PRELIMINARUS NEMUNO UPI Ų BASEIN RAJONO VALDYMO … · ši ų pakitim ų panaikinimas siekiant „geros“ telkinio b ūkl ÷s tur ÷tų reikšming ą neigiam ą poveik į socialinei-ekonominei

Preliminarus Nemuno upių baseinų rajono valdymo planas 2008 m. gruodis

1

PRELIMINARUS NEMUNO UPI Ų BASEINŲ RAJONO VALDYMO PLANAS

Vilnius, 2008 m gruodis


1

TURINYS

SANTRUMPOS...............................................................................................................................................4

ĮVADAS............................................................................................................................................................ 5

1. NEMUNO UPIŲ BASEINŲ RAJONO CHARAKTERISTIKA............................................................. 7

1.1. PAVIRŠINIO VANDENS TELKINIAI.................................................................................................. 7 1.1.1.VANDENS TELKINIŲ APIBŪDINIMAS IR ŽEMöLAPIAI , NURODANT JŲ VIETĄ IR RIBAS ............................... 9 1.1.2.VANDENS TELKINIŲ TIPOLOGIJA, TIPŲ ŽEMöLAPIAI ............................................................................... 29 1.1.3. LABAI PAKEISTI VANDENS TELKINIAI (LPVT) ...................................................................................... 36 1.1.4. DIRBTINIAI VANDENS TELKINIAI (DVT)................................................................................................ 37 1.1.5. ETALONINöS PAVIRŠINIO VANDENS TELKINIŲ SĄLYGOS....................................................................... 39 1.1.6. PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ TIPAI IR JŲ BŪKLöS KLASIFIKAVIMAS PAGAL KOKYB öS ELEMENTŲ

RODIKLIUS ....................................................................................................................................................... 45 1.2. POŽEMINIO VANDENS BASEINAI ................................................................................................. 54 1.2.1. POŽEMINIO VANDENS TELKINIŲ BŪKLö IR ŽEMöLAPIAI , NURODANT JŲ VIETĄ IR RIBAS....................... 54 1.3. KLIMATO KAITOS POVEIKIS PAVIRŠINIO IR POŽEMINIO VANDENS TELKINIAMS .... 58

2. ŪKIN öS VEIKLOS POVEIKIO SANTRAUKA................................................................................... 60

2.1. REIKŠMINGAS POVEIKIS UPöMS IR EŽERAMS ........................................................................ 60 2.2. ŽMOGAUS VEIKLOS APKROVŲ IR POVEIKIO TARPINIAMS IR PAKRANT öS VANDENIMS ANALIZ ö ............................................................................................................................. 65 2.3. KITAS ANTROPOGENINIS POVEIKIS............................................................................................ 68 2.4. RIZIKOS GRUPEI PRISKIRIAMI PAVIRŠINIO VANDENS TELKINIAI .................................. 73 2.5. ŪKIN öS APKROVOS POVEIKIS POŽEMINIO VANDENS TELKINIAMS................................ 85 2.5.1. PASKLIDOSIOS IR SUTELKTOSIOS TARŠOS POVEIKIS GRUNTINIAM VANDENIUI , O PER JĮ IR PAVIRŠINIO

VANDENS TELKINIAMS ..................................................................................................................................... 86 2.5.2. GILIAU SLŪGSANČIŲ SPŪDINIŲ VANDENINGŲJŲ SLUOKSNIŲ EKSPLOATACIJOS POVEIKIS PAVIRŠINIO

VANDENS TELKINIAMS ..................................................................................................................................... 89 2.5.3. KAIMYNINI Ų VALSTYBIŲ POŽEMINIO VANDENS POVEIKIS NEMUNO UBR GRUNTINIAM IR GILESNIEMS

POŽEMINIAMS VANDENIMS.............................................................................................................................. 89 2.5.4. ARTEZINIAI VANDENS TELKINIAI , KURIE NEIGIAMAI VEIKIA PAVIRŠINI Ų VANDENS TELKINIŲ IR/AR NUO

POŽEMINIO VANDENS PRIKLAUSOMŲ SAUSUMOS EKOSISTEMŲ BŪKLĘ .......................................................... 90

3. SAUGOMOS TERITORIJOS ................................................................................................................. 91

3.1. BUVEINI Ų IR PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIŲ TERITORIJ Ų MONITORINGO PROGRAMOS APŽVALGA ....................................................................................................................... 96

4. PAVIRŠINIO IR POŽEMINIO VANDENS TELKINI Ų MONITORINGO SISTEMA ................... 97

4.1. PAVIRŠINIO VANDENS BŪKL ö MONITORINGO VIETOSE..................................................... 98 4.2. SIŪLOMI MONITORINGO VIET Ų PAKEITIMAI UPöSE ......................................................... 101 4.3. MONITORINGO VIET Ų TINKLAS EŽERUOSE IR TVENKINIUOSE..................................... 103 4.4. TARPINIAI IR PAKRANČIŲ VANDENYS ..................................................................................... 105 4.5. POŽEMINIO VANDENS MONITORINGAS................................................................................... 108

5. PAVIRŠINIO IR POŽEMINIO VANDENS TELKINI Ų VANDENSAUGOS TIKSLAI................ 110


2

5.1. BENDRIEJI PAVIRŠINIO VANDENS VANDENSAUGOS TIKSLAI .......................................... 110 5.2 GEROS PAVIRŠINIO VANDENS KOKYB öS BŪKL öS REIKALAVIMAI................................. 110 5.2.1. UPöS..................................................................................................................................................... 110 5.2.2. EŽERAI ................................................................................................................................................. 112 5.2.3 TARPINIAI IR PAKRANČIŲ VANDENYS................................................................................................... 113 5.2.4. LABAI PAKEISTŲ IR DIRBTINIŲ VANDENS TELKINIŲ KOKYBöS REIKALAVIMAI IR VANDENSAUGOS

TIKSLAI .......................................................................................................................................................... 114 5.3. POŽEMINIO VANDENS TELKINI Ų VANDENSAUGOS TIKSLAI............................................116

6. VANDENS NAUDOJIMO EKONOMIN öS ANALIZ öS SANTRAUKA ......................................... 117

6.1. BENDRAS SITUACIJOS APIBŪDINIMAS ..................................................................................... 117 6.2. ŪKIO SEKTORIŲ ANALIZ ö............................................................................................................. 119

7. PRIEMONIŲ PROGRAMOS SANTRAUKA...................................................................................... 125

7.1. ĮŽANGA ................................................................................................................................................ 125 7.2. PAGRINDIN öS PRIEMONöS ........................................................................................................... 126 7.2.1. MIESTŲ NUOTEKŲ VALYMO (MNV) DIREKTYVOS ĮGYVENDINIMO POVEIKIS ..................................... 126 7.2.2. NITRATŲ DIREKTYVOS ĮGYVENDINIMO POVEIKIS................................................................................ 128 7.2.3.PAGRINDINIŲ PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO POVEIKIO APIBENDRINIMAS ............................................... 131 7.2.4 PRIEMONöS, REIKALINGOS BENDRIJOS VANDENS APSAUGOS TEISöS AKTŲ ĮGYVENDINIMUI .............. 133 7.2.5 PRAKTINIAI ŽINGSNIAI IR PRIEMONöS VANDENS NAUDOJIMO KAŠTŲ PADENGIMO PRINCIPO

ĮGYVENDINIMUI , KAIP NUSTATYTA 9 STRAIPSNYJE....................................................................................... 136 7.2.6. PRIEMONöS ĮGYVENDINTI 7 STRAIPSNIO REIKALAVIMUS.................................................................... 136 7.2.7. VANDENS PAöMIMO IR UŽTVENKIMO KONTROLöS PRIEMONöS........................................................... 136 7.2.8. PRIEMONöS, DRAUDŽIANČIOS BE LEIDIMŲ IŠLEISTI TERŠALUS TIESIOGIAI Į POŽEMINIUS VANDENIS. 137 7.2.9. KONTROLöS, TAIKOMOS TAŠKINIŲ TARŠOS ŠALTINIŲ IŠMETIMAMS IR KITOMS VEIKLOMS, VEIKIAN ČIOMS VANDENS BŪKLĘ, SANTRAUKA ............................................................................................. 137 7.2.10 POTVYNIŲ KONTROLöS PRIEMONöS.................................................................................................... 137 7.2.11. PRIEMONIŲ, ĮGYVENDINAMŲ PAGAL 16 STRAIPSNĮ DöL PRIORITETINIŲ MEDŽIAGŲ, SANTRAUKA ... 137 7.2.12. PRIEMONIŲ, UŽKERTANČIŲ KELIĄ AR MAŽINANČIŲ TERŠIMO AVARIJAS, SANTRAUKA .................... 138 7.2.13. PRIEMONöS, UŽTIKRINANČIOS, KAD VANDENS TELKINIŲ HIDROMORFOLOGINöS SĄLYGOS ATITIKTŲ

REIKALAUJAMĄ EKOLOGINĮ STATUSĄ ARBA GERĄ EKOLOGINĮ POTENCIALĄ DIRBTINIUOSE ARBA LABAI

PAKEISTUOSE VANDENS TELKINIUOSE.......................................................................................................... 138 7.2.14. KONTROLöS PRIEMONöS, DIRBTINAI PAPILDANT POŽEMINIO VANDENS TELKINIUS.......................... 138 7.2.15. KITOS PAGRINDINöS PRIEMONöS....................................................................................................... 138 7.3. PAPILDOMOS PRIEMONöS ............................................................................................................ 139 7.3.1. PAPILDOMOS PRIEMONöS MAŽŲ GYVENVIEČIŲ NUOTEKŲ POVEIKIO MAŽINIMUI ............................... 139 7.3.2. PAPILDOMOS PRIEMONöS ŽEMöS ŪKIO POVEIKIUI MAŽINTI ................................................................ 142 7.3.3. HIDROMORFOLOGINöS BŪKLöS GERINIMO PRIEMONöS....................................................................... 154 7.3.4. PAPILDOMOS PRIEMONöS NAVIGACIJAI IR REKREACIJAI..................................................................... 160 7.3.5. PAPILDOMOS POŽEMINIO VANDENS PRIEMONöS ................................................................................. 160 7.3.6. KURŠIŲ MARIŲ IR KLAIPöDOS SĄSIAURIO VANDENS KOKYBöS GERINIMO PRIEMONöS...................... 161 7.4. MOKUMO ANALIZ ö ......................................................................................................................... 163 7.4.1. VALSTYBöS/SAVIVALDYBI Ų MOKUMAS .............................................................................................. 163 7.4.2. GYVENTOJŲ IR ŪKIŲ MOKUMAS .......................................................................................................... 166 7.5. GEROS BŪKL öS PASIEKIMO VANDENS TELKINIUOSE NAUDA ........................................ 171

8. PAPILDOMŲ PRIEMONI Ų PROGRAMŲ REGISTRAS................................................................. 173

9. VISUOMENöS INFORMAVIMO IR KONSULTAVIMO PRIEMON öS ....................................... 173

10. KOMPETENTINGŲ ORGANIZACIJ Ų SĄRAŠAS ......................................................................... 175


3

11. PAGRINDINIŲ DOKUMENT Ų GAVIMO KONTAKTIN öS VIETOS IR PROCEDŪROS ...... 176

12. LITERAT ŪRA ...................................................................................................................................... 176


4

SANTRUMPOS AAA Aplinkos apsaugos agentūra AM Aplinkos ministerija BDS Biocheminis deguonies suvartojimas BKE Biologiniai kokyb÷s elementai BN Bendrasis azotas BP Bendrasis fosforas BVPD Bendroji vandens politikos direktyva (2000/60/EB) CHDS Cheminis deguonies suvartojimas DLK Didžiausia leidžiama koncentracija DVT Dirbtiniai vandens telkiniai DUFI Danijos upių faunos indeksas ES Europos Sąjunga GIG Geografin÷s interkalibracijos grup÷ GIS Geografin÷ informacin÷ sistema HE Hidroelektrin÷s HKE Hidromorfologiniai kokyb÷s elementai HMT Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba JTC Jūrinių tyrimų centras Konsultantas Projekto „Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų rajonui

parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą” vykdytojai LGT Lietuvos geologijos tarnyba LPVT Labai pakeisti vandens telkiniai LŽI Lietuvos žuvų indeksas MB MIKE BASIN modelis MNV direktyva Miesto nuotekų valymo direktyva N Azotas NVĮ Nuotekų valymo įrengimai P Fosforas PK Projekto priežiūros komitetas PM Pavojingos medžiagos Projektas Europos regionin÷s pl÷tros fondo ir Lietuvos Respublikos l÷šomis finansuojamas projektas „Baseinų

valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų rajonui parengimas ir integravimas į bendrą valdymo planą”

psu – Praktinis druskingumo matavimo vienetas (angl. practical salinity unit) PVB Požeminio vandens baseinas PVD Požeminio vandens direktyva (2006/118/EB) RAAD Regioninis aplinkos apsaugos departamentas RI Makrofitų indeksas RV Ribin÷ vert÷ SAM Sveikatos apsaugos ministerija SAZ Sanitarin÷s apsaugos zona SGV Sąlyginis gyvulių vienetas ŽŪM Žem÷s ūkio ministerija TIPK Taršos integruota prevencija ir kontrol÷ TKKK Tarpvyriausybin÷ klimato kaitos komisija UB Up÷s baseinas UBR Upių baseinų rajonas VAK Viršutin÷s-apatin÷s kreidos baseinas VKE Vandens kokyb÷s elementai VVD Viršutinio-vidurinio devono baseinas VDST Viršutinio devono Stipinų baseinas


5

ĮVADAS

Aplinkos apsaugos agentūra kartu su Lietuvos geologijos tarnyba ir Jūrinių tyrimų centru pareng÷ Nemuno upių baseinų rajono (toliau – UBR) valdymo plano projektą ir teikia jį visuomenei komentuoti.

Min÷tas dokumentas parengtas įgyvendinant LR vandens įstatymo reikalavimus. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (toliau – ES) ir perk÷lus pagrindinio ES vandenų sritį reglamentuojančio teis÷s akto – Bendrosios vandens politikos direktyvos – reikalavimus į nacionalinius teis÷s aktus, vandens telkinių apsauga ir valdymas šalyje vykdomas ne pagal administracines, bet pagal upių baseinų ribas. Up÷s baseinas – tai teritorija, iš kurios visas paviršinis vanduo suteka į jūrą per vienos up÷s žiotis. Up÷s vandens kokybę sąlygoja jos baseino teritorijoje vykstantys gamtiniai procesai bei ūkin÷s veiklos poveikis, tod÷l priemon÷s up÷s būklei gerinti turi būti planuojamos ir vykdomos būtent visos up÷s baseine, o ne atskiruose administraciniuose vienetuose. Įgyvendindama LR vandens įstatymo reikalavimus Lietuva iki 2015 m. tur÷s pasiekti „gerą“ visų šalies vandens telkinių būklę. „Gera“ būkl÷ laikoma artima natūraliai, žmogaus veiklos nedaug pakeistai vandens telkinio būkl÷.

Siekiant palengvinti vandens ir vandens telkinių valdymą, Lietuvos upių baseinai buvo apjungti į keturis upių baseinų rajonus: Nemuno, Ventos, Lielup÷s ir Dauguvos. Kiekvienam upių baseinų rajonui bus parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s patvirtinti upių baseinų rajonų valdymo planai ir priemonių programos. Dokumentai bus įgyvendinami 2010–2015 m. laikotarpiu ir atnaujinami kas šešerius metus, t.y. 2015, 2021 m. ir t.t.

UBR valdymo planai yra skirti visuomenei, valstyb÷s ir savivaldybių institucijoms, įvairioms interesų grup÷ms ir organizacijoms. Juose pateikiama glausta informacija apie visas veiklas (ir jų rezultatus), atliktas iki vandensaugos tikslų ir priemonių jiems siekti nustatymo: UBR apibūdinimo ir žmogaus veiklos poveikio analiz÷s rezultatai, informacija apie vandens telkinių būklę, rizikos vandens telkinius, vandensaugos tikslus ir jų pagrindimą, priemonių santrauka bei kita informacija.

Rengiant UBR valdymo planus atsižvelgiama ne tik į aplinkosauginius, bet ir į socialinius bei ekonominius aspektus. Teis÷s aktai numato kai kurių vandensaugos tikslų išimčių galimybę. Viena jų – užsibr÷žto tikslo įgyvendinimą nukelti v÷lesniam laikui (ilgiausiai iki 2027 m.), jeigu jį pasiekti laiku neleidžia technin÷s galimyb÷s, labai didel÷s sąnaudos ar gamtin÷s sąlygos. Kita leidžiama išimtis – užsibr÷žti ne tokį aukštą tikslą, jeigu jo pasiekti neleidžia technin÷s sąlygos, labai didel÷s sąnaudos, gamtin÷s priežastys ar itin didelis užterštumas ir jeigu siekiant „geros“ būkl÷s atsirastų labai didelių neigiamų socialinių ekonominių padarinių, kuriems išvengti n÷ra jokių kitų aplinkosauginiu požiūriu pranašesnių alternatyvų. Išimtys gali būti taikomos tik retais atvejais, atlikus ekonominę analizę bei argumentuotai įrodžius išimties būtinumą.

Jeigu pasiekti vandensaugos tikslus trukdo vandens telkinyje žmogaus padaryti fiziniai-morfologiniai pakitimai, pvz., pastatytas uostas, stipriai pagilintas up÷s dugnas, įrengta užtvanka, ir šių pakitimų panaikinimas siekiant „geros“ telkinio būkl÷s tur÷tų reikšmingą neigiamą poveikį socialinei-ekonominei aplinkai, tokį vandens telkinį galima išskirti kaip „labai pakeistą“ ir jam taip pat nustatyti švelnesnius vandensaugos tikslus.

Teikiamame komentuoti Nemuno UBR valdymo plano projekte pristatytos Nemuno UBR vandens telkinių charakteristikos, vandens telkinius veikiantis žmogaus veiklos poveikis, vandens telkinių būkl÷ ir apsaugos problemos, preliminarūs vandensaugos tikslai ir galimos priemon÷s jiems siekti. Pažym÷tina, kad priemon÷s vandensaugos tikslams siekti detaliai nagrin÷jamos kitame dokumente – Nemuno UBR priemonių programos projekte, kuris taip pat pateiktas visuomenei komentuoti.


6

Nemuno UBR valdymo plano projekto pateikimo visuomenei tikslas – įtraukti visuomenę bei įvairias suinteresuotas įstaigas bei organizacijas į vandens telkinių apsaugos ir valdymo procesą, surinkti vertingus komentarus bei, atsižvelgiant į juos, parengti kokybišką Nemuno UBR valdymo planą ir priemonių programą 2010-2015 m. periodui, pad÷siančius lanksčiai, tinkamai ir efektyviai išspręsti vandens apsaugos klausimus Nemuno UBR.

Užbaigtas pirmasis Nemuno UBR valdymo plano rengimo etapas, kurio metu kai kurios išvados apie vandens telkinių būklę yra paremtos ekspertų vertinimais, n÷ra nuspręsta d÷l priemonių prioritetizavimo, vykdymo ir atsakingų vykdytojų. Kitame etape kai kurie vandens telkinių būkl÷s vertinimai ir jų pagrindu priimti valdymo sprendimai bus patikslinti. Patikslinimus ir pakeitimus sąlygos ir visuomen÷s, suinteresuotų institucijų bei organizacijų pateiktos pastabos ir komentarai šiam preliminariam valdymo planui.

Komentarų Aplinkos apsaugos agentūra laukia oficialiai iki 2009 m. geguž÷s 31 d., tačiau turint omenyje labai trumpą Nemuno UBR valdymo plano parengimo laikotarpį bei norint sp÷ti realiai atsižvelgti į komentarus, visas pastabas ir pasiūlymus pageidautume gauti iki 2009 m. geguž÷s 1 d. Įvertinus pastabas Nemuno UBR valdymo plano bei priemonių programos projektai bus pataisyti ir v÷l teikiami visuomenei komentuoti.

Aplinkos apsaugos agentūra ragina visuomenę bei suinteresuotas įstaigas bei organizacijas komentuoti ir teikti pastabas parengtam plano projektui. Tik aktyvus visuomen÷s dalyvavimas pad÷s lengviau pasiekti vandensaugos tikslus Lietuvos upių baseinuose.


7

1. NEMUNO UPIŲ BASEINŲ RAJONO CHARAKTERISTIKA

1.1. PAVIRŠINIO VANDENS TELKINIAI

Nemuno upių baseinų rajonui (UBR) yra priskiriama Lietuvos teritorijoje esanti Nemuno up÷s baseino dalis, Lietuvos pajūrio upių baseinas, Lietuvos teritorijoje esanti Priegliaus up÷s baseino dalis, Lietuvai priklausanti Kuršių marių dalis ir Baltijos jūros pakrant÷s vandenys. Lietuvos pajūrio upių ir Priegliaus baseinai buvo prijungti prie Nemuno UBR d÷l santykinai mažo jų ploto, lyginant su Nemuno up÷s baseinu. Buvo nutarta, kad n÷ra racionalu nei rengti šių mažų baseinų valdymo planus, nei kurti atitinkamas valdymo struktūras. Pajūrio upių baseinas buvo priskirtas Nemuno, o ne Ventos baseino rajonui, kadangi jis, kaip ir Nemuno up÷s baseinas, daro poveikį Lietuvos pakrant÷s vandenims.

Nemuno up÷s baseinas Lietuvoje užima 56o15‘-52o45‘ šiaur÷s platumos ir 22o40‘-28o10‘ rytų ilgumos teritoriją. Bendras up÷s ilgis yra 937 km, o baseino plotas – 97 928 km2. Lietuvoje esanti baseino dalis užima 46 796 km2 plotą. Nemuno baseinas drenuoja Baltarusijos, Lietuvos, Rusijos (Kaliningrado srities), Latvijos ir Lenkijos teritorijas. Priegliaus up÷s baseinas užima 15 500 km2, iš kurių tik 77 km2 priklauso Lietuvai. Lietuvos pajūrio upių baseino plotas - 1077 km2. Lietuvoje esančios Nemuno UBR dalies plotas (neįskaitant jam priskirtų pakrant÷s ir tarpinių vandenų) siekia 47 950 km2.

Vienos jūrmyl÷s pločio pakrant÷s vandenų ruožas, priskirtas Nemuno UBR, driekiasi Lietuvos pajūriu 96 kilometrus. Kuršių marios, g÷lavanden÷ pajūrio lagūna Baltijos jūros pietryčiuose, yra taip pat priskirta Nemuno UBR tarpinių vandenų kategorijai. Lietuvai priklauso šiaurin÷ marių dalis, apimanti 413 km2 vandens teritoriją (26,1 proc. viso ploto). Kita marių dalis (1171 km2) priklauso Rusijos Federacijai. Lietuvoje marios palei krantą tęsiasi apie 150 km. Be to, tarpiniai vandenys apima ir Kuršių marių įtakos Baltijos jūroje rajoną, kur esant tam tikroms klimatin÷ms sąlygoms maišosi sūrus Baltijos jūros ir g÷las Kuršių marių vanduo. Ši zona užima apie 112,5 km2, o jos erdvin÷s ribos yra maždaug 4,7 km pietuose ir 21 km šiaur÷je nuo uosto vartų. Bendras pakrant÷s ir tarpinių vandenų plotas yra 564,6 km2, o Klaip÷dos sąsiauris užima 6,1 km2. Taigi, bendras Nemuno UBR plotas su tarpiniais ir pakrant÷s vandenimis yra 48 520,7 km2.

Ilgiausi ir didžiausi pagal baseinų plotą Nemuno intakai Lietuvoje yra Merkys, Neris/Vilija, Nev÷žis, Dubysa, Šešup÷, Jūra ir Minija. Pagrindinių Lietuvos teritorija tekančių Nemuno UBR upių ilgiai ir dydžiai yra pateikiami toliau lentel÷je: 1.1 lentel÷. Upių ilgiai ir baseinų plotai Up÷ Bendras

ilgis Ilgis Lietuvoje, km Bendras baseino

plotas, km2 Baseino plotas

Lietuvoje, km2

Merkys 203 185.2 4415.7 3781 Neris 509,5 228 24942,3 13849,6 Dubysa 139 139 2033 2033 Šešup÷ 297,6 157,5 6104,8 4899 Jūra 171,8 171,8 3994,4 3994,4 Nev÷žis 208,6 208,6 6140,5 6140,5 Minija 201,8 201,8 2942,1 2942,1 Šventoji 246 246 6889 6801 Žeimena 79,6 79,6 2792,7 2792,7

Šių upių vardais Nemuno upių baseinų rajone yra pavadinti 10 pabaseinių (įskaitant

Nemuno mažųjų intakų pabaseinį su pačiu Nemunu). Kaip min÷ta, be jų Nemuno UBR yra priskirti: • Lietuvos pajūrio upių baseinas; • Lietuvos teritorijoje esanti Priegliaus baseino dalis.

Nemuno UBR valdymo planas ir priemonių programa yra rengiami iš viso dešimčiai upių pabaseinių ir dviems baseinams (1.1 pav.).


8

1.1 pav. Nemuno UBR pabaseiniai ir baseinai


9

1.1.1.Vandens telkinių apibūdinimas ir žem÷lapiai, nurodant jų vietą ir ribas Vandens telkiniai

Nemuno upių baseinų rajono vandens telkiniai yra priskiriami 4 kategorijoms: up÷ms,

ežerams, tarpiniams vandenims (Kuršių marios) ir Baltijos jūros pakrant÷s vandenims (pakrant÷s vandenys - teritoriniai vandenys 1 jūrmyl÷s atstumu nuo kranto). Įvairios up÷s, ežerai, skirtingos tarpinių bei pakrant÷s vandenų akvatorijos pasižymi savitomis ypatyb÷mis: skiriasi upių dydžiai, nuolydžiai, ežerų gyliai, druskingumas tarpiniuose vandenyse, grunto sud÷tis Baltijos pakrant÷je ir kt. Šių gamtinių charakteristikų įvairov÷ turi įtakos ir vandens organizmų bendrijoms: skirtingose gamtin÷se sąlygose skiriasi ir vandens organizmų rūšin÷ sud÷tis, įvairių rūšių santykiniai rodikliai bendrijose. Tod÷l, atsižvelgiant į paviršinių vandenų gamtinių charakteristikų įvairovę bei jų sąlygotus vandens organizmų bendrijų skirtumus, visų kategorijų paviršiniai vandenys buvo papildomai suskirstyti į tipus. Kiekvienam vandens telkinių tipui būdinga tam tikrų charakteristikų visuma, kai telkinys n÷ra paliestas žmogaus veiklos, yra vadinama šio telkinio etalonin÷mis sąlygomis. Pagal charakteristikų nukrypimo nuo etaloninių sąlygų laipsnį galima nustatyti realią telkinio ekologinę būklę (žmogaus poveikio stiprumą). Norint nustatyti telkinių realią būklę buvo sukurtos klasifikavimo sistemos, apimančios reprezentatyviausius, geriausiai telkinio būklę charakterizuojančius rodiklius. Kadangi vandens telkinių tipai yra skirtingi, jų būklei nustatyti skirtos klasifikavimo sistemos taip pat yra nevienodos: skiriasi klasifikavimo sistemose naudojami rodikliai arba šių rodiklių vert÷s būkl÷s klas÷se. Tad gamtin÷mis charakteristikomis besiskiriančių telkinių suskirstymas į tipus yra būtina sąlyga siekiant teisingai nustatyti šių telkinių ekologinę būklę.

Identifikavus paviršinių vandenų tipus ir įvertinus žmogaus poveikio pobūdį, buvo apibr÷žti smulkiausi vandens valdymo administraciniai vienetai – vandens telkiniai. Būtent jiems ir bus nustatomi vandensaugos tikslai. Vienam vandens telkiniui buvo priskirtos tik to paties tipo, panašaus žmogaus veiklos pobūdžio veikiamos vandens atkarpos, esančios viename pabaseinyje.

Paviršiniai vandenys Nemuno UBR buvo suskirstyti į 918 vandens telkinių, iš kurių 641 tenka up÷ms, 272 – ežerams, 4 – tarpiniams ir 2 – pakrant÷s vandenims. Pažym÷tina, kad vandens telkiniams, kurių gerą būklę taip pat reikia užtikrinti, priskiriami ir mažieji telkiniai, nepatenkantys tarp skirtingiems tipams priskirtų telkinių - vandens valdymo administraciniai vienetų (t.y. tie, kuriems n÷ra taikoma vandens telkinių tipologija, pvz., mažesnio kaip 50 ha ploto ežerai).

Tačiau kai kurių natūralių vandens telkinių charakteristikos yra labai stipriai pakitusios d÷l nuolatinio žmogaus ūkin÷s veiklos daromo poveikio. Tod÷l tokiuose telkiniuose pasiekti gerą vandens organizmų būklę daugeliu atveju yra neįmanoma, nebent žmogaus ūkin÷ veikla būtų nutraukta, o natūralios fizin÷s savyb÷s – atkurtos. Jeigu natūralių fizinių savybių grąžinimas tokiam telkiniui tur÷tų didelių neigiamų socialinių ar ekonominių padarinių arba jeigu naudos, kurią teikia šios pakeistos telkinių savyb÷s, d÷l techninių ar ekonominių priežasčių negalima pasiekti kitomis aplinkosaugos požiūriu pažangesn÷mis priemon÷mis, toks telkinys yra laikomas labai pakeistu vandens telkiniu. Reikalavimai tokių telkinių vandens organizmų būklei gali būti sušvelninti, tačiau vis tiek turi būti numatytos priemon÷s, kad būkl÷ pager÷tų ar bent jau neprast÷tų.

Šiuo metu Nemuno UBR labai pakeistiems vandens telkiniams yra priskiriama 9823 km upių ir kanalų, kurie sudaro 152 vandens telkinius, bei 49 didesni negu 50 ha tvenkiniai, kurių bendras plotas siekia 110 km2 ir kurie sudaro vieną vandens telkinį. Net 150 iš 152 labai pakeistų upių ir kanalų kategorijos vandens telkinių yra priskiriami šiai kategorijai d÷l vagų ištiesinimo. Vienas labai paveiktas vandens telkinys (Merkio up÷s atkarpa žemiau Merkio-Vok÷s kanalo) išskirtas d÷l nuolatinio nuot÷kio sumaž÷jimo, dar vienas (Nemuno up÷s atkarpa žemiau Kauno hidroelektrin÷s) - d÷l žymaus vandens lygio svyravimo d÷l hidroelektrin÷s veiklos, dirbtinio kranto linijos formavimo ir palaikymo (dambos), vagos gilinimo bei žmogaus veiklos kaimynin÷je šalyje


10

(Kaliningrado srityje). Šiuo metu preliminariai nuspręsta prie labai pakeistų vandens telkinių priskirti ir Klaip÷dos sąsiaurį.

Nemuno UBR esama ne tik natūralių ar labai pakeistų, bet ir dirbtinių vandens telkinių, kurių gera būkl÷ taip pat turi būti užtikrinta. Dirbtinis vandens telkinys yra žmonių sukurtas paviršinis vandens telkinys, išskyrus vandens talpyklas, kuriose esantis vanduo nelaidžiomis medžiagomis yra atskirtas nuo aplinkos grunto (baseinai, rezervuarai ir pan.). Šiuo metu yra nustatyti 48 km dirbtinių upių vagų (t.y. kanalų ir perkasų), dirbtiniams telkiniams priskirtas vienas 1,2 km2 ploto karjeras. Dirbtin÷s upių vagos sudaro 5 vandens telkinius.

Toliau yra pateikiama trumpa Nemuno UBR pabaseinių apžvalga, parengta panaudojus informaciją iš Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetain÷s: http://aaa.am.lt


11

Neries mažųjų intakų (su Nerimi) pabaseinis

1. 2 pav. Neries mažųjų intakų pabaseinis ir savivaldybių ribos

Savivaldyb÷ Plotas Neries pabaseinyje, % Jonavos sav. 48,2 Kauno sav. 6,0 Širvintų sav. 37,3 Vilniaus sav. 85,2 Kaišiadorių sav. 42,7 Kauno m. 20,8 Elektr÷nų sav. 38,0 Vilniaus m. 100,0 Ukmerg÷s sav. 0,8 Švenčionių sav. 9,7 Šalčininkų sav. 4,2 Trakų sav. 19,9

Neris yra didžiausias Nemuno intakas. Ji prasideda šiaurin÷je Minsko aukštumos dalyje ir

teka vakarų link. Nuo versmių iki 234,5 km jos vandenys teka Baltarusijos teritorija, nuo 234,5 iki 228 km – siena, o likusius 228 km – Lietuvos teritorija. Lietuvoje yra 56 % viso up÷s baseino ploto.

Baseine vyrauja palyginti laidūs vandeniui gruntai, miškingumas yra 37 %, pelk÷tumas – apie 0,8 %, ežeringumas – 2,4 %. Vidutinis metų nuot÷kio hidromodulis lietuviškoje baseino dalyje yra 7,8 l/s iš km2. Vidutinis metinis debitas ties žiotimis yra apie 180 m3/s. Neries mažųjų intakų pabaseinio upių tinklą sudaro 214 ilgesnių ir 870 trumpesnių nei 3 km upių. Ilgesnių negu 3 km upių tinklo tankis siekia 0,44 km/km2, smulkiųjų (t.y. trumpesnių nei 3 km) – 0,46 km/km2. Bendras upių ilgis – 3825 km.

Atsižvelgiant į vandens objektų tipus bei žmogaus ūkin÷s veiklos jiems daromą poveikį, Neries mažųjų intakų pabaseinyje buvo nustatyti 49 upių kategorijai ir 23 ežerų kategorijai priklausantys vandens telkiniai. Pabaseinyje yra du labai pakeistų vandens telkinių grupei priskiriami didesni nei 50 ha tvenkiniai.


12

1.2 lentel÷. Upių ir kanalų kategorijai priskiriami Neries mažųjų intakų pabaseinio vandens telkiniai Rizikos veiksniai Telkin

ių skaičiu

s

Rizikos veiksnių

suma Hidro-

elektrin÷s Upių vagų ištiesinimas

Sutelktoji tarša

Pasklidoji tarša

Tarptautin÷ tarša

Labai pakeisti vandens telkiniai

Dirbtiniai vandens telkiniai

10 0 6 * * 1 0 * 3 1 * 1 1 * 1 1 * * 16 1 * 4 1 * * 7 2 * * 49 Iš viso vandens telkinių

1.3 lentel÷. Ežerų kategorijai priskiriami Neries mažųjų intakų pabaseinio vandens telkiniai

Rizikos veiksniai Telkinių skaičius

Rizikos veiksnių

suma Sutelktoji

tarša Pasklidoji

tarša 19 0 3 1 * 1 2 * * 23 Iš viso vandens telkinių

Merkio pabaseinis

1.3 pav. Merkio pabaseinis ir savivaldybių ribos

Savivaldyb÷ Plotas Merkio pabaseinyje, % Vilniaus sav. 2,7 Alytaus sav. 18,1 Var÷nos sav. 82,1 Šalčininkų sav. 78,6 Trakų sav. 40,5


13

Merkys yra dešinysis Nemuno intakas ir ilgiausia pietryčių Lietuvos up÷. Merkio aukštupys Baltarusijoje drenuoja Ašmenos aukštumos pakraštį, kai kurie dešinieji intakai – Dzūkų aukštumos pap÷des, bet didžioji baseino dalis plyti sm÷lingose Dainavos ir Vok÷s-Merkio vidurupio lygumose. Kadangi paviršiuje paplitę sm÷liai (jie dengia 67 % baseino ploto), auga pušynai (miškingumas apie 51 %). Didžiausi miškų masyvai – Rūdninkų ir Gudų girios. Baseine yra 175 ežerai didesni kaip 0,5 ha (ežeringumas 0,9 %). Ežeringiausias yra dešiniojo Merkio intako Var÷n÷s baseinas (ežeringumas 2,6 %), kuriame yra Daugų ežerynas. Pelk÷s sudaro 1,4 % baseino ploto. Didžiausios pelk÷s: Čepkelių raistas (58,6 km2), Rūdninkų pelk÷ (5 km2), Kernav÷s pelk÷ (9 km2). Baseine vyrauja vandeniui laidūs gruntai. Bendras upių ilgis Merkio pabaseinyje siekia 2968 km. Upių tinklą sudaro 130 ilgesnių bei 530 trumpesnių nei 3 km upių. Smulkiųjų upių tinklo tankis siekia 0,4 km/km2, ilgesnių nei 3 km – 0,39 km/km2.

Pagal tipologiją bei ūkin÷s veiklos pobūdį, Merkio pabaseinio vandens objektai yra suskirstyti į 56 vandens telkinius: 34 iš jų priklauso upių, 22 - ežerų kategorijai. Pabaseinyje taip pat yra 3 didesni nei 50 ha tvenkiniai, priskiriami labai pakeistų vandens telkinių grupei. 1.4 lentel÷. Upių kategorijai priskiriami Merkio pabaseinio vandens telkiniai


Rizikos veiksnių

suma Hidroelektrin÷s Upių vagų

ištiesinimas Sutelktoji

tarša Pasklidoji

tarša


21 0 2 1 * 1 1 * 4 1 * 1 2 * * 4 2 * * 1 3 * * * * 34 Iš viso vandens telkinių

1.5 lentel÷. Ežerų kategorijai priskiriami Merkio pabaseinio vandens telkiniai


Rizikos veiksnių

suma Sutelktoji

tarša Pasklidoji



14

Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) pabaseinis

1.4 pav. Nemuno mažųjų intakų pabaseinis ir savivaldybių ribos

Savivaldyb÷ Plotas Nemuno mažųjų intakų pabaseinyje, % Pag÷gių sav. 79,5 Birštono m. 100,0 Šilut÷s sav. 47,5 Raseinių sav. 5,8 Taurag÷s sav. 12,3 Jurbarko sav. 70,8 Kauno sav. 41,3 Kaišiadorių sav. 57,3 Kauno m. 70,0 Kazlų Rūdos sav. 0,9 Elektr÷nų sav. 62,0 Prienų sav. 89,4 Marijampol÷s sav 10,3 Alytaus sav. 71,9 Var÷nos sav. 17,7 Alytaus m. 100,0 Šalčininkų sav. 16,9 Trakų sav. 39,5 Lazdijų sav. 66,8 Šakių sav. 23,8 Druskininkų sav. 99,7

Nemuno versm÷s yra simboliškos, nes į upelio, nuo seno vadinamo Nemunu, aukštupį ties

25 km nuo versmių (baseino plotas 121 km2) iš dešin÷s pus÷s įteka daug didesn÷ ir vandeningesn÷ Usa (ilgis 104 km, baseino plotas 1316 km2). Nemunas yra vandeningiausia Lietuvos up÷ – jos vidutinis daugiametis debitas ties Sovetsku (Tilže) yra 612 m3/s.

Nemuno mažųjų intakų pabaseinio miškingumas siekia 30 %, pelk÷s sudaro 0,7 %, o ežerai – 1,5 % viso pabaseinio ploto. Nemuno mažųjų intakų pabaseinyje yra 530 ilgesnių nei 3 km upių,


15

o smulkių, trumpesnių nei 3 km, - 2126. Bendras upių ilgis siekia 8590 km, o tinklo tankis - apie 1,03 km/km2.

Nemuno mažųjų intakų pabaseinyje, atsižvelgiant į tipologiją ir žmogaus veiklos pobūdį, yra išskiriami 125 upių ir 60 ežerų kategorijai priklausančių vandens telkinių. 10 didesnių nei 50 ha tvenkinių priskirti labai pakeistų vandens telkinių grupei. 1.6 lentel÷. Upių kategorijai priskiriami Nemuno mažųjų intakų pabaseinio vandens telkiniai


Rizikos veiksnių



tarša Pasklidoji

tarša Tarptautin÷

tarša


25 0 5 1 * 1 2 * * 5 0 * 9 1 * 1 1 * 21 1 * 6 1 * 20 1 * * 2 1 * * 6 2 * * 1 2 * * 1 2 * * 12 2 * * 9 2 * * * 1 3 * * *

125 Iš viso vandens telkinių 1.7 lentel÷. Ežerų kategorijai priskiriami Nemuno mažųjų intakų pabaseinio vandens telkiniai


Rizikos veiksnių

suma Sutelktoji

tarša Pasklidoji

tarša 50 0 10 1 * 60 Iš viso vandens telkinių


16

Žeimenos pabaseinis

1.5 pav. Žeimenos pabaseinis ir savivaldybių ribos

Formalios Žeimenos up÷s versm÷s – Žeimenų ežeras. Ji teka Žeimenos sm÷lingąja lyguma, o jos intakų aukštupiai drenuoja Aukštaičių ir Švenčionių aukštumų pašlaites. Žeimenos baseinas pasižymi itin dideliu ežerų skaičiumi: iš viso baseine yra 479 ežerai, didesni kaip 0,5 ha, jų suminis plotas sudaro 180 km2 (ežeringumas 6,4%). Tuo tarpu upių tinklo tankumas mažas – tik 0,67 km/km2. Upių tinklą sudaro 524 up÷s, iš kurių 104 yra ilgesn÷s nei 3 km. Bendras upių ilgis pabaseinyje siekia 1882 km. Gamtinių sąlygų kompleksas palankus formuotis požeminiams vandenims: miškingumas 51%, lengvos mechanin÷s sud÷ties gruntai dengia 76% baseino paviršiaus. Pelk÷s sudaro 1,3% Žeimenos pabaseinio ploto.

Nors Žeimenos baseinas sudaro 11 % Neries baseino ploto, jis formuoja apie 25 % metinio nuot÷kio. Metinio nuot÷kio hidromodulis Žeimenos aukštupyje yra 7,1 l/s iš km2, žemupyje – 8,2 l/s iš km2.

Žeimena yra viena švariausių didesnių Lietuvos upių, ypač švarios yra Būka (Žeimenos intakas) ir Švogina (įteka į Dringio ežerą).

Pagal tipą bei žmogaus veiklos poveikio pobūdį, Žeimenos pabaseinio vandens objektai yra sugrupuoti į 18 upių ir 69 ežerų kategorijai priklausančius vandens telkinius. Labai pakeistų vandens telkinių grupei priskiriamų tvenkinių Žeimenos pabaseinyje n÷ra.

Savivaldyb÷ Plotas Žeimenos pabaseinyje, % Zarasų sav. 0,9 Utenos sav. 24,5 Ignalinos sav. 29,3 Mol÷tų sav. 37,1 Vilniaus sav. 9,1 Švenčionių sav. 73,1


17

1.8 lentel÷. Upių kategorijai priskiriami Žeimenos pabaseinio vandens telkiniai Rizikos veiksniai

Telkinių skaičius

Rizikos veiksnių

suma Hidroelektrin÷s Upių vagų ištiesinimas

Sutelktoji tarša

Pasklidoji tarša


13 0 1 1 * 1 1 * 1 1 * 1 2 * * 1 3 * * * 18 Iš viso vandens telkinių

1.9 lentel÷. Ežerų kategorijai priskiriami Žeimenos pabaseinio vandens telkiniai


Rizikos veiksnių

suma Sutelktoji

tarša Pasklidoji


Šventosios pabaseinis

1.6 pav. Šventosios pabaseinis ir savivaldybių ribos

Šventoji yra didžiausias Neries intakas. Baseinas driekiasi iš šiaur÷s rytų į pietvakarius, apimdamas ežeringas Zarasų, Utenos, Mol÷tų aukštumas (25 % baseino ploto), Sv÷dasų ir Širvintų

Savivaldyb÷ Plotas Šventosios pabaseinyje, % Rokiškio sav. 48 Kupiškio sav. 18 Zarasų sav. 55 Anykščių sav. 72 Utenos sav. 73 Ignalinos sav. 3 Mol÷tų sav. 61 Jonavos sav. 13 Širvintų sav. 63 Vilniaus sav. 3 Ukmerg÷s sav. 86


18

plynaukštes (54 %) ir dalį Vidurio Lietuvos žemumos (21 %). Paviršiuje vyrauja vidutinio sunkumo priemoliai (63 % baseino ploto), bet yra ir sm÷liu bei žvyru dengiamų plotų (27 %). Miškingumas – 26 %, pelk÷tumas - 0,7 %, ežeringumas – 3 %. Šventosios pabaseinio upių tinklą sudaro 1885 up÷s, iš kurių tik 375 yra ilgesn÷s nei 3 km. Smulkiųjų upių tinklo tankis siekia 0,54 km/km2, o ilgesniųjų – 0,47 km/km2. Bendras upių ilgis yra 6477 km. Metinio nuot÷kio hidromodulis aukštupyje yra 7 l/s iš km2, vidurupyje – 7,3-7,4 l/s iš km2, žemupyje – 8,2 l/s iš km2.

Atsižvelgiant į vandens objektų tipą bei žmogaus veiklos jiems daromą poveikį, Šventosios pabaseinyje yra išskiriami 58 upių ir 67 ežerų kategorijos vandens telkiniai. Taip pat pabaseinyje yra 8 labai pakeistų vandens telkinių grupei priskirti tvenkiniai. 1.10 lentel÷. Upių kategorijai priskiriami Šventosios pabaseinio vandens telkiniai


Rizikos veiksnių



tarša Pasklidoji

tarša


27 0 4 0 * 8 1 * 2 1 * 9 1 * 1 1 * * 4 2 * * 1 2 * * 2 2 * * 58 Iš viso vandens telkinių

1.11 lentel÷. Ežerų kategorijai priskiriami Šventosios pabaseinio vandens telkiniai


Rizikos veiksnių

suma Sutelktoji

tarša Pasklidoji



19

Nev÷žio pabaseinis

1.7 pav. Nev÷žio pabaseinis ir savivaldybių ribos

Savivaldyb÷ Plotas Nev÷žio pabaseinyje, % Šiaulių m. 15,8 K÷dainių sav. 98,3 Šiaulių sav. 0,5 Panev÷žio sav. 73,9 Radviliškio sav. 71,0 Kelm÷s sav. 4,7 Panev÷žio m. 90,9 Anykščių sav. 18,6 Raseinių sav. 4,9 Jonavos sav. 38,7 Kauno sav. 40,3 Kauno m. 9,3 Ukmerg÷s sav. 13,2

Nev÷žio baseinas plyti Vidurio Lietuvos žemumoje, o jo didžiausio intako – Šušv÷s –

baseinas drenuoja Žemaičių aukštumos pašlaites. Paviršiuje vyrauja sunkesn÷s mechanin÷s sud÷ties karbonatingos uolienos, 10 % baseino paviršiaus dengia sm÷liai. Pelkių yra daugiausia aukštupyje, o vidutinis pabaseinio pelk÷tumas siekia 0,6 %. Miškai užima 25 % pabaseinio ploto. Baseine yra 89 ežerai, bet jų bendras plotas siekia tik 5,28 km2, tod÷l ežeringumas labai mažas (0,09 %); didžiausias ežeras – L÷nas (2,08 km2). Tačiau yra daug tvenkinių (iš viso 76). Nev÷žio pabaseinio upių tinklą sudaro 422 up÷s, kurios yra ilgesn÷s nei 3 km, bei 1710 trumpesnių nei 3 km upių. Bendras upių ilgis siekia 8162 km. Upių tinklo tankis – 1,33 km/km2. Nev÷žis dalį vandens gauna iš L÷vens ir Šventosios. Paties Nev÷žio baseino metinio nuot÷kio hidromodulis yra 1,9 l/s iš km2.

Remiantis atliktos žmogaus veikos poveikio analiz÷s rezultatais, Nev÷žio pabaseinyje buvo išskirtas 101 upių kategorijos vandens telkinys bei 3 ežerų kategorijai priklausantys vandens telkiniai. Pabaseinyje yra 13 didesnių nei 50 ha tvenkinių, priskiriamų labai pakeistų vandens telkinių grupei.


20

1.12 lentel÷. Upių ir kanalų kategorijai priskiriami Nev÷žio pabaseinio vandens telkiniai Rizikos veiksniai Telkinių

skaičius Rizikos veiksnių



tarša Pasklidoji

tarša



8 0 1 0 * 3 0 * 0 1 * 0 1 * 2 1 * 19 1 * 1 1 * * 1 1 * * 3 1 * * 2 2 * * 0 2 * * 5 2 * * 23 2 * * 26 2 * * * 7 3 * * *

101 Iš viso vandens telkinių 1.13 lentel÷. Ežerų kategorijai priskiriami Nev÷žio pabaseinio vandens telkiniai


Rizikos veiksnių

suma Sutelktoji

tarša Pasklidoji

tarša 3 0 3 Iš viso vandens telkinių


21

Dubysos pabaseinis

1.8 pav. Dubysos pabaseinis ir savivaldybių ribos

Dubysos baseinas yra siauras (plačiausioje vietoje jis yra 50 km pločio, o baseino ilgis – apie 90 km), nes up÷, užuot tek÷jusi paviršiaus nuolydžio kryptimi link vidurio Lietuvos ir Karšuvos žemumų, r÷žiasi į Žemaičių aukštumos rytinį kraštą. Baseino paviršiuje vyrauja vidutinio sunkumo gruntai (70 % baseino ploto), 11 % baseino dengia sm÷liai, 9 % - sunkus priemolis. Pabaseinio miškingumas – 25%, daugiausiai miškų yra aukštupyje. Tarpgūbriuose ir duburiuose yra didelių pelkių – Didysis Tyrulis (38 km2), Praviršulio pelk÷ (32 km2), Tytuv÷nų Tyrelis, Šiluvos Tyrelis. Dubysos pabaseinio pelk÷tumas siekia 1,6 %. Baseine yra 40 ežerų, didesnių kaip 0,5 ha, bet jų bendras plotas tik 5,5 km2, t.y. vyrauja maži ežeriukai, tod÷l ežeringumas t÷ra 0,27 %. Didesnį paviršiaus plotą negu ežerai užima tvenkiniai (apie 10 km2). Dubysos pabaseinio upių tinklą sudaro 774 up÷s, iš kurių 154 yra ilgesn÷s nei 3 km. Bendras upių vagų ilgis siekia 2439 km, o tinklo tankis – 1,24 km/km2.

Vidutinis baseino nuot÷kio metinis hidromodulis yra 7 l/s iš km2, Dubysos aukštupyje – 6,8 l/s iš km2, Kražant÷s baseino aukštupyje 11,2 l/s iš km2, žemupyje – 9,3 km2. Vidutinis debitas Dubysos žiotyse yra 14,2 m3/s.

Dubysos pabaseinio vandens objektai yra apjungti į 32 upių bei 5 ežerų kategorijai priklausančius vandens telkinius. Labai pakeistų vandens telkinių grupei priskiriamų tvenkinių Dubysos pabaseinyje n÷ra.

Savivaldyb÷ Plotas Dubysos pabaseinyje, % Šiaulių m. 3,0 K÷dainių sav. 1,7 Šiaulių sav. 13,0 Telšių sav. 0,7 Radviliškio sav. 4,5 Kelm÷s sav. 46,5 Raseinių sav. 45,2 Jurbarko sav. 2,6 Kauno sav. 4,9


22

1.14 lentel÷. Upių ir kanalų kategorijai priklausantys Dubysos pabaseinio vandens telkiniai Rizikos veiksniai Telkinių




tarša Pasklidoji

tarša



10 0 1 0 * 2 1 * 1 1 * * 2 1 * 1 1 * * 1 2 * * 1 2 * * 2 2 * * 4 2 * * 4 2 * * * 3 3 * * * 32 Iš viso vandens telkinių

1.15 lentel÷. Ežerų kategorijai priskiriami Dubysos pabaseinio vandens telkiniai


Rizikos veiksnių

suma Sutelktoji

tarša Pasklidoji


Šešup÷s pabaseinis

1.9 pav. Šešup÷s pabaseinis ir savivaldybių ribos


23

Savivaldyb÷ Plotas Šešup÷s pabaseinyje, % Marijampol÷s miesto sav. 100,0 Kalvarijos sav. 99,3 Kauno sav. 7,5 Kazlų Rūdos sav. 99,1 Prienų sav. 10,6 Vilkaviškio sav. 100,0 Marijampol÷s sav 89,7 Alytaus sav. 10,0 Lazdijų sav. 33,1 Šakių sav. 76,2

Lietuvoje yra 80 % Šešup÷s baseino ploto ir 53 % up÷s vagos ilgio. Šešup÷s aukštupys (27

km, baseino plotas 287 km2) yra Lenkijoje, vakarin÷ vidurupio ir žemupio dalis (62 km, 919 km2) – Kaliningrado srityje, dar 52 km up÷ teka Lietuvos-Kaliningrado srities siena. Lietuvoje Šešup÷ teka Užnemun÷s žemuma, o jos pačios ir intakų aukštupiai drenuoja Sūduvos aukštumą. Baseino paviršiuje vyrauja vidutinio sunkumo ir sunkūs priemoliai. Miškingumas apie 17 %, didžiausias miškų masyvas – Kazlų Rūdos miškai. Pelk÷s užima apie 1,6 % baseino ploto, daugiausiai jų yra pietrytin÷je baseino dalyje. Didžiausios pelk÷s – Žuvintas (68,5 km2), Amalvo pelk÷s (34,1 km2), Ežer÷lio pelk÷ (20 km2). Viso Šešup÷s baseino ežeringumas 1,1 % (iš viso 269 ežerai, didesni kaip 0,5 ha, jų bendras plotas – 68,2 km2), tačiau daugiau kaip 60 % bendro ežerų ploto tenka Šešup÷s dešiniojo intako Dovin÷s baseinui (jo ežeringumas 7,3 %). Didžiausi ežerai – Dusia (23,3 km2) ir Žuvintas (10,3 km2). Upių tinklo tankis siekia 1,12 km/km2. Didžiąją jo dalį sudaro trumpesni kaip 3 km maži upeliai ir melioravimo grioviai. Jų Šešup÷s pabaseinyje yra net 1140, tuo tarpu ilgesnių nei 3 km upių yra tik 282. Bendras upių vagų ilgis pabaseinyje sudaro 5492 km.

Baseino vidutinis metinio nuot÷kio hidromodulis yra 5,6 l/s iš km2, kalvotame aukštupyje jis didesnis (6,6 l/s iš km2), žemumoje - mažesnis (3,9 l/s iš km2). Šešup÷s vidutinis debitas žiotyse siekia 34,2 m3/s.

Atsižvelgiant į tipologiją bei remiantis žmogaus veiklos poveikio tyrimų rezultatais, Šešup÷s pabaseinyje buvo išskirta 90 upių kategorijai priklausančių vandens telkinių ir 9 ežerų kategorijai priklausantys vandens telkiniai. Penki didesni nei 50 ha tvenkiniai Šešup÷s pabaseinyje priskiriami labai pakeistiems vandens telkiniams. 1.16 lentel÷. Upių kategorijai priklausantys Šešup÷s pabaseinio vandens telkiniai


Rizikos veiksnių



tarša Pasklidoji

tarša


2 0 2 0 * 1 1 * 2 1 * 8 1 * 2 1 * * 3 2 * * 1 2 * * 28 2 * * 27 2 * * * 5 3 * * * 9 3 * * * * 90 Iš viso vandens telkinių


24

1.17 lentel÷. Ežerų kategorijai priskiriami Šešup÷s pabaseinio vandens telkiniai Rizikos veiksniai Telkinių


suma Sutelktoji

tarša Pasklidoji


Jūros pabaseinis

1.10 pav. Jūros pabaseinis ir savivaldybių ribos

Savivaldyb÷ Plotas Jūros pabaseinyje, % Pag÷gių sav. 20,3 Plung÷s sav. 0,4 Telšių sav. 0,6 Klaip÷dos sav. 3,0 Kelm÷s sav. 13,9 Rietavo sav. 69,7 Šilal÷s sav. 85,2 Šilut÷s sav. 3,3 Raseinių sav. 44,1 Taurag÷s sav. 87,7 Jurbarko sav. 26,7

Jūros versm÷s yra Rietavo lygumoje, aukštupyje ji teka vakariniais Žemaičių aukštumos

šlaitais, po to pasuka į Karšuvos žemumą, o pačiame žemupyje kerta Vilkyškių moreninį kalvagūbrį. Aukštupyje ir vidurupyje apie 80 % baseino paviršiaus dengia vidutinio sunkumo priemoliai, žemupio link padaug÷ja sunkių priemolių ir molių dengiamų plotų, 10 % baseino ploto užima sm÷lio salos. Baseino miškingumas yra apie 27 %, pelk÷tumas – apie 0,5 %. Vidutinis baseino upių tinklo tankumas – 1,43 km/km2. Upių tinklą sudaro 1674 up÷s, 334 iš jų yra ilgesn÷s nei 3 km. Bendras upių vagų ilgis pabaseinyje siekia 5724 km. Baseino ežeringumas itin mažas – tik 0,04 % (iš viso yra 20 ežerų, didesnių kaip 0,5 ha, o jų bendras plotas 1,75 km2). Tvenkiniai užima daug didesnį plotą – apie 16 km2.


25

Vidutinis Jūros baseino metinis nuot÷kio hidromodulis yra 9,6 l/s iš km2, vandeningiausias yra Jūros aukštupys (13,8 l/s iš km2), mažiausias vandeningumas - Jūros intako Šešuvio baseine (8,2 l/s iš km2). Vidutinis debitas Jūros žiotyse – apie 38 m3/s.

Jūros pabaseinio vandens objektai pagal tipologiją ir žmogaus ūkin÷s veiklos jiems daromą poveikį yra suskirstyti į 67 upių kategorijos bei 4 ežerų kategorijos vandens telkinius. Labai pakeistiems vandens telkiniams dar priskiriami 4 didesni nei 50 ha tvenkiniai. 1.18 lentel÷. Upių kategorijai priskiriami Jūros pabaseinio vandens telkiniai


Rizikos veiksnių



tarša Pasklidoji

tarša


12 0 1 0 * 1 1 * 9 1 * 3 1 * 4 1 * * 1 1 * * 1 2 * * 17 2 * * 13 2 * * * 5 3 * * * 67 Iš viso vandens telkinių

1.19 lentel÷. Ežerų kategorijai priskiriami Jūros pabaseinio vandens telkiniai


Rizikos veiksnių suma Sutelktoji tarša Pasklidoji tarša

3 0 1 1 * 4 Iš viso vandens telkinių


26

Minijos pabaseinis

1.11 pav. Minijos pabaseinis ir savivaldybių ribos

Pagrindin÷ pabaseinio dalis yra Pajūrio žemumoje, aukštupys - Žemaičių aukštumoje. Minijos pabaseinio upių tinklą sudaro 1359 up÷s, iš kurių 269 yra ilgesn÷s nei 3 km. Bendras pabaseinio upių tinklo tankumas – 1,53 km/km2, vagų ilgis – 4508 km. Ežerų palyginti nedaug (39), vidutinis baseino ežeringumas 0,6 %. Ežeringiausias yra Babrungo baseinas (ežerai užima 5,5 % baseino ploto), kuriame yra Platelių ežeras (12 km2). Miškingumas - apie 32 %. Pelk÷s užima apie 1 % baseino ploto (daugiausiai tai aukštapelk÷s). Svarbiausios pelk÷s - Reiskių Tyras (8,75 km2) ir Aukštumal÷ (apie 30 km2).

Minijos baseino vidutinis metinio nuot÷kio hidromodulis siekia net 13,1 l/s iš km2, Minijos aukštupyje jis kiek mažesnis (11,8 l/s iš km2), o Veiviržo baseine siekia net 14,3 l/s iš km2. Vidutinis Minijos debitas žiotyse – apie 38,5 m3/s. Bet ne visas Minijos vanduo suteka į Nemuno deltos atšakas: 18,4 km atstumu nuo žiočių nuo Minijos atsišakoja Klaip÷dos kanalas, žemiau Minijos kaimo – protaka, įtekanti į Krokų Lankų ežerą, o dar viena atšaka įteka tiesiai į Kuršių marias.

Minijos pabaseinio vandens objektai yra apjungti į 45 upių kategorijai bei 8 ežerų kategorijai priskiriamus vandens telkinius. Du didesni nei 50 ha tvenkiniai priskiriami labai pakeistų vandens telkinių grupei.

Savivaldyb÷ Plotas Minijos pabaseinyje, %

Skuodo sav. 3,4 Kretingos sav. 31,5 Plung÷s sav. 83,0 Telšių sav. 8,2 Klaip÷dos sav. 58,0 Rietavo sav. 27,0 Šilal÷s sav. 9,7 Šilut÷s sav. 29,9


27

1.20 lentel÷. Upių kategorijai priskiriami Minijos pabaseinio vandens telkiniai


Rizikos veiksnių



tarša Pasklidoji

tarša

Labai paveikti vandens telkiniai

17 0 2 0 * 1 1 * 11 1 * 1 1 * 4 1 * * 1 1 * * 1 2 * * 7 2 * * 45 Iš viso vandens telkinių

1.21 lentel÷. Ežerų kategorijai priskiriami Minijos pabaseinio vandens telkiniai


Rizikos veiksnių

suma Sutelktoji

tarša Pasklidoji


Priegliaus baseinas

1.12 Priegliaus baseinas

Priegliaus baseinas yra mažiausias Lietuvos baseinas – tik 64,7 km2. Daugiausiai tai Vištyčio ežero ir jo intakų drenuojamas plotas. Visa lietuviškoji baseino dalis priklauso Vilkaviškio savivaldybei. Priegliaus baseino teritorija yra Baltiškųjų aukštumų vakarin÷je periferijoje, jame

Savivaldyb÷ Plotas Priegliaus baseine, % Vilkaviškio sav. 6


28

vyrauja kreidos geologiniai dariniai, o kvarterinių nuogulų storis viršija 180 m. Vyrauja jauriniai dirvožemiai. Upių tinklo tankumas - 0,63 km/km2, tinklą sudaro 4 ilgesn÷s bei 16 trumpesnių nei 3 km upių, kurių bendras ilgis siekia 41 km. Baseino ežeringumas – 0-2 %. Vidutinis metinis nuot÷kis yra 6-7 l/s iš km2. Miškingumas mažesnis nei 10 %.

