PRITARTA Ukmerg÷s rajono savivaldyb÷s administracijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 02 d. įsakymu Nr. 13-1175 PATVIRTINTA Ukmerg÷s vaikų lopšelio-darželio „Buratinas“direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 03 d. įsakymu Nr. V-13A

UKMERG öS VAIKŲ LOPŠELIO - DARŽELIO „BURATINAS“ 2016 - 2020 M.

IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMA „MAŽAIS ŽINGSNELIAIS Į GYVENIM Ą“

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

DUOMENYS APIE ĮSTAIGĄ

Ukmerg÷s vaikų lopšelis - darželis „Buratinas“. Lopšelio - darželio teisin÷ forma – savivaldyb÷s biudžetin÷ įstaiga. Lopšelio - darželio grup÷ – neformaliojo švietimo mokykla. Lopšelio - darželio tipas – ikimokyklinio ugdymo mokykla, kodas 3112. Ugdymo kalba - lietuvių kalba. Ugdymo forma – dienin÷. Adresas - Linų g. 3, LT - 30158 Ukmerg÷. El. p.: buratinas@buratinas.ukmerge.lm.lt Internetinis puslapis: www.buratinas.ukmerge.lm.lt

IŠ DARŽELIO ISTORIJOS

Ukmerg÷s vaikų lopšelis - darželis „Buratinas“ įkurtas 1965 metais lapkričio 15 dieną. Tuo metu darželyje veik÷ 6 grup÷s: iš jų 2 lopšelio ir 4 darželio.

1996 metais lopšelyje - darželyje esančios grup÷s pasivadino tam tikrais pavadinimais: „Drugelių“, „Kiškučių“, Meškučių“, „Nykštukų“, „Paukštelių“, „Viš čiukų“.

2010 metais įstaiga pilnai renovuota – atnaujinta pastato išor÷ ir vidus, įrengtas modernus metodinis kabinetas su šiuolaikiška modernia kompiuterine įranga.

Nuo 2012 m. rugs÷jo m÷nesio įstaigoje įgyvendinama programa: „Ankstyvasis anglų kalbos ugdymas 5-7 metų vaikams“ (Priedas Nr. 1).

ISTAIGOS IR REGIONO SAVITUMAS

Lopšelis-darželis yra tarsi tiltas, sujungiantis ugdymą šeimoje ir ikimokyklin ÷je

įstaigoje. Vaikų lopšelis - darželis „Buratinas“ įsikūręs gražioje, erdvioje vietoje, mikrorajone

Pivonija. Lopšelis-darželis pastatytas prie gražaus pušyn÷lio į kurį vyksta vyresniųjų grupių vaikai su aukl÷tojomis steb÷ti besikeičiančią gamtą įvairiais metų laikais, pramogauti. Įstaiga yra netoliese Užupio pagrindin÷s mokyklos ir Vaikų globos namų. Su šiomis švietimo įstaigomis draugiškai bendradarbiaujama.

Lengvai pasiekiamas miesto centras, tod÷l galima lankytis muziejuje, vaikų bibliotekoje.

Įstaigoje sudarytos palankios sąlygos vaikų ugdymui(si):erdvios, estetiškos, skatinančios vaikų kūrybiškumą grup÷s; logopedo kabinetas, meninio ugdymo sal÷, metodinis kabinetas - aprūpintas informacin÷mis komunikacin÷mis technologijomis. Įstaigoje dirba vaiko

2 saviraišką skatinantys pedagogai. Dauguma grupių turi savitą darbo stilių. Vaikai visapusiškai ugdosi žaisdami, muzikuodami, šokdami, sportuodami, vaidindami, tyrin÷dami aplinką.

Įstaigoje siekiama vaiko ugdymo vienov÷s ir darnos su šeima. Lopšelio – darželio bendruomen÷ propaguoja sveikos ir saugios gyvensenos nuostatas. Jau daugiau nei 15 metų dirbama sveikatos ugdymo kryptimi. Esame respublikin÷s ikimokyklinių įstaigų asociacijos „Sveikatos želmen÷liai“ nariai. Nuo 2015 metų tapome respublikin÷s programos „Sveikatiada“ nariais. 2016 metais įsijung÷me į LFF ir LMFA ilgalaik÷s vaikų futbolo vystymo programos „Sugrąžinkime vaikus į stadionus“ projektą „Futboliukas“. Turime sukaupę didelę sveikatos ugdymo patirtį.

Įstaigoje diegiamos ugdymo turinio naujov÷s vaikų emocinei ir socialinei patirčiai įgyti. Įstaiga pasirinkusi sveikatingumo, vaidybos bei šiuolaikinių informacinių technologijų taikymo ugdymo kryptis. Nuo 2013 metų rugs÷jo m÷nesio ugdymo įvairinimui įstaigos logoped÷ naudoją žaismingą kalbos terapijos priemonę „Frepy“; įstaigos ugdytiniams veiklos įvairinamos, naudojant pirmą lietuvišką interaktyvią animacinę priemonę „SaulyTUČIAI“, Reggio Emilia ikimokyklinio ugdymo sistemą.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų vaidybos geb÷jimų ugdymas – psichinių ir fizinių galių ugdymas: kalbos, jausmų, intelekto, vaizduot÷s , valios, kūno judesių; bendrųjų geb÷jimų ugdymas: bendravimo įgūdžių, atsakomyb÷s. Vaidybos paslapčių mūsų ugdytiniai mokosi žaisdami vaidmeninius žaidimus; klausydamiesi grožin÷s literatūros kūrinio ir aptardami jį, gamindami teatrines l÷les, kaukes, dekoracijas, aksesuarus; vaidindami ir kurdami etiudus su l÷l÷mis ar be jų; steb÷dami, vertindami bei aptardami spektaklius. Nuo 2016 metų įstaigoje savo veiklą prad÷jo „Karučio teatras“, sukurta „Ikimokyklinio amžiaus vaikų teatrinio ugdymo programa“.

VAIKAI IR J Ų POREIKIAI

Įstaigoje yra 6 grup÷s, kurias lanko vaikai nuo 1.5 iki 7 metų. Grup÷s

komplektuojamos pagal amžiaus tarpsnius: ankstyvojo amžiaus grup÷s – 1-3 metų vaikams, ikimokyklinio amžiaus grup÷s – 3-5 metų vaikams,

priešmokyklinio ugdymo grup÷ – 5-6-7 metų vaikams. Grup÷s komplektuojamos: vieno amžiaus, mišraus amžiaus vaikų. Ankstyvajame amžiuje pagrindinis d÷mesys skiriamas vaikų adaptacijai, priežiūrai. Šiame amžiuje vaikai skatinami įgyti įgūdžių, geb÷jimų, emocin÷s patirties. Ikimokykliniame amžiuje vaikai skatinami šnek÷ti, žaisti, bendrauti, jud÷ti, piešti, pažinti, tirti, eksperimentuoti, išreikšti save. Didelis d÷mesys skiriamas vaikų individualumui, saviraiškai, norų, poreikių, geb÷jimų tenkinimui bei lavinimui. Kiekvienais mokslo metais nuo 20 iki 30 vaikų reikalinga logopedo pagalba, tod÷l darželyje teikiama speciali logopedin÷ pagalba vaikams, turintiems kalbos ir kitų komunikacijos sutrikimų. Šie vaikai ugdomi integruojant į bendrojo tipo grupes. Labai mažai įstaigą lankančių vaikų auga socialin÷s rizikos šeimose, dauguma vaikų gyvena palankioje socialin÷je aplinkoje, yra materialiai aprūpinti.

PEDAGOGŲ IR SPECIALIST Ų PASIRENGIMAS

Lopšelyje - darželyle dirba 12 pedagogių. Įstaigos pedagog÷s – patyrusios, rūpestingos, gebančios skirti d÷mesį kiekvienam

vaikui kaip vertybei. Tai kompetentingos, gebančios keistis, besidominančios švietimo naujov÷mis ir jas įgyvendinančios, mylinčios savo darbą, įgijusios kvalifikacines kategorijas ugdytojos. 1 pedagog÷ turi aukl÷tojo kvalifikacinę kategoriją, 7 - vyresniojo aukl÷tojo kvalifikacinę kategoriją ir 2 – aukl÷tojo - metodininko kvalifikacinę kategoriją. Pedagog÷ms talkina aukl÷tojų pad÷j÷jos, logopedas, neformaliojo ugdymo (muzikos) pedagog÷, visuomen÷s sveikatos priežiūros specialist÷.

3

TöVŲ (GLOBöJŲ) POREIKIAI Kaip rodo įstaigą lankančių ugdytiniu t÷vų (glob÷jų) apklausa, t÷vai (glob÷jai) puikiai

žino ko jie nori savo vaikams ir ko tikisi iš pedagogių: abipusio bendravimo ir bendradarbiavimo, atskirų vaiko geb÷jimų ugdymo: šokio, sporto, teatro, muzikos ir pageidauja, kad vaikai įgytų gražaus bendravimo, savarankiškumo įgūdžius, pasirengtų mokyklai, išsiugdytų geb÷jimą socializuotis besikeičiančioje visuomen÷je. Jie palaiko ir remia įstaigos sveikos ir saugios gyvensenos bei vaidybos kryptis. Įstaigoje teikiamos papildomo ugdymo paslaugos – choreograf÷s organizuojami sportinių šokių užsi÷mimai, ankstyvojo anglų kalbos ugdymo užsi÷mimai su 5 - 7 metų vaikais. Didelis d÷mesys skiriamas vaiko socializacijai, pažinimui, mok÷jimui mokytis. Atsižvelgiant į t÷vų poreikius, nuo 2016 m. rugs÷jo m÷nesio organizuosime vaidybos būrelį.

FILOSOFINIS PAGRINDIMAS

Programoje galima įžvelgti siejamas kelias ugdymo filosofijos kryptis, tačiau

esmin÷mis laikomos humanistin÷ ir kolistin÷ ugdymo kryptys. Suaugusysis, kaip ugdytojas, besivadovaujantis humanizmo id÷jomis, sąveikaudamas su vaiku, stengiasi įsivaizduoti save jo pad÷tyje, jausti jo išgyvenimus, nuoširdžiai ir atvirai su juo bendrauti. Vaikas pripažįstamas kaip unikali būtyb÷, turinti savitus poreikius ir teisę juos realizuoti. Pedagogas inspiruoja vaiko vystymąsi tapdamas pagalbininku vaiko savęs pažinimo ir saviraiškos procese, kuria emociškai saugią ir ugdymui turtingą bei lavinančią aplinką.

Įvertinus įvairias šio laikmečio problemas ir aktualijas humanistin÷je ugdymo filosofijoje persipina ir kolizmo id÷jos puosel÷ti vaiko unikalius bruožus, sudaryti galimybes jo talentų, jo kūrybiškumo sklaidai ugdyti bendrumo su visu pasauliu jausmą. Ugdymas, besiremiantis kolistin÷s pedagogikos nuostatomis, pirmiausia pasireiškia per: pagarbą visoms gyvyb÷s formoms ir gyvenimui apskritai, svarbiausių vertybių - grožio, g÷rio, džiaugsmo, meil÷s, asmenyb÷s ir pasaulio integralumo, kūrybos pažinimo siekiamybę. Taigi ikimokyklinio ugdymo programoje n÷ra svetima ekologin÷ bei aplinkosaugin÷ problematika bei tematika.

Pedagogas, atsižvelgdamas į kiekvieno vaiko ar vaikų grup÷s ugdymo (si) poreikius, buvimo grup÷je trukmę, lanksčiai taiko programą, individualizuoja ugdymo turinį bei metodus, lanksčiai planuoja.

PROGRAMOS PASKIRTIS

Programa orientuota į visuminį vaiko ugdymą bei pagalbą šeimai ugdant vaiką. Įstaigos programos turinys grindžiamas įsitikinimu, kad vaikai geriausiai vystosi, kai turi galimybę rinktis norimą veiklą ar žaidimą, kurie atitinka jo pom÷gius, geb÷jimus, pažinimo lygį, socialinę ir emocinę brandą, skatina smalsumą, norą tyrin÷ti. Ugdymo(si) turinys bus nuolat atnaujinamas, derinams su ugdymui (si) keliamais tikslais ir uždaviniais.

II. IKIMOKYKLINIO UGDYMO PRINCIPAI

Principai, kurių laikomasi planuojant ugdymo turinį, metodus, parenkant priemones, kuriant ugdymo aplinką, organizuojant ugdymo procesą, numatant pedagogin÷s sąveikos būdus, bendravimo su t÷vais (glob÷jais), vietos bendruomene ir socialiniais partneriais: atsinaujinimo, humaniškumo, integralumo, diferencijavimo, sveikatingumo, tautiškumo.

Atsinaujinimo Pastovus ikimokyklinio ugdymo programos tobulinimas, atsižvelgiant į vaikų ugdymo

(si) poreikių pokyčius, t÷vų lūkesčius, švietimo naujoves. Humaniškumo

4

Kiekvienas vaikas gerbiamas kaip asmenyb÷, palaikomi sumanymai, džiaugiamasi jo pasiekimais.

Integralumo Užtikrinama vaiko ugdymo darželyje ir namuose darna. Ugdymo turinys garantuoja

harmoningą vaiko vystymąsi, visuminį pasaulio suvokimą, geb÷jimą atskleisti įvairiapusius tikrov÷s reiškinių ryšius ir sąveikas, ugdant vaiko kompetencijas.

