes. Dohos deryb dl prekybos paslaugomis rinkos atvrimo raundas turt suteikti dideles ir realias galimybes verslui, taip pat plaias galimybes vartotojams. taiau ES nesiekia panaikinti reguliavimo ar privatizuoti sektoriaus, kuris visuomens interes pagrindams kelt pavoj. ES taip pat sipareigojo ginti PPO nari teis skatinti kultrin vairov. ES siekia, kad Dohos raundas sutart dl priemoni paketo, apimanio ir special susitarim panaikinti prekybos ikraipym, kurio prieastis yra isivysiusi ali kinink subsidijavimas, iplsti neribot rinkos atvrim visoms maiausiai isivysiusioms alims tiek, kiek manoma daugeliui ali; naujas pagalbos prekybai paketas skirtas padti skurdiausioms alims kurti prekybos gebjimus; specialios priemons padt skurdiausioms alims be ilgalaiks alos j ekonomikoms gyvendinti bet kur Dohos susitarim. ES siekia Dohos raunde susitarti dl nauj taisykli komplekso valdyti prekybos apsaugos instrument naudojim, kad jais nebt piktnaudiaujama, ir ubaigti atnaujinti PPO taisykles dl prekybos palengvinimo, muitins ir kit su siena susijusi procedr praktikos standart taikymo, kaip vieno i svarbiausi prekybinink, ypa besivystani ali, snaud taupymo altinio. ES taip pat stengiasi panaudoti Dohos raund sustiprinti geografini enkl apsaug specialus teisinis identitetas bt suteiktas tokiems produktams kaip Parmos kumpis, rokforo sris, kurie glaudiai susij su ypatinga gamybos vieta ir tradicija.[footnoteRef:4] [4: J.Radiukynas, V. Rimkus, S.Sarapinien, R.itkien, D.Povilauskien. Europos Sjungos bendroji prekybos politika : vadovlis; Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto leidyba, 2011, 49-50psl.]

Ministr konferencija KankneAntrasis Dohos raundo etapas ir pagal Dohos mandat Penktoji ministr konferencija vyko Kankne 2003 met rugsjo 1014 d. Ji turjo tapti gaire, yminia artjani Dohos raundo deryb pabaig. ioje konferencijoje turjo bti apvelgta paanga, pasiekta po Dohos konferencijos pagal dvideimt deryb punkt . Be to, remiantis susitarimu dl slyg, nars turjo ioje konferencijoje pateikti pasilymus .Konferencija Kankne vyko 4 dienas. [footnoteRef:5] [5: http://www.wto.org/english/thewto_e/minist_e/min03_e/min03_e.htm]

Kankno 4 dien darbotvarkPirmoji diena: konferencija prasideda pristatant tarpininku, kurie buvo atsakingi u savo srit. Taip pat buvo diskutuojama dl medvilns, 2003 met rugsjo 10 d. U ems k buvo atsakingas George Yeo Yong-Bon, Singapro prekybos ir pramons ministras; ne ems kio rinkos prieigos buvo atsakingas Henry Tang Ying-jena, Honkongo Kinija finans sekretorius; vystymosi klausimais domjosi Mukhisa Kituyi, Kenijos prekybos ir pramons ministras; Singapro konferencijos klausimais Pierre Pettigrew, Kanada, tarptautins prekybos ministras; kiti klausimai - Klemensas Rohee, Gajanos usienio prekybos ir tarptautinio bendradarbiavimo ministras.Meksikos prezidentas Vicente Fox atidar penktj PPO Ministr konferencija 2003 met rugsjo 10 d., ir i karto ministrai pradjo konsultacijas su tarpininkais dl pagrindini iai konferencijai skirt klausim. i dien taip pat baigsi diskusijos, kurios buvo skirtos dl medvilns ir kuri ikl keturios Afrikos alys tai yra Beninas, Burkina Fasas, adas ir Malis. Diskusijos dl medvilns kyla todl, kad ios keturios Afrikos alys, nors ir yra didels medvilns gamintojos ir galt sudaryti konkurencij kitoms, labiau isivysiusioms alims, taiau dl labai dideli isivysiusiom alim mokam subsidij, Afrikos alims tai padaryti yra labai sunku, o tai labai kenkia ioms Afrikos valstybms, kurios siekia pakilti i skurdo. ios alys nereikalauja naujo specialaus reimo, taiau tik nori, kad btu priimtas teisingas sprendimas dl daugiaals prekybos sistemos. Konferencijos pirmininkas padar ivad, kad is klausimas turi bti aptariamas per neoficialius ministr susitikimus per artimiausias konferencijos dienas.[footnoteRef:6] [6: http://www.wto.org/english/thewto_e/minist_e/min03_e/min03_e.htm]

