Upload
others
View
0
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
RR\1094365LT.doc PE573.011v02-00
LT Suvienijusi įvairovę LT
Europos Parlamentas 2014-2019
Plenarinio posėdžio dokumentas
A8-0171/2016
3.5.2016
PRANEŠIMAS
dėl bendrosios rinkos strategijos
(2015/2354(INI))
Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas
Pranešėja: Lara Comi
PE573.011v02-00 2/32 RR\1094365LT.doc
LT
PR_INI
TURINYS
Psl.
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS ..................................... 3
AIŠKINAMOJI DALIS ........................................................................................................... 22
UŽIMTUMO IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ ................................. 25
GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI ..................... 32
RR\1094365LT.doc 3/32 PE573.011v02-00
LT
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl bendrosios rinkos strategijos
(2015/2354(INI))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnį ir Sutarties dėl Europos
Sąjungos veikimo (SESV) 9 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą
2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB
ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos
direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB1,
– atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 28 d. Komisijos komunikatą „Bendrosios rinkos
tobulinimas: daugiau galimybių piliečiams ir įmonėms“ (COM(2015) 0550),
– atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 28 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Europos
bendrosios skaitmeninės rinkos strategija. Analizė ir įrodymai“ (SWD(2015) 0202),
– atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 28 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą
„Bendrosios rinkos integracijos ir konkurencingumo ES ir jos valstybėse narėse
ataskaita“ (SWD(2015) 0203),
– atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 6 d. Komisijos komunikatą „Europos bendrosios
skaitmeninės rinkos strategija“ (COM(2015) 0192),
– atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 13 d. Komisijos komunikatą „Bendrosios rinkos
aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti. „Bendros pastangos
skatinti naująjį augimą“ (COM(2011) 0206),
– atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 3 d. Komisijos komunikatą „II bendrosios rinkos aktas.
Drauge už naująjį augimą“ (COM(2012) 0573),
– atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 9 d. Mario Monti ataskaitą Europos Komisijos
pirmininkui „Nauja bendrosios rinkos strategija Europos ekonomikai ir visuomenei“,
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos valdymo
įgyvendinant 2015 m. Europos semestrą2,
– atsižvelgdamas į savo 2013 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją dėl Europos mažmeninės
prekybos veiksmų plano, kuris būtų naudingas visiems dalyviams3,
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl kuriamo Bendrosios
skaitmeninės rinkos akto4,
– atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 14 d. rezoliuciją dėl veiksmingos darbo
inspekcijos kaip darbo sąlygų gerinimo Europoje strategijos5,
1 OL L 304, 2011 11 22, р. 64. 2 Priimti tekstai, P8_TA(2015)0069. 3 Priimti tekstai, P7_TA(2013)0580. 4 Priimti tekstai, P8_TA(2016)0009. 5 Priimti tekstai, P7_TA(2014)0012.
PE573.011v02-00 4/32 RR\1094365LT.doc
LT
– atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto užsakytą 2014 m. rugsėjo
mėn. tyrimą „Sąnaudos, kurios būtų patiriamos bendrojoje rinkoje, jei nebūtų imamasi
veiksmų ES mastu“ (angl. „The Cost of Non-Europe in the Single Market“),
– atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto užsakytą 2015 m. rugsėjo
mėn. tyrimą „Strategijos siekiant užbaigti bendrosios rinkos kūrimą: „trilijono eurų
premija““ (angl. „A strategy for completing the Single Market: “the trillion euro
bonus”“),
– atsižvelgdamas į Komisijos užsakytą 2015 m. lapkričio 20 d. tyrimą „Pavėluotų
mokėjimų direktyvos ex post vertinimas“ (angl. „Ex-post evaluation of Late Payment
Directive“),
– atsižvelgdamas į Komisijos užsakytą 2014 m. lapkričio mėn. tyrimą „ES baldų rinkos
padėtis ir galima baldų gaminių iniciatyva“ (angl. „The EU furniture market situation
and a possible furniture products initiative“),
– atsižvelgdamas į 2015 m. spalio mėn. redakcijos internetinę bendrosios rinkos rezultatų
suvestinę,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Užimtumo
ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A8–0171/2016),
A. kadangi bendroji rinka buvo ir tebėra ES integracijos kertinis akmuo bei ekonomikos
augimo ir darbo vietų kūrimo variklis, nes ji palengvina prekybą visoje ES, kartu
užtikrinant labai konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos modelį, grindžiamą
Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 dalimi;
B. kadangi ES vidaus rinkos stiprinimas vis dar yra pagrindinis ekonomikos uždavinys,
ypač atsižvelgiant į naujų technologijų plėtrą, kuriai būtina kritinio dydžio rinka, kad
būtų sudarytos geresnės sąlygos pasaulinėje arenoje susiformuoti inovacijas
diegiantiems konkurencingiems subjektams;
C. kadangi vystant bendrąją rinką pastaraisiais metais buvo daug teigiamų pokyčių, tačiau
pašalinus įvairias nepagrįstas fizines, teisines ir technines kliūtis beveik visose srityse
būtų galima pasiekti daugiau (skatinant skaitmeninėmis technologijomis paremtą rinką,
skatinant pradedančiąsias įmones, integruojant pasaulines tiekimo grandines, gerinant
darbuotojų judumą ir socialines teises, reaguojant į naujus verslo modelius ir užtikrinant
palankesnes sąlygas rinkai (angl. market facilitation), abipusį pripažinimą,
standartizaciją ir specialistų licencijavimą);
D. kadangi, remiantis paties Parlamento tyrimais, numatoma bendrosios rinkos sukūrimo
nauda siekia trilijoną eurų (tai atitinka 615 mlrd. EUR galimą iš efektyvumo padidėjimo
per metus gaunamą naudą); kadangi viena iš pagrindinių kliūčių didesniam
struktūriniam ekonomikos augimui yra bendrosios rinkos susiskaidymas;
E. kadangi tolesnei bendrosios rinkos integracijai reikalingas tikrai strateginis požiūris ir
kadangi reaguoti į patiriamus iššūkius derėtų tiek politiniu, tiek techniniu aspektu, visų
pirma nepagrįstų netarifinių kliūčių bendrojoje rinkoje atveju;
F. kadangi ES turėtų siekti sukurti tikrą bendrąją rinką ir vertinti ją kaip bendrą visų
piliečių, darbuotojų, ekonominės veiklos vykdytojų ir valstybių narių turtą, be to,
kadangi bendroji rinka pasieks visą savo potencialą tik tada, kai ją tarpusavyje
bendradarbiaudamos visapusiškai rems visos valstybės narės;
RR\1094365LT.doc 5/32 PE573.011v02-00
LT
G. kadangi ES lygmens taisykles ir veiksmus reikėtų integruoti į bendrą strateginę viziją,
taigi jie turėtų būti nuoseklūs ir neprieštarauti vieni kitiems; kadangi valstybės narės turi
netaikyti diskriminacinių priemonių, pvz., prekybos ir mokesčių teisės aktų, kurie veikia
tik tam tikrus sektorius ar verslo modelius ir iškreipia konkurenciją, apsunkindami
įmonių galimybes įsisteigti atitinkamoje valstybėje narėje, o tai yra aiškus vidaus rinkos
principų pažeidimas;
H. kadangi bendrosios rinkos negalima vertinti atskirai nuo kitų horizontalios politikos
sričių, visų pirma bendros skaitmeninės rinkos, sveikatos, socialinės ir vartotojų
apsaugos, darbo teisės ir piliečių judumo, aplinkos, tvaraus vystymosi, energetikos,
transporto ir išorės politikos;
I. kadangi produktų ir paslaugų bendrosios rinkos užbaigimas ir kliūčių panaikinimas yra
aukščiausios svarbos prioritetas, kuriam reikalinga paspartintas valstybių narių ir ES
institucijų politikos įgyvendinimas;
J. kadangi kliūtys bendrojoje rinkoje lemia mažesnį pasirinkimą ir brangesnius produktus
ir paslaugas vartotojams;
K. kadangi socialinės įmonės menkai pripažįstamos Europos lygmeniu ir kadangi dauguma
šių įmonių nėra pripažįstamos Europos lygmens teisinėje sistemoje, bet pripažįstamos
tik nacionaliniu lygmeniu tam tikrose valstybėse narėse, kur joms taikoma skirtinga
teisinė tvarka; kadangi dėl nesukurtos ES teisinės sistemos tokioms įmonėms kyla
sunkumų veikti vidaus rinkoje tarpvalstybiniu mastu;
L. kadangi dėl klastojimo kyla didelis pavojus visuomenės sveikatai ir saugumui ir kadangi
bendra prekybos suklastotomis prekėmis vertė pastaraisiais metais labai padidėjo, todėl
žlugdantis klastojimo poveikis inovacijoms, užimtumui ir Europos įmonių prekių
ženklo įvaizdžiui dar didesnis;
M. kadangi sukūrus bendrąją kapitalo rinką būtų paskatintas platesnis tarpvalstybinis
pasidalijimas rizika ir rinkų likvidumas;
N. kadangi Komisijos konsultacijos dėl geografinio blokavimo suvestinėje ataskaitoje
nurodyta, kad vartotojai tvirtai pritaria prieš geografinį blokavimą nukreiptoms
teisinėms priemonėms;
O. kadangi ekonominiai finansų krizės padariniai vis dar jaučiami ir keliose valstybėse
narėse BVP tebėra žemesnis už 2008 m. lygį;
P. kadangi bendrojoje rinkoje yra nuolat didelis nedarbo lygis; kadangi nuo finansų krizės
pradžios bedarbių skaičius išaugo daugiau nei šešiais milijonais; kadangi 2015 m.
pabaigoje Sąjungoje buvo daugiau nei 22 milijonai žmonių, neturinčių darbo;
Politikos tikslai
1. palaiko bendrus tikslus, išdėstytus Komisijos bendrosios prekių ir paslaugų rinkos
strategijoje „Bendrosios rinkos tobulinimas: daugiau galimybių piliečiams ir įmonėms“
ir palankiai vertina jos veiksmus svarbiausiose srityse siekiant vartotojų, darbuotojų ir
įmonių, ypač pradedančiųjų, naudai išlaisvinti visą bendrosios rinkos potencialą,
padidinti tvarių darbo vietų skaičių bei puoselėti ir vystyti MVĮ; ragina Komisiją sukurti
tarpsektorinę politiką, skirtą užtikrinti sąžiningesnę ir konkurencingesnę bendrąją rinką,
atsižvelgiant į SESV II antraštinės dalies bendrai taikomas nuostatas;
PE573.011v02-00 6/32 RR\1094365LT.doc
LT
2. pažymi, kad vidaus rinkos, kurioje užtikrinamas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir
kapitalo judėjimas, sukūrimas yra vienas iš esminių Sąjungos tikslų;
3. palankiai vertina tai, kad strategija siekiama papildyti pastangas kitose srityse; mano,
kad tobulinant jau vykdomas iniciatyvas strategija turi dideles galimybes padėti
užtikrinti ekonominę gerovę, skatinti tvarių darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą,
konkrečiomis priemonėmis didinti europiečių gerovę, užtikrinti Europos Sąjungos
patrauklumą investicijoms ir plėtoti Europos įmonių konkurencingumui pasaulyje;
tačiau pabrėžia, kad įgyvendinant šią strategiją būtina vengti skirtingų iniciatyvų
prieštaringumo ir dubliavimosi; pabrėžia, kad pasiūlymai turėtų būti grindžiami
įrodymais ir geresnio reglamentavimo principais;
4. pabrėžia, jog bendrojoje rinkoje reikia skubiai pašalinti nepagrįstas kliūtis, kad būtų
pasiekti konkretūs ir greiti rezultatai konkurencingumo, tvaraus ekonomikos augimo,
mokslinių tyrimų, inovacijų, darbo vietų kūrimo, vartotojų pasirinkimo galimybių ir
naujų verslo modelių srityse; mano, kad norint pasiekti šiuos tikslus reikėtų siekti, jei
būtina ir tinkama, labiau suderinti teisės aktus, kartu išsaugant kuo aukštesnį vartotojų
apsaugos lygį, taip pat imtis tinkamų veiksmų sprendžiant valstybių narių nustatytų
nepagrįstų kliūčių problemą;
5 mano, kad vykdant strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio peržiūrą reikėtų iškelti
plačių užmojų tikslus iki 2020 m. sukurti labai konkurencingą socialinę rinkos
ekonomiką ir pasiekti tvarų ekonomikos augimą; pabrėžia, kad siekiant šio tikslo esminį
vaidmenį turėtų atlikti bendroji rinka;
6. ragina Komisiją ir valstybes nares ryžtingai imtis pokyčių įgyvendinant bendrosios
rinkos teisės aktus; pabrėžia dideles darbo jėgai imlių sektorių, pvz., mažmeninės
prekybos ir apgyvendinimo paslaugų verslo, galimybes kurti naujas darbo vietas,
integruoti ir spręsti jaunimo nedarbo problemą;
7. mano, kad turėtų būti visapusiškai įgyvendinta 2010 m. M. Monti ataskaita „Nauja
bendrosios rinkos strategija“ ir į ją turėtų būti atsižvelgiama rengiant bendrosios rinkos
strategiją;
8. pabrėžia, kad bendrosios rinkos strategijoje negali būti nepaisoma pramonės sektoriaus
galimybių užtikrinant tvarų ekonomikos augimą ir kokybiškų darbo vietų kūrimą
Europoje;
9. mano, kad vidaus paklausa (ypač perkamosios galios didinimas, novatoriškų priemonių
priėmimas ir investavimas į žaliąją ekonomiką) yra itin svarbi siekiant pasinaudoti
visomis bendrosios rinkos galimybėmis ir skatinti tvarų ekonomikos augimą;
Šiuolaikiška ir novatoriškesnė bendroji rinka
10. palankiai vertina tai, kad strategijoje daugiausiai dėmesio skiriama aspektams, kuriais
siekiama padėti įmonėms, visų pirma MVĮ, mikroįmonėms ir pradedančiosioms
įmonėms, plėsti savo veiklą, augti ir išlikti bendrojoje rinkoje, taip palengvinant jų
inovacijas ir darbo vietų kūrimą; mano, kad visoms MVĮ ir pradedančiosioms įmonėms
skirtoms iniciatyvoms reikia nedelsiant imtis veiksmų ir jos turėtų būti laikomos
prioritetu, bet primena, kad šios iniciatyvos neturėtų sudaryti galimybių nesąžiningoms
įmonėms apeiti esamas taisykles, sumažinti darbuotojų ir vartotojų apsaugos standartų
ar padidinti įmonių sukčiavimo, nusikalstamos veiklos ir pašto dėžutės tipo įmonių
RR\1094365LT.doc 7/32 PE573.011v02-00
LT
plėtros riziką;
11. mano, kad ši strategija gali suteikti naujų galimybių MVĮ, kurios yra ES ekonomikos
pagrindas, mikroįmonėms ir novatoriškoms pradedančiosioms įmonėms; laikosi
nuomonės, kad tinkamos verslo aplinkos kūrimas visoje bendrojoje rinkoje tobulinant
MVĮ skirtas privataus rizikos kapitalo sistemas, sudarant palankesnes galimybes gauti
finansavimą, priimant racionalius teisės aktus ir visapusiškai taikant principą „visų
pirma galvokime apie mažuosius“ yra itin svarbus ir galėtų paremti ekonomikos augimą
ir darbo vietų kūrimą;
12. mano, kad siekiant įgyvendinti strategijos tikslus būtina sumažinti įmonėms, ypač MVĮ,
tenkančią administracinę naštą ir reikalavimų laikymosi sąnaudas bei panaikinti
nereikalingus teisės aktus, tuo pat metu toliau užtikrinant aukštus vartotojų, darbuotojų,
sveikatos ir aplinkos apsaugos standartus;
13. mano, kad būtina apsvarstyti galimus objektyvius kriterijus ir rodiklius, skirtus nustatyti
„novatoriškų“ pradedančiųjų įmonių, MVĮ ir socialinių įmonių apibrėžtį, kurią būtų
galima naudoti kaip atskaitos tašką priimant susijusias priemones; ragina Komisiją
pasiūlyti tokius kriterijus ir rodiklius;
14. pabrėžia, kad vykdant vidaus rinkos politiką reikia remti socialines įmones,
atsižvelgiant į tai, kad ES yra apie 2 mln. socialinių įmonių, kurios sudaro 10–12 proc.