Diferencijavimo Vaikai ugdomi, atsižvelgiant į individualias jų savybes, ugdymo šeimoje tradicijas ir

vaiko patirtį. Dažniau taikomos individualaus ar ugdymo nedidel÷mis grupel÷mis formos. Sveikatingumo Vaikai ugdosi nuostatą savarankiškai laikytis asmens higienos, aktyvios veiklos,

poilsio ir maitinimosi ritmo; pratinasi saugoti savo ir kitų fizinę bei psichinę sveikatą, švarinti aplinką, saugiai elgtis artimiausioje aplinkoje.

Tautiškumo Padedama vaikui perimti tautos kultūros tradicijas.

III. PROGRAMOS TIKSLAS

Atsižvelgiant į pažangiausias mokslo ir visuomen÷s raidos tendencijas, kurti sąlygas,

padedančias vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat ir etnin÷s, socialinius, pažintinius poreikius.

IV. PROGRAMOS UŽDAVINIAI

1. Sudaryti sąlygas atsiskleisti vaikų individualiems poreikiams ir geb÷jimams.

2. Serg÷ti ir stiprinti vaiko fizinę ir psichinę sveikatą, garantuoti fizinį, psichinį ir socialinį jo saugumą, tenkinti aktyvumo ir judrumo poreikį.

3. Sudaryti vaikams galimybes pl÷toti savo kūrybines galias, geb÷jimą reikštis ir komunikuoti teatro raiškos priemon÷mis.

4. Ugdyti vaikų poreikį pažinti meno pasaulį, kaupti naują patirtį, tyrin÷ti, eksperimentuoti, išbandyti naujas veiklos formas bei pažinimo būdus.

5. Parinkti ir taikyti įvairias ugdymo technologijas, kurti estetišką, funkcionalią, ugdymo aplinką grup÷je, atsižvelgiant į vaiko poreikius, aktyvinti vaiko kalbą ir vaidybinę raišką.

6. Įtraukti šeimas į įstaigos ir grupių gyvenimą. 7. Užtikrinti visų amžiaus tarpsnių vaikų tęstinį ugdymą (si), padedant subręsti mokyklai.

V. UGDYMO (SI) TURINYS, METODAI, APLINKA

Ugdymo (si) turinys sudarytas atsižvelgiant į 1 m. – 6 m. vaikų amžiaus tarpsnio

ypatumus, šeimoje įgytą patyrimą, geb÷jimus, galimybes, interesus, polinkius, į šio amžiaus vaikų fizines, emocines, intelektines išgales, kiekvieno vaiko bei grup÷s individualumą.

Ugdymo turinys skleidžiamas pagal penkias kompetencijas: • Socialin÷ kompetencija; • Sveikatos saugojimo kompetencija; • Komunikavimo kompetencija; • Pažinimo kompetencija; • Menin÷ kompetencija. Kiekvienoje kompetencijoje pateikiamos vaiko ugdymo sritys, jų vertybin÷s nuostatos

ir esminiai geb÷jimai. Vertybin÷ nuostata – tai ugdymo ir ugdymosi procese įgytas nusiteikimas, polinkis,

požiūris, išreiškiantis santykį su savimi, su kitais ir su aplinka.

5

Esminis geb÷jimas – tai nuo gimimo iki šešerių metų įgytas svarbiausias vaiko geb÷jimas ką nors daryti, veikti, elgtis, kurti.

Ugdymo turinys sudarytas remiantis įstaigos pedagogų patirtimi, vaikų geb÷jimais ir poreikiais bei t÷vų (glob÷jų) lūkesčiais. Ugdymo būdus bei metodus pedagog÷s gali laisvai rinktis, lanksčiai, kūrybiškai taikyti siūlomą ugdymo turinį, planuoti veiklą, parinkti ugdymo priemones. Ugdymo organizavimo formos Ikimokykliniame amžiuje ugdymo forma yra įvairi vaikų veikla: • Visos grup÷s veikla: žaidimai, ryto ir popiet÷s ratas, vaikų sveikatinimosi ir atsipalaidavimo valand÷l÷s, muzikos ir kūno kultūros valand÷l÷s, varžybos, išvykos, renginiai, švent÷s; • Veikla grupel÷se: žaidimai, bendri kūrybiniai darbai – projektai, tyrin÷jimai, diskusijos, kalbos korekcijos valand÷l÷s; • Individuali veikla: savarankiška vaiko veikla ir žaidimai, individualių geb÷jimų lavinimo užsi÷mimai, login÷s ir rašto pradmenų bei kalbin÷s pratybos, lavinamoji veikla prie staliukų ir ant kilim÷lių, individualus bendravimas su aukl÷toja ir kitais specialistais.

Atsižvelgiant į įstaigos veiklos specifiškumą, lopšelio-darželio „Buratinas“ ugdymo (si) programa papildoma projektine veikla. Projektai numatomi, keičiami, atsižvelgiant į vaikų amžių, poreikius ir t÷vų lūkesčius.

Ugdymo (si) metodai. Įstaigos ikimokyklinio ugdymo (si) programoje vadovaujamasi šiais metodais:

žaidybinis metodas, kuris skatina vaikų teigiamas emocijas, padeda formuotis socialiniams įgūdžiams, natūraliu būdu sukoncentruoti d÷mesį į ugdomąją veiklą;

vaizdinis metodas, nukreiptas į vaizdinių formavimą apie vaikus supančio pasaulio objektus ir reiškinius;

praktinis metodas, kurio pagalba vaikams padedama per veiklą pažinti ir suprasti juos supančią aplinką;

tyrin ÷jimo metodas, kurio pagalba vaikai renka informaciją apie fizinį pasaulį ir tyrin÷ja jį per jutimus.

žodinis metodas (pasakojimas, pokalbis) suteikiantis galimybę perduoti informaciją; kūrybinis metodas, sudarantis sąlygas vaikams kelti ir įgyvendinti savo id÷jas, ieškoti

problemų sprendimo būdų; projektinis metodas, padedantis formuoti įvairesnį ugdymo procesą. Metodai n÷ra statiški, jie papildomi, atnaujinami, atsižvelgiant į vaikų norus, pedagogų

sumanymus, vietos, šeimos rekomendacijas, pedagogų gerąją patirtį. Ugdymo (si) aplinka. Pedagogas modeliuodamas, keisdamas, turtindamas aplinką

orientuojasi į vaiko amžių, jo poreikius, galimybes, ugdymo (si) tikslus bei uždavinius. Aplinka – viena iš svarbiausių ugdytojų. Lopšelyje-darželyje „Buratinas“ ugdymo (si) aplinka yra:

• laiduojanti gerą vaiko savijautą (emocinius santykius: vaikas–vaikas, vaikas-pedagogas, vaikas-t÷vai-pedagogai);

• saugi, atitinkanti sanitarinius -higieninius reikalavimus; • skatinanti aktyviai veikti ir padedanti atsipalaiduoti; • skatinanti vaiko savarankiškumą; • padedanti aktyviai bendrauti; • estetiška ir funkcionali; • pritaikyta specialiųjų bei ypatingų gabumų vaikams; • lengvai tvarkoma, keičiama, nuolat atnaujinama. Lopšelio-darželio „Buratinas“ aplinka aprūpinta įvairiomis priemon÷mis,

skatinančiomis vaiko aktyvumą, norą pažinti, steb÷ti, kurti, tyrin÷ti, ieškoti, atrasti, bendrauti ir bendradarbiauti. Erdv÷s vaikų veiklai ir priemon÷s išd÷stytos orientuojantis į vaikų interesus, kylančius sumanymus, žadina savaiminį per÷jimą nuo vienos veiklos rūšies

6

VI. UGDYMO ( SI) TURINYS

VAIKO PASIEKIM Ų APJUNGIMAS Į KOMPETENCIJAS

VAIKO PASIEKIMAI 1. Kasdieniniai gyvenimo

įgūdžiai

Socialin÷ kompetencija

2. Fizinis aktyvumas 3. Emocijų suvokimas ir

raiška

4. Savireguliacija ir savikontrol÷

5. Savivoka ir savigarba

Sveikatos kompetencija

6. Santykiai su suaugusiais 7. Santykiai su

bendraamžiais

8. Sakytin÷ kalba 9. Rašytin÷ kalba 10. Aplinkos pažinimas

Komunikavimo kompetencija

11. Skaičiavimas ir matavimas

12. Menin÷ raiška 13. Estetinis suvokimas

Pažinimo kompetencija

14. Iniciatyvumas ir atkaklumas

15. Tyrin÷jimas

16. Problemų sprendimas 17. Kūrybiškumas

Menin÷ kompetencija

18. Mok÷jimas mokytis

VAIKO UGDYMAS NUO 1 M. – 6 M.

SOCIALIN ö KOMPETENCIJA – gyventi ir b ūti greta, kartu.

UGDYMO SRITIS: EMOCIJ Ų SUVOKIMAS IR RAIŠKA Vaiko veiksenos Vaiko geb÷jimai

1 – 3 metai 3 – 6 metai

7 Vertybin ÷ nuostata. Domisi savo ir kitų emocijomis bei jausmais. Esminis geb÷jimas. Atpažįsta bei įvardija savo ir kitų emocijas ar jausmus, jų priežastis, įprastose situacijose emocijas ir jausmus išreiškia tinkamais, kitiems priimtinais būdais, žodžiais ir elgesiu atliepia kito jausmus (užjaučia, padeda).

Veido išraiška parodo nuotaiką. Varto knygeles, bando įvardinti žmonių nuotaikas. Žaisdamas užmezga draugystę, reiškia pasitenkinimą. Pradeda atpažinti ką jaučia, savaip reiškia emocijas. Vartoja emocijų raiškos žodelius ir emocijų pavadinimus: myliu, aš piktas, bijau ir pan. Žaisdamas su draugais atkreipia d÷mesį į kitų jausmus, paaiškina poelgius, ima rūpintis jais.

Pratinasi susidraugauti, sprendžia nesutarimus, atsako už savo veiksmus (nemeluoja, tęsia žodį ir pan.), stengiasi kontroliuoti savo veiksmus (nesimuša, nesistumdo) ir emocijas (nešaukia ant kito, nebūna agresyvus). Kūno išraiška pavaizduoja jausmus (vaidyba). D÷lioja simbolines nuotaikų korteles. Žaisdamas ir veiklos metu savo jausmus išreiškia verbalin÷mis ir neverbalin÷mis priemon÷mis: gestais, simboliais, mimika ir pan. Klausosi vaikų balsų įrašų, iš kurių sprendžia, kokios nuotaikos: linksmi, liūdni, pikti, ramūs ir pan. Žaidžia mimikos-nuotaikos žaidimus steb÷damas save veidrodyje, atkartodamas draugo mimiką, įvardina emocijas. Žaidžia žaidimus, skirtus išmokti valdyti emocijas. Mokosi parodyti d÷mesį artimiems žmon÷ms įvairių progų metu. Dalyvauja gerumo akcijose.

UGDYMO SRITIS: SAVIREGULIACIJA IR SAVIKONTROL ö

Vaiko veiksenos Vaiko geb÷jimai 1 – 3 metai 3 – 6 metai Vertybin ÷ nuostata. Nusiteikęs valdyti emocijų raišką ir elgesį. Esminis geb÷jimas. Laikosi susitarimų, elgiasi mandagiai, bendraudamas su kitais bando kontroliuoti savo žodžius ir veiksmus (suvaldo pyktį, neskaudina kito), įsiaudrinęs geba nusiraminti

Atitraukia ranką nuo draudžiamo daikto. Susikalba „savo“ kalba: mimika, gestais, judesiais. Apkabina, paglosto draugą, kai jam liūdna. Nusiramina, apsikabina ir nešioja l÷lę ar kitą minkštą žaislą. Jei kas nepatinka, nueina šalin, atsisako bendros veiklos. Supranta, kad ką nors veikiant būtina laikytis ir laukti savo eil÷s. Supranta klausimus: kas? , kur? žodelius : ne, negalima. Žaisdamas vadina draugus vardais, žaidžia šalia kito draugo. Ne visada paiso draudimo.

Vykdo paprastus suaugusiojo nurodymus. Su draugais ir pedagogais dalinasi džiugiais ir skaudžiais išgyvenimais. Tariasi su draugais d÷l žaidimo taisyklių ir stengiasi jų laikytis. Žaidžia apgalvotai, nuosekliai laikosi tam tikros numatytos veiksmų, judesių tvarkos. Su suaugusiojo pagalba mokosi rasti išeitį iš sud÷tingos pad÷ties, tobulina partneriškumo ir bendradarbiavimo geb÷jimus. Mokosi suvokti, kas yra draugyst÷ ir draugai. Kartu su aukl÷toja kuria grup÷sn elgesio taisykles. Steb÷dami aplinką, klausydamiesi skaitomų grožin÷s literatūros kūrin÷lių mokosi suprasti neigiamas blogo elgesio pas÷kmes. Žino į kokius žmones ar tarnybas gali kreiptis pakliuvęs į b÷dą.

UGDYMO SRITIS: SAVIVOKA IR SAVIGARBA

8

Vaiko veiksenos Vaiko geb÷jimai 1 – 3 metai 3 – 6 metai Vertybin ÷ nuostata. Save vertina teigiamai. Esminis geb÷jimas. Supranta savo asmens tapatumą (aš esu, buvau, būsiu), pasako, kad yra berniukas / mergait÷, priskiria save savo šeimai, grupei, bendruomenei, pasitiki savimi ir savo geb÷jimais, palankiai kalba apie save, tikisi, kad kitiems jis patinka, supranta ir gina savo teises būti ir žaisti kartu su kitais.