Priegliaus baseine esančios up÷s yra apjungtos į vieną vandens telkinį, ežerai taip pat sudaro vieną vandens telkinį. 1.22 lentel÷. Upių kategorijai priskiriami Priegliaus baseino vandens telkiniai


Rizikos veiksnių



tarša Pasklidoji

tarša


1 0 1.23 lentel÷. Ežerų kategorijai priskiriami Priegliaus baseino vandens telkiniai


Rizikos veiksnių

suma Sutelktoji

tarša Pasklidoji

tarša


1 0 1 Iš viso vandens telkinių

Lietuvos pajūrio upių baseinas

1.13 pav. Lietuvos pajūrio upių baseinas ir savivaldybių ribos

Savivaldyb÷ Plotas Lietuvos pajūrio

upių baseine, % Šilut÷s sav. 2,9 Klaip÷dos m. sav. 89,9 Klaip÷dos sav. 31,4 Kretingos sav. 41,7 Neringos sav. 99,4 Palangos m. sav. 49,0


29

Visas Lietuvos pajūrio upių baseinas yra išplitęs Pajūrio žemumoje. Didžiausia up÷ pabaseinyje yra Akmena-Dan÷, ištekanti iš Pajūrio žemumos ir per Klaip÷dos sąsiaurį įtekanti į Baltijos jūrą. Nuo versmių iki Kretingos ji vadinama Akmena, o žemiau – Dane. Vidutinis metinis nuot÷kio hidromodulis yra 13,1 l/s iš km2, up÷s vidutinis debitas žiotyse – apie 7,6 m3/s. Lietuvos pajūrio upių baseino miškingumas yra 27 %, pelk÷s užima 2,3 % baseino ploto. Baseino upių tinklą sudaro 161 ilgesn÷ bei 650 trumpesnių nei 3 km upių, kurių bendras ilgis 2774 km. Upių tinklo tankis – 1,6 km/km2.

Atsižvelgiant į žmogaus poveikio analiz÷s rezultatus bei vandens objektų tipologiją, Lietuvos pajūrio upių baseine buvo išskirtas 21 upių kategorijai priklausantis vandens telkinys bei 2 ežerų kategorijai priklausantys vandens telkiniai. Labai pakeistų vandens telkinių grupei dar priskiriami du didesni nei 50 ha tvenkiniai. 1.24 lentel÷. Upių ir kanalų kategorijai priskiriami Lietuvos pajūrio upių baseino vandens telkiniai


Rizikos veiksnių



tarša Pasklidoji

tarša



5 0 1 0 * 7 1 * 8 1 * * 21 Iš viso vandens telkinių

1.25 lentel÷. Ežerų kategorijai priskiriami Lietuvos pajūrio upių baseino vandens telkiniai


Rizikos veiksnių

suma Sutelktoji

tarša Pasklidoji


Kaip min÷ta, be upių ir ežerų Nemuno UBR yra priskiriama ir lietuviškoji Kuršių marių

dalis (tarpiniai vandenys) bei Baltijos jūros pakrant÷s vandenys (žr. 1.1 pav.). Tarpiniai vandenys sudaro 4 vandens telkinius, o pakrant÷s vandenys skirstomi į 2 vandens telkinius. 1.1.2.Vandens telkinių tipologija, tipų žem÷lapiai

Vandens telkiniai skiriasi savo gamtin÷mis charakteristikomis, tod÷l esama skirtumų ir juose gyvuojančių vandens organizmų bendrijose. Atsižvelgiant į tai, vandens telkiniai yra skirstomi į tipus, kiekvieną jų apibūdinant tokiais gamtiniais veiksniais, kurie turi didžiausios įtakos vandens organizmų bendrijų struktūrai, t.y. lemia pagrindinius vandens organizmų bendrijų skirtumus tos pačios kategorijos vandens telkinių grup÷je (up÷s, ežerai, tarpiniai ir pakrant÷s vandenys). Žinant kiekvienam telkinių tipui būdingas vandens organizmų bendrijų charakteristikas, jau galima įvertinti ir žmogaus ūkin÷s veiklos sąlygotus jų pokyčius, t.y. nustatyti, kur vandens organizmų bendrijų skirtumai yra atsiradę d÷l natūralių (gamtinių) veiksnių, o kur – d÷l žmogaus poveikio.

Šiame skyriuje yra pateikiama informacija apie Nemuno UBR identifikuotus upių, ežerų, tarpinių ir pakrant÷s vandenų tipus bei juos apibūdinančius gamtinius veiksnius. Up÷s

Nemuno UBR yra identifikuoti 7 upių tipai, besiskiriantys vandens organizmų bendrijomis. Upių tipai apibūdinami dviem pagrindiniais gamtiniais veiksniais, kurie lemia didžiausius vandens organizmų bendrijų skirtumus: baseino plotu ir vagos nuolydžiu. Apibūdinant tipus yra naudojami ir veiksniai, į kuriuos, laikantis BVPD nuostatų, taip pat privaloma atsižvelgti vandens telkinių


30

tipologijoje - absoliutus aukštis ir geologija. Pagal pastaruosius veiksnius beveik visos Lietuvos up÷s priklauso vienam tipui. Tuo tarpu pagal baseino plotą up÷s pasiskirsto 4 grup÷se. Didesnio kaip 100 km2 baseino ploto up÷s yra papildomai suskirstytos į tipus taikant vagos nuolydžio kriterijų. Nemuno UBR upių tipai ir juos apibūdinantys veiksniai yra pateikti 1.26 lentel÷je, o 1.14 pav. yra pavaizduoti upių tipai. 1.26 lentel÷. Nemuno UBR upių tipologija

Tipai Deskriptoriai: 1 2 3 4 5 6 7 Absoliutus aukštis < 200 m Geologija kalkin÷s Baseino plotas, km2 <100 100-1000 1000-10000 >10000 Nuolydis, m/km

- <0,7 >0,7 <0,3 >0,3 <0,3 >0,3


31

1.14 pav. Nemuno UBR upių tipai.


32

Ežerai

Nemuno UBR yra identifikuoti 3 pagrindiniai ežerų tipai. Pagrindinis veiksnys, lemiantis didžiausius vandens organizmų bendrijų skirtumus, yra vidutinis ežerų gylis. Kaip ir upių atveju, ežerų tipų apibūdinime yra nurodyti ir kiti, privalomieji veiksniai: absoliutus aukštis, geologija ir dydis. Pagal absoliutų aukštį (privalomasis veiksnys) visi Lietuvos ežerai priklauso vienam tipui. Pagal geologiją beveik visi (su pavien÷mis išimtimis) ežerai priskirtini kalkiniams, t.y. taip pat priklauso vienam tipui. Visi ežerai priskirtini vienai ežerų grupei – tai didesnio kaip 0,5 km2 (50 ha) ploto ežerai (remiantis BVPD, pagal plotą klasifikuotini tik >0,5 km2 ežerai), kadangi Nemuno UBR nenustatyta esminių vandens organizmų bendrijų struktūros ir sud÷ties skirtumų >0,5 km2 ploto ežeruose. Pagal vidutinį gylį ežerai pasiskirsto 3 grup÷se: mažesnio negu 3 m vidutinio gylio, 3-9 m ir didesnio negu 9 m vidutinio gylio ežerai.

Nemuno UBR ežerų tipai ir juos apibūdinantys veiksniai yra pateikti 1.27 lentel÷je, o 1.15 pav. parodyta ežerų tipologija. 1.27 lentel÷. Nemuno UBR ežerų tipologija

Tipai Deskriptoriai:

1 2 3 Vidutinis gylis (m) < 3 3-9 >9 Absoliutus aukštis (m) < 200 Geologija

kalkiniai (>1.0 meq/lg (Ca >15mg/l))

Dydis (km2) >0,5


33

1.15 pav. Nemuno UBR ežerų tipai


34

Tarpiniai ir pakrant÷s vandenys

Nemuno UBR tarpiniai vandens telkiniai skirstomi į tris tipus taikant B sistemos deskriptorius, ekologiškai adekvačiais veiksniais pasirenkant atvirumą bangų poveikiui bei vidutinę substrato sud÷tį (1.28 lentel÷). Druskingumas, atvirumas bangų poveikiui bei vidutin÷ substrato sud÷tis yra taikomi atskiriant marių įtakos atviruose priekrančių vandenyse zonos ir kitų dviejų tarpinių vandenų tipus. 1.28 lentel÷. Tarpinių vandens telkinių vandenų tipai Tarpini ų vandenų tipai Deskriptoriai:

Centrin÷ Kuršių marių dalis

Šiaurin÷ Kuršių marių dalis

Kuršių marių įtakos Baltijos jūroje zona

Druskingumas (1)

<0.5 0.5-5 0.5-5

Atvirumas bangų poveikiui (2)

Labai apsaugota Labai apsaugota Atvira

Vidutin ÷ substrato sud÷tis (2)

Sm÷lis, dumblas Sm÷lis, dumblas Sm÷lis, akmenys (1)

– BVPD sistema A; (2)

– BVPD sistema B

Nemuno UBR priskiriami Lietuvos Baltijos pakrant÷s vandenys yra skirstomi į du tipus pagal B sistemą, vidutinę substrato sud÷tį naudojant kaip pasirinktiną faktorių (1.29 lentel÷). Sedimentų tipas yra pagrindinis faktorius skiriant du pakrančių vandenų tipus. Atvirumas bangų poveikiui ir gylis, kuriuos Europos Komisijos darbo grup÷ rekomendavo kaip aukštesnio prioriteto pasirinktinus faktorius, n÷ra ekologiškai tinkamiausi Lietuvos pakrančių vandenų tipologijai. 1.29 lentel÷. Baltijos jūros pakrant÷s vandenų tipai Pakrant÷s vandenų tipai Deskriptoriai:

Atviras Baltijos j ūros sm÷l÷tas krantas (pietinis)

Atviras Baltijos j ūros akmenuotas krantas (šiaurinis)

Druskingumas (1)

5-18 5-18

Gylis (m) (1)

<30 <30

Vyraujantis nuos÷dų tipas (2)

sm÷lis sm÷lis-žvyras, akmenys (1)

– BVPD sistema A; (2)

– BVPD sistema B


35

1.16 pav. Nemuno UBR pakrant÷s, tarpiniai ir labai pakeisti vandens telkiniai


36

1.1.3. Labai pakeisti vandens telkiniai (LPVT)

Labai pakeisti vandens telkiniai yra tokie vandens telkiniai, kurių charakteristikos yra labai pakitusios d÷l nuolatinio žmogaus ūkin÷s veiklos daromo poveikio. Tokiems telkiniams priskirti Klaip÷dos sąsiauris bei didesnio nei 50 ha ploto tvenkiniai. LPVT taip pat priskirtos upių atkarpos, kuriose natūralus vandens nuot÷kis d÷l vandens permetimo į kitos up÷s baseiną yra nuolatos sumaž÷jęs daugiau kaip 30 %. Turimi vandens organizmų bendrijų tyrimų duomenys rodo, kad toks nuot÷kio sumaž÷jimas turi gana didel÷s neigiamos įtakos vandens organizmų bendrijų būklei. Nemuno baseino rajone d÷l tokio pobūdžio poveikio LPVT priskirtas tik vienas vandens telkinys – Merkio up÷s atkarpa žemiau Merkio-Vok÷s kanalo. Daugiau nei 80 % Merkio debito tenka Papio ežerui (patenkančio į NATURA 2000 saugomų teritorijų tinklą), kuris priklauso Vok÷s up÷s baseinui, palaikyti. LPVT taip pat priskiriama Nemuno up÷s atkarpa žemiau Kauno hidroelektrin÷s Priskyrimą sąlygoja žymus vandens lygio svyravimas d÷l hidroelektrin÷s veiklos, dirbtinis kranto linijos formavimas ir palaikymas (dambos), vagos gilinimas bei žmogaus veikla kaimynin÷se šalyse (Kaliningrado sritis).

Atskira problema yra ištiesintos vagos up÷s. Jei ištiesintos vagos atkarpos n÷ra pastoviai prižiūrimos, laikui b÷gant jos gali savaime atsistatyti. Tačiau savaiminio upių vagų atsistatymo procesas labai priklauso nuo up÷s vagos nuolydžio, substrato, pakrant÷s augmenijos, pvz., medžių šakų ir panašios kilm÷s kliūčių, stabdančių vandens t÷kmę ir kitaip sąlygojančių atsistatymo greitį bei efektyvumą. Didesnio nuolydžio ištiesintos vagos up÷s, taip pat up÷s, tekančios miškingomis vietov÷mis, pasižymi didesniu savaiminio atsistatymo potencialu negu mažo nuolydžio ištiesintos vagos up÷s su sunaikinta natūralia pakrančių augmenija. Didžioji dauguma tokių mažo nuolydžio upių ar jų atkarpų su sunaikinta ar beveik sunaikinta pakrančių augmenija teka intensyvaus žem÷s ūkio vietov÷mis Nemuno regiono žemumose. Dirbtinis vagų atkūrimas sunkiai įmanomas, kadangi ištiesintos vagos upių yra labai daug, absoliuti dauguma jų teka privačiomis žem÷s ūkio valdomis. D÷l šių priežasčių ištiesintos vagos up÷s, tekančios Nemuno regiono žemumomis, priskirtos LPVT.

Klaip÷dos sąsiauryje koncentruojasi Klaip÷dos valstybinio jūrų uosto veikla. Natūralus krantas rytin÷je dalyje ir didžiojoje vakarinio kranto dalyje yra pakeistas uosto krantin÷mis. Sąsiaurio hidrodinaminis ir nešmenų transporto režimas yra pakeistas pastačius ir v÷liau rekonstravus uosto vartus, taip pat nuo 1925 metų vykdant uosto akvatorijos gilinimo darbus, d÷l kurių pasiektas 14 m gylis. Palyginimui, 1928 m. kai kuriose Klaip÷dos sąsiaurio dalyse buvo pasiektas tik 8 m gylis. D÷l šių priežasčių Klaip÷dos sąsiauris priskirtas LPVT. Vandens telkiniai, priskirti LPVT:

1. Klaip÷dos sąsiauris; 2. Tvenkiniai, didesnio nei 50 ha ploto; 3. Merkio up÷s atkarpa nuo Merkio-Vok÷s kanalo iki Cirvijos up÷s žiočių (debitas

sumaž÷jęs 80%); 4. Nemunas žemiau Kauno hidroelektrin÷s; 5. Ištiesintos vagos up÷s Nemuno UBR žemumose

Labai pakeistos up÷s ir ežerai yra pavaizduoti 1.17 pav., o Klaip÷dos sąsiaurio žem÷lapis pateiktas 1.18.pav.


37

1.1.4. Dirbtiniai vandens telkiniai (DVT)

Dirbtiniams vandens telkiniams priskiriami telkiniai, kurie buvo suformuoti tokiose vietose, kuriose jie iki tol neegzistavo, nemodifikuojant jau esančių telkinių. DVT priskirti didieji karjerai (>50 ha). Dirbtiniams vandens telkiniams taip pat priskirti dirbtiniai kanalai, iškasti dalies upių vandens nuot÷kiui nukreipti į kitas upes arba iškasti kitoms reikm÷ms (Karaliaus Vilhelmo kanalas). Vandens telkiniai, priskirtini DVT:

1. Karjerai (>50ha); 2. Vandens nuot÷kio nukreipimo kanalai (Merkio-Vok÷s, Šventosios-Nev÷žio, Ventos Dubysos, L÷vens-Nev÷žio kanalai) ir Karaliaus Vilhelmo kanalas.


38

1.17 pav. Labai pakeistų ir dirbtinių vandens telkinių žem÷lapis


39

1.18 pav. Klaip÷dos sąsiauris - labai pakeistas vandens telkinys 1.1.5. Etalonin÷s paviršinio vandens telkinių sąlygos

S÷kmingas priemonių, būtinų užtikrinti gerą paviršinių vandenų būklę, planavimas ir

įgyvendinimas tiesiogiai priklauso nuo teisingo kokyb÷s elementų būklei vertinti pasirinkimo (biologinių, fizinių-cheminių, hidrologinių-morfologinių) bei šių elementų kritinių verčių nustatymo. Tačiau pagrindin÷ teisingo būkl÷s vertinimo prielaida – tinkamai nustatytas atskaitos taškas. Šis atskaitos taškas yra vert÷s, kurios būdingos kokyb÷s elementų rodikliams esant natūralioms, t.y. etalonin÷ms sąlygoms, kai nesama žmogaus ūkin÷s veiklos poveikio. Kadangi skirtingų tipų vandens telkiniai pasižymi savitomis vandens organizmų bendrijomis, kiekvienam jų turi būti nustatytos etalonin÷s specifinių rodiklių vert÷s.

Šiame skyriuje aprašytos vandens telkinių etalonin÷s sąlygos buvo nustatytos analizuojant įvairius kokyb÷s elementų rodiklių charakteristikas specialiai atrinktuose, minimaliai žmogaus


40

veiklos paliestuose vandens telkiniuose, taikant kitus įvairiose šalyse šiems tikslams pasiūlytus metodus bei derinant etaloninių vietovių nustatymo kriterijus su kitomis ES valstyb÷mis.

Up÷s

Up÷se etalonin÷s vert÷s yra nustatytos biologinių elementų rodikliams (žuvys ir dugno bestuburiai). Taip pat nustatytos vandens kokybę apibūdinančių fizinių-cheminių elementų rodiklių vert÷s, kurios užtikrina etaloninę biologinių elementų būklę. Etalonin÷ upių būkl÷ apibūdinta pagal hidrologinius-morfologinius ir chemin÷s būkl÷s kriterijus. Etalonin÷s būkl÷s upių vietų kriterijai ir jų reikšm÷s yra pateiktos 1.30 lentel÷je. 1.30 lentel÷. Etalonin÷s būkl÷s upių vietų kriterijai ir j ų reikšm÷s

EKOLOGIN ö BŪKL ö

Kriterijai Erdvin ÷

vertinimo skal÷*

Apibūdinimas

BIOLOGINIAI Lietuvos žuvų indeksas (LŽI)

vieta LŽI indekso vert÷ - 1

Danijos upių faunos indeksas (DUFI)

vieta DUFI indekso vert÷ - 7

FIZINIAI-CHEMINIAI

Bendrieji vandens kokyb÷s rodikliai

vieta

- BDS7– < 2,3 mg/l; - O2 – >7,5 mg/l (2-tro tipo up÷s) ir >8,5 mg/l (kitų tipų up÷s); - Nbendras – < 2,0 mg/l; - NH4-N – < 0,1 mg/l; - NO3-N – < 1,3 mg/l; - PO4-P – < 0,05 mg/l; - Pbendras – < 0,1 mg/l.

HIDROLOGINIAI-MORFOLOGINIAI Up÷s vaga atkarpa Vaga natūrali (nereguliuota).

Pakrančių augmenija

vieta Natūralios pakrančių augmenijos juosta dengia ne mažiau kaip 90 % vagos pakrant÷s ilgio. Augmenijos juostos plotis turi būti ne mažesnis kaip: 1-3 tipo upių – 30 m, 4-5 tipo – 50 m, 6-7 tipo upių – 100 m.

Up÷s vientisumas

atkarpa N÷ra dirbtinių kliūčių žuvų migracijai aukščiau ir žemiau monitoringo vietos.

Srov÷s greitis atkarpa Natūralus srov÷s greitis nesumaž÷jęs d÷l žemiau monitoringo vietos esančios patvankos (patvankos maksimalaus vandens lygio taškas yra žemiau negu monitoringo vieta)

Nuot÷kis vieta

N÷ra antropogeninių veiksnių, sąlygojančių natūralaus nuot÷kio kiekio sumaž÷jimą, arba sumaž÷jimas nereikšmingas (≥ 90 % vidutinio nuot÷kio kiekio atitinkamu laikotarpiu), tačiau nuot÷kio kiekis turi būti ne mažesnis kaip minimalus natūralus nuot÷kis sausuoju laikotarpiu (30 parų vidurkis). Bendras aukščiau monitoringo vietos esančiose talpyklose (jei tokių esama) sukaupto vandens kiekis yra <5 % vidutinio metinio nuot÷kio monitoringo vietoje. Aukščiau monitoringo vietos n÷ra hidroelektrinių, sąlygojančių nuot÷kio kiekio kaitą, arba ji nereikšminga (galimi svyravimai – ±10 % bazinio nuot÷kio). N÷ra nuot÷kio kiekio padid÷jimo d÷l vandens išleidimo iš ant vagos esančių ar su vaga susijungusių tvenkinių, arba padid÷jimas nereikšmingas (ne daugiau 10 % bazinio nuot÷kio).

CHEMIN ö BŪKL ö Specifiniai sintetiniai ir kiti teršalai

vieta Specifinių teršalų koncentracijos artimos 0 (teršalai neaptinkami pažangiausiais analitiniais metodais). Kitų specifinių teršalų koncentracijos neviršija natūralaus (gamtinio) lygio.

* - atkarpų, kuriose vertinamas poveikis, ilgis: upokšniai (baseinas < 10 km2) – 1 km, upeliai (baseinas 10-100 km2) – 2 km, vidutinio dydžio up÷s (baseinas 100-1000 km2) – 5 km, didel÷s up÷s (baseinas >1000 km2) – 10 km, labai didel÷s up÷s (baseinas >10000 km2) – daugiau kaip 10 km.


41

Ežerai

Ežeruose iš biologinių elementų etalonin÷s vert÷s nustatytos tik fitoplanktono rodikliams, tačiau šios vert÷s yra preliminarios. Taip pat nustatytos vandens kokybę apibūdinančių fizinių-cheminių elementų rodiklių vert÷s, turinčios užtikrinti etaloninę biologinių elementų būklę, hidrologinių-morfologinių ir chemin÷s būkl÷s kriterijų reikšm÷s. Etalonin÷s būkl÷s ežerų kriterijai ir jų reikšm÷s yra pateiktos 1.31 lentel÷je.

1.31 lentel÷. Etalonin÷s būkl÷s ežerų kriterijai ir j ų reikšm÷s

EKOLOGIN ö BŪKL ö Kriterijai Apibūdinimas BIOLOGINIAI (preliminar ūs fitoplanktono rodikliai)

1-o tipo ežerai: 2 2-o tipo ežerai: 1,5

Biomas÷ (metinis vidurkis), mg/l

3-o tipo ežerai: 0,5 1-o tipo ežerai: 60 2-o tipo ežerai: 70

Titnagdumblių dalis (kovo pabaiga-geguž÷), %

3-o tipo ežerai: 80 1-o tipo ežerai: 20 2-o tipo ežerai: 15

Melsvabakterių dalis (rugpjūtis-rugs÷jis), %


Dominuojantys toksiški dumbliai, genčių skaičius


Chlorofilas a (metinis vidurkis), µg/l

3-o tipo ežerai: 2 FIZINIAI-CHEMINIAI

Vandens kokyb÷s rodikliai 1-o tipo ežerai: Nbendras <1,3 mg/l; Pbendras <0,05 mg/l

2-o tipo ežerai: Nbendras <1,0 mg/l; Pbendras <0,04 mg/l 3-o tipo ežerai: Nbendras <0,9 mg/l; Pbendras <0,03 mg/l

Vandens temperatūra N÷ra nenatūralios kilm÷s vandens temperatūros pokyčių (pvz., vanduo naudojamas j÷gainių aušinimui)

HIDROLOGINIAI-MORFOLOGINIAI

Kranto linija ir priekrant÷ Kranto linija natūrali (netiesinta, dirbtinai nesutvirtinta), arba pokyčiai nežymūs (≤ 5% ežero perimetro). Natūralios pakrančių augmenijos juosta apima 90 % ežero perimetro.

Vandens lygis

N÷ra antropogeninių veiksnių, sąlygojančių natūralaus vandens lygio sumaž÷jimą (lygis nepažemintas, vanduo nepaimamas), arba pokyčiai nežymūs (lygis ne mažesnis nei natūralus minimalus vidutinis metinis vandens lygis). N÷ra antropogeninių veiksnių, sąlygojančių natūralaus vandens lygio kaitą (kaita, sąlygota ant ežero ištakos ar intako įrengtos HE veiklos), ar ši kaita yra tik minimalaus ir maksimalaus vidutinio natūralaus metinio vandens lygio ribose. Vandens lygis n÷ra dirbtinai stabilizuojamas ant ežero ištakos įrengtomis sklend÷mis.

CHEMIN ö BŪKL ö

Specifiniai sintetiniai ir kiti teršalai

Specifinių teršalų koncentracijos artimos 0 (teršalai neaptinkami pažangiausiais analitiniais metodais). Kitų specifinių teršalų koncentracijos neviršija natūralaus (gamtinio) lygio.

Pakrant÷s ir tarpiniai vandenys

Etaloninę būklę aprašantys kokyb÷s elementai buvo nustatyti atsižvelgiant į visus nuo 1992 iki 2007 m. nacionalinio monitoringo metu surinktus duomenis. Etalonin÷s būkl÷s tarpinių vandenų kriterijai ir jų vert÷s yra pateikti 1.32 lentel÷je.


42

Kuršių marių įtakos Baltijos jūroje zonoje etalonin÷s sąlygos priklauso nuo druskingumo, tod÷l mažesnio nei 2 psu sąlygomis yra naudotinos šiaurinių Kuršių marių etalonin÷s vert÷s, didesnio nei 4 psu – pakrant÷s vandenų.

1.32 lentel÷. Etalonin÷s būkl÷s tarpinių vandenų kriterijai ir j ų vert÷s


Kriterijai Kuršių marių įtakos Baltijos jūroje zona *

Šiaurin÷ Kuršių marių dalis


FIZINIAI-CHEMINIAI Vidutinis bendras azotas vasarą (birželis-rugs÷jis), µg/l

<416 <933 <944

Vidutinis bendras fosforas vasarą (birželis-rugs÷jis), µg/l

<36 <59 <60

BIOLOGINIAI Vidutin÷ fitoplanktono biomas÷ (birželis-rugs÷jis), mg/l

<0,8 <4,4 <5,7

Vidutin÷ chlorofilo a (birželis-rugs÷jis), µg/l

<14,2 <26,4 <37,0

* vidutin÷s fitoplanktono biomas÷s perskaičiuotos integruotam fitoplanktono m÷giniui (pateikta druskingumo vert÷ms esant 2-4 psu). psu – praktinis druskingumo matavimo vienetas (angl. practical salinity unit), apytikriai lygus promilei.

Pakrant÷s vandenų tipus aprašantys kriterijai pagal vertinimo laikotarpį buvo suderinti su tarpinių vandenų kriterijų vertinimo laikotarpiais ir buvo patikslintos jų vert÷s. 1.33 lentel÷. Etalonin÷s būkl÷s pakrant÷s vandenų kriterijai ir j ų vert÷s


Kriterijai Atviras Baltijos j ūros

sm÷l÷tas krantas (pietinis)

Atviras Baltijos j ūros akmenuotas krantas

(šiaurinis) FIZINIAI-CHEMINIAI Vidutinis bendras azotas vasarą (birželis-rugs÷jis), µg/l

<120 <120


<14 <14


<0,7 <0,7


<2,0 <2,0

Maksimalus ekologinis DVT ir LPVT potencialas

Dirbtiniuose (DVT) ir labai pakeistuose vandens telkiniuose (LPVT) suformuotos hidrologin÷s bei morfologin÷s charakteristikos tiesiogiai priklauso nuo tikslų, kurių siekiant šie telkiniai buvo sukurti ar pakeisti. Keičiant hidrologines-morfologines charakteristikas, atitinkamai pakinta ir telkiniuose gyvuojančių vandens organizmų bendrijų charakteristikos. Tod÷l šių telkinių būkl÷ turi būti vertinama pagal juos savo charakteristikomis labiausiai atitinkančio vandens telkinio tipo būkl÷s vertinimo kriterijus. Kita vertu, dirbtiniuose ar labai pakeistuose vandens telkiniuose susiformavusios sąlygos dažniausiai n÷ra identiškos natūraliems telkiniams, tod÷l jų būklei apibūdinti yra vartojama ne ekologin÷s būkl÷s, o ekologinio potencialo sąvoka. DVT ir LPVT būkl÷s klasifikavimo atskaitos taškas yra maksimalus ekologinis potencialas (natūralių vandens telkinių etaloninių sąlygų atitikmuo). Kadangi šiuose telkiniuose esančios hidrologin÷s-morfologin÷s sąlygos dažnai neleidžia pasiekti tokios pačios vandens organizmų būkl÷s kaip ir natūraliuose telkiniuose, biologinių elementų rodikliams gali būti keliami mažesni reikalavimai.


43

Tačiau reikalavimai vandens kokyb÷s rodikliams (fizinių-cheminių elementų rodikliai) bei cheminei būklei (prioritetin ÷s, pavojingos bei kitos specifin÷s medžiagos) išlieka tokie patys kaip ir natūraliems telkiniams, nebent jų užtikrinti neįmanoma d÷l pačio DVT ar LPVT pobūdžio.

Hidrologin÷s-morfologin÷s sąlygos, suformuotos DVT ir LPVT, yra laikomos atitinkančiomis gerą ekologinį potencialą (išskyrus atvejus, kai šios sąlygos yra identiškos sąlygoms natūraliuose atitinkamo tipo vandens telkiniuose). Tuo tarpu maksimalus hidrologinių-morfologinių sąlygų ekologinis potencialas šiuose telkiniuose yra siektinas tikslas, kuris gali būti įgyvendintas taikant papildomas priemones, galinčias sušvelninti telkinio pakeitimo poveikį ar pagerinti dirbtinio vandens telkinio (jei šio telkinio hidrologin÷s-morfologin÷s charakteristikos neatitinka natūralių) būklę, pvz., švelninant vagų tiesinimo poveikį, atkuriant pakrančių augmeniją ar kt. Tokios priemon÷s taikytinos tik tuo atveju, jei tai netur÷s neigiamo poveikio tikslams, kurių siekta įrengiant dirbtinį ar labai pakeičiant natūralų vandens telkinį.

Tas pats galioja ir biologiniams kokyb÷s elementams: jeigu hidrologin÷s morfologin÷s sąlygos yra laikomos atitinkančiomis maksimalų ekologinį potencialą, vandens organizmų bendrijų būklei keliami tokie patys reikalavimai: ji turi atitikti maksimalų ekologinį potencialą (atitikmuo – l. gera būkl÷ natūraliuose vandens telkiniuose). Jeigu hidrologin÷s-morfologin÷s sąlygos yra pakitusios, laikoma, kad jos užtikrina gerą vandens organizmų bendrijų ekologinį potencialą, t.y. tokią vandens organizmų bendrijų būklę, kurią leidžia užtikrinti sąlygos, suformuotos įrengiant dirbtinį ar labai pakeičiant esamą vandens telkinį. Dirbtiniai vandens telkiniai

Kaip jau min÷ta, išskiriamos dvi dirbtinių vandens telkinių grup÷s, panašios savo hidrologin÷mis-morfologin÷mis charakteristikomis: (1) karjerai ir (2) vandens nuot÷kio nukreipimo kanalai (Merkio-Vok÷s, Šventosios-Nev÷žio, Ventos-Dubysos, L÷vens-Nev÷žio) ir Karaliaus Vilhelmo kanalas.

Pagal savo ekologines savybes karjerai gali būti lyginami su natūraliais 2 tipo ežerais. Jų hidrologin÷s-morfologin÷s charakteristikos yra laikomos atitinkančiomis maksimalaus ekologinio potencialo reikalavimus, jeigu tenkinamos labai geros būkl÷s hidrologinių-morfologinių kriterijų reikšm÷s. Atitinkamai, biologinių ir fizikini ų-cheminių kokyb÷s elementų maksimalus ekologinis potencialas taip pat turi atitikti labai geros būkl÷s kriterijus, nustatytus tokio tipo ežerams. Šie reikalavimai fitoplanktonui (kurio rodikliams nustatytos etalonin÷s sąlygos bei sukurta būkl÷s ežeruose klasifikavimo sistema) yra pateikti 1.34 lentel÷je. 1.34 lentel÷. Fitoplanktono rodikliai ir jų vert÷s, atitinkančios karjerų maksimalų ekologinį potencialą

Maksimalaus ekologinio potencialas Fitoplanktono rodikliai: Biomas÷, metinis vidurkis, mg/L ≤ 3 Diatominių dumblių dalis (%), kovo pabaiga-geguž÷ ≥ 50 Melsvabakterių dalis (%), rugpjūtis-rugs÷jis ≤ 30 Dominuojantys toksiški dumbliai, genčių skaičius ≤ 3 Chlorofilas a, metinis vidurkis, µg/L ≤ 5 Fizinių-cheminių kokyb÷s elementų rodikliai: Nbendras, mg/l <1,0 Pbendras, mg/l <0,04

Dirbtiniai kanalai savo ekologin÷mis savyb÷mis yra panašūs į 2 tipo upes. Tačiau juose suformuotos hidrologin÷s-morfologin÷s sąlygos neatitinka tokių sąlygų natūraliose up÷se (tiesi vaga, nesama tam tikrų buveinių, galimi t÷km÷s kiekybiniai ir kokybiniai pokyčiai). Labai gera biologinių kokyb÷s elementų būkl÷ tokiuose vandens telkiniuose gali būti nepasiekta net ir


44

įgyvendinus papildomas priemones. Tod÷l maksimalus biologinių kokyb÷s elementų ekologinis potencialas laikytinas atitinkančiu tik geros būkl÷s reikalavimus, taikomus natūralioms 2 tipo up÷ms. Šie reikalavimai (rodiklių vert÷s) yra toks: DUFI (Danijos indeksas upių faunai) = 5, ir LŽI (Lietuvos žuvų indeksas) >0.71.

Reikalavimai vandens kokyb÷s rodikliams (fizinių-cheminių elementų rodikliai) bei cheminei būklei (prioritetin÷s, pavojingos bei kitos specifin÷s medžiagos) išlieka tokie patys, kaip ir natūralioms 2-o tipo up÷ms. Labai pakeisti vandens telkiniai (LPVT)

LPVT priskiriami didesnio nei 50 ha ploto tvenkiniai, Merkio up÷s atkarpa nuo Merkio-Vok÷s kanalo iki Cirvijos up÷s žiočių (debitas sumaž÷jęs 80 %), Nemunas žemiau Kauno hidroelektrin÷s, ištiesintos vagos up÷s Nemuno regiono žemumose ir Klaip÷dos uosto akvatorija.

Didesnio nei 50 ha ploto tvenkiniuose susiformavusios hidrologin÷s-morfologin÷s sąlygos bei vandens organizmų bendrijos atitinka tokias sąlygas natūraliuose ežeruose. Išlyga gal÷tų būti HE tvenkiniai, kuriems būdinga nenatūralios prigimties vandens lygio kaita. Tačiau jeigu kaita yra tik minimalaus ir maksimalaus vidutinio natūralaus metinio vandens lygio ribose, ji neturi didesn÷s įtakos vandens organizmų bendrijų būklei. Tod÷l biologinių ir fizinių-cheminių kokyb÷s elementų maksimalus ekologinis potencialas tokiuose telkiniuose turi atitikti labai geros būkl÷s kriterijus, taikomus atitinkamo vidutinio gylio (<3 ar 3-9 m; 1.35 lentel÷) natūraliems ežerams. 1.35 lentel÷. Fitoplanktono rodikliai ir jų vert÷s, atitinkančios tvenkinių maksimalų ekologinį potencialą

Maksimalus ekologinis potencialas Vidutinis tvenkinio gylis: Fitoplanktono rodikliai: <3 >3 Biomas÷, metinis vidurkis, mg/L ≤ 4 ≤ 3 Diatominių dumblių dalis (%), kovo pabaiga-geguž÷ ≥ 50 ≥ 50 Melsvabakterių dalis (%), rugpjūtis-rugs÷jis ≤ 40 ≤ 30 Dominuojantys toksiški dumbliai, genčių skaičius ≤3 ≤ 3 Chlorofilas a, metinis vidurkis, µg/L ≤ 8 ≤ 5 Fizinių-cheminių kokyb÷s elementų rodikliai: Nbendras, mg/l <1,3 <1,0 Pbendras, mg/l <0,05 <0,04

Labai pakeisto Merkio up÷s ruožo (2 tipas pagal baseino dydžio ir nuolydžio duomenis)

būkl÷ turi būti nustatyta taikant savo charakteristikomis artimiausio, 2-o tipo up÷ms sukurtą vertinimo sistemą. Kadangi d÷l ženklaus up÷s debito sumaž÷jimo bei morfologinių vagos pakitimų biologinių kokyb÷s elementų labai gera būkl÷ yra sunkiai pasiekiama, maksimalaus ekologinio potencialo apibūdinimui siūlome taikyti biologinių rodiklių vertes, nusakančias gerą 2-o natūralių upių tipo būklę, t,y, DUFI - 5 ir LŽI < 0,71 vert÷s.

Labai pakeisto Nemuno up÷s ruožo ekologin÷ būkl÷ turi būti nustatoma remiantis sistema, kuri taikoma didel÷ms l÷tos t÷km÷s - t.y. 6 tipo - up÷ms. D÷l stabilaus vagos, kranto linijos formos ir žymaus hidrologinio režimo modifikavimo bei priežiūros labai gera biologinių kokyb÷s elementų būkl÷ šioje atkarpoje nepasiekiama. Tod÷l manome, kad biologinių kokyb÷s elementų maksimalus ekologinis potencialas turi atitikti geros būkl÷s kriterijus, taikomus natūraliose 6-to tipo up÷se, t.y. DUFI - 5 ar LŽI < 0,71 vert÷s.

Labai pakeistų ištiesintos vagos upių būklę siūlome vertinti pagal sistemą, taikomą vertinant atitinkamo baseino dydžio bei nuolydžio upių tipus (1 ir 2 tipai). Nesant kai kurių specifinių buveinių ir d÷l natūralaus hidrologinio režimo pokyčių biologinių kokyb÷s elementų labai gera būkl÷ yra nepasiekiama. Tod÷l biologinių kokyb÷s elementų maksimalus ekologinis potencialas turi atitikti geros būkl÷s kriterijų vertes, nustatytas natūralioms atitinkamo tipo up÷ms (1 arba 2), t.y. DUFI - 5, o LŽI <0.71.


45

Klaip÷dos sąsiauris

D÷l gamtinių sąlygų ir antropogenin÷s veiklos poveikio Klaip÷dos sąsiauris iš esm÷s skiriasi nuo aplinkinių teritorijų. D÷l apkrovų specifikos sąsiaurio akvatorijos savo ekologin÷mis sąlygomis labai įvairios, tod÷l vertinant būklę rekomenduojama remtis tik vandens storym÷je nustatomais elementų biologinių rodikliais. D÷l vandens apykaitos ypatumų sąsiauryje, priklausomai nuo jame vyraujančių vandens masių (kurias lengva identifikuoti pagal matuojamą vandens druskingumą), siūloma naudoti gretimų vandens telkinių - šiaurinių Kuršių marių, Kuršių marių vandens įtakos zonos Baltijos jūroje arba pakrančių vandenų - ekologin÷s būkl÷s kriterijus, tarp jų ir fizinius-cheminius (1.36 lent.). 1.36 lentel÷. Rodikliai ir jų vert÷s, atitinkančios Klaip÷dos sąsiaurio maksimalų ekologinį potencialą pagal matuojamas druskingumo vertes

Klaip ÷dos sąsiauris Maksimalaus ekologinio potencialo kriterijai <2 psu** 2-4 psu** >4 psu**

Vidutin÷ vasaros bendro fosforo koncentracija, µg/L <59 <36 <14 Vidutin÷ vasaros bendro azoto koncentracija, µg/L <933 <416 <100 Vidutin÷ fitoplanktono biomas÷, mg/L <4,4 <3,9 <3,5 Vidutin÷ chlorofilo a koncentracija, µg/L <26,4 <14,2 <2,0

* vidutin÷s fitoplanktono biomas÷s perskaičiuotos paviršiniam vandens sluoksniui ** psu – praktinis druskingumo matavimo vienetas (angl. practical salinity unit), apytikriai lygus promilei.

1.1.6. Paviršinių vandens telkinių tipai ir j ų būkl÷s klasifikavimas pagal kokyb÷s elementų rodiklius Upių tipai ir ekologin÷s būkl÷s vertinimo kriterijai 1.37 lentel÷. Nemuno UBR upių tipologija

Tipai Deskriptoriai: 1 2 3 4 5 6 7 Absoliutus aukštis < 200 m Geologija kalkin÷s Baseino plotas, km2

<100 100-1000 1000-10000 >10000

Nuolydis, m/km

- <0,7 >0,7 <0,3 >0,3 <0,3 >0,3 1.38 lentel÷. Upių ekologin÷s būkl÷s klas÷s pagal fizinius-cheminius rodiklius.

Upių ekologin÷s būkl÷s klas÷s Rodiklis Up÷s tipas

Etalonin÷s vert÷s Labai gera Gera Vidutin÷ Bloga Labai bloga

NO3-N, mg/l 1-7 0,90 <1,30 1,30-2,30 2,31-3,50 3,51-5,00 >5,00 NH4-N, mg/l 1-7 0,06 <0,10 0,10-0,20 0,21-0,60 0,61-1,50 >1,50

Nb, mg/l 1-7 1,40 <2,00 2,00-3,00 3,01-4,20 4,21-5,70 >5,70 PO4-P, mg/l 1-7 0,03 <0,050 0,050-0,090 0,091-0,180 0,181-0,400 >0,400

Pb, mg/l 1-7 0,06 <0,100 0,100-0,140 0,141-0,230 0,231-0,470 >0,470 BDS7, mg/l 1-7 1,80 <2,30 2,30-3,30 3,31-4,40 4,41-6,00 >6,00

O2, mg/l 1, 3-7 9,50 >8,50 8,50-7,50 7,49-6,00 5,99-3,00 <3,00 O2, mg/l 2 8,50 >7,50 7,50-6,50 6,49-5,00 4,99-2,00 <2,00


46

1.39 lentel÷. Upių ekologin÷s būkl÷s klas÷s pagal ichtiofauną (pagal LŽI vertes). Upių ekologin÷s būkl÷s klas÷s pagal LŽI vertes Up÷s

tipas Labai gera Gera Vidutin÷ Bloga Labai bloga 1-7 >0,93 0,93-0,71 0,70-0,40 0,39-0,11 <0,11

1.40 lentel÷. Upių ekologin÷s būkl÷s klas÷s pagal dugno bestuburius.

Upių ekologin÷s būkl÷s klas÷s pagal DUFI vertes Up÷s tipas Labai gera Gera Vidutin÷ Bloga Labai bloga 1-7 7-6 (7-5,6)* 5 (5,5-4,6)* 4 (4,5-3,6)* 3 (3,5-2,6)* 2-1 (<2,6)*

* - skliaustuose nurodytos vert÷s naudotinos tuomet, kai per metus imti keli m÷giniai, kurių DUFI vert÷s suvidurkintos. 1.41 lentel÷. Labai geros upių būkl÷s apibūdinimas pagal hidrologinių-morfologinių elementų rodiklius.

Rodikliai Erdvin ÷

vertinimo skal÷* L. geros būkl÷s apibūdinimas

Morfologiniai Up÷s vaga atkarpa Vaga natūrali (nereguliuota).

Pakrančių augmenija vieta Natūralios pakrančių augmenijos juosta dengia ne mažiau kaip 90 % vagos pakrant÷s ilgio. Augmenijos juostos plotis turi būti nemažesnis kaip: 1-3 tipo upių – 30 m, 4-5 tipo – 50 m, 6-7 tipo upių – 100 m.

Hidrologiniai ir upi ų vientisumas

Up÷s vientisumas atkarpa N÷ra dirbtinių kliūčių žuvų migracijai aukščiau ir žemiau monitoringo vietos.

Srov÷s greitis atkarpa Natūralus srov÷s greitis nesumaž÷jęs d÷l žemiau monitoringo vietos esančios patvankos (patvankos maksimalaus vandens lygio taškas yra žemesn÷je altitud÷je negu monitoringo vieta)

Nuot÷kis vieta

N÷ra antropogeninių veiksnių, sąlygojančių natūralaus nuot÷kio kiekio sumaž÷jimo, arba sumaž÷jimas nereikšmingas (≥90% vidutinio nuot÷kio kiekio atitinkamu laikotarpiu), tačiau nuot÷kio kiekis turi būti ne mažesnis kaip minimalus natūralus nuot÷kis sausuoju laikotarpiu (30 parų vidurkis). Bendras aukščiau monitoringo vietos esančiose talpyklose (jei tokių esama) sukaupto vandens kiekis yra <5 % vidutinio metinio nuot÷kio monitoringo vietoje. Aukščiau monitoringo vietos n÷ra hidroelektrinių, sąlygojančių nuot÷kio kiekio kaitą, arba ji nereikšminga (galimi svyravimai – ±10 % bazinio nuot÷kio). N÷ra nuot÷kio kiekio padid÷jimo d÷l vandens išleidimo iš ant vagos esančių ar su vaga susijungusių tvenkinių, arba padid÷jimas nereikšmingas (ne daugiau 10 % bazinio nuot÷kio).

Ežerų tipai ir ekologin÷s būkl÷s vertinimo kriterijai 1.42 lentel÷. Nemuno UBR ežerų tipologija

Tipai Deskriptoriai:

1 2 3 Vidutinis gylis (m) < 3 3-9 >9 Absoliutus aukštis (m) < 200 Geologija

kalkiniai (>1,0 meq/lg (Ca >15mg/l))

Dydis (km2) >0,5

1.43 lentel÷. Ežerų ekologin÷s būkl÷s klas÷s pagal fizinius-cheminius rodiklius. Ežerų ekologin÷s būkl÷s klas÷s Rodiklis Ežero

tipas Etalonin÷s

vert÷s Labai gera Gera Vidutin÷ Bloga Labai bloga 1 1,10 <1,30 1,30-1,80 1,81-2,50 2,51-3,0 >3,00 2 0,85 <1,00 1,00-1,40 1,41-2,00 2,01-2,50 >2,50 Nb, mg/l 3 0,75 <0,90 0,90-1,20 1,21-1,60 1,61-2,00 >2,00 1 0,040 <0,050 0,050-0,070 0,071-0,090 0,091-0,110 >0,110 2 0,030 <0,040 0,040-0,060 0,061-0,080 0,081-0,100 >0,100 Pb, mg/l 3 0,020 <0,030 0,030-0,050 0,051-0,070 0,071-0,090 >0,090


47

1.44 lentel÷. Preliminarios ežerų ekologin÷s būkl÷s klas÷s pagal fitoplanktono rodiklius.

Ežerų ekologin÷s būkl÷s klas÷s Rodiklis Ežero tipas

Etalonin÷s vert÷s Labai

gera Gera Vidutin÷ Bloga

Labai bloga

1 2 ≤ 4 4,1-8 8,1-15 15,1-20 > 20 2 1.5 ≤ 3 3,1-6 6,1-10 10,1-15 > 15

Biomas÷ (metinis vidurkis), mg/l

3 0.5 ≤ 1 1,1-5 5,1-8 8,1-10 > 10 1 60 ≥ 50 49-30 29-20 19-10 < 10 2 70 ≥ 50 49-40 39-30 29-20 < 20

Titnagdumblių dalis (kovo pabaiga-geguž÷), %

3 80 ≥ 70 69-60 59-50 49-30 < 30 1 20 ≤ 40 41-60 61-80 81-90 > 90 2 15 ≤ 30 31-50 51-70 71-90 > 90

Melsvabakterių dalis (rugpjūtis-rugs÷jis), %

3 10 ≤ 20 21-40 41-50 51-70 > 70 1 2 ≤ 3 4 5 6 > 6 2 2 ≤ 3 4 5 6 > 6

Dominuojantys toksiški dumbliai, genčių skaičius

3 1 ≤ 2 3 4 5 > 5 1 6 ≤ 8 9-15 16-20 21-30 > 30 2 3 ≤ 5 6-10 11-15 16-25 > 25

Chlorofilas a (metinis vidurkis), µg/l

3 2 ≤ 4 5-6 7-10 11-15 > 15 1.45 lentel÷. Preliminarios ežerų ekologin÷s būkl÷s klas÷s pagal fitoplanktono rodiklių verčių ekologin÷s kokyb÷s santykius (EKS) bei šių santykių vidurkį (fitoplanktono indeksą).

Ežerų ekologin÷s būkl÷s klas÷s Rodiklis Ežero tipas Labai


Labai bloga

1 >0,50 0,50-0,25 0,24-0,13 0,12-0,10 <0,10 2 >0,50 0,50-0,25 0,24-0,15 0,14-0,10 <0,10 Biomas÷ (metinis vidurkis), EKS 3 >0,50 0,50-0,10 0,09-0,06 0,05-0,05 <0,05 1 >0,83 0,83-0,50 0,49-0,33 0,32-0,17 <0,17 2 >0,86 0,86-0,57 0,56-0,43 0,42-0,29 <0,29

Titnagdumblių dalis (kovo pabaiga-geguž÷), EKS

3 >0,88 0,88-0,63 0,62-0,50 0,49-0,38 <0,38 1 >0,75 0,75-0,50 0,49-0,25 0,24-0,13 <0,13 2 >0,82 0,82-0,59 0,58-0,35 0,34-0,24 <0,24

Melsvabakterių dalis (rugpjūtis-rugs÷jis), EKS

3 >0,89 0,89-0,67 0,66-0,44 0,43-0,33 <0,33 1 >0,67 0,67-0,50 0,49-0,40 0,39-0,33 <0,33 2 >0,67 0,67-0,50 0,49-0,40 0,39-0,33 <0,33

Dominuojantys toksiški dumbliai, genčių skaičius, EKS

3 >0,50 0,50-0,33 0,32-0,25 0,24-0,20 <0,20 1 >0,75 0,75-0,40 0,39-0,30 0,29-0,20 <0,20 2 >0,60 0,60-0,30 0,29-0,20 0,19-0,12 <0,12

Chlorofilas a (metinis vidurkis), EKS

3 >0,50 0,50-0,33 0,32-0,20 0,19-0,13 <0,13 1 >0,70 0,70-0,43 0,42-0,28 0,27-0,19 <0,19 2 >0,69 0,69-0,44 0,43-0,31 0,30-0,21 <0,19

Fitoplanktono indeksas (rodiklių verčių ekologin÷s kokyb÷s santykių vidurkis) 3 >0,65 0,65-0,41 0,40-0,29 0,28-0,22 <0,22


48

1.46 lentel÷. Labai geros ežerų būkl÷s apibūdinimas pagal hidrologinių-morfologinių elementų rodiklius.

Rodikliai L. geros būkl÷s apibūdinimas Morfologiniai

Kranto linija ir priekrant÷ Kranto linija natūrali (netiesinta, dirbtinai nesutvirtinta), arba pokyčiai nežymūs (≤5 % ežero perimetro). Natūralios pakrančių augmenijos juosta apima 9 0% ežero perimetro.

Hidrologiniai

Vandens lygis

N÷ra antropogeninių veiksnių, sąlygojančių natūralaus vandens lygio sumaž÷jimą (lygis nepažemintas, vanduo nepaimamas), arba pokyčiai nežymūs (lygis nemažesnis nei natūralus minimalus vidutinis metinis vandens lygis). N÷ra antropogeninių veiksnių, sąlygojančių natūralaus vandens lygio kaitą (kaita, sąlygota ant ežero ištakos ar intako įrengtos HE veiklos), ar ši kaita yra tik minimalaus ir maksimalaus vidutinio natūralaus metinio vandens lygio ribose. Vandens lygis n÷ra dirbtinai stabilizuojamas ant ežero ištakos įrengtomis sklend÷mis.

Dirbtini ų ir labai pakeistų vandens telkinių ekologinio potencialo vertinimo kriterijai

Didesnio kaip 50 ha ploto karjerai (DVT) ir tvenkiniai (LPVT) Ekologinio potencialo vertinimo kriterijai yra tokie patys, kaip ir atitinkamo gylio ežeruose (maksimalus biologinių elementų ekologinis potencialas ir tolesn÷s potencialo klas÷s atitinka labai gerą ekologinę būklę ir tolesnes ekologin÷s būkl÷s klases). Dirbtiniai kanalai (DVT), labai pakeista Merkio up÷s atkarpa, ištiesintos vagos up÷s Nemuno baseino žemumose ir Nemuno atkarpa žemiau Kauno HE (LPVT)

1.47 lentel÷. Dirbtinių kanalų, labai pakeistos Merkio up÷s atkarpos, ištiesintos vagos upių Nemuno baseino žemumose ir Nemuno atkarpos žemiau Kauno HE ekologinio potencialo klas÷s pagal fizinius-cheminius ir biologinius rodiklius

Ekologinio potencialo klas÷s Rodikliai Maksimalus Geras Vidutinis Blogas Labai blogas

Fiziniai-cheminiai NO3-N, mg/l <1,30 1,30-2,30 2,31-3,50 3,51-5,00 >5,00 NH4-N, mg/l <0,10 0,10-0,20 0,21-0,60 0,61-1,50 >1,50

Nb, mg/l <2,00 2,00-3,00 3,01-4,20 4,21-5,70 >5,70 PO4-P, mg/l <0,050 0,050-0,090 0,091-0,180 0,181-0,400 >0,400

Pb, mg/l <0,100 0,100-0,140 0,141-0,230 0,231-0,470 >0,470 BDS7, mg/l <2,30 2,30-3,30 3,31-4,40 4,41-6,00 >6,00

O2, mg/l >8,50 8,50-7,50 7,49-6,00 5,99-3,00 <3,00 O2, mg/l(1)

>7,50 7,50-6,50 6,49-5,00 4,99-2,00 <2,00 Biologiniai

LŽI 0,93-0,71 0,70-0,40 0,39-0,11 <0,11 DUFI 5 4 3 2-1

(1) – tik Nemuno atkarpa žemiau Kauno HE

Klaip÷dos sąsiauris

Klaip÷dos sąsiaurio ekologinio potencialo vertinimo rodikliai yra tokie patys kaip pakrant÷s ir tarpiniuose vandenyse, tačiau naudojami tik vandenyje nustatomi kokyb÷s elementai: vidutin÷ fitoplanktono biomas÷, vidutin÷ chlorofilo a koncentracija, bendras fosforas ir bendras azotas. Ekologin÷s būkl÷s kriterijai yra tokie patys kaip ir artimiausi vandens telkiniai, atsižvelgiant į vandens druskingumą: kai vandens druskingumas <2 psu, ekologinei būklei vertinti naudojami tarpinių vandenų (1-o tipo) ekologin÷s būkl÷s vertinimo kriterijai; kai vandens druskingumas 2-4 psu, vertinti naudojami tarpinių vandenų (3-o tipo) ekologin÷s būkl÷s vertinimo kriterijai; kai vandens druskingumas >4 psu - pakrant÷s vandenų (1-o ir 2-o tipo) ekologin÷s būkl÷s vertinimo kriterijai. Labai pakeisto vandens telkinio ekologin÷s būkl÷s kriterijai pagal fitoplanktoną, kai druskingumas 2-4 psu ir >4 psu, yra naudojami paviršiniam vandens m÷giniui (1.48 lentel÷).


49

1.48 lentel÷. Klaip÷dos sąsiaurio ekologin÷s būkl÷s klas÷s pagal fitoplanktono rodiklį.

Labai pakeisto vandens telkinio ekologin÷s būkl÷s klas÷s pagal fitoplanktono rodiklį

Rodiklis Vandens druskin-

gumas, psu Maksimalus ekologinis potencialas

Geras ekologinis potencialas

Vidutinis ekologinis potencialas

Blogas ekologinis potencialas

Labai blogas ekologinis potencialas

Biomas÷ (vasaros vidurkis), mg/l

2-4 <3,9 4,0-18,0 18,1-32,0 32,1-48,0 >48,0

Biomas÷ (vasaros vidurkis), mg/l

>4 <3,5 3,6-15,5 15,6-27,5 27,6-39,5 >39,5

Tarpinių ir pakrant÷s vandenų tipai ir ekologin÷s būkl÷s vertinimo kriterijai 1.49 lentel÷. Tarpinių vandenų ekologin÷s būkl÷s klas÷s pagal fizinius-cheminius rodiklius.

Tarpinių vandenų ekologin÷s būkl÷s klas÷s Rodiklis Tarpinių vandenų

tipas

Etalonin÷s vert÷s Labai


Labai bloga

Nb, mg/l 1 <0,75 0,75-0,93 0,93-1,08 1,08-1,23 1,23-1,41 >1,41 Nb, mg/l 2 <0,76 0,76-0,94 0,94-1,07 1,07-1,17 1,17-1,26 >1,26 Nb, mg/l 3* <0,33 0,33-0,42 0,42-0,67 0,67-0,81 0,82-1,00 >1,00 Pb, mg/l 1 <0,05 0,05-0,06 0,06-0,08 0,08-0,14 0,14-0,31 >0,31 Pb, mg/l 2 <0,05 0,05-0,06 0,06-0,08 0,08-0,13 0,13-0,28 >0,28 Pb, mg/l 3* <0,03 0,03-0,04 0,04-0,05 0,05-0,08 0,08-0,17 >0,17

* Tarpinių (3-o tipo) vandenų ekologin÷s būkl÷s klas÷s pateiktos 2-4 psu druskingumui. 1.50 lentel÷. Pakrant÷s vandenų ekologin÷s būkl÷s klas÷s pagal fizinius-cheminius rodiklius.

Pakrant÷s vandenų ekologin÷s būkl÷s klas÷s Rodiklis

Pakrant÷s vandenų

tipas

Etalo- nin÷s vert÷s

Labai gera Gera Vidutin÷ Bloga Labai bloga

Nb, mg/l 1,2 <0,10 0,10-0,12 0,12-0,25 0,25-0,40 0,40-0,60 >0,60

Pb, mg/l 1,2 <0,011 0,011-0,014

0,014-0,026

0,026-0,033 0,033-0,039 >0,039

Vandens skaidrumas, m

1,2 ≥7,2 6,0-7,2 5,0-6,0 3-5,0 1,8-3,0 <1,8

1.51 lentel÷. Tarpinių vandenų ekologin÷s būkl÷s klas÷s pagal fitoplanktono rodiklius.

Tarpinių vandenų ekologin÷ būkl÷ pagal fitoplanktono rodiklius Eil.

Nr. Rodiklis

Tarpinių vandenų

tipas

Etalo- nin÷s vert÷s Labai


Labai bloga

1 Biomas÷ (vasaros vidurkis), mg/l

1 <4,4 4,4-5,3 5,3-20,4 20,5-36,5 36,6-56,2 >56,2


2 <5,7 5,7-6,8 6,8-20,2 20,3-34,8 34,9-49,4 >49,4


3* <0,9 0,9-1,1 1,1-4,1 4,2-7,3 7,4-11,2 >11,2


3** <0,8 0,8-1,0 1,0-3,6 3,7-6,4 6,5-9,6 >9,6

4 Chlorofilas a (metinis vidurkis), µg/l

1 <26,4 26,4-31,7 31,7-46,6 46,7-67,0 67,1-91,9 >91,9


2 <37,0 37,0-44,4 44,4-54,4 54,5-71,9 72,0-89,5 >89,5


3** <14,2 14,2-17,0 17,0-25,7 25,8-37,0 37,1-50,7 >50,7

* Tarpinių (3-o tipo) vandenų ekologin÷s būkl÷s klas÷s, kai druskingumas <2 psu (perskaičiuota integruotam vandens m÷giniui). ** Tarpinių (3-o tipo) vandenų ekologin÷s būkl÷s klas÷s, kai druskingumas 2-4 psu.


50

1.52 lentel÷. Pakrant÷s vandenų ekologin÷s būkl÷s klas÷s pagal fitoplanktono rodiklius.

Pakrant÷s vandenų ekologin÷ būkl÷ pagal fitoplanktono rodiklius Eil.

Nr. Rodiklis

Pakrant÷s vandenų

tipas

Etalo- nin÷s vert÷s Labai


Labai bloga

1 Biomas÷ (vasaros vidurkis),

mg/l 1, 2 <0,7 0,7-0,8 0,8-3,1 3,1-5,5 5,5-7,9 >7,9

2 Chlorofilas a (metinis

vidurkis), µg/l 1, 2 <2,0 2,0-2,4 2,0-4,8 4,9-7,1 7,2-9,5 >9,5

1.53 lentel÷. Tarpinių (3-o tipo) ir pakrant÷s (2-o tipo) vandens telkinių ekologin÷s būkl÷s klas÷s pagal makrodumblius (Šakotąjį banguolį ) bei tarpinių (1-o ir 2-o tipo) vandens telkinių ekologin÷s būkl÷s klas÷s pagal gaubtas÷klius (potameidus).

Eil. Nr.

Ekologin÷s būkl÷s klas÷

Maksimalus potameidų paplitimo gylis, m

Maksimalus Šakotojo banguolio paplitimo gylis pakrant÷s 2-o tipo

vandenyse, m

Maksimalus Šakotojo banguolio paplitimo gylis tarpiniuose 3-o tipo

vandenyse, m 1 Etalonin÷s vert÷s ≥ 3,0 ≥ 19,0 ≥17,0 2 Labai gera ≥ 3,0 ≥ 19,0 ≥17,0 3 Gera 1,0-2,9 15,0-18,9 14,0-16,9 4 Vidutiniška 0,7-0,9 9,0-14,9 9,0-13,9 5 Bloga 0,5-0,6 5,0-8,9 4,0-8,9 6 Labai bloga ≤ 0,4 ≤ 4,9 < 4,0

1.54 lentel÷. Tarpinių (2-o tipo) vandens telkinių ekologin÷s būkl÷s klas÷s pagal ichtiofauną (pagal gružlio (Gobio gobio) vidutinį metinį gausumą (vnt./100 m2)).

Eil. Nr. Ekologin÷s būkl÷s klas÷ Gružlio (Gobio gobio) gausumas vnt./100 m2

1 Etalonin÷s vert÷s 250 2 Labai gera ≥ 200 3 Gera 100-199 4 Vidutiniška 20-99 5 Bloga 10-19 6 Labai bloga ≤ 9

1.55 lentel÷. Tarpinių vandens telkinių ekologin÷s būkl÷s klas÷s pagal dugno bestuburius.

Tarpinių vandenų

tipas


Tarpinių vandenų ekologin÷s būkl÷s

klas÷s pagal vidutinį rūšių

skaičių m÷ginyje

Bendrijos aprašymas

1 Etalonin÷s

vert÷s >24

Pagal biomasę dominuoja vietinių Unionidae moliuskų bendrijos (mažiausiai 2-4 rūšys). Randamos Dreissena polymorpha sankaupos. Didel÷ rūšių įvairov÷.

1 Labai gera 20-24 Pagal biomasę dominuoja vietinių Unionidae moliuskų bendrijos (mažiausiai 2-4 rūšys). Randamos Dreissena polymorpha sankaupos. Didel÷ rūšių įvairov÷.

1 Gera 17-20 Dominuoja Unionidae ar Valvata moliuskų rūšys. Subdominantai: Dreissena, Sphaerium, Pisidium, Bithynia.

1 Vidutin÷ 4-17 Pagal biomasę dominuoja Marenzelleria. Subdominantai: Pisidium, Bithynia, Valvata, Corophium.

1 Bloga 1-4 Pagal biomasę dominuoja Marenzelleria, Oligochaeta ir Chironomidae.

1 Labai bloga <1

Juodas dumblas, dažnai su sieros vandenilio kvapu. Makrofaunos n÷ra.

2 Etalonin÷s >22 Pagal biomasę dominuoja vietinių Unionidae moliuskų bendrijos


51

Tarpinių vandenų

tipas


Tarpinių vandenų ekologin÷s būkl÷s

klas÷s pagal vidutinį rūšių

skaičių m÷ginyje


vert÷s (mažiausiai 2-4 rūšys), Dreissena polymorpha. Didel÷ rūšių įvairov÷. Sutinkama keletas organinei taršai jautrių rūšių (Ephemeroptera, Trichoptera).