visų Europos įmonių; taip pat pabrėžia, kad socialinė ekonomika sparčiai auga, teikia
kokybiškus produktus ir paslaugas ir kuria kokybiškas darbo vietas;
15. ragina Komisiją pareikalauti, kad, papildant pasiūlymą dėl Europos inovacijų tarybos
įsteigimo, programos REFIT platforma apsvarstytų kliūtis inovacijoms ir pateiktų
pasiūlymus, kaip būtų galima tas kliūtis sumažinti ar pašalinti; pabrėžia, kad dėl šio
proceso turėtų nesumažėti užimtumas, vartotojų apsauga ir aplinkos kokybės standartai;
mano, kad, siekiant užtikrinti geresnį reglamentavimą, reikėtų peržiūrėti galiojančius
teisės aktus ir, prireikus, supaprastinti juos, kad jie atitiktų paskirtį, o visi nauji teisės
aktai turėtų būti parengti ateities pokyčiams ir iš anksto pritaikyti skaitmeninėms
sąlygoms bei pagrįsti principu „visų pirma galvokime apie mažuosius“;
16. pažymi, kad geras reglamentavimas gali būti naudingas tiek įmonėms, tiek
darbuotojams, be to, jis gali padėti skatinti ekonomikos augimą ir kokybiškų darbo vietų
kūrimą bendrojoje rinkoje; atkreipia dėmesį į Komisijos geresnio reglamentavimo
darbotvarkę, įskaitant suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą pasitelkiant, pvz., platformą
REFIT, ir sustiprintus poveikio vertinimus; pabrėžia, kad reikia įvertinti ne tik
trumpalaikį teisės aktų poveikį, bet ir ilgalaikę jų vertę bei teisės aktų nebuvimo
padarinius; mano, kad geresniais, veiksmingesniais ir paprastais teisės aktais bus
sumažinta administracinė našta ir skatinamas ekonomikos augimas bei darbo vietų
kūrimas, tuo pat metu toliau užtikrinant aukštus vartotojų, darbuotojų, sveikatos ir
aplinkos apsaugos standartus;
17. mano, kad tolesniam bendrosios rinkos vystymui reikia pašalinti kliūtis valstybių narių
tarpusavio prekybai; remia 2016 m. vasario mėn. Europos konkurencingumo
deklaraciją, visų pirma įsipareigojimą supaprastinti reglamentavimą ir sumažinti naštą,
dėti daugiau pastangų, kad būtų sumažinta bendra ES reglamentavimo našta, visų pirma
MVĮ ir mikroįmonėms, ir, kai įmanoma, nustatyti naštos sumažinimo tikslus
konkretiems sektoriams; rekomenduoja nedelsiant pradėti darbą tokiems naštos
sumažinimo tikslams nustatyti;
PE573.011v02-00 8/32 RR\1094365LT.doc
LT
18. mano, kad, siekiant užtikrinti bendrosios rinkos tikslų įgyvendinimą ir paskatinti
ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, ES turi didinti konkurencingumą,
atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos pareiškimo dėl konkurencingumo nuostatas;
19. palankiai vertina Komisijos pasiryžimą spręsti problemą dėl nesuderintos mokesčių
politikos Europos Sąjungoje ir visų pirma problemas, su kuriomis dėl skirtingų
nacionalinių PVM taisyklių sudėtingumo susiduria MVĮ; visapusiškai remia Komisiją
PVM reformos klausimu; ragina Komisiją apsvarstyti, kaip būtų galima pakeisti
naująsias taisykles dėl skaitmeninių paslaugų teikimo vietos PVM nustatymo tikslais,
kad jos būtų pritaikytos specifiniams mažų įmonių ir mikroįmonių poreikiams; ragina
Komisiją įvertinti galimybes toliau stiprinti koordinavimą ir, visų pirma, galimybę
elektroninės prekybos sektoriuje taikyti supaprastintą PVM nustatymą (tos pačios
kategorijos prekėms);
20. remia Komisijos pastangas Europos Sąjungoje užtikrinti mokesčių teisingumą ir kovoti
su agresyvaus mokesčių planavimo ir mokesčių vengimo praktika; ragina Komisiją
sutelkti dėmesį į pastangas daugiašalėms bendrovėms nustatyti ataskaitų teikimo pagal
šalis prievolę;
21. atkreipia dėmesį į sunkumus, kurių patiria įmonės, ypač MVĮ ir pradedančiosios
įmonės, siekdamos užsitikrinti finansavimą; pabrėžia, kad dėl skirtingų išorinių
veiksnių, kaip antai galimybių gauti kreditus, apmokestinimo tvarkos ir darbo teisės
normų, kai kurios MVĮ atsiduria nepalankesnėje padėtyje nei kitos; ragina Komisiją,
tęsiant per Europos strateginių investicijų fondą (ESIF) bei programą „Horizontas
2020“, COSME, ESI fondus ir panašias programas vykdomą vertingos paramos teikimą
toms įmonėms, ieškoti būdų, kaip toliau gerinti prieigą prie šių ir kitų programų ir
priemonių, ypač mikroįmonėms, pavyzdžiui, sumažinant kvietimų teikti paraiškas
terminus iki šešių mėnesių laikotarpio, dar labiau supaprastinant atitinkamas procedūras
ir didinant ES teikiamo finansavimo matomumą; palankiai vertina Komisijos ketinimą
informacines kampanijas, skirtas naujoms novatoriškoms MVĮ, finansuoti programos
COSME lėšomis; ragina šiose kampanijose dalyvauti visas regioninės ir vietos valdžios
institucijas, atsakingas už paramą įmonėms, ypač dalyvaujančioms Europos įmonių
tinkle (angl. Enterprise Europe Network); mano, kad supaprastinimas yra pagrindinė
priemonė, sudaranti galimybes MVĮ ir pradedančiosioms įmonėms gauti finansavimą;
ragina Komisiją užtikrinti, kad sutelktinis finansavimas galėtų būti nesunkiai atliekamas
tarpvalstybiniu mastu;
22. ragina Komisiją apsvarstyti galimybę sustiprinti MVĮ atstovų tinklą imantis tam tikro
veiksmų derinio, siekiant nedidinant biurokratinės naštos padidinti MVĮ informuotumą
apie šią priemonę ir jos matomumą MVĮ, stiprinti visų atitinkamų nacionalinių MVĮ
atstovų ir atitinkamų MVĮ atstovų bendradarbiavimą, taip pat kartą per metus šio tinklo
veiklą pristatyti Parlamentui;
23. pažymi, jog nepaisant to, kad Europos Parlamentas 2011 m. vasario mėn. priėmė
direktyvą dėl kovos su vėluojančiais mokėjimais komercinėse operacijose, kiekvienais
metais tūkstančiai MVĮ ir pradedančiųjų įmonių visoje Europoje bankrutuoja
laukdamos, kol apmokės (be kita ko, viešojo administravimo institucijos) jų išrašytas
sąskaitas faktūras; ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant
sudaryti palankesnes sąlygas taikyti Pavėluotų mokėjimų direktyvą ir užtikrinti jos
vykdymą; be to, ragina valstybes nares apsvarstyti, ar nepatenkinamo Pavėluotų
mokėjimų direktyvos įgyvendinimo atveju nereikėtų taikyti tam tikros formos tinkamą
kompensacijas įmonėms, kurioms įsiskolinusios viešojo administravimo institucijos,
RR\1094365LT.doc 9/32 PE573.011v02-00
LT
kad tos įmonės dėl to nebūtų priverstos bankrutuoti;
24. palankiai vertina teisėkūros iniciatyvą dėl įmonių nemokumo, kuri apima ankstyvo
restruktūrizavimo ir dar vienos galimybės nuostatas ir kuria bus užtikrinta, jog valstybės
narės sudarytų reguliavimo aplinką, kurioje pripažįstama, kad nesėkmių būna, ir kurioje
gali būti skatinamos inovacijos, bet pažymi, kad žlugusių įmonių kaina ir padariniai turi
įtakos ne tik jų savininkams ir akcininkams, bet ir kreditoriams, darbuotojams ir
mokesčių mokėtojams; ragina Komisiją užtikrinti, kad šia iniciatyva būtų suderintos
nemokumo procedūros visoje ES ir sumažinta jų trukmė ir kaina;
25. apgailestauja, kad Komisija nepakankamai pabrėžė specifinio tradicinės amatininkų ir
MVĮ gamybos vaidmens, kuris svarbus konkurencingumui ir ekonomikos stabilumui
Europoje; ragina Komisiją išnaudoti visas apdirbamosios pramonės skaitmeninimo ir
inovacijų galimybes, visų pirma labai mažiems ir mažiems gamintojams ir
pradedančiosioms įmonėms, taip pat mažiau industrializuotiems regionams, kad padėtų
sumažinti regionų skirtumus ir atgaivintų vietos ekonomiką; mano, kad ateityje
stipresnė MVĮ ir amatų politika turi tapti vienu iš pagrindinių prioritetų visoms ES
institucijoms ir valstybėms narėms;
26. palankiai vertina Komisijos bendrąją skaitmeninę prieigą, kuri turėtų būti pagrįsta
esamais vieno langelio principu veikiančiais kontaktiniais centrais, įsteigtais pagal
Paslaugų direktyvą, ir sujungtų vieno langelio principu veikiančius kontaktinius centrus
su kitais panašiais bendrosios rinkos tinklais; ragina Komisiją išnagrinėti visus būdus,
kaip kuo geriau pasinaudoti bendrąja skaitmenine prieiga siekiant padėti
pradedančiosioms Europos įmonėms plėsti veiklą visoje Europoje ir įgyti labiau
tarptautinę perspektyvą, teikiant tikslią ir aiškią informaciją įvairiomis kalbomis apie
visas procedūras ir formalumus, kurie būtini siekiant vykdyti veiklą savo ar kitoje ES
šalyje; primygtinai ragina Komisiją sukurti įmonėms ir vartotojams skirtą vieną bendrą
kontaktinį centrą, kuriame būtų galima gauti visą su bendrąja rinka susijusią informaciją
ir pagalbą, spręsti problemas, taip pat atlikti nacionalines ir ES lygmens procedūras,
kurių reikia siekiant vykdyti tarpvalstybinę veiklą ES; primygtinai ragina Komisiją
užtikrinti, kad tai būtų kuo greičiau įgyvendinta;
27. pažymi, kad įmonės, visų pirma MVĮ, arba nežino apie kitose valstybėse narėse
taikomas taisykles, arba joms sunku rasti ir suprasti informaciją apie jų verslui taikomas
taisykles ir procedūras; ragina Komisiją susieti visus skirtingus portalus, kontaktinius
centrus ir informacines svetaines į vieną prieigos vietą, kurioje MVĮ ir
pradedančiosioms įmonėms būtų patogiai pateikiama informacija, kad jos galėtų priimti
informacija pagrįstus sprendimus, sutaupytų laiko ir išlaidų;
28. ragina Komisiją pagal vieno langelio principą veikiančius kontaktinius centrus iš
reguliavimo institucijų portalo paversti visaverčių internetinių verslo portalų sistema,
skatinančia nuolatinį verslo atstovų keitimąsi informacija ir padedančia nacionalinėms
įmonėms ar piliečiams konkuruoti kitose ES valstybėse narėse;
29. primena esamų MVĮ skirtų bendrosios rinkos priemonių stiprinimo ir racionalizavimo
svarbą siekiant supaprastinti tarpvalstybinę MVĮ plėtrą; primygtinai ragina Komisiją ir
valstybes nares labiau pabrėžti gaminių kontaktinių centrų ir vieno langelio principu
veikiančių kontaktinių centrų racionalizavimą ir tobulinimą;
30. primena, kad būtina nedelsiant užtikrinti tokį pat vartotojų apsaugos lygį tiek internete,
tiek ne internete; pabrėžia, kad visi ekonominės veiklos vykdytojai, kurie bendrojoje
rinkoje veiklą vykdo internete ir ne internete, privalo imtis visų pagrįstų ir tinkamų
PE573.011v02-00 10/32 RR\1094365LT.doc
LT
kovos su klastojimu priemonių, kad būtų užtikrinta vartotojų apsauga ir produktų sauga;
31. pabrėžia, kad dalijimosi (angl. sharing) ekonomika sparčiai auga ir keisdama daugelio
paslaugų ir turto objektų teikimo ir vartojimo būdus ji gali paskatinti naujoves ir suteikti
papildomos naudos ir galimybių įmonėms ir vartotojams bendrojoje rinkoje; atkreipia
dėmesį į dalijimosi ekonomikos ekonominę, socialinę ir ekologinę naudą ir iššūkius;
ragina Komisiją koordinuoti valstybių narių pastangas ieškant trumpalaikių arba
ilgalaikių su teisės aktais susijusių sprendimų dėl dalijimosi ekonomikos; ragina