Vadina save vardu, pasako savo vardą kitam. Parodo pirštukais savo metus arba pasako žodžiu. Atpažįsta save neseniai darytose nuotraukose, savo atvaizdą veidrodyje. Vartoja žodžius: aš-tu, mano-tavo, man-tau. Vartydamas knygeles, nuotraukas, bendraudamas įvardija ,parodo ir ne tik savo, bet ir draugo kūno dalis. Pasako, kad jis yra - berniukas, mergait÷,atskiria, pastebi skirtumus aprangoje, šukuosenoje. Palankiai kalba apie save: aš geras, aš gražus, aš moku ir pan. Parodo ir įvardija savo šeimos narius. Gina savo teisę būti ir žaisti su kitais vaikais.

Žaidimų metu pasako savo vardą, pavardę ir įsid÷mi kitų vaikų vardus, aukl÷tojos vardą. Kalboje vartoja asmeninius įvardžius: aš, tu, jis, ji... Atpažįsta ir parodo šešias ir daugiau savo kūno dalių. Atranda panašumus ir skirtumus su kitais vaikais. Suvokia savo jausmus ir tinkamai juos reiškia. Žaidimų metu tariasi d÷l žaidimų taisyklių ir stengiasi jų laikytis, kuria žaidimų aplinką, tariasi d÷l vaidmenų, stengiasi būti geras žaidimo bendrininkas, girdi kitų nuomonę, priima kitų siūlomas sąlygas. Įvairių veiklų metu tampa vedančiuoju, autoriumi ir pan. Pasakoja apie savo pom÷gius, būdo bruožus, gabumus. Kalba apie savo šeimą, aiškinasi, kad jos šiek tiek skiriasi: žmonių skaičiumi, namų dizainu, aplinka, bet jas vienija rūpinimasis vienų kitais, lygina save su kitais šeimos nariais, kalba apie šeimos šventes, kartų bendravimą šeimose, daro šeimos medį. Pokalbių metu sužino, kad žmon÷s būna įvairių tautybių, kalba kita kalba, laikosi kitokių tradicijų, mokosi būti jiems tolerantiški. Mokosi suvokti savo unikalumą ir priklausymą grupei. Pokalbių, diskusijų metu įvardina, kad jis yra lietuvis. Žiūr÷damas animacinius filmukus, klausydamas pasakų nusako gerus ir blogus personažus, jų poelgius.

UGDYMO SRITIS: SANTYKIAI SU SUAUGUSIAIS Vaiko veiksenos Vaiko geb÷jimai

1 – 3 metai 3 – 6 metai Vertybin ÷ nuostata. Nusiteikęs geranoriškai bendrauti ir bendradarbiauti su suaugusiais. Esminis geb÷jimas. Pasitiki pedagogais,

Lengviau atsiskiria nuo t÷vų ar glob÷jų. Akivaizdžiai rodo prieraišumą prie juo besirūpinančio suaugusiojo. Žaidžia su suaugusiu, stebi, m÷gdžioja jo žodžius, veiksmus. Pažįsta savo artimuosius, juos

M÷gdžioja suaugusiojo veiksmus, kalbą, poelgius, emocijų raiškos būdus. Aktyviai veikdamas perima socialines normas, elgesio modelius, tradicijas. Palaiko kontaktą su suaugusiuoju: kartu piešia, žaidžia, keičiasi informacija, prašo pagalbos, užjaučia ir gerbia vyresnio amžiaus žmones.

9 juos gerbia, ramiai jaučiasi su jais kasdienin÷je ir neįprastoje aplinkoje, iš jų mokosi, drąsiai reiškia jiems savo nuomonę, tariasi, derasi; žino, kaip reik÷s elgtis su nepažįstamais suaugusiais.

pavadina, jaučiasi mylimas. Rytę at÷jęs į darželį pasisveikina, vakare išeidamas atsisveikina. Vartoja mandagumo žodžius: „ačiū“, „prašau”, “atsiprašau”. Ramiai stebi nepažįstamus žmones.

Kultūringai bendrauja su pedagogais bei kitais suaugusiais žmon÷mis: pasisveikina, atsisveikina, paprašo, pad÷koja. Kartu su pedagogu sprendžia iškilusias konfliktines situacijas. Žino, kaip reikia elgtis susvetimais ir mažai pažįstamais žmon÷mis. Dalinasi su grup÷je dirbančiais suaugusiais ir bendraamžiais savo rūpesčiais, patyrimais, domisi jų jausmais, užjaučia, pasiūlo savo pagalbą.

UGDYMO SRITIS: SANTYKIAI SU BENDRAAMŽIAIS Vaiko veiksenos Vaiko geb÷jimai

1 – 3 metai 3 – 6 metai Vertybin ÷ nuostata. Nusiteikęs geranoriškai bendrauti ir bendradarbiauti su bendraamžiais. Esminis geb÷jimas. Supranta, kas yra gerai, kas blogai, draugauja bent su vienu vaiku, palankiai bendrauja su visais (supranta kitų norus, dalinasi žaislais, tariasi, užjaučia, padeda), suaugusiojo padedamas supranta savo žodžių ir veiksmų pasekmes sau ir kitiems.

Žaidžia greta kitų vaiku, stebi jų veiklą, bando bendrauti . M÷gdžioja draugo judesius, veiksmus, ką nors pasako. Ieško bendraamžių draugijos. Trumpam įsitraukia į kito vaiko žaidimą. Duoda žaislą kitam, jį ima iš kito. Bendravimą gestais ir mimika keičia bendravimu garsų junginiais ir žodžiais.

Pasirenka pasisveikinimo ritualo žodžius, gestus, susikuria grup÷s taisykles ir stengiasi jų laikytis. Apžiūri savo grupę, darželį, aptaria žaislus, jų paskirtį, kuria žaidimų aplinką, žaidžia vaizduot÷s žaidimus su grup÷je esančiais ir iš namų atsineštais žaislais. Bendrauja grup÷je su naujais draugais, at÷jusiais iš namų mimika, žodžiu, elgsena išreiškia jausmus grup÷s draugams. Pastebi kitų kvietimą bendrauti: šypseną, žvilgsnį, gestą ir pan. Ugdosi nuostatą susidraugauti su kitu, palaikyti draugystę. Mokosi tolerancijos ir pagarbos ne tokiems kaip jis. Pratinasi atsakyti už savo veiksmus, kontroliuoti juos. Atkreipia d÷mesį ir neigiamai vertina netinkamai pasielgusio vaiko poelgį. Pastebi ir vertina tinkamo elgesio apraiškas. Numato elgesio pasekmes. Mokosi dalintis žaislais ir priemon÷mis su kitais vaikais. Susivaldo ir nepakenkia sau ir kitiems patekę į keblią ar konfliktinę situaciją.

SVEIKATOS KOMPETENCIJA – sveikai gyventi, saugiai jud÷ti ir veikti.

10

UGDYMO SRITIS: KASDIENINIO GYVENIMO ĮGŪDŽIAI

Vaiko veiksenos Vaiko geb÷jimai

1 – 3 metai 3 – 6 metai Vertybin ÷ nuostata. Noriai ugdosi sveikam kasdieniniam gyvenimui reikalingus įgūdžius. Esminis geb÷jimas. Tvarkingai valgo, savarankiškai atlieka savitvarkos veiksmus: apsirengia ir nusirengia, naudojasi tualetu, prausiasi, šukuojasi. Saugo savo sveikatą ir saugiai elgiasi aplinkoje.

Valgo ir geria padedamas arba savarankiškai. Pasako, ko nori ir ko nenori valgyti. Savarankiškai susiranda vietą prie stalo, atsis÷da ant k÷dut÷s. Šaukštą laiko dešin÷je rankoje, valgo iš savo l÷kšt÷s. Pavalgęs nusineša savo puodelį. Pavalgęs pasako “ačiū”. Bando savarankiškai praustis, šluostytis, rengtis. Rankšluostį kabina prie savo ženkliuko. Pasiprašo į tualetą, pats nueina į tualetą, suaugusiojo padedamas susitvarko. Nusišluosto nosį servet÷le ir išmeta ją į šiukšlių d÷žę. Bando šukuotis. Nešioja, sodina, guldo, vežioja didelius minkštus žaislus. Padeda į vietą vieną kitą daiktą.

Valgo tvarkingai, dažniausiai taisyklingai naudojasi stalo įrankiais. Naudojasi servet÷le. Mandagiai bendrauja prie stalo. Apžiūrin÷ja, ragauja įvairius vaisius ir daržoves, iš jų pagamintus gardumynus. Pasako, jog maistas reikalingas, kad augtume, būtume sveiki. Įvardija vieną, kitą maisto produktą, kurį valgyti sveika, vieną kitą – kurio vartojimą reik÷tų riboti. Padeda suaugusiajam serviruoti ir po valgio sutvarkyti stalą. Savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus, naudojasi tualetu ir susitvarko pasinaudojęs. Savarankiškai rūpinasi švara, tvarka, higiena. Domisi, klausin÷ja, varto enciklopedijas apie žmogaus kūno sandarą, ligas, vaistus, jų poveikį žmogui, apie elgesį sunegalavus. Dalyvauja probleminiuose pokalbiuose apie švarą, elgesį gatv÷je. Žino ir vengia liesti pavojingus prietaisus, vengia pavojingų vietų. Stebint suaugusiajam saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais įrankiais. Klausosi kūrin÷lių apie saugų elgesį gatv÷je, kieme, prie vandens telkinių, su elektros prietaisais ir kt. Žino, kaip saugiai pereiti gatvę, kur kreiptis iškilus pavojui, pasiklydus. Ištikus nelaimei kreipiasi pagalbos į suaugusįjį. Įsimena pagalbos telefoną 112 ir geba juo naudotis pagal paskirtį. Naudoja buitines chemijos medžiagas pagal paskirtį ir prižiūrint suaugusiems. Mokosi rūšiuoti atliekas. Klausin÷ja, komentuoja, kod÷l negalima rūkyti, vartoti alkoholį, narkotikus.

UGDYMO SRITIS: FIZINIS AKTYVUMAS Vaiko veiksenos Vaiko geb÷jimai

1 – 3 metai 3 – 6 metai

11 Vertybin ÷ nuostata. Noriai, džiaugsmingai juda, m÷gsta judrią veiklą ir žaidimus. Esminis geb÷jimas. Eina, b÷ga, šliaužia, ropoja, lipa, šokin÷ja koordinuotai, išlaikydamas pusiausvyrą, spontaniškai ir tikslingai atlieka veiksmus, kuriems būtina akių-rankos koordinacija bei išlav÷jusi smulkioji motorika.

Paskatintas pedagogo šokin÷ja abiem kojom vietoje ar judant pirmyn, užlipa ant apverstos d÷ž÷s ir nulipa nuo jos. Ridena kamuolį pirmyn ir stengiasi jį pavyti, vienas kitam, pro lanką. Gaudo mestą kamuolį. Kartoja suaugusiojo veiksmus, traukia žaislą už virvel÷s ar ranken÷l÷s. M÷gdžioja suaugusiojo veiksmus, siekia m÷gstamo daikto. M÷gdžioja suaugusiojo parodytą veiksmą, žaidžia. S÷dasi ant arkliuko ir supasi. Eina pasistiebęs, aukštai keldamas kelius, pristatomu žingsniu. öjimą kaitalioja su b÷gimu. Laipioja gimnastikos sienele, šliaužia grindimis, ropoja keturp÷sčia, pralenda pro lanką, virvę, k÷dutę. Šoka ant abiejų kojų, šoka ant vienos kojos. Laisvai laksto po kiemą, salę – sustoja išgirdusn garsinį signalą. Važiuoja didel÷mis mašinomis, paspirtukais, žaidžia su stumiamais žaislais.

Aktyviai veikia grup÷je, sal÷je ir lauke, laikosi žaidimo taisyklių. Išbando jud÷jimą vietoje, keičiant pad÷tis, skirtingu tempu, skirtingomis kryptimis. Suvokia asmeninį saugumą, mokosi susikaupti, atsipalaiduoti, lavina fizines kūno galias, mokosi taisyklingai kv÷puoti. Lavina pagrindinius judesius, pratinasi reaguoti į signalus, atlieka judesius iš įvairių kūno bei rankų pad÷čių, gausiai naudojant įvairius įrankius. Ridena, meta, gaudo, spiria kamuolį; laipioja, šliaužia, šokin÷ja, mokosi tyrin÷ti judesį ir pajusti savo kūno galimybes, žaidžia judriuosius žaidimus kieme. Žaidžia gaudynes su draugais. Rungtyniauja estafet÷se. Žaidžia orientacinius žaidimus. Dalyvauja projektuose ir akcijose sveikatos ir jud÷jimo temomis. Derina akies-rankos, rankų, rankų ir kojų judesius. Drauge su kitais kuria taisykles, sprendžia problemas. Atlieka įvairius sportinius pratimus, žaidžia žaidimus: važin÷ja triratuku, dviračiu, paspirtuku ir riedučiais, slidin÷ja ledo kalneliais, rogut÷mis, žaidžia futbolą, krepšinį. Paklūsta ir vadovauja, perleidžia savo vaidmenį ir atributus kitam.