2 Labai gera 18-22

Pagal biomasę dominuoja vietinių Unionidae moliuskų bendrijos (mažiausiai 2-4 rūšys), Dreissena polymorpha. Didel÷ rūšių įvairov÷. Sutinkama keletas organinei taršai jautrių rūšių (Ephemeroptera, Trichoptera).

2 Gera 15-18 Pagal biomasę dominuoja Dreissena polymorpha ir Unionidae moliuskai. Kiti būdingi organizmai: moliuskai - Viviparus, Bithynia, Valvata, Pisidium; lašalų lervos.

2 Vidutin÷ 7-15

Sutinkamos tankios Dreissena polymorpha grup÷s. Unionidae moliuskų nedaug arba visai n÷ra. Pagal biomasę dominuoja: Dreissena, Viviparus arba Oligochaeta ir Chironomidae. Būdingi organizmai: moliuskai – Valvata, Pisidium, plokščiosios kirm÷l÷s Turbellaria, v÷žiagyviai – Corophium, Asellus.

2 Bloga 1-7 Pagal biomasę dominuoja Oligochaeta ir Chironomidae.

2 Labai bloga <1 Juodas dumblas, dažnai su sieros vandenilio kvapu. Makrofaunos n÷ra.

3 Etalonin÷s

vert÷s >12

Pagal biomasę dominuoja Macoma baltica, Mya arenaria, Cerastoderma lamarcki. Kitos būdingos rūšys: Nereis diversicolor, Marenzelleria viridis, Corophium volutator. Vasaros metu didelis juvenilinių formų tankis.

3 Labai gera 10-12

Pagal biomasę dominuoja Macoma baltica, Mya arenaria, Cerastoderma lamarcki. Kitos būdingos rūšys: Nereis diversicolor, Marenzelleria viridis, Corophium volutator. Vasaros metu didelis juvenilinių formų tankis.

3 Gera 7-10

Pagal biomasę dominuoja moliuskai Macoma baltica, Mya arenaria. Subdominantai: Nereis diversicolor, Marenzelleria viridis. Kitos būdingos rūšys: Pygospio elegans, Corophium volutator. Vasaros metu didelis juvenilinių formų tankis.

3 Vidutin÷ 5-7 Pagal biomasę dominuoja Macoma baltica. Subdominantai: Marenzelleria neglecta, Nereis diversicolor. Maž÷ja Mya arenaria ir Cerastoderma lamarcki gausumas.

3 Bloga 3-5 Pagal biomasę dominuoja Marenzelleria viridis, Nereis diversicolor. Bendriją sudaro kelios rūšys, turinčios nedidelę biomasę ir gausumą. Juvenilinių formų nedaug arba visai n÷ra.

3

Labai bloga

<3

Dominuojančių pagal biomasę rūšių n÷ra. Sutinkamos judrios arba pusiau judrios rūšys (Marenzelleria viridis, Saduria entomon, Macoma baltica), kurių gausumas ir biomas÷ paprastai būna žemiau keleto individų / gramų viename kvadratiniame metre.

1.56 lentel÷. Pakrant÷s vandens telkinių ekologin÷s būkl÷s klas÷s pagal dugno bestuburius.

Pakrant÷s vandenų

tipas


Pakrant÷s vandenų

ekologin÷s būkl÷s klas÷s pagal vidutinį rūšių skaičių (S) m÷ginyje


1 Etalonin÷s

vert÷s

>14

Pagal biomasę dominuojančios rūšys: Macoma baltica, Mya arenaria, Cerastoderma lamarcki. Tankios Pygospio elegans kolonijos. Vasaros metu didelis juvenilinių formų gausumas.

1

Labai gera

12-14

Pagal biomasę dominuojančios rūšys: Macoma baltica, Mya arenaria, Cerastoderma lamarcki. Tankios Pygospio elegans kolonijos. Vasaros metu didelis juvenilinių formų gausumas.

1 Gera 10-12 Pagal biomasę dominuoja Macoma baltica, Mya arenaria.


52

Pakrant÷s vandenų

tipas


Pakrant÷s vandenų

ekologin÷s būkl÷s klas÷s pagal vidutinį rūšių skaičių (S) m÷ginyje


Subdominantai: Marenzelleria viridis, Nereis diversicolor, Saduria entomon. Kitos būdingos rūšys: Pygospio elegans, Corophium volutator, Bathyporeia pilosa (viršutin÷je sublitoral÷je). Vasaros metu didelis juvenilinių formų gausumas.

1 Vidutin÷ 6-10 Pagal biomasę dominuoja Macoma baltica. Subdominantai: Marenzelleria viridis, Nereis diversicolor. Kita būdinga rūšis: Pygospio elegans.

1 Bloga 3-6

Pagal biomasę dominuoja Nereis, Marenzelleria, Macoma. Bendriją sudaro kelios rūšys, turinčios nedidelę biomasę ir gausumą. Juvenilinių formų nedaug arba n÷ra visai. Rūšis Pygospio elegans nesutinkama arba jos tankis labai mažas.

1 Labai bloga <3

Dominuojančių pagal biomasę rūšių n÷ra. Sutinkamos judrios arba pusiau judrios rūšys (Marenzelleria viridis, Saduria entomon, Macoma baltica), kurių gausumas ir biomas÷ paprastai būna žemiau keleto individų / gramų viename kvadratiniame metre.

2 Etalonin÷s

vert÷s >18

Dugnin÷s makrofaunos bendrijos sudarytos iš įvairių kieto dugno rūšių. Pagal biomasę dominuoja Mytilus edulis, tačiau eufotin÷je zonoje šios rūšies biomas÷ neviršija raudondumblio Furcellaria lumbricalis biomas÷s.

2 Labai gera 15-18 Dugnin÷s makrofaunos bendrijos sudarytos iš įvairių kieto dugno rūšių. Pagal biomasę dominuoja Mytilus edulis, tačiau eufotin÷je zonoje šios rūšies biomas÷ neviršija raudondumblio Furcellaria lumbricalis biomas÷s.

2 Gera 12-15

Pagal biomasę dominuojanti rūšis – Mytilus edulis. Subdominantas – Balanus improvisus. Kitos būdingos rūšys: Nereis diversicolor, Fabricia sabella, Corophium volutator, Bathyporeia pilosa, Jaera albifrons, Gammarus zaddachi, G. salinus, Theodoxus fluviatilis. Rūšių įvairov÷ didžiausia vietose, kur Mytilus edulis randamas kartu su Furcellaria lumbricalis eufotin÷je zonoje.

2 Vidutin÷ 6-12 Pagal biomasę dominuojanti rūšis – Mytilus edulis. Subdominantas – Balanus improvisus. Kitos būdingos rūšys: Macoma baltica, Nereis diversicolor, Gammarus zaddachi, G. salinus.

2 Bloga 3-6 Pagal biomasę dominuojanti rūšis – Balanus improvisus. Subdominantas – Mytilus edulis, kuris neformuoja tankių grupių. Kitų rūšių skaičius nedidelis, biomas÷ paprastai mažesn÷ nei 50 g/m2.

2 Labai bloga <3 Dominuojančių pagal biomasę rūšių n÷ra. Sutinkamos judrios arba pusiau judrios rūšys, kurių gausumas ir biomas÷ paprastai būna žemiau keleto individų / gramų viename kvadratiniame metre.

Upių, ežerų, tarpinių, pakrant÷s, dirbtinių ir labai pakeistų vandens telkinių chemin÷s būkl÷s vertinimo kriterijai 1.57 lentele. Didžiausios leidžiamos prioritetinių pavojingų ir pavojingų medžiagų koncentracijos vandens telkiniuose

Medžiagos pavadinimas CAS Nr. 1 Matavimo vienetas

DLK vandens telkinyje-priimtuve

Prioritetin ÷s pavojingos medžiagos Gyvsidabris 7439-97-6 µg/l 1(2)

Kadmis 7440-43-9 µg/l 5(2)

Heksachlorcikloheksanas (HCH)* 608-73-1, 58-89-9 µg/l 0,1(2)

Tetrachlormetanas (CCl4, anglies tetrachloridas) 56-23-5 µg/l 12 DDT 50-29-3 µg/l 10 Pentachlorfenolis (PCP) 87-86-5 µg/l 2 Aldrinas 309-00-2 µg/l 0,01 Dieldrinas 60-57-1 µg/l 0,01 Endrinas 72-20-8 µg/l 0,005


53

Medžiagos pavadinimas CAS Nr. 1 Matavimo vienetas

DLK vandens telkinyje-priimtuve

Izodrinas 465-73-6 µg/l 0,005 Heksachlorbenzenas (HCB) 118-74-1 µg/l 0,03 Heksachlorbutadienas (HCBD) 87-68-3 µg/l 0,1 Trichlormetanas (chloroformas) 67-66-3 µg/l 12 1,2-dichloretanas (EDC) 107-06-2 µg/l 10 Trichloretilenas (TRI) 79-01-6 µg/l 10 Perchloretilenas (PER) 127-18-4 µg/l 10 Trichlorbenzenai (TCB)** 12002-48-1, 120-82-

1, 87-61-1, 180-70-3

µg/l 0,4

Pavojingos medžiagos Benzenas 71-43-2 mg/l 0,002 C10-13-chloralkanai (3) 85535-84-8 µg/l 0,01 Metilenchloridas (Dichlormetanas) 75-09-2 mg/l 0,01 Monochloracto rūgštis 79-11-8 - Brominti difenileteriai (3) - Pentabrombifenilo eteriai 32534-81-9 µg/l 0,1 Pentachlorbenzenas 608-93-5 µg/l 0,03 3,4-dichloranilinas 95-76-1 - Švinas ir jo junginiai 7439-92-1 mg/l 0,005 Nikelis ir jo junginiai 7440-02-0 mg/l 0,01 Tributilalavo junginiai 688-73-3 µg/l 0,001 Tributilalavo-katijonai 36643-28-4 µg/l 0,001 Antracenas 120-12-7 µg/l 0,01 Benz (a)pirenas 50-32-8 µg/l 0,05 Benz (b) fluoroantenas 205-99-2 µg/l 0,04 Benz (g,h,i) perilinas 191-24-2 µg/l 0,03 Benz (k) fluoroantenas 207-08-9 µg/l 0,04 Fluoroantenas 206-44-0 µg/l 0,3 Inden(1,2,3-cd)pirenas 193-39-5 µg/l 0,04 Naftalenas 91-20-3 mg/l 0,001 Alachloras 15972-60-8 µg/l 0,01 Atrazinas 1912-24-9 mg/l 0,001 Chlorfenvinfosas 470-90-6 µg/l 0,01 Chlorpyrifosas 2921-88-2 µg/l 0,0001 Diuronas 330-54-1 µg/l 0,1 Endosulfanas 115-29-7 µg/l 0,001 Endosulfanas (alfa-) 959-98-8 µg/l 0,001 Izoproturonas 34123-59-6 µg/l 0,32 Simazinas 122-34-9 mg/l 0,001 Trifluralinas 1582-09-8 µg/l 0,1 Nonilfenoliai (3) 25154-52-3 - 4-(para)-nonilfenolis 104-40-5 mg/l 0,001 Para-tert-oktylfenolis 140-66-9 mg/l 0,001 Di(2-etilheksil)ftalatas 117-81-7 µg/l 0,1

Kitos kontroliuojamos medžiagos Chromas-bendras 7440-47-3 mg/l 0,01 Chromas-šešiavalentis mg/l 0,001 Varis 7440-50-8 mg/l 0,01 Cinkas 7440-66-6 mg/l 0,1 Naftos angliavandeniliai (iš viso) mg/l 0,05 Fenoliai (išskyrus nurodytus pavojingų medžiagų sąraše) mg/l 0,001

(1) CAS – Cheminių medžiagų santrumpų tarnybos registracijos numeris. (2 ) Bendra medžiagos koncentracija (DLK) vidaus paviršiniuose vandenyse. (3) Medžiagų grup÷. * HCH reiškia 1,2,3,4,5,6-heksachlorcikloheksano izomerus (CAS 608-73-1); produktas, kuriame yra bent 99 procentai 1,2,3,4,5,6-heksachlorcikloheksano g-izomero, vadinamas lindanu (CAS 58-89-9). ** TCB gali pasitaikyti kaip vienas iš trijų izomerų: 1,2,3-TCB (turintis numerį CAS 87-61-6); 1,2,4-TCB (turintis numerį CAS 120-82-1); 1,3,5-TCB (turintis numerį CAS 180-70-3).


54

Vandens telkinio chemin÷ būkl÷ nustatoma pagal prasčiausią būklę rodančios pavojingos

medžiagos vidutinę metinę koncentraciją.

1.2. POŽEMINIO VANDENS BASEINAI 1.2.1. Požeminio vandens telkinių būkl÷ ir žem÷lapiai, nurodant jų vietą ir ribas Lietuvoje geriamam vandeniui yra naudojamas tik požeminis vanduo, siurbiamas iš įvairaus amžiaus ir litologin÷s sud÷ties vandeningųjų sluoksnių. Hidrogeologiniu požiūriu Nemuno UBR teritorija priklauso Centrinei Baltijos artezinio baseino daliai, kuri pasižymi gana sud÷tinga geologine sandara. G÷lo požeminio vandens, naudojamo gyventojų individualiam ir centralizuotam aprūpinimui geriamuoju vandeniu, sluoksniai slūgso nuo keleto (gruntinis) iki kelių šimtų (spūdinis) metrų gylyje. Negiliai slūgsantis gruntinis vanduo paprastai blogiau apsaugotas nuo žmogaus ūkin÷s veiklos poveikio, tod÷l jo kokyb÷ neretai yra prasta. Gruntinis vanduo daugiausiai naudojamas kaimo vietov÷se, išgaunat jį šachtiniais (kastiniais) šuliniais. Spūdinis (artezinis) vanduo slūgso giliau nuo žem÷s paviršiaus ir jį sunkiau pasiekia ūkin÷s veiklos sąlygota tarša. Tod÷l artezinio vandens kokyb÷ dažniausiai yra gera ir jis naudojamas viešajam vandens tiekimui, išgaunant vandenį gręžtiniais šuliniais bei įrengiant centralizuoto vandens aprūpinimo vandenvietes. Už požeminio vandens išteklių būkl÷s vertinimą ir priežiūrą yra atsakinga Lietuvos geologijos tarnyba (LGT).

Įgyvendindama BVPD ir Lietuvos vandens įstatymo reikalavimus, LGT suskirst÷ požeminio vandens išteklius į baseinus ir pabaseinius. V÷liau pabaseinio sąvokos buvo atsisakyta.

Požeminio vandens baseinai (PVB) išskirti laikant, jog: a) juos sudaro hidrauliškai glaudžiai susiję vandeningieji sluoksniai – hidrodinamin÷s sistemos; b) sistemas ar sluoksnius skiria aiškiai identifikuojamos vandensparos; c) baseinų ribomis yra natūralūs vandeningųjų sluoksnių išsipleiš÷jimo ar vandens kokyb÷s kontūrai; d) baseinus sudaro labiausiai naudojami vandeningieji sluoksniai; f) bet kuris požeminio vandens baseinas gali būti keliuose upių baseinų rajonuose.

Baseinams apibr÷žti buvo naudota Lietuvos geologijos tarnybos skaitmenin÷ duomenų baz÷, topografiniai ir geologiniai žem÷lapiai bei įvairių geologinių-hidrogeologinių tyrimų ir literatūrin÷ medžiaga.

LR Aplinkos ministro įsakymu (Žin., 2004, Nr. 21-654) valdymo tikslais Nemuno upių baseinų rajonui priskirti viršutin÷s-apatin÷s kreidos, Pietryčių Lietuvos ir Vakarų žemaičių kvartero bei pietin÷ viršutinio-vidurinio devono požeminio vandens baseino dalis (1.19 pav.).

Iš viso Lietuvoje išskirti 27 požeminio vandens baseinai, o į Nemuno UBR patenka 19 požeminio vandens baseinų (PVB). Išskiriant baseinus buvo atsižvelgta į požeminio vandens slūgsojimo sąlygas, vandeningų sluoksnių litologinius, hidrodinaminius ir hidrocheminius skirtumus bei požeminio vandens naudojimą baseine (1.58 lentel÷, 1.19 pav.)


55

1.58 lentel÷. Nemuno UBR požeminio vandens baseinai Eil. Nr.

Baseino pavadinimas Baseino kodas Baseino plotas, km2

1 Viršutinio devono Stipinų (Nemuno) LT002001100 3425 2 Viršutinio - vidurinio devono (Nemuno) LT001001100 11225 3 Permo - viršutinio devono (Nemuno) LT003001100 1009 4 Kuršių Nerijos ir pamario LT004011100 487 5 Nemuno ir Neries, Nev÷žio žemupio (Kauno) LT005021100 331 6 Šventosios žemupio (Ukmerg÷s) LT001011100 142 7 Pietryčių Lietuvos kvarteras LT005001100 20880 8 Nemuno vidurupio (Alytaus) LT005011100 421 9 Vilnios baseino (Naujosios Vilnios) LT005041100 240 10 Neries vidurupio (Vilniaus) LT005031100 555 11 Sm÷lingosios pietryčių lygumos LT005051100 3371 12 Viršutin÷s -apatin÷s kreidos (Nemuno) LT004001100 8360 13 Suvalkijos LT004031100 1306 14 Vakarų žemaičių kvarteras (Nemuno) LT006001100 4684 15 Nemuno žemupio (Jurbarko) LT004021100 163 16 Juros žemupio (Taurag÷s) LT006011100 179 17 K÷dainių - Dotnuvos LT001031100 1142 18 Dubysos vidurupio (Raseinių) LT002011100 128 19 Palangos-Klaip÷dos LT003011100 75

Vandens vartojimo prasme visi požeminio vandens baseinai yra vienodai svarbūs, nes jų

vanduo naudojamas gyventojų ir pramon÷s įmonių aprūpinimui geriamuoju vandeniu (1.59 lentel÷). Vandens kokyb÷ požeminio vandens baseinuose dažniausiai yra gera. Nemuno UBR yra

išskirti 4 potencialios rizikos telkiniai (vandenviet÷s), kuriuose geriamojo vandens chemin÷ sud÷tis d÷l gamtinių priežasčių neatitinka geriamojo vandens standartų reikalavimų. Kadangi kol kas n÷ra nustatyta aiški žmogaus veiklos sąlygota vandens kokyb÷s blog÷jimo tendencija, n÷ra pagrindo priskirti tų telkinių rizikos grupei. Siūloma kitu planavimo laikotarpiu (2010 - 2015 m.) atlikti galimybių studijas ir išsiaiškinti, kokią įtaką vandens kokyb÷s pokyčiams daro požeminio vandens eksploatacija.


56

1.19 pav. Nemuno UBR požeminio vandens baseinai


57

1.59 lentel÷. G÷lo vandens gavyba požeminio vandens baseinuose

Baseino pavadinimas Prognoziniai turimi (eksploataciniai) požeminio vandens ištekliai, tūkst. m3/p

Suvartota vandens 2007 metais, tūkst. m3/p

2007 m. suvartota turim ų eksploatacinių išteklių, %

Pietryčių Lietuvos kvartero (Q-1);

2100 215,4 10.25

Vakarų žemaičių kvartero (Q-2)

61,7 13,5 21.88

Viršutin÷s – apatin÷s kreidos (Kz-Mz)

433,9 45,1 10.39

Permo – viršutinio devono (P2-D3)

177,4 30,1 16.96

Viršutinio devono Stipinų (D3st)

118,3 23,9 20.20

Viršutinio – vidurinio devono (D3-D2)

706,9 61,8 8.74

Pasklidosios ir sutelktosios taršos poveikis požeminio vandens telkinių kokybei bei

požeminio ir paviršinio vandens sąveika buvo įvertinta matematinio modeliavimo ir ekspertiniais metodais. Modeliai apima atskirų požeminio vandens baseinų (PVB) gruntinį vandenį, paviršinio vandens telkinius bei giliau slūgsančius spūdinius vandeninguosius sluoksnius. Buvo sudaryti gruntinio vandens antropogenin÷s apkrovos, lygio ir kokyb÷s skaitmeniniai projektai bei žem÷lapiai. Matematinio modeliavimo rezultatai, ekspertų vertinimai ir gruntinio vandens kokyb÷s žem÷lapiai rodo, kad požeminis vanduo Lietuvoje yra geros kiekybin÷s ir kokybin÷s būkl÷s.

Tačiau yra ir išimčių. Lietuvos požeminiame vandenyje gausu geležies ir mangano. Apie 90 % g÷rimui naudojamų požeminio vandens išteklių geležies koncentracijos viršija geriamojo vandens standartuose leidžiamą 0,2 mg/l normą. Geležis ir manganas n÷ra kenksmingi žmogaus sveikatai, be to, jie palygti nesud÷tingai pašalinami iš vandens aeravimo, filtravimo ir katijonų mainų, rečiau kalkinimo, chloravimo ir ozonavimo būdais. Daugelis Lietuvos vandens tiekimo įmonių ir pavienių vartotojų yra pasistatę vienokius ar kitokius vandens nugeležinimo įrenginius. Be to, yra žinoma metodika ir technologijos, kaip šalinti geležį tiesiogiai vandeningame sluoksnyje praturtinant jį deguonimi.

Vakarų Lietuvoje, Kretingos, Skuodo, Klaip÷dos, Telšių ir Kelm÷s rajonuose viršutinio permo, o iš dalies ir viršutinio devono vandeninguosiuose sluoksniuose, kuriuos eksploatuoja dauguma šios teritorijos vandenviečių, yra susiformavusios gamtin÷s toksinio cheminio elemento fluorido anomalijos. Maksimalios šio jono koncentracijos jose kiek viršija 6 mg/l (DLK 1,5 mg/l). Fluorido pašalinimo iš geriamojo vandens technologijos yra seniai žinomos (CaF2 nusodinimas), tačiau jos Lietuvos vandenviet÷se kol kas n÷ra įdiegtos. Pagal Lietuvos geriamojo vandens įstatymą gyventojų aprūpinimu geros kokyb÷s geriamuoju vandeniu rūpinasi savivaldyb÷s.


58

1.3. KLIMATO KAITOS POVEIKIS PAVIRŠINIO IR POŽEMINIO VANDENS TELKINIAMS

Ateities klimato pokyčiai daugiausia siejami su šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijos pokyčiais. Tarpvyriausybin÷ klimato kaitos komisija (TKKK) 2000 metais paskelb÷ specialią ataskaitą apie galimus šiltnamio efektą sukeliančių ir kitų klimatosferos raidai svarbių dujų emisijos scenarijus, kurie paremti socialin÷mis ir ekonomin÷mis žmonijos raidos prognoz÷mis (1.60 lent.). 1.60 lentel÷. Kai kurie socialinių ir ekonominių vystymosi scenarijų rodikliai (pagal „Special Report on Emissions Scenarios, 2000“).

A1 A2 1990 2020 2050 2080 1990 2020 2050 2080 Gyventojų skaičius, mln. 5262 7493 8704 8030 5282 8206 11296 13828 Bendrasis produktas, trln. $ 20,9 56,5 181,3 377,4 20,1 40,5 81,6 159,3 Energijos suvartojimas, EJ 285 532 1002 1550 257 488 779 1120

B1 B2 1990 2020 2050 2080 1990 2020 2050 2080 Gyventojų skaičius, mln. 5280 7618 8708 8142 5262 7672 9367 10158 Bendrasis produktas, trln. $ 21,0 52,6 135,6 249,7 20,9 50,7 109,5 186,3 Energijos suvartojimas, EJ 289 462 608 544 275 429 654 848

Šioje ataskaitoje panaudoti modeliavimo pagal tris emisijos scenarijus (A1, A2 ir B1)

išvesties duomenys, taikant ECHAM5 ir HadCM3 globalių klimato modelius, kurie geriausiai atspindi Lietuvos sąlygomis vykstančius procesus bei grįžtamuosius ryšius.

Pradiniame etape buvo sudarytos klimato prognoz÷s penkioms vietov÷ms lietuviškoje Nemuno baseino dalyje, turinčioms meteorologijos stotis: Vilniui, Kaunui, Utenai, Lazdijams ir Raseiniams. Apskaičiuoti prognostiniai oro temperatūros, kritulių kiekio ir saul÷s spind÷jimo trukm÷s dydžiai 2001-2010 ir 2011-2020 metams, kurie buvo palyginti su klimatin÷s normos (1971-2000 m.) reikšm÷mis.

Taip pat pateiktos vienuolikos daugmaž tolygiai po visą tiriamą Nemuno UBR teritoriją išsid÷sčiusių ir gana skirtingų tiek savo dydžiu, tiek kraštovaizdžio ypatumais pabaseinių prognoz÷s, paremtos WatBal vandens balanso (hidrologiniu) modeliu.

Apibendrinant prognozuojamą vidutinio nuot÷kio pokytį d÷l klimato kaitos poveikio atskirais 2020 m. sezonais bei m÷nesiais, pažymima, kad analizuojamasis laikotarpis yra pernelyg trumpas, jog sulauktume ryškių pasikeitimų. Esant nežymiems numatomiems klimato pokyčiams, prognozuojamus atitinkamus per 20 metų laikotarpį pasikeitimus dažnai nulemia vietiniai fiziniai-geografiniai veiksniai. Tai ypač būdinga pietryčių Lietuvos hidrologin÷s srities baseinams. Iš bendrų savybių, pasteb÷tų daugumos baseinų 2020 m. nuot÷kio prognoz÷se, išskirtinas pavasario potvynio paankst÷jimas. Taip pat galima teigti, kad didžiojoje vakarų ir vidurio Lietuvoje esančių Nemuno UBR pabaseinių dalyje pavasario potvyniai 2020 m. bus mažesni nei dabar, o rytin÷je Nemuno UBR dalyje jie savo dydžiu išliks panašūs ar net viršys dabartinius. Vasaros-rudens nuot÷kis visoje Nemuno UBR teritorijoje, lyginant su dabartiniu, taps žymiai tolygesnis (bus jaučiama mažesn÷ poplūdžių įtaka).

Per pastaruosius porą dešimtmečių vasaros metu sausros buvo užfiksuotos 1992, 1994, 2002 ir 2006 m.. Nepaisant to, jog numatomi nelabai žymūs vidutinių dr÷kinimo sąlygų pokyčiai, per artimiausius dvylika metų sausrų tikimyb÷ gali išaugti. Preliminari atskirų geguž÷s-rugpjūčio m÷nesių dr÷kinimo sąlygų prognoz÷ rodo, jog sausringų m÷nesių galime tik÷tis 20-25 % atvejų. Tuo tarpu labai sausi m÷nesiai (stiprios sausros) gali pasitaikyti kartą per 3-4 metus. N÷ra pakankamai duomenų leidžiančių teigti, kad sausros Lietuvoje tur÷s reikšmingos įtakos upių


59

nuot÷kiui. Detaliau sausrų poveikis bus nagrin÷jamas kitame plano rengimo etape, numatant (jeigu reik÷s) priemones galimam klimato kaitos poveikiui sumažinti.


60

2. ŪKINöS VEIKLOS POVEIKIO SANTRAUKA

2.1. REIKŠMINGAS POVEIKIS UPöMS IR EŽERAMS

Reikšmingu vadinamas toks ūkin÷s veiklos poveikis, d÷l kurio vandens telkiniuose yra arba gali būti netenkinami geros ekologin÷s ir chemin÷s būkl÷s reikalavimai. Reikšmingą poveikį gali sukelti atskira vieno taršos šaltinio arba bendra kelių taršos šaltinių tarša, taip pat hidromorfologiniai vandens telkinių pokyčiai.

Reikšmingą poveikį darančiais šaltiniais buvo įvardinti tokie taršos šaltiniai, kurie kiekvienas atskirai arba keli kartu nulemia prastesnę nei gerą vandens telkinių būklę. Gerai ekologinei būklei įvertinti buvo naudoti šie fiziniai - cheminiai rodikliai: Up÷ms:

• Vidutin÷ metin÷ BDS7 koncentracija ≤3,3 mgO2/l; • Vidutin÷ metin÷ amonio azoto koncentracija ≤0,2 mg/l; • Vidutin÷ metin÷ amonio azoto koncentracija ≤0,2 mg/l; • Vidutin÷ metin÷ nitratų azoto koncentracija ≤2,3 mg/l; • Vidutin÷ metin÷ bendrojo fosforo koncentracija ≤ 0,14 mg/l;

Ežerams:

• Vidutin÷ metin÷ bendrojo fosforo koncentracija ≤ 70 gµ ežeruose, kurių gylis ≤3 m;

• Vidutin÷ metin÷ bendrojo fosforo koncentracija ≤ 60 gµ ežeruose, kurių gylis 3-9 m;

• Vidutin÷ metin÷ bendrojo fosforo koncentracija ≤ 50 gµ ežeruose, kurių gylis ≥9 m.

Upių vagų ištiesinimas ir hidroelektrinių, kurių galia yra didesn÷ nei 100 kW, tvenkinių poveikis buvo vertinami kaip reikšmingi hidromorfologiniai vandens telkinių pokyčiai.

Siekiant nustatyti reikšmingą ūkin÷s veiklos poveikį Nemuno UBR vandens objektams, buvo identifikuoti visi galimi taršos šaltiniai, kiekybiškai įvertintos jų taršos apkrovos bei apskaičiuotas jų daromas poveikis. Vertinant sutelktosios bei pasklidosios taršos šaltinių poveikį Nemuno UBR up÷ms, buvo pasitelktas MIKE BASIN matematinis modelis. Modelio pagalba buvo apskaičiuotos teršalų koncentracijos pagrindin÷se up÷se bei nustatytas atskirų taršos šaltinių ind÷lis į bendrąją taršą. Ežerų ir tvenkinių kokyb÷ bei jiems daromo skirtingų taršos šaltinių poveikio vertinimas buvo atliktas matematinio modeliavimo rezultatų pagrindu, naudojantis paprasta empirine GIS skaičiuokle. MIKE BASIN modelis taip pat buvo taikytas ir pakrant÷s bei tarpinių vandenų būkl÷s analizei.

Atlikus taršos šaltinių analizę bei jų poveikio vertinimą, buvo nustatyti šie pagrindiniai Nemuno UBR vandens telkinių būklę įtakojantys veiksniai: • Pasklidoji tarša, kurią sudaro gyventojų, kurių nuotekos nepatenka į nuotekų surinkimo

tinklus, sąlygojama tarša bei žem÷s ūkio tarša; • Sutelktoji tarša, kurią sudaro miestų ir gyvenviečių nuotekų valymo įrenginių išleistuvų tarša,

miestų ir gyvenviečių lietaus (paviršinių) nuotekų išleistuvų tarša bei pramoninių ir gamybinių nuotekų išleistuvų tarša;

• Tarptautin÷ tarša, kurią sudaro iš kaimyninių šalių patenkančios taršos apkrovos; • Hidromorfologiniai vandens telkinių pokyčiai, kuriuos nulemia patvankos bei upių vagų

tiesinimas.


61

Pasklidosios žem÷s ūkio taršos poveikis

Remiantis atlikto tyrimo rezultatais buvo nustatyta, kad didžiausios taršos apkrovos susidaro ir į paviršinius vandenis patenka d÷l žem÷s ūkio veiklos t.y. gyvulininkyst÷s bei mineralinių trąšų naudojimo. Pasklidoji žem÷s ūkio tarša yra pagrindinis nitratų azoto taršos šaltinis – ji sudaro virš 90 % visos į vandens telkinius patenkančios nitratų azoto taršos apkrovos.

Žem÷s ūkio veiklos poveikis Nemuno UBR vandens telkiniams n÷ra vienodas. Poveikio reikšmingumą didžiąja dalimi nulemia žem÷s ūkio veiklos intensyvumas. Didžiausias jis yra Vidurio Lietuvoje, mažiausias – pietrytin÷je šalies dalyje. Remiantis duomenimis apie deklaruotus žem÷s ūkio naudmenų plotus (žr. 2.1 lentelę), Nev÷žio ir Šešup÷s pabaseiniuose dirbamos žem÷s sudaro net apie pusę viso pabaseinio ploto. Dubysos ir Jūros pabaseiniuose bei Priegliaus baseine žem÷s ūkio paskirties žem÷ sudaro daugiau kaip 40 % ploto. Šventosios, Nemuno mažųjų intakų, Minijos bei Pajūrio upių pabaseiniuose žem÷s ūkiui yra naudojama nuo 30 iki 40 % žem÷s. Mažiausią dalį žem÷s ūkio paskirties žem÷ sudaro Žeimenos, Neries mažųjų intakų bei Merkio pabaseiniuose - tik 17-21 %.

Didžiausias gyvulių tankis (skaičiuojant visam pabaseino plotui) būdingas Šešup÷s bei Jūros pabaseiniams. Čia jis siekia 0,2 SGV/ha. Šiek tiek mažesnis gyvulių tankis - 0,16 SGV/ha – yra Dubysos bei Minijos pabaseiniuose. Nev÷žio pabaseinyje gyvulių tankis siekia 0,15 SGV/ha. Tuo tarpu Šventosios, Neries mažųjų intakų, Žeimenos bei Merkio pabaseiniuose gyvulių tankis siekia vos 0,06 – 0,09 SGV/ha ir yra net iki dviejų kartų mažesnis nei kituose Nemuno UBR pabaseiniuose.

Siekiant įvertinti žem÷s ūkio veiklos poveikį, reikia atsižvelgti ir į mineralinių trąšų naudojimą. Deja, tokių duomenų Lietuvoje kol kas n÷ra. Tod÷l mineralinių trąšų apkrovos buvo įvertintos atsižvelgiant į pas÷lių plotus, jų struktūrą bei pas÷liams tręšti naudotinas trąšų normas.

Apibendrinus d÷l pasklidosios žem÷s ūkio veiklos susidarančias taršos apkrovas (žr. 2.2 lentelę) matyti, kad d÷l intensyvios žem÷s ūkio veiklos didžiausi taršos krūviai tenka Nev÷žio, Šešup÷s, Dubysos ir Jūros pabaseiniams. 2.1 lentel÷. Žem÷s ūkio veiklos intensyvumas Nemuno UBR pabaseiniuose

Baseinas/pabaseinis Baseino/pabaseinio

plotas, km2 Žem÷s ūkio naudmenų plotas, km2

Žem÷s ūkio naudmenų plotas, %

SGV skaičius

SGV tankis, 1/ha

Žeimena 2776,3 478,5 17 13499 0,05 Šventoji 6773,6 2346,1 35 62525 0,09 Neries ir mažųjų intakų 4309,0 781,7 18 30354 0,07 Nev÷žis 6143,8 3068,2 50 90097 0,15 Merkys 4206,5 882,8 21 25009 0,06 Nemuno ir mažųjų intakų

8813,0 3003,6 34 125864

0,14 Dubysa 2016,2 906,9 45 31523 0,16 Šešup÷ 4771,1 2415,9 51 95708 0,20 Jūra 3991,9 1859,6 47 80556 0,20 Minija 2994,9 1167,1 39 47574 0,16 Pajūrio upių 1077,0 320,7 30 10508 0,10 Prieglius 77,0 33,1 43 1029 0,13


62

2.2 lentel÷. Žem÷s ūkio taršos apkrovos Nemuno UBR pabaseiniuose Pabaseinis BDS7, kg/ha BN, kg/ha BP, kg/ha

Žeimena 26,5 13,1 2,2 Šventoji 50,4 26,4 4,5 Neries ir mažųjų intakų 38,5 15,3 2,7 Nev÷žis 80,1 46,4 9,3 Merkys 32,5 15,0 2,7 Nemuno ir mažųjų intakų 78,0 29,4 5,2 Dubysa 85,4 39,3 7,2 Šešup÷ 109,5 47,5 9,2 Jūra 110,2 40,8 7,1 Minija 86,7 32,9 5,5 Pajūrio upių 53,3 26,4 4,9 Prieglius 73,0 33,7 5,5

Remiantis matematinio modeliavimo rezultatais buvo nustatyta, kad didžioji dauguma

Nev÷žio bei Šešup÷s pabaseinių upių d÷l žem÷s ūkio poveikio yra užterštos nitratais ir d÷l to patenka į rizikos grupę (t.y. vidutin÷s metin÷s nitratų azoto koncentracijos d÷l žem÷s ūkio taršos poveikio šiose up÷se viršija 2,3 mg/l). Nitratų koncentracijos viršija geros būkl÷s kriterijų ir dalyje Dubysos, Nemuno mažųjų intakų bei Jūros pabaseinių upių. Iš viso nitratais d÷l žem÷s ūkio taršos poveikio yra užteršti 8350 km Nemuno UBR upių.

Reikia pamin÷ti, kad paviršinių vandens telkinių taršą nitratais labai stipriai įtakoja ir drenažo sistemos. D÷l drenažo sistemų, nitratų pernešimo į vandens telkinius laikas sutrump÷ja, o taršos sulaikymo/suirimo galimyb÷s labai sumaž÷ja. Į drenažo sistemas patekę tirpūs nitratai nesuyra ir yra greitai pernešami į vandens telkinius. Kadangi Vidurio Lietuvos pabaseiniuose drenažu nusausinta apie pus÷ teritorijos, nitratų taršos pernešimo į vandens telkinius potencialas čia yra didžiausias. Tod÷l aukštas nitratų koncentracijas vidurio Lietuvos up÷se lemia tiek intensyvi žem÷s ūkio veikla, tiek ir spartų taršos pernešimą į vandens telkinius užtikrinančios drenažo sistemos. Manoma, kad drenažo sistemomis vidurio Lietuvos pabaseiniuose į vandens telkinius pernešama didžioji dalis visos nitratų apkrovos. Šiuo metu yra atliekami papildomi tyrimai, kurių rezultatų pagrindu bus parengta tikslesn÷ informacija apie drenažo sistemomis pernešamas nitratų taršos apkrovas ir jų poveikį paviršinių vandens telkinių kokybei.

Nors žem÷s ūkio tarša reikšmingiausią poveikį daro nitratų azoto koncentracijoms up÷se, dalis upių patenka į rizikos grupę ir d÷l žem÷s ūkyje susidarančių bendrojo fosforo bei BDS7 taršos apkrovų. D÷l pasklidosios žem÷s ūkio taršos bendruoju fosforu į rizikos grupę patenkančios up÷s yra Nev÷žio, Šešup÷s, Nemuno mažųjų intakų bei Minijos pabaseiniuose. Reikia pamin÷ti, kad didžioji šių upių dalis yra Jonavos, K÷dainių, Prienų, Marijampol÷s bei Kauno rajonuose, kuriuose nustatytas didelis dirvožemių fosforingumas. Tod÷l šių upių taršą bendruoju fosforu nulemia ne vien dabartin÷ žem÷s ūkio veikla, tačiau ir ankstesn÷s veiklos metu fosforu pertręšti dirvožemiai.

Tarša bendruoju fosforu taip pat buvo vertinama kaip pagrindinis ežerų būklę nulemiantis veiksnys. Nustatyta, kad pasklidoji tarša turi reikšmingą poveikį 68 ežerams ir tvenkiniams - šiuose ežeruose ir tvenkiniuose d÷l pasklidosios taršos poveikio yra netenkinami geros būkl÷s kriterijai (t.y. vidutin÷ metin÷ bendrojo fosforo koncentracija viršija 70gµ ežeruose, kurių gylis ≤3 m, 60 gµ ežeruose, kurių gylis 3-9 m arba 50gµ ežeruose, kurių gylis ≥9 m). Didžioji pasklidosios ežerų ir tvenkinių kokybę formuojančios taršos dalis yra taip pat priskiriama dabartinei arba istorinei žem÷s ūkio taršai. Bendras ežerų ir tvenkinių, patenkančių į rizikos grupę d÷l pasklidosios taršos poveikio, plotas siekia 74 km2.

Iš viso vien d÷l žem÷s ūkio veiklos (neįskaitant bendro žem÷s ūkio veiklos ir kitų taršos šaltinių poveikio) geros ekologin÷s būkl÷s reikalavimų neatitinka 6373 km Nemuno UBR upių bei 68 ežerai ir tvenkiniai, kurių bendras plotas siekia 74 km2. Tod÷l žem÷s ūkio veikla yra įvardijama kaip vienas reikšmingiausių poveikių vandens telkinių kokybei turintis veiksnys.


63

Sutelktosios taršos poveikis

Kitas svarbus Nemuno UBR upių kokybę formuojantis veiksnys yra sutelktoji tarša, kurią sudaro miestų ir gyvenviečių vandenvalos įrenginių, gamybinių bei paviršinių (lietaus) nuotekų išleistuvų tarša.

2007 m. Nemuno UBR buvo 1412 nuotekų išleistuvų. Iš 1341 išleistuvo nuotekos buvo išleidžiamos į upes ir ežerus, iš 66 - į Kuršių marias, iš 5 – į Baltijos jūrą. Per metus išleistuvais į Nemuno UBR vandens telkinius pateko apie 3528 t BDS7, 2944 t bendrojo azoto ir 312 t bendrojo fosforo, iš jų į upes ir ežerus – 3190 t BDS7, 2650 t bendrojo azoto ir 281 t bendrojo fosforo. Apskaičiuota, kad apie 70 % visos sutelktosios taršos apkrovos į vandens telkinius išleidžiama miestų ir kaimų nuotekų valymo įrenginių išleistuvais.

Nustatyta, kad atskirai arba kartu su kitais išleistuvais bei taršos šaltiniais reikšmingą poveikį Nemuno UBR up÷ms daro 126 išleistuvai. 15 iš šių išleistuvių išleidžia miestų, 32 - kaimo vietovių gyventojų buitines nuotekas. Reikšmingą poveikį darančių pramon÷s įmonių NVĮ išleistuvų yra vos 3. Nors daugiausia reikšmingą poveikį darančių išleistuvių (net 55) išleidžia nevalytas nuotekas, reikia atkreipti d÷mesį į tai, kad dauguma atvejų šie išleistuvai išleidžia nedideles taršos apkrovas ir poveikį vandens telkiniams daro ne kiekvienas atskirai, o visi kartu. Tą patį galima pasakyti ir apie lietaus (paviršines) nuotekas išleidžiančių valymo įrenginių taršą. Nevalytų bei lietaus (paviršinių) nuotekų išleistuvų tarša yra reikšminga tuomet, kai į nedidelį upelį nuotekas išleidžia keletas ar keliolika išleistuvų. 2.3 lentel÷. Reikšmingą poveikį (pavieniui arba kartu su kitais išleistuvais bei taršos šaltiniais) darančių sutelktosios taršos šaltinių tipas ir skaičius Nemuno UBR pabaseiniuose

Reikšmingą poveikį darančių sutelktosios taršos šaltinių skaičius pagal išleidžiamas nuotekas*

Pabaseinis Išleistuvų skaičius (į

upes ir ežerus)

Reikšmingą poveikį darančių

išleistuvų sk. 1 2 3 4 5 6 0

Žeimenos 45 1 1 - - - - - - Šventosios 137 1 1 - - - - - - Neries ir mažųjų intakų 215 19 1 1 1 7 2 - 7 Merkio 32 2 2 - - - - - - Nev÷žio 177 12 2 - - 10 - - - Šešup÷s 145 9 4 - 1 3 - - 1 Dubysos 22 2 1 - - 1 - - - Jūros 89 5 1 - - 3 - 1 - Minijos 63 5 1 - - 3 1 - - Pajūrio upių 119 17 1 1 - - 11 - 4 Nemuno ir mažųjų intakų 297 53 - 2 1 5 2 - 43 Priegliaus - - - - - - - - -

Viso: 1341 126 15 4 3 32 16 1 55 *1 – Miestų nuotekų valymo įrenginių (komunalinio ūkio) išleistuvai;

2- Į pramon÷s įmonių balansą įtraukti nuotekų valymo įrenginiai, kuriuose valomos ir miestų nuotekos; 3 – Pramon÷s įmonių nuotekų valymo įrenginių išleistuvai; 4 – Kaimo vietovių nuotekų valymo įrenginių išleistuvai; 5 – Lietaus kanalizacijos (paviršinių) nuotekų valymo įrenginių išleistuvai; 6 – Kiti nuotekų valymo įrenginiai 0 – Nevalomos nuotekos

Sutelktosios taršos poveikis ypač išryšk÷ja vasaros m÷nesiais, kai upių debitai yra maži, o

labiausiai veikiamos yra nedidel÷s up÷s, šalia kurių įsikūrę nemaži miestai bei gyvenviet÷s arba į kurias išleidžiamos grup÷s išleistuvų paviršin÷s lietaus nuotekos.

Aktualiausia sutelktosios taršos šaltinių sukeliama problema – tarša bendruoju fosforu. D÷l sutelktosios taršos šaltinių poveikio, 1007 km Nemuno UBR upių netenkina geros būkl÷s kriterijų pagal bendrąjį fosforą (t.y. vidutin÷ metin÷ koncentracija d÷l sutelktosios taršos poveikio šiose up÷se viršija 0,14 mg/l). Dar 497 km upių bendruoju fosforu užterštos d÷l bendro pasklidosios ir


64

sutelktosios taršos poveikio. D÷l sutelktosios taršos šaltinių poveikio geros ekologin÷s būkl÷s kriterijus pagal amonio azotą (0,2 mg/l) netenkinamas 603 km Nemuno UBR upių, o pagal BDS7 (3,3 mgO2/l) – 347 km upių. BDS7 koncentracijoms įtakos turi ir bendras sutelktosios bei pasklidosios taršos poveikis – d÷l jo geros būkl÷s reikalavimų pagal BDS7 neatitinka 251 km upių. Nitratų koncentracijoms up÷se sutelktosios taršos šaltiniai turi labai mažai įtakos.

OMEGA modeliu atlikus toksinių medžiagų poveikio vertinimą, nustatyta, kad Nemuno UBR up÷se 13-oje vietų (Nemune žemiau Smalininkų, Šešup÷je Lenkijos pasienyje, Nev÷žyje aukščiau Raudondvario, Neryje ties Buivydžiais, Neryje aukščiau Kauno, Akmenos-Dan÷s žiotyse, Skirvyt÷je aukščiau Rusn÷s, Šešup÷je Kaliningrado pasienyje, Šešuvyje ties Taubučiais, Minijoje ties Suvernais, Salante ties Nasr÷nais, Graumenoje ties Pakalniškiais bei Rausv÷je ties Nadrausve) yra tik÷tinas kenksmingas poveikis vandens ekosistemoms d÷l padid÷jusių vario koncentracijų. Trijose iš šių vietų (t.y. Nemune žemiau Smalininkų, Šešup÷je Lenkijos pasienyje bei Minijoje ties Suvernais) kenksmingą poveikį sukelia ir kitos medžiagos – fluoretanų, pirelenų ir benzopirenų grup÷s medžiagos bei naftos produktai. Taip pat nustatyta, kad Nemune ties Rusne, žemiau Kauno bei žemiau Sovietsko, Nev÷žyje žemiau Panev÷žio, Neryje ties Buivydžiais bei Siesartyje žemiau Šakių viršijamos leistinos ftalatų, organotino ir fenolių koncentracijos. Šventojoje žemiau Anykščių užfiksuotas pavojingų medžiagų koncentracijų viršijimas sedimentuose. D÷l padid÷jusių vario koncentracijų vandenyje yra tik÷tinas neigiamas poveikis ir trijų ežerų – Rubikių, Dusios ir Platelių – bei Kauno marių ekologinei būklei.

Nors d÷l patikimų duomenų stokos metalų taršos šaltinių nustatyti kol kas nepavyksta, manoma, kad į upes metalai taip pat greičiausiai atkeliauja iš miestų vandenvalos įrenginių (t.y. iš sutelktosios taršos šaltinių).

Iš viso vien d÷l sutelktosios taršos poveikio geros ekologin÷s būkl÷s kriterijų neatitinka 890 km Nemuno UBR upių. Dar 1008 km upių reikšmingą neigiamą poveikį daro abu šaltiniai kartu (t.y. sutelktoji ir pasklidoji žem÷s ūkio tarša). Tarptautin÷s taršos poveikis

Tarp svarbų poveikį turinčių veiksnių reik÷tų pamin÷ti ir tarptautinę taršą. Kaimynin÷je Baltarusijoje į Nemuną ir Nerį patenkančios taršos apkrovos turi neigiamos įtakos ir Lietuvos teritorija tekančioms šių upių atkarpoms.

Nors pastaraisiais metais iš Baltarusijos atitekančiame Neries ir Nemuno vandenyje teršalų koncentracijos sumaž÷jo, BDS7 koncentracija vis dar viršija geros būkl÷s kriterijų (3,3 mgO2/l), tod÷l ir Lietuvos teritorijoje vien d÷l tarptautin÷s taršos poveikio geros būkl÷s reikalavimų neatitinka 269 km ilgio Neries ir Nemuno atkarpos. Prie tarptautin÷s taršos prisideda ir Lietuvoje esančių sutelktosios taršos šaltinių apkrovos, tod÷l papildomai, d÷l bendro šių dviejų taršos šaltinių poveikio, geros būkl÷s reikalavimų netenkina dar 390 km Neries ir Nemuno atkarpų. Tyrimai rodo, kad sumažinus tarptautinę taršą iki reikiamo lygio, vien Lietuvoje esantys taršos šaltiniai reikšmingo poveikio Nemunui ir Neriai nesukeltų. Gyventojų, kurių nuotekos n÷ra surenkamos, taršos poveikis

Gyventojų, kurių nuotekos nepatenka į nuotekų surinkimo tinklus, tarša yra labai lokali. Žymesnis poveikis gali būti pastebimas tik mažuose upeliuose, šalia kurių yra nuotekų surinkimo tinklų neturinčios gyvenviet÷s, tod÷l iš esm÷s šio taršos šaltinio poveikis n÷ra labai svarbus. Hidromorfologiniai vandens telkinių pokyčiai

Be taršos apkrovų poveikio, buvo nustatyti morfologiniai vandens telkinių pokyčiai. Didžiausią poveikį upių būklei kelia jų tiesinimas, kadangi tiesinant upių vagas yra sunaikinamos specifin÷s vandens organizmų buvein÷s, tuo pačiu sumaž÷ja ir pačių vandens organizmų rūšin÷ įvairov÷ bei gausa. Toliau lentel÷je yra pateikta informacija apie ištiesintas upes Nemuno UBR.


65

Lentel÷je nurodytas bendras ištiesintų upių kilometrų skaičius kiekviename pabaseinyje. Reikšmingą poveikį darančių hidroelektrinių tvenkinių skaičius pateiktas 2.5 lentel÷je.

2.4 lentel÷. Ištiesintų upių ilgis (km) Nemuno UBR pabaseiniuose

Pabaseinis Bendras ištiesintų upių (rizikos telkiniai) ilgis

(km) Žeimenos 0 Šventosios (Neries) 448,8 Neries mažųjų intakų 288,5 Nev÷žio 2630,8 Merkio 4,8 Nemuno mažųjų intakų 2205,1 Dubysos 147,8 Šešup÷s 1230,1 Jūros 861,0 Minijos 944,7 Baltijos jūros intakų (Pajūrio) 452,9 Iš viso Nemuno up÷s baseino rajone 9214,5

2.5 lentel÷. Reikšmingą poveikį darančių hidroelektrinių (HE) skaičius Nemuno UBR pabaseiniuose

Pabaseinis Reikšmingą poveikį darančių HE tvenkinių skaičius

Žeimenos 1 Šventosios 8 Neries ir mažųjų intakų 3 Merkio 3 Nev÷žio 5 Šešup÷s 8 Dubysos 2 Jūros 1 Minijos 1 Pajūrio upių - Nemuno ir mažųjų intakų 11 Priegliaus -

Viso: 43

2.2. ŽMOGAUS VEIKLOS APKROVŲ IR POVEIKIO TARPINIAMS IR PAKRANTöS VANDENIMS ANALIZö

Bendrą tarpinių ir pakrant÷s vandenų būklę lemia pasklidoji tarša iš baseino, daugiausia perteklinio azoto ir fosforo prietaka su upių vandenimis, daugiausia Nemunu (2.6 lent.). Up÷mis pernešama taršos apkrova kiekvienais metais, priklausomai nuo vandeningumo, svyruoja, tačiau skaičiavimai rodo, kad pastaraisiais metais į Kuršių marias per metus vidutiniškai buvo atplukdoma apie 67 347 t BDS7, 1 680 t amonio azoto, 27 663 t nitratų azoto bei 2 101 t bendrojo fosforo (2.6 lent.). Atlikus matematinį modeliavimą nustatyta, kad nors dalis tarptautin÷s taršos suyra Lietuvos teritorija tekančiose up÷se, patekusi į Kuršių marias ji vis dar sudaro virš 60% visos up÷mis atplukdomos BDS7 taršos apkrovos. D÷l šios priežasties pakrant÷s ir Kuršių marių vandenims būdingi aukšto eutrofikacijos laipsnio požymiai – didel÷s ištirpusio azoto ir fosforo koncentracijos žiemą bei intensyvūs vandens žyd÷jimai šiltuoju metų laiku. Esant nepalankioms klimatin÷ms sąlygoms (aukštai temperatūrai, ramiems orams ir kt.) mariose stebimi žuvų kritimai ir kiti intensyviai eutrofikacijai būdingi reiškiniai, kuriuos sąlygoja trumpalaikis deguonies trūkumas.

Tarptautinę taršą sudaro kaimynin÷je Baltarusijoje į Nerį bei Nemuną patekusi tarša bei tarša, patenkanti į Nemuną iš Kaliningrado srities (Sovetsko bei Nemano miestų). Tarptautin÷ tarša


66

(įvertinus jos suirimą Lietuvos teritorijoje) taip pat sudaro virš 30% up÷mis atplukdomos amonio azoto, virš 25% nitratų azoto bei virš 40% bendrojo fosforo taršos apkrovos.

2.6 lentel÷. Iš Lietuvos teritorijos į Kuršių marias patenkančios taršos apkrovos

Taršos šaltiniai BDS7, t/metus

NH4-N, t/metus

NO3-N, t/metus

BP, t/metus

Tiesiogiai į Kuršių marias nuotekas išleidžiantys sutelktosios taršos šaltiniai

327,0 73,8 103,5 25,1

Nemunas ir kitos up÷s Tarptautin÷ Nemunu ir Matrosovka atplukdoma tarša: Lietuvos teritorijoje susidariusi tarša:

Sutelktoji: Pasklidoji: Fonin÷:

67347

44413 22934 4437 18497 4994

1680

593.5 1086.5 545.5

65 476

27663

7002 20661 957

18522 1182

2101

904.5 1196.5 356.5 177 663

Atmosferos krituliai (į marių paviršių Lietuvos teritorijoje)

- 88,5 102 67,1

Išviso 67674 1842,3 27868,5 2193.2

Sutelktoji tarša su komunalin÷mis ir lietaus nuotekomis. Remiantis naujausiais duomenimis, nuotekas į Kuršių marias išleidžia 66 išleistuvai. Didžioji išleistuvų dalis (net 40) išleidžia nevalytas paviršines (lietaus) nuotekas. Komunalines miestų bei gyvenviečių nuotekas išleidžia vos 2 išleistuvai. Apskaičiuota, kad sutelktosios taršos šaltinių tiesiogiai į Kuršių marias išleidžiama tarša sudaro apie 0,5% visos iš Lietuvos teritorijos patenkančios BDS7 taršos apkrovos, 4% amonio azoto, 0,4% nitratų azoto bei 1,2% bendrojo fosforo taršos apkrovos.

Atmosferin÷ tarša. Apskaičiuota, kad su krituliais į Kuršių marias patenka maždaug tiek pat amonio ir nitratų azoto, kaip ir iš sutelktosios taršos šaltinių, kurie nuotekas į marias išleidžia tiesiogiai – apie 190 t/metus, tačiau bendro fosforo – apie 3 kartus daugiau (2.6 lent.). Preliminariais duomenimis paskirais metais papildomai nuo 1,5 iki 20 tūkst. t/m atmosferinio N gali fiksuoti melsvabakter÷s vegetacinio sezono metu, kas maždaug gali prilygti Lietuvos teritorijoje susidariusios taršos kiekiui.

Kiti taršos šaltiniai ir veiksniai yra šie:

• laivyba; • sutelktoji tarša iš Klaip÷dos valstybinio jūrų uosto įmonių; • sutelktoji tarša su komunalin÷mis ir lietaus nuotekomis; • uosto gilinimas; • uoste iškasto grunto laidojimas jūroje; • chemin÷ tarša iš Būting÷s terminalo; • antrin÷ tarša iš dugno nuos÷dų.

Pagrindin÷ apkrova kitomis teršiančiomis medžiagomis tarpiniuose ir pakrant÷s vandens

telkiniuose yra susijusi su Klaip÷dos uosto veiklomis: laivyba, tarša iš uosto įmonių ir grunto laidojimu jūroje.

Klaip ÷dos uoste veikia 19 stambių laivų krovos bendrovių, laivų remonto ir statybos įmonių, čia teikiamos visos laivybos ir krovos paslaugos. Per metus uoste gali būti perkraunama iki 40 mln. tonų krovinių. Siekiant padidinti uosto konkurencingumą su kitomis Baltijos jūros valstyb÷mis 1994 m. buvo prad÷ta uosto rekonstrukcija ir pl÷tra, kurios metu: - pagilinta akvatorija, - rekonstruoti uosto vartai, - rekonstruotos esamos ir pastatytos naujos krantin÷s, - pastatyti nauji terminalai ir vystoma uosto infrastruktūra.


67

Tiesioginiam laivybos poveikiui uoste vertinti ir šį poveikį atskirti nuo kitų veiksnių

remiantis monitoringo duomenimis sud÷tinga. Steb÷jimų rezultatai rodo, jog naftos angliavandenilių koncentracijos pakrant÷s dugno nuos÷dose turi tendenciją did÷ti, o sąsiauryje - nemaž÷ja. Ties uosto vartais naftos angliavandenilių koncentracijos dugno nuos÷dose 2006 m buvo didžiausios (59 mg kg-1 sausų nuos÷dų) ir tris kartus viršijo DLK. Didel÷s koncentracijos, 1,5 karto viršijančios DLK, registruotos ir centrin÷je Kuršių marių dalyje ties Nida. D÷l vandens masių jud÷jimo šie registruojami taršos židiniai nebūtinai žymi taršos vietas, bet taškus, kur aplinkos sąlygos palankios teršiančių medžiagų kaupimuisi.

Gilinant ir didinant navigacijos kanalą vandens ir nuos÷dų apykaitos sąlygos kinta. Šie pokyčiai nuolatos stebimi vykdant Klaip÷dos valstybinio jūrų uosto aplinkos monitoringo nacionalinio monitoringo programas. Tačiau pasyvi steb÷sena skirta registruoti bendram ūkin÷s veiklos ir klimatinių faktorių efektui ir tik ribotai tinka išvadoms apie tai, kuris iš jų yra svarbesnis. Šiam tikslui buvo panaudotas scenarijų modeliavimas.

Klaip ÷dos sąsiaurio gilinimo darbų ir uosto vartų rekonstrukcijos įtaka tarpiniams ir pakrančių vandenims. Įtaka Kuršių marių druskingumui buvo vertinama MIKE dvimačiu hidrodinaminiu modeliu. Nustatyta, kad uosto rekonstrukcijos ir akvatorijos gilinimo iki 14 m darbai tik nežymiai pakeit÷ druskingumą pakrant÷s vandenyse. Tarpiniuose vandenyse didžiausi druskingumo skirtumai fiksuoti Kuršių marių vandens sklaidos rajone – piečiau Klaip÷dos (iki 13 km) stebimas druskingumo sumaž÷jimas, o šiauriau (apie 7 km ruožą, išskyrus artimiausią 2 km akvatoriją į ŠV nuo uosto vartų) – padid÷jimas. Tik÷tina, kad šiems pokyčiams ženkliausią įtaką tur÷jo uosto vartų rekonstrukcija, o ne sąsiaurio gilinimo darbai.

Kuršių marių druskingumui uosto gilinimo darbai tur÷jo nedidelę įtaką, nors nežymūs pokyčiai stebimi visuose tarpiniuose vandens telkiniuose. Nors maksimali vidutinio druskingumo pasikeitimo absoliuti reikšm÷ yra apie 0,5 psu, tačiau skirtumų reikšm÷s absoliučiu dydžiu didesn÷s už 0,3 psu užima nedidelę teritoriją aplink uosto vartus. Vidutinis druskingumas Klaip÷dos kanale arčiau uosto vartų turi tendenciją maž÷ti d÷l didesnio dugno nuolydžio, greitesn÷s vandenų apykaitos ir spartesnio jūrinių vandens masių ištek÷jimo į jūrą. Kuršių marių šiaurin÷je dalyje stebimas nežymus vidutinio druskingumo padid÷jimas d÷l ilgesnio druskingo vandens išsilaikymo. Vegetacinio periodo metu šios tendencijos panašios, tačiau mažiau išreikštos. Apibendrinus scenarijų modeliavimo rezultatus galima teigti, jog monitoringo registruotas padid÷jęs druskingumas ties Juodkrante ir Nida yra sąlygotas klimatinių pokyčių, o ne tik gilinimo darbų sąsiauryje.

Uoste iškasto grunto laidojimas jūroje (dampingas). Iškastas uoste gruntas laidojamas jūroje ties Juodkrante 40-45 m gylyje. Kiekvienais metais šioje zonoje išpilama 0,4 – 2,5 mln. m3 iškasto grunto, nuo 1980 m teritorijoje palaidota daugiau kaip 20 mln. m3 grunto, apie 80% jų sudaro ledynmečio priemolis.

Vidutin÷s metin÷s naftos angliavandenilių koncentracijos dugno nuos÷dose turi tendenciją did÷ti nuo 2002 metų ir viršija 10 mg kg-1 sauso grunto. Vario ir kadmio koncentracijos dampingo zonos dugno nuos÷dose 2004-2007 metais buvo ženkliai didesn÷s nei sm÷l÷toje pakrant÷je, o nikelio koncentracijos iki 2,5 karto viršijo DLK normas. Pastarosios koncentracijos, kaip ir visuose pakrant÷s vandenyse, 2006-2007 m tur÷jo tendenciją maž÷ti ir buvo artimos DLK normai. Gyvsidabrio, kuris yra prioritetinių pavojingų medžiagų sąraše, koncentracijos dampingo zonoje maž÷ja nuo 1995 metų ir 2006 metais buvo apie 4 kartus mažesn÷s (apie 0,02 mg kg-1 sauso grunto).