Antroji diena: Kamboda ir Nepalas tampa narysts dalimi, ministrai patvirtinimu pradeda derybas, 2003 met rugsjo 11 d.Ministrai pradjo derybas, 2003 met rugsjo 11 dien. Pradioje neoficiali susitikim metu delegacij vadovai pradjo diskutuoti grupmis dl pagrindini klausim, kaip btu galima sumainti spragas, kurios kyla dl i klausim. Neoficialiam delegacijos posdyje buvo priimtas naujas tarpininkas, kuris turjo rpintis medvilns klausimais. o oficialios sesijos metu buvo patvirtinta, kad narysts dalimi tampa dvi naujos alys. Tai Kamboda ir Nepalas. Jos tapo atitinkamai 147 ir 148 PPO narmis ir pirmosiomis narmis, kurios priskiriamos prie maiausiai isivysiusi ali.Treioji diena: prasidjo naujos ministr deklaracijos krybos darbas, 2003 met rugsjo 12 d.Kadangi jau prijo konferencijos vidurys, buvo apibendrinta, sisavinta i viso pirmojo raundo gauta informacija ir pradta rengti nauj Ministr deklaracij. Luis Ernesto Derbez pabr, kad Kankne susirinkusi konferencija nesiekia bet kokia kaina pabaigti deryb raund, o tik nustatyti tam tikras gaires tam, kad raundas btu skmingai tsiamas ir pabaigtas iki 2005 met.Medvilns klausimu buvo nusprsta, kad i problem btina isprsti, taiau nebuvo prieit vieningos nuomons. Medvilns klausim tarpininkas teig, kad vien klausimas dl subsidij negali isprsti ios problemos ir turi bti surastas daug priimtinesnis sprendimas. Tuo tarpu ikilmingoje konferencijos dalyje, Kamboda ir Nepalas pasira savo naryst oficialiuose dokumentuose. ios dvi alys oficialiai taps Pasaulio Prekybos Organizacijos narmis kai ratifikuos susitarim ir prane apie tai PPO.Ketvirtoji diena: pateikiami ministr komentarai dl naujos Ministr deklaracijos, konferencijos primininkas spja visus konferencijos dalyvius apie galim pavoj dl konferencijos lugimo 2003 met rugsjo 13 d.Dl labai didels naujos deklaracijos apimties ir ilg ministr susitikim, per kuriuos jie aptarinjo punktus, kurie jiems netiko ar nepatiko, pirmininkas Derbez ireik susirpinim, kad ios konferencijos sulugimas pakenkt pasaulio ekonomikai ir prekybos sistemai. Taiau buvo ir kit prieasi, kodl ministram netiko Ministr deklaracijos tekstas. Pavyzdiui, ems kio skiltis daugumai ministr pasirod arba per daug, arba per maai ambicingos. Jie turjo pastab dl - ne ems rinkos pltrai dl muit mainimo formuls ir sektori sandori turt bti privalomas visoms alims narms. Pirmininkas Derbez pasak, kad jei Kankno konferencija patirt neskm, tai atstatyti derybas reikiam tak gali uimti labai daug laiko.Taigi kaip jau minta, Kankno konferencija buvo neskminga. Prie to, inoma, prisidjo vairs veiksniai. Pirma, tai daugiausia susij su minta Singapro Ministr konferencija. Ginas dl prekybos ir investicij, konkurencijos politikos, viej pirkim skaidrumo ir prekybos slyg gerinimo. Antra, buvo suabejota, ar kai kuriose alys atvyko Kankn su rimtais ketinimais dertis. Kai kuri stebtoj nuomone, kelios alys nebuvo nustaiusios jokio savo pozicijos lankstumo ir tik pakartojo savo reikalavimus, o ne kalbjo apie kompromisus. Treia, buvo juntamas labai didelis nuomoni skirtumas tarp isivysiusi ir besivystani ali beveik ties kiekviena skirtinga tema ir tai buvo dar viena didel klitis, kodl lugo Kankno konferencija. Ketvirta, buvo paerta kritikos ir paiai konferencijos eigai ir tvarkai. Kai kuri stebtoj teigimu, darbotvark buvo pernelyg sudtinga. Po Kankno konferencijos derybos dl ems kio bei visi darbai, numatyti Dohos darbotvarkje, buvo sustabdyti iki 2003 met pabaigos.eneva, 2004 metai2004 met. pradios JAV prekybos atstovas Robert Zoellick siek atnaujinti derybas silydamas pasilymus, kad bt sutelktas dmesys prieig prie rinkos, taip pat kad bt panaikintos ems kio eksporto subsidijos. Jis taip pat sak, kad klausimai, kurie buvo sprendiami Singapro konferencijoje, galt padti padaryti paang derybose dl prekybos palengvinimo, padt imtis tolimesni veiksm dl viej pirkim, o galbt nuleisti investicijas ir konkurencij.Procesas atgaivintas 2004 met pradioje, tam tikras politines iniciatyvas ireikus Australijai, Brazilijai, JAV, Indijai ir Europos Sjungai. 2004 met gegus mn. ES paskelb apie kelias esmines nuolaidas, konkreiai sutikdama dertis dl bet kokio ems kio produkcijos eksporto subsidijavimo pabaigos datos. iuo jimu Singapro konferencijoje kelti klausimai nebebuvo traukti i Dohos raund. Besivystanios alys taip pat aktyviai dalyvavo derybose iemet, pirmiausia Indijoje ir Brazilijoje, kur tiesiogiai dalyvavo derybose su isivysiusiomis alimis dl ems kio, taip pat dl prekybos palengvinim. Po intensyvi deryb 2004 met liepos pabaigoje, PPO nariai pasiek, kas tapo inoma kaip pagrind susitarimas (kartais vadinama Liepos paketas)[footnoteRef:7], kuris numato bendrsias gaires ubaigti Dohos raundo derybas. Liepos paketenustatyti pagrindiniai deryb slyg principai. Be to, iuo sprendimu i Dohos programos ibraukti trys vadinamieji Singapro klausimai dl prekybos ssaj su investicijomis, konkurencijos politikos ir viej pirkim skaidrumo. iuo susitarimu siekiama sukoncentruoti derybas ir ikelti jas nauj lygmen. Liepos pakete buvo aptariamos ios sritys: ems kis, ne ems kio prekybos, vystymasis, paslaug ir prekybos palengvinimas. [7: http://www.wto.org/english/tratop_e/dda_e/draft_text_gc_dg_31july04_e.htm]