KOMUNIKAVIMO KOMPETENCIJA – klausytis, kalb ÷ti, bandyti skaityti, rašyti išreiškiant save ir bendraujant su kitais.

UGDYMO SRITIS: SAKYTIN ö KALBA Vaiko veiksenos Vaiko geb÷jimai

1 – 3 metai 3 – 6 metai Vertybin ÷ nuostata. Nusiteikęs išklausyti kitą ir išreikšti save bei savo patirtį kalba. Esminis geb÷jimas. Klausosi ir supranta kitų kalb÷jimą, kalba su suaugusiais ir vaikais, natūraliai, laisvai išreikšdamas

Bando įvardinti tai, ką mato paveiksl÷lyje „Kas čia?“, „Kod÷l?“. Kalba, mimika, gestais reaguoja į suaugusiųjų ir vaikų kalb÷jimą. Supranta, įsimena ir atlieka 2-3 susijusių veiksmų prašymus. Reiškia mintį kelių žodžių sakiniais. Įsimena ir taria smulkiosios tautosakos kūrin÷lius: garsų

Pasakoja įspūdžius, nutikimus. Klausosi skaitomų kūrin÷lių, ištraukų, nutikimų moka gird÷ti kalbantįjį, pats klausin÷ja, aiškinasi nežinomų žodžių reikšmes, žodyną praturtina naujais žodžiais. Klausosi grožin÷s literatūros įrašų, televizoriaus. Susipažįsta su įvairaus stiliaus tekstais, suvokia jų skirtumus. Domisi žodžių reikšm÷mis, išmoksta

12 savo išgyvenimus, patirtį, mintis, intuityviai junta kalbos grožį.

pam÷gdžiojimus, greitakalbes, pajuokavimus, skaičiuotes, lietuvių liaudies daineles. Žaidžia pirštukų žaidimus. Kalboje vartoja mandagumo žodžius, žodžiu reiškia norą. Žaisdamas kalba su savimi, komentuoja ką darys. Seka skaitomos ar sekamos pasak÷l÷s veik÷jų veiksmą, nuoseklumą, imituoja jų veiksmus. “Kalba” įvairiomis kalbomis: žmonių, paukščių, žv÷relių, judesių, mimikos. Deklamuoja trumpą eil÷raštuką, rodo judesius. Žiūri l÷lių, pirštukų, teatro veik÷jų inscenizacijas, džiaugiasi, ploja. Žaidžia, įmituoja šeimos narius, numato personažus, kalbasi, bendrauja, m÷gdžioja judesius. Pasakoja apie matytas televizijos laideles vaikams.

naujų žodžių darybos būdų. Žaidžia žodžių žaidimus, ieško panašiai skambančių, besirimuojančių žodžių. Atkreipia d÷mesį į kalbos intonacijas, jų įvairumą, kalbos tempą, pauzes tarp žodžių, kalbos garsumą. Pasakoja pagal paveiksl÷lių serijas, savo piešinius, knygų iliustracijas. Skatinamas seka gird÷tas ir savo sukurtas pasakas, pasakojimus, kalba išreiškia emocijas, mintis. Pasakoja apie savo m÷gstamus kūrinius, žurnaliukus, TV laidas, herojus. Pasakojant ir atpasakojant, naudoja dialoginę ir monologinę kalbą. Kalba, keičiant veido mimiką, balso tembrą, pasakant greitai ir l÷tai, tyliai ir garsiai. Dalyvauja temin÷s Kalbos savait÷s renginiuose: švent÷se, spektakliuose, parodose, ekskursijose. Kuria knygas, jas iliustruoja, pasakoja apie tai, ką nupieš÷. Atpasakoja pasakas, naudoja įvairias l÷lių teatro l÷les. Tardamas garsą, suranda jį atitinkančią raidę. Pratinasi išgirsti garsus, nustatyti garso vietą žodyje. Atpažįsta ir bando įvardinti elementarius grup÷je esančius simbolius (raides). Pastebi raidžių panašumus ir skirtumus. Naudojasi žinomais ženklais arba žodžiais spausdintiems tekstams perskaityti. D÷lioja paveiksl÷lius su raid÷mis ir tekste suranda žodžius, prasidedančius ta pačia raide. Ieško savo vardo raid÷s grup÷s aplinkoje, knygose. D÷lioja raidžių korteles ir bando skaityti. Perskaito grup÷je esančius spausdintus užrašus. Ieško įdomių žodžių knygel÷se, aiškinasi jų reikšmes, sudarin÷ja įdomių žodžių knygas. Atpasakoja gird÷tą tekstą, aiškinasi žodžių reikšmes, paveiksl÷lių pagalba sudarin÷ja sakinukus, skaičiuoja žodžius, skiemenis, ieško žodžiuose

13

reikiamų garsų. Kalbasi apie meno kūrinius, atranda įvairaus stiliaus tekstus: grožinę literatūrą, žinutes iš enciklopedijos, eiliuotų kūrinių.

UGDYMO SRITIS: RAŠYTIN ö KALBA Vaiko veiksenos Vaiko geb÷jimai

1 – 3 metai 3 – 6 metai Vertybin ÷ nuostata. Domisi rašytiniais ženklais, simboliais, skaitomu tekstu. Esminis geb÷jimas. Atpažįsta ir rašin÷ja raides, žodžius bei kitokius simbolius, pradeda skaitin÷ti.

Varto knygutes, žiūrin÷ja paveiksl÷lius, parodo prašomą daiktą, pavadina. Vaizduoja, kad skaito, siužetą atpasakodami pagal iliustracijas. Stebi rašančiuosius, domisi rašymo priemon÷mis, brauko jomis įvairias linijas. „Rašo“ laišką mamai. Kreipia d÷mesį į aplinkoje esančias raides, žodžius, simbolius. Pažįsta savo vardo pirmą raidę. Ant popieriaus lapo eksperimentuos įvairiomis žym÷mis: linijomis, taškeliais. Įvairiais pieštukais, rašikliais, flomasteriais, keverzoja, imituoja rašymą, piešia vertikalias ir horizontalias linijas. Nagrin÷ja užrašus esančius grup÷je (ant žaidimų d÷žučių, ant asmeninių spintelių ). Patys tyrin÷ja savo ,,keverzonę“, įvardina garsiai ką paraš÷ ar nupieš÷; Gamina ir kuria knygeles grup÷je.

Suvokia, kad sakytin÷ kalba gali būti perteikta raštu. Domisi grup÷je esančiomis knygomis, enciklopedijomis. Vartydamas knygeles, ieško savo vardo raid÷s. Išbando įvairias rašymo priemones: pieštuką, flomasterį, šratinuką ir kt.; Domisi parašytu žodžiu, „skaito“ knygeles vieni kitiems, gamina simbolius ir juos įvardina. Skaitin÷ja, pasakoja, ką pats paraš÷. Rašymo pradmenų įgūdžiams naudoja: sm÷lį, stiklą, kreidutes ir kitas netradicines medžiagas. Piešia ir dekoruoja raides popieriaus lape. Spausdintin÷mis raid÷mis kopijuoja arba rašo savo vardą. Skiria kas yra garsas, o kas raid÷. Nusikopijuoja patikusius žodžius. Kompiuteriu rašo raides, žodžius.

PAŽINIMO KOMPETENCIJA – tyrin ÷ti ir atrasti pasaulį.

UGDYMO SRITIS: APLINKOS PAŽINIMAS Vaiko veiksenos Vaiko geb÷jimai

1 – 3 metai 3 – 6 metai Vertybin ÷ nuostata. Nori pažinti bei suprasti save ir aplinkinį pasaulį, džiaugiasi sužinojęs ką nors nauja. Esminis geb÷jimas. Įvardija ir bando paaiškinti socialinius bei gamtos reiškinius, apibūdinti

Pasako savo vardą. Vardina savo šeimos narių vardus, giminyst÷s ryšį, atpažįsta juos fotografijose. Stebi save ir draugus veidrodyje. Parodo grup÷s draugus, pasakius jų vardą. Apžiūri darželio teritorijoje augančius medžius, g÷les, įvardija jų pavadinimus, spalvas. Renka lapus, žaidžia su jais.

Pasako miesto, gatv÷s, kurioje gyvena pavadinimus, savo vardą ir pavardę. Pasako savo adresą, telefoną, mamos, t÷čio ir kitų šeimos narių vardus, pavardes, darbovietes. Kalba apie žmonių išvaizdą augant, senstant. Susipažįsta su įvairiomis tarnybomis, įstaigomis, profesijomis, lankosi t÷vų darboviet÷se, susitinka su darželyje dirbančiais įvairių profesijų žmon÷mis.

14 save, savo gyvenamąją vietą, šeimą, kaimynus, gyvosios ir negyvosios gamtos objektus, domisi technika ir noriai mokosi ja naudotis.

Varto knygas, parodo ir pavadina kai kuriuos paukščius, gyvūnus. Žiūrin÷ja paveiksl÷lius, kuriuose pavaizduotos daržov÷s, vaisiai, juos įvardina. Skanauja natūralius vaisius, daržoves, vartoja sąvokas: saldus, rūgštus, Gaudo lietaus lašiukus, snaiges, mina p÷dutes. Tiesia rankas į saulę, pasako, kad šilta ar šalta. Tyrin÷ja sm÷lio sąvybes: sausas, birus, šlapias. Prižiūri gyvūnus ir augalus, jais grožis. Noriai atlieka su suaugusiais elementarias darbines užduotis.

Domisi savo krašto, t÷vyn÷s istorija, intuityviai ugdosi pagarbą t÷vynei, gimtajai kalbai. Domisi tautiniu kostiumu, tyrin÷ja raštus, spalvų derinius. Domisi savo miesto tradicijomis, švent÷mis, įžymiomis vietomis, gimtajam kraštui nusipelniusiais žmon÷mis. Išsiaiškina valstyb÷s simboliką, jos reikšmę, sužino kas yra valstyb÷s prezidentas(-÷). Sužino, kad pasaulyje gyvena įvairių rasių, tautybių žmon÷s, kad jie turi savo valstybes, tradizijas ir kalbą. Stebi gamtoje vykstančius pokyčius visais metų laikais, įspūdžius perteikia kasdienin÷je veikloje. Išbando įvairius artimiausios aplinkos pasaulio pažinimo būdus visais pojūčiais. Atpažįsta gamtoje ir paveiksl÷liuose dažniausiai sutinkamus gyvūnus, medžius, g÷les, daržoves, grybus, pasako jų pavadinimus. Skiria augalus nuo gyvūnų, įvardija skirtumus. Domisi naminiais ir laukiniais gyvūnais, jų skirtumais ir panašumais, mityba, gyvenimo sąlygomis. Iškylauja, vyksta į gamtą, stebi augmeniją, gyvūnus, paukščius. Stebi gyvybę iš griovio, balos, po medžio žieve, pamato vabzdžius, jų lervas. Stebi augalus, lauko g÷les, aiškinasi, kad visiems reikia vandens, šilumos; kad reikia jausti atsakomybę už augalus, gaisro žalą gamtai. Klausosi pasakojimų, gamtos garsų, žiūri filmuotą medžiagą. Sužino apie antrinių žaliavų rūšiavimą, atliekų panaudojimą, perdirbimą.

UGDYMO SRITIS: SKAI ČIAVIMAS IR MATAVIMAS Vaiko veiksenos Vaiko geb÷jimai

1 – 3 metai 3 – 6 metai

15 Vertybin ÷ nuostata. Nusiteikęs pasaulį pažinti skaičiuodamas ir matuodamas. Esminis geb÷jimas. Geba skaičiuoti daiktus, palyginti daiktų grupes pagal kiekį, vartoti skaitmenis, apibūdinti daikto vietą eil÷je, sudaryti sekas. Geba grupuoti daiktus pagal spalvą, formą, dydį, jaučia dydžių skirtumus, daikto vietą ir pad÷tį erdv÷je. Supranta ir vartoja žodžius, kuriais apibūdinamas atstumas, ilgis, mas÷, tūris, laikas. Pradeda suvokti laiko t÷kmę ir trukmę.

Vartoja žodžius: vienas, daug, mažai. Supranta, ką reiškia vienas, dar vienas, du, daug. Rodo pirštelius ir skaičiuoja savo metus. Bando skaičiuoti nuo 1 iki3. Rikiuoja daiktus į vieną eilę. Žaisdamas randa reikiamos formos, spalvos ar dydžio daiktą. D÷lioja paveiksl÷lius panaudojant geometrines formas. Žaidžia su konstruktoriais ir statybine medžiaga: stato, konstruoja, d÷lioja, atrenka vienarūšių ir skirtingų daiktų grupes. Deda daiktus per angą, esančią d÷ž÷je ir v÷l juos iškrauna. Sudeda paprastą d÷lionę (2-3 elementai). Atranda didelius-mažus daiktus, atrenka trumpus-ilgus, storus-plonus daiktus. Grupuoja daiktus pagal vieną sąvybę (spalvą, formą, dydį). Sudeda daiktus maž÷jančia ar did÷jančia tvarka. Parodo ir papasakoja, kur dar kambaryje yra tos pačios spalvos daiktų. Pasako paklaustas, kur yra objektas: arti, toil, aukštai, žemai. Matuoja savo ūgį, pasinaudojant ant grup÷s sienos kabančia ūgio matuokle.