Būting÷s terminalas prad÷tas eksploatuoti 1999 m. vasarą. Terminalą sudaro 91,5 km ilgio naftotiekis, jungiantis Būtingę su Mažeikių naftos perdirbimo įmone, siurblin÷ Mažeikiuose, terminalo įrenginiai bei talpyklų parkas Būting÷je, jūrinis vamzdynas ir plūduras. Per metus Būting÷s terminalas gali eksportuoti iki 14 mln. tonų naftos. Terminalas gali aptarnauti iki 150 tūkstančių tonų talpos tanklaivius. Pumpavimo paj÷gumas siekia iki 5520m3/val. Būting÷s naftos


68

terminale 2008 metų sausio-birželio m÷nesiais perpilta 4,38 mln. t nevalytos naftos, t. y. 88,5 proc. daugiau nei 2007 metų pirmąjį pusmetį, kada buvo perpilta 2,32 mln. t.

Nors Būting÷s terminale taikomos moderniausios technologijos, tarp jų - ir naftos nuot÷kio aptikimo sistema, naftos išsiliejimo avarijos retkarčiais visgi įvyksta. Remiantis tarptautinių kompanijų bei Lietuvos mokslininkų poveikio aplinkai įvertinimais vykdoma griežta aplinkos apsaugos monitoringo programa. Naftos angliavandenilių koncentracijos Būting÷s terminalo zonoje didesn÷s nei gretimose steb÷jimų vietose, kai kada jos viršija DLK. Dugno nuos÷dose 1996-2006 m naftos angliavandenilių koncentracijos vidurkiai taip pat didesni nei gretimose teritorijose, tačiau nesiekia DLK. Kaip rodo daugiamečiai Būting÷s terminalo aplinkos monitoringo duomenys, chemin÷s taršos poveikis dugno faunos įvairovei ir gausumui n÷ra registruojamas, tačiau stebimi genotoksiniai kai kurių dugno faunos rūšių efektai.

Antrin ÷ tarša. Pagrindinis antrin÷s taršos šaltinis yra dugno nuos÷dos. Geležies oksiduose surištas P deguonies trūkumo sąlygose yra išlaisvinamas ir patekęs į vandens mases gali ženkliai paspartinti vandens žyd÷jimus. Azoto junginiai, kaip ir fosforas, esantys dugno nuos÷dose, resuspensijos metu taip pat gali patekti į vandens mases. V÷jo sukelto bangavimo metu resuspendavus dugno nuos÷doms N-NOx

- koncentracijos vandens stulpe gali padid÷ti 18 kartų. Antrin÷s taršos apkrova mariose n÷ra matuota ir apie jos svarbą galima spręsti tik netiesiogiai, panaudojus esamus duomenis. Įvertinus vidutines bendro azoto ir bendro fosforo koncentracijas paviršin÷se dugno nuos÷dose, preliminariais vertinimais šiaurin÷je ir centrin÷je marių dalyse potencialiai resuspenduojamuose nuos÷dose yra apie 22 tūkst. t. bendro N ir apie 6,5 tūkst. t. bendro P, atitinkamai tai sudaro daugiau kaip 75% viso kasmet up÷mis patenkančio amonio ir nitratų N bei daugiau kaip tris kartus atplukdomo bendro P.

2.3. KITAS ANTROPOGENINIS POVEIKIS

Kiti poveikio vandens aplinkai šaltiniai yra cheminių medžiagų naudojimas žem÷s ūkyje, žuvų tvenkiniai, turizmas ir rekreacin÷ veikla bei laivyba, kurių kiekvienas trumpai aptariamas šiame skyriuje.

Cheminių medžiagų naudojimas žem÷s ūkyje

Cheminių medžiagų naudojimo žem÷s ūkyje statistika yra pateikta 2.6 lentel÷je. Remiantis turimais duomenimis, 2007 m. augalų apsaugos priemon÷mis Lietuvoje nupurkšta 2567,6 tūkst. ha žem÷s ūkio naudmenų, o tai yra beveik visas deklaruotos žem÷s ūkio paskirties žem÷s plotas. 57 proc. bendro sunaudotų preparatų kiekio sudar÷ herbicidai.

Žem÷s ūkyje naudojamų cheminių medžiagų poveikis vandens telkiniams priklauso nuo naudojimo būdo bei praktikos. Tinkamai pagal poreikį naudojant chemines medžiagas, kenksmingo jų poveikio vandens ekosistemoms nesitikima, tačiau netinkamas naudojimas gali tur÷ti neigiamų pasekmių. Šiuo metu patikimų duomenų apie neigiamą žem÷s ūkio chemikalų poveikį paviršiniams vandens telkiniams neturima, tod÷l jis n÷ra priskiriamas prie reikšmingų poveikių, tačiau ateityje, atlikus detalesnį vertinimą, šio poveikio apimtys ir reikšmingumas bus patikslinti. 2.7 lentel÷. Cheminių medžiagų naudojimas žem÷s ūkyje (d.n. – duomenų n÷ra) 2002 2003 2004 2005 2006 2007 Nupurkšta žem÷s ūkio naudmenų, tūkst. ha: VISO 1711,4 1681,8 1964,5 2238,3 2219,6 2567,6 Herbicidais 859,1 938 1036,1 1251,2 1278,3 1473,0 Fungicidais 357,4 292,5 372,3 425,7 364,2 477,4 Insekticidais 393,6 327,9 397,9 397,1 402,6 464,6 Augimo reguliatoriais 98,6 122,7 157,1 161,9 141,5 152,6 Defoliantais 2,7 0,4 1,1 2,2 33,0 -


69

Panaudota augalų apsaugos produktų (t, 100% veikliąja medžiaga) VISO 792,2 847,2 1023,6 1048,5 1197,0 d.n. Herbicidų 576,8 579,1 725,2 732,4 858,9 d.n. Fungicidų ir beicų 132,7 130,1 155,1 175,2 201,4 d.n. Insekticidų 6,2 7,1 5,7 6,8 7,0 d.n. Augimo reguliatorių 60,2 99,2 110,9 123,3 125,7 d.n. Defoliantų 0,4 0,6 0,6 0,7 - d.n. Kitų preparatų 16,3 31,1 26,1 10,1 4,0 d.n.

Žuvų tvenkiniai

Žem÷s ūkio ministerijos Žuvininkyst÷s departamento pateiktais duomenimis, šiuo metu Lietuvos tvenkiniuose, kurių bendras plotas yra apie 10 000 ha, žuvis augina 26 bendrov÷s. 2007 m. šiuose tvenkiniuose buvo išauginta apie 3,5 tūkst. tonų gyvų prekinių žuvų. Prognozuojama, kad žuvų tvenkinių nedaug÷s, kadangi tam reikalinga žem÷ bei kitos didel÷s investicijos. Ateityje žuvų tvenkinių greičiausiai šiek tiek sumaž÷s. Tokia prielaida daroma atsižvelgiant į dabartinę žuvų ūkių maž÷jimo tendenciją Lietuvoje. Šiuo metu n÷ra patikimų duomenų apie neigiamą žuvininkyst÷s poveikį paviršinio vandens telkiniams, tod÷l jis nepriskiriamas prie reikšmingų poveikių.

Turizmas ir rekreacin÷ veikla

Situacijos analiz÷, atlikta remiantis Nacionaline turizmo pl÷tros 2007-2010 programa, parod÷, kad daugumoje apskričių ir savivaldybių turizmas yra laikomas prioritetine pl÷tros sritimi. Pastebima sparti apgyvendinimo paslaugų ir ypač kaimo turizmo sektoriaus pl÷tra. Programoje prognozuojami šie kiekybiniai turizmo pl÷tros rezultatai:

• did÷jančios pajamos iš turizmo (5 % per metus) • did÷jantis turistų skaičius (7 % per metus).

Vandens turizmas yra viena iš sparčiausiai besivystančių ir prioritetinių Lietuvos turizmo

krypčių. Mažųjų laivų inspekcijos duomenimis, 2008 m. šalyje vidaus vandenis ir jūros priekrantę skrod÷ beveik 52 tūkstančiai pramoginių laivelių, burinių ir motorinių jachtų. Turizmui naudojama ir keli tūkstančiai neregistruotų plaukimo priemonių (lengvų baidarių, kanojų, valčių, plaustų). Mažųjų ir pramoginių laivų vidutinis amžius yra 8-10 metų, o vidaus vandenų laivų - 15-20 metų.

Yra parengtas Nacionalinių vandens turizmo trasų specialusis planas, kuriuo siekiama pl÷toti pažintinį ir poilsinį vandens turizmą bei turizmo ir rekreacijos infrastruktūrą. Plano projektas atiduotas patikrai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Siūlomą Nacionalinių vandens turizmo trasų tinklą sudaro aštuonios vandens turizmo trasos: 1. Nemuno turistin÷ trasa; 2. Merkio ir Ūlos turistin÷ trasa; 3. Neries turistin÷ trasa; 4. Žeimenos ir Aukštaitijos ežeryno turistin÷ trasa; 5. Šventosios turistin÷ trasa; 6. Dubysos turistin÷ trasa; 7. Jūros turistin÷ trasa; 8. Minijos turistin÷ trasa.

Sanglaudos skatinimo veiksmų programoje 2007-2013 m. yra numatytos keturios prioritetin÷s pl÷tros ir finansavimo sritys. Pirmoji prioritetin÷ sritis apima turizmo sektorių ir yra susijusi su vietos ir miestų pl÷tra, kultūros paveldu, gamtos apsauga ir pritaikymu turizmui. Tai reiškia, kad bus imamasi priemonių skatinti turizmo pl÷trą, tinkamai naudojant gamtos išteklius, kultūros paveldą ir sukuriant palankias sąlygas aktyviam poilsiui. Turizmo pl÷tros programoje ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programoje prognozuojama, kad turizmo paslaugų sektorius Lietuvoje ir toliau augs, o aktyvus poilsis gamtin÷se ir kultūrin÷se vietov÷se įgis vis didesnę svarbą.


70

Savivaldyb÷s planuoja naujas investicijas vandens turizmo sektoriuje, o bendra investicijų suma viršija 42 mln. Lt. Šie skaičiai rodo sparčią vandens turizmo pl÷trą ir leidžia daryti prielaidą, kad vandens naudojimo poilsio reikm÷ms poveikis vandens būklei taip pat did÷s. Tačiau pažym÷tina, kad kol kas n÷ra atlikta jokių min÷to poveikio vertinimų, tod÷l prioritetinis uždavinys per pirmuosius šešerius BVP direktyvos įgyvendinimo metus yra įvertinti šį poveikį.

Kaimo turizmas Lietuvoje pastaraisiais metais sparčiai plečiasi, ypač vaizdingose vietov÷se. Nors šis verslas mūsų krašte dar labai jaunas, didelį postūmį jam suteikia didžiul÷ Europos Sąjungos teikiama finansin÷ parama. Lietuvoje šiuo metu yra daugiau kaip 700 kaimo turizmo sodybų. Jų daug÷ja, nes paklausa šiuo metu viršija pasiūlą - ypač atostogų, laisvų dienų metu (2.7 lentel÷). Nacionalin÷je turizmo pl÷tros 2007–2010 m programoje numatyta remti kaimo turizmo sodybų, puosel÷jančių kaimo architektūrines tradicijas ir tradicinių amatų pl÷tojimą kaimo gyvenamose vietov÷se, panaudojant ES žem÷s ūkio fondo kaimo pl÷trai l÷šas. 2.8 lentel÷.Poilsiautojų skaičius Lietuvos kaimo turizmo sodybose

Metai 2005 2006 2007 Suteikta nakvynių, tūkst.. 440,1 455,4 613,6 Apgyvendinta poilsiautojų, tūkst. 155,0 246,5 293,7 Kaimo turizmo sodybų skaičius 398 531 538 Vidutinis vieno poilsiautojo nakvynių skaičius 2,84 1,85 2,09

Kaimo turizmas kaip atskira apkrovos rūšis nedaro neigiamo poveikio aplinkai. Kaimo

turizmo sodyboms taikomi buitinių nuotekų valymo reglamentai. Turizmo sodybas der÷tų vertinti kaip taškinius taršos šaltinius, kurie turi valymo įrenginius ir išleidžia į vandens telkinius pagal normatyvus išvalytas nuotekas (BDS7-29 mg/l, BP-10 mg/l, o BN-40mg/l).

Laivyba

Nemuno upių baseine yra keturi vandens telkiniai, kuriems yra suteiktas valstybinių vandens kelių statusas. Tai: 1. Nemuno up÷ (4 ruožai, bendras ilgis 401 km), 2. Kauno marios (Kauno hidroelektrin÷s vandens talpykla) (ruožo ilgis 67 km), 3. Kuršių marios (ruožo ilgis 74 km), 4. Mituvos kanalas (ruožo ilgis 1 km).

Vietin÷s reikšm÷s vandens kelių statusą turi šie vandens telkiniai:

1. Neries up÷ (Vilniaus mieste, ruožo ilgis 7 km), 2. Skirvyt÷s up÷ (Rusn÷s-Skirvyt÷s žiotys, ruožo ilgis 9 km), 3. Dan÷s up÷ (Klaip÷dos mieste, ruožo ilgis 1 km), 4. Šyšos up÷ (Šilut÷s-Šyšos žiotys, ruožo ilgis 5 km), 5. Trakų ežerai (ruožo ilgis 4 km), 6. Kuršių marios (Atmatos žiotys-Skirvyt÷s žiotys, ruožo ilgis 14 km).

Bendras nuolatos prižiūrimų vandens kelių ilgis yra 69 km vidaus vandenyse, o apie 425 km vandens kelių yra prižiūrimi laivybos sezono metu. Ilgiausiai - 230 dienų per metus – laivybai yra tinkama Nemuno up÷ (nuo Kauno), Dan÷, Minija, Skirvyt÷, Šyša ir Kuršių marios, tod÷l šios up÷s yra labiausiai veikiamos laivybos veiklos. Didžiausias poveikis yra daromas gilinant upių dugną. Laivybos sezonas Nemuno up÷je - ruože nuo Druskininkų iki Liškiavos ir nuo Birštono iki Kauno HE - trunka 183 dienas, o Trakų ežeruose - 138 dienas per metus.

Pramogin÷ ir turistin÷ laivyba Nemuno deltoje ir Kuršių mariose tampa vis patrauklesn÷ sritis investicijoms. 2005 m. po ilgos pertraukos buvo atnaujinti reguliarūs keleiviniai reisai Kaunas – Nida. Tačiau didžiausia problema išlieka garantinių gylių palaikymas: Nemune nuo Klaip÷dos iki


71

Jurbarko jie turi siekti 1,50 m, nuo Jurbarko iki Kauno – 1,20 m, Kuršių mariose – 1,50 m. Parengta galimybių studija „Kompleksinis vidaus vandenų kelio Nemuno upe ir Kuršių mariomis Klaip÷da-Kaunas sutvarkymas pritaikant keleivinei ir krovininei laivybai”, kurios išvadose teigiama, jog Nemuno ruože Kaunas-Klaip÷da galimas seklus (garantinis gylis iki 1,5 m), vidutinio gylio (apie 2 m) ir gilus (apie 3 m) vidaus vandens kelias. Seklaus vidaus vandens kelio atveju garantinį gylį ruože Kaunas-Jurbarkas reikia padidinti nuo 1,2 iki 1,5 metro.

Per 2008 m. pirmąjį pusmetį vidaus vandenų transportu vežta 409,6 tūkst. t krovinių, o keleivių pervežta 908,5 tūkst. Didžiausią dalį krovinių bei keleivių vežimo vidaus vandenų transportu sudaro keltais į Neringą keliami kroviniai bei keleiviai.

Šiuo metu n÷ra patikimų duomenų apie neigiamą laivybos poveikį paviršiniams vandens telkiniams, tod÷l jis nepriskiriamas prie reikšmingų poveikių. Poveikio Nemuno UBR pabaseinių ir baseinų vandens telkiniams santrauka

Nemuno UBR sudaro 10 upių pabaseinių ir 2 baseinai, kurie skiriasi savo dydžiu, ekonomine pl÷tra ir jiems daromu poveikiu. Informacija apie pagrindinius ekonominius sektorius – namų ūkius, pramonę, žem÷s ūkį, energetiką ir turizmą - Nemuno UBR pabaseiniuose ir baseinuose yra glaustai pateikta 2.9 lentel÷je. Namų ūkių sektoriuje yra pateikti duomenys apie gyventojų skaičių ir vieno gyventojo suvartojamą vandens kiekį, o pramon÷s sektoriuje nurodytas TIPK įrenginių skaičius. Taip pat pateiktas žem÷s ūkio veikla besiverčiančių ūkių, kuriems taikomi Nitratų direktyvos reikalavimai, skaičius. Lentel÷je pateikti ir duomenys apie aglomeracijas, kurių apkrova viršija 2000 g.e.; energetikos sektoriaus poveikį rodo mažų hidroelektrinių skaičius. Be to, yra išvardyti kiekvieno pabaseinio vandens telkiniai, kuriuose labiausiai paplitęs vandens turizmas.


72

2.9 lentel÷. Poveikio Nemuno UBR pabaseiniams ir baseinams santrauka. Vandens telkinių būklę įtakojantys veiksniai

Namų ūkiai Nuotekų valymo įrenginiai

Pramon÷ Žem÷s ūkis Energetika Vandens turizmas

Pabaseinis/baseinas

gyventojų sk.

vandens suvartojimas

l/gyv./d.

miestų, kurių taršos apkrova ≥2000 g.e. sk.

TIPK įrenginių

sk.

deklaruotas žem÷s ūkio naudmenų plotas, km2

SGV tankis (baseino plotui),

1/ha

10-300 SGV

laikančių ūkių sk.

≥300 SGV laikančių ūkių sk.

hidro-elektrinių

sk.

up÷s ir ežerai, kuriuose paplitęs vandens turizmas

Neries mažųjų intakų pabaseinis

786 033 123,8 13 43 781,7 0,07 309 8 2 Nemunas, Neris, Verkn÷;

ežerai Galv÷, Skaistis, Totoriškių, Vilkokšnio

Nev÷žio pabaseinis 356 241 91,4 6 22 3068,2 0,15 304 39 3 Kol kas n÷ra Nemuno mažųjų intakų baseinas

598 701 109,7 15 12 3003,6 0,14 1950 19 12 Nemunas, Verkn÷, Šalčia

Minijos pabaseinis 106 633 90 3 1167,1 0,16 5 3 Minija Lietuvos pajūrio upių baseinas

214 534 169 1 16

320,7 0,1 717

5 N÷ra -

Jūros pabaseinis 116 391 55,7 7 2 1859,6 0,20 1250 1 N÷ra Šešuvis, Jūra

Šventosios pabaseinis 168 141 135,8 5 10 2346,1 0,09 682 7 7

Baltieji Lakajai, Juodieji Lakajai, Virinta, Asveja,

Tauragnas, Pakaso, Ūkojo, Alksnio,

Linkmeno, Almajo, Baluošo, Dringio, Lūšio ežerai; Virinta, Siesartis,

Šventoji

Šešup÷s pabaseinis 186 622 85,4 9 8 2415,9 0,20 1552 14 4 Baltoji Ančia, Niedus,

Nemunas, Šešup÷, Ančios ež.

Žeimenos pabaseinis 57 512 220,4 4 4 478,5 0,05 89 1 N÷ra

Ež.:Lūšiai, Asveja, Žeimenių, Asalnai, Linkmenas; Srov÷s,

Žeimenos, Lakajos up÷s Merkio pabaseinis 67 591 42,7 4 1 882,8 0,06 148 5 3 Merkys ir Ūla Dubysos pabaseinis 55 806 48,4 3 0 906,9 0,16 1048 1 N÷ra Kol kas n÷ra Priegliaus baseinas 2 959 57,5 - - 33,1 0,13 - N÷ra N÷ra N÷ra


73

2.4. RIZIKOS GRUPEI PRISKIRIAMI PAVIRŠINIO VANDENS TELKINIAI

Up÷s

Rizikos grupei yra priskiriamos up÷s, kurių kokyb÷ netenkina arba d÷l numanomo poveikio gali netenkinti nustatytų geros ekologin÷s ir chemin÷s būkl÷s kriterijų. Kadangi visų upių vandens kokybei įvertinti vien monitoringo duomenų nepakanka, vertinimui buvo pasitelktas matematinis modeliavimas. Atliktas rizikos vertinimas buvo paremtas turima informacija apie taršos šaltinius bei jų apkrovas ir jų daromą poveikį vandens telkiniams. D÷l patikimų ir išsamių duomenų apie taršą stygiaus, atliekant vertinimą buvo daroma nemažai prielaidų, tod÷l gauti rezultatai gali būti nevisiškai tikslūs. D÷l šios priežasties rizikos grupei šiuo metu yra priskiriamos up÷s ar upių atkarpos, kurios galimai netenkina geros būkl÷s kriterijų d÷l žinomo arba numanomo poveikio. Atlikto vertinimo rezultatai bus patikslinti gavus pirmuosius vandens kokyb÷s monitoringo duomenis iš naujai, atsižvelgiant į up÷ms daromą poveikį, sukurto monitoringo stočių tinklo. Nemuno UBR šiuo metu yra išskiriama 16 096 km rizikos upių, iš jų: • d÷l sutelktosios taršos poveikio – 890 km; • d÷l bendro sutelktosios ir pasklidosios taršos poveikio – 1008 km; • d÷l pasklidosios taršos poveikio – 6373 km; • d÷l pasklidosios taršos poveikio ir morfologinių pokyčių – 1326 km; • d÷l sutelktosios taršos poveikio ir morfologinių pokyčių – 73 km; • d÷l bendro sutelktosios ir pasklidosios taršos poveikio bei morfologinių pokyčių – 138 km; • d÷l morfologinių pokyčių – 5321 km; • d÷l hidroelektrinių poveikio – 160 km; • d÷l hidroelektrinių ir sutelktosios taršos poveikio – 30 km; • d÷l hidroelektrinių ir pasklidosios taršos poveikio – 41 km; • d÷l hidroelektrinių, sutelktosios ir pasklidosios taršos poveikio – 77 km; • d÷l tarptautin÷s taršos – 269 km; • d÷l tarptautin÷s ir sutelktosios taršos poveikio – 390 km.

Up÷s, kurios į rizikos grupę patenka d÷l chemin÷s taršos, yra išvardintos 2.10 lentel÷je. Rizikos vertinimas buvo atliktas įvertinus sutelktosios, pasklidosios bei tarptautin÷s taršos poveikį, o lentel÷je nurodyta, kuris parametras d÷l šių taršos šaltinių poveikio neatitinka geros chemin÷s būkl÷s kriterijų. Rizikos grupei up÷s priskirtos tiek d÷l kiekvieno taršos šaltinio atskirai, tiek d÷l kelių taršos šaltinių sukeliamo suminio poveikio. D÷l chemin÷s taršos rizikos grupei priskiriamos up÷s bei riziką sąlygojantys veiksniai yra pavaizduoti 2.1 pav. 2.10 lentel÷je taip pat yra nurodytos up÷s, kurios rizikos grupei buvo priskirtos d÷l hidroelektrinių poveikio. Kadangi d÷l ištiesinimo rizikos grupei priskiriama labai daug upių, 2.10 lentel÷je d÷l didelio informacijos kiekio jos visos negali būti nurodytos. Up÷s, patenkančios į rizikos grupę d÷l hidromorfologinių pokyčių (t.y. hidroelektrinių poveikio ir ištiesinimo), yra pavaizduotos 2.2 paveiksle. 2.10 lentel÷. Rizikos up÷s d÷l BDS7, amonio azoto (NH4-N), nitratų azoto (NO3-N), bendrojo fosforo (Pb), hidroelektrinių (HE) ir pavojingų medžiagų (PM); „1” reiškia rizikos upę.

Parametras, d÷l kurio up ÷ tampa rizikos telkiniu Pabaseinis Rizikos up÷

BDS7 NH4-N NO3-N Pb HE PM Žeimena Mera-Kūna 0 0 0 1 0 0 Žeimena Dubinga 0 0 0 0 1 0 Šventoji Pavarklas 1 1 0 1 0 0 Šventoji Vyžuona 0 0 0 1 0 0 Šventoji Žv÷rupis 0 0 0 1 0 0


74


BDS7 NH4-N NO3-N Pb HE PM Šventoji Šakiena 0 0 1 0 0 0 Šventoji Suraižos upelis 0 0 1 0 0 0 Šventoji Šventoji 0 0 0 0 1 0 Šventoji Siesartis 0 0 0 0 1 0 Šventoji Širvinta 0 0 0 0 1 0 Šventoji Širvinta 0 0 0 0 1 0 Šventoji Virinta 0 0 0 0 1 0 Šventoji Virinta 0 0 0 0 1 0 Šventoji Nev÷ža 0 0 0 0 1 0 Šventoji Mūšia 0 0 0 0 1 0 Šventoji Šventoji (žemiau Anykščių) 0 0 0 0 0 1(sedim.) Neris Neris 1 0 0 0 0 1 Neris Aliosa 1 1 1 1 0 0 Neris Bezdone 1 0 0 0 0 0 Neris Airup÷ 0 0 0 1 0 0 Neris Lomena 0 1 0 1 0 0 Neris Nem÷ža 0 1 0 1 0 0 Neris Rudamina 0 0 0 1 0 0 Neris Rūkain÷ 0 0 0 1 0 0 Neris Vok÷ 0 0 0 1 1 0 Neris Zversa 0 1 0 1 0 0 Neris Čekon÷ 0 1 0 1 0 0 Neris Laukysta 0 0 1 0 0 0 Neris Babranka 0 0 1 0 0 0 Neris Vilnia 0 0 0 0 1 0 Neris Mus÷ 0 0 0 0 1 0 Nev÷žis Nev÷žis 1 1 1 1 0 1 Nev÷žis Kiršinas 0 1 1 1 0 0 Nev÷žis Alkupis 1 0 1 0 0 0 Nev÷žis Šušv÷ 1 0 1 0 1 0 Nev÷žis Strebukas 1 0 1 0 0 0 Nev÷žis Berž÷ 0 1 1 1 0 0 Nev÷žis Banko kanalas 0 0 1 1 0 0 Nev÷žis Bikilys 0 1 1 1 0 0 Nev÷žis Šakin÷ 0 1 1 1 0 0 Nev÷žis Žalesys 0 0 1 1 0 0 Nev÷žis Sausin÷ 0 0 1 1 0 0 Nev÷žis Srautas 0 1 1 0 0 0 Nev÷žis Srautelis 0 1 1 0 0 0 Nev÷žis Barup÷ 1 0 1 1 1 0 Nev÷žis Obelis 1 0 1 1 1 0

Nev÷žis Lankesa ir visi vandens telkiniai pabaseinyje iki Žeimių

1 0 1 1 0 0

Nev÷žis Visi vandens telkiniai Barup÷s pabaseinyje iki Nociūnų

1 0 1 1 0 0

Nev÷žis Visi vandens telkiniai Obels pabaseinyje iki Š÷tos

1 0 1 1 0 0

Nev÷žis Visi vandens telkiniai, išskyrus Nev÷žį ir jo intakus iki Panev÷žio

0 0 1 0 0 0

Šešup÷ Dovin÷ 0 0 1 1 1 0 Šešup÷ Kirsna 1 0 0 1 0 0 Šešup÷ Liepona 0 1 1 1 0 0 Šešup÷ Raišupis 1 0 0 1 0 0 Šešup÷ Šeimena 0 1 1 1 0 0


75


BDS7 NH4-N NO3-N Pb HE PM Šešup÷ Šešup÷ 1 0 1 1 1 1 Šešup÷ Siesartis 0 0 1 1 0 1 Šešup÷ Širvinta (Šešup÷s) 0 1 1 1 0 0 Šešup÷ Skriaudupis 1 1 1 1 0 0 Šešup÷ Gausbal÷ 0 0 1 1 0 0 Šešup÷ Jūr÷ 0 0 0 1 0 0 Šešup÷ Gulbinas 1 1 1 0 0 0 Šešup÷ Rausv÷ 1 0 1 1 0 1 Šešup÷ Didžiupis 0 1 1 0 0 0 Šešup÷ Juodup÷ 0 0 1 1 0 0

Šešup÷ Visos up÷s Šešup÷s pabaseinyje žemiau Kirsnos išskyrus Višakį ir jo intakus

1

Šešup÷ Visos up÷s Kirsnos pabaseinyje

1

Šešup÷ Visos up÷s Rausv÷s pabaseinyje

1 1 1

Nemunas Amal÷ 1 1 0 1 0 0 Nemunas Girstupis 1 1 0 1 0 0 Nemunas Jiesia 0 0 1 1 0 0 Nemunas Juodup÷ 1 0 1 1 0 0 Nemunas Kruna 0 1 0 0 0 0 Nemunas Marvel÷ 1 1 0 1 0 0 Nemunas Mikasa 1 1 0 1 0 0 Nemunas Motertis 1 0 0 1 0 0 Nemunas Nemunas 1 0 0 0 0 1 Nemunas Šyša 1 0 0 0 0 0 Nemunas Veršvas 0 1 0 0 0 0 Nemunas Čyžvard÷ 1 0 1 0 0 0 Nemunas Apsuona 0 0 0 1 0 0 Nemunas Armena 0 1 1 1 0 0 Nemunas Armeniukas 0 1 1 1 0 0 Nemunas Leit÷ 0 0 0 1 0 0 Nemunas Meduja 0 0 0 1 0 0 Nemunas Praviena 0 0 0 1 0 0 Nemunas Ratnyčia 0 1 0 0 1 0 Nemunas Rupkalv÷ 0 1 0 0 0 0 Nemunas Seira 0 0 0 1 0 0 Nemunas Skirpstauja 0 1 1 1 0 0 Nemunas Uol÷ 0 1 0 1 0 0 Nemunas V÷žpienis 0 1 1 1 0 0 Nemunas Viekšnupis 0 0 0 1 0 0 Nemunas Str÷va 0 0 0 0 1 0 Nemunas Mituva 0 0 1 0 1 0 Nemunas Baltoji Ančia 0 0 0 0 1 0 Nemunas Verkn÷ 0 0 0 0 1 0 Nemunas Nieda 0 0 0 0 1 0

Nemunas Visos up÷s Jiesios pabaseinyje iki Kliokišk÷s

1 1

Nemunas Visos up÷s pabaseinio dalyje tarp Kauno ir Smalininkų

1

Dubysa Skystūnas 1 0 1 0 0 0 Dubysa Lapiš÷ 0 1 1 1 0 0 Dubysa Lašiša 0 1 1 1 0 0 Dubysa Tytuva 0 1 0 1 0 0 Dubysa Lukn÷ 0 0 1 0 1 0


76


BDS7 NH4-N NO3-N Pb HE PM Dubysa Gyn÷v÷ 0 0 1 0 1 0

Dubysa Visos up÷s baseino dalyje žemiau Lyduv÷nų, išskyrus pačią Dubysą

1

Dubysa Visi Kražant÷s intakai žemiau Pluskių

1

Jūra Agluona 1 0 0 1 0 0 Jūra Reizgupis 1 1 1 1 0 0 Jūra Šlyna 1 1 1 1 0 0 Jūra Alsa 0 1 1 1 0 0 Jūra Jūra 0 0 0 1 1 0 Jūra Šaltuona 0 1 1 1 0 0 Jūra Trišiūkšt÷ 0 1 1 1 0 0 Jūra V÷žus 0 0 0 1 0 0 Jūra Šešuvis 0 0 1 0 0 1

Jūra

Visos up÷s Šešuvio pabaseinio dalyje iki Trišiūkšt÷s intako, Šaltuona ir visos up÷s jos pabaseinyje

1

Minija Alantas 0 0 0 1 0 0 Minija Lašiupis 0 1 0 1 0 0 Minija Salantas 0 0 0 0 0 1 Minija Skinija 0 0 0 1 0 0 Minija Minija 0 0 0 1 0 1 Minija Sruoja Mažoji 0 0 1 1 0 0 Minija Švekšnal÷ 0 1 0 0 0 0 Minija Babrungas 0 0 0 0 1 0 Minija Graumena 0 0 0 0 0 1

Minija Visos up÷s Alanto pabaseinyje

1

Merkys Derežnyčia 0 1 0 1 0 0 Merkys Šalčia 1 1 0 1 0 0 Merkys Merkys 0 0 0 1 0 0 Merkys Spengla 0 0 0 1 0 0 Merkys Verseka 0 0 0 0 1 0 Merkys Var÷n÷ 0 0 0 0 1 0 Pajūrio up. Akmena-Dan÷ 1 0 0 0 0 1 Pajūrio up. Eket÷ 1 0 0 0 0 0 Pajūrio up. Jaurykla 1 1 0 1 0 0 Pajūrio up. Tenž÷ 1 1 0 0 0 0 Pajūrio up. Burkštinas 0 1 0 0 0 0 Pajūrio up. Smeltal÷ 1 0 0 1 0 0 Prieglius Rizikos telkinių n÷ra 0 0 0 0 0 0

Ežerai/tvenkiniai

Ežerų/tvenkinių kokyb÷ buvo įvertinta matematinio modeliavimo rezultatų pagrindu pasitelkiant GIS. D÷l nepakankamo duomenų kiekio ežerų kokyb÷s vertinimas buvo atliekamas naudojant gana paprastą skaičiavimo algoritmą, remiantis prielaidomis bei gamtoje vykstančių procesų supaprastinimu. Tod÷l šio vertinimo rezultatus taip pat reik÷tų vertinti atsargiai.

Atsižvelgiant į vertinimo rezultatus, rizikos grupei buvo priskirti ežerai, kuriuose d÷l pasklidosios arba/ir sutelktosios taršos poveikio bendrojo fosforo koncentracijos neatitinka geros būkl÷s reikalavimų. Rizikos grupei priskirtini ežerai yra nurodyti 2.11 lentel÷je, o jų išsid÷stymas pavaizduotas 2.3 paveiksle. Labai pakeisti ir dirbtiniai rizikos vandens telkiniai (tvenkiniai ir karjerai) yra pateikti 2.4 paveiksle.


77

2.11 lentel÷. Nemuno UBR rizikos grupei priskiriamų ežerų ir tvenkinių sąrašas; „1” reiškia riziką nulemiantį veiksnį

Rizikos veiksnys Tipas Pavadinimas Pabaseinis

Plotas, ha Sutelktoji

tarša Pasklidoji

tarša Ežeras Simno ežeras Šešup÷s 227.30 0 1

Ežeras Jiezno ežeras Nemuno mažųjų intakų 78.60 0 1

Ežeras Niedulis Merkio 53.20 0 1

Ežeras Meduvys Merkio 44.90 0 1

Tvenkinys Širvintų Šventosios 34.60 0 1

Ežeras Musia Neries mažųjų intakų 39.50 0 1

Ežeras Nedingis Merkio 284.90 0 1

Ežeras Siesikų ežeras Šventosios 119.40 0 1

Tvenkinys Bublių Nev÷žio 138.90 0 1

Ežeras Ilgajis Šventosios 52.20 0 1

Tvenkinys Kadr÷nų Šventosios 70.50 0 1

Tvenkinys Motiejūnų HE Šventosios 76.60 0 1

Ežeras Kiementas Šventosios 93.80 0 1

Ežeras Gavys Žeimenos 131.20 1 1

Ežeras Šventas Šventosios 59.20 0 1

Ežeras Saria Žeimenos 65.90 0 1

Tvenkinys Stepanionių Nev÷žio 62.10 0 1

Ežeras Dusynas Šventosios 61.40 0 1

Ežeras Luknas Šventosios 56.00 0 1

Ežeras Dusynas Šventosios 15.80 0 1

Ežeras Mūš÷jus Šventosios 52.30 0 1

Ežeras Vidinkstas Šventosios 112.40 1 1

Ežeras Indrajai Šventosios 265.10 0 1

Ežeras Ilgys Šventosios 52.30 0 1

Tvenkinys Utenos Šventosios 80.60 0 1

Tvenkinys Nemeikščių Šventosios 69.00 0 1

Ežeras Dviragis (Salų ež.) Šventosios 290.10 0 1

Ežeras Južintas Šventosios 48.80 1 1

Ežeras Beržoras Minijos 44.80 0 1

Tvenkinys Lazdininkų Pajūrio upių 109.00 0 1

Tvenkinys Tubausių Pajūrio upių 75.20 0 1

Tvenkinys Gondingos HE Minijos 75.20 0 1

Tvenkinys Liberiškio Nev÷žio 55.10 0 1

Tvenkinys Ekrano gamyklos Nev÷žio 76.20 0 1

Tvenkinys Paupio Jūros 41.00 0 1

Tvenkinys Sujainių Jūros 51.80 0 1

Tvenkinys Labunavos Nev÷žio 95.50 0 1

Tvenkinys Taurag÷s Jūros 83.00 0 1

Tvenkinys Balskų Jūros 254.80 0 1

Ežeras Atesys Nemuno mažųjų intakų 99.90 0 1

Ežeras Amalvas Šešup÷s 190.80 0 1

Ežeras Alov÷s ežeras Nemuno mažųjų intakų 79.90 0 1

Ežeras Švencius Nemuno mažųjų intakų 51.50 0 1

Ežeras Neveiglas Merkio 53.40 0 1


78

Rizikos veiksnys Tipas Pavadinimas Pabaseinis

Plotas, ha Sutelktoji

tarša Pasklidoji

tarša Ežeras Savistas Merkio 914.00 0 1

Ežeras Spengla ir Greiželis Merkio 32.60 0 1

Ežeras Spengla ir Greiželis Merkio 21.70 0 1

Ežeras Lielukas Merkio 102.20 0 1

Tvenkinys Kruminių Merkio 38.80 0 1

Ežeras Netečius Merkio 83.00 1 1

Ežeras Antakmenių ežeras Nemuno mažųjų intakų 82.20 0 1

Ežeras Drabužis Nemuno mažųjų intakų 54.10 0 1

Tvenkinys Kauno HE Nemuno mažųjų intakų 4597.40 1 0

Tvenkinys Janušonių Nev÷žio 50.20 0 1

Ežeras Kalvių ežeras Nemuno mažųjų intakų 168.90 0 1

Ežeras Rieš÷ Neries mažųjų intakų 84.50 1 1

Ežeras Rimietis Šešup÷s 133.60 0 1

Ežeras Prapuntas Nemuno mažųjų intakų 125.30 0 1

Ežeras Sagavas Nemuno mažųjų intakų 68.10 0 1

Ežeras Liškiavis Nemuno mažųjų intakų 61.40 0 1

Tvenkinys Eišiškių HE Merkio 136.40 0 1

Tvenkinys Volungiškių Nemuno mažųjų intakų 59.10 0 1

Tvenkinys Jurbarkų Nemuno mažųjų intakų 167.40 0 1

Tvenkinys Kriv÷nų Nev÷žio 57.70 0 1

Tvenkinys Juodkiškių Nev÷žio 76.40 0 1

Tvenkinys Antanavo HE Šešup÷s 177.30 0 1

Tvenkinys Totorviečių Šešup÷s 54.70 0 1

Ežeras Paežerių ežeras Jūros 392.50 0 1

Ežeras Orija Šešup÷s 74.80 0 1

Ežeras Žaltytis Šešup÷s 214.50 0 1

Tvenkinys Marijampol÷s II Šešup÷s 74.30 0 1

Tvenkinys Stebuliškių Šešup÷s 22.50 0 1

Ežeras Širvio Neries mažųjų intakų 87.60 0 1

Ežeras Didžiulio Neries mažųjų intakų 78.60 0 1


Dirbtinių vandens telkiniui kokybei įvertinti buvo pasitelkta matematinio modeliavimo metodika, analogiška naudotai upių kokyb÷s tyrimams. Remiantis atlikto modeliavimo rezultatais, rizikos grupei d÷l pasklidosios nitratų taršos buvo priskirtas vienas dirbtinis vandens telkinys – Sanžil÷s kanalas. Likusieji dirbtiniai vandens telkiniai, kuriuos sudaro kanalai, perkasos bei vienas karjeras, į rizikos grupę d÷l dabartinio taršos poveikio nepatenka.


79

2.1 pav. Rizikos up÷s d÷l sutelktosios ir pasklidosios taršos


80

2.2 pav. Rizikos up÷s d÷l hidromorfologijos pakitimų


81

2.3 pav. Ežerai - rizikos vandens telkiniai


82

2.4 pav. Labai pakeisti ir dirbtiniai vandens telkiniai, priskirti rizikos grupei


83

Tarpiniai ir pakrant÷s vandenys

Vandens telkiniai, kurie priskirti rizikos grupei, pateikti 2.5 pav. Klaip÷dos sąsiaurio, pakrant÷s ir tarpinių vandenų priskyrimui rizikos grupei remtasi būkl÷s vertinimu pagal esamus monitoringo duomenis, apkrovos rizikos numatymu bei Kuršių marių būkl÷s modeliavimo, atsižvelgiant į N ir P prietakos mažinimą, rezultatais.

Šiaurin÷s ir centrin÷s Kuršių marios priskirtinos rizikos telkinių grupei d÷l dviejų priežasčių. Pirma. esami monitoringo duomenys rodo, jog Kuršių marių būkl÷ nuo 1992 m nei karto neklasifikuotina kaip gera (išskyrus centrinę dalį 2007 m) ir svyruoja nuo labai blogos iki vidutin÷s. Svarbu tai, kad pastaruosius 16 metų Kuršių mariose buvo stebimos ir palankios aplinkos būklei klimatin÷s sąlygos, tačiau geros būkl÷s kriterijus tenkindavo tik pavieniai kokyb÷s elementai. Bendri vertinimo rezultatai iš esm÷s nerodo būkl÷s ger÷jimo tendencijų.

Antra, centrinių ir šiaurinių Kuršių marių priskyrimo rizikos telkinių grupei priežastimi yra ekologinio modeliavimo rezultatai, kurie rodo, jog preliminariai numatomas N ir P prietakos mažinimas d÷l priemonių baseine įgyvendinimo bus nepakankamas gerai aplinkos būklei pasiekti pagal fitoplanktono rodiklius (vidutinę biomasę ir chlorofilą a). Būtina atsižvelgti ir į bendro fosforo koncentracijas, kurios nuo 1992 metų stabiliai išlieka atitinkančios vidutin÷s būkl÷s kriterijus, ir tik 1995 m tenkino geros būkl÷s reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad P kiekiai ekosistemoje gali būti ypač priklausomi nuo antrin÷s taršos (dugno nuos÷dų), kurios valdymas labai ribotas (duomenų nebuvimas, didžiausios taršos galimas koncentravimasis Rusijos Federacijai priklausančioje pietin÷je marių dalyje), o baseine įgyvendinamų priemonių vaidmuo bus nepakankamas, geros būkl÷s netenkinimo rizika yra didel÷.

Klaip÷dos sąsiauris priklauso nuo šiaurinių ir centrinių Kuršių marių būkl÷s, kurių vandens mas÷s čia dominuoja didžiąją metų dalį. Taršos poveikis ypač stiprus ir d÷l hidromorfologinių sąsiaurio savybių – ribotos vandens apykaitos teritorijų (pvz. Malkų arba Žiemos įlankos). Tokių teritorijų būkl÷s ger÷jimo tendencijos labai ribotos, kadangi sąlygos ilgalaikiam teršiančių medžiagų kaupimuisi ypač palankios. Pastaraisiais metais sąsiaurio būkl÷s ger÷jimo perspektyvas mažina su gilinimų darbais susiję hidromorfologiniai pokyčiai akvatorijos centrin÷je dalyje. Didinant akvatorijos gylius potencialiai did÷ja sąsiaurio geba kaupti teršiančias medžiagas. D÷l šių priežasčių sąsiauris taip pat priskirtinas rizikos telkiniams.


84

2.5 pav. Labai pakeisti ir tarpiniai vandens telkiniai, priskirti rizikos grupei


85

Sprendimas priskirti pakrant÷s vandenis ir Kuršių marių įtakos zoną Baltijos jūroje rizikos telkinių grupei negali būti visapusiškai pagrįstas. Svarbiausias veiksnys, lemiantis bendrą pakrant÷s vandenų ekologinę būklę, yra eutrofikacija, o planuojama lokali pakrant÷s apkrova (Šventosios uosto, giliavandenio uosto statybos galimyb÷s) nespartina eutrofikacijos procesų. Remiantis būkl÷s vertinimu pagal esamus monitoringo duomenis, kai kuriais metais (1990-1996) bendras vertinimas atitiko geros būkl÷s kriterijus. Tai rodo, kad esant palankioms klimatin÷ms sąlygoms geros būkl÷s reikalavimai gali būti tenkinami, nors lemiančių procesų valdymo galimyb÷s yra ribotos, atsižvelgiant į aukštas biologinių kokyb÷s elementų priklausomybes nuo P koncentracijų.

2.5. ŪKINöS APKROVOS POVEIKIS POŽEMINIO VANDENS TELKINIAMS Požeminio vandens tarša

Pagal teršimo pobūdį požemio vandens tarša yra skirstoma į regioninę ir vietinę. Regionin÷ tarša paprastai yra susijusi su užteršta atmosfera, žem÷s ūkio chemizacija bei urbanizuotomis teritorijomis, tod÷l jos reguliavimas ir valdymas yra gana sud÷tingas. Šio pobūdžio tarša Lietuvoje yra labiausiai paveikusi viršutinį – gruntinį požeminio vandens vandeningąjį sluoksnį. Gilesniesiems, spūdiniams vandeningiesiems sluoksniams taršos poveikis mažiau reikšmingas.

Sutelktosios taršos židiniai, kurie siejami su taršios ūkin÷s veiklos objektais – pramon÷s įmon÷mis, stambiomis gyvulininkyst÷s fermomis, kuro, trąšų, pesticidų ir kitokių medžiagų saugyklomis, buitinių ir pramoninių atliekų sąvartynais, teršiančių medžiagų avarinių išsiliejimų geležinkeliuose vietomis ir kt., yra paplitę visuose požeminio vandens baseinuose. LGT duomenimis tokių taršių vietų šalies teritorijoje yra kelios dešimtys tūkstančių, tačiau, kaip bus parodyta v÷liau, šių taršos židinių poveikis požeminiam vandeniui dažniausiai yra vietinio pobūdžio.

Lokali gruntinio vandens tarša yra pastebima ir kitokios ūkin÷s veiklos vietose. Sąvartynų, fermų, srutų laistymo laukų, valymo įrenginių, trąšų sand÷lių ir kitų panašių objektų aplinkoje dažniausiai požeminiame vandenyje sutinkamos teršiančios medžiagos yra biogeniniai junginiai (azoto ir fosforo junginių grup÷) ir pesticidai bei jų irimo produktai, taip pat neidentifikuoto pobūdžio organin÷ tarša. Pramon÷s įmon÷se, valymo įrenginių dumblo kauptuvų teritorijų požeminiame vandenyje aptinkami sunkieji metalai, o kelių priežiūros įmonių, katilinių, degalinių, elektrinių teritorijose požeminis vanduo paprastai būna užterštas NaCl ir KCl druskomis. Atskirose pramon÷s ir buvusiose karin÷se teritorijose požeminiame vandenyje aptinkami angliavandeniliai ir kiti specifiniai cheminiai junginiai (detergentai, fenoliai ir kt.).

Lietuvos geologijos tarnyba (LGT), siekdama sukaupti ir susisteminti informaciją apie taršos židinius, 1998 m. sukūr÷ vieningą Geologin÷s aplinkos taršos židinio anketą ir įdieg÷ Geologin÷s aplinkos taršos židinių informacinę sistemą. 2003 m. buvo įteisinta Pavojingų medžiagų išleidimo į požeminį vandenį inventorizavimo ir informacijos rinkimo tvarka (Žin., 2003, Nr. 17-770).

Tvarkos paskirtis – kaupti informaciją apie potencialius požeminio vandens terš÷jus, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai išleidžia teršalus į požeminį vandenį arba gali tai daryti, ir siekti kontroliuoti požeminio vandens apsaugą nuo taršos.

Nuo 2003 iki 2006 m. vidurio gauta daugiau nei tūkstantis šimtas potencialaus geologin÷s aplinkos taršos židinio inventorizavimo anketų (deklaracijų). Visi gauti duomenys buvo patalpinti į informacinę sistemą. Daugiausiai deklaracijų pateikta apie degalines ir naftos bazes bei chemikalų sand÷lius (šaltinis: www.lgt.lt).

Pagal daugelio tyrimų duomenis galima daryti išvadą, kad reikšmingiausi požemin÷s sferos teršalai Lietuvoje pastaruoju metu yra azoto junginiai, bendra organin÷ medžiaga ir angliavandeniliai, o pagrindiniai taršos židiniai regioniniame lygmenyje yra žemdirbyst÷s laukai ir urbanizuotos teritorijos, lokaliame lygmenyje – fermos, sąvartynai, senosios NP saugyklos ir degalin÷s, vietin÷s įmonių teritorijos.


86

Požeminio vandens eksploatacija

Statistiniai duomenys rodo, kad centralizuotai teikiamomis vandens tiekimo paslaugomis dabar naudojasi apie 2,2 mln. arba 65 proc. visų šalies gyventojų. Remiantis skaitiklių parodymais butuose, vandens suvartojimas siekia apie 50–70 l/d vienam žmogui.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, g÷lo požeminio vandens suvartojimas nuolatos maž÷jo – nuo 1,2–1,4 mln. m3 iki 0,4 mln. m3 per parą. Šio reiškinio priežastis – labai sumaž÷jęs (nutraukus arba restruktūrizavus veiklą) vandens suvartojimas pramon÷s ir žem÷s ūkio sektoriuose, d÷l objektyvių priežasčių did÷jančios vandens kainos, skatinančios gyventojus taupyti. Atsižvelgiant į realią Lietuvoje esamą vandens suvartojimo situaciją ir numatomą geriamojo vandens tiekimo sistemų pl÷trą, sudarant prognozę remtasi prielaida, kad buitinio vandens suvartojimas Lietuvoje palaipsniui did÷s ir 2025 m. pasieks dabartinį Vakarų Europos maksimalų vidurkį – 150 l/žm./d.

Nekontroliuojama požeminio vandens eksploatacija sąlygoja vandens lygio žem÷jimą, sūraus vandens intruzijas, palengvina hidraulinius ryšius tarp vandeningųjų sluoksnių ir jų sąveiką su paviršinio vandens telkiniais. Tačiau sumaž÷jus požeminio vandens suvartojimui ir esant pakankamai dideliems vandens ištekliams, neigiamas jo eksploatacijos poveikis pasireiškia tik lokaliose vietose. 2.5.1. Pasklidosios ir sutelktosios taršos poveikis gruntiniam vandeniui, o per jį ir paviršinio vandens telkiniams

Požeminio vandens iškrovos į paviršinio vandens telkinius modeliuojamuose PVB bei ekspertų vertinimo rezultatai leidžia preliminariai teigti, jog pasklidosios taršos paveikto gruntinio vandens poveikis paviršinio vandens kokybei regioniniu mastu yra nedidelis – išsikraunančio požeminio vandens debitas yra litrai per sekundę, tuo tarpu bet kurios stambesn÷s up÷s nuot÷kis yra kubiniai metrai per sekundę.

Sutelktosios taršos poveikis požeminiam/gruntiniam vandeniui visada yra lokalus, nes 1) net maksimalūs taršos sklaidos požemyje greičiai retai viršija kelis/keliolika metrų per metus; 2) patekusių į požemį taršių medžiagų koncentracija tolstant nuo židinio sparčiai maž÷ja d÷l jų praskiedimo efekto ir degradacijos/suirimo. Tod÷l net itin intensyvios, bet lokalios taršos židinių (pvz., sąvartynų, srutų laistymo laukų, naftos produktų saugyklų) suformuotos užteršto gruntinio vandens d÷m÷s paprastai yra tik šiek tiek didesn÷s už patį taršos židinį ir nedaro neigiamo poveikio paviršinio vandens telkiniams.

Pasklidosios ir sutelktosios taršos poveikį gruntiniam vandeniui rodo atskirų jo hidrochemin÷s sud÷ties analičių koncentracijų gruntiniame vandenyje žem÷lapiai, vaizduojantys, kokiu mastu vienoje ar kitoje vietoje gruntinis vanduo yra užterštas konkrečia teršiančia medžiaga. Sudaryti visų Nemuno UBR pabaseinių gruntinio vandens lygio ir kokyb÷s žem÷lapiai. 2.6 ir 2.7 pav. yra parodytos nitratų ir amonio koncentracijos Nemuno UBR gruntiniame vandenyje. Iš žem÷lapių matosi, kad regioniniu mastu min÷tų azoto junginių koncentracijos neviršija geriamojo vandens standartų reikalavimų. Tik lokaliose vietose (dažniausiai urbanizuotų teritorijų šuliniuose) nitratų koncentracija gruntiniame vandenyje priart÷ja prie DLK, kuri yra 50 mg/l, o amonio koncentracija siekia 2,44 mg/l ir keletą kartų viršija DLK (0,5 mg/l). Tačiau tai dažniausiai yra kastinio šulinio, įrengto higieniniu požiūriu neleistinoje vietoje, o ne gruntinio vandens sluoksnio, taršos problema.


87

2.6 pav. Nitratų koncentracija Nemuno UBR gruntiniame vandenyje


88

2.7 pav. Amonio koncentracija Nemuno UBR gruntiniame vandenyje


89

2.5.2. Giliau slūgsančių spūdinių vandeningųjų sluoksnių eksploatacijos poveikis paviršinio vandens telkiniams

Vertinant požeminio vandens eksploatacijos poveikį paviršinio vandens telkiniams, modeliavimo būdu buvo palygintas požeminio nuot÷kio į paviršinio vandens telkinius dydis nepažeisto režimo sąlygomis (iki vandenviečių eksploatacijos pradžios) su jos pokyčiais, kai vandenviet÷s yra eksploatuojamos dabartiniu bei perspektyviniu 2015 m. debitu. 2.6 lentel÷. Modelinis požeminis nuot÷kis į paviršinio vandens telkinius skirtingais vandenviečių eksploatacijos laikotarpiais

Modelinis požeminis nuot÷kis į upes, l/s iš km2 Pabaseinio pavadinimas Nepažeisto režimo

sąlygomis Dabartiniu metu Prognozuojamas

2015 metais Šventosios 2,273 2,259 2,214 Nev÷žio 0,48 0,472 0,468 Neries 2,035 1,955 1,948

Dubysos 1,117 1,114 1,111 Jūros 1,05 1,05 1,05

Pajūrio upių 0,696 0,653 0,642 Minijos 1,466 1,461 1,451

Nemuno maž. intakų 1,491 1,485 1,479 Jūros 1,690 1,688 1,687

Šešup÷s 0,963 0,955 0,952 Vidutinis: 1,326 1,309 1,300

2.7 lentel÷. Dabartiniai ir perspektyviniai požeminio vandens baseinų vandenviečių debitai

Suminis vandenviečių debitas Dabartinis (2007 m. vidurkis) Perspektyvinis 2015 m.

PVB pavadinimas

m3/d mm/metai m3/d mm/metai Viršutinio-vidurinio devono (Nemuno)

45100 1,5 66550 2,2

Viršutinio devono Stipinų (Nemuno)

7250 0,8 13600 1,45

Viršutin÷s-vidurin÷s kreidos 27300 1,2 49000 2,16 Permo-viršutinio devono (Nemuno)

15400 5,6 29650 10,7

Bendras perspektyvinis išgaunamo požeminio vandens kiekis vandenviet÷se siekia nuo 1,45

iki 10,7 mm per metus (2.7 lentel÷). Bendrame baseino požeminio vandens balanse tai yra labai nedidelis kiekis, nes gruntinio vandens mityba (prietaka) svyruoja nuo 28,5 iki 69,4 mm per metus. Akivaizdu, jog giliųjų požeminio vandens sluoksnių eksploatacija praktiškai negali padaryti jokio poveikio gruntiniams ir paviršiniams vandenims. 2.5.3. Kaimyninių valstybių požeminio vandens poveikis Nemuno UBR gruntiniam ir gilesniems požeminiams vandenims

Keturių Lietuvos požeminio vandens baseinų teritorijos (Permo-viršutinio devono, viršutinio-vidurinio devono, viršutin÷s-apatin÷s kreidos ir pietryčių Lietuvos kvartero) nusidriekia į kaimynines valstybes – Latviją, Rusiją, Baltarusiją ir Lenkiją. Nustatyta, kad kaimyninių valstybių požeminio vandens eksploatacija nedaro neigiamo poveikio Nemuno UBR gruntiniams ir gilesniems požeminiams sluoksniams. Modeliavimo rezultatai rodo, jog spūdinių vandeningųjų


90

sluoksnių srautas Latvijos pasienyje yra nukreiptas iš Lietuvos į Latviją Dauguvos up÷s link, tod÷l šių sluoksnių požeminio vandens tarša Latvijos pus÷je mums negali tur÷ti jokios įtakos.

Kaliningrado srities pasienyje gruntinis vanduo išsikrauna į Nemuną ir Šešupę, nepasiekia mūsų teritorijos ir negali tur÷ti neigiamos įtakos Lietuvos gruntiniam vandeniui. Giliau slūgsančiame viršutin÷s kreidos vandeningajame sluoksnyje Kaliningrado srities pasienyje yra keletas stambesnių vandenviečių (Sovetskas, Nemanas), tačiau jų eksploatacijos poveikis Lietuvos teritorijai yra nereikšmingas.

Baltarusijos pasienyje yra tik mažos ir vidutin÷s gyvenviet÷s, kuriose požeminio vandens gavyba neviršija 10 – 15 tūkst. m3/d., o tokie debitai nesuformuoja didelių vandens lygio depresijų.

Lenkijos pasienyje su Lietuvos tęsiasi rekreacinio pobūdžio teritorija. Stambesn÷s gyvenviet÷s Suvalkai ir Augustavas yra 35 km nuo valstybin÷s sienos. Šiose gyvenviet÷se požeminis vanduo išgaunamas iš tarpmoreninių vandeningų sluoksnių, kuriuose depresijos piltuvo radiusas d÷l nedidel÷s eksploatacijos yra ribotas ir neturi pastebimo poveikio Lietuvos gruntinio ir spūdinio vandens būklei.

2.5.4. Arteziniai vandens telkiniai, kurie neigiamai veikia paviršinių vandens telkinių ir/ar nuo požeminio vandens priklausomų sausumos ekosistemų būklę

Nemuno UBR spūdiniuose vandeninguosiuose sluoksniuose n÷ra požeminio vandens telkinių, neigiamai veikiančių paviršinius vandens telkinius ar nuo požeminio vandens priklausomų sausumos ekosistemų būklę. Atlikti požeminio vandens balanso skaičiavimai rodo, jog požeminis nuot÷kis į paviršinio vandens telkinius, palyginus su nepažeisto režimo sąlygomis, yra praktiškai nepakitęs nuo eksploatacijos pradžios, toks jis išliks ir perspektyvoje iki 2015 m. Be to, į upes išsikraunančio požeminio vandens debitas yra nepalyginamai mažesnis už upių nuot÷kį.


91

3. SAUGOMOS TERITORIJOS Bendrąją Lietuvos saugomų teritorijų sistemą sudaro:

• Konservacinio prioriteto saugomos teritorijos, kuriose saugomi unikalūs arba tipiški gamtinio bei kultūrinio kraštovaizdžio kompleksai ir objektai. Joms yra priskiriami rezervatai (gamtiniai ir kultūriniai), draustiniai bei gamtos ir kultūros paveldo objektai (paminklai).

• Ekologin÷s apsaugos prioriteto saugomos teritorijos, išskiriamos norint išvengti neigiamo poveikio saugomiems gamtos ir kultūros paveldo kompleksams bei objektams arba neigiamo antropogeninių objektų poveikio aplinkai. Šiai kategorijai yra priskiriamos ekologin÷s apsaugos zonos.

• Atkuriamosios apsaugos saugomos teritorijos, skiriamos gamtos išteklių atsistatymui, pagausinimui bei apsaugai. Joms yra priskiriami atkuriamieji ir genetiniai sklypai.

• Kompleksin÷s saugomos teritorijos, kuriose sujungiamos išsaugančios, apsaugančios, rekreacin÷s ir ūkin÷s zonos pagal bendrą apsaugos, tvarkymo ir naudojimo programą. Joms yra priskiriami valstybiniai (nacionaliniai ir regioniniai) parkai bei biosferos monitoringo teritorijos (biosferos rezervatai ir biosferos poligonai).

Šiuo metu ypač saugomų teritorijų sistema užima virš 998 tūkst. ha, t.y. apie 15,3 % šalies ploto (3.1 lentel÷). (Šaltinis: www.vstt.lt).

Lietuvoje saugomos teritorijos yra steigiamos šiais tikslais: 1) saugoti gamtos ir kultūros paveldą, kraštovaizdį ir biologinę įvairovę; 2) išlaikyti kraštovaizdžio ekologinį balansą; 3) saugoti genofondą; 4) atkurti gamtinius išteklius; 5) sukurti sąlygas poilsiui, moksliniams steb÷jimams, aplinkos monitoringui; 6) skatinti gamtos ir kultūros paveldo apsaugą.

Siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvų d÷l laukinių paukščių apsaugos (79/409/EEB) ir d÷l natūralių buveinių ir laukin÷s faunos bei floros apsaugos (92/43/EEB) reikalavimus, Lietuvoje yra pl÷tojamas NATURA 2000 teritorijų tinklas. NATURA 2000 teritorijos yra integruotos į dabartinę nacionalinę saugomų teritorijų sistemą.

Natura 2000 teritorijoms keliami tikslai yra nustatyti dvejose ES direktyvose: Paukščių direktyvoje (79/409/EEB) ir Buveinių direktyvoje (92/43/EEB). Iš principo abi direktyvos reikalauja įsteigti specialias saugomas teritorijas, skirtas saugoti tam tikras paukščių rūšis arba svarbias buveines. Atrinkus Buveinių ir Paukščių direktyvų požiūriu svarbias saugotinas teritorijas, buvo suformuluoti konkretūs tikslai kiekvienai saugomai teritorijai ir išanalizuotos galimyb÷s pasiekti šiuos tikslus.

Šiuo metu visoje šalyje yra įsteigtos 77 paukščių apsaugos požiūriu svarbios vietov÷s ir 296 buveinių apsaugos požiūriu svarbios vietov÷s. Remiantis Valstybin÷s saugomų teritorijų tarnybos planais, siekiant įgyvendinti visus paukščių direktyvos ir Buveinių direktyvos reikalavimus Lietuvoje, reikia įsteigti dar 90 teritorijų paukščiams saugoti ir 300 teritorijų buvein÷ms saugoti.

Saugomoms teritorijoms keliami tikslai neprieštarauja Bendrosios vandens politikos direktyvos tikslams.