Komisiją ir valstybes nares pateikti pasiūlymų, skirtų dalijimosi ekonomikoje užkirsti
kelią piktnaudžiavimui darbo santykių ir apmokestinimo srityse;
32. teigiamai vertina Komisijos paskelbtą iniciatyvą dėl dalijimosi ekonomikos, taip pat
Komisijos ketinimą apžvelgti toje srityje įsteigtų įmonių veiklą ir pateikiant gaires
paaiškinti galiojančių ES teisės aktų nuostatų poveikį dalijimosi ekonomikos verslo
modelių taikymui ir veikimui; mano, jog ši sritis turėtų būti reglamentuojama lanksčiai,
kad teisės normas būtų galima nedelsiant koreguoti ir užtikrinti jų taikymą sparčiai
besikeičiančiame sektoriuje, kuriam reikalingas greitas ir veiksmingas reagavimas;
pabrėžia, kad ir skaitmeninėje ekonomikoje turi būti taikomi galiojantys vartotojų
apsaugos standartai ir užtikrinamas jų laikymasis; ragina Komisiją užtikrinti kuo
geresnes sąlygas, kad būtų plėtojama ir klestėtų dalijimosi ekonomika;
33. pabrėžia, kad naujosios dalijimosi ekonomikos saugumo ypatybės, pvz., mokėjimų
saugumas, geografinės vietos nustatymas ir draudimas, suteikia vartotojams daugiau
galių, todėl reikia įvertinti, kokiais atvejais ex post taisomosios priemonės galėtų būti
veiksmingesnės už ex ante reguliavimą; ragina Komisiją toliau skatinti viešojo ir
privačiojo sektorių bendradarbiavimą, kad būtų panaikintos esamos kliūtys dalijimosi
ekonomikoje, visų pirma didesniam skaitmeninės tapatybės naudojimui, kad būtų
sukurtas vartotojų pasitikėjimas internetinėmis operacijomis, skaitmeninių sprendimų
mokesčiams mokėti vystymui, tarpvalstybinių draudimo priemonių teikimui ir
užimtumo srities teisės aktų modernizavimui;
34. mano, kad dalijimosi ekonomikoje derėtų skatinti naujų verslo modelių, novatoriškų
paslaugų ir laikino turto naudojimo plėtrą, tačiau šios paslaugos turėtų būti grindžiamos,
kai įmanoma, panašiomis taisyklėmis, taikomomis panašioms paslaugoms, siekiant
užtikrinti paslaugų kokybiškumą, nepriklausomai nuo to, kaip organizuojamas jų
teikimas ir prieiga prie jų, taip pat siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas ir
vartotojų saugą bei išvengti susiskaidymo, kuris trukdytų plėtoti naujus verslo modelius;
yra tvirtai įsitikinęs, kad dalijimosi ekonomikai galima taikyti tik bendrosios rinkos
metodą, nes bendrosios rinkos susiskaidymas dėl vietos ar nacionalinio lygmens
taisyklių trukdo Europos įmonėms dalijimosi ekonomikoje plėsti savo veiklą Europos
lygmeniu;
35. atkreipia dėmesį į svarbų ES techninių standartų vaidmenį siekiant inovacijos,
konkurencingumo ir pažangos bendrojoje rinkoje; laikosi nuomonės, kad būtina laiku
imtis veiksmų siekiant parengti aukštus ES kokybės, sąveikumo ir saugos standartus,
taikomus skatinant ES pramonės politikos įgyvendinimą, taip pat mano, kad derėtų
skatinti juos taikyti ir tarptautiniu lygmeniu; ragina Komisiją remti ir stiprinti ES
standartus, kaip jau numatyta Reglamente Nr. 1025/2012, ir užtikrinti, kad
standartizacijos sistema būtų efektyvesnė ir labiau atitiktų paskirtį, be kita ko,
pasinaudojant galimybėmis, kurias teikia tarptautinės prekybos derybos; pabrėžia, kad
standartai turėtų būti nustatomi remiantis rinkos poreikiais, atviru, įtraukiu ir
konkurencingu būdu, kad juos galėtų lengvai įgyvendinti MVĮ ir būtų išvengta uždarų
RR\1094365LT.doc 11/32 PE573.011v02-00
LT
vertės grandinių, tačiau neatidėliojant standartų paskelbimo;
36. pabrėžia standartizacijos sistemos svarbą laisvam produktų ir, vis labiau, paslaugų
judėjimui; pažymi, kad dėl savanoriško standartų naudojimo Europos BVP išaugo 0,3–
1,0 proc. ir jie teigiamai veikia darbo našumą;
37. primena, kad didžioji dauguma standartų yra sukurti reaguojant į įmonių nurodytą
poreikį, laikantis požiūrio „iš apačios į viršų“, kad būtų užtikrintas standartų aktualumas
rinkai; remia bendrosios rinkos strategijoje pateiktą įsipareigojimą užtikrinti, kad
Europa išliktų pasauline standartų kūrimo lydere; skatina tarptautinį metodą atitinkantį
standartizavimą (kuriant visuotinius tarptautinius standartus arba atitinkamais atvejais
pripažįstant lygiaverčius tarptautinius standartus); atkreipia dėmesį į ketinimą pagal
Bendrą standartizacijos iniciatyvą sukurti standartizavimo veiklos sistemą ir prioritetus;
ragina Komisiją užtikrinti, kad Bendroje iniciatyvoje būtų vadovaujamasi tokiais
remiantis principu „iš apačios į viršų“ pačių įmonių nustatytais poreikiais ir prioritetas
būtų skiriamas tik nustatytus poreikius atitinkantiems ir rinkai aktualiems standartams ir
būtų nustatomi tik tokie standartai, be to, būtų vengiama nereikalingų standartų arba
kitų jau nustatytų susijusių standartų neatitinkančių reikalavimų;
38. pažymi, kad pasiūlyme dėl bendros Europos standartizacijos iniciatyvos bus remiamasi
nepriklausoma Europos standartizacijos sistemos peržiūra, ir pritaria jos tikslui, kad
Europos standartizacijos bendruomenė parengtų veiksmus, kurie patobulintų visą
sistemą, įskaitant rekomendacijas dėl įtraukties ir paramos Europos įmonių
konkurencingumui;
39. ragina Komisiją bendradarbiaujant su Europos standartizacijos organizacijomis remti
šių organizacijų ir jų partnerių valstybėse narėse pastangas sustiprinti MVĮ dalyvavimą
tiek pačiame standartų nustatymo procese, tiek įgyvendinant jau nustatytus standartus;
taip pat ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su Europos standartizacijos
organizacijomis, nacionalinėmis standartizacijos įstaigomis ir kitais subjektais, kad būtų
padidintas standartizavimo proceso skaidrumas, įgyvendinant 2016 m. Europos
standartizavimo darbo programoje ir pagrindiniame reglamente nustatytus
įsipareigojimus;
40. mano, kad pagrindinis bendrų iniciatyvų dėmesys turėtų būti skirtas nuolatiniam darbo
praktikos tobulinimui, visų pirma nustatant procedūras techninių komitetų sudėčiai
peržiūrėti, ir priemonėms atvirumui ir įtraukčiai skatinti, kad techninių komitetų
diskusijose galėtų dalyvauti įvairiausi suinteresuotieji subjektai;
41. mano, kad skaidresnis ir prieinamesnis skundų pateikimo mechanizmas sukurtų
pasitikėjimą ir pagerintų standartų nustatymo procesus; mano, kad, kai priėmus Europos
Sąjungos teisės aktą Komisija paprašo nustatyti standartą, atitinkamas Parlamento
komitetas galėtų atlikti savo vaidmenį tokio proceso viešosios priežiūros ir diskusijų
dalyje, prieš atitinkamais atvejais priimant sprendimą dėl oficialaus prieštaravimo;
pabrėžia, kad sprendžiant, kokias standartizavimo paraiškas pateikti standartizacijos
institucijoms, reikėtų laikytis ir proporcingumo bei rizika grindžiamo požiūrio;
42. mano, kad, pagerinus visuomenės informuotumą apie siūlomų standartų projektus prieš
galutinį jų patvirtinimą, galėtų padidėti atskaitomybė ir skaidrumas, be to, procesas
galėtų būti sustiprintas pagal geriausią esamą Europos standartizacijos institucijų
bendruomenės praktiką;
43. ragina Komisiją iki 2016 m. pabaigos pateikti ataskaitą Parlamentui apie savo vykdomą
PE573.011v02-00 12/32 RR\1094365LT.doc
LT
bendros Europos standartizacijos iniciatyvos įgyvendinimą ir pasiektą pažangą
bendradarbiaujant su Europos standartizacijos institucijų bendruomene dėl 2016 m.
metinėje Sąjungos darbo programoje nustatytų rekomendacijų;
44. ragina Komisiją, kuri atsakinga už konkurenciją ES vidaus rinkoje, bendradarbiaujant
su nacionalinėmis priežiūros institucijomis užtikrinti vienodas sąlygas rinkoje
veikiantiems konkurentams;
45. palankiai vertina naujausias iniciatyvas dėl efektyvesnių ir skaidresnių viešųjų pirkimų,
geriau pasinaudojant viešųjų pirkimų duomenimis ir savanoriškai geriau įvertinant tam
tikrų didelės apimties infrastruktūros projektų viešuosius pirkimus; ragina valstybes
nares bendradarbiauti su Komisija įgyvendinant šias iniciatyvas;
46. tikisi, kad Komisija tęs 2014 m. direktyvomis savo pradėtą viešųjų pirkimų sistemos
reformą siekdama užtikrinti vis labiau kvalifikuotus reikalavimus viešųjų pirkimų
srityje, kad pirmenybė būtų teikiama technologinėms inovacijoms ir efektyviam
energijos naudojimui;
47. pažymi, kad naujoji 2014 m. viešųjų pirkimų tvarka yra paprastesnė, joje daugiau
lanksčių taisyklių, kad ji būtų naudingesnė kitoms viešojo sektoriaus politikos
priemonėms, valstybėms narėms ir specializuotoms vietos įmonėms; pažymi, kad
įvairiose valstybėse narėse vis dar nemažai viešųjų pirkimų neefektyvumo, ribojančio
tarpvalstybinę plėtrą ir augimą vidaus rinkose;
48. iš esmės palankiai vertina Komisijos paskelbtas iniciatyvas didinti skaidrumą,
veiksmingumą ir atskaitomybę vykdant viešuosius pirkimus; tačiau pabrėžia, kad
pirmenybė teiktina naujų ES direktyvų įgyvendinimui ir taikymui, o ne naujų
priemonių, pavyzdžiui, sutarčių registrų, kūrimui; šiuo klausimu pabrėžia, kad dėl
galimų duomenų analizės priemonių negali atsirasti naujų ar papildomų reikalavimų
teikti ataskaitas; primena, kad didelių infrastruktūros projektų ex ante vertinimo
mechanizmas turėtų būti tik savanoriško pobūdžio;
49. pabrėžia, kad būtina visiškai elektroninė viešųjų pirkimų sistema; pabrėžia, kad reikia
greitai ir išsamiai įgyvendinti visą Viešųjų pirkimų direktyvą; pažymi, kad reikia
plačiau naudoti elektroninį viešąjį pirkimą siekiant atverti rinkas MVĮ;
50. pabrėžia bendrojo patento svarbą; pritaria Komisijos ketinimui pašalinti neaiškumus dėl
to, kaip bendrasis patentas galios kartu su nacionalinės ir papildomos apsaugos
liudijimais (angl. SPC), taip pat pritaria galimam bendrojo SPC sukūrimui, tačiau
atsižvelgiant į visuomenės sveikatą ir pacientų interesus;
51. primygtinai ragina Komisiją iki 2019 m. įvesti ir įgyvendinti SPC išimtį gamybai, kad
būtų paskatintas Europos generinių ir biologiškai panašių vaistų pramonės
konkurencingumas pasaulinėje rinkoje, taip pat kad būtų išlaikytos esamos ir sukurtos
papildomos darbo vietos ir ekonomikos augimas ES, nepažeidžiant pagal SPC tvarką
apsaugotose rinkose garantuojamo rinkos išimtinumo; mano, kad tokios nuostatos
galėtų pagerinti kokybiškų vaistų prieinamumą besivystančiose ir mažiausiai
išsivysčiusiose šalyse bei padėtų išvengti gamybos perkėlimo;
52. ragina imtis priemonių, kad visoms mikroįmonėms, MVĮ ir pradedančiosioms įmonėms,
kurios nori pasinaudoti bendro galiojimo Europos patentu siekdamos diegti savo
produktų ir procesų naujoves, būtų lengviau prieiti prie Europos patentų sistemos, be
kita ko, mažinant paraiškų teikimo ir atnaujinimo mokesčių dydį ir teikiant pagalbą
vertimo srityje; pabrėžia, kad svarbūs tiek standartams atitikti būtini patentai (angl.