Skaičiuoja savo pirštelius, žaisliukus. Žaisdami mokosi pažym÷ti skaičių atitinkamu skaitmeniu. Pastebi ir įvardina skaitmenis aplinkoje: ant namų, autobusų numerius, kainas ir pan. Mokosi užrašyti skaitmenis nuo 0-10; Įgyja intuityvų supratimą apie kiekį, vartoja sąvokas vienas, daug, mažai. Grupuoja daiktus, mokosi suprasti apie grupių lygybę ir nelygybę. Patys bando sudaryti grupių lygybę ir nelygybę pridedant ar atimant vieną daiktą. Vartoja sąvokas tiek pat, po lygiai, daugiau, mažiau. Mokosi skaičiuoti vartodami kelintinius skaitvardžius. Mokosi dalinti į 2 – 3 – 4 lygias dalis, vartoja sąvokas pus÷, trečdalis, ketvirtadalis. Kalb÷damas, veikdamas su daiktais vartoja dydį apibūdinančias sąvokas: ilgas, trumpas, didelis, mažas, toks pat, kitoks ir pan. Lygina skirtingus ir vienodus daiktus: pagal ilgį, aukštį, plotį, storį, uždedant vieną ant kito, pridedant vieną prie kito. Bando suvokti tūrio pastovumą. Atpažįsta ir skiria įvairias geometrines formas grup÷je, gamtoje. Žino ir įvardija pagrindines spalvas. Eksperimentuoja su dažais, išgauna įvairius atspalvius, bando juos pavadinti, ieško aplinkoje tokios spalvos daiktų. Nusako daiktų vietą ir pad÷tį kitų daiktų atžvilgiu. Išmoksta orientuotis stalo, popieriaus lape;. Skiria dešinę ir kairę kūno puses. Pl÷toja laiko sąvoką, bando jį suvokti. Žaidimuose taiko skaičiuotes. Kuria kalendorių, žaidimuose naudoja sm÷lio laikrodį.

UGDYMO SRITIS: INICIATYVUMAS IR ATKAKLUMAS

Vaiko veiksenos Vaiko geb÷jimai 1 – 3 metai 3 – 6 metai

16 Vertybin ÷ nuostata. Didžiuojasi savimi ir did÷jančiais savo geb÷jimais. Esminis geb÷jimas. Savo iniciatyva pagal pom÷gius pasirenka veiklą, ilgam įsitraukia ir ją pl÷toja, geba pratęsti veiklą po tam tikro laiko tarpo, kreipiasi į suaugusįjį pagalbos, kai pats nepaj÷gia susidoroti su kilusiais sunkumais.

Pats pasirenka žaislus, daiktus, su jais žaidžia, daug kartų atkakliai bando atlikti naują veiksmą, kartoja tai, kas pavyko. Nuolat energingai juda erdv÷je, ką nors veikia, pats keičia veiklą. Sugalvoja būdus, kaip pasiekti neprieinamą daiktą. Džiaugiasi pasiektu rezultatu, savarankiškai ieško kontaktų su suaugusiuoju, bendraamžiais. M÷gsta išbandyti suaugusiojo pasiūlytus naujus žaislus, žaidimus, neįprastą veiklą. Kreipiasi į suaugusįjį pagalbos, kai pats nepaj÷gia susidoroti su kitais sunkumais. Stengiasi pats nusirengti, apsirengti. Pats bando tvarkytis žaislus, drabuž÷lius ir kt. Pats išrenka ir pasiūlo aukl÷tojai skaityti knygelę.

Pats renkasi patinkančią veiklą. Išbando suaugusiojo pasiūlytus naujus žaislus, žaidimus, neįprastą veiklą. Savarankiškai bando įveikti kliūtis, nepasisekus bando įtraukti bendraamžius ir tik po to kreipiasi į suaugusįjį. Prad÷tą veiklą ar žaidimą užbaigia iki galo. Pats planuoja ir organizuoja žaidimą, jį tęsia po dienos miego, kitą dieną. Sutvarko savo buvimo ir žaidimų vietą. Rodo kūrybinę iniciatyvą - vaidina, improvizuoja, baigia sekti pasaką. Teikia siūlymus d÷l grup÷s veiklos. Vertina gerą žaidimą, daro išvadas, tariasi d÷l vaidmenų. Susikuria, aptaria komandoje ir įveikia įvairius kliūčių ruožus. Sprendžia aukl÷tojos sudarytas problemines situacijas, teikia siūlymus.

UGDYMO SRITIS: TYRIN öJIMAS Vaiko veiksenos Vaiko geb÷jimai

1 – 3 metai 3 – 6 metai Vertybin ÷ nuostata. Smalsus, domisi viskuo, kas vyksta aplinkui, noriai stebi, bando, samprotauja Esminis geb÷jimas. Aktyviai tyrin÷ja save, socialinę, kultūrinę ir gamtinę aplinką, įvaldo tyrin÷jimo būdus (steb÷jimą, bandymą, klausin÷jimą), mąsto ir samprotauja apie tai, ką pasteb÷jo, atrado, pajuto, patyr÷.

Tyrin÷ja savo išvaizdą veidrodyje. Žiūri į mažą veidrod÷lį, į didelį veidrodį, atpažįsta save vieną ir su vaikais, pasižiūri kai linksmas ir kai verkia. Apibūdina, kuo žmon÷s skiriasi ir kuo panašūs. Aktyviai tyrin÷ja savo aplinką. Apžiūrin÷damas nuotraukas vaikas rodo save, savo šeimos narius. Tyrin÷ja savo drabužius, juos įvardina, pats atsirenka savo daiktus. D÷lioja skirtingos formos (apvalus, kvadratinis, ovalinis, stačiakampis, trikampis) daiktus į atitinkamus d÷klus. Žaidžia šalia kito draugo; kartu tyrin÷ja daiktus. Vaikas susipažįsta su vandens savyb÷mis. Tyrin÷ja sm÷lio savybes: sausas, birus, šlapias. Plukdo laivelius, šakeles, meta akmenukus į vandenį, vartoja

Atranda įvairius aplinkos ir gamtos pažinimo būdus. Ieško atsakymo į probleminį klausimą „Kod÷l?“. Visais pojūčiais tyrin÷ja, tai, kas aplink: įsižiūri, įsiklauso, uodžia, ragauja, liečia, atranda gyvūnų, paukščių, augmenijos panašumus ir skirtumus; žmogaus ryšį su gamta, gyvūnija, augalais, atranda jų naudą, žalą. Tyrin÷ja daiktų paviršiaus savybes: šaltas, šiltas, švelnus, šiurkštus, apskritas, kampuotas,spalvoras ir t. t. Išbando magneto galimybes. Tyrin÷ja daiktus ant šviesos stalo. Kuria koliažus ieškodamas detalių jungimo galimybių. Lankosi ir tyrin÷ja Pivonijos mikrorajono visuomenin÷s paskirties įstaigas, privačių namų kvartalą, tyrin÷ja ir kuria savo žem÷lapius ir maršrutus. Skirsto daiktus pagal paskirtį; vartojamas maistui, skirtas darbui ir pan. Suvokia gyvūnų gyvyb÷s ratą, jaučia

17

sąvokas: skęsta, tirpsta. žmogaus ryšį su gyvūnais. Tyrin÷ja gyvūnus, paukščius, augalus, medžius, negyvąją gamtą, orą, gamtos reiškinius, vandens telkinius, vietovę, metų t÷kmę. Žiūri pažintinius filmus apie gamtą; “Užrašo” steb÷jimo, tyrin÷jimo rezultatus simboliais, paveiksl÷liais.

UGDYMO SRITIS: PROBLEM Ų SPRENDIMAS Vaiko veiksenos Vaiko geb÷jimai

1 – 3 metai 3 – 6 metai Vertybin ÷ nuostata. Nusiteikęs ieškoti išeičių kasdieniniams iššūkiams bei sunkumams įveikti. Esminis geb÷jimas. Atpažįsta ką nors veikiant kilusius iššūkius bei sunkumus, dažniausiai supranta, kod÷l jie kilo, suvokia savo ir kitų ketinimus, ieško tinkamų sprendimų ką nors išbandydamas, tyrin÷damas, aiškindamasis, bendradarbiaudamas, pradeda numatyti priimtų sprendimų pasekmes.

Pakartoja nenusisekusį veiksmą, jį keičia, kad pasiektų laukiamą rezultatą. Pats ieško sprendimų, kaip išspręsti nedideles problemas. Nepavykus įveikti sud÷tingos veiklos ar kliūties, meta veiklą arba laukia pagalbos. Stebi, kaip panašioje situacijoje elgiasi kiti, išbando jų naudojamus būdus. Laikosi nusistov÷jusios tvarkos grup÷je.

Supranta, kad susidūr÷ su sud÷tinga veikla, kliūtimi, problema. Atpažįsta su kokiu sunkumu, problema susidūr÷, juos įvardina: aš negaliu to ir to padaryti, nes nežinau, kaip padaryti tai ir tai. Lanksčiai sprendžia problemines situacijas, diskutuoja, įgyja bendravimo ir bendradarbiavimo patirtį. Stebi, kaip panašioje situacijoje elgiasi kiti, išbando jų naudotus būdus. Priima tinkamus sprendimus įvairiose situacijose. Vaikai dalinasi tarpusavyje turima informacija: aiškina, pasakoja ką patys žino, išklauso kitų, numato priimtų sprendimų pasekmes. Vengia konfliktų, kilus neaiškumams, kreipiasi pagalbos į suaugusįjį. Sprendžia galvosūkius, dalyvauja konkursuose, argumentuoja. Bando su aukl÷toja įvardinti pas÷kmes “Kas bus, jeigu…”

UGDYMO SRITIS: MOK öJIMAS MOKYTIS Vaiko veiksenos Vaiko geb÷jimai

1 – 3 metai 3 – 6 metai Vertybin ÷ nuostata. Noriai mokosi, džiaugiasi tuo, ką išmoks. Esminis geb÷jimas. Mokosi žaisdamas, steb÷damas kitus vaikus ir suaugusius, klausin÷damas, ieškodamas informacijos, išbandydamas, spręsdamas problemas,

Aktyviai domisi aplinkos daiktais. Orientuojasi žinomoje erdv÷je, žino, kur išd÷lioti žaislai, daiktai, juos suranda ir pasiima. Varto knygeles, žiūri nuotraukas, paveikslus Pažįsta ir pavadina namų apyvokos daiktus, žaislus. Išbando naujus žaidimus. Žaidžia kartu su draugais bendrus žaidimus. Kuria siužetinio žaidimo epizodus. Pats ieško sprendimų, kaip

Žaidžia įvairius mokomuosius žaidimus. Informacijos ieško knygose, enciklopedijose, žurnaluose, kompiuteryje. Bando patys spręsti problemas, klausia apie neaiškius ir nežinomus dalykus, aiškinasi, ieško informacijos, įsid÷mi faktus. Klausin÷ja apie kompiuterius, transporto ir informacijos priemones, techninę įrangą, patirtus įspūdžius išreiškia konstruodami, modeliuodami. Tyrin÷ja aplinką ir daiktus, nor÷damas

18 kurdamas, įvaldo kai kuriuos mokymosi būdus, pradeda suprasti mokymosi procesą.

išspręsti nedideles problemas. Klausia kaip kas vyksta, kaip veikia, atidžiai stebi, bando. Pasako, ką veik÷ ir kaip sek÷si, džiaugiasi tuo, ko išmoko. Kreipiasi pagalbos į suaugusįjį, kai nepaj÷gia susidoroti su iškilusiais sunkumais.

išsiaiškinti, kaip kas nors kinta, kas iš ko padaryta, kokios objektų savyb÷s, galimyb÷s;. Vaikas domisi viskuo, kas jį supa, pažįsta elementarius d÷sningumus ir priežastinius ryšius. Planuoja savo tolimesnę veiklą. Sprendžia galvosūkius.

MENIN ö KOMPETENCIJA – įsivaizduoti, pajusti, kurti, grož÷tis.

UGDYMO SRITIS: MENIN ö RAIŠKA Vaiko veiksenos Vaiko geb÷jimai

1 – 3 metai 3 – 6 metai Vertybin ÷ nuostata. Jaučia menin÷s raiškos džiaugsmą, rodo norą aktyviai dalyvauti menin÷je veikloje. Esminis geb÷jimas. Spontaniškai ir savitai reiškia įspūdžius, išgyvenimus, mintis, patirtas emocijas muzikuodamas, šokdamas, vaidindamas, vizualin÷je kūryboje.