92

3.1 lentel÷. Saugomų teritorijų kategorijos

Kategorija Kiekis Plotas (ha) Šalies teritorijos

dalis (%)

Valstybiniai rezervatai 6 18769,14 0,29

Gamtiniai 3 18406,72 0,28

Kultūriniai 2 242,90 0,004

Rezervatin÷s apyrub÷s 1 119,52 0,002

Draustiniai 372 175306,92 2,68

Valstybiniai draustiniai 260 163266,92 2,50

Kraštovaizdžio 47 49559,64 0,76

Geologiniai 10 629,95 0,01

Geomorfologiniai 40 22752,62 0,35

Hidrografiniai 34 12858,73 0,20

Pedologiniai 11 1272,06 0,02

Botaniniai 32 5207,92 0,08

Zoologiniai 30 15846,74 0,24

ornitologiniai 10 2897,37

ichtiologiniai 10 12343,00

teriologiniai 1 8,00

herpetologiniai 3 123,62

entomologiniai 6 474,75

Botaniniai-zoologiniai 16 17253,38 0,26

Telmologiniai 39 23858,78 0,37

Talasologiniai 1 14027,10 0,21

Savivaldybių draustiniai 112 12040,00 0,18

Kraštovaizdžio 19 5062,00 0,08

Geomorfologiniai 4 544,00 0,01

Hidrografiniai 4 569,00 0,01

Botaniniai 34 2154,00 0,03

Zoologiniai 25 1325,00 0,02

ornitologiniai 12 804,00

teriologiniai 11 304,00

herpetologiniai 1 1,00

entomologiniai 1 216,00

Botaniniai-zoologiniai 24 2310,00 0,04

Telmologiniai 2 76,00 0,00

Atkuriamieji sklypai 3 875,42 0,01

Valstybiniai parkai 35 603290,15 9,24

Nacionaliniai parkai 5 156948,33 2,40

Regioniniai parkai 30 446341,82 6,84

Biosferos rezervatai 1 18489,69 0,28

Biosferos poligonai 26 182617,46 2,80

IŠ VISO: 999348,78 15,30


93

Pagal BVPD 6 straipsnio ir IV priedo reikalavimus saugomų teritorijų registrą turi sudaryti vandens, skirto žmogaus vartojimui, apsaugos zonų sąrašas, rekreacijai skirtų vandenų (maudyklų), teritorijų, skirtų buveinių ar rūšių apsaugai, įskaitant atitinkamas Natura 2000 vietoves sąrašai. Sudaryti visi BVPD reikalaujami saugomų teritorijų žem÷lapiai bei registrai. Saugomų teritorijų aplinkosaugos tikslai bus aprašyti antrajame valdymo plano rengimo etape. Vandenviečių sanitarin÷s apsaugos zonos

Vandenviečių ir pavienių gręžtinių šulinių sanitarin÷s apsaugos zonos (SAZ) ir juostos yra skirtos apsaugoti požeminio vandens šaltinius nuo taršos, užtikrinti požeminio vandens, tiekiamo vartotojams, saugą ir kokybę. SAZ privalo būti paskaičiuotos ir įrengtos visoms vandenviet÷ms, tiekiančioms vidutiniškai daugiau kaip 10 m3 vandens per parą arba kai vanduo yra tiekiamas 50 ir daugiau asmenų. Išskiriamos trys SAZ juostos:

• griežto režimo apsaugos juosta (1-oji) – skirta apsaugoti vandenvietę ir joje esančius požeminio vandens kaptažo įrenginius nuo tyčin÷s ar atsitiktin÷s taršos, kurioje draudžiama ūkin÷ ir kita veikla, nesusijusi su vandens pa÷mimu, gerinimu ir tiekimu;

• mikrobin÷s taršos apribojimo juosta (2-oji) – sanitarin÷s apsaugos zonos juosta, kurioje ribojama mikrobin÷ ir chemin÷ tarša;

• chemin÷s taršos apribojimo juosta (3-oji) – sanitarin÷s apsaugos zonos juosta, kurioje ribojama chemin÷ tarša.

Iki 2008 m. I pusmečio Lietuvos geologijos tarnybos Žem÷s gelmių registre buvo

įregistruotos 480 viešo vandens tiekimo vandenviečių sanitarin÷s apsaugos zonų (3.2 pav.), o tai sudaro apie 1/3 viešo vandens tiekimo vandenviečių naudojamų šalyje. Iš min÷to skaičiaus, sanitarin÷s apsaugos zonos (SAZ), kaip numatyta Lietuvos higienos normoje HN 44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“, yra įsteigtos tik 4 vandenviet÷ms. Likusioms vandenviet÷ms, naudojančioms vidutiniškai daugiau kaip 100 m3/d. vandens, SAZ yra apskaičiuota, tačiau juridiškai neįteisinta. SAZ įteisinimas teritorinio planavimo sprendiniuose ir dokumentuose yra aktuali požeminio vandens išteklių apsaugos priemon÷. Vandenviečių SAZ kontrolę teis÷s aktų nustatyta tvarka pagal savo kompetenciją vykdo RAAD pareigūnai požeminio vandens saugos, užteršimo prevencijos ir jo išteklių išgavimo apskaitos požiūriu ir Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo nustatyta tvarka.


94

3.1 pav. Lietuvos saugomų teritorijų žem÷lapis


95

3.2 pav. Vandenviečių sanitarin÷s apsaugos zonos


96

3.1. BUVEINIŲ IR PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIŲ TERITORIJŲ MONITORINGO PROGRAMOS APŽVALGA

Vadovaujantis LR Aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 695 „D÷l

buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų monitoringo programos patvirtinimo“, įgyvendinant Europos Bendrijos direktyvas 92/43/EEB „D÷l natūralių buveinių ir laukin÷s faunos bei floros“ bei 79/409/EEB „D÷l laukinių paukščių apsaugos“ turi būti atliekamas monitoringas visose Lietuvos Respublikoje įsteigtose Europos Bendrijos svarbos buveinių ir paukščių apsaugai svarbiose teritorijose.

Monitoringo tikslas – užtikrinti, kad būtų surenkama informacija apie buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų bei jose saugomų rūšių ir natūralių buveinių būklę bei jos pokyčius ir pateikiama atsakingoms nacionalin÷ms ir tarptautin÷ms institucijoms, siekiant laiku ir tinkamai parengti bei priimti sprendimus, būtinus saugomoms natūralioms buvein÷ms ir gyvūnų ar augalų rūšims išsaugoti. Buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų monitoringą kuruoja Valstybin÷ saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Buveinių ir paukščių apsaugai svarbiose teritorijose saugomų natūralių buveinių būkl÷ ir jos pokyčiai yra stebimi pagal patvirtintą veiksmų planą. Į paviršinių Nemuno baseino regiono vandenų, kurių monitoringas yra vykdomas pagal BVPD reikalavimus, kategoriją patenka: (1) Jūros buvein÷s, (2) Upių žiotys ir lagūnos, (3) Ežerų buvein÷s ir (4) Upių buvein÷s. Buvein÷s turi būti stebimos ne rečiau kaip kas 3 metus. Stebimi šie rodikliai: vandens fizin÷s ir chemin÷s savyb÷s, charakteringų organizmų įvairov÷ ir skaitlingumas, dugno morfologija (tik Jūros buvein÷se), augalų bendrijų struktūra ir išsid÷stymas (išskyrus Jūros buveines).

Remiantis LR AM ministro įsakymo 10 punktu, vykdant monitoringą kai kurie natūralių buveinių ar saugomų rūšių monitoringo parametrai (vandens fizin÷s, chemin÷s, dinamin÷s savyb÷s ir pan.) atskirai n÷ra nustatin÷jami, jeigu reikiami ir patikimi duomenys yra gauti steb÷jimus vykdant šiose vietov÷se pagal kitas valstybin÷s aplinkos monitoringo programos dalis. Šiuo atveju buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų ir paviršinių vandenų būkl÷s monitoringas (vykdomas AAA pagal BVPD reikalavimus) iš dalies sutampa tiek stebimų parametrų, tiek ir steb÷jimų periodiškumo prasme, t.y. sutampa tikslai.

Saugomų teritorijų žem÷lapis yra pateiktas 3.1. pav.


97

4. PAVIRŠINIO IR POŽEMINIO VANDENS TELKINIŲ MONITORINGO SISTEMA

Pagal Lietuvos Respublikos vandens įstatymo reikalavimus paviršinių vandens telkinių būklei įvertinti yra vykdomas telkinių priežiūros ir veiklos monitoringas, o pagal poreikius – ir tiriamasis monitoringas.

Priežiūros monitoringas yra vykdomas siekiant gauti informacijos apie bendrą šalies vandens telkinių būklę ir ilgalaikius pokyčius. Šių duomenų reikia formuojant pagrindines priemones, turinčias užtikrinti vandens telkinių apsaugą ateityje, papildant ir užtikrinant vandens telkinių suskirstymą pagal tipus, nustatant vandens telkinių tipų etalonines sąlygas. Įgyvendinant įstatymo reglamentuojamą vandens telkinių kokyb÷s valdymą baseinų principu, priežiūros monitoringo tinklas buvo parinktas taip, kad leistų įvertinti telkinių būklę kiekviename upių baseino rajone, baseine ar pabaseinyje.

Intensyvaus priežiūros monitoringo vietos buvo parinktos: pagrindinių upių ir upių, įtekančių į Baltijos jūrą, žiotyse; vandens telkiniuose, kertančiuose Lietuvos Respublikos valstyb÷s sieną; vandens telkinių vietose, nustatytose pagal Sprendimo 77/795/EEB reikalavimus; svarbiausiuose ežeruose ir tvenkiniuose; žem÷s ūkio poveikio up÷se; etaloniniuose (sąlygiškai antropogeniškai nepaveiktuose) vandens telkiniuose.

Ekstensyvus priežiūros monitoringas yra vykdomas telkiniuose, atspindinčiuose bendrą vandens telkinių būklę.

Veiklos monitoringas yra vykdomas siekiant nustatyti paviršinių vandens telkinių, kuriems gresia pavojus nepasiekti nustatytų vandensaugos tikslų, būklę ir įvertinti jos pokyčius, atsirandančius įgyvendinant priemonių programas vandensaugos tikslams pasiekti. Šis monitoringas leidžia įvertinti taršos šaltinių poveikį priimančiam vandens telkiniui.

Kadangi skirtingo pobūdžio monitoringo tinklų tikslai yra nevienodi, atitinkamai skiriasi ir kontroliuojami elementai. Elementai, kontroliuojami vidaus vandenų monitoringų tinkluose nurodyti 4.1 lentel÷je.


98

4.1 lentel÷. Stebimi parametrai

UPöS Priežiūros monitoringas MONITORINGO ELEMENTAI Intensyvus* Ekstensyvus Veiklos 1 2 3 4 5 Bendrieji cheminiai rodikliai 1 1 1 1 1 1 1 Ištirpę biogenai 1 1 1 1 1 1 1 Pagrindiniai jonai 1 1 1 1 Metalai 1 1 1 1 1 1 Metalai sedimentuose 1 1 1 1 Specifiniai organiniai teršalai (SOT) 1 1 1 1 1 1 SOT sedimentuose 1 1 1 1 Pesticidai 1 1 1 1 1 Rodikliai, reikalingi informacijos tarp šalių apsikeitimui 1 Radioaktyvumas 1 1 Biologiniai elementai 1 1 1 1 1 1 1 Hidrologinis režimas 1 1 1 1 1 1 1 EŽERAI TVENKINIAI MONITORINGO ELEMENTAI Priežiūros monitoringas Priežiūros monitoringas Intensyvus Ekstensyvus Veiklos Intensyvus Ekstensyvus Veiklos Bendrieji cheminiai rodikliai 1 1 1 1 1 1 Metalai 1 1 Biologiniai elementai 1 1 1 1 1 1 Vandens masių balansas 1 1 1 1 1

*1-Etalonin÷s vietos; 2-Up÷s, įtekančios į jūrą; 3-Tarpvalstybin÷s up÷s; 4-Pagrindiniai intakai; 5-Baseinai žemdirbyst÷s regionuose

4.1. PAVIRŠINIO VANDENS BŪKLö MONITORINGO VIETOSE

Į monitoringo tinklą patenkančių 742 upių vietų būkl÷ buvo nustatyta pagal 2005-2007 m. upių monitoringo duomenis. Būkl÷ nustatyta pagal upių ekologin÷s būkl÷s vertinimui parinktus vandens kokyb÷s, dugno bestuburių ir žuvų kriterijus. Kai kuriose upių vietose monitoringas buvo vykdomas kasmet, tod÷l iš viso būkl÷ nustatyta 849-iems metiniams m÷giniams.

Pagal ekologin÷s būkl÷s vertinimo kriterijus labai gera būkl÷ yra 59-se 2005-2007 m. tirtose upių vietose.

179-ių tyrimų vietų būkl÷ yra vertintina kaip gera. Dešimtyje iš jų vandens kokyb÷s rodikliai atitinka labai geros būkl÷s kriterijus, tačiau d÷l upių reguliavimo biologinių elementų rodikliai atitinka tik gerą būklę.

Vidutin÷ būkl÷ pagal monitoringo duomenis nustatyta 470-je upių vietoje. Net 64-ose monitoringo vietose vandens kokyb÷s rodikliai atitinka geros ar net labai geros būkl÷s kriterijus, tačiau vidutinę biologinių elementų būklę l÷m÷ vagų morfologijos pakeitimai (vagų tiesinimas; 54 vietos), hidroelektrinių poveikis (3 vietos), aukščiau ar žemiau monitoringo vietos esančių patvankų poveikis (6 vietos). Dar 1 vietos būkl÷ yra vidutin÷ d÷l žuvininkyst÷s tvenkinių įtakos. Tad apie septintadalis visų vidutin÷s būkl÷s upių vietų patenka į vidutin÷s ekologin÷s būkl÷s klasę vien tik d÷l upių vagų morfologijos ir hidrologijos pokyčių. Likusių upių vietų vidutinę būklę pagrindinai l÷m÷ vandens kokyb÷s pokyčiai. Dalis šių upių vagų taip pat yra ištiesintos.

Bloga ekologin÷ būkl÷ yra 108-se 2005-2007 m. tirtose upių vietose. Net 28-se iš jų biologinių kokyb÷s elementų rodiklių reikšm÷s buvo pakitę ne tiek d÷l vandens kokyb÷s, kiek d÷l upių vagų morfologijos pakeitimo. Vienos vietos ekologin÷ būkl÷ yra bloga d÷l hidroelektrin÷s poveikio, dar septynių vietų – d÷l kitokio pobūdžio žmogaus veiklos sąlygotų upių hidrologijos pokyčių (patvankų įtaka). Dalies jų vagos taip pat yra ištiesintos. Pagal vandens kokyb÷s rodiklių reikšmes aštuonių iš min÷tųjų 36-ių upių vietų būkl÷ būtų l. gera, 13-os – gera. Likusių 72 upių


99

vietų blogą būklę iš esm÷s nul÷m÷ vandens kokyb÷s pokyčiai. Dalis šių upių vagų taip pat yra ištiesintos.

Labai blogos ekologin÷s būkl÷s yra 33 upių vietos, tarp jų 11 – d÷l vagos ištiesinimo, 6 – d÷l hidrologijos pokyčių.

Apibendrinant, iš 849-ių 2005-2007 m. tirtų monitoringo vietų, 59 (7 %) ekologin÷ būkl÷ yra labai gera, 179 (21 %) – gera, 470 (55 %) – vidutin÷, 108 (13 %) – bloga ir 33 (4 %) – labai bloga. Taigi, geros būkl÷s kriterijų neatitinka net 72 % visų 2005-2007 m. tirtų monitoringo vietų: 58 % - d÷l vandens kokyb÷s (ir d÷l vandens kokyb÷s ir hidrologinių-morfologinių pokyčių kartu), 14 % - vien d÷l hidrologijos ir morfologijos pokyčių.


100

4.1 pav. Ekologin÷ Lietuvos upių vandens būkl÷ pagal paskutiniųjų metų monitoringo rezultatus


101

4.2. SIŪLOMI MONITORINGO VIET Ų PAKEITIMAI UPöSE Ežerų ir upių monitoringo sistema bei monitoringo vietų tinklas buvo sudaryti atsižvelgiant į vandens telkinių identifikavimo rezultatus. Up÷s ir ežerai į vandens telkinius buvo sugrupuoti remiantis žmogaus ūkin÷s veiklos poveikio vertinimo rezultatais bei atsižvelgiant į vandens objekto tipą. Grupuojami buvo tik tame pačiame pabaseinyje esantys vandens objektai. Monitoringo sistema sudaryta siekiant įvertinti įvairių antropogeninių veiksnių poveikį kiekvieno išskirto vandens telkinio kokybei, jos tikslas - reprezentatyviai atspind÷ti kiekvieno iš identifikuotų vandens telkinių būklę.

Upių kategorijai priklausančių vandens telkinių monitoringo sistema apima: - 54 vietas etalonin÷s būkl÷s up÷se; - 32 priežiūros intensyvaus monitoringo vietas; - 77 priežiūros ekstensyvaus monitoringo vietas, ir - 323 veiklos monitoringo vietas.

Priežiūros intensyvus monitoringas Siekiant efektyviai vertinti ilgalaikius vandens kokyb÷s pokyčius, intensyvaus monitoringo vietų pad÷tis ir skaičius nebuvo pakeisti. Ilgalaikiams vandens kokyb÷s pokyčiams steb÷ti siūloma palikti tas pačias 32 intensyvaus upių monitoringo vietas.

Veiklos monitoringas Monitoringo vietų tinklas buvo pakoreguotas remiantis rizikos vandens telkinių identifikavimo rezultatais. Naujoji sistema yra sukurta norint įvertinti upių vagų ištiesinimo, pasklidosios bei sutelktosios taršos, hidroelektrinių poveikį bei vandens telkinių priskyrimo rizikos grupei pagal anksčiau veikusios monitoringo sistemos ir atlikto matematinio modeliavimo rezultatus pagrįstumą. Tarša pavojingomis medžiagomis buvo laikoma sutelktąja tarša. Vertinant sutelktosios taršos arba ir pasklidosios, ir sutelktosios taršos paveiktų upių būklę, monitoringo vietas siūloma įsteigti žemiau vieno ar kelių sutelktosios taršos šaltinių tokiu atstumu, kur vandens mas÷s būtų visiškai susimaišiusios. Up÷s, patekusios į rizikos grupę d÷l bendros pasklidosios ir sutelktosios taršos, buvo traktuojamos kaip individualūs vandens telkiniai.

Priežiūros ekstensyvus monitoringas Siūlomas ekstensyvaus monitoringo vietų tinklas remiasi į rizikos telkinių grupę nepatenkančių tokio paties tipo upių ar jų atkarpų agregavimu į vandens telkinius. Pažym÷tina, kad kokyb÷s elementų matavimų labai mažuose upokšniuose rezultatai gali būti nepatikimi (nereprezentatyvūs), kadangi jie atspindi labai mažo erdvinio masto, vietines sąlygas. Tod÷l monitoringo vietos buvo suplanuotos tose 1-o tipo up÷se, kurios drenuoja didesnį baseiną. Etalonin÷s būkl÷s upių monitoringas Etaloninių vietų tinklas, patenkantis į priežiūros monitoringo tinklą buvo pakoreguotas atsižvelgiant į modeliavimo ir monitoringo rezultatus. Kai kurios ankstesn÷s etalonin÷s vietos atsidūr÷ rizikos vandens telkinių grup÷je, tod÷l buvo atmestos. Siūlomos ir naujos etalonin÷s vietov÷s (nepatenkančios į buvusį monitoringo tinklą), kurios buvo atrinktos atsižvelgiant į biologinių elementų būkl÷s tyrimų rezultatus.

Siekiant reprezentatyvių monitoringo rezultatų, veiklos ir priežiūros ekstensyvaus monitoringo stotyse vandens kokyb÷s m÷ginius siūloma imti bent 4 kartus per metus, po vieną m÷ginį skirtingais sezonais (pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą).

Siūlomas upių monitoringo vietų tinklas yra pavaizduotas 4.2 paveiksle.


102

4.2 pav. Siūlomas monitoringo vietų tinklas Nemuno UBR up÷se


103

4.3. MONITORINGO VIETŲ TINKLAS EŽERUOSE IR TVENKINIUOSE

Ežerai ir tvenkiniai, kuriuose pagal ankstesnę monitoringo sistemą buvo vykdomas priežiūros monitoringas ir kurie pagal poveikio modeliavimo rezultatus bei monitoringo duomenis buvo patekę į rizikos vandens telkinių grupę, buvo perkelti į veiklos monitoringo tinklą. Ir atvirkščiai, ežerai ir tvenkiniai buvo perkelti iš veiklos į priežiūros monitoringo sistemą, jeigu pagal poveikio modeliavimo rezultatus bei monitoringo duomenis jie nepateko į rizikos telkinių grupę. Į veiklos monitoringo tinklą siūloma papildomai įtraukti telkinius, neįtrauktus į buvusio monitoringo tinklą, tačiau patenkančius į rizikos telkinių grupę pagal modeliavimo rezultatus. Etaloninių monitoringo vietų tinklą siūloma papildyti 2 ežerais - Buveinių ež. (Viešvil÷s rezervatas) ir Balsio ež. (Veisiejų RP).

Apibendrinant, ankstesnysis monitoringo vietų tinklas ap÷m÷ 207 ežerus ir 49 tvenkinius, o siūlomas tinklas apima 219 ežerų ir 48 tvenkinius: 4.2 lentel÷. Ankstesnis ir siūlomas ežerų monitoringo vietų tinklas

EŽERAI Priežiūros ekstensyvus monitoringas

Stočių sk.

Veiklos monitoringas

Stočių sk.

Etaloninių vietų monitoringas

Stočių sk.

intensyvus ekstensyvus Ankstesnis 128 Ankstesnis 63 Ankstesnis 8 8 Siūlomas 159 Siūlomas 43 Siūlomas 8 9

TVENKINIAI

Ankstesnis 14 Ankstesnis 35 Siūlomas 21 Siūlomas 27


104

4.3 pav. Monitoringo vietų tinklas ežeruose ir tvenkiniuose


105

4.4. TARPINIAI IR PAKRANČIŲ VANDENYS

Pagal nacionalinio monitoringo sistemą pakrant÷s ir tarpiniuose vandenyse steb÷jimai yra atliekami 7 Kuršių marių vietose (3 vietose šiaurin÷je dalyje, 4 vietose – centrin÷je dalyje), 3 vietose Kuršių marių įtakos Baltijos jūroje zonoje ir 9 pakrant÷s vandenų vietose (4 akmenuotos pakrant÷s vandenų vietose ir 5 sm÷l÷tos pakrant÷s vandenų vietose). Taip pat rekomenduojama nustatant akmenuotos pakrant÷s vandenų būklę naudoti J1 ir J2 vietų duomenis (vietų atstumas nuo tipologinio rajono vakarin÷s ribos atitinkamai 1,4 ir 2,9 km), o vertinant Kuršių marių įtakos Baltijos jūroje zoną – J3 monitoringo vietos duomenis (atstumas nuo tipologinio rajono vakarin÷s ribos 1,2 km).


106

4.4 pav. Tarpinių ir pakrant÷s vandenų monitoringo vietų tinklas


107

Pagal nacionalinio monitoringo sistemą pakrant÷s ir tarpiniuose vandenyse yra stebimi šie parametrai (steb÷jimų periodiškumas pateiktas 4.3 lentel÷je):

• Hidrocheminiai: ištirpęs deguonis, 7 parų biocheminis deguonies suvartojimas, pH, sieros vandenilis, fosfatai, bendras fosforas, silicis, nitritai, nitratai, amonis, bendras azotas ir suspenduota medžiaga;

• Ekotoksikologiniai: naftos angliavandeniliai, chlororganiniai junginiai (DDT, DDD, DDE, α, β, γ – HCH), sunkieji metalai, detergentai fenoliai;

• Hidrobiologiniai: fitoplanktonas, chlorofilas a, zooplanktonas, Zoobentosas,

bakterioplanktonas, fitobentosas;

• Hidrologiniai: temperatūra, druskingumas, vandens skaidrumas, srov÷s stiprumas ir kryptis;

• Hidromorfologiniai: gylis.

4.3 lentel÷. Stebimi parametrai ir periodiškumas nacionalinio pakrant÷s ir tarpinių vandenų monitoringo vietose (pateikti tik tie parametrai, kurie susiję su BVPD)

Parametrų grup÷

Parametras Monitoringo vietos Periodiškumas, kartai per metus

1 ,2 ,3 ,3B ,5 ,10 ,12 , 14 3A, 8 7B, 9

12 12 (kas trejus metus) 5 (kas trejus metus)

Hidrocheminiai Ištirpęs deguonis, pH, fosfatai, bendras fosforas, silicis, nitritai, nitratai, amonis, bendras azotas J3, J4, J4C, J4K, J5, J1, J1K, J2,

J6, J7, J7K, JB-1, JN-5, JS-1 4

2, 3B, 5, 12, 14 12 1, 3, 10, J2, J4 3 JB-1, JN-5, JN-6, JS-1 3 J3, J4K, J5, J1, J1K, J6, J7, J7K 4 8 12 (kas trejus metus)

Fitoplanktonas, chlorofilas a

7B 5 (kas trejus metus) 1, 2, 3, 3B, 5, 10, 12, 14, J1, J2, J3, J4, J5, J6, J7, JB-1, JN-5, JN-6, JS-1

1

8 1 per trejus metus 7B, 9 5 (kas trejus metus)

Zoobentosas

J4K, J7K, J1K 1 (kas trejus metus)

Hidrobiologiniai

Fitobentosas 12 transektų šiaurin÷je ir centrin÷je Kuršių marių dalyse; 2 transektai akmenuotos pakrant÷s vandenyse

1 (kas trejus metus)

1, 2, 3, 3B, 5, 10, 12, 14 12 3A, 8 12 (kas trejus metus) 7B, 9 5 (kas trejus metus)

Hidrologiniai Vandens skaidrumas

J3, J4, J4C, J4K, J5, J1, J1K, J2, J6, J7, J7K, JB-1, JN-5, JN-6, JS-1

4

Esama tarpinių ir pakrant÷s vandenų steb÷jimo sistema užtikrina ilgalaikių duomenų

kaupimą ir netur÷tų būti keičiama mažinant steb÷jimo tinklą tose vietose, kuriose sukaupti ilgamečiai duomenys. Tačiau būtina įdiegti skaitmeninę pakrant÷s ir tarpinių vandenų duomenų valdymo sistemą, kuri užtikrintų sisteminį duomenų saugojimą, palengvintų duomenų analizę būkl÷s vertinimui integruojant atskirus rodiklius.


108

Atsižvelgiant į vandenų tipologiją ir siekiant užtikrinti pakankamą būkl÷s vertinimo

tikslumą, BVPD kokyb÷s elementams siūloma atlikti papildomus steb÷jimus tarp dabartinių 3 ir 5 bei 5 ir 8 stočių.

Pakrant÷s ir tarpinių vandenų monitoringas yra svarbiausias duomenų šaltinis ekologiniams modeliams. Norint ekologinius modelius naudoti tarpinių vandenų valdymui, siūloma įrengti naujas monitoringo vietas Nemuno deltoje, kuriose būtų renkama informacija (biogenin÷s medžiagos, chl a ir fitoplanktonas) apie į marias įtekančio vandens kokybę. Taip pat siūloma didinti steb÷jimų dažnumą pasirinktose Kuršių marių reprezentacin÷se monitoringo vietose iki 2 kartų per m÷nesį. Pakrant÷s vandenyse (steb÷jimai vykdomi 4 kartus per metus) rekomenduojama arba didinti steb÷jimų dažnį, kuris užtikrintų reprezentatyvų duomenų surinkimą esant įvairioms hidrologin÷ms situacijoms, arba derinti steb÷jimų laiką su konkrečiomis klimatin÷mis sąlygomis (temperatūra, hidrologine situacija) ir orientuoti steb÷jimus į būkl÷s vertinimą konkrečios pasirinktos hidrologin÷s situacijos metu.

Dugno nuos÷dų monitoringo programai steb÷jimų vietos bus pasiūlytos kitame valdymo plane. Taip pat bus nustatyti kasmetiniai pagrindinių rodiklių steb÷jimai hidrauliškai reprezentatyviuose marių rajonuose arba mažesnio dažnumo (pvz., kas 3 metus), tačiau detalesnio erdvinio padengimo steb÷jimai.

4.5. POŽEMINIO VANDENS MONITORINGAS

Požeminio vandens monitoringas šiuo metu yra vykdomas pagal Valstybinio aplinkos monitoringo programą 2005-2010 metams (Žin., 2005, Nr. 19-608). Pagrindinis jo uždavinys yra surinkti duomenis, kurie pad÷tų įvertinti požeminio vandens išteklių būklę ir jos kaitą pagal BVPD, PVD ir Nitratų direktyvos reikalavimus. Požeminio vandens monitoringo tinklą sudaro skirtingo tipo monitoringo vietos, išd÷stytos visoje Lietuvos teritorijoje, siekiant kuo išsamiau atspind÷ti skirtingas Lietuvos požeminio vandens formavimosi sąlygas.

Valstybinis požeminio vandens monitoringas 2007 m. buvo vykdomas pagal Valstybinio aplinkos monitoringo programą 2005–2010 metams.

Kaip nurodyta Lietuvos geologijos tarnybos 2007 m. veiklos ataskaitoje, požeminio vandens lygis buvo matuotas 75 steb÷jimo gręžiniuose, kur elektroniniai duomenų kaupikliai kartą per dieną fiksavo vandens slūgsojimo gylį ir temperatūrą. Dauguma lygio steb÷jimų – 61 gręžinys – yra skirti gruntiniam vandeniui, šeši gręžiniai – kvartero tarpmoreniniams ir aštuoni - priekvartero spūdiniams vandeningiesiems sluoksniams.

Požeminio vandens m÷giniai buvo imti tik iš gruntinio sluoksnio, vieną kartą per metus, balandžio-geguž÷s m÷nesiais. Paimta 120 m÷ginių trumpai cheminei analizei, biogeniniams elementams ir ChDS nustatyti. Tiriami vandens m÷ginių bendrieji cheminiai rodikliai (bendrasis kietumas, permanganato ir bichromato skaičius), pagrindiniai anijonai (Cl, SO4, HCO3, CO2), katijonai (Ca, Mg, Na, K), biogeniniai komponentai (NO2, NO3, NH4, PO4). Gauti duomenys apibūdina gruntinio vandens, besiformuojančio skirtingomis gamtin÷s ir antropogenin÷s apkrovos sąlygomis, cheminę sud÷tį ir kokybę. Taip pat buvo paimta 11 m÷ginių chloroorganinių, fosfoorganinių ir triazininių pesticidų tyrimams. Gauti pesticidų tyrimų rezultatai parod÷, kad išsklaidytos taršos sąlygomis pesticidų gruntiniame vandenyje beveik n÷ra. Dešimties m÷ginių visų tirtų pesticidų koncentracija buvo mažesn÷ už jų aptikimo ribą.


109

4.5 pav. Požeminio vandens monitoringo tinklas

Siūloma toliau tęsti LRV nutarimu patvirtintą požeminio vandens monitoringo programą. Tačiau siekiant išsiaiškinti potencialios rizikos požeminio vandens telkinių egzistavimą bei jų ribas, siūloma išpl÷sti monitoringo tinklą ir parengti specializuotas monitoringo programas potencialios rizikos telkiniuose, kurių pagrindinis uždavinys būtų išsiaiškinti, ar esama ilgalaikių žmogaus veiklos sąlygotų kokyb÷s kitimo tendencijų.


110

5. PAVIRŠINIO IR POŽEMINIO VANDENS TELKINIŲ VANDENSAUGOS TIKSLAI

5.1. BENDRIEJI PAVIRŠINIO VANDENS VANDENSAUGOS TIKSLAI

Remiantis BVPD 4 str. ir Lietuvos vandens įstatymo reikalavimais, valstyb÷s nar÷s privalo užtikrinti, kad būtų įgyvendinti nustatyti standartai ir pasiekti nustatyti tikslai ne v÷liau kaip iki 2015 m. Svarbiausi BVPD keliami tikslai yra neleisti prast÷ti visų paviršinio vandens telkinių būklei ir pasiekti gerą visų vandens telkinių būklę bei gerą ekologinį dirbtinių ir labai pakeistų vandens telkinių potencialą. Norminiai reikalavimai, kaip pasiekti gerą vandens būklę, yra nustatyti BVPD 5 priede: „Kai d ÷l žmonių veiklos atitinkamo tipo paviršinio vandens telkinio biologinių kokyb÷s elementų vert÷s nedaug nukrypsta nuo verčių, kurios paprastai būdingos tokio tipo paviršinio vandens telkiniams netrikdomomis gamtin÷mis sąlygomis“. Valstyb÷s nar÷s pačios apibr÷žia ir nustato šiuos priimtinus nuokrypius nuo etaloninių sąlygų. Komisijos padedamos, valstyb÷s nar÷s kalibravimo būdu turi nustatyti bendrą ribą tarp geros ir vidutiniškos būkl÷s (BVPD, 5 priedas, 1.4.1).

Kaip min÷ta šio plano įvade, siekdama suderinti žmogaus ūkin÷s veiklos poreikius ir vandens apsaugos tikslus, BVPD numato išimčių galimybę. Viena jų - užsibr÷žto tikslo pasiekimą nukelti v÷lesniam laikui, o kita– užsibr÷žti ne tokį aukštą tikslą, jeigu jo pasiekti neleidžia technin÷s sąlygos, labai didel÷s sąnaudos, gamtin÷s priežastys ar itin didelis užterštumas bei jeigu „geros“ būkl÷s pasiekimas tur÷s labai didelių neigiamų socialinių-ekonominių padarinių, kuriems išvengti n÷ra jokių kitų aplinkosauginiu požiūriu pranašesnių alternatyvų.

5.2 GEROS PAVIRŠINIO VANDENS KOKYBöS BŪKLöS REIKALAVIMAI 5.2.1. Up÷s

Biologiniai elementai

Lietuvos upių būklei nustatyti taikomos klasifikacijos sistemos yra sudarytos (pritaikytos) tik dugno bestuburiams (Danijos Upių Faunos Indeksas, DUFI) ir žuvims (Lietuvos Žuvų Indeksas; LŽI). Remiantis LŽI ir DUFI verčių santykiais bei biologinius elementus papildančiais vandens kokyb÷s ir hidromorfologiniais elementais, buvo nustatytos slenkstines DUFI - 5 ir LŽI - <0,71 vert÷s, nukrypimai nuo kurių reikštų prastesnę nei gera ekologinę būklę. Fiziniai-cheminiai elementai

Bendrieji fiziniai-cheminiai elementai, turintys didžiausią įtaką biologinių elementų būklei up÷se, yra BDS7, bendras fosforas, P-PO4, bendras azotas, N-NH4, N-NO3 ir O2. Gerą ekologinę upių būklę apibūdinančios vandens kokyb÷s elementų vert÷s, kurios tur÷tų būti pasiektos ežeruose iki 2015 m., yra šios: 5.1 lentel÷. Upių vandens kokyb÷s elementų vert÷s

BDS7, mgO2/L ≤3,3 Pbendr, mg/L ≤0,14 P-PO4, mg/L ≤0,09 Nbendr, mg/L ≤3,0 N-NH4, mg/L ≤0,2 N-NO3, mg/L ≤2,3 O2, mg/L (1)

≥7,5

O2, mg/L (2) ≥6,5 (1) –upių tipai 1, 3-7; (2) – 2 upių tipas


111

Hidrologiniai-morfologiniai elementai

Vadovaujantis BVPD įgyvendinimo gair÷mis, į hidrologinius-morfologinius elementus atsižvelgiama tik identifikuojant labai geros būkl÷s ar maksimalaus ekologinio potencialo vandens telkinius. Jeigu vandens telkinio būkl÷ pagal biologinių elementų rodiklius yra prastesn÷ negu labai gera, (kai fizinių-cheminių ir cheminių elementų rodikliai tenkina labai geros būkl÷s reikalavimus) hidrologinių-morfologinių elementų vert÷s automatiškai yra laikomos tenkinančiomis reikalavimus, nustatytus atitinkamai biologinių elementų būklei/potencialui užtikrinti, t.y. pagal šių elementų rodiklius vandens telkinio būkl÷ papildomai n÷ra klasifikuojama (vandens telkinio priskyrimas prastesnei būklei negu labai gera yra grindžiamas tik biologinių kokyb÷s elementų rodiklių vert÷mis). Kitaip sakant, analizuojant galimas priežastis, kod÷l biologiniai elementai neatitinka geros būkl÷s, pakaktų nustatyti (žinoti), ar hidrologiniai-morfologiniai elementų rodikliai n÷ra pakitę. Kita vertus, apibūdinant siektinos geros būkl÷s reikalavimus bei tam numatant atitinkamas priemones neišvengiamai iškyla būtinyb÷ suformuluoti tikslesnį geros hidrologinių-morfologinių elementų būkl÷s apibr÷žimą.

1. Hidrologija. Dabartiniai vandens organizmų tyrimų duomenys rodo, kad >30 % nuot÷kio sumaž÷jimas

sąlygoja prastesnę nei gera vandens organizmų būklę. Tai yra vienas iš telkinių priskyrimo labai pakeistiems vandens telkiniams (LPVT) kriterijų, kai nuot÷kis yra nuolatos sumaž÷jęs. Tačiau ir pavieniai, sąlyginai trumpalaikiai nuot÷kio sumaž÷jimai gali tur÷ti didel÷s įtakos vandens organizmų būklei (pvz., kaupiant ar užlaikant vandenį HE ar kitiems tikslams įrengtuose tvenkiniuose ir nepraleidžiant gamtosauginio debito; arba staigūs, dideli debito pokyčiai pernelyg greitai išleidžiant vandenį iš vagoje esančių ar su ja besijungiančių tvenkinių). Visi šie veiksniai yra priskirtini nuot÷kio kiekio ir pobūdžio pokyčių kategorijai. Upių hidrologiniai rodikliai yra laikytini užtikrinančiais geros būkl÷s reikalavimus tuomet, kai jų nuokrypis nuo natūralių verčių yra ≤30 %. Gera būkl÷ gali būti neužtikrinta ir tada, kai natūralus srov÷s greitis yra sumaž÷jęs, o vandens lygis sukilęs d÷l žemiau esančios patvankos (dirbtin÷s kliūties) poveikio (tvenkiniui esant mažesnio kaip 50 ha ploto; didesni tvenkiniai priskirti LPVT kategorijai). Tačiau šiuo atveju negalima pateikti konkrečių, geros būkl÷s reikalavimus atitinkančių kriterijų (visos atkarpos, patenkančios į patvankos įtakos zoną potencialiai yra rizikos telkiniai).

2. Morfologija. Nemuno UBR žemumose tekančios ištiesintos vagos up÷s yra priskirtos LPVT kategorijai.

Kitos ištiesintos up÷s yra priskirtos rizikos telkinių grupei tikintis, kad vagų morfologija ilgainiui savaime atsikurs. Nustatyti, kada morfologin÷s sąlygos jau užtikrina gerą biologinių elementų būklę, yra gana problematiška, kadangi tai priklauso ir nuo individualių up÷s charakteristikų. Tačiau bendrieji siektini tikslai būtų užtikrinti atkūrus bent pusiau natūralias sąlygas: - natūrali pakrančių augmenija apima ≥50 % atkarpos ilgio; - vagos skerspjūvis pusiau natūralus, dugno reljefas su akivaizdžiais heterogeniškumo požymiais

(atkarpoje esama seklumų ir pagil÷jimų, lemiančių srov÷s greičio bei grunto sud÷ties pokyčius);

- kranto linijos forma heterogeniška, su užutekiais ar kliūtimis t÷kmei, kur srov÷s greitis ir/arba kryptis kinta.

Pažym÷tina, kad reikalavimai (siektini tikslai) pakrančių augmenijai taikytini ne tik

ištiesintos, bet ir natūralios vagos formos up÷ms.

3. Up÷s vientisumas. Apibūdinti siektinus up÷s vientisumo kriterijus, pagal kuriuos būtų galima spręsti, ar

atitinkami gerai biologinių elementų būklei keliami reikalavimai neatsižvelgiant į dirbtinių kliūčių


112

(patvankų) sąlygotus hidrologijos pokyčius, yra gana sunku. Kai kuriose up÷se, ypač mažosiose, bent kelios patvankos yra įrengtos iškart viena paskui kitą, tokiu būdu suformuojant tvenkinius, tarp kurių yra vandens lygio kaita (perkritimas), tačiau d÷l labai mažo atstumo tarp tvenkinių natūralios up÷s hidrologin÷s charakteristikos yra pakitusios. Gera hidrologinių, o tuo pačiu ir biologinių elementų būkl÷ tokiose atkarpose yra sunkiai pasiekiama (tai atspind÷ta siektinuose geros hidrologin÷s būkl÷s kriterijuose). Tačiau d÷l trukdžių migracijai žuvų bendrijų būkl÷ gali būti prastesn÷ nei gera ir tose atkarpose, kur patvankų sąlygoti hidrologinio režimo pokyčiai nepasireiškia (dirbtin÷s kliūtys migracijai kitų vandens organizmų būklei įtakos neturi). Siektinu geros būkl÷s kriterijumi gal÷tų būti sąlyga, kad tose up÷se, kuriose istoriniais duomenimis gyveno (ar šiuo metu gyvena) didesniais atstumais migruojančios žuvys, dirbtinių kliūčių žuvų migracijai n÷ra, o kitose up÷se yra tik viena žuvims neįveikiama kliūtis, arba atstumas tarp dirbtinių kliūčių toje pačioje up÷je tur÷tų būti nemažesnis kaip 70 % bendro vagos ilgio (toje pačioje up÷je ne daugiau kaip 2 kliūtys, patenkančios į skirtingiems tipams priskirtinas up÷s atkarpas). Tačiau up÷je atsiradus bet kokiai naujai, iki tol nebuvusiai kliūčiai žuvų migracijai, gali pablog÷ti aukščiau kliūties esančios up÷s atkarpos ekologin÷ būkl÷. Chemin÷ būkl÷

Prioritetinių pavojingų medžiagų ir pavojingų medžiagų bei kitų kontroliuojamų medžiagų koncentracijos vandenyje neturi viršyti įstatymais nustatytų didžiausių leistinų koncentracijų. 5.2.2. Ežerai Biologiniai elementai

Klaisifikacijos sistema Nemuno UBR ežerų būklei nustatyti yra parengta fitoplanktonui. Fitoplanktono rodikliai bei siektinos vert÷s, nusakančios gerą ežerų būklę, yra nurodytos 5.2 lentel÷je: 5.2 lentel÷. Gerą ežerų būklę nusakančių elementų vert÷s

Ežerų tipai Fitoplanktono kriterijai: 1 2 3

Biomas÷, metinis vidurkis, mg/L ≤ 8 ≤ 6 ≤ 5 Diatominių dumblių dalis (%), kovo pabaiga-geguž÷ ≥ 30 ≥ 40 ≥ 60 Melsvabakterių dalis (%), rugpjūtis-rugs÷jis ≤ 60 ≤ 50 ≤ 40 Dominuojantys toksiški dumbliai, genčių skaičius ≤ 4 ≤ 4 ≤ 3 Chlorofilas a, metinis vidurkis, µg/L ≤ 15 ≤ 10 ≤ 6

Žuvų rodikliais pagrįstai klasifikacijos sistemai užbaigti vis dar nepakanka monitoringo

duomenų. Tik÷tina, kad ši sistema bus galutinai parengta turint 2008 m. monitoringo duomenis.


113

Fiziniai-cheminiai elementai

Bendrieji fiziniai-cheminiai elementai, turintys didžiausios įtakos biologinių elementų būklei ežeruose yra N bendras ir P bendras. Gerą ekologinę ežerų būklę apibūdinančios vandens kokyb÷s elementų vert÷s, kurios tur÷tų būti pasiektos ežeruose iki 2015 m., yra šios: 5.3 lentel÷. Gerą ekologinę ežerų būklę apibūdinančios vandens kokyb÷s elementų vert÷s

Ežerų tipai Elementai: 1 1 Bendras P, mg/L ≤ 0,07 Bendras P, mg/L ≤ 0,07 Bendras N, mg/L ≤ 1,8 Bendras N, mg/L ≤ 1,8

Hidrologiniai-morfologiniai elementai

Kai vandens telkinio būkl÷ pagal biologinių elementų rodiklius yra prastesn÷ nei l. gera (o fizinių-cheminių ir cheminių elementų rodikliai tenkina l. geros būkl÷s reikalavimus), hidrologinių-morfologinių elementų vert÷s automatiškai yra laikomos tenkinančiomis reikalavimus, keliamus atitinkamai biologinių elementų būklei/potencialui užtikrinti. Kita vertus, hidrologiniai-morfologiniai elementai tur÷tų būti apibr÷žti ir norint apibūdinti siektinos geros būkl÷s reikalavimus.

Klasifikacijos sistemos Nemuno UBR ežerų būklei nustatyti yra sudarytos tik fitoplanktonui, kuris yra jautresnis vandens kokyb÷s pokyčiams. Biologiniams kokyb÷s elementams, kurie tur÷tų jautriausiai reaguoti į ežerų hidrologijos ir morfologijos pokyčius – makrofitams ir žuvims - būkl÷s klasifikavimo sistemos kol kas n÷ra galutinai parengtos. Tačiau siektini geros hidrologin÷s-morfologin÷s būkl÷s rodikliai tur÷tų būti pagrįsti būtent šių biologinių elementų reakcija į pokyčius. Nemuno UBR esama pavyzdžių, kai sumaž÷jus ežero vandens lygiui sunyko žuvų rūšin÷ įvairov÷ (pvz., Dringio ežere (Žeimenos baseinas) išnyko ežerin÷s stintel÷s) ar pakito žuvų bendrijos struktūra (Šalnaičio ežeras; Žeimenos baseinas). Bet šių duomenų nepakanka norint apibūdinti siektinas hidrologin÷s-morfologin÷s būkl÷s rodiklių vertes, užtikrinančias gerą biologinių elementų būklę,. Kadangi daugumos Nemuno UBR ežerų hidrologiniai-morfologiniai rodiklių pokyčiai yra sąlyginai nedideli, siektinos vert÷s tur÷tų būti tokios pat, kaip ir vert÷s, atitinkančios labai geros būkl÷s reikalavimus. Chemin÷ būkl÷

Prioritetinių pavojingų medžiagų ir pavojingų medžiagų bei kitų kontroliuojamų medžiagų koncentracijos vandenyje neturi viršyti įstatymais nustatytų didžiausių leistinų koncentracijų. 5.2.3 Tarpiniai ir pakran čių vandenys

Šiame planavimo etape gerą ekologinę tarpinių vandenų būklę apibūdinantys vandens kokyb÷s elementai buvo pakeisti iš maksimalių rodiklių į vidutinius, taip pat buvo atitinkamai patikslintos jų vert÷s atsižvelgiant į visus 1992-2007 m. nacionalinio monitoringo metu surinktus duomenis. Kuršių marių įtakos Baltijos jūroje zonoje geros ekologin÷s būkl÷s kriterijaus vert÷s priklauso nuo druskingumo, tod÷l mažesnio nei 2 psu sąlygomis tur÷tų būti naudojamos šiaurinių Kuršių marių, o didesnio nei 4 psu – pakrant÷s vandenų etalonin÷s vert÷s. Siūlomos vandens kokyb÷s elementų vert÷s, kurios tur÷tų būti pasiektos tarpiniuose vandenyse iki 2015 m., yra pateiktos 5.4 lentel÷je:


114

5.4 lentel÷. Tarpinių vandenų geros kokyb÷s elementų vert÷s EKOLOGIN ö BŪKL ö

Kriterijai Kuršių marių įtakos Baltijos

jūroje zona Šiaurin÷ Kuršių

marių dalis


FIZINIAI-CHEMINIAI Vidutinis bendras azotas vasarą (birželis-rugs÷jis), µg/l

<416 <933 <944


<36 <59 <60


<4,1* <20,4 <20,2


<25,7 <46,6 <54,4

* vidutin÷s fitoplanktono biomas÷s perskaičiuotos integruotam fitoplanktono m÷giniui

Pakrant÷s vandenų tipus aprašantys kriterijai pagal vertinimo laikotarpį buvo suderinti su tarpinių vandenų kriterijų vertinimo laikotarpiais, atitinkamai patikslinant jų vertes: 5.5 lentel÷. Pakrant÷s vandenų geros kokyb÷s elementų vert÷s


Kriterijai Atviras Baltijos j ūros

sm÷l÷tas krantas (pietinis)

Atviras Baltijos j ūros akmenuotas krantas

(šiaurinis) FIZINIAI-CHEMINIAI Vidutinis bendras azotas vasarą (birželis-rugs÷jis), µg/l

<250 <250


<26 <26


<3,1 <3,1


<4,8 <4,8

5.2.4. Labai pakeistų ir dirbtini ų vandens telkinių kokyb÷s reikalavimai ir vandensaugos tikslai

Priskiriant vandens telkinį LPVT arba DVT, paprastai turima omenyje, kad ekologin÷s tokių telkinių savyb÷s yra fiziškai pakitusios tiek morfologinių, tiek ir hidrologinių charakteristikų prasme. Tačiau toks priskyrimas nenumato ekologinių pakitimų, susidarančių sukeltų vandenį patekus teršiančioms medžiagoms.

Bendras kokyb÷s kriterijus yra pasiektas geras ekologinis potencialas. Tai atspindi ekologinę kokybę, kada fizinis poveikis vandens telkiniui, leidžiantis jį priskirti LPVT arba DVT, yra priimtinas. Tolesnis fizinis poveikis yra laikomas nereikšmingu tik tol, kol jis neviršija skirtumo tarp etaloninių sąlygų ir geros būkl÷s natūraliame vandens telkinyje.

LPVT ir DVT gero ekologinio potencialo klasifikacija buvo parengta vertinant antropogeninio poveikio sąlygotų nukrypimų nuo maksimalaus ekologinio potencialo laipsnį. Dirbtiniai vandens telkiniai

Karjerai pagal savo ekologines savybes atitinka 2 tipo natūralius ežerus. Jų biologinių kokyb÷s elementų maksimalus ekologinis potencialas tur÷tų atitikti labai geros būkl÷s reikalavimus, nustatytus 2 tipo ežerams. Savo ruožtu, kokyb÷s elementų geras ekologinis potencialas tur÷tų atitikti tuos pačius, t.y. geros būkl÷s reikalavimus:


115

5.6 lentel÷. Dirbtinių vandens telkinių gero ekologinio potencialo rodikliai

Fitoplanktono kriterijai: vert ÷ Biomas÷, metinis vidurkis, mg/L 5-8 Diatominių dumblių dalis (%), kovo pabaiga-geguž÷ 49-30 Melsvabakterių dalis (%), rugpjūtis-rugs÷jis 41-60 Dominuojantys toksiški dumbliai, genčių skaičius 4 Chlorofilas a, metinis vidurkis, µg/L 9-15

Dirbtiniai kanalai pagal savo ekologines savybes yra labiausiai artimi 2 tipo up÷ms.

Biologinių kokyb÷s elementų maksimalus ekologinis potencialas turi atitikti geros būkl÷s reikalavimus, nustatytus natūralioms 2 tipo up÷ms. Atitinkamai, kokyb÷s elementų geras ekologinis potencialas turi atitikti vidutin÷s būkl÷s reikalavimus, nustatytus natūralioms 2 tipo up÷ms: DUFI 4 ir LŽI 0.70-0.40 vert÷s (EQR skal÷je).

Reikalavimai fiziniams-cheminiams dirbtinių vandens telkinių kokyb÷s elementams bei cheminei šių telkinių būklei yra tokie patys, kaip ir natūraliems atitinkamų tipų vandens telkiniams. Labai pakeisti vandens telkiniai

Didesnio nei 50 ha ploto tvenkiniai ir jų vandens organizmų bendrijos turi būti lyginami su natūralių ežerų atitikmenimis. Kokyb÷s elementų maksimalus ekologinis potencialas turi atitikti labai geros būkl÷s reikalavimus, nustatytus atitinkamo gylio (<3 arba >3 m) natūraliems ežerams. Tod÷l kokyb÷s elementų geras ekologinis potencialas turi atitikti tuos pačius, t.y. geros būkl÷s reikalavimus: 5.7 lentel÷. Labai pakeistų vandens telkinių gero ekologinio potencialo rodikliai

Vidutinis telkinio gylis: Fitoplanktono kriterijai: <3 >3 Biomas÷, metinis vidurkis, mg/L 5-8 4-6 Diatominių dumblių dalis (%), kovo pabaiga-geguž÷ 49-30 49-40 Melsvabakterių dalis (%), rugpjūtis-rugs÷jis 41-60 31-50 Dominuojantys toksiški dumbliai, genčių skaičius 4 4 Chlorofilas a, metinis vidurkis, µg/L 9-15 6-10

Labai pakeisto Merkio up÷s ruožo (2 tipas pagal baseino dydį ir nuolydį) būkl÷ tur÷tų būti

nustatyta remiantis 2 tipo up÷ms sudaryta sistema. Geros būkl÷s reikalavimai, taikomi 2 tipo up÷ms, tur÷tų būti taikomi ir šio stipriai paveikto up÷s ruožo maksimaliam ekologiniam potencialui apibūdinti. Atitinkamai, kokyb÷s elementų geras ekologinis potencialas tur÷tų atitikti vidutiniškos būkl÷s reikalavimus, nustatytus natūralioms 2 tipo up÷ms: DUFI - 4 ir LŽI ≤ 0,40 vert÷s.

Labai pakeisto Nemuno up÷s ruožo būkl÷ tur÷tų būti vertinama pagal vertinimo sistemą, sukurtą labai didelių l÷tos t÷km÷s upių, t.y. 6 tipo upių būklei vertinti. Kokyb÷s elementų maksimalus ekologinis potencialas tur÷tų atitikti geros būkl÷s reikalavimus, nustatytus natūralių upių 6 tipui. Savo ruožtu, kokyb÷s elementų geras ekologinis potencialas turi atitikti vidutin÷s būkl÷s reikalavimus, taikomus natūralioms 6 tipo up÷ms: DUFI - 4 ir LŽI ≤ 0,40 vert÷s.

Labai pakeistų ištiesintos vagos upių būkl÷ tur÷tų būti vertinama remiantis atitinkamo baseino dydžio ir nuolydžio (1 ir 2 tipo) natūralioms up÷ms taikoma sistema. Biologinių kokyb÷s elementų maksimalus ekologinis potencialas turi atitikti geros būkl÷s reikalavimus, nustatytus atitinkamiems natūralių upių tipams (1 ar 2). Savo ruožtu, kokyb÷s elementų geras ekologinis potencialas tur÷tų atitikti vidutin÷s būkl÷s reikalavimus, taikomus vertinant 2 tipo natūralias upes: DUFI - 4 ir LŽI ≤ 0,40 vert÷s.

Vertinant Klaip ÷dos sąsiaurio ekologinę būklę tur÷tų būti taikomi tik bendrieji vandens rodikliai, o „ilgalaik÷s atminties“ dugno organizmų (makrofitai ir bestuburiai) elementai tam yra


116

netinkami. D÷l vandens apykaitos ypatumų sąsiauryje, priklausomai nuo jame vyraujančių vandens masių (kurias lengva identifikuoti pagal matuojamą vandens druskingumą) siūloma naudoti gretimų vandens telkinių - šiaurinių Kuršių marių, Kuršių marių vandens įtakos zonos Baltijos jūroje arba pakrančių vandenų – ekologin÷s būkl÷s kriterijų vertes. Tod÷l Klaip÷dos sąsiaurio ekologinę būklę apibūdinančių kokyb÷s elementų geras ekologinis potencialas turi atitikti tuos pačius gretimų vandens telkinių, t.y. geros būkl÷s reikalavimus: 5.8 lentel÷. Klaip÷dos sąsiaurio gero ekologinio potencialo kriterijai

Klaip ÷dos sąsiauris Gero ekologinio potencialo kriterijai < 2 psu 2-4 psu > 4psu

Vidutin÷ vasaros bendro fosforo koncentracija, µg/L < 80 < 53 < 26 Vidutin÷ vasaros bendro azoto koncentracija, µg/L < 1080 < 665 < 250 Vidutin÷ fitoplanktono biomas÷, mg/L < 20,4 < 18,0 < 15,5 Vidutin÷ chlorofilo a koncentracija, µg/L < 46,6 < 25,7 < 4,8

* vidutin÷s fitoplanktono biomas÷s perskaičiuotos paviršiniam vandens sluoksniui

Reikalavimai fiziniams-cheminiams labai pakeistų vandens telkinių kokyb÷s elementams bei cheminei šių telkinių būklei yra tokie patys, kaip ir natūraliems atitinkamų tipų vandens telkiniams.

5.3. POŽEMINIO VANDENS TELKINIŲ VANDENSAUGOS TIKSLAI

Požeminio vandens telkinių atveju svarbiausias vandensaugos tikslas yra gera tų telkinių kiekybin÷ ir kokybin÷ (chemin÷) būkl÷: 1) jeigu būkl÷ tokia ir yra, ji turi būti palaikoma ir toliau; 2) jeigu būkl÷ n÷ra gera, turi būti numatytos priemon÷s šiai būklei pagerinti; 3) jeigu būkl÷ gr÷smingai blog÷ja, ta gr÷sm÷ turi būti sustabdyta.

Atsižvelgiant į faktinę požeminio vandens būklę Lietuvoje ir jos vertinimus, vertinant užteršto gruntinio ir sąlyginai švaraus spūdinio vandens kokyb÷s būklę siūloma naudoti dvi kriterijų grupes: 1 – aplinkosauginius ir 2 – geriamojo vandens kriterijus. Būtent tai pataria ir naujausios ES specialios darbo grup÷s paruoštos rekomendacijos.

Gruntinio vandens būkl÷s vertinimui tikslinga naudoti BVPD ir PVD nustatytą taršos ribinę vertę (RV) nitratams 50 mg/l, kuri sutampa su analogišku geriamojo vandens kokyb÷s kriterijumi (Lietuvos higienos norma HN 24:2003). Be to, reikia atsižvelgti ir į kitų azoto formų (nitritų, amonio) koncentracijas požeminiame vandenyje. Kadangi faktų apie gruntinio vandens taršą pesticidais Lietuvoje n÷ra, kol kas nesiūloma taikyti BVPD/PVD jiems nustatytą ribinę vertę.

Vertinant spūdinio vandens cheminę būklę Lietuvoje, ir toliau siūloma vadovautis geriamojo vandens kokyb÷s kriterijais (Lietuvos higienos norma HN 24:2003). Dviem probleminiams hidrocheminiams rodikliams – chloridams ir sulfatams gamtinių hidrocheminių anomalijų zonose, kuriose pasireiškia padid÷jusios mineralizacijos vandens intruzijos - siūlomos atitinkamai 350 mg/l ir 500 mg/l ribin÷s vert÷s. Kitiems vandens kokyb÷s komponentams ribinių verčių nustatyti nereikia, nes jos neviršija Lietuvos higienos normoje HN 24:2003 reglamentuojamų koncentracijų.


117

6. VANDENS NAUDOJIMO EKONOMINöS ANALIZöS SANTRAUKA Čia pateikiama ekonomin÷s vandens naudojimo analiz÷s santrauka yra paremta ankstesnių tyrimų rezultatais. Kai kurie rodikliai jau yra atnaujinti, o kai kurie bus atnaujinti iki 2009 m.. Reikia pabr÷žti, kad terminas „ekonomin÷ analiz÷“ turi tą prasmę, kuri yra nurodyta Bendrojoje vandens politikos direktyvoje, ir visiškai atspindi direktyvos reikalaujamus elementus,.

Iki šiol buvo įvardyti šie pagrindiniai poveikio šaltiniai Nemuno up÷s baseine: išleidžiamos komunalin÷s ir pramon÷s nuotekos, žem÷s ūkio veikla, fiziniai natūralių vandentakių bei jų hidrologinio režimo pakeitimai. Atlikus žmogaus ūkin÷s veiklos poveikio vertinimą buvo nustatyta, kad didžiausią poveikį paviršiniams vandens telkiniams daro žem÷s ūkio veikla, kuri pasireiškia kaip pasklidoji tarša. Be to, žem÷s ūkio sektorius yra laikomas poveikio, susijusio su atskirų mažų upių ruožų tiesinimu, šaltiniu. Kitas svarbus taršos šaltinis yra sutelktoji tarša, kurią sudaro buitinių, gamybinių bei lietaus (paviršinių) nuotekų išleistuvų apkrovos. Trečia svarbi poveikio vandenims rūšis yra fizinis natūralių vandentakių keitimas. Vienas iš min÷tojo poveikio suk÷l÷jų yra energetikos sektorius, t.y. ant vandentakių pastatytos Lietuvos hidroelektrin÷s, tod÷l energetikos sektorius taip pat buvo įtrauktas į ekonominę analizę. Be to, buvo atlikta ir tam tikra kitų poveikį (nors ir mažesnį) turinčių veiklų - žuvininkyst÷s, navigacijos ir rekreacijos - ekonomin÷ analiz÷ Toliau yra glaustai pateikta ekonomin÷ vandens naudojimo analiz÷, kurią sudaro bendras situacijos apibūdinimas, ūkio sektorių analiz÷ ir ekonomin÷s šių sektorių svarbos įvertinimas.

6.1. BENDRAS SITUACIJOS APIBŪDINIMAS

47 800 km2 ploto Nemuno upių baseinų rajonas (UBR) užima beveik 74 % Lietuvos teritorijos. Nemuno UBR žem÷s panaudojimas skirtingoms reikm÷ms yra pateiktas 6.1 lentel÷je. 6.1 lentel÷. Nemuno UBR žem÷s danga.

Žem÷s danga* Plotas Nemuno baseine, %

Miesto vietov÷s 3,2 Žem÷s ūkio paskirties vietov÷s 60 Natūralios buvein÷s 36,4 Miestai su >10 000 gyventojų 28

Duomenų šaltinis: CORINE žem÷lapis.

Nemuno UBR gyvena 80 % visų Lietuvos gyventojų, santykis tarp miesto ir kaimo gyventojų nesikeičia nuo 2004 m. – didesn÷ gyventojų dalis, apie 70 %, gyvena miesto vietov÷se.

Nedarbo lygis Nemuno upių baseinų rajone maž÷ja nuo 2003 m., kai siek÷ 10,6 %, o 2007 m. darbo netur÷jo maždaug 4 % šios teritorijos gyventojų.

Palyginus socialinę-ekonominę situaciją Nemuno UBR su Lietuvos vidurkiu, rodikliai čia yra aukštesni. Pavyzdžiui, vidutin÷s namų ūkio pajamos per m÷nesį Nemuno UBR (imant septynių apskričių šiame rajone vidurkį) yra 893 Lt, tuo tarpu Lietuvos vidurkis 2007 m. buvo 860 Lt. Nemuno upių baseinų rajonas pasižymi aukštais socialiniais-ekonominiais rodikliais daugiausia tod÷l, kad šiame rajone įsikūrę didžiausi ir ekonomiškai stipriausi šalies miestai.