ems kis.Klausimai, susij su ems kiu yra aptariami Liepos paketo a priede( Annex A), kuris yra kaip pagrindas deryboms dl vis manom bd, kaip padaryti kad ems kis tapt liberalesnis Ne ems kio prekybos prieinamumas. Klausimai, susij su ne ems kio rinka yra aptariami Liepos paketo b priede (Annex B), kuriame aptariamos ateities darbo slygos, taip pat pridedamos papildomos derybos, kuriomis reikia susitarti dl formuls, gydomus (kuriuos, jei bt kas pakeista, galima dar patvarkyti), nesujungtus tarifus. Be i klausim, taip pat yra pasilymai dl lengvat lankstumo besivystani ali dalyvms. Kalbant apie sumainimo ar visiko atleidimo nuo muit eksporto produktams svarbos besivystanioms alims, deryb grup ts diskusijas, susijusias su "sektorini muit komponento", siekiant apibrti aiki apimt dl bendrininkavimo, atitinkamo aprpinimo, taip pat ir lankstumo sumainti muitus besivystani ali dalyviams. Vystymasis (pltra)Vystymosi klausimai yra neatsiejama Dohos ministr deklaracijos dalis. Nars vykdydamos vystymosi aspektus gyvendinant Dohos pltros darbotvark, didel dmes skyr besivystanioms ir maiau isivysiusioms alims, kad bt atsivelgta ir j poreikius bei interesus gyvendinant Dohos raundo darbotvark. Taryba pakartoja, kad labai svarbus vaidmuo yra tas, kad bt padidintas rinkos prieinamumas, kad bt nustatytos subalansuotos taisykls. Turi bti utikrintas technins paramos ir pajgum krimo programos finansavimas ir tai gali suvaidinti didel vaidmen i ali ekonomins pltros augimui. Maiausiai isivysiusioms alims Generalin Taryba dar kart patvirtina sipareigojimus, kuriuos Generalin Taryba yra primusi Dohoje dl maiausiai isivysiusi ali ir atnaujina savo pasiryim vykdyti iuos sipareigojimus. alys nars, kurios savo ekonomika yra galingesns u nares, kurios laikomos kaip besivystanios ar maai isivysiusios, pasiryusios toliau tinkamai atsivelgti maiausiai isivysiusi ali interesus derybose. Nars toliau turi tinkamai atsivelgti maiausiai isivysiusi ali interesus derybose. Paslaug palengvinimas.Pagrindiniai klausimai dl paslaug palengvinim yra surayti Liepos paketo c priede ( Annex C), kuriame atsispindi ali nari ketinimai pasiekti esmini susitarim rezultat vykdant derybas dl paslaug, norima skatinti auktos kokybs pasilymus kuriais siekiama utikrinti veiksming rinkos prieinamum, ypatingai eksporto ir tiekimo sektoriuose besivystaniose alyse. Taip pat susitarimuose numatyta, kad norima pasiekti kaip manoma didesn liberalizacij paslaug ir tiekimo sektoriuose. alys nars taip pat siekia sustiprinti savo pastangas ubaigti derybas dl taisykli nustatymo ir turi bti suteikta tikslinga technin pagalba ir galimyb besivystanioms ar maiau isivysiusioms alims pilnavertikai ir veiksmingai dalyvauti derybose. Nustatyta data, iki kurios turi bti perirta ie paslaug pasilymai. Tai yra 2005 met gegus mnesis. Prekybos palengvinimas.Pagrindiniai klausimai dl prekybos palengvinim yra surayti Liepos paketo d priede ( Annex D), kuriame nustatomos slygos, kuriomis galima bt palengvinti derybas dl prekybos. Taip bt spartinamas judjimas preki tarp atskir ali, ileidimas t preki, skaitant tranzitines prekes. Taip pat iame priede minima, kad derybomis taip pat siekiama padidinti technin pagalb ir param, pajgum didinim ioje srityje ir utikrins, kad ypatingas ir diferencinis reimas besivystanioms ir maiausiai isivysiusioms alims bus naudingas.