RR\1094365LT.doc 13/32 PE573.011v02-00
LT
SEP), tiek novatoriški atvirų licencijų sprendimai, kurie kartais gali būti tinkamesni
siekiant remti inovacijas; pabrėžia, kad patentų licencijavimo susitarimai, kuriems
taikomi ES konkurencijos teisės apribojimai ir kurie grindžiami sąžiningomis,
pagrįstomis ir nediskriminacinėmis (angl. FRAND) sąlygomis, svarbūs siekiant
išsaugoti mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir standartizavimo paskatas, skatinti
naujoves ir užtikrinti sąžiningas licencijavimo sąlygas;
53. ragina Komisiją, kaip jau ragino Parlamentas, nedelsiant pateikti pasiūlymą dėl
teisėkūros procedūra priimamo akto dėl ne žemės ūkio produktų geografinių nuorodų
apsaugos Europos Sąjungoje bendros Europos sistemos sukūrimo, siekiant sukurti
bendrą Europos sistemą ir taip užbaigti didelį nederamą susiskaidymą Europoje bei
suteikti piliečiams, vartotojams, gamintojams ir visai Europos ekonominei ir socialinei
struktūrai daug įvairios naudos; pabrėžia, kad tokia priemonė aiškiai atskleistų daugelio
vietos produktų pridėtinę vertę, o tai duotų akivaizdžios naudos gamintojams ir
atitinkamiems regionams bei padidintų vartotojų sąmoningumą;
54. pažymi, kad daugumoje ES valstybių narių vis dar neišnaudojamas visas viešojo ir
privačiojo sektorių partnerystės potencialas; ragina suderinti pamatinius valstybių narių
viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės standartus, skleisti gerąją praktiką ir skatinti
šio modelio taikymą;
55. ragina valstybes nares kurti struktūras, skirtas patarti ir padėti tarpvalstybiniams
darbuotojams ekonominių ir socialinių darbo kitoje valstybėje narėje padarinių
klausimais;
56. pažymi, kad bendrosios rinkos ir bendrosios skaitmeninės rinkos stiprinimas gali
suteikti naujų galimybių bei iššūkių ir iškels spręstinų klausimų, susijusių su gebėjimais,
naujomis užimtumo formomis, finansinėmis struktūromis, socialine apsauga, taip pat
darbuotojų sveikata ir sauga, bei turi atnešti naudos darbuotojams, įmonėms ir
vartotojams;
57. apgailestauja, kad strategijoje neskiriama ypatingo dėmesio gebėjimų paklausos ir
pasiūlos neatitikčiai, kuri ir toliau trukdo ekonomikos augimui bendrojoje rinkoje;
susirūpinęs pažymi, kad 40–47 proc. ES gyventojų neturi pakankamų skaitmeninių
įgūdžių ir kad skaitmeninių įgūdžių turinčių darbuotojų paklausa didėja 4 proc. per
metus, o viešosios išlaidos švietimui nuo 2010 m. sumažėjo 3,2 proc. – tai kelia grėsmę
ES konkurencingumui vidutinės trukmės laikotarpiu ir jos darbo jėgos įsidarbinimo
galimybėms; skatina valstybes nares investuoti į skaitmeninį švietimą ir skaitmeninių
gebėjimų ugdymą;
58. atkreipia dėmesį į darbo jėgos judumo dokumentų rinkinio tikslą – padėti kurti labiau
integruotą ir teisingesnę bendrąją rinką; tačiau pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti, kad
šiame dokumentų rinkinyje numatytos priemonės būtų proporcingos ir kad jas taikant
būtų atsižvelgiama į didelio judumo į konkrečius regionus padarinius;
59. atkreipia dėmesį į Komisijos paramą dualinio mokymo sistemoms, kurios, neskaitant
palankesnių sąlygų sudarymo asmeninei raidai, gali padėti Europos darbuotojų
gebėjimus ir kvalifikacijas pritaikyti prie tikrų darbo rinkos poreikių; pabrėžia būtinybę
užtikrinti, kad strategija jokiu būdu nepakenktų dualinio mokymo sistemoms, tuo pat
metu užtikrinant pameistrystės kokybę ir visų pirma užimtumo apsaugą; pabrėžia
svarbų socialinių partnerių vaidmenį kuriant dualinio mokymo sistemas; mano, kad nors
dualinio mokymo sistema, taikoma vienoje valstybėje narėje, negali būti paprasčiausiai
nukopijuota kitos valstybės narės, reikėtų europiniu lygmeniu sutelkti dėmesį į tvirtą
PE573.011v02-00 14/32 RR\1094365LT.doc
LT
sąsają tarp dualinio mokymo ir jaunimo užimtumo;
60. remia priemones, kuriomis siekiama panaikinti ES kovos su diskriminacija užimtumo
srityje teisės aktų spragas, visų pirma neįgaliųjų atžvilgiu; be to, pritaria, kad būtų
nedelsiant įgyvendinama Tarybos direktyva 2000/78/EB, nustatanti vienodo požiūrio
užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus;
61. palankiai vertina kovos su nedeklaruojamu darbu platformos sukūrimą ir visų pirma
skatina valstybes nares ir socialinius partnerius visiškai ją panaudoti siekiant
veiksmingiau kovoti su nedeklaruojamu darbu ir fiktyviu savarankišku darbu;
62. atkakliai tvirtina, kad, siekiant pasinaudoti darbo vietų skaitmeninimo galimybėmis,
būtina nustatyti saugią lankstaus darbo laiko tvarką, užtikrinti stabilias darbo sąlygas,
socialinę apsaugą ir sudaryti palankesnes sąlygas vadinamajam pažangiam darbui
(angl. smart working), siekiant padidinti darbo našumą bei profesinio ir asmeninio
gyvenimo pusiausvyrą; pabrėžia, kad šiuo tikslu svarbu kaimo vietovėse palaipsniui
įdiegti skaitmenines technologijas siekiant naudotis gausiomis skaitmeninės rinkos
teikiamomis galimybėmis, pavyzdžiui, nuotoliniu darbu;
63. pabrėžia, kaip svarbu turėti stiprių ir nepriklausomų socialinių partnerių ir vesti
veiksmingą socialinį dialogą; pabrėžia, kad diskusijose dėl galimų nacionalinių reformų
reglamentuojamųjų profesijų srityje tam tinkamais atvejais turi dalyvauti socialiniai
partneriai;
64. pabrėžia, kaip svarbu vesti socialinį dialogą apie užimtumo galimybes ir pokyčius,
atsirandančius dėl bendrosios rinkos;
Tvirtesnė bendroji rinka
65. ragina Komisiją sustiprinti savo veiklą vykdymo užtikrinimo srityje; pažymi, kad
daugelis priemonių jau priimtos, bet dar nėra tinkamai užtikrinamas jų vykdymas, todėl
neužtikrinamos vienodos veiklos sąlygos bendrojoje rinkoje; taip pat atkreipia dėmesį į
tai, kad, remiantis Komisijos pateiktais duomenimis, 2015 m. viduryje bendrosios
rinkos srityje buvo neužbaigta maždaug 1 090 pažeidimo nagrinėjimo procedūrų; ragina
Komisiją, siekiant pagerinti bendrosios rinkos teisės aktų perkėlimą į nacionalinę teisę,
taikymą ir vykdymo užtikrinimą, užtikrinti, kad visais lygmenimis (ES, valstybių narių
tarpusavio, nacionalinių, vietos ir regioninių valdžios institucijų lygmenimis) būtų
teikiama pirmenybė administraciniam suderinimui, bendradarbiavimui ir vykdymo
užtikrinimui, imantis skaidriais ir objektyviais kriterijais pagrįstų tikslinių vykdymo
užtikrinimo veiksmų, siekiant užtikrinti, kad būtų reaguojama į ekonomiškai
reikšmingiausius nepagrįstų ar neproporcingų kliūčių atvejus; mano, kad nacionalinių
priemonių ar įgyvendinimo atveju ankstyvas įsikišimas būtų veiksmingesnis ir duotų
geresnių rezultatų nei pažeidimų nagrinėjimo procedūros; tačiau pabrėžia, kad, jei
ankstyvos intervencijos procedūra rezultatų neduoda, Komisija privalo pasinaudoti
visomis turimomis priemonėmis, taip pat ir pažeidimo nagrinėjimo procedūromis, kad
užtikrintų visišką bendrosios rinkos teisės aktų vykdymą;
66. palankiai vertina strategijos siekį sukurti reikalavimų laikymosi kultūrą ir tolesnį visišką
nepakantumą bendrosios rinkos reguliavimo pažeidimams; ragina Komisiją ir valstybes
nares išnagrinėti, ar Komisijos įgaliojimai pagal pažeidimo nagrinėjimo procedūras
neturėtų būti suderinti su jos įgaliojimais pagal konkurencijos politiką;
RR\1094365LT.doc 15/32 PE573.011v02-00
LT
67. ragina Komisiją toliau remti valstybes nares formuojant tvirtą reikalavimų laikymosi ir
vykdymo užtikrinimo kultūrą, be kita ko, remiant ir plečiant Vidaus rinkos informacinę
sistemą (angl. IMI), parengiant naujų svarbių teisės aktų įgyvendinimo planus ir
reikalavimų laikymosi klausimu organizuojant dialogus su valstybėmis narėmis, taip pat
rengiant mokymus nacionaliniams valstybės tarnautojams, atsakingiems už vykdymo
užtikrinimą, bei skatinant veiksmingesnį nacionalinių reguliavimo institucijų veiksmų
derinimą; ragina valstybes nares visapusiškai įsipareigoti įgyvendinti ES teisės aktus ir
užtikrinti jų vykdymą bei taikyti abipusio pripažinimo principą; pabrėžia, kad dėl
bendrosios rinkos susiskaidymo, varžančio ekonominę veiklą ir vartotojų pasirinkimą,
tinkamas vykdymo užtikrinimas ir geresnis reglamentavimas yra itin svarbūs ir turėtų
apimti visus verslo sektorius ir būti taikomi galiojantiems ir būsimiems teisės aktams;
68. ragina Komisiją ir valstybes nares išanalizuoti nereikalingus apribojimus bendrojoje
rinkoje, kurie nėra pagrįsti svarbesnėmis priežastimis, susijusiomis su viešuoju interesu,
kai reikia, pateikiant idėjas, kaip panaikinti šias kliūtis, ir 2017 m. pateikti apie tai
ataskaitą;
69. prašo valstybes nares darniai ir nuosekliai perkelti vidaus rinkos taisykles į nacionalinę
teisę ir visapusiškai ir teisingai įgyvendinti vidaus rinkos taisykles ir teisės aktus;
pabrėžia, kad papildomų bandymų ir registracijos reikalavimai, sertifikatų ir standartų
nepripažinimas, teritoriniai tiekimo suvaržymai ir panašios priemonės sukelia
papildomas sąnaudas vartotojams ir mažmenininkams, taip apribojant bendrosios rinkos
naudingumą ES piliečiams; taip pat ragina Komisiją, siekiant užtikrinti geresnį
valdymą, valstybių narių, kurios netinkamai taiko vidaus rinkos taisykles, atžvilgiu
vykdyti tinkamą politiką, prireikus taikant pažeidimo nagrinėjimo procedūras ir jas
pagreitinant taikant skubos procedūras;
70. pažymi, kad skubiai reikalingas vienodas ES taisyklių taikymas ir tinkamas jų
įgyvendinimo užtikrinimas bei nuolatinė stebėsena ir vertinimas remiantis kokybiniais ir
kiekybiniais rodikliais, lyginamoji analizė ir dalijimasis geriausios praktikos
pavyzdžiais, kad būtų užtikrintas vienodesnis galiojančių bendrosios rinkos teisės aktų
įgyvendinimas; todėl primena, kad visose valstybėse narėse reikia kruopščiai iki galo
perkelti į nacionalinę teisę ir įgyvendinti ES taisykles, susijusias su bendrosios rinkos
veikimu;
71. ragina Komisiją stiprinti savo pastangas siekiant kuo anksčiau nustatyti ES teisės
pažeidimus valstybėse narėse ir laikytis griežtos pozicijos dėl bet kokių nacionaliniuose
parlamentuose priimamų ar svarstomų teisėkūros priemonių, kurios galėtų padidinti
bendrosios rinkos susiskaidymą;
72. pažymi, kad norint sėkmingos bendrosios rinkos būtinas valstybių narių įsipareigojimas
ir noras tinkamai įgyvendinti ir taikyti ES teisės aktus; ragina valstybes nares pašalinti
nepagrįstas ir neproporcingas kliūtis bendrajai rinkai ir susilaikyti nuo diskriminacinių
ar protekcionistinių priemonių, skatinančių užimtumo, ekonomikos ir konkurencingumo
augimą;
73. pažymi, kad nuo valstybių narių iš esmės priklauso geras bendrosios rinkos valdymas ir
tinkamas veikimas, todėl jos turi drauge aktyviai prisiimti už ją atsakomybę ir ją valdyti,
kurdamos naujas politinius stimulus pasinaudojant konsoliduotomis bendrosios rinkos
būklės ataskaitomis, nuolatinėmis ir teminėmis diskusijomis Konkurencingumo tarybos
posėdžiuose, specialiais metiniais Europos Vadovų Tarybos posėdžiais ir bendrosios