Muzika Klausosi įvairių muzikos kūrinių, atlieksmų gyvai ir įrašytų. Spontaniškai žaidžia balso intonacijomis, rankų ir kojų judesiais. M÷gdžioja žaidinimo judesius, suaugusiųjų balso intonacijas, muzikos garsus. Klausosi vaikiškų dainelių, klasikinių kūrinių vaikams. Klausosi suaugusių dainuojamų lopšinių, dainelių. Dainuoja vienas, su aukl÷toja ir su draugais garsus, skiemenis, trumpus žodžius. „Groja“ barškučiais, būgneliais pagal muzikos įrašą. Stuksena kalad÷l÷mis, mediniais šaukštais, plaktuku. Dainuoja lopšines žaisliukui. Šokis Šoka panaudodamas laisvą judesį. Šoka rateliu aplink orientacinį žaisliuką. M÷gdžioja įvairias išgirstas intonacijas, parodytus veiksmus. Įvairiai intonuodamas kalba apie tai, ką daro. Eina rateliu susikibę rankomis. Ritmiškai ploja, trepsi kojyt÷mis. Vaidyba M÷gdžioja šeimos narius: jų kalbą, veiksmus. Imituoja judesiais įvairius personažus: gyvūnus, paukščius ir kt. Persirengia įvairiais veik÷jais:

Muzika Klausosi muzikinių kūrinių ar fragmentų. Žaidžia muzikinius žaidimus, ratelius, dainuoja vienbalses dainas. Tyrin÷ja gamtos ritminių instrumentų galimybes. Mokosi dainuoti su instrumentiniu pritarimu ir be jo. Atlieka kv÷pavimo pratimus, žino, kam jie reikalingi. Skiria kai kurių instrumentų tembrą, kuria ritmus žodžiams. Tyrin÷ja garso išgavimo būdus įvairiais muzikos instrumentais, savo balso galimyb÷mis. „Dainuoja savo vardą“. Dainuoja pritariant instrumentui ir a cappella. Pakartoja paprastus kelių garsų ritminius, ar melodinius darinius. Žino, kad galima muzikuoti vienam ir grup÷mis, nusako, kad grup÷je muzikuojant, reikia derintis vienam prie kito. Žino, kad muzika užrašoma natomis ir jos skaitomos. Supranta, naudoja sąvokas: kompozitorius, poetas, atlik÷jas, liaudies kūryba, smuikininkas, dirigentas ir kt. Žaidžia improvizuotą koncertą grup÷je. Kuria “savo dainelę”, “savo šokį”. Kartu su šeimos nariais dalyvauja vakaron÷se, tradicin÷se švent÷se. Šokis Muziką išreiškia judesiu. Jaučia jud÷jimo kryptį ir tempą.

19

dedasi kepures, karūnas, panaudoja įvairius aprangos elementus. Žaidžia pirštinin÷mis teatro l÷l÷mis. Pritaiko balso tembrą pasirinktam personažui. Kartu su suaugusiuoju kuria siužetinį epizodą, miniatiūrą: atlieka imitacinius veiksmus, garsus. M÷gdžioja aukl÷tojos, draugų vaidybinius veiksmus. Vizualin÷ raiška Taisyklingai laiko teptuką. Piešia arba keverzoja vaško kreidel÷mis, markeriu, minkštais storais pieštukais, spalvotais pieštukais popieriaus lape. Štampuoja įvairių formų štampais: trintukais, konstruktoriais, storu teptuku, bulv÷mis ir t.t. Piešia, spalvina medžio, krūmo, g÷l÷s trafaretus, paukštelio trafaretus. Kuria teminius paveikslus ant tapeto juostos. Deksperimentuoja išbandydamas taškymo būdus. Čiupin÷ja, suploja, ištempia, volioja tarp delnų plaitilino, modelino ar molio gabal÷lį, bando juos sujungti. Čiupin÷ja, konstruoja, žaidžia iš gamtin÷s medžiagos. Mokosi kirpti žirkl÷mis, kerpa siauras juosteles. Pl÷šo, klijuoja įvairaus storio popierių. Džiaugiasi savo ir draugų „kūrybos” rezultatais. .

Užveda ir sustoja į ratą. Šoka pavieniui, poroje, ratelyje. Ritmiškai atlieka įvairaus šokio, rato judesius. Šoka panaudodamas pristatomąjį žingsnelį, apsisukimo elementus ir pan. Improvizuoja panaudodami šokio, ratelio elementus. Vaidyba Žaisdamas atkuria matytų situacijų fragmentus, panaudoja žaislus, tikrus daiktus, kuria dialogą. Žaidžia – vaidina trumputes sceneles pagal literatūrinius, muzikinius, istorinius siužetus. Inscenizuoja trumpus, žinomus kūrin÷lius. Vaidina panaudodamas pirštukines, pirštinines l÷les, šeš÷lių teatro l÷les. Kuria spektaklius draugams. Vaidindamas sukuria savo išgalvotą pasaką, istoriją. Pedagogui padedant, gaminasi vaidybai skirtas l÷les. Gamina švenčių kaukes, suvokia tradicinių kaukių prasmę, vaidina su jomis, perteikia personažų charakterį. Žaidžia vaidmeninius siužetinius, socialinius žaidimus panaudodami l÷les, kaukes, aplinkos daiktus, aprangos detales ir kt. Pasakoja vaidybos sukeltus įspūdžius, mintis, dalinasi patirtomis emocijomis. Vertina savo ir kitų vaidybinius bandymus. Pasakoja, kokį veik÷ją pats vaidino, koks jo charakteris, ką jis veik÷, kas nutiko v÷liau. Lankosi įvairiuose spektakliuose, juos aptaria, pratinasi atpažinti ir įvardinti žanrus. Atpasakoja, ką mat÷ scenoje, kokie spektaklio veik÷jai patiko, ką suprato. Pasakoja apie vaidinimo sukeltą nuotaiką, reiškia asmenines emocijas, vertinimus. Vaidina pasak÷les be garso – emocijas perteikdamas kūno judesiuir veido mimikų išraiška. Įspūdžius perteikia menin÷je veikloje. Vizualin÷ raiška Piešia įvairia technika: guašu, akvar÷le,

20

anglimi, spalvotais pieštukais, vaškin÷mis kreidel÷mis. Eksperimentuoja su dail÷s dažais. “Keverzoja” vertikalius, horizontalius brūkšnius popieriaus lape, piešia “karakulius”. Tyrin÷ja įvairias linijas. Apvedžioja trafaretų formas, taip išgaudami norimą piešinį, paveikslą. Mokosi išvedžioti žmogaus, žv÷relio siluetą. Eksperimentuoja su dviem spalvomis ir išgauna naują spalvą. Spalvomis reiškia nuotaiką. Aplikavimą derina su piešimu, tapymu, štampavimu, kerpa geometrines figūras, jas derina tarpusavyje. Derina kelias dail÷s raiškos technikas viename darbe. Eksperimentuoja ant balto ir spalvoto popieriaus lapo plačiu teptuku, pirštu, atranda įvairius raiškos būdus. Stebi ir aptaria peizažą, natiurmortą, portretą, fotografiją. Piešia kuria paveikslus pasinaudodamas šviesos stalu, šviesos molbertu. Lanksto darbelius iš įvairaus popieriaus. Mokosi kirpti pagal siluetą. Kerpa raides, skaičius, dekoratyvinius vaizdus. Kerpa įvairias detales, formas ir sujungia jas į peizažą, portretą, natiurmortą. Atlieka vitražinius darbus. D÷lioja geometrines figūras, įvairius ornamentus, jaučia ritmą, simetriją, chaosą. Konstruoja gyvūnų figūr÷les iš popierinių d÷žučių, gamtin÷s medžiagos. Klijuoja gamtinę medžiagą, sausas g÷les, lapus, smilgas - kuria floristinius darbelius. Grožisi savo ir kitų dail÷s kūryba, dalinasi įspūdžiais. Kuria pasakojimus pagal savo ir draugų dail÷s darbelius.

UGDYMO SRITIS: ESTETINIS SUVOKIMAS Vaiko veiksenos Vaiko geb÷jimai

1 – 3 metai 3 – 6 metai

21 Vertybin ÷ nuostata. Domisi, g÷risi, grožisi aplinka, meno kūriniais, menine veikla. Esminis geb÷jimas. Pastebi ir žavisi aplinkos grožiu, meno kūriniais, džiaugiasi savo ir kitų kūryba, jaučia, suvokia ir apibūdina kai kuriuos muzikos, šokio, vaidybos, vizualaus meno estetikos ypatumus, reiškia savo estetinius potyrius, dalijasi išgyvenimais, įspūdžiais.

Stebi ir g÷risi ryškiais, gražių formų daiktais, spalvingais paveiksl÷liais, žaislais. Žiūrin÷ja savo ir draugų piešin÷lius, žavisi jais. Džiaugiasi menine veikla, noriai dainuoja, šoka. Patinka puoštis, džiaugiasi savo puošnia apranga. Savarankiškai piešia piešimo priemon÷mis, patiria daug teigiamų emocijų. Pasivaikščiojimų metu grožisi gamtos spalvomis. Paklaustas pasako ar patiko dainel÷, šokis, vaidinimas, dail÷s darbelis. Mokosi klausytis kontrastingos muzikos, pratinasi dainuoti kartu su aukl÷toja. Stebi aukl÷tojos inscenizuojamą trumpą pasaką, emociškai reaguoja į inscenizaciją, įsijungia į veiksmą. Keliais žodžiais vertina savo, draugų pasirodymą, sukurtą vaidmenį. Bando atpasakoti, ką mat÷ scenoje, kokie spektaklio veik÷jai patiko. Lankosi su t÷veliais mug÷se, koncertuose, kituose renginiuose.

Tyrin÷ja, aptaria albumus, knygas su Lietuvos vaizdais. Stebi ir g÷risi aplinkos daiktais, gamta ir jos reiškiniais. Intuityviai perima etninį lietuvių kalbos reikšmių ir prasmių paveldą, klausydamiesi lietuvių liaudies pasakų, dainų, žaidimų, patarlių, priežodžių. Apžiūri ir tyrin÷ja senovinius daiktus. Vartydami knygutes iliustracijose įžvelgia realų ir fantastinį pasaulį, apibūdina savo pojūčius. Klausosi ir mokosi pam÷gdžioti paukštelių balsus, kalbos grasus, žodžius, sakinius, tekstų reikšmes. Išbando įvairius išraiškos būdus, technikas, priemones, medžiagas. Mokosi pajusti liniją, stebi d÷mes, spalvas, formas ir šią patirtį panaudoja išgyvenimams, id÷joms reikšti. Tyrin÷ja įvairias linijas. Eksperimentuoja su dviem spalvomis ir išgauna naują spalvą. Stebi tautinių rūbų, juostų, lovatiesių audimo raštus, spalvų derinius, patys ornamentuoja, dekoruoja. Dainuoja, klausosi muzikos, juda, šoka, žaidžia garsais. Kalbasi bendraudami tarpusavyje, su draugais, pedagogais: pasakoja patirtus įspūdžius. Mąsto, diskutuoja apie gražiausios šventes.

UGDYMO SRITIS: K ŪRYBIŠKUMAS

Vaiko veiksenos

Vaiko geb÷jimai

1 – 3 metai 3 – 6 metai

22 Vertybin ÷ nuostata. Jaučia kūrybin÷s laisv÷s, spontaniškos improvizacijos bei kūrybos džiaugsmą. Esminis geb÷jimas. Savitai reiškia savo įspūdžius įvairioje veikloje, ieško nežinomos informacijos, siūlo naujas, netik÷tas id÷jas ir jas savitai įgyvendina.

Piešia vienos ar kelių spalvų guašu; taškuoja, brūkšniuoja, keverzoja teptukais, storais pieštukais, flomasteriais, kreidel÷mis, vaškin÷mis kreidel÷mis. Piešia įvairius ženklus. Gnaibo, minko, kočios tešlą, plastiliną, molį. Bando kirpti žirkl÷mis. Eksperimentuoja įvairiomis muzikos priemon÷mis, garsais, išsiaiškina, kaip ir kokiomis priemon÷mis galima muzikuoti. Pagal muziką atlieka imitacinius judesius. Šoka, išreiškia savo nuotaiką judesiu, mimika, klausosi linksmų, maršinių, ramių muzikos kūrin÷lių, dainuojamų ar grojamų instrumentais. Įsivaizduoja gyvūnus, augalus, daiktus, apie kuriuos jam pasakojama, skaitoma, atlieka įsivaizduojamus veiksmus. Bando kurti savo vaidinimus, naudoja žaislus, karūn÷les ir kitas priemones. Vaidindamas improvizuoja trumpas scenas judesiais ir mimika, pavieniui ir su partneriu.

Atranda spalvų pasaulį, piešia, tapo, aplikuoja savo darželį, aplinką, grup÷s žaislus, draugus, lipdo pagal sumanymą, mokosi maišyti dažus, štampuoja piršteliais, teptuku štampuku, spalvomis reiškia mintis, nuotaiką, džiaugiasi savo ir draugų kūryba. Mimika, gestais, kūno plastika, garsu vaizduoja žaidimus, erzinimus ir kitus veiksmus, jų nuotaikas. Kuria pasakojimą pagal siužetinius paveiksl÷lius, deklamuoja eil÷raščius, atpasakoja pasakas, apsakymus, seka savo kūrybos pasakas, laisvai fantazuoja. Savarankiškos veiklos metu naudoja žaidinimus, garsų pam÷gdžiojimą, pasakas, padavimus, pasakas be galo, erzinimus. Vaikas klausosi skaitomų kūrinių, analizuoja, interpretuoja, kuria, fantazuoja, kuria mįsles, pasakojimus. Seka, inscenizuoja lietuvių liaudies pasakas, pasakoja, atpasakoja, kuria pasakojimus. Suvokia kūrin÷lių prasmę, mintį, pagrindinių veik÷jų charakterius, skaityto kūrinio turinį, veik÷jų charakterius vaizduoja pantomima, inscenizuoja. Parodo parengtas vaidybines scenas draugams, t÷veliams švenčių ir koncertų metu. Pasakoja ir dalinasi įspūdžiais apie steb÷tus artistų ir pačių atliekamus vaidmenis.