Paryius, 2005 metai2005 metais prekybos derybininkai prie prasidedant tais paiais metais etajai PPO Ministr konferencijai Honkonge, sureng sesij Paryiuje. Ji vyko gegus mnes. Paryiaus deryb metu svarbiausi keliami klausimai buvo ie: Pranczijoje prasidjo protesto bangos kurios buvo nukreiptos prie subsidij mainim kininkams, o Jungtins Amerikos Valstijos, Australija, Europos Sjungos nars, Brazilija ir Indija nesutaria dl klausim, kurie yra susij su vitiena , jautiena ir ryiais.Paryiuje susitikimo deimtys ministr i viso pasaulio ir is susitikimas yra dalis deryb, kuriomis siekiama mainti klitis, trukdanias prekybai tarp PPO ali nari. iuo, taip vadinamu vienu is Dohos raundo etap, tikimasi geresns pasaulio prekybos aplinkos nuo 2006 met. Apskritai, io etapo esm yra sumainti muit tarifus ir subsidijas, taiau kai kurios alys, nors ir nevisai teistais bdais, laikosi sikib ias lengvatas i vis jg. Pranczija, pavyzdiui, nors ir yra stipri savo ekonomika ir agrokultra, taiau ioje alyje yra labai daug kinink, kurie gauna naudos i jiems suteikiam subsidij. Kitos tautos taip pat apkaltino Europos Sjung protekcionizmu ir smoningu laiko vilkinimu deryb metu.Kalbant apie vitien, jautien ir ryius - Jungtins Amerikos Valstijos, Australija, Europos Sjungos nars, Brazilija ir Indija nesutaria dl tarif, kurie yra paprastai ireikiami eurais u ton. Ad valorem[footnoteRef:8] ekvivalentas yra techninis klausimas ir nors tai atrodo menka problema, taiau kaip tik i ia ir kyla didiausi i valstybi nesutarimai. ES pateik pasilym dl skaiiavimo Ad valorem ekvivalentu, bet Australija ir Brazilija - kurios siekia usitikrinti didel tarif sumainim savo pauktienos, jautienios ir ryi eksportui - j atmet. is labai techninis klausimas gali sutrukdyti tolimesnes diskusijas dl patekimo rinkas ems kio derybose keletui mnesi ir tai kelia didel grsm deryb vilkinimui ir paangos siekimo ioje deryb srityje. [8: Ad valorem - pagal vert, pagal kain. Tam tikro dydio (mokesi, nuolaid) skaiiavimas ir nusakymas proporcingai preks ar paslaugos kainai. Daniausiai vartojama kalbant apie mokesius.]