rinkos, kaip valdymo ramsčio, įtraukimu į Europos semestrą;
PE573.011v02-00 16/32 RR\1094365LT.doc
LT
74. pakartoja, kad ES galėtų sukurti savo moksliškai pagrįstų, nepriklausomų rodiklių
rinkinį apie bendrosios rinkos integracijos lygį, kuris būtų paskelbtas kaip metinės
augimo apžvalgos dalis, ir ragina tam tikrų ES institucijų pirmininkus priimti strateginį
dokumentą („penkių pirmininkų pranešimą“), kuriame būtų nubrėžtas kelias į tikrą
bendrąją rinką;
75. pabrėžia, kad Europos Parlamento Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas privalo
stiprinti savo ryšius su nacionaliniais parlamentais, kad suderintų ir išspręstų klausimus,
susijusius su bendrosios rinkos taisyklių perkėlimu į nacionalinę teisę ir įgyvendinimu;
76. pabrėžia, kad būtina stiprinti SOLVIT tinklą, visų pirma išplečiant SOLVIT, CHAP,
„EU Pilot“ ir Europos įmonių tinklo sąveiką, kad būtų racionalizuota platesnė ES
skundų tvarkymo sistema, taip pat padidinti piliečių ir MVĮ informuotumą apie šį tinklą
ir jo vaidmenį praktiškai sprendžiant bendrosios rinkos nuostatų aiškinimo problemas;
mano, kad Komisijai vertinant, kaip nustatyti vykdymo užtikrinimo veiklos prioritetus,
reikėtų atsižvelgti į duomenis apie SOLVIT tinkle keliamus klausimus; ragina Komisiją
sustiprinti savo pastangas padedant valstybėms narėms spręsti problematiškiausius
atvejus; ragina valstybes nares deramai aprūpinti ir tinkamai paskirstyti savo
nacionalinius SOLVIT centrus, kad jie galėtų atlikti savo vaidmenį;
77. pabrėžia, kad tarpvalstybinei prekybai bendrojoje rinkoje yra būtinas nacionalinių
taisyklių skaidrumas ir kad jis padeda aptikti netarifines kliūtis; ragina valstybes nares
pasirūpinti, kad, siekiant išplėsti prekybą (kas būtų naudinga visiems), jų taisykles būtų
galima lengviau rasti internete ir daugiau nei viena kalba;
78. atkreipia dėmesį į tai, kaip svarbu skatinti judumą vykdant mokymo ir pameistrystės
veiklą, ugdant gebėjimus ir didinant įsidarbinimo galimybes pasitelkiant tokias
programas kaip „Erasmus+“ ir EURES, kuriomis milijonams ES darbuotojų suteikiama
galimybių įgyti naudingos patirties;
79. apgailestauja, kad daugelyje valstybių narių abipusio pripažinimo principas nėra
tinkamai taikomas; tikisi, kad, stiprinant bendrąją prekių rinką, šiuo klausimu Komisija
pateiks pasiūlymą, nes tai pagerintų abipusį pripažinimą, imantis veiksmų, kuriais
didinamas informuotumas apie abipusio pripažinimo principą, taip pat užtikrinant
geresnį jo taikymą ir taikymo užtikrinimą persvarstant Abipusio pripažinimo
reglamentą, be kita ko, siekiant pagerinti ginčų, kylančių dėl abipusio pripažinimo
principo netinkamo įgyvendinimo ar taikymo, sprendimo priemones; pabrėžia, kad jei
abipusio pripažinimo principą kompetentingos institucijos tinkamai taikytų visoje ES,
įmonės galėtų visą dėmesį skirti tik verslui ir ES ekonomikos augimo stiprinimui, o ne
pastangoms įveikti įvairias kliūtis, kurios kyla dėl to, kad valstybės narės nesilaiko
abipusio pripažinimo principo;
80. mano, kad Komisija turėtų aktyviau veikti nustatant dideles tarpvalstybinės prekybos,
skaitmeninimo ir galimo tarpusavio pripažinimo principo taikymo galimybes teikiančius
sektorius;
81. ragina Komisiją paaiškinti, kaip veiktų siūlomos rinkos informavimo priemonės ir koks
teisinis tokių priemonių pagrindas;
82. pakartoja savo raginimą skubiai Taryboje priimti Produktų saugos ir rinkos priežiūros
dokumentų rinkinį ir atsižvelgiant į tai prašo Komisiją aktyviai imtis savo vaidmens
padedant rasti sprendimą; pabrėžia tinkamos informacijos, pateikiamos ant mažmeninei
prekybai skirtų produktų etikečių, ypač kilmės šalies nuorodos, reikšmę – ji itin svarbi
RR\1094365LT.doc 17/32 PE573.011v02-00
LT
siekiant apsaugoti vartotojus ir stiprinti kovą su klastojimu;
83. ragina Komisiją ir valstybes nares griežtinti sankcijas už klastojimą ir užtikrinti, kad
šioje srityje galiojantys ES teisės aktai būtų visapusiškai įgyvendinami;
84. pabrėžia, kad valstybių narių reguliavimo skirtumai, susiję su skirtingais ženklinimo
arba kokybės reikalavimais, sukuria nereikalingas kliūtis prekių tiekėjų veiklai ir
vartotojų apsaugai; pabrėžia, kad pridėtinę ekologinio ženklo vertę; ragina Komisiją
įvertinti, kurie ženklai esminiai ir kurie nėra būtini siekiant užtikrinti vartotojų
informuotumą, taip pat apsvarstyti galimybę nustatyti privalomą sistemą, pagal kurią
būtų teikiama pagrindinė informacija apie rankų darbo ir pramonės produktus (kaip,
pavyzdžiui, svarstyta ES lygmeniu daryti baldų sektoriuje), siekiant vartotojams pateikti
pagrindinę informaciją ir užtikrinti vienodą produkto kokybę skirtingose valstybėse
narėse; mano, kad tokia iniciatyva būtų naudinga vartotojams, pramonei ir prekybos
veiklos vykdytojams, bendrojoje rinkoje užtikrinant skaidrumą, tinkamą Europos
produktų pripažinimą ir veiklos vykdytojams taikomų taisyklių suderinimą;
85. pabrėžia, kad bendrojoje paslaugų rinkoje akivaizdžiai reikia tobulinti tarpvalstybinį
paslaugų teikimą, vis dėlto stengiantis neskatinti socialinio dempingo; primygtinai
ragina valstybes nares užtikrinti tinkamą ir veiksmingesnį Paslaugų direktyvos taikymą,
kartu vengiant perteklinio reglamentavimo praktikos; palankiai vertina Komisijos
pasiūlymą gerinti pranešimų teikimą pagal Paslaugų direktyvą, nes dabartinė procedūra
neefektyvi ir neskaidri; mano, kad pranešimas teisėkūros proceso metu turėtų būti
pateikiamas anksčiau, kad suinteresuotieji subjektai ir valstybės narės turėtų laiko
pateikti nuomonę ir būtų sumažinti vėlavimai priimant naujus teisės aktus; sutinka
išplėsti pranešimo procedūros, numatytos Direktyvoje 2015/1535, taikymą visiems
sektoriams, kuriems ši direktyva netaikoma; nepritaria jokiam siūlymui išplėsti
Paslaugų direktyvos taikymo sritį; ragina Komisiją spręsti su susiskaidžiusiu bankų
sektoriumi Europoje susijusios naštos klausimus, nes nerezidentams, ypač MVĮ, kyla
sunkumų atidaryti banko sąskaitą kitoje valstybėje narėje;
86. ragina Komisiją siekti, kad būtų pradėta taikyti supaprastinta ir suvienodinta
tarpvalstybinio paslaugų teikimo procedūros forma, taip siekiant sumažinti darbuotojų
komandiravimo reikalavimus ir MVĮ veiksmingiau integruoti į vidaus rinką;
87. atkreipia dėmesį į tai, kad Paslaugų direktyvos 16 straipsnio 1 dalyje ir Europos
Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje aiškiai nustatyti proporcingo reglamentavimo
reikalavimai; primena, jog tai, kad viena valstybė narė priima ne tokias griežtas
taisykles kaip kita, nereiškia, kad pastarosios valstybės narės taisyklės neproporcingos ir
nesuderinamos su Europos Sąjungos teise; pakartoja, kad teisės normos, dėl kurių tampa
sunkiau ar mažiau patrauklu arba kuriomis trukdoma teikti tarpvalstybines paslaugas, su
vidaus rinkos reikalavimais suderinamos tik tuomet, kai jos reikalingos dėl privalomųjų
viešojo intereso priežasčių, tam iš tikrųjų tinkamos ir jomis laisvė teikti paslaugas
apribojama ne daugiau nei būtina jomis siekiamo viešojo intereso apsaugai;
88. pabrėžia būtinybę užtikrinti nuoseklų reglamentavimo reikalavimų ir apribojimų,
taikomų paslaugoms, proporcingumo vertinimą; pritaria Komisijos pasiūlymui sukurti
paslaugų pasą, kuris pagrindiniuose ekonomikos sektoriuose, pvz., verslo paslaugų
sektoriuje, palengvintų įmonių plėtrą ir judumą visoje bendrojoje rinkoje; mano, kad šia
iniciatyva turėtų būti siekiama supaprastinti administracines procedūras tarpvalstybiniu
mastu norintiems veikti paslaugų teikėjams bei valdžios institucijoms ir panaikinti
reguliavimo srities kliūtis, kurios atgraso tokias įmones nuo ėjimo į kitų valstybių narių
PE573.011v02-00 18/32 RR\1094365LT.doc
LT
rinkas; mano, kad galimas paslaugų pasas turėtų būti viena iš tokių vidaus rinkos teisės
aktams paremti skirtų horizontaliųjų priemonių kaip Vidaus rinkos informacinė sistema
(angl. IMI) arba vieno langelio principu veikiantys kontaktiniai centrai, kurie numatyti
Paslaugų direktyvoje kaip viena administracinė sąsaja, skirta visoms reikalingoms su
tarpvalstybine paslaugų teikimo veikla susijusioms administracinėms procedūroms
atlikti; pabrėžia, kad sukūrus paslaugų pasą negali atsitikti taip, kad būtų susilpninta ar
visai nustotų galioti susiformavusi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika dėl
privalomųjų viešojo intereso priežasčių, kuriomis galima pateisinti tarpvalstybinių
paslaugų judėjimą apribojančias taisykles; tačiau pabrėžia, kad paslaugų pasas galėtų
būti nereikalingas, jei būtų tinkamai įgyvendinama Paslaugų direktyva ir užtikrinamas
jos vykdymas; pabrėžia, jog tai nereiškia, kad gali būti pradėtas taikyti kilmės šalies
principas;
89. palankiai vertina didelį dėmesį paslaugų vaidmeniui bendrojoje rinkoje ir užtikrinimą,
kad specialistai ir paslaugas teikiančios įmonės, visų pirma mažmenininkai, nebūtų
uždaryti savo šalies rinkoje; pabrėžia, kad siekiant išvengti nereikalingo biurokratizmo
tarp valstybių narių, kuris sulaiko mūsų piliečius nuo darbo ir prekybos kitoje valstybėje
narėje, svarbiausia bus toliau plėsti profesijų ir paslaugų pasų sistemas;
90. pakartoja, kad svarbu pašalinti kliūtis (be kita ko, kalbines, administracines ir
informacijos stokos), ribojančias įmonių galimybes vykdyti tarpvalstybinę prekybą
internetu ir griaunančias vartotojų pasitikėjimą bendrąja rinka; pabrėžia, kad svarbu
pašalinti veiklos apribojimus mažmeninei veiklai, pvz., parduotuvių darbo laiko
ribojimą, specifinius mažmeninei prekybai taikomus mokesčius ir pasirenkamuosius
mokesčius bei neproporcingą informacijos reikalavimą iš įmonių;
91. pripažįsta vietos valdžios institucijų kompetenciją miestų planavimo srityje; tačiau
pabrėžia, kad miestų planavimas neturėtų būti naudojamas kaip dingstis apeiti laisvo
įsisteigimo teisę; šiuo klausimu primena, kad svarbu tinkamai užtikrinti Paslaugų
direktyvos vykdymą; primygtinai ragina valstybes nares panaikinti laisvo judėjimo
kliūtis ir atverti savo rinkas, kad būtų skatinamas konkurencingumas ir parduotuvių
įvairovė, kuri yra būtina, kad prekybos zonos, pirmiausia miestų ir miestelių centruose,
išliktų patrauklios;
92. pabrėžia, kad mažmeninės ir didmeninės prekybos sektorius yra didžiausias verslo
sektorius Europoje; mano, kad nereikalingų reguliavimo srities administracinių ir
praktinių kliūčių mažmeninės prekybos įmonėms mažinimas yra prioritetinės svarbos
klausimas;
93. ragina Komisiją ir valstybes nares suteikti didžiausią politinę svarbą mažmeninės
prekybos sektoriui kaip bendrosios rinkos, įskaitant bendrąją skaitmeninę rinką,
ramsčiui ir panaikinti reguliavimo, administracines ir praktines kliūtis, kuriomis
trukdoma pradėti veiklą naujoms įmonėms, trukdoma plėstis ir užtikrinti tęstinumą, be
to, mažmenininkams sunku naudotis visomis ES vidaus rinkos galimybėmis; mano, kad