Vandens gavyba ir naudojimas Nemuno UBR per pastaruosius penkerius metus gerokai svyravo – daugiausiai d÷l Kruonio hidroakumuliacin÷s elektrin÷s veiklos. Tuo tarpu suvartojamo požeminio vandens kiekis beveik nekito, tod÷l galima teigti, kad apskritai vandens suvartojimas ne energijos gamybos tikslams pastaraisiais metais buvo stabilus. 6.1. paveiksle pateikiami Lietuvos duomenys, kadangi tikslaus vandens sunaudojimo pagal upių baseinų rajonus n÷ra.


118

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

7000

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007

Iš viso paimta vandens Požeminių šaltinių vanduo Sunaudota gamybin÷ms reikm÷ms 6.1 pav. Vandens gavybos tendencijos Lietuvoje, m3 per metus Šaltinis: Statistikos departamentas. Diagramą pareng÷ konsultantas.

Lyginant vandens suvartojimą Nemuno UBR su tendencijomis kituose baseinuose, svarbu į skaičiavimus neįtraukti vandens, kuris yra naudojamas energijai gaminti, kadangi didelis vandens kiekis, sunaudojamas Ignalinos AE, iškraipo tikrąją situaciją. Tokiu atveju skaičiavimų rezultatai rodo, kad apie 83 % vandens yra suvartojama Nemuno UBR ir tik 17 % suvartojama likusiuose upių baseinų rajonuose.


119

Nemuno upių baseinų rajone išleidžiamų nuotekų tendencijos, kaip ir Lietuvoje apskritai, visiškai sutampa su vandens gavybos tendencijomis (6.2.pav.).

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

7000

2003 2004 2005 2006

Iš viso paimta vandens Į paviršinius vandenis išleistų nuotekų kiekis 6.2 pav. Vandens gavybos ir nuotekų šalinimo tendencijos Lietuvoje, m3 per metus *

Šaltinis: Statistikos departamentas. Diagramą pareng÷ konsultantas *Pastaba: Diagramoje pavaizduotas bendras išgaunamo vandens ir išleidžiamų nuotekų kiekis, įskaitant energijos gamybai naudojamą vandenį

Vandens suvartojimas labai priklauso nuo energetikos poreikių konkrečiais metais. Didžiosios dalies (apie 94 %) nuotekų valyti nereikia. Šis santykis rodo energijai gaminti suvartojamo vandens kiekį (92 %), tod÷l galima daryti prielaidą, kad didžiąją dalį nuotekų, kurių nereikia valyti, sudaro vanduo, naudojamas energetikos sektoriuje aušinimo tikslams.

6.2. ŪKIO SEKTORIŲ ANALIZö Pagrindiniai su vandens išteklių naudojimu susiję ir pastaruosius veikiantys sektoriai

Lietuvoje, kaip nustatyta apkrovų vandens ištekliams analiz÷s metu, yra namų ūkių, pramon÷s, energetikos, žem÷s ūkio ir žuvininkyst÷s sektoriai. Toliau 6.2 ir 6.3 lentel÷se yra pateikiamas apibendrintas svarbiausių ūkio sektorių poveikis. 6.2 lentel÷. Ūkio sektorių poveikis Nemuno UBR: vandens suvartojimas

Ūkiui ir buičiai Pramonei Energetikai Žem÷s ūkiui Žuvininkystei Kita Iš viso

tūkst. m3/metus 82.867 45.062 2.501.708 1.649 65.816 3.952 2.701.054 % nuo bendro kiekio 3,1 1,7 92,6 0,1 2,4 0,1 100,0

Be vandens, suvartojamo energetikos objektų aušinimui

tūkst. m3/metus 82.867 45.062 0 1.649 65.816 3.952 199.346 % nuo bendro kiekio 41,6 22,6 0,0 0,8 33,0 2,0 100,0

Šaltinis: Suskaičiavo konsultantas pagal Nemuno UBR priklausančių savivaldybių statistinę informaciją


120

6.3 lentel÷. Ūkio sektorių sutelktosios taršos šaltinių poveikis Nemuno UBR: atskirų sektorių nuotekų teršalų dalis bendroje taršos apkrovoje bei nuotekų kiekio dalis bendrame nuotekų kiekyje, %

BDS, %

bendrame kiekyje

NH4, % bendrame kiekyje

NO3, % bendrame kiekyje

BN, % bendrame kiekyje

BP, % bendrame kiekyje

Nuotekų kiekis, % bendrame kiekyje

Nuotekų kiekis įskaitant

energetiką, % bendrame

kiekyje

Komunalinio ūkio ir pramon÷s nuotekos 74 81 72 77 77 59 6 Lietaus nuotekos 1 2 2 2 4 2 0,17 Kitos nuotekos 0,12 0,21 0,53 0,29 0,71 0,23 0,02 Be valymo 25 17 25 21 18 39 4 - tarp jų ir iš žuvininkyst÷s tvenkinių 25 17 12 15 5 49 49

Nuotekos iš energetikos

objektų aušinimo - - - - - - 90

Iš viso 100 100 100 100 100 100 100 Šaltinis: Teršalų kiekiai – pagal atlikto modeliavimo rezultatus, kurie dar bus patikslinti; Nuotekų kiekiai pagal Nemuno UBR priklausančių savivaldybių statistinę informaciją

Be to, Nemuno UBR vandens telkinius veikia hidrologiniai svyravimai d÷l hidroelektrinių, tarybiniais metais ištiesintų upių ir d÷l iš kai kurių pramon÷s įmonių patenkančių pavojingų medžiagų. Patikimos statistikos apie pastarąsias medžiagas n÷ra, tačiau 2006 m. atlikto pilotinio projekto metu1 buvo išmatuota (ir v÷liau sumodeliuota), jog per metus į aplinką gali patekti apie 6000 kg pavojingų cheminių medžiagų. Nemuno UBR yra ištiesinta apie 30 % upių. Toliau šiek tiek išsamiau aptariami sektoriai, sukeliantys apkrovą vandens ištekliams.

Namų ūkių sektorius gali būti laikomas svarbiu vandens išteklių naudotoju. Duomenų analiz÷ rodo, kad namų ūkiai kasmet suvartoja maždaug 40 % Nemuno UBR sunaudojamo vandens, jei iš šio kiekio išmestume energetikos objektų aušinimui reikalingą kiekį. Apskritai per pastaruosius kelerius metus gyventojams tiekiamo vandens kiekis kito labai nežymiai, kadangi prijungtų gyventojų šiek tiek daug÷ja, o vieno gyventojo suvartojamo vandens kiekis maž÷ja2. 2007 m. Lietuvoje vienas prie centralizuotų tinklų prijungto namų ūkio gyventojas per dieną suvartojo vidutiniškai 61 l vandens. Kai kuriose savivaldyb÷se vieno gyventojo suvartojamo vandens kiekis yra sumaž÷jęs iki 50 l/d. Miesto vietov÷se apie 80-90 % namų ūkių yra prijungti prie centralizuoto nuotakyno, tuo tarpu kaimo vietov÷se šis rodiklis gali tesiekti vos 30 %.

Neįmanoma tiksliai apskaičiuoti, kiek nuotekų atskirai išleidžia namų ūkiai ir kiek – pramon÷s įmon÷s, kadangi daugumoje miestų abu sektoriai nuotekas išleidžia į tuos pačius nuotekų valymo įrenginius. Analiz÷je remtasi prielaida, kad namų ūkių ir pramon÷s įmonių išleidžiamų nuotekų kiekiai proporcingai atitinka šių sektorių suvartojamo vandens kiekius. Jei lygintume vien tik namų ūkius ir pramonę, tai namų ūkiai suvartoja maždaug dvigubai daugiau vandens nei pramon÷ (žr. 6.2. lentelę). Taikant tokias pačias proporcijas išleidžiamų nuotekų kiekiams, galima teigti, kad namų ūkiai išleidžia ketvirtadalį viso susidariusių nuotekų kiekio, o kartu su pramon÷s nuotekomis tai sudaro apie du trečdalius viso į paviršinius Nemuno UBR išleidžiamų nuotekų kiekio. Tačiau svarbiausia apkrova vandens ištekliams šiuo atveju yra susijusi su nuotekų užterštumu. Kaip bus parodyta v÷liau, tam tikrų specifinių teršalų apkrovų didžiausią dalį sudaro tarša iš išsklaidytosios žem÷s ūkio taršos šaltinių.

1 Suomijos vyriausyb÷s finansuotas projektas „Pavojingų medžiagų patikra Lietuvoje“, 2006 2 Nacionalin÷ kainų ir energetikos kontrol÷s komisija. 2007 m. metin÷ ataskaita.


121

Kaip matyti iš modeliavimo rezultatų, pateiktų 6.3. lentel÷je, 25 % BDS ir NO3 ir šiek tiek mažesnę dalį kitų teršalų sudaro teršalai, patenkantys su nevalytomis nuotekomis (tarp jų ir nemažai iš lietaus surinkimo tinklų). Būtina pabr÷žti, kad čia modeliavimo rezultatai šiek tiek nesutampa su oficialia statistika apie nuotekų užterštumą. Viena iš pagrindinių to priežasčių yra tai, jog daugelyje lietaus nuotekų išleistuvų teršalų koncentracijos n÷ra matuojamos, vadinasi, šios taršos rūšies statistikoje n÷ra. Daroma prielaida, kad tam tikros teršalų koncentracijos yra ir tuose išleistuvuose, kur tarša nematuojama. Tod÷l čia pateiktos apkrovos yra didesn÷s negu AAA statistikoje nurodytos apkrovos.

Vienas svarbiausių veiksnių, apsprendžiančių namų ūkių naudojimąsi vandens paslaugomis, yra šių paslaugų kaina. Šiuo metu skirtingos savivaldyb÷s yra nustačiusios skirtingas vandens paslaugų kainas. 2007 m. Nemuno baseino rajone tarifai svyravo nuo 3,5 Lt/m3 (Jonavoje) iki daugiau kaip 10 Lt/m3 (Neringoje).

Pramon÷s sektoriaus svarba vandens sunaudojimo prasme yra dvigubai mažesn÷ nei namų ūkių sektoriaus. Pramon÷s įmon÷s 2007 m. suvartojo apie 22 % bendro Nemuno UBR sunaudoto vandens kiekio; šis kiekis nuo 2001 m. did÷ja. Turint galvoje, kad Lietuvos pramon÷s įmon÷s privalo įgyvendinti TIPK direktyvos reikalavimus ir įdiegti geriausius galimus gamybos būdus, darytina prielaida, kad vandens suvartojimas iki šiol did÷jo d÷l bendro pramon÷s sektoriaus augimo ir pl÷tros. Pramon÷s įmonių išleidžiamų nuotekų kiekis tesudaro maždaug pusę namų ūkių išleidžiamų nuotekų kiekio, tačiau šiuo atveju reik÷tų atkreipti d÷mesį į išleidžiamas pavojingas medžiagas. Toliau yra išvardytos pramon÷s šakos, kurių įmon÷s potencialiai gali išleisti pavojingų medžiagų:

6.4 lentel÷. Pramon÷s šakos – potencialios pavojingų medžiagų išleid÷jos, 2005

Sektorius Pramon÷s įmonių skaičius Energetika 30 Metalų pramon÷ 1 Cementas, stiklas, keramika 10 Chemijos pramon÷ 7 Atliekų sektorius 39 Kiti 74

Šaltinis: Suomijos vyriausyb÷s finansuoto projekto „Pavojingų medžiagų patikra Lietuvoje“ ataskaita, 2006

2006 m. vykdyto projekto „Pavojingų medžiagų patikra Lietuvoje“ metu buvo atlikta su

nuotekomis išleidžiamų pavojingų medžiagų analiz÷ įvairiuose nuotekų valymo įrenginiuose. Rezultatai parod÷, kad be medžiagų, kurios yra stebimos pagal Valstybinę monitoringo programą, kelių miestų nuotekų valyklų nuotekose buvo rastos tokios medžiagos kaip fenoliai ir etoksilatai, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, organotino junginiai ir ftalatai. Modeliavimo, atlikto pagal šio 2005 m. į aplinką išleistų pavojingų medžiagų monitoringo duomenis, rezultatai parod÷, kad bendras pavojingų medžiagų kiekis buvo daugiau kaip 6000 kg.

Energetikos sektorius yra pagrindinis hidromorfologinio režimo pakitimų d÷l užtvankų ir panašių užtvarų statybų, suk÷l÷jas. Be to, energetikos įmon÷s yra didžiausios vandens vartotojos Nemuno up÷s baseine – apie 93 % viso išgauto vandens yra sunaudojama energijos gamybai (žr. 6.2. lentelę). Tuo tarpu, kaip teigia Hidroenergetikų asociacija3, 2007 m. tik 3,5 – 3,7 % energijos gavome iš atsinaujinančių šaltinių. Pažym÷tina tai, kad energijos gamybą naudojant alternatyvius energijos išteklius skatina ES teis÷s aktai, konkrečiai Direktyva 2001/77/EK, pagal kurią valstyb÷se nar÷se energijos, pagaminamos naudojant alternatyvius energijos šaltinius, suvartojimas iki 2010 m. tur÷tų sudaryti 12 % bendro suvartojamo energijos ir kuro kiekio.

Ypač dideli morfologiniai ir hidrologiniai pokyčiai Nemuno baseino vandens telkiniuose atsiranda d÷l tokių įrenginių kaip Kauno HE ir Kruonio HAE, kurių abi pastatytos prie Nemuno

3 J.A.Jakučionio pranešimas „Hidroenergetikos skatinimas Lietuvoje“ 2007 m. kovo 28 d. Lietuvos Žem÷s Ūkio universitete.


122

up÷s. Pastaraisiais metais šiame baseine padaug÷jo ir mažų hidroelektrinių. Lietuvos hidroenergetikų asociacijos duomenimis, 2007 m. Lietuvoje veik÷ 82 mažos hidroelektrin÷s, jų projektin÷ galia buvo 25 mW.4. Apie 50 hidroelektrinių yra įsikūrusios Nemuno UBR. Užtvankos yra pastatytos 25 up÷se. Po kelias užtvankas yra pastatyta mažiausiai ant keturių upių: Šešup÷s, Str÷vos, Verkn÷s, Versekos. Užtvankos turi įtakos vandens lygio svyravimui, nuot÷kio režimui, nuos÷dų dugne susiklostymui, vandens srovių kryptims, vandens telkinio kokybei, gyvūnų migracijos sąlygoms, telkinio pakrant÷ms ir jose esamoms buvein÷ms, natūralaus išsiliejimo galimyb÷ms.

Žem÷s ūkio sektorius yra laikomas ekonominio poveikio, susijusio tiek su sutelktąja, tiek su pasklidąja žem÷s ūkio veiklos daroma tarša, suk÷l÷ju. Be to, šis sektorius apima ir upelių ištiesinimą bei kanalizavimą melioracijos tikslais. Žem÷s ūkio apkrovos poveikis yra labai svarbus, tačiau labai mažai analizuotas Lietuvoje.

Žem÷s ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2007 m. Nemuno UBR buvo 7725 valdos, kuriose buvo laikoma daugiau nei 10 sąlyginių gyvulių vienetų. 614 arba 8 % šių valdų tur÷jo m÷šlides. Iš 127 valdų, turinčių daugiau nei 300 sąlyginių gyvulių vienetų (SGV) daugiausia tokių yra vidurio Lietuvoje, kur ir stebimos didžiausios išsklaidytosios taršos problemos. Bent 14 yra Panev÷žio rajone, po 10 – Marijampol÷s ir Kauno rajonuose. Šioje didžiausių valdų grup÷je m÷šlides tur÷jo 62 %. 6.5 lentel÷. Valdų ir m÷šlidžių pagal SGV skaičius Nemuno UBR

> 300 SGV 200-299 SGV 10-199 SGV Valdų sk. Valdų, kuriose

yra m÷šlid÷s, sk. Valdų sk. Valdų, kuriose

yra m÷šlid÷s, sk. Valdų sk. Valdų, kuriose yra

m÷šlid÷s, sk. 127 79 46 26 7552 509

Šaltinis: Žem÷s ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, speciali užklausa Valdų skaičius pagal plotą Nemuno UBR parodytas 6.6. lentel÷je. 6.6 lentel÷.Valdų pagal plotą skaičius Nemuno UBR Valdų skaičius >500 ha

Valdų skaičius 150-499 ha

Valdų skaičius 15-149 ha

Valdų skaičius <15 ha

168 615 15786 261359 Šaltinis: Žem÷s ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, speciali užklausa

Kaip matyti iš 6.2. lentel÷s, žem÷s ūkyje sunaudojamo vandens dalis, palyginti su bendru

sunaudojamo vandens kiekiu, yra ypač maža – nesiekia vieno procento net ir tuo atveju, kai vandens sunaudojimas energetikoje neįskaitomas.

Tačiau daugiausia d÷l pasklidosios taršos ir d÷l upių ir upelių ištiesinimo žem÷s ūkis yra vienas iš svarbiausių poveikį vandens telkiniams darančių sektorių. 6.7. lentel÷je parodyta, kad pagrindinių teršalų – BDS7, NH4, NO3 ir bendro fosforo kiekiai, patenkantys į vandens telkinius iš žem÷s ūkio šaltinių, beveik visais atvejais sudaro daugiau kaip pusę visos taršos.

6.7. lentel÷je parodyta, kad vien d÷l pasklidosios žem÷s ūkio taršos poveikio (nevertinant reikšmingo suminio sutelktosios ir pasklidosios taršos poveikio), rizikos grupei priskirta net 99% visų pagal nitratų azotą išskirtų rizikos upių.

4 Dainiaus Tirūno pranešimas konferencijoje 2007 kovo 28 d. Lietuvos Žem÷s ūkio universitete


123

6.7 lentel÷. D÷l žem÷s ūkio taršos poveikio išskirtos rizikos up÷s bei jų dalis

Teršalas, pagal kurį up÷ priskirta rizikos grupei

Bendras rizikos upių ilgis, km

D÷l žem÷s ūkio poveikio rizikos

grupei priskiriamų upių ilgis, km

D÷l žem÷s ūkio poveikio rizikos grupei priskiriamų

upių dalis

BDS7 1917 659 34%

NH4-N 603 0 0%

NO3-N 8416 8350 99%

BP 2243 739 33%

Labai sud÷tinga įvertinti ištiesintų upių ir upių ruožų ilgius. Valstybinio žem÷tvarkos

instituto duomenimis5, 2006 m. pabaigoje bendras melioruotos žem÷s plotas Lietuvoje buvo 2981,6 tūkst. ha, ištiesintų upių ir upių ruožų ilgis siek÷ 63 tūkst. km, drenažo linijų - 1,6 mln. km, stov÷jo 70 tūkst. įvairių hidrotechnin÷s paskirties statinių ir veik÷ 103 vandens siurblin÷s. Didel÷ ištiesintų ir melioruotų atkarpų dalis n÷ra deramai prižiūrimos nuo 1990-ųjų metų, tod÷l jose pamažu v÷l įsigali pirmin÷s natūralios sąlygos.

Ištiesintų upių ir upelių ilgis Lietuvoje yra apie 9200 km. Palyginus šių ištiesintų atkarpų GIS žem÷lapį su saugomų teritorijų GIS žem÷lapiu, matyti, jog iš šio bendro ištiesintų upių ir upelių atkarpų ilgio 492 km ištiesintų upelių yra saugomose teritorijose. Tai sudaro maždaug penkis procentus viso ištiesinto upių atkarpų ilgio.

Žuvininkyst÷s reikm÷ms paprastai naudojami specialūs tvenkiniai, kurie nelaikomi vandens telkiniais, turinčiais pasiekti gerą vandens būklę, o tik pramon÷s objektais. Lietuvoje yra paplitusi tvenkinin÷ žuvininkyst÷, kai daugiausia auginami karpiai. Šiuo metu maždaug 18 įmonių užaugina apie 2500 tonų karpio.

Šaltinis: FAO žuvininkyst÷s statistika 6.3 pav. Akvakultūros sektoriaus produkcija Lietuvoje

Tokie kastiniai tvenkiniai (kurių yra apie 1600) šiuo metu Lietuvoje užima apie 10 000 ha. Šios rūšies žuvininkyst÷s reikm÷ms paimama apie 70 mln. m3 vandens, už kurį sumokama apie 35 tūkst. Lt mokesčio už gamtos išteklius per pastaruosius metus (mokesčio tarifas – 0,0005 Lt/m3).

Dauguma ūkių kol kas efektyviai panaudojo ES fondų paramą bei paramą akvakultūrai iš Specialiosios kaimo r÷mimo programos sektoriaus konkurencingumui didinti bei aplinkos ir kraštovaizdžio gerinti. Įsigyta daug modernios technikos ir technologinių įrengimų, buvo vykdoma tvenkinių renovacija. Pagerinta žuvininkyst÷s tvenkinių sanitarin÷ būkl÷, sumažintas žuvų sergamumas, įgyvendintos priemon÷s laukinių paukščių ir kitų gyvūnų išsaugojimui ekologinio tinklo Natura 2000 teritorijose.

5 VĮ Valstybinis žem÷tvarkos institutas. Melioruota žem÷ ir melioracijos statiniai. Informacinis leidinys (2007)


124

Kol kas n÷ra visapusiškų studijų, susijusių su aprašytos žuvininkyst÷s poveikiu vandens telkinių būklei. Kaip matyti iš 6.2. ir 6.3. lentelių, žuvininkyste užsiimantys ūkiai suvartoja maždaug 33 % viso sunaudoto vandens kiekio (neįskaitant energetikos objektų) ir išmeta maždaug ketvirtadalį BDS visose nevalytose nuotekose. Kitų žuvininkyst÷s teršalų dalis nevalytų nuotekų teršalų kiekyje sudaro mažiau nei 20 %, o bendro fosforo – 5 %.

Ekonomin÷ sektorių svarba

Svarbiausios vandens naudojimo (kalbant apie bendrą vandens gavybą) sritys yra naudojimas miesto reikm÷ms (namų ūkiai ir pramon÷s įmon÷s, prijungtos prie viešos vandens tiekimo sistemos), pramon÷, žem÷s ūkis ir energijos gamyba (hidroenergija ir elektrinių aušinimas). Vandens naudojimo vertinimas pagal sektorius ne visuomet atspindi santykinę sektorių svarbą atskiros šalies ekonomikai. Tai labiau yra rodiklis, kuriuo remdamiesi sektoriai turi sutelkti aplinkosaugines priemones, kad sustiprintų aplinkos apsaugą.

Ekonomin÷ min÷tųjų sektorių svarba yra apibūdinama pagal tokius rodiklius kaip darbuotojų skaičius sektoriuje ir prid÷tin÷ vert÷. Kiekvieno sektoriaus svarbą apibūdinantys rodikliai pateikti 6.8 lentel÷je. 6.8 lentel÷. Socialiniai-ekonominiai ūkio sektorių Nemuno baseinų rajone rodikliai 2005 m.

Darbuotojų skaičius Prid÷tin÷ vert÷

Ūkin÷ veikla, 2005 Tūkst. % Mln. Lt %

Žem÷s ūkis (įskaitant miškininkystę ir žuvininkystę)

152,0 12,7 2750,0 5,07

Pramon÷ ir energetika 238,1 20,0 13881,9 25,61

Paslaugos ir statyba 802,4 67,3 37567,4 69,31 Šaltiniai: Statistikos departamentas. 2006 m. metin÷ ataskaita. Duomenis perskaičiavo konsultantas

Nurodytųjų rodiklių vert÷s buvo perskaičiuotos pagal duomenis, pateiktus apskrities mastu. Lentel÷s duomenys rodo, kad svarbiausi sektoriai užimtumo ir prid÷tin÷s vert÷s kūrimo prasme yra paslaugų ir statybos sektorius, kuris nebuvo įvardintas kaip poveikio šaltinis. Žem÷s ūkio sektorius, kuriame dirba apie 13 % visų dirbančiųjų, sukuria tik 5 % prid÷tin÷s vert÷s. Pramon÷s sektoriuje, kuriame dirba 20 % visų dirbančių gyventojų, 2005 m. sukurta 26 % prid÷tin÷s vert÷s. Pastaba. Ekonomin÷ analiz÷ bus papildyta 2009 m. panaudojant modeliavimo rezultatus. Tuomet bus surinkti ir naujausi statistiniai duomenys.


125

7. PRIEMONIŲ PROGRAMOS SANTRAUKA

7.1. ĮŽANGA

Upių baseinų rajono būkl÷s gerinimo priemonių programa yra vienas iš kertinių dokumentų, planuojant upių baseinų valdymą. MIKE BASIN modeliu buvo nustatyti vandens telkiniai, kurie po pagrindinių (bazinių) priemonių įgyvendinimo (t.y. įvykdžius pagrindin÷se vandens direktyvose nustatytus reikalavimus) neatitiks geros vandens būkl÷s kriterijų. Tokių paviršinio vandens telkinių būkl÷s gerinimui, kur įmanoma, buvo pasiūlyti aplinkosauginiu ir ekonominiu požiūriu efektyviausių papildomų priemonių rinkiniai. Pasiūlytos priemon÷s ir požeminio vandens telkinių būkl÷s pagerinimui, tačiau tai daugiau yra patarimai savivaldos institucijoms, atsakingoms už gyventojų aprūpinimą geros kokyb÷s geriamuoju vandeniu. Integruotą priemonių programą sudaro konkrečios priemon÷s arba pasiūlytos studijos papildomų priemonių parinkimui tokiuose sektoriuose:

1. Žem÷s ūkis. Šiame sektoriuje atlikta labai detali reikalingų papildomų priemonių ir jų kaštų bei apskritai žem÷s ūkio sektoriaus vaidmens, išsaugant ir gerinant ekologinę vandens telkinių būklę, analiz÷. Papildomos priemon÷s, taikant jų efektyvumo taršos mažinimui principą, parinktos kiekvienam smulkiam basein÷liui atskirai, o v÷liau priemon÷s susumuotos pagal upių pabaseinius. Gauti kaštai palyginti su numatytomis skirti valstybin÷mis ir kitomis l÷šomis žem÷s ūkiui. Taip pat įvertintas tipinio ūkio paj÷gumas įgyvendinti papildomas priemones.

2. Sutelktosios taršos šaltiniai. Pagal MIKE BASIN modeliavimo rezultatus gautuose sutelktosios taršos taškuose, kuriuose reikia dar toliau mažinti apkrovą, įvertinta nuotekų tvarkymo infrastruktūros, jei tokia yra, būkl÷ ir pasiūlytos priemon÷s teršimo mažinimui. Įvertinti tiek investiciniai, tiek metiniai (anualizuoti) kaštai, kurie palyginti su esamais finansavimo šaltiniais. Pateiktas dviejų tipinių kaimų aprašymas su siūlomų jiems įgyvendinti kaštų skaičiavimu ir mokumo įvertinimu.

3. Hidro-morfologiniai pakeitimai . Hidromorfologin÷s papildomos priemon÷s susijusios su tvenkinių, hidroelektrinių ir upių ištiesinimo daromu poveikiu vandens telkinių ekologinei būklei. Papildomos priemon÷s čia nustatytos pagal tos srities ekspertų informaciją. Tvenkinių ar hidroelektrinių poveikio švelninimo priemonių įtaka vandens telkinių ekologin÷s būkl÷s ger÷jimui kol kas neištirta, tod÷l šiame plano projekte priemon÷s išvardintos, tačiau kol kas neįvertinti jų kaštai. Upių tęstinumo ir debito atstatymo/užtikrinimo (žuvitakių, kurie pasiūlyti prioritetin÷ms up÷ms, įrengimas), hidroelektrinių turbinų modernizavimo, uostų vandens ekologin÷s būkl÷s pagerinimo ir upių vingiuotumo atkūrimo priemonių konkretūs kaštai, finansavimo šaltiniai bus pateikti kitame plano rengimo etape.

4. Navigacija ir rekreacija. Nors navigacija ir rekreacija nebuvo identifikuotos kaip poveikį ekologinei vandens būklei darančios svarbios apkrovos, tačiau šiems sektoriams vis d÷lto siūlomos svarbiausios dvi priemon÷s –darnios navigacijos ir darnios rekreacijos skatinimas. Kaštai šioms priemon÷ms nenustatyti d÷l kol kas nežinomų konkrečių įgyvendintinų veiklų, tod÷l ir mokumas nenagrin÷jamas.

5. Požeminio vandens sektorius. Papildomos priemon÷s požeminio vandens valdymo srityje yra monitoringo programos išpl÷timas ir alternatyvių vandenviečių žvalgyba. Pateikiami vieneto kaštai monitoringo gręžiniams. Alternatyvių vandenviečių žvalgybos kaštai yra tik patariamojo pobūdžio informacija savivaldyb÷ms, kadangi naujų telkinių paieška n÷ra vandens telkinio kokyb÷s gerinimo priemon÷.

6. Kurši ų marių vandens būkl÷s gerinimas. Kuršių marioms papildomų priemonių, skirtų žemyne esančių vandens telkinių geros būkl÷s pasiekimui, nepakanka ir reikia papildomų


126

priemonių pačiose Kuršių mariose. Atsižvelgus į atliktas studijas, siūlomos dvi priemon÷s būklei pagerinti: a) makrofitų pjovimas (numatant papildomus plotus saugomose teritorijose) ir b) filtruojančių moliuskų (dreisenų) auginimas ir surinkimas. Pirmosios apytikriai kaštai žinomi, o antrosios efektyvumui įvertinti reikia atlikti papildomus tyrimus, kurie patikrintų technologiją bei tiksliai apibr÷žtų efektyvumą ir visos priemon÷s kaštus.

Šioje priemonių programos santraukoje pateikta:

• pagrindinių (arba bazinių) priemonių aprašymas ir joms įgyvendinti reikalingų kaštų skaičiavimai;

• efektyviausių papildomų priemonių parinkimo metodologijos aprašymas; • papildomos priemon÷s žem÷s ūkio, sutelktosios taršos šaltinių, morfologinių pokyčių

švelninimo ir požeminio vandens gerinimo srityse; • papildomų priemonių kaštai; • esami ir planuojami potencialūs finansavimo šaltiniai pagrindin÷ms ir papildomoms

priemon÷ms finansuoti; • priemonių įgyvendinimo naudos įvertinimo aprašymas, ir • naudos ir kol kas apskaičiuotų kaštų palyginimas.

7.2. PAGRINDINöS PRIEMONöS

Pagal Bendrosios vandens politikos direktyvos 2000/60/EB VI priedo A dalį pagrindin÷s priemon÷s yra tos, kurias reikia įgyvendinti norint įvykdyti tokių direktyvų reikalavimus:

• Maudyklų direktyva (76/160/EEC) • Paukščių direktyva (79/409/EEC) • Geriamo vandens direktyva (80/778/EEC) papildyta Direktyva (98/83/EC) • SEVESO II direktyva (96/82/EC) • Poveikio aplinkai vertinimo direktyva (85/337/EEC) • Nuotekų dumblo direktyva (86/278/EEC) • Miesto nuotekų valymo direktyva (91/271/EEC) • Augalų apsaugos priemonių direktyva (91/414/EEC) • Nitratų direktyva (91/676/EEC) • Buveinių direktyva (92/43/EEC) • Integruotos taršos prevencijos ir kontrol÷s direktyva (96/61/EC)

Iš 11-os direktyvų, kurių įgyvendinimas kartu reiškia pagrindinių priemonių įgyvendinimą,

septynios susijusios su dideliais kaštais. Labiausiai imlios investicijoms yra Miesto nuotekų valymo ir Nitratų direktyvos, jų įgyvendinimo poveikis aprašomas sekančiuose skyreliuose. Kitų direktyvų – Paukščių, Poveikio aplinkai vertinimo, Augalų apsaugos priemonių ir Buveinių - įgyvendinimas reiškia atitinkamų teisinių, institucinių ir procedūrinių bei kitokių “minkštų” priemonių nustatymą, kurios aprašomos 7.3 skyrelyje. 7.2.1. Miestų nuotekų valymo (MNV) direktyvos įgyvendinimo poveikis

Pagal stojimo į ES sutartį MNV direktyvos reikalavimams įgyvendinti Lietuvoje suteiktas pereinamasis laikotarpis. Lietuva įsipareigojo surinkti ir tinkamai valyti nuotekas pagal tokį grafiką: - nuo 2007 m. gruodžio 31 d. aglomeracijų, kurių apkrova 10 000 ar daugiau GE, nuotekos turi

būti valomos pagal nustatytus reikalavimus;


127

- nuo 2009 m. gruodžio 31 d. aglomeracijose, kuriose apkrova didesn÷ kaip 2000 GE, turi veikti reikalavimus atitinkančios nuotekų surinkimo sistemos;

- nuo 2009 m. gruodžio 31 d. aglomeracijų, kurių apkrova nuo 2000 GE iki 10 000 GE, nuotekos turi būti valomos pagal nustatytus reikalavimus;

- naujai planuojamose aglomeracijose visi nuotekų tvarkymo reikalavimai turi būti vykdomi nuo nuotekų susidarymo momento. Dabartin÷s sutelktosios taršos apkrovos yra pateikiamos 7.1 lentel÷je, prognozuojamos

apkrovos po bazinių MNV direktyvos priemonių įgyvendinimo – 7.2 lentel÷je. Kaip matyti iš 7.1 lentel÷je apibendrintų duomenų, iš gyvenviečių, kurių apkrova yra didesn÷

už 2000 GE, į paviršinius vandens telkinius Nemuno UBR išleidžiama apie 53% viso nuotekų kiekio, 70% BDS7 ir bendrojo azoto apkrovos ir net 83% visos sutelktosios bendrojo fosforo apkrovos. Įgyvendinus bazines MNV direktyvos priemones, gyvenviečių, kurių apkrova viršija 100 000 GE, BDS7 taršos apkrova tur÷tų sumaž÷ti 52%. Didžiąja dalimi tokį sumaž÷jimą tur÷tų lemti ženklus BDS7 koncentracijų sumaž÷jimas Kauno NVĮ nuotekose. Prognozuojama, kad bendrojo azoto ir bendrojo fosforo apkrovos iš šių aglomeracijų tur÷tų sumaž÷ti atitinkamai 37% ir 27%. Remiantis atlikto vertinimo rezultatais, prognozuojama, kad gyvenviečių, kurių taršos apkrova siekia nuo 10 000 iki 100 000 GE, BDS7 apkrovos po bazinių MNV direktyvos priemonių įgyvendinimo nepakis, o bendrojo azoto ir bendrojo fosforo apkrovos sumaž÷s atitinkamai 14 ir 28%. Prognozuojamas BDS7 apkrovų sumaž÷jimas gyvenviet÷se, kurių apkrova yra nuo 2 000 iki 10 000 GE, siekia 58%, bendrojo azoto – 11%, o bendrojo fosforo – 9%. Po bazinių MNV direktyvos priemonių įgyvendinimo, iš gyvenviečių, kurių apkrova yra didesn÷ už 2000 GE, į Nemuno UBR vandens telkinius tur÷tų patekti 1295 t BDS7, 1438 t bendrojo azoto ir 204 t bendrojo fosforo.

Bazinių MNV direktyvos priemonių įgyvendinimo poveikis Kuršių marioms bus įvertintas atlikus matematinį modeliavimą. 7.1 lentel÷. Sutelktosios taršos apkrovos Nemuno UBR (2007 m.)

Aglomeracijų dydis Aglomeracijų

skaičius dydžio grup÷je

Nuotekų kiekis, mln.m3/metus

BDS7 apkrova, t/metus

BN apkrova, t/metus

BP apkrova, t/metus

≥ 100 000 GE 4 98.73 2062.36 1496.05 110.12 100 000>GE≤ 10 000 22 36.66 226.87 416.11 65.31 10 000>GE≤ 2 000 47 6.43 176.37 157.36 84.61 Kiti (buitinių, gamybinių, lietaus nuotekų) išleistuvai

124.05 1064.40 876.38 52.16

VISO: 265.87 3530.00 2945.90 312.20

Šaltinis: apkrovos apskaičiuotos AAA sutelktosios taršos šaltinių steb÷senos duomenų pagrindu 7.2 lentel÷. Prognozuojamos sutelktosios taršos apkrovos Nemuno UBR įgyvendinus bazines MNV direktyvos priemones

Aglomeracijų dydis Aglomeracijų

skaičius dydžio grup÷je

Nuotekų kiekis,

mln.m3/metus

Prognozuojama BDS7 apkrova, t/metus (pokytis

lyginant su esama situacija)

Prognozuojama BN apkrova,

t/metus (pokytis lyginant su

esama situacija)

Prognozuojama BP apkrova,

t/metus (pokytis lyginant su

esama situacija) ≥ 100 000 GE 4 98.73 993.61 (-52%) 940.36 (-37%) 80.15 (-27%) 100 000>GE≤ 10 000

22 36.66 226.87 (0%) 357.84 (-14%) 46.94 (-28%)

10 000>GE≤ 2 000 47 6.43 74.36 (-58%) 140.43 (-11%) 76.91 (-9%) Kiti (buitinių, gamybinių, lietaus nuotekų) išleistuvai

124.05 1064.40 (0%) 876.38 (0%) 52.16 (0%)

VISO: 265.87 2359.24 (-33%) 2315.01 (-21%) 256.16 (-18%)

Šaltinis: preliminarus vertinimas atliktas AAA sutelktosios taršos šaltinių steb÷senos duomenų pagrindu


128

7.2.2. Nitratų direktyvos įgyvendinimo poveikis

Nitratų direktyvos įgyvendinimo Lietuvoje priemonių programoje numatytos 4 pagrindin÷s priemon÷s: • Gyvulių tankis turi būti ne didesnis negu 1,7 sąlyginio gyvulio vieneto (SGV) vienam žem÷s

ūkio naudmenų hektarui; • Azoto kiekis, įterpiamas su m÷šlu, neturi būti didesnis kaip 170 kg azoto vienam žem÷s ūkio

naudmenų hektarui; • Ūkiuose, kuriuose laikoma daugiau kaip 10 SGV, turi būti įrengtos m÷šlo saugyklos

(m÷šlid÷s); • Ūkiuose, turinčiuose daugiau kaip 15 ha žem÷s ūkio naudmenų ir daugiau kaip 10 SGV, dalis

ploto turi būti aps÷ta žiemojančiais augalais

Analizuojant nitratų direktyvos įgyvendinimo pasekmes, pirmųjų dviejų priemonių poveikis n÷ra vertinamas, nes šiuo metu gyvulių tankis Lietuvoje yra gerokai mažesnis nei 1,7 SGV/ha (vidutiniškai siekia 0,35 SGV/ha, daugiausiai – apie 1 SGV/ha), o azoto įterpimas su m÷šlu nesiekia 170 kg/ha (vidutiniškai Nemuno UBR – 35 kg/ha). Modeliavimo rezultatai rodo, kad įgyvendinus kitas dvi bazines Nitratų direktyvoje numatytas priemones (t.y. pastačius m÷šlides ūkiuose, kuriuose laikoma daugiau kaip 10 SGV bei taikant s÷jomainą ūkiuose, kuriuose yra daugiau kaip 10 SGV arba 15 ha žem÷s ūkio naudmenų), gera vandens būkl÷ pagal NO3-N bus pasiekta tik nedaugelyje rizikos upių. Remiantis skaičiavimo rezultatais, po bazinių priemonių įgyvendinimo NO3-N taršos apkrovos sumaž÷s iki tokio lygio, kuris nebesukels geros ekologin÷s būkl÷s kriterijų viršijimo, tik keliuose Nev÷žio ir Šešup÷s pabaseinių basein÷liuose. Šie basein÷liai pavaizduoti 7.1 paveiksle. Bendras šių basein÷lių plotas yra 1957 km2, kai tuo tarpu basein÷lių, kuriuose geros ekologin÷s būkl÷s reikalavimai po bazinių priemonių įgyvendinimo vis dar nebus tenkinami plotas yra 11727 km2. Bendras rizikos upių ilgis, kuriose po bazinių priemonių įgyvendinimo bus pasiekta gera kokyb÷ pagal NO3-N yra 1044 km. Likusių, d÷l pasklidosios taršos poveikio užterštų, 7325 km upių gerai kokybei pasiekti bazinių Nitratų direktyvoje numatytų priemonių, greičiausiai, nepakaks.


129

7.1 pav. Basein÷liai, kuriuose po bazinių Nitratų direktyvos priemonių įgyvendinimo bus pasiekta gera būkl÷ pagal NO3-N

Basein÷liai, kuriuose po bazinių Nitratų direktyvos priemonių įgyvendinimo pasklidoji žem÷s ūkio tarša pagal BDS7 sumaž÷s iki nekelsiančio rizikos vandens telkinių kokybei lygio, pavaizduoti 7.2 paveiksle. Visi šie basein÷liai yra Nev÷žio pabaseinyje, jų bendras plotas siekia 442 km2. Modeliavimo rezultatai rodo, kad siekiant iki reikiamo lygio sumažinti Šešup÷s pabaseinyje esančių basein÷lių pasklidąją taršą, reik÷s imtis papildomų priemonių. Šių basein÷lių plotas yra 834 km2. Prognozuojama, kad po bazinių Nitratų direktyvos priemonių įgyvendinimo, gera būkl÷ pagal BDS7 bus pasiekta 321 km upių, tačiau dar 589 km upių, kurių kokybei neigiamą poveikį daro pasklidoji žem÷s ūkio tarša, vis dar liks rizikos grup÷je.

7.2 pav. Basein÷liai, kuriuose po bazinių Nitratų direktyvos priemonių įgyvendinimo bus pasiekta gera būkl÷ pagal BDS7

Modeliavimo rezultatai rodo, kad bazinių Nitratų direktyvos priemonių įgyvendinimas leis pasiekti gerą būklę pagal bendrąjį fosforą 650 km2 ploto Nev÷žio, Nemuno mažųjų intakų bei Šešup÷s pabaseinių basein÷liuose, kuriuose esančių upių kokybę lemia pasklidoji žem÷s ūkio tarša. Bendras šiuose basein÷liuose esančių upių ilgis yra 454 km. Papildomai, bus pasiekta gera Merkio, Dovin÷s, Jiesios bei Jūros upių kokyb÷, kurią bendrai formuoja sutelktoji ir pasklidoji tarša. Bazinių priemonių pagalba geros būkl÷s pagal BP nepavyks pasiekti 546 km2 ploto basein÷liuose, o bendras pasklidosios taršos veikiamų upių ilgis, kurių kokybei pagal BP gerinti reik÷s papildomų priemonių yra 556 km.


130

7.3 pav. Basein÷liai, kuriuose po bazinių Nitratų direktyvos priemonių įgyvendinimo bus pasiekta gera būkl÷ pagal bendrąjį fosforą

Bendras rizikos telkinių, kurių kokybei įtakos turi pasklidoji tarša, ilgis bei situacija po bazinių Nitratų direktyvos priemonių įgyvendinimo pateikiama 7.3-7.5.lentel÷se. 7.3 lentel÷. Bendras pagal BDS7 išskirtų rizikos upių ilgis prieš ir po bazinių Nitratų direktyvos priemonių įgyvendinimo

Rizikos up÷s Bendras rizikos upių ilgis, km

Rizikos up÷s, kuriose bus pasiekta gera būkl÷ po

bazinių Nitratų direktyvos priemonių įgyvendinimo, km

Up÷s, kurios po bazinių Nitratų direktyvos

priemonių įgyvendinimo liks rizikos telkiniais, km

D÷l pasklidosios taršos poveikio

659 321 338

D÷l suminio pasklidosios ir sutelktosios taršos poveikio

251 - 251

7.4 lentel÷. Bendras pagal BP išskirtų rizikos upių ilgis prieš ir po bazinių Nitratų direktyvos priemonių įgyvendinimo







739 454 285


497 226 271


131

7.5 lentel÷. Bendras pagal NO3-N išskirtų rizikos upių ilgis prieš ir po bazinių Nitratų direktyvos priemonių įgyvendinimo







8350 1037 7313


19 7 12

7.2.3.Pagrindinių priemonių įgyvendinimo poveikio apibendrinimas

Prognozuojama, kad po bazinių MNV ir Nitratų direktyvos priemonių įgyvendinimo Nemuno UBR bus 15 036 km rizikos upių, iš jų: • D÷l sutelktosios taršos poveikio – 910 km; • D÷l bendro sutelktosios ir pasklidosios taršos poveikio – 756 km; • D÷l pasklidosios taršos poveikio – 5546 km; • D÷l pasklidosios taršos poveikio ir morfologinių pokyčių – 1229 km; • D÷l sutelktosios taršos poveikio ir morfologinių pokyčių – 44 km; • D÷l bendro sutelktosios ir pasklidosios taršos poveikio bei morfologinių pokyčių – 119 km; • D÷l morfologinių pokyčių – 5465 km; • D÷l hidroelektrinių poveikio – 160 km; • D÷l hidroelektrinių ir sutelktosios taršos poveikio – 30 km; • D÷l hidroelektrinių ir pasklidosios taršos poveikio – 41 km; • D÷l hidroelektrinių, sutelktosios ir pasklidosios taršos poveikio – 77 km; • D÷l tarptautin÷s taršos – 269 km • D÷l tarptautin÷s ir sutelktosios taršos poveikio – 390 km

Rizikos grupei po Miesto nuotekų valymo bei Nitratų direktyvų įgyvendinimo priklausysiančios up÷s pavaizduotos 7.4 paveiksle.


132

7.4 pav. Rizikos grupei priklausysiančios up÷s po bazinių Miesto nuotekų valymo bei Nitratų direktyvos priemonių įgyvendinimo


133

7.2.4 Priemon÷s, reikalingos Bendrijos vandens apsaugos teis÷s aktų įgyvendinimui Teis÷s aktas Priemon÷ Įgyvendinimo kaštai Poveikio aplinkai vertinimo direktyva

Planuojamos ūkin÷s veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (Įstatymas), priimtas 1996 m. rugpjūčio 15 d. ir paskutinis papildymas 2008 m. birželio 30 d. Nr. X-1654 (pakeitimas).

Poveikio aplinkai vertinimas visais atitinkamais atvejais

Papildomų investicijų nereikia

Integruotos taršos prevencijos ir kontrol ÷s direktyva

LR Aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 patvirtintos Taršos integruotos prevencijos ir kontrol÷s leidimų išdavimų, atnaujinimo ir panaikinimo taisykl÷s (Taisykl÷s) su paskutin÷mis 2008 m. liepos 8 d. Nr. D1-365 patvirtintomis pataisomis (pakeitimas).

Išduoti TIPK leidimus visais atitinkamais atvejais; GPGB diegimas

Preliminariais 2000 m. atliktų skaičiavimų duomenimis, TIPK direktyvos įgyvendinimas kainuos nuo 1200 iki 2000 mln. Lt. Dabartin÷s TIPK direktyvos įgyvendinimo investicines sąnaudos nebuvo perskaičiuotos.

SEVESO direktyva

LR Vyriausyb÷s 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 966 patvirtinti Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatai (Nuostatai) su paskutin÷mis 2008 m. rugs÷jo 10 d. Nr. 913 pataisomis (pakeitimas); Priešgaisrin÷s apsaugos ir gelb÷jimo departamento 2006 m. gruodžio 29 d. Nr. 1-528 įsakymu patvirtinta Lietuvos Respublikos pavojingų objektų tikrinimo programa (Programa); LR Aplinkos ministro 2005 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. D1-207 patvirtintas Potencialiai pavojingų objektų sąrašas (Sąrašas) .

Avarijų likvidavimo planų ir saugos ataskaitų rengimas, avarijų prevencijos priemon÷s

Papildomų investicijų nereikia

Augalų apsaugos priemonių direktyva

Augalų apsaugos įstatymas Nr. IX-1761, kurio nauja redakcija priimta 2003 spalio 14 d (Įstatymas) Žem÷s ūkio ministro 2004 balandžio m÷n. 19 d. įsakymas Nr. 3D-187 d÷l veikliųjų medžiagų, kurios gali būti augalų apsaugos produktų sud÷tyje, sąrašo (Sąrašas), pakeisto 2008 m. birželio 12 d. Nr. 3D-324 (Pakeitimas).

Augalų apsaugos priemonių naudojimo kontrol÷; Geros augalų apsaugos praktikos principų įgyvendinimas. Augalų apsaugos priemonių poveikio tyrimai, analiz÷, kenksmingų medžiagų iš÷mimas/uždraudimas

Įgyvendinimo kaštai neįvertinti.

Maudykl ų direktyva

Lietuvos higienos norma HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokyb÷“ patvirtinta Lietuvos sveikatos apsaugos ministro įsakymu 2007 m. gruodžio 21 d. Nr. V-1055 (Higienos norma) su pakeitimu

Maudyklų vandens kokyb÷s monitoringas; visuomen÷s informavimas apie maudyklų vandens kokybę;

Maudyklų įteisinimas, vandens kokyb÷s

Maudyklų vandens monitoringo programai įgyvendinti 2006 – 2008 metais reik÷jo maždaug 3200 tūkst. Litų. Tai apima m÷ginių ÷mimą, analizę ir


134

Teis÷s aktas Priemon÷ Įgyvendinimo kaštai 2008 m. kovo 6 d. Nr. V-179 (Pakeitimas)

Maudyklų vandens kokyb÷s steb÷senos programa 2006-2008 metams, patvirtinta Vyriausyb÷s nutarimu Nr. 773 2006 m. rugpjūčio 4 d. (Steb÷senos programa)

gerinimas, blogos kokyb÷s vandens atstatymas iki geros būkl÷s, informacin÷s sistemos kūrimas

darbuotojų mokymą (2700 tūkst. litų) bei visuomen÷s informavimą ir ataskaitų Komisijai teikimą (500 tūkst. litų)

Paukščių direktyva

Saugomų teritorijų įstatymas, patvirtintas 1993 m. lapkričio 9 d. ir paskutinį kartą pakeistas 2001 m. gruodžio 4, (Įstatymas); Vyriausyb÷s 2004 m. kovo 15 d. nutarimas Nr. 276, patvirtinantis Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatus – nauja redakcija 2006 m. balandžio 19 d. Nr. 380 (Nuostatai); Aplinkos ministro įsakymas 2008 m. liepos 2 d. Nr. D1-358 D÷l paukščių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijų patvirtinimo (Kriterijai), ir pakeistas 2008 m. spalio 13 d. Nr. D1-531

Teritorijų, svarbių paukščių apsaugai kūrimas; saugomų teritorijų valdymo planų rengimas ir įgyvendinimas

Valdymo planų paukščiams svarbioms atskiroms teritorijoms įgyvendinimas kainuoja nuo 30 tūkst. litų iki 1 milijono litų. Vidutiniškai tai sudaro maždaug 200 tūkst. litų vienam valdymo planui. Investicijų poreikis įvertintas 10-čiai metų. Priimant, kad valdymo planai rengtini ir įgyvendintini visoms 77 saugomoms teritorijoms, visa reikiama kaštų suma sudarys 15,5 milijonų litų 2007 m. kainomis.

Buveinių direktyva

Saugomų teritorijų įstatymas, patvirtintas 1993 m. lapkričio 9 d. ir paskutinį kartą pakeistas 2001 m. gruodžio 4, (Įstatymas); Vyriausyb÷s 2004 kovo 15 d. nutarimas Nr. 276 d÷l Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo ir paskutinį kartą pakeistas 2006 m. balandžio 19 d. Nr. 380 (Nuostatai); Aplinkos ministro įsakymas 2008 m. liepos 2 d. Nr. D1-358 D÷l paukščių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijų patvirtinimo (Kriterijai), ir pakeistas 2008 m. spalio 13 d. Nr. D1-531

Teritorijų, svarbių buveinių apsaugai kūrimas; saugomų teritorijų valdymo planų rengimas ir įgyvendinimas

Valdymo planų buvein÷ms svarbioms atskiroms teritorijoms įgyvendinimas kainuoja nuo 20 tūkst. iki 3 milijonų litų. Vidutiniškai vienam planui tai sudaro 380 tūkst. litų. Jei valdymo planai bus parengti ir įgyvendinami visose saugomose teritorijose, tam reik÷s maždaug 115 milijonų litų 2007 m. kainomis.

Nuotekų dumblo direktyva

LAND 20-2005 “Nuot÷kų dumblo naudojimo tręšimui reikalavimai”, patvirtintas Aplinkos ministro 2001 birželio 28 d. įsakymu Nr. 349 ir pakeistas 2005 lapkričio 28 d. įsakymu Nr. D1-575 (LAND)

Tręšimo planų rengimas; Nuotekų dumblo analiz÷ ir apskaita; Pavojingų medžiagų iš÷mimas/ uždraudimas

Pagal SWECO BKG atliktą Dumblo tvarkymo Lietuvoje investicin÷s programos parengimo studiją, iš viso Lietuvoje reik÷s maždaug 300 mln. Lt. Nemuno UBR (t.y. at÷mus investicijas, reikalingas Telšių, Mažeikių, N. Akmen÷s, Rokiškio, Pasvalio,


135

Teis÷s aktas Priemon÷ Įgyvendinimo kaštai Šiaulių ir Visagino savivaldyb÷se) suma dumblo tvarkymui sudarytų maždaug 225 mln. Lt

Miesto nuotekų valymo direktyva

Direktyva turi būti įgyvendinama 2010-aisiais, Vandens įstatymas, priimtas 1997 spalio 21 d. (Įstatymas) ir pakeistas 2004 balandžio 29 d. (Pakeitimas); Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, priimtas 2006 liepos 13 d. (Įstatymas); Nuotekų tvarkymo reglamentas, priimtas Aplinkos ministro 2006 m. geguž÷s 21 d. įsakymu Nr. D1-236 ir patvirtinta nauja redakcija 2007 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. D1-515 (Reglamentas)

Centralizuoto nuotekų valymas užtikrinimas gyvenviet÷se didesn÷se kaip 2000 p.e.;

Investicijų kaštai 2003-2009 metams prilygsta maždaug 1 mlrd. litų. 2007-2013 metų perspektyvoje gyvenviet÷ms, didesn÷ms nei 2000g.e., numatyta skirti apie 2,1 mlrd. Lt vandens tiekimo, nuotekų surinkimo ir tvarkymo bei dumblo infrastruktūrai sukurti ir atnaujinti.

Nitrat ų direktyva

Valstybin÷ vandenų taršos iš žem÷s ūkio šaltinių mažinimo programa, patvirtinta LR Vyriausyb÷s nutarimu 2003 m. rugpjūčio 26 d. Nr. 1076 (Programa)

M÷šlidžių statyba ūkiuose, turinčiuose daugiau nei 10 SGV; S÷jomainos ir tręšimo reguliavimas, ekologin÷s žemdirbyst÷s skatinimas, vandens telkinių apsaugos juostų įrengimas ir kontrol÷, šlapžemių kūrimas ir atstatymas. Pastoviai.

Investiciniai kaštai - ~320 milijonų litų (2002 metų kainomis)

Geriamo vandens direktyva

Geriamojo vandens įstatymas, priimtas 2001 liepos 10 d. (Įstatymas) Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, priimtas 2006 liepos 13 d. (Įstatymas); Nuotekų tvarkymo reglamentas, priimtas Aplinkos ministro 2006 m. geguž÷s 21 d. įsakymu Nr. D1-236 ir patvirtinta nauja redakcija 2007 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. D1-515 (Reglamentas), Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 643 „D÷l valstybin÷s geriamojo vandens kontrol÷s tvarkos patvirtinimo” (Įsakymas) perkeliami specifiniai direktyvos reikalavimai d÷l geriamojo vandens kokyb÷s kontrol÷s; LR Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymas Nr. V-455 „D÷l Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokyb÷s reikalavimai” patvirtinimo”

Geriamo vandens kokyb÷s priežiūra ir kontrol÷; laukų su daugiamečiais pas÷liais plotų didinimas; žem÷s ūkio veiklos monitoringas; Geros žemdirbyst÷s kodekso taikymas

2001 metais kaštai įvertinti tiek fluoro, tiek geležies problemoms spręsti. Jie prilygo maždaug 100 milijonų litų. Tačiau pagal Geriamojo vandens direktyvą geležies, kaip indikatorinio parametro, šalinimas n÷ra būtinas.


136

Teis÷s aktas Priemon÷ Įgyvendinimo kaštai (Higienos norma) ir 2007 m. lapkričio 29 d. Nr. V-965 pakeitimas (Pakeitimas); LR Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. liepos 17 d. įsakymas Nr. V-613 „D÷l Lietuvos higienos normos HN 44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra” patvirtinimo” (Higienos norma).

7.2.5 Praktiniai žingsniai ir priemon÷s vandens naudojimo kaštų padengimo principo įgyvendinimui, kaip nustatyta 9 straipsnyje Teis÷s aktas Priemon÷ Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, patvirtinta Valstybin÷s kainų ir energetikos kontrol÷s komisijos 2006 gruodžio 21 nutarimu Nr. O3-92 (Metodika) Vandens įstatymas, priimtas 1997 spalio 21 d. (Įstatymas) ir pakeistas 2004 balandžio 29 d. (Pakeitimas); Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, priimtas 2006 liepos 13 d. (Įstatymas); Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas (aktuali redakcija nuo 2008 m. liepos 17 d.). Įstatymas, paskutinis pakeitimas priimtas 2008 m. liepos m÷n. 1 d. Paskutinis pakeitimas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas (aktuali redakcija nuo 2008 m. vasario 12 d.). Įstatymas.

Pagrindin÷ priemon÷ įgyvendinti direktyvos 9 straipsnį – vandens kainas visiems vartotojams nustatyti pagal kaštų atsiperkamumo principą.

Apskaičiuota, kad šiuo metu Viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriaus finansinių kaštų atsiperkamumas prilygsta maždaug 85%. Be to, žinoma, kad gamtos išteklių ir taršos kaštų įtraukimo į kainą mechanizmas per valstybinių gamtos išteklių ir taršos mokesčius n÷ra pakankamas.

BVPD 9 straipsnio įgyvendinimui reik÷s nemažai laiko, tod÷l pradiniame etape siūlomi tokie praktiniai žingsniai:

1) Parengti pasiūlymus d÷l finansinio kaštų atsiperkamumo procento pagerinimo;

2) Parengti pasiūlymus d÷l tinkamesnio aplinkosauginių kaštų įtraukimo į vandens kainą.

Detalesnis kaštų atsipirkimo priemonių įvertinimas bus atliktas kito Plano rengimo etapo metu, kai bus aiškios visų sektorių poveikio aplinkai (vandens ištekliams) pašalinimo priemon÷s.

7.2.6. Priemon÷s įgyvendinti 7 straipsnio reikalavimus Teis÷s aktas Priemon÷ Žem÷s gelmių registro nuostatai, Vyriausyb÷s patvirtinta nauja redakcija 2006 m. geguž÷s 11 d.nutarimu Nr. 448 (Nuostatai) Lietuvos Geologijos tarnybos 2003 m. spalio 24 d. įsakymas Nr. 1-59 d÷l ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo vykdymo tvarkos patvirtinimo (Įsakymas)

Vandens telkinių, iš kurių išgaunama daugiau nei 100 m3 per dieną, monitoringas

Atitinkama vandens telkinių apsauga

7.2.7. Vandens pa÷mimo ir užtvenkimo kontrol ÷s priemon÷s Teis÷s aktas Priemon÷ LR Aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu

Nr. 80 patvirtintos Taršos integruotos prevencijos ir

kontrol÷s leidimų išdavimų, atnaujinimo ir

panaikinimo taisykl÷s (Taisykl÷s) su paskutin÷mis

2008 m. liepos 8 d. Nr. D1-365 patvirtintomis

pataisomis (pakeitimas).

Leidimus turi gauti požeminį ir paviršinį vandenį paimančios (tame tarpe ir hidroenergetikos reikm÷ms), vartojančios ar tiekiančios įmon÷s. Leidimuose reikalaujama nurodyti vandens šaltinį, iš kurio imamas vanduo, vandens ÷mimo įrenginių našumą, m3/s , paimamo vandens kiekį, vandens apskaitos įrenginių buvimą ir pan. , taip pat turi būti numatytos racionalaus


137

Žem÷s gelmių registro nuostatai, patvirtinti Vyriausyb÷s 2006 m. geguž÷s 11 d.nutarimu Nr. 448 (Nuostatai) Lietuvos Geologijos tarnybos direktoriaus 2003 m. įsakymu Nr. 1-10 yra patvirtinta ataskaitų apie požeminio vandens pa÷mimą, pateikimo tvarka.

vandens vartojimo ir apsaugos priemon÷s.

Visi ūkio subjektai, kurie per dieną paima daugiau nei 10 m3 požeminio vandens geriamojo vandens tiekimui arba pramon÷s poreikiams pateikia LGT ketvirtines vandens pa÷mimo ataskaitas

7.2.8. Priemon÷s, draudžiančios be leidimų išleisti teršalus tiesiogiai į požeminius vandenis

Lietuvos geologijos tarnyba išduoda leidimus angliavandenilius išgaunančioms įmon÷ms

vakarų Lietuvoje. Vanduo išleidžiamas į tuos pačius geologinius klodus, iš kurių jau yra išgauti angliavandeniliai, užtikrinant, kad d÷l gamtinių priežasčių šie klodai niekada netiks kitiems tikslams. Tokiame išleidžiamame vandenyje neturi būti kitų medžiagų, išskyrus tas, kurios susidaro vykdant anksčiau nurodytą veiklą. Leidimų išdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos geologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m. vasario 3 d. įsakymas Nr. 1-06 „D÷l pavojingų medžiagų išleidimo į požeminį vandenį inventorizavimo ir informacijos rinkimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003 Nr.17-770).

7.2.9. Kontrol÷s, taikomos taškinių taršos šaltinių išmetimams ir kitoms veikloms, veikiančioms vandens būklę, santrauka

Taškinių šaltinių taršą reglamentuoja Nuotekų tvarkymo reglamentas, priimtas Aplinkos ministro 2006 m. geguž÷s 21 d. įsakymu Nr. D1-236, reglamento nauja redakcija patvirtinta 2007 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. D1-515 (Reglamentas) ir Taršos integruotos prevencijos ir kontrol÷s leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisykl÷s (Taisykl÷s), aprašytos 7.9. skyrelyje. 7.2.10 Potvynių kontrol ÷s priemon÷s

Siekiant pasirengti potvyniams ir bei jų padarinių šalinimui Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2006 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1202 patvirtinta Klaip÷dos ir Taurag÷s apskričių pasirengimo potvyniams ir potvynių padariniams šalinti 2007–2015 metų programa (Žin., 2006, Nr. 132-5007). Šios Programos tikslas – sumažinti ekonominius potvynių Klaip÷dos ir Taurag÷s apskrityse daromus nuostolius, organizacin÷mis ir technin÷mis priemon÷mis užtikrinti polderių sistemos veiklą, išsaugoti žmonių gyvybę, sveikatą, turtą, apsaugoti aplinką nuo neigiamo potvynių poveikio. 7.2.11. Priemonių, įgyvendinamų pagal 16 straipsnį d÷l prioritetini ų medžiagų, santrauka Teis÷s aktas Priemon÷ Nuotekų tvarkymo reglamentas, priimtas Aplinkos ministro 2006 m. geguž÷s 21 d. įsakymu Nr. D1-236 ir patvirtinta nauja redakcija 2007 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. D1-515 (Reglamentas) Aplinkos ministro 2004 m. vasario 13 d. įsakymas Nr. D1-71 „D÷l vandenų taršos pavojingomis medžiagomis mažinimo programos patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 46-1539; 2008, Nr. 58-2186); pakeistas 2008 m

Pavojingų ir prioritetinių pavojingų medžiagų didžiausių leistinų koncentracijų kontrol÷.