Taiau nepaisant i vis prietaravim, buvo pasiektas bendras sutarimas ir paalinti visi prietaravimai ems kio srityje ir tai suteikia vilties, kad bus suteiktas naujas impulsas Dohos deryb raundui. Svarbiausi tikslai pasiekti ioje sesijoje yra ie: padidintas preki ir paslaug rinkos prieinamumas tiekjams; sugrietintos taisykls dl antidempingo ir nekompensuojam subsidij; palengvinta prekyb; maintas biurokratizmas pasienio ruouose; besivystanios alys labiau trauktos Pasaulio Prekybos sistem.Ministr konferencija Honkonge

etoji Ministr konferencija vyko Honkonge gruodio 13-18 dienomis, 2005 metais. ioje konferencijoje dalyvavo 150 PPO ali nari atstovai. Vienas i pagrindini konferencijos tiksl buvo ekonomikos tikslas pasiekti preliminar susitarim dl prekybos liberalizavimo ems kio produktais mainant subsidijas ir sprsti kitus klausimus per Honkongo konferencij. Skmingai isprendus iuos visus klausimus, buvo norima ubaigti Dohos deryb raund 2006 metais.Honkongo darbotvark

Pirmoji diena: oficialiai pradedama konferencija, j atidaro Kinijos Vyriausybs vadovas Donald Tsang. Ministrai pradeda derybas dl pramonini preki, 2005 met gruodio 13 d. Taip pat kaip ir Kankno konferencijoje, ioje konferencijoje Honkonge buvo paskirti tarpininkai, kurie buvo atsakingi u savo atitinkam srit. Buvo parinkti ie: Ne ems kio rinkos prieinamumo konferencijos ministras Humayun Hanojus, Pakistanas; ems kio prekybos ir pramons ministras Mukhisa Kituyi, Kenija; vystymosi klausimai usienio prekybos ir tarptautinio bendradarbiavimo ministras Clement Rohee, Gajana.Taip pat, be i atsaking asmen, buvo paskirta dar trys asmenys, kurie, esant reikalui, galt padti paslaug, taisykli nustatymo, kitais klausimais:1. Prekybos ministras Hyun Chong Kim, Korja.2. Usienio reikal ministras Jonas Store, Norvegija3. Usienio reikal ministras Ignacio Walker, il.Spaudos konferencijoje buvo praneta, kad tarpininkai susitiks su alimis narmis neoficiliuose susitikimuose maesnse grupse, utikrinant skaidrum, kad visos nars bt tinkamai informuotos. Pirmosios konsultacijos prasidjo tuoj po atidarymo sesijos, j metu nekta apie ne ems kio rinko prieinamum. Konsultacij tikslas yra kad alys nars priimt bendr ivad, kompromis, kad kaip manoma labiau bt pagerintas deklaracijos tekstas.Antrojo diena: pirmosios konsultacijos dl ems kio, patekimo i ne ems kio rink, taip pat aptarti pltros klausimai, 2005 met gruodio 14 d.Pradedant susitikim dl ems kio klausim, buvo pateikta daug pasilym: sutelkti didel dmes maiausiai isivysiusi valstybi klausimus, taip pat dl lankstesnio patekimo rink tarp labiau isivysiusi ali; pamginti isprsti eksporto subsidij pabaigos dat; siekti pusiausvyros dl lankstumo ir ambicij, kurios susijusios su eksporto subsidij panaikinimu. Vienos valstybs pabr, kad balansas ir lygiagretumas yra svarbu: tarif mainimo formul ir lankstumas yra susijusios ir turt bti aptartos kartu ir kad prie panaikinant eksporto subsidijas, negali bt neaptarti klausimai dl eksporto kredit, maisto pagalbos ir panaiai. Grup Piet Amerikos ali ikl savo susirpinim, kad labiau isivysiusios alys patenka rink su maesniais muit ir kvot mokesiais savo iaugintiems atogr produktams. i dien buvo prisimintas klausimas dl medvilns, kur ikl keturios Afrikos alys. Jos paragino greitai ir konkreiai veikti nares, siekiant padti ioms alims pakeisti esam situacij. Jos kaltino, kad turtingos alys sumaino medvilns kainas dl joms teikiam subsidij, o tai daro blog i Afrikos ali ekonomikoms. ikelt klausim palaik ir kitos Afrikos alys, Brazilija pasisak, kad is klausimas turi bti prioritetinis klausimas ioje Honkongo konferencijoje, Australija taip pat pasisak, kad is klausimas yra svarbus ir j btina isprsti, Europos Sjunga kreipsi i visas PPO nares sakydama, kad rinkos turi prasiplsti ir subsidijos turi bti sumaintos. Taiau Jungtins Amerikos Valstijos mano, kad subsidij poveikis kainai yra gerokai maesnis nei i ties yra teigiama ir kad i problema kyla dl tiekimo apribojim. Todl JAV teikia pagalb ioms Afrikos alims padidinti derli ir padeda sprsti kitus klausimus, susijusius su prekybos paramos vystymusi.Treioji diena: sprendiamas klausimas dl Tongo prisijungimo prie PPO, taip pat vyksta konsultacijos dl maiausiai isivysiusi ali, 2005 met gruodio 15 d.Honkongo ministr konferencija patvirtino Tongo prisijungimo susitarim gruodio 15 d., ir taip paklojo pamatus Piet Ramiojo vandenyno tautoms prisijungti prie PPO.Kalbant apie maiausiai isivysiusias alis, buvo sprendiami klausimai dl laisvos rinkos prieinamumo be muit ir be kvot. Ministras Rohee, kuris atsakingas u vystymosi klausimus, pasisak, kad iam klausimui turi bti teikiama pirmenyb. Maiausiai isivysiusios alys reikalavo, kad visoms j prekms bt panaikinti muitai, taip pat kaip ir kvotos, taiau kitos alys io pasilymo nepalaik.Ketvirtoji diena: ministrai pradjo perirti ministr projekto tekst, 2005 met gruodio 16 d.ems kio srityje didiausias dmesys buvo skirtas eksporto konkurencijai. Ministras Kituyi, kuris yra atsakingas u ems kio klausimus, susitiko su Afrikos, Karib jros, Ramiojo vandenyno , sureng konsultacijas su grupi vadovais ir ragino kartu dirbti, kad bt susiaurinti, kaip manoma labiau, skirtumai, ypa dl klausim, susijusi su medvilne. Vystymosi srityje ministras Rohee paminjo, kad matoma paanga dl klausim, susijusi su importo muit panaikinimo, taip pat ir kvot, taiau ir toliau reikia telkti dmes iuos pltros klausimus. Kanada, Kenija, Pakistanas, Malavis, veicarija, Trinidadas ir Tobagas ir Zambija pateik savo silomas naujas teksto redakcijas, kurios turtu bti aptartos ir inagrintos per i konferencij. Paslaug klausimais, ministras Kim prane, kad jo konsultacijos nepadjo poiriams dl teksto pasidaryti panaesniems. Konferencija pateik alternatyv tekst priedui C (Annex C), kuriame sakoma, kad reikia daugiau dmesio skirti bendriems vystymosi klausimams ir panaikinti daugiaal deryb galimyb.[footnoteRef:9] Ministras Kim prane, kad narms didiausi susirpinim kelia ios priede C idstytos nuostatos: dl kokybini tiksl, dl sektori ir modalini tiksl, dl viej pirkim ir dl keli ali praym/pasilym deryb. [9: http://www.wto.org/english/thewto_e/minist_e/min05_e/final_annex_e.htm]