mažmeninės prekybos rinką reguliuojantys teisės aktai turi būti grindžiami faktais ir
rengiami atsižvelgiant į šio sektoriaus poreikius;
94. ragina Komisiją ir valstybes nares išanalizuoti nereikalingus apribojimus mažmeninės
prekybos įmonių steigimui bendrojoje rinkoje, kurie nėra pagrįsti svarbesnėmis
priežastimis, susijusiomis su viešuoju interesu, kai reikia, pateikiant pasiūlymų, kaip
panaikinti šias kliūtis, ir 2017 m. pavasarį pateikti apie tai ataskaitą;
95. mano, kad, kalbant apie profesinių paslaugų sektorių, skirtingi požiūriai į
RR\1094365LT.doc 19/32 PE573.011v02-00
LT
reglamentavimą patys savaime nėra kliūtis stiprinti vidaus rinką; pabrėžia, kad teisės
užsiimti tam tikra profesine veikla ir jos vykdymo reglamentavimas gali būti būtinas
viešojo intereso ir vartotojų apsaugai ir jį galima pagrįstai vertinti tik atsižvelgus į
konkrečias nacionalines aplinkybes;
96. pritaria Komisijai, kad daugelio valstybių narių reguliavimo nuostatos dėl teisės
užsiimti reglamentuojamų profesijų veikla ir jos vykdymo yra neproporcingos
atitinkamiems reikalavimams ir sudaro kliūtis verstis ta profesine veikla;
97. mano, kad laikinas tarpvalstybinių paslaugų teikimas, įskaitant ir profesionalų
paslaugas, turėtų būti laikomas vienu iš pagrindinių vidaus rinkos elementų, nes
kuriamos darbo vietos ir ES piliečiams teikiami aukštos kokybės produktai ir paslaugos;
todėl mano, kad valstybėms narėms yra naudingos periodiškai pateikiamos gairės,
atsižvelgiant į skirtingas visų valstybių narių ekonomines, geografines ir socialines
sąlygas;
98. palankiai vertina tai, kad neseniai paskelbtoje bendrosios rinkos strategijoje vėl skiriama
nemažai dėmesio ES reglamentuojamų profesijų ir laisvųjų profesijų atstovams, kurie
yra svarbus ekonomikos augimo ir užimtumo bendrojoje rinkoje veiksnys; ragina
Komisiją pasiūlyti konkrečių priemonių Europos Komisijos Darbo grupės laisvųjų
profesijų verslo stiprinimo veiksmų krypčių klausimais rekomendacijoms įgyvendinti;
99. palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo
siekiama panaikinti reglamentavimo kliūtis, kuriomis ribojama teisė užsiimti tam tikrų
profesijų veikla, nes tai svarbus žingsnis siekiant atverti bendrąją rinką ir skatinti darbo
vietų kūrimą;
100. pritaria Komisijos iniciatyvai peržiūrėti reguliuojamų profesijų klausimą, bet nurodo,
kad vykdant tokius veiksmus būtina išlaikyti aukštus darbo ir paslaugų, kvalifikacijos
patikimumo ir vartotojų saugos kokybės standartus;
101. mano, kad jei visoje ES nebus teikiamos konkurencingos profesinės ir verslo paslaugos,
įmonėms gali būti sunku išlikti konkurencingoms, išlaikyti ir kurti naujas darbo vietas;
102. pažymi tai, kad neefektyvios pristatymo paslaugos, visų pirma susijusios su pristatymu
galutiniam vartotojui, yra svarbi kliūtis tarpvalstybinei prekybai Europos Sąjungoje;
pabrėžia, kad prieinamos, įperkamos, efektyvios ir kokybiškos pristatymo paslaugos yra
esminė bendrosios rinkos klestėjimo sąlyga; ragina Komisiją pateikti išsamų veiksmų
planą dėl siuntų pristatymo ir nustatyti tikslus, kuriuos šioje rinkoje reikia pasiekti iki
2020 m. pabaigos; ragina Komisiją daugiau dėmesio skirti kliūčių, kurias patiria
tarpvalstybinio pristatymo veiklos vykdytojai, šalinimui;
103. ragina Komisiją dirbti kartu su valstybėmis narėmis siekiant supaprastinti ir pagreitinti
profesinių kvalifikacijų pripažinimo procedūras, be kita ko, palengvinant ir skatinant
taikyti bendras rengimo struktūras, kartu visapusiškai laikantis subsidiarumo principo;
ragina Komisiją ir valstybes nares intensyvinti rengimą ir mokymą informacinių ir ryšių
technologijų ir mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse siekiant suteikti
esamiems ir būsimiems darbuotojams aktualių skaitmeninių įgūdžių;
104. palankiai vertina tai, kad strategijoje minimas aukštas nedarbo lygis visoje ES, bet
apgailestauja, kad joje nepateikta konkrečių veiksmų ir priemonių, kurie galėtų padėti
žmonėms rasti darbą, pvz., gerinant švietimo ir mokymo standartus, įvykdant mokymosi
visą gyvenimą tikslus ir panaikinant darbuotojų ir specialistų gebėjimų ir kvalifikacijos
neatitikimą paklausai; mano, kad savaime suprantama, jog dėl skirtingų pramonės šakų
PE573.011v02-00 20/32 RR\1094365LT.doc
LT
skaitmeninimo bendroji rinka sparčiai keičiasi, ir kad naujiems darbams reikės kitokių
gebėjimų ir kvalifikacijos;
105. nepritaria tam, kad Komisija bendrosios rinkos strategijoje nenustatė jokių konkrečių
priemonių, kurios būtų skirtos neįgalių asmenų ir vartotojų, pagyvenusių asmenų ir
kaimo bei atokiose vietovėse gyvenančių asmenų poreikiams;
106. mano, kad Komisijos Pirmininko J.-C. Junckerio propaguojamas vienodo užmokesčio
mokėjimo už vienodą darbą toje pačioje darbo vietoje principas yra svarbi kovos su
rinkos iškraipymais priemonė;
Sąžiningesnė bendroji rinka
107. pabrėžia, kad tikra bendroji rinka dėl geresnės kokybės, didesnės įvairovės, pagrįstų
kainų bei prekių ir paslaugų saugos turėtų būti naudinga ir saugi piliečiams, vartotojams
ir įmonėms; pabrėžia, kad bendrojoje rinkoje tiek interneto, tiek ne interneto aplinkoje
nepriimtina nepateisinama paslaugų gavėjų (vartotojų ir verslininkų) diskriminacija dėl
pilietybės arba gyvenamosios vietos, kuri nepagrįsta jokiu objektyviu arba patikrinamu
kriterijumi; tačiau mano, kad įmonių įpareigojimas vykdyti prekybą visoje ES yra
neįgyvendinamas;
108. ragina Komisiją nieko nepaisant pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo
akto dėl nepagrįsto geografinio blokavimo ir kitų formų nepagrįsto diskriminavimo,
vykdomo rinkos dalyvių; ragina Komisiją nustatyti veiksmingus kriterijus nepagrįsto
pobūdžio geografiniam blokavimui įvertinti; pabrėžia, kad tokiame pasiūlyme turi būti
laikomasi pagrindinio laisvos prekybos principo; taip pat pabrėžia, kad Komisijos
pasiūlyme turėtų būti atsižvelgta į proporcingumo principą, visų pirma taikant jį
mažosioms ir labai mažoms įmonėms; pažymi, kad rinkos dalyviams dažnai tenka
rinktis rinkas, kad galėtų veikti pagal nustatytas rinkos sąlygas;
109. sutinka, kad perkant prekes ir paslaugas bendrojoje rinkoje vartotojams būtina skaidriai
pateikta informaciją ir šiuolaikiškas ir tvirtas teisių rinkinys vartotojų interesams
apginti; mano, kad bet kokia vartotojų teises reglamentuojančių direktyvų peržiūra,
sujungimas ar konsolidavimas turėtų užtikrinti išties aukšto lygio vartotojų apsaugą ir
įgyvendinamas teises, pripažįstant esamą geriausią nacionalinių teisės aktų praktiką;
110. ragina Komisiją išanalizuoti esamus teisinius neapibrėžtumus, dėl kurių nukenčia
vartotojai, ir, jei reikia, išspręsti juos paaiškinant ir papildant vartotojų teisių teisinę
sistemą; pakartoja savo įsipareigojimą laikytis lankstaus visų siūlomų su vartotojais
susijusių ES teisės aktų derinimo principo ir tai, kad visiškas suderinimas taikomas tik
tuomet, kai juo nustatoma labai aukšto lygio vartotojų apsauga ir jis teikia aiškią naudą
vartotojams;
111. pabrėžia, kad socialinės įmonės yra įvairių verslo modelių, o tai labai svarbu siekiant
užtikrinti itin konkurencingą ir sąžiningesnę bendrąją rinką; ragina Komisiją integruoti
socialinės ekonomikos aspektus į savo bendrosios rinkos politiką ir parengti Europos
veiksmų planą socialinėms įmonėms, kad būtų išnaudotos visos jų galimybės tvariai ir
įtraukiai augti;
Išvados
112. ragina Komisiją planuojamus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir
RR\1094365LT.doc 21/32 PE573.011v02-00
LT
planuojamas iniciatyvas pateikti teisės aktų leidėjams greitai, atsižvelgiant į pirmiau
nurodytus pasiūlymus ir atlikus tinkamas konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais
ir poveikio vertinimus, siekiant užtikrinti, kad jie galėtų būti priimti laiku;
°
° °
113. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, Europos Vadovų
Tarybai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.
PE573.011v02-00 22/32 RR\1094365LT.doc
LT
AIŠKINAMOJI DALIS
Bendrosios rinkos sukūrimas visada buvo ir liks vienas svarbiausių politinių prioritetų
vykstant ES integracijos procesui.
Per pastaruosius metus kontekstas labai pasikeitė. Kyla vis daugiau iššūkių ir jie vis labiau
veikia vidaus rinką: viena vertus, augantis nedarbas, nuo kurio kenčia ES piliečiai, ypač
jaunimas, atitinkamai silpnėjanti verslo struktūra ir konkurencingumas, kita vertus,
imigracijos problema.
Ankstesniais metais, per J. M. Barroso vadovaujamos Komisijos kadenciją, jau buvo imtasi
kai kurių svarbių priemonių įvairiose srityse.
Vis dėlto esant dabartinei situacijai esame priversti žvelgti dar pragmatiškiau ir griežčiau. J.-
C. Junckerio vadovaujama Komisija per trumpą laiką įvykdė svarbių ir plataus užmojo
veiksmų, pavyzdžiui, Investicijų planas Europai, Europos energetikos sąjunga, bendrosios
skaitmeninės rinkos strategija, kapitalo rinkų sąjunga.
Atsižvelgiant į šias iniciatyvas, strategija „Bendrosios rinkos tobulinimas: daugiau galimybių
piliečiams ir įmonėms“, laikoma papildoma ir tolesne priemone. Todėl būtina toliau
efektyviai ir greitai dirbti.
Komunikate pateikta įdomių veiksmų, pavyzdžiui, PVM veiksmų planas, teisėkūros
iniciatyva dėl verslo nemokumo, paslaugų teikėjo pasas ir teisėkūros veiksmai, siekiant
užkirsti kelią vartotojų diskriminacijai dėl pilietybės ar gyvenamosios vietos šalies.
Šios konkrečios priemonės, ne tik turės tiesioginį, bet ir sverto poveikį rinkai ir vartotojų
apsaugos stiprinimui.
Pranešėjas mano, kad Parlamentas gali reikšmingai prisidėti siekiant sukurti platesnio užmojo
bendrosios rinkos strategiją, pateikus konkrečius pasiūlymus atskirose srityse ir sutelkus
pastangas siekiant sukurti modernesnę ir labiau inovatyvią, intensyvesnę ir lojalesnę bendrąją
rinką.
Vieni politikos prioritetai, kuriuos reikėtų išskirti, yra įmonių konkurencingumo stiprinimas
(ir atitinkamas užimtumo augimas), vykdymo užtikrinimo ir geresnio reglamentavimo
tobulinimas, vartotojų apsaugos stiprinimas.
Modernizavus verslo modelius, sumažinus administracinio ir mokestino pobūdžio kliūtis,
palengvinus galimybes patekti į kitų valstybių narių rinkas šiuo metu egzistuojančios įmonės
turėtų tapti konkurencingesnės. Be to, į bendrąją ES rinką būtina pritraukti naujų užsienio
įmonių ir privačių investicijų, remti naujus ekonominius ir verslo reiškinius, ypač naujas
įmones, labai mažas, mažas ir vidutines įmones, vertinant jų naujoviškumo pobūdį ir
palengvinant galimybes / suteikiant daugiau galimybių lengviau ir efektyviau gauti kreditus ir
ES finansavimą. Ypač naudojant platformą REFIT galima nustatyti ir sumažinti kliūtis
inovacijoms, o sustiprinus sistemą SME Envoy Network galima pagerinti MVĮ apsaugą ir
nacionalinių politikos priemonių koordinavimą ES lygiu.