VII. UGDYMO (SI) PASIEKIMAI IR J Ų VERTINIMAS

Vaiko pasiekimų vertinimas – neatsiejama kokybiško ugdymo (si) proceso dalis, nuolatinis informacijos apie vaiką, jo ugdymo (si) ypatumus bei daromą pažangą atskirais amžiaus tarpsniais kaupimas, interpretavimas ir apibendrinimas.

Vertinimo paskirtis : • pažinti vaiką, jo individualumą, geb÷jimų lygį bei jo patirtį; • numatyti vaiko ugdymo (si) perspektyvas; • nustatyti vaiko pasiekimų lygį ir daromą pažangą; • pritaikyti ugdymo (si) procesą, vaikų grup÷s ir kiekvieno vaiko poreikiams bei

galimyb÷ms. • planuoti individualų darbą su vaiku, numatyti paramos formas ir būdus; • t÷vams pateikti įdomios informacijos apie vaiką, jo daromą pažangą, pasiekimus.

23

Vaiko vardas, pavard÷, amžius, grup÷

RUDUO PAVASARIS

Pasiekimų sritis Vaiko pasiekimai

Tolimesn÷s ugdymo gair÷s

Vaiko pasiekimai

Tolimesn÷s ugdymo gair÷s

Socialin÷ kompetencija 3. EMOCIJŲ SUVOKIMAS IR RAIŠKA Vertybin ÷ nuostata. Domisi savo ir kitų emocijomis bei jausmais. Esminis geb÷jimas. Atpažįsta bei įvardija savo ir kitų emocijas ar jausmus, jų priežastis, įprastose situacijose emocijas ir jausmus išreiškia tinkamais, kitiems priimtinais būdais, žodžiais ir elgesiu atliepia kito jausmus (užjaučia, padeda).

4. SAVIREGULIACIJA IR SAVIKONTROL ö Vertybin ÷ nuostata. Nusiteikęs valdyti emocijų raišką ir elgesį. Esminis geb÷jimas. Laikosi susitarimų, elgiasi

Vaiko pasiekimų vertinimui naudojami šie metodai: • vaiko steb÷jimas natūralioje kasdienin÷je aplinkoje, faktų rinkimas, atskirų situacijų

aprašymas; • pokalbis su vaiku, t÷vais; • vaiko realios veiklos rezultatų analiz÷ pagal kompetencijas. Vertinimo medžiaga dokumentuojama vaiko pasiekimų aplanke. Aplanke kaupiami: • ugdytinio pasiekimo vertinimo lapas; • vaiko piešiniai , dail÷s ir kiti darbeliai; • vaiko klausimai, pasakojimai, žodin÷ kūryba, išsakytos id÷jos; • vaiko rašytin÷s kalbos pavyzdžiai, keverzon÷s, raidžių elementai, raid÷s, žodžiai,

sukurtos knygel÷s; • aukl÷tojų užrašai, pasteb÷jimai, specialistų komentarai;

• pedagogo refleksija apie vaiko pasiekimų lygį, daromą pažangą ir ugdymo perspektyvą.

Vaikų pažanga ir pasiekimai su jų t÷vais (glob÷jais) aptariami nuolat individualių susitikimų, pokalbių metu.

Vaiko pasiekimai vertinami du kartus metuose: rugs÷jo-spalio m÷nesį ir balandžio - geguž÷s m÷nesį (Parengtoje lentel÷je). Vertinamos 18 vaiko ugdymosi pasiekimų sričių. Išskirtos ugdymosi pasiekimų sričių grup÷s atitinka socialinę, pažinimo, komunikavimo, sveikatos saugojimo ir stiprinimo ir meninę kompetencijas. Ugdymo pasiekimų vertinimo rezultatų panaudojimas: vaikų pažinimui, veiklos planavimui, ugdymo proceso individualizavimui, t÷vų individualiai informacijai.

24 mandagiai, bendraudamas su kitais bando kontroliuoti savo žodžius ir veiksmus (suvaldo pyktį, neskaudina kito), įsiaudrinęs geba nusiraminti. 5. SAVIVOKA IR SAVIGARBA Vertybin ÷ nuostata. Save vertina teigiamai. Esminis geb÷jimas. Supranta savo asmens tapatumą (aš esu, buvau, būsiu), pasako, kad yra berniukas / mergait÷, priskiria save savo šeimai, grupei, bendruomenei, pasitiki savimi ir savo geb÷jimais, palankiai kalba apie save, tikisi, kad kitiems jis patinka, supranta ir gina savo teises būti ir žaisti kartu su kitais.

6. SANTYKIAI SU SUAUGUSIAISIAIS Vertybin ÷ nuostata. Nusiteikęs geranoriškai bendrauti ir bendradarbiauti su suaugusiais. Esminis geb÷jimas. Pasitiki pedagogais, juos gerbia, ramiai jaučiasi su jais kasdienin÷je ir neįprastoje aplinkoje, iš jų mokosi, drąsiai reiškia jiems savo nuomonę, tariasi, derasi; žino, kaip reik÷s elgtis su nepažįstamais suaugusiais.

7. SANTYKIAI SU BENDRAAMŽIAIS Vertybin ÷ nuostata. Nusiteikęs geranoriškai bendrauti ir bendradarbiauti su bendraamžiais. Esminis geb÷jimas. Supranta, kas yra gerai, kas blogai, draugauja bent su vienu vaiku, palankiai bendrauja su visais (supranta kitų norus, dalinasi žaislais, tariasi, užjaučia, padeda), suaugusiojo padedamas supranta savo žodžių ir

25 veiksmų pasekmes sau ir kitiems.

Sveikatos kompetencija 1. KASDIENINIO GYVENIMO ĮGŪDŽIAI Vertybin ÷ nuostata. Noriai ugdosi sveikam kasdieniniam gyvenimui reikalingus įgūdžius. Esminis geb÷jimas. Tvarkingai valgo, savarankiškai atlieka savitvarkos veiksmus: apsirengia ir nusirengia, naudojasi tualetu, prausiasi, šukuojasi. Saugo savo sveikatą ir saugiai elgiasi aplinkoje.

2. FIZINIS AKTYVUMAS Vertybin ÷ nuostata. Noriai, džiaugsmingai juda, m÷gsta judrią veiklą ir žaidimus. Esminis geb÷jimas. Eina, b÷ga, šliaužia, ropoja, lipa, šokin÷ja koordinuotai, išlaikydamas pusiausvyrą, spontaniškai ir tikslingai atlieka veiksmus, kuriems būtina akių-rankos koordinacija bei išlav÷jusi smulkioji motorika.

Komunikavimo kompetencija 8. SAKYTINö KALBA Vertybin ÷ nuostata. Nusiteikęs išklausyti kitą ir išreikšti save bei savo patirtį kalba. Esminis geb÷jimas. Klausosi ir supranta kitų kalb÷jimą, kalba su suaugusiais ir vaikais, natūraliai, laisvai išreikšdamas savo išgyvenimus, patirtį, mintis, intuityviai junta kalbos grožį.

9 .RAŠYTINö KALBA Vertybin ÷ nuostata. Domisi rašytiniais ženklais, simboliais, skaitomu tekstu. Esminis geb÷jimas. Atpažįsta ir rašin÷ja raides, žodžius bei kitokius simbolius, pradeda

26 skaitin÷ti.

Pažinimo kompetencija 10. APLINKOS PAŽINIMAS Vertybin ÷ nuostata. Nori pažinti bei suprasti save ir aplinkinį pasaulį, džiaugiasi sužinojęs ką nors nauja. Esminis geb÷jimas. Įvardija ir bando paaiškinti socialinius bei gamtos reiškinius, apibūdinti save, savo gyvenamąją vietą, šeimą, kaimynus, gyvosios ir negyvosios gamtos objektus, domisi technika ir noriai mokosi ja naudotis.

11. SKAČIAVIMAS IR MATAVIMAS Vertybin ÷ nuostata. Nusiteikęs pasaulį pažinti skaičiuodamas ir matuodamas. Esminis geb÷jimas. Geba skaičiuoti daiktus, palyginti daiktų grupes pagal kiekį, vartoti skaitmenis, apibūdinti daikto vietą eil÷je, sudaryti sekas. Geba grupuoti daiktus pagal spalvą, formą, dydį, jaučia dydžių skirtumus, daikto vietą ir pad÷tį erdv÷je. Supranta ir vartoja žodžius, kuriais apibūdinamas atstumas, ilgis, mas÷, tūris, laikas. Pradeda suvokti laiko t÷kmę ir trukmę.

14. INICIATYVUMAS IR ATKAKLUMAS Vertybin ÷ nuostata. Didžiuojasi savimi ir did÷jančiais savo geb÷jimais. Esminis geb÷jimas. Savo iniciatyva pagal pom÷gius pasirenka veiklą, ilgam įsitraukia ir ją pl÷toja, geba pratęsti veiklą po tam tikro laiko tarpo, kreipiasi į suaugusįjį pagalbos, kai pats nepaj÷gia susidoroti su

27 kilusiais sunkumais. 15. TYRINöJIMAS Vertybin ÷ nuostata. Smalsus, domisi viskuo, kas vyksta aplinkui, noriai stebi, bando, samprotauja Esminis geb÷jimas. Aktyviai tyrin÷ja save, socialinę, kultūrinę ir gamtinę aplinką, įvaldo tyrin÷jimo būdus (steb÷jimą, bandymą, klausin÷jimą), mąsto ir samprotauja apie tai, ką pasteb÷jo, atrado, pajuto, patyr÷.

16. PROBLEMŲ SPRENDIMAS Vertybin ÷ nuostata. Nusiteikęs ieškoti išeičių kasdieniniams iššūkiams bei sunkumams įveikti. Esminis geb÷jimas. Atpažįsta ką nors veikiant kilusius iššūkius bei sunkumus, dažniausiai supranta, kod÷l jie kilo, suvokia savo ir kitų ketinimus, ieško tinkamų sprendimų ką nors išbandydamas, tyrin÷damas, aiškindamasis, bendradarbiaudamas, pradeda numatyti priimtų sprendimų pasekmes.

18. MOKöJIMAS MOKYTIS Vertybin ÷ nuostata. Noriai mokosi, džiaugiasi tuo, ką išmoks. Esminis geb÷jimas. Mokosi žaisdamas, steb÷damas kitus vaikus ir suaugusius, klausin÷damas, ieškodamas informacijos, išbandydamas, spręsdamas problemas, kurdamas, įvaldo kai kuriuos mokymosi būdus, pradeda suprasti mokymosi procesą.

Menin÷ kompetencija 17. KŪRYBIŠKUMAS Vertybin ÷ nuostata. Jaučia kūrybin÷s laisv÷s, spontaniškos

28 improvizacijos bei kūrybos džiaugsmą. Esminis geb÷jimas. Savitai reiškia savo įspūdžius įvairioje veikloje, ieško nežinomos informacijos, siūlo naujas, netik÷tas id÷jas ir jas savitai įgyvendina. 12. MENINö RAIŠKA Vertybin ÷ nuostata. Jaučia menin÷s raiškos džiaugsmą, rodo norą aktyviai dalyvauti menin÷je veikloje. Esminis geb÷jimas. Spontaniškai ir savitai reiškia įspūdžius, išgyvenimus, mintis, patirtas emocijas muzikuodamas, šokdamas, vaidindamas, vizualin÷je kūryboje.

13. ESTETINIS SUVOKIMAS Vertybin ÷ nuostata. Domisi, g÷risi, grožisi aplinka, meno kūriniais, menine veikla. Esminis geb÷jimas. Pastebi ir žavisi aplinkos grožiu, meno kūriniais, džiaugiasi savo ir kitų kūryba, jaučia, suvokia ir apibūdina kai kuriuos muzikos, šokio, vaidybos, vizualaus meno estetikos ypatumus, reiškia savo estetinius potyrius, dalijasi išgyvenimais, įspūdžiais.

VIII. NAUDOTINA LITERAT ŪRA IR ŠALTINIAI

1. Ankstyvojo amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymas/R. Bylin÷, S. Leistrumien÷-

Vilnius, ,,Presvika“ 2008. 2. Ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymas/V. Gražien÷- Vilnius,

,,Presvika“ 3. Metodin÷s rekomendacijos ikimokyklinio ugdymo programai rengti. / Švietimo

aprūpinimo centras - Vilnius, 2006. 4. Projekto ,,Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pl÷tra“ Nr. VPI-2.3-ŠMM-03-

V-02-001 (seminaro medžiaga). 5. Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas./ Švietimo ir mokslo ministerijos

Švietimo aprūpinimo centras – Klaip÷da, UAB „Baltic Printing House“ 2014. 6. Ikimokyklinio ugdymo metodin÷s rekomendacijos/Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministerija 2015.