Penktoji diena: perirto projekto iplatinimas, 2005 met gruodio 17 d.Naujajame tekste atsispindi trys labiausiai aptartos per konferencij sritys: ems kis, be ems kio patekimas rink, pltros klausimai, skaitant maiausiai isivysiusi ali galimybe naudotis eksportu be muit ir be kvot. Dl ne ems kio patekimo rink, naujajame tekste ymiai aikesn tarif sumainim formul, ypa dl lengvat, kad nuo iol nieko mainais nebereikalaujama. Tekstas taip pat pabria, kad btina utikrinti proporcing aukto lygio siek ems kio ir ne ems kio rink prieinamumui. Pltros klausimais, tekstas atspindi padaryt paang dl maiausiai isivysiusi ali naudotis specialiuoju rimu, kuris pateiktas priedo F dalyje.etoji diena: ministrai sutaria dl naujo projekto, 2005 met, gruodio 18d.149 PPO valstybi nari vyriausybi vadovai partvirtino nauj deklaracij ir daugelis j apibdino kaip pasiekt didel paang nuo 2004 met Liepos paketo. Svarbiausi pasiekimai ios deklaracijos yra ie: nebra eksporto subsidij ems kio srityje; rastas susitarimas dl medvilns; susitarta dl radikali be muit ir be kvot prekybos prieigos 32 maiausiai isivysiusioms alims. Susitarimu, eksporto subsidij ems kiui turt nebelikti iki 2013 met, nors daugelis ali norjo, kad terminas bt paankstintas. Medvilns eksportas i maiausiai isivysiusi labiau isivysiusias bus galimas be muit ir be kvot mokesi nuo naujo ems kio susitarimo gyvendinimo pradios.Honkongo konferencija, pasibaigusi 2005 metais gruodio 18 d, buvo skminga tiek visa organizacine prasme tiek ir paia deryb reikme, nes buvo priimtas svarbiausias dokumentas, 44 puslapi Ministr deklaracij. Nors visi priimti nutarimai neatitiko vis ali nari bendr lkesi, taiau visos nars pripaino, kad priimti sprendimai yra didelis pagrindas paryti paang derybose. is naujas priimtas Ministr deklaracijos projektas yra ingsnis teisinga kryptimi ir geras pagrindas tsti darb enevoje ateinaniais metais.Potsdamas, 2007 metai