Pavojingų ir prioritetinių pavojingų medžiagų nuotekose savikontrol÷.


138

7.2.12. Priemonių, užkertančių kelią ar mažinančių teršimo avarijas, santrauka Teis÷s aktas Priemon÷ Lietuvos Vyriausyb÷s 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas Nr. 966 d÷l Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų patvirtinimo (Nuostatai), pakeistas 2008 m. rugs÷jo 10 d. Nr. 913 (Pakeitimas) Lietuvos Respublikos pavojingų objektų tikrinimo programa, patvirtinta Priešgaisrin÷s apsaugos ir gelb÷jimo departamento direktoriaus įsakymu Nr. 1-528 2006 m. gruodžio 29 dieną. (Programa)

Pramoninių avarijų prevencijos ir likvidavimo planų ir ataskaitų rengimas

7.2.13. Priemon÷s, užtikrinančios, kad vandens telkinių hidromorfologin ÷s sąlygos atitiktų reikalaujamą ekologinį statusą arba gerą ekologinį potencialą dirbtiniuose arba labai pakeistuose vandens telkiniuose

Iki šiol Lietuvoje nepakankamai dom÷tasi galimu hidrotechninių statinių (užtvankų) ir kitų morfologinių pakeitimų poveikiu up÷s ekosistemoms ir vaginių procesų raidai. Šiandieną įdiegiamos priemon÷s, užtikrinančios geresnes ekologines sąlygas hidromorfologiškai pakeistuose vandens telkiniuose yra žuvų pralaidų įrengimas, kurias reglamentuoja Lietuvos Respublikos žem÷s ūkio ministro 2007 rugs÷jo 25d. įsakymas Nr. 3D-427. Detalesn÷s priemon÷s, užtikrinančios, kad vandens telkinių hidromorfologin÷s sąlygos atitiktų reikalaujamą ekologinį statusą arba gerą ekologinį potencialą vandens telkiniuose, kurie yra nurodyti kaip dirbtiniai arba labai pakeisti bus analizuojamos sekančiame priemonių programos rengimo etape.

7.2.14. Kontrol÷s priemon÷s, dirbtinai papildant požeminio vandens telkinius

Šios priemon÷s Lietuvai neaktualios, nes požeminis vanduo mūsų šalyje dirbtinai nepapildomas.

7.2.15. Kitos pagrindin÷s priemon÷s Priemon÷ Trumpas apibūdinimas

Priemonių, numatytų Lietuvos Kaimo Pl÷tros Programoje 2007-2013: I kryptis ir II kryptis. Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas

Kraštovaizdžio valdymo programos priemon÷s; vandens telkinių apsaugos zonų bei pievų valdymas; Agrarin÷s aplinkosaugos programos “Rizikos” vandens telkinių būkl÷s gerinimas priemon÷s: dirbamos žem÷s pavertimas pievomis; Priemon÷: pirmas žem÷s ūkio paskirties žem÷s ir apleistos žem÷s apželdinimas mišku

Dovin÷s up÷s baseino valdymo plano įgyvendinimas. Planas parengtas projekto: “NATURA 2000 teritorijų valdymas ir atkūrimas parengiant integruotą Dovin÷s baseino valdymo planą”

Priemon÷s: Dovin÷s baseino valdymo plano įgyvendinimas, numatytas LIFE programos finansuojamame projekte

HELCOM priemon ÷s (Baltijos jūros šalys) HELCOM Rekomendacijų 28E/5 “d÷l miestų nuotekų tvarkymo” įgyvendinimas

Nuotekų tvarkymo priemon÷s, skirtos BDS, fosforo ir azoto taršai mažinti aglomeracijose turinčiose nuo 300 iki 200 000 g.e.

HELCOM Rekomendacijų 28E/6 „Nuotekų tvarkymą individualiuose namuose, mažose įmon÷se bei gyvenviet÷se turinčiose iki 300 gyventojų ekvivalento” įgyvendinimas

Priemon÷s skirtos nuotekų tvarkymui individualiuose namuose, mažose įmon÷se bei gyvenviet÷se, turinčiose ne daugiau nei 300 g.e.; pvz. sausieji tualetai, plovikliai be fosfatų; buitinių nuotekų tvarkymas individualiuose namuose;

HELCOM Rekomendacijų 28E/7 “Priemon÷s skirtos fosforui plovikliuose pakeisti” įgyvendinimas

Priemon÷s, skirtos fosforo naudojimui plovikliuose nutraukti

HELCOM Rekomendacijų 28E/4 „Priedo III pakeitimas “taršos mažinimo iš žem÷s ūkio šaltinių

Priemon÷s skirtos taršai iš žem÷s ūkio mažinti; Geriausios aplinkos apsaugos praktikos taikymas;


139

Priemon÷ Trumpas apibūdinimas

kriterijai ir priemon÷s” įgyvendinimas Geriausių prieinamų gamybos būdų taikymas žem÷s ūkyje;

HELCOM Rekomendacijų 28E/8. „d÷l dioksinų ir kitų pavojingų medžiagų taršos iš mažų kurą deginančių įrenginių mažinimo” įgyvendinimas

Priemon÷s: mažai teršiančių įrenginių naudojimas; gyventojų sąmoningumo k÷limas siekiant išvengti taršos pavojingomis medžiagomis

Cheminių medžiagų: - endosulfano; - pentabromodifenileterio (pentaBDE); - octabromodifenileterio (octaBDE) Gamybos, naudojimo ir platinimo draudimas

Priemon÷: cheminių medžiagų gamybos, naudojimo ir platinimo draudimas

Pagrindinių priemonių įgyvendinimas tur÷s ženklią teigiamą įtaką vandens telkinių būklei.

Didžiausią poveikį tur÷s miestų nuotekų valymo ir nitratų direktyvų reikalavimų įgyvendinimas. Prognozuojama, kad po šiose direktyvose numatytų priemonių įgyvendinimo gera vandens būkl÷ pagal nitratinio azoto koncentracijas bus pasiekta 1044 km upių, BDS7 koncentracija atitiks geros būkl÷s reikalavimus 321 km upių, o bendrojo fosforo koncentracija sumaž÷s iki leidžiamų normų 454 km upių, esančių Nev÷žio, Nemuno mažųjų intakų bei Šešup÷s pabaseiniuose. Be to bus pasiekta gera Merkio, Dovin÷s, Jiesios bei Jūros upių kokyb÷, kurią bendrai formuoja sutelktoji ir pasklidoji tarša.

Kitų nagrin÷jamų direktyvų reikalavimų įgyvendinimas vandens telkinių būklei įtakos tur÷s mažiau, nes daugelis jų reikalavimų su vandens telkinių būkl÷s gerinimu yra susiję netiesiogiai.

7.3. PAPILDOMOS PRIEMONöS

Vandens telkiniams, kurie po pagrindinių priemonių įgyvendinimo neatitiks geros vandens būkl÷s reikalavimų, pasiūlytos papildomos priemon÷s bei įvertintas jų aplinkosauginis ir ekonominis efektyvumas. Papildomos priemon÷s svarstytos ir siūlomos tokioms pagrindin÷ms sritims:

1. Gyventojų nuotekų poveikio mažinimui, 2. Žem÷s ūkio taršos poveikio mažinimui, 3. Hidromorfologiniams pokyčiams švelninti ir reguliuoti, 4. Navigacijos ir rekreacijos darniam vystymui 5. Požeminio vandens monitoringo programos pl÷timui 6. Kuršių marių vandens kokyb÷s gerinimui 7. Pavojingų medžiagų poveikio mažinimui

7.3.1. Papildomos priemon÷s mažų gyvenviečių nuotekų poveikio mažinimui

7.3.1.1. Mažų gyvenviečių nuotekų poveikio mažinimo apimtis

Po MIKE BASIN modeliavimo paaišk÷jo, kad įgyvendinti Miestų nuotekų valymo direktyvos reikalavimus didesn÷se gyvenviet÷se, turinčiose daugiau nei 2000 g.e., nepakaks tam, kad būtų pasiekta gera būkl÷ visuose Lietuvos Nemuno upių baseinų rajono vandens telkiniuose. Taršos mažinimo priemonių turi būti imamasi ir kai kuriuose mažuose miesteliuose ir gyvenviet÷se.

Šioje priemonių programoje pateikiamos papildomos priemon÷s taršai iš mažų miestelių mažinti n÷ra galutin÷s, informacija apie esamą tokių gyvenviečių poveikį bei nuotekų surinkimo sistemas dar tikslinama. Galutiniame Nemuno UBR valdymo plano variante bus pateikti naujausia informacija grįsti rezultatai.


140

Įvertinus kai kurių mažų gyvenviečių (apie 500 gyventojų) vandenvalos pad÷tį paaišk÷jo, jog, net tuo atveju, jei oficialiai nuotekų surinkimo sistemos n÷ra, vis d÷lto gali būti neveikianti ar apleista grupin÷ keliu pastatų sistema ir, paprastai, savivaldyb÷s planuoja tokių sistemų įrengimą. To reikia mokykloms ir viešiems pastatams, be to, kaip žinoma, naujausi strateginiai dokumentai vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityje reikalauja iki 2015 m. pasiekti 95% gyventojų aptarnavimo lygį. Tod÷l, skaičiuojant potencialias investicines išlaidas Nemuno upių baseinų rajono gyvenviet÷ms, buvo atsižvelgiama į gyventojų skaičių ir į tai, ar gyvenviet÷je yra kokios nors nuotekų surinkimo sistemos užuomazgos ar ne.

Gyvenviečių, kuriose reikalingos papildomos priemon÷s tam, kad šalia jų esančiuose vandens telkiniuose būtų galima pasiekti gerą vandens būklę, skaičius pateiktas 7.6. lentel÷je. 7.6 lentel÷. Gyvenviečių, kuriose turi būti įgyvendinamos papildomos priemon÷s, Nemuno UBR skaičius

Gyvenviečių skaičius Pabaseinis

iš viso iš jų kur siūlomi vietiniai, ne centralizuoti įrenginiai

Žeimenos Šventosios 5 0 Neries mažųjų intakų 7 6 Nev÷žio 23 15 Šešup÷s 26 15 Nemuno mažųjų intakų 32 19 Dubysos 4 1 Jūros 15 12 Minijos 3 0 Merkio 1 0

Pajūrio upių baseinas 6 3

Priegliaus baseinas - -

Iš viso 163 71

Šaltinis: Konsultanto skaičiavimai

7.3.1.2 Sąnaudų vertinimo prielaidos Skaičiuodami papildomų priemonių sąnaudas, r÷m÷m÷s tam tikromis bendromis prielaidomis: • Gyventojų skaičiaus Nemuno pabaseinių gyvenviet÷se šaltinis – Statistikos metraštis (2007

metų sausio 1 d.); • Pagal Statistikos metraštį 2007 m. vidutin÷s vieno namų ūkio nario pajamos per m÷nesį

buvo 860 litų (miestuose - 943, kaimo vietov÷se - 691); • Vidutinis namų ūkio dydis pabaseinyje prilyginamas vidutiniam namų ūkio dydžiui tos

apskrities ar savivaldyb÷s, kuri vyrauja atitinkamame pabaseinyje; • Reali diskonto norma skaičiavimams – 6 %.

Skaičiuodami papildomų priemonių sąnaudas, dar÷me šias specifines prielaidas:

• Maždaug 400 ir daugiau gyventojų turinti gyvenviet÷ tur÷tų tur÷ti centralizuotą sistemą su

nuotekų valymo įrenginiais arba būti prijungta prie didesnio miesto nuotekų surinkimo sistemos. Vieneto sąnaudos priklauso nuo gyventojų skaičiaus ir kinta nuo maždaug 1600 Lt iki 650 Lt vienam gyventojo ekvivalentui. Metin÷s eksploatacin÷s tokių sistemų išlaidos prilyginamos 5 procentams investicinių sąnaudų.

• Gyvenviet÷se, turinčiose mažiau nei 400 gyventojų, tur÷tų vyrauti vietin÷s ar nedidel÷s grupin÷s sistemos, kurių kaina vienam gyventojui sudaro maždaug 4000 Lt. Vietinių sistemų naudojimą apsprendžia gruntai (tik sausuose gruntuose galima infiltracija), be to,


141

vieną ar du kartus per metus reikia surinkti ir valyti susikaupusį dumblą. Metin÷s eksploatacin÷s tokių sistemų išlaidos prilygsta maždaug 4 procentams investicinių sąnaudų.

• Įrengti vieną metrą nuotekų tinklų miesteliuose kainuoja maždaug 850 litų, o kaimuose - 750 litų.

• Darome prielaidą, kad sukurtos infrastruktūros gyvavimo laikas – 40 metų. Taigi tokį periodą taikome skaičiuodami metines investicines sąnaudas (t.y. jas anualizuodami).

• Bent 5 % namų ūkių niekada nebus prijungti prie centralizuotos sistemos ir tur÷s tur÷ti vietines nuotekų kaupimo sistemas, tačiau šios sąnaudos į Priemonių programos techninių priemonių sąnaudas kol kas neįtraukiamos d÷l palyginti mažos santykin÷s jų reikšm÷s ir mažo tokių nuotekų poveikio bei dar neturimos galimyb÷s tokią galimą priemonę kontroliuoti .

7.3.1.3. Mažų gyvenviečių nuotekų poveikio mažinimo sąnaudos Pagal aukščiau pateiktas reikalingas papildomas priemones kiekvieno pabaseinio ir sąnaudų

skaičiavimo prielaidas buvo apskaičiuotos investicin÷s sąnaudos: 7.7 lentel÷. Investicin÷s sąnaudos mažų gyvenviečių nuotekoms tvarkyti

Investicin÷s sąnaudos, mln. Lt

Pabaseinis

Nuotekų tinkl ų pl÷tra, km

Nuotekų tinklams

Centralizuotiems valymo įrenginiams

Vietiniams valymo įrenginiams Iš viso

Žeimenos - - - - - Šventosios 28,85 22,53 1,70 0,00 24 Neries mažųjų intakų 48,44 5,55 0,67 11,56 18 Nev÷žio 139,85 50,09 4,97 19,58 75 Šešup÷s 139,86 53,74 5,31 18,24 77 Nemuno mažųjų intakų 205,10 89,8605 6,7 22,94 120 Dubysos 24,59 15,68 1,53 0,98 18 Jūros 83,82 22,90 2,49 14,19 40 Minijos 33,51 26,65 2,34 0,00 29 Merkio 6,87 5,16 0,54 0,00 6

Pajūrio upių baseinas 35,48 17,93 1,68 3,08 23

Priegliaus baseinas - - - - -

Iš viso 746,36 310,09 27,91 90,57 429


Anualizavę visas gautas investicines sąnaudas ir prid÷ję eksploatacines išlaidas, sudarančias 5 % investicinių valymo įrenginių sąnaudų bei 1 % nuotekų tinklų vert÷s, gautume, kad kasmet per visą sukurtos infrastruktūros laiką reik÷s išleisti maždaug 36 milijonus litų naujai infrastruktūrai išlaikyti ir pasiruošti jos atnaujinimui tada, kai ji nusid÷v÷s.

Metin÷s (arba anualizuotos) sąnaudos, kurios atspindi tikrąją metinę naštą kiekvienais naujai sukurtos infrastruktūros gyvavimo metais, yra skaičiuojamos pagal standartinę amortizacijos formulę:

MK = I * r / (1-(1+r)–n) + EK, kur: I = Investicin÷s sąnaudos r = metin÷ palūkanų (diskonto) norma n = investicijos gyvavimo laikas EK = metin÷s eksploatacin÷s išlaidos


142

Metin÷s sąnaudos suteikia du privalumus. Pirma, jos tiksliau atspindi tikrąsias investicijų pasirinkimo sąnaudas. Tai labai tikslu, kai investicijos finansuojamos kreditu. Antra, investicin÷ms sąnaudoms yra pritaikoma amortizacija, tod÷l jos gali būti geriau palyginamos su eksploatacin÷mis išlaidomis.

Vidutinio namų ūkio išlaidos tokiai naujai investicijai padengti ir galimyb÷s sumok÷ti už naują infrastruktūrą, yra nagrin÷jamos 7.4 skyriuje pateiktuose vidutinio namų ūkio mokumo vertinimuose. 7.3.2. Papildomos priemon÷s žem÷s ūkio poveikiui mažinti

7.3.2.1. Žem÷s ūkio taršos poveikio mažinimo vertinimo apimtis Siūlomame papildomų priemonių sąraše daugiausiai d÷mesio skiriama azoto (N) ir fosforo

(P) mažinimui, kurie yra įvardijami kaip probleminiai rodikliai daugelyje Lietuvos upių baseinų. Žem÷s ūkio poveikio mažinimo priemon÷s buvo parenkamos trimis etapais: a) atliekant būkl÷s analizę, b) parenkant priemones, įvertinus jų sąnaudas ir efektyvumą, c) įvertinant bendrą priemonių poveikį bei bendras sąnaudas.

Skaičiavimai buvo atlikti naudojant Excel skaičiuokles, basein÷lių lygmenyje. Kaip ir kitų sektorių atveju, buvo atlikta taršos šaltinių bei faktorių, lemiančių priemonių

taikymo galimybes ir potencialą, analiz÷. Didžioji dalis surinktų Nemuno UBR apkrovos duomenų yra seniūnijų lygmenyje. Gausi statistin÷ informacija GIS technologijų pagalba buvo paskirstyta pagal MIKE BASIN modelyje išskirtų baseinų dalis (basein÷lius, angl. catchment). Buvo sudarytas GIS sluoksnis, į kurį pateko 243 basein÷liai, užimantys 4 847 456 ha, arba 48474 km2 plotą, o vidutinis basein÷lio dydis yra 15 000 ha (7.8 lentel÷ ir 7.5 pav.). Kiekviename MB basein÷lyje buvo suskaičiuota apkrova. 7.8 lentel÷. MIKE BASIN basein÷lių skaičius ir plotas Nemuno UBR

Pabaseinis, baseinas MB basein÷lių skaičius Pabaseinio plotas, ha Pajūrio up÷s 8 100 464

Dubysa 14 196 538

Jūra 22 400 493

Merkys 17 372 473

Minija 19 293 999

Nemuno mažieji intakai 35 896 022

Neris 26 418 721

Nev÷žis 36 611 923

Šešup÷ ir Prieglius 30 467 800

Šventoji 24 678 911

Žeimena 9 278 956

Iš viso 243 4 847 456

Nemuno UBR basein÷liai, tebeišliekantys rizikos grup÷je įgyvendinus pagrindines (bazinių)

priemones, yra pavaizduoti 7.5 pav. Išskirti 68 probleminiai basein÷liai, kuriems turi būti taikomos papildomos priemon÷s.


143

7.5 pav. Rizikos basein÷liai prieš įgyvendinant papildomas priemones


144

7.3.2.2. Bendrosios sąnaudų vertinimo prielaidos

Žem÷s ūkio ekspertai, išstudijavę Lietuvos žem÷s ūkio pad÷tį ir šios ūkio šakos keliamą poveikį, pasiūl÷ konkrečiai tam tikram rajonui ir esamai situacijai tinkamas priemones. Vertinant šių priemonių sąnaudas, buvo remtasi šiomis bendromis prielaidomis:

• Ūkiai, kurių plotas < 15 ha, yra priskiriami mažiems ūkiams, o didesni nei 15 ha ūkiai – dideliems ūkiams.

• Reali skaičiavimams taikoma diskonto norma – 6 %. • Ūkių iki 15 ha pelnas su subsidijomis buvo prilygintas šiek tiek didesnių ūkių pelnui (20-40

ha), kadangi, kaip tvirtina žem÷s ūkio specialistai, mažų ūkių statistinius duomenis iškreipia jų veiklos specifika. Pavyzdžiui, į mažų ūkių kategoriją įeina kai kurie sodininkyst÷s ar daržininkyst÷s ūkiai, kurių pelnas yra žymiai didesnis nei kitokios veiklos mažų ūkių. Mūsų siūlomos priemon÷s skirtos daugiausiai augalininkyste užsiimantiems ūkiams. Tod÷l daroma prielaida, jog ūkių iki 15 ha, kuriuose vyrauja augalininkyst÷, pajamos su subsidijomis yra 1200 Lt/ha, t.y. mažiau, negu rodoma atitinkamoje žem÷s ūkio statistikoje („Respondentų įmonių duomenys”).

• Ūkių virš 15 ha, kuriuose vyrauja augalininkyst÷, pelnas su subsidijomis prilygintas 900 Lt/ha.

• Ekologin÷s žemdirbyst÷s ūkių bendrasis pelnas su subsidijomis prilygintas 1550 Lt/ha (mažesniuose) ir 1350 Lt/ha (didesniuose) ūkiuose.

• Ūkininkaujančių skirtingo tipo žem÷se pajamos su subsidijomis yra vienodos. Tokios prielaidos daromos atsižvelgiant į trijų paskutinių metų duomenis, pasitelkiant

Lietuvos agrarin÷s ekonomikos instituto leidinius „Respondentų įmonių duomenys” ir kitas šios institucijos mokslines publikacijas.

Toliau trumpai apibūdinamos pasiūlytos papildomos priemon÷s ir jų sąnaudos. Žem÷s ūkio specialistų nuomone, pirmosios čia pateiktos penkios papildomos priemon÷s gali būti laikomos prioritetin÷mis papildomomis priemon÷mis, kadangi joms įgyvendinti nereikia jokių investicijų - tik išlaidų kontrolei. Žem÷s ūkio poveikio mažinimo priemon÷s

Panaikinti pertręšimą Ši priemon÷ yra susijusi su tręšimo normų taikymu ir ūkių kontrole. Priemonei įgyvendinti

nereikia pradinių investicijų. Derlius d÷l šios priemon÷s nesumaž÷tų, o ūkininkai netgi sutaupytų, nes mažiau l÷šų skirtų

trąšoms. Kasmetin÷ms ūkininko sąnaudoms yra priskiriama dalis išlaidų, susijusių su tręšimo plano sudarymu. Šios priemon÷s valstyb÷s administracin÷s išlaidos yra pateiktos 7.9 lentel÷je. Nustatyti N įsisavinimo iš m÷šlo efektyvumą ir j į taikyti sudarant tręšimo planus

Augalai iš karto gali įsisavinti tik dalį m÷šlo ar srutų. Tam tikras N kiekis yra dirvožemio humuse, tačiau laikui b÷gant ši dalis mineralizuojasi, ir paprastai, jei ilgą laiką naudojami dideli m÷šlo kiekiai, padid÷ja organinio N kiekis ir išauga fonin÷ mineralizacija. Tuomet didel÷ perteklinio N dalis tam tikru momentu yra išplaunama iš dirvožemio. Šio proceso poveikis gali būti pastebimas tik po keleto metų.

Atsižvelgiant į tai, siūloma pakoreguoti N įsisavinimo iš m÷šlo efektyvumo normas. Apskaičiuotas didesnis N kiekis m÷šle leistų naudoti mažiau mineralinių trąšų ir tuo pačiu mažintų bendrą naudojimą.

Kaip ir tręšimo normos sumažinimo atveju, šiai priemonei įgyvendinti būtina prielaida, jog reglamentuojamas ir organinių, ir mineralinių trąšų leistinas kiekis.


145

Šiai priemonei įgyvendinti pradinių investicijų taip pat nereikia. Kasmetin÷s sąnaudos d÷l derliaus praradimo irgi mažai tik÷tinos, o l÷šos, sutaupomos perkant mažiau trąšų, šiuos praradimus tur÷tų visiškai padengti.

Kasmetin÷ms ūkininko sąnaudoms yra priskiriama dalis išlaidų, susijusių su tręšimo plano sudarymu. Šios priemon÷s administracin÷s išlaidos yra pateiktos 7.9 lentel÷je.

10% ploto naudmenų užs÷ti tarpiniais augalais Tarpiniai (sulaikantieji) augalai yra augalai, auginami nu÷mus vienos kultūros derlių iki

kitos kultūros s÷jos siekiant sumažinti išplaunamo N kiekį. Paprastai jie yra auginami nuo rugpjūčio m÷nesio iki ankstyvo pavasario. Lietuvoje jie užima apie 25 % žem÷s ūkio naudmenų ploto (įskaitant pievas ir ganyklas) ir 51 % ploto, kuriame taikoma s÷jomaina.

Didžiausias poveikis yra pastebimas gyvulininkyst÷s ūkiuose sm÷l÷tų dirvožemių teritorijose, kur iškrenta didžiausias kritulių kiekis.

Ši priemon÷ tinka visoms teritorijoms, kuriose maistin÷s medžiagos n÷ra išsaugomos natūraliais procesais. Tai susiję tiek su paviršiniais, tiek su požeminiais vandenimis. Jai įgyvendinti nereikalingos esmin÷s investicin÷s sąnaudos, o kasmetines išlaidas sudaro s÷jimo darbai, s÷klos (130 Lt/ha per metus, tačiau gali būti ir didesn÷s, priklausomai nuo s÷jimo laiko bei s÷jimo pobūdžio).

Kasmetin÷ms ūkininko sąnaudoms yra priskiriama dalis išlaidų, susijusių su tręšimo plano sudarymu. Šios priemon÷s valstyb÷s administracin÷s sąnaudos yra pateiktos 7.9 lentel÷je. Jų dalį sudaro ir tręšimo planų sudarymas, kadangi rekomenduojama tarpinių pas÷lių naudojimo rodiklius pateikti kartu su tręšimo/s÷jomainos schemos planais.

Apriboti tręšimą fosforo turinčiomis trąšomis (zonose, kuriose nustatytas padidintas judriojo fosforo kiekis)

Labai padid÷jęs P kiekis kai kuriuose Lietuvos rajonuose rodo, kad dirvožemis yra pertręšiamas fosforu. Tod÷l siūloma užtikrinti, kad a) tręšimas fosforu būtų skirstomas atsižvelgiant į dirvožemio fosforingumą ir b) priedai trąšose, kuriomis yra tręšiamas fosforingas ir labai fosforingas dirvožemis, neviršytų P kiekio, kurį pašalina augalai. Tokios normos jau yra parengtos ir aprašytos normatyvin÷je medžiagoje „Tręšimo plano sudarymas“. Šis apribojimas pirmiausiai pašalins bet kokias papildomas mineralines P trąšas ir taip pat gali įtakoti leidžiamą naudoti m÷šlo/srutų kiekį. Daug gyvulių turinčiuose ūkiuose m÷šlas tur÷s būti paskleistas didesn÷je teritorijoje. Šios priemon÷s rezultatai pasirodytų pakankamai negreitai, kadangi prireikia laiko P kiekiui sumaž÷ti dirvožemyje. Priemon÷s poveikis derliui tur÷tų būti minimalus.

Papildomos investicin÷s sąnaudos yra labai mažos ir bendroje analiz÷je prilygintos nuliui. Kasmetin÷ms ūkininko sąnaudoms yra priskiriama dalis išlaidų, susijusių su tręšimo plano

sudarymu. Šios priemon÷s valstyb÷s administracin÷s išlaidos yra pateiktos 7.9 lentel÷je.

Nustatyti tręšimo normas, numatant maksimalius leistinus medžiagų kiekius tiek organin÷se, tiek ir mineralin÷se trąšose, kai taikomos 10 % mažesn÷s nei optimalios tręšimo normos

Šią priemonę galima nagrin÷ti dviem etapais: 1) tręšimo normos yra mažinamos iki ekonomiškai optimalių reikšmių, 2) normos yra mažinamos iki žemesnio lygio nei optimalus. Kiekvienai žem÷s ūkio kultūrai ir kiekvieno tipo dirvožemiui yra nustatomos individualios normos. Remdamasi per 50 metų surinktais eksperimentų duomenimis, Žem÷s ūkio konsultavimo tarnyba jau yra parengusi normų kompleksą Lietuvai. Normos nurodo ekonominiu požiūriu optimalius naudotinus N, P ir K kiekius ir yra diferencijuojamos pagal dirvožemio struktūrą, humuso kiekį, pH ir anksčiau čia augintą žem÷s ūkio kultūrą.

Siekiant padidinti aplinkosauginį priemon÷s efektą, siūloma nustatytas optimalias normas dar sumažinti, tačiau ne daugiau nei 10 %. Per griežtos normos gali įtakoti derlių ir kultūrų kokybę.

Šiuo metu yra reglamentuojamas tręšimas tik organin÷mis trąšomis, tačiau žem÷s ūkio ekspertai rekomenduoja apribojimus taikyti ir mineralin÷ms trąšoms.


146

Šiai priemonei įgyvendinti nereikalingos esmin÷s investicin÷s sąnaudos ar administracin÷s išlaidos. Taip pat nenumatomos ir kasmetin÷s sąnaudos d÷l poveikio derliui, kadangi tik nedidel÷ dalis ūkių pasiekia šiuo metu nustatytas maksimalias tręšimo normas. Jeigu vis d÷lto tokių atvejų ir pasitaikytų, ūkiai, patiriantys minimalius derliaus praradimus, kita vertus, sutaupytų l÷šų pirkdami mažiau trąšų.

Tarpiniais augalais užs÷ti maksimalų naudmenų plotą (kad dar nekenktų pagrindinei

kultūrai) Šiai priemonei įgyvendinti nereikalingos esmin÷s investicin÷s sąnaudos, o kasmetines

išlaidas sudaro s÷jimo darbai, s÷klos (vidutiniškai 160 Lt/ha per metus, tačiau gali būti ir didesn÷s, priklausomai nuo s÷jimo laiko bei s÷jimo pobūdžio). Sm÷lingoje žem÷je sąnaudos prilygintos 140 Lt/ha, o molingoje – 180 Lt/ha d÷l galimo poveikio pagrindin÷s kultūros derliui.

Šios priemon÷s administravimo išlaidos buvo prilygintos nuliui, kadangi daroma prielaida, jog įgyvendinus prioritetines priemon÷s būtų sukurta sistema, kuria naudojantis šiai priemonei neprireiktų papildomų išlaidų.

Ekologin÷ žemdirbyst÷ Kasmetin÷s sąnaudos buvo apskaičiuotos palyginant įprastos žem÷s ūkio praktikos bendrąjį

pelną, įskaitant subsidijas, su ekologin÷s žemdirbyst÷s bendruoju pelnu, įskaitant subsidijas (pagal Lietuvos agrarin÷s ekonomikos instituto leidinius „Respondentų įmonių duomenys“ 2005, 2006 ir 2007).

Daroma prielaida, jog šios priemon÷s administravimui papildomi kaštai nesusidarytų d÷l tos pačios priežasties, kaip ir aukščiau apibūdintai priemonei.

Žem÷s ūkio paskirties žemę užsodinti trumpos rotacijos energetiniais augalais (karklais, gluosniais, tuopomis ir pan.)

Daugiamečiai energetiniai augalai, tokie kaip gluosniai, tuopos, drambliažol÷s ir nendr÷s, turi pastovų gilių šaknų tinklą, kas užtikrina mažą N praradimą. Žoliniai augalai gali duoti derlių kasmet, kai tuo tarpu sumed÷ję augalai – 2-10 metų intervalu. S÷jomainos trukm÷ 10-30 metų.

Šie augalai gali pakeisti įprastus žem÷s ūkio pas÷lius visų tipų ūkiuose. Didžiausias N išplovimo sumaž÷jimas pasiekiamas sm÷l÷tuose dirvožemiuose, į kuriuos patenka dideli kiekiai gyvulių m÷šlo.

Šių augalų auginimas reikalauja ilgalaikio planavimo, tam tikrų žinių, didelių derliaus nu÷mimo technikos įrengimų ir produkcijos rinkos.

Gluosnių derlius yra maždaug 8-9 t sausos medžiagos/ha. Kol kas sunku pasakyti, koks pelnas iš gluosnių produkcijos būtų Lietuvoje, nes Lietuvoje praktiškai n÷ra įgyvendintų pavyzdžių. Pagal ekspertų skaičiavimus vieno hektaro investicin÷s sąnaudos būtų 7000 Lt. Pagal patvirtintą Kaimo pl÷tros programą tokių želdynų savininkai gali susigrąžinti dalį išlaidų. Daryta prielaida, jog šios priemon÷s prireiks tik keliuose basein÷liuose, taigi konkurencija d÷l programos l÷šų nepadid÷tų ir skirtų l÷šų pakaktų visiems šią priemonę taikantiems. Taigi parama pasinaudojusiems Kaimo pl÷tros programos priemone „Žem÷s ūkio valdų modernizavimas“ ir investicin÷s priemon÷s sąnaudos sudarytų 4000 Lt.

Kasmetin÷s išlaidos dideliuose ūkiuose būtų 305 Lt/ha, o mažuose – 605 Lt/ha, ir jos apima prarastas pajamas iš žem÷s ūkio, galimas kasmetines išmokas (155 Lt/ha) bei dalį pajamų, gaunamų per penkerius metus (2200 Lt/ha/5).

Atkreiptinas d÷mesys į tai, kad norint prad÷ti auginti energetinius augalus, kurie efektyviai sugeria N dr÷gnoje žem÷je (pvz., karklus), reikalinga brangiai kainuojanti technika, kurios pavieniai ūkininkai savarankiškai įsigyti nepaj÷gtų ir kurios šiuo metu Lietuvoje n÷ra galimybių išsinuomoti. Viena iš svarstytinų alternatyvų – tuopų ar drebulių auginimas, tačiau jų efektyvumas N atžvilgiu yra mažesnis.

Šios priemon÷s administravimui papildomi kaštai nenumatomi d÷l tos pačios priežasties, kaip ir aukščiau apibūdintai priemonei.


147

Žemdirbyst÷s intensyvumą mažinti ariamas žemes paverčiant pievomis ar pūdymais Pagrindin÷s šios priemon÷s įgyvendinimo sąnaudos susidaro d÷l prarasto pelno iš esamos

veiklos. Tačiau ariamos žem÷s plotą, esantį rizikos telkinio baseine, paverčiant pieva galima gauti išmokas pagal vieną iš agro-aplinkosauginių programų – Rizikos vandens telkinių būkl÷s gerinimo programą. Priemon÷s įgyvendinimo sąnaudos dideliuose ūkiuose tokiu atveju sudarytų 493 Lt, o mažuose ūkiuose 793 Lt hektarui per metus.

Papildomos išlaidos šiai priemonei administruoti nenumatomos.

Žemdirbyst÷s intensyvumą mažinti ariamas žemes apželdinant mišku Apželdinimo mišku investicin÷s sąnaudos buvo įvertintos atsižvelgiant į numatytas išmokas

pagal Kaimo pl÷tros programą 2007-2013 m., kurios dengia 70 % geros kokyb÷s žem÷s ir 80 % prastos kokyb÷s žem÷s apželdinimo mišku sąnaudų. Investicin÷s sąnaudos sm÷lingai žemei apželdinti buvo prilygintos 20 % vidutinių prastesn÷s žem÷s apželdinimo sąnaudų, t.y. sudaro 1865 Lt/ha, o geros kokyb÷s žem÷s – 2800 Lt/ha.

Papildomos išlaidos šiai priemonei administruoti nenumatomos.

Žemdirbyst÷s intensyvumą mažinti sumažinant tręšimą 60 proc. Kadangi pakankamai sud÷tinga įvertinti tręšimo sumažinimo poveikį bendrajam pelnui,

ypač kai nežinomas tikslus poveikis derliui, nustatant priemon÷s sąnaudas buvo remtasi tręšimo plano vadove nurodyta tręšimo ir derliaus priklausomyb÷s formule: y (t/ha) = -0,00015x2 + 0,03466x + 2,2935, kur x yra N panaudojimas, išreikštas kg/ha, o y (t/ha) - vasarinių miežių derlingumas. Taip pat remtasi prielaida, kad laikui b÷gant nuostoliai gali did÷ti, kadangi žemesn÷ tręšimo norma sumažina ir N kiekį dirvoje.

Nustatant skirtumą tarp pajamų buvo remtasi faktiniais duomenimis apie pelną ir derlių skirtingais metais. Šis skirtumas yra 240 Lt//ha.

Šios priemon÷s administravimo išlaidos buvo prilygintos nuliui, kadangi daroma prielaida, jog įgyvendinus prioritetines priemones būtų sukurta sistema, kuria naudojantis šiai priemonei papildomų išlaidų neprireiktų.

Reguliuoti drenavimą, sumažinant drenažinio vandens debitą žiemą. Siekiant sumažinti biogeninių medžiagų prietaką iš žem÷s ūkio plotų, įprasto drenažo

konstrukcijos gali būti pertvarkomos į reguliuojamo drenažo sistemas. Yra žinoma, kad v÷lyvo rudens, žiemos ir ankstyvo pavasario laikotarpiais tirpių azoto ir fosforo junginių biologin÷ asimiliacija nevyksta ir šios medžiagos yra išnešamos drenažu. Siekiant sumažinti išplaunamų teršalų kiekį, skirtingose drenažo sistemų vietose galima reguliuoti požeminio vandens lygį ir sumažinti nuot÷kio tūrį bei paspartinti azoto transformacijas (denitrifikaciją). Tokia priemon÷ gali sumažinti tirpių azoto junginių metinę išplovą nuo 30 iki 50 %

Šios priemon÷s didžiąją išlaidų dalį sudaro investicin÷s sąnaudos. Jų vert÷ buvo perkelta iš danų parengtos studijos, darant prielaidą, kad vidutinis nuolydis yra 0,75 %, ir tai reiškia, jog viename hektare reikia įrengti 1,5 šulinio, kas kainuotų apie 13 800 Lt/ha.

Kasmetin÷s tokios drenavimo sistemos priežiūros išlaidos yra vertinamos 420 Lt per metus. Daroma prielaida, kad sistemos priežiūrai reikia 3 darbo dienų; taigi suma prilyginta atitinkamai darbo užmokesčio daliai.

Papildomos sąnaudos šiai priemonei administruoti nenumatomos.

Įrengti m÷šlides ir srutų kauptuvus mažuose ūkiuose Pasikonsultavus su Žem÷s ūkio konsultavimo tarnyba, vertinant pagrindines šios priemon÷s

investiciniams sąnaudas buvo taikyti šie skaičiai: m÷šlidžių įrengimas – 6000 Lt, srutų kauptuvas – 10 000 Lt. Tokia priemon÷ yra vidutin÷, skirta 6 sąlyginius gyvulius (SG) laikančiam ūkiui. Nors m÷šlidžių statymas yra remiamas per Kaimo pl÷tros programą, iki šiol prioritetas teikiamas didesniems ūkiams.


148

Papildomos sąnaudos šiai priemonei administruoti nenumatomos.

Šlapžem÷s (nešienauti mažų upelių,atstatyti šlapžemes, užlieti upių sl÷nius ir sukurti dirbtines pelkes)

Visos išvardytos priemon÷s yra labai glaudžiai tarpusavyje susijusios ir daugiausiai skiriasi. pastangų užtvindyti teritoriją apimtimi. Pavyzdžiui, tai gali būti padaryta nustojus šalinti piktžoles up÷se arba priverčiant vandenį tek÷ti l÷čiau ar pakeliant vandens lygį. Veikimo principas visais atvejais išlieka tas pats - vandens t÷km÷ up÷je sul÷t÷ja ir kartais užtvindo aplinkinę teritoriją. Tuo pačiu metu d÷l mažesnio tek÷jimo greičio pakyla požeminio vandens lygis ir padid÷ja šalia up÷s esančios žem÷s denitrifikacija. L÷tesn÷ t÷km÷, susieta su didesniais vandens kiekiais aplinkin÷je žem÷je ir galbūt potvyniais, prisideda prie N pernešimo, tuo tarpu P kiekio nusodinama daugiau, o up÷s vagos kraštų erozija sumaž÷ja.

Daugeliu atvejų šios rūšies projektams įgyvendinti intervencija yra reikalinga didesn÷je teritorijoje negu tik toje, kuri yra patvinusi. D÷l min÷tųjų procesų dalis žem÷s tampa per šlapia ją dirbti. Tačiau, kadangi buferin÷s zonos Lietuvoje yra privalomos, dirbamos žem÷s nuostolis gali būti labai mažas.

Nors, kaip jau min÷ta, yra gana sud÷tinga atskirti vienos rūšies intervenciją nuo kitos, tolesnei analizei buvo išskirtos keturių rūšių šlapžemių priemon÷s:

Šlapžem÷s: mažų upelių nešienavimas Priemon÷s kasmetin÷s sąnaudos buvo prilygintos nuliui, kadangi daroma prielaida, jog

didžioji dalis žem÷s, kuri, nustojus ją šienauti, gali užpelk÷ti, tilps į privalomąsias vandens telkinių apsaugines juostas. Tais atvejais, kai būtų užlieta ir dalis žemdirbystei naudojamos žem÷s, sąnaudos gal÷tų būti kompensuotos per agro-aplinkosaugos priemones, susijusias su vandens telkinių pakrančių apsauga. Pačiai priemonei įgyvendinti ir administruoti papildomų investicijų nereik÷tų.

Šlapžem÷s: šlapžemių atstatymas Didel÷ Lietuvos teritorijos dalis buvo nusausinta žem÷s ūkio tikslais. Šia priemone siekiama

atkurti buvusias natūralias pelkes. Įprastas atkūrimo metodas yra pakeisti drenažo sistemą sudarant sąlygas vandeniui iš laukų nutek÷ti į upę per atkuriamą pelkę. Paprastai reikalingi tik minimalūs topografiniai skirtumai, kad tai praktiškai vyktų. Pavyzdžiui, gali būti įrengiamas drenažo griovys, kad vanduo išsilietų prie pelk÷tos vietos kraštų, o ne drenažo griovio gale, ir taip sudarytų galimybę vandeniui geriau pasiskirstyti. Siekiama, kad vanduo infiltruotųsi į užpelk÷jusią vietą ir kontaktuotų su azotu ir organin÷ms medžiagoms.

Ši priemon÷ mažina azoto kiekį dvejopai: nutraukiant žem÷s ūkio veiklą „naujoje” pelk÷je ir vykstant denitrifikacijai.

Visos su šlapžem÷mis susijusios sąnaudos yra labai priklausomos nuo konkrečios vietos hidromorfologinių savybių bei dabartinio žem÷s panaudojimo. Šlapžemių atstatymo sąnaudos svyruoja nuo 105 Lt/ha (Latvijos, Kemeri Nacionalinio parkas bei Flandrijos pavyzdžiai) iki 19 000 Lt/ha (Prancūzijos pavyzdžiai). Kadangi konkrečios vietov÷s šiuo metu dar n÷ra parinktos, daroma prielaida, jog šlapžemių atstatymo darbai bus vykdomi tik tam visiškai tinkamose vietose ir investicin÷s sąnaudos neviršys 3000 Lt/ha. Kasmetin÷s sąnaudos buvo prilygintos nuliui, atsižvelgus į prarastas pajamas iš žemdirbyst÷s (prilyginama didelio ūkio pelnui), at÷mus dalį galimų išmokų, numatytų už šlapynių tvarkymą (kadangi l÷šų numatyta sąlyginai mažai, lyginant su jų plotais, už kurių tvarkymą savininkai potencialiai gal÷tų gauti išmokas). Papildomos išlaidos šiai priemonei administruoti nenumatomos.

Šlapžem÷s: upių sl÷nių užliejimas Upių sl÷nių ekstensyvinimas (užliejimas) gali būti taikomas upių sl÷niuose, kurių plotis

didesnis nei 25 m, kur galima sumažinti up÷s srov÷s greitį, pvz., nešalinant piktžolių up÷je, ir kur priimtinas periodinis patvinimas. Priemonei įgyvendinti reikalingos vietin÷s hidrologin÷s sąlygos ir P taršos rizikos bei kitų dalykų analiz÷.


149

Ši priemon÷ veikia dviem kryptimis – iš dalies mažinamas žem÷s ūkio naudmenų plotas ir iš dalies užželia pelk÷ta vietov÷, kur yra filtruojamas iš dirbamos žem÷s ištekantis vanduo. Maistin÷s medžiagos gali būti pašalintos nusodinimo, denitrifikacijos ir augalų įsisavinimo būdu.

Upių sl÷nių užliejimo investicin÷s sąnaudos vienam hektarui įvertintos 520 Lt. Ši suma nustatyta pagal kitų šalių projektų patirtį (pvz., remiantis Scheldt Estuary studijos rezultatais ir kt.). Priemon÷s kasmetin÷s sąnaudos prilygintos nuliui, kadangi dalis užliejamo ploto patektų į privalomąsias apsaugines juostas, o likusioji dalis gal÷tų būti bet kokios paskirties žem÷. Be to, taikant šią priemonę, būtų galima gauti išmoką už agro-aplinkosauginių priemonių taikymą, kas kompensuotų prarastas pajamas iš žem÷s ūkio, jei tokių būtų. Papildomos sąnaudos šiai priemonei administruoti nenumatomos.

Šlapžem÷s: dirbtinių šlapžemių (pelk÷s) įkūrimas Dirbtinai įrengtos pelk÷s yra dažnai taikomos drenažu nusausintose teritorijose. Paprastai

drenažas yra atjungiamas prieš patenkant į upę, kad vanduo, tek÷jęs drenažo grioviu, gal÷tų patekti į dirbtinę pelkę. Dirbtin÷ms šlapžem÷ms įrengti yra svarbi vietin÷ topografija – pageidautina, kad būtų nedidelis aukščių skirtumas siekiant išvengti vandens patvinimo. Ši priemon÷ pasižymi efektyvumu (apytikriai apskaičiuota, kad maždaug 500 m2 dydžio pelk÷ gali pašalinti 500-1000 kg N/metus).

Kaip ir upių užliejimo atveju, dirbtinių pelkių įrengimo sąnaudos buvo nustatytos pagal kitų šalių patirtį. Vienos dirbtin÷s pelk÷s (apie 500 m2) įrengimo sąnaudos Danijoje sudaro apie 45 000 Lt, panašiai kaip ir sąnaudos, nurodomos vienoje Jungtin÷s Karalyst÷s studijoje, kurioje pateiktos sedimentacijos tvenkin÷lio vieno stambesnio ūkio teršalams neutralizuoti sąnaudos. Papildomos sąnaudos šiai priemonei administruoti nenumatomos.

7.3.2.3. Priemonių prioritetizavimas

Prioritetin÷s žem÷s ūkio papildomos priemon÷s buvo išskirtos naudojantis specialiai šiam tikslui sudarytu skaičiuokl÷s modeliu. Kitame plano rengimo etape modelis bus detaliai aprašytas priede, pateikiant kiekvieną skaičiuokl÷s lapą ir nuosekliai paaiškinant algoritmą bei visus ta skaičiuokle atliktus veiksmus. Čia pateikiame priemonių prioritetizavimo pagrindinių žingsnių santrauką.

Priemon÷s buvo vertinamos šia tvarka: 1. Žem÷s ūkio specialistai surinko visų galimų priemonių sąrašą su jų azoto, fosforo ir BDS

mažinimo efektyvumu (kg/ha) tiek pačioje priemon÷s įgyvendinimo vietoje, tiek patenkant į paviršinio vandens telkinį (t.y. įvertinus vadinamąjį „išsiplovimą“).

2. Ekonomistai papild÷ pradinį modelį skaičiavimais, leidžiančiais nustatyti, kiek kainuotų sumažinti vieną kilogramą teršalo viename hektare taikant tam tikrą priemonę tam tikromis sąlygomis.

3. Išskirtos 4 prioritetin÷s priemon÷s, kurias rekomenduojama įgyvendinti neatsižvelgiant į jų sąnaudų-efektyvumo analizę. Šios priemon÷s mažina taršą, kuri nesukuria jokios prid÷tin÷s vert÷s, ir yra dažnai taikomos kitose šalyse:

• pertręšimo panaikinimas dideliuose ūkiuose; • efektyvesnių tręšimo planų sudarymas dideliems ūkiams; • 10 % žem÷s ūkio naudmenų ploto užs÷jimas tarpiniais (sulaikančiais) augalais

dideliuose ūkiuose; • fosforo kiekio dirvožemiuose su padid÷jusiais judriojo fosforo kiekiais

balansavimas.

Pritaikius šias priemones tur÷tų būti išspręstos problemos 32-uose iš 68 basein÷lių (7.6 pav.).


150

4. Toliau įvertintas sutelktųjų taršos šaltinių (ūkių, laikančių 5-10 SG ir neturinčių m÷šlidžių) panaikinimo mažuose ūkiuose poveikis likusiems probleminiams basein÷liams (problema išsprendžiama dar 4-iuose basein÷liuose).

5. Įvertintas išskirtų keturių prioritetinių priemonių taikymo mažuose ūkiuose poveikis. 6. Likusios priemon÷s prioritetizuotos pagal vieno kg kainą viename hektare kiekvienam

basein÷liui. 7. Įgyvendinus kiekvieną tolesnę priemonę, patikrinta, ar bendras tame basein÷lyje sumaž÷jęs

taršos kiekis atitinka tam basein÷liui nustatytą tikslą kilogramais ar tonomis azoto, fosforo ir BDS. 8. Pagal sąnaudų efektyvumo santykį kiekvienam basein÷liui sudaryti tinkamiausi priemonių

paketai ir įvertintas jų poveikis. 9. Apskaičiuotos pasirinktų priemonių keturių rūšių sąnaudos: a) investicin÷s; b) metin÷s

(anualizuotos); c) eksploatacin÷s ir d) administracin÷s.

Priemonių prioritetizavimas pagal jų įgyvendinimo efektyvumą kol kas atliktas tik žem÷s ūkio papildomoms priemon÷ms. Sutelktosios taršos šaltinių, t.y. daugiausia mažų gyvenviečių nuotekų sąlygojamos taršos poveikio mažinimo priemon÷s parinktos pagal esamą naujausią mažų nuotekų kiekių valymo praktiką. Kitos - alternatyvios – technologijos ir, atitinkamai, papildomų priemonių prioritetizavimas sutelktųjų taršos šaltinių poveikio mažinimo srityje bus įvertintos kitame programos rengimo etape, kai bus gauti galimybių studijos, susijusios su mažų nuotekų kiekių taršos mažinimo galimyb÷mis, rezultatai.


151

7.6 pav. Rizikos basein÷liai įgyvendinus papildomas priemones


152

7.3.2.4. Žem÷s ūkio poveikio mažinimo sąnaudos Administracin÷s išlaidos

Įgyvendinant pasiūlytas žem÷s ūkio priemones labai svarbus vaidmuo tenka administracin÷ms išlaidoms. Kaip jau min÷ta, pirmosioms keturioms prioritetin÷ms priemon÷ms investicinių sąnaudų nereikia, tačiau būtina tinkamai kontroliuoti, ar laikomasi pasiūlytų naujų tręšimo reikalavimų. 7.9 lentel÷. Administracinių išlaidų poreikis žem÷s ūkio papildomoms priemon÷ms įgyvendinti

Pradiniai duomenys

Ūkio valdų skaičius Nemuno baseine nuo 15 ha iki 150 ha 14 211 vnt.

Ūkio valdų skaičius Nemuno baseine iki 15 ha (mažų) 243 483 vnt.

Bendras žem÷s ūkio žem÷s plotas visame baseine, ha 1 718 797

Bendras žem÷s ūkio žem÷s plotas probleminiuose basein÷liuose, ha 638 767

Didelių (virš 15 ha) ūkių dalis visame baseine, % ir ha 83 % t.y. 1 431 401 ha

Ūkių iki 15 ha dalis visame baseine, % ir ha 17 % t.y. 292 195 ha

Darbuotojų atlyginimas:

Atlyginimo dalis, Lt didelis ūkis 286,95 Lt

mažas ūkis 205,43 Lt

Vienam ūkiui aptarnauti reikalingas dienų skaičius

didelis ūkis, d.d. 2

mažas ūkis, d.d. 1,5

Darbo dienų skaičius vidut. per m÷nesį 21

Vidutinis atlyginimas per m÷nesį 3013 Lt

Automobilis ir degalai, Lt/m. 41,36

Prielaida: vizitų skaičius (per metus – 220 d.d.) kartai 2

Prielaida: vidutinis atstumas iki ūkio km 50

Senesnio nei 5 m. automobilio kaina Lt 25000

Amortizacija senesniems nei 5 m. automobiliams metai 10

Degalų kaina Lt/km 0,3

Laboratoriniai tyrimai, Lt/m. 30,00

Kompiuterin÷ įranga, Lt/m. 4,55

Kompiuterio kaina Lt 3000

Amortizacijos laikotarpis metai 3

Prielaida: vienam ūkiui reikalingas laikas d. 1

Iš viso išlaidų vienam ūkiui per metus, Lt 15-150 ha 363

iki 15 281

Daroma prielaida, jog pus÷ šių išlaidų yra privačios, pus÷ - valstyb÷s:

15-150 ha 181,43

Privačios kasmetin÷s administracin÷s išlaidos, Lt iki 15 140,67

15-150 ha 181,43

Valstyb÷s administracin÷s išlaidos, Lt iki 15

140,67


153

Pagal Kaimo pl÷tros programą galima kompensuoti iki 80 % įvairių konsultavimo išlaidų. Maksimali šiai priemonei skiriama suma yra 36 419 999 Lt, taigi Nemuno baseinui galima būtų planuoti 29 136 000 Lt (4 162 286 Lt kasmet). Kadangi paramos visiems ūkiams neužtektų, daroma prielaida, jog paramos intensyvumas vienam ūkiui neviršys 40 %. Pagal šiuo metu veikiančią schemą likę 60 % būtų privačios išlaidos.

15-150 ha 109

Privačios (kasmetin÷s išlaidos), Lt iki 15

84

15-150 ha 181

Valstyb÷s (administracin÷s išlaidos), Lt iki 15

141

15-150 ha 1 546 987 Bendros kasmetin÷s privačios administracin÷s išlaidos, jeigu tikrinami visi ūkiai, Lt iki 15

2 0550 519

15-150 ha 2 578 312 Bendros kasmetin÷s valstyb÷s administracin÷s išlaidos, jeigu reikalavimai yra taikomi visiems be išimties ūkiams, Lt iki 15

34 250 864

58 926 682

Bendra atitinkamų išlaidų suma yra padalinama visai žem÷s ūkio paskirties žemei Nemuno baseine. Tokiu būdu gaunamos vieno hektaro administracin÷s išlaidos per metus.

Dideliems ūkiams (virš 15 ha) 1,08 Kasmetin÷s privačios administracin÷s išlaidos vienam hektarui, Lt Mažiems (iki 15 ha) 70,33

Dideliems ūkiams (virš 15 ha) 1,80 Kasmetiniai valstyb÷s administracin÷s sąnaudos vienam hektarui, Lt Mažiems (iki 15 ha) 117,22

Investicin÷s sąnaudos pagal pabaseinius

Parinkus papildomas priemones kiekvienam basein÷liui, apskaičiuotos investicin÷s, metin÷s, eksploatacin÷s ir administracin÷s išlaidos kiekvienam basein÷liui atskirai ir kiekvienam pabaseiniui. Administracinių išlaidų vieneto kaštai pateikiami aukščiau. 7.9 lentel÷je šios administracin÷s išlaidos įtrauktos į metinius kaštus. Reikia pabr÷žti, kad tais atvejais, kai jau suplanuotos subsidijos įvairioms žem÷s ūkio veikloms (pavyzdžiui, ekologiniam ūkiui), jos yra atimamos iš metinių kaštų. 7.10 lentel÷. Žem÷s ūkio papildomų priemonių įgyvendinimo sąnaudos pabaseiniuose, Lt Pabaseinis, baseinas Investicijos Metin÷s sąnaudos Žeimenos 0 0 Šventosios 0 0 Neries mažųjų intakų 0 0 Nev÷žio 19 549 780 8 328 957 Šešup÷s pabaseinis ir Priegliaus baseinas 19 457 807 3 726 734 Nemuno mažųjų intakų 3 234 646 1 269 868 Dubysos 0 666 307

Jūros 1 678 712 619 203

Minijos 932 547 147 277

Merkio 0 0

Pajūrio upių 0 0

Iš viso (suapvalinus) 45 000 000 15 000 000 Šaltinis: Konsultanto skaičiavimai

‚* - Metin÷s sąnaudos – tai investicinių sąnaudų, paskirstytų per visą kuriamos infrastruktūros gyvavimo laiką, ir metinių eksploatacinių išlaidų suma.


154

Jei paskirstytume investicines sąnaudas po lygiai per 2010 - 2014 m. laikotarpį, per metus tektų investuoti apie devynis milijonus litų.

7.3.3. Hidromorfologin÷s būkl÷s gerinimo priemon÷s

Pagrindin÷s priežastys, sąlygojančios hidromorfologinius vandens telkinio pakitimus ir d÷l to neleidžiančios pasiekti gerą ekologinę būklę kai kuriuose vandens telkiniuose, yra susijusios su:

• dideliais tvenkiniais; • hidroelektrin÷mis; • ištiesintomis up÷mis.

Šioms priežastims pašalinti arba jų poveikiui sušvelninti yra siūlomos toliau aprašytos

priemon÷s: 1) Atstatyti/užtikrinti upių tęstinumą ir jų debitą; 2) Didelius tvenkinius (>50 ha) priskirti labai pakeistiems vandens telkiniams; 3) Atstatyti upių vingiuotumą.

1 priemon÷ – Atstatyti/užtikrinti upi ų tęstinumą ir debitą

Svarbiausia priemon÷, užtikrinanti up÷s tęstinumą, yra įrengti žuvų pralaidas. Iki 2008 m. buvo pastatytas 21 žuvų migracijos įrenginys: įrengta šliuzų, akmeninių kanalų su slenksčiais, basein÷lių su vertikaliais plyšiais pertvar÷l÷se.

Pirmiausia, siūloma įrengti žuvų pralaidas tose up÷se, kurios yra svarbiausios žuvų migracijai:

• Šventojoje - Anykščių užtvanką (reikalinga žuvų tako rekonstrukcija); • Jūroje - Taurag÷s užtvanką (žuvų lift ą reikia rekonstruoti į žuvų taką); • Vilnioje - Rokantiškių užtvanką (reikalinga žuvų tako rekonstrukcija); • Minijoje - Gargždų malūno slenkstį (įrengti žuvų taką); • Salp÷je - Pagraumenos malūno užtvanką (įrengti žuvų taką).

Žuvų pralaidos turi būti statomos remiantis specifin÷mis galimybių studijomis, kurių metu

pasirenkamas tinkamiausias pralaidos technologinis sprendimas. Įrenginio statyba turi būti papildoma ex-post ir ex-ante monitoringu, kad būtų galima įvertinti tokio įrenginio poveikį up÷s ekologinei būklei ir parinkti geriausią variantą. Tačiau tokios informacijos Lietuvoje n÷ra, tod÷l poveikio analiz÷ turi būti palikta antrajam Nemuno upių baseino plano rengimo etapui, t.y. planavimo ciklui nuo 2015 metų.

Šiuo metu kaip papildomas prioritetines priemones galima įvardyti Lietuvos Respublikos žem÷s ūkio ministro 2007 m. rugs÷jo 25 d. įsakymu Nr. 3D-427 patvirtintas statytinas žuvų pralaidas (išskiriant tas, kurios yra Nemuno upių baseinų rajone). Iš viso čia siūloma pastatyti 18 pralaidų (žr. 7.11 lentelę). Taip pat reikia pašalinti buvusių užtvankų liekanas. Tokioms užtvankoms, kurių Nemuno baseinų rajone yra 30, sutvarkyti yra skirtas min÷tasis Lietuvos Respublikos žem÷s ūkio ministro įsakymas (žr. 7.12. lentelę). Kitoms up÷ms žuvų pralaidos nebūtų naudingos žuvų vystymuisi ir tod÷l jos nelaikomos papildomomis priemon÷mis, kurias reiktų nustatyti pagal sąnaudų efektyvumo principą.


155

7.11 lentel÷. Užtvankų, prie kurių reikia pastatyti įrenginius žuvų migracijai, sąrašas

Eil. Nr.

Up÷ (baseinas)

Atstumas nuo žiočių,

km

Užtvankos pavadinimas

Vandens pralaidos

tipas

Patvankos aukštis,

m

Savivaldyb÷ Pastabos

1 2 3 4 5 6 7 8 1. Verkn÷ (Nemuno mažųjų intakų) 6,0 Jundeliškių HE slenkstis 6,0 Birštono m. Nemuno kilpų regioninis parkas 2. Duobupis (Merkio) 0,2 Poilsiaviet÷s „Merkys“ slenkstis 2,3 Var÷nos r. 3. Ūla-Pelesa (Merkio) 36,8 Rudnios slenkstis 2,3 Var÷nos r. Ūlos kraštovaizdžio draustinis 4. Vilnia (Neries mažųjų intakų) 11,6 Rokantiškių slenkstis 4,7 Vilniaus m. rekonstruoti esamą žuvitakį,

Pavilnių regioninis parkas 5. Vok÷ (Neries mažųjų intakų) 2,6 Grigiškių slenkstis 4,4 Vilniaus m. Veikia mažoji hidroelektrin÷ 6. Vok÷ (Neries mažųjų intakų) 9,5 Mūro Vok÷s slenkstis 6,2 Vilniaus m. 7. Peteša (Neries mažųjų intakų) 1,0 Prūdiškių slenkstis 5,0 Vilniaus m. 8. Bezdon÷ (Neries mažųjų intakų) 0,1 Gamernio malūno slenkstis 4,3 Vilniaus r. 9. Rieš÷ (Neries mažųjų intakų) 3,0 Žemutin÷s Rieš÷s slenkstis 1,9 Vilniaus m. Verkių regioninis parkas 10. Šventoji (Šventosios) 87,0 Anykščių slenkstis 2,0 Anykščių r. rekonstruoti esamą žuvitakį,

Anykščių regioninis parkas 11. Virinta (Šventosios) 27,0 Klabinių malūno slenkstis 1,5 Mol÷tų r. 12. Kražant÷ (Dubysos) 23,0 Kelm÷s m. I slenkstis 3,1 Kelm÷s r. Yra techninis - darbo projektas 13. Šešup÷ (Šešup÷s) 115,0 Kudirkos Naumiesčio slenkstis 4,0 Šakių r. Yra techninis - darbo projektas 14. Jūra 43,0 Taurag÷s užtvanka su

žuvų keltuvu šliuzas 6,5 Taurag÷s m. Rekonstruoti žuvų pralaidą

15. Šunija (Jūros) 16,6 Lomių šachta 6,0 Taurag÷s r. 16. Ančia (Jūros) 16,5 Skaudvil÷s šachta 5,6 Taurag÷s r. Ančios kraštovaizdžio draustinis 17. Minija 53,3 Buv. Gargždų malūno

slenkstis slenkstis 1,3 Klaip÷dos r.