Tai reikšmingas pasiūlymas dėl teisės akto, kuriuo būtų reglamentuojamas įmonių
nemokumas ir ankstyvas restruktūrizavimas. Turi būti reikalaujama geriau taikyti Pavėluotų
mokėjimų direktyvą nacionaliniu lygiu: taigi nebūtų priimtina, kad įmonės, turinčios skolinių
įsipareigojimų valdžios sektoriui ir nesilaikančios direktyvoje numatytų mokėjimo terminų,
bankrutuotų ar patirtų problemų. Todėl be tinkamo direktyvos taikymo būtų naudinga įvertinti
RR\1094365LT.doc 23/32 PE573.011v02-00
LT
kompensavimo mechanizmus.
Svarbus prioritetas lieka paslaugų direktyva: Komisija turėtų užtikrinti direktyvos perkėlimo
į valstybių narių teisinę sistemą griežtesnę kontrolę ir vengti perteklinio reglamentavimo
praktikos, be to, pagerinti pranešimo procedūrą.
Esminis bendrasis tikslas, svarbus visiems teisės aktams, vis dar išlieka geresnis
reglamentavimas ir įgyvendinimo užtikrinimas.
Prie auginimo skatinimo ir darbo vietų kūrimo gali prisidėti dalijimosi ekonomika, bet būtina
numatyti vienodų taisyklių taikymą vienodoms paslaugoms, kad būtų išvengta susiskaidymo
ir kliūčių naujų verslo modelių kūrimui.
Bendrasis patentas yra reikšmingas žingsnis pirmyn intelektinės nuosavybės apsaugos srityje,
todėl būtina pagerinti ryšius su nacionalinio patento sistemomis ir papildomos apsaugos
liudijimais. Vis dėlto kartu reikėtų numatyti priemones bendrojo patento naudojimui labai
mažose, mažose ir vidutinėse įmonėse, kurios ketina jį naudoti novatoriškiems produktams,
palengvinti.
Bendrajai ES rinkai reikia tinkamesnių teisės aktų, skirtų rinkai stebėti, todėl reikia priimti
sprendimą dėl Tarybos blokuoto teisės aktų rinkinio ateities ir, žinoma, atsižvelgti į produktų
kilmės vietos nuorodų teisės aktų svarbą, siekiant užtikrinti vartotojų apsaugą.
Ir, kas ne mažiau svarbu, raginame stiprinti SOLVIT sistemą, siekiant pagerinti teisės
nuostatų aiškinimą ir išspręsti su bendrąja rinka susijusias problemas.
PE573.011v02-00 24/32 RR\1094365LT.doc
LT
MAŽUMOS NUOMONĖ
pateikta pagal Darbo tvarkos taisyklių 56 straipsnio 3 dalį
João Pimenta Lopes
Taikant tokius mechanizmus kaip bendroji rinka stiprinamas suverenių ekonomikos
reguliavimo priemonių naikinimas, ekonominis dominavimas, divergencija ir vystymosi
netolygumai, taip pat skatinamas mokesčių vengimas ir mokesčių slėpimas, pelno perkėlimas
į mokesčio rojus, privatizacija, komercinių santykių reguliavimo panaikinimas ir kapitalo
koncentracija. Bendroji rinka užtemdė tokias plačiai propaguotas koncepcijas kaip
konvergencija, bendradarbiavimas bei solidarumas ir buvo panaudota stiprinant
neoliberalizmą.
Bendroji rinka ir konkurencingumas buvo naudojami kaip argumentai, pateisinantys
darbuotojų teisių mažinimą, socialinę nelygybę, darbo santykių reguliavimo silpninimą, darbo
užmokesčio nuvertėjimą ir padidėjusį darbo vietų neužtikrintumą, o teisingesnės, labiau
perskirstomojo pobūdžio mokesčių politikos priemonės buvo griaunamos arba blokuojamos.
Nurodydama ekonomikos augimo trūkumą, didelį nedarbą, MVĮ patiriamus finansavimo
sunkumus, labai menką investavimą ir panašias problemas Komisija dabar pertvarkė savo
ankstesnes politikos priemones ir parengė bendrosios rinkos strategiją. Priešingai nei
dauguma, griežtai atmetame šią strategiją. Ji padės siekti kapitalistinių tikslų, kuriuos
įgyvendinant ekonomiškai stipriausios valstybės ir grupės sukaups dar daugiau turto,
valstybių narių ekonomikoje taps norma reguliavimo silpninimas, liberalizavimas ir
išnaudojimas, primetant Europos tautoms ir Europos darbuotojams vieną bendrą socialinį ir
ekonominį modelį, kuris prieštarauja jų interesams, teisėms ir teisėtiems lūkesčiams.
RR\1094365LT.doc 25/32 PE573.011v02-00
LT
19.4.2016
UŽIMTUMO IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ
pateikta Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui
dėl bendrosios rinkos strategijos
(2015/2354(INI))
Nuomonės referentė: Ulrike Trebesius
PASIŪLYMAI
Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos
komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos
veikimo (SESV) 9 straipsnį,
– atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 14 d. rezoliuciją dėl veiksmingos darbo inspekcijos
kaip darbo sąlygų gerinimo Europoje strategijos1,
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl kuriamo Bendrosios
skaitmeninės rinkos akto2,
A. kadangi ekonominiai finansų krizės padariniai vis dar jaučiami ir keliose valstybėse narėse
BVP tebėra žemesnis už 2008 m. lygį;
B. kadangi bendrojoje rinkoje yra nuolat didelis nedarbo lygis; kadangi nuo finansų krizės
pradžios bedarbių skaičius išaugo iki daugiau nei 6 milijonų; kadangi iki 2015 m.
pabaigos Sąjungoje buvo daugiau nei 22 milijonai žmonių, neturinčių darbo;
C. kadangi įgyvendinant politiką, kuria siekiama taikyti žemesnius darbo, socialinius,
aplinkos ir vartotojų apsaugos standartus, bloginama padėtis, taip prisidedant prie
sąžiningos konkurencijos bendrojoje rinkoje iškraipymo;
1. palankiai vertina bendrosios rinkos strategiją, kuri galėtų suteikti galimybių darbuotojams,
įmonėms bei vartotojams ir kuri turėtų atgaivinti Europos valstybių ekonomiką atverdama
sienas, sudarydama palankesnes judumo sąlygas ir pašalindama kliūtis prekėms ir
1 Priimti tekstai, P7_TA(2014)0012. 2 Priimti tekstai, P8_TA(2016)0009.
PE573.011v02-00 26/32 RR\1094365LT.doc
LT
paslaugoms;
2. pažymi, kad geras reglamentavimas gali būti naudingas įmonėms ir darbuotojams, be to,
jis gali padėti skatinti ekonomikos augimą ir kokybiškų darbo vietų kūrimą bendrojoje
rinkoje; atkreipia dėmesį į Komisijos geresnio reglamentavimo darbotvarkę, įskaitant
suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą pasitelkiant, pavyzdžiui, platformą REFIT, ir
sugriežtintus poveikio vertinimus; pabrėžia, kad reikia įvertinti ne tik trumpalaikį teisės
aktų poveikį, bet ir ilgalaikę jų vertę, taip pat teisės aktų nebuvimo padarinius; mano, kad
geresniais, veiksmingesniais ir supaprastintais teisės aktais bus sumažinta administracinė
našta ir skatinamas ekonomikos augimas bei darbo vietų kūrimas, tuo pat metu toliau
užtikrinant aukštus vartotojų, darbuotojų, sveikatos priežiūros ir aplinkos apsaugos
standartus;
3. pažymi, kad vidaus rinkos, kurioje užtikrinamas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir
kapitalo judėjimas, sukūrimas yra esminis Sąjungos tikslas;
4. atkreipia dėmesį į tai, kaip svarbu skatinti judumą rengiant mokymus ir pameistrystės
programas, ugdant gebėjimus ir suteikiant įsidarbinimo galimybių pasitelkiant tokias
programas kaip „Erasmus+“ ir EURES, kuriomis milijonams ES darbuotojų suteikiama
galimybių įgyti naudingos patirties;
5. pabrėžia, kad, laikantis ES sutarties 3 straipsnio ir SESV 9 straipsnio, bendrosios rinkos
strategija būtina atsižvelgti į socialinį aspektą ir į ją įtraukti pasiūlymus, kaip kovoti su
nedarbu ir socialine atskirtimi; pabrėžia, kad bendrosios rinkos strategijoje daugiau
dėmesio turi būti skiriama kovai su nedarbu, ypač su ilgalaikiu, jaunimo ir vyresnių nei
50 metų amžiaus asmenų nedarbu, ir socialinės sanglaudos skatinimui; ragina Komisiją
šiuo tikslu peržiūrėti savo strategiją;
6. pabrėžia, kad bendrosios rinkos strategija negali būti nepaisoma pramonės sektoriaus
potencialo užtikrinti tvarų ekonomikos augimą ir kokybiškų darbo vietų kūrimą Europoje;
7. mano, kad, siekiant užtikrinti bendrosios rinkos tikslus ir paskatinti ekonomikos augimą
bei darbo vietų kūrimą, ES turi didinti konkurencingumą, atsižvelgdama į Europos
Tarybos konkurencingumo deklaracijos nuostatas;
8. mano, kad vidaus paklausa, ypač perkamosios galios didinimas, novatoriškų priemonių
priėmimas ir investavimas į žaliąją ekonomiką, yra būtini siekiant pasinaudoti visomis
bendrosios rinkos galimybėmis ir skatinti tvarų ekonomikos augimą;
9. mano, kad kliūtys plėtoti verslą tarp valstybių gali trikdyti ekonomikos augimą ir darbo
vietų kūrimą; todėl ragina atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį atidžiai išnagrinėti šį
klausimą; pabrėžia, kad valstybės narės turi teisę reglamentuoti paslaugas ir profesijas
atsižvelgdamos į savo socialinę politiką; skatina pasienio ruožuose kurti EURES
tarpvalstybines partnerystes, kurios atlieka esminį vaidmenį plėtojant tikrą Europos darbo
rinką;
10. primena savo 2014 m. ataskaitą apie veiksmingas darbo inspekcijas, kurioje pabrėžiama
darbo inspekcijų svarba siekiant užkirsti kelią bendrosios rinkos iškraipymams; ragina
nustatyti aiškias ES taisykles dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo; ragina
Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, parengti tyrimą apie Europos darbo
RR\1094365LT.doc 27/32 PE573.011v02-00
LT
inspekcijos įsteigimo ir Europos socialinio draudimo kortelės įdiegimo galimą pridėtinę
vertę;
11. mano, kad jei visoje ES nebus teikiamos konkurencingos profesinės ir verslo paslaugos,
įmonėms gali būti sunku išlikti konkurencingoms, išlaikyti ir kurti naujas darbo vietas;
12. primena, kad ES lygmeniu vykdoma konkurencijos politika; pabrėžia, kad nesąžininga
konkurencija bendrojoje rinkoje daro neigiamą poveikį teisės besilaikančioms įmonėms,
visų pirma MVĮ; ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis imtis ryžtingų priemonių
siekiant kovoti su nesąžininga konkurencija, kuri pagrįsta, pvz., socialinės, mokesčių arba
darbo teisės vengimu;
13. mano, kad Komisijos pirmininko J.-C. Junckerio remiamas vienodo užmokesčio
mokėjimo už vienodą darbą toje pačioje darbo vietoje principas yra svarbi kovos su rinkos
iškraipymais priemonė;
14. primena, kad visi darbuotojai bendrojoje rinkoje turi turėti teisę į pačią didžiausią
sveikatos ir saugos darbe apsaugą neatsižvelgiant į įmonės, kurioje jie dirba, dydį, darbo
vietą arba pagrindinę sutartį;
15. ragina valstybes nares kurti struktūras, patarti ir padėti tarpvalstybiniams darbuotojams
įveikti ekonominius ir socialinius darbo kitoje valstybėje narėje padarinius;
16. pažymi, kad bendrosios rinkos ir bendrosios skaitmeninės rinkos stiprinimas gali suteikti
naujų galimybių bei iššūkių ir iškelti klausimų, susijusių su gebėjimais, naujomis
užimtumo formomis, finansinėmis struktūromis, socialine apsauga, taip pat darbuotojų
sveikata ir sauga, kurie visi turės būti sprendžiami, ir turi atnešti naudos darbuotojams,
įmonėms ir vartotojams;
17. apgailestauja, kad bendrosios rinkos strategijoje neskiriama ypatingo dėmesio gebėjimų
paklausos ir pasiūlos neatitikčiai, kuri ir toliau trukdo ekonomikos augimui bendrojoje
rinkoje; susirūpinęs pažymi, kad 40–47 proc. ES gyventojų neturi pakankamų
skaitmeninių įgūdžių ir kad skaitmeninių įgūdžių turinčių darbuotojų paklausa didėja
4 proc. per metus, o valstybės išlaidos švietimui nuo 2010 m. sumažėjo 3,2 proc. – tai
kelia grėsmę ES vidutinio laikotarpio konkurencingumui ir jos darbo jėgos įsidarbinimo
galimybėms; skatina valstybes nares investuoti į skaitmeninį švietimą ir gebėjimų
ugdymą;
18. atkreipia dėmesį į bendradarbiavimu grindžiamo vartojimo teikiamas galimybes ir
iššūkius kuriant darbo vietas, skatinant ekonomikos augimą ir įtraukesnę darbo rinką;