Potsdamo konferencijoje, kuri vyko liepos mnes Potsdame, Vokietijoje, susirinko prekybos ministrai i keturi galing pasaulio valstybi. Tai yra Indijos, Brazilijos, Jungtini Amerikos Valstij ir Europos Sjungos atstovai prekybos klausimais. io susitikimo pagrindinis siekis buvo atgaivinti ir paspartinti judti priek Dohos pltros deryb raundo vis eig, taiau ir vl nepavyko susitarti dl ikelt klausim ir esam problem.Derybos lugo, kai alys, kurios dalyvavo ioje konferencijoje, neprijo prie vieningos nuomons ir prie viening skaii dl subsidij ems kiui mainimo. Jungtins Amerikos Valstijos sutiko, kad bt sumaintas j subsidij skaiius iki 17 milijard doleri per metus, vietoje prie tai adt 22,5 milijard doleri per metus. Indija ir Brazilija, kurios atstovavo vargingesnes alis, pareikalavo, kad j subsidij suma nebt maesn negu 15 milijard doleri per metus. Kalbant apie pramoninius tarifus, Indija ir Brazilija mano, kad yra neteisinga ir nesininga j ir kit maiau turtingesni valstybi atvilgiu, kad turtingesns alys tikisi, jog bus kompensuojamos sumos pinig u subsidij mainim. Turtingesns alys pasiryusios prayti 10 procent kompensavimo u subsidij mainim, besivystanioms alims siekiama skirti 15 procent ir 18 procent maiausiai isivysiusioms alims. Tuo tarpu Indija ir Brazilija siekia net iki 30 procent.ios visos isakytos pozicijos yra puikiai inomos ir jau ne kart aptartos. Nepaisant neskms, kuri buvo patirta ia, Potsdame, Paskalis Lamy, kuris yra PPO generalinis direktorius, pasisak ir ireik didel vilt, kad alys nars, susitinkanios ateinaniais metais, liep, enevoje toliau imsis sprsti ikilusius klausimus ir problemas ir kad Dohos deryb raundas bus ubaigtas iki 2008 met pabaigos.

eneva 2008 metai

Nepavykus ubaigti Dohos deryb raundo iki 2007 met pabaigos, kaip buvo planuota po deryb, kurios vyko Potsdame, derybos buvo atnaujintos 2008 met liepos 21 dien enevoje, veicarijoje. i deryb, kaip ir anksiau vykusi, pagrindinis tikslas yra pamginta padaryti paang ir kad kuo greiiau galima bt ubaigti taip ilgai vilkinam Dohos deryb raund. Daugiausia dmesio iose derybose buvo skiriama ems kio klausimams, pramoninms prekms.ems kis. i srit galima laikyti labiausiai paengusi i priek i vis srii, dl kuri vyksta ir ios derybos ir visas Dohos deryb raundas. Europos Sjunga iose derybose eng didel ingsn priek pasilydama reformuoti ems kio param ir tarifus. Ji pasil: sumainti ems kio tarifus iki 54 procent vidurkio; naudoti surit tarif mainimo sistem, kad didiausi tarifai bt sumainti bent jau iki 66 procent; sumainti prekyb, kuri yra susijusi su gaunamomis subsidijomis ne maiau kaip iki 75 procent; panaikinti eksporto subsidijas iki 2013 met pabaigos. Europos Sjunga iose derybose tikisi Jungtinms Amerikos Valstijoms pasilyti ymiai susimainti prekyb ikreipiani subsidij mainim kininkams ir kitoms ekonomikos sritims, kas padt Europos Sjungai atverti naujas rinkos galimybes ems kio eksportui. Europos Sjungos iniciatyva siekiama kuo greiiau priimti bendr sutarim ir imtis veiksm siekiant pagerinti Vakar Afrikos medvilns augintoj padt. Afrikos tautos nesugeba bti konkurencingos lyginant jas su ymiai turtingesnmis medvilns augintoj alimis, kurioms dar yra suteikiamos ir subsidijos.Pramonins preks. Kaip ir ems kio klausimams, taip ir deryboms dl pramonini preki yra sutelktas didelis dmesys. Europos Sjunga pateik paket pasilym, kaip bt galima padti padaryti paang ioje srityje. Tai yra: pagerinti transatlantins ekonomikos atvirum ir paalinti didij dal vis dar galiojani tarif; nustatyti pramonini preki tarifus, kad ateityje jie nebt pakelti i vir tai yra draudimo priemon nuo ateityje galim protekcionizmo atvej; sukurti nauj rinkos prieinamum Europos eksportuotojams patekti spariai kylanias Brazilijos, Kinijos ar Indijos ekonomikas; maiausiai isivysiusioms alims tsti savo preki patekim kitas rinkas be muit ar be kvot mokesi.enevos derybos lugo liepos 29 d. dl klausim, kurie buvo susij su ems kio prekyba tarp Jungtini Amerikos Valstij, Indijos ir Kinijos.[footnoteRef:10] Daugiausia, nesutarimas atsirado tarp Indijos ir Jungtini Amerikos Valstij dl nustatyto specialaus apsaugos mechanizmo priemon, kuria siekiama apsaugoti ali neturtingus kininkus, leidiant alims nustatyti specialius tarifus tam tikroms ems kio prekms importo antpldio arba kain kritimo atvejais. [10: Alan, Beattie; Frances William (29 July 2008). "Doha trade talks collapse" . Financial Times . http://www.ft.com/cms/s/0/0638a320-5d8a-11dd-8129-000077b07658.html]