18. Sausdravas (Minijos) 10,5 Žlibinų šachta 4,3 Plung÷s r. Minijos ichtiologinis draustinis. Yra techninis- darbo projektas

____________________


156

7.12 lentel÷. Buvusių užtvankų liekanų, kuriose reikia pašalinti kliūtis, trukdančias žuvų migracijai, sąrašas

Eil. Nr. Up÷ (baseinas)

Orientacinis atstumas nuo

žiočių, km

Buvusios užtvankos pavadinimas

Rekomenduojama priemon÷ žuvų migracijos sąlygoms

pagerinti Savivaldyb÷ Pastabos

1 2 3 4 5 6 7 1. Sam÷ (Nemuno mažųjų

intakų) 0,3 Alesiškių malūno išardyti akmenų slenksčių liekanas Trakų r. Aukštadvario regioninis parkas

2. Str÷va (Nemuno mažųjų intakų)

3,9 Tadaravos išardyti akmenų slenksčio liekanas Kaišiadorių r. Kauno marių regioninis parkas

3. Šyša (Nemuno mažųjų intakų)

48,4 Katyčių malūno išardyti akmenų slenksčių liekanas Šilut÷s r.

4. Vok÷ (Neries mažųjų intakų)

18,5 Vaidotų pertvarkyti akmenų slenksčio liekanas

Vilniaus r.

5. Vok÷ (Neries mažųjų intakų)

36,7 Papiškių išardyti medinę užtvanką ir išvalyti up÷s vagą

Vilniaus r.

6. Bražuol÷ (Neries mažųjų intakų)

1,5 Kregždžių išardyti betono slenksčio liekanas Trakų r. Neries regioninis parkas

7. Mus÷ (Neries mažųjų intakų)

0,3 Čiobiškio malūno išvalyti up÷s vagą po tiltu Širvintų r.

8. Mus÷ (Neries mažųjų intakų)

19,9 Musninkų malūno įrengti papildomus akmenų slenksčius

Širvintų r.

9. Nemenčia (Neries mažųjų intakų)

2,0 Nemenčin÷s malūno išardyti betono užtvankos liekanas Vilniaus r.

10. Dūkšta (Neries mažųjų intakų )

3,2 Bradeliškių išvalyti up÷s vagą Vilniaus r. Neries regioninis parkas

11. Siesartis (Šventosios) 1,9 Vaisg÷liškio malūno išvalyti up÷s vagą Ukmerg÷s r. 12. Siesartis (Šventosios) 5,5 Siesarties malūno išvalyti up÷s vagą Ukmerg÷s r. Siesarties kraštovaizdžio

draustinis 13. Siesartis (Šventosios) 31,0 Kazliškio malūno įrengti papildomus slenksčius iš

akmenų Ukmerg÷s r.

14. Grabuosta (Šventosios) 1,3 Pagrabuosčio malūno išvalyti up÷s vagą Mol÷tų r. 15. Mera (Žeimenos) 25,0 Liepin÷s k. pertvarkyti gelžbetoninį slenkstį Švenčionių r. 16. Dubysa (Dubysos) 5,4 Padubysio malūno pertvarkyti akmenų slenksčio

liekanas Jurbarko r. Dubysos ichtiologinis draustinis

17. Dubysa (Dubysos) 15,1 Klump÷s malūno pertvarkyti akmenų slenksčio liekanas

Jurbarko r. Dubysos ichtiologinis draustinis

18. Dubysa (Dubysos) 25,9 Ariogalos tilto išardyti akmenų metinio liekanas Raseinių r. Dubysos ichtiologinis draustinis


157

1 2 3 4 5 6 7 19. Dubysa (Dubysos) 47,6 Maslauskiškių

malūno pertvarkyti akmenų slenksčio liekanas

Raseinių r. Dubysos regioninis parkas

20. Dubysa (Dubysos) 66,6 Kušelišk÷s malūno išvalyti up÷s vagą Raseinių r. Dubysos regioninis parkas 21. Dubysa (Dubysos) 99,8 Padubysio malūno pertvarkyti akmenų slenksčio

liekanas Kelm÷s r.

22. Aitra (Jūros) 6,6 Gir÷nų malūno pertvarkyti akmenų slenksčio liekanas

Rietavo Aitros hidrografinis draustinis

23. Minija (Minijos) 129,6 Stonaičių malūno nuardyti dalį betono slenksčio liekanų

Plung÷s r. Minijos ichtiologinis draustinis

24. Minija (Minijos) 139,9 Nausodžio pertvarkyti akmenų slenksčio liekanas


25. Minija (Minijos) 177,1 Meding÷nų pertvarkyti akmenų slenksčio liekanas

Rietavo

26. Šalp÷ (Minijos) 10,3 Pagraumenos malūno pertvarkyti akmenų slenksčio liekanas

Klaip÷dos r. Veiviržo ichtiologinis draustinis

27. Sausdravas (Minijos) 1,1 Vainaičių malūno pertvarkyti akmenų-betono užtvankos liekanas


28. Veiviržas (Minijos) 30,7 Vyskupiškių malūno nuardyti akmenų slenksčio liekanas

Klaip÷dos r. Veiviržo ichtiologinis draustinis

29. Ašva (Minijos) 21,1 Vilk÷nų II malūno nuardyti akmenų-betono slenksčio liekanas

Šilut÷s r.

30. Šata (Lietuvos pajūrio upių) 8,5 Juknaičių išardyti akmenų slenksčio liekanas po tiltu

Skuodo r.

Preliminarus Nemuno upių baseinų rajono valdymo planas. 2008 m. gruodis

158

Kol kas n÷ra žinomos visų šių priemonių sąnaudos. Jas pateiksime antrajame šio plano rengimo etape. 2 priemon÷ – Sumažinti hidroelektrinių poveikį

D÷l nenatūralaus pobūdžio vandens lygio ir nuot÷kio svyravimų, upių atkarpas žemiau hidroelektrinių su įdiegta daugiau kaip 100 KW galia pasiūlyta laikyti rizikos vandens telkiniais. Vienas iš būdų sušvelninti riziką yra pakeisti seno tipo turbinas naujomis, kurių darbui reikalingas mažesnis vandens sl÷gis. Manoma, kad tokias hidroelektrines pakaks rekonstruoti, kad būtų išvengta didelių vandens lygio svyravimų poveikio vandens ekologinei būklei ir kad gera vandens ekologin÷ būkl÷ būtų pasiekta 2015 metais.

Antrajame šio plano rengimo etape bus identifikuotos tos vietos, kuriose yra vandens svyravimo problemų d÷l turbinų tipo. Bus pasiūlyta pakeisti šias turbinas į labiau „aplinkai draugiškas“. 3 priemon÷ – Atstatyti upių vingiuotumą

3 priemon÷ – Upių vingiuotumo atstatymas GIS metodais nustatyta, kad ištiesintų upių ir upelių ilgis Lietuvoje yra apie 16000

km. Iš jų maždaug trys procentai arba 492 km yra saugomose teritorijose (7.8 pav.) Būtina pabr÷žti, kad upių vingiuotumo atstatymas yra brangus procesas ir jis gali būti

nepateisintas gaunama nauda. Be to, yra tam tikras neapibr÷žtumas d÷l realaus ištiesintų upių atkarpų ilgio. Mūsų anksčiau pamin÷tas ilgis buvo gautas iš GIS žem÷lapių pri÷mus tam tikras prielaidas.

Tod÷l preliminariame Nemuno UBR valdymo plane kol kas laikom÷s tokių prielaidų: • Kalvotose vietov÷se tekančių upių atkarpos, kurios nebuvo prižiūrimos, jau dabar

palaipsniui pačios grįžta į natūralias vagas. • Kitas atkarpas reik÷tų tvarkyti išskiriant prioritetus. Šiose teritorijose bus

stengiamasi sudaryti sąlygas natūraliam upių atsistatymui arba naudoti „švelniąją natūralizaciją“ 6. Sukaupus patirtį v÷liau šios priemon÷s įgyvendinimą reik÷tų atitinkamai adaptuoti kitoms up÷ms. Kitame programos ir plano rengimo etape bus įvertinta ar vingiuotumo atkūrimas upeliuose, esančiuose saugomose teritorijose, neprieštarauja (netur÷s įtakos) saugomos teritorijos tikslams.

Vieneto kaštai vingiuotumui atstatyti - 100 000 Lt vienam km (užsienio šalių – Prancūzijos, Latvijos, Anglijos patirtis), nors šių kaštų amplitud÷ yra labai plati priklausomai nuo to, kas konkrečiai daroma konkrečioje vietoje.

Nemuno baseine ištiesintų upių dalis iš viso sudaro maždaug 33%. Ištiesintų upių atkarpų ilgis saugomose teritorijose yra 492 km, o tai yra 5% visų ištiesintų upių.

6 Švelniąja natūralizacija vadinamas savaiminis vagos atsistatymas, kai leidžiama upelio vagoje vykti natūraliems gamtiniams procesams, tačiau up÷s atsistatymą (drenažo sistemas) prižiūri ir koreguoja žmogus.


159

7.8 pav. Ištiesintos up÷s saugomose teritorijose


160

7.3.4. Papildomos priemon÷s navigacijai ir rekreacijai Navigacija ir rekreacija nebuvo priskirtos reikšmingą poveikį vandens telkiniams

darančioms ūkin÷ms veikloms. Nustatyta, kad didžiausią poveikį vandens telkinių ekologinei būklei daro ne pati laivyba, o morfologijos ir hidrologijos keitimas juos pritaikant laivybos reikm÷ms. Siekiant nebloginti Nemuno žemupio ekologinio potencialo (kuris, sumaž÷jus taršai, potencialiai gal÷tų tapti geru) ir, perspektyvoje, Nemuno UBR vystant navigaciją, būtini inžinieriniai darbai turi būti planuojami ir vykdomi taip, kad būtų užtikrinti ekologiniai poreikiai. Numatyti, ar yra reikalingos kokios nors priemon÷s galimam navigacijos (tiksliau – navigacijos kelių bei potvynių apsaugos priemonių priežiūros) poveikiui sumažinti Nemuno žemupyje ir ar jos duotų kokį nors teigiamą efektą, kol kas n÷ra galimybių, tod÷l šiame programos etape šiems sektoriams siūlomos tokios bendro pobūdžio priemon÷s:

1. Skatinti darnią navigaciją, 2. Skatinti darnią rekreaciją.

Siūlome dalį l÷šų, skirtų laivybos ir rekreacijos vystymui, ir jau numatytų tam tikruose

vyriausyb÷s dokumentuose, atid÷ti ekologin÷s būkl÷s gerinimo priemon÷ms. Tai yra, bet koks naujo infrastruktūros, susijusios su navigacija ar rekreacija, objekto kūrimas turi būti leidžiamas tik tuo atveju, jei numatytos priemon÷s to objekto daromos žalos ekologinei būklei atsverti.

Laivybos poveikio mažinimui siūloma parengti aplinkai draugiškų prieplaukų ir mažų uostų įrengimo vadovą (gaires). Nemažai savivaldybių planuoja imtis tokių statybos projektų. Tokį vadovą reik÷tų rengti kartu su kitomis suinteresuotomis pus÷mis. Tai pad÷tų iliustruoti “minkštus” sprendimus tokiems statybos projektams, užtikrinant, kad naujai sukurti tokios infrastruktūros objektai atitiktų BVPD reikalavimus.

Vandens telkinių būkl÷s gerinimo priemon÷s turi būti numatytos ir įgyvendinant parengtą Nacionalinį vandens turizmo trasų specialųjį planą, kuriuo bus siekiama pl÷toti pažintinį ir poilsinį vandens turizmą bei turizmo ir rekreacijos infrastruktūrą.

Kaimo turizmas kaip atskira apkrovos rūšis nedaro neigiamo poveikio aplinkai. Kaimo turizmo sodyboms taikomi buitinių nuotekų valymo reglamentai. Turizmo sodybas der÷tų vertinti kaip taškinius taršos šaltinius, kurie turi valymo įrenginius ir išvalo nuotekas bent jau iki: BDS7-29mg/l, BP-10 mg/l, BN-40mg/l.

7.3.5. Papildomos požeminio vandens priemon÷s Kaip min÷ta anksčiau, vienintel÷ papildoma priemon÷ požeminio vandens valdymo srityje

yra išpl÷sti monitoringo programą. Monitoringo programos vieneto sąnaudos yra pateiktos 7.13 lentel÷je.

7.13 lentel÷. Vieneto sąnaudos monitoringo gręžiniams ir laboratoriniams tyrimams. Nr. Sąnaudų elementas Vienetas Vieneto sąnaudos 2004, Lt 1 Naujo gręžinio gręžimas m 200 2 Vandens lygio matavimas Rankinis ar automatinis Įeina į m÷ginių ÷mimo sąnaudas 3 M÷ginių ÷mimas (+transportavimas) m÷ginys 180 4 Laboratoriniai tyrimai

- Pagrindiniai katijonai ir anijonai - Elementų p÷dsakai (12 el.) - Pesticidai - Organiniai junginiai

m÷ginys 63 165 150 140

5 Darbo užmokestis Hidrogeologas/ technikas

42 000 per metus

Projekto „BVPD 2006 m reikalavimų įgyvendinimas“ informacija


161

Požeminio vandens telkiniai, kuriuose vandens kokyb÷ neatitinka higienos normų reikalavimų d÷l ūkin÷s veiklos poveikio pagrindimo stokos, kol kas negali būti vadinami rizikos telkiniais. Nustatyta, kad Lietuvos sąlygomis efektyvesn÷ priemon÷ yra surasti naujus požeminio vandens telkinius, o ne gerinti blogos kokyb÷s telkinių būklę. Tačiau naujų telkinių žvalgymas yra ne BVPD, o Geriamojo vandens direktyvos priemon÷, tod÷l 7.14 lentel÷je pateiktos orientacin÷s alternatyvių telkinių žvalgybos kainos yra tik patariamieji skaičiai savivaldyb÷ms. 7.14 lentel÷. Požeminio vandens paieškos ir žvalgybos darbų orientacin÷s kainos

Darbai Sąnaudos, tūkst. Lt

1. Gręžinių gręžimas, geofiziniai tyrimai, topogeodeziniai darbai 500

2. Hidrogeologiniai darbai (tiriamieji išpumpavimai, vandens lygių matavimai, m÷ginių ÷mimas, laboratoriniai jų tyrimai ir kt.)

500

3. Kameriniai darbai (informacijos kaupimas ir sisteminimas, jos analiz÷, matematinis išteklių kiekio ir kokyb÷s modeliavimas, išteklių įvertinimas ir aprobavimas)

350

Iš viso pagrindinių išlaidų 1350 Šaltinis: UAB “Vilniaus hidrogeologija” pateikta informacija

7.3.6. Kuršių marių ir Klaip ÷dos sąsiaurio vandens kokyb÷s gerinimo priemon÷s

Kurši ų marių būkl÷s gerinimo priemon÷s

Norint pagerinti Kuršių marių vandens kokybę, svarbiausia būtų mažinti azoto ir fosforo prietaką į marias iš Nemuno baseino. Kaip rodo Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto skaičiavimai, galimi du prietakos mažinimo variantai:

1) kompromisinis mažinimas: P reik÷tų sumažinti iki 50 %, o N – 75 % dabartinio lygio (apie 970 P t/metus ir 20 600 N t/metus)

2) griežtas: P reik÷tų mažinti iki 10 %, o N – 40 % dabartinio lygio (apie 190 P t/metus ir 11 000 N t/metus)

Kitame plano ruošimo etape, turint naujausius modeliavimo rezultatus, bus galima detaliai įvertinti, kokių dar reik÷tų imtis papildomų (šalia jau ankščiau aprašytų mažų gyvenviečių ir žem÷s ūkio papildomų) priemonių žemyne, kad būtų pasiekti aukščiau išvardyti tikslai, ir pateikti tokių „papildomų“ priemonių įgyvendinimo apytiksles sąnaudas. Tačiau jau dabar aišku (pagal šiame plane jau aprašytus skaičiavimus ir remiantis praktine užsienio šalių, pvz., Vokietijos, patirtimi), kad tokios „papildomos prie papildomų priemon÷s“ labai brangiai kainuotų.

Tod÷l reik÷tų imtis papildomų priemonių pačiose Kuršių mariose. Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto ekspertų atlikti vertinimai rodo, kad galimos trys tokios papildomos priemon÷s Kuršių mariose.

1. Makrofit ų pjovimas

„Kuršių marių pakrant÷s augmenijos pjovimo, siekiant iš marių pašalinti dalį biogeninių medžiagų, galimybių studijoje" (Balevičien÷ J., Balevičius A., Stanevičius V., Vaitkus G., Gurova E., 2007) rašoma, kad iš viso Kuršių mariose yra apie 5000 ha nendryno plotas. Kaip nurodyta galimybių studijoje, d÷l gamtosauginių apribojimų galima pjauti tik apie 158 ha. Šiuo metu Kuršių mariose yra steigiamas biosferos poligonas ir rengiamas gamtotvarkos planas, tod÷l makrofitų pjovimo galimyb÷s bus patikslintos kitame plano rengimo etape.

Pjovimo kombainu sąnaudos yra maždaug 1700 Lt/ha. Vadinasi, iš viso reik÷tų maždaug 270 000 Lt vienam pjovimui. Būtina pabr÷žti, kad nupjauta medžiaga gali būti naudojama nendrinių stogų dengimui ir kaip kuras šildymui, tod÷l sąnaudos gali sumaž÷ti, tačiau kol kas sud÷tinga įvertinti pajamas, kurias galima būtų gauti panaudojant nendrynus .


162

2. Filtruojan čių moliuskų (dreisenų) auginimas ir surinkimas. Dreisenos Kuršių mariose registruotos nuo XIX a. ir Baltijos jūros baseine laikomos

įsitvirtinusia invazine rūšimi. Bendras ekologinio poveikio laipsnis marioms pakankamai gerai žinomas, o žalingi efektai neregistruoti. Filtruojančių moliuskų auginimo priemon÷ jūrin÷ms rūšims (midijoms) naudojama pietin÷je Baltijoje, kur skirstomos kvotos šios rūšies išgaudymui ir panaudojimui. Baltijos regiono g÷luose vandenyse panašios priemon÷s iki šiol netaikytos. Kita vertus, kadangi kituose baseinuose (pvz. Elb÷s) vis labiau aišk÷ja, jog tarpinių vandenų būklei pagerinti valdymo priemonių įgyvendinimo baseine nepakaks arba jos akivaizdžiai per brangios, toks biomanipuliavimo darbų planavimas jau prad÷tas kitose šalyse. Pirminiai Kuršių marių dreisenų populiacijos modeliavimo rezultatai rodo, jog kasmet mariose galima papildomai užauginti iki 25% dabartin÷s populiacijos biomas÷s (iki 1300 t), kurią surenkant iš ekosistemos galima būtų išnešti iki 89 t N ir 15 t P. Priemon÷ gal÷tų būti įgyvendinama dabartiniame dreisenų areale centrin÷je marių dalyje, tačiau jos efektyvumas ir kaštai gal÷s būti paskaičiuoti tik atlikus eksperimentinį priemon÷s testavimą. Šiuos darbus gal÷tų atlikti mariose mokslines tiriamąsias veiklas vykdantys institutai (pvz. Vilniaus universiteto Ekologijos institutas arba Klaip÷dos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas) panaudojant jau sukurtą infrastruktūrą Vent÷s hidrobiologin÷je stotyje.

3. Nešmenų nus÷sdinimas

“Biogenin÷mis medžiagomis turtingų nešmenų nus÷sdinimo didinimo pamario ir Nemuno baseino (žemiau Neries įtek÷jimo) užliejamose teritorijose galimybių studija“ atliko nešmenų nus÷sdinimo Nemuno žemupyje matematinį modeliavimą (Vaikasas, Balevičien÷, Balevičius, Sinkevičius, 2007). Nustatyta, kad priklausomai nuo potvynio dydžio čia nus÷da apie 37 % visų pro Smalininkus nešamų skendinčiųjų nešmenų, pateikiami kiti įvairūs skaičiai apie nešmenų sedimentaciją. Kita vertus, atliktas nešmenų s÷sdinimo modeliavimas negal÷jo pateikti rezultatų, kuriais remiantis galima būtų numatyti kokie ištirpusio N ir P kiekiai yra išplaunami iš užliejamų teritorijų dirvožemio. Pateikti kai kurie empirinių matavimų rezultatai rodo, jog nitratų N koncentracija daugiau nei 50 m nuo Nemuno vagos yra vidutiniškai apie 10% didesn÷ nei šalia vagos. Šie skaičiai gali ženkliai koreguoti bendrą priemon÷s efektyvumą biogeninių medžiagų prietakai į marias, tod÷l j į reik÷tų tikslinti ne tik vertinant nuos÷din÷je medžiagoje esančių biogenų nus÷sdinimą, bet ir ištirpusių medžiagų apykaitą užlietose teritorijose.

Kitos papildomos priemon÷s šiuo metu nesvarstytinos d÷l Kuršių marių apsaugos statuso. Kuršių marios priskiriamos prioritetiniam Buveinių Direktyvos I priedo buveinių tipui, pagal kurį didžioji marių dalis yra paskelbta NATURA 2000 saugomų teritorijų tinklo dalimi. Tod÷l tokios pačiame vandens telkinyje įgyvendinamos būkl÷s gerinimo priemon÷s, kaip dugno kasimas, tiesiogiai pažeis buveines arba netiesiogiai keis jų hidrologines sąlygas, tod÷l n÷ra galimos.

Sekančiame plano rengimo etape bus patikslintas poveikis tarpinių vandenų būklei pagal naujai įvertintą N ir P prietakos apkrovą į marias, užtikrinus priemones Nemuno baseine. Atnaujintas vertinimas leis tiksliau nustatyti ir galimų papildomų priemonių pačiuose tarpiniuose vandenyse efektyvumą. Klaip ÷dos uosto akvatorijos gerinimo priemon÷s

Klaip÷dos uosto teritorija yra priskiriama labai pakeistam vandens telkiniui. Šiuo metu nepakanka žinių, kad galima būtų pasiūlyti konkrečius veiksmus, kaip pagerinti uosto akvatorijos būklę. Uostas yra labai svarbus d÷l savo socialin÷s ekonomin÷s funkcijos. Visų pirma, yra siūloma užmegzti ir/ar stiprinti bendradarbiavimą su uosto administracija, kad būtų galima sudaryti susitarimą d÷l ilgalaik÷s partneryst÷s ir veiksmų plano BVP direktyvai įgyvendinti parengimo.


163

Tokia partneryst÷ yra priemonių, kurios gal÷tų būti pasiūlytos pirmajam Nemuno upių baseinų rajono planui, esmin÷ sąlyga ir pagrindas. Taigi, reikia atlikti šiuos veiksmus:

• Sukurti partnerystę tarp Uosto administracijos ir Aplinkos ministerijos, Jūrinių tyrimų

centro bei vietin÷s valdžios struktūrų, kad būtų galima sudaryti bendrą ekologin÷s būkl÷s gerinimo uosto teritorijoje planą, kaip to reikalaujama BVPD-oje.

• Poveikio aplinkai vertinimo studijos yra labai tinkami dokumentai preliminariam supratimui apie nagrin÷jamoje vietoje vykstančius ekonominius ir aplinkos pokyčius susidaryti. Tod÷l reikia pagal šią partnerystę peržiūr÷ti visas iki šiol atliktas poveikio aplinkai vertinimo studijas, skirtas uosto veikloms. Tai pad÷s nustatyti pirmąsias galimas priemones vandens ekologinei būklei gerinti ir esamas žinių spragas, kurias reik÷s kažkaip užpildyti, kad būtų galima imtis kitų priemonių nustatymo.

• Kadangi, viena vertus, BVPD įgyvendinimas daugeliu atveju reiškia, kad bus pasiekti aukštesni, nei šiuo metu reikalaujama Lietuvoje, vandens kokyb÷s tikslai, o kita vertus, uosto socialin÷ ekonomin÷ reikšm÷ yra ypatinga, reikia atlikti aplinkos apsaugos ir socialines-ekonomines studijas, kad būtų galima nustatyti prioritetus, kaip gerinti ekologinę/morfologinę būklę, atsižvelgiant tiek į BVPD, tiek į uosto socialinį-ekonominį vystymąsi.

• Rezultatai pad÷s nustatyti veiksmus, reikalingus pagerinti ekologinę būklę. Gali prireikti papildomų studijų pasiūlytų veiksmų efektyvumui nustatyti.

• Toliau reik÷s iš visų pasiūlytų veiksmų sudaryti veiksmų planą, kuriame tur÷s būti pateikta informacija apie sąnaudas, įgyvendinimo grafiką ir finansavimo šaltinius.

• Įgyvendinti priemones ir atlikti monitoringą bei vertinimą, kad būtų galima toliau identifikuoti v÷lesnes priemones.

Kadangi n÷ra aišku, kokios priemon÷s bus įtrauktos į planą ir koks bus jų efektyvumas, kol kas sunku prognozuoti, kada priemon÷s bus įgyvendintos. Partnerystei su uosto administracija užtikrinti kiekvienais metais reik÷tų bent 30 darbo dienų ir keleto komandiruočių, o tam prireiktų maždaug 100 000 litų. Tikrųjų „kietų” sąnaudų, kol studijos dar neatliktos, kol kas nustatyti negalime. Kitame plano rengimo etape bus įvertintos galimos Malkų įlankos valymo priemon÷s ir jų sąnaudos.

7.4. MOKUMO ANALIZö

Mokumo analiz÷ labai svarbi pagrindžiant siūlomos vandens ekologin÷s būkl÷s pasiekimo galimybę ir terminą. Techniškai įgyvendinamos papildomos priemon÷s gali būti per brangios konkrečiam įgyvendintojui - namų ūkiui, žem÷s ūkio vienetui, savivaldybei ar valstybei.

Kai bus aiškios visos sąnaudos ir tuo pačiu – mokumas, mokumo analiz÷ bus vienas iš pagrindžiančių veiksnių siūlomiems vandens ekologin÷s būkl÷s pasiekimo tikslams patvirtinti ar pakeisti. 7.4.1. Valstyb÷s/savivaldybių mokumas

Šiame skyriuje pagal kiekvieną priemonę palyginsime reikiamų investicinių sąnaudų kiekį su esamomis ir būsimomis l÷šomis iš galimų finansavimo šaltinių:

• ES fondų; • valstyb÷s biudžeto; • savivaldybių biudžetų; • kitų valstyb÷s ar savivaldybių fondų.


164

Kol kas nustatytos ne visos papildomos priemon÷s ir apskaičiuotos ne visos sąnaudos. Tod÷l

šiame skyrelyje kol kas aptariamas tik sutelktosios mažų gyvenviečių taršos mažinimo sąnaudų padengimas finansiniais ištekliais, upių vingiuotumo atkūrimo bei administracinių išlaidų padid÷jimas žem÷s ūkyje. 7.4.1.1. Nuotekų tvarkymo sąnaudos

2007-2013 metų finansavimo šaltinių analiz÷ rodo, kad investicin÷s l÷šos iš ES ir valstyb÷s biudžeto, tikintis savivaldybių kofinansavimo, jau paskirstytos. Visos šios numatomos l÷šos bus skirtos gyvenviet÷ms, didesn÷ms nei 2000 g.e., tod÷l „valstybinių“ finansavimo šaltinių mūsų siūlomoms papildomoms priemon÷ms nebus. Kaip matyti iš žemiau pateikiamos lentel÷s santraukos, iš viso vandens sektoriaus modernizavimui ir pl÷trai yra numatyta apie 1,6 mlrd. litų. Be to, dar apie pus÷ milijardo litų bus skirta nuotekų dumblo infrastruktūrai kurti. Iš jų maždaug 71 % suteiks Europos Komisija. Paskirsčius šį l÷šų kiekį kiekvieniems metams, gauname, kad kiekvienais metais į vandens sektorių bus investuojama apie 300 mln. litų.


165

7.15 lentel÷. Priemon÷s Nr. VP3-3.1-AM-01-V „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir pl÷tra“ valstyb÷s projektų sąrašas Nr. 01, 2007-2013 metams

Siektini projekto rezultatai

Nauji nuotekų valymo įrenginiai, vnt.

Rekonstruoti nuotekų valymo įrenginiai,

vnt.

Nauji nuotekų tinklai,

km

Rekonstruoti nuotekų tinklai, km

Nauji vandentiekio tinklai, km

Rekonstruoti

vandentiekio

tinklai, km

Nauji/ rekonstru

oti vandens gerinimo įrenginia

i, vnt.

ES Sanglaudos fondo l÷šų

suma

Bendrojo

finansavimo l÷šų suma

Pareišk÷jo l÷šų suma

Suma

7 26 852,7 23,9 595,3 25,4 6 1167,152 140,224 326,844 1634,220

71% 9% 20% 100%

Šaltinis: Aplinkos ministro 2008 m. rugs÷jo 9 d. įsakymas Nr. D1-462

Kaip apskaičiuota ir parodyta ankstesniuose skyreliuose, BVP direktyvai įgyvendinti reik÷s papildomai dar apie 430 mln. litų investicinių l÷šų nuotekoms tvarkyti. Paskirsčius šią sumą nuo 2010 (šią datą kaip papildomų priemonių įgyvendinimo pradžią pasirinkome remdamiesi ekspertų vertinimo rezultatais) iki 2015 metų, t.y. tada, kai reik÷s įgyvendinti BVPD, gauname, kad papildomų investicinių priemonių finansavimas padidintų bendrą finansavimo poreikį maždaug 1,3 karto: prie 300 mln. litų jau numatytų l÷šų kasmet tarp 2010 ir 2015 m. reik÷tų papildomai finansuoti apie 90 mln. litų investicijoms.

7.4.1.2. Hidromorfologijos atstatymo priemon÷s

Kol kas daugumos hidromorfologinių priemonių kaštai nenustatyti, tod÷l mokumą įvertinti sunku.

Jei pasirodys, kad, pavyzdžiui, vingiuotumo atstatymo priemon÷s yra būtinos, n÷ra aišku iš kur tokių papildomų l÷šų būtų galima gauti, nes, kaip įvertinta, visi galimi finansavimo šaltiniai jau turi suplanuotus investavimo objektus.

Be to, vis d÷lto nežinomas upių vingiuotumo atstatymo efektas ekologinei konkretaus upelio būklei. Tod÷l pirmajame Nemuno upių baseinų rajono plane siūloma apsiriboti pilotinių projektų įgyvendinimu ir iki 2015 metų įgyvendinti keletą projektų upių vingiuotumui atstatyti. Jei valstyb÷s biudžetas leistų, būtų galima atkurti dviejų skirtingose Nemuno baseino vietose esančių upelių vingiuotumą maždaug 2,5 km ruožuose. Tai kainuotų apie 500000 litų abiem ruožams (vieneto kaštai apibūdinti 7.3.3 skyrelyje). Per metus nuo 2010 iki 2015 vidutiniškai reik÷tų surasti 100000 Lt. Gavus pilotinių projektų rezultatus ir įvertinus realius kaštus bei tokios priemon÷s efektyvumą, kitame priemonių planavimo laikotarpyje būtų galima priimti naujas upių vingiuotumo atkūrimo priemones. 7.4.1.3. Navigacija ir rekreacija

Navigacijos ir rekreacijos sektoriuose n÷ra nustatytos konkrečios papildomos priemon÷s ekologinei būklei užtikrinti, tod÷l ir negalima realiai įvertinti mokumą. Identifikuotos tik tam tikros navigacijai reikalingos studijos, kurioms įgyvendinti reik÷tų apie 3 mln. Lt. Jeigu, kaip siūlyta ankstesniame šios programos skyrelyje apie navigaciją, būtų įdiegtas principas dalį navigacijai skirtų l÷šų atid÷ti aplinkos apsaugos priemon÷ms, tokias l÷šas biudžete tur÷tų numatyti Lietuvos vyriausyb÷, skirdama jas Aplinkos ministerijai.


166

7.4.1.4. Administracin÷s išlaidos

Kol kas analizuotų priemonių įgyvendinimo administravimo ir kontrol÷s išlaidos yra svarbiausios žem÷s ūkio sektoriuje, nes pasirinktos prioritetin÷s priemon÷s nereikalauja investicijų, tačiau norint jas teisingai įgyvendinti, būtinos didel÷s administracin÷s sąnaudos. Kaip rodo administracinių sąnaudų analiz÷, jeigu kontrol÷s sistema veiktų taip, jog būtų tikrinami visi ūkiai, valstyb÷ tur÷tų papildomai skirti nuo 2,6 iki 34 mln. litų kasmet. Tai reikštų ženklų žem÷s ūkio specialistų skaičiaus savivaldyb÷se ir žem÷s ūkio konsultavimo tarnybos skyriuose didinimą. Turint omenyje dabartinę prastą biudžeto būklę, tokios priemon÷s visiškas įgyvendinimas kol kas atrodo nerealus. Tačiau kitame programos rengimo etape, kai bus aiškesni žem÷s ūkio papildomų priemonių investicin÷s sąnaudos, o tuo pačiu ir nuo pastarųjų priklausančios administracin÷s išlaidos, mokumas bus išnagrin÷tas išsamiau. 7.4.2. Gyventojų ir ūkių mokumas

7.4.2.1.Žem÷s ūkis

Kaip jau rašyta skyrelyje apie papildomas priemones, subsidijos, mokamos tam tikroms žem÷s ūkio veikloms, jau yra įskaičiuotos į sąnaudų dydį, tod÷l pasinaudodami dviejų tipinių dydžių ūkiais apskaičiuosime, kiek vidutiniškai papildomų priemonių įgyvendinimas kainuos ūkininkams ir ar jie paj÷gs už jas mok÷ti.

Iš trijų tipinių ūkių dydžių mokumui panagrin÷ti kaip pavyzdžius pasirenkame vidutinį mažą ūkį, turintį 6 ha, ir vidutinį ūkį, turintį 120 ha.


167

7.16 lentel÷. Pagrindiniai trijų tipinių ūkių rodikliai, 2005*, Lt.

Ūkio rūšis Ariamoji žem÷, ha

ŽŪN, ha

Ūkio bendras žem÷s plotas, ha

Augalinin- kyst÷s produkcija

Gyvulinin- kyst÷s produkcija

Kita produkcija

Bendroji produkcija

Kintamosios išlaidos

Bendrasis gamybinis pelnas

Pastoviosios išlaidos

Bendrasis pelnas

Subsidijos ir PVM atskaita

Bendrasis pelnas ir subsidijos

Ūkininkų ūkiai iki 10 ha 5,75 6,82 7,11 23008 10858 2 33868 11842 22026 13168 8858 2270 11128 Ūkininkų ūkiai tarp 11-150 ha 111,68 118,83 122,63 106453 60666 2191 169310 72344 96966 60635 36331 66094 102425

Bendrov÷s 643 646 663 656533 222057 81167 959757 459897 499860 616613 -116753 262324 145571

Šaltinis: Žem÷s ūkio respondentinių įmonių duomenys 2006, Lietuvos agrarin÷s ekonomikos institutas.*- 2005 metai pasirinkti specialiai – tai, žem÷s ūkio specialistų nuomone, geriausiai tipiškas gamtines ir produktų kainų sąlygas atspind÷ję metai iš pastarųjų. 7.17 lentel÷. Vidutinio ūkio pastovios ir visos išlaidos, Lt, 2005

Iš viso išlaidų

Degalai

Elektros energija

Pastatų priežiūra, remontas

Techn. priežiūra, remont.

Darbas pagal sutartį

Pastatų, technikos draudimas

Kitos prid÷tin÷s išlaidos

Žem÷s mokes

tis

Kiti mokes čiai

Nusid÷- v÷jimas

Žem÷s nuoma

Pastatų, technikos nuoma

Samd. darbo užm.

Palū- kanos

Iš viso pastov. išlaidų ūkyje

16827 1371 1025 4581 79 615 5693 780 52 18976 5248 516 2855 2017 60635 132979 Šaltinis: Žem÷s ūkio respondentinių įmonių duomenys 2006, Lietuvos agrarin÷s ekonomikos institutas.


168

Vidutinis ūkininkų ūkis Pagal anksčiau pasiūlytus priemonių paketus, didžioji teršimo dalis gali būti pašalinta,

įgyvendinus keletą priemonių, susijusių su taisyklingu tręšimu ir tarpinių (sulaikančiųjų) augalų užs÷jimu. Tai turi būti įgyvendinta ūkiuose, turinčiuose virš 15 ha žem÷s. Dideliuose ūkiuose (turinčiuose apie 120 ha žem÷s) pagrindin÷s sąnaudos tokiam paketui įgyvendinti bus išlaidos tręšimo planui sudaryti ir tarpinių augalų s÷kloms įsigyti. Priimant maksimalaus tarpinių augalų užs÷jimo variantą gausime: vidutin÷ s÷klų kaina 1 ha – 140 Lt, tręšimo plano sudarymas – 100 Lt metams. Taigi, iš viso toks ūkis tur÷s papildomai išleisti maždaug 140 Lt*100ha+100 Lt = 14100 Lt.

Kaip matyti iš toliau pateikiamos lentel÷s, tokios išlaidos sudarytų apie 35 % kintamųjų išlaidų, 23 %pastoviųjų ir 10 %visų išlaidų, kurias vidutinis ūkis patyr÷ 2005 m., ir tai būtų vienas didžiausių išlaidų elementų, kartu su išlaidomis degalams, mineralin÷ms trąšoms ir nusid÷v÷jimui. Šios išlaidos sudarytų apie 14 % pelno.

7.18 lentel÷. Vidutinio ūkio kintamosios išlaidos, Lt, 2005

S÷klos ir sodinukai Mineralin÷s trąšos

Kitos trąšos

Augalų apsaugos produktai

Džiovinimas, valymas

Pas÷lių draudimas

Sezonin÷s paslaugos

Sezoninio darbo užmokestis

Kitos Iš viso

iš viso

iš jų savos gamybos

9028 4281 19283 1138 8958 1136 9 324 478 434 40788 Šaltinis: Žem÷s ūkio respondentinių įmonių duomenys 2006, Lietuvos agrarin÷s ekonomikos institutas.

Mažas ūkininkų ūkis

Mažo ūkio balanso vidutiniai duomenys pateikti 7.19 lentel÷je. 7.19 lentel÷. Mažo ūkio balansas, Lt

Šaltinis: Žem÷s ūkio respondentinių įmonių duomenys 2006, Lietuvos agrarin÷s ekonomikos institutas.

Mažas ūkis, jeigu jam tektų įsirengti m÷šlidę, kainuojančią maždaug 16 000 Lt, tur÷tų savo kapitalą padidinti maždaug 17 %. Grynasis nuostolis padid÷tų 130 litų ir siektų 556 Lt.

Preliminariai atrodo, kad aprašytosios priemon÷s (nors ir būtų nelabai lengvai prieinamos abiejų nagrin÷tų tipų ūkiams) netur÷tų tur÷ti labai didelį poveikį jų ekonominiams rodikliams.

Įvertinus sąnaudas ir mokumą, galima pasiūlyti keletą rekomendacijų d÷l tolimesnio priemonių žem÷s ūkyje įgyvendinimo:

1. Įgyvendinus prioritetines priemones ir palaipsniui diegiant kai kurias papildomas priemones, tokias kaip užs÷jimas energetiniais augalais ir (arba) įvairių tipų šlapžemių formavimas tam ypač tinkamose vietose, tikslai būtų pasiekti daugumoje šiuo metu probleminių basein÷lių.

2. Daugeliui skaičiavimų, tarp jų ir skaičiavimams, atliktiems vertinant dabartinį pertręšimo lygį bei sulaikymą dirvožemyje, yra būdinga didel÷ neapibr÷žtis, tod÷l reik÷tų sekti priemonių įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar kiekiai maž÷ja būtent taip, kaip ir buvo prognozuota. Be to, rekomenduojama priemones įgyvendinti palaipsniui, t.y. atskirais etapais.

Nuosavas ŽŪ turtas

Grynieji pinigai, banko ind÷liai

Vertybiniai popieriai

Kitas finansinis

turtas

Iš viso finansinio

turto

Iš viso turto

Ilgalaikiai kreditai

Trumpalaikiai kreditai ir skolos

Iš viso skolų

Nuosavas kapitalas

69510 22848 - 1892 24740 94250 12 223 235 94015


169

3. Kadangi žem÷s ūkio veiklos metu susidarantis BDS yra susijęs su gyvulių laikymu ir pernešimu su paviršiniu nuot÷kiu, tolesn÷s priemon÷s siekiant nustatytų BDS mažinimo tikslų tur÷tų užtikrinti a) kad būtų išlaikytos vandens apsaugos zonos tarp ganyklų ir vandens telkinių; b) kad apsaugos juostose nebūtų tiesioginių teršalų pernešimo (nuoplovų) kelių.

4. Ypač daug d÷mesio reikia skirti sprendžiant problemas, susijusias su priemonių administravimo, įgyvendinimo ir kontrol÷s klausimais.

5. Tais atvejais, kai tam tikruose basein÷liuose padid÷jusią taršą sunku paaiškinti, rekomenduojama atlikti papildomą šių basein÷lių monitoringą, kad būtų galima įvertinti, ar keliami tikslai yra ne per aukšti. Toks tolesnis tyrimas būtų reikalingas maždaug penkiems procentams 243-ų Nemuno UBR basein÷lių.

7.4.2.2. Sutelktieji taršos šaltiniai Papildomas investicines priemones mūsų pasirinktose gyvenviet÷se tur÷s finansuoti arba

patys gyventojai, jeigu tai individualios sistemos, arba didesn÷s vandens tiekimo įmon÷s, jeigu bus įgyvendintas vienos viešo vandens tiekimo kompanijos vienoje savivaldyb÷je principas. Žinoma, pagal „terš÷jas moka“ principą gyventojai, taikant nustatytus visišką sąnaudų atsipirkimą skatinančius tarifus, tur÷s sumok÷ti už šias investicines priemones. Kaip parodyta toliau, gyventojų mokumas mažose gyvenviet÷se n÷ra pakankamas tokioms investicijoms. Tod÷l čia v÷l labai svarbus vandens tiekimo įmonių stambinimo klausimas.

Apskaičiavome, kad metin÷s sąnaudos (anualizuotos) per visus 40 naujos būsimos infrastruktūros gyvavimo metų prilygsta 36 mln. litų. Kiek atsieis tokios naujos investicijos vidutiniam namų ūkiui ir ar jis bus paj÷gus sumok÷ti už naują infrastruktūrą pademonstruosime dviem pavyzdžiais.

1. Suginčių kaimas Šventosios up÷s pabaseinyje Tai kaimas Mol÷tų rajone, kuriame gyvena apie 490 gyventojų. Vidutin÷s namų ūkių

pajamos Utenos apskrityje yra 712,7 Lt vienam ūkio nariui per m÷nesį. Kadangi pajamų palyginimo mieste ir kaime bei atskiriems deciliams pagal apskritis n÷ra, darome prielaidą, kad, kaip ir vidutiniškai Lietuvoje, miesto namų ūkių pajamos sudaro 108 %, o kaimo – 92 % vidutinių pajamų. Medianines vieno namų ūkio nario pajamas taip pat skaičiuojame pagal Lietuvos vidutinius decilius, imdami kaimo pajamų medianą, kadangi ši gyvenviet÷ yra tipiška kaimiška gyvenviet÷. Taigi, medianin÷s kaimo vietovių vieno namų ūkio nario pajamos sudaro 534 Lt per m÷nesį.


170

7.20 lentel÷. Metinių naujos infrastruktūros sąnaudų dalis namų ūkių pajamose Suginčių kaime

Investicijos Metin÷s sąnaudos

Metin÷s sąnaudos

vienam namų ūkio nariui

Metin÷s sąnaudos

vienam namų ūkio nariui per

m÷nesį

Metinių sąnaudų dalis

vidutin÷se vieno namų ūkio nario pajamose

Metinių sąnaudų dalis medianin÷se kaimo namų ūkio vieno

nario pajamose

Nuotekų tinklai ir

centralizuoti valymo įrenginiai 5 000 000 402 308 814,39 67,87 9,52 % 12,71 % Vietiniai nuotekų valymo įrenginiai 1 976 000 210 368 425,85 35,49 4,98 % 6,65 %


Nuotekų tvarkymo būdas Suginčių kaime dar nenustatytas. Kaip rodo lentel÷s duomenys, tiesiant nuotekų surinkimo tinklus ir statant centralizuotus valymo įrenginius, tai kainuotų brangiau, negu kiekvienam namų ūkiui įsirengti vietinius nuotekų tvarkymo įrenginius. Net ir vietinių nuotekų tvarkymo įrenginių atveju vidutinio namų ūkio metin÷s sąnaudos sudaro beveik 5 %

vidutinių namų ūkio pajamų. Prid÷jus ir vandens tiekimo sąnaudas, būtų viršyta tarptautinių finansinių institucijų nustatyta mokumo riba. Vargingiausiems namų ūkiams tokios sąnaudos būtų dar sunkiau padengiamos.

2. Antežerių kaimas Neries pabaseinyje Tai kaimas Vilniaus rajone, kuriame gyvena apie 230 gyventojų. Vidutin÷s namų ūkių

pajamos Vilniaus apskrityje yra 1044 Lt vienam ūkio nariui per m÷nesį, tačiau Vilniaus miesto ir rajono gyventojų pajamos skiriasi (nors oficialių duomenų apie miesto ir kaimo pajamas atskirose apskrityse n÷ra), tod÷l mokumui įvertinti naudosime vidutines ne miestų, o rajonų namų ūkių pajamas. Čia medianines pajamas apskaičiuojame taip pat, kaip ir Suginčių kaimo atveju. Jos prilygsta 782 Lt vienam namų ūkio nariui per m÷nesį. 7.21 lentel÷. Metinių naujos infrastruktūros sąnaudų dalis namų ūkių pajamose Antežerių kaime

Investicijos Metin÷s sąnaudos

Metin÷s sąnaudos vienam namų ūkio nariui

Metin÷s sąnaudos vienam namų ūkio nariui per m÷nesį

Metinių sąnaudų dalis vidutin÷se vieno namų ūkio nario pajamose

Metinių sąnaudų dalis medianin÷se vieno kaimo namų ūkio nario pajamose

Vietiniai nuotekų valymo įrenginiai 960 000 102 203 429,42 35,79 3,43 % 4,58 % Vietiniai nuotekų valymo įrenginiai, įsigyjami be paskolos 960 000 38 400 161,34 13,45 1,19 % 1,58 %



171

Antežerių kaime siūloma nuotekas tvarkyti individualiai. Tai visam kaimui kainuotų beveik 1 mln. litų. Vidutin÷se namų ūkio nario pajamose tai sudarytų 3,4 %, o medianin÷se - beveik 5 %. Ir šiuo atveju, prid÷jus vandens tiekimo sąnaudas, būtų viršyta tarptautinių finansinių institucijų nustatyta mokumo riba.

Galimi du sąnaudų sumažinimo variantai: pirma, galima taikyti pigesnes technologijas, jeigu tai pasirodys tinkama atlikus tam skirtą studiją; antra, mažų gyvenviečių vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemas galima prijungti prie stambesnių vandens teikimo įmonių ir taikyti vienodą tarifą visos vandens teikimo įmon÷s teritorijoje, ir dideli miestai netiesiogiai subsidijuotų labai mažų gyvenviečių namų ūkius. Trečia, reikia tur÷ti omenyje, kad metin÷s sąnaudos ankščiau pateiktose lentel÷se yra apskaičiuotos darant prielaidą, kad investicijoms būtų imama paskola. Jei pradin÷ investicijų suma būtų padengta iš nuosavų sukauptų l÷šų ar kitų nekreditinių šaltinių, mokumas padid÷tų ir kiekvienais metais po vietinių valymo įrenginių įrengimo reik÷tų sumok÷ti tik už jų eksploataciją, kas pagal mūsų prielaidas prilygsta 4 % investicinių sąnaudų, arba apie 160 Lt vienam žmogui per metus. Šeima, kurią sudaro trys žmon÷s, išleistų 480 Lt, arba tai reikštų maždaug 1 %

vidutinių namų ūkių pajamų.

7.5. GEROS BŪKLöS PASIEKIMO VANDENS TELKINIUOSE NAUDA

Naudos dydis, kuris atsiras įgyvendinus papildomas priemones, yra paremtas Sutikimo mok÷ti už Nev÷žio up÷s vandens kokyb÷s pagerinimą iki geros būkl÷s vertinimo studijos ir Paj÷gumo mok÷ti už Neries up÷s vandens kokyb÷s pagerinimą iki geros būkl÷s ir vingiuotumo atstatymą vertinimo studijos rezultatais. Tokios sąlyginio vertinimo studijos daugelyje šalių yra gana plačiai naudojamos gamtos išteklių naudai (t.y. tai nauda, kurios neįmanoma apskaičiuoti įprastais ekonominiais komerciniais metodais) įvertinti.

Min÷tieji du pabaseiniai yra Nemuno UBR, tod÷l jų naudos dydį galima tiesiogiai perkelti į kitus pabaseinius, kadangi geografin÷s ir socialin÷s sąlygos yra labai panašios visuose Nemuno baseino pabaseiniuose. Statistiškai patikimas sutikimo mok÷ti dydis Nev÷žio pabaseinyje buvo nustatytas 1,85 Lt vienam namų ūkiui per m÷nesį (įtraukiant tuos namų ūkius, kurie sutinka mok÷ti 0 litų). Ši studija buvo atlikta 2007 metais.

Neries up÷s vandens kokyb÷s pagerinimo iki geros būkl÷s vertinimo studijos metu buvo nustatyti keturi scenarijai:

• Vertinamas sutikimas mok÷ti už visų Neries baseino vandens telkinių pagerinimą iki geros ekologin÷s būkl÷s;

• Vertinamas sutikimas mok÷ti už visų Neries baseino vandens telkinių pagerinimą iki geros ekologin÷s būkl÷s ir dar už ištiesintų upių vingiuotumo atstatymą;

• Vertinamas sutikimas mok÷ti už Rieš÷s ežero vandens kokyb÷s pagerinimą iki geros ekologin÷s būkl÷s;

• Vertinamas sutikimas mok÷ti už Rieš÷s ir Didžiulio ežerų vandens kokyb÷s pagerinimą iki geros ekologin÷s būkl÷s.

Tokiu būdu buvo gauti statistiškai patikimi sutikimo mok÷ti dydžiai tiek už atskirus

konkrečius telkinius, tiek už visų Neries baseino telkinių ekologin÷s būkl÷s pagerinimą. Neries baseine vieno namų ūkio sutikimas mok÷ti prilygo 40,51 Lt per metus, arba 3,38 Lt

per m÷nesį, vien tik už vandens kokyb÷s pager÷jimą ir 48,18 Lt per metus, arba 4,01 Lt per m÷nesį, už vandenų kokyb÷s pager÷jimą ir upių vingiuotumo atstatymą. Pirmuoju atveju tokia suma sudaro maždaug 0,29 % nuo tirtų namų ūkių pajamų. Antruoju atveju sutikimo mok÷ti dydis sudaro 0,36 % pajamų.


172

Jeigu žmon÷s sutinka mok÷ti (daugiau nei 0) už vandens kokyb÷s pager÷jimą ir upių vingiuotumo atstatymą, toks mok÷jimas sudaro vidutiniškai daugiau nei 30 % jų sąskaitos už vandens tiekimą.

Turint omenyje, kad Nemuno UBR gyvena maždaug 2,737 mln. žmonių ir kad vieno namų ūkio vidutinis dydis yra 2,4, įvertinta nauda pagal pamin÷tą Neries studiją sudarytų 4,6 mln. Lt per m÷nesį ir atitinkamai 55 mln. Lt per metus.

Šiuos įvertintus BVPD įgyvendinimo naudos dydžius naudosime sąnaudų ir naudos analizei, kuri bus atlikta kitame plano rengimo etape.


173

8. PAPILDOMŲ PRIEMONIŲ PROGRAMŲ REGISTRAS

Papildomų priemonių registrų šiuo metu n÷ra. Kaip papildomą programą galima pamin÷ti tik Kuršių marių vandens kokyb÷s gerinimo 2005-2015 m. programą.

Bazin÷s priemon÷s, reikalingos Miestų nuotekų direktyvai įgyvendinti, yra koordinuojamos tarpusavyje.

9. VISUOMENöS INFORMAVIMO IR KONSULTAVIMO PRIEMONöS

• Visuomen÷s informavimo apie upių baseinų valdymą procesas prasid÷jo 2005 m., kai kiekvienam UBR buvo sudaryta po UBR koordinavimo tarybą. Tarybas sudaro suinteresuotų valstyb÷s institucijų, įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų atstovai. Koordinavimo tarybų pagrindinis uždavinys yra suderinti valstyb÷s institucijų, vandens naudotojų, suinteresuotų nevyriausybinių organizacijų ir visuomen÷s interesus, siekiant vandensaugos tikslų atitinkamam UBR.

• 2006 m. pabaigoje AAA direktoriaus įsakymu buvo patvirtintas UBR valdymo planų rengimo tvarkaraštis ir pristatytas visuomenei.

• 2007 m. AAA suorganizavo seminarą pagrindin÷ms Nemuno UBR bei kitoms interesų grup÷ms. Jame dalyvavo ministerijų, AAA, JTC, savivaldybių, RAAD atstovai, NVO, taip pat Nemuno, Lielup÷s, Ventos ir Dauguvos UBR koordinavimo tarybų atstovai - iš viso 97 dalyviai. Renginys buvo aprašytas žiniasklaidos priemon÷se. Seminare pristatytos šios pagrindin÷s temos:

1. Upių baseinų valdymo principai ir BVPD įgyvendinimas; 2. Visuomen÷s dalyvavimas valdant vandens išteklius; 3. Prad÷tas rengti Nemuno UBR valdymo planas (paviršinio vandens dalis).

• 2007 metais buvo identifikuotos Nemuno UBR interesų grup÷s ir atlikta jų žinių bei lūkesčių analiz÷. Buvo gauta daugiau negu 120 pastabų ir pasiūlymų iš suinteresuotų grupių, tarp kurių buvo ūkininkai, verslininkai, vandens tiekimo įmon÷s ir savivaldybių atstovai.

• 2007 m. Aplinkos apsaugos agentūra pasiraš÷ bendradarbiavimo sutartis su 6 vandens srityje dirbančiomis aktyviomis NVO: Gamtos tyrimų ir ekologinio švietimo stotimi (Marijampol÷), Lietuvos Žaliųjų jud÷jimu, ECAT Lietuva (abi organizacijos įsikūrusios Kaune), ekologiniu klubu „Žvejon÷“ (Klaip÷da), VšĮ „Vandens namai“ ir Baltijos aplinkos forumu (Vilnius). Šios organizacijos tapo vandens informaciniais centrais. Buvo parengti informacinių centrų veiklos planai 2006-2015 m.

• 2007 m. išspausdintas populiarus lankstinukas visuomenei, kuriame pabr÷žiama gero vandens išteklių valdymo svarba ir vandens valdymo pokyčiai. Lankstinukas buvo platinamas informacinių kampanijų ir seminarų metu.

• 2007 m. kovo m÷nesį, Pasaulin÷s vandens dienos proga, vyko informacin÷ kampanija apie prad÷tą rengtą Nemuno valdymo planą, upių baseinų rajonus, taršos židinius ir platinta informacija apie vandens telkinių valdymo bei apsaugos politiką 6 Lietuvos miestuose (Klaip÷doje, Kaune, Alytuje, K÷dainiuose, Vilniuje ir Marijampol÷je). Akciją įgyvendino informaciniai centrai. Pagrindinis renginių akcentas, sulaukęs visuomen÷s ir žiniasklaidos d÷mesio, buvo informacinis autobusas, pristatęs mobilią ekspoziciją. Autobuse buvo demonstruojamas ir filmas apie vandenį, platinamas populiarus lankstinukas apie vandenį, RAAD atstovai atsak÷ į gyventojų klausimus, dav÷ interviu nacionalinių ir regioninių laikraščių žurnalistams, apie renginį informuota radijo ir TV laidose.

• Vyko keletas seminarų suinteresuotoms grup÷ms stiprinti:


174

- Teritorinio planavimo ir upių baseinų valdymo principų integravimas. Į seminarą buvo pakviesti įvairių ministerijų, apskričių ir savivaldybių administracijų, RAAD ir AAA atstovai. Jame dalyvavo 55 dalyviai. - „Mokytojų“ mokymai. Informacinių centrų, RAAD, AAA ir savivaldybių asociacijos atstovai dalyvavo mokymuose (10 žmonių). Mokymų programą sudar÷ dvi dalys: su vandens valdymu ir apsauga susiję aspektai ir bendravimo tarp įvairių interesų grupių klausimai.

• 2007 m gale visuomenei bei suinteresuotoms grup÷ms buvo pristatytas preliminarus Nemuno UBR valdymo planas (paviršinių vandens telkinių dalis), parengtas projekto „Institucinių geb÷jimų stiprinimas tvarkant Nemuno up÷s baseiną“ metu. Seminare dalyvavo 110 ministerijų, savivaldybių ir apskričių viršininkų administracijų, regionų aplinkos apsaugos departamentų, Nemuno UBR koordinavimo tarybos bei privačių kompanijų atstovai, nevyriausybinių organizacijų ir profesinių asociacijų nariai.

• 2007 m. pabaigoje buvo parengtos ir AAA svetain÷je pristatytos UBR pagrindin÷s vandensaugos problemos.

• 2008 m. pavasarį Aplinkos apsaugos agentūroje buvo aptartos Lietuvos UBR vandensaugos problemos su visų UBR koordinavimo tarybų atstovais, kurie išsak÷ nemažai pastabų ir pasiūlymų d÷l vandensaugos problemų nustatymo bei jų sprendimo.

2008 m. bendradarbiaujant su vandens informaciniu centru Baltijos aplinkos forumu, prad÷ta vykdyti akcija „Pranešk apie skriaudžiamą gamtą“, kurios metu žmon÷s gali pažym÷ti žem÷lapyje probleminę vietą (tame tarpe vandensaugos problemas) ir ją apibūdinti. Problemos siunčiamos suinteresuotoms institucijoms spręsti.


175

10. KOMPETENTINGŲ ORGANIZACIJŲ SĄRAŠAS

• Aplinkos apsaugos agentūra yra atsakinga už baseinų valdymo planų rengimą ir koordinavimą visoje Lietuvos teritorijoje, taip pat už atsiskaitymą Europos Komisijai.

• Požeminio vandens išteklių tyrimus ir priežiūrą organizuoja Lietuvos geologijos tarnyba.

• Už pakrant÷s ir tarpinius vandenis atsako Jūrinių tyrimų centras.

• Regionų aplinkos apsaugos departamentai kontroliuos BVPD įgyvendinimo eigą savo

regionuose. Kompetentingų organizacijų pavadinimai ir adresai: 1. Aplinkos apsaugos agentūra

Oficialus pavadinimas Aplinkos apsaugos agentūra Akronimas AAA Pavadinimas CA Kodas(1) Numeris 9 gatv÷ A. Juozapavičiaus Miestas Vilnius Lietuva Lietuva Pašto indeksas 09311

Adresas

Svetain÷s adresas http://aaa.am.lt Kontaktinis asmuo Mindaugas Gudas Kontaktinio asmens pareigos

Upių baseinų valdymo departamento direktorius

Papildoma informacija

Kontaktin÷ informacija (el. paštas, telefonas)

[email protected] +370-5-2662814

2. Lietuvos geologijos tarnyba

Oficialus pavadinimas Lietuvos geologijos tarnyba Akronimas LGT Pavadinimas CA Kodas(1) Numeris 35 gatv÷ Konarskio Miestas Vilnius Lietuva Lietuva Pašto indeksas LT-03123

Adresas

Svetain÷s adresas www.lgt.lt Kontaktinis asmuo Kęstutis Kadūnas Kontaktinio asmens pareigos

Hidrogeologijos skyriaus ved÷jas Papildoma informacija


[email protected] +370-5-2136272


176

3. Jūrini ų tyrim ų centras Oficialus pavadinimas Jūrinių tyrimų centras Akronimas JTC Pavadinimas CA Kodas(1) Numeris gatv÷ Taikos pr. 26 Miestas Klaip÷da Lietuva Lietuva Pašto indeksas

Adresas

Svetain÷s adresas http://www.jtc.lt Kontaktinis asmuo Nijol÷ Nikien÷ Kontaktinio asmens pareigos

Vyriausioji specialist÷ Papildoma informacija


846410450, [email protected]

4. Regionų aplinkos apsaugos departamentai Eil. Nr.

Pavadinimas

Adresas

1. Klaip÷dos regiono aplinkos apsaugos departamentas

Birut÷s 16, Klaip÷da Tel. (8-46) 466453, faks. (8-46) 46 64 52 [email protected]

2. Marijampol÷s regiono aplinkos apsaugos departamentas

Dariaus ir Gir÷no g. 4, Marijampol÷ Tel. (8-343) 97808, faks. (8-343) 91955 [email protected]

3. Panev÷žio regiono aplinkos apsaugos departamentas

Žvaigždžių g. 1, Panev÷žys Tel. (8-45) 514481, faks. (8-45) 581401, el. p. el. [email protected]

4. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas

A.Juozapavičiaus 9, LT-09311 Vilnius Tel. (8-5) 2728536, faks. (8-5) 272 8389 [email protected]

5. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas

Kauno g. 69, LT-62107 Alytus. Tel.kodas 8-315 56730, faks. 56732 [email protected]

6. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas

Rotuš÷s a. 12, Kaunas Tel. (8-37) 320704, faks. (8-37) 320854 [email protected] ,

7. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas

Čiurlionio 3, LT-76303, Šiauliai Tel. (8-41) 524143 , faks. (8-41) 503705 [email protected]

8. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas

Metalo g.11, 28217 Utena. Tel. 8-389 69106, faks. 8-389 69662 [email protected]

11. PAGRINDINIŲ DOKUMENTŲ GAVIMO KONTAKTIN öS VIETOS IR PROCEDŪROS

Pagrindin÷s institucijos, iš kurių galima gauti su baseinų valdymu susijusius dokumentus, yra nurodytos 10 skyriuje.

12. LITERATŪRA Literatūros sąrašas bus pateiktas galutiniame valdymo plane. Jį sudarys svarbios projekto

ataskaitos, teis÷s aktai bei kitų informacijos šaltiniai.

Documents

PRELIMINARUS NEMUNO UPI Ų BASEIN RAJONO VALDYMO … · ši ų pakitim ų panaikinimas siekiant „geros“ telkinio b ūkl ÷s tur ÷tų reikšming ą neigiam ą poveik į socialinei-ekonominei