ragina Komisiją artimiausiu metu paskelbti gaires, kaip ES teisę taikyti įvairiems
bendradarbiavimu grindžiamo vartojimo modeliams, siekiant panaikinti reglamentavimo
neapibrėžtumą; pabrėžia, kad bendradarbiavimu grindžiamu vartojimu neturi būti
sudarytos sąlygos vengti mokesčių ir socialinių įmokų mokėjimo, taip pat nesilaikyti
darbo ir socialinių teisės aktų; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia pritaikyti ir modernizuoti
teisės aktus siekiant visapusiškai išnaudoti bendradarbiavimu grindžiamo vartojimo
potencialą, ir ragina Komisiją ir valstybes nares ištirti, ar reikalinga sistema tinkamiausiu
lygmeniu, kurią taikant būtų pašalintos reglamentavimo spragos ir išvengta mažų garantijų
ir fiktyvaus savarankiško darbo vietų daugėjimo;
PE573.011v02-00 28/32 RR\1094365LT.doc
LT
19. palankiai vertina tai, kad Komisija ketina paskelbti gaires dėl bendradarbiavimu
grindžiamo vartojimo, kurios suteiks teisinio tikrumo, kurio labai reikia daugelyje sričių,
pavyzdžiui, nustatant sveikatos ir saugos normas, socialinę ir užimtumo apsaugą;
20. atkreipia dėmesį į darbo jėgos judumo paketo tikslus, t. y. padėti kurti labiau integruotą ir
teisingesnę bendrąją rinką; tačiau pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti, kad šiame pakete
numatytos priemonės būtų proporcingos ir kad jas taikant būtų atsižvelgiama į didelio
judumo į konkrečius regionus padarinius;
21. mano, kad bendrosios rinkos strategija gali suteikti naujų galimybių MVĮ, kurios yra ES
ekonomikos pagrindas, labai mažoms įmonėms ir novatoriškoms pradedančiosioms
įmonėms; laikosi nuomonės, kad tinkamos verslo aplinkos kūrimas tobulinant MVĮ skirtas
privataus rizikos kapitalo sistemas, sudarant palankesnes sąlygas gauti finansavimą,
rengiant patikimus teisės aktus ir visapusiškai taikant principą „visų pirma galvokime apie
mažuosius“ bendrojoje rinkoje yra ypač svarbus ir galėtų paremti ekonomikos augimą ir
darbo vietų kūrimą;
22. mano, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas įmonėms keliamiems veiksmingiems ir
skaidriems administraciniams reikalavimams sukurti; ragina valstybėse narėse įsteigti
vieno langelio principu veikiančius centrus, kurie remtų MVĮ ir naujas įmones, taikant,
pavyzdžiui, supaprastintus PVM reikalavimus;
23. atkreipia dėmesį į Komisijos paramą dualinio mokymo sistemoms, kurios, be palankesnių
sąlygų sudarymo asmeninei raidai, gali padėti Europos darbuotojų gebėjimus ir
kvalifikacijas pritaikyti prie tikrų darbo rinkos poreikių; pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad
bendrosios rinkos strategija jokiu būdu nepakenktų dualinio mokymo sistemoms, tuo pat
metu užtikrinant pameistrystės kokybę ir visų pirma užimtumo apsaugą; pabrėžia svarbų
socialinių partnerių vaidmenį kuriant dualinio mokymo sistemas; mano, kad nors dualinio
mokymo sistema, taikoma vienoje valstybėje narėje, negali būti paprasčiausiai
nukopijuota kitos valstybės narės, reikėtų europiniu lygmeniu sutelkti dėmesį į tvirtą
sąsają tarp dualinio mokymo ir jaunimo užimtumo;
24. atkreipia dėmesį į tai, kad paslaugų rinka lieka susiskaidžiusi; ragina Komisiją užtikrinti,
kad valstybės narės tinkamai įgyvendintų Paslaugų direktyvą ir būtų vykdomos būtinos
reformos, kuriomis pašalinamos kliūtys paslaugų sektoriuje, laikantis tikslinio sektoriui
skirto požiūrio į paslaugas, netaikant žemesnių vartotojų, darbuotojų, sveikatos ir aplinkos
apsaugos standartų, taip pat, tam tikrais atvejais, nepakenkiant valstybių narių darbo
santykių sistemoms; pažymi, kad nepakankamas galiojančių taisyklių vykdymo
užtikrinimas apriboja įmonių galimybes ir trukdo kurti darbo vietas; pabrėžia, jog iš
atliktų vertinimų matyti, kad kai administracinių kliūčių būna mažiau, įsteigiama daugiau
įmonių, todėl esama galimybių skatinti darbo vietų kūrimą;
25. palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo
siekiama panaikinti reglamentavimo kliūtis, kuriomis ribojama galimybė įgyti tam tikras
profesijas, nes tai svarbus žingsnis siekiant atverti bendrąją rinką ir skatinti darbo vietų
kūrimą;
26. ragina Komisiją siekti, kad būtų pradėta taikyti supaprastinta ir suvienodinta
tarpvalstybinio paslaugų teikimo procedūros forma, taip siekiant sumažinti darbuotojų
komandiravimo reikalavimus ir MVĮ geriau integruoti į vidaus rinką;
RR\1094365LT.doc 29/32 PE573.011v02-00
LT
27. mano, kad siekiant įgyvendinti bendrosios rinkos strategijos tikslus būtina sumažinti
administracinę naštą ir įmonių, ypač MVĮ, reikalavimų laikymosi sąnaudas ir panaikinti
nereikalingus teisės aktus, tuo pat metu toliau užtikrinant aukštus vartotojų, darbuotojų,
sveikatos priežiūros ir aplinkos apsaugos standartus;
28. pabrėžia, kad dėl to būtina veiksmingiau teikti informaciją apie ES fondus, skirtus MVĮ,
labai mažoms bei novatoriškoms pradedančiosioms įmonėms; tai pat primena, kad,
siekiant užtikrinti veiksmingą ES lėšų panaudojimą, labai svarbu įdiegti tokių išteklių
naudojimo priežiūros ir stebėsenos sistemą;
29. ragina Komisiją dirbti kartu su valstybėmis narėmis siekiant supaprastinti ir pagreitinti
profesinių kvalifikacijų pripažinimo procedūras, be kita ko, palengvinant ir skatinant
taikyti bendras rengimo struktūras, kartu visapusiškai laikantis subsidiarumo principo;
ragina Komisiją ir valstybes nares intensyvinti rengimą ir mokymą informacinių ir ryšių
technologijų ir mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse siekiant suteikti
esamiems ir būsimiems darbuotojams atitinkamų skaitmeninių įgūdžių;
30. remia priemones, kuriomis siekiama panaikinti ES kovos su diskriminacija užimtumo
srityje teisės aktų spragas, visų pirma neįgaliųjų atžvilgiu; be to, pritaria, kad būtų
nedelsiant įgyvendinama Tarybos direktyva 2000/78/EB, nustatanti vienodo požiūrio
užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus;
31. atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą įmonėms išduoti tarnybinį pasą, kuriuo siekiama
toliau skatinti laisvą paslaugų judėjimą; pabrėžia, kad tokiu pasu turėtų būti nedaromas
poveikis priimančiųjų valstybių narių kompetencijai užtikrinti veiksmingą nacionalinių ir
Europos Sąjungos užimtumo srities teisės aktų priverstinį vykdymą ir kontrolę; šiuo
atžvilgiu išreiškia didelį susirūpinimą dėl galimo piktnaudžiavimo šia priemone ir ragina
Komisiją atlikti išsamų pasiūlymo reglamentavimo poveikio vertinimą, siekiant įvertinti
jo teikiamas galimybes ir keliamą riziką;
32. ragina valstybes nares pasinaudoti galimybe vykdant viešuosius pirkimus nustatyti
socialinius reikalavimus;
33. ragina Komisiją ir valstybes nares remti kokybiškų darbo vietų kūrimą bendradarbiavimu
grindžiamo vartojimo srityje pritaikant ir atnaujinant teisės aktus, užkertant kelią teisiniam
neapibrėžtumui, kai apeinami esami teisiniai su mokesčiais ir darbuotojais susiję bei
reguliuojamieji reikalavimai ir neįgyvendinamos vartotojų teisės, ir tuo pat metu kuriant
reglamentavimo sistemą, kurioje verslininkai galėtų plėsti verslą, diegti inovacijas ir kurti
darbo vietas; taip pat ragina Komisiją skatinti teikti konkrečią paramą verslininkams
bendradarbiavimu grindžiamo vartojimo srityje, siekiant padėti įgyvendinti ekonomikos
augimo, inovacijų ir darbo vietų kūrimo tikslus;
34. palankiai vertina kovos su nedeklaruojamu darbu platformos sukūrimą ir visų pirma
skatina valstybes nares ir socialinius partnerius visiškai ją panaudoti siekiant veiksmingiau
kovoti su nedeklaruojamu darbu ir fiktyviais savarankiškai dirbančiais asmenimis;
35. atkakliai tvirtina, kad, siekiant pasinaudoti galimybėmis skaitmeninti darbo vietas, būtina
nustatyti saugią lankstaus darbo laiko tvarką, užtikrinti stabilias darbo sąlygas, socialinę
apsaugą ir sudaryti palankesnes sąlygas „pažangiam darbui“ (angl. smart working),
siekiant padidinti darbo našumą ir darbo bei asmeninio gyvenimo pusiausvyrą; pabrėžia,
PE573.011v02-00 30/32 RR\1094365LT.doc
LT
kad šiuo tikslu kaimo vietovėse svarbu pereiti prie skaitmeninių technologijų siekiant
naudotis gausiomis bendrosios rinkos teikiamomis galimybėmis, pavyzdžiui, nuotoliniu
darbu;
36. pakartoja, kad griežtai nepritaria Komisijos pasiūlymui dėl direktyvos dėl vienanarių
privačių ribotos atsakomybės bendrovių;
37. pabrėžia, kaip svarbu turėti stiprių ir nepriklausomų socialinių partnerių ir vesti
veiksmingą socialinį dialogą; pabrėžia, kad vykdant darbus, susijusius su galimomis
nacionalinėmis reformomis reglamentuojamųjų profesijų srityje, tam tikrais atvejais turi
dalyvauti socialiniai partneriai;
38. pabrėžia, kaip svarbu vesti socialinį dialogą atsižvelgiant į su užimtumu susijusias
galimybes ir pokyčius, atsirandančius bendrojoje rinkoje.
RR\1094365LT.doc 31/32 PE573.011v02-00
LT
GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI
Priėmimo data 19.4.2016
Galutinio balsavimo rezultatai +:
–:
0:
43
8
3
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę
nariai
Laura Agea, Guillaume Balas, Tiziana Beghin, Brando Benifei, Vilija
Blinkevičiūtė, Enrique Calvet Chambon, David Casa, Ole Christensen,
Martina Dlabajová, Lampros Fountoulis, Elena Gentile, Arne Gericke,
Marian Harkin, Danuta Jazłowiecka, Rina Ronja Kari, Jan Keller,
Ádám Kósa, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Jean Lambert, Jérôme
Lavrilleux, Patrick Le Hyaric, Verónica Lope Fontagné, Javi López,
Morten Løkkegaard, Thomas Mann, Dominique Martin, Anthea
McIntyre, Elisabeth Morin-Chartier, Emilian Pavel, João Pimenta
Lopes, Georgi Pirinski, Marek Plura, Claude Rolin, Anne Sander, Sven
Schulze, Siôn Simon, Jutta Steinruck, Romana Tomc, Yana Toom,
Ulrike Trebesius, Marita Ulvskog, Renate Weber, Tatjana Ždanoka,
Jana Žitňanská
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę
pavaduojantys nariai
Maria Arena, Georges Bach, Lynn Boylan, Paloma López Bermejo,
Edouard Martin, Csaba Sógor, Monika Vana, Kosma Złotowski
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę
pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2
dalis)
John Stuart Agnew, Sylvie Goddyn
PE573.011v02-00 32/32 RR\1094365LT.doc
LT
GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI
Priėmimo data 21.4.2016
Galutinio balsavimo rezultatai +:
–:
0:
34
3
1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę
nariai
Dita Charanzová, Carlos Coelho, Sergio Gaetano Cofferati, Lara Comi,
Anna Maria Corazza Bildt, Daniel Dalton, Nicola Danti, Dennis de
Jong, Vicky Ford, Ildikó Gáll-Pelcz, Evelyne Gebhardt, Antanas
Guoga, Sergio Gutiérrez Prieto, Robert Jarosław Iwaszkiewicz, Liisa
Jaakonsaari, Philippe Juvin, Antonio López-Istúriz White, Marlene
Mizzi, Robert Rochefort, Virginie Rozière, Christel Schaldemose,
Andreas Schwab, Olga Sehnalová, Igor Šoltes, Ivan Štefanec, Mylène
Troszczynski, Anneleen Van Bossuyt, Marco Zullo
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę
pavaduojantys nariai
Lucy Anderson, Birgit Collin-Langen, Edward Czesak, João Pimenta
Lopes, Julia Reda, Dariusz Rosati, Lambert van Nistelrooij, Sabine
Verheyen, Kerstin Westphal
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę
pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2
dalis)
Georg Mayer