Dohos deryb raundo sustabdymas

Dohos deryb sustabdymu galima laikyti laikotarp po deryb enevoje 2006 metais. Nors iose derybose ir buvo priimta keletas reikming sprendim, pavyzdiui dl subsidij mainimo, taiau kiti esminiai klausimai nedav ramybs alims. ems kio muitai ir subsidijos iliko pagrindiniu klausimu apie kur sukosi visos derybos. Taiau stagnatika ES pozicija, o ir JAV nenoras nusileisti, derybas pristabd, taiau niekas nenorjo leisti joms mirti vien dl to, kad atnaujinti jas bt itin sudtinga. Todl Dohos deryb raundas buvo laikinai pristabdytas ES ir JAV patikinus, kad jos usiims atskir dviali deryb pltote taip neleis ti prekybos liberalizacijos idjai.Nors vliau vyko derybos ir Potsdame ir enevoje, ir buvo stengiamasi atnaujinti derybas bei nutraukti ikilusius nesutarimus tarp Jungtini Amerikos Valstij ir Europos Sjungos, taiau i visko aiku, kad n viena valstyb nra linkusi eiti pirm bendr kompromis. Prie deryb sustabdymo taip pat prisideda ir dar labiau parykjusios protekcionistins nuostatos bei besivystani valstybi nelankstumas dl pramons gamini.

Ivados

Atidiai perirjus visus Dohos raundo eigos etapus, galima susidaryti spd, kas viskas ne taip paprasta kaip atrodo. Nuo pat Dohos deryb raundo starto 2001 metais iki i dien vyko ketverios ministr konferencijos (Dohoje, Kankne, Honkonge ir enevoje), taip pat buvo surengta daug maesni susitikim su valstybi atstovais, kurie vyko vadinamuosiuose Generalinse tarybos. Vilkinamas taip ilgai, Dohos deryb raundas iki io momento nra ubaigtas. Visai Pasaulio Prekybos Organizacijai ir atskiroms alims reiks dti dideles pastangas, kad vien dien is raundas bt baigtas. Kita didel problema yra dideli skirtumai tarp maiausiai isivysiusi, besivystani ali ir labiau isivysiusi ali. Nors ir padedama neturtingiausioms, maiau isivysiusioms alims, taiau dani dvialiai susitarimai tarp isivysiusi ali tikrai neduoda naudos silpnas ekonomikas turinioms valstybms. Subsidij mainim iuo metu ir panaikinim nuo 2013 met galima laikyti vienu i didiausiu Dohos deryb raundo pasiekimu, kas, manau, tikrai pads padidinti konkurencingum tarp turtingj ali bei padidins konkurencij tarp turting ir maiau turting ar skurstani ali. Manau jog, skmingas Dohos deryb raundo ubaigimas duot daugiau naudos negu dabartin situacija, kada derybos vyksta per ilgai, be bendro susitarimo. Todl manau, kad PPO ir atskiros alys turt pasistengti, galbt sumainti savo kai kuriuos reikalavimus, nes skmingas deryb raundo ubaigimas bet kokiu atveju kiekvienai nariai ieit tik naud.

Literatros sraas

Knygos 1. Bernatonyt B. Tarptautins prekybos pagrindai. Kaunas, 2011.2. J.Radiukynas, V. Rimkus, S.Sarapinien, R.itkien, D.Povilauskien. Europos Sjungos bendroji prekybos politika : vadovlis; Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto leidyba, 2011

Internetiniai altiniai1. http://www.wto.org