29

TURINYS

I. Bendrosios nuostatos 1 II. Ikimokyklinio ugdymo principai 3-4 III. Tikslai 4 IV. Uždaviniai 4 V. Ugdymo(si) turinys, metodai, aplinka 5 VI. Ugdymo turinys 6 VII. Ugdymo (si) pasiekimai ir jų vertinimas 23 VIII. Naudota literatūra ir šaltiniai 28 Priedai 30

__________________________________

30

Ukmerg÷s vaikų lopšelio-darželio „Buratinas“ 2016-2020 m. ikimokyklinio ugdymo programos „Mažais žingsneliais į gyvenimą“ priedas

ANGLŲ KALBOS PROGRAMA 5-7 MET Ų AMŽIAUS VAIKAMS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

Šiandien neabejojama, kad kalbos bene plačiausiai atveria langą į pasaulį. Kuo

daugiau kalbų mokome, tuo platesn÷ tampa mūsų pasaul÷žiūra. Galbūt tod÷l į kalbų mokyklas plūsta būriai suaugusiųjų, o ikimokyklinio ugdymo įstaigose vis dažniau vedamos anglų kalbos pamok÷les. Kitų kalbų mokymąsi ankstyvajame amžiuje palaiko ir skatina informacin÷s technologijas ir lietuvių emigracija.

Atsižvelgus į t÷vų ir vaikų lūkesčius, Ukmerg÷s lopšelyje darželyje „Buratinas“ įgyvendinama „Ankstyvoji anglų kalbos programa 5-7 metų vaikams“. Sudarant programą, didelis d÷mesys kreipiamas į vaiko amžiaus ypatumus, tod÷l stengiamasi naujos kalbos ugdymosi procesą padaryti reikšmingą, patrauklų, mažylius integruojant į kasdienybę – vaikai mokosi užsienio kalbos žaisdami, bendraudami, pažindami supantį pasaulį. Stengiamasi, kad naujoji kalba vaikui atsivertų natūraliai ir palaipsniui – per konkrečias situacijas, be jokio psichologinio spaudimo, nereikalaujant iš vaiko daugiau nei jis gali, o priešingai – padrąsinant jį.

Užsi÷mimai vyks ikimokyklin÷se grup÷se vaikams gerai pažįstamoje aplinkoje, kur jie jaučiasi saugūs. Ugdymo procese bus naudojama įvairi mokomoji medžiaga ir l÷l÷s, kurios kartu su vaikais kalba, žaidžia, vaidina. II. IKIMOKYKLINIO UGDYMO PRINCIPAI

1. Mokymosi žaidžiant ir aktyviai tyrin ÷jant principas. Bus siekiama, kad vaikai mokytųsi užsienio kalbos žaisdami, bendraudami, pažindami supantį pasaulį, stiprinant pasitik÷jimą savimi ir savo geb÷jimais jausmą. 2. Humaniškumo principas. Gerbti vaiką kaip asmenybę, tik÷ti jo galiomis įveikti sunkumus mokantis užsienio kalbos.

3. Diferencijavimo principas. Bus taikomos individualaus ugdymo mažomis grupel÷mis formos.

III. TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

4. Programos tikslas - supažindinti su nauja kalba, jos skamb÷jimu, suteikti vaikams pasitik÷jimo ir entuziazmo mokytis užsienio kalbos at÷jus į mokyklą, kurti sąlygas siekiant tobulinti vaiko pažintinius poreikius.

5. Programos uždaviniai: Siekiama kad vaikai:

5.1.per įvairius žaidimus, skaičiuotes, daineles geb÷tų suprasti ir bendrauti nauja kalba, lygintų ją su gimtąją.

5.2.skatinti vaikus išbandyti naujas veiklos formas bei pažinimo būdus. 5.3.suvoktų užsienio kalbą kaip sociakultūrin÷s tikrov÷s dalį ir tarpkultūrinio

bendravimo priemonę. 5.4. įtraukti į programos įgyvendinimą t÷vus, glob÷jus. 5.5. susiformuotų pagrindus tolesniam kalbos mokymuisi.

31

IV. UGDYMO TURINYS

5-6 metai 6-7 metai

Temos Ugdytinos kompetencijos

Vaiko veiksenos

Temos Ugdytinos kompetencijos

Vaiko veiksenos

RUDUO RUDUO Aš ir mano draugai

Geba suprasti asmeninio pobūdžio klausimus (vardas, pavard÷ ,kur gyvena). Moka prisistatyti, pasisveikinti, atsisveikinti. Taisyklingai taria ir intonuoja žodžius, sakinius.

Klausosi trumpų klausimų ir atsakymų, dainel÷s, mokytojos paliepimų anglų kalba. Kartoja žodžius, atsako į klausimus, sako skaičiuotę. Popieriaus lape jungia taškus, įvardina gauto daikto atvaizdą.

Tai aš

Geb÷jimą suprasti asmeninius klausimus ( vardas, pavard÷, amžius, kur gyvena). Geba pasakyti savo vardą, pavardę, kur gyvena. Geba pasisveikinti, atsisveikinti, pad÷koti, atsiprašyti, taisyklingai tarti ir intonuoti.

Klausosi trumpo pokalbio. Kartoja gird÷tus ir naujus žodžius. Dalyvauja kalbin÷se pratybose žaisdami, vaidindami.

Spalvos Geba pažinti ir įvardinti spalvas naudojant vaizdines priemones. Geba skaičiuoti iki 4.

Kartoja naujus, dar negird÷tus žodžius, prisimena senus. Dalyvauja kalbin÷se pratybose. Atlieka fizinius pratimus su skaičiais, dainuoja dainelę apie spalvas, spalvina duotas užduotis.

Naminiai gyvūn÷liai

Geba suprasti 2-3 frazių pokalbį, atpažinti gyvūnus paveiksl÷liuose. Geba pasakyti naminių gyvūnų pavadinimus. Geba suskaičiuoti iki 10.

Klausosi trumpo pokalbio. Kartoja gird÷tus ir naujus žodžius. Dalyvauja kalbin÷se pratybose žaisdami, vaidindami.

Mano mylimiausi žaislai

Ugdo geb÷jimą suprasti įrašą einama tematika su vaizdin÷mis priemon÷mis. Geba įvardinti jau žinomų ir naujų žaislų pavadinimus. Geba suskaičiuoti iki

Įd÷miai klausosi trumpų frazių, skaičiuočių, nurodymų užsienio kalba. Atlieką klausymo užduotis:

32

12. Geba pasakyti skaičiuotę ritmo pagalba.

geba paimti ir parodyti daiktą. Žaidžia su rodomosiomis kortel÷mis, sako skaičiuotę.

ŽIEMA ŽIEMA Šeima Domisi šeimos

narių pavadinimais (mama, t÷tis, sesuo, brolis, močiut÷, senelis), juos vardina. Geba suskaičiuoti iki 6. Atsako į pateiktus klausimus. Taisyklingai taria ir intonuoja.

Klausosi mokytojos nurodymų. Atlieka klausymo užduotis: sujungia piešinius vienus su kitais. Kartoja žodžius, frazes. Imituoja šeimos narius. Spalvina piešinius.

Mano mieli namai

Geba pasakyti pagrindines savo namų detales pagal vaizdinę medžiagą. Supranta dainel÷s, eil÷raštuko tekstą. Taisyklingai taria ir intonuoja. Geba pasakyti kambarių pavadinimus.

Klausosi dainel÷s, imituoja savo jaukų namą fiziniu judesiu, (stogas, langas, durys, grindys) išvardina kambarių pavadinimus. Dalyvauja kalbin÷se pratybose: žaidžia, vaidina. Spalvina kambarius. Sudeda d÷lionę.

Žiemos etiudai

Geba suprasti tiesiogiai sakomą kalbą susijusią su šeimos tradicijomis, paremta vaizdin÷mis priemon÷mis. Supranta dainel÷s, trumpo eil÷raštuko tekstus. Taisyklingai taria ir intonuoja.

Klausosi trumpo pasakojimo apie Kal÷dų senelį. Kartoja žaislų pavadinimus. Dainuoja dainelę, sako eil÷raštuką. Jungia taškus žiemos personažų tema, Imituoja dainel÷s tekstą.

Žiema, žiema

Geba suprasti tiesiogiai sakomą kalbą pagal temą su vaizdine medžiaga. Supranta dainel÷s, eil÷raščio tekstus. Taisyklingai taria ir intonuoja.

Klausosi trumpų frazių, pasakojimo, kartoja žodžius frazes. Dainuoja dainelę, sako eil÷raštuką Kal÷dų seneliui. Moka šokti pagal muzikinį kūrinį.

Mano gyvūn÷liai

Geba pavadinti gyvūnus pagal paveiksl÷lius. Geba taisyklingai

Klausosi dainel÷s, įmituoja gyvūn÷lį fiziniu

Mano drabuž÷liai

Geba suprasti tiesiogiai sakomą kalbą einama tematika naudojant

Kartoja gird÷tus, naujus, dar negird÷tus žodžius.

33

pakartoti gyvūnų pavadinimus.

judesiu. Atlieka klausimosi užduotis: pakartoja žodį, frazę. Žaidžia žaidimus, sako skaičiuotes, vaidina. Dalyvauja dialoguose žaisdami, vaidindami.

vaizdines priemones. Įvardina drabužių pavadinimus. Taisyklingai taria ir intonuoja.

Dalyvauja kalbin÷se pratybose žaisdami, vaidindami Spalvina pasirinktomis spalvomis drabužius.

PAVASA-RIS

PAVASA- RIS

„Seku, seku pasaką...“

Geba imituoti pasakų personažus. Geba taisyklingai įvardinti personažų pavadinimus. Geba grupuoti pasakos veik÷jus pagal dydį.

Klausosi pasakos su paveiksl÷liais, atlieka klausymo užduotis, pakartoja personažų pavadinimus, geba juos taisyklingai ištarti. Žaidžia, imituoja. Spalvina pasakų herojus, apibūdina juos dviem būdvardžiais.

Gyvūn÷liai

Ugdo geb÷jimą suprasti tiesiogiai sakomą kalbą paremtą vaizdin÷mis priemon÷mis. Geba pavadinti gyvūnus, rodant korteles, imituoti gyvūnus fiziniu judesiu. Taisyklingai taria, intonuoja, pakartoja.

Kartoja gird÷tus, naujus dar negird÷tus žodžius. Atlieka klausymo užduotis: pakartoja, sujungia piešinius su atitinkamais žodžiais. Dalyvauja įvairiose kalbin÷se pratybose žaisdami, vaidindami, imituodami. Stebi egzotinių gyvūnų gyvenimą zoologijos sode, žiūr÷dami video medžiagą.

34 Kūno dalys

Geba pasakyti kūno dalių pavadinimus, naudojant vaizdines priemones. Geba suskaičiuoti iki 10. Taisyklingai taria ir intonuoja.

Klausosi dainel÷s, sudeda d÷lionę, žaidžia „Bingo“. Pakartoja ir parodo l÷l÷s kūno dalis. Žaidžia žaidimus su kortel÷mis.

Metų laikai Geba suprasti tiesiogiai sakomą kalbą einama tematika, paremtą vaizdin÷mis priemon÷mis. Geba pasakyti ir imituoti metų laikus. Geba suskaičiuoti iki 20.

Žiūri trumpus video,atkreipia d÷mesį į iliustracijas. Atlieka klausymo užduotis: nurodo, pakartoja, parodo supratimą fiziniu judesiu. Pokalbio metu, tinkamai reaguoja ir atsako į klausimus. Dalyvauja kalbin÷se pratybose žaisdami, dainuodami.

Pavasaris

Geba suprasti tiesiogiai sakomą kalbą einama tematika, paremtą vaizdin÷mis priemon÷mis. Suprantadainel÷stekstą. Taisyklingaitariairintonuoja.

Klausosi trumpų frazių, pasakojimo. Pakartoja žodžius. Imituoja veiklas,ką moka ar gali daryti. Dainuoja dainelę. Baigia spalvinti prad÷tas užduotis.

Pavasaris Geba suprasti tiesiogiai sakomą kalbą einama tematika, paremta vaizdin÷mis priemon÷mis. Supranta dainel÷s žodžius. Taisyklingai taria ir intonuoja.

Klausosi trumpų pasakymų pasakojimo, kartoja žodžius frazes. Dainuoja dainelę.

Maisto produktai

Geba suprasti tiesiogiai sakomą kalbą einama tematika su vaizdin÷mis priemon÷mis (kortel÷mis). Geba pasakyti 10 produktų pavadinimų. Geba suskaičiuoti iki 20. Taisyklingai taria ,moka pakartoti žodį ar

Kartoja gird÷tus, naujus dar negird÷tus žodžius. Klausosi pasakojimo, dalyvauja kalbin÷se pratybose. Imituoja mokytojo pasakytus maisto produktų pavadinimus

35

frazę. . V. UGDYMO(SI) PASIEKIMAI IR VERTINIMAS

Vertinant ugdymo pasiekimus ankstyvajame užsienio kalbų mokyme mokytojas: • vertina pozityviai, naudoja žodinius komentarus; • teikia pagalbą silpnesniems, motyvuoja vaikus, kiekvieną pagirdamas ne tik už

rezultatą, bet ir už pastangas; • diferencijuoja vaikų mokymą pagal esančias galimybes, motyvuoja vaikus už

pastangas; • stebi vaiko emocinių, kūrybinių, socialinių, intelektinių ir kalbinių geb÷jimų

vystymąsi.

Vaikų pažanga ir pasiekimai nuolat aptariami su t÷veliais susirinkimų metu, jei yra pageidavimų-individualiai.

VI. NAUDOTINA LITERAT ŪRA IR ŠALTINIAI

1.Metodinių priemonių komplektas „Playtime“ : • Mokytojo knyga • Playtime A, B Class Audio CD • Robby and Patch show 1,2 DVD Macmillan • The first English adventure 1,2 Macmillan

• Mat‘s songs and video games

____________________________________